AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.Pasiūlymo dalykas

Šis pasiūlymas teikiamas dėl sprendimo, kuriuo nustatoma pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi priežiūros institucijos, įsteigtos pagal Konvencijos dėl tarptautinių interesų, susijusių su mobiliąja įranga, (toliau – Keiptauno konvencija) 17 straipsnį ir 2007 m. vasario 23 d. Liuksemburge priimto Keiptauno konvencijos Protokolo dėl su geležinkelių riedmenimis susijusių dalykų (toliau – Liuksemburgo protokolas) XII straipsnį, trečiojoje sesijoje dėl numatomo:

(1)pasiūlymo atkreipti dėmesį į naują Geležinkelių riedmenų nuolatinio identifikavimo pavyzdinių taisyklių (toliau dar vadinamos pavyzdinėmis taisyklėmis) redakciją ir

(2)priežiūros institucijos įstatų ir darbo tvarkos taisyklių persvarstymo.

Pagal Liuksemburgo protokolą įsteigtos priežiūros institucijos trečiąją sesiją planuojama surengti 2026 m. balandžio 14 d. Berne (Šveicarija).

2.Pasiūlymo aplinkybės

2.1.Keiptauno konvencijos Liuksemburgo protokolas

2.1.1.Pagrindiniai faktai

Konvencijos dėl tarptautinių interesų, susijusių su mobiliąja įranga, Protokolas dėl su geležinkelių riedmenimis susijusių dalykų (toliau – Liuksemburgo protokolas) buvo priimtas 2007 m. vasario 23 d. Liuksemburge įvykusioje diplomatinėje konferencijoje, kurią globojo Tarptautinis privatinės teisės unifikavimo institutas (UNIDROIT) ir Tarptautinio vežimo geležinkeliais tarpvyriausybinė organizacija (OTIF). Jis įsigaliojo 2024 m. kovo 8 d.;

Liuksemburgo protokolu sukuriama kreditoriaus ir nuomotojo teisių, kurios turi būti registruojamos tarptautiniame registre pagal Keiptauno konvencijos 16 straipsnį, pripažinimo, pirmenybės ir užtikrinimo pasaulinė teisinė sistema.

Svarbu tai, kad Liuksemburgo protokolo XIV straipsnyje numatyta sukurti sistemą, pagal kurią registratorius paskirstytų identifikavimo numerius, suteikiančius galimybę identifikuoti kiekvieną geležinkelių riedmenų elementą.

Protokolu taip pat sukuriama bendra teisės naudotis turtu atėmimo sistema 1 , kai skolininkas nevykdo įsipareigojimų arba yra nemokus, laikantis viešojo intereso apsaugos priemonių. Tai naudinga mobiliosios įrangos, veikiančios nepriklausomai nuo valstybių sienų, atveju, nes išvengiama dabartinio teisinio netikrumo, kai vienas įstatymas, pagal kurį buvo finansuotas turtas, ginčijamas kitos jurisdikcijos, kurioje yra turtas, teismuose. Sumažinus geležinkelių įrangos finansuotojų riziką, Liuksemburgo protokolas turėtų padėti pritraukti daugiau privačių skolintojų, todėl finansavimas taptų pigesnis, o veiklos vykdytojai turėtų daugiau galimybių spręsti dėl finansavimo sąnaudų ir rūšių.

Jis taip pat turėtų skatinti kapitalo investicijas, o tai savo ruožtu skatintų riedmenų gamybą ir palengvintų naujų, modernių riedmenų ilgalaikę nuomą. 2021 m. birželio 3 d. išvadose 2 Europos Sąjungos Taryba pripažino, „kad reikia didelių sektoriaus investicijų į tarptautinius tolimojo susisiekimo riedmenis“ ir „kad skubiai reikia privačiojo sektoriaus investicijų“, primindama „valstybėms narėms, kad yra tarptautinių susitarimų ir sutarčių, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos privačiosioms investicijoms, pvz., Keiptauno konvencijos [dėl tarptautinių interesų, susijusių su mobiliąja įranga] Liuksemburgo geležinkelių protokolas.“

2.1.2.Europos Sąjungos prisijungimas

Europos Sąjunga, atsižvelgdama į savo kompetenciją, Liuksemburgo protokolą patvirtino 2014 m. gruodžio 4 d. Tarybos sprendimu 2014/888/ES dėl Konvencijos dėl tarptautinių interesų, susijusių su mobiliąja įranga, Protokolo dėl su geležinkelių riedmenimis susijusių dalykų, priimto Liuksemburge 2007 m. vasario 23 d., patvirtinimo Europos Sąjungos vardu 3 ; tuo metu ji turėjo regioninės ekonominės integracijos organizacijos statusą (pagal Liuksemburgo protokolo XXII straipsnį).

Tarybos sprendimo 2014/888/ES priede pateikiamas pareiškimas dėl Europos Sąjungos kompetencijos Liuksemburgo protokolu reglamentuojamais klausimais, kuriuos valstybės narės perdavė Sąjungos kompetencijai. Tai apima kai kurias sritis, susijusias su jurisdikcija ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimu bei vykdymu, bankroto bylomis ir sutartinėms prievolėms taikytina teise, taip pat kai kurias geležinkelių transporto acquis sritis (visų pirma geležinkelių sistemos sąveikumą, Europos Sąjungos geležinkelių agentūros veiklą, geležinkelių riedmenų numeracijos sistemą ir transporto priemonių registravimą ES), kurioms taikomi šie Sąjungos teisės aktai:

–2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/797 dėl geležinkelių sistemos sąveikos Europos Sąjungoje 4 ;

–2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/796 dėl Europos Sąjungos geležinkelių agentūros 5 ;

–2019 m. gegužės 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/773 dėl Europos Sąjungos geležinkelių sistemos traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemio sąveikos techninės specifikacijos 6 ;

–2018 m. spalio 25 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2018/1614, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/797 47 straipsnyje nurodytų transporto priemonių registrų specifikacijos 7 .

