EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2026 02 20
COM(2026) 99 final
2026/0062(NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS REGLAMENTAS
kuriuo dėl tam tikrų trąšų sustabdomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 56 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytų Bendrojo muitų tarifo muitų taikymas, nustatomos autonominės tarifinės kvotos ir numatomas tų kvotų valdymas
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS
•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai
Pridedamu reglamento pasiūlymu siekiama laikinai sustabdyti Bendrojo muitų tarifo muitų, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 952/2013 56 straipsnio 2 dalies c punkte, taikymą prekėms, naudojamoms azoto trąšoms gaminti, tam tikroms azoto trąšoms ir mišiniams, kurių sudėtyje yra azoto, (šiuo metu šios prekės priskiriamos Kombinuotosios nomenklatūros (KN) 2814 pozicijai ir 3102 10, 3102 21, 3102 60, 3102 80, 3105 20, 3105 30 ir 3105 40 subpozicijoms) neviršijant tam tikros į Sąjungą importuojamo kiekio ribos.
Tam tikrų azoto trąšų, įskaitant prekes joms gaminti, Sąjungos rinka labai priklausoma nuo importo iš trečiųjų šalių. 2024 m. azoto trąšoms gaminti Sąjunga importavo 2 mln. tonų amoniako ir 5,9 mln. tonų karbamido. Be to, Sąjunga iš viso importavo 6,7 mln. tonų azoto trąšų ir mišinių, kurių sudėtyje yra azoto, priskiriamų kitoms susijusioms subpozicijoms. Visos šios trąšos yra didelio anglies dioksido intensyvumo – jas gaminant išmetama daug anglies dioksido ir jas sunku ir užtrunka įvairinti bei pakeisti. Rusijos Federacija – dominuojanti šių prekių tiekėja į Sąjungos ir kitas pasaulio šalis. Šios trąšos labai svarbios ūkininkams. Europos ūkininkams reikia, kad trąšomis būtų prekiaujama saugiai ir reguliariai bei konkurencingomis kainomis, ir taip būtų užtikrinta žemės ūkio gamyba ir apsirūpinimo maistu saugumas Sąjungoje ir pasaulinėse rinkose, nes Sąjunga yra viena iš pasaulyje pirmaujančių daugelio pagrindinių lauko kultūrinių augalų eksportuotoja. Po Rusijos invazijos į Ukrainą azoto trąšų kainos Sąjungoje labai padidėjo ir po 2023 ir 2024 m. kainų šuolių atsigauta tik iš dalies. Be to, 2025 m. azoto trąšų kainos vėl augo ir 2025 m. gruodžio mėn. buvo 23 proc. didesnės už 2024 m. vidurkį.
Siekiant sumažinti Sąjungos trąšų gamintojų išlaidas ir atitinkamai sumažinti Sąjungos ūkininkų išlaidas bei prisidėti prie tinkamo Sąjungoje gaminamų maisto produktų tiekimo, tikslinga iki tam tikro importo lygio laikinai sustabdyti muitų normų taikymą prekėms, naudojamoms azoto trąšoms gaminti, tam tikroms azoto trąšoms ir mišiniams, kurių sudėtyje yra azoto. Siekiant padidinti tiekimo stabilumą, taip pat tikslinga išplėsti importuojamų nelengvatinės kilmės produktų geografinę aprėptį, atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis nelengvatinio atitinkamų produktų importo šiuo metu vis dar yra Rusijos Federacijos kilmės, nepaisant nuo 2025 m. liepos 1 d. tam tikroms Rusijos kilmės trąšoms taikomų padidintų tarifinio reguliavimo priemonių. Iš tiesų, ypač atsižvelgiant į azoto trąšų trūkumą tarptautinėse rinkose, dėl į Sąjungą importuojamam amoniakui ir karbamidui taikomų muitų tarifų tiekti šias prekes į ES rinką mažiau patrauklu nei į kitas pasaulines rinkas, kuriose šie importo muitų tarifai netaikomi. Atsižvelgiant į tai, kad šios kategorijos prekės visų pirma yra žaliavinės prekės, šis muitų tarifų skirtumas trukdo įvairinti importą į Sąjungą. Kalbant apie azoto trąšas, kurioms taikomas šis reglamentas, ES yra didelė struktūrinė grynoji importuotoja iš įvairių pasaulio šalių ir tiek amoniakas, tiek karbamidas daugiausia tiekiamas trijų pagrindinių prekybos partnerių, iš kurių abiem atvejais viena yra Rusijos Federacija.
