EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2026 05 20
COM(2026) 258 final
PRIEDAS
prie
Pasiūlymo dėl TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMO
kuriuo iš dalies keičiamas 2022 m. birželio 17 d. Įgyvendinimo sprendimas dėl Lenkijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo
{SWD(2026) 136 final}
PRIEDAS
1 SKIRSNIS. REFORMOS IR INVESTICIJOS PAGAL EKONOMIKOS GAIVINIMO IR ATSPARUMO DIDINIMO PLANĄ
1.
Reformų ir investicijų aprašymas
A. KOMPONENTAS A: „EKONOMIKOS ATSPARUMAS IR KONKURENCINGUMAS“
Šis Lenkijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentas padeda spręsti keletą uždavinių, susijusių su Lenkijos ekonomikos atsparumu ir konkurencingumu. Pirmasis visa apimantis uždavinys yra susijęs su investicine aplinka ir verslo aplinka, kurioms pastaraisiais metais trukdė reglamentavimo trūkumai, apsunkinantys administraciniai reikalavimai ir procedūros bei dažni pagrindinių teisės aktų pakeitimai. Antra, Lenkija dar turi padidinti savo inovacinius pajėgumus, kad patobulintų savo augimo modelį nuo sąnaudų konkurencingumo iki tvarumo ir didesnės pridėtinės vertės veiklos. Bendros išlaidos moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai (MTTP) tebėra nedidelės – 1,4 proc. BVP, palyginti su 2,3 proc. ES 2020 m. Nors verslo išlaidos MTTP per pastaruosius dešimt metų padidėjo daugiau nei keturis kartus, jos tebėra mažesnės už ES vidurkį. Trečia, dėl skaitmeninės transformacijos ir kitų ekonominių permainų reikia dėti pastangas gerinti įgūdžių atitiktį darbo rinkos poreikiams ir modernizuoti profesinį rengimą ir mokymą. Ketvirta, moterys, vyresnio amžiaus žmonės, neįgalieji ir žemesnės kvalifikacijos asmenys darbo rinkoje dalyvauja daug mažiau nei daugelyje kitų ES šalių. Taip yra dėl kelių veiksnių, įskaitant ribotas galimybes naudotis vaikų priežiūros ir ilgalaikės priežiūros paslaugomis, taip pat žemą teisės aktais nustatytą ir faktinį pensinį amžių. Be to, darbo rinkos lankstumą riboja specialios pensijų sistemos ir nepakankamas darbo laiko tvarkos lankstumas. Galiausiai laikinųjų darbo sutarčių dalis tebėra didelė, nors nuolat mažėja.
Pagrindinis komponento tikslas – skatinti investicijas, didinti našumą ir didinti Lenkijos ekonomikos konkurencingumą ir atsparumą. Šiuo tikslu komponentu siekiama: I) stiprinti fiskalinės sistemos tvarumą ir tinkamumą; II) sumažinti įmonėms ir verslininkams tenkančią reguliavimo ir administracinę naštą; III) remti skaitmeninę ir žaliąją pertvarką ir pagrindinių ekonomikos sektorių, įskaitant žemės ūkio maisto produktų sektorių, atsparumą; IV) gerinti inovacijų ekosistemą; V) skatinti įgūdžių atitiktį darbo rinkos poreikiams ir gerinti mokymąsi visą gyvenimą; didinti dalyvavimą darbo rinkoje ir didinti faktinį pensinį amžių; VII) gerinti vaikų iki 3 metų priežiūros prieinamumą ir kokybę ir viii) didinti valstybinių užimtumo tarnybų veiksmingumą.
Komponentas apima šias Lenkijai skirtas rekomendacijas, pateiktas per 2019 ir 2020 m. Europos semestrą, visų pirma: Konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos Nr. 3, 2019 ir 4,2020 m., susijusios su investicinės aplinkos ir reglamentavimo aplinkos gerinimu, visų pirma stiprinant viešų konsultacijų vaidmenį teisėkūros procese. Šis komponentas taip pat apima: Konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos Nr. 1, 2019 ir 2020 dėl viešųjų išlaidų ir biudžeto proceso veiksmingumo didinimo, taip pat ekonomikos atsigavimo rėmimo viešosiomis priemonėmis; 2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 2, susijusi su būsimų pensijų išmokų adekvatumu ir pensijų sistemos tvarumu, visų pirma imantis priemonių faktiniam pensiniam amžiui didinti, taip pat imtis veiksmų dalyvavimui darbo rinkoje didinti, be kita ko, gerinant galimybes naudotis vaikų priežiūros ir ilgalaikės priežiūros paslaugomis, ir pašalinti likusias kliūtis pastovesnių rūšių užimtumui, ir galiausiai imantis priemonių įgūdžių atitikčiai darbo rinkos poreikiams didinti ir mokymuisi visą gyvenimą gerinti; 2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3 dėl ekonomikos inovacinių pajėgumų stiprinimo, be kita ko, remiant mokslinių tyrimų įstaigas ir jų glaudesnį bendradarbiavimą su įmonėmis.
Tikimasi, kad jokia šio komponento priemone nebus padaryta reikšminga žala aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C 58/01) nustatytų priemonių ir rizikos mažinimo veiksmų aprašymą.
A.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas
A1 pakomponentis. COVID-19 poveikio įmonėms mažinimas
A1.1. Fiskalinės sistemos reforma
Reformos tikslas – padidinti viešųjų išlaidų skaidrumą ir veiksmingumą.
Šią priemonę sudaro teisės akto (-ų), kuriuo (-iais) peržiūrima išlaidų stabilizavimo taisyklė, biudžeto klasifikavimo sistema, vidutinės trukmės biudžeto sistema ir išlaidų peržiūros sistema, priėmimas, taip pat viešųjų investicijų vertinimo reikalavimų nustatymas.
Tolesnis reglamentavimo ir administracinės naštos mažinimas
Svarbiausias reformos tikslas – sumažinti Lenkijos įmonėms tenkančią administracinę ir reguliavimo naštą, taip pat skatinti privačiąsias investicijas, visų pirma į MVĮ. Šiuo tikslu reforma siekiama i) supaprastinti administracines ir teisines procedūras, ii) kuo labiau sumažinti teisinius reikalavimus įmonėms ir verslininkams, iii) paspartinti sprendimų priėmimą.
Reformą sudaro vienas teisės aktų rinkinys. „Teisinis skydas“ (it. Tarcza prawna) nustato šias teisines nuostatas: I) užtikrinti, kad elektroninės procedūros taptų pagrindiniu kanalu, kuriuo galima atlikti bent aštuonias administracines ir teisines procedūras, įskaitant turizmo veiklos vykdytojų ir verslininkų deklaracijų teikimą Draudimo garantijų fondui; II) supaprastinti administracines procedūras, visų pirma susijusias su jūrininko profesijomis ir prekyba alkoholiniais gėrimais; sumažinti dviejų instancijų procedūros naudojimą bent dešimtyje procedūrų, visų pirma susijusių su geologiniais ištekliais; IV) apriboti dokumentų ir formalumų, reikalingų administracinėse procedūrose, pavyzdžiui, teritorijų planavimo ir statybos procesuose, skaičių; ir v) pratęsti tam tikrų administracinių procedūrų, pavyzdžiui, kitoje valstybėje narėje įsigyto automobilio registravimo, terminus.
Reforma turi būti įgyvendinta iki 2023 m. birželio 30 d.
A1.2.1 Projektai, kuriais siekiama įvairinti verslo veiklą
Šiomis investicijomis siekiama remti įmones HoReCa, turizmo ar kultūros sektoriuose.
Pagal šią priemonę remiami projektai, kuriais siekiama įvairinti šių sektorių įmonių veiklą.
A1.3. Žemės naudojimo planavimo reforma
Svarbiausias reformos tikslas – sukurti stabilią ir nuspėjamą investicinę aplinką statybos sektoriui, taip pat kovoti su nekontroliuojamu pastatų plitimu priemiesčiuose, ypač didžiausiuose miestuose. Tuo tikslu reformos tikslas – i) supaprastinti galiojančius teisės aktus ir patobulinti žemės naudojimo planavimo savivaldybių lygmeniu teisinę sistemą; II) sukurti skaidrias ir aiškias žemės plėtros savivaldybių lygmeniu taisykles, visų pirma suteikiant prieigą prie aiškios, skaitmeninės ir patikimos informacijos apie žemės plėtrą savivaldybėse; III) skatinti suinteresuotųjų subjektų ir socialinių partnerių dalyvavimą rengiant savivaldybių bendruosius planus.
Reformą sudaro naujo teritorijų planavimo įstatymo priėmimas. Įstatyme: I) nustatyti reikalavimą, kad visos savivaldybės parengtų ir priimtų bendruosius teritorijų plėtros planus, kurie būtų perkelti į vietos teisės aktus, kuriuose nustatomos bendrosios statybos savivaldybės teritorijoje taisyklės; II) nustatyti reikalavimą, pagal kurį investuotojai, statydami naujus plėtros projektus, privalėtų vykdyti papildomus projektus savivaldybės naudai, siekiant, inter alia, sumažinti būsto plėtrą neteikiant pakankamai paslaugų; III) apibrėžti procesą, kurio metu suinteresuotieji subjektai gali dalyvauti savivaldybėse rengiant strategijas ir bendruosius planus.
Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2023 m. kovo 31 d.
A1.3.1 Žemės naudojimo planavimo reformos įgyvendinimas
Investicijos tikslas – padėti pasirengti naujai teritorijų planavimo reformai, nustatytai A komponento A.1.3 priemonėje.
Šią priemonę sudaro: I) 40 proc. Lenkijos savivaldybių patvirtina bendruosius teritorijų plėtros planus; II) techninė parama rengiant bendruosius teritorijų plėtros planus, suteikiant savivaldybėms galimybę naudotis mokomąja medžiaga; III) kursų, susijusių su naujuoju teritorijų planavimo įstatymu, rengimas.
A1.4 Reforma, kuria siekiama didinti žemės ūkio sektoriaus gamintojų ir (arba) vartotojų konkurencingumą ir apsaugą
Svarbiausias reformos tikslas – stiprinti vartotojų ir gamintojų padėtį žemės ūkio maisto produktų tiekimo grandinėje, siekiant didinti visų žemės ūkio maisto produktų sektoriaus subjektų, visų pirma MVĮ ir smulkiųjų gamintojų, investicijas ir atsparumą. Šiuo tikslu reforma siekiama: I) nustatyti vertikaliųjų santykių žemės ūkio maisto produktų tiekimo grandinėje principus ir gerąją patirtį; II) tobulinti sutarčių vykdymo užtikrinimo sistemą žemės ūkio maisto produktų sektoriuje, kad būtų užkirstas kelias pasinaudoti sutartiniais pranašumais; ir iii) didinti rinkos skaidrumą.
Reformą sudaro naujas įstatymas, kuriuo siekiama kovoti su nesąžiningu sutartinių pranašumų naudojimu žemės ūkio maisto produktų sektoriuje ir kuris turi būti griežtesnis nei Nesąžiningos prekybos praktikos direktyva 2019/633. Reformą sudaro:
·Be Direktyvoje 2019/633 nustatyto nesąžiningos prekybos praktikos sąrašo, vykdant reformą nustatoma atvira nesąžiningos prekybos praktikos apibrėžtis. Visų pirma Konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnyba (UOKiK) tokią papildomą prekybos praktiką laiko nesąžininga, jeigu i) ji prieštarauja gero komercinio elgesio reikalavimams; ir iš esmės iškreipia arba gali iš esmės iškreipti kitų sutarties šalių interesus.
·Reforma apsaugomi visi prekybos veiklos vykdytojai, įskaitant žemės ūkio ir maisto produktų pirkėjus.
Reforma taip pat apima naujo įstatymo laikotarpio vidurio peržiūros rengimą, kurioje įvertinama, ar buvo pasiekti tikslai, ir nustatomos veiksmų galimybės galimoms įgyvendinimo problemoms spręsti.
Reforma turi būti įgyvendinta iki 2025 m. birželio 30 d.
A1.4.1 Žemės ūkio sektoriaus infrastruktūros arba įrangos modernizavimas
Šių investicijų tikslas – padidinti Lenkijos žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą ir atsparumą.
Investicijas sudaro sektoriaus subjektų infrastruktūros ar įrangos statybos ar modernizavimo finansavimas, taip pat projektų, kuriais siekiama pakeisti aplinkai ir sveikatai kenksmingas medžiagas žemės ūkio gamybai naudojamuose pastatuose, finansavimas.
A2 subkomponentas. Nacionalinės inovacijų sistemos kūrimas. stiprinti koordinavimą, skatinti inovacinius pajėgumus ir įmonių bei mokslinių tyrimų organizacijų bendradarbiavimą, be kita ko, aplinkosaugos technologijų srityje
Robotizavimo ir skaitmeninimo bei inovacijų procesų spartinimas
Reforma siekiama didinti žinių ir inovacijų paklausą ir veiksmingą jų diegimą įmonėse, skaitmeninėje ekonomikoje.
Reformą sudaro mokesčių sistemos lengvatų nustatymas įmonėms, vykdančioms skaitmeninimo procesą investuojant į robotizavimą ir skaitmeninimą. Mokesčių lengvata – tai papildoma mokesčių išlaidų atskaita, kuria remiamas robotų pirkimas.
Reforma turi būti įgyvendinta iki 2022 m. birželio 30 d.
A2.1.1. Investicijos, kuriomis remiamas robotizavimas arba skaitmeninimas įmonėse
Investicijomis siekiama remti įmonių robotizavimą ir skaitmeninimą.
Pagal šią priemonę remiami projektai, susiję su robotizavimu ar dirbtiniu intelektu arba procesų, technologijų, produktų ar paslaugų skaitmeninimu įmonėse.
A2.2 Perėjimo prie žiedinės ekonomikos modelio sąlygų kūrimas
Reforma siekiama sukurti tinkamą prekybos antrinėmis žaliavomis veikimo teisinę sistemą. Reforma nustatomos pagrindinių pramoninių atliekų nebelaikymo atliekomis taisyklės, į kurias įtraukiamos tokių medžiagų nebelaikymo atliekomis apibrėžtys ir kuriomis palengvinama jų apyvarta ir naudojimas kaip antrinių žaliavų.
Reforma turi būti įgyvendinta iki 2024 m. birželio 30 d.
A2.2.1 Investicijos į aplinkosaugos technologijas ir inovacijas, susijusias su žiedine ekonomika
Šios priemonės tikslas – finansuoti aplinkosaugos technologijas ir inovacijas, susijusias su žiedine ekonomika, sudaryti palankesnes sąlygas MVĮ pereiti prie žiedinės ekonomikos ir naudoti atliekas kaip antrines žaliavas.
Pagal šią priemonę pasirašoma: I) dotacijų susitarimai dėl aplinkosaugos technologijų ir inovacijų, susijusių su žiedine ekonomika, projektų, kuriais prisidedama prie MVĮ perėjimo prie žiedinės ekonomikos; II) dotacijos susitarimas dėl aplinkosaugos technologijų ir inovacijų, susijusių su žiedine ekonomika arba antrinių žaliavų rinkos kūrimu, projektų.
A2.3. Nepilotuojamų orlaivių (UAV) kūrimo institucinio ir teisinio pagrindo sukūrimas
Reformos tikslas – įsteigti subjektą, kuris padėtų išbandyti ir įgyvendinti naujus bepiločiais orlaiviais grindžiamus sprendimus, visų pirma urbanizuotose vietovėse.
Reforma Lenkijos oro navigacijos paslaugų agentūrai suteikiama teisė turėti komercinių bendrovių nuosavo kapitalo ir jai arba jos patronuojamosioms įmonėms leidžiama vykdyti bandomuosius projektus, kuriais remiamas bepiločiais orlaiviais grindžiamų verslo modelių ir paslaugų įgyvendinimas. Lenkijos oro navigacijos paslaugų agentūra taip pat veikia kaip UAV specializuotų paslaugų teikėja planuojamame kompetencijos centrų tinkle.
Ši reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2023 m. birželio 30 d.
A2.3.1 Nepilotuojamų orlaivių vietos kompetencijos centrai
Šių investicijų tikslas – įsteigti vietos bepiločių orlaivių kompetencijos centrus, siekiant sudaryti sąlygas pažangiems bepiločių orlaivių skrydžiams kiekvienam kompetencijos centrui priskirtoje teritorijoje.
Investicijas sudaro dešimties vietos centrų, teikiančių skaitmeninę infrastruktūrą, tūpimo laukus ir bepiločių transporto priemonių sekimo infrastruktūrą, įsteigimas.
A2.4. Mokslo ir pramonės bendradarbiavimo mechanizmų stiprinimas
Reformą sudaro du veiksmai. Pirmojo veiksmo tikslas – leisti universitetams ir mokslinių tyrimų institutams tapti bendrovių akcininkais. Taip siekiama užtikrinti didesnį technologijų perdavimo tarpdalykiškumą ir lankstumą.
Pirmasis veiksmas pagal šią reformą – išplėsti subjektų, su kuriais universitetai gali steigti specialiosios paskirties įmones, kategorijas. Tai – mokslinių tyrimų institutai, Lenkijos mokslų akademijos institutai ir Łukasiewicz mokslinių tyrimų tinklo institutai. Reforma sudaromos sąlygos kurti specialiosios paskirties įmones, specialiai sukurtas MTTP rezultatų komercializacijai.
Ši reforma turėjo būti įgyvendinta iki 2022 m. kovo 31 d.
Antruoju šios reformos veiksmu nustatomos mokslinių tyrimų institutų ir jiems pavaldžių padalinių, kuriuos prižiūri Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerija, naudojimosi laboratorijomis, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir žinių perdavimo vykdant mokslo, mokslo ir verslo bendradarbiavimą taisyklės. Pagalbos teikimo taisyklės turi atitikti nediskriminavimo ir skaidrumo principus.
Ši reforma turėjo būti įgyvendinta iki 2022 m. kovo 31 d.
A2.4.1 Investicijos į mokslinių tyrimų pajėgumus
Šių investicijų tikslas – aprūpinti mokslinių tyrimų institucijas mokslinių tyrimų arba analitine infrastruktūra.
Šią priemonę sudaro projektai, skirti laboratorijoms, turinčioms mokslinių tyrimų arba analizės infrastruktūrą.
A3 pakomponentis – Švietimas šiuolaikinei ekonomikai
A3.1. Šiuolaikinės ekonomikos darbo jėga: įgūdžių ir kvalifikacijų atitikties darbo rinkos reikalavimams gerinimas
Reformos tikslas – parengti darbo jėgą šiuolaikinei ekonomikai ir padidinti įgūdžių ir kvalifikacijų atitiktį darbo rinkos reikalavimams.
Šią priemonę sudaro teisės akto (-ų), kuriuo (-iais) nustatoma sektorių įgūdžių centrų teisinė sistema, įsigaliojimas.
A3.1.1. Investicijos į šiuolaikinį profesinį mokymą, aukštąjį mokslą ir mokymąsi visą gyvenimą
Investicijų tikslas – įsteigti sektorių įgūdžių centrus.
Šią priemonę sudaro i) regioninių koordinavimo grupių steigimas ir plėtojimas ir ii) statybos darbai ir įrangos pirkimas sektorių įgūdžių centrams.
A4 subkomponentas. Struktūrinio darbo rinkos derinimo, veiksmingumo ir atsparumo krizėms didinimas
A4.1 Darbo rinkos institucijų struktūrinės reformos
Reformos tikslas – padidinti dalyvavimą darbo rinkoje ir užtikrinti lankstumą bei saugumą Lenkijos darbo rinkoje.
Šią priemonę sudaro: I) naujų teisės aktų dėl valstybinių užimtumo tarnybų, trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo ir tam tikrų darbo sutarčių sudarymo elektroniniu būdu įsigaliojimas; II) 2025–2027 m. valstybinių užimtumo tarnybų plėtros plano paskelbimas; III) konsultacijos su socialiniais partneriais dėl kolektyvinių sutarčių galimybių ir vienos darbo sutarties galimo vaidmens tyrimas; IV) vėliau priimamas (-i) įstatymas (-ai), atsižvelgiant į nustatytus reformų prioritetus.
A4.1.1 Investicijos darbo rinkos institucijų reformai remti
Šių investicijų tikslas – padidinti valstybinių užimtumo tarnybų pajėgumus remti darbo rinkos veikimą.
Šią priemonę sudaro i) valstybinių užimtumo tarnybų skaitmeninimas ir ii) mokymai apie naujų procedūrų taikymą.
A4.2 Reforma, kuria siekiama pagerinti tėvų padėtį darbo rinkoje didinant galimybes naudotis kokybiškomis vaikų iki trejų metų priežiūros paslaugomis
Svarbiausias reformos tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas vaikams iki trejų metų naudotis vaikų priežiūros paslaugomis ir užtikrinti aukštus vaikų priežiūros paslaugų švietimo ir kokybės standartus. Tuo tikslu reformos tikslas – i) supaprastinti vidaus ir išorės lėšų, skirtų vaikų priežiūros įstaigų kūrimui ir veikimui, valdymą; II) įgyvendinti ilgalaikį vaikų iki trejų metų priežiūros paslaugų vidaus finansavimą; taip pat iii) įgyvendinti privalomus minimalius vaikų priežiūros įstaigų švietimo ir kokybės standartus.
Reformą sudaro Įstatymo dėl vaikų iki trejų metų priežiūros pakeitimo priėmimas ir specialios daugiametės vaikų priežiūros įstaigų kūrimo ir veikimo programos sukūrimas. Šiuo pakeitimu, be kita ko, sutelkiamas trijų skirtingų vaikų priežiūros įstaigų kūrimo ir veikimo finansavimo šaltinių valdymas: vidaus finansavimas, „Europos socialinis fondas +“ ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė. Reforma taip pat užtikrinamas ilgalaikis vaikų iki trejų metų priežiūros paslaugų vidaus finansavimas. Galiausiai reforma apima esamų vaikų iki trejų metų priežiūros ir švietimo standartų nepriklausomą analizę, atitinkamų vaikų priežiūros paslaugų priežiūros ir švietimo kokybės standartų, kuriais atsižvelgiama į analizę, rengimą ir atitinkamų teisinių pakeitimų įgyvendinimą, kad būtiniausi standartai taptų privalomi vaikų priežiūros paslaugų teikėjams, siekiant remti aukštą švietimo ir priežiūros kokybę nuo ankstyvo amžiaus.
Reforma turi būti įgyvendinta iki 2024 m. birželio 30 d.
A4.2.1 Parama vaikų iki trejų metų priežiūros įstaigoms pagal programą „Aktyvus lopšelis“ (buvęs Maluch+)
Šių investicijų tikslas – padidinti vaikų iki trejų metų priežiūros įstaigų prieinamumą.
Šią priemonę sudaro i) IT sistemos, skirtos vaikų priežiūros įstaigų finansavimui ir kūrimui valdyti, sukūrimas ir ii) vaikų iki trejų metų priežiūros įstaigų statyba, renovacija ar pritaikymas.
A4.3 Socialinės ekonomikos plėtros teisinės sistemos įgyvendinimas
Svarbiausias reformos tikslas – padidinti asmenų, kuriems gresia socialinė atskirtis, profesinės veiklos lygį ir remti socialinių paslaugų deinstitucionalizavimą. Tuo tikslu reformos tikslas – teisės aktuose apibrėžti socialinės ekonomikos subjektų veikimo sistemą.
Reformą sudaro socialinės ekonomikos įstatymo priėmimas. Įstatyme apibrėžiamos pagrindinės su šiuo sektoriumi susijusios taisyklės, įskaitant visų pirma socialinės įmonės veikimo ir paramos jai principus, naujus socialinės ekonomikos subjektų ir vietos valdžios bendradarbiavimo būdus įgyvendinant socialines paslaugas, taip pat politikos koordinavimo socialinės ekonomikos plėtros srityje principus.
Reforma turi būti įgyvendinta iki 2022 m. birželio 30 d.
A4.3.1 Investicijos į socialinės ekonomikos subjektus
Šių investicijų tikslas – kuo labiau padidinti socialinės ekonomikos subjektų poveikį asmenų, kuriems gresia socialinė atskirtis, socialinei ir profesinei reintegracijai ir remti socialinių paslaugų deinstitucionalizavimą.
Šią priemonę sudaro sprendimai, kuriais suteikiamas socialinės įmonės statusas, ir dotacijų susitarimų pasirašymas siekiant remti socialinės ekonomikos subjektus, kurie įsipareigoja išlaikyti darbo vietas bent 12 mėnesių nuo susitarimo dienos.
A4.4 Darbo formų lankstumo didinimas ir nuotolinio darbo įdiegimas
Svarbiausias reformos tikslas – palengvinti šeimos ir profesinių pareigų derinimą ir padėti žmonėms, priklausantiems grupėms, kurių dalyvavimo darbo rinkoje lygis yra žemesnis, rasti nuolatinį darbą. Šiuo tikslu nuotolinis darbas ir lanksčios darbo laiko organizavimo formos įtvirtinamos Darbo kodekse.
Reformą sudaro Darbo kodekso pakeitimo priėmimas. Pakeitimu sudaromos sąlygos dirbti nuotoliniu būdu bet kuriuo metu, o ne tik ypatingomis aplinkybėmis, ir įgyvendinamos lanksčios darbo laiko tvarkos formos. Pakeitime taip pat apibrėžiamos kelios nuotolinio ir lankstaus darbo sąlygos, įskaitant: I) galimybę dirbti nuotoliniu būdu už darbo vietos ribų, remiantis darbuotojo ir darbdavio susitarimais, ii) taisyklių dėl darbo priemonių, kurias turi suteikti darbdavys, apibrėžtį ir iii) nuotoliniam darbui taikytinų sveikatos ir saugos principų sistemos sukūrimą.
Reforma turi būti įgyvendinta iki 2022 m. rugsėjo 30 d.
A4.5 Profesinės veiklos pratęsimas ir skatinimas dirbti sulaukus teisės aktais nustatyto pensinio amžiaus
Svarbiausias reformos tikslas – didinti darbuotojų gebėjimą ir motyvaciją likti darbo rinkoje sulaukus pensinio amžiaus. Tuo tikslu asmenims, sulaukusiems teisės aktais nustatyto pensinio amžiaus, tačiau pageidaujantiems neišeiti į pensiją ir toliau dirbti, taikoma mokesčių paskata. Praėjus dvejiems metams nuo mokesčių paskatos įgyvendinimo, paskelbiama jos poveikio faktiniam pensiniam amžiui vertinimo ataskaita.
Reformą sudaro Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo priėmimas ir šios priemonės vertinimas. Pakeitimu nuo 2023 m. sumažinamas gyventojų pajamų mokestis tiems, kurie sulaukė teisės aktais nustatyto pensinio amžiaus, tačiau nenori išeiti į pensiją ir toliau dirbti. Darbuotojai, patenkantys į pirmąjį pajamų mokesčio laiptelį (2021 m. – 85 528 PLN) ir uždirbantys ne daugiau kaip vidutinį bruto darbo užmokestį Lenkijos nacionalinėje ekonomikoje, atleidžiami nuo pajamų mokesčio. Gyventojų pajamų mokesčio tarifas sumažinamas kitiems darbuotojams, gaunantiems didesnes pajamas ir sulaukusiems teisės aktais nustatyto pensinio amžiaus, bet neišeinantiems į pensiją ir toliau dirbantiems. Dėl šios mokesčių paskatos mokesčių mokėtojai uždirba papildomas sumas, atitinkančias nesumokėto pajamų mokesčio sumą, kuria siekiama juos paskatinti tęsti karjerą. Praėjus dvejiems metams nuo pirmiau minėtos priemonės taikymo pradžios, parengiama ataskaita, kurioje įvertinamas gyventojų pajamų mokesčio pakeitimų poveikis faktiniam pensiniam amžiui. Joje analizuojamas poveikis dalyvavimui darbo rinkoje, pensijų sistemos tvarumui, viešiesiems finansams ir lyčių lygybei.
Reforma turi būti įgyvendinta iki 2024 m. gruodžio 31 d.
A4.6 Didinti tam tikrų grupių dalyvavimą darbo rinkoje plėtojant ilgalaikę priežiūrą
Reformos tikslas – padidinti tam tikrų grupių, visų pirma moterų, dalyvavimą darbo rinkoje, didinant ilgalaikės priežiūros sistemos prieinamumą Lenkijoje ir veiksmingumą. Priemonę sudaro: I) ilgalaikės priežiūros sistemos Lenkijoje strateginės peržiūros paskelbimą; II) įsigalioję įstatymai arba įstatymų pakeitimai, apimantys: 1) ilgalaikės priežiūros apibrėžtis, 2) neformaliojo slaugytojo ir neformaliosios priežiūros apibrėžtis, 3) teisinių nuostatų dėl ilgalaikės priežiūros sveikatos priežiūros sistemoje organizacinių standartų priėmimas ir naujų teisinių nuostatų dėl priežiūros paslaugų, teikiamų gyvenamojoje vietoje, standartų priėmimas, 4) už ilgalaikės priežiūros sistemos koordinavimą atsakingų įstaigų paskyrimas, stebėsena, vertinimas ir informavimo veikla; III) pagal sveikatos ir socialinės paramos politiką teikiamų ilgalaikės priežiūros paslaugų ir išmokų skelbimas viešame biuletenyje; IV) viešųjų išlaidų peržiūros paskelbimą; taip pat v) dokumento, kuriame siūloma suderinta ilgalaikės priežiūros kokybės apibrėžtis socialinėse ir sveikatos priežiūros sistemose ir stebėsenos bei duomenų rinkimo sistema ir jos naudojimas ilgalaikės priežiūros kokybei vertinti, paskelbimas.
A4.7 Darbo rinkos segmentacijos ribojimas
Reformos tikslas – apriboti darbo rinkos segmentaciją ir sustiprinti Valstybinės darbo inspekcijos atliekamą darbo teisės nuostatų laikymosi kontrolės vaidmenį.
Šią priemonę sudaro teisės akto, kuriuo Valstybinei darbo inspekcijai suteikiami įgaliojimai priimti administracinius sprendimus, kuriais civilinės teisės sutartys pakeičiamos darbo sutartimi, įsigaliojimas ir veiksmų, kuriais siekiama padidinti Valstybinės darbo inspekcijos pajėgumus, priėmimas.
A5 subkomponentas. Finansinės priemonės privačiajam sektoriui
A5.1 Įnašas į valstybės narės skyrių pagal programą „InvestEU“
Šią priemonę sudaro viešosios investicijos „InvestEU“ valstybių narių skyriuje, siekiant skatinti privačiąsias investicijas ir pagerinti Lenkijos MVĮ galimybes gauti finansavimą. Įnašas į „InvestEU“ valstybių narių skyrių naudojamas garantijoms. Šis finansinis produktas veikia teikiant garantijas privačiajam sektoriui per finansų tarpininkus.
Įsigalioja Komisijos ir įgyvendinančiojo partnerio, atrinkto pagal atitinkamas 2021 m. kovo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/523, kuriuo nustatoma programa „InvestEU“ ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2015/1017, nuostatas, garantijos susitarimas.
Lenkija su Europos Komisija pasirašo susitarimą dėl įnašo, į kurį įtraukiama:
1.Siūlomas įgyvendinantysis partneris.
2.Reikalavimas laikytis peržiūrėtų reikšmingos žalos nedarymo techninių gairių ((2023) 6454 final). Jei reikia, pagal Garantijų susitarimą reikalavimų neatitinka šis veiklos rūšių ir turto sąrašas: I) su iškastiniu kuru susijusi veikla ir turtas, įskaitant galutinės grandies naudojimą; II) veikla ir turtas pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuriais užtikrinamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris nėra mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius; III) veikla ir turtas, susiję su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais.
3.Stebėsenos sistemos, naudotinos teikiant ataskaitas apie sutelktas lėšas, aprašymas.
A6 pakomponentis – Įnašas į ES palydovų programas
A6.1: Savanoriškas įnašas į ES saugaus junglumo programą (IRIS 2)
Šia priemone siekiama remti Lenkijos saugaus ryšio pajėgumus.
Priemonę sudaro savanoriškas 656 326 691 EUR įnašas į ES saugaus junglumo programą (IRIS 2). Įnašu bus remiamas papildomų MEO ir LEO palydovų, antžeminės infrastruktūros su Lenkijoje esančiais tinklų sietuvais ir buvimo vieta, palydovinio ryšio pajėgumų pirkimas ir (arba) papildomos junglumo veiklos plėtojimas.
A.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
|
Susijusi priemonė (reforma arba investicija)
|
Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė
|
|
Kokybiniai rodikliai
(jei tai tarpinės reikšmės)
|
Kiekybiniai rodikliai
(tikslai)
|
Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis
|
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
A1.1. Fiskalinės sistemos reforma
|
|
Koncepcijos dokumento dėl standartizuoto sąskaitų plano, integruoto į biudžeto klasifikaciją, parengimas
|
Paskelbimas Finansų ministerijos interneto svetainėje
|
|
|
|
|
|
Koncepcijos dokumento paskelbimas Finansų ministerijos Biuletyn Informacji Publicznej (viešosios informacijos interneto svetainėje). Koncepcijos dokumente pateikiamas naujos klasifikavimo sistemos aprašymas ir struktūra.
|
|
A2G
|
A1.1. Fiskalinės sistemos reforma
|
|
Peržiūrėta vidutinės trukmės biudžeto sistema ir išlaidų peržiūros sistema
|
Teisės akto (-ų) nuostata, nurodanti įsigaliojimą
|
|
|
|
|
|
Įsigalioja teisinių priemonių rinkinys, kuriuo nustatoma peržiūrėta vidutinės trukmės biudžeto sistema.
Teisės akto (-ų), kuriuo (-iais) peržiūrima išlaidų peržiūros sistema, įsigaliojimas nustatant reikalavimą:
– biudžeto valdytojai turi atsižvelgti į išlaidų peržiūros ataskaitų išvadas kitų metų biudžeto projekto medžiagoje;
– finansų ministras teikia Ministrų Tarybai metines ataskaitas dėl veiksmų, kurių imtasi atsižvelgiant į išlaidų peržiūros ataskaitų išvadas.
|
|
A2aG
|
A1.1. Fiskalinės sistemos reforma
|
|
Biudžeto išlaidų sumavimo ir viešųjų investicijų vertinimo kriterijų pokyčiai
|
Teisės akto (-ų) nuostatos, nurodančios įsigaliojimą
|
|
|
|
|
|
Teisės akto (-ų), kuriuo (-iais) nustatoma:
– naujas grupių, agreguojančių valstybės biudžeto išlaidas, susitarimas, taikomas nuo 2027 biudžetinių metų valstybės biudžeto planavimo proceso pradžios;
– nauji i) bendrieji viešųjų investicinių projektų vertinimo kriterijai, įskaitant reikalavimą įvertinti numatomas jų priežiūros išlaidas, ir ii) nuostatos, kuriose nurodomi viešojo sektoriaus vienetai ir investicinių projektų vertė, kuriems šie kriterijai taikomi privalomai;
– sektorių ministrų įpareigojimas skelbti viešųjų investicinių projektų vertinimo atitinkamuose sektoriuose bendrųjų kriterijų aprašymus;
– reikalavimas Finansų ministerijos interneto svetainėje paskelbti informacijos apie naujus investicinius projektus, kurių bendros išlaidos viršija 100 mln. PLN, skelbimo šabloną.
|
|
|
A1.1. Fiskalinės sistemos reforma
|
|
Įsigaliojęs Viešųjų finansų įstatymo pakeitimas, kuriuo išplečiama stabilizavimo išlaidų taisyklės (SER) taikymo sritis, į ją įtraukiant valstybės specialiosios paskirties fondus
|
Viešųjų finansų įstatymo pakeitimo nuostata, nurodanti jo įsigaliojimą
|
|
|
|
|
|
Įsigalioja Viešųjų finansų įstatymo pakeitimas, kuriuo išplečiama išlaidų stabilizavimo taisyklės (SER) taikymo sritis.
Numatomas pakeitimų poveikis apima didesnį valdžios sektoriaus vienetų (valstybės specialiosios paskirties fondų) skaičių, patenkantį į SER taikymo sritį, o tai sudaro sąlygas padidinti viešųjų finansų valdymo skaidrumą ir veiksmingumą. Už pakeitimo parengimą atsakinga Finansų ministerija.
|
|
|
A1.1. Fiskalinės sistemos reforma
|
|
Išlaidų stabilizavimo taisyklės veikimo peržiūra
|
Paskelbimas Finansų ministerijos interneto svetainėje
|
|
|
|
|
|
Išlaidų stabilizavimo taisyklės (SER) veikimo peržiūros paskelbimas. Apžvalga skelbiama Finansų ministerijos interneto svetainėje.
Peržiūra apima 2019–2023 m. laikotarpį. Peržiūra apima rekomendacijas dėl SER formulės ir jos taikymo srities.
|
|
|
Tolesnis reglamentavimo ir administracinės naštos mažinimas
|
|
Teisės aktų rinkinio, kuriuo siekiama sumažinti įmonėms ir piliečiams tenkančią administracinę naštą, įsigaliojimas
|
Teisės aktų rinkinio nuostatos, nurodančios jo įsigaliojimą
|
|
|
|
|
|
Įsigalioja teisės aktų rinkinys, kuriuo siekiama pašalinti teisines kliūtis, darančias poveikį investicijų aplinkai, visų pirma:
Supaprastinti administracines ir tylos procedūras bent 12 procedūrų, visų pirma susijusias su jūrininkų profesijomis ir prekyba alkoholiniais gėrimais;
2) sumažinti dviejų instancijų procedūros taikymą ne mažiau kaip 10 procedūrų, visų pirma susijusių su geologiniais ištekliais;
3) prašymų nagrinėjimo būdo skaitmeninimas bent aštuoniose administracinėse procedūrose, susijusiose, pavyzdžiui, su turizmo veiklos vykdytojų ir verslininkų deklaracijų teikimu Draudimo garantijų fondui ir studentų prašymų skirti socialines išmokas teikimu, taip pat su geodeziniais procesais;
4) kitų administracinių procedūrų racionalizavimas (pvz., dokumentų skaičiaus ribojimas arba atliktinų formalumų mažinimas), visų pirma susijęs su tam tikrais teritorijų planavimo proceso, statybos proceso ir žemės konsolidavimo proceso patobulinimais;
5) verslininkų ir fizinių asmenų prievolių administracijai įvykdymo termino pratęsimas tam tikrais administracinių procedūrų atvejais, pavyzdžiui, kitose valstybėse narėse įsigyto automobilio registracijos termino pratęsimas nuo 30 iki 60 dienų arba turistinio kupono naudojimo termino pratęsimas nuo 2022 m. kovo 31 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d.
|
|
|
A1.2.1 Projektai, kuriais siekiama įvairinti verslo veiklą
|
|
Viešbučių, restoranų ir kavinių, kultūros ar turizmo sektorių įmonės, pasirašiusios sutartis dėl projektų, kuriais įvairinama jų verslo veikla
|
|
|
|
|
|
|
Bent 2510 HoReCa, kultūros ar turizmo sektorių įmonių pasirašė sutartis dėl projektų, kuriais įvairinama arba plečiama jų verslo veikla. Pagal kvietimuose teikti pasiūlymus nurodytus tinkamumo kriterijus reikalaujama, kad projektai apimtų bent vieną iš šių trijų veiklos rūšių:
1) investicijas į jų prekių ir paslaugų projektavimą ir gamybą, t. y. mašinų ir įrangos, būtinos naujiems produktams ar paslaugoms pradėti, pirkimą, statybos darbus arba investicijas, susijusias su žaliąja pertvarka;
2) konsultavimo projektų klausimais paslaugos;
3) darbuotojų kvalifikacijos kėlimas ir (arba) perkvalifikavimas.
Pagal kvietimų teikti projektus tinkamumo kriterijus reikalaujama, kad nė viena iš pirmiau išvardytų 1 tipo veiklos rūšių nedarytų reikšmingos žalos aplinkai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje (reikšmingos žalos nedarymo principas).
|
|
|
A1.2.1 Projektai, kuriais siekiama įvairinti verslo veiklą
|
|
Viešbučių, restoranų ir kavinių, kultūros ar turizmo sektorių įmonės, gavusios finansavimą savo verslo veiklai įvairinti
|
|
|
|
|
|
|
Bent 2510 HoReCa, kultūros ar turizmo sektorių įmonių gavo finansavimą projektams, kuriais įvairinama arba plečiama jų verslo veikla.
|
|
|
A1.3. Žemės naudojimo planavimo reforma
|
|
Naujo teritorijų planavimo akto įsigaliojimas
|
Teritorijų planavimo akto nuostata, nurodanti jo įsigaliojimą
|
|
|
|
|
|
Po viešų konsultacijų įsigalioja naujas teritorijų planavimo aktas, kuriuo:
Nustatyti reikalavimą, kad visos savivaldybės parengtų ir priimtų bendruosius teritorijų plėtros planus, kurie būtų perkelti į vietos teisės aktus, kuriuose nustatomos bendrosios statybos savivaldybės teritorijoje taisyklės;
Nustatyti reikalavimą, pagal kurį investuotojai, statydami naujus plėtros projektus, privalėtų vykdyti papildomus projektus savivaldybės naudai, siekiant, inter alia, sumažinti būsto plėtrą neteikiant pakankamai paslaugų;
3) apibrėžti procesą, kurio metu suinteresuotieji subjektai gali dalyvauti savivaldybėse rengiant strategijas ir bendruosius planus.
|
|
A13G
|
A1.3.1 Žemės naudojimo planavimo reformos įgyvendinimas
|
Etapas
|
Dokumento, kuriuo nustatomas kiekvienai Lenkijos savivaldybei skiriamos paramos žemės naudojimo planavimo reformai įgyvendinti paskirstymo mechanizmas ir orientacinė suma, paskelbimas
|
Paskelbimas Ekonominės plėtros ir technologijų ministerijos interneto svetainėje
|
|
|
|
3 KETVIRTIS
|
2022
|
Po viešų konsultacijų paskelbiamas dokumentas, kuriame nustatomas paskirstymo mechanizmas ir orientacinė paramos suma, kurią kiekviena savivaldybė gaus žemės naudojimo planavimo reformai, nustatytai A12G tarpinėje reikšmėje, įgyvendinti. Visų pirma dokumente nurodoma kiekvienai savivaldybei teiktinos paramos suma ir paaiškinama, kokios rūšies veiklai bus naudojama parama.
Parama šios priemonės įgyvendinimui skiriama visoms Lenkijos savivaldybėms. Nustatant kiekvienai savivaldybei skirtinos paramos sumą atsižvelgiama į savivaldybės gyventojų skaičių ir teritorijos dydį (daugiau apgyvendintos ir (arba) ekstensyvesnės savivaldybės gaus daugiau paramos).
|
|
|
A1.3.1 Žemės naudojimo planavimo reformos įgyvendinimas
|
|
Vietos valdžios institucijų darbuotojai ir teritorijų planuotojai, baigę kursus apie naująjį teritorijų planavimo įstatymą
|
|
|
|
|
|
|
Ne mažiau kaip 850 vietos valdžios institucijų ir teritorijų planuotojų darbuotojų baigė kursus ir (arba) pouniversitetines studijas, susijusias su nauju teritorijų planavimo įstatymu, nustatytu A12G tarpinėje reikšmėje.
|
|
|
A1.3.1 Žemės naudojimo planavimo reformos įgyvendinimas
|
|
Kursai apie naująjį teritorijų planavimo įstatymą
|
|
|
|
|
|
|
Ne mažiau kaip 1700 pažymėjimų, išduotų kursams, susijusiems su naujuoju Teritorijų planavimo įstatymu.
|
|
|
A1.3.1 Žemės naudojimo planavimo reformos įgyvendinimas
|
|
Savivaldybių, kurios pradėjo rengti bendruosius teritorijų plėtros planus, dalis
|
|
|
|
50
|
|
|
Bent 50 proc. savivaldybių pradėjo rengti bendrąjį teritorijų plėtros planą, kaip reikalaujama pagal naują įstatymą, nustatytą A12G tarpinėje reikšmėje. Tai daroma registruojant erdvinių duomenų rinkinių ir paslaugų registre.
|
|
|
A1.3.1 Žemės naudojimo planavimo reformos įgyvendinimas
|
|
Savivaldybių, priėmusių bendruosius teritorijų plėtros planus, dalis
|
|
|
0
|
|
|
|
40 proc. savivaldybių patvirtino bendrąjį teritorijų plėtros planą.
|
|
|
A1.4 Reforma, kuria siekiama didinti žemės ūkio sektoriaus gamintojų ir (arba) vartotojų konkurencingumą ir apsaugą
|
|
Naujo teisės akto, kuriuo siekiama kovoti su nesąžiningu sutartinių pranašumų naudojimu žemės ūkio ir maisto prekybos sektoriuje, įsigaliojimas
|
Naujojo įstatymo nuostata dėl kovos su nesąžiningu sutartinių pranašumų naudojimu prekybos žemės ūkio ir maisto produktais sektoriuje, nurodanti jo įsigaliojimą
|
|
|
|
|
|
Po viešų konsultacijų įsigaliojo naujas kovos su nesąžiningu sutartinių pranašumų naudojimu prekybos žemės ūkio ir maisto produktais sektoriuje įstatymas, kuriuo:
1) sudaryti sąlygas geresniam maisto tiekimo grandinės veikimui ir patvirtinti gerosios praktikos, susijusios su vertikaliaisiais santykiais maisto tiekimo grandinėje, principus, taip pat užtikrinti minimalų standartų suderinimą, kaip numatyta Direktyvoje (ES) 2019/633;
Apsaugoti visus prekybos žemės ūkio ir maisto produktais sandorius nuo nesąžiningos prekybos praktikos;
3) viršija 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/633 dėl įmonių vienų kitoms taikomos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje.
Šis įstatymas pranoksta Nesąžiningos prekybos praktikos direktyvą šiais būdais:
a) Nors direktyvoje pateikiamas baigtinis nesąžiningos prekybos praktikos sąrašas, naujajame teisės akte, be šio sąrašo, pateikiama atvira nesąžiningos prekybos praktikos apibrėžtis. Visų pirma Konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnyba (UOKiK) tokią papildomą prekybos praktiką laiko nesąžininga, jeigu i) ji prieštarauja gero komercinio elgesio reikalavimams; ir iš esmės iškreipia arba gali iš esmės iškreipti kitos sutarties šalies interesus;
b) Direktyva apsaugomi tik žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjai, o naujuoju teisės aktu apsaugomi visi prekybos veiklos vykdytojai, įskaitant žemės ūkio ir maisto produktų pirkėjus.
Reforma suteikia galimybę Konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnybai tirti ne tik rinkos dalyvių pateiktus atvejus, bet ir pačiai atlikti tyrimus.
|
|
|
A1.4.1 Žemės ūkio sektoriaus infrastruktūros arba įrangos modernizavimas
|
|
Visų su šia investicija susijusių projektų paramos gavėjų atrankos kriterijų priėmimas
|
Paramos gavėjų atrankos kriterijų patvirtinimo paskelbimas Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerijos ir Žemės ūkio restruktūrizavimo ir modernizavimo agentūros interneto svetainėje
|
|
|
|
|
|
Po viešų konsultacijų patvirtinti visų su šia investicija susijusių projektų paramos gavėjų atrankos kriterijus. Atrankos kriterijai turi atitikti nediskriminavimo ir skaidrumo principus.
Atrankos kriterijuose pirmenybė teikiama šioms sritims:
I) skaitmeninimas;
II) darbo vietų kūrimas;
III) aplinkos apsauga ir tvari maisto gamybos praktika;
IV) žiedinę ekonomiką, įskaitant veiksmus, susijusius su maisto švaistymo prevencija.
Paraiškų teikimo ir tikrinimo procesą vykdo Žemės ūkio restruktūrizavimo ir modernizavimo agentūra (ARMA), kad būtų užtikrintas nuoseklumas, skaidrumas ir išvengta dvigubo finansavimo.
|
|
|
A1.4.1 Žemės ūkio sektoriaus infrastruktūros arba įrangos modernizavimas
|
|
Galutinio mokėjimo pavedimai, išduoti paskirstymo ar saugojimo centrų arba didmeninių rinkų statybos ar modernizavimo projektams
|
|
|
|
150
|
2 KETVIRTIS
|
2026
|
Galutinio mokėjimo pavedimai, išduoti paskirstymo ar saugojimo centrų arba didmeninių rinkų statybos ar modernizavimo projektams.
Kvietimais teikti projektus užtikrinama atitiktis reikšmingos žalos nedarymo techninėms gairėms (2021/C 58/01), visų pirma kiek tai susiję su reikalavimais, susijusiais su atliekų tvarkymu.
Kvietimuose teikti projektus nurodoma, kad:
1. Perkami sunkvežimiai ir kitos sunkiosios transporto priemonės turi būti tik visai netaršūs, mažataršiai arba suskystintomis gamtinėmis dujomis ir (arba) biometanu varomi sunkvežimiai. Specialiosios paskirties transporto priemonės turi atitikti tas pačias pirmiau išdėstytas taisykles.
2. Biodujų energijos gamybos įrenginiai turi atitikti Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos (Direktyva (ES) 2018/2001 (RED II)) 29–31 straipsniuose nustatytus tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus ir 26 straipsnyje nustatytas taisykles dėl maistinės ir pašarinės kilmės biodegalų, taip pat susijusius įgyvendinimo ir deleguotuosius aktus.
|
|
|
A1.4.1 Žemės ūkio sektoriaus infrastruktūros arba įrangos modernizavimas
|
|
Galutinio mokėjimo pavedimai, išduoti projektams, kuriais siekiama sukurti arba modernizuoti žemės ūkio sektoriaus įmonių infrastruktūrą arba įrangą
|
|
|
|
811
|
2 KETVIRTIS
|
2026
|
Galutinio mokėjimo pavedimai, išduoti projektams, kuriais siekiama sukurti arba modernizuoti žemės ūkio sektoriaus įmonių infrastruktūrą arba įrangą.
Kvietimais teikti projektus užtikrinama atitiktis reikšmingos žalos nedarymo techninėms gairėms (2021/C 58/01), visų pirma kiek tai susiję su reikalavimais, susijusiais su atliekų tvarkymu.
Kvietimuose teikti projektus nurodoma, kad:
1. Perkami sunkvežimiai ir kitos sunkiosios transporto priemonės turi būti tik visai netaršūs, mažataršiai arba suskystintomis gamtinėmis dujomis ir (arba) biometanu varomi sunkvežimiai. Specialiosios paskirties transporto priemonės turi atitikti tas pačias pirmiau išdėstytas taisykles.
2. Biodujų energijos gamybos įrenginiai turi atitikti Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos (Direktyva (ES) 2018/2001 (RED II)) 29–31 straipsniuose nustatytus tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus ir 26 straipsnyje nustatytas taisykles dėl maistinės ir pašarinės kilmės biodegalų, taip pat susijusius įgyvendinimo ir deleguotuosius aktus.
|
|
|
A1.4.1 Žemės ūkio sektoriaus infrastruktūros arba įrangos modernizavimas
|
|
Ūkininkai, gavę finansavimą projektams, kuriais siekiama pakeisti aplinkai ir sveikatai kenksmingas medžiagas žemės ūkio gamybai naudojamuose pastatuose, užbaigti
|
|
|
|
|
|
|
Ne mažiau kaip 22000 ūkininkų gavo finansavimą užbaigę projektus, kuriais siekiama žemės ūkio gamybai naudojamuose pastatuose pakeisti aplinkai ir sveikatai kenksmingas medžiagas.
|
|
|
A1.4.1 Žemės ūkio sektoriaus infrastruktūros arba įrangos modernizavimas
|
|
Projektų, kuriais siekiama pakeisti aplinkai ir sveikatai kenksmingas medžiagas žemės ūkio gamybai naudojamuose pastatuose, finansavimas
|
|
|
|
42 641
|
4 KETVIRTIS
|
2025
|
Projektams buvo skirtas finansavimas, kad būtų pakeistos aplinkai ir sveikatai kenksmingos medžiagos žemės ūkio gamybai naudojamuose pastatuose.
|
|
|
A1.4.1 Žemės ūkio sektoriaus infrastruktūros arba įrangos modernizavimas
|
|
Galutinių mokėjimų pavedimai, susiję su ūkininkų arba žvejų vykdomais infrastruktūros arba įrangos statybos arba modernizavimo projektais
|
|
|
|
13 519
|
2 KETVIRTIS
|
2026
|
Galutinių mokėjimų pavedimai ūkininkams ar žvejams už infrastruktūros ar įrangos statybos ar modernizavimo projektus.
Kvietimais teikti projektus užtikrinama atitiktis reikšmingos žalos nedarymo techninėms gairėms (2021/C 58/01), visų pirma kiek tai susiję su reikalavimais, susijusiais su atliekų tvarkymu.
Kvietimuose teikti projektus nurodoma, kad:
1. Perkami sunkvežimiai ir kitos sunkiosios transporto priemonės turi būti tik visai netaršūs, mažataršiai arba suskystintomis gamtinėmis dujomis ir (arba) biometanu varomi sunkvežimiai. Specialiosios paskirties transporto priemonės turi atitikti tas pačias pirmiau išdėstytas taisykles.
2. Biodujų energijos gamybos įrenginiai turi atitikti Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos (Direktyva (ES) 2018/2001 (RED II)) 29–31 straipsniuose nustatytus tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus ir 26 straipsnyje nustatytas taisykles dėl maistinės ir pašarinės kilmės biodegalų, taip pat susijusius įgyvendinimo ir deleguotuosius aktus.
|
A2 – INOVACIJOS
|
|
Susijusi priemonė (reforma arba investicija)
|
Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė
|
|
Kokybiniai rodikliai
(jei tai tarpinės reikšmės)
|
Kiekybiniai rodikliai
(tikslai)
|
Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis
|
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Robotizavimo ir skaitmeninimo bei inovacijų procesų spartinimas
|
|
Įsigaliojo naujas įstatymas dėl paramos įmonių automatizavimui, skaitmeninimui ir inovacijoms nustatant mokesčių lengvatą robotizavimui
|
Naujojo įstatymo nuostata dėl paramos įmonių automatizavimui, skaitmeninimui ir inovacijoms, nurodanti jo įsigaliojimą
|
|
|
|
|
|
Nauju įstatymu nustatoma mokesčių lengvata, kad verslininkas turėtų teisę į papildomą dalies robotizavimo išlaidų nurašymą iš mokesčio bazės mokestinių metų pabaigoje. Mokesčių lengvata gali naudotis visi verslininkai, neatsižvelgiant į jų dydį ir verslo vietą. Tinkamomis finansuoti laikomos šios išlaidos:
• naujų robotų pirkimo išlaidos,
• su jais funkciškai susijusių robotų mašinos ir išoriniai įtaisai
• mašinos, prietaisai ir kiti su robotais funkciškai susiję dalykai, naudojami ergonomikai ir darbo saugai užtikrinti
• robotų nuotolinio valdymo, diagnostikos, stebėjimo ar priežiūros mašinos, prietaisai ar sistemos
• žmogaus ir mašinos sąveikos prietaisai, skirti kobotams arba didelio jautrumo robotams
• pirmiau minėto nematerialiojo turto, susijusio su ilgalaikiu turtu, sąnaudos
• mokymo paslaugų, susijusių su robotais, išlaidos
• mokesčiai, susiję su pirmiau nurodyta ilgalaikio turto išperkamosios nuomos sutartimi, jei pasibaigus pagrindiniam išperkamosios nuomos sutarties laikotarpiui ilgalaikio turto nuosavybės teisė perduodama mokesčių mokėtojui.
