EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2026 01 29

COM(2026) 42 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Nulinės taršos veiksmų plano laikotarpio vidurio peržiūra
„Pažanga, padaryta siekiant švaraus oro, vandenynų, gėlo vandens ir dirvožemio“

1Įžanga

Ataskaitoje „Europos aplinka 2025 m.“ 1 pateikiami moksliniai įrodymai, kad klimato kaita ir aplinkos būklės blogėjimas toliau daro poveikį Europos konkurencingumui, ekonomikai ir atsparumui. Būtina kuo skubiau intensyvinti politikos ir ilgalaikių tvarumą skatinančių veiksmų, dėl kurių jau susitarta pagal Europos žaliąjį kursą, įgyvendinimą. Tokie veiksmai atitinka Europos Komisijos konkurencingumo kelrodžio ir švarios pramonės kurso prioritetus, susijusius su inovacijomis, dekarbonizacija ir saugumu.

Švari aplinka būtina konkurencingos ir tvarios ekonomikos, kuri tarnauja tiek žmonėms, tiek planetai, sąlyga. Įrodyta, kad dėl švaraus oro sumažėja nedarbingumo dėl ligos dienų skaičius. Dėl to taip pat sumažėja sveikatos priežiūros išlaidos 2 . Švarūs vandenynai ir gėlas vanduo reikalingi daugeliui ekonominės veiklos sričių, pavyzdžiui, žemės ūkiui, žvejybai ir akvakultūrai, maisto perdirbimui ar pramoninei gamybai. Prieiga prie saugaus geriamojo vandens ir sanitarijos taip pat itin svarbi visuomenės sveikatai ir gerovei. Švarus geros būklės dirvožemis labai svarbus tvariam žemės ūkiui, daro teigiamą poveikį derliui ir užtikrina apsirūpinimo maistu saugumą ir saugą. Reglamentuojant pavojingųjų cheminių medžiagų naudojimą gaminiuose mažinama rizika žmonių sveikatai ir aplinkai, skatinama atliekų tvarkymo praktika pagal atliekų hierarchiją ir prisidedama prie konkurencingos žiedinės ekonomikos, nes sudaromos sąlygos novatoriškiems švariems sprendimams. 2025 m. Pasaulio ekonomikos forumas nustatė, kad tarša yra viena iš 10 didžiausių pasaulinių rizikų 3 .

Europa nustatė švaresnės aplinkos užtikrinimo kryptį. 2021 m. Nulinės taršos veiksmų plane 4 nustatytas ilgalaikis užmojis sukurti aplinką be toksinių medžiagų 5 ir jis yra vienas pagrindinių ES švaraus ir žiedinio konkurencingumo darbotvarkės ramsčių. 2050 m. užmojis taip pat įtvirtintas neseniai priimtuose teisės aktuose 6 , kad būtų orientyras vykdant žaliąją pertvarką. Pagrindiniai orientyrai yra 2030 m. tikslai, naudojami pažangai įgyvendinant Nulinės taršos veiksmų planą 7 vertinti. Kartu su Cheminių medžiagų strategija tvarumui užtikrinti 8 veiksmų plane paskelbti konkretūs veiksmai, kurių tikslas – padėti ES siekti nulinės taršos tikslo, papildančio klimato ir gamtos atkūrimo tikslus, ir taip spręsti trejopą planetos krizę. Tvirtai siekti plataus užmojo aplinkos apsaugos tikslų geopolitinių neramumų metu yra Europos strateginio savarankiškumo darbotvarkės dalis.

Imtasi permainas skatinančių veiksmų ir jie bus tęsiami ateinančiais metais 9 . Komisija aiškiai nurodė, kad nulinės taršos tikslai yra tvirtai susieti su konkurencingos ir atsparios Europos prioritetais. Bus susitelkta į sutartų teisės aktų įgyvendinimą, ypatingą dėmesį skiriant tam, kad valstybėms narėms ir įmonėms būtų lengviau jų laikytis 10 . Tai bus būtina sąlyga siekiant nulinės taršos. Pagal 2024–2029 m. politines gaires, keliose pagrindinėse politikos srityse, tokiose kaip švarios pramonės kursas, konkurencingumo kelrodis, Europos hidrologinio atsparumo strategija, Europos vandenynų paktas, žemės ūkio ir maisto sektoriaus vizija, Europos chemijos pramonės veiksmų planas ir bioekonomikos strategija 11 , paskelbta apie tolesnius veiksmus, kurių tikslas – padėti pasiekti nulinę taršą. Svarbios strateginės iniciatyvos, pavyzdžiui, būsimas žiedinės ekonomikos aktas, Cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) reglamento peržiūra ir veiksmai, susiję su bendros sveikatos koncepcijos darbotvarke, pavyzdžiui, profilaktine sveikatos priežiūra, taip pat bus labai svarbūs šalinant kai kuriuos nustatytus trūkumus.

Reikia stiprinti neišnaudotą inovacijų potencialą nulinės taršos srityje. 2022 m. ES aplinkos ekonomika 12 toliau augo sparčiau nei visa ekonomika pagal užimtumą ir pridėtinę vertę 13 . Remdamos žaliąją pramonę, perkvalifikuodamos darbo jėgą, iš naujo apibrėždamos verslo modelius ir mažindamos administracinę naštą, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) ir labai mažoms įmonėms, visuomenės gali pasiekti tvarų klestėjimą ir konkurencingumą. Per pastaruosius kelerius metus proveržio sprendimus padėjo kurti finansavimas pagal programas „Europos horizontas“ ir LIFE. Tai lėmė daug sėkmės istorijų, įskaitant šiame dokumente minimus atrinktus pavyzdžius. ES ekologinės inovacijos yra labai išvystytos. Jas būtina kuo geriau išnaudoti Sąjungoje komerciniais tikslais, taip prisidedant prie ES žaliosios ekonomikos aukštųjų technologijų konkurencingumo.

Griežtesnės aplinkosaugos taisyklės taip pat yra postūmis įmonėms diegti inovacijas. Pagal ES aplinkos teisės aktus gali būti remiamas žaliųjų ir švarių novatoriškų sprendimų diegimas. Žaliosios ir švarios inovacijos gali skatinti našumą ir sukurti naujų rinkų 14 . EBPO atkreipė dėmesį į tai, kad žalieji sektoriai kuria naujas vertės grandines ir naujus sprendimus, kuriais užtikrinamas didesnis veiksmingumas ir sutaupomos išlaidos. Pasaulio ekonomikos forumas mano, kad žaliųjų technologijų srityje pirmaujančios šalys gali dominuoti besiformuojančiose rinkose. Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad 80 proc. pasaulinių įmonių šiuo metu tvarumą integruoja į savo inovacijų strategijas 15 . Neseniai EBPO patvirtino, kad net nedidelis oro kokybės pagerėjimas gali padidinti našumą 16 .

Investicijos labai svarbios siekiant atverti inovacijų potencialą. Šiuo metu su ES aplinkos teisės aktų įgyvendinimu susijusių investicijų galimas atotrūkis yra 58 mlrd. EUR per metus (0,4 proc. ES BVP) 17 . Naujoji daugiametė finansinė programa suteikia naujų galimybių užtikrinti pradinį viešąjį finansavimą. Taip pat reikalingos privačiosios investicijos, o viešojo ir privačiojo sektorių iniciatyvos gali padėti jas pritraukti. Investicijų į kovą su tarša grąža yra daug didesnė už sąnaudas. Apskaičiuota, kad investicijų į kovą su oro tarša grąža dėl mažesnių sveikatos priežiūros išlaidų, mažesnio pasėlių derliaus praradimo dėl ozono, mažesnio nebuvimo darbe dėl ligų ir didesnio našumo darbe sudaro 700 proc. 18 .

Vis daugiau įmonių, miestų ir regionų imasi iniciatyvos. Jie rodo, kad žalioji pertvarka, įskaitant perėjimą prie nulinės taršos, yra įmanoma ir duoda apčiuopiamos naudos. Šios ataskaitos tikslas – glaustai pristatyti kai kuriuos lyderius.

Dabar laikas įvertinti pažangą ir nustatyti tolesnius veiksmus. Šioje ataskaitoje pateikiama 2021 m. paskelbto veiksmų plano laikotarpio vidurio peržiūra 19 . Ji grindžiama naujausios Europos aplinkos agentūros (EAA) ataskaitos „Europos aplinka 2025 m.“ 20 , parengtos remiantis antrąja 2025 m. nulinės taršos tikslo įgyvendinimo stebėsenos ir perspektyvų ataskaita 21 , išvadomis.

2Pažanga siekiant švarios aplinkos (nuo 2021 m.)

Pažanga siekiant nulinės taršos tikslų, nors ir nevienoda, teikia vilčių. Naujausiame vertinime nustatyta, kad oro tarša 22 , pesticidų naudojimas ir rizika, antimikrobinių medžiagų pardavimas ir jūros tarša plastiku (stebima pagal paplūdimiuose randamas šiukšles) 23 gerokai sumažėjo. Triukšmo taršos 24 ir vandenų taršos maisto medžiagomis, taip pat atliekų tendencijos yra stabilios, tačiau laikoma, kad tarša mikroplastiku pastaraisiais metais padidėjo. Nedidelę pažangą arba jos nebuvimą kai kuriose srityse iš dalies galima paaiškinti tuo, kad reikia laiko norint pamatyti naujų priemonių įgyvendinimo poveikį 25 , taip pat tuo, kad duomenys riboti.