Siekiant skatinti įvairinti šių prekių tiekimą ir kartu apsaugoti Sąjungos vidaus gamybą bei nedidinti dar labiau priklausomybės nuo importo, šiame pasiūlyme nurodytos laikinos prekybos liberalizavimo priemonės, susijusios su KN kodais 2814, 3102 10, 3102 21, 3102 60, 3102 80, 3105 20, 3105 30 ir 3105 40, taikomos pagal kvotų sistemą, atitinkančią neapmuitinamą kvotą kiekvienam produktui, kurio kvotos dydis atitinka 2024 m. importo pagal didžiausio palankumo režimą į Sąjungą apimtį, neįskaitant importo iš Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos, bet papildant šį kiekį 20 proc. importo į Sąjungą iš šių dviejų šalių apimties 2024 m. Kvotos apribojimas pagrįstas, nes Sąjungoje ir toliau gaminama daug šių rūšių trąšų. Iš trijų pagrindinių ūkininkų naudojamų rūšių trąšų tik azoto trąšoms gaminti naudojamoms esminėms prekėms yra taikomi Bendrojo muitų tarifo muitai, priešingai nei kalio ir fosforo trąšų atveju, kurioms gaminti naudojamoms esminėms prekėms jau dabar yra taikoma nulinio muito Bendrojo muitų tarifo norma. Be to, azoto trąšų Sąjungoje sunaudojama daugiausiai ir būtent nuo jų importo Sąjunga priklausoma labiausiai, be to, dėl jų patiriamos didžiausios su išmetamu anglies dioksido kiekiu susijusios sąnaudos. Todėl siūlomomis priemonėmis daugiausia dėmesio skiriama azoto trąšoms gaminti skirtų prekių importui ir daugiausiai importuojamų azoto trąšų importui.
•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis
Šiuo metu pagrindinės amoniako ir karbamido tiekėjos yra trečiosios šalys, kurioms pagal lengvatinio prekybos režimo susitarimus sudaromos lengvatinės sąlygos be muitų patekti į Sąjungos rinką. Tačiau nemažai importuojama iš šalių, kurioms taikomas Bendrasis muitų tarifas ir muitų normos šiuo metu svyruoja nuo 5,5 iki 6,5 proc. Siekiant padidinti tiekimo stabilumą, tikslinga laikinai išplėsti tiekiančiųjų šalių, kurioms taikomas bemuitis režimas, geografinę aprėptį, kad būtų įtrauktos ne tik šalys, kurioms taikomi laisvosios prekybos susitarimai. Taip yra todėl, kad šiuo metu šias prekes tiekia palyginti nedaug nelengvatinės prekybos režimo šalių, iš kurių Rusijos Federacija yra viena didžiausių. Tačiau, kitaip nei patekimas į rinką be muitų pagal lengvatinio prekybos režimo susitarimus, šiame pasiūlyme nustatytos muitų tarifų taikymo sustabdymo priemonės yra laikinos ir jų apimtis neviršija konkrečių tarifinių kvotų dydžio. Taip pat tikslinga produktams iš Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos muitų tarifų pagal leidžiamas naudoti kvotas nemažinti, visų pirma laikantis Reglamento (ES) 1227/2025, kuriuo konkrečiai nustatomi didesni šios kilmės trąšų importo muitų tarifai, ir laikantis Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų.
•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis
Šiame pasiūlyme nustatytomis prekybos liberalizavimo priemonėmis siekiama užtikrinti, kad laikinas Sąjungos bendrojo muitų tarifo taikymo sustabdymas būtų grindžiamas ES sutarties 21 straipsnyje įtvirtintais Sąjungos išorės veiksmų principais bei tikslais ir kad įvairios Sąjungos išorės veiksmų sritys, taip pat jos išorės veiksmai ir kitos Sąjungos politikos kryptys derėtų. Todėl tikslinga nemažinti muitų tarifų Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos kilmės produktams, laikantis ribojamųjų priemonių, kurių Sąjunga ėmėsi dėl šių šalių atsižvelgdama į Rusijos agresiją prieš Ukrainą.
2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI
•Teisinis pagrindas
Teisinis šio reglamento pasiūlymo pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 31 straipsnis.
