EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2025 10 03
COM(2025) 855 final
2025/0318(BUD)
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS
dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų sutelkimo siekiant suteikti pagalbą Ispanijai dėl 2024 m. spalio mėn. potvynių Ispanijos Valensijos regione ir Prancūzijai dėl žalos, kurią 2024 m. gruodžio mėn. Majote padarė ciklonas Čidas ir 2025 m. vasario mėn. Reunjone ciklonas Garans
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.Pasiūlymo aplinkybės
Šis sprendimas susijęs su Europos Sąjungos solidarumo fondo (toliau – ESSF) lėšų sutelkimu pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2012/2002 1 (toliau – ESSF reglamentas) siekiant suteikti 1 057 018 077 EUR paramą Ispanijai po 2024 m. spalio mėn. Valensijos regione įvykusių potvynių, o Prancūzijai – dėl žalos, kurią 2024 m. gruodžio mėn. Majote padarė ciklonas Čido ir 2025 m. vasario mėn. Reunjone ciklonas Garans.
Kartu su šiuo lėšų sutelkimo pasiūlymu priimamas asignavimų perkėlimo dokumentas DEC Nr. 16/2025, kuriuo siūloma perkelti 927 926 981 EUR sumą (įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų) iš Europos solidarumo rezervo (ESR) rezervo eilutės į ESSF veiklos biudžeto eilutę.
2.Informacija ir sąlygos
2.1.Didelė stichinė nelaimė Ispanijoje – potvyniai 2024 m. spalio mėn.
(1)2025 m. sausio 20 d. Ispanija pateikė paraišką prašydama ESSF finansinės paramos gelbėjimo ir atstatymo veiksmams po 2024 m. spalio mėn. Valensijos regione kilusių potvynių finansuoti. 2025 m. rugpjūčio 14 d. Ispanija pateikė papildomų paaiškinimų dėl ESSF paraiškoje pateiktų duomenų ir informacijos.
(2)Paraišką gauti ESSF finansinę paramą Ispanija pateikė iki nustatyto termino – per 12 savaičių po 2024 m. spalio 28 d. įvykusios nelaimės padarytos pirmosios žalos. Paraiškoje pateikta visa informacija, kurios reikalaujama pagal ESSF reglamento 4 straipsnį.
(3)Nelaimė buvo stichinė, todėl ji patenka į ESSF taikymo sritį.
(4)Bendrą tiesioginę šios nelaimės padarytą žalą Ispanijos institucijos įvertino 20,28 mlrd. EUR. Komisija sutiko, kad tikėtina bendros tiesioginės žalos suma yra 18,08 mlrd. EUR. Ši suma viršija Ispanijai didelės stichinės nelaimės atveju taikomą ribinę vertę – 0,6 % jos bendrųjų nacionalinių pajamų sumą, kuri 2025 m. buvo 3,96 mlrd. EUR 2 . Todėl pagal ESSF reglamento 2 straipsnio 2 dalį nelaimė laikoma didele stichine nelaime.
(5)ESSF finansinės paramos sumos apskaičiavimo pagrindas yra bendra tiesioginė žala. Finansinė parama gali būti naudojama tik svarbiausiems ESSF reglamento 3 straipsnyje apibrėžtiems gelbėjimo ir atstatymo veiksmams finansuoti.
(6)Ispanija paprašė išmokėti avansą pagal ESSF reglamento 4a straipsnį. Remdamasi išankstiniu vertinimu, Komisija padarė išvadą, kad avanso iš Europos Sąjungos solidarumo fondo mokėjimo sąlygos yra įvykdytos. Todėl 2025 m. kovo 20 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimu C(2025) 1798 buvo skirtas 100 000 000 EUR avansas. Avansas Ispanijai buvo išmokėtas 2025 m. balandžio 8 d.
(7)2024 m. spalio 28 d. – lapkričio 4 d. visą Ispanijos Valensijos regioną sukrėtė audra su liūtimis, sukėlusi didžiulius potvynius. Nelaimė paveikė 2 600 namų ir daugiau kaip 500 kvadratinių kilometrų plotą. Tūkstančiai namų ūkių liko be elektros energijos, geriamojo vandens ir telefono ryšio, taip pat padaryta didelė žala viešajai infrastruktūrai ir turtui. Nukentėjo daugiau kaip 170 švietimo įstaigų ir daugiau kaip 50 sveikatos įstaigų. Potvyniai nusinešė 232 gyvybes.