Iš esmės sukurta nulinės taršos teisinė sistema. Per pastaruosius šešerius metus ES taisyklės buvo peržiūrėtos siekiant padidinti užmojus įgyvendinti 2050 m. viziją ir pasiekti 2030 m. tikslus. Kai kuriose srityse ES teisės aktų taikymo sritis buvo išplėsta, kad apimtų daugiau taršios veiklos. Taip pat susitarta dėl gamtos atkūrimo priemonių. Komisija ir valstybės narės turi stengtis stebėti veiklos leidimus ir išduodamus atnaujintus leidimus (pvz., dėl į orą išmetamų teršalų, į vandenį išleidžiamų teršalų ir pramoninių išmetamųjų teršalų),kad būtų galima pasiekti vilčių teikiančių rezultatų vietoje 26 . Įgyvendinus atitinkamas priemones bus užkirstas kelias taršai arba ji bus sumažinta.

Rėmimo ir parengiamieji veiksmai padėjo pagrindą ateičiai 27 . Pavyzdžiui, atlikus Jūrų strategijos pagrindų direktyvos vertinimą paskelbta apie būsimą jos peržiūrą 28 , kuri yra vienas pagrindinių Europos vandenynų pakto įgyvendinimo elementų. Kituose vertinimuose, pavyzdžiui, maudyklų vandens, į orą išmetamų teršalų ir nuotekų dumblo vertinimuose, nustatytos sritys, kuriose reikia geresnio įgyvendinimo 29 . Patvirtinamajame dokumente dėl patalpų oro kokybės nustatytos kelios ES normos, kurios gali padėti valstybėms narėms atlikti specialiai pritaikytus patobulinimus 30 . Devyniomis pavyzdinėmis veiksmų plano iniciatyvomis taip pat daugiau ar mažiau pavyko nulinės taršos siekį integruoti ir į kitas politikos sritis 31 .

Kai kurie nulinės taršos veiksmai dar turi būti įgyvendinti. Ką tik įsigaliojo arba netrukus po ilgų derybų įsigalios svarbūs teisės aktų pasiūlymai, pavyzdžiui, dėl į vandenį išleidžiamų teršalų 32 , geros būklės dirvožemio 33 ir principo „viena medžiaga – vienas vertinimas“ 34 . Keli vertinimai, visų pirma principo „teršėjas moka“ tinkamumo patikrinimas arba Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos vertinimas, dar nebaigti. Kiti atliekami vertinimai yra susiję su vienkartiniais plastikiniais gaminiais ir nitratais. Veiksmai, kuriais siekiama padėti ūkininkams taikyti mažiau taršią maisto medžiagų valdymo praktiką 35 , buvo atidėti dėl integruoto maisto medžiagų valdymo plano atidėjimo. Tuo tarpu kai kurie atitinkami veiksmai buvo įtraukti į Europos hidrologinio atsparumo strategiją 36 . Komisija atsiėmė teisėkūros pasiūlymą dėl Reglamento dėl tausiojo augalų apsaugos produktų naudojimo, nes trūko kitų teisėkūros institucijų politinės paramos.

ES savo nulinės taršos viziją pakylėjo į aukštesnį lygmenį. Rengiant nulinės taršos tikslo įgyvendinimo stebėsenos ir perspektyvų ataskaitą ir pristatant dvi vertinimo ataskaitas 37 buvo pateikta integruota, išsami ir ateities perspektyvomis grindžiama visų rūšių taršos ir jos poveikio žmonių sveikatai ir biologinei įvairovei apžvalga. Šis darbas pagrįstas dideliu teminiu darbu, pavyzdžiui, švaraus oro apžvalgos 38 modeliavimu, kurio metu vertinamos į orą išmetamų teršalų kiekio mažinimo pasekmės, atsižvelgiant į tokio mažinimo poveikį, jo kainą ir naudą visuomenei, arba nauja ES cheminių medžiagų rodiklių sistema 39 , kurioje nagrinėjamos taršos cheminėmis medžiagomis priežastys ir poveikis. 

Vis dar yra žinių ir duomenų spragų. Kai kurie rodikliai, skirti pažangai, padarytai siekiant nulinės taršos tikslų, stebėti, nėra tinkami vandens ar dirvožemio taršos (pavyzdžiui, dėl pesticidų ir antimikrobinių medžiagų naudojimo) mažinimui parodyti arba nėra reguliarių duomenų srautų (pavyzdžiui, apie maisto medžiagų praradimą ir mikroplastiką), kad juos būtų galima įvertinti. Kartais duomenys pateikiami pavėluotai, yra neišsamūs arba nepakankamai kokybiški. Kitos spragos – duomenų apie susirūpinimą keliančių medžiagų buvimą tiek produktuose, tiek atliekų srautuose prieinamumas. Įveikti šiuos iššūkius gali padėti geresnis skaitmeninimo ir naujesnių stebėsenos metodų, įskaitant palydovinį Žemės stebėjimą ir stebėseną realiuoju laiku (internetu) naudojant tinkamus jutiklius, taikymas. Ypač trūksta žinių apie tam tikrų teršalų, t. y. mikroplastiko, antropogeninio triukšmo ir šviesinės taršos, poveikį sveikatai ir biologinei įvairovei. Be to, trūksta supratimo apie įvairių teršalų poveikio žmonėms pasekmes sveikatai, įskaitant kokteilio efektą, kuris atsiranda, kai asmenys vienu metu patiria kelių cheminių medžiagų poveikį. ES hidrologinio atsparumo strategijoje ir ES vandenynų mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijoje bus įvertintos likusios žinių apie hidrologinį atsparumą ir vandenynų apsaugą spragos, taip pat nustatyti atitinkami prioritetai siekiant nulinės taršos.

3Švarios aplinkos perspektyvos iki 2030 m. ir vėliau

Pažanga siekiant 2030 m. tikslų labai priklausys nuo nacionalinių įgyvendinimo pastangų. Net jei iš perspektyvų matyti, kad mažai tikėtina, jog iki 2030 m. bus visiškai pasiekti visi tikslai, vis tiek galima padaryti didelę pažangą, jei nacionaliniai, regioniniai ir vietos subjektai greitai ir su dideliais užmojais įgyvendins sutartus teisės aktus ir politiką. Pavyzdžiui, transporto triukšmo atveju (tikslas yra iki 2030 m. 30 proc. sumažinti žmonių, kuriuos nuolat trikdo transportas, dalį), realizavusis teigiamam scenarijui su papildomomis priemonėmis, triukšmas galėtų būti sumažintas iki 23 proc. Panašiai prognozuojama, kad azoto atmosferinių iškritų (jas iki 2030 m. siekiama sumažinti 25 proc.) kiekis sumažės 19 proc., jei valstybės narės laiku įvykdys savo dabartinius išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimus. Jei valstybės narės imsis tam tikrų papildomų techninių priemonių, šis sumažinimas galėtų išaugti iki 31 proc. 40 . Prognozės iki 2030 m., taikant vartojimo pėdsaką, taip pat rodo, kad ES gali sumažinti poveikį keliais aplinkos aspektais 41 . Šie pavyzdžiai rodo, kad panaši pažanga gali būti pasiekta ir kitų tikslų atveju.

Daugelis miestų ir regionų imasi veikti ryžtingai. ES žaliosios miestų ir regionų iniciatyvos pritraukia vis daugiau vietos ir regionų piliečių ir sprendimus priimančių asmenų. 112 ES miestų ir 8 kaimyninės šalys nori iki 2030 m. tapti neutralūs pagal anglies dioksido poveikį įgyvendinant ES neutralaus poveikio klimatui ir pažangiųjų miestų misiją. ES misijos ženklas suteiktas 103 miestams. Šie miestai pateikė neutralaus poveikio klimatui siekiančio miesto sutartis, kuriose išdėstyti konkretūs oro taršos, vandens taršos ir triukšmo taršos mažinimo tikslai, duodantys didelę papildomą naudą mažinant taršą. Pagal Žaliojo miesto susitarimą 123 miestai įsipareigojo iki 2030 m. sumažinti taršos pėdsaką, imdamiesi veiksmų oro kokybės, triukšmo ir vandens kokybės srityse kartu su atliekų tvarkymo žiedine ekonomika ir miestų žalinimo pastangomis. Nuo 2010 m. Europos Komisija geriausių rezultatų pasiekusiems ir labiausiai įsipareigojimus vykdantiems miestams skiria Europos žaliosios sostinės ir Europos žaliojo lapo apdovanojimus.

Dėl kai kurių taršos problemų reikia papildomų ES veiksmų. Europos hidrologinio atsparumo strategijoje 42 ir žemės ūkio ir maisto sektoriaus vizijoje 43  tarša maisto medžiagomis įvardyta kaip nuolatinis prioritetinis uždavinys ir paskelbta keletas veiksmų šiam klausimui spręsti. Nacionalinių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimų direktyvos 44 vertinime ir šiuo metu atliekamame Nitratų direktyvos vertinime analizuojama, ar šios pagrindinės taršos maisto medžiagomis mažinimo priemonės vis dar tinkamos. Įgyvendinant BŽŪP nacionalinius strateginius planus taip pat bus toliau remiamas taršos maisto medžiagomis ir kitos taršos mažinimas. Kalbant apie akvakultūrą, ES akvakultūros strateginėse gairėse 45 skatinamas taršos maisto medžiagomis (ir kitos taršos) mažinimas. Kalbant apie gyvulininkystės sektoriuje išmetamą teršalų kiekį, Komisija rengia išsamią strategiją, kuri apims visus gyvulininkystės aspektus, įskaitant sektoriaus tvarumą aplinkos ir klimato požiūriu. Komisija savo ataskaitą pagal 73 straipsnį pateiks ne vėliau kaip 2026 m. gruodžio 31 d. Galiausiai Komisija toliau rems ūkininkus ir kitus paramos gavėjus prioritetinėse aplinkos ir klimato srityse. Be to, Komisija parengs valstybėms narėms skirtą pagalbos priemonių rinkinį, kad būtų remiami veiksmai, kuriais siekiama mažinti taršą maisto medžiagomis, be kita ko, teikiama parama ūkininkams gyvulininkystės sistemų ekstensyvinimui arba žemės ūkio veiklos įvairinimui įtraukiant kitas veiklos rūšis 46 . Pesticidų ir jų metabolitų šalinimas iš požeminio ir geriamojo vandens tampa vis sudėtingesnis, visų pirma kaimo aplinkoje dėl žemės ūkio veiklos netoli vandens baseinų. Įgyvendinant naujos redakcijos Geriamojo vandens direktyvą iš valstybių narių reikalaujama ne tik užtikrinti atitiktį neseniai peržiūrėtiems požeminio vandens, paviršinio vandens ir geriamojo vandens kokybės standartams, bet ir užtikrinti, kad ne vėliau kaip 2027 m. liepos mėn. būtų atliktas vandens gavybos vietoms skirtų vandens baseinų rizikos vertinimas ir įdiegtas tinkamas rizikos valdymas.