Iki šiol, be Europos Sąjungos, Liuksemburgas, Švedija ir Ispanija yra vienintelės ES valstybės narės, kurios šiuo metu yra ir Liuksemburgo protokolo šalys.

2.2.Priežiūros institucija

Priežiūros institucija yra įsteigta pagal Keiptauno konvencijos 17 straipsnį ir Liuksemburgo protokolo XII straipsnį. Jos užduotys ir funkcijos, nustatytos Liuksemburgo protokolo nuostatose ir Keiptauno konvencijos 17 straipsnio 2 dalyje, yra išvardytos jos įstatų 8 5 straipsnyje ir daugiausia susijusios su administracinėmis ir operacinėmis užduotimis.

OTIF 7-ojoje (Bernas, 2005 m. lapkričio 23–24 d.) ir 12-ojoje (Bernas, 2015 m. rugsėjo 29–30 d.) generalinėse asamblėjose 9 ši organizacija nusprendė perimti priežiūros institucijos sekretoriato užduotis pagal Liuksemburgo protokolo XII straipsnio 6 dalį.

Priežiūros institucijos narystė nustatoma pagal Liuksemburgo protokolo XII straipsnio 1 dalį. A punkte numatyta, kad kiekviena valstybė, to protokolo šalis, yra narė ir gali paskirti po vieną atstovą. B ir c punktuose numatyta, kad UNIDROIT ir OTIF atitinkamai turi paskirti ne daugiau kaip tris kitas valstybes, kurių paskyrimo terminas baigiasi ne vėliau kaip po dvejų metų nuo Liuksemburgo protokolo įsigaliojimo dienos.

2.2.1.Ekspertų komisijos steigiamasis posėdis

Pirmojoje sesijoje priežiūros institucija įsteigė ekspertų komisiją, kuri jai padeda vykdyti funkcijas pagal Liuksemburgo protokolo XII straipsnio 5 dalies b punktą ir priežiūros institucijos įstatų 6 straipsnį. Ekspertų komisiją sudaro asmenys, kurie, priežiūros institucijos nuomone, turi būtiną kvalifikaciją, kompetenciją ir patirtį tokioms pareigoms eiti. Jie atrenkami iš valstybių šalių, valstybių signatarių ir pirmininko pasiūlytų asmenų.

Ekspertų komisijos steigiamoji sesija įvyko 2025 m. lapkričio mėn. Per šią sesiją buvo išrinktas pirmininkas ir du pirmininko pavaduotojai. Ekspertų komisija taip pat aptarė savo veiklos sistemą, įskaitant įgaliojimus ir darbo tvarką, peržiūrėjo Tarptautinio geležinkelių riedmenų interesų registro taisykles ir procedūras ir apsvarstė galimybę didinti informuotumą apie Liuksemburgo protokolą.

Steigiamojoje sesijoje ekspertų komisija taip pat pažymėjo, kad pavyzdinių taisyklių 3 redakcijos priėmimas yra savanoriškas, ir susitarė, kad pavyzdinių taisyklių 3 redakcija turėtų būti pateikta priežiūros institucijai, kad ji galėtų į ją atkreipti dėmesį, nes, jos nuomone, dėl šios redakcijos priežiūros institucijai jokių oficialių veiksmų imtis nereikia.

2.3.Numatomi priežiūros institucijos aktai

Tikimasi, kad šios trečiosios sesijos metu priežiūros institucija, be kitų darbotvarkės punktų, atkreips dėmesį į naują Geležinkelių riedmenų nuolatinio identifikavimo pavyzdinių taisyklių redakciją (3 redakciją) ir peržiūrės savo įstatus ir darbo tvarkos taisykles pagal įstatų 12 straipsnį ir darbo tvarkos taisyklių 18 straipsnį.

2.3.1.Pavyzdinės taisyklės

Geležinkelių riedmenų nuolatinio identifikavimo pavyzdinėmis taisyklėmis nustatomi unikalaus geležinkelių riedmenų identifikavimo sistemos (URVIS) identifikatoriaus tvirtinimo prie geležinkelių riedmenų, kaip numatyta Liuksemburgo protokole, metodai ir su tuo susijusi atsakomybė. Sąjungos pozicija dėl jų pradinės redakcijos patvirtinimo nustatyta Tarybos sprendime (ES) 2024/851 10 , o dėl jų antros redakcijos patvirtinimo – Tarybos sprendime (ES) 2025/853 11 .

Šių taisyklių laikymasis yra savanoriškas, išskyrus atvejus, kai to reikalaujama pagal konkrečius įstatymus; bet kuriuo atveju šalis turi patvirtinti, kad laikosi šių taisyklių, jei nori užregistruoti bet kokį registruotiną interesą, įtrauktą į Liuksemburgo protokolo tarptautinį registrą, arba būti jo naudos gavėja. Pagal pavyzdinių taisyklių 4.2 punktą, šalis, norinti laikytis šių taisyklių, turi pateikti pareiškimą 12 ir apie tai pranešti registratoriui.