•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)
Pasiūlymui subsidiarumo principas netaikomas, nes ši sritis priklauso išimtinei Sąjungos kompetencijai.
•Proporcingumo principas
Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą, nes juo užtikrinamas komercinių ekonominės veiklos vykdytojų (azoto trąšų gamintojų ir naudotojų) interesų balansas. Pasiūlyme numatyta sustabdyti Bendrojo muitų tarifo muitų taikymą tik muitų tarifų eilutėms, kurioms priskiriamos prekės, naudojamos trąšoms gaminti, tam tikros azoto trąšos ir mišiniai, kurių sudėtyje yra azoto, ir nuo kurių importo Sąjunga priklausoma labiausiai, todėl labai svarbu įvairinti tiekimą atsisakant importo iš Rusijos Federacijos ir išplečiant tiekėjų skaičių. Be to, sustabdymas bus taikomas tik laikinai.
•Priemonės pasirinkimas
SESV 31 straipsnyje nustatyta, kad „pagal bendrąjį muitų tarifą mokėtinus muitus, remdamasi Komisijos pasiūlymu, nustato Taryba“. Todėl Tarybos reglamentas yra tinkama priemonė. Pagal SESV 31 straipsnį, Taryba nustato Bendrojo muitų tarifo muitus kvalifikuota balsų dauguma, remdamasi Komisijos pasiūlymu.
3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI
•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas
Netaikoma.
•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis
Netaikoma.
•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas
Netaikoma.
•Poveikio vertinimas
Atsižvelgiant į žymų azoto trąšoms gaminti naudojamų prekių importo iš trečiųjų šalių tiekėjų padidėjimą, kurį dar labiau pablogino nepaprastoji padėtis, kurią sukėlė Rusijos Federacijos, anksčiau didžiausios azoto trąšų tiekėjos į Sąjungą, invazija į Ukrainą, svarbu, kad reglamentas įsigaliotų kuo greičiau, siekiant paskatinti trąšoms gaminti reikalingų prekių tiekimo įvairinimą ir sumažinti gamybos sąnaudas prieš būsimą sodinimo ir sėjos sezoną. Todėl priemonės poveikio vertinimas nebuvo atliktas. Vis dėlto tikimasi, kad siūloma priemonė pakeis azoto trąšų ir tam tikrų azoto trąšų tiekėjų į Sąjungą struktūrą ir padės įvairinti tiekimą atsisakant importo iš Rusijos Federacijos ir išplečiant tiekėjų skaičių.
•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas
Priemonė nepadidina reguliavimo naštos bendrovėms.
•Pagrindinės teisės
4.POVEIKIS BIUDŽETUI
Pasiūlymas neturi finansinio poveikio išlaidoms, bet turi finansinį poveikį pajamoms. Dėl muitų taikymo sustabdymo per 12 mėnesių priemonės taikymo laikotarpį bus nesurinkta maždaug 59,5 mln. EUR muitų. Priemonė bus taikoma vienus metus (iki 2027 m. vidurio).
Neigiamas poveikis biudžeto tradiciniams nuosaviems ištekliams – 44,7 mln. EUR per metus (t. y. 75 proc. visos sumos). Daugiau informacijos apie pasiūlymo poveikį biudžetui pateikiama finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje.
Tradiciniais nuosavais ištekliais laikomų pajamų sumažėjimas bus kompensuojamas valstybių narių bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis, grindžiamomis išteklių įnašais.
5.KITI ELEMENTAI
•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka
Azoto trąšų importo į Sąjungą raidos ataskaitos skelbiamos specialiose Europos Komisijos (Eurostato) interneto svetainėse.
•Aiškinamieji dokumentai (direktyvoms)
Netaikoma.
•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas
Atsižvelgiant į ypatingą padėtį Sąjungos trąšų rinkoje, priemone siekiama padidinti prekybos srautus ir skatinti įvairinti azoto trąšoms gaminti naudojamų prekių, tam tikrų azoto trąšų ir mišinių, kurių sudėtyje yra azoto, importą, laikinai sustabdant importo muitų taikymą šiems produktams.