Tikimasi, kad ši priemonė nedarys reikšmingos žalos aplinkos tikslams, kaip tai suprantama Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į priemonės aprašymą ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytus rizikos mažinimo veiksmus pagal reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C 58/01). Visų pirma reforma remiamos mažo poveikio investicijos, kurios yra technologiškai neutralios jų taikymo lygmeniu.
|
|
|
A2.1.1. Investicijos, kuriomis remiamas robotizavimas arba skaitmeninimas įmonėse
|
|
Projektai, susiję su robotizavimu, dirbtiniu intelektu arba procesų, technologijų, produktų ar paslaugų skaitmeninimu įmonėse
|
|
|
|
|
|
|
Paramos gavėjų galutines mokėjimo paraiškas turi būti patvirtinusi kompetentinga institucija projektams, susijusiems su robotizavimu ar dirbtiniu intelektu arba procesų, technologijų, produktų ar paslaugų skaitmeninimu įmonėse.
|
|
|
A2.2 Perėjimo prie žiedinės ekonomikos modelio sąlygų kūrimas
|
|
Naujų teisės aktų, kuriais nustatomi teisės aktų sistemos pakeitimai, kad būtų sudarytos sąlygos prekybai antrinėmis žaliavomis, įsigaliojimas
|
Naujojo teisės akto nuostata, nurodanti jo įsigaliojimą
|
|
|
|
|
|
Naujuoju teisės aktu sudaromos sąlygos prekybai tam tikromis antrinėmis žaliavomis. Teisės aktais sudaromos sąlygos lengviau tvarkyti šias medžiagas, siekiant sumažinti gamtos išteklių naudojimą, pakeisti natūralias medžiagas ir produktus ir sumažinti atliekų saugojimą atliekų sąvartose.
|
|
|
A2.2.1 Investicijos į aplinkosaugos technologijas ir inovacijas, susijusias su žiedine ekonomika
|
|
Pasirašyti susitarimai dėl dotacijų aplinkos technologijų ir inovacijų, susijusių su žiedine ekonomika, projektams
|
|
|
|
|
|
|
Pasirašytų susitarimų dėl dotacijų aplinkos technologijų ir inovacijų, susijusių su žiedine ekonomika, projektams skaičius.
Pagal kvietimo teikti pasiūlymus atrankos kriterijus reikalaujama, kad projektais būtų prisidedama prie MVĮ perėjimo prie žiedinės ekonomikos.
Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C 58/01), į kvietimų teikti projektus techninėse užduotyse nustatytus tinkamumo kriterijus neįtraukiamas šis veiklos rūšių sąrašas: I) su iškastiniu kuru susijusi veikla, įskaitant galutinės grandies naudojimą; II) veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuria siekiama, kad prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius; III) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais; ir iv) veikla, kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai.
|
|
|
A2.2.1 Investicijos į aplinkosaugos technologijas ir inovacijas, susijusias su žiedine ekonomika
|
|
Pasirašyti susitarimai dėl dotacijų aplinkos technologijų ir inovacijų projektams, susijusiems su žiedine ekonomika arba antrinių žaliavų rinkos kūrimu
|
|
|
|
|
|
|
Pasirašytų susitarimų dėl dotacijų aplinkos technologijų ir inovacijų projektams, susijusiems su žiedine ekonomika arba antrinių žaliavų rinkos kūrimu, skaičius.
Kvietime teikti paraiškas nurodomi tinkamumo kriterijai, pagal kuriuos reikalaujama, kad projektai apimtų bent vieną iš šių kategorijų:
– technologijos atliekų, kaip antrinių žaliavų, naudojimo srityje;
– didinti perdirbamų medžiagų kiekį;
– gamybos procesuose naudojamų pirminių žaliavų kiekio mažinimas;
– remti pagrindinius grąžinamajam perdirbimui skirtus projektavimo procesus;
– pailginti produktų naudojimo trukmę;
– sumažinti į sąvartynus vežamų atliekų kiekį.
Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C 58/01), į kvietimų teikti projektus techninėse užduotyse nustatytus tinkamumo kriterijus neįtraukiamas šis veiklos rūšių sąrašas: I) su iškastiniu kuru susijusi veikla, įskaitant galutinės grandies naudojimą; II) veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuria siekiama, kad prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius; III) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais; ir iv) veikla, kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai.
|
|
|
A2.3. Nepilotuojamų orlaivių (UAV) kūrimo institucinio ir teisinio pagrindo sukūrimas
|
|
Įstatymo, kuriuo iš dalies keičiamas Lenkijos oro navigacijos paslaugų agentūros įstatymas, įsigaliojimas
|
Įstatymo, kuriuo iš dalies keičiamas Lenkijos oro navigacijos paslaugų agentūros įstatymas, nuostata, nurodanti jo įsigaliojimą
|
|
|
|
|
|
Iš dalies keičiančiu aktu Lenkijos oro navigacijos paslaugų agentūrai (PANSA) suteikiama teisė turėti komercinių bendrovių nuosavo kapitalo ir leidžiama PANSA arba jos patronuojamosioms įmonėms vykdyti bandomuosius projektus, kuriais remiamas bepiločiais orlaiviais grindžiamų verslo modelių ir paslaugų įgyvendinimas.
|
|
|
A2.3.1 Nepilotuojamų orlaivių vietos kompetencijos centrai
|
|
Bepiločių orlaivių vietos kompetencijos centrai
|
|
|
|
|
|
|
Nepriklausomo (-ų) audito sertifikatas (-ai), kuriuo (-iais) patvirtinama, kad įsteigta dešimt vietos bepiločių orlaivių kompetencijos centrų, teikiančių skaitmeninę infrastruktūrą, tūpimo laukus ir sekimo infrastruktūrą.
|
|
|
A2.4. Mokslo ir pramonės bendradarbiavimo mechanizmų stiprinimas
|
|
Įstatymo, kuriuo iš dalies keičiamas Aukštojo mokslo ir studijų įstatymas, kiek tai susiję su subjektų, kurie kartu su universitetais gali kurti specialiosios paskirties įmones, katalogu, įsigaliojimas
|
Įstatymo, kuriuo iš dalies keičiamas Mokslo ir aukštojo mokslo įstatymas, nuostata, nurodanti jo įsigaliojimą
|
|
|
|
|
|
Iš dalies keičiančiu aktu sudaromos sąlygos kurti specialiosios paskirties įmones, specialiai sukurtas MTTP rezultatų komercializacijai. Tikimasi, kad tai sudarys sąlygas didesniam technologijų perdavimo tarpdalykiškumui ir lankstumui.
|
|
|
A2.4. Mokslo ir pramonės bendradarbiavimo mechanizmų stiprinimas
|
|
Laboratorijų naudojimo ir žemės ūkio ir kaimo plėtros ministro prižiūrimų institutų žinių perdavimo taisyklių nustatymas
|
Dokumentas, kuriame išdėstytos nustatytos taisyklės
|
|
|
|
|
|
Laboratorijų naudojimo ir žinių perdavimo taisyklėse nustatomos mokslinių tyrimų infrastruktūros naudojimo bendradarbiaujant mokslo ir mokslo bei mokslo ir verslo srityse procedūros. Nuostatos turi atitikti nediskriminavimo ir skaidrumo principus.
|
|
|
A2.4.1 Investicijos į mokslinių tyrimų pajėgumus
|
|
Laboratorijų, turinčių mokslinių tyrimų arba analizės infrastruktūrą, projektai
|
|
|
|
54
|
|
|
Projektų priėmimo protokolai arba galutinio mokėjimo paraiškos laboratorijų, turinčių mokslinių tyrimų ar analizės infrastruktūrą, projektams.
|
A3 – ŠVIETIMAS
|
|
Susijusi priemonė (reforma arba investicija)
|
Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė
|
|
Kokybiniai rodikliai
(jei tai tarpinės reikšmės)
|
Kiekybiniai rodikliai
(tikslai)
|
Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis
|
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
A3.1. Šiuolaikinės ekonomikos darbo jėga: įgūdžių ir kvalifikacijų atitikties darbo rinkos reikalavimams gerinimas
|
|
Teisės aktų (įskaitant aktą, kuriuo iš dalies keičiamas Švietimo įstatymas), kuriais nustatoma sektorių įgūdžių centrų tinklo teisinė sistema, įsigaliojimas
|
Teisės akto (-ų) nuostatos, nurodančios jų įsigaliojimą
|
|
|
|
|
|
Įsigalioja teisės aktai (įskaitant aktą, kuriuo iš dalies keičiamas Švietimo įstatymas), kuriais nustatoma sektorių įgūdžių centrų tinklo teisinė sistema, užtikrinant tikslinį kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą, atitinkantį darbo rinkos poreikius. Švietimo įstatymas iš dalies keičiamas konsultuojantis su suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant sektoriaus atstovus, socialinius partnerius ir regionines valdžios institucijas.
Teisės aktai:
·Numatyti Įgūdžių centrų tinklo plėtros planą;
·Nustatyti įgūdžių centrų vaidmenį švietimo ir mokymo sistemoje;
·Nustato darbuotojų įdarbinimo Įgūdžių centruose sąlygas;
·Nustatyti nuostatas dėl reguliarių peržiūrų siekiant užtikrinti sektorių įgūdžių centrų priežiūrą;
·Pritaikyti esamą valdymo sistemą su specialiai pritaikytomis nuostatomis dėl įgūdžių centrų, įskaitant darbdavius (įskaitant MVĮ atstovus), socialinius partnerius ir kitus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus, įskaitant regionines ir vietos valdžios institucijas, valdymo;
·Nustatyti finansavimo tvarką, mokymo sąlygas, profesinio orientavimo nuostatas ir mokymo programas; ir
·Nustatyti teikiamo mokymo rūšis, tikslines grupes, kvalifikacijų ir standartų rūšis, kokybės užtikrinimo ir tikrinimo mechanizmus, numatyti, kad sektoriai būtų susieti su įgūdžių centrais.
Taip pat turi būti sprendžiamas neįgaliųjų įtraukties klausimas.
|
|
|
A3.1. Šiuolaikinės ekonomikos darbo jėga: įgūdžių ir kvalifikacijų atitikties darbo rinkos reikalavimams gerinimas
|
|
Teisės aktų (įskaitant aktą, kuriuo iš dalies keičiamas Mokytojų įstatymas), kuriais sudaromos sąlygos įgyvendinti profesinio mokytojų rengimo programas sektorių įgūdžių centruose, įsigaliojimas
|
Nuostatos, kuriomis sudaromos sąlygos įgyvendinti profesinio mokytojų rengimo programas sektoriniuose įgūdžių centruose
|
|
|
|
|
|
Teisės aktų (įskaitant aktą, kuriuo iš dalies keičiamas Mokytojų įstatymas) įsigaliojimas leidžia sektorių įgūdžių centrams rengti profesinius mokytojų mokymus, įskaitant mokytojų mokymą naudotis naujomis technologijomis.
Teisės aktais nustatoma mokytojų rengimo Įgūdžių centruose sistema.
|
|
|
A3.1. Šiuolaikinės ekonomikos darbo jėga: įgūdžių ir kvalifikacijų atitikties darbo rinkos reikalavimams gerinimas
|
|
Teisės akto (-ų), kuriuo (-iais) nustatoma regionų atsakomybė įgūdžių politikos srityje, įsigaliojimas
|
Teisės akto (-ų) nuostatos, kuriose nurodytos įsigaliojimo datos
|
|
|
|
|
|
Teisės akte (-uose) apibrėžiama regionų atsakomybė, susijusi su įgūdžių politika, ir apibrėžiami regioninių koordinavimo grupių įgaliojimai, įskaitant pareigą stebėti regioninę įgūdžių politiką.
|
|
|
A3.1.1. Investicijos į šiuolaikinį profesinį mokymą, aukštąjį mokslą ir mokymąsi visą gyvenimą
|
|
T1 – Sektorinių įgūdžių centrų, teikiančių kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo paslaugas, tinklo sukūrimas
|
|
|
|
|
|
|
Įsteigti 10 sektorinių įgūdžių centrų, kuriuose būtų teikiamas sektorinis profesinis rengimas ir mokymas, be kita ko, besimokantiems asmenims, studentams, profesinio rengimo ir mokymo mokytojams ir kitiems suaugusiesiems. Tai apima:
• įgūdžių centrų statyba, rekonstrukcija, plėtra ar renovacija;
• įrangos pirkimas;
• centrų institucinė struktūra, įskaitant sektorių organizacijų dalyvavimą;
• darbuotojų samdymas;
• mokymo programų, kurios turi būti parengtos centre, rinkinys su pasirinktais kursais, apimančiais kiekvieno centro žaliuosius ir skaitmeninius aspektus.
Naujų pastatų statyba turi atitikti energijos beveik nevartojančių pastatų standartą, kaip nustatyta Pastatų energinio naudingumo direktyvoje.
Galimybių studijos turėtų būti atliktos prieš užbaigiant investicijas.
|
|
|
A3.1.1. Investicijos į šiuolaikinį profesinį mokymą, aukštąjį mokslą ir mokymąsi visą gyvenimą
|
|
T2 – Sektorių įgūdžių centrai
|
|
|
|
|
|
|
Pastatyta, rekonstruota, išplėsta arba renovuota 120 sektorinių įgūdžių centrų.
Kiekvienas centras perka įrangą, kaip patvirtinta įsigytos įrangos sąskaitų faktūrų sąrašu.
Sektorių įgūdžių centrams naftos chemijos pramonės profesinėje srityje parengiamos mokymo programos, pagal kurias vertinama atitiktis reikšmingos žalos nedarymo principui.
Sektorių įgūdžių centrai nėra steigiami šiose profesinėse srityse:
·požeminė kasyba ir antracito perdirbimas;
·geologija, gręžinys, kasyba ir dujų tinklas.
|
|
|
A3.1.1. Investicijos į šiuolaikinį profesinį mokymą, aukštąjį mokslą ir mokymąsi visą gyvenimą
|
|
Veikiančių regioninių koordinavimo grupių, koordinuojančių profesinio rengimo ir mokymo bei mokymosi visą gyvenimą politiką, steigimas
|
|
|
|
|
|
|
Įsteigiama bent 14 regioninio koordinavimo grupių, kurių bendras tikslas – 16 regioninio koordinavimo grupių (po vieną kiekvienai vaivadijai). Regioninės koordinavimo grupės, kurias sudaro pagrindiniai suinteresuotieji subjektai, koordinuoja profesinio rengimo ir mokymo bei mokymosi visą gyvenimą politiką ir, kai aktualu ir jei susitarta su atitinkamomis aukštojo mokslo institucijomis, bendradarbiauja su aukštuoju mokslu.
|
|
|
A3.1.1. Investicijos į šiuolaikinį profesinį mokymą, aukštąjį mokslą ir mokymąsi visą gyvenimą
|
|
Sukurtų regioninių profesinio rengimo ir mokymo bei mokymosi visą gyvenimą koordinavimo grupių vykdomas praktiškai įgyvendinamų integruotos įgūdžių strategijos įgyvendinimo programų rengimas regioniniu lygmeniu
|
|
|
|
|
|
|
Parengiama bent 14 įgyvendinamų regioninių įgyvendinimo programų, kurių bendras tikslas – 16 regioninių įgyvendinamų įgyvendinimo programų (po vieną kiekvienai vaivadijai).
Nacionalinės integruotos įgūdžių strategijos iki 2030 m. įgyvendinimo programos apima įvairias mokymosi formas, įskaitant profesinio rengimo ir mokymo (PRM) ir mokymosi visą gyvenimą koordinavimą.
Jos apima profesinio rengimo ir mokymo plėtros regionuose planus, atsižvelgiant į skaitmeninę ir žaliąją pertvarką ir skatinant inovacijas.
Jos apima stebėsenos ir vertinimo mechanizmus.
|
A4 – DARBO RINKA
|
|
Susijusi priemonė (reforma arba investicija)
|
Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė
|
|
Kokybiniai rodikliai
(jei tai tarpinės reikšmės)
|
Kiekybiniai rodikliai
(tikslai)
|
Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis
|
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
A51G
|
A4.1 Darbo rinkos institucijų struktūrinės reformos
|
|
Naujų įstatymų dėl valstybinių užimtumo tarnybų, trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo ir tam tikrų darbo sutarčių sudarymo elektroniniu būdu įsigaliojimas:
– pakeisti valstybines užimtumo tarnybas ir aktyvią darbo rinkos politiką, kad būtų padidintas darbo jėgos aktyvumas;
– administracinių kliūčių įsidarbinti užsieniečiams mažinimas
– tam tikrų sutarčių sudarymo proceso supaprastinimas
|
Įstatymų dėl valstybinių užimtumo tarnybų, trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo ir dėl tam tikrų darbo sutarčių sudarymo elektroniniu būdu nuostata, nurodanti jų įsigaliojimą
|
|
|
|
2 KETVIRTIS
|
2024
|
Trijų naujų įstatymų, kuriais nustatomos naujos nuostatos, įsigaliojimas:
1. Valstybinių užimtumo tarnybų ir aktyvios darbo rinkos politikos srityje didinti dalyvavimą darbo rinkoje: I) įdarbinimo tarnybų klientų grupės išplėtimas įtraukiant profesionaliai neaktyvius asmenis; nustatyti ekonomiškai neaktyvius asmenis ir su jais susisiekti, iii) įpareigoti viešojo ir privačiojo sektorių darbdavius (verslininkus, kurie naudojasi viešosiomis lėšomis, pavyzdžiui, dalyvauja konkursuose) teikti darbo pasiūlymus centrinei darbo pasiūlymų duomenų bazei; IV) darbo ieškančių asmenų galimybių mokytis visą gyvenimą didinimas finansuojant iš Darbo fondo mokymo išlaidas ir žinių bei įgūdžių, įskaitant profesines kvalifikacijas, įgijimo sertifikavimą; V) nustatyti naują paramos formą (tęstinio mokymosi kuponą) tiek dirbantiems asmenims, tiek bedarbiams.
2. Sumažinti administracines kliūtis ir supaprastinti užsieniečių įdarbinimo procedūras: I) valstybinės užimtumo tarnybos turi turėti galimybę VUT sukurti specializuotas tarnybas (ne atskirą biurą), kurios padėtų užsieniečiams darbo rinkoje – tiek dirbantiems, tiek bedarbiams; II) valstybinių užimtumo tarnybų vaidmuo leidimų dirbti užsieniečiams išdavimo procese didėja, todėl jis tampa veiksmingesnis; III) įsigalioja nuostatos, kuriomis nustatoma visiško procedūrų, susijusių su leidimo dirbti užsieniečiams gavimu, skaitmeninimo sistema; IV) įsigalioja integracijos sistema ir nuostatos dėl kontrolės paslaugų, skirtų darbo teisėtumui stebėti, stiprinimo.
3. Dėl tam tikrų sutarčių sudarymo elektroniniu būdu, siekiant supaprastinti įdarbinimo procesą. Teisės aktuose numatoma galimybė tam tikras darbo sutartis sudaryti ir dėl jų susitarti elektroniniu būdu, integruojant jas į socialinės apsaugos ir mokesčių sistemas. Tai palengvina darbo santykių užmezgimo procesą. Teisės aktuose gali būti numatytas pagrįstas pereinamasis laikotarpis veiksmingam nuostatų, būtinų IT sistemai sukurti, taikymui.
|
|
|
A4.1 Darbo rinkos institucijų struktūrinės reformos
|
|
2025–2027 m. valstybinių užimtumo tarnybų plėtros plano paskelbimas
|
Šeimos, darbo ir socialinės politikos ministerijos (MRPiPS) paskelbtas 2025–2027 m. valstybinių užimtumo tarnybų plėtros planas
|
|
|
|
4 KETVIRTIS
|
2024
|
Bus paskelbtas 2025–2027 m. valstybinių užimtumo tarnybų plėtros planas. Joje nustatomi darbo rinkos politikos prioritetai ir būdai, kuriais valstybinės užimtumo tarnybos juos įgyvendina.
|
|
|
A4.1 Darbo rinkos institucijų struktūrinės reformos
|
|
Surengti konsultacijas su socialiniais partneriais dėl kolektyvinių sutarčių galimybių ir atlikti išsamų tyrimą dėl galimo vienos darbo sutarties vaidmens užtikrinant naują lankstumą ir saugumą Lenkijos darbo rinkoje;
|
Šeimos ir socialinės politikos ministerijos (MRPiPS) paskelbta konsultacijų su socialiniais partneriais ataskaita
|
|
|
|
|
|
Konsultacijų su socialiniais partneriais tikslas – nustatyti kolektyvinių sutarčių vaidmenį ir potencialą Lenkijos darbo rinkoje, kad būtų suteikta naujų lankstumo galimybių, atsižvelgiant į naujas ir sparčiai kintančias realijas. Turi būti atliktas tyrimas siekiant išnagrinėti galimybes sudaryti vieną darbo sutartį, suteikti analitinį ir teisinį pagrindą ir naudoti lyginamąją analizę. Ji gali būti plėtojama padedant tarptautinėms organizacijoms ir (arba) teikiant specialią techninę pagalbą.
|
|
|
A4.1 Darbo rinkos institucijų struktūrinės reformos
|
|
Įstatymo (-ų) įsigaliojimas, atsižvelgiant į konsultacijų dėl kolektyvinių sutarčių rezultatus ir tyrimą dėl vienos darbo sutarties Lenkijoje
|
Įstatymo (-ų) nuostata (-os), nurodanti (-ios) jo įsigaliojimą
|
|
|
|
|
|
Įstatymo (-ų) įsigaliojimas, atsižvelgiant į galimo vienos darbo sutarties vaidmens tyrimo rezultatus ir bent šiuos konsultacijų dėl kolektyvinių sutarčių rezultatus:
1) supaprastinti kolektyvinių sutarčių registravimo tvarką;
2) tarpininkavimo naudojimas derybose;
3) Subjektai, įgalioti sudaryti kolektyvines sutartis;
4) dalykai, kuriems taikomos kolektyvinės sutartys.
|
|
|
A4.1.1 Investicijos darbo rinkos institucijų reformai remti
|
|
Valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) skaitmeninimas
|
Modernizuotos IT sistemos ir infrastruktūra
|
|
|
|
|
2026
|
Valstybinėms užimtumo tarnyboms (VUT) suteikiama galimybė naudotis 13 modernizuotų IT sistemų, kurios apima:
– prašymus įregistruoti VUT klientus, leisti užsieniečiams dirbti Lenkijoje, gauti išmoką ir padaryti įrašą registre arba
– individualius nuolatinių buveinių klientų profilius arba
– VUT klientų pasitenkinimo apklausos priemonė arba
– VUT interneto svetainių funkcijų išplėtimas taikant dirbtiniu intelektu grindžiamus mechanizmus.
Perkama VUT skirta IT infrastruktūra.
|
|
|
A4.1.1 Investicijos darbo rinkos institucijų reformai remti
|
|
Mokymai apie naujų procedūrų taikymą
|
Mokymai apie naujų procedūrų taikymą
|
|
|
|
2 KETVIRTIS
|
2026
|
Valdžios institucijos pateikia a) galutinę (-es) ataskaitą (-as) apie 10025 dalyvių surengtus mokymus, susijusius su naujomis procedūromis, nustatytomis i) naujame darbo rinkos ir valstybinių užimtumo tarnybų įstatyme, ii) naujame trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo įstatyme arba iii) naujame įstatyme dėl informacinės sistemos, skirtos tam tikrų rūšių sutartims tvarkyti.
|
|
A57G
|
A4.2 Reforma, kuria siekiama pagerinti tėvų padėtį darbo rinkoje didinant galimybes naudotis kokybiškomis vaikų iki trejų metų priežiūros paslaugomis
|
|
Vaikų priežiūros kokybės standartų, įskaitant vaikams iki trejų metų teikiamų paslaugų švietimo ir priežiūros standartus, priėmimas
|
Atitinkamų įstatymų nuostata, nurodanti įsigaliojimą
|
|
|
|
2 KETVIRTIS
|
2024
|
Nepriklausoma esamų vaikų iki trejų metų priežiūros ir švietimo standartų analizė ir galimybė naudotis kokybiškomis ir įperkamomis ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemomis. Analizė atliekama atsižvelgiant į 2019 m. gegužės 22 d. Tarybos rekomendaciją dėl kokybiškų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemų (2019/C 189/02) ir pateikiama ataskaitoje, kurią turi paskelbti Šeimos, darbo ir socialinės politikos ministerija.
Šeimos, darbo ir socialinės politikos ministerija viešai konsultuojasi su suinteresuotaisiais subjektais dėl reglamento dėl vaikų priežiūros kokybės standartų, kuris apima iki trejų metų amžiaus vaikams teikiamų paslaugų švietimo ir priežiūros standartus, ir dėl jo susitaria su suinteresuotaisiais subjektais. Įstatyme gali būti numatytas pagrįstas pereinamasis laikotarpis, per kurį vaikų priežiūros tarnybos galėtų veiksmingai taikyti priimtus standartus.
Įsigaliojus 2011 m. vasario 4 d. įstatymo dėl vaikų iki trejų metų priežiūros pakeitimui, minimalūs standartai tampa privalomi vaikų priežiūros paslaugų teikėjams. Įstatyme nustatomas pagrindas, kuriuo remdamasi Šeimos, darbo ir socialinės politikos ministerija padeda savivaldybėms vykdyti kokybės kontrolę.
|
|
|
A4.2 Reforma, kuria siekiama pagerinti tėvų padėtį darbo rinkoje didinant galimybes naudotis kokybiškomis vaikų iki trejų metų priežiūros paslaugomis
|
|
Įstatymo, kuriuo iš dalies keičiamas Įstatymas dėl vaikų iki trejų metų priežiūros, užtikrinant ilgalaikį vaikų iki trejų metų priežiūros paslaugų vidaus finansavimą, įsigaliojimas
|
Įstatymo, kuriuo iš dalies keičiamas 2011 m. vasario 4 d. Įstatymas dėl vaikų iki trejų metų priežiūros, nuostata, nurodanti jo įsigaliojimą
|
|
|
|
|
|
Įstatymo, kuriuo iš dalies keičiamas 2011 m. vasario 4 d. Įstatymas dėl vaikų iki trejų metų priežiūros, kuriuo užtikrinamas ilgalaikis vaikų iki trejų metų priežiūros paslaugų teikimo finansavimas iš nacionalinių išteklių, įsigaliojimas.
|
|
|
A4.2 Reforma, kuria siekiama pagerinti tėvų padėtį darbo rinkoje didinant vaikų iki trejų metų amžiaus galimybes naudotis vaikų priežiūros paslaugomis
|
|
Įstatymo, kuriuo iš dalies keičiamas Įstatymas dėl vaikų iki trejų metų priežiūros, siekiant pakeisti vaikų iki trejų metų priežiūros finansavimo sistemos organizavimą, kad būtų įgyvendinta viena nuosekli finansavimo valdymo sistema, skirta vaikų iki trejų metų priežiūros paslaugų kūrimui ir veikimui, įsigaliojimas
|
Įstatymo, kuriuo iš dalies keičiamas 2011 m. vasario 4 d. Įstatymas dėl vaikų iki trejų metų priežiūros, nuostata, nurodanti jo įsigaliojimą
|
|
|
|
|
|
Įsigaliojus teisės aktui, kuriuo iš dalies keičiamas 2011 m. vasario 4 d. Įstatymas dėl vaikų iki trejų metų priežiūros, racionalizuojamas vaikų priežiūros įstaigų kūrimo ir veikimo finansavimo valdymas:
– įgyvendinti bendrą nuoseklią finansavimo valdymo sistemą, skirtą vaikų iki trejų metų priežiūros paslaugų kūrimui ir veikimui;
– lėšų, gaunamų iš įvairių finansavimo šaltinių pagal programą „Maluch+“, valdymą.
|
|
|
A4.2.1 Parama vaikų iki trejų metų priežiūros įstaigoms pagal programą „Aktyvus lopšelis“ (buvęs Maluch+)
|
|
Sukurti IT sistemą, skirtą vaikų iki trejų metų priežiūros įstaigų finansavimui valdyti ir joms kurti, kuri apimtų įvairius vaikų priežiūros finansavimo šaltinius;
|
Visiškai veikianti IT sistema
|
|
|
|
|
|
Sukurti ir įdiegti veikiančią IT sistemą (arba išplėsti vieną iš esamų sistemų), kuri būtų naudojama galutinių finansinės paramos gavėjų, t. y. vaikų priežiūros įstaigas kuriančių ir valdančių subjektų, projektams remti kiekvienu jų įgyvendinimo etapu. Sistemą taip pat naudoja reformą prižiūrinčios ir įgyvendinančios institucijos. Sistema apima informaciją apie įvairius vaikų priežiūros finansavimo šaltinius.
|
|
|
A4.2.1 Parama vaikų iki trejų metų priežiūros įstaigoms pagal programą „Aktyvus lopšelis“ (buvęs Maluch+)
|
|
Vaikų iki trejų metų priežiūros įstaigų statyba, atnaujinimas arba pritaikymas
|
|
|
|
|
|
|
Pastatytų, renovuotų arba pritaikytų vaikų iki trejų metų priežiūros įstaigų skaičius.
|
|
|
Socialinės ekonomikos subjektams skirtos teisinės sistemos įgyvendinimas
|
|
Socialinės ekonomikos teisės akto įsigaliojimas
|
Socialinės ekonomikos akto nuostata, nurodanti jo įsigaliojimą
|
|
|
|
|
|
Įsigalioja socialinės ekonomikos aktas, kuriuo reglamentuojami pagrindiniai su šiuo sektoriumi susiję klausimai, visų pirma: socialinės įmonės apibrėžtis, socialinės ekonomikos įmonės veikimo ir rėmimo principai, nauji socialinės ekonomikos įmonių ir vietos valdžios bendradarbiavimo įgyvendinant socialines paslaugas modeliai, taip pat politikos koordinavimo socialinės ekonomikos plėtros srityje principai.
|
|
|
A4.3.1 Investicijos į socialinės ekonomikos subjektus
|
|
Sprendimai, kuriais suteikiamas socialinės įmonės statusas
|
|
|
|
|
|
|
Sprendimai, kuriais socialinės įmonės statusas suteikiamas 1400 subjektų.
|
|
|
A4.3.1 Investicijos į socialinės ekonomikos subjektus
|
|
Finansinę paramą gaunančių socialinės ekonomikos subjektų skaičius
|
|
|
|
|
|
|
Pasirašomi dotacijų susitarimai dėl paramos ne mažiau kaip 1000 socialinės ekonomikos subjektų, susijusių su finansinės paramos teikimu. Į susitarimus dėl dotacijų įtraukiamas įsipareigojimas išlaikyti darbo vietas ne trumpiau kaip 12 mėnesių nuo susitarimo datos.
|
|
|
A4.4 Darbo formų lankstumo didinimas ir nuotolinio darbo įdiegimas
|
|
Įstatymo, kuriuo iš dalies keičiamas Darbo kodeksas, įsigaliojimas, įtraukiant nuolatinę nuotolinio darbo instituciją į Darbo kodekso nuostatas ir lanksčias darbo laiko organizavimo formas
|
Įstatymo, kuriuo iš dalies keičiamas Darbo kodeksas, nuostata, nurodanti jo įsigaliojimą
|
|
|
|
|
|
Įstatymo, kuriuo iš dalies keičiamas Darbo kodeksas, įsigaliojimas; šis įstatymas padės geriau suderinti profesines ir privačiąsias pareigas, reaguoti į krizę ir teikti paramą neaktyviems asmenims, kurių ekonominė veikla menkesnė, ieškant nuolatinio darbo. Reformą sudaro:
– suteikti galimybę dirbti (visiškai arba iš dalies) nuotoliniu būdu ne darbo vietoje, remiantis darbuotojo ir darbdavio susitarimais, sudarytais sudarant darbo sutartį arba darbo metu;
nustatyti nuotolinio darbo taisykles darbdavio ir darbuotojų atstovų susitarimu;
įskaitant konkrečius atvejus, kai nuotolinis darbas galėtų būti atliekamas darbdavio prašymu (pvz., ypatingomis aplinkybėmis);
nustatyti darbdavio pareigą pateikti medžiagą ir priemones, būtinas nuotoliniam darbui atlikti ir (arba) darbuotojų asmeninei įrangai naudoti;
lanksčių darbo laiko organizavimo formų įgyvendinimas.
|
|
|
A4.5 Profesinės veiklos pratęsimas ir skatinimas dirbti sulaukus teisės aktais nustatyto pensinio amžiaus
|
|
Įstatymo, kuriuo iš dalies keičiamas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas, kuriuo nuo 2023 m. įgyvendinamas gyventojų pajamų mokesčio sumažinimas asmenims, sulaukusiems pensinio amžiaus, bet toliau dirbantiems, įsigaliojimas
|
Įstatymo, kuriuo iš dalies keičiamas Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymas, nuostata, nurodanti jo įsigaliojimą
|
|
|
|
|
|
Įstatymo, kuriuo iš dalies keičiamas Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymas ir kuriuo įgyvendinami šie pakeitimai, įsigaliojimas: gyventojų pajamų mokesčio sumažinimas skiriamas mokesčių mokėtojams, kurie sulaukia teisės aktais nustatyto pensinio amžiaus ir nenusprendžia išeiti į pensiją, bet toliau dirba. Šie darbuotojai atleidžiami nuo pajamų mokesčio iki tam tikros pajamų ribos (ne daugiau kaip pirmojo pajamų mokesčio laiptelio, 85528 PLN 2021 m. ir ne daugiau kaip vidutinio bruto darbo užmokesčio Lenkijos nacionalinėje ekonomikoje). Gyventojų pajamų mokesčio tarifas tiems, kurie viršija pirmąjį intervalą, sumažinamas. Dėl šios mokesčių paskatos mokesčių mokėtojai uždirba papildomas sumas, atitinkančias nesumokėto pajamų mokesčio sumą, kuria siekiama juos paskatinti pratęsti karjerą.
|
|
|
A4.5 Profesinės veiklos pratęsimas ir skatinimas dirbti sulaukus teisės aktais nustatyto pensinio amžiaus
|
|
Priemonių, kurių imtasi faktiniam pensiniam amžiui padidinti, poveikio vertinimo ataskaita
|
Šeimos, darbo ir socialinės politikos ministerijos vertinimo ataskaitos paskelbimas
|
|
|
|
|
|
Šios ataskaitos tikslas – įvertinti gyventojų pajamų mokesčio pakeitimų poveikį faktiniam pensiniam amžiui po dvejų metų nuo jų priėmimo. Joje analizuojamas poveikis dalyvavimui darbo rinkoje, pensijų sistemos tvarumui, viešiesiems finansams ir lyčių lygybei.
|
|
|
A4.6 Didinti tam tikrų grupių dalyvavimą darbo rinkoje plėtojant ilgalaikę priežiūrą
|
|
Strateginė ilgalaikės priežiūros Lenkijoje peržiūra siekiant nustatyti reformų prioritetus
|
Šeimos, darbo ir socialinės politikos ministerijos (MRPiPS) ir Sveikatos apsaugos ministerijos strateginės analizės ataskaitos paskelbimas
|
|
|
|
|
|
Lenkijos ilgalaikės priežiūros sistemos analizės užbaigimas siekiant ateityje ją reformuoti ir atitinkamos ataskaitos paskelbimas Šeimos, darbo ir socialinės politikos ministerijos interneto svetainėje „Biuletyn Informacji Publicznej“ ir Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje „Biuletyn Informacji Publicznej“. Atliekant analizę visų pirma įvertinama, ar įmanoma:
– integruoti socialinę ir sveikatos ilgalaikę priežiūrą,
– paspartinti šių paslaugų deinstitucionalizavimą,
– paskirti juos vienai institucijai,
– sumažinti priežiūros paslaugų teikimo susiskaidymą,
– peržiūrėti su priežiūra susijusias išmokas, kad būtų sudarytos sąlygos įsidarbinti,
– sukurti stabilią tinkamo ilgalaikės priežiūros paslaugų, ypač bendruomeninės priežiūros ir priežiūros namuose, finansavimo sistemą,
– sukurti ilgalaikės priežiūros paslaugų kokybės sistemą (reikalavimai darbuotojams, įrangai, ilgalaikės priežiūros paslaugų teikėjų patekimui į rinką).
Analizė atliekama konsultuojantis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant socialinius partnerius, susijusius su ilgalaikės priežiūros teikimu, neformaliuosius slaugytojus, priežiūrą gaunančius asmenis, asmenis, kurie negauna priežiūros, bet turėtų ją gauti, ir vietos valdžios institucijas.
|
|
A70G
|
A4.6 Didinti tam tikrų grupių dalyvavimą darbo rinkoje plėtojant ilgalaikę priežiūrą
|
|
Teisės akto (-ų) įsigaliojimas ir ne teisėkūros procedūra priimamų dokumentų paskelbimas
|
Teisės akto (-ų) nuostata, nurodanti jo įsigaliojimą ir dokumentų, susijusių su viešųjų išlaidų peržiūra ir ilgalaikės priežiūros kokybės sistema, paskelbimą
|
|
|
|
|
2026
|
Teisės akto (-ų), kuriuo (-iais) nustatoma:
1)sąvokos „ilgalaikė priežiūra“ apibrėžtis;
2)sąvokų „neformalusis globėjas“ ir „neformalioji priežiūra“ apibrėžtys;
3)teisinių nuostatų dėl ilgalaikės priežiūros sveikatos priežiūros sistemoje organizacinių standartų priėmimas ir naujų teisinių nuostatų dėl priežiūros paslaugų, teikiamų gyvenamojoje vietoje, standartų priėmimas;
4) įstaigų, atsakingų už ilgalaikės priežiūros sistemos koordinavimą, stebėseną, vertinimą ir informavimo veiklą, paskyrimas.
Be teisinės sistemos pakeitimų, Lenkija imasi šių priemonių:
·viešame biuletenyje skelbti ilgalaikės priežiūros paslaugas ir išmokas, teikiamas pagal sveikatos ir socialinės paramos politiką;
·paskelbti viešųjų išlaidų apžvalgą siekiant įvertinti viešųjų finansų, skirtų ilgalaikei priežiūrai, būklę;
·paskelbti dokumentą, kuriame būtų pasiūlyta suderinta ilgalaikės priežiūros socialinėse ir sveikatos priežiūros sistemose kokybės apibrėžtis ir stebėsenos bei duomenų rinkimo sistema ir jos naudojimas ilgalaikės priežiūros kokybei vertinti.
|
|
|
A4.7 Darbo rinkos segmentacijos ribojimas
|
|
Valstybinės darbo inspekcijos reforma
|
Teisėkūros procedūra priimamo akto nuostata, nurodanti jo įsigaliojimą
|
|
|
|
|
|
Įsigalioja teisėkūros procedūra priimamas aktas, kuriame nustatoma:
1)Įgalioti Valstybinę darbo inspekciją priimti administracinius sprendimus, kuriais darbo kodekso sąlygomis sudarytos civilinės teisės sutartys pakeičiamos darbo sutartimis;
2)Leisti Valstybinei darbo inspekcijai, Socialinio draudimo įstaigai (ZUS) ir Nacionalinei mokesčių administracijai (KAS) keistis duomenimis tikrinimo tikslais;
3)Suteikti galimybę Valstybinei darbo inspekcijai atlikti nuotolinius patikrinimus;
4)Įpareigoti Valstybinę darbo inspekciją remiantis rizikos analize parengti metinius ir ilgalaikius tikslinių patikrinimų veiksmų planus;
5)Maksimalios baudos, kurią Valstybinė darbo inspekcija gali skirti per pranešimo apie nuobaudą procedūrą, padidinimas bent du kartus.
|
|
A72G
|
A4.7 Darbo rinkos segmentacijos ribojimas
|
Etapas
|
Valstybinės darbo inspekcijos gebėjimų stiprinimo priemonės
|
Veiksmų, kuriais siekiama padidinti Valstybinės darbo inspekcijos pajėgumus, rinkinio priėmimas
|
|
|
|
2 KETVIRTIS
|
2026
|
Siekiant padidinti Valstybinės darbo inspekcijos pajėgumus, priimami tam tikri veiksmai, įskaitant:
1)Priimti daugiametę gebėjimų stiprinimo ir darbo sąlygų strategiją, kurioje būtų numatyta:
·spręsti laisvų darbo vietų problemą;
·nuotoliniams patikrinimams skirtų IT priemonių diegimas;
·darbuotojų mokymo apie naujus teisės aktus, veiklos standartus ir IT priemones planas;
·valdymo metodus ir rizikos vertinimo priemones, kad patikrinimai būtų tiksliniai.
2)Priimtas Valstybinės darbo inspekcijos 2026 m. biudžetas, kuris, palyginti su 2025 m., iš viso padidėjo bent 10 proc.;
3)Įsteigti tarpinstitucinę rizikos vertinimo darbo grupę, kurioje dalyvautų Valstybinės darbo inspekcijos, Socialinio draudimo įstaigos ir Nacionalinės pajamų administracijos atstovai;
4)Sukurti Valstybinės darbo inspekcijos (VDI), Socialinio draudimo įstaigos (ZUS) ir Nacionalinės pajamų administracijos (KAS) elektroninio keitimosi duomenimis kanalą;
5)Atlikti IT saugumo sistemų auditą Valstybinėje darbo inspekcijoje; ir
6)Vyriausiojo darbo inspektoriaus įsakymo dėl darbo inspekcijų valdymo metodų ir standartų priėmimas.
|
|
|
A5.1 Įnašas į valstybės narės skyrių pagal programą „InvestEU“
|
|
Lenkijos Vyriausybės ir Europos Komisijos susitarimo dėl įnašo pasirašymas
|
Susitarimo dėl įnašo pasirašymas
|
|
|
|
|
|
Lenkijos Vyriausybės ir Europos Komisijos susitarimo dėl įnašo pagal programą „InvestEU“ dėl 339 305 938 EUR sumos pasirašymas .
|
|
|
A5.1 Įnašas į valstybės narės skyrių pagal programą „InvestEU“
|
|
„InvestEU“ investicijų komiteto patvirtintos finansavimo arba investavimo operacijos
|
|
|
|
|
|
|
„InvestEU“ investicijų komitetas turi būti patvirtinęs finansavimo ar investavimo operacijas, kurios sudaro 100 % visos priemonei skirtų išteklių sumos.
|
|
|
Savanoriškas įnašas į ES saugaus junglumo programą (IRIS 2)
|
|
Lenkijos vyriausybės ir Europos Komisijos susitarimo dėl įnašo pasirašymas ir savanoriško įnašo skyrimas ES saugaus junglumo programai (IRIS 2)
|
Susitarimo dėl įnašo pasirašymas
|
|
|
|
|
|
Lenkijos ir Europos Komisijos susitarimo dėl įnašo pasirašymas. Į tą susitarimą dėl įnašo įtraukiama veikla, kuri būtų finansuojama iš savanoriško įnašo.
Lenkija perveda 656 326 691 EUR ES saugaus junglumo programai (IRIS 2).
|
A.3. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas
A2.5 Kultūros sektoriaus ir kultūros pramonės potencialo stiprinimas siekiant ekonominio vystymosi
Svarbiausias šios reformos tikslas – numatyti ir sukurti paramos kultūros ir kūrybos sektoriams po COVID-19 pandemijos sistemą. Reformą sudaro politikos dokumento, skirto šiems klausimams spręsti, priėmimas: I) nustatyti pagrindinius vidutinės trukmės ir ilgalaikius SPT uždavinius; II) užtikrinti, kad būtų laikomasi ES horizontaliųjų principų, įskaitant lyčių lygybę ir nediskriminavimą; III) nustatyti žaliųjų ir skaitmeninių priemonių ir platformų potencialą šiems uždaviniams spręsti; IV) plėtoti kultūros ir kūrybos sektorių tarpusavio bendradarbiavimo ir žinių bei įgūdžių perdavimo, taip pat bendradarbiavimo su mokslo, švietimo, technologijų ir verslo sektoriais koncepcijas, daugiausia dėmesio skiriant ES bendriesiems principams, įskaitant lyčių lygybę ir nediskriminavimą, v) nustatyti tinkamiausias galimybes teikti viešąją paramą kultūros ir kūrybos sektorių veiksmams.
Reforma turi būti įgyvendinta iki 2022 m. gruodžio 31 d.
A2.5.1 Programa, skirta kultūros ir kūrybos pramonės subjektų veiklai remti
Šių investicijų tikslas – užkirsti kelią ilgalaikiam neigiamam COVID-19 pandemijos poveikiui ir skatinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką kultūros ir kūrybos sektoriuose. Pagal šią priemonę teikiama: I) dotacijų programa kultūros ir kūrybos sektoriaus projektams ir ii) stipendijų programa asmenims kultūros ir kūrybos sektoriuose.
A2.6 Nacionalinės stebėsenos paslaugų, produktų, analizės priemonių, paslaugų ir susijusios infrastruktūros sistemos reforma naudojant palydovų duomenis
Reformos tikslas – palengvinti palydovų duomenų naudojimą.
Šią priemonę sudaro įstatymo dėl kosminės veiklos priėmimas.
A2.6.1 Investicijos į nacionalinę palydovinės informacijos sistemą (NSIS) ir palydovus
Šių investicijų tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas naudoti palydovinį Žemės stebėjimą Lenkijoje ir užtikrinti apdorotos Žemės stebėjimo informacijos rengimą ir teikimą.
Investicijas sudaro Nacionalinės palydovinės informacinės sistemos (NSIS) IT platforma, skirta Žemės stebėjimo iš palydovų paslaugoms teikti, ir keturių palydovų statyba.
A2.7.1 Saugumo ir gynybos fondas
Šia priemone siekiama didinti Lenkijos ekonomikos atsparumą struktūriškai koreguojant viešosios paramos, skirtos rinkos nepakankamumui ir neefektyvumui ekonomikos saugumo ir gynybos sektoriuose šalinti, lygį.
Priemonę sudaro 5 471 689 564 EUR nuosavo kapitalo injekcija į įmonę (toliau – Fondas), siekiant finansuoti investicijas į gynybą ir saugumą, kaip nurodyta toliau.
Pagal įstatymą Bank Gospodarstwa Krajowego (BGK) yra įgaliotas įsteigti ir prižiūrėti Fondą. Įstatymas apima šiuos elementus:
a.Fondo tikslų ir tinkamų finansuoti investicinių sričių, kurias fondas gali remti, apibrėžtis: I) apsauginių pastatų ir civilinės saugos infrastruktūros plėtra, ii) dvejopo naudojimo infrastruktūros statyba ir modernizavimas, iii) investicijos į kibernetinį saugumą ir iv) įmonių modernizavimas, įskaitant paramą moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai.
b.Įstatyme nurodoma, kad Fondas veikia laikydamasis Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės tikslų. Į įstatymą taip pat įtraukiamas reikalavimas užtikrinti, kad įgyvendintinų investicijų apimtis atitiktų tai, kas gali būti finansuojama iš ES biudžeto, be kita ko, pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo.
c.Reikalavimas, kad fondas būtų BGK patronuojamoji įmonė ir kad BGK būtų vienintelė fondo savininkė. Dalį į Fondą įnešto nuosavo kapitalo Fondas patiki BGK už paskolų teikimą galutiniams gavėjams, o BGK šiuos paskolų sandorius valdo tiesiogiai. Likusi įnešto nuosavo kapitalo dalis skiriama investicijoms į nuosavą kapitalą. BGK dalyvauja Fondui priimant sprendimus dėl šių investicijų į nuosavą kapitalą.
d.Fondo valdymo struktūra, įvairių valdymo organų, valdymo organų ir atitinkamų investicijų komitetų sudėtis ir atsakomybė bei jų skyrimo sąlygos.
e.Reikalavimą, kad sprendimus dėl Fondo investicijų priimtų atitinkami organai ir kad juos patvirtintų narių, kurie yra nepriklausomi nuo Lenkijos Vyriausybės, balsų dauguma.
f.Reikalavimą Fondui taikyti BGK audito ir kontrolės sistemą, kurį Komisija teigiamai įvertino pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 157 straipsnį.
g.Reikalavimas, kad į Fondą investuotas nuosavas kapitalas būtų naudojamas remiantis investavimo politika.
Investavimo politika, susijusi su į Fondą investuoto nuosavo kapitalo naudojimu, apima šiuos elementus:
1.Fondo investicijų sričių aprašymas, atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytas reikalavimus atitinkančias sritis.
2.Finansinių produktų, įskaitant paskolas ir nuosavą kapitalą, aprašymas, Fondo tikslai, tai, kaip Fondas teiks paramą, ir numatomi reikalavimus atitinkantys galutiniai gavėjai, kuriuos Fondas iš pradžių rems. Tie finansiniai produktai turi atitikti teisės aktus, kuriais įsteigiamas Fondas, įskaitant tai, kas gali būti finansuojama iš ES biudžeto.
3.Numatomas pradinių investicijų įgyvendinimo etapų tvarkaraštis.
4.Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymas, kaip nustatyta reikšmingos žalos nedarymo techninėse gairėse (2021/C58/01):
I.Paskolų ar lygiaverčių priemonių atveju pagal investavimo politiką reikalavimų neatitinka šis veiklos rūšių ir turto sąrašas: I) su iškastiniu kuru susijusi veikla ir turtas, įskaitant galutinės grandies naudojimą
, ii) veikla ir turtas pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuriais užtikrinamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris nėra mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius
, iii) veikla ir turtas, susiję su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais.
Kalbant apie nuosavą kapitalą, į investicijų politiką neįtraukiamos įmonės, daugiausia dėmesio
skiriančios šiems sektoriams: I) iškastiniu kuru grindžiama energijos gamyba ir susijusi veikla
; II) energijai imlios ir (arba) daug CO2 išmetančios pramonės šakos
; III) taršių transporto priemonių gamyba, nuoma ar pardavimas
; IV) atliekų surinkimas, atliekų apdorojimas ir šalinimas
, v) branduolinio kuro perdirbimas, branduolinės energijos gamyba. Be to, pagal investicijų politiką reikalaujama, kad galutiniai Priemonės naudos gavėjai laikytųsi atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų.
A.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
A2 – INOVACIJOS
|
|
Susijusi priemonė (reforma arba investicija)
|
Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė
|
|
Kokybiniai rodikliai
(jei tai tarpinės reikšmės)
|
Kiekybiniai rodikliai
(tikslai)
|
Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis
|
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
A2.5 Kultūros sektoriaus ir kultūros pramonės potencialo stiprinimas siekiant ekonominio vystymosi
|
|
Politikos dokumento, skirto žaliesiems ir skaitmeniniams veiksmams kultūros ir kūrybos sektoriuose remti, priėmimas
|
Politikos dokumento paskelbimas
|
|
|
|
|
|
Po viešų konsultacijų už kultūros reikalus atsakingas ministras priėmė kultūros ir kūrybos sektorių rėmimo politikos dokumentą. Visų pirma dokumente aptariami šie klausimai:
-Nustatyti pagrindinius vidutinės trukmės ir ilgalaikius kultūros ir kūrybos sektorių iššūkius, įskaitant COVID-19 krizės metu įgytą patirtį;
-Užtikrinti, kad remtinuose projektuose būtų atsižvelgiama į ES bendrųjų principų, įskaitant lyčių lygybę ir nediskriminavimą, laikymąsi;
-Nustatyti žaliųjų ir skaitmeninių priemonių ir platformų potencialą šiems uždaviniams spręsti;
-Plėtoti kultūros ir kūrybos sektorių tarpusavio bendradarbiavimo ir žinių bei įgūdžių perdavimo, taip pat bendradarbiavimo su mokslo, švietimo, technologijų ir verslo sektoriais koncepcijas, daugiausia dėmesio skiriant ES bendriesiems principams, įskaitant lyčių lygybę ir nediskriminavimą, žaliuosius ir skaitmeninius.
Nustatyti tinkamiausias galimybes teikti viešąją paramą kultūros ir kūrybos sektorių veiksmams.
|
|
|
A2.5.1 Programa, skirta kultūros ir kūrybos pramonės subjektų veiklai remti, siekiant skatinti jų plėtrą
|
|
Paramos kultūros ir kūrybos sektorių projektams atrankos kriterijai
|
Atrankos kriterijų skelbimas ir nepriklausomo atrankos komiteto sudarymas
|
|
|
|
|
|
Kultūros ir nacionalinio paveldo ministerija patvirtina ir paskelbia atrankos kriterijus, skirtus padėti MVĮ, kultūros įstaigoms ir NVO kurti projektus kultūros ir kūrybos sektoriuose.
Be to, įsteigiamas nepriklausomas atrankos komitetas, kurį sudaro įvairių sričių ekspertai, įskaitant nepriklausomų kultūros ir kūrybos sektorių organizacijų ir institucijų atstovus. Atrankos komitetas priima sprendimą dėl dotacijų ir stipendijų skyrimo.
Kultūros įstaigų, NVO, MVĮ ir labai mažų kultūros ir kūrybos sektorių įmonių, atitinkančių vieną iš Eurostato apibrėžtų NACE sektorių, paraiškų dotacijoms projektams gauti atrankos kriterijai:
a) teikti pirmenybę projektams, kurie gali turėti ilgalaikį poveikį kultūros ir kūrybos sektorių skaitmeninei ir žaliajai pertvarkai;
b) teikti pirmenybę tiems paramos gavėjams, kurie turi verslo planą, kaip dotacijos naudojamos projekto išlaidoms finansuoti;
C) teikti pirmenybę tiems paramos gavėjams, kurie per pastaruosius 24 mėnesius vykdė su projekto pasiūlymu susijusią veiklą ar projektus.
Visuose projektuose atsižvelgiama į ES bendruosius principus, įskaitant lyčių lygybę ir nediskriminavimą.
|
|
|
A2.5.1 Programa, skirta kultūros ir kūrybos pramonės subjektų veiklai remti
|
|
Pasirašytų sutarčių dėl kultūros ir kūrybos sektorių projektų skaičius
|
|
|
|
1 873
|
|
|
Pasirašomos 1873 sutartys dėl kultūros ir kūrybos sektorių projektų.
|
|
|
A2.5.1 Programa, skirta kultūros ir kūrybos pramonės subjektų veiklai remti
|
|
Kultūros ir kūrybos sektoriuose skirtų stipendijų skaičius
|
|
|
|
945
|
|
|
945 stipendijos skiriamos asmenims kultūros ir kūrybos sektoriuose.
|
|
|
A2.6 Nacionalinės stebėsenos paslaugų, produktų, analizės priemonių, paslaugų ir susijusios infrastruktūros sistemos reforma naudojant palydovų duomenis
|
|
Įstatymo dėl kosminės veiklos įsigaliojimas
|
Įstatymo nuostata, nurodanti jos įsigaliojimą
|
|
|
|
|
|
Įstatymu, inter alia, sudaromos palankesnės sąlygos viešojo administravimo institucijoms naudoti palydovinius duomenis. Įstatymu įsteigiamas nacionalinis palydovų duomenų administratorius. Įstatymu nustatoma nacionalinio administratoriaus pareiga skleisti žinias apie palydovų duomenis ir skatinti jų naudojimą, įskaitant suinteresuotų subjektų mokymo organizavimą. Įstatyme taip pat nustatomos kosminės veiklos vykdymo ir jos priežiūros taisyklės ir sąlygos, atsakomybė už kosminio objekto padarytą žalą, taip pat Nacionalinio kosminių objektų registro veikimo taisyklės.
|
|
|
A2.6.1 Investicijos į nacionalinę palydovinės informacijos sistemą (NSIS) ir palydovus
|
|
Nacionalinė palydovinės informacijos sistema (NSIS)
|
Nacionalinės palydovinės informacinės sistemos (NSIS) prieinamumas internetu
|
|
|
|
|
|
Nacionalinė palydovinės informacijos sistema (NSIS) turi būti prieinama internetu.
|
|
|
A2.6.1 Investicijos į nacionalinę palydovinės informacijos sistemą (NSIS) ir palydovus
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Pastatytų palydovų skaičius, antžeminio segmento pristatymas ir mokėjimas už paleidimą.
|
|
|
A2.7.1 Saugumo ir gynybos fondas
|
|
Fondo teisinės sistemos nustatymas
|
Įstatymo nuostata, nurodanti jos įsigaliojimą
|
|
|
|
|
|
Įstatymo, kuriuo nustatoma fondo teisinė sistema, įsigaliojimas. Į įstatymą įtraukiami priemonės aprašyme nurodyti elementai.
|
|
|
A2.7.1 Saugumo ir gynybos fondas
|
|
Investicijų politikos priėmimas
|
Investicijų politikos priėmimas
|
|
|
|
|
|
BGK ir (arba) Fondas patvirtina investuoto nuosavo kapitalo naudojimo investicijų politiką. Į investavimo politiką įtraukiami priemonės aprašyme nurodyti elementai.
|
|
|
A2.7.1 Saugumo ir gynybos fondas
|
|
Nuosavo kapitalo injekcija
|
|
|
|
|
|
|
5471689564 EUR nuosavo kapitalo injekcija į Fondą.
Turi įsigalioti visi teisės aktuose nustatyti šiai priemonei įgyvendinti būtini susitarimai.
