Reforma. Viešosios apskaitos taisyklių reforma

Šios reformos tikslas – įgyvendinti bendrą kaupiamosios apskaitos sistemą viešajam sektoriui, išskyrus valstybės valdomas įmones. Reformą sudaro konceptualios sistemos, kaupiamosios apskaitos standartų rinkinio ir daugialypio sąskaitų plano priėmimas, taip pat mokymų, skirtų pereiti prie naujos kaupiamosios apskaitos sistemos, rengimas.

Investicija. Parama kvalifikavimui ir e. viešiesiems pirkimams

Šiomis investicijomis pagal Viešųjų pirkėjų specializacijos strategiją įsteigiama viešųjų pirkimų paramos tarnyba, skirta perkančiosioms organizacijoms, kad jos atitiktų Viešųjų pirkimų kodekso II.4 priedo reikalavimus ir padėtų joms dalyvauti e. viešųjų pirkimų procese, remiant skaitmeninių įgūdžių įgijimą ir teikiant techninę paramą diegiant viešųjų pirkimų skaitmeninimą, įskaitant dinaminių pirkimo sistemų naudojimą.

A.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Pradinė padėtis	Tikslas	Ketvirčio	Metų
M1C1–1	Reforma. IRT viešieji pirkimai	Etapas	Įstatymo galią turinčių dekretų dėl 1.1 reformos „IRT viešieji pirkimai“ įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo galią turinčio dekreto dėl IRT viešųjų pirkimų reformos įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2021	Būtini teisės aktai apima teisėkūros veiksmus Įstatyme dėl supaprastinimo (Decreto Legge Semplificazioni). Juose nustatoma: I) Galimybė taikyti Viešųjų sutarčių kodekso 48 straipsnio 3 dalyje nurodytą procedūrą ir sutartims, kurių vertė viršija Viešųjų sutarčių kodekso 35 straipsnyje nurodytas ribas, perkant kompiuterines prekes ir paslaugas, visų pirma grindžiamas debesijos technologijomis, taip pat ryšio paslaugas, visiškai arba iš dalies finansuojamas PNRR projektams įgyvendinti skirtais ištekliais; II) Įvairių duomenų bazių, kurias tvarko tvirtinančiosios įstaigos, dalyvaujančios tikrinant, ar laikomasi Viešųjų sutarčių kodekso 80 straipsnyje nurodytų reikalavimų, sąveika; III) Ekonominės veiklos vykdytojų virtualios bylos, kurioje pateikiami duomenys, skirti patikrinti, ar nėra priežasčių neleisti dalyvauti procedūroje, kaip nurodyta 80 straipsnyje, sukūrimas, kad būtų galima apibrėžti baltąjį ekonominės veiklos vykdytojų, kurių patikrinimas jau atliktas, sąrašą.
M1C1–2	Reforma. „Pirmiausia debesija“ ir „Sąveikumas“	Etapas	Įstatymo galią turinčių dekretų dėl 1.3 reformos „Pirmiausia debesija ir sąveikumas“ įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo galią turinčio dekreto dėl debesijos pirmosios ir sąveikumo reformos įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2021	Būtini teisės aktai apima: Reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktai, visų pirma susiję su i) Agenzia per l’Italia digitale (AgID) reglamentu dėl Polo Strategico Nazionale (PSN) (numatyta Įstatyminio dekreto Nr. 179/212 33 straipsnyje) ir ii) AgID gairėmis dėl sąveikumo (numatyta Codice dell’Amministrazione Digitale (CAD) 50 ir 50ter straipsniuose). CAD 50 straipsnio pakeitimai: I) panaikinti prievolę sudaryti pamatinius susitarimus, skirtus administracijoms, turinčioms prieigą prie nacionalinės skaitmeninių duomenų platformos; II) privatumo klausimo paaiškinimai: duomenų perdavimas iš vienos informacinės sistemos į kitą nekeičia duomenų nuosavybės ir tvarkymo, nedarant poveikio viešojo administravimo institucijų, kurios gauna ir tvarko duomenis kaip autonominės duomenų valdytojos, pareigoms. Decreto del Presidente della Repubblica (DPR) 445/2000 pakeitimai dėl prieigos prie duomenų: I) leidimo, reikalingo tiesioginei prieigai prie duomenų, panaikinimas; II) 72 straipsnyje išbraukiama nuoroda į preliminariuosius susitarimus. Įstatymo galią turinčio dekreto Nr. 179/2012 33 straipsnio pakeitimai: I) suteikti AgID galimybę Centri Elaborazione Dati (CED) ir debesijos reglamentais reglamentuoti terminus ir metodus, pagal kuriuos viešojo administravimo institucijos turi vykdyti BĮD perkėlimą; II) nustatyti sankcijas už prievolių migruoti į debesiją nevykdymą.
M1C1–3	Investicijų grupė. Skaitmeninė infrastruktūra	Etapas	Polo Strategico Nazionale (PSN) užbaigimas	Technologinių inovacijų ir skaitmeninės pertvarkos ministerijos (MITD) parengta debesijos diegimo ataskaita	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2022	Visas projektas bus visiškai užbaigtas, kai visos tikslinės viešojo administravimo institucijos užbaigs nustatytų lentynų perkėlimą į Polo Strategico nacionale (PSN) ir sėkmingai užbaigs keturių duomenų centrų bandymus, kad būtų galima pradėti tikslinių viešojo administravimo institucijų duomenų rinkinių ir taikomųjų programų perėjimo prie PPV procesą.
M1C1–4	Investicija. Nacionalinė skaitmeninių duomenų platforma	Etapas	Veikia nacionalinė skaitmeninių duomenų platforma	Technologinių inovacijų ir skaitmeninės pertvarkos ministerijos (MITD) ataskaita, kurioje parodyta, kad pradėjo veikti nacionalinė skaitmeninių duomenų platforma	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2022	Platforma suteikia agentūroms galimybę: – skelbia savo programų sąsajas (API) platformos API kataloge; – per platformą sudaro ir pasirašo skaitmeninio sąveikumo susitarimus; – naudojantis platformos funkcijomis patvirtinti API prieigos autentiškumą ir suteikti jai leidimą; – patvirtinti ir įvertinti atitiktį nacionalinei sąveikumo sistemai.
M1C1–5	Investicija. Kibernetinis saugumas	Etapas	Naujos Nacionalinės kibernetinio saugumo agentūros sukūrimas	Administracinis konstitucinis aktas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2022	Tarpinė reikšmė bus pasiekta 1) įstatymo galią turintį dekretą, kuriuo įsteigiama Nacionalinė kibernetinio saugumo agentūra, pakeičiant įstatymu, kuris šiuo metu baigiamas rengti; 2) Ministro Pirmininko dekreto (Decreto del Presidente del Consiglio dei Ministri, DPCM), kuriame pateikiamas Nacionalinės kibernetinio saugumo agentūros vidaus reguliavimas, paskelbimas Oficialiajame leidinyje.
M1C1–6	Investicija. Kibernetinis saugumas	Etapas	Pradinis nacionalinių kibernetinio saugumo paslaugų diegimas	Ataskaita, kuria įrodoma visa nacionalinių kibernetinio saugumo paslaugų struktūra	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2022	Tarpinė reikšmė pasiekiama apibrėžiant išsamią visos nacionalinės kibernetinio saugumo architektūros ekosistemos (t. y. nacionalinio keitimosi informacija ir jos analizės centro (ISAC), kompiuterinių incidentų tyrimo tarnybų (CERT) tinklo, nacionalinės HyperSOC, našiosios kompiuterijos, integruotos į dirbtinio intelekto/mašinų mokymosi (DI/ML) priemones, skirtas nacionalinio lygmens kibernetinio saugumo incidentams analizuoti) architektūrą.
M1C1–7	Investicija. Kibernetinis saugumas	Etapas	Kibernetinio saugumo patikros ir sertifikavimo laboratorijų tinklo įsteigimas	Pateikti dokumentai, įrodantys nustatytus procesus ir procedūras, kuriais turi dalytis laboratorijos, ir pateikti pranešimai, kuriais įrodomas bent vienos laboratorijos aktyvavimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2022	Tarpinė reikšmė pasiekiama: I) Nacionalinė kibernetinio saugumo agentūra nustato, kur bus kuriamos tikrinimo ir sertifikavimo laboratorijos ir centrai, įdarbintų ekspertų profilius, išsamų procesų ir procedūrų, kuriais bus dalijamasi tarp laboratorijų, apibrėžimą. II) Vienos laboratorijos aktyvavimas. Tikrinimo laboratorijų steigimo ir aktyvavimo veiklą prižiūri Ministero dello Sviluppo Economico (MISE) kartu su CVCN (Nacionalinė kibernetinio saugumo tikrinimo ir sertifikavimo laboratorija), o Vidaus reikalų ministerija ir Gynybos ministerija integruoja į vertinimo centrą (CV).
M1C1–8	Investicija. Kibernetinis saugumas	Etapas	Centrinio audito padalinio, skirto PSNC ir TIS saugumo priemonėms, aktyvavimas	Pateiktos ataskaitos, iš kurių matyti, kad veikia Centrinis audito padalinys	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2022	Nacionalinėje kibernetinio saugumo agentūroje paskiriamas vidaus padalinys, kuriam suteikiami įgaliojimai vykdyti centrinio audito padalinio, atsakingo už PSNC ir TIS saugumo priemones, veiklą. Procesai, logistika ir veiklos susitarimai įforminami tinkamais dokumentais, ypatingą dėmesį skiriant veiklos procesams, t. y. dalyvavimo taisyklėms, audito ir ataskaitų teikimo procedūroms. IT priemonėmis renkami, tvarkomi ir analizuojami audito duomenys, jas parengia ir naudoja Audito skyrius. Pateikiami dokumentai, kuriais pranešama apie priemonių kūrimo užbaigimą.
M1C1–9	Investicija. Kibernetinis saugumas	Tikslas	Parama saugumo struktūrų T1 atnaujinimui	NEŽINOMA	Skaičius	0	5	IV KETV.	2022	Bent penki veiksmai, kuriais stiprinamos saugumo struktūros, užbaigtos nacionalinio saugumo perimetro kibernetinio saugumo (PSNC) ir tinklų ir informacinių sistemų (TIS) sektoriuose. Intervencijų rūšys apima saugumo operacijų centrų (SOC) modernizavimą, kibernetinio saugumo ribų gynybos patobulinimus ir vidaus stebėsenos bei kontrolės pajėgumus. Intervencinėmis priemonėmis daugiausia dėmesio skiriama sveikatos priežiūros, energetikos ir aplinkos (geriamojo vandens tiekimo) sektoriams.
M1C1–10	Reforma. Parama pertvarkai	Etapas	Pertvarkos grupės ir „NewCo“ sudarymo įsigaliojimas	Teisės akto nuostata, nurodanti teisės akto, kuriuo įsteigiama Pertvarkymo tarnyba, įsigaliojimą ir teisės akto, kuriuo sukuriamas naujasis kodeksas, įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2022	Siekiant įsteigti transformavimo biurą, būtini teisės aktai apima: -Įstatymo galią turinčio dekreto „Relutamento“ paskelbimas (jau patvirtintas 2021 m. birželio 4 d. Ministrų Tarybos Nr. 22 ir2021 m. birželio 10 d. paskelbtas Oficialiajame leidinyje (Gazzetta Ufficiale); -Kvietimo pareikšti susidomėjimą paskelbimas; -Užduoties atranka ir paskyrimas ekspertams (laikinai visą EGADP laikotarpį). „NewCo“ atveju pagrindiniai veiksmai, kurių reikia imtis, yra šie: -Teisėkūros įgaliojimų suteikimas; -Decreto del Presidente del Consiglio dei Ministri (DPCM), kuriuo leidžiama steigti bendrovę ir nustatomi bendrovės tikslai, akcinis kapitalas, veiklos trukmė ir direktoriai; -Bendrovės įstaiga, turinti notarinį dokumentą; -Bendrovės veiklai užtikrinti reikalingi aktai – įstatai ir įvairios taisyklės.
M1C1–11	Investicija. Finansų policijos skaitmeninimas	Tikslas	Finansų policija. Profesinių duomenų mokslo paslaugų pirkimas T1	NEŽINOMA	Skaičius	0	5	1 KETV.	2023	Profesionalių duomenų mokslo paslaugų pirkimas sudarant sutartį su konsultacijų paslaugų teikėju, kuriam iš viso priklauso penki žmogiškieji ištekliai, atsakingi tiek už duomenų architektūros kūrimą, tiek už didžiųjų duomenų analizės skyriaus algoritmų rašymą. Paskirtos sutarties dėl duomenų mokslo paslaugų pirkimo pagal reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01) paskelbimas naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų ir nacionaliniu mastu išleisti naujas priemones pirmajame analizės modulyje (IT pagrindas).
M1C1–12	Investicija. Bendrieji skaitmeniniai vartai	Tikslas	Bendrieji skaitmeniniai vartai	NEŽINOMA	Skaičius	0	19	IV KETV.	2023	19 Italijoje taikomų prioritetinių administracinių procedūrų iš 21 Reglamente (ES) 2018/1724 apibrėžtos administracinės procedūros visiškai atitinka ES reglamento 2018/1724 6 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Konkrečiau: a) naudotojų tapatybės nustatymas, informacijos ir patvirtinamųjų įrodymų teikimas, parašas ir galutinis pateikimas turi būti atliekami elektroniniu būdu nuotoliniu būdu per paslaugų kanalą, kad naudotojai galėtų patogiu ir struktūrizuotu būdu įvykdyti su procedūra susijusius reikalavimus; b) naudotojams pateikiamas automatinis gavimo patvirtinimas, išskyrus atvejus, kai procedūros rezultatai pateikiami nedelsiant; C) procedūros rezultatai pateikiami elektroniniu būdu arba, kai tai būtina siekiant laikytis taikytinos Sąjungos ar nacionalinės teisės, pateikiami fizinėmis priemonėmis; d) naudotojams pateikiamas elektroninis pranešimas apie procedūros užbaigimą.
M1C1–13	Investicija. Judumas kaip paslauga Italijai	Etapas	Judumas kaip paslauginiai sprendimai M1	Ministero delle Infrastrutture e della Mobilitą Sostenibili (MIMS) ataskaita, parengta bendradarbiaujant su universitetais, kurioje aprašomas trijų bandomųjų projektų įgyvendinimas ir vertinami jų rezultatai	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2023	Įgyvendinti trys bandomieji projektai, kuriais siekiama išbandyti judumą kaip paslaugų sprendimus technologiškai pažangiuose didmiesčių miestuose. Bandomuoju laikotarpiu kiekvieną tirpalą naudojo ne mažiau kaip 1000 naudotojų. Kiekviename bandomajame projekte gali dalyvauti ne mažiau kaip 1000 naudotojų, kurie gali savanoriškai ir savo lėšomis naudotis juo ir atlikti individualų vertinimą su galimybe pasirinkti ir pirkti judumo paslaugas iš platformoje teikiamų paslaugų. Teikiant MaaS paslaugą per vieną technologinę platformą piliečiams pasiūlomas geriausias jo poreikiais pagrįstas kelionės sprendimas, išnaudojant įvairių esamų judumo galimybių (vietinio viešojo transporto, dalijimosi, kabinų, automobilių nuomos) integraciją, kad būtų optimizuota kelionės patirtis planavimo (įvairiarūšio transporto maršruto planavimo ir tikralaikio informacijos apie laiką ir atstumus) ir naudojimo (užsakymo ir apmokėjimo už paslaugas) požiūriu.
M1C1–14a	Reforma. Sanglaudos politikos įgyvendinimo spartinimo reforma	Etapas	Nacionalinės teisės aktų, kuriais siekiama paspartinti sanglaudos politikos įgyvendinimą, įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti nacionalinės teisės aktų, skirtų sanglaudos politikos įgyvendinimui paspartinti, įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	1 KETV.	2024	Įsigalioja nacionalinės teisės aktai, kuriais pagal partnerystės susitarimą ir visoms dabartinėms programoms nustatomos priemonės, būtinos sanglaudos politikos įgyvendinimui paspartinti ir pagerinti. Siekdama užtikrinti institucinį dialogą ir bendradarbiavimą, taip pat bendrą supratimą apie būtinus veiksmus, Vyriausybė ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d. sudaro techninę darbo grupę su visų Cabina di regia PNRR regioninių ir nacionalinių programų vadovaujančiosiomis institucijomis, nedarant poveikio nacionalinės teisės aktams dėl bendros konferencijos. Teisės aktuose nustatoma tvarka, kurios reikia, kad būtų galima teikti pirmenybę intervencinėms priemonėms šiuose strateginiuose sektoriuose, griežtai laikantis planavimo dokumentų, nustatytų atitinkamoms reikiamoms sąlygoms, ir konkrečiai juos įgyvendinti, be kita ko, konkrečiai administraciniams gebėjimams stiprinti šiuose sektoriuose: – Vanduo, – hidrogeologinės rizikos ir aplinkos apsaugos infrastruktūra; – Atliekas; – Transportas ir tvarus judumas; – Energijos; – Parama verslo plėtrai ir patrauklumui, taip pat skaitmeninei ir žaliajai pertvarkai.
M1C1–15	Investicija. Finansų policijos skaitmeninimas	Tikslas	Finansų policija. Profesinių duomenų mokslo paslaugų pirkimas T2	NEŽINOMA	Skaičius	5	10	1 KETV.	2024	Profesionalių duomenų mokslo paslaugų pirkimas sudarant sutartį su konsultavimo paslaugų teikėju, kuriam naudojami penki papildomi žmogiškieji ištekliai (iš viso dešimt), atsakingi už duomenų architektūros kūrimą ir didžiųjų duomenų analizės skyriaus algoritmų rašymą. Paskirtos sutarties dėl duomenų mokslo paslaugų pirkimo pagal reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01) paskelbimas naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų ir nacionaliniu mastu išleisti naujas priemones pirmajame analizės modulyje (IT pagrindas).
M1C1–17	Investicijų grupė. Skaitmeninė infrastruktūra	Tikslas	Perėjimas prie Polo Strategico Nazionale T1	NEŽINOMA	Skaičius	0	100	III KETVIRTIS	2024	Ne mažiau kaip 100 centrinių viešojo administravimo institucijų ir vietos sveikatos priežiūros institucijų (Aziende Sanitarie Locali/Aziende ospedaliere) visiškai perkelia bent vieną administravimo paslaugą (įskaitant sistemas, duomenų rinkinius ir taikomąsias programas) į infrastruktūrą (Polo Strategico Nazionale). Visiškas perkėlimas gali reikšti, kad kiekviena institucija: nėra parengti debesijai, tik prieglobai, perkėlimui ir perkėlimui, modernizavimui į paslauginę infrastruktūrą (IaaS), platformai kaip paslaugai (Paas) arba paslauginei programinei įrangai (SaaS). Perėjimas prie Polo Strategico Nazionale gali būti vykdomas įvairiais būdais, atsižvelgiant į kiekvienos migruojančios viešojo administravimo institucijos valdomą vietoje esančios programinės įrangos IT architektūrą. Šios strategijos gali būti įvairios – nuo tik debesijai parengtos programinės įrangos prieglobos ir perkėlimo į liftą ir pamainą iki perėjimo prie IaaS, PaaS arba SaaS debesijai parengtai programinei įrangai. SPT kiekvienai migruojančiai viešojo administravimo institucijai pasiūlo visas migracijos strategijas, kurios atitinka pasiektą tikslą „migruoti į Polo Strategico Nazionale“. Į taikymo sritį patenkančios viešojo administravimo institucijos iš viso apima: • Centrinės viešojo administravimo institucijos, kurioms tenka didžiausia informacinių ir ryšių technologijų (IRT) išlaidų dalis (pvz., Nacionalinis socialinės apsaugos institutas ir Teisingumo ministerija); • Centrinės viešojo administravimo institucijos, priimančios duomenis pasenusiuose duomenų centruose, kaip neseniai atlikta apklausa dėl „pasirengimo debesijai“; • Vietos sveikatos priežiūros institucijoms (Aziende Sanitarie Locali/Aziende Ospedaliere), kurių pagrindinė buveinė yra Centrinėje ir Pietų Italijoje, trūksta tinkamos infrastruktūros duomenų saugumui užtikrinti.
M1C1–18	Investicija. Nacionalinė skaitmeninių duomenų platforma	Tikslas	Nacionalinės skaitmeninių duomenų platformos T1 API	NEŽINOMA	Skaičius	0	3 000	IV KETV.	2024	Šį tikslą sudaro bent 3000 viešojo administravimo institucijų sukurtų programų sąsajų (API), paskelbtų API kataloge ir integruotų į nacionalinę skaitmeninių duomenų platformą. Paskelbtos API turi poveikį kelioms sritims, kurios, be kita ko, gali apimti: I) Socialinės apsaugos ir socialinės rūpybos paslaugos, viešųjų pirkimų paslaugų valdymas arba pagrindiniai nacionaliniai registrai (pvz., gyventojų registras ir automobilių licencijų registras); Kiekvienas API įgyvendinimas ir dokumentai turi atitikti nacionalinius sąveikumo standartus. Nacionalinėje skaitmeninių duomenų platformos sistemoje numatomos tos atitikties vertinimo funkcijos.
M1C1–19	Investicija. Kibernetinis saugumas	Tikslas	Parama saugumo struktūrų T2 atnaujinimui	NEŽINOMA	Skaičius	5	50	IV KETV.	2024	Bent 50 intervencinių priemonių, atliktų nacionalinio saugumo perimetro kibernetinio saugumo (PSNC) ir tinklų ir informacinių sistemų (TIS) sektoriuose. Intervencijų rūšys apima, pavyzdžiui, saugumo operacijų centrus (SOC), kibernetinio saugumo ribų gynybos patobulinimus ir vidaus stebėsenos bei kontrolės pajėgumus, atitinkančius TIS ir PSNC reikalavimus. Intervencijomis TIS sektoriuose ypatingas dėmesys skiriamas sveikatos priežiūros, energetikos ir aplinkos (geriamojo vandens tiekimo ir atliekų tvarkymo) sektoriams.
M1C1–20	Investicija. Kibernetinis saugumas	Etapas	Visiškas nacionalinių kibernetinio saugumo paslaugų diegimas	Ataskaita, kuria įrodomas visiškas nacionalinių kibernetinio saugumo paslaugų aktyvavimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2024	Šis etapas užbaigiamas aktyvuojant teritorines kompiuterinių incidentų tyrimo tarnybas (CERT), kurios turi būti sujungtos su Italijos reagavimo į kompiuterių saugumo incidentus tarnyba (CSIRT), aktyvuojant dalijimosi informacija ir analizės centrą (ISAC), integruojant bent 5 saugumo operacijų centrus (SOC) į nacionalinę HyperSOC, užtikrinant visapusišką kibernetinio saugumo rizikos valdymo paslaugų, įskaitant tiekimo grandinės analizės ir kibernetinės rizikos draudimo paslaugas, veikimą.
M1C1–21	Investicija. Kibernetinis saugumas	Etapas	Kibernetinio saugumo patikros ir sertifikavimo laboratorijų, vertinimo centrų tinklo užbaigimas	Pateiktos ataskaitos, kuriomis įrodomas visiškas ne mažiau kaip 10 laboratorijų ir 2 vertinimo centrų (CV) aktyvavimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2024	Bent 10 atrankinės patikros ir sertifikavimo laboratorijų ir 2 vertinimo centrų (CV) aktyvavimas.
M1C1–22	Investicija. Kibernetinis saugumas	Etapas	Visapusiškas centrinio audito padalinio, atsakingo už PSNC ir TIS saugumo priemones, veikimas, užbaigiant bent 30 patikrinimų.	Pateiktos ataskaitos, patikrinimų ataskaitos	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2024	Centrinis audito padalinys veikia visu pajėgumu ir užbaigiama ne mažiau kaip 30 patikrinimų.
M1C1–23	Investicija. Judumas kaip paslauga Italijai	Etapas	Judumas kaip paslauginiai sprendimai M2	Mobilumas kaip bandomieji paslaugų projektai	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2025	Vykdant septynis bandomuosius projektus, iš kurių bent trys įgyvendinami pietuose, turi būti išbandyti paslauginio judumo (MaaS) sprendimai. Judumas kaip paslauga naudotojams per vieną technologinę platformą suteikia geriausias kelionės galimybes, atsižvelgiant į jų poreikius, integruojant įvairias judumo galimybes (pavyzdžiui, viešąjį transportą, dalijimosi paslaugas, taksi, automobilių nuomą) ir optimizuojant kelionių planavimą bei bendrą naudotojų patirtį.
M1C1–24	Investicija. Skaitmeninė valstybės tarnyba	Tikslas	Savanoriai mokomi	NEŽINOMA	Skaičius	0	8 300	IV KETV.	2025	Skaitmeninės transformacijos departamentas ne mažiau kaip 8300 savanorių moko skaitmeninių gebėjimų, kad galėtų teikti skaitmeninį švietimą asmenims, kuriems gresia skaitmeninė atskirtis, organizacijose, įregistruotose nacionaliniame universaliųjų viešųjų paslaugų organizacijų registre.
M1C1–25	Investicija. Finansų policijos skaitmeninimas	Etapas	Plėtoti kovai su ekonominiais nusikaltimais naudojamas informacines sistemas	IT sistemos su naujomis funkcijomis	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2025	Naujų informacinių sistemų, naudojamų kovojant su ekonominiais nusikaltimais, funkcijų atidarymas.
M1C1–26	Investicijų grupė. Skaitmeninė infrastruktūra	Tikslas	Perėjimas prie Polo Strategico Nazionale arba saugios, sertifikuotos viešosios debesijos aplinkos	NEŽINOMA	Skaičius	100	280	II KETV.	2026	Ne mažiau kaip 280 centrinių viešojo administravimo institucijų ir vietos sveikatos priežiūros institucijų (Aziende Sanitarie Locali/Aziende Ospedaliere) migravo į „Polo Strategico Nazionale“ (PSN) arba į saugią, sertifikuotą viešąją debesijos aplinką pagal Skaitmeninės transformacijos departamento patvirtintą migracijos planą. Perkėlimas gali būti vykdomas įvairiais būdais, atsižvelgiant į kiekvienos migruojančios viešojo administravimo institucijos valdomą vietoje esančios programinės įrangos IT architektūrą. Šios strategijos gali būti įvairios – nuo tik debesijai neparuoštos programinės įrangos prieglobos, pakėlimo ir perkėlimo iki perėjimo prie paslauginės infrastruktūros (IaaS), platformos kaip paslaugos (PaaS) arba programinės įrangos kaip paslaugos (SaaS), skirtos debesijai parengtai programinei įrangai. Ne mažiau kaip 40 proc. migruojančių paslaugų įgyvendinama taikant IaaS, PaaS arba SaaS sprendimus. PSN arba alternatyvus saugus, sertifikuotas viešasis debesijos paslaugų teikėjas kiekvienai migruojančiai viešojo administravimo institucijai pasiūlo visas migracijos strategijas, kurios atitinka reikalavimus, kad būtų galima atsižvelgti į pasiektą tikslą.
M1C1–27	Investicija. Nacionalinė skaitmeninių duomenų platforma	Tikslas	Nacionalinės skaitmeninių duomenų platformos T2 API	NEŽINOMA	Skaičius	3 000	7 000	IV KETV.	2025	Šis tikslas – pasiekti bent 4000 papildomų programų sąsajų (API), paskelbtų API kataloge (iš viso 7000). Paskelbtos API turi poveikį kelioms sritims, kurios, be kita ko, gali apimti: I) nacionaliniai duomenys, susiję su įdarbinimu, išėjimu į pensiją, mokyklos ir universiteto lankymu (pavyzdžiui, Nacionalinis studentų registras ir viešojo administravimo registras), mokesčių reikalavimų laikymusi arba nacionaline medicininių duomenų ir sanitarinių ekstremaliųjų situacijų informacine sistema. Kiekvienas API įgyvendinimas ir dokumentai turi atitikti nacionalinius sąveikumo standartus. Nacionalinėje skaitmeninių duomenų platformos sistemoje numatomos tos atitikties vertinimo funkcijos.
M1C1–28	Investicija. Skaitmeninių paslaugų tinklas	Tikslas	Piliečių, dalyvaujančių skaitmeninio švietimo ir (arba) palankesnių sąlygų sudarymo iniciatyvose, kurias teikia skaitmeninio tarpininkavimo centrai, skaičius	NEŽINOMA	Skaičius	0	2 000 000	II KETV.	2026	Bent 2000000 piliečių, iš kurių 30 proc. yra Italijos pietuose, dalyvavo skaitmeninio švietimo ir (arba) lengvinimo iniciatyvose, užsiregistravusiose Skaitmeninės transformacijos departamento platformoje „Facilita“.
M1C1–29	Reforma. Civilinės teisenos reforma	Etapas	Civilinės teisenos reformai būtinų teisės aktų įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti įgaliojimus suteikiančio teisės akto įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2021	Įgaliojimus suteikiančiuose teisės aktuose turi būti numatytos bent šios priemonės: I) supaprastintos procedūros nustatymas pirmosios instancijos ir (arba) teisminio nagrinėjimo lygmeniu ir „filtravimo procedūrų“ taikymo apeliaciniame lygmenyje stiprinimas, įskaitant platesnį supaprastintų procedūrų taikymą ir bylų, kuriose vienas teisėjas turi kompetenciją priimti sprendimą, įvairovę; II) užtikrinti, kad būtų faktiškai įgyvendinti privalomi procedūrų terminai ir įrodymų rinkimo bei visų susijusių aktų ir dokumentų pateikimo elektroninėmis priemonėmis kalendorius; III) reformuoti tarpininkavimo ir alternatyvaus ginčų sprendimo naudojimą kartu su tarpininkavimu, arbitražu ir bet kuria kita galima alternatyva, kad šie institutai veiksmingiau mažintų spaudimą civilinės teisenos sistemai, be kita ko, taikant paskatas; pertvarkyti priverstinio vykdymo procedūrą, kad būtų sutrumpintas dabartinis vidutinis laikas, įskaitant greitesnį ir pigesnį deklaruotų mokėtinų sumų išieškojimą; reformuoti dabartinę teisinių mokesčių kiekybinio įvertinimo ir susigrąžinimo sistemą, kad būtų sumažintas nepagrįstų ginčų skaičius; V) teismų lygmeniu įdiegti stebėsenos sistemą ir didinti civilinių teismų produktyvumą skatinant užtikrinti pagrįstą proceso trukmę ir vienodą darbą visuose teismuose.
M1C1–30	Reforma. Baudžiamosios teisenos reforma	Etapas	Baudžiamosios teisenos reformos teisės aktų įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti įgaliojimus suteikiančio teisės akto įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2021	Įgaliojimus suteikiantys teisės aktai, kuriuose turi būti numatytos bent šios priemonės: I) peržiūrėta pranešimo sistema, ii) platesnis supaprastintų procedūrų taikymas, iii) platesnis elektroninio dokumentų pateikimo naudojimas, iv) supaprastintos taisyklės dėl įrodymų, v) preliminaraus tyrimo trukmės terminų nustatymas ir priemonės, kuriomis siekiama išvengti sąstingio tyrimo etape, vi) galimybės nutraukti nusikaltimą, jei buvo atlyginta žala, išplėtimas, vii) stebėsenos sistemos įdiegimas teismų lygmeniu ir baudžiamųjų teismų produktyvumo didinimas skatinant užtikrinti pagrįstą proceso trukmę ir vienodą veikimą visuose teismuose.
M1C1–31	Reforma. Nemokumo sistemos reforma	Etapas	Teisės aktų, kuriais sudaromos sąlygos nemokumo reformos sistemai, įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti įgaliojimus suteikiančio teisės akto įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2021	Nemokumo reforma apima bent šias priemones: I) peržiūrėti neteisminio ginčų sprendimo tvarką, kad būtų nustatytos sritys, kuriose gali prireikti tolesnių patobulinimų, siekiant paskatinti susijusias šalis aktyviau naudotis tokiomis procedūromis; II) įdiegti išankstinio perspėjimo mechanizmus ir prieigą prie informacijos prieš nemokumo etapą; pereiti prie teismų (komercinės teisės, nemokumo bylų skyriaus ir (arba) kolegijos) ir ikiteisminių institucijų specializacijos, kad nemokumo bylos būtų valdomos nemokumo atveju; IV) leisti pirmiausia sumokėti užtikrinimo priemones turintiems kreditoriams (prieš mokestinius reikalavimus ir darbuotojų reikalavimus); V) leisti įmonėms suteikti neturtinę teisę į užtikrinimo priemonę. Papildant nemokumo reformą, turi būti užtikrintas teisminių ir administracinių institucijų, nagrinėjančių su restruktūrizavimu susijusias procedūras, narių mokymas ir specializacija, taip pat bendras restruktūrizavimo ir nemokumo bylų skaitmeninimas ir internetinės platformos, skirtos ginčams spręsti neteismine tvarka, ypač laikotarpiu iki nemokumo, kurios naudojimas skatinamas siekiant sumažinti teisminių institucijų naštą (paraiškos dėl restruktūrizavimo iki nemokumo, daugiašalio restruktūrizavimo skatinimas ir iš anksto patvirtintos automatizuotos restruktūrizavimo procedūros ir sprendimai mažos vertės bylose), sukūrimas. Tokia interneto platforma taip pat užtikrina sąveikumą su bankų IT sistemomis, taip pat su kitomis valdžios institucijomis ir duomenų bazėmis, kad skolininkai ir kreditoriai galėtų greitai elektroniniu būdu keistis dokumentais ir duomenimis. Šiuo tikslu pareiškėjas (skolininkas) sutiktų keistis savo asmens duomenimis pagal BDAR ir ši nuostata turėtų būti įtraukta į įstatymą. Vykdant reformą sukuriamas įkaito registras.
M1C1–32	Investicija. Civilinių, baudžiamųjų ir administracinių teismų įdarbinimo procedūros	Etapas	Specialių teisės aktų, kuriais reglamentuojamas įdarbinimas pagal nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti specialių teisės aktų, kuriais reglamentuojamas įdarbinimas pagal nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2021	Patvirtinti specialius teisės aktus, kuriais reglamentuojamas įdarbinimas pagal nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, suteikiant leidimą reklamuoti ir įdarbinti.
M1C1–33	Investicija. Įdarbinimo procedūros administraciniuose teismuose	Tikslas	Administracinių teismų įdarbinimo procedūrų pradžia	NEŽINOMA	Skaičius	0	168	II KETV.	2022	Pradėti ne mažiau kaip 168 ikiteisminio tyrimo biuro ir administracinių teismų darbuotojų įdarbinimo procedūras ir pradėti juos dirbti. Bazinis lygis – 2021 m. gruodžio 31 d. dirbančių darbuotojų skaičius.
M1C1–34	Investicija. Civilinių ir baudžiamųjų bylų teismų įdarbinimo procedūros	Tikslas	Civilinių ir baudžiamųjų teismų įdarbinimo procedūrų pradžia	NEŽINOMA	Skaičius	0	8 764	IV KETV.	2022	Pradėti ne mažiau kaip 8764 tarnautojų įdarbinimo civilinių ir baudžiamųjų bylų teismuose procedūras ir pradėti tarnybą. Bazinis lygis yra darbuotojų skaičius 2021 m. pabaigoje.
M1C1–35,	Reforma. Mokesčių teismų reforma	Etapas	Visapusiška pirmosios ir antrosios instancijos mokesčių teismų reforma	Įstatymo nuostata, nurodanti peržiūrėtos teisinės sistemos įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2022	Peržiūrėta teisinė sistema padės užtikrinti veiksmingesnį mokesčių teisės vykdymą ir sumažinti didelį kasaciniame teisme pateikiamų skundų skaičių.
M1C1–36	1.4, 1.5 ir 1.6 reformos. Civilinės ir baudžiamosios teisenos reforma ir nemokumo reforma	Etapas	Deleguotųjų aktų dėl civilinės ir baudžiamosios teisenos reformų ir nemokumo reformos įsigaliojimas	Deleguotųjų aktų nuostata, nurodanti deleguotųjų aktų įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2022	Įsigalioja visi deleguotieji aktai, kurių turinys nurodytas civilinės ir baudžiamosios teisenos reformų ir nemokumo reformos įgalinančiuose teisės aktuose.
M1C1–37 PUNKTAI	Ir 1.5 reformos. Civilinės ir baudžiamosios teisenos reforma	Etapas	Civilinės ir baudžiamosios teisenos reformos įsigaliojimas	Antrinės teisės aktų nuostata, nurodanti antrinių aktų įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2023	Baigti priimti visus reglamentus ir antrinius teisės aktų šaltinius, būtinus veiksmingam teisingumo reformoms būtinų įstatymų taikymui.
M1C1–38	Reforma. Teisingumo sistemų skaitmeninimas	Etapas	Teisingumo sistemos skaitmeninimas	Pirminių ir antrinių aktų nuostata, nurodanti atitinkamų aktų įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2023	Nustatomas privalomas visų dokumentų pateikimas elektroninėmis priemonėmis ir visa elektroninė civilinio proceso tvarka. Suskaitmenintas pirmosios instancijos baudžiamasis procesas (išskyrus parengiamąją bylą nagrinėjančią tarnybą). Nemokamos, visiškai prieinamos ir paieškai atlikti skirtos civilinių sprendimų duomenų bazės sukūrimas pagal teisės aktus.
M1C1–38a	Reforma. Teisingumo sistemų skaitmeninimas	Etapas	Teisingumo sistemos skaitmeninimas	Pirmosios instancijos baudžiamasis procesas suskaitmeninamas, o PNR, PDP ir APP yra sąveikūs	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2025	Pirmosios instancijos baudžiamojo proceso skaitmeninimas iki baigiamojo akto per Portale delle notizie di reato (PNR),portale dei depositi penali (PDP) ir „applicativo processo penale“ (APP). Platformos turi būti sąveikios.
M1C1–39 PUNKTAI	Investicija. Civilinių ir baudžiamųjų bylų teismų įdarbinimo procedūros	Tikslas	Už ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimą atsakingų Teisingumo ministerijos civilinių ir baudžiamųjų teismų ir teritorinių bei centrinių tarnybų įdarbinimo arba išplėtimo procedūros	NEŽINOMA	Skaičius	0	10 000	II KETV.	2024	Užbaigia ne mažiau kaip 10000 darbuotojų ir techninio administracinio personalo įdarbinimo arba išplėtimo procedūras ir paskiria juos dirbti. Siekiant šio tikslo atsižvelgiama tik į įdarbinimo arba pratęsimo procedūras, kurios užbaigtos nuo 2022 m. sausio 1 d.
M1C1–40	Investicija. Įdarbinimo procedūros administraciniuose teismuose	Tikslas	Įdarbinimo arba išplėtimo procedūros administraciniuose teismuose	NEŽINOMA	Skaičius	0	158	II KETV.	2024	Užbaigti ne mažiau kaip 158 teisminio nagrinėjimo biuro ir administracinių teismų darbuotojų įdarbinimo arba išplėtimo procedūras ir paskirti skyrius į tarnybą. Siekiant šio tikslo atsižvelgiama tik į įdarbinimo arba pratęsimo procedūras, kurios užbaigtos nuo 2022 m. sausio 1 d.
M1C1–41	Investicija. Įdarbinimo procedūros administraciniuose teismuose	Tikslas	Administracinių regioninių teismų neišnagrinėtų bylų skaičiaus mažinimas	NEŽINOMA	Procentas	100	75	II KETV.	2024	2019 m. 25 proc. sumažinti neišnagrinėtų bylų skaičių (109029) administraciniuose apygardos teismuose (pirmosios instancijos administraciniuose teismuose).
M1C1–42	Investicija. Įdarbinimo procedūros administraciniuose teismuose	Tikslas	Valstybės Tarybos neišnagrinėtų bylų skaičiaus mažinimas	NEŽINOMA	Procentas	100	65	II KETV.	2024	2019 m. Valstybės taryboje (antroji instancija) neišnagrinėtų bylų skaičių sumažinti 35 proc. (24010).
M1C1–43	Reforma. Civilinės teisenos reforma	Tikslas	Civilinių bendrosios kompetencijos teismų (pirmosios instancijos) neišnagrinėtų bylų skaičiaus mažinimas	NEŽINOMA	Procentas	100	5	IV KETV.	2024	95 proc. sumažinti 2020 m. sausio 31 d. civilinių bendrosios kompetencijos teismuose (pirmosios instancijos) neišnagrinėtų bylų skaičių (333218). Atskaitos taškas – daugiau nei trejus metus civilinių bendrosios kompetencijos teismuose nagrinėjamų bylų skaičius (2020 m. sausio 31 d.).
M1C1–44	Reforma. Civilinės teisenos reforma	Tikslas	Civilinių apeliacinio teismo (antrosios instancijos) neišnagrinėtų bylų skaičiaus mažinimas	NEŽINOMA	Procentas	100	5	IV KETV.	2024	2020 m. sausio 31 d. civilinių apeliacinių teismų (antrosios instancijos) neišnagrinėtų bylų skaičių sumažinti 95 proc. (97251). Atskaitos taškas – daugiau nei dvejus metus civilinių apeliacinių teismų nagrinėjamų bylų skaičius (2020 m. sausio 31 d.).
M1C1–37bis	Reforma. Civilinės teisenos reforma	Etapas	Priemonių, kuriomis siekiama sumažinti susikaupusias skolas, įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti pirminės teisės ir antrinės teisės aktų įsigaliojimą, siekiant sumažinti susikaupusių vėlavimų skaičių				1 KETV.	2024	Pirminės teisės aktų ir antrinių teisės aktų šaltinių įsigaliojimas, kad būtų galima: I.Bandomųjų biurų stiprinimas, be kita ko, taikant paskatas, siekiant pritraukti ir išlaikyti personalo vienetus, įdarbintus pagal nacionalinio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įdarbinimo sistemą; II.Paskatų kūrimas siekiant: 1) remti mažiau veiksmingus teismus mažinant neišnagrinėtų civilinės teisenos bylų skaičių; 2) atlyginti už teismines tarnybas, kurios pasiekia konkrečius metinius tikslus sumažinti neišnagrinėtų bylų skaičių civilinės teisenos sistemoje.
M1C1–45,	Reforma. Civilinės teisenos reforma	Tikslas	Civilinių bylų nagrinėjimo trukmės sutrumpinimas	NEŽINOMA	Procentas	100	60	II KETV.	2026	Visų civilinių ir komercinių ginčo bylų nagrinėjimo trukmę sutrumpinti 40 proc., palyginti su 2019 m. gruodžio 31 d. (2 512 dienų).
M1C1–46	Reforma. Baudžiamosios teisenos reforma	Tikslas	Baudžiamojo proceso trukmės sutrumpinimas	NEŽINOMA	Procentas	100	75	II KETV.	2026	Bylos nagrinėjimo trukmę sutrumpinti 25 proc. visų baudžiamųjų bylų, palyginti su 2019 m. gruodžio 31 d. (1392 dienos).
M1C1–47	Reforma. Civilinės teisenos reforma	Tikslas	Civilinių bendrosios kompetencijos teismų (pirmosios instancijos) neišnagrinėtų bylų skaičiaus mažinimas	NEŽINOMA	Procentas	100	10	II KETV.	2026	90 proc. sumažinti neišnagrinėtų bylų, kurios buvo pradėtos nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir kurios 2022 m. gruodžio 31 d. dar buvo nebaigtos nagrinėti civilinių bendrosios kompetencijos teismuose (pirmosios instancijos teismuose), skaičių.
M1C1–48	Reforma. Civilinės teisenos reforma	Tikslas	Civilinių apeliacinio teismo (antrosios instancijos) neišnagrinėtų bylų skaičiaus mažinimas	NEŽINOMA	Procentas	100	10	II KETV.	2026	90 proc. sumažinti neišnagrinėtų bylų, kurios buvo pradėtos nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir kurios 2022 m. gruodžio 31 d. dar buvo nagrinėjamos civiliniuose apeliaciniuose teismuose (antroji instancija), skaičių.
M1C1–49	Investicija. Įdarbinimo procedūros administraciniuose teismuose	Tikslas	Administracinių apygardos teismų (pirmosios instancijos) neišnagrinėtų bylų skaičiaus mažinimas	NEŽINOMA	Procentas	100	20	II KETV.	2026	80 proc. sumažinti bendrą neišnagrinėtų bylų, kurios 2023 m. birželio 30 d. vis dar nagrinėjamos visuose administraciniuose apygardos teismuose (pirmosios instancijos administraciniame teisme), skaičių (102144).
M1C1–50	Investicija. Įdarbinimo procedūros administraciniuose teismuose	Tikslas	Valstybės Tarybos neišnagrinėtų bylų skaičiaus mažinimas	NEŽINOMA	Procentas	100	30	II KETV.	2026	70 proc. sumažinti neišnagrinėtų bylų, kurios nuo 2024 m. birželio 30 d. vis dar nagrinėjamos Valstybės taryboje (antroji instancija) (12287), skaičių.
M1C1–51	Reforma. Viešojo administravimo reforma	Etapas	Pirminės teisės aktų dėl Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano valdymo įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2021	Pirminės teisės aktai yra susiję bent su: 1) Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano projektų koordinavimas ir stebėsena centriniu lygmeniu; 2) įvairių įstaigų ir administracijų, dalyvaujančių koordinuojant, stebint ir įgyvendinant Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, kompetencijos nustatymas ir atskyrimas bei atitinkamų įgaliojimų patvirtinimas; 3) sistemos, skirtos ankstyvam įgyvendinimo problemų nustatymui, apibrėžimas; 4) ex ante apibrėžti vykdymo užtikrinimo mechanizmą, skirtą įgyvendinimo problemoms spręsti ir vėlavimui išvengti, visų pirma skirtingų administracijų lygmenų atžvilgiu; 5) darbuotojų (kiekis ir ekspertinės žinios), skirtų Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano koordinavimui, stebėsenai ir įgyvendinimui dalyvaujančiose administracijose, nustatymas; 6) techninės pagalbos, teikiamos administracijoms, dalyvaujančioms įgyvendinant Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, visų pirma vietos lygmeniu, apibrėžtis, užtikrinant viešojo administravimo administracinių gebėjimų stiprinimą; 7) „paspartintos“ Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo procedūros ir savalaikis lėšų įsisavinimas; 8) Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano audito ir kontrolės organizavimas ir procedūros.
M1C1–52	Reforma. Viešojo administravimo reforma	Etapas	Pirminės teisės akto dėl Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo administracinių procedūrų supaprastinimo įsigaliojimas.	Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2021	Priemonės apima: 1) pašalinti kritines kliūtis, visų pirma susijusias su valstybės ir regiono poveikio aplinkai vertinimu, leidimų naujoms atliekų perdirbimo įmonėms išdavimu, leidimų naudoti atsinaujinančiąją energiją išdavimo procedūromis ir tomis, kurios yra būtinos pastatų energijos vartojimo efektyvumui užtikrinti (vadinamasis Super Bonus) ir miestų regeneravimas. Konkretūs veiksmai turi būti skirti procedūroms supaprastinti Konferenza di servizi (oficialus dviejų ar daugiau viešojo administravimo institucijų susitarimas).
M1C1–53	Investicija. Teikti techninę pagalbą ir stiprinti gebėjimus Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui įgyvendinti	Etapas	Pirminės teisės aktų, kuriais siekiama teikti techninę pagalbą ir stiprinti gebėjimus Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui įgyvendinti, įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2021	Priemonės apima nuostatą, leidžiančią laikinai įdarbinti: I) 2800 techninių duomenų, skirtų Pietų šalių viešojo administravimo institucijoms stiprinti, apmokamų iš nacionalinio biudžeto; II) 1000 ekspertų grupė, kuri bus dislokuota trejiems metams, kad padėtų administracijoms valdyti naujas techninės pagalbos teikimo procedūras.
M1C1–54	Investicija. Teikti techninę pagalbą ir stiprinti gebėjimus Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui įgyvendinti	Tikslas	Užbaigtas ekspertų įdarbinimas Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui įgyvendinti	NEŽINOMA	Skaičius	0	1 000	IV KETV.	2021	Užbaigti 1000 ekspertų, kurie bus dislokuoti trejiems metams siekiant padėti administracijoms valdyti naujas techninės pagalbos teikimo procedūras, įdarbinimo procedūras.
M1C1–55	Reforma. Viešojo administravimo reforma	Etapas	Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui taikomos metodikos išplėtimas įtraukiant nacionalinį biudžetą, kad būtų padidintas investicijų įsisavinimas	Įstatymo nuostata, nurodanti metodikos išplėtimo įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2021	Sukurti supaprastintą tarpinių ir siektinų reikšmių sistemą, panašią į EGADP, skirtą papildomo investicijų fondo projektams planuoti, vykdyti ir finansuoti (30,5 mlrd. EUR).
M1C1–56	Reforma. Viešojo administravimo reforma	Etapas	Teisės aktų, kuriais sudaromos sąlygos užimtumo viešajame sektoriuje reformai, įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2022	Įgaliojimus suteikiantys teisės aktai apima šias priemones: – apibrėžti viešajam sektoriui būdingus darbo profilius, kad būtų pritraukta reikiamų kompetencijų ir įgūdžių; – sukurti bendrą įdarbinimo platformą, skirtą visų centrinių viešojo administravimo institucijų viešosioms įdarbinimo procedūroms centralizuoti, įsipareigojant šią platformą naudoti ir vietos administracijoms; įdarbinimo proceso reforma siekiant: I) pereiti nuo vien žiniomis grindžiamos sistemos prie sistemos, daugiausia grindžiamos gebėjimais ir tinkamais gebėjimais; II) įvertinti kompetenciją eiti pareigas einančiais valstybės tarnautojais; III) diferencijuoti įdarbinimo procesus pradedant pradinio lygmens įdarbinimu, kuris turi būti grindžiamas vien kompetencija, ir specializuotų profilių įdarbinimu, kuris turėtų derinti kompetencijas su atitinkama darbo patirtimi ir leistų pradėti karjerą aukštesniame lygmenyje. Viešojo administravimo ministerija užtikrina nuoseklų naujo proceso įgyvendinimą visose administracijose; – vyresniosios valstybės tarnybos reforma siekiant suvienodinti skyrimo procedūras visoje viešojo administravimo srityje, apibrėžiant darbo profilius ir jų veiklos rezultatų vertinimą; – stiprinti ryšį tarp mokymosi visą gyvenimą ir mokymo galimybių darbuotojams ir paskatų dalyvauti, pavyzdžiui, numatant atlygio mechanizmus arba konkrečias karjeros trajektorijas, ypatingą dėmesį skiriant dvejopai pertvarkai; – apibrėžti arba atnaujinti viešojo administravimo institucijų etikos principus, nustatant aiškias taisykles, elgesio kodeksus ir mokymo modulius šia tema; – stiprinti įsipareigojimą siekti lyčių pusiausvyros; – iš esmės pakeisti vertikaliojo judumo reglamentavimo sistemą, reformuoti karjeros galimybes, kad būtų sukurtos vidurinės grandies vadovų pareigos („quadri“) ir į jas patekti, taip pat eiti vyresniųjų pilietinių pareigų („dirigenti di prima e seconda fascia“) administracijos viduje. Tai apima veiksmingumo vertinimo sistemos reformą ir ryšio tarp karjeros raidos ir veiklos rezultatų vertinimo stiprinimą; – peržiūrėti horizontaliojo judumo reglamentavimo sistemą, kad viešojo administravimo institucijose būtų sukurta veiksminga darbo rinka, be kita ko, a) sukurti skaidrią bendrą reklamos sistemą visoms laisvoms darbo vietoms centrinėse ir vietos administracijose, b) suteikti galimybę bet kurioje vietoje kreiptis į visas laisvas darbo vietas, c) panaikinti leidimą mobilumui nuo kilmės administracijos ir d) nustatyti didelius alternatyvių judumo priemonių, dėl kurių neperkeliami asmenys (t. y. „comandi“ ir „distacchi“), naudojimo apribojimus, kad jos būtų išskirtinės ir griežtai ribotos trukmės.
M1C1–57	Reforma. Viešojo administravimo reforma	Etapas	Administracinių procedūrų, susijusių su supaprastinimo reforma, kuria siekiama įgyvendinti EGADP, įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti antrinės teisės akto įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2022	Įsigalioja visi susiję deleguotieji aktai, ministrų dekretai, antrinės teisės aktai ir visi kiti reglamentai, būtini siekiant veiksmingai įgyvendinti supaprastinimą, įskaitant susitarimus su regionais išimtinės ir lygiagrečios regioninės kompetencijos atveju.
M1C1–58	Reforma. Viešojo administravimo reforma	Etapas	Teisės aktų dėl užimtumo viešajame sektoriuje reformos įsigaliojimas	Nuostata, nurodanti darbo viešajame sektoriuje reformos teisės aktų įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2023	Įsigalioja visi susiję deleguotieji aktai, ministrų dekretai, antrinės teisės aktai ir visi kiti reglamentai, būtini siekiant veiksmingai įgyvendinti reformą.
M1C1–59	Reforma. Viešojo administravimo reforma	Etapas	Strateginio žmogiškųjų išteklių valdymo viešojo administravimo srityje įsigaliojimas	Nuostata, nurodanti teisės aktų dėl strateginio žmogiškųjų išteklių valdymo įdiegimo viešojo administravimo sistemoje įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2023	Teisės aktai ir deleguotieji aktai, kuriais nustatomas strateginis žmogiškųjų išteklių valdymas viešojo administravimo sistemoje, apima: atsižvelgiant į integruotą veiklos ir organizavimo planą (PIAO), visoms centrinėms ir regioninėms administracijoms parengti žmogiškųjų išteklių strateginius planus, skirtus įdarbinimui, karjeros raidai ir mokymui, kartu sukuriant integruotą įgūdžių ir profilių duomenų bazę; centrinio įgyvendinimo padalinio, koordinuojančio ir remiančio žmogiškųjų išteklių planavimo sistemą, sukūrimas. Antrame etape į žmogiškųjų išteklių strateginius planus įtraukiamos didelės savivaldybės, o mažos ir vidutinės savivaldybės yra konkrečių investicijų į gebėjimų stiprinimą objektas.
M1C1–59BIS	Reforma. Viešojo administravimo reforma	Etapas	Strateginio žmogiškųjų išteklių valdymo įgyvendinimas viešojo administravimo srityje	Pirmos pusmečio ataskaitos dėl PVRR paskelbimas.	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2024	Paskelbiama pirmoji pusmečio PVRR ataskaita.
M1C1–59ter	Reforma. Viešojo administravimo reforma	Etapas	Strateginio žmogiškųjų išteklių valdymo įgyvendinimas viešojo administravimo srityje	Veikianti priemonė „priemonių rinkinys HRM-Minerva“, sąveiki su inPA, Syllabus ir PIAO skaitmenine platforma, taip pat žmogiškųjų išteklių strateginių planų tikrinimas.	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2026	„Verbale di collaudo e verifica di conformitą“, įrodanti i) kad „Toolkit HRM-Minerva“ veikia ir ii) yra sąveiki su įdarbinimo platforma (inPA), platforma „Syllabus“ ir PIAO skaitmenine platforma, Viešųjų funkcijų departamento ataskaitoje tikrinamas į PIAO įtrauktų nacionalinių ir subnacionalinių administracijų, dalyvaujančių bandomajame projekte „Toolkit HRM – Minerva“, atitinkamų žmogiškųjų išteklių strateginių planų (Programma Triennale dei fabbisogni del Personale) turinys. Ataskaitoje nurodomi tolesni veiksmai, kuriuos rekomendavo DFP, ir kaip buvo atsižvelgta į PVRR pusmečio ataskaitų rezultatus.
M1C1–60	Reforma. Viešojo administravimo reforma	Tikslas	200 itin svarbių procedūrų, darančių poveikį piliečiams ir įmonėms, supaprastinimas ir (arba) skaitmeninimas	NEŽINOMA	Skaičius	0	200	IV KETV.	2024	Procedūrų supaprastinimas ir (arba) skaitmeninimas turi būti susijęs bent su šia sritimi: 1) Aplinka ir energetika, atsinaujinantieji energijos ištekliai ir ekologiška ekonomika; 2) Statyba ir miestų perkvalifikavimas; 3) elektroninių ryšių infrastruktūra; 4) Ekonominės veiklos steigimas ir vykdymas.
M1C1–62	Reforma. Viešojo administravimo reforma	Etapas	Didinti investicijų įsisavinimą	Finansų ministerijos ataskaitos paskelbimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2025	Ataskaitos, kurioje vertinamas iki 2024 m. skirtų papildomo fondo išteklių įsisavinimas, paskelbimas.
M1C1–63	Reforma. Viešojo administravimo reforma	Etapas	Visų supaprastintų ir (arba) suskaitmenintų procedūrų saugyklos paskelbimas	Saugyklos paskelbimas Viešųjų funkcijų departamento interneto svetainėje	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2026	Supaprastintų ir (arba) suskaitmenintų procedūrų saugykla pateikiama Viešųjų funkcijų departamento administruojamoje interneto svetainėje (www.italiasemplice.gov.it). Duomenys apie Sportello Unico Attivitą Produttive (SUAP) ir Sportello Unico Edilizia (SUE) prieinamumą visoje nacionalinėje teritorijoje skelbiami interneto svetainėje www.impresainungiorno.gov.it.
M1C1–66	Investicija. Teikti techninę pagalbą ir stiprinti gebėjimus Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui įgyvendinti	Tikslas	Švietimas ir mokymas	NEŽINOMA	Skaičius	0	441 750	II KETV.	2026	Platformoje „Syllabus“ prieinami ne mažiau kaip 441750 viešojo sektoriaus darbuotojų mokymo pažymėjimų ir bent 1500000 dalyvavimo mokymo veikloje pažymėjimų, kuriuos galima rasti platformoje „Syllabus“.
M1C1–68	Reforma. Viešojo administravimo reforma	Etapas	Audito ir kontrolės duomenų saugyklos sistema: informacija RRF įgyvendinimui stebėti	Audito ataskaita, kuria patvirtinamos saugyklos sistemos funkcijos	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2021	Įdiegiama ir veikia saugyklos sistema, skirta EGADP įgyvendinimo stebėsenai užtikrinti. Sistema apima bent šias funkcijas: a) rinkti duomenis ir stebėti, kaip pasiekiamos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės; b) rinkti ir saugoti duomenis, kurių reikalaujama pagal EGADP reglamento 22 straipsnio 2 dalies d punkto i-iii papunkčius, ir užtikrinti prieigą prie jų.
M1C1–69	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Etapas	Dekreto dėl viešųjų pirkimų sistemos supaprastinimo įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo galią turinčio dekreto, kuriuo siekiama supaprastinti viešųjų pirkimų sistemą, įsigaliojimą.	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2021	Įstatymu supaprastinama viešųjų pirkimų sistema, taikant bent šias neatidėliotinas priemones: I. Nustatomi tikslai, kuriais siekiama sutrumpinti laiką nuo paskelbimo iki sutarties sudarymo. II. Nustatomi tikslai ir stebėsenos sistema, siekiant sutrumpinti laiką nuo sutarties sudarymo iki infrastruktūros užbaigimo („fase esecutiva“). III. Reikalaujama, kad visų sutarčių duomenys būtų registruojami nacionalinės kovos su korupcija institucijos (ANAC) kovos su korupcija duomenų bazėje. IV. Įgyvendinti ir skatinti alternatyvaus ginčų sprendimo mechanizmus viešųjų sutarčių vykdymo etape. v. įsteigti specialius biurus, atsakingus už viešųjų pirkimų procedūras ministerijose, regionuose ir didmiesčiuose. Papildomos specifikacijos: – Centrinių perkančiųjų organizacijų procedūrų supaprastinimas ir skaitmeninimas („centrali di įsipareigotitenza“); – Įgyvendinti galiojančio Viešųjų pirkimų kodekso 41 ir 44 straipsnius; – Apibrėžti, kaip turėtų būti suskaitmenintos visų viešųjų sutarčių ir koncesijų procedūros, ir apibrėžti sąveikumo ir sujungimo reikalavimus; – Įgyvendinti dabartinio Viešųjų pirkimų kodekso 44 straipsnį.0
M1C1–70	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Etapas	Viešųjų pirkimų kodekso peržiūros įsigaliojimas (D.Lgs. Nr. 50/2016)	Įstatymo nuostata, nurodanti Įgaliojimo įstatymo, kuriuo reformuojamas dabartinis Viešųjų pirkimų sistemos kodeksas, įsigaliojimą (D.Lgs. Nr. 50/2016)	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2022	Šis įstatymas nustato visus tikslius Viešųjų pirkimų kodekso sisteminės reformos kriterijus ir principus. Delegavimo teisėje nustatomi bent šie principai ir kriterijai: I. Sumažinti perkančiųjų organizacijų susiskaidymą: 1) nustatyti pagrindinius kvalifikacijos vertinimo sistemos elementus, 2) nustatyti e. platformą, kuri būtų pagrindinis reikalavimas dalyvauti nacionaliniu mastu vertinant viešųjų pirkimų pajėgumus, 3) suteikti nacionalinei kovos su korupcija institucijai (ANAC) įgaliojimus peržiūrėti perkančiųjų organizacijų kvalifikaciją, susijusią su viešųjų pirkimų pajėgumais (pirkimų rūšimis ir apimtimi), 4) teikti paskatas naudotis esamomis profesionaliomis centrinėmis perkančiosiomis organizacijomis. II. Supaprastinti ir suskaitmeninti centrinių perkančiųjų organizacijų procedūras („centrali di įsipareigotitenza“) III. Nustatyti, kaip turi būti skaitmeninamos visų viešųjų sutarčių ir koncesijų procedūros, ir apibrėžti sąveikumo ir sujungimo reikalavimus. IV. Laipsniškai mažinti subrangos apribojimus.
M1C1–71	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Etapas	Visų viešųjų pirkimų sistemai būtinų teisės aktų, reglamentų ir įgyvendinimo aktų (įskaitant antrinės teisės aktus) įsigaliojimas	Visų būtinų teisės aktų reglamentų ir įgyvendinimo aktų įsigaliojimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2021	Visais būtinais teisės aktais, reglamentais ir įgyvendinimo aktais (įskaitant, jei reikia, antrinės teisės aktus) gaunami šie rezultatai: I. Bendras viešųjų pirkimų politikos koordinavimo organas turi turėti tinkamą (nurodytą veiklos susitarime) darbuotojų ir finansinių išteklių lygį, kad galėtų veikti visu pajėgumu, be kita ko, dėl specialios ANAC struktūros teikiamos paramos. II. Bendra viešųjų pirkimų politikos koordinavimo įstaiga, padedant ANAC ir Nacionalinei administravimo mokyklai, priima profesionalumo didinimo strategiją (plg. su Italijos NEPP pasiūlyta 2.1.6 reforma), kurioje nustatytos įvairių lygių mokymo rūšys, specialus konsultavimas ir veiklos gairių rengimas. III. Dinamines pirkimo sistemas teikia Consip ir jos atitinka viešųjų pirkimų direktyvas. IV. Įgyvendinus Viešųjų pirkimų kodekso 38 straipsnį, ANAC užbaigia perkančiųjų organizacijų kvalifikacijos, susijusios su viešųjų pirkimų pajėgumais, vykdymą. v. stebėsenos sistema veikia laikotarpiu nuo sutarties sudarymo iki infrastruktūros darbų užbaigimo. VI. Visų sutarčių duomenys registruojami nacionalinės kovos su korupcija institucijos (ANAC) kovos su korupcija duomenų bazėje. VII. Visi specialūs biurai, atsakingi už viešųjų pirkimų procedūras ministerijose, regionuose ir didmiesčiuose.
M1C1–72	Reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas	Etapas	Patvirtintos viešojo administravimo institucijų pavėluotų mokėjimų įmonėms mažinimo priemonės	Įstatymo nuostata, nurodanti taisyklių, kuriomis siekiama sumažinti pavėluotus MA mokėjimus įmonėms, įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	1 KETV.	2023	Įsigaliojo naujos taisyklės, kuriomis siekiama sumažinti pavėluotus viešojo administravimo įstaigų mokėjimus įmonėms. Priemonės apima bent šiuos pagrindinius elementus: I. Sistema InIT diegiama centrinėje viešojo administravimo sistemoje siekiant remti ekonominę ir finansinę apskaitą ir viešųjų išlaidų vykdymą. II. Pavėluoti mokėjimai rodikliai, grindžiami MoF IT sistemos (Komercinės kredito platformos, toliau – PCC) duomenų baze, yra valdžios institucijų vidutinis svertinis mokėjimo įmonėms laikas ir valdžios institucijų mokėjimų įmonėms vėlavimo svertinis vidurkis pagal kiekvieną iš šių viešojo administravimo lygmenų: -centrinės institucijos (Amministrazioni dello Stato, enti pubblici nazionali e altri enti) -regioninės valdžios institucijos (Regioni ir Autonome provincija), -vietos valdžios institucijos (enti locali) -visuomenės sveikatos institucijos (enti del Servizio sanitario nazionale).
M1C1–72bis	Reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas	Etapas	Teisėkūros ir konkretūs veiksmai, kuriais siekiama sumažinti pavėluotus mokėjimus centriniu ir (arba) vietos lygmenimis	Teisės akto nuostata, nurodanti įsigaliojimą, priimtus aplinkraščius ir priemones, kurių imtasi siekiant sumažinti pavėluotus viešojo administravimo institucijų mokėjimus įmonėms	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	1 KETV.	2024	Įsigalioja šie aktai: – aplinkraštis, kuriame paaiškinama komercinių ir nekomercinių sandorių taikymo sritis pagal Pavėluotų mokėjimų direktyvą; – aplinkraštis, kuriame paaiškinama Pavėluotų mokėjimų direktyvos 4 straipsnio 6 dalies taikymo sritis, atsižvelgiant į pastarąją; – teisės aktai, kuriais užtikrinama, kad paprasti regionai ir vietos valdžios institucijos gautų lėšų, kad galėtų laiku apmokėti sąskaitas faktūras iš centrinio lygmens; – teisės aktai, kuriais reikalaujama, kad valdžios institucijos priimtų metinius pinigų srautų planus, kuriais būtų užtikrinamas teisės aktais nustatytų mokėjimo terminų laikymasis; – teisės aktai, kuriais nustatomos nuostatos, pagal kurias leidžiama perleisti kreditus trečiosioms šalims po 30 dienų viešojo administravimo institucijų tylos ir (arba) neveikimo. Centriniu lygmeniu imamasi šių veiksmų: – Teisės aktų, kuriais centriniu lygmeniu nustatomi pavėluoti mokėtojai ir reikalaujama imtis priemonių, užtikrinančių, kad jie mokėtų per 30 dienų terminą, įsigaliojimas; – Kas ketvirtį atnaujinami ministerijų įsiskolinimų duomenys; – Darbo grupių steigimas, kai to reikalaujama pagal teisės aktus. Vietos lygmeniuimamasi šių veiksmų: – Teisės aktų, kuriais nustatomi pavėluoti mokėtojai vietos lygmeniu ir pagal kuriuos reikalaujama imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad jie mokėtų per 30 dienų terminą, įsigaliojimas; – Kas ketvirtį atnaujinama informacija apie šių institucijų įsiskolinimus.
M1C1–72b	Reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas	Etapas	Padidinti su mokėjimais susijusius žmogiškuosius išteklius	Nuostata, nurodanti, kad įsigalioja teisės aktai, kuriuose numatyta galimybė padidinti mokėjimus atliekančius žmogiškuosius išteklius	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2024	Teisės aktų, kuriuose numatyta galimybė padidinti žmogiškuosius išteklius, susijusius su mokėjimais, įsigaliojimas: – Ministerijos nurodė vėluojančius mokėtojus, kurie pateikė intervencinių priemonių planą pagal 2024 m. kovo 2 d. Dekretą-įstatymą Nr. 19 su pakeitimais, padarytais 2024 m. balandžio 29 d. Įstatymu Nr. 56; – savivaldybės, kurių gyventojų skaičius viršija 60000, provincijos ir didmiesčių miestai nurodyti kaip vėluojantys mokėtojai, kurie pateikė intervencinių priemonių planą pagal 2024 m. kovo 2 d. Dekretą-įstatymą Nr. 19, pertvarkytą 2024 m. balandžio 29 d. Įstatymu Nr. 56.
M1C1–72quater	Reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas	Etapas	Audito plano priėmimas	Audito plano priėmimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2024	Audito plano, įskaitant jo įgyvendinimo gaires, dėl ne mažiau kaip 130 viešojo administravimo institucijų, kurios laikomos vėluojančiais mokėtojais, esamų mokėjimo procesų tinkamumo ir savalaikiškumo priėmimas: I) centriniu lygmeniu (įskaitant ministerijų teritorinius padalinius); II) savivaldybės; ir iii) visuomenės sveikatos institucijos.
M1C1–72quinquies	Reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas	Etapas	Tinklalapis, kuriame pateikiama informacija ir duomenys apie viešojo administravimo institucijų mokėjimus	Tinklalapis, kuriame pateikiama informacija ir duomenys apie viešojo administravimo institucijų mokėjimus	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2025	Specialiame tinklalapyje skelbiama ši informacija: – Reguliavimo sistemos, susijusios su viešojo administravimo institucijų komercinių sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminais, įskaitant mokėjimo terminus ir teisių gynimo priemones, kuriomis kreditoriai gali pasinaudoti pavėluotų mokėjimų atveju, paaiškinimą; – Analizes, pagrįstas viešojo administravimo mokėjimo terminų stebėsena; – Duomenys apie vidutinį svertinį mokėjimo laiką, vidutinį svertinį mokėjimo vėlavimą, sumokėtos komercinės sumos ir mokėtinos komercinės sumos santykį, komercinių sąskaitų faktūrų sumą ir nekomercinių sąskaitų faktūrų sumą, atnaujinami kas ketvirtį, bent pagal kiekvieną išlaidų ministeriją (kiekvienos Ministero con Portafoglio ir Presidenza del Consiglio dei Ministri), kiekvieną regioną ir autonominę provincijas, kiekvieną savivaldybę ir kiekvieną sveikatos priežiūros instituciją (kiekvieną Azienda Sanitaria Locale); – DUK apie viešojo administravimo institucijų mokėjimus. Visų išlaidas mokančių ministerijų (Ministeri con Portafoglio ir Presidenza del Consiglio dei Ministri) interneto svetainėje pateikiama nuoroda į šį tinklalapį.
M1C1–72 šešeriai	Reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas	Etapas	Audito plano galutinės audito ataskaitos tvirtinimas	Audito plano galutinės audito ataskaitos tvirtinimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2025	Audito plano galutinės audito ataskaitos, įskaitant taisomąsias priemones, įgyvendintas iki 2025 m. IV ketv., atsižvelgiant į audito veiklos rezultatus, priėmimas.
M1C1–73	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Etapas	Viešųjų pirkimų kodekso reformos įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo galią turinčio dekreto įsigaliojimą, siekiant įgyvendinti visas Įgaliojimo įstatymo nuostatas dėl Viešųjų pirkimų kodekso reformos.	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	1 KETV.	2023	Įstatymo galią turinčio dekreto, kuriuo įgyvendinamos visos Įgaliojimo įstatymo nuostatos dėl Viešųjų pirkimų kodekso reformos, įsigaliojimas.
M1C1–74	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Etapas	Visų būtinų įgyvendinimo priemonių ir antrinės teisės aktų, skirtų viešųjų pirkimų kodekso supaprastinimo reformai, įsigaliojimas	Visų būtinų įgyvendinimo priemonių ir antrinės teisės aktų įsigaliojimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2023	Visų būtinų įgyvendinimo priemonių ir antrinės teisės aktų, skirtų viešųjų pirkimų sistemos reformai ir (arba) supaprastinimui (taip pat susijusių su Viešųjų pirkimų kodekso peržiūra), įsigaliojimas.
M1C1–73a	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Etapas	Aplinkraščio, kuriame pateikiamos perkančiųjų organizacijų kvalifikacijos vertinimo sistemos gairės, priėmimas	Aplinkraščio, kuriame pateikiamos perkančiųjų organizacijų kvalifikacijos vertinimo sistemos gairės, priėmimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2024	Pasikonsultavus su ANAC, priimti aplinkraštį, kuriame būtų pateiktos gairės dėl šiuo metu taikomų kvalifikavimo ir centralizavimo taisyklių, siekiant paaiškinti, kad kvalifikacija ir (arba) centrinių perkančiųjų organizacijų naudojimas, taip pat skiriant mažesnes nei nustatytas ribas, yra galimi ir patartini.
M1C1–73b	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Etapas	Paskatos perkančiųjų organizacijų kvalifikacijai ir profesionalumui didinti.	Cabina di Regia atlikta analizė, dalyvavimo mokymo veikloje ir įsivertinimo veikloje rezultatų skelbimas ir iniciatyvų bei priemonių priėmimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2024	Cabina di Regia (pagal Viešųjų pirkimų kodekso 221 straipsnį), pasikonsultavęs su ANAC, atliko Viešųjų pirkimų kodekso taikymo poveikio: -kvalifikuotų perkančiųjų organizacijų ir centralizuotų perkančiųjų organizacijų skaičius; -viešųjų sutarčių, kurias savo ir nekompetentingų subjektų vardu valdo kvalifikuotos perkančiosios organizacijos, skaičių ir vertę; -kvalifikacijos vertinimo procedūra, kuria siekiama paspartinti sprendimų dėl viešųjų sutarčių sudarymo priėmimo spartą. Nekvalifikuotų subjektų dalyvavimo mokymo veikloje ir įsivertinimo pratybų rezultatų skelbimas. Priimamos iniciatyvos, kuriomis siekiama gerinti perkančiųjų organizacijų kvalifikaciją, mažinti nekvalifikuotų subjektų susiskaidymą ir didinti jų profesionalumą. Perkančiosioms organizacijoms suteikiamos techninės ir (arba) administracinės paramos priemonės.
M1C1–73quater	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Etapas	Gairių dėl viešųjų pirkimų, kurių vertė nesiekia ES ribos, įsigaliojimas	Gairių dėl viešųjų pirkimų, kurių vertė nesiekia ES ribos, įsigaliojimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2023	Aplinkraštis dėl viešųjų pirkimų, kurių vertė nesiekia ES ribos, priimtas ir paskelbtas Italijos oficialiajame leidinyje. Aplinkraštyje paaiškinama, kad perkančiosios organizacijos gali taikyti atviras ir ribotas procedūras viešiesiems pirkimams, kurių vertė nesiekia ES ribos.
M1C1–73quinquies	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Etapas	Naujų teisinių nuostatų dėl projektų finansavimo įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti naujų teisinių nuostatų įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2024	Įsigaliojo naujos teisinės nuostatos dėl projektų finansavimo, kuriomis siekiama didinti veiksmingumą ir konkurenciją, visų pirma didinti koncesijų konkurencingumą.
M1C1–75	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Etapas	Visapusiškas nacionalinės e. viešųjų pirkimų sistemos veikimas	Galimybių studijoje apibrėžtų funkcijų prieinamumas (bus parengta kaip projekto 1 užduotis)	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2023	Nacionalinė e. viešųjų pirkimų sistema turi veikti ir visiškai atitikti ES viešųjų pirkimų direktyvas ir apimti visišką procedūrų skaitmenizaciją iki sutarties įvykdymo (pažangieji viešieji pirkimai), turi būti sąveiki su viešojo administravimo valdymo sistemomis, apima gamintojų organizacijų skaitmeninę pritaikymą, aukcionų sesijas, mašinų mokymąsi tendencijoms nustatyti, CRM su pokalbių robotais, skaitmeninį įtraukimą ir statuso grandinę.
M1C1–75a	Investicija. Parama kvalifikavimui ir e. viešiesiems pirkimams	Etapas	Parama kvalifikavimui ir e. viešiesiems pirkimams	Viešųjų pirkimų rėmimo funkcijos vykdymo pradžia	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2024	Viešųjų pirkimų rėmimo funkcija įsteigiama pagal viešųjų pirkėjų specializacijos strategiją. Viešųjų pirkimų rėmimo funkcija skiriama perkančiosioms organizacijoms, kad jos atitiktų Viešųjų pirkimų kodekso II.4 priedo reikalavimus ir padėtų joms dalyvauti e. viešųjų pirkimų procese, remiant skaitmeninių įgūdžių įgijimą ir teikiant techninę paramą diegiant viešųjų pirkimų skaitmeninimą, įskaitant dinaminių pirkimo sistemų naudojimą.
M1C1–76	Reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas	Tikslas	Sumažintas vidutinis dienų, kurias centrinės valdžios institucijos turi sumokėti įmonėms, skaičius	NEŽINOMA	Svertinis vidutinis mokėjimo laikas (dienomis)	NEŽINOMA	30	1 KETV.	2025	Remiantis Komercinės kredito platformos („Piattaforma Crediti Commerciali“) duomenimis, susijusiais su 2024 m. išrašytomis sąskaitomis faktūromis, šie centrinių valdžios institucijų (Amministrazioni centrali) mokėjimų įmonėms rodikliai yra šie: – už vidutinį svertinį mokėjimo laiką („tempo medio di pagamento ponderato“): ne ilgiau kaip 30 dienų; – už vidutinį svertinį mokėjimo vėlavimą („tempo medio di ritardo ponderato“): ne ilgiau kaip 0 dienų. Be to, skirtumas tarp nesvertinio vidutinio mokėjimo laiko („tempo medio di pagamento semplice“) ir vidutinio svertinio mokėjimo laiko neturi viršyti 20 dienų, išskyrus atvejus, kai nesvertinis vidutinis mokėjimo laikas yra trumpesnis nei 30 dienų.
M1C1–77	Reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas	Tikslas	Sumažintas vidutinis dienų, kurias regioninės valdžios institucijos turi sumokėti įmonėms, skaičius	NEŽINOMA	Svertinis vidutinis mokėjimo laikas (dienomis)	NEŽINOMA	30	1 KETV.	2025	Remiantis Komercinės kreditų platformos („Piattaforma Crediti Commerciali“) duomenimis, susijusiais su 2024 m. išrašytomis sąskaitomis faktūromis, šie regioninių valdžios institucijų (regiono– Autonome provincijos)mokėjimų įmonėms rodikliai yra šie: -dėl vidutinio svertinio mokėjimo laiko („tempo medio di pagamento ponderato“): ne ilgiau kaip 30 dienų; -dėl vidutinio svertinio mokėjimo vėlavimo („tempo medio di ritardo ponderato“): ne ilgiau kaip 0 dienų. Be to, skirtumas tarp nesvertinio vidutinio mokėjimo laiko („tempo medio di pagamento semplice“) ir vidutinio svertinio mokėjimo laiko neturi viršyti 20 dienų, išskyrus atvejus, kai nesvertinis vidutinis mokėjimo laikas yra trumpesnis nei 30 dienų.
M1C1–78	Reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas	Tikslas	Sumažintas vidutinis dienų, kurias vietos valdžios institucijos turi sumokėti įmonėms, skaičius	NEŽINOMA	Svertinis vidutinis mokėjimo laikas (dienomis)	NEŽINOMA	30	1 KETV.	2025	Remiantis Komercinės kreditų platformos („Piattaforma Crediti Commerciali“) duomenimis, susijusiais su 2024 m. išrašytomis sąskaitomis faktūromis, šie vietos valdžios institucijų mokėjimų įmonėms (enti locali) rodikliai yra šie: -Vidutinis svertinis mokėjimo laikas („tempo medio di pagamento ponderato“): ne ilgiau kaip 30 dienų; -dėl vidutinio svertinio mokėjimo vėlavimo („tempo medio di ritardo ponderato“): ne ilgiau kaip 0 dienų. Be to, skirtumas tarp nesvertinio vidutinio mokėjimo laiko („tempo medio di pagamento semplice“) ir vidutinio svertinio mokėjimo laiko neturi viršyti 20 dienų, išskyrus atvejus, kai nesvertinis vidutinis mokėjimo laikas yra trumpesnis nei 30 dienų.
M1C1–79	Reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas	Tikslas	Sumažintas vidutinis dienų, kurias visuomenės sveikatos institucijos turi sumokėti įmonėms, skaičius	NEŽINOMA	Svertinis vidutinis mokėjimo laikas (dienomis)	NEŽINOMA	60	1 KETV.	2025	Remiantis Komercinės kreditų platformos („Piattaforma Crediti Commerciali“) duomenimis, susijusiais su 2024 m. išrašytomis sąskaitomis faktūromis, šie visuomenės sveikatos institucijų mokėjimų įmonėms (enti del Servizio sanitario nazionale) rodikliai yra: – už vidutinį svertinį mokėjimo laiką („tempo medio di pagamento ponderato“): ne ilgiau kaip 60 dienų; – už vidutinį svertinį mokėjimo vėlavimą („tempo medio di ritardo ponderato“): ne ilgiau kaip 0 dienų; Be to, skirtumas tarp nesvertinio vidutinio mokėjimo laiko („tempo medio di pagamento semplice“) ir vidutinio svertinio mokėjimo laiko neturi viršyti 30 dienų, išskyrus atvejus, kai nesvertinis vidutinis mokėjimo laikas yra trumpesnis nei 60 dienų.
M1C1–84	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Tikslas	Vidutinis laikas nuo paskelbimo iki sutarties sudarymo	NEŽINOMA	Skaičius	139	100	IV KETV.	2023	Remiantis ES oficialiojo leidinio (TED duomenų bazės) patvirtintais metodais, naudojant ANAC tvarkomos IT nacionalinės viešųjų pirkimų duomenų bazės (BDNCP) duomenis, vidutinis laikotarpis nuo pasiūlymų pateikimo termino iki sutarties sudarymo sumažinamas iki mažiau nei 100 dienų, jei sutartys viršija ES viešųjų pirkimų direktyvose nustatytas ribas.
M1C1–84a	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Etapas	Priemonės, kuriomis siekiama pagerinti sprendimų priėmimo spartą skiriant sutartis su perkančiosiomis organizacijomis	Su sprendimų priėmimo sparta susijusių priemonių priėmimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2024	Cabina di regia pagal straipsnį. Viešojo pirkimo sutarčių kodekso 221 straipsnis, pasikonsultavęs su ANAC, priima: –analizę, kurioje vertinamas e. viešojo pirkimo poveikis sutarties skyrimo tvarkaraščiui nuo pasiūlymų pateikimo termino iki sutarties pasirašymo; –ataskaita dėl 2024 m. TED rodiklio „Sprendimo sparta“ duomenų; „Sprendimų priėmimo sparta“ – tai laikas nuo pasiūlymų pateikimo termino iki sutarties pasirašymo dienos; – ataskaita apie perkančiųjų organizacijų geriausią praktiką, kuria siekiama sutrumpinti sutarties skyrimo tvarkaraštį, ir apie iniciatyvas, kuriomis siekiama sutrumpinti sprendimų priėmimo laiką. Reikalaujama, kad kvalifikuotos perkančiosios organizacijos, kurių vidutinė sprendimų priėmimo sparta TED yra ilgesnė nei 160 dienų, įgyvendintų taisomuosius veiksmus.
M1C1–85	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Tikslas	Vidutinis laikas nuo sutarties sudarymo iki infrastruktūros sukūrimo	NEŽINOMA	Procentas	100	90	II KETV.	2024	Vidutinis laikas nuo sutarties sudarymo iki infrastruktūros sukūrimo (vykdomasis etapas) sumažinamas bent 10 %, remiantis i) darbų, dėl kurių sutartys buvo sudarytos nuo 2019 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. ir kurie buvo sudaryti ne vėliau kaip 2021 m. birželio 30 d., ir ii) darbų, dėl kurių sutartys buvo sudarytos laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. ir užbaigtų iki 2023 m. gruodžio 31 d., palyginimu.
M1C1–86	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Tikslas	Valstybės tarnautojai, apmokyti pagal viešųjų pirkėjų specializacijos strategiją	NEŽINOMA	Skaičius	0	20 000	IV KETV.	2023	Pagal viešųjų pirkėjų specializacijos strategiją apmokyta ne mažiau kaip 20000 valstybės tarnautojų.
M1C1–87	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Tikslas	Perkančiosios organizacijos, naudojančios dinamines pirkimo sistemas	NEŽINOMA	Procentas	0	15	IV KETV.	2023	Bent 15 proc. perkančiųjų organizacijų naudoja dinamines pirkimo sistemas, kaip nustatyta ES direktyvoje 2014/24 (dvejų metų stebėjimo laikotarpis ir atsižvelgiant į tai, kad Italijoje DPS daugiausia naudojama viršijant ribinę vertę, atsižvelgiant į tai, kad mažiausios ribos nesiekiantys pirkimai daugiausia vykdomi naudojantis e. rinkmenomis). Tikslas susijęs su centrinės valdžios perkančiosiomis organizacijomis (250 MA, užregistruotų 2021 m. balandžio 30 d., nacionaline e. viešųjų pirkimų sistema, kurią MEF vardu valdo Consip).
M1C1–88	Reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas	Tikslas	Sumažintas vidutinis dienų, kurias centrinės valdžios institucijos turi sumokėti įmonėms, skaičius	NEŽINOMA	Svertinis vidutinis mokėjimo laikas (dienomis)	NEŽINOMA	30	1 KETV.	2026	Remiantis Komercinės kredito platformos („Piattaforma Crediti Commerciali“) duomenimis, susijusiais su 2025 m. išrašytomis sąskaitomis faktūromis, šie centrinių valdžios institucijų (Amministrazioni centrali) mokėjimų įmonėms rodikliai yra: – už vidutinį svertinį mokėjimo laiką („tempo medio di pagamento ponderato“): ne ilgiau kaip 30 dienų; – už vidutinį svertinį mokėjimo vėlavimą („tempo medio di ritardo ponderato“): ne ilgiau kaip 0 dienų; Be to, skirtumas tarp nesvertinio vidutinio mokėjimo laiko („tempo medio di pagamento semplice“): o svertinis vidutinis mokėjimo laikas neviršija 15 dienų, išskyrus atvejus, kai nesvertinis vidutinis mokėjimo laikas yra trumpesnis nei 30 dienų.
M1C1–89	Reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas	Tikslas	Sumažintas vidutinis dienų, kurias regioninės valdžios institucijos turi sumokėti įmonėms, skaičius	NEŽINOMA	Svertinis vidutinis mokėjimo laikas (dienomis)	NEŽINOMA	30	1 KETV.	2026	Remiantis Komercinės kreditų platformos („Piattaforma Crediti Commerciali“) duomenimis, susijusiais su 2025 m. išrašytomis sąskaitomis faktūromis, šie regioninių valdžios institucijų (regiono– Autonome provincijos)mokėjimų įmonėms rodikliai yra šie: -vidutinis svertinis mokėjimo laikas („tempo medio di pagamento ponderato“): ne ilgiau kaip 30 dienų; -dėl vidutinio svertinio mokėjimo vėlavimo („tempo medio di ritardo ponderato“): ne ilgiau kaip 0 dienų. Be to, skirtumas tarp nesvertinio vidutinio mokėjimo laiko („tempo medio di pagamento semplice“) ir vidutinio svertinio mokėjimo laiko neturi viršyti 15 dienų, išskyrus atvejus, kai nesvertinis vidutinis mokėjimo laikas yra trumpesnis nei 30 dienų.
M1C1–90	Reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas	Tikslas	Sumažintas vidutinis dienų, kurias vietos valdžios institucijos turi sumokėti įmonėms, skaičius	NEŽINOMA	Svertinis vidutinis mokėjimo laikas (dienomis)	NEŽINOMA	30	1 KETV.	2026	Remiantis Komercinės kreditų platformos („Piattaforma Crediti Commerciali“) duomenimis, susijusiais su 2025 m. išrašytomis sąskaitomis faktūromis, šie vietos valdžios institucijų mokėjimų įmonėms (enti locali) rodikliai yra šie: -vidutinis svertinis mokėjimo laikas („tempo medio di pagamento ponderato“): ne ilgiau kaip 30 dienų; -dėl vidutinio svertinio mokėjimo vėlavimo („tempo medio di ritardo ponderato“): ne ilgiau kaip 0 dienų. Be to, skirtumas tarp nesvertinio vidutinio mokėjimo laiko („tempo medio di pagamento semplice“) ir vidutinio svertinio mokėjimo laiko neturi viršyti 15 dienų, išskyrus atvejus, kai nesvertinis vidutinis mokėjimo laikas yra trumpesnis nei 30 dienų.
M1C1–91	Reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas	Tikslas	Sumažintas vidutinis dienų, kurias visuomenės sveikatos institucijos turi sumokėti įmonėms, skaičius	NEŽINOMA	Vidutinis svertinis mokėjimo laikas (jn dienų)	NEŽINOMA	60	1 KETV.	2026	Remiantis Komercinės kreditų platformos („Piattaforma Crediti Commerciali“) duomenimis, susijusiais su 2025 m. išrašytomis sąskaitomis faktūromis, šie visuomenės sveikatos institucijų mokėjimų įmonėms (enti del Servizio sanitario nazionale) rodikliai yra: – už vidutinį svertinį mokėjimo laiką („tempo medio di pagamento ponderato“): ne ilgiau kaip 60 dienų; – už vidutinį svertinį mokėjimo vėlavimą („tempo medio di ritardo ponderato“): ne ilgiau kaip 0 dienų; Be to, skirtumas tarp nesvertinio vidutinio mokėjimo laiko („tempo medio di pagamento semplice“) ir vidutinio svertinio mokėjimo laiko neturi viršyti 20 dienų, išskyrus atvejus, kai nesvertinis vidutinis mokėjimo laikas yra trumpesnis nei 60 dienų.
M1C1–96	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Tikslas	Vidutinis laikotarpis nuo pasiūlymų priėmimo termino iki sutarties pasirašymo dienos	NEŽINOMA	Procentas	100	80	IV KETV.	2025	Remiantis duomenimis, gautais iš ANAC banko „Banca Dati Nazionale Contratti Pubblici“, kaip IT nacionalinės eSender, ir TED duomenų bazės, vidutinis laikotarpis nuo pasiūlymų priėmimo termino iki sutarties pasirašymo dienos per 12 mėnesių laikotarpį, kurio atskaitos taškas yra sutarties pasirašymo data, pradedant ne anksčiau kaip 2024 m.rugsėjo 1 d., sumažinamas bent 20 proc., palyginti su 2018 m. sprendimo spartos rodikliu, paskelbtu ES bendrosios rinkos rezultatų suvestinėje, kai sutartys viršija ES viešųjų pirkimų direktyvose nustatytą ribą.
M1C1–97ter	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Etapas	Su vykdymo greičiu susijusios priemonės	Su vykdymo sparta susijusių priemonių priėmimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2025	a)„Agenzia per l’Italia Digitale“ (AGID) interneto svetainėje skelbiamos naujos techninės taisyklės, leidžiančios rinkti informaciją skaitmeninei viešųjų sutarčių vykdymo stebėsenai. b)Ekonomikos ir finansų ministerijos ir Autoritą Nazionale Anticorruzione (ANAC) susitarimo memorandumo, kuriuo nustatomos techninės taisyklės dėl duomenų, susijusių su viešaisiais finansais ir viešųjų darbų mokėjimais, sąveikumo su ANAC duomenų baze (Banca Dati Nazionale dei Contratti Pubblici), pasirašymas. c)Įsigalioja teisės aktai, kuriais perkančiosioms organizacijoms leidžiama numatyti ir panaudoti lėšas, sutaupytas sudarant sutartis, mažesnes už bazinę kainą, priemokoms už ankstyvą darbų užbaigimą finansuoti. d)Infrastruktūros ir transporto ministerijos (MIT) interneto svetainėje paskelbtos gairės, kurias MIT priėmė pasikonsultavęs su ANAC, dėl nuostatų dėl išankstinio užbaigimo premijų ir dėl bendradarbiavimo susitarimų šablono turinio pagal Įstatyminio dekreto Nr. 36/2023 (Viešųjų pirkimų kodeksas) 82a straipsnį, siekiant sutrumpinti darbų užbaigimo laiką. e)Gairių, skirtų padėti perkančiosioms organizacijoms naudoti pastatų informacinį modeliavimą (BIM) viešiesiems darbams, paskelbimas ITM interneto svetainėje.
M1C1–98	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Tikslas	Valstybės tarnautojai, apmokyti pagal viešųjų pirkėjų specializacijos strategiją	NEŽINOMA	Skaičius	20 000	40 000	IV KETV.	2024	Pagal viešųjų pirkėjų specializacijos strategiją apmokyta ne mažiau kaip 40000 valstybės tarnautojų.
M1C1–98a	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Tikslas	Valstybės tarnautojai, apmokyti pagal viešųjų pirkėjų specializacijos strategiją	NEŽINOMA	Skaičius	40 000	60 000	II KETV.	2025	Pagal viešųjų pirkėjų specializacijos strategiją apmokyta ne mažiau kaip 60000 valstybės tarnautojų. Bendras skaičius gali apimti valstybės tarnautojus, kurie jau buvo apmokyti ankstesniais metais ir apie kurių mokymą pranešta pagal M1C1–86 ir M1C1–98 siektinas reikšmes, tik tuo atveju, jei jie yra baigę aukštesnio lygio, specializuotą arba aukštesnio lygio mokymą.
M1C1–99	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Tikslas	Perkančiosios organizacijos, naudojančios dinamines pirkimo sistemas	Centrinės valdžios perkančiųjų organizacijų, naudojančių dinamines pirkimo sistemas pagal ES direktyvą 2014/24, procentinė dalis	Procentas	15	20	II KETV.	2024	Bent 20 proc. perkančiųjų organizacijų naudoja dinamines pirkimo sistemas pagal Direktyvą 2014/24 (priežiūros laikotarpis prasideda 2022 m. sausio 1 d.). Centrinės valdžios perkančiosios organizacijos yra 250 viešojo administravimo institucijų (užregistruotos 2021 m. balandžio 30 d. prie nacionalinės e. viešųjų pirkimų sistemos, kurią MEF vardu valdo Consip).
M1C1–100	Reforma. Išlaidų peržiūros sistemos reforma	Etapas	Teisės aktų nuostatų, kuriomis didinamas išlaidų peržiūros veiksmingumas, įsigaliojimas. Finansų ministerijos stiprinimas	Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2021	Peržiūrėta centrinių valstybės administracijų (ministerijų) išlaidų peržiūrų sistema pagerins jos veiksmingumą, nes bus sustiprintas Ekonomikos ir finansų ministerijos vaidmuo. Visų pirma jame numatomas sustiprintas Ekonomikos ir finansų ministerijos vaidmuo atliekant ex ante vertinimą, stebėsenos procesus ir ex post vertinimą, kad būtų galima užtikrinti išsamų peržiūrų vykdymą ir numatytų tikslų pasiekimą.
M1C1–101	Reforma. Mokesčių administravimo reforma	Etapas	Galimų veiksmų, kuriais siekiama sumažinti mokesčių slėpimą, peržiūros priėmimas	Peržiūros paskelbimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2021	Priimti ataskaitą, kuria būtų grindžiami vyriausybės veiksmai, kuriais siekiama sumažinti mokesčių slėpimą dėl neišrašytų sąskaitų faktūrų, ypač sektoriuose, kuriuose mokesčių slėpimas yra didžiausias, be kita ko, teikiant tikslines paskatas vartotojams.
M1C1–102	Reforma. Išlaidų peržiūros sistemos reforma	Etapas	Ataskaitos dėl pasirinktų viešojo administravimo institucijų taikomos taupymo planų rengimo ir įgyvendinimo praktikos veiksmingumo priėmimas	Ataskaitos paskelbimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2022	Ataskaitą, bendradarbiaudamas su pasirinktomis administracijomis, rengia Finansų ministerijos Apskaitos departamentas, siekdamas: -Įvertinti savo taupymo planų rengimo ir įgyvendinimo praktiką. -Nustatyti visoms viešojo administravimo institucijoms skirtas gaires.
M1C1–103	Reforma. Mokesčių administravimo reforma	Etapas	Pirminės ir antrinės teisės aktų bei reguliavimo nuostatų įsigaliojimas ir administracinių procesų, kuriais skatinamas mokestinių prievolių vykdymas ir gerinamas auditas bei kontrolė, užbaigimas	Įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos, nurodančios įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2022	Šios nuostatos apima: I) duomenų bazės ir specialios IT infrastruktūros, skirtos iš anksto užpildytos PVM deklaracijos pateikimui, kaip numatyta Įstatyminio dekreto Nr. 127/2015 4 straipsnio 1 dalyje, visapusiškas veikimas. II) siekiant sumažinti klaidingai teigiamų pranešimų skaičių ir padidinti mokesčių mokėtojams siunčiamų pranešimų skaičių, patobulinta duomenų bazė, naudojama „raštams dėl atitikties“ (angl. compliance letter) (teikiant išankstinius pranešimus mokesčių mokėtojams, kurių anomalijos nustatytos). III) įsigaliojus pertvarkytiems teisės aktams, kuriais siekiama užtikrinti veiksmingas administracines sankcijas, kai privatūs paslaugų teikėjai atsisako priimti elektroninius mokėjimus (referencinis dekreto-įstatymo Nr. 124/2019 23 straipsnis, kuris buvo panaikintas pavertus teisės aktus). IV) Įstatymo Nr. 160/2019 1 straipsnio 681–686 dalyse numatyto duomenų pseudonimų suteikimo proceso užbaigimas ir skaitmeninės infrastruktūros, skirtos didžiųjų duomenų, sukurtų užtikrinant visiškai pseudoniminių duomenų bazių sąveikumą, analizei, sukūrimas, siekiant padidinti rizikos analizės, kuria grindžiamas atrankos procesas, veiksmingumą. V) Pirminės ir antrinės teisės aktų, kuriais įgyvendinami papildomi veiksmingi veiksmai, įsigaliojimas, remiantis galimų priemonių, kuriomis siekiama sumažinti mokesčių slėpimą neišrašant sąskaitų faktūrų, peržiūros išvadomis.
M1C1–104	Reforma. Išlaidų peržiūros sistemos reforma	Etapas	2023–2025 m. išlaidų peržiūrų taupymo tikslų priėmimas	Ekonomikos ir finansų dokumente apibrėžtas kiekybinis bendrų centrinių valstybės administracijų taupymo tikslas (eurais)	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2022	Remiantis 2016 m. dekretais-įstatymais Nr. 90 ir 93 ir Įstatymu Nr. 163/2016, ekonominiame finansiniame dokumente nustatyti bendrų centrinių valstybės administracijų metinių išlaidų peržiūrų 2023, 2024 ir 2025 m. tikslai. Taupymo tikslai turi atspindėti tinkamą užmojų lygį.
M1C1–105	Reforma. Mokesčių administravimo reforma	Tikslas	Didesnis „atitikties laiškų“ skaičius	NEŽINOMA	Skaičius	2 150 908	2 581 090	IV KETV.	2022	Palyginti su 2019 m., bent 20 proc. padidinamas „atitikties laiškų“, kuriais mokesčių mokėtojams pranešama iš anksto ir nustatoma neatitikimų, skaičius.
M1C1–106	Reforma. Mokesčių administravimo reforma	Tikslas	Klaidingai teigiamų „atitikties laiškų“ skaičiaus sumažinimas	NEŽINOMA	Skaičius	126 500	132 825	IV KETV.	2022	Klaidingai teigiamų „atitikties laiškų“ (kurie iš anksto praneša mokesčių mokėtojams, kurių atveju nustatoma neatitikimų, tačiau sukčiavimo atvejų nenustatyta ex post) skaičius, palyginti su 2019 m., sumažinamas bent 5 proc.
M1C1–107	Reforma. Mokesčių administravimo reforma	Tikslas	Mokestinių pajamų, gautų iš laiškų dėl reikalavimų laikymosi, padidėjimas	NEŽINOMA	Euras	2 130 000 000	2 449 500 000	IV KETV.	2022	Iš reikalavimų laikymosi raštų gautos mokestinės pajamos, palyginti su 2019 m., padidėja 15 %.
M1C1–108	Reforma. Viešosios apskaitos taisyklių reforma	Etapas	Konceptualios sistemos, kaupiamosios apskaitos standartų rinkinio ir daugiamatio sąskaitų sąrašo patvirtinimas	Finansų ministerijos Apskaitos departamento nutarimas dėl kaupiamosios apskaitos valdymo struktūros patvirtinimo	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2024	Koncepcinio pagrindo, kuriuo grindžiama kaupiamosios apskaitos sistema, sukūrimas pagal Eurostato (EPSAS darbo grupės) nustatytus kokybinius ypatumus; Kaupiamosios apskaitos standartų nustatymas remiantis TVSAS; Parengti daugiamatį ir daugiapakopį sąskaitų planą.
M1C1–109	Reforma. Mokesčių administravimo reforma	Tikslas	Pirmųjų iš anksto užpildytų PVM mokesčių deklaracijų siuntimas	NEŽINOMA	Skaičius	0	2 300 000	II KETV.	2023	Iš anksto užpildytos 2022 mokestinių metų PVM deklaracijos turi būti pateiktos ne mažiau kaip 2300000 mokesčių mokėtojų.
M1C1–110	Reforma. Išlaidų peržiūros sistemos reforma	Etapas	Bendrojo valstybės biudžeto perklasifikavimas atsižvelgiant į išlaidas aplinkos apsaugai ir išlaidas, kuriomis skatinama lyčių lygybė	Bendrojo valstybės biudžeto perklasifikavimo atsižvelgiant į aplinkos apsaugos išlaidas ir išlaidas, kuriomis skatinama lyčių lygybė, įtraukimas į 2024 m. biudžeto įstatymą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2023	2024 m. biudžeto įstatyme Parlamentui pateikiamas darnaus vystymosi biudžetas, kurį sudaro bendrojo valstybės biudžeto klasifikacija pagal išlaidas aplinkos apsaugai ir išlaidas, kuriomis skatinama lyčių lygybė. Klasifikacija turi atitikti kriterijus, kuriais remiantis apibrėžiami darnaus vystymosi tikslai ir Darbotvarkės iki 2030 m. tikslai.
M1C1–111	Reforma. Išlaidų peržiūros sistemos reforma	Etapas	2023 m. metinės išlaidų peržiūros užbaigimas, atsižvelgiant į 2022 m. nustatytą 2023 m. taupymo tikslą	Finansų ministerijos ataskaitos dėl 2023 m. išlaidų peržiūros, kuria patvirtinamas proceso užbaigimas ir siektinos reikšmės pasiekimas, priėmimas.	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2024	Finansų ministerijos ataskaitoje, kuri turi būti perduota Ministrų tarybai, kaip numatyta 2016 m. dekretuose-įstatymuose Nr. 90 ir 93 ir Įstatyme Nr. 163/2016: –patvirtinti, kad užbaigtas 2023 m. išlaidų peržiūros procesas, susijęs su nuostata dėl išlaidų peržiūros sistemos. –patvirtinti, kad 2022 m. nustatytas tikslas pasiektas.
M1C1–112	Reforma. Mokesčių administravimo reforma	Tikslas	Gerinti mokesčių administracijos veiklos pajėgumus, atsižvelgiant į pajamų agentūros 2021–2023 m. veiklos plano įdarbinimo tikslus	NEŽINOMA	Samdomų darbuotojų skaičius	0	4 113	II KETV.	2024	Pajamų agentūra samdo 4113 naujų darbuotojų, atsižvelgdama į 2021–2023 m. veiklos plano įdarbinimo tikslus.
M1C1–113	Reforma. Mokesčių administravimo reforma	Tikslas	Didesnis „atitikties laiškų“ skaičius	NEŽINOMA	Skaičius	2 150 908	3 011 271	IV KETV.	2023	Palyginti su 2019 m., bent 40 proc. padidinamas „atitikties laiškų“, kuriais mokesčių mokėtojams pranešama iš anksto ir nustatoma neatitikimų, skaičius.
M1C1–114	Reforma. Mokesčių administravimo reforma	Tikslas	Mokestinių pajamų, gautų iš laiškų dėl reikalavimų laikymosi, padidėjimas	NEŽINOMA	Euras	2 130 000 000	2 769 000 000	IV KETV.	2023	Mokestinės pajamos, gautos iš laiškų dėl reikalavimų laikymosi, palyginti su 2019 m., padidėja 30 %.
M1C1–115	Reforma. Išlaidų peržiūros sistemos reforma	Etapas	2024 m. metinės išlaidų peržiūros užbaigimas, atsižvelgiant į 2022 ir 2023 m. nustatytą 2024 m. taupymo tikslą	Finansų ministerijos ataskaitos dėl 2024 m. išlaidų peržiūros, kuria patvirtinamas proceso užbaigimas ir tikslo pasiekimas, priėmimas.	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2025	Finansų ministerijos ataskaitoje, kuri turi būti perduota Ministrų tarybai, kaip numatyta 2016 m. dekretuose-įstatymuose Nr. 90 ir 93 ir Įstatyme Nr. 163/2016: –patvirtinti, kad užbaigtas 2024 m. išlaidų peržiūros procesas, susijęs su išlaidų peržiūros sistemos atidėjiniu. –patvirtinti, kad 2022 ir 2023 m. nustatytas tikslas pasiektas.
M1C1–116	Reforma. Mokesčių administravimo reforma	Tikslas	Mokesčių slėpimo mažinimas, kaip apibrėžta rodikliu „polinkis išvengti“	NEŽINOMA	Procentas	0	–10	IV KETV.	2025	Atnaujintoje vyriausybės ataskaitoje dėl šešėlinės ekonomikos, paskelbtoje 2025 m. pagal Įstatyminio dekreto Nr. 160/2015 2 straipsnį, patvirtinama, kad, palyginti su 2019 m., 2022–2023 m. buvo vidutiniškai 10 proc. sumažintas visų mokesčių, išskyrus nekilnojamojo turto mokesčius (Imposta Municipale Unica), ir akcizų sumažinimas.
M1C1–117	Reforma. Viešosios apskaitos taisyklių reforma	Tikslas	Viešųjų subjektų, apmokytų apie naująją kaupiamosios apskaitos sistemą, atstovai	NEŽINOMA	Procentas	0	90	1 KETV.	2026	Remiantis centrinės skaitmeninės mokymo apie naująją apskaitos sistemą platformos duomenimis, pirmąjį mokymo apie naująją kaupiamosios apskaitos sistemą etapą turi baigti viešojo sektoriaus subjektų, apimančių ne mažiau kaip 90 proc. viso viešojo sektoriaus pirminių išlaidų (atėmus valstybės valdomas įmones), atstovai.
M1C1–118	Reforma. Viešosios apskaitos taisyklių reforma	Etapas	Finansinių ataskaitų rengimas ir teisės akto dėl kaupiamosios apskaitos reformos įsigaliojimas viešojo sektoriaus subjektams, kurie padengia ne mažiau kaip 90 % viso viešojo sektoriaus pirminių išlaidų, atėmus valstybės valdomas įmones.	Teisėkūros procedūra priimamo akto nuostata, nurodanti įstatymo galią turinčio akto įsigaliojimą.	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2026	Viešojo sektoriaus subjektų, apimančių ne mažiau kaip 90 proc. viso viešojo sektoriaus pirminių išlaidų, išskyrus valstybės valdomas įmones, viešojo administravimo finansinės ataskaitos yra parengiamos kaip bandomasis viešosios apskaitos taisyklių teisės akto etapas. Be to, įsigalioja teisės aktas, kuriuo nustatomos laipsniško naujos kaupiamosios apskaitos sistemos įdiegimo gairės. Veiksmų gairėse reikalaujama, kad iki 2030 m. (finansiniais metais) viešojo sektoriaus subjektams būtų įdiegta nauja kaupiamosios apskaitos sistema, apimanti bent 90 proc. viso viešojo sektoriaus pirminių išlaidų, atėmus valstybės valdomas įmones. Teisėkūros procedūra priimtame akte taip pat reikalaujama organizuoti mokymo programas, skirtas pereiti prie naujos kaupiamosios apskaitos sistemos. Be to, kiekvieno apskaitos standarto taikymo gairės skelbiamos Ekonomikos ir finansų ministerijos interneto svetainėje.
M1C1–119	Reforma. Subnacionalinės fiskalinės sistemos reforma	Etapas	Regionų fiskalinio federalizmo parametrų nustatymas	Teisės akto, kuriuo apibrėžiami fiskalinio federalizmo parametrai paprastą statusą turintiems regionams, įsigaliojimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2026	Įsigalioja teisės aktai, kuriuose apibrėžiami esminiai fiskalinio federalizmo paslaugų lygiai (livelli essenziali delle prestazioni) regionams, turintiems įprastą statusą bent dviejose politikos srityse.
M1C1–120	Reforma. Subnacionalinės fiskalinės sistemos reforma	Etapas	Įsigaliojo teisės aktas, kuriuo nustatomas provincijų ir didmiesčių miestų fiskalinis federalizmas.	Įsigaliojo teisės aktas, kuriuo nustatomas provincijų ir didmiesčių miestų fiskalinis federalizmas.	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2026	Provincijų ir didmiesčių miestų fiskalinio federalizmo teisės aktų įsigaliojimas.
M1C1–121a	Reforma. Mokesčių administravimo reforma	Etapas	Teisės akto, kuriuo siekiama pagerinti mokesčių surinkimą, įsigaliojimas	Teisės akto nuostatos, nurodančios įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2026	Teisės akto, kuriuo nustatoma, kad: 1. Elektroninių sąskaitų faktūrų duomenys pateikiami Agentūrai, atsakingai už nesumokėtų mokestinių prievolių surinkimą (Agenzia Entrate Riscossione); 2. Mokesčių įskaitymas leidžiamas tik tuo atveju, jei nesumokėtų mokesčių įsipareigojimų suma neviršija 50 000 EUR. 3. Mokesčių inspekcijai leidžiama siųsti pranešimus mokesčių mokėtojams, jei sąskaitos faktūros buvo išrašytos, bet PVM deklaracija už tą patį laikotarpį nebuvo pateikta.
M1C1–122	Reforma. Išlaidų peržiūros sistemos reforma	Etapas	2025 m. metinės išlaidų peržiūros užbaigimas, atsižvelgiant į 2022, 2023 ir 2024 m. nustatytą 2025 m. taupymo tikslą.	Finansų ministerijos ataskaitos dėl 2025 m. išlaidų peržiūros priėmimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2026	Finansų ministerijos ataskaitoje, kuri turi būti perduota Ministrų tarybai, kaip numatyta 2016 m. dekretuose-įstatymuose Nr. 90 ir 93 ir Įstatyme Nr. 163/2016: – patvirtinti 2025 m. išlaidų peržiūros proceso, susijusio su nuostata dėl išlaidų peržiūros sistemos, užbaigimą. – patvirtinti 2022, 2023 ir 2024 m. nustatyto tikslo pasiekimą.
M1C1–144	Investicija. Piliečių įtrauktis. Skaitmeninių viešųjų paslaugų prieinamumo gerinimas	Tikslas	Įgyvendintas didesnis skaitmeninių viešųjų paslaugų ir (arba) intervencijų prieinamumas	NEŽINOMA	Skaičius	0	55	IV KETV.	2025	Agenzia per l’Italia Digitale (AgID) teikia paramą 55 vietos viešojo administravimo institucijoms pagal susitarimus, kurie apima šiuos veiksmus, kuriuos turi atlikti 55 vietos viešojo administravimo institucijos: – 50 proc. sumažinti kiekvienos administracijos pateiktame vertinime nustatytų klaidų, susijusių su bent dviem skaitmeninėmis paslaugomis, skaičių. – Pateikti keletą pagalbinių technologijų, kurios patenkintų bent 50 proc. kiekvienos administracijos pateiktame vertinime nustatytų neįgalių MA darbuotojų poreikių.
M1C1–147	Investicija. Nuotolių sudarymas vietos MA	Tikslas	Debesijos galimybė vietos viešajam administravimui T2	NEŽINOMA	Skaičius	4 083	12 464	II KETV.	2026	Laikoma, kad 12464 vietos viešojo administravimo institucijų perėjimas prie sertifikuotos debesijos aplinkos pasiektas, kai sėkmingai išbandomos visos į kiekvieną perėjimo planą įtrauktos sistemos, duomenų rinkiniai ir taikomosios programos.
M1C1–148	Investicija. Piliečių patirtis. Skaitmeninių viešųjų paslaugų kokybės ir tinkamumo naudoti gerinimas	Tikslas	Skaitmeninių viešųjų paslaugų T2 kokybės ir tinkamumo naudoti gerinimas	NEŽINOMA	Procentas	40	80	II KETV.	2026	Administracijos (savivaldybės, pirminės ir antrinės 1ir 2klasių švietimo įstaigos) turi laikytis bendro interneto svetainių ir skaitmeninių paslaugų modelio ir projektavimo sistemos, supaprastindamos naudotojų sąveiką ir palengvindamos techninę priežiūrą. Prie tikslo prisidedančios savivaldybės užtikrina, kad būtų laikomasi bendro modelio ir projektavimo sistemos vidutiniškai bent 3,5 paslaugoms.
M1C1–149	Investicija. PagoPA platformos paslaugų ir „IO“ programėlės priėmimo mastas	Tikslas	PagoPA platformos paslaugų įdiegimas T2	NEŽINOMA	Skaičius	11 450	14 100	II KETV.	2026	PagoPA platformoje turi dalyvauti ne mažiau kaip 14100 viešojo administravimo institucijų, siūlančių įvairias paslaugas: vidutiniškai 35 paslaugos savivaldybėms, 15 – regionams, 15 – sveikatos priežiūros institucijoms ir 8 – mokykloms ir universitetams.
M1C1–150	Investicija. PagoPA platformos paslaugų ir „IO“ programėlės priėmimo mastas	Tikslas	„IO“ programėlės T2 įdiegimas	NEŽINOMA	Skaičius	7 000	14 100	II KETV.	2026	„IO“ programėlėje turi dalyvauti ne mažiau kaip 14100 viešojo administravimo institucijų, siūlančių įvairias paslaugas: vidutiniškai 35 paslaugos savivaldybėms, 15 – regionams, 15 – sveikatos priežiūros institucijoms ir 8 – mokykloms ir universitetams.
M1C1–152	Investicija. Vidaus reikalų ministerijos skaitmeninimas	Tikslas	Vidaus reikalų ministerija. Perplanuoti ir suskaitmeninti procesai T2	NEŽINOMA	Skaičius	7	45	II KETV.	2026	Vidaus procesai perprojektuojami ir suskaitmeninami.
M1C1–153	Investicija. Teisingumo ministerijos skaitmeninimas	Tikslas	Suskaitmenintos teisminės bylos T2	NEŽINOMA	Skaičius	3 500 000	7 750 000	IV KETV.	2025	7750000 teisminių bylų, susijusių su pastaraisiais 20 metų (2006 m. sausio 1 d.–2026 m. birželio 30 d.), susijusių su užbaigtais arba vykstančiais teismo procesais, skaitmeninimas.
M1C1–154	Investicija. Teisingumo ministerijos skaitmeninimas	Tikslas	Teisingumo duomenų ežero žinių sistemos T2	NEŽINOMA	Skaičius	0	6	II KETV.	2026	Šešių naujų žinių apie duomenų ežerą sistemų įgyvendinimas. 1)Civilinių ir baudžiamųjų nuosprendžių anoniminimo sistema 2)Integruota valdymo sistema 3)Civilinių bylų valdymo ir analizės sistema 4)Baudžiamųjų bylų valdymo ir analizės sistema 5)Pažangi civilinių ir baudžiamųjų bylų statistikos sistema 6)Automatizuota nukentėjusiojo ir nusikaltimo aukos santykių nustatymo sistema.

