EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2026 05 05

COM(2026) 180 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

2025 m. konkurencijos politikos ataskaita

{SWD(2026) 125 final}

Turinys

1.    Įvadas    

2. Šiuolaikiška ir supaprastinta konkurencijos politika skatina konkurencingumą bei tvarų ir integracinį augimą    

Valstybės pagalbos taisyklių ir gairių modernizavimas bei supaprastinimas.    

Susijungimų gairių modernizavimas ir supaprastinimas    

Antimonopolinių taisyklių ir gairių modernizavimas bei supaprastinimas.    

Užsienio subsidijų reglamento (USR) gairės ir peržiūros ataskaita    

Skaitmeninių rinkų akto peržiūros ataskaita    

3. Konkurencijos teisės aktų vykdymo užtikrinimas gina konkurencingas, sąžiningas ir gerai veikiančias rinkas ir palengvina jų veikimą    

Valstybės pagalbos kontrolė    

Antimonopolinių teisės aktų vykdymo užtikrinimas    

Susijungimų kontrolė    

Užsienio subsidijų reglamento vykdymo užtikrinimas    

Skaitmeninių rinkų akto vykdymo užtikrinimas    

4. Konkurencijos teisės aktų vykdymo užtikrinimo nauda vartotojams ir piliečiams    

5. Konkurencijos politika europiniu ir pasauliniu lygmeniu    

Bendradarbiavimas Europos konkurencijos tinkle    

Tarptautiniai santykiai – bendradarbiavimas su partneriais visame pasaulyje    

6. Komunikacija ir viešinimas remiant konkurencijos politiką    

7. Santykiai su kitomis ES institucijomis    

1. Įvadas

Šiuo metu Europoje jaučiamas didžiulis neapibrėžtumas, kurį lemia klimato kaita, staigūs geopolitiniai pokyčiai ir sparti skaitmeninių rinkų raida. ES, o ypač jos ekonomika, susiduria su dideliais iššūkiais, reikalaujančiais greitos politikos formuotojų ir teisės aktų leidėjų reakcijos. ES konkurencijos politika skirta užtikrinti mūsų gerovę ES apsaugant mus nuo konkurencijos iškraipymų, kurie kenkia viešajam interesui. Tai primena, kad konkurencijos srityje disponuojama plačiais įgaliojimais.

Pirmininkės U. von der Leyen politinėse gairėse 1 išdėstyta Komisijos vizija, kaip reaguoti į daugybę iššūkių, su kuriais susiduria ES. Labai svarbus Komisijos 2025–2029 m. kadencijos elementas yra konkurencingumo kelrodis 2  – sistema, sukurta siekiant padėti ES atgauti konkurencingumą ir užtikrinti tvarų klestėjimą. Konkurencingumo kelrodis įgyvendinamas pagal švarios pramonės kursą 3 . Be kita ko, įgyvendinant švarios pramonės kursą daug dėmesio skiriama inovacijų diegimo atotrūkio mažinimui 4 , gyvybiškai svarbių tiekimo grandinių užtikrinimui, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui ir ekonominio atsparumo didinimui.

Pradėjus darbą naujai Komisijai, už konkurencijos sritį tapo atsakinga vykdomoji pirmininko pavaduotoja Teresa Ribera; įgaliojimai šioje srityje daugiausia sutelkti į modernizavimą, paprastinimą, griežtą vykdymo užtikrinimą bei perėjimo prie švarios, teisingos ir konkurencingos ekonomikos užtikrinimą. Konkurencijos generalinis direktoratas (Konkurencijos GD) įgyvendina šiuos įgaliojimus konkurencijos srityje. Užtikrindama ES konkurencijos taisyklių vykdymą, Komisija toliau dinamiškai vertina vartotojų gerovę, kad apsaugotų konkurenciją ir ES įmonių inovacinius pajėgumus, kartu prisidėdama prie ES atsparumo didinimo bei žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos tikslų įgyvendinimo.

2025 m. Komisija atliko didelį darbą, suderintą su jos įgaliojimais. Svarbus žingsnis buvo Švarios pramonės kurso valstybės pagalbos sistemos (CISAF) 5 , kuria užtikrinama greita ir tikslinė parama švariai ir žaliajai pertvarkai, kartu išvengiant bendrosios rinkos suskaidymo, priėmimas. Be to, Komisija pradėjo Horizontaliųjų susijungimų ir Nehorizontaliųjų susijungimų gairių peržiūrą, siekdama sukurti išsamią, nuspėjamą ir ilgalaikę sistemą, skirtą visų rūšių susijungimams ir visiems ekonomikos sektoriams, kuri atspindėtų daugybę ekonomiką iš esmės keičiančių pokyčių – nuo skaitmenizacijos iki globalizacijos. Tuo pat metu Komisija toliau aktyviai užtikrino antimonopolinių taisyklių taikymą, kad nebūtų piktnaudžiaujama dominuojančia padėtimi rinkoje ir atliekami kiti antikonkurenciniai veiksmai, kurie slopina veiksmingą konkurenciją kainų, pasirinkimo, kokybės ir inovacijų aspektais. Šiomis aplinkybėmis Komisija baigia rengti gaires dėl piktnaudžiavimo išstumiant iš rinkos pagal SESV 102 straipsnį. Užsienio subsidijų reglamentas (USR) 6  padėjo kovoti su ES veiklą vykdančių įmonių, gaunančių subsidijas už ES ribų, antikonkurenciniais ir rinką iškraipančiais veiksmais. Be to, buvo vykdomas Skaitmeninių rinkų aktas (SRA) 7 , kad sprendžiant prieigos valdytojų nesąžiningo elgesio problemą ir užtikrinant rinkos konkurencingumą būtų skatinamas skaitmeninis konkurencingumas.

2025 m. Komisijos konkurencijos taisyklių laikymosi užtikrinimas leido pagrindines ES vertybes paversti apčiuopiama rinkos realybe. Šis darbas užtikrino, kad konkurencija vyktų sąžiningomis ir vienodomis sąlygomis, sustiprino teisinį tikrumą įmonėms ir skatino sanglaudą bendrojoje rinkoje. Be to, jis prisidėjo prie ES konkurencingumo strateginiuose sektoriuose, skatino tvarų ir integracinį augimą bei leido vartotojams ir įmonėms geriau pasinaudoti bendrosios rinkos teikiamais ekonominiais pranašumais.

2025 m. konkurencijos politikos ataskaitoje pateikiama glausta apžvalga, kaip Komisija politinius prioritetus pavertė konkrečiais veiksmais 8 . Prie jos pridedamas Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, kuriame išsamiai apžvelgiami politikos pokyčiai, vykdymo užtikrinimas ir svarbiausia ES jurisprudencija konkurencijos srityje. Šiuos dokumentus Komisija teikia Europos Parlamentui, Europos Sąjungos Tarybai (Tarybai), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui (EESRK) ir Europos regionų komitetui (RK).

2. Šiuolaikiška ir supaprastinta konkurencijos politika skatina konkurencingumą bei tvarų ir integracinį augimą

2024–2029 m. Komisijos įgaliojimuose numatyta, kad ES politika turi būti grindžiama ne reaktyviu reguliavimu, o aktyviais strateginiais veiksmais. Siekdama šio tikslo ir norėdama užtikrinti tvarų klestėjimą bei konkurencingumą, Komisija siekia, kad ES konkurencijos taisyklės būtų šiuolaikiškos, paprastesnės ir suderintos su kitomis ES politikos kryptimis, kad labiau prisidėtų pereinant prie švarios ir skaitmeninės ekonomikos.

2025 m. Komisija toliau modernizavo pagrindines konkurencijos taisykles, kas jos padėtų siekti platesnių ES politikos tikslų. Taisyklės buvo ir yra peržiūrimos bei paprastinamos siekiant sumažinti reglamentavimo naštą ir reikalavimų laikymosi išlaidas, patobulinti gaires, užtikrinti nuspėjamumą ir padidinti teisinį tikrumą. Šių pastangų tikslas – paskatinti ir paspartinti ypatingos svarbos investicijas visoje ES.

Komisija, kuri yra pasaulyje pirmaujanti konkurencijos priežiūros institucija, privalo užtikrinti, kad jos konkurencijos taisyklės būtų šiuolaikiškos ir atspindėtų rinkos pokyčius. Tai yra pagrindinis 2024–2029 m. Komisijos peržiūros darbotvarkės aspektas. Siekdama užtikrinti, kad konkurencijos sistema išliktų veiksminga, Komisija peržiūri ir, prireikus, keičia savo reglamentus, pranešimus, gaires ir komunikatus. Šio proceso metu Komisija išsaugo pagrindines laiko patikrintas taisykles ir kartu reaguoja į sudėtingus nūdienos technologinius, ekonominius ir geopolitinius iššūkius. Siekdama užtikrinti, kad konkurencijos politika prisidėtų prie gerovės, inovacijų ir vartotojų pasirinkimo skatinimo, Komisija 2025 m. rengė viešas konsultacijas, prašydama visuomenės pateikti atsiliepimus dėl daugelio klausimų.

Valstybės pagalbos taisyklių ir gairių modernizavimas bei supaprastinimas.

Vienas iš 2025 m. strateginių prioritetų buvo Švarios pramonės kurso valstybės pagalbos sistemos (CISAF) priėmimas. CISAF sukurta siekiant palengvinti ES perėjimą prie švarios energijos reikiamu tempu ir mastu, kad ES taptų viena pagrindinių pasaulinių veikėjų pažangiausių švarių technologijų srityje. Naująja sistema ne tik supaprastinama ir paspartinama parama priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui, bet ir pripažįstamas valstybės kaip strateginės investuotojos į mūsų neutralaus poveikio klimatui ateitį, vaidmuo. CISAF yra priemonė, padedanti siekti klimato srities užmojų, stiprinti bendrosios rinkos atsparumą ir užtikrinti, kad ES pramonė išliktų konkurencinga pasauliniu mastu. Šių tikslų ES siekia gindama bendrosios rinkos vientisumą, vengdama nepagrįsto konkurencijos iškraipymo, užtikrindama, kad energetikos sistemos taptų stabilesnės, prieinamesnės ir teisingesnės, bei skatindama teisingus darbo rinkos rezultatus – sąžiningą darbo užmokestį, deramas darbo sąlygas, mokymą ir perėjimą prie teisingų darbo vietų.

Siekdama remti ir spartinti pagrindinių pramonės šakų plėtrą bei užtikrinti strateginį savarankiškumą, kaip numatyta komunikate „Švarios pramonės kursas“, Komisija 2025 m. balandžio mėn. įsteigė Jungtinio Europos forumo dėl bendriems Europos interesams svarbių projektų (JEF-BEISP) rengimo paramos centrą 12 . Šis rengimo paramos centras glaudžiai bendradarbiauja su valstybėmis narėmis, siekdamas racionalizuoti ir paspartinti rengiamų BEISP projektų plėtrą nuo pradžios iki pabaigos. 2025 m. pabaigoje jame buvo rengiami keturi galimi BEISP projektai 13 . Nuo įkūrimo JEF-BEISP paskelbė 12 rekomendacijų, padedančių valstybėms narėms racionalizuoti, supaprastinti ir paspartinti BEISP kūrimą bei įgyvendinimą.

Siekiant spręsti būsto krizę, 2025 m. priimtos naujos valstybės pagalbos taisyklės, susijusios su visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis (VESP) įperkamo būsto srityje 14 , kurios tiesiogiai padeda siekti socialinių tikslų, kad būtų užtikrinta įtrauki ir teisinga pertvarka. Naujosios taisyklės sudaro palankesnes sąlygas valstybėms narėms teikti paramą įperkamam ir energiją taupančiam būstui. Peržiūrėtos ir aiškesnės taisyklės supaprastina procedūras ir suteikia valstybėms narėms daugiau lankstumo finansuojant paramą socialinio ir įperkamo būsto iniciatyvoms. Ši peržiūra yra viena pagrindinių Komisijos 2025 m. gruodžio mėn. priimto Europos įperkamo būsto plano dalių 15 .

Teisingoje ir įtraukioje socialinėje rinkos ekonomikoje visi ES piliečiai turėtų turėti galimybę gauti ypatingos svarbos vaistų. 2025 m. Komisija pateikė valstybėms narėms gaires, kaip ES valstybės pagalbos taisyklės taikomos valstybės paramai ypatingos svarbos vaistams 16 , atsižvelgiant į siūlomą Ypatingos svarbos vaistų aktą 17 . Siūlomas aktas paskatintų ES farmacijos įmones diversifikuoti savo tiekimo grandines ir skatintų vaistų gamybą ES. Gairėse valstybėms narėms paaiškinama, kaip taikyti ES valstybės pagalbos taisykles siekiant remti ypatingos svarbos vaistų tiekimą.

