1.Įvadas. Kodėl Europos Sąjungai reikia trąšų veiksmų plano?

Trąšos yra labai svarbios žemės ūkio našumui, ūkių gyvybingumui ir apsirūpinimo maistu saugumui. Jos aprūpina augalus pagrindinėmis maisto medžiagomis (azotu (N), fosforu (P) ir kaliu (K)), kurios yra labai svarbios kultūrinių augalų augimui, augalų sveikatai, derliui ir produktų kokybei. Pasaulinė maisto gamyba yra labai priklausoma nuo trąšų.

Antrą kartą per mažiau nei penkerius metus pasaulyje ir Europoje stebimas staigus mineralinių trąšų kainų šuolis. 2022 m. Komisija pateikė komunikatą „Trąšų pakankamumo ir įperkamumo užtikrinimas“ 1 (toliau – 2022 m. komunikatas), kuriame pristatytos neatidėliotinos priemonės trąšų pakankamumui ir įperkamumui užtikrinti. Užsitęsusi tuometinė aukštų kainų tendencija ir struktūriniai sunkumai paskatino Komisiją komunikate „ResourceEU“ 2 paskelbti apie trąšų veiksmų planą. Juo siekiama padėti užtikrinti ES viduje gaminamų trąšų prieinamumą ir įperkamumą, o jame pasiūlyti veiksmai turėtų sudaryti sąlygas pereiti prie perdirbtų maisto medžiagų ir kitų alternatyvų. Struktūrinis ES pažeidžiamumas trąšų tiekimo srityje tapo dar akivaizdesnis prasidėjus krizei Artimuosiuose Rytuose.

Tam, kad apsirūpintų trąšomis, kol kas Europos Sąjungai tenka kliautis importu: importuojama didelė dalis neorganinių trąšų ir jų žaliavų (gamtinių dujų, amoniako, fosforito) 3 . Kartu didelį energijos kainų spaudimą tenka atlaikyti vietos produkcijai, ypač azoto trąšoms, kurių gamybai gamtinės dujos naudojamos ir kaip žaliava, ir kaip pagrindinis energijos šaltinis. Be to, didelis šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis, išmetamas gaminant trąšas, ir didelė priklausomybė nuo importuojamo iškastinio kuro lemia būtinybę mažinti trąšų gamybos priklausomybę nuo iškastinio kuro, o kartu užtikrinti, kad nekiltų pavojus apsirūpinimo maistu saugumui ir ūkininkų finansiniams pajėgumams.

ES trąšų strategijos sėkmei garantuoti reikia glaudaus sektoriaus atstovų ir ūkininkų bendradarbiavimo ir skaidrios vertės grandinės: būtina užtikrinti ūkininkų ir trąšų sektoriaus konkurencingumą bei ES strateginį savarankiškumą ir padėti siekti ES klimato ir aplinkos tikslų. Neseniai paskelbtame komunikate „AccelerateEU“ 4 pateikiama rekomendacijų dėl ES ir valstybių narių veiksmų, kurie padėtų spręsti energijos kainų poveikio (daugiausia neatidėliotino) trąšoms ir žemės ūkiui problemą vidutinės trukmės laikotarpiu. Veiksmų plane bus pateiktas išsamesnis bendradarbiaujant su trąšų gamintojais ir ūkininkais vykdytinų veiksmų rinkinys. Jis padės siekti įvairių pagalbinių tikslų, susijusių su prieinamumu ir įperkamumu, strateginiu savarankiškumu ir atsparumu, skaidrumu ir dialogu.

2.Aplinkybės ir iššūkiai

2.1. Augančios išlaidos – ES ūkininkavimo konkurencingumui kenkiantis veiksnys

Su trąšomis susijusios išlaidos daro tiesioginį poveikį maisto produktų gamybai, nes šios kategorijos išlaidos yra vienos iš didžiausių išlaidų, kurias tenka patirti ūkininkams 5 . Ypač dideles sumas trąšoms savo ūkių sąskaitose skiria lauko kultūrinius augalus auginantys ūkininkai 6 . Paskutinį 2025 m. ketvirtį ES ūkininkų išlaidos trąšoms vis dar buvo 62 % didesnės už 2020 m. lygį (iki ankstesnio kainų šuolio). Pirmaisiais 2026 m. mėnesiais ES viduje gaminamų trąšų, visų pirma azoto trąšų, kainos smarkiai išaugo. Tokią tendenciją lėmė pasaulinė paklausa, prekyba ir geopolitiniai veiksniai. 2026 m. balandžio mėn. bendros azoto trąšų kainos Europos Sąjungoje dar padidėjo 40 %, palyginti su 2025 m. gruodžio mėn. lygiu.

Dėl trąšų kainų augimo ūkininkai gali būti priversti naudoti mažiau trąšų, o tai sukeltų akivaizdų kokybės suprastėjimo ir derliaus sumažėjimo pavojų. Kita galima pasekmė – sumažėjęs ūkininkų dirbamas plotas – paveiktų ES gamybą. Be to, ūkininkai galėtų nuspręsti teikti pirmenybę trumpalaikei gamybai: užuot rinkęsi fosforo ir kalio trąšas jie naudotų daugiau azoto trąšų, o tai gali turėti ilgalaikių pasekmių dirvožemio derlingumui.

2.2. Sektoriaus iššūkiai

ES trąšų sektoriaus išlaidų struktūroje dominuoja energija, o gamtinės dujos sudaro 70–80 % azoto trąšų gamybos išlaidų. ES yra priklausoma nuo gamtinių dujų importo, ir vietoje pagamintos azoto trąšų produkcijos nepakanka savarankiškam apsirūpinimui. Be to, užklupus energetikos krizei, apsirūpinimo savarankiškumas sumažėjo. Taip yra dėl to, kad Europoje gaminamas amoniakas užima viršutinę poziciją pasaulinės gamybos sąnaudų kreivėje. Fosforo ir kalio trąšoms gaminti reikalingos daugiausia iškastinės žaliavos.

Neslopstanti aukštų gamybos išteklių kainų tendencija kelia deindustrializacijos Europos Sąjungoje pavojų, tačiau vidaus gamybos pajėgumai Europos Sąjungai yra strategiškai svarbūs. Pastaraisiais metais ES amoniako gamybos nuosmukis įgavo pagreitį: nuo 2023 m. veiklą galutinai nutraukė trąšų gamyklos, kurioms teko 9 % ES gamybos pajėgumo. Kelios trąšų gamybos įmonės Europoje yra neaktyvios arba nutraukusios veiklą. Sudėtingą padėtį dar labiau apsunkina tai, kad trąšų sektoriui būdinga didelė ŠESD tarša 7 : tam, kad jis pereitų prie mažo anglies dioksido pėdsako gamybos, reikia didelių investicijų, kurias sutelkti ES įmonėms sunku dėl jų pelningumui kenkiančių veiksnių – didelių su gamybos ištekliais susijusių sąnaudų, pasaulinio nepastovumo ir vienodų konkurencijos sąlygų nebuvimo.

Dekarbonizacijos ir ūkininkavimo sistemose naudojamų maisto medžiagų žiediškumo didinimo ES strategija siekiama mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, tačiau tokios permainos įmanomos tik įveikus dideles kliūtis. Žaliajam amoniakui, gaminamam naudojant elektrolizės būdu iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintą vandenilį, dar reikia didelių investicijų. Tokio amoniako gamybos sąnaudos yra didesnės nei iškastiniu kuru grindžiamų alternatyvų. Tas pats pasakytina ir apie mėlynąjį amoniaką, gaminamą naudojant anglies dioksido surinkimo ir saugojimo procesus, ir biožaliavines azoto trąšas. Be to, biožaliavinių trąšų sektoriui būdingos reguliavimo kliūtys ir su patekimu į rinką susijusios kliūtys, tarp kurių – ilgos patvirtinimo procedūros ir reguliavimo kliūtys, susijusios su iš atliekų gaunamomis žaliavomis, taip pat nevienodas naudojimo mastas valstybėse narėse.

2.3. Trąšų rinkos kintamumas

·Didelis pasaulinių trąšų rinkų kintamumas

Dėl neteisėto Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą sutriko trąšų tiekimas, o tai prisidėjo prie spaudimo didinti kainas. 2025 m. birželio 20 d. Komisija ėmėsi atitinkamų tarifinio reguliavimo priemonių, kad sumažintų Sąjungos ekonominę priklausomybę nuo visų azoto trąšų importo iš Rusijos Federacijos ir Baltarusijos. Ši priemonė buvo būtina siekiant sumažinti ES strateginę priklausomybę nuo Rusijos.

Be to, dėl neseniai pratęsto galutinių antidempingo muitų taikymo karbamido amonio nitrato importui iš Rusijos Federacijos, JAV ir Trinidado ir Tobago tiekimas yra dar labiau apribotas, nors tokia priemonė buvo būtina siekiant apsaugoti ES trąšų sektorių nuo įsisenėjusios nesąžiningos konkurencijos. 2025 m. gruodžio mėn., prieš pradedant taikyti pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą (PADKM) 8 , rinkos lūkesčiai dėl būsimų importo sąlygų kartu su kitais veiksniais paskatino azoto trąšų kainų kilimą.

2026 m. vasario 28 d. prasidėjusi karinė eskalacija Artimuosiuose Rytuose paveikė regioną, kuris atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant pasaulinį tiekimą: iš to regiono eksportuojama produkcija (visų pirma amoniakas ir karbamidas) sudaro 20–30 % pasaulio mastu eksportuojamo kiekio, be to, jis aprūpina fosforo trąšoms gaminti naudojama siera. 2026 m. balandžio mėn. vidutinės azoto trąšų kainos smarkiai išaugo (maždaug 40 procentinių punktų), palyginti su 2026 m. vasario mėn. (ir maždaug 70 % viršija 2024 m. vidurkį). Poveikis padarytas ir fosforo trąšų kainoms.

