EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2026 06 15
COM(2026) 291 final
PRIEDAS
prie
Pasiūlymo dėl TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMO
kuriuo iš dalies keičiamas 2021 m. liepos 13 d. Įgyvendinimo sprendimas dėl Latvijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo
{SWD(2026) 159 final}
PRIEDAS
1 SKIRSNIS. REFORMOS IR INVESTICIJOS PAGAL EKONOMIKOS GAIVINIMO IR ATSPARUMO DIDINIMO PLANĄ
1. Reformų ir investicijų aprašymas
A. 1 KOMPONENTAS. KLIMATO KAITA IR APLINKOSAUGINIS TVARUMAS
Bendrasis šio Latvijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponento tikslas – prisidėti prie žaliosios pertvarkos ir visų pirma padėti siekti klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos aplinkos tikslų. Kiekviename subkomponente daugiausia dėmesio skiriama kai kuriems žaliosios pertvarkos iššūkiams. Subkomponente daugiausia dėmesio skiriama tvariam judumui, siekiant sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį transporto sektoriuje, ypač Rygoje ir jos periferijoje, investuojant į netaršaus viešojo transporto (visų pirma geležinkelių) infrastruktūrą. Subkomponentas daugiausia skirtas energijos vartojimo efektyvumui didinti remiant įvairias energinės renovacijos programas viešuosiuose ir privačiuose pastatuose ir tvarius energetikos tinklus. Galiausiai 1.3 subkomponentas padeda prisitaikyti prie klimato kaitos, nes užkerta kelią su klimato kaita susijusiai rizikai, pavyzdžiui, gaisrams ir potvyniams.
Komponentas padeda įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas dėl transporto, visų pirma dėl jo tvarumo, energijos vartojimo efektyvumo ir energetikos jungčių (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3). Ji taip pat padeda paankstinti brandžių viešųjų investicinių projektų įgyvendinimą ir daugiausia dėmesio skirti žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai, visų pirma švariai ir efektyviai energijos gamybai ir naudojimui, tvariai transporto infrastruktūrai (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3).
Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal DNSH technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.
A.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas
Reforma: 1.1.1.r. Darni transporto sistema
Priemonės tikslas – padėti mažinti Latvijos išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį, daugiausia dėmesio skiriant transportui.
Priemonę sudaro teisės akto (-ų) ir ataskaitos (-ų), susijusių su viešojo transporto tinklu, įsigaliojimas.
Investicijos: 1.1.1.i. Rygos metropolinės transporto infrastruktūros gerinimas
Priemonės tikslas – remti Rygos metropolinę daugiarūšio transporto infrastruktūrą.
Priemonę sudaro investicijos į netaršų judumą ir infrastruktūrą.
Investicijos: 1.2.1.1.i. Daugiabučių namų energijos vartojimo efektyvumo didinimas
Priemonės tikslas – padidinti pastatų energijos vartojimo efektyvumą.
Priemonę sudaro daugiabučių namų energinės renovacijos paramos programa.
Investicijos: 1.2.1.2.i. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas versle taikant mišrią finansinę priemonę
Priemonės tikslas – padidinti Latvijos įmonių energijos vartojimo efektyvumą.
Priemonę sudaro parama subjektų veiklai, pavyzdžiui, energijos vartojimo efektyvumo didinimui, atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų diegimui, investicijoms į darnųjį transportą, naujų efektyvaus energijos vartojimo technologijų diegimui naujų produktų ir technologijų, susijusių su mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomika, atsparumu klimato kaitai ir prisitaikymu prie jos, gamyboje ar moksliniuose tyrimuose.
Investicijos: 1.2.1.3.i. Savivaldybių pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimas
Priemonės tikslas – padidinti Latvijos savivaldybių pastatų energijos vartojimo efektyvumą.
Priemonę sudaro investicijos į energijos vartojimo efektyvumą savivaldybių pastatuose.
Investicijos: 1.2.1.4.i. Viešojo sektoriaus pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimas
Priemonės tikslas – padidinti Latvijos viešųjų pastatų ūkio energijos vartojimo efektyvumą.
Priemonę sudaro viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimas.
Investicijos: 1.2.1.5.i. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimas
Priemonės tikslas – padėti siekti poveikio klimatui neutralumo tikslų.
Priemonę sudaro parama elektromobilumo ir mikrogeneravimo įrenginių infrastruktūrai ir teisės akto (-ų), kuriuo (-iais) siekiama sudaryti palankesnes sąlygas sausumos vėjo energijai valstybinėje žemėje, įsigaliojimas.
Reforma: 1.3.1.r. Nelaimių valdymo sistemos prisitaikymas prie klimato kaitos, gelbėjimo ir greitojo reagavimo paslaugos
Priemonės tikslas – sutrumpinti priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos reagavimo laiką.
Priemonę sudaro teisės akto dėl nacionalinės ankstyvojo perspėjimo sistemos įsigaliojimas.
Investicijos: 1.3.1.1.i. Gelbėjimo tarnybų pajėgumo didinimas
Priemonės tikslas – padėti prisitaikyti prie klimato kaitos.
Priemonę sudaro aštuonių nelaimių valdymo centrų statyba.
Investicijos: 1.3.1.2.i. Investicijos į potvynių rizikos mažinimo infrastruktūrą
Priemonės tikslas – padėti prisitaikyti prie klimato kaitos.
Pagal šią priemonę remiami apsaugos nuo potvynių rizikos projektai.
A.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Nr
|
Susijusi priemonė (reforma arba investicija)
|
Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė
|
Pavadinimas
|
Kokybiniai rodikliai
(jei tai tarpinės reikšmės)
|
Kiekybiniai rodikliai
(tikslai)
|
Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis
|
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
|
|
|
|
|
|
|
Matavimo vienetas
|
Atskaitos scenarijus
|
Tikslas
|
Ketvirčio
|
Metų
|
|
|
1
|
1.1.1.r. Darni transporto sistema
|
Etapas
|
Suderintas požiūris į keleivių vežimo planavimą, užsakymą ir Rygos metropolinės zonos organizavimą
|
Rygos metropolinės zonos keleivių vežimo planavimas, užsakymas ir organizavimas vykdomas koordinuotai.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
4 KETVIRTIS
|
2023
|
Būtinų veiksmų koordinuotam požiūriui įgyvendinti užbaigimas. Tai, be kita ko, apima:
– sudaryti Rygos metropolinės zonos viešojo transporto planavimo koordinavimo darbo grupę;
– Rygos metropolinės zonos viešojo transporto planas buvo priimtas atsižvelgiant į keleivių vežimo geležinkeliais plėtrą Latvijoje.
|
|
2
|
1.1.1.r. Darni transporto sistema
|
Etapas
|
Tvaraus viešojo transporto reforma
|
Teisės aktas (-ai) įsigaliojo ir ataskaita (-os) patvirtinta (-os)
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
3 KETVIRTIS
|
2026
|
– Viešojo transporto taryba patvirtintų nacionalinio transporto maršrutų tinklo peržiūrą;
– Teisės akto (-ų), kuriuo (-iais) reglamentuojama vienos nuolaidos politika viešajam transportui nacionaliniu lygmeniu, įsigaliojimas;
– Teisės akto (-ų), kuriuo (-iais) reglamentuojamas suderintas regioninių autobusų ir traukinių maršrutų tvarkaraštis Rygos metropolinėje zonoje, įskaitant bendrą tarifą ir bendrą viešojo transporto bilietų sistemą, įsigaliojimas;
– Rygos savivaldybėje įgyvendinti bandomąjį viešojo miesto transporto ir traukinių bendrojo bilieto projektą.
|
|
3
|
1.1.1.i. Rygos metropolinės transporto infrastruktūros gerinimas
|
Etapas
|
Transporto projektai
|
Transporto projektai
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
3 KETVIRTIS
|
2026
|
-100 km elektrifikuotų geležinkelio linijų ir modernizuotos geležinkelių infrastruktūros;
-Pristatyta 17 elektrinių autobusų;
-Pastatytos 7 įkrovimo stotelės autobusams;
-Pastatytas vienas transporto mazgas;
-Pastatyti aštuoni judumo punktai;
-Nutiesta 2,2 km tramvajaus linijos;
-Nutiesta 0,3 km troleibuso linija;
-52 km naujai pastatytos arba renovuotos dviračių infrastruktūros Rygoje ir Pierigoje.
|
|
4
|
1.1.1.i. Rygos metropolinės transporto infrastruktūros gerinimas
|
Etapas
|
Rygos centrinės geležinkelio stoties sutarties (-ių) pasirašymas
|
Pasirašyta (-os) sutartis (-ys)
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
1 KETVIRTIS
|
2025
|
Sutarties (-ių) dėl statybos darbų ir statybos darbų priežiūros Rygos centrinės geležinkelio stoties pietinėje dalyje pasirašymas. Pietinėje Rygos centrinės geležinkelio stoties dalyje vykdomi statybos darbai apima stogo dengimą, fasadą, perono stogą, apdailos darbus, keleivių prieigos infrastruktūrą, mechaninius, elektrinius ir santechnikos darbus.
|
|
4a straipsnis
|
1.1.1.i. Rygos metropolinės transporto infrastruktūros gerinimas
|
Etapas
|
Rygos centrinė geležinkelio stotis
|
Atlikti statybos darbai
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
3 KETVIRTIS
|
2026
|
Rygos centrinės geležinkelio stoties pietinėje dalyje vykdomi statybos darbai, susiję su: stogo dengimas, fasadas, platformos stogo dengimas, apdailos darbai, keleivių prieigos infrastruktūra, mechaniniai, elektros ir santechnikos darbai.
|
|
7
|
1.2.1.1.i. Daugiabučių namų energijos vartojimo efektyvumo didinimas
|
Etapas
|
Paramos programos, skirtos energijos vartojimo efektyvumui gyvenamuosiuose pastatuose didinti, įsigaliojimas
|
Paramos programos, skirtos energijos vartojimo efektyvumui gyvenamuosiuose pastatuose didinti, įsigaliojimas
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
1 KETVIRTIS
|
2022
|
Įsigalioja paramos programa, skirta gyvenamųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumui didinti, nustatant tinkamumo kriterijus, kad būtų atsižvelgta į taikytinos EGADP reglamento VI priedo intervencinių priemonių srities „025 bis. Esamų būstų renovacija energijos vartojimo efektyvumui didinti, parodomieji projektai ir paramos priemonės, atitinkančios energijos vartojimo efektyvumo kriterijus“ reikalavimus.
|
|
8
|
1.2.1.1.i. Daugiabučių namų energijos vartojimo efektyvumo didinimas
|
Tikslas
|
Pasirašytos sutartys
|
NĖRA.
|
EUR
|
0
|
40 097 400
|
3 KETVIRTIS
|
2024
|
ALTUM pasirašytos sutartys, kurių vertė ne mažesnė kaip 40 097 400 EUR.
|
|
9
|
1.2.1.1.i. Daugiabučių namų energijos vartojimo efektyvumo didinimas
|
Tikslas
|
Pirminės energijos suvartojimo daugiabučiuose pastatuose mažinimas
|
NĖRA.
|
MWh/
Metų
|
0
|
14 423
|
3 KETVIRTIS
|
2026
|
Pirminės energijos suvartojimo daugiabučiuose pastatuose sumažinimas, įrodytas ex ante ir ex post energinio naudingumo sertifikatais.
|
|
10
|
1.2.1.2.i. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas versle taikant mišrią finansinę priemonę
|
Etapas
|
Įsigalioja Verslumo energijos vartojimo efektyvumo rėmimo programa
|
Reglamento įsigaliojimas
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
1 KETVIRTIS
|
2022
|
Įsigalioja Ministrų kabineto patvirtintas reglamentas, kuriuo remiamas įmonių energijos vartojimo efektyvumo didinimo programų įgyvendinimas.
Paramos programos įgyvendinamos kaip mišri finansinė priemonė, t. y. grąžintina paskola ir kapitalo nuolaida.
Kaip tinkamumo kriterijai, atspindintys EGADP reglamento VI priede nurodytos taikytinos intervencinių priemonių srities „024.b. Energijos vartojimo efektyvumo ir demonstravimo projektai MVĮ arba didelėse įmonėse ir energijos vartojimo efektyvumo kriterijus atitinkančios paramos priemonės [3]“ reikalavimus, pagalbos sąlygose nustatomas minimalus pirminės energijos sutaupymas – 30 proc. pastatų energijos vartojimo efektyvumo projektams ir įrangai, ne mažiau kaip 30 proc. vidutinio sutaupytos pirminės energijos kiekio EGADP priemonės projektų portfelyje (bent 25 proc. energijos vartojimo efektyvumo įrangai).
Siekiant užtikrinti, kad rezultatai būtų pasiekti, sąlygose kaip projekto tinkamumo kriterijus nurodoma minimali sutaupytos energijos riba vienam investuoto viešojo finansavimo eurui.
Į sąlygas įtraukiami tinkamumo kriterijai, kuriais užtikrinama atitiktis reikšmingos žalos nedarymo principams pagal reikšmingos žalos nedarymo gaires (2021/C58/01) ir atitinkamus ES ir nacionalinės teisės aktus.
Parama teikiama rengiant konkursus projektams, kuriuos įgyvendinant numatoma sutaupyti daugiausia energijos vienam investuotam eurui.
|
|
11
|
1.2.1.2.i. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas versle taikant mišrią finansinę priemonę
|
Tikslas
|
Planuojamas išmetamo ŠESD kiekio sumažėjimas
|
NĖRA.
|
Tonos CO2 ekvivalento per metus
|
0
|
11 498
|
3 KETVIRTIS
|
2026
|
Planuojamas išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio sumažėjimas CO2 ekvivalento tonomis per metus.
|
|
12
|
1.2.1.2.i. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas versle taikant mišrią finansinę priemonę
|
Tikslas
|
Pasirašytos sutartys
|
NĖRA.
|
EUR
|
0
|
101 000 000
|
3 KETVIRTIS
|
2026
|
Pasirašytos sutartys, kurių vertė ne mažesnė kaip 101 000 000 EUR.
|
|
13
|
1.2.1.3.i. Savivaldybių pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimas
|
Etapas
|
Įsigalioja paramos programos, kuria siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą savivaldybių infrastruktūroje ir pagal kurią remiami projektai, kuriais planuojama bent 30 proc. sumažinti pirminės energijos arba CO2 kiekį, teisinis pagrindas
|
Ministrų kabineto reglamento įsigaliojimas
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
4 KETVIRTIS
|
2022
|
Įsigalioja Ministrų kabineto reglamentas, kuriuo nustatomos vietos valdžios institucijų pastatų ir infrastruktūros gerinimo, perėjimo prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų skatinimo ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo įgyvendinimo sąlygos, nustatant tinkamumo kriterijus, kad būtų atsižvelgta į EGADP reglamento VI priede nurodytos taikytinos intervencijos srities „026a. Energetikos gaivinimas arba energijos vartojimo efektyvumo priemonės, skirtos viešajai infrastruktūrai, parodomieji projektai ir paramos priemonės, atitinkančios energijos vartojimo efektyvumo kriterijus“ reikalavimus.
|
|
14
|
1.2.1.3.i. Savivaldybių pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimas
|
Tikslas
|
Sutarčių skyrimas
|
NĖRA.
|
EUR
|
0
|
27 838 800
|
4 KETVIRTIS
|
2024
|
Pranešimas apie sutarčių, kurių vertė ne mažesnė kaip 27 838 800 EUR, skyrimą.
|
|
15
|
1.2.1.3.i. Savivaldybių pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimas
|
Tikslas
|
Pirminės energijos suvartojimo savivaldybės pastatuose mažinimas
|
NĖRA.
|
KWh per metus
|
0
|
4 544 563
|
4 KETVIRTIS
|
2025
|
Pirminės energijos suvartojimo savivaldybės pastatuose sumažėjimas, įrodytas ex ante ir ex post energinio naudingumo sertifikatais.
|
|
16
|
1.2.1.4.i. Viešojo sektoriaus pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimas
|
Etapas
|
Paramos programos, skirtos energijos vartojimo efektyvumui didinti nacionaliniuose ir istoriniuose pastatuose, įsigaliojimas
|
Ministrų kabineto patvirtintos energijos vartojimo efektyvumo didinimo nacionaliniuose ir istoriniuose pastatuose paramos programos įsigaliojimas
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
1 KETVIRTIS
|
2022
|
Įsigalioja paramos programa, kuria siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą nacionaliniuose ir istoriniuose pastatuose, nustatant tinkamumo kriterijus, kad būtų atsižvelgta į taikytinos 026a intervencinių priemonių srities „Energijos atgavimas arba energijos vartojimo efektyvumo priemonės, skirtos viešajai infrastruktūrai, demonstraciniai projektai ir paramos priemonės, atitinkančios EGADP reglamento VI priede nustatytus energijos vartojimo efektyvumo kriterijus“ reikalavimus.
|
|
18
|
1.2.1.4.i. Viešojo sektoriaus pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimas
|
Tikslas
|
Pirminės energijos vartojimo mažinimas viešuosiuose pastatuose
|
NĖRA.
|
MWh per metus
|
0
|
3 875
|
3 KETVIRTIS
|
2026
|
Pirminės energijos suvartojimo viešuosiuose pastatuose sumažinimas, apskaičiuotas remiantis energinio naudingumo sertifikatais.
|
|
19
|
1.2.1.5.i. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimas
|
Tikslas
|
Pranešimas apie sutarčių skyrimą patvirtintiems projektams, kurių vertė 80 000 000 EUR
|
NĖRA.
|
EUR
|
0
|
80 000 000
|
1 KETVIRTIS
|
2023
|
Pranešimas paramos gavėjams apie sutarčių skyrimą projektams, patvirtintiems už 80 000 000 EUR.
|
|
20
|
1.2.1.5.i. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimas
|
Tikslas
|
Elektrinių transporto priemonių įkrovimo ir mikrogeneravimo įrenginių prijungimo taškai
|
NĖRA.
|
Skaičius
|
0
|
2 060
|
3 KETVIRTIS
|
2026
|
2060 m. įrengta prijungimo taškų elektrinėms transporto priemonėms ir mikrogeneravimo įrenginiams įkrauti.
|
|
21
|
1.2.1.5.i. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimas
|
Etapas
|
Teisės akto (-ų) dėl vėjo energijos valstybinėje žemėje įsigaliojimas
|
Teisės aktas (-ai) įsigaliojo
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
2 KETVIRTIS
|
2024
|
Teisės akto (-ų) įsigaliojimas:
a) nustatyti sąlygas, kuriomis suteikiamos užstatymo teisės valstybinėje žemėje vėjo elektrinių parkams įrengti, ir įpareigoti užstatymo teisių suteikėją skelbti informaciją apie neparengtus žemės sklypus, kurie bus parduodami aukcione;
b) jeigu Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba nusprendžia atlikti poveikio aplinkai vertinimą, kuriuo elektros energijos gamintojui leidžiama pateikti informaciją apie planuojamas papildomas poveikio švelninimo priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią neigiamam veiklos poveikiui aplinkai arba jį sumažinti, ir prašyti, kad pradinis vertinimas būtų atliktas iš naujo.
|
|
22
|
1.3.1.r. Nelaimių valdymo sistemos prisitaikymas prie klimato kaitos, gelbėjimo ir greitojo reagavimo paslaugos
|
Etapas
|
Nelaimių rizikos valdymo sistemos įgyvendinimo ataskaitos paskelbimas
|
Ministrų kabineto patvirtintos informacinės ataskaitos dėl nelaimių rizikos valdymo sistemos įgyvendinimo paskelbimas
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
1 KETVIRTIS
|
2022
|
Suderinusi su nelaimių valdymo sistemoje dalyvaujančiomis institucijomis, Vidaus reikalų ministerija Ministrų kabinetui skelbia informacinę ataskaitą apie nelaimių centrų statybvietes, statybvietes ir išlaidas kiekvienoje statybvietėje, taip pat orientacinį nelaimių valdymo planų, kurie turi būti įgyvendinami kiekvienoje statybvietėje, įgyvendinimo tvarkaraštį ir statybos sutarčių sudarymą, įskaitant ataskaitą. Ataskaitoje taip pat pateikiama bendra reformų pažangos ataskaita ir įgyvendinimo planas, susijęs su šiais reformų komponentais: I) techninių pajėgumų stiprinimas (visų pirma specializuotų reagavimo ir gelbėjimo transporto priemonių modernizavimas), ii) susijusių nelaimių valdymo IRT sprendimų įgyvendinimo tvarkaraštis ir iii) mokymo ir prevencinių priemonių įgyvendinimo pažanga.
|
|
23
|
1.3.1.1.i. Gelbėjimo tarnybų pajėgumo didinimas
|
Etapas
|
Nelaimių valdymo centrai
|
Priėmimo eksploatuoti aktas (-ai)
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
1 KETVIRTIS
|
2026
|
Pasirašytas (-i) priėmimo eksploatuoti aktas (-ai) dėl aštuonių beveik nulinės energijos nelaimių valdymo centrų statybos.
|
|
24
|
1.3.1.r. Nelaimių valdymo sistemos prisitaikymas prie klimato kaitos, gelbėjimo ir greitojo reagavimo paslaugos
|
Etapas
|
Teisės aktas dėl nacionalinės ankstyvojo perspėjimo sistemos
|
Teisės aktas įsigaliojo
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
1 KETVIRTIS
|
2025
|
Įsigalioja teisės aktas, kuriame elektroninių ryšių operatoriams nustatomi įpareigojimai dėl jų tinklų suderinamumo ir sąveikos su nacionaline ankstyvojo perspėjimo sistema.
|
|
25
|
1.3.1.2.i. Investicijos į potvynių rizikos mažinimo infrastruktūrą
|
Tikslas
|
Pasirašytos statybos sutartys
|
NĖRA.
|
Skaičius
|
0
|
15
|
4 KETVIRTIS
|
2024
|
Pasirašyta 15 statybos sutarčių dėl apsaugos nuo potvynių rizikos projektų.
|
|
26
|
1.3.1.2.i. Investicijos į potvynių rizikos mažinimo infrastruktūrą
|
Etapas
|
Apsaugos nuo potvynių rizikos projektai
|
Pasirašytas (-i) užbaigimo aktas (-ai)
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
3 KETVIRTIS
|
2026
|
Pasirašytas (-i) 21 statybos projekto, saugančio nuo potvynių rizikos, užbaigimo sertifikatas (-ai):
·Aštuonios siurblinės;
·Dvylika apsauginių pylimų;
·Vienas kanalas.
|
B. 2 KOMPONENTAS. SKAITMENINĖ PERTVARKA
Šiuo komponentu sprendžiamos pagrindinės skaitmeninės problemos – pagrindinių ir aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių trūkumas ir menka įmonių skaitmeninė integracija. Be to, komponentas apima visus skaitmeninės transformacijos aspektus – viešąjį ir privatųjį sektorių, įgūdžius ir junglumą. Daugiausia investuojama į infrastruktūrą ir paslaugas.
Komponento tikslai – prisidėti prie visuomenės ir ekonomikos skaitmeninės transformacijos, įskaitant atsigavimą po COVID-19 krizės, plėtojant būtiną infrastruktūrą, pajėgumus ir įgūdžius; gerinti viešojo administravimo veiksmingumą, skaitmeninius procesus ir duomenų valdymą; teikti paramą įmonių skaitmeninei transformacijai ir gerinti junglumą.
Komponentas skirtas konkrečioms šalims skirtoms rekomendacijoms dėl įgūdžių ir suaugusiųjų mokymosi (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 2,2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 2). Visų pirma ji padeda gerinti švietimo ir mokymo kokybę ir veiksmingumą, daugiausia dėmesio skiriant skaitmeniniams įgūdžiams. Įtrauktos darbuotojų ir bedarbių perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo priemonės, tačiau jos nėra skirtos žemos kvalifikacijos darbuotojams (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 2). Investicijomis į skaitmeninę pertvarką įgyvendinamos su investicijomis susijusios konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos (2019 ir 2020 m. konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos Nr. 3). Numatomos investicijos į viešojo sektoriaus IT sistemas, pagrindinius ir aukšto lygio skaitmeninius įgūdžius, įmonių skaitmeninį prisitaikymą ir junglumą.
Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal DNSH technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.
B.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas
Reforma: 2.1.1.r. Nacionalinių procesų ir paslaugų modernizavimas ir skaitmeninė transformacija
Priemonės tikslas – modernizuoti viešąjį administravimą ir jo paslaugas vykdant skaitmeninę transformaciją, daugiausia dėmesio skiriant svarbioms viešojo administravimo funkcijoms, procesams ir paslaugoms, kurie dar nėra skaitmenizuoti, yra naujai plėtojami arba iš esmės stiprinami.
Reformą sudaro bendros IRT konceptualios struktūros, skirtos viešojo administravimo paslaugoms ir jų valdymui remti, kūrimas, paslaugų kokybinių ir kiekybinių rodiklių nustatymas. Reformos įgyvendinimą koordinuoja ir valdo nacionalinė IRT valdymo organizacija, o konkrečias reformos įgyvendinimo užduotis įgyvendina už kiekvieną užduotį atsakinga institucija.
Reforma įgyvendinama ne vėliau kaip 2022 m. birželio 30 d.
Investicijos: 2.1.1.1.i. Administracijos modernizavimas ir skaitmeninė paslaugų transformacija
Priemonės tikslas – pertvarkyti viešojo administravimo paslaugas ir jų teikimo procesus siekiant ekonomikos skaitmeninės transformacijos.
Priemonę sudaro IRT sistemų ar sprendimų pateikimas.
Reforma: 2.1.2.r. Nacionalinių IRT išteklių naudojimo efektyvumo ir sąveikumo didinimas
Reformos tikslai – pakeisti viešojo administravimo IRT teikimo metodą centralizuojant vienodų IRT dalijimosi paslaugų teikimą kompetencijos centruose, kurie remia kelias institucijas.
Reformą sudaro viešojo administravimo centrinių sistemų ir platformų kūrimas ir kompiuterijos infrastruktūros paslaugų konsolidavimas, sudarant sąlygas automatizuoti ir veiksmingai vykdyti tiekimo procesus, užtikrinti tarpvalstybinę prieigą prie viešojo administravimo paslaugų ir konsoliduoti viešojo administravimo kompiuterijos ir duomenų saugojimo infrastruktūros paslaugas.
Reforma įgyvendinama ne vėliau kaip 2022 m. birželio 30 d.
Investicijos: 2.1.2.1.i. Centralizuotos platformos, sprendimai ar sistemos
Priemonės tikslas – remti administracijos, kaip vienos organizacijos, veikimą nustatant standartizuotas pagalbines funkcijas.
Priemonę sudaro centralizuotų IRT platformų, sprendimų ar sistemų teikimas.
Investicijos: 2.1.2.2.i. Debesijos paslaugos
Priemonės tikslas – teikti kompiuterijos ir duomenų valdymo infrastruktūrą ir paslaugas.
Priemonę sudaro debesijos paslaugų teikimas valdžios institucijoms.
Reforma: 2.1.3.r. Nacionalinės ekonominių duomenų ir skaitmeninių paslaugų ekonomikos plėtra
Reformos tikslas – užtikrinti viešųjų ir privačiųjų duomenų ir paslaugų prieinamumą ir dalijimąsi jais, sudarant pagrindą duomenų ir platformų ekonomikos plėtrai ir sąveikumui su Europos duomenų erdvėmis ir užtikrinant dalijimąsi duomenimis ES.
Reformą sudaro viešojo sektoriaus pajėgumų valdyti turimus duomenų rinkinius, jais dalytis ir juos skelbti, kad juos būtų galima pakartotinai naudoti, plėtojimas.
Reforma įgyvendinama ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d.
Investicijos: 2.1.3.1.i. Duomenų prieinamumas, dalijimasis jais ir jų analizė
Priemonės tikslas – sudaryti sąlygas dalytis duomenimis viešajame sektoriuje ir tarp viešojo ir privačiojo sektorių.
Priemonę sudaro duomenų rinkinių pateikimas platformose.
Reforma: 2.2.1.r. Viso paramos verslo skaitmeninei transformacijai ciklo sukūrimas užtikrinant regioninę aprėptį
Reformos tikslai – įsteigti Europos skaitmeninių inovacijų centrą (EDIH), užtikrinti jo regioninį dalyvavimą per regioninius kontaktinius punktus ir sukurti bendrą ir koordinuotą paramos ekosistemą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos skaitmeninei komercinės veiklos transformacijai.
Reformą sudaro Europos skaitmeninių inovacijų centro – bendros platformos ir (arba) ekosistemos, kuria remiama skaitmeninė transformacija, kaip vieno langelio principu veikiančios įstaigos, sukūrimas, skaitmeninės brandos testavimo sistemos sukūrimas; užtikrinti, kad regioniniai kontaktiniai punktai vykdytų šias naujas skaitmeninės transformacijos rėmimo funkcijas: skaitmeninės brandos testai regionuose; galimybė atlikti bandymus ir pilotuoti; mentorystė ir skaitmeninių įgūdžių ugdymas. Europos skaitmeninių inovacijų centras savo veiklai vykdyti gali gauti finansavimą iš kitų ES fondų, įskaitant Skaitmeninės Europos programą.
Reforma įgyvendinama ne vėliau kaip 2022 m. rugsėjo 30 d.
Investicijos: 2.2.1.1.i. Parama skaitmeninių inovacijų centrams ir regioniniams kontaktiniams punktams steigti
Priemonės tikslas – stiprinti subjektų skaitmeninę transformaciją, siūlant specialiai pritaikytas paramos priemones, kuriomis tenkinami nustatyti skaitmenizacijos poreikiai.
Investicijas sudaro parama Europos skaitmeninių inovacijų centrų (EDIH) veiklai. Europos skaitmeninių inovacijų centrų veikla suskirstoma į darbo paketus. EGADP parama nesusijusi su darbo paketais, kuriems Europos skaitmeninių inovacijų centrai gauna paramą pagal Skaitmeninės Europos programą.
Investicijos: 2.2.1.2.i. Subjektų skaitmeninimas
Priemonės tikslas – sukurti didesnę pridėtinę vertę remiamuose subjektuose.
Priemonę sudaro subjektų skaitmeninės brandos testų tobulinimas.
Investicijos: 2.2.1.3.i. Parama produktų ir paslaugų pateikimui į verslą
Priemonės tikslas – remti skaitmeninių produktų ir paslaugų kūrimą.
Priemonę sudaro dotacijų susitarimai, kuriais remiami produktų ar paslaugų mokslinių tyrimų projektai.
Investicijos: 2.2.1.4.i. Finansinė priemonė, skirta ekonominės veiklos vykdytojų skaitmeninei transformacijai palengvinti
Priemonės tikslas – didinti našumą ir gamybos procesų efektyvumą remiant investicijas į skaitmeninės transformacijos priemones.
Priemonę sudaro paskolų sutartys skaitmeninės transformacijos projektams remti.
Investicijos: 2.2.1.5.i. Žiniasklaidos bendrovių skaitmeninės transformacijos skatinimas
Priemonės tikslas – palengvinti žiniasklaidos sektoriaus skaitmeninę transformaciją.
