AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Europos pakeitimo vertybiniais popieriais rinkos atgaivinimas gali padėti padidinti realiajai ekonomikai prieinamo finansavimo sumą. Dabartinėmis ekonominėmis ir geopolitinėmis aplinkybėmis, Sąjungai turint didelių investicijų poreikių, kad ji išliktų atspari ir konkurencinga, tai svarbiau nei kada nors anksčiau. Gerai veikiančios pakeitimo vertybiniais popieriais rinkos gali prisidėti prie didesnio ekonomikos augimo ir palengvinti Sąjungos strateginių tikslų finansavimą, įskaitant investicijas į žaliąją, skaitmeninę ir socialinę pertvarką, leidžiant bankams perkelti riziką toms įstaigoms, kurios gali ją prisiimti geriausiai, ir taip atlaisvinti savo kapitalą. Tikimasi, kad bankai šį kapitalą panaudos papildomam skolinimui namų ūkiams ir įmonėms, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ). Perskirstant riziką platesnėje finansų sistemoje, pakeitimas vertybiniais popieriais taip pat gali suteikti kapitalo rinkos investuotojams daugiau investavimo galimybių. Pagal dabartinę ES pakeitimo vertybiniais popieriais sistemą ES ekonomika negali pasinaudoti daugeliu pakeitimo vertybiniais popieriais teikiamų pranašumų.

Enrico Letta 1 ir Mario Draghi 2 pranešimuose pakeitimas vertybiniais popieriais rekomenduojamas kaip priemonė stiprinti Europos Sąjungos bankų skolinimo pajėgumą ES prioritetų, įskaitant gynybą, finansavimo poreikiams, gilinti kapitalo rinkas, kurti santaupų ir investicijų sąjungą ir didinti ES konkurencingumą.

Europos Vadovų Taryba paprašė Europos Komisijos nustatyti priemones, kuriomis būtų atgaivinta Europos pakeitimo vertybiniais popieriais rinka, be kita ko, „atliekant reglamentavimo ir prudencinius pakeitimus, pasinaudojant turima veiksmų laisve“ 3 , ir 2025 m. skubiai pasiūlyti peržiūrėtą pakeitimo vertybiniais popieriais sistemą 4 . Daugelis suinteresuotųjų šalių, įskaitant emitentus, investuotojus ir priežiūros institucijas, taip pat ragina imtis veiksmų, kad būtų pašalintos kliūtys, trukdančios plėtoti ES pakeitimo vertybiniais popieriais rinką 5 .

ES pakeitimo vertybiniais popieriais sistema buvo sukurta po 2008 m. finansų krizės kaip atsakas į susirūpinimą dėl rizikingo JAV vykdyto pakeitimo vertybiniais popieriais. Tuo metu buvo manyta, kad siekiant atkurti pakeitimo vertybiniais popieriais rinkos reputaciją, pablogėjusią dėl nepakankamos apsaugos ir labai didelio investuotojų nepasitikėjimo, būtini griežti reikalavimai. Dabar, kai į rinkos organizavimą yra tvirtai įtrauktos tinkamos apsaugos priemonės, o investuotojai vėl ima pasitikėti pakeitimu vertybiniais popieriais, reikia rasti geresnę apsaugos priemonių ir augimo galimybių pusiausvyrą tiek investicijų, tiek emisijų atžvilgiu. Sistemos taikymo patirtis rodo, kad ji yra pernelyg konservatyvi ir riboja galimą pakeitimo vertybiniais popieriais priemonių naudojimą ES. Dėl didelių veiklos sąnaudų ir pernelyg konservatyvių kapitalo reikalavimų daugelis emitentų ir investuotojų pakeitimo vertybiniais popieriais rinkoje nedalyvauja.

Peržiūros tikslas – pripažinti rizikos mažinimo priemones, įgyvendintas ES pakeitimo vertybiniais popieriais reguliavimo ir priežiūros sistemose, kuriomis gerokai sumažinta pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriams būdinga rizika, taip pat gerus ES pakeitimo vertybiniais popieriais kredito rezultatus. Šiuo pasiūlymu prisidedama prie 2024–2029 m. Komisijos prioriteto „Naujas tvaraus Europos klestėjimo ir konkurencingumo planas“. Pasiūlymas yra santaupų ir investicijų sąjungos 6 , kuri yra 2024–2029 m. Komisijos kadencijos kertinis akmuo, sudedamoji dalis ir pirmoji šios sąjungos teisėkūros iniciatyva. Kartu svarbu pripažinti, kad pakeitimo vertybiniais popieriais peržiūra pati savaime nėra panacėja. Santaupų ir investicijų sąjungos projektas apima įvairias kitas papildomas priemones jo tikslams pasiekti. Vis dėlto Europos Komisija tikisi, kad šiame pasiūlymų rinkinyje numatyti neprudencinių ir prudencinių reikalavimų pakeitimai paskatins finansų įstaigas aktyviau vykdyti pakeitimo vertybiniais popieriais veiklą ir, svarbiausia, naudoti gautą kapitalo lengvatą papildomam skolinimui.

Siūloma ES pakeitimo vertybiniais popieriais sistemos peržiūra siekiama pašalinti nepagrįstas emisijos ir investavimo kliūtis ES pakeitimo vertybiniais popieriais rinkoje, visų pirma:

·sumažinti nepagrįstas emitentų ir investuotojų veiklos sąnaudas, užtikrinant pusiausvyrą su tinkamais skaidrumo, investuotojų apsaugos ir priežiūros standartais;

·pakoreguoti bankams ir draudikams taikomą prudencinę sistemą, geriau atsižvelgti į faktinę riziką ir pašalinti nepagrįstas prudencines sąnaudas, patiriamas išleidžiant pakeitimo vertybiniais popieriais priemones ir į jas investuojant, kartu išsaugant finansinį stabilumą.

Ši pertvarka nepaveiks sistemoje įtvirtintų pagrindinių finansinio stabilumo garantijų (rizikos išlaikymo, pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais draudimo, patikimų kredito suteikimo standartų). Be to, siūlomus pakeitimus papildo priežiūros sistemos pakeitimai, kuriais gerinama priežiūros konvergencija ir užtikrinama, kad priežiūros konvergencija būtų tinkama augančiai ES pakeitimo vertybiniais popieriais rinkai.

ES pakeitimo vertybiniais popieriais sistemos peržiūra siekiama pašalinti nepagrįstas kliūtis, trukdančias ES pakeitimo vertybiniais popieriais rinkos augimui ir plėtrai, nekeliant rizikos finansiniam stabilumui, rinkos vientisumui ar investuotojų apsaugai. Siekiant šio tikslo, siūlomos reformos rengiamos kruopščiai, siekiant pašalinti konkrečias emisijos ir (ne bankų) investicijų kliūtis. Atliekant peržiūrą numatomi pakeitimai, susiję su keturiais teisės aktais:

·pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2402 (Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamentas) 7 , kuriuo nustatomos produktų taisyklės ir elgesio taisyklės emitentams ir investuotojams;

·pasiūlymas, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 (Kapitalo reikalavimų reglamentas, KRR) 8 , kuriame nustatomi kapitalo reikalavimai bankams, turintiems pakeitimo vertybiniais popieriais priemonių ir į jas investuojantiems;

·dviejų deleguotųjų reglamentų pakeitimai: Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/61 (deleguotasis aktas dėl padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio 9 ), kuriuo reglamentuojami turto, įtrauktino į bankų likvidumo atsargas, tinkamumo kriterijai, ir Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/35 (deleguotasis aktas „Mokumas II“ 10 ), kuriuo reglamentuojami draudimo ir perdraudimo įmonių kapitalo reikalavimai.

Numatomais pakeitimais siekiama sistemą tikslingai patobulinti, o ne iš esmės pertvarkyti. Tie pakeitimai turėtų būti vertinami kaip rinkinys, nes nė viena iš atskirų sudedamųjų dalių pati nepadės pasiekti norimų rezultatų. Rinkinio elementai susiję tiek su pasiūla, tiek su paklausa rinkoje ir vienas kitą sustiprina, kad būtų pasiektas norimas poveikis. Racionalizavus atskaitomybės reikalavimus ir sumažinus kapitalo reikalavimus, sumažės patekimo į rinką kliūtys, o bankai galės pigiau inicijuoti pakeitimą vertybiniais popieriais. Supaprastinus išsamų patikrinimą ir iš dalies pakeitus kapitalo poreikio koeficientus bei likvidumo tvarką, investuoti į pakeitimo vertybiniais popieriais priemones bus lengviau ir patraukliau. Daugiau emisijų taip pat paskatins didesnė ir dinamiškesnė investuotojų bazė. ES pakeitimo vertybiniais popieriais rinkos atgaivinimas yra sudėtingas klausimas, dėl kurio reikia atlikti pakeitimus įvairiose sistemos dalyse, kad pakeitimo vertybiniais popieriais rinkoje būtų skatinama pasiūla ir paklausa.

Vien reglamentavimo poveikis skatinant tokią rinkos plėtrą gali būti tik ribotas: rinkos dalyviai taip pat turi imtis veiksmų ir atlikti savo vaidmenį, pvz., imdamiesi standartizacijos ir visą sektorių aprėpiančių iniciatyvų, nukreiptų į konkrečius segmentus, – be rinkos dalyvių pastangų rinkos plėtra nebus įmanoma.

Atliekant šią peržiūrą remtasi įvairiais šaltiniais, įskaitant 2020 m. EBI ataskaitą dėl reikšmingos rizikos perleidimo , 2020 m. ESRV ataskaitą dėl sisteminės rizikos ES pakeitimo vertybiniais popieriais rinkoje stebėsenos , 2022 m. Komisijos ataskaitą dėl Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento , 2022 m. EPI jungtinio komiteto rekomendaciją dėl prudencinės sistemos , 2024 m. tikslines konsultacijas dėl ES pakeitimo vertybiniais popieriais sistemos veikimo ir 2025 m. Jungtinio komiteto ataskaitą dėl pakeitimo vertybiniais popieriais sistemos įgyvendinimo ir veikimo. Komisija taip pat surengė įvairius dvišalius susitikimus su suinteresuotosiomis šalimis, o 2024 m. liepos mėn. organizavo praktinį seminarą suinteresuotųjų šalių nuomonėms apie ES pakeitimo vertybiniais popieriais sistemą aptarti.

Kalbant apie laiko planavimą, Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento ir Kapitalo reikalavimų reglamento pakeitimus Komisija priima kartu. Tą pačią dieną Deleguotojo reglamento dėl padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio pakeitimų projektas turėtų būti paskelbtas keturių savaičių konsultacijoms portale „Išsakykite savo nuomonę“. Komisija planuoja priimti Deleguotojo reglamento „Mokumas II“ pakeitimų projektą kartu su platesniu to reglamento pakeitimų rinkiniu, kurį planuojama paskelbti konsultacijoms šių metų liepos mėn. antroje pusėje.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamente nustatytos ES pakeitimo vertybiniais popieriais sistemos neprudencinių nuostatų peržiūra yra platesnio teisės aktų rinkinio, į kurį įtraukti Kapitalo reikalavimų reglamento, Deleguotojo akto dėl padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio ir deleguotojo akto „Mokumas II“ pakeitimai, dalis. Siūlomi pakeitimai parengti siekiant užtikrinti įvairių teisės aktų nuoseklumą ir atsižvelgiant į tą patį bendrąjį tikslą.

Dabartiniu pasiūlymu įgaliojimo atlikti išsamų patikrinimą nuostatos yra suderinamos su Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/61/ES 11 (AIFVD) nuostatomis.

Be teisės aktų pakeitimų, įtrauktų į šį rinkinį, Komisija taip pat svarsto iš dalies pakeisti Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB 12 (KIPVPS direktyva) nustatytą emitento dalies taisyklę, taikomą kolektyvinio investavimo subjektams, kai netrukus bus atliekama bendra KIPVPS direktyvos peržiūra. KIPVPS direktyva KIPVPS fondams taikomas apribojimas, pagal kurį jie negali įsigyti daugiau kaip 10 % vieno emitento skolos vertybinių popierių. Vadinasi, pakeitimo vertybiniais popieriais atveju KIPVPS fondams leidžiama investuoti tik iki 10 % į vieną pakeitimo vertybiniais popieriais emisiją, nes pats pakeitimo vertybiniais popieriais subjektas yra laikomas emitentu.

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Dabartiniu pasiūlymu sumažinus ES pakeitimo vertybiniais popieriais sistemos painumą ir labiau pagrindus ją principais, taip pat stiprinamos dedamos Komisijos pastangos mažinti biurokratiją ir paprastinti verslo aplinką, kaip paskelbta Komisijos 2025 m. darbo programoje.

Pakeitimo vertybiniais popieriais sistemos peržiūra atitinka ir platesnę Europos Komisijos strategiją pagyvinti ES ekonomiką, kaip planuojama konkurencingumo kelrodyje . ES pakeitimo vertybiniais popieriais rinkoje šalindama nepagrįstas emisijų ir investicijų kliūtis Komisija siekia užtikrinti, kad ES ekonomika galėtų naudotis geresnėmis rizikos pasidalijimo galimybėmis ir finansavimu, tuo stiprindama ekonomikos augimą ir ES konkurencingumą.

Dalis nustatytų emisijų ir investicijų kliūčių atsiranda dėl didelių veiklos sąnaudų, siejamų su reglamentavimu. Todėl panaikinti šias sąnaudas numatyta ir Komisijos komunikate „ Paprastesnė ir greitesnė Europa “, kuriame akcentuojamas tiek namų ūkiams, tiek įmonėms tenkančios reglamentavimo naštos mažinimas.

Galiausiai pasiūlymas dera su Sąjungos tikslu apsaugoti finansinį stabilumą užtikrinant, kad pakeitimo vertybiniais popieriais rinkos veiktų skaidriai, apdairiai ir atspariai.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Reglamento (ES) 2017/2402 teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 114 straipsnis, kuriuo Europos Sąjungos institucijoms suteikiama kompetencija nustatyti tinkamas nuostatas, skirtas bendrosios rinkos sukūrimui ir veikimui. Šiuo pasiūlymu nustatomi tiksliniai Reglamento (ES) 2017/2402 pakeitimai, todėl jis grindžiamas tuo pačiu teisiniu pagrindu.

Visų pirma pagal SESV 114 straipsnį Europos Parlamentui ir Tarybai suteikiama kompetencija priimti priemones valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, skirtoms vidaus rinkos sukūrimui ir veikimui, suderinti. SESV 114 straipsniu Sąjungai leidžiama imtis priemonių, kuriomis siekiama ne tik pašalinti dabartines naudojimosi pagrindinėmis laisvėmis kliūtis, bet ir užkirsti kelią tokių kliūčių, jeigu jas galima pakankamai konkrečiai numatyti, atsiradimui, įskaitant kliūtis, kuriomis trukdoma ekonominės veiklos vykdytojams, įskaitant investuotojus, visapusiškai pasinaudoti vidaus rinkos teikiamais privalumais.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Pakeitimo vertybiniais popieriais produktai yra svarbus Sąjungos finansų rinkų segmentas, prisidedantis prie Sąjungos finansinės integracijos. Pakeitimas vertybiniais popieriais susieja įvairių finansų rinkų sektorių ir įvairių valstybių narių bei ES nepriklausančių jurisdikciją turinčių subjektų finansų įstaigas ir, jei jis nėra tinkamai reglamentuojamas, gali sukelti finansinio stabilumo problemų. Todėl pakeitimas vertybiniais popieriais turi būti reglamentuojamas Sąjungos lygmeniu.

Pasiūlymu siekiama mažinti ES pakeitimo vertybiniais popieriais sistemos painumą ir labiau ją grįsti principais. Įgyvendinus tą tikslą visos Sąjungos finansų įstaigos įgytų geresnių galimybių naudotis pakeitimu vertybiniais popieriais kaip priemone, padedančia gilinti ES kapitalo rinkas, diversifikuoti jų rizikos profilius ir atlaisvinti bankų balansus, kad jie galėtų papildomai skolinti ES namų ūkiams ir įmonėms. ES lygmens veiksmais visoje ES taip pat užtikrinamas aukšto lygio finansinis stabilumas. Apskritai, tuo siekiama prisidėti prie ES ekonomikos konkurencingumo ir atsparumo didinimo.

Visų pirma, pasiūlymu nagrinėjamos tam tikros nuostatos dėl išsamaus patikrinimo, skaidrumo ir priežiūros 13 . Tik ES veiksmais galima užtikrinti, kad ateityje tos reglamentavimo nuostatos būtų taikomos vienodai ir užtikrintų veikiančią nusistovėjusią reglamentavimo sistemą, taikomą pakeitimo vertybiniais popieriais ir verslo vykdymui ir populiarumui visoje bendrojoje rinkoje. Tai ypač svarbu, nes didelė ES pakeitimo vertybiniais popieriais veiklos dalis yra susikoncentravusi keliose ES valstybėse narėse. Sąjungos masto reglamentavimo sistema iš esmės padeda palengvinti tarpvalstybinį pakeitimą vertybiniais popieriais ir, visų pirma, sudaryti sąlygas tokiai veiklai valstybėse narėse, kuriose bendras naudojimosi pakeitimu vertybiniais popieriais sandorių intensyvumas šiuo metu yra žemas. Valstybių narių galimybės priimti nacionalines priemones yra ribotos, nes dabartinėje ES pakeitimo vertybiniais popieriais sistemoje jau nustatytas ES lygmens suderintų taisyklių rinkinys ir nacionalinio lygmens pakeitimai prieštarautų šiuo metu galiojančiai Sąjungos teisei.

•Proporcingumas

Pasiūlyme pasirinktos politikos priemonės laikomos proporcingomis, nes jos orientuotos į pagrindines sritis, kaip antai skaidrumo racionalizavimą ir išsamaus patikrinimo reikalavimus, ir nekelia pavojaus finansiniam stabilumui ar rinkos vientisumui. Priemonės sukalibruotos taip, kad padidintų sistemos proporcingumą, ir apima tikslinį subalansuotą požiūrį, kuriuo skatinamos emisijos, investicijos ir pasitikėjimas rinka. Pasiūlymo proporcingumą dar labiau pagrindžia poveikio vertinimas, kuriame įvertintos galimos sąnaudos ir nauda ir užtikrinama, kad pasirinktos priemonės yra būtinos ir veiksmingos įgyvendinant bendrus pertvarkos uždavinius.

Kartu pasirinktomis politikos priemonėmis neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti, ir nesiekiama visiško reglamentavimo sistemos pertvarkymo.

•Priemonės pasirinkimas

Pasiūlymu iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/2402, todėl jis teikiamas pasiūlymo dėl reglamento forma. Siekiant šio pasiūlymo tikslų, neįmanoma panaudoti alternatyvių – teisėkūros ar veiklos – priemonių.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

Atliktas pakeitimo vertybiniais popieriais sistemos vertinimas, apimantis laikotarpį nuo pakeitimo vertybiniais popieriais sistemos taikymo pradžios datos (2019 m. sausio 1 d.) iki dabar. Vertinimas apima visą teisinę sistemą (Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamentą, atitinkamas KRR dalis, deleguotąjį aktą dėl padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio ir deleguotąjį aktą „Mokumas II“, susijusius su pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriais).