(8)Ispanijos valdžios institucijos paprašė paramos per Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmą. Kelios ES valstybės narės pareiškė esančios pasirengusios paramą suteikti. Ispanija priėmė Prancūzijos ir Portugalijos pasiūlymus: šios šalys greitai suteikė specialias atliekų tvarkymo mašinas ir transporto priemones. Šiai paramai koordinuoti vietoje buvo dislokuoti du ES ryšių palaikymo pareigūnai.
(9)Ispanija apskaičiavo, kad pagal ESSF reglamento 3 straipsnio 2 dalį reikalavimus atitinkančių veiksmų išlaidos sudaro 4,39 mlrd. EUR, ir suskirstė šias išlaidas pagal veiksmų rūšis. Didžiausia išlaidų dalis – 3,51 mlrd. EUR – susijusi su energetikos, vandens, nuotekų, telekomunikacijų, transporto, sveikatos ir švietimo infrastruktūros ir įrenginių veikimo atkūrimu. Antra pagal dydį išlaidų dalis – 561 mln. EUR – susijusi su nelaimės ištiktos teritorijos valymu. Trečia pagal dydį išlaidų dalis – 326 mln. EUR – susijusi su laikinu apgyvendinimu ir gelbėjimo tarnybomis.
(10)Ispanijoje Direktyva 2007/60/EB 3 į nacionalinę teisę buvo perkelta 2007 m. liepos 9 d. Karališkuoju dekretu 903/2010 dėl potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo.
(11)Paraiškos pateikimo dieną Ispanijai nebuvo taikoma pažeidimo nagrinėjimo procedūra dėl su nelaimės pobūdžiu susijusių Sąjungos teisės aktų.
2.2.Regioninė stichinė nelaimė Prancūzijoje – ciklonas Majote 2024 m. gruodžio mėn.
(1)2025 m. kovo 7 d. Prancūzija pateikė paraišką prašydama ESSF finansinės paramos gelbėjimo ir atstatymo veiksmams finansuoti dėl žalos, kurią 2024 m. gruodžio mėn. Majoto saloje padarė ciklonas Čido.
(2)Paraišką gauti ESSF finansinę paramą Prancūzija pateikė iki nustatyto termino – per 12 savaičių po 2024 m. gruodžio 14 d. įvykusios nelaimės padarytos pirmosios žalos. Paraiškoje pateikta visa informacija, kurios reikalaujama pagal ESSF reglamento 4 straipsnį.
(3)Nelaimė buvo stichinė, todėl ji patenka į ESSF taikymo sritį.
(4)Prancūzijos valdžios institucijos pateikė paraišką pagal regioninės stichinės nelaimės kriterijų, nustatytą ESSF reglamento 2 straipsnio 3 dalyje, t. y. bet kokia stichinė nelaimė, kurios tiesioginė žala reikalavimus atitinkančios valstybės NUTS 2 lygmens regione viršija 1,5 % to regiono bendrojo vidaus produkto (BVP) arba 1 % regiono BVP atokiausių regionų atveju. Nelaimės padarytą bendrą tiesioginę žalą Prancūzijos valdžios institucijos įvertino 3,8 mlrd. EUR. Komisija sutiko, kad tikėtina bendros tiesioginės žalos suma yra 3,6 mlrd. EUR. Ši suma viršija nurodytą regioninės nelaimės atveju taikomą ribą, kuri 2025 m. 4 Majoto atveju siekė 33,47 mln. EUR.
(5)ESSF finansinės paramos sumos apskaičiavimo pagrindas yra bendra tiesioginė žala. Finansinė parama gali būti naudojama tik svarbiausiems ESSF reglamento 3 straipsnyje apibrėžtiems gelbėjimo ir atstatymo veiksmams finansuoti.
(6)Prancūzija paprašė išmokėti avansą pagal ESSF reglamento 4a straipsnį. Remdamasi išankstiniu vertinimu, Komisija padarė išvadą, kad avanso iš Europos Sąjungos solidarumo fondo mokėjimo sąlygos yra įvykdytos. Todėl 2025 m. gegužės 20 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimu C(2025) 3192 buvo skirtas 23 782 012 EUR avansas. Avansas Prancūzijai buvo išmokėtas 2025 m. birželio 4 d.