A.3. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas

Investicija. Nuotolių sudarymas vietos MA

Šių investicijų tikslas – perkelti didelės vietos viešojo administravimo institucijos duomenų rinkinius ir taikomąsias programas į saugią debesijos infrastruktūrą, kad kiekviena administracija galėtų laisvai pasirinkti sertifikuotoje viešojoje debesijos aplinkoje.

Pagal šią priemonę taip pat numatomas paramos priemonių paketas „migracija kaip paslauga“, skirtas administracijoms, apimantis: I) pradinį vertinimą, ii) procedūrinę ir (arba) administracinę paramą, reikalingą pastangoms pradėti, iii) derybas dėl būtinos išorės paramos ir iv) bendrą projekto valdymą vykdymo metu. Tikimasi, kad Technologinių inovacijų ir skaitmeninės pertvarkos ministerijos (MITD) prižiūrima grupė nustatys ir sertifikuos platų kvalifikuotų paslaugų teikėjų sąrašą ir derėsis dėl standartinių paramos paketų, pritaikytų administracijos dydžiui ir su perėjimu susijusioms tarnyboms.

Investicija. Skaitmeninės paslaugos ir piliečių patirtis

Šių investicijų tikslas – sukurti integruotą ir į piliečius orientuotą skaitmeninių viešųjų paslaugų ekosistemą, užtikrinti, kad jos būtų plačiai taikomos centrinėse ir vietos administracijose, ir pagerinti bendrą naudotojų patirtį.

Priemonė:

(VII)apibrėžiami daugkartinio naudojimo paslaugų teikimo modeliai, kuriais užtikrinami visi prieinamumo reikalavimai (1.4.1 investicija „Piliečių patirtis. Skaitmeninių viešųjų paslaugų kokybės ir tinkamumo jomis naudotis gerinimas“);

(VIII)didinamas skaitmeninių viešųjų paslaugų prieinamumas (1.4.2 investicija „Piliečių įtrauktis. Skaitmeninių viešųjų paslaugų prieinamumo gerinimas);

(IX)tai reiškia, kad bus priimta skaitmeninė programa mokėjimams tarp piliečių ir viešojo administravimo institucijų (PagoPa) ir įdiegta „IO“ programėlė (1.4.3 investicija. PagoPA platformos paslaugų ir „IO“ programėlės priėmimas);

(X)skatina diegti nacionalines skaitmeninės tapatybės platformas (Sistema Pubblico di Identitą Digitale, SPID ir Carta d’Identitą Elettronica, CIE) ir nacionalinį registrą (Anagrafe nazionale della popolazione residente, ANPR) (1.4 investicija. Nacionalinių skaitmeninės tapatybės platformų (SPID, CIE) ir nacionalinio registro (ANPR) priėmimo masto didinimas);

(XI)sukuriama bendra pranešimų teikimo platforma (1.4.5 investicija „Viešų skelbimų skaitmeninimas“);

(XII)tai reiškia, kad bus priimtas paslauginis mobilumas (MaaS) (1.4.6 investicija – Mobilumas kaip paslauga Italijai, o pastaroji priemonė finansuojama negrąžintinos finansinės paramos pagrindu).

Investicija. Didelių centrinių administracijų skaitmeninė transformacija

Šių investicijų tikslas – padidinti pagrindinių centrinių administracijų, įskaitant i) Nacionalinį socialinės apsaugos institutą (INPS) ir Nacionalinį draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe institutą (INAIL), ii) teismų sistemą, iii) Gynybos ministeriją, iv) Vidaus reikalų ministeriją, v) finansų policiją, veiksmingumą ir supaprastinti jų procedūras. Investicijas sudaro jų kompetencijai priklausančių prioritetinių procesų, veiklos ir paslaugų perprojektavimas ir skaitmeninimas.

A.4. Paskolų sekos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Etapas /Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Pradinė padėtis	Tikslas	Ketvirčio	Metų
M1C1–14	Investicija. Valstybės tarybos skaitmeninimas	Tikslas	Valstybės Taryba – Teismo dokumentai, kuriuos galima analizuoti duomenų saugykloje T1	NEŽINOMA	Skaičius	0	800 000	IV KETV.	2023	Su administracinės jurisdikcijos sistema susijusių teismo dokumentų (pvz., nuosprendžių, nuomonių ir nutarimų), kurių metaduomenys yra visiškai prieinami duomenų saugykloje, skaičius.
M1C1–16	Investicija. Valstybės tarybos skaitmeninimas	Tikslas	Valstybės Taryba – Teismo dokumentai, kuriuos galima analizuoti duomenų saugykloje T2	NEŽINOMA	Skaičius	800 000	2 500 000	IV KETV.	2023	Teismo dokumentų, susijusių su administracinės jurisdikcijos sistema (pvz., teismo sprendimai, nuomonės ir nutarimai), kurių metaduomenys yra visiškai prieinami duomenų saugykloje, skaičius.
M1C1–123	Investicija. Nacionalinio socialinės apsaugos instituto (INPS) ir Nacionalinio draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe instituto (INAIL) skaitmeninimas	Tikslas	INPS – paslaugos ir (arba) turinys T1	NEŽINOMA	Skaičius	0	35	IV KETV.	2022	35 papildomos paslaugos įdiegtos INP institucinėje interneto svetainėje (www.inps.it ) . Paslaugos turi būti prieinamos institucinėje svetainėje taikant tinkamą profiliavimo logiką (sistema siūlys paslaugas, kurios gali būti svarbios atsižvelgiant į amžių, darbo charakteristikas, suvokiamą naudą ir naudotojų istoriją). 35 paslaugos yra susijusios su šiomis INPS institucinėmis sritimis: •Pensijų išmokos •Socialinių šokių absorberiai •Nedarbo išmokos •Negalios išmokos •Išimtys •Įmonių įnašų surinkimas •Žemės ūkio darbuotojų paslaugos •Kovos su sukčiavimu, korupcija ir skaidrumo paslaugos Paslaugos, kurios bus įgyvendinamos išvardytose institucinėse srityse, bus susijusios su skaitmeniniu paslaugų prašymų teikimu, naudos reikalavimų patikra, naudotojų atliekama praktikos būklės stebėsena, aktyviu paslaugų teikimu atsižvelgiant į naudotojų poreikius, automatiniu išmokų atnaujinimu nereikalaujant naujų taikomųjų programų. Galiausiai turi būti parengtos stebėsenos suvestinės, kurios leistų INPS stebėti teikiamą naudą ir duomenimis grindžiamą paramą politikos formuotojams priimant sprendimus.
M1C1–124	Investicija. Nacionalinio socialinės apsaugos instituto (INPS) ir Nacionalinio draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe instituto (INAIL) skaitmeninimas	Tikslas	INPS – darbuotojai, turintys geresnių informacinių ir ryšių technologijų (IRT) įgūdžių T1	NEŽINOMA	Skaičius	0	4 250	IV KETV.	2022	Bent 4250 INPS darbuotojų, įvertintų pagal jų informaciją ir turinčių sertifikuotus geresnius įgūdžius šiose Europos e. kompetencijos sistemos srityse: I) planas; II) statyba; III) Run (iv) Galima; V) Tvarkymas. Kompetencijos tobulinimo sritys bus nustatytos pagal tikslinę besimokančių asmenų grupę.
M1C1–125	Investicija. Nuotolių sudarymas vietos MA	Etapas	(Visų) viešųjų kvietimų teikti debesijos paslaugas skyrimas vietos viešojo administravimo konkursams	Pranešimas apie (visų) viešųjų sutarčių dėl debesijos sudarymą vietos viešojo administravimo konkursams	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	1 KETV.	2023	Pranešimas apie (visus) viešus kvietimus kiekvienos rūšies viešojo administravimo institucijoms (savivaldybėms, mokykloms, vietos sveikatos priežiūros agentūroms) rinkti ir vertinti migracijos planus. Paskelbus tris specialius kvietimus teikti pasiūlymus, Technologinių inovacijų ir skaitmeninės pertvarkos ministerija galės įvertinti labai konkrečius kiekvienos rūšies viešojo administravimo poreikius. Skirti konkursai (t. y. paskelbti viešojo administravimo institucijų, kurioms leidžiama gauti finansavimą, sąrašas), susiję su trimis viešaisiais kvietimais teikti pasiūlymus atitinkamai savivaldybėms, mokykloms ir vietos sveikatos priežiūros agentūroms, siekiant rinkti ir vertinti migracijos planus, laikantis reikšmingos žalos nedarymo techninių gairių (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų.
M1C1–126	Investicija. PagoPA platformos paslaugų ir „IO“ programėlės priėmimo mastas	Tikslas	PagoPA platformos paslaugų įdiegimas T1	NEŽINOMA	Skaičius	9 000	11 450	IV KETV.	2023	Užtikrinti, kad į platformą integruotų paslaugų skaičius padidėtų: – viešojo administravimo institucijos jau pasiekė atskaitos scenarijų (9000 subjektų) – prie platformos prisijungia naujos viešojo administravimo institucijos (2450 naujų subjektų). Abiem atvejais prie platformos prisijungiančių viešojo administravimo institucijų bendras paslaugų skaičius turi padidėti bent 20 proc., palyginti su 2021 m. paslaugų baziniu scenarijumi (2021 m. kovo 31 d.). Paslaugų, kurios turi būti integruotos, skaičius priklauso nuo administravimo rūšies (galutinis 2026 m. tikslas – vidutiniškai 35 paslaugos savivaldybėms, 15 paslaugų regionams, 15 paslaugų sveikatos priežiūros institucijoms, 8 paslaugos mokykloms ir universitetams).
M1C1–127	Investicija. PagoPA platformos paslaugų ir „IO“ programėlės priėmimo mastas	Tikslas	„IO“ programėlės T1 įdiegimas	NEŽINOMA	Skaičius	2 700	7 000	IV KETV.	2023	Užtikrinti, kad būtų padidintas paslaugų, įtrauktų į „IO programėlę: – viešojo administravimo institucijos jau įtrauktos į pagrindinį scenarijų (2700 subjektų) – prie platformos prisijungia naujos viešojo administravimo institucijos (4300 naujų subjektų). Abiem atvejais prie platformos prisijungiančių viešojo administravimo institucijų bendras paslaugų skaičius turi padidėti bent 20 proc., palyginti su 2021 m. paslaugų baziniu scenarijumi (2021 m. kovo 31 d.). Paslaugų, kurios turi būti integruotos, skaičius priklauso nuo administravimo rūšies (galutinis 2026 m. tikslas – vidutiniškai 35 paslaugos savivaldybėms, 15 paslaugų regionams, 15 paslaugų sveikatos priežiūros institucijoms, 8 paslaugos mokykloms ir universitetams).
M1C1–128	Investicija. Viešų skelbimų skaitmeninimas	Tikslas	Skaitmeninių viešųjų skelbimų T1 priėmimo masto didinimas	NEŽINOMA	Skaičius	0	800	IV KETV.	2023	Ne mažiau kaip 800 centrinių viešojo administravimo institucijų ir savivaldybių, kiek tai susiję su skaitmeninių pranešimų platforma, teikia skaitmeninius teisiškai privalomus pranešimus piliečiams, juridiniams asmenims, asociacijoms ir visiems kitiems viešiesiems ar privatiesiems subjektams.
M1C1–129	Investicija. Vidaus reikalų ministerijos skaitmeninimas	Tikslas	Vidaus reikalų ministerija. Visiškai perprojektuoti ir suskaitmeninti procesai T1	NEŽINOMA	Skaičius	0	7	IV KETV.	2023	Vidaus procedūros ir procesai visiškai pertvarkyti (iki 2023 m. gruodžio 31 d. iš viso 7 procesai) ir gali būti visiškai užbaigti internetu (pvz., biuro automatizavimas, judumo paslaugos ir e. mokymasis).
M1C1–130	Investicija. Teisingumo ministerijos skaitmeninimas	Tikslas	Suskaitmenintos teisminės bylos T1	NEŽINOMA	Skaičius	0	3 500 000	IV KETV.	2023	3500000 teisminių bylų, susijusių su pastaraisiais 20 metų (2006 m. sausio 1 d.–2026 m. birželio 30 d.), susijusių su užbaigtais arba vykstančiais teismo procesais, skaitmeninimas.
M1C1–131	Investicija. Teisingumo ministerijos skaitmeninimas	Etapas	Teisingumo duomenų ežero žinių sistemos T1	Ataskaita, patvirtinanti sutarties vykdymo pradžią	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2023	Sutarties dėl šešių naujų žinių apie duomenų ežerą sistemų įgyvendinimo pradžia: 1)Civilinių ir baudžiamųjų nuosprendžių anoniminimo sistema 2)Integruota valdymo sistema 3)Civilinių bylų valdymo ir analizės sistema 4)Baudžiamųjų bylų valdymo ir analizės sistema 5)Pažangi civilinių ir baudžiamųjų bylų statistikos sistema 6)Automatizuota nukentėjusiųjų ir nukentėjusiųjų giminystės ryšių nustatymo sistema. Kiekviena viešojo pirkimo sutartis pradedama vykdyti specialiu už procedūrą atsakingo asmens administraciniu aktu, pavadintu „vykdymo pradžia“.
M1C1–132	Investicija. Nacionalinio socialinės apsaugos instituto (INPS) ir Nacionalinio draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe instituto (INAIL) skaitmeninimas	Tikslas	INPS – T2 paslaugos ir (arba) turinys	NEŽINOMA	Skaičius	35	70	IV KETV.	2023	„Inps“ institucinėje interneto svetainėje (www.inps.it ) įdiegtos 35 papildomos paslaugos. Paslaugos turi būti prieinamos institucinėje svetainėje taikant tinkamą profiliavimo logiką (sistema siūlo paslaugas, kurios gali būti svarbios atsižvelgiant į amžių, darbo charakteristikas, suvokiamą naudą ir naudotojų istoriją). 35 paslaugos yra susijusios su šiomis INPS institucinėmis sritimis: •Pensijų išmokos •Socialinių šokių absorberiai •Nedarbo išmokos •Negalios išmokos •Išimtys •Įmonių įnašų surinkimas •Žemės ūkio darbuotojų paslaugos •Kovos su sukčiavimu, korupcija ir skaidrumo paslaugos Paslaugos, kurios turi būti įgyvendinamos išvardytose institucinėse srityse, yra susijusios su skaitmeniniu paslaugų prašymų teikimu, naudos reikalavimų patikra, naudotojų atliekama praktikos būklės stebėsena, aktyviu paslaugų siūlymu, grindžiamu naudotojų poreikiais, automatiniu išmokų atnaujinimu nereikalaujant naujų taikomųjų programų. Galiausiai turi būti parengtos stebėsenos suvestinės, kurios leistų INPS stebėti teikiamą naudą ir duomenimis grindžiamą paramą politikos formuotojams priimant sprendimus.
M1C1–133	Investicija. Nacionalinio socialinės apsaugos instituto (INPS) ir Nacionalinio draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe instituto (INAIL) skaitmeninimas	Tikslas	INPS – darbuotojai, turintys geresnių informacinių ir ryšių technologijų (IRT) įgūdžių T2	NEŽINOMA	Skaičius	4 250	8 500	IV KETV.	2023	Papildomi 4250 INPS darbuotojų, kurių įgūdžiai buvo sertifikuoti, pagerinti šiose Europos e. kompetencijos sistemos srityse: I) planas; II) statyba; III) Run (iv) Galima; V) Tvarkymas. Kompetencijos tobulinimo sritys nustatomos pagal tikslinę besimokančių asmenų grupę.
M1C1–134	Investicija. Nacionalinio socialinės apsaugos instituto (INPS) ir Nacionalinio draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe instituto (INAIL) skaitmeninimas	Tikslas	INAIL – visiškai perprojektuoti ir suskaitmeninti procesai/paslaugos T1	NEŽINOMA	Skaičius	29	53	IV KETV.	2023	Tikslas – pasiekti 53 (52 proc.) perplanuotus institucinius procesus ir paslaugas, kad jie būtų visiškai suskaitmeninti. Susijusios INAIL sritys yra šios: Draudimas, socialinės ir sveikatos paslaugos, prevencijos ir saugos darbas, sertifikavimas ir patikrinimai. Visų pirma pirmiau nurodytas numatomas kiekvienos srities tikslas: ·Draudimas: 8 (25 PROC.); ·Socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos: 18 (50 PROC.); ·Prevencinis ir saugos darbas: 9 (80 PROC.); ·Sertifikatai ir patikrinimai: 18 (80 %).
M1C1–135	Investicija. Gynybos ministerijos skaitmeninimas	Tikslas	Gynybos ministerija. Procedūrų skaitmeninimas T1	NEŽINOMA	Skaičius	4	15	IV KETV.	2023	15 procedūrų, susijusių su gynybos personalo valdymu (pvz., įdarbinimo, įdarbinimo ir išėjimo į pensiją, darbuotojų sveikatos), skaitmeninimas, peržiūra ir automatizavimas, pradedant nuo keturių jau suskaitmenintų procedūrų.
M1C1–136	Investicija. Gynybos ministerijos skaitmeninimas	Tikslas	Gynybos ministerija. T1 pažymėjimų skaitmeninimas	NEŽINOMA	Suskaitmenintų sertifikatų skaičius	190 000	450 000	IV KETV.	2023	Gynybos ministerijos išduotų suskaitmenintų tapatybės sertifikatų (450000), kurie veikia infrastruktūroje, kurią papildo veiklos atkūrimo po ekstremaliųjų įvykių aikštelė, pradedant nuo 190000 jau suskaitmenintų sertifikatų, skaičius.
M1C1–137	Investicija. Gynybos ministerijos skaitmeninimas	Etapas	Gynybos ministerija. Institucinių interneto portalų ir intraneto portalų komisija	Visu pajėgumu veikia instituciniai interneto portalai ir intraneto interneto portalai	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2023	I) institucinių interneto portalų ir ii) intraneto portalų, skirtų konkretiems vidaus komunikacijos poreikiams, kūrimas ir įgyvendinimas.
M1C1–138	Investicija. Gynybos ministerijos skaitmeninimas	Tikslas	Gynybos ministerija. Ne misijoms svarbių taikomųjų programų perkėlimas į sprendimą dėl išsamios informacijos apsaugos infrastruktūros atvirumu (S.C.I.P.I.O.) T1	NEŽINOMA	Skaičius	0	10	IV KETV.	2023	Pradinis su misija nesusijusių ypatingos svarbos taikomųjų programų perkėlimas į naują atvirojo kodo infrastruktūrą ir galimybė jomis naudotis. Tai apima aparatinės įrangos aplinkos įdiegimą, tarpinių programinės įrangos atvirojo kodo komponentų įdiegimą ir taikomųjų programų pertvarkymą.
M1C1–139	Investicija. Nuotolių sudarymas vietos MA	Tikslas	Debesijos galimybė vietos viešajam administravimui T1	NEŽINOMA	Skaičius	0	4 083	III KETVIRTIS	2024	Laikoma, kad 4083 vietos viešojo administravimo institucijų perėjimas prie sertifikuotos debesijos aplinkos pasiektas, kai sėkmingai išbandomos visos į kiekvieną perėjimo planą įtrauktos sistemos, duomenų rinkiniai ir taikomosios programos.
M1C1–140	Investicija. Piliečių patirtis. Skaitmeninių viešųjų paslaugų kokybės ir tinkamumo naudoti gerinimas	Tikslas	Skaitmeninių viešųjų paslaugų kokybės ir tinkamumo naudoti gerinimas T1	NEŽINOMA	Procentas	0	40	IV KETV.	2024	Administracijos (savivaldybės, pirmosios ir antrosios klasės švietimo įstaigos ir konkretūs bandomieji sveikatos priežiūros ir kultūros paveldo subjektai) laikosi bendros modelio ir projektavimo sistemos, supaprastina naudotojų sąveiką ir palengvina techninę priežiūrą ateinančiais metais. Bendro interneto svetainių ir (arba) paslaugų komponentų dizaino ir (arba) modelio laikymąsi sudaro: (1) Pateiktų projektų vertinimas; (2) Projekto užbaigimo vertinimas, susijęs su pagrindiniais naudotinais parametrais (skaitmeninio naudojimo įverčiais), naudojantis jau prieinama specialia platforma.
M1C1–141	Investicija. Gynybos ministerijos skaitmeninimas	Tikslas	Gynybos ministerijos procedūrų skaitmeninimas T2	NEŽINOMA	Skaičius	15	20	IV KETV.	2024	20 procedūrų, susijusių su gynybos personalo valdymu (pvz., įdarbinimo, įdarbinimo ir išėjimo į pensiją, darbuotojų sveikatos), skaitmeninimas, peržiūra ir automatizavimas, pradedant penkiolika jau suskaitmenintų procedūrų ir 1 siektina reikšme.
M1C1–142	Investicija. Gynybos ministerijos skaitmeninimas	Tikslas	Gynybos ministerijos sertifikatų skaitmeninimas T2	NEŽINOMA	Suskaitmenintų sertifikatų skaičius	450 000	750 000	IV KETV.	2024	Gynybos ministerijos išduotų suskaitmenintų tapatybės sertifikatų (750000), kurie veikia infrastruktūroje, kurią papildo veiklos atkūrimo po ekstremaliųjų įvykių vieta, skaičius, pradedant nuo 450000 jau suskaitmenintų sertifikatų su 1 siektina reikšme.
M1C1–143	Investicija. Gynybos ministerijos skaitmeninimas	Tikslas	Gynybos ministerija. Misijos ypatingos svarbos ir ne misijoms svarbių taikomųjų programų migracija priimant sprendimą dėl visapusiškos informacijos apsaugos naudojantis infrastruktūra (S.C.I.P.I.O.) T2	NEŽINOMA	Skaičius	10	15	IV KETV.	2024	Keturių itin svarbių misijai ir vienuolikos su misija nesusijusių ypatingos svarbos taikomųjų programų galutinis perkėlimas į naują atvirojo kodo infrastruktūrą, apimančią aparatinės įrangos aplinkos įgyvendinimą, tarpinės programinės įrangos atvirojo kodo komponentų įrengimą, taikomųjų programų pertvarkymą, pradedant nuo dešimties jau migravusių ir 1 siektinos reikšmės tikslų.
M1C1–145	Investicija. Nacionalinių skaitmeninės tapatybės platformų (SPID, CIE) ir nacionalinio registro (ANPR) priėmimo masto didinimas	Tikslas	Nacionalinė skaitmeninės tapatybės platforma (CIE) ir nacionalinis registras (ANPR)	NEŽINOMA	Skaičius	9 700 000	42 300 000	IV KETV.	2025	Nacionalinėje skaitmeninės tapatybės platformoje (CIE) užregistruota 42300000 asmenų, turinčių galiojančią skaitmeninę tapatybę.
M1C1–146	Investicija. Nacionalinių skaitmeninės tapatybės platformų (SPID, CIE) ir nacionalinio registro (ANPR) priėmimo masto didinimas	Tikslas	Nacionalinės skaitmeninės tapatybės platformos (SPID)	NEŽINOMA	Skaičius	0	10 217	II KETV.	2025	Po 2021 m. gruodžio 3 d. 10217 subjektų patvirtino elektroninę atpažintį (e. ID) per viešąją skaitmeninės tapatybės sistemą (SPID).
M1C1–151	Investicija. Viešų skelbimų skaitmeninimas	Tikslas	Skaitmeninių pranešimų platformos T2 priėmimas	NEŽINOMA	Skaičius	800	6 400	II KETV.	2026	Bent 6400 viešojo administravimo institucijų naudojasi skaitmeninių pranešimų platforma (DNP), kad piliečiams, įmonėms, asociacijoms ir kitiems subjektams siųstų teisiškai privalomus skaitmeninius pranešimus.
M1C1–155	Investicija. Nacionalinio socialinės apsaugos instituto (INPS) ir Nacionalinio draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe instituto (INAIL) skaitmeninimas	Tikslas	INAIL – perprojektuoti ir suskaitmeninti procesai/paslaugos T2	NEŽINOMA	Skaičius	53	82	II KETV.	2026	82 procesai arba paslaugos perprojektuojami ir suskaitmeninami. Susijusios INAIL sritys yra šios: Draudimas, socialinės ir sveikatos paslaugos, prevencijos ir saugos darbas, sertifikavimas ir patikrinimai.

B.1 MISIJA, 2 KOMPONENTAS.

1 kryptis. Gamybos sistemos skaitmeninimas, inovacijos ir konkurencingumas

Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano 1 misijos 2 komponento 1 kryptis yra susijusi su investicijomis ir reformomis, kuriomis daugiausia siekiama i) remti skaitmeninę pertvarką ir gamybos sistemos inovacijas skatinant investicijas į technologijas, mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas; II) diegti itin spartaus plačiajuosčio ryšio ir 5G tinklus siekiant sumažinti skaitmeninę atskirtį, taip pat palydovines sistemas ir paslaugas; III) skatinti strateginių vertės grandinių plėtrą ir remti įmonių konkurencingumą, daugiausia dėmesio skiriant MVĮ.

Šio komponento priemonėmis siekiama pašalinti dėl 2020 m. skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (DESI) kylančias spragas, susijusias su įmonių skaitmenine transformacija, ir junglumo trūkumus, kad būtų sustiprintas šalies socialinis ir ekonominis atsparumas.

Investicijos ir reformos pagal šį komponentą padeda įgyvendinti 2020 ir 2019 m. Italijai skirtas rekomendacijas dėl poreikio „stiprinti nuotolinį mokymąsi ir įgūdžius, įskaitant skaitmeninius“ (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 2), „skatinti privačias investicijas ekonomikos atsigavimui skatinti“ (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3), „investicijas sutelkti į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką“, visų pirma dėl [...] sustiprintos skaitmeninės infrastruktūros, siekiant užtikrinti esminių paslaugų teikimą (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3), „skatinti kvalifikacijos kėlimą, be kita ko, stiprinant skaitmeninius įgūdžius (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 2), „su investicijomis susijusią ekonominę politiką sutelkti į mokslinius tyrimus ir inovacijas ir infrastruktūros kokybę, taip pat atsižvelgiant į regioninius skirtumus“ (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3) ir tam tikru mastu „remti ne bankų galimybes gauti finansavimą novatoriškoms ir mažesnėms įmonėms“ (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 5).

Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro reikšmingos žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į priemonių aprašymą ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo technines gaires (2021/C 58/01) nustatytų priemonių ir poveikio švelninimo veiksmų aprašymą.

2 kryptis. Verslo aplinkos ir konkurencijos gerinimas

Pagrindinis 1 misijos 2 komponento 2 krypties tikslas – gerinti verslo aplinką, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos verslumui, ir pagrindines konkurencijos sąlygas, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos veiksmingesniam išteklių paskirstymui ir našumo didinimui. Pagrindinė priemonė šiems tikslams pasiekti yra kasmet priimamas metinis konkurencijos įstatymas.

Investicijos ir reformos pagal šį komponentą padeda įgyvendinti 2019 m. Italijai skirtas rekomendacijas dėl poreikio „spręsti konkurencijos apribojimų klausimą, be kita ko, priimant naują metinį konkurencijos įstatymą“ (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3).

B.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

1 kryptis. Gamybos sistemos skaitmeninimas, inovacijos ir konkurencingumas

1 investicija. Pereinamasis laikotarpis 4.0

Priemonės tikslas – remti įmonių skaitmeninę transformaciją skatinant privačias investicijas į turtą ir veiklą, kuria remiama skaitmenizacija. Priemonę sudaro mokesčių kredito schema.

1 reforma. Pramoninės nuosavybės sistemos reforma

Pagrindinis reformos tikslas – pritaikyti pramoninės nuosavybės sistemą prie šiuolaikinių iššūkių ir užtikrinti, kad inovacijų potencialas prisidėtų prie šalies atsigavimo ir atsparumo. Konkrečiai ja siekiama šių tikslų: pramoninės nuosavybės apsaugos sistemos stiprinimas; skatinti pramoninės nuosavybės naudojimą ir sklaidą, ypač MVĮ; sudaryti palankesnes sąlygas naudotis nematerialiuoju turtu ir juo dalytis, kartu užtikrinant teisingą investicijų grąžą; užtikrinti griežtesnę pagarbą pramoninei nuosavybei; ir stiprinti Italijos vaidmenį Europos ir tarptautiniuose forumuose pramoninės nuosavybės klausimais.

Priemonė susijusi su Italijos pramoninės nuosavybės kodekso reforma, apimančia bent šias sritis: I) peržiūrėti reguliavimo sistemą siekiant sustiprinti pramoninės nuosavybės teisių apsaugą ir supaprastinti procedūras, ii) stiprinti paramą įmonėms ir mokslinių tyrimų institucijoms, iii) gerinti įgūdžių ir gebėjimų ugdymą, iv) palengvinti žinių perdavimą ir v) stiprinti novatoriškų paslaugų skatinimą.

6 investicija. Investicijos į pramoninės nuosavybės sistemą

Investicijos tikslas – remti pramoninės nuosavybės sistemą ir prisidėti prie jos reformos, kaip numatyta pagal šio komponento 1 reformą. Priemonė apima finansinę paramą su pramonine nuosavybe susijusiems įmonių ir mokslinių tyrimų įstaigų projektams, pavyzdžiui, su patentais susijusioms priemonėms (Brevetti+), koncepcijos įrodymo (POC) programoms ir technologijų perdavimo biurų stiprinimui.

2 kryptis. Verslo aplinkos ir konkurencijos gerinimas

2 reforma. 2022, 2023, 2024 ir 2025 m. metiniai konkurencijos įstatymai

Konkurencijos įstatymas priimamas kiekvienais metais, išplečiant viešųjų paslaugų sutarčių dėl vietos viešųjų paslaugų (įskaitant vandenį, atliekas ir vietos viešąjį transportą) sudarymo procedūras, vengiant nepagrįsto koncesijų pratęsimo senbuviams daugelyje sektorių, įskaitant uostus, greitkelius, hidroenergiją ir regioninį transportą, numatant tinkamą viešųjų paslaugų sutarčių reguliavimą, peržiūrint telkimo taisykles ir taikant bendrąjį proporcingumo principą viešųjų paslaugų sutarčių trukmei ir tinkamam kompensavimui. Konkurencijos įstatymais remiama konkurencija ir gerinama regioninio transporto paslaugų valdymo ir kokybės kokybė, taip pat didinamos paskatos regionams dalyvauti konkursuose dėl regioninių geležinkelių paslaugų viešųjų paslaugų sutarčių.

Metiniai konkurencijos įstatymai apima konkurenciją skatinančias konkretiems sektoriams skirtas priemones keliose srityse, įskaitant energetiką (elektros energiją, dujas ir vandenį), atliekų tvarkymą, transportą (uostus, geležinkelius ir greitkelius) ir sveikatą, kurios papildo investicijas ir reformas pagal 2, 3 ir 6 misijas. Gretutinės priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti konkurencijos mastą mažmeninėse elektros energijos rinkose, įsigalioja ne vėliau kaip 2022m. gruodžio 31 d. 2022 m. metiniame konkurencijos įstatyme visų pirma priimamas Elektros energijos tinklo plėtros planas ir skatinama diegti antroskartos pažangiuosius elektros skaitiklius, kurie iki 2025 m.gruodžio 31 d. visoje Italijoje turi pasiekti 33 mln. vienetų. Elektros įkrovimo stotelėse taip pat nustatomos konkurenciją skatinančios priemonės.

Be to, įstatymais prisidedama prie verslo aplinkos gerinimo bent jau: I) susijungimų kontrolės taisyklių suderinimas su ES teise, ii) rinkos priežiūros institucijų konsolidavimas, skaitmeninimas ir profesionalumo didinimas, iii) reforma, kuria siekiama supaprastinti ir palengvinti startuolių ir rizikos kapitalo veiklos steigimą, taip pat skatinti nacionalinę technologijų perdavimo strategiją, iv) sutrumpintas akreditavimo laikas informacijai apie darbuotojus teikti nuo septynių iki keturių dienų, kad būtų sumažintas įmonei įsteigti skirtų dienų skaičius.

3 reforma. Įmonių paskatų racionalizavimas ir supaprastinimas.

Reforma siekiama peržiūrėti, supaprastinti ir racionalizuoti nacionalinių paskatų įmonėms sistemą. Reformą sudaro teisės aktų priėmimas, taip pat restruktūrizavimas ir racionalizavimas: a) nacionalinis valstybės pagalbos registras ir b) incentivi.gov.it platforma.

B.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris	Priemonė	Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Pradinė padėtis	Tikslas	Ketvirčio	Metų
M1C2–1	1 investicija. Pereinamasis laikotarpis 4.0	Etapas	Teisės aktų, kuriais suteikiama galimybė potencialiems naudos gavėjams naudotis 4.0 pereinamojo laikotarpio mokesčių kreditais, įsigaliojimas ir Mokslinio komiteto įsteigimas	Įstatymo nuostata, nurodanti biudžeto įstatymo, kuriuo sudaromos sąlygos mokesčių kreditams, įsigaliojimą, ir susijusių įgyvendinimo aktų nuostata, nurodanti jų įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2021	Pagal teisės aktus galimiems naudos gavėjams suteikiama galimybė naudotis 4.0 pereinamojo laikotarpio mokesčių kreditais. Tai mokesčių kreditai i) 4.0 (t. y. technologiškai pažangioms) materialiosioms gamybos priemonėms, ii) 4.0 nematerialiosioms gamybos priemonėms, iii) standartinėms nematerialiosioms gamybos priemonėms, iv) mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų veiklai ir v) mokymo veiklai. Mokesčių kreditų kodai nustatomi Pajamų agentūros nutarimu, kad gavėjai galėtų naudoti mokesčių kreditus pagal F24 mokėjimo modelį. Mokslinis komitetas, kurį sudaro Ekonomikos ir finansų ministerijos, Ekonominės plėtros ministerijos ir Italijos banko ekspertai, įsteigiamas priimant ministro dekretą, kad būtų įvertintas 4.0 pereinamojo laikotarpio mokesčių kreditų ekonominis poveikis.
M1C2–2	1 investicija. Pereinamasis laikotarpis 4.0	Tikslas	4.0 pereinamojo laikotarpio mokesčių kreditai, suteikti įmonėms remiantis 2021–2022 m. pateiktomis mokesčių deklaracijomis	NEŽINOMA	Skaičius	0	69 900	II KETV.	2024	Įmonėms suteikta ne mažiau kaip 69900 pereinamojo laikotarpio 4.0 mokesčių kreditų, susijusių su 4,0 materialiųjų gamybos priemonių, 4.0 nematerialiųjų gamybos priemonių, standartinių nematerialiųjų gamybos priemonių, mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų veiklos arba mokymo veiklos. Laikoma, kad mokesčio kreditas suteiktas pateikus mokesčių deklaraciją. Mokesčių deklaracijos pateikiamos nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Įmonėms, kurių mokestiniai metai nesutampa su kalendoriniais metais, su visais pirmiau išvardytais mokesčių kreditais susijusių mokesčių deklaracijų pateikimo atitinkamo laikotarpio pabaiga pratęsiama nuo 2022 m. gruodžio 31 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d.
M1C2–3	1 investicija. Pereinamasis laikotarpis 4.0	Tikslas	4.0 pereinamojo laikotarpio mokesčių kreditai, suteikti įmonėms remiantis 2021–2023 m. pateiktomis mokesčių deklaracijomis	NEŽINOMA	Skaičius	69 900	111 700	II KETV.	2025	Įmonėms suteikta ne mažiau kaip 111700 pereinamojo laikotarpio 4.0 mokesčių kreditų, susijusių su 4,0 materialiųjų gamybos priemonių, 4.0 nematerialiųjų gamybos priemonių, standartinių nematerialiųjų gamybos priemonių, mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų veiklos arba mokymo veiklos. Laikoma, kad mokesčio kreditas suteiktas pateikus mokesčių deklaraciją. Mokesčių deklaracijos pateikiamos nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. Įmonėms, kurių mokestiniai metai nesutampa su kalendoriniais metais, su visais pirmiau išvardytais mokesčių kreditais susijusių mokesčių deklaracijų pateikimo nagrinėjamojo laikotarpio pabaiga pratęsiama nuo 2023 m. gruodžio 31 d. iki 2024 m. lapkričio 30 d. Atskaitos scenarijus susijęs su 4.0 pertvarkos mokesčių kreditų, suteiktų įmonėms, skaičiumi, remiantis mokesčių deklaracijomis, pateiktomis nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. už 4.0 materialųjį ilgalaikį turtą, 4.0 nematerialiąsias gamybos priemones ir standartines nematerialiąsias prekes, ir remiantis mokesčių deklaracijomis, pateiktomis nuo 2022 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. už mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų veiklą ir mokymo veiklą. Įmonių, kurių mokestiniai metai nesutampa su kalendoriniais metais, atveju į visų pirmiau išvardytų mokesčių kreditų bazinį scenarijų taip pat įtraukiamos iki 2023 m. lapkričio 30 d. pateiktos mokesčių deklaracijos. Nustatant tikslą neatsižvelgiama į įmones, vykdančias veiklą veiklos sektoriuose, nurodytuose ATECO kodais 05, 06, 07 ir 09. Be to, kalbant apie investicijas į 4,0 materialųjį ilgalaikį turtą, taip pat į plėtros ir inovacijų veiklą, nė viena įmonė, veikianti ATECO kodais 30 nurodytuose veiklos sektoriuose. Nustatant tikslą atsižvelgiama į 22, 29, 38, 41, 42, 43, 17, 01, 50, 19, 20, 51, 24, 49, 23 ir 35 straipsnius.
M1C2–4	1 reforma. Pramoninės nuosavybės sistemos reforma	Etapas	Įstatymo galią turinčio dekreto, kuriuo siekiama reformuoti Italijos pramoninės nuosavybės kodeksą ir atitinkamus įgyvendinimo aktus, įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti naujojo pramoninės nuosavybės kodekso įsigaliojimą, ir susijusių įgyvendinimo aktų nuostata, nurodanti jų įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	III KETVIRTIS	2023	Naujuoju įstatyminiu dekretu iš dalies keičiamas Italijos pramoninės nuosavybės kodeksas (2005 m. vasario 10 d. Įstatyminis dekretas Nr. 30) ir jis apima bent šias sritis: I) reguliavimo sistemos peržiūra siekiant sustiprinti pramoninės nuosavybės teisių apsaugą ir supaprastinti procedūras, ii) stiprinti paramą įmonėms ir mokslinių tyrimų institucijoms, iii) gerinti įgūdžių ir gebėjimų ugdymą, iv) palengvinti žinių perdavimą, v) stiprinti novatoriškų paslaugų skatinimą.
M1C2–5	6 investicija. Investicijos į pramoninės nuosavybės sistemą	Tikslas	Bent 254 projektų, susijusių su pramonine nuosavybe ir moksliniais tyrimais, galutinės veiklos ir (arba) projektų ataskaitos.	NEŽINOMA	Skaičius	0	254	IV KETV.	2025	Buvo pateiktos ne mažiau kaip 254 mokslinių tyrimų ir pramoninės nuosavybės srities projektų galutinės veiklos ir (arba) projektų ataskaitos, kurias pasirašė paramą gaunantys subjektai. .
M1C2–6	2 reforma. Metiniai konkurencijos įstatymai	Etapas	2021 m. metinio konkurencijos įstatymo įsigaliojimas	Nuostata, nurodanti 2021 m. metinio konkurencijos įstatymo įsigaliojimą.	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2022	Metinis konkurencijos įstatymas apima bent šiuos pagrindinius elementus, kurių įgyvendinimo priemonės ir antrinės teisės aktai (prireikus) priimami ir įsigalioja ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d. Jis yra susijęs su: – Antimonopolinių taisyklių vykdymo užtikrinimas – Vietos viešosios paslaugos – Energija – Transportas – Atliekos – Įmonės steigimas – Rinkos priežiūra Antimonopolinių nuostatų veikimo užtikrinimas – I. Pašalinti papildomas susijungimų kontrolės kliūtis toliau suderinant Italijos susijungimų kontrolės taisykles su ES teise. Vietos viešosios paslaugos: II. Stiprinti ir plačiau taikyti konkurencijos principą sudarant vietos viešųjų paslaugų sutartis, visų pirma atliekų ir vietos viešojo transporto srityje. III. Apriboti tiesioginį sutarčių sudarymą reikalaujant, kad vietos valdžios institucijos pateisintų bet kokį nukrypimą nuo viešojo paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo (pagal Viešųjų pirkimų kodekso 192 straipsnį). IV. Numatyti tinkamą viešųjų paslaugų sutarčių reguliavimą įgyvendinant Įstatymo Nr. 124/2015 19 straipsnį kaip vieną tekstą dėl vietos viešųjų paslaugų, visų pirma atliekų tvarkymo srityje. V. Taisyklės ir telkimo mechanizmai skatina savivaldybių sąjungas mažinti subjektų ir perkančiųjų organizacijų skaičių susiejant juos su optimaliomis teritorinėmis santalkomis („ambiti territoriali ottimali“) ir vietovėmis bei tinkamo lygio vietos ir regioninio viešojo transporto paslaugomis („bacini e livelli adeguati di servizi di trasporto pubblico locale e regionale“), kuriose yra ne mažiau kaip 350000 gyventojų. Teisės akte dėl vietos viešųjų paslaugų, kuriuo įgyvendinamas Įstatymo Nr. 124/2015 19 straipsnis, turi būti bent: – apibrėžti viešąsias paslaugas remiantis ES teisės kriterijais; – numatyti bendrieji vietos viešųjų paslaugų teikimo, reguliavimo ir valdymo principai; – nustatyti bendrąjį proporcingumo principą viešųjų paslaugų sutarčių trukmei; – aiškiai atskirti viešųjų paslaugų sutarčių reguliavimo ir kontrolės bei valdymo funkcijas; – užtikrinti, kad vietos valdžios institucijos pagrįstų dalyvaujančių įmonių akcijų padidinimą vidaus apdovanojimui gauti; – numatyti tinkamą kompensaciją už viešųjų paslaugų sutartis, remiantis nepriklausomų reguliavimo institucijų (pvz., ARERA energetikos arba ART transporto sektoriuje) prižiūrimomis sąnaudomis; – apriboti vidutinę vidaus sutarčių trukmę ir sumažinti bei suderinti konkurso dalyvių standartinę sutarčių, dėl kurių rengiami konkursai, trukmę, jei tokia trukmė užtikrina sutarčių ekonominę ir finansinę pusiausvyrą, taip pat remiantis Transporto institucijos nustatytais kriterijais. Energetika: VI. Nustatyti, kad su hidroenergija susijusių koncesijų sutarčių konkursai būtų privalomi, ir apibrėžti hidroenergijos koncesijų reguliavimo sistemą. VII. Nustatyti, kad konkursai dėl koncesijų sutarčių būtų privalomi dėl dujų skirstymo. VIII. Nustatyti skaidrius ir nediskriminacinius elektros įkrovimo viešųjų erdvių arba pasirenkamųjų įkrovimo punktų ir (arba) stočių operatorių skyrimo reikalavimus. IX. Panaikinti reguliuojamus elektros energijos tiekimo tarifus elektra varomoms transporto priemonėms įkrauti. Su hidroenergetikos koncesijomis susijusioje konkurencijos sistemoje turi būti bent: Reikalauti, kad svarbūs hidroelektriniai centriniu lygmeniu būtų reglamentuojami bendrais ir vienodais kriterijais. Reikalauti, kad regionai apibrėžtų ekonominius kriterijus, kuriais grindžiama koncesijos sutarčių trukmė. Panaikinti galimybę pratęsti sutartis (kaip jau nusprendė Italijos Konstitucinis Teismas). Reikalauti, kad regionai suderintų prieigos prie konkurso kriterijų kriterijus (kad būtų sukurta nuspėjama verslo aplinka). Transportas: X. Nustatyti aiškius, nediskriminacinius ir skaidrius uosto koncesijų suteikimo kriterijus. XI. Pašalinti kliūtis uostų koncesininkams sujungti uosto koncesijos veiklą keliuose dideliuose ir vidutinio dydžio uostuose. XII. Pašalinti kliūtis, trukdančias koncesininkams patiems teikti kai kurias uosto paslaugas ir naudoti savo įrangą, nedarant poveikio darbuotojų saugai, su sąlyga, kad atitinkamos sąlygos, būtinos darbuotojų saugai užtikrinti, yra būtinos ir proporcingos tikslui užtikrinti saugą uosto teritorijose. XIII. Supaprastinti uostų leidimų planų peržiūros procedūras. XIV. Įgyvendinti Dekreto įstatymo Nr. 50/2017 27 straipsnio 2 dalies d punktą, kuriame numatytos paskatos regionams dalyvauti konkursuose dėl regioninių geležinkelių sutarčių. Atliekos: XV. Supaprastinti leidimų išdavimo atliekų apdorojimo įrenginiams procedūras. Įmonės steigimas. XVI. Sutrumpinti akreditavimo laiką informacijai apie darbuotojus teikti nuo septynių iki keturių dienų, kad būtų sutrumpintas įmonės įsteigimo dienų skaičius. Rinkos priežiūra: XVII. Nacionalinių rinkos priežiūros institucijų konsolidavimas ne daugiau kaip dešimtyje agentūrų, esančių pagrindiniuose Italijos regionuose; kiekviena iš jų apima visas gaminių grupes ir teikia ataskaitas pagal Reglamentą (ES) 2019/1020 įsteigtam bendram ryšių palaikymo pareigūnui (toliau – prekių dokumentų rinkinys). XVIII. Reikalauti, kad nacionalinės rinkos priežiūros institucijos atliktų skaitmeninius gaminių patikrinimus ir rinktų duomenis, taikytų dirbtinį intelektą pavojingiems ir neteisėtiems produktams atsekti ir nustatytų tendencijas ir riziką bendrojoje rinkoje. XIX. Reikalauti, kad nacionalinės rinkos priežiūros institucijos apimtų mokymus ir informacinės ir ryšių sistemos naudojimą visos Europos rinkos priežiūros tikslais. XX. Įsteigti naujas akredituotas laboratorijas, skirtas visų gaminių grupių produktų bandymams. Šios laboratorijos atlieka elektroninės prekybos bandymus, fizinius laboratorinius bandymus, bendrus veiksmus (muitinės ir (arba) rinkos priežiūros institucijos; dvi ar daugiau nacionalinių rinkos priežiūros institucijų, nacionalinių ir ES rinkos institucijų).
M1C2–7	2 reforma. Metiniai konkurencijos įstatymai	Etapas	Visų su energetika susijusių įgyvendinimo priemonių ir antrinės teisės aktų įsigaliojimas (prireikus)	Visų su energetika susijusių įgyvendinimo priemonių ir antrinės teisės aktų įsigaliojimas (prireikus)	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2022	Visų su energetika susijusių įgyvendinimo priemonių ir antrinės teisės aktų įsigaliojimas (prireikus), siekiant: I. Nuo 2023 m. sausio 1 d. laipsniškai panaikinti reguliuojamas kainas labai mažoms įmonėms ir namų ūkiams. II. Priimti gretutines priemones, kuriomis būtų remiamas konkurencijos plitimas mažmeninėse elektros energijos rinkose. Gretutinės priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti konkurencijos mastą mažmeninėse elektros energijos rinkose, apima bent: – Aukcionus klientų bazei, kad naujiems rinkos dalyviams būtų sudarytos vienodos sąlygos. – Nustatyti maksimalią rinkos dalį, kuria gali naudotis kiekvienas tiekėjas; – Leisti Italijos vartotojams prašyti, kad jų energijos tiekėjas atskleistų savo sąskaitų duomenis trečiosioms šalims tiekėjams; – Padidinti sąskaitų už elektros energiją skaidrumą suteikiant vartotojams prieigą prie „spesi per oneri di sistemos“ subkomponentų; – Panaikinti reikalavimą tiekėjams rinkti su energetikos sektoriumi nesusijusius mokesčius.
M1C2–8	2 reforma. Metiniai konkurencijos įstatymai	Etapas	Visų įgyvendinimo priemonių (prireikus įskaitant antrinės teisės aktus), skirtų 2021 m. metiniame konkurencijos įstatyme nustatytoms priemonėms veiksmingai įgyvendinti ir taikyti, įsigaliojimas	Įsigalioja visi antrinės teisės aktai, įskaitant visus būtinus reglamentus dėl priemonių pagal 2021 m. metinį konkurencijos įstatymą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2022	Įsigalioja visos įgyvendinimo priemonės (prireikus įskaitant antrinės teisės aktus), kuriomis siekiama veiksmingai įgyvendinti ir taikyti priemones, nustatytas 2021 m. metiniame konkurencijos įstatyme.
M1C2–9	2 reforma. Metiniai konkurencijos įstatymai	Etapas	2022 m. metinio konkurencijos įstatymo įsigaliojimas	Nuostata, nurodanti 2022 m. metinio konkurencijos įstatymo įsigaliojimą.	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2023	2022 m. metinio konkurencijos įstatymo įsigaliojimas Metinis konkurencijos įstatymas apima bent šiuos pagrindinius elementus, kurių įgyvendinimo priemonės ir antrinės teisės aktai (prireikus) priimami ir įsigalioja ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d. Jis: I) nustatyti aiškią procedūrą,pagal kurią, laikantis iš anksto nustatytų terminų ir bet kuriuo atveju iki atitinkamo laikotarpio (kas dvejus metus) () gruodžio 31 d., būtų priimtas kito dešimtmečio elektros energijos tinklo plėtros planas, taip užtikrinant procedūros užbaigimą ir supaprastinant patvirtinimo procesą. () 2021 m. elektros energijos tinklo plėtros planas priimamas ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d. II) skatinti antros kartospažangiųjų elektros skaitiklių diegimą; Antimonopolinė politika: III) nuo 45 dienų iki 90 dienų pailginti Italijos konkurencijos institucijos (it.Autoritą Garante della Concorrenza e del Mercato) atliekamo koncentracijos, kuri gali labai apriboti veiksmingą konkurenciją pagal Įstatymo Nr. 287/1990 6 straipsnį, vertinimo trukmę. Mažmeninė prekyba: IV) leidimų išdavimo įmonėms, turinčioms prekybos vietas skirtingose savivaldybėse, procedūrų supaprastinimas. Farmacijos produktai. V) užtikrinti leidimų prekiauti galenu vaistais reikalavimų proporcingumą.
M1C2–10	2 reforma. Metiniai konkurencijos įstatymai	Etapas	Visų įgyvendinimo priemonių (prireikus įskaitant antrinės teisės aktus), skirtų 2022 m. metiniame konkurencijos įstatyme nustatytoms priemonėms veiksmingai įgyvendinti ir taikyti, įsigaliojimas	Įsigalioja visi antrinės teisės aktai, įskaitant visus būtinus reglamentus dėl priemonių pagal 2022 m. metinį konkurencijos įstatymą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2023	Įsigalioja visi antrinės teisės aktai (prireikus), įskaitant visus reglamentus, būtinus siekiant veiksmingai įgyvendinti ir taikyti visas minėtas priemones pagal 2022 m. metinį konkurencijos įstatymą.
M1C2–11	2 reforma. Metiniai konkurencijos įstatymai	Etapas	2023 m. metinio konkurencijos įstatymo įsigaliojimas	Nuostata, nurodanti 2023 m. metinio konkurencijos įstatymo įsigaliojimą.	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2024	Įsigaliojo 2023 m. metinis konkurencijos įstatymas. Metinis konkurencijos įstatymas apima bent šiuos pagrindinius elementus, kurių įgyvendinimo priemonės ir antrinės teisės aktai (prireikus) priimami ir įsigalioja ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d. Būtina taikyti bent šias priemones: Greitkeliai: I) dėl galimybės naudotis koncesijomis ir sutarties nutraukimo kasmetinis konkurencijos įstatymas turi bent: – nustatyti, kad koncesijos sutarčių konkursai būtų privalomi greitkeliams, nedarant poveikio vidaus paslaugų teikimui laikantis ES teisės aktuose nustatytų ribų(); didinti su koncesijos sutartimis susijusių sprendimų priėmimo administracinių procedūrų veiksmingumą; – reikalauti išsamaus ir skaidraus koncesijos sutarties dalyko aprašymo; –reikalauti, kad koncesijos institucijos nustatytų koncesijas greitkelių ruožams, kurie suteikiami pagal viešąją procedūrą, atsižvelgiant į reguliavimo institucijos (Autotądi Regolazione dei Trasporti - ART) parengtus masto efektyvumo ir greitkelių koncesininkų sąnaudų įvertinimus; – stiprinti Infrastruktūros ministerijos vykdomą greitkelių infrastruktūros sąnaudų ir vykdymo kontrolę; – užkirsti kelią automatiniam koncesijos sutarčių atnaujinimui, tobulinti technines ir administracines procedūras, susijusias su periodiniu ekonominių ir finansinių planų atnaujinimu ir metiniu šių planų įgyvendinimu, ir uždrausti taikyti Viešųjų pirkimų kodekso 193 straipsnyje reglamentuojamas procedūras kaip priemonę sudaryti nebegaliojančias arba pasibaigiančias greitkelių koncesijos sutartis; – supaprastinti ir (arba) aiškiau reglamentuoti sutarties nutraukimo ir nutraukimo sąlygas, be kita ko, siekiant išlaikyti tinkamą paslaugų lygį; – kai sutartis nutraukiama viešojo intereso labui, įstatyme numatoma bent jau tinkama kompensacija, kad koncesininkas galėtų susigrąžinti investicijas, kurios nebuvo visiškai amortizuotos. II) dėl mokesčių reguliavimo modelio Metiniame konkurencijos įstatyme turi būti bent: – užtikrinti, kad ART mokesčių reguliavimo modelis būtų įgyvendintas laiku ir visapusiškai, remiantis viršutinės kainos ribos metodika, atsižvelgiant į periodinius koncesininkų daugiamečio ekonominio ir finansinio planavimo atnaujinimus (patvirtintus kompetentingos reguliavimo institucijos) ir metinį šių planų įgyvendinimą. kalbant apie naudotojų teises, Metiniame konkurencijos įstatyme: – užtikrinti visapusišką ir savalaikį ART reguliavimo sistemos, susijusios su naudotojų teisių apsauga ir tinkamo lygio paslaugų teikimu, įgyvendinimą. IV) užsakomųjų statybos darbų atveju Metiniame konkurencijos įstatyme turi būti bent: – Pagal Įstatyminio dekreto Nr. 36/2023 186 straipsnio 2 dalį greitkelių koncesininkams nustatyta pareiga viešųjų įrodymų procedūromis patikėti tretiesiems asmenims 50–60 % darbų, paslaugų ir prekių pirkimo sutarčių. Akcijos apskaičiuojamos pagal prie koncesijos dokumentų pridėtų ekonominių ir finansinių planų sumas. () tiek, kiek tai susiję su vidaus pavedimais, įstatyme: – reikalauti atlikti privalomą vidaus pavedimo teisėtumo ex ante patikrinimą ir uždrausti pradėti konkurso procedūrą arba vidaus pavedimus be šio patikrinimo; – pavesti Transporto reguliavimo institucijai tinkamas priemones ir įgaliojimus atlikti pirmiau minėtus patikrinimus ir suteikti (teisinę) paramą Nacionalinei kovos su korupcija institucijai (ANAC); – reikalauti, kad elektros įkrovimo punktai ir tinkamos stovėjimo ir poilsio vietos krovininio transporto operatoriams būtų diegiamos visapusiškai laikantis ART sukurtos reguliavimo sistemos. Draudimas: V) įsigalioja būtini veiksmai, kad būtų galima perkelti duomenis apie automobilių juodąsias dėžes tarp draudikų; Įmonės steigimas. VI) teisės aktų dėl novatoriškų startuolių ir rizikos kapitalo peržiūra ir atnaujinimas (pvz., 2012 m. Pradedančiųjų įmonių aktas), siekiant racionalizuoti galiojančius teisės aktus, peržiūrėti startuolių apibrėžtį ir skatinti privačius ir institucinius investuotojus investuoti į rizikos kapitalą.
M1C2–12	2 reforma. Metiniai konkurencijos įstatymai	Etapas	Įgyvendinimo priemonių (įskaitant, jei reikia, antrinės teisės aktus), skirtų 2023 m. metiniame konkurencijos įstatyme ir kituose pirminės teisės aktuose nustatytoms priemonėms įgyvendinti ir taikyti, įsigaliojimas	Antrinės teisės aktų, įskaitant visus reglamentus, būtinus 2023 m. metiniame konkurencijos įstatyme ir kituose pirminės teisės aktuose nustatytoms priemonėms įgyvendinti ir taikyti, įsigaliojimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2024	Antrinės teisės aktų įsigaliojimas (prireikus), įskaitant 2023 m. metiniame konkurencijos įstatyme nustatytoms atitinkamoms priemonėms įgyvendinti ir taikyti būtinas taisykles. Antrinės teisės aktų dėl šaltojo lyginimo ir mažmeninių gamtinių dujų pardavėjų sąrašų įsigaliojimas: Šaltajam lyginimui: Reguliavimo paskatų uostuose naudotis šalto lyginimo paslaugomis įsigaliojimas. Mažmeninių gamtinių dujų pardavėjų sąrašas: Antrinės teisės aktų, kuriais apibrėžiami įmonių patekimo ir pastovumo kriterijai ir reikalavimai, susiję su gamtinių dujų mažmeninių pardavėjų sąraše, sudarytame Įstatyminio dekreto Nr. 164/2000 17 straipsnyje, įsigaliojimas, kuriuo siekiama didinti skaidrumą ir remti vartotojų pasirinkimą konkurencingose rinkose.
M1C2–13	2 reforma. Metiniai konkurencijos įstatymai	Etapas	2025 m. metinio konkurencijos įstatymo įsigaliojimas	Nuostata, nurodanti metinio konkurencijos įstatymo įsigaliojimą 2025 m.	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2025	2025 m. metinio konkurencijos įstatymo įsigaliojimas. Pirminės ir antrinės teisės aktai (įskaitant, jei reikia, įgyvendinimo aktus) patvirtinami ir įsigalioja ne vėliau kaip 2025 m. 4Q. Kasmetinis konkurencijos įstatymas: I – dėl vietos viešųjų paslaugų: -Nustatyti taisomąsias priemones ir sankcijas už Įstatyminio dekreto 201/2022 30 straipsnyje reikalaujamos stebėsenos nepriėmimą, nepaskelbimą arba neišsamumą. -Tais atvejais, kai vietos viešosios tarnybos valdymas* yra nepatenkinamas, imtis taisomųjų priemonių. Tokios priemonės apima bent jau planų, kuriais siekiama pagerinti kokybę, ekonominį efektyvumą ir pasiekti visus sutartinius tikslus, priėmimą. Reformoje numatoma, kad perkančiosios organizacijos reikalauja imtis taisomųjų priemonių per nustatytus terminus. -Nustatyti skaidrumo įpareigojimus, susijusius su pirmiau minėtomis taisomosiomis priemonėmis, užtikrinti ir prireikus sustiprinti kompetentingų reguliavimo institucijų ir (arba) institucijų stebėsenos ir vykdymo užtikrinimo įgaliojimus ir reikalauti, kad kompetentinga institucija kasmet pateiktų Parlamentui taisomųjų priemonių įgyvendinimo padėties ataskaitą. * Nepatenkinamas valdymas apibrėžiamas taip, kad apimtų bent tuos atvejus, kai operatorius patyrė didelių nuostolių, dėl kurių gali kilti pavojus jo ekonominiam ir finansiniam gyvybingumui, arba kai paslaugos kokybė yra gerokai žemesnė už sektorių lyginamuosius indeksus arba kai veiklos rezultatai gerokai prastesni už sutartinius tikslus. II – dėl regioninio transporto: -14 straipsnio dalių taikymą išplėsti regioniniam viešajam transportui (įskaitant „vidaus operatorius“ pagal Reglamentą (EB) Nr. 1370/2007). Įstatyminio dekreto 201/2022 2 ir 3, 17, 30 ir 31 punktai, kaip buvo pertvarkyta pirmiau. -Peržiūrėti Metinio konkurencijos įstatymo Nr. 118/2022 9 straipsnį, kad būtų nustatytas reikalavimas Infrastruktūros ir transporto ministerijai (MIT) kasmet nuo 2026 m. paskelbti tinkamai suskirstytą visų geležinkelių sutarčių, kurių galiojimas baigiasi, skyrimo procedūrų tvarkaraštį. -Reikalauti, kad ART ne vėliau kaip 2026 m. II ketv. pradėtų viešas konsultacijas dėl regioninių transporto paslaugų skyrimo procedūrų standartizavimo gairių priėmimo. III – elektros įkrovimo stotelėse: -Užtikrinti, kad suteikiant elektros įkrovimo prieigų koncesijas būtų skatinama konkurencija skatinant tiekėjų įvairovę rinkoje. IV – dėl sveikatos: -Nustatyti bendrus sutartinių susitarimų kriterijus, siekiant užtikrinti veiksmingą Įstatyminio dekreto Nr. 502/1992 dėl privačių įmonių akreditavimo visuomenės sveikatos sistemoje su pakeitimais, padarytais Įstatymu Nr. 118/2022, 8quater ir 8quinquies straipsnių įgyvendinimą ir užtikrinti taisyklių, kuriomis numatomos atviros ir skaidrios atrankos procedūros, įgyvendinimą. V. – Technologijų perdavimas: -Reikalauti, kad Italijos įmonių ir „Pagaminta“ ministerija ir Universitetų ir mokslinių tyrimų ministerija iki 2026 m. II ketv. priimtų nacionalinę technologijų perdavimo ir žinių valorizacijos strategiją, kuria būtų užtikrintas veiksmingesnis turimų išteklių paskirstymas, skatinama suderinta įvairių fondų ir kitų technologijų perdavimo srityje veikiančių institucinių subjektų strategija. Šia iniciatyva remiami ir racionalizuojami technologijų perdavimo biurai, be kita ko, skatinant sietines iniciatyvas ar kitas priemones veiksmingumui didinti. VI – dėl reglamentuojamų profesijų: -Supaprastinti profesionalių bendrovių steigimo ir registravimo reikalavimus.
M1C2–13a	2 reforma. Metiniai konkurencijos įstatymai	Etapas	Teisės aktų (įskaitant antrinės teisės aktus ir įgyvendinimo aktus dėl 2025 m. metinio konkurencijos įstatymo) dėl regioninio geležinkelių ir technologijų perdavimo įsigaliojimas	Nuostata, kurioje nurodomasteisės aktų dėl regioninio geležinkelių ir technologijų perdavimo (įskaitant antrinės teisės aktus ir įgyvendinimo aktus dėl 2025 m. metinio konkurencijos įstatymo) įsigaliojimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2026	Teisės aktų (įskaitant antrinės teisės aktus ir įgyvendinimo aktus) dėl regioninių geležinkelių ir technologijų perdavimo įsigaliojimas. -Dėl regioninio transporto: priimami visi reguliavimo veiksmai (įskaitant ministro dekretą, kuriame pateikiami sutarčių sudarymo procedūrų regionų kalendoriaus šablonai), kurių reikia, kad būtų paskelbtas visų pasibaigusių geležinkelių sutarčių sudarymo procedūrų tvarkaraštis. -Dėl technologijų perdavimo: Italijos įmonių ir produktų gamybos ministerija ir Universite ir mokslinių tyrimų ministerija priima M1C2–13 orientyre numatytą nacionalinę strategiją.
M1C2–14	2 reforma. Metiniai konkurencijos įstatymai	Tikslas	Įdiegti milijonai 2G pažangiųjų skaitiklių.	NEŽINOMA	Skaičius	20	33	IV KETV.	2025	Turi būti įdiegta bent 33 mln. 2G pažangiųjų skaitiklių.
M1C2–14a	3 reforma. įmonėms skirtų paskatų racionalizavimas ir supaprastinimas.	Etapas	Įgaliojimus suteikiančio akto įsigaliojimas	Priemonių, kuriomis sudaromos sąlygos reformuoti įmonių paskatas, įsigaliojimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2025	Įsigaliojo įgalinantis aktas (legge delega), kuriuo vyriausybė įgaliojama peržiūrėti įmonių paskatų sistemą.
M1C2–14b	3 reforma. įmonėms skirtų paskatų racionalizavimas ir supaprastinimas.	Etapas	Pirminės teisės įsigaliojimas	Pirminės teisės aktų dėl įmonių paskatų reformos įsigaliojimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2026	Įsigaliojo pirminiai teisės aktai, kuriais įgyvendinamas įgalinamasis aktas (legge delega), kuriuo vyriausybei suteikiami įgaliojimai peržiūrėti įmonių paskatų sistemą. Teisės aktai turi būti susiję tiek su paskatų teisine sistema (t. y. „Codice degli incentivi“), tiek su paskatų racionalizavimu nacionaliniu lygmeniu. Papildomos funkcijos, skirtos a) nacionaliniam valstybės pagalbos registrui ir b) platformai „incentivi.gov.it“, yra prieinamos internetu.