2026/0062 (NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS REGLAMENTAS
kuriuo dėl tam tikrų trąšų sustabdomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 56 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytų Bendrojo muitų tarifo muitų taikymas, nustatomos autonominės tarifinės kvotos ir numatomas tų kvotų valdymas
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 31 straipsnį,
atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
laikydamasi specialios teisėkūros procedūros,
kadangi:
(1)tam tikrų azoto trąšų gamybos išteklių Sąjungos rinka yra labai priklausoma nuo importo iš trečiųjų šalių. 2024 m. daugiausia azoto trąšoms gaminti Sąjunga importavo 2 mln. tonų amoniako ir 5,9 mln. tonų karbamido. Be to, Sąjunga iš viso importavo 6,7 mln. tonų azoto trąšų ir mišinių, kurių sudėtyje yra azoto. Tai didelio anglies dioksido intensyvumo prekės trąšoms gaminti, kurias įvairinti sudėtinga ir užtrunka. Šios trąšos taip pat labai svarbios Europos ūkininkams ir jiems reikia, kad trąšomis būtų prekiaujama saugiai ir reguliariai bei konkurencingomis kainomis, ir būtų užtikrinta žemės ūkio gamyba ir apsirūpinimo maistu saugumas. Nuo 2021 m. šių produktų kainos labai padidėjo;
(2)kalbant apie azoto trąšas, kurioms taikomas šis reglamentas, Sąjunga yra struktūrinė grynoji importuotoja iš vos kelių šalių tiekėjų, kurių viena pagrindinių – Rusijos Federacija;
(3)šiuo metu didelė dalis prekių, skirtų azoto trąšoms gaminti, ir pačių azoto trąšų jau importuojama į Sąjungą be muito iš trečiųjų šalių, kurios naudojasi lengvatinėmis patekimo į Sąjungos rinką sąlygomis. Bet Sąjunga vis dar importuoja nemažai šių prekių iš kilmės šalių, kurioms taikomas Bendrasis muitų tarifas, ir šiuo metu joms taikomos nuo 5,5 iki 6,5 proc. dydžio muitų normos;
(4)dėl šių muitų didėja azoto trąšų gamintojų išlaidos ir veikiamos trąšų kainos, o tai savo ruožtu daro poveikį maisto produktų kainoms, todėl kyla susirūpinimas dėl vartotojų, įskaitant Europos ūkininkus, perkamosios galios. Pastaraisiais metais trąšų kainos Sąjungoje labai padidėjo, o tam tikrų žemės ūkio prekių kainos šią tendenciją atitiko ne visu mastu. Dėl to kyla pavojus Sąjungos žemės ūkio gamybos gyvybingumui;
(5)siekiant užtikrinti, kad Sąjungos trąšų rinka būtų patikimai dinamiška, o tiekimo grandinės būtų įvairesnės, būtina sudaryti palankesnes sąlygas importuoti prekes, naudojamas azoto trąšoms gaminti, tam tikras azoto trąšas ir mišinius, kurių sudėtyje yra azoto. Be to, labai svarbu skubiai įvairinti tiekimo šaltinius ir atsisakyti Rusijos Federacijos kilmės prekių, visų pirma atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2025/1227 nustatytas priemones, kuriomis bus palaipsniui didinami muitų tarifai kai kurioms prekėms, kurioms taikomas šis reglamentas;
(6)pastaraisiais metais energijos kainos Sąjungoje buvo didelės, o tai neigiamai paveikė trąšų (ypač azoto trąšų) gamybą Sąjungoje, nes gamtinės dujos yra pagrindinis energijos šaltinis ir viena iš pagrindinių žaliavų. Tai labai paveikė Sąjungos trąšų pramonės gamybos ir pardavimo apimtį. Sąjungos trąšų gamintojai vis dar nėra prisitaikę prie šios sudėtingos, geopolitinių veiksnių nulemtos aplinkos. Todėl priemonėmis, kurių imamasi trąšų tiekimui pagerinti, turėtų būti vengiama daryti neigiamą poveikį Sąjungos trąšų gamintojams;
(7)reikia ir toliau užtikrinti esamą Sąjungos trąšų gamybą, todėl reikia didinti šios tiekimo grandinės atsparumą, sudarant palankias sąlygas įvairinti jos gamybos išteklius ir toliau mažinant priklausomybės nuo išorės riziką;
(8)taip pat tikslinga imtis veiksmų Sąjungoje nepakankamu mastu gaminamų prekių, skirtų azoto trąšoms gaminti, tam tikrų azoto trąšų ir mišinių, kurių sudėtyje yra azoto, importo išlaidoms mažinti;