1 diagrama. Trąšų kainų raida ir santykis su grūdų kainomis. Didesnis trąšų ir grūdų kainų santykis rodo mažesnį trąšų įperkamumą

Pasaulio mastu labiausiai nukentėjo trąšas pasaulinėje rinkoje perkančios mažų ir vidutinių pajamų šalys, visų pirma Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos šalys, tradiciškai perkančios azoto trąšas iš Artimųjų Rytų. Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) prognozuoja, kad užsitęsus laivybos Hormūzo sąsiauryje trikdžiams rizika labai išaugs, o tai turės įtakos sprendimams dėl sodinimo 2026 ir vėlesniais metais 9 . Kelios šalys (Jungtinės Valstijos, Indija, Kinija, Meksika, Rusija) ėmėsi priemonių susidariusiai padėčiai taisyti: jos naudoja strateginius rezervus, taiko eksporto apribojimus ir viršutines kainų ribas ūkininkams arba šalina importo kliūtis. Kyla pavojus pasaulinei rinkos pusiausvyrai ir apsirūpinimo maistu saugumui.

·Būtinybė turėti skaidrią, efektyvią ir geriau išplėtotą ES tiekimo grandinę

Palyginti su kitomis rinkomis, ES trąšų rinkai būdinga asimetrija, susiskaidymas, skaidrumo trūkumas ir palyginti koncentruota gamyba. Net ir tais atvejais, kai ūkininkai bendrai perka žaliavas gamintojų organizacijose, derybinės galios ir galimybių gauti informacijos grandinėje asimetrija išlieka. Visų pirma trūksta viešai prieinamų tikralaikių kainodaros duomenų ir su rinka susijusios bendros informacijos apie esamą pasiūlą ir paklausą.

ES neturi bendrosios trąšų rinkos. Pagal Tręšiamųjų produktų reglamentą (TPR 10 ) trąšos Europos Sąjungoje laisvai juda kaip CE ženklu pažymėti produktai. Tačiau TPR reglamentas grindžiamas neprivalomo suderinimo modeliu: nacionalinės trąšų rinkos veikia lygiagrečiai su bendrąja rinka. Tokį modelį, kuris taikomas nuo 2003 m. ir atnaujintas 2019 m., gamintojai vertina teigiamai, nes, vadovaujantis tuo modeliu, pagal nacionalinės teisės aktus leidžiama taikyti nacionalines atliekų nelaikymo atliekomis taisykles ir nacionalines šalutinių gyvūninių produktų naudojimo priemones, be to, jis suteikia ūkininkams galimybę įsigyti įvairesnių tręšiamųjų produktų. Tačiau dėl tokio modelio taikymo kartu ribojamos galimybės įsigyti tręšiamųjų produktų tarpvalstybiniu mastu bendrojoje rinkoje. Dar didesnis bendrosios rinkos susiskaidymas stebimas mažo anglies dioksido pėdsako mineralinių trąšų ir biožaliavinių (organinių) trąšų segmente: papildomų kliūčių kyla dėl mažesnės produktų standartizacijos ir sudėtingos reglamentavimo aplinkos.

2022 m. Komisija įsteigė Trąšų rinkos stebėjimo centrą 11 . Jis padėjo padidinti rinkos skaidrumą, visų pirma skelbdamas naujausius duomenis apie mineralinių trąšų kainas ir prekybą jomis Europos Sąjungoje. Tačiau padaryta pažanga yra nepakankama, kad pirkimo procesas ūkininkams būtų visiškai aiškus ir nuspėjamas.

3.Tikslai

Šiuo veiksmų planu tęsiami anksčiau pradėti darbai, atsižvelgiant į tai, kad reikia skubiau spręsti su geopolitika, prekybos ir žiedinės ekonomikos politika susijusius klausimus. Trąšų veiksmų planas atliepia bendruosius ES konkurencingumo, strateginio savarankiškumo, apsirūpinimo maistu saugumo, tvarumo ir poveikio klimatui neutralumo tikslus ir apima visus vertės grandinės etapus – nuo ES trąšų sektoriuje vykdomos gamybos veiklos iki galutinio trąšų naudojimo ES ūkiuose, atsižvelgiant į tai, kad tiek gamyba, tiek galutinis naudojimas yra priklausomi nuo tarptautinių gamybos išteklių rinkų dinamikos. Atsakomosios priemonės turi apimti visą vertės grandinę – nuo pasiūlos iki paklausos.

Veiksmų planu siekiama sukurti trąšų gamintojų ir ūkininkų partnerystę: sutelkus visus ES ir nacionalinio lygmens subjektus įgyvendinti trumpalaikius veiksmus įperkamumui ir tiekimo saugumui remti. Šis į platesnę vidutinės trukmės ir ilgalaikę perspektyvą orientuotas planas turėtų padėti remti vidaus gamybą, skatinti efektyvesnį bei tvaresnį maisto medžiagų naudojimą ir perėjimą prie mažo anglies dioksido pėdsako ir žiedinių trąšų.

Trąšų veiksmų planu siekiama trijų vienas kitą papildančių tikslų:

1.padidinti trąšų pakankamumą ir įperkamumą trumpuoju laikotarpiu;

2.didinti ES atvirą strateginį savarankiškumą ir atsparumą stiprinant vidaus gamybą, įvairinant tiekimą, užtikrinant tvarų maisto medžiagų valdymą ir spartinant perėjimą prie priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo;

3.didinti skaidrumą ir dialogą visoje trąšų tiekimo grandinėje.

4.Pagrindinės veiklos sritys

Šiems tikslams pasiekti veiksmų plane siūloma taikyti dviejų rūšių priemones: trumpalaikes priemones – kaip atsaką į staigų geopolitinį sukrėtimą, dėl kurio mažėja trąšų prieinamumas ir įperkamumas Europos ūkininkams, ir ilgalaikes priemones, kuriomis skatinama struktūrinė Europos trąšų vertės grandinės ir maisto medžiagų naudojimo pertvarka.

Trumpalaikiam įperkamumui ir prieinamumui užtikrinti skirtos priemonės bus atspirties taškas vykdant ilgesnės trukmės veiklą.

4.1. Ūkininkų galimybių gauti įperkamų trąšų gerinimas. Trumpalaikiai veiksmai

Susiklosčius sunkioms ekonominėms aplinkybėms, per artimiausias savaites ir mėnesius Europos ūkininkams teks priimti sudėtingus sprendimus, susijusius su kitu sėjos sezonu ruošiantis 2027 m. derliaus nuėmimui. Todėl būtina imtis neatidėliotinų priemonių. Siekiant sumažinti trąšų gamybos sąnaudoms ir kainoms daromą spaudimą ir užtikrinti tiekimą ūkininkams ir vietos trąšų pramonei, siūlomos toliau nurodytos trumpalaikės priemonės.

Siekiant nedelsiant užtikrinti likvidumą ir paremti žemės ūkio gamybą, būtina teikti tikslinę išskirtinę paramą labiausiai nukentėjusiems Europos ūkininkams, t. y. taikyti esamas krizių valdymo priemones pagal bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP). Kad suteiktų ūkininkams skubią pagalbą, Komisija greitu laiku pasiūlys padidinti žemės ūkio rezervą – skirti jam didelę iš ES biudžeto lėšų finansuojamą sumą.

Komisija, siekdama užtikrinti nuspėjamumą ir stabilumą bei palengvinti bendradarbiavimą visoje vertės grandinėje, inicijuos ES trąšų vertės grandinės partnerystę, vienijančią trąšų gamintojus, ūkininkus, kitus susijusius suinteresuotuosius subjektus ir valstybes nares. Tokia partneryste būtų siekiama: i) užtikrinti, kad ES ūkininkams būtų prieinamos ir įperkamos vietoje pagamintos trąšos; ii) didinti nuspėjamumą tiek gamintojams, tiek naudotojams; iii) remti ES trąšų sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, atsižvelgiant į ES energetikos ir klimato tikslus. Inicijuota partnerystė bus įgyvendinama rengiant politinio dialogo posėdžius. Siekiant užtikrinti, kad per tokius posėdžius ir bet kokių rezultatų atžvilgiu būtų laikomasi ES konkurencijos taisyklių, bus įdiegtos tinkamos apsaugos priemonės.

2026 m. balandžio 29 d. Komisija priėmė laikinąją valstybės pagalbos sistemą 12 . Ši sistema papildo galiojančias valstybės pagalbos taisykles, o jos paskirtis – spręsti Artimųjų Rytų krizės poveikio labiausiai nukentėjusiems sektoriams problemą. Valstybės narės, taikydamos tą laikinąją sistemą, galės remti pirminės žemės ūkio produktų gamybos veiklą vykdančias įmones, tiesiogiai ar netiesiogiai nukentėjusias nuo krizės Artimuosiuose Rytuose. Tai padės sušvelninti itin staigaus degalų ir trąšų kainų šuolio pasekmes.