B.3. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas

2 investicija. Mikroelektronikos inovacijos ir technologijos

Investicijos tikslas – remti strateginės mikroelektronikos vertės grandinės plėtrą investuojant į silicio karbido substratus. Investicijas sudaro papildomų 8 colių silicio karbido substratų gamybos pajėgumų realizavimas.

3 investicija. Spartus interneto ryšys (Ultra plačiajuostis ryšys ir 5G ryšys)

Investicijos tikslas – užbaigti nacionalinį itin spartaus ir 5G telekomunikacijų tinklą visoje nacionalinėje teritorijoje. Tikimasi, kad šios investicijos labai padės siekti skaitmeninės pertvarkos tikslų ir sumažinti skaitmeninę atskirtį Italijoje.

Investicijos apima koncesijų suteikimą ir apima penkis greitesnio prijungimo projektus:

1.„Italija – 1 giga, kurioje užtikrinamas 1 gigabitas/siųsti ir 200 Mbit/s įkėlimo junglumas pilkos ir juodos kartos prieigos (NKP) rinkos nepakankamumo srityse. Šios teritorijos apibrėžiamos užbaigus kartografavimą;

2.„Italijos 5G ryšys, užtikrinantis 5G ryšį rinkos nepakankamumo vietovėse, t. y. vietovėse, kuriose judriojo ryšio tinklai nebuvo įdiegti; arba yra tik 3G tinklai ir artimiausiu metu neplanuojami 4G ir (arba) 5G judriojo ryšio tinklai; arba yra įrodytas rinkos nepakankamumas;

3.„Prijungtos mokyklos“, kuriose mokyklų pastatuose užtikrinamas 1 gigabitinis/s plačiajuostis ryšys;

4.„Prijungtos sveikatos priežiūros įstaigos“, kuriomis visuomenės sveikatos priežiūros įstaigoms užtikrinamas 1 gigabitinis/s plačiajuostis ryšys;

5.„Sujungtos mažosios salos“, užtikrinančios itin plačiajuostį ryšį atrinktoms mažesnėms saloms, kuriose trūksta šviesolaidinių jungčių su žemynu.

4 investicija. Palydovinės technologijos ir kosmoso ekonomika

Investicijų tikslas – plėtoti palydovines jungtis atsižvelgiant į skaitmeninę ir žaliąją pertvarką ir prisidėti prie kosmoso sektoriaus plėtros. Investicijas sudaro keturi projektai:

1.SATCOM,

2.Žemės stebėjimas (EO),

3.Kosmoso gamykla,

4.Ekonomika orbitoje.

Numatoma, kad investicijos nebus skirtos kariniams ar gynybos tikslams ir neturės jiems poveikio.

5 investicija. Pramonės tiekimo grandinės politika ir tarptautinimas

Investicijų tikslas – stiprinti pramonės tiekimo grandines, visų pirma sudarant palankesnes sąlygas gauti finansavimą, ir skatinti įmonių (visų pirma MVĮ) konkurencingumą, visų pirma remiant jų tarptautinimą ir didinant jų atsparumą po COVID-19 krizės.

Investicijas sudaro dvi intervencijos kryptys:

1.Fondo 394/81, valdomo SIMEST, refinansavimas. Jį sudaro esamo fondo, kurį šiuo metu valdo viešoji agentūra SIMEST, refinansavimas, teikiant finansinę paramą įmonėms, visų pirma MVĮ, siekiant remti jų tarptautinimą įvairiomis priemonėmis, pavyzdžiui, programomis, skirtomis patekti į užsienio rinkas ir plėtoti e. prekybą.

2.Tiekimo grandinių konkurencingumas ir atsparumas. Ją sudaro finansinė parama įmonėms pagal plėtros sutarties priemonę projektams, susijusiems su pagrindinėmis strateginėmis vertės grandinėmis, pavyzdžiui, pramonės plėtros programomis, aplinkos apsaugos plėtros programomis, tvariu judumu ir turizmo veikla.

Pirmiau nurodytos intervencinės priemonės vykdomos laikantis investavimo politikos, atitinkančios Reglamento (ES) 2021/241 tikslus, be kita ko, susijusius su reikšmingos žalos nedarymo principo taikymu, kaip išsamiau nurodyta reikšmingos žalos nedarymo techninėse gairėse (2021/C58/01).

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), Italijos ir įgaliotojo subjekto arba finansų tarpininko, atsakingo už finansinę priemonę ir vėlesnę finansinės priemonės investavimo politiką, teisiniame susitarime:

I.reikalauti, kad būtų taikomos Komisijos „InvestEU“ fondo tvarumo patikros techninės gairės; ir

II.išbraukti iš tinkamumo finansuoti veiklos rūšių ir turto sąrašą: I) su iškastiniu kuru susijusi veikla ir turtas, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje 1 ; II) veikla ir turtas pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuriais siekiama, kad prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius 2 ; III) veikla ir turtas, susiję su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 3 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 4 ; ir iv) veiklą ir turtą, kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali padaryti žalos aplinkai; ir

III.reikalaujama, kad visų sandorių, įskaitant tuos, kuriems tvarumo patikra netaikoma, atveju atitinkamas įgaliotasis subjektas arba finansų tarpininkas patikrintų projektų teisinę atitiktį atitinkamiems aplinkosaugos srities ES ir nacionalinės teisės aktams.

7 investicija. Nacionalinis junglumo fondas

Šią priemonę sudaro viešosios investicijos į dotacijų schemą „Nacionalinis junglumo fondas“, siekiant paskatinti privačias investicijas ir pagerinti galimybes gauti finansavimą Italijos ultraplačiajuosčio ryšio infrastruktūros sektoriuje. Schema veikia teikiant dotacijas tiesiogiai privačiajam sektoriui.

Schemą administruoja „Invitalia S.p.A.“ kaip įgyvendinančioji partnerė. Schema apima šią produktų liniją:

·Gyvybingumo trūkumo dotacija, kuriai reikia bent 30 proc. privataus bendro finansavimo nuo bendrų projekto išlaidų.

Siekdamos įgyvendinti investicijas į schemą, Italija ir „Invitalia S.p.A.“ pasirašo įgyvendinimo susitarimą, kuriame nurodoma:

1.Schemos sprendimų priėmimo proceso aprašymas: Galutinį sprendimą dėl schemos skyrimo priima investicijų komitetas arba kitas atitinkamas lygiavertis valdymo organas ir jis patvirtinamas narių, kurie yra nepriklausomi nuo vyriausybės, balsų dauguma.

2.Pagrindiniai susijusios dotacijų politikos reikalavimai, kurie apima:

a)Suteiktų dotacijų ir reikalavimus atitinkančių galutinių naudos gavėjų aprašymas.

b)Reikalavimas, kad visos remiamos investicijos būtų ekonomiškai perspektyvios.

c)Reikalavimas laikytis reikšmingos žalos nedarymo principo, kaip nustatyta reikšmingos žalos nedarymo techninėse gairėse (2021/C58/01): Visų pirma pagal dotacijų politiką toliau nurodytas veiklos rūšių ir turto sąrašas neatitinka reikalavimų: I) su iškastiniu kuru susijusi veikla ir turtas, įskaitant galutinės grandies naudojimą, 5 ii) veikla ir turtas pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuriais pasiekiamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris yra ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, 6 iii) veikla ir turtas, susiję su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 7 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 8 .

d)Reikalavimas, kad galutiniai schemos paramos gavėjai negautų paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti.

3.Suma, kuriai taikomas įgyvendinimo susitarimas, įgyvendinančiojo partnerio mokesčių struktūra ir reikalavimas panaudoti visas nepanaudotas schemos pajamas, be kita ko, po 2026 m., tais pačiais politikos tikslais.

4.Stebėsenos, audito ir kontrolės reikalavimai, įskaitant:

1.Įgyvendinančiojo partnerio stebėsenos sistemos, pagal kurią teikiamos sutelktų dotacijų ataskaitos, aprašymas.

2.Įgyvendinančiojo partnerio procedūrų, kuriomis bus užtikrinama sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų prevencija, nustatymas ir ištaisymas, aprašymas.

3.Pareiga patikrinti kiekvieno veiksmo tinkamumą pagal Įgyvendinimo susitarime nustatytus reikalavimus prieš skiriant dotaciją veiksmui.

4.Pareiga atlikti rizika grindžiamus ex post auditus pagal „Invitalia S.p.A.“ audito planą. Šiais auditais tikrinama i) ar kontrolės sistemos yra veiksmingos, įskaitant sukčiavimo, korupcijos ir interesų konflikto nustatymą; II) atitiktis reikšmingos žalos nedarymo principui, valstybės pagalbos taisyklėms; ir iii) laikomasi reikalavimo, kad galutiniai schemos paramos gavėjai negautų paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti. Atliekant auditą taip pat tikrinamas sandorių teisėtumas ir tai, ar laikomasi taikomo įgyvendinimo susitarimo ir dotacijos susitarimų sąlygų.

8 investicija. „InvestEU“ valstybių narių skyrius

Šią priemonę sudaro viešosios investicijos „InvestEU“ valstybių narių skyriuje, siekiant skatinti privačias investicijas ir pagerinti galimybes gauti finansavimą sektoriuose, kurie gali apimti gamybą ir statybą, bet jais neapsiriboja. Įnašas į „InvestEU“ valstybių narių skyrių naudojamas MVĮ, kitų įmonių ir visos Italijos ekonomikos konkurencingumui didinti, pavyzdžiui, remiant socialinės ir tvarios infrastruktūros projektus, taip pat mokslinių tyrimų, inovacijų ir skaitmeninimo iniciatyvas. Šis finansinis produktas veikia teikiant, pavyzdžiui, garantijas, paskolas ir nuosavą kapitalą tiesiogiai arba per tarpininkus privačiajam sektoriui, taip pat panašią veiklą vykdantiems viešojo sektoriaus subjektams.

Įsigalioja Komisijos ir vieno (ar kelių) įgyvendinančiojo (-ių) partnerio (-ių), atrinkto (-ų) pagal atitinkamas 2021 m. kovo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/523, kuriuo nustatoma programa „InvestEU“ ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2015/1017, nuostatas, susitarimas dėl garantijos.

Italija su Europos Komisija pasirašo susitarimą dėl įnašo, kuriame nurodoma:

-Siūlomas (-i) įgyvendinantysis (-ieji) partneris (-iai).

-Atitikties reikšmingos žalos nedarymo techninėms gairėms (2023/C111) reikalavimas. Jei būtina, iš dalies pakeistose garantijų sutartyse toliau nurodytas veiklos ir turto sąrašas neįtraukiamas į reikalavimus: I) su iškastiniu kuru susijusi veikla ir turtas, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje 9 ; II) veikla ir turtas pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuriais siekiama, kad prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius 10 ; III) veikla ir turtas, susiję su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 11 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 12 .

-Stebėsenos sistemos, naudotinos teikiant ataskaitas apie sutelktas lėšas, aprašymas.

9 investicija. „Didesnio masto priemonė. Pereinamasis laikotarpis 4.0

Priemonės tikslas – remti įmonių skaitmeninę transformaciją skatinant privačias investicijas į turtą ir veiklą, kuria remiama skaitmenizacija. Priemonę sudaro mokesčių kredito schema.

B.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris	Priemonė	Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Pradinė padėtis	Tikslas	Ketvirčio	Metų
M1C2–15	2 investicija. Mikroelektronikos inovacijos ir technologijos	Tikslas	Silicio karbido substratų gamybos pajėgumai	NEŽINOMA	Skaičius	0	197 028	II KETV.	2026	Papildomų gamybos pajėgumų, kurių dydis ne mažesnis kaip 1 970 288 colių silicio karbido substrato per metus, realizavimas.
M1C2–16	3 investicija. Spartus interneto ryšys (Ultra plačiajuostis ryšys ir 5G ryšys)	Etapas	Visų viešųjų pirkimų sutarčių sudarymas dėl spartesnių prisijungimo projektų	Pranešimas apie visų viešųjų sutarčių dėl spartesnių prisijungimo projektų skyrimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2022	Pranešimas apie visų viešojo pirkimo sutarčių skyrimą greitesnio prijungimo projektams, kuriuos sudaro i) „Italia a 1 Giga“, ii) „Italia 5G“, iii) „Sujungtos mokyklos“, iv) „Sujungtos sveikatos priežiūros įstaigos“; ir v) „Susietos mažosios salos“.
M1C2–17	3 investicija. Spartus interneto ryšys (Ultra plačiajuostis ryšys ir 5G ryšys)	Tikslas	Namų numeriai, kuriuose užtikrinamas 1 Gbps ryšys	NEŽINOMA	Skaičius	0	2 692 905	II KETV.	2026	Ne mažiau kaip 2692905 namų ūkių (iš kurių bent 266782 išsibarsčiusių namų ūkių, t. y. esančių atokiose vietovėse), sujungti su bent 1 Gbps ryšiu per Fiber-to-the-home/pastatą (FTTH/B), fiksuotą belaidę prieigą (FWA)
M1C2–18	3 investicija. Spartus interneto ryšys (Ultra plačiajuostis ryšys ir 5G ryšys)	Tikslas	Mokyklų pastatai ir sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose užtikrinamas 1 Gbps ryšys	NEŽINOMA	Skaičius	0	17 700	II KETV.	2026	Bent 9000 mokyklų ir 8700 viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų, kuriose užtikrinamas bent 1 Gbps ryšys.
M1C2–19	3 investicija. Spartus interneto ryšys (Ultra plačiajuostis ryšys ir 5G ryšys)	Tikslas	Saloms itin plačiajuosčiam ryšiui užtikrinti	NEŽINOMA	Skaičius	0	18	IV KETV.	2024	Bent 18 papildomų salų, kuriose trūksta šviesolaidinių jungčių su žemynu, užtikrina itin plačiajuostį ryšį per naują optinį tranzitinį tinklą.
M1C2–20	3 investicija. Spartus interneto ryšys (Ultra plačiajuostis ryšys ir 5G ryšys)	Tikslas	Užmiesčio keliai ir koridoriai su 5G ryšio aprėptimi	NEŽINOMA	Skaičius	0	12 600	II KETV.	2026	Bent 12 600 km papildomų užmiesčio kelių ir koridorių, kuriuose įdiegta 5G ryšio aprėptis.
M1C2–21	3 investicija. Spartus interneto ryšys (Ultra plačiajuostis ryšys ir 5G ryšys)	Tikslas	Rinkos nepakankamumo sritys, kuriose įdiegta 5G ryšio aprėptis	NEŽINOMA	Skaičius	0	1 400	II KETV.	2026	Bent 1400 kv. km rinkos nepakankamumo apgyvendintose vietovėse, kuriose galima naudotis 5G ryšiu, iš kurių bent 500 kv. km užtikrinama 5G ryšio aprėptis.
M1C2–22	4 investicija. Palydovinės technologijos ir kosmoso ekonomika	Etapas	Visų viešųjų sutarčių dėl palydovinių technologijų ir kosmoso projektų sudarymas	Pranešimas apie visų viešųjų sutarčių dėl palydovinių technologijų ir kosmoso projektų sudarymą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	1 KETV.	2023	Pranešimas apie visų viešųjų sutarčių dėl palydovinių technologijų ir kosmoso projektų, kuriuos sudaro i) Satcom, ii) Žemės stebėjimas, iii) kosmoso fabrikas ir iv) ekonomika orbitoje, skyrimą.
M1C2–23 bis	4 investicija. Palydovinės technologijos ir kosmoso ekonomika	Etapas	„Ssatellite“ technologijos ir kosmoso projektai	Galutinės palydovinių technologijų ir kosmoso projektų ataskaitos ir perdavimo įrodymas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2026	Teikiamos šios veiklos galutinės ataskaitos: 1. SATCOM: dvejopo naudojimo technologijų ir sistemų, kurios būtų naudojamos teikiant labai saugias palydovinio ryšio paslaugas vyriausybiniam naudojimui, kūrimas. 2. Žemės stebėjimas (EO), kurį sudaro i) pradinės grandies veikla: įskaitant nuotolinio stebėjimo sistemų (sintetinės apertūros radaro (SAR), hiperspektrinio, optinio) specifikacijas, projektavimą, gamybą ir paleidimų, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama sausumos, jūros ir atmosferos stebėsenai, pirkimą; bent viena konsteliacija arba konstrukcijų koncepcijos įrodymas yra orbitoje, ii) vartotojų grandies veikla: Projektas „Cyber Italy“, „Marketplace“ ir susijusios paslaugos. 3. Kosmoso fabrikas, kurį sudaro du paprojekčiai: I) Kosmoso gamykla 4.0: (integruotos mažų palydovų gamybos, surinkimo, integravimo ir bandymų linijos (M-AIT); II) prieiga prie kosmoso: Moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra bei prototipų kūrimas siekiant įgyvendinti žaliąsias technologijas, skirtas ateities grūstuvams ir paleidimo įrenginiams. 4. Ekonomika orbitoje: orbitoje naudojamų techninės priežiūros technologijų parodomųjų pavyzdžių veikla; padidinti nacionalinius kosmoso stebėjimo ir sekimo (SST) pajėgumus; turto, skirto kosmoso eismo valdymo veiklai remti skirtai duomenų paslaugai įsigyti, valdyti ir teikti, projektavimas ir gamyba. Įgyvendinimo institucijoms išduodama bendra mokėjimo nurodymų vertė yra ne mažesnė kaip 1 340 000 000 EUR.
M1C2–26	Investicija. Fondo 394/81, kurį valdo SIMEST, refinansavimas ir pertvarkymas	Etapas	Fondo 394/81 refinansavimo įsigaliojimas ir investicijų politikos priėmimas	Įstatymo nuostata, nurodanti įstatyminio (-ių) dekreto (-ų), kuriuo (-iais) refinansuojama Fondo 394/81 dotacija ir paskolos dalis, įsigaliojimą Valdybos sprendimo, kuriuo nustatomi finansuotinų projektų atrankos kriterijai, patvirtinimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	III KETVIRTIS	2021	Įstatymo galią turinčiame (-iuose) dekrete (-uose) numatomas fondo 394/81 subsidijos ir paskolos dalies refinansavimas. Fondo valdyba patvirtina sprendimą, kuriuo nustatoma investicijų politika. Investicijų politikoje, susijusioje su Fondo 394/81 refinansavimu, apibrėžiama bent: I) remiamų projektų pobūdį ir aprėptį, kurie turi atitikti Reglamento (ES) 2021/241 tikslus; techninės užduotys apima tinkamumo kriterijus, kuriais užtikrinama pagal šią priemonę remiamų projektų atitiktis reikšmingos žalos nedarymo techninėms gairėms (2021/C58/01), naudojant tvarumo patikrą, pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų, ii) remiamų veiksmų rūšį, iii) tikslinius paramos gavėjus, kuriuose vyrauja MVĮ, ir jų tinkamumo kriterijus, iv) nuostatas, pagal kurias galima reinvestuoti galimas grįžtamąsias lėšas siekiant panašių politikos tikslų, taip pat ir po 2026 m., jei jos pakartotinai nenaudojamos palūkanų normoms, kylančioms iš paskolų, suteiktų pagal Reglamentą (ES) 2021/241, pakartotinai mokėti. Sutartimi įformintame susitarime su įgaliotuoju subjektu arba finansų tarpininku reikalaujama naudoti reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01).
M1C2–27	Investicija. Fondo 394/81, kurį valdo SIMEST, refinansavimas ir pertvarkymas	Tikslas	MVĮ, gavusios paramą iš fondo 394/81	NEŽINOMA	Skaičius	0	4 000	IV KETV.	2021	Nuo 2021 m. sausio 1 d. iš Fondo 394/81 paramą gavo bent 4000 MVĮ.
M1C2–28	Investicija. Tiekimo grandinių konkurencingumas ir atsparumas	Etapas	Dekreto, į kurį įtraukta plėtros sutarčių investicijų politika, įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti dekreto įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	1 KETV.	2022	Plėtros sutarčių investicijų politikoje apibrėžiama bent: I) remiamų projektų pobūdį ir aprėptį, kurie turi atitikti Reglamento (ES) 2021/241 tikslus; techninės užduotys apima tinkamumo kriterijus, kuriais užtikrinama pagal šią priemonę remiamų projektų atitiktis reikšmingos žalos nedarymo techninėms gairėms (2021/C58/01), naudojant tvarumo patikrą, draudimo dalyvauti procedūroje sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų, ii) remiamų veiksmų rūšį, iii) tikslinius paramos gavėjus ir jų tinkamumo kriterijus, iv) nuostatas dėl galimų grįžtamųjų lėšų reinvestavimo siekiant panašių politikos tikslų, taip pat ir po 2026 m., jei jos pakartotinai nenaudojamos palūkanų normoms, gautoms iš paskolų, suteiktų pagal Reglamentą (ES) 2021/241, pakartotinai mokėti. Sutartimi įformintame susitarime su įgaliotuoju subjektu arba finansų tarpininku reikalaujama naudoti reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01).
M1C2–29	Investicija. Tiekimo grandinių konkurencingumas ir atsparumas	Tikslas	Patvirtintos plėtros sutartys	NEŽINOMA	Skaičius	0	40	IV KETV.	2023	Patvirtinta ne mažiau kaip 40 plėtros sutarčių pagal jų investicijų politiką. Ar tikslas bus tinkamai pasiektas, taip pat priklauso nuo to, ar bus panaudota bent 1 500 mln. EUR investicijų.
M1C2–30	7 investicija. Nacionalinis junglumo fondas	Etapas	Įgyvendinimo susitarimas	Įgyvendinimo susitarimo įsigaliojimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2025	Įgyvendinimo susitarimo įsigaliojimas.
M1C2–31	7 investicija. Nacionalinis junglumo fondas	Etapas	Su galutiniais paramos gavėjais pasirašyti teisiniai susitarimai ir investicijų užbaigimas	Pasirašyti teisiniai susitarimai ir perdavimo liudijimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2026	„Invitalia S.p.A.“ turi būti sudariusi teisinius dotacijų susitarimus su galutiniais paramos gavėjais dėl sumos, būtinos 100 proc. EGADP investicijų į schemą panaudoti (atsižvelgiant į valdymo mokesčius). Italija perveda 733 402 818 EUR priemonei „Invitalia S.p.A.“
M1C2–32	8 investicija. „InvestEU“ valstybių narių skyrius	Etapas	Italijos vyriausybės ir Europos Komisijos susitarimo dėl įnašo pasirašymas	Susitarimo dėl įnašo pasirašymas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	1 KETV.	2026	Italijos vyriausybės ir Europos Komisijos susitarimo dėl 500 000 000 EUR vertės įnašo pasirašymas.
M1C2–33	8 investicija. „InvestEU“ valstybių narių skyrius	Tikslas	„InvestEU“ investicijų komiteto patvirtintos finansavimo arba investavimo operacijos.	NEŽINOMA	Procentas	0	100	II KETV.	2026	Finansavimo arba investavimo operacijas, sudarančias 100 proc. visos priemonei skirtų EGADP išteklių sumos, turi patvirtinti „InvestEU“ investicijų komitetas.
M1C2–34	9 investicija. „Didesnio masto priemonė. Pereinamasis laikotarpis 4.0	Tikslas	4.0 pereinamojo laikotarpio mokesčių kreditai, suteikti įmonėms remiantis 2021–2026 m. pateiktais dokumentais	NEŽINOMA	Skaičius	0	50 942	II KETV.	2026	Įmonėms suteikta ne mažiau kaip 50942 pereinamojo laikotarpio 4.0 mokesčių kreditų, susijusių su 4,0 materialiųjų gamybos priemonių, 4.0 nematerialiųjų gamybos priemonių, standartinių nematerialiųjų gamybos priemonių, mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų veiklos. Laikoma, kad mokesčio kreditas suteiktas pateikus 2024 ir 2025 m. mokesčių deklaraciją arba Gestore Servizi Energetici (toliau – GSE) užpildymo formas. Mokesčių deklaracijos pateikiamos nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. Įmonėms, kurių mokestiniai metai nesutampa su kalendoriniais metais, su visais pirmiau išvardytais mokesčių kreditais susijusių mokesčių deklaracijų pateikimo nagrinėjamojo laikotarpio pabaiga pratęsiama nuo 2024 m. gruodžio 31 d. iki 2025 m. lapkričio 30 d. Užpildymo blankai GSE pateikiami ne vėliau kaip 2026 m. sausio 31 d. Nustatant tikslą neatsižvelgiama į įmones, vykdančias veiklą veiklos sektoriuose, nurodytuose ATECO kodais 05, 06, 07 ir 09. Be to, kalbant apie investicijas į 4,0 materialųjį ilgalaikį turtą, taip pat į plėtros ir inovacijų veiklą, nė viena įmonė, veikianti ATECO kodais 30 nurodytuose veiklos sektoriuose. Nustatant tikslą atsižvelgiama į 22, 29, 38, 41, 42, 43, 17, 01, 50, 19, 20, 51, 24, 49, 23 ir 35 straipsnius.

C. 1 MISIJA, 3 KOMPONENTAS. Turizmas ir kultūra 4.0.

Pagal šį Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentą daugiausia dėmesio skiriama dviejų nuo COVID krizės labai nukentėjusių sektorių atgaivinimui: kultūra ir turizmas. Su kultūros sektoriumi susijusiomis priemonėmis siekiama užtikrinti, kad kultūros objektai būtų prieinamesni tiek skaitmeniniu, tiek fiziškai, efektyviau energiją vartojantys ir saugesni gaivalinių nelaimių atveju, remti kultūros ir kūrybos sektorių atsigavimą, be kita ko, remiant mažų kultūros objektų ir kaimo architektūros patrauklumą, taip pat didinti teritorinę sanglaudą. Numatytos trys priemonių grupės: I) intervencinės priemonės, skirtos naujos kartos kultūros paveldui plėtoti, įskaitant investicijas į skaitmeninę pertvarką ir kultūros objektų energijos vartojimo efektyvumo didinimą, ii) kultūra grindžiamas mažų istorinių vietovių, religinio ir kaimo paveldo atkūrimas; III) intervencinės priemonės kultūros ir kūrybos sektoriams 4.0. Su turizmu susijusiomis priemonėmis siekiama didinti sektoriaus konkurencingumą, be kita ko, mažinant sektoriaus susiskaidymą ir didinant masto ekonomiją, gerinant ir atnaujinant apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriaus standartus, skatinant skaitmenines inovacijas ir veiklos vykdytojų naudojimąsi naujomis technologijomis ir remiant sektoriaus žaliąją pertvarką. Šiuo atžvilgiu numatytos priemonės, kuriomis siekiama remti turizmo sektoriuje dirbančias įmones, įskaitant MVĮ, ir turizmo veiklos vykdytojus, be kita ko, investuojant į skaitmenines priemones.

Investicijos ir reformos pagal šį komponentą padeda įgyvendinti Italijai skirtas rekomendacijas, visų pirma dėl poreikio „skatinti privačias investicijas siekiant skatinti ekonomikos atsigavimą ir sutelkti investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką“ (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3). Jomis taip pat remiama socialinė ir teritorinė sanglauda ir Italijos ekonomikos konkurencingumas, kartu skatinant turizmo sektoriaus skaitmeninimą ir tvarumą.

C.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

Investicija „Kultūros paveldo skaitmeninė strategija ir platformos“

Šios priemonės tikslas – skaitmeninti Italijos kultūros paveldą ir suteikti prieigą prie kultūros išteklių ir skaitmeninių paslaugų. Pagal šią priemonę sukuriama skaitmeninė infrastruktūra, skirta skaitmeniniams ištekliams rinkti, integruoti ir saugoti, kad jie būtų prieinami visuomenei per specialias platformas.

Investicija. Fizinių ir kognityvinių kliūčių šalinimas muziejuose, bibliotekose ir archyvuose, kad būtų užtikrinta platesnė prieiga prie kultūros ir dalyvavimas joje

Šios priemonės tikslas – užtikrinti fizinę ir kognityvinę prieigą prie kelių Italijos kultūros įstaigų. Šia priemone siekiama pašalinti architektūrines ir kognityvines kliūtis Italijos kultūros įstaigose.

Investicijų grupė. Didinti energijos vartojimo efektyvumą kinuose, teatruose ir muziejuose

Šios priemonės tikslas – padidinti kultūros ir kūrybos objektų, pavyzdžiui, viešųjų ir privačių muziejų, kino teatrų ir teatrų, energijos vartojimo efektyvumą. Priemonę sudaro energijos vartojimo efektyvumo intervencinės priemonės kultūros ir kūrybos patalpose.

Reforma. Būtiniausių aplinkosauginių kriterijų, taikomų kultūros renginiams, priėmimas

Reformos tikslas – pagerinti kultūros renginių (pvz., parodų, festivalių, kultūros renginių ir muzikinių renginių) ekologinį pėdsaką, į viešuosius pirkimus, susijusius su valdžios institucijos finansuojamais, remiamais ar organizuojamais kultūros renginiais, įtraukiant socialinius ir aplinkos apsaugos kriterijus.

Investicija. Kultūros veiklos vykdytojų gebėjimų valdyti skaitmeninę ir žaliąją pertvarką stiprinimas

Bendras investicijų tikslas – remti kultūros ir kūrybos sektorių atsigavimą. Tai yra dvi intervencinės priemonės.

Pirmąja intervencija (parama kultūrinės veiklos atgaivinimui skatinant inovacijas ir skaitmeninių technologijų naudojimą visoje vertės grandinėje) siekiama remti kultūros ir kūrybos sektorių veiklos vykdytojus, kad jie įgyvendintų skaitmenines strategijas ir padidintų savo valdymo pajėgumus.

Antrąja intervencija (žaliojo požiūrio skatinimas visoje kultūros ir kūrybos grandinėje) siekiama skatinti aplinkos atžvilgiu tvarų požiūrį visoje grandinėje, mažinti ekologinį pėdsaką, skatinti novatorišką ir įtraukų ekologinį projektavimą, be kita ko, žiedinės ekonomikos kontekste, kad visuomenė būtų orientuota į atsakingesnę aplinkosauginę elgseną.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), į būsimų kvietimų teikti projektus techninėse specifikacijose pateiktus tinkamumo kriterijus neįtraukiamas šis veiklos rūšių sąrašas: I) veikla, susijusi su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje 13 ; II) veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuria siekiama, kad numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius 14 ; III) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 15 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 16 ; ir iv) veikla, kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Įgaliojimuose papildomai reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos teisės aktus.

Investicija. Skaitmeninio turizmo centras

Šios priemonės tikslas – sudaryti sąlygas visai turizmo ekosistemai didinti, integruoti ir skleisti savo pačios pasiūlą. Priemonę sudaro skaitmeninio turizmo centro, prieinamo per specialią interneto platformą, sukūrimas.

Reforma. Turistų gidų profesijų užsakymo reglamentavimas

Investicijas į Skaitmeninio turizmo centrą papildo reforma, kuria siekiama supaprastinti turizmo vadovų taisykles. Šia priemone, deramai atsižvelgiant į vietos taisykles, numatoma turistų gidų profesinė organizacija ir jų kilmės vieta. Sistemingas ir vienodas reformos taikymas leistų reglamentuoti pagrindinius profesijos principus ir standartizuoti paslaugų teikimo lygį visoje nacionalinėje teritorijoje, o tai turėtų teigiamą poveikį rinkai. Reforma apima mokymą ir tolesnį mokymą, kad būtų kuo geriau remiamas pasiūlymas.

C.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris	Priemonė	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Pradinė padėtis	Tikslas	Ketvirčio	Metų
M1C3–2	Investicijos. Skaitmeninė kultūros paveldo strategija ir platformos	Tikslas	Paskelbti skaitmeniniai ir žiniasklaidos ištekliai	NEŽINOMA	Skaičius	0	65 000 000	IV KETV.	2025	Skelbiama ne mažiau kaip 65000000 skaitmeninės žiniasklaidos išteklių.
M1C3–3	Investicijos. Fizinių ir kognityvinių kliūčių šalinimas muziejuose, bibliotekose ir archyvuose, kad būtų užtikrinta platesnė prieiga prie kultūros ir dalyvavimas joje	Tikslas	Veiksmai siekiant pašalinti fizines ir kognityvines kliūtis muziejuose, paminkluose, archeologinėse vietovėse ir parkuose, archyvuose ir bibliotekose	NEŽINOMA	Skaičius	0	617	II KETV.	2026	Darbų užbaigimo pažymėjimai išduodami ne mažiau kaip 617 muziejų, paminklų, archeologinių zonų ir parkų, archyvų ir bibliotekų.
M1C3–4	Investicijos. Efektyvesnis energijos vartojimas kino teatruose, teatruose ir muziejuose	Tikslas	Užbaigti veiksmai, susiję su valstybiniais muziejais ir kultūros objektais, teatro salėmis ir kino teatrais (pirmoji grupė)	NEŽINOMA	Skaičius	0	80	III KETVIRTIS	2023	Rodiklis rodo intervencinių priemonių, kurios buvo padarytos patvirtinus reguliarų darbų vykdymą, skaičių. Intervencinių priemonių, kurias reikia užbaigti, rūšis: - techninis ir ekonominis bei finansinis planavimas, energijos vartojimo auditas, pradinė aplinkos analizė, poveikio aplinkai vertinimas, pagalba ir vertinimai, kuriais siekiama nustatyti kritinius klausimus, atitinkamų intervencijų, skirtų energiniam naudingumui didinti, nustatymas; - intervencijos dėl pastato apvalkalo; - įsikišimas, susijęs su įrangos, įrankių, sistemų, prietaisų, skaitmeninės taikomosios programinės įrangos pakeitimu ir (arba) įsigijimu, taip pat pagalbinėmis jų veikimo priemonėmis, patentų, licencijų ir praktinės patirties įsigijimu; - išmaniųjų sistemų, skirtų nuotolinei kontrolei, reguliavimui, valdymui, stebėsenai ir energijos vartojimo (pažangiųjų pastatų) bei teršalų išmetimo optimizavimui, įdiegimas, be kita ko, naudojant technologinius derinius.
M1C3–5	Investicijos. Efektyvesnis energijos vartojimas kino teatruose, teatruose ir muziejuose	Tikslas	Baigiami intervenciniai veiksmai, susiję su valstybiniais muziejais ir kultūros objektais, teatro salėmis ir kino teatrais (antrasis etapas)	NEŽINOMA	Skaičius	80	420	IV KETV.	2025	Darbų užbaigimo pažymėjimai išduodami ne mažiau kaip 340 intervencinių priemonių, įskaitant: 1.techninis ir ekonominis bei finansinis planavimas, energijos vartojimo auditas, pradinė aplinkos analizė, poveikio aplinkai vertinimas, pagalba ir vertinimai, kuriais siekiama nustatyti kritinius klausimus, atitinkamų intervencijų, skirtų energiniam naudingumui didinti, nustatymas; 2.intervencijos dėl pastato apvalkalo; 3.įsikišimas, susijęs su įrangos, įrankių, sistemų, prietaisų, skaitmeninės taikomosios programinės įrangos pakeitimu ir (arba) įsigijimu, taip pat pagalbinėmis jų veikimo priemonėmis, patentų, licencijų ir praktinės patirties įsigijimu; 4.išmaniųjų sistemų, skirtų nuotolinei kontrolei, reguliavimui, valdymui, stebėsenai ir energijos vartojimo (pažangiųjų pastatų) bei teršalų išmetimo optimizavimui, įdiegimas, be kita ko, naudojant technologinius derinius.
M1C3–6	Reforma. Minimalūs kultūros renginių aplinkosauginiai kriterijai	Etapas	Dekreto, kuriuo nustatomi socialiniai ir aplinkos apsaugos kriterijai viešųjų pirkimų konkursuose, susijusiuose su viešosiomis lėšomis finansuojamais kultūros renginiais, įsigaliojimas	Dekreto nuostata, nurodanti dekreto dėl minimalių aplinkos apsaugos kriterijų, taikomų kultūros renginiams, įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2022	Kriterijai patvirtinami šiems aspektams: popieriaus ir spaudinių naudojimo mažinimas, ekologiškų medžiagų naudojimas, etapų įrengimas naudojant perdirbtas ir pakartotinai naudojamas medžiagas ir tvarūs baldai, mažą poveikį aplinkai darantys priedai, vietos pasirinkimas atsižvelgiant į biologinės įvairovės apsaugą, mažas poveikis aplinkai, viešojo maitinimo paslaugos, transportas, skirtas renginiui pasiekti ir medžiagų transportavimas, energijos suvartojimas renginiui organizuoti. Socialiniai kriterijai, kuriais skatinamas prieinamumas ir įtrauktis, apima: prieinamumo neįgaliesiems skatinimas; jaunimo, ilgalaikių bedarbių, nepalankioje padėtyje esančių asmenų (pvz., darbuotojų migrantų ir etninių mažumų) ir neįgaliųjų užimtumo galimybių skatinimas; užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose įmonėms, kurių savininkai ar darbuotojai priklauso etninėms ar mažumų grupėms, pvz., kooperatyvams, socialinėms įmonėms ir ne pelno organizacijoms; skatinti „deramą darbą“, kuris suprantamas kaip teisė į našų ir laisvai pasirinktą darbą, pagrindinius principus ir teises darbe, deramą darbo užmokestį, socialinę apsaugą ir socialinį dialogą. Reforma apima kultūros renginius, pavyzdžiui, parodas, festivalius ir scenos meno renginius.
M1C3–7	Investicijos – 3.3. Kultūros veiklos vykdytojų gebėjimų valdyti skaitmeninę ir žaliąją pertvarką stiprinimas.	Etapas	Visų viešųjų sutarčių su įgyvendinančiąja organizacija ir (arba) paramos gavėjais skyrimas dėl visų intervencinių priemonių, skirtų kultūros veiklos vykdytojų skaitmeninei ir žaliajai pertvarkai valdyti	Pranešimas apie visų viešųjų sutarčių skyrimą organizacijoms ir tinklams, kurie yra atsakingi už gebėjimų stiprinimo veiklos vykdymą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2023	Atrinktos įgyvendinančiosios institucijos yra specializuotos organizacijos arba tinklai, turintys įgūdžių ir patirties tiek mokymo, tiek kultūros gamybos, aplinkos, kultūros valdymo ir mokymo srityse. Pranešimas apie visų viešųjų sutarčių skyrimą projektams, atrinktiems pagal konkurencinius kvietimus teikti pasiūlymus, turi atitikti reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų.
M1C3–8	Investicijos. 4.1 Skaitmeninio turizmo centras	Etapas	Sutarčių dėl skaitmeninio turizmo portalo kūrimo sudarymas	Pranešimas apie visų viešojo pirkimo sutarčių dėl skaitmeninio turizmo portalo kūrimo sudarymą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2021	Pranešimas apie (visas) viešojo pirkimo sutartis dėl skaitmeninio turizmo portalo kūrimo. Skaitmeninio turizmo portalas modernizuoja dabartinį „Italia.it“ portalą, įdiegdamas debesiją ir atvirą architektūrą, taip sudarydamas didelę pirmenybę sujungimui su ekosistema. Atnaujintas portalas apima: sukurti naują vartotojo sąsajos ir naršymo medį; skyrių, puslapių ir straipsnių išdėstymo, struktūros ir funkcijų peržiūra; žemėlapių įdiegimas; daugiakalbis valdymas (keitimo metu portalas bus pristatomas italų ir anglų kalbomis). Tikimasi, kad kitos kalbos, kurioms šiuo metu teikiama parama, bus integruotos tais mėnesiais, kurie bus pradėti eksploatuoti. Sutarčių skyrimas projektams, atrinktiems pagal konkurencinius kvietimus teikti pasiūlymus, laikantis reikšmingos žalos nedarymo techninių gairių (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų.
M1C3–9	Investicija. Skaitmeninio turizmo centras	Tikslas	Turizmo veiklos vykdytojų registravimas skaitmeninio turizmo centre	NEŽINOMA	Skaičius	0	20 000	II KETV.	2024	Centre registruotų turizmo paslaugų teikėjų skaičius (tai gali apimti viešbutį, kelionių organizatorių ir firmas, kaip apibrėžta ATECO kodu 55.00.00, bet jais neapsiribojant; 56.00.00 VAL.; 79.00.00 ir kitos sektoriui priklausančios struktūros) turi būti ne mažiau kaip 20000. Pietuose turi būti bent 7400 turizmo paslaugų teikėjų (t. y. 37 % 20000).
M1C3–10	Reforma. Turistų gidų profesijų užsakymo reglamentavimas.	Etapas	Turistų gidų nacionalinio standarto apibrėžtis	Minimalaus nacionalinio standarto apibrėžimas nereiškia, kad turi būti sukurta nauja reglamentuojama profesija.	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2024	Minimalaus nacionalinio standarto apibrėžimas nereiškia, kad turi būti sukurta nauja reglamentuojama profesija. Reformoje taip pat numatomas mokymas ir profesionalus atnaujinimas, kad būtų geriau remiamas pasiūlymas. Reforma laikoma unikalios profesinės kvalifikacijos įgijimo metodu, nacionaliniu lygmeniu patvirtintais vienodais standartais, priimant nacionalinį įstatymą ir vėliau įgyvendinant ministrų dekretus dėl supratimo valstybinių regionų.
M1C3–11	Investicija. Gerinti energijos vartojimo efektyvumą kino teatruose ir muziejuose	Etapas	Kultūros ministerijos dekreto dėl išteklių paskirstymo įsigaliojimas: didinti energijos vartojimo efektyvumą kultūros vietose	Dekreto nuostata, nurodanti Kultūros ministerijos (MIC) dekreto dėl išteklių, skirtų energijos vartojimo efektyvumui kultūros vietose didinti, skyrimo įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2022	Kultūros vietos – tai kino teatrai, teatrai ir muziejai. (INV. 1.3) Dėl muziejų ir kultūros vietų, skirtų energijos vartojimo efektyvumui didinti, intervencija įgyvendinama pripažįstant projektų pasiūlymus valstybinėse kultūros vietose Kultūros ministerijos (MiC) 1 tikslo atveju. Kitais atvejais nevalstybinių institucijų nustatymas 2 ir 3 tikslų atvejais atliekamas skelbiant konkursus. Sutarčių skyrimas projektams, atrinktiems pagal konkurencinius kvietimus teikti pasiūlymus, turi atitikti reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų.

C3. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas

Investicija. Skaitmeninio turizmo centras

Investicija. Mažų istorinių miestų patrauklumas

Šios priemonės tikslas – remti nepalankioje padėtyje esančių vietovių ekonominį ir socialinį vystymąsi, grindžiamą mažų miestų kultūriniu atkūrimu ir ypač vietos ekonomikos bei turizmo augimu. Investicijas sudaro kultūrinės, socialinės ir su turizmu susijusios infrastruktūros, paslaugų ir veiklos rėmimas.

Investicija. Kaimo architektūros ir kraštovaizdžio apsauga ir stiprinimas

Šios priemonės tikslas – pagerinti kaimo ir kaimo aplinką. Pagal šią priemonę remiamas privačių kaimo pastatų remontas.

Investicija. Vietos, parkų ir istorinių sodų tapatybės stiprinimo programos

Šios priemonės tikslas – išsaugoti ir stiprinti istorinius parkus ir sodus, apsaugoti jų kultūrinį ir istorinį paveldą, kartu didinant prieinamumą, saugumą ir visuomenės mėgstamumą. Priemonę sudaro istorinių parkų ir sodų atnaujinimas, atkūrimo, tvaraus valdymo ir profesinio mokymo rėmimas, ilgalaikio išsaugojimo užtikrinimas ir jų kultūrinio, šviečiamojo ir aplinkosauginio vaidmens stiprinimas.

Investicija. Seisminis religinių apeigų vietų saugumas, GES paveldo restauravimas ir meno kūrinių prieglaudos (atgavimo menas)

Šios priemonės tikslas – sumažinti seisminę riziką religinių apeigų vietose. Investicijas sudaro antiseisminių prevencinių veiksmų plano įgyvendinimas, religinių apeigų pastatų seisminio modifikavimo vykdymas,Fondo Edifici di Cultopaveldo turto atkūrimas ir meno kūrinių prieglaudų statyba.

Investicija. Turizmo įmonių konkurencingumui skirtos lėšos

Šia priemone siekiama remti turizmo sektoriuje veikiančias įmones. Jis apima mokesčių kreditą darbams, kuriais siekiama pagerinti apgyvendinimo infrastruktūrą, garantijų fondą, skirtą sektoriaus įmonių galimybėms gauti kreditą palengvinti (per specialų MVĮ garantijų fondo skyrių), EIB teminio turizmo fondo aktyvavimą siekiant remti novatoriškas investicijas šiame sektoriuje, nuosavo kapitalo fondą (Nacionalinį turizmo fondą), skirtą didelį turizmo potencialą turinčiam turtui pertvarkyti. Papildoma finansinė priemonė (FRI – Fondo Rotativo) papildo pirmiau minėtas priemones, skirtas turizmo sektoriuje veikiančioms įmonėms remti. Pirmiau nurodytos intervencinės priemonės vykdomos laikantis investavimo politikos, atitinkančios Reglamento (ES) 2021/241 tikslus, be kita ko, susijusius su reikšmingos žalos nedarymo principo taikymu, kaip išsamiau nurodyta reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo techninėse gairėse pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės reglamentą (2021/C58/01).

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), teisiniu susitarimu ir paskesne finansinių priemonių investavimo politika:

I.reikalauti, kad būtų taikomos Komisijos „InvestEU“ fondo tvarumo patikros techninės gairės; ir

II.neįtraukiama ši veikla: I) veikla, susijusi su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje 17 ; II) veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuria siekiama, kad numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius 18 ; III) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 19 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 20 ; ir iv) veikla, kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai; ir

Investicijų grupė. Kino pramonės plėtra (projektas „Cinecittą“)

Šios priemonės tikslas – padidinti Italijos kino ir audiovizualinio sektoriaus konkurencingumą. Investicijas sudaro studijų atnaujinimas ir naujų studijų statyba, gamybos veiklos gerinimas. Tai gali apimti, be kita ko, naujų technologijų naudojimą, audiovizualinio paveldo išsaugojimą ir skaitmeninimą Kinematografijos eksperimentiniame centre, taip pat profesinių profilių ir įgūdžių stiprinimą šiame sektoriuje pasitelkiant Cinecittą ir Kinematografijos eksperimentinio centro vykdomą mokymo veiklą.

Investicija. Caput Mundi „Next Generation EU“ turistiniams didiesiems renginiams.

Šios priemonės tikslas – pagerinti didelių turistinių renginių patirtį ir turizmo tvarumą renovuojant paminklus, kuriant turizmo ir kultūros alternatyvas, susijusias su perpildytomis vietovėmis, skaitmeninant kultūros ir turizmo paslaugas ir stiprinant žaliąsias zonas. Investicijas sudaro programos „Caput Mundi“ priėmimas ir įgyvendinimas, apimantis kultūros ir istorijos vertybių atkūrimą, žaliųjų zonų ir istorinių objektų renovaciją ir turizmui skirtų skaitmeninių paslaugų kūrimą.

C.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Pradinė padėtis	Tikslas	Ketvirčio	Metų
M1C3–9a	Investicija. Skaitmeninio turizmo centras	Tikslas	Turizmo veiklos vykdytojų registravimas skaitmeninio turizmo centre ir galimybė naudotis centro teikiamomis paslaugomis	NEŽINOMA	Skaičius	20 000	35 000	IV KETV.	2025	Centre turi būti užregistruota ne mažiau kaip 35000 turizmo paslaugų teikėjų (įskaitant viešbučius, kelionių organizatorius ir firmas, kaip apibrėžta ATECO kodu 55.00.00, bet jais neapsiribojant; 56.00.00 VAL.; 79.00.00 val. ir kitos šiam sektoriui priklausančios struktūros). Skaitmeninio turizmo centre registruoti turizmo paslaugų teikėjai turi turėti galimybę naudotis šiomis paslaugomis: ·Ryšių paslaugas turizmo veiklos vykdytojams, kad jie galėtų pasiūlyti savo pasiūlymą; ·Duomenų analizės priemonės ir prognozavimo modeliai, padedantys priimti duomenimis grindžiamus sprendimus; ·Kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo mokymai; ·Turizmo MVĮ skirtos paslaugos inovacijoms remti.
M1C3–12	Investicija. Mažo istorinio miesto patrauklumas	Etapas	Kultūros ministerijos dekreto dėl išteklių skyrimo savivaldybėms mažų istorinių miestų patrauklumui užtikrinti įsigaliojimas	Dekreto nuostata, nurodanti Kultūros ministerijos dekreto dėl išteklių skyrimo savivaldybėms mažų istorinių miestų patrauklumui užtikrinti įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2022	Kultūros ministerijos dekretu savivaldybėms skiriami ištekliai mažų istorinių miestų patrauklumui didinti. Susijusios savivaldybės, siekdamos padidinti nedidelio istorinio miesto patrauklumą, nurodo 250 savivaldybių ir (arba) vilkikų, kurios perdavė Kultūros ministerijai intervencijos programas. 250 kaimų atrankos kriterijai (Inv. 2.1) pasidalija MiC, Regionai, ANCI ir vidaus erdvės, kurios: dėl įvairių programų papildomumo jos preliminariai nustato (Inv2.1) reikalavimus atitinkančias teritorines vietoves. Po to kaimai atrenkami remiantis a) teritoriniais, ekonominiais ir socialiniais kriterijais (statistiniais rodikliais), b) projekto gebėjimu daryti poveikį turistų patrauklumui ir padidinti dalyvavimą kultūriniame gyvenime. Atsižvelgiama į šiuos statistinius rodiklius: demografinis dydis (savivaldybės, turinčios pop. Ir 5000 inhab.) ir tendencijos; turistų srautai, muziejų lankytojai; turistinių paslaugų pasiūlos nuoseklumas (viešbučiai ir kiti viešbučiai, butai, kambariai ir nuomojamos patalpos); savivaldybės demografinę tendenciją; gyventojų dalyvavimo kultūriniame gyvenime laipsnį; kultūros, kūrybos ir turizmo įmonių (pelno ir ne pelno) ir susijusių darbuotojų darnumas. Sudarant sutartis su projektais, atrinktais pagal konkurencinius kvietimus teikti pasiūlymus, nurodoma: a) tinkamumo kriterijai, kuriais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų. b) įsipareigojimas, kad investicijos indėlis į klimato kaitą pagal Reglamento (ES) 2021/241 VI priede pateiktą metodiką turi sudaryti bent 25 proc. visų EGADP lėšomis remiamų investicijų išlaidų. C) įsipareigojimas pranešti apie priemonės įgyvendinimą įpusėjus schemos galiojimo laikotarpiui ir baigiantis schemos galiojimui.
M1C3–13	Investicija. Kaimo architektūros ir kraštovaizdžio apsauga ir gerinimas	Etapas	Kultūros ministerijos dekreto dėl išteklių skyrimo kaimo architektūrai ir kraštovaizdžiui apsaugoti ir gerinti įsigaliojimas	Dekreto nuostata, nurodanti Kultūros ministerijos (MIC) dekreto dėl lėšų skyrimo kaimo architektūrai ir kraštovaizdžiui apsaugoti ir gerinti įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2022	Kultūros ministerijos dekretas skiria išteklius kaimo architektūrai ir kraštovaizdžiui apsaugoti ir gerinti. Siekiant apsaugoti ir gerinti kaimo architektūrą ir kraštovaizdį (Inv. 2.2), atrenkant susigrąžintiną turtą pirmenybė teikiama investicijų gebėjimui daryti poveikį kraštovaizdžio vertybių išsaugojimo tikslams. Pirmenybė teikiama: – turtui, esančiam didelės kraštovaizdžio vertės teritorinėse teritorijose (turtas, esantis kraštovaizdžiui svarbiose arba visuomenei svarbiose vietovėse (DLgs 42/2004 42–149 straipsniai), kraštovaizdžiui, kuriam taikomas UNESCO pripažinimas, FAO GIAHS; – turtui, kuris jau yra prieinamas visuomenei arba kurį savininkas sutinka gauti, be kita ko, vietiniuose ir integriniuose grandynuose ir tinkluose; – „teritorijos projektams“, pateikiamiems pagal apibendrintus dalykus, kuriais galima veiksmingiau užtikrinti kraštovaizdžio atkūrimo tikslų įgyvendinimą; – projektai, vykdomi srityse, kuriose stiprinama integracija ir sąveika su kitais kandidatais į PNRR ir kitus teritorinio pobūdžio planus ir (arba) projektus, remiamus programuojančia nacionaline (Kultūros ministerija). Apibrėžiant kaimo architektūros rūšis, kurioms taikoma intervencija, gali būti remiamasi 2005 m. spalio 6 d. MiBAC dekretu (įgyvendinant 2003 m. gruodžio 24 d. Įstatymą Nr. 378 dėl kaimo architektūros apsaugos ir stiprinimo). Preliminariai kriterijai gali būti susiję su: turto išsaugojimo būklė, naudojimo lygis, šių išteklių vaidmuo teritoriniuose ir miesto kontekstuose. Sutarčių skyrimas projektams, atrinktiems pagal konkurencinius kvietimus teikti pasiūlymus, turi atitikti reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų.
M1C3–14	Investicija. Programos, skirtos vietų, parkų ir istorinių sodų tapatumui stiprinti	Etapas	Kultūros ministerijos dekreto dėl išteklių paskirstymo įsigaliojimas: projektams, kuriais siekiama stiprinti vietų, parkų ir istorinių sodų tapatumą	Dekreto nuostata, nurodanti Kultūros ministerijos dekreto įsigaliojimą dėl išteklių skyrimo projektams, kuriais siekiama stiprinti vietovių, parkų ir istorinių sodų tapatumą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2022	Kultūros ministerijos dekretas skiria išteklius atsakingoms administracijoms už projektus, kuriais siekiama stiprinti vietų, parkų ir istorinių sodų tapatumą. Istoriniai parkai ir sodai (Inv. 2.3) intervencinės priemonės yra išimtinai saugomos kultūros vertybės, kurių meniniai ar istoriniai interesai buvo paskelbti. Jie gali priklausyti ir Valstybinei kultūros ministerijai, ir nevalstybiniam turtui. Atranka vykdoma remiantis kriterijais, kuriuos nustato techninio ir mokslinio koordinavimo grupė, kurią sudaro MiC, universiteto, ANCI ir sektorių asociacijų atstovai. Sutarčių skyrimas projektams, atrinktiems pagal konkurencinius kvietimus teikti pasiūlymus, turi atitikti reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų.
M1C3–15	Investicija. Maldos vietų seisminė sauga, GES paveldo restauravimas ir meno kūrinių prieglaudos	Etapas	Kultūros ministerijos dekreto dėl išteklių skyrimo seisminei saugai vietoj religinių apeigų ir FEC (Fondo Edifici di Culto) paveldo atkūrimo įsigaliojimas	Dekreto nuostata, kuria nurodoma, kad įsigaliojo Kultūros ministerijos dekretas dėl išteklių, skirtų seisminei saugai vietoj religinių apeigų ir FEC (Fondo Edifici di Culto) atkurti, skyrimo	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2022	Kultūros ministerijos dekretas nustato įgyvendinantįjį subjektą ir pastatų, kuriems taikomos intervencinės priemonės ir tipologija, tinkamumą ir finansavimą. (INV 2.4) Maldos vietų seisminės prevencijos ir saugos priemonės yra susijusios su vietovėmis, nukentėjusiomis nuo kelių žemės drebėjimų, sukrėtusių Italijos regionus nuo 2009 m. (Abruzzo, Lacijaus, Markės ir Umbrijos). FEC (Fondo Edifici di Culto) intervenciniai veiksmai atrenkami remiantis FEC (Fondo Edifici di Culto) paveldo turto išsaugojimo būkle. Sutarčių skyrimas projektams, atrinktiems pagal konkurencinius kvietimus teikti pasiūlymus, turi atitikti reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų.
M1C3–16	Investicijos. Mažų istorinių miestų patrauklumas	Etapas	Dekreto (-ų), kuriuo (-iais) išvardijamos įmonės, kurioms skirta parama mažuose istoriniuose miestuose, priėmimas	Remiamas (-i) dekreto (-ų), kuriuo (-iais) išvardijamos paskirtos įmonės, priėmimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2025	Priimtas (-i) dekretas (-ai), kuriame (-iuose) išvardijama ne mažiau kaip 1800 įmonių, gavusių paramą mažuose istoriniuose miestuose.
M1C3–16a	Investicijos. Mažų istorinių miestų patrauklumas	Tikslas	Intervenciniai veiksmai, skirti mažų istorinių miestų kultūriniam atkūrimui	NEŽINOMA	Skaičius	0	3 250	II KETV.	2026	Darbų užbaigimo pažymėjimai arba paslaugų ar prekių tiekimo sertifikatai išduodami bent 3250 intervencijų, iš kurių 400 – pagal A liniją.
M1C3–17	Investicijos. Kaimo architektūros ir kraštovaizdžio apsauga ir gerinimas	Tikslas	Intervencinės priemonės, skirtos kaimo architektūrai ir kraštovaizdžiui apsaugoti ir stiprinti	NEŽINOMA	Skaičius	0	3 900	II KETV.	2026	Išduodami darbų užbaigimo sertifikatai, susiję su intervencijomis, susijusiomis su ne mažiau kaip 3900 turto vienetų.
M1C3–18	Investicija. Programos, skirtos vietų, parkų ir istorinių sodų tapatumui stiprinti	Tikslas	Perkvalifikuotų parkų ir istorinių sodų skaičius	NEŽINOMA	Skaičius	0	100	IV KETV.	2025	Išduodami ne mažiau kaip 100 parkų ir istorinių sodų perkvalifikavimo darbų baigimo pažymėjimai.
M1C3–19	Investicijos. Seisminė religinių apeigų vietų sauga, FEC (Fondo Edifici di Culto) paveldo atkūrimas ir meno kūrinių prieglaudos (atgavimo menas)	Tikslas	Veiksmai dėl seisminio saugumo religinių apeigų vietose, FEC (Fondo Edifici di Culto) paveldo restauravimas ir meno kūrinių prieglaudos	NEŽINOMA	Skaičius	0	700	II KETV.	2026	Darbų užbaigimo pažymėjimai išduodami ne mažiau kaip 700 intervencijų, iš kurių ne mažiau kaip 3 prieglaudos meno kūriniams.
M1C3–20	Investicijų grupė. Kino pramonės plėtra (projektas „Cinecittą“)	Etapas	Įgyvendinančiojo subjekto Cinecittą SPA ir bendrovių sutarčių dėl devynių studijų statybos pasirašymas	Sutarčių pasirašymas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2023	Įgyvendinančiosios institucijos Cinecittą SPA ir bendrovių sutarčių dėl devynių studijų statybos pasirašymas. Ši intervencija apima naujų studijų statybą, esamų studijų atkūrimą, investicijas į naujas skaitmenines technologijas, sistemas ir paslaugas, kuriomis siekiama sustiprinti Cinecitta’ SPA administruojamą kino studiją „Cinecittą“. Įgyvendinančiojo subjekto Cinecitta’ SPA ir bendrovių sutartyje pateikiami remiamo turto/veiklos ir (arba) bendrovių atrankos ir (arba) tinkamumo kriterijai, kad būtų laikomasi techninių gairių dėl reikšmingos žalos nedarymo principo (2021/C58/01). Įsipareigojimas/tikslas investuoti 20 % į turtą ir (arba) veiklą ir (arba) įmones, atitinkančias skaitmeninių žymenų atrankos kriterijus, ir 70 % – į klimato stebėjimo atrankos kriterijus.
M1C3–21	Investicijų grupė. Kino pramonės plėtra (projektas „Cinecittą“)	Tikslas	Pastatytų arba renovuotų studijų skaičius	NEŽINOMA	Skaičius	0	9	II KETV.	2026	Darbų užbaigimo sertifikatai išduodami ne mažiau kaip 9 studijų statybai arba renovacijai. Eksperimentinės kinematografijos centrui skirtų prekių, paslaugų ir darbų pristatymas šiomis linijomis: I) virtualaus tiesioginio ryšio rinkinio sukūrimas; II) e. mokymosi platforma, skirta kinematografijos reikmėms; III) mokymosi ir mokymo veiklos skaitmenizacija; IV) audiovizualinio paveldo skaitmeninimas ir išsaugojimas.
M1C3–22	Investicijos. Turizmo įmonių konkurencingumui skirtos lėšos	Etapas	Investicijų politika, skirta: Europos investicijų banko teminis fondas;	Investicijų politikos priėmimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2021	Investicijų politikoje apibrėžiama bent: remiamų veiksmų pobūdį, aprėptį ir veiksmus, tikslinius paramos gavėjus, finansinių paramos gavėjų tinkamumo kriterijus ir jų atranką skelbiant atvirą kvietimą; ir nuostatas dėl galimų grįžtamųjų lėšų reinvestavimo į tuos pačius politikos tikslus. Investicijų politikoje numatoma, kad 50 proc. fondo lėšų skiriama energijos vartojimo efektyvumo priemonėms. Investicijų politika apima atrankos kriterijus, kuriais užtikrinama pagal šią priemonę remiamų sandorių atitiktis reikšmingos žalos nedarymo techninėms gairėms (2021/C58/01), naudojant tvarumo patikrą, pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų.
M1C3–23	Investicija. Turizmo įmonių konkurencingumui skirtos lėšos	Etapas	Investicijų į Nacionalinį turizmo fondą politika,	Investicijų politikos priėmimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2021	Fondas skirtas Italijos nekilnojamojo turto įsigijimui, restruktūrizavimui ir perkvalifikavimui, siekiant remti turizmo plėtrą labiausiai krizės paveiktose vietovėse arba labai mažose vietovėse (pakrantėse, mažose salose, itin atokiuose regionuose ir kaimo bei kalnuotose vietovėse). Investicijų politika apima atrankos kriterijus, kuriais užtikrinama pagal šią priemonę remiamų sandorių atitiktis reikšmingos žalos nedarymo techninėms gairėms (2021/C58/01), naudojant tvarumo patikrą, pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų.
M1C3–24	Investicija. Turizmo įmonių konkurencingumui skirti fondai	Etapas	Investicijų politika, skirta: MVĮ garantijų fondas,	Investicijų politikos priėmimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2021	Investicijų politikoje numatoma, kad 50 proc. fondo lėšų skiriama energijos vartojimo efektyvumo priemonėms. Investicijų politika apima atrankos kriterijus, kuriais užtikrinama pagal šią priemonę remiamų sandorių atitiktis reikšmingos žalos nedarymo techninėms gairėms (2021/C58/01), naudojant tvarumo patikrą, pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų.
M1C3–25	Investicija. Turizmo įmonių konkurencingumui skirtos lėšos	Etapas	Fondo Rotativo investicijų politika	Investicijų politikos priėmimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2021	Investicijų politikoje numatoma, kad 50 proc. fondo lėšų skiriama energijos vartojimo efektyvumo priemonėms. Investicijų politika apima atrankos kriterijus, kuriais užtikrinama pagal šią priemonę remiamų sandorių atitiktis reikšmingos žalos nedarymo techninėms gairėms (2021/C58/01), naudojant tvarumo patikrą, pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų.
M1C3–26	Investicija. Turizmo įmonių konkurencingumui skirtos lėšos	Etapas	Įgyvendinimo dekreto dėl mokesčių kredito už apgyvendinimo įstaigų pertvarkymą įsigaliojimas.	Įstatymo nuostata, nurodanti biudžeto įstatymo, kuriuo sudaromos sąlygos mokesčių kreditams, įsigaliojimą, ir susijusių įgyvendinimo aktų nuostata, nurodanti jų įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2021	Referencinis teisės aktas dėl mokesčio kredito suteikimo yra 2014 m. gegužės 31 d. Įstatymas Nr. 83, kuriuo nustatytas mokesčio kredito pripažinimas turistų apgyvendinimo įstaigų rekonstrukcijai. Remiamo turto/veiklos ir paramos gavėjų atitikties reikšmingos žalos nedarymo techninėms gairėms (2021/C58/01) atrankos ir (arba) tinkamumo kriterijai, pagal kuriuos reikalaujama naudoti bent pašalinimo sąrašą ir remiamo turto/veiklos bei paramos gavėjų atitiktį atitinkamam ES ir nacionaliniam aplinkos acquis, taip pat užtikrinti atitiktį.
M1C3–27	Investicijos – 4.3. Caput Mundi-Next Generation EU dideliems turistams skirtiems renginiams	Tikslas	Kultūros ir turizmo vietų, kurių perkvalifikavimas vidutiniškai sudarė 50 % Stato Avanzamento Lavori (SAL) (pirmoji partija), skaičius	NEŽINOMA	Skaičius	0	100	IV KETV.	2024	Tikslas pasiekiamas, kai vidutinė 100 kultūros ir turizmo vietovių perkvalifikavimo pažanga pasiekia 50 proc. Stato Avanzamento Lavori (SAL) nurodyto pažangos lygio.
M1C3–28	Investicija. Turizmo įmonių konkurencingumui skirtos lėšos	Tikslas	Įmonių, kurioms suteikta dotacija ir (arba) mokesčių kreditas infrastruktūrai ir (arba) paslaugoms, skaičius	NEŽINOMA	Skaičius	0	2 700	IV KETV.	2025	Dekretas (-ai), kuriuo (-iais) mokesčių kreditas ir (arba) dotacija suteikiami ne mažiau kaip 2700 įmonių, investavusių į infrastruktūrą ir (arba) paslaugas, atsižvelgiant į tai, kad buvo gautas mokėjimo prašymas.
M1C3–29	Investicija. Turizmo įmonių konkurencingumui skirtos lėšos	Tikslas	Turizmo projektų, kurie bus remiami Europos investicijų banko teminių fondų lėšomis, skaičius	NEŽINOMA	Skaičius	0	70	II KETV.	2026	Atrinkti finansų tarpininkai su galutiniais paramos gavėjais turi būti sudarę teisinius finansavimo susitarimus dėl ne mažiau kaip 70 turizmo projektų paramos iš EIB teminių fondų.
M1C3–30	Investicija. Turizmo konkurencingumui skirtos lėšos įmonės	Tikslas	Europos investicijų banko teminiai fondai: Iš viso 350 000 000 EUR išmokėjimas į Fondą	NEŽINOMA	Skaičius	0	350 000 000	IV KETV.	2022	Išmoka turi atitikti orientyre apibrėžtą investicijų politiką.
M1C3–31	Investicija. Turizmo įmonių konkurencingumui skirtos lėšos	Tikslas	Nacionalinis turizmo fondas: Iš viso 150 000 000 EUR išmokėjimas į Fondą nuosavo kapitalo paramai	NEŽINOMA	Skaičius	0	150 000 000	IV KETV.	2022	Išmoka turi atitikti orientyre apibrėžtą investicijų politiką.
M1C3–32	Investicija. Turizmo įmonių konkurencingumui skirtos lėšos	Tikslas	MVĮ garantijų fondo lėšomis remtinų įmonių skaičius	NEŽINOMA	Skaičius	0	1 000	IV KETV.	2025	Baigiamasis raštas, kuriuo suteikiama garantija, išduodamas ne mažiau kaip 1000 įmonių.
M1C3–33	Investicija. Turizmo įmonių konkurencingumui skirti fondai	Tikslas	Fondo Rotativo: Su galutiniais paramos gavėjais pasirašyti teisiniai susitarimai	NEŽINOMA	Skaičius	0	300	IV KETV.	2025	Teisiniai finansavimo susitarimai, pasirašyti per Fondo Rotativo ne mažiau kaip 300 įmonių.
M1C3–35	– Investicijos – 4.3 Caput Mundi – priemonė „Next Generation EU“ turistiniams didiesiems renginiams	Etapas	Kiekvienos turizmo ministerijos ir paramos gavėjų/įgyvendinimo įstaigų susitarimo dėl šešių projektų pasirašymas	Turizmo ministerijos, Romos sostinės savivaldybės ir kitų susijusių subjektų programos susitarimo paskelbimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2022	Susitarimai pasirašomi dėl 6 projektų: 1) Romos kultūros paveldas ES naujai kartai; 2) Nuo Pagano Romos iki krikščionių Romos – jubilės keliai; 3) #Lacittącondivisa; 4) #Mitingodiverde; 5) romai 4,0; 6) #Amanotesa Paramos gavėjų ir (arba) įgyvendinimo įstaigų sąrašas apima: Romos sostinė; Archeologinė Romos kultūros, aplinkos ir kraštovaizdžio paveldo (MIC) priežiūra; Kolosseumo archeologinis parkas; Appia Antica archeologinis parkas; Romos Diocese; Turizmo ministerija; Lacijaus regionas. Prieš paskelbiant konkursą atrankos ir sutarties skyrimo kriterijai bei projektų ypatumai apibrėžiami naudojant susijusius išteklius. Sutarčių skyrimas projektams, atrinktiems pagal konkurencinius kvietimus teikti pasiūlymus, turi atitikti reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų.
M1C3–36	Investicijos. 4.3. „Gabon Mundi“ priemonė „Next Generation EU“ turistiniams didiesiems renginiams	Tikslas	Intervencinių priemonių kultūros ir turizmo vietose skaičius	NEŽINOMA	Skaičius	0	200	II KETV.	2026	Darbų atlikimo ar paslaugų baigimo pažymėjimai išduodami ne mažiau kaip 200 „Caput Mundi“ programoje išvardytų intervencinių priemonių.

D. 2 MISIJA 1 KOMPONENTAS. Žiedinė ekonomika, žemės ūkio maisto produktai ir žalioji pertvarka

Šis Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentas apima investicijas ir reformas atliekų tvarkymo, žiedinės ekonomikos, paramos žemės ūkio maisto produktų vertės grandinėms ir žaliosios pertvarkos srityse. Šias reformas ir investicijas papildo reformos, kuriomis siekiama didinti konkurenciją atliekų tvarkymo ir vietos viešųjų paslaugų srityje pagal „verslo aplinkos“ reformos komponentą ir pagerinti vandens vartojimą žemės ūkyje. Šis komponentas atitinka konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas sutelkti investicijas į žaliąją pertvarką, be kita ko, į žiedinę ekonomiką.

Investicijos ir reformos pagal šį komponentą padeda įgyvendinti 2020 ir 2019 m. Italijai skirtas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas dėl poreikio „investicijas sutelkti į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, visų pirma į [...] atliekų ir vandentvarką“ (2020 m. ŠSR Nr. 3) ir „su investicijomis susijusią ekonominę politiką sutelkti į [...] ir infrastruktūros kokybę, taip pat atsižvelgiant į regioninius skirtumus“ (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3).

Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal DNSH technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.

D.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

Žiedinės ekonomikos

Reforma. Nacionalinė žiedinės ekonomikos strategija

Šią reformą sudaro plačios nacionalinės žiedinės ekonomikos strategijos priėmimas, apimantis naują skaitmeninę atliekų atsekamumo sistemą, mokesčių paskatas perdirbimo veiklai ir antrinių žaliavų naudojimui remti, aplinkosaugos mokesčių peržiūrą, teisę į pakartotinį naudojimą ir taisymą, didesnės gamintojo atsakomybės ir konsorciumų sistemos reformą, paramą esamoms reguliavimo priemonėms (pvz., atliekų tvarkymo teisės aktams ir minimaliems aplinkosaugos kriterijams pagal žaliuosius viešuosius pirkimus) ir paramą pramonės simbiozės projektui. Vykdant didesnės gamintojo atsakomybės ir konsorciumų sistemos reformą taip pat atsižvelgiama į poreikį veiksmingiau naudoti indėlį į aplinkos apsaugą, kad būtų užtikrintas skaidrių ir nediskriminacinių kriterijų taikymas. Įsteigiama speciali priežiūros įstaiga, kurios tikslas – stebėti konsorciumų sistemų veikimą ir veiksmingumą, vadovaujant Ekologinės pertvarkos ministerijai (MITE). Priemonė taikoma visiems konsorciumams (ne tik CONAI pakavimo sistemai).

Reforma. Techninė parama vietos valdžios institucijoms

Šią reformą sudaro vyriausybės teikiama techninė parama vietos valdžios institucijoms įgyvendinant ES ir nacionalinius aplinkosaugos teisės aktus, rengiant atliekų tvarkymo planus ir projektus ir rengiant viešųjų pirkimų procedūras. Parama konkursų procedūroms užtikrinama, kad atliekų tvarkymo koncesijos būtų suteikiamos skaidriai ir nediskriminuojant, didinant konkurencinius procesus, kad būtų pasiekti geresni viešųjų paslaugų standartai. Todėl šia reforma remiamas pagal verslo aplinkos reformos komponentą siūlomų atliekų tvarkymo reformų įgyvendinimas. Techninė parama taip pat apima žaliuosius viešuosius pirkimus.

Investicija. Žemės ūkio maisto produktų, žvejybos ir akvakultūros, miškininkystės, gėlininkystės ir augalų daigynų sektorių logistikos planas

Šių investicijų tikslas – skatinti mažinti išmetamą teršalų kiekį transporto ir logistikos etapais žemės ūkio maisto produktų sektoriuje, skatinant sektoriaus skaitmeninimą ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą. Šią priemonę sudaro paramos teikimas investicijoms į materialųjį ir nematerialųjį turtą.

