EUROPOS KOMISIJA

Strasbūras, 2025 06 17

COM(2025) 823 final

2025/0177(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

kuria dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo Europos Sąjungoje supaprastinimo ir viešųjų pirkimų saugumo bei gynybos srityje supaprastinimo iš dalies keičiamos direktyvos 2009/43/EB ir 2009/81/EB

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Norint atkurti Europos gynybą, reikia didelių ilgalaikių investicijų – tiek viešųjų, tiek privačiųjų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir reaguojant į Tarybos raginimą Europos Komisijai paspartinti darbą visose srityse, kad būtų galima iki 2030 m. reikšmingai padidinti Europos gynybos parengtį, šiuo pasiūlymu siekiama, kad Sąjungos teisės aktų sistema būtų palanki vykdyti gynybos parengties veiklą ir apskritai padidinti ją iki tokio lygio, kad būtų galima patikimai atgrasyti nuo bet kokio ginkluotos agresijos pavojaus.

Pasiūlymu siekiama patenkinti neatidėliotiną poreikį panaikinti per pastaruosius dešimtmečius susidariusias dideles investicijų į gynybą spragas, reglamentavimo sistemą geriau suderinant su didžiulėmis pastangomis, kurias būtina dėti šioje srityje. Kalbant konkrečiau, šiuo pasiūlymu Komisija pateikia būdų, kaip šalinti reglamentavimo kliūtis, paprasčiau ir sparčiau vykdyti viešuosius pirkimus gynybos srityje bei su gynyba susijusių produktų siuntimą Europos Sąjungoje ir sudaryti palankesnes sąlygas didinti Europos gynybos parengtį ir vykdyti pramonės plėtrą.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Pasiūlymu siekiama pritaikyti nuostatas, kuriomis reglamentuojama visos ES gynybos rinka, prie dabartinio saugumo scenarijaus, nustatant tikslinius koregavimus, kuriais supaprastinamos administracinės procedūros, mažinamas biurokratizmas ir numatomi lankstesni sprendimai. Šiuo pasiūlymu racionalizuojant procedūras ir mažinant biurokratines kliūtis siekiama sukurti lankstesnę ir labiau reaguojančią Europos gynybos rinką, geriau pasirengusią remti valstybių narių gynybos parengties pastangas ir skatinti konkurencingos ir novatoriškos Europos gynybos pramonės plėtrą. Pasiūlyme vadovaujamasi Baltojoje knygoje dėl Europos gynybos parengties 2030 m. išdėstyta vizija ir tikslais ir siekiama sudaryti palankesnes sąlygas Baltojoje knygoje dėl Europos gynybos parengties 2030 m. pateiktam planui „ReArm Europe“ įgyvendinti. Be to, į jį įtrauktos nuostatos, kuriomis konkrečiai siekiama ES viešųjų pirkimų gynybos srityje ir siuntimo reglamentavimą geriau suderinti su tokių ES gynybos pramonės programų kaip Europos gynybos fondas (EGF) įgyvendinimo poreikiais.

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Visuose teisės aktuose, kuriems taikomas šis pasiūlymas, yra panašių nuostatų, kuriomis siekiama sumažinti valstybėms narėms ir pramonei tenkančią naštą arba suteikti joms pagalbą vykdant atitinkamais teisės aktais joms nustatytas pareigas, siekiant palengvinti tokių teisės aktų taikymą ir sumažinti jų naštą. Siekiant didesnio proporcingumo, kiek tai susiję su administracine našta, manoma, kad būtina išplėsti nuostatų taikymą visos ES gynybos rinkai, siekiant remti valstybių narių gynybos parengtį ir skatinti konkurencingos ir novatoriškos Europos gynybos pramonės plėtrą.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

•Proporcingumo principas

Kiek tai susiję su direktyvų 2009/81/EB ir 2009/43/EB daliniais pakeitimais, pasiūlymu siekiama supaprastinti šiuo metu taikomą reglamentavimo sistemą ir kodifikuoti tam tikrus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje įtvirtintus viešųjų pirkimų teisės elementus.

Priemonėmis neviršijama to, kas yra būtina šiems tikslams pasiekti.

•Priemonės pasirinkimas

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

Netaikoma.

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Poveikio vertinimas

• Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Pagrindinės teisės

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Netaikoma.

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Netaikoma.

•Aiškinamieji dokumentai (direktyvoms)

Netaikoma.

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

·Bus pakeista nuostata dėl su gynyba susijusių produktų tiekėjų teiktinos informacijos, siekiant jiems suteikti būtiną lankstumą, kartu užtikrinant skaidrumą ir kontrolę.

2025/0177 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

kuria dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo Europos Sąjungoje supaprastinimo ir viešųjų pirkimų saugumo bei gynybos srityje supaprastinimo iš dalies keičiamos direktyvos 2009/43/EB ir 2009/81/EB

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 53 straipsnio 2 dalį, 62 straipsnį ir 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)kaip pažymėta Baltojoje knygoje dėl Europos gynybos parengties 2030 m. 4 , Sąjunga susiduria su aktualia ir didėjančia grėsme, visų pirma susijusia su plataus masto konflikto Europoje grįžimu. Reaguojant į didėjančius saugumo iššūkius, būtina, kad Sąjunga imtųsi ryžtingų veiksmų savo gynybos pajėgumams stiprinti. Vienas iš esminių šių pastangų aspektų yra poreikis didinti Sąjungos gynybos gamybos pajėgumus Sąjungoje, kad ji galėtų veiksmingai reaguoti į naujus saugumo poreikius. Būtina skubiai padidinti Europos gynybos parengtį siekiant užtikrinti, kad ne vėliau kaip iki 2030 m. Sąjunga turėtų tvirtą ir pakankamą Europos gynybos poziciją;

(2)šiam tikslui įgyvendinti būtina didinti valstybių narių ir Sąjungos gynybos parengtį, paprastinti ir suderinti reglamentavimą. Racionalizuodama ir derindama reglamentavimo sistemas, Sąjunga gali sukurti palankesnę aplinką gynybos pramonei veikti, diegti inovacijoms ir kurti reikiamiems pajėgumams siekiant užtikrinti Europos saugumo ir gynybos parengtį. Baltojoje knygoje dėl Europos gynybos parengties 2030 m. 5 išdėstyti šio teisės aktų, darančių poveikį gynybos parengčiai, supaprastinimo tikslai;

(3)siunčiant su gynyba susijusius produktus Sąjungoje turi būti gautas išankstinis leidimas taikant bendrąsias, visuotines arba individualiąsias siuntimo licencijas, kurias suteikia arba skelbia valstybė narė, iš kurios teritorijos tiekėjas nori siųsti su gynyba susijusius produktus. Tam tikrais Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/43/EB 6 išvardytais atvejais valstybės narės gali su gynyba susijusių produktų siuntimui netaikyti reikalavimo gauti išankstinį leidimą. Atsižvelgiant į saugumo padėties pokyčius ir į tai, kad diegiamos Sąjungos gynybos pramonės programos, kuriomis visų pirma siekiama sustiprinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą Sąjungos viduje, tikslinga papildyti atvejų, kuriais valstybės narės gali siuntimui netaikyti reikalavimo gauti išankstinį leidimą, sąrašą. Tokią galimybę, visų pirma, reikėtų suteikti tais atvejais, kai siuntimas yra būtinas Sąjungos gynybos pramonės programų lėšomis finansuojamiems projektams įgyvendinti, kai siuntimas vykdomas įgyvendinant struktūrines tarpvalstybines pramonės partnerystes, kai vykdomas siuntimas Sąjungos institucijoms bei organams ir Europos gynybos agentūrai, kai siuntimas vykdomas dėl krizės susidarius ekstremaliajai situacijai ir kai siuntimas yra susijęs su karine ir gynybos pagalba, teikiama įgyvendinant Sąjungos veiksmus pagal Europos Sąjungos sutarties 28 straipsnį;

(4)visose valstybėse gerai veikianti siuntimo sistema yra išankstinė sąlyga siekiant sukurti visos Sąjungos gynybos rinką. Dėl sparčiai kintančios saugumo padėties būtina nustatyti daugiau lankstumo, kad Komisija ir valstybės narės galėtų reaguoti tikslingai ir lanksčiai. Todėl pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimant deleguotuosius aktus nustatyti tam tikrus neesminius siuntimo sistemos elementus. Tokiais deleguotaisiais aktais būtų galima nustatyti suderintą 4 straipsnio 8 dalies įgyvendinimo būdą, pavyzdžiui, apibrėžiant komponentus, kuriuos siųsti pavojinga, arba priimant de minimis taisyklę. Be to, tikslinga Komisijai suteikti įgaliojimus gavus valstybės narės prašymą ar savo iniciatyva nustatyti daugiau atvejų, kuriais valstybės narės galėtų netaikyti reikalavimo gauti išankstinį leidimą, ir taip joms suteikti daugiau lankstumo ir galimybių paprasčiau ir sparčiau Sąjungos viduje siųsti su gynyba susijusius produktus;

(5)be to, dėl tų pačių priežasčių, kurios išvardytos 4 konstatuojamojoje dalyje, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų nustatomos suderintos sąlygos valstybėms narėms nustatyti, kokios rūšies siuntimo licencija turėtų būti taikoma konkretiems su gynyba susijusiems produktams arba su gynyba susijusių produktų kategorijoms;

(6)siekiant užtikrinti, kad siuntimo Sąjungos viduje tvarka būtų veiksminga ir efektyvi, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad visi tiekėjai, norintys iš savo teritorijos siųsti su gynyba susijusius produktus, galėtų naudotis bendrosiomis siuntimo licencijomis arba prašyti išduoti visuotines ar individualiąsias siuntimo licencijas. Bet kokios išankstinės sąlygos, kurias gali nustatyti valstybės narės, turėtų būti grindžiamos tik kriterijais, tiesiogiai susijusiais su tiekėjų gebėjimu laikytis siuntimo ir eksporto kontrolės srities teisės aktų. Negalima atsisakyti tam tikrų kategorijų tiekėjams suteikti galimybę naudotis bendrosiomis siuntimo licencijomis arba prašyti išduoti visuotines arba individualiąsias siuntimo licencijas vadovaujantis tokiais kriterijais kaip tiekėjų teisinė forma ar statusas;

(7)siekiant skatinti gavėjus diegti sertifikavimo praktiką ir sudaryti palankesnes sąlygas vykdyti tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir užtikrinti tiekimo grandinių atvirumą Sąjungoje, tikslinga išplėsti siuntimui sertifikuotiems gavėjams taikomos bendrosios siuntimo licencijos taikymo sritį, į ją įtraukiant ir sertifikuotų subjektų vykdomą siuntimą. Tokios įmonės tvirtai įrodė, kad geba laikytis siuntimo ir eksporto kontrolės taisyklių, be to, jos patyrė nemažai išlaidų siekdamos gauti sertifikavimą. Joms turėtų būti leidžiama pasinaudoti galimybėmis Sąjungos viduje vykdyti paprastesnį ir mažesnę naštą užkraunantį siuntimą;

