AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Neteisėti šaunamieji ginklai kelia didelę grėsmę ES piliečių saugumui, nes jie sudaro sąlygas įvairiems sunkiems ir organizuotiems nusikaltimams, įskaitant prekybą narkotikais, turto prievartavimą, plėšimą ir gaujų smurtą 11). Tyrimai rodo, kad nusikalstama paklausa ir galimybės gauti šaunamųjų ginklų didėja 22), todėl kai kuriose ES šalyse nusikaltėliai dažniau įsivelia į smurtinius incidentus ir netgi ginklavimosi varžybas. Šią problemą dar labiau paaštrina geopolitiniai įvykiai, kurių geografinis artumas kelia grėsmę Sąjungos saugumui. Rizika, kad po tebevykstančių konfliktų likę ginklai galiausiai pateks į neteisėtas rinkas, yra didelė, panašiai kaip ir po konflikto Vakarų Balkanuose. Be to, technologinė pažanga, pavyzdžiui, 3D spausdinimas, palengvina šaunamųjų ginklų gamybą ir didina grėsmę, o tai aiškiai rodo, kad reikia griežtesnių prevencinių priemonių.

Atsižvelgdama į vidaus rinkos teisinę aplinką, ES priėmė keletą dokumentų šaunamųjų ginklų srityje. Šiais ES dokumentais reglamentuojamas teisėtas šaunamųjų ginklų įsigijimas ir laikymas. 2021 m. kovo 24 d. Direktyvoje (ES) 2021/555 dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės (Šaunamųjų ginklų direktyva) 33) nustatyti bendri minimalūs civilinių šaunamųjų ginklų (pvz., sportiniam šaudymui ir medžioklei naudojamų šaunamųjų ginklų) įsigijimo, laikymo ir komercinio keitimosi jais ES standartai. 2024 m. gruodžio 19 d. Reglamente (ES) 2025/41 dėl šaunamųjų ginklų importo, eksporto ir tranzito (nauja redakcija išdėstytas Šaunamųjų ginklų reglamentas) 44) nustatytas reikalavimas gauti importo ir eksporto leidimus, kad šaunamuosius ginklus būtų galima vežti per ES sieną iš trečiųjų valstybių ir į jas. Apibrėžus, kas yra teisėta, abiejuose dokumentuose neišvengiamai nustatomos ribos, kas yra neteisėta, tačiau nenustatoma, kas yra nusikalstama. Taigi, kol kas jokių ES taisyklių dėl nusikalstamų veikų, susijusių su šaunamaisiais ginklais, nėra.

ES ir jos valstybių narių tarptautiniu lygmeniu prisiimti įsipareigojimai: Protokolu prieš neteisėtą šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamybą ir prekybą jais (toliau – JT šaunamųjų ginklų protokolas) 5(5), papildančiu Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, nustatytos tarptautinės teisės normos, kaip kovoti su neteisėta šaunamųjų ginklų gamyba ir prekyba jais. JT šaunamųjų ginklų protokolo 5 straipsnyje reikalaujama, kad šalys kriminalizuotų susijusius nusikaltimus. Protokolą yra ratifikavusios 25 iš 27 ES valstybių narių ir pati ES (nuo 2014 m.). Nors ES yra prisijungusi prie JT šaunamųjų ginklų protokolo, tolesnis suderinimas taikant šią direktyvą sustiprina vieningą vykdymo užtikrinimą.

Atlikus parengiamąjį tyrimą nustatyta, kad valstybėse narėse su šaunamaisiais ginklais susiję nusikaltimai apibrėžiami ir už juos baudžiama labai skirtingai, todėl teisinė sistema visoje ES yra susiskaidžiusi. Jau savaime griežtai reglamentuojamoje srityje šis suderinimo trūkumas trukdo tarpvalstybiniam bendradarbiavimui, apsunkina tyrimus bei baudžiamąjį persekiojimą ir mažina bendrą teisėsaugos veiksmingumą kovojant su neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais ir su kitais su šaunamaisiais ginklais susijusiais nusikaltimais.

Skaitmeninė sritis ir labai įgalina neteisėtą gamybą, ir ją skatina, nes internete platinami 3D spausdinimo brėžiniai, taip pat suteikiama esminė šiuolaikinio vykdymo užtikrinimo infrastruktūra. Siekiant pašalinti dėl šių technologinių pokyčių susidarančią riziką, reikia vykdymo užtikrinimo strategijos, kurioje pirmenybė būtų teikiama skaitmeninei žvalgybai, kad būtų užpildyta duomenų spraga, kuri šiuo metu trukdo visapusiškai suprasti šaunamųjų ginklų grėsmę. Siekiant spręsti šias saugumo problemas, pasiūlymu siekiama skatinti suderintą skaitmeninę keitimosi informacija aplinką, užtikrinant, kad įrodymų rinkimas ir strateginė analizė būtų grindžiami patikimais kibernetinio saugumo ir duomenų apsaugos standartais.

Be rizikos saugumui ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo problemų, ES dar susiduria su didele duomenų apie neteisėtus šaunamuosius ginklus spraga. Patikimų ir visapusiškų statistinių duomenų trūkumas trukdo teisėsaugos pareigūnams ir politikos formuotojams įvertinti problemos mastą, politikos veiksmingumą ir priimti pagrįstus sprendimus 6(6). Šis duomenų trūkumas taip pat prisideda prie mažo visuomenės informuotumo, riboto politinių prioritetų nustatymo ir nepakankamų išteklių teisėsaugos pastangoms kovoti su nusikaltimais, susijusiais su šaunamaisiais ginklais.

Taip pat reikėtų stiprinti bendradarbiavimą su šalimis kandidatėmis siekiant užtikrinti, kad jos visapusiškai dalyvautų Sąjungos koordinavimo mechanizmuose, kai to reikia konkrečiais tarpvalstybiniais atvejais. Tam reikia sudaryti palankesnes sąlygas tolesniam bendradarbiavimui įgyvendinant regionines ir operatyvines iniciatyvas, be kita ko, Europos kovos su nusikalstamumo grėsmėmis daugiadalykėje platformoje (EMPACT), ir bendradarbiavimui su Sąjungos agentūromis, įskaitant Europolą, Eurojustą, CEPOL ir FRONTEX, kurios padeda užkirsti kelią neteisėtai prekybai šaunamaisiais ginklais ir ją sutrikdyti. Laipsniškas minėtų šalių veiksmų derinimas su Sąjungos teisingumo, laisvės ir saugumo acquis didina Sąjungos ir jos valstybių narių bendradarbiavimo veiksmingumą ir bendrą Sąjungos atsparumą šaunamųjų ginklų nukreipimui ir neteisėtam judėjimui.

Pasiūlymu siekiama apsaugoti ES piliečius nuo neteisėtų šaunamųjų ginklų grėsmės: mažinti neteisėtų ginklų ir susijusios nusikalstamos veiklos atvejų skaičių, suderinti su šaunamaisiais ginklais susijusias nusikalstamas veikas ir sankcijas visose valstybėse narėse ir gerinti duomenų kokybę bei prieinamumą, kad būtų galima geriau suprasti grėsmę ir su ja kovoti. Pasiūlymu nebus performuluotos taisyklės dėl šaunamųjų ginklų teisinei nuosavybei.

Siekiant spręsti nustatytas problemas, pasiūlymu siekiama keturių konkrečių tikslų:

1.sudaryti ir palengvinti sąlygas tirti su šaunamaisiais ginklais susijusias nusikalstamas veikas ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už jas;

2.įtvirtinti vykdymo užtikrinimo veiksmų, kai padaromos su šaunamaisiais ginklais susijusios nusikalstamos veikos, pritaikymą ateičiai;

3.užtikrinti atitinkamų rūšių ir dydžių veiksmingas, atgrasomas ir proporcingas sankcijas už nusikalstamas veikas, susijusias su šaunamaisiais ginklais;

4.gerinti teisėsaugos ir teisminį bendradarbiavimą ir suderintą duomenų apie nusikalstamas veikas, susijusias su šaunamaisiais ginklais, rinkimą.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Europos Komisija nuolat nurodo, kad neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais kelia didelę grėsmę ES vidaus saugumui. 2025 m. Europos vidaus saugumo strategijoje „ProtectEU“ 7(7) ir [naujoji kovos su terorizmu darbotvarkė] pabrėžiamas baudžiamosios teisės standartų dėl neteisėtos prekybos šaunamaisiais ginklais suderinimas. Šis klausimas taip pat yra vienas iš pagrindinių prioritetų 2021–2025 m. ES kovos su organizuotu nusikalstamumu strategijoje 8(8) ir EMPACT sistemoje, atnaujintoje 2026–2029 metams 9(9).

2020–2025 m. ES kovos su neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais veiksmų planas 10(10) yra pagrindinė politikos priemonė, apimanti šios iniciatyvos tikslus. Jame ypač daug dėmesio skiriama neteisėtų šaunamųjų ginklų rinkos kontrolės griežtinimui, ES teisės aktų spragų šalinimui, dalijimosi žvalgybos informacija gerinimui ir visu pajėgumu veikiančių šaunamųjų ginklų nacionalinių ryšių centrų visose valstybėse narėse užtikrinimui. Jame taip pat pritariama ES paimtų šaunamųjų ginklų duomenų bazės sukūrimui. Galiausiai minėta iniciatyva dera su ES įsipareigojimais pagal JT šaunamųjų ginklų protokolą; ją vykdant paaiškinama, kaip įgyvendinamos JT rekomendacijos, visų pirma susijusios su 3D spausdintuvu atspausdintų šaunamųjų ginklų brėžinių kriminalizavimu 11(11).

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Šio pasiūlymo tikslai taip pat yra suderinami su toliau nurodytais politikos ir teisės dokumentais:

•2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu, pakeičiančia Tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR ir iš dalies keičiančia Tarybos sprendimą 2005/671/TVR;

•2009 m. vasario 26 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2009/315/TVR dėl valstybių narių keitimosi informacija iš nuosprendžių registro organizavimo ir turinio;

•2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1727 dėl Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto) ir kuriuo pakeičiamas ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2002/187/TVR;

•2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos;

•Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/1260 dėl turto susigrąžinimo ir konfiskavimo;

•Tarybos pamatiniu sprendimu 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms;

•Tarybos pamatiniu sprendimu 2009/948/TVR dėl jurisdikcijos įgyvendinimo kolizijų baudžiamuosiuose procesuose prevencijos ir sprendimo;

•2024 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2024/3011 dėl baudžiamojo proceso perdavimo;

•Tarybos išvadomis 10726/21 dėl šaunamųjų ginklų nacionalinių ryšių centrų (ŠGNRC) diegimo ES valstybėse narėse, 2021 m. liepos 13 d.;

•Tarybos išvadomis 9907/25 dėl kovos su neteisėta prekyba ginklais ir šaunamųjų ginklų ir pirotechnikos gaminių keliamomis grėsmėmis, 2025 m. birželio 12 d.;

•Tarybos išvadomis „Europiečių apsauga nuo terorizmo: pasiekimai ir tolesni veiksmai“ – konkrečiai 47 punkte Komisija raginama pradėti su šia iniciatyva susijusį darbą;

•Tarybos pamatiniu sprendimu 2009/315/TVR dėl valstybių narių keitimosi informacija iš nuosprendžių registro organizavimo ir turinio;

•Konvencija dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Siūlomos direktyvos teisinis pagrindas – 83 straipsnio 1 ir 2 dalys. SESV 83 straipsnio 1 dalyje išdėstytas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis nustatomos minimalios taisyklės dėl nusikalstamų veikų ir sankcijų apibrėžimo ypač sunkių nusikaltimų, turinčių tarpvalstybinį pobūdį, srityse. Šioje nuostatoje neteisėta prekyba ginklais nurodyta kaip vienas iš minėtų ypač sunkių nusikaltimų.

SESV 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta ES kompetencija nustatyti minimalias taisykles, jei valstybių narių baudžiamųjų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų suderinimas pasirodo būtinas užtikrinant Sąjungos politikos veiksmingą įgyvendinimą srityje, kurioje taikomos derinimo priemonės. Šaunamųjų ginklų politikos sritis, visų pirma šaunamųjų ginklų, pagrindinių komponentų ir šaudmenų įsigijimo, laikymo, prekybos jais ES viduje, jų importo ir eksporto sąlygos, jau suderinta Šaunamųjų ginklų direktyva ir naujos redakcijos Šaunamųjų ginklų reglamentu.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Koordinuoti ES lygmens veiksmai, kuriais siekiama kriminalizuoti su šaunamaisiais ginklais susijusias nusikalstamas veikas ir suderinti sankcijas, yra veiksmingesni nei atskiros nacionalinės priemonės. Sąjungos masto teisine sistema būtų pašalintos esamos spragos, susijusios su tuo, kaip valstybės narės įgyvendina JT šaunamųjų ginklų protokolą, būtų pagerintas tarpvalstybinis bendradarbiavimas tyrimų ir baudžiamojo persekiojimo srityje, taip pat būtų užtikrintas didesnis saugumas ir sumažintas smurtas naudojant šaunamuosius ginklus.

Be to, ES teisės aktais, pagal kuriuos reikalaujama nuosekliai ir suderintai rinkti duomenis apie paimtus šaunamuosius ginklus, būtų sustiprinti teisėsaugos pareigūnų ir politikos formuotojų pajėgumai, sudarant sąlygas geriau paskirstyti išteklius, geriau įvertinti grėsmes ir politiką. Aktyvesniais suderintais ES veiksmais taip pat būtų padedama siekti platesnių saugumo tikslų, nes su šaunamaisiais ginklais susiję nusikaltimai yra glaudžiai susiję ir su terorizmu, pinigų plovimu, prekyba narkotikais ir kitų rūšių organizuotais nusikaltimais; tai galiausiai padėtų sustiprinti bendrą Europos vidaus saugumą.

•Proporcingumo principas

Pagal ES sutarties 5 straipsnio 4 dalyje nustatytą proporcingumo principą siūloma direktyva apima tik tai, kas būtina ir proporcinga, kad šios srities nusikalstamos veikos būtų reglamentuotos galiojančiais teisės aktais. Kalbant konkrečiai, nuostatose dėl neteisėto laikymo atsižvelgiama į nacionalines administracinės teisės tradicijas ir reikalaujama, kad egzistuotų nusikalstami ketinimai, o aplaidumo nepaisoma. Be to, į siūlomą suderintą nusikalstamos veikos – neteisėto šaunamųjų ginklų, pagrindinių komponentų ir šaudmenų brėžinių laikymo, neteisėto kūrimo ir neteisėto platinimo – apibrėžtį įtrauktos priemonės, kuriomis užtikrinamas proporcingumas teisėtiems pramonės ir piliečių interesams. Šioje nusikalstamos veikos apibrėžtyje orientuojamasi į neteisėtą naudojimą, o tai reiškia, kad įgaliotiesiems prekiautojams neturėtų būti užkertamas kelias naudotis brėžiniais.

Su tyrimo priemonių naudojimu ir keitimusi informacija susijusios priemonės įtraukiamos tik tiek, kiek reikia veiksmingam siūlomos baudžiamosios teisės sistemos veikimui užtikrinti.

•Priemonės pasirinkimas

Pagal 83 straipsnio 1 ir 2 dalis, minimalios taisyklės dėl nusikalstamų veikų ir sankcijų ES politikos srityse, kuriose taikomos derinimo priemonės, apibrėžimo gali būti nustatytos tik Europos Parlamento ir Tarybos direktyva, priimta pagal įprastą teisėkūros procedūrą.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

Netaikoma – nėra ES direktyvos, konkrečiai skirtos su šaunamaisiais ginklais susijusioms nusikalstamoms veikoms ir atitinkamoms sankcijoms. Siūlomas teisės aktas būtų pirmasis tokio pobūdžio teisės aktas. Siūlomu teisės aktu galiojantys ES teisės aktai dėl šaunamųjų ginklų nebūtų iš dalies keičiami.

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Per 12 savaičių trukusias viešas konsultacijas ir paskelbus kvietimą teikti informaciją gauta informacijos iš įvairių suinteresuotųjų subjektų. Be to, per tikslines konsultacijas daugiausia dėmesio skirta valstybėms narėms, teisėsaugai, privačiajam sektoriui, teisminėms institucijoms ir tarptautiniams partneriams. Konsultacijų tikslas buvo nustatyti veiksmingiausius metodus su šaunamaisiais ginklais susijusių nusikalstamų veikų prevencijai ir kovai su jomis stiprinti ir specialistams remti.

Dauguma respondentų pritarė teisėkūros iniciatyvai, kurioje daugiausia dėmesio skiriama pagrindinėms su šaunamaisiais ginklais susijusioms nusikalstamoms veikoms, o kai kurie siūlė platesnę taikymo sritį. Teisėsaugos suinteresuotieji subjektai pabrėžė, kad reikia imtis veiksmų dėl pasirengimo privačiai gamybai, ypač 3D spausdintuvu atspausdintų ginklų gamybai. Dalyviai taip pat pabrėžė, kad reikia geresnių išteklių, koordinavimo ir bendradarbiavimo teisėsaugos grandinėje. Rengdama pasiūlymą Komisija atsižvelgė į visus atsiliepimus.

Daugiau informacijos apie konsultacijas galima rasti poveikio vertinimo prieduose (2 ir 3 priedai).

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Pirma, Komisija užsakė parengiamąjį tyrimą, kad įvertintų dabartinį su šaunamaisiais ginklais susijusių nusikalstamų veikų kriminalizavimo lygį valstybėse narėse. Šis tyrimas atskleidė, kad yra didelių spragų perkeliant JT šaunamųjų ginklų protokolą į nacionalinę teisę, kad būtų kriminalizuota neteisėta gamyba, neteisėta prekyba ir neteisėtas žymenų keitimas bei klastojimas. 14 valstybių narių pastarosios nusikalstamos veikos nėra kriminalizavusios.

Komisija ne tik atliko šį tyrimą, bet ir išsamiai peržiūrėjo esamą literatūrą tiriama tema. Be to, Komisija surengė daug susitikimų su teisėsaugos, teisminių institucijų, ES agentūrų ir kitais ekspertais. Komisija taip pat surengė specialų susitikimą su ES baudžiamosios teisės politikos ekspertų grupe.

•Poveikio vertinimas

Poveikio vertinime apsvarstytos keturios politikos galimybės ES kovoti su nusikaltimais, susijusiais su šaunamaisiais ginklais:

•1 galimybė. Orientuota į ne teisėkūros priemones, galiojančių taisyklių paaiškinimą, vykdymo užtikrinimo gerinimą ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo stiprinimą. Pagal ją pateikiamos rekomendacijos, kaip šalinti 3D spausdinimo grėsmes ir sukurti būtiniausių duomenų apie paimtus šaunamuosius ginklus rinkinį.

•2 galimybė. Suderinant apibrėžtis ir sankcijas teisiškai suderinamos pagrindinės su šaunamaisiais ginklais susijusios nusikalstamos veikos, pavyzdžiui, neteisėta prekyba, neteisėta gamyba, neteisėtas žymenų keitimas ir neteisėtas laikymas. Pagal šią galimybę stiprinamas tarpvalstybinis bendradarbiavimas, reglamentuojamos naujos technologijos apibrėžiant naują nusikalstamą veiką, susijusią su neteisėtu brėžinių laikymu, kūrimu ir platinimu, įpareigojama naudoti būtiniausių duomenų rinkinį paimtiems šaunamiesiems ginklams registruoti ir šiems duomenims perduoti Europolui, taip pat reikalaujama, kad kiekviena valstybė narė įsteigtų šaunamųjų ginklų nacionalinį ryšių centrą. Be to, pagal šią galimybę taip pat numatyta valstybių narių pareiga kas penkerius metus rinkti ir Komisijai teikti duomenis apie įvairias su šaunamaisiais ginklais susijusias nusikalstamas veikas.

•3 galimybė. Derinamos teisėkūros ir ne teisėkūros priemonės. Pagal šią galimybę išplečiami visi pagal 2 galimybę numatyti teisiniai įpareigojimai, pateikiant paaiškinimus dėl platesnio pobūdžio nusikalstamų veikų. Ne teisėkūros priemonėmis daugiausia dėmesio skiriama dalijimuisi žiniomis apie naujas technologijas, bendram 3D spausdinimo brėžinių bandymui ir tvirtesniam teisminiam bendradarbiavimui pasitelkiant naują tikslinę grupę.