Be nuosavo kapitalo injekcijos į Fondą, kuri yra EGADP investicija, Lenkija ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 16 d. pateikia ataskaitą, kurioje nurodomi veiksmai, kurių Fondas ėmėsi investicijų politikai įgyvendinti, įskaitant veiksmus, kurių imtasi finansiniams produktams, kuriuos iš pradžių tikimasi paremti papildomu nuosavu kapitalu, įgyvendinti, taip pat numatomi veiksmai, kurių reikia imtis siekiant toliau įgyvendinti tuos produktus.
|
B. B KOMPONENTAS. „ŽALIOJI ENERGIJA IR ENERGIJOS SUVARTOJIMO INTENSYVUMO MAŽINIMAS“
Antra, reformos „Švarus oras ir energijos vartojimo efektyvumas“ tikslų siekiama plėtojant švaraus oro prioritetų programą pagal ilgalaikę renovacijos strategiją pagal Pastatų energinio naudingumo direktyvą (2010/31/ES), kuri bus pagrindinė pastatų energijos vartojimo efektyvumo priemonių priemonė. Todėl dabartinės Švaraus oro programos įgyvendinimo veiksmingumas didinamas supaprastinant paraiškų teikimo procedūras. Ji parengia specialią paramą, skirtą mažiausias pajamas gaunantiems, mažas pajamas gaunantiems ir didesnes pajamas gaunantiems namų ūkiams, pastarųjų atveju visų pirma dalyvaujant bankų sektoriui, teikiančiam paskolas kartu su dotacijomis. Šiais pakeitimais sukuriamas pagrindas skirti paramą pagal B1.1.2 investiciją „Šilumos šaltinių keitimas ir energijos vartojimo efektyvumo didinimas vienos šeimos gyvenamuosiuose pastatuose“, kad būtų galima gerokai padidinti pagal tą programą remiamų pastatų renovacijos ir šildytuvų pakeitimo mastą. Prioritetinės programos „Švarus oras“ atnaujinimai priimami ne vėliau kaip 2023 m. kovo 31 d.
Trečias elementas, kuriuo grindžiama ši reforma, yra Nacionalinės oro apsaugos programos atnaujinimas. Programoje apibrėžiamas išsamus ilgalaikis reikalavimų rinkinys ir reikiamos sąlygos, kad regioninės ir vietos valdžios institucijos galėtų užtikrinti oro kokybės gerinimą. Šios institucijos įgaliojamos imtis konkrečių priemonių, kad būtų sumažintas namų ūkių šildymo ir transporto išmetamų oro teršalų lygis, kai viršijama tam tikra oro taršos ribinė vertė. Vietos ir regionų valdžios institucijoms taip pat skiriamas specialus biudžetas oro apsaugos taisyklių, visų pirma nustatytų vadinamosiose kovos su šoko rezoliucijose, vykdymui užtikrinti. Atnaujintoje nacionalinėje oro apsaugos programoje įpareigojama iki 2021 m. gruodžio 31 d. nutraukti bet kokią viešąją paramą investicijoms į naujus anglimis kūrenamus šildytuvus.
Ketvirtasis reformos elementas – iš dalies pakeistas Klimato ir aplinkos ministro reglamentas, kuriuo nustatomi kietojo kuro standartai. Kietojo biomasės kuro kokybės standartai reglamente nustatomi tik namų ūkių reikmėms skirtam kurui, įskaitant medienos granules. 2018 m. uždraudus namų ūkių šildymui naudoti žemos kokybės anglis, šiuo pakeitimu taip pat nustatomi minimalieji kietojo kuro standartai.
B1.1.1 Investicijos į šilumos šaltinius centralizuoto šilumos tiekimo sistemose
Šių investicijų tikslas – modernizuoti centralizuotą šilumos tiekimą ir sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Šias investicijas sudaro pasirašyti susitarimai dėl šilumos gamybos įrenginių centralizuotam šilumos tiekimui.
B1.1.2 Šilumos šaltinių pakeitimas ir energijos vartojimo efektyvumo didinimas vienos šeimos gyvenamuosiuose pastatuose
Investicijos tikslas – padidinti energijos vartojimo efektyvumą vienos šeimos gyvenamuosiuose pastatuose. Investicijas sudaro parama i) šilumos šaltinių pakeitimui; arba ii) vienos šeimos pastatų šiluminiam modernizavimui; arba iii) atsinaujinančiųjų energijos išteklių įrenginių.
B1.1.3 Švietimo įstaigų šiluminis modernizavimas
Šių investicijų tikslas – padidinti švietimo įstaigų energijos vartojimo efektyvumą. Šią priemonę sudaro pasirašytos sutartys dėl šilumos šaltinių įrenginių ar modernizavimo, atsinaujinančiųjų energijos išteklių įrenginių ar šiluminio modernizavimo švietimo įstaigų pastatuose.
B1.1.4 Socialinės veiklos objektų energijos vartojimo efektyvumo didinimas
Šių investicijų tikslas – padidinti socialinės veiklos objektų energijos vartojimo efektyvumą. Šią priemonę sudaro socialinės veiklos objektų (bibliotekų, kultūros ar bendruomenės centrų) terminis modernizavimas, kuris gali apimti šilumos šaltinių ir (arba) atsinaujinančiųjų energijos išteklių įrengimą.
B1.1.5 Investicijos į daugiabučių gyvenamųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumą
Šių investicijų tikslas – padidinti daugiabučių namų energijos vartojimo efektyvumą. Investicijas sudaro i) daugiabučių gyvenamųjų pastatų šiluminis modernizavimas; arba ii) atsinaujinančiųjų energijos išteklių įrengimą tokiuose pastatuose.
B2.1 Vandenilio technologijų ir kitų dekarbonizuotų dujų kūrimo sąlygų gerinimas
Reformos tikslas – sukurti vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako vandenilio bei kitų alternatyviųjų degalų rinką.
Priemonę sudaro du veiksmai. Pirmuoju siekiama sukurti vandenilio, kaip transportui skirto alternatyvaus kuro, veikimo reguliavimo sistemą, nustatant nuostatas dėl vandenilio stočių statybos, saugaus eksploatavimo ir modernizavimo, taip pat dėl institucijų, atsakingų už leidimų naudoti vandenilio stotis išdavimą ir jų būtiną techninę apžiūrą. Joje taip pat nustatoma transporto priemonėms varyti naudojamų vandenilio degalų kokybės stebėsenos ir kontrolės sistema. Veiksmas turėjo būti įgyvendintas iki 2021 m. gruodžio 30 d.
Antruoju veiksmu siekiama sukurti vandenilio infrastruktūrą ir rinkų modelį, kuriuo siekiama remti vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako vandenilio įsisavinimą rinkoje, vandenilio gamybos integravimą į kitas energijos rinkas, taip pat esamą ir specialią infrastruktūrą, kuria siekiama užtikrinti reguliavimo nuspėjamumą investuotojams ir remti vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako vandenilio naudojimą. Reformos turi atitikti reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C 58/01), kuriomis užtikrinama, kad dėl reformos naudoti vandenilį iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir juo prekiauti nebūtų sunkiau nei naudojant kitus vandenilio šaltinius. Reforma siekiama plėtoti vandenilį iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių arba vandenilį, pagamintą naudojant elektrolizerius, ir skatinti mažo anglies dioksido pėdsako vandenilį, atitinkantį ES vandenilio strategiją.
Šis veiksmas turi būti įgyvendintas ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d.
B2.1.1. Investicijos į vandenilį, vandenilio gamybą, saugojimą ir transportavimą
Investicijų tikslas – sukurti vandenilio pramonę Lenkijoje ir padidinti vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako vandenilio naudojimą. Investicijas sudaro du veiksmai.
Pirma, investicija, kurią sudaro vandenilinių keleivinių geležinkelių transporto priemonių prototipo projektavimas ir statyba ir (arba) vandenilinių transporto priemonių gamybos pajėgumų didinimas.
Antra, siekiant skatinti privačias investicijas ir gerinti galimybes gauti finansavimą Lenkijos vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako vandenilio gamybos sektoriuje, turi būti vykdomos viešosios investicijos į subsidijų schemą. Schema veikia teikdama subsidijas tiesiogiai privačiajam sektoriui. Remiantis EGADP investicijomis, pagal schemą iš pradžių siekiama suteikti bent 514105514 EUR subsidijų.
Schemą valdo įgyvendinantysis partneris – Bank Gospodarstwa Krajowego (BGK).
Į schemą įtraukiama ši produktų linija:
·Tiesioginės subsidijos privatiems subjektams arba viešojo sektoriaus subjektams, vykdantiems panašią veiklą, siekiant finansuoti jų investicijas į vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako vandenilio gamybos pajėgumus, įskaitant elektrolizerius, ir susijusią infrastruktūrą.
Siekdamos įgyvendinti investicijas į schemą, Lenkija ir BGK pasirašo įgyvendinimo susitarimą, kuriame pateikiamas šis turinys:
1.Schemos sprendimų priėmimo proceso aprašymas: Galutinį sprendimą dėl schemos skyrimo priima investicijų komitetas arba kitas atitinkamas lygiavertis valdymo organas ir jis patvirtinamas nuo vyriausybės nepriklausomų narių balsų dauguma.
2. Pagrindiniai susijusios subsidijų politikos reikalavimai, kurie apima:
a.Suteiktų subsidijų ir reikalavimus atitinkančių galutinių pagalbos gavėjų aprašymas, atsižvelgiant į tikslą, kad pagal schemos ir galutinių pagalbos gavėjų sudarytus subsidijų susitarimus įrengtoji vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako vandenilio gamybos galia būtų bent 315 MW.
b.Reikalavimas, kad visos remiamos investicijos būtų ekonomiškai perspektyvios.
c.Reikalavimą laikytis reikšmingos žalos nedarymo principo, kaip nustatyta reikšmingos žalos nedarymo techninėse gairėse (2023) 6454 final. Visų pirma, pagal investavimo politiką reikalavimų neatitinka šis veiklos rūšių ir turto sąrašas: I) su iškastiniu kuru susijusi veikla ir turtas, įskaitant galutinės grandies naudojimą, ii) pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS) vykdoma veikla ir turtas, kuriais užtikrinamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris nėra mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, iii) su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais susijusi veikla ir turtas ir iv) su kasyba susijusi veikla ir turtas.
d.Reikalavimas, kad galutiniai schemos naudos gavėjai negautų paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti.
3.Įgyvendinimo susitarime numatyta suma, įgyvendinančiojo partnerio mokesčių struktūra ir reikalavimas nepanaudotas schemos pajamas, be kita ko, po 2026 m., panaudoti tiems patiems politikos tikslams.
4.Stebėsenos, audito ir kontrolės reikalavimai, įskaitant:
a.Įgyvendinančiojo partnerio stebėsenos sistemos, skirtos pranešti apie sutelktas subsidijas, aprašymas.
b.Įgyvendinančiojo partnerio procedūrų, kuriomis bus užtikrinama sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų prevencija, nustatymas ir ištaisymas, aprašymas.
c.Pareiga prieš skiriant subsidiją veiksmui patikrinti, ar kiekvienas veiksmas atitinka įgyvendinimo susitarime nustatytus reikalavimus.
d.Pareiga atlikti rizika grindžiamus ex post auditus pagal BGK audito planą. Atliekant šiuos auditus patikrinama i) ar kontrolės sistemos yra veiksmingos, įskaitant sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų nustatymą; II) reikšmingos žalos nedarymo principo ir valstybės pagalbos taisyklių laikymasis; ir iii) laikomasi reikalavimo, kad galutiniai schemos naudos gavėjai nebūtų gavę paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti. Atliekant auditą taip pat tikrinamas sandorių teisėtumas ir tai, ar laikomasi taikytino įgyvendinimo susitarimo ir subsidijų susitarimų sąlygų.
B2.2.3 Jūros terminalų infrastruktūros statyba
Šių investicijų tikslas – palengvinti jūros vėjo energijos infrastruktūros plėtrą. Investicijas sudaro naujo terminalo, skirto jūros vėjo energijos įrenginiams, statyba ir įrenginių, skirtų jūros vėjo energijos įrenginių aptarnavimui ir techninei priežiūrai, atnaujinimas arba išplėtimas Lebos, Ustkos ir Darlovo uostuose.
B3.1 Tvaraus vandens ir nuotekų tvarkymo kaimo vietovėse rėmimas
Reformos tikslas – užtikrinti, kad alternatyvūs vandens ir nuotekų tvarkymo sprendimai, pavyzdžiui, individualūs valymo įrenginiai ar septikų rezervuarai, būtų tinkamai stebimi, prižiūrimi ir kontroliuojami, kad būtų išvengta būklės blogėjimo.
Reforma apima įpareigojimą savivaldybėms naudoti priemones, kad būtų užkirstas kelias netinkamam nuotekų šalinimui, ir vadinamųjų pakaitinių veiklos rezultatų mechanizmą, t. y. savivaldybės organizuojamą septikų ištuštinimą, taikomą nekilnojamojo turto savininkams, kurie nėra sudarę septikų ištuštinimo sutarčių. Juo taip pat nustatoma prievolė vykdyti reguliarią kontrolę ir nustatomas veiksmingas vykdymo užtikrinimo mechanizmas.
Šis veiksmas turi būti įgyvendintas ne vėliau kaip 2022 m. birželio 30 d.
Reforma taip pat nustatomi teritoriniai kriterijai, pagal kuriuos atrenkami paramos vandens tiekimui arba investicijoms į nuotekas kaimo vietovėse gavėjai. Atrankos kriterijuose pirmenybė teikiama savivaldybėms, kurios turi mažiausiai galimybių finansuoti investicijas iš savo išteklių, ir projektams, turintiems didžiausią potencialą sušvelninti esamą neigiamą poveikį aplinkai.
Šis veiksmas turėjo būti įgyvendintas iki 2021 m. gruodžio 31 d.
B3.1.1. Investicijos į nuotekų ar vandens tiekimo infrastruktūrą kaimo vietovėse
Šių investicijų tikslas – padidinti vandens ir kanalizacijos infrastruktūros prieinamumą kaimo vietovėse. Šią priemonę sudaro parama vandens tiekimo ar nuotekų šalinimo sistemų statybai, išplėtimui ar modernizavimui.
B4.1 Priklausomybės nuo anglių mažinimas
Šios priemonės tikslas – užtikrinti stabilų investicijų į centralizuoto šilumos tiekimo sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą finansavimą, priėmus Ministrų Tarybos rezoliuciją, ir iš dalies pakeistą teisinę sistemą, kuria remiamas savanoriškas anglių kasyklų uždarymas ir tam tikrų kasybos darbuotojų socialinė apsauga. Jį sudaro „Rajono šildymo pertvarkos fondo“ patvirtinimas 2026–2030 m. laikotarpiui ir teisės aktas, kuriuo iš dalies keičiamas Aktas dėl antracito kasybos pramonės veikimo. Centralizuoto šilumos tiekimo pertvarkos fondo įgyvendinimas nefinansuojamas pagal EGADP ir nėra priemonės dalis. Konsultacinės paslaugos, susijusios su centralizuoto šilumos tiekimo pertvarkos fondo įgyvendinimu, gali būti teikiamos naudojantis Europos pagalbos vietinei energetikai (ELENA) priemone.
B. B KOMPONENTAS. „ŽALIOJI ENERGIJA IR ENERGIJOS SUVARTOJIMO INTENSYVUMO MAŽINIMAS“
B.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
|
Susijusi priemonė (reforma arba investicija)
|
Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė
|
|
Kokybiniai rodikliai
(jei tai tarpinės reikšmės)
|
Kiekybiniai rodikliai
(tikslai)
|
Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis
|
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
B1.1 Švarus oras ir energijos vartojimo efektyvumas
|
|
Akto, kuriuo iš dalies keičiamas Energijos vartojimo efektyvumo įstatymas ir susiję teisėkūros procedūra priimti aktai, įsigaliojimas
|
Teisės akto, kuriuo iš dalies keičiamas Energijos vartojimo efektyvumo įstatymas, ir susijusių teisės aktų nuostata, nurodanti jo įsigaliojimą
|
|
|
|
|
|
Įsigalioja aktas, kuriuo iš dalies keičiamas Energijos vartojimo efektyvumo įstatymas ir susiję teisėkūros procedūra priimti aktai (įstatymas dėl paramos šiluminei modernizacijai ir renovacijai ir dėl centrinio pastatų išmetamųjų teršalų registro; įstatymas dėl finansinės paramos nuomai skirtų gyvenamųjų patalpų statybai; įstatymas dėl kai kurių rūšių paramos būstui; ir įstatymas dėl atsinaujinančiųjų energijos išteklių), kuriuo subjektams, kuriems taikoma energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistema, sudaromos sąlygos įvykdyti energijos taupymo įpareigojimus pagal vadinamąsias subsidijų programas. Jame paaiškinamos galimybės viešajame sektoriuje naudoti sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo. Ji suteikia galimybę energetinių paslaugų bendrovėms dalyvauti energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemose.
|
|
|
B1.1 Švarus oras ir energijos vartojimo efektyvumas
|
|
„Švaraus oro“ prioritetinės programos atnaujinimas
|
Nacionalinio aplinkos apsaugos fondo prioritetų programos „Švarus oras“ pakeitimų priėmimas, įskaitant nuostatas dėl paramos, skirtos a) didesnes pajamas gaunantiems namų ūkiams, visų pirma dalyvaujant bankų sektoriui, teikiančiam paskolas kartu su dotacijomis; b) mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams; C) mažiausias pajamas gaunantiems namų ūkiams.
|
|
|
|
|
|
Nacionalinis aplinkos apsaugos fondas priima prioritetų programos „Švarus oras“ pakeitimus, atitinkančius ilgalaikę renovacijos strategiją pagal Pastatų energinio naudingumo direktyvą, įskaitant specialią paramą, skirtą a) didesnes pajamas gaunantiems namų ūkiams, visų pirma dalyvaujant bankų sektoriui, teikiančiam paskolas kartu su dotacijomis; b) mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams; C) mažiausias pajamas gaunantys namų ūkiai (pagal taikytinas švaraus oro prioritetinės programos apibrėžtis).
Ne vėliau kaip 2023 m. kovo 31 d. pradeda visapusiškai veikti nuostatos, kuriomis teikiama tikslinė parama minėtoms grupėms, o paramos gavėjai turi turėti galimybę gauti šią paramą.
|
|
|
B1.1 Švarus oras ir energijos vartojimo efektyvumas
|
|
Nacionalinės oro apsaugos programos atnaujinimas
|
Klimato ir aplinkos ministras priima atnaujintą nacionalinę oro apsaugos programą
|
|
|
|
|
|
Nacionalinėje oro apsaugos programoje apibrėžiamos naujos užduotys, kurios turi būti įgyvendintos iki 2025, 2030 ir 2040 m. nacionaliniu, provincijų ir savivaldybių lygmenimis: 1) mažos taršos zonų standartų nustatymas savivaldybėms, kuriose viršijami leidžiami NO2 lygiai; 2) vaivadijų įsipareigojimas priimti antimogiškas rezoliucijas miestuose, kuriuose nesilaikoma tam tikrų oro kokybės standartų; 3) finansinė parama regionų ir vietos valdžios institucijoms, skirta antimogiškose rezoliucijose nurodytai veiklai skatinti ir informacijos punktams gyventojams, prašantiems finansavimo pagal Švaraus oro prioritetų programą, parengti; 4) užduoties, kurią sudaro nuostatų dėl kontrolės sistemos, skirtos antimoginėse rezoliucijose nurodytų užduočių vykdymui užtikrinti, griežtinimas, įdiegimas; (5) nuo 2022 m. sausio 1 d. naujiems anglimis kūrenamiems šildytuvams nebetaikomos viešosios paramos programos.
|
|
|
B1.1 Švarus oras ir energijos vartojimo efektyvumas
|
|
Klimato ir aplinkos ministro reglamento dėl kietojo kuro kokybės standartų pakeitimo įsigaliojimas
|
Reglamento dėl kietojo kuro kokybės standartų pakeitimo nuostata, nurodanti jo įsigaliojimą
|
|
|
|
|
|
Remiantis tarpžinybinės grupės parengtomis rekomendacijomis dėl būtinų ar rekomenduojamų teisės aktų pakeitimų, po kurių buvo konsultuojamasi su NVO ir anglių sektoriaus rūmais, įsigalioja Reglamento dėl kietojo kuro iš anglių pakeitimas. Ji uždraudžia kietojo akmens anglių kuro gamintojams naudoti klaidinantį prekės ženklą.
|
|
B5G
|
B1.1 Švarus oras ir energijos vartojimo efektyvumas
|
Etapas
|
Reglamento, kuriuo nustatomi kietojo biomasės kuro kokybės standartai, įsigaliojimas
|
Reglamento dėl kietojo biomasės kuro kokybės standartų nuostata, nurodanti jo įsigaliojimą
|
|
|
|
3 KETVIRTIS
|
2023
|
Reglamentu nustatomi namų ūkių reikmėms skirto kietojo biomasės kuro, įskaitant medienos granules, kokybės standartai.
|
|
|
B1.1.1 Investicijos į šilumos šaltinius centralizuoto šilumos tiekimo sistemose
|
|
T1 – Šilumos šaltiniai centralizuoto šilumos tiekimo sistemose
|
|
|
0
|
|
|
|
Pasirašyti susitarimai dėl šilumos gamybos įrenginių centralizuotam šilumos tiekimui.
Atitiktis reikšmingos žalos nedarymo principui įrodoma šiomis susitarimų nuostatomis:
– Remiami šilumos gamybos įrenginiai turi neviršyti 250 g CO2/kWh energijos ribinės vertės.
– Bioenergiją naudojančių įrenginių atveju jie turi atitikti Direktyvos 2018/2001 29 straipsnio 2–7 dalis.
– Jokiam remiamam įrenginiui nenaudojamas iš atliekų gautas kuras.
|
|
|
B1.1.2 Šilumos šaltinių pakeitimas ir energijos vartojimo efektyvumo didinimas vienos šeimos gyvenamuosiuose pastatuose
|
|
T1 – Šilumos šaltinio pakeitimas individualiuose pastatuose
|
|
|
|
|
|
2023
|
Įrengtų šilumos šaltinių skaičius. Investicijos remiamos pagal švaraus oro prioritetinę programą, laikantis ilgalaikės renovacijos strategijos pagal Pastatų energinio naudingumo direktyvą.
Paramos dujomis kūrenamiems katilams atveju jie diegiami laikantis Komisijos techninių gairių dėl reikšmingos žalos nedarymo principo (2021/C58/021) III priedo ir padeda gerokai sumažinti išmetamą ŠESD kiekį, siekiant gerokai pagerinti aplinką ir visuomenės sveikatą, visų pirma dėl taršos mažinimo, visų pirma vietovėse, kuriose viršijami arba gali būti viršyti Direktyvoje 2008/50/ES nustatyti ES oro kokybės standartai.
|
|
|
B1.1.2 Šilumos šaltinių pakeitimas ir energijos vartojimo efektyvumo didinimas vienos šeimos gyvenamuosiuose pastatuose
|
|
Šilumos šaltinių keitimas, įrengti atsinaujinantieji energijos ištekliai ir šiluminis modernizavimas
|
|
|
|
|
|
|
Vienos šeimos pastatų su pakeistais šilumos šaltiniais skaičius; arba įrengti atsinaujinantieji energijos ištekliai; arba termiškai modernizuotas.
Be to, investicijų lygmeniu dujomis kūrenami katilai negali sudaryti daugiau kaip 40 % bendro šilumos šaltinių pakeitimo atvejų skaičiaus.
|
|
|
B1.1.2 Šilumos šaltinių pakeitimas ir energijos vartojimo efektyvumo didinimas vienos šeimos gyvenamuosiuose pastatuose
|
|
T1 – Atsinaujinančių energijos išteklių terminis modernizavimas ir įrengimas individualiuose gyvenamuosiuose pastatuose
|
|
|
|
|
|
|
Termiškai modernizuotų individualių namų, atitinkančių energijos vartojimo efektyvumo standartus, skaičius. Investicijos remiamos pagal švaraus oro prioritetinę programą.
|
|
|
B1.1.3 Švietimo įstaigų šiluminis modernizavimas
|
|
Švietimo įstaigų pastatų, dėl kurių pasirašytos sutartys dėl šilumos šaltinių įrenginių ar modernizavimo, atsinaujinančiųjų energijos išteklių įrenginių ar šiluminio modernizavimo, skaičius.
|
|
|
|
|
|
|
Švietimo įstaigų pastatų, dėl kurių pasirašytos sutartys dėl šilumos šaltinių įrenginių ar modernizavimo, atsinaujinančiųjų energijos išteklių įrenginių ir (arba) šiluminio modernizavimo, skaičius.
Pagal kvietimą teikti pasiūlymus iškastinio kuro šilumos šaltiniai neįtraukiami į projektų įgyvendinimą.
|
|
|
B1.1.4 Socialinės veiklos objektų energijos vartojimo efektyvumo didinimas
|
|
Socialinės veiklos patalpų terminis modernizavimas
|
|
|
|
|
|
|
Termiškai modernizuotų socialinės veiklos įstaigų (bibliotekų, kultūros ar bendruomenės centrų) skaičius. Tai gali apimti šilumos šaltinių ir (arba) atsinaujinančiųjų energijos išteklių įrengimą. Projektų atrankos darbo tvarkos taisyklėse nurodoma, kad dujinių katilų šilumos šaltinių pakeitimas neatitinka reikalavimų.
|
|
|
B2.1 Vandenilio technologijų ir kitų dekarbonizuotų dujų kūrimo sąlygų gerinimas
|
|
Teisės aktų, kuriais iš dalies keičiami teisės aktai dėl vandenilio kaip alternatyviųjų transporto degalų, įsigaliojimas
|
Iš dalies keičiančių teisėkūros procedūra priimamų aktų nuostatos, nurodančios jų įsigaliojimą
|
|
|
|
|
|
1. Elektromobilumo akto pakeitimas (2018 m. sausio 11 d.; Dz. U. z 2018 r. poz. 317) nustatomos vandenilio degalų pildymo infrastruktūros apibrėžtys; nustatyti degalinių bendruosius saugos ir techninius reikalavimus (pagal Alternatyviųjų degalų infrastruktūros direktyvą) ir šios infrastruktūros patikrinimui svarbias procedūras bei kompetentingas institucijas.
2. Kuro kokybės stebėsenos ir kontrolės sistemos įstatymo pakeitimas (2006 m. rugpjūčio 25 d.; Dz.U. Nr. 169, poz. 1200) įveda vandenilio sąvoką pagal Kombinuotosios nomenklatūros KN 2804 10 00 kodą; nustatomos vandenilio kokybės stebėsenos ir kontrolės procedūros; nustato atitinkamas institucijas. Vandenilio sąvoka turi atitikti reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C 58/01). Reforma neturi apsunkinti vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo ir pardavimo, palyginti su kitais vandenilio šaltiniais. Reforma visų pirma siekiama plėtoti vandenilį iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių arba vandenilį, pagamintą naudojant elektrolizerius.
|
|
|
B2.1 Vandenilio technologijų ir kitų dekarbonizuotų dujų kūrimo sąlygų gerinimas
|
|
Įstatymo, kuriuo nustatomos vandenilio taisyklės, įsigaliojimas
|
Įstatymo nuostata, nurodanti jos įsigaliojimą
|
|
|
|
|
|
Įstatymo, kuriuo nustatomos vandenilio infrastruktūros ir rinkų modelio taisyklės, kuriomis siekiama remti vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako vandenilio naudojimą rinkoje, vandenilio gamybos integravimą į kitas energijos rinkas, taip pat esamą ir specialią infrastruktūrą, kuria siekiama užtikrinti reguliavimo nuspėjamumą investuotojams ir remti vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako vandenilio naudojimą, įsigaliojimas. Įstatymas turi atitikti reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C 58/01). Reforma neturi apsunkinti vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo ir pardavimo, palyginti su kitais vandenilio šaltiniais. Reforma turi atitikti ES vandenilio strategiją.
|
|
|
B2.1.1. Investicijos į vandenilį, vandenilio gamybą, saugojimą ir transportavimą
|
|
Mokslinių tyrimų ir inovacijų projektas (-ai)
|
|
|
|
|
|
|
Investicijas sudaro vandenilinių keleivinių geležinkelių transporto priemonių prototipo projektavimas ir gamyba ir (arba) vandenilinių transporto priemonių gamybos pajėgumų didinimas.
|
|
|
B2.1.1. Investicijos į vandenilį, vandenilio gamybą, saugojimą ir transportavimą
|
|
|
Įgyvendinimo susitarimo įsigaliojimas
|
|
|
|
|
|
Įgyvendinimo susitarimo įsigaliojimas.
|
|
|
B2.1.1. Investicijos į vandenilį, vandenilio gamybą, saugojimą ir transportavimą
|
|
Su galutiniais paramos gavėjais pasirašyti teisiniai susitarimai
|
|
|
|
|
|
|
BGK turi būti sudariusi teisinius subsidijų susitarimus su galutiniais paramos gavėjais dėl sumos, būtinos 100 proc. EGADP investicijų į schemą panaudoti (atsižvelgiant į valdymo mokesčius).
|
|
|
B2.1.1. Investicijos į vandenilį, vandenilio gamybą, saugojimą ir transportavimą
|
|
Ministerija užbaigė investiciją
|
|
|
|
|
|
|
Lenkija perveda 514105514 EUR BGK schemai įgyvendinti.
|
|
|
B2.2.3 Jūros terminalų infrastruktūros statyba
|
|
Naujo jūros vėjo elektrinių terminalo statyba
|
Statybos darbai ir terminalo parengiamojo naudojimo arba nuomos sutartis
|
|
|
|
|
|
Statybvietės valdytojo įrašo statybvietės žurnale, patvirtinančio statybos darbų atlikimą, kopija arba rangovo (-ų) ir perkančiojo (-iųjų) subjekto (-ų) pasirašyto galutinio priėmimo protokolo kopija pateikiama naujo jūros vėjo elektrinių terminalo (kuriame yra bent du jūros vėjo elektrinių keltuvai) statybos darbams.
Pasirašoma (-os) teisiškai privaloma (-os) preliminari (-ios) naudojimo arba nuomos sutartis (-ys), kuria (-iomis) užtikrinamas pagrindinis terminalo naudojimas jūros vėjo energijos įrenginiams įrengti.
|
|
|
B2.2.3 Jūros terminalų infrastruktūros statyba
|
|
Łeba, Ustka ir Darłowo uostų modernizavimo ir (arba) plėtros įrenginių statybos darbai.
|
|
|
|
3
|
|
|
Statybvietės valdytojo įrašo statybvietės žurnale, patvirtinančio statybos darbų atlikimą, kopija arba rangovo (-ų) ir perkančiojo (-iųjų) subjekto (-ų) pasirašyto galutinio priėmimo protokolo kopija pateikiama įrenginių, esančių Lebos, Ustkos ir Darlovo uostuose, modernizavimo arba išplėtimo darbams, susijusiems su jūros vėjo energijos įrenginių aptarnavimu ir technine priežiūra.
Sudaromas (-i) teisiškai privalomas (-i) susitarimas (-ai) dėl naudojimosi uosto įrenginiais (terminalais) (įskaitant bent vieną iš šių susitarimų: žemė, terminalai ar prieplaukos) su jūros vėjo elektrinių parkų plėtotojais ar operatoriais, siekiant atlikti jūros vėjo elektrinių įrenginių techninę priežiūrą.
|
|
|
B3.1 Tvaraus vandens ir nuotekų tvarkymo kaimo vietovėse rėmimas
|
|
Paramos vandens tiekimui arba investicijoms į kanalizaciją pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą kaimo vietovėse teritoriškumo taisyklių rengimas
|
Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministras priima gaires
|
|
|
|
|
|
Teritorinių kriterijų, pagal kuriuos atrenkami paramos gavėjai, priėmimas.
Atrankos kriterijuose pirmenybė teikiama savivaldybėms, kurios turi mažiausiai galimybių finansuoti investicijas iš savo išteklių. Nustatant paramos gavėjų atrankos kriterijus dalyvauja vaivadijos savivaldos institucijos.
|
|
|
B3.1 Tvaraus vandens ir nuotekų tvarkymo kaimo vietovėse rėmimas
|
|
Teisės akto, kuriuo nustatoma pareiga reguliariai stebėti ir kontroliuoti atitinkamas individualias sistemas, įsigaliojimas
|
Teisės akto nuostata, nurodanti jo įsigaliojimą
|
|
|
|
|
|
Teisės akto, kuriuo komunos įpareigojamos stebėti ir kontroliuoti nuotekų šalinimą ir naudoti priemones, kad būtų užkirstas kelias netinkamam šalinimui, įskaitant vadinamojo pakaitinio vykdymo mechanizmą, t. y. savivaldybės organizuojamą septikų ištuštinimą nekilnojamojo turto savininkams, nesudariusiems septikų ištuštinimo sutarčių, įsigaliojimas.
|
|
|
B3.1.1. Investicijos į nuotekų ar vandens tiekimo infrastruktūrą kaimo vietovėse
|
|
Parama nuotekų arba vandens tiekimui
|
|
|
|
|
|
|
Vandens tiekimo ar nuotekų šalinimo sistemų statybos, plėtros ar modernizavimo priėmimo protokolas.
|
|
|
B3.1.1. Investicijos į nuotekų ar vandens tiekimo infrastruktūrą kaimo vietovėse
|
|
Parama nuotekų arba vandens tiekimui
|
|
|
|
|
|
|
Vandens tiekimo ar nuotekų šalinimo sistemų statybos, plėtros ar modernizavimo priėmimo protokolas.
|
|
|
B1.1.5 Daugiabučių gyvenamųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimas
|
|
T1 – Atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginiai ir termomodernizavimas daugiabučiuose pastatuose
|
|
|
|
|
|
|
Daugiabučių namų, kurie buvo termiškai modernizuoti arba kuriuose įrengti atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginiai, skaičius.
Investicijos remiamos pagal TERMO programą.
|
|
|
B1.1.5 Investicijos į daugiabučių gyvenamųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumą
|
|
T2 – Atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginiai arba šilumos modernizavimas daugiabučiuose pastatuose
|
|
|
|
|
|
|
Daugiabučių namų, kurie buvo termiškai modernizuoti arba kuriuose įrengti atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginiai, skaičius.
|
|
B44G
|
B4.1 Priklausomybės nuo anglių mažinimas
|
Etapas
|
Centralizuoto šilumos tiekimo transformavimo fondas
|
Valdybos patvirtinimas
|
|
|
|
3 KETVIRTIS
|
2026
|
Narodowy Fundusz Ochrony Srodowiska i Gospodarki Wodnej (NFOSiGW) vadovybė ir (arba) stebėtojų taryba 2026–2030 m. laikotarpiu kaip prioritetinę programą patvirtina Rajonų šildymo pertvarkos fondą, kurį sudaro bent 700 mln. EUR iš NFOSiGW nacionalinių lėšų. Tokiame patvirtinime nurodoma, kad centralizuoto šilumos tiekimo pertvarkos fondo tikslas – remti Lenkijos centralizuoto šilumos tiekimo sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą ir:
1. Centralizuoto šilumos tiekimo pertvarkos fondo reikalavimus atitinkančios investicijos į šilumos gamybos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą ir investicijų tikslai (pvz., atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimas, šilumos siurblių technologijos, šiluminės energijos kaupimas ir atliekinės šilumos regeneravimas) ir reikalavimas, kad reikalavimus atitinkančios investicijos atitiktų reikšmingos žalos nedarymo principą;
2. Investavimo tikslus, susijusius su atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimo pajėgumu ir išmetamo ŠESD kiekio mažinimu arba iškastinio kuro naudojimo mažinimu.
|
|
B45G
|
B4.1 Priklausomybės nuo anglių mažinimas
|
Etapas
|
Įstatymo, kuriuo iš dalies keičiamas Aktas dėl antracito kasybos pramonės veikimo, įsigaliojimas
|
Teisės akto pakeitimo įsigaliojimas
|
|
|
|
3 KETVIRTIS
|
2026
|
Įstatymo, kuriuo iš dalies keičiamas Aktas dėl antracito kasybos pramonės veikimo, kiek tai susiję su antracito kasybos nutraukimu, įsigaliojimas.
|
B.3. Paskolų paramai skirtų reformų ir investicijų aprašymas
Vykdant reformą, inter alia, elektros energijos kaupimui netaikomas įpareigojimas dėl tarifų ir panaikinamas dvigubas tinklo mokesčių apmokestinimas. Ji nustato, kad pareiga gauti koncesiją ir (arba) būti įtrauktam į registrą priklauso nuo bendros įrengtosios elektros energijos kaupimo galios, neatsižvelgiant į jos pajėgumą. Siūloma laikymo tarifų sistema turi būti nediskriminacinė ir atspindinti išlaidas.
Reforma turėjo būti baigta įgyvendinta iki 2021 m. birželio 30 d.
B3.2. Parama aplinkos atkūrimui ir apsaugai nuo pavojingųjų medžiagų
Reformos tikslas – sumažinti neigiamą didelio masto poindustrinių teritorijų ir Lenkijos jūrų teritorijose išliekančių pavojingų medžiagų poveikį aplinkai. Šią priemonę sudaro teisiniai pakeitimai, kuriais siekiama sudaryti palankesnes sąlygas visapusiškai pašalinti konkrečių didelių poindustrinių teritorijų neigiamą poveikį aplinkai, taip pat teisiniai pakeitimai pavojingų medžiagų tvarkymo srityje.
B3.2.1. Investicijos į rizikos neutralizavimą ir sausumoje bei jūroje esančių objektų atkūrimą
Investicijos tikslas – pašalinti grėsmę žmonių sveikatai ir gyvybei, kurią kelia teršalai ar pavojingos medžiagos sausumoje ir jūroje esančiuose objektuose. Pagal šią priemonę skelbiami dokumentai, susiję su investicijomis į iš anksto nustatytas Lenkijos Respublikos sausumos ir jūros vietas, kuriose yra teršalų ar pavojingų medžiagų.
Parama tvariam vandens išteklių valdymui žemės ūkyje ir kaimo vietovėse
Reformos tikslas – pagerinti investavimo į vandentvarką ir efektyvų išteklių naudojimą kaimo vietovėse sąlygas. Reforma turi padėti didinti žemės ūkio atsparumą sausroms ir potvynių prevencijai žemės ūkio paskirties žemės plotuose; gerinti vandens naudojimo efektyvumą tinkamai reguliuojant vandens santykius žemės ūkio paskirties žemės plotuose ir mažinant nuotėkį; ir vandens sulaikymo didinimas.
Reformą sudaro nacionalinės teisės aktų pakeitimai, kurių reikia siekiant pagerinti atsparios vandentvarkos sąlygas žemės ūkio bitininkystėje ir kaimo vietovėse. Pakeitimais sudaromos palankesnės sąlygos rengti ir įgyvendinti investicijas, susijusias su vandens sulaikymu ir jo drenažo iš žemės ūkio paskirties žemės sustabdymu, įskaitant visų pirma investicijas, susijusias su drenažo įrenginių rekonstrukcija ir rekonstrukcija, kad jie atliktų sulaikymo funkciją ir taip apsaugotų žemės ūkio paskirties žemę nuo sausros ir sumažintų potvynių riziką.
Reforma turi atitikti reikšmingos žalos nedarymo techninėse gairėse (2021/C 58/01) nustatytus reikalavimus, visų pirma ja užtikrinama atitiktis ES aplinkos teisės aktams, įskaitant PAV direktyvą (2011/92/ES) ir Vandens pagrindų direktyvą (2000/60/EB).
Dėl pakeitimų neturi pablogėti atitikties ES aplinkos teisės aktams lygis, visų pirma kiek tai susiję su investicijomis, kurios pagal Ministrų Tarybos reglamentą dėl projektų, kurie gali turėti didelį poveikį aplinkai, laikomos didelėmis arba potencialiai didelėmis investicijomis, ir investicijomis į „Natura 2000“ teritorijas arba kurios daro joms poveikį. Be to, pakeitimais nekeičiamos šiuo metu privalomos vandens suvartojimo taisyklės.
Reforma turi būti įgyvendinta iki 2022 m. birželio 30 d.
B3.3.1. Investicijos į tvarios vandentvarkos potencialo didinimą kaimo vietovėse
Investicijų tikslas – remti investicijas kaimo vietovėse į vandentvarkos ir efektyvaus išteklių naudojimo gerinimą.
Investicijomis prisidedama prie žemės ūkio atsparumo sausroms ir potvynių prevencijai žemės ūkio paskirties žemės plotuose didinimo; gerinti vandens naudojimo efektyvumą tinkamai reguliuojant vandens santykius žemės ūkio paskirties žemės plotuose ir mažinant nuotėkį; ir vandens sulaikymo didinimas, jei jų poreikis ir pobūdis yra tinkamai pagrįsti. Pirmenybė teikiama klimato kaitai atspariems ir gamtos procesais pagrįstiems sprendimams. Projektams pagal šią priemonę taikomas poveikio aplinkai vertinimas (PAV) ir jie turi atitikti reikšmingos žalos nedarymo techninėse gairėse (C(2023) 6454 final) nustatytus reikalavimus. Užtikrinama atitiktis ES aplinkos teisės aktams, įskaitant PAV direktyvą (2011/92/ES) ir Vandens pagrindų direktyvą (2000/60/EB). Visi pagal šį komponentą finansuojami investiciniai projektai, dėl kurių reikia priimti sprendimą dėl PAV, turi atitikti Direktyvą 2011/92/ES su pakeitimais, padarytais Direktyva 2014/52/ES. Konkrečiai, leidimas vykdyti visus naujus projektus, kuriems reikia atlikti PAV, suteikiamas pagal Informacijos apie aplinką ir jos apsaugą teikimo, visuomenės dalyvavimo aplinkos apsaugos ir poveikio aplinkai vertinimo veikloje įstatymą su pakeitimais, padarytais 2021 m. kovo 30 d. įstatymu, kuriuo iš dalies keičiamas tas įstatymas ir tam tikri kiti aktai. Įgyvendinant visus investicinius projektus, dėl kurių prieš įsigaliojant 2021 m. kovo 30 d. įstatymui buvo paprašyta priimti aplinkosaugos sprendimą arba statybos ar plėtros leidimą, atsižvelgiama į 2021 m. vasario 23 d. Lenkijai pateiktų „Gairių dėl taisomųjų veiksmų, susijusių su projektais, bendrai finansuojamais iš ES fondų ir paveiktais pažeidimo 2016/2046“ (nuoroda Ares(2021)1423319) nuostatas. Remiami tik tie projektai, dėl kurių nepablogėja paviršinio ir požeminio vandens būklė ir netrukdoma gerinti paveiktų vandens telkinių ekologinės būklės ar potencialo.
Parama neskiriama investicijoms, darančioms neigiamą poveikį gamtai. Kai vanduo išgaunamas, atitinkama institucija turi išduoti atitinkamą leidimą, kuriuo užtikrinama, kad paveiktų vandens telkinių ekologinė būklė būtų gera, ir nustatomos sąlygos, kad būtų išvengta jo būklės blogėjimo, laikantis Direktyvos 2000/60/EB reikalavimų ir RŽNP techninių gairių ir remiantis naujausiais atitinkamais patvirtinamaisiais duomenimis. Turi būti vengiama imti vandenį, kai atitinkamų vandens telkinių (paviršinių ar požeminių vandenų) būklė arba potencialas yra prastesni nei gera arba prognozuojama (intensyvėjant klimato kaitai). Priemonės taip pat turi atitikti Direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (Paukščių direktyva) ir Direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (Buveinių direktyva) nuostatas.
Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d. Investicijos:
B3.4. Investicijoms į žaliąją pertvarką miestų teritorijose palanki sistema
Reformos tikslas – remti miestų gebėjimą nustatyti prioritetus, planuoti, vykdyti ir finansuoti investicinius projektus, kuriais siekiama švelninti klimato kaitą ir prie jos prisitaikyti pagal Europos žaliąjį kursą. Reforma ir susijusiomis investicijomis visų pirma siekiama padidinti žaliųjų zonų dalį miestuose.
Teisės aktų pakeitimais užtikrinama, kad tvarumo aspektai būtų įtraukti į miestų planavimo procedūras ir kad vykdant tas procedūras būtų konsultuojamasi su suinteresuotaisiais subjektais. Be to, turi būti užtikrinta, kad vietos valdžios institucijos gautų tinkamą paramą gebėjimams nustatyti prioritetus, planuoti ir vykdyti klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos projektus. Šie reguliavimo ir gebėjimų stiprinimo elementai papildomi sukuriant specialią priemonę, kuria siekiama teikti finansavimą investicijoms į žaliąją pertvarką miestų teritorijose.
Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), į projektų tinkamumo kriterijus neįtraukiamas šis veiklos rūšių sąrašas: I) su iškastiniu kuru susijusi veikla, įskaitant galutinės grandies naudojimą; II) veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuria siekiama, kad prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius; III) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais; ir iv) veikla, kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Įgaliojimuose papildomai reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos teisės aktus.
Žaliosios miestų pertvarkos fondas įsteigiamas ne vėliau kaip 2022 m. birželio 30 d.
B3.4.1. Investicijos į žaliąją miestų pertvarką
Investicijų tikslas – remti žaliąją pertvarką miestų teritorijose. Pagal šią priemonę remiami miestų projektai pagal Žaliosios miestų pertvarkos priemonę.
B3.5 Nedideles ir vidutines pajamas gaunančių asmenų būsto statybos reforma, atsižvelgiant į didesnį pastatų energijos vartojimo efektyvumą
Reformos tikslas – padidinti efektyviai energiją vartojančio būsto pasiūlą mažas ir vidutines pajamas gaunantiems namų ūkiams.
To tikslo siekiama padidinant pastatų, kurie atitinka energijos vartojimo efektyvumo standartus, viešojo bendro finansavimo normą 20 proc. didesnio užmojo nei Lenkijoje galiojantis minimalus energijos vartojimo efektyvumo standartas (energijos beveik nevartojančių pastatų standartas).
Reforma turi būti užbaigta ne vėliau kaip 2022 m. birželio 30 d.
B3.5.1 Investicijos į būsto projektus
Investicijos tikslas – padidinti būsto pasiūlą.
Pagal šią priemonę statomi arba renovuojami pastatai, kurie yra savivaldybių gyvenamųjų namų fondo dalis, saugomi būstai ir nuomojami butai, kuriuos kartu su savivaldybe arba savivaldybių asociacija stato investuotojai, išskyrus savivaldybę.
B3.6 Atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtros sąlygų gerinimas
Reformos tikslas – pagerinti paskirstytosios ir gaminančių vartotojų energijos reguliavimo aplinką, plėtoti jūros vėjo energijos tiekimo grandinę, įgyvendinti energijos valdymo sistemas, padidinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių įrengtąją galią ir padidinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių energijos dalį.
Reformą sudaro Atsinaujinančiųjų išteklių energijos akto (toliau – Atsinaujinančiųjų išteklių energijos aktas) pakeitimai, pavyzdžiui, geresnių energetikos klasterių veiklos sąlygų nustatymas, energiją gaminančių vartotojų kolektyvinių modelių įgyvendinimas, nuostatų dėl naujų atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijų įgyvendinimas, nuostatų, kuriomis nustatomi vieno iš atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijos modelių veiklos principai, priėmimas ir biometano sektoriaus verslo vykdymo principų priėmimas.
Veiksmas turi būti įgyvendintas ne vėliau kaip 2023 m. kovo 30 d.
Reforma taip pat iš dalies keičiamas Investicijų į sausumos vėjo energiją įstatymas, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos investicijoms į sausumos vėjo energiją savivaldybėse, norinčiose įrengti tokius įrenginius, suteikiant savivaldybėms daugiau galių nustatyti atskirų investicijų vietą ir leisti įrenginį įrengti arčiau gyvenamųjų pastatų nei dabartinis mažiausias atstumas, 10 kartų didesnis už įrenginio aukštį.
Veiksmas turi būti įgyvendintas ne vėliau kaip 2022 m. birželio 30 d.
Kartu su minėta reforma įsigalioja reglamentas, kuriame pateikiamas atsinaujinančiųjų išteklių energijos aukcionų planas pagal technologijas (įskaitant naujus sausumos vėjo elektrinių parkus). Plane nustatomas biudžetas ir elektros energijos kiekis, kuris turi būti prieinamas kiekviename 2022–2027 m. laikotarpio konkurenciniame aukcione. Reglamentas paskelbiamas ne vėliau kaip 2022 m. rugsėjo 30 d.
Be to, Lenkija laipsniškai didina sausumos vėjo elektrinių parkų ir fotovoltinių įrenginių įrengtąją galią, kad prisidėtų prie žaliosios pertvarkos. Įrengti sausumos vėjo ir fotovoltinės energijos pajėgumai iki 2023 m. rugsėjo 30 d. turi pasiekti 23,5 GW.
Kalbant apie jūros vėjo elektrinių parkų plėtrą, reforma nustatomos išsamios koncesijos mokesčio mokėjimo Energetikos reguliavimo tarnybos pirmininkui taisyklės, taikomos ir subjektams, dalyvaujantiems gaminant elektros energiją jūros vėjo elektrinių parkuose.
Šis veiksmas turi būti įgyvendintas ne vėliau kaip 2022 m. birželio 30 d.
Be to, reforma taip pat reglamentuojamos pinigų srautų, į kuriuos reikia atsižvelgti apskaičiuojant pakoreguotą kainą, rūšys ir išsamus pakoreguotos kainos apskaičiavimo metodas.
Šis veiksmas turi būti įgyvendintas ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d.
B.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
|
Susijusi priemonė (reforma arba investicija)
|
Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė
|
|
Kokybiniai rodikliai
(jei tai tarpinės reikšmės)
|
Kiekybiniai rodikliai
(tikslai)
|
Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis
|
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
B1.2 Energijos įmonių energijos taupymo įpareigojimo įgyvendinimo palengvinimas
|
|
Energijos vartojimo efektyvumo įstatymo įgyvendinimo reglamento įsigaliojimas
|
Energijos vartojimo efektyvumo įstatymo įgyvendinimo reglamento nuostata, nurodanti jo įsigaliojimą
|
|
|
|
|
|
Energijos vartojimo efektyvumo įstatymo įgyvendinimo reglamento, kuriuo nustatoma energijos taupymo pamatinė vertė energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektams, įsigaliojimas; ir nustatyti sutaupytos energijos kiekio, susijusio su transporto sektoriaus projektais, apskaičiavimo metodiką.
|
|
|
B1.2.1 Energijos vartojimo efektyvumas ir atsinaujinantieji energijos ištekliai įmonėse. Investicijos, turinčios didžiausią šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo potencialą
|
|
Paramos schemos, skirtos energijos vartojimo efektyvumui ir atsinaujinantiesiems energijos ištekliams įmonėse, įskaitant įmones, kurioms taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, finansavimo nurodymai (įskaitant tinkamumo ir atrankos kriterijus)
|
Paramos schemos paskelbimas
|
|
|
|
|
|
Schemos investavimo politika apima bent šiuos tinkamumo ir projektų atrankos kriterijus: I) mažiausios sutaupytų šiltnamio efektą sukeliančių dujų tonos kainos tikslą; II) užtikrinti atitiktį reikšmingos žalos nedarymo techninėms gairėms (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir laikantis ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų, ir iii) nustatyti priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslus.
|
|
|
B1.2.1 Energijos vartojimo efektyvumas ir atsinaujinantieji energijos ištekliai įmonėse. Investicijos, turinčios didžiausią šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo potencialą
|
|
Visų sutarčių dėl energijos vartojimo efektyvumo ir AEI diegimo įmonėse sudarymas
|
|
|
|
|
|
|
Sutarčių, skirtų investiciniams projektams, susijusiems su pramonės ir energetikos procesų tobulinimu siekiant padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir sumažinti energijos intensyvumą, taip sumažinant ir racionalizuojant energijos suvartojimą investuojant į atsinaujinančiuosius ir mažo anglies dioksido kiekio energijos išteklius įmonėse, skaičius. Sistema diegiama laikantis jos finansavimo nurodymų, kaip aprašyta B2L dalyje. Schema įgyvendinama taikant nediskriminacinį, skaidrų ir atvirą procesą, kuriame gali dalyvauti visi pramonės sektoriai.
|
|
|
B2.3. Parama investicijoms į jūros vėjo elektrinių parkus
|
|
Įgyvendinimo reglamentų, priimtų pagal Įstatymą dėl elektros energijos gamybos jūros vėjo elektrinių parkuose skatinimo, įsigaliojimas
|
Reglamentų nuostatos, nurodančios jų įsigaliojimą
|
|
|
|
|
|
Įsigalioja du įgyvendinimo reglamentai:
1. Klimato ir aplinkos ministro reglamentas dėl reikalavimų, keliamų elektros energijos evakuacijos įrangos elementams ir jūroje esančių pastočių elementams. Be to, reglamentu užtikrinama tinkama infrastruktūros kokybė, atsižvelgiant į galimą jos integravimą į elektros tinklą tuo atveju, kai perduodamos jūros vėjo elektrinių parkų elektros energijos išleidimo vietos, kaip nustatyta Jūros vėjo energijos akto 82–83 straipsniuose.