Pavyzdinės taisyklės skelbiamos padedant Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijai (UNECE) – Geležinkelių transporto darbo grupei (SC.2). Savo trečiojoje sesijoje (2025 m. rugsėjo mėn.) pavyzdinių taisyklių redakcijos komitetas aptarė ir susitarė įtraukti naują 3 priedėlį „Skaitmeninių sprendimų taikymas teikiant informaciją kreditoriui apie geležinkelių riedmenis pagal URVIS identifikatorių“. Vėliau septyniasdešimt devintojoje sesijoje (2025 m. lapkričio 12–14 d.) Geležinkelių transporto darbo grupė (SC.2) priėmė pirmiau nurodytus pakeitimus ir susitarė, kad pakeitimai turėtų įsigalioti tuo metu, kai bus paskelbta SC.2 septyniasdešimt devintosios sesijos ataskaita, ir paprašė sekretoriato parengti dar neoficialią konsoliduotą pavyzdinių taisyklių 3 redakciją.

Sekretoriatas siūlo, kad priežiūros institucija atkreiptų dėmesį į tokius pakeitimus ir nurodytų registratoriui Teismo kanclerio interneto svetainėje paskelbti pavyzdinių taisyklių 3 redakciją, kur tuomet bus abi – 2 ir 3 redakcijos.

Šis dalykas – geležinkelių riedmenų ženklinimas – Sąjungos lygmeniu reglamentuojamas pirmiau minėtu Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/773, konkrečiai H priedėliu „Europos transporto priemonės numeris ir susijęs kėbulo ženklinimas raidiniais ženklais“. Šių pavyzdinių taisyklių patvirtinimas gali stipriai paveikti ES teisės aktų turinį. Todėl, kaip nurodyta Tarybos sprendime (ES) 2024/851 ir Tarybos sprendime (ES) 2025/853, pagal SESV 3 straipsnio 2 dalį, Europos Sąjunga turi išimtinę kompetenciją dėl pavyzdinių taisyklių.

2.3.2.Priežiūros institucijos įstatų persvarstymas

Per pirmąją sesiją ekspertų komisija pasiekė susitarimus dėl savo įgaliojimų ir pavedė sekretoriatui pateikti šį pasiūlymą priežiūros institucijai patvirtinti. Be to, komisija rekomendavo, kad priežiūros institucija jai pavestų nustatyti savo darbo tvarkos taisykles, priklausomai nuo to, ar priežiūros institucija patvirtins konkrečius aspektus, pvz., kvorumą, narystę, balsavimo procesus ir pranešimą apie posėdžius.

Siekdamas palengvinti šių rekomendacijų įgyvendinimą, sekretoriatas pasiūlė priežiūros institucijos įstatų pakeitimus. Šiais pakeitimais pagal 6 straipsnį ekspertų komisijai suteikiami išsamūs įgaliojimai, todėl, siekiant užtikrinti aiškumą, taip pat reikia apibrėžti ir į 1 straipsnį įtraukti terminą „registro procedūros“ ir visuose įstatuose terminą „taisyklės“ pakeisti terminu „registro taisyklės“.

Pasiūlymo 6 straipsnyje apibrėžiami ekspertų komisijos įgaliojimai; ji padeda [priežiūros institucijai] vykdyti jos funkcijas teikdama konsultacijas ir rekomendacijas, be kita ko, savo iniciatyva. Tai apima konsultacijas ir rekomendacijas tokiais klausimais kaip skundai dėl registro veikimo, susitariančiosios valstybės susitarimai, pavyzdinių taisyklių pakeitimai, „visi kiti klausimai, dėl kurių priežiūros institucijai reikia patarimo“, arba „visi kiti klausimai, kuriuos komisijai perduoda pirmininkas arba [bent ketvirtadalis kartu veikiančių narių]“.

Kalbant apie komisijos sudėtį ir veiklą, pasiūlyme siūloma nustatyti minimalią narių grupę, kurią sudarytų ne mažiau kaip trys ar penki nariai, kad jos negalima būtų sudaryti tik iš vieno asmens. Be to, komisijai pavesta nustatyti savo darbo tvarkos taisykles, kurios atitiktų esminius teisės aktų reikalavimus dėl kvorumo, balsavimo, pranešimų apie posėdžius ir ataskaitų teikimo. Taip pat įtrauktos nuostatos, kuriomis siekiama užtikrinti atstovavimą sekretoriatui sesijose ir suteikti stebėtojo statusą registratoriui ir depozitarui, taip skatinant įtraukų ir visapusišką valdymą komisijos sistemoje.

Į pasiūlymą taip pat įtraukti kai kurie kiti nedideli pakeitimai, įskaitant terminų pakeitimus, kuriais siekiama užtikrinti teksto nuoseklumą, ir tam tikrų nuostatų performulavimą siekiant aiškumo.

2.3.3.Priežiūros institucijos darbo tvarkos taisyklių persvarstymas

Panašiai kaip priežiūros institucijos įstatai, darbo tvarkos taisyklės yra susijusios su visa priežiūros institucijos veiklos sritimi, įskaitant klausimus, kurie pagal Tarybos sprendimo 2014/888/ES priede pateiktą pareiškimą priklauso išimtinei Sąjungos kompetencijai, ir jų pakeitimai turės tiesioginį poveikį Sąjungos dalyvavimui to organo veikloje.

Pirmininkui sutikus, sekretoriatas pateikė tam tikrus darbo tvarkos taisyklių pakeitimus, siekdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi galiojančių sutartinių įsipareigojimų ir taikytinų procedūrų, ir patobulinti šias taisykles atsižvelgiant į priežiūros institucijos sukauptą patirtį. Pasiūlymu nustatoma rašytinė procedūra, kuria optimizuojamas protokolų ir sprendimų rengimo ir tvirtinimo procesas ir didinamas bendras priežiūros institucijos darbo metodų veiksmingumas ir aiškumas.

