EUROPOS KOMISIJA

Strasbūras, 2025 06 17

COM(2025) 825 final

2025/0825(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo dėl pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms taikomų reikalavimų iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl riziką ribojančių reikalavimų kredito įstaigoms

(Tekstas svarbus EEE)

{SEC(2025) 825 final} - {SWD(2025) 825 final} - {SWD(2025) 826 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Bendroji informacija

Europos pakeitimo vertybiniais popieriais rinkos atgaivinimas gali padėti padidinti realiajai ekonomikai prieinamo finansavimo sumą ir geriau diversifikuoti riziką bendrojoje rinkoje. Dabartinėmis ekonominėmis ir geopolitinėmis aplinkybėmis, Sąjungai turint didelių investicijų poreikių, kad ji išliktų atspari ir konkurencinga, tai svarbiau nei kada nors anksčiau. Gerai veikiančios pakeitimo vertybiniais popieriais rinkos gali prisidėti prie didesnio ekonomikos augimo ir palengvinti Sąjungos strateginių tikslų finansavimą, įskaitant investicijas į žaliąją, skaitmeninę ir socialinę pertvarką, leidžiant kredito įstaigoms (t. y. bankams) perkelti riziką toms įstaigoms, kurios gali ją prisiimti geriausiai, ir taip atlaisvinti savo kapitalą. Tikimasi, kad bankai šį kapitalą panaudos papildomam skolinimui namų ūkiams ir įmonėms, įskaitant MVĮ. Perskirstant riziką platesnėje finansų sistemoje, pakeitimas vertybiniais popieriais taip pat gali suteikti kapitalo rinkos investuotojams daugiau investavimo galimybių. Pagal dabartinę ES pakeitimo vertybiniais popieriais sistemą ES ekonomika negali pasinaudoti visais pakeitimo vertybiniais popieriais teikiamais pranašumais. 

Enrico Letta 1 ir Mario Draghi 2 pranešimuose pakeitimas vertybiniais popieriais rekomenduojamas kaip priemonė stiprinti Europos Sąjungos bankų skolinimo pajėgumą ES prioritetų, įskaitant gynybą, finansavimo poreikiams, gilinti kapitalo rinkas, kurti santaupų ir investicijų sąjungą ir didinti ES konkurencingumą. 

Europos Vadovų Taryba paprašė Europos Komisijos nustatyti priemones, kuriomis būtų atgaivinta Europos pakeitimo vertybiniais popieriais rinka, be kita ko, „atliekant reglamentavimo ir prudencinius pakeitimus, pasinaudojant turima veiksmų laisve“ 3 , ir 2025 m. skubiai pasiūlyti peržiūrėtą pakeitimo vertybiniais popieriais sistemą 4 . Daugelis suinteresuotųjų šalių, įskaitant emitentus, investuotojus ir priežiūros institucijas, taip pat ragina imtis veiksmų, kad būtų pašalintos kliūtys, trukdančios plėtoti ES pakeitimo vertybiniais popieriais rinką 5 .

ES pakeitimo vertybiniais popieriais sistema buvo sukurta po 2008 m. finansų krizės kaip atsakas į susirūpinimą dėl rizikingo JAV vykdyto pakeitimo vertybiniais popieriais. Tuo metu buvo manyta, kad siekiant atkurti pakeitimo vertybiniais popieriais rinkos reputaciją, pablogėjusią dėl nepakankamos apsaugos ir labai didelio investuotojų nepasitikėjimo, būtini griežti reikalavimai. Dabar, kai į rinkos organizavimą yra tvirtai įtrauktos tinkamos apsaugos priemonės, o investuotojai vėl ima pasitikėti pakeitimu vertybiniais popieriais, reikia rasti geresnę apsaugos priemonių ir augimo galimybių pusiausvyrą tiek investicijų, tiek emisijų atžvilgiu. Sistemos taikymo patirtis rodo, kad ji yra pernelyg konservatyvi ir riboja galimą pakeitimo vertybiniais popieriais priemonių naudojimą ES. Dėl didelių veiklos sąnaudų ir pernelyg konservatyvių kapitalo reikalavimų daugelis emitentų ir investuotojų pakeitimo vertybiniais popieriais rinkoje nedalyvauja.

Peržiūros tikslas – pripažinti rizikos mažinimo priemones, įgyvendintas ES pakeitimo vertybiniais popieriais reguliavimo ir priežiūros sistemose, kuriomis gerokai sumažinta pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriams būdinga rizika, taip pat gerus ES pakeitimo vertybiniais popieriais kredito rezultatus.

Šiuo pasiūlymu prisidedama prie 2024–2029 m. Komisijos prioriteto „Naujas tvaraus Europos klestėjimo ir konkurencingumo planas“. Pasiūlymas yra santaupų ir investicijų sąjungos 6 , kuri yra 2024–2029 m. Komisijos kadencijos kertinis akmuo, sudedamoji dalis ir pirmoji šios sąjungos teisėkūros iniciatyva. Kartu svarbu pripažinti, kad pakeitimo vertybiniais popieriais peržiūra pati savaime nėra panacėja. Santaupų ir investicijų sąjungos projektas apima įvairias kitas papildomas priemones jo tikslams pasiekti. Vis dėlto Europos Komisija tikisi, kad šiame pasiūlymų rinkinyje numatyti neprudencinių ir prudencinių reikalavimų pakeitimai paskatins finansų įstaigas aktyviau vykdyti pakeitimo vertybiniais popieriais veiklą ir, svarbiausia, naudoti gautą kapitalo lengvatą papildomam skolinimui.

Siūloma ES pakeitimo vertybiniais popieriais sistemos peržiūra siekiama pašalinti nepagrįstas emisijos ir investavimo kliūtis ES pakeitimo vertybiniais popieriais rinkoje, visų pirma: i) sumažinti nepagrįstas emitentų ir investuotojų veiklos sąnaudas, užtikrinant pusiausvyrą su tinkamais skaidrumo, investuotojų apsaugos ir priežiūros standartais; ii) pakoreguoti bankams ir draudikams taikomą prudencinę sistemą, geriau atsižvelgti į faktinę riziką ir pašalinti nepagrįstas prudencines sąnaudas, patiriamas išleidžiant pakeitimo vertybiniais popieriais priemones ir į jas investuojant, kartu užtikrinant finansinį stabilumą.

ES pakeitimo vertybiniais popieriais sistemos peržiūra siekiama pašalinti nepagrįstas kliūtis, trukdančias ES pakeitimo vertybiniais popieriais rinkos augimui ir plėtrai, nekeliant rizikos finansiniam stabilumui, rinkos vientisumui ar investuotojų apsaugai. Siekiant šio tikslo, siūlomos reformos rengiamos kruopščiai, siekiant pašalinti konkrečias emisijos ir (ne bankų) investicijų kliūtis. Atliekant peržiūrą numatomi pakeitimai, susiję su keturiais teisės aktais: 

·pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2402 (Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamentas) 7 , kuriuo nustatomos produktų taisyklės ir elgesio taisyklės emitentams ir investuotojams;

·pasiūlymas, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 (Kapitalo reikalavimų reglamentas, KRR) 8 , kuriame nustatomi kapitalo reikalavimai bankams, turintiems pakeitimo vertybiniais popieriais priemonių ir į jas investuojantiems;

·dviejų deleguotųjų reglamentų pakeitimai: Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/61 (deleguotasis aktas dėl padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio 9 ), kuriuo reglamentuojami turto, įtrauktino į bankų likvidumo atsargas, tinkamumo kriterijai, ir Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/35 (deleguotasis aktas „Mokumas II“ 10 ), kuriuo reglamentuojami draudimo ir perdraudimo įmonių kapitalo reikalavimai. 

Numatomais pakeitimais siekiama sistemą tikslingai patobulinti, o ne iš esmės pertvarkyti. Tie pakeitimai turėtų būti vertinami kaip rinkinys, nes nė viena iš atskirų sudedamųjų dalių pati nepadės pasiekti norimų rezultatų. Rinkinio elementai susiję tiek su pasiūla, tiek su paklausa rinkoje ir vienas kitą sustiprina, kad būtų pasiektas norimas poveikis. Racionalizavus atskaitomybės reikalavimus ir sumažinus kapitalo reikalavimus, sumažės patekimo į rinką kliūtys, o bankai galės pigiau inicijuoti pakeitimą vertybiniais popieriais. Supaprastinus išsamų patikrinimą ir iš dalies pakeitus kapitalo poreikio koeficientus bei likvidumo tvarką, investuoti į pakeitimo vertybiniais popieriais priemones bus lengviau ir patraukliau. Daugiau emisijų taip pat paskatins didesnė ir dinamiškesnė investuotojų bazė. ES pakeitimo vertybiniais popieriais rinkos atgaivinimas yra sudėtingas klausimas, dėl kurio reikia atlikti pakeitimus įvairiose sistemos dalyse, kad pakeitimo vertybiniais popieriais rinkoje būtų skatinama pasiūla ir paklausa.

Vien reglamentavimo poveikis skatinant tokią rinkos plėtrą gali būti tik ribotas: rinkos dalyviai taip pat turi imtis veiksmų ir atlikti savo vaidmenį, pvz., imdamiesi standartizacijos ir visą sektorių aprėpiančių iniciatyvų, nukreiptų į konkrečius segmentus, – be rinkos dalyvių pastangų rinkos plėtra nebus įmanoma. 

Atliekant šią peržiūrą remtasi įvairiais šaltiniais, įskaitant 2020 m. EBI ataskaitą dėl reikšmingos rizikos perleidimo , 2020 m. ESRV ataskaitą dėl sisteminės rizikos ES pakeitimo vertybiniais popieriais rinkoje stebėsenos , 2022 m. Komisijos ataskaitą dėl Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento , 2022 m. EPI jungtinio komiteto rekomendaciją dėl prudencinės sistemos , 2024 m. tikslines konsultacijas dėl ES pakeitimo vertybiniais popieriais sistemos veikimo ir 2025 m. Jungtinio komiteto ataskaitą dėl pakeitimo vertybiniais popieriais sistemos įgyvendinimo ir veikimo . Komisija taip pat surengė įvairius dvišalius susitikimus su suinteresuotosiomis šalimis, o 2024 m. liepos mėn. organizavo praktinį seminarą suinteresuotųjų šalių nuomonėms apie ES pakeitimo vertybiniais popieriais sistemą aptarti. 

Kalbant apie laiko planavimą, Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento ir Kapitalo reikalavimų reglamento pakeitimus Komisija priima kartu. Tą pačią dieną Deleguotojo reglamento dėl padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio pakeitimų projektas skelbiamas keturių savaičių konsultacijoms portale „Išsakykite savo nuomonę“. Deleguotojo reglamento „Mokumas II“ pakeitimų projektas bus įtrauktas į platesnį to reglamento pakeitimų rinkinį, kurį planuojama paskelbti konsultacijoms šių metų liepos mėn. antroje pusėje. 

Pasiūlymo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 (KRR), tikslai 

Sistemos vertinimas, pagrįstas suinteresuotųjų šalių atsiliepimais, rodo, kad i) esami prudenciniai pakeitimo vertybiniais popieriais reikalavimai, nustatyti Reglamente (ES) Nr. 575/2013 (Kapitalo reikalavimų reglamentas arba KRR), yra nepakankamai jautrūs rizikai ir kad dėl tų reikalavimų ii) kapitalo reikalavimų, kurių kredito įstaigos turi laikytis dėl savo pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, lygis yra nepagrįstai aukštas. Dabartiniais reikalavimais nepakankamai pripažįstami geri ES pakeitimo vertybiniais popieriais kredito rezultatai ir rizikos mažinimo priemonės, įgyvendintos pakeitimo vertybiniais popieriais reguliavimo ir priežiūros sistemose, kuriomis gerokai sumažinta į naudojimosi užimama padėtimi ir modelio rizika, būdinga pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriams 11 . Nors kapitalo reikalavimų neneutralumo principas 12 , kaip vienas iš esminių kredito įstaigų pakeitimo vertybiniais popieriais kapitalo sistemos elementų, yra pagrįstas, neneutralumo mastas atrodo nebepagrįstas. Be to, standartizuotas pakeitimo vertybiniais popieriais vertinimo metodas (SEC-SA) yra pernelyg konservatyvus tiek pagal absoliučiąsias vertes, tiek palyginti su vidaus reitingais pagrįstu metodu (SEC-IRBA). Nepakankamas jautrumas rizikai veikia kaip prudencinė kliūtis, atgrasanti ES kredito įstaigas nuo visapusiško dalyvavimo (ypač kaip pakeitimo vertybiniais popieriais iniciatorių) pakeitimo vertybiniais popieriais rinkoje ir mažinanti kredito įstaigų galimybes panaudoti atlaisvintą kapitalą, kad siūlytų daugiau skolinimo ekonomikai. Dėl to sumažėja pakeitimo vertybiniais popieriais, kaip veiksmingos kredito įstaigų kapitalo ir balansų valdymo ir rizikos perskirstymo visoje finansų sistemoje priemonės, patrauklumas.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

•Proporcingumas

•Priemonės pasirinkimas

Dabartiniu pasiūlymu iš dalies keičiamas KRR, todėl jis taip pat yra reglamentas. Siekiant šio pasiūlymo tikslų, neįmanoma panaudoti alternatyvių – teisėkūros ar veiklos – priemonių.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

•Poveikio vertinimas

Poveikio vertinimo ataskaita pateikta Reglamentavimo patikros valdybai ir apsvarstyta valdybos 2025 m. balandžio 9 d.

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

•Pagrindinės teisės

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Šis pasiūlymas dėl reglamento yra dalis platesnės pakeitimo vertybiniais popieriais peržiūros, kuri apima dviejų reglamentų (be KRR, Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento) ir dviejų deleguotųjų aktų (Deleguotojo akto dėl padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio ir deleguotojo akto „Mokumas II“) pakeitimus. Siūlomi pakeitimai turėtų būti vertinami kaip priemonių rinkinys, kuriuo visapusiškai sprendžiamos pasiūlos ir paklausos problemos pakeitimo vertybiniais popieriais rinkoje.

Rizikos koeficientų apatinės ribos yra mažiausi rizikos koeficientai, kuriuos pakeitimo vertybiniais popieriais priemones išleidžiančios ir į jas investuojančios kredito įstaigos turi taikyti savo pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, net jei kapitalo reikalavimų skaičiavimai taikant SEC-SA ir SEC-IRBA metodus rodo mažesnį rizikos koeficientą. Jomis užtikrinamas žemiausias kapitalo reikalavimų lygis. Dabartinė sistema yra gana nejautri rizikai, nes pagal ją didesnio prioriteto pozicijoms leidžiama taikyti tik dvi fiksuotas rizikos koeficientų apatines ribas: paprastų, skaidrių ir standartizuotų (PSS) sandorių didesnio prioriteto pozicijos 10 % rizikos koeficientų apatinę ribą ir ne PSS sandorių didesnio prioriteto pozicijos 15 % rizikos koeficientų apatinę ribą.

