Šios papriemonės tikslas – modernizuoti Lietuvos ligoninių skubiosios medicinos pagalbos, reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrius. Ši priemonė apima šių medicinos skyrių modernizavimą ir įrangos jiems tiekimą.

A.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Nr.	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė / siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (jei tai siektinos reikšmės)			Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas ir aiški apibrėžtis
					Vienetas	Bazinis lygis	Tikslas	Ketvirtis	Metai
1	A.1.1. Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas bei inovacijų skatinimas A.1.1.1. Greitosios medicinos pagalbos paslaugų organizavimą, valdymą ir teikimą reglamentuojanti teisinė sistema	Tarpinė reikšmė	Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo ir sveikatos sistemos įstatymo ir susijusių teisės aktų dalinių pakeitimų įsigaliojimas	Įsigalioję teisės aktai	Netaikoma	Netaikoma	Netaikoma	IV ketv.	2022	Greitosios medicinos pagalbos paslaugų organizavimas, valdymas ir teikimas reglamentuojami Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu ir sveikatos sistemos įstatymu. Greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo ir mokėjimo tvarkos reikalavimai, kuriais nustatomas greitosios medicinos pagalbos paslaugų organizavimas, valdymas ir teikimas, turi būti įtraukti į sveikatos apsaugos ministro įsakymus.
2	A.1.1. Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas bei inovacijų skatinimas A.1.1.2. Skaitmeninės sveikatos sistemos plėtra palengvinant pakartotinį sveikatos duomenų naudojimą	Tarpinė reikšmė	Įsigalioję teisės aktai, reglamentuojantys pakartotinį sveikatos duomenų naudojimą	Įsigalioję teisės aktai	Netaikoma	Netaikoma	Netaikoma	III ketv.	2022	Teisės aktais dėl pakartotinio sveikatos duomenų naudojimo ir įgyvendinimo nuostatomis dėl leidimų pakartotinai naudoti duomenis išdavimo, sveikatos duomenų paruošimo pakartotinai naudoti ir sveikatos duomenų valdytojų sveikatos duomenų teikimo Vyriausybės įgaliotai institucijai išlaidų kompensavimo tvarkos turi būti: i) sudarytos sąlygos veiksmingam ir saugiam pakartotiniam sveikatos duomenų naudojimui visuomenės reikmėms (moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir inovacijoms, švietimui ir žinioms sveikatos srityje valdyti, sveikatos politikai formuoti, statistikai), (ii) užtikrintas darnus skaitmeninės sveikatos sistemos vystymasis ir (iii) reglamentuojamos organizacinės ir techninės priemonės, būtinos suderintam, koordinuotam ir kokybiškam antriniam duomenų naudojimui, kartu užtikrinant asmens duomenų apsaugą.
3	A.1.1. Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas bei inovacijų skatinimas A.1.1.3. Šeimos medicinos plėtros 2016–2025 m. veiksmų planas	Tarpinė reikšmė	Patvirtintas atnaujintas Šeimos medicinos plėtros 2016–2025 m. veiksmų planas	Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintas Šeimos medicinos plėtros veiksmų planas	Netaikoma	Netaikoma	Netaikoma	IV ketv.	2022	Šeimos medicinos plėtros 2016–2025 m. veiksmų planą turi parengti ir patvirtinti Sveikatos apsaugos ministerija. Veiksmų plane turi būti apibrėžtos šeimos gydytojo funkcijos, tiesiogiai nesusijusios su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, ir perskirstyta bendrosios praktikos gydytojų ir kitų medicinos komandos narių (slaugytojų, akušerių, slaugytojų padėjėjų, gyvenimo būdo specialistų, socialinių darbuotojų ar kineziterapeutų) atsakomybė.
4	A.1.1. Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas bei inovacijų skatinimas A.1.1.4. Bazinio visuomenės sveikatos paslaugų teikimo modelio sukūrimas	Tarpinė reikšmė	Įsigaliojęs teisės aktas, kuriuo nustatomas bazinis visuomenės sveikatos paslaugų teikimo modelis	Įsigalioję teisės aktai	Netaikoma	Netaikoma	Netaikoma	I ketv.	2023	Turi įsigalioti teisės aktas, kuriuo savivaldybės įgaliojamos teikti bazines visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas. Planą, kuriame nurodomos savivaldybių teikiamos bazinės visuomenės sveikatos priežiūros paslaugos patvirtina Visuomenės sveikatos priežiūros plėtros komisija. Į planą turi būti įtraukti rodikliai, pagal kuriuos stebimas paslaugų teikimas ir nustatomos pagrindinės tikslinės grupės.
5	A.1.1. Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas bei inovacijų skatinimas A.1.1.5. Sveikatos priežiūros specialistų darbo sąlygų gerinimas ir profesinės kvalifikacijos tobulinimas	Tarpinė reikšmė	Įsigalioję teisės aktai dėl sveikatos priežiūros specialistų darbo sąlygų gerinimo ir profesinės kvalifikacijos tobulinimo	Įsigalioję teisės aktai	Netaikoma	Netaikoma	Netaikoma	II ketv.	2023	Į teisės aktus, skirtus sveikatos priežiūros specialistų darbo sąlygoms gerinti ir profesinei kvalifikacijai tobulinti, turi būti įtrauktos nuostatos dėl darbo užmokesčio reguliavimo, darbo krūvio, gydytojų psichoemocinės būklės gerinimo priemonių ir sveikatos priežiūros specialistų mokymo darbo vietoje mechanizmo.
6	A.1.1. Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas bei inovacijų skatinimas A.1.1.6. Regioninio bendradarbiavimo modeliu pagrįsto asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo sukūrimas	Tarpinė reikšmė	Įsigalioję teisės aktai dėl kompetencijos centrų ir regioninio bendradarbiavimo modeliu pagrįsto asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo sukūrimo ir reglamentavimo	Įsigalioję teisės aktai	Netaikoma	Netaikoma	Netaikoma	III ketv.	2023	Teisės aktuose, kuriais reglamentuojamas kompetencijos centrų ir regioninio bendradarbiavimo modeliu pagrįstas asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklas, turi būti nustatyti asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo formavimo principai bei kriterijai ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir kompetencijos centrų bendradarbiavimo mechanizmas.
7	A.1.1. Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas bei inovacijų skatinimas A.1.1.7. Pažangios terapijos centro sukūrimas	Tarpinė reikšmė	Pažangios terapijos centras	Pastatyto pažangios terapijos centro infrastruktūros išplėtimas	Netaikoma	Netaikoma	Netaikoma	II ketv.	2026	Išplėsta pastatyto pažangios terapijos centro infrastruktūra ir įsigyta įranga.
9	A.1.1. Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas bei inovacijų skatinimas A.1.1.8. Referencinių genomo duomenų rinkimas	Siektina reikšmė	Atliktų žmogaus genomo sekos nustatymo tyrimų skaičius		Skaičius	0	1 570	I ketv.	2026	Atlikti žmogaus genomo sekos nustatymo tyrimai.
10	A.1.1. Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas bei inovacijų skatinimas A.1.1.9. Sveikatos priežiūros specialistų kompetencijų platformos sukūrimas	Tarpinė reikšmė	Sveikatos priežiūros specialistų kompetencijų platformos sukūrimas	Sveikatos priežiūros specialistų kompetencijų platformos sukūrimas	Netaikoma	Netaikoma	Netaikoma	IV ketv.	2024	Turi būti sukurta sveikatos priežiūros specialistų kompetencijų platforma, kurioje įdiegtos funkcijos leis nustatyti, stebėti, planuoti ir valdyti sveikatos priežiūros specialistų, tokių kaip gydytojai, slaugytojai, visuomenės sveikatos ir farmacijos specialistai, įgūdžių ugdymą (perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą). Platformoje turi būti saugomi su sveikatos priežiūros specialistų licencijomis susiję įrašai ir sukurtos sąsajos su Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų praktikos licencijų registru. Platforma turi sudaryti sąlygas vykdyti specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo stebėseną bei planavimą ir vykdyti nacionalinių sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų bei viešosios sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo stebėseną.
11	A.1.1. Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas bei inovacijų skatinimas A.1.1.10. Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės rodiklių švieslentė	Tarpinė reikšmė	Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės rodiklių švieslentė	Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės rodiklių švieslentė prieinama internete	Netaikoma	Netaikoma	Netaikoma	II ketv.	2025	Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės rodiklių švieslentė prieinama viešai.
13a	A.1.1. Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas bei inovacijų skatinimas A.1.1.11. Sveikatos sektoriaus skaitmenizacija	Tarpinė reikšmė	Skaitmeninės sveikatos sistemos plėtros veiksmų planas ir projektai	Patvirtintas veiksmų planas ir įgyvendinti projektai	Netaikoma	Netaikoma	Netaikoma	II ketv.	2026	Skaitmeninės sveikatos sistemos plėtros veiksmų planas turi būti patvirtintas ir turi būti įgyvendinti projektai, susiję su nuotoline medicina; užkrečiamųjų ligų stebėsena; medicininių vaizdų e. sveikatos įrašais; vaistų rinkų duomenų stebėsena ir atnaujinimu; sveikatos priežiūros paslaugų kokybės stebėsena; prevencinėmis programomis; miokardo infarkto klasterio duomenų analizės ir stebėsenos informacinės sistemos pritaikymo bandymu; sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų analize; ekstremaliųjų situacijų valdymo informacinės sistemos moduliais.
15	A.1.2. Ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimas A.1.2.1. Ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo modelio patvirtinimas	Tarpinė reikšmė	Įsigalioję teisės aktai, reglamentuojantys ilgalaikės priežiūros paslaugų modelio įgyvendinimą	Įsigalioję teisės aktai	Netaikoma	Netaikoma	Netaikoma	I ketv.	2024	Į teisės aktus, kuriais reglamentuojamas ilgalaikės priežiūros modelio laipsniškas įgyvendinimas, turi būti įtraukta ilgalaikės priežiūros paslaugų sąvoka ir paslaugų teikimo reikalavimai, nuostatos dėl ilgalaikės priežiūros paslaugų administravimo ir aiškaus paslaugų administravimo funkcijų priskyrimo konkrečioms įstaigoms; juose turi būti išdėstyti pagrindiniai reikalavimai atitinkamiems subjektams teikti ilgalaikės priežiūros paslaugas ir nustatyti ilgalaikės priežiūros paslaugų finansavimo principai ir mechanizmai.
16	A.1.2. Ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimas A.1.2.2. Žmogiškieji ištekliai ir infrastruktūros pajėgumai, reikalingi ilgalaikės priežiūros paslaugoms teikti	Siektina reikšmė	Žmogiškieji ištekliai ir infrastruktūros pajėgumai		Skaičius	0	1 085	II ketv.	2025	Parengta 1 000 ilgalaikės priežiūros paslaugas teikiančių specialistų, 82 mobilios komandos aprūpintos įranga ir (arba) automobiliais ir renovuoti trys dienos priežiūros centrai.
17	A.1.2. Ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimas A.1.2.2. Žmogiškieji ištekliai ir infrastruktūros pajėgumai, reikalingi ilgalaikės priežiūros paslaugoms teikti	Siektina reikšmė	Infrastruktūros pajėgumas		Skaičius	85	100	I ketv.	2026	90 mobilių komandų aprūpintos įranga ir arba) automobiliais (įskaitant 16 tarpinės reikšmės aprašyme nurodytą skaičių) ir renovuota 10 dienos priežiūros centrų (įskaitant 16 tarpinės reikšmės aprašyme nurodytą skaičių).
18	A.1.3. Sveikatos sistemos atsparumas ekstremaliosioms situacijoms A.1.3.1. Sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimo gerinimo ir infrastruktūros pritaikymo ekstremaliosioms situacijoms modernizavimo veiksmų planas	Tarpinė reikšmė	Įsigaliojęs sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimo gerinimo ir infrastruktūros pritaikymo ekstremaliosioms situacijoms modernizavimo veiksmų planas	Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintas sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimo gerinimo ir infrastruktūros pritaikymo ekstremaliosioms situacijoms modernizavimo veiksmų planas	Netaikoma	Netaikoma	Netaikoma	I ketv.	2023	Sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimo gerinimo ir infrastruktūros pritaikymo ekstremaliosioms situacijoms modernizavimo veiksmų plane turi būti nustatyti sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms reikalavimai ir juo užtikrintas veiksmingas žmogiškųjų išteklių panaudojimas.
19	A.1.3. Sveikatos sistemos atsparumas ekstremaliosioms situacijoms A.1.3.2. Infekcinių ligų klasterio centrų modernizavimas	Siektina reikšmė	Modernizuotų infekcinių ligų klasterio centrų skaičius		Skaičius	0	4	II ketv.	2026	Modernizuoti keturi infekcinių ligų klasterio centrai ir jiems pristatyta įranga.
20	A.1.3. Sveikatos sistemos atsparumas ekstremaliosioms situacijoms A.1.3.3. Regioninių ligoninių skubiosios medicinos pagalbos ir reanimacijos skyrių modernizavimas	Siektina reikšmė	Ligoninių, kurių skubiosios medicinos pagalbos, reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriai modernizuoti, skaičius		Skaičius	0	7	II ketv.	2026	Pastatyti ir (arba) renovuoti septynių ligoninių skubiosios pagalbos, reanimacijos ar intensyviosios terapijos skyriai ir pristatyta įranga.

B. 2 KOMPONENTAS. Žalioji Lietuvos transformacija

Įgyvendinant šį Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentą bus sprendžiami uždaviniai, susiję su žaliąja pertvarka, visų pirma poreikiu mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį, be kita ko, transporto sektoriuje, didinti energijos vartojimo efektyvumą pastatuose ir transporto sektoriuje, didinti išteklių naudojimo efektyvumą ir prisidėti prie ŠESD absorbcijos taikant gamtos procesais pagrįstus sprendimus.

Pagal komponentą numatomi parengiamieji darbai, skirti jūros vėjo elektrinėms ir susijusiai infrastruktūrai plėtoti, parama individualių kaupimo įrenginių statybai ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijų kūrimuisi ir pradžioje viešai naudoti skirtos kitos elektros energijos kaupimo infrastruktūros įrengimui. Pagrindinės su judumu susijusios priemonės apima paramą, skirtą viešojo sektoriaus ir verslo įmonių naudojamoms taršioms kelių transporto priemonėms pakeisti į netaršias, viešojo transporto paslaugų kokybei gerinti ir patrauklumui didinti atnaujinant viešojo transporto priemones, t. y. jas pakeičiant netaršiomis arba mažataršėmis transporto priemonėmis, taip pat paramą visų rūšių netaršių transporto priemonių, naudojančių alternatyviuosius degalus, įkrovimo / pildymo infrastruktūrai sukurti ir alternatyviųjų degalų (biometano, antros kartos skystųjų biodegalų, vandenilio) sektoriams plėtoti. Efektyvų energijos vartojimą planuojama užtikrinti naudojant pastatų renovacijos paketus ir standartus, savivaldybių vystymosi planus, tvarios miestų plėtros metodikas ir kvartalinės renovacijos projektus, skatinant pastatų renovacijos procesą greitinančių statybos produktų ir paslaugų pasiūlą ir renovacijos finansavimą. Siekiant atkurti degradavusių durpynų pajėgumą absorbuoti ir kaupti ŠESD, numatoma šių durpynų atkūrimo reforma, taip pat bus įgyta miškų, pasižyminčių didele biologine įvairove. Galiausiai, pažangą siekiant efektyviai naudoti išteklius padės užtikrinti priimsimas žiedinės ekonomikos veiksmų planas, kuriame bus išdėstytos efektyvesnio išteklių naudojimo Lietuvoje iki 2035 m. gairės.

Į komponentą įtrauktos priemonės padės įgyvendinti šaliai skirtą rekomendaciją vykdant su investicijomis susijusią ekonominę politiką sutelkti dėmesį į energijos ir išteklių naudojimo efektyvumą, darnų transportą ir energijos jungtis (3 ŠSR 2019).

Atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo technines gaires (2021/C58/01) išdėstytą priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą, tikėtina, kad jokia šio komponento priemone nebus padaryta reikšminga žala aplinkos tikslams, kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnį. Be to, jei parama skiriama bet kuriam įrenginiui, kuriam taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS), tikimasi, kad su veikla, kuriai ta sistema taikoma, susijęs išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis bus mažesnis už nustatytus atitinkamus ATLPS santykinius taršos rodiklius 1 .

B.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

B.1.1. 1 reforma „Daugiau šalyje tvariai pagamintos elektros energijos“

Reformos tikslas – skatinti elektros energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių (AEI) gamybą, perdavimą ir vartojimą, siekiant i) iki 2030 m. elektros energijos iš AEI gamybą padidinti ne mažiau kaip iki 7 TWh – taip bus užtikrinta, kad iš AEI būtų pagaminama 50 % visos šalies suvartojamos elektros energijos; ii) padidinti vietos elektros energijos gamybos pajėgumus; iii) sudaryti sąlygas plėtoti elektros energijos iš AEI gamybos pajėgumus remiant ekonomiškai efektyviausias technologijas; iv) palaipsniui integruoti AEI naudojančius elektros energijos gamintojus į rinką; v) užtikrinti mažiausią finansinę naštą elektros energijos vartotojams; vi) nediskriminuoti importuojamos elektros energijos gamintojų ir sudaryti sąlygas kitoms valstybėms narėms pasinaudoti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekte įtvirtintu paramos mechanizmu; vii) užtikrinti, kad veiklą baigusios elektrinės būtų demontuotos; viii) užtikrinti, kad elektros energija nebūtų gaminama neigiamomis kainomis; ix) sudaryti tinkamas sąlygas gaminantiems vartotojams ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijoms.

Ši reforma vykdoma naudojant 3 papriemones: 1) parengiamųjų jūros vėjo elektrinių parkų ir susijusios infrastruktūros įrengimo darbų (1 papriemonė); 2) paramos individualių kaupimo įrenginių statybai (2 papriemonė); 3) kitos elektros energijos kaupimo infrastruktūros įrengimo (3 papriemonė).

B.1.1.1. 1 papriemonė. Parengiamieji jūros vėjo elektrinių ir susijusios infrastruktūros įrengimo darbai

Šios papriemonės tikslas – atlikti parengiamuosius jūros vėjo elektrinių ir susijusios infrastruktūros įrengimo darbus. Papriemonė apima žvalgybinius tyrimus, matavimus ir kitus tyrimus.

B.1.1.2. 2 papriemonė. Parama individualių kaupimo įrenginių statybai

Šios papriemonės tikslas – teikti paramą AEI kaupimo įrenginiams. Papriemonė apima elektros energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių kaupimo įrenginių įrengimą ir prijungimą prie tinklo.

B.1.1.3. 3 papriemonė. Kitos elektros energijos kaupimo infrastruktūros įrengimas

Šios papriemonės tikslas – užtikrinti Lietuvos elektros energetikos sistemos saugumą, stabilumą bei parengtį izoliuoto darbo veikimui prieš ją sujungiant su kontinentinės Europos elektros tinklais. Pagal papriemonę turi būti teikiama parama, skirta įdiegti keturiems energijos kaupimo įrenginiams, kurių kiekvieno galia sieks 50 MW ir kurie teiks sintetinės inercijos reaguojant į dažnio kitimo greitį, elektros tinklų perkrovos valdymo paslaugas, kurios bus būtinos siekiant 100 % integruoti iš AEI generuojamą elektros energiją.

Papriemonė turi būti įgyvendinta iki 2022 m. gruodžio 31 d.

B.1.2. 2 reforma „Judame neteršdami aplinkos“

Šios reformos tikslas – sumažinti transporto sektoriuje išmetamą ŠESD kiekį.

Reformos įgyvendinimas prasidėjo Seimui priėmus Alternatyviųjų degalų įstatymą. Ji turi būti tęsiama patvirtinus teisinį pagrindą, kuriuo nustatoma energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimų, taikomų įsigyjant kelių transporto priemones, nustatymo ir atvejų, kada juos privaloma taikyti, tvarka, ir jam įsigaliojus. Šis teisinis pagrindas turi įsigalioti iki 2021 m. gruodžio 31 d.

Turi būti įsteigtas Darnaus judumo fondas, kurio lėšomis konkrečiai nustatytais atvejais bus remiamas netaršių transporto priemonių įsigijimas ir naudojimas, taip pat šioms transporto priemonėms skirtos alternatyviųjų degalų infrastruktūros įrengimas, modernizavimas ir plėtra. Be to, fondas turi būti naudojamas vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių, išskyrus visai netaršias ir mažataršes transporto priemones, naudojimo ribojimui finansuoti. Parama turi būti tikslingai ir nepertraukiamai teikiama ne trumpiau kaip iki 2030 m. Fondas turi pradėti veikti ne vėliau kaip 2022 m. kovo 31 d.

Ši reforma vykdoma naudojant keturias papriemones: 1) paramos netaršioms transporto priemonėms pristatyti ir parama darniam judumui (1 papriemonė); 2) paramos visai netaršioms viešojo transporto priemonėms įsigyti (2 papriemonė); 3) transporto priemonių įkrovimo ir alternatyviųjų degalų pildymo infrastruktūros įrengimo (3 papriemonė) ir 4) paramos degalų iš AEI (biometano dujų, transportui skirtų antros kartos skystųjų biodegalų ir vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių) sektoriaus plėtrai (4 papriemonė).

B.1.2.1. 1 papriemonė. Parama netaršioms transporto priemonėms pristatyti ir parama darniam judumui

Šios papriemonės tikslas – skatinti darnų judumą ir taip mažinti išmetamą ŠESD kiekį ir oro taršą. Ši papriemonė apima paramą visai netaršioms ir mažataršėms transporto priemonėms pristatyti, autobusams modifikuoti, dviračių takams, dviračių gatvėms ar dviračių juostoms arba bendriems dviračių ir pėsčiųjų takams statyti ar renovuoti, taip pat geležinkeliams elektrifikuoti.

B.1.2.2. 2 papriemonė. Parama netaršioms viešojo transporto priemonėms įsigyti

Investicijos tikslas – didinti viešojo transporto ekologiškumą. Ši papriemonė apima: 1) teisės aktų, kuriais siekiama reformuoti tolimojo susisiekimo tarpmiestinį viešojo transporto tinklą, įsigaliojimą ir 2) elektra arba vandeniliu varomų (M2 ir M3 klasių) autobusų pristatymą.

B.1.2.3. 3 papriemonė. Transporto priemonių įkrovimo ir alternatyviųjų degalų pildymo infrastruktūros įrengimas

Šios papriemonės tikslas – sukurti optimalų viešai prieinamos ir privačios įkrovimo ir alternatyviųjų degalų pildymo infrastruktūros tinklą, kad būtų sudarytos palankios sąlygos verslo įmonėms ir gyventojams naudoti netaršias transporto priemones. Pagal šią papriemonę turi būti įgyvendinti šie veiksmai: 1) pradės veikti viešai prieinamų elektromobilių įkrovimo prieigų / pildymo punktų informacinė sistema (iki 2022 m. kovo 31 d.); ir 2) bus įrengtos įkrovimo prieigos ir vandenilio degalinės.

B.1.2.4. 4 papriemonė. Parama degalų iš AEI (biometano dujų, transportui skirtų antros kartos skystųjų biodegalų ir vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių) sektoriui

Šios papriemonės tikslas – sukurti degalų iš AEI pasiūlą ir skatinti jų vartojimą transporto sektoriuje. Ši papriemonė apima: 1) biometano dujų gamybos įrenginių, 2) antrosios kartos skystųjų biodegalų gamybos pajėgumų ir 3) vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos pajėgumų įrengimą.

B.1.3. 3 reforma „Spartesnė pastatų renovacija ir tvari urbanistinė aplinka“

Reformos tikslas – paspartinti pastatų renovacijos tempą. Reformą sudaro keturios papriemonės: 1) pastatų renovacijos paketų ir standartų aktualizavimas bei išbandymas praktikoje ir tvarių miestų plėtros metodikos parengimas (1 papriemonė); 2) pastatų renovacijos koordinavimo ir techninės pagalbos teikimo palengvinimo priemonių sukūrimas (2 papriemonė); 3) pastatų renovaciją greitinančių statybos produktų tiekimas ir paslaugų teikimas (3 papriemonė) ir 4) parama pastatų renovacijai (4 papriemonė).

B.1.3.1. 1 papriemonė. Pastatų renovacijos paketų ir standartų aktualizavimas ir tvarių miestų plėtros metodikos parengimas

Šios papriemonės tikslas – atlikti reikiamus reglamentavimo sistemos pakeitimus siekiant paspartinti pastatų renovaciją ir prisidėti prie regionų ekologizavimo.

Pagal šią papriemonę turi būti atlikti keli reglamentavimo sistemos pakeitimai. Atliekant reglamentavimo sistemos pakeitimus turi būti priimti ir įsigalios šie teisės aktai:

a)Lietuvos Respublikos nutarimas, kuriuo patvirtinamas Ilgalaikės pastatų renovacijos strategijos įgyvendinimo veiksmų planas, kuriame bus nustatyta: teisėkūros planas, skirtas teritorijų ir esamų pastatų pertvarkai paspartinti ir statinio informacinio modeliavimo (BIM) technologijų naudojimui įteisinti, taip pat kvartalinės renovacijos iniciatyvų ir investicinių projektų įgyvendinimo planas;

b)pakeistas Statybos techninis reglamentas „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“, kuriuo įteisinama renovuoto pastato energinio naudingumo ne žemesnė kaip B klasė;

c)pakeistas Statybos techninis reglamentas „Medinių konstrukcijų projektavimas“;

d)tvarios miestų plėtros gairės.

Papriemonė turi būti įgyvendinta iki 2023 m. gruodžio 31 d.

B.1.3.2. 2 papriemonė. Pastatų renovacijos koordinavimo ir techninės pagalbos teikimo palengvinimo priemonės

Šios papriemonės tikslas – sukurti priemones pastatų renovacijos koordinavimui ir techninės pagalbos teikimui palengvinti. Ši papriemonė apima Pastatų renovacijos kompetencijų centro sukūrimą (iki 2022 m. gruodžio 31 d.) ir su renovacija susijusias skaitmenines priemones.

B.1.3.3. 3 papriemonė. Pastatų renovaciją greitinančių statybos produktų tiekimas ir paslaugų teikimas

Šios papriemonės tikslas – sukurti standartizuotų modulinių konstrukcijų iš organinių medžiagų vietos rinką. Ši papriemonė apima paramą modulinių konstrukcijų iš organinių medžiagų gamybos linijoms įrengti.

B.1.3.4. 4 papriemonė. Parama pastatų renovacijai

Šios papriemonės tikslas – sumažinti daugiabučių namų suvartojamos energijos ir išmetamų teršalų kiekį. Papriemonė apima paramą daugiabučių namų renovacijai.

Šios investicijos išlaidų dalis remiama Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis. Ši investicija taip pat gali būti remiama kitų Sąjungos programų arba išlaidų rėmimo priemonių lėšomis, kurios Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis neremiamos.

B.1.4. 4 investicija. ŠESD absorbcinių pajėgumų išlaikymas ir didinimas

Šios investicijos tikslas – sumažinti iš Lietuvos žemės išmetamą ŠESD kiekį, sudarant palankias sąlygas biologinės įvairovės išsaugojimui ir didinant išmetamo ŠESD kiekio absorbavimą. Investicijas sudaro: 1) padaryti reglamentavimo sistemos pakeitimai, kurie sudarys sąlygas taikyti pažeistų durpynų nustatymo nacionalinę sistemą ir vėliau atkurtus durpynus valdyti, ir 2) miško plotų įsigijimas išsaugojimo tikslais.

Skiriant pirmąją šios investicijos dalį turi būti sukurtos ir įgyvendintos vandens lygio atkūrimo priemonės, atkurta gera agrarinė ir aplinkosauginė būklė ir, esant poreikiui, įdiegta stebėsenos sistema. Susiję subjektai turi būti konsultuojami ir mokomi. Numatoma, jog, atlikus investiciją, pareiškėjai vykdys tęstinius durpynų, kuriuose atkurti pelkėdaros procesai, priežiūros įsipareigojimus, naujuoju programavimo laikotarpiu pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane numatytą priemonę „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ gaudami kompensacines išmokas. Atitinkamose teritorijose gali būti leidžiama ūkinė veikla, kuri nekenkia atkurtos pelkės išsaugojimui. Pasirenkant ūkinę veiklą kiekvienas atvejis turi būti nagrinėjamas individuliai, atsižvelgiant į teritorijos specifiką bei taikomus aplinkosauginius apribojimus.

B.1.5. 5 reforma „Žiedinės ekonomikos link“

Reformos tikslas – dalyvaujant visomis suinteresuotosiomis šalimis, sukurti visavertį žiedinės ekonomikos modelį, kurį taikant būtų užtikrinti žiediškumo principai ir atliekų prevencija pramonės sektoriuje, išplėsta antrinių žaliavų gamyba ir naudojimas, didinamas medžiagų ir išteklių naudojimo efektyvumas, skatinamas tvarus projektavimas ir žaliųjų inovacijų diegimas, užtikrintas produktų tvarumas, ilgaamžiškumas ir remonto bei atnaujinimo galimybės. Įgyvendinus reformą, Vyriausybės protokolu turi būti patvirtintas Lietuvos perėjimo prie žiedinės ekonomikos iki 2035 m. veiksmų planas. Veiksmų plane daugiausia dėmesio turi būti skiriama atliekų prevencijai, perdirbimui, gaminių projektavimui ir antrinių žaliavų naudojimui, skaitmenizacijai, žaliųjų inovacijų skatinimui, taip pat tobulintinai teisinei bazei bei mokestinėms priemonėms, kuriomis skatinama rinktis ilgalaikę naudą vietoje trumpalaikių sprendimų ir rezultatų, siekiant išteklių sugrįžimo į žiediškumo ratą. Tikslas – užtikrinti sisteminį institucijų požiūrį į žiedinę ekonomiką ir glaudų susijusių institucijų bendradarbiavimą.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2023 m. kovo 31 d.

B.1.6. 6 reforma „Informacijos apie prisijungimą prie elektros tinklo skaidrumas“

Šios reformos tikslas – teikti viešą informaciją apie prisijungimo prie elektros tinklo galimybes.

Reformą sudaro teisės aktų, kuriais perdavimo sistemos operatorius ir skirstymo sistemos operatorius įpareigojami skelbti informaciją apie numatomą tinklo pajėgumą, įsigaliojimas.