2. Klimato ir aplinkos ministro potvarkis dėl didžiausios kainos PLN už 1 MWh, kuri gali būti nurodyta gamintojų aukcione pateiktuose pasiūlymuose.
|
|
|
B2.3. Parama investicijoms į jūros vėjo elektrinių parkus
|
|
Jūros vėjo energijos aukcionų dėl kainų skirtumo sutarčių rezultatai
|
|
|
|
|
|
|
Skelbiami sutarties (-ių) dėl kainų skirtumo aukciono, surengto dėl 4 GW jūros vėjo energijos pajėgumų, rezultatai.
|
|
|
B2.3. Parama investicijoms į jūros vėjo elektrinių parkus
|
|
Reglamento dėl išsamių elektros energijos sistemos eksploatavimo sąlygų pakeitimo, kuriuo iš dalies keičiamos nacionalinės balansavimo taisyklės siekiant kuo labiau sumažinti paskirstymo apribojimų poveikį, įsigaliojimas
|
Reglamento pakeitimo nuostata, nurodanti jo įsigaliojimą
|
|
|
|
|
|
Vykdant energijos rinkos reformą balansavimo rinkos taisyklės iš dalies keičiamos, kad į jas būtų įtrauktas aiškus rezervų pirkimas prieš bendrą kitos paros prekybos rinkų susiejimo mechanizmą. Šį sprendimą ACER pasiūlė CORE KKM metodikoje (ACER sprendimas Nr. 02/2019) kaip vieną iš galimų sprendimų siekiant kuo labiau sumažinti paskirstymo apribojimų poveikį. Siekdamas įgyvendinti šią reformą, už energetiką atsakingas ministras iš dalies pakeičia 2007 m. gegužės 4 d. ūkio ministro įsakymą dėl išsamių elektros energijos sistemos veikimo sąlygų.
|
|
|
B2.3. Parama investicijoms į jūros vėjo elektrinių parkus
|
|
Priemonių, kuriomis siekiama apriboti paskirstymo apribojimus Lenkijos elektros energijos sistemoje, tyrimas
|
Energetikos reguliavimo institucijos interneto svetainėje paskelbtas tyrimas dėl priemonių, kuriomis siekiama apriboti paskirstymo apribojimus Lenkijos elektros energijos sistemoje
|
|
|
|
|
|
Energetikos reguliavimo institucija atlieka ir savo interneto svetainėje paskelbia tyrimą dėl priemonių, kuriomis siekiama apriboti paskirstymo apribojimus Lenkijos elektros energijos sistemoje. Tyrime pateikiamas paskirstymo apribojimų taikymo nuo B6L reformos priėmimo vertinimas, jų taikymo pagrindimas, esamų priemonių poveikis siekiant apriboti paskirstymo apribojimus ir rekomenduojamos papildomos priemonės, kuriomis būtų kuo labiau sumažintas paskirstymo apribojimų taikymas Lenkijos elektros energijos sistemoje.
|
|
|
B2.4. Energijos kaupimo įrenginių plėtros teisinė sistema
|
|
Energetikos įstatymo pakeitimų, susijusių su energijos kaupimu, įsigaliojimas
|
Energetikos įstatymo pakeitimų nuostata, nurodanti jo įsigaliojimą
|
|
|
|
|
|
Pakeitimais sudaromos palankesnės sąlygos elektros energijos kaupimo plėtrai, įskaitant visų pirma atleidimą nuo įpareigojimo dėl tarifų, dvigubų tinklo mokesčių netaikymą, dalinį atleidimą nuo kaupimo prijungimo prie tinklo mokesčių, atleidimą nuo pareigos pateikti kilmės sertifikatus ir nuo tam tikrų mokesčių, susijusių su kaupiama elektros energija. Siūloma laikymo tarifų sistema turi būti nediskriminacinė ir atspindinti išlaidas.
|
|
|
B3.2. Parama aplinkos atkūrimui ir apsaugai nuo pavojingųjų medžiagų
|
|
Įstatymo, kuriuo siekiama sudaryti palankesnes sąlygas visapusiškam didelio masto poindustrinių teritorijų neigiamo poveikio aplinkai panaikinimui, įsigaliojimas.
|
Įstatymo nuostata, nurodanti jos įsigaliojimą
|
|
|
|
|
|
Įstatymo, kuriuo siekiama padidinti žmonių sveikatos ir aplinkos būklės saugą, įsigaliojimas. Įstatymu pašalinamos organizacinės ir teisinės kliūtys, trukdančios visapusiškai pašalinti didelio masto poindustrinių zonų neigiamą poveikį aplinkai.
Tai laivavedybos forma iš anksto nustatytose vietose.
Įstatyme nustatomos taisyklės, susijusios su keturiais nepriklausomais vietos komponentais (skirtingomis darbų vietomis ir apimtimis): 1) buvusi Tarnovskie Góry chemijos gamykla; 2) buvusi „Zachem“ chemijos gamykla Bydgoščiuje; 3) „Organika-Azot“ gamykla Jaworzno; 4) buvusi „Boruta“ Dyes pramonės gamykla Zgierz.
Projektas apima teritorijų išžvalgymą ir aprašą, problemų, susijusių su didelių urbanistinių dykrų poveikio aplinkai mažinimu, masto parengimą ir vertinimą, taip pat išsamių investicijų į šias teritorijas dokumentų rengimą.
|
|
|
B3.2. Parama aplinkos atkūrimui ir apsaugai nuo pavojingųjų medžiagų
|
|
Teisės akto (-ų) dėl Lenkijos Respublikos jūrų teritorijose likusių pavojingų medžiagų įsigaliojimas
|
Teisės akto (-ų) nuostata, nurodanti jų įsigaliojimą
|
|
|
|
|
|
Teisės akto (-ų) įsigaliojimas, kuriame (-iuose) numatoma:
– valdžios institucijų kompetencijos klausimais, susijusiais su pavojingų medžiagų šalinimu Lenkijos Respublikos jūrų teritorijose, aprašymas;
– įpareigojimas parengti metinį planą dėl Lenkijos Respublikos jūrų teritorijose likusių pavojingų medžiagų;
– negrįžtamų pavojingų medžiagų apibrėžtis, tokių pavojingų medžiagų registro sudarymas, įpareigojimas pranešti apie aptiktas arba nustatytas pavojingas medžiagas.
|
|
|
B3.2.1. Investicijos į rizikos neutralizavimą ir sausumoje bei jūroje esančių objektų atkūrimą
|
|
Investicijų, susijusių su sausumoje ir jūroje esančiais objektais, kuriuose yra teršalų ar pavojingų medžiagų, dokumentai
|
|
|
|
|
|
|
Paskelbti dokumentai, susiję su investicijomis į bent keturių iš anksto nustatytų sausumos teritorijų ir keturių iš anksto nustatytų jūros teritorijų, kuriose yra teršalų ar pavojingų medžiagų, rizikos neutralizavimą ir atkūrimą:
a) kiekvieno krante esančio objekto aplinkos būklės įvertinimas; ir
b) kiekvienos atviroje jūroje esančios vietos neutralizavimo planai, kuriuose nurodyti planuojami užtvindytų pavojingų medžiagų neutralizavimo metodai, atsižvelgiant į planuojamos veiklos poveikį ir jos poveikį jūros aplinkos būklei.
|
|
|
Parama tvariam vandens išteklių valdymui žemės ūkyje ir kaimo vietovėse
|
|
Nacionalinių teisės aktų pakeitimų, reikalingų siekiant pagerinti atsparios vandentvarkos žemės ūkyje ir kaimo vietovėse sąlygas, įsigaliojimas
|
Pakeitimų nuostata, nurodanti įsigaliojimą
|
|
|
|
|
|
Įsigalioja pakeitimai, kuriais prisidedama prie žemės ūkio atsparumo sausroms ir potvynių prevencijai žemės ūkio paskirties žemės plotuose didinimo; gerinti vandens naudojimo efektyvumą tinkamai reguliuojant vandens santykius žemės ūkio paskirties žemės plotuose ir mažinant nuotėkį; ir vandens sulaikymo didinimas. Pakeitimai turi atitikti reikšmingos žalos nedarymo techninėse gairėse (2021/C 58/01) nustatytus reikalavimus, visų pirma jais turi būti užtikrinta atitiktis ES aplinkos teisės aktams, įskaitant PAV direktyvą ir Vandens pagrindų direktyvą.
Dėl pakeitimų neturi pablogėti atitikties ES aplinkos teisės aktams lygis, kiek tai susiję su investicijomis, kurios pagal Ministrų Tarybos reglamentą dėl projektų, kurie gali turėti didelį poveikį aplinkai, ir investicijomis į „Natura 2000“ teritorijas arba kurios gali daryti poveikį šioms teritorijoms, laikomos didelėmis arba potencialiai didelėmis investicijomis. Be to, pakeitimais nekeičiamos šiuo metu privalomos vandens suvartojimo taisyklės.
|
|
|
B3.3.1. Investicijos į tvarios vandentvarkos potencialo didinimą kaimo vietovėse
|
|
Kvietimo teikti paraiškas atrankos kriterijų priėmimas
|
Kriterijų priėmimas Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerijoje
|
|
|
|
|
|
Investicijos atrenkamos skelbiant specialius kvietimus teikti pasiūlymus, remiantis aplinkosaugos kriterijais.
Projektu prisidedama prie žemės ūkio atsparumo sausroms ir potvynių prevencijai žemės ūkio paskirties žemės plotuose didinimo; gerinti vandens naudojimo efektyvumą tinkamai reguliuojant vandens santykius žemės ūkio paskirties žemės plotuose ir mažinant nuotėkį; ir vandens sulaikymo didinimas, jei jų poreikis ir pobūdis yra tinkamai pagrįsti.
Pirmenybė teikiama gamtos procesais pagrįstiems ar kitiems klimato kaitai atspariems sprendimams. Remiami tik tie projektai, dėl kurių nepablogėja paviršinio ir požeminio vandens būklė ir netrukdoma gerinti paveiktų vandens telkinių ekologinės būklės ar potencialo.
|
|
|
B3.4. Investicijoms į žaliąją pertvarką miestų teritorijose palanki sistema
|
|
Įstatymo, kuriuo siekiama remti miestų teritorijų pajėgumą investuoti į žaliąją pertvarką, įsigaliojimas
|
Įstatymo nuostata, nurodanti jos įsigaliojimą
|
|
|
|
|
|
Įstatymo, kuriuo siekiama remti miestų teritorijų pajėgumą investuoti į žaliąją pertvarką, įsigaliojimas. Ji užtikrina, kad tvarumo aspektai būtų įtraukti į miestų planavimo procedūras. Ji užtikrina, kad vykdant tas procedūras būtų konsultuojamasi su suinteresuotaisiais subjektais. Ji teikia paramą vietos valdžios institucijų gebėjimams įgyvendinti tokius projektus. Įstatyme gali būti numatytas pagrįstas pereinamasis laikotarpis, per kurį būtų veiksmingai taikomi tam tikri miestų prisitaikymo įpareigojimai.
|
|
|
B3.4. Investicijoms į žaliąją pertvarką miestų teritorijose palanki sistema
|
|
Žaliosios miestų pertvarkos priemonė
|
Žaliosios miestų pertvarkos priemonės nustatymas ir jos išsamių taisyklių ir procedūrų priėmimas konsultuojantis su visais suinteresuotaisiais subjektais
|
|
|
|
|
|
Žaliosios miestų pertvarkos priemonės nustatymas siekiant remti a) miestų žaliąją pertvarką; ir b) investicijas į žaliąjį miestų skaitmeninimą, taikant patvirtintas procedūras. Žaliosios miestų pertvarkos priemonė turi atitikti reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C 58/01). Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C 58/01), į projektų tinkamumo kriterijus neįtraukiamas šis veiklos rūšių sąrašas: I) su iškastiniu kuru susijusi veikla, įskaitant galutinės grandies naudojimą; II) veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuria siekiama, kad prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius; III) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais; ir iv) veikla, kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Įgaliojimuose papildomai reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos teisės aktus.
Žaliosios miestų pertvarkos priemone užtikrinama, kad visos grįžtamosios lėšos (t. y. paskolos palūkanos, nuosavo kapitalo grąža arba grąžinta pagrindinė suma, atėmus susijusias išlaidas), susijusios su šia priemone, būtų naudojamos tiems patiems politikos tikslams, be kita ko, po 2026 m., arba EGADP paskolai grąžinti.
|
|
|
B3.4.1. Investicijos į žaliąją miestų pertvarką
|
|
T1 – Paskolos sutarčių pasirašymas
|
|
|
|
201
|
|
|
Pagal žaliosios miestų pertvarkos priemonę pasirašyta 201 paskolos sutartis.
|
|
|
B3.4.1. Investicijos į žaliąją miestų pertvarką
|
|
T2 – Projektai pagal žaliosios miestų pertvarkos priemonę
|
|
Skaičius
|
0
|
1 033
|
3 KETVIRTIS
|
2026
|
Užimtumo leidimas, pranešimas apie užbaigimą, galutinio priėmimo protokolas, įgyvendinimo ataskaita ar lygiavertis dokumentas išduodamas 1033 projektams.
|
|
|
B3.5 Nedideles ir vidutines pajamas gaunančių asmenų būsto statybos reforma, atsižvelgiant į didesnį pastatų energijos vartojimo efektyvumą
|
|
Įstatymo, kuriuo iš dalies keičiamas 2006 m. gruodžio 8 d. Įstatymas dėl finansinės paramos nuomai skirtų gyvenamųjų patalpų, globos namų, naktinių pastogių, prieglaudų benamiams, šildymo įrenginių ir laikinų patalpų statybai, įsigaliojimas ir su tuo susiję kitų įstatymų pakeitimai
|
Įstatymo, kuriuo iš dalies keičiamas 2006 m. gruodžio 8 d. Įstatymas dėl finansinės paramos nuomai skirtų gyvenamųjų patalpų, globos namų, naktinių pastogių, prieglaudų benamiams, šildymo įrenginių ir laikinų patalpų statybai, nuostata ir atitinkami kitų įstatymų pakeitimai, rodantys jo įsigaliojimą
|
|
|
|
|
|
Akto pakeitimu numatoma padidinti paramą investicijoms į pastatų, kurių energinis standartas yra 20 proc. aukštesnis nei beveik nulinės energijos pastatų, statybą. Palyginti su standartiniu būstu, parama mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams padidinama nuo 80 proc. iki 95 proc., o vidutines pajamas gaunantiems namų ūkiams – nuo 35 proc. iki 60 proc. Šios nuostatos taikomos visiems viešosios paramos šaltiniams.
|
|
|
B3.5.1 Investicijos į būsto projektus
|
|
Pastatų statyba arba renovacija
|
|
|
0
|
|
|
|
Pastatytų arba renovuotų pastatų skaičius.
Kvietime nurodoma, kad remiami šių rūšių projektai: būstai, kurie yra savivaldybės gyvenamųjų namų fondo dalis, saugomi būstai ir nuomojami butai, kuriuos dalyvaujant savivaldybei arba savivaldybių asociacijai sukūrė investuotojai, išskyrus savivaldybę.
|
|
|
B3.6 Atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtros sąlygų gerinimas
|
|
Aktų, kuriais iš dalies keičiama atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijų ir biometano teisės aktų sistema, įsigaliojimas: AEI įstatymo pakeitimai, energijos rinką reglamentuojančių teisės aktų pakeitimai ir AEI įstatymo reglamento įsigaliojimas
|
Iš dalies keičiančių aktų ir reglamento nuostatos, nurodančios jų įsigaliojimą
|
|
|
|
|
|
Iš dalies keičiančių aktų ir reglamento priėmimas ir įsigaliojimas, įskaitant:
1. 2015 m. vasario 20 d. Akto dėl atsinaujinančiųjų energijos išteklių (AEI akto) pakeitimais performuluojami energetikos klasterių veiklos principai (geresnės sąlygos tokiems subjektams įsteigti), nustatant: taisyklės, apibrėžtys ar sąvokos, susijusios su: taikymo sritis, susitarimai, energetikos klasterio dalykas, energetikos klasterio registras arba atskirų energetikos klasterio narių ir sistemos operatorių bendradarbiavimas.
2. AEI įstatymo pakeitimais įgyvendinami kolektyviniai energiją gaminančių vartotojų modeliai. Nuostatų dėl energiją gaminančių vartotojų kolektyvinių modelių įsigaliojimas gali būti atidėtas.
3. Su energijos rinka susijusių teisės aktų pakeitimais įgyvendinamos nuostatos dėl naujų atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijų, kuriomis užtikrinama, kad galutiniai vartotojai, visų pirma namų ūkio vartotojai, turėtų teisę dalyvauti atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijose.
4. Į AEI akto reglamentą dėl energetikos kooperatyvų energijos apskaitos principų įtraukiamos nuostatos, kuriomis nustatomi vieno iš atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijos modelių veiklos principai.
5. Atsinaujinančiųjų energijos išteklių įstatymo pakeitimai, kuriais nustatomos biometano sektoriaus verslo valdymo taisyklės.
|
|
|
B3.6 Atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtros sąlygų gerinimas
|
|
Įstatymo, kuriuo iš dalies keičiamas Įstatymas dėl investicijų į sausumos vėjo elektrinių parkus, įsigaliojimas
|
Įstatymo, kuriuo iš dalies keičiamas Įstatymas dėl investicijų į sausumos vėjo elektrinių parkus, nuostata, nurodanti jo įsigaliojimą
|
|
|
|
|
|
Įsigalioja iš dalies keičiantis aktas, kuriuo pašalinamos oficialios kliūtys investicijoms į sausumos infrastruktūrą. Šiuo pakeitimu atstumo taisyklė (mažiausias atstumas nuo vėjo malūno iki gyvenamojo pastato – 10 kartų didesnis už vėjo malūno aukštį, 10 val.) tampa lankstesnė, suteikiant daugiau įgaliojimų nustatyti minimalius atstumus savivaldybėms vykdant erdvinę ir (arba) zonų nustatymo procedūrą ir regioniniams aplinkos apsaugos biurams vykdant sprendimų dėl aplinkos sąlygų priėmimo procedūrą.
Turi būti išlaikyta bendroji 10H atstumo taisyklė, tačiau turi būti suteikta galimybė nuo jos nukrypti ir pagal vietos planavimo procedūrą (zonavimo ir (arba) erdvinę procedūrą) atskiroms savivaldybėms turi būti suteikta daugiau galių nustatyti vėjo elektrinių parkų vietą. Vietos plane turi būti galima nustatyti trumpesnį vėjo elektrinių parko atstumą nuo gyvenamojo pastato, atsižvelgiant į vėjo elektrinių parko poveikio mastą, remiantis pagal tokį planą parengta poveikio aplinkai prognoze.
|
|
|
B3.6 Atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtros sąlygų gerinimas
|
|
Reglamento, kuriuo nustatomas 2022–2027 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos aukcionų planas, įsigaliojimas
|
Reglamento nuostata, numatanti jo įsigaliojimą
|
|
|
|
|
|
Reglamento, kuriuo nustatomas atsinaujinančiųjų išteklių energijos aukcionų pagal technologijas (įskaitant naujus sausumos vėjo elektrinių parkus) planas, įsigaliojimas. Plane nustatomas 2022–2027 m. biudžetas ir elektros energijos kiekis, kuris bus prieinamas per konkurencinius aukcionus.
|
|
|
B3.6 Atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtros sąlygų gerinimas
|
|
T1 – Sausumos vėjo ir fotovoltinių įrenginių įrengtasis pajėgumas (GW)
|
|
|
11,2
|
|
|
|
Sausumos vėjo ir fotovoltinių įrenginių bendra įrengtoji galia (GW).
|
|
|
B3.6 Atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtros sąlygų gerinimas
|
|
T2 – Sausumos vėjo ir fotovoltinių įrenginių įrengtasis pajėgumas (GW)
|
|
|
18
|
|
|
|
Sausumos vėjo ir fotovoltinių įrenginių bendra įrengtoji galia (GW).
|
|
|
B3.6 Atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtros sąlygų gerinimas
|
|
T3 – Sausumos vėjo ir fotovoltinių įrenginių įrengtasis pajėgumas (GW)
|
|
|
20
|
|
|
|
Sausumos vėjo ir fotovoltinių įrenginių bendra įrengtoji galia (GW).
|
|
|
B3.6 Atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtros sąlygų gerinimas
|
|
T4 – Sausumos vėjo ir fotovoltinių įrenginių įrengtasis pajėgumas (GW)
|
|
|
23
|
|
|
|
Sausumos vėjo ir fotovoltinių įrenginių bendra įrengtoji galia (GW).
|
|
|
B3.6 Atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtros sąlygų gerinimas
|
|
Įgyvendinimo reglamento, priimto pagal 2020 m. gruodžio 17 d. Aktą dėl elektros energijos gamybos jūros vėjo elektrinių parkuose skatinimo, įsigaliojimas
|
Reglamento nuostata, numatanti jo įsigaliojimą
|
|
|
|
|
|
Įsigalioja šis įgyvendinimo reglamentas:
Ministrų Tarybos reglamentas dėl koncesijos mokesčio. Pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2a dalį pareiga mokėti koncesijos mokestį Energetikos reguliavimo tarnybos pirmininkui taip pat taikoma energetikos įmonėms, vykdančioms ekonominę veiklą elektros energijos gamybos jūros vėjo elektrinių parkuose srityje, kaip nurodyta 2020 m. gruodžio 17 d. Įstatyme dėl elektros energijos gamybos jūros vėjo elektrinių parkuose skatinimo. Be to, atsižvelgiant į 2021 m. balandžio 15 d. Energetikos įstatymo pakeitimą, veikla, kuriai taip pat taikomas koncesijos mokestis, yra elektros energijos kaupimas.
|
|
|
B3.6 Atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtros sąlygų gerinimas
|
|
Įgyvendinimo reglamento, priimto pagal 2020 m. gruodžio 17 d. Aktą dėl elektros energijos gamybos jūros vėjo elektrinių parkuose skatinimo, įsigaliojimas
|
Reglamento nuostata, numatanti jo įsigaliojimą
|
|
|
|
|
|
Klimato ir aplinkos ministro potvarkis dėl pinigų srautų, į kuriuos reikia atsižvelgti apskaičiuojant pakoreguotą kainą, rūšių ir išsamaus pakoreguotos kainos apskaičiavimo metodo. Reglamente nurodomos pinigų srautų, į kuriuos reikia atsižvelgti apskaičiuojant pakoreguotą kainą, rūšys ir išsamus pakoreguotos kainos apskaičiavimo metodas. Proceso metu atsižvelgiama į tokius veiksnius kaip investicinė pagalba, investicinės pagalbos suteikimo data ir viešosios pagalbos aplinkos apsaugos ir energetikos srityse teikimo taisyklės. Tikslas – palengvinti pirmiau minėtą procedūrą investuotojams į jūros vėjo elektrinių parkus.
|
C KOMPONENTAS. SKAITMENINĖ TRANSFORMACIJA
Lenkijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano C komponentu sprendžiami įvairūs uždaviniai. Pirma, miesto ir kaimo vietovių skirtumai, susiję su junglumu ir galimybe naudotis sparčiu ir patikimu fiksuotojo ir judriojo ryšio interneto ryšiu; antra, poreikis greičiau ir saugiau naudotis skaitmeninėmis paslaugomis viešajame sektoriuje; trečia, tai, kad apskritai nėra tikslingos skaitmeninio švietimo ir mokymo strategijos, aiškiai parodė nepakankami mokinių ir mokytojų skaitmeniniai įgūdžiai ir IRT įranga COVID-19 pandemijos metu. Galiausiai, reikia didinti viešosios informacinės sistemos kibernetinį saugumą, kad būtų galima greitai reaguoti į kibernetinius išpuolius ir saugumo incidentus.
Šiuo komponentu siekiama paspartinti šalies skaitmeninimo procesą vykdant viešojo sektoriaus, ekonomikos ir visuomenės skaitmeninę transformaciją. Jį sudaro priemonės, kuriomis siekiama: prieigos prie sparčiojo interneto gerinimas; plėtoti e. paslaugas ir jų prieinamumą mobiliojoje programėlėje „mObywatel“ ir gerinti viešųjų institucijų, piliečių ir įmonių bendravimą; didinti saugumą kibernetinėje erdvėje, užtikrinti duomenų tvarkymo infrastruktūros saugumą ir skaitmeninti saugumo paslaugų infrastruktūrą; remti įmonių skaitmeninę transformaciją naudojant debesijos kompiuteriją.
Komponento reformos ir investicijos padeda įgyvendinti tris per pastaruosius dvejus metus Lenkijai pateiktas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas dėl poreikio vykdant su investicijomis susijusią ekonominę politiką sutelkti dėmesį į skaitmeninę infrastruktūrą (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3) ir skaitmeninę pertvarką (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3); taip pat dėl poreikio gerinti skaitmeninius įgūdžius ir skatinti tiek įmonių, tiek viešojo administravimo skaitmeninę transformaciją (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 2).
Tikimasi, kad jokia šio komponento priemone nebus padaryta reikšminga žala aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C 58/01) nustatytų priemonių ir rizikos mažinimo veiksmų aprašymą.
Tikimasi, kad šiuo komponentu bus skatinama skaitmeninė pertvarka plėtojant naujos kartos prieigos plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą, skatinant skaitmeninių priemonių naudojimą viešajame sektoriuje ir didinant visuomenės (įmonių, viešojo administravimo institucijų, mokytojų ir studentų) e. kompetenciją. Ji padeda optimizuoti kibernetinį saugumą, didinti duomenų tvarkymo veiksmingumą ir modernizuoti už saugumą atsakingų valstybės tarnybų infrastruktūrą. Galiausiai, galimas novatoriškų naujos kartos debesijos sprendimų diegimas padės sukurti stabilią ir tvarią debesijos infrastruktūrą.
C.1.
Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas
C1.1 Spartesnė tinklo infrastruktūros plėtra siekiant užtikrinti visuotinę prieigą prie sparčiojo interneto
Šia reforma siekiama užtikrinti visuotinę prieigą prie sparčiojo interneto ir skaitmeninių paslaugų visoje Lenkijoje, įskaitant vadinamąsias baltąsias zonas, kuriose nėra didelio pralaidumo plačiajuosčio ryšio infrastruktūros.
Tai pasiekiama, pirma, pašalinant teisines kliūtis investicijoms į plačiajuostį ryšį ir, antra, suderinant nacionalinės teisės aktus su 2021 m. kovo 25 d. ES masto junglumo priemonių rinkiniu. Teisės aktų pakeitimais numatoma, inter alia, iš dalies pakeisti Reglamentą dėl telekomunikacijų infrastruktūros aprašo ir Reglamentą dėl bendro informacinio punkto (BIP) sistemos.
Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2023 m. kovo 31 d.
C1.1.1 Prieiga prie plačiajuosčio ryšio tinklo
Šių investicijų tikslas – padidinti sparčiojo plačiajuosčio ryšio tinklo aprėptį Lenkijoje ir remti vietos tinklo (LAN) diegimą mokyklose. Pagal šią priemonę galimybė naudotis plačiajuosčiu internetu suteikiama gyvenamiesiems vienetams ir mokykloms, turintiems modernizuotą LAN.
C2.1 Skaitmeninės taikomosios programos viešojoje erdvėje, ekonomikoje ir visuomenėje
Šios reformos tikslas – remti skaitmenizaciją Lenkijoje. Šią priemonę sudaro i) Viešųjų subjektų vykdomos veiklos kompiuterizavimo įstatymo dalinis pakeitimas, ii) Prekių ir paslaugų mokesčio įstatymo dalinis pakeitimas, kiek tai susiję su struktūrizuotų sąskaitų faktūrų naudojimu, iii) privalomų standartų, susijusių su mokyklų aprūpinimu skaitmenine infrastruktūra, nustatymas ir iv) Skaitmeninės kompetencijos ugdymo programos sukūrimas.
C2.1.1 Viešosios e. paslaugos ir viešojo administravimo IT sprendimai
Šios investicijos tikslas – plėsti viešąsias e. paslaugas. Šią priemonę sudaro šie projektai:
-naujos viešosios e. paslaugos, teikiamos internetu, arba e. paslaugos, integruotos į taikomąją programą „mObywatel“;
-viešųjų IT sistemų įdiegimas arba išplėtimas;
-suteikti galimybę paramos gavėjams naudotis elektroninėmis dokumentų valdymo sistemomis gamybos reikmėms ir pradėti teikti SaaS2 EZD RP debesijos paslaugą;
-nacionalinės e. sąskaitų faktūrų sistemos įdiegimas;
-naujų arba atnaujintų e. paslaugų teikimas e. mokesčių tarnyboje.
C2.1.2 Skaitmeninės technologijos mokyklinio ugdymo srityje. Nešiojamieji prietaisai
Šių investicijų tikslas – aprūpinti Lenkijos mokyklas IRT įranga, kad būtų galima plėsti skaitmeninių technologijų naudojimą mokykliniame ugdyme. Šią priemonę sudaro nešiojamųjų prietaisų tiekimas mokykloms arba per mokyklų valdymo institucijas ir nešiojamųjų kompiuterių kuponai.
C2.1.3. E. kompetencija
Šių investicijų tikslas – padidinti skaitmeninių gebėjimų lygį visuomenėje. Šią priemonę sudaro skaitmeninių kompetencijų mokymai ir Skaitmeninės kompetencijos ugdymo centro įsteigimas.
C3.1 Kibernetinio saugumo didinimas
Šios reformos tikslas – padidinti nacionalinės kibernetinio saugumo sistemos pajėgumą. Šią priemonę sudaro Kibernetinio saugumo įstatymo pakeitimo priėmimas.
C3.1.1 Kibernetinis saugumas. Kibernetinis saugumas, duomenų tvarkymo infrastruktūra ir teisėsaugos tarnybų infrastruktūros optimizavimas
Šių investicijų tikslas – išplėsti kibernetinio saugumo sprendimus Lenkijoje. Šią priemonę sudaro: I) kibernetinio saugumo veiksmai; II) pastatyti vieną duomenų centro pastatą; III) įrangos tiekimas teisėsaugos tarnyboms ir iv) infrastruktūros arba paslaugų duomenų tvarkymo sprendimų įdiegimas.
C.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
|
Susijusi priemonė (reforma arba investicija)
|
Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė
|
|
Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)
|
Kiekybiniai rodikliai
(tikslai)
|
Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis
|
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
C1.1 Spartesnė tinklo infrastruktūros plėtra siekiant užtikrinti visuotinę prieigą prie sparčiojo interneto
|
|
Ministro Pirmininko kanceliarijos parengta sistema plačiajuosčio ryšio projektams baltosios naujos kartos prieigos (NKP) srityse, kuriose šiuo metu nėra NKP tinklo, bendrai finansuoti
|
Sistemos paskelbimas Ministro Pirmininko kanceliarijoje ir Skaitmeninės Lenkijos projektų centro interneto svetainėse
|
|
|
|
|
|
Sistemos, kuri būtų kito kvietimo teikti pasiūlymus pagrindas, sukūrimas.
Į sistemą įtraukiamos nuostatos, kuriomis užtikrinama visapusiška pagal šią priemonę remiamų projektų atitiktis reikšmingos žalos nedarymo techninėms gairėms (2021/C58/01), naudojant tvarumo patikrą, pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų.
|
|
|
C1.1 Spartesnė tinklo infrastruktūros plėtra siekiant užtikrinti visuotinę prieigą prie sparčiojo interneto
|
|
Skaitmeninimo ministro reglamento dėl metinio telekomunikacijų infrastruktūros ir paslaugų aprašo pakeitimas
|
Reglamento pakeitimo nuostata, nurodanti įsigaliojimą
|
|
|
|
|
|
Reglamento dėl nacionalinio telekomunikacijų infrastruktūros ir paslaugų aprašo dalinio pakeitimo įsigaliojimas, siekiant geriau nustatyti sritis, kurioms reikia papildomos paramos iš viešųjų intervencijų.
|
|
C3G
|
C1.1 Spartesnė tinklo infrastruktūros plėtra siekiant užtikrinti visuotinę prieigą prie sparčiojo interneto
|
|
Reglamento dėl bendro informacinio punkto dalinis pakeitimas
|
Reglamento pakeitimo nuostata, nurodanti jo įsigaliojimą
|
|
|
|
|
|
Įsigalioja Reglamento dėl bendro informacinio punkto pakeitimas, kuriuo siekiama operatoriams teikti informaciją apie investicijų į telekomunikacijas infrastruktūrą ir planavimo priemonę.
|
|
|
C1.1.1 Prieiga prie plačiajuosčio ryšio tinklo
|
|
Su plačiajuosčio ryšio paslaugų teikėjais pasirašytos sutartys
|
|
|
|
|
|
|
Pasirašomos sutartys su plačiajuosčio ryšio paslaugų teikėjais, kad plačiajuostis ryšys būtų prieinamas 521000 gyvenamųjų namų.
|
|
|
C1.1.1 Prieiga prie plačiajuosčio ryšio tinklo
|
|
Gyvenamieji vienetai, turintys prieigą prie 100 Mb/s plačiajuosčio ryšio
|
Gyvenamųjų vienetų, turinčių prieigą prie plačiajuosčio ryšio, dalies padidėjimas
|
|
|
|
|
|
Gyvenamųjų būstų, turinčių prieigą prie bent 100 Mb/s spartos plačiajuosčio ryšio, dalies padidėjimas Lenkijoje bent 4 procentiniais punktais, palyginti su 2023 m. pradine 79,6 proc. verte.
|
|
C6aG
|
C1.1.1 Prieiga prie plačiajuosčio ryšio tinklo
|
Tikslas
|
Vietinis tinklas (LAN) mokyklose
|
|
Skaičius
|
0
|
2 000
|
2 KETVIRTIS
|
2026
|
Ne mažiau kaip 2000 mokyklų su modernizuotu LAN.
|
|
|
C2.1 Skaitmeninės taikomosios programos viešojoje erdvėje, ekonomikoje ir visuomenėje
|
|
Viešąsias užduotis atliekančių subjektų veiklos kompiuterizavimas
|
Nuostata, nurodanti įsigaliojimą
|
|
|
|
|
2024
|
Įsigalioja viešąsias užduotis atliekančių subjektų veiklos kompiuterizavimo įstatymo pakeitimas, susijęs su: I) sudaryti sąlygas sukurti valstybinę informacinę architektūrą, ii) įsteigti Skaitmeninių reikalų komitetą, iii) suteikti teisinį pagrindą valstybės informavimo strategijai priimti ir iv) įdiegti IRT sistemų aprašo sistemą.
|
|
|
C2.1 Skaitmeninės taikomosios programos viešojoje erdvėje, ekonomikoje ir visuomenėje
|
|
Struktūrizuotų sąskaitų faktūrų naudojimas
|
Nuostata, nurodanti įsigaliojimą
|
|
|
|
4 KETVIRTIS
|
2025
|
Prekių ir paslaugų mokesčio įstatymo pakeitimo (-ų) įsigaliojimas, kiek tai susiję su struktūrizuotų sąskaitų faktūrų naudojimu mokesčių mokėtojams, kurių bendra pardavimo vertė, įskaitant mokesčio sumą, patvirtinta tą mėnesį išrašytomis sąskaitomis faktūromis, viršija 10000 PLN.
Gali būti taikomas pereinamasis laikotarpis, kad nuo 2026 m. balandžio 1 d. šiems mokesčių mokėtojams būtų privaloma naudoti struktūrizuotas sąskaitas faktūras.
|
|
C9G
|
C2.1 Skaitmeninės taikomosios programos viešojoje erdvėje, ekonomikoje ir visuomenėje
|
|
Būtinieji privalomi standartai, pagal kuriuos visose mokyklose būtų įrengta skaitmeninė infrastruktūra, kad kiekvienoje mokykloje būtų galima vienodomis sąlygomis naudotis skaitmeninėmis technologijomis mokymosi srityje
|
Standartų priėmimas
|
|
|
|
|
|
Privalomų standartų, skirtų aprūpinti mokyklas skaitmenine infrastruktūra, kurie būtų privalomi mokykloms, kad būtų pasiektas toks pat skaitmeninės infrastruktūros lygis, priėmimas. Rengiant standartus konsultuojamasi su suinteresuotaisiais subjektais ir vietos valdžia.
Švietimo srityje nustatomi būtinieji privalomi standartai, kad mokyklose būtų įrengta skaitmeninė infrastruktūra. Privalomos gairės rengiamos bendradarbiaujant su vietos valdžios institucijomis ir konsultuojantis su didele suinteresuotųjų subjektų grupe, ir jomis užtikrinamas minimalus informacinių ir kompiuterinių technologijų (IRT) įrangos lygis kiekvienoje Lenkijos mokykloje.
|
|
|
C2.1 Skaitmeninės taikomosios programos viešojoje erdvėje, ekonomikoje ir visuomenėje
|
|
Ministrų Tarybos rezoliucijos dėl skaitmeninės kompetencijos ugdymo programos įsigaliojimas
|
Ministrų Tarybos rezoliucijos nuostata, nurodanti jos įsigaliojimą
|
|
|
|
|
|
Įsigalioja Ministrų Tarybos rezoliucija dėl Skaitmeninės kompetencijos ugdymo programos (kuri yra daugiametė programa iki 2030 m.), įskaitant įgyvendinimo planą, vertinimo ir stebėsenos priemones pagal „Vystymosi politikos principų aktą“. Programa rengiama laikantis įvairius suinteresuotuosius subjektus apimančio požiūrio. Pagal Programą, inter alia, įsteigiamas Skaitmeninės kompetencijos ugdymo centras (DCDC) ir nustatoma skaitmeninių gebėjimų ugdymo politika.
Kiek tai susiję su skaitmeniniais gebėjimais, parengiama ir įgyvendinama Skaitmeninės kompetencijos ugdymo programa. Programoje apibrėžiamas išsamus ilgalaikis reikalavimų rinkinys, skirtas skaitmeninių gebėjimų ugdymui ir stebėsenai formaliojo, neformaliojo švietimo ir savišvietos srityse remti. Programoje turi būti aiškiai suformuluotas Skaitmeninės kompetencijos ugdymo centro įsteigimas ir veikimas. Dokumentas parengiamas laikantis įvairius suinteresuotuosius subjektus apimančio požiūrio.
|
|
|
C2.1.1 Viešosios e. paslaugos ir viešojo administravimo IT sprendimai
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Naujos viešosios e. paslaugos teikiamos internetu arba į taikomąją programą „mObywatel“ integruojamos e. paslaugos.
|
|
|
C2.1.1 Viešosios e. paslaugos ir viešojo administravimo IT sprendimai
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Pradedamos naudoti arba išplečiamos bent 6 viešosios IT sistemos.
|
|
C13bG
|
C2.1.1 Viešosios e. paslaugos ir viešojo administravimo IT sprendimai
|
Etapas
|
Viešojo administravimo skaitmeninimas
|
Turimos elektroninės dokumentų tvarkymo sistemos
|
|
|
|
2 KETVIRTIS
|
2026
|
2000 naudos gavėjų turi turėti galimybę naudoti elektronines dokumentų tvarkymo sistemas gamybai.
Pradedama teikti SaaS2 EZD RP debesijos paslauga, galinti sujungti apie 300000 naudotojų.
|
|
C13cG
|
C2.1.1 Viešosios e. paslaugos ir viešojo administravimo IT sprendimai
|
Etapas
|
Nacionalinės e. sąskaitų faktūrų sistemos įdiegimas
|
Nacionalinės e. sąskaitų faktūrų sistemos įdiegimas
|
|
|
|
2 KETVIRTIS
|
2026
|
Pradedama naudoti nacionalinė e. sąskaitų faktūrų sistema.
|
|
C13dG
|
C2.1.1 Viešosios e. paslaugos ir viešojo administravimo IT sprendimai
|
Tikslas
|
Naujų arba atnaujintų e. paslaugų teikimas e. mokesčių tarnyboje
|
|
Skaičius
|
0
|
33
|
2 KETVIRTIS
|
2026
|
E. mokesčių tarnyboje pradedamos teikti 33 naujos arba atnaujintos e. paslaugos.
|
|
|
C2.1.2 Skaitmeninės technologijos mokyklinio ugdymo srityje. Nešiojamieji prietaisai
|
|
Nešiojamųjų kompiuterių kuponai
|
|
|
|
533 658
|
|
|
Sistemos „Laptop for Teacher“ („Laptop dla Nauczyciela“) duomenų bazėje įregistruojama ne mažiau kaip 533658 nešiojamųjų kompiuterių kuponų (diskonto kodų).
|
|
|
C2.1.2 Skaitmeninės technologijos mokyklinio ugdymo srityje. Nešiojamieji prietaisai
|
|
Pristatyti nešiojamieji prietaisai
|
|
|
|
|
|
|
Nešiojamųjų prietaisų (nešiojamųjų kompiuterių, naršyklių nešiojamųjų kompiuterių arba planšetinių kompiuterių) pristatymas 16500 mokyklų tiesiogiai arba per mokyklų valdymo institucijas, kaip nurodyta priėmimo protokoluose.
|
|
|
|
|
Skaitmeninės kompetencijos ugdymo centro (DCDC) įsteigimas
|
DCDC organizacinės struktūros ir veikimo ataskaita
|
|
|
|
|
|
Skaitmeninių kompetencijų ugdymo centras (DCDC) įsteigiamas už skaitmenizaciją atsakingo ministro kabinete.
Pagrindinis DCDC tikslas – stiprinti ir tobulinti skaitmeninės kompetencijos ugdymo koordinavimo sistemą Lenkijoje įgyvendinant šias subfunkcijas:
– Mokslinių tyrimų ir analizės funkcija
Ši funkcija apima mokslinių tyrimų ir stebėsenos veiksmus, susijusius su skaitmeniniais gebėjimais, kartu su observatorijos funkcija, kuri renka ir struktūrizuoja žinias šioje srityje. Po to parengiamos rekomendacijos ir pasiūlymai dėl atitinkamos veiklos.
– Bandymų ir įgyvendinimo funkcija
Ši funkcija apima bandymus bandomųjų veiksmų forma ir vertingiausių bei perspektyviausių sprendimų, rekomendacijų ir pasiūlymų, parengtų vykdant bandomuosius veiksmus ir mokslinių tyrimų bei analizės funkciją, įgyvendinimą.
– Švietimo ir populiarinimo funkcija.
Ši funkcija apima konsultavimą, kuravimą, seminarus, mokymą ir kursus, taip pat Centro veiklos rezultatų sklaidą per informacinį portalą.
|
|
|
|
|
Skaitmeninių gebėjimų mokymai
|
|
|
|
|
|
|
250000 pažymėjimų išduota skaitmeninių gebėjimų mokymams.
|
|
|
C3.1 Kibernetinio saugumo didinimas
|
|
Kibernetinio saugumo įstatymo pakeitimas
|
Įstatymo pakeitimo nuostata, nurodanti įsigaliojimą
|
|
|
|
|
2025
|
Įsigalioja Kibernetinio saugumo įstatymo pakeitimas, kuriuo įsteigiamos sektorinės reagavimo į kompiuterių saugumo incidentus tarnybos ir išplečiama subjektų, įtrauktų į IRT sistemą, kuria remiamas bendradarbiavimas nacionalinėje kibernetinio saugumo sistemoje, grupė.
|
|
|
C3.1.1 Kibernetinis saugumas. Kibernetinis saugumas, duomenų tvarkymo infrastruktūra ir teisėsaugos tarnybų infrastruktūros optimizavimas
|
|
Veiksmai kibernetinio saugumo srityje
|
Veiksmai kibernetinio saugumo srityje
|
|
|
|
|
|
– Administraciniu požiūriu įsteigiamos keturios sektorinės reagavimo į kompiuterių saugumo incidentus grupės.
– „IRT sistema, kuria remiamas bendradarbiavimas nacionalinėje kibernetinio saugumo sistemoje“, suteikiama galimybė naudotis dar 385 paramos gavėjams.
– 197214464 EUR išmokama bent 608 subjektams investicijoms į kibernetinį saugumą.
|
|
C25G
|
C3.1.1 Kibernetinis saugumas. Kibernetinis saugumas, duomenų tvarkymo infrastruktūra ir teisėsaugos tarnybų infrastruktūros optimizavimas
|
|
Duomenų centro pastato statyba
|
|
|
|
|
|
|
Turi būti pastatytas vienas duomenų centro pastatas. Pasirašoma (-os) sutartis (-ys) dėl šio duomenų centro pastato, kuriame bus naudojami atsinaujinantieji energijos ištekliai.
|
|
|
C3.1.1 Kibernetinis saugumas. Kibernetinis saugumas, duomenų tvarkymo infrastruktūra ir teisėsaugos tarnybų infrastruktūros optimizavimas
|
|
Įrangos pristatymas teisėsaugos tarnyboms
|
|
|
|
|
|
|
Pristatoma ši įranga:
– 13630 mobiliųjų duomenų terminalų (MDT) su policijos programine įranga;
– 30 sienos apsaugos pareigūnų mobiliųjų punktų;
– vienas savarankiškas mobilusis medicinos punktas, skirtas medicininei, biocheminei, radiologinei ar gaivalinių nelaimių rizikai.
|
|
|
C3.1.1 Kibernetinis saugumas. Kibernetinis saugumas, duomenų tvarkymo infrastruktūra ir teisėsaugos tarnybų infrastruktūros optimizavimas
|
|
Bendriems Europos interesams svarbus projektas (BEISP): Naujos kartos debesijos projektų atranka ir sutarčių pasirašymas
|
Sutarčių su atrinktais subjektais pasirašymas
|
|
|
|
|
|
Projektų atranka ir sutarčių pasirašymas paskelbus kvietimą teikti projektų pasiūlymus, siekiant remti naujos kartos debesijos sprendimų kūrimą Lenkijoje.
|
|
|
C3.1.1 Kibernetinis saugumas. Kibernetinis saugumas, duomenų tvarkymo infrastruktūra ir teisėsaugos tarnybų infrastruktūros optimizavimas
|
|
Bendriems Europos interesams svarbus projektas (BEISP): Infrastruktūros arba paslaugų duomenų tvarkymo sprendimai
|
|
|
|
|
|
|
Pradedami taikyti bent penki infrastruktūros arba paslaugų duomenų tvarkymo sprendimai.
|
C.3. Su paskolos parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas
Šiuolaikinio laidinio ir belaidžio ryšio prieinamumo ir naudojimo socialiniams ir ekonominiams poreikiams didinimas
Reforma gerinama judriojo ryšio tinklų plėtros teisinė aplinka, pašalinant pagrindines 5G diegimo kliūtis, atsižvelgiant į ES junglumo priemonių rinkinį.
Reforma turi būti įgyvendinta iki 2023 m. gruodžio 31 d.
Švietimo sistemos skaitmeninimo pagrindų reforma
Reforma nustatomas švietimo sistemos skaitmenizacijos pagrindas priimant švietimo skaitmenizacijos politiką, kad vaikai ir jaunimas būtų parengti informacinei visuomenei. Šio strateginio dokumento tikslai yra orientuoti į veiksmingą ir prasmingą naujų technologijų integravimą į mokymą, mokymąsi ir vertinimą ir rengiami taikant dalyvavimu grindžiamą požiūrį.
Reforma turi būti įgyvendinta iki 2022 m. rugsėjo 30 d.
C2.2.1 Skaitmeninės mokymo technologijos
Šių investicijų tikslas – padidinti IRT įrangos ir infrastruktūros kiekį mokyklose. Šią priemonę sudaro i) nuotoliniam mokymui skirtų IRT rinkinių pristatymas ir ii) dirbtinio intelekto (DI) laboratorijų pristatymas.
C4.1.1 Parama pažangiai skaitmeninei transformacijai
Šią priemonę sudaro viešosios investicijos į priemonę – Lenkijos pažangios skaitmeninės transformacijos rėmimo fondą, siekiant skatinti privačiąsias investicijas ir gerinti galimybes gauti finansavimą pažangiai skaitmeninei transformacijai Lenkijoje remti. Priemonė veikia teikiant paskolas tiesiogiai privačiajam sektoriui, taip pat panašią veiklą vykdantiems viešojo sektoriaus subjektams.
Priemonę valdo įgyvendinantysis partneris – Bank Gospodarstwa Krajowego (BGK). Priemonė apima šias produktų linijas:
·BGK 1 tiesioginė linija: pagal šią eilutę įmonėms teikiamos tiesioginės paskolos investicijų į pažangiuosius elektros energijos tinklus išlaidoms padengti.
·BGK 2 tiesioginė linija: pagal šią eilutę įmonėms teikiamos tiesioginės paskolos investicijų į pažangias skaitmenines technologijas išlaidoms padengti.
·BGK 3 tiesioginė linija: pagal šią eilutę įmonėms teikiamos tiesioginės paskolos, skirtos investicijų į IRT infrastruktūrą (įskaitant didelės apimties kompiuterinę įrangą) išlaidoms padengti.
Siekdamos įgyvendinti investicijas į Priemonę, Lenkija ir BGK pasirašo įgyvendinimo susitarimą, kuriame pateikiamas šis turinys:
1.Priemonės sprendimų priėmimo proceso aprašymas: Galutinį sprendimą dėl Priemonės investicijų priima investicijų komitetas arba kitas atitinkamas lygiavertis valdymo organas ir jį patvirtina nuo vyriausybės nepriklausomų narių balsų dauguma.
2.Pagrindiniai susijusios investicijų politikos reikalavimai, kurie apima:
a.Finansinio produkto ir reikalavimus atitinkančių galutinių paramos gavėjų aprašymą;
b.Reikalavimas, kad visos remiamos investicijos būtų ekonomiškai perspektyvios.
c.Reikalavimą laikytis reikšmingos žalos nedarymo principo, kaip nustatyta reikšmingos žalos nedarymo techninėse gairėse (2023 m. 6454 final). Visų pirma, pagal investavimo politiką reikalavimų neatitinka šis veiklos rūšių ir turto sąrašas: I) su iškastiniu kuru susijusi veikla ir turtas, įskaitant galutinės grandies naudojimą, ii) veikla ir turtas pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuriais užtikrinamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris nėra mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, iii) veikla ir turtas, susiję su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais. Be to, pagal investicijų politiką turi būti reikalaujama, kad galutiniai Priemonės paramos gavėjai laikytųsi atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos apsaugos teisės aktų.
d.Reikalavimas, kad galutiniai Priemonės paramos gavėjai negautų paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti.
3.Suma, kuriai taikomas Įgyvendinimo susitarimas, įgyvendinančiojo partnerio mokesčių struktūra ir reikalavimas reinvestuoti bet kokias grįžtamąsias lėšas pagal Priemonės investicijų politiką, išskyrus atvejus, kai jos naudojamos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės paskolų grąžinimui aptarnauti.
4.Stebėsenos, audito ir kontrolės reikalavimai, įskaitant:
a.Įgyvendinančiojo partnerio stebėsenos sistemos, skirtos pranešti apie sutelktas investicijas, aprašymas.
b.Įgyvendinančiojo partnerio procedūrų, kuriomis bus užtikrinama sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų prevencija, nustatymas ir ištaisymas, aprašymas.
c.Pareiga prieš įsipareigojant finansuoti veiksmą patikrinti, ar kiekvienas veiksmas atitinka reikalavimus pagal Įgyvendinimo susitarime nustatytus reikalavimus.
d.Pareiga atlikti rizika grindžiamus ex post auditus pagal BGK audito planą. Atliekant šiuos auditus patikrinama i) ar kontrolės sistemos yra veiksmingos, įskaitant sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų nustatymą; II) reikšmingos žalos nedarymo principo, valstybės pagalbos taisyklių ir skaitmeninių tikslų reikalavimų laikymasis; ir iii) ar laikomasi reikalavimo, kad galutiniai Priemonės paramos gavėjai negautų paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti. Atliekant auditą taip pat tikrinamas sandorių teisėtumas ir tai, ar laikomasi taikytino įgyvendinimo susitarimo sąlygų.
5.Įgyvendinančiojo partnerio vykdomoms skaitmeninėms investicijoms taikomi reikalavimai: bent 260000000 EUR EGADP investicijų į Priemonę prisidedama prie skaitmeninės pertvarkos pagal EGADP reglamento VII priedą.
Priemonė taip pat apima įmonėms skirto debesijos kompiuterijos vadovo paskelbimą. Šis vadovas yra žinių ( įskaitant dažnai užduodamus klausimus) apie debesijos kompiuterijos naudojimą įmonių skaitmeninei transformacijai rinkinys. Vadove, be kita ko, aptariami šie aspektai: teisiniai įmonės, naudojančios debesijos kompiuteriją, pertvarkymo aspektai, kibernetinis saugumas, energijos vartojimo efektyvumas ir skaitmeninių gebėjimų bei debesijos kompiuterijos įgūdžių ugdymas.
C.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
|
Susijusi priemonė (reforma arba investicija)
|
Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė
|
|
Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)
|
Kiekybiniai rodikliai
(tikslai)
|
Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis
|
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Šiuolaikinio laidinio ir belaidžio ryšio prieinamumo ir naudojimo socialiniams ir ekonominiams poreikiams didinimas
|
|
2020 m. vasario 17 d. reglamento dėl į aplinką skleidžiamo elektromagnetinio lauko stebėsenos dalinis keitimas
|
Reglamento pakeitimo nuostata, nurodanti jo įsigaliojimą
|
|
|
|
|
|
2020 m. vasario 17 d. Reglamento dėl į aplinką išmetamų elektromagnetinių laukų kiekio matavimo metodikos pakeitimo įsigaliojimas.
|
|
|
Šiuolaikinio laidinio ir belaidžio ryšio prieinamumo ir naudojimo socialiniams ir ekonominiams poreikiams didinimas
|
|
2019 m. rugsėjo 10 d. Ministrų Tarybos reglamento dėl poveikio aplinkai vertinimo dalinis pakeitimas
|
Reglamento pakeitimo nuostata, nurodanti jo įsigaliojimą
|
|
|
|
|
|
Įsigalioja Reglamento dėl projektų, kurie gali daryti didelį poveikį aplinkai, pakeitimas, pagal kurį investicijos į radijo ryšį neįtraukiamos į projektų, kurių poveikį aplinkai reikia įvertinti, katalogą.
|
|
|
Šiuolaikinio laidinio ir belaidžio ryšio prieinamumo ir naudojimo socialiniams ir ekonominiams poreikiams didinimas
|
|
Naujas (-i) teisės aktas (-ai), kuriuo (-iais) šalinamos pagrindinės 5G tinklo įgyvendinimo kliūtys
|
Teisės akto (-ų) nuostata, nurodanti jo įsigaliojimą
|
|
|
|
|
|
Įsigalioja teisės aktas (-ai), kuriuo (-iais) pašalinamos šios pagrindinės 5G tinklų diegimo kliūtys: 1) pernelyg sudėtinga dažnių skyrimo 5G tinklo plėtros tikslais procedūra, 2) nepakankamai apibrėžtos su 5G tinklo diegimu susijusios sąvokos, 3) pernelyg didelis administracinių procedūrų biurokratizavimas, 4) prieigos prie viešosios techninės infrastruktūros ribojimas, 5) nepakankami reguliavimo sprendimai, kuriais remiama 5G tinklo plėtra.
|
|
|
Švietimo sistemos skaitmeninimo pagrindų reforma
|
|
Naujos švietimo skaitmeninimo politikos, kuri yra švietimo sistemos pokyčių ir investicijų į IRT įgyvendinimo pagrindas ir kuria nustatomos švietimo sistemos proceso skaitmeninimo kryptys trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu, priėmimas
|
|
|
|
|
|
|
Ministrų Taryba priima rezoliuciją dėl švietimo srities skaitmeninimo politikos, kuri yra programos ir strateginio dokumento pobūdžio ir kuria nustatomas valstybės politikos ir veiklos, vykdomos švietimo skaitmenizacijos srityje trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu, pagrindas.