•4 galimybė. Išplečiama 3 galimybė, įtraukiant papildomas nusikalstamas veikas (pvz., neteisėtą šaunamosios funkcijos atkūrimą, tarpininkavimą ginklų prekyboje, embargo pažeidimus ir netinkamą įrašų tvarkymą), ir reikalaujama kasmet teikti duomenis Komisijai.

Tinkamiausia galimybė yra 3 galimybė, nes ja proporcingai ir veiksmingai sprendžiamos visos nustatytos problemos ir siekiama nustatytų tikslų. 1 galimybė pati savaime laikoma nepakankamai veiksminga, nes ne teisėkūros priemonės nesuteiks pakankamo postūmio dideliems pokyčiams. Pagal 2 galimybę būtų sprendžiamos visos problemos ir siekiama visų tikslų, tačiau ji laikoma mažiau veiksminga, nes trūksta papildomos paramos jos įgyvendinimui. 4 galimybė laikoma veiksminga siekiant nustatytų tikslų, tačiau jos įgyvendinimas užkrauna neproporcingą naštą valstybėms narėms.

Nors kiekybinių duomenų trūkumas trukdė tiksliai apskaičiuoti poveikį, pavyko padaryti keletą bendrų išvadų. Pagrindinis socialinis poveikis – didesnis ES piliečių saugumas mažinant didelį neteisėtų šaunamųjų ginklų skaičių ES. Paaiškėjo, kad tinkamiausia galimybė beveik arba visiškai neturi poveikio piliečiams, kurie jau teisėtai turi šaunamąjį ginklą, nes šis pasiūlymas visų pirma orientuotas į neteisėtą rinką.

Pagrindinis numatomas ekonominis poveikis yra susijęs su susišaudymų sukeltų nuostolių mažinimu. Nors vienareikšmiškų mokslinių tyrimų dėl ekonominių nuostolių, susijusių su smurtu naudojant šaunamuosius ginklus ES, nėra, atlikus analizę, kurioje derinamas tyrimas, atliktas pagal ES finansuojamą projektą INSIGHT 12(12), ir konkretaus Švedijoje vykusio susišaudymo sukeltų nuostolių tyrimas, apskaičiuota, kad 2024 m. pirmąjį pusmetį susišaudymų Švedijos visuomenei sukelti nuostoliai 13(13) siekė apie 120–140 mln. EUR. Šis skaičius yra tik teorinis, nes jis grindžiamas hipoteze, kad konkretaus susišaudymo sukeltus nuostolius galima ekstrapoliuoti ir taikyti visiems 2024 m. pirmąjį pusmetį Švedijoje įvykusiems susišaudymams. Vis dėlto iš analizės matyti, kad su šaunamaisiais ginklais susijusio smurto sukelti nuostoliai, nors juos ir sunku įvertinti, nėra visiškai maži.

2025 m. gegužės 5 d. Reglamentavimo patikros valdyba pateikė pirmą neigiamą nuomonę. Reglamentavimo patikros valdyba nustatė, kad poveikio vertinime yra trūkumų, kuriuos reikia pašalinti prieš imantis tolesnių veiksmų. Visų pirma Valdyba padarė išvadą, kad ataskaitoje nebuvo pateikta patikimų duomenų, kurie būtų padėję įtikinamai įrodyti problemos mastą, aktualumą ir veiksnius, nebuvo aiškiai parodyta, kaip iniciatyva atitinka esamą ES teisinę sistemą arba padeda kurti pridėtinę vertę už jos ribų, ir nebuvo pagrįsti teiginiai dėl valstybių narių skirtumų arba pažeidėjų naudojimosi reglamentavimo spragomis. Valdyba taip pat nustatė, kad S.M.A.R.T. tikslai nebuvo pakankamai pagrįsti, politikos galimybių ir tikslų priežastiniai ryšiai nebuvo pakankamai atskleisti, o ekonominio ir socialinio poveikio, sąnaudų, proporcingumo ir galimybių palyginimų vertinimas buvo neišsamus ir nepakankamai pagrįstas. Todėl Reglamentavimo patikros valdyba pareikalavo, kad Komisija iš esmės peržiūrėtų ir patobulintų analizę ir iš naujo pateiktų ataskaitą naujai nuomonei parengti.

2025 m. lapkričio 10 d. Reglamentavimo patikros valdyba paskelbė antrą nuomonę dėl iš naujo parengto poveikio vertinimo. Ji pateikė teigiamą nuomonę su išlygomis. Išlygose daugiausia dėmesio skirta tam, kad problemos aprašyme vis dar trūko tam tikrų duomenų, kad tikslus buvo galima labiau pagrįsti S.M.A.R.T. kriterijais ir kad nebuvo pakankamai aiškiai išdėstytas įvairių politikos galimybių poveikis. Siekiant atsižvelgti į šias pastabas, poveikio vertinimas buvo dar patobulintas.

Galiausiai poveikio vertinime buvo paaiškinta, kad nė viena iš poveikio vertinime nurodytų politikos galimybių neturi jokio poveikio aplinkai, todėl šis pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto atitinka Europos klimato teisės akte nustatytą poveikio klimatui neutralumo tikslą.

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

•Pagrindinės teisės

Pasiūlymas padės mažinti neteisėtos prekybos šaunamaisiais ginklais grėsmę, todėl jis turės teigiamą poveikį užtikrinant ES piliečių saugumą.

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 16 straipsnyje pripažįstama laisvė užsiimti verslu „pagal Sąjungos teisę ir nacionalinius teisės aktus bei praktiką“. Aptariama iniciatyva neturės poveikio teisei užsiimti verslu, nes leidimų prekiauti šaunamaisiais ginklais išdavimo ginklų prekiautojams taisyklės yra nustatytos Šaunamųjų ginklų direktyvoje. Minėtos taisyklės dėl šios iniciatyvos nepasikeis.

Chartijos 17 straipsnyje pripažįstama teisė į nuosavybę. Pagal nusistovėjusią teismo praktiką, Chartijos 17 straipsnyje įtvirtinta teisė į nuosavybę nėra absoliuti ir, laikantis proporcingumo principo, gali būti ribojama tik tuo atveju, kai apribojimai yra būtini ir tikrai atitinka Europos Sąjungos pripažintus bendrojo intereso tikslus arba yra reikalingi kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Būtent Šaunamųjų ginklų direktyvoje nustatytos šaunamųjų ginklų, pagrindinių komponentų ir šaudmenų teisinės nuosavybės taisyklės. Minėtos taisyklės dėl šios iniciatyvos nepasikeis.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Įgyvendinus pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto būtų veiksmingiau atliekami tyrimai ir išplėstas nusikalstamų veikų, susijusių su šaunamaisiais ginklais ir pagrindiniais komponentais, spektras. Todėl valstybėms narėms reikėtų papildomų darbuotojų, kad jos galėtų tirti daugiau su šaunamaisiais ginklais susijusių nusikaltimų ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už juos. Apskaičiuota, kad bent jau per pirmuosius penkerius metus dėl darbuotojų skaičiaus padidėjimo išlaidos visose valstybėse narėse iš viso kasmet sieks 4 069 175 EUR.

Tikimasi, kad valstybių narių teismo ekspertizės departamentų administracinės išlaidos padidės proporcingai paimtų šaunamųjų ginklų skaičiui. Apskaičiuota, kad tokios administracinės išlaidos sudarys 574 564 EUR per metus visų 27 valstybių narių balistinės ekspertizės ataskaitoms ir papildomai 332 107 EUR per metus skaitmeninių brėžinių balistinės ekspertizės ataskaitoms.

Be to, apskaičiuota, kad administracinės išlaidos, susijusios su šaunamųjų ginklų nacionalinių ryšių centrų įsteigimu ir plėtojimu visose 27 valstybėse narėse, sudarys 12 070 917 EUR, o su šaunamaisiais ginklais susijusių duomenų nacionalinėse duomenų bazėse suderinimo išlaidos visose 27 valstybėse narėse – 10 800 000 EUR.

Komisijos išlaidos, susijusios su iniciatyvos įgyvendinimo ir stebėsenos personalo išlaidomis, turėtų būti padengtos iš esamo atsakingos tarnybos biudžeto. Be to, Komisija turės organizuoti teisminių institucijų subjektų tikslinės grupės posėdžius, kad padėtų keistis informacija. Kitos sąnaudos susijusios su ataskaita, kurią turi parengti Komisija. Ši ataskaita – tai tyrimas, kuriame bus analizuojamas Direktyvos veiksmingumas pagal tam tikrus rodiklius. Šis tyrimas, kuris bus atliekamas pasibaigus dabartinei DFP, kainuos apie 420 000 EUR.

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Valstybės narės turės per dvejus metus nuo Direktyvos įsigaliojimo perkelti ją į nacionalinę teisę. Komisija šį perkėlimą stebės.

Be to, poveikio vertinimo 10 priede Komisija pristatė stebėsenos sistemą. Šioje sistemoje nustatomi rodikliai kiekvieno iniciatyvos tikslo įgyvendinimui stebėti. Be to, joje nustatomas atskaitos scenarijus ir būtini lyginamieji standartai, kad įgyvendinimas būtų laikomas sėkmingu. Iš viso iniciatyva bus stebima pagal 15 rodiklių, tokių kaip su nusikalstamomis veikomis susijusių atvejų skaičius, mažiausių sankcijų padidinimas, pelno konfiskavimas, nacionalinių šaunamųjų ginklų planų sudarymas ir veikimas, Europos šaunamųjų ginklų centrui siunčiama informacija ir kt.

Pradedant aštuntaisiais metais po įsigaliojimo, kad būtų skirta laiko perkėlimui į nacionalinę teisę ir kad būtų galima užbaigti pirmąjį duomenų rinkimą, Komisija parengs Direktyvos teikiamos pridėtinės vertės kovojant su nusikalstamomis veikomis, susijusiomis su šaunamaisiais ginklais, vertinimo ataskaitą, kurioje bus išdėstyti penkerių ankstesnių metų įgyvendinimo duomenys. Šioje ataskaitoje bus išdėstyti minėtos stebėsenos sistemos rezultatai. Joje taip pat bus pateikiama informacija apie tai, kaip valstybės narės įgyvendina įvairias nuostatas, ir bus apžvelgiami gauti statistiniai duomenys. Kad šią ataskaitą būtų galima parengti, valstybės narės privalo pateikti visą atitinkamą informaciją. Remdamasi šiuo vertinimu, Komisija nusprendžia, ar reikia imtis atitinkamų veiksmų.

Siekdama padėti valstybėms narėms įgyvendinti pasiūlymą, Komisija sudarys palankesnes sąlygas dalytis įgyta patirtimi, susijusia su naujomis technologijomis, ir bendrai išbandyti su šiomis naujomis technologijomis susijusius brėžinius. Be to, siekdama palengvinti teisminių institucijų tarpusavio bendradarbiavimą, Komisija taip pat sukurs tikslinę grupę, kuri keisis informacija.

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

1 straipsnis. Dalykas

Šia nuostata išdėstoma Direktyvos paskirtis. Visų pirma joje paaiškinami trys skirtingi tikslai: suderinti su šaunamaisiais ginklais susijusių nusikalstamų veikų apibrėžtis ir sankcijas už tokias veiklas, pagerinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir nustatyti būtinųjų duomenų apie paimtus šaunamuosius ginklus rinkinį.

2 straipsnis. Apibrėžtys

Šioje nuostatoje pateikiamos Direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys. Keliose apibrėžtyse daroma nuoroda į Direktyvą (ES) 2021/555 dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės.

3 straipsnis. Nusikalstamos veikos

Šioje nuostatoje apibūdinamos nusikalstamos veikos, kurioms taikoma ši direktyva. Pagal JT šaunamųjų ginklų protokolą reikalaujama kriminalizuoti neteisėtą šaunamųjų ginklų gamybą, neteisėtą prekybą jais, jų žymenų klastojimą ir keitimą. Neteisėto laikymo kriminalizavimas grindžiamas Šaunamųjų ginklų direktyva (ES) 2021/555. Su brėžiniais susijusios nusikalstamos veikos laikomos naujomis nusikalstamomis veikomis. Jos gali būti vertinamos kaip parengiamieji veiksmai.

4 straipsnis. Kurstymas, bendrininkavimas bei kėsinimasis

4 straipsnyje kriminalizuojamas kurstymas daryti ir bendrininkavimas darant 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas. Šis kriminalizavimas taip pat yra vienas iš reikalavimų pagal JT šaunamųjų ginklų protokolą.

5 straipsnis. Fiziniams asmenims taikomos sankcijos

Šiame straipsnyje numatyti būtiniausi standartai, skirti užtikrinti, kad už 3 ir 4 straipsniuose nurodytas nusikalstamas veikas būtų baudžiama taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas. Kai įmanoma, nustatant sankcijas pagrindiniu principu laikytas valstybėse narėse šiuo metu taikomų sankcijų dydžių vidurkis.

3 dalies tikslas – kad valstybės narės imtųsi priemonių užtikrinti, kad už 3 ir 4 straipsniuose nurodytas nusikalstamas veikas būtų galima skirti papildomas sankcijas bei priemones ir atitinkamai būtų galima tikslingai reaguoti į skirtingų rūšių nusikalstamą elgesį.

6 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė

Šiame straipsnyje nustatyti įpareigojimai, skirti užtikrinti juridinių asmenų atsakomybę už 3 ir 4 straipsniuose nurodytas nusikalstamas veikas, jei tokios nusikalstamos veikos padarytos jų naudai. Šiame straipsnyje taip pat numatyta, kad valstybės narės turėtų užtikrinti, kad juridiniai asmenys galėtų būti traukiami atsakomybėn dėl priežiūros ar kontrolės trūkumo, kuris sudarė sąlygas padaryti 3 ir 4 straipsniuose nurodytą nusikalstamą veiką. Be to, juridinio asmens atsakomybė turėtų apimti fiziniams asmenims iškeltas baudžiamąsias bylas.

7 straipsnis. Sankcijos juridiniams asmenims

Šiame straipsnyje išdėstytos sankcijos, taikytinos juridiniams asmenims, dalyvavusiems darant šiame pasiūlyme nurodytas nusikalstamas veikas.

8 straipsnis. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės

Šiame straipsnyje nustatomos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, į kurias reikėtų atsižvelgti taikant sankcijas už 3 ir 4 straipsniuose nurodytas nusikalstamas veikas.

9 straipsnis. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės

Šiame straipsnyje nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, į kurias atsižvelgtina taikant sankcijas už 3 ir 4 straipsniuose nurodytas nusikalstamas veikas.

10 straipsnis. Tyrimo priemonės

Šioje nuostatoje nurodyta, kad tiriant 3 ir 4 straipsniuose nurodytas nusikalstamas veikas turi būti prieinamos specialios tyrimo priemonės.

11 straipsnis. Tvarkymas ir šalinimas

Šia nuostata įgyvendinamas JT šaunamųjų ginklų protokolo 6 straipsnis dėl šaunamųjų ginklų tvarkymo ir šalinimo.

12 straipsnis. Senaties terminai

Šiame straipsnyje išdėstomos nuostatos dėl senaties terminų, kad kompetentingos valdžios institucijos galėtų per nustatytą laiką tirti nusikalstamas veikas, kurioms taikomas šis pasiūlymas, vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už jas ir priimti teismo sprendimus dėl jų.

13 straipsnis. Jurisdikcija

Šiame straipsnyje išdėstomos nuostatos dėl jurisdikcijos siekiant užtikrinti, kad valstybės narės nustatytų jurisdikciją dėl nusikalstamų veikų, kurioms taikomas šis pasiūlymas, ir informuotų Komisiją, jei konkrečiais atvejais nuspręstų išplėsti šią jurisdikciją, kai nusikalstama veika padaroma ne jų teritorijoje.

14 straipsnis. Mokymas

Šioje nuostatoje siekiama stiprinti mokymo veiklą visais užkardymo grandinės lygmenimis, siekiant užtikrinti, kad visi dalyvaujantys subjektai turėtų reikalingus specializuotus įgūdžius ir gebėjimus veiksmingai atlikti savo užduotis.

15 straipsnis. Kompetentingų valstybės narės institucijų veiklos koordinavimas ir bendradarbiavimas

Šia nuostata reikalaujama, kad valstybės narės įsteigtų vieną centrinį šaunamųjų ginklų nacionalinį ryšių centrą, kuris turi užtikrinti veiklos koordinavimą ir bendradarbiavimą strateginiu ir operatyviniu lygmeniu tarp visų kompetentingų institucijų, dalyvaujančių vykdant su šaunamaisiais ginklais susijusių nusikalstamų veikų prevenciją ir kovą su jomis.

16 straipsnis. Valstybių narių, Komisijos ir Sąjungos organų ar agentūrų bendradarbiavimas

Šioje nuostatoje apibūdinamas tarpvalstybinio bendradarbiavimo poreikis, susijęs su tomis nusikalstamomis veikomis, kurios, kaip įtariama, yra tarpvalstybinio pobūdžio. Šia nuostata taip pat reikalaujama, kad valstybėse narėse būtų įsteigti šaunamųjų ginklų nacionaliniai ryšių centrai. Be to, šia nuostata taip pat nustatoma, kad valstybės narės gali bendradarbiauti bendrai bandydamos brėžinius, kurie, kaip įtariama, yra parengti taip, kad būtų galima privačiai gaminti šaunamuosius ginklus, pagrindinius komponentus ar šaudmenis.

17 straipsnis. Paimtų šaunamųjų ginklų registravimas ir deleguotieji aktai

Šia nuostata nustatoma pareiga registruojant paimtus šaunamuosius ginklus naudoti būtinųjų duomenų rinkinį. Būtinųjų duomenų rinkinys apibrėžtas priede. Todėl šioje nuostatoje taip pat numatyta galimybė iš dalies pakeisti priedą deleguotuoju aktu.

18 straipsnis. Statistiniai duomenys

Šia nuostata atsižvelgiama į poreikį sistemingai rinkti statistinius duomenis apie nusikalstamas veikas, susijusias su šaunamaisiais ginklais. Joje reikalaujama, kad valstybės narės atitinkamus statistinius duomenis rinktų, skelbtų ir siųstų Komisijai bent kas penkerius metus. Joje taip pat nustatoma pareiga Europolui perduoti informaciją apie užregistruotus paimtus šaunamuosius ginklus. Šia nuostata taip pat nustatomas reikalavimas valstybėms narėms saugoti duomenis bent 20 metų. Galiausiai šia nuostata Komisija įpareigojama ne rečiau kaip kas penkerius metus skelbti ataskaitą, paremtą valstybių narių pateiktais statistiniais duomenimis.

19 straipsnis. Įgaliojimų delegavimas

Šiame straipsnyje nustatoma deleguotųjų aktų rengimo, priėmimo ir pakeitimo sąlyga.

20 straipsnis. Kito dokumento pakeitimas

Šia nuostata iš dalies keičiama galiojanti Direktyva (ES) 2024/1260 14(14), kad būtų įtrauktos šios iniciatyvos 3 ir 4 straipsniuose nustatytos nusikalstamos veikos.

21 straipsnis. Ataskaitų teikimas

Šiuo straipsniu Komisija įpareigojama Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti ataskaitą apie Direktyvos pridėtinę vertę aštuntaisiais metais po Direktyvos įsigaliojimo ir po to kas penkerius metus. Šioje ataskaitoje išdėstoma valstybių narių pateikta informacija apie statistinius duomenis ir įgyvendinimą.

22, 23 ir 24 straipsniai

Šiuose straipsniuose išdėstomos papildomos nuostatos dėl Direktyvos perkėlimo į valstybių narių nacionalinę teisę, įsigaliojimo ir adresatų.

Priedas Būtinųjų paimtų šaunamųjų ginklų registravimo duomenų rinkinys

Priede pateikiamas būtinųjų duomenų rinkinys, kurį valstybės narės turi naudoti su nusikaltimais siejamiems paimtiems šaunamiesiems ginklams registruoti.

