EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2026 02 26
COM(2026) 101 final
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI
Europos vidaus saugumo strategija „ProtectEU“ – terorizmo ir smurtinio ekstremizmo prevencijos ir kovos su jais darbotvarkė
1.Įvadas
Ši darbotvarkė, paskelbta komunikate „ProtectEU“ – Europos vidaus saugumo strategija“ 1 , – tai atnaujintų pastangų kovoti su terorizmu ir smurtiniu ekstremizmu tiek fizinėje, tiek skaitmeninėje aplinkoje pradžia. Terorizmas 2 ir smurtinis ekstremizmas 3 tebėra ilgalaikė ES ir jos valstybių narių problema. Dėl stiprėjančių terorizmo ir kitokio nusikalstamumo sąsajų, lengviau kintančių tinklų ir mažiau ideologiškai motyvuotų subjektų, taip pat dėl neaiškių ribų tarp operacijų internete ir fizinių operacijų teroristinius nusikaltimus apibrėžti ir nustatyti yra ypatingai sunku. Atsižvelgiant į šią sudėtingą grėsmių aplinką, geriausias požiūris yra vieningi veiksmai ir, nors už nacionalinį saugumą tebėra atsakingos tik valstybės narės 4 , ES turi dirbti išvien su jomis.
Nors ES įvykdyta mažiau didelio masto koordinuotų teroristinių išpuolių, grėsmė neišnyko – ji pasikeitė. 2019–2023 m. teroristinių incidentų skaičius padidėjo daugiau nei dvigubai (nuo 57 iki 120), o 2024 m. sumažėjo iki 58 5 . Už pastarojo meto išpuolius daugiausia atsakingi pavieniai veikėjai ir mažos grupės. Bendras grėsmės lygis tebėra aukštas, o jį formuoja vis nauji grėsmės veiksniai 6 . Nors džihadistų terorizmas tebėra didžiausia ir pavojingiausia terorizmo grėsmė 7 , teroristus ir smurtinius ekstremistus skatina vis įvairesni motyvai, kurie ne visada susiję su konkrečia ideologija, be kita ko, Europos demokratinių vertybių atmetimas, antisemitizmas ar neapykanta musulmonams 8 .
Kovodama su terorizmu ir smurtiniu ekstremizmu ES naudojasi 2020 m. ES kovos su terorizmu darbotvarke 9 kaip veiksmų planu saugesnei ES sukurti. Per dešimtmetį nuo tada, kai buvo įvykdyti baisūs išpuoliai visoje Europoje, be kita ko, Paryžiuje ir Briuselyje, ES sukūrė išsamią teisinę sistemą, skirtą teroristiniams nusikaltimams kriminalizuoti, teroristinio turinio internete problemai spręsti ir prieigai prie teroristų finansavimo, šaunamųjų ginklų ir sprogmenų apriboti. Sustiprinome savo gebėjimą prie išorės sienų nustatyti ir sustabdyti atvykstančius teroristus: naudojame modernizuotas saugumo ir sienų valdymo sistemas, pagerinome keitimąsi informacija ir glaudžiau bendradarbiaujame tiek Europos Sąjungoje, tiek su ES nepriklausančiomis šalimis.
ES agentūros valstybėms narėms teikė operatyvinę paramą ir priemones, todėl teroristinės veiklos tyrimai ir baudžiamasis persekiojimas už ją tapo veiksmingesni: per pastaruosius penkerius metus buvo suimta daugiau kaip 2 000 asmenų ir priimta daugiau kaip 1 800 apkaltinamųjų nuosprendžių už teroristinius nusikaltimus 10 . ES lygmens paramos priemonės, pavyzdžiui, ES radikalizacijos prevencijos žinių centras ir Patarėjų saugumo klausimais programa, valstybėms narėms suteikia galimybę pasinaudoti bendra praktika ir ekspertinėmis žiniomis, taip didinant atsparumą visoje ES. Remiantis šiais laimėjimais, šioje darbotvarkėje, parengtoje glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, nustatytos likusios spragos ir konkretūs veiksmai joms pašalinti.
Dėl geopolitinių pokyčių ir išorės konfliktų rizika didėja ir daromas poveikis ES saugumui. 2023 m. spalio 7 d. grupuotės „Hamas“ išpuoliai ir dėl jų kilęs konfliktas Gazoje paskatino neapykantos augimą ir smurto kurstymą tarp viso ideologinio spektro subjektų. Pasinaudodami šiais įvykiais, džihadistai teikia klaidingą informaciją internete ir aiškiai ragina imtis smurto. Panašiais naratyvais taip pat naudojasi kairiųjų ir dešiniųjų pažiūrų ekstremistai. Tai didina išpuolių riziką. Grupuotė „Islamo valstybė“ ir su ja susiję subjektai tebėra viena iš pagrindinių išorės grėsmių ES, nes jie geba įkvėpti vykdyti išpuolius. Nestabili padėtis Sirijoje kelia susirūpinimą dėl saugumo: gali atgimti grupuotė „Islamo valstybė“, be to, neaiški užsienio teroristų kovotojų ateitis sulaikymo centruose bei stovyklose šiaurės rytų Sirijoje. Teroristinės organizacijos vis dažniau taikosi į humanitarinės pagalbos darbuotojus ir humanitarines operacijas naudodamos smurtą, bauginimą ir trukdymą.
Be to, Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą kontekste Rusija imasi vis įvairesnių sabotažo ir hibridinių veiksmų prieš ES. Šiais veiksmais pažeidžiamas valstybių narių teritorinis suverenitetas, kenkiama demokratinių institucijų vientisumui ir keliama tiesioginė grėsmė civilių gyventojų saugai ir saugumui. Jie buvo vykdomi kartu su koordinuota su Rusija susijusių subjektų vykdoma poveikio veikla, įskaitant smurtinio ekstremizmo ir kitų nesantaiką kurstančių naratyvų platinimą Europoje. Konfliktas taip pat išryškino galimą saugumo riziką, susijusią su užsienio savanorių ir buvusių Rusijos kovotojų, turinčių kovinės patirties, grįžimu.
ES taip pat susiduria su sudėtingomis teroristinių grupių, taip pat užsienio valstybinių ir nevalstybinių subjektų keliamomis grėsmėmis. Priešiški subjektai naudojasi teroristų modi operandi, pavyzdžiui, į oro transportu vežamus krovinius įdeda savadarbius padegamuosius prietaisus, vykdo kibernetinius išpuolius ir ypatingos svarbos infrastruktūros sabotažą, taip pat naudojasi teroristais ir smurtiniais ekstremistais kaip agentais. Vis dar esama oportunistinių sąsajų tarp terorizmo, organizuoto nusikalstamumo ir kibernetinių nusikaltimų, kai pasitelkiami paslauginių nusikaltimų modeliai, bendros verbavimo grupės, nusikaltimų prekyvietės ir pogrindinių bankų tinklai 11 . Dėl glaudesnių terorizmo, kibernetinių nusikaltimų, priešiško užsienio šalių kišimosi ir organizuoto nusikalstamumo sąsajų sunkiau nustatyti baudžiamąją atsakomybę ir koordinuoti nacionalinio ir ES lygmens atsakomuosius veiksmus.
Visoje Europoje smarkiai išaugo terorizmo ir smurtinio ekstremizmo veikloje dalyvaujančių nepilnamečių skaičius. 2024 m. beveik trečdalis įtariamųjų teroristine veikla ES buvo jaunesni nei 20 metų, o jauniausiajam buvo tik 12 metų. Dauguma šių nepilnamečių yra susiję su džihadistų teroristine veikla, nors smurtinis dešiniosios pakraipos ekstremizmas įgavo pagreitį; visų pirma prie to prisideda akceleracionistų tinklai, „aktyvieji klubai“ 12 ir internetiniai ekstremistų tinklai 13 , kurie skleidžia smurtinį turinį ir verčia pažeidžiamus nepilnamečius žalotis ir griebtis smurto. Paplito mišrios ideologijos, o žavėjimasis smurtu yra vienas pagrindinių daugelio pavienių veikėjų išpuolių motyvų.
Teroristai ir smurtiniai ekstremistai vis dažniau naudodamiesi interneto ekosistema ir naujomis technologijomis, socialine žiniasklaida ir žaidimų platformomis dalijasi žalingu turiniu, skleidžia dezinformaciją, radikalizuoja, renka lėšas ir verbuoja. Radikalizaciją dar labiau skatina ekstremistinio turinio algoritminis stiprinimas. Teroristiniai subjektai koordinuoja savo planus ištisinio šifravimo ryšių platformose ir finansuoja savo tinklus bei išpuolius kriptovaliutomis, nepakeičiamuoju skaitmeniniu turtu ir naudodamiesi skaitmenine havala 14 . Generatyviniu DI piktnaudžiaujama rengiant išpuolių vadovus. Grėsmę dar labiau didina 3D spausdinimo technologija (pvz., naudojama šaunamiesiems ginklams gaminti) ir dažnesnis bepiločių orlaivių sistemų (UAS / dronų) naudojimas.
Remiantis išsamiomis konsultacijomis su suinteresuotaisiais subjektais ir neseniai priimtomis Tarybos išvadomis 15 dėl terorizmo, svarbi vykdoma veikla darbotvarkėje derinama su naujomis iniciatyvomis, kuriomis siekiama neatsilikti nuo sparčiai kintančių grėsmių aplinkos. Joje nustatyti konkretūs veiksmai, kuriais siekiama numatyti grėsmes, užkirsti kelią radikalizacijai, apsaugoti žmones tiek internete, tiek realiame gyvenime, užtikrinti greitą ir koordinuotą atsaką į išpuolius ir stiprinti pasaulinę kovą su terorizmu laikantis tarptautinės teisės, įskaitant žmogaus teisių ir humanitarinės pagalbos sričių teisę.
Veiksmingiausias atsakas į terorizmą yra toks, kuriuo parodomas įsipareigojimas ginti mūsų vertybes, prieš kurias rengiami išpuoliai, todėl visi veiksmai grindžiami pagarba pagrindinėms teisėms. Siekiant papildyti tą atsaką ir užtikrinti jo visapusiškumą, valstybės narės raginamos priimti ir reguliariai atnaujinti savo nacionalines strategijas pagal šioje darbotvarkėje nustatytą strateginę programą.
2.Kovos su terorizmu ir smurtiniu ekstremizmu ramsčiai
2.1. Numatyti grėsmes
Saugumas prasideda nuo veiksmingo numatymo ir prognozavimo. ES yra sukurti stiprūs pajėgumai, padedantys užtikrinti informuotumą apie padėtį kovos su terorizmu srityje. ES bendras žvalgybinės informacijos analizės centras (SIAC) – vienas bendras valstybių narių žvalgybos informacijos šaltinis – laiku atlieka grėsmių vertinimus, o Europolas, remdamasis teisėsaugos informacija, reguliariai rengia tendencijų ataskaitas.
ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausioji įgaliotinė) pirmenybę teiks SIAC stiprinimui išteklių ir pajėgumų atžvilgiu. Neapsiribodamos tuo, kad diegiami saugių ryšių kanalai ir baigiamos derybos dėl siūlomo reglamento dėl informacijos saugumo Sąjungos institucijose, įstaigose, organuose ir agentūrose, Komisija ir vyriausioji įgaliotinė sieks toliau didinti ES darbuotojų informuotumą, kad būtų skatinama dalytis informacija kultūra, kartu būtinybės žinoti principą toliau taikant įslaptintai informacijai.