(8)kaip nustatyta Direktyvos 2009/43/EB 1 straipsnio 2 dalyje, ta direktyva neturi poveikio valstybių narių sprendimo laisvei vykdant su gynyba susijusių produktų eksporto politiką;

(9)Direktyvoje 2009/43/EB nustatyta, kad valstybės narės gali išduoti kitas bendrąsias siuntimo licencijas nei išvardytos tos direktyvos 5 straipsnio 2 dalyje. Vis dėlto tos galimybės taikymą gali apsunkinti nacionalinės taisyklės, kuriomis ribojamas nacionalinių kontrolės institucijų lankstumas ir gebėjimai visapusiškai pasinaudoti Direktyva 2009/43/EB nustatytų priemonių teikiama nauda. Pavyzdžiui, siuntimui, kuris yra būtinas Sąjungos gynybos pramonės programų lėšomis finansuojamiems projektams įgyvendinti, siuntimui grupių viduje arba skubiam siuntimui dėl krizės galėtų būti taikomos papildomų rūšių bendrosios siuntimo licencijos. Todėl tikslinga reikalauti, kad valstybės narės savo nacionalinės teisės aktuose numatytų galimybę nustatyti kitas bendrąsias siuntimo licencijas nei išvardytos Direktyvos 2009/43/EB 5 straipsnio 2 dalyje;

(10)įgyvendinti Sąjungos gynybos pramonės programas, tokias kaip EGF, neretai trukdo tai, kad labai vėluojama siunčiant su gynyba susijusius produktus – tai lemia ilgi ir sudėtingi valstybių narių išduodamų siuntimo licencijų gavimo procesai. Toks vėlavimas gali neigiamai paveikti bendrą šių programų efektyvumą ir veiksmingumą bei sumažinti Sąjungos ir jos valstybių narių gebėjimą laiku ir ekonomiškai efektyviu būdu sukurti ir įsigyti reikiamų gynybos pajėgumų. Siekiant spręsti šią problemą būtina nustatyti šioms programoms skirtas bendrąsias siuntimo licencijas. Į šių bendrųjų siuntimo licencijų taikymo sritį reikėtų įtraukti visus su gynyba susijusius produktus, kurie išvardyti Direktyvos 2009/43/EB priede, be to, ji turėtų apimti visų rūšių – materialiųjų ar nematerialųjį – siuntimą, kurį tiekėjas turi vykdyti, kad projektas būtų įgyvendintas. Valstybės narės taip pat galėtų nustatyti, kad tokios licencijos galėtų būti taikomos per visą produkto, sukurto įgyvendinant tam tikrą projektą, gyvavimo ciklą, įskaitant gamybos, priežiūros ir modernizavimo etapus. Nustačius tokias bendrąsias siuntimo licencijas sumažėtų vėlavimas, padidėtų efektyvumas ir būtų sudarytos palankesnės sąlygos vykdyti šiuose projektuose dalyvaujančių įmonių bendradarbiavimą, taip remiant tvirtos ir konkurencingos Sąjungos gynybos pramonės kūrimą. Tame kontekste vartojami terminai turėtų būti suprantami taip pat, kaip Sąjungos gynybos programoms skirto pavyzdinio susitarimo dėl dotacijos 7 terminai;

(11)be to, atsižvelgiant į technologijų raidą, būtina pritaikyti taisykles dėl informacijos, kurią turi teikti su gynyba susijusių produktų tiekėjai, nes dabartinės nuostatos gali būti apsunkinančios, jei vykdomas nematerialiųjų technologijų siuntimas. Tikslinga tiekėjams suteikti reikiamą lankstumą, kartu išlaikant skaidrumą ir kontrolę, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos efektyviam ir veiksmingam gynybos produktų siuntimui Sąjungoje. Poreikis keisti nematerialiųjų technologijų siuntimui skirtą informacijos keliamą reikalavimą turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju. Taigi valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė tokius informacijai keliamus reikalavimus taikyti tik tiek, kiek jų taikymas neužkrauna tiekėjams pernelyg didelių ataskaitų teikimo pareigų;

(12)Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros 8 nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(13)kiek šia direktyva iš dalies keičiama Direktyva 2009/43/EB, tinkamas tiems daliniams pakeitimams taikomas teisinis pagrindas yra SESV 114 straipsnis;

(14)siekiant plėtoti būtinus pajėgumus ir karinę parengtį siekiant patikimai atgrasyti nuo ginkluotos agresijos ir užtikrinti Sąjungos ateitį, reikia labai padidinti Europos investicijas į gynybą. Remiantis laipsniško įgyvendinimo prognozėmis, per ateinančius ketverius metus investicijos į gynybą galėtų siekti ne mažiau kaip 800 mlrd. EUR, įskaitant išlaidas, finansuojamas 150 mlrd. EUR skiriant iš Tarybos reglamentu (ES) 2025/1106 9 nustatytos Europos saugumo veiksmų (SAFE) stiprinant Europos gynybos pramonę priemonės. Tos didelės valstybių narių investicijos į gynybą yra susijusios su didelio masto viešaisiais pirkimais. Todėl tikslinga supaprastinti tam tikras Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/81/EB 10 , kuria reglamentuojami gynybos ir jautrių saugumo darbų, prekių ir paslaugų viešieji pirkimai, nuostatas, kartu išlaikant gerai veikiančią visos Sąjungos gynybos rinką. Valstybėms narėms turėtų būti suteikta tiek galimybė lanksčiai ir greitai papildyti savo atsargas, tiek galimybė tai daryti tvariai, o tai galima geriausiai pasiekti visapusiškai išnaudojant vidaus rinkos potencialą. Racionalizuojant viešųjų pirkimų gynybos srityje taisykles Sąjungoje, valstybėms narėms turėtų būti suteiktas pakankamas lankstumas, kad jos galėtų reaguoti į naujus saugumo poreikius, kartu skatinant konkurencingą ir integruotą Europos gynybos rinką jų ilgalaikiams gynybos pajėgumams remti;

(15)siekiant šio tikslo, būtina padidinti ribines sumas sutartims, kurioms taikoma Direktyva 2009/81/EB. Šis pakeitimas leistų valstybėms narėms sutelkti savo išteklius didžiausios svarbos sutartims, o tai leistų veiksmingiau paskirstyti jų viešųjų pirkimų biudžetus. Kartu tai palengvintų pramonei tenkančią administracinę naštą, susijusią su mažesnio masto viešųjų pirkimų procedūromis, o tai padėtų sumažinti reglamentavimo sudėtingumą ir su tomis sutartimis susijusias išlaidas;

(16)be to, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė lanksčiai naudotis visomis turimomis priemonėmis, susijusiomis su viešaisiais pirkimais. Siekiant padidinti būdų, kuriais perkančiosios organizacijos (subjektai) gali vykdyti viešuosius pirkimus, skaičių, turėtų būti numatyta galimybė taikyti atvirą konkursą ir dinaminę pirkimo sistemą. Šios dvi procedūros grindžiamos procedūromis, numatytomis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/24/ES 11 ;

(17)Sąjunga turi skubiai sutelkti savo bendrus inovacijų pajėgumus ir nukreipti dideles investicijas, kad atgautų pranašumą ir išvengtų technologinės priklausomybės. Direktyva 2009/81/EB taip pat turėtų būti pritaikyta siekiant geriau remti inovacijų viešuosius pirkimus ir užtikrinti, kad didelės valstybių narių investicijos į jų gynybos parengties didinimą būtų pritaikytos ateities iššūkiams ir duotų ilgalaikės naudos. Sudarydama palankesnes sąlygas novatoriškų gynybos sprendimų viešiesiems pirkimams, Sąjunga galėtų skatinti pažangiųjų technologijų ir pajėgumų kūrimą, galiausiai transformuodama gynybą per perversmines inovacijas ir didindama savo gynybos sistemų veiksmingumą bei atsparumą. Siekiant geriau remti mokslinių tyrimų ir plėtros bei novatoriškų sprendimų viešuosius pirkimus, į Direktyvą 2009/81/EB turėtų būti įtraukta iš dalies pakeista ir lankstesnė inovacijų partnerystės procedūra, grindžiama Direktyva 2014/24/ES. Taip pat reikėtų įtraukti supaprastintą novatoriškų produktų ir paslaugų, sukurtų vykdant konkurencinius lygiagrečiuosius mokslinių tyrimų ir plėtros projektus, tiesioginių pirkimų procedūrą. Tai leistų valstybėms narėms išlikti gynybos technologijų priešakyje, kartu skatinant pramonės partnerių bendradarbiavimą ir konkurenciją. Šio metodo nauda apima greitesnę prieigą prie novatoriškų sprendimų, mažesnę plėtros riziką ir didesnį ekonominį efektyvumą, taip galiausiai padidinant gynybos pajėgumus ir sukuriant konkurencingesnę Europos gynybos technologinę ir pramoninę bazę (EGTPB);

(18)siekiant valstybėms narėms suteikti reikiamą lankstumą reaguojant į kylančius saugumo iššūkius, labai svarbu nustatyti ribotos trukmės galimybę vykdant bendradarbiaujamuosius viešuosius pirkimus, įskaitant paruoštų naudoti produktų viešuosius pirkimus, taikyti derybas be išankstinio skelbimo apie pirkimą. Ta laikinoji nukrypti leidžianti nuostata leistų valstybėms narėms greitai įgyti joms reikalingus gynybos pajėgumus, kartu suteikiant tam tikrą lankstumą viešųjų pirkimų procedūrose, taip remiant greitą jų atsargų papildymą ir jų gynybos parengties stiprinimą. Be to, leidžiant valstybėms narėms pirkti identiškus gynybos produktus arba produktus, kurie pakeisti tik labai nežymiai, įskaitant bendrą techninę priežiūrą, prisidedama prie valstybių narių ginkluotųjų pajėgų įrangos sąveikumo ir pakeičiamumo didinimo, tolesnio Sąjungos gynybos parengties stiprinimo ir didesnio tiekimo saugumo;