Šis dokumentas yra suinteresuotųjų subjektų ir dalyvių veiklos pagrindas ir jame apibrėžiamos priemonės, kuriomis siekiama sukurti visiškai suskaitmenintą švietimo sistemą, pritaikytą prie šiuolaikinių ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo aplinkos iššūkių. Politika apima įgyvendinimo planą, vertinimo ir stebėsenos priemones ir rengiama taikant dalyvavimu grindžiamą požiūrį.
|
|
C9L
|
C2.2.1 Mokyklų ir (arba) institucijų aprūpinimas tinkamais IRT prietaisais ir infrastruktūra, kad būtų pagerintas bendras švietimo sistemos veikimas
|
Etapas
|
Viešos konsultacijos dėl sistemos, kuria nustatomos IRT įrangos platinimo ir infrastruktūros teikimo mokykloms procedūros
|
Ataskaita, kurioje apibendrinami viešų konsultacijų rezultatai ir tolesnis vyriausybės atsakymas
|
|
|
|
3 KETVIRTIS
|
2022
|
Viešos konsultacijos su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais ir socialiniais partneriais dėl IRT įrangos (IT rinkinio nuotoliniam mokymui) platinimo ir infrastruktūros (LAN ryšio, STEM ir DI laboratorijų) teikimo mokykloms sistemos.
Konsultacijų rezultatai apibendrinami ataskaitoje, kurioje pateikiamos pagrindinės suinteresuotųjų subjektų ir socialinių partnerių pastabos ir tolesni vyriausybės veiksmai, kurių imtasi atsižvelgiant į šias pastabas.
|
|
|
C2.2.1 Mokyklų ir (arba) institucijų aprūpinimas tinkamais IRT prietaisais ir infrastruktūra, kad būtų pagerintas bendras švietimo sistemos veikimas
|
|
Sistema, apibrėžianti IRT prietaisų platinimo ir infrastruktūros teikimo mokykloms procedūras
|
Priėmimas Švietimo ir mokslo ministerijoje
|
|
|
|
|
|
Remiantis išankstinėmis viešomis konsultacijomis su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais ir socialiniais partneriais, sistemoje nustatomos būtiniausios IRT įrangos platinimo ir infrastruktūros teikimo paramą gaunančioms mokykloms sąlygos.
Programoje nustatomi aiškūs paramą gaunančių mokyklų atrankos kriterijai, atspindintys IRT įrangos ir infrastruktūros, pavyzdžiui, laboratorijų, poreikius ir galimą jų poveikį mokyklų švietimo rezultatams.
Atsižvelgiant į įvairių paramą gaunančių mokyklų poreikius, šis kvietimas dalyvauti konkurse dėl infrastruktūros ir IRT įrangos tiekimo turi būti vienodas, atviras, skaidrus ir sąžiningas ir juo turi būti užtikrintas subalansuotas paskirstymas tarp mokyklų visoje šalyje, atsižvelgiant tiek į gyventojų skaičių, tiek į geografinę aprėptį.
|
|
|
C2.2.1 Skaitmeninės mokymo technologijos
|
|
Pristatyti nuotoliniam mokymui skirti IRT rinkiniai
|
|
|
|
|
|
|
IRT rinkinių, skirtų nuotoliniam mokymui, pristatymas 13900 mokyklų tiesiogiai arba per mokyklų valdymo institucijas, kaip nurodyta priėmimo protokoluose.
|
|
C13aL
|
C2.2.1 Skaitmeninės mokymo technologijos
|
Etapas
|
Pagrindų susitarimas (-ai) dėl dirbtinio intelekto (DI) laboratorijų
|
Pagrindų susitarimo (-ų) pasirašymas
|
|
|
|
1 KETVIRTIS
|
2026
|
Preliminariojo (-ųjų) susitarimo (-ų), kuriuo (-iais) nustatomos viešojo pirkimo sutarčių dėl dirbtinio intelekto (DI) laboratorijų mokyklų aprūpinimo prekėmis skyrimo sąlygos, pasirašymas.
|
|
|
C2.2.1 Skaitmeninės mokymo technologijos
|
|
Sukurtos dirbtinio intelekto (DI) laboratorijos
|
|
|
|
|
|
|
DI laboratorijų pristatymas 12000 mokyklų tiesiogiai arba per mokyklų valdymo institucijas, kaip nurodyta priėmimo protokoluose.
|
|
C15L
|
C4.1.1 Parama pažangiai skaitmeninei transformacijai
|
Etapas
|
Įmonėms skirtas debesijos kompiuterijos vadovas
|
Paskelbimas už kompiuterizavimą atsakingos ministerijos interneto svetainėje
|
|
|
|
1 KETVIRTIS
|
2024
|
Atsakingos ministerijos tinklalapyje paskelbtas įmonėms skirtas debesijos kompiuterijos vadovas. Šis vadovas yra žinių (įskaitant dažnai užduodamus klausimus) apie debesijos kompiuterijos naudojimą įmonių skaitmeninei transformacijai rinkinys.
|
|
C16L
|
C4.1.1 Parama pažangiai skaitmeninei transformacijai
|
Etapas
|
Įgyvendinimo susitarimas
|
Įgyvendinimo susitarimo įsigaliojimas
|
|
|
|
1 KETVIRTIS
|
2025
|
Įsigalioja už kompiuterizavimą atsakingo ministro ir Bank Gospodarstwa Krajowego įgyvendinimo susitarimas.
|
|
C17L
|
C4.1.1 Parama pažangiai skaitmeninei transformacijai
|
Tikslas
|
Su galutiniais paramos gavėjais pasirašyti teisiniai susitarimai
|
|
%
|
0
|
100 %
|
3 KETVIRTIS
|
2026
|
„Bank Gospodarstwa Krajowego“ turi būti sudaręs teisinius finansavimo susitarimus su galutiniais paramos gavėjais dėl sumos, būtinos 100 proc. EGADP investicijų į Priemonę panaudoti (atsižvelgiant į valdymo mokesčius).
Bent 40 proc. šio finansavimo prisidedama prie skaitmeninių tikslų įgyvendinimo taikant EGADP reglamento VII priede pateiktą metodiką.
|
|
C18L
|
C4.1.1 Parama pažangiai skaitmeninei transformacijai
|
Etapas
|
Ministerija užbaigė investiciją
|
Perdavimo pažymėjimas
|
|
|
|
3 KETVIRTIS
|
2026
|
Lenkija perveda 650 000 000 EUR Bank Gospodarstwa Krajowego Priemonei.
|
D. D KOMPONENTAS: „SVEIKATOS SISTEMOS VEIKSMINGUMAS, PRIEINAMUMAS IR KOKYBĖ“
Reformos tikslas – užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą, taip pat ligoninių struktūros ir finansų valdymo pokyčius. Pagal šią priemonę priimami teisės aktai dėl: sveikatos priežiūros paslaugų teikimo konkrečioje srityje struktūros racionalizavimas, ii) koordinuotos priežiūros pirminės sveikatos priežiūros lygmeniu didinimas, iii) Nacionalinio onkologinio tinklo ir Nacionalinio kardiologinio tinklo sukūrimas, iv) kokybės ir pacientų saugos sveikatos priežiūros sistemoje gerinimas ir v) sąlygų teikti e. sveikatos paslaugas sudarymas.
D1.1.1 Labai specializuotų priežiūros centrų ir kitų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų modernizavimas
Šių investicijų tikslas – remti medicinos įstaigų, prisijungusių prie Nacionalinio onkologinio tinklo arba Nacionalinio kardiologinio tinklo, modernizavimą. Šią priemonę sudaro medicinos įrangos pristatymas arba statybos ar rekonstrukcijos darbai atrinktose ligoninėse pagal patvirtintus kriterijus.
D1.1.2 Skaitmeninė sveikatos priežiūros transformacija
Investicijų tikslas – skaitmenizuoti sveikatos priežiūrą. Ši priemonė apima įvairių rūšių naujų skaitmeninių sveikatos paslaugų pacientams ar gydytojams įdiegimą.
D2.1 Tinkamų sąlygų medicinos darbuotojų skaičiaus didinimui sudarymas
Reformos tikslas – padėti geriau suderinti Lenkijos medicinos specialistų poreikius ir pasiūlą.
Reformą sudaro iniciatyvos, kuriomis siekiama skatinti jaunimą pradėti ir tęsti medicinines studijas ir vėliau praktikuoti mediciną Lenkijoje. Ji apima i) paskolų teikimo medicinos studentams sistemos įdiegimą, įskaitant finansines paskatas praktikuoti Lenkijoje baigus studijas, ir ii) greitosios medicinos pagalbos gydytojų antrosios pakopos studijų sukūrimą, dėl kurio padidės atitinkamų specialistų kvalifikacija ir pajamos.
Reforma taip pat apima teisės aktų, kuriais siekiama didinti medicinos profesijų patrauklumą ir gerinti medicinos specialistų darbo sąlygas, priėmimą. Šiuo teisės aktu didinamas pouniversitetinių studijų lankstumas, be kita ko, suteikiant gydytojams galimybę gauti naują profesinės kompetencijos pažymėjimą įvairiose specializuotose srityse. Ji taip pat padidina mažiausią bazinį darbo užmokestį įvairiems medicinos specialistams ir, surengusi tinkamą mokymą, pertvarko tam tikrų kompetencijų paskirstymą gydytojams ir specializuotiems medicinos specialistams, greitosios medicinos pagalbos specialistams, slaugytojams ir kitiems medicininės priežiūros darbuotojams.
Reforma turi būti įgyvendinta iki 2026 m. birželio 30 d.
D2.1.1. Investicijos, susijusios su mokymo įstaigų modernizavimu ir modifikavimu bei dažnesniu priėmimu į medicinos studijas
Investicijų tikslas – padidinti medicinos mokymo įstaigų pajėgumus ir remti medicinos studijų studentus. Šią priemonę sudaro: I) laikinos paskatų studentams studijuoti pasirinktuose medicinos fakultetuose sistemos priėmimas, ii) stipendijų ar bendro finansavimo teikimas medicinos studentams, iii) bibliotekų, studentų bendrabučių ar medicininiam švietimui naudojamų įstaigų statyba ar renovacija arba modifikavimas.
D3.1 Sveikatos priežiūros sistemos veiksmingumo ir kokybės didinimas remiant Lenkijos mokslinių tyrimų ir plėtros potencialą medicinos mokslų ir sveikatos mokslų srityje
Reformos tikslas – prisidėti prie sveikatos priežiūros sistemos kokybės ir veiksmingumo gerinimo remiant mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą medicinos ir sveikatos srityse.
Reformą sudaro nauji teisės aktai žmonėms skirtų vaistų klinikinių tyrimų srityje, įskaitant skaidrią sistemą ir mažesnes administracines bei teisines kliūtis. Ji taip pat apima biomedicinos sektoriaus plėtros Lenkijoje strateginio plano rengimą ir įgyvendinimą, remiantis Lenkijos biomedicinos sektoriaus poreikių, esamų jo plėtros kliūčių ir vietovių, turinčių potencialų konkurencinį pranašumą, vertinimu.
Reforma turi būti įgyvendinta iki 2022 m. gruodžio 31 d.
D3.1.1 Visapusiška medicinos mokslų ir sveikatos mokslų srities mokslinių tyrimų plėtra
Investicijos tikslas – remti mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą medicinos ir sveikatos srityse. Šią priemonę sudaro: I) remti biomedicinos sektoriaus mokslinių tyrimų projektus, ii) įsteigti naujus klinikinių tyrimų paramos centrus arba finansuoti esamų centrų veiklą ir iii) sukurti Lenkijos klinikinių tyrimų tinklui skirtą elektroninių ryšių platformą.
D4.1.1 Ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo didinimas modernizuojant medicinos įstaigas rajonų lygmeniu
Investicijų tikslas – padidinti ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimą. Šią priemonę sudaro statybos ar renovacijos darbai arba centralizuotoms ligoninėms skirtos įrangos pirkimas.
D.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
|
Susijusi priemonė (reforma arba investicija)
|
Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė
|
|
Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)
|
Kiekybiniai rodikliai
(tikslai)
|
Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis
|
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
D1.1 Sveikatos priežiūros paslaugų veiksmingumo, prieinamumo ir kokybės gerinimas
|
|
Teisės aktų dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tam tikroje srityje struktūros racionalizavimo įsigaliojimas
|
Teisės aktų nuostatos, nurodančios jų įsigaliojimą
|
|
|
|
|
|
Įsigalioja teisės aktai, kuriuose numatoma:
– ligoninių teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų apimties pakeitimas siekiant racionalizuoti sveikatos priežiūros paslaugų teikimo struktūrą tam tikroje teritorijoje, remiantis nacionaliniais ar regioniniais pertvarkos planais ir sveikatos poreikių žemėlapiu;
– siūlomų tarifų poveikio vertinimas siekiant padidinti ambulatorinės priežiūros paslaugų dalį;
– įsiskolinusių ligoninių gaivinimo planų sąlygų ir kriterijų nustatymas;
– finansinės naudos iš Nacionalinio sveikatos fondo įvedimas ligoninėms, pasiekusioms kokybiškus veiklos rodiklius. Teisės akte gali būti numatytas pagrįstas pereinamasis laikotarpis privalomam rodiklių korekcinių koeficientų taikymui nuo 2026 m. liepos 1 d.;
– reikalavimo, kad gaivinimo plane būtų numatytas vadovų mokymas apie sveikatos priežiūros subjektų restruktūrizavimo procesus, nustatymas.
|
|
|
D1.1 Sveikatos priežiūros paslaugų veiksmingumo, prieinamumo ir kokybės gerinimas
|
|
Nacionalinio sveikatos fondo (NFZ) pirmininko įsakymo ir atitinkamų teisės aktų dėl pirminės sveikatos priežiūros ir koordinuotos sveikatos priežiūros stiprinimo įsigaliojimas, po to – finansinės nuostatos (įskaitant sutarčių pakeitimus), kuriomis sudaromos sąlygos įgyvendinimui nacionaliniu mastu
|
Įsakymo nuostatos, nurodančios jo įsigaliojimą
|
|
|
|
|
|
Nacionalinio sveikatos fondo (NFZ) pirmininko įsakymo ir atitinkamų teisės aktų, kuriais stiprinama pirminė sveikatos priežiūra ir koordinuota sveikatos priežiūra, įsigaliojimas, sudarant sąlygas įgyvendinimui visoje šalyje ir apimant:
– profilaktinė sveikatos priežiūra (užduočių mokestis);
– numatomi sveikatos rezultatai ir priežiūros kokybė (paskatų įvedimas); ir
– lėtinių ligų valdymo programa ir priežiūros koordinatorius.
Įsakymu nustatoma finansinė tvarka, numatanti papildomus finansinius išteklius pirminės sveikatos priežiūros sutartims, išskyrus nakties ir atostogų sveikatos priežiūrą.
|
|
|
D1.1 Sveikatos priežiūros paslaugų veiksmingumo, prieinamumo ir kokybės gerinimas
|
|
Įstatymo dėl sveikatos priežiūros kokybės ir pacientų saugos įsigaliojimas kartu su reikiamais įgyvendinimo reglamentais
|
Akto nuostata, nurodanti jo įsigaliojimą
|
|
|
|
|
|
Sveikatos priežiūros kokybės ir pacientų saugos įstatymo, į kurį įtraukiamos nuostatos dėl šių elementų, įsigaliojimas:
1) leidimas: medicinos veiklą, pvz., ligoninių paslaugas, vykdančių subjektų vertinimo atsižvelgiant į jų atitiktį Sveikatos apsaugos ministerijos ir Nacionalinio sveikatos fondo reikalavimams (vadinamieji krepšelio reikalavimai) sistema;
Akreditavimas: sveikatos priežiūros kokybės ir pacientų saugos ligoninėse išorės vertinimo sistema;
3) nepageidaujamų reiškinių stebėsena: medicinos įstaigų vykdomos veiklos sistema, visų pirma sisteminga nepageidaujamų reiškinių analizė, siekiant užkirsti kelią panašiems nepageidaujamiems reiškiniams;
4) medicinos registrai: nustatyti medicinos registrų kūrimo ir finansavimo taisykles ir stiprinti jų vaidmenį užtikrinant sveikatos priežiūros kokybę;
5) pacientų patirtis: sukurti pacientų patirties, susijusios su Nacionalinio sveikatos fondo (NFZ) sutarčių nuostatomis, vertinimo sistemą; ir
6) grįžimas į ligoninę: 30 dienų pakartotinio priėmimo rodiklių, susijusių su NFZ sutarčių nuostatomis, stebėjimo ir analizės sistema (įgyvendinimo reglamentu).
|
|
|
D1.1 Sveikatos priežiūros paslaugų veiksmingumo, prieinamumo ir kokybės gerinimas
|
|
Nacionalinio onkologinio tinklo įstatymo ir atitinkamų teisės aktų, kuriais nustatomos tinklo veiklos taisyklės, įsigaliojimas nustatant naują vėžio priežiūros valdymo struktūrą ir naują modelį
|
Akto nuostata, nurodanti įsigaliojimą
|
|
|
|
|
|
Nacionalinio onkologinio tinklo įstatymo ir atitinkamų teisės aktų, kuriais užtikrinama, kad visiems pacientams, neatsižvelgiant į jų gyvenamąją vietą, būtų teikiama onkologinė priežiūra, grindžiama tais pačiais diagnostikos ir gydymo standartais, įsigaliojimas.
Šiuose aktuose daugiausia dėmesio skiriama:
– gerinti onkologinės priežiūros sistemos organizavimą, suteikiant pacientams galimybę naudotis aukščiausios kokybės diagnostikos ir gydymo procesais ir visapusiška priežiūra visais pacientų gydymo etapais pirminės sveikatos priežiūros, specializuotos ambulatorinės sveikatos priežiūros, gydymo ligoninėje ir reabilitacijos srityse;
– sukurti naują organizacinę struktūrą ir naują onkologinės priežiūros valdymo modelį, įskaitant stebėsenos centrus;
– gerinti pacientų gyvenimo kokybę onkologinio gydymo metu ir po jo.
|
|
D5G
|
D1.1 Sveikatos priežiūros paslaugų veiksmingumo, prieinamumo ir kokybės gerinimas
|
|
Įstatymo, kuriuo įsteigiamas Nacionalinis kardiologinis tinklas, įsigaliojimas
|
Teisės aktų nuostatos, nurodančios įsigaliojimą
|
|
|
|
|
2025
|
Įsigalioja teisės aktai, kuriuose numatoma:
– nacionalinio kardiologinio tinklo organizacinės struktūros sukūrimas ir kardiologinės priežiūros valdymas;
– pacientų kardiologinės priežiūros, grindžiamos rekomenduojamais diagnostiniais ir terapiniais standartais, nustatymas;
– kardiologinės priežiūros kokybės stebėsenos sistemos sukūrimas nacionaliniame kardiologiniame tinkle.
|
|
|
D1.1 Sveikatos priežiūros paslaugų veiksmingumo, prieinamumo ir kokybės gerinimas
|
|
Teisės akto (-ų), kuriuo (-iais) sudaromos sąlygos teikti e. sveikatos paslaugas, įsigaliojimas
|
Teisės akto (-ų) nuostata, nurodanti įsigaliojimą
|
|
|
|
|
|
Teisės akto (-ų), kuriuo (-iais) sudaromos sąlygos teikti e. sveikatos paslaugas, įsigaliojimas: pacientų sveikatos analizės priemonė, dirbtiniu intelektu grindžiama pagalbinė priemonė gydytojams, medicininių duomenų saugykla.
|
|
|
D1.1 Sveikatos priežiūros paslaugų veiksmingumo, prieinamumo ir kokybės gerinimas
|
|
Reglamento dėl onkologiniam tinklui skirtų vaivadijų stebėsenos centrų sąrašo įsigaliojimas
|
Reglamento nuostata, nurodanti jo įsigaliojimą
|
|
|
|
|
|
Reglamentas įsigalioja ir jame numatoma įsteigti vaivadijų stebėsenos centrus, kurie yra kiekvienoje iš 16 vaivadijų iš onkologinio tinklo atrinkti medicinos subjektai, kurių specializacija – onkologinė priežiūra ir visapusiškas onkologinis gydymas bei stebėsena.
|
|
|
D1.1.1 Labai specializuotų priežiūros centrų ir kitų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų modernizavimas
|
|
Teisės akto dėl kriterijų, pagal kuriuos ligoninės pripažįstamos tinkamomis kiekvienam onkologinės priežiūros lygiui, sąrašo įsigaliojimas
|
Teisės akto nuostata, nurodanti įsigaliojimą
|
|
|
|
4 KETVIRTIS
|
2022
|
Sveikatos apsaugos ministro teisės akto dėl kriterijų, kuriais remiantis onkologinės ligoninės priskiriamos skirtingoms Nacionalinio onkologinio tinklo kategorijoms ir (arba) lygmenims, sąrašo įsigaliojimas. Šios kategorijos ir (arba) lygiai padeda nustatyti investicijų poreikius, atsirandančius dėl D4G reformos.
Skirstymo į kategorijas kriterijai grindžiami:
– aprėptis (pvz., gyventojų aprėptis; išmokos, kurioms taikomas šis susitarimas; poreikis užtikrinti galimybę laiku gauti priežiūros paslaugas);
– nuosavybės priemonės (pvz., nuosavybės priemonės pristatymo ir naudojimo metu);
– efektyvumas;
– priežiūros kokybė ir
– turimus išteklius (pvz., žmogiškuosius ir finansinius išteklius).
|
|
|
D1.1.1 Labai specializuotų priežiūros centrų ir kitų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų modernizavimas
|
|
Pirmasis kvietimas teikti pasiūlymus dėl ligoninių (pagal Nacionalinį onkologinį tinklą) ir su jomis bendradarbiaujančių specializuotų ambulatorinės sveikatos priežiūros centrų
|
Pirmųjų kvietimų teikti pasiūlymus paskelbimas
|
|
|
|
3 KETVIRTIS
|
2024
|
Skelbiamas pirmasis kvietimas teikti pasiūlymus dėl ligoninių (pagal Nacionalinį onkologinį tinklą) ir su jomis bendradarbiaujančių specializuotų ambulatorinės sveikatos priežiūros centrų (AOS), siekiant įsigyti ar atnaujinti įrangą arba investuoti į infrastruktūrą. Kvietimas grindžiamas skirstymo į kategorijas kriterijais (nustatytais D9G) ir aiškiomis bei skaidriomis procedūromis.
Investicijomis į infrastruktūrą arba medicinos įrangos pirkimu prisidedama prie priežiūros kokybės gerinimo ir galimybės laiku ir visapusiškai naudotis stacionariosios sveikatos priežiūros paslaugomis užtikrinimo.
Kvietimo teikti pasiūlymus pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą atrankos kriterijuose nustatoma, kad:
-parama skiriama tik ligoninėms ir specializuotiems ambulatorinės sveikatos priežiūros centrams (AOS), turintiems Nacionalinio onkologinio tinklo kvalifikaciją ir priklausantiems šių ligoninių struktūroms;
-atrinktos investicijos, įskaitant investicijas, skirtas bendradarbiaujantiems specializuotiems ambulatorinės priežiūros centrams, neremiamos ES lėšomis, išskyrus EGADP lėšas.
Parama apima tik iš Nacionalinio sveikatos fondo finansuojamą veiklą, susijusią su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, ir neapima komercinės veiklos.
|
|
|
D1.1.1 Labai specializuotų priežiūros centrų ir kitų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų modernizavimas
|
|
Nacionalinio onkologinio tinklo ligoninės, investuojančios į statybą ar rekonstrukciją arba perkančios medicinos įrangą
|
|
|
|
59
|
|
|
Nacionalinio onkologinio tinklo ligoninių, turinčių statybos ar rekonstrukcijos darbų patvirtinimo pažymėjimą arba įsigytos medicininės įrangos pristatymo įrodymą, skaičius.
|
|
|
D1.1.1 Labai specializuotų priežiūros centrų ir kitų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų modernizavimas
|
|
Nacionalinio kardiologinio tinklo ligoninės su statybos ar rekonstrukcijos investicijomis arba įsigyta medicinos įranga
|
|
|
|
|
|
|
Nacionalinio kardiologinio tinklo ligoninių, turinčių statybos ar rekonstrukcijos darbų patvirtinimo pažymėjimą arba įsigytos medicinos įrangos pristatymo įrodymą, skaičius.
|
|
|
D1.1.2 Skaitmeninė sveikatos priežiūros transformacija
|
|
Pacientų sveikatos analizės priemonės įdiegimas
|
Pradėta taikyti pacientų sveikatos analizės priemonė
|
|
|
|
|
|
Priemonė, padedanti analizuoti pacientų sveikatos būklę, ir
medicinos ar gyvenimo būdo matavimus atliekančių prietaisų duomenų apibendrinimas pateikiamas paciento interneto paskyroje (Internetowe Konto Pacjenta) ir Gabinet.gov.pl.
|
|
|
D1.1.2 Skaitmeninė sveikatos priežiūros transformacija
|
|
Medicinos dokumentų skaitmeninimo centras
|
Įsteigtas medicinos dokumentų skaitmeninimo centras
|
|
|
|
|
|
Įsteigiamas medicinos dokumentų skaitmeninimo centras ir bent 300 ligoninių iš ligoninių tinklo prijungiama prie elektroninės medicinos dokumentų saugyklos.
|
|
|
D1.1.2 Skaitmeninė sveikatos priežiūros transformacija
|
|
Suskaitmeninti išrašymo iš ligoninės pranešimai
|
Suskaitmeninta 90 proc. pranešimų apie biudžeto įvykdymą (karta informacyjna z leczenia szpitalnego)
|
|
|
|
|
|
90 proc. išrašymo iš ligoninės pranešimų (karta informacyjna z leczenia szpitalnego), už kuriuos moka Nacionalinis sveikatos fondas, išduotų 2023–2025 m. bent 300 ligoninių iš ligoninių tinklo, turi būti prieinami skaitmenine forma individualiame elektroniniame sveikatos įraše (ESĮ).
|
|
|
D1.1.2 Skaitmeninė sveikatos priežiūros transformacija
|
|
Nauji skaitmeniniai medicininių dokumentų šablonai
|
|
Skaičius
|
0
|
9
|
|
|
Gydytojams pateikiami nauji skaitmeniniai medicininių dokumentų šablonai.
|
|
|
D1.1.2 Skaitmeninė sveikatos priežiūros transformacija
|
|
Pradėti taikyti dirbtiniu intelektu grindžiamą paramos gydytojams priemonę
|
Pradėjo veikti DI grindžiama gydytojams skirta paramos priemonė
|
|
|
|
|
|
Pradeda veikti dirbtiniu intelektu grindžiama paramos gydytojams priemonė. Ši priemonė turi būti prieinama ne mažiau kaip 300 ligoninių iš ligoninių tinklo.
|
|
|
D2.1 Tinkamų sąlygų medicinos darbuotojų skaičiaus didinimui sudarymas
|
|
Aukštojo mokslo ir mokslo bei gydytojų ir stomatologų profesijų įstatymo pakeitimas, kuriuo nustatomas 2021–2022 akademinių metų finansinės paramos medicinos srities studentams Lenkijoje teisinis pagrindas
|
Aukštojo mokslo ir mokslo bei gydytojų ir stomatologų profesijų įstatymo pakeitimo nuostata, kuria nustatomas 2021–2022 akademinių metų finansinės paramos Lenkijos medicinos srities studentams universitetų lygmeniu (įskaitant studentus, kurie pradėjo studijas iki 2021–2022 akademinių metų) teisinis pagrindas, nurodant jos įsigaliojimą
|
|
|
|
|
|
Įstatymas įsigalioja ir numato galimybę naudoti finansinę paramą paskolos forma mokamų studijų medicinos srityje studentams universitetuose. Studentas gali prašyti anksčiau grąžinti paskolą arba pratęsti jos grąžinimo laikotarpį.
Įvykdžius tam tikras įstatyme nustatytas sąlygas, studentas gali prašyti iš dalies arba visiškai atsisakyti suteikti paskolą medicinos studijoms.
Parama besinaudojantys studentai gali prašyti visiškai atsisakyti suteikti paskolą, jei jie atitinka šias sąlygas:
– baigus studijas ne mažiau kaip 10 metų per 12 iš eilės einančių metų, skaičiuojamų nuo studijų baigimo dienos, dirbti medicinos veiklą Lenkijos Respublikos teritorijoje vykdančiuose subjektuose, kurie teikia viešosiomis lėšomis finansuojamas sveikatos priežiūros paslaugas, ir
– per pirmiau nurodytą laikotarpį gauti medicinos srities specialisto vardą, pripažįstamą prioritetine tą dieną, kai gydytojas pradeda mokytis specializacijos.
Šias dvi sąlygas atitinkantis asmuo neturi grąžinti paskolos už medicinines studijas. Išsamios paskolos panaikinimo sąlygos ir tvarka nurodomos teisės akte.
|
|
|
D2.1 Tinkamų sąlygų medicinos darbuotojų skaičiaus didinimui sudarymas
|
|
Įsigaliojęs teisės aktas dėl paramedikų profesijos ir paramedikų savivaldos, kuriuo numatoma galimybė sukurti antrojo ciklo programas, susijusias su pasirengimu paramedikų profesijai
|
Įstatymo dėl paramedikų profesijos ir paramedikų savivaldos nuostata, nurodanti jo įsigaliojimą
|
|
|
|
|
|
Siekiant pagerinti paramedikų kompetenciją, įsigalioja teisės aktas, kuriuo sudaromos sąlygos kurti antrojo ciklo programas paramedikų srityje, kurios apibrėžiamos kaip dvejų metų studijos, baigiamos magistro laipsnio įgijimu. Įgiję magistro laipsnį paramedikai įgyja papildomą kvalifikaciją, o tai reiškia, kad jiems suteikiamas aukštesnis darbo užmokesčio kategorijos rangas.
|
|
|
D2.1 Tinkamų sąlygų medicinos darbuotojų skaičiaus didinimui sudarymas
|
|
Teisės aktų, kuriais siekiama didinti medicinos srities darbo vietų patrauklumą ir gerinti medicinos darbuotojų darbo sąlygas, įsigaliojimas
|
Teisės aktų nuostatos, nurodančios jų įsigaliojimą
|
|
|
|
|
|
Įsigalioja teisės aktų rinkinys, kurį sudaro reglamentas dėl gydytojų ir stomatologų profesinės kompetencijos, teisės akto dėl gydytojų ir stomatologų profesijos pakeitimas, teisės akto dėl gydytojų ir stomatologų pouniversitetinių stažuočių pakeitimas, reglamento dėl pagrindinės profesinio rengimo profesijų mokymo programos pakeitimas, teisės akto dėl tam tikrų sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių darbuotojų mažiausio bazinio darbo užmokesčio nustatymo metodo pakeitimas, įskaitant nuostatas dėl:
1) padidinti pouniversitetinio medicininio švietimo proceso lankstumą nustatant sertifikuotą medicininę kompetenciją, kad būtų galima laikyti specializacijos egzaminą po priešpaskutinių specializacijos mokymo metų ir pakeisti pouniversitetinių stažuočių programą,
2) įdiegti centrinę specializacijos vietų nustatymo ir paskirstymo sistemą,
3) padėti gydytojams rengiant specializuotus mokymo kursus veiklos pagalbos slaugytojams ir paramedikams srityje,
4) atnaujinti sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių darbuotojų mažiausią bazinį darbo užmokestį padidinant visų 2017 m. birželio 8 d. įstatyme nurodytų profesinių grupių darbo normas ir pusei metų paankstinant reikalavimą, kad visos medicinos įstaigos atitiktų teisės aktais garantuojamą medicinos darbuotojų bazinio darbo užmokesčio lygį: gydytojai, stomatologai, gydytojai stažuotojai ir stomatologai, slaugytojai, akušeriai, laboratoriniai diagnostikai, fizioterapeutai, vaistininkai ir kiti medicinos specialistai, ir
5) kai kurių slaugytojų kompetencijų perdavimas gydytojams slaugytojams.
|
|
|
D2.1.1. Investicijos, susijusios su mokymo įstaigų modernizavimu ir modifikavimu bei dažnesniu priėmimu į medicinos studijas
|
|
Teisės akto, kuriuo nustatoma paskatų pradėti ir tęsti studijas pasirinktuose medicinos universitetų fakultetuose sistema skiriant stipendijas, finansuojant studijas ir mentorystę, įsigaliojimas
|
Teisės akto nuostata, nurodanti jo įsigaliojimą
|
|
|
|
|
|
Teisės akte, kuriuo nustatoma laikina paskatų sistema medicinos studijų patrauklumui didinti, numatoma galimybė:
– skiriant stipendijas, bendrai finansuojant apmokamas studijas ir finansuojant slaugos, akušerijos ir greitosios medicinos pagalbos tarnybų studentų mentorystę; ir
– skirti stipendijas medicinos, medicinos ir odontologijos, medicinos analizės, taip pat farmacijos ir fizioterapijos sričių studentams.
Teisės akte, kuriuo nustatoma sistema, numatoma pareiga EGADP laikotarpio pabaigoje peržiūrėti sistemos veiksmingumą ir išanalizuoti įgyvendintos paskatų sistemos poveikį besimokančių studentų skaičiui, kad būtų galima nuspręsti dėl galimo jos atnaujinimo.
|
|
|
D2.1.1. Investicijos, susijusios su mokymo įstaigų modernizavimu ir modifikavimu bei dažnesniu priėmimu į medicinos studijas
|
|
Stipendijos arba bendras finansavimas medicinos studentams
|
|
|
|
|
|
|
Pasirašomų preliminariųjų susitarimų su aukštojo mokslo medicinos mokyklomis dėl stipendijų ar bendro studijų finansavimo skyrimo ne mažiau kaip 7600 studentų skaičius. Galutiniai mokėjimai atliekami aukštojo mokslo medicinos mokykloms.
|
|
|
D2.1.1. Investicijos, susijusios su mokymo įstaigų modernizavimu ir modifikavimu bei dažnesniu priėmimu į medicinos studijas
|
|
Pastatytos, rekonstruotos arba renovuotos mokymo įstaigos, bibliotekos arba studentų bendrabučiai
|
|
|
|
|
|
|
Investicinių projektų, skirtų statybai, rekonstrukcijai, renovacijai ar modernizavimui, skaičius:
bibliotekų arba studentų bendrabučių.
|
|
|
D3.1 Sveikatos priežiūros sistemos veiksmingumo ir kokybės didinimas remiant Lenkijos mokslinių tyrimų ir plėtros potencialą medicinos mokslų ir sveikatos mokslų srityje
|
|
Žmonėms skirtų vaistų klinikinių tyrimų įstatymo įsigaliojimas
|
Įstatymo nuostata, nurodanti jo įsigaliojimą
|
|
|
|
|
|
Žmonėms skirtų vaistų klinikinių tyrimų įstatymas įsigalioja ir apima:
– skaidrios taisyklės ir
– papildomos priemonės ir mechanizmai, kuriais skatinami klinikiniai tyrimai Lenkijoje ir gerinama bei supaprastinama klinikinių tyrimų kokybė Lenkijoje.
Šiuo įstatymu taip pat atnaujinama teisinė sistema, reglamentuojanti biomedicinos sektorių apskritai Lenkijoje, įskaitant mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, tiek, kiek toks atnaujinimas laikomas būtinu Vyriausybės strateginiame biomedicinos sektoriaus plėtros Lenkijoje plane.
|
|
|
D3.1 Sveikatos priežiūros sistemos veiksmingumo ir kokybės didinimas remiant Lenkijos mokslinių tyrimų ir plėtros potencialą medicinos mokslų ir sveikatos mokslų srityje
|
|
Vyriausybės strateginiame biomedicinos sektoriaus plėtros plane nurodytų pagrindinių veiksmų įsigaliojimas arba įgyvendinimas pagal strateginiame plane nustatytą tvarkaraštį
|
Pagrindinių dokumentų nuostatos, nurodančios jų įsigaliojimą arba įgyvendinimą, priklausomai nuo strateginiame plane nustatytų pagrindinių veiksmų rūšies
|
|
|
|
|
|
Veiksmai, kurie strateginiame plane įvardijami kaip „pagrindiniai veiksmai“, įsigalioja arba įgyvendinami pagal strateginiame plane pateiktą tvarkaraštį ir tokia apimtimi, kokia nustatyta strateginiame plane. Pats strateginis planas Ministrų Tarybos rezoliucijos forma priimamas 2022 m. Pagrindiniai veiksmai apima sektoriaus plėtros valdymo sistemos kūrimą, pirmuosius dotacijų konkursus prioritetinėse srityse ir nuolatinę Lenkijos biomedicinos rinkos stebėseną.
|
|
|
D3.1.1 Visapusiška medicinos mokslų ir sveikatos mokslų srities mokslinių tyrimų plėtra
|
|
Lenkijos klinikinių tyrimų tinklo elektroninės platformos veikimo pradžia
|
Lenkijos klinikinių tyrimų tinklo platformos veikimo pradžia
|
|
|
|
|
|
Elektroninė platforma pradeda veikti. Platforma apima tinklo veikimo koordinavimo priemones, paieškos sistemą, leidžiančią nustatyti klinikinius tyrimus, interneto svetainę, kurioje naudojama pirmiau minėta paieškos sistema, skirta pacientams, ieškantiems galimybės dalyvauti klinikiniuose tyrimuose, ir specialistų, dalyvaujančių rengiant ar atliekant klinikinius tyrimus, paieškos sistemą.
|
|
|
D3.1.1 Visapusiška medicinos mokslų ir sveikatos mokslų srities mokslinių tyrimų plėtra
|
|
Remiamų biomedicinos sektoriaus mokslinių tyrimų padalinių ir verslininkų projektų skaičius
|
|
|
|
|
|
|
Ne mažiau kaip 60 remiamų projektų, skirtų biomedicinos sektoriaus mokslinių tyrimų padaliniams ar verslininkams, ataskaitas pasirašo paramos gavėjas ir Medicinos mokslinių tyrimų agentūra. Remiami projektai teikiami farmacijos inovacijų, medicinos priemonių ar IT sprendimų, skirtų medicinos ir sveikatos reikmėms, srityje.
|
|
|
D3.1.1 Visapusiška medicinos mokslų ir sveikatos mokslų srities mokslinių tyrimų plėtra
|
|
Dotacijos klinikinių tyrimų paramos centrams
|
|
|
|
|
|
|
Gavėjo ir Medicinos tyrimų agentūros pasirašytos ataskaitos:
-patvirtinti 10 Klinikinių tyrimų paramos centrų (CTSC) įsteigimą;
-patvirtindama, kad 18 esamų CTSC gavo finansavimą bent vienai iš šių veiklos rūšių:
bent vienos iš trijų paramos gavėjų grupių švietimas ar mokymas: valdymo grupės, mokslininkai ir pacientai,
– parengti CTSC, kad būtų galima vykdyti decentralizuotus mokslinius tyrimus (taikant į pacientą orientuotą požiūrį),
– visuomenės informavimas apie klinikinius tyrimus,
– IT sistemų modernizavimas,
– modernizuoti esamą infrastruktūrą,
– naujų procesų, procedūrų kūrimas ir įstaigų ar darbuotojų atlyginimų organizacinės struktūros keitimas.
|
|
|
D4.1.1 Ilgalaikės priežiūros didinimas modernizuojant medicinos įstaigas rajonų lygmeniu
|
|
Apygardų ligoninių, atrinktų remti ilgalaikių ir geriatrinių lovų kūrimą pagal konkrečius atrankos kriterijus, sąrašas
|
Atrinktų ligoninių sąrašo paskelbimas
|
|
|
|
|
|
Pateikiamas apygardų ligoninių, atrinktų remti ilgalaikių ir geriatrinių lovų kūrimą, sąrašas.
Atranka grindžiama tam tikrais kriterijais, kurie apima vietos sąlygas, susijusias su:
– demografinės tendencijos,
– gyventojų tankumas,
– ilgalaikės priežiūros poreikius,
– ilgalaikės priežiūros/geratrijos paslaugų perpildymas,
– priežiūros kokybė ir
– tam tikros ligoninės restruktūrizavimo planų arba lygiaverčių dokumentų laikymasis.
Lygiaverčiame dokumente pateikiama bent ši informacija: informacija apie priemones, skirtas patikimai atitinkamos ligoninės finansinei būklei užtikrinti, įskaitant išsamią informaciją apie šių priemonių pobūdį, jų tvarkaraštį, išlaidas ir numatomus finansinius rezultatus, už šių priemonių įgyvendinimą atsakingą įstaigą ir stebėsenos tvarką.
|
|
|
D4.1.1 Ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo didinimas modernizuojant medicinos įstaigas rajonų lygmeniu
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Ligoninių, turinčių statybos ar renovacijos darbų patvirtinimo pažymėjimą arba įsigytos medicinos įrangos pristatymo įrodymą, skaičius
|
D.3. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas
|
|
Susijusi priemonė (reforma arba investicija)
|
Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė
|
|
Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)
|
Kiekybiniai rodikliai (tikslai)
|
Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis
|
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
D1.2 Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų ilgalaikės priežiūros paslaugų veiksmingumo, prieinamumo ir kokybės didinimas rajonų lygmeniu
|
|
Galimybių įsteigti ilgalaikės priežiūros ir geriatrinės priežiūros skyrius ir (arba) centrus apygardų ligoninėse Lenkijoje peržiūra
|
|
|
|
|
|
|
Kaip bendros strateginės ilgalaikės priežiūros Lenkijoje analizės, numatytos pagal A komponentą, dalis paskelbta apžvalga dėl galimybių rajonų ligoninėse įsteigti ilgalaikės priežiūros ir geriatrinės priežiūros skyrius ir (arba) centrus (įskaitant rajonų ligoninių dalių pertvarkymą). Atliekant peržiūrą visų pirma nagrinėjami galimi būdai:
– didinti ilgalaikės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą šalinant nustatytas ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo spragas, visų pirma rajonų lygmeniu;
– panaikinti nelygybę, susijusią su galimybėmis naudotis ilgalaikės sveikatos priežiūros paslaugomis;
– gerinti medicinos darbuotojų darbo sąlygas; ir
– gerinti ilgalaikės priežiūros kokybę.
|
|
|
D1.2 Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų ilgalaikės priežiūros paslaugų veiksmingumo, prieinamumo ir kokybės didinimas rajonų lygmeniu
|
|
Teisės akto dėl paramos ilgalaikės priežiūros ir geriatrinės priežiūros padalinių ir (arba) centrų steigimui rajonų ligoninėse įsigaliojimas, remiantis peržiūros rezultatais
|
Įstatymo galią turinčio akto nuostata, nurodanti įsigaliojimą
|
|
|
|
|
|
Teisės akto įsigaliojimas, remiantis galimybių įsteigti ilgalaikės priežiūros ir geriatrinės priežiūros skyrius ir (arba) centrus Lenkijos apygardų ligoninėse peržiūros rezultatais. Akte nurodoma, kaip teikiant paramą ilgalaikės priežiūros įstaigų ir geriatrijos įstaigų ir (arba) centrų steigimui rajonų ligoninėse gerinamas priežiūros paslaugų teikimas, be kita ko, vyresnio amžiaus žmonėms vietos lygmeniu.
Teisėkūros procedūra priimamas aktas turi atitikti 2021–2027 m. Lenkijos sveikatos priežiūros sistemos plėtros strateginę programą „Sveika ateitis“.
|
E. E KOMPONENTAS. EKOLOGIŠKAS IR IŠMANUS JUDUMAS
E.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas
E1.1 Didesnis aplinką tausojančio transporto naudojimas
Priemonės tikslas – sumažinti transporto išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir oro teršalų kiekį ir padidinti alternatyviųjų degalų dalį.
Šią priemonę sudaro i) įstatymas dėl netaršių autobusų pirkimo, ii) parama tvaraus judumo mieste planų rengimui, iii) paramos elektrinėms transporto priemonėms dotacijų schema ir iv) naujos elektrinių transporto priemonių registracijos.
E1.1.1 Parama mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikai
Bendrasis investicijų tikslas – prisidėti prie mažo ir nulinio anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos plėtros remiant netaršaus judumo pramonę ir energetikos sektorius. Konkretus investicijų tikslas – padidinti atrinktų sektorių potencialą kurti nulinio ir mažo anglies dioksido pėdsako produktų sprendimus.
Šių tikslų siekiama sukuriant specialią finansinę priemonę (fondą) pirmiau minėtiems pramonės projektams. Remiami produktai ir technologijos visų pirma gali apimti mokslinių tyrimų ir inovacijų procesus, technologijų perdavimą ir įmonių bendradarbiavimą, daugiausia dėmesio skiriant mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikai, daugiausia dėmesio skiriant mažataršiams ir netaršiems novatoriškiems sprendimams tvaraus judumo ir netaršių bei mažataršių energijos išteklių srityje.
Tas fondas kartu su jo investavimo strategija įsteigiamas ne vėliau kaip 2022 m. birželio 30 d.
Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C 58/01), į finansinės priemonės atrankos kriterijus neįtraukiamas šis veiklos rūšių sąrašas: I) su iškastiniu kuru susijusi veikla, įskaitant galutinės grandies naudojimą; II) veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuria siekiama, kad prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius; III) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais; ir iv) veikla, kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Įgaliojimuose papildomai reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos teisės aktus.
Šią priemonę papildo E3.1.1 priemonė „Mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos rėmimo priemonė“.
E1.1.2 Netaršūs ir mažataršiai autobusai ir tramvajai
Šių investicijų tikslas – užtikrinti, kad viešasis transportas taptų švaresnis ir patrauklesnis, palyginti su asmeniniais automobiliais. Šią priemonę sudaro netaršių arba mažataršių autobusų priėmimas arba pristatymas ir tramvajų priėmimas arba pristatymas arba pasirengimo juos priimti deklaracija.
E2.1 Geležinkelių sektoriaus konkurencingumo didinimas
Reformos tikslas – padidinti geležinkelių operatorių atsparumą ir Lenkijos transporto sektoriaus geležinkelių sektoriaus konkurencingumą ir veiksmingumą.
To siekiama nustatant įvairiarūšio vežimo prioritetus ir gerinant gebėjimus planuoti ir įgyvendinti geležinkelių transporto projektus. Tai taip pat pasiekiama sudarant sąlygas infrastruktūros valdytojams sumažinti mokesčius už prieigą prie infrastruktūros ir kompensuoti infrastruktūros valdytojams už tų mokesčių sumažinimą.
Reforma užbaigiama iki 2022 m. gruodžio 31 d.
Reforma taip pat siekiama padidinti geležinkelių perspektyvumą, palyginti su kitomis transporto rūšimis, išplečiant kelių rinkliavos sistemą dar 1 400 km greitkelių ir automagistralių.
E2.1.1 Geležinkelio linijos
Šių investicijų tikslas – padidinti geležinkelių transporto pajėgumus ir greitį. Šią priemonę sudaro darbai ne mažiau kaip 500 km geležinkelio linijų ir 180 kliūčių (įskaitant pervažas).
E2.1.2 Geležinkelių keleiviniai riedmenys
Šių investicijų tikslas – padidinti geležinkelių transporto patrauklumą ir gyvybingumą. Šią priemonę sudaro (techninis) riedmenų priėmimas arba pristatymas.
E2.1.3 Įvairiarūšio vežimo projektai
Šių investicijų tikslas – remti įvairiarūšį transportą. Šią priemonę sudaro investicijos į įvairiarūšio vežimo terminalus ir riedmenis.
E2.2 Transporto saugos didinimas
Reforma siekiama padidinti transporto saugą, daugiausia dėmesio skiriant pažeidžiamų transporto naudotojų saugai.
Reformą sudaro teisės aktų pakeitimai, kuriais nustatoma pirmenybė pėstiesiems pervažose, vienodas greitis gyvenvietėse ir mažiausias atstumas tarp transporto priemonių. Šie teisės aktų pakeitimai turėjo įsigalioti iki 2021 m. gruodžio 31 d. Reformos pažanga stebima siekiant kelių eismo saugumo tikslo, susijusio su santykiniu žuvusiųjų ir sunkiai sužeistų asmenų skaičiaus sumažėjimu, laikantis ES kelių eismo saugumo tikslų.
E2.2.1 Investicijos į transporto saugą
Šių investicijų tikslas – padidinti kelių transporto saugumą, be kita ko, skatinant naudoti tachografus. Šią priemonę sudaro: I) darbai, susiję su kelių eismo saugos židiniais, ii) aplinkkelių tiesimas ir iii) automatinių kelių stebėjimo prietaisų įrengimas.
E2.2.2 Transporto skaitmeninimas
Šių investicijų tikslas – įdiegti skaitmeninius sprendimus, kad geležinkeliai ir viešasis transportas taptų patrauklesni ir veiksmingesni. Ši priemonė apima Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (ERTMS) įrengimą arba atnaujinimą riedmenyse, dinaminės informacijos apie keleivius sistemų (SDIP) įrengimą, geležinkelio pervažų sistemų darbus ir automatinės geležinkelių kontrolės punktų įdiegimą.
E.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
|
Susijusi priemonė (reforma arba investicija)
|
Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė
|
|
Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)
|
Kiekybiniai rodikliai (tikslai)
|
Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis
|
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
E1G
|
E1.1 Didesnis aplinką tausojančio transporto naudojimas
|
|
Įstatymo dėl netaršių autobusų pirkimo įsigaliojimas
|
Įstatymo nuostata, nurodanti jo įsigaliojimą
|
|
|
|
1 KETVIRTIS
|
2025
|
Įstatymo, kuriuo savivaldybėms, kuriose gyvena daugiau kaip 100000 gyventojų, ir subjektams, su kuriais tokios savivaldybės yra sudariusios sutartis arba kuriems tokios savivaldybės yra pavedusios teikti kolektyvinio keleivių vežimo keliais paslaugas, nustatoma teisinė pareiga (su nurodytomis išimtimis) pirkti visai netaršius autobusus, kai jie teikia paslaugas savivaldybėse, kuriose gyvena daugiau kaip 100000 gyventojų, įsigaliojimas.
|
|
|
E1.1 Didesnis aplinką tausojančio transporto naudojimas
|
|
Priemonės, kuriomis remiamas tvaraus judumo mieste planų (DJMP) rengimas ir paskatų DJMP įgyvendinti priėmimas, Infrastruktūros ministerijai teikiant techninę ir finansinę paramą visoms funkcinėms miestų zonoms
|
Nuostata, nurodanti įsigaliojimą
|
|
|
|
|
|
Nustatyti priemones, kuriomis būtų remiamas tvaraus judumo mieste planų rengimas ir įgyvendinimas.
Šios priemonės apima:
-nauja TJMP įgyvendinimo paramos struktūra kartu su TJMP iniciatyviniu komitetu, siekiant skatinti TJMP rengimą ir įgyvendinimą;
-infrastruktūros ministerijos DJMP kompetencijos centras, teikiantis konsultacinę ir finansinę paramą vietos valdžios vienetams;
-infrastruktūros ministerijos įgaliotasis atstovas TJMP klausimais.
Naująja sistema sudaromos sąlygos teikti tinkamą techninę ir finansinę paramą subjektams, suinteresuotiems rengti DJMP, ir gerinama centrinės administracijos šioje srityje vykdoma veikla.
|
|
E4aG
|
E1.1 Didesnis aplinką tausojančio transporto naudojimas
|
Etapas
|
Paramos elektra varomoms transporto priemonėms dotacijų schema
|
Dotacijų schemos (-ų) paskelbimas
|
|
|
|
2 KETVIRTIS
|
2025
|
Skelbiamas kvietimas teikti paraiškas dėl dotacijų schemos (-ų), skirtos (-ų) visai netaršių M1, M2 ir N1 kategorijų elektrinių transporto priemonių pirkimui, nuomai arba išperkamajai nuomai remti.
M1 kategorijos transporto priemonių atveju parama:
·fizinių asmenų ir individualių savininkų atveju neviršija 40 000 PLN vienam galutiniam gavėjui.
·nacionalinių parkų atveju neviršija 40000 PLN vienai transporto priemonei.
M2 ir N1 kategorijų transporto priemonių atveju parama:
·teikiama dotacijų forma individualiems savininkams, nevyriausybinėms organizacijoms, priežiūros ir švietimo įstaigoms ir centrams, medicinos ir švietimo įstaigoms ir nacionaliniams parkams.
·neviršija 600 000 PLN už M2 kategorijos transporto priemonę ir 70 000 PLN už N1 kategorijos transporto priemonę.
|
|
E4cG
|
E1.1. Dažnesnis aplinką tausojančio transporto naudojimas
|
Etapas
|
Išmoka (-os) pagal elektrinių transporto priemonių paramos schemą (-as)
|
Lėšų išmokėjimas (-ai)
|
|
|
|
2 KETVIRTIS
|
2026
|
246 375 000 EUR išmokama pagal EVTP paramos schemą (-as).
|
|
|
E1.1 Didesnis aplinką tausojančio transporto naudojimas
|
|
Miestai, kuriuose priimti TJMP
|
|
|
|
|
|
|
Miestų, turinčių priimtą Tvaraus judumo mieste planą, skaičius.
|
|
|
E1.1 Didesnis aplinką tausojančio transporto naudojimas
|
|
Elektrinių transporto priemonių
|
|
|
|
|
|
|
Minimalus Lenkijoje po 2020 m. vasario 1 d. naujai įregistruotų elektrinių transporto priemonių (automobilių, autobusų arba sunkiųjų transporto priemonių) skaičius.
|
|
E8G
|
E1.1.1 Parama mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikai
|
Etapas
|
Visai netaršaus ir (arba) mažataršio judumo ir energetikos finansinės priemonės (fondo) sukūrimas
|
Fondo patvirtinimas ir registravimas, fondo valdymo organų atliekamas investavimo strategijos patvirtinimas
|
|
|
|
2 KETVIRTIS
|
2022
|
Finansinės priemonės (toliau – Fondas), skirtos mažataršei ekonomikai Lenkijoje remti, įskaitant susijusią investavimo strategiją ir (arba) politiką, sukūrimas. Šias gaires priima Fondo valdymo organai, jos turi atitikti 2021 m. sausio 22 d. Komisijos gaires dėl finansinių priemonių, įskaitant atrankos kriterijus, kuriais siekiama užtikrinti pagal šią priemonę remiamų sandorių atitiktį reikšmingos žalos nedarymo techninėms gairėms (2021/C 58/01), naudojant tvarumo patikrą, pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų. Visų pirma užtikrinama remiamų investicijų atitiktis Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 daliai ir 12 straipsniui bei Paukščių direktyvos 5 straipsniui ir prireikus atliekamas poveikio aplinkai vertinimas (PAV) arba patikra pagal PAV direktyvą. Fondas teikia finansinių priemonių (nuosavo kapitalo arba skolos) paramą investiciniams projektams, susijusiems su mokslinių tyrimų ir inovacijų procesais, technologijų perdavimu ir įmonių bendradarbiavimu, daugiausia dėmesio skiriant mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikai, atsparumui klimato kaitai ir prisitaikymui prie jos, daugiausia dėmesio skiriant mažataršiams ir netaršiems novatoriškiems sprendimams tvaraus judumo ir visai netaršių ir (arba) mažataršių energijos šaltinių (išskyrus suslėgtąsias gamtines dujas ir suskystintas gamtines dujas) srityje, kuriuos visų pirma įgyvendina MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonės. Fondo valdymas pavedamas fondo valdytojui, atrinktam atviro konkurso būdu. Įsteigiamas Fondo investicijų komitetas, kuris yra atsakingas už galutinių gavėjų (investuotojų) projektų, kuriuos fondo valdytojas siūlo atsižvelgdamas į rinkos poreikius, patvirtinimą atviru ir rinkos sąlygas atitinkančiu būdu. Fondo struktūra turi būti tokia, kad būtų galima pritraukti privačių lėšų. Pagrindiniais teisės aktais užtikrinama, kad visos grįžtamosios lėšos (t. y. paskolos palūkanos, nuosavo kapitalo grąža arba grąžinta pagrindinė suma, atėmus susijusias išlaidas), susijusios su šiomis priemonėmis, būtų naudojamos tiems patiems politikos tikslams, be kita ko, po 2026 m., arba EGADP paskoloms grąžinti.
|
|
|
E1.1.2 Netaršūs ir mažataršiai autobusai ir tramvajai
|
|
Visai netaršūs ir mažataršiai autobusai ir tramvajai
|
|
|
|
|
3 KETVIRTIS
|
|
Ne mažiau kaip 360 netaršių arba mažataršių autobusų priėmimas ir (arba) pristatymas.
