EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2025 12 17

COM(2025) 989 final

2025/0419(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo dėl taikymo srities išplėtimo įtraukiant tolesnių grandžių prekes ir dėl kovos su apėjimu priemonių iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2023/956

(Tekstas svarbus EEE)

{SEC(2025) 989 final} - {SWD(2025) 987 final} - {SWD(2025) 988 final} - {SWD(2025) 989 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Reglamentas (ES) 2023/956, kuriuo nustatomas pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (PADKM reglamentas) 1 , įsigaliojo 2023 m. spalio 1 d. Taikant PADKM užtikrinama, kad ES klimato srities užmojams nekenktų anglies dioksido nutekėjimas, su kuriuo susiduriama, kai ES įsisteigusios įmonės perkelia daug anglies dioksido išskiriančių prekių gamybą į trečiąsias šalis, kuriose taikoma ne tokia griežta klimato politika. Su juo susiduriama ir tada, kai ES produktai pakeičiami pigesniais, bet daugiau anglies dioksido išskiriančiais importuojamais produktais. Taip dėl anglies dioksido nutekėjimo išmetamas ŠESD kiekis perkeliamas iš ES į trečiąsias šalis, o ne, kaip siekiama, sumažinamas pasaulyje išmetamas anglies dioksido kiekis. Taikant PADKM ši rizika mažinama nustačius, kad į ES importuojamoms prekėms, dėl kurių išmetama daug anglies dioksido, būtų taikoma anglies dioksido kaina, lygiavertė kainai, kurią vidaus gamintojai moka pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (toliau – ES ATLPS) 2 . Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, taikomam nuo 2023 m. spalio mėn., kitas PADKM etapas prasidės 2026 m. sausio mėn., laipsniškai įvedant anglies dioksido apmokestinimą už importuojamų prekių būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį.

Bendras pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto tikslas – didinti PADKM veiksmingumą, taip mažinant išmetamą ŠESD kiekį ir kovojant su klimato kaita visame pasaulyje.

Siekiant užtikrinti veiksmingą PADKM įgyvendinimą, pasiūlymu bus iš dalies pakeistas PADKM reglamentas, kad būtų išspręsti trys pagrindiniai klausimai. Pirma, pasiūlymu bus išplėsta PADKM taikymo sritis, kad būtų sumažinta anglies dioksido nutekėjimo rizika, susijusi su produktais, esančiais plieno ir aliuminio produktų, kurie šiuo metu patenka į PADKM taikymo sritį, vertės grandinėje. Antra, pasiūlymu bus kovojama su bandymais išvengti pagal PADKM taikomos pareigos laikymosi. Trečia, pasiūlymu bus patobulintos išmetamo ŠESD kiekio priskyrimo elektros energijai techninės taisyklės, siekiant skatinti elektros energijos importo priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą. Prireikus pasiūlymu taip pat bus šiek tiek supaprastintas ir patobulintas mechanizmo taikymas ir sudarytos sąlygos sukurti integruotą PADKM erdvę kartu su EEE narėmis esančiomis ELPA valstybėmis.

Šiuo metu PADKM taikomas tam tikroms PADKM reglamento I priede išvardytoms prekėms, kurios yra pagrindinės medžiagos (aliuminiui, cementui, elektros energijai, trąšoms, vandeniliui ir geležiai bei plienui). Šios pagrindinės medžiagos dažnai naudojamos kaip tarpinės žaliavos gaminant prekes tolesnėje vertės grandinės dalyje (tolesnių grandžių produktus). Šių tolesnių grandžių produktų ES gamintojai patiria dvejopą spaudimą dėl sąnaudų, kuris paskatintų perkėlimą, todėl ES atliktų taip vadinamą savo išmetamo ŠESD kiekio eksportą į užsienį ir taip panaikintų ES klimato politikos veiksmingumą. Pirma, tikimasi, kad dėl didesnių ES klimato srities užmojų ir laipsniško nemokamų apyvartinių taršos leidimų atsisakymo pagal ES ATLPS padidės šalies viduje gaunamų pagrindinių medžiagų kaina 3 . Antra, tikimasi, kad dėl laipsniško PADKM įvedimo padidės į jo taikymo sritį patenkančių importuojamų pagrindinių medžiagų kaina. Dėl tokio dvigubo spaudimo dėl sąnaudų didėja atotrūkis tarp bendrų su anglies dioksidu susijusių sąnaudų, kurias patiria vidaus tolesnių grandžių gamintojai, ir su anglies dioksidu susijusių sąnaudų, kurias patiria trečiųjų šalių gamintojai. Dėl to kyla didelė tam tikrų tolesnių grandžių produktų anglies dioksido nutekėjimo rizika.

Pripažįstant šią riziką, PADKM reglamento 30 straipsnio 3 dalyje reikalaujama, kad Komisija nustatytų tolesnių grandžių produktus, dėl kurių kyla anglies dioksido nutekėjimo rizika ir kuriuos būtų galima įtraukti į PADKM taikymo sritį. Komisijos Europos plieno ir metalų veiksmų plane 4 nustatyti PADKM taikymo srities išplėtimo tikslai, daugiausia dėmesio skiriant tolesnių grandžių produktams, kurių sudėtyje yra daug plieno ir aliuminio. Atsižvelgiant į šį tikslą ir remiantis vertinimu, kurį atliekant nustatomi tolesnių grandžių produktai, dėl kurių kyla didžiausia anglies dioksido nutekėjimo rizika ir kurių sudėtyje yra didelė PADKM prekių dalis, šiuo pasiūlymu PADKM taikymo sritis bus išplėsta, kad apimtų atrinktus tolesnių grandžių produktus, kurių sudėtyje yra daug plieno ir aliuminio. Galimas taikymo srities išplėtimas įtraukiant kitų PADKM sektorių, t. y. susijusių su cementu, trąšomis ir vandeniliu, tolesnių grandžių produktus aptariamas Komisijos peržiūros ataskaitoje, numatytoje pagal PADKM reglamento 30 straipsnio 2 dalį. Ateityje peržiūrint teisės aktus bus svarstoma galimybė išplėsti taikymo sritį įtraukiant šias prekes.

Europos plieno ir metalų veiksmų plane taip pat pabrėžta, kad svarbu mažinti PADKM apėjimo ir vengimo riziką, kuri galėtų pakenkti PADKM veiksmingumui užkertant kelią anglies dioksido nutekėjimo rizikai. Dabartinėje PADKM vykdymo užtikrinimo sistemoje jau numatytos kelios apsaugos nuo reikalavimų apėjimo priemonės, be kita ko, siekiant mažinti neteisingo prekių klasifikavimo ir nepakankamo jų deklaravimo riziką. Tačiau pereinamuoju laikotarpiu įvairūs suinteresuotieji subjektai (įskaitant nacionalines kompetentingas institucijas, muitines, verslo asociacijas ir atskiras įmones) išreiškė susirūpinimą, kad PADKM reglamente nėra pakankamų apsaugos priemonių nuo taršos ŠESD intensyvumo neteisingo deklaravimo rizikos ir piktnaudžiavimo rizikos. Į pasiūlymą įtrauktos nuostatos, kuriomis siekiama mažinti šią riziką.

PADKM įgyvendinimo pereinamuoju laikotarpiu patirtis ir suinteresuotųjų subjektų atsiliepimai parodė, kad elektros energijos importo taisyklės yra pernelyg griežtos. Visų pirma dabartinėje sistemoje nepakankamai pripažįstama pažanga, kurią padarė ne ES elektros energijos gamintojai mažindami savo elektros energijos gamybos priklausomybę nuo iškastinio kuro, taip atgrasant nuo prekybos mažo anglies dioksido pėdsako elektros energija ir suteikiant mažai paskatų trečiųjų šalių elektros energijos gamintojams mažinti išmetamą ŠESD kiekį. Šiuos trūkumus lemia dvi pagrindinės problemos. Pirma, pagal PADKM reglamentą elektros energijos importo numatytosios išmetamo ŠESD kiekio vertės 5 atspindi tik elektros energijos gamybą iš iškastinio kuro. Todėl šiomis numatytosiomis vertėmis gali būti pervertintas elektros energijos iš trečiųjų šalių, kurios į ES eksportuoja palyginti švarią energiją, anglies dioksido kiekis. Antra, paaiškėjo, kad praktiškai labai sunku įvykdyti sąlygas, kurios turi būti įvykdytos, kad būtų galima deklaruoti faktinį elektros energijos išmetamo ŠESD kiekį. Į pasiūlymą įtrauktos nuostatos, kuriomis siekiama spręsti šias problemas.

Galiausiai pasiūlymu taip pat bus šiek tiek patobulintas mechanizmo taikymas, pavyzdžiui, išplėsta nacionalinių kompetentingų institucijų galimybė prašyti garantijos, paaiškinta, kad veiklos vykdytojai gali dalytis patikrintais išmetamo ŠESD kiekio duomenimis su kitais veiklos vykdytojais, ir supaprastinta įgaliotojo PADKM deklaranto pareiga saugoti duomenis.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Komisija taip pat atliko plačią PADKM peržiūrą pagal PADKM reglamento 30 straipsnio 2 dalį. Atliekant šią peržiūrą įvertinta, kaip mechanizmas veikė iki šiol, įvertinant santykius su besivystančiomis šalimis, įskaitant mažiausiai išsivysčiusias šalis 8 , ir poveikį joms, taip pat apsvarstyti galimi tolesni veiksmai. Atliekant peržiūrą taip pat apsvarstyta galimybė ateityje išplėsti PADKM taikymą kitiems ES ATLPS sektoriams, kuriuose kyla anglies dioksido nutekėjimo rizika, taip pat tolesnių grandžių produktams kituose sektoriuose (cemento, trąšų ir vandenilio) 9 . Europos Komisija taip pat ruošiasi priimti keletą įgyvendinimo ir deleguotųjų aktų, kuriais bus nustatytos dabartine taikymo sritimi pagrįsto PADKM veikimo techninės taisyklės 10 .

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Taikant PADKM sukuriama bendra ir vieninga sistema, kuria siekiama užtikrinti, kad ES vidaus rinkoje taikomos anglies dioksido apmokestinimo politikos ir importuojamoms prekėms taikomos anglies dioksido apmokestinimo politikos lygiavertiškumą. Vienodas PADKM taikymas yra labai svarbus siekiant išvengti, kad PADKM nebūtų taikomas visoms prekėms, išleidžiamoms į laisvą apyvartą Sąjungoje. PADKM veiksmingumas priklauso nuo vienodo anglies dioksido kainos signalo, nuosekliai taikomo atitinkamiems sektoriams visose ES valstybėse narėse. Pagal siūlomus PADKM reglamento pakeitimus taip pat reikalaujama, kad jis būtų taikomas vienodai.

•Proporcingumo principas

Pasiūlymu siekiama padidinti PADKM reglamento veiksmingumą, kad būtų išsaugotas ES klimato politikos veiksmingumas ir vientisumas. Be to, politikos galimybės buvo parengtos siekiant apriboti poveikį įmonių, valdžios institucijų ir kitų suinteresuotųjų subjektų administracinei naštai.

Siūlomas PADKM taikymo srities išplėtimas įtraukiant tolesnių grandžių produktus, kurių sudėtyje yra daug plieno ir aliuminio, grindžiamas dabartinio PADKM reglamento ir ES ATLPS logika, daugiausia dėmesio skiriant produktams ir sektoriams, kurių būdingasis išmetamas ŠESD kiekis ir anglies dioksido nutekėjimo rizika yra didžiausi. Be to, kaip aprašyta prie pasiūlymo pridedamo poveikio vertinimo 8.1 skirsnyje, politikos galimybės buvo įvertintos atsižvelgiant į jų galimą poveikį, susijusį su sudėtingumu ir administracine našta. Toks vertinimas buvo atliktas naudojant veiksmingumo ir proporcingumo rodiklių rinkinį, įskaitant bendrą kiekvieno KN kodo produktų su gamyba ir importu susijusį išmetamą ŠESD kiekį ir rodiklį, pagal kurį nustatomos medžiagos, iš kurių susideda tolesnių grandžių produktai. Produktams, kurių svorį sudaro daugiau pagrindinių medžiagų, būdingas išmetamas ŠESD kiekis, susijęs su bendru produkto svoriu, yra didesnis, taigi dėl jų paprastai kyla didžiausia nutekėjimo rizika. Be to, buvo naudojami rodikliai siekiant užtikrinti, kad atrenkant prekes taip pat būtų atsižvelgiama į tiekimo grandinių sudėtingumą. Tuo remiantis, pasiūlymu PADKM taikymo sritis išplečiama į ją įtraukiant atrinktus tolesnių grandžių produktus, kurių sudėtyje yra daug plieno ir aliuminio, taip, kad būtų kuo labiau padidinta nauda aplinkai, įtraukiant papildomą išmetamo ŠESD kiekį, kartu kuo labiau apribojant importuotojams ir trečiųjų valstybių veiklos vykdytojams tenkančią administracinę naštą ir sudėtingumą.

Pasiūlymu dėl apėjimo ir vengimo rizikos derinami poreikiai užtikrinti PADKM veiksmingumą ir apriboti mechanizmo sudėtingumą bei administracinę naštą. Pagal jį taikomas lankstus ir tikslinis požiūris priimant įgyvendinimo ir deleguotuosius aktus, kad būtų nustatytos importuojamos prekės, dėl kurių kyla apėjimo arba kitos praktikos, kuria siekiama išvengti PADKM pareigų, rizika, ir kurioms turėtų būti taikomos papildomos faktinio išmetamo ŠESD kiekio naudojimo sąlygos.

Pasiūlymu dėl elektros energijos importo bus supaprastintos faktinių išmetamo ŠESD kiekio verčių deklaravimo sąlygos. Tai padidins PADKM veiksmingumą skatinant priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą trečiosiose šalyse ir kartu visiems suinteresuotiesiems subjektams bus lengviau naudoti faktines išmetamo ŠESD kiekio vertes. Elektros energijos importui taikomų numatytųjų verčių metodo pakeitimai nesukelia papildomo sudėtingumo importuotojams ar trečiųjų valstybių veiklos vykdytojams.

•Priemonės pasirinkimas

Dėl pasiūlymo reikia iš dalies pakeisti PADKM reglamentą. Jame nustatomos konkrečios PADKM reglamentui taikyti būtinos taisyklės. Be to, šis reglamentas visoje Sąjungoje turi būti vienodai ir nuosekliai taikomas ir užtikrinamas jo vykdymas, kad būtų pasiekti SESV 32 straipsnio (dėl bendro požiūrio į užsienio politiką) ir 207 straipsnio (dėl bendros prekybos politikos) tikslai.

Dėl šios priežasties šio pasiūlymo tikslų geriausia siekti priimant reglamentą. Taip bus užtikrintas tiesioginis jo nuostatų taikymas.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

PADKM pereinamasis laikotarpis prasidėjo 2023 m. spalio 1 d. ir nuo tada Komisijos tarnybos įvairiais ryšių kanalais nuolat konsultavosi su Sąjungos ir trečiųjų valstybių suinteresuotosiomis šalimis. 2025 m. liepos 1 d.–rugpjūčio 26 d. buvo paskelbtas kvietimas teikti informaciją ir surengtos viešos konsultacijos dėl taikymo srities išplėtimo įtraukiant tolesnių grandžių produktus, apėjimo rizikos ir praktikos, kuri galėtų pakenkti PADKM tikslams, ir elektros energijos. Remiantis viešų konsultacijų rezultatais, dauguma tolesnių grandžių suinteresuotųjų subjektų mano, kad dėl PADKM tolesnių grandžių sektoriuose kyla anglies dioksido nutekėjimo rizika. Jie iš esmės sutinka, kad PADKM taikymas tolesnių grandžių produktams sumažintų šią anglies dioksido nutekėjimo riziką, sustiprintų ES klimato politiką, skatintų mažo anglies dioksido kiekio inovacijas ir skatintų tiek mažo anglies dioksido kiekio produktų vartojimą ES, tiek pasaulines anglies dioksido apmokestinimo pastangas. Dauguma respondentų nurodė, kad esama rizikos, jog dabartinis PADKM bus apeinamas, o tai galėtų pakenkti jo veiksmingumui. Dauguma respondentų taip pat nurodė, kad dabartinė elektros energijos numatytųjų verčių apskaičiavimo metodika nėra tinkama, nes joje neatsižvelgiama į elektros energiją, pagamintą iš šaltinių, kurie nėra iškastinis kuras. Be to, dauguma respondentų nurodė, kad reikia supaprastinti importuojamai elektros energijos būdingojo faktinio išmetamo ŠESD kiekio taikymo sąlygas.