Priemonę sudaro paramos schema, skirta investicijoms į skaitmeninius įgūdžius žiniasklaidos sektoriuje ir trijų platformų arba IT sprendimų įgyvendinimui.
Reforma: 2.3.1.r. Tvarios ir socialiai atsakingos suaugusiųjų mokymosi rėmimo sistemos kūrimas
Priemonės tikslas – didinti suaugusiųjų dalyvavimą mokymosi veikloje ir paramą suaugusiųjų mokymuisi.
Priemonę sudaro paramos darbuotojų mokymui didinimas ir individualiųjų mokymosi sąskaitų metodo vertinimas.
Investicijos: 2.3.1.1.i. Skaitmeninių įgūdžių ugdymas
Priemonės tikslas – padidinti skaitmeninių įgūdžių turinčių specialistų skaičių.
Priemonę sudaro aukštojo mokslo studijų programoms skirtų skaitmeninių įgūdžių modulių kūrimas.
Investicijos: 2.3.1.2.i. Skaitmeninių įgūdžių ugdymas
Priemonės tikslas – padidinti skaitmeninių įgūdžių lygį.
Priemonę sudaro dalyvavimas skaitmeninių įgūdžių mokymuose.
Investicijos: 2.3.1.5.i. Skaitmeniniai įgūdžiai individualios mokymosi sąskaitos platformoje
Priemonės tikslas – remti skaitmeninių įgūdžių įgijimą.
Priemonę sudaro skaitmeninių įgūdžių mokymas per individualiųjų mokymosi sąskaitų platformą.
Reforma: 2.3.2.r. Skaitmeniniai įgūdžiai, reikalingi visuomenės ir valdžios skaitmeninei transformacijai
Priemonės tikslas – padidinti gyventojų, turinčių pagrindinius ir aukšto lygio skaitmeninius įgūdžius, dalį.
Priemonę sudaro bendros pagrindinių skaitmeninių įgūdžių vertinimo sistemos įsigaliojimas, mokymo poreikių nustatymas bei planavimas ir nacionalinių aukštojo mokslo standartų pakeitimai.
Investicijos: 2.3.2.1.i. Žmonių, įskaitant jaunimą, skaitmeniniai įgūdžiai
Priemonės tikslas – didinti formaliojo švietimo sistemoje nedalyvaujančio jaunimo skaitmeninį ir technologinį raštingumą.
Priemonę sudaro veiklos, susijusios su skaitmenine darbo su jaunimu sistema savivaldybėse, vykdymas.
Investicijos: 2.3.2.2.i. Valstybės ir vietos valdžios skaitmeninės transformacijos įgūdžių ir gebėjimų ugdymas
Priemonės tikslas – gerinti viešojo administravimo darbuotojų skaitmeninius įgūdžius.
Priemonę sudaro skaitmeninių įgūdžių sistemos kūrimas ir dalyvavimas mokymuose.
Investicijos: 2.3.2.3.i. Socialiai pažeidžiamų mokinių ir švietimo įstaigų skaitmeninės atskirties mažinimas
Priemonės tikslai – suteikti prieigą prie mokymosi turinio ir sudaryti sąlygas dalyvauti nuotolinio mokymosi procese, visų pirma socialiai pažeidžiamų grupių moksleiviams.
Priemonę sudaro bendrajam ugdymui skirtos informacinių ir ryšių technologijų įrangos pirkimas, be kita ko, siekiant remti socialiai pažeidžiamų grupių moksleivius.
Reforma: 2.4.1.r Plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtra
Reformos tikslai – skatinti susietąjį automatizuotą vairavimą ir remti tvarų judumą, be kita ko, didinant kelių eismo saugumą pasitelkiant inovacijas.
Reformą sudaro susietojo ir automatizuoto vairavimo techninių reikalavimų priėmimas ir bendro „paskutinio kilometro“ plėtojimo modelio priėmimas.
Reforma įgyvendinama ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d.
Investicijos: 2.4.1.1.i. [išbraukta]
Investicijos: 2.4.1.2.i. Plačiajuosčio ryšio arba itin didelio pralaidumo tinklo „paskutinio kilometro“ infrastruktūros plėtra
Priemonės tikslas – sudaryti regioninės plėtros galimybes ir skatinti naujų skaitmeninių paslaugų paklausą.
Pagal šią priemonę namų ūkiams ir socialinę bei ekonominę pažangą skatinantiems subjektams, pavyzdžiui, įmonėms, mokykloms ir ligoninėms, suteikiama prieiga prie itin didelio pralaidumo plačiajuosčio ryšio tinklo.
B.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Nr
|
Susijusi priemonė (reforma arba investicija)
|
Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė
|
Pavadinimas
|
Kokybiniai rodikliai
(jei tai tarpinės reikšmės)
|
Kiekybiniai rodikliai
(tikslai)
|
Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis
|
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
|
|
|
|
|
|
|
Matavimo vienetas
|
Atskaitos scenarijus
|
Tikslas
|
Ketvirčio
|
Metų
|
|
|
27
|
2.1.1.r.
Nacionalinių procesų ir paslaugų modernizavimas ir skaitmeninė transformacija
|
Etapas
|
Bendro IRT plėtros veiklos valdymo viešojo administravimo srityje sistemos sukūrimas
|
Teisinės sistemos įsigaliojimas
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
1 KETVIRTIS
|
2022
|
Įsigaliojo Ministrų kabineto potvarkiai, kuriais nustatomos bendros IRT plėtros veiklos stebėsenos procedūros.
Kad naujosios taisyklės būtų taikomos visai IRT plėtros veiklai, patenkančiai į Latvijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priemonių taikymo sritį (įskaitant savivaldybes), Valstybės informacinių sistemų įstatymo taikymo sritis išplečiama. Jei įstatymo pakeitimų priėmimas atidedamas, priimtas laikinasis reglamentas, kuriuo papildoma speciali normatyvinė sistema, skirta konkretiems reglamentams, susijusiems su atitinkama IRT projektų veikla.
|
|
28
|
2.1.1.r.
Nacionalinių procesų ir paslaugų modernizavimas ir skaitmeninė transformacija
|
Etapas
|
Norminės sistemos, skirtos paramai viešojo administravimo procesų ir paslaugų skaitmeninės transformacijos srityje gauti, sukūrimas
|
Teisinės sistemos įsigaliojimas
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
2 KETVIRTIS
|
2022
|
Įsigaliojo Ministrų kabineto reglamentas dėl paramos teikimo viešojo administravimo procesų ir paslaugų skaitmeninės transformacijos srityje.
|
|
29
|
2.1.1.1.i. Administracijos modernizavimas ir skaitmeninė paslaugų transformacija
|
Tikslas
|
Parengti ir suderinti IRT sprendimų kūrimo veiklos aprašymai
|
NĖRA.
|
Skaičius
|
0
|
11
|
3 KETVIRTIS
|
2023
|
IRT sprendimų (sistemų) aprašymų koncepcijos modeliai rengiami pagal priimtą IRT valdymo teisinę sistemą. Aprašuose apibrėžiama IRT plėtros veikla, kuria siekiama kurti arba modernizuoti IRT sprendimus bent šiose keturiose srityse: 1) vidaus reikalų sektorius, įskaitant civilinę saugą, priešgaisrinės saugos priežiūrą ir visuomenės saugą; 2) kultūros sektorius, įskaitant archyvų, bibliotekų, muziejų, kultūros paminklų ir žiniasklaidos turinio paveldo kaupimą; 3) uosto logistikos paslaugų valdymas; 4) IRT valdymo procesų rėmimas.
|
|
30
|
2.1.1.1.i. Administracijos modernizavimas ir skaitmeninė paslaugų transformacija
|
Tikslas
|
IRT sprendimai arba sistemos
|
NĖRA.
|
Skaičius
|
0
|
11
|
3 KETVIRTIS
|
2026
|
IRT sprendimai ar sistemos diegiami, pavyzdžiui, vidaus reikalų, kultūros, uostų logistikos paslaugų valdymo, IRT valdymo procesų srityse.
|
|
31
|
2.1.2.r.
Nacionalinių IRT išteklių naudojimo efektyvumo ir sąveikumo didinimas
|
Etapas
|
Paramos centrinių viešojo administravimo sistemų ir platformų kūrimo ir kompiuterijos infrastruktūros paslaugų konsolidavimo srityje gavimo teisinės sistemos nustatymas
|
Teisinės sistemos įsigaliojimas
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
2 KETVIRTIS
|
2022
|
Teisinės sistemos, pagal kurią teikiama parama centrinių IT sistemų ir viešojo administravimo platformų kūrimo ir kompiuterijos infrastruktūros paslaugų konsolidavimo srityje, įsigaliojimas.
|
|
32
|
2.1.2.1.i.
Centralizuotos platformos, sprendimai ar sistemos
|
Tikslas
|
Plėtros planų, skirtų centralizuotoms IRT funkcijoms ir bendroms paslaugoms kurti, transformuoti ar diegti, tvirtinimas
|
NĖRA.
|
Skaičius
|
0
|
15
|
1 KETVIRTIS
|
2023
|
Prieš investuodama į centralizuotų funkcijų ar bendrų paslaugų plėtojimą, atsakinga įstaiga parengia centralizuotos IRT funkcijos ar bendrų paslaugų plėtojimo planą (įskaitant paslaugų finansavimą) ir gauna jo patvirtinimą.
|
|
33
|
2.1.2.1.i.
Centralizuotos platformos, sprendimai ar sistemos
|
Tikslas
|
Centralizuotų IRT sprendimų kūrimo veiklos suderintų aprašymų patvirtinimas
|
NĖRA.
|
Skaičius
|
0
|
15
|
3 KETVIRTIS
|
2023
|
Siekiant apibrėžti centralizuotų platformų ir sistemų IRT plėtros veiklą, patvirtinami suderinti aprašymai. IRT sprendimai (sistemos) kuriami pagal priimtą IRT valdymo teisinę sistemą.
|
|
34
|
2.1.2.1.i.
Centralizuotos platformos, sprendimai ar sistemos
|
Tikslas
|
Centralizuotos IRT platformos, sprendimai ar sistemos
|
NĖRA.
|
Skaičius
|
0
|
15
|
3 KETVIRTIS
|
2026
|
Centralizuotos IRT platformos, sprendimai ar sistemos pateikiami, pavyzdžiui, siekiant remti viešąsias paslaugas, administracines funkcijas ar vietos valdymą.
|
|
36
|
2.1.2.2.i.
Debesijos paslaugos
|
Tikslas
|
Valdžios institucijoms teikiamos debesijos paslaugos
|
NĖRA.
|
Skaičius
|
0
|
6
|
3 KETVIRTIS
|
2026
|
Debesijos paslaugos teikiamos 6 valdžios institucijoms.
|
|
37
|
2.1.3.r.
Nacionalinės ekonominių duomenų ir skaitmeninių paslaugų ekonomikos plėtra
|
Etapas
|
Teisinės sistemos, skirtos paramai ekonominių duomenų valdymo pertvarkos srityje gauti, įsigaliojimas
|
Teisinės sistemos įsigaliojimas
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
2 KETVIRTIS
|
2022
|
Įsigaliojo Ministrų kabineto suderinta paramos teikimo ekonominių duomenų valdymo pertvarkos srityje teisinė sistema.
|
|
38
|
2.1.3.r.
Nacionalinės ekonominių duomenų ir skaitmeninių paslaugų ekonomikos plėtra
|
Etapas
|
Nacionalinės duomenų judėjimo platformos veikimo teisinė sistema
|
Teisinės sistemos įsigaliojimas
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
4 KETVIRTIS
|
2023
|
Sėkmingas reformos įgyvendinimas užtikrinamas įsigaliojus teisinei sistemai, kurioje nurodomi šie nacionalinės platformos aspektai:
1.dalijimosi duomenimis valdymą, įskaitant keitimosi duomenimis procesą centrinėje keitimosi duomenimis platformoje;
2.dalyvaujančių institucijų teises ir pareigas, susijusias su dalijimusi duomenimis ir jų judėjimu centrinėje keitimosi duomenimis platformoje;
3.vienodas ir palengvintas asmens duomenų tvarkymas centrinėje keitimosi duomenimis platformoje.
|
|
39
|
2.1.3.1.i.
Duomenų prieinamumas, dalijimasis jais ir jų analizė
|
Tikslas
|
Duomenų rinkinių prieinamumas platformose
|
NĖRA.
|
Skaičius
|
0
|
10
|
3 KETVIRTIS
|
2026
|
10 viešojo administravimo duomenų rinkinių pateikiami platformose, pavyzdžiui, verslo, mokslo, aplinkos, finansų, viešųjų pirkimų, sveikatos priežiūros, veterinarijos ir žemės ūkio srityse.
|
|
40
|
2.2.1.r.
Viso paramos verslo skaitmeninei transformacijai ciklo sukūrimas užtikrinant regioninę aprėptį
|
Etapas
|
Įsteigtas Europos skaitmeninių inovacijų centras (EDIH).
|
Įsteigtas Europos skaitmeninių inovacijų centras (EDIH).
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
2 KETVIRTIS
|
2022
|
Europos skaitmeninių inovacijų centras veikia pagal Skaitmeninės Europos programos prioritetus ir yra bendro Europos skaitmeninių inovacijų centro tinklo dalis. Jis veikia kaip vieno langelio principu veikiantis centras įmonių skaitmeninei transformacijai koordinuoti. Ja siekiama užtikrinti bendrą regioninių verslo centrų požiūrį ir keitimąsi informacija, skaitmeninės brandos testą ir valstybės paramą.
|
|
41
|
2.2.1.r.
Viso paramos verslo skaitmeninei transformacijai ciklo sukūrimas užtikrinant regioninę aprėptį
|
Etapas
|
Regioniniai verslo rėmimo centrai atlieka naujas skaitmeninės transformacijos rėmimo funkcijas
|
Regioniniai verslo paramos centrai atlieka skaitmeninės transformacijos rėmimo funkcijas
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
3 KETVIRTIS
|
2022
|
Regioniniai verslo paramos centrai turi būti pradėję teikti šias naujas skaitmeninės transformacijos paramos funkcijas:
1.Skaitmeninės brandos testai regionuose;
2.Galimybė atlikti bandymus ir pilotuoti;
3.Mentorystė ir skaitmeninių įgūdžių ugdymas.
|
|
42
|
2.2.1.r.
Viso paramos verslo skaitmeninei transformacijai ciklo sukūrimas užtikrinant regioninę aprėptį
|
Etapas
|
Skaitmeninės brandos testavimo sistemos, skirtos subjektams nustatyti veiksmus, kurių reikia subjektams, ir valstybės paramą, sukūrimas
|
Įdiegta skaitmeninės brandos testavimo sistema
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
2 KETVIRTIS
|
2022
|
Sukuriama subjektų skaitmeninės brandos testavimo sistema. Skaitmeninės brandos testas yra Europos skaitmeninių inovacijų centro interneto svetainėje prieinama skaitmeninė priemonė, kuria įvairiais aspektais vertinama subjekto skaitmeninė branda ir kurią subjektas gali užpildyti savarankiškai arba padedamas konsultanto.
|
|
44
|
2.2.1.1.i.
Parama skaitmeninių inovacijų centrams ir regioniniams kontaktiniams punktams steigti
|
Tikslas
|
Skaitmeninės transformacijos veiksmų gairės
|
NĖRA.
|
Skaičius
|
0
|
2 000
|
2 KETVIRTIS
|
2026
|
Europos skaitmeninių inovacijų centrų (EDIH) subjektams pateiktų skaitmeninės transformacijos veiksmų gairių skaičius.
|
|
44a straipsnis
|
2.2.1.1.i.
Parama skaitmeninių inovacijų centrams ir regioniniams kontaktiniams punktams steigti
|
Etapas
|
Europos skaitmeninių inovacijų centrų (EDIH) parama subjektų skaitmeninei transformacijai
|
Užbaigti Europos skaitmeninių inovacijų centrų (EDIH) darbo paketai
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
2 KETVIRTIS
|
2026
|
Turi būti užbaigti visi Europos skaitmeninių inovacijų centrų darbo paketai, išskyrus tuos, kurie finansuojami pagal Skaitmeninės Europos programą.
|
|
46
|
2.2.1.2.i.
Subjektų skaitmeninimas
|
Tikslas
|
Subjektų skaitmeninės brandos testo tobulinimas
|
NĖRA.
|
Skaičius
|
0
|
200
|
2 KETVIRTIS
|
2026
|
Atliekant pakartotinį skaitmeninės brandos testą pastebėtas 200 subjektų testavimo rezultatų pagerėjimas.
|
|
48
|
2.2.1.3.i.
Parama produktų ir paslaugų įdiegimui į verslą
|
Tikslas
|
Pasirašyti susitarimai dėl dotacijų ir įsipareigota skirti privatų finansavimą
|
NĖRA.
|
Skaičius
|
0
|
43
|
2 KETVIRTIS
|
2026
|
Pasirašomi dotacijų susitarimai, kuriais remiami 43 skaitmeninių produktų ar paslaugų mokslinių tyrimų projektai, įskaitant 4 860 000 EUR privačiojo finansavimo skyrimą remiamiems projektams.
|
|
51
|
2.2.1.4.i.
Finansinė priemonė, skirta ekonominės veiklos vykdytojų skaitmeninei transformacijai palengvinti
|
Tikslas
|
Pasirašytos paskolų sutartys ir įsipareigotas privatus finansavimas
|
NĖRA.
|
Skaičius
|
0
|
65
|
2 KETVIRTIS
|
2026
|
ALTUM ir ekonominės veiklos vykdytojų pasirašytų paskolų sutarčių skaitmeninės transformacijos projektams remti skaičius, įskaitant 45 300 000 EUR privačiojo finansavimo skyrimą remiamiems projektams.
|
|
53
|
2.2.1.5.i.
Žiniasklaidos bendrovių skaitmeninės transformacijos skatinimas
|
Tikslas
|
Platformos arba IT sprendimai
|
NĖRA.
|
Skaičius
|
0
|
3
|
2 KETVIRTIS
|
2025
|
Pristatomos trys platformos arba IT sprendimai žiniasklaidos sektoriuje.
|
|
54
|
2.2.1.5.i.
Žiniasklaidos bendrovių skaitmeninės transformacijos skatinimas
|
Etapas
|
Sukurta paramos schema
|
Pasirašytos sutartys
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
2 KETVIRTIS
|
2026
|
Sukuriama investicijų į skaitmeninius įgūdžius žiniasklaidos sektoriuje paramos schema ir pagal šią paramos schemą Komercinio švietimo centras ir subjektai pasirašo 10 sutarčių.
|
|
57
|
2.3.1.r.
Tvarios ir socialiai atsakingos paramos suaugusiųjų mokymui sistemos kūrimas
|
Etapas
|
Didesnė parama darbuotojų mokymui
|
Įsigaliojo teisės aktai
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
4 KETVIRTIS
|
2023
|
Įsigaliojo teisės aktai, kuriais:
1) Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatyti palankesnę mokesčių už mokslą, kuriuos moka darbdaviai už darbuotojų aukštąjį mokslą, tvarką;
2) iš dalies pakeisti Darbo įstatymą siekiant išplėsti darbuotojų teisę dalyvauti mokymuose, susijusiuose su profesinėmis užduotimis;
3) priimti ministrų kabineto nurodymus standartizuoti darbdaviams skirtų darbuotojų mokymo paramos priemonių rengimą.
|
|
60
|
2.3.1.r.
Tvarios ir socialiai atsakingos paramos suaugusiųjų mokymui sistemos kūrimas
|
Etapas
|
Individualių mokymosi sąskaitų (ILA) metodo kūrimas
|
Įsigaliojo Ministrų kabineto nuostatai
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
4 KETVIRTIS
|
2023
|
Reglamentų, kuriais nustatomas individualiosios mokymosi sąskaitos kūrimo metodas, įsigaliojimas, įskaitant: a) tinkamumo kriterijų nustatymas, b) švietimo paslaugų teikėjų atrankos kriterijų nustatymas.
|
|
61
|
2.3.1.r.
Tvarios ir socialiai atsakingos paramos suaugusiųjų mokymui sistemos kūrimas
|
Etapas
|
Individualiųjų mokymosi sąskaitų metodas
|
Švietimo ir mokslo ministerijos paskelbtas vertinimas
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
3 KETVIRTIS
|
2026
|
Švietimo ir mokslo ministerija skelbia individualios mokymosi sąskaitos metodo vertinimą, įskaitant nepriklausomo auditoriaus atliktą analizę.
|
|
62
|
2.3.1.1.i. punktas
Skaitmeninių įgūdžių ugdymas
|
Tikslas
|
Aukštojo mokslo studijų programoms skirti moduliai
|
NĖRA.
|
Skaičius
|
0
|
20
|
3 KETVIRTIS
|
2026
|
20 modulių, pavyzdžiui, našiosios kompiuterijos, kvantinių technologijų ir kalbos technologijų srityse, turi būti sukurti aukštojo mokslo studijų programoms.
|
|
64
|
2.3.1.2.i. Skaitmeninių įgūdžių ugdymas
|
Tikslas
|
Skaitmeninių įgūdžių mokymas
|
NĖRA.
|
Skaičius
|
0
|
2 080
|
2 KETVIRTIS
|
2026
|
Skaitmeninių įgūdžių mokymo kursų, kuriuose dalyvauta, skaičius.
|
|
68a
|
2.3.1.5.i. Skaitmeniniai įgūdžiai individualios mokymosi sąskaitos platformoje
|
Tikslas
|
Skaitmeninių įgūdžių mokymas
|
NĖRA.
|
Skaičius
|
0
|
25 319
|
3 KETVIRTIS
|
2026
|
25319 Skaitmeninių įgūdžių mokymai, rengiami per individualiųjų mokymosi sąskaitų platformą.
|
|
69
|
2.3.2.r.
Skaitmeniniai įgūdžiai, reikalingi visuomenės ir valdžios skaitmeninei transformacijai
|
Etapas
|
Normine sistema stiprinama ir įgyvendinama bendra pagrindinių skaitmeninių įgūdžių vertinimo, mokymo poreikių nustatymo ir planavimo bei vertinimo sistema.
|
Įsigaliojo reguliavimo sistema
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
4 KETVIRTIS
|
2022
|
Įsigaliojo teisėkūros procedūra priimti aktai, kuriais nustatoma bendra pagrindinių skaitmeninių įgūdžių vertinimo, mokymo poreikių nustatymo bei planavimo ir vertinimo pagal „DigiComp 2.1“ sistema.
|
|
70
|
2.3.2.r.
Skaitmeniniai įgūdžiai, reikalingi visuomenės ir valdžios skaitmeninei transformacijai
|
Etapas
|
Įsigaliojo nacionalinių aukštojo mokslo standartų norminių aktų pakeitimai, kuriais numatoma pasiekti skaitmeninės kompetencijos studijų rezultatus atitinkamais Latvijos kvalifikacijų sandaros lygmenimis.
|
Įsigaliojo iš dalies pakeista reguliavimo sistema
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
4 KETVIRTIS
|
2022
|
Įsigaliojo nacionalinių aukštojo mokslo standartų (Valstybinio aukštojo mokslo standarto ir Nacionalinio aukštojo profesinio mokslo standarto) pakeitimai. Jos nustato skaitmeninės kompetencijos įgijimo rezultatus ir užtikrina jų taikymą rengiant, licencijuojant ir akredituojant aukštojo mokslo programas, su sąlyga, kad į studijų programas, kurios rengiamos, licencijuojamos ir akredituojamos įsigaliojus reguliavimo sistemai, būtų įtraukti tokie pasiekiami studijų rezultatai ir atitinkami kursai ar moduliai jiems pasiekti.
|
|
73
|
2.3.2.1.i punktas
Žmonių, įskaitant jaunimą, skaitmeniniai įgūdžiai
|
Etapas
|
Skaitmeninė darbo su jaunimu sistema savivaldybėse
|
Užbaigimo raštas (-ai)
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
3 KETVIRTIS
|
2026
|
Centrinės finansų ir sutarčių sudarymo agentūros (CFCA) parengtas (-i) užbaigimo raštas (-ai) dėl skaitmeninės darbo su jaunimu sistemos 42 savivaldybėse, susijęs (-ę) su sutartimi su Tarptautinių jaunimo programų agentūra (AIYP).
|
|
74
|
2.3.2.2.i.
Valstybinės ir vietos valdžios institucijų skaitmeninės transformacijos įgūdžių ir gebėjimų ugdymas
|
Etapas
|
Parengta viešojo administravimo skaitmeninių įgūdžių sistema
|
Skaitmeninių įgūdžių sistema pateikiama Valstybinės administracijos mokyklų mokymo valdymo sistemoje ir patvirtinta Valstybinės administracijos mokyklos vidaus norminiu aktu.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
2 KETVIRTIS
|
2023
|
Parengiama viešojo administravimo skaitmeninių įgūdžių sistema, įskaitant mokymo programas.
|
|
76
|
2.3.2.2.i.
Valstybinės ir vietos valdžios institucijų skaitmeninės transformacijos įgūdžių ir gebėjimų ugdymas
|
Tikslas
|
Mokymai, kuriuose dalyvauta
|
NĖRA.
|
Skaičius
|
0
|
62 900
|
3 KETVIRTIS
|
2026
|
Mokymų, kuriuose dalyvauta, pavyzdžiui, 1) skaitmeninimo valdymo ir plėtros srityje, skaičius; 2) skaitmeninio turinio kūrimas; 3) kibernetinis saugumas; 4) bendravimas ir bendradarbiavimas; 5) informacinis raštingumas ir duomenų raštingumas; 6) universalieji įgūdžiai.
|
|
77
|
2.3.2.3.i punktas
Socialiai pažeidžiamų mokinių ir švietimo įstaigų skaitmeninės atskirties mažinimas
|
Etapas
|
Reguliavimo sistemos, kuria nustatomos nuotolinio mokymosi organizavimo ir įgyvendinimo procedūros, įsigaliojimas
|
Reguliavimo sistemos, kuria nustatomos nuotolinio mokymosi organizavimo ir įgyvendinimo procedūros, įsigaliojimas
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
4 KETVIRTIS
|
2021
|
Ministrų kabineto nuostatų, kuriomis nustatomi nuotolinio mokymosi organizavimo ir vykdymo kriterijai ir sąlygos, siekiant užtikrinti, kad nuotolinis mokymasis būtų organizuojamas ir įgyvendinamas visose Latvijos švietimo įstaigose ir visais švietimo lygmenimis (išskyrus ikimokyklinio ugdymo lygmenį), įsigaliojimas.
Švietimo įstaiga į savo vidaus taisykles įtraukia nuotolinio mokymosi organizavimo ir įgyvendinimo sistemą, įskaitant:
1. procedūra, pagal kurią švietimo įstaiga nustato, ar besimokantys asmenys gali naudotis techninėmis priemonėmis nuotoliniam mokymuisi teikti, taip pat šių techninių priemonių teikimo procedūros, jei besimokantys asmenys jų neturi;
2. mokinių dalyvavimo nuotoliniame mokymesi ir paskirtų užduočių vykdymo registravimo procedūra;
3) tais atvejais, kai besimokančio asmens dalyvavimas nuotoliniame mokymesi yra neįmanomas arba jam kliudoma dėl techninių priežasčių;
4. procedūros, kuriomis užtikrinama, kad nuotolinio mokymosi metu būtų laikomasi saugos reikalavimų, ir procedūros, pagal kurias saugos ar sveikatos rizikos atveju bendraujama su besimokančio asmens teisiniais atstovais;
5. Procedūra, pagal kurią besimokantys asmenys naudojasi švietimo įstaigų ištekliais ir infrastruktūra (patalpomis, bibliotekomis ir kt.) kaip nuotolinio mokymosi dalimi.
|
|
79
|
2.3.2.3.i punktas
Socialiai pažeidžiamų mokinių ir švietimo įstaigų skaitmeninės atskirties mažinimas
|
Tikslas
|
Tikslinės grupės (besimokančių asmenų) IRT įrangos vienetų skaičius
|
NĖRA.
|
Skaičius
|
0
|
26 620
|
4 KETVIRTIS
|
2023
|
Įsigytų ir savivaldybėms arba tiesiogiai bendrojo lavinimo švietimo įstaigoms pristatytų IRT įrangos vienetų skaičius.
|
|
80
|
2.4.1.r.
Plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtra
|
Etapas
|
Susietojo ir automatizuoto vairavimo techninio reikalavimo priėmimas
|
Bendrų techninių reikalavimų priėmimas
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
4 KETVIRTIS
|
2021
|
Valstybinė akcinė bendrovė „Latvijos valstybinis radijo ir televizijos centras“ nustato bendrus techninius reikalavimus elektroninių ryšių operatoriams, kad būtų galima vykdyti susietąjį ir automatizuotą vairavimą. Tai darant atsižvelgiama į operatorių poreikius, bendradarbiaujant su Estijos, Lietuvos ir Lenkijos atstovais, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas susietojo ir automatizuoto vairavimo koridoriaus palei kelią „Via Baltica“ plėtrai. Po to viešųjų pirkimų komisija priima bendrus techninius reikalavimus.
|
|
81
|
2.4.1.r.
Plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtra
|
Etapas
|
Bendro „paskutinio kilometro“ plėtros modelio priėmimas
|
Bendro „paskutinio kilometro“ plėtros modelio priėmimas
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
4 KETVIRTIS
|
2021
|
1. Remdamasi atliktais tyrimais, Susisiekimo ministerija parengia elektroninių ryšių sektoriaus plėtros planą, į kurį įtraukiamas modelio projektas.
2. Remiantis viešų konsultacijų rezultatais priimamas galutinis sprendimas dėl modelio, kuris turi būti priimtas ir įgyvendintas.
|
|
83
|
2.4.1.2.i punktas
Plačiajuosčio ryšio arba itin didelio pralaidumo tinklo „paskutinio kilometro“ infrastruktūros plėtra
|
Etapas
|
Prieiga prie itin didelio pralaidumo plačiajuosčio ryšio tinklo
|
Užbaigimo raštas (-ai)
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
3 KETVIRTIS
|
2026
|
Centrinės finansų ir sutarčių sudarymo agentūros išduotas (-i) užbaigimo raštas (-ai) dėl projektų, susijusių su namų ūkių ir socialinę bei ekonominę pažangą skatinančių subjektų, pavyzdžiui, įmonių, mokyklų ir ligoninių, prieiga prie itin didelio pralaidumo plačiajuosčio ryšio.
|
C. 3 KOMPONENTAS. NELYGYBĖS MAŽINIMAS
Bendrasis šio Latvijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponento tikslas – spręsti teritorinės ir socialinės nelygybės Latvijoje problemas, kurias dar labiau padidino COVID-19 pandemija. Šiuo komponentu siekiama mažinti nelygybę kuriant daugiau darbo vietų regionuose, gerinant regionų junglumą ir galimybes naudotis kokybiškomis paslaugomis, suteikiant įperkamesnį būstą, gerinant mokyklų infrastruktūrą, padedant kelti darbuotojų ir bedarbių kvalifikaciją ir juos perkvalifikuoti, stiprinant socialinės apsaugos tinklą, gerinant pastatų prieinamumą neįgaliesiems ir kuriant naujas ilgalaikės pagyvenusių žmonių priežiūros įstaigas. Visomis komponento priemonėmis remiama viena iš dviejų pagrindinių reformų – vykdoma administracinė teritorinė reforma ir minimalių pajamų reforma.