(7)2024 m. gruodžio 14 d. ciklono Čido akis sukrėtė Majoto salą (Prancūzija). Ciklono vėjo gūsiai visoje teritorijoje viršijo 180 km per valandą. Ciklonas į salą taip pat atnešė smarkias liūtis – apskaičiuota, kad per 12 valandų iš viso iškrito 100–150 mm lietaus. Kartu su smarkiomis liūtimis ir stipriais vėjais jūroje kilo pavojingai aukštos 5–9 metrų bangos. Dėl to buvo sunaikinti visi būstai. Elektros tinklas ir vandentiekio sistema buvo visiškai atjungti ir smarkiai nukentėjo persikėlimo tarp dviejų Majoto salų galimybės. Viešojo transporto ir mokyklinio transporto paslaugų teikimą teko laikinai sustabdyti arba gerokai sumažinti. Ciklonas nusinešė mažiausiai 39 gyvybes.
(8)Prancūzijos valdžios institucijos paprašė paramos per Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmą. Be kita ko, reikėjo palapinių, gultų, miegmaišių, higienos rinkinių ir ryšių bei perdavimo įrangos. Pagalbą suteikė Belgija, Italija, Švedija ir Vokietija.
(9)Prancūzija apskaičiavo, kad pagal ESSF reglamento 3 straipsnio 2 dalį reikalavimus atitinkančių veiksmų išlaidos sudaro 1 256,8 mln. EUR, ir suskirstė šias išlaidas pagal veiksmų rūšis. Didžiausia gelbėjimo veiksmų išlaidų dalis – 883,1 mln. EUR – susijusi su energetikos, vandens, nuotekų, telekomunikacijų, sveikatos ir švietimo infrastruktūros ir įrenginių veikimo atkūrimu. Antra pagal dydį išlaidų dalis – 323,5 mln. EUR– susijusi su gelbėjimo tarnybų išlaidomis. Trečia pagal dydį išlaidų dalis – 50,2 mln. EUR – susijusi su nelaimės ištiktos teritorijos valymu.
(10)Paraiškos pateikimo dieną Prancūzijai nebuvo taikoma pažeidimo nagrinėjimo procedūra dėl su nelaimės pobūdžiu susijusių Sąjungos teisės aktų.
2.3.Regioninė stichinė nelaimė Prancūzijoje – ciklonas Reunjone 2025 m. vasario mėn.
(1)2025 m. gegužės 23 d. Prancūzija pateikė paraišką prašydama ESSF finansinės paramos gelbėjimo ir atstatymo veiksmams finansuoti dėl žalos, kurią 2025 m. vasario mėn. Reunjono saloje (Prancūzija) padarė ciklonas Garans.
(2)Paraišką gauti ESSF finansinę paramą Prancūzija pateikė iki nustatyto termino – per 12 savaičių po 2025 m. vasario 28 d. įvykusios nelaimės padarytos pirmosios žalos. Paraiškoje pateikta visa informacija, kurios reikalaujama pagal ESSF reglamento 4 straipsnį.
(3)Nelaimė buvo stichinė, todėl ji patenka į ESSF taikymo sritį.
(4)Prancūzijos valdžios institucijos pateikė paraišką pagal regioninės stichinės nelaimės kriterijų, nustatytą ESSF reglamento 2 straipsnio 3 dalyje, t. y. bet kokia stichinė nelaimė, kurios tiesioginė žala reikalavimus atitinkančios valstybės NUTS 2 lygmens regione viršija 1,5 % to regiono bendrojo vidaus produkto (BVP) arba 1 % regiono BVP atokiausių regionų atveju. Nelaimės padarytą bendrą tiesioginę žalą Prancūzijos valdžios institucijos įvertino 849,45 mln. EUR. Ši suma viršija nurodytą regioninės nelaimės atveju taikomą ribą, kuri 2025 m. Reunjono atveju siekė 216,68 mln. EUR.
(5)ESSF finansinės paramos sumos apskaičiavimo pagrindas yra bendra tiesioginė žala. Finansinė parama gali būti naudojama tik svarbiausiems ESSF reglamento 3 straipsnyje apibrėžtiems gelbėjimo ir atstatymo veiksmams finansuoti.