Pasiūlymu nustatoma nauja rizikai jautrios rizikos koeficiento apatinės ribos koncepcija, pagal kurią didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų rizikos koeficientų apatinės ribos yra proporcingos pagrindinės pozicijų grupės rizikingumui (t. y. vidutiniams rizikos koeficientams). Dėl to labai padidėja pakeitimo vertybiniais popieriais kapitalo sistemos jautrumas rizikai ir sumažėja esamos paskatos nekeisti vertybiniais popieriais portfelių, kuriems taikomi maži rizikos koeficientai. Siekiant išvengti pernelyg mažų rizikos koeficientų apatinių ribų ir išlaikyti suderinamumą su tarptautiniais standartais, pagal šią rizikai jautrią formulę apskaičiuotoms rizikos koeficientų apatinėms riboms turėtų būti taikomas minimalus lygis.

Apskaičiuojant didesnio prioriteto pozicijų rizikos koeficientų apatinę ribą tarp PSS ir ne PSS pakeitimo vertybiniais popieriais sandorių daromas skirtumas, kiekvienos kategorijos sandoriams taikant skirtingą skaliarą, kad būtų atspindėta PSS pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriams būdinga geresnė kokybė, pagrįsta išsamių PSS kriterijų rinkiniu ir konkrečiai jiems skirta priežiūra. Skaliarai sukalibruoti taip, kad būtų galima siekti tiek nuosaikių, tiek plataus užmojo rezultatų, susijusių su kapitalo reikalavimų mažinimu, kartu išlaikant prudencinio pobūdžio rezultatus.

p veiksnio pakeitimai

p veiksnys yra parametras, lemiantis pakeitimo vertybiniais popieriais kapitalo reikalavimų, taikomų kredito įstaigų turimoms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, neneutralumą. Tai yra vienas iš parametrų, naudojamų pakeitimo vertybiniais popieriais rizikos koeficientų apskaičiavimo formulėse, ir juo padidinama pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų kapitalo suma, viršijanti sumą, kurios reikėtų pagrindinėms pozicijoms, jei jos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais. p veiksnys, kurio vertė yra 1, turėtų būti aiškinamas kaip 100 % didesnis kapitalo reikalavimas arba kapitalo reikalavimo padvigubinimas visoms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, palyginti su pagrindinio vertybiniais popieriais nepakeisto turto kapitalo reikalavimu, o p veiksnys, kurio vertė yra 0,3, lemia 30 % didesnį kapitalo reikalavimą. p veiksnys naudojamas taikant tik formulėmis grindžiamus metodus (SEC-IRBA ir SEC-SA) ir nenaudojamas taikant išorės reitingais pagrįstą SEC-ERBA metodą (kai rizikos koeficientai yra tiesiogiai nurodyti KRR nurodytoje lentelėje, kad atitiktų rizikos veiksnius, apskaičiuotus pagal SEC-SA formulę).

Viena iš pagrindinių dabartinės sistemos vertinimo ir konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis išvadų yra tai, kad p veiksnio lygiai yra pernelyg dideli ir lemia nepagrįstus kai kurių pakeitimo vertybiniais popieriais sandorių perteklinės kapitalizacijos lygius. Be to, taikant SEC-SA metodą kapitalo reikalavimų neneutralumas yra ypač didelis ir lemia nepagrįstus kapitalo reikalavimų, apskaičiuotų pagal SEC-IRBA ir SEC-SA metodus, skirtumus.

Todėl reikėtų padaryti tikslinius p veiksnio pakeitimus pagal SEC-IRBA ir SEC-SA metodus, siekiant: i) nustatyti didesnį jautrumą rizikai; ii) sumažinti pernelyg didelius neneutralumo lygius; iii) sumažinti pernelyg didelį SEC-SA metodo konservatyvumą; iv) išlaikyti metodų hierarchijos principą (t. y. kad taikant SEC-IRBA metodą hierarchijos viršuje iš esmės turėtų būti nustatomi mažesni kapitalo reikalavimai nei taikant SEC-SA metodą hierarchijos viduryje ir SEC-ERBA metodą hierarchijos apačioje, taip gaunant konservatyviausius rezultatus).

Taigi tiksliniais pakeitimais daromas skirtumas tarp PSS ir ne PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, iniciatorių ir (arba) rėmėjų ir investuotojų pozicijų, taip pat didesnio prioriteto ir ne didesnio prioriteto pozicijų. Paprastai, mažinti p veiksnį linkstama didesnio prioriteto pozicijoms, iniciatorių ir (arba) rėmėjų pozicijoms ir PSS pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriams. Kitaip tariant, investuotojų pozicijoms ne PSS pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriuose ir ne didesnio prioriteto pozicijoms PSS pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriuose neturėtų būti taikomas sumažintas p veiksnys, nes kredito įstaigų investicijos į ne didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas yra nepageidautinos ir neturėtų būti remiamos.

Pagal SEC-IRBA metodą, kai pagal sistemą reikalaujama, kad p veiksnys būtų apskaičiuojamas pagal specialią formulę, siūloma, kad p veiksniui būtų taikomas sumažintas padidinimo daugiklis, sumažinta apatinė riba ir nauja nustatyta viršutinė riba. Šiuose pakeitimuose daugiausia dėmesio skiriama didesnio prioriteto pozicijoms. Be pirmiau paaiškintų pakeitimų (viršutinės ribos, apatinės ribos ir padidinimo daugiklio), taikant SEC-IRBA metodą p veiksnio apskaičiavimo formulė lieka nepakitusi.

Pagal SEC-SA metodą, kai sistemoje nustatomi fiksuoti p veiksnio lygiai, darant skirtumą tik tarp PSS pakeitimo vertybiniais popieriais sandorių ir ne PSS pakeitimo vertybiniais popieriais sandorių, siūloma sumažinti didesnio prioriteto pozicijoms taikomą p veiksnį.

Taikant SEC-ERBA metodą, rizikos koeficientai informacinėse lentelėse buvo perkalibruoti, kad būtų atsižvelgta į siūlomus rizikos koeficientų apatinės ribos ir p veiksnio pakeitimus pagal SEC-IRBA ir SEC-SA metodus, kartu išlaikant metodų hierarchiją (t. y. siekiant išlaikyti principą, kad SEC-ERBA metodo rezultatai iš visų trijų metodų turėtų būti konservatyviausi). Siekiant atsižvelgti į rizikai jautrios rizikos koeficientų apatinės ribos nustatymą, į informacines lenteles turi būti įtraukta rizikai jautrios rizikos koeficientų apatinės ribos apskaičiavimo formulė, taikoma pozicijoms su didžiausiais kredito kokybės žingsniais, kurioms, tikėtina, būtų priskiriami mažiausi rizikos koeficientai. Todėl rizikos koeficientų apatinės ribos formulė turėtų būti viršesnė už atnaujintus rizikos koeficientus informacinėse lentelėse, jei pagal ją gaunami didesni rezultatai. Jei bankai negali apskaičiuoti KA 17 (pavyzdžiui, dėl to, kad jie negali gauti w parametro, reikalingo KA apskaičiuoti), jie turi taikyti dabartinius 10 % rizikos koeficientus PSS sandoriams arba 15 % rizikos koeficientus ne PSS sandoriams. Taip siekiama išvengti reglamentavimo arbitražo rizikos, kai taikant SEC-ERBA metodą būtų galima gauti mažesnius rizikos koeficientus šioms didžiausių kredito kokybės žingsnių pozicijoms, nei pagal formule pagrįstus (SEC-IRBA ir SEC-SA) metodus (kai apskaičiuojant rizikos koeficientų apatinę ribą turi būti naudojama formulė).

Apskritai siūlomais pakeitimais siekiama išlaikyti prudencinio pobūdžio rezultatus ir atsižvelgti į EBI ir priežiūros institucijų nuogąstavimus, kad sumažinus p veiksnį gali lemti nepakankamą tarpinio pobūdžio pozicijų kapitalizaciją ir skardžio efektą (t. y. padėtį, kai nedideli p veiksnio pokyčiai lemia didelius kapitalo reikalavimų pokyčius ir perdėtus skirtingoms pozicijoms taikomų kapitalo reikalavimų skirtumus).

Atsparios pozicijos

Be to, remiantis 2022 m. Jungtinio komiteto rekomendacijose dėl pakeitimo vertybiniais popieriais prudencinės sistemos peržiūros pateiktais pasiūlymais, pasiūlyme nustatoma nauja atsparių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų koncepcija. Atsparios pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos yra didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, atitinkančios tinkamumo kriterijų rinkinį, kuriuo užtikrinama maža naudojimosi užimama padėtimi ir modelio rizika ir užtikrinti didesnio prioriteto pozicijų nuostolių padengimo pajėgumai. Tinkamumo kriterijai pagrįsti Jungtinio komiteto rekomendacijomis. Jie pritaikyti taip, kad apimtų didesnę pakeitimo vertybiniais popieriais rinkos pozicijų dalį, kartu užtikrinant prudencinio pobūdžio rezultatus.

Reikalavimai yra tokie:

·sumažinta naudojimosi užimama padėtimi ir modelio rizika. Reikalavimus atitinka tik pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, kurioms būdinga mažesnė naudojimosi užimama padėtimi ir modelio rizika. Tai apima i) iniciatorių pozicijas tiek PSS, tiek ne PSS pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriuose (nes iniciatoriai turi išsamesnių žinių apie pagrindines pozicijas ir pakeitimo vertybiniais popieriais inicijavimo procesą ir juos kontroliuoja nei investuotojai); ii) rėmėjų pozicijas tiek PSS, tiek ne PSS pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriuose (nes rėmėjai turi prieigą prie daugiau informacijos nei investuotojai ir jų naudojimosi užimama padėtimi rizika yra mažesnė nei rizika, susijusi su investuotojų pozicijomis) ir iii) investuotojų pozicijas – tik PSS pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriuose (nes taikant PSS kriterijus naudojimosi užimama padėtimi ir modelio rizika iš esmės sumažinama). Investuotojų pozicijos ne PSS pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriuose neįtraukiamos, nes naudojimosi užimama padėtimi ir modelio rizika nesumažėja;

·amortizacijos mechanizmas. Leidžiama tik nuosekli amortizacija arba proporcinga amortizacija, jeigu į sandorį įtraukti su veiklos rezultatais susiję priežastiniai veiksniai, dėl kurių reikia pereiti prie nuoseklios amortizacijos. Taip siekiama užtikrinti konservatyvų didesnio prioriteto pozicijos kredito vertės didinimą per visą sandorio laikotarpį. Tai esami PSS kriterijai. Taigi tradicinis pakeitimas vertybiniais popieriais turi atitikti esamą PSS kriterijų, apibrėžtą Reglamento (ES) 2017/2402 21 straipsnio 5 dalyje, ir papildomas rekomendacijas, pateiktas EBI gairėse dėl PSS kriterijų ne ABCP pakeitimui vertybiniais popieriais (EBA/GL/2018/09). Sintetinis pakeitimas vertybiniais popieriais turi atitikti esamą PSS kriterijų, apibrėžtą Reglamento (ES) 2017/2402 26c straipsnio 5 dalyje, ir rekomendacijas, pateiktas EBI gairėse dėl PSS kriterijų balansiniam pakeitimui vertybiniais popieriais (EBA/GL/2024/05), ir Deleguotojo reglamento (ES) 2024/920 dėl su veiksnumu susijusių priežastinių veiksnių reikalavimus;

·koncentracija / detalumas. Grupės pozicijos turi atitikti maksimalią 2 % koncentracijos ribą, t. y. vieno įsipareigojančiojo asmens pozicijos negali viršyti 2 % bendros pozicijos vertės. Jeigu grupė detali, taip palengvinamas didesnės rizikos diversifikavimas, paprastai sumažinama susijusių įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė, o didesnio prioriteto pozicija geriau apsaugoma nuo nuostolių rizikos;

·sandorio šalies kredito rizika (aktualu tik sintetiniams sandoriams). Leidžiamas tik kredito užtikrinimas aukštos kokybės įkaitu arba valstybės ar viršvalstybinėmis garantijomis. Tai sumažina sandorio šalies kredito riziką, susijusią su iniciatoriaus kredito užtikrinimu, sudaro sąlygas iniciatoriui greitai kompensuoti nuostolius, patirtus reikšmingos rizikos perleidimo struktūrose, ir prisideda prie rizikos perleidimo veiksmingumo. Šiuo reikalavimu pirmiausia siekiama apsaugoti iniciatorių (ir iniciatoriaus poziciją didesnio prioriteto pozicijos atžvilgiu), nes sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju didesnio prioriteto poziciją paprastai išlaiko iniciatorius;

·didesnio prioriteto pozicijos minimalus kredito vertės didinimas (t. y. didžiausias dydis). Šiuo reikalavimu siekiama užtikrinti pakankamą ne didesnio prioriteto pozicijų dydį, kad didesnio prioriteto pozicija būtų apsaugota nuo galimų nuostolių. Pagal SEC-IRBA metodą nustatoma speciali formulė, pagal kurią apskaičiuojama mažiausia didesnio prioriteto pozicijos nuostolių priskyrimo riba. Tai iš esmės atitinka Bendro priežiūros mechanizmo lūkesčius, susijusius su reikšmingos rizikos perleidimo priežiūros vertinimais. Taikant SEC-SA ir SEC-ERBA metodus, įvedama atskira formulė, kurią lengviau įgyvendinti ir kuria išvengiama sudėtingumo taikant formulę pagal SEC-IRBA metodus (pavyzdžiui, sudėtingo tikėtinų gyvavimo laikotarpio nuostolių apskaičiavimo pagal standartizuotą metodą). Mažiausios nuostolių priskyrimo ribos apskaičiavimo formulėje pagal SEC-IRBA metodą kaip vienas iš įvesties duomenų naudojama pradinio referencinio portfelio svertinė vidutinė trukmė (WAL). WAL turėtų būti apskaičiuojama laikantis Gairėse dėl PSS kriterijų (EBA/GL/2024/05) pateiktų rekomendacijų, kurios atitinka WAL apskaičiavimo prielaidas pagal EBI gaires dėl sutartinių mokėjimų, mokėtinų pagal segmentą, vidutinio svertinio termino nustatymo (EBA/GL/2020/04). Todėl apskaičiuojant WAL neturėtų būti atsižvelgiama į jokius išankstinius mokėjimus už sintetinį pakeitimą vertybiniais popieriais, o tikro pardavimo pakeitimo vertybiniais popieriais atveju į išankstinius mokėjimus turėtų būti leidžiama atsižvelgti konkrečiomis sąlygomis (kaip nustatyta atitinkamų gairių 4.3.2 skirsnyje).

Praktiškai tik du iš penkių PSS pakeitimo vertybiniais popieriais kriterijų yra nauji, nes amortizacijos mechanizmo, koncentracijos / detalumo ir sandorio šalies kredito rizikos kriterijai jau yra esami PSS kriterijai (nustatyti Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamente) arba PSS+ kriterijai lengvatinei kapitalo tvarkai (nustatytai KRR 243 straipsnyje).

Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, atitinkančioms pirmiau nurodytus kriterijus, leidžiama taikyti papildomus rizikos koeficientų apatinių ribų sumažinimus, o tam tikroms investuotojų pozicijoms – ir p veiksnio sumažinimą.

Šie kriterijai nurodyti KRR 243 straipsnyje. Dabar KRR 243 straipsnyje nustatyti du diferencijuotos kapitalo tvarkos kriterijų rinkiniai: pirma, esami PSS pakeitimo vertybiniais popieriais, kuriam gali būti taikoma PSS kapitalo tvarka, kriterijai ir, antra, nauji „atsparumo“ kriterijai, taikomi pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, kad joms būtų galima taikyti palankesnę kapitalo tvarką nei kitoms (neatsparioms) pozicijoms.

Reglamentavimo arbitražo (kai kredito įstaiga iniciatorė būtų skatinama formuoti nepagrįstai didelę didesnio prioriteto poziciją, kad galėtų pasinaudoti mažesniais p veiksniais ir mažesniais rizikos veiksniais) rizika mažinama taip: jei tai atsparios pozicijos, – taikant „atsparumo“ reikalavimą dėl didžiausio didesnio prioriteto pozicijos dydžio, o kitoms pozicijoms – taikant reikšmingos rizikos perleidimo sistemą, kai tokiam arbitražui užkertamas kelias taikant naują principais grindžiamo metodo kriterijų. Panašiai, kredito įstaigos, investuojančios į didesnio prioriteto PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas, gali pasinaudoti mažesniu p veiksniu tik tuo atveju, jei pozicija yra atspari ir todėl atitinka pozicijos dydžio reikalavimą.

Visi siūlomi rizikos koeficientų apatinių ribų ir p veiksnio pakeitimai apibendrinti trijose lentelėse toliau.

1 lentelė. Dabartiniai sistemos reikalavimai

2 lentelė. Siūlomi reikalavimai sandoriams, kurių pozicijos yra atsparios, (pakeitimai, palyginti su dabartine sistema, pažymėti paryškintuoju šriftu, o pakeitimai, palyginti su siūloma tvarka kitiems sandoriams, pažymėti paryškintuoju šriftu ir pabraukti)

3 lentelė. Siūlomi reikalavimai sandoriams, kurių pozicijos nėra atsparios, (pakeitimai, palyginti su dabartine sistema, pažymėti paryškintuoju šriftu)

*KIRB – pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinių pozicijų kapitalo poreikio koeficientas, taikant IRB (vidaus reitingais pagrįstą) sistemą. KA – pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinių pozicijų kapitalo poreikio koeficientas, pakoreguotas siekiant atsižvelgti į neigiamus veiklos rezultatus, taikant standartizuotą sistemą.

2020 m. paskelbtoje EBI ataskaitoje dėl reikšmingos rizikos perleidimo 18 dokumentais patvirtinta, kad dabartinė reikšmingos rizikos perleidimo reguliavimo sistema KRR turi tam tikrų apribojimų, visų pirma trijose srityse: a) reikšmingos rizikos perleidimo kriterijai su apribojimais, susijusiais su kiekybinių ribų ir priemonių, naudojamų taikant KRR mechaninius kriterijus, aiškinimu ir su kokybiniu proporcingumo kriterijumi apskritai, kuriam KRR nustatyti tik bendrieji kriterijai; b) kompetentingų institucijų taikomas reikšmingos rizikos perleidimo vertinimo procesas ir c) konkrečios struktūrinės pakeitimo vertybiniais popieriais sandorių ypatybės, kurios gali pakenkti nuolatiniam reikšmingos rizikos perleidimo reikalavimų laikymuisi ir taip paveikti rizikos perleidimo veiksmingumą. Šie sistemos apribojimai prisidėjo prie netikrumo rinkoje ir vėlavimo kompetentingoms institucijoms vertinant kai kuriuos pakeitimo vertybiniais popieriais sandorius. Kai kuriais atvejais dėl jų taip pat atsirado nepagrįstų reikšmingos rizikos perleidimo rezultatų ir kapitalo skaičiavimų neatitikimų, susijusių su pakeitimo vertybiniais popieriais, kuriam būdingos panašios charakteristikos, reikšmingos rizikos perleidimo tvarka valstybėse narėse.

Reikšmingos rizikos perleidimo sistemos pakeitimais siekiama pašalinti pirmiau nurodytus reikšmingos rizikos perleidimo sistemos apribojimus (t. y. apribojimus, susijusius su dabartiniais reikšmingos rizikos perleidimo kriterijais, pakeitimo vertybiniais popieriais struktūrinėmis ypatybėmis ir priežiūros procesais) ir užtikrinti, kad reikšmingos rizikos perleidimo sistema būtų nuoseklesnė ir nuspėjamesnė. Reikšmingos rizikos perleidimo nuspėjamumas padidinamas KRR nustatant pagrindinius reikšmingos rizikos perleidimo vertinimo elementus, įskaitant plačią naujojo reikšmingos rizikos perleidimo kriterijaus struktūrą. Techninių kriterijaus detalių, reikalavimų, susijusių su struktūrinėmis ypatybėmis ir priežiūros vertinimo proceso principais, įgyvendinimas ir toliau grindžiamas EBI techniniais reguliavimo standartais.

Dabartinių mechaninių kriterijų pakeitimas nauju principais grindžiamo metodo kriterijumi

Atsižvelgiant į EBI rekomendacijas ir siekiant pašalinti nustatytus apribojimus, susijusius su esamais mechaniniais kriterijais, įvedamas naujas principais grindžiamo metodo kriterijus, kuris pakeičia du esamus mechaninius kriterijus. Taikant šį principais grindžiamo metodo kriterijų reikalaujama, kad iniciatorius bent 50 % nenumatytų pakeitimo vertybiniais popieriais sandorio pagrindinio portfelio pozicijų nuostolių perleistų trečiosioms šalims.

Be to, nustatomas naujas reikalavimas, kad iniciatorius kompetentingai institucijai pateiktų įsivertinimą. Įsivertinime turėtų būti parodyta, kad reikšmingos rizikos perleidimas vykdomas, be kita ko, nepalankiausiomis sąlygomis. Atlikdamas šį įsivertinimą iniciatorius turėtų pateikti pinigų srautų modelio analizę, kurioje pateikiami reikšmingos rizikos perleidimo tvarumo per visą sandorio laikotarpį įrodymai ir parodoma, kaip sandorio pozicijoms priskiriami tikėtini galiojimo laikotarpio nuostoliai ir nenumatyti vertybiniais popieriais pakeistų pozicijų nuostoliai. Pinigų srautų analizė turėtų apimti tiek pirmines, tiek nepalankiausias sąlygas ir turėtų būti atliekama inicijuojant visam sandorio laikotarpiui. Galiausiai į įsivertinimą taip pat turėtų būti įtraukta informacija apie pakeitimo vertybiniais popieriais suteiktą kapitalo lengvatą. Tai turėtų leisti priežiūros institucijai įvertinti, ar dėl pakeitimo vertybiniais popieriais, turinčio sudėtingų ar novatoriškų ypatybių, suteikiama neproporcingai didelė kapitalo lengvata, palyginti su perleista rizika. Atlikus įsivertinimą, kompetentingoms institucijoms apskritai būtų lengviau nustatyti tas pakeitimo vertybiniais popieriais sandorių ypatybes, kurioms reikia skirti daugiau dėmesio priežiūros srityje. Tai leistų joms užtikrinti iniciatoriams didesnį skaidrumą ir nuspėjamumą ir racionalizuoti reikšmingos rizikos perleidimo vertinimą.

Atsižvelgiant į tai, kad mechaniniai kriterijai buvo pašalinti, siūloma išbraukti ir tarpinio pobūdžio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos apibrėžtį. Dabar apibrėžtis nebeaktuali, nes vienintelė nuoroda į tarpinio pobūdžio poziciją buvo daroma taikant mechaninius kriterijus. Be to, taip pat reikėtų iš dalies pakeisti didesnio prioriteto pozicijos apibrėžtį, nustatant papildomą sąlygą ir (arba) pateikiant papildomą paaiškinimą, kad didesnio prioriteto segmento nuostolių priskyrimo riba turi būti virš KIRB/KA.

Tinkamu laiku EBI paskelbs techninį reguliavimo standartą (TRS), kuriame bus pateikta: i) išsamesnė informacija apie sąlygas, kuriomis kompetentingos institucijos gali taikyti principais grindžiamo metodo kriterijų, ir ii) įsivertinimo ir pinigų srautų modeliavimo techniniai ypatumai (įskaitant tikėtinų galiojimo laikotarpio nuostolių ir nenumatytų nuostolių priskyrimo pozicijoms standartus). Tai turėtų užtikrinti vienodą principais grindžiamo metodo kriterijaus įgyvendinimą ir išspręsti pagrindines suinteresuotųjų šalių iškeltas problemas šiais klausimais. Be to, TRS bus sprendžiama struktūrinių ypatybių, galinčių trukdyti reikšmingos rizikos perleidimui, problema atsižvelgiant į EBI ataskaitoje dėl reikšmingos rizikos perleidimo pateiktas rekomendacijas.

Pagal pasiūlymą dabartinis retai taikomas leidimais grindžiamas metodas bus išbrauktas iš KRR (t. y. nebeleidžiama reikšmingos rizikos perleidimo atlikti gavus kompetentingos institucijos leidimą).

Priežiūros lankstumo išsaugojimas

Itin svarbu išsaugoti kompetentingų institucijų lankstumą atliekant reikšmingos rizikos perleidimo vertinimus ir kompetenciją atlikti išsamią reikšmingos rizikos perleidimo sandorių peržiūrą, jei yra sudėtingų ir novatoriškų sandorių. Išsamesnė informacija apie sąlygas, kuriomis kompetentingos institucijos turi taikyti išsamią reikšmingos rizikos perleidimo peržiūrą, bus pateikta EBI parengtuose TRS.

Reikšmingos rizikos perleidimo priežiūros vertinimo procesas

Šiuo metu į KRR reikšmingos rizikos perleidimo priežiūros vertinimo procesas neįtrauktas. Bendrieji principai, kuriais reglamentuojami reikšmingos rizikos perleidimo priežiūros vertinimai, turėtų būti suderinti ES lygmeniu, kad būtų veiksmingesni. EBI tokius bendruosius principus turėtų suformuluoti techniniuose reguliavimo standartuose. Tai taip pat turėtų apimti bendruosius principus, pagal kuriuos būtų paspartintas reikalavimus atitinkančio pakeitimo vertybiniais popieriais procesas, remiantis EBI rekomendacijomis ir patirtimi, įgyta vykdant paspartintą procesą, kurį šiuo metu, bendradarbiaudamas su Europos bankų federacija, rengia Bendras priežiūros mechanizmas.

Atliekant peržiūrą turėtų būti pateikta keletas techninių pakeitimų ir pataisymų, kuriuos per Komisijos surengtas konsultacijas pasiūlė EBI ir suinteresuotosios šalys.

–pasirinkimas nutraukti kredito užtikrinimą pagal sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais sandorį ir paskata pagal 238 straipsnį. Į 238 straipsnį įtrauktas paaiškinimas, kad 238 straipsnyje nurodyta paskata, siekiant nustatyti terminų nesutapimą, pasirinkimo nutraukti kredito užtikrinimą atveju atsiranda tik tada, kai inicijuojant į sutartį įtraukiamos sąlygos, kuriomis akivaizdžiai siekiama padidinti pasirinkimo nutraukti kredito užtikrinimą sandorio naudą (pvz., didėjanti atkarpa, galimybė vykdyti pasirinkimo nutraukti kredito užtikrinimą sandorį rečiau nei kartą per metus po pirmosios tinkamos pasirinkimo nutraukti kredito užtikrinimą datos arba užtikrinimo priemonės, kuria užtikrinami apsaugos pirkėjo reikalavimai, grąžinimas pirmąją tinkamą pasirinkimo nutraukti kredito užtikrinimą sandorį dieną arba po jos);

–PSS pakeitimo vertybiniais popieriais, kuris atitinka diferencijuotos (PSS) kapitalo tvarkos reikalavimus, kriterijai pagal 243 straipsnį. Būtina atlikti tam tikrus koregavimus, kad pakeitimo vertybiniais popieriais sistema atitiktų rizikos koeficientų, taikomų tam tikrų rūšių pozicijoms pagal kredito rizikos sistemą, pakeitimus, nustatytus Kapitalo reikalavimų reglamente III:

·pirma, reikalavimas dėl 75 % rizikos koeficiento ribos mažmeninėms pozicijoms vertinant individualiai išbraukiamas ir sujungiamas su reikalavimu nustatyti didžiausią 100 % rizikos koeficientą visoms kitoms pozicijoms vertinant individualiai. Tai reikštų, kad, pavyzdžiui, reikalavimus atitiktų mažmeninės fizinių asmenų pozicijos, viršijančios 1 mln. EUR;

·antra, 50 % rizikos koeficiento riba komercine hipoteka užtikrintai paskolai padidinama iki 60 %. Taip būtų išlaikytas metodas, taikytas pagal ankstesnę KRR tvarką, pagal kurią 50 % paskolos ir turto vertės santykio riba buvo taikoma komercinės paskirties nepajamingo nekilnojamojo turto (komercinės paskirties ne IPRE) pozicijoms. Tai taip pat reiškia, kad komercinės paskirties IPRE pozicijos, kurių žymėti PSS nuoroda nepageidaujama, reikalavimų neatitiktų;

·trečia, gyvenamosios paskirties turto hipotekai taikoma rizikos koeficiento riba nekeičiama. Faktiškai 40 % riba leidžia išlaikyti 80 % paskolos ir turto vertės santykio ribą daugumai pozicijų ir kartu didesnę gyvenamosios paskirties ne IPRE pozicijų dalį, kuriai taikoma 100 % paskolos ir turto vertės santykio riba, palyginti su ankstesne KRR tvarka. Tai leidžia įtraukti pajamingo gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto pozicijas;

–paaiškinimai dėl 248 straipsnio 1 dalies. 248 straipsnio 1 dalyje EBI suteiktas įgaliojimas parengti TRS, kuriais būtų nustatyta, koks yra pakankamai konservatyvus metodas nepanaudotos likvidumo priemonės dalies nominaliajai sumai nustatyti, išbraukiamas, nes manoma, kad papildomų paaiškinimų dėl panaudotos dalies nominaliosios sumos apskaičiavimo nereikia, išskyrus tai, kas jau nustatyta atitinkamame straipsnyje. Be to, kadangi nepanaudotos dalies (nebalansinio straipsnio) nominaliąją sumą apskaičiuoti nesudėtinga, nes ją galima nustatyti kaip bendros likvidumo priemonės nominaliosios sumos ir panaudotos dalies (balansinio straipsnio) nominaliosios sumos skirtumą, reikalavimas, kad įstaiga įrodytų, jog nepanaudotos dalies sumai įvertinti taikomas pakankamai konservatyvus metodas, išbraukiamas;