(9)todėl tikslinga laikinai sustabdyti Bendrojo muitų tarifo muitų, nurodytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 56 straipsnio 2 dalies c punkte, taikymą karbamidui ir amoniakui, taip pat tam tikroms azoto trąšoms ir mišiniams, kurių sudėtyje yra azoto, neviršijant tam tikros importuojamo šių prekių kiekio ribos. Siekiant suderinti Sąjungos gamintojų ir Sąjungos trąšų naudotojų interesus, laikinas Bendrojo muitų tarifo muitų taikymo sustabdymas kiekvieno produkto atžvilgiu taikomas tik 2024 m. importo į Sąjungą pagal didžiausio palankumo režimą apimčiai, neįskaitant importo iš Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos, tačiau papildant šį kiekį 20 proc. importo iš šių dviejų šalių apimties 2024 m. Laikinas muitų tarifų taikymo sustabdymas turėtų būti taikomas vienus metus. Komisija stebės padėtį trąšų rinkoje ir prireikus pasiūlys pratęsti muitų tarifų taikymo sustabdymą, kad būtų užtikrintas pakankamas įvairinimas ir Europos ūkininkai galėtų gauti trąšų konkurencingomis kainomis;
(10)šiame reglamente nustatytos laikinos tarifinio reguliavimo priemonės neturi būti taikomos iš Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos importuojamoms prekėms, naudojamoms azoto trąšoms gaminti, tam tikroms azoto trąšoms ir mišiniams, kurių sudėtyje yra azoto. Šiame reglamente nustatyto laikino sustabdymo netaikymas importui iš Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos atitinka Sąjungos išorės veiksmus kitose srityse, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnio 3 dalyje;
(11)pastaraisiais metais, ypač nuo 2022 m., Sąjungos ir Rusijos Federacijos santykių būklė labai pablogėjo. Šį santykių pablogėjimą lėmė tai, kad Rusijos Federacija akivaizdžiai nepaiso tarptautinės teisės, ir neišprovokuotas ir nepateisinamas jos agresijos karas prieš Ukrainą. Nuo 2014 m. liepos mėn. Sąjunga, reaguodama į Rusijos Federacijos veiksmus prieš Ukrainą, palaipsniui nustato prekybos su Rusijos Federacija ribojamąsias priemones. Sąjunga taip pat yra nustačiusi didesnius muitų tarifus iš Rusijos Federacijos importuojamoms azoto trąšoms, kurioms taikomas šis reglamentas;
(12)Rusijos Federacija yra Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) narė. Vis dėlto šiuo metu Sąjunga, remdamasi išimtimis, kurios taikomos pagal Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutartį (toliau – PPO steigimo sutartis), visų pirma 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos XXI straipsnį (Saugumo išimtys), gali nesilaikyti įsipareigojimo iš Rusijos Federacijos importuojamoms prekėms taikyti didžiausio palankumo režimą, ir jai neužkertamas kelias taikyti didesnius importo muitus nei nustatytieji Sąjungos įsipareigojimų dėl prekybai prekėmis taikomų muitų tarifų sąraše, jei Sąjunga mano, kad tokios priemonės yra būtinos siekiant apsaugoti esminius Sąjungos saugumo interesus;
(13)Sąjungos ir Baltarusijos Respublikos santykiai pastaraisiais metais taip pat pablogėjo dėl to, kad Baltarusijos Respublika nepaiso tarptautinės teisės, pagrindinių laisvių ir žmogaus teisių ir remia Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą. Nuo 2020 m. spalio mėn. Sąjunga palaipsniui nustato ribojamąsias priemones prekybai su Baltarusijos Respublika. Sąjunga taip pat yra nustačiusi didesnius muitų tarifus iš Baltarusijos importuojamoms azoto trąšoms;
(14)Baltarusijos Respublika nėra PPO narė. Todėl pagal PPO steigimo sutartį Sąjunga neprivalo Baltarusijos Respublikos prekėms taikyti didžiausio palankumo režimo ar kokio nors kito joje numatyto režimo. Be to, pagal galiojančius Sąjungos ir Baltarusijos Respublikos prekybos susitarimus leidžiama imtis veiksmų remiantis taikytinomis išlygomis dėl išimtinių atvejų, visų pirma saugumo išimčių;
(15)siekiant prieš būsimą sodinimo ir sėjos sezoną paskatinti tiekimo įvairinimą ir sumažinti gamybos sąnaudas, šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
1.Reglamento (ES) Nr. 952/2013 56 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytų Bendrojo muitų tarifo muitų taikymas sustabdomas toliau nurodytų KN kodų prekėms, laikantis šio reglamento priede nustatytų bendrų sumų:
(a)KN kodai 2814 10 00 ir 2814 20 00;
(b)KN kodai 3102 10 12, 3102 10 15, 3102 10 19 ir 3102 10 90;
(c)KN kodas 3102 21 00;
(d)KN kodas 3102 60 00;
(e)KN kodas 3102 80 00;
(f)KN kodai 3105 20 10 ir 3105 20 90;
(g)KN kodas 3105 30 00;
(h)KN kodas 3105 40 00.