Pagal komponentą remiamas konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų dėl socialinės atskirties įgyvendinimas, visų pirma siekiant padidinti minimalių pajamų išmokų, minimalių senatvės pensijų ir pajamų rėmimo neįgaliesiems adekvatumą, taip pat dėl švietimo ir mokymo kokybės ir veiksmingumo, daugiausia dėmesio skiriant žemos kvalifikacijos darbuotojams ir darbo ieškantiems asmenims (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 2). Komponentas taip pat padeda įgyvendinti rekomendaciją vykdant su investicijomis susijusią ekonominę politiką daugiausia dėmesio skirti įperkamo būsto teikimui, atsižvelgiant į regioninius skirtumus (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3). Galiausiai komponentas padeda įgyvendinti rekomendaciją stiprinti minimalios socialinės apsaugos sistemą ir švelninti krizės poveikį užimtumui, be kita ko, tobulinant aktyvias darbo rinkos priemones ir įgūdžius (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 2).
Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal DNSH technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.
C.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas
Reforma: 3.1.1.r. Administracinė teritorinė reforma
Bendrasis šios reformos tikslas – pagerinti Latvijos gyventojams teikiamų paslaugų kokybę ir vietos verslo aplinką mažinant administracinių vienetų skaičių ir didinant paslaugų teikimo veiksmingumą ir prieinamumą. Toliau aprašyti veiksmai (valstybinių regioninių ir vietos kelių renovacija ir rekonstrukcija, vietos savivaldybių ir planavimo regionų gebėjimų stiprinimas užtikrinant veiksmingesnes viešąsias paslaugas, pramonės parkų infrastruktūros plėtra, įperkamas būstas, mokyklų infrastruktūros plėtra ir mokykliniai autobusai) yra susiję su šia reformos priemone ir ją remia.
Priemonė apima naujo Savivaldybių įstatymo, kuriuo peržiūrimos vietos valdžios institucijų funkcijos ir užduotys, įsigaliojimą. Naujuoju įstatymu užtikrinamas geresnis valdymas savivaldybių lygmeniu, aiškesnis sprendimų priėmimo ir vykdomosios valdžios kompetencijų atskyrimas ir pasidalijimas, taip pat didesnis piliečių dalyvavimas vietos bendruomenių sprendimų priėmimo procese.
Nors bendra administracinė teritorinė reforma gali būti tęsiama pasibaigus EGADP laikotarpiui, konkreti reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d.
Investicijos: 3.1.1.1.i. Regioninių ir vietos kelių tinklo tobulinimas
Priemonės tikslas – užtikrinti naujų savivaldybių junglumą ir pagerinti piliečių galimybes įsidarbinti ir gauti paslaugas.
Priemonę sudaro regioninių ir vietos kelių atnaujinimas arba rekonstrukcija.
Investicijos: 3.1.1.2.i. Savivaldybių gebėjimų gerinti paslaugų efektyvumą ir kokybę stiprinimas
Priemonės tikslas – pagerinti savivaldybių paslaugų kokybę ir veiksmingumą reorganizavus vietos administracijas.
Priemonę sudaro vyriausybės nutarimo, kuriuo apibrėžiama savivaldybių gebėjimų stiprinimo veiksmų aprėptis ir parametrai, priėmimas, savivaldybių viešųjų paslaugų vertinimas ir savivaldybių darbuotojų gebėjimų stiprinimas.
Investicijos: 3.1.1.3.i. Investicijos į viešąją infrastruktūrą pramonės parkams regionuose plėtoti
Priemonės tikslas – remti pramoninių zonų infrastruktūrą ir pritraukti investuotojus bei įmones į Latvijos regionus už Rygos ribų.
Priemonę sudaro parama pramoninių parkų ir teritorijų plėtrai regionuose. EGADP tikslais priemonė užbaigiama pramonės parkų ir teritorijų statybos darbais.
Remiantis EGADP investicijomis, investicijomis siekiama paskatinti pramonės parkų veiklos vykdytojus ir (arba ) potencialius investuotojus investuoti 85 000 000 EUR.
Investicijos: 3.1.1.4.i. Mažosios nuomos būstų statybos finansavimo fondo įsteigimas
Priemonės tikslas – skatinti būsto pasiūlą, suteikti įperkamą būstą, prisidėti prie regioninio darbo jėgos judumo ir padėti pritraukti ir išlaikyti kvalifikuotus specialistus regionuose.
Priemonę sudaro naujos nuomos teisinės sistemos įsigaliojimas, būsto įperkamumo strategijos priėmimas ir parama butų statybai.
Investicijos: 3.1.1.5.i. Švietimo įstaigų infrastruktūros ir įrangos plėtra
Priemonės tikslas – pagerinti regioninių mokyklų kokybę.
Priemonę sudaro teisinės sistemos, kuria nustatomi bendrojo vidurinio ugdymo įstaigoms taikomi kiekybiniai ir kokybiniai kriterijai, įsigaliojimas, vietos valdžios institucijų sprendimų dėl mokyklų reorganizavimo priėmimas ir mokyklų infrastruktūros atnaujinimas.
Investicijos: 3.1.1.6.i. Mokyklinių elektrinių autobusų pirkimas
Priemonės tikslas – palengvinti mokinių judumą.
Priemonę sudaro parama savivaldybėms, kad jos galėtų pristatyti elektrinius mokyklinius autobusus.
Investicijos: 3.1.1.7.i. Paskolos nekilnojamojo turto plėtotojams mažos nuomos būstams statyti
Priemonę sudaro viešosios investicijos į Priemonę, siekiant skatinti privačias investicijas į mažos nuomos būstų statybą Latvijoje ir gerinti galimybes gauti finansavimą. Priemonė veikia teikiant paskolas tiesiogiai privačiajam sektoriui, taip pat panašią veiklą vykdantiems viešojo sektoriaus subjektams. Remiantis EGADP investicijomis, pagal Priemonę iš pradžių siekiama suteikti bent 41278441 EUR finansavimą.
Šias investicijas valdo ALTUM, kaip įgyvendinantysis partneris. Ši priemonė apima šią produktų liniją: tiesioginės paskolos nekilnojamojo turto plėtotojams mažos nuomos būstų statybai finansuoti.
Siekdamos įgyvendinti investicijas į Priemonę, Latvija ir ALTUM pasirašo įgyvendinimo susitarimą, kuriame pateikiamas šis turinys:
1)Priemonės sprendimų priėmimo proceso aprašymas: Galutinį sprendimą dėl Priemonės investicijų priima investicijų komitetas arba kitas atitinkamas lygiavertis valdymo organas ir jį patvirtina nuo vyriausybės nepriklausomų narių balsų dauguma.
2)Pagrindiniai susijusios investicijų politikos reikalavimai, kurie apima:
a.Finansinio produkto ir reikalavimus atitinkančių galutinių paramos gavėjų aprašymą;
b.Reikalavimas, kad visos remiamos investicijos būtų ekonomiškai perspektyvios.
c.Reikalavimas laikytis reikšmingos žalos nedarymo principo, kaip nustatyta reikšmingos žalos nedarymo techninėse gairėse (2021/C58/01). Visų pirma, pagal investavimo politiką reikalavimų neatitinka šis veiklos rūšių ir turto sąrašas: I) su iškastiniu kuru susijusi veikla ir turtas, įskaitant galutinės grandies naudojimą
, ii) veikla ir turtas pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuriais užtikrinamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris nėra mažesnis nei atitinkamas santykinis taršos rodiklis s
, iii) veikla ir turtas, susiję su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais
ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais
. Be to, investavimo strategijoje reikalaujama, kad Priemonės galutiniai paramos gavėjai laikytųsi atitinkamų ES ir nacionalinės aplinkos teisės aktų;
d.Reikalavimas, kad galutiniai Priemonės paramos gavėjai negautų paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti.
3) suma, kuriai taikomas įgyvendinimo susitarimas, įgyvendinančiojo partnerio mokesčių struktūra ir reikalavimas reinvestuoti bet kokias grįžtamąsias lėšas pagal Priemonės investavimo politiką.
4) Stebėsenos, audito ir kontrolės reikalavimai, įskaitant:
a.Įgyvendinančiojo partnerio stebėsenos sistemos, skirtos pranešti apie sutelktas investicijas, aprašymas.
b.Įgyvendinančiojo partnerio procedūrų, kuriomis bus užtikrinama sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų prevencija, nustatymas ir ištaisymas, aprašymas.
c.Pareiga prieš įsipareigojant finansuoti veiksmą patikrinti, ar kiekvienas veiksmas atitinka reikalavimus pagal Įgyvendinimo susitarime nustatytus reikalavimus.
d.Pareiga atlikti rizika grindžiamus ex post auditus pagal ALTUM audito planą. Atliekant šiuos auditus tikrinama: I) kontrolės sistemos yra veiksmingos, įskaitant sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų nustatymą; II) reikšmingos žalos nedarymo principo ir valstybės pagalbos taisyklių laikymasis; ir iii) ar laikomasi reikalavimo, kad galutiniai Priemonės paramos gavėjai negautų paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti. Atliekant auditą taip pat tikrinamas sandorių teisėtumas ir tai, ar laikomasi taikytino įgyvendinimo susitarimo sąlygų.
Reforma: 3.1.2.r. Galimybės naudotis socialinėmis ir užimtumo paslaugomis remiant minimalių pajamų reformą
Bendrasis šios reformos tikslas – mažinti nelygybę, gerinti socialinės apsaugos sistemą, skatinti socialinę integraciją ir įtrauktį Latvijoje.
Priemonę sudaro du pagrindiniai etapai. Pirmasis žingsnis – 2022–2024 m. minimalių pajamų rėmimo sistemos tobulinimo plano priėmimas siekiant sustiprinti minimalių pajamų apskaičiavimo metodiką; priimtos 2021–2027 m. Socialinės apsaugos ir darbo rinkos gairės, kuriomis siekiama skatinti gyventojų socialinę įtrauktį, mažinti pajamų nelygybę ir skurdą, plėtoti prieinamas ir pritaikytas socialines paslaugas ir skatinti aukštą užimtumo lygį kokybiškoje darbo aplinkoje; priimtas 2021–2023 m. socialinių paslaugų plėtros planas, kuriuo siekiama pagerinti bendruomeninių paslaugų teikimą; ir 2021–2023 m. lygių galimybių neįgaliesiems skatinimo plano, kuriuo siekiama sukurti integruotą paramos sistemą, atitinkančią neįgaliųjų poreikius, priėmimas. Antrasis etapas – nacionalinio parlamento teisės aktų pakeitimų, kuriais siekiama patobulinti minimaliųjų pajamų rėmimo sistemą, įsigaliojimas, be kita ko, nustatant minimaliųjų pajamų ribą, kuri būtų ne mažesnė kaip 20 proc. pajamų medianos, ir nustatant metinio teigiamo indeksavimo procedūrą (nuo 2023 m.).
Reforma turi būti įgyvendinta iki 2021 m. gruodžio 31 d.
Investicijos: 3.1.2.1.i. Priemonės, kuriomis funkcinių sutrikimų turintys asmenys skatinami naudotis viešosiomis paslaugomis ir įsidarbinti
Priemonės tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas funkcinių sutrikimų turintiems asmenims patekti į pastatus ir taip prisidėti prie jų socialinės įtraukties.
Priemonę sudaro valstybės ir vietos valdžios institucijų pastatų ir funkcinių sutrikimų turinčių asmenų būstų pritaikymas.
Investicijos: 3.1.2.2.i. Prognozavimo priemonės kūrimas
Priemonės tikslas – pagerinti modeliavimo pajėgumus, kad būtų galima įvertinti ilgalaikį socialinės apsaugos sistemos tvarumą.
Priemonę sudaro informacinės sistemos, skirtos ilgalaikiam socialinės apsaugos, įskaitant pensijas, prognozavimui, sukūrimas.
Investicijos: 3.1.2.3.i. Ilgalaikės socialinės rūpybos paslaugos atsparumas ir tęstinumas
Priemonės tikslas – sudaryti sąlygas pereiti nuo institucinės ilgalaikės priežiūros teikimo prie labiau bendruomeninio priežiūros modelio.
Priemonę sudaro standartinio naujų ilgalaikės priežiūros įstaigų statybos projekto parengimas, taip pat ilgalaikės priežiūros įstaigų statyba.
Investicijos: 3.1.2.4.i. Socialinės ir profesinės reabilitacijos paslaugų, skirtų funkcinių sutrikimų turinčių asmenų atsparumui didinti, sinerginis plėtojimas
Priemonės tikslas – pagerinti funkcinių sutrikimų turinčių asmenų socialinę įtrauktį ir reabilitaciją.
Priemonę sudaro profesinės reabilitacijos paslaugų standarto, skirto funkcinių sutrikimų turintiems asmenims, priėmimas ir pastatų pritaikymo darbai dviem adresais.
Investicijos: 3.1.2.5.i. Bedarbių, darbo ieškančių asmenų ir asmenų, kuriems gresia nedarbas, dalyvavimas darbo rinkoje
Priemonės tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas Valstybinės užimtumo agentūros klientams įgyti įgūdžių.
Priemonę sudaro perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo pasiūlymo rengimas, daugiausia dėmesio skiriant skaitmeniniams įgūdžiams ir mokymo paslaugų teikimui.
Investicijos: 3.1.2.6.i. Techninės pagalbos prieinamumo gerinimas
Priemonės tikslas – pagerinti funkcinių sutrikimų turinčių asmenų galimybes naudotis judumo, rūpinimosi savimi, funkcijų pakeitimo ar atkūrimo ir alternatyviomis ryšio techninėmis priemonėmis.
Šia priemone siekiama sudaryti palankesnes sąlygas gauti techninės pagalbos priemonių.
C.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Nr
|
Susijusi priemonė (reforma arba investicija)
|
Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė
|
Pavadinimas
|
Kokybiniai rodikliai
(jei tai tarpinės reikšmės)
|
Kiekybiniai rodikliai
(tikslai)
|
Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis
|
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
|
|
|
|
|
|
|
Matavimo vienetas
|
Atskaitos scenarijus
|
Tikslas
|
Ketvirčio
|
Metų
|
|
|
84
|
3.1.1.r. Administracinė teritorinė reforma
|
Etapas
|
Naujo Savivaldybių įstatymo įsigaliojimas
|
Naujo Savivaldybių įstatymo įsigaliojimas
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
4 KETVIRTIS
|
2023
|
Įsigaliojo Savivaldybių įstatymas, kuriuo peržiūrimos vietos valdžios funkcijos ir uždaviniai, siekiant juos suderinti su administracinės teritorinės reformos (kuria pakeičiamas 1994 m. gegužės 19 d. Vietos valdžios įstatymas) rezultatais. Ji užtikrina geresnį valdymą po savivaldybių administracinės teritorinės reformos, skatindama demokratizaciją ir aiškesnį sprendimų priėmimo galių atskyrimą nuo vykdomosios valdžios, nustatydama aiškų kompetencijos ir funkcijų pasidalijimą, mažindama galių sutelkimą ir reguliariai didindama vietos bendruomenės dalyvavimą.
|
|
85
|
3.1.1.1.i. Regioninių ir vietos kelių tinklo tobulinimas
|
Tikslas
|
Renovuoti arba rekonstruoti regioniniai ir vietos keliai, kad būtų užtikrintas saugus apskričių administracinių centrų ir jų paslaugų bei darbo vietų prieinamumas ir visapusiškas naujų savivaldybių veikimas
|
NĖRA.
|
Km
|
0
|
70
|
4 KETVIRTIS
|
2022
|
Valstybiniai regioniniai ir vietos keliai buvo renovuoti arba rekonstruoti siekiant užtikrinti jų prieinamumą apygardų administraciniams centrams, jų paslaugas ir darbo vietas, taip pat visapusišką naujų savivaldybių veikimą. Kelių tiesimo darbai apima investicijas, kuriomis didinamas kelių eismo saugumas.
|
|
86
|
3.1.1.1.i. Regioninių ir vietos kelių tinklo tobulinimas
|
Tikslas
|
Renovuoti arba rekonstruoti regioniniai ir vietos keliai
|
NĖRA.
|
Km
|
70
|
210
|
4 KETVIRTIS
|
2024
|
Valstybiniai regioniniai ir vietos keliai buvo renovuoti arba rekonstruoti siekiant užtikrinti jų prieinamumą apygardų administraciniams centrams, jų paslaugas ir darbo vietas, taip pat visapusišką naujų savivaldybių veikimą. Kelių tiesimo darbai apima investicijas, kuriomis didinamas kelių eismo saugumas.
|
|
89
|
3.1.1.2.i. Savivaldybių gebėjimų gerinti paslaugų efektyvumą ir kokybę stiprinimas
|
Etapas
|
Priimtas paramos vietos valdžios institucijų gebėjimams stiprinti įgyvendinimo teisinis pagrindas
|
Priimti Ministrų kabineto nuostatai
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
4 KETVIRTIS
|
2022
|
Priimti Ministrų kabineto nutarimai dėl paramos vietos valdžios institucijų gebėjimams stiprinti įgyvendinimo, įskaitant:
a) apibrėžti gebėjimų stiprinimo veiksmų apimtį ir parametrus savivaldybėse;
b) savivaldybių viešųjų paslaugų vertinimus;
C) metodinės paramos teikimas ir gebėjimų stiprinimas;
d) išbandyti savivaldybių viešųjų paslaugų planavimo ir teikimo būdus.
|
|
90
|
3.1.1.2.i. Savivaldybių gebėjimų gerinti paslaugų efektyvumą ir kokybę stiprinimas
|
Etapas
|
Vietos valdžios viešųjų paslaugų vertinimas
|
Vertinimas baigtas
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
4 KETVIRTIS
|
2024
|
Užbaigtas vietos valdžios viešųjų paslaugų teikimo veiksmingumo vertinimas.
|
|
92
|
3.1.1.2.i. Savivaldybių gebėjimų gerinti paslaugų efektyvumą ir kokybę stiprinimas
|
Tikslas
|
Apmokyti asmenys
|
NĖRA.
|
Skaičius
|
0
|
1 300
|
3 KETVIRTIS
|
2026
|
Asmenų, dalyvavusių gebėjimų stiprinimo veikloje (pavyzdžiui, mokymuose, pažintiniuose vizituose, patirties ir (arba) gerosios praktikos mainuose, konferencijose, praktiniuose seminaruose, forumuose), skaičius.
|
|
93
|
3.1.1.3.i. Investicijos į viešąją infrastruktūrą pramonės parkams regionuose plėtoti
|
Etapas
|
Paramos programos, skirtos pramoninių parkų ir teritorijų plėtrai regionuose, priėmimas
|
Priimti Ministrų kabineto nutarimai ir suderinta pagalbos programa
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
4 KETVIRTIS
|
2022
|
Parengti ir priimti Ministrų kabineto nutarimai, kuriais nustatomos pagalbos teikimo pramoninėms zonoms sąlygos ir kriterijai. Atrankos kriterijais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų.
|
|
94
|
3.1.1.3.i. Investicijos į viešąją infrastruktūrą pramonės parkams regionuose plėtoti
|
Etapas
|
Sutarčių dėl pramoninių parkų plėtros regionuose sudarymas
|
Sutarčių dėl projektų įgyvendinimo sudarymas
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
4 KETVIRTIS
|
2023
|
Sutarčių dėl pramonės parkų plėtros regionuose sudarymas su privačiojo arba viešojo sektoriaus paramos gavėjais, parengusiais pramonės parkų plėtros strategiją arba verslo planą. Atrankos kriterijais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų.
|
|
96
|
3.1.1.3.i. Investicijos į viešąją infrastruktūrą pramonės parkams regionuose plėtoti
|
Tikslas
|
Regionų pramonės parkai ir teritorijos
|
NĖRA.
|
Skaičius
|
0
|
4
|
3 KETVIRTIS
|
2026
|
Pasirengimo eksploatuoti inžinerinius statinius ar pastatus sertifikatas (-ai), pasirašytas (-i) bent keturiems pramonės parkams ir teritorijoms regionuose statyti, įskaitant jungtis (pvz., šildymo, vandens ir kanalizacijos, elektros energijos), privažiavimo keliams atnaujinti ar įrengti, ir pramonės parkų operatorių ir (arba) potencialių investuotojų pasirašytas (-i) ketinimų protokolas (-ai) arba sutartis (-ys) 85 000 000 EUR investicijoms vykdyti.
|
|
98
|
3.1.1.4.i. Mažosios nuomos būstų statybos finansavimo fondo įsteigimas
|
Etapas
|
Įstatymo, kuriuo derinamos nuomininkų ir nuomotojų teisės, įsigaliojimas
|
Būsto patalpų nuomos įstatymo įsigaliojimas
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
2 KETVIRTIS
|
2021
|
Įsigaliojo nauja nuomos teisinė sistema, kuria siekiama užtikrinti teisingą nuomininko ir nuomotojo interesų pusiausvyrą ir paspartinti ginčų dėl nuomos termino ir nuomos mokesčio sumokėjimo sprendimą, o tai ypač svarbu siekiant skatinti nuomojamo būsto statybą ir taip sudaryti palankesnes sąlygas būsto įperkamumui.
|
|
99
|
3.1.1.4.i. Mažosios nuomos būstų statybos finansavimo fondo įsteigimas
|
Etapas
|
Būsto įperkamumo strategijos priėmimas
|
Vyriausybė priėmė būsto įperkamumo strategiją
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
2 KETVIRTIS
|
2022
|
Būsto įperkamumo strategija apima veiksmų kryptis, politikos rodiklius ir užduočių rinkinį, kuriais skatinamos galimybės gauti būstą, pateikiami sprendimai, kaip teikti paramą būsto įperkamumui įvairių rūšių ir pajamų lygio namų ūkiams, įskaitant mažiausias pajamas gaunančius namų ūkius, ir kuriais paramos mechanizmais ir taisyklėmis skatinamas tiek esamo būsto ūkio remontas, tiek naujo būsto ūkio kūrimas.
|
|
100
|
3.1.1.4.i. Mažosios nuomos būstų statybos finansavimo fondo įsteigimas
|
Etapas
|
Vyriausybės reglamentas dėl mažos nuomos būstų statybos
|
Vyriausybės reglamento dėl mažos nuomos būstų statybos įsigaliojimas
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
3 KETVIRTIS
|
2022
|
Įsigaliojo Ministrų kabineto reglamentas dėl mažos nuomos būstų statybos, siekiant nustatyti paramos dydį, taikymo sritį ir rūšį bei paramos gavėjams taikomus kriterijus.
|
|
101
|
3.1.1.4.i. Mažosios nuomos būstų statybos finansavimo fondo įsteigimas
|
Tikslas
|
Butų skaičius patvirtintuose projektuose
|
NĖRA.
|
Skaičius
|
0
|
300
|
4 KETVIRTIS
|
2024
|
Finansavimą projektams, kuriuos sudaro ne mažiau kaip 300 butų, turi patvirtinti nacionalinė plėtros institucija ALTUM.
Pagal patvirtintus projektus būstas turi būti suteikiamas už mažą nuomą (preliminariai 4,40 EUR/m²). Patvirtinti projektai turi atitikti aukštus kokybės reikalavimus: 1) pastatas turi būti energijos beveik nevartojantis pastatas; 2) Atitinkami kokybės bandymai (akustiniai matavimai, pastato oro pralaidumo bandymas) atliekami prieš pradedant eksploatuoti.
|
|
102
|
3.1.1.4.i. Mažosios nuomos būstų statybos finansavimo fondo įsteigimas
|
Tikslas
|
Butų skaičius
|
NĖRA.
|
Skaičius
|
300
|
467
|
3 KETVIRTIS
|
2026
|
Finansavimą projektams, kuriuos sudaro ne mažiau kaip 467 butai, turi patvirtinti nacionalinė plėtros institucija ALTUM.
Patvirtinti projektai turi atitikti šiuos kokybės reikalavimus: 1) pastatas turi būti energijos beveik nevartojantis pastatas; 2) Kokybės bandymai (akustiniai matavimai, pastato oro pralaidumo bandymas) prieš pradedant eksploatuoti pastatus turi būti privalomi.
|
|
103
|
3.1.1.4.i. Mažosios nuomos būstų statybos finansavimo fondo įsteigimas
|
Tikslas
|
Eksploatuoti parengtų butų skaičius
|
NĖRA.
|
Skaičius
|
0
|
300
|
3 KETVIRTIS
|
2026
|
Turi būti parengta eksploatuoti 300 butų.
|
|
104
|
3.1.1.5.i. Švietimo įstaigų infrastruktūros ir įrangos plėtra
|
Etapas
|
Priimtų kokybinių ir kiekybinių kriterijų apibrėžimas
|
Teisinė sistema įsigaliojo
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
4 KETVIRTIS
|
2021
|
Vyriausybės priimtos teisinės sistemos, kuria skatinamas aukštos kokybės švietimo paslaugų teikimas skatinant visapusišką švietimo programų pasiūlą regioniniu lygmeniu, taip pat sukuriant bendrojo vidurinio ugdymo įstaigų tinklą, atsižvelgiant į demografinę padėtį, įsigaliojimas. Teisinėje sistemoje nustatomi minimalūs kiekybiniai ir kokybiniai kriterijai (pvz., minimalus besimokančių asmenų skaičius, infrastruktūros prieinamumas ir kt.), taikomi bendrojo vidurinio ugdymo įstaigoms.
|
|
105
|
3.1.1.5.i. Švietimo įstaigų infrastruktūros ir įrangos plėtra
|
Etapas
|
Vietos tarybų sprendimų dėl bent 20 bendrojo vidurinio ugdymo įstaigų reorganizavimo priėmimas
|
Vietos tarybų sprendimų priėmimas
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
2 KETVIRTIS
|
2022
|
Vietos valdžios institucijų priimti reorganizavimo sprendimai (susijungimai, išsilavinimo lygio pasikeitimas) dėl ne mažiau kaip 20 bendrojo vidurinio ugdymo įstaigų.
|
|
106
|
3.1.1.5.i. Švietimo įstaigų infrastruktūros ir įrangos plėtra
|
Tikslas
|
Mokyklų infrastruktūros atnaujinimas
|
NĖRA.
|
Skaičius
|
0
|
21
|
3 KETVIRTIS
|
2026
|
Vietos valdžios institucijų sukurtos 21 mokyklos infrastruktūros atnaujinimas (pavyzdžiui, vėdinimo sistemos, efektyviai energiją vartojantis apšvietimas, informacinių technologijų ir įrangos, skirtos gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ar matematikos mokymui, pirkimas).
|
|
107
|
3.1.1.6.i. Mokyklinių elektrinių autobusų pirkimas
|
Etapas
|
Priimta vietos valdžios institucijoms skirta paramos programa elektriniams autobusams, skirtiems savivaldybės funkcijoms ir susijusioms paslaugoms vykdyti, įsigyti.
|
Vyriausybės reglamento įsigaliojimas
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
4 KETVIRTIS
|
2022
|
Įsigalioja Ministrų kabineto nutarimai, kuriais nustatomos paramos vietos valdžios institucijoms elektriniams autobusams pirkti, kad jos galėtų vykdyti savivaldybės funkcijas ir teikti susijusias paslaugas, teikimo įgyvendinimo sąlygos.
|
|
108
|
3.1.1.6.i. Mokyklinių elektrinių autobusų pirkimas
|
Tikslas
|
Elektrinių mokyklinių autobusų, su kuriais sudarytos sutartys dėl elektrinių autobusų pirkimo savivaldybės funkcijoms ir susijusioms paslaugoms vykdyti, skaičius
|
NĖRA.
|
Skaičius
|
0
|
15
|
3 KETVIRTIS
|
2023
|
15 elektrinių autobusų, skirtų savivaldybės funkcijoms ir susijusioms paslaugoms vykdyti, pirkimo sutarčių sudarymas.
|
|
109
|
3.1.1.6.i. Mokyklinių elektrinių autobusų pirkimas
|
Tikslas
|
Elektriniai mokykliniai autobusai
|
NĖRA.
|
Skaičius
|
0
|
15
|
4 KETVIRTIS
|
2025
|
Išduotas (-i) perdavimo aktas (-ai) dėl 15 elektrinių mokyklinių autobusų pristatymo savivaldybėms.
|
|
109a straipsnis
|
3.1.1.7.i. Paskolos nekilnojamojo turto plėtotojams mažos nuomos būstams statyti
|
Etapas
|
Įgyvendinimo susitarimas ir investicijų užbaigimas
|
Įgyvendinimo susitarimo įsigaliojimas ir perdavimo liudijimas
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
2 KETVIRTIS
|
2026
|
Įgyvendinimo susitarimas įsigalioja, o Latvija Priemonei ALTUM perveda 41 278 441 EUR.
|
|
109b straipsnis
|
3.1.1.7.i. Paskolos nekilnojamojo turto plėtotojams mažos nuomos būstams statyti
|
Tikslas
|
Su galutiniais paramos gavėjais pasirašyti teisiniai susitarimai
|
NĖRA.
|
Procentas
|
0 %
|
100 %
|
2 KETVIRTIS
|
2026
|
„Altum“ turi būti sudariusi teisinius finansavimo susitarimus su galutiniais paramos gavėjais dėl sumos, būtinos 100 proc. EGADP investicijų į Priemonę panaudoti (atsižvelgiant į valdymo mokesčius).
|
|
110
|
3.1.2.r. Galimybės naudotis socialinėmis ir užimtumo paslaugomis remiant minimalių pajamų reformą
|
Etapas
|
Strateginės tolesnio minimalių pajamų rėmimo sistemos plėtojimo programos priėmimas
|
Ministrų kabinetas patvirtino tolesnio minimalių pajamų rėmimo sistemos plėtojimo strateginę programą.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
4 KETVIRTIS
|
2021
|
Ministrų kabinetas parengė ir patvirtino strateginę tolesnio minimalių pajamų rėmimo sistemos plėtojimo programą, kuri apima bent:
– 2022–2024 m. minimalių pajamų rėmimo sistemos tobulinimo planą, siekiant patobulinti minimalių pajamų apskaičiavimo metodiką;
– 2021–2027 m. socialinės apsaugos ir darbo rinkos gaires, kuriomis siekiama skatinti gyventojų socialinę įtrauktį, mažinti pajamų nelygybę ir skurdą, plėtoti prieinamas ir pritaikytas socialines paslaugas ir skatinti aukštą užimtumo lygį kokybiškoje darbo aplinkoje;
– 2021–2023 m. socialinių paslaugų plėtros planas, kuriuo siekiama gerinti bendruomeninių paslaugų teikimą;
– 2021–2023 m. lygių galimybių neįgaliesiems skatinimo planą, kuriuo siekiama sukurti integruotą paramos sistemą, atitinkančią neįgaliųjų poreikius.
|
|
111
|
3.1.2.r. Galimybės naudotis socialinėmis ir užimtumo paslaugomis remiant minimalių pajamų reformą
|
Etapas
|
Teisės aktų pakeitimų, kuriais siekiama patobulinti minimalių pajamų rėmimo sistemą, įsigaliojimas
|
Teisės aktų pakeitimų, kuriais siekiama patobulinti minimalių pajamų rėmimo sistemą, įsigaliojimas
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
1 KETVIRTIS
|
2023
|
Teisės aktų pakeitimų, kuriais siekiama patobulinti minimalių pajamų rėmimo sistemą, įsigaliojimas, įskaitant:
– minimali pajamų riba, ne mažesnė kaip 20 proc. pajamų medianos;
– minimalių pajamų ribų peržiūros procedūra, kuri turi būti vykdoma kasmet (nuo 2023 m.), remiantis pajamų medianos pokyčiais ir užtikrinant, kad pajamų medianos sumažėjimo atveju minimalių pajamų ribos nebūtų keičiamos.
|
|
112
|
3.1.2.1.i. Priemonės, kuriomis funkcinių sutrikimų turintys asmenys skatinami naudotis viešosiomis paslaugomis ir įsidarbinti
|
Etapas
|
Valstybinės ir vietos valdžios institucijų pastatų, kuriuose turi būti atliekami aplinkosauginiai pritaikymai, atranka
|
63 atrinktų viešųjų ir vietos valdžios institucijų pastatų, į kuriuos investuojama siekiant prisitaikyti prie aplinkos sąlygų, sąrašo patvirtinimas
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
1 KETVIRTIS
|
2022
|
Aplinkos prieinamumo priemonėms įgyvendinti atrenkami 63 valstybinės ir vietos valdžios pastatai, teikiantys gerovės sektoriaus viešąsias paslaugas arba savivaldybių socialines paslaugas (šie pastatai įtraukiami į Ministrų kabineto nuostatus). Investicijos apima priemones minimaliajam prieinamumo standartui įgyvendinti: užtikrinti funkcinių sutrikimų turinčių asmenų ir neįgaliųjų prieigą prie aplinkos ir informacijos.
|
|
114
|
3.1.2.1.i. Priemonės, kuriomis funkcinių sutrikimų turintys asmenys skatinami naudotis viešosiomis paslaugomis ir įsidarbinti
|
Tikslas
|
Valstybės ir vietos valdžios institucijų pastatų pritaikymas
|
NĖRA.
|
Pastatų skaičius
|
0
|
63
|
2 KETVIRTIS
|
2026
|
63 valstybinės ir vietos valdžios institucijų pastatų prieinamumo pritaikymas.
|
|
115
|
3.1.2.1.i. Priemonės, kuriomis funkcinių sutrikimų turintys asmenys skatinami naudotis viešosiomis paslaugomis ir įsidarbinti
|
Etapas
|
Tikslinės grupės pasirinkimas siekiant pritaikyti savo būstą
|
Savivaldybių sprendimai
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
1 KETVIRTIS
|
2024
|
Savivaldybių priimti sprendimai dėl 250 asmenų (sunkią arba labai sunkią negalią turinčių suaugusiųjų arba neįgalių vaikų), atrinktų pritaikyti savo būstą.
|
|
117
|
3.1.2.1.i. Priemonės, kuriomis funkcinių sutrikimų turintys asmenys skatinami naudotis viešosiomis paslaugomis ir įsidarbinti
|
Tikslas
|
Būsto pritaikymas
|
NĖRA.
|
Asmenų skaičius
|
0
|
228
|
3 KETVIRTIS
|
2026
|
228 asmenų būsto prieinamumo pritaikymas.
|
|
118
|
3.1.2.2.i. Prognozavimo priemonės kūrimas
|
Etapas
|
Sutarties dėl prognozavimo modelio algoritmų kūrimo, informacinių sistemų techninių specifikacijų rengimo ir sistemų kūrimo priežiūros sudarymas
|
Techninių specifikacijų rengimas ir konsultavimo paslaugos sutarties sudarymas dalyvaujant Latvijos ir užsienio ekonometrinio ir matematinio modeliavimo ekspertams
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
2 KETVIRTIS
|
2022
|
Sutarties sudarymas konkurso būdu su:
-sukurti ekonometrinį modelį ir ilgalaikės socialinės paramos, įskaitant pensijas, prognozavimo metodiką;
-rengia informacinės sistemos kūrimo technines specifikacijas;
-stebėti sistemos plėtrą.
