EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2026 05 13
COM(2026) 231 final
2026/0113(COD)
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
dėl daugiarūšio transporto užsakymo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 80/2009
(Tekstas svarbus EEE)
{COM(2026) 231 final} - {COM(2026) 232 final} - {SEC(2026) 300 final} - {SWD(2026) 300 final} - {SWD(2026) 301 final}
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS
•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai
Šiuo pasiūlymu, kartu su pasiūlymu dėl Reglamento dėl traukinio bilietų pardavimo ir siūloma Geležinkelių keleivių teisių reglamento 1 peržiūra, siekiama reaguoti į 2024–2029 m. Europos Komisijos politinėse gairėse 2 nustatytus iššūkius.
Ieškodami kelionės variantų, juos lygindami, derindami ir užsisakydami, keleiviai vis dar susiduria su didelėmis kliūtimis. Išanalizavus 100 tipinių maršrutų ES nustatyta, kad 76 proc. atvejų buvo daugiarūšio vežimo galimybių. Nepaisant to, labai nedaug skaitmeninių daugiarūšio judumo paslaugų (SDJP) suteikė įvairių rūšių transporto galimybių ir jos retai derinamos. Be to, 2024 m. „Eurobarometro“ apklausa, kurioje dalyvavo 26 000 ES piliečių, parodė, kad trečdalis respondentų niekada nebuvo užsakę kelionės daugiarūšiu transportu ar kelių operatorių organizuojamos kelionės. Daugiau kaip trečdalis respondentų susidūrė su užsakymo sunkumais, pavyzdžiui, negalėjo rasti tinkamų derinių arba negalėjo įsigyti visų reikalingų bilietų vienoje vietoje, ir tokie sunkumai buvo dar didesni perkant traukinio bilietus.
Šiuo pasiūlymu siekiama spręsti skaidrumo trūkumo, nesąžiningų sąlygų ir nevienodų sąlygų skaitmeninėje keleivinio transporto bilietų rinkoje problemą visose SDJP, kurios apima aviaciją, geležinkelius, kelius ir vandens transportą. Taip savo ruožtu bus pagerintas bilietų platinimo rinkos veikimas, kad keliautojai galėtų rasti visas turimas galimybes, įskaitant daugiarūšio vežimo galimybes. Dėl to taip pat pagerės transporto paslaugų rinkos konkurencingumas.
Šie tikslai suderinti su Darnaus ir išmanaus judumo strategija 3 , kuria siekiama didinti transporto sektoriaus konkurencingumą ir darnumą ir užtikrinti, kad daugiarūšis judumas virstų realybe.
•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis
Šis pasiūlymas buvo suderintas su pasiūlymu dėl Reglamento dėl traukinio bilietų pardavimo ir siūloma Geležinkelių keleivių teisių ir pareigų reglamento peržiūra, siekiant užtikrinti nuoseklią sistemą, populiarinančią vieną traukinio bilietą ir skatinančią gerai veikiančią skaitmeninę bilietų pardavimo rinką.
Pasiūlymu panaikinamas Elgesio su kompiuterinėmis rezervavimo sistemomis kodeksas (toliau – Elgesio su KRS kodeksas 4 ), kartu paliekant galioti ir atnaujinant Elgesio su KRS kodekso nuostatas, kurios tebėra aktualios.
Pasiūlymas dera su kitais ES teisės aktais, susijusiais su skaitmeninėmis informacijos paslaugomis, visų pirma ITS direktyva 5 , kuria nustatoma kelių transporto ir jo sąsajų su kitų rūšių transportu srities intelektinių transporto sistemų diegimo sistema. Deleguotajame reglamente dėl informacijos apie keliones daugiarūšiu transportu paslaugų 6 (IKDTP) reikalaujama, kad valstybės narės įsteigtų nacionalinius prieigos punktus, kurie būtų vienas bendras duomenų naudotojų prieigos prie įvairių rūšių transporto statinių, istorinių, stebimų ir dinaminių kelionių ir eismo duomenų punktas, siekiant teikti galutiniams naudotojams informacijos apie kelionių daugiarūšiu transportu paslaugas. Todėl šiuo pasiūlymu, kuriuo šalinamos SDJP plėtros kliūtys, susijusios su rezervavimu, užsakymu ar bilietų pardavimu, papildomi galiojantys teisės aktai.
Be to, nustatydamas su SDJP sektorines susijusias priemones, šis pasiūlymas nedaro poveikio Skaitmeninių paslaugų akto 7 , Skaitmeninių rinkų akto 8 ir Duomenų akto 9 taikymui ir juos papildo. Pasiūlymas taip pat papildys persvarstytą Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvą 10 priemonėmis, kuriomis užtikrinama, kad informacijos apie SDJP paieškos rezultatai būtų rodomi neutraliai (nustatant privalomų rikiavimo kriterijų sąrašą), ir kuriomis draudžiama pirmenybė savo produktams ir prioritetinis rodymas už pinigus, nes reklamuojamas turinys leidžiamas tik tam tikromis sąlygomis.
•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis
Atlikta klimato nuoseklumo patikra. Kaip matyti iš Komisijos darbinio dokumento, pasiūlymas dera su Europos žaliojo kurso 11 ir Europos klimato teisės akto 12 aplinkos tikslais.
Reikalaujant, kad teikiant SDJP būtų rodoma informacija apie išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir CO2 kiekį, šiuo pasiūlymu taip pat bus prisidedama prie iniciatyvos „CountEmissionsEU“ ir skrydžių CO2 ženklo iniciatyvos 13 tikslų, nes jame nustatoma bendra su transportu susijusio išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaičiavimo ir informavimo sistema. Skaidri informacija apie visas transporto rūšis suteiks keleiviams galimybę pasirinkti darniausius kelionės variantus.
Galiausiai pasiūlymu prisidedama prie tikslų, nustatytų Komisijos ataskaitoje Tarybai dėl 2030 m. Europos turizmo darbotvarkės įgyvendinimo 14 , kurioje daugiarūšiškumas minimas kaip vienas iš pagrindinių konkurencingumo turizmo sektoriuje veiksnių. Apskritai šia iniciatyva siekiama skatinti daugiarūšę ir tvaresnę transporto sistemą ir prisidėti prie 3-iojo darnaus vystymosi tikslo (DVT) („užtikrinti gerą sveikatą ir skatinti visų amžiaus grupių gerovę“), 9-ojo DVT („pasiekti, kad miestai ir gyvenvietės taptų įtraukūs, saugūs, atsparūs ir darnūs“) ir 13-ojo DVT („klimato srities veiksmai“).
2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI
•Teisinis pagrindas
Šios iniciatyvos teisinis pagrindas yra VI antraštinės dalies 91 straipsnio 1 dalies d punktas ir 100 straipsnio 2 dalis. 91 straipsnyje ir 100 straipsnio 2 dalyje nustatyta ES prerogatyva siekti Sutarčių tikslų vykdant bendrą transporto politiką ir tuo tikslu nustatyti atitinkamas taisykles. Šia iniciatyva prisidedama prie transporto bilietų platinimo rinkos veikimo, laikantis Darnaus ir išmanaus judumo strategijoje 15 nustatytų tikslų, todėl ji yra bendros transporto politikos dalis. Transporto bilietų platinimo rinka apima paslaugas, neatsiejamai susijusias su transporto paslaugomis. Taigi šioje iniciatyvoje atsižvelgiama į transporto ypatumus. Šios iniciatyvos taikymas neturės įtakos nei gyvenimo ir užimtumo lygiui tam tikruose regionuose, nei transporto infrastruktūros eksploatavimui.
•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)
Nors kai kurios problemos, susijusios su bilietų platinimu ir skaitmenine prieiga prie traukinio bilietų, sprendžiamos nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu, reikia laikytis ES masto požiūrio, kad būtų sumažintas šių problemų tarpvalstybinis poveikis tolimojo susisiekimo kelionėms ES ir užtikrintas sklandus Europos transporto sistemos veikimas.
Dėl to, kad valstybės narės skirtingai įgyvendina naujas bilietų platinimo taisykles, rinka gali būti dar labiau suskaidyta, gali padidėti išlaidos ir sumažėti nauda SDJP, valdžios institucijoms, operatoriams ir transporto naudotojams. Todėl reikia imtis ES lygmens veiksmų, kad būtų išvengta didelių valstybių narių strategijų skirtumų ir galbūt nenumatytų pasekmių.
•Proporcingumo principas
Pasiūlyme reikalaujama, kad visi SDJP teikėjai laikytųsi taisyklių dėl neutralios informacijos rodymo ir rikiavimo kriterijų, dalijimosi rinkodaros informacijos duomenimis, informacijos apie išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir anglies dioksido ekvivalento kiekį rodymo (kai vežėjai ją pateikia SDJP teikėjams) ir dalijimosi duomenimis su transporto institucijomis. Šis pasiūlymas netaikomas SDJP teikėjams, kurie yra MVĮ.
Griežtesnės priemonės, t. y. priemonės, kuriomis nustatomos SDJP paslaugų teikėjų ir vežėjų komercinių susitarimų reglamentavimo sąlygos, taikomos tik SDJP paslaugų teikėjams, kurie laikomi nepakeičiamais. Verslo paslaugų vartotojui (B2C) segmente tokiais pripažįstami tik tie SDJP teikėjai, kurie atitinka šiame pasiūlyme nustatytus ribinius kriterijus. Verslo verslui (B2B) segmente visi SDJP teikėjai laikomi nepakeičiamais dėl jų strateginio vaidmens kaip tarpininko tarp kelionių agentūrų ir vežėjų. Šiuo požiūris užtikrina, kad griežčiausi reguliavimo įpareigojimai būtų nustatyti tik tiems subjektams, kurie gali daryti didelę įtaką vežėjams, įskaitant galimybę nustatyti nesąžiningas komercines sąlygas. Be to, šis požiūris yra visiškai proporcingas, nes ES lygmens veiksmus apriboja tuo, kas būtina siekiant pašalinti akivaizdų rinkos nepakankamumą. Šiuo atžvilgiu jis SDJP paslaugų teikėjų neįpareigoja sudaryti komercinių susitarimų, o veikiau nustato tokių susitarimų sąžiningumą užtikrinančią sistemą, kai jie yra sudaromi. Taip siūlomos priemonės skatina gerai veikiančią transporto bilietų pardavimo rinką, kartu išlaikydamos proporcingumą.
•Priemonės pasirinkimas
Siekiant užtikrinti gerai veikiančią skaitmeninę bilietų pardavimo rinką, reikia bendro požiūrio, kad sąlygos būtų suderintos visoje ES. Geriausias būdas tai pasiekti – priimti reglamentą.
3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI
•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas
Kompiuterinės rezervavimo sistemos (KRS) yra ypatinga SDJP, teikiamų B2B segmente, rūšis. 1989 m. buvo priimtas elgesio kodeksas, siekiant užkirsti kelią galimam KRS antikonkurenciniam elgesiui. Vėliau, 2009 m., jis buvo persvarstytas siekiant reglamentuoti B2B sandorius tarp KRS teikėjų ir oro bei geležinkelių vežėjų ir kelionių agentūrų. Elgesio kodeksas vėliau buvo įvertintas 2020 m. siekiant nustatyti, ar, pagal rinkos ir technologinius pokyčius B2B bilietų platinimo srityje jis vis dar aktualus tikslams: i) užkirsti kelią konkurencijos tarp pagrindiniams vežėjams priklausančių KRS iškraipymui ir ii) užtikrinti sąžiningą ir veiksmingą vežėjų konkurenciją; ir ar jis ir toliau atitinka savo paskirtį atsižvelgiant į platesnius horizontaliuosius teisės aktus. Vertinime padaryta išvada, kad elgesio kodeksas visiems dalyvaujantiems vežėjams neužtikrino visiškai vienodų sąlygų, susijusių su prieiga prie KRS paslaugų ir naudojimusi jomis, nes nepagerino įvairių dydžių oro vežėjų derybinės galios pusiausvyros KRS atžvilgiu. Kai kurie oro vežėjai išreiškė susirūpinimą dėl konkrečių jų sutarčių su KRS teikėjais sąlygų, dėl kurių sumažėjo oro transporto bendrovių galimybės naudotis alternatyviomis rezervavimo sistemomis ar technologijomis. Be to, vertinime padaryta išvada, kad skaidrumo reikalavimai, t. y. neutralios informacijos rodymas, tebėra svarbūs, nes tiek fizinės, tiek internetinės kelionių agentūros ir kelionių organizavimo bendrovės vis dar labai priklauso nuo KRS, ypač kalbant apie verslo keliones. Vertinime taip pat padaryta išvada, kad, atsižvelgiant į lėktuvo bilietų platinimo rinkos ir technologijų pokyčius (didesnį interneto naudojimą, kitų kanalų atsiradimą ir oro transporto bendrovėms priklausiusių KRS nuosavybės perleidimą), specifinis sektorinis požiūris į tradicinius KRS teikėjus galbūt nebėra pagrįstas.
•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis
Šis pasiūlymas ir pasiūlymas dėl Reglamento dėl traukinio bilietų pardavimo grindžiami tuo pačiu poveikio vertinimu. Siekiant pasirengti poveikio vertinimui, buvo vykdomos įvairios konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais, kurių tikslas – surinkti tiek kokybinę (nuomones, pasiūlymus), tiek kiekybinę (duomenis, statistinius duomenis) informaciją. Tai vyko 2020–2025 m., iš pradžių 2020 m. gruodžio mėn. tik atliekant Elgesio su KRS kodekso peržiūrą, vėliau atliekant ir poveikio vertinimą, kuriuo grindžiamas Reglamentas dėl daugiarūšio transporto užsakymo ir Reglamentas dėl traukinio bilietų pardavimo. Su piliečiais konsultuotasi penkis kartus: kreiptasi dėl dviejų įžanginių poveikio vertinimų, surengtos dvi atviros viešosios konsultacijos internetu ir viena „Eurobarometro“ apklausa 16 .
Dėl Elgesio su KRS kodekso įžanginis poveikio vertinimas buvo atliekamas nuo 2020 m. liepos 9 d. iki 2020 m. rugsėjo 4 d., siekiant surinkti suinteresuotųjų subjektų atsiliepimus. Iš viso gautas 13 atsakymas. Pasiūlymo dėl Reglamento dėl daugiarūšio transporto užsakymo įžanginis poveikio vertinimo tema suinteresuotųjų subjektų atsiliepimai rinkti nuo 2021 m. spalio 5 d. iki 2021 m. lapkričio 2 d. Iš viso gauta 40 atsakymų. 2021 m. vasario 23 d. Komisijos platformoje „Išsakykite savo nuomonę“ buvo pradėtos atviros viešos konsultacijos dėl Elgesio su KRS kodekso ir jos vyko iki 2021 m. gegužės 18 d. Iš viso gauti 23 piliečių ir organizacijų atsakymai. 2021 m. gruodžio 1 d. Komisijos platformoje „Išsakykite savo nuomonę“ buvo pradėtos atviros viešos konsultacijos dėl pasiūlymo dėl SDJP 17 ir jos vyko iki 2022 m. vasario 23 d. Iš viso gauti 336 asmenų ir organizacijų atsakymai.
2024 m. vasarą buvo atlikta „Eurobarometro“ apklausa, kurios rezultatus Komisija paskelbė 2025 m. balandžio 1 d. Apklausos tikslas buvo surinkti informaciją apie užsakymo ir bilietų pardavimo praktiką ir patirtį iš reprezentatyvios 15 metų ir vyresnių ES gyventojų imties iš kiekvienos iš 27 valstybių narių. Per internetinę apklausą iš viso surengti 25 805 pokalbiai. Apklausos metu gauta įžvalgų apie ES visuomenės kelionių įpročius, pageidavimus ir patirtį, visų pirma susijusius su regioninėmis ir tolimomis kelionėmis. Jos metu išnagrinėti tokie svarbūs aspektai kaip: 1) laisvalaikio ir darbo kelionių dažnumas, 2) veiksniai, turintys įtakos sprendimams dėl kelionių planavimo ir užsakymo, 3) požiūris į aplinką tausojantį keliavimą, 4) įvairių transporto rūšių naudojimas ir kelionės daugiarūšiu transportu, 5) kelionių daugiarūšiu transportu ir keleto vežėjų vykdomų kelionių užsakymo paprastumas ir 6) kliūtys, trukdančios derinti įvairių rūšių transportą ar skirtingus vežėjus. Rezultatai visų pirma išryškino kliūtis, su kuriomis žmonės susiduria ieškodami internete darnių kelionių variantų, ir jų norą užsakyti tokias keliones. Jos metu taip pat nustatyti sunkumai, su kuriais žmonės susiduria užsakydami keliones daugiarūšiu transportu ir kelių vežėjų vykdomas keliones, ir papildoma našta, kurią jie patiria užsakydami kelių operatorių organizuojamas keliones geležinkeliu.
•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas
Prie šio pasiūlymo pridedamas poveikio vertinimas grindžiamas pridedamu išorės tyrimu, kurį atliko konsultantas.
Per tikslines konsultacijas (apklausas, pokalbius ir praktinius seminarus) suinteresuotieji subjektai pateikė daug papildomos informacijos. Visų pirma jie pateikė išsamios informacijos apie rinkos struktūrą ir verslo praktiką skirtinguose SDJP segmentuose (B2C ir B2B), kuri padėjo patvirtinti turimą ankstesnių tyrimų informaciją ir pagrįsti modeliavimo prielaidas bei analizę.
Gauta informacija apėmė tokius aspektus kaip tipinės komercinių susitarimų, kuriuos SDJP teikėjai siūlo operatoriams, nuostatos (visų pirma susijusios su platinimo mokesčiais), informacijos rodymas SDJP platformose, skaitmeninio platinimo rinkos tendencijos ir B2B platinimo rinka; KRS, kelionių agentūrų ir vežėjų sąveika ir MVĮ dalis bei vaidmuo teikiant įvairių rūšių SDJP.
Apskritai poveikio vertinimas buvo grindžiamas daugybe išsamių šaltinių, kurie buvo reprezentatyvūs įvairių suinteresuotųjų subjektų grupių atžvilgiu.
•Poveikio vertinimas
Kartu su šiuo pasiūlymu pateikiama ir poveikio vertinimo ataskaita. 2023 m. rugsėjo 13 d. Reglamentavimo patikros valdybai pateikus neigiamą nuomonę, poveikio vertinimo ataskaitos projektas buvo iš naujo pateiktas Reglamentavimo patikros valdybai 2026 m. kovo 10 d. 2026 m. balandžio 13 d. Reglamentavimo patikros valdyba pateikė teigiamą nuomonę su išlygomis. Poveikio vertinimo ataskaita buvo atitinkamai pakoreguota, kad būtų atsižvelgta į Reglamentavimo patikros valdyba pastabas.
Poveikio vertinime pateiktas išsamus galimų politikos priemonių ir galimybių sąrašas, pagrįstas tikėtinu siūlomų priemonių veiksmingumu, efektyvumu ir proporcingumu atsižvelgiant į nustatytus tikslus, taip pat jų teisiniu ir techniniu įgyvendinamumu.
Atliekant šio pasiūlymo ir pasiūlymo dėl Reglamento dėl traukinio bilietų pardavimo poveikio vertinimą buvo įvertintos keturios politikos galimybės.
1 politikos galimybė yra minimalistinis požiūris. Ji apėmė visoms keturioms politikos galimybėms bendras politikos priemones, įskaitant tas, kuriomis nustatomi būtiniausi reikalavimai SDJP teikėjams užtikrinti sąžiningą informacijos ir duomenų apdorojimą. Pagal ją taip pat nustatyti visų nepakeičiamų SDJ teikėjų ir vežėjų, taip pat pagrindinių geležinkelio įmonių ir SDJP teikėjų pagrindiniai komercinių susitarimų principai.