Vadovaudamasi konkurencingumo kelrodžiu ir švarios pramonės kursu, Komisija 2025 m. pradėjo esminę Bendrojo bendrosios išimties reglamento (BBIR) 18 peržiūrą. BBIR yra svarbi supaprastinimo priemonė, nes ji sumažina valstybėms narėms ir įmonėms tenkančią reglamentavimo naštą ir leidžia skirti pagalbą greitai, be išankstinio Komisijos pritarimo, jeigu tenkinamos tam tikros sąlygos ir konkurencijos iškraipymas bendrojoje rinkoje yra minimalus.

Veiksminga ir tvari ES transporto sistema yra labai svarbi pereinant prie švarios, teisingos ir konkurencingos ekonomikos, taip didinant esminės infrastruktūros ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslų suderinamumą. Komisijos įsipareigojimas siekti žaliosios logistikos ir veiksmingų tinklų reiškia tiesioginį švarios pramonės kurso bei Komisijos darnaus ir išmanaus judumo strategijos įgyvendinimą 19 . Šiuo tikslu Komisija tęsė darbą peržiūrėdama Transporto bendrosios išimties reglamentą (TBIR) ir Gaires dėl valstybės pagalbos sausumos ir daugiarūšiam transportui. TBIR ir gairės skirti skatinti perėjimą nuo kelių prie geležinkelių ir daugiarūšį transportą, pavyzdžiui, derinant geležinkelių ir vidaus vandenų kelių transportą.

Dabartinės Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) valstybės pagalbos gairės 20 leidžia valstybėms narėms teikti valstybės pagalbą tam tikriems daug elektros energijos suvartojantiems vartotojams, siekiant kompensuoti jiems dalį didelių elektros energijos kaštų. Gairėmis, kurios galioja iki 2030 m., užtikrinama, kad Komisijos klimato tikslai ir konkurencingos rinkos principai būtų derinami siekiant skatinti priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą. 2025 m. Komisija pradėjo ATLPS valstybės pagalbos gairių peržiūrą 21 ir, remdamasi naujausiais turimais duomenimis, priėmė techninius atnaujinimus 22 , susijusius, be kita ko, su išmetamo CO2 kiekio faktoriais, geografinėmis vietovėmis, bei įtraukė papildomus pramonės sektorius, turinčius teisę gauti kompensaciją. Valstybės pagalbos taisyklės prisideda prie ES pramonės ir jos gamybos pajėgumų restruktūrizavimo bei modernizavimo.

Susijungimų gairių modernizavimas ir supaprastinimas

Lemiamą vaidmenį formuojant bendrąją rinką nuo pat pradžių atliko ES susijungimų kontrolė, veikdama kaip supaprastinta vieno langelio sistema, kuri sėkmingai skatina įmonių plėtrą, investicijas ir rinkos nuspėjamumą visoje ES. Ši sistema užtikrino veiksmingą susijungimų kontrolę, kai kasmet maždaug 90 proc. siūlomų susijungimų nagrinėjami taikant supaprastintą procedūrą, taip skatinant ekonomikos augimą. 2025 m. Komisija gavo 384 pranešimus apie susijungimus. Priimti 325 sprendimai, iš kurių 97 proc. buvo patvirtinti be sąlygų. 88 proc. visų sprendimų buvo priimti taikant supaprastintą procedūrą. Komisija leido vykdyti devynis susijungimus, apie kuriuos buvo pranešta, jei bus įvykdyti įsipareigojimai. 2025 m. nebuvo draudžiama vykdyti nė vieno siūlomo susijungimo, o pranešančiosios šalys antrojo etapo tyrimo metu neatšaukė nė vieno sandorio. Siekdama užtikrinti, kad ši patikima sistema ir toliau būtų veiksminga priemonė sparčiai besikeičiančioje ekonomikoje, 2025 m. Komisija pradėjo esminę savo susijungimų gairių peržiūrą. Šis esminis atnaujinimas apima Horizontaliųjų susijungimų gaires 23 (apimančias konkurentų susijungimus) ir Nehorizontaliųjų susijungimų gaires 24  (apimančias susijungimus tiekimo grandinėje ir glaudžiai susijusiose rinkose). Ši peržiūra atitinka Komisijos įgaliojimus stiprinti konkurencingumą pasaulyje ir veiksmingai spręsti dabartinius bei būsimus geopolitinius iššūkius.

Ji atspindi esminius rinkos pokyčius, kurie daro įtaką konkurencijos dinamikai daugelyje rinkų. Šios naujos rinkos realijos apima sparčią skaitmenizaciją, konkurencinius pranašumus, susijusius su didelių kiekių skaitmeninių duomenų apie klientus ir konkurentus valdymu, taip pat dirbtinį intelektą (DI). Kiti veiksniai apima globalizaciją ir ES ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą. Išsami peržiūra prasidėjo nuo viešų konsultacijų 25 . Glaudžiai bendradarbiaudama su ES nacionalinėmis konkurencijos institucijomis (NKI), Komisija nustatė keletą svarbių veiksnių, tokių kaip inovacijos, investicijos, atsparumas ir pajėgumu konkuruoti pasaulio mastu. Peržiūrėtos gairės turėtų būti paskelbtos 2026 m. ir atspindės besikeičiančią Komisijos praktiką bei ES jurisprudenciją.

Antimonopolinių taisyklių ir gairių modernizavimas bei supaprastinimas.

Ne mažiau svarbios kovojant su rinką iškraipančiais veiksmais sparčiai besikeičiančioje ekonomikoje yra antimonopolinės taisyklės. Siekdama užtikrinti, kad antimonopolinės taisyklės ir toliau būtų veiksmingos, Komisija šiuo metu peržiūri pagrindinę antimonopolinių procedūrų sistemą (reglamentai (EB) Nr. 1/2003 ir (EB) Nr. 773/2004). Šios peržiūros tikslas – pagerinti antimonopolinių procedūrų sistemos veiksmingumą, visų pirma supaprastinti procedūras, paspartinti tyrimus ir apskritai užtikrinti, kad Komisijos vykdymo užtikrinimo priemonės atitiktų sparčius pokyčius naujose ir besikeičiančiose rinkose. 2025 m. Komisija paskelbė kvietimą teikti informaciją ir viešų konsultacijų klausimyną, siekdama surinkti suinteresuotųjų šalių atsiliepimus dėl taisyklių peržiūros galimybių. Be to, 2025 m. gruodžio mėn. surengtas tikrosios padėties patikros praktinis seminaras 26 , siekiant toliau bendradarbiauti su suinteresuotosiomis šalimis ir išklausyti jų nuomonę apie įvairias politikos galimybes, išdėstytas kvietime teikti informaciją.

2025 m. buvo tęsiami darbai rengiant naująsias piktnaudžiavimo išstumiant iš rinkos pagal SESV 102 straipsnį gaires. Komisija šiuo metu peržiūri gairių projektą, įtraukdama atsiliepimus, gautus per viešas konsultacijas ir praktinį seminarą, taip pat išvadas, kurias galima padaryti remiantis ES Teisingumo Teismo sprendimais, priimtais po gairių projekto paskelbimo 2024 m. Komisija siekia priimti gaires 2026 m., užtikrindama, kad galutiniame tekste atsispindėtų naujausi ES teismų sprendimai, priimti rengimo proceso metu.

2025 m. Komisija tęsė Technologijų perdavimo bendrosios išimties reglamento (TPBIR) ir susijusių gairių peržiūrą. Komisija peržiūri šią sistemą siekdama užtikrinti, kad įmonės galėtų vadovautis aiškiomis, paprastomis ir aktualiomis taisyklėmis, taikomomis konkurenciją skatinantiems technologijų licencijavimo susitarimams. Peržiūrėta TPBIR sistema, kurią numatyta priimti 2026 m., palengvins technologijų sklaidą, skatins ankstyvųjų etapų MTPI, kartu sumažindama įmonių reikalavimų laikymosi išlaidas ir susijusią administracinę naštą.

Užsienio subsidijų reglamento (USR) gairės ir peržiūros ataskaita

USR 27 siekiama užtikrinti konkurenciją bei sąžiningas ir vienodas sąlygas sprendžiant konkurenciją iškraipančių subsidijų, kurias bendrojoje rinkoje veikiančioms bendrovėms skiria trečiosios valstybės, problemą 28 .

2025 m. Komisija konsultavosi su suinteresuotosiomis šalimis dėl USR gairių projekto. Be kita ko, naujosiose gairėse būtų pateiktos rekomendacijos dėl užsienio subsidijų keliamo rinkos iškraipymo nustatymo ir taikomų kriterijų, taip pat dėl pusiausvyros tyrimo (t. y. užsienio subsidijų teigiamo poveikio ir jų keliamo rinkos iškraipymo įvertinimo). Be to, gairėse būtų aptariami Komisijos įgaliojimai nagrinėti pranešimo ribos nesiekiančius susijungimus, viešuosius konkursus ir taikomus kriterijus. Gairės suteiktų aiškumo dėl USR taikymo įmonėms, dalyvaujančioms koncentracijose ir viešųjų pirkimų procedūrose ES.

USR nustatyta, kad Komisija iki 2026 m. liepos mėn. turi pateikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Šiuo tikslu Komisija 2025 m. surengė viešas konsultacijas ir paskelbė kvietimą teikti informaciją 29 , kad galėtų įvertinti USR įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą. Buvo prašoma pateikti atsiliepimus dėl svarbiausių veiklos klausimų, įskaitant išlaidas, kurias įmonės patiria dėl USR, pranešimo ribas, pusiausvyros tyrimą 30 , taip pat taisyklių sudėtingumą ir jų veiksmingumą užkertant kelią iškraipymams bendrojoje rinkoje.

Skaitmeninių rinkų akto peržiūros ataskaita

SRA yra bendrosios rinkos priemonė, kuria siekiama ES skaitmeninį sektorių padaryti sąžiningesnį ir konkurencingesnį 31 . SRA taikomas didelėms skaitmeninėms platformoms, kurios yra paskirtos prieigos valdytojomis 32 , jo paskirtis – užkirsti kelią nesąžiningiems veiksmams rinkoje bei didinti rinkos konkurencingumą. Nustatytiems prieigos valdytojams taikoma daugybė įsipareigojimų, visų pirma vertikalaus ir horizontalaus sąveikumo, draudimo teikti pirmenybę savo paslaugoms ir verslo naudotojams suteikti prieigą prie skaitmeninių platformų sukauptų svarbių duomenų. SRA suteikia tiek ES, tiek ne ES įmonėms geresnes galimybes konkuruoti su prieigos valdytojais. Toks konkuravimas skatina inovacijas ir galiausiai didina vartotojų pasirinkimo galimybes ES (ir, tikėtina, už jos ribų dėl reguliavimo ir ekonominio šalutinio poveikio).

Siekdama oficialiai įvertinti SRA pirminį poveikį ir jo pajėgumą spręsti kylančius klausimus, pavyzdžiui, transformacinio dirbtiniu intelektu (DI) grindžiamų paslaugų diegimo klausimą, Komisija 2025 m. surengė viešas konsultacijas ir kvietimą teikti informaciją. Ji siekė gauti suinteresuotųjų šalių atsiliepimus apie bendrą SRA veiksmingumą ir įgyvendinimą bei jo pajėgumą spręsti kylančius klausimus, pavyzdžiui, spartaus ir transformacinio DI grindžiamų paslaugų diegimo klausimą. Remdamasi gauta informacija, Komisija rengia pirmąją peržiūros ataskaitą, kuri iki 2026 m. gegužės mėn. bus pateikta Europos Parlamentui, Tarybai ir EESRK.

3. Konkurencijos teisės aktų vykdymo užtikrinimas gina konkurencingas, sąžiningas ir gerai veikiančias rinkas ir palengvina jų veikimą

Veiksmingas teisės aktų vykdymo užtikrinimas tebėra itin svarbus siekiant išsaugoti konkurencijos taisyklių patikimumą ir vientisumą. 2025 m. griežtas visų priemonių – valstybės pagalbos, antimonopolinių taisyklių, susijungimų kontrolės, USR ir SRA – vykdymo užtikrinimas leido išlaikyti bendrosios rinkos vientisumą ir atsparumą, o strateginę viziją, kuria siekiama paskatinti perėjimą prie švarios, teisingos ir konkurencingos ekonomikos, daugeliu atvejų pavertė konkrečia rinkos realybe. Vykdymo užtikrinimas sukuria nuspėjamas, skaidrias ir sąžiningas rinkos sąlygas, būtinas tam, kad įmonėms būtų lengviau augti ir investuoti bendrojoje rinkoje bei už jos ribų. Šis įsipareigojimas užtikrinti sąžiningumą garantuoja, kad bendrojoje rinkoje išliks vienodos sąlygos, kuriant naujas verslo galimybes ir teikiant prieigą prie pagrindinių išteklių visiems rinkos dalyviams, iš kurių daugelis, norėdami sėkmingai konkuruoti, pasikliauja Komisijos vykdomu reikalavimų laikymosi užtikrinimu. ES konkurencijos teisės aktų vykdymo užtikrinimas taikant priemones įmonėms, kurios imasi antikonkurencinių veiksmų, keliančių bendrosios rinkos susiskaidymo riziką, padeda mažinti ekonominę žalą, kai ES patiria išorės ekonominius sukrėtimus ir geopolitinį kišimąsi.