(6)Prancūzija paprašė išmokėti avansą pagal ESSF reglamento 4a straipsnį. Remdamasi išankstiniu vertinimu, Komisija padarė išvadą, kad avanso iš Europos Sąjungos solidarumo fondo mokėjimo sąlygos yra įvykdytos. Todėl 2025 m. rugpjūčio 5 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimu C(2025) 5615 buvo skirtas 5 309 084 EUR avansas. Avansas Prancūzijai buvo išmokėtas 2025 m. rugpjūčio 26 d.
(7)2025 m. vasario 28 d. Reunjono salą (Prancūzija) sukrėtė ciklonas Garans. Kai kuriose vietovėse cikloniniai vėjai siekė 215 km/val. greitį, sukeldami smarkų lietų bei pavojingas sąlygas jūroje. Tai labai paveikė kelių tinklą ir stipriai sutrikdė ekonomiką. Didelę žalą dėl ciklono patyrė žemės ūkio, ypač cukranendrių, sektorius, taip pat nuo turizmo priklausomos įmonės. Siekiant padėti nukentėjusiems gyventojams, buvo atidaryti 123 apgyvendinimo centrai, kuriuose žmonės galėjo prašytis prieglobsčio. Ciklonas nusinešė mažiausiai 5 gyvybes.
(8)Prancūzijos valdžios institucijos pagalbos pagal Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmą neprašė.
(9)Prancūzija apskaičiavo, kad pagal ESSF reglamento 3 straipsnio 2 dalį reikalavimus atitinkančių veiksmų išlaidos sudaro 125,38 mln. EUR, ir suskirstė šias išlaidas pagal veiksmų rūšis. Didžiausia gelbėjimo veiksmų išlaidų dalis – 84,97 mln. EUR – susijusi su energetikos, vandens, nuotekų, telekomunikacijų, sveikatos ir švietimo infrastruktūros ir įrenginių veikimo atkūrimu. Antra pagal dydį išlaidų dalis – 21,98 mln. EUR – susijusi su nelaimės ištiktos teritorijos valymu. Trečia pagal dydį išlaidų dalis susijusi su prevencinės infrastruktūros užtikrinimo išlaidomis ir sudaro 11,55 mln. EUR. Ketvirta pagal dydį išlaidų dalis – 6,88 mln. EUR – susijusi su laikino apgyvendinimo ir gelbėjimo tarnybų išlaidomis.
(10)Paraiškos pateikimo dieną Prancūzijai nebuvo taikoma pažeidimo nagrinėjimo procedūra dėl su nelaimės pobūdžiu susijusių Sąjungos teisės aktų.
2.4.Išvada
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir įvertinusi pateiktą informaciją, Komisija daro išvadą, kad Ispanijos ir Prancūzijos pateiktose paraiškose nurodytos nelaimės atitinka ESSF reglamente nustatytas ESSF lėšų sutelkimo sąlygas.
3.Finansavimas
2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa 5 , (toliau – DFP reglamentas) numatyta galimybė sutelkti ESSF lėšas iš solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervo (SEAR). ESSF lėšų sutelkimo iš SEAR sąlygos nustatytos 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo 6 , 10 punkte.
Pagrindinė Europos Sąjungos solidarumo fondo įsteigimo priežastis – solidarumas, todėl Komisija laikosi požiūrio, kad pagalba turėtų būti progresinė. Todėl ESSF lėšų sutelkimo ribą, taikomą didelės stichinės nelaimės atveju (t. y. 0,6 % BNP arba 3 mlrd. EUR 2011 m. kainomis, priklausomai nuo to, kuri iš šių sumų mažesnė, plg. ESSF reglamento 2 straipsnio 2 dalį), viršijančiai žalos daliai padengti reikėtų skirti didesnio intensyvumo pagalbą nei žalos daliai, kuri tos ribos nesiekia. Tai reiškia, kad pagalbos suma šaliai, nukentėjusiai nuo nelaimės, atitinkančios didelės stichinės nelaimės sąlygas, yra apskaičiuojama sudedant dvi sumas: 2,5 % bendros tiesioginės žalos, nesiekiančios ribinės vertės, ir 6 % bendros tiesioginės žalos, viršijančios ribinę vertę.