Dėl dinamiško ir nenuspėjamo kylančių grėsmių pobūdžio reikia stiprinti teisėsaugos institucijų numatymo pajėgumus. Kaip nustatyta vidaus saugumo strategijoje „ProtectEU“, Komisija pasiūlys sustiprinti Europolo analitinę paramą, įskaitant atvirųjų šaltinių žvalgybos informacijos (OSINT) pajėgumus. Kai įmanoma, Europolo ataskaitos apie tendencijas, padėties apžvalgos ir teminės analizės galėtų būti teikiamos neįslaptintais formatais, siekiant didinti visuomenės informuotumą apie naujas tendencijas ir taip paremti ankstyvojo nustatymo ir prevencijos pastangas. Be to, grėsmių analizės, kurias Komisija rengia, kaip paskelbta vidaus saugumo strategijoje „ProtectEU“, taip pat padės nustatyti kylančias grėsmes ir politikos atsaką kovojant su terorizmu ir smurtiniu ekstremizmu.
Prognozavimas taip pat labai svarbus siekiant nustatyti su naujomis technologijomis susijusią riziką ir galimybes 16 . Saugumo srities moksliniai tyrimai ir toliau bus grindžiami Jungtinio tyrimų centro darbu. Siekdama išnaudoti naujų technologijų potencialą teisėsaugos srityje ir pasirengti kovoti su teroristų ir smurtinių ekstremistų piktnaudžiavimu jomis, Komisija stiprins mokslinius tyrimus saugumo srityje pagal programą „Europos horizontas“ ir Vidaus saugumo fondo finansavimą – 2026 m. ir vėliau skelbs specialius kvietimus teikti pasiūlymus. Tarp mokslinių tyrimų prioritetų bus ankstyvojo nustatymo pajėgumai ir inovacijos technologijų (pavyzdžiui, dirbtinio intelekto) srityje, kova su ekstremistų naudojimusi interneto platformomis, nauji terorizmo finansavimo metodai (pvz., kriptoturtas) ir piliečių bei viešųjų erdvių apsauga nuo grėsmių, kylančių dėl sprogmenų, dronų ir 3D spausdintuvu atspausdintų ginklų naudojimo, taip pat transporto priemonių taranavimo ir ašmeninių ginklų naudojimo. Siekdama užtikrinti mokslinių tyrimų rezultatų panaudojimą, Komisija taip pat rems ES finansuojamų sprendimų testavimą ir diegimą, kad teisėsaugos institucijos būtų aprūpintos pažangiausiomis priemonėmis ir metodikomis, skirtomis veiksmingai terorizmo ir smurtinio ekstremizmo prevencijai, nustatymui ir reagavimui į juos.
|
PAGRINDINIAI VEIKSMAI Komisija: ·rems saugių ryšių kanalų tarp ES institucijų, įstaigų ir agentūrų diegimą; ·stiprins mokslinius tyrimus saugumo srityje pagal programą „Europos horizontas“ ir Vidaus saugumo fondo finansavimą; ·rems ES finansuojamų sprendimų testavimą ir diegimą, kad teisėsaugos institucijos būtų aprūpintos pažangiausiomis priemonėmis. Vyriausioji įgaliotinė: ·prioriteto tvarka stiprins SIAC pagal vyriausiosios įgaliotinės ir valstybių narių bendrą dokumentą. Europolas: ·stiprins analitinę paramą ir atvirųjų šaltinių žvalgybos informacijos (OSINT) pajėgumus. Europos Parlamentas ir Taryba raginami: ·užbaigti derybas dėl siūlomo reglamento dėl informacijos saugumo Sąjungos institucijose, įstaigose, organuose ir agentūrose. |
2.2. Vykdyti radikalizacijos prevenciją
Radikalizacijos prevencija – tai kova su jos veiksniais prieš jiems įsitvirtinant. Jai įgyvendinti reikia taikyti visos visuomenės įtraukimo požiūrį, įtraukiant švietimo, socialinės srities, kultūros ir jaunimo tarnybų, teisėsaugos, kalėjimų ir probacijos tarnybų, vietos bendruomenių, pilietinės visuomenės organizacijų ir interneto aplinkos suinteresuotuosius subjektus. 2024 m. birželio mėn. įsteigus ES radikalizacijos prevencijos žinių centrą (toliau – Žinių centras) 17 ir per ketverius metus skyrus 60 mln. EUR, ES prevencijos politika iš esmės pasikeitė.
Žinių centras vienija daugiau kaip 6 000 politikos formuotojų, tyrėjų ir specialistų visoje Europoje ir rengia gaires politikos formuotojams ir specialistams, praktines priemones, mokymus ir specialiai pritaikytas paramos paslaugas. Jis veikia pagal valstybių narių nustatytas strategines kryptis 18 , kurios bus atnaujintos 2027 m. Šioje darbotvarkėje nustatomos konkrečios Žinių centro užduotys ir užtikrinama, kad jis visapusiškai vykdytų savo įgaliojimus – paverstų juos operatyvine parama valstybėms narėms, padėdamas joms numatyti kylančią riziką ir nustatyti konkrečioms šalims skirtas reagavimo į radikalizaciją priemones.
2.2.1. Parengti nepilnamečiams skirtą prevencijos priemonių rinkinį
Nepilnamečių įsitraukimo į radikalizaciją ir terorizmą pasekmės yra plataus masto; tai daro poveikį ne tik įsitraukusiems nepilnamečiams, bet ir bendruomenėms bei visuomenei apskritai. Siekdama imtis veiksmų dėl susirūpinimą keliančio nepilnamečių radikalizavimo Europoje masto, Komisija remsis Žinių centro veikla ir teiks strategines gaires dėl nepilnamečių radikalizacijos prevencijos. Daugiausia dėmesio bus skiriama ankstyvam nustatymui, apsaugos veiksnių stiprinimui, atsparumo didinimui pasitelkiant švietimą 19 ir socialinę integraciją (visų pirma pažeidžiamų nepilnamečių), paramai šeimoms ir bendruomenėms, saugiam dalyvavimui internete ir sektorių bendradarbiavimui; taip pat bus remiamasi esamų saugesnio interneto centrų tinklų valstybėse narėse ir šalyse kandidatėse darbu.
Komisija pripažįsta, kad dėl psichikos sveikatos problemų nepilnamečiai gali tapti labiau pažeidžiami ekstremistinių naratyvų, smurto ir verbavimo poveikiui. Todėl ji skatins glaudesnį prevenciją vykdančių subjektų ir psichikos sveikatos tarnybų bendradarbiavimą laikantis integruoto požiūrio į vaikų apsaugą 20 . Todėl valstybės narės raginamos į savo prevencijos sistemas įtraukti psichosocialinę patirtį ir paramą.
2.2.2. Kurti atsparią visuomenę
Siekdama didinti bendruomenių atsparumą, Komisija pradeda Bendruomenės dalyvavimo ir įgalėjimo programą (CEEP), pagal kurią skiriama 5 mln. EUR, kad pilietinė visuomenė ir specialistai įgytų skaitmeninių įgūdžių, reikalingų veiksmingoms internetinėms intervencijoms, ir kad būtų lengviau išgirsti jaunimo, dalyvaujančio prevencijos veikloje, nuomones.
Visų religinių bendruomenių apsauga nuo neapykantos, diskriminacijos ir smurto tebėra vienas iš pagrindinių Europos įsipareigojimų. Komisija paspartins ES kovos su antisemitizmu ir žydų gyvenimo puoselėjimo strategijos 21 įgyvendinimą ir sukurs kovos su antisemitinės neapykantos kurstymu internete tinklą. Pagal šią strategiją SIAC ir toliau į savo reguliarius grėsmių vertinimus įtrauks konkrečių grėsmių žydams, bendruomenėms ir religinių apeigų vietoms analizę. Valstybės narės raginamos laikytis Projektais grindžiamo bendradarbiavimo su antisemitizmu susijusio smurtinio ekstremizmo prevencijos ir kovos su juo srityje grupės rekomendacijų 22 .
Siekdama sustiprinti ES lygmens baudžiamosios teisės atsaką į visų formų neapykantą, įskaitant didėjančią neapykantą musulmonams, Komisija svarsto teisėkūros iniciatyvą, kuria būtų suderinta internete padarytų neapykantos nusikaltimų apibrėžtis 23 . Komisija bendradarbiaus su Europolu, kad pagerintų ekstremistinio turinio aptikimą naudojant DI, bendrus grėsmės rodiklius ir spartesnį platformų, teisėsaugos ir tyrėjų bendradarbiavimą siekiant nustatyti DI sukurtą propagandą ir koordinuotas radikalizacijos kampanijas.
2.2.3. Spręsti radikalizacijos kalėjimuose ir iš kalėjimų išeinančių asmenų radikalizacijos problemą, taip pat valdyti užsienio teroristų kovotojų bei jų šeimos narių grįžimą
Atsižvelgiant į galimą kalinių, kurie atliko bausmę, bet gali būti radikalizuoti 24 , paleidimą, būtina užtikrinti tvirtesnį koordinavimą ir pritaikytas reintegracijos priemones. Valstybės narės turėtų stiprinti kalėjimų, probacijos ir teisėsaugos institucijų keitimąsi informacija ir įgyvendinti faktiniais duomenimis pagrįstas atsiribojimo ir reintegracijos programas.
Siekdamas paremti šias pastangas, Žinių centras kurs rizikos vertinimo ir valdymo prieš išleidimą priemones, o Komisija pateiks gaires, kuriomis bus remiamas nacionalinis požiūris į radikalizuotus iš kalėjimų išėjusius asmenis.
Siekiant įveikti sudėtingus iššūkius, susijusius su grįžtančiais užsienio teroristais kovotojais ir jų šeimomis, valstybės narės raginamos ir toliau užkirsti kelią išvykimui į konflikto zonas, taip pat vykdyti veiksmingą grįžtančių užsienio teroristų kovotojų baudžiamąjį persekiojimą. Žinių centras padės valstybėms narėms ir suteiks joms priemonių rizikai įvertinti ir asmenų grįžimui saugiai valdyti, taip pat rengs reabilitacijos ir reintegracijos mokymus, kuriuose daug dėmesio bus skiriama vaikų apsaugai atsižvelgiant į jų interesus.
2.2.4. Teikti paramą terorizmo aukoms
Terorizmo aukos susiduria su ilgalaikėmis pasekmėmis ir joms reikia specializuotos paramos. Teisėkūros institucijos neseniai pasiekė susitarimą dėl siūlomos Nusikaltimų aukų teisių direktyvos peržiūros 25 , kuri padės sustiprinti terorizmo aukų teisių apsaugą; prie to prisidės nauja ES strategija dėl nusikaltimų aukų teisių. Komisija taip pat didins ES terorizmo aukų atminimo dienos matomumą ir rems aukų asociacijas propaguodama jų aktyvų vaidmenį prevencijos programose.
|
PAGRINDINIAI VEIKSMAI Komisija, bendradarbiaudama su ES žinių centru: ·parengs nepilnamečiams skirtą prevencijos priemonių rinkinį, įskaitant Vadovą tėvams dėl jaunuolių protų apsaugos nuo radikalizacijos internetinėje aplinkoje ir praktinius modelius karštosioms linijoms ir skambučių centrams, kad jie galėtų pranešti apie radikalizacijos požymius ir dėl jų imtis veiksmų; ·parengs radikalizuotiems kaliniams skirtas standartizuotas procedūras ir bendrą rizikos vertinimo metodiką, taikytinas prieš juos išleidžiant į laisvę. Komisija: ·kartu su šia darbotvarke pradės įgyvendinti Bendruomenės dalyvavimo ir įgalėjimo programą; ·parengs rekomendacijas dėl nepilnamečių ir kalėjimus paliekančių asmenų radikalizacijos; ·pateiks naują ES strategiją dėl nusikaltimų aukų teisių; ·bendradarbiaus su Europolu siekdama pagerinti ekstremistinio ir radikalizacijos kampanijų turinio aptikimą naudojant DI. Valstybės narės raginamos: ·radikalizacijos prevenciją integruoti į švietimą ir sportą remiantis ES lygmeniu parengtomis rekomendacijomis, priemonėmis ir gerąja praktika; ·stiprinti strateginės komunikacijos ir informuotumo didinimo kampanijas remiantis ES žinių centro teikiama parama; ·stiprinti dalijimąsi informacija ir įgyvendinti iš kalėjimų išėjusių asmenų atsiribojimo ir reintegracijos programas; ·užkirsti kelią išvykimui į konflikto zonas ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn grįžtančius užsienio teroristus kovotojus. |
2.3. Apsaugoti žmones internete
Per pastaruosius metus ES sukūrė vieną pažangiausių pasaulyje kovos su teroristine veikla internete reguliavimo sistemų, kurią papildo savanoriškas valstybių narių, interneto platformų ir Europolo bendradarbiavimas.