Komisijos tarnybos daug konsultavosi dar ir su ES ir trečiųjų šalių valdžios institucijomis, taip pat su pramonės atstovais, pilietinės visuomenės atstovais ir tarptautinėmis ar tarpvyriausybinėmis organizacijomis. Šios konsultacijos vykdytos kaip dvišaliai susitikimai, diskusijos PADKM ekspertų grupėje, pokalbiai atliekant tyrimus, skirtus taikymo srities išplėtimui įtraukiant tolesnių grandžių produktus ir elektros energijai, taip pat nacionalinių kompetentingų institucijų ir muitinių apklausos dėl PADKM rizikos valdymo sistemos.

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

•Poveikio vertinimas

Poveikio vertinime išdėstytos apsvarstytos politikos galimybės, susijusios su taikymo srities išplėtimu įtraukiant tolesnių grandžių produktus, papildomomis apsaugos nuo apėjimo ir praktikos, kuri galėtų pakenkti PADKM tikslams, priemonėmis ir peržiūrėtomis taisyklėmis dėl importuojamos elektros energijos būdingojo faktinio išmetamo ŠESD kiekio taikymo sąlygų. Atliekant vertinimą visos galimybės vertinamos pagal jų veiksmingumą sprendžiant atitinkamus klausimus. Be to, prieš darant išvadą dėl tinkamiausios galimybės, jame aprašomas galimų politikos galimybių poveikis ekonominiams ir socialiniams rodikliams, taip pat administracinei naštai. Politikos galimybės lyginamos su atskaitos scenarijumi, atspindinčiu šiuo metu teisės aktais nustatytą PADKM. Atskaitos scenarijus taip pat apima ES Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą klimato priemonių rinkinio įgyvendinimą, įskaitant laipsnišką pagal ES ATLPS skiriamų nemokamų apyvartinių taršos leidimų panaikinimą. Be to, pagal atskaitos scenarijų daroma prielaida, kad bus įgyvendintas 2025 m. spalio mėn. priimtas PADKM supaprastinimas, įskaitant de minimis mase grindžiamą 50 tonų PADKM prekių ribą vienam importuotojui per metus (keturių kategorijų PADKM prekėms).

Dėl apėjimo praktikos, kuri galėtų pakenkti PADKM tikslams, buvo apsvarstytos dvi politikos galimybės, apimančios bendrą priemonių rinkinį.

Bendras priemonių rinkinys visų pirma apima įgaliojimą Komisijai dar išsamiau apibūdinti KN kodų produktus, kad būtų galima geriau nustatyti konkrečią įvairių produktų, žymimų bet kuriuo konkrečiu į PADKM taikymo sritį patenkančiu KN kodu, sudėtį. Suteikus šiuos įgaliojimus bus galima nustatyti atitinkamas produktų, kurių KN kodas yra tas pats, sudėtis. Antra, pagal jį Komisijai suteikiami įgaliojimai nustatyti papildomas faktinio išmetamo ŠESD kiekio naudojimo sąlygas tam tikrų KN kodų produktams / trečiųjų šalių įrenginiams, jei kyla didelė piktnaudžiavimo rizika. Tai leis nustatyti papildomas sąlygas, kurių turi būti laikomasi siekiant naudoti faktines patikrintas vertes, susijusias su konkrečiais prekių atvejais, taip pat prašyti įrodymų, kad nebuvo piktnaudžiaujama. Šios sąlygos ir įrodymai turėtų būti proporcingi ir be reikalo neapsunkinti veiklos vykdytojų ir importuotojų.

Pagal 1 galimybę siūloma kaip pirmtaką įtraukti aliuminio ir plieno laužą, susidariusį prieš vartojimą, taip sudarant sąlygas laužui, kaip pirmtakui, priskirti išmetamą ŠESD kiekį. Pagal ją Komisijai taip pat suteikiami įgaliojimai prašyti papildomų įrodymų gamybos vietai patvirtinti, taip mažinant riziką, kad dėl nepakankamo atsekamumo bus neteisingai deklaruotas taršos ŠESD intensyvumas. Reikalavimas pateikti papildomų įrodymų būtų taikomas su konkrečių KN kodų produktais ir kilmės šalimis susijusiam importui, dėl kurio kyla didžiausia vengimo rizika, susijusi su neteisingu taršos ŠESD intensyvumo deklaravimu.

2 galimybė grindžiama 1 galimybe, tačiau pagal ją dar labiau išplečiama politikos priemonių taikymo sritis. Pagal šią galimybę kaip PADKM pirmtakas įtraukiamas ne tik laužas, susidaręs prieš vartojimą, bet taip pat laužas, susidaręs po vartojimo. Reikalavimas pateikti gamybos vietos įrodymus būtų taikomas visų KN kodų produktams / kilmės šalims. Todėl jis darytų poveikį visoms PADKM deklaracijoms, grindžiamoms faktinėmis išmetamo ŠESD kiekio vertėmis.

Tinkamiausia galimybė yra 1 galimybė, nes joje taikomas subalansuotas ir proporcingas požiūris, leidžiantis veiksmingai šalinti reikalavimų apėjimo riziką.

Siekiant pašalinti tvarkos dėl elektros energijos importo trūkumus, apsvarstytos keturios galimybės. Šios galimybės skiriasi išmetamo ŠESD kiekio faktoriaus apskaičiavimo metodika ir faktinių verčių deklaravimo sąlygomis. Jos apima įvairius dviejų pagrindinių politikos galimybių derinius: i) toliau taikyti dabartinį eksportuojančios šalies iškastiniu kuru grindžiamo išmetamo CO2 kiekio faktoriaus metodą arba pakeisti jį eksportuojančios šalies tinklo vidutinio išmetamo ŠESD kiekio faktoriumi; ii) pakeisti su perkrova susijusį kriterijų, nurodant, kad struktūrinės perkrovos nėra, arba jį visiškai panaikinti. Be to, visoms galimybėms taip pat taikomi du elementai. Pirma, pakeistas kriterijus, paaiškinant, kad elektros energijos pirkimo sutartys (EEPS) apima tik fizines EEPS, kartu leidžiant naudoti ir netiesiogines EEPS. Antra, keičiama pralaidumo paskyrimo sąlyga ir ji taikoma tik atsietojo pralaidumo paskirstymo atveju.

Tinkamiausia galimybė dėl elektros energijos importo – pereiti prie eksportuojančios šalies tinklo vidutinio išmetamo ŠESD kiekio faktoriaus ir panaikinti su perkrova susijusių faktinių išmetamo ŠESD kiekio verčių naudojimo kriterijų. Tinklo vidutinio išmetamo ŠESD kiekio faktorius geriau atspindės kilmės šalies priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tendenciją, nes taip pat bus atsižvelgiama į elektros energiją, pagamintą iš atsinaujinančiųjų išteklių. Kartu su sąlygų, susijusių su EEPS ir pralaidumo paskyrimu, pakeitimais, panaikinus tinklo perkrovos nebuvimo sąlygą, bus dar lengviau pateikti faktines vertes.

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

PADKM taikymo srities išplėtimui įtraukiant tolesnių grandžių produktus, kurių sudėtyje yra daug plieno ir aliuminio, naudingas 2025 m. spalio mėn. priimtas mechanizmo supaprastinimas 13 . Dėl 50 tonų importuojamų PADKM prekių de minimis ribos į dabartinę PADKM taikymo sritį nepatenka apie 182 000 importuotojų ir apskaičiuota, kad importuotojų administracinės išlaidos sumažėja maždaug 1 123 mln. EUR per metus 14 . De minimis riba taip pat naudinga tolesnių grandžių importuotojams – daugiau kaip 90 proc. importuotojų, vykdančių veiklą sektoriuose, pagal šį pasiūlymą patenkančiuose į išplėstą taikymo sritį, PADKM pareigos netaikomos, o taikymo sritis apima daugiau kaip 99 proc. išmetamo ŠESD kiekio.

Visų svarstytų politikos galimybių poveikis (kaip aprašyta poveikio vertinimo skirsnyje) buvo atidžiai įvertintas atsižvelgiant į jų poveikį administracinei naštai. Į šį pasiūlymą įtrauktas politikos dokumentų rinkinys pasirinktas įvertinus naudą aplinkai ir poreikį apriboti papildomą administracinę naštą ir išvengti didesnio PADKM sudėtingumo. Tai taip pat aprašyta šio skirsnyje dėl proporcingumo ir šio memorandumo poveikio vertinimo santraukoje.

PADKM taikymo srities išplėtimas įtraukiant tolesnių grandžių produktus turi nedidelį poveikį į PADKM taikymo sritį patenkančių importuotojų, kurie yra MVĮ (ir trečiųjų šalių gamintojų, kurie yra MVĮ), skaičiui – maždaug pusė naujų į PADKM taikymo sritį patenkančių importuotojų yra MVĮ. Dėl to iš viso apie 3 800–3 900 papildomų MVĮ turės laikytis PADKM pareigų.

•Pagrindinės teisės

Pasiūlymu gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Juo ypač prisidedama prie aukšto aplinkosaugos lygio tikslo pagal tvaraus vystymosi principą, kaip nustatyta Chartijos 37 straipsnyje.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Išplečiant taikymo sritį, kad ji apimtų tolesnių grandžių produktus, siekiama ne gauti pajamų, o sustiprinti PADKM veiksmingumą klimato srityje, užkertant kelią anglies dioksido nutekėjimui. Remiantis poveikio vertinimu, numatoma, kad iki 2030 m. bus gauta apie 0,58 mlrd. EUR metinių pajamų, susijusių su pasiūlymu. Po 2030 m., laipsniškai atsisakant nemokamų apyvartinių taršos leidimų pagal ES ATLPS ir palaipsniui pradedant taikyti PADKM, pajamos turėtų toliau didėti ir iki 2035 m. pasiekti 0,69 mlrd. EUR. Remiantis Komisijos pasiūlymu dėl 2028–2034 m. daugiametės finansinės programos, apskaičiuota, kad 2028–2034 m. poveikis ES biudžetui vidutiniškai sieks 0,2 mlrd. EUR per metus.

Priemonės, kurių imtasi siekiant pašalinti vengimo ir apėjimo riziką, padės užtikrinti, kad prognozuojamos pajamos būtų praktiškai realizuotos.

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

PADKM pereinamasis laikotarpis taikomas iki 2025 m. pabaigos, o galutinis etapas prasidės 2026 m.

Pagal PADKM reglamento 30 straipsnio 2 dalį, Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai iki pereinamojo laikotarpio pabaigos turi pateikti išsamią pereinamuoju laikotarpiu įgytos patirties peržiūros ataskaitą. Šioje ataskaitoje taip pat bus išdėstyti galimi tolesni veiksmai, susiję su tolesnėmis peržiūromis ir taikymo srities išplėtimu. Be to, Europos Komisija ketina priimti keletą įgyvendinimo ir deleguotųjų aktų, kuriais bus nustatytos dabartinės taikymo srities PADKM veikimo techninės taisyklės.

Komisija toliau stebės ir vertins PADKM įgyvendinimą ir teiks ataskaitas šiuo klausimu pagal PADKM reglamento reikalavimus.

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Šiuo reglamentu atliekami toliau nurodyti Reglamento (ES) 2023/956 pakeitimai.

1 straipsnio 1 dalimi paaiškinamas Reglamento (ES) 2023/956 taikymas, kai jis įtraukiamas į EEE susitarimą, ir Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais atitinkamai iš dalies keičiamas to reglamento III priedas.

1 straipsnio 1 dalies c ir d punktais numatyta galimybė pripažinti atitinkamo elektros energijos rinkos acquis perkėlimą į nacionalinę teisę, kad būtų galima prašyti integruoti trečiosios valstybės elektros energijos rinką į Sąjungos rinką naudojant rinkų susiejimą pagal Komisijos ir trečiųjų valstybių sudarytą susitarimo memorandumą.

1 straipsnio 1 dalies e punktu ir 19 dalimi numatyta galimybė skubos tvarka priimti deleguotuosius aktus siekiant įtraukti trečiąją valstybę ar teritoriją į Reglamento (ES) 2023/956 III priede pateiktą trečiųjų valstybių ar teritorijų, kurioms taikoma išimtis, sąrašą.

1 straipsnio 1 dalies e punktu numatyta galimybė Sąjungai sudaryti susitarimus su trečiosiomis valstybėmis, kad būtų atsižvelgta į anglies dioksido apmokestinimo mechanizmą, ir dėl akreditavimo įstaigų tarpusavio pripažinimo.

1 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies a punkto 2 papunkčiu ir c punktu ir 8 dalies b ir c punktais Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais tais atvejais, kai yra pakankamai įrodymų, rodančių didelę piktnaudžiavimo riziką, susijusią su tam tikro pogrupio KN kodų produktais ir kilmės šalimis, būtų reikalaujama pateikti papildomų įrodymų, kad piktnaudžiaujama nebuvo.

1 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies c punktu, 21 ir 22 dalimi ir 23 dalies b punktu išplečiama Reglamento (ES) 2023/956 taikymo sritis, įtraukiant tam tikras tolesnių grandžių prekes, kurių sudėtyje yra daug plieno ir aliuminio, ir suteikiama galimybė kai kurioms iš šių prekių laipsniškai taikyti priedą.

1 straipsnio 4 dalimi nustatomas papildomas reikalavimas, kad netiesioginis atstovas muitinėje, prašantis suteikti leidimą, savo prašyme nurodytų atstovaujamų importuotojų EORI kodą arba kitą nacionalinį identifikavimo kodą.

1 straipsnio 5 dalies a punkto 1 papunkčiu ir 8 dalies a punktu numatyta veiklos vykdytojo registracija PADKM registre, kad būtų galima nustatyti būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį remiantis faktiniu patikrintu išmetamu ŠESD kiekiu.

1 straipsnio 5 dalies b ir c punktais reikalaujama, kad įgaliotasis PADKM deklarantas, kai taikytina, pateiktų prekių, deklaruotų remiantis faktiniu išmetamu ŠESD kiekiu, gamybos vietos ir laiko įrodymus.

1 straipsnio 5 dalies b punktu paaiškinama, kad Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus dėl PADKM deklaracijų peržiūros procedūrų.

1 straipsnio 6 dalies a punktu ir 24 dalimi numatyta į prekių būdingojo išmetamo ŠESD kiekio nustatymo metodiką įtraukti žaliavas (pirmtakus).

1 straipsnio 6 dalies b punktu, 8 dalies d punktu ir 23 dalimi veiklos vykdytojui suteikiama galimybė įgaliotajam PADKM deklarantui atskleisti tik dalį duomenų elementų, reikalingų faktiniam išmetamam ŠESD kiekiui pateikti, jam apskaičiuoti ir patikrinti.