B.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Nr.	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinė reikšmė)	Kiekybiniai rodikliai (jei tai siektinos reikšmės)			Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas ir aiški apibrėžtis
					Vienetas	Bazinis lygis	Tikslas	Ketvirtis	Metai
21	B.1.1. Daugiau šalyje tvariai pagamintos elektros energijos	Tarpinė reikšmė	Įsigalioję teisės aktai, kuriais siekiama tobulinti institucinius ir teisinius mechanizmus, skirtus elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybai, perdavimui ir vartojimui skatinti	Teisės akto įsigaliojimo nuostata				IV ketv.	2021	Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo, Elektros energetikos įstatymo ir Energetikos įstatymo (apimančių jūrų ir sausumos teritorijas) pakeitimų įsigaliojimas. Šiais teisės aktais bus įtvirtinta, kad VšĮ Lietuvos energetikos agentūra konsultuos ir teiks metodinę pagalbą veiklos elektros energetikos sektoriuje klausimais. Taip pareiškėjams bus palengvintos procedūros ir užtikrinta, kad informacija būtų suteikta laiku. Be to, šiais teisės aktais turi būti: - reglamentuojamos sąlygos, kuriomis aukciono laimėtojai elektros energiją parduoda pagal dvišales sutartis, nes tai investuotojams suteiktų daugiau su veikla rinkoje susijusio aiškumo; - visiems sektoriams nustatyti ilgalaikiai atsinaujinančiųjų išteklių energetikos tikslai, t. y. įstatymo lygmeniu nustatyti ilgalaikiai nacionaliniai tikslai ir suteiktas užtikrintumas investuotojams dėl AEI plėtros; - įtvirtinta nauja leidimų rūšis – leidimas modernizuoti (rekonstruoti) elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginį, kaip yra numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją.
22	B. 1.1. Daugiau šalyje tvariai pagamintos elektros energijos – B.1.1.1. Parengiamieji jūros vėjo elektrinių ir susijusios infrastruktūros įrengimo darbai	Tarpinė reikšmė	Atlikti parengiamieji jūros vėjo elektrinių ir susijusios infrastruktūros įrengimo darbai	Atlikti žvalgybiniai tyrimai, matavimai ir kiti tyrimai.				I ketv.	2026	Turi būti atlikta: 1) tyrimas, apimantis techninius sprendimus, infrastruktūros įrengimo vertę, sąnaudų ir naudos analizę; 2) galimų jūros vėjo elektrinių parkų prijungimo prie sausumos tinklo vietų nustatymas; 3) vėjo greičio matavimas; 4) teritorijos, kurioje gali būti įrengtas jūros vėjo elektrinių parkas, jūros dugno tyrimas; 5) jūros vėjo elektrinių parko jungties su sausuma jūros dugno tyrimai; 6) jūros vėjo elektrinių parkų prijungimo prie sausumos tinklo teritorinio planavimo dokumento parengimas; 7) jūros vėjo elektrinių parkų prijungimo prie sausumos tinklo techninių specifikacijų parengimas.
26	B.1.1. Daugiau šalyje tvariai pagamintos elektros energijos – B.1.1.2. Parama individualių kaupimo įrenginių statybai	Siektina reikšmė	Įrengti individualūs elektros energijos kaupimo įrenginiai		MWh	0	157,2	II ketv.	2026	Išduotos individualių elektros energijos kaupimo įrenginių, kurių talpa – 157,2 Mwh, priėmimo ir prijungimo prie elektros tinklo pažymos.
27	B.1.1. Daugiau šalyje tvariai pagamintos elektros energijos – B.1.1.3. Kitos elektros energijos kaupimo infrastruktūros įrengimas	Siektina reikšmė	Naujų elektros energijos kaupimo įrenginių įrengtoji galia (MW)		MW	0	200	IV ketv.	2022	Pradeda veikti keturi elektros energijos kaupimo įrenginiai, kurių kiekvieno galia – 50 MW.
28	B.1.2. Judame neteršdami aplinkos	Tarpinė reikšmė	Įsigaliojęs teisinis pagrindas, kuriuo nustatoma energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimų, taikomų įsigyjant kelių transporto priemones, nustatymo ir atvejų, kada juos privaloma taikyti, tvarka	Įsigalioję teisės aktai				IV ketv.	2021	Įsigalios teisės aktas, kuriuo bus nustatyti energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimai ir atvejai, kada juos privaloma taikyti M1, N1, N2, N3, M2 ir M3 kategorijų kelių transporto priemonėms, ir kuris bus taikomas apskaičiuojant šių transporto priemonių eksploatacinio laikotarpio poveikį energetikai ir aplinkai.
29	B.1.2. Judame neteršdami aplinkos	Tarpinė reikšmė	Įsteigtas ir pradėjęs veikti Darnaus judumo fondas, skirtas alternatyviųjų degalų ir transporto priemonių infrastruktūros plėtrai finansuoti	Susitarimo / įsakymo įsigaliojimo nuostata				I ketv.	2022	Įsteigtas ir pradeda veikti Darnaus judumo fondas. Fondas turi būti įsteigtas siekiant tikslingai ir nepertraukiamai ne trumpiau kaip iki 2030 m. finansuoti netaršių transporto priemonių įsigijimą ir naudojimą ir transporto priemonėms skirtos alternatyviųjų degalų infrastruktūros įrengimą, modernizavimą ir (arba) plėtrą. Be to, fondas turi būti naudojamas vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių, išskyrus visai netaršias ir mažataršes transporto priemones, ribojimui remti.
32	B.1.2. Judame neteršdami aplinkos – B.1.2.1. Parama netaršioms transporto priemonėms pristatyti ir parama darniam judumui	Siektina reikšmė	Pristatytų ir Lietuvoje registruotų netaršių transporto priemonių skaičius		Skaičius	0	270	II ketv.	2026	Pristatytų ir Lietuvoje registruotų netaršių transporto priemonių skaičius: ne mažiau kaip 270 netaršių (elektrinių ir vandeniliu varomų) lengvųjų transporto priemonių (M1 ir N1 klasių) ir netaršių (elektrinių ir vandeniliu varomų) arba mažataršių sunkiasvorių transporto priemonių (N3 ir M3 klasių), apibrėžtų Reglamente 2019/1242 (biometanu varomoms transporto priemonėms naudojamas tik Direktyvos (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją 26, 29–31 straipsniuose nustatytus tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus atitinkantis biometanas).
32a	B.1.2. Judame neteršdami aplinkos – B.1.2.1. Parama netaršioms transporto priemonėms pristatyti ir parama darniam judumui	Siektina reikšmė	Naujai įrengtų arba renovuotų dviračių takų, gatvių ar juostų arba bendrų pėsčiųjų ir dviračių takų ilgis		km	0	119,23	II ketv.	2026	119,23 km ilgio dviračių takų dviračių gatvių arba dviračių juostų arba bendrų dviračių ir pėsčiųjų takų įrengimas ir renovavimas.
32b	B.1.2. Judame neteršdami aplinkos – B.1.2.1. Parama netaršioms transporto priemonėms pristatyti ir parama darniam judumui	Tarpinė reikšmė	Geležinkelio atkarpų nuo Radviliškio iki Klaipėdos elektrifikavimas	Įrengta orinė kontaktinė sistema ir traukos pastotės				II ketv.	2026	Orinė kontaktinės sistemos Radviliškio – Klaipėdos geležinkelio linijoje įrengimas, įskaitant šias atkarpas: ·Radviliškis – Kužiai ·Kužiai – Lieplaukė ·Lieplaukė – Kretinga ·Kretinga – Klaipėda (Draugystės stotis) Be to, turi būti įrengtos traukos pastotės Žasliuose ir Kretingoje.
33	B.1.2. Judame neteršdami aplinkos – B.1.2.1. Parama netaršioms transporto priemonėms pristatyti ir parama darniam judumui	Siektina reikšmė	Modifikuotų autobusų skaičius		Autobusų skaičius	0	7	II ketv.	2026	Modifikuoti septyni autobusai, kad būtų laikomi visai netaršiais.
34	B.1.2. Judame neteršdami aplinkos – B.1.2.2. Parama netaršioms viešojo transporto priemonėms įsigyti	Tarpinė reikšmė	Tarpmiestinio susisiekimo sistemos reforma	Įsigaliojęs teisės aktas				II ketv.	2026	Įsigaliojęs teisės aktas, kuriuo numatoma tolimojo susisiekimo tarpmiestinio viešojo transporto tinklo reforma, be kita ko: nustatant tolimojo susisiekimo maršrutų su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų kriterijus; suderinant autobusų maršrutus su geležinkelio maršrutais ir vietinio susisiekimo sistema, užtikrinant susisiekimą tarp regionų centrų ir parengiant naujus susisiekimo tarp savivaldybių maršrutus.
36	B.1.2. Judame neteršdami aplinkos – B.1.2.2. Parama netaršioms viešojo transporto priemonėms įsigyti	Siektina reikšmė	Pristatyta elektra ir vandeniliu varomų autobusų		Autobusų skaičius	0	218	II ketv.	2026	Pristatyta 218 (M2 ir M3 klasių) elektra arba vandeniliu varomų autobusų.
37	B.1.2. Judame neteršdami aplinkos – B.1.2.3. Transporto priemonių įkrovimo ir alternatyviųjų degalų pildymo infrastruktūros įrengimas	Tarpinė reikšmė	Pradėjusi veikti viešai prieinamų elektromobilių įkrovimo prieigų informacinė sistema	Pradėjusi veikti viešai prieinamų elektromobilių įkrovimo prieigų informacinė sistema				I ketv.	2022	Pradeda veikti informacinė sistema, kurioje: 1. viešai prieinamoms elektromobilių įkrovimo prieigoms ir jų operatoriams bus suteikiami ir registruojami unikalūs identifikaciniai kodai; 2. realiu laiku bus skelbiami statiniai / dinaminiai duomenys iš Lietuvoje veikiančių viešai prieinamų elektromobilių įkrovimo stotelių.
39	B.1.2. Judame neteršdami aplinkos – B.1.2.3. Transporto priemonių įkrovimo ir alternatyviųjų degalų pildymo infrastruktūros įrengimas	Siektina reikšmė	Privačių ir viešų įkrovimo prieigų įrengimas		Įkrovimo prieigų skaičius	0	19 710	II ketv.	2026	Turi būti įrengta 800 viešų elektromobilių įkrovimo prieigų ir 18 910 privačių elektromobilių įkrovimo prieigų.
42	B.1.2. Judame neteršdami aplinkos – B.1.2.3. Transporto priemonių įkrovimo ir alternatyviųjų degalų pildymo infrastruktūros įrengimas	Siektina reikšmė	Viešos vandenilio degalinės įrengimas		Vandenilio stotelių skaičius	0	1	II ketv.	2026	Išduotas įrengtos viešos vandenilio degalinės perdavimo-priėmimo aktas.
43	B.1.2. Judame neteršdami aplinkos – B.1.2.3. Transporto priemonių įkrovimo ir alternatyviųjų degalų pildymo infrastruktūros įrengimas	Tarpinė reikšmė	Patvirtintas elektromobilių įkrovimo infrastruktūros tinklo integracijos veiksmų planas	Patvirtintas elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros veiksmų planas				IV ketv.	2021	Siekiant užtikrinti kuo efektyvesnę elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtrą, turi būti patvirtintas veiksmų planas, kuriame turi būti nustatytos prioritetinės plėtros kryptys ir elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimo reikalavimai.
44	B.1.2. Judame neteršdami aplinkos – B.1.2.4. Parama degalų iš AEI (biometano dujų, transportui skirtų antros kartos skystųjų biodegalų ir žaliojo vandenilio) sektoriui	Tarpinė reikšmė	Pradėjusi veikti transporto sektoriuje naudojamų degalų iš AEI apskaitos vienetų IT sistema	Veikianti degalų iš AEI apskaitos vienetų IT sistema				IV ketv.	2021	Siekiant užtikrinti tam tikrą biometano dujų naudojimo transporto sektoriuje lygį, turi būti sukurta atitinkama IT platforma, kurioje turi būti registruojami transporto sektoriui patiekti biometano dujų bei kitų degalų iš AEI kiekiai ir gamintojams (tiekėjams) išduodami apskaitos vienetai, kurie galės būti panaudoti jų įpareigojimams vykdyti.
45	B.1.2. Judame neteršdami aplinkos – B.1.2.4. Parama degalų iš AEI (biometano dujų, transportui skirtų antros kartos skystųjų biodegalų ir žaliojo vandenilio) sektoriui	Siektina reikšmė	Naujų biometano dujų ir vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos įrenginių bendra įrengtoji galia		MW	0	21,84	II ketv.	2026	Turi būti įrengti 2 nauji biometano dujų gamybos įrenginiai; turi būti įrengti ir prie gamtinių dujų tinklo prijungti 2 nauji biometano dujų gamybos įrenginiai, kurių bendra galia – 17,84 MW. Be to, turi būti įrengti ir prie elektros tinklo prijungti 4 MW vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos įrenginiai. Investicijos turi atitikti tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus, nustatytus Direktyvos 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją 26, 29–31 straipsniuose.
46	B.1.2. Judame neteršdami aplinkos – B.1.2.4. Parama degalų iš AEI (biometano dujų, transportui skirtų antros kartos skystųjų biodegalų ir žaliojo vandenilio) sektoriui	Siektina reikšmė	Papildomas metinis skystųjų antros kartos biodegalų gamybos kiekis		ktne	0	12,4	II ketv.	2026	Įrengus gamybos pajėgumus bus papildomai pagaminama 12,4 ktne skystųjų antros kartos biodegalų. Siekiant laikytis Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo techninių gairių (2021/C58/01), skystieji antros kartos biodegalai turi būti gaminami iš Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos IX priede išvardytų žaliavų.
48	B.1.3. Spartesnė pastatų renovacija ir tvari urbanistinė aplinka – B.1.3.1. Pastatų renovacijos paketų ir standartų aktualizavimas ir tvarios miestų plėtros metodikos parengimas	Tarpinė reikšmė	Įsigalioję šie teisės aktai: a) Ilgalaikės pastatų renovacijos strategijos įgyvendinimo planas, b) pakeistas Aplinkos ministro 2016-11-11 įsakymu Nr. D1-754 patvirtintas Statybos techninis reglamentas „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“, c) aplinkos ministro įsakymu patvirtintos tvarios miestų plėtros gairės, d) Aplinkos ministro 2005-02-10 įsakymo Nr. D1-79 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 2.05.07:2005 „Medinių konstrukcijų projektavimas“ patvirtinimo“ pakeitimas	Įsigalioję teisės aktai				IV ketv.	2023	Turi būti patvirtinti ir įsigalioję šie teisės aktai: 1. Ilgalaikės pastatų renovacijos strategijos įgyvendinimo planas, kuriame numatoma: 1.1. teisėkūros planas, kurio tikslas – paspartinti gyvenamųjų teritorijų pertvarką, įteisinti statinio informacinio modeliavimo (BIM) metodų taikymą, taip pat įvertinti galimus teritorijų pertvarkos ir esamų pastatų rekonstravimo ar renovacijos modelius; 1.2. kvartalinės renovacijos projektų rengimo rekomendacijos; 2. Iš dalies pakeistas Aplinkos ministro 2016-11-11 įsakymu Nr. D1-754 patvirtintas Statybos techninis reglamentas „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“, kuriuo įteisinama, kad modernizuojamo pastato energinio naudingumo klasė – ne žemesnė kaip B; 3. tvarios miestų plėtros gairės, kuriose nustatomi tvarių miestų rodikliai ir jų apskaičiavimo metodika; 4. pakeistas Aplinkos ministro 2005-02-10 įsakymu Nr. D1-79 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 2.05.07:2005 „Medinių konstrukcijų projektavimas“, kuriuo išplečiamas medinių statybos produktų panaudojimas įvairios paskirties pastatuose.
50	B.1.3. Spartesnė pastatų renovacija ir tvari urbanistinė aplinka – B.1.3.2. Pastatų renovacijos koordinavimo ir techninės pagalbos teikimo palengvinimo priemonės	Tarpinė reikšmė	Įsteigtas ir veikiantis Pastatų renovacijos kompetencijų centras	Įsigalioję teisės aktai				IV ketv.	2022	1. Patvirtintas ir įsigaliojo Aplinkos ministro įsakymo dėl Aplinkos projektų valdymo agentūros nuostatų pakeitimas, kuriuo nustatomos pavedamos vykdyti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos administravimo ir finansavimo iš įvairių šaltinių administravimo funkcijos, kurias vykdė VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra. 2. Veiklą vykdo vieno langelio principu veikiantis Pastatų renovacijos kompetencijų centras (APVA padalinys) (užimta 50 % pareigybių).
51	B.1.3. Spartesnė pastatų renovacija ir tvari urbanistinė aplinka – B.1.3.2. Pastatų renovacijos koordinavimo ir techninės pagalbos teikimo palengvinimo priemonės	Siektina reikšmė	Su renovacija susijusių skaitmeninių priemonių įdiegimas		Skaičius	0	3	III ketv.	2025	Dviejose informacinėse sistemose įdiegiamos skaitmeninės priemonės, apimančios: 1. skaitmeninę metodinę priemonę investiciniams projektams ir standartinėms techninėms projektavimo ir rangos darbų specifikacijoms rengti; 2. pastatų renovacijos projektų administravimo skaitmeninę priemonę; 3. Lietuvos pastatų duomenų banką.
52	B.1.3. Spartesnė pastatų renovacija ir tvari urbanistinė aplinka – B.1.3.3. Pastatų renovacijos procesą greitinančių statybos produktų tiekimas ir paslaugų teikimas	Siektina reikšmė	Modulinių konstrukcijų iš organinių medžiagų gamybos įrengtoji galia		m² per metus	0	273 600	II ketv.	2026	Įrengtos naujos modulinių konstrukcijų iš organinių medžiagų gamybos linijos, kurių pajėgumai – 273 600 m² per metus.
54	B.1.3. Spartesnė pastatų renovacija ir tvari urbanistinė aplinka – B.1.3.4. Parama pastatų renovacijai	Siektina reikšmė	Renovuotų daugiabučių namų plotas		m2	0	880 000	II ketv.	2026	Turi būti renovuota 880 000 m² daugiabučių namų ploto (kompensuojant vidutiniškai ne mažiau kaip 30 % renovacijos darbų išlaidų ir kompensuojant palūkanų, sumokėtų už paskolas, paimtas šiai renovacijai finansuoti, dalį, kai palūkanų norma viršija 3 %), siekiant vidutiniškai bent 30 % sumažinti pirminės energijos suvartojimą ir pasiekti B energijos vartojimo efektyvumo klasę. Techninė pagalba turi būti suteikta 163 renovuotiems daugiabučiams pastatams.
55	B. 1.4 ŠESD absorbcinių pajėgumų išlaikymas ir didinimas	Siektina reikšmė	Įsigyta miškų, pasižyminčių didele biologine įvairove		ha	0	266	II ketv.	2026	Turi būti įsigyta bent 266 ha privačių miškų, pasižyminčių didele biologine įvairove, teritorijos ir registruota suteikiant apsaugos statusą.
57	B. 1.4 ŠESD absorbcinių pajėgumų išlaikymas ir didinimas	Tarpinė reikšmė	Įsigalioję teisės aktai, reglamentuojantys pelkių (durpynų) atkūrimą ir jų tolesnę apsaugą ir tvarų naudojimą	Įsigalioję teisės aktai				III ketv.	2022	Įsigaliojo teisės aktai, reglamentuojantys pelkių (durpynų) atkūrimą ir jų tolesnę apsaugą ir tvarų naudojimą.
58	B.1.5. Žiedinės ekonomikos link	Tarpinė reikšmė	Perėjimo prie žiedinės ekonomikos veiksmų plano patvirtinimas	Veiksmų planas patvirtinamas Vyriausybės protokolu.				I ketv.	2023	Vyriausybės protokolu patvirtinamas Lietuvos perėjimo prie žiedinės ekonomikos iki 2035 m. veiksmų planas, parengtas dalyvaujant suinteresuotoms institucijoms ir socialiniams bei ekonominiams partneriams; taip siekiama įtraukti visas susijusias institucijas ir koordinuoti žiedinės ekonomikos įgyvendinimą ir plėtrą šalyje.
58c	B.1.6. Informacijos apie prisijungimą prie elektros tinklo skaidrumas	Tarpinė reikšmė	Įsigalioję teisės aktai	Įsigalioję teisės aktai				IV ketv.	2025	Įsigalioja teisės aktas, kuriuo reikalaujama, kad: ·perdavimo sistemos operatorius (PSO) ir skirstymo sistemos operatorius (SSO), remdamiesi savo dešimties metų tinklo plėtros planais, skelbtų informaciją apie galimus tinklo pajėgumo pokyčius; ·PSO skelbtų informaciją apie planuojamą elektros energijos gamybos įrenginių ir elektros energijos kaupimo įrenginių prijungimą; ·per penkias darbo dienas nuo tinklo pralaidumo laikinos rezervacijos panaikinimo arba atlaisvinimo PSO atnaujintų turimą informaciją prijungimo prie elektros perdavimo tinklo galimybių žemėlapyje; ·per 10 darbo dienų po PSO galimos tinklų pralaidumų rezervacijos sąrašo paskelbimo SSO atnaujintų turimą informaciją prijungimo prie elektros perdavimo tinklo galimybių žemėlapyje.

B.3. Su paskolos parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

B.3.1. 1 reforma „Žaliųjų finansinių produktų kūrimas“

Reformos tikslas – Finansų ministro įsakymo „Dėl 2023–2026 m. Lietuvos žaliųjų finansų veiksmų plano patvirtinimo“, kuriuo siekiama sutelkti viešąjį ir privatųjį finansavimą, kad būtų pasiekti klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos tikslai ir padidintas Lietuvos patrauklumas investuotojams į žaliuosius finansinius produktus, įsigaliojimas.

Veiksmų plane turi būti pateikta ši informacija:

·Žaliųjų finansų kompetencijų ir žinių centro sukūrimas;

·viešojo sektoriaus žaliųjų finansų plėtros skatinimas;

·prielaidų privataus sektoriaus investicijoms pritraukti, kad būtų pasiekti žalieji tikslai, sudarymas;

·prieigos prie su tvarumu susijusių duomenų užtikrinimas;

·kompetencijų tvariųjų (žaliųjų) finansų srityje vystymas ir viešasis švietimas.

Pagal šią reformą turi būti teikiama parama siekiant įsteigti Žaliųjų finansų kompetencijų ir žinių centrą ir užtikrinti jo veikimą, prisidėti prie tvarios ženklinimo ekosistemos plėtojimo Lietuvoje remiantis tarptautine praktika, užtikrinti atitinkamos su tvarumu susijusios informacijos sklaidą, koordinuoti viešojo ir privačiojo sektorių bei akademinės bendruomenės bendradarbiavimą ir didinti Lietuvos žinomumą tvaraus finansavimo srityje.

Priemonė turi būti įgyvendinta iki 2023 m. gruodžio 31 d.

B.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Nr.	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (jei tai siektinos reikšmės)			Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas ir aiški apibrėžtis
					Vienetas	Bazinis lygis	Tikslas	Ketvirtis	Metai
58a	B.3.1. Žaliųjų finansinių produktų kūrimas	Tarpinė reikšmė	Žaliųjų finansų veiksmų plano patvirtinimas	Finansų ministro įsakymo įsigaliojimas				II ketv.	2023	Finansų ministro įsakymo dėl Lietuvos žaliųjų finansų veiksmų plano patvirtinimo, kuriuo siekiama sutelkti viešąjį ir privatųjį finansavimą, kad būtų pasiekti klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos tikslai ir padidintas Lietuvos patrauklumas investuotojams į žaliuosius finansinius produktus, įsigaliojimas. Veiksmų plane turi būti pateikta ši informacija: ·Žaliųjų finansų kompetencijų ir žinių centro sukūrimas; ·viešojo sektoriaus žaliųjų finansų plėtros skatinimas; ·prielaidų privataus sektoriaus investicijoms pritraukti, kad būtų pasiekti žalieji tikslai, sudarymas; ·prieigos prie su tvarumu susijusių duomenų užtikrinimas; ·kompetencijų tvariųjų (žaliųjų) finansų srityje vystymas ir viešasis švietimas.
58b	B.3.1. Žaliųjų finansinių produktų kūrimas	Tarpinė reikšmė	Žaliųjų finansų kompetencijų ir žinių centro įsteigimas ir veikimas	Pradėjęs veikti Žaliųjų finansų kompetencijų ir žinių centras				IV ketv.	2023	Žaliųjų finansų kompetencijų ir žinių centras turi būti įsteigtas INVEGOS struktūroje ir pradėti veikti, kad prisidėtų prie tvarios ženklinimo ekosistemos plėtojimo Lietuvoje remiantis tarptautine praktika, užtikrintų atitinkamos su tvarumu susijusios informacijos sklaidą, koordinuotų viešojo ir privačiojo sektorių bei akademinės bendruomenės bendradarbiavimą ir didintų Lietuvos žinomumą tvaraus finansavimo srityje.

C. 3 KOMPONENTAS. Skaitmeninė transformacija ekonomikos augimui

Šis Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentas apima įvairius skaitmeninės transformacijos aspektus – skaitmeninį junglumą, įskaitant miestų ir kaimų skaitmeninės atskirties klausimą, viešojo ir privačiojo sektorių skaitmenizaciją ir skaitmeninius įgūdžius. Komponentas apima priemones, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas diegti 5G ryšį, toliau plėtoti šviesolaidinę infrastruktūrą kaimo ir nutolusiose vietovėse ir skatinti susisiekimo inovacijas. Be to, esminėmis reformomis ir investicijomis siekiama skaitmenizuoti viešąjį sektorių. Numatoma skatinti, kad skaitmeninius įgūdžius įgytų vaikai, darbuotojai ir vyresnio amžiaus piliečiai, taip pat imtis priemonių IT srities darbuotojų trūkumo darbo rinkoje problemai spręsti. Be to, pagal komponentą siūlomos investicijos, kuriomis siekiama skatinti pažangių skaitmeninių technologijų diegimą privačiajame sektoriuje, ypač mokslo ir verslo sektorių bendradarbiavimą inovatyvių technologijų srityje ir kultūros sektoriaus skaitmenizaciją. Komponentą iš viso sudaro penkios priemonės (trys reformos ir dvi investicijos).

Jame atsižvelgiama į šaliai skirtą rekomendaciją skatinti investicijas į skaitmeninę pertvarką, visų pirma į labai didelio pajėgumo plačiajuosčio ryšio aprėptį ir skverbtį (3 ŠSR 2020). Be to, tikimasi, kad įgyvendinant komponentą bus prisidėta prie našumo augimo skatinimo, be kita ko, didinant viešųjų investicijų efektyvumą (3 ŠSR 2019), nes jis apima viešojo sektoriaus skaitmenizavimo priemones, kurios turės ilgalaikį teigiamą poveikį viešojo valdymo institucijų veikimui ir našumui. Komponente numatytomis priemonėmis taip pat iš dalies sprendžiami su technologinėmis inovacijomis mažosiose ir vidutinėse įmonėse susiję uždaviniai (3 ŠSR 2020). Apskritai skaitmeninei pertvarkai numatyto dydžio ir aprėpties investicijos ir reformos netiesiogiai padės sušvelninti krizės poveikį užimtumui (2 ŠSR 2020) ir skatinti investicijas į inovacijas (3 ŠSR 2019).

C.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

C.1.1. 1 reforma. Valstybės informacinių technologijų valdymo pertvarka

Reformos tikslas – konsoliduoti valstybės informacinius išteklius ir centralizuotai valdyti valstybės institucijų IT infrastruktūrą, paslaugas ir procesus. Reforma apima valstybės institucijų valdomų sistemų perkėlimą į mišriąją debesiją.

C.1.1a. 1a investicija. Nacionalinio kibernetinio saugumo plėtra

Investicijos tikslas – didinti valstybės kibernetinio saugumo pajėgumus. Investicija apima nacionalinės kibernetinio saugumo plėtros programos priėmimą, kibernetinio saugumo stebėsenos sistemos sukūrimą, aparatinės ir programinės įrangos teikimą kibernetiniams nusikaltimams tirti ir kibernetinio saugumo mokymus.

a.Nacionalinės kibernetinio saugumo plėtros programos, kuri yra ketverių metų planavimo dokumentas, parengtinos vadovaujantis Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymu ir antrinės teisės aktais, priėmimas. Programa turi būti pagrindas b–d punktuose išvardytai veiklai, nes joje aprašomi spręstini kibernetinio saugumo uždaviniai ir nustatomos veiksmams įgyvendinti reikalingos lėšos ir ištekliai.

C.1.2. 2 reforma. Duomenų valdymas ir atvirieji duomenys

Reformos tikslas – remti viešųjų duomenų valdymą. Reforma apima teisės aktų priėmimą, duomenų valdymo modelio sukūrimą ir informacijos išteklių integravimą į nacionalinį duomenų ežerą.

C.1.3. 3 reforma. Į klientą orientuotos paslaugos

Reformos tikslas – paslaugų skaitmenizacija. Reforma apima viešojo sektoriaus paslaugų skaitmenizaciją.

C.1.4. 1 investicija. Technologiniai sprendimai versle ir kasdieniame gyvenime

Priemonės tikslas – didinti skaitmeninių sprendimų naudojimo mastą. Priemonė apima lietuvių kalbai skirtus technologinius sprendimus, kultūros išteklių skaitmenizaciją, skaitmeninius švietimo išteklius, skaitmeninėms inovacijoms skirtas finansines priemones ir IRT kompetencijų centrą.

C.1.4.1. 1 papriemonė. Lietuvių kalbos technologiniai ištekliai

Papriemonės tikslas – remti lietuvių kalbos DI sistemas ir paslaugas. Papriemonė apima nemokamą išteklių, reikalingų DI sprendimams lietuvių kalba kurti, skelbimą.

C.1.4.2. 2 papriemonė. Kultūros išteklių skaitmenizacija

Papriemonės tikslas – didinti skaitmeninių kultūros išteklių prieinamumą. Papriemonė apima e. kultūros platformos, kurioje prieinamas skaitmenizuotas kultūros turinys, įdiegimą.

C.1.4.3. 3 papriemonė. Skaitmeninio švietimo turinio ir išteklių kūrimas

Papriemonės tikslas – sukurti technologinius sprendimus, reikiamus skaitmeninius mokymo, studijų išteklius ir IT infrastuktūrą švietimo įstaigose, siekiant sudaryti sąlygas personalizuotam nuotoliniam mokymui.

Papriemonė turi būti įgyvendinta iki 2024 m. birželio 30 d.

C.1.4.4. 4 papriemonė. Finansinės priemonės verslui kurti ir skaitmeninėms inovacijoms diegti

Šios papriemonės tikslas – teikti finansines paskatas verslui kurti ir skaitmeninėms inovacijoms diegti.

Turi būti teikiama parama verslo paslaugų centrams; ji turi būti skirta robotikos procesų automatizavimo ir DI sprendimams diegti, finansuojant išlaidas, susijusias su i) konsultacinėmis paslaugomis, susijusiomis su projekto analize; ii) mokymų išlaidomis, susijusiomis su kuriama įmonės paslaugų architektūra ir DI sprendimu; iii) licencijų (robotų, programinės įrangos licencijų) įsigijimo išlaidomis, susijusiomis su projektu; iv) atlyginimo už laiką, praleistą įgyvendinant projekto veiksmus, išlaidomis; v) įrangos ir nuomos išlaidomis, susijusiomis su automatizuotų sprendimų įdiegimu ir veikimu (pvz., serverio nuoma).

Turi būti teikiama parama startuoliams ir atžalinėms įmonėms; ji turi būti skirta DI, blokų grandinės technologijų ir robotikos procesų automatizavimo produktams ir sprendimams kurti, finansuojant išlaidas, susijusias su i) produktų ir paslaugų vystymu pirminėje brandos stadijoje prieš pritraukiant investicinį kapitalą; ii) rinkos poreikių analize; iii) technologinės sprendimo koncepcijos rengimu; iv) minimaliai gyvybingo produkto sukūrimu ir v) produkto tinkamumo rinkai stadijos pasiekimu.

Papriemonė turi būti įgyvendinta iki 2025 m. rugsėjo 30 d.

C.1.4.5. 5 papriemonė. IRT kompetencijų centras

Papriemonės tikslas – remti mokslinius tyrimus ir plėtrą Lietuvoje, be kita ko, informacinių ir ryšių technologijų srityje. Papriemonė apima moksliniams tyrimams ir plėtrai skirto IRT kompetencijų centro statybą.

C.1.5. 2 investicija. Žingsnis 5G link

Investicijos tikslas – užtikrinti elektroninių ryšių tinklų aprėptį. Investicija apima 5G plėtros gaires, tolesnę sparčiojo ryšio infrastruktūros statybą ir judumo inovacijų rėmimo priemones.

C.1.5.1. 1 papriemonė. 5G plėtros gairės

Papriemonės tikslas – Lietuvoje diegti komerciškai prieinamą 5G ryšį.

Papriemonė apima Lietuvos 5G plėtros gaires, į kurias įtrauktos priemonės, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes reguliavimo ir investavimo sąlygas plėtoti 5G.

C.1.5.2. 2 papriemonė. Tolesnė sparčiojo ryšio tinklų statyba

Papriemonės tikslas – pastatyti sparčiojo ryšio infrastruktūrą.

Papriemonė apima šviesolaidinių linijų įrengimą siekiant prijungti socialinę ir ekonominę pažangą skatinančius subjektus prie esamos judriojo ryšio infrastruktūros, taip sudarant socialinę ir ekonominę pažangą skatinantiems subjektams palankesnes sąlygas prisijungti.

C.1.5.3. 3 papriemonė. Judumo inovacijos

Papriemonės tikslas – remti judumo inovacijas.

Papriemonė apima paramą skaitmeniniams sprendimams.

C.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Nr.	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (jei tai siektinos reikšmės)			Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas ir aiški apibrėžtis
					Vienetas	Bazinis lygis	Tikslas	Ketvirtis	Metai
59	C.1.1. Valstybės informacinių technologijų valdymo pertvarka	Tarpinė reikšmė	Valstybės institucijų ir įstaigų valdomos sistemos perkeltos į mišriosios debesijos infrastruktūrą	Informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūros reorganizavimas				III ketv.	2026	Valstybės institucijų ir įstaigų, įtrauktų į Valstybės institucijų ir įstaigų, gaunančių centralizuotai teikiamas informacinių technologijų paslaugas, sąrašą, patvirtintą Vyriausybės nutarimu Nr. 709, valdomos sistemos perkeltos į mišriosios debesijos infrastruktūrą. Išimtys: - valstybės institucijų ir įstaigų turimos sistemos, kurias valdo valstybės įmonė „Registrų centras“, kurios išlaikomos iš valstybės įmonės „Registrų centras“ biudžeto ir veikia jos IRT infrastruktūroje, taip pat saugomos reikalavimus atitinkančiuose duomenų centruose, į pirmiau minėtą perkėlimą / atnaujinimą gali būti neįtrauktos; - tos valstybės institucijos ir įstaigos, kurios yra įtrauktos į Valstybės institucijų ir įstaigų, gaunančių centralizuotai teikiamas informacinių technologijų paslaugas, sąrašą ir kurioms Nutarimu Nr. 907 numatyta išimtis, į pirmiau minėtą perkėlimą / atnaujinimą gali būti neįtrauktos.
60a	C.1.1a. Nacionalinio kibernetinio saugumo plėtra	Tarpinė reikšmė	Kibernetinio saugumo plėtros programos priėmimas	Priimta kibernetinio saugumo plėtros programa				III ketv.	2023	Nacionalinę kibernetinio saugumo plėtros programą turi priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
60b	C.1.1a. Nacionalinio kibernetinio saugumo plėtra	Tarpinė reikšmė	Nacionalinės kibernetinio saugumo stebėsenos sistemos sukūrimas	Sukurta nacionalinė kibernetinio saugumo stebėsenos sistema				II ketv.	2026	Turi būti sukurta kibernetinio saugumo stebėsenos sistema. Tai apima: 1) aparatinės ir programinės įrangos sukūrimą; 2) naudotojų (kibernetinio saugumo subjektų) ir Nacionalinio kibernetinio saugumo centro keitimosi informacija sistemų sukūrimą ir 3) saugumo situacijų valdymo centrų įsteigimą.
60c	C.1.1a. Nacionalinio kibernetinio saugumo plėtra	Tarpinė reikšmė	Kibernetinių nusikaltimų tyrimas	Sukurta aparatinė ir programinė įranga, skirta kibernetiniams nusikaltimams tirti				II ketv.	2026	Turi būti sukurta aparatinė ir programinė įranga, skirta kibernetiniams nusikaltimams tirti
61	C.1.1a. Nacionalinio kibernetinio saugumo plėtra	Siektina reikšmė	Kibernetinio saugumo mokymų užbaigimas		Skaičius	0	300	II ketv.	2026	300 asmenų dalyvavo kibernetinio saugumo mokymuose.
62	C.1.1. Valstybės informacinių technologijų valdymo pertvarka	Siektina reikšmė	Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūra teikia IT paslaugas valstybės institucijoms ir įstaigoms, įtrauktoms į Valstybės institucijų ir įstaigų, gaunančių centralizuotai teikiamas informacinių technologijų paslaugas, sąrašą.		Procentinė dalis	9 %	75 %	I ketv.	2025	75 % valstybės institucijų ir įstaigų, kurios yra įtrauktos į Valstybės institucijų ir įstaigų, gaunančių centralizuotai teikiamas informacinių technologijų paslaugas, sąrašą, naudojasi konsoliduotomis IT paslaugomis. Išimtis: tos valstybės institucijos ir įstaigos, kurios yra įtrauktos į Valstybės institucijų ir įstaigų, gaunančių centralizuotai teikiamas informacinių technologijų paslaugas, sąrašą ir kurioms Nutarimu Nr. 907 numatyta išimtis, gali būti neįtraukiamos apskaičiuojant pirmiau minėtą dalį.
63	C.1.1. Valstybės informacinių technologijų valdymo pertvarka	Siektina reikšmė	Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūra teikia IT paslaugas visoms valstybės institucijoms ir įstaigoms, įtrauktoms į Valstybės institucijų ir įstaigų, gaunančių centralizuotai teikiamas informacinių technologijų paslaugas, sąrašą.		Procentinė dalis	75 %	100 %	III ketv.	2026	100 % valstybės institucijų ir įstaigų, kurios yra įtrauktos į Valstybės institucijų ir įstaigų, gaunančių centralizuotai teikiamas informacinių technologijų paslaugas, sąrašą, naudojasi konsoliduotomis IT paslaugomis. Išimtis: tos valstybės institucijos ir įstaigos, kurios yra įtrauktos į Valstybės institucijų ir įstaigų, gaunančių centralizuotai teikiamas informacinių technologijų paslaugas, sąrašą ir kurioms Nutarimu Nr. 907 numatyta išimtis, gali būti neįtraukiamos apskaičiuojant pirmiau minėtą dalį.
64	C.1.2 Duomenų valdymas ir atvirieji duomenys	Tarpinė reikšmė	Įsigalioję teisės aktai dėl efektyvaus duomenų tvarkymo	Įsigalioję teisės aktai				III ketv.	2022	Įsigalioja teisės aktai dėl efektyvaus duomenų valdymo. Tai apima Oficialiosios statistikos įstatymo arba Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo pakeitimus, kuriais išplečiamos Lietuvos statistikos departamento funkcijos į jas įtraukiant valstybinio duomenų ežero (valstybės duomenų platformos) valdymą.
65	C.1.2 Duomenų valdymas ir atvirieji duomenys	Siektina reikšmė	Duomenų valdymo modelio sukūrimas		Skaičius	0	1	IV ketv.	2025	Centralizuotos duomenims teikti skirtos programų sąsajos (API) saugyklos, skirtos valstybiniam duomenų valdymo modeliui, sukūrimas.
66	C.1.2. Duomenų valdymas ir atvirieji duomenys	Siektina reikšmė	Informaciniai ištekliai integruoti į duomenų ežerą.		Skaičius	0	323	II ketv.	2026	Į nacionalinį duomenų ežerą turi būti integruoti 323 informaciniai ištekliai.
67	C.1.2. Duomenų valdymas ir atvirieji duomenys	Siektina reikšmė	Pradėjęs veikti duomenų mainų įrankis.		Skaičius	0	1	I ketv.	2024	Pradeda veikti atitinkamus apskaitos reikalavimus atitinkantis duomenų mainų įrankis. Sukūrus duomenų mainų įrankį, turi būti galima siųsti, gauti ir apdoroti elektronines sąskaitas faktūras. Duomenų mainų įrankis turi būti skelbiamas ir prieinamas nemokamai.
68	C.1.3. Į klientą orientuotos paslaugos	Tarpinė reikšmė	Įsigaliojęs iš dalies pakeistas teisės aktas dėl informacijos teikimo neįgaliesiems	Įsigaliojęs teisės aktas				I ketv.	2024	Įsigalioja iš dalies pakeistas teisės aktas, reglamentuojantis informacijos teikimą neįgaliesiems.
69	C.1.3. Į klientą orientuotos paslaugos	Tarpinė reikšmė	Paskelbtas kvietimas dalyvauti konkurse dėl inovatyvių sprendimų ir įrankių, kuriais būtų užtikrintos geresnės neįgaliųjų bendravimo galimybės	Paskelbtas kvietimas dalyvauti konkurse				II ketv.	2023	Paskelbiamas kvietimas dalyvauti konkurse dėl naujoviškų sprendimų ir įrankių, kuriais būtų užtikrintos geresnės neįgaliųjų bendravimo galimybės. Techninės specifikacijos ir viešieji pirkimai turi būti rengiami bendradarbiaujant su tikslinėmis grupėmis. Nustatant kvalifikacinius reikalavimus, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas tiekėjų patirčiai, gebėjimams ir įgūdžiams diegti panašius IT sprendimus. IT sistemos turi atitikti visus ES direktyvos dėl interneto prieinamumo reikalavimus. (2024 m. I ketv.).
70	C.1.3. Į klientą orientuotos paslaugos	Tarpinė reikšmė	Pradėjęs veikti atvirų duomenų ir skaitmeninės transformacijos kompetencijų centras	Veikiantis atvirų duomenų ir skaitmeninės transformacijos kompetencijų centras				IV ketv.	2021	Lietuvos Respublikos nutarimu pradeda veikti atvirų duomenų ir skaitmeninės transformacijos kompetencijų centras. Kompetencijų centro organizacinė struktūra sudaryta iš dviejų dalių: viena – skaitmeninių sprendimų stebėsenos ir vertinimo, o kita – duomenų ir architektūros klausimų sprendimo. Skaitmeninių sprendimų stebėsenos ir vertinimo grupė turi analizuoti ir stebėti esamus sprendimus, vertindama funkcionalumą ir spręstinus uždavinius. Ji turi vertinti naujas iniciatyvas, atsižvelgdama į esamų sprendimų dubliavimo ir technologinių sprendimų tikslingumo aspektus. Duomenų ir architektūros grupė turi nustatyti bendrąją informacinių sistemų ir duomenų architektūrą, standartus ir techninius reikalavimus, kurie turės būti taikomi naujai kuriamiems sprendimams. Numatoma, kad kiekvienas naujai siūlomas sprendimas iš pradžių turės būti įvertintas skaitmeninių iniciatyvų grupės, o baigus šį procesą ir paruošus detalų reikalavimų projektą, bus vertinamas architektūros atitikties aspektu.
71	C.1.3. Į klientą orientuotos paslaugos	Siektina reikšmė	Pradėti įgyvendinti neįgaliesiems skirti skaitmeninių viešųjų paslaugų sprendimai		Skaičius		2	I ketv.	2025	Pradedami įgyvendinti du sprendimai, skirti neįgaliųjų prieigai prie skaitmeninių viešųjų paslaugų palengvinti: IT sprendimas, skirtas geresnėms kurčiųjų komunikacijos galimybėms užtikrinti, ir IT sprendimas, skirtas aklųjų prieigai prie informacijos užtikrinti. Paslaugas turi teikti pagal viešųjų pirkimų procedūrą atrinkti tinkamą kvalifikaciją turintys paslaugų teikėjai.
73	C.1.3. Į klientą orientuotos paslaugos	Siektina reikšmė	Projektų, kuriais siekiama kurti arba atnaujinti skaitmeninius viešojo sektoriaus skaitmeninių paslaugų teikimo sprendimus, įgyvendinimas		Skaičius	0	63	II ketv.	2026	Įgyvendinti 63 projektai, kuriais siekiama kurti arba atnaujinti skaitmeninius viešojo sektoriaus skaitmeninių paslaugų teikimo sprendimus.
75	C.1.4. Technologiniai sprendimai versle ir kasdieniame gyvenime – C.1.4.1. Lietuvių kalbos technologiniai ištekliai	Siektina reikšmė	Lietuvių kalbos išteklių, reikalingų DI sprendimams plėtoti, sukūrimas		Skaičius	0	5	II ketv.	2026	Lietuvių kalbos ištekliais, skirtais DI sprendimams plėtoti, turi būti galima naudotis viešai ir nemokamai.
76	C.1.4. Technologiniai sprendimai versle ir kasdieniame gyvenime – C.1.4.2. Kultūros išteklių skaitmenizacija	Siektina reikšmė	Pasirašytos sutartys su skaitmeninių ir suskaitmenintų kultūros išteklių savininkais dėl išteklių atvėrimo ir prieinamumo naudotojams.		Skaičius	0	12	IV ketv.	2022	Pasirašyta ne mažiau kaip 12 sutarčių su skaitmeninių kultūros išteklių savininkais dėl išteklių atvėrimo ir prieinamumo naudotojams.
77	C.1.4 I. Technologiniai sprendimai versle ir kasdieniame gyvenime – C.1.4.2. Kultūros išteklių skaitmenizacija	Tarpinė reikšmė	Prieinami kultūros ištekliai	E. kultūros platforma, suteikianti prieigą prie bent 12 skaitmeninių kultūros išteklių				II ketv.	2026	E. kultūros platforma turi suteikti prieigą prie bent 12 skaitmeninių kultūros išteklių.
78	C.1.4 I. Technologiniai sprendimai versle ir kasdieniame gyvenime – C.1.4.2. Kultūros išteklių skaitmenizacija	Siektina reikšmė	Neįgaliesiems pritaikyti skaitmeniniai (elektroniniai) ištekliai		%	15 %	20 %	IV ketv.	2025	20 % nacionalinių leidėjų per ataskaitinius metus išleistų spausdintų knygų turi būti parengtos neįgaliesiems prieinamu formatu.
79	C.1.4. Technologiniai sprendimai versle ir kasdieniame gyvenime – C.1.4.3. Skaitmeninio švietimo turinio ir išteklių kūrimas	Siektina reikšmė	Pradėtos taikyti skaitmeninės mokymosi priemonės		Skaičius	0	1 704	II ketv.	2024	Pradėtos taikyti toliau nurodytos skaitmeninės mokymosi priemonės: i) skaitmeninė išteklių platforma; ii) sukurti, išbandyti ir įgyvendinti trys nuotolinio ir mišraus ugdymo prototipai; iii) hibridinio mokymo įranga įrengta auditorijose (200 vnt.) ir klasėse (500 vnt.); iv) sukurti skaitmeniniai studijų dalykai / moduliai / užduotys lietuvių ir (arba) anglų kalbomis (1 000 vnt.).
80	C.1.4 Technologiniai sprendimai versle ir kasdieniame gyvenime – C.1.4.4. Finansinės priemonės verslui kurti ir skaitmeninėms inovacijoms diegti	Tarpinė reikšmė	Paskelbtas konkursas dėl inovatyvių technologinių sprendimų kūrimo ir diegimo versle ir patvirtintos finansavimo sąlygos	Paskelbtas konkursas				III ketv.	2022	Paskelbiamas konkursas ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos arba Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros direktoriaus įsakymu patvirtinamos finansavimo sąlygos.
81	C.1.4 Technologiniai sprendimai versle ir kasdieniame gyvenime – C.1.4.4. Finansinės priemonės verslui kurti ir skaitmeninėms inovacijoms diegti	Siektina reikšmė	Pasirašomos sutartys dėl finansinių paskatų kurti verslą ir skaitmenines inovacijas		Skaičius	0	194	III ketv.	2024	Pasirašomos sutartys dėl finansinių paskatų kurti verslą ir skaitmenines inovacijas 1) 12 sutarčių dėl finansinių paskatų verslo paslaugų centrams diegti robotikos procesų automatizavimo ir DI sprendimus; 2) 182 sutarčių dėl finansinių paskatų startuoliams ir atžalinėms įmonėms kurti DI, blokų grandinės technologijų arba robotikos procesų automatizavimo produktus ir sprendimus.
82	C.1.4 Technologiniai sprendimai versle ir kasdieniame gyvenime – C.1.4.5. IRT kompetencijų centras	Siektina reikšmė	Pastatytas IRT mokslinių tyrimų ir plėtros centras ir pristatyta mokslinių tyrimų ir plėtros įranga		Skaičius	0	1	II ketv.	2026	Turi būti pastatytas IRT mokslinių tyrimų ir plėtros centras ir pristatyta mokslinių tyrimų ir plėtros įranga.
83	C.1.5. Žingsnis 5G link – C.1.5.1. 5G plėtros gairės	Tarpinė reikšmė	Paskirti radijo dažniai 5G tinklams diegti	Paskirti radijo dažniai				I ketv.	2022	Įvykdyti aukcionai ir išduoti leidimai naudoti radijo dažnius (kanalus) iš 3400–3800 MHz ir 694–790 MHz radijo dažnių juostų.
84	C.1.5. Žingsnis 5G link – C.1.5.1. 5G plėtros gairės	Tarpinė reikšmė	Įsigalioję atitinkamų teisės aktų daliniai pakeitimai, kuriais sudaromos prielaidos spartesniam elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimui	Įsigalioję teisės aktai				II ketv.	2022	Įsigalioja statybos techninių reglamentų ir elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo reikalavimų pakeitimai, siekiant didinti viešųjų judriojo ryšio paslaugų prieinamumą visose visuomeninės paskirties pastatų patalpose ir sudaryti geresnes sąlygas viešųjų ryšių tinklus įrengti valstybės ir savivaldybių kelių juostose, aikštėse, tiltuose, viadukuose ir tuneliuose.
85	C.1.5. Žingsnis 5G link – C.1.5.1. 5G plėtros gairės	Siektina reikšmė	5G ryšio paslaugos, teikiamos miestų teritorijose, kituose magistraliniuose automobilių keliuose, valstybinės reikšmės geležinkelio linijose, oro ir jūrų uostuose		%	0	95	IV ketv.	2025	Prieinamos komercinės 5G ryšio paslaugos vidutiniškai 95 % miestų teritorijų, tarptautinių sausumos transporto koridorių („Via Baltica“, „Rail Baltica“), magistralinių automobilių kelių ir valstybinės reikšmės geležinkelio linijų, oro ir jūrų uostų.
88	C.1.5. Žingsnis 5G link – C.1.5.2. Tolesnė sparčiojo ryšio tinklų statyba	Siektina reikšmė	Socialinę ir ekonominę pažangą skatinančių subjektų prieiga prie sparčiojo ryšio		Skaičius	0	5 000	II ketv.	2026	Kaimo vietovėse esantiems 5 000 socialinę ir ekonominę pažangą skatinantiems subjektams skirto sparčiojo ryšio optinių skaidulinių kabelių įrengimo darbų užbaigimo pažymos.
89	C.1.5. Žingsnis 5G link – C.1.5.3. Judumo inovacijos	Tarpinė reikšmė	Paskirta kompetentinga institucija susisiekimo inovacijų priemonėms administruoti					II ketv.	2022	Paskiriama kompetentinga institucija, kuri parengia finansuotinos veiklos programą ir konkurso dėl judumo inovacijų procedūros sąlygas bei atrankos kriterijus.
90	C.1.5. Žingsnis 5G link – C.1.5.3. Judumo inovacijos	Siektina reikšmė	Judumo inovacijų eksperimentinių skaitmeninių sprendimų parengimas		Skaičius	0	7	II ketv.	2026	Sukurti 7 judumo eksperimentiniai skaitmeniniai sprendimai, patvirtinti CPVA galutinėse ataskaitose ir patikrinimų kontroliniuose sąrašuose.