Be kitų svarbių pakeitimų, siūlomose darbo tvarkos taisyklėse išbraukiama termino „kvalifikuota balsų dauguma“ apibrėžtis – kvalifikuotą balsų daugumą sudaro du trečdaliai dalyvaujančių ir balsuojančių narių balsų, ir sumažinamas sprendimų, kuriems taikomas šis balsavimo metodas, skaičius, paprastą balsų daugumą apibrėžiant kaip pagrindinę galimybę. Teigiama, kad kvalifikuotos balsų daugumos reikalavimas priimant kiekvieną sprendimą atrodo neproporcingas ir kad sprendimų priėmimo sistema turėtų būti supaprastinta.

3 straipsnis (anksčiau „Posėdžiai“, dabar siūloma „Sesijos ir jų sušaukimas“) buvo iš esmės performuluotas, kad būtų aiškesnis.

Kalbant apie neeilines sesijas, peržiūrėtame tekste paaiškinama, kad tokios sesijos iš esmės bus šaukiamos laikantis tų pačių pranešimo laikotarpių kaip ir eilinės sesijos. Jei tokia sesija yra skubi, gali būti taikomi trumpesni terminai. Pirmininkas gali savo nuožiūra nuspręsti, ar klausimas yra skubus, ar ne.

Sąjungai ypač svarbus yra 4 straipsnis „Atstovavimas nariams“, kurio pastraipa dėl regioninės organizacijos (t. y. ES) balsavimo teisių perkelta į 14 straipsnį ir paredaguota.

Kalbant apie 5 straipsnį („Stebėtojai“), sekretoriatas siūlo privilegijuotą stebėtojų kategoriją, kurią sudarytų subjektai, atliekantys konkrečias funkcijas pagal Liuksemburgo protokolą, pvz., registratorius, depozitaras ir ekspertų komisija. Tai būtų nuolatiniai stebėtojai, kurie galėtų dalyvauti visuose priežiūros institucijos posėdžiuose, visada kontroliuojant pirmininkui.

Kalbant apie priežiūros institucijos pareigūnus (pirmininką ir du pirmininko pavaduotojus) (9 straipsnis), pasiūlyme paaiškinama jų įgaliojimų trukmė ir panaikinamas reikalavimas, kad, siekiant supaprastinti skyrimo procedūrą, kandidatus į pareigūnus deleguotų kitas narys.

Pasiūlymo 14 straipsnis apima teisę balsuoti. Kiekvienas narys turi po vieną balsą. Regioninių organizacijų, pvz., Sąjungos, atveju siūloma, kad „Regioninė organizacija jos kompetencijai priklausančiais klausimais turi tiek balsų, kiek yra jos valstybių narių, kurios taip pat yra narės. Kai balsuoja regioninė organizacija, jos valstybės narės nebalsuoja ir atvirkščiai.“

Su termino „kvalifikuota balsų dauguma“ apibrėžties panaikinimu susiję siūlomi kvorumo (15 straipsnis) pakeitimai. Pagal pasiūlymą kvorumas dabar pasiekiamas paprasta narių balsų dauguma, o ne kvalifikuota balsų dauguma. Be to, pasiūlyme konkrečiai dėl regioninių organizacijų nurodyta, kad „Siekiant nustatyti kvorumą regioninės organizacijos kompetencijai priklausančiais klausimais, tai organizacijai skaičiuojama tiek balsų, kiek ji turi teisę atiduoti pagal 14 straipsnio 2 dalį“.

16 straipsnyje „Balsavimas ir supaprastinta rašytinė procedūra“ toliau įgyvendinamas perėjimas nuo dalyvaujančių ir balsuojančių narių kvalifikuotos balsų daugumos prie paprastos dalyvaujančių ir balsuojančių narių balsų daugumos 13 . Be to, šiame ypač svarbiame straipsnyje nustatoma išsami balsavimo pagal rašytinę procedūrą ir supaprastintą rašytinę procedūrą tvarka. Teigiama, kad šiais mechanizmais didinamas priežiūros institucijos lankstumas ir veiksmingumas. Supaprastinta rašytinė procedūra yra susijusi su registratoriaus biudžeto projekto patvirtinimu ir sekretoriato pateiktos sąskaitos už sekretoriato funkcijas patvirtinimu. Abiejų procedūrų atveju terminas atsakymui pateikti yra bent dvi savaitės. Kalbant apie rašytinę procedūrą, jei nesusidarytų kvorumas dėl atsakymų skaičiaus, pasiūlymas būtų atmestas. Kalbant apie supaprastintą rašytinę procedūrą, kaip nurodyta, jei iki termino pabaigos nebus pakankamai prieštaravimų, pasiūlymas bus laikomas priimtu.

Paskutinis esminis pakeitimas, įtrauktas į pasiūlymą, yra susijęs su priežiūros institucijos įstatų ir darbo tvarkos taisyklių pakeitimu (21 straipsnis „Įstatų ir taisyklių keitimas“). Siūloma šioms pagrindinėms teisinėms priemonėms iš dalies pakeisti ir toliau taikyti kvalifikuotos balsų daugumos (dviejų trečdalių) reikalavimą.

Kaip nurodyta Tarybos sprendime (ES) 2024/851 ir Tarybos sprendime (ES) 2025/853, pagal SESV 3 straipsnio 2 dalį, Europos Sąjunga turi išimtinę kompetenciją dėl priežiūros institucijos įstatų ir darbo tvarkos taisyklių.