Ne mažiau kaip 28 tramvajai priimti ir (arba) pristatyti arba paskelbti parengtais priimti.
|
|
|
E2.1 Geležinkelių sektoriaus konkurencingumo didinimas
|
|
Akto, kuriuo iš dalies keičiamas Geležinkelių transporto įstatymas, kad būtų užtikrintas geležinkelių operatorių atsparumas, įsigaliojimas. Ministrų sprendimas dėl įvairiarūšio vežimo prioritetų nustatymo ir kliūčių šalinimo siekiant stiprinti geležinkelių pajėgumus
|
Įstatymo, kuriuo iš dalies keičiamas Geležinkelių transporto įstatymas, nuostata, nurodanti jo įsigaliojimą ir infrastruktūros ministro sprendimo dėl kliūčių priėmimą.
|
|
|
|
|
|
Teisėkūros procedūra priimamu aktu, kuriuo iš dalies keičiamas Geležinkelių transporto įstatymas, infrastruktūros valdytojams suteikiama galimybė sumažinti mokesčius už prieigą prie infrastruktūros ir kompensuoti infrastruktūros valdytojams už mokesčių sumažinimą. Įvairiarūšio vežimo plėtra skatinama šiomis priemonėmis: planavimas, programų koordinavimas, inovacijos, investicijos, kuriomis didinami įvairiarūšio transporto pajėgumai, taip pat įvairiarūšio transporto vieneto sukūrimas Infrastruktūros ministerijoje. Tinklo būklė analizuojama daugiausia dėmesio skiriant pralaidumo kliūtims, o infrastruktūros ministras priima sprendimą dėl pralaidumo kliūčių šalinimo prioritetų, kad būtų padidintas geležinkelių pajėgumas.
|
|
|
E2.1 Geležinkelių sektoriaus konkurencingumo didinimas
|
|
Rinkliavų sistemos nustatymas naujuose keliuose
|
|
|
|
|
|
2024
|
Naujų kelių, kuriems taikoma rinkliavų sistema, ilgis, apimantis tiek greitkelius, tiek greitkelius.
|
|
|
E2.1.1 Geležinkelio linijos
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Pasirašytos sutartys dėl darbų ne mažiau kaip 500 km geležinkelio linijose.
|
|
|
E2.1.1 Geležinkelio linijos
|
|
Darbai 500 km geležinkelio linijų
|
|
|
|
|
|
|
(Techninis) darbų priėmimas bent vienoje srityje: infrastruktūra, signalizacija ar energija bent 500 km geležinkelio linijose.
|
|
E18aG
|
E2.1.1 Geležinkelio linijos
|
Tikslas
|
Darbai, susiję su 180 kliūčių
|
|
Skaičius
|
0
|
180
|
3 KETVIRTIS
|
2026
|
(Techninis) darbų, susijusių su ne mažiau kaip 180 kliūčių (įskaitant pervažas), priėmimas.
|
|
|
E2.1.2 Geležinkelių keleiviniai riedmenys
|
|
Sutarčių dėl keleivinių riedmenų pasirašymas
|
|
|
|
|
4 KETVIRTIS
|
|
Pasirašomos sutartys dėl ne mažiau kaip 77 netaršių ir (arba) elektrinių ir Europos geležinkelių eismo valdymo sistemoje (ERTMS) įrengtų regioninių riedmenų vienetų ir (arba) elektrinių sudėtinių riedmenų vienetų pristatymo.
Pasirašoma (-os) Lenkijos Vyriausybės ir Nacionalinės Lenkijos geležinkelių bendrovės PKP IC sutartis (-ys) dėl ne mažiau kaip 56 netaršių lokomotyvų ir 248 vagonų pristatymo.
|
|
|
E2.1.2 Geležinkelių keleiviniai riedmenys
|
|
|
|
|
0
|
|
|
|
(Techninis) ne mažiau kaip 56 lokomotyvų ir ne mažiau kaip 248 vagonų priėmimas ir (arba) pristatymas.
(Techninis) ne mažiau kaip 77 regioninių riedmenų vienetų ir (arba) elektrinių sudėtinių riedmenų vienetų priėmimas ir (arba) pristatymas.
|
|
|
E2.1.3 Įvairiarūšio vežimo projektai
|
|
Investicijos į įvairiarūšio vežimo terminalus ir riedmenis
|
|
|
|
|
|
|
(Techninis) investicijų į ne mažiau kaip 5 įvairiarūšio transporto terminalus priėmimas ir (arba) pristatymas (pvz., statybos darbai, surinkimo darbai arba įrangos ar įrenginių pirkimas) ir (techninis) ne mažiau kaip 200 riedmenų vienetų priėmimas ir (arba) pristatymas. Ši siektina reikšmė gali būti taikoma tik tų rūšių investicijoms, kurios įtrauktos į Europos Komisijos sprendimą dėl valstybės pagalbos SA.109124 (2023/N).
|
|
|
E2.2 Transporto saugos didinimas
|
|
Įsigalioja teisės aktai, kuriais nustatoma: pirmenybė pėstiesiems pervažose, vienodas greitis užstatytose teritorijose, mažiausias atstumas tarp transporto priemonių, kelių eismo saugumo tikslai iki 2030 m. (50 proc. žūčių eismo įvykiuose)
|
Teisės aktų nuostatos, nurodančios įsigaliojimą
|
|
|
|
4 KETVIRTIS
|
|
Nustatomi šie kelių eismo saugumą skatinantys teisės aktų pakeitimai: pėsčiųjų eiliškumas pervažose, vienodo greičio apribojimo miestuose (50 km/h) ir minimalaus atstumo tarp transporto priemonių automagistralėse ir greitkeliuose (pusė greičio metrais) nustatymas. Bendras kelių eismo saugumo tikslas nustatomas Nacionalinėje kelių eismo saugumo programoje, kuria siekiama iki 2030 m. 50 proc. sumažinti žūčių keliuose skaičių, palyginti su 2019 m., laikantis ES įsipareigojimo.
|
|
|
E2.2.1 Investicijos į transporto saugą
|
|
Aplinkkelių tiesimas ir kelių eismo saugos židinių gerinimas
|
|
|
|
10 km aplinkkelių, 125 migrantų antplūdžio valdymo centrai
|
|
|
Patobulinti 125 kelių eismo saugos židinius ir nutiesti 10 km aplinkkelių.
|
|
|
E2.2.1 Investicijos į transporto saugą
|
|
Aplinkkelių tiesimas, kelių eismo saugos židinių įrengimo darbai, automatinių kelių stebėjimo prietaisų įrengimas
|
|
|
10 km aplinkkelių, 125 migrantų antplūdžio valdymo centrai
|
90 km aplinkkelių, 305 viešosios belaidžio interneto zonos, 128 įrenginiai
|
|
|
Naudoti leidimą (-us) arba priėmimo protokolą (-us), išduotą (-us) 90 km aplinkkelio tiesimui.
(Techninis) darbų priėmimas 305 migrantų antplūdžio valdymo centruose.
(Techninis) leidimas įrengti 128 automatinius kelių stebėjimo įtaisus.
|
|
|
E2.2.2 Transporto skaitmeninimas
|
|
ERTMS riedmenų įrangos įrengimas arba atnaujinimas, SDIP įrengimas, automatinės geležinkelio kontrolės punktų įdiegimas ir geležinkelio pervažų sistemų darbai
|
|
|
0
|
199
|
3 KETVIRTIS
|
|
(Techninis) priėmimas ir (arba) pristatymas: I) 7 Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (ERTMS) riedmenų vienetų įrengimas arba atnaujinimas, ii) bent 52 dinaminių informacijos apie keleivius sistemų (SDIP) įrengimas, iii) geležinkelio pervažų sistemų darbai bent 112 vietų, iv) automatinės geležinkelių valdymo taškų kontrolės diegimas bent 28 vietose.
|
E.3. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas
E1.2 Netaršaus ir mažataršio transporto dalies didinimas, neigiamo transporto poveikio aplinkai prevencija ir mažinimas
Reformos tikslas – sumažinti transporto poveikį aplinkai ir sveikatai.
Šią priemonę sudaro teisės akto, kuriuo nustatomas įpareigojimas nustatyti mažataršio transporto zonas miestuose, kuriuose gyvena daugiau kaip 100000 gyventojų ir kuriuose yra kenksmingų medžiagų (NO2) perteklius, palyginti su ES oro taršos ribomis, priėmimas ir mažataršio transporto zonų nustatymas.
E1.2.1 Viešasis transportas miestuose (tramvajus)
Šių investicijų tikslas – padidinti viešojo transporto pasiūlą miestuose. Šią priemonę sudaro tramvajų priėmimas.
E2.3. Transporto prieinamumo, saugumo ir skaitmeninių sprendimų gerinimas
Reforma siekiama padidinti transporto prieinamumą.
Jį sudaro spartesnis Reglamento (EB) Nr. 1371/2007 dėl geležinkelių keleivių teisių ir geležinkelių riedmenų pritaikymo riboto judumo keleiviams įgyvendinimas. Reforma įsigalioja ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d.
Reforma taip pat apima atitinkamas nuostatas, kuriomis siekiama atnaujinti nacionalinius ir tarptautinius riedmenis, kad jie atitiktų neįgaliems keleiviams taikomus reikalavimus. Reforma įsigalioja ne vėliau kaip 2024 m. birželio 30 d.
E3.1.1 Mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos rėmimo priemonė
Šių investicijų tikslas – prisidėti prie mažo ir nulinio anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos plėtros remiant pramonės projektus, skirtus netaršaus judumo ir energetikos sektoriams. Šią priemonę sudaro viešosios investicijos į Priemonę, kuri veikia tiesiogiai teikdama investicijas į nuosavą kapitalą privačiajam sektoriui ir panašią veiklą vykdančiam viešajam sektoriui.
E.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
|
Susijusi priemonė (reforma arba investicija)
|
Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė
|
|
Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)
|
Kiekybiniai rodikliai (tikslai)
|
Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis
|
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
E1.2 Netaršaus ir mažataršio transporto dalies didinimas, neigiamo transporto poveikio aplinkai prevencija ir mažinimas
|
|
Teisės akto, kuriuo atrinktiems, labiausiai užterštiems miestams nustatomas įpareigojimas naudoti mažos taršos zonas, įsigaliojimas
|
Teisės akto nuostata, nurodanti jo įsigaliojimą
|
|
|
|
|
|
Teisės aktu nustatoma pareiga nuo 2025 m. I ketv. miestuose, kuriuose gyvena daugiau kaip 100000 gyventojų, sukurti mažataršes transporto zonas, kuriose kenksmingų medžiagų (NO2) kiekis viršija ES oro taršos ribines vertes.
Teisės akte nurodoma, kad šis įpareigojimas taikomas visiems miestams, kuriuose gyvena daugiau kaip 100000 gyventojų ir kuriuose viršijamos oro kokybės ribos, nustatytos oro kokybės ataskaitoje, kurią Generalinė aplinkos apsaugos inspekcija turi parengti iki kiekvienų metų balandžio 30 d., ir kad mažos taršos transporto zonos tokiuose miestuose nustatomos nuo kitų metų sausio 1 d.
Teisės akte taip pat toliau numatoma galimybė nustatyti mažataršio transporto zonas visose miestų teritorijose, neatsižvelgiant į gyventojų skaičių.
|
|
|
E1.2 Netaršaus ir mažataršio transporto dalies didinimas, neigiamo transporto poveikio aplinkai prevencija ir mažinimas
|
|
Mažataršės transporto zonos
|
Mažataršių transporto zonų nustatymas
|
|
|
|
|
|
Mažataršės transporto zonos nustatomos miestuose, kuriuose gyvena daugiau kaip 100000 gyventojų ir kuriuose viršijamos oro kokybės ribinės vertės, nustatytos naujausioje 2025 m. paskelbtoje Generalinės aplinkos apsaugos inspekcijos oro kokybės ataskaitoje.
|
|
|
E1.2.1 Viešasis transportas miestuose (tramvajus)
|
|
Tramvajai
|
|
|
|
|
1 KETVIRTIS
|
|
Protokolai, kuriais patvirtinamas 88 tramvajų priėmimas.
|
|
|
E2.3. Transporto prieinamumo, saugumo ir skaitmeninių sprendimų gerinimas
|
|
Teisės akto, kuriuo patobulinamos keleivių teisės riedmenų reikalavimų srityje, įsigaliojimas
|
Teisės aktų nuostata, nurodanti įsigaliojimą
|
|
|
|
|
|
Investicijų į geležinkelius techniniai ir funkciniai standartai nustatomi teisės aktu, siekiant užtikrinti tinkamus infrastruktūros sprendimus, tenkinančius riboto judumo keleivių poreikius. Šiuo tikslu teisės aktu panaikinamos atitinkamos nacionalinės nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo Reglamento (EB) Nr. 1371/2007 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų.
|
|
|
E2.3. Transporto prieinamumo, saugumo ir skaitmeninių sprendimų gerinimas
|
|
Pareiga atnaujinti nacionalinius ir tarptautinius riedmenis, kad jie atitiktų neįgaliems keleiviams taikomus reikalavimus
|
Teisės akto nuostata, nurodanti įsigaliojimą
|
|
|
|
|
|
Įsigaliojo atitinkamos nuostatos, kuriomis siekiama geležinkelių riedmenis pritaikyti prie keleivių teisių reikalavimų, pritaikant prie Reglamento (ES) 2021/782 9 straipsnio 3 dalies (kurioje modernizavimas yra pagrįstas ir racionalus atsižvelgiant į numatomą riedmenų eksploatavimo trukmę), kad nacionaliniai ir tarptautiniai riedmenys būtų modernizuoti taip, kad jais galėtų naudotis neįgalūs keleiviai, ir būtų sustiprintos keleivių teisės.
|
|
E7L
|
E3.1.1 Mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos rėmimo priemonė
|
Etapas
|
Įgyvendinimo susitarimas
|
Įgyvendinimo susitarimo pasirašymas
|
|
|
|
1 KETVIRTIS
|
2025
|
Įgyvendinimo susitarimo su Nacionaliniu aplinkos apsaugos ir vandentvarkos fondu pasirašymas. Į įgyvendinimo susitarimą įtraukiama Priemonės investicijų politika, kurioje nurodoma, kad:
·priemonę valdo Nacionalinis aplinkos apsaugos ir vandentvarkos fondas (NFOŚiGW);
·priemonė veikia tiesiogiai teikdama investicijas į nuosavą kapitalą privačiajam sektoriui ir panašią veiklą vykdančiam viešajam sektoriui;
·priemonės tikslas – padėti didinti naujų visai netaršių transporto priemonių gamybos pajėgumus ir elektromobilumo plėtros infrastruktūrą, taip pat pramonės įrenginius ir sprendimus, skirtus visai netaršios energijos gamybai ir saugojimui;
·remiami produktai ir technologijos visų pirma gali apimti mokslinių tyrimų ir inovacijų procesus; technologijų perdavimas ir įmonių bendradarbiavimas, daugiausia dėmesio skiriant mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikai, daugiausia dėmesio skiriant mažataršiams ir netaršiems novatoriškiems sprendimams tvaraus judumo ir netaršių bei mažataršių energijos išteklių srityje;
·paramos gavėjai yra įmonės, įskaitant MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmones;
·laikantis nediskriminavimo principo, viešieji subjektai, vykdantys panašią veiklą kaip ir privatūs subjektai, gaunantys naudos iš finansinės schemos, taip pat galėtų būti pripažįstami galutiniais finansinės schemos naudos gavėjais;
·galutinį sprendimą dėl Priemonės investicijų priima investicijų komitetas arba kitas atitinkamas lygiavertis valdymo organas ir jį patvirtina nuo vyriausybės nepriklausomų narių balsų dauguma.
|
|
E9L
|
E3.1.1 Mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos rėmimo priemonė
|
Etapas
|
Finansavimo sutarčių pasirašymas
|
Finansavimo sutarčių pasirašymas
|
|
|
|
1 KETVIRTIS
|
2026
|
Finansavimo susitarimų su galutiniais paramos gavėjais dėl sumos, kurios reikia, kad bent 75 proc. EGADP investicijų būtų panaudota Priemonei, pasirašymas.
|
|
E10L
|
E3.1.1 Mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos rėmimo priemonė
|
Etapas
|
Investicijų į nuosavą kapitalą užbaigimas
|
Perdavimo liudijimai
|
|
|
|
2 KETVIRTIS
|
2026
|
1 068 537 519 EUR pervedimas galutiniams paramos gavėjams ir valdymo mokestis Nacionaliniam aplinkos apsaugos ir vandentvarkos fondui.
|
F. F KOMPONENTAS. „INSTITUCIJŲ KOKYBĖS IR EKONOMIKOS GAIVINIMO IR ATSPARUMO DIDINIMO PLANO ĮGYVENDINIMO SĄLYGŲ GERINIMAS“
Lenkijai kyla tam tikrų ilgalaikių iššūkių, susijusių su investicine aplinka, visų pirma su Lenkijos teismų sistema, taip pat sprendimų priėmimo ir teisėkūros procesais.
Todėl šiuo komponentu visų pirma siekiama pagerinti investicinę aplinką ir sudaryti sąlygas veiksmingai įgyvendinti Lenkijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Tuo tikslu reformomis siekiama: stiprinti tam tikrus teismų nepriklausomumo ir nešališkumo aspektus; ištaisyti teisėjų, kuriems daro poveikį Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegijos sprendimai drausminėse bylose ir teisėjų imuniteto bylose, padėtį, kad jie būtų grąžinti į pareigas po to, kai naujoji kolegija atliks teigiamą peržiūros procedūrą, kuri turi būti atlikta nedelsiant; aktyviau konsultuotis su socialiniais partneriais teisėkūros procese; didinti poveikio vertinimų naudojimą teisėkūros procese; sumažinti paspartintų procedūrų naudojimą teisėkūros procese; užtikrinti tinkamas konsultacijas su socialiniais partneriais ir suinteresuotaisiais subjektais įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, be kita ko, įsteigiant Stebėsenos komitetą, ir užtikrinti, kad įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą būtų taikoma rizikos vertinimo priemonė „Arachne“.
Komponentas padeda įgyvendinti konkrečiai šaliai skirtą rekomendaciją „gerinti reglamentavimo aplinką, visų pirma stiprinant konsultacijų su socialiniais partneriais ir viešų konsultacijų vaidmenį teisėkūros procese“ (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3) ir „gerinti investicinę aplinką, visų pirma užtikrinant teismų nepriklausomumą“, taip pat „užtikrinti veiksmingas viešas konsultacijas ir socialinių partnerių dalyvavimą politikos formavimo procese“ (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 4).
F1 Teisingumo sistema
Pagrindinis reformų tikslas – padidinti teisminės apsaugos standartą ir pagerinti investicinę aplinką Lenkijoje, taip pat remti vidaus kontrolės sistemą, nurodytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/241 22 straipsnyje, stiprinant teismų nepriklausomumo ir nešališkumo garantijas.
Reforma sustiprinamas pagal įstatymą įsteigtų teismų ir teisėjų nepriklausomumas ir nešališkumas pagal ES sutarties 19 straipsnį ir atitinkamą ES acquis. Pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnio 3 dalį visos kitos reformos vykdomos nesusilpninant šio rezultato ir nedarant neigiamo poveikio toliau nurodytiems elementams.
F1.1. Teismų nepriklausomumo ir nešališkumo stiprinimo reforma
Reforma:
a)visose su teisėjais susijusiose bylose, įskaitant drausminę atsakomybę ir teisėjų imuniteto panaikinimą, nustato Aukščiausiojo Teismo kolegijos, išskyrus esamą Drausmės bylų kolegiją, jurisdikcijos apimtį, atitinkančią iš ES sutarties 19 straipsnio 1 dalies kylančius reikalavimus. Taip užtikrinama, kad minėtas bylas nagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas, o diskrecija paskirti drausmės bylų teismą, turintį jurisdikciją pirmąja instancija nagrinėti bylas, susijusias su bendrosios kompetencijos teismų teisėjais, yra ribota,
b)patikslinti teisėjų drausminės atsakomybės taikymo sritį, užtikrinant, kad nebūtų ribojama Lenkijos teismų teisė teikti ESTT prašymus priimti prejudicinį sprendimą. Toks prašymas nėra pagrindas pradėti drausminę procedūrą prieš teisėją,
c)nors teisėjai vis dar gali būti laikomi atsakingais už profesinį nusižengimą, įskaitant akivaizdžius ir šiurkščius teisės pažeidimus, nustatyti, kad teismo sprendimų turinys nelaikomas drausminiu nusižengimu,
d)užtikrinti, kad vykstant teismo procesui kompetentingas teismas galėtų pradėti patikrinimą, ar teisėjas atitinka nepriklausomumo, nešališkumo ir „įsteigimo pagal įstatymą“ reikalavimus pagal ES sutarties 19 straipsnį, kai tuo klausimu kyla rimtų abejonių, ir kad toks patikrinimas nebūtų laikomas drausminiu nusižengimu,
e)stiprinti procedūrines garantijas ir šalių įgaliojimus drausminėse procedūrose, susijusiose su teisėjais,
I) užtikrinti, kad bendrosios kompetencijos teismų teisėjams iškeltos drausminės bylos būtų išnagrinėtos per pagrįstą laikotarpį,
II) nustatyti tikslesnes taisykles dėl drausmines bylas nagrinėjančių teismų teritorinės jurisdikcijos, siekiant užtikrinti, kad atitinkamą teismą būtų galima tiesiogiai nustatyti pagal teisėkūros procedūra priimtą aktą; ir
III) užtikrinti, kad gynėjas drausminėje byloje, susijusioje su teisėju, būtų paskirtas per pagrįstą laikotarpį, taip pat suteikti laiko gynėjui iš esmės pasirengti vykdyti savo funkcijas konkrečioje byloje. Tuo pat metu teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, jei kaltinamasis teisėjas arba jo gynėjas tinkamai pagrindžia savo nedalyvavimą.
Reforma įsigalioja iki 2022 m. antrojo ketvirčio pabaigos.
Reforma siekiant ištaisyti teisėjų, kuriems daro poveikį Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegijos sprendimai drausminėse bylose ir teisėjų imuniteto bylose, padėtį
Reforma užtikrinama, kad teisėjai, kuriems daro poveikį Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegijos sprendimai, turėtų galimybę peržiūrėti savo bylas. Tokius Drausmės bylų kolegijos jau išnagrinėtus atvejus peržiūri teismas, atitinkantis ES sutarties 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus, pagal taisykles, kurios turi būti priimtos remiantis pirmiau nurodyta reforma. Teisės akte nustatoma, kad pirmasis teismo, nagrinėjančio tas bylas, posėdis turi įvykti per tris mėnesius nuo teisėjo prašymo peržiūrėti sprendimą gavimo dienos ir kad bylos turi būti išnagrinėtos per dvylika mėnesių nuo tokio prašymo gavimo dienos. Šiuo metu Drausmės bylų kolegijoje nagrinėjamos bylos perduodamos toliau nagrinėti teismui pagal minėtoje byloje nustatytas taisykles.
Reforma įsigalioja iki 2022 m. antrojo ketvirčio pabaigos.
Abi pirmiau išvardytos reformos, kurių užbaigimo data yra 2022 m. II ketv., turi būti įvykdytos prieš pateikiant pirmąjį mokėjimo prašymą Komisijai ir turi būti išankstinė bet kokio mokėjimo pagal EGADP reglamento 24 straipsnį sąlyga.
F2.1. Teisėkūros proceso gerinimas
Reformos tikslas – priimti Seimo, Senato ir Ministrų Tarybos darbo tvarkos taisyklių pakeitimą.
F3.1 EGAD plano įgyvendinimo sąlygų gerinimas
Siekiant užtikrinti tinkamas konsultacijas su socialiniais partneriais ir suinteresuotaisiais subjektais įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, reforma apima teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo įsteigiamas stebėsenos komitetas, kurį sudaro suinteresuotieji subjektai ir socialiniai partneriai, dalyvaujantys įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, įsigaliojimą.
Stebėsenos komitetui pavedama prižiūrėti veiksmingą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimą. Į teisėkūros procedūra priimamą aktą įtraukiama nuostata, pagal kurią teisiškai privaloma konsultuotis su Stebėsenos komitetu įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Reforma taip pat apima gairių, kuriomis nustatomos suinteresuotųjų subjektų ir socialinių partnerių dalyvavimo planuojant, įgyvendinant, stebint ir vertinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą taisyklės, priėmimą.
Reforma taip pat apima saugyklos sistemos įdiegimą pagal Reglamento (ES) 2021/241 22 straipsnio 2 dalies d punktą, kad būtų galima rinkti, saugoti ir stebėti duomenis apie tarpines ir siektinas reikšmes, be kita ko, galutinių gavėjų lygmeniu. Iš šios saugyklos sistemos gaunami duomenys įvedami į sistemą ARACHNE, kuri naudojama atliekant auditą ir kontrolę, siekiant užkirsti kelią interesų konfliktams, sukčiavimui, korupcijai ir dvigubam finansavimui, juos nustatyti ir ištaisyti. Ši tarpinė reikšmė turi būti pasiekta prieš pateikiant Komisijai pirmąjį mokėjimo prašymą ir yra išankstinė bet kokio mokėjimo pagal EGADP reglamento 24 straipsnį sąlyga.
Galiausiai reforma taip pat apima darbo krūvio analizės rengimą siekiant įvertinti administracinius gebėjimus koordinuoti ir įgyvendinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą.
Reforma turi būti įgyvendinta iki 2024 m. birželio 30 d.
F.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
|
Susijusi priemonė (reforma arba investicija)
|
Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė
|
|
Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)
|
Kiekybiniai rodikliai (tikslai)
|
Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis
|
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
F1.1. Teismų nepriklausomumo ir nešališkumo stiprinimo reforma
|
|
Reformos, kuria stiprinamas teismų nepriklausomumas ir nešališkumas, įsigaliojimas
|
Teisės akto nuostata, nurodanti įsigaliojimą
|
|
|
|
|
|
Įsigalioja reforma, kuria:
a)visose su teisėjais susijusiose bylose, įskaitant drausminę atsakomybę ir teisėjų imuniteto panaikinimą, nustato Aukščiausiojo Teismo kolegijos, išskyrus esamą Drausmės bylų kolegiją, jurisdikcijos apimtį, atitinkančią iš ES sutarties 19 straipsnio 1 dalies kylančius reikalavimus. Taip užtikrinama, kad minėtas bylas nagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas, o diskrecija paskirti drausmės bylų teismą, turintį jurisdikciją pirmąja instancija nagrinėti bylas, susijusias su bendrosios kompetencijos teismų teisėjais, yra ribota,
b)patikslinti teisėjų drausminės atsakomybės taikymo sritį, užtikrinant, kad nebūtų ribojama Lenkijos teismų teisė teikti ESTT prašymus priimti prejudicinį sprendimą. Toks prašymas nėra pagrindas pradėti drausminę procedūrą prieš teisėją,
c)nors teisėjai vis dar gali būti laikomi atsakingais už profesinį nusižengimą, įskaitant akivaizdžius ir šiurkščius teisės pažeidimus, nustatyti, kad teismo sprendimų turinys nelaikomas drausminiu nusižengimu,
d)užtikrinti, kad vykstant teismo procesui kompetentingas teismas galėtų pradėti patikrinimą, ar teisėjas atitinka nepriklausomumo, nešališkumo ir „įsteigimo pagal įstatymą“ reikalavimus pagal ES sutarties 19 straipsnį, kai tuo klausimu kyla rimtų abejonių, ir kad toks patikrinimas nebūtų laikomas drausminiu nusižengimu,
e)stiprinti procedūrines garantijas ir šalių įgaliojimus drausminėse procedūrose, susijusiose su teisėjais,
(I)užtikrinti, kad bendrosios kompetencijos teismų teisėjams iškeltos drausminės bylos būtų išnagrinėtos per pagrįstą laikotarpį,
(II)nustatyti tikslesnes taisykles dėl drausmines bylas nagrinėjančių teismų teritorinės jurisdikcijos, siekiant užtikrinti, kad atitinkamą teismą būtų galima tiesiogiai nustatyti pagal teisėkūros procedūra priimtą aktą; ir
(III)užtikrinti, kad gynėjas drausminėje byloje, susijusioje su teisėju, būtų paskirtas per pagrįstą laikotarpį, taip pat suteikti laiko gynėjui iš esmės pasirengti vykdyti savo funkcijas konkrečioje byloje. Tuo pat metu teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, jei kaltinamasis teisėjas arba jo gynėjas tinkamai pagrindžia savo nedalyvavimą.
|
|
|
Reforma siekiant ištaisyti teisėjų, kuriems daro poveikį Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegijos sprendimai drausminėse bylose ir teisėjų imuniteto bylose, padėtį
|
|
Reformos, kuria siekiama ištaisyti teisėjų, kuriems daro poveikį Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegijos sprendimai drausminėse bylose ir teisėjų imuniteto bylose, padėtį, įsigaliojimas
|
Teisės akto nuostata, nurodanti įsigaliojimą
|
|
|
|
|
|
Reformos, kuria užtikrinama, kad teisėjai, kuriems daro poveikį Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegijos sprendimai, turėtų galimybę peržiūrėti savo bylas, įsigaliojimas. Tokias bylas, dėl kurių Drausmės bylų kolegija jau priėmė sprendimą, peržiūri teismas, atitinkantis ES sutarties 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus, pagal taisykles, kurios turi būti priimtos remiantis F1G tarpine reikšme. Teisės akte nustatoma, kad pirmasis teismo, nagrinėjančio tas bylas, posėdis turi įvykti per tris mėnesius nuo teisėjo prašymo peržiūrėti sprendimą gavimo dienos ir kad bylos turi būti išnagrinėtos per dvylika mėnesių nuo tokio prašymo gavimo dienos. Šiuo metu Drausmės bylų kolegijoje nagrinėjamos bylos perduodamos toliau nagrinėti teismui pagal minėtoje byloje nustatytas taisykles.
|
|
|
Reforma siekiant ištaisyti teisėjų, kuriems daro poveikį Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegijos sprendimai drausminėse bylose ir teisėjų imuniteto bylose, padėtį
|
|
Reforma, kuria siekiama ištaisyti teisėjų, kuriems daro poveikį Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegijos sprendimai drausminėse bylose ir teisėjų imuniteto bylose, padėtį
|
|
|
|
|
|
|
Priimami sprendimai dėl visų peržiūros bylų, pradėtų pagal F2G tarpinį tikslą, išskyrus tinkamai pagrįstas išimtines aplinkybes.
|
|
|
F2.1. Teisėkūros proceso gerinimas
|
Etapas
|
Seimo, Senato ir Ministrų Tarybos darbo tvarkos taisyklių pakeitimų įsigaliojimas
|
Teisės aktų nuostatos, nurodančios įsigaliojimą
|
|
|
|
|
|
Įsigalioja Seimo darbo tvarkos taisyklių pakeitimai, kuriais paspartintos procedūros taikomos tik pagrįstais atvejais, o pavaduotojų pasiūlytiems įstatymų projektams nustatomas reikalavimas, kad, išskyrus pagrįstus atvejus, būtų atliktas poveikio vertinimas ir surengtos viešos konsultacijos.
Darbo tvarkos taisyklių pakeitimų įsigaliojimas
Ministrų Tarybos procedūra, pagal kurią pagreitintos procedūros taikomos tik pagrįstais atvejais.
Įsigalioja Senato darbo tvarkos taisyklių pakeitimai, kuriais Senato siūlomiems įstatymų projektams nustatomas reikalavimas atlikti poveikio vertinimą, išskyrus pagrįstus atvejus.
|
|
|
F3.1 EGAD plano įgyvendinimo sąlygų gerinimas
|
|
Teisės akto, kuriuo įsteigiamas stebėsenos komitetas ir jam pavedama veiksmingo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo priežiūra, įsigaliojimas
|
Teisės akto nuostata, nurodanti įsigaliojimą
|
|
|
|
|
|
Po viešų konsultacijų įsigalioja teisės aktas, kuriuo:
1) įsteigti Stebėsenos komitetą, kuriam būtų pavesta stebėti veiksmingą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimą ir kurį sudarytų suinteresuotieji subjektai ir socialiniai partneriai, kuriems ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimas daro poveikį, įskaitant pilietinei visuomenei atstovaujančių ir pagrindines teises bei nediskriminavimą propaguojančių įstaigų atstovus;
2) nustatyti teisinį reikalavimą konsultuotis su Stebėsenos komitetu įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą.
|
|
F6G
|
F3.1 EGAD plano įgyvendinimo sąlygų gerinimas
|
Etapas
|
Už regioninę plėtrą atsakingo ministro gairių, kuriomis nustatomos suinteresuotųjų subjektų ir socialinių partnerių dalyvavimo įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą taisyklės, priėmimas
|
Gairių paskelbimas Plėtros fondų ir regioninės politikos ministerijos interneto svetainėje
|
|
|
|
2 KETVIRTIS
|
2022
|
Po viešų konsultacijų priimtos Gairės, kuriomis siekiama užtikrinti veiksmingą suinteresuotųjų subjektų ir socialinių partnerių dalyvavimą programuojant, įgyvendinant, stebint ir vertinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą.
Gairėmis suderinamos priemonės, kurių turi imtis už reformų ir investicijų pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įgyvendinimą atsakingos institucijos.
Į gaires įtraukiami suinteresuotųjų subjektų ir socialinių partnerių dalyvavimo stebėsenos ir vertinimo mechanizmai.
|
|
|
F3.1 EGAD plano įgyvendinimo sąlygų gerinimas
|
|
Veiksmingo audito ir kontrolės užtikrinimas įgyvendinant EGADP, apsaugant Sąjungos finansinius interesus
|
Audito ataskaita, kuria patvirtinamos saugyklos sistemos funkcijos
|
|
|
|
|
|
Įdiegiama ir veikia saugyklos sistema, skirta EGADP įgyvendinimo stebėsenai užtikrinti. Sistema apima bent šias funkcijas:
a) duomenų rinkimas ir tarpinių bei siektinų reikšmių pasiekimo stebėsena;
b) rinkti, saugoti duomenis, kurių reikalaujama pagal EGADP reglamento 22 straipsnio 2 dalies d punkto i-iii papunkčius, ir užtikrinti prieigą prie jų.
Prieiga prie šių duomenų audito ir kontrolės tikslais suteikiama visoms atitinkamoms nacionalinėms ir Europos įstaigoms. Iš šios saugyklos sistemos gaunami duomenys kas ketvirtį įvedami į sistemą ARACHNE. Sistema „Arachne“ naudojama audito ir kontrolės metu siekiant užkirsti kelią interesų konfliktams, sukčiavimui, korupcijai ir dvigubam finansavimui, juos nustatyti ir ištaisyti.
|
|
|
F3.1 EGAD plano įgyvendinimo sąlygų gerinimas
|
|
Plėtros fondų ir regioninės politikos ministerijos parengta darbo krūvio analizė.
|
Plėtros fondų ir regioninės politikos ministerijos parengta darbo krūvio analizė
|
|
|
|
|
|
Atliekama institucijų, dalyvaujančių įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, darbo krūvio analizė. Jei atlikus darbo krūvio analizę nustatoma, kad reikia papildomų darbuotojų, priimamas vyriausybės sprendimas skirti papildomų etatų institucijoms, koordinuojančioms ir įgyvendinančioms ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą.
|
G. SUDEDAMOJI DALIS G: „REPOWEREU“
„REPowerEU“ komponentu siekiama padėti mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro Lenkijoje ir toliau sudaryti sąlygas energetikos pertvarkai, remiant atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimą ir didinant elektros tinklų pajėgumą integruoti šiuos energijos išteklius. Šie tikslai taip pat įgyvendinami imantis veiksmų energijos vartojimo efektyvumui, be kita ko, namų ūkiuose, didinti. Šiuo komponentu taip pat siekiama padidinti energijos tiekimo saugumą.
Šiuo atžvilgiu komponento priemonėmis siekiama įgyvendinti per 2022 ir 2023 m. Europos semestrą Lenkijai pateiktas rekomendacijas. Visų pirma numatytos priemonės padeda paspartinti perėjimą prie švarios energijos, visų pirma supaprastinant leidimų sparčiau diegti atsinaujinančiųjų išteklių energiją išdavimo procedūras, plečiant ir modernizuojant tinklus, kad būtų sudarytos sąlygos naujai pastatytiems atsinaujinančiųjų išteklių energijos pajėgumams, remiant elektros energijos kaupimo įrenginius ir skatinant investicijas į perdavimo ir skirstymo tinklus kaimo vietovėse, kad būtų padidinti naujų atsinaujinančiųjų energijos išteklių prijungimo prie tinklo pajėgumai, taip pat remiant jūros vėjo elektrinių parkų plėtrą. Ji taip pat padeda šalinti kliūtis vietos atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijų plėtrai ir remti jų diegimą. Tai padeda veiksmingai įgyvendinti rekomendacijas, kuriomis siekiama paspartinti laipsnišką iškastinio kuro atsisakymą ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimą, reformuoti prijungimo prie tinklo leidimų išdavimo ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių, įskaitant energetikos bendrijas, biometaną ir vandenilį iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, teisinę sistemą (2022 m. ŠSR 6.1–6.2., 2023 m. ŠSR 4.1–4.2.). Siekiant įgyvendinti rekomendacijas skatinti tvarias viešojo transporto rūšis (2023 m. KŠSR Nr. 4.4) ir elektrinių transporto priemonių naudojimą (2022 m. KŠSR Nr. 6.4), į komponentą įtrauktos transporto sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo priemonės, visų pirma pakeičiant taršias miesto viešojo transporto priemones netaršiomis transporto priemonėmis ir priimant ekologiško transporto veiksmų planą, atitinkantį ES klimato tikslus. Be to, komponentas apima priemones, kuriomis remiamos integruotos namų renovacijos paslaugos ir laipsniškas iškastinio kuro atsisakymas būstų šildymo sektoriuje, laikantis rekomendacijų skatinti taupyti energiją, didinti investicijas į pastatų energijos vartojimo efektyvumą ir mažinti centralizuoto šilumos tiekimo priklausomybę nuo iškastinio kuro, kad būtų sprendžiama energijos nepritekliaus problema (6.3 ŠSR). 2022 m. ir KŠSR 4.3. 2023). Šiuo komponentu taip pat siekiama atnaujinti žaliajai pertvarkai skirtas sektorių kvalifikacijų sistemas, kaip raginama rekomendacijose stiprinti politikos pastangas, kuriomis siekiama suteikti ir įgyti žaliajai pertvarkai reikalingų įgūdžių ir kompetencijų (2023 m. ŠSR Nr. 4.5). Galiausiai tikslinėmis investicijomis į dujų infrastruktūrą siekiama proporcingai ir tikslingai patenkinti neatidėliotinus Lenkijos tiekimo saugumo poreikius. Energijos paramos fondo tikslas – sutelkti privačias investicijas ir pagerinti galimybes gauti finansavimą energetikos pertvarkai itin svarbiuose sektoriuose. Tai padeda įgyvendinti rekomendacijas didinti viešąsias investicijas į skaitmeninę pertvarką ir energetinį saugumą, be kita ko, naudojantis EGADP, „REPowerEU“ ir kitų ES fondų lėšomis. (2022 m. KŠSR Nr. 1.2 ir 2023 m. KŠSR Nr. 1.3).
Dauguma komponento priemonių yra tarpvalstybinio arba daugiašalio pobūdžio. Iš tiesų, kelios priemonės užtikrina energijos tiekimą visoje Sąjungoje, visų pirma reformos, kuriomis siekiama palengvinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimą, be kita ko, energetikos bendrijose, ir tokių energijos išteklių prijungimą prie elektros tinklo. Be to, komponentas apima investicijas, kuriomis siekiama remti atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektus ir gerinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimą į tinklą. Kitomis reformomis ir investicijomis prisidedama prie pastatų renovacijos tempo didinimo ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo, taip mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro ir energijos poreikį. Šiomis priemonėmis taip pat prisidedama prie platesnių ES lygmens energetikos ir klimato politikos veiksmų.
Tikimasi, kad jokia šio komponento priemone nebus padaryta reikšminga žala aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (C(2023) 6454 final) nustatytų priemonių ir rizikos mažinimo veiksmų aprašymą, o reikšmingos žalos nedarymo principas G3.2.1 priemonei netaikomas. „Gamtinių dujų infrastruktūros statyba energetiniam saugumui užtikrinti“ pagal Reglamento (ES) 2021/241 21c straipsnio 6 dalį.
G1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas
G1.1 subkomponentas. Investicijų į atsinaujinančiuosius energijos išteklius skatinimas
Subkomponentu siekiama skatinti energetikos bendrijų eksploatuojamų atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginių plėtrą, visų pirma tobulinant sistemą, kad būtų skatinamas spartesnis tokių bendrijų diegimas. Be to, šis subkomponentas apima priemones, kuriomis remiamas elektros energijos kaupimas siekiant integruoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius į tinklą, ir priemones, kuriomis stiprinami institucijų, dalyvaujančių įgyvendinant „REPowerEU“ reformas bei investicijas ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų procesuose, administraciniai ir organizaciniai gebėjimai.
G1.1.1 Energijos bendrijoms palankios reglamentavimo aplinkos nustatymas
Reformos tikslas – spręsti Lenkijos energetikos bendruomenių reglamentavimo aplinkos problemas. Šią priemonę sudaro teisinių, organizacinių ir administracinių kliūčių, trukdančių plėtoti energetikos bendrijas, energetikos klasterius ar energetikos kooperatyvus, analizės paskelbimas.
G1.1.2. Energetikos bendrijų plėtros rėmimas
Šių investicijų tikslas – remti energetikos bendrijų, įskaitant energetikos klasterius, energetikos kooperatyvus ir kitas energetikos bendrijas, vykdomą atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo didinimą.
Šią priemonę sudaro: I) dotacijų susitarimus, pasirašytus su gavėjais pagal pasirengimo investicijoms dalį, ir ii) dotacijų susitarimus, pasirašytus su gavėjais pagal investicijų dalį.
G1.1.3 Energijos kaupimo sistemos (negrąžintina parama)
Šių investicijų tikslas – užtikrinti elektros energijos tiekimo vartotojams tęstinumą ir padidinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių (AEI) naudojimo efektyvumą. Pagal šią priemonę numatoma įrengti baterinę energijos kaupimo sistemą (BESS).
G1.1.4. Parama institucijoms, įgyvendinančioms „REPowerEU“ reformas ir investicijas
Šių investicijų tikslas – padidinti pagrindinių viešųjų institucijų, dalyvaujančių remiant „REPowerEU“ reformas ir investicijas, administracinius ir organizacinius gebėjimus. Šią priemonę sudaro i) 106 naujų administracijos etatų, kuriems pavestos užduotys, įskaitant darbą, susijusį su „REPowerEU“ reformomis ir investicijomis, sukūrimas, ii) finansinė parama NVO, vykdančioms gebėjimų stiprinimo projektus, kuriais remiamos „REPowerEU“ reformos ir investicijos, ir iii) IT priemonės bandymo etapo užbaigimas, siekiant padėti Energetikos reguliavimo tarnybai stebėti energetikos infrastruktūrą, tinklo plėtrą ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių (AEI) paramos schemos valdymą.
G1.2 pakomponentis. Elektros tinklų perpildymas siekiant paspartinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių integravimą
Subkomponento tikslas – įdiegti priemones ir atlikti patobulinimus, kad būtų paspartintas naujų įrenginių, gaminančių elektros energiją iš atsinaujinančiųjų išteklių, kūrimas. Tai reiškia, kad reikia pašalinti prijungimo prie tinklų kliūtis, taip pat pastatyti naują infrastruktūrą ir atnaujinti esamus tinklus, kad atsinaujinančiųjų išteklių energija būtų tiekiama iš ten, kur ji gaminama, ir ten, kur ji naudojama.
G1.2.1 Reguliavimo sprendimai siekiant paspartinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimą į skirstomuosius tinklus
Šios reformos tikslas – remti prioritetines investicijas į tinklo plėtrą, siekiant sumažinti kliūtis atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrai. Šią priemonę sudaro reguliavimo sistemos paskelbimas, kad Energetikos reguliavimo tarnyba galėtų nustatyti prioritetines investicijas į tinklo plėtrą ir atspindėti prioritetines investicijas į skirstomųjų tinklų tarifus.
G1.2.2 Atsinaujinančių energijos išteklių integravimo į elektros tinklus kliūčių šalinimas
Šios reformos tikslas – pašalinti reguliavimo kliūtis, trukdančias integruoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius į elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklus. Šią priemonę sudaro i) įvairių atsinaujinančiųjų energijos išteklių prijungimo prie vieno prijungimo taško teisinės sistemos sukūrimas; ir ii) teisės akto (-ų), susijusio (-ių) su prisijungimo prašymų tvarkymu, įsigaliojimas.
G1.2.3. Perdavimo tinklai ir pažangi elektros energijos infrastruktūra
Šių investicijų tikslas – išplėsti, modernizuoti ir skaitmenizuoti perdavimo tinklus ir palengvinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimą į elektros energijos sistemą.
Šią priemonę sudaro: elektros energijos perdavimo linijų statyba arba modernizavimas, ii) naujos, išplėstos arba patobulintos elektros energijos perdavimo tinklo pastotės, iii) vienos centrinės energijos rinkos informacinės sistemos (CSIRE) ir galios kokybės stebėsenos sistemų įrengimas ir iv) trijų naujų, patobulintų arba išplėstų perdavimo sistemos operatoriaus IT sistemų įrengimas.
G1.2.4 Elektros energijos skirstymo tinklų statyba arba modernizavimas
Šių investicijų tikslas – remti elektros energijos skirstymo tinklų, daugiausia aptarnaujančių kaimo vietoves, statybą, modernizavimą ir skaitmeninimą, kad šiose vietovėse būtų galima prijungti naujus atsinaujinančiuosius energijos išteklius.
Šią priemonę sudaro skirstomųjų tinklų statyba arba modernizavimas.
Subkomponentas. Tvaraus transporto plėtra
Subkomponento tikslas – remti darnųjį transportą.
G1.3.2 Netaršus kolektyvinis transportas (autobusai)
Šių investicijų tikslas – padaryti viešąjį transportą švaresnį ir padidinti jo patrauklumą.
Investicijas sudaro visai netaršių autobusų pristatymas.
G2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
G1.1 subkomponentas. Investicijų į atsinaujinančiuosius energijos išteklius skatinimas
|
Eilės SKAIČIUS
|
Susijusi priemonė (reforma arba investicija)
|
Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė
|
Pavadinimas
|
Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)
|
Kiekybiniai rodikliai (tikslai)
|
Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis
|
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
|
|
|
|
|
|
|
Matavimo vienetas
|
Atskaitos scenarijus
|
Tikslas
|
Ketvirčio
|
Metų
|
|
|
G1G
|
G1.1.1 Energijos bendrijoms palankios reglamentavimo aplinkos nustatymas
|
Etapas
|
Kliūčių, trukdančių plėtoti energetikos bendrijas, energetikos kooperatyvus ar energetikos klasterius, analizė
|
Analizės skelbimas
|
|
|
|
3 KETVIRTIS
|
2024
|
Teisinių, organizacinių ir administracinių kliūčių, trukdančių plėtoti energetikos bendrijas, energetikos klasterius ar energetikos kooperatyvus, analizės paskelbimas. Analizėje taip pat pasiūlomi tų kliūčių šalinimo sprendimai.
|
|
G2G GRUPĖ
|
G1.1.2. Energetikos bendrijų plėtros rėmimas
|
Etapas
|
Kvietimas teikti paraiškas dėl paramos investicijoms programos
|
Kvietimo teikti pasiūlymus energetikos bendruomenėms, norinčioms gauti paramą pagal investicijų dalį, paskelbimas
|
|
|
|
4 KETVIRTIS
|
2023
|
Skelbiamas atviras, skaidrus ir konkurencingas kvietimas teikti pasiūlymus, skirtas energetikos kooperatyvams, energetikos bendrijoms ir energetikos klasteriams, siekiant subalansuotai paskirstyti paramą įvairių rūšių paramos gavėjams.
|
|
G3G
|
G1.1.2. Energetikos bendrijų plėtros rėmimas
|
Tikslas
|
Subjektai, remiami pagal pasirengimo investicijoms dalį
|
|
Skaičius
|
0
|
162
|
1 KETVIRTIS
|
2025
|
Dotacijų susitarimų, pasirašytų su gavėjais pagal pasirengimo investicijoms dalį, skaičius.
|
|
G5G GRUPĖ
|
G1.1.2. Energetikos bendrijų plėtros rėmimas
|
Tikslas
|
Subjektai, remiami pagal investicinę dalį
|
|
Skaičius
|
0
|
20
|
4 KETVIRTIS
|
2025
|
Dotacijų susitarimų, pasirašytų su gavėjais pagal investicijų dalį, skaičius.
|
|
G6G
|
G1.1.3 Energijos kaupimo sistemos (negrąžintina parama)
|
Etapas
|
Baterijos energijos kaupimo sistemos (-ų) (BESS) ir aukštosios įtampos kabelio (-ių) įrengimas
|
Įrenginių priėmimo protokolai
|
|
|
|
3 KETVIRTIS
|
2026
|
Baterijų energijos kaupimo sistemos (-ų), kurios (-ių) bendra galia yra bent 1 800 MWh, įrengimo ir aukštosios įtampos kabelio (-ių) įrengimo priėmimo protokolai.
|
|
G7G GRUPĖ
|
G1.1.4. Parama institucijoms, įgyvendinančioms „REPowerEU“ reformas ir investicijas
|
Tikslas
|
Administracinių gebėjimų įgyvendinti „REPowerEU“ reformas ir investicijas didinimas
|
|
Skaičius
|
0
|
106
|
4 KETVIRTIS
|
2024
|
Administracijoje sukurti bent 106 nauji etatai, kuriems pavestos užduotys, įskaitant darbą, susijusį su „REPowerEU“ reformomis ir investicijomis.
|
|
G8G GRUPĖ
|
G1.1.4. Parama institucijoms, įgyvendinančioms „REPowerEU“ reformas ir investicijas
|
Tikslas
|
Gebėjimų stiprinimo projektus vykdančios NVO
|
|
Skaičius
|
0
|
15
|
4 KETVIRTIS
|
2025
|
Bent 15 NVO gauna finansinę paramą gebėjimų stiprinimo projektams, kuriais remiamos „REPowerEU“ reformos ir investicijos, vykdyti.
|
|
G11G
|
G1.1.4. Parama institucijoms, įgyvendinančioms „REPowerEU“ reformas ir investicijas
|
Etapas
|
Energetikos reguliavimo tarnybai skirta IT priemonė
|
Energetikos reguliavimo tarnybos IT priemonės bandymo etapo užbaigimas
|
|
|
|
2 KETVIRTIS
|
2026
|
Priėmimo protokolas, kuriuo patvirtinama, kad užbaigtas Energetikos reguliavimo tarnybos IT priemonės bandymo etapas.
|
G1.2 pakomponentis. Elektros tinklų perpildymas siekiant paspartinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių integravimą
|
Eilės SKAIČIUS
|
Susijusi priemonė (reforma arba investicija)
|
Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė
|
Pavadinimas
|
Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)
|
Kiekybiniai rodikliai (tikslai)
|
Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis
|
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
|
|
|
|
|
|
|
Matavimo vienetas
|
Atskaitos scenarijus
|
Tikslas
|
Ketvirčio
|
Metų
|
|
|
G12G
|
G1.2.1 Reguliavimo sprendimai siekiant paspartinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimą į skirstomuosius tinklus
|
Etapas
|
Naujo reguliavimo modelio, susijusio su prioritetinėmis investicijomis į tinklo plėtrą, paskelbimas
|
Reguliavimo sistema buvo paskelbta
|
|
|
|
4 KETVIRTIS
|
2024
|
Reguliavimo sistemos, pagal kurią Energetikos reguliavimo tarnyba galėtų nustatyti prioritetines investicijas į tinklo plėtrą ir atsižvelgti į prioritetines investicijas į skirstomųjų tinklų tarifus, paskelbimas.
|
|
G13G
|
G1.2.2 Atsinaujinančių energijos išteklių integravimo į elektros tinklus kliūčių šalinimas
|
Etapas
|
Teisinės sistemos, kuria sudaromos sąlygos kabeliniam sutelkimui, įsigaliojimas
|
Iš dalies keičiančio akto nuostata, nurodanti jo įsigaliojimą
|
|
|
|
4 KETVIRTIS
|
2023
|
Atsinaujinančiųjų energijos išteklių įstatymo ir Energetikos įstatymo pakeitimai, kuriais sudaromos sąlygos viename prijungimo taške prijungti prie elektros tinklo daug atsinaujinančiųjų energijos išteklių. Pagal naująsias taisykles atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamintojams, kurie Energetikos įstatyme nustatytomis sąlygomis sudaro susitarimą, leidžiama dalytis jungtimi, t. y. naudoti tuos pačius prijungimo pajėgumus viename prijungimo taške, kartu išlaikant galimybę sudaryti pagamintos energijos pardavimo sutartis. Be to, iš dalies keičiamas Atsinaujinančiųjų energijos išteklių įstatymas. Pakeitimais subjektams, kurie naudojasi atsinaujinančiųjų energijos išteklių paramos schemomis, suteikiama galimybė dalytis savo prijungimo pajėgumais su kitais įrenginiais, prijungtais tame pačiame prijungimo taške, neprarandant teisės į tame akte numatytą paramą. Iš įrenginių, turinčių vieną prijungimo tašką, paramos schema gali būti taikoma tik vienam įrenginiui.
|
|
G14G
|
G1.2.2 Atsinaujinančių energijos išteklių integravimo į elektros tinklus kliūčių šalinimas
|
Etapas
|
Teisės akto (-ų) dėl prijungimo prie tinklo įsigaliojimas
|
Teisės akto (-ų) nuostatos, nurodančios jų įsigaliojimą
|
|
|
|
4 KETVIRTIS
|
2025
|
Įsigalioja teisės aktas (-ai), kuriuo (-iais) reikalaujama, kad elektros energijos perdavimo ir skirstymo operatoriai, aptarnaujantys ne mažiau kaip šimtą tūkstančių prijungtų vartotojų:
·Nustatyti vienodas taisykles, be kita ko, dėl prisijungimo prašymų tvarkymo kriterijų ir terminų;
·Viešai skelbia šią informaciją: I) turimi tinklo sujungimo pajėgumai; II) atmestus prijungimo prašymus, įskaitant atmetimo priežastis, ir iii) vienodą taisyklių rinkinį;
·Suteikia galimybę prašymus prisijungti pateikti elektroniniu būdu.
|
|
G17G
|
G1.2.3. Perdavimo tinklai ir pažangi elektros energijos infrastruktūra
|
Tikslas
|
Naujai pastatyto arba modernizuoto elektros energijos perdavimo tinklo ilgis (km)
|
|
Skaičius
|
0
|
320
|
2 KETVIRTIS
|
2026
|
Naujai nutiestų arba modernizuotų elektros perdavimo tinklo atkarpų (400 kV) kilometrų skaičius.
|
|
G18G
|
G1.2.3. Perdavimo tinklai ir pažangi elektros energijos infrastruktūra
|
Etapas
|
Perdavimo sistemos operatoriaus ir valdžios institucijų susitarimų dėl dotacijų elektros energijos perdavimo tinklo atkarpų statybai ar modernizavimui pasirašymas
|
Pasirašyti susitarimai dėl dotacijų
|
|
|
|
4 KETVIRTIS
|
2024
|
Dotacijų susitarimų dėl projektų, susijusių su elektros perdavimo tinklo atkarpų, apimančių 50 km 220 kV elektros perdavimo tinklo atkarpų ir 5 elektros perdavimo tinklo pastotes, statyba arba modernizavimu, pasirašymas.
|
|
G19G
|
G1.2.3. Perdavimo tinklai ir pažangi elektros energijos infrastruktūra
|
Tikslas
|
Naujai pastatyto arba modernizuoto elektros energijos perdavimo tinklo ilgis (km)
|
|
Skaičius
|
0
|
50
|
2 KETVIRTIS
|
2026
|
Naujai nutiestų arba modernizuotų elektros perdavimo tinklo atkarpų kilometrų skaičius (220 kV).
|
|
G20G
|
G1.2.3. Perdavimo tinklai ir pažangi elektros energijos infrastruktūra
|
Tikslas
|
Išplėstos, modernizuotos arba naujos perdavimo tinklo pastotės
|
|
Skaičius
|
0
|
5
|
2 KETVIRTIS
|
2026
|
Elektros energijos perdavimo tinklo išplėstų, atnaujintų arba naujų pastočių skaičius.
|
|
G21G GRUPĖ
|
G1.2.3. Perdavimo tinklai ir pažangi elektros energijos infrastruktūra
|
Etapas
|
Centrinė energijos rinkos informacinė sistema (CSIRE) ir galios kokybės stebėsenos sistemos
|
Vienos centrinės energijos rinkos informacinės sistemos (CSIRE) įrengimas ir energijos kokybės stebėjimo sistemų įrengimas 48 pastotėse
|
|
|
|
3 KETVIRTIS
|
2025
|
Vienos centrinės energijos rinkos informacinės sistemos (CSIRE) įrengimas ir energijos kokybės stebėjimo sistemų įrengimas 48 pastotėse.
|
|
G22G
|
G1.2.3. Perdavimo tinklai ir pažangi elektros energijos infrastruktūra
|
Tikslas
|
Perdavimo sistemos operatoriaus IT sistemos
|
|
Skaičius
|
0
|
3
|
4 KETVIRTIS
|
2025
|
Trys naujos, patobulintos arba išplėstos perdavimo sistemos operatoriaus (PSO) IT sistemos, įskaitant techninę infrastruktūrą, įskaitant:
·duomenų centras;
·elektros energijos balansavimo rinkos programinė įranga;
·sistemos DYSTER SCADA ir EMS (posistemių) modernizavimas.
|
|
G23G
|
G1.2.4 Elektros energijos skirstymo tinklų statyba arba modernizavimas
|
Etapas
|
Projektų nustatymas ir apibrėžimas
|
Atitinkamos institucijos pasirašytas vidaus dokumentas, kuriame nurodyti skirstymo tinklų gerinimo Lenkijoje projektai
|
|
|
|
4 KETVIRTIS
|
2024
|
Projektai, kuriais siekiama pagerinti paskirstymo tinklus, daugiausia aptarnaujančius kaimo vietoves, nustatomi ir išdėstomi galutiniame dokumente, kurį viduje patvirtina atitinkama Lenkijos valdžios institucija. Šiame dokumente taip pat nurodomas kiekvieno projekto finansavimo šaltinis, kuris neapima kitų ES šaltinių.