Tačiau grėsmė toliau kinta. Ekstremistų tinklai greitai prisitaiko, išnaudoja besiformuojančias technologijas, atsisako atvirų platformų ir pereina prie uždarų pokalbių ir šifruotų paslaugų. Dėl to gali kilti didelių sunkumų, kai reikia nustatyti teroristų planus ir užkirsti jiems kelią, nustatyti teroristų tinklus bei jų rėmėjus, taip pat tirti teroristinę veiklą ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už ją. Be to, teroristinė medžiaga plinta lengviau, todėl reikia pažangesnių aptikimo priemonių užtikrinti, kad nustatytas teroristinis turinys neatsirastų kitur. Komisija stiprins Skaitmeninių paslaugų akto (SPA) vykdymo užtikrinimą ir rems veiksmingą Reglamento dėl teroristinio turinio internete įgyvendinimą, šalins likusias spragas ir užtikrins spartesnį bei labiau koordinuotą atsaką, kad interneto erdvė išliktų saugi ir atspari netinkamam naudojimui, o kartu užtikrins pagarbą pagrindinėms teisėms. Kaip paskelbta vidaus saugumo strategijoje „ProtectEU“, Komisija taip pat pateiks vaikų apsaugos nuo nusikaltimų veiksmų planą, į kurį bus įtrauktos priemonės, skirtos kovoti su radikalizacija ir verbavimu nusikalstamai veikai tiek internete, tiek realiame gyvenime.
2.3.1. Visapusiškai išnaudoti reguliavimo sistemas kovojant su teroristiniu ir ekstremistiniu turiniu internete
Reglamentas dėl teroristinio turinio internete padeda kovoti su teroristinės medžiagos sklaida ir sudaro sąlygas greitai pašalinti teroristinį turinį. Jo svarba buvo įrodyta po 2023 m. spalio 7 d. grupuotės „Hamas“ išpuolių prieš Izraelį, kai buvo pateikta keli šimtai nurodymų pašalinti teroristinį turinį 26 .
Iki 2025 m. gruodžio mėn. valstybių narių valdžios institucijos jau buvo išsiuntusios 2 032 nurodymus pašalinti turinį ir daugiau kaip 97 900 prašymų turinį pašalinti savanoriškai 27 . Siekdamas toliau remti įgyvendinimą, Europolas sukurs Europos dalijimosi maišos duomenimis duomenų bazę (skaitmeninio pėdsako (maišos) duomenų bazę), skirtą teroristiniam ir smurtiniam ekstremistiniam turiniui. Tai sudarys sąlygas valstybėms narėms ir prieglobos paslaugų teikėjams saugiai pažymėti, sutikrinti ir pašalinti turinį visose platformose, įskaitant turinį, šalinamą pagal Reglamentą dėl teroristinio turinio internete.
Komisija užbaigs Reglamento dėl teroristinio turinio internete vertinimą iki 2026 m. pabaigos. Remdamasi vertinimu, Komisija išnagrinės galimybę toliau stiprinti Reglamentą dėl teroristinio turinio internete, kad jis ir toliau atitiktų paskirtį, ir, kai įmanoma, jį supaprastins, kartu išsaugodama apsaugos priemones, kad būtų veiksmingai apsaugotos pagrindinės teisės. Kartu Komisija užtikrins, kad būtų griežtai vykdomi kiti atitinkami teisės aktai, kuriais apsaugoma skaitmeninė erdvė, pavyzdžiui, Skaitmeninių paslaugų aktas (SPA) ir Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva.
Reglamentas dėl teroristinio turinio internete ir Skaitmeninių paslaugų aktas sudaro tvirtesnę ir savitarpio pagalba pagrįstą kovos su teroristine veikla ir smurtiniu ekstremizmu internete struktūrą 28 . SPA nustatyta horizontalioji interneto tarpininkams taikomų išsamaus patikrinimo įsipareigojimų sistema, kuria siekiama spręsti neteisėto turinio internete ir jo algoritminio stiprinimo problemą ir mažinti su jų paslaugomis susijusią sisteminę riziką, o Reglamente dėl teroristinio turinio internete nustatyti konkretiems sektoriams skirti reikalavimai dėl teroristinio turinio ir greitų operatyvinių pašalinimo priemonių. Labai didelės interneto platformos ir paieškos sistemos jau pripažino, kad dėl terorizmo ir smurtinio ekstremizmo internete kyla sisteminė rizika 29 . Komisija atidžiai stebės įgyvendinamas rizikos mažinimo priemones ir prireikus užtikrins SPA vykdymą.
Be to, Europos skaitmeninių paslaugų valdyba atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant veiksmingą ir nuoseklų SPA vykdymo užtikrinimą visose valstybėse narėse, įskaitant paslaugų teikėjų įsipareigojimus kovoti su neteisėtu radikalizuojančiu ir smurtiniu ekstremistiniu turiniu. DI aktu 30 suderinamos DI taikomos taisyklės, be kita ko, didelės rizikos DI priemonėms. Komisija priims gaires, kad padėtų teisėsaugos ir teisminėms institucijoms gerinti savo gebėjimą nustatyti grėsmes ir užkirsti joms kelią naudojantis patikimomis sertifikuotomis DI sistemomis, skirtomis naudoti didelės rizikos aplinkybėmis, kartu gerbiant pagrindines teises. Įgyvendinant DI taikymo strategiją bus toliau remiamas vidaus saugumo tikslais naudojamų DI sprendimų kūrimas ir diegimas. Nuo 2026 m. rugpjūčio mėn. bus taikomi DI akte nustatyti draudimai ES rinkoje naudoti DI sistemas ir pokalbių robotus, manipuliuojančius naudotojais, įskaitant atvejus, kai toks manipuliavimas skatina radikalizaciją, dėl kurios įvykdomi teroristiniai nusikaltimai ar padaroma kita didelė žala. Be to, jei dėl didelių generatyvinio DI modelių suintensyvės žalingas manipuliavimas, lemiantis naudotojų radikalizaciją, jų tiekėjai turės įvertinti ir sumažinti tokią riziką, o Europos DI tarnyba kreipsis į juos, kad tokios problemos būtų sprendžiamos.
2.3.2. Bendradarbiauti su pramonės atstovais
Savanoriškas bendradarbiavimas su internetinių paslaugų teikėjais yra būtinas reaguojant į naujas tendencijas ir kintančią grėsmių internete aplinką. Šiuo tikslu ES interneto forumas, kuris yra pagrindinė Komisijos platforma, bus toliau stiprinamas. Šis forumas yra puikus privačiojo ir viešojo sektorių bendradarbiavimo pavyzdys – jame dalyvauja ES valstybių narių ministerijos, teisėsaugos institucijos, pilietinė visuomenė ir internetinių paslaugų teikėjai, įskaitant socialinės žiniasklaidos platformas. Jis suteikia galimybę keistis informacija apie prioritetus ir remia koordinuotus visapusiškus atsakomuosius veiksmus kovojant su radikalizacija ir ribojant teroristinio ir smurtinio ekstremistinio turinio sklaidą.
Bendradarbiaudama atitinkamais teisėsaugos suinteresuotaisiais subjektais ir įmonėmis, Komisija taip pat imsis bendrų veiksmų su Europos skaitmeninių paslaugų valdyba, kad sustiprintų pastangas pagal SPA kovoti su teroristinio ir smurtinio ekstremistinio turinio sklaida, taip pat radikalizacija internete. Prireikus tai gali apimti konkrečius veiksmus, kuriais internetinių paslaugų teikėjams padedama laikytis SPA ir užtikrinti jo vykdymą. Tokie veiksmai gali apimti veiksmingų sisteminės rizikos mažinimo priemonių nustatymą, savanoriškų gairių ir elgesio kodeksų arba savanoriško bendradarbiavimo sistemų rengimą ir įgyvendinimą. Jie taip pat gali apimti rekomendacijų ar patarimų teikimą skaitmeninių paslaugų koordinatoriams, kad būtų remiami koordinuoti veiksmai nacionaliniu lygmeniu, visų pirma susiję su paslaugomis, kurios nepriskiriamos labai didelėms interneto platformoms ar paieškos sistemoms. Jais taip pat gali būti siekiama stiprinti ir supaprastinti keitimąsi atitinkama informacija apie tendencijas ir kylančią riziką, susijusią su interneto tarpininkų teikiamomis paslaugomis.
Sąmokslo teorijos, ekstremistiniai naratyvai ir ekstremistinis smurtinis bei ribinis turinys skatina radikalizaciją ir poliarizaciją. Naudodamasis ES interneto forumu Europolas sudarys palankesnes sąlygas bendradarbiauti su internetinių paslaugų teikėjais, kad padėtų geriau tvarkyti tokį turinį, kai jis įtraukiamas į naratyvus, kuriais kurstomas terorizmas arba verbuojama teroristinei veiklai 31 , o taip pat užtikrins, kad būtų gerbiamos pagrindinės teisės.
Teroristai ir ekstremistai vis dažniau naudojasi internetiniais žaidimais propagandai skleisti, jautrumui smurtui mažinti ir sekėjams, įskaitant nepilnamečius, verbuoti. Siekdamas kovoti su šia problema, ES interneto forumas skatins žaidimų sektoriaus ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą, kurį vykdant daugiausia dėmesio bus skiriama nepilnamečių apsaugai, ir išnagrinės galimybę parengti gaires, kaip užkirsti kelią verbavimui šiose erdvėse. Europolas sukurs specialius pajėgumus tokiam piktnaudžiavimui šiomis erdvėmis stebėti ir analizuoti. Be to, Komisija nagrinės internetinių žaidimų saugumo aspektus įgyvendindama bendrą vaizdo žaidimų strategiją, kuri turi būti paskelbta 2026 m.
Komisija taip pat stebės, kaip internetinių paslaugų teikėjai vykdo savo įsipareigojimus pagal Kovos su neapykantos kurstymu internete elgesio kodeksą+.
2.3.3. Užtikrinti veiksmingą ir koordinuotą reagavimą į krizes internete
ES krizių protokole nustatyta savanoriška teisėsaugos institucijų ir internetinių paslaugų teikėjų bendradarbiavimo po teroristinio išpuolio, darančio didelį poveikį internete, sistema. Ji bus peržiūrėta ir taps ES reagavimo į krizes internete sistema, kurią valstybės narės galės naudoti tais atvejais, kai dėl incidento suintensyvėja su išpuoliu susijęs aktyvumas internete, pagrįsti ją Skaitmeninių paslaugų aktu ir taip užtikrinti koordinuotą atsaką, kad būtų išnaudotos Skaitmeninių paslaugų akto nuostatos dėl krizių. Europolas sudarys palankesnes sąlygas operatyviniam reagavimui į krizes naudojant techninę platformą, kuri suteiks galimybę greitai koordinuoti veiksmus. Komisija taip pat parengs teisėsaugos institucijoms ir internetinių paslaugų teikėjams skirtas gaires dėl teroristinių išpuolių stebėtojų filmuotos medžiagos tvarkymo, kad būtų apsaugotas aukų orumas.