Pagal geresnio reglamentavimo priemonių rinkinį atliekant vertinimą nagrinėjama, ar pakeitimo vertybiniais popieriais sistemos tikslai jos taikymo laikotarpiu buvo pasiekti (veiksmingumas) ir vis dar yra tinkami (aktualumas) ir ar, atsižvelgiant į jos taikymo sąnaudas ir naudą, sistema buvo efektyvi siekiant užsibrėžtų tikslų (efektyvumas). Vertinime taip pat nagrinėjama, ar pakeitimo vertybiniais popieriais sistema Sąjungos lygmens teisės aktų forma suteikė pridėtinės vertės (ES pridėtinės vertės) ir ar ji dera su kitais susijusiais teisės aktais (suderinamumas). Vertinimas vykdytas tuo pačiu metu kaip prie pasiūlymo, kuriuo iš dalies keičiama pakeitimo vertybiniais popieriais sistema, pridedamas poveikio vertinimas.

Vertinimo išvadose nurodoma, kad pakeitimo vertybiniais popieriais sistema iš dalies atitiko savo pradinius tikslus. Ji padėjo įgyvendinti procesų ir praktikos standartizaciją ir iš dalies sumažino reglamentavimo neapibrėžtumą. Tačiau, nepaisant įdiegtų reglamentavimo patobulinimų, ji tik iš dalies padėjo panaikinti su pakeitimu vertybiniais popieriais siejamą stigmatizavimą ir reglamentavimo kliūtis, trukdančias paprastam ir skaidriam pakeitimui vertybiniais popieriais. Be to, sistemai nepavyko sumažinti didelių veiklos sąnaudų ir reikšmingai išplėsti ES pakeitimo vertybiniais popieriais rinką.

Todėl vertinime padaryta išvada, jog siekiant užtikrinti, kad pakeitimas vertybiniais popieriais galėtų reikšmingai prisidėti prie ES ekonomikos finansavimo gerinimo ir tolesnio santaupų ir investicijų sąjungos plėtojimo, reikia nuveikti daugiau. Konkrečiau vertinimas parodė, kad labai griežti teisiniai skaidrumo ir išsamaus patikrinimo reikalavimai lemia dideles pakeitimo vertybiniais popieriais emitentų ir investuotojų veiklos sąnaudas ir kad labiau principais grįstas požiūris būtų tinkamesnis. Bankams ir draudikams taikoma prudencinė sistema yra nepakankamai jautri rizikai, o tam tikrų pakeitimo vertybiniais popieriais sandorių kapitalo „neneutralumas“ yra neproporcingai didelis. Todėl, siekiant pašalinti nepagrįstas prudencines kliūtis, būtina peržiūrėti pakeitimo vertybiniais popieriais prudencinę tvarką.

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

2024 m. liepos 3 d. Komisija surengė pakeitimo vertybiniais popieriais praktinį seminarą, kuriame bankų sektoriaus ir asociacijų, ministerijų, Europos priežiūros institucijų (EPI), Europos Centrinio Banko bendro priežiūros mechanizmo, Europos investicijų banko, draudikų, turto valdytojų, nevyriausybinių organizacijų ir pensijų fondų atstovų buvo paprašyta pasidalyti savo nuomonėmis.

2024 m. spalio 9 d. – 2024 m. gruodžio 4 d. vyko tikslinės viešos konsultacijos dėl ES pakeitimo vertybiniais popieriais sistemos veikimo. Iš įvairių suinteresuotųjų šalių gauti 133 atsakymai 14 . Konsultacijos buvo suskirstytos į dvylika skirsnių, kurių tikslas buvo sužinoti įvairių ES pakeitimo vertybiniais popieriais rinkoje veikiančių suinteresuotųjų šalių nuomones apie tai, ar pakeitimo vertybiniais popieriais sistema atitiko ir vis dar atitinka savo tikslus, susijusius su rinkos saugumu, veiklos sąnaudų mažinimu ir prudenciniu jautrumu rizikai. Konsultacijos taip pat buvo naudojamos siekiant surinkti atsiliepimus apie PSS standarto veikimą, priežiūros veiksmingumą ir būsimos (-ų) pakeitimo vertybiniais popieriais platformos (-ų) perspektyvą. Be to, Komisija surengė keletą dvišalių susitikimų su įvairiomis suinteresuotosiomis šalimis ir šios patvirtino jau gautus atsiliepimus.

Per tas konsultacijas gauti atsiliepimai atsispindi pakeitimo vertybiniais popieriais sistemos vertinime.

Nuo 2025 m. vasario 19 d. iki 2025 m. kovo 26 d. skelbtas kvietimas teikti informaciją 15 , kuriuo suinteresuotųjų šalių prašyta pateikti atsiliepimų apie pakeitimo vertybiniais popieriais sistemos peržiūrą. Suinteresuotųjų šalių buvo paprašyta pateikti nuomones apie Komisijos teikiamą problemos vertinimą ir galimus sprendimus, taip pat pateikti svarbią informaciją. Į kvietimą teikti informaciją atsiliepė ir savo nuomones pateikė 34 respondentai 16 . Iš tų 34 respondentų 26 17 taip pat atsiliepė į 2024 m. tikslines konsultacijas, jų nuomonės iš esmės liko tokios pačios. Pirmą kartą dalyvavusių respondentų pateikti argumentai taip pat atitiko anksčiau per tikslines konsultacijas gautus atsiliepimus.

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Rengiant šį pasiūlymą buvo pasinaudota išsamiais ekspertų atsiliepimais, įskaitant konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis, susitikimus ir analitinį darbą, kurį atliko Europos priežiūros institucijos. Visų pirma, EPI pateikė 2021 ir 2025 m. Jungtinio komiteto ataskaitas (44 straipsnis) dėl pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento įgyvendinimo ir veikimo 18 . Tose ataskaitose daugiausia dėmesio skirta pakeitimo vertybiniais popieriais bendrųjų reikalavimų, įskaitant rizikos išlaikymo, išsamaus patikrinimo ir skaidrumo reikalavimus, ir su PSS pakeitimu vertybiniais popieriais susijusių specialių reikalavimų įgyvendinimui, atsižvelgiant į pradinį sistemos tikslą prisidėti prie patikimo ES pakeitimo vertybiniais popieriais sistemos atgaivinimo.

Su nacionalinėmis institucijomis konsultuotasi Euro grupės darbo grupėje +, Tarybos Finansinių paslaugų komitete ir Komisijos bankininkystės, mokėjimų ir draudimo ekspertų grupėje. Kelios valstybės narės taip pat atsiliepė į tikslines konsultacijas per savo finansų ministerijas ir bendradarbiavo su Komisija dvišaliu pagrindu.

•Poveikio vertinimas

Rengiantis šiai peržiūrai buvo parengtas ir su tarpžinybine iniciatyvine grupe aptartas poveikio vertinimas. 2025 m. kovo 12 d. poveikio vertinimo ataskaita pateikta Reglamentavimo patikros valdybai. Valdybos susirinkimas įvyko 2025 m. balandžio 9 d. Valdyba išreiškė teigiamą nuomonę ir paragino pakeisti ar papildyti šias sritis: problemos apibrėžtį ir pagrindimą; išsamesnę informaciją apie įvertintas galimas priemones ir susijusius kompromisus; papildomą suminio galimų priemonių poveikio vertinimą, ypatingą dėmesį skiriant jų santykiniam rizikos lygiui ir poveikiui finansiniam stabilumui. Tie dalykai apsvarstyti ir įtraukti į galutinę redakciją, su kuria galima susipažinti Komisijos interneto svetainėje, kur ji skelbiama kartu su šiuo pasiūlymu.

Su visu teisės aktų rinkiniu susijusios galimos politikos priemonės buvo nustatytos trijose pagrindinėse srityse. Apsvarstytos galimos priemonės i) didelėms veiklos sąnaudoms mažinti, ii) perdėtoms prudencinėms kliūtims, trukdančioms bankams išleisti pakeitimo vertybiniais popieriais priemones ir į jas investuoti, mažinti ir iii) perdėtoms prudencinėms sąnaudoms, kurias draudikai patiria investuodami ES pakeitimo vertybiniais popieriais rinkoje, panaikinti. To vertinimo rezultatas – derinys tinkamiausių galimų priemonių, kurias taikant kartu, kaip manoma, nurodyti tikslai būti pasiekti geriausiai.

Siekiant sumažinti dideles veiklos sąnaudas (visos rinkos sąnaudos vertinamos 780 mln. per metus), apsvarstytos tiek tikslinės priemonės, tiek platesnis priemonių derinys. Tos galimos priemonės įvairiu mastu apima tam tikrų išsamaus patikrinimo ir skaidrumo reikalavimų, kurie laikomi besikartojančiais ar pernelyg griežtais, supaprastinimą ir panaikinimą (pvz., ES sandorių patikrinimo reikalavimų panaikinimą ir atskaitomybės šablonų racionalizavimą). Taikant, mūsų vertinimu, tinkamiausią galimą priemonę per metus būtų sutaupoma 310 mln. sąnaudų. Taip pat įvertinti tiksliniai ir radikalesni dabartinės bankų prudencinės sistemos pakeitimai. Jie orientuoti į Kapitalo reikalavimų reglamento (KRR) ir padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio (LCR) koregavimus siekiant bankams užtikrinti didesnį pakeitimui vertybiniais popieriais taikomos kapitalo tvarkos jautrumą rizikai, išplėsti pakeitimo vertybiniais popieriais priemonių tinkamumą bankų likvidumo atsargoms ir paspartinti priežiūros institucijų vykdomą vertinimą dėl sandorių tinkamumo siekiant pasinaudoti kapitalo lengvata pagal reikšmingos rizikos perleidimo sistemą bei padidinti šio vertinimo nuoseklumą. Kita svarstyta galima priemonė – esminė bankų prudencinės sistemos peržiūra. Siekiant šalinti kliūtis draudikams investuoti ES pakeitimo vertybiniais popieriais rinkoje, vertintos trys galimos priemonės, apimančios įvairaus masto ir būdo kapitalo reikalavimų, taikomų į pakeitimo vertybiniais popieriais priemones investuojantiems draudikams, mažinimą.

Remiantis lyginamuoju vertinimu pagal veiksmingumą, produktyvumą ir nuoseklumą, atrinktas tinkamiausias neprudencinių ir prudencinių priemonių derinys, kuris laikomas geriausiu būdu ES imtis naštos ir reikalavimų laikymosi sąnaudų, tenkančių emitentams ir investuotojams, mažinimo, pakeitimo vertybiniais popieriais rinkos gaivinimo ir ES finansų sistemos konkurencingumo didinimo. Finansų įstaigoms visoje ES bus taikoma paprastesnė ir mažiau sąnaudų reikalaujanti skaidrumo bei išsamaus patikrinimo tvarka ir didesnis jautrumas faktinei rizikai, susijusiai su investicijomis į pakeitimo vertybiniais popieriais priemones.

Įvairių galimų politikos priemonių vertinimas buvo pirmiausia orientuotas į jų ekonominį ir reglamentavimo poveikį. Galima laikyti, kad galimų priemonių poveikis socialinei, aplinkos ir pagrindinių žmogaus teisių sritims yra tik netiesioginis. Pasiūlymu būtų netiesiogiai pagerintos galimybės gauti paskolą ir naudotis finansinėmis paslaugomis, ypač įmonėms ir MVĮ, ir taip paskatinta socialinė įtrauktis, darbo vietų kūrimas ir ekonomikos augimas. Nors pasiūlymas nėra į šią sritį orientuotas, bet juo pagerinus galimybę gauti kapitalo bei suvienodinus tvarką su esamomis žaliojo pakeitimo vertybiniais popieriais sistemomis ir taip supaprastinus sąlygas žaliosioms investicijoms gali būti netiesiogiai paremtas aplinkos tvarumas. Pasiūlymas neturi tiesioginio poveikio pagrindinėms žmogaus teisėms, tačiau šia iniciatyva, kuri atitinka duomenų apsaugos teisės aktus, remiamas finansinis stabilumas ir taip netiesiogiai stiprinamos ekonominės teisės bei privatumo apsaugos priemonės.

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Siekiant padidinti pakeitimo vertybiniais popieriais rinkos efektyvumą, pasiūlymu supaprastinamos ir patobulinamos esamos teisinės nuostatos, taikomos pakeitimui vertybiniais popieriais. Todėl tai aktualu Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programai (REFIT). Tinkamiausia galima priemonė, susijusi su Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamentu, apima išsamaus patikrinimo prievolių supaprastinimą įmonėms ir efektyvesnę skaidrumo sistemą. Sumažinus tų prievolių įmonės patirs mažiau reikalavimų laikymosi sąnaudų, todėl galės skirti daugiau išteklių pagrindinei verslo veiklai. Nors emitentai gali susidurti su tam tikromis vienkartinėmis prisitaikymo sąnaudomis, periodiškas administracinės naštos mažėjimas tas pradines išlaidas turėtų atsverti. Taikant šias priemones numatoma atlikti tikslinius koregavimus ir strateginius supaprastinimus, todėl jomis gali būti išplėstas rinkos pajėgumas, pritraukta platesnė investuotojų bazė ir paskatintas ekonomikos augimas, kartu išlaikant atsparią ir skaidrią finansų ekosistemą.

Šiame pasiūlyme pateikiamos galimos politikos priemonės turėtų daryti keleriopą teigiamą poveikį MVĮ finansavimui ir konkurencingumui (žr. poveikio vertinimo ataskaitos VII ir VIII priedus).

•Pagrindinės teisės

Pasiūlymas neturėtų turėti tiesioginio poveikio Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje nustatytoms teisėms. Supaprastinimo ir efektyvumo priemonės nėra tiesiogiai nukreiptos į reikalus, susijusius su asmens duomenimis ar privatumu. Tačiau informacijos atskleidimo ir atskaitomybės standartų pakeitimai turi derėti su dabartiniais duomenų apsaugos teisės aktais, kad būtų užtikrintas visų asmens duomenų, naudojamų pakeitimo vertybiniais popieriais procese, saugumas ir privatumas.

Pasiūlymu siekiama sumažinti dideles veiklos sąnaudas ir pašalinti perdėtas prudencines kliūtis, kartu išvengiant pernelyg didelio apsaugos susilpnėjimo ir paskatų prisiimti pernelyg didelę riziką. Todėl juo užtikrinamas balansas tarp ekonominių paskatų poreikio ir patikimų standartų išlaikymo, taip sumažinant neigiamą poveikį visuomenei. Apskritai, nors siūlomos priemonės iš esmės orientuotos į finansinį reglamentavimą, jos gali turėti netiesioginės potencialios naudos, darančios palaikantį ir tvarų poveikį visuomenei, aplinkai ir pagrindinėms teisėms. Siekis užtikrinti stabilią pakeitimo vertybiniais popieriais rinką netiesiogiai padeda apsaugoti pagrindines ekonomines teises, nes planuojama rizikos diversifikacija skatina finansinį stabilumą.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Šio pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto pasekmės Sąjungos biudžetui turėtų būti nedidelės. Juo bus numatyta toliau plėtoti politiką Komisijoje ir trijose EPI. Europos bankininkystės institucijai (EBI) bus priskirtos konkrečios koordinavimo užduotys, susijusios su pakeitimo vertybiniais popieriais pakomitečiu, atskaitingu EPI jungtiniam komitetui. EBI funkcijos apims sekretoriato paslaugas, nuolatinį Europos priežiūros institucijų jungtinio komiteto pakeitimo vertybiniais popieriais komiteto pirmininko pavaduotojo postą, nurodytą 36 straipsnio 3 dalyje (pakeitimo vertybiniais popieriais pakomitetis), ir vadovavimą šio pakomitečio darbui, orientuotam, be kita ko, į priežiūros klausimus, taip pat gairių teikimą rinkos dalyviams, techninių standartų rengimą ir darnaus reguliavimo sistemos įgyvendinimo Sąjungoje užtikrinimą. Finansinė pažyma kaip priedas yra pateikiama su šiuo dokumentu.

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Kadangi siūloma priemonė yra reglamentas, kuris didele dalimi grindžiamas galiojančiais Sąjungos teisės aktais, įgyvendinimo plano rengti nereikia. Prie pasiūlymo pridedamas išsamus vertinimas, atliktas poveikio vertinimo metu ir, be kita ko, parodantis, kiek šis pasiūlymas yra veiksmingas ir efektyvus siekiant jo tikslų. Pasiūlyme numatoma peržiūros ataskaita, nurodyta Reglamento (ES) 2017/2402 46 straipsnyje. Atitinkamais atvejais kartu su peržiūra bus pateiktas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. Tokiomis aplinkybėmis prireikus būtų suderinti peržiūros ir atskaitomybės reikalavimai.

Komisija įvertins šį siūlomų pakeitimų rinkinį praėjus penkeriems metams po jo taikymo pradžios datos ir pateiks Europos Parlamentui, Tarybai ir Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui pagrindinių išvadų ataskaitą.

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Pasiūlymų rinkinio elementų tarpusavio ryšys ir nuoseklumas

Šis pasiūlymas dėl reglamento yra dalis platesnės pakeitimo vertybiniais popieriais peržiūros, kuri apima dviejų reglamentų (be Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento ir KRR) ir dviejų deleguotųjų aktų (Deleguotojo akto dėl padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio ir deleguotojo akto „Mokumas II“) pakeitimus. Siūlomi pakeitimai turėtų būti vertinami kaip priemonių rinkinys, kuriuo visapusiškai sprendžiamos pasiūlos ir paklausos problemos pakeitimo vertybiniais popieriais rinkoje.

Dalykas ir taikymo sritis (1 straipsnis)

Pasiūlymu paaiškinama, kad valdymo įmonė yra subjektas, kuris vykdo kasdienį įsigytų gautinų sumų grupės arba pagrindinių kredito pozicijų valdymą ir patenka į Reglamento (ES) 2017/2402 (Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento) taikymo sritį. Pakeitimu siekiama paaiškinti, o ne išplėsti taikymo sritį, nes valdymo įmonei jau taikomas Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamentas.

Terminų apibrėžtys (2 straipsnis)

Viešas ir privatus pakeitimas vertybiniais popieriais yra apibrėžtas 2 straipsnio 32 ir 33 punktuose. Konkrečiai, konstatuojama, kad tai viešas pakeitimas vertybiniais popieriais, jeigu jis atitinka vieną iš šių sąlygų:

i) turi būti parengtas prospektas;

ii) pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas atitinkantys vekseliai įtraukti į prekybą konkrečiose prekybos vietose;

iii) pakeitimo vertybiniais popieriais priemonės siūlomos visiems investuotojams ir dėl konkrečių sąlygų šalys nesidera, t. y. investuotojams sandoris siūlomas be galimybės derėtis.