Pagalbos norma, taikoma pagalbos dėl regioninių stichinių nelaimių, kurios neviršija nacionalinės ribinės vertės, sumoms nustatyti, yra 2,5 % bendros tiesioginės žalos. ESSF parama negali viršyti apskaičiuotos bendros reikalavimus atitinkančių veiksmų išlaidų sumos.
Pagalbos apskaičiavimo metodika nustatyta 2002–2003 m. ESSF metinėje ataskaitoje ir patvirtinta Tarybos bei Europos Parlamento.
Todėl Komisija siūlo biudžeto valdymo institucijai sutelkti šias sumas:
|
Šalis /
|
Bendra tiesioginė žala |
Nelaimei taikoma ribinė vertė |
2,5 % bendros tiesioginės žalos (iki didelei nelaimei taikomos ribinės vertės) |
6 % bendros tiesioginės žalos (virš didelei nelaimei taikomos ribinės vertės) |
Bendra siūlomos pagalbos suma |
Išmokėtas avansas |
Mokėtinas likutis |
|
(EUR) |
(EUR) |
(EUR) |
(EUR) |
(EUR) |
(EUR) |
(EUR) |
|
|
Ispanija – potvyniai |
18 078 315 857 |
3 958 436 000 |
98 960 900 |
847 192 791 |
946 153 691 |
100 000 000 |
846 153 691 |
|
(didelė nelaimė) |
|||||||
|
Prancūzija (Majotas) – ciklonas |
3 585 122 000 |
33 470 000 |
89 628 050 |
Netaikoma |
89 628 050 |
23 782 012 |
65 846 038 |
|
(regioninė nelaimė) |
|||||||
|
Prancūzija (Reunjonas) – ciklonas |
849 453 473 |
216 680 000 |
21 236 336 |
Netaikoma |
21 236 336 |
5 309 084 |
15 927 252 |
|
(regioninė nelaimė) |
|||||||
|
IŠ VISO |
1 057 018 077 |
129 091 096 |
927 926 981 |
||||
2024 m. vasario 29 d. Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) 2024/765 7 , kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa, solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervas (SEAR) padalytas į dvi atskiras priemones: Europos solidarumo rezervą ir Neatidėliotinos pagalbos rezervą. Europos solidarumo rezervo metinė suma siekia 1 016 mln. EUR (2018 m. kainomis, t. y. 1 167 064 638 EUR 2025 m. kainomis) ir bus naudojama paramai reaguojant į ekstremaliąsias situacijas, kurioms galima panaudoti ESSF, teikti.
Pagal ESSF reglamento 3 straipsnio 7 dalį ir iš dalies pakeisto DFP reglamento 9 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, kiekvienų metų spalio 1 d. turi būti likę 25 % metinių ESSF asignavimų (t. y. 291 766 160 EUR 2025 m.).
Pagal DFP reglamento 9 straipsnio 2 dalį, bet kokia n metais nepanaudota metinės sumos dalis gali būti naudojama iki n + 1 metų. 194 316 162 EUR suma buvo perkelta iš 2024 m.
Be to, pagal ESSF reglamento 4a straipsnio 4 dalį 50 000 000 EUR suma jau įtraukta į 2025 m. ES bendrąjį biudžetą (įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimams) galimiems avansams mokėti. 2025 m. Komisija jau išmokėjo keturis avansus: 10 663 587 EUR Austrijai dėl 2024 m. rugsėjo mėn. potvynių; 100 000 000 EUR Ispanijai po 2024 m. spalio mėn. potvynių Valensijos regione 8 ; 23 782 012 EUR Prancūzijai dėl ciklono Majote 2024 m. gruodžio mėn. ir 5 309 084 EUR Prancūzijai dėl ciklono Reunjone 2025 m. vasario mėn.
Galiausiai, vadovaujantis 2025 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu (ES) 2025/1525 9 , Austrijai, Lenkijai, Čekijai, Slovakijai, Moldovai ir Bosnijai ir Hercegovinai dėl 2024 m. rugsėjo ir spalio mėn. potvynių iš Fondo bus skirta bendra 280 740 903 EUR suma. Sutelkimui jau panaudota 270 077 316 EUR suma iš Europos solidarumo rezervo (ESR) rezervo eilutės.