2.1 dalies a punkte nurodytų KN kodų prekėms nustatytas muitų sustabdymas netaikomas iš Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos pagal tuos KN kodus importuojamoms prekėms.
3.1 dalies b, c, d, e, f, g ir h punktuose nurodytų KN kodų prekėms nustatytas muitų sustabdymas netaikomas iš Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos pagal tuos kodus importuojamoms prekėms, kurioms taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2025/1227.
4.Pradedami taikyti nauji kvotų eilės numeriai pagal šio reglamento priede išvardytas nuorodas.
2 straipsnis
Komisija ir valstybės narės šio reglamento 1 straipsnyje nustatytas importo apimties kvotas valdo pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 49–54 straipsniuose numatytą tarifinių kvotų valdymo sistemą.
3 straipsnis
Komisija stebi padėtį trąšų rinkoje ir prireikus siūlo pratęsti 1 straipsnyje nustatytą sustabdymą.
4 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo [LB: įrašyti datą – 1 metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos].
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje
Tarybos vardu
Pirmininkas / Pirmininkė
FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA. PAJAMOS. PASIŪLYMAMS, KURIE DARO POVEIKĮ BIUDŽETO PAJAMOMS
1.PASIŪLYMO PAVADINIMAS
Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, kuriuo dėl tam tikrų trąšų sustabdomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 56 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytų Bendrojo muitų tarifo muitų taikymas, nustatomos autonominės tarifinės kvotos ir numatomas tų kvotų valdymas
2.BIUDŽETO EILUTĖS
Pajamų eilutė (skyrius / straipsnis / punktas): 12 skyrius, 120 straipsnis
Atitinkamų metų biudžete numatyta suma: 2026 m. – 21 368 300 000 EUR
3.FINANSINIS POVEIKIS
Pasiūlymas finansinio poveikio neturi.
X
Pasiūlymas neturi finansinio poveikio išlaidoms, bet turi finansinį poveikį pajamoms.
Pasiūlymas turi finansinį poveikį asignuotosioms pajamoms.
Poveikis yra toks:
(mln. EUR, dešimtųjų tikslumu)
|
Pajamų eilutė
|
Poveikis pajamoms
|
12 mėnesių laikotarpis, prasidedantis
|
N metai
|
|
KN 2814
|
6,1 mln. EUR
|
2026 05 01
|
2026 m.
|
|
KN 3102 10 12, 3102 10 12, 3102 10 15, 3102 10 19 ir 3102 10 90
|
14,6 mln. EUR
|
2026 05 01
|
2026 m.
|
|
KN 3102 21
|
4,3 mln. EUR
|
2026 05 01
|
2026 m.
|
|
KN 3102 60
|
0,4 mln. EUR
|
2026 05 01
|
2026 m.
|
|
KN 3102 80
|
5,4 mln. EUR
|
2026 05 01
|
2026 m.
|
|
KN 3105 20
|
7,0 mln. EUR
|
2026 05 01
|
2026 m.
|
|
KN 3105 30
|
4,0 mln. EUR
|
2026 05 01
|
2026 m.
|
|
KN 3105 40
|
2,9 mln. EUR
|
2026 05 01
|
2026 m.