Privatus pakeitimas vertybiniais popieriais yra jokių pirmiau nurodytų kriterijų neatitinkantis pakeitimas vertybiniais popieriais, t. y. dėl jo prospektas nerengiamas, jo priemonės į prekybą neįtraukiamos ir dėl jo sąlygų vyksta dvišalės iniciatoriaus ir mažos investuotojų grupės derybos. Viešo ir privataus pakeitimo vertybiniais popieriais apibrėžčių paaiškinimas yra ypač aktualus skaidrumo reikalavimų taikymui.

Išsamus patikrinimas (5 straipsnis)

Siekiant sudaryti sąlygas paprastesniam ir racionalesniam investavimui į Sąjungos pakeitimo vertybiniais popieriais priemones, padaryti tam tikri Reglamento (ES) 2017/2402 5 straipsnio pakeitimai. Tais atvejais, kai parduodančioji šalis, atsakinga už atitinkamų pardavėjams taikomų nuostatų laikymąsi, yra įsisteigusi ir prižiūrima Sąjungoje, investuotojams taikomi patikrinimo reikalavimai (5 straipsnio 1 dalis ir 3 dalies c punktas) panaikinami. Be to, Reglamento (ES) 2017/2402 5 straipsnio 3 dalies a ir b punktuose nustatytas rizikos vertinimas yra labiau pagrindžiamas principais panaikinant išsamų struktūrinių ypatybių sąrašą, kuriuo investuotojai turi vadovautis, ir konstatuojamoje dalyje paaiškinant, kad išsamus patikrinimas turėtų būti proporcingas pakeitimo vertybiniais popieriais rizikai. Reglamento (ES) 2017/2402 5 straipsnio 4 dalyje nustatytos rašytinės procedūros taip pat labiau pagrindžiamos principais panaikinant išsamų informacijos sąrašą Reglamento (ES) 2017/2402 5 straipsnio 4 dalies a punkto antroje pastraipoje. Antrinės rinkos sandorių išsamiam patikrinimui dokumentuoti suteikiama 15 papildomų dienų. Galiausiai Reglamento (ES) 2017/2402 5 straipsnio 5 dalyje nustatytas įgaliojimas atlikti išsamų patikrinimą yra suderinamas su kitais sektoriniais teisės aktais, pagal kuriuos užduočių perdavimas nesuponuoja teisinės atsakomybės perdavimo.

Išsamaus patikrinimo reikalavimų leidžiama netaikyti, kai daugiašaliai plėtros bankai visiškai garantuoja pakeitimo vertybiniais popieriais poziciją ir jos rizika tampa labai maža. Vadinasi, investuotojai į tokias pozicijas gali investuoti neatlikdami išsamių patikrų.

Paprastesnis išsamus patikrinimas, konkrečiai leidžiant netaikyti patikrinimo ir dokumentavimo reikalavimų, numatomas tuo atveju, kai pakeitimas vertybiniais popieriais apima pirmojo nuostolio segmentą, kurį garantuoja arba turi viešasis subjektas iš siaurai apibrėžto sąrašo, ir kai tas segmentas atitinka bent 15 % vertybiniais popieriais pakeistų pozicijų nominaliosios vertės.

Investuotojai ir toliau privalės tikrinti, ar konkretus investicijų į pozicijas, kurias išleido ne ES emitentai, sandoris atitinka ES taisykles.

Rizikos išlaikymas (6 straipsnis)

Rizikos išlaikymo leidžiama netaikyti tuo atveju, kai pakeitimas vertybiniais popieriais apima pirmojo nuostolio segmentą, kurį garantuoja arba turi viešasis subjektas iš siaurai apibrėžto sąrašo, ir kai tas segmentas atitinka bent 15 % vertybiniais popieriais pakeistų pozicijų nominaliosios vertės.

Skaidrumas (7 straipsnis)

Siekiant sumažinti emitentams tenkančią atskaitomybės naštą, reikėtų peržiūrėti Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020/1224 ir Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/1225 atskaitomybės šablonus. Visų pirma, privalomų laukelių skaičius turėtų būti iš esmės sumažintas – bent 35 % ar dar daugiau, jei įmanoma. Kad informaciją teikiantiems subjektams tenkanti reikalavimų laikymosi našta būtų dar labiau sumažinta, atliekant peržiūrą reikėtų įvertinti galimybę laukelius skirstyti į privalomus ir neprivalomus. Be to, atskaitomybės šablonuose neturėtų būti reikalaujama pateikti paskolos lygmens informacijos, kai pagrindinės pozicijos yra labai detalios ir trumpalaikės (kaip antai kredito kortelių pozicijos ar tam tikri vartojimo kreditai). Atskaitomybės šablonų peržiūrą, atsižvelgdamas į šiame pasiūlyme pirmiau nurodytus principus, turėtų atlikti EPI jungtinio komiteto pakeitimo vertybiniais popieriais pakomitetis, vadovaujamas EBI ir bendradarbiaudamas su kitomis EPI.

Privataus pakeitimo vertybiniais popieriais atskaitomybės šablonas turėtų būti kur kas paprastesnis nei viešam pakeitimui vertybiniais popieriais skirtas atskaitomybės šablonas ir sutelktas tik į priežiūros institucijų poreikius. Siekiant kuo labiau sumažinti sektoriui teksiančias įgyvendinimo sąnaudas, šis šablonas turėtų būti kuo panašesnis į esamus pranešimo šablonus, visų pirma atitikti Bendro priežiūros mechanizmo pranešimo apie pakeitimo vertybiniais popieriais sandorius gaires. Siekiant užtikrinti didesnį rinkos skaidrumą ir palengvinti privačios rinkos priežiūrą ir stebėseną, šis specialus privataus pakeitimo vertybiniais popieriais šablonas turėtų būti teikiamas pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų saugykloms.

Pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų saugyklos (10 ir 17 straipsniai)

Reglamento (ES) 2017/2402 10 straipsnio pakeitimais ištaisoma neteisinga nuoroda į to reglamento 5 straipsnį, ją pakeičiant nuoroda į 7 straipsnį. Siūlomi Reglamento (ES) 2017/2402 17 straipsnio pakeitimai yra reikalingi dėl 7 straipsnio pakeitimų, kuriais prievolė teikti informaciją duomenų saugykloms bus pradėta taikyti ir privataus pakeitimo vertybiniais popieriais atvejais. Atsižvelgiant į tuos pakeitimus, pasiūlyta diferencijuoti neatidėliotiną nemokamą prieigą prie duomenų saugyklos. Tokia prieiga turėtų būti suteikta EPI, Europos sisteminės rizikos valdybai, kompetentingoms institucijoms, pertvarkymo institucijoms ir, gavus prašymą, Europos Komisijai. Kadangi viešo pakeitimo vertybiniais popieriais pobūdis kitoks, prieiga taip pat suteikiama investuotojams ir potencialiems investuotojams į tokį pakeitimą vertybiniais popieriais. Investuotojų ir potencialių investuotojų prieigos prie privataus pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų apribojimu siekiama apsaugoti tokio pakeitimo vertybiniais popieriais informacijos konfidencialumą.

PSS pakeitimui vertybiniais popieriais taikomi reikalavimai (20, 26b, 26c ir 26e straipsniai)

Siekiant palengvinti MVĮ paskolų pakeitimą vertybiniais popieriais pagal PSS kriterijus, Reglamento (ES) 2017/2402 20 straipsnio 8 ir 15 dalyse ir 26b straipsnio 8 dalyje nustatytą vienarūšiškumo reikalavimą reikėtų iš dalies pakeisti nurodant, kad pakeitimas vertybiniais popieriais laikomas atitinkančiu tą reikalavimą, kai bent 70 % pagrindinės pozicijų grupės sudaro MVĮ paskolos. 70 % riba yra žemesnė nei dabartinis 100 % reikalavimas.

Siekiant sudaryti sąlygas draudimo ir perdraudimo įmonėms prasmingai dalyvauti PSS balansinio pakeitimo vertybiniais popieriais rinkoje, iš dalies keičiami Reglamento (ES) 2017/2402 26e straipsnio 8 dalyje nurodyti kredito užtikrinimo tinkamumo kriterijai siekiant įtraukti ir draudimo ar perdraudimo įmonės netiesioginę garantiją, atitinkančią tam tikrus patikimumo, mokumo ir diversifikavimo kriterijus.

PSS kriterijų įgyvendinimas palengvinamas keletu kitų techninių, bet neesminių pakeitimų.

Atitiktį tikrinančios trečiosios šalys (28 straipsnis)

Pasiūlymu nustatoma, kad atitiktį PSS kriterijams tikrinančias trečiąsias šalis turi prižiūrėti (ne tik joms suteikti įgaliojimus) jų atitinkamos nacionalinės kompetentingos institucijos.

Priežiūra (29, 30, 32 ir 36 straipsniai)

Siekiant skatinti priežiūros konvergenciją ir išvengti fragmentacijos bei skirtingų reglamentavimo interpretacijų, pasiūlymu stiprinamas EPI jungtinio komiteto pakeitimo vertybiniais popieriais pakomitečio vaidmuo. Visų pirma pakeitimo vertybiniais popieriais pakomitetis įgaliojamas nustatyti bendrą priežiūros tvarką ir parengti atskaitomybės šablonus, nurodytus 7 straipsnyje. Kad būtų užtikrinta didesnė atskaitomybė ir tęstinumas, EBI vadovaus EPI jungtinio komiteto pakeitimo vertybiniais popieriais pakomitečio darbui, teiks sekretoriato paslaugas ir skirs pakomitečio pirmininko pavaduotoją, nuolat padėsiantį pirmininkui vykdyti jo užduotis, o pirmininkui nedirbant atlikti jo užduotis.

Siekiant užtikrinti efektyvią ir nuoseklią PSS kriterijų priežiūrą, Reglamento (ES) 2017/2402 29 straipsniu bankų sektoriaus nacionalinėms kompetentingoms institucijoms turėtų būti patikėta atsakomybė prižiūrėti PSS kriterijų taikymą bankų inicijuojamam pakeitimui vertybiniais popieriais. Tokia bankų sąjungos kredito įstaigų priežiūra būtų vykdoma pagal Bendrą priežiūros mechanizmą.

Kad priežiūros institucijos galėtų užtikrinti išsamaus patikrinimo reikalavimų vykdymą, iš dalies keičiamas Reglamento (ES) 2017/2402 32 straipsnis siekiant į atvejų, kuriais NKI gali taikyti administracines sankcijas, sąrašą aiškiai įtraukti atvejį, kai instituciniai investuotojai nevykdo Reglamento (ES) 2017/2402 5 straipsnio išsamaus patikrinimo reikalavimų.

Ataskaitos ir peržiūra (44 ir 46 straipsniai)

Reglamento (ES) 2017/2402 44 straipsnyje nustatytas pratęsiamas EPI įgaliojimas teikti šio reglamento įgyvendinimo ataskaitas yra atnaujinamas siekiant taip pat įpareigoti įvertinti pakeitimo vertybiniais popieriais indėlį į ES įmonių ir ekonomikos finansavimą.

Komisija įgaliojama peržiūrėti šio pakeitimų reglamento veikimą praėjus penkeriems metams po jo taikymo pradžios dienos. Prireikus prie peržiūros bus pridėtas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

2025/0826 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo iš dalies keičiamas 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2402, kuriuo nustatoma bendroji pakeitimo vertybiniais popieriais sistema ir sukuriama specialioji paprasto, skaidraus ir standartizuoto pakeitimo vertybiniais popieriais sistema

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)pakeitimas vertybiniais popieriais gali padidinti investicijas, nes sudaro sąlygas bankams perleisti riziką tiems, kas ją gali prisiimti, ir taip atlaisvinti kapitalo, kurį gali panaudoti papildomam skolinimui namų ūkiams ir įmonėms, be kita ko, mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ). Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2402 19 , kuriuo reglamentuojamas tiek paprastas, skaidrus ir standartizuotas (PSS), tiek ne PSS pakeitimas vertybiniais popieriais, padidino rinkos skaidrumą, saugą ir standartizaciją. Kartu tas reglamentas turėtų būti toliau paprastinamas, kad būtų galima visavertiškiau pasinaudoti pakeitimo vertybiniais popieriais teikiama potencialia nauda;

(2)svarbu, kad finansų įstaigos savo kapitalą naudotų ten, kur to labiausiai reikia siekiant Sąjungos ekonomikos tikslų ir finansuojant realiąją ekonomiką. Be dabartinėmis taisyklėmis numatytų lankstumo priemonių, tiksliniais Reglamento (ES) 2017/2402 pakeitimais būtų užtikrinta, kad Sąjungos pakeitimo vertybiniais popieriais sistema būtų geriau remiamos investicijos į ekonomiką ir lengvinamas skolinimas įmonėms;

(3)siekiant padidinti skaidrumą ir užtikrinti nuoseklią reglamentavimo tvarką, kuria siekiama mažinti emitentų sąnaudas, reikėtų nustatyti viešo ir privataus pakeitimo vertybiniais popieriais apibrėžtis. Viešo pakeitimo vertybiniais popieriais taikymo sritis turėtų apimti sandorius, kai pagrindiniais vekseliais leidžiama prekiauti Sąjungos reguliuojamose rinkose, daugiašalėse prekybos sistemose (DPS), organizuotos prekybos sistemose (OPS) ar kitose prekybos vietose, ir sandorius, siūlomus investuotojams nekeistinomis sąlygomis, kai produktai siūlomi be galimybės derėtis ir investuotojai neturi jokio tiesioginio kontakto su iniciatoriais ar rėmėju, todėl negali tiesiogiai gauti reikalingos informacijos, kad atliktų išsamų patikrinimą taip, kad iniciatorius ar rėmėjas rinkai neatskleistų jokios neskelbtinos komercinės informacijos. Tokių rūšių sandorius dėl jų prieinamumo plačiam investuotojų ratui apibrėžus kaip viešus, turėtų būti užtikrinta, kad tokiems sandoriams taikomi tinkami skaidrumo reikalavimai ir reglamentavimo patikra, o jais pačiais prisidedama prie geresnės rinkos priežiūros ir veikimo;

(4)išsamaus patikrinimo reikalavimai turėtų būti proporcingi pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų rizikos profiliui. Todėl investuotojų išsamus patikrinimas turėtų būti orientuotas į rizikos ir struktūrines ypatybes, kurios gali reikšmingai paveikti pakeitimo vertybiniais popieriais rezultatus, taip išvengiant pasikartojančių, pernelyg painių ar bendrų prievolių, kurios įvairioms pakeitimo vertybiniais popieriais rūšims galėtų būti beprasmės. Dėl tos pačios priežasties išsamaus patikrinimo prievolės turėtų būti racionalizuotos, taip sumažinant bereikalingas investuotojų sąnaudas, visų pirma susijusias su mažiau rizikingomis pakeitimo vertybiniais popieriais priemonėmis, ir skatinant proporcingesnį ir jautrų rizikai investuotojų elgesį pakeitimo vertybiniais popieriais rinkoje;

(5)Sąjungoje įsisteigusiems iniciatoriams, pirminiams skolintojams, rėmėjams ar specialiosios paskirties pakeitimo vertybiniais popieriais subjektams (SPPVPS) (toliau – pardavėjai) jau yra taikoma priežiūra Sąjungoje, be to, jiems gali būti taikomos sankcijos, jei jie nesilaiko savo prievolių pagal Reglamentą (ES) 2017/2402. Todėl derėtų nebeįpareigoti investuotojų patikrinti, ar Sąjungos pardavėjai, kai tie pardavėjai sandoryje yra atsakingi parduodančiųjų šalių vardu, laikosi Reglamente (ES) 2017/2402 nustatytų išsamaus patikrinimo reikalavimų. Tačiau investuotojai turėtų vis tiek patikrinti, ar tie subjektai yra įvykdę savo prievoles, kurios yra taikomos trečiųjų valstybių pardavėjams pagal Reglamentą (ES) 2017/2402;

(6)didesnio prioriteto segmentams, kuriems paprastai taikomas didelis kredito vertės padidinimas ir būdinga mažesnė rizika, reikėtų taikyti ne tokį platų išsamų patikrinimą kaip mažesnio prioriteto ar tarpinio pobūdžio segmentams, kuriems kyla didesnė rizika ir didesnė nuostolių tikimybė. Tas proporcingas metodas padėtų investuotojams veiksmingiau paskirstyti išteklius, o mažai rizikingų investicijų atveju išvengti pernelyg didelės naštos;

(7)atitikčiai PSS reikalavimams jau taikoma atskira teisės aktais nustatyta priežiūra ir pranešimo reikalavimas, todėl investuotojų prievolė tikrinti atitiktį tiems reikalavimams yra perteklinė. Be to, tikrinti atitiktį PSS reikalavimams aktualu ne visų rūšių investuotojams. Todėl atitinkamą reikalavimą reikėtų išbraukti;

(8)investicijų į pasikartojančius sandorius, kurių pagrindiniai rizikos požymiai jau gerai suprantami, atveju investuotojams reikėtų leisti atlikti supaprastintą išsamų patikrinimą. Tokiu tikslu investicijomis į pasikartojančius sandorius laikytinos investicijos į pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas, kurias išleido tas pats iniciatorius, kurios užtikrintos tos pačios rūšies pagrindiniu turtu, kurioms būdingos tos pačios struktūrinės ypatybės ir tokia pati ar mažesnė kredito rizika, palyginti su ankstesnėmis investicijomis. Tuo pakeitimu turėtų būti užtikrintas išsamaus patikrinimo praktikos nuoseklumas ir kartu palengvintas investuotojų dalyvavimas gerai žinomose, skaidriose struktūrose;

(9)siekiant investuotojams sudaryti palankesnes sąlygas naudotis pakeitimo vertybiniais popieriais rinkomis, padidinti likvidumą ir padėti įgyvendinti santaupų ir investicijų sąjungos tikslus, reikšmingas vaidmuo gali tekti daugiašaliams plėtros bankams. Kai pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija yra visiškai, besąlygiškai ir neatšaukiamai garantuojama daugiašalio plėtros banko, įtraukto į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 20 117 straipsnio 2 dalyje pateiktą sąrašą, dėl pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagrindinio turto grupei kylanti kredito rizika yra veiksmingai perleidžiama garantui, todėl tokios pozicijos rizikos koeficientas yra lygus 0 %. Be to, tokia pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/61 21 10 straipsnio 1 dalies g punktą yra klasifikuojama kaip 1 lygio turtas. Tokiais atvejais instituciniams investuotojams, išskyrus garantiją teikiantį subjektą, tikslinga leisti netaikyti visų išsamaus patikrinimo reikalavimų pagal Reglamentą (ES) 2017/2402;