Investicija. Žemės ūkio ir saulės energijos parkas

Šių investicijų tikslas – padidinti žemės ūkio sektoriaus tvarumą ir konkurencingumą. Šią priemonę sudaro parama investicijoms į žemės ūkio, gyvulininkystės ir žemės ūkio pramonės sektoriaus struktūras saulės baterijų plokštėms įrengti, taip pat papildomos intervencinės priemonės.

Investicija. Inovacijos ir mechanizacija žemės ūkio ir maisto sektoriuose

Šių investicijų tikslas – skatinti inovacijas žemės ūkio ir maisto sektoriuose. Šią priemonę sudaro paramos teikimas investicijoms į materialųjį ir nematerialųjį turtą.

Investicija. Kultūra ir informuotumas aplinkosaugos temomis ir iššūkiais

Šis šių investicijų tikslas – skaitmeninio turinio projektavimas ir gamyba siekiant didinti informuotumą apie aplinkos ir klimato iššūkius. Investicijas sudaro nemokamos internetinės platformos sukūrimas, kad būtų sukurta mokomosios ir pramoginės medžiagos su aplinka susijusiomis temomis saugykla.

D.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Pradinė padėtis	Tikslas	Ketvirčio	Metų
M2C1–1	Reforma. Nacionalinė žiedinės ekonomikos strategija	Etapas	Ministro dekreto dėl Nacionalinės žiedinės ekonomikos strategijos priėmimo įsigaliojimas	Ministro dekreto nuostata, nurodanti įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2022	Ministro dekrete dėl Nacionalinės žiedinės ekonomikos strategijos priėmimo numatomos bent šios priemonės: ·nauja skaitmeninė atliekų atsekamumo sistema, kuri, viena vertus, padėtų plėtoti antrinę žaliavų rinką (nustatant aiškią antrinių žaliavų tiekimo sistemą), kita vertus, kontrolės institucijoms užkertant kelią neteisėtam atliekų tvarkymui ir kovojant su juo. ·mokesčių paskatos perdirbimo veiklai ir antrinių žaliavų naudojimui remti; ·persvarstyti atliekų aplinkosaugos mokesčių sistemą, kad perdirbimas būtų patogesnis nei šalinimas sąvartynuose ir deginimas visoje nacionalinėje teritorijoje; ·teisę į pakartotinį naudojimą ir taisymą; ·didesnės gamintojo atsakomybės (didesnės gamintojo atsakomybės) ir konsorciumų sistemos reforma siekiant padėti siekti ES tikslų įsteigiant specialų priežiūros organą, kuriam pirmininkauja MITE ir kurio tikslas – stebėti konsorciumų sistemų veikimą ir veiksmingumą; ·parama esamoms reguliavimo priemonėms: Atliekų teisės aktai (nacionaliniai ir regioniniai), minimalūs aplinkosauginiai kriterijai (CAM) pagal žaliuosius viešuosius pirkimus. Kuriant ir (arba) atnaujinant EOW ir CAM turi būti konkrečiai sprendžiami statybos, tekstilės, plastikų, elektros ir elektroninės įrangos atliekų (EEĮA) klausimai. ·parama pramonės simbiozės projektui taikant reguliavimo ir finansines priemones.)
M2C1–2	Reforma. Techninė parama vietos valdžios institucijoms	Etapas	Susitarimo dėl gebėjimų stiprinimo veiksmų plano, skirto vietos valdžios institucijoms remti, rengimo patvirtinimas	Patvirtintos sutarties paskelbimas ministerijos interneto svetainėje	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2022	Turi būti patvirtintas susitarimas parengti Pajėgumų stiprinimo veiksmų planą siekiant padėti vietos valdžios institucijoms konkurso procedūrose įgyvendinti įstatyme (Įstatyminis dekretas Nr. 50/2016 dėl viešųjų pirkimų) nustatytus minimalius aplinkos apsaugos kriterijus pagal Žaliuosius viešuosius pirkimus (ŽVP) ir pradėti paramos veiksmus. Techninę paramą vietos valdžios institucijoms (regionams, provincijoms ir savivaldybėms) teikia Vyriausybė (Ekologinės pertvarkos ministerija, Ekonominės plėtros ministerija ir kt.) per vidaus įmones. Techninė parama apima: ·techninė pagalba įgyvendinant ES ir nacionalines aplinkos apsaugos taisykles; ·parama atliekų tvarkymo planams ir projektams rengti; ·parama konkursų procedūroms, taip pat siekiant užtikrinti, kad atliekų tvarkymo koncesijos būtų suteikiamos skaidriai ir nediskriminuojant, didinant konkurencinius procesus, kad būtų pasiekti geresni viešųjų paslaugų standartai. Ekologinės pertvarkos ministerija parengia specialų gebėjimų stiprinimo veiksmų planą, kad padėtų vietos valdžios institucijoms ir profesionaliems viešiesiems pirkėjams konkurso procedūroms taikyti įstatyme (Įstatyminis dekretas Nr. 50/2016 dėl viešųjų pirkimų) nustatytus minimalius aplinkosaugos kriterijus pagal Žaliuosius viešuosius pirkimus.
M2C1–3	Investicija. Žemės ūkio maisto produktų, žvejybos ir akvakultūros, miškininkystės, gėlininkystės ir augalų daigynų sektorių logistikos planas	Etapas	Galutinio reitingo paskelbimas pagal logistinių paskatų sistemą	Paskelbimas ministerijos interneto svetainėje arba bet kuriame kitame paramos kanale	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2022	Galutinė eilės tvarka nustatoma patvirtinimo nutarime. Logistikos paskatų sistema apima: a) tinkamumo kriterijai, kuriais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų. b) įsipareigojimas, kad investicijos indėlis į klimato kaitą pagal Reglamento (ES) 2021/241 VI priede pateiktą metodiką turi sudaryti bent 32 proc. visų EGADP lėšomis remiamų investicijų išlaidų. C) įsipareigojimas, kad investicijos skaitmeninis įnašas pagal Reglamento (ES) 2021/241 VII priede pateiktą metodiką turi sudaryti bent 27 proc. visų EGADP lėšomis remiamų investicijų išlaidų. d) įsipareigojimas pranešti apie priemonės įgyvendinimą įpusėjus schemos galiojimo laikotarpiui ir baigiantis schemos galiojimui.
M2C1–4	Investicija. Žemės ūkio ir saulės energijos parkas	Tikslas	Išteklių paskirstymas naudos gavėjams, išreikštas visų investicijoms skirtų finansinių išteklių procentine dalimi	NEŽINOMA	Procentas	0	30	IV KETV.	2022	Nurodomi naudos gavėjai projektai, kurių bendra vertė sudaro ne mažiau kaip 30 % visų investicijoms skirtų finansinių išteklių. Investicijos įgyvendinamos taikant dvi skirtingas procedūras, kurios jau egzistuoja, ir yra refinansuojamos. Šios procedūros numato paskolų išmokėjimą reikalavimus atitinkančioms ir paraišką teikiančioms įmonėms.
M2C1–5	Investicija. Žemės ūkio ir saulės energijos parkas	Tikslas	Išteklių paskirstymas naudos gavėjams, išreikštas visų investicijoms skirtų finansinių išteklių procentine dalimi	NEŽINOMA	Procentas	19	32	IV KETV.	2023	Nurodomi paramos gavėjai projektai, kurių bendra vertė sudaro ne mažiau kaip 32 % visų investicijoms skirtų finansinių išteklių. Skyrimo procedūra numato dotacijų ar kitų paskatų išmokėjimą reikalavimus atitinkančioms ir paraišką teikiančioms įmonėms.
M2C1–6	Investicija. Žemės ūkio ir saulės energijos parkas	Tikslas	Išteklių paskirstymas naudos gavėjams, išreikštas visų investicijoms skirtų finansinių išteklių procentine dalimi	NEŽINOMA	Procentas	32	63.5	II KETV.	2024	Nurodomi naudos gavėjai projektai, kurių bendra vertė sudaro ne mažiau kaip 63,5 % visų investicijoms skirtų finansinių išteklių. Skyrimo procedūroje numatomas dotacijų ar kitų paskatų išmokėjimas reikalavimus atitinkančioms ir paraišką teikiančioms įmonėms.
M2C1–6a	Investicija. Žemės ūkio ir saulės energijos parkas	Tikslas	Išteklių paskirstymas naudos gavėjams, išreikštas visų investicijoms skirtų finansinių išteklių procentine dalimi	NEŽINOMA	Procentas	63.5	100	IV KETV.	2024	Nurodomi naudos gavėjai projektai, kurių bendra vertė sudaro ne mažiau kaip 100 % investicijoms skirtų papildomų finansinių išteklių. Skyrimo procedūra numato dotacijų ar kitų paskatų išmokėjimą reikalavimus atitinkančioms ir paraišką teikiančioms įmonėms.
M2C1–7	Investicija. Inovacijos ir mechanizacija žemės ūkio ir maisto sektoriuose	Tikslas	Galutinių reitingavimų skelbimas nurodant galutinius gavėjus.	NEŽINOMA	Skaičius	0	10 000	IV KETV.	2024	Nustatoma bent 10000 galutinių investicijų į inovacijas žiedinėje ekonomikoje ir bioekonomikoje gavėjų. Investicijomis atsižvelgiama bent į vieną iš šių dalykų: – Daugiau taršios visureigės transporto priemonės – Tiksliojo ūkininkavimo ir žemės ūkio mašinų įdiegimas 4.0 – Pasenusių alyvmedžių gamyklų įrenginių pakeitimas Kad būtų laikomasi reikalavimo „Ne“ Pagal principą, kad visureigės transporto priemonės yra netaršios arba varomos tik biometanu, kuris turi atitikti Direktyvoje 2018/2001 (AIED II direktyvoje) nustatytus kriterijus. Biodegalų ir biometano dujų gamintojai turi pateikti nepriklausomų vertintojų išduotus sertifikatus (tvarumo įrodymą), kaip numatyta Direktyvoje (ES) 2018/2001. Veiklos vykdytojas perka kilmės garantijos sertifikatus, atitinkančius numatomą kuro naudojimą.
M2C1–8	Investicija. Inovacijos ir mechanizacija žemės ūkio ir maisto sektoriuose	Tikslas	Parama investicijoms į inovacijas žiedinėje ekonomikoje ir bioekonomikoje	NEŽINOMA	Skaičius	0	10 000	II KETV.	2026	Užbaigimo sertifikatai arba reguliaraus vykdymo pažymėjimas( „Attestazione di regolare esecuzione“), išduoti ne mažiau kaip 10000 inovacijų žiedinės ekonomikos ir bioekonomikoje projektų, kuriems skiriama finansinė parama. Remiamos šios investicijos: - Taršesnių visureigių transporto priemonių pakeitimas Tiksliojo ūkininkavimo įdiegimas Pasenusių alyvmedžių gamyklų patalpų pakeitimas Siekiant laikytis principo „nedaryti reikšmingos taršos“, visureigės transporto priemonės turi būti netaršios arba varomos tik biometanu, kuris turi atitikti Direktyvoje 2018/2001 (AIED II direktyvoje) nustatytus kriterijus. Biodegalų ir biometano dujų gamintojai turi pateikti nepriklausomų vertintojų išduotus sertifikatus (tvarumo įrodymą), kaip numatyta Direktyvoje (ES) 2018/2001. Veiklos vykdytojas perka kilmės garantijos sertifikatus, atitinkančius numatomą kuro naudojimą.
M2C1–9	Investicija. Žemės ūkio ir saulės energijos parkas	Tikslas	Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių	NEŽINOMA	kW	0	1 550 000	II KETV.	2026	Įrengimo sertifikatai, išduoti bent 1550000 kW saulės energijos gamybos pajėgumams.
M2C1–11	Investicija. Kultūra ir informuotumas aplinkos klausimais ir iššūkiais	Etapas	Interneto platformos ir sutarčių su autoriais sukūrimas	Pranešimas apie sutarties su turinio kūrėjais pasirašymą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2022	Viešai skelbiama interneto platforma ir pasirašomi galutiniai susitarimai su turinio gamintojais. Projektais siekiama sukurti bent 180 tinklalaidių, konkrečioms mokykloms skirtas vaizdo pamokas ir vaizdo turinį, parengtą ir prieinamą interneto platformoje, skirtoje aplinkos pertvarkai.
M2C1–12	Investicija. Kultūra ir informuotumas aplinkos klausimais ir iššūkiais	Tikslas	Tinklalaidės apie perėjimą prie žaliosios ekonomikos	NEŽINOMA	Skaičius	0	180	II KETV.	2025	Interneto platformoje paskelbta ne mažiau kaip 180 tinklalaidių.

D.3. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas

Reforma. Nacionalinė atliekų tvarkymo programa

Šią reformą sudaro plačios nacionalinės atliekų tvarkymo programos, kuria siekiama aukščiausio lygio atliekų parengimo pakartotiniam naudojimui, perdirbimo ir naudojimo, priėmimas, integruotam atliekų tvarkymui būtinų įrenginių tinklo pritaikymas, galutinio šalinimo, kaip galutinės ir galutinės galimybės, sumažinimas, stebėsenos sistemų sukūrimas, naujų pažeidimo nagrinėjimo procedūrų prieš Italiją užkardymas, kova su mažu atliekų surinkimu, atgrasymas nuo atliekų šalinimo sąvartynuose ir papildomumas su regioninėmis atliekų programomis, sudarant sąlygas pasiekti Europos ir nacionalinių atliekų teisės aktų tikslus ir kovojant su neteisėtu atliekų išmetimu ir deginimu atvirame ore.

Investicija. Naujų atliekų tvarkymo įrenginių įrengimas ir esamų įrenginių modernizavimas bei žiedinės ekonomikos „pavyzdiniai projektai“

Šis šių investicijų tikslas – gerinti atliekų tvarkymą ir remti žiedinę ekonomiką. Investicijas sudaro projektų, kuriais siekiama statyti naujas apdorojimo ir (arba) perdirbimo įmones arba modernizuoti esamas, taip pat remti ir skaitmeninti atskirą įvairių atliekų srautų surinkimą, finansavimas.

Investicija. Žemės ūkio maisto produktų, žvejybos ir akvakultūros, miškininkystės, gėlininkystės ir augalų daigynų sektorių logistikos planas

Investicija. Žaliosios salos

Šios priemonės tikslas – remti žaliąją pertvarką 19 tarpusavyje nesusijusių mažų Italijos salų. Šias investicijas sudaro projektų finansavimas ir įgyvendinimas energetikos (kurie gali apimti, be kita ko, atsinaujinančiuosius energijos išteklius, tinklą ar energijos vartojimo efektyvumą), vandens (kuris gali apimti gėlinimą, bet juo neapsiriboja), transporto (kuris gali apimti dviračių takus, visai netaršius autobusus ar laivus) ir atliekų (kurios gali apimti, be kita ko, atliekų atskyrimą) 19-oje nesujungtų mažų salų, bet jais neapsiribojant.

Investicija. Žaliosios bendruomenės

Šių investicijų tikslas – remti žaliąją pertvarką kaimo ir kalnų teritorijose (vadinamosiose žaliosiose bendruomenėse). Šias investicijas sudaro „žaliųjų bendruomenių“ projektų rėmimas.

Investicija. Fondo Rotativo Contratti di Filiera (FCF) siekiant remti tiekimo grandinių sutartis žemės ūkio maisto produktų, žvejybos ir akvakultūros, miškininkystės, gėlininkystės ir augalų daigynų sektoriuose

Šią priemonę sudaro viešosios investicijos į priemonę Fondo Rotativo Contratti di Filiera (FCF), siekiant skatinti privačias investicijas ir pagerinti galimybes gauti finansavimą Italijos žemės ūkio maisto produktų, žvejybos ir akvakultūros, miškininkystės, gėlininkystės ir augalų daigynų sektoriuose. Priemonė veikia teikiant dotacijas ir subsidijuojamas paskolas tiesiogiai per ISMEA (Istituto di Servizi per il Mercato Agricolo Alimentare).

Priemonę valdo ISMEA, kaip įgyvendinantysis partneris. Priemonė apima šias produktų linijas:

·Remti žemės ūkio maisto produktų, žvejybos ir akvakultūros, miškininkystės, gėlininkystės ir augalų daigynų sektorių įmones, įmonių grupes ar žemės ūkio gamintojų asociacijas, taip pat mokslinių tyrimų ir žinių sklaidos organizacijas, gerinant gamybos procesus, įtraukiant įvairias veiklos rūšis:

oDidinti gamybos procesų aplinkosauginį tvarumą investuojant į materialųjį ir nematerialųjį turtą, kad būtų iš esmės padidintas tikslinių gamybos procesų energijos, vandens ir išteklių vartojimo efektyvumas;

oInvesticijas į žinių, mokymo, mokslinių tyrimų ir inovacijų, technologijų perdavimo ir plėtros projektus, kuriais taip pat gali būti remiamas įvairių tiekimo grandinės dalyvių santykių reorganizavimas, siekiant padidinti gamybos procesų tvarumą;

oInvesticijas į įmonių skaitmeninimą, įskaitant e. prekybą ir besiformuojančias technologijas;

oFotovoltinių ir saulės baterijų plokščių įrengimas

Priemonės tikslas – sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, maisto atliekas ir pesticidų bei antimikrobinių medžiagų naudojimą, didinti energijos vartojimo efektyvumą ir didinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą ir naudojimą.

Siekdamos įgyvendinti investicijas į Priemonę, ministerija ir ISMEA pasirašo įgyvendinimo susitarimą, kuriame nurodoma:

1.Priemonės sprendimų priėmimo proceso aprašymas: Galutinį sprendimą dėl Priemonės investicijų priima investicijų komitetas arba kitas atitinkamas lygiavertis valdymo organas ir jį patvirtina nuo vyriausybės nepriklausomų narių balsų dauguma.

2.Pagrindiniai susijusios investicijų politikos reikalavimai, kurie apima:

a.Finansinio (-ių) produkto (-ų) ir reikalavimus atitinkančių galutinių paramos gavėjų aprašymas.

b.Reikalavimas, kad visos remiamos investicijos būtų ekonomiškai perspektyvios.

c.Reikalavimas laikytis reikšmingos žalos nedarymo principo, kaip nustatyta reikšmingos žalos nedarymo techninėse gairėse (2021/C58/01). Visų pirma į investicijų politiką neįtraukiamas šis veiklos rūšių ir turto sąrašas: I) su iškastiniu kuru susijusi veikla ir turtas, įskaitant galutinės grandies naudojimą, 21 ii) veikla ir turtas pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuriais pasiekiamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris yra ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, 22 iii) veikla ir turtas, susiję su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 23 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 24 .

d.Reikalavimas, kad galutiniai Priemonės paramos gavėjai negautų paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti.

3.Suma, kuriai taikomas įgyvendinimo susitarimas, įgyvendinančiojo partnerio mokesčių struktūra ir reikalavimas reinvestuoti visas grįžtamąsias lėšas pagal Priemonės investicijų politiką.

4.Stebėsenos, audito ir kontrolės reikalavimai, įskaitant:

a.Įgyvendinančiojo partnerio stebėsenos sistemos, skirtos pranešti apie sutelktas investicijas, aprašymas.

b.Įgyvendinančiojo partnerio procedūrų, kuriomis užtikrinama sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų prevencija, nustatymas ir ištaisymas, aprašymas.

c.Pareiga prieš įsipareigojant finansuoti veiksmą patikrinti, ar kiekvienas veiksmas atitinka reikalavimus pagal Įgyvendinimo susitarime nustatytus reikalavimus.

d.Pareiga atlikti rizika grindžiamus ex post auditus pagal ISMEA audito planą. Atliekant šiuos auditus patikrinama i) ar kontrolės sistemos yra veiksmingos, įskaitant sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų nustatymą; II) atitiktis reikšmingos žalos nedarymo principui, valstybės pagalbos taisyklėms, klimato ir skaitmeninių tikslų reikalavimams pagal EGADP reglamento VI priedą ir EGADP reglamento VII priedą; ir iii) ar laikomasi reikalavimo, kad galutiniai Priemonės paramos gavėjai negautų paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti. Atliekant auditą taip pat tikrinamas operacijų teisėtumas ir tai, ar laikomasi taikytinų įgyvendinimo susitarimo ir finansavimo susitarimų sąlygų.

5.Įgyvendinančiojo partnerio vykdomoms investicijoms į klimatą taikomi reikalavimai: bent 1848000000.00 EUR EGADP investicijų į Priemonę prisidedama prie klimato kaitos tikslų pagal EGADP reglamento VI priedą. 25

4 investicija. Žemės ūkio ir saulės parkų infrastruktūra

Šią priemonę sudaro viešosios investicijos į dotacijų schemą – žemės ūkio ir saulės parkų priemonę, siekiant skatinti privačias investicijas ir pagerinti galimybes gauti finansavimą Italijos žemės ūkio ir pramonės sektoriuje. Schema veikia teikiant dotacijas tiesiogiai privačiajam sektoriui.

Schemą administruoja įgyvendinantysis partneris „Gestore Servizi Energetici S.p.A.“ (GSE). Pagal schemą suteikiama dotacija, padengianti dalį projekto išlaidų. Pagal schemą remiamos investicijos į žemės ūkio, gyvulininkystės ir žemės ūkio pramonės sektoriaus struktūras, siekiant įrengti saulės baterijų plokštes, taip pat papildomos intervencinės priemonės. Vertinant projektų pasiūlymus bus teigiamai įvertinta narystė tinkle „rete del lavoro agricolo di qualitą“.

Siekdamos įgyvendinti investicijas į schemą, Italija ir GSE pasirašo įgyvendinimo susitarimą, kuriame nurodoma:

2.Pagrindiniai susijusios dotacijų politikos reikalavimai, kurie apima:

a.Suteiktų dotacijų ir reikalavimus atitinkančių galutinių naudos gavėjų aprašymas.

b.Reikalavimas, kad visos remiamos investicijos būtų ekonomiškai perspektyvios.

c.Reikalavimas laikytis reikšmingos žalos nedarymo principo, kaip nustatyta reikšmingos žalos nedarymo techninėse gairėse (2021/C58/01). Visų pirma pagal dotacijų politiką toliau nurodytas veiklos rūšių ir turto sąrašas neatitinka reikalavimų: I) su iškastiniu kuru susijusi veikla ir turtas, įskaitant galutinės grandies naudojimą, 26 ii) veikla ir turtas pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuriais pasiekiamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris yra ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, 27 iii) veikla ir turtas, susiję su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 28 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 29 .

d.Reikalavimas, kad galutiniai schemos paramos gavėjai negautų paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti.

4.Stebėsenos, audito ir kontrolės reikalavimai, įskaitant:

1.Įgyvendinančiojo partnerio stebėsenos sistemos, pagal kurią teikiamos sutelktų dotacijų ataskaitos, aprašymas.

2.Įgyvendinančiojo partnerio procedūrų, kuriomis bus užtikrinama sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų prevencija, nustatymas ir ištaisymas, aprašymas.

3.Pareiga patikrinti kiekvieno veiksmo tinkamumą pagal Įgyvendinimo susitarime nustatytus reikalavimus prieš skiriant dotaciją veiksmui.

4.Pareiga atlikti rizika grindžiamus ex post auditus pagal GSE audito planą. Atliekant šiuos auditus patikrinama i) ar kontrolės sistemos yra veiksmingos, įskaitant sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų nustatymą; II) atitiktis reikšmingos žalos nedarymo principui, valstybės pagalbos taisyklėms, klimato srities tikslo reikalavimams; ir iii) laikomasi reikalavimo, kad galutiniai schemos paramos gavėjai negautų paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti. Atliekant auditą taip pat tikrinamas sandorių teisėtumas ir tai, ar laikomasi taikomų įgyvendinimo susitarimo dėl dotacijos susitarimų sąlygų.

5.Įgyvendinančiojo partnerio vykdomoms investicijoms į klimatą taikomi reikalavimai: bent 633000000 EUR EGADP investicijų į sistemą padeda siekti klimato kaitos tikslų pagal EGADP reglamento VI priedą 30 .

D.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Pradinė padėtis	Tikslas	Ketvirčio	Metų
M2C1–13	Reforma. Nacionalinė atliekų tvarkymo programa	Etapas	Ministro dekreto dėl nacionalinės atliekų tvarkymo programos įsigaliojimas	Teisės aktų įsigaliojimo nuostata	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2022	Ministro dekrete dėl Nacionalinės atliekų tvarkymo programos nustatomi bent šie tikslai: pasiekti aukščiausią atliekų parengimo pakartotiniam naudojimui, perdirbimo ir naudojimo lygį, pasiekti bent jau Įstatyminio dekreto 152/06 181 straipsnyje nustatytus tikslus ir atsižvelgti į didesnės gamintojo atsakomybės sistemas; I.pritaikyti integruotam atliekų tvarkymui būtinų įrenginių tinklą, siekiant plėtoti žiedinę ekonomiką, užtikrinti reikiamus pajėgumus, kad būtų pasiekti a punkte išdėstyti tikslai, ir atitinkamai kuo labiau sumažinti galutinį šalinimą, kaip galutinį ir likusį variantą, laikantis artumo principo ir atsižvelgiant į prevencijos tikslus, apibrėžtus vykdant nacionalinį atliekų prevencijos planavimą, numatytą Įstatyminio dekreto Nr. 152/06 180 straipsnyje; II.nustatyti tinkamą Programos įgyvendinimo stebėseną, kad būtų galima nuolat tikrinti, ar laikomasi jos tikslų, ir nustatyti galimą būtinybę priimti taisomąsias priemones, kad būtų įgyvendinti numatyti veiksmai; III.neleisti pradėti naujų pažeidimo nagrinėjimo procedūrų prieš Italijos Respubliką dėl to, kad ji neįgyvendino Europos teisės aktų dėl atliekų ciklo planavimo; IV.spręsti mažo atliekų surinkimo problemą ir atgrasyti nuo atliekų šalinimo sąvartynuose (taip pat žr. Nacionalinę žiedinės ekonomikos strategiją); V.regioninis atliekų tvarkymo įrenginys papildo nacionalinę atliekų tvarkymo programą; VI.panaikinti atliekų tvarkymo spragas ir regioninį atotrūkį, susijusį su įrenginių pajėgumais ir kokybės standartais tarp skirtingų nacionalinės teritorijos regionų ir teritorijų, siekiant atkurti vėlavimus; VII.pasiekti dabartinius ir naujus Europos ir nacionalinės teisės aktuose numatytus tikslus; VIII.siekiant kovoti su neteisėtu atliekų išmetimu ir deginimu atvirame ore (pvz., Terra dei Fuochi rajone), be kita ko, įdiegiant naują atliekų atsekamumo sistemą, naudojant palydovus, bepiločius orlaivius ir dirbtinio intelekto (DI) technologijas kuriama remiama pasaulinė stebėjimo sistema, skirta kovoti su neteisėtu atliekų išmetimu.
M2C1–14	Investicija „Naujų atliekų tvarkymo įrenginių įrengimas ir esamų įrenginių modernizavimas“; Investicija. Žiedinės ekonomikos pavyzdiniai projektai	Etapas	Ministro dekreto įsigaliojimas.	Ministro dekreto dėl savivaldybių pasiūlytų projektų atrankos kriterijų patvirtinimo priėmimas.	Publikacija Gazzetta Ufficiale	NEŽINOMA	NEŽINOMA	III KETVIRTIS	2021	Įsigalioja ministro dekretas dėl savivaldybių pasiūlytų projektų atrankos kriterijų patvirtinimo. Ministro dekrete nustatoma, kad projektai atrenkami iš šių kriterijų: ·Derėjimas su ES ir nacionalinės teisės aktais ir Europos žiedinės ekonomikos veiksmų planu, ·Numatomas perdirbimo tikslų pagerėjimas ·Derėjimas su regioninėmis ir nacionalinėmis planavimo priemonėmis, ·Indėlis į ES pažeidimų šalinimą, sinergija su kitais sektorių planais (pvz., PNIEC) ir (arba) kitais plano komponentais, novatoriškos technologijos, grindžiamos visa patirtimi, ·Techninė pasiūlymo kokybė. ·Nuoseklumas ir papildomumas su sanglaudos politikos programomis ir panašiais projektais, finansuojamais pagal kitas ES ir nacionalines priemones Intervencinės priemonės neapima investicijų į sąvartynus, šalinimo įrenginius, mechaninį biologinį apdorojimą ir (arba) mechaninio apdorojimo įrenginius ar deginimo įrenginius, laikantis reikšmingos žalos nedarymo principo.
M2C1–15	Reforma Nacionalinė atliekų tvarkymo programa	Tikslas	Neteisėtų sąvartynų skaičiaus mažinimas (T1)	NEŽINOMA	Skaičius	33	11	II KETV.	2024	Neteisėtų sąvartynų, įtrauktų į pažeidimo nagrinėjimo procedūrą NIF 2003/2077, sumažinimas nuo 33 iki 11 (t. y. bent 66 %).
M2C1–15a	Reforma Nacionalinė atliekų tvarkymo programa:	Tikslas	Neteisėtų sąvartynų skaičiaus mažinimas (T2)	NEŽINOMA	Skaičius	34	14	IV KETV.	2023	Neteisėtų sąvartynų, įtrauktų į pažeidimo nagrinėjimo procedūrą 2011/2215, skaičius sumažintas nuo 34 iki 14 (t. y. bent 60 proc.).
M2C1–15b	Investicija. Naujų atliekų tvarkymo įrenginių įrengimas ir esamų įrenginių modernizavimas	Tikslas	Regioninių skirtumų mažinimas rūšiuojamojo surinkimo srityje	NEŽINOMA	Procentiniai punktai	22.8	20	IV KETV.	2023	Skirtumas tarp nacionalinio vidurkio ir prasčiausiai veikiančio regiono atskiro surinkimo lygių sumažinamas iki 20 procentinių punktų.
M2C1–15 quater	Investicija. Naujų atliekų tvarkymo įrenginių įrengimas ir esamų įrenginių modernizavimas	Etapas	Atskiro biologinių atliekų surinkimo įpareigojimo įsigaliojimas	Teisės aktų įsigaliojimo nuostata	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2023	Pagal ES žiedinės ekonomikos veiksmų planą atskiro biologinių atliekų surinkimo pareiga pradės veikti ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d.
M2C1–16	Reforma Nacionalinė atliekų tvarkymo programa	Tikslas	Netvarkingi sąvartynai	NEŽINOMA	Skaičius	11	0	II KETV.	2026	Neteisėtų sąvartynų, įtrauktų į pažeidimo nagrinėjimo procedūrą 2003/2077, skaičiaus sumažinimas nuo 11 iki 0.
M2C1–16a	Reforma Nacionalinė atliekų tvarkymo programa	Tikslas	Netvarkingi sąvartynai	NEŽINOMA	Skaičius	14	9	II KETV.	2024	Neteisėtų sąvartynų, įtrauktų į pažeidimo nagrinėjimo procedūrą 2011/2215, sumažinimas nuo 14 iki 9 (t. y. bent 75 proc.)
M2C1–16b	Investicija. Naujų atliekų tvarkymo įrenginių įrengimas ir esamų įrenginių modernizavimas	Tikslas	Regioniniai atskiro surinkimo lygių skirtumai	NEŽINOMA	Procentiniai punktai	28,4	20	IV KETV.	2024	2020 m. ISPRA ataskaitoje nurodytas trijų geriausių rezultatų pasiekusių regionų (Veneto, Trentino, Sardegnos) ir prasčiausių rezultatų pasiekusių regionų (Bazilikatos, Kalabrijos ir Sicilijos) atskiro atliekų surinkimo vidurkio skirtumas sumažinamas iki 20 procentinių punktų. Kad tikslas būtų patenkinamai pasiektas, taip pat reikia padidinti 2020 m. ISPRA ataskaitoje nurodytų trijų regionų (Veneto, Trentino, Sardinijos) nacionalinį vidurkį ir vidurkį, susijusį su atskiru atliekų surinkimu, palyginti su 2020 m. ISPRA ataskaitoje pateiktais duomenimis.
M2C1–16quater	Investicija. Naujų atliekų tvarkymo įrenginių įdiegimas ir esamų įrenginių bei žiedinės ekonomikos pavyzdinių projektų modernizavimas	Tikslas	Užbaigti projektai	NEŽINOMA	Skaičius	0	584	II KETV.	2026	Darbų užbaigimo sertifikatai arba pristatymo sertifikatai bent 584 projektams, iš kurių ne mažiau kaip 90 turi būti susiję su atliekų įrenginių projektais.
M2C1–10	Investicija. Žemės ūkio maisto produktų, žvejybos ir akvakultūros, miškininkystės, gėlininkystės ir augalų daigynų sektorių logistikos planas	Tikslas	Investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą žemės ūkio maisto produktų, žvejybos ir akvakultūros, miškininkystės, gėlininkystės ir augalų daigynų sektoriuose.	NEŽINOMA	Skaičius	0	72	II KETV.	2026	Ne mažiau kaip 72 materialiųjų ir nematerialiųjų investicijų žemės ūkio maisto produktų, žvejybos ir akvakultūros, miškininkystės, gėlininkystės ir augalų daigynų sektoriuose užbaigimo sertifikatai arba reguliaraus vykdymo sertifikatas( „Attestazione di regolare esecuzione“).
M2C1–18	Investicija. Žaliosios salos	Etapas	Direktoriaus dekreto įsigaliojimas	Dekreto nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	III KETVIRTIS	2022	Direktoriaus dekretu patvirtinamas projektų, susijusių su viešo skelbimo rezultatais, eiliškumas. Atrankos procedūra apima: a) tinkamumo kriterijai, kuriais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų. b) įsipareigojimas, kad investicijos indėlis į klimato kaitą pagal Reglamento (ES) 2021/241 VI priede pateiktą metodiką turi sudaryti bent 37 proc. visų EGADP lėšomis remiamų investicijų išlaidų. C) įsipareigojimas pranešti apie priemonės įgyvendinimą įpusėjus schemos galiojimo laikotarpiui ir baigiantis schemos galiojimui. Galimos intervencijos sritys: ·integruotas ir sertifikuotas agrarinės miškininkystės paveldo valdymas (taip pat keičiantis kreditais, gautais surenkant anglies dioksidą, valdant biologinę įvairovę ir sertifikuojant medienos tiekimo grandinę); ·integruotą ir sertifikuotą vandens išteklių valdymą; ·energijos gamyba iš vietos atsinaujinančiųjų išteklių, pvz., labai mažų hidroelektrinių, biomasės, biodujų, vėjo, kogeneracijos ir biometano; ·tvaraus turizmo plėtra („pajėgu tobulinti vietos produktus“); ·pastatų fondo ir modernaus kalnų infrastruktūros statyba ir tvarus valdymas; ·energijos vartojimo efektyvumas ir pažangus įrenginių ir tinklų integravimas; ·tvari gamybos veiklos plėtra (nulinis atliekų susidarymas); ·judumo paslaugų integravimas; ·tvaraus ūkio modelio (kuris taip pat yra nepriklausomas nuo energijos gamybos ir naudojimo elektros, šiluminės energijos ir transporto sektoriuose) kūrimas. Biometanas turi atitikti tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus, nustatytus Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos (ES) 2018/2001 (AIED II) 29–31 straipsniuose, taip pat taisykles dėl biodegalų iš maisto ir pašarų, ir susijusius įgyvendinimo bei deleguotuosius aktus, kad priemonė galėtų atitikti reikšmingos taršos nedarymo principą ir atitinkamus Reglamento (ES) 2021/241 VI priedo 8 išnašos reikalavimus.
M2C1–19	Investicija. Žaliosios salos	Tikslas	Integruotų projektų įgyvendinimas mažose salose	NEŽINOMA	Mažų salų skaičius	0	19	II KETV.	2026	Integruotų projektų darbų 19 mažų salų, apimančių bent tris skirtingas toliau išvardytų reikalavimus atitinkančių intervencinių priemonių rūšis, užbaigimo sertifikatai. Tinkamos finansuoti intervencinės priemonės yra šios: ·energijos vartojimo efektyvumo intervencinės priemonės; ·kurti ir (arba) atnaujinti kolektyvinio judumo paslaugas ir įkrovimo infrastruktūrą; elektra varomiems autobusams ir valtims; viešojo transporto paslaugų prieglaudos; dalijimasis automobiliu, dalijimasis dviračiais, dalijimasis motoroleriais; ·dviračių takų statyba ir (arba) pritaikymas, apsauginių zonų statyba; ·atskiras surinkimas ir surinkimo sistemų tobulinimas; ·ekologinių salų statyba ir (arba) modernizavimas su susijusiais pakartotinio naudojimo centrais; ·gėlinimo sistemos; ·elektros energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių jėgainės, kurios gali apimti, be kita ko, fotovoltinę, vėjo ir jūros atsinaujinančiųjų išteklių energiją (pavyzdžiui, bangų ar potvynių energiją); ·energijos vartojimo efektyvumo priemonės, kuriomis siekiama sumažinti elektros energijos paklausą; ·intervencijos į elektros tinklą ir susijusią infrastruktūrą, kurios gali apimti, be kita ko, kaupimo įrenginius, elektros energijos sistemos integravimą į salos vandens sistemą, pažangiuosius tinklus, novatoriškas energijos valdymo ar stebėsenos sistemas.
M2C1–20	Investicijų grupė. Žaliosios bendruomenės	Etapas	(Visų) viešųjų sutarčių dėl žaliųjų bendruomenių atrankos sudarymas	Pranešimas apie (visų) viešųjų sutarčių dėl žaliųjų bendruomenių atrankos sudarymą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	III KETVIRTIS	2022	Pranešimas apie dotacijų skyrimo procedūrą, į kurią turėtų būti įtraukti tinkamumo kriterijai, kuriais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų.
M2C1–21	Investicijų grupė. Žaliosios bendruomenės	Tikslas	Žaliosiose bendruomenėse užbaigti projektai	NEŽINOMA	Projektų skaičius	0	410	II KETV.	2026	Bent 410 projektų užbaigimas Žaliosiose bendruomenėse, patvirtintas šiais sertifikatais: ·reguliaraus darbų užbaigimo pažyma arba ·atitikties/tinkamo vykdymo patvirtinimas prekių pirkimui ir pirkimui arba paslaugų teikimui. Projektai vykdomi šiose srityse: ·integruotas ir sertifikuotas agrarinės miškininkystės paveldo valdymas; ·integruotą ir sertifikuotą vandens išteklių valdymą; ·energijos gamyba iš vietos atsinaujinančiųjų išteklių, pvz., labai mažų hidroelektrinių, biomasės, biodujų, vėjo, kogeneracijos ir biometano; ·tvaraus turizmo plėtra; ·pastatų fondo ir modernaus kalnų infrastruktūros statyba ir tvarus valdymas; ·energijos vartojimo efektyvumas ir pažangus įrenginių ir tinklų integravimas; ·tvari gamybos veiklos plėtra (nulinis atliekų susidarymas); ·judumo paslaugų integravimas; ·tvaraus ūkio modelio kūrimas.
M2C1–22	Investicija. Fondo Contratti di Filiera (FCF) siekiant remti tiekimo grandinių sutartis žemės ūkio maisto produktų, žvejybos ir akvakultūros, miškininkystės, gėlininkystės ir augalų daigynų sektoriuose	Etapas	Įgyvendinimo susitarimas	Įgyvendinimo susitarimo įsigaliojimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2024	Įgyvendinimo susitarimo įsigaliojimas.
M2C1–23	Investicija. Fondo Contratti di Filiera (FCF) siekiant remti tiekimo grandinių sutartis žemės ūkio maisto produktų, žvejybos ir akvakultūros, miškininkystės, gėlininkystės ir augalų daigynų sektoriuose	Etapas	ISMEA perkelti ištekliai ir įgyvendinimo susitarimo pakeitimas	Perdavimo liudijimas ir įgyvendinimo susitarimo pakeitimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2025	Italija papildomai perveda 2 000 000 000,00 EUR priemonei ISMEA. Iš dalies keičiamas visas įgyvendinimo susitarimo finansavimo ir valdymo mokestis.
M2C1–24	Investicija. Fondo Contratti di Filiera (FCF) siekiant remti tiekimo grandinių sutartis žemės ūkio maisto produktų, žvejybos ir akvakultūros, miškininkystės, gėlininkystės ir augalų daigynų sektoriuose	Tikslas	Teisiniai susitarimai su galutiniais paramos gavėjais	NEŽINOMA	Procentas	0	100	II KETV.	2026	ISMEA turi būti sudariusi teisinius finansavimo susitarimus su galutiniais paramos gavėjais dėl sumos, būtinos 100 proc. EGADP investicijų į Priemonę panaudoti (atsižvelgiant į valdymo mokesčius). ISMEA parengia ataskaitą, kurioje išsamiai nurodoma šio finansavimo, kuriuo prisidedama prie klimato tikslų, procentinė dalis, naudojant VI priede pateiktą metodiką.
M2C1–25	Investicija. Fondo Contratti di Filiera (FCF) siekiant remti tiekimo grandinių sutartis žemės ūkio maisto produktų, žvejybos ir akvakultūros, miškininkystės, gėlininkystės ir augalų daigynų sektoriuose	Etapas	Ministerija pervedė visą išteklių sumą	Perdavimo pažymėjimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2024	Italija perveda 1 960 000 000,00 EUR priemonei ISMEA.
M2C1–26	4 investicija. Žemės ūkio ir saulės parkų infrastruktūra	Etapas	Įgyvendinimo susitarimas	Įgyvendinimo susitarimo įsigaliojimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2025	Įgyvendinimo susitarimo įsigaliojimas.
M2C1–27	4 investicija. Žemės ūkio ir saulės parkų infrastruktūra	Etapas	Su galutiniais paramos gavėjais pasirašyti teisiniai susitarimai ir investicijų užbaigimas	Pasirašyti teisiniai susitarimai ir perdavimo liudijimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2026	GSE su galutiniais paramos gavėjais turi būti sudariusi teisinius dotacijų susitarimus dėl sumos, būtinos 100 proc. EGADP investicijų į schemą panaudoti (atsižvelgiant į valdymo mokesčius). Bent 633000000 šio finansavimo lėšų prisidedama prie klimato tikslų įgyvendinimo taikant EGADP reglamento VI priede pateiktą metodiką. Italija perveda 789 000 000 EUR GSE Priemonei.

E. 2 MISIJA, 2 KOMPONENTAS. Energetikos pertvarka ir tvarus judumas

Šis Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentas apima investicijas ir reformas energetikos pertvarkos srityje. Ji apima reformas, kuriomis siekiama palengvinti leidimų atsinaujinančiųjų energijos išteklių projektams išdavimą. Komponentas apima investicijas į atsinaujinančiųjų išteklių energijos tiekimo grandinę, vandenilio energiją, biometano įrenginius ir pažangiuosius tinklus. Šias reformas ir investicijas papildo reformos, kuriomis siekiama didinti konkurenciją elektros energijos rinkoje pagal „verslo aplinkos“ reformos komponentą.

Šis komponentas taip pat apima investicijas ir reformas tvaraus judumo srityje. Ji apima reformas, kuriomis siekiama palengvinti leidimų tvaraus judumo projektams išdavimą. Komponentas apima investicijas į dviračių takų ir metro, tramvajaus ir autobusų greitojo tranzito infrastruktūros statybą ir netaršių autobusų, riedmenų, gaisrų gesinimo ir oro uostų transporto priemonių pirkimą. Šias reformas ir investicijas papildo reformos, kuriomis siekiama panaikinti reguliuojamas elektros įkrovimo kainas ir padidinti konkurenciją įkrovimo punktų koncesijų, regioninių geležinkelių ir vietos viešojo transporto srityse pagal verslo aplinkos reformos komponentą.

Investicijos ir reformos pagal šį komponentą padeda įgyvendinti 2020 ir 2019 m. Italijai skirtas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas dėl poreikio „investicijas sutelkti į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, visų pirma į [...] švarią ir veiksmingą energijos gamybą ir naudojimą [...] tvarų viešąjį transportą“ (2020 m. ŠSR Nr. 3) ir „su investicijomis susijusią ekonominę politiką sutelkti į [...] ir infrastruktūros kokybę, taip pat atsižvelgiant į regioninius skirtumus“ (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3).

Šiuo komponentu remiamos Italijai paskelbtos gairės dėl jos nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano įgyvendinimo (SWD(2020) 911 final), kuriomis Italija raginama skatinti, pertvarkyti ir modernizuoti esamus atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginius, visų pirma esamas vėjo jėgaines, ir tirti inovatyvią jūros energiją visame Viduržemio jūros regione.

E.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

1 reforma. Leidimų išdavimo atsinaujinančiųjų išteklių jėgainėms sausumoje ir jūroje procedūrų supaprastinimas ir nauja teisinė sistema, kuria siekiama išlaikyti gamybą iš atsinaujinančiųjų išteklių, taip pat dabartinių paramos schemų taikymo laikas ir tinkamumo finansuoti pratęsimas

Šią reformą sudaro:

-atsinaujinančiųjų energijos išteklių įrenginiams taikomų supaprastinimo priemonių įsigaliojimą ir esamų įrenginių modernizavimą ir pertvarkymą, laikantis 2020 m. liepos 17 d. Dekreto įstatymo Nr. 76 (toliau – Supaprastinimo dekretas) nuostatų;

-priimti su regionais ir kitomis atitinkamomis valstybinėmis administracijomis suderintą dekretą, kuriuo siekiama apibrėžti kriterijus, pagal kuriuos būtų nustatomos vietovės, tinkamos ir netinkamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginiams įrengti, kurių papildomi atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumai būtų bent 73 GW, atsižvelgiant į atnaujintą PNIEC versiją, kad būtų pasiekti atsinaujinančiųjų išteklių plėtros tikslai;

-atsinaujinančiųjų energijos išteklių rėmimo mechanizmo užbaigimas, be kita ko, papildomoms nesubrendusioms arba su didelių eksploatavimo sąnaudų technologijomis susijusioms technologijoms, ir aukcionų laikotarpio pratęsimas vadinamajam AEI1 mechanizmui, kartu išlaikant konkurencingos prieigos principą;

-teisėkūros procedūra priimamo dekreto, kuriuo į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, nuostatos, kuriomis skatinamos investicijos į kaupimo sistemas.

2 reforma. Nauji teisės aktai, kuriais skatinama dujų iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamyba ir vartojimas

Šia reforma siekiama didinti paramą švariam biometanui priimant teisės aktus, kuriais siekiama padidinti biometano projektų, kuriems gali būti skiriama parama, aprėptį ir pratęsti dotacijų teikimo laikotarpį. Biometanas turi atitikti Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje (ES) 2018/2001 (AIED II) nustatytus kriterijus, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo principą ir atitinkamus Reglamento (ES) 2021/241 VI priedo 8 išnašos reikalavimus.

3 reforma. Administracinis supaprastinimas ir reglamentavimo kliūčių vandenilio diegimui mažinimas

Šią reformą sudaro teisės aktų sistemos, kuria siekiama skatinti vandenilį kaip atsinaujinančiuosius energijos išteklius, įsigaliojimas. Šią teisės aktų sistemą sudaro:

-Gamybos, transportavimo (vandenilio įtraukimo į gamtinių dujų tinklą techniniai ir reguliavimo kriterijai), vandenilio laikymo ir naudojimo techniniai saugos reglamentai;

-Pagreitinta leidimų išdavimo procedūra, taikant vieno langelio procedūrą, siekiant gauti leidimą statyti ir eksploatuoti mažą vandenilio gamybos įmonę (mažesnės nei 1–5 MW galios elektrolizerių įrenginiams; laikymo riba nustatoma pirmiau minėtuose vandenilio techninės saugos reglamentuose).

-Vandenilio gamybos įmonių dalyvavimo teikiant tinklo paslaugas reguliavimas. Energetikos reguliavimo institucijai (ARERA) pavedama pasikonsultavus su suinteresuotaisiais subjektais parengti konkrečią reguliavimo priemonę.

-Vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių kilmės garantijų sistema, kad vartotojams būtų duodami kainų signalai.

-Pasirinktų degalų papildymo vietų palei greitkelius nustatymo procedūros ir (arba) kriterijai, siekiant optimizuoti degalinių vietą, kad būtų sukurti sunkvežimiams skirti H2 koridoriai, pradedant nuo Šiaurės Italijos regionų iki Po slėnio ir logistikos centrų bei pagrindinių greitkelių pusiasalyje.

-Nacionalinio perdavimo sistemos operatoriaus (PSO) 10 metų plėtros plano koordinavimą su kitų Europos PSO planais, kuriais siekiama parengti bendrus vandenilio transportavimo esamais dujotiekiais arba specialiais vamzdynais standartus.

4 reforma. Vandenilio konkurencingumo skatinimo priemonės

Šią reformą sudaro mokesčių priemonių, kuriomis skatinama vandenilio gamyba ir (arba) naudojimas, priėmimas laikantis ES apmokestinimo taisyklių ir AIED II direktyvos perkėlimas į nacionalinę teisę. Šia priemone remiama vandenilio gamyba elektrolizės būdu naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, kaip apibrėžta Direktyvoje (ES) 2018/2001 (atsinaujinančių išteklių direktyvoje), arba elektros tinklo elektros energija.

5 reforma. pažangesnės vietos viešojo transporto sistemų su stacionariais įrenginiais ir greito viešojo transporto sektoriaus projektų vertinimo procedūros

Šią reformą sudaro teisės akto, kuriuo aiškiai nustatoma atsakomybė tvirtinant vietos viešojo transporto projektus, priėmimas ir mokėjimo procedūros supaprastinimas.

Investicija. Pažangiųjų tinklų stiprinimas

Šių investicijų tikslas – elektros skirstymo tinklo infrastruktūros modernizavimas ir skaitmeninimas. Investicijas sudaro dotacijų teikimas skirstomųjų tinklų operatoriams, kad jie finansuotų intervencines priemones, kuriomis didinamas skirstymo tinklo prieglobos pajėgumas, taip pat namų ūkių pajėgumas elektrifikuoti savo energijos suvartojimą.

Investicija. Intervencijos elektros tinklo atsparumui didinti

Šių investicijų tikslas – užtikrinti, kad elektros tinklas būtų atsparus ekstremaliems meteorologiniams reiškiniams, taip sumažinant užsitęsusių elektros energijos tiekimo pertrūkių tikimybę. Investicijas sudaro dotacijų teikimas perdavimo ir skirstymo sistemų operatoriams elektros energijos infrastruktūros darbams atlikti.

Investicija. Investicijos į tausojamąjį judumą (Nacionalinis ciklo krypties planas)

Šių investicijų tikslas – nutiesti dviračių takus, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos važinėjimui į darbą tarp didmiesčių zonų arba miestų, kuriuose įsikūrę universitetai. Šias investicijas sudaro ne mažiau kaip 1 261 km dviračių juostų statyba metropolinėse zonose ir turistinių dviračių takų statyba.

Investicija. Krovimo infrastruktūros įrengimas

Šių investicijų tikslas – remti transporto sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą. Šios investicijos apima greito viešojo įkrovimo infrastruktūros punktų įrengimą laisvose ir miestų teritorijose.

Investicija. Regioninio viešojo transporto netaršių autobusų parko stiprinimas

Investicijos tikslas – sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir modernizuoti viešųjų autobusų parką. Šias investicijas sudaro netaršių autobusų pirkimas ir įkrovimo stotelių įrengimas.

Investicija. Nacionalinės ugniagesių komandos atnaujinimas

Investicijos tikslas – sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir modernizuoti priešgaisrinės apsaugos parką. Šias investicijas sudaro ne mažiau kaip 3800 transporto priemonių, skirtų Nacionalinei priešgaisrinei brigadai, pirkimas.

Investicija. Privačių ir lengvųjų komercinių transporto priemonių parko atnaujinimo su elektra varomomis transporto priemonėmis programa

Šiomis investicijomis siekiama sumažinti šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir oro taršą, kurią kelia kelių transportas miestų teritorijose. Šią investiciją sudaro automobilių dengimo schema, pagal kurią šiluminė transporto priemonė grąžinama ir pakeičiama naujai įsigyta visai netaršia transporto priemone.

Investicija. Nuosavybės vertybinių popierių injekcija į Žaliosios pertvarkos fondą (GTF), valdomą CDP rizikos kapitalo SGR

Šia priemone siekiama remti Italijos ekonomikos augimo potencialą skatinant privačias investicijas, gerinant žaliosios pertvarkos startuolių galimybes gauti finansavimą ir plėtojant rizikos kapitalo rinką šiame sektoriuje. Priemonę sudaro 250 000 000 EUR nuosavo kapitalo injekcija į Žaliosios pertvarkos fondą (GTF), kurį valdo CDP rizikos kapitalo SGR.

CDP rizikos kapitalas SGR priima nuosavo kapitalo naudojimo investavimo politiką. Investicijų politikoje aprašomas (-i) finansinis (-iai) produktas (-ai), nurodant tikėtiną reikalavimus atitinkančių galutinių gavėjų, kuriuos tikimasi paremti nuosavu kapitalu, rūšį, įskaitant numatomą 15 metų įgyvendinimo tvarkaraštį ir ne didesnį kaip 13 % valdymo mokestį. 31 GTF veikia tiesiogiai ar netiesiogiai teikdamas nuosavo kapitalo, kvazinuosavo kapitalo, skolos ar kvaziskolos paramą. 32 CDP Venture Capital SGR taiko „Linee Guida per le attivitą di rendicontazione e controllo dei Fondi DTF e GTF“ gairėse „Linee Guida per le attivitą di rendicontazione e controllo dei Fondi DTF e GTF“ aprašytą audito ir kontrolės sistemą, skirtą nuosavo kapitalo naudojimui. Investicijų politikoje reikalaujama, kad finansinis (-iai) produktas (-ai), kuriuo (-iais) remiamas nuosavas kapitalas, atitiktų reikšmingos žalos nedarymo principą, nustatytą reikšmingos žalos nedarymo techninėse gairėse (2021/C58/01). Visų pirma, kai teikiama bendra parama startuoliams, į investicijų politiką neįtraukiamos įmonės, kurios daugiausia dėmesio skiria 33 šiems sektoriams: I) energijos gamyba naudojant iškastinį kurą ir susijusi veikla 34 ; II) energijai imlios ir (arba) daug CO2 išmetančios pramonės šakos 35 ; III) taršių transporto priemonių gamyba, nuoma ar pardavimas 36 ; IV) atliekų surinkimas, atliekų apdorojimas ir 37 šalinimas, v) branduolinio kuro perdirbimas, branduolinės energijos gamyba. Be to, įgyvendinant investicijų politiką turi būti reikalaujama laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų.

E.2 Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Pradinė padėtis	Tikslas	Ketvirčio	Metų
M2C2–6	1 reforma. Leidimų išdavimo atsinaujinančiųjų išteklių jėgainėms sausumoje ir jūroje procedūrų supaprastinimas ir nauja teisinė sistema, kuria siekiama išlaikyti gamybą iš atsinaujinančiųjų išteklių, taip pat dabartinių paramos schemų taikymo laikas ir tinkamumo finansuoti pratęsimas	Etapas	Teisinės sistemos, kuria siekiama supaprastinti leidimų statyti sausumos ir jūros atsinaujinančiųjų išteklių energijos struktūras išdavimo procedūras, įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	1 KETV.	2024	Teisinė sistema apima šiuos tikslus: ●atsinaujinančiųjų energijos išteklių įrenginiams taikomų supaprastinimo priemonių įsigaliojimą ir esamų įrenginių modernizavimą ir pertvarkymą, laikantis 2020 m. liepos 17 d. Dekreto įstatymo Nr. 76 (toliau – Supaprastinimo dekretas) nuostatų; ●priimti su regionais ir kitomis atitinkamomis valstybinėmis administracijomis suderintą dekretą, kuriuo siekiama apibrėžti kriterijus, pagal kuriuos būtų nustatomos vietovės, tinkamos ir netinkamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginiams įrengti, kurių papildomi atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumai būtų bent 73 GW, atsižvelgiant į atnaujintą PNIEC versiją, kad būtų pasiekti atsinaujinančiųjų išteklių plėtros tikslai; ●atsinaujinančiųjų energijos išteklių rėmimo mechanizmo užbaigimas, be kita ko, papildomoms nesubrendusioms arba su didelių eksploatavimo sąnaudų technologijomis susijusioms technologijoms, ir aukcionų laikotarpio pratęsimas vadinamajam AEI1 mechanizmui, kartu išlaikant konkurencingos prieigos principą; ●teisėkūros procedūra priimamo dekreto, kuriuo į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, nuostatos, kuriomis skatinamos investicijos į kaupimo sistemas.
M2C2–7	2 reforma. Nauji teisės aktai, kuriais skatinama dujų iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamyba ir vartojimas	Etapas	Įsigaliojo Įstatyminis dekretas, kuriuo skatinamas dujų iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimas biometano naudojimui transporto, pramonės ir gyvenamųjų namų sektoriuose, ir įgyvendinimo dekretas, kuriuo nustatomos su jų naudojimu ir nauja paskatų sistema susijusios sąlygos ir kriterijai.	Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2021	Įstatyminiame dekrete, be kita ko, nurodoma: Teisės akto pakeitimas dėl supaprastinto leidimų išdavimo proceso ir dabartinio dotacijų mechanizmo pakeitimas siekiant i) išplėsti tinkamumo kriterijų taikymo sritį ir ii) pratęsti dotacijų teikimo laikotarpį ir iii) numatyti tarifų mechanizmą ir dujų iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių kilmės garantiją AIED II direktyvos perkėlimas į nacionalinę teisę įstatymo galią turinčiu dekretu Bendrą koordinavimą vykdys Ministero della Transizione Ecologica (MiTE), padedant kitoms patariamąsias funkcijas atliekančioms administracijoms: Žemės ūkio ministerija (MIPAAF), Ekonomikos ir finansų ministerija (MEF) ir Gestore Servizi Energetici.
M2C2–8	Investicija „Pažangiųjų tinklų stiprinimas“	Etapas	(Visų) viešųjų sutarčių sudarymas siekiant padidinti tinklo pajėgumą	Pranešimas apie (visų) viešųjų sutarčių dėl	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2022	Pranešimas apie (visų) viešųjų sutarčių, kuriomis siekiama padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos skirstymo ir energijos vartojimo elektrifikavimo tinklo pajėgumus, sudarymą
M2C2–10	Investicija „Pažangiųjų tinklų stiprinimas“	Etapas	Pažangieji tinklai. Didesnis tinklo pajėgumas ir energijos vartojimo elektrifikavimas	Įrengimo sertifikatai arba priėmimo bandymų ataskaitos				II KETV.	2026	Įsikūrimo sertifikatai arba priėmimo bandymų ataskaitos, išduotos intervencijoms, po kurių: -tinklo prieglobos pajėgumus padidinti bent 4 000 MW, kaip patvirtinta vienoje ar keliose nepriklausomo inžinieriaus ataskaitoje (-ose), –didžiausios elektros energijos, tiekiamos vartoti tinkle, skaičiaus, atitinkančio ne mažiau kaip 1500000 gyventojų, padidinimas, kaip patvirtinta vienoje ar keliose nepriklausomo inžinieriaus ataskaitoje (-ose).
M2C2–12	Investicija. Intervencijos elektros tinklo atsparumui didinti	Etapas	Projektų, kuriais siekiama didinti elektros sistemos tinklo atsparumą, skyrimas	Pranešimas apie projektų skyrimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2022	Projektų, kuriais siekiama padidinti elektros sistemos tinklo atsparumą bent 4 000 km, kad dėl ekstremalių oro sąlygų būtų sumažintas energijos vartojimo mažinimo dažnumas ir trukmė, skyrimas.
M2C2–13	Investicija. Intervencijos elektros tinklo atsparumui didinti	Tikslas	Didinti elektros energijos sistemos tinklo atsparumą	NEŽINOMA	Skaičius	0	4 000	II KETV.	2026	Darbų užbaigimo sertifikatai, atitinkantys bent 4 000 km elektros tinklo atsparumo padidėjimą, kaip patvirtinta vienoje ar keliose nepriklausomo inžinieriaus ataskaitoje (-ose).
M2C2–14	Investicija. Kelių transportui skirtas vandenilio bandymas	Etapas	(Visų) viešųjų sutarčių dėl vandenilio įkrovimo stotelių plėtros sudarymas	Pranešimas apie (visų) viešųjų sutarčių dėl bent 40 vandenilio įkrovimo stočių plėtros skyrimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	1 KETV.	2023	Pranešimas apie (visas) viešąsias sutartis dėl bent 40 vandenilio įkrovimo stočių plėtros pagal Direktyvą 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros.
M2C2–16	Geležinkelio transportui skirti vandenilio bandymai	Etapas	Išteklių skyrimas geležinkelio transportui skirtiems vandenilio bandymams	Pranešimas apie išteklių paskirstymą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	1 KETV.	2023	Išteklių paskirstymas pagal procedūras ir kriterijus, nustatytus dešimčiai degalinių, skirtų vandeniliniams traukiniams, statybai šešiose geležinkelio linijose
M2C2–18	Investicija. Vandenilio moksliniai tyrimai ir plėtra	Etapas	Visų viešųjų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros sutarčių skyrimas su vandenilio mokslinių tyrimų projektais	Pranešimas apie vandenilio mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros sutarčių skyrimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2022	Pranešimas apie mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros sutarčių, kuriomis siekiama pagerinti žinias apie vandenilio vektoriaus įgyvendinimą gamybos, laikymo ir paskirstymo etapais, skyrimą. Sutartyse nustatomi bent keturi mokslinių tyrimų aspektai: a) Žaliojo ir švaraus vandenilio gamyba b) Novatoriškos vandenilio laikymo, transportavimo ir transformavimo į išvestinius ir elektrolizinius degalus technologijos C) Kuro elementai stacionariems ir judriesiems įrenginiams D) Integruotos pažangios valdymo sistemos, skirtos pažangios vandeniliu grindžiamos infrastruktūros atsparumui ir patikimumui didinti Šia priemone remiama elektrolize grindžiama vandenilio gamyba naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, kaip apibrėžta Direktyvoje (ES) 2018/2001 (Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje), arba tinklo elektros energijos gamyba, arba vandenilio veikla, atitinkanti reikalavimą, kad vandenilio gyvavimo ciklo metu išmetamas ŠESD kiekis būtų mažesnis nei 3 t CO2e/tH2, o vandenilio sintetinių degalų – 70 proc. per gyvavimo ciklą, palyginti su 94 g CO2e/MJ lyginamuoju iškastiniu kuru, analogiškai Direktyvos (ES) 2018/2001 25 straipsnio 2 dalyje ir V priede nustatytam metodui.
M2C2–20	3 reforma. Administracinis supaprastinimas ir reglamentavimo kliūčių vandenilio diegimui mažinimas	Etapas	Būtinų teisėkūros veiksmų įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	1 KETV.	2023	Būtinais teisėkūros veiksmais nustatomos i) saugumo nuostatos, susijusios su vandenilio gamyba, transportavimu ir laikymu, ii) supaprastintos mažų žaliojo vandenilio gamybos struktūrų kūrimo procedūros ir iii) priemonės, susijusios su vandeniliu grindžiamų įkrovimo stotelių statybos sąlygomis. Šia priemone remiama tik tokia vandenilio veikla, kuri atitinka reikalavimą, kad vandenilio gyvavimo ciklo metu išmetamas ŠESD kiekis būtų sumažintas 73,4 proc., taigi gaunama 3 t CO2 ekv./tH2.
M2C2–21	4 reforma. Vandenilio konkurencingumo skatinimo priemonės	Etapas	Fiskalinių paskatų įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą	NETAIKOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2022	Teisės akte nustatomos fiskalinės paskatos, kuriomis remiama žaliojo vandenilio gamyba ir sudaromos palankesnės sąlygos ekologiško vandenilio vartojimui transporto sektoriuje. Šia priemone remiama tik tokia vandenilio veikla, kuri atitinka reikalavimą, kad vandenilio gyvavimo ciklo metu išmetamas ŠESD kiekis būtų sumažintas 73,4 proc., taigi gaunama 3 t CO2 ekv./tH2.
M2C2–22	Investicija į tausųjį judumą (Nacionalinis ciklo krypties planas)	Tikslas:	Dviračių takai T1	NEŽINOMA	Km	0	200	IV KETV.	2023	Bent 200 km dviračių juostų užbaigimas metropolinėse zonose, kaip apibrėžta priemonės aprašyme, arba miestuose, kuriuose įsikūrę universitetai.
M2C2–23	Investicija į tausųjį judumą (Nacionalinis ciklo krypties planas)	Tikslas	Dviračių takai T2	NEŽINOMA	Km	200	1 261	II KETV.	2026	Darbų užbaigimo sertifikatai išduodami ne mažiau kaip 1261 km dviračių juostų statybai metropolinėse zonose ir turistinių dviračių takų statybai.
M2C2–27	Investicijų grupė. Įkrovimo infrastruktūros įrengimas	Etapas	Visų viešųjų sutarčių dėl įkrovimo infrastruktūros diegimo sudarymas (M1)	Pranešimas apie visų įkrovimo infrastruktūros įrengimo viešųjų pirkimų sutarčių sudarymą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2023	Pranešimas apie visų viešųjų sutarčių dėl ne mažiau kaip 4700 įkrovimo stotelių miesto vietovėse (visose savivaldybėse) statybos sudarymą. Projektas taip pat gali apimti bandomąsias įkrovimo stoteles, skirtas energijai kaupti.
M2C2–28	Investicijų grupė. Įkrovimo infrastruktūros įrengimas	Etapas	Viešųjų sutarčių dėl įkrovimo infrastruktūros įrengimo sudarymas	Viešųjų sutarčių dėl įkrovimo infrastruktūros įrengimo sudarymas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2024	Sutarčių dėl ne mažiau kaip 2100 greito įkrovimo infrastruktūros punktų palei laisvąją erdvę ir ne mažiau kaip 9900 miestų teritorijose statybos sutarčių sudarymas.
M2C2–29	Investicijų grupė. Įkrovimo infrastruktūros įrengimas	Tikslas	Greitojo įkrovimo stočių skaičius	NEŽINOMA	Skaičius	0	10 368	II KETV.	2026	Užsakovo pateikti ne mažiau kaip 10368 elektromobilių greito viešojo įkrovimo infrastruktūros punktų palei laisvąsias linijas arba miesto zonas įrengimo ir prisijungimo išlaidų sąmatos priėmimo sertifikatai. Elektrinių transporto priemonių įkrovimo infrastruktūra turi būti bent 175 kW laisvojoje linijoje ir 90 kW miestų teritorijose.
M2C2–30	Investicija. Privačių ir lengvųjų komercinių transporto priemonių parko atnaujinimo su elektra varomomis transporto priemonėmis programa	Tikslas	Įsigytų transporto priemonių skaičius	NEŽINOMA	Skaičius	0	30 830	II KETV.	2026	Sutartys dėl ne mažiau kaip 30830 netaršių transporto priemonių pirkimo. Kiekvienai transporto priemonei taip pat pateikiamas atidavimo į metalo laužą sertifikatas, kuriuo pašalinamas šiluminės transporto priemonės atidavimas į metalo laužą. Šia schema siekiama: • Asmenys, gyvenantys funkcinėse miestų teritorijose. Reikalavimus atitinka tik M1 kategorijos transporto priemonės. Reikalavimus atitinka tik M1 kategorijos transporto priemonės. • Labai mažos įmonės, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2023/955 2 straipsnio 9 punkte, kurių registruotos buveinės yra funkcinėse miestų teritorijose. Labai mažų įmonių atveju reikalavimus atitinka tik N1 ir N2 kategorijų transporto priemonės. Privačių transporto priemonių (M1) atveju paskata yra ne didesnė kaip 11000 EUR už vieną naują transporto priemonę asmenims, kurių ekvivalentinės ekonominės padėties rodiklis (ISEE – Indicatore della Situazione Economica Equivalente) yra mažesnis arba lygus 30000 EUR, ir ne didesnis kaip 9 000 EUR už vieną naują transporto priemonę asmenims, kurių ISEE yra didesnis nei 30000 EUR, bet mažesnis arba lygus 40000 EUR. Komercinių transporto priemonių (N1 ir N2) atveju paskata padengia iki 30 % pirkimo kainos, neviršijant 20000 EUR už kiekvieną naują transporto priemonę. Sistema skirta tik netaršių transporto priemonių pirkimui.
M2C2–33	Investicijų grupė. Regioninio viešojo geležinkelių transporto parko stiprinimas naudojant netaršius traukinius ir teikiant universaliąsias paslaugas	Etapas	Visų viešųjų sutarčių dėl regioninio viešojo geležinkelių transporto parko stiprinimo netaršiais traukiniais ir universaliosiomis paslaugomis sudarymas	Pranešimas apie visų sutarčių dėl regioninio viešojo geležinkelių transporto parko, kuriame naudojami visai netaršūs traukiniai ir universaliosios paslaugos, sudarymą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2023	Pranešimas apie visų viešųjų sutarčių dėl netaršių traukinių įsigijimo sudarymą 38 .
M2C2–35	Investicija. Regioninio viešojo transporto autobusų parko stiprinimas netaršiais autobusais	Tikslas	Į registrą įtrauktų T2 netaršių autobusų skaičius	NEŽINOMA	Skaičius	800	3 000	II KETV.	2026	Ne mažiau kaip 3000 netaršių autobusų registracija. Reikalavimus atitinkantys autobusai priklauso M2 ir M3 transporto priemonių kategorijoms pagal JT EEK standartus ir yra elektriniai arba vandenilio kuro elementai.
M2C2–35 ter	Investicija. Regioninio viešojo transporto autobusų parko stiprinimas netaršiais autobusais	Tikslas	Netaršių ir mažataršių autobusų įkrovimo prieigų skaičius		Skaičius	0	1 000	II KETV.	2026	Įrengimo ir prijungimo sutarčių arba sutarčių dėl papildomo elektros energijos tiekimo sertifikatai, išduoti ne mažiau kaip 1000 įkrovimo prieigų.
M2C2–36	Investicija. Nacionalinės ugniagesių komandos atnaujinimo laivynas	Tikslas	Nacionalinės ugniagesių komandos atnaujinimo parko netaršių transporto priemonių skaičius	NEŽINOMA	Skaičius	0	3 800	IV KETV.	2025	Nacionalinės ugniagesių komandos atnaujinimo parko ne mažiau kaip 3800 netaršių transporto priemonių registravimas. Ne mažiau kaip 3500 transporto priemonių turi būti 100 proc. elektra varomų transporto priemonių, o likusios transporto priemonės turi būti varomos biodegalais arba biometanu. Biodegalų gamintojai turi pateikti nepriklausomo vertintojo (-ų) išduotą (-us) sertifikatą (-us) (tvarumo įrodymą), kuris (-ie) yra Komisijos arba nacionalinių schemų dalis pagal Direktyvos 2018/2001 30 straipsnio 1, 4 arba 6 dalį. Be to, su biometano tiekėju pasirašytoje sutartyje turi būti nurodyta, kad operatorius perka kilmės sertifikatus numatomam kuro naudojimui. Transporto priemonių, varomų biokuru, tipas turi būti patvirtintas atsižvelgiant į B100.
M2C2–37 PUNKTAI	5 reforma. Pažangesnės projektų vertinimo procedūros vietos viešojo transporto sistemų sektoriuje su stacionariais įrenginiais ir greito masinio transporto sektoriuje	Etapas	Dekreto įstatymo įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti dekreto įstatymo įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2021	Dekretu įstatymu supaprastinami projektų, susijusių su vietos viešuoju transportu, vertinimo kriterijai ir paspartintas projektavimo ir leidimų išdavimo procesas.
M2C2–38	Investicija. Atsinaujinantieji energijos ištekliai ir baterijos	Etapas	Ministro dekreto įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti ministro dekreto įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2022	Ministro dekrete nustatoma turimų išteklių suma, paramos gavėjų prieigos reikalavimai, programų ir projektų tinkamumo finansuoti sąlygos, tinkamos finansuoti išlaidos ir pagalbos, skirtos didelio efektyvumo fotovoltinių plokščių kūrimui ir baterijų kūrimui, forma ir intensyvumas.
M2C2–41	Investicija. Elektriniai autobusai	Etapas	Ministro dekreto, kuriuo nustatoma turimų išteklių suma intervencijos tikslui pasiekti (autobusų tiekimo grandinė), įsigaliojimas	Ministro dekreto nuostata, nurodanti įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2021	Ministro dekrete nustatoma turimų išteklių suma maždaug 45 pramonės pertvarkos projektams įgyvendinti pagal plėtros sutartis.
M2C2–42	Investicija. Nuosavo kapitalo injekcija į Žaliosios pertvarkos fondą (GTF)	Etapas	Finansinio susitarimo pasirašymas	Pranešimas apie finansinio susitarimo pasirašymą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2022	Finansiniame susitarime nustatomos netiesioginės investicijos į rizikos kapitalo fondų valdytojų finansavimą su investicijomis ir įmonėmis ir (arba) startuoliais, atsižvelgiant į žaliosios pertvarkos tikslus, siekiant išplėsti mokslo darbuotojams ir startuoliams prieinamą kapitalą, stiprinti aktyvių rizikos kapitalo fondų veiklą, kurti naujas ir novatoriškas įmones bendradarbiaujant su įmonėmis. Į finansinį susitarimą įtraukiama: -investicijų politika, -tinkamumo kriterijai, pagal šią priemonę remiamų sandorių atitiktis reikšmingos žalos nedarymo techninėms gairėms (2021/C58/01), naudojant tvarumo patikrą, pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų.

E.3. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas

Investicija. Žemės ūkio-voltinių sistemų kūrimas

Šią priemonę sudaro viešosios investicijos į dotacijų schemą, siekiant skatinti privačias investicijas ir pagerinti galimybes gauti finansavimą Italijos žemės ūkio ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos sektoriuje. Schema veikia teikiant dotacijas tiesiogiai privačiajam sektoriui.

Schemą administruoja įgyvendinantysis partneris „Gestore Servizi Energetici S.p.A.“ (GSE). Pagal schemą suteikiama dotacija, padengianti dalį projekto išlaidų. Pagal schemą remiamas agrovoltinių sistemų, kurias sudaro fotovoltinių įrenginių įrengimas žemės ūkio paskirties žemėje ir matavimo priemonės pagrindinei žemės ūkio veiklai stebėti, statyba 39 .

Siekdamos įgyvendinti investicijas į schemą, Italija ir GSE pasirašo įgyvendinimo susitarimą, kuriame nurodoma:

Pagrindiniai susijusios dotacijų politikos reikalavimai, kurie apima:

Suteiktų dotacijų ir reikalavimus atitinkančių galutinių naudos gavėjų aprašymas.

Reikalavimas, kad visos remiamos investicijos būtų ekonomiškai perspektyvios.

Reikalavimas laikytis reikšmingos žalos nedarymo principo, kaip nustatyta reikšmingos žalos nedarymo techninėse gairėse (2021/C58/01). Visų pirma pagal dotacijų politiką toliau nurodytas veiklos rūšių ir turto sąrašas neatitinka reikalavimų: I) su iškastiniu kuru susijusi veikla ir turtas, įskaitant galutinės grandies naudojimą, 40 ii) veikla ir turtas pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuriais pasiekiamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris yra ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, 41 iii) veikla ir turtas, susiję su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 42 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 43 .

Reikalavimas, kad galutiniai schemos paramos gavėjai negautų paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti.

Suma, kuriai taikomas įgyvendinimo susitarimas, įgyvendinančiojo partnerio mokesčių struktūra ir reikalavimas panaudoti visas nepanaudotas schemos pajamas, be kita ko, po 2026 m., tais pačiais politikos tikslais.

Stebėsenos, audito ir kontrolės reikalavimai, įskaitant:

5.Įgyvendinančiojo partnerio stebėsenos sistemos, pagal kurią teikiamos ataskaitos apie sutelktas subsidijas, aprašymas.

6.Įgyvendinančiojo partnerio procedūrų, kuriomis bus užtikrinama sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų prevencija, nustatymas ir ištaisymas, aprašymas.

7.Pareiga patikrinti kiekvieno veiksmo atitiktį reikalavimams pagal Įgyvendinimo susitarime nustatytus reikalavimus prieš skiriant subsidiją veiksmui.

8.Pareiga atlikti rizika grindžiamus ex post auditus pagal GSE audito planą. Atliekant šiuos auditus tikrinama:

I) kad kontrolės sistemos būtų veiksmingos, įskaitant sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų nustatymą;

II) atitiktis reikšmingos žalos nedarymo principui, valstybės pagalbos taisyklėms, klimato srities tikslo reikalavimams; ir

III) būtų laikomasi reikalavimo, kad galutiniai schemos paramos gavėjai negautų paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti. Atliekant auditą taip pat tikrinamas sandorių teisėtumas ir tai, ar laikomasi taikomų įgyvendinimo susitarimo dotacijų susitarimų sąlygų.

Investicija. AEI skatinimas energetikos bendrijoms ir bendrai veikiantiems iš atsinaujinančiųjų išteklių pasigamintos energijos vartotojams

Šią priemonę sudaro viešosios investicijos į dotacijų schemą, siekiant skatinti privačias investicijas ir pagerinti galimybes gauti finansavimą Italijoje, siekiant remti naujų elektros energijos gamybos pajėgumų įrengimą kolektyvinėms konfigūracijoms ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijoms savivaldybėse, kuriose gyvena mažiau nei 50000 gyventojų 44 . Schema veikia teikiant dotacijas tiesiogiai privačiajam sektoriui ir viešojo sektoriaus subjektams, vykdantiems panašią veiklą.

Schemą administruoja įgyvendinantysis partneris Gestore dei Servizi Energetiche S.p.A. (toliau – GSE). Schema apima šią produktų liniją:

·Dotacija, padengianti ne daugiau kaip 40 % projekto išlaidų, susijusių su atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir gamybos įrenginių statyba, galbūt susieta su energijos kaupimu.

Siekdamos įgyvendinti investicijas į schemą, Italija ir GSE pasirašo įgyvendinimo susitarimą, kuriame nurodoma:

2.Pagrindiniai susijusios dotacijų politikos reikalavimai, kurie apima:

a.Suteiktų dotacijų ir reikalavimus atitinkančių galutinių naudos gavėjų aprašymas.

b.Reikalavimas, kad visos remiamos investicijos būtų ekonomiškai perspektyvios.

c.Reikalavimas laikytis reikšmingos žalos nedarymo principo, kaip nustatyta reikšmingos žalos nedarymo techninėse gairėse (2021/C58/01). Visų pirma pagal dotacijų politiką toliau nurodytas veiklos rūšių ir turto sąrašas neatitinka reikalavimų: I) su iškastiniu kuru susijusi veikla ir turtas, įskaitant galutinės grandies naudojimą, 45 ii) veikla ir turtas pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuriais pasiekiamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris yra ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, 46 iii) veikla ir turtas, susiję su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 47 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 48 .

d.Reikalavimas, kad galutiniai schemos paramos gavėjai negautų paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti.

4.Stebėsenos, audito ir kontrolės reikalavimai, įskaitant:

1.Įgyvendinančiojo partnerio stebėsenos sistemos, pagal kurią teikiamos sutelktų dotacijų ataskaitos, aprašymas.

2.Įgyvendinančiojo partnerio procedūrų, kuriomis bus užtikrinama sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų prevencija, nustatymas ir ištaisymas, aprašymas.

3.Pareiga patikrinti kiekvieno veiksmo tinkamumą pagal Įgyvendinimo susitarime nustatytus reikalavimus prieš skiriant dotaciją veiksmui.

4.Pareiga atlikti rizika grindžiamus ex post auditus pagal GSE audito planą. Atliekant šiuos auditus patikrinama i) ar kontrolės sistemos yra veiksmingos, įskaitant sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų nustatymą; II) atitiktis reikšmingos žalos nedarymo principui, valstybės pagalbos taisyklėms; ir iii) laikomasi reikalavimo, kad galutiniai schemos paramos gavėjai negautų paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti. Atliekant auditą taip pat tikrinamas sandorių teisėtumas ir tai, ar laikomasi taikomo įgyvendinimo susitarimo ir dotacijos susitarimų sąlygų.

Investicija. Biometano gamyba pagal žiedinės ekonomikos skatinimo kriterijus

Šią priemonę sudaro viešosios investicijos į dotacijų schemą, siekiant paskatinti privačias investicijas ir pagerinti galimybes gauti finansavimą Italijos biometano gamybai. Schema veikia teikiant dotacijas tiesiogiai privačiajam sektoriui 49 .

Schemą administruoja įgyvendinantysis partneris Gestore dei Servizi Energetici (GSE). Schema apima šias produktų linijas:

·Parama naujų biometano gamybos įrenginių statybai. Biometanas turi atitikti Direktyvoje 2018/2001 (AIED II direktyvoje) nustatytus kriterijus, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo principą ir atitinkamus Reglamento (ES) 2021/241 VI priedo 8 išnašos reikalavimus.

·Esamų žemės ūkio biodujų įmonių (įskaitant organinį kietųjų miesto atliekų branduolį) pertvarkymas ir efektyvumo didinimas siekiant gaminti biometaną, skirtą transportui, pramonei ir šildymui. Biometanas turi atitikti Direktyvoje 2018/2001 (AIED II direktyvoje) nustatytus kriterijus, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo principą ir atitinkamus Reglamento (ES) 2021/241 VI priedo 8 išnašos reikalavimus.

Siekdamos įgyvendinti investicijas į schemą, Italija ir GSE pasirašo įgyvendinimo susitarimą, kuriame nurodoma:

2.Pagrindiniai susijusios dotacijų politikos reikalavimai, kurie apima:

a.Suteiktų dotacijų ir reikalavimus atitinkančių galutinių naudos gavėjų aprašymas.

b.Reikalavimas, kad visos remiamos investicijos būtų ekonomiškai perspektyvios.

c.Reikalavimas laikytis reikšmingos žalos nedarymo principo, kaip nustatyta reikšmingos žalos nedarymo techninėse gairėse (2021/C58/01). Visų pirma pagal dotacijų politiką toliau nurodytas veiklos rūšių ir turto sąrašas neatitinka reikalavimų: I) su iškastiniu kuru susijusi veikla ir turtas, įskaitant galutinės grandies naudojimą, 50 ii) veikla ir turtas pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuriais pasiekiamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris yra ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, 51 iii) veikla ir turtas, susiję su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 52 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 53 .

d.Reikalavimas, kad galutiniai schemos paramos gavėjai negautų paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti.

4.Stebėsenos, audito ir kontrolės reikalavimai, įskaitant:

1.Įgyvendinančiojo partnerio stebėsenos sistemos, pagal kurią teikiamos ataskaitos apie sutelktas subsidijas, aprašymas.

2.Įgyvendinančiojo partnerio procedūrų, kuriomis bus užtikrinama sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų prevencija, nustatymas ir ištaisymas, aprašymas.

3.Pareiga patikrinti kiekvieno veiksmo atitiktį reikalavimams pagal Įgyvendinimo susitarime nustatytus reikalavimus prieš skiriant subsidiją veiksmui.

Investicija. Pažangiųjų tinklų stiprinimas

Investicija. Intervencijos elektros tinklo atsparumui didinti

Šių investicijų tikslas – padidinti elektros tinklo atsparumą ekstremaliems meteorologiniams reiškiniams ir taip sumažinti užsitęsusių elektros energijos tiekimo pertrūkių tikimybę. Investicijas sudaro dotacijų teikimas perdavimo ir skirstymo sistemų operatoriams elektros energijos infrastruktūros darbams atlikti.

Investicija. Vandenilio gamyba apleistose vietovėse (vandenilio slėniuose)

Šių investicijų tikslas – sukurti naujus vandenilio slėnius, t. y. vietos vandenilio gamybą ir naudojimą pramonėje, MVĮ ir vietos transporte. Investicijas sudaro dotacijų teikimas vandenilio gamybos apleistose pramoninėse vietovėse projektams vykdyti.