3.Pozicija, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu

3.1.Dėl naujausios pavyzdinių taisyklių redakcijos

Kaip jau minėta anksčiau, Liuksemburgo protokolas turi būti grindžiamas aiškia geležinkelių riedmenų identifikavimo ir ženklinimo sistema, pagrįsta tarptautiniais standartais. Tai pripažįstama Liuksemburgo protokolo XIV straipsnyje „Geležinkelių riedmenų identifikavimas registravimo tikslais“, kur daroma nuoroda į Keiptauno konvencijos 18 straipsnio 1 dalies a punktą. Geležinkelių riedmenų nuolatinio identifikavimo pavyzdinėse taisyklėse nustatyta URVIS identifikatoriaus suteikimo ir jo ženklinimo ant geležinkelių riedmenų sistema. URVIS identifikatorius ir jo ženklas ant geležinkelių riedmenų papildo esamas numeracijos sistemas, taikomas pagal galiojančius teisės aktus dėl geležinkelių riedmenų priėmimo ar eksploatavimo, ir nedaro įtakos šioms sistemoms bei nepakeičia esamų registrų ar informacinių sistemų, naudojamų valstybėse ar valstybių grupėse eksploatuojant geležinkelių riedmenis, pavyzdžiui, Europos Sąjungoje – Europos transporto priemonių registro (ETPR) ir Europos transporto priemonės numerio (ETPN), reglamentuojamų Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2018/1614.

Pavyzdinių taisyklių 3 redakcijoje padarytais pakeitimais įvedama skaitmeninio sprendimo, kaip neprivalomos sistemos, kuri leidžia kreditoriams ir skolininkams įtraukti informaciją apie riedmenis į skaitmeninį sprendimą ir taip suteikti prieigą prie minėtos informacijos, sąvoka. Pakeitimais siekiama optimizuoti geležinkelių turto sekimą naudojant skaitmenines priemones. Šie pakeitimai neturi poveikio Europos Sąjungoje galiojančiai teisinei sistemai: jais nustatoma savanoriška sistema, kuri gali būti privaloma privačioms šalims jų susitarimuose, sudarytuose pagal Liuksemburgo protokolą, jei jos taip nusprendžia.

Tačiau sekretoriato siūlomas sprendimas šiuo klausimu (atkreipti dėmesį ir paskelbti 14 ) nėra pagrįstas taikytina teisine sistema, nes jo įstatų 5 straipsnio 8 dalyje priežiūros institucijai nurodyta „patvirtinti pavyzdines taisykles ir jų pakeitimus“. Atsižvelgdama į tai, kad pateikta pavyzdinių taisyklių 3 redakcija vis dar yra neoficiali, Europos Sąjunga turėtų nepritarti pasiūlymui paskelbti pavyzdines taisykles ir vietoj to turėtų pritarti tam, kad tik būtų atkreiptas dėmesys į naują 3 redakciją, ir pasiūlyti atidėti bet kokius veiksmus, kol 3 redakcija įsigalios. Tačiau, jei pavyzdinių taisyklių 3 redakcija įsigalios iki trečiojo priežiūros institucijos posėdžio ir atitiks neoficialią redakciją, paskelbtą adresu https://unece.org/sites/default/files/2026-02/ECE-TRANS-SC.2-337-Rev.3EFR_Unofficial.pdf, Europos Sąjunga turėtų pasiūlyti priežiūros institucijai priimti šias pavyzdines taisykles pagal jos įstatų 5 straipsnio 8 dalį.

3.2.Priežiūros institucijos įstatų ir darbo tvarkos taisyklių persvarstymas

Numatomi įstatų pakeitimai daugiausia susiję su ekspertų komisijos, kaip priežiūros institucijos patariamojo organo, darbo išaiškinimu. Tokie pakeitimai atitinka Europos Sąjungos interesus, nes jais paaiškinamas šio organo vaidmuo ir palengvinamas priežiūros institucijos darbas. Todėl siūloma pritarti šiems pakeitimams.

Kalbant apie priežiūros institucijos darbo tvarkos taisykles, siūlomų pakeitimų yra daug ir jų poveikis įvairus. Svarbūs pakeitimai apima kvalifikuotos balsų daugumos priežiūros institucijoje, kaip pagrindinės balsavimo galimybės, panaikinimą, įskaitant jo pasekmes kvorumui, reikalavimo, kad priežiūros institucijos pareigūną deleguotų bent vienas kitas narys, panaikinimą ir sistemingą nuostatų dėl Sąjungos balsavimo teisių perkėlimą ir išaiškinimą. Atrodo, kad dauguma numatomų pakeitimų padaromi svarbūs paaiškinimai ir pagerinamos priežiūros institucijos darbo procedūros, todėl jiems galima pritarti.

Tačiau, kalbant apie balsavimą taikant rašytinę procedūrą ir supaprastintą rašytinę procedūrą, atsakymo pateikimo terminai („ne mažiau kaip dvi savaitės“) yra nepakankami, kad Sąjunga galėtų laikytis būtinų vidaus procedūrų sprendimui priimti.

Kadangi pagal supaprastintą rašytinę procedūrą tvirtinamas tik registratoriaus biudžeto projektas ir sąskaita faktūra, susijusi su atlyginimu už sekretoriato funkcijų vykdymą, reikėtų pažymėti, kad Sąjunga nėra susijusi su priežiūros institucijos biudžeto klausimais; todėl laikoma, kad sprendimą šiuo klausimu turi priimti valstybės narės. Kita vertus, jei pasiūlyme dėl sprendimų patvirtinimo pagal supaprastintą rašytinę procedūrą išlieka formuluotė „kai taip nusprendžia priežiūros institucija“, Sąjunga gali susidurti su jos kompetencijai priklausančiais sprendimais, kurių ji neturėjo galimybės atmesti; be to, sprendimai pagal supaprastintą rašytinę procedūrą turėtų būti priimami tik išimtiniais atvejais.