(10)sandoriams, kai pirmojo nuostolio segmentą turi arba garantuoja Sąjunga, nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai ar įstaigos, apibrėžti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/1017 22 2 straipsnio 3 punkte, būdingos ypatybės, dėl kurių sumažėja poreikis atlikti visą išsamų patikrinimą ir įvykdyti rizikos išlaikymo reikalavimą. Šiems sandoriams taikomas užtikrinimas, teikiamas garanto, kuris prieš suteikdamas tokią garantiją atlieka išsamaus patikrinimo procesus. Dėl šio vertinimo instituciniams investuotojams nebelieka poreikio atlikti visą išsamaus patikrinimo vertinimą pagal Reglamentą (ES) 2017/2402. Be to, garantijos esmė – garanto vykdomas rizikos prisiėmimas. Todėl rizikos išlaikymo reikalavimą dera panaikinti. Šiais pakeitimais tikimasi pritraukti privačiųjų investicijų į sumažintos rizikos struktūras, kurioms teikiama valstybės garantija;

(11)institucinis investuotojas, įgaliojimą priimti investicijų valdymo sprendimus suteikęs kitam instituciniam investuotojui, turėtų galėti pastarajam nurodyti atlikti išsamaus patikrinimo prievoles, nustatytas Reglamente (ES) 2017/2402. Tačiau tokiu įgaliojimu neturėtų būti perkeliama teisinė atsakomybė. Įgaliojantysis institucinis investuotojas turėtų išlaikyti galutinę atsakomybę už išsamaus patikrinimo reikalavimų laikymąsi. Tuo patikslinimu siekiama atspindėti nusistovėjusią reglamentavimo praktiką ir užtikrinti, kad prievolės būtų veiksmingai vykdomos kartu išlaikant aiškius atskaitomybės ryšius;

(12)informacijos atskleidimo reikalavimais reikėtų atsižvelgti į pagrindinės pozicijų grupės detalumą, t. y. paskolų skaičių pagrindinėje grupėje. Be to, svarbu atsižvelgti į pagrindinių pozicijų termino vidurkį. Atskleisti labai detalių grupių, kurias sudaro labai trumpo laikotarpio pozicijos, informaciją paskolų lygmeniu emitentams gali būti labai brangu ir jiems užkraunama didelė našta, tačiau dažnai neduodama jokios akivaizdžios naudos, t. y. papildomos informacijos investuotojams. Todėl kredito kortelių pozicijų ir tam tikrų rūšių vartojimo kreditų pakeitimui vertybiniais popieriais taikomi informacijos atskleidimo reikalavimai neturėtų apimti atskaitomybės kiekvienos atskiros pagrindinės pozicijos lygmeniu. Tačiau kompetentingos institucijos vis tiek turėtų turėti galimybę prašyti papildomos informacijos, įskaitant pagrindinę grupę sudarančias pozicijas, kad vykdydamos savo pareigas pagal Reglamentą (ES) 2017/2402 galėtų užsitikrinti išsamų rinkos vaizdą;

(13)dabartiniai atskaitomybės šablonai 23 , susiję tiek su viešu, tiek su privačiu pakeitimu vertybiniais popieriais, reikalauja per daug išlaidų ir yra per didelė našta. Todėl subjektams tenkanti atskaitomybės prievolių vykdymo našta turėtų būti sumažinta, nekliudant siekti tikslo užtikrinti skaidrumą rinkai. Atskaitomybės šablonus reikėtų racionalizuoti sumažinant privalomų duomenų laukelių skaičių. Šablonų peržiūros tikslas turėtų būti sumažinti privalomų duomenų laukelių skaičių bent 35 %. Tam tikrų laukelių pobūdį pakeitus iš privalomo į neprivalomą būtų galima dar labiau padidinti lankstumą, tačiau reikėtų skirti ypatingą dėmesį tam, kad nebūtų pakenkta duomenų kokybei ar naudingumui;

(14)atskaitomybės sistema turėtų būti atsižvelgta į specifines privataus pakeitimo vertybiniais popieriais ypatybes. Privačiam pakeitimui vertybiniais popieriais reikėtų parengti specialų, supaprastintą atskaitomybės šabloną. Nustatant atskaitomybės reikalavimų duomenis, teiktina informacija turėtų būti kuo labiau suderinta su kitais nusistovėjusiais šablonais, visų pirma atitikti Europos Centrinio Banko pagal Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013 24 6 straipsnio 5 dalies a punktą parengtas pranešimo apie pakeitimo vertybiniais popieriais sandorius gaires. Reikėtų įvertinti visus būsimus Europos Centrinio Banko gairių pakeitimus ir prireikus peržiūrėti atskaitomybės šablonus. Kad priežiūros institucijos turėtų pagrindinės informacijos apie privačią rinką, informacija apie privatų pakeitimą vertybiniais popieriais turėtų būti teikiama duomenų saugykloms. Apie privatų pakeitimą vertybiniais popieriais turėtų būti teikiamas mažesnis kiekis informacijos nei apie viešą pakeitimą vertybiniais popieriais. Įpareigojimas teikti informaciją apie privačius sandorius pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų saugykloms naudojant supaprastintą šabloną pagerintų priežiūrą ir rinkos stebėseną. Tačiau siekiant užtikrinti privačių sandorių konfidencialumą, tų sandorių duomenys neturėtų būti atskleidžiami viešai;

(15)Europos priežiūros institucijų jungtinio komiteto pakeitimo vertybiniais popieriais pakomitetis (toliau – Jungtinio komiteto pakeitimo vertybiniais popieriais komitetas, JKPVPK), nurodytas Reglamento (ES) 2017/2402 36 straipsnio 3 dalyje ir vadovaujamas Europos bankininkystės institucijos (EBI), turėtų parengti techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais būtų patikslinta informacija, kurią vykdydami savo atskaitomybės prievolę turi teikti iniciatorius, rėmėjas ir SPPVPS. Tais techninių reguliavimo standartų projektais reikėtų atsižvelgti į informacijos naudingumą pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos turėtojui, į tai, ar pakeitimas vertybiniais popieriais yra viešas, ar privatus, į tai, ar pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija yra trumpalaikė, o sandorių pagal turtu užtikrintų komercinių vekselių programą (ABCP programą) atveju – į tai, ar tą sandorį rėmėjas visiškai remia. Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnį ir vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 25 , Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010 26 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 27 turėtų būti suteikti įgaliojimai papildyti Reglamentą (ES) 2017/2402 deleguotaisiais aktais priimant tuos techninius reguliavimo standartus. Be to, JKPVPK, vadovaujamas EBI, turėtų parengti techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriais būtų nustatytas informacijos teikimo duomenų saugykloms formatas. Komisijai pagal SESV 291 straipsnį ir vadovaujantis reglamentais (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 1094/2010 ir (ES) Nr. 1095/2010 turėtų būti suteikti įgaliojimai įgyvendinimo aktais priimti tuos įgyvendinimo techninius standartus;

(16)siekiant suteikti MVĮ galimybę naudotis rinkos finansavimu ir palengvinti tarpvalstybinio pakeitimo vertybiniais popieriais, apimančio kelių valstybių narių pozicijas, plėtrą, reikėtų peržiūrėti turto grupių vienarūšiškumo kriterijus. Nors pakeitimą vertybiniais popieriais, apimantį kelių valstybių narių pozicijas, atlikti įmanoma, laikoma, kad dabartinės apibrėžties vienarūšiškumo reikalavimas trukdo MVĮ pozicijų pakeitimui vertybiniais popieriais. Kad ši kliūtis būtų pašalinta, pagrindinių pozicijų grupė turėtų būti laikoma vienarūše tada, kai inicijavimo metu MVĮ pozicijos sudaro bent 70 % pozicijų. Ta mažesne riba atsižvelgiama į konkrečius MVĮ finansavimo poreikius ir ypatybes bei užtikrinama, kad mišrioms grupėms, kuriose dominuoja MVĮ komponentas, naudos teiktų su vienarūšėmis grupėmis siejamas teisinis tikrumas ir veiklos efektyvumas. Į likusią grupės dalį turėtų būti leidžiama įtraukti kitų rūšių pozicijas, taip pat iš skirtingų valstybių narių, nekeičiant pakeitimui vertybiniais popieriais suteikto PSS statuso;

(17)siekiant PSS pakeitimo vertybiniais popieriais sistemą pradėti taikyti sintetiniam pakeitimui vertybiniais popieriais, 2021 m. Reglamentas (ES) 2017/2402 iš dalies pakeistas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/557 28 . Kaip nurodyta Europos priežiūros institucijų jungtinio komiteto ataskaitoje, toks platesnis PSS nuorodos taikymas davė gerų rezultatų – sudarė sąlygas naujoms emisijoms ir paskatino aktyvesnę veiklą šiame rinkos segmente. Tačiau praktinis PSS reikalavimų įgyvendinimas atskleidė būtinybę atliekant tam tikrus techninius koregavimus dar labiau padidinti konkrečių reikalavimų aiškumą ir nuoseklumą;

(18)siekiant užtikrinti nuoseklią pagrindinių pozicijų, pakeičiamų vertybiniais popieriais, atranką ir sudaryti investuotojams sąlygas įvertinti turto grupės kredito riziką prieš investuojant, aktyvus pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų portfelio valdymas savo nuožiūra yra draudžiamas. Reglamento (ES) 2017/2402 26b straipsnyje pateikiamas išsamus leidžiamos valdymo veiklos sąrašas ir nurodoma, kad tam tikra veikla neturėtų būti laikoma aktyviu portfelio valdymu savo nuožiūra ir todėl neturėtų būti draudžiama. Tą sąrašą būtina atnaujinti: įtraukti pozicijų pašalinimą dėl subjektui taikomų sankcijų sandorio laikotarpiu ar dėl nesąžiningos praktikos, arba dėl paskolos pakeitimų, kuriuos lėmė teisės aktų pakeitimas, kurio iniciatorius nekontroliuoja ir kuris daro poveikį vykdymo užtikrinimui. Abi aplinkybės darytų poveikį pagrindinių pozicijų vykdymo užtikrinimui (kurio iniciatorius nekontroliuotų) ir tų pagrindinių pozicijų pašalinimas neturėtų būti laikomas aktyviu portfelio valdymu savo nuožiūra;

(19)Reglamento (ES) 2017/2402 26c straipsnyje nustatyti su standartizavimu susiję kriterijai atspindi mechanizmus, pagal kuriuos nuostolis priskiriamas pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos turėtojams, ir sąlygoja įvairių amortizacijos metodų taikymą segmentams. Pagrindinis tų kriterijų tikslas – užtikrinti, kad nenuosekli amortizacija būtų taikoma tik tais atvejais, kai kartu yra susiklostę aiškiai sutartyse nurodyti priežastiniai veiksniai. Pagal tuos priežastinius veiksnius aktyvuojamas nuoseklus mokėjimų eiliškumas pagal prioriteto rangą ir tuo atveju, kai sumažėja kredito kokybė, sandoris taip apsaugomas nuo pirmalaikės kredito vertės padidinimo amortizacijos. Tokia pirmalaikė amortizacija tuos segmentus turintiems iniciatoriams galėtų kelti riziką, susijusią su kredito vertės padidinimo atsargos sumažėjimu. Tačiau tais kriterijais nėra tinkamai atsižvelgiama į segmentų, kurie yra mažesnio prioriteto negu užtikrinti pakeitimo vertybiniais popieriais segmentai, pajėgumą prisiimti nuostolius, todėl sintetiniam pakeitimui vertybiniais popieriais, apimančiam tarpinio pobūdžio segmentus, jie yra taikomi neteisingai, kai interpretuojami pažodžiui. Tais kriterijais per neapsižiūrėjimą leidžiama suprasti, kad visi susiję nuostoliai tenka vien užtikrintam segmentui, taip ignoruojant jų priskyrimą mažesnio prioriteto segmentams. Todėl reikėtų nurodyti, kad tais atvejais, kai mažesnio prioriteto segmentai padengia pagrindinės pozicijos nuostolių dalis, taikant kriterijus reikėtų atsižvelgti į jų pajėgumą prisiimti nuostolius;

(20)Reglamento (ES) 2017/2402 26e straipsnio 3 dalyje šiuo metu nustatyta, kad pagal kredito užtikrinimo sutartį mokėtinų kredito užtikrinimo įmokų struktūra yra tokia, kad šios įmokos priklauso nuo veiksnių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų neapmokėtos nominaliosios vertės mokėjimo metu ir atitinka užtikrinto segmento riziką. Siekiant užtikrinti kredito užtikrinimo sutarties veiksmingumą iniciatoriaus atžvilgiu ir kartu suteikti investuotojams teisinio tikrumo dėl išmokų mokėjimo pabaigos datos nustatant ilgiausią skolos pertvarkymo pratęsimo laikotarpį, reikėtų nustatyti, kad leidžiamos tik kredito užtikrinimo įmokos, kurios priklauso nuo neapmokėto segmento vertės ir užtikrinto segmento kredito rizikos;

(21)Reglamento (ES) 2017/2402 26e straipsnio 7 dalyje nustatytos sąlygos, kuriomis iniciatorius galėtų įsipareigoti skirti investuotojams sintetinį kainų skirtumo perviršį kaip kredito vertės padidinimo priemonę. Pagal vieną iš šių sąlygų iniciatoriai, kurie Reglamento (ES) Nr. 575/2013 143 straipsnyje nurodyto IRB metodo netaiko, vienų metų pagrindinio portfelio tikėtino nuostolio apskaičiavimo tvarką aiškiai nustato sandorio dokumentuose. Siekiant nustatyti reikalavimus, taikomus iniciatoriaus įsipareigotam skirti sintetiniam kainų skirtumo perviršiui, kuriuo kaip kredito vertės padidinimo priemone gali naudotis investuotojai, 2021 m. iš dalies pakeistame Reglamente (ES) 2017/2402 nustatytas konkretus kriterijus. Taikant šį kriterijų paaiškėjo, kad reikia pateikti papildomą jo paaiškinimą. Be to, nustatytas nenuoseklumas, susijęs su reikalavimais, taikomais iniciatoriams, netaikantiems IRB metodo. Tas reikalavimas turėtų būti iš dalies pakeistas siekiant jį suderinti su ketinimu sintetinio kainų skirtumo perviršio, kurį iniciatorius turėtų įsipareigoti skirti per metus, visai sumai nustatyti viršutinę ribą, lygią vienų metų tikėtinam nuostoliui, taip užtikrinant tos nuostatos taikymo nuoseklumą ir aiškumą;

(22)dabartinis kriterijus, pagal kurį reikalaujama balansinio sintetinio PSS pakeitimo vertybiniais popieriais kredito užtikrinimą finansuoti pagal PSS pakeitimo vertybiniais popieriais sistemą, apribojo draudimo ar perdraudimo įmonių galimybę dalyvauti balansinio PSS pakeitimo vertybiniais popieriais rinkoje. Tai kenkia PSS rinkos plėtrai ir iniciatorių galimybei perleisti kredito riziką ne bankų sistemos subjektams. Tačiau netiesioginio kredito užtikrinimo pripažinimas tinkamu PSS nuorodai gauti neturėtų pabloginti PSS nuorodos kokybės arba kredito užtikrinimo sutarties patikimumo, taip pat neturėtų kurti paskatų nepatyrusioms ar nediversifikuotoms draudimo ar perdraudimo įmonėms prisiimti didelės rizikos. Todėl derėtų nustatyti apsaugos priemones siekiant užtikrinti, kad dalyvauti galėtų tik tam tikro patikimumo ir diversifikacijos lygio draudikai. Todėl tinkamumo teikti netiesioginį kredito užtikrinimą pagal PSS nuorodą kriterijai turėtų būti taikomi kartu su reikalavimais, susijusiais su užtikrinimo teikėjo diversifikacija, mokumu, rizikos vertinimu ir mažiausiu dydžiu. Konkrečiai kalbant apie rizikos vertinimą, draudimo ar perdraudimo įmonė turėtų taikyti patvirtintą vidaus modelį tokių kredito užtikrinimo sutarčių kapitalo reikalavimams apskaičiuoti. Kalbant apie mokumą, draudimo ar perdraudimo įmonė turėtų laikytis mokumo kapitalo reikalavimo ir minimalaus kapitalo reikalavimo, atitinkamai nurodytų Direktyvos 2009/138/EB 100 ir 128 straipsniuose, ir turėti priskirtą 3 ar aukštesnį kredito kokybės žingsnį. Kalbant apie diversifikaciją, draudimo ar perdraudimo įmonė turėtų veiksmingai vykdyti verslo veiklą bent dviejų klasių ne gyvybės draudimo srityse, kad būtų sumažinta pernelyg didelė bet kurios vienos rūšies rizika. Galiausiai kalbant apie mažiausią dydį, draudimo ar perdraudimo įmonės bendro turto vertė turėtų būti daugiau nei 20 mlrd. EUR;

(23)vertinant pakeitimo vertybiniais popieriais atitiktį PSS kriterijams, tam tikras vaidmuo tenka atitiktį tikrinančioms trečiosioms šalims. Reglamentu (ES) 2017/2402 tereikalaujama, kad atitiktį tikrinančios trečiosios šalys turėtų nacionalinių kompetentingų institucijų suteiktus įgaliojimus. Tačiau toks įgaliojimas teikia ribotą užtikrinimą, jei kompetentingos institucijos neturi galimybių įvertinti, ar tos atitiktį tikrinančios trečiosios šalys toliau nuolat laikosi savo įgaliojimų sąlygų. Todėl dera nustatyti, kad kompetentingos institucijos taip pat būtų atsakingos už tokių atitiktį tikrinančių trečiųjų šalių nuolatinę priežiūrą ir tuo tikslu tinkamai įgaliotos;

(24)siekiant užtikrinti veiksmingą Reglamento (ES) 2017/2402 įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą, būtina paaiškinti kompetentingų institucijų pareigas prižiūrint visų pakeitime vertybiniais popieriais dalyvaujančių atitinkamų šalių atitiktį. Kompetentingos institucijos turėtų prižiūrėti iniciatorių, rėmėjų, pirminių skolintojų ir SPPVPS elgesį. Tam jos turėtų tikrinti, ar atskiri pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriai atitinka taikytinus reikalavimus pagal šį reglamentą;

(25)siekiant pagerinti atitiktį Reglamentui (ES) 2017/2402 ir padidinti jo veiksmingumą, pagal to reglamento 32 straipsnį nustatyta sankcijų taikymo įgaliojimų sritis turėtų būti išplėsta ir aiškiai apimti išsamaus patikrinimo prievolių pažeidimus. Instituciniai investuotojai atlieka svarbų vaidmenį – atlikdami tinkamą išsamų patikrinimą prieš prisiimdami pozicijas ir jų turėjimo metu užtikrina pakeitimo vertybiniais popieriais rinkos patikimumą ir skaidrumą. Siekiant užtikrinti nuoseklų tų išsamaus patikrinimo reikalavimų vykdymo užtikrinimą visoje Sąjungoje, reikėtų nustatyti, kad už tų reikalavimų nesilaikymą turi būti taikomos kompetentingų institucijų skiriamos taisomosios priemonės ir administracinės sankcijos;