–specifinės kredito rizikos koregavimų taikymo tvarka apskaičiuojant kapitalo reikalavimus po pakeitimo vertybiniais popieriais pagal 248 straipsnio 1 dalies d punktą. 248 straipsnio 1 dalies d punktas iš dalies keičiamas, kad galimybė atskaityti specifinės kredito rizikos koregavimus taip pat būtų taikoma segmentams, kuriems priskirtas mažesnis nei 1 250 % rizikos koeficientas, jeigu jų nuostolių priskyrimo riba A yra mažesnė nei KIRB arba KA. Jei ši sąlyga tenkinama, pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija gali būti laikoma dviem pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijomis: didesnio prioriteto pozicija, kurios A lygi KIRB arba KA, ir mažesnio prioriteto pozicija, kurios A yra mažesnė nei KIRB arba KA, o nuostolių priskyrimo riba D lygi KIRB arba KA. Šiuo atveju specifinės kredito rizikos koregavimus bus galima atskaityti tik iš šios mažesnio prioriteto pozicijos, kuriai būtų priskirtas 1 250 % rizikos koeficientas, vertės;

–paaiškinimas dėl sintetinio kainų skirtumo perviršio pozicijos vertės pagal 248 straipsnio 1 dalies e punktą. Į nuostatą dėl sintetinio kainų skirtumo perviršio pozicijos vertės apskaičiavimo įtraukti keli smulkūs techniniai paaiškinimai, pavyzdžiui, nuoroda į sutartyje nustatytą sintetinį kainų skirtumo perviršį perkeliama į įžanginį sakinį, o iš i–iv papunkčių išbraukiama, kad būtų išvengta nereikalingo kartojimosi;

–254 straipsnio 1 dalies c punkto sąlygos, kuriomis SEC-SA metodas negali būti taikomas. 254 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama metodų hierarchija. Tačiau sąlygos, kuriomis SEC-SA metodas negali būti taikomas, nėra tiksliai apibrėžtos. Todėl 254 straipsnio 1 dalies c punktas iš dalies keičiamas siekiant paaiškinti, kad vieninteliai atvejai, kai SEC-SA metodas negali būti taikomas, nurodyti to paties straipsnio 2 ir 4 dalyse. Šiose dalyse atitinkamai nustatomos sąlygos, kuriomis privaloma pereiti prie SEC-ERBA metodo, ir atvejai, kai atitinkama kompetentinga institucija draudžia taikyti SEC-SA metodą;

–vidinio vertinimo metodo taikymo sritis pagal 254 straipsnio 4 dalį. KRR 254 straipsnio 5 dalis iš dalies keičiama siekiant paaiškinti, kad vidinio vertinimo metodas negali pakeisti privalomo SEC-IRBA metodo taikymo ir gali būti naudojamas tik kaip alternatyva kitų metodų, t. y. SEC-SA, SEC-ERBA arba 1 250 % rizikos koeficiento, taikymui;

–KA apskaičiavimas pagal 256 straipsnio 1 dalį taikant SEC-SA metodą. 255 straipsnio 6 dalis iš dalies keičiama siekiant paaiškinti, kad KSA turėtų būti apskaičiuojama remiantis tik pagrindinių pozicijų grupės pozicijų nesant įsipareigojimų neįvykdymo kapitalo reikalavimais, siekiant išvengti dvigubo tų pozicijų skaičiavimo apskaičiuojant KA pagal KRR 261 straipsnio 2 dalį. 261 straipsnio 2 dalyje pateikta sąvokos „pozicija esant įsipareigojimų neįvykdymui“ apibrėžtis W apskaičiavimo tikslais; ši apibrėžtis taip pat turėtų būti naudojama apskaičiuojant KSA, kad būtų užtikrintas KA formulės ir KSA apskaičiavimo nuoseklumas. Be to, 255 straipsnio 6 dalies antra pastraipa iš dalies keičiama siekiant didesnio aiškumo dėl to, kad KSA turėtų būti apskaičiuojama remiantis pagrindinių pozicijų pozicijos verte, neatskaičius visų specifinės kredito rizikos koregavimų ir papildomų tokių pagrindinių pozicijų vertės koregavimų (o ne atskaičius šias vertes);

–pozicijų esant įsipareigojimų neįvykdymui vertinimo tvarka apskaičiuojant 256 straipsnyje nurodytas nuostolių priskyrimo ir atskyrimo ribas. Paaiškinama, kad, apskaičiuojant segmentų nuostolių priskyrimo ir atskyrimo ribas, vertybiniais popieriais pakeistų pozicijų grupės neapmokėtas likutis turėtų būti sumažintas nuostolių, jau priskirtų segmentams dėl pozicijų esant įsipareigojimų neįvykdymui, kurios vis dar yra įtrauktos į pakeitimo vertybiniais popieriais portfelį, suma. Taip siekiama užtikrinti, kad segmento nuostolių priskyrimo ir atskyrimo ribų apskaičiavimas tinkamai atspindėtų vertybiniais popieriais pakeistų pozicijų balansą. Tai svarbu segmentui, kuris buvo nurašytas siekiant atspindėti vertybiniais popieriais pakeistų pozicijų, kurios lieka pakeitimo vertybiniais popieriais portfelyje, nuostolius. Atsižvelgiant į 256 straipsnyje pateiktą paaiškinimą, iš dalies keičiama 261 straipsnio 2 dalis siekiant paaiškinti, kad W parametro formulės tikslais pozicijų esant įsipareigojimų neįvykdymui nominalioji suma yra pozicijų esant įsipareigojimų neįvykdymui balansinė vertė, atėmus visas sumas, kuriomis segmentai jau nurašyti siekiant padengti tų pozicijų esant įsipareigojimų neįvykdymui nuostolius arba kurios įtrauktos į kainų skirtumo perviršį;

–mišrių grupių K apskaičiavimas pagal 259 straipsnio 7 dalį. Formulėje, pagal kurią atliekamas mišrių grupių KIRB apskaičiavimas, KSA 19 pakeičiama į KA. Formulėje KA yra tinkamesni nei KSA, nes KA atspindi kapitalo reikalavimus, taikytinus formulėje mišrios grupės pozicijoms, kurioms taikomas SEC-SA metodas;

–paaiškinimai, susiję su pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos bendros kapitalo reikalavimų viršutinės ribos apskaičiavimu pagal 268 straipsnio 1 dalį. 268 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama, kad pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos bendros kapitalo reikalavimų viršutinės ribos apskaičiavimas pagal 268 straipsnį būtų suderintas su pakeitimu, padarytu dėl neveiksnių pozicijų pakeitimo vertybiniais popieriais pagal KRR 269a straipsnio 5 dalį. Todėl su neveiksniomis pozicijomis nesusijusio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju iniciatoriai, taikydami SEC-IRBA metodą, turėtų atskaityti specifinės kredito rizikos koregavimus iš KIRB tikėtino nuostolio komponento (kapitalo reikalavimų pagrindinėms pozicijoms), kad apskaičiuotų bendrą viršutinę ribą pagal 268 straipsnį, panašiai kaip neveiksnių pozicijų pakeitimo vertybiniais popieriais atveju. Taip siekiama užtikrinti suderinamumą su IRB metodu apskaičiuojant kapitalo reikalavimus iki pakeitimo vertybiniais popieriais, taigi ir viršutinę ribą pagal 268 straipsnį. Be to, 268 straipsnio 1 dalis turėtų būti iš dalies pakeista, kad būtų panaikintas esamas apribojimas, pagal kurį SEC-SA ir SEC-ERBA investuotojai negali taikyti kapitalo reikalavimų viršutinės ribos, nes šis apribojimas nėra pagrįstas;

–visiškai kapitalizuotų segmentų atskyrimas pagal KRR 268 straipsnio 3 dalį apskaičiuojant V (t. y. didžiausią įstaigos turimų atitinkamų segmentų dalį): pagal KRR 268 straipsnio 3 dalį apskaičiuojant V (t. y. didžiausią įstaigos turimų atitinkamų segmentų dalį) numatoma galimybė visiškai atskirti bet kurį segmentą, kuriam iniciatorius taiko 1 250 % rizikos koeficientą arba kuris atskaitomas iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių pagal 36 straipsnio 1 dalies k punktą. Didžiausias kapitalo reikalavimas turėtų būti kapitalo reikalavimų suma, apskaičiuota pagal 2 arba 3 skyrių grynosioms pagrindinėms pozicijoms, t. y. bendra pagrindinė pozicija atėmus pozicijos vertę, atitinkančią atskirtą segmentą, padauginta iš patikslintos V vertės ir pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, atskirtų apskaičiuojant V, verčių (kurios yra lygios kapitalo reikalavimams po pakeitimo vertybiniais popieriais) sumos. Šios galimybės taikymo sritis turėtų būti tokia plati, kaip siūloma iš dalies pakeista 268 straipsnio 1 dalies taikymo sritis;

–pridedama 11 konstatuojamoji dalis siekiant paaiškinti 254 straipsnio 2 dalies loginį pagrindą dėl kiekybinių taisyklių, taikomų pereinant prie SEC-ERBA metodo, ir numatomą šio reikalavimo taikymo sritį. Taip siekiama užtikrinti, kad kompetentingos institucijos ir įstaigos visoje Sąjungoje šį reikalavimą aiškintų ir taikytų nuosekliai. Konstatuojamojoje dalyje paaiškinama, kad šiuo straipsniu siekiama išvengti privalomo SEC-ERBA metodo naudojimo sandoriams, kuriuos sudarant vyraujantis veiksnys nustatant rizikos koeficientus pagal šį metodą yra ne sandorių rizikos profilis, o valstybės kredito reitingo viršutinė riba;

–ataskaitos dėl PSS balansinio pakeitimo vertybiniais popieriais pagal 270 straipsnio 2 ir 3 dalis. Komisijos ir EBI įgaliojimai teikti ataskaitas, susijusias su PSS balansiniu pakeitimu vertybiniais popieriais, pakeičiami EBI įgaliojimais rengti bendresnę stebėsenos ataskaitą pagal 506d straipsnio 2 dalį ir Komisijos įgaliojimais rengti bendresnę ataskaitą pagal 506d straipsnio 1 dalį.

2025/0825 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo dėl pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms taikomų reikalavimų iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl riziką ribojančių reikalavimų kredito įstaigoms

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 20 ,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę 21 ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę 22 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriai yra svarbi gerai veikiančių finansų rinkų dalis, nes jie padeda diversifikuoti kredito įstaigų finansavimo šaltinius ir sudaro sąlygas atlaisvinti reguliuojamąjį kapitalą, kuris vėliau gali būti perskirstytas papildomam skolinimui remti. Be to, pakeitimas vertybiniais popieriais suteikia kredito įstaigoms ir kitiems rinkos dalyviams papildomų investavimo galimybių užtikrinant konkrečius rizikos ir grąžos kompromisus. Taip galima labiau diversifikuoti portfelius ir perskirstyti riziką platesnėje finansų sistemoje. Tokiu būdu taip pat palengvinamas finansavimo srautas įmonėms ir fiziniams asmenims tiek valstybėse narėse, tiek tarpvalstybiniu mastu visoje Sąjungoje;

(2)kad Sąjunga išliktų atspari ir konkurencinga, jai reikia didelių investicijų. Pakeitimo vertybiniais popieriais sistema gali prisidėti prie labiau diversifikuotos finansų sistemos ir didesnio rizikos pasidalijimo. Tačiau esama esminių kliūčių, trukdančių išleisti pakeitimo vertybiniais popieriais priemones ir į jas investuoti. Šios kliūtys apsunkina pakeitimo vertybiniais popieriais rinkos plėtrą. Reguliuojamojo kapitalo reikalavimai, nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 575/2013 23 , yra taikomi įstaigoms, kurios inicijuoja ar remia pakeitimą vertybiniais popieriais arba į jį investuoja, yra nepakankamai jautrūs rizikai ir taip pat nepagrįstai konservatyvūs. Dabartiniais reikalavimais tiksliai nepripažįstami geri Sąjungos pakeitimo vertybiniais popieriais kredito rezultatai ir rizikos mažinimo priemonės, įgyvendintos Sąjungos pakeitimo vertybiniais popieriais reguliavimo ir priežiūros sistemose. Šios sistemos gerokai sumažino pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriams būdingą naudojimosi užimama padėtimi ir modelio riziką;

(3)kapitalo reikalavimai pakeitimui vertybiniais popieriais pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 turėtų būti iš dalies pakeisti, kad būtų padidintas jautrumas rizikai ir sumažinta pernelyg didelė kapitalizacija geriau suderinant kapitalo tvarką su pagrindine rizika. Be to, turėtų būti padaryti tiksliniai pakeitimai, kad būtų sumažinti nepagrįsti kapitalo reikalavimų skirtumai, atsirandantys taikant du skirtingus metodus: pakeitimo vertybiniais popieriais vidaus reitingais pagrįstą metodą (SEC-IRBA) ir standartizuotą pakeitimo vertybiniais popieriais vertinimo metodą (SEC-SA). Sumažinus tuos skirtumus, turėtų padidėti mažesnių ir vidutinių kredito įstaigų, kurios taiko standartizuotą metodą, dalyvavimas;

(4)rizikos koeficientų apatinės ribos yra mažiausi rizikos koeficientai, kuriuos kredito įstaigos turi taikyti savo didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, net jei kapitalo skaičiavimai rodo, kad galėtų būti taikomas mažesnis rizikos koeficientas. Didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų rizikos koeficientų apatinės ribų jautrumą rizikai reikėtų padidinti, kad būtų galima atspindėti kiekvieno konkretaus pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinės pozicijų grupės rizikingumą. Vertybiniais popieriais pakeistų mažos rizikos portfelių didesnio prioriteto pozicijoms turėtų būti leidžiama taikyti mažesnes rizikos koeficientų apatines ribas nei vertybiniais popieriais pakeistų didesnės rizikos portfelių didesnio prioriteto pozicijoms. Šis naujas metodas, kuris reikštų, kad rizikos koeficientų apatinės ribos apskaičiuojamos pagal specialią formulę, turėtų pakeisti esamą metodą, pagal kurį rizikos koeficientų apatinės ribos nustatomos vienodo lygio, neatsižvelgiant į pagrindinės pozicijų grupės kredito kokybę. Naujoji formulė turėtų suteikti galimybę atsižvelgti į paprasto, skaidraus ir standartizuoto (PSS) arba ne PSS pakeitimo vertybiniais popieriais statusą. Siekiant išvengti pernelyg didelio kapitalo reikalavimų sumažinimo, turėtų būti nustatyta minimali rizikos koeficientų apatinės ribos riba;