Europos skaitmeninių paslaugų valdyba rengia praktinius patarimus, kad padėtų skaitmeninių paslaugų koordinatoriams stebėti, kaip laikomasi atitinkamų įsipareigojimų. Pagal šiuos įsipareigojimus prieglobos paslaugų teikėjai privalo nedelsdami įspėti teisėsaugos ar teismines institucijas. Paslaugų teikėjai tai turi padaryti, kai sužino informaciją, kuri suteikia pagrindo įtarti, kad vykdoma, įvykdyta arba gali būti įvykdyta nusikalstama veika, kelianti grėsmę asmens gyvybei ar saugumui. Tokie nusikaltimai taip pat gali apimti terorizmo ir neteisėto smurtinio ekstremizmo veiksmus.
|
PAGRINDINIAI VEIKSMAI Komisija: ·išnagrinės galimybę peržiūrėti Reglamentą dėl teroristinio turinio internete, remdamasi atliktu jo vertinimu; ·toliau stebės ir stiprins labai didelių interneto platformų ir paieškos sistemų įsipareigojimų pagal SPA vykdymo užtikrinimą, kad būtų sumažinta sisteminė rizika, susijusi su teroristinio ir smurtinio ekstremistinio turinio platinimu; ·sudarys palankesnes sąlygas glaudesniam Europos skaitmeninių paslaugų valdybos ir teisėsaugos institucijų bei įmonių bendradarbiavimui kovojant su terorizmu ir smurtiniu ekstremizmu internete; ·parengs naują darbo kryptį ES interneto forume, kad būtų stiprinami internetinių paslaugų teikėjų paramos naudotojams mechanizmai ir pozityvūs intervenciniai veiksmai siekiant užkirsti kelią radikalizacijai internete; ·integruos ES internetinę reagavimo į krizes sistemą pagal Skaitmeninių paslaugų aktą; ·parengs gaires dėl teroristinių išpuolių stebėtojų filmuotos medžiagos tvarkymo. Europolas: ·sukurs Europos dalijimosi maišos duomenimis apie teroristinį ir ekstremistinį turinį duomenų bazę; ·sudarys palankesnes sąlygas ES lygmeniu bendradarbiauti su internetinių paslaugų teikėjais, kad būtų pagerintas su terorizmu susijusio neteisėto turinio ir kito žalingo turinio tvarkymas; ·stebės ekstremistinį piktnaudžiavimą žaidimų platformomis ir reguliariai teiks vertinimus; ·sukurs reagavimo į krizes platformą. Valstybės narės raginamos: ·užtikrinti veiksmingą Reglamento dėl teroristinio turinio internete ir SPA įgyvendinimą ir vykdymą. Internetinių paslaugų teikėjai raginami: ·reguliariai peržiūrėti ir atnaujinti savo sąlygas, kad būtų atsižvelgta į kintančias grėsmes; ·stiprinti savo stebėsenos mechanizmus, kad būtų galima aptikti ir greitai pašalinti teroristinį turinį; ·stiprinti bendradarbiavimą su nacionalinėmis valdžios institucijomis ir Europolu, kad būtų užtikrintas savalaikis keitimasis informacija ir koordinuotas atsakas. |
2.4. Apsaugoti žmones fizinėje aplinkoje
Pastaraisiais metais visoje ES padaryta didelė pažanga siekiant apsaugoti žmones, viešąsias erdves ir ypatingos svarbos infrastruktūrą nuo teroristinių išpuolių. ES teikia praktinę paramą pasitelkdama savo ES patarėjus saugumo klausimais, kurie gali konsultuoti dėl pažeidžiamumo aspektų ir teikti konkrečias rekomendacijas dėl patobulinimų. Be to, pagal ES kovos su bepiločiais orlaiviais programą 32 stiprinami teisėsaugos pajėgumai kovoti su grėsme, kurią kelia į nurodymus nereaguojantys bepiločiai orlaiviai. 2022 m. priimta Direktyva dėl ypatingos svarbos subjektų atsparumo 33 buvo svarbus žingsnis ES pereinant nuo apsaugos prie atsparumo požiūrio.
Tačiau teroristai toliau plečia savo priemones išpuoliams vykdyti, naudodami tiek naujas technologijas (pavyzdžiui, dronus ir 3D spausdintuvais spausdintus ginklus), tiek nesudėtingus ir nebrangius metodus (pavyzdžiui, ašmeninius ginklus ir transporto priemonių taranavimą). Reikia dar labiau apriboti prieigą prie išpuolių vykdymo priemonių ir išplėsti viešųjų erdvių ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos priemones. Be to, siekdami spręsti kelionių terorizmo tikslais ir galimo užsienio teroristų kovotojų grįžimo klausimus, turime atnaujinti esamas ES priemones, kad apsaugotume išorės sienas ir apsunkintume keliones terorizmo tikslais.
2.4.1. Apsunkinti keliones terorizmo tikslais
Tvirta išorės sienų apsauga yra pirmoji ES apsaugos nuo kelionių terorizmo tikslais linija. Pradėjus visapusiškai veikti naujoms ES didelės apimties informacinėms sistemoms, visų pirma atvykimo ir išvykimo sistemai (AIS), Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemai (ETIAS), peržiūrėtai Vizų informacinei sistemai (VIS) ir sąveikumo sistemai, valstybėms narėms bus teikiama esminė informacija apie į ES atvykstančius asmenis iš trečiųjų šalių. Šios sistemos taip pat padės nacionalinėms valdžios institucijoms sustabdyti saugumo riziką keliančius asmenis, įskaitant terorizmu įtariamus asmenis.
Norint pasienyje identifikuoti užsienio teroristus kovotojus ir įtariamus teroristus, taip pat reikia laiku gauti prieigą prie duomenų. Šiuo tikslu Komisija kartu su Europolu stiprins savo bendradarbiavimą su patikimomis trečiosiomis šalimis, kad gautų biografinius ir biometrinius duomenis apie asmenis, galinčius kelti terorizmo grėsmę ir įtrauktinus į Šengeno informacinę sistemą, visapusiškai laikantis taikytinų ES ir nacionalinių teisinių sistemų reikalavimų. Siekiant sustiprinti šį informacijos srautą, planuojama, kad SIS informaciniai perspėjimai 34 pradės veikti 2026 m. Europolo siūlymu ir remdamosi trečiųjų šalių informacija, valstybės narės galės įvesti atitinkamus perspėjimus į SIS, užtikrindamos, kad sienos apsaugos ir teisėsaugos institucijos galėtų susipažinti su informacija apie teroristus ir įtariamus teroristus 35 .
Atsižvelgdama į neseniai priimtas Tarybos išvadas dėl kovos su terorizmu pastangų stiprinimo ateities prioritetų 36 , bendro Šengeno informacinės sistemos vertinimo aplinkybėmis Komisija pasiūlys tolesnius veiksmus dėl procedūros po atitikties nustatymo, kad informacija apie nustatytus su terorizmu susijusių perspėjimų atitikties atvejus būtų toliau dalijamasi su savanoriškai dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis. Ji taip pat įvertins perspėjimų dėl draudimo atvykti taikymą 37 ir prireikus atnaujins SIS vadovą. Be to, Komisija glaudžiai bendradarbiaus su valstybėmis narėmis, kad būtų skatinamas bendradarbiavimas ir dalijimasis informacija apie asmenis, kurie gali kelti terorizmo ar smurtinio ekstremizmo grėsmę (Gefährder) 38 .
Kaip paskelbta vidaus saugumo strategijoje „ProtectEU“, Komisija įvertins priemones, kuriomis būtų gerinamas keitimasis informacija teisėsaugos ir sienų valdymo tikslais su patikimomis trečiosiomis šalimis. Saugumo ir sienų valdymo tikslais tai galėtų būti įgyvendinama taikant techninį sprendimą, kuris sudarytų sąlygas vykdyti kontroliuojamą ir ribotą keitimąsi tam tikru ES duomenų bazių duomenų poaibiu, remiantis tarptautiniu susitarimu ir laikantis abipusiškumo principo. Teisėsaugos tikslais tai būtų galima įgyvendinti išplečiant ES automatinio keitimosi policijos informacija sistemą (Priumo sistemą) ir Šengeno informacinę sistemą (SIS), įtraukiant į jas patikimas trečiąsias šalis ir stiprinant tarpvalstybinius tyrimus, o kartu visapusiškai laikantis pagrindinių teisių, ES duomenų apsaugos ir saugumo standartų.
Naujasis tikrinimo procesas 39 , kuris bus pradėtas taikyti 2026 m. birželio mėn., palengvins trečiųjų šalių piliečių, kurie neteisėtai kirto išorės sienas arba neteisėtai yra valstybių narių teritorijoje ir kurių patikrinimas atvykstant nebuvo atliktas, tapatybės nustatymą. Siekiant įvertinti, ar jie kelia saugumo riziką, reikės sistemingai vykdyti patikrinimus. Terorizmo grėsmę keliantiems asmenims gali būti taikomos baudžiamosios teisės ir ekstradicijos procedūros. Siekdama skatinti veiksmingą saugumo riziką keliančių asmenų grąžinimą, Komisija palengvins spartų griežtesnių taisyklių priėmimą pasiūlyme dėl grąžinimo reglamento 40 ir pasitelks Grąžinimo koordinatorių ir Aukšto lygio grąžinimo tinklą. Komisija taip pat ragina valstybes nares toliau stiprinti kovos su terorizmu ir migracijos bei prieglobsčio institucijų bendradarbiavimą ir veiklos koordinavimą.
Be to, išankstinė kelionės informacija (pvz., išankstinės informacijos apie keleivius (API) ir keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenys) yra būtina, kad teisėsaugos institucijos galėtų efektyviai planuoti ir veiksmingai vykdyti kovos su terorizmu veiksmus tiek prie išorės sienų, tiek ES teritorijoje. Dabartinė ES sistema taikoma tik komerciniam oro transportui, todėl atsiranda teisinių ir veiklos spragų, kuriomis teroristai gali pasinaudoti, kad galėtų keliauti visoje ES. Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir transporto sektoriumi, nagrinėja galimybes išplėsti dabartinę sistemą, kad ji apimtų kitas transporto rūšis (pavyzdžiui, jūrų ir sausumos transportą) ir privačius skrydžius, taip pat sugriežtinti keleivio duomenų įrašo direktyvą, atsižvelgdama į jos vertinimą 41 .
2.4.2. Riboti prieigą prie priemonių, naudojamų išpuoliams vykdyti
Labai svarbu dar labiau apriboti prieigą prie priemonių, naudojamų išpuoliams vykdyti. Atsižvelgiant į pastaruoju metu surengtus konfiskavimo (įskaitant 3D spausdintuvais spausdintų šaunamųjų ginklų konfiskavimą) veiksmus, galima teigti, kad ginklai vis dar prieinami, visų pirma dešiniųjų pažiūrų teroristams ir smurtaujantiems ekstremistams 42 . 2026 m. pradžioje Komisija pateiks pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo siekiama suderinti neteisėtos prekybos šaunamaisiais ginklais ir kitų su šaunamaisiais ginklais susijusių nusikalstamų veikų kriminalizavimą, įskaitant neteisėtą 3D spausdintuvais spausdintų šaunamųjų ginklų gamybai skirtų brėžinių kūrimą, laikymą ir platinimą.
Teroristai ir smurtaujantys ekstremistai ir toliau domisi savadarbiais sprogmenimis, kaip matyti iš internete platinamų vadovų ir mokomosios medžiagos. Siekdama spręsti šias problemas, Komisija peržiūri ES reglamentą dėl sprogstamųjų medžiagų pirmtakų 43 . Neseniai užbaigus Pirotechnikos direktyvos 44 vertinimą nustatyta trūkumų visuomenės saugumo srityje, visų pirma tai, kad didelės rizikos profesionalūs fejerverkai yra plačiai prieinami leidimo neturintiems naudotojams. Komisija vertina įvairius variantus, įskaitant galimą direktyvos peržiūrą.