1 straipsnio 7 dalimi paaiškinama, kad Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus dėl nepriklausomo asmens, atsakingo už sumokėtos anglies dioksido kainos patvirtinimą, kvalifikacijos nustatymo sąlygų, įskaitant nacionalinės akreditacijos įstaigos suteiktą akreditaciją.

1 straipsnio 9 dalies b punktu paaiškinama, kad Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais atsižvelgiama į užsienyje sumokėtą anglies dioksido kainą remiantis lygiavertiškumo principu ir įvertinant pastangas, susijusias su anglies dioksido kreditais.

1 straipsnio 8 dalies c punktu paaiškinama, kad veiklos vykdytojas gali atskleisti informaciją, susijusią su žaliavų (pirmtakų) būdingojo išmetamo ŠESD kiekio tikrinimu, kitam veiklos vykdytojui.

Pagal 1 straipsnio 9 dalį kompetentingoms institucijoms leidžiama papildomais atvejais reikalauti pateikti garantiją ir ją naudoti, kai įgaliotasis PADKM deklarantas neatsisako pakankamo PADKM sertifikatų kiekio, kad būtų susigrąžintas bet koks negrąžintas finansinis koregavimas.

1 straipsnio 10 dalimi paaiškinama, kad Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos tikrintojų taikytinos tikrinimo procedūros.

1 straipsnio 11 dalimi paaiškinama, kad Komisija arba kompetentinga institucija, peržiūrėdama PADKM deklaraciją, gali prašyti įgaliotojo PADKM deklaranto pateikti įrodymų, kad importuotos prekės buvo pagamintos deklaruotame įrenginyje deklaruotu gamybos laikotarpiu.

1 straipsnio 12 dalimi nustatyta konkreti PADKM sertifikatų kainos apskaičiavimo taisyklė, taikoma, kai aukcionų platformoje vyksta tik vienas aukcionas.

1 straipsnio 13 dalimi paaiškinama, kad reikalavimas įgaliotiesiems PADKM deklarantams užtikrinti, kad jų paskyroje PADKM registre esančių PADKM sertifikatų skaičius kiekvieno ketvirčio pabaigoje atitiktų ne mažiau kaip 50 % visoms nuo kalendorinių metų pradžios jo importuotoms prekėms būdingojo išmetamo ŠESD kiekio, grindžiamas metiniu ciklu, todėl į ketvirčio skaičiavimus jie neturėtų įtraukti sertifikatų, įsigytų kitais metais nei kalendoriniai metai.

1 straipsnio 14 dalimi supaprastinamas perpirkimo procesas iš jo pašalinant Komisijos dalyvavimą.

1 straipsnio 15 dalies a punktu paaiškinama, kad PADKM sąskaitos numeris nurodomas tam, kad būtų galima nustatyti asmenį, atsakingą už PADKM pareigų prisiėmimą.

1 straipsnio 15 dalies b ir c punktais kompetentingoms institucijoms leidžiama prašyti patikrinti per PADKM registrą perduodamų atitinkamų muitinės duomenų ir informacijos teisingumą, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos prekės medžiaga ir cheminė sudėtis, o muitinėms leidžiama perduoti šią informaciją Komisijai.

1 straipsnio 15 dalies a ir d punktais Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma prekės medžiaga ir cheminė sudėtis, ir leidžiama muitinėms perduoti šią informaciją Komisijai.

1 straipsnio 16 dalimi apibrėžiama nauja apėjimo praktika, kai dirbtinai koreguojamos prekių tiekimo grandinės, kad būtų galima pasinaudoti mažesne numatytąja verte.

1 straipsnio 17 dalimi Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais prekė būtų išbraukta iš I priedo, jei atsirastų rimtų ir nenumatytų aplinkybių, dėl kurių būtų daroma didelė žala Sąjungos vidaus rinkai.

1 straipsnio 18 dalimi, atsižvelgiant į šiuo pasiūlymu padarytus pakeitimus, iš dalies keičiami teisėkūros institucijų Komisijai suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus.

1 straipsnio 20 dalimi paaiškinama, kad PADKM veikimo vertinimo ataskaitoje turėtų būti įvertintas PADKM poveikis sektoriams, kurie bus įtraukti ateityje, ir kad prireikus prie ataskaitos gali būti pridėtas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

1 straipsnio 22 dalimi pakeičiamas importuojamos elektros energijos išmetamo ŠESD kiekio faktorius, kad būtų atsižvelgta į iš visų šaltinių pagamintą elektros energiją. Ja taip pat keičiamos importuojamos elektros energijos būdingojo faktinio išmetamo ŠESD kiekio taikymo sąlygos, kad jos būtų lankstesnės.

2 straipsniu pateikiamos nuostatos dėl siūlomų priemonių įsigaliojimo ir taikymo. Kad pirmąsias PADKM deklaracijas būtų galima pateikti laiku, iki 2027 m. rugsėjo 30 d., importuotos elektros energijos išmetamo ŠESD kiekio faktoriaus apskaičiavimo metodo ir importuojamos elektros energijos būdingojo faktinio išmetamo ŠESD kiekio taikymo sąlygų pakeitimai importuojamai elektros energijai bus taikomi nuo 2026 m. sausio 1 d. Pakeitimai, kuriuos reikia įgyvendinti PADKM registre arba pradėti įgyvendinti kalendorinių metų pradžioje, įskaitant taikymo srities išplėtimą įtraukiant tolesnių grandžių produktus, bus taikomi nuo 2028 m. sausio 1 d.

2025/0419 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo dėl taikymo srities išplėtimo įtraukiant tolesnių grandžių prekes ir dėl kovos su apėjimu priemonių iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2023/956

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavus teisėkūros procedūra priimamo akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 15 ,

pasikonsultavę su Regionų komitetu 16 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2023/956 17 taikymo sritis iš pradžių buvo ribota ir jis buvo taikomas toms prekėms, dėl kurių kyla didžiausia anglies dioksido nutekėjimo rizika ir dėl kurių išmetama daugiausia anglies dioksido. To reglamento taikymo sritis turėtų būti palaipsniui išplėsta, kad apimtų jo I priede išvardytų prekių vertės grandinės produktus;

(2)komunikate „Europos plieno ir metalų veiksmų planas“ 18 Komisija nustatė tikslus išplėsti pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo (PADKM) taikymo sritį, kad jis apimtų tam tikrus tolesnių grandžių produktus, kurių sudėtyje yra daug plieno ir aliuminio, taip pat pašalinti apėjimo riziką ir praktikos, kuri galėtų pakenkti PADKM tikslams, įskaitant trečiųjų valstybių vykdomą mažataršių prekių nukreipimą į Sąjungos rinką, nededant pastangų sumažinti visos savo gamybos priklausomybės nuo iškastinio kuro, riziką;

(3)PADKM tikslas – skatinti trečiųjų valstybių veiklos vykdytojus mažinti išmetamą ŠESD kiekį, todėl Sąjunga yra pasirengusi bendradarbiauti su mažų ir vidutinių pajamų trečiosiomis valstybėmis ir paremti jų pastangas siekiant mažinti savo gamybos pramonės sektorių priklausomybę nuo iškastinio kuro, kaip Europos žaliojo kurso 19 išorės aspekto dalį ir kaip numatyta pagal Paryžiaus susitarimą 20 . Sąjunga turėtų toliau remti tas valstybė, visų pirma mažiausiai išsivysčiusias šalis, šiuo tikslu naudodama Sąjungos biudžeto lėšas, kad padėtų užtikrinti šių šalių prisitaikymą prie pagal šį reglamentą nustatytų pareigų. Sąjunga turėtų toliau remti klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos veiksmus tose šalyse, be kita ko, joms dedant pastangas mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir pertvarkyti pramonę, neviršijant daugiametėje finansinėje programoje nustatytų viršutinių ribų ir Sąjungos teikiamos finansinės paramos, skirtos tarptautiniam kovos su klimato kaita finansavimui. Šis užmojis dar labiau sustiprinamas ES pasaulinėje klimato ir energetikos vizijoje 21 , kuri rodo, kad ES aktyviai bendradarbiaus su partneriais, kad būtų užtikrintas geresnis ES vidaus ir išorės politikos suderinamumas. Palaipsniui pradedant taikyti PADKM, Sąjunga ketina stiprinti partnerystes ir remti platesnio masto klimato kaitos švelninimo pastangas, be kita ko, teikdama finansinę paramą šalių pastangoms mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro;

(4)kai Reglamentas (ES) 2023/956 įtraukiamas į EEE susitarimą, PADKM taikančios ELPA valstybės šio reglamento tikslais neturėtų būti laikomos trečiosiomis valstybėmis ir turėtų būti išbrauktos iš jo III priedo. Būtų sukurta bendra PADKM erdvė, kurioje Reglamento (ES) 2023/956 2a straipsnyje nustatyta riba būtų bendrai taikoma importui į Sąjungą ir PADKM taikančių ELPA valstybių muitų teritorijas;

(5)kai Reglamentas (ES) 2023/956 įtraukiamas į EEE susitarimą, tas reglamentas turėtų būti taikomas perdirbtiesiems produktams, gautiems iš I priede išvardytų trečiosios valstybės kilmės prekių įforminus joms Reglamento (ES) Nr. 952/2013 256 straipsnyje nurodytą laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, kai jie reeksportuojami į PADKM įdiegusios ELPA valstybės muitų teritoriją, su sąlyga, kad jie importuojami į vieną iš tų muitų teritorijų; Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti išsamias PADKM taikymo tokioms prekėms sąlygas;

(6) kai Reglamentas (ES) 2023/956 įtraukiamas į EEE susitarimą, reikėtų paaiškinti, kad tas reglamentas netaikomas prekėms, kurios anksčiau buvo išleistos į laisvą apyvartą ELPA valstybių, kurios įdiegė PADKM, muitų teritorijoje, jeigu muitinės deklarantas vėlesnėje muitinės deklaracijoje nurodo, kad prekės anksčiau buvo išleistos į laisvą apyvartą tų ELPA valstybių muitų teritorijoje;

(7)kai Reglamentas (ES) 2023/956 įtraukiamas į EEE susitarimą, PADKM taikančios ELPA valstybės šio reglamento tikslais neturėtų būti laikomos trečiosiomis valstybėmis ir turėtų būti išbrauktos iš jo III priedo. Būtų sukurta bendra PADKM erdvė, kurioje Reglamento (ES) 2023/956 2a straipsnyje nustatyta riba būtų bendrai taikoma importui į Sąjungą ir PADKM taikančių ELPA valstybių muitų teritorijas;

(8)šis reglamentas neturėtų būti taikomas elektros energijos srautams iš trečiųjų valstybių, atsirandantiems dėl veiksmų, kurių perdavimo sistemos operatoriai imasi siekdami užtikrinti saugų ir patikimą savo tinklų eksploatavimą, įskaitant ekstremaliųjų situacijų valdymą ir nenumatytus srautus;

(9)tinkamai pripažįstant atitinkamų trečiųjų valstybių pažangą, padarytą siekiant elektros energijos sistemų rinkų susiejimo, užtikrinama, kad visos šiame reglamente numatytos ribotos trukmės išimtys visiškai atitiktų strateginius Sąjungos tikslus ir konkrečius tų trečiųjų valstybių pasiekimus. Veiksmingas esamos elektros energijos infrastruktūros naudojimas ir trečiųjų valstybių elektros energijos rinkų integravimas į Sąjungos elektros energijos vidaus rinką yra labai svarbūs siekiant sumažinti valstybių narių ir atitinkamų trečiųjų valstybių išlaidas, taip pat užtikrinti tiekimo saugumą. Toks pripažinimas turėtų būti nustatytas susitarimo memorandumu, sudarytu Komisijos ir trečiųjų valstybių, kurios visiškai perkėlė į nacionalinę teisę atitinkamą elektros energijos rinkos acquis, Komisijai šį perkėlimą patikrinus. Susitarimo memorandume turėtų būti nustatytas Reglamente (ES) 2023/956 numatytos išimties taikymo tvarkaraštis, kartu atsižvelgiant į atitinkamų rinkos taisyklių laikymąsi ir perdavimo sistemos operatorių (PSO) institucijas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/943 22 bei Komisijos reglamentą (ES) 2015/1222 23 , taip pat į atitinkamų valstybių padarytą pažangą, susijusią su anglies dioksido apmokestinimo priemonėmis, lygiavertėmis ES ATLPS, kiek tai susiję su elektros energijos gamyba;

(10)siekiant užtikrinti, kad mase grindžiama bendra ribinė vertė neviršytų 1 proc. importuojamų prekių ir perdirbtųjų produktų būdingojo išmetamo ŠESD kiekio, po to, kai Reglamento (ES) 2023/956 taikymas bus išplėstas įtraukiant tolesnių grandžių produktus, 2027 m. ribinės vertės metinis vertinimas turėtų būti atliekamas remiantis importo duomenimis, apimančiais tolesnių grandžių prekes, patenkančias į šią išplėstą taikymo sritį;

(11)taikant PADKM siekiama mažinti anglies dioksido nutekėjimo riziką užtikrinant, kad produktams, neatsižvelgiant į tai, ar jie importuojami, ar gaminami Sąjungoje, būtų taikoma lygiavertė anglies dioksido kaina. Tačiau kol didelė Sąjungos tarptautinių partnerių dalis laikosi politikos, kuria nėra siekiama tokio pačio klimato srities užmojų lygio, kyla anglies dioksido nutekėjimo rizika, dėl kurios bendras išmetamas ŠESD kiekis tampa didesnis, nei jis būtų nesant anglies dioksido nutekėjimo;

(12)su piktnaudžiavimu susiduriama, kai subjektai pasinaudoja galimybe naudoti faktinį išmetamą ŠESD kiekį siekdami nepagrįstai visiškai arba iš dalies išvengti pagal PADKM tenkančios finansinės atsakomybės ir taip kenkia PADKM veiksmingumui mažinant anglies dioksido nutekėjimo riziką Sąjungoje ir siekiant Sąjungos klimato politikos tikslų;

(13)Komisija turėtų stebėti PADKM poveikį Sąjungos vidaus rinkai, kad įvertintų piktnaudžiavimo, kenkiančio PADKM veiksmingumui, riziką ir galimą poveikį Sąjungos vidaus rinkai, be kita ko, atlikdama muitinės importo deklaracijų ir PADKM deklaracijų analizę arba remdamasi bet kokiu atitinkamu informacijos šaltiniu, įskaitant informacija, gauta iš valstybių narių keičiantis informacija PADKM ekspertų grupėje arba kitais atitinkamais būdais;

(14)kad būtų galima greitai reaguoti į įrodymus, rodančius didelę piktnaudžiavimo riziką, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų nustatyta, kokią informaciją prekės ir kilmės šalies deriniui reikia deklaruoti, kai naudojamas faktinis išmetamas ŠESD kiekis, taip pat kokius reikia pateikti įrodymus, kad piktnaudžiaujama nebuvo. Jei Komisija randa pakankamai įrodymų, rodančių didelę piktnaudžiavimo riziką, turėtų būti reikalaujama, kad Komisija per tris mėnesius nuo piktnaudžiavimo nustatymo imtųsi veiksmų priimdama deleguotuosius aktus. Šios sąlygos ir įrodymai turėtų būti proporcingi ir jais neturėtų būti užkraunama nereikalinga našta veiklos vykdytojams ir importuotojams;

(15)siekiant identifikuoti importuotojus, kuriems atstovauja netiesioginis atstovas muitinėje, prašyme suteikti leidimą turėtų būti nurodytas atstovaujamų importuotojų ekonominės veiklos vykdytojo registracijos ir identifikavimo kodas (EORI kodas) arba bet kokios kitos rūšies nacionalinis identifikacinis kodas;