D. 4 KOMPONENTAS. Kokybiškas ir prieinamas švietimas visą gyvenimą kiekvienam gyventojui

Šiuo Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano švietimo srities komponentu siekiama pagerinti visų švietimo ir mokymo sistemos lygmenų, įskaitant suaugusiųjų mokymąsi, kokybę ir didinti jų efektyvumą, taip pat skatinti gerinti įgūdžius. Reformomis ir investicijomis siekiama: 1) modernizuoti bendrąjį lavinimą, 2) gerinti kompetencijų plėtojimo ir kvalifikacijų pripažinimo galimybes suaugusiems, 3) sukurti profesinio orientavimo sistemą ir 4) gerinti profesinį mokymą, įskaitant mokymąsi darbo vietoje. Reformomis daugiausia dėmesio skiriama ikimokyklinio ir bendrojo lavinimo prieinamumo ir kokybės gerinimui, mokytojų ir mokyklų vadovų kompetencijų stiprinimui, mokymo turinio atnaujinimui ir karjeros planavimo sistemos sukūrimui. Investicijomis siekiama pagerinti ir konsoliduoti mokyklų infrastruktūrą, pagerinti STEAM švietimo ekosistemą, sukurti vieno langelio principu veikiančią mokymosi visą gyvenimą platformą, remti pameistrystės programas ir finansuoti individualiąsias mokymosi sąskaitas, remti karjeros specialistus, pameistrystę ir dalyvavimą profesinio mokymo programose, judumo programose.

Į komponentą įtrauktomis priemonėmis padedama įgyvendinti šaliai skirtas rekomendacijas gerinti visų švietimo ir mokymo sistemos lygmenų, įskaitant suaugusiųjų mokymąsi, kokybę ir didinti jų efektyvumą, taip pat rekomendaciją gerinti įgūdžius (2 ŠSR 2019, 2 ŠSR 2020).

D.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

D.1.1. 1 reforma „Šiuolaikiškas bendrasis lavinimas – pagrindas įgyti bazines kompetencijas“

Reformos tikslas – remti bendrąjį mokinių lavinimą ir sumažinti jų mokymosi rezultatų atotrūkį. Šią reformą sudaro septynios papriemonės: 1) švietimo kokybės gerinimas; 2) mokyklų tinklo pertvarka; 3) programa „Tūkstantmečio mokyklos“; 4) pedagogų mokymas; 5) parama įrangai, skirtai STEAM centrams ir mobiliosioms laboratorijoms, įsigyti; 6) skaitmeninė švietimo transformacija; 7) ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros gerinimas.

D.1.1.1. 1 papriemonė. Švietimo kokybės gerinimas

Šios papriemonės tikslas – gerinti švietimo kokybę. Iki 2022 m. rugsėjo 30 d. turi būti atnaujintas priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio lavinimo bendrųjų programų turinys siekiant atsižvelgti į naujausias mokslo žinias ir pokyčius. Iki 2022 m. birželio 30 d. turi būti priimti būtinieji bendrojo lavinimo kokybės stebėsenos rodikliai ir iš dalies pakeistas mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, veiklos išorinio vertinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas, kad būtų užtikrinami geresni rezultatai, didesnė įtrauktis ir efektyvumas ir sumažintas mokinių mokymosi rezultatų atotrūkis. Turi būti nustatyta bendrojo lavinimo mokyklų veiklos išorinio vertinimo organizavimo ir vykdymo tvarka.

Papriemonė turi būti įgyvendinta iki 2022 m. rugsėjo 30 d.

D.1.1.2. 2 papriemonė. Mokyklų tinklo pertvarka

Šios papriemonės tikslas – iš dalies pakeisti formaliojo švietimo programas vykdančių mokyklų tinklo kūrimo taisykles siekiant savivaldybėms nustatyti naujus reikalavimus, susijusius su mokyklų dydžiu, klasių jungimo taisyklėmis ir kitomis pertvarkymo procedūromis, taip pat finansavimo reikalavimus. Kriterijai turi apimti draudimą jungti 5–8 klases ir reikalavimą pertvarkyti valstybines mokyklas, kuriose mokosi 60 ar mažiau mokinių. Pagal naująsias taisykles turi būti mažinamas jungtinių klasių skaičius; mažų gimnazijų ir mažų mokyklų (kuriose mokosi mažiau nei 200 mokinių) skaičius.

Papriemonė turi būti įgyvendinta iki 2021 m. gruodžio 31 d.

D.1.1.3. 3 papriemonė. Tūkstantmečio mokyklų programa

Šios papriemonės tikslas – optimizuoti Lietuvos mokyklų tinklą ir užtikrinti jos vaikams lygias švietimo galimybes. Papriemonę sudaro parama mokykloms pagal pažangos programą „Tūkstantmečio mokyklos“.

D.1.1.4. 4 papriemonė. Pedagogų mokymas

Šios papriemonės tikslas – remti pedagogų mokymą. Papriemonė apima teisės aktų dėl nacionalinių pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programų rengimo ir registracijos kokybinių reikalavimų įsigaliojimą ir asmenų mokymą.

D.1.1.5. 5 papriemonė. Parama įrangai, skirtai STEAM centrams ir mobiliosioms laboratorijoms, įsigyti

Papriemonės tikslas – remti STEAM centrų ir mobiliųjų laboratorijų atnaujinimą. Papriemonė apima STEAM centrams ir mobiliosioms laboratorijoms skirtos įrangos įsigijimą.

D.1.1.6. 6 papriemonė. Skaitmeninė švietimo transformacija

Šios papriemonės tikslas – suteikti paskatų diegti skaitmenines švietimo inovacijas mokyklose ir sustiprinti visų mokytojų skaitmenines kompetencijas. Turi būti suburta ekspertų komanda ir skėtinis projektas „EDtech“, kurį įgyvendinant bus remiama švietimo skaitmeninių inovacijų plėtra ir sukurta inovacijų išbandymo švietimo įstaigose platforma. Platforma „EDtech“ startuolius ir novatorius turi susieti su mokyklomis ir jų mokymo poreikiais ir leisti išbandyti novatoriškus sprendimus. Taip turi būti tobulinamos visų švietimo sistemos lygmenų – nuo priešmokyklinio ugdymo pedagogų iki aukštųjų mokyklų dėstytojų – skaitmeninės kompetencijos, o siekiant geresnių ugdymo rezultatų lavinimo procese turi būti skatinama naudoti skaitmeninį turinį ir technologines priemones.

Papriemonė turi būti įgyvendinta iki 2024 m. birželio 30 d.

D.1.1.7. 7 papriemonė. Ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros gerinimas

Įgyvendinant šią papriemonę siekiama padidinti ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros prieinamumą ir kokybę – peržiūrėti ikimokyklinio ugdymo turiniui taikomus kriterijus, siekiant užtikrinti, kad jis būtų modernus, parengtas pagal naujausias mokslo žinias apie ikimokyklinio ugdymo amžiaus vaikų ypatumus, nustatytus jų gebėjimus ir polinkius ar poreikius, ir užtikrinti ugdymą pagal individualią vaiko raidą. Be to, iki 2022 m. birželio 30 d. turi būti atlikta studija, nustatysianti ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros infrastruktūros poreikius, siekiant užtikrinti, kad visi vaikai visoje šalies teritorijoje turėtų vienodas galimybes gauti šias paslaugas.

Papriemonė turi būti įgyvendinta iki 2023 m. rugsėjo 30 d.

D.1.2. 2 reforma „Suaugusiems skirto mokymosi visą gyvenimą IT sistema“

Šios priemonės tikslas – įdiegti bendrą mokymosi visą gyvenimą (MVG) sistemos veikimo ir valdymo modelį. Priemonė apima teisės akto dėl MVG modelio, kuriuo nustatomi koordinavimo, veikimo ir finansavimo elementai, įsigaliojimą, vieno langelio principu veikiančios mokymosi visą gyvenimą informacinės sistemos sukūrimą ir asmenų mokymą naudojant MVG IT sistemą.

D.1.3. 3 reforma „Profesinio orientavimo sistema darbo rinkos pasiūlai ir paklausai subalansuoti“

Šia priemone siekiama sukurti ugdymo karjerai ir karjeros planavimo sistemą, kuri turi būti pradedama taikyti nuo ankstyvo amžiaus (nuo pirmos klasės). Karjeros konsultavimo ir planavimo sistema turi padėti mokiniams rasti juos dominančias sritis ir jau ankstyvame amžiuje apsispręsti dėl galimų karjeros scenarijų. Vaikai turi įgyti žinių apie kompetencijas, įgyjamas ugdymo įstaigose, sužinoti apie perėjimą tarp skirtingų švietimo sistemos lygmenų. Mokyklos ir savivaldybės pagal iš dalies pakeistą teisinę sistemą turi tapti atsakingos už švietimo srities karjerą ir jos planavimą. Profesinio orientavimo paslaugas mokyklose turi teikti karjeros specialistai. Vienas iš pagrindinių sistemos elementų – kokybiškos informacijos apie tolesnio mokymosi ar karjeros galimybes teikimas. Ši informacija turi būti grindžiama Nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos sistemos duomenimis. Profesinis orientavimas taip pat turi tapti neatsiejama MVG sistemos dalimi, suteiksiantis galimybę kvalifikaciją ir (arba) profesinę patirtį turintiems asmenims gauti karjeros konsultacijas, kurios turi būti teikiamos ne tik naudojantis MVG informacine sistema, bet ir per Regioninių karjeros centrų tinklą. Teisės aktai turi įsigalioti iki 2022 m. kovo 31 d. Mokyklose profesinio orientavimo paslaugas turi teikti bent 380 karjeros specialistų.

Papriemonė turi būti įgyvendinta iki 2024 m. gruodžio 31 d.

D.1.4. 4 reforma „Skaitmeninei transformacijai reikalingos kompetencijos, įgyjamos profesinio rengimo ir mokymo sistemoje“

Priemonės tikslas – remti per profesinį rengimą ir mokymą įgyjamas skaitmeninei transformacijai reikalingas kompetencijas. Šią priemonę sudaro keturios papriemonės: 1. nacionalinė profesinio rengimo ir mokymo pažangos platforma; 2. kompetencijų vertinimas; 3. pameistrystė ir mokymas. Daugiau galimybių bendrojo ugdymo įstaigų mokiniams mokytis pagal profesinio rengimo ir mokymo modulius

D.1.4.1. 1 papriemonė. Nacionalinė profesinio rengimo ir mokymo pažangos platforma

Papriemonės tikslas – įsteigti patariamąją tarybą – Nacionalinę profesinio rengimo ir mokymo pažangos platformą. Papriemonė apima teisės akto dėl Profesinio rengimo ir mokymo pažangos platformos įsteigimo įsigaliojimą, profesinio rengimo ir mokymo programų atnaujinimą ir dalyvavimą mokymuose.

D.1.4.2. 2 papriemonė. Kompetencijų vertinimas

Šios papriemonės tikslas – pagerinti įgytų formaliųjų ir neformaliųjų kompetencijų pripažinimą. Tuo tikslu turi būti siekiama, kad įsigaliotų iš dalies pakeistas Profesinio mokymo įstatymas ir jį įgyvendinantys teisės aktai ir kad būtų paskirta 18 kompetencijos vertinimo centrų, kurie kaupdami žinias ilgainiui taptų metodiniais atitinkamos švietimo srities centrais ir vykdydami tinklaveiką su tos pačios srities sektoriniais praktinio mokymo centrais telktų žinias.

Papriemonė turi būti įgyvendinta iki 2022 m. gruodžio 31 d.

D.1.4.3. 3 papriemonė. Pameistrystė ir mokymas

Papriemonės tikslas – gerinti praktinius studentų įgūdžius. Papriemonė apima teisės akto, kuriuo nustatoma pameistrystės rėmimo sistema ir mokymai, įsigaliojimą.

D.1.4.5. 5 papriemonė. Daugiau galimybių bendrojo lavinimo įstaigų mokiniams mokytis pagal profesinio rengimo ir mokymo modulius

Papriemonės tikslas – padidinti į profesinio rengimo ir mokymo įstaigas priimamų moksleivių skaičių. Papriemonė apima moksleivių priėmimą studijuoti pagal profesinio rengimo ir mokymo modulius ir profesinio mokymo programas nuo 9 klasės.

D.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Nr.	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė / siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (jei tai siektinos reikšmės)			Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas ir aiški apibrėžtis
					Vienetas	Bazinis lygis	Tikslas	Ketvirtis	Metai
91	D.1.1. Šiuolaikiškas bendrasis lavinimas – pagrindas įgyti bazines kompetencijas D.1.1.1. Švietimo kokybės gerinimas	Tarpinė reikšmė	Įsigaliojęs teisės aktas dėl bendrojo lavinimo programas vykdančių švietimo įstaigų veiklos kokybės išorinio vertinimo metodikos tvarkos aprašo	Įsigalioję teisės aktai				II ketv.	2022	Įsigaliojęs teisės aktas dėl metodikos tvarkos aprašo, kuriame: -nustatomi mokyklų veiklos kokybės kriterijai tokiose mokyklų veiklos srityse, kaip lavinimo organizavimas, pagalba mokiniams, vadyba ir lyderystė, mokyklos aplinka, -nustatomos mokyklų įsivertinimo ir išorinio vertinimo procedūros; -Nacionalinė švietimo agentūra įgaliojama atlikti išorinį vaikų priežiūros centrų ir mokyklų vertinimą; -nustatomi įpareigojimai mokykloms tobulinti savo veiklą, remiantis išorinio vertinimo duomenimis.
92	D.1.1. Šiuolaikiškas bendrasis lavinimas – pagrindas įgyti bazines kompetencijas D.1.1.1. Švietimo kokybės gerinimas	Tarpinė reikšmė	Įsigaliojusios atnaujintos priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio lavinimo bendrosios programos (mokymo programos)	Įsigalioję teisės aktai				III ketv.	2022	Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio lavinimo bendrųjų programų (mokymo programos), kurios yra dokumentai, reglamentuojantys nacionalinio lygio lavinimo turinį, įsigaliojimas. Siekiant atsižvelgti į naujausias mokslo žinias ir pokyčius, turi būti peržiūrėtos bendrosios programos (mokymo programos). Turi įsigalioti teisės aktai dėl mokymo programų atnaujinimo, kuriuose turi būti nustatyti: - priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio lavinimo tikslai, - turinys, - mokymosi rezultatų pasiekimo lygiai.
93	D.1.1. Šiuolaikiškas bendrasis lavinimas – pagrindas įgyti bazines kompetencijas D.1.1.2. Mokyklų tinklo pertvarka	Tarpinė reikšmė	Įsigalioję formaliojo švietimo programas vykdančių mokyklų tinklo kūrimo taisyklių pakeitimai	Įsigalioję teisės aktai				IV ketv.	2021	Turi įsigalioti formaliojo švietimo programas vykdančių mokyklų tinklo kūrimo taisyklių pakeitimai, kuriuose savivaldybėms turi būti nustatyti nauji reikalavimai dėl mokyklų dydžio, sujungtų klasių taisyklių ir tolesnių pertvarkymo procedūrų, finansavimo reikalavimų: mažesnės nei nurodytos taisyklėse klasės nebūtų finansuojamos. Kriterijai turi apimti draudimą jungti 5–8 klases ir reikalavimą pertvarkyti valstybines mokyklas, kuriose mokosi 60 ar mažiau mokinių. Pagal naująsias taisykles turi būti mažinamas jungtinių klasių skaičius; mažų gimnazijų ir mažų mokyklų (kuriose mokosi mažiau nei 200 mokinių) skaičius.
94	D.1.1. Šiuolaikiškas bendrasis lavinimas – pagrindas įgyti bazines kompetencijas D.1.1.2. Mokyklų tinklo pertvarka	Tarpinė reikšmė	Savivaldybių parengti ir patvirtinti bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos planai pagal patvirtintas naujas formaliojo švietimo programas vykdančių mokyklų tinklo kūrimo taisykles	Savivaldybių sprendimai, kuriais patvirtinami savivaldybių planai				II ketv.	2022	Į penkerių metų savivaldybių pertvarkos planus turi būti įtraukta mokyklų tinklo pertvarka, visų pirma jos strateginis tikslas, uždaviniai, prioritetai, pagrindiniai su socialinės atskirties mažinimu, švietimo kokybe ir (arba) mokinių mokymosi rezultatų gerinimu ir efektyvesniu lėšų naudojimu susiję veiklos rodikliai, mokyklų tinklo pertvarkos įvertinimas, taip pat mokyklų steigimo, pertvarkymo ir likvidavimo mechanizmas. Penkerių metų planus turi rengti savivaldybių administracijos, o tvirtinti – savivaldybių tarybos. Savivaldybių tarybų sprendimus turi peržiūrėti Vyriausybės atstovas. Planų įgyvendinimą turi stebėti Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamentas. Sprendimai dėl mokyklų pertvarkymo kiekvienais metais turi būti priimami iki balandžio 30 d. Bent 80 % savivaldybių turi parengti ir patvirtinti savo pertvarkos planus. Bent 80 % savivaldybių pagal atitinkamas taisykles turi parengti ir patvirtinti savo mokyklų tinklo pertvarkos iki 2025 metų (imtinai) planus.
95	D.1.1. Šiuolaikiškas bendrasis lavinimas – pagrindas įgyti bazines kompetencijas D.1.1.3. Tūkstantmečio mokyklų programa	Tarpinė reikšmė	Įsigalioję teisės aktai dėl pažangos programos „Tūkstantmečio mokyklos“	Įsigalioję teisės aktai				IV ketv.	2021	Turi įsigalioti teisės aktai dėl pažangos programos „Tūkstantmečio mokyklos“, kurie turi apimti: 1) būtinų savivaldybių ir mokyklų švietimo kokybės stebėsenos rodiklių sąrašus (turi būti patvirtinta Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu); 2) mokyklų tinklo kūrimo taisyklių pakeitimus (turi būti patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu); 3) pažangos programą „Tūkstantmečio mokyklos“ (turi būti patvirtinta švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu); 4) reikalavimus savivaldybių kvietimams (tikslai, rodikliai, paramos paketai savivaldybėms ir mokykloms); 5) priežiūros mechanizmą. Paraiškas teikiančios savivaldybės turi atitikti šiuos būtinuosius atrankos kriterijus: 1. gali pretenduoti: 1.1. savivaldybė, kurioje yra ne mažiau kaip 1 000 pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio lavinimo programas besimokančių mokinių; 1.2. dvi ir daugiau besiribojančių (teritoriškai besiribojančių) savivaldybių, atitinkančių 1 kriterijų; 1.3. dvi ar daugiau gretimų (teritoriškai gretimų) savivaldybių, kai viena iš jų neatitinka 1.1 kriterijaus. 2. Būtinosios sąlygos: 2.1. parengta pažangos siekiančių Tūkstantmečio mokyklų tinklo vystymo vizija: nurodomos planuojamos investicijos ir inovacijos, kuriomis turi būti siekiama Tūkstantmečio mokyklų kokybės standarto, stiprinama Geros mokyklos požymių raiška, įgyvendinami įsipareigojimai pagal pažangos rodiklius; 2.2. savivaldybės tarybos patvirtintas 2021–2025 m. bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos bendrasis planas, atitinkantis formaliojo švietimo programas vykdančių mokyklų tinklo kūrimo taisyklių nuostatas (pvz., neformuojamos jungtinės 5–8 klasės; 1–4 klasėse gali būti jungiamos tik dvi paralelinės 1 ir 2 klasės arba 3 ir 4 klasės); 2.3. savivaldybės tarybos patvirtintas mokyklų, sudarančių Tūkstantmečio mokyklų tinklą savivaldybėje ir atitinkančių 3 punkto kriterijus, sąrašas. 3. Kriterijai mokykloms (netaikoma planuojamoms naujai steigti mokykloms): 3.1. mokykla, vykdydama priėmimą, neorganizuoja mokinių atrankos; 3.2. mokinių skaičius einamųjų mokslo metų rugsėjo 1 d. T. y. ne mažiau kaip 200 mokinių. Programos įgyvendinimo stebėseną turi vykdyti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (joje suburta stebėsenos grupė).
96	D.1.1. Šiuolaikiškas bendrasis lavinimas – pagrindas įgyti bazines kompetencijas D.1.1.3. Tūkstantmečio mokyklų programa	Siektina reikšmė	Patvirtintos ataskaitos		Patvirtintų ataskaitų skaičius	0	2	II ketv.	2026	Turi būti įvykdyti ESF agentūros ir CPVA susitarimai dėl paramos teikimo ne mažiau kaip 150 mokyklų, kaip patvirtinta ESF agentūros ataskaitose, skirtose CPVA. Šias ataskaitas kartu su siektinų reikšmių pasiekimo tikrinimo lapu CPVA turi patikrinti pagal stebėsenos ir mokėjimų procedūrą.
98	D.1.1. Šiuolaikiškas bendrasis lavinimas – pagrindas įgyti bazines kompetencijas D.1.1.4. Pedagogų mokymas	Siektina reikšmė	Mokymus baigusių arba magistro laipsnį įgijusių asmenų skaičius		Skaičius	0	4 900	II ketv.	2026	Mokymus baigė 4 000 asmenų ir 900 įgijo magistro laipsnį.
99	D.1.1. Šiuolaikiškas bendrasis lavinimas – pagrindas įgyti bazines kompetencijas D.1.1.4. Pedagogų mokymas	Tarpinė reikšmė	Įsigalioję teisės aktai, nustatantys nacionalinių pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programų rengimo ir įgyvendinimo reikalavimus	Įsigalioję teisės aktai				IV ketv.	2022	Turi įsigalioti teisės aktai dėl nacionalinių pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programų rengimo ir įgyvendinimo kokybinių reikalavimų; jie turi būti parengti ir patvirtinti. Teisės aktai turi nustatyti nacionalinių pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programų turinį, temas, įgyvendinimo formas bei reikalavimus programas įgyvendinantiems teikėjams.
100	D.1.1. Šiuolaikiškas bendrasis lavinimas – pagrindas įgyti bazines kompetencijas D.1.1.5. Remti įrangos, skirtos STEAM centrams ir mobiliosioms laboratorijoms, įsigijimą	Tarpinė reikšmė	Įsigyta įranga, skirta STEAM centrams ir mobiliosioms laboratorijoms	Apmokėtos sąskaitos faktūros				II ketv.	2026	Apmokėtos 10 STEAM centrų ir 40 mobiliųjų laboratorijų laboratorinės įrangos sąskaitos faktūros.
102	D.1.1. Šiuolaikiškas bendrasis lavinimas – pagrindas įgyti bazines kompetencijas D.1.1.6. Skaitmeninė švietimo transformacija	Siektina reikšmė	Pedagogų, baigusių skaitmeninėms kompetencijoms tobulintini skirtus mokymus, skaičius		Skaičius	0	2 200	IV ketv.	2024	Ne mažiau kaip 2 200 pedagogų (priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir bendrojo ugdymo) turi užbaigti IT kompetencijų tobulinimo ir skaitmeninių švietimo inovacijų diegimo mokyklose mokymus.
103	D.1.1. Šiuolaikiškas bendrasis lavinimas – pagrindas įgyti bazines kompetencijas D.1.1.6. Skaitmeninė švietimo transformacija	Siektina reikšmė	Universitetų ir kolegijų dėstytojų, baigusių skaitmeninėms kompetencijoms tobulintini skirtus mokymus, skaičius		Skaičius	0	800	II ketv.	2024	Ne mažiau kaip 800 universitetų ir kolegijų dėstytojų turi būti baigę IT kompetencijų tobulinimo mokymus.
104	D.1.1. Šiuolaikiškas bendrasis lavinimas – pagrindas įgyti bazines kompetencijas D.1.1.6. Skaitmeninė švietimo transformacija	Siektina reikšmė	Pedagogų, įgijusių IT mokytojo kvalifikaciją arba IT magistro laipsnį, skaičius		Skaičius	0	500	II ketv.	2024	Ne mažiau kaip 500 pedagogų turi būti įgiję papildomą IT mokytojo kvalifikaciją arba IT magistro laipsnį.
105	D.1.1. Šiuolaikiškas bendrasis lavinimas – pagrindas įgyti bazines kompetencijas D.1.1.7. Ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros gerinimas	Tarpinė reikšmė	Atlikta ikimokyklinio ugdymo infrastruktūros plėtros savivaldybėse galimybių studija	Paskelbta ikimokyklinio ugdymo infrastruktūros plėtros savivaldybėse galimybių studija				II ketv.	2022	Paskelbta ikimokyklinio ugdymo infrastruktūros savivaldybėse plėtros galimybių studija. Studija turi apimti tiek esamos struktūros modernizavimo, tiek naujos infrastruktūros (pavyzdžiui, transporto) plėtros galimybes, kad visiems vaikams nuo gimimo iki privalomojo mokyklinio amžiaus būtų sudarytos ikimokyklinio ugdymo sąlygos. Ši studija turi būti paskesnių Vyriausybės nutarimų dėl infrastruktūros modernizavimo ir naujos infrastruktūros kūrimo savivaldybėse pagrindas.
106	D.1.1. Šiuolaikiškas bendrasis lavinimas – pagrindas įgyti bazines kompetencijas D.1.1.7. Ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros gerinimas	Tarpinė reikšmė	Įsigalioję teisės aktai dėl ikimokyklinio ugdymo programų turinio kriterijų (gairės)	Įsigalioję teisės aktai				III ketv.	2023	Ikimokyklinio ugdymo programų kūrimas yra decentralizuotas ir jas pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus kriterijus (gaires) turi rengti ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Įsigaliojus atnaujintiems ikimokyklinio ugdymo programų turinio kriterijams (gairėms) bus nustatyta, kokias kompetencijas turi įgyti vaikai iki privalomojo mokyklinio amžiaus; jie atlieps naujausias žinias apie šio amžiaus vaikų ugdymą; skatins vaikus skaityti (ugdys knygų skaitymo kultūrą).
107	D.1.2. Suaugusiems skirto mokymosi visą gyvenimą IT sistema	Tarpinė reikšmė	Įsigaliojęs Suaugusiųjų švietimo įstatymas, nustatantis suderintą mokymosi visą gyvenimą (MVG) sistemos modelį ir jo veikimo principus	Teisės aktų nuostata, nurodanti teisės aktų įsigaliojimą				III ketv.	2022	Įsigalios teisės aktai dėl mokymosi visą gyvenimą (MVG) modelio – jis turi būti įtvirtintas teisės aktuose ir Suaugusiųjų švietimo įstatymo pakeitimuose, kuriais bus nustatytas MVG modelio veikimas: MVG sistemos valdymo ir stebėsenos elementai: - Žmogiškųjų išteklių stebėsenos komisija ir jos funkcijos; - nuolatinė techninio lygmens darbo grupė bendro ministerijų vykdomos veiklos koordinavimo klausimais; - MVG IT sistemos principai (grindžiami individualiųjų mokymosi sąskaitų modeliu); - finansavimo elementai; - tikslinių grupių ir programų nustatymo principai; - aukštos pridėtinės vertės kompetencijų nustatymo mechanizmas; - kokybės užtikrinimas ir - kompetencijų pripažinimo sistemos elementai.
108	D.1.2. Suaugusiems skirto mokymosi visą gyvenimą IT sistema	Tarpinė reikšmė	Pradėjusi veikti vieno langelio principu veikianti mokymosi visą gyvenimą informacinė sistema	Pradėjusi veikti vieno langelio principu veikianti mokymosi visą gyvenimą (MVG) informacinė sistema, grindžiama individualiųjų mokymosi sąskaitų principu.				I ketv.	2023	Pradės veikti MVG IT sistema, kuri turi veikti visu pajėgumu ir joje turi būti pateikiami visi su MVG sistemos įgyvendinimu susiję mokymosi pasiūlymai, įskaitant mokymosi programas, teikiančias aukštą pridėtinę vertę. Sistemos įgyvendinimo etape nustatytus pirmumo kriterijus atitinkantys asmenys per MVG IT sistemą turi galėti gauti mokymosi pasiūlymą ir registruotis, kad juo pasinaudotų. Individualiųjų mokymosi sąskaitų metodas turi būti taikomas tiek IT paslaugoms, kad būtų suteikta prieiga prie mokymo, tiek suaugusiųjų mokymosi finansavimui. Sistema turi suteikti galimybę naudotis profesinio orientavimo galimybėmis, kaupti informaciją apie per mokymą įgytas kompetencijas ir suteikti galimybę naudotis kompetencijų / kvalifikacijų pripažinimo procesais.
109	D.1.2. Suaugusiems skirto mokymosi visą gyvenimą IT sistema	Siektina reikšmė	Asmenys, kuriuos mokant naudota mokymosi visą gyvenimą IT sistema		Skaičius	0	21 600	II ketv.	2026	Bent 21 600 asmenų mokymams (iš jų bent 40 % mokėsi skaitmeninių įgūdžių) naudota mokymosi visą gyvenimą IT sistema. Teisės akte, kuriuo reglamentuojama individualiųjų mokymosi sąskaitų sistema, nustatoma, kad prioritetines grupes turi sudaryti žemos kvalifikacijos asmenys, įgiję žemesnį išsilavinimą ir (arba) kvalifikaciją.
110	D.1.3. Profesinio orientavimo sistema darbo rinkos pasiūlai ir paklausai subalansuoti	Tarpinė reikšmė	Įsigaliojęs Vyriausybės nutarimas dėl Profesinio orientavimo (karjeros orientavimo) sistemą reglamentuojančios tvarkos aprašo	Įsigalioję teisės aktai				I ketv.	2022	Įsigaliojęs Vyriausybės nutarimas dėl Profesinio orientavimo (karjeros orientavimo) tvarkos patvirtinimo turi nustatyti: -karjeros konsultavimo ir planavimo visą gyvenimą, pradedant nuo pradinės mokyklos, sistemos pagrindus, valdymą ir kokybės užtikrinimą ir paslaugų suaugusiems integruotą teikimą per Mokymosi visą gyvenimą (LLL) sistemą, taip pat -karjeros specialistų mokyklose funkcijas ir bazinius jų kompetencijų reikalavimus, mokiniams ir suaugusiems asmenims teikiamų paslaugų finansavimo modelį, dalyvaujančių institucijų veiklos apimtį, socialinių partnerių įtraukimą, -pagrindinių standartų dėl Nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos sistemos informacijos naudojimo ir profesinio orientavimo (karjeros orientavimo) sistemos stebėsenos principų nustatymą.
111	D.1.3. Profesinio orientavimo sistema darbo rinkos pasiūlai ir paklausai subalansuoti	Siektina reikšmė	Karjeros specialistų, teikiančių paslaugas mokyklose, skaičius		Skaičius	80	380	IV ketv.	2024	Mokyklose profesinio orientavimo paslaugas turi teikti bent 380 karjeros specialistų.
112	D.1.4. Skaitmeninei transformacijai reikalingos kompetencijos, įgyjamos profesinio rengimo ir mokymo sistemoje D.1.4.1. Nacionalinė profesinio rengimo ir mokymo pažangos platforma	Tarpinė reikšmė	Nacionalinės profesinio rengimo ir mokymo pažangos platformos sukūrimą patvirtinančių teisės aktų įsigaliojimas	Įsigalioję teisės aktai				II ketv.	2022	Teisės aktų, kuriais įsteigiama Profesinio mokymo pažangos platforma, kuria turi būti užtikrinamas ilgalaikis ir tvarus profesinio mokymo modelis kiekviename regione, nustatomas platformos vaidmuo ir atsakomybės sritys, dalyvių vaidmenys ir susijusių socialinių partnerių dalyvavimas, atsižvelgiant į darbo rinkai reikalingų kompetencijų poreikį. Platformoje turi dalyvauti socialiniai partneriai, atstovaujantys verslo, pramonės, švietimo bendruomenės ir valdžios institucijų interesams. Veikiant platformos formatu turi būti priimami sprendimai dėl objektyvių profesinio mokymo valdymo principų, esamo profesinio rengimo tinklo konsolidavimo praktinio įgyvendinimo, naujų profesinių standartų, profesinio mokymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo programų bei profesijos mokytojų rengimo, motyvavimo ir kvalifikacijos tobulinimo.
113	D.1.4. Skaitmeninei transformacijai reikalingos kompetencijos, įgyjamos profesinio rengimo ir mokymo sistemoje D.1.4.1. Nacionalinė profesinio rengimo ir mokymo pažangos platforma	Siektina reikšmė	Užregistruotos naujos / atnaujintos profesinio mokymo programos		Skaičius	0	95	II ketv.	2026	Turi būti užregistruotos naujos arba atnaujintos iš viso 95 profesinio rengimo ir mokymo programos.
114	D.1.4. Skaitmeninei transformacijai reikalingos kompetencijos, įgyjamos profesinio rengimo ir mokymo srityje sistemoje D.1.4.1. Nacionalinė profesinio rengimo ir mokymo pažangos platforma	Siektina reikšmė	Išduotų mokymo kursų baigimo pažymų skaičius		Skaičius	0	1 000	II ketv.	2026	Turi būti išduota 1 000 dalyvavimo mokymuose, apimančiuose pedagoginius ir andragoginius gebėjimus arba techninius ar skaitmeninius gebėjimus, baigimo pažymų.
115	D.1.4. Skaitmeninei transformacijai reikalingos kompetencijos, įgyjamos profesinio rengimo ir mokymo srityje sistemoje D.1.4.2. Kompetencijų vertinimas	Tarpinė reikšmė	Įsigalioję Profesinio mokymo įstatymo pakeitimai dėl profesinio mokymo kompetencijos centrų	Įsigalioję teisės aktai				IV ketv.	2022	Įsigalios Profesinio mokymo įstatymo pakeitimai, kurie turi nustatyti Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliojimus skirti profesinio mokymo teikėjus, kad jie vykdytų 4 lygmens kompetencijų (pagal Europos kvalifikacijų sandarą), įgytų formaliuoju, neformaliuoju ar savaiminiu būdu, vertinimą ir pripažinimą. Įgyvendinimo teisės aktuose turi būti nustatyti tokių kompetencijos vertinimo centrų akreditavimo reikalavimai ir akreditavimo tvarka, taip pat vienoda tokių centrų taikoma kompetencijos vertinimo metodika.
116	D.1.4. Skaitmeninei transformacijai reikalingos kompetencijos, įgyjamos profesinio rengimo ir mokymo sistemoje D.1.4.3. Pameistrystė ir mokymas	Tarpinė reikšmė	Įsigalioję teisės aktai, kuriais nustatoma Paramos pameistrystei ir mokymuisi darbo vietoje schema	Įsigalioję teisės aktai				II ketv.	2022	Paramos pameistrystei schemos vykdymo tvarką nustatančių Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymų projektų rengimas, derinimas ir tvirtinimas. Teisės aktuose visų pirma turi būti nustatyti kriterijai, tikslinės grupės, tikslinės sritys, teikiamos paramos formos, tinkamos finansuoti pameistrystės ir mokymosi darbo vietoje išlaidos.
117	D.1.4. Skaitmeninei transformacijai reikalingos kompetencijos, įgyjamos profesinio rengimo ir mokymo sistemoje D.1.4.3. Pameistrystė ir mokymas	Siektina reikšmė	Išduotų mokymo kursų baigimo pažymų skaičius		Skaičius	0	14 375	II ketv.	2026	Turi būti išduota bent 14 375 mokymo kursų baigimo pažymos, iš jų bent 3 609 – pameistrystės pažymos. 40 % pažymų nurodoma, kad asmuo patobulino skaitmeninius įgūdžius.
119	D.1.4. Skaitmeninei transformacijai reikalingos kompetencijos, įgyjamos profesinio rengimo ir mokymo sistemoje D.1.4.5. Daugiau galimybių bendrojo lavinimo įstaigų mokiniams mokytis pagal profesinio rengimo ir mokymo modulius	Siektina reikšmė	Mokiniai, priimti studijuoti pagal profesinio rengimo ir mokymo modulius ir profesinio mokymo programas nuo 9 klasės.		Skaičius	0	7 250	II ketv.	2026	Ne mažiau kaip 4 900 bendrojo lavinimo mokyklų mokinių nuo 9 klasės priimti mokytis pagal profesinio rengimo ir mokymo modulius. Be to, ne mažiau kaip 2 350 mokinių nuo 9 klasės priimti mokytis pagal profesinio mokymo programas.