2026/0059 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

dėl kovos su neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais ir kitomis su šaunamaisiais ginklais susijusiomis nusikalstamomis veikomis, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/1260

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo 151), ypač į jos 83 straipsnio 1 ir 2 dalis,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 162),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)pagal Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnį, Sąjunga savo piliečiams turi pasiūlyti vidaus sienų neturinčią laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje laisvas asmenų judėjimas užtikrinamas kartu taikant atitinkamas išorės sienų kontrolės, prieglobsčio suteikimo, imigracijos ir nusikalstamumo prevencijos bei kovos su juo priemones;

(2)kaip pripažįstama Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais yra ypač sunkus nusikaltimas, kuris dažnai vykdomas organizuoto nusikalstamumo kontekste arba yra susijęs su terorizmu. Prekybos šaunamaisiais ginklais prevencija ir kova su ja yra prioritetinis Sąjungos ir valstybių narių uždavinys;

(3)Sąjungoje susirūpinimą kelia didėjanti neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais ir kitos su šaunamaisiais ginklais susijusios nusikalstamos veikos bei jų poveikis, dėl kurių mažėja Sąjungos šaunamųjų ginklų teisės veiksmingumas. Tokios nusikalstamos veikos vis dažniau peržengia valstybių narių, kuriose jos padaromos, sienas. Tokios nusikalstamos veikos kelia grėsmę Sąjungos piliečiams, todėl į jas būtina proporcingai ir veiksmingai reaguoti, o tam dažnai reikalingas veiksmingas tarpvalstybinis bendradarbiavimas;

(4)neteisėta šaunamųjų ginklų gamyba apima privačią šaunamųjų ginklų, pagrindinių komponentų ir šaudmenų gamybą naudojantis 3D spausdintuvu, skaitmeniniu būdu valdoma metalo frezavimo mašina ar panašia kompiuterizuota sistema be prekiautojo leidimo. Brėžiniai yra būtina tokios gamybos sąlyga. Brėžiniais grindžiama neteisėta gamyba tampa vis svarbesniu šaunamųjų ginklų, naudojamų organizuoto nusikalstamumo ir terorizmo tikslais, šaltiniu, kai gaminami šaunamieji ginklai, kurie nuo pat pradžių yra nežinomi ir neatsekami;

(5)Komisija pagal Tarybos sprendimą 2001/748/EB 17 3) pasirašė Jungtinių Tautų protokolą dėl neteisėtos šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamybos ir prekybos jais, papildantį Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, (toliau – JT šaunamųjų ginklų protokolas). Sąjunga JT šaunamųjų ginklų protokolą ratifikavo Tarybos sprendimu 2014/164/ES 18 4);

(6)JT šaunamųjų ginklų protokolo 5 straipsnyje reikalaujama, kad Protokolo šalys kriminalizuotų neteisėtą šaunamųjų ginklų gamybą, neteisėtą prekybą jais, jų žymenų klastojimą ar neteisėtą ištrynimą, pašalinimą ar pakeitimą, kėsinimąsi padaryti vieną iš tų nusikalstamų veikų ar bendrininkauti ją vykdant, taip pat tų nusikalstamų veikų organizavimą, vadovavimą jų vykdymui, kurstymą ir padėjimą jas vykdyti ar konsultavimą jas vykdant;

(7)kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2021/555 19 5), šaunamųjų ginklų ar pagrindinių komponentų gamyba, prekyba, mainai, nuoma, taisymas, modifikavimas ar perdarymas ir šaudmenų gamyba, prekyba, mainai, modifikavimas ar perdarymas leidžiami tik tuo atveju, jei suteikiamas specialus prekiautojo leidimas. Be to, pagal tą direktyvą leidžiama derėtis dėl šaunamųjų ginklų, pagrindinių komponentų ar šaudmenų pirkimo, pardavimo ar tiekimo sandorių arba tokius sandorius sudaryti, taip pat organizuoti šaunamųjų ginklų, pagrindinių komponentų ar šaudmenų perdavimą tik tuo atveju, jei suteikiamas specialus tarpininko leidimas;

(8)Direktyva (ES) 2021/555 nustatyta, kad šaunamuosius ginklus įsigyti ir laikyti leidžiama tik konkrečiomis aplinkybėmis, taip pat reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų taisykles dėl sankcijų, taikytinų už nacionalinių nuostatų, priimtų pagal Direktyvą (ES) 2021/555, pažeidimus. Direktyvoje (ES) 2021/555 nustatyta, kad valstybėms narėms leidžiama priimti griežtesnius teisės aktus nei ta direktyva;

(9)šaunamuosius ginklus, pagrindinius komponentus ir šaudmenis importuoti, eksportuoti ir vežti tranzitu pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2025/41 20 6) leidžiama tik tuo atveju, jei suteiktas specialus leidimas;

(10)siekiant užtikrinti Sąjungos vidaus rinkos vientisumą pagal Direktyvą (ES) 2021/555 ir Reglamentą (ES) 2025/41, o kartu pasiekti aukštą saugumo lygį laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje ir atsižvelgti į JT šaunamųjų ginklų protokolą, būtina nustatyti minimalias taisykles dėl nusikalstamų veikų, susijusių su šaunamaisiais ginklais, ir sankcijų apibrėžimo, kad būtų užtikrintas veiksmingas tų teisės aktų vykdymas;

(11)tų teisės aktų kontekste neteisėtas deaktyvuotų šaunamųjų ginklų reaktyvavimas turėtų būti laikomas neteisėta gamyba, nes reaktyvavimas be reikiamo leidimo pagal Direktyvą (ES) 2021/555 apima manipuliavimą, kuris laikomas gamyba. Neteisėtas tarpininkavimas šaunamųjų ginklų prekyboje turėtų būti laikomas neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais, nes būtina prekybos sąlyga – turėti tarpininko licenciją pagal Direktyvą (ES) 2021/555. Neteisėtas disponavimas turėtų būti vertinamas arba kaip neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais, arba kaip neteisėta jų gamyba (arba ir kaip viena, ir kaip kita), nes būtina gamybos ir prekybos sąlyga – turėti prekiautojo licenciją pagal Direktyvą (ES) 2021/555. Ginklų embargo pažeidimas turėtų būti vertinamas kaip neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais, nes leidimas eksportuoti į šalis, kurioms taikomas ginklų embargas, neturėtų būti suteikiamas. Leidimo neturėjimas yra vienas esminių neteisėtos prekybos šaunamaisiais ginklais apibrėžties elementų;

(12)neturėtų būti daromas poveikis piliečių, kurie laiko, naudoja ir gamina šaunamuosius ginklus, pagrindinius komponentus ar šaudmenis ir jais prekiauja teisėtai pagal Direktyvą (ES) 2021/555 ir Reglamentą (ES) 2025/41, teisėms;

(13)pastaraisiais metais randasi naujų technologijų (pavyzdžiui, 3D spausdinimas, dar vadinamas adityviąja gamyba), kurios sudaro sąlygas šaunamuosius ginklus, pagrindinius komponentus ir šaudmenis gaminti privačiai ir tampa vis prieinamesnės ir įperkamesnės. Ši technologija grindžiama skaitmeniniais brėžiniais, kuriuos galima atsisiųsti, platinti ir naudoti neteisėtai šaunamųjų ginklų gamybai. Atsižvelgiant į grėsmės raidą ir laikantis rekomendacijų, pateiktų JT rezoliucijoje 12/3 21 7), kuri buvo priimta 2024 m. spalio 14–18 d. Vienoje vykusioje Jungtinių Tautų konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą šalių konferencijos 12-ojoje sesijoje, brėžinių turėjimas, prieiga prie jų, jų platinimas ir kūrimas turėtų būti kriminalizuoti visose valstybėse narėse;

(14)ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas brėžinių platinimui dėl iš esmės ekspansyvaus šio proceso pobūdžio. Kai brėžiniu pasidalijama internete, greitai tampa nebeįmanoma jo kontroliuoti; taip sukuriamas ciklas, kai brėžinys yra kopijuojamas ir platinamas įvairiose platformose išvengiant tradicinės priežiūros. Todėl brėžinių platinimas turėtų būti laikomas nusikalstama veika bet kuriomis aplinkybėmis, kitaip nei brėžinių kūrimo, įsigijimo, turėjimo ir dalijimosi jais nusikalstamos veikos. Dėmesys turėtų būti sutelktas į platinimo prevenciją, nustatant griežtus atsakomybės standartus, pagal kuriuos pagrindas pripažinti nusikalstamą veiką būtų ne nusikalstami ketinimai, o aplaidumas;

(15)adityviosios gamybos metodai, pvz., 3D spausdinimas, gali būti svarbi pramonės gamybos ir inovacijų varomoji jėga. Jokie tų metodų naudojimo apribojimai neturėtų daryti poveikio prekiautojų šaunamaisiais ginklais, kuriems suteiktas leidimas pagal Direktyvą (ES) 2021/555, arba kitų leidimą turinčių juridinių ar fizinių asmenų teisėtam naudojimui. Tokie apribojimai neturėtų būti taikomi sektoriaus moksliniams tyrimams ir novatoriškai plėtrai;

(16)fiziniams ir juridiniams asmenims, atsakingiems už tokias nusikalstamas veikas, turėtų būti numatytos tokių nusikalstamų veikų sunkumą atspindinčios sankcijos ir priemonės, kurios turėtų būti veiksmingos, atgrasomos ir proporcingos;

(17)šiuo tikslu reikėtų nustatyti mažiausius maksimalios fizinių asmenų laisvės atėmimo bausmės dydžius. Atsižvelgiant į žalą, kurią gali padaryti šaunamasis ginklas, įskaitant sunkius sužalojimus bei mirtį, ir į šaunamųjų ginklų ilgaamžiškumą, tikslinga nustatyti mažiausius dydžius, kurie atspindėtų su šaunamaisiais ginklais susijusių nusikalstamų veikų keliamą pavojų gyvybei ir būtų proporcingi konkrečiai rizikai, nusikalstamos veikos sunkumui ir neteisėtumo lygiui. Šioje direktyvoje numatyta maksimali laisvės atėmimo bausmė už fizinių asmenų padarytas nusikalstamas veikas turėtų būti taikoma bent už sunkiausias iš tokių nusikalstamų veikų. Šia direktyva nenustatoma jokių reikalavimų dėl mažiausio sankcijų, kurias valstybės narės turėtų taikyti, dydžio, išskyrus tai, jog būtina užtikrinti, kad sankcijos apskritai būtų veiksmingos, atgrasomos ir proporcingos;

(18)atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos šaunamųjų ginklų teisės aktai taip pat taikomi juridiniams asmenims, tokie juridiniai asmenys turėtų būti traukiami atsakomybėn už nusikalstamas veikas, susijusias su Sąjungos šaunamųjų ginklų teisės aktų pažeidimu, kaip apibrėžta ir numatyta šioje direktyvoje. Šioje direktyvoje apibrėžtų nusikalstamų veikų ir sankcijų atžvilgiu terminas „juridiniai asmenys“ turėtų apimti bet kurį teisės subjektą, turintį tokį statusą pagal taikytiną nacionalinę teisę, išskyrus valstybes ar valstybės valdžios funkcijas vykdančias viešąsias įstaigas arba viešąsias tarptautines organizacijas. Kadangi šia direktyva nustatomos minimalios taisyklės, valstybės narės gali priimti griežtesnes taisykles, įskaitant taisykles dėl viešųjų įstaigų baudžiamosios atsakomybės;

(19)kai veika, laikoma neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais ir kitomis su šaunamaisiais ginklais susijusiomis nusikalstamomis veikomis, yra priskirtina juridiniams asmenims, tokie juridiniai asmenys turėtų būti traukiami atsakomybėn už tokią nusikalstamą veiką, tik kai ji atitinka visus 3 straipsnyje nurodytus nusikalstamų veikų požymius. Atsakomybė turėtų užtikrinti atskaitomybę, užkirsti kelią kitoms nusikalstamoms veikoms ir nuo jų atgrasyti. Siekiant šios direktyvos tikslų, valstybės narės, kurių teisėje numatyta juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė, turėtų užtikrinti, kad jų teisėje būtų numatytos atitinkamų rūšių ir dydžių veiksmingos, atgrasomos ir proporcingos baudžiamosios sankcijos. Siekiant šios direktyvos tikslų, valstybės narės, kurių teisėje juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė nenumatyta, turėtų užtikrinti, kad jų teisėje būtų numatytos atitinkamų rūšių ir dydžių veiksmingos, atgrasomos ir proporcingos nebaudžiamosios sankcijos. Šiuo tikslu reikėtų nustatyti mažiausią maksimalių baudų dydžių vertę. Šioje direktyvoje numatyti maksimalūs baudų už nusikalstamas veikas dydžiai turėtų būti taikomi bent už sunkiausias iš tokių nusikalstamų veikų, nurodytų Direktyvoje. Norint užtikrinti, kad skiriamos sankcijos būtų veiksmingos, atgrasomos ir proporcingos, turėtų būti atsižvelgiama į juridinių asmenų veikos sunkumą, taip pat į jų individualias, finansines ir kitas aplinkybes. Valstybės narės maksimalius baudų dydžius turėtų galėti nustatyti arba kaip atitinkamo juridinio asmens bendros pasaulinės apyvartos procentinę dalį, arba kaip fiksuotą sumą;

(20)juridiniams asmenims nustatytinų baudų atžvilgiu taikydamos bendros pasaulinės apyvartos kriterijų, valstybės narės taip pat turėtų nuspręsti, ar tą apyvartą apskaičiuoti remiantis bendra pasauline apyvarta per finansinius metus, ėjusius prieš metus, kuriais buvo padaryta nusikalstama veika, ar per finansinius metus, ėjusius prieš priimant sprendimą skirti baudą. Tai turėtų būti paliekama teismų diskrecijai. Valstybės narės taip pat turėtų apsvarstyti galimybę nustatyti taisykles, taikytinas tais atvejais, kai baudos sumos neįmanoma nustatyti remiantis juridinio asmens bendra pasauline apyvarta per finansinius metus, ėjusius prieš metus, kuriais buvo padaryta nusikalstama veika, arba per finansinius metus, ėjusius prieš priimant sprendimą skirti baudą. Tokiais atvejais valstybės narės turėtų galėti atsižvelgti į kitus kriterijus, pavyzdžiui, į bendrą pasaulinę apyvartą kuriais nors kitais finansiniais metais;

(21)šaunamieji ginklai yra ilgaamžiai. Nukreipti į neteisėtą rinką, jie gali daryti žalą dešimtmečius. Todėl už šiuos nusikaltimus neturėtų būti taikomi standartiniai su pasauline apyvarta siejamų baudų procentiniai dydžiai, kurie taikomi vidaus rinkos priemonėse;

(22)valstybės narės turėtų nacionalinėje teisėje nustatyti maksimalius fiksuotos sumos baudų dydžius. Didžiausi tokių baudų dydžiai turėtų būti taikomi sunkiausių formų nusikalstamoms veikoms, kurias padaro finansiškai stiprūs juridiniai asmenys. Valstybės narės turėtų galėti nustatyti tų didžiausių baudų dydžių apskaičiavimo metodą. Valstybės narės turėtų imtis priemonių, kad užtikrintų reguliarią fiksuotos sumos baudų dydžių peržiūrą atsižvelgiant į infliacijos lygį bei kitus piniginės vertės svyravimus ir laikantis nacionalinėje teisėje nustatytų procedūrų. Valstybės narės, kurių valiuta nėra euro, turėtų numatyti maksimalius baudų dydžius savo valiuta, atitinkančius šioje direktyvoje nustatytus dydžius eurais šios direktyvos įsigaliojimo dieną. Tos valstybės narės turėtų reguliariai peržiūrėti tuos baudų dydžius, be kita ko, atsižvelgdamos į valiutos kurso pokyčius;

(23)tai, kad Direktyvoje nustatyta mažiausia maksimalaus baudų dydžio vertė, neturėtų daryti poveikio teisėjų ar teismų diskrecijai baudžiamosiose bylose atskirais atvejais skirti tinkamas sankcijas. Kadangi šia direktyva nenustatomas joks reikalavimas nacionalinėje teisėje nustatyti mažiausią baudų už juridinių asmenų padarytas nusikalstamas veikas, susijusias su šaunamaisiais ginklais, dydį, teisėjai arba teismai bet kuriuo atveju turėtų skirti tinkamas sankcijas, atsižvelgdami į atitinkamo juridinio asmens individualias, finansines bei kitas aplinkybes ir veikos sunkumą;

(24)siekiant užtikrinti visišką atskaitomybę, juridinių asmenų patraukimas atsakomybėn pagal šią direktyvą neturėtų užkirsti kelio pradėti baudžiamąjį procesą prieš fizinius asmenis, kurie padaro ar kursto padaryti šioje direktyvoje apibrėžtas nusikalstamas veikas arba yra bendrininkai darant ar kurstant padaryti tokias nusikalstamas veikas. Jei tenkinamos baudžiamosios atsakomybės sąlygos, turėtų būti laikoma, kad tokie fiziniai asmenys yra ir bendrovių valdybos nariai;

(25)paskirti sankcijų dydžiai turėtų būti toliau derinami ir jų veiksmingumas turėtų būti skatinamas numatant bendras atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kurios atspindėtų padarytos nusikalstamos veikos sunkumą. Sąvoka „atsakomybę sunkinančios aplinkybės“ turėtų būti suprantama arba kaip faktai, teisėjui leidžiantys skirti griežtesnę bausmę už tą pačią nusikalstamą veiką nei ta, kuri paprastai skiriama, kai tokių faktų nėra, arba kaip galimybė sujungti kelias nusikalstamas veikas, siekiant skirti griežtesnę sankciją. Todėl kai nacionalinėje teisėje jau yra numatyta, kad už atitinkamas veikas baudžiama kaip už atskiras nusikalstamas veikas ir dėl to gali būti taikomos dar griežtesnės sankcijos, valstybės narės konkrečių atsakomybę sunkinančių aplinkybių numatyti neprivalo;

(26)valstybės narės turėtų užtikrinti, kad bent viena iš šioje direktyvoje numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių būtų numatyta kaip galima atsakomybę sunkinanti aplinkybė pagal taikytinas jų teisės sistemos taisykles. Bet kuriuo atveju teisėjas arba teismas turėtų turėti diskreciją spręsti, ar padidinti, ar sumažinti bausmę, atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes;

(27)kai tyrimo metu aptinkama daug šaunamųjų ginklų, tai turėtų būti laikoma atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Tuo tikslu valstybės narės turėtų turėti bendrą supratimą, ką reiškia daug šaunamųjų ginklų;

(28)papildomos sankcijos ar priemonės, kurios nėra finansinės sankcijos, dažnai yra veiksmingesnės už pastarąsias, ypač juridiniams asmenims. Todėl atitinkamose procedūrose turėtų būti galima taikyti papildomas sankcijas arba priemones, kurios nėra finansinės sankcijos. Tos sankcijos ar priemonės galėtų apimti draudimą gauti tam tikras lengvatas ar finansavimą, leidimų verstis veikla panaikinimą, šaunamųjų ginklų konfiskavimą (nepaisant to, ar jie laikomi teisėtai, ar neteisėtai), šaunamųjų ginklų leidimo panaikinimą ar atsisakymą jį išduoti, teisių, susijusių su šaunamųjų ginklų laikymu ir naudojimu, atėmimą ir draudimą užsiimti tam tikra profesine veikla. Tai neturėtų daryti poveikio teisėjų ar teismų diskrecijai atskirais atvejais skirti tinkamas sankcijas;

(29)ši direktyva turėtų būti taikoma nedarant poveikio nacionalinėje baudžiamojoje teisėje įtvirtintoms bendrosioms taisyklėms ir principams dėl nuosprendžių priėmimo ir bausmių vykdymo atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes. Valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė nustatyti tinkamiausias papildomų sankcijų ar priemonių rūšis. Konkrečiai tuo atveju, jei leidimų verstis veikla, kurią vykdant buvo padaryta atitinkama nusikalstama veika, panaikinimas gali būti pritaikytas kaip sankcija pagal nacionalinę teisę, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad teisėjai ar teismai galėtų patys skirti tokią sankciją arba kad kita kompetentinga institucija būtų informuota ir galėtų veikti pagal nacionalines procesines taisykles;