Dėl šių priežasčių rašytinės procedūros terminai turėtų būti pakeisti į „ne mažiau kaip 10 savaičių“, o galimybė priimti sprendimus pagal supaprastintą rašytinę procedūrą turėtų apsiriboti registratoriaus biudžeto projekto ir sąskaitos faktūros, susijusios su atlyginimu už sekretoriato funkcijų vykdymą, patvirtinimu.

Todėl siūloma pritarti priežiūros institucijos įstatų ir darbo tvarkos taisyklių pakeitimų patvirtinimui, atsižvelgiant į pirmiau aprašytus pakeitimus.

4.TEISINIS PAGRINDAS

4.1.Procedūrinis teisinis pagrindas

4.1.1.Principai

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 218 straipsnio 9 dalyje numatyti sprendimai, kuriais „nustatomos pozicijos, kurios Sąjungos vardu priimamos susitarimu įsteigtame organe, kai tam organui reikia priimti teisinę galią turinčius aktus, išskyrus aktus, papildančius arba pakeičiančius susitarimo institucinę struktūrą.“

Sąvoka „teisinę galią turintys aktai“ apima aktus, kurie sukelia teisines pasekmes pagal tarptautinės teisės normas, kuriomis reglamentuojama atitinkamo organo veikla. Ji taip pat apima priemones, kurios nėra privalomos pagal tarptautinę teisę, tačiau „gali stipriai paveikti Sąjungos teisės akto leidėjo priimamų teisės aktų [...] turinį“ 15 .

4.1.2.Taikymas nagrinėjamu atveju

Priežiūros institucija yra susitarimu, t. y. Keiptauno konvencija (17 straipsnis) ir Liuksemburgo protokolu pagal jo XII straipsnį, įsteigtas organas.

Aktai, kuriuos priežiūros institucija raginama priimti, yra teisinę galią turintys aktai. Pirma, bet koks su pavyzdinėmis taisyklėmis susijęs veiksmas gali labai paveikti ES teisės aktų, t. y. Direktyvos (ES) 2016/797, Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/773 ir Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2018/1614, turinį. Antra, persvarstytų priežiūros institucijos įstatų ir darbo tvarkos taisyklių patvirtinimas turės teisinę galią, nes tie įstatai ir tos taisyklės turės didelę įtaką Sąjungos dalyvavimui užtikrinant Liuksemburgo protokolo veikimą pagal Tarybos sprendimą 2014/888/ES.

Numatomais aktais susitarimo institucinė sistema nepapildoma ir nekeičiama.

Todėl siūlomo sprendimo procedūrinis teisinis pagrindas yra SESV 218 straipsnio 9 dalis.

4.2.Materialinis teisinis pagrindas

4.2.1.Principai

Sprendimo pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį materialinis teisinis pagrindas pirmiausia priklauso nuo numatomo akto, dėl kurio Sąjungos vardu nustatoma pozicija, tikslo ir turinio. Jeigu numatomu aktu siekiama dviejų tikslų arba jį sudaro dvi dalys ir jeigu vieną iš tų tikslų ar dalių galima laikyti pagrindiniu tikslu arba pagrindine dalimi, o kita dalis ar kiti tikslai yra tik papildomi, sprendimas pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį turi būti grindžiamas vienu materialiniu teisiniu pagrindu – tuo, kurio reikalauja pagrindinis ar svarbesnis tikslas arba dalis.

4.2.2.Taikymas nagrinėjamu atveju

Pagrindiniai numatomų aktų tikslai ir turinys yra susiję su geležinkelių transportu. Todėl siūlomo sprendimo materialinis teisinis pagrindas yra SESV 91 straipsnis.

4.3.Išvada

Siūlomo sprendimo teisinis pagrindas turėtų būti SESV 91 straipsnis kartu su 218 straipsnio 9 dalimi.

2026/0071 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi priežiūros institucijos, įsteigtos pagal Konvencijos dėl tarptautinių interesų, susijusių su mobiliąja įranga, Liuksemburgo protokolo dėl su geležinkelių riedmenimis susijusių dalykų XII straipsnį, trečiojoje sesijoje

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 91 straipsnį kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)Sąjunga Konvencijos dėl tarptautinių interesų, susijusių su mobiliąja įranga, (toliau – Keiptauno konvencija) Protokolą dėl su geležinkelių riedmenimis susijusių dalykų, priimtą Liuksemburge 2007 m. vasario 23 d., (toliau – Liuksemburgo protokolas) patvirtino 2014 m. gruodžio 4 d. Tarybos sprendimu 2014/888/ES 16 1 ir pagal tą protokolą įgijo regioninės ekonominės integracijos organizacijos statusą;

(2)Liuksemburgo protokolo priežiūros institucija gali peržiūrėti savo įstatus ir darbo tvarkos taisykles pagal įstatų 12 straipsnį ir darbo tvarkos taisyklių 18 straipsnį. Priežiūros institucija taip pat turi priimti Geležinkelių riedmenų nuolatinio identifikavimo pavyzdines taisykles pagal savo įstatų 5 straipsnio 8 dalį;

(3)numatoma, kad 2026 m. balandžio 14 d. vyksiančioje trečiojoje sesijoje Liuksemburgo protokolo priežiūros institucija, be kitų darbotvarkės punktų, peržiūrės savo įstatus ir darbo tvarkos taisykles ir atkreips dėmesį į atnaujintas Geležinkelių riedmenų nuolatinio identifikavimo pavyzdines taisykles (3 redakciją), parengtas padedant Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijai (UNECE) – Geležinkelių transporto darbo grupei (SC.2);