Papildomos trumpalaikės pagalbos skyrimo tikslais Komisija pateiks tikslinį BŽŪP teisės aktų rinkinį, kuris padės valstybėms narėms visapusiškai pasinaudoti parama, teikiama pagal jų dabartinius BŽŪP strateginius planus. Komisija:

·pasiūlys pagal esamą BŽŪP teisės aktų rinkinį taikytiną priemonę, pagal kurią prireikus būtų teikiama likvidumo parama ūkininkams, ir pasiūlys užtikrinti lankstesnes išankstines išmokas paramos gavėjams, kad šiomis išskirtinėmis aplinkybėmis ūkininkai galėtų toliau vykdyti savo finansinius įsipareigojimus bankams ir žaliavų tiekėjams;

·rekomenduos valstybėms narėms pagal savo BŽŪP strateginius planus parengti ir finansuoti naują arba pritaikyti esamą ekologinę sistemą arba agrarinės aplinkosaugos ir klimato priemonę, kad būtų padidintas tręšimo efektyvumas, skatinamas tvarus perdirbtų maisto medžiagų naudojimas ir didinamas ūkių atsparumas, be kita ko, kai tinkama, perprogramuojant ir rengiant specialias intervencines priemones;

·rekomenduos valstybėms narėms, neviršijant esamų BŽŪP paketų, padidinti finansavimą investicinėms priemonėms, kuriomis remiamas efektyvesnis ir tvaresnis trąšų naudojimas (pvz., ekologiniam ūkininkavimui, tiksliajam ūkininkavimui ir kt.).

Šie pasiūlymai sudarytų sąlygas valstybėms narėms iki dabartinio laikotarpio pabaigos (2027 m.) suteikti skubią išskirtinę pagalbą ir užtikrinti, kad BŽŪP lėšos būtų veiksmingai naudojamos ūkininkams remti dabartinės krizės sąlygomis.

Komisija taip pat parengs valstybėms narėms skirtą informacinį paketą, kuriame bus pateikta susisteminta informacija apie ūkininkams prieinamas priemones, ir išplatins jį ir atitinkamus žinių išteklius per ES BŽŪP tinklą 13 ir specialiame leidinyje apie programos „Europos horizontas“ mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatus, susijusius su biožaliavinėmis trąšomis.

Valstybės narės, vadovaudamosi komunikatu „Energetikos sąjungos iniciatyva „AccelerateEU“. Veiksmų spartinimas siekiant įperkamos ir saugios energijos“ 14 , turi galimybę esamų fondų, visų pirma sanglaudos fondų, lėšomis remti tvarią biodujų ir biometano gamybą ir kartu paspartinti atitinkamų priemonių, kurios jau įtrauktos į jų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, įgyvendinimą. Parama gali būti skiriama ūkių ir bendradarbiavimo projektams, esamų gamyklų pertvarkai, likusių kliūčių išduodant leidimus naujoms gamykloms šalinimui, degazuotojo substrato tvarkymui ir tvarių žaliavų transportavimui tarp regionų. Biodujos gali sumažinti energetinę priklausomybę ir priklausomybę nuo maisto medžiagų, padėti ūkininkams gauti papildomų pajamų, kurti vietos vertę kaimo vietovėse ir didinti atsparumą taikant žiedinius energetikos ir perdirbtų maisto medžiagų sprendinius.

Be to, kaip numatyta komunikate „AccelerateEU“, valstybės narės turi galimybę rengti tikslines, savalaikes ir laikinas priemones (pavyzdžiui, kainų intervenciją, pajamų rėmimo schemas ir mokesčių paskatas), kuriomis remiami energijai imlūs pramonės sektoriai ir kartu išsaugoma paskata taupyti energiją ir mažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro. Tokios priemonės galėtų padėti stabilizuoti trąšų gamintojų energijos sąnaudas. Jie turėtų galimybę ir toliau vietoje gaminti įperkamas trąšas, didinti sektoriaus konkurencingumą ir plačiau diegti žiedines ir biožaliavines medžiagas kaip alternatyvias žaliavas. Tai dera su Komisijos planuojamais veiksmais – ji ketina nustatyti Europos pajėgumus ir, bendradarbiaudama su sektoriaus atstovais, šalinti trumpalaikes diegimo kliūtis.

Siekdama pasirengti toliau aprašytoms labiau struktūrinio pobūdžio priemonėms, Komisija apsvarstys trumpalaikius veiksmus, kuriais būtų sudarytos palankesnės sąlygos naudoti degazuotuosius substratus, o vienas iš tokių veiksmų – pasiūlymas dėl apribotos bandomosios reglamentavimo aplinkos ir tokios aplinkos sukūrimas.

Komisija reguliariai stebės pokyčius Europos ir pasaulio trąšų rinkose ir yra pasirengusi apsvarstyti papildomas prekybos priemones, jei tai bus teisiškai ir ekonomiškai pagrįsta ir būtina dėl rinkos sąlygų. Tokios priemonės pagerintų galimybes gauti trąšų iš įvairesnių tiekėjų, o kartu būtų atsižvelgta į vidaus gamintojų ir nuo trąšų importo priklausomų pažeidžiamų valstybių padėtį. Viena iš tokių priemonių galėtų būti trąšų produktų, kuriems būtų taikomas laikinas didžiausio palankumo režimo muitų taikymo sustabdymas 15 , kurį jau pasiūlė Komisija, sąrašo išplėtimas.

Komisija gali prašyti Tarybos aktyvuoti Vidaus rinkos veikimo užtikrinimo ekstremaliomis sąlygomis ir atsparumo didinimo aktą 16 (IMERA) budrumo arba ekstremaliosios situacijos režimu, priklausomai nuo rinkos pokyčių. Tam reikėtų trąšas ir jų gamybai reikalingas žaliavas priskirti prie kilus krizei svarbių prekių, nes taip būtų sudarytos sąlygos taikyti, pavyzdžiui, sustiprintą stebėseną, Komisijos valstybių narių vardu vykdomus viešuosius pirkimus, tikslinius informacijos prašymus, pirmenybinius prašymus, spartesnį patvirtinimą ir gamybos pajėgumų didinimo priemones, o kartu būtų išlaikytas laisvas trąšų judėjimas bendrojoje rinkoje.

Jei trąšų prieinamumas ir įperkamumas dar labiau sumažėtų, Komisija svarstytų kitas priemones, kurios galėtų būti laikino pobūdžio.

Be to, Komisija, skubiai reaguodama į susiklosčiusią situaciją, jau ėmėsi tam tikrų tikslinių veiksmų arba apie juos pranešė.

·Kalbant apie prekybos priemones, 2026 m. vasario 20 d. Komisija priėmė pasiūlymą dėl Tarybos reglamento 17 , kuriuo vieniems metams sustabdomas Bendrojo muitų tarifo muitų taikymas amoniakui, karbamidui ir tam tikroms kitoms azoto trąšoms ir trąšų mišiniams iš kitų šalių nei Rusija ir Baltarusija, nustatant muitais neapmokestinamas tarifines kvotas. Priimta priemonė sustiprins ES žemės ūkio maisto produktų sektorių ir sumažins ūkininkų ir trąšų sektoriaus išlaidas, nes nereikės mokėti apie 60 mln. EUR importo muitų.

·Nors pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (PADKM) diegiamas palaipsniui, Komisija nustatė numatytųjų verčių apskaičiavimą reglamentuojančių standartinių taisyklių taikymo išimtį: trąšų atveju PADKM numatytosioms vertėms taikomas fiksuotas 1 % priedas, kuris yra daug mažesnis nei kitoms PADKM prekėms taikomi priedai (10 % – 2026 m., 20 % – 2027 m. ir 30 % – 2028 m.). Komisija ne vėliau kaip iki 2027 m. gruodžio mėn. atliks numatytųjų verčių peržiūrą. Komisija taip pat paskelbė įgyvendinimo aktą dėl korekcijos pagal nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičių. Šis ir kiti įgyvendinimo ir deleguotieji aktai, reikalingi PADKM galutiniam laikotarpiui pradėti, buvo paskelbti 2025 m. pabaigoje. Šios taisyklės importuotojams suteikia reikiamą aiškumą, kad jie galėtų įvertinti PADKM jiems daromą poveikį 18 . Komisija taip pat skatina didinti tikrintojų skaičių, kad būtų lengviau deklaruoti faktines vertes, todėl tikėtina, kad PADKM įpareigojimas bus mažesnis, palyginti su numatytųjų verčių naudojimu.

·2026 m. balandžio 22 d. Komisija pristatė savo energetikos srities komunikatą „Energetikos sąjungos iniciatyva „AccelerateEU“. Veiksmų spartinimas siekiant įperkamos ir saugios energijos“, kuriuo siekiama nedelsiant apsaugoti pažeidžiamus sektorius nuo didelių energijos kainų ir ilgainiui struktūriškai sumažinti energijos kainas ir suteikti pagalbą įmonėms. Komunikate pripažįstamas su trąšomis susijusios padėties specifiškumas ir pažymima žiedinių sprendimų, perdirbtų maisto medžiagų ir neišnaudoto biodujų ir biometano potencialo svarba.

·Komisija pritaria raginimams koordinuoti veiksmus tarptautiniu lygmeniu (be kita ko, G7 ir G20 forumuose) ir taip sudaryti palankesnes sąlygas nukreipti tiekimą kitais maršrutais (pavyzdžiui, naudotis alternatyviais prekybos koridoriais), didinti rinkos skaidrumą ir užtikrinti tinkamą tiekimo grandinių veikimą, išlaikyti atvirą prekybą, vengti nepagrįstų maisto ir pagrindinių žemės ūkio išteklių (kaip antai trąšų) eksporto apribojimų ir kartu didinti pasaulinį apsirūpinimo maistu saugumą.

4.2. Strateginio savarankiškumo ir atsparumo stiprinimas vidutinės trukmės laikotarpiu: vidaus gamybos stiprinimas, priklausomybės mažinimas ir spartesnis perėjimas prie dekarbonizuotų, mažo anglies dioksido pėdsako ir žiedinių trąšų

Ilgesnio laikotarpio struktūrinės priemonės grindžiamos dar 2022 m. komunikate išdėstytu požiūriu, kuriuo užtikrinama, kad tiekimo saugumo, apsirūpinimo maistu saugumo, strateginio savarankiškumo, pramonės konkurencingumo ir tvarumo tikslų būtų siekiama vienu metu.