Komisijos konkurencijos teisės aktų vykdymo užtikrinimas kuria ES pridėtinę vertę. Nustatant vykdymo užtikrinimo priemonių prioritetus ir sprendžiant, ar savo iniciatyva pradėti tyrimus, vienas iš pagrindinių kriterijų yra poveikis bendrajai rinkai. Tirdamas didelio poveikio bylas, Konkurencijos GD naudoja savo ribotus išteklius, kad užtikrintų kuo didesnį intervencijų teigiamą poveikį konkurencijai. Komisija taip pat gali tirti tam tikras bylas, kurios gali sukurti precedentą.

Valstybės pagalbos kontrolė

2025 m. Komisijos vykdytas valstybės pagalbos taisyklių laikymosi užtikrinimas parodė, kaip konkurencijos politika prisideda prie perėjimo prie švarios, teisingos ir konkurencingos ES ekonomikos. Toliau pateikiami bylų pavyzdžiai atskleidžia, kaip valstybės narės savo strateginę viziją pavertė konkrečiais investiciniais projektais.

Atsinaujinančiųjų energijos išteklių skatinimas. Komisija pagal CISAF leido Prancūzijai skirti 11 mlrd. EUR investicijų atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimui paspartinti 33 . Šiuo 20 metų trukmės projektu remiama trijų plūdriųjų jūros vėjo jėgainių statyba ir eksploatavimas. Finansavimas skiriamas po konkurso ir bus teikiamas kaip kas mėnesį mokama kintamo dydžio priemoka, o tai rodo, kaip naujosios taisyklės gali palengvinti tikslingas viešąsias investicijas tvariai transformacijai būtinu tempu ir mastu.

Priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo schemos. 2025 m. buvo patvirtintos kelios didelės nacionalinės schemos, skirtos paspartinti perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos. Pavyzdžiui, buvo patvirtinta 5 mlrd. EUR vertės Vokietijos schema, skirta padėti įmonėms, kurioms taikoma ES taršos leidimų prekybos sistema, sumažinti gamybos procesų priklausomybę nuo iškastinio kuro, kiekvienam projektui taikant išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo 90 proc. tikslą 34 . Be to, pagal Laikinąją valstybės pagalbos krizės ir pereinamojo laikotarpio sąlygomis sistemą buvo patvirtintas 2,3 mlrd. EUR vertės Suomijos planas, skirtas remti investicijas į strateginius sektorius ir gamybos procesų priklausomybei nuo iškastinio kuro mažinti 35 . Taip pat buvo patvirtinta 1,2 mlrd. EUR vertės Nyderlandų schema, skirta šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimui per visą gyvavimo ciklą mažinti; lėšos skiriamos konkurencinio konkurso būdu, teikiant pirmenybę didžiausiai naudai aplinkai už mažiausią kainą 36 . Komisija pagal CISAF patvirtino ir Ispanijos pagalbos schemą, skirtą apdirbamosios pramonės priklausomybei nuo iškastinio kuro mažinti. Ši schema remia elektrifikaciją, perėjimą prie atsinaujinančiųjų išteklių arba mažo anglies dioksido pėdsako vandenilio, atliekinės šilumos panaudojimą, anglies dioksido surinkimą, saugojimą ir panaudojimą įvairiausiuose sektoriuose. Pagalba teikiama kaip tiesioginės dotacijos, nustatytos remiantis iš anksto apibrėžtu pagalbos intensyvumu. Schema skirta įvairių dydžių įmonėms, taip pat įrenginiams ir sektoriams, dalyvaujantiems arba nedalyvaujantiems apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje 37 .

Pakankamo švarių technologijų gamybos pajėgumo užtikrinimas. 2025 m. pagal CISAF buvo patvirtintos šešios nacionalinės schemos, kurių bendras biudžetas siekia 6,7 mlrd. EUR; visos jos prisideda siekiant Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akte nustatyto 40 proc. atsparumo lyginamojo rodiklio 38 . Pavyzdžiui, buvo patvirtinta 4,1 mlrd. EUR vertės Vengrijos schema 39 ir 1,5 mlrd. EUR vertės Italijos schema 40 , skirtos nulinio balanso technologijų gamybai skatinti.

Žaliosios energijos naudojimo skatinimas. 2025 m. Komisija patvirtino tikslinę paramą žaliosios energijos šaltinių plėtrai. Buvo patvirtinta 400 mln. EUR vertės Austrijos priemonė, skirta vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybai remti pasitelkiant Europos vandenilio banko paslauginių aukcionų priemonę 41 . Be to, buvo patvirtinta 36 mln. EUR vertės Danijos schema, skirta skatinti naudoti tvarius aviacinius degalus ir taip paspartinti aviacijos sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą 42 .

Saugus energijos tiekimas. 2025 m. Komisija patvirtino keletą valstybės pagalbos priemonių, kurių tikslas – užtikrinti pakankamus elektros energijos gamybos, saugojimo ar lankstaus vartojimo pajėgumus ir kad elektros energijos gamyba atitiktų numatomą paklausą. Pavyzdžiui, buvo patvirtintas 300 mln. EUR vertės Švedijos strateginis elektros energijos rezervas, skirtas elektros energijos tiekimo saugumui ekstremaliose situacijose užtikrinti 43 , ir 750 mln. EUR vertės Estijos strateginis rezervas, skirtas elektros energijos tiekimo saugumui remti 44 . Projektai, kuriems bus skirta pagalba pagal abi priemones, bus atrinkti surengus skaidrų nediskriminacinį konkurencinį konkursą. Be to, Komisija pagal PKAAE gaires patvirtino Prancūzijos rinkos elektros energijos pajėgumų mechanizmo reformą 45 . Pertvarkytas Prancūzijos mechanizmas veiks dešimt metų, o jo numatomas biudžetas bus apie 2 mlrd. EUR per metus, iš viso – 20 mlrd. EUR per visą jo veikimo laikotarpį.

Branduolinės energijos konsolidavimas. 2025 m. Komisija patvirtino paramą branduolinių elektrinių statybai ir eksploatavimui, taip prisidėdama prie energetikos sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir elektros energijos tiekimo saugumo užtikrinimo. Po išsamaus tyrimo buvo patvirtinta Belgijos paramos priemonė, kuria pratęsiamas dviejų branduolinių reaktorių – „Doel 4“ ir „Tihange 3“ 46  – eksploatavimo laikotarpis. Be to, Komisija patvirtino paramos priemones pirmajai branduolinei elektrinei Lenkijoje 47 , kurią sudarys trys nauji branduoliniai reaktoriai.

BEISP „Tech4Cure“ 48 . 2025 m., siekdama remti pažangias inovacijas sveikatos sektoriuje, Komisija patvirtino dar vieną BEISP projektą sveikatos sektoriuje – „Tech4Cure“. Šis BEISP leidžia penkioms valstybėms narėms (Prancūzijai, Vengrijai, Italijai, Slovakijai ir Slovėnijai) skirti iki 403 mln. EUR finansavimą dešimčiai įmonių, pritraukiant papildomus 826 mln. EUR privačiųjų investicijų. Komisijos siekis įtraukti daugiau MVĮ į BEISP buvo sėkmingas. 60 proc. projekte „Tech4Cure“ dalyvaujančių įmonių yra MVĮ. Be to, tai sukuria platesnę BEISP ekosistemą, apimančią asocijuotuosius ir netiesioginius partnerius. „Tech4Cure“ sudaro sąlygas tarpvalstybiniams moksliniams tyrimams ir inovacijoms bei pirmam pramoniniam naujos kartos medicinos prietaisų, apimančių pažangius ir naujoviškus skaitmeninius / DI sprendimus, diegimui, siekiant remti prognozuojamosios, prevencinės ir personalizuotos medicinos (3P medicina) koncepciją. Šio projekto tikslas – padaryti sveikatos priežiūrą geresne, greitesne ir pigesne. Be to, „Tech4Cure“ tapo BEISP rengimo paramos centro, kuris įkurtas 2025 m. pavasarį, bandomuoju projektu.

Antimonopolinių teisės aktų vykdymo užtikrinimas

2025 m. Komisija tęsė kelis antimonopolinius tyrimus dėl bendrovių, veikiančių daugelyje rinkų, ir taip užtikrino, kad šios bendrovės nepiktnaudžiautų savo įtaka rinkoje. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas skaitmeninėms rinkoms, kurioms būdingos unikalios savybės ir kurios kelia specifinių iššūkių dėl vyraujančių verslo modelių bei sudėtingos rinkos dinamikos. Pavyzdžiui, bendrovės gali įsigyti duomenų ar technologijų, kad padidintų kliūtis patekti į rinką, arba naudoti konkurentų duomenis savo naudai (pavyzdžiui, platformos, atliekančios dvejopą funkciją, arba bendrovės, veikiančios ir kaip tarpininkas, ir kaip konkurentas).

Internete rodomos reklamos technologijų paslaugos. 2025 m. Komisija priėmė sprendimą dėl „Google Adtech“ 49 . Byla susijusi su internete rodomos reklamos technologijų paslaugomis ir kitais su duomenimis susijusiais veiksmais. Komisija skyrė „Google“ 2,95 mlrd. EUR baudą už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi rinkoje teikiant pirmenybę savo internete rodomos reklamos technologijų paslaugoms ir taip darant žalą konkuruojantiems reklamos technologijų paslaugų teikėjams, reklamos užsakovams ir interneto leidėjams (sau palankių sąlygų taikymas). Komisija įpareigojo „Google“ nutraukti sau palankių sąlygų taikymą ir įgyvendinti priemones, kurios pašalintų „Google Adtech“ tiekimo grandinei būdingą interesų konfliktą. Įgyvendinus šias priemones, „Google Adtech“ technologiją naudojančios bendrovės galės konkuruoti ir diegti naujoves sąžiningomis ir vienodomis sąlygomis, o vartotojai turės daugiau galimybių priimti informacija pagrįstus sprendimus.

Skaitmeninės komunikacijos ir bendradarbiavimo priemonės. „Microsoft Teams“ byloje 50 Komisija pritarė „Microsoft“ įsipareigojimams, kuriais siekiama išspręsti konkurencijos problemas, susijusias su „Microsoft Teams“ antikonkurenciniu susiejimu su programinės įrangos paketais „Microsoft Office 365“ ir „Microsoft 365“, skirtais verslo klientams. Vykdydama šiuos įsipareigojimus, „Microsoft“ turi atskirti „Microsoft Teams“ – kitaip tariant, už mažesnę kainą siūlyti šių programinės įrangos paketų versijas be „Microsoft Teams“. Be to, „Microsoft“ turi leisti klientams, turintiems ilgalaikes licencijas, pereiti prie programinės įrangos paketų be „Microsoft Teams“. Galiausiai „Microsoft“ turi užtikrinti sąveikumą su konkuruojančiomis komunikacijos priemonėmis ir sudaryti palankesnes sąlygas naudoti konkuruojančius programinės įrangos sprendimus. Šie įsipareigojimai buvo būtini siekiant atkurti sąžiningą konkurenciją ir vėl atverti rinką kitiems komunikacijos ir bendradarbiavimo priemonių teikėjams ES.

Rankiniams elektroniniams prietaisams skirtas nedūžtantis stiklas. Komisija nustatė, kad JAV įsikūrusios bendrovės „Corning“ pasiūlyti įsipareigojimai būtų teisiškai privalomi pagal ES antimonopolines taisykles 51 . Šiais įsipareigojimais išsprendžiama galimo „Corning“ piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi sudarant išskirtinio tiekimo sutartis dėl šarminio aliumosilikato stiklo, problema. Šis nedūžtantis stiklas naudojamas išmaniuosiuose telefonuose ir kituose rankiniuose elektroniniuose prietaisuose. „Corning“ įsipareigojo atsisakyti visų išskirtinio tiekimo sąlygų ir nebekelti įsigijimo reikalavimų rankinių elektroninių prietaisų pirminės įrangos gamintojams arba įmonėms, kurios atlieka žaliavinio stiklo apdailą (apdailininkams). Be to, „Corning“ nebereikalaus, kad pirminės įrangos gamintojai ar apdailininkai daugiau kaip 50 proc. savo atitinkamo poreikio patenkintų pirkdami iš šios bendrovės. Šie įsipareigojimai palengvins „Corning“ konkurentų patekimą į rinką, taip užtikrinant inovacijas ir atsparumą rankinių elektroninių prietaisų tiekimo grandinėje.