(19)siekiant padidinti Sąjungos technologinį suverenumą, turėtų būti remiamos didesnės ir geresnės bendradarbiaujamosios investicijos, pradedant moksliniais tyrimais ir sudėtinių sistemų kūrimu ir baigiant komercializacija bei viešaisiais pirkimais. Siekiant padidinti gynybos pajėgumų efektyvumą, veiksmingumą ir sąveikumą ir taip prisidėti prie stipresnės ir darnesnės Europos gynybos, labai svarbu, kad valstybės narės vykdytų bendradarbiaujamuosius viešuosius pirkimus. Remiantis 2019 m. Komisijos pranešimu dėl bendradarbiavimu grindžiamo pirkimo gynybos ir saugumo srityse rekomendacijų 12 , būtina nustatyti nuostatas, susijusias su valstybių narių prisijungimu prie bendradarbiavimu grindžiamų mokslinių tyrimų ir plėtros programų, pasibaigus mokslinių tyrimų ir plėtros etapui vėlesniuose gyvavimo ciklo etapuose. Be to, siekiant remti paskesnius Sąjungos finansuojamų gynybos srities mokslinių tyrimų ir plėtros programų gyvavimo ciklo etapus, būtina paaiškinti, kad valstybės narės gali naudotis bendradarbiavimu grindžiamoms mokslinių tyrimų ir plėtros programoms taikoma išimtimi tokiomis pačiomis sąlygomis vykdydamos ir projektus, finansuojamus pagal gynybos srities mokslinių tyrimų ir plėtros programas, pavyzdžiui, EGF. Tai suteiktų reikiamą teisinį tikrumą ir užtikrintų, kad taikant išimtį suteikiamas lankstumas padėtų tęsti EGF projektus pagal bendradarbiavimu grindžiamą sistemą net ir pasibaigus mokslinių tyrimų ir plėtros etapui. Taip pat būtų paaiškinta, kad valstybės narės, po mokslinių tyrimų ir plėtros etapo prisijungusios kaip tikros bendradarbiavimu grindžiamos programos dalyvės, taip pat galės naudotis šia išimtimi;

(20)siekiant toliau remti bendradarbiaujamuosius viešuosius pirkimus ir užtikrinti teisinį tikrumą, būtina Direktyvoje 2009/81/EB nustatyti viešųjų pirkimų, kuriuose dalyvauja įvairių valstybių narių perkančiosios organizacijos (subjektai), taisykles;

(21)siekiant užtikrinti valstybėms narėms didesnį gynybos srities viešųjų pirkimų planavimo nuspėjamumą ir stabilumą, būtina pakeisti pagrindų susitarimus reglamentuojančias taisykles. Visų pirma, siekiant atsižvelgti į gynybos sektoriaus ypatumus, ilgiausią galimą pagrindų susitarimų trukmę būtina prailginti iki dešimties metų, kad valstybės narės galėtų užmegzti ilgesnio laikotarpio partnerystes su pramone ir labiau užtikrintai planuoti savo viešųjų pirkimų gynybos srityje poreikius, kartu užtikrinant, kad Sąjungos viešųjų pirkimų gynybos srityje taisyklės išliktų lanksčios ir pritaikytos konkretiems gynybos sektoriaus poreikiams;

(22)Direktyva 2009/81/EB taip pat turėtų derėti su atitinkama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencija ir būti suderinta su Direktyvos 2014/24/ES nuostatomis dėl sutarčių keitimo. Visų pirma pagrindų susitarimo keitimo taisyklės Direktyvoje 2009/81/EB turėtų būti taikomos taip pat, kaip ir Direktyvoje 2014/24/ES;

(23)siekiant sumažinti valstybėms narėms tenkančią administracinę naštą, turėtų būti sumažintos su viešaisiais pirkimais gynybos srityje susijusios statistinių ataskaitų teikimo pareigos, kad nacionalinės valdžios institucijos galėtų sutelkti dėmesį į savo gynybos politikos įgyvendinimą ir efektyvų savo išteklių panaudojimą. Kiek šia direktyva iš dalies keičiama Direktyva 2009/81/EB, tinkamas tiems daliniams pakeitimams taikomas teisinis pagrindas yra Sutarties 53 straipsnio 2 dalis, 62 straipsnis ir 114 straipsnis;

(24)todėl direktyvos 2009/43/EB ir 2009/81/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistos,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis 
Direktyvos 2009/43/EB pakeitimai

Direktyva 2009/43/EB iš dalies keičiama taip:

(1)3 straipsnis papildomas 8 punktu:

„8. krizė – krizė, apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/81/EB* 1 straipsnio 10 punkte;

___________________________

* 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/81/EB dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo ir iš dalies keičianti direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB, (OL L 216, 2009 8 20, p. 76, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2009/81/oj).“;

(2)4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)2 dalis pakeičiama taip:

„2. Nepaisant 1 dalies, valstybės narės gali su gynyba susijusių produktų siuntimui netaikyti reikalavimo gauti 1 dalyje nurodytą išankstinį leidimą vienu iš šių atvejų:

a) tiekėjas arba gavėjas yra vyriausybės įstaiga arba ginkluotųjų pajėgų dalis;

aa) gavėjas yra Sąjungos institucija, Sąjungos organas arba Europos gynybos agentūra;

b) produktai tiekiami Sąjungai, NATO, TATENA arba kitoms tarpvyriausybinėms organizacijoms jų užduočių vykdymui;

c) siuntimas yra būtinas bendrai valstybių narių vykdomai ginklavimosi programai įgyvendinti;

ca) siuntimas yra būtinas projektui, finansuojamam pagal Sąjungos gynybos pramonės programą, įgyvendinti;

cb) siuntimas vykdomas įgyvendinant struktūrinę tarpvalstybinę pramonės partnerystę;

cc) siuntimas vykdomas skubos tvarka dėl krizės;

d) siuntimas yra susijęs su humanitarine pagalba ištikus nelaimei arba yra dovana nepaprastosios padėties atveju;

da) siuntimas yra susijęs su karine ir gynybos pagalba, teikiama vykdant Sąjungos veiksmus pagal Europos Sąjungos sutarties 28 straipsnį, kai Taryba vieningai nusprendžia pagal Europos Sąjungos sutarties 41straipsnio 2 dalį;

e) siuntimas būtinas remonto, priežiūros, parodos arba demonstravimo tikslais arba po jų.“;

(b)3 dalis pakeičiama taip:

„3. Komisijai pagal 13a straipsnį suteikiami įgaliojimai valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildoma ši direktyva, iš dalies pakeičiant 2 dalį, siekiant įtraukti papildomus atvejus, kai:

a) siuntimas vykdomas sąlygomis, kurios nekelia pavojaus viešajai tvarkai arba visuomenės saugumui;

b) priėmus šią direktyvą reikalavimas gauti išankstinį leidimą tampa nesuderinamas su tarptautiniais valstybių narių įsipareigojimais;

c) tai būtina tarpvyriausybinio bendradarbiavimo tikslais, kaip nurodyta 1 straipsnio 4 dalyje;

d) siuntimas yra būtinas tarpvalstybiniam bendradarbiavimui;“;

(c)4 dalis pakeičiama taip:

„4. Valstybės narės užtikrina, kad tiekėjai, pageidaujantys siųsti su gynyba susijusius produktus iš jų teritorijos, galėtų naudotis bendrosiomis siuntimo licencijomis arba prašyti visuotinių arba individualių siuntimo licencijų pagal 5, 6 ir 7 straipsnius. Netaikomos jokios išankstinės sąlygos, dėl kurių tiekėjai negalėtų naudotis bendrosiomis siuntimo licencijomis arba prašyti išduoti visuotines ar individualiąsias siuntimo licencijas, remiantis kriterijais, nesusijusiais su jų gebėjimu vykdyti savo pareigas siuntimo ir eksporto kontrolės srityse.“;

(d)įterpiama 8a dalis:

„8a. Komisijai pagal 13a straipsnį suteikiami įgaliojimai valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos suderintos šio straipsnio 5 ir 8 dalių taikymo sąlygos.“;

(3)5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)2 dalis iš dalies keičiama taip:

i) b punktas pakeičiamas taip:

„b) gavėjas arba tiekėjas yra pagal 9 straipsnį sertifikuota įmonė;“;

ii) įterpiamas e punktas:

„e) reikalaujama paskelbti pagal 5a straipsnį.“;

(b)įterpiamos 2a ir 2b dalys:

„2a. Valstybės narės savo teisės aktuose sudaro galimybę nustatyti kitas bendrąsias siuntimo licencijas nei nurodytos 5 straipsnio 2 dalyje.

2b. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais ši direktyva papildoma 13a straipsnyje nustatyta tvarka, siekiant suderinti 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą minimalią bendrųjų siuntimo licencijų taikymo sritį.“;

(4)įterpiamas 5a straipsnis:

„5a straipsnis 
Licencijos siuntimui, kuris yra būtinas pagal Sąjungos gynybos pramonės programas finansuojamiems projektams įgyvendinti 

1.Valstybės narės paskelbia bendrąsias siuntimo licencijas siuntimui, kuris yra būtinas pagal Sąjungos gynybos pramonės programą finansuojamiems projektams įgyvendinti. Tos licencijos taikomos visiems su gynyba susijusiems produktams ir apima visus siuntimus, būtinus projektui įgyvendinti.

2.Valstybės narės gali nustatyti, kad 1 dalyje nurodyta licencijavimo sistema taip pat būtų taikoma paskesniems projektų, vykdomų pasibaigus pagal Sąjungos gynybos pramonės programą finansuojamiems etapams, gyvavimo ciklo etapams.

3.Valstybės narės nereikalauja jokių papildomų įsipareigojimų, pavyzdžiui, su galutiniu naudojimu susijusių sertifikatų ar su gynyba susijusių produktų eksporto apribojimų, jei finansavimo susitarime ar sutartyje, sudarytoje pagal Sąjungos gynybos pramonės programą, yra įsipareigojimas, kad su gynyba susijusiais produktais, susijusiais su konkretaus projekto įgyvendinimu, nebus dalijamasi be leidimo, išskyrus finansavimo susitarimo dalyvius ar atitinkamos sutarties šalis, finansavimą teikiančią ar perkančiąją organizaciją arba, atitinkamais atvejais, Komisiją, kai ji nėra finansavimą teikianti ar perkančioji organizacija, ir Audito Rūmus, kaip nurodyta 4 dalyje.

4.Finansavimo susitarime ar sutartyje gali būti nustatyta tvarka, pagal kurią su gynyba susiję produktai, susiję su konkretaus projekto įgyvendinimu, gali būti siunčiami Audito Rūmams, kai dalyviai, finansavimą teikiančios ar perkančiosios organizacijos arba, atitinkamais atvejais, Komisija, kai ji nėra finansavimą teikianti ar perkančioji organizacija, teisiškai privalo tai padaryti.“;

(5)8 straipsnyje įterpiama 3a dalis:

„3a. Šio straipsnio, visų pirma 8 straipsnio 3 dalies b ir c punktų, nuostatos atitinkamai taikomos nematerialiųjų technologijų siuntimui tik tiek, kiek dėl jų taikymo tiekėjams nenustatomos neproporcingos pareigos teikti ataskaitas.“;

(6)13a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)įterpiama 2a dalis:

„2a. 4 straipsnio 8a dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo [dalinio keitimo direktyvos priėmimo data]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.“;

(b)3 dalis pakeičiama taip:

„3. Europos Parlamentas ar Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 4 straipsnio 3 dalyje, 4 straipsnio 8a dalyje arba 13 straipsnyje nurodytų įgaliojimų delegavimą. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.“;

(c)6 dalis pakeičiama taip:

„6. Pagal 4 straipsnio 3 dalį, 4 straipsnio 8a dalį arba 13 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“.