Investicija. Vandenilio naudojimas pramonėje, kurioje sunku sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį

Šios investicijos apima paramą moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms, susijusiems su pramonės procesais, kuriais siekiama plėtoti vandenilio naudojimo pramonės sektoriuose, kuriuose metanas naudojamas kaip šiluminės energijos šaltinis (cemento, popieriaus gamyklų, keramikos, stiklo pramonės ir kt.), iniciatyvas. Iškastinio kuro sektorius, pvz., naftos perdirbimo įmonės, neatitinka reikalavimų. Šia priemone remiama vandenilio gamyba elektrolizės būdu naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, kaip apibrėžta Direktyvoje (ES) 2018/2001 (atsinaujinančių išteklių direktyvoje), arba elektros tinklo elektros energija.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo principą pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, kaip nustatyta reikšmingos žalos nedarymo techninėse gairėse (2021/C58/01), į būsimų kvietimų teikti pasiūlymus tinkamumo kriterijus neįtraukiama veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuria siekiama, kad numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius. Jei vykdant veiklą numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nėra gerokai mažesnis, bet vis tiek mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, paaiškinamos priežastys, kodėl tai neįmanoma. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis veiklai, kuriai taikoma ATLPS, suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, yra nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

Investicija. Vandenilio bandymai geležinkelių judumui ir kelių transportui

Šių investicijų tikslas – prisidėti prie vandenilio naudojimo degalų papildymo tikslais.

Šias investicijas sudaro vandenilio naudojimu pagrįstų geležinkelio degalų pildymo stotelių statyba, pageidautina, kad jos būtų netoli vietos vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos vietų ir (arba) greitkelių vandenilio pildymo stotelių, taip pat kelių transportui skirtų vandenilinių degalų pildymo stotelių.

Investicija. Vandenilio moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra

Šių investicijų tikslas – remti mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą visoje vandenilio vertės grandinėje. Investicijas sudaro parama vandenilio mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektams, susijusiems su žaliojo vandenilio gamyba, vandenilio laikymu, transportavimu ir transformavimu į išvestinius ir elektrolizinius degalus, kuro elementus ir integruotas pažangiąsias vandeniliu grindžiamos infrastruktūros valdymo sistemas.

Investicija. Greitojo masinio transporto sistemų kūrimas

Priemonės tikslas – padidinti greitą masinio transporto sistemos naudojimą, pirmenybę teikiant perėjimui nuo automobilių transporto prie viešojo transporto. Šias investicijas sudaro naujų greito masinio transporto sistemų linijų tiesimas ir esamų linijų išplėtimas, greito masinio transporto sistemų infrastruktūros atnaujinimas ir visai netaršių riedmenų, skirtų greito masinio transporto sistemoms, pirkimas.

Investicija. Regioninio viešojo transporto netaršių autobusų parko stiprinimas

Investicija. Regioninio viešojo transporto geležinkelių parko stiprinimas naudojant netaršius traukinius ir teikiant universaliąsias paslaugas

Investicijos tikslas – sumažinti geležinkelių transporto išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir modernizuoti geležinkelių parką. Šią investiciją sudaro ne mažiau kaip 97 netaršių keleivinių traukinių registracija.

Investicija. Nacionalinės ugniagesių komandos atnaujinimas

Investicija. Parama ekologinei pertvarkai skirtai gamybos sistemai, poveikio klimatui neutralizavimo technologijoms ir strateginių tiekimo grandinių konkurencingumui ir atsparumui

Šią priemonę sudaro dvi dalinės investicijos.

1 dalinė investicija.

Šią dalinę investiciją sudaro viešosios investicijos į priemonę „Poveikio klimatui neutralizavimo technologijos“, siekiant skatinti privačias investicijas ir pagerinti galimybes gauti finansavimą energijos vartojimo efektyvumo, atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos automatiniam vartojimui ir tvarios gamybos proceso pertvarkos srityse.

Investicijomis remiama:

I)nacionalinės gamybos sistemos ekologinei pertvarkai įvairiais lygmenimis remiant investicijas į įrenginių ir jų tiesioginių ir netiesioginių komponentų, susijusių su ekologine pertvarka (pavyzdžiui, baterijų ir energijos kaupimo, saulės ir vėjo technologijų, šilumos siurblių ir geoterminės energijos technologijų, vandenilio technologijų ir anglies dioksido surinkimo ir saugojimo prietaisų), gamybos grandinių stiprinimą,

II)gamybos procesų energijos vartojimo efektyvumą (taip pat gaminant pasigamintą elektros energiją iš atsinaujinančiųjų išteklių, išskyrus biomasę),

III)gamybos procesų tvarumas, be kita ko, atsižvelgiant į žiedinę ekonomiką ir veiksmingesnį išteklių naudojimą.

Investicijos i) apima šias produktų linijas:

– Pirmajame daugiausia dėmesio skiriama fotovoltinių ar vėjo technologijų gamybai ir siekiama bent 4 GW per metus padidinti fotovoltinių ar vėjo technologijų gamybos pajėgumus.

– Antrajame daugiausia dėmesio skiriama baterijų gamybai ir baterijų gamybos pajėgumai padidinami bent 28 GW per metus.

Priemonė veikia teikiant negrąžintinas dotacijas, subsidijuojamas paskolas ir palūkanų subsidijas tiesiogiai privačiajam sektoriui.

Priemonę valdo „Invitalia S.p.A.“ kaip įgyvendinančioji partnerė. Priemonė apima šias finansines priemones:

·Plėtros sutartis, pagal kurią remiami didesni nei 20000000 EUR poveikio klimatui neutralizavimo technologijų projektai teikiant dotacijas, palūkanų subsidijas ir subsidijuojamas paskolas.

·Pramonės pertvarkos fondas, kuris, teikdamas dotacijas , remia projektus nuo 3000000 EUR iki 20 000 000 EUR.

Siekdamos įgyvendinti investicijas į Priemonę, Italija ir „Invitalia S.p.A.“ pasirašo įgyvendinimo susitarimą, kuriame nurodoma:

1.Priemonės sprendimų priėmimo proceso aprašymas: Galutinius sprendimus dėl Priemonės investicijų ir skyrimo priima investicijų komitetas arba kitas atitinkamas lygiavertis valdymo organas ir jie tvirtinami narių, kurie yra nepriklausomi nuo vyriausybės, balsų dauguma.

2.Pagrindiniai susijusios investicijų politikos reikalavimai, kurie apima:

a.Finansinių produktų ir reikalavimus atitinkančių galutinių paramos gavėjų aprašymą.

b.Reikalavimas, kad visos remiamos investicijos būtų ekonomiškai perspektyvios.

c.Reikalavimas laikytis reikšmingos žalos nedarymo principo, kaip nustatyta reikšmingos žalos nedarymo techninėse gairėse (2021/C58/01). Visų pirma į investicijų politiką neįtraukiamas šis veiklos rūšių ir turto sąrašas: I) su iškastiniu kuru susijusi veikla ir turtas, įskaitant galutinės grandies naudojimą, 54 ii) veikla ir turtas pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuriais pasiekiamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris yra ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, 55 iii) veikla ir turtas, susiję su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 56 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 57 .

d.Reikalavimas, kad galutiniai Priemonės paramos gavėjai negautų paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti.

4.Stebėsenos, audito ir kontrolės reikalavimai, įskaitant:

a.Įgyvendinančiojo partnerio stebėsenos sistemos, skirtos pranešti apie sutelktas investicijas, aprašymas.

b.Įgyvendinančiojo partnerio procedūrų, kuriomis užtikrinama sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų prevencija, nustatymas ir ištaisymas, aprašymas.

c.Pareiga prieš įsipareigojant finansuoti veiksmą patikrinti, ar kiekvienas veiksmas atitinka reikalavimus pagal Įgyvendinimo susitarime nustatytus reikalavimus.

d.Pareiga atlikti rizika grindžiamus ex post auditus pagal Invitalia S.p.A audito planą. Šiais auditais tikrinama:

I.kad kontrolės sistemos būtų veiksmingos, įskaitant sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų nustatymą;

II.atitikties reikšmingos žalos nedarymo principui, valstybės pagalbos taisyklėms, klimato politikos tikslo reikalavimams; ir

III.būtų laikomasi reikalavimo, kad galutiniai Priemonės paramos gavėjai nebūtų gavę paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti. Atliekant auditą taip pat tikrinamas sandorių teisėtumas ir tai, ar laikomasi taikomo įgyvendinimo susitarimo sąlygų.

5. Įgyvendinančiojo partnerio vykdomoms investicijoms į klimatą taikomi reikalavimai: bent 460000000 EUR EGADP investicijų į Priemonę padeda siekti klimato kaitos tikslų pagal EGADP reglamento VI priedą 58 .

2 dalinė investicija.

Šią dalinę investiciją sudaro viešosios investicijos į priemonę „Konkurencingumas ir strateginių tiekimo grandinių atsparumas“, siekiant skatinti privačias investicijas ir pagerinti galimybes gauti finansavimą pramonės tiekimo grandinėms stiprinti.

Investicijomis remiami projektai, susiję su pagrindinėmis strateginėmis vertės grandinėmis, pavyzdžiui, pramonės plėtros programomis ir aplinkos apsaugos plėtros programomis.

Priemonė veikia teikiant negrąžintinas dotacijas, subsidijuojamas paskolas ir palūkanų subsidijas tiesiogiai privačiajam sektoriui.

Priemonę valdo „Invitalia S.p.A.“ kaip įgyvendinančioji partnerė.

Siekdamos įgyvendinti investicijas į Priemonę, Italija ir „Invitalia“ pasirašo įgyvendinimo susitarimą, kuriame nurodoma:

2.Pagrindiniai susijusios investicijų politikos reikalavimai, kurie apima:

I)Finansinio (-ių) produkto (-ų) ir reikalavimus atitinkančių galutinių paramos gavėjų aprašymas.

II)Reikalavimas, kad visos remiamos investicijos būtų ekonomiškai perspektyvios.

III)Reikalavimas laikytis reikšmingos žalos nedarymo principo, kaip nustatyta reikšmingos žalos nedarymo techninėse gairėse (2021/C58/01). Visų pirma į investicijų politiką neįtraukiamas šis veiklos rūšių ir turto sąrašas: I) su iškastiniu kuru susijusi veikla ir turtas, įskaitant galutinės grandies naudojimą, 59 ii) veikla ir turtas pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuriais pasiekiamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris yra ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, 60 iii) veikla ir turtas, susiję su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 61 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 62 .

IV)Reikalavimas, kad galutiniai Priemonės paramos gavėjai negautų paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti.

4.Stebėsenos, audito ir kontrolės reikalavimai, įskaitant:

a.Įgyvendinančiojo partnerio stebėsenos sistemos, skirtos pranešti apie sutelktas investicijas, aprašymas.

b.Įgyvendinančiojo partnerio procedūrų, kuriomis užtikrinama sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų prevencija, nustatymas ir ištaisymas, aprašymas.

c.Pareiga prieš įsipareigojant finansuoti veiksmą patikrinti, ar kiekvienas veiksmas atitinka reikalavimus pagal Įgyvendinimo susitarime nustatytus reikalavimus.

d.Pareiga atlikti rizika grindžiamus ex post auditus pagal SAT „Invitalia“ audito planą. Atliekant šiuos auditus tikrinama:

I.kad kontrolės sistemos būtų veiksmingos, įskaitant sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų nustatymą;

II.atitikties reikšmingos žalos nedarymo principui, valstybės pagalbos taisyklėms, klimato politikos tikslo reikalavimams; ir

Investicija „Tarptautinės, pramonės ir MTTP lyderystės vandenilio srityje plėtojimas“

Šių investicijų tikslas – remti vandenilio vertės grandinę Italijoje. Šias investicijas sudaro finansavimas: 1) bendriems Europos interesams svarbūs projektai (BEISP), kuriais didinami elektrolizerių gamybos pajėgumai, 2) papildomi elektrolizerių gamybos projektai, 3) pramonės investicijos, kuriomis remiama vandenilio vertės grandinė, įskaitant MTTP ir mokymą.

Investicija. Tarptautinės, pramonės ir MTTP lyderystės elektrinių autobusų srityje plėtojimas

Šiomis investicijomis remiami maždaug 45 projektai, kuriais galima skatinti skaitmeninę ir žaliąją autobusų pramonės pertvarką gaminant elektrinius ir prijungtus autobusus. Tikimasi, kad šiomis investicijomis taip pat bus remiamos investicijos į elektrinių autobusų parko atnaujinimą (neįskaitant hibridinių autobusų).

Investicija. Nuosavybės vertybinių popierių injekcija į Žaliosios pertvarkos fondą (GTF), valdomą CDP rizikos kapitalo SGR

CDP rizikos kapitalas SGR priima nuosavo kapitalo naudojimo investavimo politiką. Į investicijų politiką įtraukiamas finansinio (-ių) produkto (-ų) aprašymas, nurodant tikėtiną reikalavimus atitinkančių galutinių paramos gavėjų, kuriuos tikimasi paremti nuosavu kapitalu, rūšį, įskaitant numatomą 15 metų įgyvendinimo tvarkaraštį ir ne didesnį kaip 13 % valdymo mokestį. 63 GTF veikia tiesiogiai ar netiesiogiai teikdamas nuosavo kapitalo, kvazinuosavo kapitalo, skolos ar kvaziskolos paramą. 64 CDP Venture Capital SGR taiko „Linee Guida per le attivitą di rendicontazione e controllo dei Fondi DTF e GTF“ gairėse „Linee Guida per le attivitą di rendicontazione e controllo dei Fondi DTF e GTF“ aprašytą audito ir kontrolės sistemą, skirtą nuosavo kapitalo naudojimui. Investicijų politikoje reikalaujama, kad finansinis (-iai) produktas (-ai), kuriuo (-iais) remiamas nuosavas kapitalas, atitiktų reikšmingos žalos nedarymo principą, nustatytą reikšmingos žalos nedarymo techninėse gairėse (2021/C58/01). Visų pirma, kai teikiama bendra parama startuoliams, į investicijų politiką neįtraukiamos įmonės, kurios daugiausia dėmesio skiria 65 šiems sektoriams: I) energijos gamyba naudojant iškastinį kurą ir susijusi veikla 66 ; II) energijai imlios ir (arba) daug CO2 išmetančios pramonės šakos 67 ; III) taršių transporto priemonių gamyba, nuoma ar pardavimas 68 ; IV) atliekų surinkimas, atliekų apdorojimas ir 69 šalinimas, v) branduolinio kuro perdirbimas, branduolinės energijos gamyba. Be to, įgyvendinant investicijų politiką turi būti reikalaujama laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų.

E.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Seilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Pradinė padėtis	Tikslas	Ketvirčio	Metų
M2C2–5	Biometano plėtra pagal žiedinės ekonomikos skatinimo kriterijus	Etapas	Įgyvendinimo susitarimas, su galutiniais paramos gavėjais pasirašyti teisiniai susitarimai ir investicijų užbaigimas	Įgyvendinimo susitarimo, pasirašytų teisinių susitarimų ir perdavimo liudijimo įsigaliojimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2026	Įgyvendinimo susitarimo įsigaliojimas. Italija perveda 2 236 020 000 EUR GSE priemonei. GSE su galutiniais paramos gavėjais turi būti sudariusi teisinius dotacijų susitarimus dėl sumos, būtinos 100 proc. EGADP investicijų į schemą panaudoti (atsižvelgiant į valdymo mokesčius).
M2C2–9	Investicija „Pažangiųjų tinklų stiprinimas“	Tikslas	Pažangieji tinklai. Didinti tinklo pajėgumus atsinaujinančiųjų išteklių energijai paskirstyti	NEŽINOMA	Skaičius	0	1 000	IV KETV.	2024	Padidinti tinklo pajėgumą atsinaujinančiųjų išteklių energijai paskirstyti bent 1 000 MW;
M2C2–17	Investicija. Vandenilio bandymai geležinkelių judumui ir kelių transportui	Tikslas	Pastatytų vandenilio degalų pildymo stotelių skaičius	NEŽINOMA	Skaičius	0	29	II KETV.	2026	Užbaigimo sertifikatai išduodami bent aštuonioms vandeniliu varomoms geležinkelio degalų pildymo stotelės statybai bent penkiose geležinkelio linijose ir bent 21 vandeniliu grindžiamai kelių transporto degalų pildymo stočiai.
M2C2–19	Investicija. Vandenilio moksliniai tyrimai ir plėtra	Tikslas	Vandenilio srities mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektų skaičius	NEŽINOMA	Skaičius	0	10	II KETV.	2026	Ne mažiau kaip 10 toliau nurodytų sričių mokslinių tyrimų veiklos užbaigimo ataskaitos; a) Žaliojo vandenilio gamyba b) Vandenilio laikymas, transportavimas ir transformavimas į išvestinius ir elektrolizinius degalus C) Kuro elementai integruotas pažangus pažangiojo vandenilio infrastruktūros valdymas
M2C2–24	Investicija. Masinio greitojo transporto sistemų kūrimas	Etapas	Visų viešojo pirkimo sutarčių dėl greito masinio transporto sistemų infrastruktūros kūrimo sudarymas	Pranešimas apie visų viešųjų pirkimų sutarčių sudarymą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2023	Pranešimas apie visų viešųjų sutarčių dėl infrastruktūros projektų kūrimo sudarymą, kaip apibrėžta priemonės aprašyme.
M2C2–25	Investicija. Masinio greitojo transporto sistemų kūrimas	Etapas	Visų viešųjų sutarčių dėl visai netaršių riedmenų pirkimo ir intervencijų, skirtų greito masinio transporto sistemų infrastruktūrai atnaujinti, skyrimas	Pranešimas apie visų viešųjų pirkimų sutarčių sudarymą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	III KETVIRTIS	2024	Pranešimas apie visų viešųjų sutarčių dėl ne mažiau kaip 85 riedmenų vienetų pirkimo ir bent 5 intervencinių priemonių greito viešojo transporto sistemų infrastruktūrai atnaujinti, kaip apibrėžta priemonės aprašyme, skyrimą.
M2C2–26	Investicija. Masinio greitojo transporto sistemų kūrimas	Etapas	Pastatyta arba atnaujinta viešoji infrastruktūra, skirta greitam masinio transporto vystymui, įsigyti riedmenys	Išduoti užbaigimo arba registracijos liudijimai	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2026	-Darbų užbaigimo sertifikatai, išduoti ne mažiau kaip 186 km viešojo transporto infrastruktūros funkcinėse miestų zonose. -Ne mažiau kaip 311 netaršių riedmenų vieneto registracija masiniam greitajam transportui funkcinėse miestų zonose. -Užbaigimo pažymėjimas, išduotas bent 10 greito masinio transporto infrastruktūros modernizavimo intervencijų, kurios gali apimti jų skaitmeninimą. Šios intervencijos apima metro stočių ir metro bėgių infrastruktūros modernizavimą, geležinkelio ir tramvajaus signalizacijos sistemas ir viešuosius tranzito sandėlius. Investicijos neapima kelių, nepatenkančių į intervencinės priemonės taikymo sritį, tiesimo ar atnaujinimo, išskyrus atvejus, kai tai yra neatsiejama infrastruktūros, leidžiančios eksploatuoti netaršius riedmenis, dalis.
M2C2–31	Investicija. Nacionalinės ugniagesių komandos atnaujinimo laivynas	Etapas	Visų viešųjų sutarčių dėl Nacionalinės ugniagesių komandos atnaujinimo laivyno skyrimas	Pranešimas apie visų sutarčių dėl Nacionalinės ugniagesių komandos atnaujinimo laivyno sudarymą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NETAIKOMA	II KETV.	2024	Pranešimas apie visų viešųjų sutarčių dėl nacionalinių priešgaisrinės apsaugos transporto priemonių įsigijimo sudarymą.
M2C2–32	Investicija. Regioninio viešojo transporto autobusų parko su netaršiais žemagrindiais autobusais stiprinimas	Etapas	Visų viešųjų sutarčių sudarymas siekiant sustiprinti regioninį viešojo transporto autobusų parką netaršiais žemagrindiais autobusais	Pranešimas apie visų sutarčių sudarymą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2023	Pranešimas apie viešųjų sutarčių dėl ne mažiau kaip 3000 mažataršių mažataršių autobusų įsigijimo skyrimą.
M2C2–34	Investicija. Regioninio viešojo transporto autobusų parko su netaršiais žemagrindiais autobusais stiprinimas	Tikslas	Visai netaršių žemagrindių autobusų, įregistruotų T1, skaičius	NEŽINOMA	Skaičius	0	800	IV KETV.	2024	Pagal M2C2–32 M2C2–32 priemones įsigytų netaršių mažataršių žemagrindių autobusų registracija siekiant sustiprinti atitinkamą transporto priemonių parką.
M2C2–34a	Investicijų grupė. Regioninio viešojo geležinkelių transporto parko stiprinimas naudojant netaršius traukinius ir teikiant universaliąsias paslaugas	Tikslas	Netaršių traukinių skaičius	NEŽINOMA	Skaičius	0	25	IV KETV.	2024	Ne mažiau kaip 25 netaršių traukinių pristatymas.
M2C2–35 bis	Investicijų grupė. Regioninio viešojo geležinkelių transporto parko stiprinimas naudojant netaršius traukinius ir teikiant universaliąsias paslaugas	Tikslas	Registruotų traukinių skaičius	NEŽINOMA	Skaičius	25	97	II KETV.	2026	Bent 97 netaršių traukinių registracija. Reikalavimus atitinkantys traukiniai yra elektriniai, vandenilio kuro elementai ir iki 20 dvirūšių traukinių.
M2C2–38a	Investicija. Parama ekologinės pertvarkos, poveikio klimatui neutralizavimo technologijų gamybos sistemai ir strateginių tiekimo grandinių konkurencingumui ir atsparumui	Etapas	Įgyvendinimo susitarimas	Įgyvendinimo susitarimo įsigaliojimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2024	Įgyvendinimo susitarimo įsigaliojimas.
M2C2–39 PUNKTAI	Investicija „Ekologinės pertvarkos gamybos sistemos rėmimas, poveikio klimatui neutralizavimo technologijos ir strateginių tiekimo grandinių konkurencingumas ir atsparumas“	Etapas	Įmonių ministerija ir įmonė „Made in Italy“ užbaigė lėšų pervedimą bendrovei „Invitalia S.p.A.“	Perdavimo pažymėjimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2024	Italija priemonei „Invitalia“ perveda 3 500 000 000 EUR.
M2C2–40	Investicija. Parama ekologinės pertvarkos, poveikio klimatui neutralizavimo technologijų gamybos sistemai ir strateginių tiekimo grandinių konkurencingumui ir atsparumui	Etapas	Įgyvendinimo susitarimo pakeitimas, su galutiniais naudos gavėjais pasirašyti teisiniai susitarimai ir investicijų užbaigimas	Iš dalies pakeisto įgyvendinimo susitarimo įsigaliojimas, su galutiniais naudos gavėjais pasirašyti teisiniai susitarimai ir perdavimo pažymėjimas	NEŽINOMA	0	100	II KETV.	2026	Įgyvendinimo susitarimo pakeitimas. Italija priemonei „Invitalia“ perveda 400 000 000 EUR. „Invitalia“ turi būti sudariusi teisinius finansavimo susitarimus su galutiniais paramos gavėjais dėl sumos, būtinos 100 proc. 3 900 000 000 EUR EGADP investicijų panaudoti (atsižvelgiant į valdymo mokesčius). Bent 460 mln. EUR šiuo finansavimu prisidedama prie klimato srities tikslų įgyvendinimo pagal EGADP reglamento VI priede pateiktą metodiką. Konkrečiai: –Bent 700 000 000 EUR skiriama 1 investicijos „Poveikio klimatui neutralizavimo technologijos“ subinvesticijai; –Likusios EGADP investicijos skiriamos 2 subinvesticijai „Strateginių tiekimo grandinių, įskaitant puslaidininkinius projektus, konkurencingumas ir atsparumas“. Ne daugiau kaip 400 000 000 EUR pagal 2 subinvesticiją skiriama žemės ūkio pramonės ir žemės ūkio maisto produktų sektoriams.
M2C2–42a	Investicija. Nuosavybės vertybinių popierių injekcija į Žaliosios pertvarkos fondą (GTF)	Etapas	Nuosavo kapitalo injekcija į Žaliosios pertvarkos fondą	Perdavimo pažymėjimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2024	Italija GTF perveda 250000000 EUR. Be to, investicijų politika („Accordo Finanziario“) turi atitikti priemonės aprašymą.
M2C2–43	Investicija. Nuosavo kapitalo injekcija į Žaliosios pertvarkos fondą (GTF)	Etapas	Pranešimo tvirtinimas	Pranešimo tvirtinimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2026	Italija perduoda ataskaitą, kurioje nurodomi veiksmai, kurių ėmėsi GTF, kad įgyvendintų investicijų politiką, įskaitant veiksmus, kurių imtasi siekiant įgyvendinti finansinius produktus, kuriuos tikimasi remti iš nuosavo kapitalo, taip pat numatomi veiksmai, kurių bus imtasi siekiant toliau įgyvendinti tuos produktus. Ataskaitoje taip pat nurodomos sumos, tiesiogiai ir (arba) netiesiogiai investuotos į kiekvieną finansinį produktą.
M2C2–44	Investicija agrovoltinių sistemų kūrimas	Etapas	Visų viešųjų pirkimų sutarčių dėl fotovoltinių fotovoltinių plokščių įrengimo žemės ūkiovolinėse sistemose sudarymas	Visų viešųjų pirkimų sutarčių dėl fotovoltinių fotovoltinių plokščių įrengimo agrovoltinėse sistemose sudarymas (perleidimas)	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2024	Visų viešųjų pirkimų sutarčių dėl fotovoltinių fotovoltinių plokščių ir matavimo prietaisų įrengimo žemės ūkiovolinėse sistemose sutarčių dėl priėmimo paskelbimas.
M2C2–45	Agrovoltinių sistemų kūrimas	Etapas	Įgyvendinimo susitarimas, su galutiniais paramos gavėjais pasirašyti teisiniai susitarimai ir investicijų užbaigimas	Įgyvendinimo susitarimo įsigaliojimas, pasirašyti teisiniai susitarimai, perdavimo liudijimas				II KETV.	2026	Įgyvendinimo susitarimo įsigaliojimas. Italija perveda 1 099 000 000 EUR GSE Priemonei. GSE su galutiniais paramos gavėjais turi būti sudariusi teisinius dotacijų susitarimus dėl sumos, būtinos 100 proc. EGADP investicijų į schemą panaudoti (atsižvelgiant į valdymo mokesčius).
M2C2–47	Investicija. Atsinaujinančiųjų energijos išteklių skatinimas energetikos bendrijoms ir bendrai veikiantiems iš atsinaujinančiųjų išteklių pasigamintos energijos vartotojams	Etapas	Įgyvendinimo susitarimas, su galutiniais paramos gavėjais pasirašyti teisiniai susitarimai ir investicijų užbaigimas	Įgyvendinimo susitarimo, pasirašytų teisinių susitarimų ir perdavimo liudijimo įsigaliojimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2026	Įgyvendinimo susitarimo įsigaliojimas. Italija perveda 795 500 000 EUR GSE priemonei. GSE turi būti sudariusi teisinius susitarimus dėl dotacijų su galutiniais paramos gavėjais dėl sumos, būtinos bent 100 proc. EGADP investicijų į schemą panaudoti (atsižvelgiant į valdymo mokesčius).
M2C2–48	Investicija. Vandenilio gamyba apleistose vietovėse (vandenilio slėniuose)	Etapas	Visos viešojo pirkimo sutarties dėl vandenilio gamybos apleistų pramoninių zonų centruose projektų skyrimas	Pranešimas apie visų viešųjų sutarčių dėl vandenilio gamybos apleistų pramoninių zonų centruose sudarymą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	1 KETV.	2023	Vandenilio gamybos apleistų pramoninių zonų centruose projektų skyrimas. Finansavimas skiriamas žaliojo vandenilio gamybai naudojant mažiau nei 3 t CO2 ekv./tH2, kad būtų pasiektas geriausias priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo rezultatas. Šia priemone remiama vandenilio gamyba elektrolizės būdu naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, kaip apibrėžta Direktyvoje (ES) 2018/2001 (Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje), arba tinklo elektros energijos gamyba.
M2C2–49	Investicija. Vandenilio gamyba apleistose vietovėse (vandenilio slėniuose)	Tikslas	Įgyvendinti projektai	NEŽINOMA	Skaičius	0	10	II KETV.	2026	Darbų užbaigimo sertifikatai, išduoti dešimčiai vandenilio slėnio projektų, įskaitant 10 elektrolizerių, kurių kiekvieno galia ne mažesnė kaip 1 MW, įrengimą. Kūrėjo priimtinos prijungimo išlaidų sąmatos pateikiamos elektrolizeriams, kuriems reikia prijungimo prie tinklo.
M2C2–50	Investicija. Vandenilio naudojimas pramonėje, kurioje sunku sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį	Etapas	Susitarimas skatinti perėjimą nuo metano prie žaliojo vandenilio	Susitarimo pasirašymas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	1 KETV.	2023	Susitarimo su atrinktais projektų savininkais, kuriuo skatinamas perėjimas nuo metano prie žaliojo vandenilio, pasirašymas. Projektų dalis turi būti skirta plėtoti MTTPI procesui ir iš dalies skirti pramoninio prototipo, kuriam naudojamas vandenilis, kūrimui ir bandymui. Šia priemone remiama elektrolize pagrįsta vandenilio gamyba naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, kaip apibrėžta Direktyvoje (ES) 2018/2001 (Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje), arba tinklo elektros energijos gamybą.
M2C2–52	Investicija į vandenilį	Etapas	Elektrolizerių gamyba	Pranešimas apie visų viešųjų sutarčių paskelbimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2022	Sutarties dėl elektrolizerių gamybos pramonės įmonės statybos sudarymas.
M2C2–53	Investicija į vandenilį	Tikslas	Pastatyta (-os) pramonės įmonė (-ės)	NEŽINOMA	Skaičius	0	1	II KETV.	2026	Darbų užbaigimo sertifikatai, išduodami statant bent vieną elektrolizerių arba modulinio kamino gamybos pramonės įmonę. Bendras bendras gamyklos (-ų) gamybos pajėgumas turi siekti bent 890 MW per metus.

F. 2 KONFERENCIJA 3 – Energijos vartojimo efektyvumas ir pastatų perkvalifikavimas

Energijos vartojimo efektyvumas yra šio komponento, kurį sudaro trys pagrindiniai ramsčiai, kertinis akmuo.

·Pirmasis ramstis – nustatyti laikiną paskatą energijai ir antiseisminei privataus nekilnojamojo turto renovacijai, atskaičius mokesčius nuo išlaidų, patirtų dėl intervencinių priemonių. Tinkamos finansuoti intervencinės priemonės – tai intervencinės priemonės, kuriomis būsto energinis naudingumas padidinamas bent dviem energijos sertifikatų kategorijomis, o energijos suvartojimas vidutiniškai padidėja daugiau kaip 30 proc.

·Antrasis šio komponento ramstis – valstybinių mokyklų ir teismų citadelių veiksmingumo ir saugumo didinimas.

·Trečiuoju ramsčiu siekiama skatinti efektyvių centralizuoto šilumos tiekimo tinklų statybą ir plėtrą miestų teritorijose.

Be to, vykdoma keletas reformų, kuriomis siekiama supaprastinti ir paspartinti projektų, kuriais siekiama didinti pastatų energijos vartojimo efektyvumą, įgyvendinimą.

Tikimasi, kad šis komponentas labai padės siekti Italijos 2030 m. klimato ir energetikos tikslų, nes civilinis sektorius Italijoje suvartoja beveik pusę visos energijos. Dauguma pastatų buvo pastatyti prieš priimant energijos taupymo kriterijus ir prieš įsigaliojant atitinkamiems teisės aktams, todėl poreikiai, susiję su energijos vartojimo efektyvumu ir prisitaikymu prie seisminės rizikos, yra dideli.

Šis komponentas susijęs su 2020 m. šaliai skirtos 3 rekomendacijos dalimi, kurioje Taryba rekomendavo Italijai imtis veiksmų, kad „investicijos būtų nukreiptos į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, visų pirma į [...] vandentvarką ir sustiprintą skaitmeninę infrastruktūrą, kad būtų užtikrintas esminių paslaugų teikimas“. Jame taip pat atsižvelgiama į 2019 m. 3 šaliai skirtos rekomendacijos dalis („Su investicijomis susijusią ekonominę politiką sutelkti į infrastruktūros kokybę, atsižvelgiant į regioninius skirtumus. [...] ir didinti viešojo administravimo veiksmingumą [...] spartinant skaitmeninimą ir didinant vietos viešųjų paslaugų veiksmingumą ir kokybę).

F.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

Investicija. Energijos vartojimo efektyvumo „Ecobonus“ stiprinimas

Šios priemonės tikslas – remti gyvenamųjų pastatų energinę renovaciją. Pagal šią priemonę tam tikrų kategorijų organizacijoms ir namų ūkiams teikiama parama mokesčių atskaitos forma arba, kaip alternatyva mokesčių atskaitos priemonei, finansinėmis priemonėmis (vadinamasis kredito pervedimas ir nuolaida už sąskaitas faktūras).

Reforma. Energijos vartojimo efektyvumo intervencijų procedūrų supaprastinimas ir spartinimas

Šia reforma siekiama supaprastinti ir paspartinti su energijos vartojimo efektyvumu susijusių intervencinių priemonių įgyvendinimo procedūras. Ją sudaro keturi pagrindiniai veiksmai:

·Nacionalinio pastatų energijos vartojimo efektyvumo portalo sukūrimas: Portalas padeda piliečiams ir veiklos vykdytojams valdyti energijos vartojimo efektyvumo projektus ir yra lengvas informacijos šaltinis sprendimus priimantiems asmenims. Joje pateikiama informacija apie nacionalinio pastatų ūkio energinį naudingumą, kuri, kaip tikimasi, padės įmonėms ir piliečiams priimti sprendimus dėl jų turto energinio naudingumo didinimo. Sukuriamas vieno langelio principu veikiantis centras, kad piliečiams ir įmonėms būtų teikiama pagalba ir visa naudinga informacija, susijusi su pastatų energetiniu kartografavimu, sektoriaus teisės aktų laikymusi, efektyvumo potencialo vertinimu ir veiksmų prioritetų atranka, įskaitant pertvarkymo planus etapais, šiam tikslui tinkamiausių skatinimo priemonių atranką ir profesinių įgūdžių ugdymą.

·Pilietiniam sektoriui skirto informavimo ir mokymo plano veiklos stiprinimas. Informavimo ir mokymo plane atsižvelgiama į poreikį parengti tiek konkrečias iniciatyvas, kuriomis būtų siekiama užpildyti galutinių vartotojų gyvenamųjų namų sektoriuje informacijos spragą, tiek atitinkamą mokymo veiklą, susijusią su paskatomis ir veiksmingiausiomis intervencijomis, skirtomis energetikos paslaugas teikiančioms įmonėms, kurios vykdo intervencines priemones, ir kondominiumo administratoriams. Planas rengiamas atsižvelgiant į poreikius, atsirandančius dėl Superbonus priemonės, siekiant kuo labiau padidinti jos veiksmingumą ir padėti pagrindus ilgalaikei statybos efektyvumo kultūrai.

·Nacionalinio energijos vartojimo efektyvumo fondo atnaujinimas ir stiprinimas: Persvarsčius Nacionalinio energijos vartojimo efektyvumo fondo įsteigimo ir valdymo taisykles (Įstatyminio dekreto Nr. 102/2014 15 straipsnis ir 2017 m. gruodžio 22 d. tarpministerinis dekretas), įsigalios pakeitimai, kuriais siekiama skatinti didinti ir geriau naudoti turimus išteklius.

·Spartinti projektų, finansuojamų pagal Centrinę visuomeninio pertvarkymo programą (angl. EPAC), įgyvendinimo etapą: Atliekama reguliavimo peržiūra, kuria siekiama skatinti veiksmingesnį išteklių, konkrečiai skirtų Centrinės viešojo administravimo (PREPAC) pastatų kvalifikacijos kėlimo programai, valdymą.

F.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

F.3. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas

Investicijų grupė. Naujų mokyklų statyba pakeičiant pastatus

Priemonės tikslas – sukurti modernias ir tvarias mokyklų struktūras, visų pirma mažinant energijos suvartojimą ir didinant seisminį saugumą. Šią priemonę sudaro valstybinių mokyklų pastatų fondo dalies pakeitimas.

Investicija. Viešojo nekilnojamojo turto, kuris iš dalies arba visiškai naudojamas vykdant teisingumą, perkvalifikavimas

Priemonės tikslas – perkvalifikuoti ir modernizuoti pastatus, kurie iš dalies arba visiškai naudojami vykdant teisingumą. Priemonę sudaro keliose Italijos savivaldybėse esančio nekilnojamojo turto renovacijos ir rekvalifikavimo darbų vykdymas, įskaitant, be kita ko, energijos vartojimo efektyvumo intervencines priemones.

Investicija. Efektyvaus centralizuoto šilumos tiekimo skatinimas

Priemonės tikslas – išplėsti efektyvaus centralizuoto šilumos tiekimo naudojimą, remiantis šilumos, pagamintos iš atsinaujinančiųjų išteklių, atliekinės šilumos arba kogeneracijos būdu pagamintos didelio našumo jėgainėse, paskirstymu. Pagal šią priemonę finansuojami projektai, susiję su naujų centralizuoto šilumos tiekimo tinklų statyba arba esamų tinklų plėtra, pirmenybę teikiant projektams, kuriais užtikrinamas didžiausias neatsinaujinančiųjų išteklių pirminės energijos sutaupymas.

F.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris

Susijęs

Priemonė (reforma arba investicijos)

Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė

Pavadinimas

Kokybiniai rodikliai (tarpinės reikšmės)

Kiekybiniai rodikliai (tikslai)

Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis

Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas

Matavimo vienetas

Pradinė padėtis

Tikslas

Ketvirčio

Metų

M2C3–5

Investicijų grupė. Naujų mokyklų statyba pakeičiant pastatus

Etapas

Visų viešųjų pirkimų sutarčių dėl naujų mokyklų statybos pakeičiant pastatus, kad būtų atnaujinta mokyklų pastatų energija, sudarymas po viešojo konkurso procedūros

Pranešimas apie visų viešųjų pirkimų sutarčių sudarymą viešojo konkurso tvarka

NEŽINOMA

NEŽINOMA

NEŽINOMA

III KETVIRTIS

2023

Pranešimas apie visų viešųjų pirkimų sutarčių dėl naujų mokyklų pastatų, atitinkančių finansavimo reikalavimus, sudarymą, oficialiai patvirtintą vietos valdžios institucijų, kurių bendras plotas yra ne mažesnis kaip 400000 kvadratinių metrų

M2C3–6

Investicijų grupė. Naujų mokyklų statyba pakeičiant pastatus

Tikslas

Keičiant pastatus statomos ne mažiau kaip 166 naujos mokyklos.

NEŽINOMA

Skaičius

0

166

1 KETV.

2026

Ne mažiau kaip 166 naujų mokyklų statybos darbų užbaigimo pažymėjimai, išduoti keičiant pastatą.

166 naujose mokyklose suvartojamos pirminės energijos kiekis turi būti bent 20 proc. mažesnis nei reikalavimas dėl beveik nulinės energijos pastatų, kaip matyti iš išduotų energinio naudingumo sertifikatų.

M2C3–7

Investicija. Pastatų statyba, teisingumo vykdymo nekilnojamojo turto perkvalifikavimas ir stiprinimas

Etapas

Visų viešųjų pirkimų sutarčių dėl naujų pastatų statybos, teisingumo vykdymo nekilnojamojo turto perkvalifikavimo ir stiprinimo sudarymą perkančioji organizacija pasirašo viešojo konkurso tvarka.

Pranešimas apie visų viešųjų pirkimų sutarčių sudarymą viešojo konkurso tvarka

NEŽINOMA

NEŽINOMA

NEŽINOMA

IV KETV.

2023

Pranešimas apie visų viešųjų sutarčių dėl pastatų statybos, teisingumo vykdymo nekilnojamojo turto perkvalifikavimo ir stiprinimo sudarymą.

M2C3–8

Investicija. Viešojo nekilnojamojo turto, kuris iš dalies arba visiškai naudojamas vykdant teisingumą, perkvalifikavimas

Tikslas

Atlikti ne mažiau kaip 289000 kvadratinių metrų viešojo nekilnojamojo turto darbai

NEŽINOMA

Skaičius

0

289 000

1 KETV.

2026

Išduodami ne mažiau kaip 289000 kvadratinių metrų viešojo nekilnojamojo turto, kuris iš dalies arba visiškai naudojamas vykdant teisingumą, darbų užbaigimo sertifikatai.

M2C3–9

Investicija. Efektyvaus centralizuoto šilumos tiekimo skatinimas

Etapas

Sutartis dėl šildymo tinklų tobulinimo skiria Ekologinės pertvarkos ministerija, surengusi viešąjį konkursą.

Pranešimas apie visų viešųjų pirkimų sutarčių sudarymą viešojo konkurso tvarka

NEŽINOMA

NEŽINOMA

NEŽINOMA

IV KETV.

2022

Visų viešųjų sutarčių dėl naujų centralizuoto šilumos tiekimo tinklų statybos arba esamų centralizuoto šilumos tiekimo tinklų plėtros, į kurias turėtų būti įtrauktas reikalavimas mažinti energijos suvartojimą, skyrimas.

Sutarčių skyrimas projektams, atrinktiems pagal konkurencinius kvietimus teikti pasiūlymus, laikantis reikšmingos žalos nedarymo techninių gairių (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų.

M2C3–10

Investicija. Efektyvaus centralizuoto šilumos tiekimo skatinimas

Tikslas

Centralizuoto šilumos tiekimo tinklų kūrimas arba išplėtimas siekiant sumažinti energijos suvartojimą

NEŽINOMA

KTNE

0

30

1 KETV.

2026

Pagal nepriklausomo inžinieriaus ataskaitą išduodami naujų centralizuoto šilumos tiekimo tinklų statybos arba esamų tinklų plėtros darbų užbaigimo sertifikatai, pagal kuriuos energijos suvartojimą galima sumažinti bent 30 KTOE per metus.

Investicijos turi atitikti Reglamento 241/2021/ES dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės VI priedo 9 išnašoje nustatytas sąlygas.

Kad atitiktų reikalavimus, centralizuoto šilumos tiekimo sistemos kaip pagrindinį šilumos šaltinį naudoja šilumą, pagamintą iš atsinaujinančiųjų išteklių, atliekinės šilumos arba kogeneruojamą didelio naudingumo įrenginiuose. Iškastinis kuras naudojamas tik kaip atsarginė kopija.

G. 2 KOMONENTAS 4 – Teritorinis planavimas ir vandens ištekliai

Šio Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponento tikslas – pašalinti keletą ilgalaikių trūkumų, susijusių su vandens išteklių valdymu ir hidrogeologine rizika Italijoje, ir priimti keletą priemonių, kuriomis siekiama išsaugoti biologinę įvairovę. Tai turi būti pasiekta reikšmingai ir subalansuotai derinant reformas ir investicijas į šiuos įvairius aspektus.

Kalbant apie reformas, pagal komponentą siūlomas priemonių rinkinys, kuriuo iš esmės siekiama pagerinti vandens išteklių valdymo veiksmingumą mažinant sektoriaus susiskaidymą, nustatant tinkamą kainodaros politiką ir nustatant tam tikras paskatas esamoms su nuotekų tvarkymu susijusioms problemoms spręsti. Šio komponento reformos taip pat apima priemonių rinkinį, kuriuo siekiama supaprastinti su vandens infrastruktūra ir hidrologinės rizikos valdymu ir mažinimu susijusių projektų rengimą ir įgyvendinimą.

Su šiuo komponentu susijusios investicijos padeda mažinti ir geriau valdyti hidrogeologinę riziką Italijoje tiek prevencijos, tiek prisitaikymo prie jos požiūriu ir jomis siekiama, kad su vandeniu susijusi infrastruktūra taptų atsparesnė. Be to, jomis siekiama gerokai pagerinti vandens išteklių valdymą geriau tvarkant nuotekas ir gerokai sumažinant vandens nuotėkį, be kita ko, žemės ūkio sektoriuje. Investicijomis stiprinama tų sektorių skaitmenizacija ir užtikrinamas didesnis jų energijos vartojimo efektyvumas bei geresnis prisitaikymas prie klimato kaitos. Šis komponentas taip pat apima priemones, kuriomis siekiama išsaugoti biologinę įvairovę ir žaliąsias zonas pagal ES 2030 m. biologinės įvairovės strategiją.

Šis komponentas susijęs su 2020 m. 3 šaliai skirtos rekomendacijos dalimi, kurioje Europos Sąjungos Taryba rekomendavo Italijai imtis veiksmų, kad „investicijos būtų nukreiptos į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, visų pirma į [...] vandens valdymą, taip pat į sustiprintą skaitmeninę infrastruktūrą, kad būtų užtikrintas esminių paslaugų teikimas“. Jame taip pat atsižvelgiama į 2019 m. šaliai skirtos 3 rekomendacijos dalis („Su investicijomis susijusią ekonominę politiką sutelkti į infrastruktūros kokybę, atsižvelgiant į regioninius skirtumus. [...] ir didinti viešojo administravimo veiksmingumą [...] spartinant skaitmeninimą ir didinant vietos viešųjų paslaugų veiksmingumą ir kokybę).

G.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

Reforma. Supaprastinti ir paspartinti kovos su hidrogeologiniu nestabilumu intervencinių priemonių įgyvendinimo procedūras

Šios reformos tikslas – pašalinti esamus hidrogeologinės rizikos valdymo trūkumus, kuriuos nurodė Italijos Audito Rūmai. Ji apima šios srities projektų įgyvendinimo procedūrų supaprastinimą ir paspartinimą, įskaitant ilgiausių terminų kiekvienam etapui nustatymą; pirmenybę teikti intervencinėms priemonėms pagal nacionalinį rizikos vertinimą ir Sprendimo 1313/2013ES 6 straipsnį, rizikos valdymo pajėgumų vertinimą ir reikšmingos žalos nedarymo principą; parengti planą, kaip padidinti už šių projektų įgyvendinimą atsakingų subjektų administracinius gebėjimus ir stiprinti įvairių susijusių valdžios lygmenų koordinavimą, be kita ko, racionalizuojant informacijos srautus.

2-oji reforma. Geresnio vandens valdymo ir tausaus jo naudojimo teisinės sistemos reforma

Šia reforma siekiama spręsti ilgalaikes Italijos vandens sektoriaus problemas, kurios atsispindi daugelyje vykdomų pažeidimo nagrinėjimo procedūrų dėl Tarybos direktyvos 91/271/EEB nesilaikymo, pernelyg didelio sektoriaus susiskaidymo ir tinkamų paskatų bei kainodaros politikos nebuvimo. Tikimasi, kad numatytomis priemonėmis bus gerokai sumažintas sektoriaus susiskaidymas mažinant veiklos vykdytojų skaičių ir skatinant masto ekonomiją, nustatant paskatas mažinti vandens nuotėkį ir pernelyg didelį vandens suvartojimą žemės ūkio sektoriuje ir nustatant tinkamą kainų politiką siekiant tvaresnio vandens vartojimo.

Siekiant sumažinti vandens paslaugas teikiančių veiklos vykdytojų susiskaidymą, su Kampanijos, Kalabrijos, Molizės ir Sicilijos regionais pasirašomi susitarimo memorandumai. Susitarimo memorandume nustatomi tikslai, susiję su vietos valdžios institucijų steigimu, veiklos vykdytojų skaičiaus mažinimu ir masto ekonomija, kad per dvejus metus nuo to susitarimo memorandumo pasirašymo bent 40000 gyventojų būtų paskirti pavieniai veiklos vykdytojai.

Reforma „Priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti visišką integruotų vandens paslaugų valdymo pajėgumą“

Šia reforma siekiama spręsti pagrindines vandens išteklių valdymo problemas ir padidinti sistemos veiksmingumą.

Tikimasi, kad sistema sumažins esamą veiklos vykdytojų skaičiaus susiskaidymą, o tai šiuo metu trukdo veiksmingai naudoti vandens išteklius kai kuriose šalies dalyse. Taip pat tikimasi, kad reforma bus nustatytos tinkamos paskatos geriau naudoti vandens išteklius žemės ūkio sektoriuje, nustatyti sankcijų už neteisėtą vandens gavybą sistemą ir nustatyti kainų sistemą, kuri geriau atspindėtų principą „teršėjas moka“ ir geriau atitiktų principą „teršėjas moka“, kartu išvengiant esamų drėkinimo sistemų plėtros. Priemonės priimamos bendradarbiaujant su regionais, kuriuose vandens išteklių valdymas šiuo metu kelia daugiau problemų.

Investicija. Nacionalinių parkų ir saugomų jūrų teritorijų skaitmeninimas

Priemonės tikslas – modernizuoti ir skaitmeninti procedūras, susijusias su nacionalinių parkų ir saugomų jūrų teritorijų veikimu. Priemonę sudaro skaitmeninės paslaugos lankytojams ir intervencinės priemonės gamtos išsaugojimo ir gamtos išteklių stebėsenos srityse.

Investicija. Vandens skirstymo tinklų nuostolių mažinimas, įskaitant tinklų skaitmeninimą ir stebėseną

Šios investicijos tikslas – sumažinti geriamojo vandens praradimą. Priemonę sudaro vandens skirstymo tinklų modernizavimas ir modernizavimas naudojant pažangias kontrolės sistemas, kurios leidžia stebėti pagrindinius tinklo mazgus ir jautriausius tinklo taškus (vandens centralizavimas).

G.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Pradinė padėtis	Tikslas	Ketvirčio	Metų
M2C4–1	Reforma. Intervencijų, nukreiptų prieš hidrogeologinį nestabilumą, įgyvendinimo procedūrų supaprastinimas ir spartinimas	Etapas	Teisinės sistemos supaprastinimo įsigaliojimas siekiant geresnio hidrologinės rizikos valdymo	Atitinkamo (-ų) teisės akto (-ų) nuostata, nurodanti įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2022	Naujojoje teisinėje sistemoje (bent): -Teikti pirmenybę prevencinėms intervencijoms pagal nacionalinį rizikos vertinimą ir Sprendimo 1313/2013ES 6 straipsnį bei rizikos valdymo pajėgumų vertinimą ir reikšmingos žalos nedarymo principą; -Paspartinti projektų rengimo procedūras ir nustatyti bendruosius principus, kad būtų supaprastintos projektų įgyvendinimo ir finansavimo procedūros bei hidrologinės rizikos projektai; -Suderinti ir racionalizuoti informacijos srautus, kad būtų sumažintas įvairių valstybės informacinių sistemų atskaitomybės perteklumas, ir sukurti rodiklių sistemą, skirtą geriau nustatyti hidrologinę riziką, atsižvelgiant į Italijos Audito Rūmų rekomendacijas. -Stiprinti intervencijų koordinavimą įvairiais valdžios lygmenimis, atsižvelgiant į Italijos Audito Rūmų rekomendacijas; -Remiantis Italijos Audito Rūmų rekomendacijomis, sukurti bendras incidentų duomenų bazes („dissesto“); -Nustatyti maksimalius kiekvieno etapo terminus. -Parengti atitinkamų subjektų gebėjimų stiprinimo planą.
M2C4–2	Reforma „Priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti visišką integruotų vandens paslaugų valdymo pajėgumą“	Etapas	Reformos, kuria siekiama užtikrinti visapusiškus integruotų vandens paslaugų valdymo pajėgumus, įsigaliojimas	Atitinkamo (-ų) teisės akto (-ų) nuostata, nurodanti įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	III KETVIRTIS	2022	Bendrasis įstatymas/reglamentai dėl vandens paslaugų, skirtų tvariam jų naudojimui, ir skatina investicijas į vandens infrastruktūrą, kuriais bent: -Sumažinti subjektų susiskaidymą taikant taisykles ir agregavimo mechanizmus, kad būtų skatinami šiuo metu savarankiškai valdantys veiklos vykdytojai būti integruoti į unikalų visos „Ambito Territoriale Ottimale“ veiklos vykdytoją; -Numatyti paskatas tausiai naudoti vandenį žemės ūkyje, visų pirma remti bendros vandens naudojimo stebėsenos sistemos (SIGRIAN) naudojimą kolektyviniam ir savarankiškam drėkinimui; -Nustatyti reguliuojamų kainų sistemą, pagal kurią būtų tinkamai atsižvelgiama į aplinkos išteklių naudojimą ir taršą pagal principą „teršėjas moka“.
M2C4–3	Reforma „Priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti visišką integruotų vandens paslaugų valdymo pajėgumą“	Etapas	Teisinės sistemos reforma siekiant geresnio vandens valdymo ir tausaus vandens naudojimo	Susitarimo memorandumų įsigaliojimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2021	Ekologinės pertvarkos ministerijos memorandumų su Kampanijos, Kalabrijos, Molizės ir Sicilijos regionais, kuriais siekiama sumažinti vandens paslaugas teikiančių veiklos vykdytojų susiskaidymą, pasirašymas. Susitarimo memorandume turėtų būti nustatyti tikslai, susiję su vietos valdžios institucijų steigimu, veiklos vykdytojų skaičiaus mažinimu ir masto ekonomija, kad būtų galima įsteigti atskirus veiklos vykdytojus bent 40000 gyventojų.
M2C4–4	Reforma „Priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti visus integruotų vandens paslaugų valdymo gebėjimus“	Etapas	Naujos drėkinimo tikslų teisinės sistemos įsigaliojimas	Atitinkamo teisės akto nuostata, nurodanti įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2022	Peržiūrėta teisinė sistema turi būti bent jau: –Sukurti sankcijų už neteisėtą vandens gavybą sistemą; Reikalaujama atlikti poveikio vertinimą, kaip nustatyta Vandens pagrindų direktyvos 4 straipsnio 7 dalyje, siekiant įvertinti (galimą suminį) poveikį visiems vandens telkiniams, kuriems gali būti daromas poveikis. –Užtikrinti, kad būtų išvengta tokios esamos drėkinimo sistemos plėtros (įskaitant didesnį vandens naudojimą, t. y. ne tik fizinę plėtrą), net ir taikant veiksmingesnius metodus, kai atitinkamų vandens telkinių (paviršinio ar požeminio vandens) būklė (intensyvėjant klimato kaitai) yra prastesnė nei gera arba galbūt gera.
M2C4–5	Investicijų grupė. Nacionalinių parkų skaitmeninimas	Etapas	Nacionalinių parkų ir saugomų jūrų teritorijų lankytojams skirtų skaitmeninių paslaugų administracinio supaprastinimo ir plėtojimo įsigaliojimas	Ministro dekreto dėl įsigaliojimo nuostata	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	1 KETV.	2022	Ministro dekretu suteikiami įgaliojimai plėtoti skaitmenines paslaugas nacionalinių parkų ir saugomų jūrų teritorijų lankytojams.
M2C4–32	Investicija. Vandens skirstymo tinklų nuostolių mažinimas, įskaitant tinklų skaitmeninimą ir stebėseną	Tikslas	Intervencinės priemonės vandens skirstymo tinkluose, įskaitant T2 tinklų skaitmeninimą ir stebėseną	NEŽINOMA	Skaičius	14 000	45 000	IV KETV.	2025	Centralizuotas ne mažesnis kaip 45 000 kilometrų vandens tinklo plotas

G.3. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas

Reforma. Nacionalinių oro taršos kontrolės programų priėmimas

Reforma siekiama suderinti nacionalinius ir regioninius teisės aktus ir nustatyti susijusias priemones išmetamam oro teršalų kiekiui mažinti (pagal Direktyvoje 2016/2284 dėl išmetamųjų teršalų nacionalinių ribų ir klimato dujų keitimo nustatytus tikslus).

Investicijų grupė. Pažangios ir integruotos stebėsenos ir prognozavimo sistemos įgyvendinimas

Šių investicijų tikslas – nustatyti ir numatyti riziką, kylančią dėl klimato kaitos poveikio ir netinkamo teritorijų planavimo, ir teikti informaciją rizikos prevencijos planams. Šias investicijas sudaro stebėsenos sistemos, leidžiančios nuotoliniu būdu kontroliuoti dideles teritorijas ir nustatyti neteisėtą atliekų šalinimą, sukūrimas.

Investicija. Potvynių ir hidrogeologinės rizikos mažinimo priemonės

Šios priemonės tikslas – kovoti su hidrogeologiniu nestabilumu Italijos teritorijoje. Priemonę sudaro dvi veiksmų kryptys: „ Protezione Civile “ ir „Nepaprastosios padėties komisaras Emilijos-Romanijos, Toskanos ir Markės teritorijoms atstatyti“, kurias paveikė atitinkamai 2023 m. gegužės mėn. potvyniai (Commissario per la ricostruzione nel territorio della regione Emilia Romagna, Toscana e Marche), kaip atsakinga administracija: pirmoji veiksmų kryptis susijusi su intervencinių priemonių rinkiniu, kuriuo siekiama atkurti sugadintas viešąsias struktūras ir infrastruktūrą (E tipo intervencinės priemonės) ir sumažinti likutinę riziką, kuri yra griežtai susijusi su įvykiu ir kuria visų pirma siekiama apsaugoti viešąjį ir privatųjį saugumą (D tipo intervencinės priemonės); antroji veiksmų kryptis susijusi su intervencijomis, kuriomis siekiama atkurti vandens kelius ir padidinti apsaugą nuo potvynių bei nuošliaužų, taip pat transporto tinklo atkūrimo intervencijomis nuo 2023 m. gegužės mėn. potvynių nukentėjusiose teritorijose.

Investicija. Miesto ir priemiesčių miškų apsauga ir gerinimas

Šios priemonės tikslas – apsaugoti žaliąsias zonas ir padidinti jų skaičių, siekiant išsaugoti ir didinti biologinę įvairovę ir gerinti tų vietovių gyventojų gyvenimo kokybę. Priemonę sudaro miško dauginamosios medžiagos (sėklų arba augalų) sodinimas ne mažiau kaip 4500000 medžių ir krūmų (4 500 hektarų), iš kurių bent 3,5 mln. medžių buvo persodinti į galutinę paskirties vietą 14 Italijos didmiesčių miestų.

Investicija. Nacionalinių parkų ir saugomų jūrų teritorijų skaitmeninimas

Šios priemonės tikslas – modernizuoti ir skaitmeninti procedūras, susijusias su nacionalinių parkų ir saugomų jūrų teritorijų veikimu. Priemonę sudaro skaitmeninės paslaugos lankytojams ir intervencinės priemonės gamtos išsaugojimo ir gamtos išteklių stebėsenos srityse.

Investicija. Po vietovės atnaujinimas

Šios priemonės tikslas – atgaivinti natūralius procesus ir skatinti Po upės teritorijos biologinės įvairovės atkūrimą. Priemonę sudaro intervencinių priemonių, kuriomis siekiama sumažinti dirbtinį upės dugno pobūdį, vykdymas.

Investicija. Retųjų vietovių valymas

Šios intervencijos tikslas – sumažinti retųjų vietovių poveikį aplinkai ir taip netiesiogiai skatinti žiedinę ekonomiką. Šias investicijas sudaro Italijos regionų ir autonominių provincijų retųjų vietovių nustatymo ir atgaivinimo veiksmų plano priėmimas, taip pat konkrečių intervencinių priemonių, skirtų joms atkurti, įgyvendinimas.

Investicija. Jūros dugno ir jūrų buveinių atkūrimas ir apsauga

Šios priemonės tikslas – padėti sustabdyti jūros dugno ir jūrų buveinių būklės blogėjimą. Priemonę sudaro parama jūros dugno buveinių kartografavimo projektams ir aplinkos stebėsenai, planavimui ir didelio masto atkūrimo ir apsaugos priemonėms, taip pat jūrų stebėjimo platformų stiprinimui.

Reforma. Teisės aktų supaprastinimas ir investicijų į vandens tiekimo infrastruktūrą įgyvendinimo valdymo stiprinimas

Dabartinė reguliavimo sistema ir esamas valdymo susiskaidymas daro neigiamą poveikį gebėjimui planuoti ir įgyvendinti investicijas į vandens tiekimo infrastruktūrą.

Šios reformos tikslas – supaprastinti teisinę sistemą ir padaryti ją veiksmingesnę bei prireikus teikti pagalbą įgyvendinančioms institucijoms, neturinčioms pakankamai pajėgumų imtis tų investicijų ir jas užbaigti per iš pradžių nustatytus terminus.

Pagrindinės priemonės, kurias planuojama įgyvendinti siekiant šių tikslų, yra i) sukurti centrinę viešąjį investicijų į vandens sektorių finansavimo priemonę, kuri suvienytų išteklius, kurie šiuo metu yra gana išsibarstę; II) supaprastinti ataskaitų apie finansuojamas investicijas teikimo ir stebėsenos procedūras, iii) toliau įtraukti reguliavimo instituciją į investicijų, kurių reikia imtis, planavimą ir galimas plano peržiūras.

Infrastruktūros ir transporto ministerija pateikia pasiūlymą dėl reformos vandens tiekimo sektoriuje.

Investicija. Pirminė vandens infrastruktūra vandens tiekimo saugumui užtikrinti

Šios priemonės tikslas – užtikrinti vandens tiekimo saugumą svarbiose miestų teritorijose ir didelėse drėkinamose teritorijose, padidinti tinklo saugumą ir atsparumą, be kita ko, vandens transportavimo pajėgumų atžvilgiu. Priemonę sudaro pirminio vandens infrastruktūros darbai visoje nacionalinėje teritorijoje.

Investicija. Vandens skirstymo tinklų nuostolių mažinimas, įskaitant tinklų skaitmeninimą ir stebėseną

Investicija. Investicijos į drėkinimo agrosistemos atsparumą siekiant geriau valdyti vandens išteklius

Šios priemonės tikslas – padidinti drėkinimo sistemų veiksmingumą pasitelkiant skaitmeninimą ir infrastruktūros intervencines priemones, kad žemės ūkio sektorius taptų tvaresnis ir atsparesnis klimato kaitai.

Investicija. Kanalizacija ir valymas

Šios priemonės tikslas – sumažinti Italijos vandens sistemų, susijusių su kanalizacija ir nuotekų valymu, silpnumą, taip pat aglomeracijų, kuriose kanalizacijos ir valymo sistemos yra silpnos, skaičių. Priemonę sudaro intervencinės priemonės, kuriomis siekiama, kad į jūrų ir vidaus vandenis išleidžiamos nuotekos būtų valomos veiksmingiau.

Investicija. Investicijų į vandens infrastruktūrą dotacijų schema

Šią priemonę sudaro viešosios investicijos į dotacijų schemą, siekiant paskatinti privačias investicijas ir pagerinti galimybes gauti finansavimą Italijos vandentvarkos sektoriuje. Schema veikia suteikiant gyvybingumo trūkumo dotacijas tiesiogiai privačiajam sektoriui ir panašią veiklą vykdantiems viešojo sektoriaus subjektams.

Schemą administruoja „Invitalia S.p.A.“ kaip įgyvendinančioji partnerė. Schema apima šią produktų liniją:

·Gyvybingumo trūkumo dotacija, skirta vandens išteklių valdymo sektoriaus infrastruktūros projektų finansavimo spragai padengti. Dotacija subsidijuojama visų investicijų dalis, siekiant užtikrinti projekto tinkamumą bankams. Kuriant dotacijų struktūrą skatinamas vandens paslaugų teikėjų racionalizavimas ir telkimas, įdiegiant atlygio mechanizmą.

Siekdamos įgyvendinti investicijas į schemą, Italija ir „Invitalia S.p.A.“ pasirašo įgyvendinimo susitarimą, kuriame nurodoma:

1. Schemos sprendimų priėmimo proceso aprašymas: Galutinį sprendimą dėl schemos skyrimo priima investicijų komitetas arba kitas atitinkamas lygiavertis valdymo organas ir jis patvirtinamas narių, kurie yra nepriklausomi nuo vyriausybės, balsų dauguma.

2. Pagrindiniai susijusios dotacijų politikos reikalavimai, kurie apima:

Suteiktų dotacijų ir reikalavimus atitinkančių galutinių naudos gavėjų aprašymas. Galutiniai naudos gavėjai iš esmės yra privataus kapitalo įmonės. Laikantis nediskriminavimo principo, viešieji subjektai, vykdantys panašią veiklą kaip ir privatūs subjektai, kurie naudojasi schema, taip pat galėtų būti laikomi galutiniais paramos gavėjais.

a.Reikalavimas, kad visos remiamos investicijos būtų ekonomiškai perspektyvios.

Reikalavimas laikytis reikšmingos žalos nedarymo principo, kaip nustatyta reikšmingos žalos nedarymo techninėse gairėse (2021/C58/01). Visų pirma pagal dotacijų politiką toliau nurodytas veiklos rūšių ir turto sąrašas neatitinka reikalavimų: su iškastiniu kuru susijusi veikla ir turtas, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje 70 . Be to, į susijusią dotacijų politiką įtraukiamas reikalavimas nefinansuoti: investicijos, susijusios su naujų užtvankų statyba; investicijos, patenkančios į 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus, 4 straipsnio 7 dalies taikymo sritį.

b.Reikalavimas, kad galutiniai schemos paramos gavėjai negautų paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti.

3. Suma, kuriai taikomas įgyvendinimo susitarimas, įgyvendinančiojo partnerio mokesčių struktūra ir reikalavimas panaudoti visas nepanaudotas schemos pajamas, be kita ko, po 2026 m., tais pačiais politikos tikslais.

4. Stebėsenos, audito ir kontrolės reikalavimai, įskaitant:

a.Įgyvendinančiojo partnerio stebėsenos sistemos, pagal kurią teikiamos sutelktų dotacijų ataskaitos, aprašymas.

b.Įgyvendinančiojo partnerio procedūrų, kuriomis bus užtikrinama sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų prevencija, nustatymas ir ištaisymas, aprašymas.

c.Pareiga patikrinti kiekvieno veiksmo tinkamumą pagal Įgyvendinimo susitarime nustatytus reikalavimus prieš skiriant dotaciją veiksmui.

d.Pareiga atlikti rizika grindžiamus ex post auditus pagal „Invitalia S.p.A.“ audito planą. Šiais auditais tikrinama i) ar kontrolės sistemos yra veiksmingos, įskaitant sukčiavimo, korupcijos ir interesų konflikto nustatymą; II) atitiktis reikšmingos žalos nedarymo principui, valstybės pagalbos taisyklėms, klimato srities tikslo reikalavimams; ir iii) laikomasi reikalavimo, kad galutiniai schemos paramos gavėjai negautų paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti. Atliekant auditą taip pat tikrinamas sandorių teisėtumas ir tai, ar laikomasi taikomo įgyvendinimo susitarimo ir dotacijos susitarimų sąlygų.

2.Įgyvendinančiojo partnerio vykdomoms investicijoms į klimatą taikomi reikalavimai: bent 400 000 000 EUR EGADP investicijų į sistemą padeda siekti klimato kaitos tikslų pagal EGADP reglamento VI priedą. 71

G.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Pradinė padėtis	Tikslas	Ketvirčio	Metų
M2C4–6	Investicijų grupė. Nacionalinių parkų skaitmeninimas	Tikslas	Skaitmeninių paslaugų nacionalinių parkų ir saugomų jūrų teritorijų lankytojams plėtojimas	NEŽINOMA	Procentas	0	70	II KETV.	2024	Bent 70 proc. nacionalinių parkų ir saugomų jūrų teritorijų yra sukūrusios skaitmenines paslaugas nacionalinių parkų ir saugomų jūrų teritorijų lankytojams (bent du iš: prisijungimą prie Naturitalia.IT portalo; prašymas taikyti administracines procedūras arba tvaraus judumo programėlė).
M2C4–6a	Investicijų grupė. Nacionalinių parkų skaitmeninimas	Etapas	Įgyvendintos intervencinės priemonės, susijusios su gamtos išsaugojimu ir pasiektų gamtos išteklių stebėsena	Išduodami pažymėjimai				II KETV.	2026	·Bent 12000 įrangos vienetų, skirtų gamtos išsaugojimo ir stebėsenos veiklai, atitikties patikros sertifikatas (-ai); ·Reguliaraus bent 7 skirtingų rūšių techninių paslaugų teikimo gamtos parkuose ir saugomose jūrų teritorijose paslaugų teikimo ir mokslinės stebėsenos bei stebėsenos vietoje mokymo paslaugų teikimo sertifikatas (-ai).
M2C4–7	Reforma. Nacionalinių oro taršos kontrolės programų priėmimas	Etapas	Nacionalinės oro taršos kontrolės programos įsigaliojimas	DPCM nuostata, nurodanti įsigaliojimą	NEŽINOMA	NETAIKOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2021	Ministro tarybos pirmininko dekretu nustatoma nacionalinė oro taršos kontrolės programa, kuria nustatomos tinkamos oro taršos mažinimo priemonės pagal ES direktyvą 2016/2284 ir 2018 m. gegužės 30 d. įstatyminį dekretą Nr. 81, kuriuo ta direktyva perkeliama į nacionalinę teisę.
M2C4–8	Investicija. Pažangios ir integruotos stebėsenos ir prognozavimo sistemos įgyvendinimas	Etapas	Pažangios ir integruotos stebėsenos ir prognozavimo sistemos, skirtos hidrologinei rizikai nustatyti, veiklos planas	Ministro dekreto nuostata, nurodanti įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	III KETVIRTIS	2021	Ministro dekretu patvirtinamas pažangios ir integruotos stebėsenos ir prognozavimo sistemos, skirtos hidrologinei rizikai nustatyti, įgyvendinimo veiklos planas. Joje turi būti bent: -Numatyti nuotolinio stebėjimo taikomąsias programas ir duomenų lauko jutiklius; -Sukurti ryšių sistemą, kuri sudarytų sąlygas įvairių valdymo centrų operatorių koordinatoriui ir sąveikai. -Įrengti centrinius ir regioninius kontrolės kabinetus -Plėtoti kibernetinio saugumo sistemas ir paslaugas
M2C4–9	Investicija. Pažangios ir integruotos stebėsenos ir prognozavimo sistemos įgyvendinimas	Etapas	Stebėsenos ir prognozavimo sistema yra prieinama	Internetu prieinama sistema	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2025	Stebėsenos ir prognozavimo sistema, skirta hidrologinei rizikai ir neteisėtam atliekų šalinimui nustatyti, prieinama internete.
M2C4–11	Investicija „Potvynių ir hidrogeologinės rizikos mažinimo priemonės. Intervencijos Emilijoje-Romanijoje, Toskanoje ir Markėje“	Etapas	Už ekstremaliąją situaciją atsakingo Komisijos nario potvarkiu (-ais) nustatytų intervencinių veiksmų nustatymas	Nepaprastosios padėties komisaro potvarkis (-ai)				III KETVIRTIS	2024	Viename ar keliuose nepaprastosios padėties komisaro įsakymuose nurodomas tikslus sąrašas intervencijų, kuriomis siekiama atkurti vandens kelius ir padidinti apsaugą nuo potvynių ir nuošliaužų, viešųjų pastatų, įskaitant viešuosius namus ir sveikatos priežiūros centrus, atkūrimo intervencijos ir bendras rekonstruotino transporto tinklo kilometrų skaičius. Viso intervencinių priemonių skaičiaus vertė turi būti ne mažesnė kaip 1,2 mlrd. EUR.
M2C4–11bis	Investicija „Potvynių ir hidrogeologinės rizikos mažinimo priemonės. Intervencijos Emilijoje-Romanijoje, Toskanoje ir Markėje“	Tikslas	Įgyvendinti projektai	Projektų užbaigimo patvirtinimas	Skaičius	0	190	II KETV.	2026	Darbų užbaigimo sertifikatai išduodami bent 190 intervencinių priemonių, kuriomis siekiama atkurti vandens kelius ir padidinti apsaugą nuo potvynių ir nuošliaužų, taip pat transporto tinklo reabilitacijos intervencijų, kaip nustatyta Nepaprastosios padėties komisaro potvarkiuose.
M2C4–12	B investicija. Potvynio ir hidrogeologinės rizikos mažinimo priemonės	Etapas	Peržiūrėtos apsaugos nuo potvynių ir hidrogeologinės rizikos teisinės sistemos įsigaliojimas	Potvarkių nuostatos, nurodančios įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2021	Dekretais, kuriais patvirtinamas pirmasis intervencijos ir investicijų planas atitinkamoje teritorijoje (Komisijos nario atstovas/regionas/autonominė provincija), siekiant sumažinti potvynių ir hidrogeologinę riziką, siekiama atkurti pradines sąlygas ir užtikrinti teritorijų atsparumą gaivalinėms nelaimėms.
M2C4–13	Investicija „Potvynių ir hidrogeologinės rizikos mažinimo priemonės“	Tikslas	Vykdytos D ir E tipų intervencinės priemonės	NEŽINOMA	Procentas	0	90	II KETV.	2026	Darbų užbaigimo liudijimai išduodami ne mažiau kaip 90 proc. E ir D tipų intervencijų, kuriomis siekiama atkurti sugadintas viešąsias struktūras, nurodytas Nacionalinės civilinės saugos tarnybos patvirtinimo aktuose.
M2C4–18	Investicijų. 3.1. Miesto ir priemiesčių miškų apsauga ir gerinimas	Etapas	Peržiūrėtų teisės aktų pakeitimų, susijusių su miesto ir priemiesčių žaliųjų zonų apsauga ir valorizacija, įsigaliojimas	Atitinkamų teisės aktų nuostata, nurodanti, kad priimtas miesto miškų planas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2021	Miesto miškų planas turi atitikti 2019 m. gruodžio 12 d. įstatymo 141 (toliau – Klimato įstatymas) tikslus ir po planavimo etapo, kurį turi vykdyti didmiesčių miestai. Plane turėtų būti nustatyti bent šie tikslai: -Išsaugoti ir didinti pasklidąją biologinę įvairovę pagal Europos biologinės įvairovės strategiją, -Prisidėti prie oro taršos mažinimo metropolinėse zonose, -Sumažinti oro kokybės pažeidimų nagrinėjimo procedūrų skaičių; -Atkurti žmogaus sukurtus kraštovaizdžius ir gerinti saugomas teritorijas, esančias netoli metropolinių zonų; Pažaboti dirvožemio vartojimą ir atkurti naudingą dirvožemį.
M2C4–19	Investicijų. 3.1. Miesto ir priemiesčių miškų apsauga ir gerinimas	Tikslas	Sodinti medžius miesto ir priemiesčių žaliųjų zonų apsaugai ir valorizacijai T1	NEŽINOMA	Skaičius	0	1 650 000	IV KETV.	2022	Pagal 2019 m. gruodžio 12 d. įstatymo 141 (vadinamasis Klimato įstatymas) 4 straipsnį sodinti ne mažiau kaip 1650000 medžių miesto ir priemiesčių teritorijose.
M2C4–20	Investicijų. 3.1. Miesto ir priemiesčių miškų apsauga ir gerinimas	Tikslas	Sodinti medžius miesto ir priemiesčių žaliųjų zonų apsaugai ir valorizacijai T2	NEŽINOMA	Skaičius	1 650 000	4 500 000	IV KETV.	2024	Miško dauginamosios medžiagos (sėklų arba augalų) sodinimas bent 4500000 medžių ir krūmų miškams atkurti miesto ir priemiesčių teritorijose pagal 2019 m. gruodžio 12 d. įstatymo Nr. 141 (vadinamasis Klimato įstatymas) 4 straipsnį.
M2C4–20a	Investicijų. 3.1. Miesto ir priemiesčių miškų apsauga ir gerinimas	Tikslas	Sodinti medžius miesto ir priemiesčių žaliųjų zonų apsaugai ir valorizacijai T3	NEŽINOMA	Skaičius	0	3 500 000	II KETV.	2026	Miško dauginamosios medžiagos (sėklų ar augalų) transplantacija ne mažiau kaip 3500000 medžių ir krūmų, siekiant atkurti mišką miesto ir priemiesčių teritorijose.
M2C4–21	Investicija Po teritorijos atnaujinimas	Etapas	Intervencinių priemonių, skirtų Po vietovės atnaujinimui, teisinės sistemos peržiūra	Atitinkamo teisės akto nuostata, nurodanti įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2023	Atitinkamų teisės aktų, kuriais siekiama atkurti ekologinį koridorių, kurį sudaro upėsdugnas, įsigaliojimas, įskaitant natūralų miško atkūrimą ir priemones šoninėms atšakoms ir kopvoms atkurti ir atnaujinti.
M2C4–22	Investicija Po teritorijos atnaujinimas	Tikslas	Upės dugno dirbtinumo mažinimas siekiant atkurti Po teritoriją T1	NEŽINOMA	Skaičius	0	13	IV KETV.	2024	Sumažinti upės dugno dirbtinumą bent 13 km išilgai Po ašies.
M2C4–23	Investicija Po teritorijos atnaujinimas	Tikslas	Upės dugno dirbtinumo mažinimas siekiant atkurti Po teritoriją T2	NEŽINOMA	Skaičius	13	37	1 KETV.	2026	Išduodami darbų, kuriais siekiama sumažinti upės dugno dirbtinumą bent 37 km išilgai Po ašies, užbaigimo sertifikatai. Išduodami darbų, susijusių su miško atkūrimo veiksmais, apimančiais ne mažiau kaip 337 hektarus pakrančių miškingų plotų, užbaigimo sertifikatai.
M2C4–24	Investicija. „Retųjų vietovių dirvožemio“ valymas	Etapas	Retųjų vietovių atkūrimo teisinė sistema	Atitinkamo teisės akto nuostata, nurodanti veiksmų plano priėmimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2022	Retųjų vietovių atgaivinimo veiksmų plane turi būti mažinamas žemės užėmimas ir skatinamas miestų atkūrimas. Jame pateikiama bent tokia informacija: -Retųjų vietovių nustatymas visuose 21 regione ir (arba) autonominėse provincijose -Konkrečios intervencinės priemonės, kurios turi būti taikomos kiekvienoje retojoje vietoje, siekiant sumažinti žemės užėmimą ir paskatinti miestų regeneravimą
M2C4–25	Investicija. „Retųjų vietovių dirvožemio“ valymas	Tikslas	Retųjų vietovių atgaivinimas	NEŽINOMA	Procentas	0	70	1 KETV.	2026	Dirvožemio atkūrimo sertifikatai (kaip nurodyta veiksmų plano 5 straipsnio 3 punkte) išduoti 70 proc. veiksmų plane išvardytų retųjų vietovių.
M2C4–26	Investicija. Jūros dugno ir jūrų buveinių atkūrimas ir apsauga	Tikslas	Jūros dugno ir jūrų buveinių atkūrimas ir apsauga	NEŽINOMA	Skaičius	0	10	II KETV.	2025	Buvo vykdoma ši 10 veiklos rūšių: ·Austrių atkūrimo aikštelės įrengtos bent vienoje vietoje kiekviename iš šių regionų: Friulio-Venecijos Džulijos ir Emilijos-Romanijos; ·Jūros dugnas ir jūrų augmenija buvo pasodinti bent vienoje vietoje kiekviename iš šių regionų: Lacijaus, Kampanijos, Kalabrijos, Sicilijos; ·Vakarinėje, centrinėje ir pietinėje Viduržemio jūros regiono dalyse įrengti švartavimosi laukai su plūdurais; ·Apsauginiai tinklai pašalinti iš viso ne mažiau kaip 15 vietų Sicilijoje, Kampanijoje, Lacijaus, Apulijoje, Markėje ir Emilijoje-Romanijoje; ·Pakrantės radialinės stotys bent 9 vietose buvo prižiūrimos, įrengtos arba jose įdiegta parengiamoji programinė įranga ir įsigytas mobilusis okeanografijos tyrimų padalinys; ·Paleidžiama ne mažiau kaip 12 bangų matavimo plūdurų; ·Bent 25 potvynio tinklo stotyse buvo atlikta naujų jutiklių techninė priežiūra arba įrengimas; ·Įrengti ne mažiau kaip 3 naujas jūrų meteorologines stotis ir prižiūrėti ne mažiau kaip 25 jūros orų stotis Venecijos lagūnos teritorijoje; ·Įrengta ne mažiau kaip 10 stacionariųjų stočių, skirtų lagūnose nuolat stebėti cheminius-fizinius ir trofinius parametrus; ·Duomenis pateikė bent 5 stebėjimo programinės įrangos sistemos, skirtos jūrų ir pakrančių buveinėms stebėti. Bet koks laivų ar laivų pirkimas turi būti grindžiamas geriausia turima technologija, turinčia mažiausią poveikį aplinkai šiame sektoriuje.
M2C4–27	Reforma. Teisės aktų supaprastinimas ir valdymo stiprinimas įgyvendinant investicijas į vandens tiekimo infrastruktūrą	Etapas	Teisės aktų, susijusių su intervencinėmis priemonėmis pirminės vandens infrastruktūros srityje, supaprastinimo įsigaliojimas siekiant užtikrinti vandens tiekimo saugumą	Atitinkamo (-ų) teisės akto (-ų) nuostata (-os), nurodanti (-ios) įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	1 KETV.	2022	Peržiūrėtais teisės aktais stiprinamas valdymas ir supaprastinamas investicijų į vandens tiekimo infrastruktūrą įgyvendinimas. Naujoji teisinė sistema turėtų būti bent jau: – Nacionalinį intervencijų vandens sektoriuje planą paversti pagrindine investicijų į vandens sektorių finansavimo priemone. – Prašyti nuomonės ir aktyviai įtraukti Reguliatorių („Autoritą di Regolazione per Energia Reti e Ambiente“) į visus plano pakeitimus ar atnaujinimus. – Teikti paramą ir papildomas priemones įgyvendinančioms institucijoms, negalinčioms per numatytą laikotarpį atlikti investicijų, susijusių su pirminiais viešaisiais pirkimais. – Supaprastinti ataskaitų apie vandens sektoriuje finansuojamas investicijas teikimo ir stebėsenos procedūras.
M2C4–28	Investicija. Investicijos į pirminę vandens infrastruktūrą siekiant užtikrinti vandens tiekimo saugumą	Etapas	Finansavimo skyrimas visiems projektams, susijusiems su investicijomis į pirminės vandens infrastruktūrą ir vandens tiekimo saugumu	Dekreto (-ų) paskelbimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	III KETVIRTIS	2023	Dekreto (-ų) dėl priėmimo, kuriuo (-iais) skiriamas (skiriamas) finansavimas projektams, skirtiems investicijoms į pirminės vandens infrastruktūrą ir vandens tiekimo saugumą, paskelbimas. Sutarčių taikymo sritis yra tokia: -Vandens tiekimo saugumui svarbiose miestų teritorijose; -Struktūriniai darbai tinklo saugai ir atsparumui didinti, įskaitant prisitaikymą prie klimato kaitos (išskyrus užtvankas); -Vandens transportavimo pajėgumų didinimas. Atrankos kriterijais užtikrinama, kad investicijomis būtų visapusiškai prisidedama prie klimato kaitos tikslų įgyvendinimo taikant 40 proc. klimato koeficientą pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės reglamento (ES) 2021/241 VI priedą.
M2C4–29	Investicija. Investicijos į pirminę vandens infrastruktūrą siekiant užtikrinti vandens tiekimo saugumą	Tikslas	Vandens infrastruktūros darbų užbaigimas	NEŽINOMA	Skaičius	0	45	1 KETV.	2026	Darbų užbaigimo sertifikatai išduoti ne mažiau kaip 45 (sudėtingose ir elementarinėse) vandens sistemose, iš kurių bent 32 sudėtingos vandens sistemos.
M2C4–30	Investicija. Vandens skirstymo tinklų nuostolių mažinimas, įskaitant tinklų skaitmeninimą ir stebėseną	Etapas	Finansavimo skyrimas visiems intervencijų vandens paskirstymo tinkluose projektams, įskaitant tinklų skaitmeninimą ir stebėseną	Dekreto (-ų) paskelbimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	III KETVIRTIS	2023	Dekreto (-ų) dėl priėmimo, kuriuo (-iais) skiriamas (paskirtas) finansavimas projektams, skirtiems vandens skirstymo tinklų modernizavimui ir efektyvumui, paskelbimas. Sutarčių taikymo sritis yra tokia: -Intervencijos, kuriomis siekiama sumažinti geriamojo vandens tinklų nuostolius; -Didinti vandens sistemų atsparumą klimato kaitai; -Stiprinti tinklų skaitmeninimą siekiant optimalaus vandens išteklių valdymo, mažinti atliekų kiekį ir mažinti neveiksmingumą
M2C4–31	Investicija. Vandens skirstymo tinklų nuostolių mažinimas, įskaitant tinklų skaitmeninimą ir stebėseną	Tikslas	Intervencinės priemonės vandens skirstymo tinkluose, įskaitant T1 tinklų skaitmeninimą ir stebėseną	NEŽINOMA	Skaičius	0	14 000	IV KETV.	2024	Centralizuotas ne mažesnis kaip 14 000 kilometrų vandens tinklo plotas
M2C4–33	Investicija „Investicijos į drėkinimo agrosistemos atsparumą siekiant geriau valdyti vandens išteklius“	Etapas	Finansavimo skyrimas visiems drėkinimo agrosistemos atsparumo projektams siekiant geresnio vandens išteklių valdymo	Dekreto (-ų) paskelbimas.	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2023	Priėmimo dekreto (-ų) paskelbimas, kuriuo (-iais) skiriamas (paskirtas) finansavimas projektams, skirtiems intervencijoms į tinklus ir drėkinimo sistemas, taip pat susijusiai skaitmenizacijai ir stebėsenos sistemai. Sutarčių taikymo sritis yra tokia: -Skatinti naudojimo bendruose tinkluose matavimą ir stebėseną (įrengiant skaitiklius ir nuotolinio valdymo sistemas), įskaitant perėjimą nuo savarankiško tiekimo prie kolektyvinio naudojimo, nes tai yra būtina sąlyga siekiant užbaigti vandens kainų politikos, grindžiamos vandens kiekiu, kad būtų veiksmingai naudojami vandens ištekliai žemės ūkyje, įdiegimą ir taip skatinti mažinti neteisėtą vandens pašalinimą iš vandens kaimo vietovėse. -Investicijomis į drėkinimą turėtų būti siekiama, kad esamas drėkinimas būtų veiksmingesnis, net jei atitinkamas vandens telkinys yra geros būklės. Tikimasi, kad ši priemonė nedaro reikšmingos žalos aplinkos tikslams, kaip tai suprantama Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į priemonės aprašymą ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytus rizikos mažinimo veiksmus pagal reikšmingos žalos nedarymo technines gaires; (2021/C58/01). Visų pirma kiekvienos dalinės investicijos atveju turi būti užtikrinta, kad prieš pradedant statybos darbus, jų metu ir po jų būtų visapusiškai laikomasi ES teisės, įskaitant Vandens pagrindų direktyvą, reikalavimų. Be to, pagal Direktyvą 2011/92/ES atliekamas intervencinių priemonių poveikio aplinkai vertinimas (PAV), kai taikytina pagal nacionalinę teisę, taip pat atitinkami vertinimai pagal Direktyvą 2000/60/EB ir Direktyvą 92/43/EEB, įskaitant reikiamų poveikio švelninimo priemonių įgyvendinimą.
M2C4–34	Investicija „Investicijos į drėkinimo agrosistemos atsparumą siekiant geriau valdyti vandens išteklius“	Tikslas	Intervencinės priemonės, skirtos drėkinimo agrosistemos atsparumui siekiant geriau valdyti vandens išteklius T1	NEŽINOMA	Skaičius	0	40	IV KETV.	2024	Skaitikliai turi būti įrengti ne mažiau kaip 40 gavybos šaltinių (išvardytų SIGRIAN), susijusių su vandens koncesija (conessione di derivazione), kurių pajėgumas ne mažesnis kaip 100 l/s srauto. Bendro tinklo efektyvumo intervencinės priemonės taip pat apima: -300 trečio lygio metrų; -10000 ketvirto lygio metrai; -Skaitmeninimas ir tinklo tobulinimas.
M2C4–34a	Investicija „Investicijos į drėkinimo agrosistemos atsparumą siekiant geriau valdyti vandens išteklius“	Tikslas	Drėkinimo agrosistemos atsparumo intervencinės priemonės siekiant geriau valdyti vandens išteklius T1.2	NEŽINOMA	Skaičius	40	105	II KETV.	2026	Skaitikliai turi būti įrengti ne mažiau kaip 105 vandens pašalinimo šaltiniuose (išvardytuose SIGRIAN), susijusiuose su vandens koncesija (conessione di derivazione), kurių pajėgumas ne mažesnis kaip 100 l/s srauto. Bendro tinklo efektyvumo intervencinės priemonės turi būti naudingos ne mažiau kaip 422 407 hektarų drėkinamo ploto ir apima: -750 trečio lygio metrų įrengimas; -25000 ketvirto lygio skaitiklių įrengimas; -Skaitmeninimas ir tinklo tobulinimas.
M2C4–35	Investicija „Investicijos į drėkinimo agrosistemos atsparumą siekiant geriau valdyti vandens išteklius“	Tikslas	Intervencinės priemonės, skirtos drėkinimo agrosistemos atsparumui siekiant geriau valdyti vandens išteklius T2	NEŽINOMA	Hektarų	0	96 390	IV KETV.	2024	Bent 96 390 hektarų drėkinamo ploto turi būti veiksmingai naudojami drėkinimo ištekliai.
M2C4–36	Investicija. Investicijos į kanalizaciją ir valymą	Etapas	Lėšų skyrimas kanalizacijos ir valymo projektams	Dekreto paskelbimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2023	Sprendimo dėl priėmimo paskelbimas ir finansavimo skyrimas (paskirstymas) projektų pasiūlymams. Intervencinės priemonės: -Veiksmingiau valyti į jūrų ir vidaus vandenis išleidžiamas nuotekas, be kita ko, diegiant technologines inovacijas; -Kai kuriuos valymo įrenginius, jei įmanoma, pertvarkyti į žaliąsias gamyklas, kuriose išvalytos nuotekos pakartotinai naudojamos drėkinimo ir pramonės reikmėms. Ši priemonė nedaro reikšmingos žalos aplinkos tikslams, kaip tai suprantama Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į priemonės aprašymą ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01) nustatytus rizikos mažinimo veiksmus. Visų pirma dumblo deginimas neatitinka reikalavimų.
M2C4–38	Investicija. Investicijos į kanalizaciją ir valymą	Tikslas	Gyventojų ekvivalentas, kuriam taikomos kanalizacijos ir valymo intervencinės priemonės	NEŽINOMA	Skaičius	0	3 750 000	1 KETV.	2026	Nuotekų valymo ir miesto nuotekų valymo darbų užbaigimo sertifikatai, išduoti aglomeracijose, turinčiose ne mažiau kaip 3750000 gyventojų ekvivalento (PE), iš kurių bent 1209000 PE yra aglomeracijose, kurioms taikoma pažeidimo nagrinėjimo procedūra dėl Tarybos direktyvos 91/271/EEB nesilaikymo, kaip patvirtinta nepriklausomo inžinieriaus ataskaitoje
M2C4–39	Investicija 4.5 Investicijų į vandens infrastruktūrą dotacijų schema	M	Įgyvendinimo susitarimas	Įgyvendinimo susitarimo įsigaliojimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2026	Įgyvendinimo susitarimo įsigaliojimas.
M2C4–40	Investicija 4.5 Investicijų į vandens infrastruktūrą dotacijų schema	T	Su galutiniais paramos gavėjais pasirašyti teisiniai susitarimai ir investicijų užbaigimas	NEŽINOMA	Procentinė dalis (%)	0 %	100 %	II KETV.	2026	„Invitalia S.p.A.“ turi būti sudariusi teisinius dotacijų susitarimus su galutiniais paramos gavėjais dėl sumos, būtinos 100 proc. EGADP investicijų į schemą panaudoti (atsižvelgiant į valdymo mokesčius). Bent 40 proc. šio finansavimo prisidedama prie klimato srities tikslų įgyvendinimo taikant EGADP reglamento VI priede pateiktą metodiką. Italija perveda 1 200 000 000 EUR priemonei „Invitalia S.p.A.“

H. 3 MISIJA, 1 KOMPONENTAS. Tvarioji transporto infrastruktūra

H.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

NEŽINOMA

H.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

NEŽINOMA

H.3 PUNKTAS. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas

Investicijomis į šį komponentą remiamas geležinkelių infrastruktūros (greitųjų geležinkelių, krovinių, regioninių geležinkelių, Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos) diegimas. Kartu vykdomos reformos, kuriomis siekiama paspartinti investicijas į geležinkelių infrastruktūrą ir pagerinti kelių infrastruktūros kokybę. Verslo aplinkos reformos komponentas apima priemonę, kuria sukuriama papildomų paskatų regionams dalyvauti konkursuose dėl regioninių geležinkelių viešųjų paslaugų sutarčių. Šis komponentas apima vandenilio naudojimo geležinkeliuose plėtojimo priemones.