Prabangos vartojimo prekės. 2025 m. trims prabangos prekių sektoriuje veikiančioms bendrovėms – „Gucci“, „Chloé“ ir „Loewe“ – Komisija skyrė iš viso 157 mln. EUR baudą už perpardavimo kainų palaikymo (PKP) veiksmus keliose valstybėse narėse 52 . Šios trys bendrovės ribojo savo nepriklausomų internetinių ir fizinių mažmenininkų komercinę laisvę nustatyti kainas. Šie apribojimai apėmė beveik visą produktų asortimentą, kurį šios trys bendrovės parduodavo su savo atitinkamais prekės ženklais. Šie produktai buvo drabužiai, odos gaminiai, avalynė ir mados aksesuarai. Šis sprendimas dar kartą patvirtina Komisijos įsipareigojimą kovoti su antikonkurenciniais PKP veiksmais užtikrinant, kad vartotojai gautų naudos dėl tikros kainų konkurencijos.

Nepakankami atsakymai į prašymus pateikti informaciją. Komisija skyrė 172 000 EUR baudą bendrovei „Eurofield SAS“ ir jos buvusiai patronuojančiajai bendrovei „Unanime Sport SAS“ už tai, kad jos pateikė nepakankamus atsakymus į prašymus pateikti informaciją atliekant antimonopolinį tyrimą sintetinės velėnos (dirbtinės žolės) sektoriuje 53 . Jei įmonės, dėl kurių Komisija atlieka tyrimą, nesilaiko teisinių ir procedūrinių įsipareigojimų, tai gali pakenkti Komisijos tyrimo veiksmingumui. Tai buvo pirmas kartas, kai Komisija skyrė baudą bendrovei už neišsamios informacijos pateikimą atliekant antimonopolinį tyrimą. Ši intervencija rodo didesnį Komisijos budrumą ir pasiryžimą taikyti sankcijas tiriamoms įmonėms, kurios nesilaiko procedūrinių įsipareigojimų.

Rekomendaciniai raštai ir pirmoji nuomonė. Konkurencijos taisyklių taikymas apima ne tik griežtą jų laikymosi užtikrinimą, t. y. veiksmus bendrovių, kurios jau pažeidė konkurencijos taisykles, atžvilgiu. Neįpareigojanti intervencija, pavyzdžiui, rekomendacinių raštų pateikimas, leidžia Komisijai iš anksto užtikrinti bendrovėms teisinį tikrumą dėl antimonopolinių taisyklių laikymosi. 2025 m. Komisija pateikė du rekomendacinius raštus 54 . Pirmasis rekomendacinis raštas skirtas automobilių sektoriuje veikiančioms įmonėms 55 . Juo bendrovėms suteikiama aiškumo dėl licencijavimo derybų grupės, skirtos derėtis dėl licencijų naudoti technologijas, kurioms taikomi standartams būtini patentai, sukūrimo, siekiant padidinti skaitmeninių technologijų licencijavimo veiksmingumą. Šios technologijos turėtų prisidėti prie Europos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui tikslų. Šis rekomendacinis raštas remia ES automobilių sektoriaus konkurencingumą ir didina vartotojų pasirinkimą. Antrasis rekomendacinis raštas susijęs su bendradarbiavimu vykdant uostų terminalų konteinerių tvarkymo elektros įrangos bendrus pirkimus ir nustatant minimalias technines specifikacijas 56 ; juo suteikiama daugiau aiškumo dėl tvarumo iniciatyvos, skirtos perėjimui nuo dyzelinės įrangos prie baterijomis varomos įrangos palengvinti. Galiausiai Komisija paskelbė pirmąją nuomonę pagal Reglamentą dėl bendro žemės ūkio produktų rinkų organizavimo 57 . Ši nuomonė susijusi su Prancūzijos Oksitanijos regiono vyno gamintojais, kurie bendradarbiauja siekdami tvariai gaminti vyną. Susitarime nustatytos orientacinės šešių vynuogių veislių, parduodamų sudarant sandorius dėl neišpilstyto vyno, kainos 58 . Komisija paaiškino, kad žemės ūkio gamintojų kainų derinimas gali būti suderinamas su ES antimonopolinėmis taisyklėmis, jeigu toks derinimas yra būtinas konkretiems tvarumo tikslams pasiekti. Ši nuomonė suteikia vyno gamintojams teisinį tikrumą toliau investuoti į tvarias vyno gamybos praktikas.

2025 m. Komisijos vykdymo užtikrinimo veikla taip pat apėmė kartelius, kurie laikomi šiurkščiausiais konkurencijos teisės pažeidimais. Toliau apibendrinami keli sprendimai, kuriais baudžiama už antikonkurencinį elgesį, turintį didelį poveikį ES ekonomikai ir tiesioginį bei apčiuopiamą neigiamą poveikį vartotojams.

Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių perdirbimas. 15 didžiausių automobilių gamintojų ir Europos automobilių gamintojų asociacijai (ACEA) Komisija skyrė iš viso 458 mln. EUR baudų už dalyvavimą eksploatuoti netinkamų transporto priemonių 59 perdirbimo kartelyje 60 . Daugiau nei 15 metų automobilių gamintojai ir ACEA buvo susitarę nemokėti automobilių išmontuotojams už eksploatuoti netinkamų transporto priemonių perdirbimą, nes buvo sutarę laikyti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių perdirbimą pakankamai pelningu verslu. Kartelio nariai taip pat dalijosi neskelbtina komercine informacija, derino savo veiksmus išmontuotojų atžvilgiu ir susitarė neatskleisti, kokia eksploatuoti netinkamų transporto priemonių dalis gali būti perdirbta, panaudota ir panaudota pakartotinai bei kiek perdirbtų medžiagų naudojama naujuose automobiliuose. Ši Komisijos intervencija tiesiogiai prisidėjo prie žaliosios pertvarkos tikslų, apsaugodama perdirbimo vertės grandinę ir skatindama žiedinę ekonomiką.

Maisto ir prekių užsakymas internetu. Komisija skyrė iš viso 329 mln. EUR dydžio baudas bendrovėms „Delivery Hero“ ir „Glovo“ 61 už kartelio sudarymą nuo 2018 m. liepos mėn. iki 2022 m. liepos mėn. Kartelio veikla apėmė susitarimus nepervilioti viena kitos darbuotojų, keitimąsi neskelbtina komercine informacija ir geografinių rinkų pasidalijimą Europos ekonominėje erdvėje. Tai buvo pirmas kartas, kai Komisija skyrė baudas dėl kartelio, darančio poveikį darbo rinkai ribojant konkurenciją dėl specialistų ir mažinant darbuotojų galimybes, taip parodydama, kad konkurencijos taisyklių laikymosi užtikrinimas aktyviai skatina integracinį augimą, nes apsaugo laisvą darbuotojų judėjimą ir sąžiningą darbo užmokestį visoje bendrojoje rinkoje. Tai taip pat buvo pirmas kartas, kai Komisija nagrinėjo smulkiojo akcininko veiksmus koordinuojant konkurentų elgesį.

Automobilių starterių baterijos. Trims automobilių starterių baterijų gamintojams ir prekybos asociacijai „Eurobat“ Komisija skyrė iš viso 72 mln. EUR dydžio baudas už dalyvavimą ilgalaikiame kartelyje dėl automobilių starterių baterijų 62 . Gamintojai susitarė nustatyti ir skelbti priedus, apskaičiuojamus remiantis jų švino pirkimo kaina. Jie susitarė taikyti šiuos priedus derybose dėl kainų su atitinkamais klientais, kurie yra pirminės įrangos gamintojai, siekdami užtikrinti, kad galutinė priemoka būtų didesnė. Komisija padarė išvadą, kad tiekėjai neteisėtai slapta derino priemokas, siekdami jas taikyti kaip visos pramonės standartą.

Be to, Komisija iš anksto nepranešusi atliko tris patikrinimus bendrovių, įtariamų antimonopolinių taisyklių pažeidimais keliuose sektoriuose – vakcinų, nealkoholinių gėrimų ir slidinėjimo įrangos, – patalpose. Patikrinimai iš anksto nepranešus yra viena iš svarbiausių Komisijos taikomų vykdymo užtikrinimo priemonių konkurencijos srityje. Patikrinimai yra labai svarbūs siekiant užtikrinti įrodymų surinkimą, o netikėtumas yra būtinas veiksmingam vykdymo užtikrinimui. Jie leidžia Komisijai objektyviai įvertinti įtarimus užtikrinant, kad būtų laikomasi konkurencijos taisyklių, ir atgrasyti nuo antikonkurencinio elgesio.

Susijungimų kontrolė

2025 m. Komisija toliau vykdė susijungimų taisyklių laikymosi užtikrinimą, kad apsaugotų įmones ir vartotojus ne tik nuo kainų didėjimo, bet ir nuo kitų svarbių konkurencijos parametrų, kaip antai kokybė, pasirinkimas ir inovacijos, pablogėjimo daugelyje ypač svarbių ES ekonomikos sričių. Susijungimų kontrolė užkerta kelią koncentracijoms, kurios labai trukdo veiksmingai konkurencijai vidaus rinkoje ir lemia, pavyzdžiui, pernelyg didelę įtaką rinkoje, konkurencinių galimybių ribojimą ir naujų rinkos dalyvių pašalinimą, ir taip padeda įgyvendinti Komisijos prioritetus.

Toliau apibendrinamos kai kurios svarbiausios 2025 m. išnagrinėtos bylos, dėl kurių buvo priimti palankūs sprendimai su sąlyga, kad bus laikomasi įsipareigojimų. Be to, apibūdinamos dvi svarbios bylos, susijusios su galimais Susijungimų reglamento pažeidimais.

Lustams skirta programinė įranga. Komisija su tam tikromis sąlygomis leido bendrovei „Synopsys“ įsigyti bendrovę „Ansys“ 63 . Šių JAV įsikūrusių bendrovių veikla iš esmės papildo viena kitą, tačiau Komisija nustatė, kad sandoris būtų padidinęs rinkos koncentraciją ir sumažinęs pasaulinę konkurenciją šiose tiekimo rinkose: i) optikos programinės įrangos, imituojančios šviesos elgseną didelėse makrolygmens sistemose (pavyzdžiui, ekranuose ar automobilių žibintuose); ii) fotonikos programinės įrangos, imituojančios šviesos elgseną mažesnėse nanolygmens optinėse sistemose (pavyzdžiui, skaitmeniniuose fotoaparatuose ar saulės baterijose) ir iii) registrų perdavimo lygmens energijos suvartojimo analizės programinės įrangos, kuri yra programinė priemonė, naudojama lustų kūrimo proceso pradiniame etape lustų energijos suvartojimui matuoti. Siekdamos išspręsti šias problemas, susijungiančios šalys pasiūlė atsisakyti veiklos minėtose probleminėse rinkose. Struktūrinės priemonės buvo būtinos siekiant užkirsti kelią veiksmingos konkurencijos panaikinimui ir išsaugoti tiekimo grandinės vientisumą šiose ypatingos svarbos aukštųjų technologijų rinkose.

Balansuojamųjų horizontaliųjų stabilizatorių vykdiklių sistemos aviacijos pramonei. Komisija su tam tikromis sąlygomis leido bendrovei „Safran USA Inc.“ 64 (kurią kontroliuoja Prancūzijos bendrovė „Safran S.A.“) įsigyti dalį bendrovės „Collins Aerospace“ valdymo sistemų verslo. Komisija nustatė, kad susijungus dviem pagrindiniams tiekėjams, dėl susijungimo gerokai sumažėjo konkurencija balansuojamųjų horizontaliųjų stabilizatorių vykdiklių sistemų (THSA) rinkoje. Siekiant išspręsti šias konkurencijos problemas, „Safran“ pasiūlė perleisti visą savo THSA verslą Šiaurės Amerikoje.

Orlaivių konstrukcijos ir dideli komerciniai orlaiviai. Komisija su tam tikromis sąlygomis leido bendrovei „Boeing“ įsigyti bendrovę „Spirit“ 65 . Komisija nustatė, kad siūlomas sandoris keltų pavojų, jog gerokai sumažės konkurencija pasaulinėse orlaivių konstrukcijų ir didelių komercinių orlaivių rinkose. Visų pirma, „Boeing“ galėjo riboti arba pabloginti „Spirit“ orlaivių konstrukcijų tiekimą bendrovei „Airbus“ ir įgyti prieigą prie „Airbus“ neskelbtinos komercinės informacijos. Siekiant išspręsti šias problemas, „Boeing“ įsipareigojo parduoti visą „Spirit“ verslą, susijusį su tiekimu „Airbus“, pačiai bendrovei „Airbus“. Be to, „Boeing“ įsipareigojo parduoti bendrovę „Spirit AeroSystems Malaysia“ bendrovei „Composites Technology Research Malaysia“.

Aliuminio pakuotės ir dangteliai drėgnam gyvūnų bei žmonių maistui. Komisija su tam tikromis sąlygomis leido bendrovei „Constantia“ įsigyti bendrovę „Aluflexpack“ 66 . Komisija nustatė, kad siūlomas sandoris būtų sumažinęs konkurenciją ES sterilizuojamų aliuminio pakuočių ir dangtelių, skirtų drėgnam gyvūnų ir žmonių maistui, tiekimo rinkoje, o tai būtų lėmę kainų kilimą ir mažesnį pasirinkimą vartotojams. Siekdama išspręsti Komisijos nustatytas problemas, bendrovė „Constantia“ pasiūlė parduoti visą bendrovės „Aluflexpack“ drėgno gyvūnų ir žmonių maisto verslą EEE.