(26)kad pakeitimo vertybiniais popieriais rinka, kurioje kartu veikia ir net tame pačiame sandoryje dalyvauja įvairiausi ekonominės veiklos vykdytojai, dažnai įsisteigę skirtingose jurisdikcijose, galėtų tinkamai veikti ir toliau plėstis, labai svarbu didinti priežiūros konvergenciją. Poreikį stiprinti priežiūros koordinavimą akcentuoja tai, kad sprendimų priėmimo procese dalyvauja kelios kompetentingos institucijos, o pats procesas šiuo metu sudėtingas. Kai įmanoma, supaprastinus ir sustiprinus esamas priežiūros koordinavimo sistemas, turėtų būti lengviau siekti platesnio tikslo – paprastinti reglamentavimą ir priežiūrą. Didesnę konvergenciją būtų galima pasiekti efektyviau ir veiksmingiau naudojantis dabartiniais įgaliojimais, priskirtais EPI ir kompetentingoms institucijoms. Šio rezultato turėtų padėti siekti ir EBI suteikiamas svarbesnis vaidmuo – ji turėtų imtis nuolatinio kuravimo Sąjungos pakeitimo vertybiniais popieriais rinkos priežiūros koordinavimo reikalų srityje;

(27)Jungtinio komiteto pakeitimo vertybiniais popieriais komitetas, sudarytas iš rinkos ir prudencinių kompetentingų institucijų atstovų, turėtų daugiausia dėmesio skirti su priežiūra susijusiems klausimams ir palengvinti bei skatinti priežiūros konvergenciją skatindamas bendrą priežiūros praktiką. Dabartiniai JKPVPK įgaliojimai turėtų būti peržiūrėti siekiant juos orientuoti į priežiūros konvergenciją ir su šio reglamento 44 straipsniu susijusį darbą. JKPVPK gali susitikti įvairiais formatais ar kurti pogrupius specialioms užduotims priklausomai nuo diskutuotinų klausimų. EBI Jungtinio komiteto pakeitimo vertybiniais popieriais komitetui turėtų teikti sekretoriato paslaugas ir skirti nuolatinį pirmininko pavaduotoją, pavaduosiantį pirmininką ir teiksiantį jam paramą vykdant jo pareigas. Nesant pirmininko, jo pavaduotojas turėtų vykdyti jo užduotis, be kita ko, atvejais, kai pirmininkas neišrinktas. Šį organą sudarantys dalyvaujančių rinkos ir prudencinių kompetentingų institucijų atstovai turėtų turėti tinkamo lygio žinių ir patirties aptariamais klausimais. Reguliari rinkos padėties stebėsena ir Sąjungos priežiūrinės pakeitimo vertybiniais popieriais sistemos vertinimas teikiant stebėsenos ataskaitas, rengiant gaires ir periodiškus tarpusavio vertinimus dar labiau sustiprintų priežiūros sistemą ir paskatintų geriausią (priežiūros) praktiką;

(28)atsižvelgiant į tai, kad pakeitimo vertybiniais popieriais veikla Sąjungoje daugiausia vykdoma bankų sektoriuje, EBI derėtų prisiimti nuolatinį kuravimo vaidmenį Jungtinio komiteto pakeitimo vertybiniais popieriais komitete. Atlikdama nuolatinį vaidmenį šiame komitete, EBI turėtų ypatingą dėmesį skirti tvirtų ir bendradarbiavimu grįstų darbo santykių su Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) ir Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EIOPA) puoselėjimui, deramai atsižvelgdama į šių institucijų sektorines perspektyvas. Reikėtų tikėtis, kad toks sustiprintas priežiūros koordinavimas lems patikimesnę ir nuoseklesnę Sąjungos pakeitimo vertybiniais popieriais rinkos priežiūrą. Vykdydama šiuos įgaliojimus EBI taip pat turėtų vadovauti informacijos atskleidimo šablonų rengimo darbui, kaip numatyta šio reglamento 7 straipsnyje. Tai padės parengti rinką numatomam augimui ir didinti šiai plėtrai reikalingus priežiūros pajėgumus ir parengtį. Kuravimo vaidmens skyrimas EBI, vykdančiai priežiūros įgaliojimus, dera su efektyvios ir supaprastintos reglamentavimo aplinkos strategine vizija;

(29)tarpvalstybinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju paskyrus pagrindinę priežiūros instituciją būtų supaprastinta atitikties Reglamentui (ES) 2017/2402 priežiūra ir užtikrintas nuoseklumas bei geresnis įvairių kompetentingų institucijų veiklos koordinavimas. Pagrindinė priežiūros institucija turėtų būti skiriama iš subjektų, dalyvaujančių sandoryje, kompetentingų institucijų, o sprendimą turėtų priimti susijusios kompetentingos institucijos. Kilus nesutarimams, šis reikalas turėtų būti sprendžiamas Jungtinio komiteto pakeitimo vertybiniais popieriais komiteto lygmeniu. Tais atvejais, kai naujas sandoris yra susijęs su subjektais, kuriuos prižiūri tos pačios kompetentingos institucijos, anksčiau paskirta pagrindinė kompetentinga institucija gali tą funkciją vykdyti toliau;

(30)svarbu užtikrinti, kad pakeitimo vertybiniais popieriais reglamentavimo sistema išliktų veiksminga ir pritaikyta prie kintančios finansų srities aplinkos. Dėl tos priežasties Komisija turėtų atlikti visapusišką šio reglamento poveikio ir veiksmingumo peržiūrą praėjus penkeriems metams po jo priėmimo ir atidžiai įvertinti reglamento įtaką pakeitimo vertybiniais popieriais rinkai ir jo platesnius numanomus padarinius ekonomikai. Ta peržiūra turėtų būti orientuota į ypatingos svarbos aspektus, be kita ko, rinkos dinamiką, galimybes gauti paskolą, ypač MVĮ, investicijas ir finansų įstaigų tarpusavio ryšius, ypač svarbius užtikrinant finansų sektoriaus stabilumą. Remdamasi įžvalgomis, pateiktomis Reglamento (ES) 2017/2402 44 straipsnyje nurodytose ataskaitose ir papildomų analizių išvadose, Komisija turėtų nustatyti būtinybę atnaujinti teisės aktus, kad išsaugotų Reglamento (ES) 2017/2402 vaidmenį remiant atsparią ir dinamišką Europos Sąjungos ekonomiką;

(31)kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, nes pakeitimo vertybiniais popieriais rinkos veikia pasauliniu mastu ir reikėtų užtikrinti vienodas sąlygas vidaus rinkoje visiems instituciniams investuotojams ir subjektams, dalyvaujantiems pakeitime vertybiniais popieriais, o dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(32)todėl Reglamentas (ES) 2017/2402 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis
Reglamento (ES) 2017/2402 pakeitimas

Reglamentas (ES) 2017/2402 iš dalies keičiamas taip:

1)1 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„Šis reglamentas taikomas instituciniams investuotojams ir iniciatoriams, rėmėjams, pirminiams skolintojams, valdymo įmonėms ir specialiosios paskirties pakeitimo vertybiniais popieriais subjektams.“;

2)2 straipsnis papildomas 32 ir 33 punktais:

„32) viešas pakeitimas vertybiniais popieriais – pakeitimas vertybiniais popieriais, atitinkantis visus šiuos kriterijus:

a)pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1129 29 3 straipsnį tam pakeitimui vertybiniais popieriais turi būti parengtas prospektas;

b)pakeitimo vertybiniais popieriais priemonės yra siūlomos vekselių, atitinkančių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas, kuriais leidžiama prekiauti Sąjungos prekybos vietoje, apibrėžtoje Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES 30 4 straipsnio 1 dalies 24 punkte, forma;

c)pakeitimo vertybiniais popieriais priemonės siūlomos investuotojams be galimybės šalims derėtis dėl sąlygų;

33) privatus pakeitimas vertybiniais popieriais – pakeitimas vertybiniais popieriais, neatitinkantis nė vieno iš 32 punkte nustatytų kriterijų.“;

3)5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)1 dalis iš dalies keičiama taip:

i) c punktas išbraukiamas;

ii) e ir f punktai pakeičiami taip:

„e) ar trečiojoje valstybėje įsisteigęs iniciatorius, rėmėjas arba SPPVPS, paskirtas pagal 7 straipsnio 2 dalį, yra pateikęs informaciją, kurią reikalaujama pateikti pagal 7 straipsnio 1 dalį, laikydamasis toje dalyje numatyto dažnumo ir sąlygų;

f) ar neveiksnių pozicijų atveju trečiojoje valstybėje įsisteigęs iniciatorius, rėmėjas arba pirminis skolintojas taiko patikimus pozicijų parinkimo ir įkainojimo standartus.“;

b)3 dalis iš dalies keičiama taip:

i) b punktas pakeičiamas taip:

„b) visas struktūrines pakeitimo vertybiniais popieriais ypatybes, kurios gali turėti reikšmingos įtakos pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos rezultatams;“;

ii) c punktas išbraukiamas;

c)4 dalis iš dalies keičiama taip:

i) a punkto antra pastraipa išbraukiama;

ii) dalis papildoma g punktu:

„g) investicijų antrinėje rinkoje atveju išsamaus patikrinimo vertinimą ir patikras dokumentuoti per pagrįstą laikotarpį, bet kuriuo atveju ne ilgesnį nei 15 kalendorinių dienų po investicijos.“;

d)įterpiamos 4a ir 4b dalys:

„4a) 1–4 dalys netaikomos instituciniams investuotojams, turintiems pakeitimo vertybiniais popieriais poziciją, kai tokiai pozicijai yra suteikta daugiašalio plėtros banko, nurodyto Reglamento (ES) Nr. 575/2013 117 straipsnio 2 dalies sąraše, garantija.

Taikant pirmą pastraipą, garantija turi atitikti Reglamento (ES) Nr. 575/2013 213 ir 215 straipsnių sąlygas.

4b) 1 ir 4 dalys netaikomos instituciniams investuotojams, turintiems pakeitimo vertybiniais popieriais poziciją, kai pirmojo nuostolio segmentą, kuris atitinka bent 15 % vertybiniais popieriais pakeistų pozicijų nominaliosios vertės, turi arba garantuoja Sąjunga arba nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai ar įstaigos, apibrėžti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/1017 2 straipsnio 3 punkte.“;

e)5 dalis pakeičiama taip:

„5) Nedarant poveikio šio straipsnio 1–4 dalims, jeigu vienas institucinis investuotojas suteikė kitam instituciniam investuotojui įgaliojimą priimti investicijų valdymo sprendimus, dėl kurių pirmajam instituciniam investuotojui gali susidaryti pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, įgaliojantysis institucinis investuotojas gali nurodyti įgaliotajam instituciniam investuotojui įvykdyti jo prievoles pagal šį straipsnį pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, susidarančių dėl tų sprendimų, atžvilgiu. Tai, kad institucinis investuotojas yra suteikęs įgaliojimą savo funkcijas vykdyti kitam instituciniam investuotojui, nedaro poveikio įgaliojančiojo institucinio investuotojo atsakomybei pagal šį straipsnį.“;

4)6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)5 dalis papildoma f punktu:

„f) Sąjunga.“;

b)įterpiama 5a dalis:

„5a) 1 dalis netaikoma, kai pirmojo nuostolio segmentą, kuris atitinka bent 15 % vertybiniais popieriais pakeistų pozicijų nominaliosios vertės, turi arba garantuoja vienas iš subjektų, išvardytų 5 dalies a–f punktuose.“;

5)7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)1 dalies ketvirta pastraipa pakeičiama taip:

„ABCP arba labai detalių grupių, kurias sudaro trumpalaikės pozicijos, pakeitimo vertybiniais popieriais atveju pirmos pastraipos a punkte, c punkto ii papunktyje ir e punkto i papunktyje aprašyta informacija apibendrinta forma pateikiama pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų turėtojams, o gavus prašymą ir potencialiems investuotojams.“;

b)2 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Privačiam pakeitimui vertybiniais popieriais taikoma atskira atskaitomybės sistema, pagal kurią specialiame supaprastintame atskaitomybės šablone atsižvelgiama į unikalias tokio pakeitimo ypatybes, kuriomis jis skiriasi nuo viešo pakeitimo vertybiniais popieriais. Tuo specialiu supaprastintu šablonu užtikrinama, kad esminė informacija, aktuali nacionalinėms kompetentingoms institucijoms, būtų tinkamai teikiama, netaikant visų atskaitomybės prievolių, taikomų viešam pakeitimui vertybiniais popieriais. Privačiam pakeitimui vertybiniais popieriais taikomos prievolės pagal šią dalį turi būti vykdomos nuo [šio straipsnio 3 ir 4 dalių ketvirtoje pastraipoje nustatytos datos].“;

c)3 dalis pakeičiama taip:

„3. EPI Europos priežiūros institucijų jungtiniame komitete, vadovaujant EBI, kuri glaudžiai bendradarbiauja su EVPRI ir EDPPI, pagal reglamentų (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 1094/2010 ir (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais nustato informaciją, kurią iniciatorius, rėmėjas ir SPPVPS turi teikti, kad įvykdytų 1 dalies pirmos pastraipos a ir e punktų ir 2 dalies reikalavimus, atsižvelgiant į:

a) informacijos naudingumą pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos turėtojui ir priežiūros institucijoms;

b) tai, ar pakeitimas vertybiniais popieriais yra viešas, ar privatus;

c) tai, ar pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija yra trumpalaikė;

d) ABCP sandorio atveju – tai, ar tą sandorį rėmėjas visiškai remia.

EPI per Europos priežiūros institucijų jungtinį komitetą, vadovaujant EBI, kuri glaudžiai bendradarbiauja su EVPRI ir EDPPI, tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai iki [6 mėn. po šio pakeitimų reglamento įsigaliojimo datos].

Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant šioje dalyje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal reglamentų (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 1094/2010 ir (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

Techniniai reguliavimo standartai įsigalioja [12 mėn.] po dienos, kurią Komisija juos priima.

Bent kas trejus metus nuo dienos, kurią Komisija juos priėmė, EPI Europos priežiūros institucijų jungtiniame komitete įvertina techninius reguliavimo standartus, kad nustatytų nepakitusį jų aktualumą bei tikslumą ir užtikrintų jų veiksmingumą, atnaujinimą ir suderinimą su rinkos praktika ir poreikiais. EPI per Europos priežiūros institucijų jungtinį komitetą informuoja Komisiją apie vertinimo rezultatus.“;

d)4 dalis pakeičiama taip:

„4. Siekdamos užtikrinti vienodas informacijos, kurią reikia nustatyti pagal 3 dalį, naudojimo sąlygas, EPI Europos priežiūros institucijų jungtiniame komitete, vadovaujant EBI ir glaudžiai bendradarbiaudamos su ESMA ir EDPPI, pagal reglamentų (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 1094/2010 ir (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriais pateikdamos standartizuotus šablonus nustato minėtos informacijos formatą.

EPI per Europos priežiūros institucijų jungtinį komitetą tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai iki [6 mėn. po šio pakeitimų reglamento įsigaliojimo datos].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti šioje dalyje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal reglamentų (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 1094/2010 ir (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį.

Techniniai įgyvendinimo standartai įsigalioja [12 mėn.] po dienos, kurią Komisija juos priima.

Bent kas trejus metus nuo dienos, kurią Komisija juos priėmė, EPI Europos priežiūros institucijų jungtiniame komitete įvertina techninius įgyvendinimo standartus, kad nustatytų nepakitusį jų aktualumą bei tikslumą ir užtikrintų jų veiksmingumą, atnaujinimą ir suderinimą su rinkos praktika ir poreikiais. EPI per Europos priežiūros institucijų jungtinį komitetą informuoja Komisiją apie to vertinimo rezultatus.“;

6)10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)1 dalis pakeičiama taip:

„1. Taikant 7 straipsnį, pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų saugykla registruojama EVPRI, laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų ir procedūros.“;

b)2 dalis pakeičiama taip:

„2. Kad pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų saugyklą būtų galima įregistruoti pagal šį straipsnį, ji turi būti Sąjungoje įsteigtas juridinis asmuo, taikyti procedūras siekdama patikrinti, ar jai pagal šio reglamento 7 straipsnio 1 dalį pateikta informacija yra išsami ir nuosekli, ir atitikti Reglamento (ES) Nr. 648/2012 78 ir 79 straipsniuose bei 80 straipsnio 1, 2, 3, 5 ir 6 dalyse nustatytus reikalavimus. Taikant šį straipsnį, nuorodos Reglamento (ES) Nr. 648/2012 78 ir 80 straipsniuose į jo 9 straipsnį laikomos nuorodomis į šio reglamento 7 straipsnį.“;

7)17 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)1 dalis pakeičiama taip:

„1. Nedarant poveikio 7 straipsnio 2 daliai, 10 straipsnyje nurodyta pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų saugykla renka ir saugo pakeitimo vertybiniais popieriais duomenis. Ji suteikia tiesioginę ir neatidėliotiną nemokamą prieigą prie šių duomenų visiems toliau nurodytiems subjektams, kad jie galėtų vykdyti savo atitinkamas pareigas, įgaliojimus ir prievoles:

a) EBI;

b) EDPPI;

c) EVPRI;

d) ESRV;

e) atitinkamiems Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) nariams, įskaitant Europos Centrinį Banką (ECB), kai jis vykdo savo užduotis pagal Bendrą priežiūros mechanizmą pagal Reglamentą (ES) Nr. 1024/2013;

f) atitinkamoms institucijoms, kurių atitinkamos priežiūros pareigos ir įgaliojimai yra susiję su sandoriais, rinkomis, dalyviais ir turtu, kurie patenka į šio reglamento taikymo sritį;

g) pertvarkymo institucijoms, paskirtoms pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES 31 3 straipsnį;

h) Bendrai pertvarkymo valdybai, įsteigtai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 806/2014 32 ;

i) šio reglamento 29 straipsnyje nurodytoms institucijoms;

j) Komisijai, kai ji to prašo;

k) viešo pakeitimo vertybiniais popieriais atveju – investuotojams ir potencialiems investuotojams.“;

b)2 dalies a punktas išbraukiamas;

8)20 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)8 dalis papildoma šia pastraipa:

„Pagrindinių pozicijų grupė laikoma atitinkančia pirmą pastraipą, kai inicijavimo metu bent 70 % grupės pozicijų sudaro MVĮ pozicijos.“;

b)11 dalies a punkto ii papunktis pakeičiamas taip:

„ii) iniciatoriaus, rėmėjo ir SPPVPS pateiktoje informacijoje aiškiai nurodoma restruktūrizuotų pagrindinių pozicijų dalis, restruktūrizavimo laikas ir duomenys, taip pat jų rezultatai nuo restruktūrizavimo dienos;“;

9)22 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)4 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Pakeitimo vertybiniais popieriais, kai pagrindinės pozicijos yra būsto paskolos arba paskolos automobiliams arba automobilių išperkamosios nuomos sutartys, atveju iniciatorius ir rėmėjas paskelbia turimą informaciją apie tokiomis būsto paskolomis arba paskolomis automobiliams arba automobilių išperkamosios nuomos sutartimis finansuojamo turto aplinkosauginį veiksmingumą.“;

b)5 dalis pakeičiama taip:

„5. Iniciatorius ir rėmėjas yra atsakingi už 7 straipsnio reikalavimų laikymąsi. Viešo pakeitimo vertybiniais popieriais atveju 7 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkte reikalaujama informacija potencialiems investuotojams pateikiama prieš įkainojimą, gavus jų prašymą. Viešo pakeitimo vertybiniais popieriais atveju 7 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b–d punktuose reikalaujama informacija pateikiama prieš įkainojimą bent projekto ar preliminaria forma. Galutiniai dokumentai pateikiami investuotojams ne vėliau kaip 15 dienų po sandorio užbaigimo.“;

10)24 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)9 dalies a punkto ii papunktis pakeičiamas taip:

b)15 dalis papildoma šia pastraipa:

„Pagrindinių pozicijų grupė laikoma atitinkančia pirmą pastraipą, kai inicijavimo metu bent 70 % grupės pozicijų sudaro MVĮ pozicijos.“;

11)26b straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)7 dalies ketvirta pastraipa papildoma e ir f punktais:

„e) yra Sąjungos ribojamųjų priemonių arba įrodytos nesąžiningos praktikos objektas;

f) pasikeičia dėl nacionalinės teisinės sistemos pakeitimų, kuriais daromas poveikis reikalavimų pagal pagrindines pozicijas vykdymo užtikrinimui.“;

b)8 dalis papildoma šia pastraipa:

„Pagrindinių pozicijų grupė laikoma atitinkančia pirmą pastraipą, kai inicijavimo metu bent 70 % grupės pozicijų sudaro MVĮ pozicijos.“;

c)11 dalies a punkto ii papunktis pakeičiamas taip:

12)26c straipsnio 5 dalies aštunta pastraipa pakeičiama taip:

„Kai 26e straipsnyje nurodytas įvykęs kredito įvykis yra susijęs su pagrindinėmis pozicijomis ir su tomis pozicijomis susijęs skolos pertvarkymas dar neužbaigtas, kredito užtikrinimo suma, likusi nesumokėta bet kurią mokėjimo dieną, pridėjus bet kurių išlaikytų segmentų, kurie yra žemesnio prioriteto nei kredito užtikrinimu užtikrinti segmentai, sumą, likusią bet kurią mokėjimo dieną, yra lygi bent likusiai nominaliajai tų pagrindinių pozicijų sumai, atėmus visų atliktų tarpinių mokėjimų, susijusių su tomis pagrindinėmis pozicijomis, sumą.“;

13)26e straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)3 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Pagal kredito užtikrinimo sutartį mokėtinų kredito užtikrinimo įmokų struktūra yra tokia, kad šios įmokos priklauso nuo neapmokėtos segmento vertės ir užtikrinto segmento kredito rizikos. Tais tikslais kredito užtikrinimo sutartyje nėra nustatomos garantuotos įmokos, išankstiniai įmokų mokėjimai, lengvatų mechanizmai ar kiti mechanizmai, pagal kuriuos gali būti išvengta faktinio nuostolių paskirstymo investuotojams ar jis sumažinamas arba iniciatoriui grąžinama dalis sumokėtų įmokų suėjus sandorio terminui.“;

b)7 dalies d punktas pakeičiamas taip:

„d) iniciatorių, kurie Reglamento (ES) Nr. 575/2013 143 straipsnyje nurodyto IRB metodo netaiko, atveju:

i) visa per metus įsipareigota skirti suma neviršija portfelio vienų metų tikėtino nuostolio tais metais;

ii) pagrindinio portfelio vienų metų tikėtino nuostolio apskaičiavimo tvarka aiškiai nustatoma sandorio dokumentuose.“;

c)8 dalis iš dalies keičiama taip:

i)įterpiamas aa punktas:

„aa) Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečios dalies II antraštinės dalies 4 skyriuje nustatytus reikalavimus atitinkanti garantija, pagal kurią kredito rizika perleidžiama draudimo ar perdraudimo įmonei, atitinkančiai visus šiuos kriterijus:

i) įmonė taiko pagal Direktyvos 2009/138/EB 112 ir 113 straipsnius patvirtintą vidaus modelį tokių garantijų kapitalo reikalavimams apskaičiuoti;

ii) įmonė laikosi jai taikomų mokumo kapitalo reikalavimo ir minimalaus kapitalo reikalavimo, atitinkamai nurodytų Direktyvos 2009/138/EB 100 ir 128 straipsniuose, ir turi priskirtą 3 ar aukštesnį kredito kokybės žingsnį;

iii) įmonė veiksmingai vykdo verslo veiklą bent dviejų klasių ne gyvybės draudimo srityse, apibrėžtose Direktyvos 2009/138/EB I priede;

iv) draudimo ar perdraudimo įmonės valdomas turtas viršija 20 mlrd. eurų;“;

ii)c punktas pakeičiamas taip:

„c) kita šios dalies a, aa ir b punktuose nenurodyta kredito užtikrinimo priemonė, t. y. garantija, kredito išvestinė finansinė priemonė arba su kreditu susijęs vekselis, atitinkanti Reglamento (ES) Nr. 575/2013 249 straipsnyje išdėstytus reikalavimus, jei investuotojo prievolės yra užtikrintos užtikrinimo priemonėmis, atitinkančiomis šio straipsnio 9 ir 10 dalyse nustatytus reikalavimus.“;

14)28 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos įžanginė formuluotė pakeičiama taip:

„Kompetentinga institucija suteikia įgaliojimus 27 straipsnio 2 dalyje nurodytai trečiajai šaliai įvertinti pakeitimo vertybiniais popieriais atitiktį 19–22 straipsniuose, 23–26 straipsniuose ir 26a–26e straipsniuose numatytiems PSS kriterijams ir ją prižiūri. Kompetentinga institucija suteikia įgaliojimus, jeigu tenkinamos šios sąlygos:“;

15)29 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)įterpiama 4a dalis:

„4a. Kompetentingos institucijos, kurios pagal Direktyvą 2013/36/ES yra atsakingos už iniciatorių, rėmėjų ir SPPVPS priežiūrą, įskaitant ECB, kiek tai susiję su tam tikromis jam Reglamentu (ES) Nr. 1024/2013 paskirtomis užduotimis, prižiūri, ar iniciatoriai, rėmėjai ir SPPVPS laikosi šio reglamento 18–27 straipsniuose nustatytų prievolių.“;

b)5 dalies pirmas sakinys pakeičiamas taip:

„Subjektų, kuriuos prižiūri kitos kompetentingos institucijos nei nurodytosios 4a dalyje, atveju valstybės narės paskiria vieną ar daugiau kompetentingų institucijų prižiūrėti, ar iniciatoriai, rėmėjai ir SPPVPS laikosi 18–27 straipsnių, o trečiosios šalys – 28 straipsnio.“;

16)30 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)įterpiama 1a dalis:

„1a. Kompetentinga institucija prižiūri, ar iniciatoriai, rėmėjai, SPPVPS ir pirminiai skolintojai laikosi šio reglamento pagal 29 straipsnį.“;

b)5 dalis išbraukiama;

17)32 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa papildoma i punktu:

„i) institucinis investuotojas, išskyrus iniciatorių, rėmėją ar pirminį skolintoją, neįvykdė 5 straipsnyje numatytų reikalavimų.“;

18)36 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)2 dalis išbraukiama;

b)3 dalis pakeičiama taip:

„Europos priežiūros institucijų jungtiniame komitete įsteigiamas specialus pakeitimo vertybiniais popieriais pakomitetis, kuriame kompetentingos institucijos glaudžiai bendradarbiauja, kad įvykdytų savo pareigas pagal 30–34 straipsnius. Pakeitimo vertybiniais popieriais pakomitečiui vadovauja EBI, bendradarbiaudama su EVPRI ir EDPPI. EBI pakeitimo vertybiniais popieriais pakomitečiui nuolat teikia sekretoriato paslaugas ir skiria pirmininko pavaduotoją. Pakeitimo vertybiniais popieriais pakomitetis puoselėja priežiūros konvergenciją, kad užtikrintų bendrą priežiūros praktiką. EBI kuruojamo pakeitimo vertybiniais popieriais pakomitečio nariai glaudžiai koordinuoja savo priežiūros veiksmus, kad būtų nustatomi ir ištaisomi šio reglamento pažeidimai, rengiama ir skatinama taikyti geriausia praktika, lengvinamas bendradarbiavimas, padedama užtikrinti nuoseklų teisės aktų taikymą ir teikiami kelias jurisdikcijas apimantys vertinimai nesutarimų atveju. Pakeitimo vertybiniais popieriais pakomitetis reguliariai stebi rinkos padėtį ir šio reglamento taikymą.“;

c)įterpiamos 3a ir 3b dalys:

„3a. 3 dalyje nurodytas pakeitimo vertybiniais popieriais pakomitetis iki [12 mėn. po priėmimo] parengia bendros priežiūros tvarkos sukūrimo gaires.

3b. Pagal 7 straipsnio 1 dalį gavusios pranešimą, sandoryje dalyvaujančių pardavėjų kompetentingos institucijos paskiria pagrindinę priežiūros instituciją, kuri koordinuoja veiksmus ir padeda išvengti skirtingo šio reglamento taikymo sandoriams, kuriuose dalyvauja pardavėjai, prižiūrimi daugiau nei vienos valstybės narės kompetentingų institucijų. Kompetentinga institucija gali perduoti kai kurių arba visų savo užduočių ir įgaliojimų, nurodytų šiame reglamente, vykdymą pagrindinei kompetentingai institucijai. Jei pardavėjų kompetentingos institucijos nesusitaria dėl pagrindinės kompetentingos institucijos paskyrimo, pagrindinę priežiūros instituciją paskiria pagal 3 dalį įsteigtas pakeitimo vertybiniais popieriais pakomitetis.“;

d)6 dalies pirma ir antra pastraipos pakeičiamos taip:

„Gavusi 4 dalyje nurodytą informaciją, subjekto, įtariamo padarius pažeidimą, kompetentinga institucija per 15 darbo dienų imasi visų reikalingų veiksmų nustatyto pažeidimo atžvilgiu ir praneša apie tai kitoms atitinkamoms kompetentingoms institucijoms, visų pirma iniciatoriaus, rėmėjo ir SPPVPS kompetentingoms institucijoms, taip pat pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos turėtojo, jei jis žinomas, kompetentingoms institucijoms. Kompetentinga institucija, kuri nesutaria su kita kompetentinga institucija dėl tos kitos kompetentingos institucijos veiksmų tvarkos ar turinio arba neveikimo, nepagrįstai nedelsdama praneša apie savo nesutarimą visoms kitoms atitinkamoms kompetentingoms institucijoms. Kai tas nesutarimas neišsprendžiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią apie jį buvo pranešta visoms atitinkamoms kompetentingoms institucijoms, klausimas perduodamas svarstyti EBI pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnį ir, jei taikytina, 20 straipsnį. Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnio 2 dalyje nurodytas taikinimo laikotarpis yra vienas mėnuo.

Kai atitinkamos kompetentingos institucijos nepasiekia susitarimo per pirmoje pastraipoje nustatytą taikinimo etapą, EBI per vieną mėnesį priima Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnio 3 dalyje nurodytą sprendimą. Kol taikoma šiame straipsnyje nustatyta tvarka, į EVPRI pagal šio reglamento 27 straipsnį tvarkomą sąrašą įtrauktas pakeitimas vertybiniais popieriais toliau laikomas PSS pagal šio reglamento 4 skyrių ir lieka tame sąraše.“;

e)7 dalis pakeičiama taip:

„7. Praėjus trejiems metams nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos ir vėliau kas trejus metus EBI, bendradarbiaudama su EVPRI ir EDPPI, pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 30 straipsnį atlieka šio reglamento 30 straipsnyje nustatytų priežiūros įgaliojimų įgyvendinimo tarpusavio vertinimą.“;

f)8 dalis išbraukiama;

19)44 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)pirmos pastraipos e punktas pakeičiamas taip:

„e) pakeitimo vertybiniais popieriais indėlio į Sąjungos įmonių finansavimą ir Sąjungos ekonomiką.“;

b)antra pastraipa išbraukiama;

20)46 straipsnis pakeičiamas taip:

„46 straipsnis

Peržiūra

Iki [LB: prašom įrašyti datą – 5 metai po įsigaliojimo datos] Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio reglamento veikimo ataskaitą ir prireikus pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

Toje ataskaitoje visų pirma atsižvelgiama į 44 straipsnyje nurodytų ataskaitų išvadas ir įvertinama:

a) šio reglamento poveikis pakeitimo vertybiniais popieriais rinkos veikimui ir plėtrai Sąjungoje;

b) pakeitimo vertybiniais popieriais indėlis į:

i) ES įmonių finansavimą ir ekonomiką, visų pirma MVĮ galimybes gauti kreditą ir investicijas;

ii) finansų įstaigų tarpusavio ryšį ir finansų sektoriaus stabilumą;

c) tai, ar PSS pakeitimo vertybiniais popieriais srityje būtų galima nustatyti lygiavertiškumo tvarką trečiųjų valstybių iniciatoriams, rėmėjams ir SPPVPS, be kita ko, dėl išsamaus patikrinimo reikalavimų, atsižvelgiant į tarptautinius pokyčius pakeitimo vertybiniais popieriais srityje, visų pirma iniciatyvas dėl paprasto, skaidraus ir palyginamo pakeitimo vertybiniais popieriais;

d) 22 straipsnio 4 dalyje ir 26d straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų įgyvendinimas ir tai, ar tų reikalavimų nebūtų galima taikyti ir pakeitimui vertybiniais popieriais, kai pagrindinės pozicijos nėra būsto paskolos arba paskolos automobiliams ar automobilių išperkamosios nuomos sutartys, siekiant integruoti informacijos apie aplinkosaugos, socialinius ir valdymo veiksnius atskleidimą.“

2 straipsnis
Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas / Pirmininkė Pirmininkas / Pirmininkė

TEISĖS AKTO PASIŪLYMO FINANSINIO POVEIKIO IR SKAITMENINIŲ ASPEKTŲ PAŽYMA. AGENTŪROS

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama politikos sritis (-ys)

1.3.Tikslas (-ai)

1.3.1.Bendrasis tikslas (-ai)

1.3.2.Konkretus tikslas (-ai)

1.3.3.Numatomas rezultatas (-ai) ir poveikis

1.3.4.Veiklos rezultatų rodikliai

1.4.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

1.5.2.ES dalyvavimo pridėtinė vertė..

1.5.3.Panašios patirties išvados

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) ir jo (jos) finansinio poveikio trukmė

1.7.Planuojamas biudžeto vykdymo metodas (-ai)

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os)

2.2.1.Biudžeto vykdymo metodo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą vidaus kontrolės sistemą (-as)

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės išlaidų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams

3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka

3.2.1.1.Patvirtinto biudžeto asignavimai

3.2.1.2.Išorės asignuotųjų pajamų asignavimai

3.2.2.Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas

3.2.3.Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka

3.2.3.1. Patvirtinto biudžeto asignavimai

3.2.4.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

3.2.4.1.Finansuojami iš patvirtinto biudžeto

3.2.5.Numatomo poveikio su skaitmeninėmis technologijomis susijusioms investicijoms apžvalga

3.2.6.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

3.2.7.Trečiųjų šalių įnašai

3.2.8.Numatomi žmogiškieji ištekliai ir decentralizuotoje agentūroje reikalingų asignavimų panaudojimas

3.3.Numatomas poveikis pajamoms

4.Skaitmeniniai aspektai

4.1.Skaitmeninės svarbos reikalavimai

4.2.Duomenys

4.3.Skaitmeniniai sprendimai

4.4.Sąveikumo vertinimas

4.5.Skaitmeninio įgyvendinimo rėmimo priemonės

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo iš dalies keičiamas 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2402, kuriuo nustatoma bendroji pakeitimo vertybiniais popieriais sistema ir sukuriama specialioji paprasto, skaidraus ir standartizuoto pakeitimo vertybiniais popieriais sistema

1.2.Atitinkama politikos sritis (-ys)

Politikos sritis: finansinis stabilumas, finansinės paslaugos ir kapitalo rinkų sąjunga

Veikla: finansų rinkos

1.3.Tikslas (-ai)

1.3.1.Bendrasis tikslas (-ai)

Ši iniciatyva yra vienas iš santaupų ir investicijų sąjungos komponentų. Šiuo pasiūlymu siekiama:

1) atgaivinti pakeitimo vertybiniais popieriais rinką, taip gerinant ES ekonomikos finansavimą, ir

2) rasti tinkamesnį balansą tarp saugumo ir rinkos plėtros.

Siekiama kurti sąlygas ir aplinką, palankius didesniam skolinimui realiajai ekonomikai. Sklandžiai veikianti pakeitimo vertybiniais popieriais rinka paskatins bankus aktyviau veikti rinkoje ir taip galiausiai daugiau skolinti ekonomikai.

1.3.2.Konkretus tikslas (-ai)

Šio pasiūlymo tikslai:

1) sumažinti dideles emitentų ir investuotojų veiklos sąnaudas, užtikrinant pusiausvyrą su tinkamais ir proporcingais skaidrumo, investuotojų apsaugos ir priežiūros standartais;

2) pašalinti reglamentavimo kliūtis ir leisti rinkai plėstis tvariau ir užtikrinant atsparumą;

3) papildyti Komisijos pastangas mažinti rinkos dalyviams tenkančią reglamentavimo naštą.

Pakeitimas vertybiniais popieriais gali būti svarbus finansavimo šaltinių įvairinimo ir veiksmingesnio rizikos paskirstymo ES finansų sistemoje kanalas. Jis suteiktų galimybę plačiau paskirstyti finansų sektoriaus riziką ir gali padėti atlaisvinti bankų balansus, kad šie galėtų papildomai skolinti įvairių kategorijų ūkio subjektams (pavyzdžiui, ne finansų bendrovėms, MVĮ ar asmenims). Apskritai, jis gali pagerinti finansų sistemos efektyvumą ir suteikti papildomų investavimo galimybių. Pakeitimas vertybiniais popieriais gali susieti bankus ir kapitalo rinkas ir taip suteikti netiesioginės naudos įmonėms ir piliečiams (pavyzdžiui, dėl mažiau brangių paskolų, hipotekų ir kredito kortelių).

1.3.3.Numatomas rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

Siūlomais pakeitimais bus gaivinama pakeitimo vertybiniais popieriais rinka ir sudaromos sąlygos pakeitimui vertybiniais popieriais atlikti tam tikrą vaidmenį kuriant santaupų ir investicijų sąjungą, kartu sumažinant emitentams ir investuotojams tenkančią naštą ir reikalavimų laikymosi sąnaudas. Siūlomais pakeitimais išsprendus didelių veiklos sąnaudų problemą, trukdžiusią bankams ir draudikams dalyvauti ES pakeitimo vertybiniais popieriais rinkoje, bus prisidėta prie Komisijos pastangų mažinti rinkos dalyviams tenkančią reglamentavimo naštą ir paskatinta rinkos plėtrą ir pakeitimo vertybiniais popieriais naudojimą. Kartu siūlomais pakeitimais bus toliau saugomas finansinis stabilumas ir užtikrinama tinkamo lygio investuotojų ir vartotojų apsauga.