Šia galimybe visapusiškai siekiama pirmojo konkretaus tikslo – didinti skaidrumą ir sudaryti vienodas sąlygas vežėjams naudotis SDJP, įpareigojant taikyti Elgesio su KRS kodekso taisykles visiems SDJP teikėjams. Joje nustatytos ribinės vertės, pagal kurias nustatomi reikšmingi rinkoje SDJP teikėjai ir geležinkelio įmonės, kuriuos pripažintų nacionalinės vykdymo užtikrinimo įstaigos arba Europos Komisija, priklausomai nuo rinkos, kurioje jie yra reikšmingi. Komisija paskelbtų reikšmingų rinkoje SDJP paslaugų teikėjų sąrašą. Tokių priemonių reikėtų siekiant užtikrinti vežėjų apsaugą komerciniuose susitarimuose su nepakeičiamais SDJP teikėjais, be kita ko, nustatant nuostatas, kuriomis 1) apsaugomi neskelbtini vežėjų komerciniai duomenys, 2) draudžiama įtraukti nepagrįstas ar nebūtinas sutarties sąlygas, kurios galėtų trukdyti sudaryti susitarimą, ir 3) užtikrinama, kad SDJP teikėjų gaunamas atlygis būtų grindžiamas sąžiningais, pagrįstais ir nediskriminaciniais kriterijais. Pagal šią politikos galimybę, valstybės narės turėtų paskirti nacionalinę instituciją galimiems šalių ginčams spręsti. Be to, būtų sukurtas ES lygmens tokių institucijų tinklas, kad būtų užtikrintas nuoseklus vykdymo užtikrinimas visoje ES. Be to, būtų reikalaujama, kad SDJP teikėjai pateiktų informaciją apie išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir CO2 kiekį, kai tą informaciją teikia vežėjas, o B2C SDJP teikėjai judumo valdymo tikslais turėtų dalytis duomenimis su valdžios institucijomis.
Siekiant užtikrinti platesnį SDJP teikėjų teikiamų geležinkelių paslaugų spektrą, ši politikos galimybė pagal pasiūlymą dėl Reglamento dėl traukinio bilietų pardavimo SDJP paslaugų teikėjams suteikia apsaugą komerciniuose susitarimuose su pagrindinėmis geležinkelio įmonėmis, nes nustatomos platinimo mokesčių taisyklės ir uždraudžiamos ribojančios sutarčių sąlygos (išimtinumo sąlygos, nesąžiningos ir nepagrįstos sąlygos, rinkodaros sąlygos ir kiti techniniai apribojimai), taip pašalinant derybinių galių disbalansą derybose dėl komercinių susitarimų.
2, 3 ir 4 politikos galimybės grindžiamos 1 politikos galimybe ir buvo konkrečiai susijusios su pasiūlymu dėl Reglamento dėl traukinio bilietų pardavimo.
•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas
Nors ši iniciatyva valstybėms narėms nustato naują pareigą įvardyti nepakeičiamas SDJP ir spręsti šalių ginčus, valdžios institucijoms tenkanti papildoma administracinė našta išlaikoma kuo mažesnė. Pasiūlymas grindžiamas tuo, kad valstybės narės jau turi kompetentingas institucijas, atsakingas už ginčų sprendimą atitinkamose srityse, pavyzdžiui, konkurencijos institucijas, transporto reguliavimo institucijas ir geležinkelių reguliavimo institucijas.
•Pagrindinės teisės
Pasiūlymas neturėtų jokio neigiamo reikšmingo poveikio pagrindinėms teisėms ar duomenų apsaugai. B2C SDJP naudotojų duomenų apsaugą suteikia Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu, kuriuo užtikrinama vienoda asmenų apsauga. Be to, kalbant apie B2B SDJP, Bendrojo duomenų apsaugos reglamento įsigaliojimas yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių peržiūrimos ir panaikinamos Elgesio su KRS kodekse nustatytos duomenų apsaugos taisyklės. Šiuo pavyzdiniu reglamentavimo supaprastinimu bus panaikintos besidubliuojančios taisyklės ir taip pašalintos bet kokios galimų neatitikimų galimybės.
4.POVEIKIS BIUDŽETUI
Siekiant padėti Komisijai pripažinti, kad SDJP teikėjai yra reikšmingi rinkoje, supaprastinti koordinavimą su nacionalinėmis vykdymo užtikrinimo įstaigomis ir tvarkyti tikslų, atnaujintą viešąjį registrą, užtikrinant rinkos skaidrumą ir veiksmingą vykdymo užtikrinimą, reikėtų dviejų etato ekvivalentų.
5.KITI ELEMENTAI
•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka
Komisija stebės šio reglamento įgyvendinimą, pasitelkdama įvairius veiksmus ir nustatydama pagrindinius rodiklius, pagal kuriuos bus vertinama pažanga siekiant tikslų. Ne vėliau kaip po penkerių metų nuo teisės akto įgyvendinimo pradžios Komisija įvertins, kokiu mastu pasiekti šio reglamento tikslai.
Taip pat reikės išnagrinėti šio pasiūlymo ir pasiūlymo dėl Reglamento dėl traukinio bilietų pardavimo sinergiją ir sąveiką su Geležinkelių keleivių teisių reglamento peržiūra.
Internetinės bilietų pardavimo rinkos patobulinimai bus vertinami nacionalinėms vykdymo užtikrinimo įstaigoms ir Komisijai vykdant rinkos stebėseną. Siekdamos remti koordinavimą, ES vykdymo užtikrinimo tinklo institucijos dalysis informacija apie sankcijas. Vartotojų pasitenkinimas ES bus vertinamas kas dvejus metus per „Eurobarometro“ apklausas domintis, ar kelionių informacija yra prieinama ir ar keliautojams lengva atlikti užsakymą.
•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas
Pasiūlyme pateikiamas naujas reglamentas, kurio struktūra yra tokia:
1 straipsnyje nustatomi reglamento tikslai ir dalykas;
2 straipsnyje nustatoma reglamento taikymo sritis;
3 straipsnyje pateikiamas terminų apibrėžčių sąrašas;
4 straipsnyje apibrėžiamas rinkoje reikšmingų B2C SDJP teikėjų pripažinimo procesas;
5 straipsnyje nustatomos sąlygos, kurių rinkoje reikšmingi B2C SDJP teikėjai ir B2B SDJP teikėjai turi laikytis komerciniuose susitarimuose su vežėjais;
6 straipsnyje nustatomos sąlygos, kurių B2B SDJP teikėjai turi laikytis komerciniuose susitarimuose su prenumeratoriais;
7 straipsnyje nustatomi neutralios informacijos rodymo ir rikiavimo kriterijų įpareigojimai, taikomi visiems SDJP teikėjams;
8 straipsnyje nustatomos taisyklės dėl rinkodaros informacijos duomenų, taikomos visiems SDJP teikėjams;
9 straipsnyje nustatomos informacijos apie išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir anglies dioksido ekvivalentą rodymo taisyklės, taikomos visiems SDJP teikėjams;
10 straipsnyje nustatomos dalijimosi duomenimis su viešojo transporto institucijomis taisyklės, taikomos visiems B2C SDJP teikėjams;
11 straipsnyje nustatomos taisyklės dėl vienodo trečiųjų šalių oro vežėjų traktavimo;
12 straipsnyje aprašomos nacionalinių vykdymo užtikrinimo įstaigų užduotys;
13 straipsnyje išsamiai išdėstomos skundų teikimo taisyklės;
14 straipsnyje nustatomos sankcijos už reglamento pažeidimus;
15 straipsnyje nustatomos naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais priimant deleguotuosius aktus sąlygos;
16 straipsnyje nustatoma komiteto procedūra;
17 straipsnyje nustatomos pareigos vykdyti stebėseną ir teikti ataskaitas;
18 straipsniu panaikinamas elgesiu su kompiuterinėmis rezervavimo sistemomis kodeksas;
19 straipsnyje nustatoma reglamento įsigaliojimo data;
I priede nustatomos nepakeičiamų B2C SDJP teikėjų pripažinimo nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis ribinės vertės;
II priede pateikiama Reglamento (EB) Nr. 80/2009 panaikinimo atitikties lentelė.
2026/0113 (COD)
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
dėl daugiarūšio transporto užsakymo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 80/2009
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 91 straipsnio 1 dalies d punktą ir 100 straipsnio 2 dalį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 18 ,
atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę 19 ,
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,
kadangi:
(1)daugiarūšis transportas gali padidinti Sąjungos transporto sistemos tvarumą ir veiksmingumą ir savo ruožtu padėti siekti Europos žaliojo kurso 20 , Darnaus ir išmanaus judumo strategijos 21 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1119 22 , kuriuo valstybės narės įpareigojamos iki 2030 m. grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį sumažinti bent 55 proc. (palyginti su 1990 m. lygiu), o iki 2040 m. – 90 proc. ir iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą, tikslų. Kalbant apie keleivinį transportą, perėjimą prie daugiarūšio transporto sistemos galėtų remti verslui skirtų komercinių (B2B) ir vartotojams skirtų komercinių (B2C) skaitmeninių daugiarūšio judumo paslaugų (SDJP) teikėjai padarydami, kad galutiniams naudotojams ir verslo klientams būtų lengviau rasti, palyginti, derinti ir pirkti savo kelionei tinkamus transporto produktus. Tų B2B ir B2C SDJP teikėjų paslaugos atskleidžia eismo ir kelionių informaciją apie tolimojo susisiekimo keliones (pvz., tvarkaraščius, tarifus ir galimas paslaugas) ir sudaro sąlygas dviem ar daugiau bent vienos transporto rūšies vežėjų platinti bilietus tiesiogiai arba atlikus peradresavimą;
(2)siekiant remti sąžiningą konkurenciją ir inovacijas, turėtų būti nustatytos bendros taisyklės, kurios užtikrintų vienodas sąlygas bilietų platinimo rinkoje, visų pirma susijusias su Sąjungoje siūlomų tolimojo susisiekimo ir regioninio transporto paslaugų matomumu, galimumu ir platinimu. Tos taisyklės turėtų užtikrinti, kad galutiniai naudotojai ir verslo klientai galėtų įsigyti tinkamiausią kelionės variantą, įskaitant keliones, kuriose derinamos vienos ar kelių rūšių transporto paslaugos arba kurias teikia keli vežėjai;
(3)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 80/2009 23 siekiama užtikrinti sąžiningas ir nešališkas sąlygas oro ir geležinkelių vežėjams kompiuterinėse rezervavimo sistemose (KRS), o tai savo ruožtu apsaugo vartotojų interesus. Atsižvelgiant į vykstančius technologinius ir rinkos pokyčius, labai svarbu šiuos sąžiningumo ir nešališkumo principus taikyti ir naujiems verslo modeliams, kurie atlieka funkcijas, panašias į KRS funkcijas;
(4)siekiant užtikrinti vienodas sąlygas visiems vežėjams, šis reglamentas turėtų būti taikomas verslui skirtų komercinių skaitmeninių daugiarūšio judumo paslaugų teikėjams, jei verslo klientai gali pasiekti jų paslaugas ir transporto produktus Sąjungoje, t. y. kai pardavimo vieta yra Sąjungoje. Reglamentas taip pat turėtų būti jiems taikomas, net jei pardavimo vieta yra už Sąjungos ribų, tačiau su transporto produktu susijusi paslauga visa arba iš dalies teikiama Sąjungos teritorijoje;
(5)iš šio reglamento kylančios SDJP teikėjų pareigos turėtų nedaryti poveikio Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) XXX (RTR);
(6)iš šio reglamento kylančios SDJP teikėjų pareigos turėtų nedaryti poveikio Europos Parlamento ir Tarybos reglamentams (ES) 2022/2065 24 ir (ES) 2022/1925 25 . Visų pirma, nustatant pareigą neutraliai rodyti B2B ir B2C SDJP transporto produktus arba transporto produktų derinį pagal konkrečius rikiavimo kriterijus, šiuo reglamentu siekiama tik papildyti bet kokias pareigas, nustatytas tarpininkavimo paslaugų teikėjams pagal Reglamentą (ES) 2022/2065, įskaitant interneto platformas ir interneto paieškos sistemas, kaip tai suprantama pagal Reglamentą (ES) 2022/2065, bet ne daryti joms poveikį Sąjungoje. Panašiai, rinkoje reikšmingiems B2C SDJP teikėjams ir B2B SDJP teikėjams nustatytomis pareigomis siekiama papildyti Reglamentą (ES) 2022/1925, nes šiuo reglamentu panašūs reikalavimai taikomi paslaugoms, kurios, nors ir nepatenka į Reglamento (ES) 2022/1925 taikymo sritį, vis tiek gali būti nepakeičiamos verslo klientams ar galutiniams naudotojams;
(7)kadangi transporto produktu, kurį vežėjas siūlo bent iš dalies pagal bendrojo kodo susitarimą arba bendrąją oro transporto bendrovių sutartį, siekiama pagerinti paties vežėjo keleivių susisiekimą, pagal tokius susitarimus siūlomi transporto produktai turėtų būti laikomi tik parduodančio vežėjo transporto produktais, o ne dviejų ar daugiau vežėjų transporto produktais;
(8)B2C SDJP teikėjams gali tekti didelė visos Sąjungos ar nacionaliniu lygmeniu parduodamų vienos ar kelių rūšių transporto bilietų vertės ar apimties dalis, todėl jie yra pagrindinis galutinių naudotojų prieigos taškas. Tokią padėtį gali lemti tvirtas arba tradicinis dalyvavimas atitinkamose transporto rinkose, dėl kurio atsiranda stiprių paskatų reklamuoti kai kuriuos transporto produktus pakenkiant konkurentams. Ta strateginė pozicija galutinių naudotojų atžvilgiu gali sudaryti sąlygas tiems B2C SDJP teikėjams daryti įtaką prieigai prie bilietų platinimo internetu rinkos, be kita ko, ribojant naujų rinkos dalyvių galimybes arba nustatant nepagrįstas sutartines sąlygas, darančias poveikį dalyvaujantiems vežėjams. Tokios sąlygos gali apimti neproporcingai didelių platinimo mokesčių įvedimą arba nesąžiningą duomenų apdorojimo ir dalijimosi informacija praktiką. Atsižvelgiant į esminį tų B2C SDJP teikėjų vaidmenį, jie turėtų būti pripažinti paslaugų teikėjais, kurie reikšmingi kiekvienos atitinkamos transporto rūšies rinkoje ir atitinkamoje geografinėje vietovėje, kurioje taip yra. Todėl pripažintiems SDJP teikėjams turėtų būti taikomos papildomos taisyklės, būtinos sąžiningai konkurencijai, skaidrumui ir nediskriminaciniam bendradarbiavimui su vežėjais užtikrinti. Metapaieškos sistemos, kurios tik peradresuoja transporto produktus, tiesiogiai neparduoda transporto produktų, todėl platinimo aspektu jos nėra reikšmingos rinkoje;
(9)vežėjų, kurie siūlo tik savo arba savo grupei priklausančių vežėjų transporto produktus, interneto svetainės ar taikomosios programos nėra SDJP, nes jose nesiūlomi konkurentų transporto produktai. Todėl jas vartotojai gali aiškiai atpažinti. Be to, šiose interneto svetainėse neteikiamos paslaugos, panašios į tas, kurias teikia SDJP teikėjai, kaip antai konkurentų transporto produktų agregavimas ir palyginimas. Kitaip nei SDJP, interneto paieškos sistemos, apibrėžtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1150 26 2 straipsnio 5 punkte, leidžia naudotojams pateikti užklausas, kad būtų galima atlikti paiešką iš esmės visose interneto svetainėse arba visose interneto svetainėse konkrečia kalba, įskaitant, be kita ko, interneto svetaines, kuriose parduodami transporto produktai. Vien to, kad interneto paieškos sistema pateikia rezultatus, apimančius transporto produktus, neturėtų pakakti, kad ji būtų laikoma B2C SDJP;
(10)B2B SDJP teikėjai veikia kaip oro ir geležinkelių vežėjų, kelionių agentūrų ir kelionių organizavimo bendrovių komerciniai partneriai. Didelė dalis oro transporto bendrovių rezervacijų atliekama per B2B SDJP teikėjus, todėl jie yra pagrindinis tarpininkas verslo klientams ir galiausiai galutiniams naudotojams pasiekti. Strateginė B2B SDJP teikėjų padėtis leidžia jiems daryti įtaką vežėjų prieigai prie kelionių agentūrų ir kelionių organizavimo bendrovių, taigi ir galutinių naudotojų. Atsižvelgiant į pagrindinį B2B SDJP teikėjų vaidmenį, jiems turėtų būti taikomi papildomi įpareigojimai, kurie būtini sąžiningai konkurencijai, skaidrumui ir nediskriminaciniam bendradarbiavimui užtikrinti;
(11)B2C SDJP teikėjai, pripažinti reikšmingais konkrečios transporto rūšies rinkoje tam tikroje valstybėje narėje, neturėtų būti atleidžiami nuo pareigos informuoti kitų valstybių narių nacionalines institucijas apie savo reikšmingumą rinkoje tose jurisdikcijose, kad, jei aktualu, jie taip pat galėtų būti pripažinti tose valstybėse narėse;
(12)kai rinkoje reikšmingi B2C SDJP teikėjai ir B2B SDJP teikėjai sudaro komercinius susitarimus su vežėjais, jie turėtų laikytis tam tikrų sąlygų. Visų pirma tokie paslaugų teikėjai neturėtų nustatyti išimtinumo salygų už naudojimąsi jų paslaugomis arba apribojimų vežėjų galimybei laisvai naudotis alternatyviais rezervavimo kanalais, įskaitant savą internetinio užsakymo platformą, tiesioginio prisijungimo sistemas ar skambučių centrus. Mat tokia praktika galėtų sudaryti kliūčių patekti į rinką konkuruojančioms paslaugoms ir (arba) vežėjams, sumažinti vartotojų pasirinkimą ir galiausiai iškreipti vienodas sąlygas, būtinas konkurencingai ir novatoriškai rinkos aplinkai. Kainodara ar kitos bendrosios sąlygos turėtų būti laikomos nesąžiningomis, jei dėl jų atsiranda vežėjams nustatytų teisių ir pareigų disbalansas arba B2B SDJP teikėjui ar reikšmingam rinkoje B2C SDJP teikėjui suteikiamas pranašumas, kuris neproporcingas paslaugai, kurią SDJP teikėjas teikia vežėjams. Kainodaros ir kitų bendrųjų sąlygų sąžiningumui nustatyti gali būti naudojami šie lyginamieji standartai: kainos arba sąlygos, kurias kiti SDJP paslaugų teikėjai taiko toms pačioms arba panašioms paslaugoms; kainos arba sąlygos, kurias SDJP teikėjas taiko skirtingoms susijusioms ar panašioms paslaugoms arba skirtingų tipų naudotojams; kainos arba sąlygos, kurias SDJP teikėjas taiko tai pačiai paslaugai skirtinguose geografiniuose regionuose; kainos arba sąlygos, kurias SDJP teikėjas taiko tai pačiai paslaugai, kurią teikia su juo integruotam vežėjui. B2C SDJP teikėjas, kuris yra pripažintas reikšmingu rinkoje Sąjungos lygmeniu, tų konkrečių taisyklių turėtų laikytis visoje Sąjungoje;