Ypatingas kompleksinis dėmesys bus skiriamas vandenynų taršos problemai. Kaip matyti iš plačiai paplitusios jūrą teršiančių šiukšlių problemos, ore, gėlame vandenyje ir dirvožemyje esantys teršalai galiausiai atsiduria vandenynuose. Remiantis Europos hidrologinio atsparumo strategijoje ir Europos vandenynų pakte nustatytu principu „nuo šaltinio iki jūros“ 48 , peržiūrint Jūrų strategijos pagrindų direktyvą kartu su pasiūlymu dėl Vandenynų akto bus peržiūrėta ir teisinė sistema, kad ji taptų veiksmingesnė ir paprastesnė, siekiant geriau užtikrinti, be kita ko, švarią ir geros būklės jūrų aplinką. Atliekant šią peržiūrą bus vadovaujamasi 2030 m. nulinės taršos tikslais ir visa apimančia 2050 m. vizija, papildančia poveikio klimatui neutralumo ir biologinės įvairovės tikslus. Valstybės narės turi dėti daugiau pastangų stebėdamos ir užtikrindamos teritorijų, kuriose vykdoma žvejyba ir auginami vandens bestuburiai, kokybę, nes dėl vandens taršos šis sektorius patiria didelių nuostolių.

Kalbant apie taršą plastiku ir atliekomis, prie nulinės taršos bus prisidedama keliais peržiūrėtais ES teisės aktais dėl atliekų (pavyzdžiui, naujuoju Tvarių gaminių ekologinio projektavimo reglamentu, peržiūrėta Atliekų pagrindų direktyva, naujuoju Atliekų vežimo reglamentu, Vienkartinių plastikinių gaminių direktyva, naujuoju Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamentu ir naujuoju Plastiko granulių reglamentu). Siekdama papildyti šiuos veiksmus, Komisija paskelbė bioekonomikos strategiją 49 ir rengia žiedinės ekonomikos aktą, kuriuo bus grindžiami pagrindiniai konkurencingumo kelrodžio ramsčiai.

Kalbant apie triukšmo taršą, imamasi veiksmų 50 , kuriais siekiama pagerinti ES transporto priemonių parko atitiktį techninės apžiūros reikalavimams ir kartu spręsti tų rūšių transporto keliamo triukšmo problemą. Kalbant apie geležinkelius, tyliųjų prekinių vagonų, skirtų eksploatuoti tik tylesniuose maršrutuose 51 , naudojimo pradžia buvo svarbus žingsnis mažinant triukšmą šiame sektoriuje. Tikimasi, kad šis reglamentas bus iš dalies pakeistas iki 2029 m. Atsižvelgdama į Europos Audito Rūmų rekomendacijas, Komisija taip pat vertins galimybę Aplinkos triukšmo direktyvoje nustatyti ES triukšmo mažinimo tikslus ir ribas 52 .

Aplinkos politika ir sveikatos politika glaudžiai tarpusavyje susijusios – jose bendros sveikatos koncepcija taikoma praktiškai. Bendros sveikatos koncepcijos aplinkos ir klimato aspektai labai svarbūs dėl jų vaidmens, kuris netiesiogiai susijęs su sveikatos rezultatais ir daro įtaką gyvūnų ir žmonių ligų atsiradimui ir plitimui. Komisija ir toliau daug dėmesio skirs sveikatos profilaktikai, remdamasi sėkmingu Europos kovos su vėžiu plano ir naujo ES širdies ir kraujagyslių sveikatos plano pavyzdžiu. Komisija taip pat deda daugiau pastangų, kad būtų įdiegtas bendros sveikatos valdymas 53 ir užtikrinta, kad į ES iniciatyvas, kuriomis siekiama užkirsti kelią neužkrečiamosioms ligoms, būtų įtraukti ir aplinkos apsaugos aspektai 54 .

Vis didesnį susirūpinimą kelia teršalų mišiniai, įskaitant naujai atsirandančius, pavyzdžiui, endokrininę sistemą ardančių medžiagų ir vaistų mišiniai. Vykdant žmogaus biologinę stebėseną matomi įvairių cheminių medžiagų poveikio žmonių sveikatai pavyzdžiai 55 , o iš kai kurių ataskaitų matyti, kad tam tikrų cheminių medžiagų poveikis gali pareikalauti didelių išlaidų sveikatai 56 . Šie duomenys taip pat rodo, kad veiksmingas reguliavimas mažina patiriamą poveikį ir gali per trumpą laiką leisti pasiekti apčiuopiamą pagerėjimą. Tam tikros pavojingosios cheminės medžiagos taip pat daro poveikį laukinės gyvūnijos biologinei įvairovei 57 . 2019 m. pristatytame strateginiame požiūryje į vaistus aplinkoje 58 pateiktas labiau holistinis požiūris į tai, kaip spręsti vaistų buvimo aplinkoje problemą. Priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią pavojingųjų cheminių medžiagų išmetimui pradinėje grandyje, gali leisti sumažinti poveikio ištaisymo, pavyzdžiui, vandens valymo, išlaidas.

Ankstesnė ir nuolatinė tarša – nepakankamai įvertinta problema. Nepaisant didėjančio informuotumo apie amžinųjų cheminių medžiagų keliamą riziką ir didelę koncentraciją aplinkoje 59 , tik pradedama suprasti visą plačiai paplitusios taršos perfluoralkilintomis ir polifluoralkilintomis cheminėmis medžiagomis (PFAS) ir kitomis patvariomis cheminėmis medžiagomis mastą ir rimtas pasekmes. Visų pirma, nulinės taršos tikslo įgyvendinimo stebėsenos ir perspektyvų ataskaitoje dar nebuvo tinkamai atsižvelgta į plačiai paplitusį trifluoracto rūgšties (TFA) 60 , kuri yra bendras kai kurių PFAS skilimo produktas, atsiradimą. Tačiau neseniai priimti sprendimai dėl vandens teršalų 61 , PFAS naudojimo gaisro gesinimo putose ribojimo 62 ir būsimo darbo cheminių medžiagų srityje (įskaitant darbą, susijusį su visuotiniu PFAS ribojimu) 63 ir kiti teisės aktai, dėl kurių neseniai susitarta, suteiks daugiau informacijos apie problemos mastą ir paplitimą visoje ES. Kalbant apie PFAS geriamajame vandenyje, Komisija pasirašė susitarimą su Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) 64 , kad būtų įvertinti naujausi moksliniai įrodymai dėl galimo atitinkamų PFAS, įskaitant TFA, geriamajame vandenyje poveikio sveikatai. Tuo pat metu atliekamas tyrimas 65 siekiant išanalizuoti valymo metodus, skirtus šalinti PFAS (įskaitant TFA) iš geriamojo vandens, ir su jais susijusias išlaidas. Taip pat vykdomas PFAS buvimo atliekų srautuose tyrimas, atsižvelgiant į PFAS draudimą pakuotėse ir pakuočių atliekose 66 . Tuo remdamasi Komisija svarstys, kokių veiksmų geriausia imtis. Be to, Europos chemijos pramonės veiksmų plane 67 ir Europos hidrologinio atsparumo strategijoje 68 paskelbtais veiksmais, susijusiais su PFAS poveikio švelninimu, ištaisymu ir parama alternatyvoms, šis klausimas bus sprendžiamas holistiškai, bendradarbiaujant su visais susijusiais subjektais.

Europos aplinkos agentūra ir Jungtinis tyrimų centras toliau kas dvejus metus rengs naują nulinės taršos tikslo įgyvendinimo stebėsenos ir perspektyvų ataskaitą 69 . Būsimuose leidimuose vis dažniau bus remiamasi teisine sistema „viena medžiaga – vienas vertinimas“, dėl kurios neseniai susitarta. Tai padės pagerinti duomenų rinkimą, integruotą analizę ir ankstyvąjį perspėjimą apie cheminę taršą, taip pat organizuoti nuolatinę ES masto žmogaus biologinę stebėseną, kad būtų galima pateikti vertingą duomenų rinkinį. Atliekant stebėseną ir perspektyvų vertinimą ir toliau daugiausia dėmesio bus skiriama pažangai, padarytai siekiant 2030 m. tikslų, stebėti, tačiau būsimose ataskaitose bus prognozuojama pažanga iki 2040 m. ir 2050 m., o esami tikslai bus peržiūrėti moksliniu požiūriu, siekiant nustatyti, ar 2040 metams nereikia griežtesnių ar papildomų tikslų. Nulinės taršos tikslo įgyvendinimo stebėsenos ir perspektyvų ataskaitos rengimo darbas taip pat bus labiau derinamas su vykdoma arba planuojama vykdyti nacionaline stebėsena. Duomenų ir vertinimų, pavyzdžiui, programos „Copernicus“ duomenų ir vertinimų, integravimas taip pat gali padėti supaprastinti procedūras naudojant skaitmenines priemones ir dirbtinį intelektą viešai prieinamiems duomenims rinkti, o ne vien reikalaujant, kad valstybės narės teiktų savo ataskaitas.