Cheminė, biologinė, radiologinė ir branduolinė (ChBRB) rizika teroristinės veiklos kontekste yra mažai tikėtina, tačiau tokie įvykiai būtų didelio poveikio ir jiems labai svarbi parengtis ES mastu. 2026 m. Komisija pateiks naują Pasirengimo ChBRB grėsmėms ir reagavimo į jas veiksmų planą. Ji, be kita ko, pasiūlys patikimesnę ES lygmens mokymo ir pratybų programą ir išnagrinės galimybes spręsti piktnaudžiavimo naujomis technologijomis, pavyzdžiui, nukleorūgščių sinteze ir DI grindžiamomis biotechnologijomis, problemą. Be to, pagal ES atsargų kaupimo strategiją ir ES medicininių atsako priemonių strategiją bus skatinamas pasirengimas grėsmėms sveikatai, kad ChBRB rizika būtų sumažinta.
2.4.3. Kovoti su dronų keliama grėsme
ES taip pat turi būti pasirengusi kovoti su grėsmėmis, kylančiomis dėl naujų ir besiformuojančių technologijų naudojimo, pavyzdžiui, dėl teroristų piktavališkai naudojamų dronų. Dėl dronų (orlaivių, antvandeninių ar povandeninių laivų arba sausumos dronų) naudojimo kyla didelių sunkumų ypatingos svarbos infrastruktūros ir viešųjų erdvių apsaugos srityje. Remdamasi 2023 m. komunikatu dėl kovos su galimomis bepiločių orlaivių sistemų keliamomis grėsmėmis 45 ir Dronų strategija 2.0 46 , Komisija neseniai pateikė išsamų tarpsektorinį ES veiksmų planą dėl dronų ir kovos su dronais saugumo. Naujuoju veiksmų planu bus toliau stiprinami teisėsaugos, sienų ir pakrančių apsaugos pajėgumai kovoti su dronų keliamomis grėsmėmis: rengti specializuotus kovos su dronais mokymus, galbūt sukurti dronų incidentų platformą, taip pat telkti išteklius ir jais dalytis.
2.4.4. Apsaugoti viešąsias erdves
Viešosios erdvės tebėra pagrindiniai teroristinių išpuolių taikiniai. Todėl planuojant miestų teritorijas, viešąsias erdves ir religinių apeigų vietas visoje Europoje labai svarbu laikytis principo, pagal kurį saugumo aspektai integruojami projektavimo metu 47 . Saugumo aspektų integravimas projektavimo metu turėtų būti bendra atsakomybė, grindžiama tvirtu viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimu. Todėl Komisija įvertins ir išnagrinės galimybes nustatyti viešųjų erdvių (pvz., sporto arenų, muzikos salių, religinių apeigų vietų) valdytojų įsipareigojimą apsaugoti, kad viešosiose vietose būtų įgyvendintos rizika grindžiamos apsaugos nuo galimų terorizmo grėsmių priemonės.
Be to, Komisija investuoja 30 mln. EUR į projektus, kuriais siekiama didinti bendrą viešųjų erdvių saugumą, dėmesį sutelkiant į tokias sritis visų tikėjimų religinių apeigų vietos, ChBRB grėsmės, neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais, sprogmenis užuodžiantys šunys ir į nurodymus nereaguojantys bepiločiai orlaiviai. Iš jų 5 mln. EUR skirta žydų religinių apeigų vietoms apsaugoti; projektų rezultatai turėtų būti pasiekti iki 2027 m. 48 Komisija toliau rems religinių apeigų vietų apsaugą ir pasiūlys trigubai padidinti vidaus reikalų politikos finansavimą pagal kitą DFP 49 .
Siekdama toliau stiprinti viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimą, Komisija atnaujins ES viešųjų erdvių apsaugos forumą 50 , kad būtų įsteigtas patariamasis organas politikos formavimui remti. Be forumo, Komisija taip pat atnaujins ES gaires dėl viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės, kuria siekiama apsaugoti viešąsias erdves, ir nacionalinę geriausią praktiką, susijusią su viešosios erdvės apsaugos priemonėmis; ypatingas dėmesys bus skiriamas religinių apeigų vietų apsaugai, remiantis ES finansuojamų šios srities projektų rezultatais.
Patarėjų saugumo klausimais programa padėjo stiprinti pajėgumus rengti viešųjų erdvių ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektų pažeidžiamumo vertinimus – nuo 2022 m. surengta daugiau kaip 50 patariamųjų misijų. Siekdama patenkinti didėjančią valstybių narių paklausą, 2026 m. Komisija įvertins programą ir sieks ją sustiprinti tiek finansiniu, tiek veiklos požiūriu pagal naująją daugiametę finansinę programą.
Atsižvelgdama į Komisijos rekomendacijas dėl rentgeno įrangos ir metalo ieškiklių 51 , Komisija kartu su valstybėmis narėmis toliau rengs savanoriškai taikomus ne aviacijos sektoriuje naudojamų ieškiklių eksploatacinių savybių reikalavimus ir pristatys savanoriškai taikomas cheminių medžiagų, sprogmenų ir šaunamųjų ginklų ieškiklių, taip pat juos užuodžiančių šunų tikrinimo ir sertifikavimo sistemas.
2.4.5. Ypatingos svarbos subjektų atsparumas, transporto ir tiekimo grandinės saugumas
Nors 2024 m. valstybės narės pranešė tik apie keturis išpuolius, kurie klasifikuoti kaip teroristiniai išpuoliai prieš ypatingos svarbos infrastruktūros objektus 52 , vis didesnį susirūpinimą kelia incidentai, susiję su hibridinėmis kampanijomis ir galimais priešiškų valstybinių subjektų ir jų tarpininkų sabotažo veiksmais. Siekiant padidinti atsparumą, visos valstybės narės turėtų skubiai į nacionalinę teisę perkelti Direktyvą dėl ypatingos svarbos subjektų atsparumo bei TIS 2 direktyvą 53 ir jas įgyvendinti. Bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis bus organizuojamos ES lygmens pratybos, siekiant įvertinti ypatingos svarbos infrastruktūros fizinį ir kibernetinį atsparumą įvykus dideliems tarpvalstybiniams incidentams. Siekdama remti veiksmingą Direktyvos dėl ypatingos svarbos subjektų atsparumo įgyvendinimą ir stiprinti tarpvalstybinį ir tarpsektorinį ypatingos svarbos infrastruktūros objektų atsparumą žmogaus sukeltoms grėsmėms, Komisija projektams skirs 15 mln. EUR ir priims gaires, kad padėtų valstybių narių nustatytiems ypatingos svarbos subjektams įgyvendinti atsparumo didinimo priemones. Be to, Komisija pasiūlė pagal kitą DFP toliau stiprinti ypatingos svarbos subjektų apsaugą ir atsparumą įgyvendinant Europos infrastruktūros tinklų priemonę ir Europos konkurencingumo fondą.
Transportas tebėra svarbus taikinys; tikėtina, kad grėsmė toliau keisis, nes bus taikomi įvairūs modi operandi išpuoliams rengti. Remdamasi išsamiu aviacijos saugumo rizikos žemėlapiu, Komisija parengs naują ateities iššūkiams pritaikytą ES aviacijos saugumo bazinį standartą, inter alia, sugriežtins aviacijos saugumo teisės aktus (AVSEC) 54 , kad būtų galima nedelsiant reaguoti, o kartu išsaugos vieno langelio principu veikiančią saugumo erdvę ES. Komisija taip pat pasiūlė sukurti ES pranešimo apie aviacijos saugumo įvykius sistemą, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas dalytis informacija apie saugumo įvykius bei incidentus remiantis esamais mechanizmais ir sukurti ES tarpžinybinį įspėjimo apie grėsmes mechanizmą, kad būtų galima reaguoti į galimas kylančias krizes transporto srityje ir tiekimo grandinėse.
Dėl incidentų, susijusių su oro transportu vežamais kroviniais, ES civilinės aviacijos saugumo taisyklės buvo pakeistos 55 siekiant padidinti oro transportu vežamų krovinių ir oro pašto tiekimo grandinės atsparumą ir apsaugą. Siekdamos sušvelninti išpuolių ir sabotažo, nukreiptų prieš geležinkelius, poveikį, Komisija ir ES geležinkelių agentūra (ERA) sustiprins geležinkelių eismo valdymo sistemos patikimumą, kad užtikrintų veiklos tęstinumą visos sistemos gedimų atveju.
Komisija pagal ES uostų strategiją toliau stiprins jūrų saugumo teisės aktus, kad būtų veiksmingai kovojama su kylančiomis grėsmėmis ir didinamas ES tiekimo grandinės saugumas, taip pat įvertins galimybę nustatyti uosto darbuotojų asmens patikrinimus. Be to, Komisija bendradarbiaus su teisėsaugos institucijomis ir muitinėmis, tarptautinėmis organizacijomis, trečiosiomis šalimis ir privačiuoju sektoriumi, kad sumažintų ChBRB grėsmes jūrų tiekimo grandinėse.
|
PAGRINDINIAI VEIKSMAI Komisija: ·SIS vertinime pasiūlys tolesnius veiksmus dėl procedūros po atitikties nustatymo; ·padės pradėti naudoti SIS informacinius perspėjimus; ·išnagrinės galimybes sustiprinti ir išplėsti ES kelionių informacijos (API/PNR) sistemą; ·pateiks pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų suderintas su šaunamaisiais ginklais susijusių nusikalstamų veikų kriminalizavimas; ·atliks Reglamento dėl prekybos sprogstamųjų medžiagų pirmtakais peržiūrą; ·pateiks naują pasirengimo ChBRB grėsmėms ir reagavimo į jas veiksmų planą; ·įgyvendins ES veiksmų planą dėl dronų ir kovos su dronais saugumo; ·įvertins ir išnagrinės galimybes viešųjų erdvių valdytojams nustatyti įpareigojimą apsaugoti; ·atnaujins Patarėjų saugumo klausimais programą pagal naująją DFP. Komisija kartu su Europolu: ·gerins bendradarbiavimą su patikimomis trečiosiomis šalimis, siekdama gauti pakankamos kokybės duomenis (biografinius, biometrinius ir kontekstinius) apie asmenis, kurie gali kelti terorizmo grėsmę. Valstybės narės turėtų: ·visapusiškai naudotis esamomis pasienio procedūromis ir saugumo bei sienų valdymo sistemomis; ·patobulinti biometrines patikras ir vykdyti privalomus sistemingus patikrinimus prie ES išorės sienų; ·visapusiškai įdiegti AIS ir paspartinti pasirengimą ETIAS veikimo pradžiai; ·įgyvendinti Šengeno vertinimo ir stebėsenos mechanizmo rekomendacijas; ·nedelsiant į nacionalinę teisę perkelti Direktyvą dėl ypatingos svarbos subjektų atsparumo bei TIS 2 direktyvą ir visapusiškai jas įgyvendinti. |
2.5. Reagavimas į grėsmes ir išpuolius
Europolas ir Eurojustas valstybėms narėms teikia vertingą operatyvinę paramą ir ekspertines žinias terorizmo tyrimų ir baudžiamojo persekiojimo už jį srityje. Vis dėlto, siekiant užtikrinti greitą ir koordinuotą atsaką į terorizmo grėsmes ir išpuolius, visoje Europoje reikia toliau stiprinti teisėsaugos ir teisminį atsaką. Be to, reikia dėti daugiau pastangų likusioms spragoms pašalinti, kad būtų užkirstas kelias teroristų finansavimui. ES tebėra įsipareigojusi užtikrinti, kad jokios viešosios lėšos nebūtų naudojamos ekstremizmui ir terorizmui skatinti.