Susijungimų perdavimas nagrinėti pagal Susijungimų reglamento 22 straipsnį. Komisija su tam tikromis sąlygomis leido bendrovei „Brasserie Nationale“ įsigyti bendrovę „Boissons Heintz“ 67 . Liuksemburgas perdavė šią bylą Komisijai pagal Susijungimų reglamento 22 straipsnį, nes šalyje nėra nustatyta nacionalinės bendrovių susijungimų kontrolės tvarka. Pagal pradinį sandorį būtų sujungusios dvi pagrindinės Liuksemburgo gėrimų didmeninio platinimo viešbučiams, restoranams ir kavinėms Liuksemburge bendrovės, o tai sukurtų nepalankias sąlygas mažesniems konkurentams. Siekiant išspręsti šias problemas, susijungiančios šalys įsipareigojo parduoti didžiąją dalį „Boissons Heintz“ gėrimų platinimo veiklos tinkamam pirkėjui. Taisomųjų priemonių rinkinys apima galimybę pirkėjui įsigyti „Boissons Heintz“ pavadinimą, internetinę parduotuvę ir išskirtinius importo susitarimus. Be to, Austrija ir Nyderlandai pagal Susijungimų reglamento 22 straipsnį perdavė Komisijai nagrinėti bylą dėl sandorio, pagal kurį bendrovė UMG 68 įsigytų bendrovę „Downtown“. 2025 m. pabaigoje buvo atliekamas šio siūlomo sandorio antrojo etapo tyrimas.

Galimas neveikimo pareigos pažeidimas. Siekiant užtikrinti veiksmingą konkurenciją bendrojoje rinkoje itin svarbu, kad bendrovės laikytųsi ES susijungimų kontrolės sistemos išankstinio pobūdžio principo. Šiuo tikslu Komisija pateikė bendrovei „Vivendi“ prieštaravimo pareiškimą 71 , kuriuo informavo bendrovę apie savo preliminarią nuomonę, kad ji pažeidė Susijungimų reglamento 7 straipsnio 1 dalyje nustatytą neveikimo pareigą – pagal kurią bendrovės negali vykdyti susijungimo, kol jis nėra patvirtintas – ir sąlygas, nustatytas palankiame sprendime dėl bendrovių „Vivendi“ ir „Lagardère“ susijungimo 72 . Pagal Komisijos preliminarų vertinimą, „Vivendi“ darė lemiamą įtaką „Lagardère“ žiniasklaidos veiklai dar prieš užbaigiant įsigijimą.

Užsienio subsidijų reglamento vykdymo užtikrinimas

2025 m. Komisija toliau ryžtingai užtikrino USR vykdymą, kad apsaugotų ES nuo konkurenciją iškraipančių subsidijų, kurias ES nepriklausančios šalys skiria bendrojoje rinkoje veikiančioms įmonėms. Toks iškraipymas gali atsirasti dėl bet kokios ekonominės veiklos, visų pirma vykdant koncentracijas bei viešųjų pirkimų procedūras. USR vykdymą užtikrina Konkurencijos GD ir Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ GD 73 . Aktyvus USR reikalavimų laikymosi užtikrinimas, įskaitant tyrimus savo iniciatyva, yra labai svarbus siekiant išlaikyti ES konkurencingumą pasauliniu mastu.

Metų eigoje Komisija, pavyzdžiui, tyrė bendrovės „Covestro AG“ (Vokietijos aukštos kokybės polimerų ir komponentų tiekėjos) įsigijimą, kurį vykdė Abu Dabio nacionalinė naftos bendrovė „Abu Dhabi National Oil Company PJSC“ (ADNOC). Atlikus išsamų tyrimą, ADNOC pateikė įsipareigojimus, kuriuos Komisija vėliau įtvirtino sprendime dėl įsipareigojimų kaip teisiškai privalomus 74 . Šie įsipareigojimai buvo būtini siekiant pašalinti užsienio subsidijų (neribotos valstybės garantijos ir mokesčių lengvatų bendrovei ADNOC, taip pat ADNOC įsipareigojimo padidinti „Covestro“ kapitalą) daromą iškreipiamąjį poveikį bendrajai rinkai. Šios subsidijos būtų iškraipiusios konkurenciją tiek įsigijimo proceso metu, tiek ir ateityje vykdant sujungto subjekto veiklą rinkoje. Pirma, ADNOC įsipareigojo panaikinti neribotą valstybės garantiją, pakeisdama savo įstatus taip, kad jie nebesiskirtų nuo įprastų JAE nemokumo teisės aktų. Antra, ADNOC įsipareigojo dalytis „Covestro“ tvarumo patentais su tomis bendrovėmis, kurios yra ypač priklausomos nuo „Covestro“ tvarumo technologijų. Komisija nustatė, kad siūlomi įsipareigojimai visiškai ir veiksmingai pašalintų užsienio subsidijų iškreipiamąjį poveikį bendrajai rinkai. Sprendimas dėl bendrovių ADNOC ir „Covestro“ yra antras galutinis Komisijos sprendimas pagal USR nuo jo įsigaliojimo.

Be to, 2025 m. Komisija savo iniciatyva pradėjo išsamų tyrimą dėl „Nuctech“ 75  – Kinijos bendrovės, užsiimančios grėsmių aptikimo sistemų (pavyzdžiui, oro uostuose, uostuose ir pasienyje naudojamų skaitytuvų) gamyba ir pardavimu. Komisija turėjo duomenų, kad „Nuctech“ buvo suteiktos užsienio subsidijos, leidžiančios jai siūlyti kainas ir sąlygas, su kuriomis kiti rinkos dalyviai negalėjo konkuruoti. Jei tyrimo metu šios konkurencijos problemos patvirtinamos, Komisija gali taikyti taisomąsias priemones arba priimti bendrovės pasiūlytus įsipareigojimus, kuriais būtų išspręstos šios problemos.

Be to, Komisija iš anksto nepranešusi atliko vieną patikrinimą pagal USR e. prekybos sektoriuje veikiančios įmonės patalpose 76 ir toliau tęsė preliminarų tyrimą vėjo energetikos sektoriuje.

Skaitmeninių rinkų akto vykdymo užtikrinimas

SRA užtikrina, kad bendrovės galėtų konkuruoti nepriklausomai nuo jų dydžio, taip didindamas bendrosios rinkos patrauklumą ir atverdamas naujų galimybių tiek ES, tiek užsienio įmonėms 77 . Nuo SRA įsigaliojimo ir 2025 m. šio teisės akto vykdymo užtikrinimas davė apčiuopiamą ir praktinę naudą tiek įmonėms, tiek vartotojams. Pavyzdžiui, SRA vykdymo užtikrinimas atvėrė judriojo ryšio ekosistemas ir leido kūrėjams siūlyti konkuruojančias programėlių parduotuves „Apple“ „iOS“ ir „iPadOS“ sistemose. Be to, dabar eSIM 78 korteles galima perkelti iš „Android“ telefonų į „iPhone“ ir atvirkščiai, užtikrinant visišką sąveikumą. Vartotojams taip pat siūlomas pasirinkimo ekranas, kad jie galėtų lengvai pasirinkti pageidaujamą numatytąją naršyklę „iOS“ įrenginiuose.

Vienas esminių SRA elementų yra dialogas reguliavimo klausimais. 2025 m. Komisija surengė dialogus reguliavimo klausimais su kiekviena bendrove, kuri buvo paskirta prieigos valdytoja. Toks keitimasis informacija yra veiksmingas būdas neleisti atsirasti problemoms, stiprinti pasitikėjimą tarp dalyvaujančių šalių ir skatinti išankstinį SRA reikalavimų laikymąsi. Dialogas reguliavimo klausimais leidžia Komisijai prieigos valdytojų elgesį orientuoti beveik tikruoju laiku, o ne tik kliautis ex post konkurencijos teisės aktų vykdymo užtikrinimu. 2025 m. Komisija taip pat surengė šešis techninius reikalavimų laikymosi praktinius seminarus 79 , kuriuose suinteresuotosios šalys galėjo aptarti siūlomus reikalavimų laikymosi sprendimus su Komisija ir pačiais prieigos valdytojais.

Komisija priėmė pirmuosius sprendimus atlikusi tikslinimo procedūras 80 . Tokiuose sprendimuose dėl tikslinimo paskirtiesiems prieigos valdytojams pateikiamos konkrečios reikalavimų laikymosi rekomendacijos. Komisijos sprendimuose dėl tikslinimo buvo nurodyta, ką „Apple“ turi padaryti, kad užtikrintų veiksmingą ir sklandų „iOS“, „iPadOS“ ir konkuruojančių operacinių sistemų sąveikumą. „Apple“ apskundė abu sprendimus dėl tikslinimo 81 .

Be to, 2025 m. Komisija užbaigė tris tyrimus dėl reikalavimų nesilaikymo 82 . Po konstruktyvaus reglamentavimo dialogo Komisija nutraukė tyrimą dėl „Apple“ vartotojų pasirinkimo struktūros 83 , kai bendrovė sutiko pakeisti naršyklės pasirinkimo ekraną, kad vartotojams būtų lengviau nustatyti naują numatytąją naršyklę „iPhone“ telefonuose.

Kitoje byloje Komisija nustatė, kad „Apple“ vykdoma draudimo nukreipti praktika pažeidžia SRA, ir skyrė 500 mln. EUR baudą 84 . Komisija taip pat priėmė sprendimą dėl pažeidimo nutraukimo, įpareigojantį „Apple“ per 60 dienų pašalinti visus techninius ir komercinius nukreipimo apribojimus. „Apple“ apskundė šį sprendimą 85 . Vėliau bendrovė peržiūrėjo savo sutartines sąlygas, susijusias su programėlių platinimu „iOS“ sistemoje.

Be to, Komisija nustatė, kad „Meta“ reklamos modelis „sutik arba mokėk“ pažeidžia SRA, todėl skyrė 200 mln. EUR baudą 86 ir priėmė sprendimą dėl pažeidimo nutraukimo, įpareigodama „Meta“ per 60 dienų suderinti šį modelį su teisės aktų reikalavimais. „Meta“ apskundė šį sprendimą 87 . Po dialogo su „Meta“ Komisija atsižvelgė į „Meta“ pasiūlytą įsipareigojimą ES vartotojams pasiūlyti alternatyvią, nemokamą savo socialinių tinklų versiją, kurioje būtų naudojama mažiau asmens duomenų ir mažiau tikslinės reklamos.

Be to, Komisija pradėjo tyrimą dėl galimo „Google“ padaryto SRA pažeidimo, kai paieškos rezultatuose žiniasklaidos leidėjų turinys buvo pateikiamas žemiau 88 . Komisijos tyrimas visų pirma skirtas „Google“ piktnaudžiavimo interneto svetainės reputacija politikai siekiant nustatyti, ar jos taikymas atitinka SRA nustatytas pareigas.

2025 m. Komisija taip pat pradėjo tris rinkos tyrimus, susijusius su debesijos kompiuterijos paslaugomis. Dviejuose rinkos tyrimuose vertinama, ar „Amazon“ ir „Microsoft“ turėtų būti pripažintos prieigos valdytojomis dėl jų debesijos kompiuterijos paslaugų „Amazon Web Services“ ir „Microsoft Azure“ 89 . Trečiame rinkos tyrime nagrinėjama, ar SRA nustatytos pareigos veiksmingai padeda kovoti su praktika, kuri gali riboti konkurencingumą ir sąžiningumą ES debesijos kompiuterijos sektoriuje 90 .  

2025 m. nebuvo paskirtas nė vienas naujas prieigos valdytojas. Tačiau Komisija padarė išvadą, kad pagal SRA „Meta“ teikiama tarpininkavimo internete paslauga „Facebook Marketplace“ nebeturėtų būti laikoma prieigos valdytojo paslauga 91 . „Meta“ atlikti „Facebook Marketplace“ pakeitimai sumažino verslo vartotojų skaičių, todėl „Facebook Marketplace“ nebeatitiko SRA nustatytų ribų.

4. Konkurencijos teisės aktų vykdymo užtikrinimo nauda vartotojams ir piliečiams     

Komisijos teisės aktų vykdymo užtikrinimo veikla konkurencijos ir susijungimų srityse duoda tiesioginės naudos piliečiams. Konkurencijos GD keliais būdais vertina savo vykdymo užtikrinimo veiklos poveikį antimonopolinių priemonių (kartelių ir ne kartelių antimonopolinių veiksmų) ir susijungimų kontrolės srityse.