(5)siekiant pakeitimo vertybiniais popieriais sistemoje numatyti didesnį jautrumą rizikai, kartu išlaikant prudencinę reguliavimo tvarką, būtina pakoreguoti SEC-IRBA metodui naudojamą p veiksnio formulę, kad būtų sumažinta apatinė riba ir padidinimo daugiklis, ir nustatyti p veiksnio viršutinę ribą, visų pirma kredito įstaigų iniciatorių ir (arba) rėmėjų didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms. Dėl tos pačios priežasties pagal SEC-SA metodą didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms taikytiną p veiksnį būtina sumažinti. Ne didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų p veiksnio pakeitimai turėtų būti minimalūs, kad būtų išvengta nepakankamo šių pozicijų kapitalizavimo. Investuotojų į ne PSS pakeitimą vertybiniais popieriais ir į ne didesnio prioriteto PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas pozicijų p veiksnio pokyčiai turėtų būti minimalūs, nes toms pozicijoms nėra būdinga mažesnė naudojimosi užimama padėtimi ir modelio rizika;

(6)didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos yra atsparios, jei pakeitimas vertybiniais popieriais atitinka tam tikrus tinkamumo kriterijus inicijavimo dieną ir vėliau nuolat. Šiuo tinkamumo kriterijų rinkiniu užtikrinama didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos apsauga ir mažinama naudojimosi užimama padėtimi ir modelio rizika. Tokioms atsparioms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms turėtų būti taikomi papildomi rizikos koeficientų apatinių ribų ir p veiksnio sumažinimai, palyginti su tinkamumo kriterijų neatitinkančiomis pozicijomis. Kredito įstaigų, investuojančių į ne PSS pakeitimo vertybiniais popieriais didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas, pozicijoms tas papildomas sumažinimas neturėtų būti taikomas, nes joms nėra būdinga mažesnė naudojimosi užimama padėtimi ir modelio rizika;

(7)dėl didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų rizikos koeficientų apatinės ribos ir p veiksnio pagal SEC-IRBA ir SEC-SA metodus pakeitimų reikėtų atitinkamai perkalibruoti rizikos veiksnius informacinėse lentelėse pagal SEC-ERBA metodą;

(8)reikėtų pakeisti reikšmingos rizikos perleidimo sistemą, kad būtų pašalinti toje sistemoje nustatyti apribojimai, susiję su dabartiniais mechaniniais kriterijais, kuriais įvertinamas pakeitimo vertybiniais popieriais būdu perleistos rizikos reikšmingumas, specifinėmis pakeitimo vertybiniais popieriais sandorių struktūrinėmis ypatybėmis, kurios gali pakenkti reikšmingos rizikos perleidimo reikalavimų laikymuisi, ir kompetentingų institucijų taikomais reikšmingos rizikos perleidimo vertinimo procesais, ir užtikrinti, kad ta sistema būtų nuoseklesnė ir nuspėjamesnė. Reikšmingos rizikos perleidimo priežiūros vertinimų nuspėjamumas turėtų būti padidintas Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatant pagrindinius reikšmingos rizikos perleidimo vertinimo elementus, įskaitant plačią naujojo reikšmingos rizikos perleidimo kriterijaus struktūrą. Techninių kriterijaus detalių įgyvendinimo būdas, sandorių struktūrinių ypatybių reikalavimai ir vertinimo proceso principai turėtų būti nustatyti Europos bankininkystės institucijos (EBI) parengsimuose techniniuose reguliavimo standartuose;

(9)reikėtų pradėti taikyti naują principais grindžiamo metodo kriterijų, kuris pakeistų esamus mechaninius kriterijus, kad būtų galima įvertinti pakeitimo vertybiniais popieriais būdu perleistos rizikos reikšmingumą. Atsižvelgiant į tai, kad dabartinis leidimais grindžiamas metodas taikomas labai ribotai ir jį taikant reikšmingos rizikos perleidimas vykdomas gavus kompetentingos institucijos leidimą, jis turėtų būti panaikintas ir nebeturėtų būti leidžiamas. Siekiant dar labiau racionalizuoti reikšmingos rizikos perleidimo vertinimą ir padidinti skaidrumą bei nuspėjamumą iniciatoriams, turėtų būti nustatytas naujas reikalavimas iniciatoriams pateikti įsivertinimą, kad būtų įrodyta, jog laikomasi su reikšmingos rizikos perleidimu susijusių reikalavimų, be kita ko, nepalankiausiomis sąlygomis. Atlikdami įsivertinimą, iniciatoriai turėtų parengti pinigų srautų modelio analizę, kad pateiktų reikšmingos rizikos perleidimo atsparumo įrodymų;

(10)siekiant padidinti reikšmingos rizikos perleidimo priežiūros vertinimų efektyvumą, reikšmingos rizikos perleidimo priežiūros vertinimų principai turėtų būti suderinti Sąjungos lygmeniu. EBI tokius principus turėtų nustatyti techniniuose reguliavimo standartuose, į kuriuos taip pat turėtų būti įtraukti bendrieji principai, susiję su paspartintu reikalavimus atitinkančio pakeitimo vertybiniais popieriais procesu;

(11)konkrečiose Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatose turėtų būti padaryti tiksliniai pakeitimai, kad būtų padidintas techninis nuoseklumas ir išsamiau paaiškintas tam tikrų dabartinės sistemos nuostatų loginis pagrindas. Siekiant užtikrinti, kad kompetentingos institucijos ir kredito įstaigos visoje Sąjungoje 254 straipsnio 2 dalį aiškintų nuosekliai, taip pat reikėtų patikslinti, kad tuo straipsniu siekiama išvengti privalomo SEC-ERBA metodo taikymo sandoriams, kurių reitingas apribotas ne dėl sandorių rizikos profilio, o dėl valstybės kredito reitingo viršutinės ribos, kuri yra vyraujantis veiksnys nustatant rizikos koeficientus pagal tą metodą;

(12)todėl Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(13)kadangi šio reglamento tikslo valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo masto arba poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Laikantis tame straipsnyje išdėstyto proporcingumo principo, šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina tam tikslui pasiekti;

(14)ne vėliau kaip per ketverius metus po įsigaliojimo Komisija, pasikonsultavusi su EBI, turėtų apsvarstyti, ar vidutinės trukmės ir (arba) ilguoju laikotarpiu reikėtų dar labiau iš esmės pakeisti rizikos koeficientų formules ir funkcijas, kad būtų galima visapusiškai užtikrinti didesnį jautrumą rizikai, pasiekti proporcingesnius kapitalo neneutralumo lygius, sušvelninti skardžio efektą ir pašalinti dabartinės sistemos struktūrinius apribojimus,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 575/2013 pakeitimai

Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 iš dalies keičiamas taip:

1)238 straipsnio 2 dalis papildoma šia pastraipa:

„Laikoma, kad pasirinkimo nutraukti kredito užtikrinimą sandoris yra paskata tik tada, kai sutarties sąlygos inicijavimo metu apima sąlygas, leidžiančias numanyti, kad tokios sąlygos buvo įtrauktos į sandorio dokumentus siekiant padidinti pasirinkimo nutraukti kredito užtikrinimą sandorio vykdymo naudą.“;

2)242 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)6 punktas pakeičiamas taip:

„6) didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija – pozicija, kurios nuostolių priskyrimo riba viršija KIRB arba KA ir kuri yra padengta arba užtikrinta pirmu reikalavimu visų pagrindinių pozicijų atžvilgiu, šiuo tikslu neatsižvelgiant į sumas, mokėtinas pagal palūkanų normos arba valiutos išvestinių finansinių priemonių sutartis, mokesčius ar kitus panašius mokėjimus, ir nepaisant visų su terminais susijusių skirtumų, palyginti su vienu ar daugiau kitų didesnio prioriteto segmentų, su kuriais ta pozicija proporcingai dalijasi nuostoliais;“

b)18 punktas išbraukiamas;

3)243 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)straipsnio pavadinimas pakeičiamas taip:

„243 straipsnis

Diferencijuotos kapitalo tvarkos kriterijai“;

b)2 dalies b punktas iš dalies keičiamas taip:

1)ii papunktis pakeičiamas taip:

„ii) 60 %, vertinant individualios pozicijos pagrindu, kai pozicija yra komercine hipoteka užtikrinta paskola;“;

2)iii papunktis išbraukiamas;

c)straipsnis papildomas 3, 4 ir 5 dalimis:

„3. Didesnio prioriteto PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai gali būti taikoma 260 straipsnio 2 dalyje, 262 straipsnio 2 dalyje, 264 straipsnio 2a ir 3a dalyse nustatyta tvarka, jei laikomasi šių reikalavimų:

a)ABCP programos arba ABCP sandorio pozicijos atveju:

b)243 straipsnio 1 dalies reikalavimų;

c)inicijavimo dieną ir vėliau nuolat didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos nuostolių priskyrimo riba nustatoma taip:

A >= 1,5 * KA, kai taikomas SEC-SA arba SEC-ERBA metodas, arba

A >= 1.1 * (EL * pradinio referencinio vertybiniais popieriais pakeisto portfelio WAL + UL), kai taikomas SEC-IRBA metodas;

d)pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, nesusijusios su ABCP programa arba ABCP sandoriu, atveju:

e)243 straipsnio 2 dalies reikalavimų;

f)inicijavimo dieną ir vėliau nuolat didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos nuostolių priskyrimo riba nustatoma taip:

A >= 1,5 * KA, kai taikomas SEC-SA arba SEC-ERBA metodas, arba

A >= 1.1 * (EL * pradinio referencinio vertybiniais popieriais pakeisto portfelio WAL + UL), kai taikomas SEC-IRBA metodas.

4. Didesnio prioriteto ne PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai gali būti taikoma 259 straipsnio 1b dalyje, 261 straipsnio 1b dalyje, 263 straipsnio 2a ir 3a dalyse nustatyta tvarka, jei inicijavimo dieną ir vėliau nuolat laikomasi šių reikalavimų:

a)balansinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju:

1)Reglamento (ES) 2017/2402 26c straipsnio 5 dalies reikalavimo ir Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2024/920 reikalavimų;

2)Reglamento (ES) 2017/2402 26e straipsnio 8, 9 ir 10 dalių reikalavimų;

3)didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos nuostolių priskyrimo riba nustatoma taip:

A >= 1,5 * KA, kai taikomas SEC-SA arba SEC-ERBA metodas, arba

A >= 1.1 * (EL * pradinio referencinio vertybiniais popieriais pakeisto portfelio WAL + UL), kai taikomas SEC-IRBA metodas;

4)šio reglamento 243 straipsnio 2 dalies a punkto reikalavimo;

5)pozicija nėra investuotojo pozicija;

b)ABCP programos arba ABCP sandorio atveju:

1)Reglamento (ES) 2017/2402 24 straipsnio 17 dalies b punkto reikalavimų;

2)didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos nuostolių priskyrimo riba nustatoma taip:

A >= 1,5 * KA, kai taikomas SEC-SA arba SEC-ERBA metodas, arba

A >= 1.1 * (EL * pradinio referencinio vertybiniais popieriais pakeisto portfelio WAL + UL), kai taikomas SEC-IRBA metodas;

3)šio reglamento 243 straipsnio 1 dalies b punkto reikalavimų;

4)pozicija nėra investuotojo pozicija;

c)su ABCP nesusijusio tradicinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju:

1)Reglamento (ES) 2017/2402 21 straipsnio 4 dalies b punkto ir 21 straipsnio 5 dalies reikalavimų;

2)didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos nuostolių priskyrimo riba nustatoma taip:

A >= 1,5 * KA, kai taikomas SEC-SA arba SEC-ERBA metodas, arba

A >= 1.1 * (EL * pradinio referencinio vertybiniais popieriais pakeisto portfelio WAL + UL), kai taikomas SEC-IRBA metodas;

3)šio reglamento 243 straipsnio 2 dalies a punkto reikalavimo; pozicija nėra investuotojo pozicija.

5. 3 ir 4 dalių tikslais pradinio referencinio portfelio WAL (vidutinė svertinė trukmė) apskaičiuojama iki numatomo sandorio termino svertinį laiko rodiklį taikant tik pagrindinių sumų, susijusių su vertybiniais popieriais pakeistomis pozicijomis, grąžinimams, neatsižvelgiant į jokius mokėjimus, susijusius su mokesčiais ar palūkanomis, kuriuos turi sumokėti vertybiniais popieriais pakeistų pozicijų įsipareigojantieji asmenys, o sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju – neatsižvelgiant į jokias išankstinio mokėjimo prielaidas. Jei sudaromas sandoris su papildymo laikotarpiu, WAL yra likusio papildymo laikotarpio suma, pridėjus referencinio portfelio likusią vidutinę svertinę trukmę, apskaičiuotą nuo to papildymo laikotarpio pabaigos. WAL yra ne ilgesnė kaip penkeri metai.“;

4)244 ir 245 straipsniai pakeičiami taip:

„244 straipsnis

Tradicinis pakeitimas vertybiniais popieriais

1.Įstaiga iniciatorė tradicinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju apskaičiuodama savo pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ir, kai taikytina, tikėtinų nuostolių sumas, gali neįtraukti vertybiniais popieriais pakeistų pozicijų, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a)reikšminga kredito rizika, susijusi su vertybiniais popieriais pakeistomis pozicijomis, buvo perleista trečiosioms šalims, arba įstaiga iniciatorė taiko 1 250 % rizikos koeficientą visoms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, kurias įstaiga turi vykdant pakeitimą vertybiniais popieriais, arba atskaito tas pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių pagal 36 straipsnio 1 dalies k punktą;

b)tenkinamos šio straipsnio 4 dalyje nurodytos vertybiniais popieriais pakeistų pozicijų veiksmingo rizikos perleidimo sąlygos.

2.Reikšminga kredito rizika laikoma perleista trečiosioms šalims, kai, priskyrus pagrindinių pozicijų tikėtinus galiojimo laikotarpio nuostolius pakeitimo vertybiniais popieriais segmentams, pagrindinių pozicijų nenumatytų nuostolių, priskirtų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, kuriuos įstaiga iniciatorė perleido trečiosioms šalims, svertinių sumų dalis sudaro bent 50 % visų pagrindinių pozicijų nenumatytų nuostolių, priskirtų visiems pakeitimo vertybiniais popieriais segmentams, svertinių sumų, taikant šią formulę:

čia:

–RWEAi – pagal riziką įvertintos i segmento pozicijos suma;

–ULi – i segmentui priskirtų nenumatytų nuostolių suma, kai nenumatytas nuostolis yra lygus pagal riziką įvertintų pozicijų sumoms, kurias įstaiga iniciatorė apskaičiuotų atitinkamai pagal 2 arba 3 skyrių pagrindinių pozicijų atžvilgiu taip, lyg jos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais, padauginant iš 8 %;

–UL_transi – ULi suma, priskirta perleistoms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms i segmente.

Taikant šią formulę, pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, kurios būtų apskaičiuotos pagal 3 skyrių, neapima tikėtinų nuostolių, susijusių su visomis pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinėmis pozicijomis, įskaitant pagrindines pozicijas esant įsipareigojimų neįvykdymui, kurios vis dar yra grupės dalis, sumos.