Įgyvendindama nulinės taršos politikos darbotvarkę, Komisija ieškos galimybių mažinti administracinę ir reguliavimo naštą. Tuo bus vadovaujamasi ne tik atliekant teisės aktų peržiūras, pavyzdžiui, REACH reglamento peržiūrą arba Jūrų strategijos pagrindų direktyvos peržiūrą, bet ir rengiant deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus. Cheminių medžiagų ir aplinkos bendrojo rinkinio 70 pasiūlymuose taip pat nustatytos tam tikros supaprastinimo priemonės, susijusios su nulinės taršos siekimu. Komisija toliau vykdys ES teisės testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, be kita ko, nulinės taršos požiūriu, pavyzdžiui, atlikdama kelis būsimus vertinimus ir vesdama dialogus.

4Perėjimo prie nulinės taršos rėmimas

Komisija ir toliau rems valstybių narių įgyvendinimo pastangas, daugiausia dėmesio skirdama pagrindiniams veiksniams: integracijai, investicijoms ir inovacijoms. Komisija taip pat toliau skatins tarptautinį bendradarbiavimą taršos prevencijos ir mažinimo srityje, dėdama pastangas tiek daugiašalio, tiek dvišalio tarptautinio bendradarbiavimo srityje.  

4.1Įgyvendinimas, investicijos ir integracija siekiant paskatinti pokyčius

Įgyvendinimas turi būti prioritetas. Naujausioje aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūroje 71 – periodinėje ES aplinkos teisės aktų ir politikos įgyvendinimo padėties ataskaitoje – nustatytos politikos sritys, kuriose kyla pagrindinių ES aplinkos teisės aktų įgyvendinimo sunkumų, t. y.: žiedinė ekonomika ir atliekos; nulinė tarša, įskaitant chemines medžiagas; gamta ir biologinė įvairovė, klimato srities veiksmai. Peržiūroje nustatyta valstybių narių geroji praktika ir problemos, su kuriomis jos susiduria. Joje rekomenduojami patobulinimai, sprendimai ir prioritetiniai veiksmai 72 . 2025 m. aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūroje nustatyti penki pagrindiniai veiksniai, lemiantys skirtumą tarp gero ir prasto įgyvendinimo. Tai 1) aplinkos tikslų integravimas į viešąją politiką vedant politinį dialogą ir priimant sprendimus dėl įgyvendinimo išlaidų pasidalijimo tarp suinteresuotųjų subjektų, 2) finansavimas, 3) administraciniai gebėjimai, ypač siekiant užtikrinti tinkamą planavimą ir koordinavimą, 4) skaitmeniniai duomenys ir 5) visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus aplinkos klausimais vaidmuo kartu su geresnėmis galimybėmis kreiptis į teismą ir naudotis teisių gynimo priemonėmis.

Visi suinteresuotieji subjektai – nuo Komisijos iki valstybių narių, įskaitant regionų ir vietos valdžios institucijas, privatųjį sektorių, pilietinę visuomenę ir namų ūkius, – turi atlikti tam tikrą vaidmenį įgyvendinant aplinkos nuostatas. Siekdama remti geresnį įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą, Komisija ves dialogus įgyvendinimo klausimais 73 . Dialoguose ji remsis aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūroje ir konkrečių politikos sričių vertinimuose pateiktais konkrečioms šalims skirtais vertinimais ir prioritetinių veiksmų rekomendacijomis 74 . Svarbų vaidmenį atliks ir suinteresuotųjų subjektų platforma nulinės taršos tikslui įgyvendinti, nes jai bendrai pirmininkauja Regionų komitetas ir joje visų pirma aptariamos regionų ir vietos lygmens įgyvendinimo problemos 75 . Be to, bus tęsiami dialogai su suinteresuotaisiais subjektais (įskaitant įmones ir pilietinę visuomenę) daugiausia dėmesio skiriant tikrosios padėties patikroms, t. y. tikrinama, ar ES teisės aktai gali būti veiksmingai taikomi praktikoje. Be to, Komisija toliau rems valstybes nares teikdama techninius pajėgumus ir finansavimą 76 ir supaprastindama reguliavimo sistemas, kurios prireikus papildomos vykdymo užtikrinimo veiksmais. Programa LIFE – ES aplinkos, klimato politikos veiksmų ir perėjimo prie švarios energijos finansavimo priemonė – padėjo panaikinti įgyvendinimo atotrūkį, nes pagal ją buvo teikiamas tikslinis bendras finansavimas ir techninė pagalba konkrečioms priemonėms (pavyzdžiui, nuotekų, pramoninių ir žemės ūkio išmetamųjų teršalų, taip pat cheminių medžiagų valdymo srityse) remti, stiprinami administraciniai gebėjimai ir skaitmeninės priemonės ir skatinamas daugiapakopis valdymas.

Vienas iš pagrindinių įgyvendinimo veiksnių yra finansavimas. 2025 m. aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūroje pateikiama išsami investicijų į ES aplinkos teisės aktų įgyvendinimą poreikių, kurie ES siekia 122 mlrd. EUR per metus, t. y. 0,8 proc. ES BVP, ir įgyvendinimo atotrūkio analizė 77 . Neseniai atliktas tyrimas 78 rodo, kad neveikimo klimato srityje kaštai gerokai viršija investicijų kainą – apskaičiuota, kad įgyvendinimo atotrūkis siekia 180 mlrd. EUR per metus, t. y. gerokai daugiau nei įgyvendinimo atotrūkio panaikinimo kaina. Apskaičiuota, kad investicijų į taršos prevenciją ir kontrolę, taip pat vandens apsaugą (daugiausia susijusią su vandens ir nuotekų infrastruktūra) atotrūkis sudaro 58 mlrd. EUR per metus (arba 48 proc. viso atotrūkio). Prie įgyvendinimo atotrūkio panaikinimo reikšmingai prisideda ES finansavimas. Pavyzdžiui, neseniai atliktoje sanglaudos politikos laikotarpio vidurio peržiūroje 79 Komisija pasiūlė papildomų priemonių, kuriomis valstybės narės ir regionai skatinami investuoti į hidrologinį atsparumą. Sutartame reglamente 80 numatyta papildomai skirti 10 proc. ES finansavimo ir ne daugiau kaip 20 proc. išankstinio finansavimo investicijoms į hidrologinį atsparumą, įskaitant investicijas, kuriomis siekiama padėti mažinti vandens taršą.

ES finansavimą švaresnei aplinkai užtikrinti bus galima gauti ir ateityje. Pagal naujos daugiametės finansinės programos 82 pasiūlymus su nuline tarša susijusios investicijos yra tikslo 35 proc. išlaidų skirti klimato ir aplinkos sritims dalis. Tai suteikia galimybių užtikrinti nuolatinę ir dar didesnę išlaidų, skirtų poveikio klimatui neutralumui ir (arba) biologinės įvairovės apsaugai ir nulinei taršai, sinergiją. Siūlomas Europos konkurencingumo fondas ir siūlomas Europos ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos, žemės ūkio ir kaimo plėtros, žuvininkystės ir jūrų reikalų, klestėjimo ir saugumo fondas, pagal kuriuos valstybės narės turėtų parengti nacionalinės ir regioninės partnerystės planus, padės apsaugoti, atkurti ir gerinti aplinkos, įskaitant gėlą vandenį, pakrantę, vandenynus ir dirvožemį, kokybę, mažinti taršą, stabdyti biologinės įvairovės nykimą ir didinti biologinę įvairovę, taip pat spręsti sausumos ir jūrų ekosistemų nykimo problemą, kartu didinant atsparumą klimato kaitai ir hidrologinį atsparumą. Programos „Europos horizontas“ pasiūlymuose 2028–2034 m. laikotarpiui nurodyta, kad aplinkos mokslą būtina integruoti į veiklą, kad būtų išvengta žalos aplinkai, ji išliktų švari ir būtų atkurtos sveikos ekosistemos. „Siekiant nulinės vandens taršos ES“ taip pat joje nurodyta kaip viena galimų sričių, kurioje per ilgą laiką tikimasi itin didelės pažangos. Be to, prie nulinės taršos tikslo toliau prisidės bendra žemės ūkio politika, bendra žuvininkystės politika, Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondas, Regioninės plėtros fondas ir Sanglaudos fondas.

Kadangi ES finansavimo nepakanka, reikia ir didelio nacionalinio finansavimo. Šiomis aplinkybėmis valstybės narės turėtų geriau pasinaudoti mokesčiais, didesnės gamintojo atsakomybės sistemomis ir kitais mechanizmais, kad geriau įgyvendintų principą „teršėjas moka“. Šiuo metu valstybės narės mažai naudojasi aplinkosaugos mokesčiais 83 . 2025 m. aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūroje ir 2024 m. Europos semestro dokumentų rinkinyje 84 rekomenduojama reformuoti aplinkai žalingas subsidijas. Valstybės narės taip pat galėtų svarstyti, kaip nukreipti įmonių ir vartotojų pasirinkimus ir kartu gauti mokestinių pajamų, kurios galėtų būti panaudotos investicijų atotrūkiui mažinti. Atlikus principo „teršėjas moka“ tinkamumo patikrinimą gauta vertingų įžvalgų apie tai, kas pasiteisino, ir nustatyta, kad šis principas yra labai veiksmingas būdas teikti kainų signalus, dėl kurių aplinkos politika tampa veiksmingesnė, jei ją rengiant tinkamai atsižvelgiama į teisingą pertvarką, konkurencingumą ir pridėtines išlaidas.