Šiuo komponentu padedama įgyvendinti 2019 m. šaliai skirtą rekomendaciją Nr. 3, kurioje Italija raginama „su investicijomis susijusią ekonominę politiką sutelkti į [...] infrastruktūros kokybę, atsižvelgiant į regioninius skirtumus“ ir 2020 m. šaliai skirtą rekomendaciją Nr. 3 dėl brandžių viešųjų investicinių projektų „Frontload“ ir „investicijas sutelkti į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, visų pirma į švarią ir veiksmingą energijos gamybą ir naudojimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas, tvarų viešąjį transportą, atliekų tvarkymą ir vandentvarką, taip pat sustiprintą skaitmeninę infrastruktūrą, kad būtų užtikrintas esminių paslaugų teikimas“.

Reforma. Infrastruktūros ir transporto ministerijos (MIT) ir geležinkelių infrastruktūros valdytojos Rete Ferroviaria Italiana sutarties patvirtinimo proceso paspartinimas

Šia reforma panaikinamas reikalavimas, kad parlamentinės komisijos pareikštų nuomonę dėl geležinkelių infrastruktūros valdytojo Rete Ferroviaria Italiana (CdP) geležinkelių infrastruktūros valdytojos Contratti di Programma (CdP) investicijų sąrašo. Parlamentinės komisijos pareiškia nuomonę dėl strateginės investicijų programos.

Reforma. Spartesnis leidimų projektams išdavimo procesas

Šia reforma siekiama priimti teisės aktus, pagal kuriuos būtų galima numatyti darbų vietą „Ekonominių techninių galimybių projekto“ (PFTE) metu, užuot laukus galutinio projekto rengimo etapo. Papildomi leidimai, kurių negalima įsigyti PFTE, būtų gauti vėlesniuose projekto rengimo etapuose, nesušaukus „Conferenza dei Servizi“ (Konferenza dei Servizi), kaip Įstatymo Nr. 241/1990 išimties. Dėl šių pakeitimų leidimų projektams išdavimo laikas sutrumpinamas nuo 11 iki 6 mėnesių.

Reforma. Geležinkelių infrastruktūros efektyvumo didinimas Italijoje

Šia reforma siekiama skatinti konkurencijos didėjimą regioninėse ir tarpmiestinio geležinkelių transporto rinkose, gerinti geležinkelių linijų ir tinklų infrastruktūros planavimą ir pradėti vertinti geležinkelių infrastruktūros valdymo ir investicijų rezultatus. Reformą sudaro pirminės ir antrinės teisės aktų priėmimas, taip pat teisės aktų dėl riedmenų bendrovės (ROSCO) priėmimas.

Investicija. Greitųjų geležinkelių jungtys pietuose keleiviams ir kroviniams vežti

Šios investicijos tikslas – plėsti Italijos geležinkelių infrastruktūrą. Šias investicijas sudaro 114 km greitųjų geležinkelių infrastruktūros, skirtos keleiviams ir kroviniams maršrutuose Napoli-Bari, Salerno-Reggio Kalabrija ir Palermas-Katanija, statyba.

Investicija. greitųjų geležinkelių linijos šiaurėje, jungiančios su likusia Europos dalimi

Šios investicijos tikslas – plėsti Italijos geležinkelių infrastruktūrą. Šias investicijas sudaro 158 km greitųjų geležinkelių infrastruktūros, skirtos keleiviams ir kroviniams, statyba linijose Brescia-Verona-Vicenza-Padova, Ligūrija-Alpi.

Investicija. Įstrižinės jungtys

Šios investicijos tikslas – plėsti Italijos geležinkelių infrastruktūrą. Šias investicijas sudaro 15 km greitųjų geležinkelių, skirtų keleiviams ir kroviniams, tiesimas maršrutuose Orte-Falkonara ir Taranto-Metaponto-Potenza-Battipaglia.

Investicija. Europos geležinkelių transporto valdymo sistema (ERTMS)

Šių investicijų tikslas – prisidėti prie Italijos geležinkelių infrastruktūros pritaikymo prie Europos sąveikos standartų. Šios investicijos apima Europos geležinkelių transporto valdymo sistemos (ERTMS) įrengimą 2 785 km geležinkelio linijų infrastruktūros ir technologijų lygiu, suderinamu su ERTMS diegimo Italijoje planu, apie kurį pranešta Europos Komisijai. .

Investicija. Geležinkelio stočių modernizavimas (Rete Ferroviaria Italiana (RFI) valdymas; pietuose)

Šių investicijų tikslas – užtikrinti, kad geležinkelio stotys būtų prieinamos neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims. Šias investicijas sudaro 38 geležinkelio stočių modernizavimas.

Investicija. metropolinių mazgų ir regioninių geležinkelio linijų stiprinimas

Šios investicijos tikslas – pagerinti Italijos tarpregioninių ir regioninių geležinkelio linijų kokybę. Šias investicijas sudaro bent 3 309 km geležinkelio linijų modernizavimas, įskaitant 1 162 km pietuose. Šiai priemonei priklausantys projektai gali būti remiami pagal kitas Europos programas.

Reforma. Rizikos klasifikavimo ir valdymo, saugumo vertinimo ir esamų tiltų stebėsenos gairių priėmimas

Šią reformą sudaro rizikos klasifikavimo ir valdymo, saugumo vertinimo ir esamų tiltų stebėsenos gairių priėmimas. „Gairių“, kurios sudaro sąlygas taikyti bendrus standartus ir metodikas visame nacionaliniame kelių tinkle, priėmimas.

Reforma. tiltų ir viadukų nuosavybės perkėlimas iš žemesnio reitingo kelių į aukštesnio rango kelius

Šią reformą sudaro tiltų, viadukų ir perėjimų iš žemesnio tipo kelių nuosavybės perdavimas aukštesnio tipo keliams (greitkeliams ir pagrindiniams priemiesčiams keliams), kad būtų padidintas bendras kelių tinklo saugumas, nes tiltus, viadukus ir perėjimus prižiūri ANAS ir (arba) greitkelių koncesininkai, kurie turi geresnius planavimo ir priežiūros pajėgumus nei atskiros savivaldybės ar provincijos.

H.4 PUNKTAS. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Pradinė padėtis	Tikslas	Ketvirčio	Metų
M3C1–1	Reforma. MIT ir RFI sutarties patvirtinimo proceso paspartinimas	Etapas	Teisės akto pakeitimo, susijusio su Contratti di Programma (CdP) patvirtinimo procesu, įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti teisės akto pakeitimo, susijusio su Contratti di Programma patvirtinimo procedūra, įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2021	Teisės akto pakeitimu sutrumpinamas geležinkelių infrastruktūros valdytojo Rete Ferroviaria Italiana Contratti di Programma (CdP) patvirtinimo proceso laikas.
M3C1–2	Reforma. Spartesnis leidimų projektams išdavimo procesas	Etapas	Įsigalioja reguliavimo pakeitimas, dėl kurio leidimų projektams išdavimo laikas sutrumpinamas nuo 11 iki šešių mėnesių	Įstatymo nuostata, nurodanti, kad įsigalioja teisės akto pakeitimas, kuriuo leidimo galiojimo laikas sutrumpinamas nuo 11 iki šešių mėnesių.	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2021	Dėl reguliavimo pakeitimo leidimų projektams išdavimo laikas sutrumpinamas nuo 11 iki šešių mėnesių.
M3C1–3	Investicija. Greitųjų geležinkelių jungtys pietuose keleiviams ir kroviniams vežti	Etapas	Sutarties (-ių) dėl greitųjų geležinkelių statybos linijose Neapolis-Bari ir Palermas-Katanija sudarymas	Pranešimas apie visų viešųjų sutarčių dėl greitųjų geležinkelių tiesimo Neapolio-Bari ir Palermo-Katanijos linijose sudarymą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2022	Pranešimas apie visų viešųjų pirkimų sutarčių sudarymą greitųjų geležinkelių linijoms Neapolio-Bari ir Palermas-Katanija tiesti visiškai laikantis viešųjų pirkimų taisyklių Sutartyje (-se) nurodomos šios šių linijų dalys: Neapolio-Bari linija: Orsara-Bovino Linija Palermas-Katanija: Katenanuova – Dittaino ir Dittaino – Enna
M3C1–4	Investicija. Greitųjų geležinkelių jungtys pietuose keleiviams ir kroviniams vežti	Etapas	Greitųjų geležinkelių linijos „Salerno Reggio Calabria“ statybos sutarties sudarymas	Pranešimas apie daugiadalykę sutartį dėl greitojo geležinkelio tiesimo Salerno-Reggio Kalabrijos linijoje	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2023	Pranešimas apie daugiadalykę sutartį dėl greitojo geležinkelio tiesimo Kalabrijos Salerno Reggio geležinkelio linijoje. Sutartyje nurodomos šios šios eilutės dalys: Battipaglia – Romagnano
M3C1–5	Investicija. Greitųjų geležinkelių jungtys pietuose keleiviams ir kroviniams vežti	Tikslas	Greitųjų geležinkelių linijos Napoli-Bari ir Palermo-Katanija	NEŽINOMA	Km	0	41	IV KETV.	2025	41 km greitųjų geležinkelių tiesimo Neapolio-Bari ir Palermo-Katanijos linijose darbų užbaigimo liudijimai. 41 km turi būti nutiestas šiuose segmentuose: Bicocca-Catenanuova (linija Palermas-Katanija), 20,3 km, kurios darbai pradėti po 2023 m. rugsėjo 30 d. Cancello-Frasso (Napolio-Bari linija), 7,3 km, kurio darbai pradėti po 2023 m. rugsėjo 30 d. Napoli-Cancello (Napolio-Bari linija), 13,5 km, kurio darbai pradėti po 2023 m. rugsėjo 30 d. Vertinant ir tvirtinant kiekvieną atitinkamą projektą ir (arba) investiciją laikomasi visų ES direktyvos 92/43/EEB 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytų taisyklių ir procedūrų ir laikomasi 2019 m. gruodžio 28 d. Italijos Respublikos oficialiajame leidinyje Nr. 303 paskelbtų nacionalinių poveikio vertinimo gairių.
M3C1–6	Investicija. Greitųjų geležinkelių jungtys pietuose keleiviams ir kroviniams vežti	Tikslas	Greitųjų geležinkelių linijos Napoli-Bari, Salerno-Reggio Kalabrija, Palermas-Katanija	NEŽINOMA	Km	41	114	II KETV.	2026	Pagal WBS metodiką išduodami darbų užbaigimo sertifikatai 114 km greitųjų geležinkelių linijoms Napoli-Bari, Salerno-Reggio Kalabrija, Palermas-Katanija tiesti. Orientacinis paskirstymas yra toks: Neapolio-Bari linija (12 km), iš kurios: -Apice-Hirpinia (12 km) -Frasso-Telese (11 km) -Telese-Vitulano (19 km) Salerno-Kalabrijos Redžo (14,7 km), iš kurių: -Battipaglia-Romagnano (14,7 km) Palermo-Katanijos linija (16,5 km), iš kurios: -Dittanio-Enna (2 km) -Giampilieri-Fiumefreddo (7,5 km) -Ogliastrillo-Castelbuono (7 km) Vertinant ir tvirtinant kiekvieną atitinkamą projektą ir (arba) investiciją laikomasi visų ES direktyvos 92/43/EEB 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytų taisyklių ir procedūrų ir laikomasi 2019 m. gruodžio 28 d. Italijos Respublikos oficialiajame leidinyje Nr. 303 paskelbtų nacionalinių poveikio vertinimo gairių.
M3C1–9	Investicija. greitųjų geležinkelių linijos šiaurėje, jungiančios su likusia Europos dalimi	Tikslas	Greitųjų geležinkelių linijos Brescia-Verona-Vicenza-Padova; Ligūrija-Alpi.	NEŽINOMA	Skaičius	0	158	II KETV.	2026	Pagal WBS metodiką išduodami darbų užbaigimo sertifikatai 158 km greitųjų geležinkelių linijoms Brescia-Verona-Vicenza-Padova ir Ligūrija-Alpi tiesti. Orientacinis paskirstymas yra toks: -Breša-Verona (48 km) -Verona-Bivio-Vicenza (44 km) -Genujos mazgas (17 km) -Trečiasis Giovio kirtimas (35,3 km) -Rho-Parabiago (4 km) -Pavija-Milanas-Rogoredas (10,3 km) Vertinant ir tvirtinant kiekvieną atitinkamą projektą ir (arba) investiciją laikomasi visų ES direktyvos 92/43/EEB 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytų taisyklių ir procedūrų ir laikomasi 2019 m. gruodžio 28 d. Italijos Respublikos oficialiajame leidinyje Nr. 303 paskelbtų nacionalinių poveikio vertinimo gairių. Kalbant apie Rho-Parabiago segmentą (4 km), visos poveikio švelninimo priemonės, nustatytos atliekant PAV, įtraukiamos į projektą ir jų laikomasi infrastruktūros statybos ir eksploatavimo etapuose.
M3C1–10	Investicija. Įstrižinės jungtys	Etapas	Sutarties (-ių) dėl jungčių tiesimo linijomis Orte-Falkonara ir Taranto-Metaponto-Potenza-Battipaglia sudarymas	Pranešimas apie daugiadalykę sutartį dėl greitojo geležinkelio tiesimo linijomis Orte-Falkonara ir Taranto-Metaponto-Potenza-Battipaglia	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	1 KETV.	2024	Pranešimas apie daugiadalykę sutartį dėl jungčių tiesimo linijomis Orte-Falconara ir Taranto-Metaponto-Potenza-Battipaglia. Sutartyje (-se) nurodomos šios eilutės: Orte-Falconara Taranto-Metaponto-Potenza-Battipaglia
M3C1–11	Investicija. Įstrižinės jungtys	Tikslas	Greitųjų geležinkelių linijos Orte-Falconara ir Taranto-Metaponto-Potenza-Battipaglia	NEŽINOMA	Skaičius	0	15	II KETV.	2026	Pagal WBS metodiką išduodami darbų užbaigimo sertifikatai 15 km greitųjų geležinkelių linijoms Orte-Falkonara ir Taranto-Metaponto-Potenza-Battipaglia tiesti. Orientacinis paskirstymas yra toks: -Orte-Falconara (12,3 km) -Taranto-Metaponto-Potenza-Battipaglia (2,8 km) Vertinant ir tvirtinant kiekvieną atitinkamą projektą ir (arba) investiciją laikomasi visų ES direktyvos 92/43/EEB 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytų taisyklių ir procedūrų ir laikomasi 2019 m. gruodžio 28 d. Italijos Respublikos oficialiajame leidinyje Nr. 303 paskelbtų nacionalinių poveikio vertinimo gairių.
M3C1–12	Investicija. Europos geležinkelių transporto valdymo sistemos (ERTMS) sukūrimas	Etapas	Sutarčių dėl Europos geležinkelių transporto valdymo sistemos skyrimas	Pranešimas apie visų viešųjų sutarčių, kuriomis siekiama įdiegti Europos geležinkelių transporto valdymo sistemą, sudarymą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2022	Pranešimas apie visų viešųjų sutarčių, kuriomis siekiama įdiegti Europos geležinkelių transporto valdymo sistemą (ERTMS), sudarymą
M3C1–14	Investicija. Europos geležinkelių transporto valdymo sistemos (ERTMS) sukūrimas	Tikslas	2 785 km geležinkelio linijų, kuriose įrengta Europos geležinkelių transporto valdymo sistema	NEŽINOMA	Skaičius	0	2 785	II KETV.	2026	Užbaigimo sertifikatai išduodami 2 785 km geležinkelių, kuriuose infrastruktūros ir technologijų lygmeniu įrengta Europos geležinkelių transporto valdymo sistema.
M3C1–15	Investicija 1.5. metropolinių mazgų ir pagrindinių nacionalinių jungčių stiprinimas	Tikslas	700 km modernizuotų geležinkelio linijų ruožų, pastatytų metropoliniuose mazguose ir pagrindinėse nacionalinėse jungtyse	NEŽINOMA	Skaičius	0	700	IV KETV.	2024	Ne mažiau kaip 700 km modernizuotų geležinkelio linijų ruožų, pastatytų metropoliniuose mazguose ir pagrindinėse nacionalinėse jungtyse, parengtų leidimų išdavimo ir eksploatavimo etapams.
M3C1–17	Investicija. Geležinkelių modernizavimas, elektrifikavimas ir atsparumas pietuose	Tikslas	172 km darbų, susijusių su pietinių šalių geležinkelių atsparumu, parengti leidimų išdavimo ir eksploatavimo etapams.	NEŽINOMA	Skaičius	0	172	IV KETV.	2023	Bent 172 km darbų, susijusių su pietinių geležinkelių atsparumu, užbaigimas, parengtas leidimų išdavimo ir eksploatavimo etapams. 172 km žymi šias linijas: • Paola-Reggio Kalabrija; • Lentini Diramazione-Gela; • Mesiina – Katanija-Sirakūza; • Kazerta-Battipaglia; • Romai – Neapolis; ir • Baris – Brindizis. Tikslas turi būti pasiektas taikant CLP (t. y. Codice Locale Progetto), kurie nėra remiami ES lėšomis, išskyrus EGADP.
M3C1–19	Investicija. Geležinkelių stočių modernizavimas (RFI valdymas; pietuose)	Tikslas	Modernizuotos ir prieinamos geležinkelio stotys	NEŽINOMA	Skaičius	0	10	IV KETV.	2024	Dešimt geležinkelio stočių modernizuojamos ir pasiekiamos pagal Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1300/2014.
M3C1–20	Investicija. Geležinkelių stočių modernizavimas (RFI valdymas; pietuose)	Tikslas	Modernizuotos ir prieinamos geležinkelio stotys	NEŽINOMA	Skaičius	10	38	II KETV.	2026	38 geležinkelio stočių Abrucų, Bazilikatos Kampanijos, Kalabrijos, Molizės, Apulijos, Sicilijos ir Sardinijos regionuose modernizavimo darbų užbaigimo sertifikatai.
M3C1–21	Reforma. Naujausio „Potvarkio dėl supaprastinimo“ (pertvarkyto į 2020 m. rugsėjo 11 d. Įstatymą Nr. 120) įgyvendinimas priimant dekretą dėl „rizikos klasifikavimo ir valdymo, saugumo vertinimo ir esamų tiltų stebėsenos gairių“ priėmimo	Etapas	Įsigalioja „rizikos klasifikavimo ir valdymo, saugumo vertinimo ir esamų tiltų stebėsenos gairės“	Dekreto nuostata, nurodanti dekreto, kuriuo patvirtinamos „rizikos klasifikavimo ir valdymo, saugumo vertinimo ir esamų tiltų priežiūros gairės“, įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2021	Gairėse nustatomi bendri viso nacionalinio kelių tinklo standartai ir metodikos, skirti rizikos klasifikavimui ir valdymui, saugumo vertinimui ir esamų tiltų stebėsenai.
M3C1–22	Reforma. tiltų ir viadukų nuosavybės perkėlimas iš žemesnio reitingo kelių į aukštesnio rango kelius	Etapas	Perduoti tiltų, viadukų ir perėjimų nuosavybę iš žemesnio reitingo kelių į aukštesnio rango kelius (greitkelius ir pagrindinius nacionalinius kelius)	Atitinkamo teisės akto nuostata dėl tiltų, viadukų ir pravažiuojančių kelių nuosavybės perdavimo iš žemesnio reitingo kelių į aukštesnio rango kelius (magistrams ir pagrindiniams nacionaliniams keliams) įsigaliojimo	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2021	Meno kūrinių nuosavybės teisės perduodamos per šešis mėnesius nuo Įstatymo Nr. 120/20 įsigaliojimo. Tikimasi, kad jis bus baigtas pagal Codice della Strada (Įstatyminis dekretas Nr. 285/1992) ir jo taisyklių (Prezidento dekretas Nr. 495/92) taisykles, kuriose nustatytos nuostatos dėl nuosavybės perdavimo tarp kelių savininkų.
M3C1–26	Reforma. Geležinkelių infrastruktūros efektyvumo didinimas Italijoje	Etapas	Teisės aktų ir kitų teisės aktų įsigaliojimas	Teisės aktai ir kiti teisės aktai	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2026	Teisės aktų ir prireikus kitų teisės aktų įsigaliojimas, kaip nurodyta toliau. 1 dalis. Viešųjų investicijų veiksmingumas ir rezultatai. Teisės aktuose numatoma, kad Infrastruktūros ir transporto ministerija priims daugiametį strateginį dokumentą, kuriuo būtų vadovaujamasi vykdant Italijos daugiametį infrastruktūros planavimą bent 10 metų. Dokumentu skatinamas daugiarūšis transportas ir į infrastruktūros planavimą visapusiškai įtraukiami įmonių sektoriaus pramonės poreikiai (pavyzdžiui, pirmenybę teikiant investicijoms, kuriomis pagrindinės pramonės sritys ir logistikos centrai susiejami su transporto tinklu). Reformoje numatyta peržiūrėti infrastruktūros planavimo dokumentus. Konkrečiau, teisės aktais: oUžtikrinti, kad Contratto di Programma, geležinkelių infrastruktūros plėtros strategija ir infrastruktūros valdytojo verslo planas būtų parengti atsižvelgiant į Infrastruktūros ir transporto ministerijos daugiamečio strateginio dokumento tikslus ir atitiktų Direktyvą 34/2012/ES. oPer Contratto di Programma tvirtinimo procesą pateikti reguliavimo institucijos (Autoritą di regolazione dei trasporti, ART) nuomonę dėl Judumo strateginio dokumento (Documento strategico della mobilitą ferroviaria di passeggeri e merci) (kaip apibrėžta 2021 m. Italijos įstatyme Nr. 233, 5 comma 1, lett.). Nuomonėje taip pat įvertinamas planuojamų investicijų suderinamumas su rinkos poreikiais, surinktais taikant Direktyvos 2012/34/ES 7e straipsnyje nurodytus koordinavimo mechanizmus. oNaujajai programai „Contratto di Programma“ įdiegti tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių bei atitinkamų terminų, taip pat veiklos rodiklių ir kokybės kriterijų sistemą, kad būtų galima įgyvendinti programą „Contratto di Programma“ ir įvertinti jos veiksmingus pasiekimus. Rodikliai ir kokybės kriterijai nustatomi pagal Direktyvos 2012/34/ES V priedą. Rete Ferroviaria Italiana (RFI) vadovų premijų identifikavimo sistema turi atitikti Direktyvos 2012/34/ES 7 straipsnio 4 dalį ir joje turi būti atsižvelgiama į pasiektus orientyrus ir siektinas reikšmes bei gautus rezultatus, susijusius su veiklos rodikliais, įtrauktais į programą „Contratto di Programma“. oReguliavimo institucijai (ART) suteikti įgaliojimus, susitarus su ITM, nustatyti veiklos rodiklius, kurie turi būti pridėti prie programos „Contratto di Programma“. oĮgalinti reguliavimo instituciją (ART) stebėti, kaip pasiekiamos „Contratto di Programma“ nustatytos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės, ir kaip įgyvendinami veiklos rodikliai oReikalauti, kad Infrastruktūros ir transporto ministerija atliktų išsamią didelių investicijų (didesnių nei 50 mln. EUR), įtrauktų į programą „Contratto di Programma“, sąnaudų ir naudos analizę. Analizėje naudojamos vieneto sąnaudos lyginamos su įvairių kategorijų investicijų į infrastruktūrą tarptautiniais lyginamaisiais standartais ir atitinka ES ir nacionalines sąnaudų ir naudos analizės gaires. Analizės rezultatai pateikiami konsultacijoms su suinteresuotosiomis šalimis prieš priimant sutartinius susitarimus ir paskelbiami juos priėmus. oNumatyti priimti programą „Contratto di Programma“ (įskaitant sąnaudų ir naudos analizę, tarpines ir siektinas reikšmes bei veiklos rodiklius). 2 dalis. Konkurencija. Teisės aktais, kuriais remiamas reformos užmojis, stiprinami reguliavimo institucijos (ART) įgaliojimai, susiję su viešųjų paslaugų sutartimis geležinkelių sektoriuje. Tokie įgaliojimai turi būti bent lygiaverčiai apibrėžtiesiems Direktyvos 2012/34/ES 56 straipsnio 9 dalyje. Straipsnis įgaliojamas stebėti ir teikti nuomones dėl geležinkelių sektoriaus viešųjų paslaugų sutarčių taikymo srities nustatymo ir sutarčių sudarymo (tiesiogiai ir vidaus operatoriams sudarant sutartis su vidaus operatoriais), be kita ko, dėl optimalaus efektyvių dalių aspekto nustatymo regionų viduje ir tarp jų. Teisės aktu išplečiamas Įstatymo Nr. 118/2022 (Konkurencijos įstatymas) 9 straipsnio, įskaitant atitiktį norminiams aktams, ir 2017 m. balandžio 24 d. Dekreto įstatymo Nr. 50 27 straipsnio 2 dalies c punktas, taikymas visiems tiesioginiams ir in house sutarčių sudarymui ir sutarčių sudarymui su vidaus operatoriais pagal Reglamentą (EB) Nr. 1370/2007. Kalbant apie tarpmiestines paslaugas, kai pagal Reglamentą (EB) Nr. 1370/2007 tiesiogiai arba vidaus operatoriams sudaromos sutartys ir sutartys sudaromos su vidaus operatoriais, teisės aktais išplečiami Įstatyminio dekreto Nr. 201/2022 17, 30 ir 31 straipsniuose nustatyti principai. Bet kokiam sprendimui pratęsti viešųjų paslaugų įsipareigojimų (VPĮ) sutarčių galiojimą, tinkamai motyvuotam pagal Reglamentą (EB) Nr. 1370/2007, taikomi vidaus sutarčių sudarymo skaidrumo įpareigojimų principai, nustatyti Įstatyminio dekreto Nr. 201/2022 31 straipsnyje. Teisės aktuose numatoma tarpmiestinės (-ių) viešųjų paslaugų sutarties (-ių) konkurso pradžia. Pasiūlyme iš naujo apibrėžiama jo taikymo sritis pagal metodiką, kurią geležinkelių reguliavimo institucija nustatė atlikusi rinkos tyrimą, kaip paaiškinta Komisijos aiškinamųjų gairių dėl Reglamento Nr. 1370/20073 2.2.3 skirsnyje. Sutartis padalijama į tinkamas, ginčytinas dalis, kurios laikomos tinkamomis, atsižvelgiant į atitinkamus reguliavimo institucijos (ART) nurodytus kriterijus. Regioninių ir tarpmiestinių paslaugų atveju teisės aktais užtikrinama, kad valstybės ir (arba) regiono nekilnojamojo turto riedmenis galėtų gauti viešųjų paslaugų sutarčių operatoriai, atrinkti konkurso būdu, kai tokių riedmenų ir techninės priežiūros paslaugų neteikia nauji operatoriai. Teisės aktais užtikrinama, kad visa informacija apie riedmenų techninės priežiūros būklę būtų prieinama potencialiems konkurso dalyviams be informacijos asimetrijos, skaidriomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis. Teisės aktais skatinama atskirti esamų sutarčių dalis ir rengti konkursus dėl jų (kiek tai įmanoma remiantis galiojančiomis galiojančių sutarčių nuostatomis). Be to, reformą taip pat sudaro gebėjimų stiprinimo veiksmai, kuriais stiprinami nacionalinių ir regioninių valdžios institucijų administraciniai gebėjimai. Vykdant gebėjimų stiprinimo veiksmą pagal ITM įsteigiamas ad hoc administracinis padalinys, kuris padeda vertinti ir analizuoti koncesijas ir atlikti didelių investicijų į infrastruktūrą sąnaudų ir naudos analizę. Šiame administraciniame padalinyje dirba labai profesionalūs darbuotojai ir jam padeda nepriklausomi išorės ekspertai. Be to, gebėjimų stiprinimo veikla apima kursus, rengiamus bendradarbiaujant su NSS ir akredituotomis įstaigomis, kad būtų padidintas perkančiųjų stočių darbuotojų specializuotas mokymas ir sektorinis mokymas, taip pat naudojantis mokymo priemonėmis, nustatytomis vykdant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano viešojo administravimo reformą (pvz., portalu „syllabus.gov.it“). Tarpinei reikšmei pasiekti taip pat reikia: -Nacionalinių ir regioninių valdžios institucijų gebėjimų stiprinimo veiklos pradžia, kaip reikalaujama priemonės aprašyme. -Tarpmiestinio (-ių) konkurso (-ų) paskelbimas Komisijos viešųjų pirkimų duomenų bazėje TED. 3 dalis. ROSCO (Geležinkelių riedmenų bendrovė). Teisės aktais įsteigiamas naujas nuolatinis visiškai valstybei priklausantis subjektas („Rolling Stock Company“, ROSCO) kaip akcinė bendrovė (societą per azioni). Teisės aktuose aiškiai nustatoma tokios bendrovės misija, įgaliojimai ir įgaliojimai, kuriais užtikrinama, kad nauji viešųjų paslaugų teikėjai, siekdami padidinti konkurenciją konkursuose ir paslaugų sutarčių konkurencingumą, turėtų pakankamą riedmenų ir techninės priežiūros paslaugų kiekį ir sąžiningai vienodomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis galėtų naudotis viešųjų paslaugų įsipareigojimus vykdantiems subjektams. Teisės aktuose nustatoma, kad tokios bendrovės pradinis kapitalas yra 1 000 000 EUR. Teisės aktais tokiai bendrovei taip pat leidžiama įsteigti specialiosios paskirties fondą (Patrimonio destinato) naujiems riedmenims, skirtiems regioninėms ir tarpmiestinėms paslaugoms teikti, įsigyti, kurių pradinė rinkos vertė yra ne mažesnė kaip 1 168 000 000 EUR. Toks specialiosios paskirties fondas yra savarankiškas ir atskirtas visais ketinimais ir tikslais nuo bendrovės turto ir nuo kito to paties įsteigto atskiro turto. Bendrovės kreditoriai arba jų interesai negali pareikšti ieškinių Specialiosios paskirties fondui, be to, specialiosios paskirties fondo kreditoriai arba jų interesai negali pareikšti ieškinio bendrovės turtui. Teisės aktais bendrovei taip pat leidžiama pervesti į specialiosios paskirties fondą visus valstybei priklausančius traukinius, kuriuos bendrovė turi įsigyti, įskaitant visus tarpmiestinius traukinius, įsigytus pagal M2C2–35a ir M7–31 siektinas reikšmes. Teisės aktuose nustatoma, kad bendrovė steigimo metu neperima jokių ankstesnių skolų ar įsipareigojimų iš kitų valstybės valdomų įmonių. Teisės aktų nuostatoje nustatoma, kad joje skelbiami visi teisiniai bendrovės steigimo reikalavimai ir kad nuo tos pačios dienos bendrovė laikoma atsakinga už savo įsipareigojimus savo turtu.
M3C1–27	Reforma. Geležinkelių infrastruktūros efektyvumo didinimas Italijoje	Etapas	ROSCO finansinis ir verslo planas, statutas ir išteklių bei turto perdavimas.	Finansinio ir verslo plano teikimas, statuto paskelbimas, išteklių ir turto perdavimo pažymos	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2026	1) Infrastruktūros ir krovinių vežimo ministerijospaskelbtas ir patvirtintas ROSCO steigimo straipsnis ir įmonės įstatai (Statutas), kuriuose nurodoma: I.tiksli bendrovės veiklos sritis, įskaitant tai, kad ji veikia tik kaip subjektas centrinės valdžios ir vietos valdžios institucijų (t. y. viešojo transporto institucijų) vardu pagal viešųjų paslaugų sutartis geležinkelių transporto rinkoje (regioninės paslaugos ir tarpmiestinės paslaugos), II.kad įmonė riedmenis tiekia tik centrinei valdžiai ir vietos valdžios institucijoms (t. y. viešojo transporto institucijoms), kurios atveria viešųjų paslaugų sutartis konkurencijai, III.kad reikalavimus atitinkantys riedmenys, kuriuos turi įsigyti įmonė, taikant EGADP reglamento VI priedo 72a intervencinių priemonių sritį, būtų visai netaršūs ir būtų suderinami su ERTMS standartais, IV.kad bent 90 proc. įmonės pajamų bus gauta iš riedmenų, suderinamų su EGADP reglamento VI priedo 72a intervencinių priemonių sritimi, V.bendrovės valdybos ir įstatyminių organų nariai: a.atrenkami iš asmenų, atitinkančių sąžiningumo, profesionalumo ir nepriklausomumo reikalavimus, nustatytus biržinėms bendrovėms taikomomis nuostatomis; b.turėti reikiamus įgaliojimus, kompetenciją ir objektyvumą, kad galėtų vykdyti savo strateginio orientavimo, rizikos valdymo priežiūros ir valdymo stebėsenos funkcijas, c.veikti kartu su sąžiningumu ir jį skatinti, d.būti atskaitingi už savo veiksmus. Įstatuose taip pat nustatomi apribojimai bendrovės valdybos nariams ieškoti darbo arba jį priimti iš rinkos dalyvių, taip pat aiškios interesų konfliktų prevencijos taisyklės. 2) Infrastruktūros ir transporto ministerija, suderinusi su Ekonomikos ir finansų ministerija, patvirtina ad hoc techninio komiteto parengtą 2026–2029 m. verslo planą, kuriame išsamiai aprašoma: I.bendrovės strateginės ir operacinės plėtros kryptis, atsižvelgiant į jos teisės aktais nustatytą misiją ir tikslus, II.vykdytinos veiklos charakteristikas, III.bent kiekvienais iš pirmųjų trejų finansinių metų, kapitalo pakankamumo profiliai, planuojamos investicijos ir susijusi finansinė aprėptis, visų pirma viršijant pradinius EGADP išteklius, IV.įmonės valdymas ir organizacinė struktūra. 3) Išteklių ir turto perdavimas: Pateikiamas ne mažesnės kaip 1 200 000 000 EUR sumos pervedimo į ROSCO vardu atidarytą banko sąskaitą pažymėjimas (t. y. įnašo kvitas). Kalbant apie EGADP numatytus išteklius, i) ROSCO turi pateikti kiekvieno remiamo projekto pasirinktos intervencinių priemonių srities pagrindimą ir projekto aprašymą, kad būtų galima apskaičiuoti klimato srities įnašą; ii) ROSCO taip pat turi kas pusmetį pateikti valstybei narei kiekvieno projekto ir (arba) veiklos įgyvendinimo ataskaitą. ROSCO ir kompetentinga ministerija pasirašo nulinių išlaidų pirkimo sutartį dėl bent viso tarpmiestinių traukinių, įsigytų pagal M2C2–35a ir M7–31 siektinas reikšmes, nuosavybės perdavimo.
M3C1–28	Investicija „Didmiesčių mazgų, tarpregioninių ir regioninių geležinkelio linijų stiprinimas“	Tikslas	3 309 km modernizuotų geležinkelio linijų ruožų,	NEŽINOMA	Skaičius	872	3 309	II KETV.	2026	Išduodami bent 3 309 km regioninių ir vietinių geležinkelio linijų modernizavimo darbų užbaigimo sertifikatai. Bent 11,7 km geležinkelio darbų (pagal WBS metodiką), susijusių su modernizavimu ir elektrifikavimu, gali būti susijusios su šiomis linijomis: Apulijos regionas – Jungtys Brindisi (įskaitant įvairiarūšio transporto centrą); Kampanijos regionas – Salerno Arechi – Aeroporto Pontecagnano Kalabrijos regionas – Bretella di Sibari Bazilikatos regionas – Ferrandina-Matera Sicilijos regionas – Nuoroda į Augustos uostą Sardegnos regionas – Geležinkelio jungtis su Olbijos oro uostu – Dvigubina Decimomannu-Villamassargia Bent 528 km atsparumo intervencinės priemonės taikomos šioms linijoms: Kampanijos, Bazilikatos ir Kalabrijos regionas: – Romai – Neapolis (AV,via Cassino, via Formia); – Aversa – Kazerta; – Villa Literno – Napoli Gianturco; – Neapolis – Salerno LMV Neapolis – Salerno Storica; – Nocera Inferiore – Salerno; – Battipaglia – Paola; – Battipaglia – Potenza; – Kazerta – Battipaglia; Kazerta – Foggia; Katansaro-Kalabrijos Redžo; – Paola – Kalabrijos Redžo; ir – Paola – Cosenza – Sibari. Molizės regionas: – Termoli – Campobasso. Apulijos regionas: – Bari-Taranto; – Taranto-Brindisi; – Barletta-Spinazzola. Sicilijos regionas: – Fiumetorto – Agrigento; – Lercara – Bicocca; Mesiina – Katanija-Sirakūza; – Palermas-Messiina; – Caltanissetta Xirbi – Canicattì – Aragona; – Canicattì – Siracusa. Tikslas turi būti pasiektas taikant CLP (t. y. Codice Locale Progetto), kurie nėra remiami ES lėšomis, išskyrus EGADP.

I. 3 KOMUNIKATAS 2 Įvairiarūšiškumas ir integruota logistika

Šio Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponento tikslas – užtikrinti, kad Italijos uostai būtų veiksmingesni ir konkurencingesni, efektyviau energiją vartojantys ir geriau integruoti į logistikos grandinę. Juo taip pat siekiama skaitmeninti oro eismo valdymo sistemą.

Šiuo tikslu, viena vertus, numatytos svarbios reformos, kuriomis siekiama supaprastinti procesus, atnaujinti uostų planavimą ir padidinti koncesijų Italijos uostuose konkurencingumą. Kita vertus, kai kurios investicijos, kuriomis siekiama užtikrinti įvairiarūšiškumą, atsižvelgiant į bendras Europos komunikacijos kryptis, kuriomis plėtojamos sąsajos su neteisėta prekyba vandenynais ir tarp Viduržemio jūros regiono šalių, didinamas Italijos uostų sistemos dinamiškumas ir konkurencingumas, taip pat siekiant sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Tikimasi, kad su šiuo komponentu susijusios investicijos labai padidins keleivių ir krovinių kiekį Italijos uostuose, o tai turės teigiamą poveikį skatinančiai ekonominei veiklai atitinkamose srityse ir visai nacionalinei ekonomikai.

Kita vertus, šis komponentas susijęs su logistikos sistemų, įskaitant oro uostų sistemas, skaitmeninimu. Tikimasi, kad šie sektoriai taps konkurencingesni, nes bus naudojami naujoviški technologiniai sprendimai, kad sistema taptų efektyvesnė ir būtų sumažintas jų poveikis aplinkai.

Šiuo komponentu atsižvelgiama į 2019 m. šaliai skirtą rekomendaciją Nr. 3, kurioje Italija raginama „su investicijomis susijusią ekonominę politiką sutelkti į infrastruktūros kokybę“, ir į 2020 m. šaliai skirtą rekomendaciją Nr. 3, kurioje rekomenduojama sutelkti investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, visų pirma į švarią ir veiksmingą energijos gamybą ir naudojimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas, tvarų viešąjį transportą, atliekų tvarkymą ir vandentvarką, taip pat sustiprintą skaitmeninę infrastruktūrą, kad būtų užtikrintas esminių paslaugų teikimas.

I.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

Reforma. Strateginio planavimo proceso procedūrų supaprastinimas

Šia priemone numatoma atnaujinti uostų planavimą, kad būtų užtikrinta strateginė Italijos uostų sistemos vizija. Reforma reguliuojami bent i) uostų sistemos direkcijų plėtros tikslai; II) nustatytos ir apibrėžtos teritorijos, skirtos tik uosto ir galinio uosto funkcijoms vykdyti, iii) paskutinio kilometro kelių ir geležinkelių infrastruktūros jungtys su uostais, iv) kriterijai, kuriais vadovaujamasi nustatant planavimo turinį, ir v) jame nedviprasmiškai nustatomos uostų reguliavimo planų rengimo gairės, taisyklės ir procedūros.

Reforma. Konkurencingas koncesijų suteikimas Italijos uostuose

Šios priemonės tikslas – apibrėžti sąlygas, susijusias su koncesijos trukme, koncesiją suteikiančių institucijų priežiūros ir kontrolės įgaliojimais, atnaujinimo procedūromis, įrenginių perdavimu naujam koncesininkui pasibaigus koncesijai ir minimalių koncesininkams taikomų mokesčių ribų nustatymu.

Reforma. Leidimų, susijusių su leidimų vykdyti šaltąjį lyginimą Italijos uostuose išdavimo procedūromis, supaprastinimas

Tikimasi, kad ši priemonė supaprastins ir sumažins leidimų statyti nacionalinio elektros perdavimo tinklo elektrines, skirtas elektros energijos tiekimo laivams (šaltojo lyginimo) paskirstymo sistemoms tiekti, išdavimo procedūrą.

Infrastruktūros ir transporto ministerija pateikia pasiūlymą supaprastinti leidimų išdavimo procesą. Visų pirma siūloma, kad šaltojo lyginimo projektus vertintų ekonominės plėtros ministerijai atskaitingi teritoriniai biurai, kurie galėtų per trumpesnį laiką išnagrinėti projektus ir atitinkamai leisti juos vykdyti. Be to, siekiant išnaudoti proceso sinergiją, numatoma reguliavimo intervencija siekiant nustatyti vieną leidimų išdavimo procedūrą projektams, kurių įtampa didesnė kaip 132 kV, o likusiai – projektams.

Reforma. Vieno langelio sistemos (Sportello Unico Doganale) įgyvendinimas

Tikslas – sukurti specialų Bendro kontrolės centro portalą, kuris sudarytų sąlygas sąveikumui su nacionalinėmis duomenų bazėmis ir muitinės vykdomos tikrinimo veiklos koordinavimui.

Investicija. Logistikos grandinės skaitmeninimas

Šių investicijų tikslas – padidinti nacionalinės logistikos konkurencingumą supaprastinant procedūras, procesus ir kontrolę ir sutelkiant dėmesį į dokumentų dematerializavimą ir keitimąsi duomenimis bei informacija. Šias investicijas sudaro sąveikios skaitmeninės viešojo ir privačiojo sektorių subjektų krovinių vežimo ir logistikos sistemos sukūrimas.

Investicija. Oro eismo valdymo skaitmeninimas.

Šiomis investicijomis siekiama sukurti naujas aeronautikos informacijos skaitmeninimo priemones ir įgyvendinti bepiločių orlaivių platformas ir paslaugas. Investicijas sudaro bepiločio eismo valdymo sistemos (UTMS) kūrimas ir junglumas, oro navigacijos informacijos skaitmeninimas ir naujo techninės priežiūros modelio apibrėžtis.

Investicija. Šaltasis lyginimas

Šių investicijų tikslas – sumažinti jūrų sektoriuje išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Šias investicijas sudaro elektros energijos tiekimo uostų teritorijose (doksuose) tinklo kūrimas ir susijusi prijungimo prie nacionalinio perdavimo tinklo infrastruktūra.

I.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Pradinė padėtis	Tikslas	Ketvirčio	Metų
M3C2–1	Reforma. Strateginio planavimo proceso procedūrų supaprastinimas	Etapas	Teisės aktų pakeitimų, susijusių su strateginio planavimo proceso procedūrų supaprastinimu, įsigaliojimas	Teisės akto (-ų) nuostata, nurodanti teisės aktų pakeitimų, susijusių su strateginio planavimo proceso procedūrų supaprastinimu, įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2022	Peržiūrėtoje teisinėje sistemoje nustatoma, kad: – Visos uostų administracijos priima savo sistemos strateginio planavimo dokumentus (DPSS) ir uostų reguliavimo planus, visapusiškai atsižvelgdamos į 2016 m. Italijos uostų sistemų reformą, patvirtintą 2016 m. rugpjūčio 4 d. Įstatyminiu dekretu Nr. 169. DPSS reguliuojami bent šie elementai: Uostų sistemos direkcijų tikslų plėtojimą; –Nustatytos ir apibrėžtos zonos, skirtos tik uosto ir galinio uosto funkcijoms atlikti, –Paskutinio kilometro kelių ir geležinkelių infrastruktūros jungtys su uostais, Kriterijus, kuriais vadovautasi nustatant planavimo turinį, –Vienareikšmiškai nustatyti uostų reguliavimo planų rengimo gaires, taisykles ir procedūras.
M3C2–2	Reforma. Konkurencingas koncesijų suteikimas Italijos uostuose	Etapas	Reglamento dėl uosto koncesijų įsigaliojimas	Reglamento nuostata, nurodanti reglamento dėl uosto koncesijų įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2022	Naujajame reglamente nustatomos pagrindinės koncesijų uostuose suteikimo sąlygos. Reglamente nustatoma bent: –Su koncesijos trukme susijusios sąlygos; Pagalbą teikiančių institucijų priežiūros ir kontrolės įgaliojimus; –Atnaujinimo metodai; Elektrinių perdavimas naujam koncesininkui pasibaigus koncesijai; –Ribojami minimalūs mokesčiai, kuriuos turi mokėti licencijos gavėjai.
M3C2–3	Reforma. Bendros muitinės sistemos (Sportello Unico Doganale) įgyvendinimas	Etapas	Dekreto dėl bendrosios muitinės įsigaliojimas Stalas (Sportello Unico Doganale)	Dekreto nuostata, nurodanti dekreto dėl Bendrojo muitinės biuro (Sportello Unico Doganale) įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2021	Dekrete apibrėžiami Bendrojo muitinės centro metodai ir specifikacijos, laikantis Reglamento (ES) Nr. 1239/2019 dėl Europos jūrų sektoriaus vieno langelio sistemos įgyvendinimo ir 2020 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/1056 dėl elektroninės krovinių vežimo informacijos (eFTI).
M3C2–4	Reforma. Leidimų šaltojo lyginimo įmonėms išdavimo procedūrų supaprastinimas	Etapas	Leidimų šaltojo lyginimo įmonėms išdavimo procedūrų supaprastinimo įsigaliojimas	Teisinė nuostata, nurodanti leidimų išdavimo šaltojo lyginimo įrenginiams procedūrų supaprastinimo įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2022	Supaprastinti leidimų išdavimo laikotarpį iki ne daugiau kaip 12 mėnesių energetikos transporto infrastruktūros, skirtos tiekti elektros energiją iš sausumos laivams švartavimosi etapu, statybai (intervencinių priemonių, kurių poveikio aplinkai vertinimas neatliekamas, atveju).
M3C2–5	Investicija. Loistikos grandinės skaitmeninimas	Tikslas	Logistikos grandinės skaitmeninimas	NEŽINOMA	Skaičius	0	12	II KETV.	2024	Ne mažiau kaip 12 iš 16 uosto sistemos administracijų turi turėti uosto bendruomenės sistemų (PCS) paslaugas, sąveikias su Comando Generale delle Capitanerie di Porto ir (arba) Agenzia delle Dogane e dei Monopoli ir suderinamas su naujuoju PLN (Piattaforma Logistica Nazionale). Laikoma, kad uosto sistemos direkcija teikia uosto bendrijos sistemų (PCS) paslaugas, jei bent viename tos uosto sistemos direkcijos uoste yra įrengtos uosto bendruomenės sistemos (PCS).
M3C2–5a	Investicija. Loistikos grandinės skaitmeninimas	Tikslas	Logistikos grandinės skaitmeninimas	NEŽINOMA	Skaičius	0	3	II KETV.	2026	Taikomos šios 3 intervencinės priemonės: 1) rąstų-IN centras: Skaitmeninės platformos sukūrimas (Piattaforma Logistica Nazionale – PLN). 2) Uostų tinklas ir krovinių vežimo kaimai: Visos 16 uosto sistemos institucijų turi turėti PCS (uosto bendruomenės sistemos) paslaugas, suderinamas su Piattaforma Logistica Nazionale (PLN). Laikoma, kad uosto sistemos direkcija teikia uosto bendruomenės sistemų (PCS) paslaugas, jei bent viename tos uosto sistemos direkcijos uoste yra įrengtos uosto bendruomenės sistemos (PCS). Šios PCS paslaugos turi būti teikiamos visuose pagrindiniuose uostuose, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 1679/2024. Ne mažiau kaip 12 nacionalinių krovinių vežimo kaimų turi turėti su PLN suderinamą Krovinių kaimų sistemą (FVS). 3) „Log-IN Business“: išteklių perdavimas bent 1194 įmonėms siekiant sukurti skaitmenines sistemas, kad būtų skatinamas paslaugų sąveikumas ir eCMR bei eFTI atitiktis.
M3C2–6	Investicija. Oro eismo valdymo skaitmeninimas	Etapas	Oro eismo valdymo skaitmeninimas. naujų priemonių veikimo pradžia	TOC, skaitmeninės oro navigacijos informacijos ir UTMS sertifikatai	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	1 KETV.	2026	Pradedami vykdyti šie 3 projektai: a) Techninis skrydžių vykdymo centras (TOC) ir bent dvi oro eismo valdymo sistemos b) Skaitmeninė oro navigacijos informacija C) Bepilotė eismo valdymo sistema ir junglumas (UTMS).
M3C2–7	Investicija. Šaltasis lyginimas	Etapas	Visų viešųjų pirkimų sutarčių sudarymas	Konkurso paskelbimas ir visų viešųjų sutarčių dėl ne mažiau kaip 15 šalto lyginimo įrenginių statybos sudarymas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	III KETVIRTIS	2024	Konkurso paskelbimas ir visų sutarčių dėl ne mažiau kaip 15 šalto lyginimo įrenginių, teikiančių elektros energiją bent 10 uostų, statybos sudarymas.
M3C2–12	Investicija. Šaltasis lyginimas	Tikslas	Darbų užbaigimas ir šaltojo lyginimo infrastruktūros vystytojo pritarimas prijungimo išlaidų sąmatoms.		Skaičius	0	15	II KETV.	2026	Ne mažiau kaip 15 šalto lyginimo infrastruktūrų bent 10 uostų statybos darbų užbaigimo ir prisijungimo išlaidų sąmatų priėmimo sertifikatai.

I.3. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas

Investicijų grupė. Žalieji uostai: atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo intervencinės priemonės uostuose

Šios priemonės tikslas – sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir pagerinti oro kokybę uostuose ir uostamiesčiuose. Šias investicijas sudaro energijos vartojimo efektyvumo intervencinės priemonės, atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtra, netaršių transporto priemonių ir tarnybinių laivų pirkimas arba iškastiniu kuru varomų transporto priemonių ir tarnybinių laivų pertvarkymas į visai netaršius.

Reforma. Nacionalinės skaitmeninės logistikos platformos sukūrimas siekiant pradėti skaitmeninti krovinių ir (arba) keleivių vežimo paslaugas

Reformos tikslas – užtikrinti, kad atskirų uosto sistemos institucijų uostų bendruomenės sistemos būtų sąveikios su Nacionaline skaitmeninės logistikos platforma.

I.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Pradinė padėtis	Tikslas	Ketvirčio	Metų
M3C2–8	Investicijų grupė. Žalieji uostai: atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo intervencinės priemonės uostuose	Tikslas	Žalieji uostai: darbų pavedimas	NEŽINOMA	Skaičius	0	7	IV KETV.	2022	Darbų pavedimas bent septynioms uosto sistemos institucijoms. Darbų pavedimo atrankos procedūra apima: a) tinkamumo kriterijai, kuriais užtikrinama, kad darbai atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01) ir atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos teisės aktus. b) įsipareigojimas, kad investicijos indėlis į klimato kaitą pagal Reglamento (ES) 2021/241 VI priede pateiktą metodiką turi sudaryti bent 79 proc. visų EGADP lėšomis remiamų investicijų išlaidų. C) įsipareigojimas pranešti apie priemonės įgyvendinimą įpusėjus schemos galiojimo laikotarpiui ir baigiantis schemos galiojimui.
M3C2–9	Investicijų grupė. Žalieji uostai: atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo intervencinės priemonės uostuose	Tikslas	Žalieji uostai: darbų užbaigimas	NEŽINOMA	Skaičius	0	75	II KETV.	2026	Prekių pristatymas, darbai ir paslaugos, susiję su ne mažiau kaip 75 projektais uosto direkcijoms.
M3C2–10	Reforma. Nacionalinės skaitmeninės logistikos platformos sukūrimas siekiant pradėti skaitmeninti krovinių ir (arba) keleivių vežimo paslaugas	Etapas	Nacionalinė skaitmeninės logistikos platforma	Teisės akto nuostata, nurodanti teisės akto įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2024	Įsigalioja teisės aktas, kuriuo užtikrinama uosto bendrijos sistemų sąveika su Nacionaline skaitmeninės logistikos platforma. Be to, teisės akte turi būti numatyta, kad uostų sistemos administracijos turi PCS standartines paslaugas (uosto bendruomenės sistemą), sąveikias su susijusiomis viešojo administravimo institucijomis ir suderinamas su ES reglamentu (ES) Nr. 1056/2020 ir Nacionaline skaitmeninės logistikos platforma.

J. 4 MISIJA, 1 KOMPONENTAS. Švietimo paslaugų teikimo stiprinimas: nuo lopšelių iki universitetų

Šis Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentas apima keturias intervencijos sritis: I) švietimo ir mokymo paslaugų kokybės gerinimas ir kiekybinė plėtra – nuo vaikų darželių iki universitetų; II) mokytojo profesijos reforma, visų pirma susijusi su įdarbinimo ir mokymo procesais, siekiant didinti mokytojų įgūdžius ir spręsti teritorinės pasiūlos ir paklausos neatitikties problemą; III) infrastruktūros tobulinimas ir tobulinimas siekiant gerinti skaitmeninį, mokslą, technologijas, inžineriją ir matematiką (STEM) ir daugiakalbystę, kartu didinant mokyklų pastatų saugumą ir energijos vartojimo efektyvumą; IV) Mokslo grupių reforma, įgalinamieji laipsniai ir doktorantūros programos, siekiant skatinti taikomuosius mokslinius tyrimus ir padidinti doktorantūros stipendijų skaičių. Šio komponento priemonėmis siekiama šalinti Italijos švietimo, mokymo ir mokslinių tyrimų sistemos trūkumus, siekiant pagerinti Italijos studentų mokymosi rezultatus ir įsidarbinimo galimybes. Šio komponento investicijomis ir reformomis padedama įgyvendinti 2020 ir 2019 m. Italijai skirtas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas dėl poreikio „remti moterų dalyvavimą darbo rinkoje įgyvendinant išsamią strategiją, be kita ko, suteikiant galimybę naudotis kokybiškomis vaikų priežiūros paslaugomis“ (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 2), siekiant „gerinti švietimo rezultatus“, be to, imantis tinkamų ir tikslinių investicijų ir skatinant kvalifikacijos kėlimą, be kita ko, stiprinant skaitmeninius įgūdžius (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 2), „skatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas“ (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3), „stiprinti nuotolinį mokymąsi ir įgūdžius, įskaitant skaitmeninius įgūdžius“ (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 2) ir „orientuoti investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas“ (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3).

J.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

Investicijų grupė. Vaikų darželių ir ikimokyklinio ugdymo bei priežiūros paslaugų planas

Šių investicijų tikslas – padidinti ir pagerinti 0–6 metų amžiaus vaikų švietimo infrastruktūrą. Investicijas sudaro vaikų darželių ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų vaikų priežiūros vietų statyba, pertvarkymas ir renovavimas.

Investicija. Visos darbo dienos pratęsimo planas

Šios priemonės tikslas – sudaryti sąlygas mokyklų įstaigoms pratęsti mokymosi laiką atnaujinant arba statant tinkamą infrastruktūrą. Investicijas sudaro mokyklų patalpų statyba arba valgyklų patalpų statyba.

Investicijų grupė. Mokyklų sporto infrastruktūros stiprinimo planas

Šios priemonės tikslas – skatinti sporto veiklą mokyklose. Pagal šią priemonę renovuojama ir statoma mūsų mokyklai skirta sporto infrastruktūra ir sporto salės.

Investicija. Nepaprastoji intervencija, kuria siekiama sumažinti teritorinius skirtumus I ir II vidurinių mokyklų cikluose ir spręsti mokyklos nebaigimo problemą

Šia priemone siekiama pašalinti esamas studentų pagrindinių įgūdžių spragas. Investicijas sudaro mentorystės ir mokymo veiklos vykdymo užtikrinimas mokiniams, kuriems gresia mokyklos nebaigimas, ir jaunuoliams, kurie jau pasitraukė iš mokyklos, be kita ko, pasitelkiant nacionalinį skaitmeninį portalą.

Reforma. Techninių ir profesinių institutų reforma

Reforma siekiama suderinti techninių ir profesinių institutų mokymo programas su Italijos gamybos sistemai reikalinga kompetencija, be kita ko, vietos lygmeniu. Visų pirma reforma siekiama, kad techninis ir profesinis mokymas atitiktų iniciatyvą „Pramonė 4.0“ ir apimtų skaitmenines inovacijas.

Reforma. Tretinio profesinio mokymo (ITS) reforma

Reforma siekiama stiprinti tretinio profesinio mokymo sistemą supaprastinant ITS valdymą, kad būtų padidintas institutų ir priėmimo į vietos teritoriją skaičius. Tikimasi, kad reforma panaikins darbo jėgos pasiūlos ir paklausos neatitikimą.

Investicija. Tretinio profesinio mokymo sistemos (ITS) kūrimas

Šios priemonės tikslas – padidinti profesinio mokymo institutų (ITS) vaidmenį Italijos švietimo sistemoje. Investicijas sudaro studentų įtraukimo į ITS didinimas ir įmonių dalyvavimo švietimo veikloje skatinimas sukuriant nacionalinę skaitmeninę platformą, kuri geriau susietų mokymą su darbo rinka.

Reforma. Mokyklų sistemos reorganizavimas

Reformos tikslas yra dvejopas:

1)Mokinių skaičiaus kiekvienoje klasėje koregavimas.

Atsižvelgiant į gyventojų skaičiaus mažėjimą ir siekiant sumažinti mokinių skaičių kiekvienoje klasėje ir palaipsniui gerinti mokinių skaičiaus ir bendrosiose pozicijose dirbančių mokytojų skaičiaus santykį, nustatomas toks pat dėstytojų skaičius kaip ir 2020–2021 mokslo metais. Įgyvendinant intervenciją neturi padidėti turimų pastatų skaičius. Pagal šią iniciatyvą individualiems moksleiviams, t. y. pažeidžiamiausiems ir, žinoma, neįgaliems moksleiviams, skiriamas individualus dėmesys. Tikimasi, kad pagerinus mokinių ir mokytojų santykį pagerės mokymo kokybė ir išteklių mokyklų pastatams prieinamumas. Mokyklų pastatų dydžio taisyklių peržiūra. Kaip numatyta galiojančiuose teisės aktuose, regioninių mokyklų gyventojai laikomi „veiksmingu parametru“, pagal kurį identifikuojamos švietimo įstaigos, kurių vadovai ir vadovai, o ne atskirų mokyklų gyventojai.

Reforma. Orientavimo sistemos reforma

Reformos tikslas – pradėti taikyti orientacinius modulius (bent 30 valandų per metus) ketvirtai ir penktai vidurinių mokyklų klasėms. Pagrindinis tikslas – padėti studentams priimti informacija pagrįstą sprendimą tęsti studijas ar tęsti profesinį mokymą prieš jiems integruojantis į darbo rinką. Reforma taip pat numatoma sukurti skaitmeninės orientacijos platformą, susijusią su universitetų ir profesinio mokymo institutų (ITS) aukštojo mokslo pasiūla.

Investicija. Aktyvus orientavimas į perėjimą iš mokyklos į universitetą

Šios priemonės tikslas – palengvinti ir skatinti perėjimą iš vidurinės mokyklos į universitetą ir sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių. Pagal šią priemonę visiems vidurinių mokyklų moksleiviams rengiami orientavimo kursai, kuriais siekiama padėti jiems pasirinkti aukštąjį išsilavinimą.

Investicija. Stipendijos universitetams patekti į universitetą

Šios priemonės tikslas – didinti lygias galimybes įgyti tretinį išsilavinimą, remiant socialinių ir ekonominių sunkumų patiriančius studentus. Šia priemone siekiama padidinti universitetų studentams teikiamų stipendijų skaičių.

Reforma. Universitetinio laipsnio grupių reformos

Reforma numatoma atnaujinti universitetų mokymo programas, sumažinant esamas griežtas ribas, dėl kurių labai apribojama galimybė kurti tarpdisciplininius kelius. Tikimasi, kad reforma taip pat suteiks daugiau galimybių įgyvendinti profesinio mokymo programas, nustatant novatoriškas į darbą orientuotas kvalifikacines klases.

Reforma. Sudaryti sąlygas universitetinio išsilavinimo reformai

Reforma numatoma supaprastinti naudojimosi profesijomis procedūrą, pagal kurią reikia užsiregistruoti pagal profesinius užsakymus surengiant specialų profesinį egzaminą. Priemonė padeda suderinti kiekvieno laipsnio galutinį nacionalinį egzaminą su atitinkamu profesinės tvarkos egzaminu, taip nustatant bendras ir aiškias taisykles ir pakeitimą.

Reforma. Mokytojų įdarbinimas

Šios reformos tikslas – pagerinti švietimo rezultatus tobulinant mokytojų kvalifikaciją, įdarbinimo, karjeros, mokymo ir vertinimo sistemas. Šią priemonę sudaro mokytojų įdarbinimas reformuotoje įdarbinimo sistemoje.

Reforma. Aukštosios pakopos mokyklos ir privalomas mokyklų vadovų, mokytojų, administracinio ir techninio personalo mokymas

Reforma siekiama sukurti kokybišką mokyklų darbuotojų mokymo sistemą, skirtą tęstiniam profesiniam tobulėjimui ir karjerai. Jame numatyta įsteigti kvalifikuotą įstaigą, atsakingą už Europos standartus atitinkančių gairių pateikimą ir mokymo iniciatyvų atranką bei koordinavimą, galbūt susiejant jas su karjeros raida, kaip numatyta įdarbinimo reformoje – 2.1 reforma: Į planą įtrauktas mokytojų įdarbinimas.

Investicija. Mokyklų darbuotojams skirtas integruotas skaitmeninis mokymas ir rengimas, susiję su skaitmenine transformacija

Šios priemonės tikslas – sukurti nuolatinę mokyklų darbuotojų skaitmeninių mokymo įgūdžių skatinimo sistemą. Investicijas sudaro mokyklų vadovų, mokytojų ir administracijos darbuotojų mokymas.

Investicija. Nauji įgūdžiai ir naujos kalbos

Šios priemonės tikslas – ugdyti daugiakalbius, gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos, skaitmeninius ir inovacijų įgūdžius visais mokyklų lygmenimis. Priemonę sudaro tarpdalykinių gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos orientavimo projektų aktyvavimas mokyklose ir programos „Erasmus+“ išplėtimas.

Investicijų grupė. 4.0 mokykla: novatoriškos mokyklos, instaliacija, naujos klasės ir praktiniai seminarai

Šios priemonės tikslas – pertvarkyti mokyklų infrastruktūrą, kad būtų sudarytos sąlygos skaitmeniniam mokymuisi. Pagal šią priemonę bent 8000 pradinių ir vidurinių mokyklų įrengiama skaitmeninių priemonių, apimančių ne mažiau kaip 100000 klasių.

Investicija. Mokyklų pastatų saugumo ir struktūrinės reabilitacijos planas

Priemonės tikslas – padidinti mokyklų pastatų saugą ir energinį naudingumą. Šią priemonę sudaro mokyklų pastatų renovacijos ir rekonstrukcijos darbai.

Investicija. Mokymas ir aukšto lygio universitetiniai įgūdžiai

Šios priemonės tikslas – patvirtinti ir atnaujinti universitetų programas, įskaitant doktorantūros studijas, kad būtų stiprinami skaitmeniniai įgūdžiai ir skatinamas pasaulinis aukštojo mokslo dalyvavimas. Investicijas sudaro doktorantūros stipendijų skyrimas, aukštojo mokslo institucijų tinklų kūrimas, skaitmeninio švietimo centrų steigimas ir tarptautinio bendradarbiavimo bei projektų skatinimas.

Reforma. Doktorantūros programų reforma

Reforma siekiama atnaujinti doktorantūros programų reglamentą, supaprastinti bendrovių, mokslinių tyrimų centrų dalyvavimo doktorantūros programose procedūras ir stiprinti taikomuosius mokslinius tyrimus. Siūloma reforma integruota į visas investicijas, susijusias su doktorantūros programomis tikslinėje srityje „Švietimas ir moksliniai tyrimai“.

Investicija. Doktorantų (į mokslinius tyrimus orientuotų, viešojo administravimo ir kultūros paveldo) skaičiaus didinimas ir karjeros galimybių didinimas

Šia priemone siekiama padidinti žmogiškojo kapitalo, skirto į mokslinius tyrimus orientuotai veiklai, viešajam administravimui ir kultūros paveldui, atsargas. Investicijomis numatoma, kad universitetai ir AFAM institucijos studentams skirs ne mažiau kaip 3600 bendrųjų doktorantūros stipendijų, ne mažiau kaip 3000 viešojo administravimo srities doktorantūros stipendijų ir ne mažiau kaip 600 naujų doktorantūros stipendijų, skirtų kultūros paveldui.

J.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Pradinė padėtis	Tikslas	Ketvirčio	Metų
M4C1–1	Reforma. Universitetinių laipsnių grupių reforma; Reforma. Sudaryti sąlygas universitetų laipsnių reformai; Reforma. Doktorantūros programų reforma	Etapas	Įsigalioja aukštojo mokslo sistemos reformos, kuriomis siekiama gerinti švietimo rezultatus (pirminiai teisės aktai) šiose srityse: a) sudaryti sąlygas universitetiniams laipsniams; b) universitetinių studijų grupės; doktorantūros programų reforma	Įstatymo nuostata, nurodanti reformų įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2021	Reformos apima bent šiuos pagrindinius elementus: I) universitetų laipsnių grupių reformos iniciatyvos, kuriomis užtikrinamas didesnis lankstumas, kad būtų patenkinta kintanti darbo rinkos įgūdžių paklausa; II) iniciatyvas, kuriomis siekiama reformuoti įgalinančius universitetinius laipsnius, supaprastinti ir paspartinti galimybes užsiimti profesine veikla; iniciatyvos reformuoti PHD programas siekiant labiau įtraukti įmones ir skatinti taikomuosius mokslinius tyrimus; Tretinio profesinio mokymo sistemos reformos priemonės, įskaitant ryšių stiprinimą ir galimą profesinės kvalifikacijos keitimą (pranc. lauree professionalizzanti), siekiant patenkinti techninių gebėjimų paklausą darbo rinkoje
M4C1–2	Investicija. Stipendijos universitetams patekti į universitetą	Etapas	Ministerijų dekretų dėl stipendijų reformos, siekiant pagerinti galimybes įgyti tretinį išsilavinimą, įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti reformos įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2021	Universitetų ir mokslinių tyrimų ministerijos priimtais ministrų dekretais dėl stipendijų reformos iki 2024 m. gruodžio 31 d. bus pagerintos socialinių ir ekonominių sunkumų patiriančių talentingų studentų galimybės įgyti tretinį išsilavinimą, padidintas stipendijų dydis ir paramos gavėjų skaičius. Šie mokiniai identifikuojami pagal ISEE – Indicatore della Situazione Economica Equivalente.
M4C1–3	Reforma. Mokytojų įdarbinimas	Etapas	Įsigaliojo mokytojo profesijos reforma.	Įstatymo nuostata, nurodanti reformos įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2022	Peržiūrėta teisinė sistema pritraukia, įdarbina ir motyvuoja aukštos kokybės mokytojus, visų pirma: I) įdarbinimo sistemos tobulinimas II) nustatyti aukštesnę mokytojo kvalifikaciją, kad jie galėtų verstis profesine veikla vidurinėje mokykloje; III) apriboti pernelyg didelį mokytojų judumą (siekiant užtikrinti mokymo tęstinumą); IV) nustatyti karjeros raidą, kuri būtų aiškiai susieta su veiklos rezultatų vertinimu ir tęstiniu profesiniu tobulėjimu.
M4C1–4	Investicijų grupė. 4.0 mokykla: novatoriškos mokyklos, instaliacija, naujos klasės ir praktiniai seminarai	Etapas	Priimtas Italijos mokyklų sistemos skaitmeninės pertvarkos skatinimo planas 4.0 mokyklai	Švietimo ministerija. Potvarkis, kuriuo patvirtinamas 4.0 mokyklos planas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2022	Švietimo ministerijos patvirtintą 4.0 mokyklos planą, kuriuo siekiama skatinti Italijos mokyklų sistemos skaitmeninę pertvarką, sudaro: a) 100000 klasių pertvarkymas į novatorišką mokymosi aplinką b) laboratorijų, skirtų naujoms skaitmeninėms profesijoms visose vidurinėse mokyklose, kūrimas. A veiksmu siekiama tradicinėms klasėms skirtas mokyklų erdves paversti novatoriška, pritaikoma ir lanksčia mokymosi aplinka, sujungta ir integruota su skaitmeninėmis, fizinėmis ir virtualiomis technologijomis. Investuojant į mokyklų infrastruktūrą, novatoriškiausios mokymo technologijos (kodavimo ir robotikos prietaisai, virtualiosios realybės prietaisai, pažangūs skaitmeniniai įtraukaus švietimo prietaisai ir t. t.) turi būti panaudotos bent 100000 pamokoms skirtų pradinių ir vidurinių mokyklų klasių. B veiksmu kiekvienoje vidurinėje mokykloje įsteigiama bent viena skaitmeninių profesijų laboratorija, glaudžiai susijusi su įmonėmis ir novatoriškais startuoliais, siekiant kurti naujas darbo vietas naujų skaitmeninių profesijų (pvz., dirbtinio intelekto, robotikos, didžiųjų duomenų ir kibernetinio saugumo, mėlynosios ir žaliosios ekonomikos) sektoriuje. Ne mažiau kaip 40 proc. paramą gaunančių mokyklų turi būti Italijos pietuose.
M4C1–5	Reforma. Mokyklų sistemos reorganizavimas; Reforma. Tretinio profesinio mokymo sistemos (ITS) reforma; Reforma. Techninių ir profesinių institutų reforma; Reforma. Orientavimo sistemos reforma	Etapai	Pradinio ir vidurinio ugdymo sistemos reformų, kuriomis siekiama pagerinti švietimo rezultatus, įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti reformų įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2022	Pirminio ir vidurinio ugdymo sistemos pirminės teisės reformos, kuriomis siekiama pagerinti švietimo rezultatus (pagal pirminės teisės aktus), apima bent šiuos pagrindinius elementus: iniciatyvos švietimo sistemos organizavimui reformuoti siekiant prisitaikyti prie demografinių pokyčių (pvz., mokyklų ir mokinių ir mokytojų skaičiaus santykis) II) iniciatyvos reformuoti orientavimo sistemą, kad būtų kuo labiau sumažintas tretinio mokslo nebaigusių asmenų skaičius; III) iniciatyvos, kuriomis siekiama stiprinti vidurinį profesinį mokymą (Istituti tecnico-profesionali), įskaitant naujos mokymo programos priėmimą ir jų orientavimą į nacionalinio plano „Pramonė 4.0“ inovacijų rezultatus (Ministero dello Sviluppo economico, Decreto 26 Maggio 2020); IV) mokyklų vadovų, mokytojų ir administracinio ir (arba) techninio personalo mokymo iniciatyvos ir aukštojo mokslo mokyklos, skirtos mokymui, sukūrimas siekiant pagerinti mokymo kokybę; V) iniciatyvos, kuriomis siekiama integruoti veiklą, metodiką ir turinį, kuriais siekiama plėtoti ir stiprinti gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) mokymo programas, skaitmeninius ir inovacinius įgūdžius visuose švietimo cikluose – nuo vaikų darželio iki vidurinio ugdymo, siekiant padidinti dalyvavimą tretinėse gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos programose, visų pirma moterims. Kad tarpinė reikšmė būtų patenkinama, teisės aktuose turi būti nustatyti privalomi antrinės teisės aktų, gairių ir visų būtinų reglamentavimo nuostatų (Švietimo ministerijos duomenų bazės vykdomos stebėsenos) paskelbimo terminai, kad būtų užtikrintas sklandus įgyvendinimas.
M4C1–6	Reforma. Aukštojo mokslo mokyklos ir tęstinis mokyklų vadovų, mokytojų, administracinio ir techninio personalo mokymas	Etapas	Įsigaliojo teisės aktai, kuriais siekiama sukurti kokybišką mokyklų mokymo sistemą.	Įstatymo nuostata, nurodanti teisės akto įsigaliojimą.	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2022	Į teisės aktus įtraukiamos nuostatos, kuriomis siekiama sukurti kokybišką mokyklos darbuotojų mokymo sistemą, atitinkančią nuolatinį profesinį ir karjeros tobulinimą, kvalifikuotos įstaigos, atsakingos už mokyklų darbuotojų mokymo gaires, įsteigimą, mokymo iniciatyvų atranką ir koordinavimą, ir jos turi būti susietos su karjeros raida, kaip numatyta įdarbinimo reformoje. Pirminio ir tęstinio mokymo sistemos įgyvendinimas turėtų padėti įveikti dabartinį mokymo kelių susiskaidymą, kuriam šiuo metu trūksta vieningos nacionalinės strategijos.
M4C1–7	Investicija. Nepaprastoji intervencija, kuria siekiama sumažinti teritorinius skirtumus I ir II vidurinių mokyklų cikluose ir spręsti mokyklos nebaigimo problemą	Tikslas	Studentai arba jaunuoliai, dalyvavę mentorystės veikloje ar mokymo kursuose	NEŽINOMA	Skaičius	0	820 000	III KETVIRTIS	2025	Bent 820000 gavėjų išduodami dalyvavimo kuravimo ir mokymo veikloje pažymėjimai. Kaip rodo ISTAT, vidurinės mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus skirtumas sumažinamas ir pasiekia 2019 m. ES vidurkį (10,2 proc.).
M4C1–8	Investicijų grupė. Mokyklų sporto infrastruktūros stiprinimo planas	Etapas	Sutarčių dėl intervencijų, skirtų sporto patalpoms ir sporto klubams statyti ir renovuoti, skyrimas	Pranešimas apie viešųjų sutarčių dėl tinkamų finansuoti intervencinių priemonių skyrimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	1 KETV.	2024	Sutarčių dėl intervencijų, skirtų sporto patalpoms ir sporto klubams statyti ir renovuoti, skyrimas po viešojo konkurso procedūros.
M4C1–9	Investicijų grupė. Vaikų darželių ir ikimokyklinio ugdymo bei priežiūros paslaugų planas	Etapas	Vaikų darželių, ikimokyklinio ugdymo įstaigų statybos, atnaujinimo ir saugo užtikrinimo ir ikimokyklinio ugdymo bei priežiūros paslaugų teikimo sutarčių sudarymas	Vietos valdžios institucijų paramos gavėjų pranešimas apie viešųjų sutarčių skyrimą pagal pirmąjį tinkamų finansuoti intervencinių priemonių rinkinį	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2023	Vaikų darželių, ikimokyklinio ugdymo, ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų sutarčių sudarymas ir teritorinis paskirstymas. Sutartys sudaromos laikantis techninių rekomendacijų dėl reikšmingos žalos nedarymo principo (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų.
M4C1–10	Reforma. Mokytojų įdarbinimas; Reforma. Mokyklų sistemos reorganizavimas; Reforma. Tretinio profesinio mokymo sistemos (ITS) reforma; Reforma. „Orientacinės“ sistemos reforma; Reforma. Universitetinių laipsnių grupių reforma; Reforma. Sąlygų universitetų laipsniams reforma	Etapas	Reglamentų dėl veiksmingo visų priemonių, susijusių su pradinio, vidurinio ir tretinio mokslo reformomis, įgyvendinimo ir taikymo įsigaliojimas, jei reikia	Įstatymo nuostata, nurodanti reglamentų įsigaliojimą.	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2023	Antrinės teisės aktai apima visus reglamentus, būtinus veiksmingam visų priemonių, susijusių su pradinio, vidurinio ir tretinio mokslo reformomis, įgyvendinimui ir taikymui: – Tretinio mokslo sistemos reformos siekiant pagerinti švietimo rezultatus (pirminiai teisės aktai) šiose srityse: a) sudaryti sąlygas universitetiniams laipsniams; b) universitetinių studijų grupės; C) doktorantūros programų reforma; – Ministrų dekretus dėl stipendijų reformos, siekiant pagerinti galimybes įgyti aukštąjį išsilavinimą; – Mokytojo profesijos reforma; – Pradinio ir vidurinio ugdymo sistemos reformos siekiant pagerinti švietimo rezultatus; – Teisės aktais buvo siekiama sukurti kokybišką mokyklų mokymo sistemą.
M4C1–10 bis	Reforma. Techninių ir profesinių institutų reforma	Etapas	Antrinės teisės akto įsigaliojimas.	Įstatymo nuostata, nurodanti antrinės teisės akto įsigaliojimą.	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2024	Įsigaliojo antrinės teisės aktai dėl techninių ir profesinių institutų reformos.
M4C1–11	Investicija. Stipendijos universitetams patekti į universitetą	Tikslas	Skirta universiteto stipendija	NEŽINOMA	Skaičius	0	55 000	IV KETV.	2023	Ne mažiau kaip 55000 studentų skiriama stipendija, finansuojama tik EGADP lėšomis.
M4C1–12	Investicija. Doktorantų (į mokslinius tyrimus orientuotų, viešojo administravimo ir kultūros paveldo) skaičiaus didinimas ir karjeros galimybių didinimas	Tikslas	Skirtos doktorantūros stipendijų programos	NEŽINOMA	Skaičius	0	7 200	IV KETV.	2024	Per trejus metus skiriama ne mažiau kaip 3600 bendrųjų doktorantūros stipendijų, ne mažiau kaip 3000 viešojo administravimo srities doktorantūros stipendijų ir ne mažiau kaip 600 kultūros paveldo doktorantūros stipendijų.
M4C1–13	Investicija. Mokyklų darbuotojams skirtas integruotas skaitmeninis mokymas ir rengimas, susiję su skaitmenine transformacija	Tikslas	Mokyklų vadovų, mokytojų ir administracijos darbuotojų mokymas	NEŽINOMA	Skaičius	0	650 000	IV KETV.	2025	Bent 650000 mokyklų vadovų, mokytojų ir administracijos darbuotojų išduodami dalyvavimo skaitmeniniame mokyme ir skaitmeninėje transformacijoje pažymėjimai.
M4C1–14	Reforma. Mokytojų įdarbinimas	Tikslas	Mokytojai, įdarbinti pagal reformuotą įdarbinimo sistemą	NEŽINOMA	Skaičius	0	20 000	IV KETV.	2024	Pagal reformuotą įdarbinimo sistemą įdarbinta ne mažiau kaip 20000 mokytojų
M4C1–14a	Reforma. Mokytojų įdarbinimas	Tikslas	Mokytojai, įdarbinti pagal reformuotą įdarbinimo sistemą	NEŽINOMA	Skaičius	0	20 000	III KETVIRTIS	2025	Pagal reformuotą įdarbinimo sistemą įdarbinta ne mažiau kaip 20000 mokytojų
M4C1–14b	Reforma. Mokytojų įdarbinimas	Etapas	Dekretai, kuriais patvirtinamas mokytojų viešųjų konkursų eiliškumas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2026	Dekretai, kuriais patvirtinamas ne mažiau kaip 70000 kandidatų, sėkmingai laimėjusių viešąjį konkursą tapti mokytojais pagal reformuotą įdarbinimo sistemą, eiliškumas, įskaitant 40000 mokytojų, įdarbintų pagal M4C1–14 ir M4C1–14bis siektinas reikšmes.
M4C1–15	Investicija. Stipendijos universitetams patekti į universitetą	Tikslas	Skirtos stipendijos universitetams	NEŽINOMA	Skaičius	0	55 000	IV KETV.	2024	Ne mažiau kaip 55000 studentų skiriama stipendija, finansuojama tik EGADP lėšomis.
M4C1–15a	Investicija. Stipendijos universitetams patekti į universitetą	Tikslas	Skirtos stipendijos universitetams	NEŽINOMA	Skaičius	0	83 000	II KETV.	2026	Ne mažiau kaip 83000 studentų skiriama stipendija, finansuojama tik EGADP lėšomis.
M4C1–16	Investicija. Nauji įgūdžiai ir naujos kalbos	Etapas	Sprendimo (-ų) skirti dotaciją už STEM projektų aktyvavimą priėmimas	Sprendimo (-ų) dėl dotacijos skyrimo priėmimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2025	Sprendimo (-ų) skirti dotaciją už STEM projektų aktyvavimą bent 8000 mokyklų priėmimas.
M4C1–17	Investicija. Nauji įgūdžiai ir naujos kalbos	Etapas	Nauji įgūdžiai	Sprendimo (-ų) dėl dotacijos skyrimo priėmimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2025	Sprendimo (-ų) skirti dotaciją priėmimas: I.Kalbos ir (arba) metodinių kursų, skirtų mokyklos darbuotojams, aktyvavimas ne mažiau kaip 8000 mokyklų. II.Moksleiviams ir (arba) mokyklų darbuotojams skirtos programos „Erasmus+“ stiprinimas 2023, 2024 ir 2025 m.
M4C1–19	Investicijų grupė. 4.0 mokykla: novatoriškos mokyklos, instaliacija, naujos klasės ir praktiniai seminarai	Etapas	Sprendimo (-ų) dėl dotacijos skyrimo skaitmeniniams prietaisams įsigyti ir (arba) skaitmeninių laboratorijų kūrimui priėmimas	Sprendimo (-ų) dėl dotacijos skyrimo priėmimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2025	Priimti sprendimą (-us) dėl dotacijų skyrimo klasėms pertvarkyti į novatorišką aplinką ir (arba) sukurti skaitmenines laboratorijas bent 8000 mokyklų.
M4C1–20	Investicija. Tretinio profesinio mokymo sistemos (ITS) kūrimas	Tikslas	Profesinio mokymo sistemoje (ITS) dalyvaujančių studentų skaičius	NEŽINOMA	Skaičius	0	11 000	1 KETV.	2026	2025 ataskaitiniais metais į ITS akademijos nacionalinį profesinio mokymo sistemos registrą užsiregistravo bent 11000 studentų. Nacionalinė ITS sistemos skaitmeninė platforma yra internetinė ir prieinama, kaip patvirtintaVerbale di collaudo.
M4C1–22	Investicijų grupė. Mokyklų sporto infrastruktūros stiprinimo planas	Tikslas	Sporto infrastruktūros ir sporto klubo statyba arba renovacija mokyklos reikmėms	NEŽINOMA	Skaičius	0	300	II KETV.	2026	Darbų užbaigimo pažymėjimai išduodami ne mažiau kaip 300 sporto klubų ar sporto įstaigų, skirtų naudoti mokykloje.
M4C1–23	Investicija. Mokymas ir aukšto lygio universitetiniai įgūdžiai	Etapas	Vidurinių mokyklų ir universitetų programų, įskaitant doktorantūros studijas, tinkamumo ir naujovių diegimo veiksmai.	NEŽINOMA	NEŽINOMA			II KETV.	2026	Dekretas dėl ne mažiau kaip 500 naujų doktorantų skyrimo universitetų vykdomose programose, kuriose daugiausia dėmesio skiriama skaitmeninei ir ekologinei pertvarkai. Pasirašomi susitarimai („Atti d’obbligo“), kuriais siekiama finansiškai remti 3 skaitmeninio švietimo centrus (DEH). Pasirašomi susitarimai (it. Atti d’obbligo) dėl 3 aukštojo mokslo įstaigų tinklų. Pasirašoma ne mažiau kaip 10 partnerysčių, kurias patvirtina „Atti d’obbligo“, kuria nustatomos tarpvalstybinės švietimo iniciatyvos. Pasirašomi susitarimai (vok. Atti d’obbligo), kuriais siekiama finansiškai remti ne mažiau kaip 15 AFAM institucijų internacionalizavimo projektų.
M4C1–24	Investicija. Aktyvus orientavimas į perėjimą iš švietimo sistemos į universitetą.	Tikslas	Dalyvio pažymėjimai, išduoti mokyklinio ir universitetinio pereinamojo laikotarpio kursams	NEŽINOMA	Skaičius	0	1 000 000	II KETV.	2026	Vidurinių mokyklų moksleiviams, besimokantiems akademiniais metais nuo 2022–2023 m. iki 2025–2026 m., išduoti bent 1000000 mokymosi kursų baigimo pažymėjimai.