(30)kad būtų užtikrintas neteisėtos prekybos šaunamaisiais ginklais ir kitų su šaunamaisiais susijusių nusikalstamų veikų tyrimų ir baudžiamojo persekiojimo už jas veiksmingumas, asmenys, atsakingi už tokių veikų tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą už jas, turėtų turėti galimybę naudotis veiksmingomis tyrimo priemonėmis, pavyzdžiui, priemonėmis, kurios naudojamos kovojant su organizuotais ar kitais sunkiais nusikaltimais. Tokios priemonės prireikus turėtų apimti, pavyzdžiui, bet kokio asmeninio turto kratą, ryšio duomenų perėmimą, slaptą sekimą, įskaitant sekimą elektroninėmis priemonėmis, garso įrašų darymą ir laikymą asmeninėse transporto priemonėse ir privačiose vietose ar viešojo transporto priemonėse bei viešosiose vietose, taip pat asmenų atvaizdų darymą ir fiksavimą viešojo transporto priemonėse bei viešosiose vietose, kontroliuojamąjį gabenimą ir finansinius tyrimus;

(31)valstybės narės turėtų turėti galimybę imtis visų būtinų priemonių pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2024/1260 22 8). Siekiant užtikrinti terminologinį suderinamumą su kitais šaunamųjų ginklų teisės aktais, pavyzdžiui, su JT protokolu ir Šaunamųjų ginklų reglamentu, šioje direktyvoje turėtų būti vartojamas terminas „paėmimas“. Šaunamųjų ginklų, pagrindinių komponentų ir šaudmenų paėmimo atžvilgiu paėmimas turėtų būti suprantamas kaip įšaldymas, kaip nurodyta Direktyvoje (ES) 2024/1260;

(32)siekdamos užtikrinti, kad kompetentingos institucijos turėtų pakankamai laiko sudėtingiems tyrimams ir baudžiamajam persekiojimui, valstybės narės turėtų nustatyti taisykles dėl senaties terminų, būtinų siekiant veiksmingai kovoti su nusikalstamomis veikomis, susijusiomis su šaunamaisiais ginklais, nedarant poveikio nacionalinėms taisyklėms, kuriomis tyrimo, baudžiamojo persekiojimo ir vykdymo senaties terminai nenustatomi. Paprastai senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nusikalstamos veikos padarymo momento. Tačiau, kadangi šia direktyva nustatomos minimalios taisyklės, valstybės narės gali numatyti, kad senaties terminas pradedamas skaičiuoti vėliau, t. y. nuo to momento, kai nusikalstama veika buvo atskleista, su sąlyga, kad toks atskleidimo momentas yra aiškiai nustatytas pagal nacionalinę teisę. Pagal šią direktyvą valstybėms narėms leidžiama nustatyti trumpesnius senaties terminus nei šioje direktyvoje numatyti senaties terminai, jei jų teisinėse sistemose tokius trumpesnius senaties terminus galima nutraukti arba sustabdyti veiksmų, kurie gali būti nustatyti pagal nacionalinę teisę, atveju;

(33)visų pirma atsižvelgiant į nusikalstamas veikas padariusių asmenų judumą, taip pat į tarpvalstybinį šioje direktyvoje apibrėžtų nusikalstamų veikų pobūdį bei galimybę vykdyti tarpvalstybinius tyrimus, valstybės narės turėtų nustatyti jurisdikciją veiksmingai kovai su tokiomis nusikalstamomis veikomis. Kai nusikalstamai veikai taikoma daugiau nei vienos valstybės narės jurisdikcija, atitinkamos valstybės narės turėtų bendradarbiauti, kad nustatytų, kuri valstybė narė baudžiamąjį persekiojimą galėtų vykdyti geriausiai, be kita ko, padedama Eurojusto pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1727 23 9). Atitinkama valstybė narė turėtų nustatyti jurisdikciją dėl nusikalstamų veikų, padarytų su tos valstybės narės vėliava plaukiojančiame laive ar toje valstybėje narėje registruotame orlaivyje, atsižvelgdama į susijusius standartus pagal atitinkamas tarptautines konvencijas;

(34)jei nacionalinėms institucijoms, atskleidžiančioms bei tiriančioms su šaunamaisiais ginklais susijusias nusikalstamas veikas, vykdančioms baudžiamąjį persekiojimą už jas ir priimančioms teismo sprendimus dėl jų, trūksta išteklių ir vykdymo užtikrinimo įgaliojimų, tai kyla kliūčių toms nusikalstamoms veikoms veiksmingai užkirsti kelią ir už jas bausti. Dėl išteklių stokos institucijos gali būti nepajėgios imtis veiksmų arba jų vykdymo užtikrinimo veiksmai gali būti apriboti, o tai nusikalstamų veikų vykdytojams gali suteikti galimybę išvengti atsakomybės arba gauti tokias bausmes, kurios neatitinka nusikalstamos veikos sunkumo. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad nacionalinės institucijos, kurios atskleidžia ir tiria su šaunamaisiais ginklais susijusias nusikalstamas veikas, vykdo baudžiamąjį persekiojimą už jas arba priima teismo sprendimus dėl jų, turėtų pakankamai kvalifikuotų darbuotojų ir pakankamai finansinių, techninių ir technologinių išteklių, būtinų jų pareigoms, susijusioms su šios direktyvos įgyvendinimu, veiksmingai vykdyti. Jos taip pat turėtų pagal nacionalinę teisę užtikrinti tinkamą tų institucijų specializacijos lygį su šaunamaisiais ginklais susijusių nusikalstamų veikų srityje. Todėl valstybės narės turėtų nustatyti minimalius kriterijus dėl išteklių ir vykdymo užtikrinimo įgaliojimų. Šiomis aplinkybėmis reikėtų atsižvelgti į valstybių narių konstitucines tradicijas ir teisinės sistemos struktūrą, taip pat į kitas nacionalines aplinkybes;

(35)šaunamųjų ginklų nacionalinių ryšių centrų įsteigimas arba paskyrimas yra viena esminių tarpvalstybinio bendradarbiavimo priemonių, kaip pripažįstama politikos dokumentuose. Todėl kiekviena valstybė narė turėtų įsteigti tokį šaunamųjų ginklų nacionalinį ryšių centrą su panašiomis užduotimis. Pagrindinis tikslas – nustatyti visapusišką požiūrį į integruotą šaunamųjų ginklų kontrolę. Tai turėtų būti daroma strateginiu ir operatyviniu lygmenimis, koordinuotai renkant ir analizuojant informaciją ir ja dalijantis, kad būtų gilinamos žinios apie grėsmes ir geriau informuojamos nacionalinės teisėsaugos institucijos. Šaunamųjų ginklų nacionalinis ryšių centras taip pat gali būti JT šaunamųjų ginklų protokolo 13 straipsnyje nurodytas bendras nacionalinis kontaktinis punktas;

(36)kadangi neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais ir kitos su šaunamaisiais ginklais susijusios nusikalstamos veikos yra tarpvalstybinio pobūdžio, būtinas tvirtas koordinuotas atsakas bei bendradarbiavimas valstybėse narėse ir tarp jų, su atitinkamomis Sąjungos agentūromis ir įstaigomis, atsakingomis už kovą su neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais (įskaitant Eurojustą, Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūrą (Europolą), įsteigtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/794 24 10), ir Europos prokuratūrą) ir tarp jų, atsižvelgiant į jų atitinkamą kompetenciją ir laikantis taikytinos teisinės sistemos, taip pat su kaimyninėmis šalimis, visų pirma plėtros partnerėmis. Todėl turėtų būti veiksmingai naudojamos turimos bendradarbiavimo priemonės ir ištekliai, pavyzdžiui, jungtinės tyrimų grupės ir Eurojusto rengiami koordinaciniai pasitarimai. Kadangi neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais ir kitos su šaunamaisiais ginklais susijusios nusikalstamos veikos yra pasaulinio pobūdžio, reikalingas tarptautinis atsakas, todėl Sąjunga ir jos valstybės narės turi stiprinti bendradarbiavimą su atitinkamomis trečiosiomis šalimis. Siekiant apsaugoti ir gauti elektroninius įrodymus, taip pat būtinas tvirtas koordinuotas atsakas ir bendradarbiavimas;

(37)valstybės narės turėtų kriminalizuoti tik neteisėtą brėžinių, skirtų kovinių šaunamųjų ginklų, pagrindinių komponentų ar šaudmenų gamybai, kūrimą, įsigijimą, turėjimą ir dalijimąsi jais. Valstybės narės gali nuspręsti sukurti specialius leidimus fiziniams ir (arba) juridiniams asmenims, kad jie šiais brėžiniais galėtų naudotis teisėtai. Tai ypač svarbu, kad mokslinių tyrimų institucijos ir šaunamųjų ginklų pramonė galėtų toliau plėtoti adityviosios gamybos metodus. Valstybės narės gali bendradarbiauti, kad palengvintų bendrus brėžinių bandymus ir šių bandymų rezultatų tarpusavio pripažinimą;

(38)pagal šią direktyvą priimtų baudžiamosios teisės priemonių įgyvendinimas turėtų būti proporcingas nusikalstamos veikos pobūdžiui ir aplinkybėms, atsižvelgiant į siekiamus teisėtus tikslus ir jų reikalingumą demokratinėje visuomenėje; taip pat turėtų būti draudžiama visų formų savivalė, rasizmas arba diskriminacija;

(39)siekiant veiksmingai kovoti su šioje direktyvoje apibrėžtomis nusikalstamomis veikomis, būtina, kad kompetentingos valstybių narių institucijos rinktų tikslius, nuoseklius ir palyginamus statistinius duomenis apie tokias nusikalstamas veikas. Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų įdiegta tinkama turimų statistinių duomenų apie šioje direktyvoje apibrėžtas nusikalstamas veikas registravimo, rengimo ir perdavimo skaitmeninė sistema. Svarbu, kad tuos statistinius duomenis valstybės narės naudotų vykdymo užtikrinimo veiklos strateginio ir operatyvinio planavimo, tų nusikalstamų veikų masto ir tendencijų analizės, taip pat piliečių informavimo reikmėms;

(40)kad būtų galima susidaryti išsamų su šaunamaisiais ginklais susijusių nusikalstamų veikų keliamos grėsmės vaizdą ir padėti laiku formuoti politiką, valstybės narės statistinius duomenis apie tas nusikalstamas veikas turėtų perduoti Komisijai praėjus šešeriems metams po perkėlimo į nacionalinę teisę ir po to kas penkerius metus;

(41)duomenys apie paimtus šaunamuosius ginklus turėtų būti saugomi Sąjungos saugykloje, kad valstybėms narėms būtų lengviau bendradarbiauti, visų pirma vykdant tarpvalstybinius tyrimus, baudžiamąjį persekiojimą ir priimant apkaltinamuosius nuosprendžius dėl nusikalstamų veikų, susijusių su šaunamaisiais ginklais;

(42)siekiant užtikrinti, kad svarbiausi statistiniai duomenys būtų renkami, analizuojami, rengiami ir platinami, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kad ji galėtų iš dalies pakeisti priedą. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros 25 11) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti deleguotųjų aktų rengimo darbe, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus turėtų gauti tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams turėtų būti suteikiama galimybė sistemingai dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, atsakingų už deleguotųjų aktų rengimą, posėdžiuose;

(43)Direktyva (ES) 2024/1260 jau taikoma JT šaunamųjų ginklų protokolui. Kadangi šia direktyva įgyvendinamas bei papildomas JT šaunamųjų ginklų protokolas, Turto susigrąžinimo direktyvos taikymo sritis turėtų būti iš dalies pakeista, kad į ją būtų įtraukta ir ši direktyva;

(44)kadangi šios direktyvos tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl poreikio nustatyti Sąjungos masto suderintas taisykles tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(45)šioje direktyvoje paisoma pagrindinių teisių, visų pirma ES pagrindinių teisių chartijos 16 ir 17 straipsnių, atitinkamai susijusių su laisve užsiimti verslu ir teisės į nuosavybę pripažinimu. Be to, šioje direktyvoje laikomasi visų pirma Chartijoje pripažįstamų principų, be kita ko, tokių kaip asmens duomenų apsauga, saviraiškos ir informacijos laisvė, laisvė užsiimti verslu, teisė į veiksmingą teisių gynimo priemonę ir teisingą bylos nagrinėjimą, nekaltumo prezumpcija ir teisė į gynybą, teisėtumo ir nusikalstamos veikos bei sankcijų proporcingumo principai, taip pat teisė nebūti teisiamam ar baudžiamam dukart už tą pačią nusikalstamą veiką. Šia direktyva tos teisės ir principai turėtų būti visapusiškai gerbiami ir atitinkamai įgyvendinami;

(46)pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šią direktyvą ir ji nėra jai privaloma;

(47)[pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 1 bei 2 straipsnius ir nedarant poveikio to protokolo 4 straipsniui, Airija nedalyvauja priimant šią direktyvą ir ji nėra jai privaloma ar taikoma,] ARBA [pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 3 straipsnį Airija [... m. ... ... d. raštu] pranešė apie savo pageidavimą dalyvauti priimant ir taikant šią direktyvą,]

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šia direktyva nustatomos minimalios taisyklės dėl nusikalstamų veikų ir sankcijų šaunamųjų ginklų srityje apibrėžimo, taip pat tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo priemonės ir būtiniausių duomenų apie paimtus šaunamuosius ginklus rinkinio nustatymo taisyklės.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

1. šaunamasis ginklas – šaunamasis ginklas, apibrėžtas Direktyvos (ES) 2021/555 1 straipsnio 1 dalies 1 punkte;

2. pagrindinis komponentas – pagrindinė dalis, apibrėžta Direktyvos (ES) 2021/555 1 straipsnio 1 dalies 2 punkte;

3. šaudmenys – šaudmenys, apibrėžti Direktyvos (ES) 2021/555 1 straipsnio 1 dalies 3 punkte;

4. brėžinys – skaitmeninio techninio projekto rinkmenos, kurios gali būti naudojamos su 3D spausdintuvu, skaitmeniniu būdu valdoma metalo frezavimo mašina ar panašia kompiuterizuota sistema arba kurias, naudojant atitinkamą programinę įrangą, 3D spausdintuvas, skaitmeniniu būdu valdoma metalo frezavimo mašina ar panaši kompiuterizuota sistema gali atpažinti šaunamųjų ginklų, pagrindinių komponentų ar šaudmenų gamybos tikslais;

5. platinimas – pateikimas visuomenei;

6. juridinis asmuo – bet kuris teisės subjektas, turintis tokį statusą pagal taikytiną nacionalinę teisę, išskyrus valstybes ar valstybės valdžios funkcijas vykdančias viešąsias įstaigas ir viešąsias tarptautines organizacijas.

3 straipsnis

Su šaunamaisiais ginklais susijusios nusikalstamos veikos

1.Valstybės narės užtikrina, kad bet kuri iš toliau nurodytų veikų, jei ji tyčinė, būtų laikoma nusikalstama veika (nepriklausomai nuo to, ar ji buvo padaryta internete, ar realiame gyvenime):

(a)šaunamųjų ginklų, jų pagrindinių komponentų ar šaudmenų gamyba arba surinkimas bet kuriomis iš šių aplinkybių:

(i)iš bet kokių neteisėtu būdu pirktų ar parduotų tokių šaunamųjų ginklų pagrindinių dalių arba

(ii)be valstybės narės, kurioje vykdoma gamyba ar surinkimas, kompetentingos institucijos pagal Direktyvos (ES) 2021/555 4 straipsnį išduoto leidimo, arba

(iii)gamybos metu nepažymėjus šaunamųjų ginklų ir pagrindinių komponentų pagal Direktyvos (ES) 2021/555 4 straipsnį;

(b)neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais (t. y. šaunamųjų ginklų, pagrindinių komponentų ar šaudmenų importas, eksportas, įsigijimas, pardavimas, pristatymas, gabenimas ar perdavimas iš vienos valstybės narės ar trečiosios valstybės teritorijos ar per ją į kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės teritoriją ar per ją), vykdoma bet kuriomis iš šių aplinkybių:

(i)nė viena iš atitinkamų valstybių narių ar trečiųjų valstybių tam neišduoda leidimo pagal Direktyvą (ES) 2021/555, Reglamentą (ES) 2025/41, JT šaunamųjų ginklų protokolą arba taikytinus nacionalinės teisės aktus arba

(ii)šaunamieji ginklai, pagrindiniai komponentai ar šaudmenys nėra pažymėti pagal Direktyvos (ES) 2021/555 4 straipsnį arba Reglamento (ES) 2025/41 6 straipsnį;

(c)šaunamųjų ginklų ir pagrindinių komponentų žymens (-ų) klastojimas ar neteisėtas sunaikinimas, pašalinimas arba pakeitimas;

(d)šaunamųjų ginklų, jų pagrindinių komponentų ir šaudmenų laikymas be leidimo ar deklaracijos pagal Direktyvą (ES) 2021/555;

(e)brėžinių kūrimas, įsigijimas, turėjimas ar dalijimasis jais be leidimo;

(f)brėžinių platinimas, kai žinoma, kad brėžiniai gali būti naudojami bet kuriai iš a, b, d ir e punktuose nurodytų nusikalstamų veikų padaryti.

2.Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalies f punkte nurodyta veika taip pat būtų laikoma nusikalstama veika, kai ji padaroma bent dėl didelio aplaidumo.

4 straipsnis

Kurstymas, bendrininkavimas bei kėsinimasis

1.Valstybės narės užtikrina, kad už 3 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos kurstymą ir bendrininkavimą ją vykdant būtų baudžiama kaip už nusikalstamą veiką, nepriklausomai nuo to, ar tai buvo padaryta internete, ar realiame gyvenime.

2.Valstybės narės užtikrina, kad už bandymą padaryti 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką būtų baudžiama kaip už nusikalstamą veiką, nepriklausomai nuo to, ar tai buvo padaryta internete, ar realiame gyvenime.

5 straipsnis

Fiziniams asmenims taikomos sankcijos

1.Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad už 3 ir 4 straipsniuose nurodytas nusikalstamas veikas būtų baudžiama taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas.

2.Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad:

(a)už 3 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytas nusikalstamas veikas būtų baudžiama maksimalia bent aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme;

(b)už 3 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytą nusikalstamą veiką būtų baudžiama maksimalia bent ketverių metų laisvės atėmimo bausme;

(c)už 3 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytą nusikalstamą veiką būtų baudžiama maksimalia bent penkerių metų laisvės atėmimo bausme;

(d)už 3 straipsnio 1 dalies e ir f punktuose nurodytas nusikalstamas veikas būtų baudžiama maksimalia bent dvejų metų laisvės atėmimo bausme.

3.Valstybės narės užtikrina, kad fiziniams asmenims, padariusiems 3 ir 4 straipsniuose nurodytas nusikalstamas veikas, galėtų būti taikomos papildomos baudžiamosios arba nebaudžiamosios sankcijos ar priemonės, tokios kaip:

(a)baudos, kurios yra proporcingos atitinkamo fizinio asmens veikos sunkumui ir individualioms finansinėms bei kitoms aplinkybėms ir, kai aktualu, yra nustatomos tinkamai atsižvelgiant į žalos dydį ir trukmę;

(b)draudimas gauti viešąjį finansavimą, įskaitant draudimą dalyvauti konkursuose ir gauti dotacijas, koncesijas ir licencijas;

(c)draudimas juridiniame asmenyje eiti tokias vadovaujamas pareigas, kokiomis buvo pasinaudota nusikalstamai veikai padaryti;

(d)leidimų laikyti ir naudoti bet kokį šaunamąjį ginklą, pagrindinį komponentą ar šaudmenis panaikinimas;

(e)laikini draudimai kandidatuoti į viešąsias pareigas;

(f)kai yra viešasis interesas ir įvertinus kiekvieną konkretų atvejį, viso teismo sprendimo, susijusio su padaryta nusikalstama veika ir paskirtomis sankcijomis ar priemonėmis, arba jo dalies paskelbimas, kuris gali apimti nuteistų asmenų asmens duomenis tik tinkamai pagrįstais išimtiniais atvejais.