Siekiant paspartinti perėjimą prie švarios energijos labai svarbus bus privačiųjų investicijų pritraukimas. Komisija bendradarbiauja su Europos investicijų banko (EIB) grupe, kad padidintų viešąsias ir privačiąsias investicijas į aplinką (pavyzdžiui, pagal Europos hidrologinio atsparumo strategiją) tiek ES, tiek visame pasaulyje. Bendradarbiavimas su finansų įstaigomis gali pritraukti daugiau privačiojo finansavimo taikant mišraus finansavimo metodus ir novatoriškus modelius, pavyzdžiui, struktūrines žaliųjų ir mėlynųjų obligacijų ekosistemas. ES įmonių finansavimo galimybes taip pat siekiama padidinti supaprastinta ES tvaraus finansavimo sistema ir Europos santaupų ir investicijų sąjungos veikla. Iš duomenų matyti, kad kai kuriuose sektoriuose vis daugiau investuotojų naudojasi ES taksonomija tvariam finansavimui 85 . Pagal Švarios pramonės kursą bus toliau telkiamos švarios investicijos stiprinant inovacijų fondą ir siūlant pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo banką. Reglamentu „Omnibus II“ bus iš dalies pakeistas reglamentas dėl programos „InvestEU“, siekiant padidinti finansinių garantijų, kurios gali būti suteiktos pagal programą „InvestEU“ investicijoms į švarių technologijų diegimą, netaršų judumą, atliekų prevenciją, jų mažinimą ir perdirbimą remti, sumą. Šios pastangos neišvengiamai duos papildomos naudos siekiant nulinės taršos. Įgyvendindama Hidrologinio atsparumo strategiją, Komisija taip pat sukurs priemonę investicijoms į hidrologinį atsparumą spartinti ir pradės žaliųjų ir mėlynųjų koridorių iniciatyvą atkūrimui paremti. Taip bus remiamos investicijos į švaresnį vandenį.

Integracija turi būti spartesnė ir platesnė. Iš įgyvendinimo patirties matyti, kad labai svarbu užtikrinti pakankamą aplinkos politikos integravimą į viešosios politikos formavimą ir vykdymą – iš anksto, sistemingai ir kompleksiškai. Taip pat labai svarbu atsižvelgti į aplinkos poveikį viešajai politikai, biudžetui ir ekonomikai. Todėl labiau integruotas, holistinis požiūris, pavyzdžiui, įvairių politikos sričių ar regionų valdžios institucijų sutelkimas, ilgainiui gali duoti geresnių rezultatų ir būti įtraukesnis, nuoseklesnis, veiksmingesnis ir efektyvesnis. Todėl 2021 m. ES veiksmų plane „Siekiant nulinės oro, vandens ir dirvožemio taršos“ nustatyta pavyzdinė iniciatyva „Jėgų suvienijimas siekiant užtikrinti nulinės taršos tikslo įgyvendinimą“ 86 , o pradinis darbas vykdomas bendradarbiaujant su Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo tinklu (IMPEL tinklu). Tai bus tęsiama ir 2026 m. Vandens teisės aktams įgyvendinti numatytuose struktūriniuose dialoguose bus siekiama įtraukti visas atitinkamas nacionalinių (ir regioninių) vyriausybių dalis.

4.2Inovacijos ir įgūdžiai konkurencingumui stiprinti

Inovacijos skatina perėjimą prie švarios energijos. Dabartinės ekonomikos krizės sąlygomis bus svarbu teikti tikslinę paramą pramonei, kad ji išliktų konkurencinga sąnaudų atžvilgiu ir kad Sąjungoje būtų išlaikyta svarbiausia gamyba. Siekiant, kad ES išliktų patraukli įmonėms, bus labai svarbu supaprastinti reguliavimo sistemą. Tačiau, kaip minėta konkurencingumo kelrodžio komunikate, pagrindinė dabartinės krizės priežastis yra nepakankamos inovacijos per pastaruosius du dešimtmečius. Kruopščiai parengtos priemonės, kuriomis skatinamas perėjimas prie švarios ir žiedinės ekonomikos modelio, gali ne tik padėti apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, bet ir sukurti būtinas galimybes rinkoje novatoriškoms ir į ateitį orientuotoms technologijoms, kad būtų sustiprintas ilgalaikis ES konkurencingumas pasaulyje. Šis inovacijų siekis remiamas per švarios pramonės kursą teikiant finansavimą (per inovacijų fondą ir programą „InvestEU“) arba įgyvendinant konkrečias iniciatyvas, pavyzdžiui, ES startuolių ir veiklą plečiančių įmonių strategiją 87 . Kalbant apie taršą, naujasis Pramonės transformacijos ir išmetamųjų teršalų inovacijų centras (INCITE) 88 nustatys ir vertins novatoriškų metodų brandos lygį, kad būtų parodytas jų potencialas ir skatinamas jų diegimas platesniu mastu. Atliekant 360° poveikio aplinkai vertinimą, INCITE taip pat analizuos dekarbonizaciją, efektyvų išteklių, įskaitant energiją, žaliavas ir vandenį, naudojimą, mažesnį ir saugesnį pavojingųjų cheminių medžiagų naudojimą ir novatoriškų technologijų potencialą žiedinės ekonomikos prasme. INCITE įkvėpta Komisija taip pat kurs ES inovacijų ir pakaitalų naudojimo centrą (-us) 89 , kad būtų pašalintos kliūtys diegti inovacijas ir būtų sparčiau kuriami saugesni ir tvaresni sprendimai, ypatingą dėmesį skiriant MVĮ poreikiams. Ji taip pat nagrinės bendradarbiavimu grindžiamus tikslinių cheminių medžiagų pakaitalų naudojimo metodus. Saugiai ir tvariai sukurtų cheminių medžiagų sistema 90 bus integruota į inovacijų centrus, kurie teiks technines gaires dėl ankstyvųjų inovacijų kūrimo etapų.

ES moksliniai tyrimai ir inovacijos jau daugelį metų yra ir bus šios pertvarkos pagrindas. Tradiciškai aplinkos mokslinių tyrimų ir parodomieji projektai taršos prevencijos, kontrolės ir ištaisymo srityje buvo ES mokslinių tyrimų programų ir programos LIFE prioritetai.

Dabartinės daugiametės finansinės programos laikotarpiu ES padidino savo paramą pagal finansavimo programas „Europos horizontas“ ir LIFE. Kalbant apie mokslinius tyrimus ir inovacijas, ypač didelį poveikį turi konkreti iniciatyva „Švari aplinka ir nulinė tarša“ su jai skirtomis specialiomis priemonėmis, pavyzdžiui, ES misijomis 91 ir partnerystėmis 92 , taip pat iniciatyva „Gyvenimas ir darbas sveikatingumą skatinančioje aplinkoje“, kuria sprendžiamas aplinkos veiksnių įtakos žmonių sveikatai klausimas. Visoje programoje taip pat įtraukti kovos su tarša moksliniai tyrimai ir inovacijos.

Pagal daugelį programos „Horizontas 2020“ ir programos „Europos horizontas“ projektų buvo remiamos ir toliau bus remiamos nulinės taršos pastangos 93 , visų pirma ligų prevencija ir sveikatinimas, vandens naudojimas ir vandentvarka, oro, gėlo vandens ir dirvožemio kokybė, jūrų aplinkos apsauga, cheminių ir kitų medžiagų kūrimas atsižvelgiant į saugą ir tvarumą, žiediškumas, žemės ūkis, maisto sistemos (be kita ko, įgyvendinant iniciatyvą „Maistas 2030“ ir nulinės taršos maisto sistemų scenarijų), pramonės inovacijos, bioekonomika, transportas, energetika, aplinkos monitoringas ir stebėjimas. Mokslinių tyrimų ir inovacijų klimato politikos srityje papildoma nauda aplinkai dažnai lemia taršos prevenciją ir mažinimą, , taigi ir biologinės įvairovės bei natūralių ekosistemų apsaugą. Pavyzdys – daugiau kaip 100 pasiūlymų pritraukęs specialus 2024 m. kvietimas pagal ES neutralaus poveikio klimatui ir pažangiųjų miestų misiją, kuriame daugiausia dėmesio skirta nulinės taršos miestų kūrimui 94 .

Programa LIFE ir toliau skatina švarių sprendimų demonstravimą, diegimą ir politikos taikymą visose valstybėse narėse. Programa LIFE papildo programą „Europos horizontas“, nes ja mažinama rinkai beveik parengtų sprendimų rizika ir remiamas valdžios institucijų, komunalinių paslaugų įmonių ir MVĮ naudojimasis tokiais sprendimais. Vykdant bandomuosius projektus ir didelio masto demonstravimą, gerinant valdymą, stiprinant gebėjimus ir teikiant tikslinę politinę paramą, programa LIFE padeda ekologines inovacijas paversti atkartojama, investuoti tinkama nulinės taršos praktika visoje ES ir kaimyninėse šalyse. Nuo 2014 m. daugiau kaip 170 LIFE projektų, kuriems skirtas 400 mln. EUR ES finansavimas, padėjo spręsti oro, vandens ir dirvožemio taršos problemas, pasiekiant išmatuojamų rezultatų vietoje ir prisidedant prie ES teisės aktų ir standartų 95 . Ateityje ES finansavimui taip pat teks svarbus vaidmuo, nes į pasiūlymą dėl Europos konkurencingumo fondo įtraukti visi pagrindiniai programos LIFE elementai.

Viena pagrindinių būsimų inovacijų temų bus ankstesnės taršos ištaisymas. Vandens ir dirvožemio stebėsena rodo, kad visoje ES yra daug taršos židinių 96 . Šią problemą padės spręsti naujojo Dirvožemio stebėsenos teisės akto ir Gamtos atkūrimo reglamento įgyvendinimas. Atsižvelgiant į tai, gamtos procesais pagrįsti sprendimai ir biologinis valymas gali būti ekonomiškai efektyvūs sprendimai. Tokių sprendimų kūrimą bus siekiama skatinti per viešojo ir privačiojo sektorių iniciatyvą, kurios tikslas – pasiekti technologinį proveržį įgyvendinamų ir nebrangių PFAS ir kitų patvarių cheminių medžiagų aptikimo ir valymo metodų srityje 97 .