2 straipsnis
Direktyvos 2009/81/EB pakeitimai

Direktyva 2009/81/EB iš dalies keičiama taip:

(1)1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)15 ir 16 punktai pakeičiami taip:

„15. kandidatas – ūkio subjektas, pareiškęs norą būti pakviestas dalyvauti ribotame konkurse, derybose, konkurenciniame dialoge arba inovacijų partnerystėje;

16.    dalyvis – ūkio subjektas, pateikęs pasiūlymą atvirame konkurse, ribotame konkurse, derybose, konkurenciniame dialoge arba inovacijų partnerystėje;“;

(b)įterpiami 17a ir 17b punktai:

„17a. centralizuota pirkimo veikla – veikla, vykdoma nuolat viena iš toliau nurodytų formų:

a) perkančiosioms organizacijoms (subjektams) skirtų prekių ir (arba) paslaugų įsigijimas;

b) viešųjų sutarčių skyrimas arba pagrindų susitarimų dėl perkančiosioms organizacijoms (subjektams) skirtų darbų, prekių ar paslaugų sudarymas;

17b. pagalbinė pirkimo veikla – pagalbos vykdant pirkimų veiklą teikimas, visų pirma šiomis formomis:

a) techninė infrastruktūra, suteikianti perkančiosioms organizacijoms (subjektams) galimybę skirti viešąsias sutartis arba sudaryti pagrindų susitarimus dėl darbų, prekių ar paslaugų;

b) konsultacijos dėl viešojo pirkimo procedūrų vykdymo ar rengimo;

c) pirkimo procedūrų rengimas ir valdymas atitinkamos perkančiosios organizacijos (subjekto) vardu ir sąskaita;“;

(c)18 punktas pakeičiamas taip:

„18. centrinė perkančioji organizacija – perkančioji organizacija (subjektas), vykdanti (-is) centralizuotą pirkimo veiklą ir galimai pagalbinę pirkimo veiklą;“;

(d)įterpiamas 18a punktas:

„18a. atvira procedūra – tai procedūra, kurios metu bet kuris suinteresuotas ūkio subjektas gali pateikti pasiūlymą;“;

(e)įterpiamas 21a punktas:

„21a. dinaminė pirkimo sistema – visiškai elektroninis procesas, skirtas atlikti įprastiems pirkimams, kurių charakteristikos, bendrai galiojančios rinkoje, atitinka perkančiosios organizacijos reikalavimus; tokio proceso trukmė yra ribota ir per visą savo galiojimo laiką jis yra atviras bet kuriam ūkio subjektui, kuris atitinka atrankos kriterijus ir yra pateikęs orientacinį specifikacijas atitinkantį pasiūlymą;“;

(f)pridedamas 29 punktas:

„29. techninė priežiūra – visi veiksmai, kurių imamasi siekiant užtikrinti gynybos produkto parengtį ir operacinį pajėgumą, visų pirma siekiant išlaikyti įrangą nurodytomis sąlygomis arba atkurti ją, kad ji vėl atitiktų nurodytas sąlygas, iki naudojimo pabaigos, įskaitant parengtį misijoms, ilgaamžiškumą ir modernizavimą, pritaikymą ir specializaciją, tikrinimą, kapitalinį remontą, bandymus, techninę priežiūrą, modifikacijas, klasifikavimą pagal tinkamumą eksploatuoti, remontą, regeneravimą, atstatymą, regeneravimą, antrinį panaudojimą ir kanibalizaciją.“;

(2)8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)a punkte „443 000 EUR“ pakeičiama į „900 000 EUR“;

(b)b punkte „5 538 000 EUR“ pakeičiama į „7 000 000 EUR“;

(3)9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)9 dalis pakeičiama taip:

„9. Pagrindų susitarimų ir dinaminių pirkimo sistemų atveju atsižvelgiama į didžiausią numatomą visų per visą pagrindų susitarimo arba dinaminės pirkimo sistemos galiojimo laiką numatytų sutarčių vertę be PVM.“;

(b)pridedama 10 dalis:

„10. Inovacijų partnerysčių atveju atsižvelgiama į mokslinių tyrimų ir plėtros veiklos, kurią numatoma vykdyti visais numatomos partnerystės etapais, taip pat prekių, paslaugų ar darbų, kuriuos numatoma sukurti ir nupirkti pasibaigus numatomai partnerystei, didžiausią numatomą vertę be PVM.“;

(4)10 straipsnis pakeičiamas taip:

„10 straipsnis

Centrinių pirkimų įstaigų sudarytos sutartys ir pagrindų susitarimai

1.Valstybės narės gali nustatyti, kad perkančiosios organizacijos (subjektai) gali įsigyti darbus, prekes ir (arba) paslaugas iš centrinės pirkimų įstaigos arba per ją.

Valstybės narės taip pat gali nustatyti, kad perkančiosios organizacijos (subjektai) gali įsigyti darbus, prekes ir paslaugas naudodamos (-i) centrinės perkančiosios organizacijos skirtas sutartis, taikydamos (-i) centrinės perkančiosios organizacijos valdomas dinamines pirkimo sistemas arba, kiek tai nustatyta 29 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje, naudodamos (-i) centrinės perkančiosios organizacijos, siūlančios centralizuotos pirkimo veiklos paslaugas, sudarytą pagrindų susitarimą. Kai centrinės perkančiosios organizacijos valdoma dinamine pirkimo sistema gali naudotis ir kitos perkančiosios organizacijos (subjektai), tai nurodoma kvietime dalyvauti konkurse, kuriuo sudaroma ta dinaminė pirkimo sistema.

Kiek tai susiję su pirma ir antra pastraipomis, valstybės narės gali numatyti, kad tam tikri pirkimai turi būti vykdomi pasitelkiant centrines perkančiąsias organizacijas arba vieną ar daugiau konkrečių centrinių perkančiųjų organizacijų.

2.Laikoma, kad perkančiosios organizacijos (subjektai), kurios (-ie) perka darbus, prekes ir (arba) paslaugas iš centrinės pirkimų įstaigos arba per ją, laikosi šios direktyvos, jei:

(a)jos laikosi centrinė pirkimų įstaiga, arba

(b)centrinė pirkimų įstaiga nėra perkančioji organizacija (subjektas), jos taikomos sutarties sudarymo taisyklės atitinka šią direktyvą ir sudarytoms sutartims gali būti taikomos veiksmingos gynimo priemonės, panašios į tas, kurios nustatytos IV antraštinėje dalyje.

Be to, laikoma, kad perkančioji organizacija (subjektas) taip pat įvykdė savo pareigas pagal šią direktyvą, kai ji (jis) įsigyja darbus, prekes arba paslaugas naudodama (-as) centrinės perkančiosios organizacijos skirtas sutartis, naudodama (-as) centrinės perkančiosios organizacijos valdomas dinamines pirkimo sistemas arba tiek, kiek tai nustatyta 29 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje, naudodama (-as) centrinės perkančiosios organizacijos sudarytą pagrindų susitarimą.

Vis dėlto atsakomybė už šioje direktyvoje nustatytų pareigų vykdymą tenka atitinkamai perkančiajai organizacijai (subjektui) jos (jo) vykdomų dalių atžvilgiu, visų pirma atsakomybė už:

(a)sutarties skyrimą taikant centrinės perkančiosios organizacijos valdomą dinaminę pirkimo sistemą;

(b)iš naujo paskelbto konkurso vykdymą pagal centrinės perkančiosios organizacijos sudarytą pagrindų susitarimą;

(c)nustatymą pagal 29 straipsnio 4 dalį, kuris iš ūkio subjektų, kurie yra pagrindų susitarimo šalys, vykdys tam tikrą užduotį pagal centrinės perkančiosios organizacijos sudarytą pagrindų susitarimą.

3.Perkančiosios organizacijos (subjektai) gali, netaikydamos (-i) šioje direktyvoje numatytų procedūrų, centrinei perkančiajai organizacijai skirti viešojo paslaugų pirkimo sutartį dėl centralizuotos pirkimo veiklos paslaugų teikimo.

Tokiose viešojo paslaugų pirkimo sutartyse taip pat galima numatyti pagalbinės pirkimo veiklos paslaugų teikimą.“;

(5)įterpiamas 10a straipsnis:

„10a straipsnis
Pirkimai, kuriuose dalyvauja skirtingų valstybių narių perkančiosios organizacijos (subjektai)

1.Skirtingų valstybių narių perkančiosios organizacijos (subjektai), skirdamos (-i) viešųjų pirkimų sutartis pagal šį straipsnį, gali veikti kartu.

Perkančiosios organizacijos (subjektai) nesinaudoja šio straipsnio nuostatomis siekdamos (-i) išvengti privalomų viešosios teisės nuostatų, atitinkančių Sąjungos teisę, kurios joms (jiems) taikomos jų valstybėje narėje, taikymo.

2.Valstybė narė nedraudžia savo perkančiosioms organizacijoms (subjektams) naudotis centralizuotos pirkimo veiklos paslaugomis, kurias siūlo kitoje valstybėje narėje esančios centrinės perkančiosios organizacijos, arba siūlyti centralizuoto pirkimo veiklos paslaugas kitoje valstybėje narėje esančioms perkančiosioms organizacijoms (subjektams).

Jeigu centralizuotos pirkimo veiklos paslaugas siūlo centrinė perkančioji organizacija, esanti kitoje valstybėje narėje nei perkančioji organizacija (subjektas), valstybės narės gali nustatyti, kad jų perkančiosios organizacijos (subjektai) gali naudotis tik 1 straipsnio 17b punkto a arba b papunktyje apibrėžtos centralizuotos pirkimo veiklos paslaugomis.

3.Kai centralizuotos pirkimo veiklos paslaugas siūlo kitoje valstybėje narėje esanti centrinė perkančioji organizacija, ji vykdoma laikantis tos valstybės narės, kurioje yra centrinė perkančioji organizacija, nacionalinių nuostatų.

Valstybės narės, kurioje yra centrinė perkančioji organizacija, nacionalinės nuostatos taip pat taikomos sudarant sutartį pagal dinaminę pirkimo sistemą ir skelbiant naują konkursą pagal pagrindų susitarimą.

4.Kelios skirtingų valstybių narių perkančiosios organizacijos (subjektai) gali bendrai skirti viešąją sutartį, sudaryti pagrindų susitarimą arba valdyti dinaminę pirkimo sistemą. Jos (jie) taip pat gali, kiek tai numatyta 29 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje, skirti sutartis pagrindų susitarimo arba dinaminės pirkimo sistemos pagrindu.

Išskyrus atvejus, kai būtini elementai reglamentuojami tarp atitinkamų valstybių narių sudarytu tarptautiniu susitarimu, dalyvaujančios perkančiosios organizacijos (subjektai) sudaro susitarimą, kuriame nustatoma:

a) šalių atsakomybė ir atitinkamos taikytinos nacionalinės nuostatos;

b) pirkimo procedūros vidinis organizavimas, įskaitant procedūros valdymą, numatomų pirkti darbų, prekių ar paslaugų paskirstymą ir sutarčių sudarymą.