E. 5 KOMPONENTAS. Aukštasis mokslas, nuosekli mokslo ir inovacijų skatinimo sistema ir aukštos pridėtinės vertės verslas

Šiuo Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentu sprendžiami pagrindiniai aukštojo mokslo sistemai bei mokslinių tyrimų ir inovacijų skatinimo sistemai kylantys iššūkiai. Pagrindiniai su aukštuoju mokslu susiję iššūkiai: didelis demografinės raidos ir darbo rinkos poreikių neatitinkančių įstaigų, neturinčių pakankamų išteklių ir kritinės masės, kad galėtų teikti kokybiškas švietimo paslaugas ir vykdyti kokybiškus MTEP, skaičius. Dabartinė studijų finansavimo sistema skatina aukštąsias mokyklas didinti studentų skaičių, o ne užtikrinti studijų kokybę ir atitiktį darbo rinkos poreikiams. Be to, trūksta patrauklių akademinės karjeros galimybių, todėl mažėja švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų žmogiškieji ištekliai. Pagrindiniai su inovacijomis susiję iššūkiai – žemas privačių investicijų į MTEP lygis, fragmentuotas MTEP potencialas ir inovacijų sistemos valdymas ir silpnas mokslo ir verslo bendradarbiavimas.

Komponento tikslai – pertvarkyti studijų finansavimo sistemą ir studentų priėmimo sistemą, kad aukštosios mokyklos būtų skatinamos gerinti studijų kokybę ir didinti jų atitiktį darbo rinkos poreikiams, skatintų kokybiškus MTEP, sektoriaus bendradarbiavimą ir konsolidavimą. Vykdant pertvarką tikimasi aiškiau apibrėžti kolegijų ir universitetų veiklos kokybės reikalavimus. Šis komponentas taip pat apima paramos inovacijoms priemonių koordinavimo ir inovacijų skatinimo sistemos reformą, kurią vykdant dabar fragmentuotos inovacijų skatinimo funkcijos turi būti konsoliduotos ir perduotos vienam subjektui – Inovacijų agentūrai. Vykdant reformą taip pat turi būti peržiūrėta esama mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimo sistema, kad ji taptų nuoseklesnė. Įgyvendinant planą turi būti galima naudotis pagal programos „Horizontas 2020“ politikos rėmimo priemonę teikiama sektorine parama mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos reformoms rengti, įgyvendinti ir vertinti.

Komponentu atsižvelgiama į šaliai skirtas rekomendacijas vykdant su investicijomis susijusią ekonominę politiką sutelkti dėmesį į inovacijas, sukurti nuoseklią politikos priemonių sistemą, skirtą mokslo ir verslo bendradarbiavimui skatinti ir mokslinių tyrimų bei inovacijų politikos įgyvendinimo agentūroms konsoliduoti (3 šaliai skirta rekomendacija, 2019), skatinti technologines inovacijas mažosiose ir vidutinėse įmonėse (3 šaliai skirta rekomendacija, 2020) ir gerinti visų švietimo ir mokymo sistemos lygmenų, įskaitant suaugusiųjų mokymąsi, kokybę ir didinti jų efektyvumą (2 šaliai skirta rekomendacija, 2019).

E.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

E.1.1. 1 reforma „Kokybiškas aukštasis mokslas ir stiprios mokslo ir studijų institucijos“

Reformos tikslas – gerinti Lietuvos aukštojo mokslo ir mokslo sistemos kokybę, didinti jos efektyvumą ir tarptautinį konkurencingumą. Šią reformą sudaro 4 papriemonės: 1) studijų finansavimo ir studentų priėmimo sistemų tobulinimas (1 papriemonė); 2) aukštojo mokslo tinklo efektyvumo didinimas, išgryninant universitetų ir kolegijų misijas (2 papriemonė); 3) aukštųjų mokyklų tarptautinio konkurencingumo stiprinimas (3 papriemonė); 4) sistemingas MTEP veiklos skatinimas mokslo ir studijų institucijose ir mokslinių tyrimų analitika (4 papriemonė).

E.1.1.1. 1 papriemonė. Studijų finansavimo ir studentų priėmimo sistemų tobulinimas

Šios papriemonės tikslas – peržiūrėti studentų priėmimo sistemą, kad visiems stojantiesiems tiek į valstybės finansuojamas, tiek į nefinansuojamas studijų vietas būtų taikomi vienodi aukšti kokybės reikalavimai. Įgyvendinant papriemonę taip pat siekiama patobulinti studijų finansavimo sistemą ir ją suderinti su strateginiais šalies tikslais. Todėl Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimais turi būti suvienodinti minimalūs studentų priėmimo reikalavimai, jų nepaprastinant ir nelengvinant. Įstatymo daliniu pakeitimu taip pat turi būti nustatyta nauja aukštųjų mokyklų veiklos finansavimo sistema, grindžiama kokybiniais rodikliais ir valstybės susitarimais su aukštosiomis mokyklomis. Siekiant įgyvendinti strategines pažangos priemones, turi būti sukurtos pavyzdinės sutartys: dėl institucijų veiklos plėtros, institucijų jungimosi, veiklos kokybės didinimo, investicijų į infrastruktūrą ir dėl kitų apibrėžtų tikslų įgyvendinimo. Papriemonė turi būti įgyvendinta iki 2023 m. kovo 31 d.

E.1.1.2. 2 papriemonė. Aukštojo mokslo tinklo efektyvumo didinimas, išgryninant universitetų ir kolegijų misijas

Šios papriemonės tikslas – nustatyti universitetų ir kolegijų misijas. Papriemonė apima teisės aktų dėl kolegijų ir universitetų dalinį keitimą ir kolegijų tinklo reorganizavimą vykdant sujungimus.

E.1.1.3. 3 papriemonė. Aukštųjų mokyklų tarptautinio konkurencingumo stiprinimas

Šios papriemonės tikslas – stiprinti aukštųjų mokyklų tarptautinį konkurencingumą. Siekdamos šio tikslo aukštosios mokyklos turi įgyvendinti penkis tarptautinimo projektus, kurie padės pritraukti užsienio studentų, dėstytojų ir mokslininkų, plėtoti jungtinių ir dvigubo laipsnio studijų programų kūrimą ir jas įgyvendinti; aukštosios mokyklos turi vykdyti virtualiųjų paslaugų teikimo ir kitą veiklą, kuria skatinama Lietuvos universitetų integracija į Europos universitetų tinklus. Be to, iki 2024 m. gruodžio 31 d. į Lietuvą studijuoti atvykstantiems užsienio studentams turi būti skirta 250 stipendijų integracijai Lietuvoje.

E.1.1.4. 4 papriemonė. Sistemingas MTEP veiklos skatinimas mokslo ir studijų institucijose ir mokslinių tyrimų analitika

Šios papriemonės tikslas – sukurti nuoseklų mokslo politikos įgyvendinimo mechanizmą, įsteigiant mokslo politikos įgyvendinimo agentūrą. Turi būti iš dalies pakeistas Mokslo ir studijų įstatymas ir iki 2022 m. birželio 30 d. sukurta atitinkama infrastruktūra, siekiant įsteigti mokslo politikos įgyvendinimo agentūrą prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės, reorganizavus Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrą (MITA), Lietuvos mokslinių tyrimų tarybą (LMT) ir kitas atitinkamas įstaigas. Naujoji įstaiga turi skatinti Lietuvos pareiškėjus dalyvauti Europos ir tarptautinėse MTEPI programose, ugdyti mokslo kompetencijas viešajame sektoriuje ir plėtoti mokslo ir studijų procesų analitiką.

E.1.2. 2 reforma „Efektyvus inovacijų politikos įgyvendinimas, didesnė inovacijų paklausa, parama startuolių ekosistemai ir žaliosios inovacijos“

Reformos tikslas – didinti Lietuvos inovacijų politikos veiksmingumą. Šią reformą sudaro 3 papriemonės: 1) efektyvinti inovacijų politikos įgyvendinimą įsteigiant bendrą inovacijų skatinimo agentūrą ir optimizuojant šiuo metu veikiančių agentūrų tinklą (1 papriemonė); 2) didinti inovacijų paklausą ir paramą žaliosioms inovacijoms Lietuvoje išnaudojant viešųjų pirkimų potencialą (2 papriemonė); 3) remti startuolių ekosistemą (3 papriemonė).

E.1.2.1. 1 papriemonė. Efektyvinti inovacijų politikos įgyvendinimą įsteigiant bendrą inovacijų skatinimo agentūrą ir optimizuojant šiuo metu veikiančių agentūrų tinklą

Šios papriemonės tikslas – įsteigti bendrą Inovacijų agentūrą konsoliduojant inovacijų skatinimo funkcijas, kurias šiuo metu vykdo kelios institucijos. Įgyvendinant papriemonę taip pat siekiama sukurti nuoseklią mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimo sistemą. Inovacijų agentūra turi būti įsteigta įsigaliojus Vyriausybės nutarimui. Inovacijų agentūra turi būti įsteigta viešosios įstaigos „Versli Lietuva“ pagrindu ir jai turi būti perduotos su inovacijų skatinimu susijusios Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) ir Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) funkcijos ir veikla. INVEGA savo veiklą, susijusią su inovacijų finansavimu, turi derinti su Inovacijų agentūra. Į Inovacijų agentūrą turi būti visiškai integruotas Lietuvos inovacijų centras (LIC) arba atlikta LIC reorganizacija, viešojo sektoriaus institucijoms atsisakant LIC dalininko teisių. Naujoji agentūra turi prisidėti prie nuoseklios inovacijų skatinimo sistemos. Naujoji agentūra turi būti sukurta iki 2022 m. kovo 31 d. Kartu turi būti peržiūrėti teisės aktai, visų pirma Technologijų ir inovacijų įstatymas, siekiant panaikinti egzistuojančias inovacijų politikos sistemos spragas ir dubliavimąsi bei patikslinti institucinę atsakomybę. Pakeisti teisės aktai turi įsigalioti iki 2021 m. gruodžio 31 d. Taip pat turi būti atlikta mokslinių tyrimų ir inovacijų paskatų sistemos nuoseklumo peržiūra, kuria remiantis iki 2022 m. gruodžio 31 d. turi būti peržiūrėti teisės aktai, siekiant sukurti nuoseklią mokslinių tyrimų ir inovacijų paramos priemonių sistemą.

E.1.2.2. 2 papriemonė. Didinti inovacijų paklausą ir paramą žaliosioms inovacijoms Lietuvoje

Papriemonės tikslas – didinti inovacijų paklausą ir remti žaliąsias inovacijas. Ši papriemonė apima novatoriškų prekių ar paslaugų viešuosius pirkimus ir aplinką tausojančių produktų ar technologijų projektų ir „Pramonės laboratorijos 4.0“ projektų rėmimą. Dalis investicijų išlaidų turi būti remiama Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis. „Industry Lab 4.0“ projektams taip pat gali būti skiriamas finansavimas pagal kitas Sąjungos programas arba priemones, skirtas išlaidoms, kurių Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė neremia, finansuoti.

E.1.2.3. 3 papriemonė. Parama startuolių ekosistemai

Papriemonės tikslas – remti Lietuvos startuolių ekosistemą. Papriemonė apima paramą fiziniams ar juridiniams asmenims per Inovacijų skatinimo fondą, Europos kosmoso agentūros inkubatorių ir išankstinės inkubacijos ar spartinimo programas.

E.1.3. 3 reforma „Bendros mokslo ir inovacijų misijos sumaniosios specializacijos srityse“

Reformos tikslas – stiprinti mokslo įstaigų ir verslo bendradarbiavimą sumaniosios specializacijos srityje, remiant bendras mokslo ir inovacijų misijas. Šią priemonę sudaro 3 papriemonės: 1) nustatyti sumaniosios specializacijos prioritetus (1 papriemonė); 2) remti misijomis grįstas mokslo ir inovacijų programas sumaniosios specializacijos srityse (2 papriemonė); 3) paskatinti mokslo įstaigas ir verslą dalyvauti ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Europos horizontas“ ir kitose tarptautinio finansavimo programose (3 papriemonė).

E.1.3.1. 1 papriemonė. Nustatyti sumaniosios specializacijos prioritetus

Šios papriemonės tikslas – peržiūrėti sumaniosios specializacijos prioritetus ir sumažinti jų skaičių. Peržiūrėtoje sumaniosios specializacijos koncepcijoje laikotarpiui iki 2027 m. gruodžio 31 d. turi būti nustatytos tik trys prioritetinės sritys; koncepciją Vyriausybė turi patvirtinti iki 2021 m. gruodžio 31 d.

E.1.3.2. 2 papriemonė. Mokslinių tyrimų ir plėtros rėmimas

Šios papriemonės tikslas – teikti paramą moksliniams tyrimams ir plėtrai. Ši papriemonė apima dviejų mokslinių tyrimų ir plėtros centrų statybos darbų įvykdymą ir paramą mokslinių tyrimų ir plėtros projektams.

E.1.3.3. 3 papriemonė. Paskatinti mokslo įstaigas ir verslą dalyvauti ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Europos horizontas“ ir kitose tarptautinio finansavimo programose

Šios paprogramės tikslas – skatinti Lietuvos mokslo įstaigas ir verslą dalyvauti tarptautinėse MTP programose. Ši papriemonė apima finansinės paramos teikimą projektams arba konsultacinėms paslaugoms.

E.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Nr.	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė / siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (jei tai siektinos reikšmės)			Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas ir aiški apibrėžtis
					Vienetas	Bazinis lygis	Tikslas	Ketvirtis	Metai
121	E.1.1. Kokybiškas aukštasis mokslas ir stiprios mokslo ir studijų institucijos E.1.1.1. Studijų finansavimo ir studentų priėmimo sistemų tobulinimas	Tarpinė reikšmė	Įsigalioję teisės aktai, kuriais sukuriama sutarčių su aukštosiomis mokyklomis sistema	Įsigalioję teisės aktai				I ketv.	2023	Įsigalios Mokslo ir studijų įstatymas, kuriuo sukuriamas sutarčių su aukštosiomis mokyklomis sudarymo modelis, pagal kurį numatoma skirti papildomą finansavimą besijungiančioms aukštosioms mokykloms, taip pat kitiems strateginiams tikslams (institucijų veiklai plėsti, studijų kokybei gerinti, investicijoms į infrastruktūrą ir kitiems veiklos pokyčiams, kuriems reikia valstybės investicijų). Galimi susijungimai turi atitikti nepriklausomų ekspertų ar nepriklausomos institucijos parengtą planą. Sutarčių sudarymas turi būti įteisintas Mokslo ir studijų įstatyme, turi būti parengti poįstatyminiai teisės aktai, reglamentuojantys sutarčių su aukštosiomis mokyklomis sudarymą.
122	E.1.1. Kokybiškas aukštasis mokslas ir stiprios mokslo ir studijų institucijos E.1.1.1. Studijų finansavimo ir studentų priėmimo sistemų tobulinimas E.1.1.2. Aukštojo mokslo tinklo efektyvumo didinimas, išgryninant universitetų ir kolegijų misijas	Tarpinė reikšmė	Įsigalioję Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimai, kuriais pakeičiama studijų finansavimo ir priėmimo į aukštąsias mokyklas sistema	Įsigalioję teisės aktai				I ketv.	2023	Įsigalios Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimai, kuriais turi būti: - įtvirtinti suvienodinti minimalūs stojimo į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas reikalavimai, jų nepaprastinant ir nelengvinant, - įtvirtinta nauja aukštųjų mokyklų veiklos finansavimo struktūra (bazinis finansavimas, finansavimas strateginiams tikslams įgyvendinti, papildomas finansavimas už kokybinius rodiklius), - apibrėžtos universitetų ir kolegijų misijos (kokius kokybinius reikalavimus turi tenkinti abiejų tipų institucijos, kas skiria kolegijas nuo universitetų), - skatinamas aukštųjų mokyklų bendradarbiavimas, - aukštųjų mokyklų finansavimo struktūroje padidintas MTEP veiklos finansavimo komponentas. Minimalūs studentų priėmimo reikalavimai turi būti suvienodinti jų nepaprastinant ir nelengvinant, todėl dėl pakeitimo jie nesumažės. Nauji kriterijai kolegijoms ir universitetams turi būti nustatyti objektyviai, nepriklausomai ir turi būti pakankamai aukšti. Turi būti padidintas išorinių vertinimų vaidmuo. Numatomi teisiniai pakeitimai turi skatinti bendradarbiavimą ir išteklių konsolidavimą aukštojo mokslo sektoriuje.
123	E.1.1. Kokybiškas aukštasis mokslas ir stiprios mokslo ir studijų institucijos E.1.1.2. Aukštojo mokslo tinklo efektyvumo didinimas, išgryninant universitetų ir kolegijų misijas	Siektina reikšmė	Kolegijų sujungimai		Skaičius	0	4	II ketv.	2026	Turi įvykti keturi kolegijų sujungimai, kuriuose turi dalyvauti bent du subjektai. Kolegijos turi konsoliduoti dabartines studijų programas, integruoti administracinės bei akademinės paramos funkcijas ir procesus ir optimizuoti naudojamą infrastruktūrą.
124	E.1.1. Kokybiškas aukštasis mokslas ir stiprios mokslo ir studijų institucijos E.1.1.3. Aukštųjų mokyklų tarptautinio konkurencingumo stiprinimas	Siektina reikšmė	Aukštųjų mokyklų įgyvendintų tarptautinimo projektų skaičius		Skaičius	0	5	I ketv.	2024	Turi būti įgyvendinti penki aukštųjų mokyklų projektai, skirti suteikti studentams daugiau galimybių dalyvauti tarptautinėje veikloje, pritraukti daugiau studentų, pritraukti užsienio studentų ir dėstytojų / mokslininkų; plėtoti jungtinių ir dvigubo laipsnio studijų programų kūrimą ir įgyvendinimą; plėtoti virtualių paslaugų teikimą; pagerinti studijų kokybę ir išplėsti pasiūlą. Projektų vykdytojai turi būti atrenkami pagal kvietimų teikti paraiškas procedūrą.
125	E.1.1. Kokybiškas aukštasis mokslas ir stiprios mokslo ir studijų institucijos E.1.1.3. Aukštųjų mokyklų tarptautinio konkurencingumo stiprinimas	Siektina reikšmė	Parama užsienio studentų integracijai pasinaudojusių asmenų skaičius		Skaičius	0	250	IV ketv.	2024	250 užsienio studentų gavo stipendijas integracijai šalyje. Stipendijos turi būti siūlomos pirmosios, antrosios pakopų ir vientisųjų studijų studentams, atvykstantiems studijuoti Lietuvoje.
126	E.1.1. Kokybiškas aukštasis mokslas ir stiprios mokslo ir studijų institucijos E.1.1.4. Sistemingas MTEP veiklos skatinimas mokslo ir studijų institucijose ir mokslinių tyrimų analitika	Tarpinė reikšmė	Įsigaliojęs teisės aktas, kuriuo įsteigiama mokslo politikos įgyvendinimo agentūra	Įsigalioję teisės aktai				II ketv.	2022	Įsigalios teisės aktas, kuriame turi būti įtvirtintos nuostatos dėl mokslo politikos įgyvendinimo agentūros (pavaldžios Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai arba Lietuvos Respublikos Vyriausybei) atskaitomybės, funkcijų ir veikimo ir nustatyta veiklos pradžios data. Turi būti sukurta visa mokslo politikos įgyvendinimo agentūros veiklai užtikrinti reikalinga infrastruktūra. Tikimasi, kad mokslo politikos įgyvendinimo agentūra skatins aktyvesnį Lietuvos pareiškėjų dalyvavimą Europos ir tarptautinėse MTEPI programose, ugdys mokslo kompetencijas viešajame sektoriuje, plėtos ilgalaikę mokslinių tyrimų ir studijų procesų analitiką.
127	E.1.2. Efektyvus inovacijų politikos įgyvendinimas, didesnė inovacijų paklausa, parama startuolių ekosistemai ir žaliosios inovacijos E.1.2.1. Efektyvinti inovacijų politikos įgyvendinimą įsteigiant vieną inovacijų skatinimo agentūrą ir optimizuojant šiuo metu veikiančių agentūrų tinklą	Tarpinė reikšmė	Įsigaliojęs Vyriausybės nutarimas dėl Inovacijų agentūros įsteigimo ir inovacinės veiklos skatinimo funkcijų Inovacijų agentūrai perdavimo	Įsigalioję teisės aktai				I ketv.	2022	Inovacijų agentūra turi būti įsteigta Vyriausybės nutarimu. Inovacijų agentūra turi būti įsteigta viešosios įstaigos „Versli Lietuva“ pagrindu ir jai turi būti perduotos su inovacijų skatinimu susijusios MITA ir LVPA funkcijos ir veikla. INVEGA savo veiklą, susijusią su inovacijų finansavimu, turi derinti su Inovacijų agentūra. Į Inovacijų agentūrą turi būti integruotas Lietuvos inovacijų centras (LIC) arba atlikta LIC reorganizacija, viešojo sektoriaus institucijoms atsisakant LIC dalininko teisių. Visa agentūros infrastruktūra turi būti sukurta iki 2022 m. kovo 31 d.
128	E.1.2. Efektyvus inovacijų politikos įgyvendinimas, didesnė inovacijų paklausa, parama startuolių ekosistemai ir žaliosios inovacijos E.1.2.1. Efektyvinti inovacijų politikos įgyvendinimą įsteigiant vieną inovacijų skatinimo agentūrą ir optimizuojant šiuo metu veikiančių agentūrų tinklą	Tarpinė reikšmė	Įsigalioję pakeisti inovacinę veiklą reglamentuojantys teisės aktai	Įsigalioję teisės aktai				IV ketv.	2021	Pakeistų inovacinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų, įskaitant Technologijų ir inovacijų įstatymo, 2018 m. spalio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 982 Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymą pakeitimą, įsigaliojimas. Teisės aktus priklausomai nuo jų pobūdžio turi tvirtinti Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Ekonomikos ir inovacijų ministras. Teisės aktai turi įsigalioti po jų paskelbimo teisės aktų registre (e-TAR). Pakeisti teisės aktai turi sumažinti egzistuojančias mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos sistemos spragas ir dubliavimąsi, sukurti nuoseklią paskatų sistemą ir patikslinti institucinę atsakomybę. Pakeistas Technologijų ir inovacijų įstatymas turi nustatyti inovacijų politiką formuojančias ir įgyvendinančias institucijas, inovacinės veiklos vykdymo skatinimo principus.
129	E.1.2. Efektyvus inovacijų politikos įgyvendinimas, didesnė inovacijų paklausa, parama startuolių ekosistemai ir žaliosios inovacijos E.1.2.1. Efektyvinti inovacijų politikos įgyvendinimą įsteigiant vieną inovacijų skatinimo agentūrą ir optimizuojant šiuo metu veikiančių agentūrų tinklą	Tarpinė reikšmė	Įsigaliojusi atnaujinta paskatų verslui investuoti į MTEP sistema	Įsigalioję teisės aktai				IV ketv.	2022	Įsigaliojusios atnaujintos MTEP paskatų sistemos taisyklės (apie 20 teisės aktų, pavyzdžiui, Ministro įsakymų). Remiantis atliktos paskatų verslui investuoti į MTEP studijos rekomendacijomis pakeista dabartinė paskatų verslui investuoti į MTEP sistema. Ministro įsakymai turi įsigalioti po jų paskelbimo teisės aktų registre (e-TAR). Pakeistomis taisyklėmis turi būti: sumažintos skirtingų MTEP paramos priemonių spragos ir dubliavimasis, sukurtas nuoseklių paramos priemonių rinkinys, sukuriant aiškias logines sąsajas tarp skirtingų finansavimo priemonių ir tarp teikiamų įvairių paramos inovacijoms paslaugų.
130	E.1.2. Efektyvus inovacijų politikos įgyvendinimas, didesnė inovacijų paklausa, parama startuolių ekosistemai ir žaliosios inovacijos E.1.2.2. Didinti inovacijų paklausą ir paramą žaliosioms inovacijoms Lietuvoje	Tarpinė reikšmė	Konkursų būdu įsigytos novatoriškos prekės ar paslaugos ir remiami aplinką tausojantys produktai ar technologijų projektai ir projektai „Pramonės laboratorijos 4.0“.	Konkursų būdu įsigytos novatoriškos prekės ar paslaugos ir remiami aplinką tausojantys produktai ar technologijų projektai ir projektai „Pramonės laboratorijos 4.0“.				I ketv.	2026	Prekės turi būti tiekiamos arba paslaugos turi būti teikiamos vykdant 55 novatoriškus viešuosius pirkimus. Finansinė parama turi būti skirta 97 aplinką tausojančių produktų ar technologijų projektams. Ne mažiau kaip 2 500 000 EUR turi būti išmokėta trims „Industrial Lab 4.0“ projektams. Į šią sumą neturi būti įskaičiuotos sumos, finansuotos pagal kitas Sąjungos programas ar priemones.
131	E.1.2. Efektyvus inovacijų politikos įgyvendinimas, didesnė inovacijų paklausa, parama startuolių ekosistemai ir žaliosios inovacijos E.1.2.3. Parama startuolių ekosistemai	Siektina reikšmė	Investicijas ar paslaugas gavusių fizinių ar juridinių asmenų skaičius		Skaičius	0	193	I ketv.	2026	Paramą gavusių fizinių ar juridinių asmenų skaičius: - 32 juridiniai asmenys, remiami Inovacijų skatinimo fondo investicijomis; - 71 juridinis asmuo, remiamas specializuotos programos „Accelerator“, investicijomis; - 60 juridinių asmenų, remiamų paslaugomis arba investicijomis pagal tarptautinę programą „Accelerator“; - 30 fizinių ar juridinių asmenų, remiamų Europos kosmoso agentūros inkubatoriaus investicijomis arba paslaugomis, numatytomis pagal išankstinės inkubacijos ar spartinimo programas kosmoso srityje.
132	E.1.3. Bendros mokslo ir inovacijų misijos sumaniosios specializacijos srityse – E.1.3.1. Nustatyti sumaniosios specializacijos prioritetus	Tarpinė reikšmė	Įsigaliojusi peržiūrėta Sumaniosios specializacijos koncepcija	Įsigalioję teisės aktai				IV ketv.	2021	Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinta nauja Sumaniosios specializacijos koncepcija laikotarpiui iki 2027 m. gruodžio 31 d. Koncepcijoje turi būti nustatyti trys sumaniosios specializacijos prioritetai ir teminės sritys pagal tuos prioritetus, taip pat įtvirtintas įgyvendinimo koordinavimo ir stebėsenos modelis.
133	E.1.3. Bendros mokslo ir inovacijų misijos sumaniosios specializacijos srityse – E.1.3.2. Mokslinių tyrimų ir plėtros rėmimas	Siektina reikšmė	Dviejų mokslinių tyrimų ir plėtros centrų statybos darbai		Skaičius	0	2	II ketv.	2026	Įvykdyti dviejų mokslinių tyrimų ir plėtros centrų statybos darbai ir pristatyta įranga.
134	E.1.3. Bendros mokslo ir inovacijų misijos sumaniosios specializacijos srityse – E.1.3.2. Mokslinių tyrimų ir plėtros rėmimas	Siektina reikšmė	Mokslinių tyrimų ir plėtros projektai, kuriems skirta finansinė parama.		Skaičius	0	21	II ketv.	2026	Finansinė parama turi būti skirta 21 mokslinių tyrimų ir plėtros projektui.
135	E.1.3. Bendros mokslo ir inovacijų misijos sumaniosios specializacijos srityse – E.1.3.3. Paskatinti mokslą ir verslą dalyvauti ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Europos horizontas“ ir kitose tarptautinio finansavimo programose	Siektina reikšmė	Parama skirta projektams ir konsultacinėms paslaugoms mokslo ir studijų institucijų ir mažųjų ir vidutinių įmonių potencialiems programos „Europos horizontas“ pareiškėjams		Skaičius	0	200	I ketv.	2025	Parama turi būti skirta ne mažiau kaip 200 projektų ir konsultacinių paslaugų mokslo ir studijų institucijoms ir MVĮ: a) ne mažiau kaip 150 projektų – galimybių studijų, skirtų potencialiems paramos gavėjams, siekiantiems dalyvauti programos „Europos horizontas“ veiklose, rengimui remti; b)10 konsultacinių / ekspertų paslaugų, siekiant ugdyti kompetencijas dalyvauti tarptautinėse MTEPI programose. c) 40 tarptautinių tinklų narysčių.
136	E.1.3. Bendros mokslo ir inovacijų misijos sumaniosios specializacijos srityse – E.1.3.3. Paskatinti mokslą ir verslą dalyvauti ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Europos horizontas“ ir kitose tarptautinio finansavimo programose	Siektina reikšmė	Finansinė parama skirta potencialių programos „Europos horizontas“ pareiškėjų projektams ir konsultacinėms paslaugoms		Skaičius	200	480	II ketv.	2026	Finansinė parama turi būti skirta bent 480 projektų arba konsultacinių paslaugų (įskaitant pagal 135 siektiną reikšmę remiamus projektus ir konsultacines paslaugas), iš jų 67 projektai skirti laboratorijų ir mokslinių tyrimų bei plėtros infrastruktūros įrangai atnaujinti.

E.3. Su paskolos parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

E.3.1. 1 investicija „Paskolos įmonėms, skirtos žaliosioms ir didelės pridėtinės vertės technologijoms kurti siekiant pramonės plėtros“

Šia priemone siekiama pagerinti įmonių galimybes gauti finansavimą žaliosioms ir didelės pridėtinės vertės technologijoms kurti ir Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės konkurencingumui didinti.

Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija ministro įsakymu turi priimti Gynybos ir saugumo pramonės plėtros 2023–2027 m. gaires, kuriomis siekiama padidinti Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės konkurencingumą.

Be to, šią priemonę sudaro viešoji investicija į Priemonę, kuria siekiama skatinti privačias investicijas ir gerinti galimybes gauti finansavimą žaliųjų ir didelės pridėtinės vertės technologijų srityje, taip pat Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės konkurencingumo srityje. Pagal Priemonę tiesiogiai privačiajam sektoriui teikiamos subordinuotosios, sindikuotosios ir tiesioginės paskolos. Pasinaudojant EGADP investicijomis, iš pradžių pagal Priemonę siekiama suteikti bent 850 000 000 EUR finansavimą.

Priemonę valdo INVEGA kaip įgyvendinantysis partneris. INVEGA teikia skolos finansavimą (su privačiomis finansų įstaigomis bendrai finansuoja (daugiausia subordinuotųjų paskolų forma) verslo projektus arba, jeigu iš rinkos tyrimo matyti toks poreikis, tiesiogiai finansuoja verslo projektus):

·projektams, kuriais prisidedama prie bent vieno iš šių tikslų: plėtoti žiediškumą, dekarbonizaciją, energijos vartojimo efektyvumą, aplinką tausojančias, mažaatliekes, pažangias, novatoriškas ir skaitmenines technologijas, didelės pridėtinės vertės produktų gamybos pajėgumą, arba gynybos ir saugumo srities projektams.

Kad būtų galima įgyvendinti investiciją į Priemonę, Lietuva ir INVEGA pasirašo Finansavimo susitarimą (arba galiojančio Fondų fondo susitarimo pakeitimą), kuriame pateikiamas toliau nurodytas turinys.

1.Priemonės sprendimų priėmimo proceso aprašymas: galutinį sprendimą dėl Priemonės investicijų priima Kredito komitetas, INVEGOS valdyba arba kitas atitinkamas lygiavertis valdymo organas ir balsų dauguma tvirtina nuo vyriausybės nepriklausomi nariai.

2.Pagrindiniai susijusios investavimo strategijos reikalavimai, įskaitant:

a.finansinių produktų ir reikalavimus atitinkančių galutinių paramos gavėjų aprašymą. Strateginių investicijų (t. y. investicijų į gynybos technologijas, kosmoso srities investicijų į atominius laikrodžius, strateginius paleidimo įrenginius, kosmoso produktus ir investicijų, kuriomis daugiausia dėmesio skiriama tik kibernetinio saugumo priemonių ir sprendimų kūrimui ir diegimui, be kita ko, kai jie yra skaitmeninių tinklų ir duomenų infrastruktūros diegimo arba atnaujinimo dalis) galutinių paramos gavėjų neturi kontroliuoti trečioji valstybė arba trečiosios valstybės subjektai ir jų vykdomoji vadovybė turi būti Sąjungoje, išskyrus mažesnes nei 10 000 000 EUR investicijas. Jei galutinis paramos gavėjas dalyvauja strateginėje investicijoje 5G ryšio srityje, priemonės ir rizikos mažinimo planai pagal 5G kibernetinio saugumo priemonių rinkinį taip pat taikomi jo tiekėjams. Tokie tiekėjai visų pirma yra telekomunikacijų įrangos pardavėjai ir gamintojai bei kiti trečiųjų šalių tiekėjai, pavyzdžiui, debesijos infrastruktūros paslaugų teikėjai, valdomų paslaugų teikėjai, sistemų integruotojai, saugumo ir techninės priežiūros rangovai ir perdavimo įrangos gamintojai. Jeigu galutinis paramos gavėjas dalyvauja strateginėje investicijoje gynybos srityje, šis apribojimas taip pat taikomas jo tiekėjams ir subrangovams. Apribojimai, susiję su trečiosios valstybės arba trečiosios valstybės subjekto kontrolės nebuvimu, netaikomi konkrečiai finansavimo ir investavimo operacijai, jei galutinis paramos gavėjas gali įrodyti, kad jis yra teisės subjektas, kuriam valstybė narė, kurioje jis yra įsisteigęs, patvirtino garantiją, kaip nustatyta atitinkamose Europos gynybos fondo (EGF) reglamento nuostatose, arba Komisijos atleidimą nuo prievolės pagal reikalavimus atitinkantiems subjektams taikomus principus, nustatytus atitinkamose Kosmoso reglamento nuostatose. Įgyvendinantysis partneris turi pranešti vyriausybei apie bet kokią nuo apribojimų nukrypti leidžiančią nuostatą;

b.reikalavimą, kad visos remiamos investicijos būtų finansiškai perspektyvios;

c.reikalavimą laikytis reikšmingos žalos nedarymo principo, kaip nustatyta Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo techninėse gairėse (2021/C58/01). Visų pirma į investavimo strategiją neįtraukiama toliau nurodytame sąraše nurodyta reikalavimų neatitinkanti veikla ir turtas: i) veikla ir turtas, susiję su iškastiniu kuru, įskaitant jų naudojimą vartotojų rinkoje 2 , ii) veikla ir turtas, kuriems taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ES ATLPS) ir su kuriais susijęs prognozuojamas išmetamas ŠESD kiekis nėra mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius 3 , iii) veikla ir turtas, susiję su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 4 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 5 . Be to, investavimo strategijoje reikalaujama, kad Priemonės galutiniai paramos gavėjai laikytųsi atitinkamų ES ir nacionalinės aplinkos teisės aktų;

d.reikalavimą, kad galutiniai Priemonės paramos gavėjai negautų paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti.

3.Suma, kuriai taikomas Finansavimo susitarimas (arba galiojančio Fondų fondo susitarimo pakeitimas), įgyvendinančiojo partnerio mokesčių struktūra ir reikalavimas reinvestuoti bet kokias grįžtamąsias lėšas pagal Priemonės investavimo strategiją, išskyrus atvejus, kai jos naudojamos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės paskolų grąžinimui tvarkyti.

4.Stebėsenos, audito ir kontrolės reikalavimai, įskaitant:

a.įgyvendinančiojo partnerio stebėsenos sistemos, skirtos pranešti apie sutelktas investicijas, pagrindinių principų aprašymą;

b.įgyvendinančiojo partnerio procedūrų, kuriomis siekiama užtikrinti su įgyvendinančiojo partnerio veikla susijusio sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų prevenciją, nustatymą ir ištaisymą, pagrindinių principų aprašymą;

c.pareigą prieš įsipareigojant finansuoti operaciją patikrinti, ar kiekviena operacija yra tinkama finansuoti pagal Finansavimo susitarime (arba galiojančio Fondų fondo susitarimo pakeitime) nustatytus reikalavimus;

d.pareigą atlikti rizika grindžiamas ex post patikras pagal INVEGOS vidaus patikrų planą. Atliekant šias patikras patikrinama: i) ar INVEGOS kontrolės sistemos yra veiksmingos, be kita ko, nustatant, ar esama sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų; ii) ar laikomasi reikšmingos žalos nedarymo principo ir valstybės pagalbos taisyklių ir iii) ar laikomasi reikalavimo, kad galutiniai Priemonės paramos gavėjai negautų paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti. Atliekant auditą taip pat tikrinamas sandorių teisėtumas ir tai, ar laikomasi taikomo Finansavimo susitarimo (arba galiojančio Fondų fondo susitarimo pakeitimo) sąlygų.