Svarbus rodiklis yra vartotojų tiesiogiai sutaupytos lėšos, t. y. tikėtinas tiesioginis kainų poveikis vartotojams rinkose, kuriose Komisija ėmėsi veiksmų. Taikydamas supaprastintą EBPO metodą, Konkurencijos GD apskaičiavo, kad 2025 m. dėl Komisijos taikytų antimonopolinių (kartelių ir ne kartelių antimonopolinių veiksmų) ir susijungimų reikalavimų laikymosi užtikrinimo priemonių buvo tiesiogiai sutaupyta 12,4–21,9 mlrd. EUR vartotojų lėšų. Vertinant santykine išraiška, dėl konkurencijos teisės aktų vykdymo užtikrinimo 2012–2025 m. kiekvienas ES namų ūkis sutaupė apie 60–100 EUR per metus.

ES konkurencijos taisyklių laikymąsi užtikrina ne tik Komisija. Jos partneriai Europos konkurencijos tinkle (EKT) taip pat atlieka aktyvų vaidmenį. 2025 m. Konkurencijos GD ir EKT dalyvaujančios NKI toliau dirbo siekdamos įvertinti dėl šių NKI taikytų vykdymo užtikrinimo priemonių papildomai vartotojų sutaupytas lėšas. Analizė rodo, kad 2020–2024 m. vartotojai iš viso sutaupė 18–30 mlrd. EUR per metus. Tai reiškia, kad be lėšų, kurias padeda sutaupyti Komisija, NKI padeda tiesiogiai sutaupyti dar bent 50 proc. daugiau. Bendra vartotojų tiesiogiai sutaupytų lėšų suma šiuo laikotarpiu sudaro apie 100–160 EUR vienam namų ūkiui per metus.

Konkurencijos teisės aktų vykdymo užtikrinimas daro teigiamą ekonominį poveikį ne tik mikroekonominiu lygmeniu. Jis taip pat yra svarbus gerovės ir augimo veiksnys makroekonominiu lygmeniu. Numatomas kainų sumažėjimas, atsirandantis dėl konkurencijos politikos intervencijos priemonių (tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai, per atgrasomąjį poveikį), gali būti panaudotas siekiant pagerinti visos ekonomikos rodiklius investicijų, užimtumo, kainų, našumo ir galiausiai bendrojo vidaus produkto (BVP) srityse 92 .

5. Konkurencijos politika europiniu ir pasauliniu lygmeniu

Bendradarbiavimas Europos konkurencijos tinkle

Bendradarbiavimas Europos konkurencijos tinkle (EKT) prisideda prie nuoseklaus ir veiksmingo ES antimonopolinių taisyklių laikymosi užtikrinimo, užtikrina vykdymo nuoseklumą ir skatina bendrą konkurencijos kultūrą ES.

Komisija ir ES NKI lygiagrečiai taiko ES antimonopolines taisykles (SESV 101 ir 102 straipsniai). EKT jos koordinuoja vykdymo užtikrinimo veiklą ir bendradarbiauja siekdamos užtikrinti, kad šios taisyklės būtų taikomos veiksmingai ir nuosekliai visose valstybėse narėse, bei skatina bendrą ES konkurencijos kultūrą. Šiuo tikslu NKI privalo: i) informuoti Komisiją apie bet kokį naują tyrimą pirmosios oficialios tiriamosios priemonės taikymo etapu ir ii) pranešti Komisijai apie numatomus nacionalinius sprendimus, kuriais taikomos ES antimonopolinės taisyklės.

2025 m. Komisija ir NKI pradėjo 154 naujus tyrimus, o NKI pranešė Komisijai apie 71 numatomą sprendimą. Komisija ir NKI reguliariai rengia įvairių darbo grupių susitikimus, kad aptartų ir pasikeistų nuomonėmis apie naujus ir vykstančius tyrimus, jurisprudencijos pokyčius ir įvairius kitus su konkurencijos politika susijusius klausimus. 2025 m. įvyko 37 EKT susitikimai.

Tarptautiniai santykiai – bendradarbiavimas su partneriais visame pasaulyje

Komisijos tarptautinė veikla konkurencijos srityje yra svarbi siekiant sukurti konkurencingesnę ir ryžtingesnę ES, nes ES susiduria su daugybe geopolitinių iššūkių, dėl kurių kyla pavojus, kad pasaulis susiskaidys politiniu ir ekonominiu požiūriu. Be kita ko, tarptautinis bendradarbiavimas konkurencijos srityje grindžiamas pasitikėjimu, žinių dalijimusi ir keitimusi geriausia praktika. Koordinuotas konkurencijos teisės aktų vykdymo užtikrinimas skirtingose jurisdikcijose šiandien yra svarbesnis nei bet kada anksčiau. Tai, kad ES yra plačiai pripažįstama kaip pasaulyje pirmaujanti konkurencijos politikos formuotoja ir vykdytoja, leidžia jai remtis partnerystėmis siekiant apginti taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką. 

2025 m. Komisija sustiprino bendradarbiavimą su daugiašalėmis organizacijomis, toliau investavo į dvišalius santykius, sudarydama bendradarbiavimo ir prekybos susitarimus (visų pirma su Jungtine Karalyste, Kanada, Japonija ir Kinija), taip pat vykdydama bendradarbiavimo veiklą su Afrikos šalimis, siekdama skatinti konkurencijos teisės koordinavimą ir jos įgyvendinimą. Komisija taip pat tęsė bendradarbiavimą su šalimis kandidatėmis (ir potencialia šalimi kandidate), siekiančiomis narystės ES.

Daugiašalės organizacijos. Komisija bendradarbiavo su tarptautiniais forumais, pavyzdžiui, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Konkurencijos komitetu, EBPO Pasauliniu konkurencijos forumu, Tarptautiniu konkurencijos tinklu (ICN) ir Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija (UNCTAD). Šis darbas buvo skirtas didesnei pasaulinei konvergencijai sprendžiant pagrindinius vykdymo užtikrinimo uždavinius, pavyzdžiui, susijusius su sparčia skaitmenizacija, DI poveikiu ir perėjimu prie žaliosios ekonomikos. Vienas iš svarbiausių Komisijos veiklos akcentų EBPO buvo vykdomosios pirmininko pavaduotojos T. Riberos pagrindinis pranešimas 93 EBPO Pasauliniame konkurencijos forume, kuriame Komisija taip pat buvo viena iš pagrindinių vertintojų atliekant EBPO tarpusavio vertinimą dėl Kenijos konkurencijos sistemos 94 . Kalbant apie Tarptautinį konkurencijos tinklą (ICN), vienas iš pagrindinių Komisijos darbo ICN pasiekimų 2025 m. buvo ICN susijungimų darbo grupės pirmininkavimo užbaigimas pateikiant ICN rekomenduojamos susijungimų analizės praktikos atnaujintus skyrius dėl vienašališko ir koordinuoto poveikio 95 .

Laisvosios prekybos susitarimai. Komisija siekia į derybas dėl laisvosios prekybos susitarimų (LPS) įtraukti griežtas nuostatas dėl konkurencijos politikos ir subsidijų kontrolės. 2025 m. baigtos derybos dėl LPS su Indonezija ir buvo tęsiamos derybos su Indija, Malaizija, Filipinais, Tailandu ir penkių Rytų ir Pietų Afrikos šalių asociacija ESA-5 96 . Be to, Komisija pradėjo derybas dėl LPS su Jungtiniais Arabų Emyratais, į kurias įtrauktas skyrius dėl konkurencijos politikos.

Bendradarbiavimo konkurencijos srityje ir kiti susitarimai. 2025 m. Komisija tęsė dvišalį bendradarbiavimą konkurencijos srityje su Jungtine Karalyste, kaip numatyta ES ir Jungtinės Karalystės prekybos bendradarbiavimo susitarime 97  ir Susitarime dėl išstojimo 98 . Konkurencijos GD indėlis į ES ir Jungtinės Karalystės derybas buvo susijęs su konkurenciją galinčių iškraipyti subsidijų schemų Jungtinėje Karalystėje kontrole, stebėsena ir ataskaitų teikimu, taip pat su konkurencijos teisės aktais ir jų vykdymo užtikrinimu. Svarbu pažymėti, kad Komisija priėmė pasiūlymus dėl Tarybos sprendimų sudaryti ES ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimo konkurencijos srityje susitarimą 99 . Be to, Komisija tęsė derybas dėl ES ir Kanados bendradarbiavimo konkurencijos srityje susitarimo, kuriuo siekiama pakeisti dabartinį 1999 m. susitarimą 100 . Komisija taip pat tęsė bendradarbiavimą su Korėjos sąžiningos prekybos komisija, Japonijos sąžiningos prekybos komisija ir Kinijos valstybine rinkos reguliavimo administracija pagal atitinkamus bendradarbiavimo susitarimus ir kitus susitarimus 101 . 

Regioninis bendradarbiavimas Užsachario Afrikoje. 2025 m. Komisija bendradarbiavo su keliomis Afrikos nacionalinėmis ir regioninėmis institucijomis, pavyzdžiui, Vakarų Afrikos ekonomine ir pinigų sąjunga (WAEMU), Rytų Afrikos bendrija (EAC) bei Rytų ir Pietų Afrikos bendrąja rinka (COMESA). Pagrindinis tikslas – stiprinti jų politikos sistemas, įskaitant konkurencijos taisykles, ir remti Afrikos žemyno bei regionų ekonominę integraciją ir Afrikos žemyninės laisvosios prekybos erdvės (AfCFTA) įgyvendinimą, užtikrinant stabilumą ir rinkos prieigą ES ir Afrikos šalims.

Plėtra. Su šalimis kandidatėmis 102 ir potencialia šalimi kandidate 103 susijęs pagrindinis Komisijos konkurencijos politikos tikslas yra remti teisinės sistemos rengimą ir užtikrinti, kad būtų sukurtos gerai veikiančios bei nepriklausomos konkurencijos ir valstybės pagalbos institucijos. Tai užtikrina, kad šios šalys galėtų sukaupti gerą vykdymo užtikrinimo patirtį, suderintą su ES bendrosios rinkos sistema. 2025 m. Komisija toliau stebėjo reformas, vykdymo užtikrinimą ir bendrą šalių kandidačių bei potencialios šalies kandidatės reikalavimų laikymąsi, kaip numatyta Komisijos 2025 m. komunikate dėl ES plėtros politikos 104 .

6. Komunikacija ir viešinimas remiant konkurencijos politiką

Komisijos komunikacijos ir viešinimo veikla konkurencijos srityje padeda siekti svarbių tikslų – skatinti konkurencijos kultūrą ES ir už jos ribų, didinti ES konkurencijos veiklos matomumą ir skaidrumą siekiant sustiprinti jos atgrasomąjį poveikį bei geriau informuoti vartotojus ir piliečius apie naudą, kurią jie gauna dėl konkurencijos teisės aktų vykdymo užtikrinimo. Konkurencijos teisės ir jos vykdymo užtikrinimo tikslai bei nauda turi būti veiksmingai perteikiami ir iliustruojami įvairioms tikslinėms grupėms. Siekdama šio tikslo, Komisija naudoja įvairius komunikacijos kanalus ir diferencijuotus pranešimus.

2025 m. Konkurencijos GD gerokai padidino savo pasiekiamumą ir sekėjų skaičių socialiniuose tinkluose. Konkurencijos GD daugiausia veikia „YouTube“, X ir „LinkedIn“ platformose. Be kita ko, Konkurencijos GD daug dėmesio skyrė savo „YouTube“ kanalo plėtrai. Šiame kanale skelbiami vyresniųjų vadovų pranešimų konferencijose vaizdo įrašai, taip pat serija „COMP Flash“, kurioje Konkurencijos GD pareigūnai trumpuose vaizdo įrašuose aiškina plačiai aptariamas bylas. 2025 m. Konkurencijos GD paskelbė daugiau nei 130 pranešimų spaudai. Galiausiai Konkurencijos GD svetainė sulaukė daugiau nei 12 mln. peržiūrų.

Didžiausią poveikį turėjo renginiai, kuriuose dalyvavo vykdomoji pirmininko pavaduotoja T. Ribera. Svarbūs politiniai dialogai, pavyzdžiui, dialogai dėl BEISP ir įperkamo būsto plano įgyvendinimo, leido vykdomajai pirmininko pavaduotojai T. Riberai ir Komisijai surinkti informaciją ir gauti atsiliepimus, kurie yra labai svarbūs veiksmingam konkurencijos politikos įgyvendinimui srityse, kurios yra svarbiausios Komisijos prioritetams.

2025 m. Konkurencijos GD generalinis direktorius dalyvavo daugelyje tarptautinių renginių. Be to, Konkurencijos GD savarankiškai arba bendrai surengė penkias tikrosios padėties patikras, siekdamas gauti suinteresuotųjų šalių techninių pastabų 105 . 

7. Santykiai su kitomis ES institucijomis

Veiksminga konkurencijos politika grindžiama nuolatiniu ir konstruktyviu bendradarbiavimu su Taryba, Europos Parlamentu, EESRK ir RK. Šis bendradarbiavimas užtikrina, kad Komisijos veikla konkurencijos srityje atspindėtų ir platesnius ES tikslus. Be to, šie dialogai leidžia vykdomajai pirmininko pavaduotojai T. Riberai nukreipti konkurencijos srities veiklą linkme, kuri prisideda prie tvaraus ir integracinio augimo bei bendro konkurencingumo.