(13)šiuo reglamentu SDJP teikėjams nustatytos pareigos neturėtų daryti poveikio Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 101 ir 102 straipsniams ir nacionalinių konkurencijos taisyklių taikymui. Šiuo reglamentu siekiama apsaugoti teisinį interesą, kuris skiriasi nuo Sąjungos konkurencijos taisyklėmis saugomo teisinio intereso. Komisija turėtų kasmet gauti informaciją iš B2C SDJP teikėjų, kad galėtų stebėti bilietų pardavimo rinkų raidą ir jų sąveiką su vežėjais ir naudotojais. Jei pokyčiai gali pakenkti kurios nors kurios rūšies transporto konkurencijai, vežėjams ar naudotojams ir pagrindiniuose nacionalinio ir Sąjungos lygmens segmentuose arba susijusioms bilietų pardavimo paslaugoms, Komisija gali į juos reaguoti turimomis priemonėmis, įskaitant SESV 101 ir 102 straipsnius, arba gali apsvarstyti galimybę imtis kitų veiksmų, pavyzdžiui, koordinuoti veiksmus su atitinkamomis valstybių narių institucijomis;
(14)darytina išvada, kad rinkos procesai dažnai negali užtikrinti sąžiningų ekonominių rezultatų SDJP teikėjų atžvilgiu. Nors SDJP teikėjų veiksmams galioja SESV 101 ir 102 straipsniai, tų nuostatų taikymo sritis apima tik tam tikrus įtakos rinkoje, pavyzdžiui, dominavimo konkrečiose rinkose ir antikonkurencinio elgesio, atvejus, o jų vykdymas užtikrinamas ex post ir kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atliekamas išsamus dažnai labai sudėtingų faktų tyrimas. Be to, esamoje Sąjungos teisėje nesprendžiami arba neveiksmingai sprendžiami efektyvaus vidaus rinkos veikimo iššūkiai, kuriuos kelia SDJP teikėjų, kurie nebūtinai užima dominuojančią padėtį, kaip tai suprantama pagal konkurencijos teisę, elgesys;
(15)siekiant apsaugoti vartotojų interesus ir padidinti jų pasitikėjimą SDJP, verslo klientams ir galutiniams naudotojams per B2B SDJP ir B2C SDJP pristatomi transporto produktai turėtų būti rodomi taip, kad nė vienam vežėjui nebūtų nesąžiningai sudarytos palankesnės sąlygos nei kitam vežėjui. Šiame reglamente išdėstytos nuostatos dėl neutralaus galutinės kainos ir kelionės laiko nurodymo neturėtų daryti poveikio galiojančių taisyklių dėl mokamos reklamos taikymui 27 ;
(16)pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1008/2008 28 , viešai skelbiamos oro vežėjų kainos turi apimti visus taikomus mokesčius ir rinkliavas, papildomas rinkliavas ir mokesčius, kurie yra neišvengiami ir numatomi paskelbimo metu; apie neprivalomus kainos priedus turi būti pranešama aiškiai, skaidriai ir nedviprasmiškai, užsakymo proceso pradžioje. Oro vežėjai ir B2B SDJP teikėjai turėtų užtikrinti, kad B2C SDJP teikėjai gautų informaciją apie kainas taip, kad tie tarpininkai galėtų vykdyti savo pareigas pagal Reglamento (EB) Nr. 1008/2008 23 straipsnį. Rodydami informaciją, B2C SDJP teikėjai turi laikytis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2019/882 29 nustatytų reikalavimų ir konkrečiai pasiūlyti audiovizualines galimybes;
(17)B2C SDJP teikėjai ir B2B SDJP teikėjai turėtų pateikti duomenis apie išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir anglies dioksido ekvivalento kiekį, jei tokią informaciją teikia vežėjai. Užtikrinus, kad tokie duomenys būtų matomi naudotojams, didėja skaidrumas, tampa įmanoma priimti labiau informacija pagrįstus sprendimus ir remiamas platesnis tikslas skatinti aplinkos atžvilgiu darnius transporto sprendimus. Aiškiai pateikdami informaciją apie išmetamųjų teršalų kiekį, SDJP teikėjai gali padėti didinti informuotumą apie įvairių kelionės variantų poveikį aplinkai ir skatinti pereiti prie mažiau taršių alternatyvų. Kadangi SDJP teikėjai patys informacijos neturi, jiems neturėtų būti taikomos jokios papildomos pareigos rodyti išmetamųjų teršalų kiekio duomenis ir jie turėtų rodyti vežėjų pateiktus duomenis pagal taikomus teisės aktus. Dalydamiesi išmetamųjų teršalų duomenimis su SDJP teikėjais, vežėjai turėtų laikytis Reglamente (ES) XX/XX („CountEmissionsEU“) nustatytų reikalavimų, be kita ko, kai taikytina, pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2024/3170 30 , kurio 6 straipsnyje nustatyta, kad pagal tą įgyvendinimo reglamentą oro transporto bendrovėms leidžiama rodyti tik vykdant skrydžius išmetamą teršalų kiekį;
(18)reikalavimai dėl neutralaus rodymo neturėtų būti taikomi B2B SDJP teikėjams, kai jų paslaugomis naudojasi vežėjas arba vežėjų grupė savo biuruose ar bilietų kasose arba interneto svetainėse, kurios aiškiai atpažįstamos kaip priklausančios jiems, nes tokiomis aplinkybėmis nėra rizikos, kad vienam vežėjui bus teikiama pirmenybė kito vežėjo atžvilgiu;
(19)Sąjungos ir trečiųjų šalių oro vežėjams turėtų būti sudarytos vienodos sąlygos B2B ir B2C SDJP atžvilgiu;
(20)valdžios institucijoms reikia duomenų, kurie padėtų planuoti viešojo transporto paslaugas ir platesnę judumo sistemą, įskaitant darnaus judumo mieste planų rengimą ir vertinimą. SDJP duomenys gali padėti įvertinti viešojo transporto paslaugų patrauklumą, patikrinti dabartinių paslaugų (pavyzdžiui, linijų, dažnių, tvarkaraščių, daugiarūšio transporto veiksmingumo) adekvatumą ir įvertinti infrastruktūrą (pavyzdžiui, autobusų juostas, dviračių takus). Šie duomenys taip pat gali padėti kurti naujus judumo produktus, paketus ir paklausos tyrimus;
(21)siekiant šio reglamento tikslo nustatyti bendras Sąjungos taisykles B2C SDJP teikėjams, kurie yra reikšmingi rinkoje nacionaliniu ar Sąjungos lygmeniu, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus pagal SESV 290 straipsnį, kuriais iš dalies keičiamos nacionaliniu ar Sąjungos lygmeniu reikšmingų rinkoje B2C SDJP teikėjų pripažinimo ribinės vertės. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais 31 . Konkrečiai, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;
(22)Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai B2C SDJP teikėjus pripažinti reikšmingais rinkoje Sąjungoje ir diskriminacijos trečiojoje valstybėje atveju reikalauti, kad Sąjungoje veikiantys B2B SDJP teikėjai su tos trečiosios valstybės oro vežėjais elgtųsi taip pat, kaip su Sąjungos oro vežėjais elgiamasi toje trečiojoje valstybėje. Šiais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 32 ;
(23)kai paslaugų teikėjas, pripažintas reikšmingu rinkoje vienoje ar keliose valstybėse narėse B2C SDJP paslaugų teikėju, pripažįstamas turinčiu didelę įtaką rinkoje Sąjungos lygmeniu B2C SDJP paslaugų teikėju, valstybės narės, kuriose B2C SDJP paslaugų teikėjas buvo pripažintas reikšmingu rinkoje paslaugų teikėju, lieka kompetentingos užtikrinti šio reglamento vykdymą to B2C SDJP paslaugų teikėjo atžvilgiu laikotarpiu iki jo pripažinimo turinčiu didelę įtaką rinkoje Sąjungos lygmeniu B2C SDJP paslaugų teikėju;
(24)šio reglamento tikslo, t. y. nustatyti bendras taisykles B2B ir B2C SDJP teikėjams, susijusias su Sąjungoje siūlomais arba naudojamais transporto produktais, valstybės narės negali deramai pasiekti veikdamos pavieniui. Taip yra dėl tarpvalstybinio skaitmeninių judumo paslaugų pobūdžio ir poreikio užtikrinti sąveikumą, nuoseklumą ir teisinį tikrumą visose nacionalinėse rinkose. Siekiant išvengti rinkos susiskaidymo ir užtikrinti vienodas sąlygas vežėjams ir SDJP teikėjams visoje Sąjungoje, būtina imtis veiksmų Sąjungos lygmeniu. Taigi, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;
(25)dėl rinkos ir technologinių pokyčių kai kurios Reglamento (EB) Nr. 80/2009 nuostatos nebeaktualios, o kai kurios nuostatos tebėra aktualios, tačiau nebeatitinka savo paskirties ir turi būti atnaujintos. Pagrindiniams vežėjams taikomos specialios taisyklės nebeaktualios, nes oro transporto bendrovės visiškai atsisakė savo KRS nuosavybės teisių. Todėl susiję audito ir ataskaitų teikimo reikalavimai dėl jų nuosavybės ir struktūros taip pat turėtų būti panaikinti, nes yra glaudžiai susiję su tomis taisyklėmis. Asmens duomenų apsaugos nuostatų vykdymas dabar nuosekliai užtikrinamas visoje Sąjungoje pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 33 taisykles. Reglamento (EB) Nr. 80/2009 6 skirsnis dėl pažeidimų ir sankcijų pakeičiamas šiame reglamente nustatytomis taisyklėmis. Kitos likusios Reglamento (EB) Nr. 80/2009 nuostatos turėtų būti paliktos, nes jos tebėra aktualios ir atnaujinamos siekiant atsižvelgti į rinkos ir technologinius pokyčius, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos visiems paslaugų teikėjams, vykdantiems panašias funkcijas įmonių tarpusavio skaitmeninio rezervavimo paslaugų srityje. Visų pirma turėtų būti atnaujintos neutralios informacijos rodymo taisyklės, kad visi paslaugų teikėjai galėtų lanksčiau rikiuoti transporto produktus pagal naujus technologinius pokyčius. Todėl Reglamentas (EB) Nr. 80/2009 turėtų būti panaikintas, o atitinkamos nuostatos įtrauktos į šį reglamentą,
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 skyrius
Dalykas, taikymo sritis ir apibrėžtys
1 straipsnis
Dalykas
Šiuo reglamentu nustatoma sistema, kurios paskirtis yra palengvinti daugiarūšį ir skirtingų vežėjų paslaugomis besinaudojančių keleivių judumą diegiant ir naudojant vartotojams skirtas komercines skaitmenines daugiarūšio judumo paslaugas ir verslui skirtas komercines skaitmenines judumo paslaugas.
Jame nustatomos bendros bendradarbiavimo taisyklės, kurios užtikrina vienodas sąlygas skaitmeninių daugiarūšio judumo paslaugų teikėjams, tokių paslaugų verslo klientams ir atitinkamą transporto paslaugą teikiantiems vežėjams. Jame taip pat nustatomos taisyklės dėl informacijos, kurią tie paslaugų teikėjai turi teikti verslo klientams, galutiniams naudotojams ir viešosioms transporto institucijoms.
2 straipsnis
Taikymo sritis
(1)Šis reglamentas taikomas:
(a)vartotojams skirtų komercinių skaitmeninių daugiarūšio judumo paslaugų teikėjams, kai jie siūlo transporto produktus galutiniams naudotojams Sąjungoje kelionėms Sąjungos viduje, į Sąjungą ar iš jos, išskyrus transporto paslaugas, kurių pagrindinis tikslas – patenkinti miesto centro ar aglomeracijos, įskaitant tarpvalstybinę aglomeraciją, transporto poreikius arba transporto tarp tokio centro ar aglomeracijos ir aplinkinės teritorijos poreikius;
(b)įmonėms skirtų komercinių skaitmeninių daugiarūšio judumo paslaugų teikėjams, kai jie siūlo transporto produktus verslo klientams Sąjungoje arba kai su transporto produktu susijusi transporto paslauga visa arba iš dalies teikiama Sąjungos teritorijoje;
(c)vežėjams, kai jie yra sudarę komercinį susitarimą su vienu iš a ir b punktuose nurodytų paslaugų teikėjų.
(2)Šis reglamentas netaikomas interneto paieškos sistemoms, apibrėžtoms Reglamento (ES) 2019/1150 2 straipsnio 5 punkte.
(3)Šiame reglamente nustatyti įpareigojimai netaikomi:
(a)B2C SDJP teikėjams, kurie yra mažosios ir vidutinės įmonės, apibrėžtos Komisijos rekomendacijos 2003/361/EB 34 priedo 2 straipsnyje;
(b)B2B SDJP teikėjams, kurie yra mažosios ir vidutinės įmonės, apibrėžtos Rekomendacijos 2003/361/EB priedo 2 straipsnyje.
(4)Šis reglamentas nedaro poveikio Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 101 ir 102 straipsniams ir nacionalinių konkurencijos taisyklių taikymui.
(5)Šis reglamentas nedaro poveikio Reglamento (ES) XX (RTR) ir kitų informacinės visuomenės paslaugų teikimą reglamentuojančių Sąjungos teisės aktų taikymui.
3 straipsnis
Apibrėžtys
Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
(1)informacinės visuomenės paslauga – paslauga, apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/1535 1 straipsnio 1 dalies b punkte;
(2)vartotojams skirta komercinė skaitmeninė daugiarūšio judumo paslauga, arba B2C SDJP, – informacinės visuomenės paslauga, atitinkanti visas šias sąlygas:
(a)galutiniams naudotojams suteikiama eismo ir kelionių informacija, tokia kaip tvarkaraščiai, galima paslauga ir transporto produktų bilietų kainos;
(b)internetu platinami transporto produktai arba peradresuojama į transporto produktus, kai bet kurį transporto produktą, laikomą tik parduodančiojo vežėjo transporto produktu, bent iš dalies pagal bendrojo kodo susitarimą arba bendrąją oro transporto bendrovių sutartį siūlo du ar daugiau tos pačios transporto rūšies vežėjai, išskyrus atvejus, kai tie vežėjai priklauso tai pačiai vežėjų grupei;
(3)verslui skirta komercinė skaitmeninė daugiarūšio judumo paslauga, arba B2B SDJP, yra subjekto paslauga verslo klientams per IT sistemas, kuria naudojantis teikiama eismo ir kelionių informacija, tokia kaip tvarkaraščiai, laisvų vietų skaičius ir transporto produktų, kuriuos siūlo du ar daugiau tai pačiai vežėjų grupei nepriklausantys tos pačios transporto rūšies vežėjai, bilietų kainos, o transporto produktas, siūlomas bent iš dalies pagal bendrojo kodo susitarimą arba bendrąją oro transporto bendrovių sutartį, yra laikomas tik parduodančiojo vežėjo transporto produktu ir galimybė rezervuoti arba išduoti bilietus kliento vardu yra suteikiama arba nesuteikiama;
(4)kelionė – keleivių nuvežimas iš pradinio iki galutinio taško, kuris gali apimti kelias atkarpas ir kurį vykdo vienas ar daugiau vežėjų vienos ar kelių rūšių transportu;
(5)transporto paslauga – visiems atviras keleivių vežimas orlaiviu, traukiniu, miesto ar tolimojo susisiekimo autobusu arba laivu, kuris vykdomas nuo išvykimo iki atvykimo vietos pagal paskelbtą tvarkaraštį;
(6)transporto produktas – su bilieto kaina susieta specifinė transporto paslauga;
(7)bilietas – galiojantis transporto produkto įsigijimo įrodymas;
(8)vežėjas – vežėjas, kuris teikia transporto paslaugas arba organizuoja transporto paslaugas pagal bendradarbiavimo susitarimą su vežėjais, turinčiais licenciją teikti transporto paslaugas Sąjungos teritorijoje;
(9)vežėjų grupė – bent du vežėjai, kurie kartu priklauso tai pačiai įmonei, apibrėžtai, apibrėžtos SESV 101 straipsnyje;
(10)verslo klientas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris vykdydamas komercinę ar profesinę veiklą naudojasi B2B SDJP, taip pat ir prenumeruojama, pagal komercinį susitarimą su tos B2B SDJP teikėju, siekdamas kliento vardu rezervuoti transporto produktus;
(11)galutinis naudotojas – fizinis arba juridinis asmuo, besinaudojantis B2C SDJP;
(12)klientas – fizinis arba juridinis asmuo, perkantis transporto produktą iš verslo kliento;
(13)peradresavimas – galutinio naudotojo nukreipimas į atitinkamas internetines judumo svetaines arba programėles, kuriose galima patikrinti, ar galima gauti vieną arba daugiau rodomų transporto produktų, ir įsigyti galutinio naudotojo pasirinktus transporto produktus;
(14)atlygis – užsakymo mokestis arba bet kuri kita finansinė kompensacija, kurią vežėjas moka už B2C SDJP teikėjo arba B2B SDJP teikėjo suteiktas paslaugas;
(15)bilieto kaina – suma, kurią galutinis naudotojas arba klientas turi sumokėti už transporto produktą pagal visas tam transporto produktui taikomas sąlygas, pavyzdžiui, privalomas vietos rezervavimas, ir susijusias pagalbines paslaugas, pavyzdžiui, bagažo pervežimas;
(16)galutinė kaina – suma, kurią galutinis naudotojas arba klientas sumoka pirkdamas transporto produktą ir kuri apima bilieto kainą ir visas rinkliavas, taikomus mokesčius, priemokas ir užsakymo mokesčius, kurie yra neišvengiami ir numatomi tuo metu, kai kaina rodoma ekrane;
(17)viešoji transporto institucija – valstybės narės valdžios institucija, atsakinga už eismo valdymą arba jos jurisdikcijai priklausančio tam tikro transporto tinklo ar transporto paslaugos planavimą arba valdymą;
(18)platinimo priemonės – B2B SDJP teikėjo įdiegtos funkcijos, skirtos informacijai apie vežėjų tvarkaraščius, galimas paslaugas, bilietų kainas ir susijusias paslaugas teikti, rezervavimui atlikti, bilietams išduoti ir kitoms susijusioms paslaugoms teikti.
2 skyrius
Reikšmingi rinkoje B2C SDJP teikėjai ir B2B SDJP teikėjai
4 straipsnis
Reikšmingų rinkoje B2C SDJP teikėjų pripažinimas
1.B2C SDJP teikėjai kasmet informuoja Komisiją ir valstybę narę, kurioje yra įsisteigę, apie kiekvienoje valstybėje narėje per metus parduotų kiekvienos transporto rūšies bilietų skaičių ir vertę.
2.B2C SDJP teikėjas pripažįstamas B2C SDJP teikėju, Sąjungos lygmeniu reikšmingu kiekvienos transporto rūšies rinkoje, kurioje jis pasiekė I priedo 1 punkte nustatytas ribines vertes. Tuo tikslu B2C SDJP teikėjas apie pasiektas kiekvienos atitinkamos transporto rūšies ribines vertes praneša Komisijai. Pripažinimas pagal šią dalį yra viršesnis už bet kokį su ta pačia transporto rūšimi susijusį pripažinimą nacionaliniu lygmeniu.
3.B2C SDJP teikėjas pripažįstamas nacionaliniu lygmeniu reikšmingu rinkoje B2C SDJP teikėju kiekvienos transporto rūšies rinkoje, kurioje jis pasiekė I priedo 2 punkte nustatytas ribines vertes. Tuo tikslu B2C SDJP teikėjai apie pasiektas kiekvienos atitinkamos transporto rūšies ribines vertes praneša valstybės narės, kurioje jie pasiekė tas ribines vertes, nacionalinei vykdymo užtikrinimo įstaigai.
4.Nukrypdamas nuo šio straipsnio 3 dalyje nustatyto įpareigojimo pranešti nacionalinėms vykdymo užtikrinimo įstaigoms apie pasiektas I priedo 2 punkte nustatytas ribines vertes, I priedo 1 ir 2 punktuose nustatytas ribines vertes pasiekęs B2C SDJP teikėjas apie kiekvienos atitinkamos transporto rūšies ribinių verčių pasiekimą praneša tik Komisijai.