Sudarytoje sutartyje nustatomas tvarkaraštis, pagal kurį turi būti pasiekti šie rezultatai:
-dabartinės padėties vertinimo ataskaitą;
-matematinis pensijų prognozavimo modelis;
-dabartinės prognozavimo priemonės ir jos potencialo vertinimas;
-informacinės sistemos kūrimo techninės specifikacijos;
-informacinės sistemos plėtros stebėsena viso projekto metu.
|
|
119
|
3.1.2.2.i. Prognozavimo priemonės kūrimas
|
Etapas
|
Socialinės apsaugos prognozavimo priemonės informacinės sistemos techninių specifikacijų užbaigimas
|
Gerovės ministerijos patvirtintos techninės specifikacijos, kurias galima pateikti informacinės sistemos kūrėjui
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
3 KETVIRTIS
|
2024
|
Naujos socialinės apsaugos prognozavimo priemonės informacinės sistemos techninių specifikacijų užbaigimas. Techninės specifikacijos apima:
– dabartinės prognozavimo priemonės ir jos galimybių bei rekomendacijų dėl naujos prognozavimo priemonės kūrimo vertinimo ataskaitą;
– sistemos kūrimo techninės specifikacijos (techninėje specifikacijoje taip pat turi būti reikalavimas taikyti „Agile“ metodiką sistemos kūrimo etapuose).
|
|
120
|
3.1.2.2.i. Prognozavimo priemonės kūrimas
|
Etapas
|
Prognozavimo priemonės kūrimas
|
Socialinės apsaugos sistemos ilgalaikio prognozavimo informacinė sistema
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
1 KETVIRTIS
|
2026
|
Socialinės rūpybos ministerija ir programinės įrangos kūrėjas pasirašo perdavimo aktą dėl socialinės apsaugos sistemos ilgalaikio prognozavimo informacinės sistemos.
|
|
121
|
3.1.2.3.i. Ilgalaikės socialinės rūpybos paslaugos atsparumas ir tęstinumas
|
Etapas
|
Standartinio statybos projekto rengimas
|
Projektavimo užduoties ir standartinio statybos projekto, parengto ilgalaikės priežiūros paslaugoms arti šeimos aplinkos teikti, reikalavimai
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
3 KETVIRTIS
|
2022
|
Gerovės ministerija patvirtino standartinį pastatų, reikalingų ilgalaikės priežiūros paslaugoms arti šeimos aplinkos teikti, statybos projektą.
Statybos projektas turi būti skirtas labai efektyviai energiją vartojantiems pastatams (beveik nulinės energijos pastatams) statyti.
Savivaldybės turi turėti jau parengtą standartinį statybos projektą, taip sumažindamos projekto išlaidas.
Paprastesnis projektų įgyvendinimas savivaldybėms sumažina projektų įgyvendinimo vėlavimo riziką.
|
|
122
|
3.1.2.3.i. Ilgalaikės socialinės rūpybos paslaugos atsparumas ir tęstinumas
|
Tikslas
|
Sutarčių dėl projektų įgyvendinimo sudarymas
|
NĖRA.
|
Sutarčių skaičius
|
0
|
6
|
2 KETVIRTIS
|
2023
|
Centrinė finansų ir sutarčių sudarymo agentūra yra sudariusi bent 6 sutartis dėl naujų vietų, skirtų arti šeimos aplinkos teikiamoms ilgalaikės priežiūros paslaugoms teikti, sukūrimo.
|
|
123
|
3.1.2.3.i. Ilgalaikės socialinės rūpybos paslaugos atsparumas ir tęstinumas
|
Tikslas
|
Vietų ilgalaikės priežiūros paslaugoms teikimas
|
NĖRA.
|
Vietų skaičius
|
0
|
312
|
3 KETVIRTIS
|
2026
|
Pasirengimo statyti pastatus, kuriuose bus teikiamos 312 ilgalaikės priežiūros paslaugos, sertifikatas (-ai).
|
|
124
|
3.1.2.4.i. Socialinės ir profesinės reabilitacijos paslaugų, skirtų funkcinių sutrikimų turinčių asmenų atsparumui didinti, sinerginis plėtojimas
|
Etapas
|
Patvirtintos profesinės reabilitacijos paslaugos aprašymas
|
Profesinės reabilitacijos paslaugų aprašo priėmimas
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
1 KETVIRTIS
|
2023
|
Valstybinės socialinės integracijos agentūros patariamoji taryba priėmė, o Socialinės integracijos agentūra patvirtino profesinės reabilitacijos paslaugos, kuria skatinama kuo greičiau išlaikyti, atnaujinti ir įgyti naują išsilavinimą ar įgūdžius, kad būtų galima vėl įsidarbinti, ir taip didinti klientų saugumą, aprašymą.
|
|
125
|
3.1.2.4.i. Socialinės ir profesinės reabilitacijos paslaugų, skirtų funkcinių sutrikimų turinčių asmenų atsparumui didinti, sinerginis plėtojimas
|
Etapas
|
Pastatų pritaikymas
|
Pastatų pritaikymas dviem adresais
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
1 KETVIRTIS
|
2026
|
Pastatų pritaikymas dviem aspektais, įskaitant prieinamumą ir energijos vartojimo efektyvumą; ir įrangos pristatymas.
|
|
127
|
3.1.2.5.i. Bedarbių, darbo ieškančių asmenų ir asmenų, kuriems gresia nedarbas, dalyvavimas darbo rinkoje
|
Etapas
|
Valstybinės užimtumo agentūros klientams (bedarbiams, darbo ieškantiems asmenims, asmenims, kuriems gresia nedarbas) parengtas perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo pasiūlymas, kuriame daugiausia dėmesio skiriama skaitmeniniams įgūdžiams, siekiant darbo vietų kūrimą užtikrinančio ekonomikos atsigavimo įgyvendinant aktyvias darbo rinkos politikos priemones.
|
Naujos perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo pasiūlos (įskaitant skaitmeninius įgūdžius) Valstybinės užimtumo agentūros klientams priėmimas
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
2 KETVIRTIS
|
2023
|
Latvijos mokymo komisijos posėdyje buvo patvirtintas perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo programų pasiūlymas Latvijos užimtumo tarnybos klientams (bedarbiams, darbo ieškantiems asmenims, asmenims, kuriems gresia nedarbas) pagal aktyvios darbo rinkos politikos priemones, skirtas darbo vietų kūrimą skatinančiai ekonomikai atgaivinti.
|
|
128
|
3.1.2.5.i. Bedarbių, darbo ieškančių asmenų ir asmenų, kuriems gresia nedarbas, dalyvavimas darbo rinkoje
|
Etapas
|
Skaitmeninės įgūdžių vertinimo priemonės kūrimas
|
Sukurta ir įgyvendinta skaitmeninė priemonė
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
4 KETVIRTIS
|
2023
|
Valstybinė užimtumo agentūra parengė ir įgyvendino skaitmeninę vertinimo priemonę, skirtą įgūdžių profiliavimo sistemai tobulinti, kuria užtikrinamas agentūrų klientų įgūdžių ir kompetencijų vertinimas, kad būtų galima parengti tinkamą perkvalifikavimo ir įgūdžių įgijimo pasiūlymą, atsižvelgiant į asmens žinių ir įgūdžių lygį.
Šiuo metu agentūros taikomas klientų profiliavimo metodas papildomas skaitmeninių įgūdžių vertinimo priemone (testais), o testų rezultatai naudojami konsultuojant klientus karjeros klausimais ir rengiant individualų mokymo pasiūlymą.
|
|
130
|
3.1.2.5.i. Bedarbių, darbo ieškančių asmenų ir asmenų, kuriems gresia nedarbas, dalyvavimas darbo rinkoje
|
Tikslas
|
Mokymuose dalyvaujantys asmenys
|
NĖRA.
|
Asmenų skaičius
|
0
|
20 450
|
4 KETVIRTIS
|
2025
|
Mokymuose dalyvavo 20450 asmenų.
|
|
130a
|
3.1.2.6.i. Techninės pagalbos prieinamumo gerinimas
|
Tikslas
|
7,6 mln. EUR išmokėta NRC „Vaivari“, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas gauti techninę pagalbą.
|
NĖRA.
|
Mln. EUR
|
0
|
7.6
|
3 KETVIRTIS
|
2026
|
Centrinės finansų ir sutarčių sudarymo agentūros raštas, kuriuo pranešama apie gavėjui (-ams) atliktus mokėjimus, ir Sanglaudos politikos fondo valdymo informacinės sistemos ataskaita, kuria patvirtinama Centrinės finansų ir sutarčių sudarymo agentūros sumokėta suma.
|
D. 4 KOMPONENTAS. SVEIKATA
Šis Latvijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentas padeda spręsti uždavinius, susijusius su sveikatos sistemos ir jos žmogiškųjų išteklių atsparumu, prieinamumu, kokybe ir ekonominiu efektyvumu. Galimybės laiku ir vienodomis sąlygomis naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis yra ribotos, ypač pažeidžiamoms grupėms. Latvija praneša apie didelius nepatenkintus sveikatos priežiūros poreikius ir didelius mokėjimus savo lėšomis. Kita svarbi prastų sveikatos priežiūros rezultatų priežastis – nesveikas gyvenimo būdas. Sveikatos priežiūros darbuotojų trūkumas trukdo teikti visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas ir kelia grėsmę sveikatos priežiūros reformų sėkmei. Poreikį spręsti šiuos uždavinius dar labiau sustiprino būtent COVID-19 pandemijos sukelta krizė.
Komponento tikslai – didinti sveikatos priežiūros atsparumą ir prieinamumą i) sukuriant integruotų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sistemą ir būtiną infrastruktūrą, užtikrinant sveikatos įstaigų gebėjimą prisitaikyti prie krizinių situacijų, ii) kuriant geresnius paslaugų teikimo modelius ir iii) gerinant žmogiškųjų išteklių teikimą ir sveikatos priežiūros specialistų profesinio tobulėjimo sistemą.
Komponentas padeda įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, kuriomis siekiama didinti sveikatos sistemos atsparumą ir prieinamumą, be kita ko, suteikiant papildomų žmogiškųjų ir finansinių išteklių (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 1) ir didinti sveikatos priežiūros sistemos prieinamumą, kokybę ir ekonominį efektyvumą (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 2).
Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal DNSH technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.
D.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas
Reforma: 4.1.1.r. Į žmogų orientuotos, visapusiškos ir integruotos sveikatos priežiūros sistemos tvarumas ir atsparumas
Priemonės tikslas – pereiti prie į žmogų orientuotos, visapusiškos ir integruotos sveikatos priežiūros sistemos ir užtikrinti jos tvarumą ir atsparumą.
Priemonę sudaro skaitmeninės sveikatos strategijos priėmimas, integruoto sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelio kūrimas, genomo nuorodos nustatymas ir naujo metodinio onkologijos valdymo įdiegimas.
Investicijos: 4.1.1.1.i. Parama visuomenės sveikatos moksliniams tyrimams
Priemonės tikslas – peržiūrėti visuomenės sveikatos politiką.
Priemonę sudaro teisės akto (-ų) įsigaliojimas ir rekomendacijų, susijusių su visuomenės sveikatos politika, paskelbimas, taip pat atsparumo antimikrobinėms medžiagoms, neskiepijimo priežasčių ir infekcinių ligų tyrimų paskelbimas.
Investicijos: 4.1.1.2.i. Parama ligoninių infrastruktūrai arba įrangai
Priemonės tikslas – padidinti sveikatos sektoriaus atsparumą ir paslaugų prieinamumą.
Priemonę sudaro investicijos į ligoninių infrastruktūrą arba įrangą.
EGADP lėšomis remiama dalis išlaidų investicijoms į ligonines, kurioms taip pat gali būti skiriama parama pagal kitas Sąjungos programas ar priemones išlaidoms, kurios neremiamos pagal EGADP, padengti.
Investicijos: 4.1.1.3.i. Parama antrinių ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų infrastruktūrai arba įrangai
Priemonės tikslas – sustiprinti antrinių ambulatorinių paslaugų teikėjų infrastruktūrą ar įrangą.
Priemonę sudaro investicijos į antrinių ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų infrastruktūrą ar įrangą.
Reforma: 4.2.1.r. Žmogiškųjų išteklių teikimas ir kvalifikacijos kėlimas
Priemonės tikslas – peržiūrėti žmogiškųjų išteklių valdymą ir remti kvalifikacijos kėlimą sveikatos sektoriuje.
Priemonę sudaro žmogiškųjų išteklių strategijos parengimas, naujo sveikatos priežiūros darbuotojų darbo užmokesčio modelio įdiegimas ir sveikatos priežiūros darbuotojų poreikio prognozavimo modelio priėmimas.
Investicijos: 4.2.1.1.i. Parama žmogiškųjų išteklių vystymo sistemos įgyvendinimui
Priemonės tikslas – nustatyti bendrą požiūrį į tęstinį švietimą sveikatos srityje ir įdiegti imitavimo metodą sveikatos švietimo sistemoje.
Priemonę sudaro tęstinio švietimo proceso valdymo koordinavimo mechanizmo sukūrimas ir imitavimo taikymo medicininio švietimo srityje strategijos patvirtinimas.
Reforma: 4.3.1.r. Sveikatos priežiūros tvarumas ir veiksmingas sveikatos išteklių naudojimas
Priemonės tikslas – padidinti valstybės finansuojamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo veiksmingumą.
Priemonę sudaro koordinavimo padalinio įsteigimas ir naujų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelių išbandymas.
Investicijos: 4.3.1.1.i. Parama ne ligoninėse teikiamų antrinės sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo vertinimui ir gerinimui
Priemonės tikslas – nustatyti trūkumus, susijusius su valstybės apmokamų ne ligoninėje teikiamų antrinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimu.
Priemonę sudaro ne ligoninėse teikiamų antrinės sveikatos priežiūros paslaugų tyrimas ir teisės akto (-ų), susijusio (-ių) su visuomenės sveikatos politika, pakeitimai, taip pat rekomendacijų ir paslaugų teikimo planavimo dokumentų skelbimas.
D.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Nr.
|
Susijusi priemonė (reforma arba investicija)
|
Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė
|
Pavadinimas
|
Kokybiniai rodikliai
(jei tai tarpinės reikšmės)
|
Kiekybiniai rodikliai
(tikslai)
|
Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis
|
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
|
|
|
|
|
|
|
Matavimo vienetas
|
Atskaitos scenarijus
|
Tikslas
|
Ketvirčio
|
Metų
|
|
|
131
|
4.1.1.r.
Į žmogų orientuotos, visapusiškos ir integruotos sveikatos priežiūros sistemos tvarumas ir atsparumas
|
Etapas
|
Skaitmeninės sveikatos strategijos priėmimas
|
Sveikatos apsaugos ministerijos priimta skaitmeninės sveikatos strategija
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
3 KETVIRTIS
|
2022
|
Laikoma, kad tarpinė reikšmė pasiekta Sveikatos apsaugos ministerijai patvirtinus skaitmeninės sveikatos strategiją. Strategija rengiama laikantis 2021–2027 m. visuomenės sveikatos gairių ir 2021–2027 m. skaitmeninės transformacijos gairių. Į strategiją įtraukiamas veiksmų planas ir stebėsenos sistema. Strategija apima tokius aspektus kaip sveikatos priežiūra, duomenų naudojimas moksliniams tyrimams, bendras duomenų naudojimas, duomenų valdymas, visuomenės sveikatos sektoriaus IT sistemos ir sprendimai, privačios IT sistemos, tarpvalstybinis keitimasis duomenimis ir skaitmeniniai įgūdžiai.
|
|
132
|
4.1.1.r.
Į žmogų orientuotos, visapusiškos ir integruotos sveikatos priežiūros sistemos tvarumas ir atsparumas
|
Etapas
|
Į žmogų orientuoto, visapusiško ir integruoto sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelio kūrimas parengiant investavimo strategiją ir rekomendacijas dėl integruotos ir epidemiologiniu požiūriu saugios sveikatos priežiūros plėtojimo
|
Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinti integruotųjų sveikatos priežiūros dokumentų pavyzdžiai
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
4 KETVIRTIS
|
2022
|
Integruota sveikatos priežiūra sukuriama Sveikatos apsaugos ministerijai parengus ir patvirtinus šiuos dokumentus:
1) įtraukiama investicijų į infrastruktūrą, skirtą viešosiomis lėšomis finansuojamoms sveikatos priežiūros paslaugoms teikti, strategija, įskaitant ligoninių kartografavimą, siekiant užtikrinti tolesnę ligoninių tinklo reformą, be kita ko, atsižvelgiant į ligoninių lygio vertinimą;
2) rekomendacijos dėl integruotos priežiūros metodo įgyvendinimo;
3) rekomendacijų dėl epidemiologinių reikalavimų rinkinys
|
|
133
|
4.1.1.r.
Į žmogų orientuotos, visapusiškos ir integruotos sveikatos priežiūros sistemos tvarumas ir atsparumas
|
Etapas
|
Latvijos populiacijos genomo nuoroda
|
Nustatyta genomo nuoroda
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
1 KETVIRTIS
|
2024
|
Genomo plano dokumentus, įrodančius Latvijos populiacijos genomo nuorodos nustatymą, tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija.
|
|
134
|
4.1.1.r.
Į žmogų orientuotos, visapusiškos ir integruotos sveikatos priežiūros sistemos tvarumas ir atsparumas
|
Etapas
|
Metodinis valdymas onkologijos srityje
|
Patvirtinti metodiniai dokumentai
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
3 KETVIRTIS
|
2026
|
Patvirtinami dokumentai, kuriais įvedamas naujas metodinis valdymas onkologijos srityje.
|
|
135
|
4.1.1.1.i.
Parama visuomenės sveikatos moksliniams tyrimams
|
Etapas
|
Trijų tyrimų metodikos priėmimas siekiant pagerinti visuomenės sveikatos politikos planavimą ir įgyvendinimą atsparumo antimikrobinėms medžiagoms, skiepijimo ir infekcinių ligų srityse
|
Metodikos priėmimas Sveikatos apsaugos ministerijoje
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
3 KETVIRTIS
|
2022
|
Tarpinė reikšmė laikoma pasiekta Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžiai institucijai parengus ir Sveikatos apsaugos ministerijai priėmus suderintą mokslinių tyrimų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms (AAM), vakcinacijos ir infekcijų mažinimo srityse metodiką.
|
|
137
|
4.1.1.1.i.
Parama visuomenės sveikatos moksliniams tyrimams
|
Etapas
|
Visuomenės sveikatos politika ir tyrimai
|
Teisės akto (-ų) įsigaliojimas ir su visuomenės sveikatos politika susijusių rekomendacijų paskelbimas
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
3 KETVIRTIS
|
2026
|
Teisės akto (-ų) įsigaliojimas ir rekomendacijų, susijusių su visuomenės sveikatos politika, paskelbimas. Skelbiami atsparumo antimikrobinėms medžiagoms (AAM), neskiepijimo priežasčių ir infekcinių ligų tyrimai.
|
|
138
|
4.1.1.2.i.
Parama ligoninių infrastruktūrai arba įrangai
|
Tikslas
|
Projektų, dėl kurių Technologijų komisija pateikė teigiamą nuomonę dėl įrangos tinkamumo atitinkamoms valstybės finansuojamoms paslaugoms teikti, skaičius
|
NĖRA.
|
Skaičius
|
0
|
10
|
4 KETVIRTIS
|
2022
|
Tikslas laikomas pasiektu Sveikatos apsaugos ministerijai priėmus teigiamą sprendimą dėl medicinos technologijų įsigijimo suderinimo kiekviename iš dešimties projektų, kuriais remiama universitetų ir regioninių ligoninių sveikatos infrastruktūra. Šis sprendimas parengiamas visiems projektams. Jei tokie įsigijimai neplanuojami, reikia priimti atitinkamą sprendimą. Jei projektas susijęs su medicinos technologijų pirkimu, jam reikalinga teigiama Technologijų komisijos nuomonė.
|
|
140
|
4.1.1.2.i.
Parama ligoninių infrastruktūrai arba įrangai
|
Etapas
|
Ligoninių infrastruktūra arba įranga
|
Užbaigimo raštai
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
3 KETVIRTIS
|
2026
|
Centrinės finansų ir sutarčių sudarymo agentūros parengti užbaigimo raštai dėl 15 ligoninių užbaigtų projektų, susijusių su infrastruktūra ir įranga, atitinkančių pagal EGADP finansuojamas sutartis.
|
|
141
|
4.1.1.3.i.
Parama antrinių ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų infrastruktūrai ar įrangai
|
Tikslas
|
Antrinės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai
|
NĖRA.
|
Skaičius
|
0
|
20
|
4 KETVIRTIS
|
2024
|
Centrinės finansų ir sutarčių sudarymo agentūros išduoti užbaigimo raštai dėl projektų, užbaigtų 20 antrinių ambulatorinių paslaugų teikėjų, susijusių su infrastruktūra ir įranga.
|
|
142
|
4.1.1.3.i.
Parama antrinių ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų infrastruktūrai ar įrangai
|
Tikslas
|
Antrinės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai
|
NĖRA.
|
Skaičius
|
20
|
40
|
3 KETVIRTIS
|
2026
|
Centrinės finansų ir sutarčių sudarymo agentūros išduoti užbaigimo raštai dėl projektų, užbaigtų 20 antrinių ambulatorinių paslaugų teikėjų, susijusių su infrastruktūra ir įranga.
|
|
143
|
4.2.1.r.
Žmogiškųjų išteklių teikimas ir kvalifikacijos kėlimas
|
Etapas
|
Žmogiškųjų išteklių vystymo strategija
|
Latvijos valdžios institucijos priėmė išsamią sveikatos priežiūros darbuotojų strategiją, į kurią įtraukti mokymosi visą gyvenimą ir sveikatos priežiūros darbuotojų planavimo modeliai.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
2 KETVIRTIS
|
2023
|
Konsultuojantis su socialiniais partneriais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais pagal Ministrų kabineto darbo tvarkos taisykles priimta žmogiškųjų išteklių plėtros strategija.
Sveikatos priežiūros darbuotojų strategijoje nustatoma sveikatos priežiūros darbuotojų planavimo mechanizmo plėtojimo sistema, įskaitant pirmosios ir antrosios pakopos studijų vietų poreikius, patikimą informacinę sistemą, kuri apima naujausią individualią informaciją apie gydytojų įgūdžių ir kompetencijų raidą jų karjeros metu, ir veiksmingą mokymosi visą gyvenimą planavimą ir valdymą. Strategijoje taip pat nustatomi atlyginimo už sveikatos priežiūrą modelio principai.
|
|
144
|
4.2.1.r.
Žmogiškųjų išteklių teikimas ir kvalifikacijos kėlimas
|
Etapas
|
Žmogiškųjų išteklių planavimo sveikatos priežiūros srityje priėmimas
|
Sveikatos apsaugos ministerijos parengtas ir patvirtintas žmogiškųjų išteklių žemėlapis
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
4 KETVIRTIS
|
2023
|
Parengti sveikatos priežiūros srities žmogiškųjų išteklių žemėlapiai.
Žemėlapyje pateikiama išsami informacija apie sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių įvairiose disciplinose, skaičių viešajame ir privačiajame sektoriuose visais priežiūros lygmenimis.
Žemėlapyje taip pat pateikiama išsami informacija apie sveikatos priežiūros specialistams tenkantį darbo krūvį ir tęstinį mokymą, pabrėžiant kritinius aspektus, susijusius su vertinamu kvalifikacijos lygiu ir pasirengimu diegti technologines ir organizacines inovacijas.
|
|
145
|
4.2.1.r.
Žmogiškųjų išteklių teikimas ir kvalifikacijos kėlimas
|
Etapas
|
Naujas sveikatos priežiūros darbuotojų darbo užmokesčio modelis
|
Teisės akto (-ų) įsigaliojimas
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
2 KETVIRTIS
|
2024
|
Į naują sveikatos priežiūros darbuotojų darbo užmokesčio modelį įtraukiamas skaidrus darbo užmokesčio apskaičiavimo mechanizmas ir racionalizuojamas darbo užmokestis valstybės finansuojamose stacionarinės sveikatos priežiūros paslaugose, siekiant užtikrinti teisingumą. Padidinamas minimalus sveikatos priežiūros darbuotojų darbo užmokestis.
|
|
146
|
4.2.1.r.
Žmogiškųjų išteklių teikimas ir kvalifikacijos kėlimas
|
Etapas
|
Sveikatos priežiūros darbuotojų planavimo modelio priėmimas
|
Būsimų sveikatos priežiūros darbuotojų poreikių prognozavimo modelio priėmimas ir diegimas
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
4 KETVIRTIS
|
2024
|
Sveikatos apsaugos ministerijos parengtas ir patvirtintas modelis (IT priemonė), skirtas būsimiems sveikatos priežiūros darbuotojų poreikiams prognozuoti. Šis modelis turi būti naudojamas planavimo tikslais. Modelyje, remiantis prognozuojamais gyventojų sveikatos priežiūros poreikiais ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimu, pateikiami įverčiai, susiję su:
-Sveikatos priežiūros specialistų poreikį pagal specialybę ir geografinę vietovę ir (arba) veiklos vietą;
-Sveikatos priežiūros specialistų profesinio tobulėjimo poreikį,
-Numatomas darbo jėgos pasiūlos trūkumas.
|
|
147
|
4.2.1.1.i.
Parama žmogiškųjų išteklių vystymo sistemos įgyvendinimui
|
Etapas
|
Sukurtas sveikatos priežiūros darbuotojų mokymo koordinavimo mechanizmas
|
Sveikatos apsaugos ministerijos sukurtas nuolatinio sveikatos priežiūros darbuotojų mokymo koordinavimo mechanizmas, kuriuo užtikrinamas susijusių institucijų bendradarbiavimas, metodinis valdymas ir kokybės kontrolė.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
4 KETVIRTIS
|
2023
|
Tęstinio švietimo proceso valdymo koordinavimo mechanizmo sukūrimas, kaip matyti iš atitinkamų Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinamųjų dokumentų (pvz., įsakymų, sprendimų).
Turi būti sukurtas tęstinio mokymo organizacinis modelis, daugiausia dėmesio skiriant mokymo turiniui, mokymo formai, būtinai infrastruktūrai ir įrangai (pvz., modeliavimui, virtualiosios realybės naudojimui ir kt.), taip pat švietimo įstaigų, klinikinių universitetų ligoninių, regioninių ligoninių ir kitų pagrindinių suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimo mechanizmams. Nustatomas organizacinis modelis, valdymo struktūra ir aiškios atsakomybės bei atskaitomybės ribos. Mokymo paslaugų pirkimo gairės, taip pat mokymo kokybės standartai ir stebėsenos bei vertinimo sistema.
|
|
148
|
4.2.1.1.i.
Parama žmogiškųjų išteklių vystymo sistemos įgyvendinimui
|
Etapas
|
Medicininio švietimo modeliavimas
|
Strategija patvirtinta
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
3 KETVIRTIS
|
2026
|
Imitavimo taikymo medicininio švietimo srityje strategiją tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija.
|
|
149
|
4.3.1.r.