6 straipsnis

Juridinių asmenų atsakomybė

1.Valstybės narės užtikrina, kad juridiniai asmenys galėtų būti traukiami atsakomybėn už 3 ir 4 straipsniuose nurodytas nusikalstamas veikas, jei jas tų juridinių asmenų naudai padarė vadovaujamas pareigas juose einantis asmuo (toliau – vadovaujantis asmuo), veikęs individualiai arba kaip juridinio asmens organo narys ir remdamasis:

(a)įgaliojimu atstovauti juridiniam asmeniui;

(b)įgaliojimu juridinio asmens vardu priimti sprendimus;

(c)įgaliojimu vykdyti kontrolę juridiniame asmenyje.

2.Valstybės narės užtikrina, kad juridiniai asmenys galėtų būti traukiami atsakomybėn už 3 ir 4 straipsniuose nurodytas nusikalstamas veikas, jei dėl vadovaujančio asmens nepakankamos priežiūros ar kontrolės jam pavaldus asmuo galėjo padaryti 3 ir 4 straipsniuose nurodytą nusikalstamą veiką to asmens, trečiojo asmens arba to juridinio asmens naudai.

3.Juridinių asmenų atsakomybė pagal 1 arba 2 dalį netrukdo pradėti baudžiamąjį procesą prieš fizinius asmenis, kurie padarė, kurstė arba buvo bendrininkai darant ar kurstant padaryti 3 ir 4 straipsniuose nurodytas nusikalstamas veikas.

7 straipsnis

Sankcijos juridiniams asmenims

1.Valstybės narės užtikrina, kad pagal 6 straipsnio 1 ir 2 dalis atsakomybėn traukiamas juridinis asmuo už savo nusikalstamą veiką būtų baudžiamas veiksmingomis, proporcingomis ir atgrasomomis baudžiamosiomis arba nebaudžiamosiomis sankcijomis ar priemonėmis.

2.Veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos baudžiamosios arba nebaudžiamosios sankcijos ar priemonės gali apimti baudas pagal baudžiamąją teisę arba baudas ne pagal baudžiamąją teisę ir papildomas baudžiamąsias arba nebaudžiamąsias sankcijas ar priemones, tokias kaip:

(a)teisės į valstybės teikiamas išmokas arba pagalbą atėmimas;

(b)draudimas gauti viešąjį finansavimą, įskaitant draudimą dalyvauti konkursuose ir gauti dotacijas bei koncesijas;

(c)teisės verstis verslo veikla atėmimas;

(d)leidimų verstis veikla, kurią vykdant buvo padaryta nusikalstama veika, panaikinimas;

(e)teisminės priežiūros skyrimas;

(f)likvidavimas teismo nurodymu;

(g)nusikalstamai veikai padaryti panaudotų įmonių uždarymas;

(h)kai yra viešasis interesas, viso teismo sprendimo, susijusio su padaryta nusikalstama veika ir paskirtomis sankcijomis ar priemonėmis, arba jo dalies paskelbimas, nedarant poveikio privatumo ir asmens duomenų apsaugos taisyklėms.

3.Valstybės narės užtikrina, kad juridinis asmuo, traukiamas atsakomybėn pagal 6 straipsnį už 3 straipsnyje nurodytas nusikalstamas veikas, būtų už savo nusikalstamą veiką baudžiamas skiriant baudas pagal baudžiamąją teisę arba ne pagal baudžiamąją teisę. Tokių baudų dydis yra proporcingas juridinio asmens veikos sunkumui ir individualioms, finansinėms ir kitoms aplinkybėms.

4.Valstybės narės užtikrina, kad maksimalus šio straipsnio 3 dalyje nurodytų baudų už 3 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytas nusikalstamas veikas dydis būtų ne mažesnis už didesniąją iš toliau nurodytų sumų:

(a)20 proc. juridinio asmens bendros pasaulinės apyvartos per finansinius metus, ėjusius prieš tuos metus, kuriais buvo padaryta nusikalstama veika, arba per finansinius metus, ėjusius prieš priimant sprendimą skirti baudą;

(b)sumą, atitinkančią 10 mln. EUR.

5.Valstybės narės užtikrina, kad maksimalus šio straipsnio 3 dalyje nurodytų baudų už 3 straipsnio 1 dalies c–f punktuose nurodytas nusikalstamas veikas dydis būtų ne mažesnis už didesniąją iš toliau nurodytų sumų:

(a)10 proc. juridinio asmens bendros pasaulinės apyvartos per finansinius metus, ėjusius prieš tuos metus, kuriais buvo padaryta nusikalstama veika, arba per finansinius metus, ėjusius prieš priimant sprendimą skirti baudą;

(b)sumą, atitinkančią 5 mln. EUR.

6.Valstybės narės gali nustatyti taisykles, taikytinas tais atvejais, kai baudos sumos neįmanoma nustatyti remiantis juridinio asmens bendra pasauline apyvarta per finansinius metus, ėjusius prieš metus, kuriais padaryta nusikalstama veika, arba per finansinius metus, ėjusius prieš priimant sprendimą skirti baudą.

8 straipsnis

Atsakomybę sunkinančios aplinkybės

Kai toliau nurodytos aplinkybės nesudaro 3 ir 4 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų požymių, valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad dėl 3 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų viena ar daugiau iš toliau nurodytų aplinkybių būtų laikomos atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis:

(a)nusikalstamai veikai naudojama 10 ar daugiau šaunamųjų ginklų;

(b)nusikalstamai veikai naudojami A kategorijos šaunamieji ginklai, išvardyti Direktyvos (ES) 2021/555 I priede;

(c)nusikalstama veika yra susijusi su teroristiniu nusikaltimu, apibrėžtu Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/541 26 12) 3 straipsnyje;

(d)nusikalstama veika buvo padaryta veikiant nusikalstamoje organizacijoje, apibrėžtoje Tarybos pagrindų sprendimo 2008/841/TVR 1 straipsnio 1 punkte;

(e)dėl nusikalstamos veikos buvo padarytas sunkus asmens kūno sužalojimas;

(f)nusikalstama veika nulėmė asmens mirtį;

(g)nusikalstama veika yra susijusi su valstybės pareigūnų korupcija;

(h)nusikalstamą veiką eidamas savo pareigas padarė valstybės pareigūnas;

(i)nusikalstamą veiką padarė fizinis arba juridinis asmuo, kuris anksčiau buvo nuteistas už 3 arba 4 straipsnyje nurodytas nusikalstamas veikas galutiniu nuosprendžiu;

(j)šaunamieji ginklai yra neteisėtai gabenami į konflikto zoną ar teritoriją po konflikto arba iš tokios zonos ar teritorijos.

9 straipsnis

Atsakomybę lengvinančios aplinkybės

Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad su 3 ir 4 straipsniuose nurodytomis nusikalstamomis veikomis susijusios informacijos, kurios jos kitaip negalėtų gauti, teikimas administracinėms arba teisminėms institucijoms galėtų būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei ta informacija galėtų padėti siekti bet kurio iš šių tikslų:

(a)užkirsti kelią nusikalstamos veikos padariniams arba juos sušvelninti;

(b)identifikuoti ar nuteisti kitus nusikalstamą veiką padariusius asmenis;

(c)gauti įrodymų;

(d)užkirsti kelią kitoms 3 straipsnyje nurodytoms nusikalstamoms veikoms.

10 straipsnis

Tyrimo priemonės

Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad už 3 ir 4 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų tyrimą ar baudžiamąjį persekiojimą už jas atsakingi asmenys, padaliniai ar tarnybos galėtų naudotis veiksmingomis ir proporcingomis tyrimo priemonėmis, įskaitant priemones, kuriomis naudojamasi organizuoto nusikalstamumo ar kitų sunkių nusikaltimų atvejais.

11 straipsnis

Tvarkymas ir šalinimas

Valstybės narės savo nacionalinėse teisės sistemose patvirtina būtinas priemones, kad jų valdžios institucijų paimti ir konfiskuoti šaunamieji ginklai, pagrindiniai komponentai ir šaudmenys, kurie buvo neteisėtai pagaminti ir kuriais buvo neteisėtai prekiaujama, nepatektų į leidimo neturinčių asmenų rankas, įskaitant priemones tiems šaunamiesiems ginklams, pagrindiniams komponentams ir šaudmenims sunaikinti. Valstybės narės gali nuspręsti dėl kitų šalinimo būdų, jei šaunamieji ginklai arba pagrindiniai komponentai yra pažymėti ir jei tų šaunamųjų ginklų, pagrindinių komponentų ir šaudmenų šalinimo būdai yra užregistruoti.

12 straipsnis

Senaties terminai

1.Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad po 3 ir 4 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų padarymo būtų numatytas pakankamas senaties terminas, kuris būtų proporcingas nusikalstamų veikų sunkumui ir leistų vykdyti tų nusikalstamų veikų tyrimą, baudžiamąjį persekiojimą už jas, teismo procesą ir teismo sprendimų priėmimą dėl jų, kad su jomis būtų galima veiksmingai kovoti. Valstybės narės imasi būtinų priemonių numatyti pakankamam senaties terminui po galutinio apkaltinamojo nuosprendžio už 3 ir 4 straipsniuose nurodytas nusikalstamas veikas, kad būtų galima užtikrinti paskirtų sankcijų vykdymą.

2.1 dalies pirmame sakinyje nurodytas 3 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų senaties terminas yra toks:

(a)bent aštuoneri metai nuo nusikalstamos veikos, už kurią baudžiama maksimalia bent aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme, padarymo;

(b)bent penkeri metai nuo nusikalstamos veikos, už kurią baudžiama maksimalia bent penkerių metų laisvės atėmimo bausme, padarymo;

(c)bent ketveri metai nuo nusikalstamos veikos, už kurią baudžiama maksimalia bent ketverių metų laisvės atėmimo bausme, padarymo;

(d)bent dveji metai nuo nusikalstamos veikos, už kurią baudžiama maksimalia bent dvejų metų laisvės atėmimo bausme, padarymo.

3.1 dalies antrame sakinyje nurodytas 3 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų senaties terminas yra toks:

(a)bent aštuoneri metai nuo galutinio apkaltinamojo nuosprendžio dienos šiais atvejais:

(i)laisvės atėmimo bausmė yra ilgesnė nei penkeri metai;

(ii)laisvės atėmimo bausmė yra skirta už nusikalstamą veiką, už kurią baudžiama maksimalia bent aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme;

(b)bent penkeri metai nuo galutinio apkaltinamojo nuosprendžio dienos šiais atvejais:

(i)laisvės atėmimo bausmė yra ilgesnė nei vieni metai;

(ii)laisvės atėmimo bausmė yra skirta už nusikalstamą veiką, už kurią baudžiama maksimalia bent penkerių metų laisvės atėmimo bausme;

(c)bent ketveri metai nuo galutinio apkaltinamojo nuosprendžio dienos šiais atvejais:

(i)laisvės atėmimo bausmė yra iki vienų metų;

(ii)laisvės atėmimo bausmė skirta už nusikalstamą veiką, už kurią baudžiama maksimalia bent ketverių metų laisvės atėmimo bausme;

(d)bent dveji metai nuo galutinio apkaltinamojo nuosprendžio dienos šiais atvejais:

(i)laisvės atėmimo bausmė yra iki vienų metų;

(ii)laisvės atėmimo bausmė yra skirta už nusikalstamą veiką, už kurią baudžiama maksimalia bent dvejų metų laisvės atėmimo bausme.

4.4 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų senaties terminai atitinka 3 straipsnyje nurodytos susijusios nusikalstamos veikos senaties terminą.

5.Nukrypdamos nuo 2 dalies a punkto ir 3 dalies a punkto, valstybės narės gali nustatyti trumpesnį nei aštuonerių metų, bet ne trumpesnį nei ketverių metų senaties terminą, jei toks terminas tam tikrų veiksmų atveju gali būti nutrauktas arba sustabdytas.

13 straipsnis

Jurisdikcija

1.Kiekviena valstybė narė nustato savo jurisdikciją dėl 3 ir 4 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų, jei:

(a)visa nusikalstama veika arba jos dalis buvo padaryta valstybės narės teritorijoje;

(b)nusikalstama veika buvo padaryta joje registruotame ar su jos vėliava plaukiojančiame laive arba joje registruotame arba su jos vėliava skraidančiame orlaivyje;

(c)nusikalstamą veiką padaręs asmuo yra jos pilietis.

2.Valstybė narė praneša Komisijai, jei nusprendžia išplėsti savo jurisdikciją ir įtraukti 3 ir 4 straipsniuose nurodytą vieną ar daugiau nusikalstamų veikų, kurios buvo padarytos ne jos teritorijoje, jei:

(a)nusikalstamą veiką padariusio asmens įprastinė gyvenamoji vieta yra jos teritorijoje;

(b)nusikalstama veika padaryta jos teritorijoje įsteigto juridinio asmens naudai;

(c)nusikalstama veika padaryta juridinio asmens naudai, kai visas jo verslas arba jo dalis vykdoma jos teritorijoje;

(d)nusikalstama veika padaryta prieš vieną ar daugiau iš jos piliečių ar nuolatinių gyventojų.

3.1 dalies c punkte nurodytais atvejais kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad jos naudojimuisi jurisdikcija nebūtų taikoma nė viena iš šių sąlygų:

(a)veikos laikomos nusikalstamomis jų padarymo vietoje;

(b)baudžiamasis persekiojimas gali būti pradėtas tik po to, kai buvo perduota informacija iš vietos, kurioje buvo padaryta nusikalstama veika, valstybės.

4.Jei 3 ir 4 straipsniuose nurodyta nusikalstama veika priklauso daugiau nei vienos valstybės narės jurisdikcijai, tos valstybės narės bendradarbiauja siekdamos nustatyti, kuri valstybė narė vykdys baudžiamąjį procesą. Prireikus, laikantis Tarybos pamatinio sprendimo 2009/948/TVR 27 13) 12 straipsnio 2 dalies, klausimas perduodamas Eurojustui.

14 straipsnis

Mokymas

Nedarant poveikio teismų nepriklausomumui ir atsižvelgiant į teismų sistemų darbo organizavimo skirtumus Sąjungoje, valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad teisėjams, prokurorams, policijos pareigūnams ir teismo darbuotojams, taip pat baudžiamosiose bylose dalyvaujančių kompetentingų institucijų darbuotojams būtų reguliariai rengiami specializuoti mokymai, susiję su 1 straipsnyje nurodyta šios direktyvos taikymo sritimi ir tinkami pagal tokių teisėjų, prokurorų, policijos pareigūnų ir teismo darbuotojų, taip pat kompetentingų institucijų darbuotojų pareigas.

15 straipsnis

Kompetentingų valstybės narės institucijų veiklos koordinavimas ir bendradarbiavimas

1.Kiekviena valstybė narė paskiria vieną bendrą šaunamųjų ginklų nacionalinį ryšių centrą visų jos kompetentingų institucijų, dalyvaujančių užkertant kelią su šaunamaisiais ginklais susijusioms nusikalstamoms veikoms ir kovojant su jomis, veiklai koordinuoti ir bendradarbiavimui užtikrinti strateginiu ir operatyviniu lygmenimis. Šaunamųjų ginklų nacionalinis ryšių centras atlieka bent šias užduotis:

(a)renka ir analizuoja informaciją apie šaunamuosius ginklus, jų pagrindinius komponentus, šaudmenis bei brėžinius ir ja keičiasi strateginiais ir operatyviniais tikslais, atsižvelgdamas į Sąjungos ir nacionalinėje teisėje nustatytas ribas;

(b)užtikrina, kad būtų sukurta ir reguliariai atnaujinama išsami informacija apie grėsmę, siejamą su nusikalstamomis veikomis, susijusiomis su šaunamaisiais ginklais;

(c)užtikrina, kad būtų renkama ir registruojama visa informacija apie šaunamųjų ginklų, siejamų su nusikalstamomis veikomis, paėmimą. Tam taip pat reikia visos būtinos prieigos prie nacionalinių ir tarptautinių duomenų bazių, kad būtų galima atitinkamai keistis informacija, be kita ko, vykdant 17 straipsnyje nustatytas pareigas;

(d)remia nusikalstamų veikų tyrimus, laikydamasis taikytinoje Sąjungos ir nacionalinėje teisėje nustatytų apribojimų ir ypatingą dėmesį skirdamas šaunamųjų ginklų, apibrėžtų Direktyvos (ES) 2021/555 1 straipsnio 1 dalies 13 punkte, atsekamumui;

(e)techniniu lygmeniu veikia kaip nacionalinis kontaktinis punktas, tvarkantis tarptautinės pagalbos prašymus, visų pirma tuos, kuriuos teikia Europos specialistų grupės, užsiimančios klausimais, kurie yra svarbūs kovojant tiek su nusikalstamomis veikomis, susijusiomis su šaunamaisiais ginklais, tiek su susijusiais pažeidimais;

(f)skatina tarptautinį bendradarbiavimą.

2.Valstybės narės užtikrina, kad būtų įsteigti šaunamųjų ginklų nacionaliniai ryšių centrai, turintys tinkamą struktūrą, pavyzdžiui, specialų padalinį, departamentą ar centrą, ir kad jiems būtų skirta pakankamai darbuotojų ir išteklių, siekiant užtikrinti jų veiklos tęstinumą ir efektyvumą.

16 straipsnis

Valstybių narių, Komisijos ir Sąjungos įstaigų, organų ir agentūrų bendradarbiavimas

1.Jei įtariama, kad 3 ir 4 straipsniuose nurodytos nusikalstamos veikos yra tarpvalstybinio pobūdžio, atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos su tomis nusikalstamomis veikomis susijusią informaciją perduoda atitinkamiems kompetentingiems subjektams.

2.Nedarant poveikio tarpvalstybinio bendradarbiavimo ir savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose taisyklėms, valstybės narės, Eurojustas, Europolas, Europos prokuratūra ir Komisija pagal savo atitinkamą kompetenciją bendradarbiauja tarpusavyje kovodami su 3 ir 4 straipsniuose nurodytomis nusikalstamomis veikomis. Šiuo tikslu Eurojustas, kai tinkama, teikia techninę ir operatyvinę pagalbą, kurios reikia kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, kad būtų palengvintas jų vykdomų tyrimų koordinavimas. Prireikus pagalbą gali teikti Komisija.

3.Valstybės narės gali nuspręsti sudaryti palankesnes sąlygas bendrai išbandyti brėžinius, kurie, kaip įtariama, yra sukurti šaunamiesiems ginklams, pagrindiniams komponentams ar šaudmenims gaminti.

17 straipsnis

Paimtų šaunamųjų ginklų registravimas

1.Valstybės narės užtikrina, kad paimti šaunamieji ginklai būtų registruojami naudojant priede nustatytą būtiniausių duomenų rinkinį.

2.Komisijai pagal 19 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų iš dalies keičiamas priede nustatytas būtiniausių duomenų rinkinys, jei iš surinktų duomenų analizės matyti, jog trūksta kokio nors duomenų elemento, kad būtų galima susidaryti išsamų vaizdą apie grėsmes.

18 straipsnis

Statistiniai duomenys

1.Valstybės narės užtikrina, kad būtų įdiegta anonimizuotų statistinių duomenų apie 3 ir 4 straipsniuose nurodytas nusikalstamas veikas rinkimo, analizės, rengimo ir platinimo skaitmeninė sistema.