5.B2C MDMS teikėjai visus šio straipsnio 1–4 dalyse nurodytus pranešimus ir informaciją pateikia iki sausio 31 d. metais, einančiais po finansinių metų, kurių atžvilgiu įvertintos I priede nustatytos ribinės vertės. Nukrypdamas nuo šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyto įpareigojimo pranešti Komisijai arba atitinkamoms nacionalinėms vykdymo užtikrinimo įstaigoms apie pasiektas I priedo 1 arba 2 punkte nustatytas ribines vertes, pagal bet kurią iš tų dalių pripažintas B2C SDJP teikėjas dėl atitinkamų transporto rūšių vėliau neprivalo pateikti jokio pranešimo, nebent I priede nustatytos ribinės vertės būtų pakeistos pagal šio straipsnio 9 dalį.
6.Siekdami įvertinti, ar pasiekė I priedo 1 ir 2 punktuose nustatytas ribines vertes, B2C SDJP teikėjai atsižvelgia į visų savo patronuojamųjų įmonių parduotus bilietus.
7.Pripažinimą suteikianti institucija priima sprendimą, kuriuo B2C SDJP teikėjas pripažįstamas reikšmingu rinkoje, kai jis pasiekia I priedo 1 arba 2 punkte nustatytas ribines vertes. Komisija sprendimus dėl pripažinimo priima įgyvendinimo aktais. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 17 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.
Pripažinimą suteikianti institucija priima sprendimą remdamasi B2C SDJP teikėjo pagal šio straipsnio 1, 2 arba 3 dalį pateikta informacija arba kita turima informacija. B2C SDJP teikėjas pripažinimą suteikiančios institucijos prašymu per pagrįstą laikotarpį ir bet kuriuo atveju per du mėnesius pateikia jai visą papildomą informaciją, kurios reikia jo reikšmingumui rinkoje įvertinti. B2C SDJP teikėjai, kurie nepateikia prašomos informacijos per nustatytą laikotarpį, gali būti be nepagrįsto delsimo pripažinti, remiantis bet kuria kita pripažinimą suteikiančios institucijos turima informacija.
Pripažinimą suteikianti institucija tą sprendimą priima per šešis mėnesius nuo šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto pranešimo dienos arba, kai taikytina, po to, kai atlikus vertinimą padaroma išvada, kad B2C SDJP teikėjas pasiekė I priede nustatytas ribines vertes, ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip iki metų, einančių po finansinių metų, kuriais pasiektos I priede nustatytos ribinės vertės, lapkričio 1 d.
Apie savo sprendimus pripažinti B2C SDJP teikėją reikšmingu rinkoje nacionalinės vykdymo užtikrinimo įstaigos praneša Komisijai per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo. Komisija be nepagrįsto delsimo specialiame tinklalapyje paskelbia ir nuolat atnaujina nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis pripažintų B2C SDJP teikėjų sąrašą.
8.Pripažinimą suteikianti institucija panaikina pripažinimą, jei nepertraukiamą vienų metų laikotarpį B2C SDJP teikėjas nepasiekė I priedo 1 ir 2 punktuose transporto rūšiai, dėl kurios jis gavo pripažinimą, nustatytų ribinių verčių. Šio straipsnio 1–7 dalyse nustatytos taisyklės mutatis mutandis taikomos pripažinimo panaikinimui.
9.Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 16 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl I priede nustatytų ribinių verčių pakeitimo siekiant jas pritaikyti prie pokyčių B2C SDJP rinkoje.
5 straipsnis
Vežėjų ir reikšmingų rinkoje B2C SDJP teikėjų arba B2B SDJP teikėjų komercinių susitarimų sąlygos
1.B2C SDJP teikėjai laikosi šiame straipsnyje nustatytų taisyklių, susijusių su transporto rūšimi, dėl kurios jie buvo pripažinti pagal 4 straipsnio 2 ir 3 dalis, valstybėse narėse, su kuriomis tas pripažinimas susijęs.
2.Sudarydami komercinius susitarimus su vežėjais, B2C SDJP teikėjai, pripažinti reikšmingais atitinkamos transporto rūšies rinkoje, ir B2B SDJP teikėjai:
(a)suteikia garantijas, užtikrinančias, kad neskelbtini komerciniai duomenys, kuriais dalijasi vežėjai, nebūtų atskleisti, be kita ko, kitiems kitiems vežėjams, kurie naudojasi ta pačia SDJP, arba su B2C SDJP teikėju vertikaliai integruotiems vežėjams, arba kitiems B2B SDJP teikėjams;
(b)į komercinį susitarimą neįtraukia nesąžiningų sąlygų ar išimtinumo sąlygų, kurios sąmoningai ar kitaip:
(i)trukdo arba užkerta kelią vežėjams sudaryti komercinius susitarimus su kitais B2C SDJP teikėjais arba B2B SDJP teikėjais dėl veiksmingo jų paslaugų naudojimo;
ii)reikalauja priimti bet kokias papildomas sąlygas, kurios dėl savo pobūdžio ar komercinės paskirties nėra būtinos transporto produktams platinti ar peradresuoti į juos;
iii)nustato sąlygą, kad dalyvaujančiam vežėjui tuo pačiu metu draudžiama naudotis kita sistema arba kad dalyvaujančiam vežėjui draudžiama laisvai naudotis alternatyviomis rezervavimo sistemomis, pavyzdžiui, savo tiesioginio prisijungimo sistema, internetine užsakymo sistema ir skambučių centrais;
(c)užtikrina, kad tariantis dėl atlygio už B2C SDJP teikėjo arba B2B SDJP teikėjo paslaugas su vežėju, atlygio dydžiai būtų grindžiami sąžiningais, pagrįstais ir nediskriminaciniais kriterijais.
3.B2B SDJP teikėjai:
(a)tam tikriems vežėjams nesiūlo jokių specialių duomenų įkėlimo arba apdorojimo procedūrų, jokių kokių kitų platinimo priemonių ar jokių tų procedūrų ar priemonių pakeitimų;
(b)visiems dalyvaujantiems vežėjams teikia tą pačią informaciją apie savo platinimo priemonių ir duomenų įkėlimo bei apdorojimo procedūrų pakeitimus;
(c)užtikrina, kad jų platinimo priemonės būtų aiškiai ir patikrinamai atskirtos nuo bet kurio vežėjo privataus inventoriaus, valdymo priemonių ir rinkodaros priemonių.
6 straipsnis
B2B SDJP teikėjų ir verslo klientų komercinių susitarimų sąlygos
1.B2B SDJP teikėjų ir verslo klientų komerciniuose susitarimuose sąmoningai ar kitaip nėra:
(a)verslo klientui trukdoma arba užkertamas kelias prenumeruoti kitą panašią sistemą ar veiksmingai ja naudotis;
(b)reikalaujama sutikti su papildomomis sąlygomis, kurios norint prenumeruoti B2B SDJP nėra būtinos;
(c)nustatomas įpareigojimas priimti konkrečią techninę ar programinę įrangą;
(d)nustatytos bet kokios kitos nesąžiningos ar nepagrįstos sąlygos.
2.Kai verslo klientas yra mažoji įmonė, apibrėžta Rekomendacijos 2003/361/EB priedo 2 straipsnio 2 dalyje, jis gali nutraukti savo komercinį susitarimą su B2B SDJP teikėju bet kuriuo metu po pirmųjų to susitarimo metų. Apie tai jis praneša raštu ne vėliau kaip prieš tris mėnesius. Tokiu atveju B2B SDJP teikėjas turi teisę reikalauti atlyginti tik tiesiogiai su komercinio susitarimo nutraukimu susijusias administracines išlaidas.
3 skyrius
Bendrosios B2C SDJP ir B2B SDJP teikėjų pareigos, susijusios su informacijos rodymu ir dalijimusi ja
7 straipsnis
Neutralaus rodymo ir rikiavimo kriterijai
1.Rodydami transporto produktus arba jų derinį, B2C SDJP teikėjai ir B2B SDJP teikėjai vežėjų pateiktus duomenis įkelia ir apdoroja vienodai rūpestingai ir laiku.
2.B2C SDJP teikėjai ir B2B SDJP teikėjai transporto produktus arba jų derinį rodo neutraliai ir išsamiai, be diskriminacijos ar šališkumo.
3.Vežėjai užtikrina, kad B2C SDJP teikėjams ir B2B SDJP teikėjams teikiami duomenys būtų tikslūs bei atnaujinti ir sudarytų sąlygas paslaugų teikėjui laikytis šiame straipsnyje nustatytų taisyklių.
4.B2C SDJP teikėjai ir B2B SDJP teikėjai taiko 5 dalyje nurodytus kriterijus transporto produktams rikiuoti ir transporto produktų deriniams rikiuoti, nediskriminuodami nė vieno vežėjo. Tie kriterijai negali būti grindžiami jokiu su vežėjo tapatybe tiesiogiai ar netiesiogiai susijusiu veiksniu, išskyrus atvejus, kai to aiškiai reikalauja galutinis naudotojas ar verslo klientas. B2C SDJP teikėjai ir B2B SDJP teikėjai rodo transporto produktus ir jų derinius taip, kad galutinis naudotojas ar verslo klientas nebūtų klaidinamas ir galėtų lengvai juos pasiekti, o rodymo kriterijai būtų aiškiai nurodyti ir būtų laikomasi šiame straipsnyje nustatytų taisyklių.
5.Rodydami transporto produktus arba jų derinį, B2C SDJP teikėjai ir B2B SDJP teikėjai transporto produktus arba jų derinius įprastai rikiuoja pagal vieną ar daugiau šių kriterijų:
(a)galutinę kainą;
(b)kelionės trukmę;
(c)išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį;
(d)išmetamą CO2 ekvivalentu išreikštą teršalų kiekį;
(e)pagal išvykimo laiką surikiuotus produktus, sudarytus iš vienos atkarpos transporto paslaugos;
(f)pagal išvykimo laiką ir bendrą kelionės trukmę surikiuotus produktus, kuriuose yra sustojimų ir galimų tolesnių jungiamųjų transporto paslaugų;
(g)neįgaliesiems ar riboto judumo asmenims prieinamas transporto paslaugas.
6.Rodydami transporto produktus arba jų derinį, B2C SDJP teikėjai ir B2B SDJP teikėjai galutiniams naudotojams arba verslo klientams visada pateikia galutines kainas. Oro susisiekimo paslaugų atveju jos pateikiamos pagal Reglamento (EB) Nr. 1008/2008 23 straipsnį.
7.B2C SDJP teikėjai ir B2B SDJP teikėjai visada sudaro sąlygas galutiniams naudotojams ir verslo klientams rikiuoti transporto produktus arba jų derinį pagal išmetamą ŠESD arba CO2 ekvivalentu išreikštą teršalų kiekį.
8.B2C SDJP teikėjai ir B2B SDJP teikėjai sudaro sąlygas galutiniams naudotojams ir verslo klientams bet kurį iš 5 dalies a–g punktuose išvardytų kriterijų naudoti arba kombinuoti bet kokia tvarka.
9.B2C SDJP teikėjai ir B2B SDJP teikėjai tarp konkrečios paieškos rezultatų transporto produktą rodo tik vieną kartą. Nukrypstant nuo šios nuostatos, bendrojo kodo susitarimų atveju kiekvienas iš dviejų pagal tokį susitarimą veikiančių vežėjų gali prašyti, kad atitinkami transporto produktai būtų rodomi kaip jų jo paties paslauga, naudojant jo individualų vežėjo identifikacinį kodą. Jei bendrojo kodo susitarime dalyvauja daugiau nei du vežėjai, už dviejų vežėjų, kurie gali būti rodomi, identifikavimą yra atsakingas vežėjas, kuris faktiškai vykdo kelionę.
10.Rodydami transporto produktus arba jų derinį, B2C SDJP teikėjai ir B2B SDJP teikėjai gali naudoti ne tik 5 dalyje nustatytus kriterijus, bet ir kitus rikiavimo kriterijus, jei to aiškiai prašo galutinis naudotojas arba verslo kliento klientas. Rodydami galutines kainas, B2B SDJP teikėjai aiškiai ir skaidriai informuoja verslo klientus apie visus neprivalomus kainų priedus.
11.B2C SDJP teikėjai gali priimti tiesioginius arba netiesioginius vežėjų mokėjimus už prioritetinį tų vežėjų rodymą. Toks mokamas prioritetinis rodymas negali būti vienas iš numatytųjų rikiavimo kriterijų ir gali būti taikomas tik galutinio naudotojo prašymu. Pasiūlymai, kuriems taikomas tas kriterijus, turi būti aiškiai rodomi su žyma „rekomenduojamas“ arba „remiamas turinys“. Mokėjimo poveikis rikiavimui turi būti skaidriai aprašytas.
12.Rodydami transporto produktus, B2C SDJP teikėjai ir B2B SDJP teikėjai aiškiai ir konkrečiai nurodo skrydžius, vykdomus oro vežėjų, kuriems pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2111/2005 35 taikomas draudimas vykdyti veiklą. Rodydami transporto produktus, B2C SDJP teikėjai ir B2B SDJP teikėjai naudoja specialų simbolį, kuris turėtų informuoti galutinius naudotojus ir verslo klientus apie apie skrydį vykdančio oro vežėjo tapatybę, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 2111/2005 11 straipsnyje.
13.Šis straipsnis netaikomas B2C SDJP, kuriomis vežėjas arba vežėjų grupė naudojasi savo biuruose ar bilietų kasose arba savo svetainėse, kurios aiškiai atpažįstamos kaip priklausančios jiems.
36 8 straipsnis
Rinkodaros informacijos duomenys
1.Jei B2C SDJP teikėjas arba B2B SDJP teikėjas vieno vežėjo prašymu pateikia rinkodaros, užsakymo ar pardavimo duomenis, šie taip pat laiku padaromi prieinamais visiems vežėjams, su kuriais tas teikėjas yra sudaręs komercinį susitarimą. Tie duomenys vežėjo prašymu gali apimti visus vežėjus ir verslo klientus, su kuriais tas paslaugų teikėjas yra sudaręs komercinį susitarimą. Galima padaryti prieinamus tik nuasmenintus ir agreguotus duomenis.
2.1 dalyje nurodytų duomenų vežėjai nenaudoja galutinio naudotojo ar verslo kliento nustatymo ir įtakos jų pasirinkimui tikslais.
3.Kai 1 dalyje nurodyti duomenys gaunami Sąjungoje įsisteigusiam verslo klientui naudojantis B2B SDJP teikėjo platinimo priemonėmis, tie duomenys neturi atskleisti verslo kliento tapatybės, nebent tas verslo klientas susitaria su B2B SDJP teikėju dėl tinkamo tų duomenų naudojimo sąlygų. Ši nuostata taikoma ir tuo atveju, kai tokius duomenis B2B SDJP teikėjas perduoda kitai šaliai naudoti kitais nei sąskaitų apmokėjimo tikslais.
9 straipsnis
Informacija apie išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir anglies dioksido ekvivalento kiekį
1.SDJP teikėjai teikia aiškią, skaidrią ir prieinamą informaciją apie dėl transporto produktų išmetamą atitinkamai ŠESD arba CO2 ekvivalentu išreikštą teršalų kiekį, kai tokią informaciją vežėjai yra padarę prieinamą. Rodoma tokia informacija, kokią pateikė vežėjas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) XXX („CountEmissionsEU“), įskaitant, kai taikytina, pagal Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2024/3170.
2.Jei 1 dalyje nurodytos informacijos apie visus į transporto produktų derinį įtrauktus transporto produktus nėra, B2C SDJP teikėjas arba B2B SDJP teikėjas sukonkretina, su kuriais transporto produktais informacija yra susijusi, ir aiškiai nurodo, kurių transporto produktų informacijos apie išmetamą ŠESD arba CO2 ekvivalentu išreikštą teršalų kiekį trūksta.
3.Rikiuodami transporto produktus arba jų derinį pagal išmetamą ŠESD arba CO2 ekvivalentu išreikštą teršalų kiekį, B2C SDJP teikėjai arba B2B SDJP teikėjai transporto produktus arba jų derinį, apie kuriuos tokios informacijos nėra, parodo rikiuotės gale. Jei esama tik dalies informacijos apie tam tikrą kelionės dalį, B2C SDJP teikėjai arba B2B SDJP teikėjai tą produktą rikiuotėje rodo žemiau nei rodomi transporto produktai arba jų derinys, apie kuriuos yra visa informacija.
10 straipsnis
Dalijimasis duomenimis su viešosiomis transporto institucijomis
1.Viešosios transporto institucijos prašymu B2C SDJP teikėjai, siūlantys transporto produktus teritorijoje, už kurią ta institucija atsakinga, perduoda kiekvienos su SDJP susijusios transporto rūšies keleivių skaičiaus duomenis. Tokie duomenys naudojami tik viešojo transporto politikos ir darnaus judumo politikos, už kurią atsakinga ta institucija, veiksmingumui didinti. Duomenys agreguojami ir nuasmeninami. B2C SDJP teikėjai privalo dalytis tik jų jau turimais duomenimis ir neprivalo viešosios transporto institucijos prašymu generuoti naujų duomenų.
2.1 dalyje nurodytuose prašymuose aiškiai nurodomas konkretus transporto politikos arba darnaus judumo politikos, kuriai reikalingi duomenys, tikslas. Viešoji transporto institucija nenaudoja duomenų jokiais kitais tikslais, išskyrus tam, kad padėtų rengti, įgyvendinti ir vertinti viešojo transporto politiką. Viešoji transporto institucija komerciniais tikslais prašomų duomenų nenaudoja ir jais nesidalija.
3.Viešosios transporto institucijos padengia išlaidas, kurias pagrįstai patiria B2C SDJP teikėjas, teikdamas tos institucijos prašomus duomenis.
11 straipsnis
Vienodos sąlygos oro vežėjams trečiosiose valstybėse
1.Nedarant poveikio tarptautiniams susitarimams, kurių šalys yra Sąjunga arba valstybės narės, kai trečiojoje valstybėje veiklą vykdantis B2B SDJP teikėjas Sąjungos oro vežėjams ir tos trečiosios valstybės vežėjams, kuriems jis teikia paslaugas, taiko nevienodas sąlygas kuriuo nors aspektu, kuriam taikomas šis reglamentas, Komisija įgyvendinimo aktu, priimamu laikantis 17 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros, gali reikalauti, kad visi Sąjungoje veiklą vykdantys B2B SDJP teikėjai tos trečiosios valstybės oro vežėjams taikytų tokias pačias sąlygas, kokios taikomos Sąjungos oro vežėjams toje trečiojoje valstybėje.
2.1 dalies tikslais Komisija stebi, ar B2B SDJP teikėjai trečiosiose valstybėse Sąjungos oro vežėjams netaiko diskriminacinių arba nelygiaverčių sąlygų. Komisija valstybės narės prašymu ar savo iniciatyva nagrinėja galimus Sąjungos oro vežėjų diskriminavimo teikiant B2B SDJP trečiosiose valstybėse atvejus. Prieš priimdama sprendimą pagal 1 dalį, Komisija informuoja suinteresuotąsias šalis.
4 skyrius
Įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas
12 straipsnis
Nacionalinės vykdymo užtikrinimo įstaigos
1.Valstybės narės paskiria nacionalinę vykdymo užtikrinimo įstaigą, atsakingą už šio reglamento vykdymo užtikrinimą. Valstybės narės užtikrina, kad jų nacionalinė vykdymo užtikrinimo įstaiga turėtų visus būtinus administracinius ir finansinius išteklius ir reikiamų ekspertinių žinių, kad galėtų tinkamai vykdyti užduotis pagal šį reglamentą.
2.Kiekviena valstybė narė praneša Komisijai apie nacionalinę vykdymo užtikrinimo įstaigą, kurią paskyrė pagal 1 dalį, ir nurodo tos įstaigos užduotis ir pareigas. Informaciją apie savo užduotis ir pareigas nacionalinė vykdymo užtikrinimo įstaiga skelbia savo tinklalapyje. Komisija tokių įstaigų sąrašą paskelbia specialiame tinklalapyje ir reguliariai jį atnaujina.