Sveikatos priežiūros tvarumas ir veiksmingas sveikatos išteklių naudojimas
|
Etapas
|
Patvirtintas koordinavimo mechanizmas, skirtas naujų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelių paslaugoms vertinti, plėtoti ir įgyvendinti
|
Sveikatos apsaugos ministerijos sukurtų ir patvirtintų naujų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelių vertinimo ir įgyvendinimo koordinavimo mechanizmas
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
4 KETVIRTIS
|
2022
|
Įsteigtas Sveikatos apsaugos ministerijos koordinavimo padalinys arba jam pavaldi įstaiga. Ji užtikrina, kad pramonės atstovai dalyvautų rengiant pasiūlymus kaip ekspertai (pvz., darbo grupė arba stebėtojų taryba).
Skyriaus tikslas – koordinuoti darbą kuriant, įgyvendinant ir vertinant naujus sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelius, kuriais siekiama užtikrinti geresnį ir veiksmingesnį valstybės finansuojamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visais lygmenimis, užtikrinant paslaugų prieinamumą ir kokybę, sukuriant valstybės apmokamų paslaugų sistemos keitimo mechanizmą.
|
|
150
|
4.3.1.r.
Sveikatos priežiūros tvarumas ir veiksmingas sveikatos išteklių naudojimas
|
Tikslas
|
Nauji sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modeliai
|
NĖRA.
|
Skaičius
|
0
|
10
|
3 KETVIRTIS
|
2026
|
Kiekvienam iš dešimties naujų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelių parengiama ataskaita, įrodanti, kad modelis buvo išbandytas.
|
|
151
|
4.3.1.1.i punktas
Parama ne ligoninėse teikiamų antrinės sveikatos priežiūros paslaugų kokybei ir prieinamumui vertinti ir gerinti
|
Etapas
|
Ne ligoninėse teikiamų antrinių sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo tyrimo metodikos priėmimas
|
Metodikos priėmimas Sveikatos apsaugos ministerijoje
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
4 KETVIRTIS
|
2022
|
Tarpinė reikšmė laikoma pasiekta Sveikatos apsaugos ministerijai patvirtinus metodiką, reikalingą tyrimui, kuriuo siekiama įvertinti sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą, įskaitant ne ligoninėse teikiamų antrinių sveikatos priežiūros paslaugų lygio kartografavimą ir administracinės teritorinės reformos poveikį, atlikti.
|
|
152
|
4.3.1.1.i punktas
Parama ne ligoninėse teikiamų antrinės sveikatos priežiūros paslaugų kokybei ir prieinamumui vertinti ir gerinti
|
Etapas
|
Antrinės ne ligoninėje teikiamos sveikatos priežiūros kokybės, prieinamumo ir galimybių ją gauti tyrimas
|
Sveikatos apsaugos ministerijos paskelbtas antrinės ne ligoninėje teikiamos sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo tyrimas.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
4 KETVIRTIS
|
2023
|
Sveikatos apsaugos ministerijos atliktas ir paskelbtas tyrimas, apimantis ne ligoninėje teikiamų antrinės sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, prieinamumo ir pasiekiamumo vertinimą, įskaitant ne ligoninėje teikiamų antrinės sveikatos priežiūros paslaugų lygio kartografavimą ir administracinės teritorinės reformos poveikį. Tyrimas apima sveikatos priežiūros sistemos vertinimą ir pasiūlymus dėl sisteminio tobulinimo.
|
|
153
|
4.3.1.1.i punktas
Parama ne ligoninėse teikiamų antrinės sveikatos priežiūros paslaugų kokybei ir prieinamumui vertinti ir gerinti
|
Etapas
|
Visuomenės sveikatos politika
|
Teisės akto (-ų) pakeitimų įsigaliojimas ir rekomendacijų bei paslaugų teikimo planavimo dokumentų skelbimas
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
4 KETVIRTIS
|
2024
|
Remiantis ne ligoninėse teikiamos antrinės sveikatos priežiūros kokybės, prieinamumo ir pasiekiamumo mokslinių tyrimų rezultatais, teisės akto (-ų), susijusio (-ių) su visuomenės sveikatos politika, pakeitimų įsigaliojimas ir rekomendacijų ligoninėms bei paslaugų teikimo planavimo dokumentų paskelbimas.
|
E. 5 KOMPONENTAS. EKONOMIKOS PERTVARKA IR NAŠUMO REFORMA
Šį Latvijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentą sudaro du poskyriai, kuriais atitinkamai sprendžiami pagrindiniai inovacijų ir aukštojo mokslo uždaviniai. Pagrindiniai su inovacijomis susiję uždaviniai yra mažos investicijos į inovacijas, ypač privačiajame sektoriuje, silpni mokslo ir verslo ryšiai, aukštos kvalifikacijos žmogiškųjų išteklių trūkumas ir inovacijų sistemos valdymo susiskaidymas. Pagrindinė su aukštuoju mokslu susijusi problema yra susiskaidžiusi aukštojo mokslo aplinka, kurią sudaro palyginti daug mažų įstaigų, kurių finansavimas yra nepakankamas ir neveiksmingas. Tai reiškia, kad daugumai aukštojo mokslo institucijų (AMI) trūksta išteklių kokybiškam švietimui teikti ir kritinei masei aukštos kokybės moksliniams tyrimams sukurti. Be to, universitetų valdymo modelis nėra optimalus, jame menkai atstovaujama išorės suinteresuotiesiems subjektams ir trūksta patrauklių akademinės karjeros galimybių, o tai riboja švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų srities žmogiškuosius išteklius.
Komponento tikslai – didinti našumą didinant investicijas į mokslinius tyrimus ir plėtrą, didinti konkurencingumą ir skatinti viešojo sektoriaus, įmonių, akademinės bendruomenės ir mokslinių tyrimų institucijų bendradarbiavimą. Inovacijų sistemos valdymo pakeitimais ir su jais susijusiomis paramos privačioms investicijoms į MTP schemomis siekiama sukurti tvarias inovacijų ekosistemas ir taip skatinti didesnes bendras investicijas į inovacijas. Plataus masto aukštojo mokslo reforma siekiama pagerinti aukštojo mokslo kokybę ir veiksmingumą, padidinti Latvijos mokslinių tyrimų konkurencingumą ir ilgainiui suteikti Latvijos gyventojams geresnių įgūdžių.
Komponentas padeda įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, kuriomis siekiama su investicijomis susijusią ekonominę politiką sutelkti į inovacijas (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3,2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3) ir gerinti švietimo ir mokymo kokybę bei veiksmingumą (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 2).
Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal DNSH technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.
E.1.
Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas
Reforma: 5.1.r. Inovacijų sistemos valdymas ir privačių investicijų į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą motyvacija
Priemonės tikslas – į inovacijų valdymą įtraukti ekosisteminį metodą. Juo siekiama nustatyti paramos priemonę, kuria būtų sudarytos sąlygos didinti įmonių mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros pajėgumus, skatinamas tarpsektorinis bendradarbiavimas, didinama novatoriškų įmonių dalis ir taip skatinamos didesnės privačiosios investicijos į inovacijas.
Reformą sudaro inovacijų valdymo modelio sukūrimas, o tai reiškia, kad konkrečios užduotys pavedamos dalyvaujančioms institucijoms, atstovaujančioms vyriausybei, pramonei ir akademinei bendruomenei. Pagrindinės inovacijų sistemos užduotys yra strategijos nustatymas, inovacijų fondo valdymas, duomenų rinkimas, veiklos rezultatų vertinimas ir stebėsena, taip pat periodinis pakartotinis valdymo modelio vertinimas.
Reforma įgyvendinama ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d.
Investicijos: 5.1.1.1.i. Parama visaverčiam inovacijų sistemos valdymo modeliui
Priemonės tikslas – remti naują inovacijų sistemos valdymo modelį.
Priemonę sudaro asmenų skyrimas inovacijų sistemos valdymo modeliui įgyvendinti ir stebėsenos ataskaitų skelbimas.
Investicijos: 5.1.1.2.i. Mokslinių tyrimų ir tarptautinimo rėmimo priemonė
Priemonės tikslas – skatinti privačias investicijas į mokslinius tyrimus ir plėtrą, taip pat žinių perdavimą ekonomikoje.
Priemonę sudaro keturios programos, susijusios su i) kompetencijos centrais, ii) moksliniais tyrimais, iii) bendradarbiavimo tinklais ir iv) dalyvavimu bendriems Europos interesams svarbiuose projektuose (BEISP).
Reforma: 5.2.1.r. Aukštojo mokslo ir mokslinės kompetencijos bei valdymo reforma
Priemonės tikslas – didinti tarptautinį aukštojo mokslo įstaigų konkurencingumą.
Priemonę sudaro reforma, kuria universitetų finansavimas susiejamas su pasiektais rezultatais; sukurti naują ir vieningą akademinių darbuotojų karjeros modelį; naujo doktorantūros studijų modelio įdiegimas; ir aukštojo mokslo institucijų valdymo reforma.
Investicijos: 5.2.1.1.i. Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir konsolidavimo dotacijos
Priemonės tikslas – konsoliduoti aukštojo mokslo įstaigų ir mokslo institutų struktūrinius pokyčius.
Pagal šią priemonę konsoliduojamos keturios aukštojo mokslo įstaigos arba mokslo įstaigos ir pasirašomi dotacijų susitarimai.
E.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Nr
|
Susijusi priemonė (reforma arba investicija)
|
Tarpinė reikšmė/siektina reikšmė
|
Pavadinimas
|
Kokybiniai rodikliai
(jei tai tarpinės reikšmės)
|
Kiekybiniai rodikliai
(tikslai)
|
Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis
|
Kiekvienos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės aprašymas ir aiškus apibrėžimas
|
|
|
|
|
|
|
Matavimo vienetas
|
Atskaitos scenarijus
|
Tikslas
|
Ketvirčio
|
Metų
|
|
|
154
|
5.1.r. Inovacijų sistemos valdymas ir privačių investicijų į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą motyvacija
|
Etapas
|
Kiekvienos RIS3 srities ilgalaikės nacionalinės strategijos parengimas ir kiekvienos RIS3 srities strateginės valdančiosios tarybos įsteigimas
|
Dėl strategijos susitarta su visais suinteresuotaisiais subjektais ir ji patvirtinta. Įsteigtos RIS3 strateginės valdančiosios tarybos ir išrinkti jų atstovai.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
4 KETVIRTIS
|
2022
|
Įsigalioja atitinkamų teisės aktų pakeitimai, kuriais atitinkamoms įstaigoms suteikiamos šios funkcijos:
Latvijos investicijų ir plėtros agentūra (LIDA) atsako už:
– Parengti ilgalaikes strategijas nacionaliniu lygmeniu kiekvienoje RIS3 srityje;
– Parengti metinius veiksmų planus kiekvienai RIS3 sričiai;
– Kiekvienai RIS3 sričiai įsteigiant strateginę valdančiąją tarybą;
– Vadovavimas įsteigtoms taryboms ir jų veiklos koordinavimas;
– Parengti turto vertės grandinių atrankos metodiką, be kita ko, nustatant kiekybinius vertės grandinių pašalinimo kriterijus.
Kiekvienos RIS3 srities strateginė valdančioji taryba:
– Užtikrinti planuojamų investicijų suderinamumą su RIS3 specializacijos strategijomis, nacionaliniais konkurenciniais pranašumais;
– sudaromi iš pagrindinių privačiųjų, viešųjų ir mokslinių tyrimų subjektų;
– renka LIDA, suderinusi su atitinkamomis ministerijomis. Strateginė valdančioji taryba perrenkama kartą per metus;
– Strateginė valdančioji taryba yra atsakinga už RIS3 specializacijos sričių strategijų patvirtinimą.
Ūkio ministerija yra atsakinga už:
– verslo sektoriaus analizės ir stebėsenos sistemos kūrimas RIS3 specializacijos srityse, stebėsenos ataskaitų rengimas.
|
|
155
|
5.1.1.1.i. Parama visaverčiam inovacijų sistemos valdymo modeliui
|
Tikslas
|
Reikiamų žmogiškųjų išteklių sutarčių sudarymas arba skyrimas
|
NĖRA.
|
Žmonių skaičius
|
0
|
19
|
4 KETVIRTIS
|
2023
|
Ekonomikos ministerija ir Latvijos investicijų ir plėtros agentūra sudaro sutartis su ne mažiau kaip 19 asmenų arba juos paskiria, kad užtikrintų šioms institucijoms priskirtų funkcijų, susijusių su inovacijų valdymu, vykdymą.
|
|
156
|
5.1.1.1.i. Parama visaverčiam inovacijų sistemos valdymo modeliui
|
Etapas
|
Stebėsenos ataskaitos
|
Paskelbtos stebėsenos ataskaitos
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
3 KETVIRTIS
|
2026
|
Ūkio ministerija skelbia:
– dvi su RIS3 sritimis susijusios ataskaitos, iš kurių bent vienoje taip pat pateikiamas Inovacijų rėmimo programos vertinimas;
– viena ataskaita, kurioje pateikiamas mokslinių tyrimų paramos programai arba bendradarbiavimo tinklų paramos programai atrinktų tarpininkų veiklos rezultatų vertinimas, taip pat inovacijų valdymo modelio analizė.
|
|
157
|
5.1.1.2.i. Mokslinių tyrimų ir tarptautinimo rėmimo priemonė
|
Etapas
|
Keturias paramos programas reglamentuojančio (-ių) teisės akto (-ų) įsigaliojimas
|
Teisės akto (-ų) įsigaliojimas
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
1 KETVIRTIS
|
2024
|
Teisės aktas (-ai), kuriuo (-iais) reglamentuojama i) kompetencijos centrų paramos programa, ii) mokslinių tyrimų paramos programa, iii) bendradarbiavimo tinklų paramos programa ir iv) BEISP dalyvavimo paramos programa, įsigalioja ir:
– įtraukti atrinktų tarpininkų veiklos rezultatų vertinimo rodiklius, pavyzdžiui, pritrauktos privačios investicijos į MTP, padidėjęs paramos gavėjų eksportas, sukurtų produktų skaičius; ir
– apibrėžti tarpininkų atsakomybę už duomenų rinkimą iš galutinių programos paramos gavėjų.
Teisės akte (-uose) nustatoma, kad atrenkant tarpininkus mokslinių tyrimų paramos programai ir bendradarbiavimo tinklų paramos programai įgyvendinti atsižvelgiama į jų atitiktį RIS3 specializacijos strategijai.
|
|
158
|
5.1.1.2.i. Mokslinių tyrimų ir tarptautinimo rėmimo priemonė
|
Tikslas
|
Įsipareigojimas dėl finansavimo
|
NĖRA.
|
Mln. eurų
|
0
|
98
|
2 KETVIRTIS
|
2025
|
Pasirašomos sutartys, iš kurių matyti, kad Centrinė finansų ir sutarčių sudarymo agentūra įsipareigojo skirti ne mažiau kaip 98 mln. EUR projektams, susijusiems su moksliniais tyrimais ir technologine plėtra, bendradarbiavimu ir tarptautinimu arba BEISP.
|
|
159
|
5.2.1.r. Aukštojo mokslo ir mokslinės kompetencijos bei valdymo reforma
|
Etapas
|
Aukštojo mokslo institucijų valdymo reforma
|
Teisės aktų pakeitimai įsigaliojo atsižvelgiant į aukštojo mokslo institucijų valdymo reformą
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
4 KETVIRTIS
|
2022
|
Įsigaliojo aukštojo mokslo sistemos valdymo reformos įgyvendinimo reguliavimo sistema, įskaitant:
– Universitetų tipologija ir kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar asmuo atitinka tam tikro tipo reikalavimus;
– universitetų tarybų steigimo ir tvirtinimo procedūra, tarybų kompetencija, kartu patikslinant Senato, rektoriaus ir Konstitucinės Asamblėjos kompetenciją;
– naujų universitetų rektorių atrankos ir tvirtinimo procedūra;
– Apibrėžti strateginę universitetų specializaciją.
|
|
160
|
5.2.1.r. Aukštojo mokslo ir mokslinės kompetencijos bei valdymo reforma
|
Etapas
|
Aukštojo mokslo reforma
|
Teisės akto (-ų) įsigaliojimas
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
3 KETVIRTIS
|
2026
|
Teisės akto (-ų), kuriuo (-iais) nustatoma:
I) persvarstytas doktorantūros studijų modelis;
II) akademinių darbuotojų įdarbinimo principai;
III) cikliška institucinė akreditavimo sistema;
IV) meistriškumo stipendijos, socialinės stipendijos ir stipendijos studijų srityje;
V) veiklos rezultatų finansavimo apimties padidėjimas (2 ramstis) ir nauji veiklos rezultatų rodikliai 1 ramstyje;
VI) viešojo finansavimo susiejimas su tarptautinio mokslinių institucijų vertinimo rezultatais.
|
|
161
|
5.2.1.r. Aukštojo mokslo ir mokslinės kompetencijos bei valdymo reforma
|
Tikslas
|
Aukštojo mokslo institucijų konsolidavimas
|
NĖRA.
|
Skaičius
|
0
|
4
|
2 KETVIRTIS
|
2023
|
Švietimo ministerijos patvirtinti aukštojo mokslo institucijų konsolidavimo planai, įskaitant:
– investicijų planas ir konsolidavimo dotacijos suma;
– dviejų ar daugiau aukštojo mokslo institucijų vidaus ar išorės konsolidavimo, be kita ko, sudarant konsorciumus, jei to reikia išorės konsolidavimui įgyvendinti, įgyvendinimo tvarka ir terminai.
Iš konsolidavimo dotacijų tinkamos finansuoti yra šios investicijos:
1) dotacijos struktūriniams pokyčiams;
2) „pasitraukimo“ stipendijas, kai nutraukiama vyresnių nei 65 metų akademinių darbuotojų darbo sutartis;
3) skaitmeninimas, technologinė plėtra, mokslinių tyrimų ir švietimo infrastruktūros gerinimas (išskyrus statybą);
4) Naujų kompetencijos programų kūrimas.
Konsolidavimo planų patvirtinimo vertinimo kriterijai apima:
– ar yra bendra vystymosi strategija, dalijimasis ištekliais, studijų programų rengimas, bendrų platformų kūrimas;
– ar įsipareigota vykdyti vidaus ar išorės konsolidavimą, be kita ko, sudarant konsorciumus, nustatant aiškų laikotarpį.
|
|
162
|
5.2.1.r. Aukštojo mokslo ir mokslinės kompetencijos bei valdymo reforma
|
Tikslas
|
Valstybinių universitetų valdymo pokyčiai
|
NĖRA.
|
Skaičius
|
0
|
10
|
3 KETVIRTIS
|
2026
|
Sukuriami arba atnaujinami 10 valstybinių universitetų valdymo dokumentai (pvz., įstatai). Jos apima i) rektoriaus rinkimų procedūras ir ii) atsakomybės pasidalijimą tarp vidaus valdymo organų, įskaitant akademinių sprendimų priėmimo ir strateginių sprendimų priėmimo atskyrimą.
|
|
163
|
5.2.1.1.i. Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir konsolidavimo dotacijos
|
Tikslas
|
Galutiniai sprendimai dėl mokėjimų, susiję su konsolidavimo planais
|
NĖRA.
|
Galutinių mokėjimo sprendimų dėl konsolidavimo planų skaičius
|
0
|
4
|
3 KETVIRTIS
|
2026
|
Centrinės finansų ir sutarčių sudarymo agentūros priimti galutiniai mokėjimo sprendimai dėl keturių aukštojo mokslo įstaigų arba mokslo įstaigų konsolidavimo.
|
|
164
|
5.2.1.1.i. Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir konsolidavimo dotacijos
|
Tikslas
|
Pasirašyti akademinės karjeros ir mokslinių tyrimų dotacijų susitarimai
|
NĖRA.
|
Pasirašytų akademinės karjeros ir mokslinių tyrimų dotacijų susitarimų skaičius
|
0
|
405
|
3 KETVIRTIS
|
2026
|
Aukštojo mokslo institucijos arba mokslinių tyrimų institutai yra pasirašę 315 akademinės karjeros dotacijų susitarimų ir 90 mokslinių tyrimų dotacijų susitarimų.
|
F. 6 KOMPONENTAS. TEISINĖS VALSTYBĖS,
Šį Latvijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentą sudaro keturi poskyriai, kuriais sprendžiami pagrindiniai mokestinių prievolių vykdymo, teisėsaugos kovos su ekonominiais nusikaltimais, viešojo administravimo ir viešųjų pirkimų uždaviniai. Pagrindinės sprendžiamos problemos, susijusios su mokestinių prievolių vykdymu, yra nedeklaruotas darbo užmokestis ir užimtumas, mokestinis sukčiavimas ir kontrabanda. Pagrindinės su ekonominiais nusikaltimais susijusios problemos yra tyrėjų, prokurorų ir teisėjų, turinčių specialių žinių ekonominių nusikaltimų srityse, trūkumas. Pagrindiniai su viešuoju administravimu susiję uždaviniai yra poreikis stiprinti ir gerinti jo pajėgumus, veiksmingumą, skaidrumą ir atskaitomybę. Nors apskritai Latvijos rezultatai viešųjų pirkimų srityje yra patenkinami, yra keletas iššūkių, kuriems reikia skirti daugiau dėmesio, t. y. poreikis didinti viešųjų pirkimų procedūrų veiksmingumą, skaidrumą ir kokybę, skatinti konkurenciją ir stiprinti žmogiškuosius ir analitinius gebėjimus, įskaitant perkančiųjų subjektų profesines kvalifikacijas.
Komponento tikslai – mažinti šešėlinę ekonomiką ir skatinti teisingesnę verslo aplinką, gerinti teismų sistemos kokybę ir veiksmingumą, visų pirma kovojant su ekonominiais nusikaltimais, modernizuoti viešąjį administravimą ir gerinti viešųjų pirkimų kokybę, veiksmingumą ir sąžiningumą.
Komponentas padeda įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas gerinti mokestinių prievolių vykdymą (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 1), didinti viešojo administravimo atskaitomybę ir veiksmingumą (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 4) ir toliau daryti pažangą įgyvendinant kovos su pinigų plovimu sistemą (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 4).
Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal DNSH technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.
F.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas
Reforma: 6.1.1.r. Analizės stiprinimas ir duomenų valdymo plėtojimas mokesčių administravimo ir muitinės srityje
Šios priemonės tikslas – pagerinti reikalavimų laikymosi rizikos valdymo ir kitos veiklos, susijusios su kova su šešėline ekonomika, kokybę ir veiksmingumą taikant įvairias priemones, įskaitant išsamaus kovos su šešėline ekonomika veiksmų plano priėmimą, naujos mokesčių mokėtojų segmentacijos sistemos įdiegimą ir audito bei kontrolės praktikos pritaikymą, kad būtų galima geriau valdyti reikalavimų nesilaikymo riziką. Priemonė taip pat apima investicijas į mokesčių mokėtojų elgesio tyrimus, kurie naudojami siekiant parengti veiksmingesnį politinį atsaką į mokesčių vengimą ir slėpimą.
Reformą sudaro: a) 2021–2022 m. nacionalinio darbo plano, kuriuo siekiama apriboti šešėlinę ekonomiką, priėmimas, b) mokesčių mokėtojų reitingavimo sistemos sukūrimas ir susijęs audito ir kontrolės optimizavimas bei valstybės pajamų tarnybos paslaugų pritaikymas, c) nedeklaruojamo darbo užmokesčio rizikos pripažinimo vadovo parengimas, d) tyrimų ir politikos rekomendacijų šešėlinės ekonomikos srityje užsakymas.
Reforma įgyvendinama ne vėliau kaip 2024 m. birželio 30 d.
Investicijos: 6.1.1.1.i. Esamų analitinių sprendimų modernizavimas
Priemonės tikslas – modernizuoti mokesčių administratoriaus informacinių technologijų (IT) infrastruktūrą.
Priemonę sudaro kelių IT sistemų pakeitimas.
Investicijos: 6.1.1.2.i. Naujų analizės sistemų kūrimas
Priemonės tikslas – pagerinti mokestinių prievolių vykdymą užtikrinant didesnį skaidrumą.
Priemonę sudaro naujos mokesčių mokėtojų segmentacijos sistemos sukūrimas ir jos integravimas į 360 laipsnių mokesčių mokėtojų analizės sistemą.
Investicijos: 6.1.1.3.i. Personalo mokymas dirbti su analitine platforma ir konsultavimas
Šios priemonės tikslas – mokyti SRS specialistus dirbti su SAP HANA technologijų platforma.
Investicijas sudaro 50 SRS specialistų mokymas dirbti su platforma SAP HANA. Mokymai skirti rizikos analitikams ir sistemų administratoriams.
Investicijos įgyvendinamos ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d.
Investicijos: 6.1.2.1.i. Geležinkelio skaitytuvų sujungimas su BAXE ir rentgeno vaizdo analizės platformos sukūrimas
Priemonės tikslas – užtikrinti gebėjimą nuotoliniu būdu atlikti Indros ir Karsavos muitinio tikrinimo punktuose nuskaitytų geležinkelio krovinių vaizdų analizę.
Priemonę sudaro a) geležinkelio skaitytuvų sujungimas Indros ir Karsavos muitinio tikrinimo punktuose su BAXE informacine sistema ir b) rentgeno vaizdo analizės platformos sukūrimas.
Investicijos: 6.1.2.2.i. Muitinės laboratorijos gebėjimų stiprinimas
Šios priemonės tikslas – sudaryti sąlygas muitinei veiksmingiau kontroliuoti kontrabandą, suklastotus produktus ir neteisėtas medžiagas.
Investicijas sudaro Rygos oro uosto muitinės laboratorijos ir muitinio tikrinimo punkto aprūpinimas spektrofotometru.
Investicijos įgyvendinamos ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d.
Investicijos: 6.1.2.3.i. Gautų pašto siuntų muitinio tikrinimo oro uosto muitinio tikrinimo punkte gerinimas
Priemonės tikslas – padidinti į Rygos oro uosto muitinio tikrinimo punktą gaunamų pašto siuntų kontrolės veiksmingumą.
Pagal šią priemonę Rygos oro uoste bus įrengta pašto skenavimo ir rūšiavimo linija.
Investicijos: 6.1.2.4.i. Infrastruktūros, skirtos kontrolės paslaugoms Kundziņsala teikti, kūrimas
Priemonės tikslas – padidinti muitinio tikrinimo veiksmingumą, sumažinti kontrolės paslaugų naudotojams tenkančią administracinę naštą ir panaikinti bereikalingą sunkiųjų transporto priemonių eismą tarp uosto ir kontrolės įrenginių.
Priemonę sudaro pastato atramų ir apgaubimo statinių statyba; ir krovinių kontrolės rentgeno įrangos pristatymas.
Reforma: 6.2.1.r. Pinigų plovimo nustatymo, ekonominių nusikaltimų tyrimo ir teismo proceso modernizavimas
Šios priemonės tikslas – padidinti pranešimo apie įtartinus sandorius sistemos veiksmingumą.
Reformą sudaro a) Pinigų plovimo ir teroristų bei ginklų platinimo finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimas, siekiant panaikinti lygiagretų pranešimą apie įtartinus sandorius tiek Finansinės žvalgybos padaliniui, tiek Valstybės pajamų tarnybai ir įtraukti nuostatas dėl naujos duomenų priėmimo ir analizės sistemos, b) Ministrų kabineto reglamento, kuriuo nustatoma pranešimų apie įtartinus sandorius ir ribinių verčių deklaracijų tvarka ir turinys, priėmimas.
Reforma įgyvendinama ne vėliau kaip 2021 m. birželio 30 d.
Investicijos: 6.2.1.1.i. Kovos su pinigų plovimu inovacijų centro įsteigimas siekiant geriau nustatyti pinigų plovimo atvejus
Priemonės tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas su pinigų plovimu kovojančioms institucijoms vykdyti mokslinius tyrimus ir keistis informacija.
Priemonę sudaro informacinių sistemų, dalijimosi žiniomis ir bendradarbiavimo erdvių, tarpsisteminių jungčių, skirtų keitimuisi duomenimis, ir duomenų tvarkymo infrastruktūros sukūrimas.
Investicijos: 6.2.1.2.i. Gebėjimų tirti ekonominius nusikaltimus stiprinimas
Priemonės tikslas – padidinti su ekonominiais nusikaltimais kovojančių teisėsaugos pareigūnų skaičių ir pajėgumus.
Priemonę sudaro teisėsaugos pareigūnų mokymas pinigų plovimo ir įrangos pirkimo tyrimų klausimais.
Investicijos: 6.2.1.3.i. Mokymo centro įsteigimas
Priemonės tikslas – kelti teismų sistemos žmogiškųjų išteklių kvalifikaciją.
Priemonę sudaro mokymo centro sukūrimas ir dešimt mokymo modulių.
Reforma: 6.3.1.r. Viešojo administravimo modernizavimas
Priemonės tikslas – žengti pirmąjį žingsnį modernizuojant viešąjį administravimą, t. y. padaryti jį veiksmingesnį, novatoriškesnį ir patrauklesnį dirbti, kad piliečiams būtų teikiama geresnė politika ir paslaugos, taip pat spręsti naujus uždavinius, kilusius dėl COVID-19 krizės.
Priemonę sudaro a) viešojo administravimo modernizavimo plano priėmimas, b) bendro paslaugų centro koncepcijos kūrimas ir laipsniškas įgyvendinimas, pradedant viešojo administravimo pagalbinių funkcijų centralizavimą, kuris yra modernizavimo plano dalis.
Reforma įgyvendinama ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 31 d.
Investicijos: 6.3.1.1.i. Atviras, skaidrus, sąžiningas ir atskaitingas viešasis administravimas
Priemonės tikslas – padidinti valstybės pareigūnų kompetenciją etikos, kovos su korupcija, sukčiavimo prevencijos ir interesų konfliktų srityse.
Priemonę sudaro kompetencijos sistemos sukūrimas etikos, kovos su korupcija, sukčiavimo prevencijos ir interesų konfliktų srityse.
Investicijos: 6.3.1.2.i. Profesionalus, atviras ir atskaitingas viešasis administravimas
Priemonės tikslas – padidinti valstybės pareigūnų kompetenciją.
Priemonę sudaro kompetencijos ugdymo ir mokymo programų rengimas ir dalyvavimas mokymuose tokiose srityse kaip klientų aptarnavimas, lyderystės ugdymas, pagrindinės viešojo administravimo kompetencijos, viešųjų pirkimų valdymas, žmogiškieji ištekliai, teisinė praktika, politikos planavimas, etika, kova su korupcija, sukčiavimo ir interesų konfliktų prevencija.
Investicijos: 6.3.1.3.i. Viešojo administravimo inovacijų ekosistemos plėtra
Priemonės tikslas – skatinti inovacijų kultūrą ir didinti inovacijų rezultatus viešojo administravimo srityje.
Priemonę sudaro a) informacinės ataskaitos patvirtinimas ir b) patalpų renovacija.