2.Iki šeštųjų metų po perkėlimo į nacionalinę teisę liepos 31 d. (o po to kas penkerius metus) valstybės narės Komisijai pateikia 1 dalyje nurodytus penkerių ankstesnių metų statistinius duomenis. Valstybės narės tuos duomenis Komisijai gali teikti kasmet. Tie duomenys apima bent jau esamus duomenis apie:

(a)valstybių narių užregistruotų nusikalstamų veikų ir nusikalstamų veikų, dėl kurių priimtas teismo sprendimas, skaičių, duomenis suskirstant pagal nusikalstamas veikas;

(b)nutrauktų teismo bylų (be kita ko, dėl to, kad suėjo atitinkamos nusikalstamos veikos senaties terminas) skaičių, duomenis suskirstant pagal nusikalstamas veikas;

(c)baudžiamojon atsakomybėn patrauktų fizinių asmenų skaičių, duomenis suskirstant pagal nusikalstamas veikas;

(d)nuteistų fizinių asmenų skaičių, duomenis suskirstant pagal nusikalstamas veikas;

(e)baudžiamojon atsakomybėn patrauktų juridinių asmenų skaičių, duomenis suskirstant pagal nusikalstamas veikas;

(f)nuteistų juridinių asmenų skaičių, duomenis suskirstant pagal nusikalstamas veikas;

(g)paskirtų sankcijų rūšis ir dydį;

(h)paimtų šaunamųjų ginklų skaičių.

3.Valstybės narės bent kartą per mėnesį Europolui skaitmeniniu būdu pateikia duomenis apie paimtus šaunamuosius ginklus, užregistruotus pagal 17 straipsnio 1 dalį.

4.Valstybės narės 2 dalyje nurodytus duomenis saugo bent 20 metų.

19 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.17 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui.

3.Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 17 straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.Pagal 17 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jei per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jei dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

20 straipsnis

Direktyvos (ES) 2024/1260 pakeitimas

Direktyvos (ES) 2024/1260 2 straipsnio 1 dalis papildoma šiuo punktu:

„Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) xxx/xxx dėl kovos su nusikalstamomis veikomis, susijusiomis su šaunamaisiais ginklais“.

21 straipsnis

Ataskaitų teikimas

Ne vėliau kaip [aštuntųjų metų po šios direktyvos įsigaliojimo] spalio 31 d. (po to – kas penkerius metus) Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą, kurioje įvertinama šios direktyvos pridėtinė vertė kovojant su nusikalstamomis veikomis, susijusiomis su šaunamaisiais ginklais.

Ne vėliau kaip [aštuntųjų metų po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] liepos 31 d. (po to – kas penkerius metus) valstybės narės Komisijai pateikia informaciją, būtiną tai ataskaitai parengti, įskaitant šios direktyvos įgyvendinimo ir veiksmų, kurių imtasi pagal 14–16 straipsnius, santrauką, ypatingą dėmesį skirdamos tarpvalstybiniam bendradarbiavimui. Valstybės narės taip pat pateikia konkrečią informaciją apie 8 straipsnio įgyvendinimą ir apie tai, kokį poveikį sankcijų dydžiui turėjo atitinkamos atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Remdamasi įvertinimu Komisija prireikus sprendžia dėl atitinkamų tolesnių veiksmų.

22 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų pradėta laikytis ne vėliau kaip [24 mėnesiai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos]. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

23 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

24 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva pagal Sutartis skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas / Pirmininkė Pirmininkas / Pirmininkė

[...] [...]

TEISĖS AKTO PASIŪLYMO FINANSINIO POVEIKIO IR SKAITMENINIŲ ASPEKTŲ PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl kovos su neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais ir su šaunamaisiais ginklais susijusiomis nusikalstamomis veikomis

1.2.Atitinkama politikos sritis (-ys)

Pagrindinės susijusios politikos sritys yra šaunamieji ginklai ir baudžiamoji teisė. Tačiau svarbios ir kitos politikos sritys: vidaus saugumas, organizuotas nusikalstamumas, terorizmas, prekyba narkotikais ir turto susigrąžinimas.

1.3.Tikslas (-ai)

1.3.1.Bendrasis tikslas (-ai)

Bendrasis pasiūlymo tikslas – sustiprinti Sąjungos gyventojų apsaugą nuo neteisėtų šaunamųjų ginklų keliamos grėsmės. Siekiant bendrojo tikslo svarbu sumažinti neteisėtų šaunamųjų ginklų skaičių ir apriboti neteisėtų šaunamųjų ginklų rinkos veikimą ES, sumažinti skirtumus tarp ES valstybių narių ir suderinti su šaunamaisiais ginklais susijusių nusikalstamų veikų apibrėžtis ir sankcijas už tokias veikas visose valstybėse narėse, taip pat pagerinti informuotumą apie bendrą šaunamųjų ginklų keliamos grėsmės padėtį gerinant duomenų prieinamumą ir kokybę.

1.3.2.Konkretus tikslas (-ai)

Konkretūs tikslai

1. Sudaryti geresnes sąlygas tirti su šaunamaisiais ginklais susijusias nusikalstamas veikas ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už jas.

2. Vykdymo užtikrinimo veiksmus, kai padaromos su šaunamaisiais ginklais susijusios nusikalstamos veikos, pritaikyti ateities poreikiams.

3. Užtikrinti atitinkamų rūšių ir dydžių veiksmingas, atgrasomas ir proporcingas sankcijas už nusikalstamas veikas, susijusias su šaunamaisiais ginklais.

4. Gerinti teisėsaugos ir teisminį bendradarbiavimą ir suderintą duomenų apie nusikalstamas veikas, susijusias su šaunamaisiais ginklais, rinkimą.

1.3.3.Numatomas rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

Pagrindinis numatomas iniciatyvos rezultatas – gerinti ES kovos su nusikalstamomis veikomis, susijusiomis su šaunamaisiais ginklais, teisinę sistemą ir stiprinti vykdymo užtikrinimą nacionaliniu lygmeniu. Pripažįstama, kad baudžiamoji teisė yra kraštutinė priemonė, jei kitų priemonių nepakako reikalavimų vykdymui užtikrinti, o šiuo atveju tai labai svarbu Sąjungos šaunamųjų ginklų įstatymų vykdymui užtikrinti. Direktyva bus suderintos su šaunamaisiais ginklais susijusių nusikalstamų veikų apibrėžtys ir atitinkamos sankcijos. Taip bus palengvintas tarpvalstybinis bendradarbiavimas. Be to, įpareigojimas įsteigti šaunamųjų ginklų nacionalinius ryšių centrus taip pat padės užtikrinti geresnį valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą. Galiausiai, nustačius būtiniausių duomenų rinkinį paimtiems šaunamiesiems ginklams registruoti, bus galima susidaryti išsamesnį vaizdą apie grėsmę. Tai palengvins neteisėtų šaunamųjų ginklų reiškinio analizę ES lygmeniu, padės nustatyti tendencijas bei modus operandi ir suteiks priemonę tyrėjams ir politikos formuotojams. Be to, šis suderintas duomenų rinkinys ir atitinkamos nacionalinės duomenų bazės kartu su Europos šaunamųjų ginklų centru taip pat palengvins kitų suinteresuotųjų subjektų, pavyzdžiui, Komisijos ar UNODC, vykdomą duomenų rinkimą.

1.3.4.Veiklos rezultatų rodikliai

Nurodyti pažangos ir laimėjimų stebėsenos rodiklius.

Šio pasiūlymo sėkmės nebuvo įmanoma įvertinti pagal aiškius atskaitos kriterijus, nes nepakanka sisteminės informacijos apie nusikaltimų, susijusių su šaunamaisiais ginklais, mastą ir kovos su jais pastangas atskirose valstybėse narėse. Vis dėlto buvo sukurta stebėsenos sistema (poveikio vertinimo 10 priedas), kurią sudaro šie rodikliai:

su įvairiomis nusikalstamomis veikomis susijusių tyrimų, baudžiamojo persekiojimo atvejų ir apkaltinamųjų nuosprendžių skaičius.

Sėkmė: stabilus ir didėjantis bylų kiekvienoje valstybėje narėje skaičius;

ypatingas dėmesys tyrimų, baudžiamojo persekiojimo atvejų ir apkaltinamųjų nuosprendžių, susijusių su privačiai pagamintais šaunamaisiais ginklais, skaičiui.

Sėkmė: visos valstybės narės savo nacionalinėse strategijose ir teisėsaugos institucijų atsakymuose ypatingą dėmesį skiria privačiai pagamintiems šaunamiesiems ginklams. Specialūs EMPACT šaunamųjų ginklų srities veiksmai, susiję su brėžinių bandymais. Duomenų apie privačiai pagamintus šaunamuosius ginklus įtraukimas į nacionalines paimtų šaunamųjų ginklų duomenų bazes, taip pat į šaunamųjų ginklų modulį Europolo šaunamųjų ginklų centre;

fiziniams ir juridiniams asmenims skirtų piniginių baudų dydžiai, laisvės atėmimo bausmių dydžiai, visapusiškas papildomų sankcijų taikymas, papildomų sankcijų rūšys ir skaičius.

Sėkmė: mažiausių sankcijų dydžių padidinimas laikantis sutartų mažiausių maksimalių sankcijų. Skiriamos sankcijos apima visų rūšių ir dydžių sankcijas (įskaitant platesnį papildomų sankcijų taikymą). sistemingai taikomas pelno konfiskavimas;

EMPACT šaunamųjų ginklų srities veiksmų tąsa, bylų dėl šaunamųjų ginklų skaičius Eurojuste ir JTG skaičius Eurojuste, SIENA pranešimų skaičius Europole, įsteigtų ir visapusiškai veikiančių šaunamųjų ginklų nacionalinių ryšių centrų skaičius.

Sėkmė: šaunamieji ginklai tebėra vienas iš EMPACT ciklo prioritetų. Tarpvalstybinio bendradarbiavimo padidėjimas pasireiškia tuo, kad daugėja bylų, kuriomis dalijamasi su Eurojustu ir Europolu. Visos valstybės narės turi šaunamųjų ginklų nacionalinius ryšių centrus, kurie vykdo daugiau kaip 75 proc. užduočių, dėl kurių susitarta Tarybos išvadose;

suderinto duomenų apie paimtus šaunamuosius ginklus rinkinio naudojimas ir Europolui siunčiamas užregistruotų paimtų šaunamųjų ginklų kiekis, kuris turi būti įtrauktas į Europos šaunamųjų ginklų centro duomenų bazę.

Sėkmė: visos valstybės narės naudojasi sutartu būtiniausių duomenų apie paimtus šaunamuosius ginklus rinkiniu, kuris yra integruotas į Europolo šaunamųjų ginklų centrą, veikiantį kaip ES paimtų šaunamųjų ginklų duomenų bazė;

statistinių duomenų rinkimas valstybėse narėse.

Sėkmė: visos valstybės narės statistinius duomenis atsiunčia po 5 metų, o 30 proc. valstybių narių duomenis siunčia kasmet savanoriškai.

1.4.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:

☑nauju veiksmu

☐nauju veiksmu, kai bus įgyvendintas bandomasis projektas ir (arba) atlikti parengiamieji veiksmai 28 (1)

☐esamo veiksmo galiojimo pratęsimu

☐vieno ar daugiau veiksmų sujungimu arba nukreipimu į kitą (naują) veiksmą

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

Yra trijų rūšių reikalavimai, atitinkantys trumpalaikius, vidutinės trukmės ir ilgalaikius tikslus.

Trumpalaikiai reikalavimai: valstybės narės perkelia Direktyvą į nacionalinę teisę per 24 mėnesius. Tokių priemonių pavyzdžiai:

valstybės narės užtikrina, kad pasiūlymo 3 straipsnyje nurodyti veiksmai būtų laikomi nusikalstama veika, kai jie atliekami tyčia.

Valstybės narės imasi būtinų priemonių kriminalizuoti su šaunamaisiais ginklais susijusiems nusikaltimams artimus nusikaltimus.

Valstybės narės nustato sankcijas fiziniams ir juridiniams asmenims už nusikaltimus, susijusius su šaunamaisiais ginklais. Valstybės narės apibrėžia sunkinančias ir lengvinančias su šaunamaisiais ginklais susijusių nusikaltimų aplinkybes.

Valstybės narės nustato tyrimo priemones.

Kiekviena valstybė narė imasi reikiamų priemonių, kad nustatytų savo jurisdikciją pasiūlyme nurodytoms nusikalstamoms veikoms.

Kiekviena valstybė narė įsteigia veikiantį šaunamųjų ginklų nacionalinį ryšių centrą.

Kiekviena valstybė narė į savo nacionalines duomenų bazes įtraukia būtiniausių duomenų apie paimtus šaunamuosius ginklus rinkinį.

Vidutinės trukmės laikotarpio reikalavimai:

nedarant poveikio tarpvalstybinio bendradarbiavimo ir savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose taisyklėms, valstybės narės, Eurojustas, Europos prokuratūra ir Komisija, neviršydami savo atitinkamos kompetencijos, bendradarbiauja tarpusavyje kovodami su 3 ir 4 straipsniuose nurodytomis nusikalstamomis veikomis.

Valstybės narės užtikrina, kad pareigūnams, kurie atskleidžia, tiria su šaunamaisiais ginklais susijusias nusikalstamas veikas, vykdo baudžiamąjį persekiojimą už jas arba priima teismo sprendimus dėl jų, (pavyzdžiui, teisėjams, prokurorams, policijos pareigūnams ir teismo darbuotojams, taip pat kompetentingų valdžios institucijų darbuotojams) būtų rengiami reguliarūs specializuoti mokymai, tinkami pagal jų pareigas.

Nedarydamos poveikio Sąjungos teismų nepriklausomumui ir teismų struktūrų skirtumams, valstybės narės prašo asmenų, kurie atsakingi už teisėjų, prokurorų, policijos pareigūnų ir tų kompetentingų institucijų darbuotojų, kurie dalyvauja baudžiamuosiuose procesuose ir tyrimuose, mokymą, organizuoti tinkamą mokymą, kad būtų įgyvendinti šios direktyvos tikslai.

Valstybės narės iš kiekvienos kompetentingos valdžios institucijos renka sistemingus patikimus naujausius statistinius duomenis apie nusikaltimus, susijusius su šaunamaisiais ginklais, siekdamos kuo nuoseklesnio ir suderinamesnio atitinkamos informacijos palyginimo ir analizės.

Valstybės narės kas mėnesį Europolui perduoda duomenis apie užregistruotus paimtus šaunamuosius ginklus.

Ilgalaikiai reikalavimai:

kas penkerius metus valstybės narės Komisijai siunčia visą statistinę informaciją. Kas penkerius metus valstybės narės informuoja Komisiją apie 14–16 straipsnių įgyvendinimo rezultatus.

Kas penkerius metus Komisija skelbia ataskaitą, kurioje išdėstomi valstybių narių surinkti statistiniai duomenys.

Kas penkerius metus Komisija skelbia ataskaitą, kurioje įvertinamas Direktyvos poveikis, ir apsvarsto, ar reikia imtis atitinkamų tolesnių veiksmų.

1.5.2.ES dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame skirsnyje „ES dalyvavimo pridėtinė vertė“ – ES veiksmais užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

Priežastys imtis veiksmų ES lygmeniu (ex ante). Nepaisant to, kad buvo ratifikuotas JT šaunamųjų ginklų protokolas, Komisijos užsakytas parengiamasis tyrimas parodė, kad į nacionalinę teisę ne iki galo perkeltas įpareigojimas kriminalizuoti su šaunamaisiais ginklais susijusias nusikalstamas veikas. Be to, tyrimas parodė, kad keliose valstybėse narėse sankcijos ir sankcijų dydžiai yra maži. Dėl nepakankamo sankcijų dydžio kai kuriose valstybėse narėse neįmanoma užtikrinti vienodų sąlygų visoje ES.

Poveikio vertinimas taip pat parodė, kad tarpvalstybinis bendradarbiavimas padedant Europolui ir Eurojustui, palyginti su kitais nusikaltimais, yra menkas. Be to, praėjus ne vieniems metams, kai valstybėms narėms buvo rekomenduojama įsteigti šaunamųjų ginklų nacionalinį ryšių centrą ir jam priskirti tinkamas užduotis, tik 8 valstybės narės turi šaunamųjų ginklų nacionalinius ryšių centrus, kurie vykdo daugiau kaip 75 proc. Tarybos išvadose sutartų užduočių.

Be to, po trejus metus trukusių diskusijų kovos su neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais ir Šaunamųjų ginklų direktyvos įgyvendinimo ekspertų grupė pasiekė preliminarų susitarimą dėl būtiniausių duomenų rinkinio paimtiems šaunamiesiems ginklams registruoti. Tačiau dalyvavę ekspertai taip pat pareiškė, kad, nesant teisinės pareigos naudoti šį duomenų rinkinį, jie nenumato didelių pokyčių.

Numatoma sukurti ES pridėtinė vertė (ex post). Šia iniciatyva bus suderintos su šaunamaisiais ginklais susijusių nusikalstamų veikų apibrėžtys visoje ES ir bus nustatytos mažiausios maksimalios sankcijos. Pateikiant tikslesnes teisines sąvokų apibrėžtis ir suderinant sankcijų dydžius, taip pat numatant tarpvalstybinio bendradarbiavimo tarp valstybių narių priemones ir pareigas, šia direktyva bus sudarytos vienodesnės sąlygos – lygiavertis dėmesys baudžiamajai teisei visoje ES, taip pat bus palengvintas tarpvalstybinis bendradarbiavimas dėl tyrimų ir baudžiamojo persekiojimo.

Įpareigojimas įsteigti visapusiškai veikiančius šaunamųjų ginklų nacionalinius ryšių centrus palengvins bendradarbiavimą ir koordinavimą valstybėse narėse ir tarpvalstybiniu mastu. Be to, įpareigojimas naudoti būtiniausių duomenų rinkinį paimtiems šaunamiesiems ginklams registruoti ir šios informacijos perdavimas Europolui leis susidaryti išsamesnį vaizdą apie grėsmę.

Veiksminga ES masto baudžiamosios teisės politika su šaunamaisiais ginklais susijusių nusikalstamų veikų srityje gali būti naudinga siekiant ir kitų ES politikos tikslų. Su šaunamaisiais ginklais susiję nusikaltimai dažnai yra susiję su kitų formų nusikaltimais, pavyzdžiui, su prekyba narkotikais, terorizmu, organizuotu nusikalstamumu, pinigų plovimu, turto prievartavimu, prekyba žmonėmis ir kt. Veiksmingesni ES teisės aktai dėl nusikaltimų, susijusių su šaunamaisiais ginklais, prisidėtų prie veiksmingų baudžiamosios teisėsaugos strategijų ES ir nacionaliniu lygmenimis, kuriomis būtų atsižvelgiama į visus svarbius nusikalstamos sąveikos aspektus.

1.5.3.Panašios patirties išvados

Nors galiojančiuose Sąjungos šaunamųjų ginklų teisės aktuose įtvirtinta nuostata, kad už taisyklių pažeidimus turi būti taikomos veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos sankcijos, parengiamasis tyrimas parodė, kad įgyvendinimas ir sankcijų dydžiai labai skiriasi. Patirtis kitose politikos srityse rodo, kad reikia nuoseklios baudžiamosios politikos visoje Sąjungoje, pagal kurią būtų šalinamos spragos, kuriomis gali naudotis nusikaltėliai, ir būtų kovojama su neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais, nesusiduriant su švelnesnių jurisdikcijų keliamomis problemomis.

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Šis pasiūlymas dera su:

2025 m. balandžio mėn. paskelbta naująja Europos vidaus saugumo strategija „ProtectEU“, kurioje pakartojama, kad šaunamieji ginklai yra vienas iš pagrindinių veiksnių, sudarančių sąlygas organizuotų nusikalstamų grupių vykdomam vis didesniam smurtui;

– „Vieningi prieš terorą“: 2025 m. gruodžio mėn. pristatyta ES terorizmo ir smurtinio ekstremizmo prevencijos ir kovos su jais darbotvarke;

2020–2025 m. ES kovos su neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais veiksmų planu;

– 2021–2025 m. ES kovos su organizuotu nusikalstamumu strategija, kurioje neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais įvardyta kaip vienas iš ES kovos su organizuotu nusikalstamumu prioritetų.

Bendrieji šio pasiūlymo tikslai remiami pagal daugiametę finansinę programą, o joje daug dėmesio skiriama finansavimo veiklai, kuria siekiama didinti ES vidaus saugumą. Bus išlaikyta tam tikra sinergija su iki tol buvusiomis programomis. Pavyzdys galėtų būti pagal pasiūlymą vykdoma mokymo veikla, kurios didžioji dalis jau vykdoma ir kurią vykdo CEPOL ir FRONTEX, organizuodamos teisėsaugos pareigūnų mokymą.