Prieinamumo ir įperkamumo rėmimo veiksmai

Norint sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro žaliavų, padidinti atsparumą išorės sukrėtimams ir vystyti ES vidaus pramonę, reikia turėti pakankamai gamybos pajėgumų, vykdyti tvaresnę mineralinių trąšų gamybą ir plačiau diegti alternatyvas, grindžiamas mažo anglies dioksido pėdsako, žiediniais, perdirbtais ir biožaliaviniais maisto medžiagų šaltiniais.

4.2.1. Pramonė, tiekimas ir pasirengimas

Pasitelkdama ES trąšų vertės grandinės partnerystę, Komisija intensyvins dialogą, kad nustatytų galimybes stiprinti ir didinti gamybos pajėgumus, šalinti su energija susijusius suvaržymus, užtikrinti prieigą prie pagrindinių žaliavų ir žaliavinių medžiagų, šalinti veiklos kliūtis ir didinti konkurencingumą.

Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba, bendradarbiaudamos su šalimis partnerėmis, ypatingą dėmesį skirs tam, kad būtų skatinamas amoniako, karbamido ir kitų atitinkamų trąšų bei žaliavų tiekimo įvairinimas tiek ES, tiek jos šalims partnerėms, laikantis Sąjungos prekybos politikos ir sankcijų režimo ir kartu išsaugant atsparią vidaus gamybos bazę. Siekdama įvairinti tiekimą, Komisija apsvarstys galimybes, pasitelkiant abipusiškai naudingas partnerystes ir vadovaujantis, pavyzdžiui, strategija „Global Gateway“ 19 ir Europos komandos principu 20 , investuoti šalyse partnerėse į amoniako ir biologinių organinių trąšų gamybą, kad būtų galima aprūpinti vietos, regionines ir ES rinkas, esančias nustatytų koridorių zonose, kuriose įrengta patikima transporto, logistikos ir sandėliavimo infrastruktūra. Kalbant apie žaliąjį amoniaką, kaip gerus pavyzdžius verta paminėti potencialius arba jau vykdomus Europos komandos principu grindžiamus investicinius projektus, susijusius su vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamyba trečiosiose valstybėse (pavyzdžiui, Namibijoje ar Paragvajuje), taip pat bendradarbiavimo su Ukraina biometano srityje potencialą. Todėl labai svarbu glaudžiau bendradarbiauti su mūsų partneriais naudojantis visomis prieinamomis priemonėmis, pavyzdžiui, visapusiškomis partnerystėmis, taip pat regioniniais ir daugiašaliais forumais. Kartu su pietinėmis kaimyninėmis šalimis ir Persijos įlankos šalimis partnerėmis, visų pirma prie Viduržemio jūros regiono pakto prisijungusiomis šalimis, taip pat galima sukurti konkrečių trumpalaikių galimybių.

Komisija atliks vertinimą ir jo pagrindu vertins ir mažins riziką, susijusią su ES prieiga prie kalio ir fosfato, taip pat fosforo ir kalio trąšų. Pavyzdžiui, bus išsaugomi arba didinami vidaus gamybos pajėgumai, užtikrinamas importo įvairinimas, tenkinami modernizavimo poreikiai ir atsižvelgiama į aplinkosaugos aspektus, prireikus atliekant atitinkamus reglamentavimo pakeitimus.

Komisija įvertins atsargų kaupimo ir kitas galimas pasirengimo priemones, skirtas pagrindinėms trąšoms ir žaliavoms. Jos apims sezonines arba minimalias atsargas ir, kai tinkama, bendrus viešuosius pirkimus ar kitas priemones, kurios padėtų padidinti atsparumą išorės sukrėtimams ir stabilizuoti kainų kintamumą. Šis darbas padės atitinkamai keistis informacija apie ES materialinį pasirengimą ES atsargų kaupimo tinkle, sukurtame pagal ES atsargų kaupimo strategiją 21 , kitus ES pasirengimo krizėms pagrindinius veiksmus, IMERA priemonių rinkinį ir duomenų apie atsargas rinkimą naudojant toliau siūlomas rinkos skaidrumo priemones. Bus visapusiškai atsižvelgiama į subsidiarumą, saugojimo ir saugos apribojimus, galimą poveikį kainoms ir nuo importo priklausomoms pažeidžiamoms trečiosioms valstybėms, taip pat į suderinamumą su horizontaliosiomis pasirengimo priemonėmis.

4.2.2. Žiediškumas, rinkos integracija ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas

Tai, kad dar esama galimybių padidinti maisto medžiagų naudojimo efektyvumą ir ES ūkininkavimo žiediškumą, yra akivaizdu. Abu tikslai – sukurti uždarojo ciklo maisto medžiagų naudojimo sistemą ir kartu išlaikyti vidaus gamybą – yra pasiekiami ir duotų naudos: sumažėtų išlaidos ir taršos rizika, ištekliai būtų naudojami efektyviau ir būtų užtikrintas tiekimo saugumas.

Komisija rems organinių trąšų ir tradicinių neorganinių trąšų alternatyvų, visų pirma biožaliavinių trąšų, kūrimą ir naudojimą: skatins taikyti maisto medžiagų grąžinamąjį perdirbimą, fosforo ir azoto regeneravimą, biometano ir biodujų gamybos procesus, degazuotojo substrato valorizaciją, dumblių biomasės valorizaciją, mikrobiologinius sprendinius ir kitas novatoriškas technologijas. Šis darbas bus grindžiamas bioekonomikos strategija 22 , Komunalinių nuotekų valymo direktyvos 23 įgyvendinimu ir susijusiomis žiedinės ekonomikos iniciatyvomis, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes regeneruotų maisto medžiagų gamybos ir saugaus naudojimo sąlygas, taip pat valorizuoti liekanas, atliekas ir šalutinius produktus visose vertės grandinėse, įskaitant žemės ūkį, miškininkystę, akvakultūrą ir žvejybą. Be to, šiuo metu atliekamas atitinkamų priemonių vertinimas, susijęs su būsimu Žiedinės ekonomikos aktu.

Naujausioje bioekonomikos strategijoje biožaliavinių trąšų, kurios yra tradicinių mineralinių trąšų pakaitalai, rinka laikoma viena iš eksperimentinių rinkų. Komisija apsvarstys galimybes aiškiai apibrėžti tokias trąšas. Kartu su reguliavimo ar rinkos kliūčių pašalinimu tokios apibrėžties parengimas bus būtinas pirmas žingsnis įgyvendinant toliau aprašytas priemones, kurių paskirtis – sukurti eksperimentines tokių produktų rinkas. Siekdama paspartinti perėjimą nuo naudojant iškastinį kurą gaminamų tręšiamųjų produktų prie žiedinių ir biožaliavinių alternatyvų, Komisija, atsižvelgdama į Ypatingos svarbos cheminių medžiagų aljanso rekomendacijas, pasiūlys priemonių biožaliavinių tręšiamųjų produktų, įskaitant biostimuliatorius, konkurencingumui ir naudojimui didinti.

Pasiūlyme dėl Antrojo biotechnologijų akto bus numatyta, kad Komisija parengs priemones, kurios bus naudojamos eksperimentinėms biožaliavinių tręšiamųjų produktų rinkoms kurti. Tokios rūšies eksperimentinių rinkų kūrimo tikslas – padidinti ekonominį tokių gamybos procesų pagrįstumą ir ilgainiui pasiekti, kad atitinkami produktai taptų įperkamesni. Be kita ko, bus nustatyti minimalūs mažo anglies dioksido pėdsako ir (arba) biologinės kilmės medžiagų įmaišymo reikalavimai ir (arba) kiti paklausos valdymo mechanizmai, pavyzdžiui, savanoriškos ir privalomos ženklinimo sistemos.

Kalbant apie gyvūninės kilmės biožaliavines trąšas, Komisija įvertins tokių eksperimentinių rinkų kūrimo kliūtis, kurių galėtų kilti dėl ES teisės aktų taikymo. Vertindama Atliekų pagrindų direktyvą 24 , Komisija apsvarstys priemones, kurios padėtų paprasčiau tvarkyti gyvūninius ir kitus šalutinius produktus, įskaitant tuos, kurie skirti naudoti biodujų ar komposto gamybos įmonėje, ir prižiūrėti anaerobiniu būdu suskaidyto ar kompostuoto mėšlo naudojimą žemės ūkio tikslais. Ji visų pirma įvertins tai, ar direktyva galėtų būti tokiems produktams netaikoma. Komisija taip pat svarstys būdus dar labiau patobulinti Šalutinių gyvūninių produktų reglamento nuostatas, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos prekiauti gyvūninės kilmės biožaliavinėmis trąšomis ir jas naudoti. Komisija taip pat tęs darbą, susijusį su tolesniu Reglamento (ES) 2019/1009 (ES tręšiamųjų produktų reglamento) tobulinimu, kurio tikslas – suteikti galimybę ES tręšiamuosiuose produktuose naudoti įvairesnes biožaliavines medžiagas ir taip paskatinti inovacijas ir produktų žiediškumą bendrojoje rinkoje.

Komisija deda pastangas paskatinti mažo anglies dioksido pėdsako produktų naudojimą. Šiame kontekste Ypatingos svarbos cheminių medžiagų aljansas šiuo metu vertina politikos galimybes sukurti eksperimentines mažo anglies dioksido pėdsako produktų, įskaitant azoto trąšas, rinkas, kad padidintų ekonominį investicijų į mažo anglies dioksido pėdsako produktų gamybą pagrįstumą. Komisija apsvarstys aljanso rekomendacijas dėl priemonių mažo anglies dioksido pėdsako produktų, įskaitant trąšas, paklausai didinti.