2.5.1. Kovoti su terorizmo finansavimu ir smurtinio ekstremizmo finansavimu
Terorizmo finansavimo grėsmė sparčiai kinta – finansavimo priemonės plečiasi naudojant kriptoturtą, skaitmeninę havalą ir mokėjimo internetu paslaugas. Be to, dėl pasaulinio finansinių paslaugų pobūdžio Europos atsakas į teroristų finansavimą turi būti dinamiškas. ES sukūrė išsamią pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos sistemą, kuri paskutinį kartą atnaujinta 2024 m. Valstybės narės raginamos Šeštąją kovos su pinigų plovimu direktyvą į nacionalinę teisę perkelti iki 2027 m. liepos 10 d., t. y. iki ES kovos su pinigų plovimu reglamento taikymo pradžios. Šią sistemą dar labiau sustiprins bankų sąskaitų registrų sujungimas iki 2029 m. Be to, nuo 2010 m. pagal ES ir JAV terorizmo finansavimo sekimo programos (TFSP) susitarimą valstybės narės, Europolas ir Eurojustas gali prašyti JAV iždo departamento atlikti finansinių mokėjimų pranešimų duomenų tikrinimą, nes tai suteikia vertingų duomenų, padedančių nustatyti teroristus ir jų finansuotojus.
Siekdama pašalinti esamas teroristų finansavimo sekimo spragas, 2026 m. pradžioje Komisija pradės tyrimą, kad įvertintų ir nustatytų priemones, būtinas būsimai naujai ES masto sistemai sukurti, kad būtų galima gauti finansinius duomenis teroristų finansavimo ir pajamų iš organizuoto nusikalstamumo sekimo tikslais. Ši sistema turėtų būti sukurta iki 2030 m. ir turėtų būti apimti ES vidaus ir bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA) operacijas, kriptoturto pervedimus, mokėjimus internetu ir elektroninius mokėjimus ar pervedimus.
Kovos su terorizmu finansų tyrėjų tinklas suteikia platformą keistis informacija apie tyrimus ir geriausios praktikos pavyzdžiais, susijusiais su įvairiais terorizmo finansavimo metodais ir naujomis tendencijomis, pavyzdžiui, kriptoturto naudojimu, piktnaudžiavimu ne pelno organizacijomis ir socialinės žiniasklaidos platformomis, havala ir kitomis neoficialiomis bankų sistemomis. Šis tinklas kuria partnerystę su viešojo ir privačiojo sektorių suinteresuotaisiais subjektais ir ES nepriklausančiomis šalimis partnerėmis ir siekia sistemingai prisidėti prie Europolo finansinės žvalgybos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės.
Komisija taip pat rems glaudesnį finansinės žvalgybos padalinių, teisėsaugos, finansų įstaigų, finansinių technologijų bendrovių ir internetinių paslaugų teikėjų bendradarbiavimą ir dalijimąsi informacija. Visų pirma kovojant su nepageidaujamu finansavimu iš užsienio 56 reikia glaudesnio finansinės žvalgybos padalinių ir žvalgybos tarnybų bendradarbiavimo, remiantis esamais keitimosi informacija protokolais. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad finansinės žvalgybos padaliniai turėtų įgaliojimus ir pajėgumus nustatyti su nepageidaujamu finansavimu iš užsienio susijusius atvejus ir jais dalytis. Nepageidaujamas finansavimas iš užsienio turėtų būti įtrauktas ir į nacionalinius kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu rizikos vertinimus, kad finansinės žvalgybos padaliniai galėtų jį nuosekliai nustatyti ir šalinti.
ES biudžetas niekada neturi būti (netinkamai) naudojamas projektams, kuriais propaguojamos radikalios ar ekstremistinės pažiūros, finansuoti. Persvarsčius Finansinį reglamentą 57 nustatyta, kad neteisėti veiksmai, kuriais kurstoma diskriminacija, neapykanta ar smurtas, yra pagrindas neskirti ES finansavimo. Komisija užtikrins veiksmingą įgyvendinimą, be kita ko, didins informuotumą, sukurs vidaus tinklą, skirtą keistis informacija, ir plėtos procesus, kurie padėtų atsižvelgti į valstybių narių ir kitų šaltinių informaciją, kai ja galima naudotis vertinant, kaip paramos gavėjai ir projektai laikosi ES vertybių.
Veiksminga ES biudžeto apsauga taip pat priklauso nuo to, ar valstybės narės aktyviai teikia informaciją, kad paremtų Komisijos pastangas. 2026 m. atlikus kovos su sukčiavimu struktūros peržiūrą bus sustiprinta priežiūra ir atskaitomybė, kad būtų užtikrinta veiksmingesnė Sąjungos finansinių interesų apsauga.
2.5.2. Stiprinti teisėsaugos atsaką
Kaip paskelbta vidaus saugumo strategijoje „ProtectEU“, Komisija pasiūlys atlikti Europolo įgaliojimų plataus užmojo peržiūrą, kuri sustiprintų jo, kaip pagrindinio teisėsaugos informacijos, technologijų ir inovacijų centro, vaidmenį, kad valstybėms narėms būtų teikiama didesnė parama tiek operatyviniu, tiek teismo ekspertizės aspektais.
Atsižvelgiant į Europolo įgaliojimų peržiūrą, Europolo Europos kovos su terorizmu centras (ECTC) turėtų konsoliduoti ir toliau plėtoti teisėsaugos institucijoms skirtą operatyvinę kovos su terorizmu informaciją savo pagrindiniame kovos su terorizmu informacijos centre. Šis centras taip pat galėtų sudaryti sąlygas teisėsaugos institucijoms tikruoju laiku keistis informacija ir skatinti teisėsaugos institucijų ir privačiojo sektoriaus bendradarbiavimą. Teismo ekspertizės srityje ECTC kartu su Europolo inovacijų laboratorija, Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centru (EC3) ir kitais atitinkamais centrais didins operatyvinę, analitinę ir techninę paramą valstybėms narėms. Jie stiprins pajėgumus tvarkyti didelius ir sudėtingus duomenų rinkinius ir kurs priemones, skirtas teroristiniam ir ekstremistiniam turiniui internete bei teroristų finansavimui aptikti ir užkardyti.
Komisija toliau rems Europos teisėsaugos srities tinklus 58 . Ji taip pat glaudžiai bendradarbiaus su valstybėmis narėmis, kad atnaujintų Tarybos rekomendaciją dėl operatyvinio teisėsaugos bendradarbiavimo 59 ir sudarytų palankesnes sąlygas operatyvinei pagalbai tarpvalstybiniais atvejais, įskaitant operatyvinių grupių ir įrangos perkėlimą pratyboms, ne tik krizių metu.
2.5.3. Gerinti teisminių institucijų bendradarbiavimą
Siekiant kovoti su terorizmo ir smurtinio ekstremizmo grėsme šiame skaitmeniniame amžiuje, labai svarbu, kad teisėsaugos ir teisminės institucijos turėtų teisėtą prieigą prie duomenų. 2025 m. paskelbtų Teisėtos ir veiksmingos prieigos prie duomenų teisėsaugos tikslais veiksmų gairių 60 įgyvendinimas padės spręsti pagrindines problemas, trukdančias sėkmingai vykdyti tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą. 2026 m. rugpjūčio mėn. bus pradėtos taikyti ES taisyklės dėl tarpvalstybinės prieigos prie elektroninių įrodymų 61 , kad teisminės institucijos galėtų saugoti ir gauti įrodymus tiesiogiai iš paslaugų teikėjų, siūlančių savo paslaugas ES. Remiantis ES finansuojamu projektu SIRIUS 62 ir atsižvelgiant į būsimą JT konvencijos prieš kibernetinius nusikaltimus ir Europos Tarybos konvencijos dėl kibernetinių nusikaltimų antrojo papildomo protokolo įsigaliojimą, tarptautinis bendradarbiavimas siekiant gauti elektroninių įrodymų bus stiprinamas rengiant specialius mokymus ir keičiantis informacija.
Teisminis bendradarbiavimas ir keitimasis informacija terorizmo bylose yra labai svarbūs siekiant kovoti su terorizmo grėsme prevencijos ir reagavimo etapuose. Kad būtų lengviau nustatyti tarpvalstybines terorizmo bylų sąsajas, Eurojustas atnaujins Europos teisminį kovos su terorizmu registrą, remdamasis nauja pažangiausia bylų valdymo sistema, kuri bus įdiegta iki 2027 m. gruodžio 1 d. Valstybės narės raginamos laiku Eurojustui perduoti informaciją apie terorizmo bylas. Eurojusto įgaliojimų peržiūra padės sustiprinti jo analizės pajėgumus ir sudaryti sąlygas glaudžiau bendradarbiauti su Europolu, todėl išaugs parama tarpvalstybiniams terorizmo tyrimams ir baudžiamajam persekiojimui už jį. Be to, pagal 2016 m. Direktyvą dėl procesinių garantijų vaikams 63 ir toliau bus siūlomos tikslinės paramos ir apsaugos priemonės vaikams, patenkantiems į baudžiamosios teisės sistemą. Mūšio lauko įrodymai yra labai svarbūs siekiant baudžiamojon atsakomybėn patraukti grįžtančius užsienio teroristus kovotojus. Į SIS įvesti duomenys, gauti iš mūšio lauko, taip pat padeda nustatyti užsienio teroristus kovotojus prie ES sienų. Jungtinių Tautų tyrimo grupė atsakomybei už „Da’esh“/ISIL įvykdytus nusikaltimus užtikrinti (UNITAD), nutraukė veiklą, todėl sumažėjo mūšio lauko duomenų prieinamumas. Komisija kartu su Eurojustu išnagrinės, ar ir kaip Irako valdžios institucijų ir UNITAD surinkta informacija galėtų būti prieinama valstybėms narėms vykdant tvirtesnį Eurojusto ir Irako nacionalinio centro tarptautinio teisminio bendradarbiavimo klausimais bendradarbiavimą ir ar su atskiromis bylomis susijusi informacija galėtų būti saugoma Eurojusto sunkiausių tarptautinių nusikaltimų įrodymų duomenų bazėje.
|
PAGRINDINIAI VEIKSMAI Komisija: ·įvertins ir nustatys priemones, būtinas ES finansinių duomenų paieškos sistemai sukurti, kad būtų galima atsekti teroristų finansavimą ir pajamas iš organizuoto nusikalstamumo; ·stiprins ES biudžeto apsaugos nuo netinkamo naudojimo sistemą, be kita ko, bus peržiūrėta ES kovos su sukčiavimu struktūra; ·pasiūlys peržiūrėti Europolo ir Eurojusto įgaliojimus, kad būtų sustiprintas jų vaidmuo teisėsaugos ir teisminio reagavimo į terorizmą srityse. Komisija kartu su valstybėmis narėmis ir Europolu: ·stiprins finansinės žvalgybos padalinių, teisėsaugos, finansų įstaigų, finansinių technologijų bendrovių, internetinių paslaugų teikėjų ir socialinės žiniasklaidos platformų bendradarbiavimą ir dalijimąsi informacija; ·įgyvendins veiksmus, numatytus Teisėtos ir veiksmingos prieigos prie duomenų teisėsaugos tikslais veiksmų gairėse. Europolas: ·konsoliduos ir toliau plėtos centrinį informacijos apie kovą su terorizmu centrą; ·didins operatyvinę, analitinę ir techninę paramą valstybių narių teisėsaugos kovai su terorizmu. Eurojustas kartu su Komisija: ·išnagrinės, kaip valstybės narės galėtų susipažinti su UNITAD ir Irako valdžios institucijų surinkta informacija. |
2.6Bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais
Terorizmo ir smurtinio ekstremizmo išorės ir vidaus aspektai yra glaudžiai susiję 64 . Komisija, bendradarbiaudama su vyriausiąja įgaliotine ir ES kovos su terorizmu koordinatoriumi, gerins tarptautinį bendradarbiavimą pagal visus šios darbotvarkės ramsčius, laikydamasi žmogaus teisėmis grindžiamo požiūrio.