Laikoma, kad dalyvaujanti perkančioji organizacija (subjektas), įsigydama darbus, prekes ar paslaugas iš perkančiosios organizacijos (subjekto), kuri (-is) yra atsakinga (-as) už pirkimo procedūrą, įvykdė savo pareigas pagal šią direktyvą. Nustatydami atsakomybę ir taikytiną nacionalinę teisę, kaip nurodyta a punkto antroje pastraipoje, dalyvaujančios perkančiosios organizacijos (subjektai) gali paskirstyti konkrečią atsakomybę tarp jų ir nustatyti taikytinas bet kurios atitinkamos savo valstybės narės nacionalines nuostatas. Atsakomybės paskirstymas ir taikytina nacionalinė teisė nurodomi bendrai skiriamų viešųjų sutarčių pirkimo dokumentuose.

5.Kai kelios skirtingų valstybių narių perkančiosios organizacijos (subjektai) pagal Sąjungos teisę įsteigia bendrą subjektą, dalyvaujančios perkančiosios organizacijos (subjektai) bendro subjekto kompetentingo organo sprendimu susitaria dėl vienos iš toliau nurodytų valstybių narių nacionalinių pirkimų taisyklių taikymo:

a) valstybės narės, kurioje yra bendro subjekto registruotoji būstinė, nacionalinės nuostatos;

b) valstybės narės, kurioje bendras subjektas vykdo veiklą, nacionalinės nuostatos.

Pirmoje pastraipoje nurodytas susitarimas gali būti taikomas neterminuotai, jeigu tai nustatyta bendro subjekto steigimo dokumente, arba terminuotai, tam tikrų rūšių sutartims arba vienos ar kelių atskirų sutarčių skyrimui.“;

(6)13 straipsnio c ir d punktai pakeičiami taip:

„c) pirkimams, kurie organizuojami pagal bendradarbiavimo programą remiantis mokslinių tyrimų ir plėtros programa, kurią vykdo bent dvi valstybės narės siekdamos sukurti naują produktą arba atlikti modernizavimą, dėl kurio esamas produktas iš esmės pakeičiamas arba iš esmės patobulinamas, ir, jei reikia, vėlesniems šio produkto gyvavimo ciklo ar jo dalių etapams. Jei pasibaigus bendradarbiavimo programos mokslinių tyrimų ir plėtros etapui valstybė narė tampa visateise tos programos nare, paskesniuose produkto gyvavimo ciklo etapuose šis straipsnis taikomas prisijungiančiai valstybei narei. Sąjungos institucijų ar organų valdomas ir pagal Sąjungos taisykles įgyvendinamas bei iš Sąjungos biudžeto finansuojamas mokslinių tyrimų ir plėtros projektas yra bendradarbiavimo programa, kurią vykdo bent dvi valstybės narės ir kuri gali būti tęsiama etapais po mokslinių tyrimų ir plėtros etapo; tokiu atveju šis straipsnis taip pat gali būti netaikomas sutartims, skirtoms pagal tolesnių veiksmų programą;

d) trečiosiose šalyse organizuojamiems pirkimams, įskaitant civilinius pirkimus, vykdomus kai karinės pajėgos dislokuojamos arba jų pratybos rengiamos ne Sąjungoje, jeigu dėl operatyvinių poreikių sutartis reikia sudaryti su operacijų zonoje įsisteigusiais ūkio subjektais;“;

(7)25 straipsnio antra ir trečia pastraipos pakeičiamos taip:

„Perkančiosios organizacijos (subjektai) gali pasirinkti sudaryti sutartis taikydamos (-i) atviro konkurso, riboto konkurso arba derybų su išankstiniu skelbimu apie pirkimą procedūrą.

Esant 27 arba 27a straipsnyje nurodytoms aplinkybėms jos gali sudaryti pirkimo sutartis konkurencinio dialogo arba inovacijų partnerystės būdu.“;

(8)27 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Ypač sudėtingų sutarčių atveju valstybės narės gali numatyti, kad kai perkančiosios organizacijos (subjektai) mano, kad sutarties sudaryti taikant atviro konkurso, riboto konkurso arba derybų su išankstiniu skelbimu apie pirkimą procedūrą neįmanoma, tos perkančiosios organizacijos (subjektai) gali taikyti konkurencinį dialogą pagal šį straipsnį.

Pirkimo sutartis sudaroma taikant tik ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų.“;

(9)įterpiamas 27a straipsnis:

„27a straipsnis
Inovacijų partnerystė

1.Bet kuris ūkio subjektas gali pateikti prašymą dalyvauti inovacijų partnerystėje pagal skelbimą apie pirkimą, pateikdamas perkančiosios organizacijos (subjekto) reikalaujamą kokybinės atrankos informaciją.

Pirkimo dokumentuose perkančioji organizacija (subjektas) nustato inovacinio produkto, paslaugos ar darbų poreikį, kurio neįmanoma patenkinti perkant rinkoje jau prieinamus produktus, paslaugas ar darbus. Ji (jis) taip pat nurodo, kuriose šio aprašo dalyse nustatomi orientaciniai minimalieji reikalavimai, kuriuos turėtų atitikti visi pasiūlymai. Pateikiama informacija turi būti pakankamai tiksli, kad ūkio subjektai galėtų nustatyti reikiamo sprendimo pobūdį bei apimtį ir nuspręsti, ar teikti prašymą leisti dalyvauti procedūroje.

Perkančioji organizacija (subjektas) gali nuspręsti sudaryti inovacijų partnerystę su vienu ar keliais partneriais, vykdančiais atskiras mokslinių tyrimų ir plėtros veiklas.

Minimalus prašymų dalyvauti priėmimo laikotarpis yra 30 dienų nuo skelbimo apie pirkimą išsiuntimo dienos. Perkančioji organizacija (subjektas) įvertina ūkio subjektų pateiktą informaciją ir pakviečia dalyvauti procedūroje tinkamus kandidatus. Perkančiosios organizacijos (subjektai) gali apriboti tinkamų kandidatų, kviečiamų dalyvauti procedūroje, skaičių. Sutartys skiriamos remiantis vieninteliu sutarties skyrimo kriterijumi – geriausio kainos ir kokybės santykio kriterijumi pagal 47 straipsnį.

2.Taikant inovacijų partnerystę siekiama sukurti inovacinį produktą, paslaugą ar darbus, taip pat vykdyti vėlesnį susijusių prekių, paslaugų arba darbų pirkimą su sąlyga, kad jie atitiktų rezultatyvumo lygius ir maksimalias sąnaudas, dėl kurių susitarė perkančiosios organizacijos (subjektai) ir dalyviai.

Inovacijų partnerystė sudaroma vienas po kito einančiais etapais, atsižvelgiant į mokslinių tyrimų ir inovacijų proceso etapų, kurie gali apimti produktų gamybą, paslaugų teikimą arba darbų užbaigimą, seką. Pagal inovacijų partnerystę nustatomi tarpiniai rodikliai, kuriuos partneriai turėtų pasiekti, ir numatomas atlyginimo mokėjimas atitinkamomis dalimis.

Remdamasi (-is) tais rodikliais, perkančioji organizacija (subjektas) po kiekvieno etapo gali nuspręsti nutraukti inovacijų partnerystę, o inovacijų partnerystės su keliais partneriais atveju – sumažinti partnerių skaičių nutraukdama (-as) atskiras sutartis su sąlyga, kad perkančioji organizacija (subjektas) pirkimo dokumentuose nurodė tas galimybes ir naudojimosi jomis sąlygas.

3.Jeigu šiame straipsnyje nenumatyta kitaip, perkančiosios organizacijos (subjektai) derasi su konkurso dalyviais dėl jų pateiktų pirminių ir visų vėlesnių pasiūlymų, išskyrus galutinį pasiūlymą, siekiant pagerinti jų turinį.

Dėl minimalių reikalavimų ir sutarties skyrimo kriterijų nesiderama.

4.Derybų metu perkančiosios organizacijos (subjektai) visiems dalyviams užtikrina vienodas sąlygas. Tuo tikslu jos neteikia informacijos diskriminuojamai, kad vieniems konkurso dalyviams nebūtų suteikta pranašumų kitų konkurso dalyvių atžvilgiu. Jos raštu informuoja visus konkurso dalyvius, kurių pasiūlymai pagal 5 dalį nebuvo atmesti, apie techninių specifikacijų ar kitų pirkimo dokumentų pakeitimus. Atsižvelgdamos (-i) į tuos pakeitimus perkančiosios organizacijos (subjektai) suteikia pakankamai laiko konkurso dalyviams pasiūlymams prireikus patikslinti ir iš dalies pakeistiems pasiūlymams vėl pateikti.

Pagal 6 straipsnį perkančiosios organizacijos (subjektai) neatskleidžia kitiems dalyviams konfidencialios informacijos, pateiktos derybose dalyvaujančio kandidato ar konkurso dalyvio be jo sutikimo. Toks sutikimas turi būti ne bendro pobūdžio, o duodamas dėl numatomo konkrečios informacijos perdavimo.

5.Derybos inovacijų partnerystės procedūrų metu gali būti vykdomos vienas po kito einančiais etapais, kad būtų sumažintas pasiūlymų, dėl kurių bus deramasi, skaičius, taikant skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą arba pirkimo dokumentuose nurodytus sutarties skyrimo kriterijus. Skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą arba pirkimo dokumentuose perkančioji organizacija (subjektas) nurodo, ar naudosis ta galimybe. Iki vykstančio etapo pabaigos perkančioji organizacija (subjektas) gali nurodyti sutarties skyrimo kriterijus ir maksimalias išlaidas, kuriomis turi būti vadovaujamasi atrenkant pasiūlymus, kurie dalyvaus kitame etape. Tie skyrimo kriterijai ir maksimalios išlaidos turi būti proporcingi numatomiems vykdomo etapo rezultatams ir inovacijų partnerystės tikslams. Jei konkurso dalyvis, kuris buvo pašalintas ankstesniame etape, dėl tų sutarties sudarymo kriterijų ir maksimalių išlaidų įgyja teisę dalyvauti kitame etape, toks konkurso dalyvis kviečiamas dalyvauti kitame etape.

6.Atrinkdamos kandidatus perkančiosios organizacijos (subjektai) visų pirma taiko kriterijus, susijusius su kandidatų gebėjimais mokslinių tyrimų ir plėtros bei inovacinių sprendimų kūrimo ir įgyvendinimo srityse.

Mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus, kuriais siekiama patenkinti perkančiosios organizacijos (subjekto) nurodytus poreikius, kurių negali patenkinti esami sprendimai, gali teikti tik tie ūkio subjektai, kuriuos perkančioji organizacija (subjektas) pakvietė, įvertinusi (-ęs) prašomą informaciją.

Pirkimo dokumentuose perkančioji organizacija (subjektas) nurodo, kokie susitarimai taikomi intelektinės nuosavybės teisėms. Inovacijų partnerystės su keliais partneriais atveju perkančioji organizacija (subjektas) pagal 6 straipsnį neatskleidžia kitiems partneriams įgyvendinant partnerystę vieno iš partnerių pasiūlytų sprendimų ar kitos jo perduotos konfidencialios informacijos be to partnerio sutikimo. Toks sutikimas turi būti ne bendro pobūdžio, o duodamas dėl numatomo konkrečios informacijos perdavimo.