3.Nukrypstant nuo 2 dalies, kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad įstaiga iniciatorė kiekvienu konkrečiu atveju trečiosioms šalims perleistų nenumatytų nuostolių svertinę sumą, didesnę nei 50 %, kaip nurodyta toje dalyje, arba paprieštarauti reikšmingos kredito rizikos perleidimui. Šioje dalyje nurodytos priemonės gali būti taikomos siekiant pašalinti įstaigos iniciatorės sistemų ir kontrolės priemonių valdymo trūkumus arba kitus vidaus valdymo trūkumus, įskaitant taisomųjų veiksmų planus, dar neužbaigtus po priežiūros patikrinimų, arba tais atvejais, kai, kompetentingos institucijos vertinimu, pagal 2 dalį perleistos kredito rizikos nepakanka siekiant atsižvelgti į tam tikras specifines ar kompleksines pakeitimo vertybiniais popieriais ypatybes arba dėl to teikiama neproporcinga kapitalo lengvata.

4.Be 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų, turi būti tenkinamos visos šios veiksmingo rizikos perleidimo sąlygos:

a)sandorio dokumentuose parodomas ekonominis pakeitimo vertybiniais popieriais turinys;

b)pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos nesudaro įstaigos iniciatorės mokėjimo prievolių;

c)pagrindinės pozicijos yra nepasiekiamos įstaigai iniciatorei ir jos kreditoriams tokiu būdu, kuris atitinka Reglamento (ES) 2017/2402 20 straipsnio 1 dalyje išdėstytus reikalavimus;

d)įstaiga iniciatorė neišlaiko pagrindinių pozicijų kontrolės;

e)pakeitimo vertybiniais popieriais dokumentuose nėra sąlygų, pagal kurias reikalaujama, kad įstaiga iniciatorė pakeistų pagrindines pozicijas, kad pagerintų vidutinę grupės kokybę arba padidintų pozicijų turėtojams mokėtiną pelną, arba kitaip patobulintų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas, reaguodama į pagrindinių pozicijų kredito kokybės pablogėjimą;

f)kai taikytina, sandorio dokumentuose aiškiai nustatoma, kad iniciatorius ar rėmėjas gali pirkti ar atpirkti pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas arba atpirkti, restruktūrizuoti ar pakeisti pagrindines pozicijas daugiau, nei leidžiama pagal sutartines prievoles, tik kai tokie susitarimai vykdomi pagal vyraujančias rinkos sąlygas, o jų šalys veikia savo interesais kaip laisvos ir nepriklausomos šalys (sandoris įprastomis rinkos sąlygomis);

g)pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriui nebūdingos jokios struktūrinės ypatybės, kurios užkirstų kelią arba reikšmingai pakenktų veiksmingam kredito rizikos perleidimui trečiosioms šalims tvariu pagrindu, arba, jei kuri nors iš tokių ypatybių yra būdinga, sandoriui taikomos tinkamos apsaugos priemonės;

h)kai yra pasirinkimo panaikinti sandoris, jis taip pat tenkina visas šias sąlygas:

1)tas sandoris gali būti vykdomas įstaigos iniciatorės nuožiūra;

2)tas sandoris gali būti vykdomas, tik kai 10 % arba mažiau pagrindinių pozicijų pradinės vertės lieka neamortizuota;

3)to sandorio struktūra nėra tokia, kad padėtų išvengti nuostolių paskirstymo kredito vertės padidinimo pozicijoms arba kitoms pozicijoms, kurias turi investuotojai į pakeitimo vertybiniais popieriais priemones, ir kitais atžvilgiais nėra tokia, kad padidintų kredito vertę;

i)įstaiga iniciatorė gavo kvalifikuoto teisės patarėjo nuomonę, patvirtinančią, kad pakeitimas vertybiniais popieriais tenkina šios dalies c punkte išdėstytas sąlygas.

d punkto tikslu laikoma, kad pagrindinių pozicijų kontrolė išlaikoma, kai iniciatorius turi teisę atpirkti iš subjekto, kuriam perleidžiama, anksčiau perleistas pozicijas, kad pasinaudotų jų teikiama nauda, arba jeigu jis kitaip yra įpareigotas perimti perleidžiamą riziką. Pats savaime įstaigos iniciatorės pagrindinių pozicijų valdymo teisių arba prievolių išlaikymas nelaikomas pozicijų kontrole.

5.2 ir 3 dalyse nurodytos reikšmingos kredito rizikos perleidimo sąlygos tenkinamos pakeitimo vertybiniais popieriais, apimančio visą sandorio galiojimo laikotarpį, inicijavimo metu tiek pradinėmis, tiek nepalankiausiomis sąlygomis, su sąlyga, kad po inicijavimo nebus daroma jokių struktūrinių sandorio pakeitimų. 4 dalyje nurodyti reikalavimai turi būti tenkinami nuolatos. Įstaiga iniciatorė kompetentingai institucijai pateikia įsivertinimą, kad įrodytų, jog 1–4 dalyse nurodytos veiksmingo ir atitinkamais atvejais reikšmingos kredito rizikos perleidimo sąlygos yra įvykdytos.

6.Tam tikriems sandoriams, kurie neturi probleminių ypatybių, kompetentingos institucijos gali taikyti paspartintą supaprastintą vertinimo procesą.

7.EBI parengia techninius reguliavimo standartus, kuriais nustato:

a)šio straipsnio 2 dalyje ir 245 straipsnio 2 dalyje nurodyto reikšmingos kredito rizikos perleidimo reikalavimo įvykdymo sąlygas, visų pirma:

1)pagrindinių pozicijų tikėtinų galiojimo laikotarpio nuostolių apskaičiavimą ir jų paskirstymą šio straipsnio 2 dalies ir 245 straipsnio 2 dalies tikslais;

2)vertybiniais popieriais pakeistų pozicijų nenumatytų nuostolių priskyrimą pakeitimo vertybiniais popieriais segmentams šio straipsnio 2 dalies ir 245 straipsnio 2 dalies tikslais;

3)nenumatytų nuostolių, susijusių su vertybiniais popieriais pakeistų pozicijų nenumatytų nuostolių priskyrimu pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų segmentams pagal šio straipsnio 2 dalį ir 245 straipsnio 2 dalį, svertinių sumų apskaičiavimą;

b)struktūrines ypatybes ir apsaugos priemones, nurodytas atitinkamai 244 straipsnio 4 dalies g punkte ir 245 straipsnio 4 dalies f punkte, visų pirma teisinių sąlygų dėl pakeitimo vertybiniais popieriais išankstinio nutraukimo taikymo sritį;

c)244 straipsnio 5 dalyje ir 245 straipsnio 5 dalyje nurodyto įstaigos iniciatorės atliekamo įsivertinimo minimaliuosius reikalavimus, įskaitant taikytinų scenarijų apibūdinimą;

d)sąlygas, kuriomis kompetentingos institucijos pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriams ir įstaigoms iniciatorėms taiko 244 straipsnio 2 ir 3 dalis ir 245 straipsnio 2 ir 3 dalis;

e)kredito rizikos perleidimo reikalavimo įvykdymo pagal 244 straipsnio 1–4 dalis ir 245 straipsnio 1–4 dalis sąlygų peržiūros ir vertinimo proceso bendruosius principus ir 244 straipsnio 6 dalyje ir 245 straipsnio 6 dalyje nurodyto paspartinto supaprastinto vertinimo proceso taikymo tam tikriems pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriams bendruosius principus;

f)koregavimus, būtinus norint neveiksnių pozicijų pakeitimui vertybiniais popieriais taikyti 244 ir 245 straipsnius.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip [18 mėnesių po įsigaliojimo dienos].

Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

8.Ne vėliau kaip kiekvienų metų kovo 31 d. kompetentingos institucijos EBI praneša apie visus praėjusiais metais pagal 1–7 dalis įvertintus pakeitimo vertybiniais popieriais sandorius. Pranešime pateikiama visa informacija, kurios reikia santykiui pagal 2 dalį apskaičiuoti, ir visa informacija apie atitinkamas struktūrines ypatybes. Informacija apima suskirstymą bent pagal segmentų mastą, dydį ir sumas, portfelio LGD, EL, LTEL ir UL, pagrindinių pozicijų WAL ir segmentų rizikos koeficientus, kartu pateikiant informaciją apie tai, ar buvo taikytos 3 dalyje nurodytos priemonės.

245 straipsnis

Sintetinis pakeitimas vertybiniais popieriais

1.Įstaiga iniciatorė sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju gali apskaičiuoti pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ir prireikus pagrindinių pozicijų tikėtinų nuostolių sumas pagal 251 ir 252 straipsnius, jei tenkinama kuri nors iš šių sąlygų:

a)reikšminga kredito rizika, susijusi su vertybiniais popieriais pakeistomis pozicijomis, yra perleista trečiosioms šalims, arba įstaiga iniciatorė taiko 1 250 % rizikos koeficientą visoms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, kurias įstaiga turi vykdant pakeitimą vertybiniais popieriais arba atskaito tas pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių pagal 36 straipsnio 1 dalies k punktą;

b)tenkinamos šio straipsnio 4 dalyje nurodytos vertybiniais popieriais pakeistų pozicijų veiksmingo rizikos perleidimo sąlygos.

2.Reikšminga kredito rizika laikoma perleista trečiosioms šalims, kai, priskyrus pagrindinių pozicijų tikėtinus galiojimo laikotarpio nuostolius pakeitimo vertybiniais popieriais segmentams, pagrindinių pozicijų nenumatytų nuostolių, priskirtų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, kuriuos įstaiga iniciatorė perleido trečiosioms šalims, svertinių sumų dalis sudaro bent 50 % visų pagrindinių pozicijų nenumatytų nuostolių, priskirtų visiems pakeitimo vertybiniais popieriais segmentams, svertinių sumų, taikant šią formulę:

čia:

–RWEAi – pagal riziką įvertintos i segmento pozicijos suma;

–ULi – i segmentui priskirtų nenumatytų nuostolių suma, kai nenumatytas nuostolis yra lygus pagal riziką įvertintų pozicijų sumoms, kurias įstaiga iniciatorė apskaičiuotų atitinkamai pagal 2 arba 3 skyrių pagrindinių pozicijų atžvilgiu taip, lyg jos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais, padauginant iš 8 %;

–UL_transi – ULi suma, priskirta perleistoms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms i segmente.

Taikant šią formulę, pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, kurios būtų apskaičiuotos pagal 3 skyrių, neapima tikėtinų nuostolių, susijusių su visomis pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinėmis pozicijomis, įskaitant pagrindines pozicijas esant įsipareigojimų neįvykdymui, kurios vis dar yra grupės dalis, sumos.

3.Nukrypstant nuo 2 dalies, kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad įstaiga iniciatorė kiekvienu konkrečiu atveju trečiosioms šalims perleistų nenumatytų nuostolių svertinę sumą, didesnę nei 50 %, kaip nurodyta toje dalyje, arba paprieštarauti reikšmingos rizikos perleidimui. Prireikus kompetentingos institucijos gali taikyti šioje dalyje nurodytas priemones siekiant pašalinti įstaigos iniciatorės sistemų ir kontrolės priemonių valdymo trūkumus arba kitus vidaus valdymo trūkumus, įskaitant taisomųjų veiksmų planus, dar neužbaigtus po priežiūros patikrinimų, arba tais atvejais, kai, kompetentingos institucijos vertinimu, pagal 2 dalį perleistos kredito rizikos nepakanka siekiant atsižvelgti į tam tikras specifines ar kompleksines pakeitimo vertybiniais popieriais ypatybes arba dėl to teikiama neproporcinga kapitalo lengvata.

4.Be 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų, turi būti tenkinamos visos šios veiksmingo rizikos perleidimo sąlygos:

a)sandorio dokumentuose parodomas ekonominis pakeitimo vertybiniais popieriais turinys;

b)kredito užtikrinimas, pagal kurį kredito rizika perleidžiama, atitinka 249 straipsnyje nustatytas sąlygas;

c)pakeitimo vertybiniais popieriais dokumentuose nėra sąlygų, pagal kurias:

1)nustatomos didelio reikšmingumo ribinės vertės, žemiau kurių kredito užtikrinimas įvykus kredito įvykiui neteikiamas;

2)leidžiama nutraukti užtikrinimo teikimą dėl pagrindinių pozicijų kredito kokybės pablogėjimo;

3)įstaiga iniciatorė privalo pakeisti pagrindinių pozicijų sudėtį, kad pagerintų vidutinę grupės kokybę, arba

4)padidinama įstaigos kredito užtikrinimo kaina arba pelnas, mokamas pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų turėtojams, reaguojant į pagrindinės grupės kredito kokybės pablogėjimą;

d)kredito užtikrinimo vykdymas užtikrinamas visais atitinkamais jurisdikcijos atvejais;

e)kai taikytina, sandorio dokumentuose aiškiai nustatoma, kad iniciatorius ar rėmėjas gali pirkti ar atpirkti pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas arba atpirkti, restruktūrizuoti ar pakeisti pagrindines pozicijas daugiau, nei leidžiama pagal sutartines prievoles, tik kai tokie susitarimai vykdomi pagal vyraujančias rinkos sąlygas, o jų šalys veikia savo interesais kaip laisvos ir nepriklausomos šalys (sandoris įprastomis rinkos sąlygomis);

f)pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriui nebūdingos jokios struktūrinės ypatybės, kurios užkirstų kelią arba reikšmingai pakenktų veiksmingam kredito rizikos perleidimui trečiosioms šalims tvariu pagrindu, arba, jei kuri nors iš tokių ypatybių yra būdinga, sandoriui taikomos tinkamos apsaugos priemonės;

g)kai yra pasirinkimo panaikinti sandoris, jis turi atitikti visas šias sąlygas:

1)tas sandoris gali būti vykdomas įstaigos iniciatorės nuožiūra;

2)tas sandoris gali būti vykdomas, tik kai 10 % arba mažiau pagrindinių pozicijų pradinės vertės lieka neamortizuota;

3)to sandorio struktūra nėra tokia, kad padėtų išvengti nuostolių paskirstymo kredito vertės padidinimo pozicijoms arba kitoms pozicijoms, kurias turi investuotojai į pakeitimo vertybiniais popieriais priemones, ir kitais atžvilgiais nėra tokia, kad padidintų kredito vertę;

h)kai sudaromas pasirinkimo nutraukti kredito užtikrinimą sandoris, jis gali būti vykdomas tik po laikotarpio, skaičiuojamo nuo sandorio pabaigos datos, atitinkančio vertybiniais popieriais pakeistų pozicijų pradinę vidutinę svertinę trukmę, arba po laikotarpio, skaičiuojamo nuo sandorio papildymo laikotarpio pabaigos, atitinkančio vidutinę svertinę trukmę to papildymo laikotarpio pabaigoje;

i)įstaiga iniciatorė gavo kvalifikuoto teisės patarėjo nuomonę, patvirtinančią, kad pakeitimas vertybiniais popieriais tenkina šios dalies d punkte išdėstytas sąlygas.