Todėl bendra turima asignavimų suma (įskaitant 25 % metinių asignavimų, kuriuos bus galima panaudoti nuo spalio 1 d., bet neįskaitant sumos, kuri dar turi būti panaudota galimiems avansams iki metų pabaigos) yra 928 376 487 EUR, o to pakanka šiame komunikate nurodytiems mokėjimų poreikiams patenkinti. Taigi lieka 23 172 314 EUR visoms naujoms avansų paraiškoms patenkinti ir dar 449 506 EUR rezervo eilutėje.
|
2025 m. ESSF turima suma (EUR): |
|
|
Bendras metinis 2025 m. ESSF asignavimas (įskaitant spalio 1 d. dalį – 291 766 160 EUR) |
1 167 064 638 |
|
Iš 2024 m. perkelta suma (įskaitant nepanaudotus avansus) (+) |
194 316 162 |
|
Avansams jau panaudota suma (−) |
139 754 683 |
|
2025 m. jau sutelkta suma (−) |
270 077 316 |
|
Visa turima suma, iš kurios: |
951 548 801 |
|
suma, skirta dabartiniam sprendimui dėl lėšų sutelkimo |
928 376 487 |
|
suma, naudotina galimiems avansams iki metų pabaigos |
23 172 314 |
|
Suma, kurią siūloma sutelkti pagal dabartinį sprendimą dėl lėšų sutelkimo (tik mokėtinas likutis) |
927 926 981 |
2025/0318 (BUD)
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS
dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų sutelkimo siekiant suteikti pagalbą Ispanijai dėl 2024 m. spalio mėn. potvynių Ispanijos Valensijos regione ir Prancūzijai dėl žalos, kurią 2024 m. gruodžio mėn. Majote padarė ciklonas Čidas ir 2025 m. vasario mėn. Reunjone ciklonas Garans
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdami į 2002 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantį Europos Sąjungos solidarumo fondą 10 , ypač į jo 4 straipsnio 3 dalį,
atsižvelgdami į 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo 11 , ypač į jo 10 punktą,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
kadangi:
(1)Europos Sąjungos solidarumo fondo (toliau – Fondas) tikslas – suteikti Sąjungai galimybę greitai, veiksmingai ir lanksčiai reaguoti nelaimės atvejais, kad būtų parodytas solidarumas su didelių ar regioninių stichinių nelaimių ištiktų arba didelio masto ekstremaliojoje visuomenės sveikatos situacijoje atsidūrusių regionų gyventojais;
(2)Fondas negali viršyti Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2020/2093 12 9 straipsnyje nustatytų viršutinių ribų;
(3)2025 m. sausio 20 d. Ispanija pateikė paraišką dėl Fondo lėšų sutelkimo dėl 2024 m. spalio mėn. kilusių potvynių;
(4)2025 m. kovo 7 d. Prancūzija pateikė paraišką sutelkti Fondo lėšas dėl žalos, kurią 2024 m. gruodžio mėn. Majote padarė ciklonas Čido;
(5)2025 m. gegužės 23 d. Prancūzija pateikė paraišką sutelkti Fondo lėšas dėl žalos, kurią 2025 m. vasario mėn. Reunjone padarė ciklonas Garans;
(6)tos paraiškos tenkina finansinės paramos teikimo iš Fondo lėšų sąlygas, nustatytas Reglamento (EB) Nr. 2012/2002 4 straipsnyje;
(7)todėl Fondo lėšos turėtų būti sutelktos finansinei paramai Ispanijai ir Prancūzijai suteikti;
(8)siekiant kuo greičiau sutelkti Fondo lėšas, šis sprendimas turėtų būti taikomas nuo jo priėmimo dienos,
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Sąjungos bendrajame biudžete iš Europos Sąjungos solidarumo fondo sutelkiami tokie įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai dėl stichinių nelaimių:
(a)dėl 2024 m. spalio mėn. potvynių Ispanijai skiriama 946 153 691 EUR suma;
(b)dėl žalos, kurią 2024 m. gruodžio mėn. Majote padarė ciklonas Čido, Prancūzijai skiriama 89 628 050 EUR suma;
(c)dėl žalos, kurią 2025 m. vasario mėn. Reunjone padarė ciklonas Garans, Prancūzijai skiriama 21 236 336 EUR suma.
2 straipsnis
Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo [priėmimo data] 13*.
Priimta Briuselyje
Europos Parlamento vardu Tarybos vardu
Pirmininkas / Pirmininkė Pirmininkas / Pirmininkė