(4)tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi priežiūros institucijoje, nes bet kokie priežiūros institucijos veiksmai, susiję su Geležinkelių riedmenų nuolatinio identifikavimo pavyzdinėmis taisyklėmis, gali stipriai paveikti Sąjungos teisės aktų, t. y. 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/797 dėl geležinkelių sistemos sąveikos Europos Sąjungoje 17 2, 2019 m. gegužės 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/773 dėl Europos Sąjungos geležinkelių sistemos traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemio sąveikos techninės specifikacijos 18 3 ir 2018 m. spalio 25 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2018/1614, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/797 47 straipsnyje nurodytų transporto priemonių registrų specifikacijos 19 4, turinį. Be to, įstatų ir darbo tvarkos taisyklių pakeitimai, kuriuos turi priimti priežiūros institucija, gali stipriai paveikti Sąjungos dalyvavimą to organo veikloje;

(5)kalbant apie sekretoriato siūlomą sprendimą atkreipti dėmesį į naują Geležinkelių riedmenų nuolatinio identifikavimo pavyzdinių taisyklių redakciją ir ją paskelbti 20 , pažymėtina, kad šis pasiūlymas nėra pagrįstas priežiūros institucijos teisine sistema, nes jos įstatų 5 straipsnio 8 dalyje reikalaujama, kad priežiūros institucija „patvirtintų pavyzdines taisykles ir jų pakeitimus“. Atsižvelgiant į tai, kad pavyzdinių taisyklių 3 redakcija dar neįsigaliojo, pasiūlymui paskelbti šias pavyzdines taisykles neturėtų būti pritarta. Europos Sąjunga turėtų pritarti tik tam, kad būtų atkreiptas dėmesys į naują 3 redakciją, ir pasiūlyti atidėti bet kokius veiksmus, kol įsigalios 3 redakcija. Jei pavyzdinių taisyklių 3 redakcija įsigalios iki trečiojo priežiūros institucijos posėdžio ir atitiks neoficialią redakciją, paskelbtą UNECE interneto svetainėje 21 , Europos Sąjunga turėtų pasiūlyti priežiūros institucijai priimti šias pavyzdines taisykles;

(6)siūlomi priežiūros institucijos įstatų pakeitimai daugiausia susiję su ekspertų komisijos, kaip priežiūros institucijos patariamojo organo, darbo išaiškinimu. Tokie pakeitimai atitinka Europos Sąjungos interesus, nes jais paaiškinamas šio organo vaidmuo ir palengvinamas priežiūros institucijos darbas, todėl jiems turėtų būti pritarta;

(7)siūlomų priežiūros institucijos darbo tvarkos taisyklių pakeitimų yra daug ir jų poveikis įvairus. Svarbūs pakeitimai apima kvalifikuotos balsų daugumos priežiūros institucijoje, kaip pagrindinės balsavimo galimybės, įskaitant jos pasekmes kvorumui, panaikinimą, reikalavimo, kad priežiūros institucijos pareigūną deleguotų bent vienas kitas narys, panaikinimą ir sistemingą nuostatų dėl Sąjungos balsavimo teisių perkėlimą ir išaiškinimą. Dauguma numatomų pakeitimų padaromi svarbūs paaiškinimai ir pagerinamos priežiūros institucijos darbo procedūros. Tačiau balsavimo pagal rašytinę procedūrą ir supaprastiną rašytinę procedūrą taisyklėse nustatyti labai trumpi terminai, kurių akivaizdžiai nepakanka, kad būtų galima taikyti būtinas vidaus procedūras sprendimui priimti, o klausimai, dėl kurių sprendimas gali būti priimtas pagal supaprastintą rašytinę procedūrą, turėtų būti aiškiai ir tiksliai apibrėžti. Todėl priežiūros institucijos darbo tvarkos taisyklių pakeitimams turėtų būti pritarta su tam tikrais pakeitimais, susijusiais su balsavimo pagal rašytinę procedūrą ir supaprastintą rašytinę procedūrą taisyklėmis,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi priežiūros institucijos, įsteigtos pagal Konvencijos dėl tarptautinių interesų, susijusių su mobiliąja įranga, Liuksemburgo protokolą dėl su geležinkelių riedmenimis susijusių dalykų, priimtą Liuksemburge 2007 m. vasario 23 d., trečiojoje sesijoje, išdėstyta priede.

Dėl neesminių šio sprendimo priede nurodytos pozicijos pakeitimų Sąjungos atstovai priežiūros institucijos posėdyje gali sutarti be papildomo Tarybos sprendimo.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Komisijai.

Priimta Briuselyje

Tarybos vardu

Pirmininkas / Pirmininkė

(1) Pagal Keiptauno konvencijos III skyrių ir Liuksemburgo protokolo II skyrių.

(2) Transporto, telekomunikacijų ir energetikos taryba (Transportas), 2021 m. birželio 3 d: „Geležinkeliai – išmanaus ir darnaus judumo prioritetas“ (ST 8790/21).

(3) OL L 353, 2014 12 10, p. 9, ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2014/888/oj .

(4) 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/797 dėl geležinkelių sistemos sąveikos Europos Sąjungoje (nauja redakcija) (OL L 138, 2016 5 26, p. 44, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2016/797/oj ).

(5) 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/796 dėl Europos Sąjungos geležinkelių agentūros ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 881/2004, (OL L 138, 2016 5 26, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2016/796/oj ).

(6) 2019 m. gegužės 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/773 dėl Europos Sąjungos geležinkelių sistemos traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemio sąveikos techninės specifikacijos, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2012/757/ES, (OL L 139I, 2019 5 27, p. 5, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2019/773/oj ).