Investicijos: 6.3.1.4.i. Nevyriausybinių organizacijų augimas siekiant stiprinti atstovavimą socialinės apsaugos srityje ir stebėti viešuosius interesus
Priemonės tikslas – remti viešąsias iniciatyvas ir dialogą socialinio atsparumo ir viešojo intereso gynimo srityse.
Priemonę sudaro paramos nevyriausybinėms organizacijoms nustatymas.
Reforma: 6.4.1.r. Viešųjų pirkimų sutarčių registro sukūrimas
Šios priemonės tikslas – padidinti informacijos apie sudarytų sutarčių vykdymą ir faktinį vykdymą skaidrumą ir prieinamumą, taip gerinant perkančiųjų subjektų ir tiekėjų elgesį ir mažinant korupcijos riziką viešųjų pirkimų įgyvendinimo etape.
Reformą sudaro a) viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimas, kuriuo įpareigojama skelbti atitinkamą papildomą informaciją, ir b) viešojo pirkimo sutarčių registro techninio sprendimo parengimas ir paskelbimas internete.
Reforma įgyvendinama ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d.
Reforma: 6.4.2.r. Konkurencijos aplinkos gerinimas
Šios priemonės tikslas – pagerinti konkurenciją ir sumažinti interesų konfliktus bei korupcijos riziką viešuosiuose konkursuose, taip pat užtikrinti, kad vykdant viešuosius pirkimus būtų plačiau taikomi ekonominio naudingumo kriterijai.
Reforma siekiama iš dalies pakeisti taisykles, susijusias su viešųjų pirkimų komisijoms taikomais interesų konfliktų reikalavimais, įpareigoti plačiau taikyti kokybinius sutarčių skyrimo kriterijus, įpareigoti plačiau taikyti rinkos konsultacijas ir išplėsti konkurso dalyviams taikomus atmetimo kriterijus.
Reforma įgyvendinama ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d.
Reforma: 6.4.3.r. Profesionalizacijos strategijos rengimas ir įgyvendinimas
Priemonės tikslas – pagerinti viešųjų pirkimų kokybę ir veiksmingumą, kartu optimizuojant naudojamus išteklius, ugdant viešųjų pirkimų vykdytojų kompetencijas, įgūdžius ir gebėjimus.
Priemonę sudaro a) standartizuotų kvalifikacijos reikalavimų tam tikrų paslaugų teikėjams, kurie dar turi būti nustatyti, nustatymas, b) reikalavimas vykdant statybos viešuosius pirkimus naudoti standartizuotus priėmimo-perdavimo dokumentus, c) bendros viešųjų pirkimų vykdytojų mokymo programos parengimas, d) viešųjų pirkimų komisijų kompetencijos vykdant viešuosius pirkimus, kurių vertė siekia tam tikrą sutarties kainų ribą, reikalavimų nustatymas.
Reforma: 6.4.4r. IUB IT ir analitinių gebėjimų stiprinimas
Priemonės tikslas – peržiūrėti prevencines priemones siekiant užtikrinti, kad rizikingi viešieji pirkimai būtų nustatyti laiku.
Priemonę sudaro a) rizikingų rinkos sektorių, klientų ir pirkimų nustatymo kriterijų nustatymas ir b) leidinių valdymo sistemos pateikimas.
F.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Nr
|
Susijusi priemonė (reforma arba investicija)
|
Tarpinė reikšmė/siektina reikšmė
|
Pavadinimas
|
Kokybiniai rodikliai
(jei tai tarpinės reikšmės)
|
Kiekybiniai rodikliai
(tikslai)
|
Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis
|
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas ir aiški apibrėžtis
|
|
|
|
|
|
|
Matavimo vienetas
|
Atskaitos scenarijus
|
Tikslas
|
Ketvirčio
|
Metų
|
|
|
166
|
6.1.1.r. Analizės stiprinimas ir duomenų valdymo plėtojimas mokesčių administravimo ir muitinės srityje
|
Etapas
|
Valdžios institucijų 2021–2022 m. darbo plano šešėlinei ekonomikai pažaboti priėmimas
|
Nacionalinių valdžios institucijų 2021–2022 m. darbo plano šešėlinei ekonomikai apriboti priėmimas
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
4 KETVIRTIS
|
2022
|
Priimtas 2021–2022 m. nacionalinių institucijų darbo planas dėl šešėlinės ekonomikos perkvalifikavimo. Numatyta veikla apima:
-Neregistruota ir (arba) neteisėta ekonominė veikla;
-Nedeklaruojamo darbo;
-Neregistruotiems sandoriams ir neteisėtam prekių judėjimui;
-Neregistruotas ir (arba) nekontroliuojamas grynųjų pinigų judėjimas;
-Mokestinis sukčiavimas.
Daugiausia dėmesio skiriama didžiausią šešėlinės ekonomikos riziką keliantiems ekonomikos sektoriams, pavyzdžiui, statybos, prekybos, paslaugų, saugumo, maitinimo ir apgyvendinimo bei maitinimo paslaugų, transporto sektoriams.
|
|
167
|
6.1.1.r. Analizės stiprinimas ir duomenų valdymo plėtojimas mokesčių administravimo ir muitinės srityje
|
Etapas
|
Mokesčių mokėtojų reitingavimo sistemos veikimo pradžia, kontrolės optimizavimas
|
Teisės aktų įsigaliojimas
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
4 KETVIRTIS
|
2022
|
Teisės aktų pakeitimų įsigaliojimas, įskaitant:
– įtraukta mokesčių mokėtojų reitingavimo sistemos teisinė sistema, pagal kurią skelbiamas jų vertinimas.
– optimizuotos mokesčių kontrolės ir patikrinimų rūšys, siekiant padidinti mokesčių kontrolės ir patikrinimų veiksmingumą.
|
|
168
|
6.1.1.r. Analizės stiprinimas ir duomenų valdymo plėtojimas mokesčių administravimo ir muitinės srityje
|
Etapas
|
Kiekvienos mokesčių mokėtojų segmentacijos grupės duomenimis grindžiamų paslaugų krepšelio veikimo pradžia
|
Valstybės pajamų tarnybos vidaus taisyklių ir (arba) paslaugų teikimo platformos (-ų) pakeitimai
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
2 KETVIRTIS
|
2024
|
Pradeda veikti duomenimis grindžiamas paslaugų krepšelis kiekvienai mokesčių mokėtojų segmentų grupei.
|
|
169
|
6.1.1.r. Analizės stiprinimas ir duomenų valdymo plėtojimas mokesčių administravimo ir muitinės srityje
|
Etapas
|
Atitikties rizikos valdymo vadovo paskelbimas
|
Valstybės pajamų tarnybos vidaus taisyklių pakeitimai
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
3 KETVIRTIS
|
2023
|
Paskelbtas Nedeklaruojamo darbo užmokesčio rizikos valdymo metodikos laikymosi vadovas, įskaitant:
– rizikos vertinimo gairės
– „darbo užmokesčio mokėtojų paketo“ tipologijų aspektai
– turimų prevencinių ir kontrolės priemonių aspektai
– teismo sprendimų nedeklaruojamo darbo užmokesčio srityje analizė.
|
|
170
|
6.1.1.r. Analizės stiprinimas ir duomenų valdymo plėtojimas mokesčių administravimo ir muitinės srityje
|
Tikslas
|
Nacionalinės mokslinių tyrimų programos „Šešėlinės ekonomikos mažinimas siekiant užtikrinti tvarų šalies vystymąsi“ įgyvendinimas
|
NĖRA.
|
Tyrimų ataskaitų skaičius
|
0
|
5
|
4 KETVIRTIS
|
2022
|
Atliekami šie mokestinių prievolių vykdymo srities moksliniai tyrimai:
-Pranešti apie veiksnius, darančius įtaką Latvijos šešėlinei ekonomikai, daugiausia dėmesio skiriant svarbiausiems sektoriams;
-Pranešti apie asmenų mokesčių slėpimą lemiančius veiksnius, įskaitant šešėlinės ekonomikos lygio poveikio mokestinių prievolių vykdymui analizę;
-Teikti ataskaitas su politikos rekomendacijomis dėl teisėkūros, organizacinių, technologinių ir kitų patobulinimų siekiant pagerinti mokestinių prievolių vykdymą, įskaitant siūlomų rekomendacijų finansinio poveikio vertinimą;
-Ataskaita, kurioje įvertinamos dėl neteisėtos veiklos prarastos biudžeto pajamos, įskaitant teisėkūros rekomendacijas dėl neteisėtos pinigų apyvartos rizikos mažinimo;
-Šešėlinės ekonomikos vertinimo metodikos kūrimas taikant dinaminį modelį „daugia-rodiklis-daug-priežastis“, įskaitant suskirstymą pagal mokesčių rūšis, įmonės dydį ir sektorius.
|
|
171
|
6.1.1.r. Analizės stiprinimas ir duomenų valdymo plėtojimas mokesčių administravimo ir muitinės srityje
|
Etapas
|
Mokslinių tyrimų rezultatų įgyvendinimas
|
Paskelbta šešėlinės ekonomikos vertinimo ataskaita
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
4 KETVIRTIS
|
2023
|
Paskelbiama pirmoji šešėlinės ekonomikos dydžio vertinimo ataskaita, grindžiama 2022 m. parengta metodika.
|
|
172
|
6.1.1.1.i. Esamų analitinių sprendimų modernizavimas
|
Etapas
|
IT sistemų pakeitimai
|
Perkeltos arba sukurtos rizikos analizės sistemos
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
2 KETVIRTIS
|
2024
|
Esamos rizikos sistemos perkeltos į bendrą analitinę platformą.
Sukurta rizikos atskiriems mokesčių mokėtojams sistema.
Sukurta akcizų rizikos valdymo sistema.
ESKORT sistema perkelta į SAP HANA duomenų bazę.
|
|
173
|
6.1.1.2.i. Naujų analizės sistemų kūrimas
|
Etapas
|
Mokesčių mokėtojų segmentavimo sistema
|
Sukurta nauja IT sistema
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
2 KETVIRTIS
|
2024
|
Sukuriama mokesčių mokėtojų segmentacijos IT sistema.
Naujoji sistema turi būti integruota į mokesčių mokėtojo 360 laipsnių analizę.
|
|
174
|
6.1.1.3.i.
Darbuotojų mokymas naudojantis analitine platforma ir konsultacijomis
|
Tikslas
|
Darbuotojų mokymas dirbti su analitine platforma
|
NĖRA.
|
Mokymo kursų baigimo pažymėjimų skaičius
|
0
|
50
|
4 KETVIRTIS
|
2023
|
50 SRS specialistų buvo apmokyti dirbti su SAP HANA platforma. Mokymuose daugiausia dėmesio skiriama gebėjimams dirbti pagal SAP HANA sistemą ir praktiniams sistemos administravimo įgūdžiams.
|
|
176
|
6.1.2.1.i.
Geležinkelio skaitytuvų prijungimas prie BAXE ir rentgeno vaizdo analizės platformos sukūrimas
|
Etapas
|
Geležinkelio skaitytuvai, prijungti prie BAXE informacinės sistemos
|
Pasirašytas (-i) užbaigimo aktas (-ai)
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
1 KETVIRTIS
|
2026
|
Pasirašytas (-i) geležinkelio skaitytuvų prijungimo prie BAXE informacinės sistemos Indros ir Karsavos muitinio tikrinimo punktuose užbaigimo sertifikatas (-ai).
|
|
177
|
6.1.2.1.i.
Geležinkelio skaitytuvų prijungimas prie BAXE ir rentgeno vaizdo analizės platformos sukūrimas
|
Etapas
|
Rentgeno vaizdo analizės platforma
|
Pasirašytas (-i) užbaigimo aktas (-ai)
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
1 KETVIRTIS
|
2026
|
Pasirašytas (-i) automatinės rentgeno vaizdo analizės platformos užpildymo sertifikatas (-ai).
|
|
178
|
6.1.2.2.i.
Muitinės laboratorijos gebėjimų stiprinimas
|
Etapas
|
Įsigytas ir įrengtas spektrofotometras, skirtas naudoti muitinės laboratorijoje
|
Priėmimo aktas pasirašytas
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
4 KETVIRTIS
|
2022
|
Muitinės laboratorijoje įrengiamas ir naudojamas spektrofotometras.
|
|
179
|
6.1.2.2.i.
Muitinės laboratorijos gebėjimų stiprinimas
|
Etapas
|
Įsigytas ir įrengtas spektrofotometras, skirtas naudoti oro uosto muitinio tikrinimo punkte
|
Priėmimo aktas pasirašytas
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
4 KETVIRTIS
|
2022
|
Oro uosto muitinio tikrinimo punkte įrengiamas ir naudojamas spektrofotometras.
|
|
180
|
6.1.2.3.i. Gautų pašto siuntų muitinio tikrinimo oro uosto muitinio tikrinimo punkte gerinimas
|
Etapas
|
Pašto skenavimo ir rūšiavimo linija Rygos oro uoste
|
Pasirašytas (-i) užbaigimo aktas (-ai)
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
1 KETVIRTIS
|
2025
|
Pasirašytas (-i) pašto skenavimo ir rūšiavimo linijos įrengimo Rygos oro uosto muitinės kontrolės punkte užbaigimo aktas (-ai).
|
|
181
|
Punkto i papunktis
Infrastruktūros, skirtos kontrolės paslaugoms Kundziņsala teikti, sukūrimas
|
Etapas
|
Bendras projektas. Pasirašyta statybos sutartis
|
Pasirašyta statybos ir projektavimo sutartis
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
3 KETVIRTIS
|
2023
|
Po konkurso buvo pasirašyta Kundzinsala kontrolės paslaugų infrastruktūros projektavimo ir statybos sutartis.
|
|
182
|
Punkto i papunktis
Infrastruktūros, skirtos kontrolės paslaugoms Kundziņsala teikti, sukūrimas
|
Etapas
|
Gautas statybos leidimas
|
Pranešimas apie sprendimą dėl leidimo patvirtinimo
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
3 KETVIRTIS
|
2024
|
Statybos valdyba išdavė statybos leidimą.
|
|
183
|
Punkto i papunktis
Infrastruktūros, skirtos kontrolės paslaugoms Kundziņsala teikti, sukūrimas
|
Etapas
|
Guolių ir apgaubimo konstrukcijos ir įranga
|
Išduotas statybos aktas (2 ir 3 formos) ir pasirašyta sąskaita faktūra
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
3 KETVIRTIS
|
2026
|
Statybos aktas (2 ir 3 formos) išduodamas pastato atramų ir apgaubiamųjų konstrukcijų, įskaitant stogą, statybai.
Pasirašyta sąskaita faktūra už krovinio kontrolės rentgeno įrangos pristatymą.
|
|
184
|
Punkto i papunktis
Infrastruktūros, skirtos kontrolės paslaugoms Kundziņsala teikti, sukūrimas
|
Etapas
|
Krovinio tikrinimo rentgeno spinduliais įrangos tiekimo ir įrengimo sutarties pirkimas ir sudarymas
|
Pasirašyta sutartis
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
3 KETVIRTIS
|
2023
|
Po konkurso buvo pasirašyta sutartis dėl krovinio kontrolės rentgeno spinduliais įrangos tiekimo ir įrengimo.
|
|
186
|
6.2.1.r. Pinigų plovimo nustatymo, ekonominių nusikaltimų tyrimo ir teismo proceso modernizavimas
|
Etapas
|
Pinigų plovimo ir teroristų bei ginklų platinimo finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimų įsigaliojimas
|
NILLTPFN įstatymo pakeitimų įsigaliojimas
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
2 KETVIRTIS
|
2021
|
Įsigaliojo Pinigų plovimo ir teroristų bei ginklų platinimo finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimai, įskaitant:
– naujos finansinės žvalgybos padalinio (FŽP) duomenų priėmimo ir analizės sistemos įdiegimas ir lygiagrečios ataskaitų teikimo sistemos, skirtos tiek FŽP, tiek valstybės pajamų tarnybai, panaikinimas, numatant tik ataskaitų teikimą FŽP.
Ministrų kabinetas priėmė reglamentą dėl pranešimų apie įtartinus sandorius ir deklaracijų dėl ribinių verčių procedūros ir turinio.
|
|
187
|
6.2.1.1.i. Kovos su pinigų plovimu inovacijų centro įsteigimas siekiant geriau nustatyti pinigų plovimo atvejus
|
Etapas
|
Finansinės žvalgybos ir dalijimosi žiniomis nustatant pinigų plovimo atvejus bendradarbiavimo platforma
|
Užbaigimo aktas (-ai) arba pasirašyta sąskaita faktūra
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
1 KETVIRTIS
|
2025
|
Nustatoma:
5 informacinės sistemos pinigų plovimo srityje;
b) 3 dalijimosi žiniomis ir bendradarbiavimo galimybės;
C) 5 sistemų jungtys, skirtos duomenų mainams;
d) duomenų tvarkymo infrastruktūra, pagrįsta 6 techniniais sprendimais.
|
|
190
|
6.2.1.2.i. Gebėjimų tirti ekonominius nusikaltimus stiprinimas
|
Tikslas
|
Teisėsaugos pareigūnų, turinčių pinigų plovimo tyrimo pažymą, skaičius
|
NĖRA.
|
Skaičius
|
0
|
30
|
1 KETVIRTIS
|
2025
|
Ne mažiau kaip 30 valstybės policijos patvirtintų teisėsaugos pareigūnų turi būti gavę pinigų plovimo tyrimo pažymą.
|
|
191
|
6.2.1.2.i. Gebėjimų tirti ekonominius nusikaltimus stiprinimas
|
Etapas
|
Teisėsaugos pareigūnams skirta įranga
|
Sąskaita (-os) faktūra (-os)
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
1 KETVIRTIS
|
2025
|
Pasirašyta (-os) sąskaita (-os) faktūra (-os) šiai įrangai įsigyti:
-200 mobiliųjų darbo vietų;
-30 nešiojamųjų spausdintuvų;
-4 didelės apimties serverių komponentai;
-vaizdo konferencijų įranga;
-kalbos atpažinimo IT priemonės mokymas.
|
|
192
|
6.2.1.3.i. Mokymo centro įsteigimas
|
Etapas
|
Su mokymo centru susijęs (-ę) teisės aktas (-ai)
|
Mokymo centrui skirto (-ų) teisės akto (-ų) įsigaliojimas
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
1 KETVIRTIS
|
2025
|
Įsigaliojo:
– Įstatymas dėl mokymo centro (Teismų akademijos) institucinio modelio sukūrimo ir veikimo, įskaitant teisėjų ir Teisėjų tarybos dalyvavimo nustatant mokymo turinį ir metodiką apibrėžtį.
– 2025 m. valstybės biudžeto įstatymas, pagal kurį finansuojamas mokymo centro priežiūros išlaidų, personalo išlaidų ir mokymo turinio išlaidų, įskaitant mokymo programų atnaujinimą, finansavimas.
|
|
193
|
6.2.1.3.i. Mokymo centro įsteigimas
|
Tikslas
|
Naujos mokymo programos
|
NĖRA.
|
Skaičius
|
0
|
10
|
4 KETVIRTIS
|
2024
|
Turi būti parengta ir patvirtinta dešimt naujų mokymo programų teisėjams, teismų darbuotojams, prokurorams, prokurorų padėjėjams ir tyrėjams, be kita ko, tokiais klausimais kaip kibernetiniai nusikaltimai, sukčiavimas ir mokesčių slėpimas, korupcija viešųjų pirkimų srityje ir pinigų plovimas.
Programas tvirtina Teismų akademijos projekto stebėtojų taryba, kurioje taip pat atstovaujama Teismų tarybai.
|
|
195
|
6.2.1.3.i. Mokymo centro įsteigimas
|
Etapas
|
Atnaujintas ir įrengtas mokymo centras
|
Patalpų atnaujinimas ir mokymo centro aprūpinimas įranga
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
4 KETVIRTIS
|
2024
|
Mokymo centro (Teismų akademijos) patalpos atnaujinamos ir aprūpinamos įranga.
|
|
196
|
6.3.1.r. Viešojo administravimo modernizavimas
|
Etapas
|
Patvirtintas viešojo administravimo modernizavimo planas
|
Patvirtintas viešojo administravimo modernizavimo planas
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
4 KETVIRTIS
|
2022
|
Viešojo administravimo modernizavimo planą tvirtina Ministrų kabinetas. Planas apima šias prioritetines sritis ir įgyvendinimo terminus:
a) Atviras, skaidrus, sąžiningas ir atskaitingas viešasis administravimas. sąžiningumo principai būtų peržiūrimi ir tobulinami apibrėžiant ir įgyvendinant atskaitomybę kiekvienai viešojo administravimo institucijai, taip pat viešojo administravimo veikloje laikantis etikos principų ir vertybių;
b) Vienodus, centralizuotus ir standartizuotus paramos procesus ir sistemas – centralizuotos išteklių valdymo sistemos įdiegimą viešojo administravimo institucijose, įskaitant apskaitos ir žmogiškųjų išteklių valdymą;
C) Strateginis žmogiškųjų išteklių valdymas ir vystymas, įskaitant atranką, karjeros valdymą, vertinimą, mokymąsi ir tobulėjimą;
d) Prieinamos, suprantamos ir aktualios paslaugos – skaitmeninio perdavimo gairių rengimas ir paslaugų skaitmeninimas, kartu užtikrinant jų prieinamumą, pasiekiamumą ir suprantamumą visiems piliečiams, įskaitant tuos, kurie nesinaudoja skaitmeninėmis priemonėmis.
|
|
198
|
6.3.1.r. Viešojo administravimo modernizavimas
|
Etapas
|
Bendro paslaugų centro koncepcija patvirtinta kaip būtina sąlyga centralizuotoms paslaugoms teikti
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
4 KETVIRTIS
|
2022
|
Bendro paslaugų centro koncepciją parengė ir patvirtino ministrų kabinetas.
Šioje koncepcijoje aprašoma, kaip palaipsniui centralizuojamos viešojo administravimo pagalbinės funkcijos (bent apskaitos ir darbuotojų apskaitos tvarkymas).
|
|
200
|
6.3.1.1.i punktas
Atviras, skaidrus, sąžiningas ir atskaitingas viešasis administravimas
|
Etapas
|
Parengta kompetencijos sistema
|
Kompetencijų sistema pateikta Valstybinės administracijos mokyklų mokymo valdymo sistemoje ir patvirtinta Valstybinės administracijos mokyklos vidaus norminiu aktu, taip pat priimtas 2024 m. valstybės biudžeto įstatymas.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
4 KETVIRTIS
|
2023
|
Sukurta ir pateikta kompetencijos sistema etikos, kovos su korupcija, sukčiavimo prevencijos ir interesų konfliktų srityse.
Nuo 2024 m. užtikrinamas valstybės biudžeto finansavimas pagrindinėms viešojo administravimo plėtros mokymo programoms.
|
|
202
|
6.3.1.2.i. Profesionalus, atviras ir atskaitingas viešasis administravimas
|
Etapas
|
Parengta kompetencijų sistema, įskaitant mokymo programas
|
Kompetencijų sistema pateikta Valstybinės administracijos mokyklų mokymo valdymo sistemoje ir patvirtinta Valstybinės administracijos mokyklos vidaus norminiu aktu, taip pat priimtas 2024 m. valstybės biudžeto įstatymas.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
4 KETVIRTIS
|
2023
|
Parengta šių sričių kompetencijos sistema ir mokymo programos:
-klientų aptarnavimas,
-lyderystės plėtojimas,
-pagrindiniai viešojo administravimo gebėjimai,
-viešųjų pirkimų valdymo,
-žmogiškieji ištekliai,
-teisinė praktika,
-politikos planavimas ir įgyvendinimas.
Nuo 2024 m. užtikrintas valstybės biudžeto finansavimas viešojo administravimo profesionalumo didinimui.
|
|
203
|
6.3.1.2.i. Profesionalus, atviras ir atskaitingas viešasis administravimas
|
Tikslas
|
Mokymai, kuriuose dalyvauta
|
NĖRA.
|
Skaičius
|
0
|
36 243
|
4 KETVIRTIS
|
2025
|
Mokymų, kuriuose dalyvauta, pavyzdžiui, klientų aptarnavimo, lyderystės ugdymo, pagrindinių viešojo administravimo kompetencijų, viešųjų pirkimų valdymo, žmogiškųjų išteklių, teisinės praktikos, politikos planavimo, etikos, kovos su korupcija, sukčiavimo prevencijos ir interesų konfliktų srityse, skaičius.
|
|
204
|
6.3.1.3.i. Viešojo administravimo inovacijų ekosistemos plėtra
|
Etapas
|
Inovacijų laboratorija
|
Informacinės ataskaitos patvirtinimas ir inovacijų laboratorijos renovacija
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
2 KETVIRTIS
|
2025
|
Ministrų kabinetas patvirtino informacinę ataskaitą dėl viešojo administravimo inovacinių pajėgumų stiprinimo. Renovuotos inovacijų laboratorijos patalpos ir suorganizuoti inovacijų sprintai.
|
|
206
|
6.3.1.4.i punktas
Nevyriausybinių organizacijų augimas siekiant stiprinti atstovavimą socialinės apsaugos srityje ir stebėti viešuosius interesus
|
Etapas
|
Paramos nevyriausybinėms organizacijoms sistemos paskelbimas šiose srityse:
–socialinis atsparumas
viešojo intereso gynimas
|
Paramos programos taisyklių paskelbimas
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
4 KETVIRTIS
|
2022
|
Paskelbtas atviras kvietimas finansuoti nevyriausybinių organizacijų darbo stiprinimą dviejose srityse: a) skatinti socialinį atsparumą ir b) ginti viešąjį interesą. Kvietime nurodomos NVO dalyvavimo paramos programoje sąlygos ir kriterijai, ataskaitų teikimo mechanizmas ir rodikliai bei tikslai, kurie turi būti pasiekti pagal programą.
|
|
207
|
6.3.1.4.i punktas
Nevyriausybinių organizacijų augimas siekiant stiprinti atstovavimą socialinės apsaugos srityje ir stebėti viešuosius interesus
|
Tikslas
|
Paramos programos paramos gavėjai
|
NĖRA.
|
Paramos pagal paramos programą gavėjų (įskaitant partnerius) skaičius
|
0
|
30
|
3 KETVIRTIS
|
2026
|
Finansavimas skiriamas ne mažiau kaip 30 nevyriausybinių organizacijų. Tikslinis rodiklis laikomas pasiektu, kai nevyriausybinės organizacijos ir Visuomenės integracijos fondas pasirašo sutartį dėl projekto vykdymo.
|
|
208
|
6.4.1.r.
Viešųjų pirkimų sutarčių registro sukūrimas
|
Etapas
|
Paskelbtas viešųjų pirkimų sutarčių registras
|
Parengti ir parengti viešųjų pirkimų teisės aktų pakeitimai ir techninis sprendimas
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
4 KETVIRTIS
|
2022
|
Įsigaliojo viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pakeitimai, kuriais nustatomas sutarčių registras, kuriame pateikiama struktūrizuota informacija apie sudarytas viešųjų pirkimų sutartis ir jų faktinį vykdymą (įskaitant faktines išlaidas ir terminus arba nutraukimo priežastį).
Parengtas ir internete paskelbtas viešųjų pirkimų sutarčių registro techninis sprendimas.
|
|
209
|
6.4.2.r. Konkurencijos aplinkos gerinimas
|
Etapas
|
Reguliavimo sistemos, skirtos konkurencijos aplinkai gerinti ir korupcijos rizikai viešuosiuose pirkimuose mažinti, įsigaliojimas
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
4 KETVIRTIS
|
2021
|
Įsigalioja viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai, įskaitant, inter alia, šiuos pakeitimus:
1) Viešųjų pirkimų komisija sudaroma kiekvienam viešajam pirkimui atskirai arba konkrečiam laikotarpiui;
2) viešųjų pirkimų komisijos sekretorius pasirašo interesų konflikto nebuvimo deklaraciją;
3) išplėstiniai atvejai, kai tiekėjas gali būti pašalintas iš konkurso;
4) vertinimo kriterijais nustatomos konkrečios sritys, kuriose, be pirkimo kainos, turi būti vertinamos gyvavimo ciklo sąnaudos ir kokybės kriterijai;
5) griežtesni reikalavimai tais atvejais, kai pateikiamas tik vienas pasiūlymas;
6) reikalavimas konsultuotis su rinkos dalyviais, kad būtų išvengta ribojančių techninių specifikacijų.
|
|
210
|
6.4.3.r. Profesionalizacijos strategijos rengimas ir įgyvendinimas
|
Etapas
|
Perkančiųjų subjektų specializacijos strategijos priėmimas
|
Priimta strategija
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
1 KETVIRTIS
|
2022
|
Priimti specializacijos strategiją, į kurią būtų įtrauktos konkrečios veiksmų kryptys, susijusios su perkančiųjų subjektų kompetencija ir centralizuotų viešųjų pirkimų vykdymu.
|
|
211
|
6.4.3.r. Profesionalizacijos strategijos rengimas ir įgyvendinimas
|
Etapas
|
Atitinkamų teisės aktų, reglamentų ir vidaus procedūrų pakeitimai
|
Atitinkamų teisės aktų, reglamentų ar vidaus procedūrų pakeitimų įsigaliojimas
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
4 KETVIRTIS
|
2022
|
Užbaigtas šių dokumentų priėmimas:
(1) Standartizuoti kvalifikacijos reikalavimai pagal sektorius (informacinių ir ryšių technologijų, statybos, kelių transporto, judriojo ir fiksuotojo ryšio paslaugų), 2) standartizuoti priėmimo-perdavimo dokumentai vykdant darbų viešuosius pirkimus, 3) galimybė visuomenei susipažinti su metodine medžiaga, 4) viena mokymo programa, skirta užtikrinti, kad būtų parengta ir įgyvendinta viešųjų pirkimų vykdytojų kompetencija, 5) griežtesni reikalavimai dėl viešųjų pirkimų komisijos kompetencijos vykdant viešuosius pirkimus, kurių vertė siekia tam tikrą sutarties kainų ribą, pvz., sertifikavimas Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkui, 6) išankstinis viešųjų pirkimų patikrinimas užtikrina, kad viešųjų pirkimų komisija skelbtų tinkamos kokybės pasiūlymus.
|
|
212
|
6.4.3.r. Profesionalizacijos strategijos rengimas ir įgyvendinimas
|
Etapas
|
Viešųjų pirkimų centralizavimas
|
Ministrų kabineto sprendimo įsigaliojimas
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
3 KETVIRTIS
|
2026
|
Ministrų kabineto sprendimo dėl centralizuotų viešųjų pirkimų vykdymo, pavyzdžiui, transporto priemonių, transporto paslaugų ir elektros energijos srityse, įsigaliojimas.
|
|
213
|
6.4..4.r.
IUB IT ir analitinių gebėjimų stiprinimas
|
Etapas
|
Rizikingų rinkos sektorių, klientų ir pirkimų nustatymo kriterijų priėmimas
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
4 KETVIRTIS
|
2021
|
Patvirtinti rizikingų rinkos sektorių, klientų ir viešųjų pirkimų procedūrų nustatymo kriterijai.