Skaitmeninių nulinės taršos sprendimų yra 98 , tačiau reikia įveikti jų diegimo kliūtis. Europos gyvųjų laboratorijų tinklas paskelbė keletą rekomendacijų 99 dėl gyvųjų laboratorijų siekiant nulinės taršos, kurios gali padėti padidinti skaitmeninių sprendimų diegimą. Derinant duomenis, pavyzdžiui, Žemės stebėjimo duomenis, su dirbtiniu intelektu ir modeliavimu, atsiranda naujų galimybių. Nauji programos „Copernicus“ palydovai „Sentinel“ laiku teiks tikslesnius duomenis, pavyzdžiui, apie oro kokybę ir išlakų kiekį. Iniciatyvos „Tikslas – Žemė“ 100 ir su būsima ES vandenynų stebėjimo iniciatyva ir Vandenynų aktu glaudžiai susijusio Europos skaitmeninio vandenyno dvynio tikslas yra remti tokias pažangiausias priemones, kuriomis, be kita ko, sprendžiami su tarša susiję klausimai. Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras (JRC) taip pat prisideda prie darbo šioje srityje, o nulinės taršos tikslo įgyvendinimo perspektyvų ataskaitoje naudojami jūrų taršos modeliai.

Skaitmenizacija priklauso nuo aukštos kokybės duomenų prieinamumo ir jų tinkamumo naudoti. Keliuose projektuose skatinamos aplinkos duomenimis grindžiamos paslaugos, pabrėžiant nulinės taršos svarbą siekiant paspartinti skaitmenizacijos įgyvendinimą 101 . Kad būtų renkami duomenys apie nulinę taršą miestuose, pradėta ir daug bandomųjų projektų pažangiosiose bendruomenėse 102 . Svarbi priemonė duomenų apie taršą prieinamumui gerinti yra nauja teisinė sistema „viena medžiaga – vienas vertinimas“, kuria, be kita ko, sukuriama bendra duomenų platforma 103 ir vieno langelio principu veikianti prieigos prie duomenų apie chemines medžiagas sistema. Komisija taip pat rengia Vandens sektoriaus skaitmenizacijos veiksmų planą, kuriuo siekiama didinti informuotumą apie tokius pokyčius ir sistemingiau juos remti. Skaitmeninės priemonės taip pat gali padėti vartotojams ir piliečiams rinktis aplinką tausojančius sprendimus, padedančius siekti nulinės taršos tikslų. Piliečiai vis dažniau nori žinoti, kiek švarus oras, kuriuo jie kvėpuoja, arba ar tam tikruose produktuose yra pavojingųjų cheminių medžiagų.

Perėjimą prie švarios energijos stabdo įgūdžių ir mokymo trūkumas. Labai trūksta žaliųjų įgūdžių, ypač MVĮ ir tokiuose svarbiuose sektoriuose kaip statybos, transporto, atliekų tvarkymo, energetikos ir inžinerijos sektoriai. Dvejopai žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai, formuojančiai užimtumo tendencijas iki 2035 m., reikia, kad naujus įgūdžius ugdytųsi visų amžiaus grupių ir įvairių disciplinų žmonės 104 . Nepakankami darbo jėgos žalieji įgūdžiai kelia vis didesnį susirūpinimą. Mokymai ir perkvalifikavimas vis dar neatitinka poreikio 105 . Be bendrųjų veiksmų žaliesiems įgūdžiams remti pagal Įgūdžių paktą 106 (pvz., regioninė partnerystė, kuriai vadovauja Europos chemijos pramonės regionų tinklas pagal Įgūdžių paktą) 107 , Komisija pradeda specialias iniciatyvas pagal Europos hidrologinio atsparumo strategiją (pvz., Išmaniai vandenį naudojančios pramonės aljansą ir Europos vandens akademiją), kurios apims nulinei taršai pasiekti reikalingų įgūdžių ugdymą.

Valstybių narių aplinkos administravimo institucijų pajėgumai jau dabar menki ir ši padėtis tik blogės, jei nebus imtasi reikiamų veiksmų. Viešasis sektorius susiduria su senstančia darbo jėga ir įgūdžių trūkumu, visų pirma tokiose techninėse srityse kaip taršos kontrolė ir vandens valymas bei vandentvarka, taip pat su skaitmeninių įgūdžių trūkumu. Aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūroje pabrėžta, kad tai bus labai svarbu įgyvendinant ES teisės aktus vietoje 108 .

4.3Tarptautinis bendradarbiavimas – pasaulinių pokyčių skatinimas siekiant nulinės taršos

Tarptautinės daugiašalės pastangos pereiti prie pasaulio be taršos leido pasiekti didelę ir stabilią, nors kartais ir lėtą, pažangą. 2025 m. liepos mėn. priimtas istorinis sprendimas įsteigti Mokslinį-politinį cheminių medžiagų, atliekų ir taršos klausimų forumą (ISPCWP). Kartu su neseniai sudarytais susitarimais, pavyzdžiui, Pasauline cheminių medžiagų sistema ir daugiašaliais aplinkos susitarimais (DAS), tai dar aukščiau pakelia kovos su tarša kartelę ir prilygina ją pastangoms kovoti su klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimu. Bus tęsiamos derybos dėl Jungtinių Tautų sutarties dėl taršos plastiku ir ES sieks plataus užmojo susitarimo, kuris apimtų ne tik atliekų tvarkymą, bet ir visą plastiko gyvavimo ciklą. Siekiant sudaryti vienodas sąlygas vis didesniam cheminių medžiagų ir taršos šaltinių skaičiui, nuolat įgyvendinamos esamos pasaulinės ir (arba) UNECE priemonės, pavyzdžiui, Minamatos, Bazelio, Roterdamo ir Stokholmo konvencijos, taip pat Geteborgo protokolas.

Pasaulinėje biologinės įvairovės strategijoje nustatytas tikslas sumažinti taršą iki biologinei įvairovei nekenksmingo lygio 109 . ES nacionaliniai tikslai, apie kuriuos 2024 m. pranešta pagal Biologinės įvairovės konvenciją siekiant įgyvendinti pasaulinę biologinės įvairovės strategiją, grindžiami Nulinės taršos veiksmų planu. 2026 m. Konvencijos susitariančiosios šalys praneš apie pažangą, padarytą siekiant šių tikslų, ir priemones, kurių imtasi jiems pasiekti.

Kalbant apie oro taršą, Pasaulinis įsipareigojimas dėl metano 110 subūrė 159 dalyvaujančias šalis ir Europos Komisiją siekiant tikslo iki 2030 m. išmetamą metano kiekį sumažinti 30 proc., palyginti su 2020 m. lygiu.

Komisija toliau bendradarbiaus su valstybėmis narėmis, kad šie daugiašaliai susitarimai būtų sėkmingai įgyvendinami. Visų pirma, organizuojant ISPCWP bus svarbu užtikrinti, kad jis veiktų, ir susitarti dėl darbo programos, kuri atitiktų jo užmojus ir papildytų Tarpvyriausybinių klimato kaitos ir biologinės įvairovės bei ekosisteminių paslaugų komisijų darbą. Pasaulinė taršos perspektyvų ataskaita būtų idealus atspirties taškas nustatant pasaulinių veiksmų mastą ir prioritetines sritis. ES taip pat toliau glaudžiai bendradarbiaus su kaimyninėmis šalimis, su kuriomis ji turi bendrą jūrų regioną 111 arba nuo kurių ją skiria bendros upės. Šiomis aplinkybėmis labai svarbu pabrėžti ES paramą 112  Vakarų Balkanų ir kitoms plėtros šalims, nes daugelis šių šalių turi labai taršias pramonės šakas ir nepakankamai efektyvią vandentvarkos ir atliekų tvarkymo infrastruktūrą. Šie iššūkiai taip pat lemia tarpvalstybinę taršą, kuri daro tiesioginį poveikį kaimyninių ES valstybių narių gebėjimui pasiekti savo tikslus 113 .

Komisija taip pat tęs darbą taršos prevencijos ir kontrolės srityje vykdydama dvišales diskusijas su partneriais visame pasaulyje. Šiomis aplinkybėmis švarios prekybos ir investicijų partnerystės suteikia galimybę kurti klimato ir taršos politikos sinergiją.

5Išvados ir tolesni žingsniai

2021 m. gegužės mėn. ES pradėjo novatorišką perėjimą prie nulinės taršos, kuriuo prisidedama prie ilgalaikio tvaraus Europos konkurencingumo ir atsparumo. Šioje laikotarpio vidurio peržiūroje pabrėžiama pažanga, padaryta siekiant 2030 m. tikslų, t. y. gerokai sumažėjusi oro tarša, pesticidų naudojimas ir jūros tarša plastiku. Tačiau problemų išlieka, visų pirma atliekų tvarkymo, mikroplastiko, triukšmo taršos ir taršos maisto medžiagomis srityse.

Perėjimas prie nulinės taršos ekonomikos yra įmanomas ilguoju laikotarpiu ir ekonomiškai naudingas, jei jis grindžiamas įtraukia ir į ateitį orientuota politika ir palaikomas pasitelkiant pakankamą finansavimą iš įvairių šaltinių.

Įgyvendindama 2024–2029 m. politinę darbotvarkę, Komisija padės įgyvendinti politiką, kuria grindžiama dvejopa žalioji ir skaitmeninė pertvarka ir kurioje dekarbonizacija, prisitaikymas prie klimato kaitos, žiediškumas, biologinės įvairovės apsauga, hidrologinis atsparumas ir nulinė tarša yra neatsiejami nuo bendros sveikatos koncepcijos, grindžiamos konkurencinga, atsparia ir įtraukia žiedine ekonomika.

Imdamasi tolesnių veiksmų, Komisija daugiausia dėmesio skirs sutartų teisės aktų ir politikos, įskaitant Europos hidrologinio atsparumo strategiją, Europos vandenynų paktą ir Europos chemijos pramonės veiksmų planą, įgyvendinimui.