Komisija taip pat sudarys sąlygas valstybėms narėms prireikus naudotis valstybės pagalbos priemonėmis, kurios padėtų ūkininkams naudoti biožaliavines (organines) ir mažo anglies dioksido pėdsako trąšas ir plėsti naudojimo mastą. Tarp tokių priemonių – esamos galimybės pagal Valstybės pagalbos žemės bei miškų ūkio sektoriuose ir kaimo vietovėse gaires 25 ir Žemės ūkio bendrosios išimties reglamentą 26 .

ES tręšiamųjų produktų rinka veikia lygiagrečiai su trąšas reglamentuojančiomis nacionalinėmis taisyklėmis. ES tręšiamųjų produktų reglamentas grindžiamas neprivalomo suderinimo principu, t. y. taikoma laisvo CE ženklu pažymėtų tręšiamųjų produktų, atitinkančių reglamente nustatytus kriterijus, judėjimo visoje ES paskata. Nors ES tręšiamųjų produktų reglamentą atitinkantys produktai gali būti ženklinami CE ženklu ir laisvai judėti bendrojoje rinkoje, gamintojai taip pat gali nuspręsti prekiauti savo tręšiamaisiais produktais pagal nacionalines taisykles. Atsižvelgiant į ES neorganinių trąšų sistemos ilgalaikiškumą, reikėtų apsvarstyti galimybę visiškai suderinti neorganines trąšas reglamentuojančias taisykles, kad būtų galima visapusiškai pasinaudoti bendrosios rinkos teikiama nauda ir sudaryti sąlygas gamintojams pateikti savo produktus kelių valstybių narių rinkai pagal bendrą tvarką, taip padidinant šių produktų apyvartą visoje Sąjungoje. Komisija įvertins galimybę sukurti visiškai integruotą bendrąją neorganinių trąšų rinką – greičiausiai iš dalies pakeičiant Tręšiamųjų produktų reglamentą.

Produktų, kuriems netaikomos suderintos taisyklės, gamintojai, tiekdami juos kitų valstybių narių rinkoms, remiasi abipusio pripažinimo principu. Komisija šiuo metu vertina Reglamentą (ES) 2019/515 27 dėl kitoje valstybėje narėje teisėtai parduodamų prekių abipusio pripažinimo: vertinamas reglamento veiksmingumas stiprinant nesuderintų ir iš dalies suderintų prekių, pavyzdžiui, nacionalinių tręšiamųjų produktų, vidaus rinkos veikimą. Remdamasi šio vertinimo išvadomis, Komisija apsvarstys tolesnes priemones.

Kalbant apie fosforo trąšas, į Komisijos atliekamą Reglamento (ES) 2019/1009 vertinimą bus įtraukta reglamente nustatytų kadmio ribinių verčių peržiūra. Atliekant šią peržiūrą bus svarstoma galimybė sumažinti šias ribines vertes iki žemesnio tinkamo lygio, atsižvelgiant į turimas technologijas ir mokslinius duomenis, susijusius su poveikiu sveikatai ir aplinkai, taip pat trąšų prieinamumą ir įperkamumą bei tiekimo saugumą.

Komisija taip pat rems tolesnį darbą, susijusį su fosforo ir azoto regeneravimu iš organinių atliekų srautų, įskaitant pramoninės ir miesto kilmės nuotekas ir dumblą, biologines atliekas, degazuotąjį substratą ir kitas atliekas. Komisija įvertins poreikį nustatyti maisto medžiagų perdirbimo tikslus, kartu išlaikydama realistišką požiūrį į tai, ką galima pasiekti.

4.2.3. Anglies dioksido apmokestinimas ir pramonės rėmimas

ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema 28 padėjo sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir paskatino investicijas į pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą. PADKM papildo sistemą – užtikrina, kad ES pramonei nekiltų anglies dioksido nutekėjimo rizika. Šį požiūrį labai svarbu išlaikyti, nes juo užtikrinama, kad klimato ir pramonės politika būtų vykdoma kartu. Komisija toliau tobulins mechanizmą, be kita ko, bendradarbiaudama su Europos Parlamentu ir Taryba dėl savo pasiūlymų, kuriais siekiama kovoti su galima PADKM apėjimo rizika, kad juo taip pat būtų veiksmingai remiamas ES trąšų sektorius ir taip mažinama viso ES žemės ūkio sektoriaus priklausomybė nuo importo.

Įtraukus ES ūkininkus į vietoje gaminamų trąšų verslo modelį, t. y. užtikrinus organinių žaliavų tiekimą, kuris būtinas biožaliavinių (organinių) trąšų gamybai padidinti, sumažės priklausomybė ir pažeidžiamumas, bus skatinama paklausa ir kartu padidės įperkamumas, prieinamumas ir nuspėjamumas.

Iki 2026 m. liepos mėn. Komisija priims pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo bus peržiūrėta ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS). Atlikdama ATLPS peržiūrą, Komisija apsvarstys geriausius galimus būdus, kaip paremti pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo visuose ATLPS sektoriuose ekonominius argumentus, be kita ko, atsižvelgdama į specifinę trąšų vertės grandinės padėtį. Nedarant poveikio peržiūrai, bus įvertintos galimybės užtikrinti, kad bet kokios papildomos pramonei taikomos lanksčios sąlygos būtų susietos su didesne nuo iškastinio kuro nepriklausoma vietos gamyba, taip pat parama biožaliavinių (organinių) ir žiedinių trąšų gamybai ir vietoje pagamintų trąšų prieinamumo ir įperkamumo užtikrinimu Europoje. Šiame kontekste bus atsižvelgta į specifinius iššūkius ir papildomas išlaidas, kurių patiria atokiausių regionų ūkininkai, įsigydami trąšų iš žemyninės ES arba importuodami jas iš trečiųjų valstybių.

Be to, kaip paskelbta iniciatyvoje „AccelerateEU“, Komisija padės valstybėms narėms, pageidaujančioms apsvarstyti galimybę ES ATLPS pajamas panaudoti tikslinėms priemonėms, kuriomis sutelkiamos ir spartinamos investicijos į pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, žiedines galutinės grandies prietaikas ir kitas priemones. Tai galėtų būti investicijos, kuriomis siekiama mažinti trąšų gamybos priklausomybę nuo iškastinio kuro, taip pat žiediniai sprendimai, pavyzdžiui, didesnis perdirbtų maisto medžiagų naudojimas. Komisija toliau ragina valstybes nares ieškoti tokio ATLPS pajamų panaudojimo galimybių.

4.2.4. Mokslinių tyrimų, inovacijų ir modernizavimo finansavimas

Labai svarbu investuoti į nuo iškastinio kuro nepriklausomų trąšų gamybos procesų inovacijas ir pramonės plėtrą. Tokios investicijos ir toliau turėtų būti laikomos atitinkančiomis Inovacijų fondo 29 ir Europos vandenilio banko teikiamos paramos kriterijus, taip pat jos turėtų būti laikomos atitinkančiomis siūlomo Pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo banko teikiamos paramos kriterijus, laikantis būsimų finansavimo galimybių sąlygų. Tačiau su trąšomis susijusių projektų tarp atrinktų finansuoti projektų dar nėra pakankamai, palyginti su kitais intensyviai energiją vartojančiais sektoriais. Kad pagerintų sektoriaus galimybes gauti finansavimą priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo projektams, Komisija toliau bendradarbiaus su trąšų sektoriaus atstovais, teiks informaciją apie atitinkamas finansavimo galimybes, be kita ko, itin kokybiškai parengtiems priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo projektams.

Komisija, pasitelkdama esamas programas, pavyzdžiui, programą „Europos horizontas“, ir Europos žiedinės biožaliavinės ekonomikos bendrąją įmonę 30 , vertins konkurencingumo koordinavimo priemonės (KKP) 31 ir būsimų finansavimo programų, pasiūlytų pagal būsimą daugiametę finansinę programą, indėlį. Padedama Europos žiedinės biožaliavinės ekonomikos bendrosios įmonės Komisija bendradarbiauja su sektoriaus atstovais: finansuoja pavyzdinius biožaliavinių trąšų naudojimo projektus. Pagal viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę Komisija steigia Europos investicijų į bioekonomiką įgyvendinimo grupę 32 , apie kurią paskelbta Bioekonomikos strategijoje. Ji telks koordinuotas investicijas į, pavyzdžiui, biožaliavinių trąšų naudojimo masto didinimą.

Atsižvelgdama į būsimą ATLPS peržiūrą ir energetikos sąjungos dokumentų rinkinio peržiūrą, Komisija įvertins galimybę nuo 2028 m., pasitelkus Inovacijų fondą ir platesnę pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo sistemą, remti aiškią Europos pridėtinę vertę turinčius projektus. Prie šio tikslo taip pat gali prisidėti būsimas Europos konkurencingumo fondas 33 , visų pirma naudodamas savo liniją, skirtą priklausomybei nuo iškastinio kuro mažinti. Komisija rengia du potencialius KKP bandomuosius projektus, susijusius su šiuolaikiškesniais ir mažo anglies dioksido pėdsako amoniako ir biožaliavinių trąšų gamybos procesais.