Nustatyti kriterijai grindžiami viešųjų pirkimų skelbimo rodikliais ir EK viešųjų pirkimų rodikliais, taip pat kitų šalių gerąja patirtimi, pavyzdžiui, rodyklės priemone.
|
|
214
|
6.4..4.r.
IUB IT ir analitinių gebėjimų stiprinimas
|
Etapas
|
Leidinių tvarkymo sistema
|
Esamos leidinių valdymo sistemos atnaujinimas
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
4 KETVIRTIS
|
2024
|
Galima naudotis leidinių valdymo sistema, kuria užtikrinama:
-prieiga internetu,
-E. formų skelbimas,
-viešųjų pirkimų statistikos apžvalga,
-klientų profilių prieinamumas,
-skundų dėl viešųjų pirkimų nagrinėjimo modulis,
-išankstinių patikrinimų modulis,
-administracinių pažeidimų nagrinėjimo bylų modulis.
|
G. 7 KOMPONENTAS. Planas „REPowerEU“
Latvijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano skyriaus „REPowerEU“ tikslai:
-padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį ir paspartinti jos diegimą i) įgyvendinant pažangiojo elektros energijos tinklo valdymo sprendimus tiek perdavimo, tiek skirstymo lygmenimis, ii) didinant tinklo pajėgumą, kad būtų galima geriau integruoti kintamąją atsinaujinančiųjų išteklių energiją, ir iii) nustatant naujas sistemas energetikos bendrijoms ir pasigamintos energijos vartotojams;
-spręsti energijos nepritekliaus problemą remiant ir skatinant energetikos bendrijas;
-šalinti vidaus ir tarpvalstybines energijos perdavimo ir skirstymo kliūtis skaitmeninant, modernizuojant ir apsaugant nacionalinius elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklus ir nustatant nuostatas dėl elektros energijos tinklo optimizavimo;
-remti elektros energijos kaupimą ir didinti energetinį saugumą investuojant į baterijų energijos kaupimo sistemos įrengimą ir ypatingos svarbos energijos perdavimo infrastruktūros kibernetinio saugumo sprendimus; ir
-didinti tvaraus biometano naudojimą sukuriant regioninį biometano įleidimo punktą ir nustatant tvaraus biometano įleidimo į esamą gamtinių dujų tinklą teisinę sistemą.
Iš keturių Latvijos skyriuje „REPowerEU“ numatytų priemonių dvi turi tarpvalstybinį ir daugiašalį aspektą ir poveikį. Investicine priemone, apimančia baterijų energijos kaupimo sistemos įrengimą, konkrečiai siekiama papildyti Latvijos, Lietuvos, Estijos ir Lenkijos įgyvendinamą tarpvalstybinį projektą, kuriuo siekiama užtikrinti visišką Baltijos valstybių elektros energijos tinklų sinchronizavimą su žemyninės Europos tinklu. Šios investicijos taip pat apima papildomą veiklą, kuria siekiama didinti ypatingos svarbos infrastruktūros objektų kibernetinį saugumą ir užtikrinti stabilų perdavimo tinklo veikimą po sinchronizavimo, siekiant labiau integruoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius. Investicijos į elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimą, skaitmeninimą ir saugumą taip pat turi tarpvalstybinį ir daugiašalį aspektą ir poveikį, nes tikimasi, kad jos padės pašalinti energijos srautų kliūtis ir palengvinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių integravimą į tinklus.
Šios dvi investicijos sudaro 99 % numatytų skyriaus išlaidų.
Skyrius „REPowerEU“ padeda įgyvendinti rekomendacijas mažinti bendrą priklausomybę nuo iškastinio kuro (2023 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 4.1), spartinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimą (2023 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 4.2), ir užtikrinti pakankamus jungčių pajėgumus, kad būtų padidintas tiekimo saugumas ir tęsiamas sinchronizavimas su ES elektros tinklu (2023 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 4.3).
Tikimasi, kad jokia šio komponento priemone nebus padaryta reikšminga žala aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir rizikos mažinimo veiksmų aprašymą.
G.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas
Reforma: 7.1.r. Nacionalinio energetikos sektoriaus pertvarkymas
Priemonės tikslas – sumažinti bendrą priklausomybę nuo iškastinio kuro ir paspartinti Latvijos tikslo tapti žaliąją energiją eksportuojančia šalimi įgyvendinimą.
Priemonę sudaro i) teisės aktų, kuriais nustatomos energetikos bendrijų registravimo ir veiklos sąlygos bei procedūros ir remiamos nepalankioje socialinėje padėtyje esančios visuomenės grupės, įsigaliojimas; II) iš dalies pakeisti prekybos elektros energija ir jos vartojimo normas, skatinant pasigamintos energijos vartotojus ir dalijimąsi energija; III) lanksčios perdavimo sistemos paslaugos įdiegimas.
Investicijos: 7.2.i. Energijos tiekimo saugumas ir stabilumas ir sinchronizavimas su Sąjungos tinklu
Priemonės tikslas – padidinti energijos tiekimo saugumą ir stabilumą ir palengvinti nacionalinio elektros tinklo sinchronizavimą su žemyninės Europos elektros tinklais.
Priemonę sudaro energijos kaupimo sistemos atidavimas eksploatuoti.
Investicijos: 7.3.i. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimas, skaitmeninimas ir apsauga
Priemonės tikslas – prisidėti prie perėjimo prie švarios energijos ir padidinti elektros energijos saugumą.
Priemonę sudaro dalinės investicijos, apimančios papildomus elektros tinklo pajėgumus ir intervencines priemones elektros tinklams atnaujinti.
Investicijos: 7.4.i. Tvaraus biometano naudojimo didinimas
Šis priemonės tikslas – padidinti tvaraus biometano naudojimą.
Priemonę sudaro investicijos į biometano įleidimo punkto atidavimą eksploatuoti ir susijusių IT sprendimų pristatymą.
G.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Nr
|
Susijusi priemonė (reforma arba investicija)
|
Tarpinė reikšmė/siektina reikšmė
|
Pavadinimas
|
Kokybiniai rodikliai
(jei tai tarpinės reikšmės)
|
Kiekybiniai rodikliai
(tikslai)
|
Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis
|
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas ir aiški apibrėžtis
|
|
|
|
|
|
|
Matavimo vienetas
|
Atskaitos scenarijus
|
Tikslas
|
Ketvirčio
|
Metų
|
|
|
215
|
7.1.r. Nacionalinio energetikos sektoriaus pertvarkymas
|
Etapas
|
Teisės aktai, kuriais nustatoma energetikos bendrijų registravimo ir veiklos sistema
|
Teisinės nuostatos, nurodančios teisės aktų įsigaliojimą
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
4 KETVIRTIS
|
2024
|
Įsigalioja teisės aktai, kuriais:
-nustatomos energetikos bendrijų registravimo ir veiklos sąlygos ir procedūros;
-nustatyti įpareigojimą vietos valdžios institucijoms dalį energijos bendruomenėje pagamintos elektros energijos nukreipti socialiai remtinoms visuomenės grupėms;
-nustatyti įpareigojimą prekiautojams elektros energija pasiūlyti bent vieną produktą elektros energijai iš energetikos bendrijų pirkti.
|
|
216
|
7.1.r. Nacionalinio energetikos sektoriaus pertvarkymas
|
Etapas
|
Teisės aktai, kuriais iš dalies keičiamos prekybos elektros energija ir jos vartojimo normos
|
Teisinės nuostatos, nurodančios teisės akto, kuriuo iš dalies keičiamos prekybos elektros energija ir jos vartojimo normos, įsigaliojimą
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
1 KETVIRTIS
|
2024
|
Įsigalioja prekybos elektros energija ir jos vartojimo normų pakeitimai, kuriais nustatoma:
-sąlyga, kad dalijimasis energija už daugiabučio pastato ribų būtų įmanomas nesukuriant energetikos bendrijos;
-galimybė vieno elektros energijos naudotojo įrenginyje pagamintą elektros energijos kiekį panaudoti kito to paties naudotojo įrenginio vartojimo poreikiams patenkinti, neatsižvelgiant į įrenginių buvimo vietą. Vieninteliai apribojimai yra šie: i) įrenginiai turi būti Latvijos Respublikos teritorijoje ir ii) įjungti esamoje elektros energijos perdavimo ir skirstymo sistemoje Latvijos Respublikoje.
-prekiautojų elektros energija pareiga pateikti bent vieną produktą, skirtą elektros energijai iš mikrogeneratoriaus įrenginį eksploatuojančių pasigamintos energijos vartotojų pirkti.
|
|
217
|
7.1.r. Nacionalinio energetikos sektoriaus pertvarkymas
|
Etapas
|
Teisės aktai dėl elektros energijos tinklo optimizavimo
|
Teisinės nuostatos, nurodančios teisės akto įsigaliojimą
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
4 KETVIRTIS
|
2025
|
Įsigalioja teisės aktai, kuriais nustatoma lanksti perdavimo sistemos paslauga ir laikinas laikotarpis, per kurį elektros energijos gamintojai gali prašyti grąžinti anksčiau sumokėtą mokestį už perdavimo sistemos pajėgumų rezervavimą, jei gamintojai nori nutraukti jungtį arba sumažinti techniniuose reikalavimuose nurodytus pajėgumus.
|
|
219
|
7.2.i. Energijos tiekimo saugumas ir stabilumas ir sinchronizavimas su Sąjungos tinklu
|
Etapas
|
Reglamentas, kuriuo reglamentuojamas baterijų energijos kaupimo sistemos įrengimas
|
Teisinės nuostatos, nurodančios reglamento įsigaliojimą
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
4 KETVIRTIS
|
2024
|
Įsigaliojo Ministrų kabineto reglamentas dėl investicijų į baterijų energijos kaupimo sistemos įrengimą Rėzekne teisinės sistemos.
|
|
221
|
7.2.i. Energijos tiekimo saugumas ir stabilumas ir sinchronizavimas su Sąjungos tinklu
|
Tikslas
|
Baterijų energijos kaupimo sistema (BESS)
|
NĖRA.
|
MW
|
0
|
60
|
4 KETVIRTIS
|
2025
|
Pasirašytas (-i) užbaigimo sertifikatas (-ai) dėl 60 MW galios baterijų energijos kaupimo sistemos (BESS) atidavimo eksploatuoti Rėzekne.
|
|
223
|
7.3.i. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimas, skaitmeninimas ir apsauga
|
Etapas
|
Investicijas į nacionalinius elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklus reglamentuojantys teisės aktai
|
Teisinės nuostatos, nurodančios reglamentų, reglamentuojančių investicijas į nacionalinius elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklus, įsigaliojimą
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
4 KETVIRTIS
|
2024
|
Ministrų kabineto taisyklių, kuriomis reglamentuojamos investicijos, susijusios su naujais elektros tinklo pajėgumais, pastotėmis, perdavimo linijomis ir pažangiuoju energijos skirstymo valdymu, įsigaliojimas.
|
|
224
|
7.3.i. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimas, skaitmeninimas ir apsauga
|
Tikslas
|
Papildomi elektros tinklo pajėgumai
|
NĖRA.
|
MW
|
0
|
70
|
2 KETVIRTIS
|
2026
|
Pasirašytas (-i) techninis (-iai) aktas (-ai) dėl papildomų elektros tinklo pajėgumų (iš viso 70 MW) perdavimo eksploatuoti.
|
|
225
|
7.3.i. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimas, skaitmeninimas ir apsauga
|
Etapas
|
Pastotės
|
Pasirašytas (-i) užbaigimo aktas (-ai)
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
2 KETVIRTIS
|
2026
|
1) Užbaigimo aktas (-ai), pasirašytas (-i) dėl skaitmeninės pastotės Kuldīga eksploatavimo pradžios.
2) Užbaigimo pažymėjimas (-ai), pasirašytas (-i) dėl atnaujintos pastotės Karnikavoje.
|
|
226
|
7.3.i. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimas, skaitmeninimas ir apsauga
|
Tikslas
|
Nutiestos elektros linijos
|
NĖRA.
|
Km
|
0
|
190
|
2 KETVIRTIS
|
2026
|
Techninis (-iai) aktas (-ai), pasirašytas (-i) dėl iš viso 190 km nutiestų elektros linijų.
|
|
227
|
7.3.i. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimas, skaitmeninimas ir apsauga
|
Etapas
|
Skirstomojo tinklo valdymo sistemos naujovinimas ir sistemos išjungikliai
|
Užbaigimo aktas (-ai) ir pasirašytas (-i) techninis (-iai) aktas (-ai)
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
2 KETVIRTIS
|
2026
|
– Pasirašytas (-i) dviejų STO eksploatuojamų tinklo valdymo sistemų modernizavimo užbaigimo sertifikatas (-ai);
– Pasirašytas (-i) techninis (-iai) aktas (-ai) dėl ne mažiau kaip 285 jungtuvų įrengimo.
|
|
229
|
7.4.i. Tvaraus biometano naudojimo didinimas
|
Etapas
|
Taisyklės, kuriomis reglamentuojamos investicijos į biometano sektorių
|
Teisinės nuostatos, nurodančios reglamentų, kuriais reglamentuojamos investicijos į biometano sektorių, įsigaliojimą
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
4 KETVIRTIS
|
2024
|
Ministrų kabineto taisyklių dėl investicijų į regioninio biometano įleidimo taško statybą ir IT sprendimo, skirto įleidimo taškui valdyti, pirkimą teisinės sistemos įsigaliojimas.
|
|
231
|
7.4.i. Tvaraus biometano naudojimo didinimas
|
Etapas
|
Biometano įpurškimo vieta
|
Pasirašytas (-i) užbaigimo aktas (-ai)
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
4 KETVIRTIS
|
2025
|
Pasirašytas (-i) biometano įpurškimo vietos atidavimo eksploatuoti užbaigimo sertifikatas (-ai). Pagal naują punktą įleidžiamas biometanas turi atitikti reguliavimo reikalavimus, susijusius su atsinaujinančiųjų energijos išteklių tvarumu ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijais.
|
|
232
|
7.4.i. Tvaraus biometano naudojimo didinimas
|
Etapas
|
Biometano įpurškimo taško (BIP) valdymo IT sprendimai
|
Pateikti IT sprendimai
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
NĖRA.
|
2 KETVIRTIS
|
2026
|
Pasirašytas (-i) įvykdymo sertifikatas (-ai) dėl biometano įpurškimo vietai (PKP) valdyti skirtų IT sprendimų pristatymo.
Akredituotos įstaigos išduotas sertifikatas, kuriuo įrodoma, kad buvo išbandyti metano ir biometano nuotėkio detektoriai.
|
2. Numatomos bendros ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidos
Latvijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visos numatytos išlaidos yra 1969244522 EUR.
Visos numatytos „REPowerEU“ skyriaus išlaidos yra 141555190 EUR. Visų pirma, bendros numatytos Reglamento (ES) 2023/435 21c straipsnio 3 dalies a punkte nurodytų priemonių išlaidos yra 0 EUR, o kitų skyriaus „REPowerEU“ priemonių išlaidos – 141555190 EUR.
2 SKIRSNIS. FINANSINĖ PARAMA
1.Į ES biudžetą
2 straipsnio 2 dalyje nurodytos dalinės įmokos organizuojamos taip:
1.1.Pirmoji įmoka (negrąžinama parama):
|
Eilės numeris
|
Susijusi priemonė
(Reforma arba investicija)
|
Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė
|
Pavadinimas
|
|
77
|
2.3.2.3.i. Socialiai pažeidžiamų mokinių ir švietimo įstaigų skaitmeninės atskirties mažinimas
|
Etapas
|
Reguliavimo sistemos, kuria nustatomos nuotolinio mokymosi organizavimo ir įgyvendinimo procedūros, įsigaliojimas
|
|
80
|
2.4.1.r Plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtra
|
Etapas
|
Susietojo ir automatizuoto vairavimo techninio reikalavimo priėmimas
|
|
81
|
2.4.1.r Plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtra
|
Etapas
|
Bendro „paskutinio kilometro“ plėtros modelio priėmimas
|
|
98
|
3.1.1.4.i. Mažosios nuomos būstų statybos finansavimo fondo įsteigimas
|
Etapas
|
Įstatymo, kuriuo derinamos nuomininkų ir nuomotojų teisės, įsigaliojimas
|
|
104
|
3.1.1.5.i. Švietimo įstaigų infrastruktūros ir įrangos plėtra
|
Etapas
|
Priimtų kokybinių ir kiekybinių kriterijų apibrėžimas
|
|
110
|
3.1.2.r. Galimybės naudotis socialinėmis ir užimtumo paslaugomis remiant minimalių pajamų reformą
|
Etapas
|
Strateginės tolesnio minimalių pajamų rėmimo sistemos plėtojimo programos priėmimas
|
|
186
|
6.2.1.r. Pinigų plovimo nustatymo, ekonominių nusikaltimų tyrimo ir teismo proceso modernizavimas
|
Etapas
|
Pinigų plovimo ir teroristų bei ginklų platinimo finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimų įsigaliojimas
|
|
209
|
6.4.2.r. Konkurencijos aplinkos gerinimas
|
Etapas
|
Reguliavimo sistemos, skirtos konkurencijos aplinkai gerinti ir korupcijos rizikai viešuosiuose pirkimuose mažinti, įsigaliojimas
|
|
213
|
6.4.4r. IUB IT ir analitinių gebėjimų stiprinimas
|
Etapas
|
Rizikingų rinkos sektorių, klientų ir pirkimų nustatymo kriterijų priėmimas
|
|
|
|
Dalinė dalis Suma
|
231000000 EURŲ
|
1.2.Antroji įmoka (negrąžinama parama):
|
Eilės numeris
|
Susijusi priemonė
(Reforma arba investicija)
|
Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė
|
Pavadinimas
|
|
7
|
1.2.1.1.i. Daugiabučių namų energijos vartojimo efektyvumo didinimas
|
Etapas
|
Paramos programos, skirtos energijos vartojimo efektyvumui gyvenamuosiuose pastatuose didinti, įsigaliojimas
|
|
10
|
1.2.1.2.i. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas versle taikant mišrią finansinę priemonę
|
Etapas
|
Įsigalioja Verslumo energijos vartojimo efektyvumo rėmimo programa
|
|
13
|
1.2.1.3.i. Savivaldybių pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimas
|
Etapas
|
Įsigalioja paramos programos, kuria siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą savivaldybių infrastruktūroje ir pagal kurią remiami projektai, kuriais planuojama bent 30 proc. sumažinti pirminės energijos arba CO2 kiekį, teisinis pagrindas
|
|
16
|
1.2.1.4.i. Viešojo sektoriaus pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimas
|
Etapas
|
Paramos programos, skirtos energijos vartojimo efektyvumui didinti nacionaliniuose ir istoriniuose pastatuose, įsigaliojimas
|
|
22
|
1.3.1.r. Nelaimių valdymo sistemos prisitaikymas prie klimato kaitos, gelbėjimo ir greitojo reagavimo paslaugos
|
Etapas
|
Nelaimių rizikos valdymo sistemos įgyvendinimo ataskaitos paskelbimas
|
|
27
|
2.1.1.r. Nacionalinių procesų ir paslaugų modernizavimas ir skaitmeninė transformacija
|
Etapas
|
Bendro IRT plėtros veiklos valdymo viešojo administravimo srityje sistemos sukūrimas
|
|
28
|
2.1.1.r Nacionalinių procesų ir paslaugų modernizavimas ir skaitmeninė transformacija
|
Etapas
|
Norminės sistemos, skirtos paramai viešojo administravimo procesų ir paslaugų skaitmeninės transformacijos srityje gauti, sukūrimas
|
|
31
|
2.1.2.r. Nacionalinių IRT išteklių naudojimo efektyvumo ir sąveikumo didinimas
|
Etapas
|
Paramos centrinių viešojo administravimo sistemų ir platformų kūrimo ir kompiuterijos infrastruktūros paslaugų konsolidavimo srityje gavimo teisinės sistemos nustatymas
|
|
37
|
2.1.3.r. Nacionalinės ekonominių duomenų ir skaitmeninių paslaugų ekonomikos plėtra
|
Etapas
|
Teisinės sistemos, skirtos paramai ekonominių duomenų valdymo pertvarkos srityje gauti, įsigaliojimas
|
|
40
|
2.2.1.r. Viso paramos verslo skaitmeninei transformacijai ciklo sukūrimas užtikrinant regioninę aprėptį
|
Etapas
|
Įsteigtas Europos skaitmeninių inovacijų centras (EDIH).
|
|
41
|
2.2.1.r. Viso paramos verslo skaitmeninei transformacijai ciklo sukūrimas užtikrinant regioninę aprėptį
|
Etapas
|
Regioniniai verslo rėmimo centrai atlieka naujas skaitmeninės transformacijos rėmimo funkcijas
|
|
42
|
2.2.1.r. Viso paramos verslo skaitmeninei transformacijai ciklo sukūrimas užtikrinant regioninę aprėptį
|
Etapas
|
Skaitmeninės brandos testavimo sistemos, skirtos subjektams nustatyti veiksmus, kurių reikia subjektams, ir valstybės paramą, sukūrimas
|
|
69
|
2.3.2.r. Skaitmeniniai įgūdžiai, reikalingi visuomenės ir valdžios skaitmeninei transformacijai
|
Etapas
|
Normine sistema stiprinama ir įgyvendinama bendra pagrindinių skaitmeninių įgūdžių vertinimo, mokymo poreikių nustatymo ir planavimo bei vertinimo sistema.
|
|
70
|
2.3.2.r. Skaitmeniniai įgūdžiai, reikalingi visuomenės ir valdžios skaitmeninei transformacijai
|
Etapas
|
Įsigaliojo nacionalinių aukštojo mokslo standartų norminių aktų pakeitimai, kuriais numatoma pasiekti skaitmeninės kompetencijos studijų rezultatus atitinkamais Latvijos kvalifikacijų sandaros lygmenimis.
|
|
85
|
3.1.1.1.i. Regioninių ir vietos kelių tinklo tobulinimas
|
Tikslas
|
Renovuoti arba rekonstruoti regioniniai ir vietos keliai, kad būtų užtikrintas saugus apskričių administracinių centrų ir jų paslaugų bei darbo vietų prieinamumas ir visapusiškas naujų savivaldybių veikimas
|
|
89
|
3.1.1.2.i. Savivaldybių gebėjimų gerinti paslaugų efektyvumą ir kokybę stiprinimas
|
Etapas
|
Priimtas paramos vietos valdžios institucijų gebėjimams stiprinti įgyvendinimo teisinis pagrindas
|
|
93
|
3.1.1.3.i. Investicijos į viešąją infrastruktūrą pramonės parkams regionuose plėtoti
|
Etapas
|
Paramos programos, skirtos pramoninių parkų ir teritorijų plėtrai regionuose, priėmimas
|
|
99
|
3.1.1.4.i. Mažosios nuomos būstų statybos finansavimo fondo įsteigimas
|
Etapas
|
Būsto įperkamumo strategijos priėmimas
|
|
100
|
3.1.1.4.i. Mažosios nuomos būstų statybos finansavimo fondo įsteigimas
|
Etapas
|
Vyriausybės reglamentas dėl mažos nuomos būstų statybos
|
|
105
|
3.1.1.5.i. Švietimo įstaigų infrastruktūros ir įrangos plėtra
|
Etapas
|
Vietos tarybų sprendimų dėl bent 20 bendrojo vidurinio ugdymo įstaigų reorganizavimo priėmimas
|
|
107
|
3.1.1.6.i. Mokyklinių elektrinių autobusų pirkimas
|
Etapas
|
Priimta vietos valdžios institucijoms skirta paramos programa elektriniams autobusams, skirtiems savivaldybės funkcijoms ir susijusioms paslaugoms vykdyti, įsigyti.
|
|
112
|
3.1.2.1.i. Priemonės, kuriomis funkcinių sutrikimų turintys asmenys skatinami naudotis viešosiomis paslaugomis ir įsidarbinti
|
Etapas
|
Valstybinės ir vietos valdžios institucijų pastatų, kuriuose turi būti atliekami aplinkosauginiai pritaikymai, atranka
|
|
118
|
3.1.2.2.i. Prognozavimo priemonės kūrimas
|
Etapas
|
Sutarties dėl prognozavimo modelio algoritmų kūrimo, informacinių sistemų techninių specifikacijų rengimo ir sistemų kūrimo priežiūros sudarymas
|
|
121
|
3.1.2.3.i. Ilgalaikės socialinės rūpybos paslaugos atsparumas ir tęstinumas
|
Etapas
|
Standartinio statybos projekto rengimas
|
|
131
|
4.1.1.r. Į žmogų orientuotos, visapusiškos ir integruotos sveikatos priežiūros sistemos tvarumas ir atsparumas
|
Etapas
|
Skaitmeninės sveikatos strategijos priėmimas
|
|
132
|
4.1.1.r. Į žmogų orientuotos, visapusiškos ir integruotos sveikatos priežiūros sistemos tvarumas ir atsparumas
|
Etapas
|
Į žmogų orientuoto, visapusiško ir integruoto sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelio kūrimas parengiant investavimo strategiją ir rekomendacijas dėl integruotos ir epidemiologiniu požiūriu saugios sveikatos priežiūros plėtojimo
|
|
135
|
4.1.1.1.i. Parama visuomenės sveikatos moksliniams tyrimams
|
Etapas
|
Trijų tyrimų metodikos priėmimas siekiant pagerinti visuomenės sveikatos politikos planavimą ir įgyvendinimą atsparumo antimikrobinėms medžiagoms, skiepijimo ir infekcinių ligų srityse
|
|
138
|
4.1.1.2.i. Parama ligoninių infrastruktūrai arba įrangai
|
Tikslas
|
Projektų, dėl kurių Technologijų komisija pateikė teigiamą nuomonę dėl įrangos tinkamumo atitinkamoms valstybės finansuojamoms paslaugoms teikti, skaičius
|
|
149
|
4.3.1.r. Sveikatos priežiūros tvarumas ir veiksmingas sveikatos išteklių naudojimas
|
Etapas
|
Patvirtintas koordinavimo mechanizmas, skirtas naujų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelių paslaugoms vertinti, plėtoti ir įgyvendinti
|
|
151
|
4.3.1.1.i. Parama ne ligoninėse teikiamų antrinės sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo vertinimui ir gerinimui
|
Etapas
|
Ne ligoninėse teikiamų antrinės sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo tyrimo metodikos priėmimas
|
|
154
|
5.1.r. Inovacijų sistemos valdymas ir privačių investicijų į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą motyvacija
|
Etapas
|
Kiekvienos RIS3 srities ilgalaikės nacionalinės strategijos parengimas ir kiekvienos RIS3 srities strateginės valdančiosios tarybos įsteigimas
|
|
159
|
5.2.1.r. Aukštojo mokslo ir mokslinės kompetencijos bei valdymo reforma
|
Etapas
|
Aukštojo mokslo institucijų valdymo reforma
|
|
166
|
6.1.1.r. Analizės stiprinimas ir duomenų valdymo plėtojimas mokesčių administravimo ir muitinės srityje
|
Etapas
|
Valdžios institucijų 2021–2022 m. darbo plano šešėlinei ekonomikai pažaboti priėmimas
|
|
167
|
6.1.1.r. Analizės stiprinimas ir duomenų valdymo plėtojimas mokesčių administravimo ir muitinės srityje
|
Etapas
|
Mokesčių mokėtojų reitingavimo sistemos veikimo pradžia, kontrolės optimizavimas
|
|
170
|
6.1.1.r. Analizės stiprinimas ir duomenų valdymo plėtojimas mokesčių administravimo ir muitinės srityje
|
Tikslas
|
Nacionalinės mokslinių tyrimų programos „Šešėlinės ekonomikos mažinimas siekiant užtikrinti tvarų šalies vystymąsi“ įgyvendinimas
|
|
178
|
6.1.2.2.i. Muitinės laboratorijos gebėjimų stiprinimas
|
Etapas
|
Įsigytas ir įrengtas spektrofotometras, skirtas naudoti muitinės laboratorijoje
|
|
179
|
6.1.2.2.i. Muitinės laboratorijos gebėjimų stiprinimas
|
Etapas
|
Įsigytas ir įrengtas spektrofotometras, skirtas naudoti oro uosto muitinio tikrinimo punkte
|
|
196
|
6.3.1.r. Viešojo administravimo modernizavimas
|
Etapas
|
Patvirtintas viešojo administravimo modernizavimo planas
|
|
198
|
6.3.1.r. Viešojo administravimo modernizavimas
|
Etapas
|
Bendro paslaugų centro koncepcija patvirtinta kaip būtina sąlyga centralizuotoms paslaugoms teikti
|
|
206
|
6.3.1.4.i. Nevyriausybinių organizacijų augimas siekiant stiprinti atstovavimą socialinės apsaugos srityje ir stebėti viešuosius interesus
|
Etapas
|
Paramos nevyriausybinėms organizacijoms sistemos paskelbimas šiose srityse: socialinis atsparumas; viešojo intereso gynimas
|
|
208
|
6.4.1.r. Viešųjų pirkimų sutarčių registro sukūrimas
|
Etapas
|
Paskelbtas viešųjų pirkimų sutarčių registras
|
|
210
|
6.4.3.r. Profesionalizacijos strategijos rengimas ir įgyvendinimas
|
Etapas
|
Perkančiųjų subjektų specializacijos strategijos priėmimas
|
|
211
|
6.4.3.r. Profesionalizacijos strategijos rengimas ir įgyvendinimas
|
Etapas
|
Atitinkamų teisės aktų, reglamentų ir vidaus procedūrų pakeitimai
|
|
|
|
Dalinė dalis Suma
|
388000000 EURŲ
|
1.3.Trečioji įmoka (negrąžinama parama):
|
Eilės numeris
|
Susijusi priemonė
(Reforma arba investicija)
|
Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė
|
Pavadinimas
|
|
1
|
1.1.1.r. Darni transporto sistema
|
Etapas
|
Suderintas požiūris į keleivių vežimo planavimą, užsakymą ir Rygos metropolinės zonos organizavimą
|
|
19
|
1.2.1.5.i. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimas
|
Tikslas
|
Pranešimas apie sutarčių skyrimą patvirtintiems projektams, kurių vertė 80000000 EUR
|
|
29
|
2.1.1.1.i. Administracijos modernizavimas ir skaitmeninė paslaugų transformacija
|
Tikslas
|
Parengti ir suderinti IRT sprendimų kūrimo veiklos aprašymai
|
|
32
|
2.1.2.1.i. Centralizuotos platformos, sprendimai ar sistemos
|
Tikslas
|
Plėtros planų, skirtų centralizuotoms IRT funkcijoms ir bendroms paslaugoms kurti, transformuoti ar diegti, tvirtinimas
|
|
33
|
2.1.2.1.i. Centralizuotos platformos, sprendimai ar sistemos
|
Tikslas
|
Centralizuotų IRT sprendimų kūrimo veiklos suderintų aprašymų patvirtinimas
|
|
38
|
2.1.3.r. Nacionalinės ekonominių duomenų ir skaitmeninių paslaugų ekonomikos plėtra
|
Etapas
|
Nacionalinės duomenų judėjimo platformos veikimo teisinė sistema
|
|
57
|
2.3.1.r. Tvarios ir socialiai atsakingos suaugusiųjų mokymosi rėmimo sistemos kūrimas
|
Etapas
|
Didesnė parama darbuotojų mokymui
|
|
60
|
2.3.1.r. Tvarios ir socialiai atsakingos suaugusiųjų mokymosi rėmimo sistemos kūrimas
|
Etapas
|
Individualių mokymosi sąskaitų (ILA) metodo kūrimas
|
|
74
|
2.3.2.2.i. Valstybės ir vietos valdžios skaitmeninės transformacijos įgūdžių ir gebėjimų ugdymas
|
Etapas
|
Parengta viešojo administravimo skaitmeninių įgūdžių sistema
|
|
79
|
2.3.2.3.i. Socialiai pažeidžiamų mokinių ir švietimo įstaigų skaitmeninės atskirties mažinimas
|
Tikslas
|
Tikslinės grupės (besimokančių asmenų) IRT įrangos vienetų skaičius
|
|
84
|
3.1.1.r. Administracinė teritorinė reforma
|
Etapas
|
Naujo Savivaldybių įstatymo įsigaliojimas
|
|
94
|
3.1.1.3.i. Investicijos į viešąją infrastruktūrą pramonės parkams regionuose plėtoti
|
Etapas
|
Sutarčių dėl pramoninių parkų plėtros regionuose sudarymas
|
|
101
|
3.1.1.4.i. Mažosios nuomos būstų statybos finansavimo fondo įsteigimas
|
Tikslas
|
Butų skaičius patvirtintuose projektuose
|
|
108
|
3.1.1.6.i. Mokyklinių elektrinių autobusų pirkimas
|
Tikslas
|
Elektrinių mokyklinių autobusų, su kuriais sudarytos sutartys dėl elektrinių autobusų pirkimo savivaldybės funkcijoms ir susijusioms paslaugoms vykdyti, skaičius
|
|
111
|
3.1.2.r. Galimybės naudotis socialinėmis ir užimtumo paslaugomis remiant minimalių pajamų reformą
|
Etapas
|
Teisės aktų pakeitimų, kuriais siekiama patobulinti minimalių pajamų rėmimo sistemą, įsigaliojimas
|
|
119
|
3.1.2.2.i. Prognozavimo priemonės kūrimas
|
Etapas
|
Socialinės apsaugos prognozavimo priemonės informacinės sistemos techninių specifikacijų užbaigimas
|
|
122
|
3.1.2.3.i. Ilgalaikės socialinės rūpybos paslaugos atsparumas ir tęstinumas
|
Tikslas
|
Sutarčių dėl projektų įgyvendinimo sudarymas
|
|
124
|
3.1.2.4.i. Socialinės ir profesinės reabilitacijos paslaugų, skirtų funkcinių sutrikimų turinčių asmenų atsparumui didinti, sinerginis plėtojimas
|
Etapas
|
Patvirtintos profesinės reabilitacijos paslaugos aprašymas
|
|
127
|
3.1.2.5.i. Bedarbių, darbo ieškančių asmenų ir asmenų, kuriems gresia nedarbas, dalyvavimas darbo rinkoje
|
Etapas
|
Valstybinės užimtumo agentūros klientams (bedarbiams, darbo ieškantiems asmenims, asmenims, kuriems gresia nedarbas) parengtas perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo pasiūlymas, kuriame daugiausia dėmesio skiriama skaitmeniniams įgūdžiams, siekiant darbo vietų kūrimą užtikrinančio ekonomikos atsigavimo įgyvendinant aktyvias darbo rinkos politikos priemones.