Naujuoju ES širdies ir kraujagyslių sveikatos planu skatinami bendros sveikatos koncepciją atitinkantys prevenciniai veiksmai, taip prisidedant prie geresnių rezultatų žmonių sveikatos ir ekosistemų srityje. ES bioekonomikos strategija ir planuojamas Žiedinės ekonomikos aktas yra dalis platesnio masto pastangų geriau integruoti žiediškumo principus į viešąją politiką, kad būtų užtikrinta ekonomiškai konkurencinga, efektyviai išteklius naudojanti ir sąžininga pertvarka.

Kalbant apie švarios pramonės kurso ir konkurencingumo kelrodžio įgyvendinimą, Komisija klimato srities tikslus glaudžiai susies su papildoma nauda, gaunama mažinant taršą, užtikrinant aplinką be toksinių medžiagų, skatinant tvarų ekonomikos augimą ir kuriant bendrąją antrinių žaliavų ir atliekų rinką.

Komisija vertins pažangą reguliariai rengdama naujas nulinės taršos tikslo įgyvendinimo stebėsenos ir perspektyvų ataskaitas (šiuo metu tai planuojama daryti 2026 ir 2028 m.) ir, tvirtai remdama savo teisės aktų įgyvendinimo darbotvarkę, nagrinės galimus perėjimo prie švarios energijos iki 2040 m. scenarijus, 2040 m. klimato tikslus papildydama realistiškai plataus užmojo taršos mažinimo tikslais.

Pažanga siekiant nulinės taršos yra nepaprastai svarbus žingsnis kuriant sveikesnę, tvaresnę ir atsparesnę ateitį. Teikiant pirmenybę švariam ir žiediniam konkurencingumui ir skatinant ekologiškumą, galima užtikrinti atsparią ir klestinčią Europą būsimoms kartoms.

(1)    EAA (2025), Europe’s environment and climate („Europos aplinka ir klimatas“).

(2)    EBPO (2025), Want stronger growth in Europe? Start with the air we breathe („Norite didesnio augimo Europoje? Pradėkite nuo oro, kuriuo kvėpuojame“), The impact of air pollution on labour productivity: Large-scale micro evidence from Europe („Oro taršos poveikis darbo našumui. Didelio masto mikroduomenys apie Europą“).

(3)    Pasaulio ekonomikos forumas, Global Risks 2025: The point of no return („2025 m. pasaulinė rizika – taškas, nuo kurio kelio atgal nebebus“).

(4)    COM(2021) 400.

(5)    „Sveika planeta visiems. Oro, vandens ir dirvožemio tarša sumažinama iki tokio lygio, kuris nebelaikomas kenksmingu sveikatai ir natūralioms ekosistemoms ir kuriuo neviršijami mūsų planetos pajėgumai su ja kovoti, taip sukuriant aplinką be toksinių medžiagų.“

(6)    Peržiūrėtos Aplinkos oro kokybės direktyvos (ES) 2024/2881 1 straipsnio 1 dalis ir Dirvožemio stebėsenos teisės akto (ES) 2025/2360 1 straipsnio 1 dalis.

(7)       Nulinės taršos tikslai .

(8)    COM(2020) 667.

(9)    Žr. Nulinės taršos veiksmų stebėjimo priemonė ir Cheminių medžiagų strategijos įgyvendinimas .

(10)    COM(2025) 980.

(11)    COM(2025) 30, COM(2025) 85, COM(2025) 280, COM(2025) 281, COM(2025) 75, COM(2025) 530, COM(2025) 960.

(12)    Daugelis šių sektorių tiesiogiai ar netiesiogiai prisideda prie nulinės taršos (žr. EUROSTATĄ ).

(13)    Eurostatas (2025), „ Aplinkos ekonomika. Užimtumo ir augimo statistika “.

(14)    EBPO: Inovacijų ekonominiai ir aplinkosauginiai rezultatai .

(15)    EBPO praneša, kad 2010–2020 m. ekologiškų prekių ir paslaugų rinkos kasmet augo 4,5 proc. ir viršijo BVP augimą.

(16)    EBPO (2025), tas pats kaip 2 išnašoje.

(17)    COM(2025) 420.

(18)    SWD(2022) 345.

(19)

     „Kadangi daugelis darbo krypčių vis dar vykdomos arba tik pradeda duoti rezultatų, Komisija, remdamasi antrąja nulinės taršos tikslo įgyvendinimo stebėsenos ir perspektyvų ataskaita, iki 2025 m. įvertins šį veiksmų planą įgyvendinant padarytą pažangą. Komisija nustatys, ar reikia imtis tolesnių veiksmų naujoms problemoms spręsti ir esamiems tikslams, pavyzdinėms iniciatyvoms ir veiksmams peržiūrėti. Šis dešimtmetis skirtas nukreipti ES nulinės taršos [...] link.“ 

(20)     EAA (2025), Europe's Environment 2025 („Europos aplinka 2025 m.“) , kuri, kiek tai susiję su tarša, grindžiama antrąja nulinės taršos tikslo įgyvendinimo stebėsenos ir perspektyvų ataskaita.

(21)    EAA ir JRC (2025), 2025 m. nulinės taršos tikslo įgyvendinimo stebėsenos ir perspektyvų ataskaita , taip pat atitinkami teminiai vertinimai (pvz., ketvirtoji švaraus oro apžvalga ( COM(2025) 64 ) arba 2025 m. aplinkos triukšmo Europoje ataskaita ).

(22)    Taip pat žr. EAA ataskaitą Nr. 1/2025 Air Quality Status Report 2025 („2025 m. oro kokybės būklės ataskaita“).

(23)    Pesticidų naudojimo ir antimikrobinių medžiagų pardavimo rezultatai turi būti naudojami atsargiai, nes juose nėra tinkamai atsižvelgiama į riziką, kurią jie gali kelti žmonių sveikatai ir aplinkai.

(24)    Taip pat žr. EAA ataskaitą Nr. 5/2025 Environmental Noise in Europe („Aplinkos triukšmas Europoje“) .

(25)    COM(2025) 420.

(26)      Su papildomais pasiūlymais paspartinti poveikio aplinkai vertinimus (COM(2025) 984).

(27)     Nulinės taršos veiksmų stebėjimo priemonė .

(28)    Žr. COM(2025) 280 ir COM(2025) 281.

(29)    SWD(2025) 52, SWD(2023) 157 ir SWD(2025) 394 ir 395.

(30)    SWD(2024) 147.

(31)    Žr. atnaujintą informaciją apie pavyzdines iniciatyvas veiksmų stebėjimo priemonėje .

(32)    COM(2022) 540.

(33)    Direktyva (ES) 2025/2360.

(34)    Reglamentas (ES) 2025/2455, Reglamentas (ES) 2025/2457, Direktyva (ES) 2025/2456.

(35)    COM(2021) 400: 22 veiksmas „Pajėgumų stiprinimas ir žinių apie mažiau taršią praktiką gilinimas nacionalinėms konsultavimo tarnyboms teikiant paslaugas ūkininkams“ ir 23 veiksmas „Visų pagrindinių ES teisės aktuose nustatytų įpareigojimų dėl maisto medžiagų valdymo parengimas skaitmeniniu formatu ir jų paviešinimas, siekiant apriboti ūkininkavimo veiklos aplinkosauginį pėdsaką“.

(36)    COM(2025) 280: „sukurti valstybėms narėms skirtą pagalbos priemonių rinkinį, kad būtų remiami veiksmai, kuriais siekiama mažinti taršą maisto medžiagomis, be kita ko, pasitelkiant patobulintą modeliavimą, interaktyvius žemėlapius ir keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais.“

(37)     2025 m. ataskaita ir 2022 m. ataskaita , žr. apžvalgą: Nulinės taršos tikslai .

(38)     Švaraus oro apžvalga , ketvirtoji ataskaita COM(2025) 64.

(39)    EAA / Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) ataskaita (2024) EU Agencies: more work needed to make chemicals safe and sustainable („ES agentūros: reikia dėti daugiau pastangų, kad cheminės medžiagos būtų saugios ir tvarios“) ir internetinė ES cheminių medžiagų rodiklių sistemos informacijos suvestinė.

(40)    COM(2025) 64.

(41)      Žr. 3.5 skyrių apie dėl vartojimo atsirandančią taršą 2025 m. nulinės taršos tikslo įgyvendinimo stebėsenos ir perspektyvų ataskaitoje , tokia informacija taip pat pateikta 2025 m. vartojimo pėdsako ir vidaus pėdsako perspektyvų ataskaitoje .

(42)    COM(2025) 280.

(43)    COM(2025) 75.

(44)    SWD(2025) 394.

(45)    COM(2021) 236.

(46)    Žr. pasiūlymo dėl naujos bendros žemės ūkio politikos 4 straipsnio 1 dalį, COM(2025) 560.

(47)       Vanduo – moksliniai tyrimai ir inovacijos .

(48)    EAA (2023), From source to sea — The untold story of marine litter („Nuo šaltinio iki jūros – nepapasakota jūrą teršiančių šiukšlių istorija“).

(49)    COM(12025) 960.

(50)    Žr. atnaujintas taisykles siekiant saugesnių kelių, mažesnės oro taršos ir skaitmeninių transporto priemonių dokumentų .

(51)    Pagal Reglamento (ES) Nr. 1304/2014 (TSS dėl triukšmo) dalinį pakeitimą arba neseniai priimtą susitarimą dėl reglamento dėl „CountEmissionsEU“ .

(52)     EAR specialioji ataskaita 02/2025 „Miestų tarša Europos Sąjungoje – Miestuose oras švaresnis, tačiau vis dar pernelyg daug triukšmo“. 