3.Valstybės narės, kurioje yra pagrindinė B2C SDJP teikėjo verslo vieta, nacionalinė vykdymo užtikrinimo įstaiga turi įgaliojimus užtikrinti, kad tas B2C SDJP teikėjas įvykdytų šį reglamentą.
4.Nukrypstant nuo 3 dalies ir remiantis tinkamai pagrįstu valstybės narės, kurioje B2C SDJP teikėjas pripažintas reikšmingu rinkoje, nacionalinės vykdymo užtikrinimo įstaigos prašymu valstybės narės, kurioje yra to B2C SDJP teikėjo pagrindinė buveinė, nacionalinė vykdymo užtikrinimo įstaiga tame prašyme nurodytais tikslais perduoda įgaliojimus užtikrinti 5 straipsnio 2 dalyje nustatytų įpareigojimų vykdymą tai nacionalinei vykdymo užtikrinimo įstaigai.
5.Valstybės narės, kurioje yra B2B SDJP teikėjo ir vežėjo pagrindinė buveinė, nacionalinė vykdymo užtikrinimo įstaiga turi išimtinius įgaliojimus užtikrinti, kad tas B2B SDJP teikėjas ir tas vežėjas įvykdytų šį reglamentą.
6.Jei B2C SDJP teikėjas arba B2B SDJP teikėjas nėra įsisteigęs Sąjungoje, užtikrinti, kad tas teikėjas įvykdytų šį reglamentą, yra kompetentinga bet kuri nacionalinė vykdymo užtikrinimo įstaiga.
7.Valstybės narės užtikrina, kad jų nacionalinė vykdymo užtikrinimo įstaiga organizaciniu, finansavimo, teisinės struktūros ir sprendimų priėmimo procedūrų požiūriu būtų nepriklausoma nuo jokio vežėjo, B2C SDJP teikėjo, B2B SDJP teikėjo, verslo kliento ar viešosios transporto institucijos.
13 straipsnis
Nacionalinių vykdymo užtikrinimo įstaigų užduotys
1.Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės vykdymo užtikrinimo įstaigos užduotys ir pareigos būtų aiškiai apibrėžtos ir apimtų bent:
(a)informuotumo apie šiame reglamente nustatytas teises ir įpareigojimus didinimą;
(b)B2C MDMS teikėjų pripažinimą reikšmingais rinkoje pagal 4 straipsnį;
(c)stebėjimą, kaip laikomasi šio reglamento, ir priemonių teisingam jo įgyvendinimui užtikrinti taikymą;
(d)skundų dėl įtariamų šio reglamento pažeidimų nagrinėjimą;
(e)pagal 15 straipsnį nustatytų sankcijų taikymą, kai nacionalinė vykdymo užtikrinimo įstaiga nustato, kad šio reglamento nuostatos buvo pažeistos;
(f)bendradarbiavimą su kitų valstybių narių nacionalinėmis vykdymo užtikrinimo įstaigomis ir Komisija siekiant užtikrinti nuoseklų šio reglamento vykdymo užtikrinimą, savitarpio pagalbą atliekant rinkos stebėsenos užduotis, vykdymo užtikrinimą, pripažinimo procesą ir skundų nagrinėjimą, be kita ko, elektroninėmis priemonėmis keičiantis aktualia informacija ir kartu tinkamai apsaugant neskelbtinų komercinių duomenų konfidencialumą.
2.Nacionalinės vykdymo užtikrinimo įstaigos šio reglamento vykdymą užtikrina glaudžiai bendradarbiaudamos viena su kita.
3.Kai nacionalinė vykdymo užtikrinimo įstaiga prašo kitos valstybės narės nacionalinės vykdymo užtikrinimo įstaigos pateikti informaciją, kad galėtų vykdyti savo užduotis ar pareigas, ta informacija pateikiama be nepagrįsto delsimo ir bet kuriuo atveju per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo dienos. Sudėtingais atvejais nacionalinė vykdymo užtikrinimo įstaiga, kuriai pateikiamas prašymas, gali pratęsti šį terminą ne ilgiau kaip iki trijų mėnesių nuo prašymo gavimo dienos.
4.Nacionalinės vykdymo užtikrinimo įstaigos sukuria reguliariai ir bent kartą per metus į posėdžius susirenkantį tinklą dalytis informacija, visų pirma apie savo stebėsenos, vykdymo užtikrinimo ir įgyvendinimo darbą, sprendimų priėmimo principus ir administracinę praktiką, ir per jį bendradarbiauja. Komisija yra tinklo narė, ji koordinuoja ir remia tinklo veiklą ir prireikus teikia tinklui rekomendacijas. Ji užtikrina aktyvų atitinkamų vykdymo užtikrinimo institucijų bendradarbiavimą.
14 straipsnis
Skundai
1.B2C SDJP teikėjai, B2B SDJP teikėjai arba verslo klientai turi teisę pateikti skundą dėl įtariamo šio reglamento pažeidimo valstybės narės, kurioje jie įsisteigę, nacionalinei vykdymo užtikrinimo įstaigai, teigdami, kad šis reglamentas yra pažeistas, arba jei mano, kad su jais elgtasi nesąžiningai, jie buvo diskriminuojami arba nukentėjo kuriuo nors kitu būdu.
2.Viešosios transporto institucijos gali pateikti skundą savo valstybės narės nacionalinei vykdymo užtikrinimo įstaigai dėl įtariamo 10 straipsnio pažeidimo.
3.Vežėjai turi teisę pateikti skundus dėl įtariamo šio reglamento pažeidimo valstybės narės, kurioje jiems suteikta licencija vykdyti veiklą Sąjungos teritorijoje, nacionalinei vykdymo užtikrinimo įstaigai, arba jei mano, kad su jais elgtasi nesąžiningai, jie buvo diskriminuojami arba nukentėjo kuriuo nors kitu būdu.
4.B2C SDJP teikėjai, B2B SDJP teikėjai, verslo klientai, kurie nėra įsisteigę Sąjungoje, ir vežėjai, kurių licenciją išdavė trečioji valstybė, turi teisę pateikti skundą dėl įtariamo šio reglamento pažeidimo valstybės narės, kurioje yra įsisteigusi kita šalis, tariamai padariusi pažeidimą, arba kuri išdavė veiklos licenciją, arba kurios teritorijoje buvo teikiamos atitinkamos transporto paslaugos arba jų dalis, kompetentingai nacionalinei vykdymo užtikrinimo įstaigai.
5.Skundas, kuris negali būti pateiktas pagal 1–4 dalyse nustatytas taisykles, gali būti pateiktas bet kurios valstybės narės nacionalinei vykdymo užtikrinimo įstaigai.
6.Nacionalinė vykdymo užtikrinimo įstaiga, gavusi skundą pagal šio straipsnio 1–5 dalis, įvertina skundą ir, kai tinka, perduoda jį kompetentingai valstybės narės nacionalinei vykdymo užtikrinimo įstaigai pagal 12 straipsnio 1 dalį.
7.Nacionalinės vykdymo užtikrinimo įstaigos atsisako nagrinėti skundą, jei kitas su tomis pačiomis šalimis susijęs skundas tuo pačiu klausimu jau pateiktas kitai nacionalinei vykdymo užtikrinimo įstaigai arba buvo kreiptasi į valstybės narės nacionalinį teismą dėl veiksmingos teisinės gynybos.
Skundą nagrinėjančios nacionalinės vykdymo užtikrinimo įstaigos informuoja nacionalines vykdymo užtikrinimo įstaigas valstybėse narėse:
(a)kuriose įsisteigęs B2C SDJP teikėjas arba B2B SDJP teikėjas, dėl kurio pateiktas skundas;
(b)kurios išdavė vežėjo, dėl kurio pateiktas skundas, veiklos licenciją;
(c)kurių teritorijoje buvo teikiamos transporto paslaugos.
Skundą nagrinėjanti nacionalinė vykdymo užtikrinimo įstaiga taip pat gali prašyti atitinkamos informacijos iš pirmoje pastraipoje nurodytų nacionalinių vykdymo užtikrinimo įstaigų ir į ją atsižvelgia prieš priimdama sprendimą dėl skundo.
8.[Leidinių biurui: įrašyti šio reglamento įsigaliojimo datą + 2 metai] ir vėliau kas dvejus metus nacionalinės vykdymo užtikrinimo įstaigos skelbia veiklos ataskaitas su statistiniais duomenimis, nurodydamos problemas, dėl kurių dažniausiai teikiami skundai, ir pateikdamos informaciją apie sankcijas, skirtas už šio reglamento pažeidimus. Ataskaitose neatskleidžiami neskelbtini komerciniai duomenys. Ataskaitos paskelbiamos atitinkamos nacionalinės vykdymo užtikrinimo įstaigos interneto svetainėje iki kalendorinių metų, einančių po ataskaitinio laikotarpio pabaigos, birželio 30 d.
15 straipsnis
Sankcijos
1.Valstybės narės nustato sankcijų, taikomų pažeidus šį reglamentą, taisykles. Tos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos, atgrasomos ir nediskriminacinės.
2.Valstybės narės praneša apie tas taisykles ir priemones Komisijai iki [šio reglamento taikymo data] ir nedelsdamos jai praneša apie visus jų pakeitimus.
16 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas
1.Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2.4 straipsnio 10 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo šio [akto įsigaliojimo dienos]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.
3.Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Jis įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4.Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.
5.Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
6.Pagal 4 straipsnio 10 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.
17 straipsnis
Komiteto procedūra
1.Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip tai suprantama Reglamente (ES) Nr. 182/2011.
2.Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.
5 skyrius
Baigiamosios nuostatos
18 straipsnis
Peržiūra ir ataskaita
Ne vėliau kaip [20yy mm dd – penkeri metai po šio reglamento taikymo pradžios dienos] Komisija įvertina šio reglamento įgyvendinimą ir pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pagrindinių išvadų ataskaitą.
Prireikus prie ataskaitos pridedami atitinkami teisėkūros pasiūlymai.
19 straipsnis
Panaikinimas
1.Reglamentas (EB) Nr. 80/2009 panaikinamas.
2.Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal II priede pateiktą atitikties lentelę.
20 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo [DATA XX mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos].
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje
Europos Parlamento vardu Tarybos vardu
Pirmininkas / Pirmininkė Pirmininkas / Pirmininkė
[...] [...]
TEISĖS AKTO PASIŪLYMO FINANSINIO POVEIKIO IR SKAITMENINIŲ ASPEKTŲ PAŽYMA
1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA
1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas
Pasiūlymas dėl EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO dėl daugiarūšio transporto užsakymo
1.2.Atitinkama politikos sritis (-ys)
Transportas, skaitmeninės paslaugos.
1.3.Tikslas (-ai)
1.3.1.Bendrasis tikslas (-ai)
Geresnis bilietų platinimo internetu rinkos veikimas
1.3.2.Konkretus tikslas (-ai)
Konkretus tikslas
Didinti skaidrumą ir sudaryti vienodas sąlygas vežėjams, susijusias su prieiga prie nepakeičiamų skaitmeninių daugiarūšio judumo paslaugų (SDJP) ir naudojimusi jomis.
1.3.3.Numatomas rezultatas (-ai) ir poveikis
Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).
Tikimasi, kad iniciatyva turės teigiamą poveikį SDJP, vežėjams (grynoji nauda kiekvienai grupei), konkurencingumui ir vidaus rinkos veikimui, taip pat inovacijoms. Taip pat tikimasi, kad pasiūlymas turės įtakos perėjimui prie tvaresnių transporto rūšių ir taip turės teigiamą poveikį transporto saugai, išmetamam CO2 kiekiui ir oro teršalams.
1.3.4.Veiklos rezultatų rodikliai
Nurodyti pažangos ir laimėjimų stebėsenos rodiklius.
Pagrindiniai orientyrai, į kuriuos atsižvelgiama stebint pažangą ir tikslo įgyvendinimą, yra šie: i) pasiekti, kad derybos dėl komercinių susitarimų būtų sąžiningos ir be diskriminacijos, ii) užtikrinti, kad teikiant visas SDJP galutiniams naudotojams kelionės variantai būtų rodomi nešališkai, ir iii) kuo labiau sumažinti nepagrįstus vienodų pasiūlymų kainų skirtumus visose paslaugų platformose. Pažanga siekiant šio tikslo bus stebima pagal keturis pagrindinius rodiklius (palyginti su prie pasiūlymo pridedamame poveikio vertinime aprašytu atskaitos scenarijumi): i) vežėjų, platinančių transporto produktus per nepakeičiamas SDJP platformas, skaičių, ii) SDJP teikėjų ir vežėjų susitarimų skaičių, iii) skirtų sankcijų skaičių ir iv) padidėjusį vartotojų pasitenkinimą kelionių informacijos prieinamumu ir užsakymo galimybėmis.
1.4.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:
☑nauju veiksmu
☐nauju veiksmu, kai bus įgyvendintas bandomasis projektas ir (arba) atlikti parengiamieji veiksmai 37
☐esamo veiksmo galiojimo pratęsimu
☐vieno ar daugiau veiksmų sujungimu arba nukreipimu į kitą (naują) veiksmą
1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas
1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį
Apsvarstytos kelios priemonės, kuriomis siekiama padidinti skaidrumą ir sudaryti vienodas sąlygas vežėjams, susijusias su prieiga prie nepakeičiamų SDJP ir jų naudojimu:
(a)Pirma, į pasiūlymą įtrauktos priemonės, kuriomis užtikrinamas sąžiningas informacijos ir duomenų traktavimas visose SDJP platformose. Tai daroma įpareigojant SDJP teikėjus savo elektroninėje sąsajoje informaciją rodyti neutraliai (pagal rodymo kriterijus). SDJP platformos taip pat turės rodyti informaciją apie išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kai šia informacija dalijasi vežėjas, ir dalytis judumo valdymo duomenimis su valdžios institucijomis.
(b)Pasiūlyme taip pat nustatyti svarbūs principai visiems nepakeičiamų SDJP teikėjų ir vežėjų komerciniams susitarimams. Šiomis taisyklėmis siekiama apsaugoti vežėjus jų komerciniuose susitarimuose su nepakeičiamomis SDJP platformomis. Yra planuojamas pranešimo procesas nacionaliniu ir ES lygmenimis, kad būtų galima nustatyti ir pripažinti reikšmingus rinkoje (nepakeičiamus) B2C SDJP teikėjus.
(c)Valstybės narės turėtų paskirti nacionalinę instituciją, kuri spręstų galimus šalių ginčus, o iš tokių institucijų sudarytas ES vykdymo užtikrinimo tinklas užtikrintų nuoseklų vykdymo užtikrinimą visoje ES.
1.5.2.ES dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame skirsnyje „ES dalyvavimo pridėtinė vertė“ – ES veiksmais užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.
Ši iniciatyva sudarys sąlygas galutiniams naudotojams, o B2B paslaugų atveju – prenumeratoriams, turėti didesnį sąžiningai ir skaidriai rodomų įvairių vežėjų ir skirtingų transporto rūšių bilietų pasirinkimą. Tai savo ruožtu turėtų pagerinti vidaus rinkos veikimą, nes keleiviai galės sklandžiau ir nuosekliau užsisakyti bilietus, ir padėti siekti ES ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslo. ES lygmens veiksmai, kuriais būtų nustatytos horizontaliosios taisyklės, gerins bilietų platinimo internetu rinkos veikimą, nes pašalins kliūtis vežėjams ir SDJP. ES lygmens veiksmai, susiję su B2B bilietų platinimu, toliau skatintų vienodinti sąlygas šiame sektoriuje. 2020 m. atlikus Elgesio su KRS kodekso ex post vertinimą padaryta išvada, kad ES lygmuo yra tinkamas intervenciniams veiksmams bilietų platinimo srityje, palyginti su nacionalinėmis ir tarptautinėmis intervencinėmis priemonėmis. Taip yra dėl daugiašalio KRS teikėjų ir aviacijos paslaugų pobūdžio. Jei KRS teikėjai būtų reguliuojami nacionaliniu lygmeniu, jie turėtų prisitaikyti prie daugybės reguliavimo režimų, o tai darytų neigiamą poveikį veiksmingumui. Be to, dėl rizikos, kad bus ieškoma palankesnės reguliavimo aplinkos, būtų suskaidyta ES bendroji rinka. Tarptautiniu lygmeniu Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO) priėmė neprivalomą Elgesio su KRS kodeksą. O ES Elgesio su KRS kodeksas yra privalomas, todėl jis veiksmingesnis ir suteikia pridėtinės vertės, palyginti su ICAO kodeksą priimančiomis valstybėmis narėmis.
1.5.3.Panašios patirties išvados
Galima remtis patirtimi, susijusia su Elgesio su kompiuterinėmis rezervavimo sistemomis (KRS) kodeksu: Reglamentas 2299/89 38 buvo priimtas siekiant užtikrinti vienodą požiūrį į visas oro transporto bendroves, kurių skrydžiai buvo įtraukti į KRS, kad būtų skatinama oro transporto bendrovių konkurencija lėktuvų bilietų netiesioginio platinimo sektoriuje. Jame nustatyti reikalavimai rezultatus rodyti nešališkai, neteikiant pirmenybės KRS pagrindiniams vežėjams (ar kuriems nors kitiems vežėjams), ir užtikrinti, kad pagrindiniai vežėjai savo KRS neteiktų pirmenybės prieš su kitas KRS ir kad kelionių agentūros ir galiausiai vartotojai galėtų gauti nešališkus pasiūlymus. 2020 m Elgesio su KRS kodeksas. buvo įvertintas. Vertinime padaryta išvada, kad i) vienodų sąlygų užtikrinimo ir ii) skaidrumo didinimo tikslai tebėra aktualūs. Vertinimas parodė, kad kodeksas ne iki galo užtikrino vienodas sąlygas visiems dalyvaujantiems vežėjams prieigos prie KRS paslaugų ir naudojimusi jomis aspektu, nes nepadėjo geriau subalansuoti skirtingų dydžių oro vežėjų derybinės galios KRS atžvilgiu. Tačiau atlikus vertinimą padaryta išvada, kad skaidrumo, t. y. neutralios informacijos rodymo, reikalavimai tebėra svarbūs, nes kelionių agentūros (tiek fizinės, tiek internetinės) ir kelionių organizavimo bendrovės vis dar labai priklauso nuo KRS duomenų, ypač kalbant apie verslo keliones. Galiausiai vertinime padaryta išvada, kad, nors geležinkelių ir daugiarūšio transporto skatinimas tebėra svarbus, jis turėtų būti tęsiamas platesnėmis iniciatyvomis, o ne tik konkrečioms KRS skirtomis taisyklėmis.