J.3. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas

Reforma. Studentų aprūpinimo būstu reguliavimo reforma ir investicijos į studentų būstą

Reforma siekiama padidinti universitetų studentų apgyvendinimą skatinant privačias ir viešąsias investicijas į infrastruktūrą, padedant Universitetų ir mokslinių tyrimų ministerijai.

Investicijas sudaro papildomų studentų apgyvendinimo vietų suteikimas.

Investicijų grupė. Vaikų darželių ir ikimokyklinio ugdymo bei priežiūros paslaugų planas

Investicija. Visos darbo dienos pratęsimo planas

Investicija. Mokyklų pastatų saugumo ir struktūrinės reabilitacijos planas

Priemonės tikslas – padidinti mokyklų pastatų saugą ir energinį naudingumą. Šią priemonę sudaro mokyklų pastatų renovacija ir rekonstrukcija.

5 investicija. Studentų būsto fondas

Šią priemonę sudaro viešosios investicijos į dotacijų schemą, siekiant skatinti privačias investicijas ir pagerinti galimybes gauti finansavimą Italijoje studentų būsto sektoriuje. Schema veikia teikiant dotacijas tiesiogiai privačiajam sektoriui ir viešojo sektoriaus subjektams, vykdantiems panašią veiklą.

Sistemą valdo įgyvendinantysis partneris „Cassa Depositi e Prestiti S.p.A.“ (CDP S.p.A.). Schema apima šią produktų liniją:

·Ne didesnė kaip 20 000 EUR vienkartinė išmoka už sukurtą studentų lovą.

Siekdamos įgyvendinti investicijas į schemą, Italija ir CDP S.p.A. pasirašo įgyvendinimo susitarimą, kuriame nurodoma:

2.Pagrindiniai susijusios dotacijų politikos reikalavimai, kurie apima:

a.Investicijų socialiniai reikalavimai, įskaitant:

I.Reikalavimas, kad universitetų studentų nuomos mokestis būtų bent 15 proc. mažesnis už vietos rinkos kainas.

II.Reikalavimas, kad 30 proc. naujų vietų būtų rezervuota mokiniams, patiriantiems socialinių ir ekonominių sunkumų, kaip apibrėžė organizacijos „Diritto allo Studio“ (teisė į studijų organizacijas).

Reikalavimas, kad tuo metu, kai buvo paskelbtas atitinkamas kvietimas teikti projektus, būtų naudojamos studentų apgyvendinimo paslaugos, negali būti finansuojamas.

b.Suteiktų dotacijų ir reikalavimus atitinkančių galutinių naudos gavėjų aprašymas.

c.Reikalavimas, kad visos remiamos investicijos būtų ekonomiškai perspektyvios.

a.Reikalavimas laikytis reikšmingos žalos nedarymo principo, kaip nustatyta reikšmingos žalos nedarymo techninėse gairėse (2021/C58/01). Visų pirma pagal dotacijų politiką toliau nurodytas veiklos rūšių ir turto sąrašas neatitinka reikalavimų: I) su iškastiniu kuru susijusi veikla ir turtas, įskaitant galutinės grandies naudojimą, 72 ii) veikla ir turtas pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuriais pasiekiamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris yra ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, 73 iii) veikla ir turtas, susiję su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 74 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 75 . Siekiant išvengti abejonių, dujiniai katilai nėra tinkami paramai pagal šią priemonę gauti.

b.Reikalavimas, kad galutiniai schemos paramos gavėjai negautų paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti.

4.Stebėsenos, audito ir kontrolės reikalavimai, įskaitant:

1.Įgyvendinančiojo partnerio stebėsenos sistemos, pagal kurią teikiamos sutelktų dotacijų ataskaitos, aprašymas.

2.Įgyvendinančiojo partnerio procedūrų, kuriomis bus užtikrinama sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų prevencija, nustatymas ir ištaisymas, aprašymas.

3.Pareiga patikrinti kiekvieno veiksmo tinkamumą pagal Įgyvendinimo susitarime nustatytus reikalavimus prieš skiriant dotaciją veiksmui.

4.Pareiga atlikti rizika grindžiamus ex post auditus pagal CDP S.p.A audito planą. Šiais auditais tikrinama i) ar kontrolės sistemos yra veiksmingos, įskaitant sukčiavimo, korupcijos ir interesų konflikto nustatymą; II) atitiktis reikšmingos žalos nedarymo principui, valstybės pagalbos taisyklėms; ir iii) laikomasi reikalavimo, kad galutiniai schemos paramos gavėjai negautų paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti. Atliekant auditą taip pat tikrinamas sandorių teisėtumas ir tai, ar laikomasi taikomų įgyvendinimo susitarimo dėl dotacijos susitarimų sąlygų.

J.4 PUNKTAS. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Pradinė padėtis	Tikslas	Ketvirčio	Metų
M4C1–18	Investicijų grupė. Vaikų darželių ir ikimokyklinio ugdymo bei priežiūros paslaugų planas	Tikslas	Ikimokykliniam ugdymui ir priežiūrai sukurtos vietos 0–6 metų vaikams.	NEŽINOMA	Skaičius	0	150 480	II KETV.	2026	Darbų užbaigimo pažymėjimai ne mažiau kaip 150480 naujai pastatytų, perkvalifikuotų, išplėstų arba dėl naudojimo pakeitimo 0–6 metų vaikams skirtų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų srityje, iš kurių ne daugiau kaip 35000 vietų yra nugriautos ir atstatytos esamos vietos. Investicijos neapima gamtinių dujų katilų pirkimo.
M4C1–21	Investicija. Visos darbo dienos pratęsimo planas	Tikslas	Valgyklų patalpų statyba arba renovacija mokyklose	NEŽINOMA	Skaičius	0	1 000	II KETV.	2026	Darbų užbaigimo pažymėjimai išduodami ne mažiau kaip 1000 valgyklų erdvių mokyklose.
M4C1–26	Investicija. Mokyklų pastatų saugumo ir struktūrinės reabilitacijos planas	Tikslas	Rekonstruoti arba renovuoti mokyklų pastatai	NEŽINOMA	Skaičius	0	1 400	II KETV.	2026	Renovacijos ar rekonstrukcijos darbų, kuriais didinamas saugumas arba energijos vartojimo efektyvumas, užbaigimo pažymėjimai išduodami ne mažiau kaip 1400 mokyklų pastatų. Investicijos neapima gamtinių dujų katilų pirkimo.
M4C1–27	Reforma. Studentų aprūpinimo būstu reguliavimo reforma ir investicijos į studentų būstą	Etapas	Įsigalioja teisės aktai, kuriais iš dalies keičiamos dabartinės studentų apgyvendinimo taisyklės.	Įstatymo nuostata, nurodanti teisės akto įsigaliojimą.	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2021	Peržiūrėtuose teisės aktuose: Iš dalies pakeisti dabartines studentų apgyvendinimo taisykles (Įstatymas Nr. 338/2000 ir Įstatyminis dekretas Nr. 68/2012) siekiant: (1). Skatinti statinių restruktūrizavimą ir renovaciją, o ne naujus plyno lauko pastatus (su didesne finansavimo procentine dalimi, šiuo metu 50 proc.), laikantis aukščiausių aplinkosaugos standartų, kuriuos turi užtikrinti pateikti projektai; (2). Supaprastinti, be kita ko, dėl skaitmeninimo, projektų pristatymą ir atranką, taigi ir įgyvendinimo terminus; (3) Įstatyme numatyti nukrypimą nuo Įstatyme Nr. 338/2000 nustatytų kriterijų dėl bendro finansavimo, kuris gali būti skiriamas, procentinės dalies. Reforma bus įgyvendinta, į Italijos studentų būsto finansavimo reguliavimo sistemą įtraukiant šiuos esminius pokyčius: 1. Sudaryti sąlygas dalyvauti finansuojant ir privačius investuotojus (pagal įgyvendinime aprašytą schemą), taip pat sudaryti sąlygas viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėms, kai universitetas pasinaudos turimomis lėšomis, kad paremtų finansinę investicijų į nekilnojamąjį turtą į studentų būstą pusiausvyrą; 2. Užtikrinti ilgalaikį privačių investicijų tvarumą, užtikrinant, kad apmokestinimo tvarka, taikoma viešbučio paslaugoms, būtų pakeista į socialinio būsto apmokestinimo sistemą, apribojant naujų apgyvendinimo vietų naudojimą studentų būstui akademiniais metais, tačiau leidžiant naudotis struktūromis, kai jos nėra reikalingos studentų apgyvendinimo ir maitinimo paslaugoms. Tai savo ruožtu padės pasiūlyti naują būsto asortimentą už įperkamą nuomą; g3. Finansavimo ir papildomų mokesčių lengvatų (pvz., vienodo požiūrio į socialinį būstą) susiejimas su naujų būstų, skirtų studentų būstui, naudojimu per visą investavimo laikotarpį ir su sutartos viršutinės studentų nuomos mokesčio ribos laikymusi net ir pasibaigus specialių finansavimo schemų, kuriomis prisidedama prie privačių veiklos vykdytojų investicijų, galiojimui;n4. Iš naujo apibrėžti studentų apgyvendinimo standartus, iš naujo apibrėžiant teisės aktų reikalavimus, susijusius su bendra erdve vienam mokiniui, kuria galima naudotis pastatuose, mainais į geriau įrengtas (vienas) patalpas.
M4C1–28	Reforma. Studentų aprūpinimo būstu reguliavimo reforma ir investicijos į studentų būstą	Etapas	Pradinių sutarčių dėl papildomų miegamųjų vietų (lovų) sukūrimo sudarymas	Paskelbimas apie sudarytas sutartis ministerijos svetainėje	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2023	Pradinių sutarčių dėl papildomų miegamųjų patalpų (lovų) sukūrimo sudarymas“;
M4C1–29	Reforma. Studentų aprūpinimo būstu reguliavimo reforma ir investicijos į studentų būstą	Etapas	Įsigaliojo studentų būsto teisės aktų reforma.	Įstatymo nuostata, nurodanti reformos įsigaliojimą.	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2022	Reforma apima: 1) suteikti finansavimą ir privatiems investuotojams, taip pat sudaryti sąlygas viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėms, kai universitetas pasinaudos turimomis lėšomis, kad paremtų finansinę pusiausvyrą nekilnojamojo turto investicijų į studentų būstus srityje; (2). Užtikrinti ilgalaikį privačių investicijų tvarumą, užtikrinant, kad mokesčių sistema, taikoma viešbučio paslaugoms, būtų pakeista į socialinio būsto apmokestinimo sistemą, ribojant naujų apgyvendinimo vietų naudojimą studentų būstui akademiniais metais, tačiau leidžiant naudotis struktūromis, kai jos nėra reikalingos studentų apgyvendinimo ir maitinimo paslaugoms; (3). Finansavimo ir papildomų mokesčių lengvatų (pvz., vienodo požiūrio į socialinį būstą) susiejimą su naujų būstų naudojimu studentų būstui per visą investavimo laikotarpį ir su sutartos viršutinės studentų nuomos mokesčio ribos laikymusi net ir pasibaigus specialių finansavimo schemų, kuriomis prisidedama prie privačių veiklos vykdytojų investicijų, galiojimui; (4). Iš naujo apibrėžti studentų apgyvendinimo standartus, iš naujo apibrėžiant teisės aktų reikalavimus, susijusius su bendra erdve vienam mokiniui, kuria galima naudotis pastatuose, mainais į geriau įrengtas (vienas) patalpas.
M4C1–30	Reforma. Studentų aprūpinimo būstu reguliavimo reforma ir investicijos į studentų būstą	Tikslas	Sukurti moksleiviams skirti miegamieji būstai	NEŽINOMA	Skaičius	0	30 000	II KETV.	2026	Darbų užbaigimo pažymėjimai išduodami ne mažiau kaip 30000 naujai sukurtų miegamųjų gyvenamųjų patalpų. Tuo metu, kai buvo paskelbtas susijęs kvietimas teikti projektus, esamos apgyvendinimo vietos, naudotos studentų apgyvendinimo tikslais, negali būti įtrauktos į tikslą. 2024 m. kvietime teikti pasiūlymus reikalaujama, kad 30 proc. naujų vietų būtų rezervuota mokiniams, patiriantiems socialinių ir ekonominių sunkumų, kaip apibrėžta organizacijos „Diritto allo Studio“ (teisė į studijų organizacijas). Šiame kvietime taip pat reikalaujama, kad universitetų studentų nuomos mokesčiai būtų bent 15 proc. mažesni už vietos rinkos kainas. Investicijos neapima gamtinių dujų katilų pirkimo.
M4C1–31	5 investicija. Studentų būsto fondas	Etapas	Įgyvendinimo susitarimas	Įgyvendinimo susitarimo įsigaliojimas				IV KETV.	2025	Įgyvendinimo susitarimo įsigaliojimas.
M4C1–32	5 investicija. Studentų būsto fondas	Etapas	Su galutiniais paramos gavėjais pasirašyti teisiniai susitarimai ir investicijų užbaigimas	Pasirašyti teisiniai susitarimai ir perdavimo liudijimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2026	„Cassa Depositi e Prestiti S.p.A.“ turi būti sudariusi teisinius dotacijų susitarimus su galutiniais paramos gavėjais dėl sumos, būtinos 100 proc. EGADP investicijų į sistemą panaudoti (atsižvelgiant į valdymo mokesčius). Italija perveda 599 000 000 EUR priemonei „Cassa Depositi e Prestiti S.p.A.“

K. 4 MISIJA, 2 KOMPONENTAS. Nuo mokslinių tyrimų iki verslo

Šiuo Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentu siekiama remti investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas, skatinti inovacijas ir technologijų sklaidą, stiprinti įgūdžius ir remti perėjimą prie žinių ekonomikos. Ji remia viešąją mokslinių tyrimų sistemą, tyrėjų įgūdžius ir judumą, taip pat viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimą nacionaliniu ir ES lygmenimis. Ji grindžiama trimis pagrindiniais ramsčiais: I) patobulinta mokslo bazė; II) tvirti verslo ir mokslo ryšiai (žinių ir technologijų perdavimas; III) parama verslo inovacijoms (visų pirma MVĮ, startuoliams).

Investicijos ir reformos pagal šį komponentą padeda įgyvendinti 2020 ir 2019 m. Italijai skirtas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas dėl poreikio „su investicijomis susijusią ekonominę politiką sutelkti į mokslinius tyrimus ir inovacijas ir infrastruktūros kokybę“ (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3), „skatinti privačias investicijas ekonomikos atsigavimui skatinti“ (2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 3), „investicijas sutelkti į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, visų pirma į mokslinius tyrimus ir inovacijas“ (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3).

K.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

Investicija. Jaunųjų mokslininkų pristatomų projektų finansavimas

Šių investicijų tikslas – išlaikyti jaunus mokslininkus Italijoje. Pagal šią priemonę remiama jaunųjų mokslininkų mokslinių tyrimų veikla.

Investicija. Inovacijų susitarimai

Šios priemonės tikslas – skatinti inovacijas. Priemonę sudaro mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų projektų (vadinamųjų inovacijų susitarimų) apibrėžtis srityse, atitinkančiose programos „Europos horizontas“ II ramstį, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2021/695.

Investicija. Doktorantūros stipendijų skyrimas bendradarbiaujant su įmonėmis

Šios priemonės tikslas – gerinti aukšto lygio įgūdžius, be kita ko, bazinių didelio poveikio technologijų srityse.

Pagal šią priemonę universitetai ir AFAM institucijos, dalyvaudamos ir dalyvaujant įmonėms, skiria „PhD“ stipendijas. Konkrečiai kalbant, pagal priemonę, kurią įgyvendina MUR – Universitetų ir mokslinių tyrimų ministerija, numatyta per trejus metus skirti iš viso 6000 doktorantūros stipendijų kartu su privačiu bendru finansavimu.

Reforma. Mokslinių tyrimų ir inovacijų rėmimo priemonių įgyvendinimas siekiant skatinti supaprastinimą ir judumą

Reformą įgyvendina Universitetų ir mokslinių tyrimų ministerija (MUR) ir Ekonominės plėtros ministerija (MiSE), sukurdamos tarpžinybinę valdančiąją tarybą ir priimdamos du ministrų dekretus: I) didinti ir remti (teikiant paskatas) aukšto lygio asmenų judumą (pvz.: tyrėjai ir vadovai) tarp universitetų, mokslinių tyrimų infrastruktūros ir įmonių ir ii) supaprastinti mokslinių tyrimų fondų valdymą, iii) pertvarkyti mokslo darbuotojų karjeros kelią, kad jie daugiau dėmesio skirtų mokslinių tyrimų veiklai.

Vykdant reformą pereinama prie sistemingesnio požiūrio į MTP veiklą, neapsiribojant dabartine išteklių perskirstymo logika, pirmenybę teikiant dalijimosi metodui, ir daugiausia dėmesio skiriama biurokratizmo supaprastinimui valdant viešojo ir privačiojo sektorių mokslinių tyrimų veiklai skirtas lėšas, darant didelį poveikį vengiant prioritetų išsklaidymo ir susiskaidymo, taip pat remiant pagal pirmąjį misijos komponentą. Viešosios mokslinių tyrimų įstaigos atlieka svarbų vaidmenį tiek kaip galimi partnerystės, nacionalinių kampanijų ir teritorinių ekosistemų projektų vadovai, tiek kaip galimi kvietimų teikti pasiūlymus dėl PNR fondo ir Infrastruktūros fondo dalyviai.

Reforma. Trejų metų mokslinių tyrimų veiklos finansavimo planas

Reforma siekiama pagerinti mokslinių tyrimų finansavimo planavimą ir nuspėjamumą. Jį sudaro pirminės teisės aktų, kuriais nustatoma mokslinių tyrimų veiklos finansavimo trejų metų plano priėmimo teisinė sistema, įsigaliojimas.

K.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Pradinė padėtis	Tikslas	Ketvirčio	Metų
M4C2–1	Investicija. Jaunųjų mokslininkų pristatomų projektų finansavimas	Tikslas	Studentų, kuriems skirta mokslinių tyrimų stipendija, skaičius	NEŽINOMA	Skaičius	50	300	IV KETV.	2022	Studentams skiriama ne mažiau kaip 300 stipendijų moksliniams tyrimams. Skyrimo atrankos procedūra apima tinkamumo kriterijus, kuriais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų. Siekiant patenkinamai įgyvendinti tikslą taip pat bus atsižvelgta į tai, kad pagal sutartis dirba ne mažiau kaip 300 jaunų mokslo darbuotojų.
M4C2–1a	Investicija. Jaunųjų mokslininkų pristatomų projektų finansavimas	Etapas	Dekreto (-ų), kuriuo (-iais) skiriamas finansavimas jauniems mokslininkams, paskelbimas	Dekreto (-ų) paskelbimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2025	Dekreto (-ų), kuriuo (-iais) skiriamas finansavimas ne mažiau kaip 550 jaunų mokslininkų paramai, paskelbimas. Jaunieji tyrėjai laikosi šių sąlygų: iki 40 metų amžiaus kvietimo paskelbimo dieną (profiliai, kurie kvietimo teikti paraiškas paskelbimo dieną yra 40 metų, atitinka reikalavimus iki 41 metų amžiaus), o profilių, kurių amžius nuo 41 metų iki 45 metų, atveju – doktorantūros studijas baigusių ne anksčiau kaip prieš 7 metus (profiliai, kurie kvietimo teikti paraiškas paskelbimo dieną yra 45 metų amžiaus, atitinka reikalavimus iki 46 metų amžiaus).
M4C2–2a	Investicija. Inovacijų susitarimai	Tikslas	Sudaryti inovacijų susitarimai	NEŽINOMA	Skaičius	0	32	IV KETV.	2025	Pateikiamas ne mažiau kaip 32 inovacijų susitarimų, sudarytų iš šių intervencinių sričių, užbaigimo pažymėjimas: ogamybos technologijos; obazinės skaitmeninės technologijos, įskaitant kvantines technologijas; onaujos didelio poveikio technologijos; opažangiosios medžiagos; odirbtinis intelektas ir robotika; ožiedinė pramonė; omažo anglies dioksido kiekio ir švarios pramonės šakos; oneužkrečiamosios ir retosios ligos; oinfekcinės ligos, įskaitant su skurdu susijusias ligas ir apleistas ligas; osveikatos priežiūrai ir slaugai skirtos priemonės, technologijos ir skaitmeniniai sprendimai, įskaitant individualizuotąją mediciną; opramonės įrenginiai energetikos pertvarkos procese; opramonės konkurencingumas transporto sektoriuje; onetaršus, saugus ir prieinamas transportas ir judumas; opažangus judumas; oenergijos kaupimas; omaisto sistemos; obiologinių inovacijų sistemos Sąjungos bioekonomikoje; ožiedinės sistemos. Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), į atrinktus projektus neįtraukiamas šis veiklos sąrašas: I) su iškastiniu kuru susijusi veikla ir turtas, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje; 76 II) veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuria siekiama, kad numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius; 77 III) veikla ir turtas, susiję su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 78 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais. 79
M4C2–3	Investicija. Doktorantūros stipendijų skyrimas bendradarbiaujant su įmonėmis ir skatinant įmones įdarbinti mokslininkus	Tikslas	Skirtų doktorantūros stipendijų skaičius	NEŽINOMA	Skaičius	0	6 000	IV KETV.	2024	Universitetai ir AFAM institucijos skiria ne mažiau kaip 6000 doktorantūros stipendijų. Esminiai daktaro laipsnio suteikimo reikalavimai, be kita ko, yra šie: a) numatyti studijų ir mokslinių tyrimų įmonėje laikotarpius nuo ne mažiau kaip šešių (6) mėnesių iki ne daugiau kaip aštuoniolikos (18) mėnesių; b) numatyti studijų ir mokslinių tyrimų užsienyje laikotarpius nuo ne mažiau kaip šešių (6) mėnesių iki ne daugiau kaip aštuoniolikos (18) mėnesių; C) numatyti įmonių dalyvavimą rengiant mokymo kursus, be kita ko, platesniu mastu bendradarbiaujant su universitetu ir AFAM institucijomis.
M4C2–4	Reforma. MTTP paramos priemonių įgyvendinimas siekiant skatinti supaprastinimą ir judumą	Etapas	Ministro dekretų dėl MTTP supaprastinimo ir judumo, susijusių su įprastu finansavimo fondu, įsigaliojimas.	Dekreto nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA		II KETV.	2022	Ministrų dekretus sudaro šie pagrindiniai elementai: I) pereiti prie sistemingesnio požiūrio į MTTP veiklą taikant naują supaprastintą modelį, kuriuo siekiama padaryti didelį poveikį išvengiant prioritetų išsklaidymo ir susiskaidymo; II) reformuoti teisės aktus, kad būtų padidintas aukšto lygio veikėjų (pvz., tyrėjų ir vadovų) judumas tarp universitetų, mokslinių tyrimų infrastruktūros ir įmonių; III) fondų valdymo supaprastinimas; IV) pertvarkyti mokslo darbuotojų karjeros kelią, kad jie daugiau dėmesio skirtų mokslinių tyrimų veiklai.
M4C2–4a	Reforma. Trejų metų mokslinių tyrimų veiklos finansavimo planas	Etapas	Pirminiai teisės aktai dėl trejų metų mokslinių tyrimų veiklos finansavimo plano priėmimo	Pirminės teisės akto, kuriuo nustatomas trejų metų mokslinių tyrimų veiklos finansavimo planas, įsigaliojimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2025	Reformai įgyvendinti reikia, kad įsigaliotų pirminės teisės aktai, kuriais nustatomas trejų metų plano dėl reljefo veiklos finansavimo priėmimo teisinis pagrindas. Teisinė sistema: 1)Įsteigti fondą įvairioms finansavimo priemonėms sujungti; 2)reikalauti, kad būtų priimtas trejų metų planas dėl universitetų, mokslinių tyrimų subjektų ir AFAM istitucijų mokslinių tyrimų veiklos finansavimo; 3)Reikalauti, kad būtų patvirtintas kvietimų teikti projektus paskelbimo ir jų atrankos procedūrų užbaigimo tvarkaraštis („cronoprogramma“). 4)Įtraukti specialų biudžeto punktą, skirtą PRIN projektams finansuoti.

K.3. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas

Investicijų grupė. Svarbių nacionalinių interesų mokslinių tyrimų projektai (PRIN)

Šios priemonės tikslas – remti mokslinių tyrimų veiklą. Priemonę sudaro didelės nacionalinės svarbos mokslinių tyrimų projektų (PRIN), apimančių universitetų mokslinių tyrimų padalinių ir mokslinių tyrimų įstaigų bendradarbiavimą ir pagal terminuotą darbo sutartį dirbančių mokslo darbuotojų samdymą, finansavimas.

Investicijų grupė. Partnerystė su universitetais, mokslinių tyrimų centrais, įmonėmis ir fundamentinių mokslinių tyrimų projektų finansavimas

Šia priemone siekiama sukurti universitetų, mokslinių tyrimų organizacijų ir kitų suinteresuotųjų subjektų tinklus, skatinti technologijų perdavimą ir remti moksliniais tyrimais grindžiamus startuolius ir atskirtąsias įmones. Pagal šią priemonę finansuojama bent 14 pagrindinių pagrindinių mokslinių tyrimų programų, kurias vykdo viešųjų ir privačių subjektų tinklai.

Investicija. Kai kurių bazinių didelio poveikio technologijų srities „nacionalinių MTTP lyderių“ sukūrimas

Šios priemonės tikslas – sukurti nacionalinius MTTP vadovus. Priemonę sudaro penkių nacionalinių mokslinių tyrimų centrų, galinčių pasiekti kritinę mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumų ribą bendradarbiaujant universitetams, mokslinių tyrimų centrams ir įmonėms, finansavimas.

Investicija. „Inovacijų ekosistemos tvarumui užtikrinti“, kuriami „MTTP teritoriniai lyderiai“.

Šios priemonės tikslas – skatinti inovacijas. Pagal šią priemonę finansuojamos esamos arba naujos inovacijų ekosistemos, daugiausia dėmesio skiriant socialiniam tvarumui.

Investicija. Bendriems Europos interesams svarbus projektas (IPCEI)

Šios priemonės tikslas – papildyti dabartinį BEISP fondą, nurodytą 2020 m. biudžeto įstatymo 1 straipsnio 232 dalyje. Priemone BEISP fondas remiamas papildomais ištekliais.

Investicija. Technologijų perdavimo centrai

Šios priemonės tikslas – remti centrų (kompetencijos centrų, Europos skaitmeninių inovacijų centro, pažangumo ženklo, nacionalinių skaitmeninių inovacijų centrų), atsakingų už projektų rengimą, pažangių technologinių paslaugų teikimą įmonėms ir viešojo administravimo institucijoms ir technologijų perdavimo paslaugas, tinklą. Europos skaitmeninių inovacijų centrai savo veiklai vykdyti gali gauti finansavimą iš kitų ES fondų, įskaitant Skaitmeninės Europos programą.

Investicijas sudaro dvi intervencinių priemonių kryptys. Pagal pirmą eilutę pagal EGADP išimtinai finansuojami ne mažiau kaip 32 centrai, neteikiant jokios paramos iš kitų ES šaltinių. Pagal antrą eilutę pagal EGADP finansuojama dalis 13 Europos skaitmeninių inovacijų centrų (EDIH), o kita išlaidų dalis – Skaitmeninės Europos programos lėšomis. Visų pirma 13 Europos skaitmeninių inovacijų centrų, finansuojamų pagal EGADP ir Skaitmeninės Europos programą, veikla suskirstyta į darbo paketus 80 . EGADP parama nesusijusi su darbo paketais, kuriems Europos skaitmeninių inovacijų centrai gauna paramą pagal Skaitmeninės Europos programą. I

Investicija. Mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūra

Priemonės tikslas – remti mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūros, jungiančios pramonę ir akademinę bendruomenę, kūrimą arba remti pasitraukiančiąsias. Investicijas sudaro esamų arba naujų infrastruktūros projektų finansavimas kartu su kiekvienos infrastruktūros mokslinių tyrimų valdytoju.

Investicijų grupė. Nuosavo kapitalo injekcija į Skaitmeninės pertvarkos fondą (toliau – DTF), valdomą CDP rizikos kapitalo SGR

Šia priemone siekiama remti Italijos ekonomikos augimo potencialą skatinant privačias investicijas, gerinant startuolių galimybes gauti finansavimą ir plėtojant rizikos kapitalo rinką šiame sektoriuje. Priemonę sudaro 400 000 000 EUR nuosavo kapitalo injekcija į Skaitmeninės pertvarkos fondą (toliau – DTF), kurį valdo CDP rizikos kapitalo SGR.

CDP rizikos kapitalas SGR priima nuosavo kapitalo naudojimo investavimo politiką. Investicijų politikoje aprašomas (-i) finansinis (-iai) produktas (-ai), nurodant tikėtiną reikalavimus atitinkančių galutinių gavėjų, kuriuos tikimasi paremti nuosavu kapitalu, rūšį, įskaitant numatomą 15 metų įgyvendinimo tvarkaraštį ir ne didesnį kaip 13 % valdymo mokestį. 81 DTF veikia tiesiogiai arba netiesiogiai teikdamas nuosavo kapitalo, kvazinuosavo kapitalo, skolos ar kvaziskolos paramą. 82 CDP Venture Capital SGR taiko „Linee Guida per le attivitą di rendicontazione e controllo dei Fondi DTF e GTF“ gairėse „Linee Guida per le attivitą di rendicontazione e controllo dei Fondi DTF e GTF“ aprašytą audito ir kontrolės sistemą, skirtą nuosavo kapitalo naudojimui. Investicijų politikoje reikalaujama, kad finansinis (-iai) produktas (-ai), kuriuo (-iais) remiamas nuosavas kapitalas, atitiktų reikšmingos žalos nedarymo principą, nustatytą reikšmingos žalos nedarymo techninėse gairėse (2021/C58/01). Visų pirma, kai teikiama bendra parama startuoliams, į investicijų politiką neįtraukiamos įmonės, kurios daugiausia dėmesio skiria 83 šiems sektoriams: I) energijos gamyba naudojant iškastinį kurą ir susijusi veikla 84 ; II) energijai imlios ir (arba) daug CO2 išmetančios pramonės šakos 85 ; III) taršių transporto priemonių gamyba, nuoma ar pardavimas 86 ; IV) atliekų surinkimas, atliekų apdorojimas ir 87 šalinimas, v) branduolinio kuro perdirbimas, branduolinės energijos gamyba. Be to, įgyvendinant investicijų politiką turi būti reikalaujama laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų.

K.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Pradinė padėtis	Tikslas	Ketvirčio	Metų
M4C2–5	Investicijų grupė. Svarbių nacionalinių interesų mokslinių tyrimų projektai (PRIN)	Tikslas	Skirtų mokslinių tyrimų projektų skaičius	NEŽINOMA	Skaičius	0	3 150	IV KETV.	2023	Ne mažiau kaip 3150 „ Progetti di Ricerca di Interesse Nazionale “ mokslinių tyrimų projektų. Sutartys su projektais, atrinktais pagal konkurencinius kvietimus teikti pasiūlymus, sudaromos laikantis reikšmingos žalos nedarymo techninių gairių (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų.
M4C2–6	Investicijų grupė. Svarbių nacionalinių interesų mokslinių tyrimų projektai (PRIN)	Etapas	Dekreto (-ų), kuriuo (-iais) skiriami projektai, paskelbimas	Dekreto (-ų) paskelbimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2025	Dekreto (-ų), kuriuo (-iais) skiriama bent 5350 nacionalinės svarbos mokslinių tyrimų projektų (Progetti di Ricerca di Interesse Nazionale), paskelbimas. Kvietimuose teikti projektus nurodoma, kad projektas trunka ne trumpiau kaip dvejus metus, ir reikalaujama, kad universitetų mokslinių tyrimų padaliniai ir mokslinių tyrimų įstaigos bendradarbiautų.
M4C2–7	Investicijų grupė. Svarbių nacionalinių interesų mokslinių tyrimų projektai (PRIN)	Tikslas	Pagal terminuotas darbo sutartis įdarbintų mokslo darbuotojų skaičius	NEŽINOMA	Skaičius	0	900	II KETV.	2025	Įdarbinama ne mažiau kaip 900 pagal terminuotas darbo sutartis dirbančių mokslo darbuotojų. Samdomų tyrėjų veikla susijusi su temomis, derančiomis su šešiomis 2021–2027 m. Europos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos grupėmis.
M4C2–8	Investicijų grupė. Partnerystė su universitetais, mokslinių tyrimų centrais, įmonėmis ir fundamentinių mokslinių tyrimų projektų finansavimas	Tikslas	Pasirašytų mokslinių tyrimų partnerysčių skaičius	NEŽINOMA	Skaičius	0	1 4	II KETV.	2025	Susitarimų (atto d’obbligo) dėl ne mažiau kaip 14 mokslinių tyrimų partnerysčių pasirašymas. Kvietimuose teikti programas reikalaujama: a) kiekvienai partnerystei įdarbinti ne mažiau kaip 100 pagal terminuotas darbo sutartis dirbančių mokslo darbuotojų; b) įsipareigojimas, kad investicijos indėlis į klimato kaitą pagal Reglamento (ES) 2021/241 VI priede pateiktą metodiką turi sudaryti bent 42 proc. visų EGADP lėšomis remiamų investicijų išlaidų.
M4C2–9	Investicija. Kai kurių bazinių didelio poveikio technologijų srities „nacionalinių MTTP lyderių“ sukūrimas	Tikslas	Nacionaliniai centrai baigė mokslinių tyrimų veiklą	NEŽINOMA	Skaičius	0	5	II KETV.	2026	Kiekvienam iš 5 nacionalinių centrų parengiama mokslinių tyrimų veiklos užbaigimo ataskaita.
M4C2–10	Investicija. BEISP	Etapas	Kvietimo pareikšti susidomėjimą siekiant nustatyti nacionalinius projektus, įskaitant BEISP mikroelektronikos projektus, paskelbimas	Kvietimas pareikšti susidomėjimą skelbiamas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2021	BEISP projektai, kurie bus remiami, turėtų būti atnaujinti atsižvelgiant į šiuo metu vykdomų nacionalinių BEISP procedūrų faktinę pažangą ir pranešimo apie valstybės pagalbą procedūros eigą. Pasirinktame BEISP atsižvelgiama į konkrečius pramonės novatoriškus sektorius, atsižvelgiant į jau nustatytas Europos vertės grandines. Ši intervencija apima tiek jau patvirtintus BEISP, tiek būsimus BEISP, pavyzdžiui, debesiją, sveikatą, eilučių medžiagą ir kibernetinį saugumą. Kvietimo sąlygose nurodoma: a) tinkamumo kriterijai, kuriais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų. b) įsipareigojimas, kad investicijos indėlis į klimato kaitą pagal Reglamento (ES) 2021/241 VI priede pateiktą metodiką turi sudaryti bent 40 proc. visų EGADP lėšomis remiamų investicijų išlaidų. C) įsipareigojimas, kad investicijos skaitmeninis įnašas pagal Reglamento (ES) 2021/241 VII priede pateiktą metodiką turi sudaryti bent 60 proc. visų EGADP lėšomis remiamų investicijų išlaidų. d) įsipareigojimas pranešti apie priemonės įgyvendinimą įpusėjus schemos įgyvendinimo laikotarpiui ir schemos pabaigoje.
M4C2–11	Investicija. BEISP	Etapas	Įsigalioja nacionalinis teisės aktas, kuriuo skiriamas būtinas finansavimas, kad būtų galima teikti paramą projektų dalyviams.	Nacionalinio teisės akto nuostata, nurodanti akto įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2022	Nacionaliniame teisės akte nurodomos projektų pateikimo procedūros ir terminai, taip pat potencialių paramos gavėjų prieigos reikalavimai.
M4C2–12	Investicija. BEISP	Etapas	BEISP projektų dalyvių sąrašas bus baigtas iki 2023 m. birželio 30 d.	Dalyvių sąrašo paskelbimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2023	Į sąrašą įtraukiami BEISP projektuose dalyvaujantys priimtini subjektai, atlikus pateiktų projektų patikrinimus ir vertinimus, kurie turi būti atlikti laikantis reikšmingos žalos nedarymo techninių gairių (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamos ES ir nacionalinės aplinkos apsaugos reikalavimų.
M4C2–14	Investicija. F Technologijų perdavimo centrai	Tikslas	330 000 000 EUR finansinės vertės išmokėjimas	NEŽINOMA	EUR	0	330 000 000	II KETV.	2026	Bendra mokėjimo nurodymų vertė yra ne mažesnė kaip 330 000 000 EUR, išduodama ne mažiau kaip 45 centrams, su kuriais ministerija yra pasirašiusi finansinius susitarimus. Susitarimuose su 13 Europos skaitmeninių inovacijų centrų, bendrai finansuojamų pagal Skaitmeninės Europos programą pagal antrąją intervencijos eilutę, nurodomi pagal EGADP finansuojami darbo paketai. Mokėjimo pavedimai yra susiję su 13 Europos skaitmeninių inovacijų darbo paketais pagal priemonės antrąją intervencijos eilutę, išskyrus tuos darbo paketus, kurie finansuojami pagal Skaitmeninės Europos programą.
M4C2–16	Investicija. Mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūra	Tikslas	Finansuotų infrastruktūrų skaičius	NEŽINOMA	Skaičius	0	30	II KETV.	2023	Ne mažiau kaip 30 infrastruktūrų, finansuojamų integruotai mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūros sistemai. Inovacijų infrastruktūra apima daugiatiksles infrastruktūras, kurios gali apimti bent tris temines sritis: I) kvantinės, ii) pažangiosios medžiagos, iii) fotonikos, iv) gyvybės mokslų, v) dirbtinio intelekto, vi) energetikos pertvarkos. Ar tikslas bus patenkinamas, taip pat priklauso nuo to, ar bus įdarbinta bent 30 mokslinių tyrimų vadovų integruotai mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūros sistemai.
M4C2–16a	Investicija. Mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūra	Tikslas	Savo veiklą užbaigusių mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūrų skaičius	NĖRA DUOMENŲ	Skaičius	0	30	II KETV.	2026	Parengiamos bent 30 mokslinių tyrimų (IR) ir inovacijų (ITEC) infrastruktūros projektų mokslinių tyrimų veiklos ataskaitos.
M4C2–17	Investicija. Integruotos mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūros sistemos kūrimo fondas; Investicijos	Etapas	Sutarčių skyrimas projektams, susijusiems su: a) integruota mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūros sistema	Pranešimas apie sutarčių skyrimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2022	Pranešimas apie sutarčių skyrimą projektams, atrinktiems pagal konkurencinius kvietimus teikti pasiūlymus, laikantis reikšmingos žalos nedarymo techninių gairių (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų. Paraiškos atrenkamos remiantis šiais kriterijais: pirmavimas mokslo, technologijų ir inovacijų srityse, jų inovacijų potencialas (tiek atvirų inovacijų ir (arba) atvirųjų duomenų, tiek nuosavybinių pokyčių požiūriu), jų atitiktis teminėms sritims arba naujiems perversminiams pokyčiams, jų pritaikymo ir inovacijų planai, pramonės, kaip atvirų inovacijų partnerio ir (arba) kaip naudotojų, parama, verslo plėtros veiklos stiprumas, intelektinės nuosavybės kūrimas, aiškios atvirų ir saugomų gamybos ir licencijavimo planų atskyrimo taisyklės, jų gebėjimas plėtoti ir priimti pramonės doktorantus, ryšiai su įmone ar kitų rūšių fondai, siekiant palengvinti naujų startuolių kūrimą. Atrankos procedūroje reikalaujama atlikti reikšmingos žalos nedarymo vertinimą ir, kai taikytina, strateginį poveikio aplinkai vertinimą (SPAV), jei tikimasi, kad projektas turės nuoseklų poveikį teritorijai.
M4C2–18	Invesment1.5: „Tvarumui užtikrinti skirtų inovacijų ekosistemų“ kūrimas ir stiprinimas, „MTTP teritoriniai lyderiai“	Etapas	Sutarčių dėl projektų, susijusių su inovacijų ekosistemomis, skyrimas;	Pranešimas apie sutarčių skyrimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2022	Pranešimas apie sutarčių skyrimą projektams, atrinktiems pagal konkurencinius kvietimus teikti pasiūlymus, laikantis reikšmingos žalos nedarymo techninių gairių (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų. Atrankos procedūroje reikalaujama atlikti reikšmingos žalos nedarymo vertinimą ir, kai taikytina, strateginį poveikio aplinkai vertinimą (SPAV), jei tikimasi, kad projektas turės nuoseklų poveikį teritorijai. Nacionaliniai centrai steigiami paskelbus konkursą, sujungiant esamas pasaulyje pirmaujančias laboratorijas, jau veikiančias universitetuose, ir viešus bei privačius mokslinių tyrimų centrus, taip pat sukuriant naują pagal užsakymą sukurtą infrastruktūrą.
M4C2–18 Biis	Invesment1.5: „Inovacijų ekosistemos tvarumui užtikrinti“, kuriami „MTTP teritoriniai lyderiai“	Tikslas	Inovacijų ekosistemų įgyvendinama veikla	NĖRA DUOMENŲ	Skaičius	0	10	II KETV.	2026	Parengiamos bent 10 inovacijų ekosistemų mokslinių tyrimų veiklos ataskaitos.
M4C2–19	Investicija. Stiprinti mokslinių tyrimų struktūras ir remti „nacionalinių MTTP lyderių“ kūrimą kai kurių bazinių didelio poveikio technologijų srityje	Etapas	Sutarčių skyrimas projektams, susijusiems su nacionaliniais MTTP lyderiais bazinių didelio poveikio technologijų srityje	Pranešimas apie sutarčių skyrimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	N	II KETV.	2022	Pranešimas apie sutarčių skyrimą projektams, atrinktiems pagal konkurencinius kvietimus teikti pasiūlymus, laikantis reikšmingos žalos nedarymo techninių gairių (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų. Projektams skiriama 30 proc. išteklių intervencinėms priemonėms „Mokslinių tyrimų ir inovacijų procesai, technologijų perdavimas ir įmonių bendradarbiavimas, daugiausia dėmesio skiriant mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikai, atsparumui ir prisitaikymui prie klimato kaitos“ (IF022), o 15 proc. išteklių – intervencinėms priemonėms „Mokslinių tyrimų ir inovacijų procesai, technologijų perdavimas ir įmonių bendradarbiavimas, daugiausia dėmesio skiriant žiedinei ekonomikai“ (IF023). Projektai vertinami atsižvelgiant į jų įgyvendinamumą, tvarumą, finansavimą iš kitų šaltinių (pvz., regioninių fondų), gamybos sektoriaus dalyvavimą, partnerių kokybę ir poveikį socialiniam ir aplinkos tvarumui. Kvietimas finansuoti projektus kaip inovacijų ekosistemas. Atrankos procedūroje reikalaujama atlikti reikšmingos žalos nedarymo vertinimą ir, kai taikytina, strateginį poveikio aplinkai vertinimą (SPAV), jei tikimasi, kad projektas turės nuoseklų poveikį teritorijai.
M4C2–20	Investicijų grupė. Nuosavo kapitalo injekcija į Skaitmeninės pertvarkos fondą (DTF)	Etapas	Pasirašytas IT vyriausybės ir įgyvendinančiojo partnerio Cassa Depositi e Prestiti (CDP) susitarimas, kuriuo nustatoma finansinė priemonė	Susitarimą pasirašo Italijos Vyriausybė ir Cassa Depositi e Prestiti	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2022	Į finansinės priemonės investicijų politiką ir (arba) strategiją įtraukiami šie elementai: - Investicijų tikslai (fondo dydis, veiksmų skaičius, per tam tikrą laikotarpį remtinos sumos, suskirstytos pagal paramos gavėjus, pvz., MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmones ir (arba) dideles įmones) - Taikymo sritis ir reikalavimus atitinkantys paramos gavėjai - Reikalavimus atitinkantys finansų tarpininkai ir atrankos procesas - Suteiktos paramos rūšis (pvz., garantijos, paskolos, nuosavas kapitalas ir kvazinuosavas kapitalas) - Tikslinė rizika ir (arba) grąža kiekvienos rūšies investuotojams - Rizikos politika ir kovos su pinigų plovimu politika - Valdymas (partneriai, fondų valdytojai, valdyba, Investicijų komitetas, vaidmuo ir atsakomybė) - Diversifikacija ir koncentracijos ribos - Nuosavo kapitalo politika, įskaitant investicijų į nuosavą kapitalą pasitraukimo strategiją - Reikšmingos žalos nedarymo ir tvarumo patikros politika ir pašalinimo sąrašas - Skolinimo politika investicijoms į skolos vertybinius popierius, įskaitant reikalaujamas garantijas ir užstatą - Lėšų surinkimo ir įgyvendinimo tvarkaraštis
M4C2–21a	Investicija „Nuosavybės vertybinių popierių injekcija į Skaitmeninės pertvarkos fondą“	Etapas	Nuosavo kapitalo injekcija į Skaitmeninės pertvarkos fondą	Perdavimo pažymėjimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2024	Italija perveda 400000000 EUR DTF. Be to, investicijų politika („Accordo Finanziario“) turi atitikti priemonės aprašymą.
M4C2–21	Investicija „Nuosavybės vertybinių popierių injekcija į Skaitmeninės pertvarkos fondą“	Etapas	Pranešimo tvirtinimas	Pranešimo tvirtinimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2026	Italija perduoda ataskaitą, kurioje nurodomi veiksmai, kurių ėmėsi DTF, kad įgyvendintų investicijų politiką, įskaitant veiksmus, kurių imtasi siekiant įgyvendinti finansinius produktus, kuriuos tikimasi remti iš nuosavo kapitalo, taip pat numatomi veiksmai, kurių bus imtasi siekiant toliau įgyvendinti tuos produktus. Ataskaitoje taip pat nurodomos sumos, tiesiogiai ir (arba) netiesiogiai investuotos į kiekvieną finansinį produktą.
M4C2–22	Investicija. BEISP	Tikslas	Remiamų projektų skaičius	NEŽINOMA	Skaičius	0	20	II KETV.	2025	Įmonių ministerija ir „Pagaminta Italijoje“ priima potvarkius dėl koncesijos suteikimo, kad paremtų bent 20 BEISP projektų.

L. 5 MISIJA, 1 KOMPONENTAS. Užimtumo politika

Šio Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponento priemonėmis nustatoma visapusiška ir integruota aktyvios darbo rinkos politikos ir profesinio mokymo reforma. Tikimasi, kad stiprinant aktyvią darbo rinkos politiką ir gerinant valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) gebėjimų stiprinimą, įskaitant jų integraciją su švietimo ir mokymo paslaugų teikėjais ir privačiais veiklos vykdytojais, padidės paslaugų veiksmingumas. Be to, šio komponento priemonėmis siekiama sumažinti socialinį pažeidžiamumą sukrėtimų atveju, visų pirma kovojant su visų formų ir sektorių nedeklaruojamu darbu, nustatant veiksmingesnes sankcijas ir didesnes paskatas teisėtai dirbti. Be to, šiuo komponentu skatinama lyčių lygybė (vienodas darbo užmokestis) pasitelkiant lyčių lygybės sertifikavimo sistemą. Ji taip pat investuoja į jaunimą didindama mokymo programų kiekį ir kokybę, pavyzdžiui, dalyvaudama Visuotinės valstybės tarnybos programoje.

Tikimasi, kad šių priemonių įgyvendinimas padės spręsti uždavinius, nurodytus 2020 m. šaliai skirtoje rekomendacijoje Nr. 2 dėl darbo rinkos, kurioje Italija raginama „mažinti krizės poveikį užimtumui, be kita ko, aktyviai remiant užimtumą“, 2020 m. šaliai skirtoje 2 rekomendacijoje „remti įgūdžius, įskaitant skaitmeninius įgūdžius“, 2019 m. šaliai skirtoje 2 rekomendacijoje „suintensyvinti pastangas kovoti su nedeklaruojamu darbu, užtikrinti, kad aktyvi darbo rinka ir socialinė politika (...) pasiektų visų pirma jaunimą ir pažeidžiamas grupes“. Remti moterų dalyvavimą darbo rinkoje“ ir 2019 m. 2 šaliai skirtą rekomendaciją „skatinti kvalifikacijos kėlimą, be kita ko, stiprinant skaitmeninius įgūdžius“.

L.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

1 reforma. Aktyvi darbo rinkos politika ir profesinis mokymas

Šios reformos tikslas – remti aktyvią darbo rinkos sistemą, kad būtų parengti individualiems poreikiams pritaikyti planai, apimantys užimtumo, mokymo ir socialines paslaugas. Šią priemonę sudaro nacionalinės garantuojamo darbuotojų užimtumo programos (GOL), kuria visų pirma remiamos pažeidžiamiausios kategorijos (moterys, ilgalaikiai bedarbiai, jauni ir vyresnio amžiaus darbuotojai ir neįgalieji), sukūrimas ir suaugusiųjų mokymosi mokymo programų vykdymas.

1 investicija. Valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) stiprinimas

Šių investicijų tikslas – sudaryti sąlygas veiksmingai teikti užimtumo ir mokymo paslaugas. Priemonę sudaro valstybinės užimtumo tarnybos, vykdančios šią veiklą: investicijas į infrastruktūrą, regioninių vietos darbo rinkų observatorijų steigimą, IT sistemos atnaujinimą, darbuotojų profesinį mokymą, institucinę komunikaciją ir informavimo veiklą.

2 reforma. Nacionalinis kovos su nedeklaruojamu darbu planas

Šios priemonės tikslas – remti darbo kokybę ir darbo sąlygas užkertant kelią nedeklaruojamam darbui, išnaudojimui darbe (vadinamajam „caporalato“) ir kitoms neteisėto darbo formoms ir su jais kovojant. Šią priemonę sudaro teisėkūros ir ne teisėkūros veiksmai, įskaitant: darbo inspekcijų ir sankcijų stiprinimas, nuolatinio darbo paskatų teikimas, darbo centrų operatorių mokymas, nacionalinės informavimo kampanijos vykdymas, kovos su nedeklaruojamu darbu valdymo gerinimas, taip pat konkretūs veiksmai, kuriais siekiama kovoti su išnaudojimu darbe žemės ūkyje.

2 investicija. Lyčių lygybės sertifikavimo sistema

Šios priemonės tikslas – padidinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje ir prisidėti prie vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo mažinimo. Šias investicijas sudaro nacionalinės lyčių lygybės sertifikavimo sistemos sukūrimas, siekiant skatinti skaidrumą darbo rinkoje ir gerinti moterų darbo sąlygas kokybės, darbo užmokesčio ir įgalėjimo požiūriu.

3 investicija. Dvejopos sistemos stiprinimas

Šios priemonės tikslas – padėti vidurinio išsilavinimo neturinčiam jaunimui ir suaugusiesiems pasinaudoti įsidarbinimo galimybėmis. Šios investicijos apima aktyvesnį formaliojo ir profesinio rengimo ir mokymo (PRM) studentų dalyvavimą dviguboje sistemoje, įskaitant pameistrystę.

4 investicija.Universaliosios valstybės tarnybos stiprinimas

Šios priemonės tikslas – padidinti neformaliojo mokymosi veikloje dalyvaujančių jaunuolių skaičių ir gilinti jų žinias bei įgūdžius. Šias investicijas sudaro Visuotinės valstybės tarnybos programos tobulinimas ir dalyvių skaičiaus didinimas.

L.2 PUNKTAS. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Pradinė padėtis	Tikslas	Ketvirčio	Metų
M5C1–1	1 reforma. ADRP ir profesinis mokymas	Etapas	Tarpministerinio dekreto, kuriuo nustatoma Nacionalinė garantuoto darbuotojų užimtumo programa (GOL), ir tarpministrinio dekreto, kuriuo nustatomas Nacionalinis naujų įgūdžių planas, įsigaliojimas	Ministrų dekretų nuostata, kurioje nurodoma, kad įsigalioja du tarpžinybiniai dekretai, sudaryti Valstybės ir regionų konferencijoje dėl programos GOL ir Nacionalinio naujų įgūdžių plano	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2021	Teisės aktuose dėl GOL turi būti bent: I) apibrėžti esminius valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) elementus ir jų standartus, įskaitant įgūdžių prognozavimą, individualiems poreikiams pritaikytus mokymo planus, orientavimą ir konsultuojamąjį ugdymą darbo vietoje, siekiant užtikrinti veiksmingą prie individualių poreikių pritaikytų užimtumo paslaugų teikimą visoje nacionalinėje teritorijoje, ii) užtikrinti, kad valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) vykdoma kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo mokymo veikla visiškai atitiktų Nacionalinį naujų įgūdžių, įskaitant skaitmeninius įgūdžius, planą, iii) užtikrinti, kad valstybinės užimtumo tarnybos (VUT) būtų orientuotos į gavėjų poreikius, iv) užtikrinti, kad valstybinės užimtumo tarnybos (VUT) pirmenybę teiktų pažeidžiamiausiems asmenims; V) nustatyti tikslą, kad ne mažiau kaip 25 proc. darbuotojų užimtumo programų naudos gavėjų būtų atitinkamo mokymo gavėjai, ypatingą dėmesį skiriant skaitmeniniams įgūdžiams ir teikiant pirmenybę pažeidžiamiausiems asmenims; VI) nustatyti naujus mechanizmus, kuriais būtų stiprinamas ir užtikrinamas struktūrinis viešųjų ir privačiųjų sistemų bendradarbiavimas, be kita ko, kiek tai susiję su atitinkamų įgūdžių poreikių nustatymu ir darbo pasiūlymų teikimu. Dekrete nustatyta, kad socialinės apsaugos sistemų gavėjai per 4 mėnesius nuo to momento, kai jie įgyja teisę į socialinės apsaugos sistemas, turi naudotis pagal Nacionalinė garantuojamo darbuotojų užimtumo garantijų programą teikiamomis paslaugomis. Nacionalinio naujų įgūdžių plano aktuose turi būti bent: I) visoje nacionalinėje teritorijoje apibrėžiami bendri profesinio mokymo standartai ir esminiai profesinio mokymo lygiai, ii) jie skirti tiek dirbantiems asmenims, tiek bedarbiams ir asmenims, siekiant gerinti jų skaitmeninius įgūdžius ir skatinti mokymąsi visą gyvenimą. III) nustatyti įgūdžius ir atitinkamus standartus, grindžiamus viešųjų ir privačiųjų sistemų bendradarbiavimu, iv) atsižvelgti į skirtingus svarstomų tikslinių grupių poreikius, kurie apima bent jau pažeidžiamiausius asmenis, v) apimti visas atitinkamas sektorių strategijas, kad būtų laikomasi visapusiško požiūrio, įskaitant nacionalinį strateginį suaugusiųjų gebėjimų planą; vi) įtraukti nuostatą dėl naujų gebėjimų, reikalingų trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu darbo rinkoje, prognozavimo sistemos kūrimo.
M5C1–2	1 reforma. ADRP ir profesinis mokymas	Etapas	Visų valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) planų įsigaliojimas regioniniu lygmeniu	Nuostata, nurodanti regionų priimtų planų įsigaliojimą ir vykdomą veiklą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2022	Nacionaliniame garantuojamo darbuotojų užimtumo programos (GOL) reglamente numatoma regioniniu lygmeniu apibrėžti Programai įgyvendinti būtiną operatyvinę veiklą. Siekiant užtikrinti nacionalinio reglamentavimo ir regioninio įgyvendinimo nuoseklumą, priimami valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) regioniniai planai. Regionai ne tik patvirtina planus, bet ir vykdo jais grindžiamą veiklą ir pasiekia ne mažiau kaip 10 proc. numatytų programos paramos gavėjų (galutinis tikslas – 3000000 žmonių). Įsigaliojus valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) planams bus galima visapusiškai įgyvendinti garantuoto darbuotojų užimtumo programą (GOL).
M5C1–3	1 reforma. ADRP ir profesinis mokymas	Tikslas	Asmenys, gaunantys naudos iš garantuoto darbuotojų užimtumo (GOL) programos	NEŽINOMA	Skaičius	0	3 000 000	IV KETV.	2025	Garantuoto darbuotojų užimtumo programa (GOL) naudojasi ne mažiau kaip 3000000 žmonių. Be to, pagrindiniai paslaugų lygiai (Livelli essenziali delle prestazioni), kaip apibrėžta GOL programoje, turi būti prieinami ne mažiau kaip 80 proc. valstybinių užimtumo tarnybų (VUT).
M5C1–4	1 reforma. ADRP ir profesinis mokymas	Tikslas	Mokymo programose dalyvaujantys asmenys	NEŽINOMA	Skaičius	0	600 000	IV KETV.	2025	Bent 600000 iš GOL programos naudos gavėjų dalyvauja mokymuose, iš kurių bent 300000 dalyvauja skaitmeninių įgūdžių mokyme. Skelbiami atrinktų mokymo programų „Progetto per l’autoimpiego“,„Fondo nuove competenze“ ir „Įgūdžių partnerystė Ucraina-Italia“paramos gavėjų sąrašai.
M5C1–4a	1 reforma. ADRP ir profesinis mokymas	Tikslas	Mokymo programose dalyvaujantys asmenys	NEŽINOMA	Skaičius	600 000	800 000	II KETV.	2026	Bent 200000 žmonių dalyvauja mokymuose pagal GOL programą „Fondonuove competenze“ arba„ Progetto per l’autoimpiego“, iš kurių ne mažiau kaip 75000 turi būti GOL naudos gavėjai.
M5C1–6	1 investicija. Valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) stiprinimas	Tikslas	Valstybinės užimtumo tarnybos (VUT) įgyvendina stiprinimo plane numatytą veiklą trejų metų laikotarpiu (2021–2023 m.)	NEŽINOMA	Skaičius	0	250	IV KETV.	2022	Per trejų metų laikotarpį (2021–2023 m.) bent 250 valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) užbaigė bent 50 proc. stiprinimo plane numatytos veiklos. Ši veikla atitinka centrinį stiprinimo planą ir išsamiau apibrėžta regioniniu lygmeniu, remiantis poreikių analize ir paskirtais ištekliais. Šie veiksmai apima: I) dabartinių valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) vietų renovacija ir atnaujinimas bei naujų vietų pirkimas; II) tolesnį IT sistemos įgyvendinimą, atsižvelgiant į nacionalinį sąveikumą; III) darbuotojų profesinį mokymą; IV) vietos darbo rinkų regioninių observatorijų institucija; V) institucinę komunikaciją ir informavimo veiklą. Infrastruktūros veikla į šį tikslą neįtraukta. Užtikrinama vienoda pusiausvyra siekiant tikslo, susijusio su teritoriniu pasiskirstymu (Šiaurės, Centro ir Pietų).
M5C1–7	1 investicija. Valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) stiprinimas	Tikslas	Valstybinės užimtumo tarnybos (VUT) užbaigė stiprinimo plane numatytą veiklą	NEŽINOMA	Skaičius	0	326	IV KETV.	2025	Bent 326 valstybinės užimtumo tarnybos (VUT) ir regioninės agentūros užbaigė regioniniuose planuose numatytą veiklą, skirtą valstybinių užimtumo centrų stiprinimui (Piani regionali di potenziamento dei centri per l’impiego), įskaitant, pavyzdžiui: Ji modernizuoja padėtį, rengia darbuotojų mokymus, įsteigia vietos darbo rinkų regionines observatorijas ir vykdo komunikacijos kampanijas.
M5C1–7a	1 investicija. Valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) stiprinimas	Tikslas	Valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) infrastruktūros veikla	NEŽINOMA	Skaičius	0	270	II KETV.	2026	Atlikti arba įsigyti ne mažiau kaip 270 valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) ir regioninių agentūrų patalpų renovacijos ir (arba) atnaujinimo darbai, kaip numatyta regioniniuose valstybinių užimtumo centrų stiprinimo planuose (Piani regionali di potenziamento dei centri per l’impiego).
M5C1–8	2 reforma. Nedeklaruojamas darbas	Etapas	Nacionalinio kovos su nedeklaruojamu darbu visuose ekonomikos sektoriuose plano įsigaliojimas ir įgyvendinimas	Įstatymo nuostatos, nurodančios nacionalinio plano įsigaliojimą ir tarpinstitucinės darbo grupės, kuri bus atsakinga už nacionalinio plano ir įgyvendinimo veiksmų plano parengimą, įsteigimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2022	Nacionalinio plano priėmimas ir įgyvendinimo planas per nustatytą laiką (vienus metus) siekiant kovoti su nedeklaruojamu darbu visuose ekonomikos sektoriuose. Nacionalinis planas grindžiamas bendra kovos su nedeklaruojamu darbu strategija ir tarpžinybiniu požiūriu, taikomu priimant Nacionalinį kovos su darbo jėgos naudojimu žemės ūkio sektoriuje planą „Piano triennale di contrasto sfruttamento lavorativo in agricoltura e al caporalato (2020–2022 m.)“. Nacionaliniame plane ir įgyvendinimo veiksmų plane pateikiama bent ši informacija: I) priemones, skirtas smulkių duomenų apie nedeklaruojamą darbą rengimui, rinkimui ir platinimui laiku gerinti; II) nustatyti tiesiogines ir netiesiogines priemones, skirtas nedeklaruojamam darbui paversti deklaruotu darbu, užtikrinant, kad veiklos deklaruotoje ekonomikoje nauda būtų didesnė už darbo nedeklaruojamoje ekonomikoje sąnaudas. Pavyzdžiui, a) atgrasomosios priemonės, pavyzdžiui, tikrinimo ir sankcijų stiprinimas, ir prevencinės priemonės deklaruotam darbui skatinti, pavyzdžiui, tikslinės finansinės paskatos, be kita ko, peržiūrint ir racionalizuojant esamas priemones; b) stiprinti ryšį su užimtumo ir socialine politika; III) nacionalinė informavimo apie nedeklaruojamo darbo „nevertybę“ kampanija, skirta darbdaviams ir darbuotojams, aktyviai dalyvaujant socialiniams partneriams; IV) valdymo struktūra veiksmingam veiksmų įgyvendinimui užtikrinti; V) priemones, kuriomis siekiama įveikti nelegalias gyvenvietes siekiant kovoti su išnaudojimu darbe žemės ūkyje.
M5C1–9	2 reforma. Nedeklaruojamas darbas	Etapas	Vykdyti kovos su nedeklaruojamu darbu veiksmus	Atlikti veiksmai	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	1 KETV.	2024	Atliekami šie veiksmai: I) Nustatyti priemonę (-es), kuria (-iomis) būtų gerinamas išsamių duomenų apie nedeklaruojamą darbą rinkimas; II) Nustatyti priemones, kuriomis nedeklaruojamas darbas taptų deklaruojamu darbu: a) atgrasomoji (-osios) priemonė (-ės), kuri (-ios) gali apimti, be kita ko, patikrinimų ir sankcijų stiprinimą, taip pat prevencinę (-es) priemonę (-es), skirtą (-as) deklaruojamam darbui skatinti, kuri (-ios) gali apimti tikslines finansines paskatas, bet jomis neapsiribojant; b) priemonė (-ės), kuria (-iomis) siekiama stiprinti sąsają su aktyvia darbo rinkos politika, kuri gali apimti, be kita ko, darbo centrų operatorių mokymą; III) Vykdyti nacionalinę informavimo apie nedeklaruojamo darbo „neįvertinimą“ kampaniją; IV) Valdymo struktūros, skirtos kovai su nedeklaruojamu darbu, darbo pradžia; V) Nustatyti priemonę (-es), skirtą (-as) darbuotojų išnaudojimo žemės ūkyje problemai spręsti.
M5C1–10	2 reforma. Nedeklaruojamas darbas	Tikslas	Didesnis darbo inspekcijų skaičius ir narystė žemės ūkio tinkle	NEŽINOMA	Skaičius	0	102 895	IV KETV.	2025	Vidutinis metinių patikrinimų skaičius nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. turi būti bent 102895. Be to, 2000 papildomų įmonių, palyginti su 2024 m. birželio mėn., bus įtrauktos į INPS interneto svetainėje skelbiamo tinklo „retedel lavoro agricolo di qualitą“narių sąrašą.
M5C1–11	2 reforma. Nedeklaruojamas darbas	Etapas	Vykdyti kovos su nedeklaruojamu darbu veiksmus	Atlikti veiksmai	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	1 KETV.	2026	Atliekami šie veiksmai: – tyrimas „Indici Sintetici di Affidabilitą Contributiva“ (ISAC rodikliai) dar aštuoniuose ekonomikos sektoriuose, kuriems gresia nedeklaruojamo darbo rizika; - ne mažiau kaip 12000 laiškų dėl atitikties, išsiųstų įmonėms, nustatytoms pagal ISAC rodiklius, registravimas; – poveikio vertinimo tyrimo dėl „PrestO“ ir „Libretto Famiglia“ kuponų naudojimo siekiant nutraukti nedeklaruojamą darbą ir gerinti darbuotojų sąlygas paskelbimas.
M5C1–12	2 investicija. Lyčių lygybės sertifikavimo sistema	Etapas	Lyčių lygybės sertifikavimo sistemos ir papildomų paskatų mechanizmų, skirtų įmonėms, įsigaliojimas	Įstatymo nuostatos, nurodančios įstatymo galią turinčių aktų ir įgyvendinimo priemonių, reglamentuojančių sertifikavimo sistemos apibrėžtį, įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2022	Lyčių lygybės sertifikavimo sistema ir su ja susiję įmonėms skirti paskatų mechanizmai apima bent šiuos aspektus: moterų augimo galimybės, vienodas užmokestis už vienodą darbą, lyčių įvairovės valdymo politika, motinystės apsauga. Organizacijų, kurios vykdo sertifikavimo procesą, paskatų mechanizmų ir techninių gairių nustatymas. Iš jų: I) bendrovėms skirtų lyčių sertifikavimo sistemos techninių standartų rengimą; II) paskatų mechanizmo nustatymą; III) kartu su priemone sukuriama IT sistema.
M5C1–14	2 investicija. Lyčių lygybės sertifikavimo sistema	Tikslas	Įmonės gavo lyčių lygybės sertifikatą	NEŽINOMA	Skaičius	0	3 000	II KETV.	2026	Lyčių lygybės sertifikatą gavo ne mažiau kaip 3000 įmonių. Iš jų ne mažiau kaip 1800 yra MVĮ, iš kurių 500 gavotechninę pagalbą pagal čekių sistemą (pavyzdžiui, mentorystės, techninės ir valdymo paramos, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros priemonių arba verslumo ugdymo forma) arba tiesioginius finansinius įnašus, kuriais remiamas sertifikavimo procesas.
M5C1–15	3 investicija. Dvejopos sistemos stiprinimas	Tikslas	Pagal dualinio švietimo sistemą išduoti pažymėjimai	NEŽINOMA	Skaičius	0	90 000	II KETV.	2025	Bent 90000 dalyvavimo pažymėjimų, išduotų 2020–2021 m., 2021–2022 m., 2022–2023 m., 2023–2024 arba 2024–2025 m. studentams, derinantiems formalųjį švietimą ir mokymosi patirtį darbo vietoje.
M5C1–15a	4 investicija. Universalioji viešoji tarnyba	Etapas	Vykdyti veiksmus, kuriais didinamas jaunimo dalyvavimas, supaprastinamos procedūros ir gerinama universaliųjų valstybės tarnybos projektų kokybė;	Atlikti veiksmai	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2024	Atliekami šie veiksmai: 1. Nustatyti priemones, kuriomis būtų didinamas jaunimo dalyvavimas Visuotinės valstybės tarnybos programoje; 2. Nustatyti priemones, kuriomis būtų supaprastintos procedūros, skirtos administracinei naštai, susijusiai su Visuotinės valstybės tarnybos (UCS) programos įgyvendinimu, sumažinti; 3. Nustatyti priemones, kuriomis būtų gerinama universaliųjų valstybės tarnybos projektų kokybė. Vykdant veiksmus atsižvelgiama į TPP projekto (20IT06 – „Pagalba įgyvendinant Visuotinės viešosios tarnybos (VKS) ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano projektą siekiant atverti jaunimo užimtumo galimybes) rezultatus.
M5C1–16	4 investicija. Universalioji viešoji tarnyba	Tikslas	Pažymos, išduotos vykdant universaliosios valstybės tarnybos projektus	NEŽINOMA	Skaičius	0	166 670	II KETV.	2026	Bent 166670 dalyvavimo Visuotinėje valstybės tarnyboje pažymėjimų, išduotų projektams, pradėtiems ketverių metų laikotarpiu (2021–2024 m.).

L.3 PUNKTAS. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas

5 investicijų grupė. Moterų įmonių kūrimas

Šią priemonę sudaro viešosios investicijos į priemonę, siekiant skatinti privačias investicijas ir pagerinti galimybes gauti finansavimą Italijoje moterų įmonėms kurti ir plėsti, pasitelkiant projektų finansavimą, mentorystę, komunikacijos veiklą ir verslumo ugdymo paslaugas. Priemonė veikia teikiant subsidijas ir paskolas tiesiogiai privačiajam sektoriui.

Priemonę valdo Invitalia, kaip įgyvendinantysis partneris. Priemonė apima šias produktų linijas:

·Fondo a sostegno dell’impresa femminile, kuris remia moterų vadovaujamas verslo iniciatyvas teikdamas dotacijas ir paskolas be palūkanų; iš jo taip pat finansuojamos moksleivėms ir jaunoms moterims skirtos komunikacijos ir mokymo iniciatyvos, taip pat švietimo paslaugos, kuriomis siekiama skleisti moterų verslumo kultūrą;

·Nuove imprese a tasso zero (NITO-ON), kuris skirtas labai mažų ir mažųjų įmonių, kurioms daugiausia arba vien tik vadovauja jaunimas arba moterys ir kurios finansuojamos dotacijomis ir paskolomis be palūkanų, kūrimui ir augimui;

·„Smart & Start Italia “, kuria siekiama skatinti novatoriškas, technologijomis grindžiamas pradedančiąsias įmones, visų pirma turinčias stiprių skaitmeninių ar moksliniais tyrimais grindžiamų elementų, finansuojamas paskolomis; centrinėje ir pietų Italijoje įsikūrusioms pradedančiosioms įmonėms paskolos procentinė dalis gali būti konvertuota į negrąžintiną dotaciją.

Siekdamos įgyvendinti investicijas į Priemonę, Italija ir „Invitalia“ pasirašo įgyvendinimo susitarimą, kuriame nurodoma:

2.Pagrindiniai susijusios investicijų politikos reikalavimai, kurie apima:

a)Finansinių produktų ir reikalavimus atitinkančių galutinių paramos gavėjų aprašymą.

b)Reikalavimas, kad visos remiamos investicijos būtų ekonomiškai perspektyvios.

c)Reikalavimas laikytis reikšmingos žalos nedarymo principo, kaip nustatyta reikšmingos žalos nedarymo techninėse gairėse (2021/C58/01). Visų pirma į investicijų politiką neįtraukiamas šis veiklos rūšių ir turto sąrašas: I) su iškastiniu kuru susijusi veikla ir turtas, įskaitant galutinės grandies naudojimą, 88 ii) veikla ir turtas pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuriais pasiekiamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris yra ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, 89 iii) veikla ir turtas, susiję su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 90 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 91 .

d)Reikalavimas, kad galutiniai Priemonės paramos gavėjai negautų paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti.

4.Stebėsenos, audito ir kontrolės reikalavimai, įskaitant:

1.Įgyvendinančiojo partnerio stebėsenos sistemos, skirtos pranešti apie sutelktas investicijas, aprašymas.

2.Įgyvendinančiojo partnerio procedūrų, kuriomis bus užtikrinama sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų prevencija, nustatymas ir ištaisymas, aprašymas.

3.Pareiga prieš įsipareigojant finansuoti veiksmą patikrinti, ar kiekvienas veiksmas atitinka reikalavimus pagal Įgyvendinimo susitarime nustatytus reikalavimus.

4.Pareiga atlikti rizika grindžiamus ex post auditus pagal Invitalia audito planą. Atliekant šiuos auditus patikrinama i) ar kontrolės sistemos yra veiksmingos, įskaitant sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų nustatymą; II) atitiktis reikšmingos žalos nedarymo principui, valstybės pagalbos taisyklėms, skaitmeninio tikslo reikalavimui; ir iii) ar laikomasi reikalavimo, kad galutiniai Priemonės paramos gavėjai negautų paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti. Atliekant auditą taip pat tikrinamas sandorių teisėtumas ir tai, ar laikomasi taikomo įgyvendinimo susitarimo sąlygų.

Įgyvendinančiojo partnerio vykdomoms skaitmeninėms investicijoms taikomi reikalavimai: bent 150 000 000 EUR EGADP investicijų į Priemonę prisidedama prie skaitmeninės pertvarkos pagal EGADP reglamento VII priedą.

L.4 PUNKTAS. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Pradinė padėtis	Tikslas	Ketvirčio	Metų
M5C1–17	5 investicijų grupė. Moterų įmonių kūrimas	Etapas	Priimtas fondas moterų verslumui remti	Patvirtintas ministro dekretas dėl „Fondo Impresa Donna“ įsteigimo	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	III KETVIRTIS	2021	Moterų verslumui remti skirtas fondas priimamas ministro dekretu, kuriame nustatomi tinkamumo kriterijai, atitinkantys EGADP tikslus, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą ir finansavimo susitarimo bei veiklos susitarimų su finansų tarpininku (-ais) pasirašymą. Šios lėšos sudaro „Fondo Impresa Donna“, kuri įgyvendina specialią priemonę, skirtą moterų verslumui remti. Ekonominės plėtros ministerija ir PCM Lygių galimybių departamentas iš anksto susitaria dėl įgyvendinimo priemonių, kuriomis siekiama: – stiprinti esamas priemones, kurias jau valdo Ekonominės plėtros ministerijos vidaus organai (pvz., NITO-ON, Smart & Start), skiriant kapitalo injekciją, kuri būtų skirta tik moterų įmonėms; – numatant papildyti moterų verslumo fondą, įsteigtą 2021 m. biudžeto įstatymu (nuo 2022 m. III ketv.); – rengti papildomas priemones, stebėsenos ir komunikacijos kampanijas. PCM Lygių galimybių departamentas įgyvendina daugiametę informavimo kampaniją, skirtą moterų verslumui skatinti, profesinio orientavimo veiklai, skirtai visų amžiaus grupių moterims ir studijuojančioms moterims universitetuose, supažindinant su dalykais ir profesijomis, kuriose moterų yra nepakankamai, ir komunikacijos platformos sukūrimui.
M5C1–18	5 investicijų grupė. Moterų įmonių kūrimas	Tikslas	Įsipareigota įmonėms skirti finansinę paramą	NEŽINOMA	Skaičius	0	700	II KETV.	2023	Įsipareigota skirti finansinę paramą ne mažiau kaip 700 papildomų įmonių, palyginti su atskaitos tašku. Parama moterų verslumui įgyvendinama taikant jau veikiančias priemones (NITO-ON, Smart & Start) ir naują fondą, įsteigtą 2021 m. biudžeto įstatymu (moterų įmonės iki 2020 m. lapkričio mėn. remiamos esamomis finansinėmis priemonėmis kaip atskaitos tašku).
M5C1–19bis	5 investicijų grupė. Moterų įmonių kūrimas	Etapas	Įgyvendinimo susitarimas ir perdavimas bendrovei „Invitalia“	Įgyvendinimo susitarimo įsigaliojimas ir perdavimo pažymėjimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2025	Įgyvendinimo susitarimo įsigaliojimas. Italija priemonei „Invitalia“ perveda 400 000 000 EUR.
M5C1–20	5 investicijų grupė. Moterų įmonių kūrimas	Tikslas	Su galutiniais paramos gavėjais pasirašyti teisiniai susitarimai	NEŽINOMA	Procentinė dalis (%)	0	100	II KETV.	2026	„Invitalia“ turi būti sudariusi teisinius finansavimo susitarimus su galutiniais paramos gavėjais dėl sumos, būtinos 100 proc. EGADP investicijų į Priemonę panaudoti (atsižvelgiant į valdymą ir mokesčius už ryšių ir švietimo paslaugas). Bent 40 proc. šio finansavimo skiriama skaitmeniniams tikslams įgyvendinti, naudojant EGADP reglamento VII priede pateiktą metodiką.