7.Perkančioji organizacija (subjektas) užtikrina, kad partnerystės struktūra ir visų pirma įvairių etapų trukmė bei vertė atspindėtų siūlomo sprendimo inovacijų laipsnį ir mokslinių tyrimų bei inovacijų veiklos, reikalingos inovaciniam sprendimui, kurio rinkoje dar nėra, kurti, seką. Numatoma prekių, paslaugų ar darbų vertė neturi būti neproporcinga investicijoms į tokių prekių, paslaugų ar darbų kūrimą.“;

(10)28 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalis pakeičiama taip:

„1. Organizuodamos darbų, prekių ir paslaugų pirkimus:

a) kai apskritai nebuvo pateikta pasiūlymų arba nebuvo pateikta tinkamų pasiūlymų arba prašymų po to, kai paskelbiamas atviras konkursas, ribotas konkursas, derybos su išankstiniu skelbimu apie pirkimą, konkurencinis dialogas arba inovacijų partnerystė, jeigu tik tai iš esmės nepakeičia pradinės pirkimo sutarties sąlygų ir esant sąlygai, kad Komisijai to paprašius, jai pateikiama ataskaita;

b) esant netinkamiems pasiūlymams arba kai pateikiami su nacionalinėmis nuostatomis, atitinkančiomis 5, 19, 21, 24 bei II antraštinės dalies VII skyriaus straipsnius, nesuderinami pasiūlymai po to, kai paskelbiamas atviras konkursas, ribotas konkursas, derybos su išankstiniu skelbimu apie pirkimą, konkurencinis dialogas arba inovacijų partnerystė, jeigu tik:

i) iš esmės nepakeičiamos pradinės pirkimo sutarties sąlygos, ir

ii) į derybų procedūrą jos įtraukia visus ir tik tuos dalyvius, kurie atitinka 39–46 straipsniuose numatytus kriterijus, ir kurie prieš tai vykusio atviro konkurso, riboto konkurso, konkurencinio dialogo arba inovacijų partnerystės metu pateikė pasiūlymus pagal formalius pasiūlymų pateikimo tvarkos reikalavimus;

c) jei dėl krizių susidarius ekstremaliajai situacijai atviro konkurso, riboto konkurso ar derybų su išankstiniu skelbimu apie pirkimą procedūrose nustatytų terminų, įskaitant 33 straipsnio 7 dalyje nurodytus sutrumpintus terminus, laikytis neįmanoma. Tai gali būti taikoma, pvz., 23 straipsnio antros pastraipos d punkte nurodytais atvejais;

d) tiek, kiek tai yra griežtai būtina, kai dėl įvykių, kurių atitinkamos perkančiosios organizacijos (subjektai) negalėjo numatyti, sukeltos ypatingos skubos neįmanoma laikytis atviro konkurso, riboto konkurso arba derybų su išankstiniu skelbimu apie pirkimą procedūroms taikomų terminų, įskaitant 33 straipsnio 7 dalyje nurodytus sutrumpintus terminus. Aplinkybės, kuriomis pateisinama ypatinga skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos (subjekto);

e) jei dėl techninių priežasčių arba dėl priežasčių, susijusių su išskirtinių teisių apsauga, sutartis gali būti sudaroma tik su konkrečiu ūkio subjektu.“;

(b)2 dalis papildoma c punktu:

„c) kai sutartys sudaromos su keliais ūkio subjektais po lygiagrečiųjų konkurencinių mokslinių tyrimų ir plėtros projektų, kuriuos perkančioji organizacija (subjektas) įsigijo, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

(I)lygiagrečiųjų konkurencinių mokslinių tyrimų ir plėtros sutartis perkančioji organizacija (subjektas), perkanti (-is) produktus ar paslaugas, skyrė po derybų su išankstiniu skelbimu apie pirkimą, riboto konkurso ar atviro konkurso;

(II)perkami produktai ar paslaugos yra vienos iš mokslinių tyrimų ir plėtros sutarčių rezultatas;

(III)produktų ar paslaugų vertė neviršija mokslinių tyrimų ir plėtros sutarties, pagal kurią ji sudaroma, vertės, padaugintos iš 10;

(IV)rangovai ir jų subrangovai yra įsisteigę, turi pagrindinę verslo vietą ir vykdo mokslinių tyrimų ir plėtros sutartį bei tiekimo sutartį naudodamiesi valstybėje narėje arba EEE nare esančioje ELPA valstybėje esančiais ištekliais;

(V)rangovų ir jų subrangovų vykdomojo valdymo struktūros yra įsisteigusios Sąjungoje, EEE nare esančioje ELPA valstybėje arba Ukrainoje;

(VI)rangovų ir subrangovų nekontroliuoja trečioji valstybė, kuri nėra nei EEE nare esanti ELPA valstybė, nei Ukraina, nei kitas trečiosios valstybės subjektas, kuris nėra įsisteigęs EEE nare esančioje ELPA valstybėje;

(VII)produktai sukurti Sąjungoje, EEE nare esančioje ELPA valstybėje arba Ukrainoje ir jų nekontroliuoja ar neriboja trečioji valstybė, kuri nėra nei EEE nare esanti ELPA valstybė, nei Ukraina, nei kitas trečiosios valstybės subjektas, kuris nėra įsisteigęs EEE nare esančioje ELPA valstybėje ar Ukrainoje;“;

(c)3 dalis papildoma d punktu:

„d) kai rengiami bendradarbiaujamieji karinės įrangos viešieji pirkimai, kuriuos anksčiau nei 2031 m. sausio 1 d. surengė ne mažiau kaip trijų valstybių narių perkančiosios organizacijos (subjektai), jei tenkinamos visos šios sąlygos:

(I)atitinkamų valstybių narių perkančiosios organizacijos (subjektai) perka identiškus gynybos produktus arba produktus, kurie pakeisti tik labai nežymiai;

(II)sutartis apima ne tik gynybos produktų pirkimą, bet ir bent bendrą įsigyjamų gynybos produktų techninę priežiūrą. Reikalavimas sudaryti sutartį, apimančią bendrą techninę priežiūrą, gali būti netaikomas, jei įsigyjamam gynybos produktui tokios priežiūros paprastai nereikia;

(III)bendradarbiaujamuosiuose viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantys rangovai turi būti įsisteigę ir jų vykdomojo valdymo struktūros turi būti Sąjungoje, EEE nare esančioje ELPA valstybėje arba Ukrainoje. Jų neturi kontroliuoti trečioji valstybė, kuri nėra nei EEE nare esanti ELPA valstybė, nei Ukraina, nei kitas trečiosios valstybės subjektas, kuris nėra įsisteigęs Sąjungoje, EEE nare esančioje ELPA valstybėje ar Ukrainoje;

(IV)Tarybos reglamento (ES) 2025/1106* 16 straipsnio 5, 6 ir 9 dalys taikomos tiek, kiek jos susijusios su rangovais;

(V)bendradarbiaujamuosiuose viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantys rangovai gali būti laikomi tenkinančiais ii ir iii punktuose nurodytas tinkamumo finansuoti sąlygas, jei jie atitinka lygiavertes sąlygas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentus (ES) 2018/1092**, (ES) 2021/697***, (ES) 2023/1525**** ar (ES) 2023/2418***** ir jei dėl jokių vėlesnių pakeitimų nekyla abejonių dėl tų sąlygų tenkinimo;

(VI)bendradarbiaujamuosiuose viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių rangovų ir subrangovų bendradarbiaujamųjų viešųjų pirkimų tikslais naudojami infrastruktūra, įrenginiai, turtas ir ištekliai turi būti valstybės narės arba EEE nare esančios ELPA valstybės teritorijoje. Jei bendradarbiaujamuosiuose viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantys rangovai ar subrangovai valstybės narės arba EEE nare esančios ELPA valstybės teritorijoje neturi iškart prieinamų alternatyvų ar atitinkamos infrastruktūros, įrenginių, turto ir išteklių, jie gali naudotis savo infrastruktūra, įrenginiais, turtu ir ištekliais, esančiais ar laikomais už tokių teritorijų ribų, su sąlyga, kad toks naudojimasis neprieštarauja Sąjungos bei jos valstybių narių saugumo ir gynybos interesams;

(VII)ne Sąjungos arba EEE narėmis esančių ELPA valstybių kilmės komponentų kaina turi būti ne didesnė nei 35 % numatomos galutinio produkto komponentų kainos;“;

__________

* 2025 m. gegužės 27 d. Tarybos reglamentas (ES) 2025/1106, kuriuo nustatoma Europos saugumo veiksmų (SAFE) stiprinant Europos gynybos pramonę priemonė, (OL L, 2025/1106, 2025 5 28, ELI: ).

** 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1092, kuriuo sukuriama Europos gynybos pramonės plėtros programa Sąjungos gynybos pramonės konkurencingumui ir inovaciniam pajėgumui remti, (OL L 200, 2018 8 7, p. 30–43, ELI: ).

*** 2021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/697, kuriuo įsteigiamas Europos gynybos fondas ir panaikinamas Reglamentas (ES) 2018/1092, (OL L 170, 2021 5 12, p. 149, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2021/697/oj).

**** 2023 m. liepos 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/1525 dėl paramos šaudmenų gamybai (ASAP) (OL L 185, 2023 7 24, p. 7, ELI: ).

(d)4 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b) sudarant sutartis dėl naujų darbų arba paslaugų, kurie yra panašūs į ūkio subjektui, su kuriuo ta pati perkančioji organizacija (subjektas) sudarė pirminę sutartį, jau patikėtus darbus ar paslaugas, jei tik tokie darbai arba paslaugos atitinka pagrindinį projektą, dėl kurio pirminė vykdymo sutartis buvo sudaryta taikant atviro konkurso, riboto konkurso, derybų su išankstiniu skelbimu apie pirkimą, konkurencinio dialogo arba inovacijų partnerystės procedūrą.

Galimybė pasinaudoti tokia procedūra nurodoma paskelbiant pirmojo projekto konkursą, o į bendrą numatomą tolesnių darbų ar paslaugų vertę perkančiosios organizacijos (subjektai) atsižvelgia taikydamos (-i) 8 straipsnį.