1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis
Pasiūlymas dera su kitomis ES priemonėmis ir atitinkama ES politika, visų pirma:
skaitmenine transporto politika. Pasiūlymas papildo darbą, susijusį su ITS direktyva, kuria nustatoma intelektinių transporto sistemų diegimo kelių transporto sektoriuje ir jo sąsajų su kitų rūšių transportu sistema. Pagal Deleguotąjį reglamentą dėl informacijos apie keliones daugiarūšiu transportu paslaugų (IKDTP) valstybės narės turi įsteigti nacionalinius prieigos punktus, kurie būtų vienas bendras duomenų naudotojų prieigos prie įvairių rūšių transporto statinių, istorinių, stebimų ir dinaminių kelionių ir eismo duomenų punktas, kad jie galėtų teikti informacijos apie kelionių daugiarūšiu transportu paslaugas. Tačiau kuriant SDJP, kurioje būtų galima rezervuoti, užsakyti ar įsigyti bilietus, reikia papildomų duomenų (pvz., bilietų tikralaikių kainų);
horizontaliąja duomenų politika. Siekiant papildyti bendruosius Skaitmeninių rinkų akto principus, susijusius su SDJP, pasiūlyme dėl SDJP keliamos sektorinės priemonės, kuriomis siekiama skaidriau informuoti vartotojus apie transporto variantus. Pasiūlymas dėl SDJP papildo Skaitmeninių paslaugų akto (SPA) nuostatas, nes taip pat remia saugią, nuspėjamą ir patikimą interneto aplinką. Sinergiją su pasiūlymu dėl SDJP turi Duomenų aktas (DA), nes jame nustatytos suderintos dalijimosi duomenimis taisyklės, įskaitant taisykles dėl verslo dalijimosi duomenimis su valdžios sektoriumi (B2G) ir taisykles dėl nesąžiningų sutarčių sąlygų;
komercinės praktikos politika. Verslui skirtų platformų (P2B) reglamentas taikomas vartotojams skirtų komercinių (B2C) SDJP Europos Sąjungoje ir juo nustatomos skaidrumo pareigos dėl rikiavimui naudojamų parametrų. Peržiūrėtoje Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvoje draudžiama neatskleista reklama ir mokama reklama už aukštesnę produktų poziciją SDJP paieškos rezultatuose. Pasiūlymas dėl SDJP šiuos aktus papildo priemonėmis, kuriomis užtikrinama, kad teikiant SDJP paieškos rezultatai būtų rodomi neutraliai (nustatomas privalomų rikiavimo kriterijų sąrašas ir informuojama, kuriuo kriterijumi grindžiamas rodymas), draudžiama pirmenybė savo produktams ir prioritetinis rodymas už pinigus, o reklamuojamas turinys leidžiamas tik tam tikromis sąlygomis;
kitomis iniciatyvomis. Iniciatyvoje „CountEmissionsEU“ ir skrydžių CO2 ženklo iniciatyvoje nustatyta bendra su transportu susijusio išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaičiavimo ir ataskaitų teikimo sistema. Skaidri informacija, taikoma visoms transporto rūšims, suteiks keleiviams galimybę pasirinkti darniausius kelionės variantus.
1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą
Pasikartojančios Europos Komisijos prisitaikymo išlaidos yra susijusios su reikalavimu, kad Europos Komisija pripažintų ES lygmeniu reikšmingus rinkoje B2C SDJP teikėjus. Daroma prielaida, kad nuo 2028 m. tam reikės 2 etato ekvivalentų per metus.
1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) ir jo (jos) finansinio poveikio trukmė
☐trukmė ribota
☐galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD],
☐įsipareigojimų asignavimų finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM, o mokėjimų asignavimų – nuo MMMM iki MMMM;
☑trukmė neribota
įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,
vėliau – visuotinis taikymas.
1.7.Planuojamas biudžeto vykdymo metodas (-ai) 39
☑Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos
☑padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;
☐vykdomųjų įstaigų.
☐Pasidalijamasis valdymas su valstybėmis narėmis
☐Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis pavedant:
☐trečiosioms valstybėms arba jų paskirtoms įstaigoms;
☐tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);
☐Europos investicijų bankui ir Europos investicijų fondui;
☐įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 70 ir 71 straipsniuose;
☐viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms;
☐įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, tiek, kiek joms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;
☐įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurioms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;
☐atitinkamame pagrindiniame akte nurodytoms įstaigoms ar asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus bendros užsienio ir saugumo politikos srityje pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį;
☐valstybėje narėje įsteigtoms įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė arba Sąjungos teisė ir kurioms pagal konkrečių sektorių taisykles gali būti patikėtas Sąjungos lėšų arba biudžeto garantijų įgyvendinimas tiek, kiek tokias įstaigas kontroliuoja viešosios teisės reglamentuojamos įstaigos arba įstaigos, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, ir joms kontrolės įstaigos suteikia tinkamas finansines garantijas solidariosios atsakomybės forma arba lygiavertes finansines garantijas, kurios kiekvienam veiksmui gali būti apribotos iki didžiausios Sąjungos paramos sumos.
Pastabos
[...]
2.VALDYMO PRIEMONĖS
2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės
Siūloma priemone daugiausia dėmesio skiriama politikos veiksmams ir stebėsenai ir nenumatomas joks pajamų ar išlaidų valdymas, tik papildomų darbuotojų įdarbinimas (2 etato ekvivalentai).
2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os)
2.2.1.Biudžeto vykdymo metodo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas
Su šiomis sutartimis susijusios išlaidos bus tvarkomos laikantis organizacijos procedūrų.
2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą vidaus kontrolės sistemą (-as)
Komisija atlieka nuodugnią darbo sutarčių valdymo kontrolę, o Mobilumo ir transporto GD laikosi griežtų etikos normų. Pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto nenumatyta jokio pajamų rinkimo ir nereikalaujama taikyti jokio papildomo kontrolės mechanizmo.
2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės išlaidų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)
Numatoma, kad bendra klaidų rizika bus labai maža, ir jai jau taikoma esama kontrolės aplinka. Tikimasi, kad automatinės kontrolės taikyti nereikės.
2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės
Pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto nenumatyta, kad Mobilumo ir transporto GD turės rinkti pajamas. Numatomos išlaidos yra susijusios su papildomų žmogiškųjų išteklių įdarbinimu. Manoma, kad sukčiavimo ir pažeidimų rizika yra labai maža ir jai nustatyti bus taikomos esamos kontrolės priemonės. 2020 m. Mobilumo ir transporto GD, atsižvelgdamas į OLAF gaires, persvarstė savo kovos su sukčiavimu strategiją ir 2026 m. planuoja ją atnaujinti. Vietos strategija apima atitinkamus veiksmus, kuriais užtikrinamas informuotumo apie sukčiavimo prevenciją didinimas, bei konkrečius rizikos vertinimo veiksmus, ir ja užtikrinamas veiksmingas bei efektyvus bendradarbiavimas su tyrimo įstaigomis. Pagal organizacijos sistemą išorės (Europos Audito Rūmų) ir vidaus (Vidaus audito tarnybos) auditoriams užtikrinama teisė prieiti prie informacijos, patekti į patalpas ir bendrauti su darbuotojais.
3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS
3.1.Atitinkama daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)
Dabartinės biudžeto eilutės
Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.
|
Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija |
Biudžeto eilutė |
Išlaidų
|
Įnašas |
|||
|
Numeris |
DA / NDA 40 |
ELPA šalių 41 |
valstybių kandidačių ir potencialių kandidačių 42 |
kitų trečiųjų valstybių |
kitų asignuotųjų pajamų |
|
|
4 |
Biudžeto eilute bus galima naudotis, kai bus nauja DFP biudžeto struktūra |
NDA |
NE |
NE |
NE |
NE |
Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės
Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.
3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams
3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka
☑Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami
☐Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:
3.2.1.1.Patvirtinto biudžeto asignavimai
mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija 43 |
|||||||||||||
|
GD: Mobilumo ir transporto |
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
IŠ VISO DFP
|
|||||
|
Veiklos asignavimai |
|||||||||||||
|
Biudžeto eilutė |
Įsipareigojimai |
1a |
0,000 |
||||||||||
|
Mokėjimai |
2a |
0,000 |
|||||||||||
|
Biudžeto eilutė |
Įsipareigojimai |
1b |
0,000 |
||||||||||
|
Mokėjimai |
2b |
0,000 |
|||||||||||
|
Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami iš konkrečių programų paketo lėšų 44 |
|||||||||||||
|
Biudžeto eilutė |
3 |
0,000 |
|||||||||||
|
IŠ VISO asignavimų <.......> GD |
Įsipareigojimai |
= 1a + 1b + 3 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
||||||
|
Mokėjimai |
= 2a + 2b + 3 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
|||||||
|
GD: <.......> |
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
IŠ VISO DFP
|
||||||||
|
Veiklos asignavimai |
|||||||||||||
|
Biudžeto eilutė |
Įsipareigojimai |
1a |
0,000 |
||||||||||
|
Mokėjimai |
2a |
0,000 |
|||||||||||
|
Biudžeto eilutė |
Įsipareigojimai |
1b |
0,000 |
||||||||||
|
Mokėjimai |
2b |
0,000 |
|||||||||||
|
Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami iš konkrečių programų paketo lėšų 45 |
|||||||||||||
|
Biudžeto eilutė |
3 |
0,000 |
|||||||||||
|
IŠ VISO asignavimų <.......> GD |
Įsipareigojimai |
= 1a + 1b + 3 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
||||||
|
Mokėjimai |
= 2a + 2b + 3 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
|||||||
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
IŠ VISO DFP
|
|||||||||
|
IŠ VISO veiklos asignavimų |
Įsipareigojimai |
(4) |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
||||||
|
Mokėjimai |
(5) |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
|||||||
|
IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų paketo lėšų |
(6) |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
|||||||
|
IŠ VISO asignavimų pagaldaugiametės finansinės programos<....> IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ |
Įsipareigojimai |
= 4 + 6 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
||||||
|
Mokėjimai |
= 5 + 6 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
|||||||
|
Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija |
Numeris |
||||||||||||
|
GD: <.......> |
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
IŠ VISO DFP
|
||||||||
|
Veiklos asignavimai |
|||||||||||||
|
Biudžeto eilutė |
Įsipareigojimai |
1a |
0,000 |
||||||||||
|
Mokėjimai |
2a |
0,000 |
|||||||||||
|
Biudžeto eilutė |
Įsipareigojimai |
1b |
0,000 |
||||||||||
|
Mokėjimai |
2b |
0,000 |
|||||||||||
|
Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami iš konkrečių programų paketo lėšų 46 |
|||||||||||||
|
Biudžeto eilutė |
3 |
0,000 |
|||||||||||
|
IŠ VISO asignavimų <.......> GD |
Įsipareigojimai |
= 1a + 1b + 3 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
||||||
|
Mokėjimai |
= 2a + 2b + 3 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
|||||||
|
GD: <.......> |
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
IŠ VISO DFP
|
||||||||
|
Veiklos asignavimai |
|||||||||||||
|
Biudžeto eilutė |
Įsipareigojimai |
1a |
0,000 |
||||||||||
|
Mokėjimai |
2a |
0,000 |
|||||||||||
|
Biudžeto eilutė |
Įsipareigojimai |
1b |
0,000 |
||||||||||
|
Mokėjimai |
2b |
0,000 |
|||||||||||
|
Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami iš konkrečių programų paketo lėšų 47 |
|||||||||||||
|
Biudžeto eilutė |
3 |
0,000 |
|||||||||||
|
IŠ VISO asignavimų <.......> GD |
Įsipareigojimai |
= 1a + 1b + 3 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
||||||
|
Mokėjimai |
= 2a + 2b + 3 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
|||||||
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
IŠ VISO DFP
|
|||||||||
|
IŠ VISO veiklos asignavimų |
Įsipareigojimai |
(4) |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
||||||
|
Mokėjimai |
(5) |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
|||||||
|
IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų paketo lėšų |
(6) |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
|||||||
|
IŠ VISO asignavimų
|
Įsipareigojimai |
= 4 + 6 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
||||||
|
Mokėjimai |
= 5 + 6 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
|||||||
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
IŠ VISO DFP
|
|||||||||
|
IŠ VISO veiklos asignavimų (visose veiklos išlaidų kategorijose) |
Įsipareigojimai |
(4) |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
||||||
|
Mokėjimai |
(5) |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
|||||||
|
IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų paketo lėšų (visose veiklos išlaidų kategorijose) |
(6) |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
|||||||
|
IŠ VISO asignavimų
|
Įsipareigojimai |
= 4 + 6 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
||||||
|
Mokėjimai |
= 5 + 6 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
|||||||
|
Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija |
4 |
„Administracinės išlaidos“ 48 |
|||||||||||
|
GD: Mobilumo ir transporto |
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
IŠ VISO DFP 2028–2034 |
|||||
|
Žmogiškieji ištekliai |
0,388 |
0,388 |
0,388 |
0,388 |
0,388 |
0,388 |
0,388 |
2,716 |
|||||
|
Kitos administracinės išlaidos |
0,010 |
0,010 |
0,010 |
0,010 |
0,010 |
0,010 |
0,010 |
0,07 |
|||||
|
IŠ VISO MOBILUMO IR TRANSPORTO GD |
Asignavimai |
0,398 |
0,398 |
0,398 |
0,398 |
0,398 |
0,398 |
0,398 |
2,786 |
||||
|
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 4 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ |
(Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) |
0,398 |
0,398 |
0,398 |
0,398 |
2,786 |
|||||||
mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
IŠ VISO DFP
|
||
|
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–4 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS
|
Įsipareigojimai |
0,398 |
0,398 |
0,398 |
0,398 |
0,398 |
0,398 |
0,398 |
2,786 |
|
Mokėjimai |
0,398 |
0,398 |
0,398 |
0,398 |
0,398 |
0,398 |
0,398 |
2,786 |
|
3.2.1.2.Išorės asignuotųjų pajamų asignavimai
mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija |
Numeris |
||||||
|
GD: <.......> |
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
IŠ VISO DFP
|
||
|
Veiklos asignavimai |
|||||||
|
Biudžeto eilutė |
Įsipareigojimai |
1a |
0,000 |
||||
|
Mokėjimai |
2a |
0,000 |
|||||
|
Biudžeto eilutė |
Įsipareigojimai |
1b |
0,000 |
||||
|
Mokėjimai |
2b |
0,000 |
|||||
|
Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami iš konkrečių programų paketo lėšų 49 |
|||||||
|
Biudžeto eilutė |
3 |
0,000 |
|||||
|
IŠ VISO asignavimų
|
Įsipareigojimai |
= 1a + 1b + 3 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
|
Mokėjimai |
= 2a + 2b + 3 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
|
|
GD: <.......> |
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
IŠ VISO DFP
|
||
|
Veiklos asignavimai |
|||||||
|
Biudžeto eilutė |
Įsipareigojimai |
1a |
0,000 |
||||
|
Mokėjimai |
2a |
0,000 |
|||||
|
Biudžeto eilutė |
Įsipareigojimai |
1b |
0,000 |
||||
|
Mokėjimai |
2b |
0,000 |
|||||
|
Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami iš konkrečių programų paketo lėšų 50 |
|||||||
|
Biudžeto eilutė |
3 |
0,000 |
|||||
|
IŠ VISO asignavimų
|
Įsipareigojimai |
= 1a + 1b + 3 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
|
Mokėjimai |
= 2a + 2b + 3 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
|
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
IŠ VISO DFP
|
|||
|
IŠ VISO veiklos asignavimų |
Įsipareigojimai |
(4) |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
|
Mokėjimai |
(5) |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
|
|
IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų paketo lėšų |
(6) |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
|
|
IŠ VISO asignavimų
|
Įsipareigojimai |
= 4 + 6 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
|
Mokėjimai |
= 5 + 6 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
|
|
Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija |
Numeris |
||||||
|
GD: <.......> |
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
IŠ VISO DFP
|
||
|
Veiklos asignavimai |
|||||||
|
Biudžeto eilutė |
Įsipareigojimai |
1a |
0,000 |
||||
|
Mokėjimai |
2a |
0,000 |
|||||
|
Biudžeto eilutė |
Įsipareigojimai |
1b |
0,000 |
||||
|
Mokėjimai |
2b |
0,000 |
|||||
|
Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami iš konkrečių programų paketo lėšų 51 |
|||||||
|
Biudžeto eilutė |
3 |
0,000 |
|||||
|
IŠ VISO asignavimų
|
Įsipareigojimai |
= 1a + 1b + 3 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
|
Mokėjimai |
= 2a + 2b + 3 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
|
|
GD: <.......> |
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
IŠ VISO DFP
|
||
|
Veiklos asignavimai |
|||||||
|
Biudžeto eilutė |
Įsipareigojimai |
1a |
0,000 |
||||
|
Mokėjimai |
2a |
0,000 |
|||||
|
Biudžeto eilutė |
Įsipareigojimai |
1b |
0,000 |
||||
|
Mokėjimai |
2b |
0,000 |
|||||
|
Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami iš konkrečių programų paketo lėšų 52 |
|||||||
|
Biudžeto eilutė |
3 |
0,000 |
|||||
|
IŠ VISO asignavimų
|
Įsipareigojimai |
= 1a + 1b + 3 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
|
Mokėjimai |
= 2a + 2b + 3 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
|
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
IŠ VISO DFP
|
|||
|
IŠ VISO veiklos asignavimų |
Įsipareigojimai |
(4) |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
|
Mokėjimai |
(5) |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
|
|
IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų paketo lėšų |
(6) |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
|
|
IŠ VISO asignavimų
|
Įsipareigojimai |
= 4 + 6 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
|
Mokėjimai |
= 5 + 6 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
|
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
IŠ VISO DFP
|
|||
|
IŠ VISO veiklos asignavimų (visose veiklos išlaidų kategorijose) |
Įsipareigojimai |
(4) |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
|
Mokėjimai |
(5) |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
|
|
IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų paketo lėšų (visose veiklos išlaidų kategorijose) |
(6) |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
|
|
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–6 išlaidų kategorijas
|
Įsipareigojimai |
= 4 + 6 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
|
Mokėjimai |
= 5 + 6 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
|
|
Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija |
4 |
„Administracinės išlaidos“ 53 |
|||||
mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
GD: Mobilumo ir transporto |
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
IŠ VISO DFP
|
|||
|
Žmogiškieji ištekliai |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
|||
|
Kitos administracinės išlaidos |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
|||
|
IŠ VISO |
Asignavimai |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
||
|
GD: <.......> |
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
IŠ VISO DFP
|
||||||
|
Žmogiškieji ištekliai |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
||||||
|
Kitos administracinės išlaidos |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
||||||
|
IŠ VISO <…> GD |
Asignavimai |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
|||||
|
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 4 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ |
(Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
||||||
mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
IŠ VISO DFP
|
||
|
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–7 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS
|
Įsipareigojimai |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
|
Mokėjimai |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
|
3.2.2.Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas (decentralizuotų agentūrų atveju nepildoma)
Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
Nurodyti
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Atsižvelgiant į poveikio trukmę
|
IŠ VISO |
||||||||||||
|
ATLIKTI DARBAI |
||||||||||||||||||
|
Rūšis 54 |
Vidutinės
|
Skaičius |
Sąnaudos |
Skaičius |
Sąnaudos |
Skaičius |
Sąnaudos |
Skaičius |
Sąnaudos |
Skaičius |
Sąnaudos |
Skaičius |
Sąnaudos |
Skaičius |
Sąnaudos |
Iš viso
|
Iš viso
|
|
|
1 KONKRETUS TIKSLAS 55 : [...] |
||||||||||||||||||
|
– Atliktas darbas |
||||||||||||||||||
|
– Atliktas darbas |
||||||||||||||||||
|
– Atliktas darbas |
||||||||||||||||||
|
1 konkretaus tikslo tarpinė suma |
||||||||||||||||||
|
2 KONKRETUS TIKSLAS |
||||||||||||||||||
|
– Atliktas darbas |
||||||||||||||||||
|
2 konkretaus tikslo tarpinė suma |
||||||||||||||||||
|
IŠ VISO |
||||||||||||||||||
3.2.3.Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka
☑Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama
☐Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:
3.2.3.1.Patvirtinto biudžeto asignavimai
|
PATVIRTINTI ASIGNAVIMAI |
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
IŠ VISO DFP
|
|
4 IŠLAIDŲ KATEGORIJA |
||||||||
|
Žmogiškieji ištekliai |
0,388 |
0,388 |
0,388 |
0,388 |
0,388 |
0,388 |
0,388 |
2,716 |
|
Kitos administracinės išlaidos |
0,010 |
0,010 |
0,010 |
0,010 |
0,010 |
0,010 |
0,010 |
0,070 |
|
4 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma |
0,398 |
0,398 |
0,398 |
0,398 |
0,398 |
0,398 |
0,398 |
2,786 |
|
Neįtraukta į 4 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ |
||||||||
|
Žmogiškieji ištekliai |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
|||
|
Kitos administracinio pobūdžio išlaidos |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
|||
|
Tarpinė suma, neįtraukta į 4 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
|||
|
IŠ VISO |
0,398 |
0,398 |
0,398 |
0,398 |
0,398 |
0,398 |
0,398 |
2,786 |
|
Pasiūlymui įgyvendinti reikalingi darbuotojai: 2 etato ekvivalentai. Prognozuojamas poveikis išlaidoms ir darbuotojų skaičiui 2028 m. ir vėlesniu laikotarpiu pridedamas tik paaiškinimo tikslais, nedarant išankstinių išvadų dėl kitos daugiametės finansinės programos. Finansavimo šaltinis ir Sąjungos finansinio įsipareigojimo apimtis laikotarpiu po 2027 m. ir toliau priklauso nuo tarpinstitucinių derybų dėl 2028–2034 m. DFP rezultatų ir jie bus nustatyti vėliau taikant metinę biudžeto procedūrą. Visi asignavimai ir darbuotojų skaičius nuo 2028 m. yra orientaciniai. |
||||||||
3.2.3.2.Išorės asignuotųjų pajamų asignavimai
|
IŠORĖS ASIGNUOTOSIOS PAJAMOS |
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
IŠ VISO DFP
|
|
7 IŠLAIDŲ KATEGORIJA |
|||||
|
Žmogiškieji ištekliai |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
|
Kitos administracinės išlaidos |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
|
7 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
|
Neįtraukta į 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ |
|||||
|
Žmogiškieji ištekliai |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
|
Kitos administracinio pobūdžio išlaidos |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
|
Tarpinė suma, neįtraukta į 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
|
IŠ VISO |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
3.2.3.3.Iš viso asignavimų
|
IŠ VISO PATVIRTINTŲ ASIGNAVIMŲ
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
IŠ VISO DFP
|
|
7 IŠLAIDŲ KATEGORIJA |
|||||
|
Žmogiškieji ištekliai |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
|
Kitos administracinės išlaidos |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
|
7 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
|
Neįtraukta į 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ |
|||||
|
Žmogiškieji ištekliai |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
|
Kitos administracinio pobūdžio išlaidos |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
|
Tarpinė suma, neįtraukta į 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
|
IŠ VISO |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
Prognozuojamas poveikis išlaidoms ir darbuotojų skaičiui 2028 m. ir vėlesniu laikotarpiu pridedamas tik paaiškinimo tikslais, nedarant išankstinių išvadų dėl kitos daugiametės finansinės programos. Finansavimo šaltinis ir Sąjungos finansinio įsipareigojimo apimtis laikotarpiu po 2027 m. ir toliau priklauso nuo tarpinstitucinių derybų dėl 2028–2034 m. DFP rezultatų ir jie bus nustatyti vėliau taikant metinę biudžeto procedūrą. Visi asignavimai ir darbuotojų skaičius nuo 2028 m. yra orientaciniai.
p.