Kaip numatyta Pirmininkės U. von der Leyen politinėse gairėse ir komunikate „Paprastesnė ir greitesnė Europa“ 106 , kiekvienas kolegijos narys Tarybai, Europos Parlamentui, EESRK ir RK teikia metinę pažangos ataskaitą dėl įgyvendinimo, supaprastinimo ir vykdymo užtikrinimo 107 . Šio proceso tikslas – užtikrinti atskaitomybę ir skaidrumą įgyvendinant ir supaprastinant ES teisę, o tai yra pagrindinis U. von der Leyen vadovaujamos Komisijos įsipareigojimo siekti paprastesnės ir greitesnės Europos elementas. Siekiama, kad ES institucijos bendrai prisiimtų atsakomybę už ES taisyklių veiksmingumo didinimą, reglamentavimo naštos mažinimą ir ES konkurencingumo didinimą.

Vykdomosios pirmininko pavaduotojos T. Riberos ataskaita dėl įgyvendinimo, supaprastinimo ir vykdymo užtikrinimo apima pirmuosius septynis 2025 m. mėnesius. Ataskaitoje parodoma, kokį prioritetą vykdomoji pirmininko pavaduotoja teikia Komisijos įgyvendinimo ir supaprastinimo darbotvarkei. Joje aprašomos pastangos peržiūrėti ir supaprastinti esamus teisės aktus bei užtikrinti, kad nauji teisės aktai būtų paprastesni ir lengviau įgyvendinami. Ataskaitoje pateikiami baigto arba tebevykdomo supaprastinimo ir įgyvendinimo pavyzdžiai, įskaitant CISAF, valstybės pagalbos BBIR, atnaujintą VESP sprendimą dėl įperkamo būsto 108 , Horizontaliųjų susijungimų gaires, Nehorizontaliųjų susijungimų gaires, Reglamentą (EB) Nr. 1/2003, USR ir SRA.

Vykdomoji pirmininko pavaduotoja T. Ribera 2025 m. reguliariai dalyvavo pasikeitimuose nuomonėmis ir struktūriniuose dialoguose tiek Europos Parlamente, tiek Taryboje. Europos Parlamente ji kalbėjo Ekonomikos ir pinigų politikos komitete; Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitete; Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitete; Užimtumo ir socialinių reikalų komitete; Aplinkos, klimato ir maisto saugos komitete bei Specialiajame komitete būsto krizės klausimais. Be to, per struktūrinį dialogą su Ekonomikos ir pinigų politikos komitetu ji aptarė savo 2025 m. metinę pažangos ataskaitą dėl įgyvendinimo, supaprastinimo ir vykdymo užtikrinimo. Taryboje vykdomoji pirmininko pavaduotoja T. Ribera dalyvavo politiniuose debatuose dėl pramonės konkurencingumo.

Galiausiai 2025 m. Konkurencijos GD darbuotojai dalyvavo posėdžiuose, kuriuos sušaukė pranešėjas, atsakingas už EESRK nuomonės dėl Komisijos 2024 m. konkurencijos politikos ataskaitos parengimą. Šis techninio lygmens bendradarbiavimas suteikė pranešėjui ir jo rengimo grupei kontekstinės informacijos ir faktinių paaiškinimų. Šis pasikeitimas nuomonėmis taip pat padėjo Komisijai geriau suprasti darbdavių, darbuotojų, pilietinės visuomenės ir kitų suinteresuotųjų šalių požiūrį į konkurencijos politiką.

(1)

Europos pasirinkimas. Kitos kadencijos Europos Komisijos politinės gairės (2024–2029 m.). Ursula von der Leyen, kandidatė į Europos Komisijos pirmininkus, 2024 m. liepos 18 d.

(2)

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES konkurencingumo kelrodis“ (COM(2025) 30 final), 2025 1 29.

(3)

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Švarios pramonės kursas. Bendros konkurencingumo ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo veiksmų gairės“ (COM(2025) 85 final), 2025 2 26.

(4)

Palyginti su kitomis pasaulio stipriausios ekonomikos šalimis.

(5)

Komisijos komunikatas „Valstybės pagalbos priemonių švarios pramonės kursui remti sistema (Švarios pramonės kurso valstybės pagalbos sistema)“ (C/20025/3602), 2025 6 25.

(6)

2022 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/2560 dėl vidaus rinką iškraipančių užsienio subsidijų, OL L 330, 2022 12 23, p. 1.

(7)

2022 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/1925 dėl atvirų konkurencijai ir sąžiningų skaitmeninio sektoriaus rinkų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos (ES) 2019/1937 ir (ES) 2020/1828 (Skaitmeninių rinkų aktas), OL L 265, 2022 10 12, p. 1.

(8)

 Taip pat žr. Konkurencijos generalinio direktorato 2026 m. sausio 6 d. infografiką „2025 m. apžvalga“. Šiame vieno puslapio infografike apibendrinami pagrindiniai Komisijos 2025 m. konkurencijos politikos įgyvendinimo metų įvykiai: https://competition-policy.ec.europa.eu/document/download/43bc2a9e-7172-4163-bc7c-d4b1afadd150_en?filename=2025_at_a_glance.pdf.

(9)

2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius, OL L 187, 2014 6 26, p. 1.

(10)

Komisijos komunikatas „2022 m. valstybės pagalbos klimato ir aplinkos apsaugai ir energetikai gairės“, C/2022/481, OL C 80, 2022 2 18, p. 1.

(11)

Komisijos komunikatas „Regioninės valstybės pagalbos gairės“, 2021/C 153/01, OL C 153, 2021 4 29, p. 1.

(12)

  https://competition-policy.ec.europa.eu/state-aid/ipcei/design-support-hub_en?prefLang=lt.  

(13)

  https://competition-policy.ec.europa.eu/state-aid/ipcei/joint-european-forum-ipcei_en?prefLang=lt.  

(14)

  https://competition-policy.ec.europa.eu/state-aid/legislation/sgei_en?prefLang=lt.

(15)

https://single-market-economy.ec.europa.eu/sectors/proximity-and-social-economy/social-economy-eu/affordable-housing-initiative_en

(16)

Gairės dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo įgyvendinant Ypatingos svarbos vaistų aktą, 2025 3 11.

(17)

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma ypatingos svarbos vaistų prieinamumo ir tiekimo saugumo stiprinimo, taip pat bendro intereso vaistų prieinamumo bei galimybių jų gauti gerinimo sistema ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2024/795, COM(2025) 102 final, 2025 3 11.

(18)

2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius, OL L 187, 2014 6 26, p. 1.

(19)

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Darnaus ir išmanaus judumo strategija. Europos transporto kelias į ateitį“, COM/2020/789 final, 2020 12 9. Darnaus ir pažangaus judumo strategija yra Komisijos veiksmų planas, kuriuo siekiama ES transporto sistemą paversti žalesniu, pažangesniu ir atsparesniu sektoriumi, kad iki 2050 m. transporto sektoriaus išmetamų teršalų kiekis sumažėtų 90 proc.

(20)

Komisijos komunikatas „Tam tikrų valstybės pagalbos priemonių, susijusių su šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema po 2021 m., gairės“, C/2020/6400, OL C 317, 2020 9 25, p. 5.

(21)

  https://ec.europa.eu/info/law/better-regulation/have-your-say/initiatives/14801-Technical-updates-of-the-Emissions-Trading-Scheme-ETS-State-aid-guidelines_lt.

(22)

  Komisijos komunikatas, kuriuo iš dalies keičiamos Tam tikrų valstybės pagalbos priemonių, susijusių su šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema po 2021 m., gairės, OL C, C/2026/196, 2026 1 5.

(23)

Gairės dėl horizontalių susijungimų vertinimo pagal Tarybos reglamentą dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės, OL C 31, 2004 2 5, p. 5–18.

(24)

Nehorizontaliųjų susijungimų vertinimo pagal Tarybos reglamentą dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės gairės, OL C 265, 2008 10 18, p. 6–25.

(25)

  https://competition-policy.ec.europa.eu/mergers/review-merger-guidelines_en?prefLang=lt.

(26)

Tikrosios padėties patikros yra viena iš Komisijos supaprastinimo priemonių. Jos padeda Komisijai techniniu lygmeniu suprasti ES teisę taikančių įmonių ir specialistų praktinę patirtį, pavyzdžiui, identifikuojant administracinę naštą ir reglamentavimo trukdžius. Per tikrosios padėties patikras sukauptos žinios naudojamos siekiant nustatyti galimybes supaprastinti procedūras ir sumažinti administracinę naštą.

(27)

Konkurencijos GD yra atsakingas už USR taisyklių taikymą koncentracijoms ir procedūrų, nesusijusių su viešųjų pirkimų procedūromis, pradėjimą savo iniciatyva, o Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ GD yra atsakingas už USR vykdymo užtikrinimą viešųjų pirkimų srityje.

(28)

USR užpildoma bendrosios rinkos reglamentavimo spraga, kai valstybių narių teikiamoms subsidijoms taikoma kontrolė pagal ES valstybės pagalbos taisykles, o ES nepriklausančių šalių vyriausybių teikiamos subsidijos beveik nekontroliuojamos. Pagal USR bendrovės, prieš vykdydamos koncentraciją (t. y. susijungimą, įsigijimą ar bendrosios įmonės steigimą) arba prieš sudarydamos sutartį pagal viešųjų pirkimų procedūrą ES, turi pranešti apie per pastaruosius trejus metus iš ne ES valdžios institucijų gautą finansinį įnašą, viršijantį nustatytą pranešimo ribą. USR leidžia Komisijai savo iniciatyva atlikti peržiūrą, jei iš informacijos matyti, kad užsienio subsidija iškraipo bendrąją rinką.

(29)

  https://ec.europa.eu/eusurvey/runner/FSR_ReviewReport2026.

(30)

Atlikdama pusiausvyros tyrimą, Komisija turi atsižvelgti į tai, ar ir kokiu mastu nagrinėjamos užsienio subsidijos, iškraipančios vidaus rinką, daro teigiamą poveikį atitinkamos subsidijuojamos ekonominės veiklos plėtrai vidaus rinkoje. Be to, Komisija taip pat turi išnagrinėti platesnį teigiamą poveikį atitinkamų politikos tikslų, visų pirma Sąjungos tikslų, atžvilgiu.

(31)

Daugiau informacijos apie SRA ir jo įgyvendinimą pateikiama 2025 m. SRA metinėje ataskaitoje.

(32)

Pagal SRA, paskirtieji prieigos valdytojai yra didelės skaitmeninės platformos, teikiančios SRA išvardytas pagrindines platformos paslaugas, pavyzdžiui, internetines paieškos sistemas, programėlių parduotuves ar pranešimų mainų paslaugas.

(33)

Byla SA.115764 – EPIP – Régime de soutien à trois parcs éoliens en mer, l'un au large du Sud de la Bretagne et deux autres en Méditerranée, 2025 8 5.

(34)

Byla SA.116065 – Förderprogramm Klimaschutzverträge – Second auction of the Climate Protection Contracts scheme, 2025 3 24.

(35)

Byla SA.114934 – TCTF - Act on Tax Credit for Certain Large Investments Aiming at a Climate Neutral Economy, 2025 2 18.

(36)

Byla SA.103901 – NL_KGG_RGG_VI_Nationale Investeringsmodule Klimaatprojecten Industrie (NIKI), 2025 5 20.

(37)

Byla SA.119880 – Spain – CISAF/RRF – Aid scheme for the decarbonisation of manufacturing industry.

(38)

2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1735 dėl priemonių sistemos Europos nulinio balanso technologijų gamybos ekosistemai stiprinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1724, 2024 6 13. Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktu sukuriama reglamentavimo sistema, skirta ES pramonės ir technologijų, kurios itin svarbios priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui, konkurencingumui didinti. Pagrindinis šio akto tikslas – pasiekti 40 % atsparumo lyginamąjį rodiklį. Jame nustatyta, kad iki 2030 m. ES strateginių nulinio balanso technologijų gamybos pajėgumai turėtų patenkinti ne mažiau kaip 40 proc. metinių ES diegimo poreikių.

(39)

Byla SA.120705 – CISAF – Aid to ensure sufficient manufacturing capacity in clean technologies, 2025 12 17.

(40)

Byla SA.120488 – Italy – RRF-CISAF – Framework scheme for manufacturing capacity related to clean technologies, 2025 12 9.

(41)

Byla SA.116277 – Austria's Participation in EU Hydrogen Bank Auction, Förderung der Erzeugung von erneuerbarem Wasserstoff nicht biogenen Ursprungs, 2025 3 10.

(42)

Byla SA.102731 – Aid Scheme for Sustainable Aviation Fuels (SAF) in Domestic Aviation, 2025 7 29.