2.6.1. Ribojamosios kovos su terorizmu priemonės
Asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomos ES ribojamosios kovos su terorizmu priemonės, įtraukimas į sąrašą 65 (toliau – ES sudaromas teroristų sąrašas) tebėra itin svarbi priemonė, padedanti ardyti teroristų tinklus. ES sudaromas teroristų sąrašas turėtų būti nuolat atnaujinamas, siekiant atsižvelgti į kintančias grėsmes ir į jas reaguoti: trikdyti finansinius srautus ir užkirsti kelią teroristinės veiklos rėmimui. Vyriausioji įgaliotinė ir ES valstybės narės vertina, kaip užtikrinti, kad ES sudaromas teroristų sąrašas būtų veiksmingesnis, praktiškesnis ir lankstesnis. Šios tvarkos taikymo srities išplėtimas ir glaudesnis bendradarbiavimas su panašiai mąstančiomis trečiosiomis valstybėmis prisidės prie jos funkcionalumo.
2.6.2. Skatinti tarptautinius susitarimus
Komisija pasiūlys ES vardu pasirašyti ir sudaryti naują protokolą, kuriuo būtų iš dalies keičiama Europos Tarybos konvencijoje dėl terorizmo prevencijos pateikta teroristinių nusikaltimų apibrėžtis. Kai sistema įsigalios, daugiau kaip 40 šalių bus nustatyta bendra europinė teroristinių nusikaltimų apibrėžtis.
Siekdama toliau stiprinti Europolo ir Eurojusto išorės bendradarbiavimą, Komisija kovos su terorizmu srityje sudarys tarptautinius susitarimus dėl keitimosi asmens duomenimis su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, daugiausia dėmesio skirdama pagrindiniams regionams.
2.6.3. Stiprinti dvišalį ir regioninį bendradarbiavimą
Bus stiprinamas bendradarbiavimas su plėtros partneriais, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas jų spartesnei integracijai į ES saugumo struktūrą ir skatinti jų teisinių ir strateginių sistemų suderinimą su ES acquis ir standartais. Kai įmanoma, jie bus palaipsniui integruoti į ES veiksmus, pavyzdžiui, į Radikalizacijos prevencijos žinių centrą ir Europolo, Eurojusto bei CEPOL veiklą, galės naudotis valstybėms narėms teikiamomis priemonėmis, gairėmis ir pajėgumų stiprinimo galimybėmis
Naujuoju 2025–2030 m. Vakarų Balkanų terorizmo ir smurtinio ekstremizmo prevencijos ir kovos su jais bendru veiksmų planu taip pat remiamas šių šalių sistemų suderinimas su ES acquis, skatinamas operatyvinis bendradarbiavimas ir stiprinami mūsų partnerių regione pajėgumai. Šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės toliau galės naudotis specialia technine pagalba, pajėgumų stiprinimo galimybėmis ir ES finansavimu projektams, pavyzdžiui, susijusiems su viešųjų erdvių ir ypatingos svarbos infrastruktūros apsauga arba sienų valdymu.
Artimieji Rytai ir Šiaurės Afrika užima strateginę vietą pasaulinėje kovoje su terorizmu. Pagal Viduržemio jūros regiono paktą, teikiant ES paramą visų pirma bus siekiama tobulinti sienų valdymą, stiprinti teisėsaugos ir teisminį bendradarbiavimą ir užkirsti kelią smurtiniam ekstremizmui bei terorizmui, o tai vykdyti padės Radikalizacijos prevencijos žinių centras. Regioninis dialogas vidaus saugumo klausimais padės kovoti su sunkių formų ir organizuotu nusikalstamumu bei terorizmu.
ES toliau rems Sirijos atsigavimą – teiks paramą taikiam ir įtraukiam pereinamajam procesui ir susitaikymui Sirijoje, taip pat jos regioninei reintegracijai. Be to, 2026 ir 2027 m. ES skirs maždaug 620 mln. EUR finansinės paramos paketą, įskaitant humanitarinę pagalbą, paramą skubiam ekonomikos atsigavimui ir dvišalę paramą, o kartu tęs reagavimo į krizes veiklą šiaurės rytų Sirijoje ir stovyklose. Komisija taip pat ragina ES institucijas ir valstybes nares įgyvendinti 2025 m. birželio 23 d. Tarybos išvadas dėl Sirijos ir ES kovos su terorizmu koordinatoriaus parengto Kovos su iš Sirijos kylančia terorizmo grėsme veiksmų plano rekomendacijas.
Afrikoje, visų pirma Užsachario Afrikoje, į valdžią veržiasi įvairios teroristinės grupuotės. Padėtį Vidurinės ir Pietų Azijos regione, kuriame didėja įtampa ir ISK įtaka, taip pat reikia atidžiai stebėti. ES stiprins savo integruotą atsaką – įtrauks saugumo aspektus į strategijos „Global Gateway“ 360 laipsnių požiūrį ir didins tiesioginę paramą pajėgumų stiprinimui. Įgyvendinant programas bus stiprinamas sienų saugumas, remiamas operatyvinis bendradarbiavimas, stiprinami pajėgumai neteisėtiems finansiniams srautams nustatyti ir sutrikdyti, kovojama su ekstremistine ir smurtine propaganda, kovojama su netinkamu naujų technologijų naudojimu ir keliuose regionuose besiplečiančiomis terorizmo ir organizuoto nusikalstamumo sąsajomis, didinamas bendruomenės atsparumas radikalizacijai ir verbavimui į teroristines grupuotes, taip pat sudaromos palankesnės sąlygos buvusių kovotojų ir jų šeimų reabilitacijai ir reintegracijai.
Siekiant išvengti dubliavimosi, ypač svarbu koordinuoti ES ir valstybių narių išorės veiksmus trečiosiose šalyse. Komisija kartu su valstybėmis narėmis reguliariai kartografuos ES ir valstybių narių finansuojamus projektus, plėtos naujas Europos komandos iniciatyvas ir skatins ES veiksmų ir bendros saugumo ir gynybos politikos misijų bei operacijų sinergiją šalyse, kurios ypač kenčia nuo terorizmo.
Dialogas kovos su terorizmu klausimais sudaro palankesnes sąlygas keistis strategine informacija su trečiosiomis šalimis ir turėtų padėti lengviau padaryti aiškias ir praktiškas išvadas, kurios būtų veiksmingai įgyvendinamos. ES kovos su terorizmu ekspertų tinklas yra labai svarbus užtikrinant dalijimąsi informacija apie saugumo padėtį trečiosiose šalyse. Vyriausioji įgaliotinė sieks stiprinti šį tinklą: užtikrins platesnę regioninę aprėptį ir glaudesnį bendradarbiavimą ir spręs terorizmo ir organizuoto nusikalstamumo sąsajų, teroristų finansavimo ir propagandos klausimus.
2.6.4. Stiprinti ES vaidmenį daugiašalėje arenoje
Vyriausioji įgaliotinė, Komisija ir ES kovos su terorizmu koordinatorius užtikrins glaudų ES veiksmų koordinavimą ir tvirtesnę ES lyderystę daugiašaliuose forumuose. ES toliau išnaudos savo bendrą pirmininkavimą Pasauliniam kovos su terorizmu forumui (GCTF), kad skatintų civilių vadovaujamus kovos su terorizmu veiksmus ir tvarias bei koordinuotas daugiašales pastangas.
ES taip pat pasinaudos savo vaidmeniu Tarptautinėje kovos su „Da’esh“ koalicijoje, kad sustiprintų koordinavimą regione. 2026 m. peržiūrint JT pasaulinę kovos su terorizmu strategiją ES kartu su valstybėmis narėmis atliks svarbų vaidmenį, kad būtų propaguojamos ES vertybės bei prioritetai, ir toliau prisidės prie JT reformos proceso – iniciatyvos „JT80“, kuri apima JT kovos su terorizmu struktūrą.
Bus palaikomas bendradarbiavimas teminiu pagrindu su Europos Taryba, Finansinių veiksmų darbo grupe (FATF), Interpolu ir NATO. Bendradarbiaudama su tokiais forumais, kaip Finansinių veiksmų darbo grupė ir Pasaulinis kovos su terorizmu forumas, ES taip pat spręs tarpusavyje susijusias problemas, kylančias dėl teroristų finansavimo, jų vykdomo verbavimo ir propagandos, ypač socialiniuose tinkluose. Pasaulinis kovos su terorizmu interneto forumas (GIFCT) ir toliau bus svarbus Komisijos partneris. Galiausiai Komisija toliau dalyvaus Kraistčerčo raginimo fondo 66 veikloje.
|
PAGRINDINIAI VEIKSMAI Komisija: ·pasiūlys pasirašyti ir sudaryti protokolą, kuriuo būtų iš dalies keičiama Europos Tarybos konvencijoje dėl terorizmo prevencijos pateikta teroristinių nusikaltimų apibrėžtis; ·rekomenduos Tarybai įgalioti Komisiją derėtis dėl tarptautinių susitarimų su kitomis trečiosiomis šalimis dėl bendradarbiavimo su Eurojustu ir Europolu; ·rems 2025–2030 m. Vakarų Balkanų terorizmo ir smurtinio ekstremizmo prevencijos ir kovos su jais bendro veiksmų plano įgyvendinimą; ·Žinių centro veiklą inicijuos ir ES šalyse kandidatėse bei Viduržemio jūros regione; ·saugumo aspektus įtrauks į programas pagal strategiją „Global Gateway“ ir didins tiesioginę paramą pajėgumų stiprinimui. Komisija kartu su ES valstybėmis narėmis: ·reguliariai fiksuos ES ir valstybių narių finansuojamus kovos su terorizmu ir smurtinio ekstremizmo prevencijos bei kovos su juo projektus. Vyriausioji įgaliotinė: ·kartu su Komisija, ES kovos su terorizmu koordinatoriumi ir valstybėmis narėmis toliau rengs dialogo kovos su terorizmu klausimais susitikimus; ·stiprins ES kovos su terorizmu ekspertų tinklą; ·kartu su Komisija ir ES kovos su terorizmu koordinatoriumi užtikrins glaudų ES veiksmų koordinavimą ir tvirtą ES lyderystę daugiašaliuose forumuose. Vyriausioji įgaliotinė ir Taryba turėtų: ·reguliariai peržiūrėti Bendrąją poziciją 2001/931/BUSP (ES teroristų sąrašą). |
3.Išvada
Terorizmas ir smurtinis ekstremizmas ir toliau kelia iššūkių Europos saugumui. Šioje darbotvarkėje išdėstytas ES atsakas – kolektyvinis įsipareigojimas įžvalgiai, vieningai ir ryžtingai kovoti su šiomis grėsmėmis. Joje nustatoma visų mūsų pastangų kryptis: prevencija prieš prasidedant smurtui, apsauga ten, kur žmonės yra labiausiai pažeidžiami, ir teisingumo vykdymas prieš tuos, kurie siekia žalos.
Ši darbotvarkė Europos Sąjungai padės sustiprinti savo kolektyvinius pajėgumus numatyti grėsmes, užkirsti kelią radikalizacijai, apsaugoti savo žmones tiek internete, tiek realiame gyvenime ir ryžtingai reaguoti į išpuolius pritaikant šį požiūrį savo teritorijoje ir už jos ribų. Darbotvarkėje bus numatyti plataus užmojo veiksmai pagal visus ramsčius, o pirmenybė bus teikiama kelioms iniciatyvoms, padėsiančioms spręsti kylančius uždavinius, tokioms kaip:
·prevencijos priemonių rinkinys, skirtas kovai su nepilnamečių radikalizacija;
·galimas Reglamento dėl teroristinio turinio internete stiprinimas;
·procedūra po atitikties nustatymo, kad informacija apie nustatytus su terorizmu susijusių perspėjimų atitikties atvejus būtų dalijamasi Šengeno informacinėje sistemoje, ir
·nauja ES finansinių duomenų paieškos sistema.