5.2 ir 3 dalyse nurodytos reikšmingos kredito rizikos perleidimo sąlygos tenkinamos pakeitimo vertybiniais popieriais, apimančio visą sandorio galiojimo laikotarpį, inicijavimo metu tiek pradinėmis, tiek nepalankiausiomis sąlygomis, su sąlyga, kad po inicijavimo nebus daroma jokių struktūrinių sandorio pakeitimų. 4 dalyje nurodyti reikalavimai turi būti tenkinami nuolatos. Įstaiga iniciatorė kompetentingai institucijai pateikia įsivertinimą, kad įrodytų, jog 1–4 dalyse nurodytos veiksmingo ir atitinkamais atvejais reikšmingos kredito rizikos perleidimo sąlygos yra įvykdytos.

6.Tam tikriems sandoriams, kurie neturi probleminių ypatybių, kompetentingos institucijos gali taikyti paspartintą supaprastintą vertinimo procesą.

7.Ne vėliau kaip kiekvienų metų kovo 31 d. kompetentingos institucijos EBI praneša apie visus pakeitimo vertybiniais popieriais sandorius, dėl kurių praėjusiais metais pagal 1–6 dalis buvo gautas įsivertinimas. Pranešime pateikiama visa informacija, kurios reikia santykiui pagal 2 dalį apskaičiuoti, ir visa informacija apie atitinkamas struktūrines ypatybes. Informacija apima suskirstymą bent pagal segmentų mastą, dydį ir sumas, portfelio LGD, EL, LTEL ir UL, pagrindinių pozicijų WAL ir segmentų rizikos koeficientus, kartu pateikiant informaciją apie tai, ar buvo taikytos 3 dalyje nurodytos priemonės.“;

5)248 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

a)b punktas pakeičiamas taip:

„b) nebalansinės pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos atveju pozicijos vertė yra jos nominalioji vertė, atėmus pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai pritaikytus bet kokius susijusius specifinės kredito rizikos koregavimus pagal 110 straipsnį, padauginta iš šiame b punkte nustatyto susijusio perskaičiavimo koeficiento. Jei tai nėra grynųjų pinigų avanso priemonės, perskaičiavimo koeficientas yra 100 %. Nustatant grynųjų pinigų avanso priemonių nepanaudotos dalies pozicijos vertę, likvidumo priemonės, kuri yra besąlygiškai anuliuojama, nominaliajai vertei galima taikyti 0 % perskaičiavimo koeficientą, jeigu panaudotų sumų pagal priemonę grąžinimas yra didesnio prioriteto nei bet kokie kiti reikalavimai dėl pinigų srautų, susidarančių dėl pagrindinių pozicijų;“;

b)d punktas pakeičiamas taip:

„d) įstaiga iniciatorė iš pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, kurioms priskiriamas 1 250 % rizikos koeficientas pagal 3 poskirsnį arba kurių vertė yra atskaitoma iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pagal 36 straipsnio 1 dalies k punktą, vertės gali atskaityti pagrindinių pozicijų specifinės kredito rizikos koregavimų pagal 110 straipsnį sumą ir bet kuriuos negrąžintino pirkimo kainos diskontus, susijusius su tokiomis pagrindinėmis pozicijomis, tiek, kiek dėl tokių diskontų sumažėjo nuosavos lėšos.

Specifinės kredito rizikos koregavimų suma gali būti atskaitoma pagal d punkto pirmą pastraipą iš pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, kuriai priskiriamas mažesnis nei 1 250 % rizikos koeficientas, vertės, jeigu pozicijos nuostolių priskyrimo riba yra mažesnė nei KIRB arba KA. Tuo atveju pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija šio d punkto tikslais laikoma dviem pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijomis: pozicija, kurios A vertė yra lygi KIRB arba KA, ir mažesnio prioriteto pozicija, kurios A vertė yra mažesnė už KIRB arba KA, o D vertė yra lygi KIRB arba KA, ir specifinės kredito rizikos koregavimai gali būti atskaitomi tik iš pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, kuri yra mažesnio prioriteto pozicija, kurios A vertė yra mažesnė už KIRB arba KA, o D vertė yra lygi KIRB arba KA, vertės.“;

c)e punktas pakeičiamas taip:

„e) sutartimi paskirto sintetinio kainų skirtumo perviršio pozicijos vertė, kai taikytina, apima:

1)visas pajamas iš vertybiniais popieriais pakeistų pozicijų, kurias savo pelno ir nuostolio ataskaitoje jau pripažino įstaiga iniciatorė pagal taikytiną apskaitos sistemą ir kurias įstaiga iniciatorė sutartimi sandoriui paskyrė kaip sintetinį kainų skirtumo perviršį, ir kuris vis dar gali būti panaudotas nuostoliams padengti;

2)sintetinį kainų skirtumo perviršį, kurį įstaiga iniciatorė sutartimi paskyrė kuriam nors ankstesniam laikotarpiui ir kuris vis dar gali būti panaudotas nuostoliams padengti;

3)sintetinį kainų skirtumo perviršį, kurį įstaiga iniciatorė sutartimi paskyrė einamajam sutarties laikotarpiui ir kuris vis dar gali būti panaudotas nuostoliams padengti;

4)sintetinį kainų skirtumo perviršį, kurį įstaiga iniciatorė sutartimi paskyrė būsimiems sutarties laikotarpiams.

Taikant šį e punktą bet kokia suma, kuri suteikiama kaip užtikrinimo priemonė arba kredito vertės padidinimas, susiję su sintetiniu pakeitimu vertybiniais popieriais, ir kuriai jau taikomas nuosavų lėšų reikalavimas pagal šį skyrių, neįtraukiama į pozicijos vertę.“;

d)antra, trečia ir ketvirta pastraipos išbraukiamos;

6)254 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)1 dalies c punktas pakeičiamas taip:

„c) kai pagal šio straipsnio 2 ir 4 dalis SEC-SA metodo naudoti negalima, įstaiga reitinguotosioms pozicijoms arba pozicijoms, kurioms gali būti taikomas numanomas reitingas, naudoja SEC-ERBA metodą pagal 263 ir 264 straipsnius.“;

b)5 dalis pakeičiama taip:

„5. Nedarant poveikio šio straipsnio 1 dalies b ir c punktams, įstaiga gali taikyti vidinio vertinimo metodą, kad apskaičiuotų nereitinguotosios pozicijos ABCP programoje arba ABCP sandoryje pagal riziką įvertintų pozicijų sumas pagal 266 straipsnį, jeigu tenkinamos 265 straipsnyje nustatytos sąlygos. Jeigu įstaiga yra gavusi leidimą taikyti vidinio vertinimo metodą pagal 265 straipsnio 2 dalį ir konkreti ABCP programos arba ABCP sandorio pozicija patenka į tokio leidimo taikymo sritį, įstaiga, apskaičiuodama tos pozicijos pagal riziką įvertintų pozicijų sumą, taiko tą metodą.“;

7)255 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip:

„6. Jeigu įstaiga pagal 3 poskirsnį taiko SEC-SA metodą, ta įstaiga KSA apskaičiuoja padaugindama pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, kurios būtų apskaičiuotos pagal 2 skyrių pozicijoms nesant įsipareigojimų neįvykdymo, tarsi jos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais, iš 8 % ir gautą rezultatą padalija iš pagrindinių pozicijų nesant įsipareigojimų neįvykdymo verčių sumos. KSA išreiškiamas dešimtaine forma nuo nulio iki vieneto.

Taikant šią dalį, pozicijos nesant įsipareigojimų neįvykdymo neapima pagrindinių pozicijų esant įsipareigojimų neįvykdymui, kaip nurodyta 261 straipsnio 2 dalyje.

Šios dalies tikslais įstaigos pagrindinių pozicijų vertę apskaičiuoja netaikydamos nei specifinių kredito rizikos koregavimų ir papildomų vertės koregavimų pagal 34 ir 110 straipsnius, nei kitų nuosavų lėšų sumažinimų.“;

8)256 straipsnis papildomas šia dalimi:

„7. Taikant 1 ir 2 dalis, pagrindinių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų grupės neapmokėtas likutis sumažinamas nuostolių, jau priskirtų segmentams dėl pozicijų esant įsipareigojimų neįvykdymui, kurios yra įtrauktos į vertybiniais popieriais pakeistą portfelį, suma.“;

9)259 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)įžanginė formuluotė pakeičiama taip:

„Taikant SEC-IRBA metodą pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagal riziką įvertintos pozicijos suma apskaičiuojama pozicijos vertę, apskaičiuotą pagal 248 straipsnį, padauginant iš taikytino rizikos koeficiento, kuris nustatomas taip:“;

b)tekstas „čia: p = maks. [0,3; (A + B*(1/N) + C*KIRB + D * LGD + E*MT)]“ pakeičiamas taip:

„Čia:

p = min. (1, maks. [0,3; 0,7 *(A + B*(1/N) + C*KIRB + D*LGD + E*MT)])iniciatoriaus ar rėmėjo didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos atveju, arba

p = min. (1, maks. [0,3; 1 *(A + B*(1/N) + C*KIRB + D*LGD + E*MT)]) kitų pozicijų atveju.“;

c)įterpiamos 1a ir 1b dalys:

„1a. Didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagal riziką įvertintų pozicijų sumai, apskaičiuotai pagal 1 dalį, taikoma apatinė riba, apskaičiuota taip:

apatinė riba = maks. (12 %; 15 % *KIRB*12,5).

1b. Didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagal riziką įvertintų pozicijų sumai, apskaičiuotai pagal 1 dalį ir atitinkančiai 243 straipsnio 4 dalyje nurodytus kriterijus, taikoma apatinė riba, apskaičiuota taip:

apatinė riba = maks. (10 %; 15 % * KIRB*12,5).“;

d)7 dalis pakeičiama taip:

„7. Kai pozicija yra užtikrinta mišria grupe ir įstaiga gali apskaičiuoti bent 95 % pagrindinių pozicijų sumų KIRB pagal 258 straipsnio 1 dalies a punktą, įstaiga kapitalo poreikio koeficientą pagrindinių pozicijų grupei apskaičiuoja kaip:

𝑑 ∙ 𝐾𝐼𝑅𝐵 + (1 − 𝑑)𝐾A“;

10)260 straipsnis pakeičiamas taip:

„260 straipsnis

PSS pakeitimo vertybiniais popieriais vertinimas taikant SEC-IRBA metodą

1.Taikant SEC-IRBA metodą, PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos rizikos koeficientas apskaičiuojamas pagal 259 straipsnį, taikant šiuos pakeitimus:

p = min. (0,5, maks. [0,2; 0,3*(A + B*(1/N) + C*KIRB + D*LGD + E*MT)]) iniciatoriaus ar rėmėjo didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos atveju;

p = min. (0,5, maks. [0,2; 0,5*(A + B*(1/N) + C*KIRB + D*LGD + E*MT)]) iniciatoriaus ar rėmėjo ne didesnio prioriteto pozicijos atveju;

p = min. (0,5, maks. [0,3; 0,5*(A + B*(1/N) + C*KIRB + D*LGD + E*MT)]) kitų pozicijų atveju;

didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos rizikos koeficientų apatinė riba = maks. (7 %; 10 % *KIRB*12,5).

2.Taikant SEC-IRBA metodą, PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, atitinkančios 243 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus, rizikos koeficientas apskaičiuojamas pagal 259 straipsnį, taikant šiuos pakeitimus:

p = min. (0,5, maks. [0,2; 0,3*(A + B*(1/N) + C*KIRB + D*LGD + E*MT)]) iniciatoriaus, rėmėjo arba investuotojo didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos atveju;

p = min. (0,5, maks. [0,2; 0,5*(A + B*(1/N) + C*KIRB + D*LGD + E*MT)]) iniciatoriaus ar rėmėjo ne didesnio prioriteto pozicijos atveju;

p = min. (0,5, maks. [0,3; 0,5*(A + B*(1/N) + C*KIRB + D*LGD + E*MT)]) kitų pozicijų atveju;

didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos rizikos koeficientų apatinė riba = maks. (5 %; 10 % * KIRB*12,5).“;

11)261 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)1 dalis iš dalies keičiama taip:

1)įžanginė formuluotė pakeičiama taip:

„Taikant SEC-SA metodą pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagal riziką įvertintos pozicijos suma apskaičiuojama pozicijos vertę, apskaičiuotą pagal 248 straipsnį, padauginant iš taikytino rizikos koeficiento, kuris nustatomas taip:“;

2)tekstas „p = 1 pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai, kuri nėra pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija,“ pakeičiamas taip:

„Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai, kuri nėra pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, p = 0,6, jei tai iniciatoriaus arba rėmėjo didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija; 1 – jei tai kita pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija.“;

b)įterpiamos 1a ir 1b dalys:

„1a. Didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagal riziką įvertintų pozicijų sumai, apskaičiuotai pagal 1 dalį, taikoma apatinė riba, apskaičiuota taip:

apatinė riba = maks. (12 %; 15 % *KA*12,5).

1b. Didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagal riziką įvertintų pozicijų sumai, apskaičiuotai pagal 1 dalį ir atitinkančiai 243 straipsnio 4 dalyje nustatytus kriterijus, taikoma apatinė riba, apskaičiuota taip:

apatinė riba = maks. (10 %; 15 % * KA*12,5).“;

c)2 dalis papildoma šia pastraipa:

„Taikant šią dalį, pagrindinių pozicijų esant įsipareigojimų neįvykdymui nominalioji suma yra pozicijų esant įsipareigojimų neįvykdymui balansinė vertė, atėmus visas sumas, kuriomis segmentai jau nurašyti siekiant padengti tų pozicijų esant įsipareigojimų neįvykdymui nuostolius, arba nuostolius, kurie padengti naudojant kainų skirtumo perviršį.“;

12)262 straipsnis pakeičiamas taip:

„262 straipsnis

PSS pakeitimo vertybiniais popieriais vertinimas taikant SEC-SA metodą

1.Taikant SEC-SA metodą, PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos rizikos koeficientas apskaičiuojamas pagal 261 straipsnį, taikant šiuos pakeitimus:

p = 0,3 iniciatoriaus arba rėmėjo didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos atveju;

p = 0,5 kitų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų atveju;

didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos rizikos koeficientų apatinė riba = maks. (7 %; 10 % * KA*12,5).

2.Taikant SEC-SA metodą, PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, atitinkančios 243 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus, rizikos koeficientas apskaičiuojamas pagal 261 straipsnį, taikant šiuos pakeitimus:

p = 0,3 iniciatoriaus, rėmėjo arba investuotojo didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos atveju;

p = 0,5 kitų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų atveju;

didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos rizikos koeficientų apatinė riba = maks. (5 %; 10 % * KA*12,5).“;

13)263 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)2 dalis pakeičiama taip:

„2. Trumpalaikius kredito rizikos vertinimus turinčių pozicijų atveju arba kai trumpalaikiu kredito rizikos vertinimu pagrįstas reitingas gali būti numanomas pagal 7 dalį, taikomi šie rizikos koeficientai:

1 lentelė

b)įterpiamos šios 2a ir 2b dalys:

„2a. Didesnio prioriteto segmento pozicijai, kuriai vykdant pakeitimą vertybiniais popieriais taikomas 1 kredito kokybės žingsnis ir kuri atitinka 243 straipsnio 4 dalyje nustatytus kriterijus, rizikos koeficientas apskaičiuojamas taip:

maks. (10 %; 15 % *KA*12,5).