Ši procedūra gali būti taikoma tik penkerius metus nuo pirminės pirkimo sutarties sudarymo, išskyrus išskirtines aplinkybes, nustatytas atsižvelgiant į numatomą bet kokio pristatyto objekto, įrenginio arba sistemos tarnavimo trukmę, ir į techninius sunkumus, kurie gali kilti pakeitus tiekėją;“;

(e)5 dalis pakeičiama taip:

„5. Sudarydamos sutartis dėl oro ir jūrų transporto paslaugų teikimo valstybių narių ginkluotosioms ir saugumo pajėgoms, kurios yra arba turi būti dislokuotos užsienyje, kai perkančioji organizacija (subjektas) turi pirkti tokias paslaugas iš ūkio subjektų, kurie garantuoja tokį trumpą savo pasiūlymų galiojimo trukmę, jog nebūtų įmanoma laikytis atviro konkurso, riboto konkurso arba derybų su išankstiniu skelbimu apie pirkimą procedūroms taikomų terminų, įskaitant 33 straipsnio 7 dalyje nurodytus sutrumpintus terminus.“;

(11)29 straipsnio 2 dalies ketvirta pastraipa pakeičiama taip:

„Pagrindų susitarimo trukmė negali būti ilgesnė nei 10 metų, išskyrus išskirtines aplinkybes, nustatytas atsižvelgiant į numatomą bet kokio pristatyto objekto, įrenginio arba sistemos tarnavimo trukmę ir į techninius sunkumus, kurie gali kilti pakeitus tiekėją.“;

(12)II antraštinės dalies V skyriuje įterpiamas 29a straipsnis:

„29a straipsnis
Dinaminė pirkimo sistema

1.Įprastiems pirkimams, kurių charakteristikos, visuotinai prieinamos rinkoje, atitinka perkančiųjų organizacijų (subjektų) nustatytus reikalavimus, perkančiosios organizacijos (subjektai) gali naudoti dinaminę pirkimo sistemą. Dinaminė pirkimo sistema taikoma kaip vien elektroninis procesas ir ja visu viešojo pirkimo sistemos galiojimo laikotarpiu gali naudotis bet kuris ūkio subjektas, atitinkantis atrankos kriterijus. Ji gali būti suskirstyta į produktų, darbų ar paslaugų kategorijas, kurios objektyviai nustatomos remiantis pirkimo, kuris turi būti vykdomas pagal atitinkamą kategoriją, charakteristikomis. Tokios charakteristikos gali apimti nuorodą į maksimaliai leistiną paskesnių konkrečių sutarčių apimtį arba į konkrečią geografinę vietovę, kurioje bus vykdomos paskesnės konkrečios sutartys.

2.Norėdamos (-i) pirkti pagal dinaminę pirkimo sistemą, perkančiosios organizacijos (subjektai) vadovaujasi riboto konkurso taisyklėmis. Į sistemą priimami visi atrankos kriterijus atitinkantys kandidatai. Kai pagal šio straipsnio 1 dalį perkančiosios organizacijos (subjektai) yra suskirsčiusios (-ę) sistemą į produktų, darbų ar paslaugų kategorijas, jos (jie) apibrėžia kiekvienai kategorijai taikytinus atrankos kriterijus.

Nepaisant 33 straipsnio, taikomi šie laikotarpiai:

(a)minimalus prašymų dalyvauti priėmimo laikotarpis yra 30 dienų nuo skelbimo apie pirkimą arba, kai kaip kvietimas dalyvauti konkurse naudotas išankstinis informacinis skelbimas, nuo kvietimo patvirtinti susidomėjimą išsiuntimo dienos. Kai išsiunčiamas kvietimas pateikti pasiūlymus dėl pirmojo konkretaus pirkimo taikant dinaminę pirkimo sistemą, nebetaikomi jokie tolesni prašymų dalyvauti priėmimo laikotarpiai;

(b)minimalus pasiūlymų priėmimo laikotarpis yra bent 10 dienų nuo kvietimo pateikti pasiūlymus išsiuntimo dienos.

3.Visas komunikavimas, kai naudojama dinaminė pirkimo sistema, vyksta tik elektroninėmis priemonėmis.

4.Norėdamos skirti sutartis pagal dinaminę pirkimo sistemą, perkančiosios organizacijos (subjektai):

(a)paskelbia kvietimą dalyvauti konkurse ir aiškiai nurodo, kad yra taikoma dinaminė pirkimo sistema;

(b)pirkimo dokumentuose nurodo bent numatomų pirkimų pobūdį ir numatomą kiekį, taip pat visą būtiną informaciją, susijusią su dinamine pirkimo sistema, įskaitant tai, kaip dinaminė pirkimo sistema veikia, kokia naudojama elektroninė įranga, techninės ryšio priemonės ir specifikacijos;

(c)nurodo suskirstymą į produktų, darbų ar paslaugų kategorijas, jei sistema suskirstyta, ir charakteristikas, kuriomis šios kategorijos apibrėžtos;

(d)tol, kol sistema galioja, suteikia visapusišką neribotą prieigą prie pirkimo dokumentų.

5.Perkančiosios organizacijos (subjektai) visu dinaminės pirkimo sistemos galiojimo laikotarpiu suteikia bet kuriam ūkio subjektui galimybę prašyti dalyvauti sistemoje 2 dalyje numatytomis sąlygomis. Perkančiosios organizacijos (subjektai) tokių prašymų vertinimą pagal atrankos kriterijus užbaigia per 10 darbo dienų nuo jų gavimo. Atskirais atvejais šis terminas gali būti pratęsiamas iki 15 darbo dienų, jei tai pagrįsta, pirmiausia todėl, kad reikia išnagrinėti papildomus dokumentus arba kitaip patikrinti, ar įvykdyti atrankos kriterijai.

Nepaisant pirmos pastraipos, kol nėra išsiųstas kvietimas pateikti pasiūlymus dėl pirmojo konkretaus pirkimo taikant dinaminę pirkimo sistemą, perkančiosios organizacijos (subjektai) gali pratęsti vertinimo laikotarpį su sąlyga, kad pratęstu vertinimo laikotarpiu nebūtų paskelbta kvietimų pateikti pasiūlymus. Perkančiosios organizacijos (subjektai) pirkimo dokumentuose nurodo pratęsto laikotarpio, kurį jos (jie) ketina taikyti, trukmę.

Perkančiosios organizacijos (subjektai) atitinkamam ūkio subjektui kuo anksčiau praneša, ar jam leista dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje.

6.Perkančiosios organizacijos (subjektai) pakviečia visus dalyvius, kuriems leista dalyvauti, pateikti pasiūlymą dėl kiekvieno konkretaus pirkimo taikant dinaminę pirkimo sistemą, laikydamosi (-iesi) 34 straipsnio. Kai dinaminė pirkimo sistema suskirstyta į darbų, produktų arba paslaugų kategorijas, perkančiosios organizacijos (subjektai) pakviečia visus dalyvius, kuriems leista dalyvauti pagal atitinkamą konkretų pirkimą atitinkančią kategoriją, pateikti pasiūlymą.

Jos (jie) skiria sutartį konkurso dalyviui, pateikusiam geriausią pasiūlymą, remdamosi (-iesi) skelbime apie pirkimą (taikant dinaminę pirkimo sistemą) arba, jeigu kaip kvietimo dalyvauti konkurse priemonė naudojamas išankstinis informacinis skelbimas, kvietime patvirtinti susidomėjimą nustatytais skyrimo kriterijais. Atitinkamais atvejais tie kriterijai gali būti tiksliau suformuluoti kvietime pateikti pasiūlymus.

7.Perkančiosios organizacijos (subjektai) kvietime dalyvauti konkurse nurodo dinaminės pirkimo sistemos galiojimo laikotarpį. Jos (jie) praneša Komisijai apie galiojimo laikotarpio pakeitimus, naudodamos (-i) šias standartines formas:

(a)kai galiojimo laikotarpis pakeičiamas nenutraukiant sistemos taikymo – formą, kuri buvo iš pradžių naudojama kvietimui dalyvauti konkurse taikant dinaminę pirkimo sistemą;

(b)jeigu sistemos taikymas nutraukiamas – skelbimą apie sutarties skyrimą, nurodytą 30 straipsnio 3 dalyje.

8.Ūkio subjektams, kurie yra suinteresuoti dinamine pirkimo sistema arba yra jos šalys, negali būti taikomos jokios rinkliavos iki dinaminės pirkimo sistemos galiojimo laikotarpio arba jo metu.“;

(13)30 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)2 dalis pakeičiama taip:

„2. Norėdamos (-i) sudaryti sutartį ar pagrindų susitarimą pasinaudodamos (-i) atviro konkurso, riboto konkurso, derybų su išankstiniu skelbimu apie pirkimą, konkurencinio dialogo arba inovacijų partnerystės procedūra, perkančiosios organizacijos (subjektai) apie tokį ketinimą praneša skelbime apie pirkimą.“;

(b)įterpiama 2a dalis:

„2a. Perkančiosios organizacijos (subjektai) siunčia skelbimą apie sutarties skyrimą per 30 dienų po kiekvienos sutarties, kuri remiasi dinamine pirkimo sistema, skyrimo. Tačiau jos (jie) gali sugrupuoti tokius skelbimus kas ketvirtį. Tokiu atveju jos (jie) išsiunčia sugrupuotus skelbimus per 30 dienų nuo kiekvieno ketvirčio pabaigos.“;

(14)33 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Riboto konkurso, derybų su išankstiniu skelbimu apie pirkimą, konkurencinio dialogo ir inovacijų partnerystės atvejais trumpiausias paraiškų dalyvauti pirkimo procedūroje priėmimo terminas – 37 dienos nuo skelbimo apie pirkimą išsiuntimo.

Riboto konkurso atveju trumpiausias pasiūlymų priėmimo terminas – 40 dienų nuo kvietimo dalyvauti pirkime išsiuntimo.“;

(15)34 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Riboto konkurso, derybų su išankstiniu skelbimu apie pirkimą, konkurencinio dialogo ir inovacijų partnerysčių procedūrų atveju, perkančiosios organizacijos (subjektai) tuo pačiu metu raštu pakviečia atrinktus kandidatus pateikti savo pasiūlymus arba dalyvauti derybose, konkurencinio dialogo atveju – dalyvauti dialoge, o inovacijų partnerystės atveju – pateikti prašymą dalyvauti.“;

(16)35 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalis pakeičiama taip:

„1. Perkančiosios organizacijos (subjektai) kuo greičiau praneša kandidatams ir dalyviams apie priimtus sprendimus dėl sutarties skyrimo, pagrindų susitarimo sudarymo arba priėmimą dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje, įskaitant sprendimo atsisakyti skirti sutartį ar sudaryti pagrindų susitarimą, dėl kurio buvo organizuotas konkursas, arba sprendimo iš naujo pradėti procedūrą arba įgyvendinti dinaminę pirkimo sistemą, priežastis; jei perkančiųjų organizacijų (subjektų) paprašoma, jos (jie) šią informaciją turi pateikti raštu.“;

(b)3 dalis pakeičiama taip:

„3. Perkančiosios organizacijos (subjektai) gali nuspręsti, kad tam tikra šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija apie sutarties skyrimą, pagrindų susitarimo sudarymą arba priėmimą dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje gali būti nesuteikiama, jei tokios informacijos paviešinimu būtų sutrukdyta taikyti įstatymus arba kitaip pakenkta visuomenės interesams, ypač gynybos ir (arba) saugumo interesams arba būtų padaryta žala pagrįstiems viešųjų ar privačiųjų ūkio subjektų komerciniams interesams, arba būtų pakenkta sąžiningai jų konkurencijai.“;

(17)II antraštinės dalies VII skyriaus 2 skirsnyje įterpiami 46a ir 46b straipsniai:

„46a straipsnis
Kandidatų, kurių kvalifikacija tinkama pakviesti dalyvauti konkurse, skaičiaus sumažinimas

1.Kai rengiamas ribotas konkursas, derybos su išankstiniu skelbimu apie pirkimą, konkurencinis dialogas ir inovacijų partnerystės, perkančiosios organizacijos (subjektai) gali apriboti kandidatų, kurie atitinka atrankos kriterijus ir kuriuos jos (jie) pakvies pateikti pasiūlymus arba dalyvauti dialoge, skaičių su sąlyga, kad yra minimalus tinkamų kandidatų skaičius pagal 2 dalį.