3.2.4.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai
☐Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.
☑Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:
3.2.4.1.Finansuojami iš patvirtinto biudžeto
Sąmatą surašyti etato ekvivalentais 56
|
PATVIRTINTI ASIGNAVIMAI |
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
|
|
Etatų plano etatai (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai) |
||||||||
|
20 01 02 01 (Būstinė ir Komisijos atstovybės) |
2 |
2 |
2 |
2 |
2 |
2 |
2 |
|
|
20 01 02 03 (ES delegacijos) |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
|
01 01 01 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
|
01 01 01 11 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
|
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
|
Išorės darbuotojai (etato ekvivalentais) |
||||||||
|
20 02 01 (AC, END finansuojami iš bendrojo biudžeto) |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
|
20 02 03 (AC, AL, END ir JPD ES delegacijose) |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
|
Administracinės paramos eilutė
|
būstinėje |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
ES delegacijose |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
|
01 01 01 02 (AC, END – netiesioginiai moksliniai tyrimai) |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
|
01 01 01 12 (AC, END – tiesioginiai moksliniai tyrimai) |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
|
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) – 7 išlaidų kategorija |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
|
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) – neįtraukta į 7 išlaidų kategoriją |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
|
IŠ VISO |
2 |
2 |
2 |
2 |
2 |
2 |
2 |
|
3.2.4.2.Finansuojami išorės asignuotosiomis pajamomis
|
IŠORĖS ASIGNUOTOSIOS PAJAMOS |
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
|
|
Etatų plano etatai (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai) |
|||||
|
20 01 02 01 (Būstinė ir Komisijos atstovybės) |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
|
20 01 02 03 (ES delegacijos) |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
|
01 01 01 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
|
01 01 01 11 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
|
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
|
Išorės darbuotojai (etato ekvivalentais) |
|||||
|
20 02 01 (AC, END finansuojami iš bendrojo biudžeto) |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
|
20 02 03 (AC, AL, END ir JPD ES delegacijose) |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
|
Administracinės paramos eilutė
|
- būstinėje |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
- ES delegacijose |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
|
01 01 01 02 (AC, END – netiesioginiai moksliniai tyrimai) |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
|
01 01 01 12 (AC, END – tiesioginiai moksliniai tyrimai) |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
|
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) – 7 išlaidų kategorija |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
|
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) – neįtraukta į 7 išlaidų kategoriją |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
|
IŠ VISO |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
3.2.4.3.Visi žmogiškųjų išteklių poreikiai
|
IŠ VISO PATVIRTINTŲ ASIGNAVIMŲ
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
|
|
Etatų plano etatai (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai) |
|||||
|
20 01 02 01 (Būstinė ir Komisijos atstovybės) |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
|
20 01 02 03 (ES delegacijos) |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
|
01 01 01 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
|
01 01 01 11 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
|
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
|
Išorės darbuotojai (etato ekvivalentais) |
|||||
|
20 02 01 (AC, END finansuojami iš bendrojo biudžeto) |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
|
20 02 03 (AC, AL, END ir JPD ES delegacijose) |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
|
Administracinės paramos eilutė
|
- būstinėje |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
- ES delegacijose |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
|
01 01 01 02 (AC, END – netiesioginiai moksliniai tyrimai) |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
|
01 01 01 12 (AC, END – tiesioginiai moksliniai tyrimai) |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
|
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) – 7 išlaidų kategorija |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
|
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) – neįtraukta į 7 išlaidų kategoriją |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
|
IŠ VISO |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
Pasiūlymui įgyvendinti reikalingi darbuotojai (etato ekvivalentais):
|
Bus pasitelkiami dabartiniai Komisijos tarnybų darbuotojai. |
Papildomi darbuotojai išskirtinėmis aplinkybėmis* |
|||
|
bus finansuojami pagal 4 išlaidų kategoriją arba iš mokslinių tyrimų |
bus finansuojami iš BA eilutės |
bus finansuojami iš mokesčių |
||
|
Etatų plano etatai |
2 |
nėra duomenų |
0 |
|
|
Išorės darbuotojai (CA, SNE, INT) |
0 |
0 |
0 |
|
Vykdytinų užduočių aprašymas, kai užduotis vykdo:
|
Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai |
Dėl papildomų reglamento įgyvendinimo darbų nuo reglamento priėmimo dienos reikės viduje perskirstyti 2 pareigybių etatus. Papildomas darbas susijęs su: 1) ES lygmeniu reikšmingų rinkoje B2C SDJP pripažinimu. Reglamente nustatytas reikalavimas Europos Komisijai pripažinti ES lygmeniu reikšmingus rinkoje B2C SDJP teikėjus. Todėl reikės, kad Europos Komisija susipažintų su iš paslaugų teikėjų gautais pranešimais, stebėtų pokyčius ir rinką, siekdama užtikrinti, kad visi atitinkami paslaugų teikėjai teiktų pranešimus. Europos Komisijai taip pat gali tekti nagrinėti skundus / atlikti tolesnius tyrimus, susijusius su pripažinimo procesu. Laikui bėgant Europos Komisija turės stebėti pokyčius ir tvarkyti pripažintų subjektų sąrašą (galbūt sąrašą papildyti ar sutrumpinti). 2) nacionaliniu lygmeniu reikšmingų rinkoje B2C SDJP pripažinimu: tuo užsiims nacionalinės vykdymo užtikrinimo institucijos, tačiau Europos Komisija turi tikrinti valstybių narių pranešimus, koordinuoti veiksmus su nacionalinėmis vykdymo užtikrinimo įstaigomis, skelbti ir atnaujinti dinaminius sąrašus Europos Komisijos interneto svetainėje, kartu užtikrindama griežtą terminų laikymąsi. Daugiasluoksniams pranešimo ir pripažinimo procesams tiek ES, tiek nacionaliniu lygmenimis reikalinga tikralaikė priežiūra. Dėl pasikartojančios naštos, susijusios su gautų pranešimų vertinimu, ES SDJP rinkos stebėsena ir galimu prašymų pašalinti SDJP teikėjus iš sąrašo tvarkymu, reikia tam skirtų pajėgumų. Todėl numatyti du etato ekvivalentai, kad būtų supaprastintas koordinavimas, sumažėtų pripažinimo vilkinimas ir būtų tvarkomas tikslus ir aktualus viešasis registras, užtikrinant rinkos skaidrumą ir veiksmingą vykdymo užtikrinimą pagal naująją reguliavimo sistemą. Kadangi reikia labai specializuotų žinių ir kompetencijų derinio (specializuotų konkurencijos srities žinių ir teisinių dokumentų rengimo įgūdžių), poreikiai galėtų būti patenkinti 2 AD kategorijos etatais. |
|
Išorės darbuotojai |
3.2.5.Numatomo poveikio su skaitmeninėmis technologijomis susijusioms investicijoms apžvalga
Privaloma: su skaitmeninėmis technologijomis susijusių investicijų pagal pasiūlymą (iniciatyvą) geriausias įvertis turėtų būti pateiktas tolesnėje lentelėje.
Išimties tvarka, kai tai reikalinga pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti, asignavimai pagal 7 išlaidų kategoriją turėtų būti pateikti tam skirtoje eilutėje.
Asignavimai pagal 1–6 išlaidų kategorijas turėtų būti nurodyti kaip „Politikos priemonių IT išlaidos veiklos programoms“. Šios išlaidos parodo veiklos biudžetą, naudojamą su iniciatyvos įgyvendinimu tiesiogiai susijusioms IT platformoms ar priemonėms pakartotinai naudoti, pirkti ir (arba) sukurti ir susijusioms investicijoms (pvz., licencijoms, tyrimams, duomenų saugojimui ir kt.). Šioje lentelėje pateikta informacija turėtų atitikti 4 skirsnyje „Skaitmeniniai aspektai“ pateiktus duomenis.
|
IŠ VISO skaitmeninių ir IT asignavimų |
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
IŠ VISO DFP
|
|
7 IŠLAIDŲ KATEGORIJA |
|||||
|
IT išlaidos (organizacijos) |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
|
7 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
|
Neįtraukta į 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ |
|||||
|
Politikos priemonių IT išlaidos veiklos programoms |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
|
Tarpinė suma, neįtraukta į 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
|
IŠ VISO |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
3.2.6.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa
Pasiūlymas (iniciatyva)
☑Galima visiškai finansuoti perskirstant asignavimą atitinkamoje daugiametės finansinės programos (DFP) išlaidų kategorijoje.
☐Reikia panaudoti nepaskirstytą maržą pagal atitinkamą DFP išlaidų kategoriją ir (arba) specialias priemones, kaip apibrėžta DFP reglamente.
☐Reikia persvarstyti DFP.
3.2.7.Trečiųjų šalių įnašai
Pasiūlyme (iniciatyvoje):
☑nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo
☐numatytas trečiųjų šalių bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:
Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Iš viso |
|
|
Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą |
|||||
|
IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų |
3.3.Numatomas poveikis pajamoms
☑Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.
☐Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:
☐nuosaviems ištekliams
☐kitoms pajamoms
☐nurodyti, jei pajamos priskirtos išlaidų eilutėms
mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
Biudžeto pajamų eilutė: |
Einamųjų finansinių metų asignavimai |
Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis 57 |
|||
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
||
|
straipsnis |
|||||
Asignuotųjų pajamų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-ioms) daromas poveikis.
[...]
Kitos pastabos (pvz., poveikio pajamoms apskaičiavimo metodas (formulė) arba kita informacija).
[...]
4.SKAITMENINIAI ASPEKTAI
4.1.Skaitmeninės svarbos reikalavimai
Priešingu atveju toliau pateiktoje lentelėje išvardykite skaitmeninės svarbos reikalavimus.
|
Reikalavimo nuoroda |
Reikalavimo aprašymas |
Subjektas (-ai), kuriems reikalavimas daro poveikį arba kuriam (-iems) jis taikomas |
Suvestiniai procesai |
Kategorijos |
|
4 straipsnis |
B2C SDJP teikėjas dalijasi duomenimis apie parduotų bilietų skaičių pagal transporto rūšį ir jų vertę su EK (ES duomenų atveju) ir nacionalinėmis vykdymo užtikrinimo institucijomis (nacionalinių duomenų atveju). |
B2C SDJP Europos Komisija Nacionalinės vykdymo užtikrinimo institucijos |
Pareiga teikti ataskaitas |
Duomenys Skaitmeninė viešoji paslauga |
|
6 straipsnis |
B2B SDJP teikėjų ir verslo klientų komerciniai susitarimai neturi tyčia ar kitaip: a) neleisti verslo klientui prenumeruoti bet kurios kitos panašios sistemos arba ja naudotis, b) reikalauti sutikti su papildomomis sąlygomis, kurios nėra būtinos B2B SDJP prenumeratai, c) įpareigoti priimti konkrečią techninę ar programinę įrangą ir d) nustatyti bet kokias kitos nesąžiningas ar nepagrįstas sąlygas. |
B2B SDJP |
nėra |
Duomenys, komercinis susitarimas |
|
7 straipsnis |
B2C SDJP teikėjai ir B2B SDJP teikėjai vienodai rūpestingai įkelia ir apdoroja operatorių duomenis ir neutraliai bei išsamiai rodo operatorių transporto produktus. 7 straipsnyje nustatomi standartinio transporto produktų ir kitų SDJP funkcijų rikiavimo kriterijai. |
B2C ir B2B SDJP |
Duomenų tvarkymas ir skelbimas |
Duomenys Skaitmeninė viešoji paslauga Skaitmeninis sprendimas |
|
8 straipsnis |
8 straipsnyje nustatomi rinkodaros, užsakymo ir pardavimo duomenų, kuriuos B2C SDJP ir B2B SDJP teikėjai teikia dalyvaujantiems vežėjams, reikalavimai. |
B2C ir B2B SDJP |
Duomenų tvarkymas ir skelbimas |
Duomenys Skaitmeninė viešoji paslauga |
|
9 straipsnis |
9 straipsnyje nustatomi informacijos apie išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir anglies dioksido ekvivalento kiekį reikalavimai. |
B2C ir B2B SDJP |
Informacijos atskleidimas |
Duomenys Skaitmeninė viešoji paslauga Skaitmeninis sprendimas |
|
10 straipsnis |
10 straipsnyje nustatomi B2C SDJP teikėjų dalijimosi duomenimis su viešojo transporto institucijomis reikalavimai. |
B2C SDJP |
Prievolės teikti statistinius duomenis |
Duomenys |
|
12 straipsnis |
Nacionalinei vykdymo užtikrinimo įstaigai paprašius pateikti atitinkamą informaciją, ši pateikiama nedelsiant ir bet kuriuo atveju per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo dienos. |
Nacionalinės vykdymo užtikrinimo įstaigos B2C SDJP |
Politikos stebėsena ir vykdymo užtikrinimas |
Duomenys |
|
12 straipsnis |
Valstybių narių nacionalinių vykdymo užtikrinimo įstaigų bendradarbiavimas siekiant užtikrinti nuoseklų šio reglamento vykdymą, savitarpio pagalba vykdant rinkos stebėsenos užduotis ir nagrinėjant skundus, be kita ko, elektroninėmis priemonėmis keičiantis atitinkama informacija, kartu tinkamai laikantis neskelbtinų komercinių duomenų konfidencialumo. |
Nacionalinės vykdymo užtikrinimo įstaigos |
Politikos stebėsena ir vykdymo užtikrinimas |
Duomenys Skaitmeninės viešosios paslaugos |
|
12 straipsnis |
Nacionalinės vykdymo užtikrinimo įstaigos dalyvauja tinkle, į kurį reguliariai ir bent kartą per metus susirenka dalytis informacija, visų pirma apie savo i) stebėsenos, vykdymo užtikrinimo ir įgyvendinimo darbą, ii) sprendimų priėmimo principus ir iii) administracinę praktiką. |
Nacionalinės vykdymo užtikrinimo įstaigos B2C SDJP |
Politikos stebėsena ir vykdymo užtikrinimas |
Duomenys |
4.2.Duomenys
Į taikymo sritį patenkančių duomenų ir susijusių standartų ir (arba) specifikacijų apibendrinamasis aprašymas
|
Duomenų rūšis |
Reikalavimo (-ų) nuoroda |
Standartas ir (arba) specifikacija (jei taikoma) |
|
Duomenys apie parduotų bilietų skaičių pagal transporto rūšį ir jų vertę |
4 straipsnis |
nėra |
|
Operatorių duomenys |
7 straipsnis |
nėra |
|
Rinkodaros, užsakymo ir pardavimo duomenys |
8 straipsnis |
nėra |
|
Duomenys apie transporto produktų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų arba anglies dioksido ekvivalento kiekį |
9 straipsnis |
„CountEmissionsEU“ ir skrydžių CO2 ženklo standartai |
|
Duomenys, kurie gali būti naudojami viešosios transporto politikos veiksmingumui ir darniam judumui didinti |
10 straipsnis |
nėra |
|
Stebėsenos ir vykdymo užtikrinimo duomenys (informacija apie ribines vertes) |
12 straipsnis |
nėra |
|
Institucijų tarpusavio stebėsenos ir vykdymo užtikrinimo duomenys (visų pirma susiję su šalių ginčais) |
12 straipsnis |
nėra |
Derėjimas su Europos duomenų strategija
5 ir 6 straipsniuose nustatytomis vežėjų ir rinkoje reikšmingų B2C SDJP teikėjų arba B2B SDJP teikėjų komercinių susitarimų sąlygomis mažinamas piktnaudžiavimas sutartinių santykių disbalansu, kaip numatyta Skaitmeninių rinkų akte.
Derėjimas su vienkartinio duomenų pateikimo principu
Bet kuris B2C SDJP teikėjas, vertikaliai integruotas su geležinkelio įmone, kuri pagal pasiūlymą dėl traukinio bilietų pardavimo pripažinta reikšminga geležinkelių rinkoje, pripažįstamas B2C SDJP teikėju, nacionaliniu lygmeniu reikšmingu geležinkelių rinkoje, ir iš jo nereikalaujama pranešti valstybės narės, kurioje geležinkelio įmonė pripažinta reikšminga geležinkelių rinkoje, nacionalinei vykdymo užtikrinimo įstaigai, nurodytai 13 straipsnyje.
Siekdama įvertinti, ar laikomasi I priede nustatytų ribinių verčių, pripažinimą suteikianti institucija gali prašyti B2C SDJP teikėjų per pagrįstą laikotarpį, bet ne vėliau kaip per du mėnesius, pateikti visą susijusią informaciją. Rinkoje reikšmingu jau pripažintam B2C SDJP teikėjui tokie prašymai pateikti informaciją apie transporto rūšį, kurios atžvilgiu jis pripažintas, neteikiami. B2C SDJP teikėjai, kurie per nustatytą laikotarpį nepateikia prašomos informacijos apie reikšmingumą rinkoje, remiantis skiriančiosios institucijos turima informacija gali būti nedelsiant pripažinti rinkoje reikšmingais B2C SDJP teikėjais.
Paaiškinkite, kaip nauji duomenys atitinka duomenų randamumo, prieinamumo, sąveikumo ir pakartotinio panaudojimo principus ir aukštos kokybės standartus
Duomenys apie nepakeičiamus B2C SDJP teikėjus bus skelbiami Komisijos interneto svetainėje.