Komisija sieks rezultatų pagal visus ramsčius, stebės įgyvendinimą ir užtikrins, kad būtų išnaudotas visas Sąjungos priemonių, teisės aktų ir finansavimo potencialas. Komisija informuos Europos Parlamentą, Tarybą, ES kovos su terorizmu koordinatorių, valstybes nares, privačiojo sektoriaus atstovus ir pilietinę visuomenę apie šios darbotvarkės įgyvendinimą ir juos įtrauks.
Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ProtectEU“ – Europos vidaus saugumo strategija“, COM(2025) 148 final. Ši darbotvarkė papildo siektinus rezultatus pagal ES pasirengimo krizėms strategiją (JOIN(2025) 130 final), bendrą komunikatą „Taikos išsaugojimas. Gynybos parengties užtikrinimo iki 2030 m. veiksmų gairės“ (JOIN(2025) 27 final) , bendrą komunikatą „Europos demokratijos skydas. Stiprių ir atsparių demokratinių valstybių įgalinimas“ ( JOIN(2025) 791 final ).
Teroristiniai nusikaltimai Direktyvos (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu 3 straipsnyje apibrėžiami kaip nusikalstamos veikos, dėl kurių, atsižvelgiant į jų pobūdį ar aplinkybes, gali būti padaryta didelė žala šaliai ar tarptautinei organizacijai, kai jos padaromos tyčia ir siekiant teroristinio tikslo.
ES lygmeniu teisinės smurtinio ekstremizmo apibrėžties nėra. Smurtiniai ekstremistiniai veiksmai neatitinka pakankamo skaičiaus požymių, nustatytų teroristinių nusikaltimų apibrėžtyje, tačiau kelia didelę grėsmę saugumui. Projektais grindžiamo bendradarbiavimo kovos su smurtiniu dešiniuoju ekstremizmu srityje grupė parengė darbinę apibrėžtį.
Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 2 dalis.
Europolas, 2025 m. ataskaita dėl terorizmo padėties ir tendencijų Europos Sąjungoje (TE-SAT ataskaita).
Remiantis naujausiais Europolo TE-SAT ataskaitoje ir ES INTCEN pateiktais grėsmių vertinimais (konfidenciali informacija).
Europolas, 2025 m. TE-SAT ataskaita.
Kiti motyvai, be kita ko, yra prieš LGBTQ+ asmenis nukreipta neapykanta, neapykanta moterims, rasizmas, prieš sistemą nukreiptos ideologijos, nihilizmas ir akceleracionizmas – tai įvairios ideologijos, pagal kurias esamos visuomenės padėties pataisyti nebegalima, todėl sistemą reikia sunaikinti ir viską pradėti iš naujo.
Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES kovos su terorizmu darbotvarkė: numatyti, užkirsti kelią, apsaugoti, reaguoti“, COM(2020) 795 final .
Europolas, 2021–2025 m. TE-SAT ataskaitos.
Europolas, ES sunkių formų ir organizuoto nusikalstamumo grėsmių vertinimas (ES SOCTA), 2025 m.; „Beneath the Surface: Terrorist and Violent Extremist Use of the Dark Web and Cybercrime-As-A-Service for Cyber-Attacks | Office of Counter-Terrorism .
Aktyvieji klubai yra laisvai organizuojami ekstremistų tinklai, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama kūno rengybai ar kovos menams ir kurie veikia kaip ideologijos, sanglaudos ir verbavimo smurtinėje dešiniosios pakraipos terpėje centrai.
Jie vadinami „764“ arba „Com“ tinklais.
Skaitmeninė havala yra neformalaus fizinio havalos tinklo veikimą primenantis būdas vykdyti tarpvalstybinius pseudoanoniminius pervedimus įvairiais skaitmeniniais metodais (naudojantis blokų grandinės technologija, pinigų pervedimu mobiliaisiais telefonais ir kt.) įtraukiant papildomus saugumo aspektus. (2025 m. TE-SAT ataskaita).
2022 m. birželio 9 d. Tarybos išvados „Europiečių apsauga nuo terorizmo: pasiekimai ir tolesni veiksmai“.
2024 m. gruodžio 12 d. Tarybos išvados dėl Europos Sąjungos ir jos valstybių narių bendrų kovos su terorizmu pastangų stiprinimo ateities prioritetų.
Žr. Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro ataskaitą „Emerging risks and opportunities for EU internal security stemming from new technologies (2025)“ („Dėl naujų technologijų ES vidaus saugumui kylanti rizika ir atsirandančios galimybės (2025)“) , EUR 40239 JRC139674.
Strateginės kryptys dėl suderinto ES požiūrio į radikalizacijos prevenciją.
Daugiau priemonių atsparumui didinti naudojant švietimą, įskaitant priemones, susijusias su žiniasklaida, skaitmeniniu raštingumu ir pilietiškumu: Bendras komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos demokratijos skydas. Stiprių ir atsparių demokratinių valstybių įgalėjimas“ (JOIN(2025) 791 final ). Europos demokratijos skydas, JOIN(2025) 791 final.
ES kovos su antisemitizmu ir žydų gyvenimo puoselėjimo strategija (2021–2030 m.) , COM(2021) 615 final.
Europos Komisijos projektais grindžiamo bendradarbiavimo su antisemitizmu susijusio smurtinio ekstremizmo prevencijos ir kovos su juo srityje grupės rekomendacijų rinkinys, 2025 m. kovo mėn. Atsižvelgdamas į šias rekomendacijas, ES žinių centras parengė Pagrindinių simbolių, naratyvų ir ataskaitų teikimo mechanizmų vadovą , kuris dar bus paskelbtas.
ES lygmeniu dabartinė teisinė sistema, nustatyta Tarybos pamatiniu sprendimu dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis (Tarybos pamatinis sprendimas 2008/913/TVR) ir Direktyva dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje (Direktyva (ES) 2024/138), apima tik neapykantos nusikaltimus, grindžiamus atitinkamai rasistiniais bei ksenofobiniais motyvais, ir smurto ar neapykantos dėl lyties kurstymą kibernetinėje erdvėje.
Remiantis Europolo vertinimais (nevieši duomenys).
Europolo duomenų bazės Point d’Entrée pour le Retrait de Contenus terroristes sur Internet (PERCI) duomenys.
Ten pat.
Komisija vertina Skaitmeninių paslaugų akto sąveiką su kitais ES teisės aktais ir ribą, nuo kurios interneto platformos ir interneto paieškos sistemos laikomos labai didelėmis | Europos skaitmeninės ateities formavimas .
Skaitmeninių paslaugų akto ataskaitoje pateikiama sisteminės rizikos apžvalga | Europos skaitmeninės ateities formavimas.
Konfliktų vengimas – tai kompetentingų institucijų vykdomos operatyvinės informacijos kryžminės patikros ir tyrimo veiklos koordinavimo procesas, kuriuo siekiama išvengti lygiagrečių tyrimų dubliavimosi ar kišimosi.
Paskelbta su Komisijos komunikatu Tarybai ir Europos Parlamentui dėl kovos su galimomis bepiločių orlaivių sistemų keliamomis grėsmėmis (COM(2023) 659 final).
2022 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2022/2557 dėl ypatingos svarbos subjektų atsparumo, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2008/114/EB , OL L 333, 2022 12 27.
Ten pat.
2024 m. gruodžio 12 d. Tarybos išvados dėl Europos Sąjungos ir jos valstybių narių bendrų kovos su terorizmu pastangų stiprinimo ateities prioritetų.
2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1862 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo policijos bendradarbiavimui ir teisminiam bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose (OL L 312, 2018 12 7) 24 straipsnis.
Tarybos pranešimas „Bendras supratimas, kada asmuo turėtų būti laikomas potencialia terorizmo ar smurtinio ekstremizmo grėsme („Gefährder“)“, dok. ST 8807 2024 REV 1 – NOTE.
2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1356, kuriuo nustatomas trečiųjų šalių piliečių tikrinimas prie išorės sienų OL L, 2024/1356, 2024 5 22.
Europolas, 2025 m. TE-SAT ataskaita.
Commission Staff Working Document Evaluation of Directive 2013/29/EU of the European Parliament and of the Council of 12 June 2013 on the harmonisation of the laws of the Member States relating to the making available on the market of pyrotechnic articles (recast) SWD (2025) 269 final.
Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui dėl kovos su galimomis bepiločių orlaivių sistemų keliamomis grėsmėmis , COM(2023) 659 final.
Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui „Dronų strategija 2.0, kuria siekiama pažangios ir darnios bepiločių orlaivių ekosistemos Europoje“ , COM(2022) 652 final.
European Commission, „Security by Design: Protection of public spaces from terrorist attacks“, (2023) JRC131172.
Žr. projektus, finansuojamus pagal VSF kvietimą teikti pasiūlymus dėl viešųjų erdvių apsaugos: ISF-2024-TF2-AG-PROTECT .
Pasiūlymas dėl Europos Parlamento IR Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Sąjungos parama vidaus saugumui 2028–2034 m.
ES viešųjų erdvių apsaugos forumas suburia regionų ir vietos valdžios institucijas, privačius viešųjų erdvių valdytojus, privatųjį sektorių ir religines organizacijas keistis geriausia praktika apsaugos priemonių srityje.
Europolas, 2025 m. TE-SAT ataskaita.
2022 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2022/2555 dėl priemonių aukštam bendram kibernetinio saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti, kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 910/2014 ir Direktyva (ES) 2018/1972 ir panaikinama Direktyva (ES) 2016/1148 (TIS 2 direktyva), OL L 333, 2022 12 27.
Komisijos tarnybų darbinis dokumentas dėl naujo požiūrio į sustiprintą ir atsparesnę aviacijos saugumo politiką, SWD(2023) 37 final.
2025 m. gegužės 19 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2025/920; 2025 m. gegužės 19 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (SENSITIVE), COM(2025) 3014 final.
Finansiniai srautai iš užsienio valstybinių ar nevalstybinių subjektų į ES veikiančius fizinius ar juridinius asmenis, kurie daro arba ketina daryti piktavališką įtaką Europos visuomenei, prisidėdami prie veiklos, kuri skatina kvestionuoti ES vertybes (teisiškai neprivaloma apibrėžtis, kurią naudoja ES radikalizacijos prevencijos žinių centras).
2024 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių (nauja redakcija) (OL L, 2024/2509, 2024 9 26), 138 straipsnio 1 dalies c punkto vi papunktis ir 113 konstatuojamoji dalis.
AIRPOL, AQUAPOL, ENLETS, ESG, EIFS, HRSN, RAIPOL ir ATLAS.
2022 m. birželio 9 d. Tarybos rekomendacija (ES) 2022/915 dėl operatyvinio teisėsaugos bendradarbiavimo , OL L 158, 2022 6 13.
Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Teisėtos ir veiksmingos prieigos prie duomenų teisėsaugos tikslais veiksmų gairės“ , COM(2025) 349 final.
ES finansuojamas projektas SIRIUS suteikia galimybę daugiau kaip 8 000 narių iš 47 jurisdikcijų gauti elektroninius duomenis iš kitose jurisdikcijose įsisteigusių paslaugų teikėjų.
2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/800 dėl procesinių garantijų vaikams, kurie baudžiamajame procese yra įtariamieji ar kaltinamieji , OL L 132, 2016 5 21.
2024 m. gruodžio 16 d. Tarybos išvados dėl kovos su terorizmu ir smurtiniu ekstremizmu išorės ir vidaus sąsajų stiprinimo.
2001 m. gruodžio 27 d. Tarybos bendroji pozicija dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu (2001/931/BUSP) , OL L 344, 2001 12 28.
Kraistčerčo raginimo fondas yra nevyriausybinė organizacija, kurią įsteigė Naujoji Zelandija ir Prancūzija, reaguodamos į 2019 m. Kraistčerče įvykdytą siaubingą teroristinį išpuolį ir siekdamos pašalinti teroristinį ir smurtinį ekstremistinį turinį internete.