(16)siekiant pašalinti neteisingo būdingojo išmetamo ŠESD kiekio, nustatyto remiantis faktiniu išmetamu ŠESD kiekiu, deklaravimo riziką, Komisijai ir kompetentingai institucijai turėtų būti leidžiama prašyti įgaliotojo PADKM deklaranto pateikti įrodymų, kad importuotos prekės buvo pagamintos deklaruotame įrenginyje ir deklaruotu gamybos laikotarpiu. Turėtų būti reikalaujama, kad apie tam tikras prekes, pavyzdžiui, tas, kurioms būdingas didesnis taršos ŠESD intensyvumo nevienalytiškumas, arba tik tam tikrais atvejais PADKM deklaracijoje būtų pateikti įrodymai. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos prekės, dėl kurių turėtų būti reikalaujama PADKM deklaracijoje pateikti tokių įrodymų, taip pat konkreti įrodymų, kurie turi būti pateikti, rūšis;

(17)siekiant palengvinti informacijos apie trečiųjų valstybių veiklos vykdytojus tvarkymą, sumažinti veiklos vykdytojui ir įgaliotajam PADKM deklarantui tenkančią administracinę naštą ir palengvinti PADKM deklaracijų peržiūrą, veiklos vykdytojų registracija turėtų būti būtinas žingsnis jiems nustatant būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį pagal faktinį patikrintą išmetamą ŠESD kiekį;

(18)siekiant skatinti suderintą požiūrį į PADKM deklaracijų peržiūrą, turėtų būti paaiškinta, kad Komisija, priimdama įgyvendinimo aktą dėl standartinės PADKM deklaracijos formos, gali nustatyti PADKM deklaracijų peržiūros procedūras;

(19)laužo, susidariusio Sąjungoje prieš vartojimą, išmetamam ŠESD kiekiui taikoma anglies dioksido kaina, nes pagal ES ATLPS išmetamas ŠESD kiekis matuojamas įrenginio lygmeniu. Kadangi pagal Reglamentą (ES) 2023/956 plieno ir aliuminio laužui, susidariusiam prieš vartojimą, priskiriamas nulinis išmetamas ŠESD kiekis, importuojamoms prekėms, kurioms kaip žaliava naudojamas plieno ir aliuminio laužas, susidaręs prieš vartojimą, taikoma mažesnė anglies dioksido kaina, palyginti su Sąjungoje pagamintomis prekėmis, todėl mažėja PADKM veiksmingumas mažinant I priede išvardytų prekių anglies dioksido nutekėjimo riziką;

(20)kad būtų padidintas PADKM veiksmingumas mažinant prekių anglies dioksido nutekėjimo riziką, apskaičiuojant prekių būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį turėtų būti atsižvelgiama į aliuminio ir plieno laužo, susidariusio prieš vartojimą, išmetamą ŠESD kiekį. Kadangi laužas, susidaręs prieš vartojimą, yra šalutinis produktas, netyčia susidarantis metalo produktų gamybos procese ir nedelsiant pakartotinai panaudojamas gamybos procese, nelaikoma, kad jis pats savaime kelia anglies dioksido nutekėjimo riziką. Todėl į aliuminio ir plieno laužo, susidariusio prieš vartojimą, išmetamą ŠESD kiekį turėtų būti atsižvelgiama tik tada, kai jie naudojami kaip šio reglamento I priede išvardytų prekių pirmtakai. Komisija turėtų užtikrinti, kad nebūtų apeinami reikalavimai stebėti laužo, susidariusio prieš vartojimą ir naudojamo kaip žaliava (pirmtakas), būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį, teikti apie jį ataskaitas ir jį tikrinti, be kita ko, neteisingai nurodant, kad laužas susidarė po vartojimo, o ne prieš vartojimą, kad būtų sumažintas nustatytas būdingasis išmetamas ŠESD kiekis;

(21)siekdama palengvinti Reglamento (ES) 2023/956 taikymą, Sąjunga, taikydama įgyvendinimo reglamentą dėl užsienyje sumokėtos anglies dioksido kainos apskaitos, gali atsižvelgti į anglies dioksido kreditus pagal Paryžiaus susitarimo 6 straipsnį;

(22)turėtų būti paaiškinta, kad dėl to, kad kai kurie duomenų elementai, kurių reikia teikiant faktinio išmetamo ŠESD kiekio ataskaitas, jį apskaičiuojant ir tikrinant, yra neskelbtina komercinė informacija, veiklos vykdytojas gali nuspręsti atskleisti tik tų elementų, kurie yra būtini siekiant nustatyti būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį ir jį patikrinti bei taikyti faktinio išmetamo ŠESD kiekio naudojimo sąlygas atitinkamiems prekės ir kilmės šalies deriniams, santrauką. Turėtų būti reikalaujama, kad įgaliotasis PADKM deklarantas saugotų tik atskleistą informaciją;

(23)konkrečių sunkumų kyla siekiant naudoti tolesnių grandžių prekių, pagamintų naudojant daugiau nei vieną medžiagą (pirmtaką) ir kai tos medžiagos priklauso skirtingiems PADKM sektoriams arba sektoriams, kuriems šis reglamentas netaikomas, būdingąjį faktinį išmetamą ŠESD kiekį. Šių prekių vertės grandinės paprastai yra pasaulinės, taigi ilgesnės ir sudėtingesnės, o jų gamyba apima įvairius gamybos etapus. Dėl administracinių priežasčių bus sunku gauti patikrintą informaciją apie faktinį jų žaliavų (pirmtakų) išmetamą ŠESD kiekį, o tai atgrasytų nuo faktinio išmetamo ŠESD kiekio naudojimo. Siekiant spręsti šiuos sunkumus, turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos dėl šių konkrečių prekių naudoti numatytąsias vertes, t. y. netaikyti priedo, nedarant poveikio PADKM aplinkosauginiam naudingumui;

(24)kadangi anglies dioksido kainos dokumentai gali būti tvirtinami prieš importuojant prekę į Sąjungą, netikslinga reikalauti, kad anglies dioksido kainos dokumentuose pateiktą informaciją tvirtinantis asmuo būtų nepriklausomas nuo įgaliotojo PADKM deklaranto;

(25)kadangi tam, kad būtų galima atskaityti trečiojoje valstybėje faktiškai sumokėtą anglies dioksido kainą, būdingasis išmetamas ŠESD kiekis turi būti grindžiamas faktiniu patikrintu išmetamu ŠESD kiekiu, o anglies dioksido kainos dokumentų patvirtinimas turi būti grindžiamas išankstiniu būdingojo išmetamo ŠESD kiekio patikrinimu, būdingojo išmetamo ŠESD kiekio tikrinimas ir už tą išmetamą ŠESD kiekį sumokėtos anglies dioksido kainos patvirtinimas yra glaudžiai susiję ir gali būti atliekami to paties asmens. Be to, anglies dioksido kainos patvirtinimui turėtų būti taikoma panaši kontrolė ir priežiūra kaip ir tikrinant išmetamą ŠESD kiekį. Todėl turėtų būti paaiškinta, kad Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus dėl sąlygų, pagal kurias nustatoma asmens, atsakingo už anglies dioksido kainos dokumentuose pateiktos informacijos patvirtinimą per PADKM registrą, kvalifikacija, įskaitant nacionalinės akreditacijos įstaigos suteikiamą akreditaciją, ir įtraukti būtinas patvirtinimo procedūras ir keitimąsi informacija;

(26)siekiant palengvinti sudėtingų prekių būdingojo išmetamo ŠESD kiekio tikrinimą, turėtų būti paaiškinta, kad veiklos vykdytojas turėtų turėti galimybę su kitu veiklos vykdytoju dalytis informacija, be kita ko, apie žaliavų (pirmtakų) būdingojo išmetamo ŠESD kiekio tikrinimą;

(27)siekiant užtikrinti pareiškėjo arba įgaliotojo PADKM deklaranto finansinį pajėgumą, kompetentingoms institucijoms turėtų būti leidžiama reikalauti, kad būtų pateikta garantiją, išskyrus atvejus, kai pareiškėjas dvejus finansinius metus prieš metus, kuriais buvo pateiktas prašymas, nebuvo įsisteigęs. Siekiant užtikrinti tinkamą pajamų surinkimą, taip pat tikslinga sudaryti sąlygas kompetentingoms institucijoms naudoti suteiktą garantiją, jei įgaliotasis PADKM deklarantas nevykdo savo pareigos kiekvieno ketvirčio pabaigoje turėti PADKM sertifikatų skaičių, atitinkantį 50 % prekių, kurias jis importavo į Sąjungą nuo metų pradžios, būdingojo išmetamo ŠESD kiekio;

(28)turėtų būti paaiškinta, jog tam, kad nacionalinės akreditacijos įstaigos, Komisija ir kompetentingos institucijos galėtų kontroliuoti ir stebėti tikrintojus, būtina nustatyti tikrintojų naudotinas tikrinimo procedūras;

(29)kad būtų išsaugotas PADKM sertifikatų, kaip anglies dioksido nutekėjimo prevencijos priemonės, veiksmingumas, Komisija turi apskaičiuoti jų kainą remdamasi pagal Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (toliau – ES ATLPS) aukcionuose parduodamų apyvartinių taršos leidimų savaitiniais vidurkiais. Siekiant užtikrinti, kad PADKM sertifikato kaina visada tiksliai atspindėtų ATLPS kainas, tikslinga nustatyti konkrečią apskaičiavimo taisyklę kalendorinėms savaitėms, per kurias aukcionų platformoje vyksta tik vienas aukcionas;

(30)nuo 2027 m. įgaliotieji PADKM deklarantai, viršijantys mase grindžiamą bendrą ribą, turi užtikrinti, kad PADKM registre esančiose jų paskyrose sertifikatų skaičius kiekvieno ketvirčio pabaigoje atitiktų ne mažiau kaip 50 % nuo tų metų pradžios jų importuotų prekių būdingojo išmetamo ŠESD kiekio. Kadangi ši taisyklė grindžiama metiniu ciklu, kuriuo paremta PADKM sertifikatų perpirkimo riba, tikslinga į PADKM sertifikatų, įtrauktų į ketvirčio skaičiavimą, skaičių neįtraukti sertifikatų, įsigytų kitais metais nei tie kalendoriniai metai;

(31)siekiant supaprastinti perpirkimo procesą, padidinti proceso veiksmingumą ir sumažinti administracinę naštą, kartu išlaikant saugumo vientisumą ir griežtą priežiūrą, įgaliotojo PADKM deklaranto perteklinius PADKM sertifikatus turėtų būti leidžiama tiesiogiai perpirkti kompetentingai institucijai;

(32)nustatant tam tikrų prekių būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį, svarbus ir lemiamas veiksnys yra jų sudedamosios medžiagos ir cheminė sudėtis, pvz., klinkerio kiekis cemente, azoto kiekis trąšose ir legiruotieji elementai pliene. Siekiant pašalinti riziką, kad tam tikrų prekių, kurioms būdingas didesnis taršos ŠESD intensyvumo nevienalytiškumas, būdingasis išmetamas ŠESD kiekis, nustatytas remiantis faktiniu išmetamu ŠESD kiekiu, bus neteisingai deklaruotas, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais reikalaujama muitinės deklaracijoje nurodyti prekės sudedamąsias medžiagas ir cheminę sudėtį;

(33)siekiant užtikrinti, kad kompetentingos institucijos ir Komisija gautų visą muitinės informaciją ir duomenis, būtinus Reglamentui (ES) 2023/956 įgyvendinti, būtina nurodyti atitinkamus patvirtinamuosius dokumentus, informaciją ir duomenis, įskaitant procedūros įvykdymo dokumentą, kuriuos turi pateikti muitinė;

(34)turėtų būti paaiškinta, kad asmuo, atsakingas už šiame reglamente nustatytų pareigų prisiėmimą, nustatomas pagal PADKM paskyros numerį, nurodytą muitinės deklaracijoje, procedūros įvykdymo dokumente, gavimo deklaracijoje ar bet kuriame kitame atitinkamame muitinės dokumente tuo metu, kai prekės išleidžiamos į laisvą apyvartą;

(35)siekiant užtikrinti muitinės duomenų ir informacijos, kuriuos kompetentingos institucijos gali gauti PADKM registre, tikslumą, kompetentingoms institucijoms turėtų būti leidžiama prašyti muitinių arba Komisijos patvirtinti šią informaciją. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma informacijos apimtis ir jos pateikimo periodiškumas, terminai ir priemonės;

(36)siekdama užkirsti kelią praktikai, kuri galėtų trukdyti siekti PADKM tikslų, Komisija turėtų nuolat Sąjungos lygmeniu stebėti apėjimo praktiką, reiškiančią dirbtinį prekių tiekimo grandinės pritaikymą, kad būtų išvengta Reglamente (ES) 2023/956 nustatytų pareigų;

(37)kad būtų galima greitai reaguoti į rimtas ir nenumatytas prekės įtraukimo į PADKM taikymo sritį pasekmes, darančias didelę žalą Sąjungos vidaus rinkai, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais prekė būtų pašalinta iš Reglamento (ES) 2023/956 taikymo srities;

(38)siekiant užtikrinti geresnį suderinimą su Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2658/87 24 nustatyta Kombinuotąja nomenklatūra (KN), turėtų būti patikslintas tam tikrų KN kodų produktų aprašymas Reglamento (ES) 2023/956 I priede;

(39)palaipsniui atsisakant pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB 25 , kuria nustatoma Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistema (toliau – ES ATLPS), pereinamuoju laikotarpiu nemokamai skiriamų apyvartinių taršos leidimų ir palaipsniui įvedant PADKM, anglies dioksido nutekėjimo rizika pradinės grandies sektoriuose, kuriems šiuo metu taikomas PADKM, greičiausiai sumažės, o dėl tolesnių grandžių produktų padidės. Todėl, siekiant išsaugoti PADKM tikslų veiksmingumą, būtina išplėsti Reglamento (ES) 2023/956 taikymo sritį, kad ji apimtų vertės grandinės produktus;

(40)pagal Europos plieno ir metalų veiksmų planą išplečiant Reglamento (ES) 2023/956 taikymo sritį daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama metalo sektoriams ir prekėms, kurių didelę dalį sudaro PADKM produktai. Todėl ji turėtų apimti daug plieno ir aliuminio turinčias tolesnių grandžių prekes, kurių pagal kiekį, vertę ir apimtį į Sąjungą importuojama daugiausia ir kurioms būdinga didžiausia anglies dioksido nutekėjimo rizika. Plieno ir aliuminio sektoriai taip pat pasižymi didžiausiomis techninėmis galimybėmis apskaičiuoti prekių faktinį būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį;

(41)tolesnių grandžių prekės, kurių sudėtyje yra daug plieno ir aliuminio, turėtų būti atrenkamos remiantis aiškiai apibrėžtais kriterijais ir ribomis, atspindinčiais su kiekvienu produktu susijusią anglies dioksido nutekėjimo riziką, įskaitant jų būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį, jų poveikį klimatui ir technines galimybes jas įtraukti į Reglamento (ES) 2023/956 taikymo sritį. Anglies dioksido nutekėjimo rizika turėtų būti vertinama atsižvelgiant tiek į produkto prekiaujamumą, tiek į produkto žaliavų (pirmtakų) būdingosios anglies dioksido kainos ir bendros produkto pridėtinės vertės palyginimą. Remdamasi tais pačiais kriterijais, Komisija ateityje turėtų įvertinti to reglamento taikymo srities išplėtimą įtraukiant papildomas tolesnių grandžių prekes ir pateikti savo išvadas ataskaitoje Europos Parlamentui ir Tarybai;