Kartu įgyvendinant nustatytus projektus turi būti nutiesta arba modernizuota bent 880 km skirstomųjų tinklų (nepriklausomai nuo įtampos), įskaitant susijusias stotis.
Visi nustatyti projektai apima pažangiojo tinklo funkcijas, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas dvikrypčiam skaitmeniniam ryšiui, tikralaikiam arba beveik tikralaikiam, interaktyviam ir pažangiam elektros energijos gamybos, perdavimo, skirstymo ir vartojimo elektros energijos tinkle stebėjimui ir valdymui ir taip prisidėti prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtros.
|
|
G24G
|
G1.2.4 Elektros energijos skirstymo tinklų statyba arba modernizavimas
|
Tikslas
|
Naujai pastatyto arba modernizuoto skirstomojo tinklo ilgis (km)
|
|
Skaičius
|
0
|
880
|
2 KETVIRTIS
|
2026
|
Naujai pastatytų pastatų kilometrų skaičius arba
modernizuoti skirstomieji tinklai.
|
Subkomponentas. Tvaraus transporto plėtra
|
Eilės SKAIČIUS
|
Susijusi priemonė (reforma arba investicija)
|
Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė
|
Pavadinimas
|
Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)
|
Kiekybiniai rodikliai (tikslai)
|
Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis
|
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
|
|
|
|
|
|
|
Matavimo vienetas
|
Atskaitos scenarijus
|
Tikslas
|
Ketvirčio
|
Metų
|
|
|
G26G
|
G1.3.2 Netaršus kolektyvinis transportas (autobusai)
|
Etapas
|
Nauji netaršūs autobusai: sutarčių pasirašymas
|
Pasirašytos sutartys
|
|
|
|
3 KETVIRTIS
|
2024
|
Lenkijos valdžios institucijos ir pagalbą gaunantys subjektai (vietos valdžios institucijos arba viešųjų paslaugų operatoriai) pasirašo sutartis dėl 1159 naujų netaršių autobusų pirkimo. Galima naudoti tik elektrinius, troleibusus arba vandeniliu varomus autobusus.
|
|
G27G
|
G1.3.2 Netaršus kolektyvinis transportas (autobusai)
|
Tikslas
|
Netaršūs autobusai
|
|
Skaičius
|
0
|
1 044
|
2 KETVIRTIS
|
2026
|
Netaršių autobusų (elektrinių, troleibusų arba vandenilio) pristatymas.
|
G3. Su paskolos parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas
G3.1 subkomponentas. Atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo, žaliųjų įgūdžių ir energijos vartojimo efektyvumo gerinimas
Subkomponentu siekiama supaprastinti leidimų išdavimo procedūras, kad būtų paspartintas atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimas, paspartintas energijos vartojimo efektyvumui didinti skirtos renovacijos tempas ir skatinama perkvalifikuoti darbo jėgą, kad ji įgytų žaliųjų įgūdžių. Taip pat tikimasi, kad tai paskatins privačias investicijas ir pagerins galimybes gauti finansavimą energetikos sektoriuje, įskaitant jūros vėjo energiją.
G3.1.1 Leidimų naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius išdavimo supaprastinimas
Šios reformos tikslas – paspartinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimą ir leidimų išdavimo procedūrų supaprastinimą. Šią priemonę sudaro i) atsinaujinančiųjų išteklių energijos potencialo, susijusio su atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijomis, žemėlapio paskelbimas, ii) teisės akto (-ų), kuriuo (-iais) nustatoma paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonų nustatymo teisinė sistema, įsigaliojimas, iii) rezoliucijos, kuria patvirtinamas IT platformos, skirtos atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginių leidimų išdavimo procedūroms, finansavimas, įsigaliojimas ir iv) bendras sausumos vėjo ir fotovoltinių įrenginių įrengtasis pajėgumas – 30 GW.
G3.1.2. Žaliajai pertvarkai reikalingi įgūdžiai
Reformos tikslas – iš dalies pakeisti žaliajai pertvarkai itin svarbių sektorių kvalifikacijų sistemas. Pagal šią priemonę iš dalies keičiamos statybos, energetikos, vandentvarkos ir atliekų tvarkymo sektorių kvalifikacijų sistemos ir jos įtraukiamos į integruotą kvalifikacijų sistemą.
G3.1.3. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir spartesnis laipsniškas iškastinio kuro atsisakymas šildymo sektoriuje
Reformos tikslas – paspartinti būsto renovaciją ir laipsnišką iškastinio kuro atsisakymą šildymo sektoriuje. Šią priemonę sudaro esamos Nacionalinio aplinkos apsaugos ir vandentvarkos fondo prioritetinės programos atnaujinimas, siekiant finansiškai remti integruotų būsto renovacijos paslaugų teikėjus.
G3.1.4. Parama nacionalinei energetikos sistemai (Energetikos paramos fondas)
Šią priemonę sudaro viešosios investicijos į priemonę – Energijos paramos fondą, siekiant skatinti privačiąsias investicijas ir gerinti galimybes gauti finansavimą Lenkijos ekonomikos sektoriuose, kurie tiesiogiai padengia energetikos pertvarkos išlaidas. Priemonė veikia teikdama paskolas privačiajam sektoriui, taip pat panašią veiklą vykdantiems viešojo sektoriaus subjektams. Visos pagal Priemonę remiamos investicijos turi atitikti atitinkamus „REPowerEU“ tikslus, nustatytus EGADP reglamento 21c straipsnio 3 dalyje, išskyrus 21c straipsnio 3 dalies a punktą. Remiantis EGADP investicijomis, pagal Priemonę iš pradžių siekiama suteikti bent 15 045 143 508 EUR finansavimą.
Priemonę valdo Bank Gospodarstwa Krajowego (BGK), kaip įgyvendinantysis partneris.
Priemonė apima šias produktų linijas:
·BGK tiesioginis finansavimas: pagal šią eilutę teikiamos tiesioginės paskolos galutiniams paramos gavėjams žaliesiems projektams finansuoti. Paskolas tiesiogiai teikia BGK.
Siekdamos įgyvendinti investicijas į Priemonę, Lenkija ir BGK pasirašo įgyvendinimo susitarimą, kuriame pateikiamas šis turinys:
1.Priemonės sprendimų priėmimo proceso aprašymas: Galutinį sprendimą dėl Priemonės investicijų priima investicijų komitetas arba kitas atitinkamas lygiavertis valdymo organas ir jį patvirtina nuo vyriausybės nepriklausomų narių balsų dauguma.
2.Pagrindiniai susijusios investicijų politikos reikalavimai, kurie apima:
a)Finansinių produktų ir reikalavimus atitinkančių galutinių paramos gavėjų aprašymą.
b)Reikalavimas, kad visos remiamos investicijos būtų ekonomiškai perspektyvios.
c)Reikalavimą laikytis reikšmingos žalos nedarymo principo, kaip nustatyta reikšmingos žalos nedarymo techninėse gairėse (C(2023) 6454 final). Konkrečiai:
I.Investicijų politika neatitinka šių veiklos rūšių ir turto sąrašo: I) su iškastiniu kuru susijusi veikla ir turtas, įskaitant galutinės grandies naudojimą
, ii) pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS) vykdoma veikla ir turtas, kuriais užtikrinamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris nėra mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius
, iii) su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais
ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais susijusi veikla
ir turtas ir iv) su kasyba susijusi veikla ir turtas.
II.Investicijų politika remiamas tik vandenilis iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, kaip nustatyta atitinkamuose deleguotuosiuose aktuose pagal 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/2001.
III.Investicijų politika remiama tik tvaraus biometano gamyba, perdavimas, paskirstymas ir saugojimas laikantis 29–31 straipsniuose nustatytų tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijų ir taisyklių dėl maistinės ir pašarinės kilmės biodegalų, nustatytų peržiūrėtos Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos (ES) 2018/2001 26 straipsnyje ir susijusiuose įgyvendinimo bei deleguotuosiuose aktuose. Kalbant apie investicijas į tvaraus biometano perdavimą ir skirstymą, užtikrinama, kad investicijų politikoje būtų laikomasi pažangiojo dujų tinklo koncepcijos, kaip apibrėžta pasiūlyme dėl peržiūrėto TEN-E reglamento (COM(2020) 824 final), o nuostatos, kuriomis užtikrinami metano ir biometano nuotėkio aptikimo ir prevencijos standartai, būtų įtrauktos kaip neatsiejama saugumo reikalavimų dalis.
IV.Investicijų politika remiama tik ta pastatų renovacija, kuria didinamas energijos vartojimo efektyvumas ir kurią vykdant sutaupoma bent 30 proc. pirminės energijos.
V.Be to, pagal investicijų politiką turi būti reikalaujama, kad galutiniai Priemonės paramos gavėjai laikytųsi atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos apsaugos teisės aktų.
d)Reikalavimas, kad galutiniai Priemonės paramos gavėjai negautų paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti.
3.Įgyvendinimo susitarime numatyta suma, įgyvendinančiojo partnerio mokesčių struktūra ir reikalavimas reinvestuoti bet kokias grįžtamąsias lėšas pagal Priemonės investicijų politiką, išskyrus atvejus, kai jos naudojamos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės paskolų grąžinimui aptarnauti.
4.Stebėsenos, audito ir kontrolės reikalavimai, įskaitant:
1.Įgyvendinančiojo partnerio stebėsenos sistemos, skirtos pranešti apie sutelktas investicijas, aprašymas.
2.Įgyvendinančiojo partnerio procedūrų, kuriomis bus užtikrinama sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų prevencija, nustatymas ir ištaisymas, aprašymas.
3.Pareiga prieš įsipareigojant finansuoti veiksmą patikrinti, ar kiekvienas veiksmas atitinka reikalavimus pagal Įgyvendinimo susitarime nustatytus reikalavimus.
4.Pareiga atlikti rizika grindžiamus ex post auditus pagal BGK audito planą. Atliekant šiuos auditus patikrinama i) ar kontrolės sistemos yra veiksmingos, įskaitant sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų nustatymą; II) reikšmingos žalos nedarymo principo, valstybės pagalbos taisyklių, klimato srities tikslų reikalavimų laikymasis; ir iii) ar laikomasi reikalavimo, kad galutiniai Priemonės paramos gavėjai negautų paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti. Atliekant auditą taip pat tikrinamas operacijų teisėtumas ir tai, ar laikomasi taikytinų įgyvendinimo susitarimo ir finansavimo susitarimų sąlygų.
5.Įgyvendinančiojo partnerio vykdomoms investicijoms į klimatą taikomi reikalavimai: bent 9087361627 EUR EGADP investicijų į Priemonę prisidedama prie klimato kaitos tikslų pagal EGADP reglamento VI priedą
.
G3.1.5. Jūros vėjo elektrinių parkų statyba (Jūros vėjo energijos fondas)
Šią priemonę sudaro viešosios investicijos į priemonę – Jūros vėjo energijos fondą, siekiant skatinti privačiąsias investicijas ir gerinti galimybes gauti finansavimą Lenkijos jūros vėjo energijos sektoriuje. Priemonė veikia teikiant paskolas tiesiogiai privačiajam sektoriui, taip pat panašią veiklą vykdantiems viešojo sektoriaus subjektams. Remiantis EGADP investicijomis, pagal Priemonę iš pradžių siekiama suteikti bent 2226154567 EUR finansavimą.
Priemonę valdo Bank Gospodarstwa Krajowego (BGK), kaip įgyvendinantysis partneris.
Priemonė apima šią produktų liniją:
·BGK tiesioginis finansavimas: pagal šią eilutę teikiamos tiesioginės paskolos privačioms įmonėms, gaminančioms arba ketinančioms gaminti elektros energiją iš jūros vėjo energijos jūros vėjo elektrinių parkuose, taip pat panašią veiklą vykdantiems viešojo sektoriaus subjektams. Paskolas tiesiogiai teikia BGK.
Siekdamos įgyvendinti investicijas į Priemonę, Lenkija ir BGK pasirašo įgyvendinimo susitarimą, kuriame pateikiamas šis turinys:
1.Priemonės sprendimų priėmimo proceso aprašymas: Galutinį sprendimą dėl Priemonės investicijų priima investicijų komitetas arba kitas atitinkamas lygiavertis valdymo organas ir jį patvirtina nuo vyriausybės nepriklausomų narių balsų dauguma.
2.Pagrindiniai susijusios investicijų politikos reikalavimai, kurie apima:
1.Finansinio produkto ir reikalavimus atitinkančių galutinių paramos gavėjų aprašymą;
2.Reikalavimas, kad visos remiamos investicijos būtų ekonomiškai perspektyvios.
3.Reikalavimą laikytis reikšmingos žalos nedarymo principo, kaip nustatyta reikšmingos žalos nedarymo techninėse gairėse (C(2023) 6454 final). Visų pirma, pagal investavimo politiką reikalavimų neatitinka šis veiklos rūšių ir turto sąrašas: I) su iškastiniu kuru susijusi veikla ir turtas, įskaitant galutinės grandies naudojimą
, ii) veikla ir turtas pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuriais užtikrinamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris nėra mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius
, iii) veikla ir turtas, susiję su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais
ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais
.
4.Reikalavimas, kad galutiniai Priemonės paramos gavėjai negautų paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti.
3.Suma, kuriai taikomas Įgyvendinimo susitarimas, įgyvendinančiojo partnerio mokesčių struktūra ir reikalavimas reinvestuoti bet kokias grįžtamąsias lėšas pagal Priemonės investicijų politiką, išskyrus atvejus, kai jos naudojamos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės paskolų grąžinimui aptarnauti.
4.Stebėsenos, audito ir kontrolės reikalavimai, įskaitant:
1.Įgyvendinančiojo partnerio stebėsenos sistemos, skirtos pranešti apie sutelktas investicijas, aprašymas.
2.Įgyvendinančiojo partnerio procedūrų, kuriomis bus užtikrinama sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų prevencija, nustatymas ir ištaisymas, aprašymas.
3.Pareiga prieš įsipareigojant finansuoti veiksmą patikrinti, ar kiekvienas veiksmas atitinka reikalavimus pagal Įgyvendinimo susitarime nustatytus reikalavimus.
4.Pareiga atlikti rizika grindžiamus ex post auditus pagal BGK audito planą. Atliekant šiuos auditus patikrinama i) ar kontrolės sistemos yra veiksmingos, įskaitant sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų nustatymą; II) reikšmingos žalos nedarymo principo, valstybės pagalbos taisyklių, klimato srities tikslų reikalavimų laikymasis; ir iii) ar laikomasi reikalavimo, kad galutiniai Priemonės paramos gavėjai negautų paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti. Atliekant auditą taip pat tikrinamas sandorių teisėtumas ir tai, ar laikomasi taikytino įgyvendinimo susitarimo sąlygų.
5.Įgyvendinančiojo partnerio vykdomoms investicijoms į klimatą taikomi reikalavimai: 2226154567 EUR EGADP investicijų į Priemonę prisidedama prie klimato kaitos tikslų pagal EGADP reglamento VI priedą
.
G3.2 sudedamoji dalis. Energetikos infrastruktūros ir įrenginių tobulinimas siekiant patenkinti neatidėliotinus dujų tiekimo saugumo poreikius
G3.2.1. Gamtinių dujų infrastruktūros statyba siekiant užtikrinti energetinį saugumą
Šių investicijų tikslas – pagerinti energetikos infrastruktūrą ir įrenginius, kad būtų patenkinti neatidėliotini dujų, įskaitant suskystintas gamtines dujas, tiekimo saugumo poreikiai, visų pirma siekiant sudaryti sąlygas įvairinti tiekimą atsižvelgiant į visos Sąjungos interesus. Šią priemonę sudaro gamtinių dujų perdavimo tinklo tarp Gdansko ir Gustorzyno statyba.
Subkomponentas. Energijos kaupimo sistemos (grąžintina parama)
G3.3.1 Energijos kaupimo sistemos (grąžintina parama)
Šių investicijų tikslas – užtikrinti elektros energijos tiekimo vartotojams tęstinumą ir padidinti AEI naudojimo efektyvumą.
Šią priemonę sudaro dalinis hidroakumuliacinės energijos saugyklos modernizavimas modernizuojant viršutinį rezervuarą, viršutinį ir apatinį vandens įsiurbimo kanalus ir išvestinius tunelius.
G4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
G3.1 subkomponentas. Atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo, žaliųjų įgūdžių ir energijos vartojimo efektyvumo gerinimas
|
Eilės SKAIČIUS
|
Susijusi priemonė (reforma arba investicija)
|
Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė
|
Pavadinimas
|
Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)
|
Kiekybiniai rodikliai (tikslai)
|
Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis
|
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
|
|
|
|
|
|
|
Matavimo vienetas
|
Atskaitos scenarijus
|
Tikslas
|
Ketvirčio
|
Metų
|
|
|
G1L
|
G3.1.1 Leidimų naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius išdavimo proceso supaprastinimas
|
Etapas
|
Atsinaujinančiųjų išteklių energijos potencialo nustatymas
|
Atsinaujinančiųjų išteklių energijos potencialo žemėlapio (-ių) skelbimas internete
|
|
|
|
4 KETVIRTIS
|
2024
|
Atsinaujinančiųjų energijos išteklių potencialo bent saulės ir sausumos vėjo energijos srityje žemėlapis (-iai), apimantis (-ys) visą Lenkijos teritoriją, skelbiamas (-i) internete ir naudojamas (-i) nustatant paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonas.
|
|
G2L
|
G3.1.1 Leidimų naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius išdavimo proceso supaprastinimas
|
Etapas
|
Teisės aktas (-ai), kuriuo (-iais) nustatoma paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonų nustatymo teisinė sistema
|
Teisės akto (-ų) nuostata, nurodanti jų įsigaliojimą
|
|
|
|
4 KETVIRTIS
|
2024
|
Teisės akto (-ų), kuriuo (-iais) nustatoma paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonų nustatymo tiek sausumos vėjo, tiek fotovoltiniams įrenginiams teisinė sistema, įsigaliojimas.
Šioje teisinėje sistemoje apibrėžiama: I) kompetentingos institucijos, atsakingos už paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonų nustatymą, ir jų pareigos; ir ii) leidimų išdavimo procedūras, taikomas paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonose.
|
|
G5L
|
G3.1.1 Leidimų naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius išdavimo proceso supaprastinimas
|
Etapas
|
Rezoliucijos, kuria patvirtinamas atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginių leidimų išdavimo procedūrų IT platformos finansavimas, įsigaliojimas
|
Rezoliucijos nuostata, nurodanti jos įsigaliojimą
|
|
|
|
2 KETVIRTIS
|
2026
|
Įsigalioja Nacionalinio aplinkos apsaugos ir vandentvarkos fondo (NFOŚiGW) rezoliucija, kuria patvirtinamas IT platformos, skirtos leidimų atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginiams išdavimo procedūroms, finansavimas.
|
|
G6L
|
G3.1.1 Leidimų naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius išdavimo proceso supaprastinimas
|
Tikslas
|
Sausumos vėjo ir fotovoltinių įrenginių įrengtoji galia (GW)
|
|
Skaičius
|
23.5
|
28
|
4 KETVIRTIS
|
2025
|
Sausumos vėjo ir fotovoltinių įrenginių bendra įrengtoji galia (GW).
|
|
G7L GRUPĖ
|
G3.1.1 Leidimų naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius išdavimo proceso supaprastinimas
|
Tikslas
|
Sausumos vėjo ir fotovoltinių įrenginių įrengtoji galia (GW)
|
|
Skaičius
|
28
|
30
|
2 KETVIRTIS
|
2026
|
Sausumos vėjo ir fotovoltinių įrenginių bendra įrengtoji galia (GW).
|
|
G8L GRUPĖ
|
G3.1.2 Žaliajai pertvarkai reikalingi įgūdžiai
|
Etapas
|
Keturios ataskaitos dėl iš dalies pakeistų žaliajai pertvarkai skirtų sektorių kvalifikacijų sistemų
|
Ataskaitų su iš dalies pakeistomis sektorių kvalifikacijų sistemomis skelbimas
|
|
|
|
2 KETVIRTIS
|
2025
|
Į ataskaitas dėl statybos, energetikos, vandentvarkos ir atliekų tvarkymo sektorių kvalifikacijų sistemų įtraukiamos iš dalies pakeistos sistemos, apimančios „žaliąsias kompetencijas“, ir jos skelbiamos.
|
|
G10L
|
G3.1.2 Žaliajai pertvarkai reikalingi įgūdžiai
|
Etapas
|
Į integruotą kvalifikacijų sistemą įtrauktos statybos, energetikos, vandentvarkos ir atliekų tvarkymo sektorių kvalifikacijų sistemos
|
Atitinkamo (-ų) teisės akto (-ų) nuostata (-os), nurodanti (-ios) jo įsigaliojimą
|
|
|
|
4 KETVIRTIS
|
2025
|
Atitinkamo (-ų) teisės akto (-ų), kuriuo (-iais) į integruotą kvalifikacijų sistemą įtraukiamos statybos, vandentvarkos, atliekų tvarkymo ir energetikos sektorių kvalifikacijų sistemos, įsigaliojimas.
|
|
G11L
|
G3.1.3 Energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir spartesnis laipsniškas iškastinio kuro atsisakymas šildymo sektoriuje
|
Etapas
|
Integruotų būsto renovacijos paslaugų prioritetinė programa
|
Rezoliucijos įsigaliojimas
|
|
|
|
4 KETVIRTIS
|
2024
|
Nacionalinis aplinkos apsaugos ir vandentvarkos fondas atnaujina esamą prioritetinę programą, kad būtų finansiškai remiami integruotų būsto renovacijos paslaugų teikėjai.
|
|
G12L
|
G3.1.4 Parama nacionalinei energetikos sistemai (Energetikos paramos fondas)
|
Etapas
|
Įgyvendinimo susitarimas
|
Įgyvendinimo susitarimo įsigaliojimas
|
|
|
|
2 KETVIRTIS
|
2024
|
Įgyvendinimo susitarimo įsigaliojimas.
|
|
G13L
|
G3.1.4 Parama nacionalinei energetikos sistemai (Energetikos paramos fondas)
|
Tikslas
|
Su galutiniais paramos gavėjais pasirašyti teisiniai susitarimai
|
|
Procentinė dalis (%)
|
0
|
30 %
|
3 KETVIRTIS
|
2025
|
BGK turi būti sudariusi teisinius finansavimo susitarimus su galutiniais paramos gavėjais dėl sumos, kurios reikia, kad bent 30 proc. EGADP investicijų būtų panaudota į Priemonę (atsižvelgiant į valdymo mokesčius). BGK parengia ataskaitą, kurioje išsamiai nurodo šio finansavimo, kuriuo prisidedama prie klimato srities tikslų, procentinę dalį, taikydama EGADP reglamento VI priede pateiktą metodiką.
|
|
G14L
|
G3.1.4 Parama nacionalinei energetikos sistemai (Energetikos paramos fondas)
|
Tikslas
|
Su galutiniais paramos gavėjais pasirašyti teisiniai susitarimai
|
|
Procentinė dalis (%)
|
30 %
|
100 %
|
3 KETVIRTIS
|
2026
|
BGK turi būti sudariusi teisinius finansavimo susitarimus su galutiniais paramos gavėjais dėl sumos, būtinos 100 proc. EGADP investicijų į Priemonę panaudoti (atsižvelgiant į valdymo mokesčius). Bent 60 proc. šio finansavimo prisidedama prie klimato srities tikslų įgyvendinimo taikant EGADP reglamento VI priede pateiktą metodiką.
|
|
G15L
|
G3.1.4 Parama nacionalinei energetikos sistemai (Energetikos paramos fondas)
|
Etapas
|
Ministerija užbaigė investiciją
|
Perdavimo pažymėjimas
|
|
|
|
3 KETVIRTIS
|
2026
|
Lenkija priemonei įgyvendinti perveda 15 045 143 508 EUR BGK.
|
|
G16L
|
G3.1.5 Jūros vėjo elektrinių parkų statyba (Jūros vėjo energijos fondas)
|
Etapas
|
Įgyvendinimo susitarimas
|
Įgyvendinimo susitarimo įsigaliojimas
|
|
|
|
3 KETVIRTIS
|
2024
|
Įgyvendinimo susitarimo įsigaliojimas.
|
|
G18L
|
G3.1.5 Jūros vėjo elektrinių parkų statyba (Jūros vėjo energijos fondas)
|
Tikslas
|
Su galutiniais paramos gavėjais pasirašyti teisiniai susitarimai
|
|
Procentinė dalis (%)
|
0 %
|
100 %
|
4 KETVIRTIS
|
2025
|
BGK turi būti sudariusi teisinius finansavimo susitarimus su galutiniais paramos gavėjais dėl sumos, būtinos 100 proc. EGADP investicijų į Priemonę panaudoti (atsižvelgiant į valdymo mokesčius). 100 proc. šio finansavimo prisidedama prie klimato srities tikslų įgyvendinimo taikant EGADP reglamento VI priede pateiktą metodiką.
|
|
G19L
|
G3.1.5 Jūros vėjo elektrinių parkų statyba (Jūros vėjo energijos fondas)
|
Etapas
|
Ministerija užbaigė investiciją
|
Perdavimo pažymėjimas
|
|
|
|
4 KETVIRTIS
|
2025
|
Lenkija priemonei įgyvendinti perveda 2 226 154 567 EUR BGK.
|
G3.2 sudedamoji dalis. Energetikos infrastruktūros ir įrenginių tobulinimas siekiant patenkinti neatidėliotinus dujų tiekimo saugumo poreikius
|
Eilės SKAIČIUS
|
Susijusi priemonė (reforma arba investicija)
|
Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė
|
Pavadinimas
|
Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)
|
Kiekybiniai rodikliai (tikslai)
|
Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis
|
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
|
|
|
|
|
|
|
Matavimo vienetas
|
Atskaitos scenarijus
|
Tikslas
|
Ketvirčio
|
Metų
|
|
|
G20L
|
G3.2.1 Gamtinių dujų infrastruktūros statyba siekiant užtikrinti energetinį saugumą
|
Etapas
|
Statybos leidimų išdavimas
|
Statybos leidimų išdavimas
|
|
|
|
2 KETVIRTIS
|
2024
|
Turi būti išduoti Gdansko ir Gustorzyn dujotiekio statybos leidimai.
|
|
G21L
|
G3.2.1 Gamtinių dujų infrastruktūros statyba siekiant užtikrinti energetinį saugumą
|
Etapas
|
Rangovo (-ų) atranka
|
Pranešimas apie sutarties (-ių) sudarymą
|
|
|
|
1 KETVIRTIS
|
2025
|
Pranešimas apie sutarties (-ių) dėl Gdansko-Giustorzyn dujotiekio statybos darbų skyrimą.
|
|
G23L
|
G3.2.1 Gamtinių dujų infrastruktūros statyba siekiant užtikrinti energetinį saugumą
|
Etapas
|
Dujotiekio statyba
|
Techninis dujotiekio pripažinimas
|
|
|
|
3 KETVIRTIS
|
2026
|
Gdansko ir Gustorzyn dujotiekiai tiesiami ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 31 d.
|
|
G24L
|
G3.3.1 Energijos kaupimo sistemos (grąžintina parama)
|
Etapas
|
Esamos hidroakumuliacinės saugyklos modernizavimas
|
Techninis pritarimas esamos hidroakumuliacinės saugyklos modernizavimui
|
|
|
|
4 KETVIRTIS
|
2025
|
Viršutinio rezervuaro, viršutinio ir apatinio vandens įleidimo angų ir išvestinių tunelių modernizavimo techninio priėmimo protokolas.
|
2. Numatomos bendros ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidos
Lenkijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano, įskaitant skyrių „REPowerEU“, visos numatytos išlaidos yra 54718157234 EUR. Visos numatytos „REPowerEU“ skyriaus išlaidos yra 20564660382 EUR. Visų pirma, bendros numatytos Reglamento (ES) 2023/435 21c straipsnio 3 dalies a punkte nurodytų priemonių išlaidos yra 515 162 159 EUR, o kitų skyriaus „REPowerEU“ priemonių išlaidos – 20049498223 EUR.
2 SKIRSNIS. FINANSINĖ PARAMA
Į ES biudžetą
2 straipsnio 2 dalyje nurodytos dalys organizuojamos taip:
2.1.1 Pirmoji paramos dalis (negrąžintina parama):
|
Eilės numeris
|
Susijusi priemonė (reforma arba investicija)
|
Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė
|
Pavadinimas
|
|
A1G
|
A1.1. Fiskalinės sistemos reforma
|
Etapas
|
Koncepcijos dokumento dėl standartizuoto sąskaitų plano, integruoto į biudžeto klasifikaciją, parengimas
|
|
A3G
|
A1.1. Fiskalinės sistemos reforma
|
Etapas
|
Įsigaliojęs Viešųjų finansų įstatymo pakeitimas, kuriuo išplečiama stabilizavimo išlaidų taisyklės (SER) taikymo sritis, į ją įtraukiant valstybės specialiosios paskirties fondus
|
|
A5G
|
Tolesnis reglamentavimo ir administracinės naštos mažinimas
|
Etapas
|
Teisės aktų rinkinio, kuriuo siekiama sumažinti įmonėms ir piliečiams tenkančią administracinę naštą, įsigaliojimas
|
|
A18G
|
A1.4 Reforma, kuria remiamas žemės ūkio sektoriaus gamintojų ir (arba) vartotojų konkurencingumas ir apsauga
|
Etapas
|
Naujo teisės akto, kuriuo siekiama kovoti su nesąžiningu sutartinių pranašumų naudojimu žemės ūkio ir maisto prekybos sektoriuje, įsigaliojimas
|
|
A20G
|
A1.4.1 Žemės ūkio sektoriaus infrastruktūros arba įrangos modernizavimas
|
Etapas
|
Visų su šia investicija susijusių projektų paramos gavėjų atrankos kriterijų priėmimas
|
|
A27G
|
Robotizavimo ir skaitmeninimo bei inovacijų procesų spartinimas
|
Etapas
|
Įsigaliojo naujas įstatymas dėl paramos įmonių automatizavimui, skaitmeninimui ir inovacijoms nustatant mokesčių lengvatą robotizavimui
|
|
A38G
|
A2.4. Mokslo ir pramonės bendradarbiavimo mechanizmų stiprinimas
|
Etapas
|
Įstatymo, kuriuo iš dalies keičiamas Aukštojo mokslo ir studijų įstatymas, kiek tai susiję su subjektų, kurie kartu su universitetais gali kurti specialiosios paskirties įmones, katalogu, įsigaliojimas
|
|
A39G
|
A2.4. Mokslo ir pramonės bendradarbiavimo mechanizmų stiprinimas
|
Etapas
|
Laboratorijų naudojimo ir žemės ūkio ir kaimo plėtros ministro prižiūrimų institutų žinių perdavimo taisyklių nustatymas
|
|
A59G
|
A4.2 Reforma, kuria siekiama pagerinti tėvų padėtį darbo rinkoje didinant vaikų iki trejų metų amžiaus galimybes naudotis vaikų priežiūros paslaugomis
|
Etapas
|
Įstatymo, kuriuo iš dalies keičiamas Įstatymas dėl vaikų iki trejų metų priežiūros, siekiant pakeisti vaikų iki trejų metų priežiūros finansavimo sistemos organizavimą, kad būtų įgyvendinta viena nuosekli finansavimo valdymo sistema, skirta vaikų iki trejų metų priežiūros paslaugų kūrimui ir veikimui, įsigaliojimas
|
|
A60G
|
A4.2.1 Parama vaikų iki trejų metų priežiūros įstaigoms pagal programą „Aktyvus lopšelis“ (buvęs Maluch+)
|
Etapas
|
Sukurti IT sistemą, skirtą vaikų iki trejų metų priežiūros įstaigų finansavimui valdyti ir joms kurti, kuri apimtų įvairius vaikų priežiūros finansavimo šaltinius;
|
|
A62G
|
Socialinės ekonomikos subjektams skirtos teisinės sistemos įgyvendinimas
|
Etapas
|
Socialinės ekonomikos teisės akto įsigaliojimas
|
|
B1G
|
B1.1 Švarus oras ir energijos vartojimo efektyvumas
|
Etapas
|
Akto, kuriuo iš dalies keičiamas Energijos vartojimo efektyvumo įstatymas ir susiję teisėkūros procedūra priimti aktai, įsigaliojimas
|
|
B3G
|
B1.1 Švarus oras ir energijos vartojimo efektyvumas
|
Etapas
|
Nacionalinės oro apsaugos programos atnaujinimas
|
|
B16G
|
B2.1 Vandenilio technologijų ir kitų dekarbonizuotų dujų kūrimo sąlygų gerinimas
|
Etapas
|
Teisės aktų, kuriais iš dalies keičiami teisės aktai dėl vandenilio kaip alternatyviųjų transporto degalų, įsigaliojimas
|
|
B39G
|
B3.1 Tvaraus vandens ir nuotekų tvarkymo kaimo vietovėse rėmimas
|
Etapas
|
Paramos vandens tiekimui arba investicijoms į kanalizaciją pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą kaimo vietovėse teritoriškumo taisyklių rengimas
|
|
B40G
|
B3.1 Tvaraus vandens ir nuotekų tvarkymo kaimo vietovėse rėmimas
|
Etapas
|
Teisės akto, kuriuo nustatoma pareiga reguliariai stebėti ir kontroliuoti atitinkamas individualias sistemas, įsigaliojimas
|
|
C1G
|
C1.1 Spartesnė tinklo infrastruktūros plėtra siekiant užtikrinti visuotinę prieigą prie sparčiojo interneto
|
Etapas
|
Ministro Pirmininko kanceliarijos parengta sistema plačiajuosčio ryšio projektams baltosios naujos kartos prieigos (NKP) srityse, kuriose šiuo metu nėra NKP tinklo, bendrai finansuoti
|
|
D23G
|
D2.1 Tinkamų sąlygų medicinos darbuotojų skaičiaus didinimui sudarymas
|
Etapas
|
Aukštojo mokslo ir mokslo bei gydytojų ir stomatologų profesijų įstatymo pakeitimas, kuriuo nustatomas 2021–2022 akademinių metų finansinės paramos medicinos srities studentams Lenkijoje teisinis pagrindas
|
|
D29G
|
D2.1.1. Investicijos, susijusios su mokymo įstaigų modernizavimu ir modifikavimu, siekiant padidinti į medicinines studijas priimamų asmenų skaičių
|
Etapas
|
Teisės akto, kuriuo nustatoma paskatų pradėti ir tęsti studijas pasirinktuose medicinos universitetų fakultetuose sistema skiriant stipendijas, finansuojant studijas ir mentorystę, įsigaliojimas
|
|
E8G
|
E1.1.1 Parama mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikai
|
Etapas
|
Visai netaršaus ir (arba) mažataršio judumo ir energetikos finansinės priemonės (fondo) sukūrimas
|
|
E23G
|
E2.2 Transporto saugos didinimas
|
Etapas
|
Įsigalioja teisės aktai, kuriais nustatoma: pirmenybė pėstiesiems pervažose, vienodas greitis užstatytose teritorijose, mažiausias atstumas tarp transporto priemonių, kelių eismo saugumo tikslai iki 2030 m. (50 proc. žūčių eismo įvykiuose)
|
|
F1G
|
F1.1. Teismų nepriklausomumo ir nešališkumo stiprinimo reforma
|
Etapas
|
Reformos, kuria stiprinamas teismų nepriklausomumas ir nešališkumas, įsigaliojimas
|
|
F2G
|
Reforma siekiant ištaisyti teisėjų, kuriems daro poveikį Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegijos sprendimai drausminėse bylose ir teisėjų imuniteto bylose, padėtį
|
Etapas
|
Reformos, kuria stiprinamas teismų nepriklausomumas ir nešališkumas, įsigaliojimas
|
|
F5G
|
F3.1 EGAD plano įgyvendinimo sąlygų gerinimas
|
Etapas
|
Teisės akto, kuriuo įsteigiamas stebėsenos komitetas ir jam pavedama veiksmingo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo priežiūra, įsigaliojimas
|
|
F6G
|
F3.1 EGAD plano įgyvendinimo sąlygų gerinimas
|
Etapas
|
Už regioninę plėtrą atsakingo ministro gairių, kuriomis nustatomos suinteresuotųjų subjektų ir socialinių partnerių dalyvavimo įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą taisyklės, priėmimas
|
|
F7G
|
F3.1 EGAD plano įgyvendinimo sąlygų gerinimas
|
Etapas
|
Veiksmingo audito ir kontrolės užtikrinimas įgyvendinant EGADP, apsaugant Sąjungos finansinius interesus
|
|
|
|
Dalimis mokamų išmokų suma
|
2758738902 EURŲ
|
2.1.2 Antroji paramos dalis (negrąžintina parama):
|
Eilės numeris
|
Susijusi priemonė (reforma arba investicija)
|
Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė
|
Pavadinimas
|
|
A13G
|
A1.3.1 Žemės naudojimo planavimo reformos įgyvendinimas
|
Etapas
|
Dokumento, kuriuo nustatomas kiekvienai Lenkijos savivaldybei skiriamos paramos žemės naudojimo planavimo reformai įgyvendinti paskirstymo mechanizmas ir orientacinė suma, paskelbimas
|
|
A49G
|
A3.1.1. Investicijos į šiuolaikinį profesinį mokymą, aukštąjį mokslą ir mokymąsi visą gyvenimą
|
Tikslas
|
Veikiančių regioninių koordinavimo grupių, koordinuojančių profesinio rengimo ir mokymo bei mokymosi visą gyvenimą politiką, steigimas
|
|
A53G
|
A4.1 Darbo rinkos institucijų struktūrinės reformos
|
Etapas
|
Surengti konsultacijas su socialiniais partneriais dėl kolektyvinių sutarčių galimybių ir atlikti išsamų tyrimą dėl galimo vienos darbo sutarties vaidmens užtikrinant naują lankstumą ir saugumą Lenkijos darbo rinkoje;
|
|
A65G
|
A4.4 Darbo formų lankstumo didinimas ir nuotolinio darbo įdiegimas
|
Etapas
|
Įstatymo, kuriuo iš dalies keičiamas Darbo kodeksas, įsigaliojimas, įtraukiant nuolatinę nuotolinio darbo instituciją į Darbo kodekso nuostatas ir lanksčias darbo laiko organizavimo formas
|
|
A67G
|
A4.5 Profesinės veiklos pratęsimas ir skatinimas dirbti sulaukus teisės aktais nustatyto pensinio amžiaus
|
Etapas
|
Įstatymo, kuriuo iš dalies keičiamas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas, kuriuo nuo 2023 m. įgyvendinamas gyventojų pajamų mokesčio sumažinimas asmenims, sulaukusiems pensinio amžiaus, bet toliau dirbantiems, įsigaliojimas
|
|
B4G
|
B1.1 Švarus oras ir energijos vartojimo efektyvumas
|
Etapas
|
Klimato ir aplinkos ministro reglamento dėl kietojo kuro kokybės standartų pakeitimo įsigaliojimas
|
|
C3G
|
C1.1 Spartesnė tinklo infrastruktūros plėtra siekiant užtikrinti visuotinę prieigą prie sparčiojo interneto
|
Etapas
|
Reglamento dėl bendro informacinio punkto dalinis pakeitimas
|
|
C9G
|
C2.1 Skaitmeninės taikomosios programos viešojoje erdvėje, ekonomikoje ir visuomenėje
|
Etapas
|
Būtinieji privalomi standartai, pagal kuriuos visose mokyklose būtų įrengta skaitmeninė infrastruktūra, kad kiekvienoje mokykloje būtų galima vienodomis sąlygomis naudotis skaitmeninėmis technologijomis mokymosi srityje
|
|
C10G
|
C2.1 Skaitmeninės taikomosios programos viešojoje erdvėje, ekonomikoje ir visuomenėje
|
Etapas
|
Ministrų Tarybos rezoliucijos dėl skaitmeninės kompetencijos ugdymo programos įsigaliojimas
|
|
C16G
|
C2.1.3. E. kompetencija
|
Etapas
|
Skaitmeninės kompetencijos ugdymo centro (DCDC) įsteigimas
|
|
D2G
|
D1.1 Sveikatos priežiūros paslaugų veiksmingumo, prieinamumo ir kokybės gerinimas
|
Etapas
|
Nacionalinio sveikatos fondo (NFZ) pirmininko įsakymo ir atitinkamų teisės aktų dėl pirminės sveikatos priežiūros ir koordinuotos sveikatos priežiūros stiprinimo įsigaliojimas, po to – finansinės nuostatos (įskaitant sutarčių pakeitimus), kuriomis sudaromos sąlygos įgyvendinimui nacionaliniu mastu.
|
|
D3G
|
D1.1 Sveikatos priežiūros paslaugų veiksmingumo, prieinamumo ir kokybės gerinimas
|
Etapas
|
Įstatymo dėl sveikatos priežiūros kokybės ir pacientų saugos įsigaliojimas kartu su reikiamais įgyvendinimo reglamentais
|
|
D4G
|
D1.1 Sveikatos priežiūros paslaugų veiksmingumo, prieinamumo ir kokybės gerinimas
|
Etapas
|
Nacionalinio onkologinio tinklo įstatymo ir atitinkamų teisės aktų, kuriais nustatomos tinklo veiklos taisyklės, įsigaliojimas nustatant naują vėžio priežiūros valdymo struktūrą ir naują modelį
|
|
D9G
|
D1.1.1 Labai specializuotų priežiūros centrų ir kitų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų modernizavimas
|
Etapas
|
Teisės akto dėl tikslių kriterijų, pagal kuriuos ligoninės priskiriamos konkrečioms kategorijoms, siekiant padėti apibrėžti investicijų poreikius, atsirandančius dėl reformos, sąrašo įsigaliojimas
|
|
D25G
|
D2.1 Tinkamų sąlygų medicinos darbuotojų skaičiaus didinimui sudarymas
|
Etapas
|
Įsigaliojęs teisės aktas dėl paramedikų profesijos ir paramedikų savivaldos, kuriuo numatoma galimybė sukurti antrojo ciklo programas, susijusias su pasirengimu paramedikų profesijai
|
|
D27G
|
D2.1 Tinkamų sąlygų medicinos darbuotojų skaičiaus didinimui sudarymas
|
Etapas
|
Teisės aktų, kuriais siekiama didinti medicinos srities darbo vietų patrauklumą ir gerinti medicinos darbuotojų darbo sąlygas, įsigaliojimas
|
|
D32G
|
D3.1 Sveikatos priežiūros sistemos veiksmingumo ir kokybės didinimas remiant Lenkijos mokslinių tyrimų ir plėtros potencialą medicinos mokslų ir sveikatos mokslų srityje
|
Etapas
|
Žmonėms skirtų vaistų klinikinių tyrimų įstatymo įsigaliojimas
|
|
D33G
|
D3.1 Sveikatos priežiūros sistemos veiksmingumo ir kokybės didinimas remiant Lenkijos mokslinių tyrimų ir plėtros potencialą medicinos mokslų ir sveikatos mokslų srityje
|
Etapas
|
Vyriausybės strateginiame biomedicinos sektoriaus plėtros plane nurodytų pagrindinių veiksmų įsigaliojimas arba įgyvendinimas pagal strateginiame plane nustatytą tvarkaraštį
|
|
D34G
|
D3.1.1 Visapusiška medicinos mokslų ir sveikatos mokslų srities mokslinių tyrimų plėtra
|
Etapas
|
Lenkijos klinikinių tyrimų tinklo elektroninės platformos veikimo pradžia
|
|
E15G
|
E2.1 Geležinkelių sektoriaus konkurencingumo didinimas
|
Etapas
|
Akto, kuriuo iš dalies keičiamas Geležinkelių transporto įstatymas, kad būtų užtikrintas geležinkelių operatorių atsparumas, įsigaliojimas. Ministrų sprendimas dėl įvairiarūšio vežimo prioritetų nustatymo ir kliūčių šalinimo siekiant stiprinti geležinkelių pajėgumus
|
|
F4G
|
F3.1 Teisėkūros proceso gerinimas
|
Etapas
|
Seimo, Senato ir Ministrų Tarybos darbo tvarkos taisyklių pakeitimų įsigaliojimas
|
|
|
|
Dalimis mokamų išmokų suma
|
2416163752 EURŲ
|
2.1.3 Trečioji paramos dalis (negrąžintina parama):
|
Eilės numeris
|
Susijusi priemonė (reforma arba investicija)
|
Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė
|
Pavadinimas
|
|
A12G
|
A1.3. Žemės naudojimo planavimo reforma
|
Etapas
|
Naujo teritorijų planavimo akto įsigaliojimas
|
|
A33G
|
A2.3. Nepilotuojamų orlaivių (UAV) kūrimo institucinio ir teisinio pagrindo sukūrimas
|
Etapas
|
Įstatymo, kuriuo iš dalies keičiamas Lenkijos oro navigacijos paslaugų agentūros įstatymas, įsigaliojimas
|
|
B2G
|
B1.1 Švarus oras ir energijos vartojimo efektyvumas
|
Etapas
|
„Švaraus oro“ prioritetinės programos atnaujinimas
|
|
C2G
|
C1.1 Spartesnė tinklo infrastruktūros plėtra siekiant užtikrinti visuotinę prieigą prie sparčiojo interneto
|
Etapas
|
Skaitmeninimo ministro reglamento dėl metinio telekomunikacijų infrastruktūros ir paslaugų aprašo pakeitimas
|
|
D7G
|
D1.1 Sveikatos priežiūros paslaugų veiksmingumo, prieinamumo ir kokybės gerinimas
|
Etapas
|
Reglamento dėl onkologiniam tinklui skirtų vaivadijų stebėsenos centrų sąrašo įsigaliojimas
|
|
E2G
|
E1.1 Didesnis aplinką tausojančio transporto naudojimas
|
Etapas
|
Priemonės, kuriomis remiamas tvaraus judumo mieste planų (DJMP) rengimas ir paskatų DJMP įgyvendinti priėmimas, Infrastruktūros ministerijai teikiant techninę ir finansinę paramą visoms funkcinėms miestų zonoms.
|
|
|
|
Dalimis mokamų išmokų suma
|
1725649300 EURŲ
|
2.1.4 Ketvirtoji paramos dalis (negrąžintina parama):
|
Eilės numeris
|
Susijusi priemonė (reforma arba investicija)
|
Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė
|
Pavadinimas
|
|
A25G
|
A1.4.1 Žemės ūkio sektoriaus infrastruktūros arba įrangos modernizavimas
|
Tikslas
|
Ūkininkai, gavę finansavimą projektams, kuriais siekiama pakeisti aplinkai ir sveikatai kenksmingas medžiagas žemės ūkio gamybai naudojamuose pastatuose, užbaigti
|
|
A41G
|
A3.1. Šiuolaikinės ekonomikos darbo jėga: įgūdžių ir kvalifikacijų derinimo su darbo rinka gerinimas
|
Etapas
|
Teisės aktų (įskaitant aktą, kuriuo iš dalies keičiamas Švietimo įstatymas), kuriais nustatoma sektorių įgūdžių centrų tinklo teisinė sistema, įsigaliojimas.
|
|
A42G
|
A3.1. Šiuolaikinės ekonomikos darbo jėga: įgūdžių ir kvalifikacijų derinimo su darbo rinka gerinimas
|
Etapas
|
Teisės aktų (įskaitant aktą, kuriuo iš dalies keičiamas Mokytojų įstatymas), kuriais sudaromos sąlygos įgyvendinti profesinio mokytojų rengimo programas sektorių įgūdžių centruose, įsigaliojimas
|
|
A50G
|
A3.1.1. Investicijos į šiuolaikinį profesinį mokymą, aukštąjį mokslą ir mokymąsi visą gyvenimą
|
Tikslas
|
Sukurtų regioninių profesinio rengimo ir mokymo bei mokymosi visą gyvenimą koordinavimo grupių vykdomas praktiškai įgyvendinamų integruotos įgūdžių strategijos įgyvendinimo programų rengimas regioniniu lygmeniu
|
|
A69G
|
A4.6 Didinti tam tikrų grupių dalyvavimą darbo rinkoje plėtojant ilgalaikę priežiūrą
|
Etapas
|
Strateginė ilgalaikės priežiūros Lenkijoje peržiūra siekiant nustatyti reformų prioritetus
|
|
B5G
|
B1.1 Švarus oras ir energijos vartojimo efektyvumas
|
Etapas
|
Reglamento, kuriuo nustatomi kietojo biomasės kuro kokybės standartai, įsigaliojimas
|
|
B8G
|
B1.1.2 Šilumos šaltinių pakeitimas ir energijos vartojimo efektyvumo didinimas vienos šeimos gyvenamuosiuose pastatuose
|
Tikslas
|
T1 – Šilumos šaltinio pakeitimas individualiuose pastatuose
|
|
B10G
|
B1.1.2 Šilumos šaltinio pakeitimas ir energijos vartojimo efektyvumo didinimas vienos šeimos gyvenamuosiuose pastatuose
|
Tikslas
|
T1 – Atsinaujinančių energijos išteklių terminis modernizavimas ir įrengimas vienos šeimos gyvenamuosiuose pastatuose
|
|
B17G
|
B2.1 Vandenilio technologijų ir kitų dekarbonizuotų dujų kūrimo sąlygų gerinimas
|
Etapas
|
Įstatymo, kuriuo nustatomos vandenilio taisyklės, įsigaliojimas
|
|
B42G
|
B1.1.5 Daugiabučių gyvenamųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimas
|
Tikslas
|
T1 – Atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginiai ir šiluminis modernizavimas daugiabučiuose pastatuose
|
|
C27G
|
C3.1.1 Kibernetinis saugumas. Kibernetinis saugumas, duomenų tvarkymo infrastruktūra ir teisėsaugos tarnybų infrastruktūros optimizavimas
|
Etapas
|
Bendriems Europos interesams svarbus projektas (BEISP): Naujos kartos debesijos projektų atranka ir sutarčių pasirašymas
|
|
D10aG
|
D1.1.1 Labai specializuotų priežiūros centrų ir kitų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų modernizavimas
|
Etapas
|
Pirmasis kvietimas teikti pasiūlymus dėl ligoninių (pagal Nacionalinį onkologinį tinklą) ir su jomis bendradarbiaujančių specializuotų ambulatorinės sveikatos priežiūros centrų
|
|
E24G
|
E2.2.1 Investicijos į transporto saugą
|
Tikslas
|
Aplinkkelių tiesimas ir kelių eismo saugos židinių gerinimas
|
|
F3G
|
Teisėjų, kuriems turi įtakos Drausmės bylų kolegijos sprendimai drausminėse bylose ir teisėjų imuniteto bylose, padėties ištaisymas
|
Etapas
|
Reforma, kuria siekiama ištaisyti teisėjų, kuriems daro poveikį Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegijos sprendimai drausminėse bylose ir teisėjų imuniteto bylose, padėtį
|
|
G2G GRUPĖ
|
G1.1.2 Energijos bendrijų įdiegti atsinaujinančiųjų energijos išteklių įrenginiai
|
Etapas
|
Kvietimas teikti paraiškas dėl paramos investicijoms programos
|
|
G13G
|
G1.2.2 Atsinaujinančių energijos išteklių integravimo į elektros tinklus kliūčių šalinimas
|
Etapas
|
Teisinės sistemos, kuria sudaromos sąlygos kabeliniam sutelkimui, įsigaliojimas
|
|
|
|
Dalimis mokamų išmokų suma
|
1124575104 EURŲ
|
Penkta paramos dalis (negrąžintina parama):
|
Eilės numeris
|
Susijusi priemonė (reforma arba investicija)
|
Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė
|
Pavadinimas
|
|
A14G
|
A1.3.1 Žemės naudojimo planavimo reformos įgyvendinimas
|
Tikslas
|
Vietos valdžios institucijų darbuotojai ir teritorijų planuotojai, baigę kursus apie naująjį teritorijų planavimo įstatymą
|
|
A16G
|
A1.3.1 Žemės naudojimo planavimo reformos įgyvendinimas
|
Tikslas
|
Savivaldybių, priėmusių bendruosius teritorijų plėtros planus, dalis
|
|
A30G
|
A2.2 Perėjimo prie žiedinės ekonomikos modelio sąlygų kūrimas
|
Etapas
|
Naujų teisės aktų, kuriais nustatomi teisės aktų sistemos pakeitimai, kad būtų sudarytos sąlygos prekybai antrinėmis žaliavomis, įsigaliojimas
|
|
A44G
|
A3.1.1. Investicijos į šiuolaikinį profesinį mokymą, aukštąjį mokslą ir mokymąsi visą gyvenimą
|
Tikslas
|
T1 – Sektorinių įgūdžių centrų, teikiančių kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo paslaugas, tinklo sukūrimas.