(43)

Byla SA.112968 – Sweden – Electricity Strategic Reserve, 2025 7 29.

(44)

Byla SA.112459 – Estonia – Electricity Strategic Reserve, 2025 10 28.

(45)

Byla SA.117564 – France - Réforme du mécanisme de capacité, 2025 12 22.

(46)

Byla SA.106107 – Belgium – Lifetime extension of two nuclear reactors (Doel 4 and Tihange 3).

(47)

Byla SA.109707 – Poland – Aid measures for the first nuclear power plant in Poland.

(48)

Bylos SA.113212 – France; SA.117899 – Hungary; SA.117859 – Italy; SA.117793 – Slovakia; SA.117849 – Slovenia – Important Project of Common European Interest – Innovative medical devices and support software (IPCEI Tech4Cure).

(49)

Byla AT.40670 – Google – Adtech and Data-related practices, 2025 9 5.

(50)

Byla AT.40721 – Microsoft Teams – Commitments decision, 2025 9 12; byla AT.40873 – Microsoft Teams II – Commitments decision, 2025 9 12.

(51)

Byla AT.40728 – Corning, 2025 7 18.

(52)

Bylos AT.40840 – Gucci; AT.40880 – Chloé ir AT.40881 - Loewe, visos 2025 10 14.

(53)

Byla AT.40966 – Synthetic Turf (procedure), 2025 9 8.

(54)

Paskelbta pagal 2022 m. Komisijos pranešimą dėl neoficialių gairių, kurios teikiamos dėl atskirais atvejais kylančių naujų ar neišspręstų klausimų dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ir 102 straipsnių (rekomendaciniai raštai), OL C 381, 2022 10 4, p. 9.

(55)

https://ec.europa.eu/competition/antitrust/cases1/202536/AT_40979_104.pdf.

(56)

  https://ec.europa.eu/competition/antitrust/cases1/202536/AT_40976_98.pdf.

(57)

Pirmoji nuomonė dėl tvarumo susitarimo suderinamumo su žemės ūkio sektoriaus konkurencijos taisyklėmis, parengta pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas (toliau – BRO reglamentas), 210a straipsnį.

(58)

Komisijos nuomonė dėl „Vignerons Coopérateurs de France“ prašymo pateikti nuomonę pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 210a straipsnio 6 dalį – Tvarumo susitarimas Oksitanijos vyno sektoriuje, 2025 7 15.

(59)

Eksploatuoti netinkama transporto priemonė – tai automobilis, kuris nebetinkamas naudoti dėl amžiaus, nusidėvėjimo ar sugadinimo. Šios transporto priemonės yra išmontuojamos ir tvarkomos siekiant jas perdirbti, panaudoti ir pašalinti.

(60)

Byla AT.40669 – End-of-life vehicle recycling, 2025 4 1.

(61)

Byla AT.40795 – Food delivery services, 2025 6 2.

(62)

 Byla AT.40545 – Automotive starter batteries, 2025 12 15.

(63)

Byla M.11481 – Synopsys / Ansys, 2025 5 23.

(64)

Byla M.11253 – Safran / Part of Collins Aerospace’s actuation and flight control activities, 2025 6 17.

(65)

 Byla M.11578 – Boeing / Spirit, 2025 10 14.

(66)

Byla M.11536 – Constantia / Aluflexpack, 2025 5 6.

(67)

Byla M.11485 – Brasserie Nationale / Boissons Heintz, 2025 7 17.

(68)

Byla M.11956 – UMG / Downtown, dar nagrinėjama (antrojo etapo tyrimas).

(69)

Byla M.11830 – Unicredit / Banco BPM, 2025 6 19.

(70)

Byla M.12052 – UniCredit / Banco BPM – 21 straipsnio 4 dalis – preliminarus vertinimas, 2025 7 14.

(71)

  https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/pl/ip_25_1867.

(72)

Byla M.10433 – Vivendi / Lagardere, 2023 11 8.

(73)

Už USR reikalavimų laikymosi užtikrinimą susijungimų srityje yra atsakingas Konkurencijos GD. Be to, Konkurencijos GD turi teisę pradėti tyrimus savo iniciatyva, siekdamas pašalinti bendrosios rinkos iškraipymus, kuriuos sukelia užsienio subsidijos, nesusijusios su viešųjų pirkimų procedūromis. Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ generalinis direktoratas yra atsakingas už USR reikalavimų laikymosi užtikrinimą, kai užsienio subsidijos suteikiamos vykdant viešųjų pirkimų procedūras, ir už tyrimus savo iniciatyva, kad būtų pašalintas užsienio subsidijų iškreipiamasis poveikis vykdant viešųjų pirkimų procedūras.

(74)

Byla FS.100156 – ADNOC / COVESTRO, 2025 11 14.

(75)

Byla FS.100068 – Nuctech, 2025 12 11.

(76)

2025 m. gruodžio 10 d. Komisijos atstovas spaudai pareiškė, kad „[mes] galime patvirtinti, jog Komisija pagal Užsienio subsidijų reglamentą iš anksto nepranešusi atliko patikrinimą e. prekybos sektoriuje ES veikiančios įmonės patalpose“.

(77)

 Daugiau informacijos apie tai, kaip Komisija užtikrina SRA vykdymą, pateikiama 2025 m. SRA metinėje ataskaitoje. Ją bus galima rasti čia: https://digital-markets-act.ec.europa.eu/about-dma/dma-annual-reports_en?prefLang=lt .

(78)

eSIM yra skaitmeninė integruota SIM kortelė, kuri veikia kaip fizinė kortelė, tačiau yra įmontuota tiesiai į įrenginį. Dėl to nebereikia įdėti fizinės kortelės, o tai leidžia greičiau aktyvuoti paslaugas ir lengviau keisti judriosios telefonijos paslaugų planus.

(79)

  https://digital-markets-act.ec.europa.eu/events/workshops_lt.

(80)

Sprendimai dėl tikslinimo priimami atlikus tikslinimo procedūras. Atliekant šią procedūrą, Komisija ir paskirtasis prieigos valdytojas dalyvauja oficialiame dialoge reguliavimo klausimais, kad Komisija galėtų nustatyti konkrečias priemones, kurių prieigos valdytojas turėtų imtis, siekdamas įvykdyti SRA 6 arba 7 straipsniuose nustatytą pareigą. Byla DMA.100203 – Article 6(7) – Apple – iOS – SP – Features for Connected Physical Devices, 2025 3 19; Byla DMA.100204 – Article 6(7) – Apple iOS and iPadOS – SP - Process, 2025 3 19.

(81)

Byla T-354/25 – Apple ir Apple Distribution International / Komisija, 2025 10 6 ir byla T-359/25 – Apple ir Apple Distribution International / Komisija, 2025 10 6.

(82)

Sprendime dėl reikalavimų nesilaikymo, priimtame atlikus tyrimą, daroma išvada, kad prieigos valdytojas nevykdė SRA nustatytos pareigos. Sprendime dėl reikalavimų nesilaikymo prieigos valdytojai įpareigojami nutraukti pažeidimą ir jo nebekartoti. Sprendime dėl reikalavimų nesilaikymo Komisija gali nustatyti baudas. Byla DMA.100055 – Meta – Article 5(2), 2025 4 23; byla DMA.100109 – Apple – Online Intermediation Services – app stores – AppStore – Art. 5(4), 2025 4 23; byla DMA. 100185 – Apple – Operating systems – iOS – Art. 6(3), 2025 4 23.

(83)

Byla DMA.100185 – Apple – Operating systems – iOS – Art. 6(3), 2025 4 23.

(84)

Byla DMA.100109 – Apple – Online Intermediation Services – app stores – AppStore – Art. 5(4), 2025 4 23.

(85)

Byla T-438/25 Apple / Komisija, 2025 7 7.

(86)

Byla DMA.100055 – Meta – Article 5(2), 2025 4 23.

(87)

Byla T-435/25 Meta Platforms / Komisija, 2025 7 4.

(88)

Byla DMA.100231 – Alphabet – Google Search – Site reputation abuse policy, 2025 11 12.

(89)

Bylos DMA.100032 – Microsoft – cloud computing services ir DMA.100033 – Amazon – cloud computing services, 2025 11 18.

(90)

Byla DMA.100236 – Cloud – Article 19, 2025 11 18.

(91)

Byla DMA.100044 – Meta – online intermediation services – marketplace, 2025 4 23.

(92)

Ekonominėje literatūroje nurodoma, kad konkurencijos teisės aktų vykdymo užtikrinimas – kartu su kitomis konkurenciją skatinančiomis rinkos politikos priemonėmis (bendrosios rinkos politika, prekybos politika) – prisideda prie didesnio našumo ir ekonomikos augimo. Žr., pavyzdžiui, OECD (2014), Factsheet on competition and macro-economic  outcomes, https://www.oecd.org/content/dam/oecd/en/publications/reports/2014/10/factsheet-on-competition-and-macro-economic-outcomes_24994985/660b93ab-en.pdf.

(93)

  https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/speech_25_2869 .

(94)

  https://www.oecd.org/en/events/2025/12/global-forum-on-competition-2025.html .

(95)

  https://www.internationalcompetitionnetwork.org/portfolio/recommended-practices-for-merger-analysis/ .

(96)

Penkios Rytų ir Pietų Afrikos (ESA-5) šalys – tai Komorai, Madagaskaras, Mauricijus, Seišeliai ir Zimbabvė. Nuo 2012 m. šios šalys yra sudariusios laikinąjį ekonominės partnerystės susitarimą su ES. Rytų ir Pietų Afrikos valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių laikinasis susitarimas, nustatantis ekonominės partnerystės susitarimo pagrindą, OL L 111, 2012 4 24, p. 1.

(97)

Europos Sąjungos bei Europos atominės bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas, OL L 149, 2021 4 30, p. 10.

(98)

Susitarimas dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos, OL C 384I, 2019 11 12, p. 1.

(99)

Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės susitarimo dėl bendradarbiavimo taikant konkurencijos teisės aktus sudarymo Europos Sąjungos vardu, COM/2025/232 final, ir pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės susitarimo dėl bendradarbiavimo taikant konkurencijos teisės aktus sudarymo Europos Sąjungos vardu, COM/2025/233 final.

(100)

Susitarimas tarp Europos Bendrijų ir Kanados Vyriausybės dėl konkurencijos įstatymų taikymo, Oficialusis leidinys L 175, 1999 m. liepos 10 d., p. 50.

(101)

Europos bendrijos ir Korėjos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl bendradarbiavimo kovojant su antikonkurencine veikla, OL L 202, 2009 8 4, p. 36; Europos bendrijos ir Japonijos Vyriausybės Susitarimas dėl bendradarbiavimo antikonkurencinėje veikloje, OL L 183, 2003 7 22, p. 12; ES ir Kinijos konkurencijos politikos dialogo tarp Europos Komisijos Konkurencijos generalinio direktorato ir Kinijos Liaudies Respublikos valstybinės rinkos reguliavimo administracijos techninė užduotis, 44fa06fb 3f63 46cb 90c0 b7ff542b3043_en ; Europos Komisijos Konkurencijos generalinio direktorato ir Kinijos Liaudies Respublikos nacionalinės plėtros ir reformų komisijos susitarimo memorandumas dėl dialogo valstybės pagalbos kontrolės tvarkos srityje ir sąžiningos konkurencijos peržiūros sistemos, 73c7a2da-5a4f-4476-a455-7d63a73ee802_en .

(102)

Šalys, kurioms Europos Vadovų Taryba, remdamasi Europos Komisijos rekomendacija, suteikė šalies kandidatės statusą: Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Gruzija, Moldova, Juodkalnija, Šiaurės Makedonija, Serbija, Turkija ir Ukraina.

(103)

Potenciali kandidatė tapti ES nare: Kosovas.

(104)

  https://enlargement.ec.europa.eu/2025-communication-eu-enlargement-policy_en?prefLang=lt . Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2025 m. komunikatas dėl ES plėtros politikos“, COM(2025)690 final, 2025 11 4.

(105)

2025 m. tikrosios padėties patikrų temos buvo socialinis / įperkamas būstas; prekybos apsaugos priemonės ir užsienio subsidijos (rengė bendrai Prekybos GD, Konkurencijos GD ir GROW GD); TPBIR ir gairės; privatus valstybės pagalbos taisyklių laikymosi užtikrinimas ir Reglamento Nr. 1/2003 peržiūra.

(106)

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Paprastesnė ir greitesnė Europa. Komunikatas dėl įgyvendinimo ir supaprastinimo“, COM(2025)47 final, 2025 2 11.

(107)

https://commission.europa.eu/document/download/ba6e04fd-27f5-4723-93d4-747fa4f0a425_en?filename=RIBERA_APR_SPI_2025_45_EN.pdf.  

(108)

2025 m. gruodžio 16 d. Komisijos sprendimas dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 106 straipsnio 2 dalies taikymo valstybės pagalbai, kompensacijos už viešąją paslaugą forma skiriamai tam tikroms įmonėms, kurioms pavesta teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2012/21/E.