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

Siekiant įvykdyti naujus pasiūlyme numatytus įpareigojimus, pavyzdžiui, stebėti situaciją, aktyvinti mokymus, teikti tam tikrą informaciją ir didinti sąmoningumą, Komisija turės įdėti papildomų pastangų. Dedant minėtas pastangas bus pasikliaujama Migracijos ir vidaus reikalų GD, kadangi daugumai toliau išvardytų užduočių reikės tam tikro laiko valdymo ir tam tikrų papildomų išlaidų.

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) ir jo (jos) finansinio poveikio trukmė

☐trukmė ribota

☐galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD],

☐įsipareigojimų asignavimų finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM, o mokėjimų asignavimų – nuo MMMM iki MMMM.

☑trukmė neribota

įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.Planuojamas (-i) biudžeto vykdymo metodas (-ai) 29 (2)

☑Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

☑padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

☐vykdomųjų įstaigų.

☐Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis.

☐Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis perduodant:

☐trečiosioms šalims arba jų paskirtoms įstaigoms;

☐tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

☐Europos investicijų bankui ir Europos investicijų fondui;

☐įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 70 ir 71 straipsniuose;

☐viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms;

☐įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, kai joms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

☐įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurioms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

☐atitinkamame pagrindiniame akte nurodytoms įstaigoms ar asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus bendros užsienio ir saugumo politikos srityje pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį;

☐valstybėje narėje įsteigtoms įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė arba Sąjungos teisė ir kurioms pagal konkrečių sektorių taisykles gali būti patikėtas Sąjungos lėšų arba biudžeto garantijų įgyvendinimas, kai tokias įstaigas kontroliuoja viešosios teisės reglamentuojamos įstaigos arba įstaigos, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, ir joms kontrolės įstaigos suteikia tinkamas finansines garantijas solidariosios atsakomybės forma arba lygiavertes finansines garantijas, kurios kiekvienam veiksmui gali būti apribotos iki didžiausios Sąjungos paramos sumos.

Pastabos

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

Kas penkerius metus Komisija skelbia ataskaitą, kurioje išdėstomas Direktyvos poveikis. Šioje ataskaitoje apžvelgiama, kaip valstybės narės įgyvendina įvairias nuostatas, ir pateikiama pagal šią direktyvą surinktų duomenų statistinė apžvalga.

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os)

2.2.1.Biudžeto vykdymo metodo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

Kadangi pasiūlymas turi poveikį Komisijos, o tiksliau – jos Migracijos ir vidaus reikalų GD darbui, ES biudžetas bus įgyvendintas laikantis tiesioginio valdymo principų. Vadovaujantis patikimo finansų valdymo principu, biudžetas vykdomas atliekant efektyvią ir veiksmingą vidaus kontrolę.

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą vidaus kontrolės sistemą (-as)

Šiuo etapu konkrečios rizikos nenustatyta.

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės išlaidų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)

Komisijos vykdomo tiesioginio kontrolės valdymo išlaidas galima apskaičiuoti remiantis tuo, kiek laiko Migracijos ir vidaus reikalų GD darbuotojai skirs kontrolei. Numatoma, kad 2026 ir 2027 m. tai sudarys 50 proc. vieno etato ekvivalento, o vėliau jis sumažės iki 20 proc. etato ekvivalento.

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Pažyma susijusi su personalo išlaidomis ir viešaisiais pirkimais, todėl taikomos standartinės tokio tipo išlaidų taisyklės.

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija	Biudžeto eilutė	Išlaidų rūšis	Įnašas
	Numeris	DA / NDA 30(3)	ELPA šalių 31(4)	valstybių kandidačių ir potencialių kandidačių 32(5)	kitų trečiųjų valstybių	kitų asignuotųjų pajamų
7	Europos viešasis administravimas	DA / NDA	NĖRA	NĖRA	NĖRA	NĖRA

Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija	Biudžeto eilutė	Išlaidų rūšis	Įnašas
	Numeris	DA / NDA	ELPA šalių	valstybių kandidačių ir potencialių kandidačių	kitų trečiųjų valstybių	kitų asignuotųjų pajamų
	[XX.YY.YY.YY]	DA / NDA	TAIP / NE	TAIP / NE	TAIP / NE	TAIP / NE
	[XX.YY.YY.YY]	DA / NDA	TAIP / NE	TAIP / NE	TAIP / NE	TAIP / NE
	[XX.YY.YY.YY]	DA / NDA	TAIP / NE	TAIP / NE	TAIP / NE	TAIP / NE

3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams

3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka

☑Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

☐Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

3.2.1.1.Patvirtinto biudžeto asignavimai

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija		Numeris
GD: <.......>			Metai 2024		Metai 2025		Metai 2026		Metai 2027		IŠ VISO DFP 2021–2027
Veiklos asignavimai
Biudžeto eilutė	Įsipareigojimai	(1a)									0,000
	Mokėjimai	(2a)									0,000
Biudžeto eilutė	Įsipareigojimai	(1b)									0,000
	Mokėjimai	(2b)									0,000
Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami iš konkrečių programų paketo lėšų 33(6)
Biudžeto eilutė		(3)									0,000
IŠ VISO asignavimų <….> GD	Įsipareigojimai	= 1a + 1b + 3	0,000		0,000		0,000		0,000		0,000
	Mokėjimai	= 2a + 2b + 3	0,000		0,000		0,000		0,000		0,000
GD: <.......>			Metai 2024		Metai 2025		Metai 2026		Metai 2027		IŠ VISO DFP 2021–2027
Veiklos asignavimai
Biudžeto eilutė	Įsipareigojimai	(1a)									0,000
	Mokėjimai	(2a)									0,000
Biudžeto eilutė	Įsipareigojimai	(1b)									0,000
	Mokėjimai	(2b)									0,000
Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami iš konkrečių programų paketo lėšų 34(7)
Biudžeto eilutė		(3)									0,000
IŠ VISO asignavimų <….> GD	Įsipareigojimai	= 1a + 1b + 3	0,000		0,000		0,000		0,000		0,000
	Mokėjimai	= 2a + 2b + 3	0,000		0,000		0,000		0,000		0,000
			Metai 2024		Metai 2025		Metai 2026		Metai 2027		IŠ VISO DFP 2021–2027
IŠ VISO veiklos asignavimų	Įsipareigojimai	(4)	0,000		0,000		0,000		0,000		0,000
	Mokėjimai	(5)	0,000		0,000		0,000		0,000		0,000
IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų paketo lėšų		(6)	0,000		0,000		0,000		0,000		0,000
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos <…> IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ	Įsipareigojimai	= 4 + 6	0,000		0,000		0,000		0,000		0,000
	Mokėjimai	= 5 + 6	0,000		0,000		0,000		0,000		0,000
				Metai 2024		Metai 2025		Metai 2026		Metai 2027		IŠ VISO DFP 2021–2027
IŠ VISO veiklos asignavimų (visose veiklos išlaidų kategorijose)	Įsipareigojimai	(4)		0,000		0,000		0,000		0,000		0,000
	Mokėjimai	(5)		0,000		0,000		0,000		0,000		0,000
IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų paketo lėšų (visose veiklos išlaidų kategorijose)		(6)		0,000		0,000		0,000		0,000		0,000
IŠ VISO asignavimų Pagal daugiametės finansinės programos 1–6 išlaidų kategorijas (Orientacinė suma)	Įsipareigojimai	= 4 + 6		0,000		0,000		0,000		0,000		0,000
	Mokėjimai	= 5 + 6		0,000		0,000		0,000		0,000		0,000
Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija		7						„Administracinės išlaidos“ 35(8)
GD: HOME				Metai 2024		Metai 2025		Metai 2026		Metai 2027		IŠ VISO DFP 2021–2027
Žmogiškieji ištekliai				0,000		0,000		0,097		0,097		0,194
Kitos administracinės išlaidos				0,000		0,000		0,000		0,027		0,027
IŠ VISO HOME GD	Asignavimai			0,000		0,000		0,097		0,124		0,221
GD: <.......>				Metai 2024		Metai 2025		Metai 2026		Metai 2027		IŠ VISO DFP 2021–2027
Žmogiškieji ištekliai				0,000		0,000		0,000		0,000		0,000
Kitos administracinės išlaidos				0,000		0,000		0,000		0,000		0,000
IŠ VISO <….> GD	Asignavimai			0,000		0,000		0,000		0,000		0,000
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ		(Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų)		0,000		0,000		0,000		0,000		0,000

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

		Metai 2024	Metai 2025	Metai 2026	Metai 2027	IŠ VISO DFP 2021–2027
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–7 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS daugiametės finansinės programos	Įsipareigojimai	0,000	0,000	0,097	0,124	0,221
	Mokėjimai	0,000	0,000	0,097	0,124	0,221

3.2.2.Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas (not to be completed for decentralised agencies)

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Nurodyti
tikslus ir
atliktus darbus
⇓

Metai
2024

Metai
2025

Metai
2026

Metai
2027

metinis susitikimas įgyvendinimui paremti

IŠ VISO

ATLIKTI DARBAI

Rūšis 36(9)

Vidutiniškai
Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Iš viso
Skaičius

Iš viso
Sąnaudos

4 KONKRETUS TIKSLAS 37(10): gerinti teisėsaugos ir teisminį bendradarbiavimą ir suderintą duomenų apie nusikalstamas veikas, susijusias su šaunamaisiais ginklais, rinkimą.

– Teisminio bendradarbiavimo tikslinės grupės

posėdis

0,0135

0,027

0,0135

0,0675

– Atliktas darbas

1 konkretaus tikslo tarpinė suma

2 KONKRETUS TIKSLAS ...

– Atliktas darbas

2 konkretaus tikslo tarpinė suma

IŠ VISO

3.2.3.Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka

☐Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

☑Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

3.2.3.1.Patvirtinto biudžeto asignavimai

PATVIRTINTI ASIGNAVIMAI	Metai 2024	Metai 2025	Metai 2026	Metai 2027	IŠ VISO DFP 2021–2027
7 IŠLAIDŲ KATEGORIJA
Žmogiškieji ištekliai	0,000	0,000	0,097	0,097	0,194
Kitos administracinės išlaidos	0,000	0,000	0,000	0,027	0,027
7 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma	0,000	0,000	0,097	0,124	0,221
Neįtraukta į 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ
Žmogiškieji ištekliai	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
Kitos administracinio pobūdžio išlaidos	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
Tarpinė suma, neįtraukta į 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000

IŠ VISO	0,000	0,000	0,097	0,124	0,221

3.2.3.3.Iš viso asignavimų

IŠ VISO PATVIRTINTI ASIGNAVIMAI + IŠORĖS ASIGNUOTOSIOS PAJAMOS	Metai 2024	Metai 2025	Metai 2026	Metai 2027	IŠ VISO DFP 2021–2027
7 IŠLAIDŲ KATEGORIJA
Žmogiškieji ištekliai	0,000	0,000	0,097	0,097	0,194
Kitos administracinės išlaidos	0,000	0,000	0,000	0,027	0,027
7 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma	0,000	0,000	0,097	0,124	0,221
Neįtraukta į 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ
Žmogiškieji ištekliai	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
Kitos administracinio pobūdžio išlaidos	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
Tarpinė suma, neįtraukta į 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000

IŠ VISO	0,000	0,000	0,097	0,124	0,221

Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

3.2.4.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

☐Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

☑Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

3.2.4.1.Finansuojami iš patvirtinto biudžeto

Sąmatą surašyti etato ekvivalentais 38(11)

PATVIRTINTI ASIGNAVIMAI		Metai 2024	Metai 2025	Metai 2026	Metai 2027
Etatų plano etatai (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai)
20 01 02 01 (Būstinė ir Komisijos atstovybės)		0	0	0,5	0,5
20 01 02 03 (ES delegacijos)		0	0	0	0
01 01 01 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai)		0	0	0	0
01 01 01 11 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai)		0	0	0	0
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti)		0	0	0	0
Išorės darbuotojai (etato ekvivalentais)
20 02 01 (AC, END finansuojami iš bendrojo biudžeto)		0	0	0	0
20 02 03 (AC, AL, END ir JPD ES delegacijose)		0	0	0	0
Administracinės paramos eilutė [XX.01.YY.YY]	būstinėje	0	0	0	0
	ES delegacijose	0	0	0	0
01 01 01 02 (AC, END – netiesioginiai moksliniai tyrimai)		0	0	0	0
01 01 01 12 (AC, END – tiesioginiai moksliniai tyrimai)		0	0	0	0
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) – 7 išlaidų kategorija		0	0	0	0
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) – neįtraukta į 7 išlaidų kategoriją		0	0	0	0
IŠ VISO		0	0	0,5	0,5

3.2.4.3.Visi žmogiškųjų išteklių poreikiai

IŠ VISO PATVIRTINTI ASIGNAVIMAI + IŠORĖS ASIGNUOTOSIOS PAJAMOS		Metai 2024	Metai 2025	Metai 2026	Metai 2027
Etatų plano etatai (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai)
20 01 02 01 (Būstinė ir Komisijos atstovybės)		0	0	0,5	0,5
20 01 02 03 (ES delegacijos)		0	0	0	0
01 01 01 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai)		0	0	0	0
01 01 01 11 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai)		0	0	0	0
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti)		0	0	0	0
Išorės darbuotojai (etato ekvivalentais)
20 02 01 (AC, END finansuojami iš bendrojo biudžeto)		0	0	0	0
20 02 03 (AC, AL, END ir JPD ES delegacijose)		0	0	0	0
Administracinės paramos eilutė [XX.01.YY.YY]	būstinėje	0	0	0	0
	ES delegacijose	0	0	0	0
01 01 01 02 (AC, END – netiesioginiai moksliniai tyrimai)		0	0	0	0
01 01 01 12 (AC, END – tiesioginiai moksliniai tyrimai)		0	0	0	0
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) – 7 išlaidų kategorija		0	0	0	0
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) – neįtraukta į 7 išlaidų kategoriją		0	0	0	0
IŠ VISO		0	0	0,5	0,5

Pasiūlymui įgyvendinti reikalingi darbuotojai (etato ekvivalentais):

	Bus pasitelkiami dabartiniai Komisijos tarnybų darbuotojai.	Papildomi darbuotojai išskirtinėmis aplinkybėmis*
		bus finansuojami pagal 7 išlaidų kategoriją arba iš mokslinių tyrimų	bus finansuojami iš BA eilutės	bus finansuojami iš mokesčių
Etatų plano etatai	0,5 FTE		nėra duomenų
Išorės darbuotojai (CA, SNE, INT)

Vykdytinų užduočių aprašymas, kai užduotis vykdo:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai	Padėti valstybėms narėms įgyvendinti Direktyvą, organizuoti ekspertų grupių posėdžius ir teisminių institucijų tikslines grupes. Remti EMPACT operatyvinius veiksmus 3D spausdinimo srityje. Rengti reikiamas ataskaitas.
Išorės darbuotojai

3.2.5.Numatomo poveikio su skaitmeninėmis technologijomis susijusioms investicijoms apžvalga

Privaloma: su skaitmeninėmis technologijomis susijusių investicijų pagal pasiūlymą (iniciatyvą) geriausias įvertis turėtų būti pateiktas tolesnėje lentelėje.

Išimties tvarka, kai tai reikalinga pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti, asignavimai pagal 7 išlaidų kategoriją turėtų būti pateikti tam skirtoje eilutėje.

Asignavimai pagal 1–6 išlaidų kategorijas turėtų būti nurodyti kaip „Politikos priemonių IT išlaidos veiklos programoms“. Šios išlaidos parodo veiklos biudžetą, naudojamą su iniciatyvos įgyvendinimu tiesiogiai susijusioms IT platformoms ar priemonėms pakartotinai naudoti, pirkti ir (arba) sukurti ir susijusioms investicijoms (pvz., licencijoms, tyrimams, duomenų saugojimui ir kt.). Šioje lentelėje pateikta informacija turėtų atitikti 4 skirsnyje „Skaitmeniniai aspektai“ pateiktus duomenis.

IŠ VISO skaitmeninių ir IT asignavimų	Metai 2024	Metai 2025	Metai 2026	Metai 2027	IŠ VISO DFP 2021–2027
7 IŠLAIDŲ KATEGORIJA
IT išlaidos (organizacijos)	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
7 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
Neįtraukta į 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ
Politikos priemonių IT išlaidos veiklos programoms	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
Tarpinė suma, neįtraukta į 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000

IŠ VISO	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000

3.2.6.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

☑galima visiškai finansuoti perskirstant asignavimą atitinkamoje daugiametės finansinės programos (DFP) išlaidų kategorijoje.

☐Reikia panaudoti nepaskirstytą maržą pagal atitinkamą DFP išlaidų kategoriją ir (arba) specialias priemones, kaip apibrėžta DFP reglamente.

☐Reikia persvarstyti DFP.

3.2.7.Trečiųjų šalių įnašai

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

☑nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

☐numatytas trečiųjų šalių bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

	Metai 2024	Metai 2025	Metai 2026	Metai 2027	Iš viso
Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą
IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų

3.3.Numatomas poveikis pajamoms

☑Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.

☐Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

☐nuosaviems ištekliams

☐kitoms pajamoms

☐nurodyti, jei pajamos priskirtos išlaidų eilutėms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto pajamų eilutė:	Einamųjų finansinių metų asignavimai	Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis 39(12)
		Metai 2024	Metai 2025	Metai 2026	Metai 2027
…………. straipsnis

Asignuotųjų pajamų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-ioms) daromas poveikis.

<...>

Kitos pastabos (pvz., poveikio pajamoms apskaičiavimo metodas (formulė) arba kita informacija).

<...>

4.SKAITMENINIAI ASPEKTAI

4.1.Skaitmeninės svarbos reikalavimai

Jei nustatyta, kad politikos iniciatyvai netaikomas skaitmeninės svarbos reikalavimas, paaiškinkite, kodėl skaitmeninės priemonės nenaudojamos.

Priešingu atveju toliau pateiktoje lentelėje išvardykite skaitmeninės svarbos reikalavimus.