E.4. Su paskolos parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Nr.	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinė reikšmė)	Kiekybiniai rodikliai (jei tai siektinos reikšmės)			Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas ir aiški apibrėžtis
					Vienetas	Bazinis lygis	Tikslas	Ketvirtis	Metai
137a	E.3.1. Paskolos įmonėms, skirtos žaliosioms ir didelės pridėtinės vertės technologijoms kurti siekiant pramonės plėtros	Tarpinė reikšmė	Gynybos ir saugumo pramonės plėtros 2023–2027 m. gairės	Gynybos ir saugumo pramonės plėtros 2023–2027 m. gairių įsigaliojimas				II ketv.	2023	Gynybos ir saugumo pramonės plėtros 2023–2027 m. gairių, kuriomis siekiama padidinti Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės konkurencingumą, priėmimas Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu ir jų įsigaliojimas.
137b	E.3.1. Paskolos įmonėms, skirtos žaliosioms ir didelės pridėtinės vertės technologijoms kurti siekiant pramonės plėtros	Tarpinė reikšmė	Finansavimo susitarimas (arba galiojančio Fondų fondo susitarimo pakeitimas)	Finansavimo susitarimo (arba galiojančio Fondų fondo susitarimo pakeitimo) įsigaliojimas				IV ketv.	2024	Finansavimo susitarimo (arba galiojančio Fondų fondo susitarimo pakeitimo) įsigaliojimas.
137c	E.3.1. Paskolos įmonėms, skirtos žaliosioms ir didelės pridėtinės vertės technologijoms kurti siekiant pramonės plėtros	Tarpinė reikšmė	INVEGOS paskelbtas kvietimas teikti paraiškas	Paskelbtas kvietimas				I ketv.	2025	INVEGA paskelbia kvietimą įmonėms teikti paskolų paraiškas pagal priemonės aprašyme nurodytus reikalavimus.
137d	E.3.1. Paskolos įmonėms, skirtos žaliosioms ir didelės pridėtinės vertės technologijoms kurti siekiant pramonės plėtros	Siektina reikšmė	Su galutiniais paramos gavėjais pasirašyti teisiniai susitarimai		%	0 %	20 %	III ketv.	2025	INVEGA turi būti sudariusi teisinius finansavimo susitarimus su galutiniais paramos gavėjais dėl sumos, kurios reikia, kad būtų panaudota bent 20 % EGADP investicijų į Priemonę (atsižvelgiant į valdymo mokesčius).
137e	E.3.1. Paskolos įmonėms, skirtos žaliosioms ir didelės pridėtinės vertės technologijoms kurti siekiant pramonės plėtros	Siektina reikšmė	Su galutiniais paramos gavėjais pasirašyti teisiniai susitarimai		%	20 %	100 %	II ketv.	2026	INVEGA turi būti sudariusi teisinius finansavimo susitarimus su galutiniais paramos gavėjais dėl sumos, kurios reikia, kad būtų panaudota bent 100 % EGADP investicijų į Priemonę (atsižvelgiant į valdymo mokesčius).
137f	E.3.1. Paskolos įmonėms, skirtos žaliosioms ir didelės pridėtinės vertės technologijoms kurti siekiant pramonės plėtros	Tarpinė reikšmė	Priemonei skirtų EGADP investicijų pervedimas	Pažyma arba kitas lygiavertis pervedimo įrodymas				II ketv.	2026	Lietuva INVEGAI perveda 850 000 000 EUR Priemonei įgyvendinti.

F. 6 KOMPONENTAS. Veiksmingas viešasis sektorius ir prielaidos atsitiesti po pandemijos

Šis Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentas padeda spręsti uždavinius, susijusius su mokesčių sistema, mokestinių prievolių vykdymu, biudžeto sistema, žmogiškųjų išteklių valdymu viešajame sektoriuje ir verslo nemokumo valdymu. Komponento tikslai – gerinti mokestinių prievolių vykdymą ir subalansuoti mokesčių sistemą; gerinti viešojo sektoriaus žmogiškųjų išteklių valdymą; gerinti vidutinės trukmės biudžeto planavimą ir išlaidų valdymą; didinti savivaldybių finansinį savarankiškumą ir didinti finansinių priemonių įvairovę siekiant paskatinti viešąsias investicijas.

Komponentas apima priemones, kuriomis siekiama plėsti mokesčių bazę, pereinant prie šaltinių, kurių apmokestinimas mažiau kenkia augimui, taip pat teisines ir technines priemones, kuriomis siekiama gerinti mokestinių prievolių vykdymą ir gerinti mokesčių ir socialinių išmokų sistemos struktūrą, siekiant padėti mažinti pajamų nelygybę ir skurdą. Jis taip pat apima kelias reformų priemones, susijusias su biudžeto sistema: vidutinės trukmės biudžeto planavimo ir išlaidų peržiūrų nustatymą, biudžeto tikslinimo procedūrų tobulinimą, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės skatinimą viešųjų investicijų procese, savivaldybės pajamų struktūros peržiūrą, keturių nacionalinių plėtros įstaigų konsolidavimą į vieną viešąją įstaigą ir keturių skaitmeninių priemonių, kurios padės įmonėms valdyti nemokumo riziką, parengimą. Be to, komponentas apima žmogiškųjų išteklių valdymo reformą ir viešojo sektoriaus darbuotojų kompetencijų ugdymą.

Komponentas padeda įgyvendinti šaliai skirtą rekomendaciją gerinti mokestinių prievolių vykdymą ir plėsti mokesčių bazę, pereinant prie šaltinių, kurių apmokestinimas mažiau kenkia augimui (2019 m. 1 šaliai skirta rekomendacija). Be to, atsižvelgiant į papildomas mokestines pajamas ir galimas santaupas dėl išlaidų peržiūrų, komponentas taip pat padeda įgyvendinti rekomendacijas stiprinti mokesčių ir socialinių išmokų sistemą (2019 m. 1 šaliai skirta rekomendacija ir 2020 m. 2 šaliai skirta rekomendacija). Tam tikros su biudžeto sistema susijusios priemonės padeda padidinti viešųjų investicijų efektyvumą (2019 m. 3 šaliai skirta rekomendacija).

F.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

F.1.1. 1 reforma „Veiksmingas viešasis sektorius“

Reformos tikslas – modernizuoti viešojo administravimo procesus ir žmogiškųjų išteklių valdymą.

Šią reformą sudaro dvi papriemonės: 1) viešojo sektoriaus žmogiškųjų išteklių valdymo modernizavimas (1 papriemonė); 2) viešojo sektoriaus darbuotojams skirtos nuotolinio mokymosi platformos sukūrimas (2 papriemonė).

F.1.1.1. 1 papriemonė. Viešojo sektoriaus žmogiškųjų išteklių valdymo modernizavimas

Šios papriemonės tikslas – modernizuoti viešojo sektoriaus žmogiškųjų išteklių valdymą. Papriemonė apima modernizuotą žmogiškųjų išteklių valdymo sistemą, įskaitant naują viešojo sektoriaus darbuotojų registrą.

F.1.1.2. 2 papriemonė. Viešojo sektoriaus darbuotojams skirtos nuotolinio mokymosi platformos sukūrimas

Šios papriemonės tikslas – sukurti viešojo sektoriaus darbuotojų kompetencijų ugdymo platformą. Papriemonė apima nuotolinio mokymosi platformos ir mokymo modulių, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama skaitmeninėms, finansinėms analitinėms ir lyderystės kompetencijoms, sukūrimas.

F.1.2. 2 reforma „Teisingesnė ir augti palankesnė mokesčių sistema“

Reformos tikslas – sudaryti prielaidas subalansuoti mokesčių sistemą, užtikrinant socialiai teisingesnę, ekonomikai augti palankią mokesčių struktūrą, mokesčiais skatinant vartotojus keisti elgseną, prisitaikant prie kintančių visuomenės poreikių. Reformą sudaro trys papriemonės: 1) neefektyvių ir valstybės prioritetų ir žaliojo kurso nebeatitinkančių mokesčių lengvatų ir specialių apmokestinimo režimų panaikinimas (1 papriemonė); 2) tolesnis ekonomikos augimo nestabdančių šaltinių apmokestinimo bazės plėtimas (2 papriemonė); 3) mokesčių ir socialinio draudimo įmokų veiksmingumo apsaugant nuo skurdo ir mažinant pajamų nelygybę įvertinimas (3 papriemonė).

F.1.2.1. 1 papriemonė. Neefektyvių, valstybės prioritetų ir žaliojo kurso nebeatitinkančių mokesčių lengvatų ir specialių apmokestinimo režimų panaikinimas

Šios priemonės tikslas – nustatyti neefektyvias ir (ar) valstybės prioritetų įgyvendinimo krypčių ir žaliojo kurso nebeatitinkančias mokesčių lengvatas ir specialius apmokestinimo režimus ir iš dalies pakeisti atitinkamus mokesčių įstatymus. Finansų ministerija turi atlikti sąnaudų ir naudos analizę ir parengti būtinus teisės aktų pakeitimus, kuriuos turi priimti Seimas.

Papriemonė turi būti įgyvendinta iki 2023 m. kovo 31 d.

F.1.2.2. 2 papriemonė. Tolesnis ekonomikos augimo nestabdančių šaltinių apmokestinimo bazės plėtimas

Šios priemonės tikslas – išplėsti ekonomikos augimo nestabdančių šaltinių apmokestinimo bazę. Finansų ministerija parengs galimybių išplėsti apmokestinimo bazę studiją ir parengs būtinus teisės aktų pakeitimus, kuriuos turi priimti Seimas. Analizėje daugiausiai dėmesio bus skiriama nekilnojamojo turto mokesčiui, akcizų taikymui energetikos produktams ir kitiems žaliesiems mokesčiams.

Papriemonė turi būti įgyvendinta iki 2023 m. kovo 31 d.

F.1.2.3. 3 papriemonė. Mokesčių ir socialinio draudimo įmokų veiksmingumo apsaugant nuo skurdo ir mažinant pajamų nelygybę įvertinimas

Šios priemonės tikslas – pakoreguoti gyventojų pajamų apmokestinimą ir socialinio draudimo įmokas siekiant geriau apsaugoti nuo skurdo ir mažinti pajamų nelygybę. Finansų ministerija parengs galimybių studiją dėl galimų gyventojų pajamų apmokestinimo ir socialinio draudimo įmokų patobulinimų ir parengs būtinus teisės aktų pakeitimus, kuriuos turi priimti Seimas.

Papriemonė turi būti įgyvendinta iki 2023 m. kovo 31 d.

F.1.3. 3 reforma „Nacionalinio biudžeto ilgalaikis tvarumas ir skaidrumas“

Reformos tikslas – padidinti ilgalaikį valstybės ir savivaldybių biudžetų tvarumą, vidutinės trukmės biudžeto sudarymo ir viešųjų paslaugų finansavimo skaidrumą. Šią reformą sudaro penkios papriemonės: 1) vidutinės trukmės biudžeto sistema (1 papriemonė); 2) išlaidų peržiūros (2 papriemonė); 3) savivaldybių pajamų struktūros gerinimas (3 papriemonė); 4) viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės skatinimas (4 papriemonė); 5) nacionalinių plėtros įstaigų konsolidavimas (5 papriemonė).

F.1.3.1. 1 papriemonė. Vidutinės trukmės biudžeto sistema

Šios papriemonės tikslas – sukurti vidutinės trukmės biudžeto sudarymo sistemą. Papriemonė apima vidutinės trukmės biudžeto sudarymo metodikų priėmimą, pagrindinių išlaidų apskaičiavimą, Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimų, kuriais siekiama paaiškinti biudžeto pakeitimų taisykles, priėmimą, biudžeto sudarymo priemonės sukūrimą ir 2025 m. sausio 1 d. – 2027 m. gruodžio 31 d. vidutinės trukmės biudžetą, kurį turi patvirtinti Vyriausybė.

F.1.3.2. 2 papriemonė. Išlaidų peržiūros

Šios papriemonės tikslas – apibrėžti išlaidų peržiūrų koncepciją ir atlikti pirmą sisteminę išlaidų peržiūrą. Sisteminės išlaidų peržiūros rezultatai viešinami ir naudojami formuojant pirmuosius laikotarpio nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. vidutinės trukmės biudžetus.

Papriemonė turi būti įgyvendinta iki 2024 m. kovo 31 d.

F.1.3.3. 3 papriemonė. Savivaldybių pajamų struktūros gerinimas

Šios papriemonės tikslas – nustatyti būdus, kaip pagerinti savivaldybių pajamų struktūrą, visų pirma padidinant pajamų, kurias tiesiogiai nustato savivaldybės, dalį. Siekiant įgyvendinti šią reformą reikės iš dalies pakeisti Savivaldybės biudžeto pajamų nustatymo metodikos įstatymą ir sukurti analitines priemones, leisiančias palyginti savivaldybių fiskalinius rodiklius ir įvertinti savivaldybių pajėgumą padidinti pajamas.

Papriemonė turi būti įgyvendinta iki 2023 m. birželio 30 d.

F.1.3.4. 4 papriemonė. Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės skatinimas

Šios papriemonės tikslas – parengti ir priimti teisės aktų paketą, kuris:

·suteiktų galimybę įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės projektus strategiškai svarbiausiose srityse, kaip antai energijos vartojimo efektyvumo, atsinaujinančiųjų energijos išteklių, darnaus transporto, ir srityse, kuriose labiausiai reikia investicijų, kaip antai teisingumo ir viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo;

·padėtų į viešuosius projektus pritraukti privačių investuotojų, suteikiant informaciją apie ilgalaikius tvarių investicijų planus ir formuojant subalansuotus abiem pusėms naudingus rizikos paskirstymo mechanizmus;

·sudarytų sąlygas grupuoti savivaldybių investicinius projektus, taip didinant jų patrauklumą investuotojams;

·įgalintų savivaldybes dalyvauti valstybės organizuojamose viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės programose, taip mažinant administracines išlaidas.

Papriemonė turi būti įgyvendinta iki 2023 m. gruodžio 31 d.

F.1.3.5. 5 papriemonė. Nacionalinių plėtros įstaigų konsolidavimas

Šios papriemonės tikslas – konsoliduoti keturias nacionalines plėtros įstaigas į vieną viešąją įstaigą. Įstaigos tikslas – sutelkti žinias ir kompetencijas vienoje stiprioje nacionalinėje plėtros įstaigoje (INVEGA), suvienodinti ir optimizuoti nacionalinės plėtros įstaigos veiklos praktiką bei fondų valdymą, sukuriant prielaidas pritraukti institucinių investuotojų, sustiprinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir tvariai padidinti finansinių priemonių pasiūlą finansiškai perspektyviems projektams finansuoti.

Šia priemone taip pat siekiama didinti Lietuvos ekonomikos augimo potencialą struktūriškai koreguojant viešosios paramos, skiriamos rinkos nepakankamumo ir ekonomikos neveiksmingumo problemoms, žaliosios pertvarkos srityje spręsti, lygį.

Priemonė apima 78 901 216 EUR kapitalo injekciją nacionalinės plėtros bankui ILTE.

ILTE turi iš dalies pakeisti investavimo politiką, kad galėtų naudoti papildomą kapitalą. Į investavimo politiką turi būti įtrauktas finansinio (-ių) produkto (-ų) aprašymas ir numatoma rūšis reikalavimus atitinkančių galutinių paramos gavėjų, kuriuos iš pradžių numatoma remti papildomu kapitalu, įskaitant numatomą kiekvieno finansinio produkto įgyvendinimo tvarkaraštį ir numatomą sumą. Papildomam kapitalui ILTE turi taikyti tą audito ir kontrolės sistemą, kurią Komisija teigiamai įvertino pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 157 straipsnį.

Pagal investicijų politiką turi būti reikalaujama, kad papildomu kapitalu finansuojami finansiniai produktai atitiktų reikšmingos žalos nedarymo principą, nustatytą Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo techninėse gairėse (2021/C58/01). Į investavimo politiką visų pirma neturi būti įtraukta toliau pateikiamame sąraše nurodyta reikalavimų neatitinkanti veikla ir turtas: i) veikla ir turtas, susiję su iškastiniu kuru, įskaitant jų naudojimą vartotojų rinkoje 6 , ii) veikla ir turtas, kuriems taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ES ATLPS) ir su kuriais susijęs prognozuojamas išmetamas ŠESD kiekis nėra mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius 7 , iii) veikla ir turtas, susiję su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 8 . Be to, kai įmonėms teikiama bendra parama, į investavimo politiką neturi būti įtrauktos įmonės, kurios daug dėmesio 9 skiria šiems sektoriams: i) energijos gamybai naudojant iškastinį kurą ir susijusiai veiklai 10 , ii) intensyviai energiją vartojančioms ir (arba) daug CO2 išmetančioms pramonės šakoms 11 ; iii) taršių transporto priemonių gamybai, nuomai arba pardavimui 12 ; iv) atliekų surinkimui, atliekų tvarkymui ir šalinimui 13 ; v) branduolinio kuro perdirbimui, branduolinės energijos gamybai. Be to, investavimo politika turi būti reikalaujama, kad galutiniai paramos gavėjai laikytųsi atitinkamų ES ir nacionalinės aplinkos teisės aktų.

F.1.4. 4 reforma „Mokestinių prievolių vykdymo gerinimas“

Šios reformos tikslas – pagerinti mokestinių prievolių vykdymą didelės rizikos sektoriuose ir padidinti sandorių skaidrumą. Šią reformą sudaro penkios papriemonės: 1) daugiau skaidrumo naudotų automobilių prekyboje (1 papriemonė); 2) sąžiningas veiklos interneto platformose apmokestinimas (2 papriemonė); 3) grynųjų pinigų naudojimo ribojimas (3 papriemonė); 4) finansiškai raštingi būsimi mokesčių mokėtojai (4 papriemonė); 5) daugiau skaidrumo statybų sektoriuje (5 papriemonė).

F.1.4.1. 1 papriemonė. Daugiau skaidrumo naudotų automobilių prekyboje

Šios papriemonės tikslas – pagerinti naudotų automobilių pardavimo kontrolę renkant duomenis apie tikruosius savininkus ir pardavėjus. Įsigaliojus Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimams įdiegta transporto priemonių savininkų apskaitos sistema, kurios paskirtis – identifikuoti tikruosius transporto priemonių pardavėjus bei savininkus ir užtikrinti jiems tenkančių mokestinių prievolių įvykdymą. Valstybinei mokesčių inspekcijai užtikrinta galimybė gauti transporto priemonių savininkų apskaitos sistemos duomenis.

Papriemonė turi būti įgyvendinta iki 2021 m. birželio 30 d.

F.1.4.2. 2 papriemonė. Sąžiningas veiklos interneto platformose apmokestinimas

Šios papriemonės tikslas – pakeisti nacionalinės teisės aktus, kad būtų galima įpareigoti interneto platformų operatorius rinkti ir teikti mokesčių administratoriui duomenis apie interneto platformose įvykusius sandorius ne vėliau kaip metų, einančių po kalendorinių metų, su kuriais susijusi informacija, sausio 31 d. Pirmą duomenų rinkinį Valstybinė mokesčių inspekcija gaus iki 2024 m. kovo 31 d.

Papriemonė turi būti įgyvendinta iki 2024 m. kovo 31 d.

F.1.4.3. 3 papriemonė. Grynųjų pinigų naudojimo ribojimas

Šios papriemonės tikslas – iš dalies pakeisti nacionalinės teisės aktus, kad būtų apribotas grynųjų pinigų naudojimas tam tikruose ekonomikos sektoriuose ir (arba) tam tikrų rūšių sandoriams, siekiant sumažinti šešėlinės ekonomikos mastą. Teisės aktų pakeitimai bus pasiūlyti remiantis Finansų ministerijos atlikta analize.

Papriemonė turi būti įgyvendinta iki 2022 m. gruodžio 31 d.

F.1.4.4. 4 papriemonė. Mokesčius išmanantys būsimi mokesčių mokėtojai

Šios papriemonės tikslas – didinti būsimų mokesčių mokėtojų mokestinį raštingumą. Papriemonė apima vaikų ir jaunimo informuotumo apie mokestinį raštingumą didinimo kampaniją, mokėjimo negrynaisiais pinigais infrastruktūros diegimą mokyklose ir mokėjimo funkciją atliekančių elektroninių mokinio kortelių išdavimą.

F.1.4.5. 5 papriemonė. Daugiau skaidrumo statybų sektoriuje

Šios papriemonės tikslas – skaidresnis statybų sektorius. Papriemonė apima skaitmeninę priemonę, kurią naudojant privaloma tvarka registruojami statybos sektoriuje dirbantys asmenys ir vykdomi planiniai bei neplaniniai patikrinimai.

F.1.5. 5 reforma „Įmonėms prieinamos nemokumo rizikos valdymo priemonės“

Priemonės tikslas – padėti įmonėms valdyti savo nemokumo riziką. Priemonė apima keturių skaitmeninių priemonių, skirtų įmonių nemokumo rizikai valdyti, sukūrimą.

F.1.6. 6 reforma „Išmanus mokesčių administravimas PVM atotrūkiui mažinti“

Reformos tikslas – modernizuoti mokesčių administravimą ir sumažinti PVM atotrūkį. Šią reformą sudaro šešios papriemonės: 1) naujų duomenų analizės priemonių įdiegimas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (1 papriemonė); 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos ir kitų institucijų duomenų kokybės stebėsena (2 papriemonė); 3) Valstybinės mokesčių inspekcijos veiklos procesų robotizavimas (3 papriemonė); 4) banderolių pakeitimas skaitmeniniais sprendimais (4 papriemonė); 5) Lietuvos muitinės naujos duomenų analizės priemonės ir jos IT sistemų atnaujinimas (5 papriemonė); 6) Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Lietuvos muitinės darbuotojų mokymas (6 papriemonė).

F.1.6.1. 1 papriemonė. Naujų Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų analizės priemonių sukūrimas

Šios papriemonės tikslas – sukurti naujas Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų analizės priemones. Papriemonė apima analitinių modelių sukūrimą ir dabartinių Valstybinės mokesčių inspekcijos informacinių sistemų papildymą šešiomis naujomis funkcijomis.

F.1.6.2. 2 papriemonė. Valstybinės mokesčių inspekcijos ir kitų institucijų duomenų kokybės stebėsena

Šios papriemonės tikslas – stebėti Valstybinės mokesčių inspekcijos ir kitų institucijų duomenų kokybę. Papriemonė apima Valstybinės mokesčių inspekcijos metaduomenų bazės kūrimo ir loginio integravimo metodikos ir rekomendacijų patvirtinimą.

F.1.6.3. 3 papriemonė. Valstybinės mokesčių inspekcijos veiklos procesų robotizavimas

Šios papriemonės tikslas – įsigyti robotinio procesų automatizavimo programinės įrangos licencijas ir jas naudoti dviem Valstybinės mokesčių inspekcijos veiklos procesams automatizuoti:

1)administracinio nusižengimo nutarimų ir protokolų surašymo;

2)beviltiškų mokestinių nepriemokų ir baudų revizavimo.

Ši papriemonė turi būti įgyvendinta iki 2022 m. kovo 31 d.

F.1.6.4. 4 papriemonė. Banderolių pakeitimas skaitmeniniais sprendimais

Šios papriemonės tikslas – įvertinti galimybes popierines banderoles, kurios šiuo metu naudojamos rinkai apsaugoti nuo nelegalių alkoholinių gėrimų, pakeisti skaitmeniniais tokių produktų ženklinimo sprendimais, vykdant bandomąjį projektą. Remdamasi bandomojo projekto rezultatais, Valstybinė mokesčių inspekcija nusprendžia, ar kurti specialų modulį, leidžiantį elektroniniu būdu ženklinti alkoholinius gėrimus.

Ši papriemonė turi būti įgyvendinta iki 2024 m. kovo 31 d.

F.1.6.5. 5 papriemonė. Lietuvos muitinės naujos duomenų analizės priemonės ir jos IT sistemų atnaujinimas

Šios papriemonės tikslas – sukurti naujas Lietuvos muitinės duomenų analizės priemones. Ši papriemonė apima duomenų analizės priemonių ir IT taikomųjų programų sąsajų sukūrimą.

F.1.6.6. 6 papriemonė. Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Lietuvos muitinės darbuotojų mokymas

Šios papriemonės tikslas – surengti mokymus Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Lietuvos muitinės darbuotojams. Ši priemonė apima Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Lietuvos muitinei skirtų skaitmeninių mokymo priemonių parengimą ir mokymų surengimą.

F.1.7. 7 reforma „Elektroninių dokumentų ekosistemos sukūrimas“

Reformos tikslas – įgalinti įmones keistis elektronine informacija ir duomenimis su viešosiomis institucijomis automatizuotu būdu. Reforma apima teisės aktų dėl elektroninių atsiskaitymo dokumentų ir jų fiskalinių duomenų tvarkymo įsigaliojimą. Šią reformą sudaro dvi papriemonės: 1) sprendimo, leidžiančio praktiškai naudoti e. kvitus, sukūrimas (1 papriemonė); 2) eFTI vartų prototipo sukūrimas.

F.1.7.1. 1 papriemonė. Sprendimo, leidžiančio praktiškai naudoti e. kvitus, sukūrimas

Šios papriemonės tikslas – sukurti e. kvito prototipą ir jį įdiegti Valstybinės mokesčių inspekcijos IT sistemose. Valstybinė mokesčių inspekcija jį taip pat turi pateikti naudoti įmonėms.

F.1.7.2. 2 papriemonė. eFTI vartų prototipo sukūrimas

Šios papriemonės tikslas – suteikti kontrolės institucijoms prieigą prie įmonių tvarkomos krovinių vežimo informacijos eFTI duomenų forma. Papriemonė apima mokesčių administravimo sistemos pritaikymo prototipo sukūrimą.

F.1.8. 8 reforma „Vienas langelis prievolėms valstybei sumokėti“

Tikslas – reformuoti baudų administravimą. Priemonė apima teisės aktų, kuriuo Valstybinė mokesčių inspekcija įgalinama administruoti daugumą valstybės skirtų baudų ir ekonominių sankcijų, priėmimą ir IT sąsajų sukūrimą.

F.1.9. 9 reforma „Duomenų kaupimo sistema (kontrolė ir auditas)“

Investicijų į audito ir kontrolės duomenų kaupimo sistemą tikslas – užtikrinti, kad iki pirmojo mokėjimo prašymo būtų įvykdyti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano reikalavimai dėl duomenų rinkimo ir stebėsenos. Visų pirma tai susiję su duomenų kaupimu ir tarpinių bei siektinų reikšmių įgyvendinimo stebėsena, taip pat su duomenų kaupimu (rinkimu), saugojimu ir prieinamumo užtikrinimu, kaip reikalaujama EGADP reglamento 22 straipsnio 2 dalies d punkto i–iii papunkčiuose. Atitinkamos duomenų kaupimo sistemos funkcijos bus patvirtintos audito ataskaita. Audito ataskaita apims laikinas priemones ir naują bendrą informacinę sistemą, skirtą 2021–2027 m. finansavimo laikotarpio ES lėšoms ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui administruoti (IS2021), tokiu mastu, kokiu ji jau yra įdiegta.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2022 m. birželio 30 d.