2b. Jeigu įstaiga negali taikyti 1 lentelėje pateiktos arba pagal 2a dalį nustatytos formulės, nes negali apskaičiuoti KA, atitinkamai pozicijai taikomas 15 % rizikos koeficientas.“;

c)3 dalis pakeičiama taip:

„3. Ilgalaikius kredito rizikos vertinimus turinčių pozicijų atveju arba kai ilgalaikiu kredito rizikos vertinimu pagrįstas reitingas gali būti numanomas pagal 7 dalį, taikomi 2 lentelėje nurodyti rizikos koeficientai, pakoreguoti, kai taikoma, pagal segmento terminą (MT) pagal 257 straipsnį ir šio straipsnio 4 dalį bei pagal segmento dydį ne didesnio prioriteto segmentų atveju pagal šio straipsnio 5 dalį:

2 lentelė

d)įterpiamos 3a ir 3b dalys:

„3a. Iniciatoriaus ar rėmėjo didesnio prioriteto segmento pozicijai, kuriai vykdant pakeitimą vertybiniais popieriais taikomas 1 kredito kokybės žingsnis arba 2 kredito kokybės žingsnis, jei segmento terminas yra 1 metai, ir kuri atitinka 243 straipsnio 4 dalyje nustatytus kriterijus, rizikos koeficientas apskaičiuojamas taip:

maks. (10 %; 15 % *KA*12,5).

3b. Jeigu įstaiga negali taikyti 2 lentelėje pateiktos arba pagal 3a dalį nustatytos formulės, nes negali apskaičiuoti KA, atitinkamai pozicijai taikomas 15 % rizikos koeficientas.“;

14)264 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)2 dalis pakeičiama taip:

„2. Trumpalaikius kredito rizikos vertinimus turinčių pozicijų atveju arba kai trumpalaikiu kredito rizikos vertinimu pagrįstas reitingas gali būti numanomas pagal 263 straipsnio 7 dalį, taikomi šie rizikos koeficientai:

3 lentelė

b)įterpiamos 2a ir 2b dalys:

„2a. Didesnio prioriteto segmento pozicijai, kuriai vykdant pakeitimą vertybiniais popieriais taikomas 1 kredito kokybės žingsnis ir kuri atitinka 243 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus, rizikos koeficientas apskaičiuojamas taip:

maks. (5 %; 10 %* KA*12,5).

2b. Jeigu įstaiga negali taikyti 3 lentelėje pateiktos arba pagal 2a dalį nustatytos formulės, nes negali apskaičiuoti KA, atitinkamoms pozicijoms taikomas 10 % rizikos koeficientas.“;

c)3 dalis pakeičiama taip:

„3. Ilgalaikius kredito rizikos vertinimus turinčių pozicijų atveju arba kai ilgalaikiu kredito rizikos vertinimu pagrįstas reitingas gali būti numanomas pagal 263 straipsnio 7 dalį, rizikos koeficientai nustatomi pagal 4 lentelę, pakoreguojant pagal segmento terminą (MT) pagal 257 straipsnį ir 263 straipsnio 4 dalį bei pagal segmento dydį ne didesnio prioriteto segmentų atveju pagal 263 straipsnio 5 dalį:

4 lentelė

d)įterpiamos 3a ir 3b dalys:

„3a. Didesnio prioriteto segmento pozicijai, kuriai vykdant pakeitimą vertybiniais popieriais taikomas 1 kredito kokybės žingsnis ar 2 kredito kokybės žingsnis, jei segmento terminas yra 1 metai, ir kuri atitinka 243 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus, rizikos koeficientas apskaičiuojamas taip:

maks. (5 %; 10 % *KA*12,5).

3b. Jeigu įstaiga negali taikyti 4 lentelėje pateiktos formulės, nes negali apskaičiuoti KA, atitinkamai pozicijai taikomas 10 % rizikos koeficientas.“;

15)268 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)1 dalis pakeičiama taip:

„1. Įstaiga savo turimai pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai gali taikyti didžiausią kapitalo reikalavimą, lygų kapitalo reikalavimams, kurie būtų apskaičiuoti pagal 2 arba 3 skyrių pagrindinėms pozicijoms, jei jos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais.

Taikant šį straipsnį, IRB metodo kapitalo reikalavimas apima tikėtinų nuostolių, siejamų su tomis pozicijomis, sumą, apskaičiuotą pagal 3 skyrių, ir nenumatytų nuostolių sumą. Įstaigų iniciatorių tikėtini nuostoliai nustatomi atėmus bet kokius pagrindinių pozicijų specifinės kredito rizikos koregavimus.“;

b)3 dalis pakeičiama taip:

„3. Maksimalaus kapitalo reikalavimas gaunamas sumą, apskaičiuotą pagal 1 arba 2 dalį, padauginus iš didžiausios turto dalies, kurią įstaiga turi atitinkamuose segmentuose (V), išreikštos procentine dalimi ir apskaičiuotos taip:

a)įstaigos, kuri viename segmente turi vieną ar daugiau pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, atveju V yra lygi pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, kurias įstaiga turi tame konkrečiame segmente, nominaliosios sumos ir to segmento nominaliosios sumos santykiui;

b)įstaigos, kuri turi pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų skirtinguose segmentuose, atveju, V yra lygi didžiausiai turimo turto daliai visuose segmentuose.

Taikant b punktą, kiekviename skirtingame segmente turimo turto dalis apskaičiuojama, kaip nustatyta a punkte.

Nukrypstant nuo pirmos ir antros pastraipų, įstaigos gali neatsižvelgti į bet kuriame segmente, kurio įstaigos turimoms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms pagal 3 poskirsnį priskiriamas 1 250 % rizikos koeficientas arba tos pozicijos atskaitomos iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pagal 36 straipsnio 1 dalies k punktą, turimą turtą. Tuo atveju maksimalaus kapitalo reikalavimai yra sumos, apskaičiuotos pagal 1 arba 2 dalį, atėmus pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų vertes, į kurias nebuvo atsižvelgta nustatant V, ir padaugintos iš V, ir pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų verčių, į kurias nebuvo atsižvelgta nustatant V, sumos suma.“;

16)270 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys išbraukiamos;

17)506b straipsnis išbraukiamas;

18)506d straipsnis pakeičiamas taip:

„506d straipsnis

Pakeitimui vertybiniais popieriais taikoma prudencinė tvarka

1.Ne vėliau kaip [4 metai po įsigaliojimo dienos] Komisija, pasikonsultavusi su EBI, įvertina bendrą Sąjungos pakeitimo vertybiniais popieriais rinkos padėtį ir dinamiką ir pateikia Sąjungos prudencinės pakeitimo vertybiniais popieriais sistemos tinkamumo bei veiksmingumo ataskaitą, kurioje, be kita ko, apžvelgia realiosios ekonomikos finansavimą, darydama skirtumą tarp įvairių rūšių pakeitimo vertybiniais popieriais, įskaitant sintetinį, tradicinį ir neveiksnių pozicijų pakeitimą vertybiniais popieriais, iniciatorių ir investuotojų, PSS ir ne PSS sandorių ir įvairių pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimo metodų.

Atlikdama peržiūrą Komisija įvertina poveikį finansiniam stabilumui. Komisija taip pat stebi, kaip taikoma 465 straipsnio 13 dalyje nurodyta pereinamojo laikotarpio priemonė, ir įvertina, kokiu mastu rezultatų apatinės ribos taikymas pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms turėtų įtakos kapitalo sumažinimui, kurį įstaigos iniciatorės pasiekia sandoriuose, kurių atžvilgiu pripažintas reikšmingos rizikos perleidimas, pernelyg sumažintų jautrumą rizikai ir turėtų įtakos naujų pakeitimo vertybiniais popieriais sandorių ekonominiam gyvybingumui.

Visų pirma Komisija apsvarsto, ar dar labiau iš esmės pakeitus rizikos koeficientų formules ir funkcijas būtų galima užtikrinti didesnį jautrumą rizikai, pasiekti proporcingesnius kapitalo neneutralumo lygius, sušvelninti skardžio efektą ir pašalinti struktūrinius dabartinės sistemos apribojimus, atsižvelgiant į ankstesnius pakeitimo vertybiniais popieriais sandorių kredito rezultatus Sąjungoje ir mažesnę pakeitimo vertybiniais popieriais sistemos modelio ir naudojimosi užimama padėtimi riziką.

Komisija tą ataskaitą ir prireikus pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.

2.EBI ne vėliau kaip [2 metai po įsigaliojimo] pateikia Komisijai ataskaitą, kad būtų galima stebėti Sąjungos pakeitimo vertybiniais popieriais rinkos pokyčius ir dinamiką, susijusius su iš dalies pakeista prudencine sistema, itin daug dėmesio skiriant kredito įstaigų, kaip reikšmingos rizikos perleidimo sandorių iniciatorių ir investuotojų, vaidmeniui. Analizėje išskiriami įvairių rūšių pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriai, įskaitant sintetinį, tradicinį ir neveiksnių pozicijų pakeitimą vertybiniais popieriais, taip pat PSS ir ne PSS sandoriai. Ataskaitoje taip pat analizuojamas iš dalies pakeistos prudencinės sistemos poveikis papildomam kredito įstaigų teikiamam skolinimui namų ūkiams ir įmonėms, įskaitant MVĮ.“

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja […] dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre

TEISĖS AKTO PASIŪLYMO FINANSINIO POVEIKIO IR SKAITMENINIŲ ASPEKTŲ PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA3

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas3

1.2.Atitinkama politikos sritis (-ys)3

1.3.Tikslas (-ai)3

1.3.1.Bendrasis tikslas (-ai)3

1.3.2.Konkretus tikslas (-ai)3

1.3.3.Numatomas rezultatas (-ai) ir poveikis3

1.3.4.Veiklos rezultatų rodikliai3

1.4.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:4

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas4

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį4

1.5.2.ES dalyvavimo pridėtinė vertė.4

1.5.3.Panašios patirties išvados4

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis5

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą5

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) ir jo (jos) finansinio poveikio trukmė6

1.7.Planuojamas biudžeto vykdymo metodas (-ai)6

2.VALDYMO PRIEMONĖS8

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės8

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os)8

2.2.1.Biudžeto vykdymo metodo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas8

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą vidaus kontrolės sistemą (-as)8

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės išlaidų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)8

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės9

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS10

3.1.Atitinkama daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)10

3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams12

3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka12

3.2.1.1.Patvirtinto biudžeto asignavimai12

3.2.1.2.Išorės asignuotųjų pajamų asignavimai17

3.2.2.Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas22

3.2.3.Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka24

3.2.3.1. Patvirtinto biudžeto asignavimai24

3.2.3.2.Išorės asignuotųjų pajamų asignavimai24

3.2.3.3.Iš viso asignavimų24

3.2.4.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai25

3.2.4.1.Finansuojami iš patvirtinto biudžeto25

3.2.4.2.Finansuojami išorės asignuotosiomis pajamomis26

3.2.4.3.Visi žmogiškųjų išteklių poreikiai26

3.2.5.Numatomo poveikio su skaitmeninėmis technologijomis susijusioms investicijoms apžvalga28

3.2.6.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa28

3.2.7.Trečiųjų šalių įnašai28

3.3.Numatomas poveikis pajamoms29

4.Skaitmeniniai aspektai29

4.1.Skaitmeninės svarbos reikalavimai30

4.2.Duomenys30

4.3.Skaitmeniniai sprendimai31

4.4.Sąveikumo vertinimas31

4.5.Skaitmeninio įgyvendinimo rėmimo priemonės32

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA 

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama politikos sritis (-ys) 

1.3.Tikslas (-ai)

1.3.1.Bendrasis tikslas (-ai)

1.3.2.Konkretus tikslas (-ai)

1.3.3.Numatomas rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

1.3.4.Veiklos rezultatų rodikliai

Nurodyti pažangos ir laimėjimų stebėsenos rodiklius.

1.4.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su: 

 nauju veiksmu 

 nauju veiksmu, kai bus įgyvendintas bandomasis projektas ir (arba) atlikti parengiamieji veiksmai 24  

 esamo veiksmo galiojimo pratęsimu 

 vieno ar daugiau veiksmų sujungimu arba nukreipimu į kitą (naują) veiksmą

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas 

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

1.5.2.ES dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame skirsnyje „ES dalyvavimo pridėtinė vertė“ – ES veiksmais užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

1.5.3.Panašios patirties išvados

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) ir jo (jos) finansinio poveikio trukmė

 trukmė ribota

–    galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD],

–    įsipareigojimų asignavimų finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM, o mokėjimų asignavimų – nuo MMMM iki MMMM;

 trukmė neribota

–įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

–vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.Planuojamas biudžeto vykdymo metodas (-ai) 25   

 Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

– padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

–    vykdomųjų įstaigų.

 Pasidalijamasis valdymas su valstybėmis narėmis

 Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis pavedant:

– trečiosioms valstybėms arba jų paskirtoms įstaigoms;

– tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

– Europos investicijų bankui ir Europos investicijų fondui;

– įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 70 ir 71 straipsniuose;

– viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms;

– įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, tiek, kiek joms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

– įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurioms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

– atitinkamame pagrindiniame akte nurodytoms įstaigoms ar asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus bendros užsienio ir saugumo politikos srityje pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį;

–valstybėje narėje įsteigtoms įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė arba Sąjungos teisė ir kurioms pagal konkrečių sektorių taisykles gali būti patikėtas Sąjungos lėšų arba biudžeto garantijų įgyvendinimas tiek, kiek tokias įstaigas kontroliuoja viešosios teisės reglamentuojamos įstaigos arba įstaigos, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, ir joms kontrolės įstaigos suteikia tinkamas finansines garantijas solidariosios atsakomybės forma arba lygiavertes finansines garantijas, kurios kiekvienam veiksmui gali būti apribotos iki didžiausios Sąjungos paramos sumos.

Pastabos

2.VALDYMO PRIEMONĖS 

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės 

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os) 

2.2.1.Biudžeto vykdymo metodo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą vidaus kontrolės sistemą (-as)

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės išlaidų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą) 

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės 

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS 

3.1.Atitinkama daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės) 

·Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

·Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams 

3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka 

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

3.2.1.1.Patvirtinto biudžeto asignavimai

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.1.2.Išorės asignuotųjų pajamų asignavimai

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.2.Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas (not to be completed for decentralised agencies)

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.3.Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka 

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

3.2.3.1. Patvirtinto biudžeto asignavimai