|
|
A51G
|
A4.1 Darbo rinkos institucijų struktūrinės reformos
|
Etapas
|
Naujų įstatymų dėl valstybinių užimtumo tarnybų, trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo ir tam tikrų darbo sutarčių sudarymo elektroniniu būdu įsigaliojimas:
·valstybinių užimtumo tarnybų ir aktyvios darbo rinkos politikos pakeitimai siekiant padidinti darbo jėgos aktyvumą
·administracinių kliūčių užsieniečių užimtumui mažinimas
·tam tikrų sutarčių sudarymo proceso supaprastinimas
|
|
A57G
|
A4.2 Reforma, kuria siekiama pagerinti tėvų padėtį darbo rinkoje didinant galimybes naudotis kokybiškomis vaikų iki trejų metų priežiūros paslaugomis
|
Etapas
|
Vaikų priežiūros kokybės standartų, įskaitant vaikams iki trejų metų teikiamų paslaugų švietimo ir priežiūros standartus, priėmimas
|
|
A58G
|
A4.2 Reforma, kuria siekiama pagerinti tėvų padėtį darbo rinkoje didinant galimybes naudotis kokybiškomis vaikų iki trejų metų priežiūros paslaugomis
|
Etapas
|
Įstatymo, kuriuo iš dalies keičiamas Įstatymas dėl vaikų iki trejų metų priežiūros, užtikrinant ilgalaikį vaikų iki trejų metų priežiūros paslaugų vidaus finansavimą, įsigaliojimas
|
|
A68G
|
A4.5 Profesinės veiklos pratęsimas ir skatinimas dirbti sulaukus teisės aktais nustatyto pensinio amžiaus
|
Etapas
|
Priemonių, kurių imtasi faktiniam pensiniam amžiui padidinti, poveikio vertinimo ataskaita
|
|
B21aG
|
B2.1.1. Investicijos į vandenilį, vandenilio gamybą, saugojimą ir transportavimą
|
Etapas
|
Įgyvendinimo susitarimas
|
|
D38G
|
D4.1.1 Ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo didinimas modernizuojant medicinos įstaigas rajonų lygmeniu
|
Etapas
|
Apygardų ligoninių, atrinktų remti ilgalaikių ir geriatrinių lovų kūrimą pagal konkrečius atrankos kriterijus, sąrašas
|
|
E16G
|
E2.1 Geležinkelių sektoriaus konkurencingumo didinimas
|
Tikslas
|
Rinkliavų sistemos nustatymas naujuose keliuose
|
|
F8G
|
F3.1 EGAD plano įgyvendinimo sąlygų gerinimas
|
Etapas
|
Plėtros fondų ir regioninės politikos ministerijos parengta darbo krūvio analizė
|
|
G23G
|
G1.2.4 Elektros energijos skirstymo tinklų, kuriais daugiausia aptarnaujamos kaimo vietovės, statyba arba modernizavimas, kad būtų galima prijungti naujus atsinaujinančiuosius energijos išteklius
|
Etapas
|
Projektų nustatymas ir apibrėžimas
|
|
|
|
Dalimis mokamų išmokų suma
|
1141074881 EURŲ
|
2.1.6. Šeštoji įmoka (negrąžinama parama):
|
Eilės numeris
|
Susijusi priemonė (reforma arba investicija)
|
Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė
|
Pavadinimas
|
|
A7G
|
A1.2.1 Projektai, kuriais siekiama įvairinti verslo veiklą
|
Tikslas
|
Viešbučių, restoranų ir kavinių, kultūros ar turizmo sektorių įmonės, pasirašiusios sutartis dėl projektų, kuriais įvairinama jų verslo veikla
|
|
A52G
|
A4.1 Darbo rinkos institucijų struktūrinės reformos
|
Etapas
|
2025–2027 m. valstybinių užimtumo tarnybų plėtros plano paskelbimas
|
|
A54G
|
A4.1 Darbo rinkos institucijų struktūrinės reformos
|
Etapas
|
Atitinkamo (-ų) įstatymo (-ų) įsigaliojimas, atsižvelgiant į konsultacijų dėl kolektyvinių sutarčių rezultatus ir vienos darbo sutarties tyrimą Lenkijoje
|
|
C5aG
|
C1.1.1 Prieiga prie plačiajuosčio ryšio tinklo
|
Etapas
|
Su plačiajuosčio ryšio paslaugų teikėjais pasirašytos sutartys
|
|
C7G
|
C2.1 Skaitmeninės taikomosios programos viešojoje erdvėje, ekonomikoje ir visuomenėje
|
Etapas
|
Viešąsias užduotis atliekančių subjektų veiklos kompiuterizavimas
|
|
C8G
|
C2.1 Skaitmeninės taikomosios programos viešojoje erdvėje, ekonomikoje ir visuomenėje
|
Etapas
|
Struktūrizuotų sąskaitų faktūrų naudojimas
|
|
C21G
|
C3.1 Kibernetinio saugumo didinimas
|
Etapas
|
Kibernetinio saugumo įstatymo pakeitimas
|
|
D1G
|
D1.1 Sveikatos priežiūros paslaugų veiksmingumo, prieinamumo ir kokybės gerinimas
|
Etapas
|
Teisės aktų dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tam tikroje srityje struktūros racionalizavimo įsigaliojimas
|
|
D5G
|
D1.1 Sveikatos priežiūros paslaugų veiksmingumo, prieinamumo ir kokybės gerinimas
|
Etapas
|
Įstatymo, kuriuo įsteigiamas Nacionalinis kardiologinis tinklas, įsigaliojimas
|
|
E1G
|
E1.1 Didesnis aplinką tausojančio transporto naudojimas
|
Etapas
|
Įstatymo dėl netaršių autobusų pirkimo įsigaliojimas
|
|
E4aG
|
E1.1. Dažnesnis aplinką tausojančio transporto naudojimas
|
Etapas
|
Paramos elektra varomoms transporto priemonėms dotacijų schema
|
|
E17G
|
E2.1.1 Geležinkelio linijos
|
Etapas
|
Sutarčių pasirašymas
|
|
E19G
|
E2.1.2 Geležinkelių keleiviniai riedmenys
|
Etapas
|
Sutarčių dėl keleivinių riedmenų pasirašymas
|
|
G1G
|
G1.1.1 Energijos bendrijoms palankios reglamentavimo aplinkos nustatymas
|
Etapas
|
Kliūčių, trukdančių plėtoti energetikos bendrijas, energetikos kooperatyvus ar energetikos klasterius, analizė
|
|
G7G GRUPĖ
|
G1.1.4. Parama institucijoms, įgyvendinančioms „REPowerEU“ reformas ir investicijas
|
Tikslas
|
Administracinių gebėjimų įgyvendinti „REPowerEU“ reformas ir investicijas didinimas
|
|
G12G
|
G1.2.1 Reguliavimo sprendimai siekiant paspartinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimą į skirstomuosius tinklus
|
Etapas
|
Naujo reguliavimo modelio, susijusio su prioritetinėmis investicijomis į tinklo plėtrą, paskelbimas
|
|
G18G
|
G1.2.3. Perdavimo tinklai ir pažangi elektros energijos infrastruktūra
|
Etapas
|
Perdavimo sistemos operatoriaus ir valdžios institucijų susitarimų dėl dotacijų elektros energijos perdavimo tinklo atkarpų statybai ar modernizavimui pasirašymas
|
|
G26G
|
G1.3.2 Netaršus kolektyvinis transportas (autobusai)
|
Etapas
|
Nauji netaršūs autobusai: sutarčių pasirašymas
|
|
|
|
Dalimis mokamų išmokų suma
|
3517566344 EURŲ
|
2.1.7. Septintoji dalis (negrąžintina parama):
|
Eilės numeris
|
Susijusi priemonė (reforma arba investicija)
|
Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė
|
Pavadinimas
|
|
A2G
|
A1.1. Fiskalinės sistemos reforma
|
Etapas
|
Peržiūrėta vidutinės trukmės biudžeto sistema ir išlaidų peržiūros sistema
|
|
A4G
|
A1.1. Fiskalinės sistemos reforma
|
Etapas
|
Išlaidų stabilizavimo taisyklės veikimo peržiūra
|
|
A15G
|
A1.3.1 Žemės naudojimo planavimo reformos įgyvendinimas
|
Tikslas
|
Kursai apie naująjį teritorijų planavimo įstatymą
|
|
A31G
|
A2.2.1 Investicijos į aplinkosaugos technologijas ir inovacijas, susijusias su žiedine ekonomika
|
Tikslas
|
Pasirašyti susitarimai dėl dotacijų aplinkos technologijų ir inovacijų, susijusių su žiedine ekonomika, projektams
|
|
A32G
|
A2.2.1 Investicijos į aplinkosaugos technologijas ir inovacijas, susijusias su žiedine ekonomika
|
Tikslas
|
Pasirašyti susitarimai dėl dotacijų aplinkos technologijų ir inovacijų projektams, susijusiems su žiedine ekonomika arba antrinių žaliavų rinkos kūrimu
|
|
A63G
|
A4.3.1 Investicijos į socialinės ekonomikos subjektus
|
Tikslas
|
Sprendimai, kuriais suteikiamas socialinės įmonės statusas
|
|
A71G
|
A4.7 Darbo rinkos segmentacijos ribojimas
|
Etapas
|
Valstybinės darbo inspekcijos reforma
|
|
B21dG
|
B2.1.1. Investicijos į vandenilį, vandenilio gamybą, saugojimą ir transportavimą
|
Tikslas
|
Su galutiniais paramos gavėjais pasirašyti teisiniai susitarimai
|
|
B21eG
|
B2.1.1. Investicijos į vandenilį, vandenilio gamybą, saugojimą ir transportavimą
|
Etapas
|
Ministerija užbaigė investiciją
|
|
C28G
|
C3.1.1 Kibernetinis saugumas. Kibernetinis saugumas, duomenų tvarkymo infrastruktūra ir teisėsaugos tarnybų infrastruktūros optimizavimas
|
Tikslas
|
Bendriems Europos interesams svarbus projektas (BEISP): Infrastruktūros arba paslaugų duomenų tvarkymo sprendimai
|
|
E5G
|
E1.1 Didesnis aplinką tausojančio transporto naudojimas
|
Tikslas
|
Miestai, kuriuose priimti TJMP
|
|
G3G
|
G1.1.2. Energetikos bendrijų plėtros rėmimas
|
Tikslas
|
Subjektai, remiami pagal pasirengimo investicijoms dalį
|
|
|
|
Dalimis mokamų išmokų suma
|
1515185074 EURŲ
|
2.1.8. Aštuntoji dalis (negrąžintina parama):
|
Eilės numeris
|
Susijusi priemonė (reforma arba investicija)
|
Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė
|
Pavadinimas
|
|
A2aG
|
A1.1 Fiskalinės sistemos reforma
|
Etapas
|
Biudžeto išlaidų sumavimo ir viešųjų investicijų vertinimo kriterijų pokyčiai
|
|
A25aG
|
A1.4.1 Žemės ūkio sektoriaus infrastruktūros arba įrangos modernizavimas
|
Tikslas
|
Projektų, kuriais siekiama pakeisti aplinkai ir sveikatai kenksmingas medžiagas žemės ūkio gamybai naudojamuose pastatuose, finansavimas
|
|
A43G
|
A3.1. Šiuolaikinės ekonomikos darbo jėga: įgūdžių ir kvalifikacijų derinimo su darbo rinka gerinimas
|
Etapas
|
Teisės akto (-ų), kuriuo (-iais) nustatoma regionų atsakomybė įgūdžių politikos srityje, įsigaliojimas
|
|
A45G
|
A3.1.1. Investicijos į šiuolaikinį profesinį mokymą, aukštąjį mokslą ir mokymąsi visą gyvenimą
|
Tikslas
|
T2 – Sektorių įgūdžių centrai
|
|
A64G
|
A4.3.1 Investicijos į socialinės ekonomikos subjektus
|
Tikslas
|
Finansinę paramą gaunančių socialinės ekonomikos subjektų skaičius
|
|
A72G
|
A4.7 Darbo rinkos segmentacijos ribojimas
|
Etapas
|
Valstybinės darbo inspekcijos gebėjimų stiprinimo priemonės
|
|
A73G
|
A5.1 Įnašas į valstybės narės skyrių pagal programą „InvestEU“
|
Etapas
|
Lenkijos vyriausybės ir Europos Komisijos susitarimo dėl įnašo pagal programą „InvestEU“ pasirašymas
|
|
B41G
|
B3.1.1. Investicijos į nuotekų ir vandens tiekimo infrastruktūrą
|
Tikslas
|
Parama nuotekų ir vandens tiekimui
|
|
C14G
|
C2.1.2 Skaitmeninės technologijos mokyklinio ugdymo srityje. Nešiojamieji prietaisai
|
Tikslas
|
Nešiojamųjų kompiuterių kuponai
|
|
C15G
|
C2.1.2 Skaitmeninės technologijos mokyklinio ugdymo srityje. Nešiojamieji prietaisai
|
Tikslas
|
Pristatyti nešiojamieji prietaisai
|
|
C26G
|
C3.1.1 Kibernetinis saugumas. Kibernetinis saugumas, duomenų tvarkymo infrastruktūra ir teisėsaugos tarnybų infrastruktūros optimizavimas
|
Etapas
|
Įrangos pristatymas teisėsaugos tarnyboms
|
|
G5G GRUPĖ
|
G1.1.2. Energetikos bendrijų plėtros rėmimas
|
Tikslas
|
Subjektai, remiami pagal investicinę dalį
|
|
G8G GRUPĖ
|
G1.1.4. Parama institucijoms, įgyvendinančioms „REPowerEU“ reformas ir investicijas
|
Tikslas
|
Gebėjimų stiprinimo projektus vykdančios NVO
|
|
G14G
|
G1.2.2 Atsinaujinančių energijos išteklių integravimo į elektros tinklus kliūčių šalinimas
|
Etapas
|
Teisės akto (-ų) dėl prijungimo prie tinklo įsigaliojimas
|
|
G21G GRUPĖ
|
G1.2.3. Perdavimo tinklai ir pažangi elektros energijos infrastruktūra
|
Etapas
|
Centrinė energijos rinkos informacinė sistema (CSIRE) ir galios kokybės stebėsenos sistemos
|
|
G22G
|
G1.2.3. Perdavimo tinklai ir pažangi elektros energijos infrastruktūra
|
Tikslas
|
Perdavimo sistemos operatoriaus IT sistemos
|
|
|
|
Dalimis mokamų išmokų suma
|
4149683785 EURŲ
|
2.1.9. Devintoji dalis (negrąžintina parama):
|
Eilės numeris
|
Susijusi priemonė (reforma arba investicija)
|
Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė
|
Pavadinimas
|
|
A8G
|
A1.2.1 Projektai, kuriais siekiama įvairinti verslo veiklą
|
Tikslas
|
Viešbučių, restoranų ir kavinių, kultūros ar turizmo sektorių įmonės, gavusios finansavimą savo verslo veiklai įvairinti
|
|
A17G
|
A1.3.1 Žemės naudojimo planavimo reformos įgyvendinimas
|
Tikslas
|
Savivaldybių, priėmusių bendruosius teritorijų plėtros planus, dalis
|
|
A21G
|
A1.4.1 Žemės ūkio sektoriaus infrastruktūros arba įrangos modernizavimas
|
Tikslas
|
Galutinio mokėjimo pavedimai, išduoti paskirstymo ar saugojimo centrų arba didmeninių rinkų statybos ar modernizavimo projektams
|
|
A23G
|
A1.4.1 Žemės ūkio sektoriaus infrastruktūros arba įrangos modernizavimas
|
Tikslas
|
Galutinio mokėjimo pavedimai, išduoti projektams, kuriais siekiama sukurti arba modernizuoti žemės ūkio sektoriaus įmonių infrastruktūrą arba įrangą
|
|
A26G
|
A1.4.1 Žemės ūkio sektoriaus infrastruktūros arba įrangos modernizavimas
|
Tikslas
|
Galutinių mokėjimų pavedimai, susiję su ūkininkų arba žvejų vykdomais infrastruktūros arba įrangos statybos arba modernizavimo projektais
|
|
A29G
|
A2.1.1. Investicijos, kuriomis remiamas robotizavimas arba skaitmeninimas įmonėse
|
Tikslas
|
Projektai, susiję su robotizavimu, dirbtiniu intelektu arba procesų, technologijų, produktų ar paslaugų skaitmeninimu įmonėse
|
|
A35G
|
A2.3.1 Nepilotuojamų orlaivių vietos kompetencijos centrai
|
Tikslas
|
Bepiločių orlaivių vietos kompetencijos centrai
|
|
A40G
|
A2.4.1 Investicijos į mokslinių tyrimų pajėgumus
|
Tikslas
|
Laboratorijų, turinčių mokslinių tyrimų arba analizės infrastruktūrą, projektai
|
|
A55G
|
A4.1.1 Investicijos darbo rinkos institucijų reformai remti
|
Etapas
|
Valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) skaitmeninimas
|
|
A56G
|
A4.1.1 Investicijos darbo rinkos institucijų reformai remti
|
Etapas
|
Mokymai apie naujų procedūrų taikymą
|
|
A61G
|
A4.2.1 Parama vaikų iki trejų metų priežiūros įstaigoms pagal programą „Aktyvus lopšelis“ (buvęs Maluch+)
|
Tikslas
|
Vaikų iki trejų metų priežiūros įstaigų statyba, atnaujinimas arba pritaikymas
|
|
A70G
|
A4.6 Didinti tam tikrų grupių dalyvavimą darbo rinkoje plėtojant ilgalaikę priežiūrą
|
Etapas
|
Teisės akto (-ų) įsigaliojimas ir ne teisėkūros procedūra priimamų dokumentų paskelbimas
|
|
A74G
|
A5.1 Įnašas į valstybės narės skyrių pagal programą „InvestEU“
|
Tikslas
|
„InvestEU“ investicijų komiteto patvirtintos finansavimo arba investavimo operacijos
|
|
A75G
|
Savanoriškas įnašas į ES saugaus junglumo programą (IRIS 2)
|
Etapas
|
Lenkijos vyriausybės ir Europos Komisijos susitarimo dėl įnašo pasirašymas ir savanoriško įnašo skyrimas ES saugaus junglumo programai (IRIS 2)
|
|
B7G
|
B1.1.1 Investicijos į šilumos šaltinius centralizuoto šilumos tiekimo sistemose
|
Tikslas
|
T1 – Šilumos šaltiniai centralizuoto šilumos tiekimo sistemose
|
|
B9G
|
B1.1.2 Šilumos šaltinių pakeitimas ir energijos vartojimo efektyvumo didinimas vienos šeimos gyvenamuosiuose pastatuose
|
Tikslas
|
Šilumos šaltinių keitimas, atsinaujinančiųjų energijos išteklių įrengimas ir šiluminis modernizavimas
|
|
B12G
|
B1.1.3 Švietimo įstaigų šiluminis modernizavimas
|
Tikslas
|
Švietimo įstaigų pastatų, dėl kurių pasirašytos sutartys dėl šilumos šaltinių įrenginių ar modernizavimo, atsinaujinančiųjų energijos išteklių įrenginių ar šiluminio modernizavimo, skaičius.
|
|
B15G
|
B1.1.4 Socialinės veiklos objektų energijos vartojimo efektyvumo didinimas
|
Tikslas
|
Socialinės veiklos patalpų terminis modernizavimas
|
|
B20G
|
B2.1.1. Investicijos į vandenilį, vandenilio gamybą, saugojimą ir transportavimą
|
Tikslas
|
Mokslinių tyrimų ir inovacijų projektas (-ai)
|
|
B37G
|
B2.2.3 Jūros terminalų infrastruktūros statyba
|
Etapas
|
Naujo jūros vėjo elektrinių terminalo statyba
|
|
B38G
|
B2.2.3 Jūros terminalų infrastruktūros statyba
|
Tikslas
|
Łeba, Ustka ir Darłowo uostų modernizavimo ir (arba) plėtros įrenginių statybos darbai.
|
|
B41aG
|
B3.1.1. Investicijos į nuotekų ir vandens tiekimo infrastruktūrą
|
Tikslas
|
Parama nuotekų ir vandens tiekimui
|
|
B43G
|
B1.1.5 Investicijos į daugiabučių gyvenamųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumą
|
Tikslas
|
T2 – Atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginiai arba šilumos modernizavimas daugiabučiuose pastatuose
|
|
B44G
|
B4.1 Priklausomybės nuo anglių mažinimas
|
Etapas
|
Centralizuoto šilumos tiekimo transformavimo fondas
|
|
B45G
|
B4.1 Priklausomybės nuo anglių mažinimas
|
Etapas
|
Įstatymo dėl antracito kasybos pramonės veikimo pakeitimų įsigaliojimas
|
|
C6G
|
C1.1.1 Prieiga prie plačiajuosčio ryšio tinklo
|
Etapas
|
Gyvenamieji vienetai, turintys prieigą prie 100 Mb/s plačiajuosčio ryšio
|
|
C6aG
|
C1.1.1 Prieiga prie plačiajuosčio ryšio tinklo
|
Tikslas
|
Vietinis tinklas (LAN) mokyklose
|
|
C12G
|
C2.1.1 Viešosios e. paslaugos ir viešojo administravimo IT sprendimai
|
Tikslas
|
Viešosios e. paslaugos
|
|
C13aG
|
C2.1.1 Viešosios e. paslaugos ir viešojo administravimo IT sprendimai
|
Tikslas
|
Viešosios IT sistemos
|
|
C13bG
|
C2.1.1 Viešosios e. paslaugos ir viešojo administravimo IT sprendimai
|
Etapas
|
Viešojo administravimo skaitmeninimas
|
|
C13cG
|
C2.1.1 Viešosios e. paslaugos ir viešojo administravimo IT sprendimai
|
Etapas
|
Nacionalinės e. sąskaitų faktūrų sistemos įdiegimas
|
|
C13dG
|
C2.1.1 Viešosios e. paslaugos ir viešojo administravimo IT sprendimai
|
Tikslas
|
Naujų arba atnaujintų e. paslaugų teikimas e. mokesčių tarnyboje
|
|
C20G
|
C2.1.3. E. kompetencija
|
Tikslas
|
Skaitmeninių gebėjimų mokymai
|
|
C23G
|
C3.1.1 Kibernetinis saugumas. Kibernetinis saugumas, duomenų tvarkymo infrastruktūra ir teisėsaugos tarnybų infrastruktūros optimizavimas
|
Etapas
|
Veiksmai kibernetinio saugumo srityje
|
|
C25G
|
C3.1.1 Kibernetinis saugumas. Kibernetinis saugumas, duomenų tvarkymo infrastruktūra ir teisėsaugos tarnybų infrastruktūros optimizavimas
|
Etapas
|
Duomenų centro pastato statyba
|
|
D6G
|
D1.1 Sveikatos priežiūros paslaugų veiksmingumo, prieinamumo ir kokybės gerinimas
|
Etapas
|
Teisės akto (-ų), kuriuo (-iais) sudaromos sąlygos teikti e. sveikatos paslaugas, įsigaliojimas
|
|
D13G
|
D1.1.1 Labai specializuotų priežiūros centrų ir kitų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų modernizavimas
|
Tikslas
|
Nacionalinio onkologinio tinklo ligoninės, investuojančios į statybą ar rekonstrukciją arba perkančios medicinos įrangą
|
|
D14G
|
D1.1.1 Labai specializuotų priežiūros centrų ir kitų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų modernizavimas
|
Tikslas
|
Nacionalinio kardiologinio tinklo ligoninės su statybos ar rekonstrukcijos investicijomis arba įsigyta medicinos įranga
|
|
D15G
|
D1.1.2 Skaitmeninė sveikatos priežiūros transformacija
|
Etapas
|
Pacientų sveikatos analizės priemonės įdiegimas
|
|
D17G
|
D1.1.2 Skaitmeninė sveikatos priežiūros transformacija
|
Etapas
|
Medicinos dokumentų skaitmeninimo centras
|
|
D18G
|
D1.1.2 Skaitmeninė sveikatos priežiūros transformacija
|
Etapas
|
Suskaitmeninti išrašymo iš ligoninės pranešimai
|
|
D20G
|
D1.1.2 Skaitmeninė sveikatos priežiūros transformacija
|
Tikslas
|
Nauji skaitmeniniai medicininių dokumentų šablonai
|
|
D21G
|
D1.1.2 Skaitmeninė sveikatos priežiūros transformacija
|
Etapas
|
Pradėti taikyti dirbtiniu intelektu grindžiamą paramos gydytojams priemonę
|
|
D30G
|
D2.1.1. Investicijos, susijusios su mokymo įstaigų modernizavimu ir modifikavimu bei dažnesniu priėmimu į medicinines studijas
|
Tikslas
|
Stipendijos arba bendras finansavimas medicinos studentams
|
|
D31G
|
D2.1.1. Investicijos, susijusios su mokymo įstaigų modernizavimu ir modifikavimu bei dažnesniu priėmimu į medicinines studijas
|
Tikslas
|
Pastatytos, rekonstruotos arba renovuotos mokymo įstaigos, bibliotekos arba studentų bendrabučiai
|
|
D36G
|
D3.1.1 Visapusiška medicinos mokslų ir sveikatos mokslų srities mokslinių tyrimų plėtra
|
Tikslas
|
Remiamų biomedicinos sektoriaus mokslinių tyrimų padalinių ir verslininkų projektų skaičius
|
|
D37G
|
D3.1.1 Visapusiška medicinos mokslų ir sveikatos mokslų srities mokslinių tyrimų plėtra
|
Tikslas
|
Dotacijos klinikinių tyrimų paramos centrams
|
|
D40G
|
D4.1.1 Ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo didinimas modernizuojant medicinos įstaigas rajonų lygmeniu
|
Tikslas
|
Ligoninės su statybos ar renovacijos investicijomis arba įsigyta medicinos įranga
|
|
E4cG
|
E1.1 Didesnis aplinką tausojančio transporto naudojimas
|
Etapas
|
Išmoka (-os) pagal elektrinių transporto priemonių paramos schemą (-as)
|
|
E7G
|
E.1.1 Didesnis aplinką tausojančio transporto naudojimas
|
Tikslas
|
Elektra varomos transporto priemonės.
|
|
E14G
|
E1.1.2 Netaršūs ir mažataršiai autobusai ir tramvajai
|
Tikslas
|
Visai netaršūs ir mažataršiai autobusai ir tramvajai
|
|
E18G
|
E2.1.1 Geležinkelio linijos
|
Tikslas
|
Darbai 500 km geležinkelio linijų
|
|
E18aG
|
E2.1.1 Geležinkelio linijos
|
Tikslas
|
Darbai, susiję su 180 kliūčių
|
|
E20G
|
E2.1.2 Geležinkelių keleiviniai riedmenys
|
Tikslas
|
Geležinkelio riedmenys.
|
|
E22G
|
E2.1.3 Įvairiarūšio vežimo projektai
|
Tikslas
|
Investicijos į įvairiarūšio vežimo terminalus ir riedmenis
|
|
E25G
|
E2.2.1 Investicijos į transporto saugą
|
Tikslas
|
Aplinkkelių tiesimas, kelių eismo saugos židinių įrengimo darbai, automatinių kelių stebėjimo prietaisų įrengimas
|
|
E28G
|
E2.2.2 Transporto skaitmeninimas
|
Tikslas
|
ERTMS riedmenų įrangos įrengimas arba atnaujinimas, SDIP įrengimas, automatinės geležinkelio kontrolės punktų įdiegimas ir geležinkelio pervažų sistemų darbai
|
|
G6G
|
G1.1.3 Energijos kaupimo sistemos (negrąžintina parama)
|
Etapas
|
Baterijos energijos kaupimo sistemos (-ų) (BESS) ir aukštosios įtampos kabelio (-ių) įrengimas
|
|
G11G
|
G1.1.4. Parama institucijoms, įgyvendinančioms „REPowerEU“ reformas ir investicijas
|
Etapas
|
Energetikos reguliavimo tarnybai skirta IT priemonė
|
|
G17G
|
G1.2.3. Perdavimo tinklai ir pažangi elektros energijos infrastruktūra
|
Tikslas
|
Naujai pastatyto arba modernizuoto elektros energijos perdavimo tinklo ilgis (km)
|
|
G19G
|
G1.2.3. Perdavimo tinklai ir pažangi elektros energijos infrastruktūra
|
Tikslas
|
Naujai pastatyto arba modernizuoto elektros energijos perdavimo tinklo ilgis (km)
|
|
G20G
|
G1.2.3. Perdavimo tinklai ir pažangi elektros energijos infrastruktūra
|
Tikslas
|
Išplėstos, modernizuotos arba naujos perdavimo tinklo pastotės
|
|
G24G
|
G1.2.4 Elektros energijos skirstymo tinklų statyba arba modernizavimas
|
Tikslas
|
Naujai pastatyto arba modernizuoto skirstomojo tinklo ilgis (km)
|
|
G27G
|
G1.3.2 Netaršus kolektyvinis transportas (autobusai)
|
Tikslas
|
Netaršūs autobusai
|
|
|
|
Dalimis mokamų išmokų suma
|
6928216574 EURŲ
|
2.2. Paskola
3 straipsnio 2 dalyje nurodytos dalys organizuojamos taip:
2.2.1. Pirmoji dalis (paskolos parama):
|
Eilės numeris
|
Susijusi priemonė (reforma arba investicija)
|
Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė
|
Pavadinimas
|
|
B1L
|
B1.2 Energijos įmonių energijos taupymo įpareigojimo įgyvendinimo palengvinimas
|
Etapas
|
Energijos vartojimo efektyvumo įstatymo įgyvendinimo reglamento įsigaliojimas
|
|
B10L
|
B2.4. Energijos kaupimo įrenginių plėtros teisinė sistema
|
Etapas
|
Energetikos įstatymo pakeitimų, susijusių su energijos kaupimu, įsigaliojimas
|
|
B21L
|
Parama tvariam vandens išteklių valdymui žemės ūkyje ir kaimo vietovėse
|
Etapas
|
Nacionalinių teisės aktų pakeitimų, reikalingų siekiant pagerinti atsparios vandentvarkos žemės ūkyje ir kaimo vietovėse sąlygas, įsigaliojimas
|
|
B22L
|
B3.3.1. Investicijos į tvarios vandentvarkos potencialo didinimą kaimo vietovėse
|
Etapas
|
Kvietimo teikti paraiškas atrankos kriterijų priėmimas
|
|
B25L
|
B3.4. Investicijoms į žaliąją pertvarką miestų teritorijose palanki sistema
|
Etapas
|
Žaliosios miestų pertvarkos priemonė
|
|
B28L
|
B3.5 Nedideles ir vidutines pajamas gaunančių asmenų būsto statybos reforma, atsižvelgiant į didesnį pastatų energijos vartojimo efektyvumą
|
Etapas
|
2006 m. gruodžio 8 d. įstatymo dėl finansinės paramos nuomai skirtų gyvenamųjų patalpų, globos namų, naktinių pastogių, prieglaudų benamiams, šildymo įrenginių ir laikinų patalpų statybai pakeitimo įsigaliojimas ir su tuo susiję kitų teisės aktų pakeitimai
|
|
B33L
|
B2.2 Atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtros sąlygų gerinimas
|
Etapas
|
Akto, kuriuo iš dalies keičiamas Įstatymas dėl investicijų į sausumos vėjo elektrinių parkus, įsigaliojimas
|
|
B35L
|
B2.2 Atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtros sąlygų gerinimas
|
Tikslas
|
T1 – Sausumos vėjo ir fotovoltinių įrenginių įrengtasis pajėgumas (GW)
|
|
B39L
|
B2.2 Atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtros sąlygų gerinimas
|
Etapas
|
Įgyvendinimo reglamento, priimto pagal 2020 m. gruodžio 17 d. Aktą dėl elektros energijos gamybos jūros vėjo elektrinių parkuose skatinimo, įsigaliojimas
|
|
C1L
|
Šiuolaikinio laidinio ir belaidžio ryšio prieinamumo ir naudojimo socialiniams ir ekonominiams poreikiams didinimas
|
Etapas
|
2020 m. vasario 17 d. reglamento dėl į aplinką skleidžiamo elektromagnetinio lauko stebėsenos dalinis keitimas
|
|
C2L
|
Šiuolaikinio laidinio ir belaidžio ryšio prieinamumo ir naudojimo socialiniams ir ekonominiams poreikiams didinimas
|
Etapas
|
2019 m. rugsėjo 10 d. Ministrų Tarybos reglamento dėl poveikio aplinkai vertinimo dalinis pakeitimas
|
|
D1L
|
D1.2 Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų ilgalaikės priežiūros paslaugų veiksmingumo, prieinamumo ir kokybės didinimas rajonų lygmeniu
|
Etapas
|
Galimybių įsteigti ilgalaikės priežiūros ir geriatrinės priežiūros skyrius ir (arba) centrus apygardų ligoninėse Lenkijoje peržiūra
|
|
|
|
Dalimis mokamų išmokų suma
|
4178257125 EURŲ
|
2.2.2. Antroji dalis (paskolos parama):
|
Eilės numeris
|
Susijusi priemonė (reforma arba investicija)
|
Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė
|
Pavadinimas
|
|
A1L
|
A2.5 Kultūros sektoriaus ir kultūros pramonės potencialo stiprinimas siekiant ekonominio vystymosi
|
Etapas
|
Politikos dokumento, skirto žaliesiems ir skaitmeniniams veiksmams kultūros ir kūrybos sektoriuose remti, priėmimas
|
|
A2L
|
A2.5.1 Programa, skirta kultūros ir kūrybos pramonės subjektų veiklai remti, siekiant skatinti jų plėtrą
|
Etapas
|
Paramos kultūros ir kūrybos sektorių projektams atrankos kriterijai
|
|
B2L
|
B1.2.1 Energijos vartojimo efektyvumas ir atsinaujinantieji energijos ištekliai įmonėse. Investicijos, turinčios didžiausią šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo potencialą
|
Etapas
|
Paramos schemos, skirtos energijos vartojimo efektyvumui ir atsinaujinantiesiems energijos ištekliams įmonėse, įskaitant įmones, kurioms taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, finansavimo nurodymai (įskaitant tinkamumo ir atrankos kriterijus)
|
|
B14L
|
B3.2. Parama aplinkos būklės gerinimui ir apsaugai nuo pavojingų medžiagų
|
Etapas
|
Įstatymo, kuriuo siekiama sudaryti palankesnes sąlygas visapusiškam didelio masto poindustrinių teritorijų neigiamo poveikio aplinkai panaikinimui, įsigaliojimas.
|
|
B34L
|
B2.2 Atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtros sąlygų gerinimas
|
Etapas
|
Reglamento, kuriuo nustatomas 2022–2027 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos aukcionų planas, įsigaliojimas
|
|
B36L
|
B2.2 Atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtros sąlygų gerinimas
|
Tikslas
|
T2 – Sausumos vėjo ir fotovoltinių įrenginių įrengtasis pajėgumas (GW)
|
|
B40L
|
B2.2 Atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtros sąlygų gerinimas
|
Etapas
|
Įgyvendinimo reglamento, priimto pagal 2020 m. gruodžio 17 d. Aktą dėl elektros energijos gamybos jūros vėjo elektrinių parkuose skatinimo, įsigaliojimas
|
|
C8L
|
Švietimo sistemos skaitmeninimo pagrindo reforma
|
Etapas
|
Naujos švietimo skaitmeninimo politikos, kuri yra švietimo sistemos pokyčių ir investicijų į IRT įgyvendinimo pagrindas ir kuria nustatomos švietimo sistemos proceso skaitmeninimo kryptys trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu, priėmimas
|
|
C9L
|
C2.2.1 Mokyklų ir (arba) institucijų aprūpinimas tinkamais IRT prietaisais ir infrastruktūra, kad būtų pagerintas bendras švietimo sistemos veikimas
|
Etapas
|
Viešos konsultacijos dėl sistemos, kuria nustatomos IRT įrangos platinimo ir infrastruktūros teikimo mokykloms procedūros
|
|
D2L
|
D1.2 Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų ilgalaikės priežiūros paslaugų veiksmingumo, prieinamumo ir kokybės didinimas rajonų lygmeniu
|
Etapas
|
Teisės akto dėl paramos ilgalaikės priežiūros ir geriatrinės priežiūros padalinių ir (arba) centrų steigimui rajonų ligoninėse įsigaliojimas, remiantis peržiūros rezultatais
|
|
E5L
|
E2.3. Transporto prieinamumo, saugumo ir skaitmeninių sprendimų gerinimas
|
Etapas
|
Teisės akto, kuriuo patobulinamos keleivių teisės riedmenų reikalavimų srityje, įsigaliojimas
|
|
|
|
Dalimis mokamų išmokų suma
|
3309921717 EURŲ
|
2.2.3. Trečia paramos dalis (paskolos parama)
|
Eilės numeris
|
Susijusi priemonė (reforma arba investicija)
|
Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė
|
Pavadinimas
|
|
B32L
|
B2.2 Atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtros sąlygų gerinimas
|
Etapas
|
Aktų, kuriais iš dalies keičiama atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijų ir biometano teisės aktų sistema, įsigaliojimas: AEI įstatymo pakeitimai, energijos rinką reglamentuojančių teisės aktų pakeitimai ir AEI įstatymo reglamento įsigaliojimas
|
|
B37L
|
B2.2 Atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtros sąlygų gerinimas
|
Tikslas
|
T3 – Sausumos vėjo ir fotovoltinių įrenginių įrengtasis pajėgumas (GW)
|
|
C10L
|
C2.2.1 Mokyklų ir (arba) institucijų aprūpinimas tinkamais IRT prietaisais ir infrastruktūra, kad būtų pagerintas bendras švietimo sistemos veikimas
|
Etapas
|
Sistema, apibrėžianti IRT prietaisų platinimo ir infrastruktūros teikimo mokykloms procedūras
|
|
|
|
Dalimis mokamų išmokų suma
|
2815596004 EURŲ
|
2.2.4. Ketvirta paramos dalis (paskolos parama)
|
Eilės numeris
|
Susijusi priemonė (reforma arba investicija)
|
Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė
|
Pavadinimas
|
|
B3L
|
B1.2.1 Energijos vartojimo efektyvumas ir atsinaujinantieji energijos ištekliai įmonėse. Investicijos, turinčios didžiausią šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo potencialą
|
Tikslas
|
Visų sutarčių dėl energijos vartojimo efektyvumo ir AEI diegimo įmonėse sudarymas
|
|
B6L
|
B2.3. Parama investicijoms į jūros vėjo elektrinių parką
|
Etapas
|
Reglamento dėl išsamių elektros energijos sistemos eksploatavimo sąlygų pakeitimo, kuriuo iš dalies keičiamos nacionalinės balansavimo taisyklės siekiant kuo labiau sumažinti paskirstymo apribojimų poveikį, įsigaliojimas
|
|
B24L
|
B3.4. Investicijoms į žaliąją pertvarką miestų teritorijose palanki sistema
|
Etapas
|
Įstatymo, kuriuo siekiama remti miestų teritorijų pajėgumą investuoti į žaliąją pertvarką, įsigaliojimas.
|
|
B38L
|
B2.2 Atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtros sąlygų gerinimas
|
Tikslas
|
T4 – Sausumos vėjo ir fotovoltinių įrenginių įrengtasis pajėgumas (GW)
|
|
C3L
|
Šiuolaikinio laidinio ir belaidžio ryšio prieinamumo ir naudojimo socialiniams ir ekonominiams poreikiams didinimas
|
Etapas
|
Naujas (-i) teisės aktas (-ai), kuriuo (-iais) šalinamos pagrindinės 5G tinklo įgyvendinimo kliūtys
|
|
|
|
Dalimis mokamų išmokų suma
|
1313079799 EURŲ
|
2.2.5. Penktoji dalis (paskolos parama):
|
Eilės numeris
|
Susijusi priemonė (reforma arba investicija)
|
Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė
|
Pavadinimas
|
|
B4L
|
B2.3. Parama investicijoms į jūros vėjo elektrinių parkus
|
Etapas
|
Įgyvendinimo reglamentų, priimtų pagal Įstatymą dėl elektros energijos gamybos jūros vėjo elektrinių parkuose skatinimo, įsigaliojimas
|
|
C15L
|
C4.1.1 Parama pažangiai skaitmeninei transformacijai
|
Etapas
|
Debesijos kompiuteriją naudojančių verslininkų skaitmeninės transformacijos vadovas
|
|
E1L
|
E1.2 Netaršaus ir mažataršio transporto dalies didinimas, neigiamo transporto poveikio aplinkai prevencija ir mažinimas
|
Etapas
|
Teisės akto, kuriuo atrinktiems, labiausiai užterštiems miestams nustatomas įpareigojimas naudoti mažos taršos zonas, įsigaliojimas
|
|
E6L
|
E2.3. Transporto prieinamumo, saugumo ir skaitmeninių sprendimų gerinimas
|
Etapas
|
Pareiga atnaujinti nacionalinius ir tarptautinius riedmenis, kad jie atitiktų neįgaliems keleiviams taikomus reikalavimus
|
|
G6L
|
G3.1.1 Leidimų naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius išdavimo proceso supaprastinimas
|
Tikslas
|
Sausumos vėjo ir fotovoltinių įrenginių įrengtoji galia (GW)
|
|
G7L GRUPĖ
|
G3.1.1 Leidimų naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius išdavimo proceso supaprastinimas
|
Tikslas
|
Sausumos vėjo ir fotovoltinių įrenginių įrengtoji galia (GW)
|
|
G12L
|
G3.1.4 Parama nacionalinei energetikos sistemai (Energetikos paramos fondas)
|
Etapas
|
Įgyvendinimo susitarimas
|
|
G16L
|
G3.1.5 Jūros vėjo elektrinių parkų statyba (Jūros vėjo energijos fondas)
|
Etapas
|
Įgyvendinimo susitarimas
|
|
G20L
|
G3.2.1 Gamtinių dujų infrastruktūros statyba siekiant užtikrinti energetinį saugumą
|
Etapas
|
Statybos leidimų išdavimas
|
|
G21L
|
G3.2.1 Gamtinių dujų infrastruktūros statyba siekiant užtikrinti energetinį saugumą
|
Etapas
|
Rangovo (-ų) atranka
|
|
|
|
Dalimis mokamų išmokų suma
|
3229285224 EURŲ
|
2.2.6. Šeštoji paramos dalis (grąžintina parama):
|
Eilės numeris
|
Susijusi priemonė (reforma arba investicija)
|
Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė
|
Pavadinimas
|
|
B26L
|
B3.4.1. Investicijos į žaliąją miestų pertvarką
|
Tikslas
|
T1 – Paskolos sutarčių pasirašymas
|
|
C16L
|
C4.1.1 Parama pažangiai skaitmeninei transformacijai
|
Etapas
|
Įgyvendinimo susitarimas
|
|
G1L
|
G3.1.1 Leidimų naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius išdavimo proceso supaprastinimas
|
Etapas
|
Atsinaujinančiųjų išteklių energijos potencialo nustatymas
|
|
G2L
|
G3.1.1 Leidimų naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius išdavimo proceso supaprastinimas
|
Etapas
|
Teisės aktas (-ai), kuriuo (-iais) nustatoma paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonų nustatymo teisinė sistema
|
|
G11L
|
G3.1.3 Energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir spartesnis laipsniškas iškastinio kuro atsisakymas šildymo sektoriuje
|
Etapas
|
Integruotų būsto renovacijos paslaugų prioritetinė programa
|
|
|
|
Dalimis mokamų išmokų suma
|
624431032 EURŲ
|
2.2.6. Septintoji paramos dalis (grąžintina parama):
|
Eilės numeris
|
Susijusi priemonė (reforma arba investicija)
|
Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė
|
Pavadinimas
|
|
A8L
|
A2.6.1 Investicijos į nacionalinę palydovinės informacijos sistemą (NSIS) ir palydovus
|
Etapas
|
Nacionalinė palydovinės informacijos sistema (NSIS)
|
|
A12L
|
A2.7.1 Saugumo ir gynybos fondas
|
Etapas
|
Fondo teisinės sistemos nustatymas
|
|
B15L
|
B3.2. Parama aplinkos atkūrimui ir apsaugai nuo pavojingųjų medžiagų
|
Etapas
|
Teisės akto (-ų) dėl Lenkijos Respublikos jūrų teritorijose likusių pavojingų medžiagų įsigaliojimas
|
|
E7L
|
E3.1.1 Mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos rėmimo priemonė
|
Etapas
|
Įgyvendinimo susitarimas
|
|
G8L GRUPĖ
|
G3.1.2 Žaliajai pertvarkai reikalingi įgūdžiai
|
Etapas
|
Keturios ataskaitos dėl iš dalies pakeistų žaliajai pertvarkai skirtų sektorių kvalifikacijų sistemų
|
|
G13L
|
G3.1.4 Parama nacionalinei energetikos sistemai (Energetikos paramos fondas)
|
Tikslas
|
Su galutiniais paramos gavėjais pasirašyti teisiniai susitarimai
|
|
G18L
|
G3.1.5 Jūros vėjo elektrinių parkų statyba (Jūros vėjo energijos fondas)
|
Tikslas
|
Su galutiniais paramos gavėjais pasirašyti teisiniai susitarimai
|
|
G19L
|
G3.1.5 Jūros vėjo elektrinių parkų statyba (Jūros vėjo energijos fondas)
|
Etapas
|
Ministerija užbaigė investiciją
|
|
|
|
Dalimis mokamų išmokų suma
|
2162723229 EURŲ
|
2.2.8. Aštuntoji dalis (grąžintina parama):
|
Eilės numeris
|
Susijusi priemonė (reforma arba investicija)
|
Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė
|
Pavadinimas
|
|
A3L
|
A2.5.1 Programa, skirta kultūros ir kūrybos pramonės subjektų veiklai remti
|
Tikslas
|
Pasirašytų sutarčių dėl kultūros ir kūrybos sektorių projektų skaičius
|
|
A4L
|
A2.5.1 Programa, skirta kultūros ir kūrybos pramonės subjektų veiklai remti
|
Tikslas
|
Kultūros ir kūrybos sektoriuose skirtų stipendijų skaičius
|
|
A7L
|
A2.6 Nacionalinės stebėsenos paslaugų, produktų, analizės priemonių, paslaugų ir susijusios infrastruktūros sistemos reforma naudojant palydovų duomenis
|
Etapas
|
Įstatymo dėl kosminės veiklos įsigaliojimas
|
|
A13L
|
A2.7.1 Saugumo ir gynybos fondas
|
Etapas
|
Investicijų politikos priėmimas
|
|
B5L
|
B2.3. Parama investicijoms į jūros vėjo elektrinių parkus
|
Etapas
|
Jūros vėjo energijos aukcionų dėl kainų skirtumo sutarčių rezultatai
|
|
B6aL
|
B2.3. Parama investicijoms į jūros vėjo elektrinių parkus
|
Etapas
|
Priemonių, kuriomis siekiama apriboti paskirstymo apribojimus Lenkijos elektros energijos sistemoje, tyrimas
|
|
C13aL
|
C2.2.1 Skaitmeninės mokymo technologijos
|
Etapas
|
Pagrindų susitarimas (-ai) dėl dirbtinio intelekto (DI) laboratorijų
|
|
E2L
|
E1.2 2 Netaršaus ir mažataršio transporto dalies didinimas, neigiamo transporto poveikio aplinkai prevencija ir mažinimas
|
Etapas
|
Mažataršės transporto zonos
|
|
E4L
|
E1.2.1 Viešasis transportas miestuose (tramvajus)
|
Tikslas
|
Tramvajai
|
|
E9L
|
E3.1.1 Mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos rėmimo priemonė
|
Etapas
|
Finansavimo sutarčių pasirašymas
|
|
G10L
|
G3.1.2 Žaliajai pertvarkai reikalingi įgūdžiai
|
Etapas
|
Į integruotą kvalifikacijų sistemą įtrauktos statybos, energetikos, vandentvarkos ir atliekų tvarkymo sektorių kvalifikacijų sistemos
|
|
G14L
|
G3.1.4 Parama nacionalinei energetikos sistemai (Energetikos paramos fondas)
|
Tikslas
|
Su galutiniais paramos gavėjais pasirašyti teisiniai susitarimai
|
|
G24L
|
G3.3.1 Energijos kaupimo sistemos (grąžintina parama)
|
Etapas
|
Esamos hidroakumuliacinės saugyklos modernizavimas
|
|
|
|
Dalimis mokamų išmokų suma
|
4659813429 EURŲ
|
2.2.9. Devintoji paramos dalis (grąžintina parama):
|
Eilės numeris
|
Susijusi priemonė (reforma arba investicija)
|
Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė
|
Pavadinimas
|
|
A11L
|
A2.6.1 Investicijos į nacionalinę palydovinės informacijos sistemą (NSIS) ir palydovus
|
Tikslas
|
Keturių palydovų statyba
|
|
A14L
|
A2.7.1 Saugumo ir gynybos fondas
|
Etapas
|
Nuosavo kapitalo injekcija
|
|
B16L
|
B3.2.1. Investicijos į rizikos neutralizavimą ir sausumoje bei jūroje esančių objektų atkūrimą
|
Tikslas
|
Investicijų, susijusių su sausumoje ir jūroje esančiais objektais, kuriuose yra teršalų ar pavojingų medžiagų, dokumentai
|
|
B27aL
|
B3.4.1. Investicijos į žaliąją miestų pertvarką
|
Tikslas
|
T2 – Projektai pagal žaliosios miestų pertvarkos priemonę
|
|
B30L
|
B3.5.1 Investicijos į būsto projektus
|
Tikslas
|
Pastatų statyba arba renovacija
|
|
C12L
|
C2.2.1 Skaitmeninės mokymo technologijos
|
Tikslas
|
Pristatyti nuotoliniam mokymui skirti IRT rinkiniai
|
|
C13L
|
C2.2.1 Skaitmeninės mokymo technologijos
|
Tikslas
|
Sukurtos dirbtinio intelekto (DI) laboratorijos
|
|
C17L
|
C4.1.1 Parama pažangiai skaitmeninei transformacijai
|
Tikslas
|
Su galutiniais paramos gavėjais pasirašyti teisiniai susitarimai
|
|
C18L
|
C4.1.1 Parama pažangiai skaitmeninei transformacijai
|
Etapas
|
Ministerija užbaigė investiciją
|
|
E10L
|
E3.1.1 Mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos rėmimo priemonė
|
Etapas
|
Investicijų į nuosavą kapitalą užbaigimas
|
|
G5L
|
G3.1.1 Leidimų naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius išdavimo proceso supaprastinimas
|
Etapas
|
Rezoliucijos, kuria patvirtinamas atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginių leidimų išdavimo procedūrų IT platformos finansavimas, įsigaliojimas
|
|
G15L
|
G3.1.4 Parama nacionalinei energetikos sistemai (Energetikos paramos fondas)
|
Etapas
|
Ministerija užbaigė investiciją
|
|
G23L
|
G3.2.1 Gamtinių dujų infrastruktūros statyba siekiant užtikrinti energetinį saugumą
|
Etapas
|
Dujotiekio statyba
|
|
|
|
Dalimis mokamų išmokų suma
|
7148195959 EURŲ
|
3 SKIRSNIS. PAPILDOMI SUSITARIMAI
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano stebėsenos ir įgyvendinimo tvarka
Lenkijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano stebėsena ir įgyvendinimas vykdomi laikantis šios tvarkos:
Įstaiga, atsakinga už bendrą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo ir stebėsenos koordinavimą, yra Fondų ir regioninės politikos ministerija. Ši įstaiga taip pat atsako už mokėjimo prašymų, valdymo deklaracijų ir audito santraukų rengimą ir taip pat palaiko ryšius tarp Komisijos ir Lenkijos valdžios institucijų. Už reformų ir investicijų įgyvendinimą atsakingos institucijos tikrina įgyvendintų priemonių atitiktį taikytinai Sąjungos ir nacionalinei teisei ir pažangą, padarytą siekiant nustatytų tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių galutinių gavėjų lygmeniu. Šių patikrinimų informacija ir rezultatai koordinavimo įstaigai pateikiami per IT sistemą.
Be to, teisėkūros procedūra priimamu aktu įsteigiamas Stebėsenos komitetas, kurį sudaro suinteresuotieji subjektai ir socialiniai partneriai, dalyvaujantys įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Stebėsenos komitetas prižiūri veiksmingą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimą. Į teisėkūros procedūra priimamą aktą įtraukiama nuostata, pagal kurią teisiškai privaloma konsultuotis su Stebėsenos komitetu įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą.
Auditą atlieka Nacionalinė pajamų administracija, visų pirma Finansų ministerijos Viešųjų lėšų audito departamentas ir 16 šalies mokesčių administravimo rūmų (regioninių biurų). Ši audito įstaiga tikrina, ar reformos ir investicijos įgyvendinamos tinkamai, ar pasiektos nustatytos tarpinės ir siektinos reikšmės, ar veiksmingi mechanizmai, kuriais siekiama užkirsti kelią dideliems pažeidimams, t. y. sukčiavimui, korupcijai ir interesų konfliktams, juos nustatyti ir ištaisyti ir išvengti dvigubo finansavimo, taip pat ar IT sistema yra patikima ir saugi.
Komisijai užtikrinama visapusiškos prieigos prie pagrindinių duomenų tvarka
Fondų ir regioninės politikos ministerija, kaip centrinė Lenkijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano ir jo įgyvendinimo koordinavimo įstaiga, yra atsakinga už bendrą plano koordinavimą ir stebėseną. Visų pirma ji veikia kaip koordinavimo įstaiga, stebinti tarpinių ir siektinų reikšmių įgyvendinimo pažangą ir teikianti ataskaitas bei mokėjimo prašymus. Ji koordinuoja tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių, atitinkamų rodiklių, taip pat kokybinės finansinės informacijos ir kitų duomenų, pavyzdžiui, apie galutinius gavėjus, teikimą. Duomenys koduojami IT sistemoje, per kurią už reformų ir investicijų įgyvendinimą atsakingos institucijos privalo teikti ataskaitas Fondų ir regioninės politikos ministerijai.
Pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnio 2 dalį, užbaigusi šio priedo 2.1 skirsnyje nurodytas atitinkamas sutartas tarpines ir siektinas reikšmes, Lenkija pateikia Komisijai tinkamai pagrįstą prašymą išmokėti finansinį įnašą ir, kai aktualu, paskolą. Lenkija užtikrina, kad gavusi prašymą Komisija turėtų visapusišką prieigą prie pagrindinių atitinkamų duomenų, kuriais pagrindžiamas tinkamas mokėjimo prašymo pagrindimas, tiek vertinant mokėjimo prašymą pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnio 3 dalį, tiek audito ir kontrolės tikslais.