F.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Nr.	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė / siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (jei tai siektinos reikšmės)			Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas ir aiški apibrėžtis
					Vienetas	Bazinis lygis	Tikslas	Ketvirtis	Metai
138	F.1.1. Veiksmingas viešasis sektorius – F.1.1.1. Viešojo sektoriaus žmogiškųjų išteklių valdymo modernizavimas	Tarpinė reikšmė	Viešojo sektoriaus žmogiškųjų išteklių valdymo modernizavimas	Modernizuotos žmogiškųjų išteklių valdymo sistemos paslaugų perdavimo ir priėmimo pažyma				II ketv.	2026	Papriemonė apima modernizuotos žmogiškųjų išteklių valdymo sistemos, įskaitant viešojo sektoriaus darbuotojų registrą, paslaugų perdavimo ir priėmimo pažymos išdavimą.
139	F.1.1. Veiksmingas viešasis sektorius – F.1.1.2. Viešojo sektoriaus darbuotojams skirtos nuotolinio mokymosi platformos sukūrimas	Tarpinė reikšmė	Strateginės gairės ir mokymo moduliai	Priimtos gairės ir parengti mokymo moduliai				III ketv.	2024	Lietuvos Vyriausybė turi priimti Ilgalaikio viešojo sektoriaus darbuotojų rengimo ir kompetencijų ugdymo strategines gaires ir strateginių gairių įgyvendinimo planą. Viešojo valdymo agentūra turi parengti viešojo sektoriaus darbuotojų kompetencijų stiprinimo mokymo modulius. Turi būti parengti šie mokymo moduliai: 1) skaitmeninių kompetencijų; 2) finansinių analitinių kompetencijų; 3) lyderystės kompetencijų.
141	F.1.1. Veiksmingas viešasis sektorius – F.1.1.2. Viešojo sektoriaus darbuotojams skirtos nuotolinio mokymosi platformos sukūrimas	Tarpinė reikšmė	Nuotolinio mokymosi platformos, skirtos skaitmeninėms, finansinėms analitinėms ir lyderystės kompetencijoms ugdyti, sukūrimas	Paslaugų perdavimo ir priėmimo pažyma, kuria patvirtinama, kad nuotolinio mokymosi platforma sukurta				I ketv.	2026	Išduota nuotolinio mokymosi platformos paslaugų perdavimo ir priėmimo pažyma, kuria patvirtinama, kad, be kita ko, rengiami mokymai, susiję su i) skaitmeninėmis kompetencijomis, ii) finansinėmis analitinėmis kompetencijomis ir iii) lyderystės kompetencijomis.
142	F.1.2. Teisingesnė ir augti palankesnė mokesčių sistema – F.1.2.1. Neefektyvių ir valstybės prioritetų ir žaliojo kurso nebeatitinkančių mokesčių lengvatų ir specialių apmokestinimo režimų panaikinimas	Tarpinė reikšmė	Seimui pateikti remiantis išsamia analize parengti pasiūlymai dėl mokesčių lengvatų ar specialių apmokestinimo režimų atsisakymo	Mokesčių teisės aktų pakeitimų projektai įregistruoti teisės aktų sistemoje				II ketv.	2022	Remiantis paskelbta neefektyvių ir (ar) valstybės prioritetų nebeatitinkančių galiojančių mokesčių lengvatų ir specialių apmokestinimo režimų sąnaudų ir naudos analize, turi būti parengti ir Seimui pateikti atitinkamų mokesčių įstatymų pakeitimo projektai.
143	F.1.2. Teisingesnė ir augti palankesnė mokesčių sistema – F.1.2.1. Neefektyvių ir valstybės prioritetų ir žaliojo kurso nebeatitinkančių mokesčių lengvatų ir specialių apmokestinimo režimų panaikinimas	Tarpinė reikšmė	Įsigalioję mokesčių teisės aktų pakeitimai, kuriais panaikinamos mokesčių lengvatos ir specialūs apmokestinimo režimai	Mokesčių teisės aktų pakeitimų įsigaliojimo nuostatos				I ketv.	2023	Įsigalioję mokesčių teisės aktų pakeitimai, kuriais panaikinamos mokesčių lengvatos ir specialūs apmokestinimo režimai Tai turėtų apimti gyventojų pajamų mokesčio tarifų, taikomų skirtingiems pajamų šaltiniams, skirtumų sumažinimą.
144	F.1.2. Teisingesnė ir augti palankesnė mokesčių sistema – F.1.2.2. 2 papriemonė. Tolesnis ekonomikos augimo nestabdančių šaltinių apmokestinimo bazės plėtimas	Tarpinė reikšmė	Seimui pateikti remiantis išsamia analize parengti pasiūlymai dėl aplinkosauginių mokesčių ir kitų ekonomikos augimo nestabdančių šaltinių apmokestinimo plėtros	Mokesčių teisės aktų pakeitimų projektai įregistruoti teisės aktų sistemoje				II ketv.	2022	Remiantis atlikta aplinkosauginių mokesčių ir kitų ekonomikos augimo nestabdančių šaltinių apmokestinimo plėtros galimybių analize bus parengti ir pateikti Seimui atitinkamų mokesčių įstatymų pakeitimo projektai.
145	F.1.2. Teisingesnė ir augti palankesnė mokesčių sistema – F.1.2.2. 2 papriemonė. Tolesnis ekonomikos augimo nestabdančių šaltinių apmokestinimo bazės plėtimas	Tarpinė reikšmė	Įsigalioję akcizų ir aplinkosauginių mokesčių bei turto mokesčių teisės aktų pakeitimai	Pakeitimo įstatymų nuostatos, nustatančios pakeitimų įsigaliojimą				I ketv.	2023	Įsigalioja akcizų, aplinkosauginių mokesčių ir turto mokesčių įstatymų pakeitimai, kuriais didinamas ekonomikos augimo nestabdančių mokesčių vaidmuo mokesčių struktūroje.
146	F.1.2. Teisingesnė ir augti palankesnė mokesčių sistema – F.1.2.3. Mokesčių ir socialinio draudimo įmokų veiksmingumo apsaugant nuo skurdo ir mažinant pajamų nelygybę įvertinimas	Tarpinė reikšmė	Parengta studija dėl gyventojų pajamų apmokestinimo ir socialinio draudimo įmokų efektyvumo mažinant skurdą ir pajamų nelygybę	Studija paskelbta Finansų ministerijos interneto svetainėje				II ketv.	2022	Studijos dėl gyventojų pajamų apmokestinimo ir socialinio draudimo įmokų efektyvumo mažinant skurdą ir pajamų nelygybę paskelbimas.
147	F.1.2. Teisingesnė ir augti palankesnė mokesčių sistema – F.1.2.3. Mokesčių ir socialinio draudimo įmokų veiksmingumo apsaugant nuo skurdo ir mažinant pajamų nelygybę įvertinimas	Tarpinė reikšmė	Įsigalioja teisės aktų dėl gyventojų pajamų apmokestinimo ir socialinio draudimo įmokų pakeitimai	Įstatymų nuostatos, kuriose numatytas teisės aktų dėl gyventojų pajamų apmokestinimo ir socialinio draudimo įmokų pakeitimų įsigaliojimas				I ketv.	2023	Atsižvelgiant į studijos dėl gyventojų pajamų apmokestinimo ir socialinio draudimo įmokų efektyvumo mažinant skurdą ir pajamų nelygybę rezultatus, įsigalioja įstatymų dėl gyventojų pajamų apmokestinimo ir socialinio draudimo įmokų pakeitimai.
148	F.1.3. Nacionalinio biudžeto ilgalaikis tvarumas ir skaidrumas F.1.3.1. Vidutinės trukmės biudžeto sistema	Tarpinė reikšmė	Įsigaliojusi vidutinės trukmės biudžeto sudarymo metodika, bazinių išlaidų apskaičiavimo metodika ir Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimai, susiję su valstybės biudžeto tikslinimu.	Nuostatos, nustatančios dviejų metodikų ir Biudžeto sandaros įstatymo įsigaliojimą				II ketv.	2024	Įsigalioja: - Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimai, kuriais paaiškinamos metinių biudžetų tikslinimo taisyklės; - vidutinės trukmės biudžeto sudarymą tvarką nustatanti metodika, kurios pagrindinės funkcijos įtvirtintos Biudžeto sandaros įstatymu, patvirtinta Vyriausybės nutarimu; - metodika, kuria nustatomos bazinių išlaidų apskaičiavimo procedūros, patvirtinta Finansų ministro įsakymu.
148a	F.1.3. Nacionalinio biudžeto ilgalaikis tvarumas ir skaidrumas F.1.3.1. Vidutinės trukmės biudžeto sistema	Tarpinė reikšmė	Sukurtas Strateginio valdymo informacinės sistemos įrankis, kuriuo automatizuojamas vidutinės trukmės biudžeto sudarymas	Sukurtas Strateginio valdymo informacinės sistemos įrankis, kuriuo automatizuojamas vidutinės trukmės biudžeto sudarymas.				III ketv.	2025	Vidutinės trukmės biudžeto sudarymo įrankio įtraukiamas į Strateginio valdymo informacinę sistemą. Jis suteiks galimybę automatizuoti vidutinės trukmės biudžeto sudarymą (įskaitant veiklos išlaidų apskaičiavimą).
149	F.1.3. Nacionalinio biudžeto ilgalaikis tvarumas ir skaidrumas F.1.3.1. Vidutinės trukmės biudžeto sistema	Tarpinė reikšmė	Įsigaliojęs Vyriausybės nutarimas, kuriuo pritariama pirmajam detaliam laikotarpio nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. vidutinės trukmės biudžeto projektui	Vyriausybės nutarimas, kuriuo pritariama pirmajam detaliam laikotarpio nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. vidutinės trukmės biudžeto projektui				III ketv.	2024	Vyriausybė pritaria pirmajam detaliam trejų metų biudžeto projektui, parengtam 2025 m. sausio 1 d. – 2027 m gruodžio 31 d. laikotarpiui. Vidutinės trukmės biudžetas bus parengtas vadovaujantis vidutinės trukmės biudžeto sudarymo metodika.
150	F.1.3. Nacionalinio biudžeto ilgalaikis tvarumas ir skaidrumas F.1.3.2. Išlaidų peržiūros	Tarpinė reikšmė	Sisteminės biudžeto išlaidų peržiūros užbaigimas	Sisteminės išlaidų peržiūros rezultatų parengimas				I ketv.	2024	Vyriausybė turi patvirtinti sisteminės išlaidų peržiūros koncepciją, ir ja vadovaujantis atliekama faktinė sisteminė peržiūra, įskaitant 2023 m. biudžeto vykdymo duomenų peržiūrą. Sisteminės išlaidų peržiūros rezultatai viešinami ir naudojami formuojant pirmuosius laikotarpio nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. vidutinės trukmės biudžetus.
151	F.1.3. Nacionalinio biudžeto ilgalaikis tvarumas ir skaidrumas F.1.3.3. Savivaldybių pajamų struktūros gerinimas	Tarpinė reikšmė	Įsigaliojęs Savivaldybės biudžeto pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimas ir sistemingo savivaldybių fiskalinių rodiklių palyginimo ir savivaldybių pajėgumo padidinti pajamas vertinimo išvadų paskelbimas	Pakeitimo įstatymo nuostata, nustatanti Savivaldybės biudžeto pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo įsigaliojimą ir išvadų paskelbimą				II ketv.	2023	Įsigaliojęs Savivaldybės biudžeto pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimas pagerins savivaldybių pajamų struktūrą. Finansų ministerija turi naudoti įrankius, kurie leidžia: - lyginti savivaldybės pajamų, išlaidų ir veiklos rodiklius; - vertinti savivaldybių pajėgumą padidinti pajamas. Šių tyrimų išvados turi būti paskelbtos.
152	F.1.3. Nacionalinio biudžeto ilgalaikis tvarumas ir skaidrumas F.1.3.4. Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės skatinimas	Tarpinė reikšmė	Įsigalioję Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių pakeitimai	Pakeistų Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių nuostatos, nustatančios pakeitimų įsigaliojimą				II ketv.	2022	Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių pakeitimas turi: - sudaryti sąlygas grupuoti savivaldybių investicinius projektus, taip didinant jų patrauklumą investuotojams; - įgalinti savivaldybes dalyvauti valstybės organizuojamose viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės programose, taip mažinant administracines išlaidas.
153	F.1.3. Nacionalinio biudžeto ilgalaikis tvarumas ir skaidrumas F.1.3.4. Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės skatinimas	Tarpinė reikšmė	Įsigaliojęs teisės aktų paketas, įtvirtinantis sąlygas ir nuostatas dėl ilgalaikių strateginių viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės projektų naudojimo	Nuostatos, nustatančios šių teisės aktų pakeitimų įsigaliojimą: 1) Investicijų įstatymo, 2) Koncesijų įstatymo, 3) Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo, 4) Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių.				IV ketv.	2023	Teisės aktų paketas, kurį sudaro Investicijų įstatymo, Koncesijų įstatymo, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo ir Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių pakeitimai, turi būti parengtas remiantis galimybių studijos, kurioje įvertintos galimybės įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės projektus viešojoje erdvėje, rezultatais ir atsižvelgiant į fiskalinius apribojimus. Teisės aktų paketo įsigaliojimas turi: - suteikti galimybę įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės projektus strategiškai svarbiausiose srityse, kaip antai energijos vartojimo efektyvumo, atsinaujinančiųjų energijos išteklių, darnaus transporto, ir srityse, kuriose labiausiai reikia investicijų, kaip antai teisingumo ir viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo; - padėti į viešuosius projektus pritraukti privačių investuotojų, suteikiant informaciją apie ilgalaikius tvarių investicijų planus ir formuojant subalansuotus abiem pusėms naudingus rizikos paskirstymo mechanizmus.
154	F.1.3. Nacionalinio biudžeto ilgalaikis tvarumas ir skaidrumas F.1.3.5. Nacionalinių plėtros įstaigų konsolidavimas	Tarpinė reikšmė	Įsigaliojęs Vyriausybės nutarimas panaikinti nacionalinės plėtros įstaigos statusą trims įstaigoms ir jį palikti vienai įstaigai	Vyriausybės nutarimas panaikinti nacionalinės plėtros įstaigos statusą trims įstaigoms ir jį palikti vienai įstaigai				IV ketv.	2023	Įsigaliojęs Vyriausybės nutarimas, kuriuo panaikinamas nacionalinės plėtros įstaigos statusas trims įstaigoms (Valstybės investicijų valdymo agentūrai, Viešųjų investicijų plėtros agentūrai ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondui) ir jis paliekamas tik vienai įstaigai (INVEGA). Vienintelės likusios įstaigos, turinčios nacionalinės plėtros įstaigos statusą, tikslas yra sutelkti žinias ir kompetencijas vienoje stiprioje nacionalinėje plėtros įstaigoje, suvienodinti ir optimizuoti nacionalinės plėtros įstaigos veiklos praktiką bei fondų valdymą, sukuriant prielaidas pritraukti institucinių investuotojų, sustiprinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, tvariai padidinti finansinių priemonių pasiūlą finansiškai perspektyviems projektams finansuoti.
154a	F.1.3. Nacionalinio biudžeto ilgalaikis tvarumas ir skaidrumas F.1.3.5. Nacionalinių plėtros įstaigų konsolidavimas	Tarpinė reikšmė	Investicijų politika	Investicijų politikos dalinis pakeitimas				I ketv.	2026	ILTE investicijų politikos, susijusios su papildomo kapitalo naudojimu, dalinis pakeitimas. Investicijų politika turi būti užtikrinta, kad 78 901 216 EUR papildomo kapitalo būtų skiriama strateginėms žaliosioms investicijoms, suderintoms su intervencinėmis sritimis, kurioms pagal Reglamento (ES) 2021/241 VI priedą nustatytas 100 % klimato koeficientas, remti, o tai gali apimti paramą (bet ja neapsiriboti) naujiems pajėgumams, susijusiems su kuria nors iš šių sričių: I)esamų būstų energine renovacija, parodomaisiais projektais ir pagalbinėmis priemonėmis, atitinkančiomis energijos vartojimo efektyvumo kriterijus (025a); II)viešosios infrastruktūros energine renovacija arba energijos vartojimo efektyvumo priemonėmis, parodomaisiais projektais ir pagalbinėmis priemonėmis, atitinkančiomis energijos vartojimo efektyvumo kriterijus (026a); III)įmonių mokslinių tyrimų ir inovacijų procesais, technologijų perdavimu ir įmonių tarpusavio bendradarbiavimu, daugiausia dėmesio skiriant mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikai, atsparumui klimato kaitai ir prisitaikymui prie jos (022); IV)atsinaujinančiųjų išteklių energija: vėjo energija (028); V)atsinaujinančiųjų išteklių energija: saulės energija (029).
154b	F.1.3. Nacionalinio biudžeto ilgalaikis tvarumas ir skaidrumas F.1.3.5. Nacionalinių plėtros įstaigų konsolidavimas	Tarpinė reikšmė	Kapitalo injekcija	Perdavimo pažyma				II ketv.	2026	Lietuva ILTE turi pervesti 78 901 216 EUR jo kapitalui padidinti. Be ILTE skirtos kapitalo injekcijos, kuri yra EGADP investicija, Lietuva ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 31 d.turi perduoti ataskaitą, kurioje išdėstomi veiksmai, kurių ILTE ėmėsi, kad įgyvendintų investicijų politiką, įskaitant veiksmus, kurių imtasi siekiant įgyvendinti finansinius produktus, kuriuos iš pradžių numatoma remti papildomu kapitalu, taip pat veiksmus, kurių numatoma imtis siekiant tuos produktus įgyvendinti toliau.
155	F.1.4. Mokestinių prievolių vykdymo gerinimas – F.1.4.1. Daugiau skaidrumo naudotų automobilių prekyboje	Tarpinė reikšmė	Valstybinė mokesčių inspekcija ir muitinė gauna duomenis iš transporto priemonių savininkų apskaitos sistemos apie transporto priemonių savininkus	Sudarytos galimybės Valstybinei mokesčių inspekcijai ir muitinei gauti duomenis iš transporto priemonių savininkų apskaitos sistemos apie transporto priemonių savininkus				II ketv.	2021	Įsigaliojus Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimams ir juos įgyvendinantiems teisės aktams įdiegta transporto priemonių savininkų apskaitos sistema, kurios paskirtis – identifikuoti tikruosius transporto priemonių pardavėjus (perpardavėjus) bei savininkus ir užtikrinti jiems tenkančių mokestinių prievolių įvykdymą. Užtikrinta galimybė gauti transporto priemonių savininkų apskaitos sistemos duomenis.
156	F.1.4. Mokestinių prievolių vykdymo gerinimas – F.1.4.2. Sąžiningas veiklos interneto platformose apmokestinimas	Tarpinė reikšmė	Įsigalioję teisinis reikalavimas interneto platformų operatoriams rinkti ir teikti mokesčių administratoriui duomenis apie interneto platformose įvykusius sandorius	Įstatymo nuostata, nurodanti platformų operatorių teisinės pareigos teikti informaciją Valstybinei mokesčių inspekcijai įsigaliojimą				I ketv.	2023	Naujos Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos priimamos ir įsigalioja. Interneto platformų operatoriai privalės rinkti duomenis apie interneto platformose atliktus sandorius ir apie juos pranešti mokesčių administratoriui ne vėliau kaip metų, einančių po kalendorinių metų, su kuriais susijusi informacija, sausio 31 d.
157	F.1.4. Mokestinių prievolių vykdymo gerinimas – F.1.4.2. Sąžiningas veiklos interneto platformose apmokestinimas	Tarpinė reikšmė	Valstybinė mokesčių inspekcija gauna išsamius duomenis apie interneto platformose įvykdytus sandorius	Valstybinė mokesčių inspekcija gauna išsamius duomenis apie interneto platformose įvykdytus sandorius				I ketv.	2024	Valstybinė mokesčių inspekcija gaus išsamius duomenis apie mokesčių mokėtojų 2023 m. interneto platformose įvykdytus sandorius.
158	F.1.4. Mokestinių prievolių vykdymo gerinimas – F.1.4.3. Grynųjų pinigų naudojimo ribojimas	Tarpinė reikšmė	Įsigalioję teisės aktai dėl grynųjų pinigų ribojimo rizikinguose ekonomikos sektoriuose (ir) arba atskiroms sandorio rūšims	Įstatymo nuostata, nurodanti, kad įsigalioja teisės aktų nuostatos, kuriomis įvedami mokėjimų grynaisiais pinigais ribojimai rizikinguose ekonomikos sektoriuose ir (arba) atskiroms mokėjimo rūšims				IV ketv.	2022	Remiantis Finansų ministerijos atlikta analize, įsigalios teisės aktai, kurias įvedamas mokėjimų grynaisiais pinigais ribojimai rizikinguose ekonomikos sektoriuose ir (arba) atskiroms sandorio rūšims. Šiais pakeitimais bus sumažintos įmonių ir fizinių asmenų galimybės nuslėpti savo pajamas.
159	F.1.4. Mokestinių prievolių vykdymo gerinimas – F.1.4.4. Mokesčius išmanantys būsimi mokesčių mokėtojai	Siektina reikšmė	Išduotų elektroninių mokinio pažymėjimų su mokėjimo funkcija skaičius		Skaičius	12 900	90 000	III ketv.	2024	Išduota 90 000 elektroninių mokinio pažymėjimų su mokėjimo funkcija
160	F.1.4. Mokestinių prievolių vykdymo gerinimas – F.1.4.4. Mokesčius išmanantys būsimi mokesčių mokėtojai	Siektina reikšmė	Bendrojo ugdymo įstaigų (pradinių, pagrindinių, progimnazijų, gimnazijų), kuriose įdiegta arba atnaujinta mokėjimo negrynaisiais pinigais infrastruktūra, skaičius		Skaičius	40	240	III ketv.	2024	Mokėjimo negrynaisiais pinigais infrastruktūra įdiegta arba atnaujinta ne mažiau kaip 240 bendrojo ugdymo įstaigų valgyklose.
161	F.1.4. Mokestinių prievolių vykdymo gerinimas – F.1.4.4. Mokesčius išmanantys būsimi mokesčių mokėtojai	Tarpinė reikšmė	Mokestinio raštingumo mokomoji medžiaga ir kampanija	Mokestinio raštingumo mokomoji medžiaga ir informuotumo apie mokestinį raštingumą didinimo kampanija				II ketv.	2026	1. Valstybinės mokesčių inspekcijos parengta mokestinio raštingumo mokomoji medžiaga vaikams ir jaunimui. 2. Išduota mokestinio raštingumo kampanijos paslaugų perdavimo ir priėmimo pažyma.
162	F.1.4. Mokestinių prievolių vykdymo gerinimas – F.1.4.5. Daugiau skaidrumo statybų sektoriuje	Tarpinė reikšmė	Pradedamos taikyti skaitmeninės priemonės, leidžiančios realiu laiku registruoti asmenis, dirbančius statybos sektoriuje, bei identifikuoti asmenis, nelegaliai dirbančius statybvietėse	Įdiegtos ir veikiančios skaitmeninės priemonės				IV ketv.	2024	Visiškai veikianti skaitmeninė priemonė (Statybininko ID informacinė sistema), įgalinanti privalomai registruoti asmenis, dirbančius statybos sektoriuje, ir identifikuoti nurodytus asmenis naudojant specialų statybininko tapatybės kodą.
163	F.1.4. Mokestinių prievolių vykdymo gerinimas – F.1.4.5. Daugiau skaidrumo statybų sektoriuje	Siektina reikšmė	Elektroniniu būdu identifikuojami darbuotojai, statybvietėse naudojantys skaidriai dirbančiojo ID		% (procentais)	0	80	IV ketv.	2025	Statybos sektoriuje išduotos nelegalaus darbo tyrimų pažymos atlikus 1 400 planinių patikrinimų ir dar 420 neplaninių patikrinimų. Statybvietėse dirbančių darbuotojų, identifikuotų naudojant skaidriai dirbančiojo ID, dalis, palyginti su bendru statybvietėse patikrintų darbuotojų skaičiumi, turėtų būti ne mažesnė kaip 80 %.
164	F.1.5. Verslui prieinamos priemonės įmonių nemokumo rizikai valdyti	Tarpinė reikšmė	Skaitmeninės įmonių nemokumo rizikos valdymo priemonės	Keturios skaitmeninės priemonės įmonių nemokumo rizikai valdyti				IV ketv.	2025	Sukurtos keturios skaitmeninės priemonės įmonių nemokumo rizikai valdyti: 1) nemokumo portalas; 2) restruktūrizavimo plano vediklis; 3) vediklis, padedantis vertinimo procese taikyti tarptautinius vertinimo standartus; 4) priemonė, skirta turto ir sandorių vertinimui palyginti.
165	F.1.6. Išmanusis mokesčių administravimas siekiant mažinti PVM atotrūkį – F.1.6.1. Naujų Valstybinei mokesčių inspekcijai skirtų duomenų analizės priemonių sukūrimas	Tarpinė reikšmė	Analitiniai modeliai ir IT sistemos funkcijos PVM atotrūkiui mažinti	Analitinių modelių ir IT sistemų funkcijų sukūrimas				II ketv.	2026	Valstybinei mokesčių inspekcijai skirtų keturių analitinių modelių, įskaitant mokesčių mokėtojų rizikos profilį, kurį sudaro 25 rizikos kriterijai, ir 6 naujų funkcijų, susijusių su esamomis Valstybinės mokesčių inspekcijos IT sistemomis, sukūrimas
167	F.1.6. Išmanusis mokesčių administravimas siekiant mažinti PVM atotrūkį – F.1.6.2. Valstybinės mokesčių inspekcijos ir kitų institucijų duomenų kokybės stebėsena	Tarpinė reikšmė	Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko aktų dėl metaduomenų duomenų bazių integravimo patvirtinimas ir priėmimas	Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko aktų patvirtinimas ir priėmimas				II ketv.	2026	Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas turi: a) patvirtinti - viešųjų finansų įstaigų metaduomenų bazės kūrimo metodiką ir - rekomendacijas dėl viešųjų finansų įstaigų duomenų valdymo; b) priimti įsakymus dėl metaduomenų bazės naudojimo, kuriais: - nustatoma jos naudojimo tvarka ir - nustatomas jos, kaip informacijos šaltinio, naudojimo teisinis pagrindas.
168	F.1.6. Išmanusis mokesčių administravimas siekiant mažinti PVM atotrūkį – F.1.6.3. Valstybinės mokesčių inspekcijos veiklos procesų robotizavimas	Tarpinė reikšmė	Užbaigtas dviejų Valstybinės mokesčių inspekcijos atliekamų veiklos procesų automatizavimas	Pradėta naudoti robotinio procesų automatizavimo programinė įranga				I ketv.	2022	Įsigytos robotinio procesų automatizavimo programinės įrangos licencijos bus naudojamos dviem Valstybinės mokesčių inspekcijos veiklos procesams automatizuoti: - administracinio nusižengimo nutarimų ir protokolų surašymo; - beviltiškų mokestinių nepriemokų ir baudų revizavimo.
169	F.1.6. Išmanusis mokesčių administravimas siekiant mažinti PVM atotrūkį – F.1.6.4. Banderolių pakeitimas skaitmeniniais sprendimais	Tarpinė reikšmė	Užbaigtas banderolių alkoholiniams gėrimams pakeitimo skaitmeniniais sprendimais bandomasis projektas	Parengta bandomojo projekto rezultatų ataskaita				I ketv.	2024	Užbaigus bandomąjį projektą bus sudarytos sąlygos: 1) įvertinti galimybes popierines banderoles, kurios šiuo metu naudojamos rinkai apsaugoti nuo nelegalių alkoholinių gėrimų, pakeisti skaitmeniniais tokių produktų ženklinimo sprendimais; 2) įvertinti galimybes sumažinti ūkio subjektų administracinę naštą ir išlaidas, susijusias su alkoholinių gėrimų ženklinimu. Remdamasi bandomojo projekto rezultatais, Valstybinė mokesčių inspekcija nusprendžia, ar kurti specialų modulį, leidžiantį elektroniniu būdu ženklinti alkoholinius gėrimus.
170	F.1.6. Išmanusis mokesčių administravimas siekiant mažinti PVM atotrūkį – F.1.6.5. Naujos duomenų analizės priemonės ir Lietuvos muitinės IT sistemų atnaujinimas	Tarpinė reikšmė	Penkių naujų Lietuvos muitinės fiskalinės rizikos valdymo duomenų analizės metodų sukūrimas	Naujų Lietuvos muitinės fiskalinės rizikos valdymo duomenų analizės metodų sukūrimas				IV ketv.	2025	Penkių naujų Lietuvos muitinės fiskalinės rizikos valdymo duomenų analizės metodų sukūrimas
171	F.1.6. Išmanusis mokesčių administravimas siekiant mažinti PVM atotrūkį – F.1.6.5. Naujos duomenų analizės priemonės ir Lietuvos muitinės IT sistemų atnaujinimas	Siektina reikšmė	Integruotos transporto priemonių ir prekių kontrolės sistemos (TRAKIS) įdiegimas ir sąsajos su išorės naudotojais		Skaičius	0	6	IV ketv.	2025	Įdiegiama: a) viena integruota transporto priemonių ir prekių kontrolės sistema (TRAKIS) (integruotos muitinės informacinės sistemos posistemis) ir b) penkios sąsajos tarp TRAKIS ir - Valstybinės mokesčių inspekcijos posistemio i.VAZ (Išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (i.MAS) posistemio), - valstybės sienos apsaugos tarnybos sistemos VSATIS, - Klaipėdos jūrų uosto sistemos KIPIS, - Medininkų sienos perėjimo punkto eismo valdymo sistemos, - programinės įrangos tiekėjo UAB „Softra“ valstybinių numerių atpažinimo sistemos „SOFTRA Cloud v3.0“.
172	F.1.6. Išmanusis mokesčių administravimas siekiant mažinti PVM atotrūkį – F.1.6.6. Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Lietuvos muitinės darbuotojų mokymas	Tarpinė reikšmė	Valstybinės mokesčių inspekcijos, Lietuvos muitinės darbuotojų ir klientų kompetencijų valdymo priemonės	Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Lietuvos muitinei skirtų mokymo priemonių sukūrimas				IV ketv.	2025	Sukuriama a) skaitmeninė mokymo valdymo priemonė, skirta Lietuvos muitinei; b) septyni Lietuvos muitinės pareigūnų ir (arba) klientų mokymo moduliai, įskaitant bent vieną modulį, kuriame naudojama virtualioji realybė; c) Valstybinės mokesčių inspekcijos mokymosi išteklių saugykla.
173	F.1.6. Išmanusis mokesčių administravimas siekiant mažinti PVM atotrūkį – F.1.6.6. Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Lietuvos muitinės darbuotojų mokymas	Siektina reikšmė	Dalyvavimas mokymo veikloje		Skaičius	0	1 050	IV ketv.	2025	Išduota bent 1 050 mokymo kursų baigimo pažymėjimų. Turi būti išduota bent 800 Valstybinės mokesčių inspekcijos mokymo kursų baigimo pažymėjimų ir bent 250 Lietuvos muitinės mokymo kursų baigimo pažymėjimų.
174	F.1.7. Elektroninių dokumentų ekosistemos sukūrimas	Tarpinė reikšmė	Įsigalioję teisės aktai dėl kasos aparatų žurnalų ir e. kvitų	Įsigalioję teisės aktai				IV ketv.	2025	Įsigalioję teisės aktai, kuriais turi būti įmonės įpareigojamos teikti mokesčių administratoriui kasos aparatų skaitmeninius duomenis ir nustatyti privalomi e. kvitų techniniai reikalavimai.
175	F.1.7. Elektroninių dokumentų ekosistemos sukūrimas – F.1.7.1. 1 papriemonė. Sprendimo, sudarančio sąlygas naudoti e. kvitus, sukūrimas	Tarpinė reikšmė	Pradėti taikyti technologiniai sprendimai, sudarantys sąlygas praktiškai naudoti tarptautinius e. kvitus verslo procesuose	Pradėjusi veikti nauja e. paslauga				IV ketv.	2024	Pradeda veikti programa, skirta elektroninio kvito sugeneruoti ir perduoti iš verslo vartotojams (nauja e. paslauga). Valstybinė mokesčių inspekcija šią programą pateikia įmonėms.
176	F.1.7. Elektroninių dokumentų ekosistemos sukūrimas – F.1.7.2. 2 papriemonė. eFTI vartų prototipo sukūrimas	Tarpinė reikšmė	Technologinių sprendimų prototipo, suteikiančio prieigą prie įmonių valdomos krovinių vežimo informacijos naudojant eFTI duomenis, sukūrimas	Pradėjusi veikti nauja e. paslauga				II ketv.	2026	Valstybinės mokesčių inspekcijos valdomos Išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (i.MAS) posistemio i.VAZ (elektroninių važtaraščių posistemio) funkcijų (naujos e. paslaugos) prototipo sukūrimas, kad kontrolės institucijos turėtų prieigą prie įmonių eFTI duomenų.
177	F.1.8. Vienas langelis prievolėms valstybei sumokėti	Tarpinė reikšmė	Priimti teisės aktų daliniai pakeitimai, leidžiantys Valstybinei mokesčių inspekcijai administruoti daugumą baudų ir ekonominių sankcijų	Dalinio pakeitimo įstatymų nuostatos, nurodančios teisės aktų, kuriais Valstybinei mokesčių inspekcijai perduodamas daugumos valstybės skiriamų baudų ir ekonominių sankcijų administravimas, priėmimą				II ketv.	2023	Turi būti priimti reikalingi įstatymai (Mokesčių administravimo įstatymas ir kiti įstatymai dėl valstybės skiriamų baudų ir ekonominių sankcijų), kuriais Valstybinei mokesčių inspekcijai leidžiama administruoti daugumą valstybės baudų ir ekonominių sankcijų.
178	F.1.8. Vienas langelis prievolėms valstybei sumokėti	Tarpinė reikšmė	Baudų ir ekonominių sankcijų sąsajos	Sąsajų, leidžiančių baudas ir ekonomines sankcijas skiriančioms institucijoms siųsti elektroninius duomenis apie baudas ir ekonomines sankcijas Valstybinei mokesčių inspekcijai, sukūrimas				II ketv.	2026	Sąsajų, leidžiančių baudas ir ekonomines sankcijas skiriančioms institucijoms siųsti elektroninius duomenis apie baudas ir ekonomines sankcijas Valstybinei mokesčių inspekcijai, sukūrimas Atitinkamų institucijų sąrašas turi būti pateiktas Vyriausybės nutarime, patvirtinančiame informacinių sistemų nuostatus.
179	F.1.9. Duomenų kaupimo sistema (kontrolė ir auditas)	Tarpinė reikšmė	Duomenų kaupimo sistema (kontrolė ir auditas): informacija EGADP įgyvendinimo stebėsenai	Audito ataskaita, patvirtinanti duomenų kaupimo sistemos funkcionalumą				II ketv.	2022	Sukurta ir veikianti duomenų kaupimo sistema EGADP įgyvendinimo stebėsenai. Sistema apima bent šias funkcijas: a) duomenų kaupimas (rinkimas) ir tarpinių bei siektinų reikšmių įgyvendinimo stebėsena; b) duomenų kaupimo (rinkimo), saugojimo ir prieinamumo užtikrinimas, kaip reikalaujama EGADP reglamento 22 straipsnio 2 dalies d punkto i–iii papunkčiuose.

F.3. Su paskolos parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

F.3.1. 1 reforma „Dažnesnis centralizuotų viešųjų pirkimų naudojimas“

Šios reformos tikslas – dažniau naudoti centralizuotus viešuosius pirkimus.

Reforma apima Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO LT) elektroninio katalogo išplėtimą ir sveikatos įstaigų ir agentūrų viešųjų pirkimų centralizavimo plano priėmimą siekiant didinti viešųjų pirkimų profesionalizaciją, skatinti viešųjų pirkimų reikalavimų standartizavimą ir užtikrinti masto ekonomiją.

F.3.2. 1 investicija „Nacionalinės plėtros įstaigos kapitalizacija ir finansinis atsparumas“

Šią priemonę sudaro viešoji investicija, kuria siekiama padidinti INVEGOS (nacionalinės plėtros įstaigos) kapitalizaciją suteikiant nuosavo kapitalo injekciją, kad Lietuvoje būtų pagerintos galimybės gauti finansavimą. Šia investicija bendrovei INVEGA bus suteiktas papildomas 150 000 000 EUR kapitalas.

INVEGA turi priimti naują investicijų politiką, apimančią papildomo nuosavo kapitalo panaudojimą vadovaujantis EGADP tikslais ir tinkamumo kriterijais. Investicijų politika turi apimti:

·reikalavimą, taikomą bent tai naujų INVEGOS investicijų daliai, kurią atitinka naujas kapitalas, palyginti su visu INVEGOS kapitalu, kad INVEGOS investicijos atitiktų EGADP reglamento tikslus;

·reikalavimą, taikomą bent tai naujų INVEGOS investicijų daliai, kurią atitinka naujas kapitalas, palyginti su visu INVEGOS kapitalu, laikytis reikšmingos žalos nedarymo principo, nustatyto Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo techninėse gairėse (2021/C58/01), visų pirma pagal investicijų politiką turi būti:

oneįtraukiama ši veikla: i) veikla, susijusi su iškastiniu kuru, įskaitant jo naudojimą vartotojų rinkoje 14 ; ii) veikla, kuriai taikoma ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ES ATLPS) ir su kuria susijęs prognozuojamas ŠESD kiekis nėra mažesnis už nustatytus atitinkamus santykinius taršos rodiklius 15 , ir iii) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 16 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 17 ;

obendros paramos įmonėms atveju neįtraukiamos įmonės, kurios daug dėmesio 18 skiria šiems sektoriams: i) iškastiniu kuru grindžiama energijos gamyba ir susijusi veikla 19 ; ii) daug energijos suvartojantys ir (arba) daug CO2 išmetantys pramonės sektoriai 20 ; iii) taršių transporto priemonių gamybai, nuomai arba pardavimui 21 ; iv) atliekų surinkimas, atliekų tvarkymas ir šalinimas 22 ; v) branduolinio kuro perdirbimas, branduolinės energijos gamyba.

oreikalaujama, kad remiamos investicijos atitiktų atitinkamus ES ir nacionalinės aplinkos teisės aktus;

·reikalavimą, kad INVEGOS galutinius sprendimus dėl investicijų priimtų Kredito komitetas, INVEGOS valdyba arba kitas atitinkamas lygiavertis valdymo organas ir balsų dauguma tvirtintų nuo vyriausybės nepriklausomi nariai.

F.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Nr.	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė / siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (jei tai siektinos reikšmės)			Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas ir aiški apibrėžtis
					Vienetas	Bazinis lygis	Tikslas	Ketvirtis	Metai
180a	F.3.1. Dažnesnis centralizuotų viešųjų pirkimų naudojimas	Tarpinė reikšmė	Sveikatos įstaigų ir agentūrų viešųjų pirkimų centralizavimo plano priėmimas	Parengtas ir Sveikatos apsaugos ministro priimtas sveikatos įstaigų ir agentūrų viešųjų pirkimų centralizavimo planas				II ketv.	2023	Turi būti parengtas ir Sveikatos apsaugos ministro priimtas sveikatos įstaigų ir agentūrų viešųjų pirkimų centralizavimo planas. Į sveikatos įstaigų ir agentūrų viešųjų pirkimų centralizavimo planą turi būti įtrauktos Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios perkančiosios organizacijos ir perkančiosios organizacijos, kuriose Sveikatos apsaugos ministerija kartu su savivaldybių tarybomis, Vilniaus universitetu, Klaipėdos universitetu ar Lietuvos sveikatos mokslų universitetu yra pagrindiniai akcininkai.
180b	F.3.1. Dažnesnis centralizuotų viešųjų pirkimų naudojimas	Siektina reikšmė	Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO LT) katalogo išplėtimas		Skaičius	83	105	IV ketv.	2025	Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO LT) elektroninis katalogas turi būti išplėstas įtraukiant bent 22 naujus modulius, skirtus prekėms, kurias galima įsigyti per CPO LT, palyginti su 2022 m. pabaiga.
180c	F.3.2. Nacionalinės plėtros įstaigos kapitalizacija ir finansinis atsparumas	Siektina reikšmė	Kapitalo pervedimas iš Lietuvos Vyriausybės INVEGAI		EUR	0	150 000 000	II ketv.	2024	Lietuva INVEGAI perveda 150 000 000 EUR jos kapitalizacijai padidinti.
180d	F.3.2. Nacionalinės plėtros įstaigos kapitalizacija ir finansinis atsparumas	Tarpinė reikšmė	INVEGA investicijų politika	Investicijų politikos priėmimas				I ketv.	2025	Naujos INVEGOS investicijų politikos, apimančios papildomo nuosavo kapitalo panaudojimą vadovaujantis priemonės aprašymo nuostatomis, priėmimas.

G. 7 KOMPONENTAS. Daugiau galimybių kiekvienam aktyviai kurti šalies gerovę

Bendras šio komponento tikslas – prisidėti prie Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo ir spręsti kai kuriuos įsisenėjusius iššūkius, susijusius su socialine atskirtimi, skurdu ir pajamų nelygybe, taip pat su maža aktyvios darbo rinkos politikos priemonių aprėptimi. Į komponentą įtrauktomis priemonėmis siekiama didinti užimtumą ir užtikrinti tvarią asmenų integraciją į darbo rinką, taip pat padidinti socialinės apsaugos sistemos adekvatumą didinant tam tikras tikslines išmokas, tobulinant pensijų indeksavimo mechanizmą, padidinant nedarbo socialinio draudimo sistemos aprėptį ir padarant akredituotos socialinės priežiūros pakeitimus.

Komponentą sudaro dvi pagrindinės priemonės – garantuota minimalių pajamų apsauga ir į klientą orientuotas užimtumo rėmimas.

Tikimasi, kad pagal šį komponentą bus padaryta didelė pažanga įgyvendinant šaliai skirtas rekomendacijas švelninti krizės poveikį užimtumui, didinti aktyvios darbo rinkos politikos priemonių finansavimą ir aprėptį ir gerinti įgūdžius (2 šaliai skirta rekomendacija, 2020 m.). Tai taip pat taikoma šaliai skirtai rekomendacijai gerinti visų švietimo ir mokymo sistemos lygmenų, įskaitant suaugusiųjų mokymąsi, kokybę ir didinti jų efektyvumą (2 šaliai skirta rekomendacija, 2019 m.). Komponentas taip pat padės įgyvendinti šaliai skirtą rekomendaciją mažinti pajamų nelygybę, skurdą ir socialinę atskirtį, be kita ko, gerinant mokesčių ir socialinių išmokų sistemos struktūrą (1 šaliai skirta rekomendacija, 2019 m.) ir užtikrinti minimalios socialinės apsaugos sistemos aprėptį bei adekvatumą ir padidinti mokesčių bei socialinių išmokų sistemos veiksmingumą apsaugant nuo skurdo (2 šaliai skirta rekomendacija, 2020 m.).

G.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

G.1.1. 1 reforma „Garantuota minimalių pajamų apsauga“

Reformos tikslas – didinti pažeidžiamiausių grupių socialinę gerovę ir sumažinti jų skurdą. Ją sudaro trys papriemonės: 1) minimalių pajamų sistemos studija ir susijusių teisės aktų pakeitimai (1 papriemonė), 2) papildomos priemonės, skirtos socialinės apsaugos išmokų adekvatumui ir tvarumui didinti (2 papriemonė), ir 3) socialinės priežiūros paslaugų akreditavimas (3 papriemonė).

G.1.1.1. 1 papriemonė. Minimalių pajamų sistemos studija ir susiję teisės aktų pakeitimai

Papriemonės tikslas – padidinti minimalių pajamų sistemos veiksmingumą siekiant sumažinti skurdą. Papriemonė apima minimalių pajamų sistemos analizės atlikimą ir teisės aktų pakeitimų, atliktų remiantis studijos rekomendacijomis, įsigaliojimą.

G.1.1.2. 2 papriemonė. Papildomos priemonės, skirtos socialinės apsaugos išmokų adekvatumui ir tvarumui didinti

Be minėtos studijos, šia papriemone siekiama įgyvendinti tam tikrus pakeitimus, kad būtų padidintas socialinės apsaugos išmokų adekvatumas ir tvarumas. Jie susiję su teisės aktų pakeitimais, kuriais padidinama nedarbo draudimo sistemos aprėptis ir adekvatumas, numatoma papildoma išmoka vienišiems pagyvenusiems ir neįgaliems asmenims, taip pat patobulinamas pensijų indeksavimo mechanizmas, siekiant sumažinti skurdą senatvėje.

G.1.1.3. 3 papriemonė. Socialinės priežiūros paslaugų akreditavimas

Įgyvendinant šią papriemonę siekiama gerinti socialinių paslaugų kokybę. Tuo tikslu bus sukurta akreditavimo sistema ir nuo 2022 m. sausio 1 d. bus teikiama tik akredituota socialinė priežiūra.

G.1.2. 2 investicija „Į klientą orientuotas užimtumo rėmimas“

Šia priemone siekiama optimizuoti valstybinės Užimtumo tarnybos veiklos procesus ir teikiamą paramą, skatinti verslumą, skatinti kelti kvalifikaciją ir (arba) persikvalifikuoti orientuojantis į didelės pridėtinės vertės sritis, taip pat remti užimtumą. Investiciją sudaro dvi papriemonės: 1) Užimtumo tarnybos veiklos procesų optimizavimas ir skaitmenizacija, užtikrinantys sistemingą orientavimąsi į klientą (1 papriemonė), ir užimtumo rėmimo priemonių apimties ir įvairovės didinimas (2 papriemonė).

G.1.2.1. 1 papriemonė. Užimtumo tarnybos veiklos procesų optimizavimas ir skaitmenizacija, užtikrinant sistemingą orientavimąsi į klientą

Papriemonės tikslas – skaitmenizuoti Užimtumo tarnybos veiklos procesus ir užtikrinti orientavimąsi į klientą. Papriemonė apima Užimtumo paslaugų platformos sukūrimą.

G.1.2.2. 2 papriemonė. Užimtumo rėmimo priemonių apimties ir įvairovės didinimas

Šios papriemonės tikslas – didinti užimtumo rėmimo priemonių apimtį ir įvairovę. Papriemonė apima teisės aktų, kuriais nustatomos dvi bandomosios mokymo ir verslumo rėmimo sistemos ir teikiama parama šių sistemų dalyviams, įsigaliojimą ir subsidijų užimtumui remti teikimą.

G.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Nr.	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė / siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (jei tai siektinos reikšmės)			Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas ir aiški apibrėžtis
					Vienetas	Bazinis lygis	Tikslas	Ketvirtis	Metai
180	G.1.1. Garantuota minimalių pajamų apsauga G.1.1.1. Minimalių pajamų sistemos studija ir susiję teisės aktų pakeitimai	Tarpinė reikšmė	Minimalių pajamų sistemos adekvatumo studijos baigimas	Parengta galutinė ataskaita				IV ketv.	2022	Studijoje bus pateiktos rekomendacijos pertvarkyti minimalių pajamų sistemą ir siūlomų reformų ex ante poveikio vertinimas.
181	G.1.1. Garantuota minimalių pajamų apsauga G.1.1.1. Minimalių pajamų sistemos studija ir susiję teisės aktų pakeitimai	Tarpinė reikšmė	Įsigalioję atitinkamų minimalių pajamų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimai	Teisės aktų įsigaliojimo nuostata				IV ketv.	2025	Teisės aktų pakeitimų, padarytų remiantis minimaliųjų pajamų sistemos adekvatumo tyrimo rekomendacijomis (bent piniginės socialinės paramos, ligos ir motinystės atostogų išmokų, šalpos pensijų, bendrųjų išmokų vaikui, papildomų išmokų vaikui ir socialinių išmokų indeksavimo metodikos pakeitimų), įsigaliojimas.
182	G.1.1. Garantuota minimaliųjų pajamų apsauga G.1.1.2. Papildomos priemonės, skirtos socialinės apsaugos išmokų adekvatumui ir tvarumui didinti	Tarpinė reikšmė	Įsigalioję teisės aktai, numatantys papildomą išmoką vienišiems neįgaliems ir pagyvenusiems asmenims	Įsigalioję teisės aktai				III ketv.	2021	Įsigalioję teisės aktai, užtikrinantys, jog vienišiems (sutuoktinio neturintiems) neįgaliems ir pagyvenusiems asmenims būtų skiriama ir mokama papildoma mėnesinė išmoka (vienišo asmens pensija).
183	G.1.1. Garantuota minimalių pajamų apsauga G.1.1.2. Papildomos priemonės, skirtos socialinės apsaugos išmokų adekvatumui ir tvarumui didinti	Tarpinė reikšmė	Įsigaliojęs Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimas, kuriuo padidinama nedarbo socialinio draudimo sistemos aprėptis ir adekvatumas	Nedarbo socialinio draudimo įstatymo nuostata, nurodanti įsigaliojimą				I ketv.	2023	Įsigalios Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriuo: - minimali nedarbo socialinio draudimo išmoka padidinama iki indeksuotos sumos, lygios penkiems bazinės socialinės išmokos dydžiams arba didesnei sumai; - priešpensinio amžiaus asmenims prailginamas maksimalus nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo laikotarpis.
184	G.1.1. Garantuota minimalių pajamų apsauga G.1.1.2. Papildomos priemonės, skirtos socialinės apsaugos išmokų adekvatumui ir tvarumui didinti	Tarpinė reikšmė	Įsigalioję teisės aktai, nustatantys pensijų indeksavimo mechanizmo pokyčius	Įsigalioję teisės aktai				IV ketv.	2022	Įsigalios teisės aktai, kuriais bus: - peržiūrėtas pensijų indeksavimo mechanizmas, kad pensijos augtų sparčiau ir būtų sumažintas pagyvenusių asmenų skurdo rizikos lygis.
185	G.1.1. Garantuota minimalių pajamų apsauga G.1.1.3. Socialinės priežiūros paslaugų akreditavimas	Tarpinė reikšmė	Įsigalioję teisės aktai dėl akredituotos socialinės priežiūros teikimo reikalavimų	Įsigalioję teisės aktai				I ketv.	2022	Įsigalios teisės aktai, kuriais bus: - nustatyti vienodi reikalavimai (patalpoms (jei paslaugai teikti patalpos yra reikalingos) ir personalo kvalifikacijai) akredituotai socialinei priežiūrai teikti (10 paslaugų); - reglamentuojama, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. gali būti teikiama tik akredituota socialinė priežiūra.
186	G.1.2. Į klientą orientuotas užimtumo rėmimas G.1.2.1. Užimtumo tarnybos veiklos procesų optimizavimas ir skaitmenizacija, užtikrinant sistemingą orientavimąsi į klientą	Tarpinė reikšmė	Įsigalioję teisės aktai, reglamentuojantys užimtumo tarnybos veiklos procesus	Įsigalioję teisės aktai				II ketv.	2022	Įsigalioja teisės aktai, apimantys Užimtumo tarnybos veiklos procesų pakeitimus, siekiant skaitmeninės transformacijos
187	G.1.2. Į klientą orientuotas užimtumo rėmimas G.1.2.1. Užimtumo tarnybos veiklos procesų optimizavimas ir skaitmenizacija, užtikrinant sistemingą orientavimąsi į klientą	Tarpinė reikšmė	Užimtumo tarnybos skaitmeninė transformacija	Pradėta naudoti Užimtumo tarnybos platforma				IV ketv.	2025	Pradeda veikti Užimtumo tarnybos platforma, kuri teikia skaitmenines paslaugas.
188	G.1.2. Į klientą orientuotas užimtumo rėmimas G.1.2.2. Užimtumo rėmimo priemonių apimties ir įvairovės didinimas	Tarpinė reikšmė	Įsigalioję užimtumo rėmimo sistemą reglamentuojantys teisės aktai dėl bandomųjų priemonių įgyvendinimo (verslumo skatinimas ir parama mokymuisi, kuris suteikia didelės pridėtinės vertės kvalifikacijas ir kompetencijas, daugiausia dėmesio skiriant skaitmeninei ir žaliajai transformacijai)	Įsigalioję teisės aktai				II ketv.	2022	Turi įsigalioti teisės aktai, kuriuose bus nurodyta: - naujų priemonių taikymo terminas; - tikslinės grupės; - atrankos kriterijai ir reikalavimai, siekiant atitikti skaitmeninės ir žaliosios transformacijos bei žiedinės ekonomikos tikslus; - naujai sukurtų darbo vietų tvarumo reikalavimai.
189	G.1.2. Į klientą orientuotas užimtumo rėmimas G.1.2.2. Užimtumo rėmimo priemonių apimties ir įvairovės didinimas	Tarpinė reikšmė	Bandomasis projektas verslumui remti	Pasirašyti aktai dėl materialinių ir teisinių sąlygų sudarymo, kuriais sukuriama arba pritaikoma ne mažiau kaip 1 200 darbo vietų				II ketv.	2026	Pasirašyti aktai dėl materialinių ir teisinių sąlygų sudarymo, skirti bent 1 200 darbo vietų (įskaitant bent 700 darbo vietų, kuriomis remiama skaitmeninė pertvarka, ir bent 400 darbo vietų, kuriomis remiama žalioji pertvarka ir (arba) žiedinė ekonomika) sukurti arba pritaikyti.
190	G.1.2. Į klientą orientuotas užimtumo rėmimas G.1.2.2. Užimtumo rėmimo priemonių apimties ir įvairovės didinimas	Tarpinė reikšmė	Subsidijuojamo užimtumo priemone besinaudojantys asmenys	1 000 subsidijuojamo užimtumo priemone besinaudojančių asmenų				II ketv.	2026	1 000 subsidijuojamo užimtumo priemone besinaudojančių asmenų
191	G.1.2. Į klientą orientuotas užimtumo rėmimas G.1.2.2. Užimtumo rėmimo priemonių apimties ir įvairovės didinimas	Siektina reikšmė	Mokymai skaitmeninei ir kitai kvalifikacijai ir (arba) kompetencijoms įgyti		Išduoti mokymo kursų baigimo pažymėjimai	0	15 078	II ketv.	2026	Išduoti 15 078 mokymosi kursų baigimo siekiant įgyti didelės pridėtinės vertės kvalifikaciją ir (arba) kompetencijas pažymėjimai (iš jų ne mažiau kaip 10 000 baigti siekiant įgyti skaitmeninę kvalifikaciją ir (arba) kompetencijas)

G.3. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas

G.3.1. Reforma. Socialinių ir užimtumo paslaugų kokybės gerinimas

Reformos tikslas – sumažinti socialinių, užimtumo ir kitų susijusių paslaugų planavimo ir teikimo fragmentaciją, taip pat stiprinti socialinių darbuotojų kompetencijas. Šią reformą sudaro dvi papriemonės: 1) užimtumo, socialinių ir kitų paslaugų integravimo didinimas; 2) socialinių darbuotojų kompetencijų stiprinimas.