(42)laikantis kitoms prekėms taikomų principų ir apskaičiavimo metodų, tolesnių grandžių prekių būdingasis išmetamas ŠESD kiekis turėtų būti apskaičiuojamas remiantis tikrintojo patikrintu faktiniu išmetamu ŠESD kiekiu arba Komisijos apskaičiuotomis ir pateiktomis numatytosiomis vertėmis. Kadangi gamybos procesų sistemos ribos apsiriboja gamybos procesų, kuriems taikoma ES ATLPS, sistemos ribomis, nustatant tolesnių grandžių prekių būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį turėtų būti naudojamas tik žaliavų (pirmtakų) išmetamas ŠESD kiekis. Kalbant apie tolesnių grandžių prekių žaliavas (pirmtakus), kurios nėra išvardytos Reglamento (ES) 2023/956 II priede, apskaičiuojant būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį į jas turėtų būti atsižvelgiama;

(43)kai kurių tolesnių grandžių prekių būdingasis išmetamas ŠESD kiekis, priklausomai nuo prekės sudedamųjų medžiagų, gali visiškai nepatekti į PADKM taikymo sritį. Todėl būtina nurodyti, kad tolesnių grandžių prekės, pagamintos tik iš medžiagų, kurios nepatenka į PADKM taikymo sritį, neturėtų patekti į Reglamento (ES) 2023/956 I priedo taikymo sritį;

(44)konkrečių sunkumų kyla siekiant naudoti tolesnių grandžių prekių, pagamintų naudojant daugiau nei vieną medžiagą (pirmtaką) ir kai tos medžiagos priklauso skirtingiems PADKM sektoriams arba sektoriams, kuriems šis reglamentas netaikomas, faktinį būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį. Šių prekių vertės grandinės paprastai yra pasaulinės, ilgesnės ir sudėtingesnės, o jų gamyba apima įvairius gamybos etapus. Dėl administracinių priežasčių bus sunku gauti patikrintą informaciją apie faktinį jų žaliavų (pirmtakų) išmetamą ŠESD kiekį, o tai atgrasytų nuo faktinio išmetamo ŠESD kiekio naudojimo. Siekiant spręsti šias problemas, turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos dėl šių konkrečių prekių naudoti numatytąsias vertes, t. y. netaikyti priedo, nedarant poveikio PADKM aplinkosauginiam naudingumui;

(45)konkrečių sunkumų kyla naudojant tolesnių grandžių prekių, priskiriamų Reglamento (ES) 2023/956 I priede nurodytiems sektoriams „Geležis ir plienas“, „Aliuminis“ ir „Iš įvairių metalų sudarytos prekės“, būdingąjį faktinį išmetamą ŠESD kiekį. Dėl sunkumų renkant duomenis kai kurių šių prekių komponentų tiekimo grandinėje, visų šiuose skirsniuose nurodytų prekių būdingasis savitasis išmetamas ŠESD kiekis turėtų būti apskaičiuojamas kaip žaliavų (pirmtakams), iš kurių sudarytos prekės, būdingojo išmetamo ŠESD kiekio funkcija;

(46)importuojamos elektros energijos išmetamo ŠESD kiekio faktoriaus apskaičiavimo metodas turėtų būti pakeistas taip, kad būtų atsižvelgta į elektros energiją, pagamintą iš visų šaltinių, įskaitant šaltinius, kurie nėra iškastinis kuras. Todėl Komisija turėtų apskaičiuoti ir pateikti peržiūrėtas importuojamos elektros energijos numatytąsias vertes;

(47)siekiant užtikrinti nuoseklų metodinį požiūrį į netiesiogiai išmetamam ŠESD kiekiui taikomas numatytąsias vertes, reikėtų paaiškinti, kad alternatyvi netiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio numatytoji vertė, kuri, kaip gali įrodyti trečioji valstybė arba trečiųjų valstybių grupė, yra mažesnė už Komisijos nustatytą vertę, turėtų būti grindžiama tuo pačiu skaičiavimo metodu, kaip ir Komisijos nustatytos netiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio numatytosios vertės;

(48)siekiant palengvinti elektros energijos būdingojo išmetamo ŠESD kiekio nustatymą remiantis faktiniu išmetamu ŠESD kiekiu, importuojamos elektros energijos būdingojo faktinio išmetamo ŠESD kiekio taikymo sąlygos turėtų būti lankstesnės. Turėtų būti paaiškinta, kad gali būti naudojamos tam tikros tarpininkų sudarytos elektros energijos pirkimo sutartys. Be to, atsižvelgiant į praktinius sunkumus įrodyti, kad importo metu jokiame tinklo taške fizinės tinklo perkrovos nėra, šis kriterijus, taip pat alternatyvus kriterijus dėl tiesioginio prijungimo prie Sąjungos perdavimo sistemos įrodymo turėtų būti panaikinti. Galiausiai neturėtų būti privaloma įrodyti tvirto paskirstyto jungiamųjų linijų pralaidumo priskyrimo, kai perdavimo pralaidumas priskiriamas susietojo paskirstymo būdu;

(49)atsižvelgiant į tai, kad kai kurie duomenų elementai, kuriais grindžiamas būdingojo išmetamo ŠESD kiekio tikrinimas, yra neskelbtini komerciniai duomenys, tikrinimo ataskaitoje turėtų būti pateikta tik ta informacija, kurios reikia prekių būdingajam išmetamam ŠESD kiekiui nustatyti. Informaciją apie įrenginio išmetamą ŠESD kiekį arba apie prekes, kurios nepatenka į šio reglamento taikymo sritį, tikrintojas turi peržiūrėti, tačiau ji neturėtų būti įtraukta į tikrinimo ataskaitą;

(50)siekiant iš dalies pakeisti tam tikrus neesminius Reglamento (ES) 2023/956 elementus, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl prekių pašalinimo iš I priedo taikymo srities, kai tai būtina dėl didelės žalos Sąjungos vidaus rinkai, kurią sukėlė rimtos ir nenumatytos aplinkybės, tol, kol šios rimtos ir nenumatytos aplinkybės nepasibaigs. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus turėtų gauti tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams turėtų būti sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(51)kadangi šio reglamento tikslų, t. y. išplėsti mechanizmo, kurį Sąjunga priėmė siekdama užkirsti kelią anglies dioksido nutekėjimo rizikai ir taip sumažinti pasaulyje išmetamą anglies dioksido kiekį, taip pat sumažinti apėjimo riziką ir praktikos, kuri galėtų pakenkti PADKM tikslams, riziką, taikymo sritį, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo masto arba poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(52)todėl Reglamentas (ES) 2023/956 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(53)kad nustatant elektros energijos būdingąjį ŠESD kiekį pirmąsias PADKM deklaracijas pagal šį reglamentą būtų galima pateikti iki 2027 m. rugsėjo 30 d., importuotos elektros energijos išmetamo ŠESD kiekio faktoriaus apskaičiavimo metodo ir importuojamos elektros energijos būdingojo faktinio išmetamo ŠESD kiekio taikymo sąlygų pakeitimai importuojamai elektros energijai turėtų būti taikomi nuo 2026 m. sausio 1 d. Siekiant užtikrinti pakankamą nuspėjamumą, Reglamento (ES) 2023/956 I priedo taikymo srities išplėtimas taip pat į taikymo sritį įtraukiant VIII priede išvardytas žaliavas (pirmtakus) turėtų būti taikomas nuo 2028 m. sausio 1 d.,

(54)todėl Reglamentas (ES) 2023/956 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (ES) 2023/956 pakeitimai

Reglamentas (ES) 2023/956 iš dalies keičiamas taip: 

(1)2 straipsnis iš dalies keičiamas taip: 

a)įterpiama 2a dalis:

„2a. Kai šis reglamentas įtraukiamas į EEE susitarimą, jis taip pat taikomas perdirbtiesiems produktams, gautiems iš I priede išvardytų trečiųjų valstybių kilmės prekių įforminus joms Reglamento (ES) Nr. 952/2013 256 straipsnyje nurodytą laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, kai jie reeksportuojami į Norvegijos arba Islandijos muitų teritoriją, su sąlyga, kad jie į tas valstybes importuojami.

Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamios PADKM taikymo tokiems produktams sąlygos. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis šio reglamento 29 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“;

b)4 dalis papildoma šia pastraipa:

„Nukrypstant nuo 1 ir 2 dalių, kai šis reglamentas įtraukiamas į EEE susitarimą, jis netaikomas trečiųjų valstybių kilmės prekėms, kurios anksčiau buvo išleistos į laisvą apyvartą ELPA valstybių, įdiegusių PADKM, muitų teritorijoje, su sąlyga, kad muitinės deklarantas Sąjungos muitų teritorijoje teikiamoje vėlesnėje muitinės deklaracijoje nurodo, kad prekės anksčiau buvo išleistos į laisvą apyvartą tų ELPA valstybių muitų teritorijoje, ir muitinės prašymu pateikia tai įrodančius dokumentus arba informaciją. Muitinės deklarantas atsako už tai, kad su šiuo įrodymu būtų galima susipažinti tuo metu, kai teikiama muitinės deklaracija.“;

c)įterpiama 7a dalis:

„Jei trečioji valstybė paprašė jos elektros energijos rinką integruoti į Sąjungos elektros energijos rinką susiejant rinkas pagal tarptautinį susitarimą, Komisija, nustačiusi, kad atitinkama trečioji valstybė visiškai perkėlė į nacionalinę teisę elektros energijos rinkos acquis, gali su ja sudaryti susitarimo memorandumą.

Pirmoje pastraipoje nurodytame susitarimo memorandume nustatomi 2 straipsnio 7 dalyje numatytos išimties taikymo ir ES ATLPS lygiavertės anglies dioksido apmokestinimo priemonės įgyvendinimo tvarkaraščiai, kiek tai susiję su elektros energijos gamyba.“;

d)8 dalis pakeičiama taip:

„Visas 7 dalyje nustatytas sąlygas atitinkanti trečioji valstybė ar teritorija įtraukiama į III priedo 2 punkte pateiktą sąrašą. Vertindama, ar įvykdytos šio straipsnio 7 dalyje nustatytos sąlygos, Komisija atsižvelgia į tai, ar daroma pažanga pagal 2 straipsnio 7a dalyje nurodytame susitarimo memorandume nustatytą tvarkaraštį.“;

e)11 ir 12 dalys pakeičiamos taip:

„11. Komisijai pagal 28 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami III priedo 1 arba 2 punkte pateikti trečiųjų valstybių arba teritorijų sąrašai, į juos įtraukiant arba iš jų išbraukiant trečiąją valstybę ar teritoriją, priklausomai nuo to, ar ta trečioji valstybė arba teritorija tenkina šio straipsnio 6, 7 arba 9 dalyje nustatytas sąlygas, arba po to, kai PADKM įtraukiamas į EEE susitarimą. Jeigu įtraukus trečiąją valstybę į III priedo 2 punkte pateiktą trečiųjų valstybių arba teritorijų sąrašą atsiranda privalomų skubos priežasčių, pagal šią dalį priimtiems deleguotiesiems aktams taikoma 28a straipsnyje nustatyta procedūra.

Sąjunga gali su trečiosiomis valstybėmis ar teritorijomis sudaryti susitarimus, kad 9 straipsnio taikymo tikslais būtų atsižvelgiama į tose valstybėse ar teritorijose taikomus anglies dioksido apmokestinimo mechanizmus ir kad trečiųjų valstybių akreditacijos įstaigos būtų tarpusavyje pripažįstamos juridinių asmenų akreditavimo tikrintojais pagal 18 straipsnį tikslais.“;

(2)2a straipsnio 3 dalis papildoma šia pastraipa:

„Atlikdama 2027 m. vertinimą, kurio terminas yra 2027 m. balandžio 30 d., Komisija naudoja šio reglamento I priede ir Reglamento (ES) XX/XX [dalinio keitimo reglamento] I priede nurodytų prekių importo duomenis.“;

(3)3 straipsnis papildomas 35 punktu:

„35) piktnaudžiavimas – praktika, kurią subjektas taiko, kad gautų naudos nesąžiningai visiškai arba iš dalies išvengdamas finansinių įsipareigojimų pagal PADKM, ir taip kenkia jo veiksmingumui mažinant anglies dioksido nutekėjimo riziką ES.“;

(4)5 straipsnio 5 dalies h punktas pakeičiamas taip:

„h) jei taikoma, asmenų, kurių interesais prašymą pateikęs asmuo veikia, EORI kodai ar kiti nacionaliniai identifikaciniai kodai, vardai, pavardės (pavadinimai) ir kontaktinė informacija.“;

(5)6 straipsnis iš dalies keičiamas taip: 

a)2 dalis iš dalies keičiama taip:

(1)b punktas pakeičiamas taip:

„b) pagal 7 straipsnį apskaičiuotas ir, kai būdingasis išmetamas ŠESD kiekis nustatomas remiantis veiklos vykdytojo pagal 10 straipsnį per PADKM registrą pateiktu faktiniu išmetamu ŠESD kiekiu, pagal 8 straipsnį patikrintas bendras šios dalies a punkte nurodytų prekių būdingasis išmetamas ŠESD kiekis, elektros energijos atveju išreiškiamas išmetamo CO2e tonomis vienai megavatvalandei, o kitų prekių atveju – išmetamo CO2e tonomis vienai kiekvienos rūšies prekių tonai;“;

(2)įrašomi e ir f punktai:

„e) kai taikytina, siekiant sumažinti neteisingo deklaravimo riziką, kylančią dėl nepakankamo tiekimo grandinės atsekamumo, – įrodymai, kad praėjusiais kalendoriniais metais importuotos prekės buvo pagamintos deklaruotame įrenginyje ir PADKM deklaracijoje nurodytu faktiniu gamybos laikotarpiu;

f) jei remiantis pagal 7 dalį priimtu deleguotuoju aktu būdingasis išmetamas ŠESD kiekis nustatomas pagal faktinį išmetamą ŠESD kiekį, susijusį su tokiu prekės ir kilmės šalies deriniu, kuris pasižymi didele piktnaudžiavimo rizika, – įrodymai, kad toji rizika nepasitvirtino.“;

b)6 dalies pirmas sakinys pakeičiamas taip:

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus dėl standartinės PADKM deklaracijos formos, įskaitant išsamią informaciją apie kiekvieną įrenginį, kiekvieną kilmės šalį arba trečiąją valstybę ir prekių rūšį, kuri turi būti pateikiama siekiant pagrįsti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius kiekius, visų pirma, kiek tai susiję su būdinguoju išmetamu ŠESD kiekiu, sumokėta anglies dioksido kaina, numatytąja anglies dioksido kaina 9 straipsnio 4 dalies tikslu, dėl PADKM deklaracijos pateikimo per PADKM registrą tvarkos, įskaitant PADKM deklaracijų peržiūros pagal 19 straipsnį tvarką, ir šio straipsnio 2 dalies c punkte nurodyto PADKM sertifikatų atsisakymo tvarkos pagal 22 straipsnio 1 dalį, visų pirma, kiek tai susiję su įgaliotojo PADKM deklaranto taikomu sertifikatų atsisakymo procesu ir atsisakytinų sertifikatų atranka.“;

c)straipsnis papildomas 6a ir 7 dalimis:

„6a. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus dėl prekių arba prekės ir kilmės šalies derinių, dėl kurių PADKM deklaracijoje turi būti pateikti įrodymai pagal 2 dalies e punktą, identifikavimo, taip pat dėl to, kokios konkrečiai rūšies įrodymai turi būti pateikti. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 29 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

7. Komisija Sąjungos lygmeniu stebi PADKM poveikį Sąjungos vidaus rinkai. Jei Komisija, atsižvelgdama į atitinkamą informaciją, be kita ko, pateiktą muitinės importo deklaracijose ir PADKM deklaracijose, nustato, kad pakanka įrodymų, jog prekės ir kilmės šalies deriniui būdinga didelė piktnaudžiavimo rizika, ji gali apie ją informuoti importuotojus ir įgaliotuosius PADKM deklarantus, taip pat kompetentingas institucijas ir muitinę, kad šios padidintų kontrolės lygį, ir Komisijai tokiu atveju pagal 28 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant tokių prekės ir kilmės šalies derinių identifikavimo metodus, informaciją, kuri turi būti deklaruota, kad būtų galima naudoti su tais prekės ir kilmės šalies deriniais susijusį faktinį išmetamą ŠESD kiekį, ir įrodymus, kurie turi būti pateikti siekiant įrodyti, kad piktnaudžiaujama nebuvo.