1.3.4.Veiklos rezultatų rodikliai

Nurodyti pažangos ir laimėjimų stebėsenos rodiklius.

Pažanga ir pasiekimai bus vertinami remiantis šiais rodikliais:

išsamaus patikrinimo, reikalingo investuojant į pakeitimo vertybiniais popieriais sandorius, sąnaudų stebėsena;

emisijos sąnaudų, susidarančių dėl atskaitomybės reikalavimų, stebėsena;

pakeitimo vertybiniais popieriais priemonių emitentų ir investuotojų į jas skaičiaus sekimas.

1.4.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:

 nauju veiksmu

 nauju veiksmu, kai bus įgyvendintas bandomasis projektas ir (arba) atlikti parengiamieji veiksmai 33

 esamo veiksmo galiojimo pratęsimu

 vieno ar daugiau veiksmų sujungimu arba nukreipimu į kitą (naują) veiksmą

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

Pasiūlyme pateikiami keli supaprastinimai ir patobulinimai, kuriais didinamas pakeitimo vertybiniais popieriais rinkos veiksmingumas. Taikant šias priemones numatoma atlikti tikslinius koregavimus ir supaprastinimus, todėl jomis gali būti išplėstas rinkos pajėgumas, pritraukta platesnė investuotojų bazė ir paskatintas ekonomikos augimas, kartu išlaikant atsparią ir skaidrią finansų ekosistemą. Pakeitimais tikimasi padidinti ES pakeitimo vertybiniais popieriais rinkos konkurencingumą ir tvarumą ir taip duoti postūmį visų susijusių suinteresuotųjų subjektų augimui.

Siekiant supaprastinti įmonių išsamaus patikrinimo prievoles ir padidinti skaidrumo sistemos veiksmingumą reikėtų supaprastinti procesus, kurių įmonės turi laikytis užtikrindamos reikalavimų laikymąsi. Sumažinus šių prievolių įmonės patirs mažiau reikalavimų laikymosi sąnaudų, todėl galės skirti daugiau išteklių pagrindinei verslo veiklai.

1.5.2.ES dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame skirsnyje „ES dalyvavimo pridėtinė vertė“ – ES veiksmais užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

Priežastys imtis ES lygmens veiksmų (ex ante):

Pakeitimo vertybiniais popieriais produktai yra atvirų, integruotų ES kapitalo rinkų dalis. Pakeitimas vertybiniais popieriais susieja įvairių valstybių narių ir trečiųjų valstybių finansų įstaigas: dažnai bankai inicijuoja paskolas, kurios pakeičiamos vertybiniais popieriais, o finansų įstaigos, kaip antai draudikai ir investiciniai fondai, į šiuos produktus investuoja tarpvalstybiniu mastu Europoje.

Pakeitimas vertybiniais popieriais yra priemonė, padedanti gilinti ES kapitalo rinkas, diversifikuoti jų rizikos profilius ir atlaisvinti bankų balansus, kad jie galėtų papildomai skolinti ES namų ūkiams ir įmonėms ir taip padidinti ES ekonomikos konkurencingumą ir atsparumą.

Valstybių narių galimybės priimti nacionalines priemones yra ribotos, nes dabartinėje ES pakeitimo vertybiniais popieriais sistemoje jau nustatytas ES lygmens suderintų taisyklių rinkinys ir nacionalinio lygmens pakeitimai prieštarautų šiuo metu galiojančiai Sąjungos teisei. Vien atskirų valstybių narių veiksmais pasiekti pirmiau aprašytų tikslų nepavyktų.

Numatoma sukurti ES pridėtinė vertė (ex post):

Pasiūlymu, kuriuo siekiama pašalinti nepagrįstas emisijų ir investavimo kliūtis ES pakeitimo vertybiniais popieriais rinkoje, vidaus rinkoje bus nustatytos vienodos sąlygos visiems pakeitime vertybiniais popieriais dalyvaujantiems instituciniams investuotojams ir subjektams.

1.5.3.Panašios patirties išvados

Atliekant prie pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto pridedamą įvertinimą ir poveikio vertinimą buvo įvertinti dabartinės sistemos veikimo rezultatai ir nustatyti keli trūkumai. Pagrindinis tikslas „atgaivinti pakeitimo vertybiniais popieriais rinką, kuri pagerins ES ekonomikos finansavimą, susilpnins sąsają tarp bankų įsiskolinimo mažinimo poreikių ir kreditavimo apribojimų trumpuoju laikotarpiu ir sukurs labiau subalansuotą ir stabilią ES ekonomikos finansavimo struktūrą ilguoju laikotarpiu“ pasiektas tik iš dalies, nes nors pakeitimo vertybiniais popieriais rinka yra saugesnė, nepasiūlyta pakankamai paskatų atgaivinti rinką ar pagerinti finansavimo galimybes. Daugeliu sistema nustatytų priemonių pirmiausia siekta sumažinti su pakeitimu vertybiniais popieriais susijusią galimą riziką, o ne remti rinkos plėtrą. Žvelgiant į ateitį siekiama rasti tinkamesnį balansą tarp saugumo ir rinkos plėtros. Dėl šios priežasties dauguma siūlomų pakeitimų yra orientuoti į tolesnį ES pakeitimo vertybiniais popieriais rinkos plėtojimą padidinant sistemos proporcingumą.

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Iniciatyvos tikslai dera su keliomis kitomis ES politikos sritimis ir vykdomomis iniciatyvomis, visų pirma su Sąjungos politika, kuria siekiama sukurti santaupų ir investicijų sąjungą. 2025 m. kovo mėn. Europos Komisija komunikate dėl santaupų ir investicijų sąjungos paskelbė priimanti priemones, orientuotas į išsamaus patikrinimo ir skaidrumo supaprastinimą, kuriomis siekiama dar didesnio postūmio pakeitimo vertybiniais popieriais rinkai.

Pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto išliktų suderinamas su DFP ir turėtų nedidelį poveikį biudžetui, nes pagal jį numatomas papildomas Sąjungos įnašas Europos bankininkystės institucijai (EBI), susijęs su dviem papildomais darbuotojais (etato ekvivalentais), kurie būtų skirti EBI, kad ji galėtų įgyvendinti papildomas užduotis, jai pavestas teisėkūros institucijų.

Išnagrinėjus sąveiką ir perskirstymo galimybes, dėl ESMA užduočių perdavimo EBI nutarta perkelti vieną darbuotoją iš pirmosios į antrąją. Iš ESMA perkėlus vieną darbuotoją nebūtų daromas reikšmingas poveikis biudžetui, išskyrus perkėlimą 1 išlaidų kategorijos ribose.

Iš viso pasiūlymu EBI įgaliotų darbuotojų skaičius per būsimą metinę biudžeto procedūrą bus padidintas trimis, įskaitant vieną iš ESMA perkeltą darbuotoją. EBI toliau sieks kuo labiau didinti sąveiką ir našumą (be kita ko, pasitelkdama IT sistemas) ir atidžiai stebės su šio pasiūlymo įgyvendinimu susijusį papildomą darbo krūvį, kurį turėtų atitikti per būsimą metinę biudžeto procedūrą agentūros prašysimas įgaliotų darbuotojų skaičius.

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

Svarstytos įvairios finansavimo galimybės, be kita ko, visų pirma apimančios sąnaudų kompensavimą mokesčiais ir vidiniu darbuotojų perskirstymu. Mokesčių galimybė yra praktiškai neįgyvendinama, nes įmonėms taikomi mokesčiai negalėtų padengti pasiūlymų sąnaudų. Tokį požiūrį taip pat būtų sunku pateisinti, nes nagrinėjamos priemonės yra tiesiogiai susijusios ne su priežiūros įgaliojimais, o su reguliavimo sistemos kūrimu.

Išnagrinėjus perskirstymo potencialą, vienas laikinas darbuotojas buvo perkeltas iš ESMA į EBI. Tolesnis vidinis darbuotojų perskirstymas EPI nebūtų įmanomas, nes EPI jau dabar turi reikšmingų sunkumų vykdydamos reguliavimo užduotis.

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) ir jo (jos) finansinio poveikio trukmė

 trukmė ribota

– galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD],

– įsipareigojimų asignavimų finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM, o mokėjimų asignavimų – nuo MMMM iki MMMM;

 trukmė neribota

–Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo 2027 iki 2029 m.,

–vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.Planuojamas biudžeto vykdymo metodas (-ai) 34

 Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

– padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

– vykdomųjų įstaigų.

 Pasidalijamasis valdymas su valstybėmis narėmis

 Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis pavedant:

– trečiosioms valstybėms arba jų paskirtoms įstaigoms;

– tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

– Europos investicijų bankui ir Europos investicijų fondui;

– įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 70 ir 71 straipsniuose;

– viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms;

– įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, tiek, kiek joms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

– įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurioms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

– atitinkamame pagrindiniame akte nurodytoms įstaigoms ar asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus bendros užsienio ir saugumo politikos srityje pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį;

–valstybėje narėje įsteigtoms įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė arba Sąjungos teisė ir kurioms pagal konkrečių sektorių taisykles gali būti patikėtas Sąjungos lėšų arba biudžeto garantijų įgyvendinimas tiek, kiek tokias įstaigas kontroliuoja viešosios teisės reglamentuojamos įstaigos arba įstaigos, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, ir joms kontrolės įstaigos suteikia tinkamas finansines garantijas solidariosios atsakomybės forma arba lygiavertes finansines garantijas, kurios kiekvienam veiksmui gali būti apribotos iki didžiausios Sąjungos paramos sumos.

Pastabos

nėra duomenų

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

Pagal esamų agentūrų taikomą standartinę tvarką Europos bankininkystės institucija (EBI) reguliariai rengs savo veiklos ataskaitas (įskaitant vidaus ataskaitas vyresniajai vadovybei, ataskaitas valdyboms ir metines ataskaitas). Be to, Audito Rūmai ir Komisijos Vidaus audito tarnyba atliks jos išteklių naudojimo ir veiklos rezultatų auditą.

Atliekamos reguliarios EBI reglamento (Reglamento (ES) Nr. 1093/2010) peržiūros.

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os)

2.2.1.Biudžeto vykdymo metodo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

Finansų srities Europos priežiūros institucijos (EBI, EIOPA ir ESMA) yra decentralizuotos reguliavimo agentūros pagal Finansų reglamento 70 straipsnį.

Europos bankininkystės institucijos valdymo ir kontrolės sistemos yra numatytos Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo EBI įsteigiama, VI skyriuje, kartu taikant finansinį pagrindų reglamentą (ES) 2019/715, kurį institucija patvirtino.

Institucija privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi tinkamų standartų visose vidaus kontrolės sistemos srityse; jos auditą atlieka Komisijos Vidaus audito tarnyba. Be to, kiekvienais finansiniais metais Europos Parlamentas, vadovaudamasis Tarybos rekomendacija, tvirtina šios agentūros biudžeto įvykdymo rezultatus.

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą vidaus kontrolės sistemą (-as)

Kalbant apie teisėtą, ekonomišką, veiksmingą ir efektyvų asignavimų, susijusių su pagal šį pasiūlymą EBI vykdytinais veiksmais, naudojimą, ši iniciatyva nekelia didelės reikšmingos rizikos, kuriai nebūtų taikoma esama vidaus kontrolės sistema.

Valdymo ir kontrolės sistemos yra nustatytos Reglamente (ES) 1093/2010, kuriuo reglamentuojamas EBI veikimas. Jos laikomos ekonomiškai efektyviomis. Iniciatyva neturės reikšmingo poveikio sąnaudoms, kurias papildys valstybių narių ar EBI sąnaudos. Poveikis klaidų rizikos lygiui turėtų būti labai mažas.

Istoriškai apskaičiuota, kad FISMA GD išlaidos, susijusios su bendra tokios institucijos kaip EBI priežiūra, sudaro 0,5 % jam sumokėtų metinių įnašų. Tokios išlaidos apima, pavyzdžiui, išlaidas, susijusias su metinio programavimo ir biudžeto vertinimu, FISMA GD atstovų dalyvavimu valdybose, priežiūros tarybose ir su tuo susijusiu parengiamuoju darbu.

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Siekiant kovoti su sukčiavimu, korupcija ir bet kokia kita neteisėta veikla, EBI be apribojimų taikomos 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų nuostatos.

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

·Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija	Biudžeto eilutė	Išlaidų rūšis	Įnašas
	Numeris	DA / NDA 35	ELPA šalių 36	valstybių kandidačių ir potencialių kandidačių 37	kitų trečiųjų valstybių	kitų asignuotųjų pajamų
1.	03 10 02 00: Europos bankininkystės institucija (EBI)	DA	NE	NE	NE	NE
1.	03 10 04 00: Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA)	DA	NE	NE	NE	NE

·Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

Biudžeto eilutė

Išlaidų rūšis

Įnašas

Numeris

DA / NDA

ELPA šalių

valstybių kandidačių ir potencialių kandidačių

kitų trečiųjų valstybių

kitų asignuotųjų pajamų

nėra duomenų

3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams

3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka

– Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

– Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

3.2.1.1.Patvirtinto biudžeto asignavimai

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

Numeris

GD: <…….>			Metai	Metai	Metai	Metai	IŠ VISO DFP 2021–2027
			2024	2025	2026	2027
Veiklos asignavimai
Biudžeto eilutė	Įsipareigojimai	1a					0,000
	Mokėjimai	2a					0,000
Biudžeto eilutė	Įsipareigojimai	1b					0,000
	Mokėjimai	2b					0,000
Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami iš konkrečių programų paketo lėšų 38
Biudžeto eilutė		3					0,000
IŠ VISO asignavimų <…….> GD	Įsipareigojimai	= 1a + 1b + 3	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
	Mokėjimai	= 2a + 2b + 3	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000

Europos bankininkystės institucija

Metai

2024

Metai

2025

Metai

2026

Metai

2027

IŠ VISO DFP 2021–2027

Biudžeto eilutė: 03 10 02 002 / ES biudžeto įnašas agentūrai

0,263

ESMA skirta Sąjungos subsidija bus sumažinta toliau lentelėje parodytomis sumomis:

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija

Metai

2024

Metai

2025

Metai

2026

Metai

2027

IŠ VISO DFP 2021–2027

Biudžeto eilutė: 03 10 04 00 / ES biudžeto įnašas agentūrai

0,088)

Europos bankininkystės institucijai (EBI) skirtus asignavimus ir ES biudžeto įnašą iš dalies kompensuos Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai (ESMA) skirtų asignavimų ir ES biudžeto įnašo sumažinimas, lemiantis toliau lentelėse parodytas grynąsias sumas:

					Metai		Metai		Metai		Metai		IŠ VISO DFP 2021–2027
					2024		2025		2026		2027
IŠ VISO veiklos asignavimų (įskaitant įnašą decentralizuotai agentūrai)	Įsipareigojimai		4		0,000		0,000		0,000		0,175		0,175
	Mokėjimai		5		0,000		0,000		0,000		0,175		0,175
IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų paketo lėšų			6		0,000		0,000		0,000		0,000		0,000
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ	Įsipareigojimai		= 4 + 6		0,000		0,000		0,000		0,175		0,175
	Mokėjimai		= 5 + 6		0,000		0,000		0,000		0175		0,175
						Metai		Metai		Metai		Metai		IŠ VISO 2021–2027 M. DFP
						2024		2025		2026		2027
• IŠ VISO veiklos asignavimų (visose veiklos išlaidų kategorijose)		Įsipareigojimai		4		0,000		0,000		0,000		0,175		0,175
		Mokėjimai		5		0,000		0,000		0,000		0,175		0,175
• IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų paketo lėšų (visose veiklos išlaidų kategorijose)				6		0,000		0,000		0,000		0,000		0,000
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–6 išlaidų kategorijas		Įsipareigojimai		= 4 + 6		0,000		0,000		0,000		0,175		0,175
(orientacinė suma)		Mokėjimai		= 5 + 6		0,000		0,000		0,000		0175		0,175

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

„Administracinės išlaidos“ 39

GD: <…….>			Metai	Metai	Metai	Metai	IŠ VISO DFP 2021–2027
			2024	2025	2026	2027
 Žmogiškieji ištekliai			0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
 Kitos administracinės išlaidos			0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
IŠ VISO <….> GD	Asignavimai		0,000	0,000	0,000	0,000	0,000

GD: <…….>			Metai	Metai	Metai	Metai	IŠ VISO DFP 2021–2027
			2024	2025	2026	2027
 Žmogiškieji ištekliai			0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
 Kitos administracinės išlaidos			0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
IŠ VISO <….> GD	Asignavimai		0,000	0,000	0,000	0,000	0,000

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ		(Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų)	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

		Metai	Metai	Metai	Metai	IŠ VISO DFP 2021–2027
		2024	2025	2026	2027
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–7 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS	Įsipareigojimai	0,000	0,000	0,000	0,175	0,175
	Mokėjimai	0,000	0,000	0,000	0,175	0,175

3.2.1.2.Išorės asignuotųjų pajamų asignavimai

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

Numeris

GD: <…….>			Metai	Metai	Metai	Metai	IŠ VISO DFP 2021–2027
			2024	2025	2026	2027
Veiklos asignavimai
Biudžeto eilutė	Įsipareigojimai	1a					0,000
	Mokėjimai	2a					0,000
Biudžeto eilutė	Įsipareigojimai	1b					0,000
	Mokėjimai	2b					0,000
Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami iš konkrečių programų paketo lėšų 40
Biudžeto eilutė		3					0,000
IŠ VISO asignavimų <…….> GD	Įsipareigojimai	= 1a + 1b + 3	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
	Mokėjimai	= 2a + 2b + 3	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000

3.2.2.Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Nurodyti tikslus ir atliktus darbus



Metai
2024

Metai
2025

Metai
2026

Metai
2027

Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 skirsnį)

IŠ VISO

ATLIKTI DARBAI

Rūšis 41

Vidutinės sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Bendras skaičius

Iš viso sąnaudų

1 KONKRETUS TIKSLAS 42 ...

– Atliktas darbas

1 konkretaus tikslo tarpinė suma

2 KONKRETUS TIKSLAS ...

– Atliktas darbas

2 konkretaus tikslo tarpinė suma

IŠ VISO

3.2.3.Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka

– Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

– Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

3.2.3.1. Patvirtinto biudžeto asignavimai

PATVIRTINTI ASIGNAVIMAI	Metai	Metai	Metai	Metai	IŠ VISO 2021–2027
	2024	2025	2026	2027
7 IŠLAIDŲ KATEGORIJA
Žmogiškieji ištekliai	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
Kitos administracinės išlaidos	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
7 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
Neįtraukta į 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ
Žmogiškieji ištekliai	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
Kitos administracinio pobūdžio išlaidos	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
Tarpinė suma, neįtraukta į 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000

IŠ VISO	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000

3.2.4.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

– Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

– Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

3.2.4.1.Finansuojami iš patvirtinto biudžeto

Sąmatą surašyti etato ekvivalentais 43

PATVIRTINTI ASIGNAVIMAI		Metai	Metai	Metai	Metai
		2024	2025	2026	2027
 Etatų plano etatai (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai)
20 01 02 01 (Būstinė ir Komisijos atstovybės)		0	0	0	0
20 01 02 03 (ES Delegacijos)		0	0	0	0
01 01 01 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai)		0	0	0	0
01 01 01 11 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai)		0	0	0	0
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti)		0	0	0	0
• Išorės darbuotojai (etato ekvivalentais)
20 02 01 (AC, END finansuojami iš bendrojo biudžeto)		0	0	0	0
20 02 03 (AC, AL, END ir JPD ES delegacijose)		0	0	0	0
Administracinės paramos eilutė [XX.01.YY.YY]	- būstinėje	0	0	0	0
	- ES delegacijose	0	0	0	0
01 01 01 02 (AC, END – netiesioginiai moksliniai tyrimai)		0	0	0	0
01 01 01 12 (AC, END – tiesioginiai moksliniai tyrimai)		0	0	0	0
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) – 7 išlaidų kategorija		0	0	0	0
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) – neįtraukta į 7 išlaidų kategoriją		0	0	0	0
IŠ VISO		0	0	0	0

Pasiūlymui įgyvendinti reikalingi darbuotojai (etato ekvivalentais):

	Dabartiniai Komisijos tarnybų darbuotojai	Papildomi darbuotojai*
		bus finansuojami pagal 7 išlaidų kategoriją arba iš mokslinių tyrimų	bus finansuojami iš BA eilutės	bus finansuojami iš mokesčių
Etatų plano etatai			nėra duomenų
Išorės darbuotojai (CA, SNE, INT)

Vykdytinų užduočių aprašymas, kai užduotis vykdo:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai
Išorės darbuotojai

3.2.5.Numatomo poveikio su skaitmeninėmis technologijomis susijusioms investicijoms apžvalga

Privaloma: su skaitmeninėmis technologijomis susijusių investicijų pagal pasiūlymą (iniciatyvą) geriausias įvertis turėtų būti pateiktas tolesnėje lentelėje.