Komisija yra pasirengusi padėti valstybėms narėms prireikus naudotis valstybės pagalbos priemonėmis, pavyzdžiui, Švarios pramonės kurso valstybės pagalbos sistema 34 , bendriems Europos interesams svarbiais projektais, Valstybės pagalbos klimato ir aplinkos apaugai ir energetikai gairėmis (CEEAG) 35 , Bendruoju bendrosios išimties reglamentu ir valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, plėtrai ir inovacijoms sistema 36 . Komisija, nuolat stebėdama rinkos pokyčius, užtikrina, kad jos valstybės pagalbos taisyklės atitiktų paskirtį, be kita ko, reikmes, susijusias su biožaliavinių (organinių) trąšų ir mažo anglies dioksido pėdsako trąšų eksperimentinių rinkų kūrimu ir maisto medžiagų transportu.

BŽŪP ir sanglaudos politikos sutelkimas trąšų prieinamumui ir įperkamumui užtikrinti

ES regionų, įskaitant atokius ir atokiausius regionus, ūkininkai gali pasinaudoti sanglaudos politikos veiksmais, kuriais trąšų vertės grandinė gali būti stiprinama keliais būdais, daugiausia dėmesio skiriant specifiniams teritoriniams poreikiams, nes pagal sanglaudos politiką gali būti remiama:

Øįrenginių, naudojamų nuotekoms rinkti ir valyti, taip pat komunalinėms biologinėms atliekoms atskirai surinkti ir valyti, be kita ko, anaerobinio skaidymo būdu, plėtra. Tai gali labai padidinti dumblo ir biologinių atliekų valorizaciją, maisto medžiagų atgavimą ir padidinti strateginį Europos trąšų gamybos savarankiškumą;

Ø tradicinių trąšų alternatyvų, visų pirma organinių ir biožaliavinių trąšų, konkrečiai pagamintų vykdant nuotekų dumblo ir komunalinių biologinių atliekų apdorojimo ir valorizacijos, biodujų gamybos ir fosforo bei azoto regeneravimo procesus, naudojimas;

Ø trąšų sektoriaus MVĮ augimas ir konkurencingumas, įskaitant įgūdžius ir mokslinius tyrimus bei inovacijas.

Remdamasi sanglaudos politikos laikotarpio vidurio peržiūra, Komisija aktyviai ragina valstybes nares, pasinaudojant šiomis galimybėmis, remti investicijas ir priemones, susijusias su trąšų sektoriumi ir atitinkama veikla, pasitelkiant techninės pagalbos platformas ir atitinkamus tinklus 37 .

Pagal BŽŪP teikiama pagalba ūkininkams gali būti įvairiopa:

Øparamos schemos, kurias taikant didinamas tręšimo efektyvumas ir organinių trąšų naudojimas tais atvejais, kai jomis galima pakeisti sintetines trąšas;

Øinvesticijos į tiksliojo ūkininkavimo medžiagas arba į maisto medžiagų perdirbimo technologijas, pvz., pūdytuvus;

Økonsultavimo paslaugos, susijusios su maisto medžiagų valdymo planais ūkių lygmeniu.

Siūlomame tiksliniame BŽŪP dokumentų rinkinyje šios galimybės bus pagerintos ir bus pasiūlyta papildomų paramos ūkininkams priemonių, visų pirma nauja likvidumo paramos priemonė.

Paramos ūkininkams veiksmai

4.2.5. Geresnis maisto medžiagų valdymas

Ūkininkams labai svarbu, kad trąšos būtų prieinamos ir įperkamos. Vykdant pertvarką taip pat reikia geriau suderinti maisto medžiagų pasiūlą ir paklausą tiek ES, tiek ūkių lygmeniu, efektyviau naudojant maisto medžiagas ūkiuose. Todėl Komisija, atsižvelgdama į aplinkosaugos apribojimus, skatins maisto medžiagų transportavimą bendrojoje rinkoje iš regionų, turinčių struktūrinį perteklių, į regionus, kuriems reikia maisto medžiagų, ir ragins valstybes nares daryti tą patį. Tai atsispindės gyvulininkystės strategijoje, kuri bus rengiama vadovaujantis žemės ūkio ir maisto sektoriaus vizija 38 ir kurioje bus atsižvelgta į perdirbimo pajėgumus, maisto medžiagų paklausą regionuose ir įvairius atitinkamus pagal tą planą vykdomus veiksmus, skirtus transportavimui skatinti arba reguliavimo kliūtims mažinti. Siekiant palengvinti regionuose, kuriuose yra per daug maisto medžiagų arba jų trūksta, įsisteigusių veiklos vykdytojų poreikių koordinavimą, minėtais tikslais gali dalyvauti esamos ekspertų grupės, tinklai ir platformos.

4.2.6. Parama efektyvaus maisto medžiagų naudojimu grindžiamai ūkininkavimo praktikai

Efektyviu maisto medžiagų naudojimu grindžiama ūkininkavimo praktika, kuri padeda didinti maisto medžiagų naudojimo efektyvumą ir ūkių atsparumą, turi būti tobulinama ir diegiama platesniu mastu. Tokios praktikos pavyzdžiai: efektyvus tręšimas, tikslusis tręšimas, be kita ko, naudojant skaitmenines priemones, palydovų duomenis ir bepiločius orlaivius, taip pat maisto medžiagų valdymo planavimas, agronominės inovacijos ir gamtos procesais pagrįsti sprendimai, įskaitant ekologinį ūkininkavimą ir agroekologinę praktiką.

Ūkių lygmeniu pagal dabartinę BŽŪP jau remiamos investicijos į tikslųjį ūkininkavimą ir maisto medžiagų valdymo gerinimą. Ši veikla turėtų būti tęsiama pagal būsimą BŽŪP 39 – ji bus įtraukta į nacionalinės ir regioninės partnerystės planus 40 . Programa „Europos horizontas“ 41 , dirvožemio būklės gerinimo misija bei jos gyvųjų laboratorijų tinklas ir būsimas Europos konkurencingumo fondas – tai priemonės, kurios taip pat bus naudojamos konkurencingumui, moksliniams tyrimams ir inovacijų veiksmams žemės ūkio srityje remti. Bus parengtos priemonės ir sistemos (pavyzdžiui, ūkio tvarumo kelrodis 42 arba su maisto medžiagomis susijusių pagalbos priemonių rinkinys 43 ), kurios bus naudingas informacijos šaltinis ūkininkams, pageidaujantiems padidinti maisto medžiagų naudojimo efektyvumą ir sumažinti maisto medžiagų praradimą.

Siekdama padėti ūkininkams maisto medžiagas naudoti tvariau ir ekonomiškai efektyviau, Komisija ragina valstybes nares išplėsti savo ūkių konsultavimo paslaugas – įtraukti tvarų maisto medžiagų valdymą ir numatyti, kad būtų plačiai diegiamos maisto medžiagų valdymo ūkyje ir stebėsenos sistemos, pavyzdžiui, su maisto medžiagomis susijusi ūkių tvarumo priemonė.

Komisija paskelbs BŽŪP nacionalines rekomendacijas (taip pat kitus atitinkamus dokumentus), kurios padės valstybėms narėms rengti savo būsimus 2028–2034 m. nacionalinės ir regioninės partnerystės planus, grindžiamus Komisijos pasiūlymu. Šiose rekomendacijose gali būti siūloma remti maisto medžiagų efektyvumo didinimą ir žemės ūkio praktiką, kuria išsaugomas ir didinamas natūralus dirvožemio derlingumas ir mažinama priklausomybė nuo mineralinių trąšų. Tokios praktikos pavyzdžiai: ekologinis ūkininkavimas, sėjomaina ir diversifikavimas, azotą kaupiančių kultūrinių augalų auginimas, žaliosios paklotės naudojimas ir kt. Paramos tikslas bus skatinti tokią praktiką ir padėti užtikrinti maisto įperkamumą vartotojams.

Komisija padės valstybėms narėms pagal būsimą BŽŪP rengti atitinkamas geresnio maisto medžiagų valdymo srities BŽŪP priemones, kaip siūloma. Pavyzdžiui, valstybės narės galėtų parengti specialią efektyvumo srities pertvarkos sistemą, kuri būtų orientuota į maisto medžiagas ir įtraukta į agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities veiksmus. Ši pertvarkos sistema galėtų apimti, pavyzdžiui: i) maisto medžiagų balansų rengimą; ii) tikslus, susijusius su azoto pertekliumi ir (arba) sintetinių trąšų pakeitimu; iii) mokymą; iv) kultūrinių augalų keitimą / kultūrinių augalų įvairinimą; v) investicijas į tiksliojo ūkininkavimo jutiklius ir techniką.

Komisija taip pat skatins azotą kaupiančių kultūrinių augalų auginimą pagal būsimą baltymų planą, apie kurį paskelbta žemės ūkio ir maisto vizijoje.

4.2.7. Reguliavimo veiksniai ir papildomos pajamų galimybės

Kaip numatyta neseniai iš dalies pakeistoje ES nitratų direktyvoje 44 , ūkininkai nitratų poveikiui jautriose zonose ir nekenkdami vandens apsaugai RENURE (iš mėšlo regeneruoto azoto) medžiagomis gali pakeisti daugiau mineralinių trąšų. Valstybės narės jau gali įtraukti šią naują galimybę į savo atitinkamas Nitratų direktyvos veiksmų programas.

Komisija siekia leisti tokiais atvejais naudoti ir degazuotąjį substratą (pavyzdžiui, tam tikrų rūšių skystuosius degazuotuosius substratus), nes jis yra efektyvesnis už neapdorotą mėšlą, o atitikties kokybės kriterijams potencialas – daug žadantis. Šiuo tikslu būtų išplėsta RENURE akto taikymo sritis ir numatytos tinkamos aplinkos apsaugos priemonės. Parengiamasis šios srities darbas jau vykdomas, o jo tikslas – pateikti praktinių sprendimų iki kito augimo sezono.