Komisija priima pirmoje pastraipoje nurodytus deleguotuosius aktus per tris mėnesius nuo tada, kai nustato, kad pakanka įrodymų, jog esama didelės piktnaudžiavimo rizikos.“;

(6)7 straipsnis iš dalies keičiamas taip: 

a)įterpiama 2a dalis:

„2a. Nustatant prekių būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį atsižvelgiama į VIII priede išvardytų žaliavų (pirmtakų) būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį.“;

b)5 dalis pakeičiama taip:

„5. Įgaliotasis PADKM deklarantas registruoja pagal 10 straipsnio 7 dalį atskleistą informaciją, reikalingą būdingajam išmetamam ŠESD kiekiui apskaičiuoti pagal V priede nustatytus reikalavimus. Informacija turi būti registruojama pakankamai išsamiai, kad Komisija ir kompetentinga institucija galėtų peržiūrėti PADKM deklaraciją pagal 19 straipsnio 2 dalį.“;

c)7 dalis papildoma šia pastraipa:

„Pirmoje pastraipoje nurodytuose įgyvendinimo aktuose gali būti pateiktas tolesnių grandžių prekių, kurioms dėl tiekimo grandinės sudėtingumo, nedarant poveikio PADKM aplinkosauginiam naudingumui, neturi būti taikomas joks priedas, sąrašas.“;

(7)9 straipsnis iš dalies keičiamas taip: 

a)2 dalis iš dalies keičiama taip:

(1)trečias sakinys pakeičiamas taip:

Tuose dokumentuose pateikiamą informaciją turi patvirtinti nuo trečiosios valstybės institucijų nepriklausomas asmuo.“;

(2)pridedama ši pastraipa:

„Pirmoje pastraipoje nurodytas nepriklausomas asmuo gali būti atitinkamai akreditavimo sričiai nacionalinės akreditacijos įstaigos akredituotas juridinis asmuo.“;

b)5 dalis iš dalies keičiama taip:

(1)pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti lygiavertiškumo principu grindžiamus įgyvendinimo aktus dėl pagal šio straipsnio 1 dalį faktiškai sumokėtos metinės vidutinės anglies dioksido kainos ir pagal šio straipsnio 4 dalį nustatytos numatytosios metinės anglies dioksido kainos konvertavimo į atitinkamą atsisakytinų PADKM sertifikatų skaičiaus sumažinimą.Tais aktais taip pat reglamentuojamas užsienio valiuta išreikštos anglies dioksido kainos konvertavimas į eurus pagal metinį vidutinį valiutos kursą, reikalaujami faktiškai sumokėtos anglies dioksido kainos įrodymai, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti atitinkamų korekcinių mechanizmų ar kitokių kompensacijų pavyzdžiai, šio straipsnio 2 dalyje nurodyto nepriklausomo asmens kvalifikacijos bei to asmens kvalifikacijų ir nepriklausomumo nustatymo sąlygos. Ankstesnėje dalyje minimos kvalifikacijos apima nacionalinės akreditacijos įstaigos suteiktą akreditaciją, sertifikavimo procedūrų specifikacijas ir tinkamą nepriklausomo asmens, nacionalinių akreditacijos įstaigų, Europos Komisijos ir kompetentingų institucijų keitimąsi informacija. Komisijai taip pat suteikiami įgaliojimai reglamentuoti anglies dioksido kreditų atskaitymo pagal Paryžiaus susitarimo 6 straipsnį sąlygas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 29 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“;

(2)pridedama ši pastraipa:

„Pirmoje pastraipoje nurodytos kvalifikacijos apima nacionalinės akreditacijos įstaigos suteiktą akreditaciją, sertifikavimo procedūrų specifikacijas ir tinkamą nepriklausomo asmens, nacionalinių akreditacijos įstaigų, Komisijos ir kompetentingų institucijų keitimąsi informacija.“;

(8)10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)1 dalis pakeičiama taip:

„1. Kad būtų galima patikrinti būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį remiantis faktiniu išmetamu ŠESD kiekiu ir, kai taikytina, nustatyti trečiojoje valstybėje sumokėtą anglies dioksido kainą, Komisija, gavusi trečiojoje valstybėje esančio įrenginio veiklos vykdytojo prašymą, užregistruoja informaciją apie tą veiklos vykdytoją ir jo įrenginį 14 straipsnyje nurodytame PADKM registre.“;

b)5 dalis papildoma e punktu:

„e) kai taikytina pagal 6 straipsnio 7 dalį, užtikrina, kad būtų tenkinamos nustatytos faktinio išmetamo ŠESD kiekio, susijusio su atitinkamais prekės ir kilmės šalies deriniais, naudojimo sąlygos.“;

c)7 dalies pirmas sakinys pakeičiamas taip:

„Veiklos vykdytojas įgaliotajam PADKM deklarantui arba kitam veiklos vykdytojui gali atskleisti informaciją apie faktinio išmetamo ŠESD kiekio, susijusio su atitinkamais prekės ir kilmės šalies deriniais, naudojimo sąlygas pagal 6 straipsnio 7 dalį, būdingojo išmetamo ŠESD kiekio tikrinimą ir trečiojoje valstybėje sumokėtą anglies dioksido kainą, nurodytą šio straipsnio 5 dalyje.“;

d)7 dalies antrasis sakinys pakeičiamas taip:

„Veiklos vykdytojas įgaliotajam PADKM deklarantui gali atskleisti tik 5 dalies a, b, c ir e punktuose nurodytos informacijos santrauką. Įgaliotasis PADKM deklarantas turi teisę pasinaudoti ta atskleista informacija, kad įvykdytų 8 straipsnyje nurodytą pareigą.

Jei įgaliotasis PADKM deklarantas nusprendžia pateikti PADKM deklaraciją remdamasis šia atskleista informacija, jis lieka atsakingas už teisingo PADKM sertifikatų skaičiaus atsisakymą pagal 22 straipsnio 1 dalį.“;

(9)17 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)įterpiama 5a dalis:

„5a. Nukrypstant nuo 5 dalies, jei kompetentinga institucija nustato, kad prašymo teikėjas arba įgaliotasis PADKM deklarantas neįrodė savo finansinio pajėgumo vykdyti pareigas pagal šį reglamentą, be kita ko, neįvykdė 22 straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo, kompetentinga institucija gali reikalauti pateikti garantiją.

Kompetentinga institucija nustato tokios garantijos sumą, lygią sumai, kuri apskaičiuojama kaip bendra PADKM sertifikatų, kurių įgaliotasis PADKM deklarantas turėtų atsisakyti pagal 22 straipsnį, skaičiaus vertė, atsižvelgiant į vieną iš šių aspektų:

a)    importuojamas prekes, apie kurias pranešta pagal 5 straipsnio 5 dalies g punktą;

b)    muitinės deklaracijoje deklaruotą importuojamų prekių kiekį ir kitą svarbią informaciją, kurią kompetentinga institucija yra gavusi už praėjusius dvejus kalendorinius metus, arba

c)    prielaidą, kad mase grindžiama bendra riba buvo viršyta vidurkiu, atitinkančiu atitinkamiems sektoriams, kuriems taikomas šis reglamentas, būdingus vidurkius.

Pateikta garantija turi būti banko garantija, kurią pagal pirmąjį pareikalavimą turėtų sumokėti Sąjungoje veikianti finansų įstaiga, arba kitos formos garantija, kuria būtų suteiktas lygiavertis užtikrinimas.“;

b)7 dalis pakeičiama taip:

„7. Jei reikalaujama pateikti garantiją pagal 5 straipsnį, kompetentinga institucija atsisako garantijos iš karto po antrųjų metų, kuriais įgaliotasis PADKM deklarantas atsisakė PADKM sertifikatų pagal 22 straipsnį, rugsėjo 30 d.

Jei reikalaujama pateikti garantiją pagal 5a straipsnį, kompetentinga institucija atsisako garantijos iš karto po antrųjų metų, kuriais įgaliotasis PADKM deklarantas atsisakė PADKM sertifikatų pagal 22 straipsnį, rugsėjo 30 d. Nepaisant to, kas išdėstyta pirmiau, kompetentinga institucija gali nuspręsti pratęsti garantijos trukmę, jei toks pratęsimas yra tinkamai pagrįstas.

Jei įgaliotasis PADKM deklarantas neatsisako pakankamo PADKM sertifikatų skaičiaus pagal 22 straipsnį ir priimamas sprendimas pagal 19 straipsnio 5 dalį, kompetentinga institucija naudoja pateiktą garantiją, kad susigrąžintų trūkstamą finansinį skirtumą.

Kompetentinga institucija susigrąžintiną sumą nustato remdamasi sertifikatų, kurių turėjo būti atsisakyta, skaičiumi ir sertifikatų kaina sprendimo priėmimo dieną.“;

(10)18 straipsnio 3 dalis papildoma šiuo sakiniu:

„Tuose deleguotuosiuose aktuose taip pat nurodomos tikrintojų taikytinos tikrinimo procedūros.“;

(11)19 straipsnyje įterpiama 2a dalis:

„2a. Jei būdingasis išmetamas ŠESD kiekis nustatomas remiantis faktiniu išmetamu ŠESD kiekiu, Komisija arba valstybės narės, kurioje įsisteigęs PADKM deklarantas, kompetentinga institucija, peržiūrėdama PADKM deklaraciją, gali paprašyti įgaliotojo PADKM deklaranto pateikti įrodymų, kad importuotos prekės buvo pagamintos PADKM deklaracijoje nurodytame įrenginyje.“;

(12)21 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

Tomis kalendorinėmis savaitėmis, kuriomis aukcionų platformoje aukcionų nėra, PADKM sertifikatų kaina yra paskutinės savaitės, kurią aukcionų platformoje aukcionai vyko, ES ATLPS leidimų uždarymo kainų vidurkis. Tomis kalendorinėmis savaitėmis, kuriomis aukcionų platformoje vyksta tik vienas aukcionas, PADKM sertifikatų kaina yra to aukciono uždarymo kainos ir paskutinės savaitės, kurią aukcionų platformoje vyko keli aukcionai, aukcionų uždarymo kainų vidurkis.“;

b)2 dalies pirmas sakinys pakeičiamas taip:

„PADKM sertifikatų kainą Komisija skelbia savo interneto svetainėje arba bet kuriuo kitu tinkamu būdu pirmąją kitos kalendorinės savaitės darbo dieną.“;

(13)22 straipsnio 2 dalis papildoma šia pastraipa:

„Nuo 2028 m. pirmoje pastraipoje nurodytas skaičiavimas grindžiamas tik tais pačiais metais įgaliotojo PADKM deklaranto pirktais PADKM sertifikatais.“;

(14)23 straipsnio 1 dalies antros pastraipos pirmas sakinys pakeičiamas taip:

„Pertekliniai PADKM sertifikatai perperkami per 20 straipsnyje nurodytą bendrą centrinę platformą.“;

(15)25 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)2 dalis pakeičiama taip:

„2. Muitinė Komisijai periodiškai ir automatiškai, visų pirma pasinaudodama pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 56 straipsnio 5 dalį įsteigtu priežiūros mechanizmu, perduoda konkrečią informaciją apie importui deklaruotas prekes. Ta informacija apima importuotojo arba įgaliotojo PADKM deklaranto EORI kodą arba identifikavimo būdą, deklaruotą pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 6 straipsnio 2 dalį, įgaliotojo PADKM deklaranto PADKM paskyros numerį, prekių aštuonženklį KN kodą, kiekį, kilmės šalį, muitinės deklaracijos pateikimo datą ir taikytą muitinės procedūrą, taip pat visus kitus atitikčiai šiam reglamentui užtikrinti svarbius duomenis, be kita ko, jei taikoma, procedūros įvykdymo dokumentus, reeksporto deklaracijas ir lygiaverčius muitinės dokumentus. Jei importuotojas neturi EORI kodo, muitinė Komisijai taip pat praneša importuotojo vardą, pavardę (pavadinimą), adresą ir, jei turima, kontaktinę informaciją.

Pagal PADKM paskyros numerį, pateikiamą muitinės deklaracijoje arba bet kuriame kitame atitinkamame dokumente deklaruojant importui I priede išvardytas prekes arba iš tokių prekių gautus perdirbtuosius produktus, identifikuojamas įgaliotasis PADKM deklarantas, prisiimantis šiame reglamente nustatytas pareigas.“;

b)3 dalis papildoma šia pastraipa:

„Jeigu kompetentinga institucija mano, kad informacija yra neteisinga arba netiksli, ji gali prašyti muitinės arba Komisijos jos teisingumą arba tikslumą patikrinti.“;

c)6 dalies pirmas sakinys pakeičiamas taip:

„Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma informacijos apimtis ir jos teikimo periodiškumas, terminai ir priemonės pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis.“;

d)straipsnis papildomas 7 dalimi:

„7. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus dėl I priede išvardytų prekių sudedamųjų medžiagų ir cheminės sudėties identifikavimo. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 29 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“;

(16)27 straipsnio 2 dalis papildoma c punktu:

„c) dirbtinis tiekimo grandinių pritaikymas taip, kad prekėms būtų taikomos mažesnės numatytosios vertės.“;

(17)įterpiamas 27a straipsnis:

„27a straipsnis

Sudėtingos nenumatytos aplinkybės

Komisija Sąjungos lygmeniu stebi situaciją, kad galėtų įvertinti PADKM poveikį Sąjungos vidaus rinkai. Jei Komisija, atsižvelgdama į atitinkamus įrodymus, nusprendžia, kad prekės įtraukimas į I priedą daro didelę žalą Sąjungos vidaus rinkai dėl sudėtingų nenumatytų aplinkybių, susijusių su poveikiu prekių kainoms, jai pagal 28 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl šios prekės išbraukimo iš I priedo, kol tos sudėtingos nenumatytos aplinkybės neišnyksta.“;

(18)28 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„2. 2 straipsnio 10 ir 11 dalyse, 2a straipsnio 3 dalyje, 6 straipsnio 7 dalyje, 18 straipsnio 3 dalyje, 20 straipsnio 5a ir 6 dalyse, 27 straipsnio 6 dalyje ir 27a straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo [šio dalinio keitimo reglamento įsigaliojimo dienos]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tolesniems tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 2 straipsnio 10 ir 11 dalyse, 2a straipsnio 3 dalyje, 6 straipsnio 7 dalyje, 18 straipsnio 3 dalyje, 20 straipsnio 5a ir 6 dalyse, 27 straipsnio 6 dalyje ir 27a straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus.“;

b) 7 dalis pakeičiama taip:

„7. Pagal 2 straipsnio 10 ir 11 dalis, 2a straipsnio 3 dalį, 6 straipsnio 7 dalį, 18 straipsnio 3 dalį, 20 straipsnio 5a ir 6 dalis, 27 straipsnio 6 dalį ir 27a straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“;

(19)įterpiamas 28a straipsnis:

„28 straipsnis

Skubos procedūra

1. Pagal šį straipsnį priimti deleguotieji aktai įsigalioja nedelsiant ir taikomi, jei nepareiškiama 2 dalyje nurodytų prieštaravimų. Pranešime Europos Parlamentui ir Tarybai apie deleguotąjį aktą nurodomos skubos procedūros taikymo priežastys.