Išimties tvarka, kai tai reikalinga pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti, asignavimai pagal 7 išlaidų kategoriją turėtų būti pateikti tam skirtoje eilutėje.

Asignavimai pagal 1–6 išlaidų kategorijas turėtų būti nurodyti kaip „Politikos priemonių IT išlaidos veiklos programoms“. Šios išlaidos parodo veiklos biudžetą, naudojamą su iniciatyvos įgyvendinimu tiesiogiai susijusioms IT platformoms ar priemonėms pakartotinai naudoti, pirkti ir (arba) sukurti ir susijusioms investicijoms (pvz., licencijoms, tyrimams, duomenų saugojimui ir kt.). Šioje lentelėje pateikta informacija turėtų atitikti 4 skirsnyje „Skaitmeniniai aspektai“ pateiktus duomenis.

IŠ VISO skaitmeninių ir IT asignavimų	Metai	Metai	Metai	Metai	IŠ VISO DFP 2021–2027
	2024	2025	2026	2027
7 IŠLAIDŲ KATEGORIJA
IT išlaidos (organizacijos)	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
7 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
Neįtraukta į 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ
Politikos priemonių IT išlaidos veiklos programoms	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
Tarpinė suma, neįtraukta į 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000

IŠ VISO	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000

3.2.6.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

Pasiūlymas (iniciatyva)

– Galima visiškai finansuoti perskirstant asignavimą atitinkamoje daugiametės finansinės programos (DFP) išlaidų kategorijoje.

Netaikoma, nes užduotis vykdytų decentralizuotos agentūros.

– Reikia panaudoti nepaskirstytą maržą pagal atitinkamą DFP išlaidų kategoriją ir (arba) specialias priemones, kaip apibrėžta DFP reglamente.

Netaikoma, nes užduotis vykdytų decentralizuotos agentūros.

– Reikia persvarstyti DFP.

Netaikoma, nes užduotis vykdytų decentralizuotos agentūros.

3.2.7.Trečiųjų šalių įnašai

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

– nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

– numatytas trečiųjų šalių bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

	Metai 2024	Metai 2025	Metai 2026	Metai 2027	Iš viso
Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą
IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų

3.2.8.Numatomi žmogiškieji ištekliai ir decentralizuotoje agentūroje reikalingų asignavimų panaudojimas

Personalo poreikiai (etatų vienetais):

Agentūra: Europos bankininkystės institucija	Metai 2024	Metai 2025	Metai 2026	Metai 2027
Laikinieji darbuotojai (AD lygio)				3
Laikinieji darbuotojai (AST lygio)
Laikinieji darbuotojai (AD + AST), tarpinė suma	0	0	0	3
Sutartininkai
Deleguotieji nacionaliniai ekspertai
Sutartininkai ir deleguotieji nacionaliniai ekspertai, tarpinė suma	0	0	0	0
IŠ VISO darbuotojų	0	0	0	3

Agentūra: Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija	Metai 2024	Metai 2025	Metai 2026	Metai 2027
Laikinieji darbuotojai (AD lygio)				1)
Laikinieji darbuotojai (AST lygio)
Laikinieji darbuotojai (AD + AST), tarpinė suma	0	0	0	1)
Sutartininkai
Deleguotieji nacionaliniai ekspertai
Sutartininkai ir deleguotieji nacionaliniai ekspertai, tarpinė suma	0	0	0	0
IŠ VISO darbuotojų	0	0	0	1)

Iš ES biudžeto įnašo dengiami asignavimai, mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Agentūra: Europos bankininkystės institucija	Metai 2024	Metai 2025	Metai 2026	Metai 2027	IŠ VISO 2021–2027
1 antraštinė dalis. Personalo išlaidos				0,225	0,225
2 antraštinė dalis. Infrastruktūra ir veiklos išlaidos				0,037	0,037
3 antraštinė dalis. Veiklos išlaidos					0,000
IŠ VISO iš ES biudžeto lėšų dengiamų asignavimų	0,000	0,000	0,000	0,263	0,263

Agentūra: Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija	Metai 2024	Metai 2025	Metai 2026	Metai 2027	IŠ VISO 2021–2027
1 antraštinė dalis. Personalo išlaidos				0,075)	0,075)
2 antraštinė dalis. Infrastruktūra ir veiklos išlaidos				0,013)	0,013)
3 antraštinė dalis. Veiklos išlaidos					0,000
IŠ VISO iš ES biudžeto lėšų dengiamų asignavimų	0,000	0,000	0,000	0,088)	0,088)

Iš mokesčių dengiami asignavimai, jei taikoma, mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

nėra duomenų

Iš bendro finansavimo lėšų dengiami asignavimai, jei taikoma, mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Nacionalinių kompetentingų institucijų įnašai, mokami Europos bankininkystės institucijai, bus iš dalies kompensuoti nacionalinių kompetentingų institucijų įnašų Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai sumažinimu.

Agentūra: Europos bankininkystės institucija	Metai 2024	Metai 2025	Metai 2026	Metai 2027	IŠ VISO 2021–2027
1 antraštinė dalis. Personalo išlaidos				0,338	0,338
2 antraštinė dalis. Infrastruktūra ir veiklos išlaidos				0,056	0,056
3 antraštinė dalis. Veiklos išlaidos					0,000
IŠ VISO iš ES biudžeto lėšų dengiamų asignavimų	0,000	0,000	0,000	0,394	0,394

Nacionalinių kompetentingų institucijų įnašai, mokami ESMA, bus sumažinti toliau lentelėje parodytomis sumomis, atitinkančiomis 1 etato ekvivalentą:

Agentūra: Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija	Metai 2024	Metai 2025	Metai 2026	Metai 2027	IŠ VISO 2021–2027
1 antraštinė dalis. Personalo išlaidos				0,112)	0,112)
2 antraštinė dalis. Infrastruktūra ir veiklos išlaidos				0,019)	0,019)
3 antraštinė dalis. Veiklos išlaidos					0,000
IŠ VISO iš ES biudžeto lėšų dengiamų asignavimų	0,000	0,000	0,000	0,131)	0,131)

Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti decentralizuotoje agentūroje reikalingų žmogiškųjų išteklių ir asignavimų (mln. EUR) apžvalga (santrauka)

Sąjungos subsidija ir nacionalinių kompetentingų institucijų įnašai, mokami Europos bankininkystės institucijai, bus iš dalies kompensuoti subsidijos ir įnašų Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai sumažinimu.

Agentūra: Europos bankininkystės institucija	Metai 2024	Metai 2025	Metai 2026	Metai 2027	IŠ VISO 2021–2027
Laikinieji darbuotojai (AD + AST)	0	0	0	3	-
Sutartininkai	0	0	0	0	-
Deleguotieji nacionaliniai ekspertai	0	0	0	0	-
Iš viso darbuotojų	0	0	0	3	-
Iš ES biudžeto lėšų dengiami asignavimai	0,000	0,000	0,000	0,263	0,263
Iš mokesčių dengiami asignavimai (jei taikytina)	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
Bendrai finansuojami asignavimai (jei taikytina)	0,000	0,000	0,000	0,394	0,394
IŠ VISO asignavimų	0,000	0,000	0,000	0,657	0,657

ESMA darbuotojų skaičius bus sumažintas vienu etato ekvivalentu, todėl sumažės Sąjungos subsidija ir nacionalinių kompetentingų institucijų įnašai, skirti ESMA, kaip parodyta toliau lentelėje:

Agentūra: Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija	Metai 2024	Metai 2025	Metai 2026	Metai 2027	IŠ VISO 2021–2027
Laikinieji darbuotojai (AD + AST)	0	0	0	1)	-
Sutartininkai	0	0	0	0	-
Deleguotieji nacionaliniai ekspertai	0	0	0	0	-
Iš viso darbuotojų	0	0	0	1)	-
Iš ES biudžeto lėšų dengiami asignavimai	0,000	0,000	0,000	0,088)	0,088)
Iš mokesčių dengiami asignavimai (jei taikytina)	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
Bendrai finansuojami asignavimai (jei taikytina)	0,000	0,000	0,000	0,131)	0,131)
IŠ VISO asignavimų	0,000	0,000	0,000	0,219)	0,219)

3.3.Numatomas poveikis pajamoms

– Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.

– Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

– nuosaviems ištekliams

– kitoms pajamoms

– nurodyti, jei pajamos priskirtos išlaidų eilutėms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto pajamų eilutė:	Einamųjų finansinių metų asignavimai	Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis 44
		Metai 2024	Metai 2025	Metai 2026	Metai 2027
…………. straipsnis

Asignuotųjų pajamų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-ioms) daromas poveikis.

Kitos pastabos (pvz., poveikio pajamoms apskaičiavimo metodas (formulė) arba kita informacija).

4.Skaitmeniniai aspektai

Siūlomais Reglamento (ES) 2017/2402 pakeitimais skaitmeninė infrastruktūra ir procesai, kuriais remiamas reglamento įgyvendinimas, nėra reikšmingai keičiami. Todėl laikoma, kad pasiūlymas skaitmeninės svarbos neturi.

4.1.Skaitmeninės svarbos reikalavimai

Netaikoma

4.2.Duomenys

Netaikoma

4.3.Skaitmeniniai sprendimai

Netaikoma

4.4.Sąveikumo vertinimas

Netaikoma

4.5.Skaitmeninio įgyvendinimo rėmimo priemonės

Netaikoma

(1) E. Letta (2024). Much more than a market – Speed, Security, Solidarity. Empowering the Single Market to deliver a sustainable future and prosperity for all EU Citizens („Daug daugiau nei rinka. Spartumas, saugumas, solidarumas. Bendrosios rinkos įgalinimas siekiant tvarios ateities ir klestėjimo visiems ES piliečiams“).

(2) M. Draghi (2024). The Future of European Competitiveness – A Competitiveness Strategy for Europe („Europos konkurencingumo ateitis. Europos konkurencingumo strategija“).

(3) 2024 m. balandžio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvados .

(4) 2025 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos išvados.

(5) Atsiliepimai į kvietimą teikti informaciją dėl pakeitimo vertybiniais popieriais sistemos peržiūros, 2025 m. vasario 19 d. – 2025 m. kovo 26 d., europa.eu ; atsiliepimai į 2024 m. tikslines konsultacijas dėl ES pakeitimo vertybiniais popieriais sistemos veikimo, 2024 m. spalio 9 d. – gruodžio 4 d., finance.ec.europa.eu .

(6) https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52025DC0124.

(7) 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2402, kuriuo nustatoma bendroji pakeitimo vertybiniais popieriais sistema ir sukuriama specialioji paprasto, skaidraus ir standartizuoto pakeitimo vertybiniais popieriais sistema, ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB, 2009/138/EB ir 2011/61/ES bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 648/2012, (OL L 347, 2017 12 28, p. 35, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2017/2402/oj ).

(8) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2013/575/oj ).

(9) 2014 m. spalio 10 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/61, kuriuo dėl kredito įstaigoms taikomo padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013, (OL L 11, 2015 1 17, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_del/2015/61/oj ).))

(10) 2014 m. spalio 10 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/35, kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo, (Mokumas II) (OL L 12, 2015 1 17, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_del/2015/35/oj )

(11) 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (OL L 174, 2011 7 1, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2011/61/oj ).

(12) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (nauja redakcija) (OL L 302, 2009 11 17, p. 32, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2009/65/oj).

(13) Tiksliniais priežiūros pakeitimais siekiama gerinti veiksmingą priežiūrą pagal dabartinę sistemą. Tais pakeitimais siekiama remti nuoseklesnę priežiūros praktiką ir palengvinti tarpvalstybinį pakeitimą vertybiniais popieriais Sąjungoje. Siūlomais pakeitimais, kuriais paaiškinami tam tikri aspektai ir užtikrinamas aiškus atsakomybės apibrėžimas, tikimasi paskatinti didesnę priežiūros konvergenciją suinteresuotosioms šalims neužkraunant reikšmingų naujų prievolių.

(14) Skelbiama https://finance.ec.europa.eu/regulation-and-supervision/consultations-0/targeted-consultation-functioning-eu-securitisation-framework-2024_en

(15) Vertybiniai popieriai ir rinkos. Pakeitimo vertybiniais popieriais sistemos peržiūra (europa.eu)

(16) Vienas respondentas pateikė du atskirus (iš esmės panašius) atsakymus; dar vienas respondentas pateikė tris atskirus atsakymus. Taigi gauti 37 atsiliepimai iš 34 atskirų respondentų.

(17) Respondentai, jau atsiliepę į tikslines konsultacijas, atstovavo 7 įmonėms, 15 verslo asociacijų, 2 nevyriausybinėms organizacijoms (NVO); 2 tokie respondentai pažymėjo atstovaujantys kategorijai „kita“.

(18) https://www.eiopa.europa.eu/system/files/2021-05/jc-2021-31-jc-report-on-the-implementation-and-functioning-of-the-securitisation-regulation.pdf

(19) 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2402, kuriuo nustatoma bendroji pakeitimo vertybiniais popieriais sistema ir sukuriama specialioji paprasto, skaidraus ir standartizuoto pakeitimo vertybiniais popieriais sistema, ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB, 2009/138/EB ir 2011/61/ES bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 648/2012, (OL L 347, 2017 12 28, p. 35, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2017/2402/oj).

(20) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl riziką ribojančių reikalavimų kredito įstaigoms, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/201, (OL L 176, 2013 6 27, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2013/575/oj).

(21) 2014 m. spalio 10 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/61, kuriuo dėl kredito įstaigoms taikomo padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013, (OL L 11, 2015 1 17, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_del/2015/61/oj ).

(22) 2015 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/1017 dėl Europos strateginių investicijų fondo, Europos investavimo konsultacijų centro ir Europos investicinių projektų portalo, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo, (OL L 169, 2015 7 1, p. 1).

(23) 2019 m. spalio 16 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/1224, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2402 papildomas techniniais reguliavimo standartais, kuriais nustatoma iniciatoriaus, rėmėjo ir SPPVPS teiktina pakeitimo vertybiniais popieriais informacija ir duomenys, ir 2019 m. spalio 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/1225, kuriuo nustatomi iniciatoriaus, rėmėjo ir SPPVPS teiktinos pakeitimo vertybiniais popieriais informacijos ir duomenų teikimo formato ir standartizuotų šablonų techniniai įgyvendinimo standartai, (OL L 289, 2020 9 3, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_del/2020/1224/oj).

(24) 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika, (OL L 287, 2013 10 29, p. 63, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2013/1024/oj).

(25) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB, (OL L 331, 2010 12 15, p. 12, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2010/1093/oj).

(26) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/79/EB, (OL L 331, 2010 12 15, p. 48).

(27) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB, (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).

(28) 2021 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/557, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/2402, kuriuo nustatoma bendroji pakeitimo vertybiniais popieriais sistema ir sukuriama specialioji paprasto, skaidraus ir standartizuoto pakeitimo vertybiniais popieriais sistema, siekiant paskatinti atsigavimą nuo COVID-19 krizės, (OL L 116, 2021 4 6, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2021/557/oj).

(29) 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1129 dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir kuriuo panaikinama Direktyva 2003/71/EB, (OL L 168, 2017 6 30, p. 12, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2017/1129/oj ).

(30) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES, (OL L 173, 2014 6 12, p. 349, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2014/65/oj ).

(31) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012, (OL L 173, 2014 6 12, p. 190, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2014/59/oj ).

(32) 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, (OL L 225, 2014 7 30, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2014/806/oj ).

(33) Kaip nurodyta Finansinio reglamento 58 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

(34) Informacija apie biudžeto vykdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BUDGpedia“ https://myintracomm.ec.europa.eu/corp/budget/financial-rules/budget-implementation/Pages/implementation-methods.aspx .

(35) DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

(36) ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

(37) Valstybių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių kandidatų.

(38) Techninė ir (arba) administracinė parama bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(39) Reikiami asignavimai turėtų būti nustatomi remiantis atitinkamame tinklalapyje „BUDGpedia“ pateiktais metinių vidutinių išlaidų duomenimis.

(40) Techninė ir (arba) administracinė parama bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(41) Atlikti darbai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

(42) Apibūdinta 1.3.2 skirsnyje „Konkretus tikslas (-ai) ...“.

(43) Po lentele nurodykite, kiek etato ekvivalentų iš nurodyto skaičiaus jau paskirti tam veiksmui valdyti ir (arba) gali būti perskirstyti jūsų generaliniame direktorate ir kokie yra jūsų grynieji poreikiai.

(44) Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 20 % surinkimo sąnaudų.