(7) 2018 m. spalio 25 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2018/1614, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/797 47 straipsnyje nurodytų transporto priemonių registrų specifikacijos ir iš dalies keičiamas ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2007/756/EB, (OL L 268, 2018 10 26, p. 53, ELI: http://data.europa.eu/eli/dec_impl/2018/1614/oj ).

(8) Priežiūros institucijos (įsteigtos pagal Liuksemburgo protokolą) įstatai, kuriuos priežiūros institucija priėmė 2024 m. kovo 8 d. įvykusioje 1-ojoje sesijoje.

(9) Assemblée générale AG 12/21 30.09.2015 FINAL DOCUMENT – Point 7.5 ( https://otif.org/fileadmin/user_upload/otif_verlinkte_files/04_recht/02_Generalversammlung/AG_12_21_document_final_e____add_1-4_.pdf )

(10) 2024 m. kovo 4 d. Tarybos sprendimas (ES) 2024/851 dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Tarptautinio geležinkelių riedmenų registro parengiamosios komisijos 12-ojoje sesijoje ir priežiūros institucijos, įsteigtos pagal Konvencijos dėl tarptautinių interesų, susijusių su mobiliąja įranga, Liuksemburgo protokolą dėl su geležinkelių riedmenimis susijusių dalykų, pirmojoje sesijoje, (OL L, 2024/851, 2024 3 11, ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2024/851/oj ).

(11) 2025 m. balandžio 14 d. Tarybos sprendimas (ES) 2025/853 dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi priežiūros institucijos, įsteigtos pagal Konvencijos dėl tarptautinių interesų, susijusių su mobiliąja įranga, Liuksemburgo protokolą dėl su geležinkelių riedmenimis susijusių dalykų, antrojoje sesijoje (OL L, 2025/853, 2025 5 5, ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2025/853/oj ).

(12) „Įsipareigojame nuo šio pareiškimo dienos laikytis Geležinkelių transporto darbo grupei padedant parengtų Geležinkelių riedmenų nuolatinio identifikavimo pavyzdinių taisyklių (redakcija anglų kalba), su vėlesniais pakeitimais“.

(13) Priimant naujus įstatus ar darbo tvarkos taisykles, kaip nustatyta 21 straipsnyje, taikoma šios taisyklės išimtis.

(14) Priežiūros institucija: 1) atkreipia dėmesį į Geležinkelių riedmenų nuolatinio identifikavimo pavyzdinių taisyklių pakeitimus, pateiktus tų pavyzdinių taisyklių 3 redakcijoje, ir į tai, kad šie pakeitimai neturi poveikio Tarptautinio geležinkelių riedmenų interesų registro veikimui; 2) paveda registratoriui savo interneto svetainėje paskelbti nuorodas į Geležinkelių riedmenų nuolatinio identifikavimo pavyzdinių taisyklių antrąją ir trečiąją redakcijas kartu su paaiškinimu, kad antrąją redakciją priežiūros institucija patvirtino savo antrojoje sesijoje ir kad į trečiąją redakciją buvo atkreiptas dėmesys jos trečiojoje sesijoje, remiantis tuo, kad trečiojoje redakcijoje priimti pakeitimai neturi poveikio Tarptautinio geležinkelių riedmenų interesų registro veikimui.

(15) 2014 m. spalio 7 d. Teisingumo Teismo sprendimas Vokietija / Taryba, C-399/12, ECLI:EU:C:2014:2258, 61–64 punktai.

(16) 1 2014 m. gruodžio 4 d. Tarybos sprendimas 2014/888/ES dėl Konvencijos dėl tarptautinių interesų, susijusių su mobiliąja įranga, Protokolo dėl su geležinkelių riedmenimis susijusių dalykų, priimto Liuksemburge 2007 m. vasario 23 d., patvirtinimo Europos Sąjungos vardu (OL L 353, 2014 12 10, p. 9). http://data.europa.eu/eli/dec/2014/888/oj ).

(17) 2 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/797 dėl geležinkelių sistemos sąveikos Europos Sąjungoje (nauja redakcija) (OL L 138, 2016 5 26, p. 44, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2016/797/oj ).

(18) 3 2019 m. gegužės 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/773 dėl Europos Sąjungos geležinkelių sistemos traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemio sąveikos techninės specifikacijos, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2012/757/ES, (OL L 139I, 2019 5 27, p. 5, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2019/773/oj ).

(19) 4 2018 m. spalio 25 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2018/1614, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/797 47 straipsnyje nurodytų transporto priemonių registrų specifikacijos ir iš dalies keičiamas ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2007/756/EB, (OL L 268, 2018 10 26, p. 53, ELI: http://data.europa.eu/eli/dec_impl/2018/1614/oj ).

(20) Priežiūros institucija: 1) atkreipia dėmesį į Geležinkelių riedmenų nuolatinio identifikavimo pavyzdinių taisyklių pakeitimus, pateiktus tų pavyzdinių taisyklių 3 redakcijoje, ir į tai, kad šie pakeitimai neturi poveikio Tarptautinio geležinkelių riedmenų interesų registro veikimui; 2) paveda registratoriui savo interneto svetainėje paskelbti nuorodas į Geležinkelių riedmenų nuolatinio identifikavimo pavyzdinių taisyklių antrąją ir trečiąją redakcijas kartu su paaiškinimu, kad antrąją redakciją priežiūros institucija patvirtino savo antrojoje sesijoje ir kad į trečiąją redakciją buvo atkreiptas dėmesys jos trečiojoje sesijoje, remiantis tuo, kad trečiojoje redakcijoje priimti pakeitimai neturi poveikio Tarptautinio geležinkelių riedmenų interesų registro veikimui.

(21) https://unece.org/sites/default/files/2026-02/ECE-TRANS-SC.2-337-Rev.3EFR_Unofficial.pdf .