|
|
Padėtis pradėjus taikyti priemonę
|
|
Pajamų eilutė
|
[N+1]
|
[N+2]
|
[N+3]
|
[N+4]
|
[N+5]
|
|
KN 2814
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
|
KN 3102 10
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
|
KN 3102 21
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
|
KN 3102 60
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
|
KN 3102 80
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
|
KN 3105 20
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
|
KN 3105 30
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
|
KN 3105 40
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
4.KOVOS SU SUKČIAVIMU PRIEMONĖS
Ne
5.KITOS PASTABOS
2024 m. KN kodui 2814 priskiriamų prekių importo vertė iš viso buvo 1,1 mlrd. EUR. Konvencinė muito norma, taikoma šio KN kodo prekėms, yra 5,5 %. Pagal laisvosios prekybos susitarimus didžioji šių importuojamų prekių dalis buvo neapmuitinama. Likusią dalį sudarė importas, už kurį mokama Bendrojo muitų tarifo muito norma, o šio importo, išskyrus Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos kilmės importą, kuriam muitų tarifai nebus mažinami, vieneto vertė buvo 489 EUR už metrinę toną. Todėl apskaičiuota už 300 000 metrinių tonų kvotą nesurinktų muitų suma yra 8,1 mln. EUR (489 x 300 000 x 5,5 %) per metus. Iš šio skaičiaus atimamos 25 % surinkimo išlaidos, todėl apskaičiuota didžiausia į ES biudžetą dėl šio produkto nesurinkto muito suma 12 mėnesių laikotarpiui yra 6,1 mln. EUR.
2024 m. KN kodui 3102 10 priskiriamų prekių importo vertė iš viso buvo 2 mlrd. EUR. Konvencinė muito norma, taikoma šio KN kodo prekėms, yra 6,5 %. Pagal laisvosios prekybos susitarimus didžioji šių importuojamų prekių dalis buvo neapmuitinama. Likusią dalį sudarė importas, už kurį mokama Bendrojo muitų tarifo norma, o šio importo, išskyrus Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos kilmės importą, kuriam muitų tarifai nebus mažinami, vieneto vertė buvo 336 EUR už metrinę toną. Todėl apskaičiuota už 890 000 metrinių tonų kvotą nesurinktų muitų suma yra 19,5 mln. EUR (336 x 890 000 x 6,5 %) per metus. Iš šio skaičiaus atimamos 25 % surinkimo išlaidos, todėl apskaičiuota didžiausia į ES biudžetą dėl šio produkto nesurinkto muito suma 12 mėnesių laikotarpiui yra 14,6 mln. EUR.
2024 m. KN kodui 3102 21 priskiriamų prekių importo vertė iš viso buvo 119 mln. EUR. Konvencinė muito norma, taikoma šio KN kodo prekėms, yra 6,5 %. Pagal laisvosios prekybos susitarimus didžioji šių importuojamų prekių dalis buvo neapmuitinama. Likusią dalį sudarė importas, už kurį mokama Bendrojo muitų tarifo norma, o šio importo, išskyrus Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos kilmės importą, kuriam muitų tarifai nebus mažinami, vieneto vertė buvo 212 EUR už metrinę toną. Todėl apskaičiuota, kad nesurinktų muitų vertė – 5,7 mln. EUR (212 x 413 000 x 6,5 %) per metus. Iš šio skaičiaus atimamos 25 % surinkimo išlaidos, todėl apskaičiuota didžiausia į ES biudžetą dėl šio produkto nesurinkto muito suma 12 mėnesių laikotarpiui yra 4,3 mln. EUR.
2024 m. KN kodui 3102 60 priskiriamų prekių importo vertė iš viso buvo 84 mln. EUR. Konvencinė muito norma, taikoma šio KN kodo prekėms, yra 6,5 %. Pagal laisvosios prekybos susitarimus didžioji šių importuojamų prekių dalis buvo neapmuitinama. Likusią dalį sudarė importas, už kurį mokama Bendrojo muitų tarifo norma, o šio importo, išskyrus Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos kilmės importą, kuriam muitų tarifai nebus mažinami, vieneto vertė buvo 298 EUR už metrinę toną. Todėl apskaičiuota, kad nesurinktų muitų vertė – 0,5 mln. EUR (298 x 27 000 x 6,5 %) per metus. Iš šio skaičiaus atimamos 25 % surinkimo išlaidos, todėl apskaičiuota didžiausia į ES biudžetą dėl šio produkto nesurinkto muito suma 12 mėnesių laikotarpiui yra 0,4 mln. EUR.