Reikalavimo nuoroda	Reikalavimo aprašymas	Subjektai, kuriems reikalavimas daro poveikį arba kuriems jis taikomas	Suvestiniai procesai	Kategorijos
15 straipsnio 1 dalis	Šaunamųjų ginklų nacionalinis ryšių centras renka ir analizuoja atitinkamą informaciją ir ja keičiasi, taip pat užtikrina, kad būtų renkama ir registruojama visa informacija apie šaunamųjų ginklų, siejamų su nusikalstamomis veikomis, paėmimą.	Valstybės narės	Registrų tvarkymas ir informacijos rinkimas	duomenys
17 straipsnio 1 dalis	17 straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės paimtus šaunamuosius ginklus registruoja pagal būtiniausių duomenų rinkinį. Šis būtiniausių duomenų rinkinys aprašytas pasiūlymo priede.	Valstybės narės	registrų tvarkymas	duomenys
18 straipsnis	18 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės skaitmeniniu būdu rinktų statistinius duomenis apie 3 ir 4 straipsniuose nurodytas nusikalstamas veikas. Duomenys, kuriuos valstybės narės turi rinkti, nustatyti 18 straipsnio 2 dalyje. Valstybės narės užtikrina, kad būtų įdiegta skaitmeninė nuasmenintų statistinių duomenų apie nusikalstamas veikas rinkimo, analizės, rengimo ir platinimo sistema.	Valstybės narės	registrų tvarkymas	duomenys, skaitmeninis sprendimas
21 straipsnis	Komisijos pareigos teikti ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai remiantis iš valstybių narių gautais duomenimis	Valstybės narės ir Europos Komisija	duomenų apie įgyvendinimą rinkimas ir duomenų teikimas	duomenys

4.2.Duomenys

Į taikymo sritį patenkančių duomenų ir susijusių standartų ir (arba) specifikacijų apibendrinamasis aprašymas

Duomenų rūšis	Reikalavimo (-ų) nuoroda	Standartas ir (arba) specifikacija (jei taikoma)
Šaunamųjų ginklų nacionalinių ryšių centrų surinkta informacija apie šaunamuosius ginklus	15 straipsnio 1 dalis	Kad šie subjektai būtų laikomi ryšių punktais, jie turi rinkti ir analizuoti informaciją apie šaunamuosius ginklus, jų pagrindinius komponentus, šaudmenis bei brėžinius ir ja keistis. Be to, jie turėtų užtikrinti, kad būtų renkama ir registruojama visa informacija apie šaunamųjų ginklų paėmimą.
Paimtų šaunamųjų ginklų registravimas	17 straipsnio 1 dalis ir priedas	Duomenys apie paimtus šaunamuosius ginklus aprašyti I priede. Šiuo būtiniausių duomenų rinkiniu suderinamas paėmimo duomenų rinkimas valstybėse narėse. Šis būtiniausių duomenų rinkinys buvo plačiai aptartas su valstybėmis narėmis ekspertų grupėje neteisėtos prekybos šaunamaisiais ginklais ir Šaunamųjų ginklų direktyvos įgyvendinimo klausimais. Kai kuriose valstybėse narėse jų nacionalinės duomenų bazės keičiamos nebus, tačiau kitose nacionalinę duomenų bazę reikės iš dalies pakeisti arba sukurti.
Statistiniai duomenys	18 straipsnio 2 dalis	18 straipsnio 2 dalyje nustatytas konkretus duomenų, kuriuos valstybės narės turi būtinai surinkti, sąrašas.
Komisijos ataskaita (Direktyvos pridėtinės vertės kovojant su neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais ir kitomis su šaunamaisiais ginklais susijusiomis nusikalstamomis veikomis vertinimas)	21 straipsnis	Komisija turi priimti ataskaitą, kurioje būtų pateikti duomenys apie Direktyvos įgyvendinimą. Konkrečiai į ataskaitą turi būti įtraukti duomenys apie valstybių narių naudojamus išteklius, valstybių narių organizuojamus mokymus, valstybių narių vidaus koordinavimą ir bendradarbiavimą, valstybių narių ir Komisijos, Sąjungos įstaigų, organų ar agentūrų bendradarbiavimą ir statistinius duomenis, surinktus pagal 18 straipsnį.

Derėjimas su Europos duomenų strategija

Paaiškinimas, kaip reikalavimas (-ai) dera su Europos duomenų strategija

18 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šie duomenys turi būti skelbiami viešai. Šis reikalavimas atitinka Europos duomenų strategijos tikslą, susijusį su daugiau prieinamų duomenų. Naudodamasis šiais duomenimis viešasis sektorius gali parengti geresnę politiką, kuri padėtų užtikrinti skaidresnį valdymą ir efektyvesnes viešąsias paslaugas.

Derėjimas su vienkartinio duomenų pateikimo principu

Paaiškinkite, kaip atsižvelgta į vienkartinio duomenų pateikimo principą ir kaip pasinaudota galimybe pakartotinai naudoti esamus duomenis

Duomenys apie paimtus šaunamuosius ginklus aprašyti I priede. Šiuo būtiniausių duomenų rinkiniu suderinamas paėmimo duomenų rinkimas valstybėse narėse. Šis būtiniausių duomenų rinkinys buvo plačiai aptartas su valstybėmis narėmis ekspertų grupėje neteisėtos prekybos šaunamaisiais ginklais ir Šaunamųjų ginklų direktyvos įgyvendinimo klausimais. Kai kuriose valstybėse narėse jų nacionalinės duomenų bazės keičiamos nebus, tačiau kitose nacionalinę duomenų bazę reikės iš dalies pakeisti arba sukurti.

Paaiškinkite, kaip nauji duomenys atitinka duomenų randamumo, prieinamumo, sąveikumo ir pakartotinio panaudojimo principus ir aukštos kokybės standartus

Be to, pagal 18 straipsnį valstybės narės kas penkerius metus šiais duomenimis dalijasi su Komisija. Šį dalijimąsi duomenimis lemia Komisijos pareiga paskelbti ataskaitą apie Direktyvos teikiamą pridėtinę vertę. Šioje ataskaitoje turi būti išdėstyti statistiniai duomenys.

Duomenų srautai

Kiekvienam duomenų srautui užpildykite toliau pateiktą lentelę:

Duomenų rūšis	Reikalavimo (-ų) nuoroda (-os)	Duomenis teikiantis subjektas	Duomenis gaunantis subjektas	Keitimosi duomenimis priežastis	Dažnumas (jei taikoma)
Šaunamųjų ginklų nacionalinio ryšių centro surinkta informacija apie šaunamuosius ginklus	15 straipsnio 1 dalis	Įvairūs nacionaliniai suinteresuotieji subjektai, pavyzdžiui, teisminės institucijos, policija, muitinė ir kt.	Šaunamųjų ginklų nacionalinis ryšių centras	Šaunamųjų ginklų nacionaliniai ryšių centrai turi turėti išsamų vaizdą apie šaunamųjų ginklų grėsmę valstybėse narėse.	pastovus
Statistiniai duomenys apie paimtus šaunamuosius ginklus	17 straipsnis	Valstybės narės	Europolas	bent kartą per mėnesį
(Penkerių ankstesnių metų) statistiniai duomenys apie 3 ir 4 straipsniuose nurodytas nusikalstamas veikas	18 straipsnis	Valstybės narės	Europos Komisija	iki liepos 31 d. kas šešerius metus po perkėlimo į nacionalinę teisę
Komisijos ataskaita	21 straipsnis	Europos Komisija	Europos Parlamentas ir Taryba	iki spalio 31 d. kas šešerius metus po perkėlimo į nacionalinę teisę

4.3.Skaitmeniniai sprendimai

Dėl kiekvieno skaitmeninio sprendimo pateikite nuorodą į su juo susijusį (-ius) skaitmeninės svarbos reikalavimą (-us), nurodykite skaitmeninio sprendimo privalomos funkcijos aprašymą, už jį atsakingą instituciją ir kitus svarbius aspektus, pvz., dėl pakartotinio naudojimo ir prieinamumo. Taip pat paaiškinkite, ar diegiant skaitmeninius sprendimus ketinama naudoti DI technologijas.

Skaitmeninis sprendimas	Reikalavimo (-ų) nuoroda (-os)	Pagrindinės privalomos funkcijos	Atsakinga institucija	Kaip užtikrinamas prieinamumas?	Kaip atsižvelgiama į pakartotinio naudojimo galimybes?	DI technologijų naudojimas (jei taikoma)
Skaitmeninė nuasmenintų statistinių duomenų rinkimo, analizės, rengimo ir platinimo sistema	18 straipsnis	Valstybės narės gali nuspręsti, koks skaitmeninis sprendimas bus naudojamas šiems statistiniams duomenims rinkti ir kaip jie bus skelbiami.	Valstybės narės, daugiausia teisminės institucijos	Valstybės narės gali nuspręsti, kokie skaitmeniniai sprendimai gali būti naudojami prieinamumui palengvinti.	Tokios duomenų rinkimo pareigos taip pat nustatytos panašiuose teisės aktuose, pavyzdžiui, Nusikaltimų aplinkai direktyvoje (ES) 2024/1203. Todėl valstybės narės jau turėtų turėti tokius skaitmeninius sprendimus.	nėra
Skaitmeninis sprendimas paimtiems šaunamiesiems ginklams registruoti	17 straipsnis ir priedas	Valstybės narės gali nuspręsti, koks skaitmeninis sprendimas bus naudojamas duomenims apie paimtus šaunamuosius ginklus registruoti.	Valstybės narės, daugiausia teisėsauga	visuomenei neprieinama	Dauguma valstybių narių jau turi nacionalinį registrą arba kelis registrus paimtiems šaunamiesiems ginklams registruoti ir gali toliau naudotis šiomis duomenų bazėmis. Joms gali tekti pritaikyti dalį duomenų bazių siekiant užtikrinti, kad būtų įrašomas būtiniausių duomenų rinkinys.	nėra

Dėl kiekvieno skaitmeninio sprendimo paaiškinkite, kaip jis atitinka ES kibernetinio saugumo sistemos reikalavimus ir pareigas, taip pat kitą taikytiną skaitmeninę politiką ir teisės aktus (pvz., eIDAS, Bendrųjų skaitmeninių vartų reglamentą ir kt.)

Skaitmeninė nuasmenintų statistinių duomenų rinkimo, analizės, rengimo ir platinimo sistema

Skaitmeninė ir (arba) sektorių politika (kai taikoma)	Derėjimo paaiškinimas
DI aktas	konkretaus suderinimo nėra
ES kibernetinio saugumo sistema	konkretaus suderinimo nėra
eIDAS	konkretaus suderinimo nėra
Bendrieji skaitmeniniai vartai ir IMI	konkretaus suderinimo nėra
Kita

Skaitmeninis sprendimas paimtiems šaunamiesiems ginklams registruoti

Skaitmeninė ir (arba) sektorių politika (kai taikoma)	Derėjimo paaiškinimas
DI aktas	konkretaus suderinimo nėra
ES kibernetinio saugumo sistema	konkretaus suderinimo nėra
eIDAS	konkretaus suderinimo nėra
Bendrieji skaitmeniniai vartai ir IMI	konkretaus suderinimo nėra
Kita

4.4.Sąveikumo vertinimas

Aprašykite skaitmeninę viešąją paslaugą (-as), kuriai (-ioms) reikalavimai daro poveikį.

Skaitmeninė viešoji paslauga arba skaitmeninių viešųjų paslaugų kategorija	Aprašymas	Reikalavimo (-ų) nuoroda (-os)	Europos sąveikumo sprendimas (-ai) (NETAIKYTINA)	Kitas (-i) sąveikumo sprendimas (-ai)
Valstybės narės – teismai	statistinių duomenų apie visas į iniciatyvą įtrauktas nusikalstamas veikas rinkimas	18 straipsnis	netaikoma	Siekiant surinkti reikiamus duomenis, aiškaus valstybių narių ar ES subjektų sąveikos poreikio nėra. Tačiau valstybėje narėje turės būti sąveikaujama, kad būtų surinkti visi būtini duomenys.
Valstybės narės – policijos tarnybos	visų paimtų šaunamųjų ginklų registravimas pagal būtiniausių duomenų rinkinį	17 straipsnis ir priedas	netaikoma	Renkant paėmimo duomenis reikės koordinuoti veiksmus valstybėje narėje, bet ne tarpvalstybiniu mastu. Valstybės narės turi užtikrinti, kad duomenis iš jų sistemos būtų galima kas mėnesį gauti ir siųsti Europolui.

Keitimasis paėmimo duomenimis

Vertinimas	Priemonės	Galimos likusios kliūtys
Derėjimas su dabartine skaitmenine ir sektorių politika. Išvardykite nustatytas taikytinas skaitmeninės ir sektorių politikos sritis.	-BDAR -Europolo reglamentas -Kibernetinis saugumas
Įvertinkite organizacines priemones sklandžiam tarpvalstybinių skaitmeninių viešųjų paslaugų teikimui užtikrinti. Išvardykite numatytas valdymo priemones.	Europolas jau įgijo duomenų bazę TRAFIC ir pasiūlė visoms valstybėms narėms tiesiogiai ja naudotis.	Tačiau kai kurios valstybės narės jau turi savo nacionalines paėmimo duomenų bazes. Europolas turės sudaryti palankesnes sąlygas tam tikram nacionalinių duomenų bazių duomenų sujungimui su TRAFIC arba masiniam duomenų įkėlimui į ją.
Įvertinkite priemones, kurių imtasi bendram duomenų supratimui užtikrinti. Išvardykite šias priemones.	I priede nustatytas išsamus būtiniausių duomenų rinkinys, į kurį įtrauktos terminų apibrėžtys.
Įvertinkite bendrai sutartų atvirųjų techninių specifikacijų ir standartų naudojimą. Išvardykite šias priemones.	I priede nustatytas išsamus būtiniausių duomenų rinkinys, į kurį įtrauktos terminų apibrėžtys. 2030 m. skaitmeninio teisingumo iniciatyvoje paskelbta, kad bus sukurtas teisingumo sistemose naudoti skirtų IT priemonių rinkinys.

4.5.Skaitmeninio įgyvendinimo rėmimo priemonės

Dėl kiekvienos priemonės skaitmeniniam įgyvendinimui remti, užpildykite tolesnę lentelę.

Priemonės aprašymas	Reikalavimo (-ų) nuoroda (-os)	Komisijos vaidmuo (jei taikoma)	Įtrauktini subjektai (jei taikoma)	Numatomas tvarkaraštis (jei taikoma)
Ataskaitų teikimas	21 straipsnis	informacijos gavimas ir ataskaitos paskelbimas	Valstybės narės	perkeliant į nacionalinę teisę
paėmimo duomenų perdavimas Europolui	17 ir 18 straipsniai ir priedas	netaikoma	Europolas	perkeliant į nacionalinę teisę
Deleguotasis aktas, kuriuo iš dalies keičiamas priedas nustatant būtiniausių paimtų šaunamųjų ginklų registravimo duomenų rinkinį	17 straipsnio 2 dalis	deleguotųjų aktų priėmimas	Europos Parlamentas, Taryba ir Europos Komisija

(1) 1) Europolas, Europos Sąjungos sunkių formų ir organizuoto nusikalstamumo grėsmių vertinimas (ES SOCTA), Haga, 2025 m., p. 61.

(2) 2) De Schutter, A. & Duquet, N. (2023), The nexus between drug markets and gun violence in the European Union, Flemish Peace Institute and EMCDDA, https://www.euda.europa.eu/drugs-library/nexus-between-drug-markets-and-gun-violence-european-union_en.

(3) 3) 2021 m. kovo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2021/555 dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės, OL L 115, 2021 4 6.

(4) 4) 2024 m. gruodžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2025/41 dėl šaunamųjų ginklų, pagrindinių komponentų bei šaudmenų importo, eksporto ir tranzito priemonių, kuriuo įgyvendinamas Jungtinių Tautų protokolo prieš neteisėtą šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamybą ir prekybą jais, papildančio Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą (JT šaunamųjų ginklų protokolas), 10 straipsnis (nauja redakcija), OL L, 2025/41, 2025 1 22.

(5) (5) Protokolas prieš neteisėtą šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamybą ir prekybą jais, papildantis Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą. 2001 5 31. https://treaties.un.org/Pages/ViewDetails.aspx?src=TREATY&mtdsg_no=XVIII-12-c&chapter=18&clang=_en.

(6) (6) Schutter,A, Criminal gun violence in the European Union, Flemish Peace Institute, EU funded project INSIGHT, Brussels, 2023, p. 2; Varisco,A E, Types of Firearms Used in Violence in the European Union, SIPRI, EU funded project INSIGHT, Brussels, 2023, p. 2.

(7) (7) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui: Europos vidaus saugumo strategija, COM(2025) 148 final, 2025 4 1.

(8) (8) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2021–2025 m. ES kovos su organizuotu nusikalstamumu strategija“, COM(2021) 170 final, 2021 4 14.

(9) (9) Tarybos išvados dėl EMPACT stiprinimo ir ateinančio 2026–2029 m. EMPACT ciklo ES kovos su nusikalstamumu prioritetų, Tarybos dok. 9397/25, 2025 m. birželio 13 d.

(10) (10) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2020–2025 m. ES kovos su neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais veiksmų planas“, COM(2020) 608 final, 2020 7 24.

(11) (11) 12-ojoje Jungtinių Tautų konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą šalių konferencijoje priimta Rezoliucija 12/3, 2024 m., pateikta adresu https://www.unodc.org/documents/treaties/COP12/Resolutions/E/Resolution_12_3.pdf.

(12) (12) ES finansuojamas projektas INSIGHT pagal kvietimą teikti paraiškas ISFP-2020-AG-FIRE. Pateikiama adresu https://vlaamsvredesinstituut.eu/en/project-insight/#:~:text=This%20online%20knowledge%20platform%20offers%20policymakers%2C%20police%20officers%2C,information%20about%20firearms%20violence%20in%20the%20European%20Union.

(13) (13) Erixon O., Living with the Aftermath: Consequences of Gun Violence for Affected Residential Areas and Individuals.

(14) (14) 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/1260 dėl turto susigrąžinimo ir konfiskavimo (OL L, 2024/1260, 2024 5 2).

(15) 1) OL L 308, 2022 11 29, p. 18.

(16) 2) OL C [...], [...], p. [...].

(17) 3) 2001 m. spalio 16 d. Tarybos sprendimas 2001/748/EB dėl Jungtinių Tautų Protokolo prieš neteisėtą šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamybą ir prekybą jais, pridėto prie Konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, pasirašymo Europos bendrijos vardu (OL L 280, 2001 10 24, p. 5, ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2001/748/oj).

(18) 4) 2014 m. vasario 11 d. Tarybos sprendimas 2014/164/ES dėl Protokolo prieš neteisėtą šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamybą ir prekybą jais, papildančio Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, sudarymo Europos Sąjungos vardu (OL L 89, 2014 3 25, p. 7, ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2014/164/oj).

(19) 5) 2021 m. kovo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2021/555 dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės (OL L 115, 2021 4 6, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2021/555/oj).

(20) 6) 2024 m. gruodžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2025/41 dėl šaunamųjų ginklų, pagrindinių komponentų bei šaudmenų importo, eksporto ir tranzito priemonių, kuriuo įgyvendinamas Jungtinių Tautų protokolo prieš neteisėtą šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamybą ir prekybą jais, papildančio Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą (JT šaunamųjų ginklų protokolas), 10 straipsnis, (OL L, 2025/41, 2025 1 22, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2025/41/oj).

(21) 7) Rezoliucija 12/3 „Priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią neteisėtai šaunamųjų ginklų, jų dalių bei komponentų ir šaudmenų gamybai ir prekybai jais, su tuo kovoti ir tai panaikinti, stiprinimas, be kita ko, pagal Šaunamųjų ginklų protokolą, atsižvelgiant į technologinę raidą“, Jungtinių Tautų konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą šalių konferencija.

(22) 8) 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/1260 dėl turto susigrąžinimo ir konfiskavimo (OL L, 2024/1260, 2024 5 2, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2024/1260/oj).

(23) 9) 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1727 dėl Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto) ir kuriuo pakeičiamas ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2002/187/TVR (OL L 295, 2018 11 21, p. 138, ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2014/164/oj).

(24) 10) 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo pakeičiami ir panaikinami Tarybos sprendimai, (OL L 135, 2016 5 24, pp. 53–114, http://data.europa.eu/eli/reg/2016/794/oj).

(25) 11) Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros (OL L 123, 2016 5 12, p. 1).

(26) 12) 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR ir iš dalies keičianti Tarybos sprendimą 2005/671/TVR, (OL L 88, 2017 3 31, p. 6).

(27) 13) 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2009/948/TVR dėl jurisdikcijos įgyvendinimo kolizijų baudžiamuosiuose procesuose prevencijos ir sprendimo (OL L 328, 2009 12 15, p. 42, ELI: http://data.europa.eu/eli/dec_framw/2009/948/oj).

(28) (1) Kaip nurodyta Finansinio reglamento 58 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

(29) (2) Informacija apie biudžeto vykdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BUDGpedia“: https://myintracomm.ec.europa.eu/corp/budget/financial-rules/budget-implementation/Pages/implementation-methods.aspx.

(30) (3) DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

(31) (4) ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

(32) (5) Valstybių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių kandidatų.

(33) (6) Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(34) (7) Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(35) (8) Reikiami asignavimai turėtų būti nustatomi remiantis atitinkamame tinklalapyje „BUDGpedia“ pateiktais metinių vidutinių išlaidų duomenimis.

(36) (9) Atlikti darbai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

(37) (10) Kaip apibūdinta 1.4.2 skirsnyje „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai).“

(38) (11) Po lentele nurodykite, kiek etato ekvivalentų iš nurodyto skaičiaus jau paskirti tam veiksmui valdyti ir (arba) gali būti perskirstyti jūsų generaliniame direktorate ir kokie yra jūsų grynieji poreikiai.

(39) (12) Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 20 % surinkimo sąnaudų.