2. Europos Parlamentas arba Taryba, laikydamiesi 28 straipsnio 7 dalyje nurodytos procedūros, gali pareikšti prieštaravimų dėl deleguotojo akto. Tokiu atveju Komisija, gavusi pranešimą apie Europos Parlamento arba Tarybos sprendimą pareikšti prieštaravimų, nedelsdama panaikina aktą.“;

(20)30 straipsnio 6 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Anksčiau nei 2028 m. sausio 1 d. ir po to kas dvejus metus Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šio reglamento taikymo ir PADKM veikimo ataskaitą. Kai tikslinga, kartu su šia ataskaita gali būti pateikiamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto arba pagal šį reglamentą priimti įgyvendinimo ar deleguotieji aktai. Ataskaitoje pateikiama bent ši informacija:

a) vertinamas PADKM poveikis:

i) anglies dioksido nutekėjimui, be kita ko, kiek tai susiję su eksportu;

ii) sektoriams, kuriems tai taikoma;

iii) vidaus rinkai, ekonominiam ir teritoriniam poveikiui visoje Sąjungoje;

iv) infliacijai ir prekių kainai;

v) I priede išvardytas prekes naudojantiems pramonės sektoriams;

vi) tarptautinei prekybai, įskaitant išteklių perskirstymą, ir

vii) mažiausiai išsivysčiusioms šalims;

b) vertinami šie elementai:

i) valdymo sistema, įskaitant su garantijomis ir PADKM deklarantų leidimais susijusių formalumų įgyvendinimo ir administravimo valstybėse narėse vertinimą;

ii) šio reglamento taikymo sritis, įskaitant galimybę ją išplėsti įtraukiant papildomas prekes, dėl kurių kyla anglies dioksido nutekėjimo rizika;

iia) pagal šį reglamentą priimtų įgyvendinimo aktų ir deleguotųjų aktų tinkamumas;

iib) numatytųjų verčių nustatymo metodų ir joms taikomų priedų tinkamumas;

iii) apėjimo praktika;

iv) baudų skyrimas valstybėse narėse;

v) mase grindžiamos bendros ribos taikymas, įskaitant galimybę padidinti tą ribą ir nustatyti papildomą siuntomis grindžiamą ribą;

c) tyrimų rezultatai ir skirtos baudos;

d) apibendrinta informacija apie taršos intensyvumą pagal kiekvieną kilmės šalį ir įvairias I priede išvardytas prekes.“;

(21)I priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento I priedą;

(22)IV priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento II priedą;

(23)VI priedo 2 punktas iš dalies keičiamas taip:

a)g–j punktai išbraukiami;

b)įterpiamas ka punktas:

„ka) kiekvienos tolesnių grandžių prekės sudedamosios medžiagos;“;

(24)pridedamas naujas VIII priedas, kurio tekstas pateikiamas šio reglamento III priede.

2 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

II priedo 1 ir 6 punktai taikomi nuo 2026 m. sausio 1 d.

Tačiau 1 straipsnio 6 dalies a punktas, 8 dalies a, b ir c punktai ir 21, 23 bei 24 dalys, taip pat II priedo 2 punktas taikomi nuo 2028 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

TEISĖS AKTO PASIŪLYMO FINANSINIO POVEIKIO IR SKAITMENINIŲ ASPEKTŲ PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA3

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas3

1.2.Atitinkama politikos sritis (-ys)3

1.3.Tikslas (-ai)3

1.3.1.Bendrasis tikslas (-ai)3

1.3.2.Konkretus tikslas (-ai)3

1.3.3.Numatomas rezultatas (-ai) ir poveikis3

1.3.4.Veiklos rezultatų rodikliai3

1.4.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:4

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas4

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį4

1.5.2.ES dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame skirsnyje „ES dalyvavimo pridėtinė vertė“ – ES veiksmais užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.4

1.5.3.Panašios patirties išvados4

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis5

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą5

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) ir jo (jos) finansinio poveikio trukmė6

1.7.Planuojamas biudžeto vykdymo metodas (-ai)6

2.VALDYMO PRIEMONĖS8

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės8

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os)8

2.2.1.Biudžeto vykdymo metodo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas8

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą vidaus kontrolės sistemą (-as)8

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės išlaidų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)8

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės9

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS10

3.1.Atitinkama daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)10

3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams12

3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka12

3.2.1.1.Patvirtinto biudžeto asignavimai12

3.2.1.2.Išorės asignuotųjų pajamų asignavimai17

3.2.2.Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas22

3.2.3.Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka24

3.2.3.1. Patvirtinto biudžeto asignavimai24

3.2.3.2.Išorės asignuotųjų pajamų asignavimai24

3.2.3.3.Iš viso asignavimų24

3.2.4.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai25

3.2.4.1.Finansuojami iš patvirtinto biudžeto25

3.2.4.2.Finansuojami išorės asignuotosiomis pajamomis26

3.2.4.3.Visi žmogiškųjų išteklių poreikiai26

3.2.5.Numatomo poveikio su skaitmeninėmis technologijomis susijusioms investicijoms apžvalga28

3.2.6.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa28

3.2.7.Trečiųjų šalių įnašai28

3.3.Numatomas poveikis pajamoms29

4.Skaitmeniniai aspektai29

4.1.Skaitmeninės svarbos reikalavimai30

4.2.Duomenys30

4.3.Skaitmeniniai sprendimai31

4.4.Sąveikumo vertinimas31

4.5.Skaitmeninio įgyvendinimo rėmimo priemonės32

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA 

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama politikos sritis (-ys) 

1.3.Tikslas (-ai)

1.3.1.Bendrasis tikslas (-ai)

1.3.2.Konkretus tikslas (-ai)

1.3.3.Numatomas rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

1.3.4.Veiklos rezultatų rodikliai

Nurodyti pažangos ir laimėjimų stebėsenos rodiklius.

1.4.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su: 

 nauju veiksmu 

 nauju veiksmu, kai bus įgyvendintas bandomasis projektas ir (arba) atlikti parengiamieji veiksmai 27  

 esamo veiksmo galiojimo pratęsimu 

 vieno ar daugiau veiksmų sujungimu arba nukreipimu į kitą (naują) veiksmą

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas 

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

Visų darbuotojų, įskaitant IT darbuotojus, paskirstymas 2023–2027 m. būtų toks:

Dėl PADKM IT projekto strateginės svarbos, masto ir sudėtingumo reikia sudaryti specialią PADKM IT grupę, kuri valdytų visą projekto įgyvendinimą ir veiklą.

PADKM IT grupę sudaro 16 narių, turinčių specializuotus IT profilius, susijusius su PADKM IT sistemos architektūros ir projektų organizavimo bei planavimo apibrėžimu ir valdymu, kūrimo bei diegimo veikla, paslaugų modelio organizavimu, veiklos valdymu ir prekybos, Komisijos tarnybų, klimato srities institucijų ir muitinės parama, apimant pereinamojo laikotarpio ir galutines PADKM IT sistemas.

Siūlomas PADKM IT grupės paskirstymo planas:

Papildomi išorės darbuotojai (PXE) bus įdarbinti iš PADKM IT biudžeto pagal poreikius.

1.5.2.ES dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame skirsnyje „ES dalyvavimo pridėtinė vertė“ – ES veiksmais užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

1.5.3.Panašios patirties išvados

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) ir jo (jos) finansinio poveikio trukmė

 trukmė ribota

–    galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD],

–    įsipareigojimų asignavimų finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM, o mokėjimų asignavimų – nuo MMMM iki MMMM;

 trukmė neribota

–įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

–vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.Planuojamas biudžeto vykdymo metodas (-ai)

 Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

– padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

–    vykdomųjų įstaigų.

 Pasidalijamasis valdymas su valstybėmis narėmis

 Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis pavedant:

– trečiosioms valstybėms arba jų paskirtoms įstaigoms;

– tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

– Europos investicijų bankui ir Europos investicijų fondui;

– įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 70 ir 71 straipsniuose;

– viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms;

– įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, tiek, kiek joms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

– įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurioms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

– atitinkamame pagrindiniame akte nurodytoms įstaigoms ar asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus bendros užsienio ir saugumo politikos srityje pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį;

–valstybėje narėje įsteigtoms įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė arba Sąjungos teisė ir kurioms pagal konkrečių sektorių taisykles gali būti patikėtas Sąjungos lėšų arba biudžeto garantijų įgyvendinimas tiek, kiek tokias įstaigas kontroliuoja viešosios teisės reglamentuojamos įstaigos arba įstaigos, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, ir joms kontrolės įstaigos suteikia tinkamas finansines garantijas solidariosios atsakomybės forma arba lygiavertes finansines garantijas, kurios kiekvienam veiksmui gali būti apribotos iki didžiausios Sąjungos paramos sumos.

Pastabos

2.VALDYMO PRIEMONĖS 

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės 

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os) 

2.2.1.Biudžeto vykdymo metodo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą vidaus kontrolės sistemą (-as)

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės išlaidų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą) 

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės 

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS 

3.1.Atitinkama daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės) 

·Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

·Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams 

3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka 

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Su 2028–2034 m. programavimo laikotarpiu susijusios sumos yra orientacinės ir nedaro poveikio vykstančių derybų dėl kitos DFP rezultatams.

3.2.1.1.Patvirtinto biudžeto asignavimai

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

GD: Mokesčių ir muitų sąjungos GD						Metai		Metai		Metai		Metai	IŠ VISO DFP 2021–2027
						2024		2025		2026		2027
Veiklos asignavimai
Biudžeto eilutė 09 20 04 01(PADKM)	Įsipareigojimai		1a			28,090		34,750		33,700		35,150	131,690
	Mokėjimai		2a			17,530		21,157		32,090		34,067	104,844
Biudžeto eilutė	Įsipareigojimai		1b										0,000
	Mokėjimai		2b										0,000
Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojamų iš konkrečių programų paketo lėšų
Biudžeto eilutė			(3)										0,000
IŠ VISO asignavimų MOKESČIŲ IR MUITŲ SĄJUNGOS GD	Įsipareigojimai		= 1a + 1b + 3			28,090		34,750		33,700		35,150	131,690
	Mokėjimai		= 2a + 2b + 3			17,530		21,157		32,090		34,067	104,844
					Metai		Metai		Metai		Metai			IŠ VISO DFP 2021–2027
					2024		2025		2026		2027
IŠ VISO veiklos asignavimų		Įsipareigojimai		(4)	28,090		34,750		33,700		35,150			131,690
		Mokėjimai		(5)	17,530		21,157		32,090		34,067			104,844
IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų paketo lėšų				(6)	0,000		0,000		0,000		0,000			0,000
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 3 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ		Įsipareigojimai		= 4 + 6	28,090		34,750		33,700		35,150			131,690
		Mokėjimai		= 5 + 6	17,530		21,157		32,090		34,067			104,844

		Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	IŠ VISO DFP 2028–2034
		2028	2029	2030	2031	2032	2033	2034
• IŠ VISO veiklos asignavimų (visose veiklos išlaidų kategorijose)	Įsipareigojimai	29,100	24,823	25,568	26,335	27,125	27,939	28,777	189,667
	Mokėjimai	18,042	15,142	15,852	16,064	25,769	26,542	31,367	148,778
• IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų paketo lėšų (visose veiklos išlaidų kategorijose)
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–3 išlaidų kategorijas	Įsipareigojimai	29,100	24,823	25,568	26,335	27,125	27,939	28,777	189,667
(orientacinė suma)	Mokėjimai	18,042	15,142	15,852	16,064	25,769	26,542	31,367	148,778

* Visi pirmiau pateiktoje lentelėje nurodyti skaičiai, susiję su 2028–2034 m. DFP, yra tik orientaciniai, laukiant derybų rezultatų, kurių negalima iš anksto numatyti.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija		7	„Administracinės išlaidos“
Mokesčių ir muitų sąjungos GD						Metai	Metai	Metai	Metai	IŠ VISO DFP 2021–2027
						2024	2025	2026	2027
 Žmogiškieji ištekliai						8,572	6,271	8,740	11,700	35,283
 Kitos administracinės išlaidos						0,600	0,300	0,306	0,312	1,518
IŠ VISO MOKESČIŲ IR MUITŲ SĄJUNGOS GD	Asignavimai					9,172	6,571	9,046	12,012	36,801
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ				(Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų)		9,172	6,571	9,046	12,012	36,801

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Mokesčių ir muitų sąjungos GD				Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	IŠ VISO DFP 2028–2034
				2028	2029	2030	2031	2032	2033	2034
 Žmogiškieji ištekliai				13,293	13,293	13,293	13,293	13,293	13,293	13,293	93,051
 Kitos administracinės išlaidos				0,310	0,319	0,329	0,339	0,349	0,359	0,370	2,375
IŠ VISO MOKESČIŲ IR MUITŲ SĄJUNGOS GD	Asignavimai
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 4 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ		(Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų)

* Visi pirmiau pateiktoje lentelėje nurodyti skaičiai, susiję su 2028–2034 m. DFP, yra tik orientaciniai, laukiant derybų rezultatų, kurių negalima iš anksto numatyti.

PATVIRTINTI ASIGNAVIMAI	Metai  2024	Metai  2025	Metai  2026	Metai  2027	Metai 2028	Metai 2029	Metai 2030	Metai 2031	Metai 2032	Metai 2033	Metai 2034	IŠ VISO
7 IŠLAIDŲ KATEGORIJA (2021–2027 m. programavimo laikotarpis); 4 IŠLAIDŲ KATEGORIJA (2028–2034 m. programavimo laikotarpis)
Žmogiškieji ištekliai	8,572	6,271	8,740	11,700	13,293	13,293	13,293	13,293	13,293	13,293	13,293	128,334
Kitos administracinės išlaidos – komandiruotės	0,600	0,300	0,306	0,312	0,310	0,319	0,329	0,339	0,349	0,359	0,370	3,893
Iš viso pagal 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ (2021–2027 m. programavimo laikotarpis); 4 IŠLAIDŲ KATEGORIJA (2028–2034 m. programavimo laikotarpis)	9,172	6,571	9,046	12,012	13,603	13,612	13,622	13,632	13,642	13,652	13,663	132,227

* Visi pirmiau pateiktoje lentelėje nurodyti skaičiai, susiję su 2028–2034 m. DFP, yra tik orientaciniai, laukiant derybų rezultatų, kurių negalima iš anksto numatyti.

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

* Visi pirmiau pateiktoje lentelėje nurodyti skaičiai, susiję su 2028–2034 m. DFP, yra tik orientaciniai, laukiant derybų rezultatų, kurių negalima iš anksto numatyti.