2024 m. KN kodui 3102 80 priskiriamų prekių importo vertė iš viso buvo 269 mln. EUR. Konvencinė muito norma, taikoma šio KN kodo prekėms, yra 6,5 %. Pagal laisvosios prekybos susitarimus dalis šių importuojamų prekių buvo neapmuitinama. Likusią dalį sudarė importas, už kurį mokama Bendrojo muitų tarifo norma, o šio importo, išskyrus Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos kilmės importą, kuriam muitų tarifai nebus mažinami, vieneto vertė buvo 190 EUR už metrinę toną. Todėl apskaičiuota, kad nesurinktų muitų vertė – 7,2 mln. EUR (190 x 583 000 x 6,5 %) per metus. Iš šio skaičiaus atimamos 25 % surinkimo išlaidos, todėl apskaičiuota didžiausia į ES biudžetą dėl šio produkto nesurinkto muito suma 12 mėnesių laikotarpiui yra 5,4 mln. EUR.
2024 m. KN kodui 3105 20 priskiriamų prekių importo vertė iš viso buvo 915 mln. EUR. Konvencinė muito norma, taikoma šio KN kodo prekėms, yra 6,5 %. Pagal laisvosios prekybos susitarimus dalis šių importuojamų prekių buvo neapmuitinama. Likusią dalį sudarė importas, už kurį mokama Bendrojo muitų tarifo norma, o šio importo, išskyrus Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos kilmės importą, kuriam muitų tarifai nebus mažinami, vieneto vertė buvo 401 EUR už metrinę toną. Todėl apskaičiuota, kad nesurinktų muitų vertė – 9,4 mln. EUR (401 x 360 000 x 6,5 %) per metus. Iš šio skaičiaus atimamos 25 % surinkimo išlaidos, todėl apskaičiuota didžiausia į ES biudžetą dėl šio produkto nesurinkto muito suma 12 mėnesių laikotarpiui yra 7 mln. EUR.
2024 m. KN kodui 3105 30 priskiriamų prekių importo vertė iš viso buvo 881 mln. EUR. Konvencinė muito norma, taikoma šio KN kodo prekėms, yra 6,5 %. Pagal laisvosios prekybos susitarimus didžioji šių importuojamų prekių dalis buvo neapmuitinama. Likusią dalį sudarė importas, už kurį mokama Bendrojo muitų tarifo norma, o šio importo, išskyrus Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos kilmės importą, kuriam muitų tarifai nebus mažinami, vieneto vertė buvo 945 EUR už metrinę toną. Todėl apskaičiuota, kad nesurinktų muitų vertė – 5,3 mln. EUR (945 x 87 000 x 6,5 %) per metus. Iš šio skaičiaus atimamos 25 % surinkimo išlaidos, todėl apskaičiuota didžiausia į ES biudžetą dėl šio produkto nesurinkto muito suma 12 mėnesių laikotarpiui yra 4 mln. EUR.
2024 m. KN kodui 3105 40 priskiriamų prekių importo vertė iš viso buvo 357 mln. EUR. Konvencinė muito norma, taikoma šio KN kodo prekėms, yra 6,5 %. Pagal laisvosios prekybos susitarimus didžioji šių importuojamų prekių dalis buvo neapmuitinama. Likusią dalį sudarė importas, už kurį mokama Bendrojo muitų tarifo norma, o šio importo, išskyrus Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos kilmės importą, kuriam muitų tarifai nebus mažinami, vieneto vertė buvo 710 EUR už metrinę toną. Todėl apskaičiuota, kad nesurinktų muitų vertė – 3,8 mln. EUR (710 x 83 000 x 6,5 %) per metus. Iš šio skaičiaus atimamos 25 % surinkimo išlaidos, todėl apskaičiuota didžiausia į ES biudžetą dėl šio produkto nesurinkto muito suma 12 mėnesių laikotarpiui yra 2,9 mln. EUR.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, dėl šio reglamento taikymo prarasimos ES biudžeto pajamos – 44,7 mln. EUR per metus (6,1 mln. EUR + 14,6 mln. EUR + 4,3 mln. EUR + 0,4 mln. EUR + 5,4 mln. EUR + 7 mln. EUR + 4 mln. EUR + 2,9 mln. EUR).
Apskaičiuota, kad per 12 mėnesių jo taikymo laikotarpį 2026 ir 2027 m. bus prarasta 75 % visos nesurinktų muitų bendros sumos (59,5 mln. EUR), t. y. 44,7 mln. EUR ES biudžeto tradicinių nuosavų išteklių pajamų.
Tradiciniais nuosavais ištekliais laikomų pajamų sumažėjimas kompensuojamas valstybių narių bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis, grindžiamomis išteklių įnašais.