Duomenų srautai
Kiekvienam duomenų srautui užpildykite toliau pateiktą lentelę:
|
Duomenų rūšis |
Reikalavimo (-ų) nuoroda (-os) |
Duomenis teikiantis subjektas |
Duomenis gaunantis subjektas |
Keitimosi duomenimis priežastis |
Dažnumas (jei taikoma) |
|
Duomenys apie parduotų bilietų skaičių pagal transporto rūšį ir jų vertę |
4 straipsnis |
B2C SDJP |
Europos Komisija, nacionalinės vykdymo užtikrinimo įstaigos |
Įpareigojimas pagal 4 straipsnį kreiptis į EK arba nacionalinę vykdymo užtikrinimo instituciją. |
Kasmet |
|
Operatorių duomenys |
7 straipsnis |
Vežėjas |
B2C ir B2B SDJP |
Susitarimas dėl transporto bilietų demonstravimo ir (arba) platinimo |
nėra |
|
Rinkodaros, užsakymo ir pardavimo duomenys |
8 straipsnis |
B2B SDJP |
Vežėjai |
Vežėjo prašymas |
nėra |
|
Duomenys apie transporto produktų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų arba anglies dioksido ekvivalento kiekį |
9 straipsnis |
Vežėjai |
B2C ir B2B SDJP |
Vežėjo noras dalytis tais duomenimis. |
nėra |
|
Duomenys, kurie gali būti naudojami viešosios transporto politikos veiksmingumui ir darniam judumui didinti |
10 straipsnis |
B2C SDJP ir B2B SDJP |
Viešojo transporto institucijos |
Viešojo transporto institucijos prašymas |
nėra |
|
Stebėsenos ir vykdymo užtikrinimo duomenys (informacija apie ribines vertes) |
12 straipsnis |
Nacionalinė vykdymo užtikrinimo įstaiga / valstybės narės |
Europos Komisija |
Rinkoje reikšmingų B2C SDJP teikėjų sąrašo pakeitimas |
nėra |
|
Institucijų tarpusavio stebėsenos ir vykdymo užtikrinimo duomenys (visų pirma susiję su šalių ginčais) |
13 straipsnis |
Nacionalinė vykdymo užtikrinimo įstaiga |
Nacionalinė vykdymo užtikrinimo įstaiga |
ES nacionalinių vykdymo užtikrinimo įstaigų tinklo posėdžiai. |
Bent kartą per metus |
4.3.Dėl kiekvieno skaitmeninio sprendimo pateikite nuorodą į su juo susijusį (-ius) skaitmeninės svarbos reikalavimą (-us), nurodykite skaitmeninio sprendimo privalomos funkcijos aprašymą, už jį atsakingą instituciją ir kitus svarbius aspektus, pvz., dėl pakartotinio naudojimo ir prieinamumo. Taip pat paaiškinkite, ar diegiant skaitmeninius sprendimus ketinama naudoti DI technologijas.
|
Skaitmeninis sprendimas |
Reikalavimo (-ų) nuoroda (-os) |
Pagrindinės privalomos funkcijos |
Atsakinga institucija |
Kaip užtikrinamas prieinamumas? |
Kaip atsižvelgiama į pakartotinio naudojimo galimybes? |
DI technologijų naudojimas (jei taikoma) |
|
SDJP |
7 straipsnis 9 straipsnis |
B2C SDJP teikėjai ir B2B SDJP teikėjai vienodai rūpestingai įkelia ir apdoroja operatorių duomenis ir neutraliai bei išsamiai rodo operatorių transporto produktus. B2C SDJP teikėjai galutiniams naudotojams ir B2B SDJP teikėjai verslo klientams teikia aiškią, skaidrią ir prieinamą informaciją apie rodomų transporto produktų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų arba anglies dioksido ekvivalento kiekį, kai tokia informacija dalijasi vežėjai. |
B2C SDJP teikėjai B2B SDJP teikėjai |
Rodydami informaciją, B2C SDJP teikėjai turėtų laikytis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų nustatytų reikalavimų, visų pirma siūlyti audiovizualines galimybes. |
Pasiūlymas veikia sinergiškai su kitais ES teisės aktais, darančiais poveikį skaitmeninėms informacijos paslaugoms, visų pirma ITS direktyva, kuria nustatoma intelektinių transporto sistemų diegimo kelių transporto sektoriuje ir jo sąsajų su kitų rūšių transportu sistema. |
nėra |
Dėl kiekvieno skaitmeninio sprendimo paaiškinkite, kaip jis atitinka ES kibernetinio saugumo sistemos reikalavimus ir pareigas, taip pat kitą taikytiną skaitmeninę politiką ir teisės aktus (pvz., eIDAS, Bendrųjų skaitmeninių vartų reglamentą ir kt.).
1 skaitmeninis sprendimas SDJP
|
Skaitmeninė ir (arba) sektorių politika (kai taikoma) |
Derėjimo paaiškinimas |
|
DI aktas |
nėra |
|
ES kibernetinio saugumo sistema |
nėra |
|
eIDAS |
nėra |
|
Bendrieji skaitmeniniai vartai ir IMI |
nėra |
|
Kita |
nėra |
2 skaitmeninis sprendimas
|
Skaitmeninė ir (arba) sektorių politika (kai taikoma) |
Derėjimo paaiškinimas |
|
DI aktas |
|
|
ES kibernetinio saugumo sistema |
|
|
eIDAS |
|
|
Bendrieji skaitmeniniai vartai ir IMI |
|
|
Kita |
4.4.Sąveikumo vertinimas
Aprašykite skaitmeninę (-es) viešąją (-ąsias) paslaugą (-as), kuriai (-ioms) reikalavimai daro poveikį
|
Skaitmeninė viešoji paslauga arba skaitmeninių viešųjų paslaugų kategorija |
Aprašymas |
Reikalavimo (-ų) nuoroda (-os) |
Europos sąveikumo sprendimas (-ai) |
Kitas (-i) sąveikumo sprendimas (-ai) |
|
B2C SDJP teikėjų pripažinimas reikšmingais rinkoje |
SDJP teikėjas pripažįstamas B2C SDJP teikėju, Sąjungos lygmeniu reikšmingu tos rūšies transporto produktų platinimo rinkoje (reikšmingu rinkoje), jei jis atitinka I priedo 1 punkte nustatytas ribines vertes. Jis apie tai praneša Komisijai ir pateikia informaciją apie parduotų kiekvienos rūšies transporto bilietų skaičių ir jų vertę. |
4 straipsnis |
nėra |
nėra |
Įvertinkite reikalavimo (-ų) poveikį tarpvalstybiniam sąveikumui.
1 skaitmeninė viešoji paslauga
|
Vertinimas |
Priemonė (-s) |
Galimos likusios kliūtys (jei taikoma) |
|
Derėjimas su dabartine skaitmenine ir sektorių politika. |
Pasiūlymas suderintas su pasiūlymu dėl traukinio bilietų pardavimo ir siūloma Geležinkelių keleivių teisių reglamento peržiūra, siekiant sukurti nuoseklią sistemą, kuria būtų skatinami bendri geležinkelio bilietai ir užtikrinamas geras internetinės bilietų pardavimo rinkos veikimas. Pasiūlymu panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 80/2009 dėl elgesio su kompiuterinėmis rezervavimo sistemomis kodekso (toliau – Elgesio su KRS kodeksas), kartu atnaujinant ir integruojant to teksto nuostatas, kurios tebėra aktualios. Pasiūlymas veikia sinergiškai su kitais ES teisės aktais, darančiais poveikį skaitmeninėms informacijos paslaugoms, visų pirma ITS direktyva, kuria nustatoma intelektinių transporto sistemų diegimo kelių transporto sektoriuje ir jo sąsajų su kitų rūšių transportu sistema. Pagal Deleguotąjį reglamentą dėl informacijos apie keliones daugiarūšiu transportu paslaugų (MMTIS) valstybės narės turi įsteigti nacionalinius prieigos punktus, kurie būtų vienas bendras duomenų naudotojų prieigos prie įvairių rūšių transporto statinių, istorinių, stebimų ir dinaminių kelionių ir eismo duomenų punktas, kad jie galėtų teikti informacijos apie keliones daugiarūšiu transportu paslaugas. Todėl šis esamą teisės aktų rinkinys papildomas pašalinant kliūtis, trukdančias plėtoti SDJP, kuria naudojantis galima rezervuoti, užsakyti ar įsigyti bilietus. Be to, šiuo pasiūlymu bus papildyti bendrieji Skaitmeninių rinkų akto ir Duomenų akto principai, nustatant sektorines priemones, susijusias su SDJP. Pasiūlymas taip pat bus papildys persvarstytą Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvą priemonėmis, kuriomis užtikrinama, kad teikiant SDJP paieškos rezultatai būtų rodomi neutraliai (nustačius privalomų rikiavimo kriterijų sąrašą ir nurodžius, pagal kurį kriterijų rodoma informacija), draudžiama pirmenybė savo produktams ir prioritetinis rodymas už pinigus, o reklamuojamas turinys leidžiamas tik tam tikromis sąlygomis. Šiuo pasiūlymu siekiama skatinti daugiarūšę ir darnesnę transporto sistemą ir prisidėti prie Europos žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo. Reikalaujant, kad SDJP rodytų informaciją apie išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir CO2 kiekį, šiuo pasiūlymu taip pat bus prisidedama prie iniciatyvos „CountEmissionsEU“ ir skrydžių CO2 ženklo iniciatyvos tikslų, nes jame nustatoma bendra su transportu susijusio išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaičiavimo ir informavimo sistema. |
nėra |
|
Organizacinės priemonės sklandžiam tarpvalstybinių skaitmeninių viešųjų paslaugų teikimui užtikrinti. |
Reglamente nustatyta, kad kiekviena valstybė narė paskiria nacionalinę vykdymo užtikrinimo įstaigą, atsakingą už šio reglamento vykdymo užtikrinimą. Valstybės narės užtikrina, kad paskirtajai įstaigai būtų suteikti būtini administraciniai ir finansiniai ištekliai ir kad ji turėtų ekspertinių žinių, reikalingų tinkamai vykdyti užduotis pagal šį reglamentą. 12 straipsnyje aprašomos nacionalinių vykdymo užtikrinimo įstaigų užduotys, įskaitant savitarpio pagalbą vykdant rinkos stebėsenos užduotis ir nagrinėjant skundus. |
nėra |
|
Priemonės, kurių imtasi bendram duomenų supratimui užtikrinti. |
Informacija apie išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų arba anglies dioksido ekvivalento kiekį teikiama pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2024/3170. 7 straipsnyje visiems SDJP teikėjams nustatomi įpareigojimai informaciją rodyti neutraliai ir taikyti rikiavimo kriterijus. |
Svarbu, kad įgyvendinant reglamentą būtų aiškiai apibrėžti skaitmeniniai keitimosi informacija aspektai, susiję su skundų nagrinėjimu ir dalijimusi duomenimis su valdžios institucijomis. |
|
Bendrai sutartų atvirųjų techninių specifikacijų ir standartų naudojimas. |
Informacija apie išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų arba anglies dioksido ekvivalento kiekį teikiama pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2024/3170. 7 straipsnyje visiems SDJP teikėjams nustatomi įpareigojimai informaciją rodyti neutraliai ir taikyti rikiavimo kriterijus. |
Svarbu, kad įgyvendinant reglamentą būtų aiškiai apibrėžti skaitmeniniai keitimosi informacija aspektai, susiję su skundų nagrinėjimu ir dalijimusi duomenimis su valdžios institucijomis. |
4.5.Skaitmeninio įgyvendinimo rėmimo priemonės
Dėl kiekvienos priemonės skaitmeniniam įgyvendinimui remti, užpildykite tolesnę lentelę.
|
Priemonės aprašymas |
Reikalavimo (-ų) nuoroda (-os) |
Komisijos vaidmuo (jei taikoma) |
Įtrauktini subjektai (jei taikoma) |
Numatomas tvarkaraštis (jei taikoma) |
|
7 reikalavimas |
Nacionalinės vykdymo užtikrinimo įstaigos dalyvauja tinkle, į kurį reguliariai renkasi keistis informacija, visų pirma apie savo i) stebėsenos, vykdymo užtikrinimo ir įgyvendinimo darbą, ii) sprendimų priėmimo principus ir iii) administracinę praktiką. |
Komisijos tarnybos dalyvauja tinklo diskusijose, koordinuoja ir remia bendradarbiavimą bendro intereso klausimais ir keitimąsi geriausia patirtimi. |
Nacionalinės vykdymo užtikrinimo įstaigos / Europos Komisija |
Bent kartą per metus |
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2026 05 13
COM(2026) 231 final
PRIEDAS
prie
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO
dėl daugiarūšio transporto užsakymo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 80/2009
{COM(2026) 231 final} - {COM(2026) 232 final} - {SEC(2026) 300 final} - {SWD(2026) 300 final} - {SWD(2026) 301 final}
I priedas
Rinkoje reikšmingų B2C SDJP teikėjų pripažinimo ribinės vertės
1.Laikoma, kad B2C SDJP teikėjas yra reikšmingas rinkoje Sąjungoje, jei per paskutinius finansinius metus vienos rūšies transporto sektoriuje, kuriame teikia platinimo paslaugas, jis Sąjungoje pardavė:
(a)oro transporto sektoriuje – 53,5 mln. produktų arba produktų, kurių bendra vertė buvo 6 394 mln. EUR;
(b)geležinkelių transporto sektoriuje – 203 mln. produktų arba produktų, kurių bendra vertė buvo 3 832 mln. EUR;
(c)miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto sektoriuje – 318 mln. produktų arba produktų, kurių bendra vertė buvo 18 071 mln. EUR;
(d)vandens transporto sektoriuje – 45 mln. produktų arba produktų, kurių bendra vertė buvo 792 mln. EUR;
2.Laikoma, kad B2C SDJP teikėjas yra reikšmingas rinkoje valstybėje narėje, jei per paskutinius finansinius metus vienos rūšies transporto sektoriuje, kuriame teikia platinimo paslaugas, jis toje valstybėje narėje |pasiekė vieną iš dviejų 1 lentelėje nustatytų ribinių verčių.
|
Valstybės narės |
Geležinkelių transporto produktai |
Miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto produktai |
Vandens transporto produktai |
|||||
|
Per metus parduoti transporto produktai () |
Per metus parduotų transporto produktų vertė (mln. EUR) |
Per metus parduoti transporto produktai () |
Per metus parduotų transporto produktų vertė (mln. EUR) |
Per metus parduoti transporto produktai () |
Per metus parduotų transporto produktų vertė (mln. EUR) |
Per metus parduoti transporto produktai () |
Per metus parduotų transporto produktų vertė (mln. EUR) |
|
|
Austrija |
3,51 |
419,09 |
21,0 |
360,4 |
7,05 |
400,54 |
0,00 |
0,00 |
|
Belgija |
3,31 |
395,16 |
20,5 |
636,4 |
1,80 |
102,26 |
0,30 |
5,22 |
|
Bulgarija |
1,04 |
123,80 |
1,7 |
22,5 |
11,35 |
644,84 |
0,00 |
0,00 |
|
Kroatija |
1,19 |
141,63 |
2,2 |
21,8 |
7,60 |
431,78 |
11,20 |
194,73 |
|
Kipras |
1,28 |
152,91 |
0,00 |
0,00 |
2,70 |
153,40 |
0,00 |
0,00 |
|
Čekija |
1,86 |
222,62 |
10,2 |
188 |
34,75 |
1947,28 |
0,00 |
0,00 |
|
Danija |
3,65 |
436,05 |
10,9 |
165,1 |
14,00 |
795,39 |
13,20 |
229,50 |
|
Estija |
0,29 |
34,17 |
0,8 |
12,4 |
4,70 |
267,02 |
4,25 |
73,89 |
|
Suomija |
2,00 |
239,10 |
5,4 |
52,5 |
11,45 |
650,52 |
5,20 |
90,41 |
|
Prancūzija |
20,58 |
2458,53 |
98,8 |
2392,1 |
75,85 |
4309,33 |
6,50 |
113,01 |
|
Vokietija |
23,01 |
2747,83 |
205,2 |
3201,1 |
173,20 |
9840,15 |
9,80 |
170,39 |
|
Graikija |
7,96 |
951,29 |
1,3 |
38,3 |
34,30 |
1948,71 |
22,70 |
394,67 |
|
Vengrija |
1,77 |
211,66 |
22,5 |
359,4 |
48,50 |
2755,47 |
0,00 |
0,00 |
|
Airija |
4,32 |
516,44 |
5,8 |
95,6 |
10,10 |
573,82 |
0,90 |
15,65 |
|
Italija |
22,09 |
2638,22 |
57,1 |
1142,8 |
128,45 |
7297,73 |
30,85 |
536,37 |
|
Latvija |
0,65 |
77,43 |
1,4 |
9,4 |
4,05 |
230,10 |
0,30 |
5,22 |
|
Lietuva |
0,65 |
77,52 |
0,5 |
17,4 |
9,70 |
551,09 |
0,00 |
0,00 |
|
Liuksemburgas |
0,36 |
42,69 |
1,5 |
58,2 |
0,85 |
48,29 |
0,00 |
0,00 |
|
Мalta |
0,76 |
91,03 |
0,00 |
0,00 |
0,00 |
0,00 |
4,95 |
86,06 |
|
8,22 |
981,28 |
23,1 |
1140,4 |
8,45 |
480,08 |
0,85 |
14,78 |
|
|
Lenkija |
5,93 |
708,01 |
25,4 |
352,9 |
127,40 |
7238,08 |
1,15 |
19,99 |
|
Portugalija |
7,08 |
845,82 |
13,1 |
205,6 |
25,80 |
1465,80 |
0,55 |
9,56 |
|
Rumunija |
2,31 |
276,39 |
5,5 |
101,8 |
44,90 |
2550,94 |
0,00 |
0,00 |
|
Slovakija |
0,29 |
35,19 |
2,3 |
40,8 |
7,10 |
403,38 |
0,00 |
0,00 |
|
Slovėnija |
0,16 |
18,77 |
1,4 |
42,8 |
6,95 |
394,86 |
0,00 |
0,00 |
|
Ispanija |
31,76 |
3793,07 |
56,5 |
1174,7 |
135,60 |
7703,95 |
10,95 |
190,38 |
|
Švedija |
3,42 |
408,15 |
15,3 |
193,9 |
15,85 |
900,50 |
13,05 |
226,89 |
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2026 05 13
COM(2026) 231 final
PRIEDAS
prie
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO
dėl daugiarūšio transporto užsakymo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 80/2009
{COM(2026) 231 final} - {COM(2026) 232 final} - {SEC(2026) 300 final} - {SWD(2026) 300 final} - {SWD(2026) 301 final}
II priedas
Atitikties lentelė panaikinant Reglamentą (EB) Nr. 80/2009
1.
|
Reglamentas (EB) Nr. 80/2009 |
Šis reglamentas |
|
1 straipsnis |
1 ir 2 straipsniai |
|
2 straipsnis |
3 straipsnis |
|
3 straipsnis |
5 straipsnis |
|
4 straipsnis |
5 straipsnio 3 dalis |
|
5 straipsnis |
7 straipsnis |
|
6 straipsnis |
6 straipsnis |
|
7 straipsnis |
8 straipsnis |
|
8 straipsnis |
11 straipsnis |
|
9 straipsnis |
7 straipsnio 2 dalis |
|
10 straipsnis |
/ |
|
11 straipsnis |
/ |
|
12 straipsnis |
/ |
|
13 straipsnis |
12 ir 13 straipsniai |
|
14 straipsnis |
12 ir 13 straipsniai |
|
15 straipsnis |
14 straipsnis |
|
16 straipsnis |
12 straipsnis |
|
17 straipsnis |
/ |
|
18 straipsnis |
17 straipsnis |
|
19 straipsnis |
19 straipsnis |
|
I priedas |
7 straipsnis |
|
II priedas |
II priedas |