		Metai  2024	Metai  2025	Metai  2026	Metai  2027	Metai 2028	Metai 2029	Metai 2030	Metai 2031	Metai 2032		Metai 2033	Metai 2034	IŠ VISO pagal LFDS
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–7 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS	Įsipareigojimai	37,262	41,321	42,746	47,162	42,703	38,435	39,190	39,967	40,767	41,591		42,440	453,584
	Mokėjimai	26,702	27,728	41,136	46,079	29,892	26,904	26,257	26,778	39,136	39,928		44,986	375,526

3.2.2.Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas (not to be completed for decentralised agencies)

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.3.Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka 

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

3.2.3.1. Patvirtinto biudžeto asignavimai

3.2.4.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai 

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

3.2.4.1.Finansuojami iš patvirtinto biudžeto

Sąmatą surašyti etato ekvivalentais 32

PATVIRTINTI ASIGNAVIMAI		Metai	Metai	Metai	Metai	DFP 2028–34
		2024	2025	2026	2027
 Etatų plano etatai (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai)
20 01 02 01 (Būstinė ir Komisijos atstovybės)		21	21	25	30	30 kartus per metus
20 01 02 03 (ES delegacijos)		0	0	0	0
01 01 01 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai)		0	0	0	0
01 01 01 11 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai)		0	0	0	0
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti)		0	0	0	0
• Išorės darbuotojai (etato ekvivalentais)
20 02 01 (AC, END finansuojami iš bendrojo biudžeto)		12	23	40	60	60 kartus per metus
20 02 03 (AC, AL, END ir JPD ES delegacijose)		0	0	0	0
Administracinės paramos eilutė  [XX.01.YY.YY]	- būstinėje	0	0	0	0
	- ES delegacijose	0	0	0	0
01 01 01 02 (AC, END – netiesioginiai moksliniai tyrimai)		0	0	0	0
01 01 01 12 (AC, END – tiesioginiai moksliniai tyrimai)		0	0	0	0
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) – 7 išlaidų kategorija		0	0	0	0
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) – neįtraukta į 7 išlaidų kategoriją		0	0	0	0
IŠ VISO		33	44	65	90	90 kartus per metus

Pasiūlymui įgyvendinti reikalingi darbuotojai (etato ekvivalentais):

Vykdytinų užduočių aprašymas, kai užduotis vykdo:

3.2.5.Numatomo poveikio su skaitmeninėmis technologijomis susijusioms investicijoms apžvalga

Privaloma: su skaitmeninėmis technologijomis susijusių investicijų pagal pasiūlymą (iniciatyvą) geriausias įvertis turėtų būti pateiktas tolesnėje lentelėje.

Išimties tvarka, kai tai reikalinga pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti, asignavimai pagal 7 išlaidų kategoriją turėtų būti pateikti tam skirtoje eilutėje.

Asignavimai pagal 1–6 išlaidų kategorijas turėtų būti nurodyti kaip „Politikos priemonių IT išlaidos veiklos programoms“. Šios išlaidos parodo veiklos biudžetą, naudojamą su iniciatyvos įgyvendinimu tiesiogiai susijusioms IT platformoms ar priemonėms pakartotinai naudoti, pirkti ir (arba) sukurti ir susijusioms investicijoms (pvz., licencijoms, tyrimams, duomenų saugojimui ir kt.). Šioje lentelėje pateikta informacija turėtų atitikti 4 skirsnyje „Skaitmeniniai aspektai“ pateiktus duomenis.

3.2.6.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa 

Pasiūlymas (iniciatyva)

–    Galima visiškai finansuoti perskirstant asignavimą atitinkamoje daugiametės finansinės programos (DFP) išlaidų kategorijoje.

–    Reikia panaudoti nepaskirstytą maržą pagal atitinkamą DFP išlaidų kategoriją ir (arba) specialias priemones, kaip apibrėžta DFP reglamente.

–    Reikia persvarstyti DFP.

3.2.7.Trečiųjų šalių įnašai 

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

–    nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

–    numatytas trečiųjų šalių bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

 
3.3.    Numatomas poveikis pajamoms 

–    Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.

–    Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

–    nuosaviems ištekliams

–    kitoms pajamoms

–    nurodyti, jei pajamos priskirtos išlaidų eilutėms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Asignuotųjų pajamų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-ioms) daromas poveikis.

Kitos pastabos (pvz., poveikio pajamoms apskaičiavimo metodas (formulė) arba kita informacija).

4.Skaitmeniniai aspektai

4.1.Skaitmeninės svarbos reikalavimai

4.2.Duomenys

4.3.Skaitmeniniai sprendimai

4.4.Sąveikumo vertinimas

4.5.Skaitmeninio įgyvendinimo rėmimo priemonės

(1)    2023 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/956, kuriuo nustatomas pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (OL L 130, 2023 5 16, p. 52, ELI:   http://data.europa.eu/eli/reg/2023/956/oj ).

(2)    2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Sąjungoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2003/87/oj ).

(3)    Laipsniškai atsisakant nemokamų ATLPS apyvartinių taršos leidimų padidės aukcionuose parduodamų apyvartinių taršos leidimų paklausa, o tai, kaip tikimasi, padidins ES mokamą anglies dioksido kainą.

(4)    Komunikatas „Europos plieno ir metalų veiksmų planas“, COM(2025) 125.

(5)    Kalbant apie importuojamą elektros energiją, pagal Reglamentą (ES) 2023/956 reikalaujama, kad būdingajam išmetamam ŠESD kiekiui apskaičiuoti būtų naudojamos numatytosios vertės. Jei tenkinamos tam tikros sąlygos, gali būti deklaruojamas faktinis su elektros energijos gamyba susijęs išmetamas ŠESD kiekis.

(6)    2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999, (Europos klimato teisės aktas) (OL L 243, 2021 7 9, p. 1–17, ELI: ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2021/1119/oj ).

(7)    2025 m. spalio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2025/2083, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2023/956, kiek tai susiję su pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo supaprastinimu ir stiprinimu, (OL L, 2025/2083, 2025 10 17, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2025/2083/oj ).

(8)    Šiame vertinime bus išsamiai aprašytas dabartinės PADKM taikymo srities poveikis siauresnei šalių grupei. Šio poveikio vertinimo 6 skirsnyje taip pat nagrinėjamas poveikis trečiosioms šalims.

(9)    Į tolesnių grandžių elektros energijos produktus neatsižvelgiama, nes elektros energija naudojama beveik visų prekių gamybos procese, todėl neįmanoma nustatyti visų įmanomų importuojamų prekių elektros sąnaudų dalies ir elektros energijos būdingojo išmetamo ŠESD kiekio.

(10)    Pagrindiniai aptariami aspektai apima prekių, kurioms taikomas mechanizmas, būdingojo išmetamo ŠESD kiekio stebėsenos, apskaičiavimo ir tikrinimo taisykles, PADKM pareigos atsižvelgti į nemokamų apyvartinių taršos leidimų paskirstymo lygius ES ATLPS sektoriuose, kuriems taikomas PADKM, ir trečiosiose valstybėse faktiškai sumokėtų anglies dioksido kainų apskaitos taisykles.

(11)    Komunikatas „Švarios pramonės kursas. Bendros konkurencingumo ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo veiksmų gairės“, COM(2025) 85 final .

(12)    Konkretaus produkto prekybos (eksporto ir importo) vertė, padalytą iš viso to produkto suvartojimo ES vertės.

(13)    OL L, 2025/2083.

(14)    Poveikio vertinimas, pridedamas prie pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo supaprastinimo ir stiprinimo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2023/956, COM(2025) 87 final.

(15)    OL C , , p.

(16)    OL C , , p.

(17)    2023 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/956, kuriuo nustatomas pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (OL L 130, 2023 5 16, p. 52, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2023/956/oj).

(18)    Komunikatas „Europos plieno ir metalų veiksmų planas“, COM(2025) 125 final, https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=celex%3A52025DC0085 .

(19)    Komunikatas „Europos žaliasis kursas“, COM(2019) 640 final .

(20)    OL L 282, 2016 10 19, p. 4.

(21)    Bendras komunikatas „ES pasaulinė klimato ir energetikos vizija: Europos konkurencingumo pasaulio rinkose užtikrinimas ir perėjimo prie švarios energijos spartinimas, JOIN(2025) 25 final .

(22)    2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/943 dėl elektros energijos vidaus rinkos (nauja redakcija), (OL L 158, 2019 6 14, p. 54–124, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2019/943/oj ).

(23)    2015 m. liepos 24 d. Komisijos reglamentas (ES) 2015/1222, kuriuo nustatomos pralaidumo paskirstymo ir perkrovos valdymo gairės, (OL L 197, 2015 7 25, p. 24–72, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2015/1222/oj ).

(24)    1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, 1987 9 7, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/1987/2658/oj ).

(25)    2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Sąjungoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2003/87/oj).

(26)    Nutekėjimo lygis apibrėžiamas kaip išmetamo ŠESD kiekio padidėjimas tolesnių grandžių sektoriuose už ES ribų, palyginti su išmetamo ŠESD kiekio sumažėjimu tuose sektoriuose ES.

(27)    Kaip nurodyta Finansinio reglamento, taikomo bendrajam Sąjungos biudžetui, 58 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

(28)    DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

(29)    ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

(30)    Atlikti darbai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

(31)    Apibūdinta 1.3.2 skirsnyje „Konkretus tikslas (-ai) ...“.

(32)    Po lentele nurodykite, kiek etato ekvivalentų iš nurodyto skaičiaus jau paskirti veiksmui valdyti ir (arba) gali būti perskirstyti jūsų generaliniame direktorate ir kokie yra jūsų grynieji poreikiai.

(33)    Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 25 % surinkimo sąnaudų.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2025 12 17

COM(2025) 989 final

PRIEDAI

prie

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento

kuriuo dėl taikymo srities išplėtimo įtraukiant tolesnių grandžių prekes ir dėl kovos su apėjimu priemonių iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2023/956

{SEC(2025) 989 final} - {SWD(2025) 987 final} - {SWD(2025) 988 final} - {SWD(2025) 989 final}

I PRIEDAS

I priedas iš dalies keičiamas taip:

(1)2 punkto lentelė pakeičiama taip:

„[Geležis ir plienas

“;

(2)pridedama ši lentelė:

„[Kombinuoti metalo gaminiai

]“

II PRIEDAS

IV priedas iš dalies keičiamas taip:

(1)1 dalies e ir f punktai pakeičiami taip:

„e) elektros energijos išmetamųjų teršalų faktorius – konkrečioje geografinėje vietovėje gaminant elektros energiją susidarančios taršos CO2 intensyvumo svertinis vidurkis;

f) elektros energijos pirkimo sutartis – sutartis, pagal kurią asmuo sutinka pirkti elektros energiją tiesiai iš elektros energijos gamintojo ir kuri apima fizinį elektros energijos tiekimą;“;

(2)3 punktas pakeičiamas taip:

„Nustatant savitąjį faktinį konkrečiame įrenginyje gaminamoms sudėtingoms prekėms būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį, taikoma ši lygtis:

čia:

–    AttrEmg yra prekėms g priskirtas išmetamas ŠESD kiekis;

–    ALg yra prekių gamybos aktyvumo lygis, t. y. prekių kiekis, pagamintas tame įrenginyje per ataskaitinį laikotarpį, o

–    EEInpMat yra gamybos procese sunaudojamų žaliavų (pirmtakų) būdingasis išmetamas ŠESD kiekis. Atsižvelgiama tik į I ir VIII prieduose išvardytas žaliavas (pirmtakus), kurių kilmės šalys yra trečiosios valstybės ir teritorijos, kurioms netaikoma išimtis pagal III priedo 1 skirsnį. Atitinkamas EEInpMat apskaičiuojamas taip:

čia:

–    Mi yra gamybos procese naudojamų žaliavų (pirmtakų) i masė, o

–    SEEi yra žaliavų (pirmtakų) i savitasis būdingasis išmetamas ŠESD kiekis. SEEi apskaičiuoti įrenginio veiklos vykdytojas naudoja įrenginio, kuriame buvo pagamintos žaliavos (pirmtako), išmetamo ŠESD kiekio vertę, jei to įrenginio duomenys gali būti tinkamai įvertinti.

Tačiau I priedo skirsniuose „Geležis ir plienas“, „Aliuminis“ ir „Kombinuotosios metalo prekės“ išvardytų prekių atveju Mi priklauso nuo prekių, naudojamų kaip žaliavos (pirmtakai) prekei gaminti, kiekio.“;

(3)4.2.1 punktas pakeičiamas taip:

„4.2.1. Trečiosios valstybės, trečiųjų valstybių grupės ar trečiosios valstybės regiono konkrečios numatytosios vertės

Konkrečios numatytosios vertės nustatomos pagal elektros energijos išmetamųjų teršalų faktorių trečiojoje valstybėje, trečiųjų valstybių grupėje arba trečiosios valstybės regione ir grindžiamos geriausiais Komisijos turimais duomenimis.

(4)4.2.2 punktas pakeičiamas taip:

„4.2.2. Alternatyvios numatytosios vertės

Jeigu trečiosios valstybės, trečiųjų valstybių grupės ar trečiosios valstybės regiono konkrečios numatytosios vertės nėra, elektros energijai taikytina alternatyvioji numatytoji vertė nustatoma pagal Sąjungos elektros energijos išmetamųjų teršalų faktorių.

Jeigu, remiantis patikimais duomenimis, gali būti įrodyta, kad trečiosios valstybės, trečiųjų valstybių grupės arba trečiosios valstybės regiono elektros energijos išmetamųjų teršalų faktorius yra mažesnis nei Komisijos nustatyta konkreti numatytoji vertė arba mažesnis nei Sąjungos elektros energijos išmetamųjų teršalų faktorius, tos trečiosios valstybės, trečiųjų valstybių grupės ar trečiosios valstybės regiono atžvilgiu gali būti naudojama alternatyvi numatytoji vertė, grindžiama tuo elektros energijos išmetamųjų teršalų faktoriumi.“;

(5)4.3 punkto antra pastraipa pakeičiama taip:

Jei trečioji valstybė arba trečiųjų valstybių grupė, remdamasi patikimais duomenimis, įrodo Komisijai, kad vidutinis elektros energijos rūšių derinio išmetamųjų teršalų faktorius arba kainos nustatymo šaltinių CO2 faktorius trečiojoje valstybėje arba trečiųjų valstybių grupėje yra mažesnis už numatytąją netiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio vertę, tai šaliai arba šalių grupei nustatoma alternatyvi numatytoji vertė, pagrįsta tuo vidutiniu elektros energijos rūšių derinio išmetamųjų teršalų faktoriumi arba tuo vidutiniu išmetamo CO2 faktoriumi.“;

(6)5 punktas iš dalies keičiamas taip:

a)    a punktas pakeičiamas taip:

„a) elektros energijos kiekiui, kurio atžvilgiu prašoma leisti naudoti faktinį būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį, taikoma importuotojo arba įgaliotojo PADKM deklaranto ir elektros energijos gamintojo, esančio trečiojoje valstybėje, sudaryta elektros energijos pirkimo sutartis. Taip pat leidžiama naudoti elektros energijos pirkimo sutartis, kuriose dalyvauja tarpininkai, su sąlyga, kad galima įrodyti, jog elektros energijos gamintoją, tarpininkus ir importuotoją arba PADKM deklarantą sieja įmanomi patikrinti sutartiniai santykiai, kiek tai susiję su elektros energija, kurios atžvilgiu prašoma leisti naudoti faktinį išmetamą ŠESD kiekį;“;

b)    b punktas išbraukiamas;

c)    d punktas pakeičiamas taip:

„d) visi atsakingi kilmės šalyje, paskirties šalyje ir, kai aktualu, kiekvienoje tranzito šalyje esantys perdavimo sistemos operatoriai paskirtam jungiamųjų linijų pralaidumui yra tvirtai priskyrę elektros energijos kiekį, kurio atžvilgiu prašoma leisti naudoti faktinį būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį, o priskirtam pralaidumui bei elektros energijos gamybai įrenginyje nustatytas tas pats laikotarpis, ne ilgesnis kaip viena valanda. Šis kriterijus netaikomas tais atvejais, kai importuojamos elektros energijos pralaidumo paskirstymas yra susietas;“.

III PRIEDAS

Įrašomas šis VIII priedas:

“VIII PRIEDAS

Prekių, kurioms netaikomas PADKM, ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurios laikomos žaliavomis (pirmtakais), sąrašas

Geležis ir plienas

Aliuminis

“