Komisija taip pat netrukus paskelbs Nitratų direktyvos vertinimą, kuriame siekiama nustatyti geriausią praktiką ir supaprastinimo galimybes. Ji imsis tolesnių su tuo vertinimu susijusių veiksmų: paaiškins, kaip įgyvendinti taisykles, darančias poveikį ūkių perspektyvumui, pavyzdžiui, susijusias su kalendoriniu ūkininkavimu, apskaitos tvarkymu ir tręšimo planavimu mažuose ūkiuose. Tai padės valstybėms narėms įgyvendinti direktyvą proporcingiau ir atsižvelgiant į klimato sąlygas.

Komisija taip pat paskelbs savo kas ketverius metus teikiamą Nitratų direktyvos įgyvendinimo ataskaitą.

Be to, ES hidrologinio atsparumo strategijoje numatytas pagalbos priemonių rinkinys netrukus padės valstybėms narėms užtikrinti nuoseklų ir efektyvų požiūrį į maisto medžiagų valdymą ir nustatyti, kiek iš viso maisto medžiagų patenka į vandens baseiną ir iš jo pasišalina.

Ūkininkavimo praktika, kuria didinamas dirvožemio organinių medžiagų kiekis ir mažinamas iš dirvožemio išmetamas ŠESD kiekis, ilguoju laikotarpiu dirvožemio derlingumui duoda naudos ir padeda naudoti mažiau trąšų. Reglamente dėl anglies dioksido absorbavimo ir anglies kaupimo ūkininkavimo (CRCF, angl. Carbon Removals and Carbon Farming) 45 nustatytais ES kokybės kriterijais ir stebėsenos bei ataskaitų teikimo procesais siekiama palengvinti savanoriškas investicijas į anglies kaupimo ūkininkavimą ir suteikti ūkininkams galimybę gauti papildomų pajamų. Šiuo metu Komisija rengia anglies dioksido absorbavimo ir iš dirvožemio išmetamo ŠESD kiekio mažinimo žemės ūkyje ir agrarinėje miškininkystėje sertifikavimo metodikas.

Komisija apsvarstys būdus užtikrinti glaudesnę CRCF sistemos ir trąšų plano konvergenciją: parengs procesus, kaip ATLPS pajamomis ir anglies kaupimo ūkininkavimu būtų galima atlyginti ūkininkams už efektyvesnį trąšų, įskaitant perdirbtas maisto medžiagas ir mažo anglies dioksido pėdsako trąšas, naudojimą. Taip būtų sukurtas anglies kaupimo ūkininkavimo verslo modelis su stabiliomis ir tvirtomis žemės ūkio anglies dioksido kreditų rinkos perspektyvomis, o tai galėtų užtikrinti struktūrinę ir ilgalaikę rinkos paklausą ir suteikti ūkininkams didelį papildomą pajamų srautą.

Siekdama paspartinti plėtrą, Komisija apsvarstys galimybę paskelbti ES masto kvietimą teikti paraiškas dėl CRCF projektų, kuriais ūkininkams būtų atlyginama už efektyvesnį trąšų naudojimą ir būtų kompensuojamos papildomos jų išlaidos, susijusios su biožaliavinėmis (organinėmis) ir mažo anglies dioksido pėdsako trąšomis. Siekiant stiprinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės metodą ir pritraukti privačių įmonių investicijų į CRCF projektus, būtų galima apsvarstyti galimybę teikti papildomą valstybių narių paramą arba įnašą iš būsimo Europos konkurencingumo fondo. Siekiant padidinti CRCF patrauklumą, atliekant būsimą CRCF metodikos peržiūrą turėtų būti pakoreguota aprėptis ir papildomumas, kad, pasitelkiant anglies dioksido kreditų rinką, iš tikrųjų galėtų būti užtikrinamas geresnis maisto medžiagų valdymas ir platesnis biožaliavinių (organinių) ir mažo anglies dioksido pėdsako trąšų naudojimas.

NUSPĖJAMUMO DIDINIMO RĖMIMO VEIKSMAI

4.3. Skaidrumo, dialogo ir su politika susijusių faktinių duomenų gerinimas visoje trąšų tiekimo grandinėje

Tam, kad trąšų rinka gerai veiktų, reikia gerinti informavimą, efektyviau vykdyti rinkos tyrimus ir plėtoti struktūrinį politikos formuotojų ir visos vertės grandinės dalyvių dialogą. Vienas po kito trąšų rinkoje įvykę sukrėtimai parodė, kaip svarbu turėti naujausių duomenų apie kainas, frachtą, energijos sąnaudas, importą, gamybos sutrikimus, atsargas ir pajėgumų naudojimą. Jie taip pat parodė, kad reikia aiškesnių faktinių duomenų apie tai, kaip išlaidos ir joms poveikį daranti ES politika perkeliamos ūkininkams. Rinkos skaidrumo didinimas laikantis konkurencijos taisyklių, dialogo su suinteresuotaisiais subjektais stiprinimas ir analitinių priemonių kūrimas gali paskatinti tiek neatidėliotiną reagavimą, tiek geresnį ilgalaikės politikos formavimą.

Dėl šių priežasčių 2026 m. balandžio 13 d. Komisija surengė trąšų klausimams skirtą aukšto lygio dialogą, kuriame dalyvavo trąšų sektoriaus atstovai, ūkininkai ir kiti atitinkami grandinės suinteresuotieji subjektai. Tokie politiniai dialogai, išplėsti į valstybes nares, ir toliau bus rengiami partnerystės rėmimo tikslais: bus aptariami reguliavimo ir finansiniai apribojimai, darantys poveikį trąšų tiekimui, gamybai, prekybai jomis ir jų naudojimui, ypatingą dėmesį skiriant biožaliaviniams ir perdirbtiems tręšiamiesiems produktams, mažo anglies dioksido pėdsako trąšoms ir kliūtims, trukdančioms ūkininkams priimti sprendimus dėl jų naudojimo.

Komisija taip pat imsis priemonių trąšų rinkos skaidrumui ir išankstinio įspėjimo pajėgumams padidinti. Ji, be kita ko, imsis priemonių užtikrinti, kad būtų prieinama naujausia ir patikima informacija apie pagrindinių tręšiamųjų produktų gamybos apimtis ir pajėgumus, pardavimo kainas ir atsargas pagal valstybes nares. Tai padės užtikrinti efektyvesnį vidaus rinkos veikimą, o kartu – garantuoti, kad būtų visapusiškai laikomasi ES konkurencijos taisyklių, verslo konfidencialumo principų ir atsižvelgiama į poreikį kuo labiau sumažinti administracinę naštą tiek įmonėms, tiek valdžios institucijoms. Visų pirma, jei kitomis priemonėmis surinktos informacijos vis dar nepakaktų, Komisija pasiūlys į Tręšiamųjų produktų reglamentą ar bet kurį kitą atitinkamą aktą įtraukti proporcingą sistemingo rinkos informacijos rinkimo sistemą. Didesnis rinkos skaidrumas, kuriam užtikrinti greičiausiai bus taikomi nepriklausomi kainų lyginamieji indeksai, suteiks tvirtesnį pagrindą ateities sandorių rinkoms ir kitoms apsidraudimo priemonėms ir padės visos trąšų tiekimo grandinės suinteresuotiesiems subjektams valdyti jiems daromą kainų svyravimo poveikį.

Trąšų rinkos stebėjimo centras bus pagrindinė rinkos tyrimų, keitimosi kainų duomenimis ir faktinių duomenų rinkimo platforma. Jo vaidmuo bus sustiprintas pagerinant duomenų apie rinkos veikimą, kainas ir atsargas rinkimą. Jo teikiama informacija bus remiamasi rengiant pasirengimo veiksmus, įgyvendinant šį veiksmų planą ir vykdant tolesnę su juo susijusią veiklą.

Komisija toliau stebės konkurenciją ES trąšų rinkoje ir prireikus taikys konkurencijos teisės priemones. Ji ir toliau atidžiai stebės bet kokius antikonkurencinių susitarimų ar praktikos trąšų sektoriuje požymius.

Taip pat reikia tvirtesnės faktinių duomenų apie trąšų reglamentavimo sistemos poveikį ūkininkams bazės. Todėl Komisija atliks išsamų vertinimą, kaip su PADKM ir ATLPS susijusios išlaidos perkeliamos į trąšų kainas, kurias moka ūkininkai, ir galiausiai į maisto kainas. Tai apskritai pagerins faktinių duomenų apie ūkio lygmens kainų pokyčius bazę.

Pasaulio lygmeniu ES toliau dalyvaus tarptautinėse bendradarbiavimo sistemose, pavyzdžiui, Žemės ūkio rinkų informacinėje sistemoje (AMIS), kuria skatinamas pasaulinių žemės ūkio maisto produktų rinkų skaidrumas ir koordinavimas. Komisija ir toliau laikysis įsipareigojimo teikti AMIS sekretoriatui visus duomenis ir paramą, kurių reikia trąšų rinkoms stebėti.

Išvados

Šiame komunikate išvardyti paveikūs veiksmai, kuriais siekiama spręsti dabartinio trąšų kainų augimo problemą ir užtikrinti tiekimą artimiausiais metais. Juo siekiama padėti ūkininkams ir paremti apsirūpinimo maistu saugumą trumpuoju laikotarpiu, taip pat nustatomi vidutinės trukmės veiksmai, kuriais siekiama paspartinti nuo iškastinio kuro nepriklausomų ir įperkamų vietoje pagamintų biožaliavinių trąšų rinkos atsiradimą ir užtikrinti vidaus gamybos pajėgumus. Tai daroma naudojant įvairias priemones: reguliavimo, finansines, rinkos paskatas ir anglies dioksido apmokestinimą. Tikslas – stiprinti trąšų ir maisto medžiagų valdymo vertės grandinę, kurioje Europos tręšiamųjų produktų gamintojai ir Europos ūkininkai, bendradarbiaudami partnerystės pagrindu, galėtų gauti naudos dėl didesnio atsparumo, nuspėjamumo ir galiausiai didesnės Europoje sukuriamos vertės.