(53)       Mokslinių konsultacijų mechanizmas: „Bendros sveikatos valdymas ES“ .

(54)      Tarybos rekomendacija 2023/C 220/01.

(55)    EAA (2025), Risks of chemical mixtures for human health in Europe („Cheminių medžiagų mišinių keliama rizika žmonių sveikatai Europoje“).

(56)      Pvz., Sveikatos ir aplinkos aljansas (HEAL) (2025): Vyrų sveikatos krizė dėl cheminės taršos ; „Reikšminga našta sveikatai ir ekonomikai – įvertinta, kad susijusios išlaidos kasmet viršija 15 mlrd. EUR per metus.“

(57)    EAA (2025), Mixtures of chemicals in Europe’s rivers and lakes („Cheminių medžiagų mišiniai Europos upėse ir ežeruose“); Saskia Finckh ir kt. (2022): Endocrine disrupting chemicals entering European rivers: Occurrence and adverse mixture effects in treated wastewater („Endokrininę sistemą ardančios medžiagos, patenkančios į Europos upes. Pasireiškimas ir neigiamas mišinių poveikis išvalytose nuotekose“); taip pat Pistocchi, A. ir kt. (2022): European scale assessment of the potential of ozonation and activated carbon treatment to reduce micropollutant emissions with wastewater („Ozonavimo ir valymo aktyvintosiomis anglimis potencialo mažinti mikroteršalų išleidimą į nuotekas vertinimas Europos mastu“).

(58)    COM(2019) 128, daugiau informacijos: https://environment.ec.europa.eu/topics/water/surface-water_lt.

(59)

   Žr. 2025 m. nulinės taršos tikslo įgyvendinimo stebėsenos ir perspektyvų ataskaitą ; ir EAA signalus: 1) Geriamojo vandens valymas siekiant pašalinti PFAS , 2) Užteršimas PFAS ir dirvožemio valymas ir 3) Tarša sąvartynų filtratais .

(60)     2025 m. balandžio mėn. ECHA buvo pateiktas pasiūlymas dėl suderinto TFA klasifikavimo kaip reprotoksinės medžiagos 1B ir kaip patvarios, mobilios ir toksiškos arba labai patvarios ir labai mobilios (PMT / vPvM) medžiagos.

(61)     Vandens tarša: Taryba ir Parlamentas preliminariai susitarė atnaujinti prioritetinių medžiagų paviršiniuose ir požeminiuose vandenyse sąrašą .

(62)     Komisija riboja amžinųjų cheminių medžiagų naudojimą gaisro gesinimo putose .

(63)    ECHA (2025): Perfluoralkilintos ir polifluoralkilintos medžiagos (PFAS) .

(64)    PSO ir Aplinkos generalinio direktorato susitarimas dėl įnašo „PFAS geriamajame vandenyje poveikio sveikatai vertinimas“.

(65)

   Sutartis „Valymo metodų analizė: specifinių teršalų šalinimas ir PFAS skirtos didesnės gamintojo atsakomybės sistemos galimybių vertinimas“. 

(66)    Reglamentas (ES) 2025/40.

(67)    COM(2025) 530.

(68)    COM(2025) 280.

(69)    Įgyvendinama glaudžiai koordinuojant veiksmus su ES cheminių medžiagų rodiklių sistema .

(70)    COM(2025) 526 ir 531, taip pat COM(2025) 980, 981, 982, 983, 984, 985 ir 986.

(71)    COM(2025) 420, daugiau informacijos pateikiama Aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūroje .

(72)    Iš 96 valstybėms narėms rekomenduotų prioritetinių veiksmų 36 yra susiję su taršos srities teisės aktais (žr. COM(2025) 420 1 priedą).

(73)    Visų pirma struktūriniai dialogai, apie kuriuos paskelbta Hidrologinio atsparumo strategijos kontekste.

(74)    COM(2025) 2, COM(2025) 3 ir susiję Komisijos tarnybų darbiniai dokumentai.

(75)       Nulinė tarša vietos lygmeniu | Europos regionų komitetas .

(76)    Pvz., pasitelkdama TAIEX EIR Peer-to-Peer – tai techninės pagalbos priemonė Europos semestro arba EIB vandens programos kontekste ir konsultavimo tvaraus vandens klausimais priemonė, paskelbta Europos hidrologinio atsparumo strategijoje.

(77)    COM(2025) 420 ir aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros suvestinė: https://environment.ec.europa.eu/app/eir-dashboard-on-environmental-investment-needs-and-gaps .

(78)     Informacijos apie ES aplinkos teisės aktų neįgyvendinimo kaštus atnaujinimas .

(79)     Modernizuota sanglaudos politika – laikotarpio vidurio peržiūra .

(80)    Reglamentas (ES) 2025/1914.

(81)       Švaraus oro stebėjimas .

(82)     2028–2034 m. ES biudžetas stipresnei Europai (COM(2025) 555, 565, 543, 560, 559 ir 552).

(83)    Žr., pvz., „2025 m. metinę apmokestinimo ataskaitą“ .

(84)     2024 m. Europos semestras – pavasario dokumentų rinkinys .

(85)     ES taksonomijos taikymas vietoje .

(86)    „[...] suburs aplinkos apsaugos ir kitas vykdymo užtikrinimo institucijas (pavyzdžiui, atsakingas už ES transporto, energetikos, žemės ūkio ar vartotojų apsaugos teisės aktus), kad būtų pradėta keistis geriausia patirtimi, o valstybės narės būtų skatinamos parengti tarpsektorines atitikties užtikrinimo priemones, kuriomis būtų siekiama visiško taršos netoleravimo nei nacionaliniu, nei tarpvalstybiniu lygmeniu.“

(87)    COM(2025) 270.

(88)    Įsteigtas pagal peržiūrėtą Pramoninių išmetamų teršalų direktyvą (ES) 2024/1785, žr. Europos pramonės transformacijos ir išmetamųjų teršalų inovacijų centrą | INCITE .

(89)    COM(2025) 530.

(90)    Saugiai ir tvariai sukurtos cheminės ir kitos medžiagos. Peržiūrėta sistema (2025). JRC143022 ( ruošiama paskelbti ).

(91)      Europos dirvožemio būklės gerinimo misija, Mūsų vandenyno ir kitų vandenų atkūrimo misija ir Neutralaus poveikio klimatui ir pažangiųjų miestų misija.

(92)    Cheminių medžiagų keliamos rizikos vertinimo partnerystė (PARC) arba Planetos aprūpinimo vandeniu partnerystė (Water4All).

(93)     Programos „Horizontas“ projektai, kuriais remiamas Nulinės taršos veiksmų planas .

(94)    Nors pagal jį buvo galima finansuoti tik keturis atrinktus projektus, kuriems iš viso skirta 20 mln. EUR.

(95)     LIFE projektų portfelis. Apžvalga (nuo 2014 m.).

(96)     2025 m. nulinės taršos tikslo įgyvendinimo stebėsenos ir perspektyvų ataskaita .

(97)    Iniciatyva bus remiama pasitelkiant mokslinių tyrimų projektus, pvz., Europos dirvožemio būklės gerinimo misiją (2025 m. kvietimas dėl specialių gyvųjų dirvožemio remediacijos laboratorijų).

(98)    SWD(2021) 140.

(99)     2023 m. Europos gyvųjų laboratorijų tinklo rekomendacijos .

(100)     Iniciatyva „Tikslas – Žemė“ (skaitmeninis Žemės modelis) ir Europos skaitmeninis vandenyno dvynys .

(101)    „Tvarios žaliosios Europos duomenų erdvė“ ( SAGE projektas ) arba ankstesnė Europos žaliojo kurso duomenų erdvė. DIDYSIS projektas .

(102)     Europos pažangiųjų bendruomenių duomenų erdvė , žr. bandomuosius projektus „StiD“, „IPPCP“ ir „Geo4Water“.

(103)     Reglamentas (ES) 2025/2455.

(104)      CEDEFOP (2023) Skills in Transition – the way to 2035 („Įgūdžių kaita. Kelias į 2035-uosius“) ir EBPO (2023)  – Assessing and Anticipating Skills for the Green Transition: Unlocking Talent for a Sustainable Future, Getting Skills Right („Žaliajai pertvarkai reikalingų įgūdžių vertinimas ir lūkesčiai – talentų potencialo išnaudojimas siekiant tvarios ateities ir reikiamų įgūdžių ugdymas“) .

(105)       Užimtumas ir socialinė raida Europoje. 2024 m.

(106)    Pavyzdžiui, Tarybos rekomendacija dėl mokymosi siekiant žaliosios pertvarkos ir darnaus vystymosi .

(107)    Pagal Įgūdžių paktą, pagrindinis Europos chemijos pramonės regionų tinklo vadovaujamos regioninės partnerystės organizacijos įsipareigojimas yra padėti regionams įveikti iššūkius, kylančius dėl pramonės perėjimo prie žaliosios ir skaitmeninės praktikos.

(108)    COM(2025) 420.

(109)

      7 tikslas .

(110)     https://www.ccacoalition.org/news/factsheet-2024-global-methane-pledge-ministerial , naudojant programos „Copernicus“ metano židinių tyrimo priemonę .

(111)      Žr., pvz., Viduržemio jūros regiono paktą (JOIN(2025) 26).

(112)    COM(2024) 146.

(113)       Žr. Scenario analysis of PM2.5 and ozone impacts on health, crops and climate with  TM5-FASST : A case study in the Western Balkans („KD 2,5 ir ozono poveikio sveikatai, pasėliams ir klimatui scenarijų analizė taikant TM5-FASST. Vakarų Balkanų atvejo tyrimas“) ir JRC tyrimą , iš kurių matyti, kad Vakarų Balkanams pasiekus Nulinės taršos veiksmų plano tikslus būtų pasiektas didelis naudos ir sąnaudų santykis, o tai rodo, kad reikia mažinti oro taršą.