G.3.1.1. 1 papriemonė. Didesnis užimtumo, socialinių ir kitų paslaugų integravimas

Šios papriemonės tikslas – teikti integruotas užimtumo, socialines ir kitas paslaugas asmenims, kurie yra užsiregistravę kaip bedarbiai, ir asmenims, kurie yra užsiregistravę kaip darbo rinkai besirengiantys asmenys. Papriemonė apima teisės aktų įsigaliojimą ir užimtumą didinančių programų patvirtinimą.

G.3.1.2. 2 papriemonė. Socialinių darbuotojų kompetencijų stiprinimas

Šios papriemonės tikslas – stiprinti socialinių darbuotojų kompetencijas. Pagal kvietimų teikti pasiūlymus dėl projektų procedūrą turi būti atrinktas Socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinių kompetencijų tobulinimo centras, kuris organizuos ir vykdys reguliarius nemokamus mokymus, teiks metodinę pagalbą ir užtikrins paramą socialinių paslaugų darbuotojams jų profesinėje veikloje.

G.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Nr.	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė / siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (jei tai siektinos reikšmės)			Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas ir aiški apibrėžtis
					Vienetas	Bazinis lygis	Tikslas	Ketvirtis	Metai
192	G.3.1. Socialinių ir užimtumo paslaugų kokybės gerinimas G.3.1.1. Didesnis užimtumo, socialinių ir kitų paslaugų integravimas	Tarpinė reikšmė	Teisės aktų pakeitimai dėl Užimtumo tarnybos ir savivaldybių teikiamų prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų ir konsultacijų bedarbiams ir darbo rinkai besirengiantiems asmenims, kuriems kyla sunkumų įsidarbinti	Teisės aktų pakeitimų įsigaliojimo nuostatos				III ketv.	2022	Įsigalioję iš dalies pakeisti teisės aktai, kuriais numatoma, kad Užimtumo tarnyba teiks prie individualių poreikių pritaikytas paslaugas ir konsultacijas taikydama konkrečių atvejų valdymo metodą bedarbiams ir darbo rinkai besirengiantiems asmenims, kuriems kyla sunkumų įsidarbinti. Teisės aktuose turi būti numatyta, kad savivaldybės, bendradarbiaudamos su Užimtumo tarnyba, įgyvendina užimtumo rėmimo programas taikydamos konkrečių atvejų valdymo metodą pirmiau minėtai tikslinei grupei.
193	G.3.1. Socialinių ir užimtumo paslaugų kokybės gerinimas G.3.1.1. Didesnis užimtumo, socialinių ir kitų paslaugų integravimas	Siektina reikšmė	Savivaldybių patvirtintos užimtumo didinimo programos		Skaičius	0	48	IV ketv.	2025	Ne mažiau kaip 48 savivaldybės patvirtina užimtumo didinimo programas, kurios apima atvejų valdymo metodo taikymą ir (arba) atvejų vadybininkų veiklą.
194	G.3.1. Socialinių ir užimtumo paslaugų kokybės gerinimas G.3.1.2. Socialinių darbuotojų kompetencijų stiprinimas	Tarpinė reikšmė	Socialinių paslaugų srities darbuotojų kompetencijų tobulinimo centro įsteigimas	Įsteigtas socialinių paslaugų srities darbuotojų kompetencijų tobulinimo centras				IV ketv.	2022	Pagal kvietimų teikti pasiūlymus dėl projektų procedūrą turi būti atrinktas Socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinių kompetencijų tobulinimo centras. Centras organizuoja ir vykdo reguliarius, nemokamus mokymus, teikia metodinę pagalbą ir užtikrina paramą naujiems socialinių paslaugų darbuotojams jų profesinėje veikloje.

H. 8 KOMPONENTAS. „REPowerEU“

Įgyvendinant šį Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentą padedama spręsti uždavinius, susijusius su žaliąja pertvarka, visų pirma poreikiu mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį, be kita ko, transporto sektoriuje, didinti energijos vartojimo efektyvumą pastatuose ir transporto sektoriuje ir skatinti kurti papildomus elektros energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pajėgumus.

Pagal šį komponentą numatoma teikti techninę ir finansinę paramą siekiant paspartinti daugiabučių namų renovaciją, kad būtų padidintas jų energijos vartojimo efektyvumas. Kalbant apie judumą, priemonė apima paramą pagrindinių komponentų, skirtų netaršiam sunkiasvorių krovinių gabenimui Lietuvos vandenų keliais, įsigijimui ir pristatymui, taip siekiant sumažinti krovinių vežimą Lietuvos greitkeliais. Kalbant apie energijos gamybą iš atsinaujinančiųjų išteklių, planuojama priimti teisės aktų pakeitimus, kuriais siekiama daugiau nei tik perkelti AIED II į nacionalinę teisę, kad būtų galima supaprastinti naujų atsinaujinančiųjų energijos išteklių pajėgumų diegimo administracinius reikalavimus, o atliekant Lietuvos energetikos sistemos modeliavimo studiją siekiama nustatyti būdus, kaip pasiekti, kad 100 % visos šalyje suvartojamos elektros energijos būtų pagaminama iš AEI. Be to, planuojami tam tikri energijos gamybos iš AEI pajėgumų plėtros finansiniai sprendimai. Šios priemonės turi daugiašalį aspektą, nes didinama energijos gamyba iš AIE ir mažinama priklausomybė nuo iškastinio kuro.

Į komponentą įtrauktos priemonės padeda įgyvendinti šaliai skirtą rekomendaciją (4 ŠSR 2022) mažinti bendrą priklausomybę nuo iškastinio kuro spartinant atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimą, didinant pramonės, transporto ir pastatų sektorių energijos vartojimo efektyvumą ir mažinant jų priklausomybę nuo iškastinio kuro, taip pat užtikrinti pakankamus energetikos tinklų jungčių pajėgumus. Į komponentą įtrauktos priemonės taip pat padeda įgyvendinti šaliai skirtą rekomendaciją (4 ŠSR 2023) toliau mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir importuojamos energijos spartinant atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimą, visų pirma užtikrinant pakankamą tinklo pajėgumą bei prieigą, užtikrinant pramoninės gamybos transformaciją ir dekarbonizaciją, didinant viešojo ir darniojo transporto naudojimą ir didinant pastatų energijos vartojimo efektyvumą, be kita ko, siekiant sumažinti energijos nepriteklių; užtikrinti pakankamus elektros energetikos sistemų jungčių pajėgumus, kad būtų padidintas tiekimo saugumas, tęsiant darbus, kad būtų laiku baigtas sinchronizavimas su ES elektros tinklu, ir dėti daugiau politikos pastangų siekiant suteikti ir įgyti žaliajai pertvarkai reikalingų įgūdžių ir kompetencijų.

H.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

H.1.1. 1 investicija „Spartesnė pastatų renovacija“

Investicijos tikslas – remti pastatų renovacijos procesą. Investicija apima dvi papriemones: 1) renovacijos paketų ir standartų atnaujinimą (1 papriemonė); 2) paramą pastatų renovacijai (2 papriemonė).

H.1.1.1. 1 papriemonė. Renovacijos paketų ir standartų atnaujinimas

Šia papriemone pratęsiama B.1.3.1 papriemonė (Pastatų renovacijos paketų ir standartų aktualizavimas ir tvarios miestų plėtros metodikos parengimas). Ši papriemonė apima šešių parodomųjų pastatų skydų ekologinės renovacijos parengiamuosius darbus.

H.1.1.2. 2 papriemonė. Parama pastatų renovacijai (padidinta)

Ši papriemonė – padidinta B.1.3.4. papriemonė (Parama pastatų renovacijai). Šios papriemonės tikslas – sumažinti daugiabučių namų suvartojamos energijos kiekį ir išmetamų teršalų kiekį. Papriemonė apima paramą daugiabučių namų renovacijai. Dalis šių investicijų išlaidų remiama EGADP lėšomis. Ši investicija taip pat gali būti remiama kitų Sąjungos programų arba išlaidų rėmimo priemonių lėšomis, kurios Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis neremiamos.

H.1.2. 2 investicija „Parama netaršioms vidaus vandenų transporto priemonėms įsigyti“

Šios priemonės tikslas – skatinti prekių ir kitų rūšių krovinių vežimą vandenų keliais kaip švaresnę alternatyvą kelių transportui. Priemonė apima elektrinio laivo ir elektrinio krano įsigijimą.

H.1.3. 1 reforma „Elektros energijos gamybos iš AEI pajėgumų didinimas“

Šios reformos tikslas – skatinti elektros energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių gamybą, perdavimą ir vartojimą, supaprastinant institucinius bei teisinius mechanizmus ir skatinant AEI plėtotojus investuoti.

Šią reformą sudaro dvi papriemonės: 1) AEI plėtotojų investicinės aplinkos gerinimas (1 papriemonė); 2) parama AEI (saulės) elektrinių statybai (2 papriemonė).

H.1.3.1. 1 papriemonė. AEI plėtotojų investicinės aplinkos gerinimas

Šios papriemonės tikslas – supaprastinti naujų atsinaujinančiųjų energijos išteklių pajėgumų diegimo administracinius reikalavimus. Šią reformą sudaro teisės aktų pakeitimų rinkinys, kuris apima daugiau elementų, nei būtina Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvai (AIED II) perkelti į nacionalinę teisę. Visų pirma reformų rinkinyje:

-apibrėžiamos ir reguliuojamos hibridinės elektrinės. Reforma turi sudaryti sąlygas hibridines AEI elektrines (tokias kaip saulės ir vėjo) arba energijos kaupimo įrenginius prijungti viename elektros energijos tinklo taške netaikant leidimų išdavimo procedūros, pagrįstos vien įrengtosios galios papildymu. Hibridinės elektrinės prijungimas prie elektros energijos tinklo turi būti vertinamas remiantis leidžiama generuoti galia, o ne įrengtąja galia;

-hibridinėms elektrinėms reikalaujama išduoti vieną plėtros leidimą ir vieną gamybos leidimą;

-atsisakoma plėtros ir gamybos leidimų gaminantiems vartotojams naujoms iki 100 kW galios AEI elektrinėms;

-leidimų išdavimo naujoms AEI elektrinėms procedūrų trukmė apribojama iki vienų metų. Trijų pagrindinių AEI elektrinių plėtros leidimų (leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, statybos leidimo ir leidimo gaminti elektros energiją) išdavimas naujoms AEI elektrinėms neturi užtrukti ilgiau nei vienus metus.

H.1.3.2. 2 papriemonė. Parama AEI (saulės energijos) elektrinių statybai

Ši papriemonė yra B.1.1.2 papriemonės (Parama individualių kaupimo įrenginių statybai) tęsinys. Šios papriemonės tikslas – teikti paramą energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių gamybai ir sujungti atsinaujinančiųjų išteklių energetikos bendrijas. Papriemonė apima paramą elektros energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių įrenginiams įrengti ir prijungti prie tinklo.

H.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Nr.	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė / siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (jei tai siektinos reikšmės)			Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas ir aiški apibrėžtis
					Vienetas	Bazinis lygis	Tikslas	Ketvirtis	Metai
195	H.1.1. Spartesnė pastatų renovacija H.1.1.1. Renovacijos paketų ir standartų atnaujinimas	Tarpinė reikšmė	Parodomųjų pastatų skydų ekologinės renovacijos parengiamasis darbas	Parodomųjų pastatų skydų ekologinės renovacijos parengiamojo darbo užbaigimas				II ketv.	2026	1) Turi būti parengtas ir patvirtintas trijų viešųjų ir trijų daugiabučių parodomųjų pastatų skydų ekologinės renovacijos projektų techninis dizainas. 2) Turi būti paskelbta skydų renovacijos parodomųjų projektų reklaminė medžiaga. 3) Turi būti paskelbtos skydų renovacijos atlikimo metodinės gairės. 4) Turi būti pasirašyti perdavimo-priėmimo aktai dėl perkamų konsultacinių techninio dizaino paslaugų.
196	H.1.1. Spartesnė pastatų renovacija H.1.1.2. Parama pastatų renovacijai (padidinta)	Siektina reikšmė	Renovuotų daugiabučių namų plotas		m2	0	346 000	II ketv.	2026	Turi būti renovuota 346 000 m² daugiabučių namų ploto kompensuojant vidutiniškai ne mažiau kaip 30 % renovacijos darbų išlaidų ir kompensuojant palūkanų, sumokėtų už paskolas, paimtas šiai renovacijai finansuoti, dalį, kai palūkanų norma vidutiniškai viršija 3 %, siekiant vidutiniškai bent 30 % sumažinti pirminės energijos suvartojimą ir pasiekti A arba B energijos vartojimo efektyvumo klasę. Techninė pagalba turi būti suteikta penkiems renovuotiems daugiabučiams pastatams.
197	H.1.2. Parama netaršioms vidaus vandenų transporto priemonėms įsigyti	Tarpinė reikšmė	Elektrinio laivo ir elektrinio krano įsigijimas ir pristatymas	Įsigytas ir pristatytas elektrinis kranas ir elektrinis laivas				II ketv.	2026	Įsigytas ir pristatytas elektrinis kranas ir elektrinis laivas.
201	H.1.3. Elektros energijos gamybos iš AEI pajėgumų didinimas H.1.3.1. Investicinės aplinkos gerinimas AEI plėtotojams	Tarpinė reikšmė	Teisės aktų, kuriais siekiama pagerinti investicinę aplinką AEI plėtotojams, įsigaliojimas	Įsigalioję teisės aktai				III ketv.	2022	Teisės aktų, kuriais siekiama supaprastinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių elektrinių plėtros administracinius reikalavimus, įsigaliojimas. Pakeistais teisės aktais:Iš dalies pakeistuose teisės aktuose: - apibrėžiamos ir reguliuojamos hibridinės elektrinės. Reforma sudarys sąlygas hibridines AEI elektrines (tokias kaip saulės ir vėjo) arba energijos kaupimo įrenginius prijungti viename elektros energijos tinklo taške netaikant leidimų išdavimo procedūros, pagrįstos vien įrengtosios galios papildymu. Hibridinės elektrinės prijungimas prie elektros energijos tinklo bus vertinamas remiantis leidžiama generuoti galia, o ne įrengtąja galia; - hibridinėms elektrinėms reikalaujama išduoti vieną plėtros leidimą ir vieną gamybos leidimą; - atsisakoma plėtros ir gamybos leidimų gaminantiems vartotojams ir naujoms iki 100 kW galios AEI elektrinėms; - leidimų išdavimo naujoms AEI elektrinėms procedūrų trukmė apribojama iki vienų metų. Trijų pagrindinių AEI elektrinių plėtros leidimų (leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, statybos leidimo ir leidimo gaminti elektros energiją) išdavimas naujoms AEI elektrinėms neturi užtrukti ilgiau nei vienus metus.
203	H.1.3. Elektros energijos gamybos iš AEI pajėgumų didinimas H.1.3.2. Parama AEI (saulės) elektrinių statybai	Siektina reikšmė	Naujų saulės energijos gamybos pajėgumų kūrimas		MW	0	324,7	II ketv.	2026	Įrengti ir prie tinklo prijungti 324,7 MW saulės energijos įrengtosios galios įrenginiai.

H.3. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas

H.3.1. 1 investicija. Parama AEI (saulės, vėjo ir hibridinių sausumoje) elektrinėms ir elektros energijos įrenginiams

Šią priemonę sudaro viešoji investicija į energijos vartojimo efektyvumo fondą (toliau – Priemonė) siekiant skatinti privačias investicijas ir gerinti galimybes gauti finansavimą Lietuvos atsinaujinančiųjų išteklių energijos sektoriuje. Pagal Priemonę teikiamos paskolos tiesiogiai privačiojo sektoriaus subjektams, taip pat viešojo sektoriaus subjektams, vykdantiems panašią veiklą. Pasinaudojant EGADP investicijomis, iš pradžių pagal Priemonę siekiama suteikti bent 549 130 737 EUR finansavimą.

Priemonę valdo INVEGA kaip įgyvendinantysis partneris. Priemonė apima šią produktų liniją:

·tiesiogines paskolas privatiems subjektams (įskaitant viešuosius subjektus, konkuruojančius pagal tą patį kvietimą) siekiant finansuoti jų investicijas į atsinaujinančiųjų energijos išteklių (vėjo, saulės ir hibridinių) elektrines ir elektros energijos įrenginius.

2.Pagrindiniai susijusios investavimo strategijos reikalavimai, įskaitant:

a.finansinio produkto ir reikalavimus atitinkančių galutinių paramos gavėjų aprašymą;

b.reikalavimą, kad visos remiamos investicijos būtų finansiškai perspektyvios;

c.reikalavimą laikytis reikšmingos žalos nedarymo principo, kaip nustatyta Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo techninėse gairėse (2021/C58/01);

d.reikalavimą, kad galutiniai Priemonės paramos gavėjai negautų paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti.

4.Stebėsenos, audito ir kontrolės reikalavimai, įskaitant:

a.įgyvendinančiojo partnerio stebėsenos sistemos, skirtos pranešti apie sutelktas investicijas, pagrindinių principų aprašymą;

5.Atskaitomybės reikalavimai, susiję su Priemonės klimato srities investicijomis 23 .

Priemonė turi būti įgyvendinta iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

H.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Nr.	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė / siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (jei tai siektinos reikšmės)			Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas ir aiški apibrėžtis
					Vienetas	Bazinis lygis	Tikslas	Ketvirtis	Metai
204	H.3.1. Investicinė parama AEI (saulės, vėjo ir hibridinių sausumoje) elektrinėms ir elektros energijos įrenginiams	Tarpinė reikšmė	Finansavimo susitarimas (arba galiojančio Fondų fondo susitarimo pakeitimas)	Finansavimo susitarimo (arba galiojančio Fondų fondo susitarimo pakeitimo) įsigaliojimas				IV ketv.	2023	Finansavimo susitarimo (arba galiojančio Fondų fondo susitarimo pakeitimo) įsigaliojimas.
205	H.3.1. Investicinė parama AEI (saulės, vėjo ir hibridinių sausumoje) elektrinėms ir elektros energijos įrenginiams	Tarpinė reikšmė	Nacionalinės plėtros įstaigos kvietimo teikti paraiškas paskelbimas	Kvietimo paskelbimas				III ketv.	2024	INVEGA paskelbia kvietimą privatiems subjektams (įskaitant viešuosius subjektus, konkuruojančius pagal tą patį kvietimą) teikti paskolų paraiškas pagal priemonės aprašyme nurodytus reikalavimus.
206	H.3.1. Investicinė parama AEI (saulės, vėjo ir hibridinių sausumoje) elektrinėms ir elektros energijos įrenginiams	Siektina reikšmė	Su galutiniais paramos gavėjais pasirašyti teisiniai susitarimai		%	0 %	20 %	II ketv.	2025	INVEGA turi būti sudariusi teisinius finansavimo susitarimus su galutiniais paramos gavėjais dėl sumos, kurios reikia, kad būtų panaudota bent 20 % EGADP investicijų į Priemonę (atsižvelgiant į valdymo mokesčius).
207	H.3.1. Investicinė parama AEI (saulės, vėjo ir hibridinių sausumoje) elektrinėms ir elektros energijos įrenginiams	Siektina reikšmė	Su galutiniais paramos gavėjais pasirašyti teisiniai susitarimai		%	20 %	100 %	II ketv.	2026	INVEGA turi būti sudariusi teisinius finansavimo susitarimus su galutiniais paramos gavėjais dėl sumos, kurios reikia, kad būtų panaudota 100 % EGADP investicijų į Priemonę (atsižvelgiant į valdymo mokesčius).
208	H.3.1. Investicinė parama AEI (saulės, vėjo ir hibridinių sausumoje) elektrinėms ir elektros energijos įrenginiams	Tarpinė reikšmė	Priemonei skirtų EGADP investicijų pervedimas	Pažyma arba kitas lygiavertis pervedimo įrodymas				II ketv.	2026	Lietuva INVEGAI perveda 549 130 737 EUR Priemonei įgyvendinti.

2.Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visos numatytos išlaidos

Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visos numatytos išlaidos yra 3 849 237 823 EUR.

2 skirsnis. Finansinė parama

1.Finansinis įnašas

2 straipsnio 2 dalyje nurodytų paramos dalių struktūra turi būti tokia:

1.1Pirma paramos dalis (negrąžintina parama)

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė / siektina reikšmė	Pavadinimas
21	B.1.1. Daugiau šalyje tvariai pagamintos elektros energijos	Tarpinė reikšmė	Įsigalioję teisės aktai, kuriais siekiama tobulinti institucinius ir teisinius mechanizmus, skirtus elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybai, perdavimui ir vartojimui skatinti
28	B.1.2. Judame neteršdami aplinkos	Tarpinė reikšmė	Įsigaliojęs teisinis pagrindas, kuriuo nustatoma energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimų, taikomų įsigyjant kelių transporto priemones, nustatymo ir atvejų, kada juos privaloma taikyti, tvarka
29	B.1.2. Judame neteršdami aplinkos	Tarpinė reikšmė	Įsteigtas ir pradėjęs veikti Darnaus judumo fondas, skirtas alternatyviųjų degalų ir transporto priemonių infrastruktūros plėtrai finansuoti
37	B.1.2. Judame neteršdami aplinkos – B.1.2.3. Transporto priemonių įkrovimo ir alternatyviųjų degalų pildymo infrastruktūros įrengimas	Tarpinė reikšmė	Pradėjusi veikti viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų informacinė sistema
43	B.1.2. Judame neteršdami aplinkos – B.1.2.3. Transporto priemonių įkrovimo ir alternatyviųjų degalų pildymo infrastruktūros įrengimas	Tarpinė reikšmė	Patvirtintas elektromobilių įkrovimo infrastruktūros tinklo integracijos veiksmų planas
44	B.1.2. Judame neteršdami aplinkos – B.1.2.4. Parama degalų iš AEI (biometano dujų, transportui skirtų antros kartos skystųjų biodegalų ir žaliojo vandenilio) sektoriui	Tarpinė reikšmė	Pradėjusi veikti transporto sektoriuje naudojamų degalų iš AEI apskaitos vienetų IT sistema
70	C.1.3. Į klientą orientuotos paslaugos	Tarpinė reikšmė	Pradėjęs veikti atvirų duomenų ir skaitmeninės transformacijos kompetencijų centras
83	C.1.5. Žingsnis 5G link – C.1.5.1. 5G plėtros gairės	Tarpinė reikšmė	Paskirti radijo dažniai 5G tinklams diegti
84	C.1.5. Žingsnis 5G link – C.1.5.1. 5G plėtros gairės	Tarpinė reikšmė	Įsigalioję atitinkamų teisės aktų pakeitimai, kuriais sudaromos prielaidos spartesniam elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimui
89	C.1.5. Žingsnis 5G link – C.1.5.3. Judumo inovacijos	Tarpinė reikšmė	Paskirta kompetentinga institucija susisiekimo inovacijų priemonėms administruoti
91	D.1.1. Šiuolaikiškas bendrasis lavinimas – pagrindas įgyti bazines kompetencijas D.1.1.1. Švietimo kokybės gerinimas	Tarpinė reikšmė	Įsigaliojęs teisės aktas dėl bendrojo lavinimo programas vykdančių švietimo įstaigų veiklos kokybės išorinio vertinimo metodikos tvarkos aprašo
93	D.1.1. Šiuolaikiškas bendrasis lavinimo – pagrindas įgyti bazines kompetencijas D.1.1.2. Mokyklų tinklo pertvarka	Tarpinė reikšmė	Įsigalioję formaliojo švietimo programas vykdančių mokyklų tinklo kūrimo taisyklių pakeitimai
94	D.1.1. Šiuolaikiškas bendrasis lavinimas – pagrindas įgyti bazines kompetencijas D.1.1.2. Mokyklų tinklo pertvarka	Tarpinė reikšmė	Savivaldybių parengti ir patvirtinti bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos planai pagal patvirtintas naujas formaliojo švietimo programas vykdančių mokyklų tinklo kūrimo taisykles
95	D.1.1. Šiuolaikiškas bendrasis lavinimas – pagrindas įgyti bazines kompetencijas D.1.1.3. Tūkstantmečio mokyklų programa	Tarpinė reikšmė	Įsigalioję teisės aktai dėl pažangos programos „Tūkstantmečio mokyklos“
105	D.1.1. Šiuolaikiškas bendrasis lavinimas – pagrindas įgyti bazines kompetencijas D.1.1.7. Ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros gerinimas	Tarpinė reikšmė	Atlikta ikimokyklinio ugdymo infrastruktūros plėtros savivaldybėse galimybių studija
110	D.1.3. Profesinio orientavimo sistema darbo rinkos pasiūlai ir paklausai subalansuoti	Tarpinė reikšmė	Įsigaliojęs Vyriausybės nutarimas dėl Profesinio orientavimo (karjeros orientavimo) sistemą reglamentuojančio tvarkos aprašo
112	D.1.4. Skaitmeninei transformacijai reikalingos kompetencijos, įgyjamos profesinio rengimo ir mokymo sistemoje D.1.4.1. Nacionalinė profesinio rengimo ir mokymo pažangos platforma	Tarpinė reikšmė	Nacionalinės profesinio rengimo ir mokymo pažangos platformos sukūrimą patvirtinančių teisės aktų įsigaliojimas
116	D.1.4. Skaitmeninei transformacijai reikalingos kompetencijos, įgyjamos profesinio rengimo ir mokymo sistemoje D.1.4.3. Pameistrystė ir mokymas	Tarpinė reikšmė	Įsigalioję teisės aktai, kuriais nustatoma Paramos pameistrystei ir mokymuisi darbo vietoje schema
126	E.1.1. Kokybiškas aukštasis mokslas ir stiprios mokslo ir studijų institucijos – E.1.1.4. Sistemingas MTEP veiklos skatinimas mokslo ir studijų institucijose ir mokslinių tyrimų analitika	Tarpinė reikšmė	Įsigaliojęs teisės aktas, kuriuo įsteigiama mokslo politikos įgyvendinimo agentūra
127	E.1.2. Efektyvus inovacijų politikos įgyvendinimas, didesnė inovacijų paklausa, parama startuolių ekosistemai ir žaliosios inovacijos – E.1.2.1. Efektyvinti inovacijų politikos įgyvendinimą įsteigiant bendrą inovacijų skatinimo agentūrą ir optimizuojant šiuo metu veikiančių agentūrų tinklą	Tarpinė reikšmė	Įsigaliojęs Vyriausybės nutarimas dėl Inovacijų agentūros įsteigimo ir inovacinės veiklos skatinimo funkcijų Inovacijų agentūrai perdavimo
128	E.1.2. Efektyvus inovacijų politikos įgyvendinimas, didesnė inovacijų paklausa, parama startuolių ekosistemai ir žaliosios inovacijos – E.1.2.1. Efektyvinti inovacijų politikos įgyvendinimą įsteigiant bendrą inovacijų skatinimo agentūrą ir optimizuojant šiuo metu veikiančių agentūrų tinklą	Tarpinė reikšmė	Įsigalioję pakeisti inovacinę veiklą reglamentuojantys teisės aktai
132	E.1.3. Bendros mokslo ir inovacijų misijos sumaniosios specializacijos srityse – E.1.3.1. Nustatyti sumaniosios specializacijos prioritetus	Tarpinė reikšmė	Įsigaliojusi peržiūrėta Sumaniosios specializacijos koncepcija
142	F.1.2. Teisingesnė ir augti palankesnė mokesčių sistema – F.1.2.1. Neefektyvių ir valstybės prioritetų ir žaliojo kurso nebeatitinkančių mokesčių lengvatų ir specialių apmokestinimo režimų panaikinimas	Tarpinė reikšmė	Seimui pateikti remiantis išsamia analize parengti pasiūlymai dėl mokesčių lengvatų ar specialių apmokestinimo režimų atsisakymo
144	F.1.2. Teisingesnė ir augti palankesnė mokesčių sistema – F.1.2.2. 2 papriemonė. Tolesnis ekonomikos augimo nestabdančių šaltinių apmokestinimo bazės plėtimas	Tarpinė reikšmė	Seimui pateikti remiantis išsamia analize parengti pasiūlymai dėl aplinkosauginių mokesčių ir kitų ekonomikos augimo nestabdančių šaltinių apmokestinimo plėtros
146	F.1.2. Teisingesnė ir augti palankesnė mokesčių sistema – F.1.2.3. Mokesčių ir socialinio draudimo įmokų veiksmingumo apsaugant nuo skurdo ir mažinant pajamų nelygybę įvertinimas	Tarpinė reikšmė	Parengta studija dėl gyventojų pajamų apmokestinimo ir socialinio draudimo įmokų efektyvumo mažinant skurdą ir pajamų nelygybę
152	F.1.3. Nacionalinio biudžeto ilgalaikis tvarumas ir skaidrumas – F.1.3.4. Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės skatinimas	Tarpinė reikšmė	Įsigalioję Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių pakeitimai
155	F.1.4. Mokestinių prievolių vykdymo gerinimas – F.1.4.1. Daugiau skaidrumo naudotų automobilių prekyboje	Tarpinė reikšmė	Valstybinė mokesčių inspekcija ir muitinė gauna duomenis iš transporto priemonių savininkų apskaitos sistemos apie transporto priemonių savininkus
168	F.1.6. Išmanusis mokesčių administravimas siekiant mažinti PVM atotrūkį – F.1.6.3. Valstybinės mokesčių inspekcijos veiklos procesų robotizavimas	Tarpinė reikšmė	Užbaigtas dviejų Valstybinės mokesčių inspekcijos atliekamų veiklos procesų automatizavimas
179	F.1.9. Duomenų kaupimo sistema (kontrolė ir auditas)	Tarpinė reikšmė	Duomenų kaupimo sistema (kontrolė ir auditas): informacija EGADP įgyvendinimo stebėsenai
182	G.1.1. Garantuota minimalių pajamų apsauga – G.1.1.2. Papildomos priemonės, skirtos socialinės apsaugos išmokų adekvatumui ir tvarumui didinti	Tarpinė reikšmė	Įsigalioję teisės aktai, numatantys papildomą išmoką vienišiems neįgaliems ir pagyvenusiems asmenims
185	G.1.1. Garantuota minimalių pajamų apsauga – G.1.1.3. Socialinės priežiūros paslaugų akreditavimas	Tarpinė reikšmė	Įsigalioję teisės aktai dėl akredituotos socialinės priežiūros teikimo reikalavimų
186	G.1.2. Į klientą orientuotas užimtumo rėmimas – G.1.2.1. Užimtumo tarnybos veiklos procesų optimizavimas ir skaitmenizacija, užtikrinant sistemingą orientavimąsi į klientą	Tarpinė reikšmė	Įsigalioję teisės aktai, reglamentuojantys užimtumo tarnybos veiklos procesus
188	G.1.2. Į klientą orientuotas užimtumo rėmimas – G.1.2.2. Užimtumo rėmimo priemonių apimties ir įvairovės didinimas	Tarpinė reikšmė	Įsigalioję užimtumo rėmimo sistemą reglamentuojantys teisės aktai dėl bandomųjų priemonių įgyvendinimo (verslumo skatinimas ir parama mokymuisi, kuris suteikia didelės pridėtinės vertės kvalifikacijas ir kompetencijas, daugiausia dėmesio skiriant skaitmeninei ir žaliajai transformacijai)
		Paramos dalies suma	649 543 707 EUR

1.2Antra paramos dalis (negrąžintina parama)

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė / siektina reikšmė	Pavadinimas
1	A.1.1. Paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas bei inovacijų skatinimas A.1.1.1. Greitosios medicinos pagalbos paslaugų organizavimą, valdymą ir teikimą reglamentuojanti teisinė sistema	Tarpinė reikšmė	Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo ir sveikatos sistemos įstatymo ir susijusių teisės aktų pakeitimų įsigaliojimas
2	A.1.1. Paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas bei inovacijų skatinimas A.1.1.2. Skaitmeninės sveikatos sistemos plėtra palengvinant pakartotinį sveikatos duomenų naudojimą	Tarpinė reikšmė	Įsigalioję teisės aktai, reglamentuojantys pakartotinį sveikatos duomenų naudojimą
3	A.1.1. Paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas bei inovacijų skatinimas A.1.1.3. Šeimos medicinos plėtros 2016–2025 m. veiksmų planas	Tarpinė reikšmė	Patvirtintas atnaujintas Šeimos medicinos plėtros 2016–2025 m. veiksmų planas
27	B.1.1. Daugiau šalyje tvariai pagamintos elektros energijos – B.1.1.3. Kitos elektros energijos kaupimo infrastruktūros įrengimas	Siektina reikšmė	Įrengtoji naujų elektros energijos kaupimo įrenginių galia (MW)
50	B.1.3. Spartesnė pastatų renovacija ir tvari urbanistinė aplinka – B.1.3.2. Pastatų renovacijos koordinavimo ir techninės pagalbos teikimo palengvinimo priemonės	Tarpinė reikšmė	Įsteigtas ir veikiantis Pastatų renovacijos kompetencijų centras
57	B.1.4. ŠESD absorbcinių pajėgumų išlaikymas ir didinimas	Tarpinė reikšmė	Įsigalioję teisės aktai, reglamentuojantys pelkių (durpynų) atkūrimą ir jų tolesnę apsaugą ir tvarų naudojimą
60a	C.1.1a. Valstybės informacinių technologijų valdymo pertvarka – Nacionalinio kibernetinio saugumo plėtra	Tarpinė reikšmė	Kibernetinio saugumo plėtros programos priėmimas
64	C.1.2 Duomenų valdymas ir atvirieji duomenys	Tarpinė reikšmė	Įsigalioję teisės aktai dėl efektyvaus duomenų tvarkymo
68	C.1.3. Į klientą orientuotos paslaugos	Tarpinė reikšmė	Įsigaliojęs pakeistas teisės aktas dėl informacijos teikimo neįgaliesiems
69	C.1.3. Į klientą orientuotos paslaugos	Tarpinė reikšmė	Paskelbtas kvietimas dalyvauti konkurse dėl inovatyvių sprendimų ir įrankių, kuriais būtų užtikrintos geresnės neįgaliųjų bendravimo galimybės
76	C.1.4 Technologiniai sprendimai versle ir kasdieniame gyvenime – C.1.4.2. Kultūros išteklių skaitmenizacija	Siektina reikšmė	Pasirašytos sutartys su skaitmeninių ir suskaitmenintų kultūros išteklių savininkais dėl išteklių atvėrimo ir prieinamumo naudotojams
80	C.1.4 Technologiniai sprendimai versle ir kasdieniame gyvenime – C.1.4.4. Finansinės priemonės verslui kurti ir skaitmeninėms inovacijoms diegti	Tarpinė reikšmė	Paskelbtas konkursas dėl inovatyvių technologinių sprendimų kūrimo ir diegimo versle ir patvirtintos finansavimo sąlygos
92	D.1.1. Šiuolaikiškas bendrasis lavinimas – pagrindas įgyti bazines kompetencijas D.1.1.1. Švietimo kokybės gerinimas	Tarpinė reikšmė	Įsigaliojusios atnaujintos priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosios programos (mokymo programos)
99	D.1.1. Šiuolaikiškas bendrasis lavinimas – pagrindas įgyti bazines kompetencijas D.1.1.4. Pedagogų mokymas	Tarpinė reikšmė	Įsigalioję teisės aktai, kuriais nustatomi nacionalinių pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programų rengimo ir įgyvendinimo reikalavimai
106	D.1.1. Šiuolaikiškas bendrasis lavinimas – pagrindas įgyti bazines kompetencijas D.1.1.7. Ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros gerinimas	Tarpinė reikšmė	Įsigalioję teisės aktai dėl ikimokyklinio ugdymo programų turinio kriterijų (gairės)
107	D.1.2. Suaugusiems skirto mokymosi visą gyvenimą IT sistema	Tarpinė reikšmė	Įsigaliojęs Suaugusiųjų švietimo įstatymas, nustatantis suderintą mokymosi visą gyvenimą (MVG) sistemos modelį ir jo veikimo principus
115	D.1.4. Skaitmeninei transformacijai reikalingos kompetencijos, įgyjamos profesinio rengimo ir mokymo sistemoje D.1.4.2. Kompetencijų vertinimas	Tarpinė reikšmė	Įsigalioję Profesinio mokymo įstatymo pakeitimai dėl profesinio mokymo kompetencijos centrų
129	E.1.2. Efektyvus inovacijų politikos įgyvendinimas, didesnė inovacijų paklausa, parama startuolių ekosistemai ir žaliosios inovacijos – E.1.2.1. Efektyvinti inovacijų politikos įgyvendinimą įsteigiant vieną inovacijų skatinimo agentūrą ir optimizuojant šiuo metu veikiančių agentūrų tinklą	Tarpinė reikšmė	Įsigaliojusi atnaujinta paskatų verslui investuoti į MTEP sistema
151	F.1.3. Nacionalinio biudžeto ilgalaikis tvarumas ir skaidrumas – F.1.3.3. Savivaldybių pajamų struktūros gerinimas	Tarpinė reikšmė	Įsigaliojęs Savivaldybės biudžeto pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimas ir sistemingo savivaldybių fiskalinių rodiklių palyginimo ir savivaldybių pajėgumo padidinti pajamas vertinimo išvadų paskelbimas
156	F.1.4. Mokestinių prievolių vykdymo gerinimas – F.1.4.2. Sąžiningas veiklos interneto platformose apmokestinimas	Tarpinė reikšmė	Įsigalioję teisinis reikalavimas interneto platformų operatoriams rinkti ir teikti mokesčių administratoriui duomenis apie interneto platformose įvykusius sandorius
158	F.1.4. Mokestinių prievolių vykdymo gerinimas – F.1.4.3. Grynųjų pinigų naudojimo ribojimas	Tarpinė reikšmė	Įsigalioję teisės aktai dėl grynųjų pinigų ribojimo rizikinguose ekonomikos sektoriuose (ir) arba atskiroms sandorio rūšims
180	G.1.1. Garantuota minimalių pajamų apsauga – G.1.1.1. Minimalių pajamų sistemos studija ir susiję teisės aktų pakeitimai	Tarpinė reikšmė	Minimalių pajamų sistemos adekvatumo studijos baigimas
184	G.1.1. Garantuota minimalių pajamų apsauga – G.1.1.2. Papildomos priemonės, skirtos socialinės apsaugos išmokų adekvatumui ir tvarumui didinti	Tarpinė reikšmė	Įsigalioję teisės aktai, nustatantys pensijų indeksavimo mechanizmo pokyčius
201	H.1.3. Elektros energijos gamybos iš AEI pajėgumų didinimas H.1.3.1. Investicinės aplinkos gerinimas AEI plėtotojams	Tarpinė reikšmė	Teisės aktų, kuriais siekiama pagerinti investicinę aplinką AEI plėtotojams, įsigaliojimas
		Paramos dalies suma	221 820 028 EUR