Šiame komunikate pasiūlytos priemonės bus įgyvendinamos taip, kaip nurodyta tvarkaraštyje, o praktinį jų įgyvendinimą Komisija paves Parlamentui ir Tarybai, valstybėms narėms, trąšų sektoriaus ir žemės ūkio sektoriaus suinteresuotiesiems subjektams. Kad paremtų įgyvendinimą, pasirengimą, faktinių duomenų rinkimą ir stebėseną, ji pasitelks Trąšų rinkos stebėjimo centrą, nuolatinį dialogą ir atitinkamus analitinius ir sektorinius procesus.

Įgyvendinusi šį veiksmų planą ES bus geriau pasirengusi būsimiems sukrėtimams ir sustiprins savo gebėjimą prisidėti prie pasaulinių žemės ūkio maisto produktų sistemų.

(1)

2022 m. lapkričio 9 d. Komisijos komunikatas „Trąšų pakankamumo ir įperkamumo užtikrinimas“, COM(2022) 590 final/2, EUR-Lex - 52022DC0590(01) - LT - EUR-Lex .

(2)

2025 m. gruodžio 3 d. Komisijos komunikatas „Iniciatyvos „RESourceEU“ veiksmų planas. Mūsų ypatingos svarbos žaliavų strategijos įgyvendinimo spartinimas siekiant prisitaikyti prie naujos tikrovės“, COM/2025/945 final , EUR-Lex - 52025DC0945 - LT- EUR-Lex .

(3)

25–30 % ES sunaudojamų azoto trąšų, apie 35–45 % ES sunaudojamų kalio trąšų ir apie 70 % ES sunaudojamų fosforo trąšų sudaro importuojamos trąšos. Šaltinis: Komisijos komunikatas „Trąšų pakankamumo ir įperkamumo užtikrinimas“.

(4)

https://energy.ec.europa.eu/publications/accelerateeu-energy-union-affordable-and-secure-energy-through-accelerated-action_en .

(5)

2024 ir 2025 m. jos sudarė šiek tiek daugiau nei 7 % su gamybos ištekliais susijusių ES ūkininkavimo sektoriaus sąnaudų, o 2022 m. buvo rekordiškai didelės – beveik 9 %. Eurostato žemės ūkio ekonominių sąskaitų duomenys.

(6)

Ūkių tvarumo duomenų tinklo (ŪTDT) duomenimis, 2023 m. išlaidos trąšoms sudarė 24 % su tarpiniais gamybos ištekliais susijusių lauko kultūrinius augalus auginančių ūkininkų sąnaudų ir 16 % su visais gamybos ištekliais susijusių sąnaudų.

(7)

Azoto fiksacija lemia apie 1,5 % ES išmetamo CO2 kiekio (apie 50–60 mln. CO2 tonų per metus).

(8)

Pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas. Mokesčiai ir muitų sąjunga . Galutinio PADKM etapo įgyvendinimas prasidėjo 2026 m. Šis mechanizmas bus peržiūrėtas 2027 m. ataskaitoje.

(9)

https://www.fao.org/newsroom/detail/fao-chief-economist-warns-of-severe-global-food-security-risks-from-disruption-to-strait-of-hormuz-trade-corridor/en .

(10)

Reglamentas (ES) 2019/1009.

(11)

Trąšos. Žemės ūkis ir kaimo plėtra. Europos Komisija .

(12)

https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/ip_26_894 .

(13)

ES BŽŪP tinklas .

(14)

Komisijos komunikatas „Energetikos sąjungos iniciatyva „AccelerateEU“. Veiksmų spartinimas siekiant įperkamos ir saugios energijos“, COM(2026) 370 final.

(15)

Komisijos dokumentų registras – COM(2026)99 .

(16)

2024 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/2747, kuriuo nustatoma su vidaus rinkos ekstremaliąja situacija ir vidaus rinkos atsparumu susijusių priemonių sistema ir iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2679/98, (Vidaus rinkos ekstremaliųjų situacijų ir atsparumo aktas) (Tekstas svarbus EEE), Reglamentas - ES - 2024/2747 - LT - EUR-Lex , taikytinas nuo 2026 m. gegužės 29 d.

(17)

Komisijos dokumentų registras – COM(2026)99 .

(18)

Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2025/2620 . 2026 m. kiekvieno ketvirčio kainos skelbiamos PADKM svetainėje .

(19)

Strategija „Global Gateway“. Europos Komisija.

(20)

Europos komandos iniciatyvos. Tarptautinės partnerystės. Europos Komisija .

(21)

Atsargų kaupimas. Europos civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos operacijos .

(22)

Strateginė konkurencingos ir tvarios ES bioekonomikos programa, COM(2025) 960 final, EUR-Lex – 52025DC0960 – LT – EUR-Lex .

(23)

2024 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/3019 dėl komunalinių nuotekų valymo (nauja redakcija) (Tekstas svarbus EEE), Direktyva - ES - 2024/3019 - LT - EUR-Lex

(24)

2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (Tekstas svarbus EEE), EUR-Lex - 02008L0098-20251016 - LT - EUR-Lex .

(25)

Komisijos komunikatas „Valstybės pagalbos žemės bei miškų ūkio sektoriuose ir kaimo vietovėse gairės“ (OL C 485, 2022 12 21, p. 1, EUR-Lex - 02022XC1221(01)-20240305 - LT - EUR-Lex ).

(26)

2022 m. gruodžio 14 d. Komisijos reglamentas (ES), 2022/2472 of kuriuo skelbiama, kad tam tikrų kategorijų pagalba žemės bei miškų ūkio sektoriuose ir kaimo vietovėse yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnius, (OL L 327, 2022 12 21, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2022/2472/oj ).

(27)

2019 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/515 dėl kitoje valstybėje narėje teisėtai parduodamų prekių abipusio pripažinimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 764/2008, (Tekstas svarbus EEE.)

(28)

ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ES ATLPS). Klimato politika. Europos Komisija .

(29)

Inovacijų fondas. Klimato srities veiksmai. Europos Komisija .

(30)

Home | Circular Bio-based Europe Joint Undertaking (CBE JU) .

(31)

Konkurencingumo kelrodis, Europos Komisija .

(32)

European Bioeconomy Investment Deployment Group: building the financial backbone of Europe’s bio-based future | Circular Bio-based Europe Joint Undertaking (CBE JU) .

(33)

Growth – European Competitiveness Fund: helping Europe invest smarter, compete stronger and respond faster to geopolitical challenges .

(34)

Komisijos komunikatas „Valstybės pagalbos priemonių švarios pramonės kursui remti sistema (Švarios pramonės kurso valstybės pagalbos sistema)“, C/2025/3602.

(35)

Komisijos komunikatas „2022 m. valstybės pagalbos klimato ir aplinkos apsaugai ir energetikai gairės“, C/2022/481, EUR-Lex - 52022XC0218(03) - LT - EUR-Lex .

(36)

Komisijos komunikatas „Valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms sistema“, 2022/C 414/01, C(2022) 7388, EUR-Lex - 52022XC1028(03) - LT - EUR-Lex .

(37)

Pavyzdžiui, praktikos bendruomenė „Sanglauda siekiant pertvarkų“ (C4T) arba Europos aplinkos ir valdymo institucijų tinklas (ENEA-MA).

(38)

2025 m. vasario 19 d. Žemės ūkio ir maisto sektoriaus vizija. Ateities kartoms patrauklaus ūkininkavimo ir žemės ūkio maisto produktų sektoriaus kūrimas bendromis jėgomis, COM(2025) 75 final, EUR-Lex – 52025DC0075 – LT – EUR-Lex .

(39)

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos Sąjungos paramos bendrai žemės ūkio politikai įgyvendinimo 2028–2034 m. sąlygos, COM(2025) 560 final, EUR-Lex - 52025PC0560 - LT.

(40)

Europos ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos, žemės ūkio ir kaimo plėtros, žuvininkystės ir jūrų reikalų, klestėjimo ir saugumo fondas. Europos Komisija .

(41)

ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programa „Europos horizontas“ .

(42)

Ūkio tvarumo kelrodžio tikslas, paskelbtas žemės ūkio ir maisto sektoriaus vizijoje, yra supaprastinti atitikties užtikrinimą, suteikiant galimybę dalyvauti nusprendusiems ūkininkams stebėti ir registruoti tvarumo duomenis tik vieną kartą ir sudarant palankesnes sąlygas dalytis duomenimis su viešosiomis įstaigomis ir privačiomis įmonėmis. Tai taip pat būtų pravartu tais atvejais, kai reikėtų priimti sprendimus dėl aplinkos ir klimato politikos veiksmų, skirtų ūkių veiklos rezultatams gerinti.

(43)

Savo hidrologinio atsparumo strategijoje Komisija paskelbė, kad 2026–2027 m. pradės taikyti pagalbos valstybėms narėms priemonių rinkinį, kuriuo bus remiami taršos maisto medžiagomis mažinimo veiksmai, be kita ko, pasitelkiant patobulintą modeliavimą, interaktyvius žemėlapius ir keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais.

(44)

1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos Direktyva 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių, Direktyva - 91/676 - LT - EUR-Lex

(45)

Reglamentas (ES) 2024/3012.