2.Perkančiosios organizacijos (subjektai) skelbime apie pirkimą arba kvietime patvirtinti susidomėjimą nurodo objektyvius ir nediskriminacinius kriterijus arba taisykles, kurias jos (jie) ketina taikyti, minimalų ketinamų kviesti kandidatų skaičių ir, jei taikytina, maksimalų jų skaičių.

Kai rengiamas ribotas konkursas, turi būti bent penki kandidatai. Kai rengiamos derybos su išankstiniu skelbimu apie pirkimą, konkurencinis dialogas ir inovacijų partnerystė, turi būti bent trys kandidatai. Bet kuriuo atveju pakviestų dalyvauti kandidatų skaičius turi būti pakankamas, kad būtų užtikrinta reali konkurencija.

Perkančiosios organizacijos (subjektai) pakviečia tiek kandidatų, kad jų skaičius prilygtų bent minimaliam skaičiui. Vis dėlto kai atrankos kriterijus ir būtinąjį pajėgumų lygį, nurodytą 38 straipsnio 3 dalyje, atitinkančių kandidatų yra mažiau nei nustatytas minimalus skaičius, perkančioji organizacija (subjektas) gali tęsti konkursą ir pakviesti reikalaujamus pajėgumus turinčius kandidatus. Tai pačiai procedūrai perkančioji organizacija (subjektas) neįtraukia kitų ūkio subjektų, nepateikusių prašymų dalyvauti, arba reikiamo pajėgumo neturinčių kandidatų.

46b straipsnis 
Pasiūlymų ir sprendimų skaičiaus sumažinimas

Kai perkančiosios organizacijos (subjektai) pasinaudoja galimybe sumažinti pasiūlymų, dėl kurių bus deramasi, kaip numatyta 26 straipsnio 3 dalyje, arba aptartinų sprendimų, kaip numatyta 27 straipsnio 4 dalyje, skaičių, jos (jie) tai daro taikydamos (-i) pirkimo dokumentuose nurodytus skyrimo kriterijus. Galutiniame etape patvirtinamas pasiūlymų ar sprendimų skaičius turi užtikrinti tikrą konkurenciją, jeigu tik yra pakankamai pasiūlymų, sprendimų ar tinkamų kandidatų.“;

(18)II antraštinės dalies VII skyriaus 3 skirsnyje įterpiamas 49a straipsnis:

„49a straipsnis 
Sutarčių keitimas jų galiojimo laikotarpiu

1.Sutartys ir pagrindų susitarimai gali būti keičiami nevykdant naujos pirkimo procedūros pagal šią direktyvą bet kuriuo iš šių atvejų:

(a)kai pakeitimai, neatsižvelgiant į jų piniginę vertę, buvo numatyti pradiniuose pirkimo dokumentuose apibrėžtose aiškiose, tiksliose ir nedviprasmiškose peržiūros nuostatose, kurios, be kita ko, gali apimti nuostatas dėl kainos persvarstymo, arba pasirinkimo galimybėse. Tokiose nuostatose nurodoma galimų pakeitimų arba pasirinkimo galimybių taikymo sritis, pobūdis ir galimos jų taikymo sąlygos. Jose nenumatomi pakeitimai arba pasirinkimo galimybės, dėl kurių pasikeistų bendras sutarties arba pagrindų susitarimo pobūdis;

(b)perkant iš pradinio rangovo papildomus darbus, paslaugas ar prekes, kurie tapo būtini, bet kurie nebuvo įtraukti į pradinį pirkimą, jei:

(I) rangovo keisti negalima dėl ekonominių ar techninių priežasčių, pavyzdžiui, dėl sukeičiamumo arba sąveikumo su esama įranga, paslaugomis arba įrenginiais, įsigytais vykdant pradinį pirkimą, reikalavimų, ir

(II)pakeitus rangovą perkančiajai organizacijai (subjektui) kiltų didelių nepatogumų arba dėl to būtų dubliuojama nemažai jos (jo) išlaidų.

Vis dėlto bet koks kainos padidėjimas neturi viršyti 50 % pradinės sutarties vertės. Kai daromi keli pakeitimai iš eilės, ta riba taikoma kiekvieno pakeitimo vertei. Tokiais iš eilės daromais pakeitimais nesiekiama išvengti šios direktyvos taikymo;

(c)kai yra įvykdytos visos šios sąlygos:

(I)būtinybė daryti pakeitimą atsirado dėl aplinkybių, kurių pareiginga perkančioji organizacija (subjektas) negalėjo numatyti;

(II)dėl pakeitimo nepasikeičia bendras sutarties pobūdis;

(III)kainos padidėjimas neviršija 50 % pradinės sutarties arba pagrindų susitarimo vertės. Kai daromi keli pakeitimai iš eilės, ta riba taikoma kiekvieno pakeitimo vertei. Tokiais iš eilės daromais pakeitimais nesiekiama išvengti šios direktyvos taikymo;

(d)kai rangovas, kuriam perkančioji organizacija (subjektas) iš pradžių paskyrė sutartį, pakeičiamas nauju rangovu dėl vienos iš šių priežasčių:

(IV)nedviprasmiškos peržiūros nuostatos arba pasirinkimo galimybės, laikantis a punkto;

(V)jeigu dėl įmonės restruktūrizavimo, įskaitant perėmimą, susijungimą ir įsigijimą, arba dėl nemokumo visas arba dalį pradinio rangovo teisių perima kitas ūkio subjektas, atitinkantis pradinius kokybinės atrankos kriterijus, su sąlyga, kad dėl to nereikia daryti kitų esminių sutarties pakeitimų ir taip nesiekiama išvengti šios direktyvos taikymo, arba

(VI)kai pati perkančioji organizacija (subjektas) prisiima pagrindinio rangovo pareigas jo subrangovų atžvilgiu, jei tokia galimybė numatyta nacionalinės teisės aktuose atsižvelgiant į 21 straipsnį;

(e)kai pakeitimai, neatsižvelgiant į jų vertę, nėra esminiai, kaip tai suprantama pagal 2 dalį.

Perkančiosios organizacijos (subjektai), pakeitusios (-ę) sutartį b ir c punktuose nustatytais atvejais, tuo tikslu paskelbia skelbimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Tokiame skelbime mutatis mutandis pateikiama informacija, kurios reikalaujama skelbime apie sutarties skyrimą.

2.Tais atvejais, kai į sutartį įtraukiama indeksavimo sąlyga, siekiant apskaičiuoti 1 dalies b ir c punktuose nurodytą kainą, atnaujinta kaina yra pamatinė vertė.

3.Sutarties ar pagrindų susitarimo keitimas jos galiojimo laikotarpiu laikomas esminiu pagal 1 dalies e punktą, jeigu dėl jo iš esmės pasikeičia sutarties ar pagrindų susitarimo pobūdis, palyginti su pradine sutartimi. Bet kuriuo atveju, nedarant poveikio 1 ir 2 dalims, pakeitimas laikomas esminiu, kai įvykdoma viena ar daugiau iš šių sąlygų:

(a)pakeitimu nustatomos sąlygos, dėl kurių, jeigu jos būtų buvusios įtrauktos į pradinę pirkimo procedūrą, būtų buvę galima leisti dalyvauti kitiems kandidatams nei iš pradžių atrinktieji arba priimti kitą pasiūlymą nei iš pradžių priimtas, arba pirkimo procedūra būtų pritraukusi papildomų dalyvių;

(b)pakeitimu rangovo naudai pakeičiama sutarties arba pagrindų susitarimo ekonominė pusiausvyra taip, kaip nebuvo numatyta pradinėje sutartyje arba pagrindų susitarime;

(c)pakeitimu labai išplečiama sutarties arba pagrindų susitarimo taikymo sritis;

(d)kai rangovas, kuriam perkančioji organizacija (subjektas) iš pradžių paskyrė sutartį, pakeičiamas nauju rangovu kitais atvejais, nei numatytieji pagal 1 dalies d punktą.

4.Viešosios sutarties ar pagrindų susitarimo galiojimo laikotarpiu darant kitus jos nuostatų pakeitimus nei numatyti 1 dalyje, reikalaujama vykdyti naują pirkimo procedūrą pagal šią direktyvą.“;

(19)65, 66 ir 68 straipsniai išbraukiami.

3 straipsnis

1.Valstybės narės ne vėliau kaip […] priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Tas nuostatas jos taiko nuo […].

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

4 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja […] dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

5 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre

(1)    Baltoji knyga dėl Europos gynybos parengties 2030 m. JOIN(2025) 120 final, 2025 03 19.

(2)    2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/43/EB dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo Bendrijoje sąlygų supaprastinimo (OL L 146, 2009 6 10, p. 1–36, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2009/43/oj).

(3)    2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/81/EB dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo ir iš dalies keičianti direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB, (OL L 216, 2009 8 20, p. 76–136, ELI:  http://data.europa.eu/eli/dir/2009/81/oj ).

(4)    JOIN(2025) 120 final, 2025 m. kovo 19 d.

(5)    Baltoji knyga dėl Europos gynybos parengties 2030 m. JOIN(2025) 120 final, 2025 03 19.

(6)    2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/43/EB dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo Bendrijoje sąlygų supaprastinimo (OL L 146, 2009 6 10, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2009/43/oj).

(7)    EGF pavyzdinis susitarimas dėl dotacijos paskelbtas Komisijos svetainėje: https://ec.europa.eu/info/funding-tenders/opportunities/docs/2021-2027/edf/agr-contr/mga_edf_v1.0-01052023_en.pdf.

(8)    OL L 123, 2016 5 12, p. 1, ELI:  http://data.europa.eu/eli/agree_interinstit/2016/512/oj .

(9)    2025 m. gegužės 27 d. Tarybos reglamentas (ES) 2025/1106, kuriuo nustatoma Europos saugumo veiksmų (SAFE) stiprinant Europos gynybos pramonę priemonė, (OL L, 2025/1106, 2025 5 28, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2025/1106/oj).

(10)    2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/81/EB dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo ir iš dalies keičianti direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB, (OL L 216, 2009 8 20, p. 76, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2009/81/oj).

(11)    2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, (OL L 94, 2014 3 28, p. 65–242, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2014/24/oj).

(12)    Komisijos pranešimas dėl bendradarbiavimu grindžiamo pirkimo gynybos ir saugumo srityse rekomendacijų (OL C 157, 2019 5 8, p. 1–9).