1.3Trečia paramos dalis (negrąžintina parama)

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė / siektina reikšmė	Pavadinimas
4	A.1.1. Paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas bei inovacijų skatinimas A.1.1.4. Bazinio visuomenės sveikatos paslaugų teikimo modelio sukūrimas	Tarpinė reikšmė	Įsigaliojęs teisės aktas, kuriuo nustatomas bazinis visuomenės sveikatos paslaugų teikimo modelis
5	A.1.1. Paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas bei inovacijų skatinimas A.1.1.5. Sveikatos priežiūros specialistų darbo sąlygų gerinimas ir profesinės kvalifikacijos tobulinimas	Tarpinė reikšmė	Įsigalioję teisės aktai dėl sveikatos priežiūros specialistų darbo sąlygų gerinimo ir profesinės kvalifikacijos tobulinimo
6	A.1.1. Paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas bei inovacijų skatinimas A.1.1.6. Regioninio bendradarbiavimo modeliu pagrįsto asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo sukūrimas	Tarpinė reikšmė	Įsigalioję teisės aktai dėl kompetencijos centrų ir regioninio bendradarbiavimo modeliu pagrįsto asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo sukūrimo ir reglamentavimo
18	A.1.3. Sveikatos sistemos atsparumas ekstremaliosioms situacijoms A.1.3.1. Sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimo gerinimo ir infrastruktūros pritaikymo ekstremaliosioms situacijoms modernizavimo veiksmų planas	Tarpinė reikšmė	Įsigaliojęs sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimo gerinimo ir infrastruktūros pritaikymo ekstremaliosioms situacijoms modernizavimo veiksmų planas
48	B.1.3. Spartesnė pastatų renovacija ir tvari urbanistinė aplinka – B.1.3.1. Pastatų renovacijos paketų ir standartų aktualizavimas ir tvarios miestų plėtros metodikos parengimas	Tarpinė reikšmė	Įsigalioję šie teisės aktai: a) Ilgalaikės pastatų renovacijos strategijos įgyvendinimo planas, b) pakeistas Aplinkos ministro 2016-11-11 įsakymu Nr. D1-754 patvirtintas Statybos techninis reglamentas „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“, c) aplinkos ministro įsakymu patvirtintos tvarios miestų plėtros gairės, d) Aplinkos ministro 2005-02-10 įsakymo Nr. D1-79 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 2.05.07:2005 „Medinių konstrukcijų projektavimas“ patvirtinimo“ pakeitimas
58	B.1.5. Žiedinės ekonomikos link	Tarpinė reikšmė	Vyriausybės protokolu patvirtinamas Perėjimo prie žiedinės ekonomikos veiksmų planas
108	D.1.2. Prieinamos kompetencijų plėtojimo ir kvalifikacijų pripažinimo galimybės suaugusiems	Tarpinė reikšmė	Pradėjusi veikti vieno langelio principu veikianti mokymosi visą gyvenimą informacinė sistema
121	E.1.1. Kokybiškas aukštasis mokslas ir stiprios mokslo ir studijų institucijos – E.1.1.1. Studijų finansavimo ir studentų priėmimo sistemų tobulinimas	Tarpinė reikšmė	Įsigalioję teisės aktai, kuriais sukuriama sutarčių su aukštosiomis mokyklomis sistema
122	E.1.1. Kokybiškas aukštasis mokslas ir stiprios mokslo ir studijų institucijos – E.1.1.1. Studijų finansavimo ir studentų priėmimo sistemų tobulinimas – E.1.1.2. Aukštojo mokslo tinklo efektyvumo didinimas, išgryninant universitetų ir kolegijų misijas	Tarpinė reikšmė	Įsigalioję Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimai, kuriais pakeičiama studijų finansavimo ir priėmimo į aukštąsias mokyklas sistema
143	F.1.2. Teisingesnė ir augti palankesnė mokesčių sistema – F.1.2.1. Neefektyvių ir valstybės prioritetų ir žaliojo kurso nebeatitinkančių mokesčių lengvatų ir specialių apmokestinimo režimų panaikinimas	Tarpinė reikšmė	Įsigalioję mokesčių teisės aktų pakeitimai, kuriais panaikinamos mokesčių lengvatos ir specialūs apmokestinimo režimai
145	F.1.2. Teisingesnė ir augti palankesnė mokesčių sistema – F.1.2.2. 2 papriemonė. Tolesnis ekonomikos augimo nestabdančių šaltinių apmokestinimo plėtimas	Tarpinė reikšmė	Įsigalioję akcizų ir aplinkosauginių mokesčių bei turto mokesčių teisės aktų pakeitimai
147	F.1.2. Teisingesnė ir augti palankesnė mokesčių sistema – F.1.2.3. Mokesčių ir socialinio draudimo įmokų veiksmingumo apsaugant nuo skurdo ir mažinant pajamų nelygybę įvertinimas	Tarpinė reikšmė	Įsigalioja teisės aktų dėl gyventojų pajamų apmokestinimo ir socialinio draudimo įmokų pakeitimai
153	F.1.3. Nacionalinio biudžeto ilgalaikis tvarumas ir skaidrumas – F.1.3.4. Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės skatinimas	Tarpinė reikšmė	Įsigaliojęs teisės aktų paketas, įtvirtinantis sąlygas ir nuostatas dėl ilgalaikių strateginių viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės projektų naudojimo
154	F.1.3. Nacionalinio biudžeto ilgalaikis tvarumas ir skaidrumas – F.1.3.5. Nacionalinių plėtros įstaigų konsolidavimas	Tarpinė reikšmė	Įsigaliojęs Vyriausybės nutarimas panaikinti nacionalinės plėtros įstaigos statusą trims įstaigoms ir jį palikti vienai įstaigai
177	F.1.8. Vienas langelis prievolėms valstybei sumokėti	Tarpinė reikšmė	Priimti teisės aktų pakeitimai, leidžiantys Valstybinei mokesčių inspekcijai administruoti daugumą baudų ir ekonominių sankcijų
183	G.1.1. Garantuota minimalių pajamų apsauga – G.1.1.2. Papildomos priemonės, skirtos socialinės apsaugos išmokų adekvatumui ir tvarumui didinti	Tarpinė reikšmė	Įsigaliojęs Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimas, kuriuo padidinama nedarbo socialinio draudimo sistemos aprėptis ir adekvatumas
		Paramos dalies suma	477 534 313 EUR

1.4Ketvirta paramos dalis (negrąžintina parama)

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė / siektina reikšmė	Pavadinimas
15	A.1.2. Ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimas A.1.2.1. Ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo modelio patvirtinimas	Tarpinė reikšmė	Įsigalioję teisės aktai, reglamentuojantys ilgalaikės priežiūros paslaugų modelio įgyvendinimą
67	C.1.2 Duomenų valdymas ir atvirieji duomenys	Siektina reikšmė	Pradėjęs veikti duomenų mainų įrankis
79	C.1.4. Būtinosios sąlygos inovatyviems technologiniams sprendimams versle ir kasdieniame gyvenime – C.1.4.3. Skaitmeninio švietimo turinio ir išteklių kūrimas	Siektina reikšmė	Pradėtos taikyti skaitmeninės mokymosi priemonės
81	C.1.4. Būtinosios sąlygos inovatyviems technologiniams sprendimams versle ir kasdieniame gyvenime – C.1.4.4. Finansinės priemonės verslui kurti ir skaitmeninėms inovacijoms diegti	Siektina reikšmė	Pasirašomos sutartys dėl finansinių paskatų kurti verslą ir skaitmenines inovacijas
103	D.1.1. Šiuolaikiškas bendrasis lavinimas – pagrindas įgyti bazines kompetencijas D.1.1.6. Skaitmeninė švietimo transformacija	Siektina reikšmė	Universitetų dėstytojų, baigusių skaitmeninėms kompetencijoms tobulintini skirtus mokymus, skaičius
104	D.1.1. Šiuolaikiškas bendrasis lavinimas – pagrindas įgyti bazines kompetencijas D.1.1.6. Skaitmeninė švietimo transformacija	Siektina reikšmė	Pedagogų, įgijusių IT mokytojo kvalifikaciją arba IT magistro laipsnį, skaičius
124	E.1.1. Kokybiškas aukštasis mokslas ir stiprios mokslo ir studijų institucijos – E.1.1.3. Aukštųjų mokyklų tarptautinio konkurencingumo stiprinimas	Siektina reikšmė	Aukštųjų mokyklų įgyvendintų tarptautinimo projektų skaičius
139	F.1.1. Veiksmingas viešasis sektorius – F.1.1.2. Viešojo sektoriaus darbuotojams skirtos nuotolinio mokymosi platformos sukūrimas	Tarpinė reikšmė	Strateginės gairės ir mokymo moduliai
148	F.1.3. Nacionalinio biudžeto ilgalaikis tvarumas ir skaidrumas – F.1.3.1. Vidutinės trukmės biudžeto sistema	Tarpinė reikšmė	Įsigaliojusi vidutinės trukmės biudžeto sudarymo metodika, bazinių išlaidų apskaičiavimo metodika ir Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimai, susiję su valstybės biudžeto tikslinimu.
149	F.1.3. Nacionalinio biudžeto ilgalaikis tvarumas ir skaidrumas – F.1.3.1. Vidutinės trukmės biudžeto sistema	Tarpinė reikšmė	Įsigaliojęs Vyriausybės nutarimas, kuriuo pritariama pirmajam detaliam laikotarpio nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. vidutinės trukmės biudžeto projektui
150	F.1.3. Nacionalinio biudžeto ilgalaikis tvarumas ir skaidrumas – F.1.3.2. Išlaidų peržiūros	Tarpinė reikšmė	Sisteminės biudžeto išlaidų peržiūros užbaigimas
157	F.1.4. Mokestinių prievolių vykdymo gerinimas – F.1.4.2. Sąžiningas veiklos interneto platformose apmokestinimas	Tarpinė reikšmė	Valstybinė mokesčių inspekcija gauna išsamius duomenis apie interneto platformose įvykdytus sandorius
159	F.1.4. Mokestinių prievolių vykdymo gerinimas – F.1.4.4. Mokesčius išmanantys būsimi mokesčių mokėtojai	Siektina reikšmė	Išduotų mokinio pažymėjimų su mokėjimo funkcija skaičius
160	F.1.4. Mokestinių prievolių vykdymo gerinimas – F.1.4.4. Mokesčius išmanantys būsimi mokesčių mokėtojai	Siektina reikšmė	Bendrojo ugdymo įstaigų (pradinių, pagrindinių, progimnazijų, gimnazijų), kuriose įdiegta arba atnaujinta mokėjimo negrynaisiais pinigais infrastruktūra, skaičius
169	F.1.6. Išmanusis mokesčių administravimas siekiant mažinti PVM atotrūkį – F.1.6.4. Banderolių pakeitimas skaitmeniniais sprendimais	Tarpinė reikšmė	Užbaigtas banderolių alkoholiniams gėrimams pakeitimo skaitmeniniais sprendimais bandomasis projektas
		Paramos dalies suma	60 000 000 EUR

1.5Penkta paramos dalis (negrąžintina parama)

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė / siektina reikšmė	Pavadinimas
10	A.1.1. Paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas bei inovacijų skatinimas A.1.1.9. Sveikatos priežiūros specialistų kompetencijų platformos sukūrimas	Tarpinė reikšmė	Sveikatos priežiūros specialistų kompetencijų platformos sukūrimas
62	C.1.1. Valstybės informacinių technologijų valdymo pertvarka	Siektina reikšmė	Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūra teikia IT paslaugas visoms valstybės institucijoms ir įstaigoms
71	C.1.3. Į klientą orientuotos paslaugos	Siektina reikšmė	Pradėti įgyvendinti neįgaliesiems skirti skaitmeninių viešųjų paslaugų sprendimai
102	D.1.1. Šiuolaikiškas bendrasis lavinimas – pagrindas įgyti bazines kompetencijas D.1.1.6. Skaitmeninė švietimo transformacija	Siektina reikšmė	Pedagogų, baigusių skaitmeninėms kompetencijoms tobulintini skirtus mokymus, skaičius
111	D.1.3. Profesinio orientavimo sistema darbo rinkos pasiūlai ir paklausai subalansuoti	Siektina reikšmė	Karjeros specialistų, teikiančių paslaugas mokyklose, skaičius
125	E.1.1. Kokybiškas aukštasis mokslas ir stiprios mokslo ir studijų institucijos – E.1.1.3. Aukštųjų mokyklų tarptautinio konkurencingumo stiprinimas	Siektina reikšmė	Parama užsienio studentų integracijai pasinaudojusių asmenų skaičius
135	E.1.3. Bendros mokslo ir inovacijų misijos sumaniosios specializacijos srityse – E.1.3.3. Paskatinti mokslą ir verslą dalyvauti ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Europos horizontas“ ir kitose tarptautinio finansavimo programose	Siektina reikšmė	Parama skirta projektams ir konsultacinėms paslaugoms mokslo ir studijų institucijų ir mažųjų ir vidutinių įmonių potencialiems programos „Europos horizontas“ pareiškėjams
162	F.1.4. Mokestinių prievolių vykdymo gerinimas – F.1.4.5. Daugiau skaidrumo statybų sektoriuje	Tarpinė reikšmė	Pradedamos taikyti skaitmeninės priemonės, leidžiančios realiu laiku registruoti asmenis, dirbančius statybos sektoriuje, bei identifikuoti asmenis, nelegaliai dirbančius statybvietėse
175	F.1.7. Elektroninių dokumentų ekosistemos sukūrimas – F.1.7.1. 1 papriemonė. Sprendimo, leidžiančio praktiškai naudoti e. kvitus, sukūrimas	Tarpinė reikšmė	Pradėti taikyti technologiniai sprendimai, leidžiantys praktiškai naudoti tarptautinius e. kvitus verslo procesuose
		Paramos dalies suma	60 000 000 EUR

1.6Šešta paramos dalis (negrąžintina parama)

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė / siektina reikšmė	Pavadinimas
11	A.1.1. Paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas bei inovacijų skatinimas A.1.1.10. Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės rodiklių švieslentė	Siektina reikšmė	Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės rodiklių švieslentė
16	A.1.2. Ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimas A.1.2.2. Žmogiškieji ištekliai ir infrastruktūros pajėgumai, reikalingi ilgalaikės priežiūros paslaugoms teikti	Siektina reikšmė	Žmogiškieji ištekliai ir infrastruktūros pajėgumai
22	B. 1.1. Daugiau šalyje tvariai pagamintos elektros energijos – B.1.1.1. Parengiamieji jūros vėjo elektrinių ir susijusios infrastruktūros įrengimo darbai	Tarpinė reikšmė	Atlikti parengiamieji jūros vėjo elektrinių ir susijusios infrastruktūros įrengimo darbai
51	B.1.3. Spartesnė pastatų renovacija ir tvari urbanistinė aplinka – B.1.3.2. Pastatų renovacijos koordinavimo ir techninės pagalbos teikimo palengvinimo priemonės	Siektina reikšmė	Su renovacija susijusių skaitmeninių priemonių įdiegimas
58c	B.1.6. Informacijos apie prisijungimą prie elektros tinklo skaidrumas	Tarpinė reikšmė	Įsigalioję teisės aktai
65	C.1.2 Duomenų valdymas ir atvirieji duomenys	Siektina reikšmė	Duomenų valdymo modelio sukūrimas
78	C.1.4. Technologiniai sprendimai versle ir kasdieniame gyvenime – C.1.4.2. Kultūros išteklių skaitmenizacija	Siektina reikšmė	Neįgaliesiems pritaikyti skaitmeniniai (elektroniniai) ištekliai
85	C.1.5. Žingsnis 5G link – C.1.5.1. 5G plėtros gairės	Siektina reikšmė	5G ryšio paslaugos miestų teritorijose, kituose magistraliniuose automobilių keliuose, valstybinės reikšmės geležinkelio linijose, oro ir jūrų uostuose
141	F.1.1. Veiksmingas viešasis sektorius – F.1.1.2. Viešojo sektoriaus darbuotojams skirtos nuotolinio mokymosi platformos sukūrimas	Tarpinė reikšmė	Nuotolinio mokymosi platformos, skirtos skaitmeninėms, finansinėms analitinėms ir lyderystės kompetencijoms ugdyti, sukūrimas
163	F.1.4. Mokestinių prievolių vykdymo gerinimas – F.1.4.5. Daugiau skaidrumo statybų sektoriuje	Siektina reikšmė	Elektroniniu būdu identifikuojami darbuotojai, statybos aikštelėse naudojantys skaidriai dirbančiojo ID
164	F.1.5. Verslui prieinamos priemonės įmonių nemokumo rizikai valdyti	Tarpinė reikšmė	Skaitmeninės įmonių nemokumo rizikos valdymo priemonės
148a	F.1.3. Nacionalinio biudžeto ilgalaikis tvarumas ir skaidrumas – F.1.3.1. Vidutinės trukmės biudžeto sistema	Tarpinė reikšmė	Sukurtas Strateginio valdymo informacinės sistemos įrankis, kuriuo automatizuojamas vidutinio laikotarpio biudžeto sudarymas
170	F.1.6. Išmanusis mokesčių administravimas siekiant mažinti PVM atotrūkį – F.1.6.5. Naujos duomenų analizės priemonės ir Lietuvos muitinės IT sistemų atnaujinimas	Tarpinė reikšmė	Penkių naujų Lietuvos muitinės fiskalinės rizikos valdymo duomenų analizės metodų sukūrimas
171	F.1.6. Išmanusis mokesčių administravimas siekiant mažinti PVM atotrūkį – F.1.6.5. Naujos duomenų analizės priemonės ir Lietuvos muitinės IT sistemų atnaujinimas	Siektina reikšmė	Integruotos transporto priemonių ir prekių kontrolės sistemos (TRAKIS) įdiegimas ir sąsajos su išorės naudotojais
172	F.1.6. Išmanusis mokesčių administravimas siekiant mažinti PVM atotrūkį – F.1.6.6. Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Lietuvos muitinės darbuotojų mokymas	Tarpinė reikšmė	Valstybinės mokesčių inspekcijos, Lietuvos muitinės darbuotojų ir klientų kompetencijų valdymo priemonės
173	F.1.6. Išmanusis mokesčių administravimas siekiant mažinti PVM atotrūkį – F.1.6.6. Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Lietuvos muitinės darbuotojų mokymas	Siektina reikšmė	Dalyvavimas mokymo veikloje
174	F.1.7. Elektroninių dokumentų ekosistemos sukūrimas –	Tarpinė reikšmė	Įsigalioję teisės aktai dėl kasos žurnalų ir e. kvitų
181	G.1.1. Garantuota minimalių pajamų apsauga – G.1.1.1. Minimalių pajamų sistemos studija ir susiję teisės aktų pakeitimai	Tarpinė reikšmė	Įsigalioję atitinkamų minimalių pajamų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimai
		Paramos dalies suma	178 000 000 EUR

1.7Septinta paramos dalis (negrąžintina parama)

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė / siektina reikšmė	Pavadinimas
7	A.1.1. Paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas bei inovacijų skatinimas A.1.1.7. Pažangios terapijos centro sukūrimas	Tarpinė reikšmė	Pažangios terapijos centras
9	A.1.1. Paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas bei inovacijų skatinimas A.1.1.8. Referencinių genomo duomenų rinkimas	Siektina reikšmė	Atliktų žmogaus genomo sekos nustatymo tyrimų skaičius
13a	A.1.1. Paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas bei inovacijų skatinimas A.1.1.11. Sveikatos sektoriaus skaitmenizacija	Tarpinė reikšmė	Skaitmeninės sveikatos sistemos plėtros veiksmų planas ir projektai
17	A.1.2. Ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimas A.1.2.2. Žmogiškieji ištekliai ir infrastruktūros pajėgumai, reikalingi ilgalaikės priežiūros paslaugoms teikti	Siektina reikšmė	Infrastruktūros pajėgumas
19	A.1.3. Sveikatos sistemos atsparumas ekstremaliosioms situacijoms A.1.3.2. Infekcinių ligų klasterio centrų modernizavimas	Siektina reikšmė	Modernizuotų infekcinių ligų klasterio centrų skaičius
20	A.1.3. Sveikatos sistemos atsparumas ekstremaliosioms situacijoms A.1.3.3. Regioninių ligoninių skubiosios medicinos pagalbos ir reanimacijos skyrių modernizavimas	Siektina reikšmė	Ligoninių, kurių skubiosios medicinos pagalbos, reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriai modernizuoti, skaičius
26	B.1.1. Daugiau šalyje tvariai pagamintos elektros energijos – B.1.1.2. Parama individualių kaupimo įrenginių statybai	Siektina reikšmė	Įrengti individualūs elektros energijos kaupimo įrenginiai
32	B.1.2. Judame neteršdami aplinkos – B.1.2.1. Parama netaršioms transporto priemonėms pristatyti ir parama darniam judumui	Siektina reikšmė	Pristatytų ir Lietuvoje registruotų netaršių transporto priemonių skaičius
32a	B.1.2. Judame neteršdami aplinkos – B.1.2.1. Parama netaršioms transporto priemonėms pristatyti ir parama darniam judumui	Siektina reikšmė	Naujai įrengtų arba renovuotų dviračių takų, gatvių ar juostų arba bendrų pėsčiųjų ir dviračių takų ilgis
32b	B.1.2. Judame neteršdami aplinkos – B.1.2.1. Parama netaršioms transporto priemonėms pristatyti ir parama darniam judumui	Tarpinė reikšmė	Geležinkelio atkarpų nuo Radviliškio iki Klaipėdos elektrifikavimas
33	B.1.2. Judame neteršdami aplinkos – B.1.2.1. Parama netaršioms transporto priemonėms pristatyti ir parama darniam judumui	Siektina reikšmė	Modifikuotų autobusų skaičius
34	B.1.2. Judame neteršdami aplinkos – B.1.2.2. Parama netaršioms viešojo transporto priemonėms įsigyti	Tarpinė reikšmė	Tarpmiestinio susisiekimo sistemos reforma
36	B.1.2. Judame neteršdami aplinkos – B.1.2.2. Parama netaršioms viešojo transporto priemonėms įsigyti	Siektina reikšmė	Pristatyta elektra ir vandeniliu varomų autobusų
39	Privačių ir viešų įkrovimo prieigų įrengimas	Siektina reikšmė	Turi būti įrengta 800 viešų elektromobilių įkrovimo prieigų ir 18 910 privačių elektromobilių įkrovimo prieigų.
42	B.1.2. Judame neteršdami aplinkos – B.1.2.3. Transporto priemonių įkrovimo ir alternatyviųjų degalų pildymo infrastruktūros įrengimas	Siektina reikšmė	Viešos vandenilio degalinės įrengimas
45	B.1.2. Judame neteršdami aplinkos – B.1.2.4. Parama degalų iš AEI (biometano dujų, transportui skirtų antros kartos skystųjų biodegalų ir žaliojo vandenilio) sektoriui	Siektina reikšmė	Įrengtų naujų biometano dujų ir vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos įrenginių bendra galia
46	B.1.2. Judame neteršdami aplinkos – B.1.2.4. Parama degalų iš AEI (biometano dujų, transportui skirtų antros kartos skystųjų biodegalų ir žaliojo vandenilio) sektoriui	Siektina reikšmė	Papildomas metinis skystųjų antros kartos biodegalų gamybos kiekis
52	B.1.3. Spartesnė pastatų renovacija ir tvari urbanistinė aplinka – B.1.3.3. Pastatų renovacijos procesą greitinančių statybos produktų tiekimas ir paslaugų teikimas	Siektina reikšmė	Modulinių konstrukcijų iš organinių medžiagų gamybos įrengtoji galia
54	B.1.3. Spartesnė pastatų renovacija ir tvari urbanistinė aplinka – B.1.3.4. Parama pastatų renovacijai	Siektina reikšmė	Renovuotų daugiabučių namų plotas
55	ŠESD absorbcinių pajėgumų išlaikymas ir didinimas	Siektina reikšmė	Įsigyta miškų, pasižyminčių didele biologine įvairove
59	C.1.1. Valstybės informacinių technologijų valdymo pertvarka	Tarpinė reikšmė	Valstybės ir įstaigų valdomos sistemos perkeltos į mišriosios debesijos infrastruktūrą
60b	C.1.1a. Nacionalinio kibernetinio saugumo plėtra	Tarpinė reikšmė	Nacionalinės kibernetinio saugumo stebėsenos sistemos sukūrimas
60c	C.1.1a. Nacionalinio kibernetinio saugumo plėtra	Tarpinė reikšmė	Sukurta aparatinė ir programinė įranga, skirta kibernetiniams nusikaltimams tirti
61	C.1.1a. Nacionalinio kibernetinio saugumo plėtra	Siektina reikšmė	Kibernetinio saugumo mokymų užbaigimas.
63	C.1.1. Valstybės informacinių technologijų valdymo pertvarka	Siektina reikšmė	Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūra teikia IT paslaugas visoms valstybės institucijoms ir įstaigoms, įtrauktoms į Valstybės institucijų ir įstaigų, gaunančių centralizuotai teikiamas informacinių technologijų paslaugas, sąrašą.
66	C.1.2. Duomenų valdymas ir atvirieji duomenys	Siektina reikšmė	Informaciniai ištekliai integruoti į duomenų ežerą
73	C.1.3. Į klientą orientuotos paslaugos	Siektina reikšmė	Skaitmenizuotų naujų arba atnaujintų viešojo sektoriaus paslaugų teikimas
75	C.1.4. Technologiniai sprendimai versle ir kasdieniame gyvenime – C.1.4.1. Lietuvių kalbos technologinių ištekliai	Siektina reikšmė	Lietuvių kalbos išteklių, reikalingų DI sprendimams plėtoti, sukūrimas
77	C.1.4 Technologiniai sprendimai versle ir kasdieniame gyvenime – C.1.4.2. Kultūros išteklių skaitmenizacija	Tarpinė reikšmė	Prieinami kultūros ištekliai
82	C.1.4. Technologiniai sprendimai versle ir kasdieniame gyvenime – C.1.4.5. IRT kompetencijų centras	Siektina reikšmė	Pastatytas IRT mokslinių tyrimų ir plėtros centras ir sukurta mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros įranga
88	C.1.5. Žingsnis 5G link – C.1.5.2. Tolesnė sparčiojo ryšio tinklų statyba	Siektina reikšmė	Prieiga prie didelės spartos ryšio socialinę ir ekonominę pažangą skatinantiems subjektams
90	C.1.5. Žingsnis 5G link – C.1.5.3. Judumo inovacijos	Siektina reikšmė	Eksperimentinių judumo inovacijų skaitmeninių sprendimų sukūrimas
96	Šiuolaikiškas bendrasis lavinimas – pagrindas įgyti bazines kompetencijas D.1.1.3. Tūkstantmečio mokyklų programa	Siektina reikšmė	Patvirtintos ataskaitos
98	D.1.1. Šiuolaikiškas bendrasis lavinimas – pagrindas įgyti bazines kompetencijas D.1.1.4. Pedagogų mokymas	Siektina reikšmė	Mokymus baigusių arba magistro laipsnį įgijusių asmenų skaičius
100	D.1.1. Šiuolaikiškas bendrasis lavinimas – pagrindas įgyti bazines kompetencijas D.1.1.5. Remti įrangos, skirtos STEAM centrams ir mobiliosioms laboratorijoms, įsigijimą	Siektina reikšmė	Įsigyta įranga, skirta STEAM centrams ir mobiliosioms laboratorijoms
109	D.1.2. Suaugusiems skirta mokymosi visą gyvenimą IT sistema	Siektina reikšmė	Asmenys, kuriuos mokant naudota mokymosi visą gyvenimą IT sistema
113	D.1.4. Skaitmeninei transformacijai reikalingos kompetencijos, įgyjamos profesinio rengimo ir mokymo sistemoje D.1.4.1. Nacionalinė profesinio rengimo ir mokymo pažangos platforma	Siektina reikšmė	Užregistruotos naujos / atnaujintos profesinio mokymo programos
114	D.1.4. Skaitmeninei transformacijai reikalingos kompetencijos, įgyjamos profesinio rengimo ir mokymo sistemoje D.1.4.1. Nacionalinė profesinio rengimo ir mokymo pažangos platforma	Siektina reikšmė	Išduotų mokymo kursų baigimo pažymų skaičius
117	D.1.4. Skaitmeninei transformacijai reikalingos kompetencijos, įgyjamos profesinio rengimo ir mokymo sistemoje D.1.4.3. Pameistrystė ir mokymas	Siektina reikšmė	Išduotų mokymo kursų baigimo pažymėjimų skaičius
119	D.1.4. Skaitmeninei transformacijai reikalingos kompetencijos, įgyjamos profesinio rengimo ir mokymo sistemoje D.1.4.5. Daugiau galimybių bendrojo lavinimo įstaigų mokiniams mokytis pagal profesinio rengimo ir mokymo modulius	Siektina reikšmė	Mokiniai, priimti studijuoti pagal profesinio mokymo modulius ir profesinio mokymo programas nuo 9 klasės
123	E.1.1. Kokybiškas aukštasis mokslas ir stiprios mokslo ir studijų institucijos – E.1.1.2. Aukštojo mokslo tinklo efektyvumo didinimas, išgryninant universitetų ir kolegijų misijas	Siektina reikšmė	Kolegijų susijungimai
130	E.1.2. Efektyvus inovacijų politikos įgyvendinimas, didesnė inovacijų paklausa, parama startuolių ekosistemai ir žaliosios inovacijos – E.1.2.2. Didinti inovacijų paklausą ir paramą žaliosioms inovacijoms Lietuvoje	Tarpinė reikšmė	Konkursų būdu įsigytos novatoriškos prekės ar paslaugos ir remiami aplinką tausojantys produktai ar technologijų projektai ir „Pramonės laboratorijos 4.0“ projektai
131	E.1.2. Efektyvus inovacijų politikos įgyvendinimas, didesnė inovacijų paklausa, parama startuolių ekosistemai ir žaliosios inovacijos – E.1.2.3. Parama startuolių ekosistemai	Siektina reikšmė	Investicijas ar paslaugas gavusių fizinių ar juridinių asmenų skaičius
133	E.1.3. Bendros mokslo ir inovacijų misijos sumaniosios specializacijos srityse – E.1.3.2. Mokslinių tyrimų ir plėtros rėmimas	Siektina reikšmė	Dviejų mokslinių tyrimų ir plėtros centrų statybos darbai
134	E.1.3. Bendros mokslo ir inovacijų misijos sumaniosios specializacijos srityse – E.1.3.2. Mokslinių tyrimų ir plėtros rėmimas	Siektina reikšmė	Mokslinių tyrimų ir plėtros projektai, kuriems skirta finansinė parama.
136	E.1.3. Bendros mokslo ir inovacijų misijos sumaniosios specializacijos srityse – E.1.3.3. Paskatinti mokslo įstaigas ir verslą dalyvauti ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Europos horizontas“ ir kitose tarptautinio finansavimo programose	Siektina reikšmė	Finansinė parama skirta potencialių programos „Europos horizontas“ pareiškėjų projektams ir konsultacinėms paslaugoms
138	F.1.1. Veiksmingas viešasis sektorius – F.1.1.1. Viešojo sektoriaus žmogiškųjų išteklių valdymo modernizavimas	Tarpinė reikšmė	Viešojo sektoriaus žmogiškųjų išteklių valdymo modernizavimas
154a	F.1.3. Nacionalinio biudžeto ilgalaikis tvarumas ir skaidrumas – F.1.3.5. Nacionalinių plėtros įstaigų konsolidavimas	Tarpinė reikšmė	Investicijų politika
154b	F.1.3. Nacionalinio biudžeto ilgalaikis tvarumas ir skaidrumas – F.1.3.5. Nacionalinių plėtros įstaigų konsolidavimas	Tarpinė reikšmė	Kapitalo injekcija
161	F.1.4. Mokestinių prievolių vykdymo gerinimas – F.1.4.4. Mokesčius išmanantys būsimi mokesčių mokėtojai	Tarpinė reikšmė	Mokestinio raštingumo mokomoji medžiaga ir kampanija
165	F.1.6. Išmanusis mokesčių administravimas siekiant mažinti PVM atotrūkį – F.1.6.1. Naujų Valstybinei mokesčių inspekcijai skirtų duomenų analizės priemonių sukūrimas	Tarpinė reikšmė	Analitiniai modeliai ir IT sistemos funkcijos PVM atotrūkiui mažinti
167	F.1.6. Išmanusis mokesčių administravimas siekiant mažinti PVM atotrūkį – F.1.6.2. Valstybinės mokesčių inspekcijos ir kitų institucijų duomenų kokybės stebėsena	Tarpinė reikšmė	Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko aktų dėl metaduomenų bazių integravimo patvirtinimas ir priėmimas
176	F.1.7. Elektroninių dokumentų ekosistemos sukūrimas – F.1.7.2. 2 papriemonė. eFTI vartų prototipo sukūrimas	Tarpinė reikšmė	Technologinių sprendimų prototipo, suteikiančio prieigą prie įmonių valdomos krovinių vežimo informacijos naudojant eFTI duomenis, sukūrimas
178	F.1.8. Vienas langelis prievolėms valstybei sumokėti	Tarpinė reikšmė	Baudų ir ekonominių sankcijų sąsaja
187	G.1.2. Į klientą orientuotas užimtumo rėmimas – G.1.2.1. Užimtumo tarnybos veiklos procesų optimizavimas ir skaitmenizacija, užtikrinant sistemingą orientavimąsi į klientą	Tarpinė reikšmė	Užimtumo tarnybos skaitmeninė transformacija
189	G.1.2. Į klientą orientuotas užimtumo rėmimas – G.1.2.2. Užimtumo rėmimo priemonių apimties ir įvairovės didinimas	Tarpinė reikšmė	Bandomasis projektas verslumui remti
190	G.1.2. Į klientą orientuotas užimtumo rėmimas – G.1.2.2. Užimtumo rėmimo priemonių apimties ir įvairovės didinimas	Tarpinė reikšmė	Subsidijuojamo užimtumo priemone besinaudojantys asmenys
191	G.1.2. Į klientą orientuotas užimtumo rėmimas – G.1.2.2. Užimtumo rėmimo priemonių apimties ir įvairovės didinimas	Siektina reikšmė	Mokymai skaitmeninei ir kitai kvalifikacijai ir (arba) kompetencijoms įgyti
195	H.1.1. Spartesnė pastatų renovacija – H.1.1.1. Renovacijos paketų ir standartų atnaujinimas	Tarpinė reikšmė	Parodomųjų pastatų skydų ekologinės renovacijos parengiamasis darbas
196	H.1.1. Spartesnė pastatų renovacija H.1.1.2. Parama pastatų renovacijai (padidinta)	Siektina reikšmė	Renovuotų daugiabučių namų plotas
197	H.1.2. Parama netaršioms vidaus vandenų transporto priemonėms įsigyti	Tarpinė reikšmė	Elektrinio laivo ir elektrinio krano įsigijimas ir pristatymas
203	H.1.3. Elektros energijos gamybos iš AEI pajėgumų didinimas H.1.3.2. Parama AEI (saulės) elektrinių statybai	Siektina reikšmė	Naujų saulės energijos gamybos pajėgumų sukūrimas
		Paramos dalies suma	650 667 416 EUR

2.Paskola

3 straipsnio 2 dalyje nurodytų paramos dalių struktūra turi būti tokia:

2.1Pirma paramos dalis (paskolos parama)

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė / siektina reikšmė	Pavadinimas
58a	B.3.1. Žaliųjų finansinių produktų kūrimas	Tarpinė reikšmė	Žaliųjų finansų veiksmų plano patvirtinimas
137a	E.3.1. Paskolos įmonėms, skirtos žaliosioms ir didelės pridėtinės vertės technologijoms kurti siekiant pramonės plėtros	Tarpinė reikšmė	Gynybos ir saugumo pramonės plėtros 2023–2027 m. gairės
180a	F.3.1. Dažnesnis centralizuotų viešųjų pirkimų naudojimas	Tarpinė reikšmė	Sveikatos įstaigų ir agentūrų viešųjų pirkimų centralizavimo plano priėmimas
192	G.3.1. Socialinių ir užimtumo paslaugų kokybės gerinimas – G.3.1.1. Didesnis užimtumo, socialinių ir kitų paslaugų integravimas	Tarpinė reikšmė	Teisės aktų pakeitimai dėl Užimtumo tarnybos ir savivaldybių teikiamų prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų ir konsultacijų bedarbiams ir darbo rinkai besirengiantiems asmenims, kuriems kyla sunkumų įsidarbinti
194	G.3.1. Socialinių ir užimtumo paslaugų kokybės gerinimas – G.3.1.2. Socialinių darbuotojų kompetencijų stiprinimas	Tarpinė reikšmė	Socialinių paslaugų srities darbuotojų kompetencijų tobulinimo centro įsteigimas
		Paramos dalies suma	387 918 090 EUR