|
|
128
|
3.1.2.5.i. Bedarbių, darbo ieškančių asmenų ir asmenų, kuriems gresia nedarbas, dalyvavimas darbo rinkoje
|
Etapas
|
Skaitmeninės įgūdžių vertinimo priemonės kūrimas
|
|
143
|
4.2.1.r. Žmogiškųjų išteklių teikimas ir kvalifikacijos kėlimas
|
Etapas
|
Žmogiškųjų išteklių vystymo strategija
|
|
144
|
4.2.1.r. Žmogiškųjų išteklių teikimas ir kvalifikacijos kėlimas
|
Etapas
|
Žmogiškųjų išteklių planavimo sveikatos priežiūros srityje priėmimas
|
|
146
|
4.2.1.r. Žmogiškųjų išteklių teikimas ir kvalifikacijos kėlimas
|
Etapas
|
Sveikatos priežiūros darbuotojų planavimo modelio priėmimas
|
|
147
|
4.2.1.1.i. Parama žmogiškųjų išteklių vystymo sistemos įgyvendinimui
|
Etapas
|
Sukurtas sveikatos priežiūros darbuotojų mokymo koordinavimo mechanizmas
|
|
152
|
4.3.1.1.i. Parama ne ligoninėse teikiamų antrinės sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo vertinimui ir gerinimui
|
Etapas
|
Antrinės ne ligoninėje teikiamos sveikatos priežiūros kokybės, prieinamumo ir galimybių ją gauti tyrimas
|
|
155
|
5.1.1.1.i. Parama visaverčiam inovacijų sistemos valdymo modeliui
|
Tikslas
|
Reikiamų žmogiškųjų išteklių sutarčių sudarymas arba skyrimas
|
|
161
|
5.2.1.r. Aukštojo mokslo ir mokslinės kompetencijos bei valdymo reforma
|
Tikslas
|
Aukštojo mokslo institucijų konsolidavimas
|
|
168
|
6.1.1.r. Analizės stiprinimas ir duomenų valdymo plėtojimas mokesčių administravimo ir muitinės srityje
|
Etapas
|
Kiekvienos mokesčių mokėtojų segmentacijos grupės duomenimis grindžiamų paslaugų krepšelio veikimo pradžia
|
|
169
|
6.1.1.r. Analizės stiprinimas ir duomenų valdymo plėtojimas mokesčių administravimo ir muitinės srityje
|
Etapas
|
Atitikties rizikos valdymo vadovo paskelbimas
|
|
171
|
6.1.1.r. Analizės stiprinimas ir duomenų valdymo plėtojimas mokesčių administravimo ir muitinės srityje
|
Etapas
|
Mokslinių tyrimų rezultatų įgyvendinimas
|
|
174
|
6.1.1.3.i. Personalo mokymas su analitine platforma ir konsultavimu
|
Tikslas
|
Darbuotojų mokymas dirbti su analitine platforma
|
|
181
|
6.1.2.4.i. Infrastruktūros, skirtos kontrolės paslaugoms Kundziņsala teikti, kūrimas
|
Etapas
|
Bendras projektas. Pasirašyta statybos sutartis
|
|
184
|
6.1.2.4.i. Infrastruktūros, skirtos kontrolės paslaugoms Kundziņsala teikti, kūrimas
|
Etapas
|
Krovinio tikrinimo rentgeno spinduliais įrangos tiekimo ir įrengimo sutarties pirkimas ir sudarymas
|
|
200
|
6.3.1.1.i. Atviras, skaidrus, sąžiningas ir atskaitingas viešasis administravimas
|
Etapas
|
Parengta kompetencijos sistema
|
|
202
|
6.3.1.2.i. Profesionalus, atviras ir atskaitingas viešasis administravimas
|
Etapas
|
Parengta kompetencijų sistema, įskaitant mokymo programas
|
|
219
|
7.2.i. Energijos tiekimo saugumas ir stabilumas ir sinchronizavimas su Sąjungos tinklu
|
Etapas
|
Baterijų energijos kaupimo sistemos įrengimo taisyklės
|
|
223
|
7.3.i. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimas, skaitmeninimas ir apsauga
|
Etapas
|
Investicijas į nacionalinius elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklus reglamentuojantys teisės aktai
|
|
229
|
7.4.i. Tvaraus biometano naudojimo didinimas
|
Etapas
|
Taisyklės, kuriomis reglamentuojamos investicijos į biometano sektorių
|
|
|
|
Dalinė dalis Suma
|
339038937 EURŲ
|
1.4.Ketvirtoji įmoka (negrąžinama parama):
|
Eilės numeris
|
Susijusi priemonė
(Reforma arba investicija)
|
Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė
|
Pavadinimas
|
|
8
|
1.2.1.1.i. Daugiabučių namų energijos vartojimo efektyvumo didinimas
|
Tikslas
|
Pasirašytos sutartys
|
|
14
|
1.2.1.3.i. Savivaldybių pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimas
|
Tikslas
|
Sutarčių skyrimas
|
|
21
|
1.2.1.5.i. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimas
|
Etapas
|
Teisės akto (-ų) dėl vėjo energijos valstybinėje žemėje įsigaliojimas
|
|
24
|
1.3.1.r. Nelaimių valdymo sistemos prisitaikymas prie klimato kaitos, gelbėjimo ir greitojo reagavimo paslaugos
|
Etapas
|
Teisės aktas dėl nacionalinės ankstyvojo perspėjimo sistemos
|
|
25
|
1.3.1.2.i. Investicijos į potvynių rizikos mažinimo infrastruktūrą
|
Tikslas
|
Pasirašytos statybos sutartys
|
|
36
|
2.1.2.2.i. Debesijos paslaugos
|
Tikslas
|
Valdžios institucijoms teikiamos debesijos paslaugos
|
|
44
|
2.2.1.1.i. Parama skaitmeninių inovacijų centrams ir regioniniams kontaktiniams punktams steigti
|
Tikslas
|
Skaitmeninės transformacijos veiksmų gairės
|
|
46
|
2.2.1.2.i. Subjektų skaitmeninimas
|
Tikslas
|
Subjektų skaitmeninės brandos testo tobulinimas
|
|
48
|
2.2.1.3.i. Parama produktų ir paslaugų pateikimui į verslą
|
Tikslas
|
Pasirašyti susitarimai dėl dotacijų ir įsipareigota skirti privatų finansavimą
|
|
51
|
2.2.1.4.i. Finansinė priemonė, skirta ekonominės veiklos vykdytojų skaitmeninei transformacijai palengvinti
|
Tikslas
|
Pasirašytos paskolų sutartys ir įsipareigotas privatus finansavimas
|
|
54
|
2.2.1.5.i. Žiniasklaidos bendrovių skaitmeninės transformacijos skatinimas
|
Etapas
|
Sukurta paramos schema
|
|
86
|
3.1.1.1.i. Regioninių ir vietos kelių tinklo tobulinimas
|
Tikslas
|
Renovuoti arba rekonstruoti regioniniai ir vietos keliai
|
|
90
|
3.1.1.2.i. Savivaldybių gebėjimų gerinti paslaugų efektyvumą ir kokybę stiprinimas
|
Etapas
|
Vietos valdžios viešųjų paslaugų vertinimas
|
|
92
|
3.1.1.2.i. Savivaldybių gebėjimų gerinti paslaugų efektyvumą ir kokybę stiprinimas
|
Tikslas
|
Apmokyti asmenys
|
|
102
|
3.1.1.4.i. Mažosios nuomos būstų statybos finansavimo fondo įsteigimas
|
Tikslas
|
Butų skaičius
|
|
115
|
3.1.2.1.i. Priemonės, kuriomis funkcinių sutrikimų turintys asmenys skatinami naudotis viešosiomis paslaugomis ir įsidarbinti
|
Etapas
|
Tikslinės grupės pasirinkimas siekiant pritaikyti savo būstą
|
|
130
|
3.1.2.5.i. Bedarbių, darbo ieškančių asmenų ir asmenų, kuriems gresia nedarbas, dalyvavimas darbo rinkoje
|
Tikslas
|
Mokymuose dalyvaujantys asmenys
|
|
133
|
4.1.1.r. Į žmogų orientuotos, visapusiškos ir integruotos sveikatos priežiūros sistemos tvarumas ir atsparumas
|
Etapas
|
Latvijos populiacijos genomo nuoroda
|
|
134
|
4.1.1.r. Į žmogų orientuotos, visapusiškos ir integruotos sveikatos priežiūros sistemos tvarumas ir atsparumas
|
Etapas
|
Metodinis valdymas onkologijos srityje
|
|
141
|
4.1.1.3.i. Parama antrinių ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų infrastruktūrai arba įrangai
|
Tikslas
|
Antrinės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai
|
|
145
|
4.2.1.r. Žmogiškųjų išteklių teikimas ir kvalifikacijos kėlimas
|
Etapas
|
Naujas sveikatos priežiūros darbuotojų darbo užmokesčio modelis
|
|
148
|
4.2.1.1.i. Parama žmogiškųjų išteklių vystymo sistemos įgyvendinimui
|
Etapas
|
Medicininio švietimo modeliavimas
|
|
153
|
4.3.1.1.i. Parama ne ligoninėse teikiamų antrinės sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo vertinimui ir gerinimui
|
Etapas
|
Visuomenės sveikatos politika
|
|
157
|
5.1.1.2.i. Mokslinių tyrimų ir tarptautinimo rėmimo priemonė
|
Etapas
|
Keturias paramos programas reglamentuojančio (-ių) teisės akto (-ų) įsigaliojimas
|
|
172
|
6.1.1.1.i. Esamų analitinių sprendimų modernizavimas
|
Etapas
|
IT sistemų pakeitimai
|
|
173
|
6.1.1.2.i. Naujų analizės sistemų kūrimas
|
Etapas
|
Mokesčių mokėtojų segmentavimo sistema
|
|
182
|
6.1.2.4.i. Infrastruktūros, skirtos kontrolės paslaugoms Kundziņsala teikti, kūrimas
|
Etapas
|
Gautas statybos leidimas
|
|
187
|
6.2.1.1.i. Kovos su pinigų plovimu inovacijų centro įsteigimas siekiant geriau nustatyti pinigų plovimo atvejus
|
Etapas
|
Finansinės žvalgybos ir dalijimosi žiniomis nustatant pinigų plovimo atvejus bendradarbiavimo platforma
|
|
190
|
6.2.1.2.i. Gebėjimų tirti ekonominius nusikaltimus stiprinimas
|
Tikslas
|
Teisėsaugos pareigūnų, turinčių pinigų plovimo tyrimo pažymą, skaičius
|
|
191
|
6.2.1.2.i. Gebėjimų tirti ekonominius nusikaltimus stiprinimas
|
Etapas
|
Teisėsaugos pareigūnams skirta įranga
|
|
192
|
6.2.1.3.i. Mokymo centro įsteigimas
|
Etapas
|
Su mokymo centru susijęs (-ę) teisės aktas (-ai)
|
|
193
|
6.2.1.3.i. Mokymo centro įsteigimas
|
Tikslas
|
Naujos mokymo programos
|
|
195
|
6.2.1.3.i. Mokymo centro įsteigimas
|
Etapas
|
Atnaujintas ir įrengtas mokymo centras
|
|
203
|
6.3.1.2.i. Profesionalus, atviras ir atskaitingas viešasis administravimas
|
Tikslas
|
Mokymai, kuriuose dalyvauta
|
|
204
|
6.3.1.3.i. Viešojo administravimo inovacijų ekosistemos plėtra
|
Etapas
|
Inovacijų laboratorija
|
|
207
|
6.3.1.4.i. Nevyriausybinių organizacijų augimas siekiant stiprinti atstovavimą socialinės apsaugos srityje ir stebėti viešuosius interesus
|
Tikslas
|
Paramos programos paramos gavėjai
|
|
212
|
6.4.3.r. Profesionalizacijos strategijos rengimas ir įgyvendinimas
|
Etapas
|
Viešųjų pirkimų centralizavimas
|
|
214
|
6.4.4r. IUB IT ir analitinių gebėjimų stiprinimas
|
Etapas
|
Leidinių tvarkymo sistema
|
|
215
|
7.1.r. Nacionalinio energetikos sektoriaus pertvarkymas
|
Etapas
|
Teisės aktai, kuriais nustatoma energetikos bendrijų registravimo ir veiklos sistema
|
|
216
|
7.1.r. Nacionalinio energetikos sektoriaus pertvarkymas
|
Etapas
|
Teisės aktai, kuriais iš dalies keičiamos prekybos elektros energija ir jos vartojimo normos
|
|
217
|
7.1.r. Nacionalinio energetikos sektoriaus pertvarkymas
|
Etapas
|
Teisės aktai dėl elektros energijos tinklo optimizavimo
|
|
|
|
Dalinė dalis Suma
|
428996309 EURŲ
|
1.5.Penktoji įmoka (negrąžinama parama):
|
Eilės numeris
|
Susijusi priemonė
(Reforma arba investicija)
|
Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė
|
Pavadinimas
|
|
2
|
1.1.1.r. Darni transporto sistema
|
Etapas
|
Tvaraus viešojo transporto reforma
|
|
3
|
1.1.1.i. Rygos metropolinės transporto infrastruktūros gerinimas
|
Etapas
|
Transporto projektai
|
|
4
|
1.1.1.i. Rygos metropolinės transporto infrastruktūros gerinimas
|
Etapas
|
Rygos centrinės geležinkelio stoties sutarties (-ių) pasirašymas
|
|
4a straipsnis
|
1.1.1.i. Rygos metropolinės transporto infrastruktūros gerinimas
|
Etapas
|
Rygos centrinė geležinkelio stotis
|
|
9
|
1.2.1.1.i. Daugiabučių namų energijos vartojimo efektyvumo didinimas
|
Tikslas
|
Pirminės energijos suvartojimo daugiabučiuose pastatuose mažinimas
|
|
11
|
1.2.1.2.i. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas versle taikant mišrią finansinę priemonę
|
Tikslas
|
Planuojamas išmetamo ŠESD kiekio sumažėjimas
|
|
12
|
1.2.1.2.i. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas versle taikant mišrią finansinę priemonę
|
Tikslas
|
Pasirašytos sutartys
|
|
15
|
1.2.1.3.i. Savivaldybių pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimas
|
Tikslas
|
Pirminės energijos suvartojimo savivaldybės pastatuose mažinimas
|
|
18
|
1.2.1.4.i. Viešojo sektoriaus pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimas
|
Tikslas
|
Pirminės energijos vartojimo mažinimas viešuosiuose pastatuose
|
|
20
|
1.2.1.5.i. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimas
|
Tikslas
|
Elektrinių transporto priemonių įkrovimo ir mikrogeneravimo įrenginių prijungimo taškai
|
|
23
|
1.3.1.1.i. Gelbėjimo tarnybų pajėgumo didinimas
|
Etapas
|
Nelaimių valdymo centrai
|
|
26
|
1.3.1.2.i. Investicijos į potvynių rizikos mažinimo infrastruktūrą
|
Etapas
|
Apsaugos nuo potvynių rizikos projektai
|
|
30
|
2.1.1.1.i. Administracijos modernizavimas ir skaitmeninė paslaugų transformacija
|
Tikslas
|
IRT sprendimai arba sistemos
|
|
34
|
2.1.2.1.i. Centralizuotos platformos, sprendimai ar sistemos
|
Tikslas
|
Centralizuotos IRT platformos, sprendimai ar sistemos
|
|
39
|
2.1.3.1.i. Duomenų prieinamumas, dalijimasis jais ir jų analizė
|
Tikslas
|
Duomenų rinkinių prieinamumas platformose
|
|
44a straipsnis
|
2.2.1.1.i. Parama skaitmeninių inovacijų centrams ir regioniniams kontaktiniams punktams steigti
|
Etapas
|
Europos skaitmeninių inovacijų centrų (EDIH) parama subjektų skaitmeninei transformacijai
|
|
53
|
2.2.1.5.i. Žiniasklaidos bendrovių skaitmeninės transformacijos skatinimas
|
Tikslas
|
Platformos arba IT sprendimai
|
|
61
|
2.3.1.r. Tvarios ir socialiai atsakingos suaugusiųjų mokymosi rėmimo sistemos kūrimas
|
Etapas
|
Individualiųjų mokymosi sąskaitų metodas
|
|
62
|
2.3.1.1.i. Skaitmeninių įgūdžių ugdymas
|
Tikslas
|
Aukštojo mokslo studijų programoms skirti moduliai
|
|
64
|
2.3.1.2.i. Skaitmeninių įgūdžių ugdymas
|
Tikslas
|
Skaitmeninių įgūdžių mokymas
|
|
68a
|
2.3.1.5.i. Skaitmeniniai įgūdžiai individualios mokymosi sąskaitos platformoje
|
Tikslas
|
Skaitmeninių įgūdžių mokymas
|
|
73
|
2.3.2.1.i. Žmonių, įskaitant jaunimą, skaitmeniniai įgūdžiai
|
Etapas
|
Skaitmeninė darbo su jaunimu sistema savivaldybėse
|
|
76
|
2.3.2.2.i. Valstybės ir vietos valdžios skaitmeninės transformacijos įgūdžių ir gebėjimų ugdymas
|
Tikslas
|
Mokymai, kuriuose dalyvauta
|
|
83
|
2.4.1.2.i. Plačiajuosčio ryšio arba itin didelio pralaidumo tinklo „paskutinio kilometro“ infrastruktūros plėtra
|
Etapas
|
Prieiga prie itin didelio pralaidumo plačiajuosčio ryšio tinklo
|
|
96
|
3.1.1.3.i. Investicijos į viešąją infrastruktūrą pramonės parkams regionuose plėtoti
|
Tikslas
|
Regionų pramonės parkai ir teritorijos
|
|
103
|
3.1.1.4.i. Mažosios nuomos būstų statybos finansavimo fondo įsteigimas
|
Tikslas
|
Eksploatuoti parengtų butų skaičius
|
|
106
|
3.1.1.5.i. Švietimo įstaigų infrastruktūros ir įrangos plėtra
|
Tikslas
|
Mokyklų infrastruktūros modernizavimas
|
|
109
|
3.1.1.6.i. Mokyklinių elektrinių autobusų pirkimas
|
Tikslas
|
Elektriniai mokykliniai autobusai
|
|
109a straipsnis
|
3.1.1.7.i. Paskolos nekilnojamojo turto plėtotojams mažos nuomos būstams statyti
|
Etapas
|
Įgyvendinimo susitarimas ir investicijų užbaigimas
|
|
109b straipsnis
|
3.1.1.7.i. Paskolos nekilnojamojo turto plėtotojams mažos nuomos būstams statyti
|
Tikslas
|
Su galutiniais paramos gavėjais pasirašyti teisiniai susitarimai
|
|
114
|
3.1.2.1.i. Priemonės, kuriomis funkcinių sutrikimų turintys asmenys skatinami naudotis viešosiomis paslaugomis ir įsidarbinti
|
Tikslas
|
Valstybės ir vietos valdžios institucijų pastatų pritaikymas
|
|
117
|
3.1.2.1.i. Priemonės, kuriomis skatinamos galimybės naudotis viešosiomis paslaugomis ir įsidarbinti funkcinių sutrikimų turintiems asmenims
|
Tikslas
|
Būsto pritaikymas
|
|
120
|
3.1.2.2.i. Prognozavimo priemonės kūrimas
|
Etapas
|
Prognozavimo priemonės kūrimas
|
|
123
|
3.1.2.3.i. Ilgalaikės socialinės rūpybos paslaugos atsparumas ir tęstinumas
|
Tikslas
|
Vietų ilgalaikės priežiūros paslaugoms teikimas
|
|
125
|
3.1.2.4.i. Socialinės ir profesinės reabilitacijos paslaugų, skirtų funkcinių sutrikimų turinčių asmenų atsparumui didinti, sinerginis plėtojimas
|
Etapas
|
Pastatų pritaikymas
|
|
130a
|
3.1.2.6.i. Techninės pagalbos prieinamumo gerinimas
|
Tikslas
|
7,6 mln. EUR išmokėta NRC „Vaivari“, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas gauti techninę pagalbą.
|
|
137
|
4.1.1.1.i. Parama visuomenės sveikatos moksliniams tyrimams
|
Etapas
|
Visuomenės sveikatos politika ir tyrimai
|
|
140
|
4.1.1.2.i. Parama ligoninių infrastruktūrai arba įrangai
|
Etapas
|
Ligoninių infrastruktūra arba įranga
|
|
142
|
4.1.1.3.i. Parama antrinių ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų infrastruktūrai arba įrangai
|
Tikslas
|
Antrinės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai
|
|
150
|
4.3.1.r. Sveikatos priežiūros tvarumas ir veiksmingas sveikatos išteklių naudojimas
|
Tikslas
|
Nauji sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modeliai
|
|
156
|
5.1.1.1.i. Parama visaverčiam inovacijų sistemos valdymo modeliui
|
Etapas
|
Stebėsenos ataskaitos
|
|
158
|
5.1.1.2.i. Mokslinių tyrimų ir tarptautinimo rėmimo priemonė
|
Tikslas
|
Įsipareigojimas dėl finansavimo
|
|
160
|
5.2.1.r. Aukštojo mokslo ir mokslinės kompetencijos bei valdymo reforma
|
Etapas
|
Aukštojo mokslo reforma
|
|
162
|
5.2.1.r. Aukštojo mokslo ir mokslinės kompetencijos bei valdymo reforma
|
Tikslas
|
Valstybinių universitetų valdymo pokyčiai
|
|
163
|
5.2.1.1.i. Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir konsolidavimo dotacijos
|
Tikslas
|
Galutiniai sprendimai dėl mokėjimų, susiję su konsolidavimo planais
|
|
164
|
5.2.1.1.i. Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir konsolidavimo dotacijos
|
Tikslas
|
Pasirašyti akademinės karjeros ir mokslinių tyrimų dotacijų susitarimai
|
|
176
|
6.1.2.1.i. Geležinkelio skaitytuvų sujungimas su BAXE ir rentgeno vaizdo analizės platformos kūrimas
|
Etapas
|
Geležinkelio skaitytuvai, prijungti prie BAXE informacinės sistemos
|
|
177
|
6.1.2.1.i. Geležinkelio skaitytuvų sujungimas su BAXE ir rentgeno vaizdo analizės platformos sukūrimas
|
Etapas
|
Rentgeno vaizdo analizės platforma
|
|
180
|
6.1.2.3.i. Gautų pašto siuntų muitinio tikrinimo oro uosto muitinio tikrinimo punkte gerinimas
|
Etapas
|
Pašto skenavimo ir rūšiavimo linija Rygos oro uoste
|
|
183
|
6.1.2.4.i. Infrastruktūros, skirtos kontrolės paslaugoms Kundziņsala teikti, kūrimas
|
Etapas
|
Guolių ir apgaubimo konstrukcijos ir įranga
|
|
221
|
7.2.i. Energijos tiekimo saugumas ir stabilumas ir sinchronizavimas su Sąjungos tinklu
|
Tikslas
|
Baterijų energijos kaupimo sistema (BESS)
|
|
224
|
7.3.i. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimas, skaitmeninimas ir apsauga
|
Tikslas
|
Papildomi elektros tinklo pajėgumai
|
|
225
|
7.3.i. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimas, skaitmeninimas ir apsauga
|
Etapas
|
Pastotės
|
|
226
|
7.3.i. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimas, skaitmeninimas ir apsauga
|
Tikslas
|
Nutiestos elektros linijos
|
|
227
|
7.3.i. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimas, skaitmeninimas ir apsauga
|
Etapas
|
Skirstomojo tinklo valdymo sistemos naujovinimas ir sistemos išjungikliai
|
|
231
|
7.4.i. Tvaraus biometano naudojimo didinimas
|
Etapas
|
Biometano įpurškimo vieta
|
|
232
|
7.4.i. Tvaraus biometano naudojimo didinimas
|
Etapas
|
Biometano įpurškimo taško (BIP) valdymo IT sprendimai
|
|
|
|
Dalinė dalis Suma
|
582209276 EURŲ
|
3 SKIRSNIS. PAPILDOMI SUSITARIMAI
1.Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano stebėsenos ir įgyvendinimo tvarka
Plano įgyvendinimą koordinuoja Finansų ministerija.
Finansų ministerija atlieka valdymo institucijos funkcijas; šios funkcijos atskiriamos nuo kitų jos funkcijų, įskaitant audito institucijos funkcijas.
Finansų ministerija, kaip vadovaujančioji institucija, yra atsakinga už plano valdymo ir kontrolės sistemos kūrimą, ataskaitų teikimo proceso koordinavimą įgyvendinant planą (plano sudarymo ir pažangos pusmečio ataskaita) ir kitas funkcijas. Centrinė finansų ir sutarčių sudarymo agentūra (CFCA) paskirta tarpine įstaiga, kuriai pavesta atsakomybė už plano įgyvendinimą, kontrolę ir stebėseną.
Audito institucija, kuri savo planavimo, audito, ataskaitų teikimo ir nuomonės rengimo veikloje yra nepriklausoma nuo kitų Finansų ministerijos departamentų, parengia audito plano strategiją ir prie mokėjimo prašymo prideda atliktų auditų santrauką. Su plano įgyvendinimu susijusias pareigas vykdo sektorių ministerijos ir Valstybės kanceliarija.
Plano valdymo ir stebėsenos funkcijoms vykdyti reikalingi administraciniai ištekliai skiriami iš atsakingų institucijų turimų išteklių, naudojant reikiamus papildomus žmogiškuosius išteklius. Valdžios institucijos dalyvauja įgyvendinant planą pagal nustatytą jų pagrindinės veiklos ir funkcijų sistemą. Šakinių ministerijų finansavimas planui įgyvendinti skiriamas pagal atitinkamas nacionalines finansavimo iš valstybės biudžeto procedūras.
Valstybės biudžete numatyta atskira su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu susijusių finansinių srautų biudžeto programa, kuria užtikrinamas finansinių srautų atsekamumas ir atskiriamumas.
2.Komisijai užtikrinama visapusiškos prieigos prie pagrindinių duomenų tvarka
Finansų ministerija, kaip centrinė Latvijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano ir jo įgyvendinimo koordinavimo įstaiga, yra atsakinga už bendrą plano koordinavimą ir stebėseną. Su plano įgyvendinimu ir stebėsena susiję duomenys saugomi esamoje ES lėšų valdymo ir kontrolės sistemoje KPVIS. KPVIS pritaikoma prie Reglamente (ES) 2021/241 nustatytų duomenų rinkimo, pažangos ataskaitų ir mokėjimo prašymų reikalavimų, be kita ko, siekiant rinkti rodiklius ir kitą informaciją, būtinus tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių pasiekimui įrodyti ir apie jį pranešti. KPVIS naudojasi visi plano įgyvendinime dalyvaujantys subjektai, įskaitant paramos gavėjus ir stebėsenos institucijas tarp BŽKA, šakinių ministerijų, audito institucijos ir kitų subjektų. Sektorių ministerijos KPVIS nuolat tvarko ir atnaujina informaciją apie plano įgyvendinimo pažangą ir rezultatus, atliktus patikrinimus, kontrolę, įskaitant nustatytus trūkumus, ir visus taisomuosius veiksmus, kurių imtasi.
Pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnio 2 dalį, užbaigusi šio priedo 2.1 skirsnyje nurodytas atitinkamas sutartas tarpines ir siektinas reikšmes, Latvija pateikia Komisijai tinkamai pagrįstą prašymą išmokėti finansinį įnašą. Latvija užtikrina, kad gavusi prašymą Komisija turėtų visapusišką prieigą prie pagrindinių atitinkamų duomenų, kuriais pagrindžiamas tinkamas mokėjimo prašymo pagrindimas, tiek vertinant mokėjimo prašymą pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnio 3 dalį, tiek audito ir kontrolės tikslais.