M. 5 MISIJA, 2 KOMPONENTAS. Socialinė infrastruktūra, šeimos, bendruomenės ir trečiasis sektorius

Į šį komponentą įtrauktomis planuojamomis reformomis ir investicijomis siekiama didinti atsparumą remiant pažeidžiamiausių asmenų integraciją ir įtrauktį, atsižvelgiant į individualius, šeimos ir socialinius aspektus. Šis komponentas yra nacionalinė pažeidžiamų gyventojų grupių aktyvios įtraukties strategija. Šio komponento tikslai: I) stiprinti integruotų socialinių paslaugų vaidmenį remiant šeimas, nepilnamečius ir paauglius, remiant tėvystės įgūdžius ir apsaugant pažeidžiamas šeimas bei neįgaliuosius, be kita ko, stiprinant socialinę infrastruktūrą, apimančią trečiąjį sektorių; II) didinti neįgaliųjų savarankiškumą teikiant bendruomenines ir namuose teikiamas socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas ir šalinant kliūtis gauti būstą ir įsidarbinti; III) gerinti žmonių (pvz., benamių) įtrauktį itin marginalizuojamoje ir prastomis būsto sąlygomis, teikiant platesnę laikino apgyvendinimo pagalbos įstaigų ir paslaugų pasiūlą, individualiems poreikiams pritaikytas galimybes siekti savarankiškumo ir asmeninio atsparumo; IV) didinti įperkamesnių viešųjų ir privačiųjų būstų prieinamumą ir miestų bei teritorijų atkūrimą; V) pažeidžiamiausių asmenų atsparumo didinimas skleidžiant sporto kultūrą ir kuriant sporto infrastruktūrą kuriant miestų parkus, kuriuose sporto veikla gali būti derinama su pramogų veikla bendruomenių labui.

Tikimasi, kad šių priemonių įgyvendinimas padės spręsti uždavinius, nurodytus 2019 m. šaliai skirtose rekomendacijose Nr. 2 dėl socialinės politikos, kuriose Italija raginama „užtikrinti, kad [...] socialinė politika būtų veiksmingai integruota ir pasiektų visų pirma jaunimą ir pažeidžiamas grupes“, ir 2020 m. šaliai skirtose rekomendacijose Nr. 2 „suteikti tinkamas galimybes naudotis socialine apsauga“.

M.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

1 reforma. Pagrindų įstatymas dėl negalios

Pagrindinis reformos tikslas – iš dalies pakeisti teisės aktus dėl negalios ir skatinti deinstitucionalizavimą (t. y. perkėlimą iš viešųjų ar privačių institucijų į jų šeimas ar bendruomeninius namus) ir neįgaliųjų savarankiškumą. Tai apima I) socialinių paslaugų pasiūlos stiprinimą, II) galimybių naudotis socialinėmis ir sveikatos priežiūros paslaugomis supaprastinimą, III) negalios vertinimo reformas, IV) savarankiško gyvenimo projektų skatinimą, V) ekspertų grupių, galinčių padėti daugialypių poreikių turintiems neįgaliesiems, darbo skatinimą.

2 reforma. Nesavarankiškų vyresnio amžiaus asmenų reforma

Šios priemonės tikslas – reformuoti socialines paslaugas ir gerinti nesavarankiškų vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo sąlygas. Ši reforma apima: I) supaprastinti vyresnio amžiaus žmonių galimybes naudotis paslaugomis sukuriant bendrus socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimo punktus, II) nustatyti būdus, kaip pripažinti, kad asmuo nėra nepriklausomas, atsižvelgiant į pagalbos poreikį, III) atlikti daugialypį vertinimą, IV) apibrėžti individualizuotus projektus, kuriais skatinamas deinstitucionalizavimas. Ši reforma numatoma konkrečiomis plane numatytomis intervencinėmis priemonėmis, įtrauktomis į sveikatos misiją (M6), atsižvelgiant į projektus, kuriais stiprinamos vietos sveikatos priežiūros paslaugos ir priežiūra namuose, ir į šį komponentą, konkrečiai atsižvelgiant į 1 investiciją, II intervencinę priemonę, kuria siekiama deinstitucionalizavimo.

1 investicija. Parama pažeidžiamiems asmenims ir institucionalizavimo prevencija

Šios priemonės tikslas – remti pažeidžiamus asmenis ir užkirsti kelią institucionalizavimui. Šią priemonę sudaro intervencinės priemonės, skirtos pažeidžiamoms šeimoms ir vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir socialiniams darbuotojams bent 85 proc. Italijos socialinių rajonų.

2 investicija. Neįgaliųjų autonomijos modeliai

Šios priemonės tikslas – padidinti neįgaliųjų savarankiškumą ir paspartinti deinstitucionalizavimo procesą. Šią priemonę sudaro galimybės naudotis būstu ar namuose teikiamais sprendimais, taip pat skaitmeninėmis technologijomis ir mokymais.

3 investicija. Pirmiausia būstas ir pašto stotys

Šios priemonės tikslas – apsaugoti ir remti marginalizuotų asmenų įtrauktį. Priemonę sudaro dviejų rūšių susitarimai: sprendimai „svarbiausia – būstas“, apimantys savivaldybes, teikiančias specialiai pritaikytus projektus ir apgyvendinimą asmenims, mažoms grupėms ar šeimoms iki 24 mėnesių; ir pašto stočių sprendimus, kuriuos sudaro benamių paslaugų ir įtraukties centrai, siūlantys pagrindines paslaugas, pavyzdžiui, pagrindines prekes ir pašto platinimą, maitinimą ir sveikatos priežiūrą.

M.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Pradinė padėtis	Tikslas	Ketvirčio	Metų
M5C2–1	1 reforma. Pamatinis įstatymas dėl negalios	Etapas	Pagrindų įstatymo įsigaliojimas siekiant sustiprinti neįgaliųjų savarankiškumą	Įstatymo nuostata, nurodanti Pagrindų įstatymo įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2021	Pagrindų įstatymu, kurį sudaro delegavimo įstatymas, stiprinamas neįgaliųjų savarankiškumas pagal JT NTK ir 2021–2030 m. Europos neįgaliųjų teisių strategijos principus, kurie apima bent: I) išsamų socialinių paslaugų neįgaliesiems apibrėžimą ir tobulinimą, taip pat deinstitucionalizavimo ir savarankiško gyvenimo skatinimą, ii) prieigos prie sveikatos ir socialinių paslaugų procedūrų supaprastinimą ir iii) negalios būklės vertinimo procedūrų peržiūrą, kad būtų galima atlikti daugialypį kiekvieno asmens būklės vertinimą. Neįgalieji – asmenys su negalia, apibrėžti pagal JT neįgaliųjų teisių konvencijos principus Įstatyme Nr. 104/1992. Italijoje vertinimo procesas priklauso regionų kompetencijai, o asmenį vertina vietos sveikatos tarnybos arba Nacionalinis socialinės gerovės institutas. Įstatymą pasiūlo Neįgaliųjų reikalų ministras, kad jį patvirtintų Ministrų Taryba pagal nustatytą veiksmų planą. Priėmus Pagrindų įstatymą, reikia pertvarkyti vietos socialines paslaugas, apibrėžti kokybės standartus ir sukurti IRT platformą, kad paslaugos būtų patobulintos ir veiksmingesnės.
M5C2–2	1 reforma. Pamatinis įstatymas dėl negalios	Etapas	Įstatymo galią turinčių dekretų, kuriais plėtojamos Pagrindų įstatymo nuostatos, skirtos neįgaliųjų savarankiškumui stiprinti, įsigaliojimas	Įstatymo nuostatos, nurodančios įstatyminių dekretų įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2024	Įstatyminiais dekretais plėtojamos Pagrindų įstatymo nuostatos, kuriomis siekiama stiprinti neįgaliųjų savarankiškumą: I) socialinių paslaugų pasiūlos stiprinimas, II) galimybių naudotis socialinėmis ir sveikatos priežiūros paslaugomis supaprastinimas, III) negalios vertinimo reformos, IV) savarankiško gyvenimo projektų skatinimas, V) ekspertų grupių, galinčių padėti daugialypių poreikių turintiems neįgaliesiems, darbo skatinimas.
M5C2–3	2 reforma. Nesavarankiškų vyresnio amžiaus asmenų reforma	Etapas	Pagrindų įstatymo, kuriuo stiprinami veiksmai, kuriais siekiama padėti savarankiškai apsirūpinti pagyvenusiais žmonėmis, įsigaliojimas	Įstatymo nuostatos, nurodančios Pagrindų įstatymo įsigaliojimą, kuriomis stiprinami veiksmai, skirti vyresnio amžiaus žmonėms, kurie nėra savarankiški	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	1 KETV.	2023	Vyriausybės siūlomu pagrindų įstatymu stiprinami veiksmai, kuriais remiami nesavarankiški vyresnio amžiaus asmenys. Įstatymu supaprastinami ir įsteigiami kontaktiniai centrai socialinėms ir sveikatos priežiūros paslaugoms teikti, peržiūrimos savarankiško vyresnio amžiaus asmens būklės vertinimo procedūros ir padidinamas socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų, kurios gali būti teikiamos namuose, skaičius. Įstatyme taip pat nurodomi būtini finansiniai ištekliai.
M5C2–4	2 reforma. Nesavarankiškų vyresnio amžiaus asmenų reforma	Etapas	Įstatymo galią turinčio dekreto, kuriuo plėtojamos Pagrindų įstatymo nuostatos, kuriomis siekiama sustiprinti veiksmus, skirtus vyresnio amžiaus žmonėms, kurie nėra savarankiški, įsigaliojimas	Įstatymo nuostatos, nurodančios įstatyminio dekreto įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	1 KETV.	2024	Įstatyminiame dekrete sukonkretinamos Pagrindų įstatymo nuostatos, kuriomis siekiama sustiprinti veiksmus, skirtus nesavarankiškiems pagyvenusiems žmonėms, įgyvendinant įvairias priemones.
M5C2–5	1 investicija. Parama pažeidžiamiems asmenims ir institucionalizavimo prevencija	Etapas	Veiklos plano įsigaliojimas	Įstatymo nuostatos, nurodančios intervencinių priemonių veiklos plano įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2021	Veiklos plane apibrėžiami reikalavimai projektams, kuriuos gali pateikti vietos subjektai ir kurie yra susiję su keturiais aspektais: I) parama 0–17 metų vaikų tėvams, ii) parama vyresnio amžiaus asmenų savarankiškumui, iii) paslaugos namuose vyresnio amžiaus žmonėms ir iv) parama socialiniams darbuotojams. Veiksmą „Parama tėvams“ sudaro bent jau paramos gavėjų šeimoms ne mažiau kaip 18 mėnesių teikimas, i) iš anksto įvertinant šeimos aplinką ir vaikų padėtį, ii) vertinant padėtį, kurią sudaro daugiadalykė kvalifikuotų specialistų grupė, ir iii) teikiant bent vieną iš šių paslaugų: namų paslaugos, dalyvavimas remiant tėvų ir vaikų grupes; mokyklų, šeimų ir socialinių tarnybų ir (arba) bendrų šeimos priežiūros paslaugų bendradarbiavimas. Veiksmas „pagyvenusių asmenų autonomija“ apima bent jau senyvo amžiaus žmonių senelių namų pertvarkymą autonominių butų grupėse, kuriuose būtų įrengta visa būtina infrastruktūra ir paslaugos, įskaitant namų automatizavimą, nuotolinę mediciną ir nuotolinę stebėseną. Veiksmo „Pagyvenusiems žmonėms teikiamos paslaugos namuose“ tikslas – rengti specialius mokymus specialistams, kad jie galėtų teikti paslaugas namuose vyresnio amžiaus žmonėms. Paramos socialiniams darbuotojams veiksmas apima paramą socialiniams veiklos vykdytojams, jų profesionalumo stiprinimą ir dalijimąsi kompetencija, visų pirma įdiegiant priemones, skirtas dalytis kompetencija ir teikti veiklos vykdytojams priežiūros paslaugas, kad būtų remiamas veiklos vykdytojų darbas.
M5C2–7	2 investicija. Neįgaliųjų autonomijos modeliai	Tikslas	Socialiniai rajonai įgyvendino bent vieną projektą, susijusį su gyvenamųjų patalpų renovacija ir (arba) IRT prietaisų teikimu neįgaliesiems, kartu su skaitmeninių įgūdžių mokymu.	NEŽINOMA	Skaičius	0	500	IV KETV.	2022	Socialiniai rajonai įgyvendina ne mažiau kaip 500 projektų, susijusių su gyvenamųjų patalpų renovacija ir (arba) IRT prietaisų teikimu neįgaliesiems, kartu su skaitmeninių įgūdžių mokymu. Ar tikslas bus patenkinamas, taip pat priklauso nuo to, ar tinkamai pasiektas antrinis tikslas: bent 500 socialinių rajonų įgyvendino bent vieną projektą, susijusį su namų patalpų renovacija ir (arba) IRT prietaisų tiekimu neįgaliesiems, kartu su skaitmeninių įgūdžių mokymu. Bent vieno projekto iš ne mažiau kaip 500 socialinių rajonų, dalyvavusių nekonkurencinėje procedūroje, pristatymas.
M5C2–9	3 investicija. Pirmiausia būstas ir pašto stotys	Etapas	Veiklos plano, susijusio su projektais, susijusiais su pagrindiniu būstu ir pašto stotimis, įsigaliojimas, nustatant reikalavimus projektams, kuriuos gali pateikti vietos subjektai, ir kvietimo teikti pasiūlymus paskelbimas	Įstatymo nuostatos, nurodančios intervencinių priemonių veiklos plano įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	1 KETV.	2022	Veiklos plane, susijusiame su pirmojo būsto ir pašto stočių projektais, nustatomi reikalavimai projektams, kuriuos gali pateikti vietos subjektai, ir kvietimo teikti pasiūlymus paskelbimas. Projektu „Svarbiausia – būstas“ numatoma, kad vietos subjektai vienišiems asmenims, mažoms grupėms ar šeimoms iki 24 mėnesių suteiks butus, pageidautina, atnaujindami pastatus ir renovuodami valstybės nuosavybę. Ją papildo vystymosi ir autonomijos programos. Pašto stočių projektuose numatyta plėtoti benamiams skirtus paslaugų ir įtraukties centrus. Bendradarbiaujant su įdarbinimo centrais, bendradarbiaujant su įdarbinimo centrais, bus vykdomos įdarbinimo programos.

M.3 PUNKTAS. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas

1 investicija. Parama pažeidžiamiems asmenims ir institucionalizavimo prevencija

2 investicija. Neįgaliųjų autonomijos modeliai

3 investicija. Pirmiausia būstas ir pašto stotys

4 investicija. Investicijos į miestų atnaujinimo projektus, kuriais siekiama sumažinti marginalizacijos ir socialinės padėties blogėjimą

Šios priemonės tikslas – mažinti marginalizaciją ir socialinę blogėjimą gerinant savivaldybių socialinę ir aplinkos kokybę, taip pat galimybes naudotis socialinėmis ir kultūrinėmis paslaugomis. Priemonę sudaro viešųjų erdvių ir viešųjų pastatų renovacija, pakartotinis naudojimas ir paskirties keitimas.

5 investicija. Miestų integracijos planai (bendrieji projektai ir neteisėtos gyvenvietės kovojant su išnaudojimu darbe žemės ūkyje)

Šios priemonės tikslas – atkurti dideles nualintas miestų teritorijas. Šios investicijos apima trijų rūšių intervencines priemones: I) bendruosius miestų integruotuose planuose numatytus projektus, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama viešųjų erdvių ir pastatų priežiūrai ir pakartotiniam naudojimui, taip pat nepakankamai naudojamų arba nepanaudotų miesto teritorijų atkūrimui; II) būsto sprendimai žemės ūkio darbuotojams, siekiant įveikti nelegalias gyvenvietes; III) teminį fondą (fondų fondą), kuris, bendradarbiaudamas su EIB, skatintų privačias investicijas į miestų atnaujinimo iniciatyvas, kuriomis remiama klimato ir skaitmeninė pertvarka.

6 investicija. Novatoriškas būsto kokybės planas

Šios priemonės tikslas – pagerinti viešųjų būstų kokybę ar kiekybę ir renovuoti nualintas vietoves. Investicijas sudaro: I) renovacija (įskaitant energijos vartojimo efektyvumo intervencines priemones) ir viešųjų būstų plėtra; II) miesto erdvių ir viešosios bei privačios nuosavybės atkūrimą; III) gerinti miesto vietovių prieinamumą ir saugumą bei paslaugų teikimą.

7 investicija. Sportas ir socialinė įtrauktis

Šios priemonės tikslas – atkurti sporto infrastruktūrą ir jos apylinkes miestų teritorijose. Investicijas sudaro parama sporto infrastruktūros statybai, atnaujinimui ir renovacijai.

M.4 PUNKTAS. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Pradinė padėtis	Tikslas	Ketvirčio	Metų
M5C2–6	1 investicija. Parama pažeidžiamiems asmenims ir institucionalizavimo prevencija	Tikslas	Veiksmai, kuriais siekiama remti pažeidžiamus asmenis socialiniuose rajonuose	NEŽINOMA	Skaičius	0	498	1 KETV.	2026	Bent 498 socialiniai rajonai užbaigia bent vieną iš šių veiksmų: I) remti pažeidžiamas šeimas ir vaikus; II) parama savarankiškam vyresnio amžiaus žmonių gyvenimui; III) socialinių paslaugų namuose teikimas siekiant užtikrinti iš anksto remiamą išsiuntimą ir užkirsti kelią hospitalizavimui; IV) remti socialinius darbuotojus.
M5C2–8	2 investicija. Neįgaliųjų autonomijos modeliai	Tikslas	Paramos gavėjams buvo renovuota būsto erdvė ir (arba) IRT prietaisai, kartu ugdomi skaitmeniniai įgūdžiai	NEŽINOMA	Skaičius	0	3 120	1 KETV.	2026	Bent 3120 paramos gavėjų buvo renovuoti namuose ir (arba) suteikti IRT prietaisai. IRT prietaisus gaunantys gavėjai taip pat dalyvauja skaitmeninių įgūdžių mokyme.
M5C2–10	3 investicija. Pirmiausia būstas ir pašto stotys	Tikslas	Projektai „Pirmasis būstas“ ir „Poilsio namai“	NEŽINOMA	Skaičius	0	12 364	1 KETV.	2026	Pirma, kalbant apie būstą, 1318 pasirašytų individualių projektų ( „progetto personalizzato“), kuriais patvirtinama, kad laikinas būstas buvo suteiktas ne mažiau kaip 6 mėnesiams, bet ne ilgiau kaip 24 mėnesius. Be to, kiekvienam paramos gavėjui taip pat pateikiamas atitinkamo projekto infrastruktūros darbų užbaigimo pažymėjimas. 11046 pašto stočių pasirašė individualizuotus projektus ( progetto personalizzato), kuriais patvirtinama, kad paslauga buvo suteikta. Kiekvienam paramos gavėjui taip pat pateikiamas atitinkamo projekto infrastruktūros darbų užbaigimo pažymėjimas.
M5C2–11	4 investicija. Investicijos į miestų atnaujinimo projektus, kuriais siekiama sumažinti marginalizacijos ir socialinės padėties blogėjimą	Etapas	Visų viešųjų sutarčių dėl investicijų į miestų atkūrimą skyrimas siekiant sumažinti marginalizacijos ir socialinės padėties blogėjimo atvejus, kai projektai atitinka EGADP tikslus, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą	Pranešimas apie visas viešąsias sutartis dėl investicijų į miestų atkūrimą siekiant sumažinti marginalizacijos ir socialinės padėties blogėjimo atvejus, kai projektai atitinka EGADP tikslus, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	1 KETV.	2022	Pranešimas apie visas viešojo pirkimo sutartis, skirtas ne mažiau kaip 300 savivaldybių, kuriose gyvena daugiau kaip 15000 gyventojų, dėl investicijų į miestų atkūrimą, siekiant sumažinti marginalizacijos ir socialinės padėties blogėjimą, ir projektai atitinka EGADP tikslus, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą. Dotacijos skiriamos daugiau kaip 15000 gyventojų turinčioms savivaldybėms, kurios nėra provincijų sostinės, provincijų sostinės ar didmiesčių būstinės. Miestų gamybos projektus sudaro bent viena iš šių intervencinių priemonių: ·Viešųjų erdvių ir esamų viešųjų pastatų statinių pakartotinis naudojimas ir pakartotinis funkcionavimas viešojo intereso tikslais, įskaitant piktnaudžiavimų darbų, kuriuos atlieka privatūs asmenys, nugriovimą nesant statybos leidimo arba visiškai nesutapus su statybos leidimu ir atitinkamų zonų išdėstymu; ·Miesto kraštovaizdžio ir socialinės bei aplinkos struktūros kokybės gerinimas, įskaitant viešųjų pastatų renovaciją, ypatingą dėmesį skiriant socialinių ir kultūrinių, švietimo ir didaktinių paslaugų plėtojimui; ·Ekologiško, tvaraus ir pažangaus transporto projektai. Didžiausios leistinos sumos kiekvienai savivaldybei yra šios: 5000000 EUR savivaldybėms, kuriose gyvena nuo 15000 iki 49999 gyventojų; 10000000 EUR savivaldybėms, kuriose gyvena nuo 50000 iki 100000 gyventojų; 20000000 EUR savivaldybėms, kuriose gyvena daugiau kaip 100000 gyventojų, ir savivaldybėms, kurios yra provincijų sostinės arba didmiesčių miestai.
M5C2–12	4 investicija. Investicijos į miestų atnaujinimo projektus, kuriais siekiama sumažinti marginalizacijos ir socialinės padėties blogėjimą	Tikslas	Miestų regeneravimo intervencijų projektų užbaigimas	NEŽINOMA	Skaičius	0	1 080	II KETV.	2026	Bent 1080 projektų, apimančių ne mažiau kaip 1000000 kvadratinių metrų, darbų užbaigimo sertifikatai.
M5C2–13	5 investicija. Integruoti miestų planai. Bendrieji projektai	Etapas	Investicijų plano, skirto miestų atnaujinimo projektams metropolinėse zonose, įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti miestų atkūrimo projektų metropolinėse zonose plano įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2022	Investicijų plane nustatomi kriterijai, atitinkantys EGADP tikslus, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą. Projektuose nurodomos šios rūšies intervencinės priemonės: a) viešųjų erdvių pakartotinio naudojimo ir pakartotinio naudojimo techninė priežiūra. b) miestų décor kokybės ir socialinės bei aplinkos struktūros gerinimas. C) miesto vietovių aplinkos kokybės ir skaitmeninio profilio gerinimas.
M5C2–14	5 investicija. Integruoti miestų planai. Bendrieji projektai	Tikslas	Integruoto planavimo projektų užbaigimas didmiesčių miestuose	NEŽINOMA	Skaičius	0	300	II KETV.	2026	Darbų užbaigimo sertifikatai, išduoti ne mažiau kaip 300 integruoto planavimo projektų visuose 14 didmiesčių miestuose, kurių bendras plotas yra ne mažesnis kaip 3000000 kvadratinių metrų.
M5C2–15	5 investicija. Miestų integruoti planai. Neteisėtų gyvenviečių, skirtų kovoti su išnaudojimu darbe žemės ūkyje, priežiūra	Etapas	Ministro dekreto, kuriuo nustatomas neteisėtų gyvenviečių kartografavimas, įsigaliojimas patvirtintas „Tavolo di contrasto allo sfruttamento lavorativo in agricoltura“ ir priimtas ministro dekretas dėl išteklių paskirstymo.	Įstatymo nuostata, nurodanti ministro dekreto įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	1 KETV.	2022	Ministro dekretu ištekliai paskirstomi remiantis „Tavolo di contrasto allo sfruttamento lavorativo in agricoltura“ atliktu neteisėtų gyvenviečių kartografavimu. Turi būti apibrėžtas laikino ir ilgalaikio būsto sprendimų standartas.
M5C2–16	5 investicija. Miestų integruoti planai. Neteisėtų gyvenviečių įveikimas kovojant su išnaudojimu darbe žemės ūkyje	Tikslas	Žemės ūkio darbuotojų aprūpinimo būstu projektai ir platformos sukūrimas	NEŽINOMA		0	11	II KETV.	2026	Darbų užbaigimo pažymos, išduotos 11 projektų, apimančių vietų skaičių, reikalaujamą pagal įgyvendinančiųjų institucijų pasirašytus susitarimus. Šiuose sertifikatuose taip pat patvirtinama, kad projektai atitinka susitarimuose nustatytus būsto standartus. Sukuriama skaitmeninė išnaudojimo darbe žemės ūkyje platforma („Sistema informativo per il contrasto al caporalato“) ir sudaromos sąlygos naudoti interaktyvią rodiklių suvestinę.
M5C2–17	5 investicija. Miestų integruoti planai. EIB fondas iš fondo	Etapas	Fondo investavimo strategiją tvirtina Finansų ministerija (MEF).	Fondo investicijų strategiją tvirtina Finansų ministerija (MEF).	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	III KETVIRTIS	2022	Fondo investavimo strategijoje apibrėžiama bent: I) remiamų investicijų, kuriomis skatinamas tvarus miestų atkūrimas ir plėtros projektai ir kurios atitinka EGADP tikslus, be kita ko, susijusius su reikšmingos žalos nedarymo principo laikymusi, kaip išsamiau nurodyta 2021 m. vasario 12 d. Komisijos gairėse, pobūdis ir aprėptis, ii) remiami veiksmai, iii) tiksliniai paramos gavėjai, kurie yra privatūs finansiškai savarankiškų projektų, kuriems viešoji parama grindžiama rinkos nepakankamumu arba rizikos profiliu, rengėjai, ir jų tinkamumo kriterijai, iv) finansinių paramos gavėjų tinkamumo kriterijai ir jų atranka skelbiant atvirą kvietimą; V) įtraukti specialią eilutę, skirtą deramo būsto sprendimams žemės ūkio ir pramonės sektoriaus darbuotojams, ir vi) nuostatas dėl galimų grįžtamųjų lėšų reinvestavimo siekiant tų pačių politikos tikslų, taip pat ir po 2026 m. Sutartimi įformintame susitarime su įgaliotuoju subjektu reikalaujama naudoti reikšmingos žalos nedarymo gaires.
M5C2–18	5 investicija. Miestų integruoti planai. EIB fondas iš fondo	Tikslas	Su galutiniais paramos gavėjais pasirašyti teisiniai susitarimai dėl ne mažesnės kaip 545 000 000 EUR vertės pagrindinių projektų investicijų vertės	NEŽINOMA	EUR	0	545 000 000	IV KETV.	2025	Atrinkti finansų tarpininkai turi būti sudarę teisinius finansavimo susitarimus su galutiniais paramos gavėjais, kurių pagrindinių projektų investicijų vertė yra ne mažesnė kaip 545 000 000 EUR (įskaitant EGADP ir privatųjį finansavimą). Ekonomikos ir finansų ministerija turi būti pervedusi Europos investicijų bankui 272 000 000 EUR sumą.
M5C2–19	6 investicija. Būsto kokybės inovacijų programa	Etapas	Regionai ir autonominės provincijos (įskaitant tose teritorijose esančias savivaldybes ir (arba) didmiesčius) pasirašė susitarimus dėl socialinio būsto pertvarkymo ir didinimo	Pasirašomi susitarimai su vietos valdžios institucijomis	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	1 KETV.	2022	Ne mažiau kaip 15 regionų ir autonominių provincijų (įskaitant tose teritorijose esančias savivaldybes ir (arba) didmiesčius) pasirašė susitarimus dėl socialinio būsto pertvarkymo ir didinimo. Pasirašyti susitarimai su ne mažiau kaip 15 projektuose dalyvaujančių regionų ir autonominių provincijų. Pastatas: nauji viešieji būstai, skirti: – pertvarkyti, reorganizuoti ir padidinti viešajam būstui skirtą turtą; – pertvarkyti teritorijų, erdvių ir viešosios bei privačios nuosavybės funkcijas, be kita ko, atkuriant miesto ir socialinę bei ekonominę struktūrą; – gerinti miesto vietovių prieinamumą ir saugumą, paslaugų teikimą ir miesto bei vietos infrastruktūros teikimą; – regeneruoti jau pastatytus plotus ir erdves, gerinti aplinkos kokybę ir didinti atsparumą klimato kaitai, be kita ko, vykdant veiksmus, darančius poveikį miestų tankinimui; – nustatyti ir naudoti novatoriškus valdymo ir įtraukties modelius ir priemones, socialinę ir miestų gerovę, taip pat dalyvaujamuosius procesus. Numatoma, kad remiamuose gyvenamuosiuose būstuose ir viešosiose erdvėse bus naudinga susijusioje tarpinėje reikšmėje aprašyta veikla.
M5C2–20	6 investicija. Būsto kokybės inovacijų programa	Tikslas	Pastatytų, įsigytų ar renovuotų būstų skaičius	NEŽINOMA	Skaičius	0	10 000	1 KETV.	2026	Statoma, įsigyjama arba renovuojama ne mažiau kaip 10000 būstų ir renovuojama ne mažiau kaip 1800000 kvadratinių metrų viešųjų tempų. Bent 497 mln. EUR EGADP paramos investicijų išlaidoms skiriama esamo būsto fondo arba viešosios infrastruktūros energijos vartojimo efektyvumo renovacijai, iš kurių bent 300 mln. EUR skiriama esamo būsto fondo energijos vartojimo efektyvumo renovacijai, dėl kurios sutaupoma bent 30 proc. pirminės energijos. Bent 84 mln. EUR EGADP paramos investicijų išlaidoms padengti skiriama dviračių infrastruktūrai.
M5C2–21	7 investicija. Sporto ir socialinės įtraukties projektas	Etapas	Visų viešųjų pirkimų sutarčių dėl sporto ir socialinės įtraukties projektų sudarymas paskelbus viešą kvietimą teikti paraiškas	Pranešimas apie visų viešųjų sutarčių dėl sporto ir socialinės įtraukties projektų sudarymą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	1 KETV.	2023	Pranešimas apie viešųjų sutarčių sudarymą, kurį sudaro bent vienas iš šių elementų: 1. naujų sporto infrastruktūros objektų, esančių nepalankioje padėtyje esančiose šalies vietovėse, statyba; Sporto įrangos tiekimas, įskaitant technologijų taikymą sportui); 3. esamų sporto įstaigų perkvalifikavimas ir pritaikymas (pavyzdžiui: architektūrinių kliūčių šalinimas, energijos vartojimo efektyvumas ir t. t.). Projektu siekiama užtikrinti miestų teritorijų atkūrimą daugiausia dėmesio skiriant sporto infrastruktūrai, kad būtų skatinama socialinė įtrauktis ir integracija, ypač labiausiai skurstančiose Italijos vietovėse. Atrankos kriterijais užtikrinama, kad bent 50 proc. investicijų būtų skiriama naujiems statiniams, atitinkantiems atitinkamus Reglamento (ES) 2021/241 VI priedo 5 išnašos reikalavimus.
M5C2–22	7 investicija. Sportas ir socialinė įtrauktis	Tikslas	Išduodami darbų užbaigimo liudijimai	NEŽINOMA	Skaičius	0	100	II KETV.	2026	Darbų užbaigimo pažymėjimai, išduoti ne mažiau kaip 100 intervencijų, susijusių su sporto infrastruktūros statyba ar renovacija, kurių bendras plotas yra ne mažesnis kaip 200000 kvadratinių metrų.

N. 5 MISIJA, 3 KOMPONENTAS. Specialios intervencinės priemonės teritorinei sanglaudai

Šis ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentas apima dvi intervencijos sritis: I) vidaus, periferinių ir kalnuotų vietovių atsparumo planas; II) Pietų šalių plėtros projektai, įskaitant investicijas, kuriomis siekiama kovoti su skurdu švietimo srityje, konsoliduoti kaimo vaistines kaip vietines sveikatos priežiūros paslaugas, didinti iš organizuoto nusikalstamumo konfiskuotą turtą ir investuoti į infrastruktūrą specialiosiose ekonominėse zonose. Šiomis priemonėmis siekiama mažinti teritorinį atotrūkį trijose srityse: demografinė padėtis ir paslaugos; įgūdžių ugdymas; investicijų.

Investicijos ir reformos pagal šį komponentą padeda įgyvendinti 2019 ir 2020 m. Italijai skirtas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas dėl poreikio „su investicijomis susijusią ekonominę politiką sutelkti į mokslinius tyrimus ir inovacijas ir infrastruktūros kokybę, atsižvelgiant į regioninius skirtumus“ (konkrečiai šaliai skirta rekomendacija 2019.3); „gerinti švietimo rezultatus“ (konkrečiai šaliai skirta rekomendacija 2019.2); „Sveikatos sistemos atsparumo ir pajėgumo didinimas [...]“ (konkrečiai šaliai skirta rekomendacija 2020.1); „užtikrinti tinkamą [...] ir galimybę naudotis socialine apsauga“ (konkrečiai šaliai skirta rekomendacija 2020.2).

N.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

Investicija. Vidinės zonos – 1: Bendruomenės socialinių paslaugų ir infrastruktūros stiprinimas

Intervencinės priemonės tikslas – spręsti socialinės atskirties ir marginalizacijos problemas intensyvinant paslaugų teikimą didinant lėšas vietos valdžios institucijų teikiamoms viešosioms paslaugoms (teikiant dotacijas savivaldybėms). Finansuojami projektai gali būti susiję su: pagyvenusių žmonių priežiūros namuose paslaugos; Bendrijos slaugytojai ir akušerijos; mažų ligoninių (kurios neturi pirmosios pagalbos) arba kai kurių pagrindinių paslaugų (t. y. radiologijos, kardiologijos, ginekologijos) ir ambulatorinių centrų stiprinimas; gelbėjimo sraigtasparniais infrastruktūra; neįgaliųjų centrų stiprinimas; konsultavimo centrai, kultūros paslaugos, sporto paslaugos ir migrantų priėmimas. Intervencinėje priemonėje numatoma kurti naujas paslaugas ir infrastruktūras arba tobulinti esamas paslaugas ir infrastruktūras didinant gavėjų skaičių arba gerinant paslaugų kokybę.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), į būsimų kvietimų teikti projektus techninėse specifikacijose pateiktus tinkamumo kriterijus neįtraukiamas šis veiklos rūšių sąrašas: I) veikla, susijusi su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje 92 ; II) veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuria siekiama, kad numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius 93 ; III) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 94 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 95 ; ir iv) veikla, kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Įgaliojimuose papildomai reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos teisės aktus.

Investicija. Teritorinės artumo sveikatos priežiūros įstaigos

Priemonės tikslas – sustiprinti kaimo vaistinių vaidmenį teikiant sveikatos priežiūros paslaugas vietos gyventojams, pavyzdžiui, integruotą pagalbą namuose ir pacientų stebėseną, taip sudarant palankesnes sąlygas paciento ir nacionalinės sveikatos priežiūros sistemos sąveikai. Investicijas sudaro finansinės paramos teikimas kaimo vaistinėms.

Investicijų grupė. Struktūrizuotos socialinės ir švietimo intervencinės priemonės siekiant kovoti su menku išsilavinimu pietuose remiant trečiąjį sektorių

Šios priemonės tikslas – teikti socialines ir švietimo paslaugas nepilnamečiams, didinti galimybes naudotis vaikų priežiūros paslaugomis, švietimo galimybes ir užkirsti kelią mokyklos nebaigimui ir mokyklos nebaigimui. Investicijas sudaro švietimo paramos veikla, kuriai vadovauja trečiojo sektoriaus organizacijos.

N.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Pradinė padėtis	Tikslas	Ketvirčio	Metų
M5C3–1	Investicija. Vidinės sritys. Bendruomenių socialinių paslaugų ir infrastruktūros stiprinimas	Etapas	Konkurso dėl intervencinių priemonių, skirtų socialinėms paslaugoms ir infrastruktūrai vidaus vietovėse gerinti, skyrimas ir parama vaistinėms mažiau nei 3000 gyventojų turinčiose savivaldybėse	Pranešimas apie visų viešųjų pirkimų sutarčių dėl intervencinių priemonių skyrimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2022	Intervencija sukuriamos naujos paslaugos ir infrastruktūra arba pagerinamos esamos paslaugos ir infrastruktūra didinant gavėjų skaičių arba gerinant paslaugų kokybę. Visi konkursiniai kvietimai teikti pasiūlymus skelbiami laikantis techninės užduoties, įskaitant tinkamumo kriterijus, kuriais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų. Vidinės teritorijos – Strategijos „Nazionale Aree Interne“ nurodytos teritorijos; Kaimo vaistinės apibrėžiamos pagal įstatymą. 1968 m. kovo 27 d., Nr. 221.
M5C3–3	Investicija. Teritorinio artumo sveikatos priežiūros įstaigos	Tikslas	Parama kaimo vaistinėms savivaldybėse, kaimuose ar gyvenvietėse, kuriose gyvena mažiau nei 5000 gyventojų (pirmoji grupė)	NEŽINOMA	Skaičius	0	500	IV KETV.	2023	Intervencija taikoma ne mažiau kaip 500 kaimo vaistinių, esančių savivaldybėse, gyvenvietėse ar gyvenvietėse, kuriose gyvena mažiau nei 5000 gyventojų.
M5C3–4	Investicija. Teritorinio artumo sveikatos priežiūros įstaigos	Etapas	Parama kaimo vaistinėms savivaldybėse, kaimuose ar gyvenvietėse, kuriose gyvena mažiau nei 5000 gyventojų (antra grupė)	Dekretų, kuriais patvirtinama galutinė išmoka, priėmimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2026	Dekretai, kuriais leidžiama išmokėti galutinę išmoką ne mažiau kaip 1500 kaimo vaistinių savivaldybėse, kaimuose ar gyvenvietėse, kuriose gyvena mažiau nei 5000 gyventojų.
M5C3–8	Investicijų grupė. Struktūrizuotos socialinės ir švietimo intervencinės priemonės siekiant kovoti su menku išsilavinimu pietuose remiant trečiąjį sektorių	Tikslas	Švietimo parama nepilnamečiams (pirma grupė)	NEŽINOMA	Skaičius	0	20 000	II KETV.	2023	Ne mažiau kaip 20000 nepilnamečių, jaunesnių kaip 17 metų, gauna švietimo paramą. Vykdant švietimo paramos projektus daugiausia dėmesio skiriama vienai iš šių sričių: • Intervencinės priemonės, skirtos vaikams nuo nulio iki šešerių metų, kuriomis siekiama pagerinti sąlygas naudotis vaikų darželio ir darželio paslaugomis ir remti tėvystę; • Intervencinėmis priemonėmis, skirtomis vaikams nuo penkerių iki dešimties metų, kuriomis siekiama užtikrinti veiksmingas švietimo galimybes ir ankstyvą mokyklos nebaigimo, patyčių ir kitų nelaimės reiškinių prevenciją; • Intervencinės priemonės, skirtos 11–17 metų vaikams, kuriomis siekiama gerinti švietimo pasiūlą ir užkirsti kelią mokyklos nebaigimo reiškiniui. Pagrindiniai pasiūlymo elementai: - Vieši skelbimai sudaro ne mažiau kaip 50000000 EUR – Trečiojo sektoriaus subjektų projektai trunka bent vienerius metus ir ne ilgiau kaip dvejus metus. Veiksmai vykdomi Abrucų, Bazilikatos, Kampanijos, Kalabrijos, Molizės, Apulijos, Sardinijos ir Sicilijos regionuose.
M5C3–9	Investicija. Struktūrizuotos socialinės ir švietimo intervencinės priemonės siekiant kovoti su menku išsilavinimu pietuose remiant trečiąjį sektorių	Tikslas	Švietimo parama nepilnamečiams (antra grupė)	NEŽINOMA	Skaičius	20 000	44 000	IV KETV.	2025	Registracijos formas ir registracijos patvirtinimus, skirtus ne mažiau kaip 44000 nepilnamečių nuo 0 iki 17 metų, kuriems teikiama švietimo parama.

N.3. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas

1 reforma. Procedūrų supaprastinimas ir Komisijos nario stiprinimas specialiosiose ekonominėse zonose

Reforma prisidedama prie valdymo sistemos supaprastinimo ir supaprastinamas intervencijų specialiosiose ekonominėse zonose įgyvendinimo laikas. Reforma sukuriama skaitmeninė vieno langelio sistema specialiosioms ekonominėms zonoms ir stiprinamas Komisijos vaidmuo.

Investicija. Investicijos į infrastruktūrą specialiosioms ekonominėms zonoms (SEZ)

Investicijomis siekiama užtikrinti reformos, kuria nustatomos specialiosios ekonominės zonos (SEZ), poveikį. Investicijas sudaro parama infrastruktūrinėms intervencijoms aplink uostų teritorijas („paskutinės mylios“ jungtys; skaitmeninė logistika, urbanizacija arba energijos ir aplinkosauginis efektyvumas; uostų infrastruktūra).

Investicija. Mokesčių kreditų schema investicijoms Pietų Italijoje ir specialiojoje ekonominėje zonoje (SEZ)

Priemonės tikslas – remti pietinių regionų ir (arba) Pietų specialiosios ekonominės zonos (SEZ) įmonių konkurencingumą ir tvarų augimą, kartu skatinant privačias investicijas.

Priemonę sudaro mokesčių kredito schema ir susijusi stebėsenos bei kontrolės veikla.

N.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Pradinė padėtis	Tikslas	Ketvirčio	Metų
M5C3–10	1 reforma. Procedūrų supaprastinimas ir Komisijos nario stiprinimas specialiosiose ekonominėse zonose	Etapas	Reglamento įsigaliojimas siekiant paprasčiausiai nustatyti procedūras ir sustiprinti Komisijos nario vaidmenį specialiosiose ekonominėse zonose	Reglamento nuostata dėl reglamento įsigaliojimo siekiant paprasčiausiai nustatyti procedūras ir sustiprinti Komisijos nario vaidmenį specialiosiose ekonominėse zonose	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2021	Į reglamentą įtraukiama: dėl specialiose ekonominėse zonose sukurti vieno langelio principu veikiančią skaitmeninę vieno langelio sistemą, kad būtų supaprastintos procedūros; nuostatos, kuriomis siekiama sustiprinti Komisijos nario vaidmenį ZES. Specialiosios ekonominės zonos – tai konkrečios sritys, apibrėžtos Įstatymų galią turinčiame dekrete Nr. 91/2017 (paskelbtas Oficialiajame leidinyje Nr. 141/2017), kuris pakeistas įstatymu L. 123/2017 (paskelbtas Oficialiajame leidinyje Nr. 188/2017).
M5C3–11	Investicija. Investicijos į infrastruktūrą specialioje ekonominėje zonoje	Etapas	Ministerijos dekretų, kuriais patvirtinami visų aštuonių specialiųjų ekonominių zonų veiklos planai, įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti ministerijos potvarkių įsigaliojimą.	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2021	Dekrete ištekliai skiriami už įgyvendinimą atsakingiems subjektams ir nustatomos konkrečios sąlygos, kad būtų išvengta bet kokio intervencinių priemonių poveikio aplinkai. Visi konkursiniai kvietimai teikti pasiūlymus skelbiami laikantis techninės užduoties, įskaitant tinkamumo kriterijus, kuriais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų.
M5C3–12	Investicija. Investicijos į infrastruktūrą specialioje ekonominėje zonoje	Tikslas	Infrastruktūros projektų specialiojoje ekonominėje zonoje darbų pradžia	NEŽINOMA	Skaičius	0	53	IV KETV.	2024	Infrastruktūros projektai unikaliai identifikuojami pagal Codice Locale di Progetto (CLP). Turi būti pradėti ne mažiau kaip 53 projektų, numatytų dekrete dėl išteklių skyrimo, darbai.
M5C3–13	Investicija. Investicijos į infrastruktūrą specialioje ekonominėje zonoje	Tikslas	Infrastruktūros projektų specialiojoje ekonominėje zonoje užbaigimas	NEŽINOMA	Skaičius	0	46	II KETV.	2026	Darbų užbaigimo sertifikatai išduodami ne mažiau kaip 46 projektams, nustatytiems dekrete dėl išteklių paskirstymo ir unikaliai identifikuojamiems pagal Codice Locale di Progetto (CLP).Įvykdytų projektų sąraše nurodoma: -Porto di Salerno. Teritorija portuale. Consolidamento ed adeguamento funzionale di alcuni moli e banchine (CLP: G51B21003170006) -Porto di Neapolio. Teritorija portuale. Prolungamento e rafforzamento della diga Duca D’Aosta (CLP: G65F20001560006) -Porto di Salerno. Dragaggio del porto commerciale di Salerno e del canale di ingresso – fase 2 – Molo di ponente (CLP: G51B21003160006) -Porto Canale Di Cagliari. Teritorija portuale. Avamporti: realizzazione di nuovi banchinamenti per l’ormeggio di navi Traghetto ritininis ro-ro (CLP: D21G06000020003)
M5C3–14	Investicija. Mokesčių kreditų schema investicijoms Pietų Italijoje ir specialiojoje ekonominėje zonoje (SEZ)	Tikslas	Mokesčių kreditai Pietų Italijai ir specialiajai ekonominei zonai (SEZ)	NEŽINOMA	Suteiktų išteklių suma (EUR)	0	500 000 000	II KETV.	2026	Bent 500 000 000 EUR mokesčių kreditų suteikimas įmonėms 2022–2025 m. pietiniuose regionuose ir Pietų specialiojoje ekonominėje zonoje (SEZ) už bent 150 000 EUR vertės investicijas. Priemonė skirta šioms investicijų eilutėms: 1.Gamybos sistemos (įskaitant bet kokią įrangą, griežtai prijungtą prie sistemą sudarančių įrenginių ir (arba) mašinų), valdomos skaitmeniniais prietaisais, galinčiais atlikti vieną ar daugiau produkto ciklo etapų. 2.Gamybos automatizavimo sistemos, kuriose naudojami robotai, jutikliai ir komponentai, siekiant padidinti gamybos linijų lankstumą ir veiksmingumą. 3.Aparatinė ir programinė įranga, įskaitant grindžiamą debesijos kompiuterijos platformomis, skirta: organizuoti ir apdoroti didelius duomenų kiekius; sąsajų, įskaitant daugialypės terpės sąsajas, valdymas; pažangių jutiklių naudojimas sudėtingai informacijai apdoroti; optimizuoti duomenų tvarkymą energijos ir privatumo požiūriu; teikti nuotolinę pagalbą specializuotai įrangai. 4.Elektroninės prototipų kūrimo priemonės ir (arba) pažangi gamyba, skirtos skaitmeniniams procesams vykdyti, pavyzdžiui: 3D spausdinimas, lazerinis pjovimas ir CNC frezavimas. 5.Specializuotos prekės ir įranga pažangioms paslaugoms teikti arba mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklai vykdyti. Nustatant siektiną reikšmę neatsižvelgiama į įmones, vykdančias veiklą sektoriuose, nurodytuose NACE kodais 01, 08, 17, 19, 20, 22, 23, 24, 29, 30, 35, 38, 41, 42, 43, 49, 50 ir 51.

O. 6 MISIJA, 1 KOMPONENTAS. Artimieji tinklai, infrastruktūra ir nuotolinė medicina teritorinei sveikatos priežiūros pagalbai užtikrinti

Šio komponento tikslas – sustiprinti Italijos nacionalinę sveikatos tarnybą (NHS), inter alia, stiprinant apsaugą nuo su aplinka ir klimato kaita susijusių pavojų sveikatai ir geriau reaguojant į bendruomenių poreikius, susijusius su priežiūra ir pagalba vietoje. Vietos sveikatos priežiūros pagalba yra fragmentiška ir priklauso nuo regioninių skirtumų, dėl kurių skirtinguose regionuose sveikatos priežiūros paslaugų teikimo lygis ir sveikatos priežiūros rezultatai skiriasi. Manoma, kad integruotos priežiūros namuose paslaugos teikiamos menkai, o įvairūs sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų teikėjai laikomi tik silpnai integruotais. Be to, Italijos nacionalinės sveikatos tarnybos (NHS) gebėjimas mažinti riziką sveikatai, susijusią su poveikiu aplinkai ir klimato kaita, buvo išbandytas per kelias aplinkos krizes ir ekstremaliąsias situacijas, kurios išryškino problemas, kylančias dėl nepakankamų prevencinių veiksmų. Šio Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponento tikslas – sustiprinti Italijos nacionalinę sveikatos tarnybą (NHS), inter alia, stiprinant apsaugą nuo su aplinka ir klimato kaita susijusios rizikos sveikatai ir geriau reaguojant į bendruomenių poreikius, susijusius su priežiūra ir pagalba vietoje.

Šio komponento investicijomis ir reformomis padedama įgyvendinti 2019 ir 2020 m. Italijai skirtas rekomendacijas dėl poreikio „su investicijomis susijusią ekonominę politiką sutelkti į mokslinius tyrimus ir inovacijas ir infrastruktūros kokybę, atsižvelgiant į regioninius skirtumus (2019 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 3), „sveikatos sistemos atsparumo ir pajėgumų stiprinimą sveikatos priežiūros darbuotojų, ypatingos svarbos medicinos reikmenų ir infrastruktūros srityse“ (2020 m. šaliai skirta 1 rekomendacija) ir „investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, visų pirma į sustiprintą skaitmeninę infrastruktūrą, siekiant užtikrinti esminių paslaugų teikimą“ (2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 3).

O.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

NEŽINOMA

O.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

NEŽINOMA

O.3. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas

1 reforma. Naujo teritorinio sveikatos priežiūros pagalbos tinklo organizacinio modelio nustatymas.

Reforma yra parengiamasis komponento investicijų elementas. Juo nustatomas naujas teritorinės sveikatos priežiūros pagalbos modelis ir sukuriama nauja sveikatos, aplinkos ir klimato prevencijos institucinė struktūra. Tai turi būti pasiekta:

1.Sukurti naują teritorinio sveikatos priežiūros pagalbos tinklo organizacinį modelį, nustatant reguliavimo sistemą, kurioje būtų nustatyti struktūriniai, technologiniai ir organizaciniai standartai.

2.Naujos institucinės sveikatos, aplinkos ir klimato prevencijos struktūros nustatymas laikantis integruoto požiūrio („Viena sveikata“) ir holistinės vizijos („Planetary Health“).

Investicijų grupė. Bendruomenės sveikatos priežiūros namai, kad būtų pagerinta teritorinė sveikatos pagalba.

Priemonės tikslas – įsteigti bendruomenės sveikatos priežiūros namus.

Investicijas sudaro pirminės sveikatos priežiūros paslaugų aktyvavimas ir telkimas, taip pat (efektyviai energiją vartojančių) pagalbos teikimo centrų, skirtų integruotam reagavimui į priežiūros poreikius, įdiegimas.

Investicija. Namai – pirmoji priežiūros ir nuotolinės medicinos vieta

Priemonės tikslas – skatinti priežiūrą namuose ir plataus masto nuotolinės medicinos sprendimų diegimą bei remti sveikatos priežiūros inovacijas.

Investicijas sudaro aparatinė įranga ir geresnis paslaugų teikimas, teritorinių koordinavimo centrų (Centrali Open Territoriali) steigimas, diagnostikos ir stebėsenos projektų finansavimas, nacionalinės nuotolinės medicinos projektų atrankinės patikros platformos sukūrimas ir skaitmeninių sveikatos ir priežiūros technologijų ad hoc mokslinių tyrimų iniciatyvos.

Investicijų grupė. Stiprinti tarpinę sveikatos priežiūrą ir jos infrastruktūrą (bendruomenės ligonines)

Priemonės tikslas – padidinti tarpinių sveikatos priežiūros įstaigų skaičių.

Investicijos apima bendruomeninių ligoninių, sveikatos priežiūros įstaigų, skirtų pacientams, kuriems dėl nedidelio aštrumo epizodo arba lėtinių patologijų recidyvo reikia nedidelio intensyvumo ir trumpalaikių klinikinių intervencijų, kūrimą.

O.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Pradinė padėtis	Tikslas	Ketvirčio	Metų
M6C1–1	1 reforma. Naujo teritorinio sveikatos priežiūros pagalbos tinklo organizacinio modelio nustatymas	Etapas	Įsigaliojo antrinės teisės aktas (ministro dekretas), kuriuo numatoma sveikatos priežiūros organizavimo reforma.	Įstatymo nuostata, nurodanti teisės akto įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2022	Įsigaliojo antrinės teisės aktas (ministro dekretas), kuriame numatyta: – Apibrėžti naują teritorinio sveikatos priežiūros pagalbos tinklo organizacinį modelį, apibrėžiant reguliavimo sistemą, kurioje būtų nustatyti struktūriniai, technologiniai ir organizaciniai standartai visuose regionuose; naujos institucinės sveikatos, aplinkos ir klimato prevencijos struktūros nustatymas pagal bendros sveikatos koncepciją.
M6C1–2	Investicijų grupė. Bendruomenės sveikatos priežiūros namai, kad būtų pagerinta teritorinė sveikatos priežiūra	Etapas	Institucinės plėtros sutarties patvirtinimas	Pranešimas apie Sveikatos ir regionų ministerijos patvirtinimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2022	Institucinės plėtros sutarties (Contratto Istituzionale di Sviluppo) patvirtinimas su Italijos sveikatos apsaugos ministerija kaip atsakinga ir įgyvendinančia institucija ir regioninių administracijų dalyvavimas kartu su kitais suinteresuotais Bendrijos sveikatos priežiūros įstaigų subjektais: Institucinės plėtros sutartis yra valdymo priemonė, kurioje išvardijamos visos tinkamos šalys, nustatytos Bendrijos sveikatos priežiūros rūmams, skirtiems teritorinei sveikatos pagalbai gerinti, įgyvendinti. Sutartyje taip pat nurodomi įsipareigojimai, kuriuos kiekvienas Italijos regionas prisiims, kad užtikrintų laukiamų rezultatų, susijusių su Bendrijos sveikatos priežiūros namais, pasiekimą. Sutartimi buvo siekiama remti teritorinę sanglaudą, vystymąsi ir ekonomikos augimą ir paspartinti sudėtingų intervencijų įgyvendinimą. Institucinės plėtros sutartis ypač naudinga didelės apimties projektams arba investicijoms, susijusioms su atskirais funkciškai tarpusavyje susijusiais intervenciniais veiksmais, kuriems reikalingas integruotas požiūris ir Europos investicinių struktūrinių fondų bei nacionalinių fondų naudojimas, taip pat įtrauktas į planus ir veiksmų programas, finansuojamas iš nacionalinių ir Europos išteklių.
M6C1–3	Investicijų grupė. Bendruomenės sveikatos priežiūros namai, kad būtų pagerinta teritorinė sveikatos priežiūra	Tikslas	Aktyvuojamos bendruomenės sveikatos priežiūros namų paslaugos	NEŽINOMA	Skaičius	0	1 038	II KETV.	2026	Nepriklausomų ekspertų ataskaitos, kuriomis patvirtinamas paslaugų aktyvavimas pagal standartus, apibrėžtus 2022 m. gegužės 23 d. DM Nr. 77 1 priedo 5 skirsnio 4 lentelėje bent 1038 bendruomenės sveikatos priežiūros namuose. Bent 50 proc. EGADP paramos investicijų išlaidoms skiriama naujų pastatų statybai (intervencijos laukas 025b), atitinkantiems Reglamento (ES) 2021/241 VI priedo 5 išnašos reikalavimus, arba nepriklausomo eksperto sertifikuotai pastatų renovacijai, susijusiai su energijos vartojimo efektyvumu (intervencijos laukas 026).
M6C1–4	Investicija. Namai – pirmoji priežiūros ir nuotolinės medicinos vieta	Etapas	Gairių, kuriose pateikiamas skaitmeninis priežiūros namuose įgyvendinimo modelis, patvirtinimas	Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintos gairės	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2022	Gairėmis supaprastinami procesai, būtini priežiūrai namuose gerinti plėtojant nuotolinės stebėsenos metodus ir automatizavimą namuose.
M6C1–5	Investicija. Namai – pirmoji priežiūros ir nuotolinės medicinos vieta	Etapas	Institucinio vystymosi sutartis, kurią patvirtino Sveikatos ir regionų ministerija	Pranešimas apie patvirtintą sutartį	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2022	Institucinės plėtros sutarties (Contratto Istituzionale di Sviluppo) patvirtinimas su Italijos sveikatos apsaugos ministerija kaip atsakinga ir įgyvendinančia institucija ir regioninių administracijų dalyvavimas kartu su kitais subjektais, susijusiais su priežiūra namuose. Institucinės plėtros sutartyje kiekvienai intervencinei priemonei ar intervencinių priemonių kategorijai nustatomas tvarkaraštis, rangovų atsakomybė, vertinimo ir stebėsenos kriterijai ir sankcijos už reikalavimų nesilaikymą. Jame taip pat apibrėžiamos galimo dalinio intervencinių priemonių finansavimo nutraukimo arba atitinkamų išteklių skyrimo kitam valdžios lygmeniui sąlygos, laikantis subsidiarumo principo.
M6C1–6	Investicija. Namai – pirmoji priežiūros ir nuotolinės medicinos vieta	Tikslas	Gydymas namuose	NEŽINOMA	Skaičius	645 590	1 487 590	II KETV.	2025	Vyresnių nei 65 metų asmenų priežiūros namuose gydymo paslaugų teikimo metinė vertė turi būti ne mažesnė kaip 1487590, kaip nustatyta pagal SIAD05bis rodiklį „Nor 65s Treated in SIAD (Sistema informativo Assistenza domiciliare) giminystės ryšys su vyresnio amžiaus gyventojais“ Agenas duomenų suvestinėje.
M6C1–7	Investicija. Namai – pirmoji priežiūros ir nuotolinės medicinos vieta	Tikslas	Visu pajėgumu veikia koordinavimo centrai (antroji grupė)	NEŽINOMA	Skaičius	0	480	IV KETV.	2024	Svarbiausias šios intervencijos tikslas – pradėti veikti ne mažiau kaip 480 teritorinio koordinavimo centrų („Centrali Open Territoriali“), kurių užduotis – koordinuoti ir susieti įvairias teritorines, socialinės sveikatos ir ligoninių sveikatos priežiūros tarnybas, taip pat skubios pagalbos tinklą, kad būtų užtikrintas priežiūros tęstinumas, prieinamumas ir integracija.
M6C1–8	Investicija. Namai – pirmoji priežiūros ir nuotolinės medicinos vieta	Tikslas	Kiekvienam regionui paskirtas bent vienas nuotolinės medicinos projektas (atsižvelgiant į projektus, kurie bus įgyvendinami atskirame regione, ir projektus, kurie gali būti plėtojami kaip regionų konsorciumų dalis)	NEŽINOMA	Skaičius	0	20	IV KETV.	2023	Nacionaline nuotolinės medicinos strategija skatinama ir finansuojama naujų nuotolinės medicinos projektų ir sprendimų plėtra ir plėtra regioninėse sveikatos priežiūros sistemose, todėl ji yra pagrindinis (technologinis) veiksnys, padedantis įgyvendinti sustiprintą nuotolinės sveikatos priežiūros metodą, ypatingą dėmesį skiriant lėtiniais pacientais.
M6C1–9	Investicija. Namai – pirmoji priežiūros ir nuotolinės medicinos vieta	Tikslas	Telemedicinos priemonių pagalba	NEŽINOMA	Skaičius	0	300 000	IV KETV.	2025	Telemedicinos priemonėmis teikiamos pagalbos rodiklis, grindžiamas Nacionalinės telemedicinos platformos (PNT) rodikliais ir stebimas per Agenas duomenų suvestinę, turi pasiekti ne mažiau kaip 300000 žmonių.
M6C1–10	Investicijų grupė. Stiprinti tarpinę sveikatos priežiūrą ir jos infrastruktūrą (bendruomenės ligonines)	Etapas	Institucinės plėtros sutarties (Contratto Istituzionale di Sviluppo) patvirtinimas	Pranešimas apie institucinės plėtros sutarties patvirtinimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2022	Institucinės plėtros sutarties (Contratto Istituzionale di Sviluppo) patvirtinimas su Italijos sveikatos apsaugos ministerija kaip atsakinga ir įgyvendinančia institucija ir regioninių administracijų dalyvavimas kartu su kitais subjektais, susijusiais su Bendrijos ligoninėmis. Institucinės plėtros sutartyje išvardijamos visos investicijoms tinkamos vietos, taip pat įsipareigojimai, kuriuos kiekvienas regionas prisiima, kad užtikrintų numatyto rezultato pasiekimą. Bet kurio regiono pažeidimo atveju Sveikatos apsaugos ministerija kreipiasi į Komisijos narį „ad acta“. Įrenginių technologiniam parkui, t. y. visoms priemonėms, licencijoms ir tarpusavio sujungimams, pirmenybė teikiama suvestiniams viešųjų pirkimų metodams.
M6C1–11	Investicijų grupė. Stiprinti tarpinę sveikatos priežiūrą ir jos infrastruktūrą (bendruomenės ligonines)	Tikslas	Renovuotos, tarpusavyje sujungtos ir technologiškai įrengtos bendruomenės ligoninės	NEŽINOMA	Skaičius	0	307	II KETV.	2026	Nepriklausomų ekspertų ataskaitos, kuriomis patvirtinamas paslaugų aktyvavimas pagal 2022 m. gegužės 23 d. DM Nr. 77 1 priedo 11 skirsnyje apibrėžtus standartus bent 307 Bendrijos ligoninėse.

P. 6 MISIJA, 2 KOMPONENTAS. Inovacijos, moksliniai tyrimai ir nacionalinių sveikatos priežiūros paslaugų skaitmeninimas

Šiuo Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentu siekiama užtikrinti būtinas sąlygas didesniam nacionalinės sveikatos priežiūros tarnybos atsparumui: I) pasenusių sveikatos priežiūros technologijų pakeitimas ligoninėse; II) esminio struktūrinio ligoninių pastatų saugos pagerinimo plėtojimą; III) sveikatos informacinių sistemų ir skaitmeninių priemonių tobulinimą; IV) mokslinių tyrimų sektoriaus skatinimą ir stiprinimą; V) žmogiškųjų išteklių didinimas.

Investicijos ir reformos pagal šį komponentą padeda įgyvendinti 2020 ir 2019 m. Italijai skirtas rekomendacijas dėl poreikio „stiprinti sveikatos sistemos atsparumą ir pajėgumą sveikatos priežiūros darbuotojų, ypatingos svarbos medicinos reikmenų ir infrastruktūros srityse“ (2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 1), „investicijas sutelkti į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, visų pirma į sustiprintą skaitmeninę infrastruktūrą, kad būtų užtikrintas esminių paslaugų teikimas“ (2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 3) ir „su investicijomis susijusią ekonominę politiką sutelkti į mokslinius tyrimus ir inovacijas bei infrastruktūros kokybę, taip pat atsižvelgiant į regioninius skirtumus“ (2019 m. 3 rekomendacija).

P.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

1 reforma. Peržiūrėti ir atnaujinti dabartinę ligoninių ir priežiūros mokslinių institutų (IRCCS) teisinę sistemą

Reforma siekiama reorganizuoti ligoninių ir priežiūros mokslinių institutų (IRCCS) tinklą siekiant i) pagerinti nacionalinės sveikatos sistemos (NHS) kokybę, ii) pagerinti sveikatos ir mokslinių tyrimų ryšį ir iii) persvarstyti IRCCS teisinį režimą ir mokslinių tyrimų politiką, priklausančią Italijos sveikatos apsaugos ministerijos kompetencijai.

Reforma gerinamas viešųjų IRCCS valdymas i) gerinant strateginį valdymą, ii) geriau apibrėžiant įgaliojimus ir kompetencijos sritis ir iii) išsamiai apibrėžiant taisykles dėl viešojo IRCCS mokslinio direktoriaus ir mokslinių tyrimų personalo statuso.

Galiausiai speciali pagalbinė priemonė, pagal kurią IRCCS diferencijuojama pagal jų veiklą (vieno specialisto arba bendro profilio), sukuriamas integruotas IRCCS tinklas ir palengvinamas keitimasis patirtimi tarp pačių IRCCS ir kitų Italijos NHS struktūrų.

Investicija. NHS biomedicininių mokslinių tyrimų stiprinimas ir stiprinimas

Priemonės tikslas – padidinti biomedicininių mokslinių tyrimų sistemos finansavimą.

Investicijas sudarokoncepcijos įrodymo projektų finansavimas, taip pat mokslinių tyrimų iniciatyvų retųjų ligų, retų vėžio rūšių ir kitų didelį poveikį sveikatai darančių ligų srityje finansavimas.

Investicija. Sveikatos priežiūros sistemos specialistų techninių-profesinių, skaitmeninių ir valdymo įgūdžių ugdymas

Šios investicijos apima stipendijų, skirtų specialiems bendrosios medicinos kursams, didinimą; parengti visų NHS darbuotojų saugos mokymo planą, susijusį su ligoninių infekcijomis; aktyvinti darbuotojų, atliekančių aukščiausias pareigas NHS organuose valdymo ir skaitmeninių įgūdžių srityje, mokymo programą ir finansuoti specializuotas medicinos mokymo sutartis.

P.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Pradinė padėtis	Tikslas	Ketvirčio	Metų
M6C2–1	1 reforma. Peržiūrėti ir atnaujinti dabartinę Sveikatos ministerijos ligoninių ir priežiūros mokslinių institutų (IRCCS) teisinę sistemą ir mokslinių tyrimų politiką, kad būtų sustiprintas mokslinių tyrimų, inovacijų ir sveikatos priežiūros ryšys.	Etapas	Įstatymo galią turinčio dekreto, kuriuo numatoma reorganizuoti nuostatas, reglamentuojančias hospitalizavimo ir slaugos mokslinius institutus (IRCSS), įsigaliojimas	Dekreto nuostata, nurodanti įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2022	Reforma reorganizuojamas IRCCS tinklas, siekiant pagerinti NHS kokybę ir kompetenciją, gerinti sveikatos ir mokslinių tyrimų ryšį, peržiūrėti IRCCS teisinį režimą ir mokslinių tyrimų politiką, priklausančius Italijos sveikatos ministerijos kompetencijai. Reforma apima priemones, kuriomis siekiama: I) stiprinti mokslinių tyrimų, inovacijų ir sveikatos priežiūros ryšį; II) gerinti viešųjų IRCCS valdymą stiprinant strateginį valdymą ir geriau apibrėžiant įgaliojimus ir kompetencijos sritis.
M6C2–2	Investicija. NHS biomedicininių mokslinių tyrimų stiprinimas ir stiprinimas	Tikslas	Finansuojami mokslinių tyrimų projektai, susiję su koncepcijos įrodymu ir retomis vėžio rūšimis ir ligomis	NEŽINOMA	Skaičius	0	200	II KETV.	2025	Finansavimo skyrimas mokslinių tyrimų projektams retųjų ligų, retų vėžio rūšių ir koncepcijos įrodymo srityje. Finansavimas mokslinių tyrimų projektams, taip pat retųjų ligų ir retų vėžio rūšių projektams skiriamas viešojo konkurso tvarka. Pirmoji finansavimo dalis skiriama ne mažiau kaip 200 mokslinių tyrimų projektų.
M6C2–3	Investicija. NHS biomedicininių mokslinių tyrimų stiprinimas ir stiprinimas	Tikslas	Finansuojami didelį poveikį sveikatai darančių ligų mokslinių tyrimų projektai	NEŽINOMA	Skaičius	0	324	II KETV.	2025	Finansavimo skyrimas didelį poveikį sveikatai darančių ligų mokslinių tyrimų projektams. Didelį poveikį sveikatai darančių ligų mokslinių tyrimų projektų finansavimas skiriamas viešojo konkurso tvarka. Bent 324 mokslinių tyrimų projektams skiriama pirmoji finansavimo dalis.
M6C2–16	Investicija. Sveikatos priežiūros sistemos specialistų techninių-profesinių, skaitmeninių ir valdymo įgūdžių ugdymas	Tikslas	Sveikatos priežiūros darbuotojų valdymo ir skaitmeninių įgūdžių mokymas	NEŽINOMA	Skaičius	0	4 500	II KETV.	2026	4500 Nacionalinės sveikatos tarnybos darbuotojų dalyvavimo mokymo kursuose, susijusiuose su vadybos ar skaitmeniniais įgūdžiais, pažymėjimai.
M6C2–17	Investicija. Sveikatos priežiūros sistemos specialistų techninių-profesinių, skaitmeninių ir valdymo įgūdžių ugdymas	Tikslas	Medicinos specialistų mokymo sutarčių sudarymas	NEŽINOMA	Skaičius	0	4 200	II KETV.	2026	4200 sutarčių dėl medicinos specialistų rengimo penkerių metų laikotarpiui sudarymas

P.3 PUNKTAS. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas

Investicijų grupė. Ligoninių technologinės įrangos skaitmeninis atnaujinimas

Priemonės tikslas – didinti sveikatos priežiūros darbuotojų našumą, gerinti procesų kokybę, užtikrinti pacientų saugą ir aukštos kokybės paslaugų teikimą.

Investicijas sudaro didelės sveikatos priežiūros įrangos modernizavimas, ligoninių procesų informatavimas su pirmos ir antros pakopos Skubios pagalbos departamentu („Dipartimenti Emergenza e Accettazione“, DEA) ir intensyvaus ir pusiau intensyvaus gydymo skyrių lovų skaičiaus didinimas Nacionalinės sveikatos tarnybos ligoninėse.

Investicija. Siekiant saugios ir tvarios ligoninės

Šios priemonės tikslas – padidinti ligoninių saugą vykdant seismines ligoninių atnaujinimo intervencijas ir vykdant daugiametę intervenciją, skirtą visuomenės sveikatos nekilnojamojo turto fizinei ir technologinei sistemai atnaujinti ir modernizuoti.

Investicijų grupė. Technologinės infrastruktūros ir duomenų rinkimo, apdorojimo, duomenų analizės ir modeliavimo priemonių stiprinimas

Šios priemonės tikslas – pagerinti Italijos NHS priežiūros paslaugų teikimą, sveikatos analizę ir prognozavimo pajėgumus. Investicijas sudaro infrastruktūros įgalėjimas ir esamų elektroninių sveikatos įrašų (ESĮ) naudojimas, taip pat Sveikatos apsaugos ministerijos infrastruktūros ir technologinių bei analizės priemonių stiprinimas.

Investicija. Sveikatos priežiūros sistemos specialistų techninių-profesinių, skaitmeninių ir valdymo įgūdžių ugdymas

P.4 PUNKTAS. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Pradinė padėtis	Tikslas	Ketvirčio	Metų
M6C2–4	Investicijų grupė. Ligoninių technologinės įrangos skaitmeninis atnaujinimas	Etapas	Sveikatos apsaugos ministerijos (Italijos regionų) patvirtintas reorganizavimo planas	Pranešimas apie patvirtinimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2021	Reorganizavimo plano, kuriuo siekiama stiprinti NHS ligoninių pajėgumus tinkamai reaguoti į ekstremaliąsias situacijas pandemijos atveju, patvirtinimas didinant lovų skaičių intensyviosios ir subintensyviosios priežiūros skyriuose. Ligoninių reorganizavimo planas padidina NHS ligoninių intensyviosios ir pusiau intensyvios priežiūros skyriuose esančių lovų skaičių.
M6C2–5	Investicijų grupė. Ligoninių technologinės įrangos skaitmeninis atnaujinimas	Etapas	Institucinės plėtros sutarties patvirtinimas	Sveikatos apsaugos ministerijos ir Italijos regionų pranešimas apie institucinės plėtros sutarties pasirašymą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2022	Institucinės plėtros sutarties (Contratto Istituzionale di Sviluppo) patvirtinimas su Italijos sveikatos apsaugos ministerija kaip atsakinga ir įgyvendinančia institucija ir regioninių administracijų bei kitų pagrindinių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas. Institucinės plėtros sutartis yra priemonė, nustatyta galiojančiuose nacionalinės teisės aktuose (2011 m. gegužės 31 d. Įstatyminio dekreto Nr. 88 1 ir 6 straipsniuose ir 2017 m. birželio 20 d. Įstatyminio dekreto Nr. 91 7 straipsnyje, 2017 m. rugpjūčio 3 d. Įstatyme Nr. 123), siekiant paspartinti tarpusavyje funkciškai susijusių strateginių projektų įgyvendinimą. Institucinės plėtros sutartyje išvardijamos visos tinkamos vietos, nustatytos iinvesticijoms, taip pat įsipareigojimai, kuriuos kiekvienas regionas prisiima, kad užtikrintų laukiamo rezultato pasiekimą. Bet kurio regiono pažeidimo atveju Sveikatos apsaugos ministerija kreipiasi į Komisijos narį „ad acta“.
M6C2–6	Investicijų grupė. Ligoninių technologinės įrangos skaitmeninis atnaujinimas	Tikslas	Didelės diagnostikos įrangos pristatymas	NEŽINOMA	Skaičius	0	3 100	II KETV.	2026	3100 didelės diagnostikos įrangos tyrimų sertifikatai arba leidimas naudoti sertifikatus. Pristatomos įrangos skaičius ir tipai: 290 įrangos (NMR – branduolinio magnetinio rezonanso – 1,5 T ar daugiau; Linijiniai greitintuvai; PET/CT – pozitroninės spinduliuotės tomografija/kompiuterinė tomografija); 655 įranga (Angiografijos; Gama kameros, Gammos kameros/CT – kompiuterinė tomografija; CT – kompiuterių tomografija); 2155 įranga (fiksuotosios rentgeno sistemos; Mamografijos; Ultragarso).
M6C2–7	Investicijų grupė. Ligoninių technologinės įrangos skaitmeninis atnaujinimas	Etapas	Visų viešųjų pirkimų sutarčių sudarymas	Pranešimas apie visas skirtas viešojo pirkimo sutartis.	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2022	Konkursų procedūrų skelbimas (Consip preliminarioji sutartis) ir sutarčių sudarymas su paslaugų teikėjais, taip pat ligoninių, priskiriamų I ir II DEA lygiams, skaitmeninimas) Į sutartis įtraukiamas šių prekių pirkimas: a) Duomenų apdorojimo centras (DPC), įskaitant IRT ir bet kokius pagalbinius darbus, būtinus visos ligoninės struktūros kompiuterizavimui, b) aparatinės ir (arba) programinės įrangos informacinių technologijų, elektromedicininių technologijų, taip pat papildomų technologijų ir pagalbinių darbų, būtinų ligoninių skyrių kompiuterizavimui, įsigijimas. Dabartinio skaitmeninimo lygio įvertinimas, prieš pradedant įgyvendinti intervenciją, sudaro sąlygas patikslinti šį vertinimą, atsižvelgiant į realius kiekvieno regiono ir (arba) ligoninės poreikius.
M6C2–8	Investicijų grupė. Ligoninių technologinės įrangos skaitmeninis atnaujinimas	Tikslas	Suskaitmenintos ligoninės (DEA – Ekstremaliųjų situacijų ir priėmimo departamentai – I ir II lygiai)	NEŽINOMA	Skaičius	0	280	IV KETV.	2025	Tikslas pasiekiamas, kai kiekvieno pirmo ir antro lygmens ekstremaliųjų situacijų ir priėmimo departamento (DEA) skaitmeninimas padidinamas bent vienu etapu pagal elektroninio medicininio įrašo priėmimo modelį (Emram), patvirtintą Sveikatos priežiūros informacijos ir valdymo sistemų draugijos (HIMMS) ataskaita, pasiekiant bent 50 DEA 2 ar daugiau brandos skalės etapą. Leidžiama naudotis Consip („Concesionaria Servizi Informativi Pubblici“) teikiamomis viešųjų pirkimų priemonėmis, be priemonių, kurios buvo užbaigtos iki 2022 m. gruodžio 31 d., taip pat leidžiama naudoti viešojo administravimo elektroninę rinką (Mepa) arba viešojo administravimo dinaminę įsigijimo sistemą (SDAPA) papildomiems pirkimams.
M6C2–9	Investicijų grupė. Ligoninių technologinės įrangos skaitmeninis atnaujinimas	Tikslas	ICU teikiamos papildomos lovos ir mažiau intensyvios priežiūros paslaugos	NEŽINOMA	Skaičius		5 922	II KETV.	2026	Intervencinių priemonių, skirtų įrengti arba pertvarkyti bent 5922 intensyviosios terapijos lovas ir lovas pusiau intensyvioje zonoje su susijusia vėdinimo įranga, užbaigimo įrodymas pagal atitinkamą reglamentą (DL 34/2020 2 straipsnis). Intensyviosios terapijos lovos turi sudaryti ne mažiau kaip 40 % visų lovų, kuriems taikoma ši priemonė.
M6C2–10	Investicija. Siekiant saugios ir tvarios ligoninės	Tikslas	Užbaigtos antiseisminės intervencijos ligoninėse	NEŽINOMA	Skaičius	0	84	II KETV.	2026	Užpildytos struktūros ataskaita arba statinio tyrimo pažymėjimas, išduotas dėl ne mažiau kaip 84 antiseisminių intervencijų ligoninėse.
M6C2–10 8	Investicija. Siekiant saugios ir tvarios ligoninės	Tikslas	EGADP išteklių išmokėjimas projektams pagal Finansinio įstatymo Nr. 67/88 20 straipsnį „Sveikatos priežiūros pastatas“	NEŽINOMA	Skaičius	0	225 000 000	II KETV.	2026	Įrodymas, kad Sveikatos apsaugos ministerija su atitinkamu regionu ar autonomine provincija atliko 225 000 000 EUR mokėjimą už intervenciją pastatų renovacijos ir (arba) technologinio sveikatos priežiūros įstaigų modernizavimo srityje, susijusią su programos susitarimais pagal L. 67/88 20 straipsnį.
M6C2–11	Investicijų grupė. Technologinės infrastruktūros ir duomenų rinkimo, apdorojimo, duomenų analizės ir modeliavimo priemonių stiprinimas	Tikslas	Bendrosios praktikos gydytojai, teikiantys elektroninius sveikatos įrašus.	NEŽINOMA	Procentas	0	85	IV KETV.	2025	Bendrosios praktikos gydytojai (MMG/PLS), naudojantys elektroninius sveikatos įrašus, kurių vertė siekia ne mažiau kaip 85 proc. visų duomenų. Tikslas pasiekiamas ESĮ stebėsenos suvestinėje tikrinant 2022 m. rugpjūčio 8 d. dekreto 2 priede nurodyto 2 rodiklio vertę nacionaliniu lygmeniu ir pakeitimus.
M6C2–12	Investicijų grupė. Technologinės infrastruktūros ir duomenų rinkimo, apdorojimo, duomenų analizės ir modeliavimo priemonių stiprinimas	Etapas	Veikia sveikatos draudimo kortelių sistema ir elektroninių sveikatos įrašų sąveikumo infrastruktūra.	Sveikatos draudimo kortelių sistemos veikimo pradžia ir ESĮ sąveikumo infrastruktūros.	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2026	Tyrimo pažymėjimai, kuriais patvirtinamas sveikatos draudimo kortelių sistemos ir elektroninių sveikatos įrašų sąveikumo infrastruktūros veikimo pradžia ir sistemos „ecosistema Dati Sanitari“ (EDS) įgyvendinimas.
M6C2–13	Investicijų grupė. Technologinės infrastruktūros ir duomenų rinkimo, apdorojimo, duomenų analizės ir modeliavimo priemonių stiprinimas	Tikslas	Elektroninis sveikatos įrašas naudojamas daugumai sveikatos įrašų	NEŽINOMA	Procentas	0	90	II KETV.	2026	Iš visų dokumentų turi būti parengti 90 proc. vietinių ESĮ dokumentų. Tikslas pasiekiamas ESĮ stebėsenos suvestinėje tikrinant 2022 m. rugpjūčio 8 d. dekreto 2 priede nurodyto 1 rodiklio vertę nacionaliniu lygmeniu ir iš dalies keičiant bent šiuos dokumentus: Raštas apie išvykimą iš ligoninės; avarinės patalpos ataskaita; laboratorijos ataskaita; radiologijos ataskaita; patologinės anatomijos ataskaita.
M6C2–14	Investicija. Sveikatos priežiūros sistemos specialistų techninių-profesinių, skaitmeninių ir valdymo įgūdžių ugdymas	Tikslas	Skiriamos stipendijos specialiems bendrosios medicinos praktikos mokymams.	NEŽINOMA	Skaičius	0	1 800	II KETV.	2023	Šiomis investicijomis padidinamos stipendijos specialiems bendrosios medicinos kursams, užtikrinant, kad būtų užbaigti 3 trejų metų mokymo ciklai.
M6C2–15	Investicija. Sveikatos priežiūros sistemos specialistų techninių-profesinių, skaitmeninių ir valdymo įgūdžių ugdymas	Tikslas	Skiriamos papildomos stipendijos specialiems bendrosios medicinos praktikos mokymams.	NEŽINOMA	Skaičius	1 800	2 700	II KETV.	2024	Šiomis investicijomis padidinamos stipendijos specialiems bendrosios medicinos kursams, užtikrinant, kad būtų užbaigti 3 trejų metų mokymo ciklai.

7 KLAUSIMAS. „REPowerEU“

Skyriumi „REPowerEU“ siekiama stiprinti skirstymo perdavimo ir skirstymo tinklus, įskaitant su dujomis susijusius tinklus; spartinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą, mažinti energijos paklausą, didinti energijos vartojimo efektyvumą ir ugdyti žaliajai pertvarkai reikalingus viešojo ir privačiojo sektorių įgūdžius; skatinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir vandenilio vertės grandines priemonėmis, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos gauti kreditą ir mokesčių kreditus.

Komponentas apima 2022 ir 2023 m. Italijai skirtas rekomendacijas. Visų pirma ja siekiama paspartinti papildomų atsinaujinančiųjų išteklių energijos pajėgumų diegimą investuojant į pagrindinius elektros energijos jungčių projektus (t. y. dvi jungiamąsias linijas, jungiančias Sardiniją ir Siciliją su žemynine dalimi), atnaujinant nacionalinį perdavimo tinklą ir supaprastinant leidimų išdavimo procedūras. Ji padeda didinti dujų vidaus perdavimo pajėgumus, kad būtų galima įveikti kliūtis, įvairinti energijos importą ir didinti tiekimo saugumą. Ja skatinamas tvarus judumas mažinant aplinkai kenksmingas subsidijas ir stiprinant geležinkelių parką. Ji padeda mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro elektrifikuojant namų ūkių vartojimą ir didinant tinklo atsparumą. Ji padeda didinti energijos vartojimo efektyvumą gyvenamųjų namų ir įmonių sektoriuose, be kita ko, taikant tikslines paskatų sistemas ir finansines priemones. Galiausiai jis apima reformas ir investicijas, kuriomis siekiama gerinti žaliajai pertvarkai reikalingų įgūdžių teikimą ir įgijimą tiek privačiajame, tiek viešajame sektoriuose.

Devyni projektai yra tarpvalstybinio pobūdžio. Trys iš jų turi tiesioginį tarpvalstybinį poveikį: 1) investicija, kuria prisidedama prie elektros jungties tarp Sardinijos, Korsikos ir Toskanos tiesimo; 3) investicija į kompresorinę, dėl kurios padidės dujų eksportas į Vidurio Europą. Kiti projektai netiesiogiai naudingi tarpvalstybinėms valstybėms narėms, nes jais šalinamos vidinės energijos perdavimo ir skirstymo kliūtys ir didinamas tinklo efektyvumas ir atsparumas.

Numatoma, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro reikšmingos žalos aplinkos tikslams, kaip tai suprantama Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal reikšmingos žalos nedarymo technines gaires ( C(2023) 6454 final) nustatytų priemonių ir rizikos mažinimo veiksmų aprašymą,o reikšmingos žalos nedarymo principas netaikomas 13 investicijai „Adrijos linijos 1 etapas“ (Sulmonos kompresorinė ir Sestino-Minerbio dujotiekis) ir 14 investicijai „Tarpvalstybinė dujų eksporto infrastruktūra“ pagal Reglamento (ES) 2021/241 21c straipsnio 6 dalies f punktą.

1 KLAUSIMAS. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

1 reforma. Atsinaujinančiųjų išteklių energijos leidimų išdavimo procedūrų racionalizavimas centriniu ir vietos lygmenimis

Šios reformos tikslas – konsoliduoti ir racionalizuoti galiojančius teisės aktus ir nuostatas, reglamentuojančias leidimų naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius išdavimą. Reformą sudaro teisės akto (dar vadinamo „ Testo Unico“) priėmimas ir įsigaliojimas, kuriuo surenkamos, rengiamos ir konsoliduojamos normos, kuriomis reglamentuojamas leidimų naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius išdavimas, ir pakeičiami ankstesni teisės aktai šiuo klausimu. Reforma taip pat siekiama nustatyti „spartesnės atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonų“ nustatymo teisinę sistemą ir sukurti vieno langelio skaitmeninę platformą, kurioje nacionaliniu ir subnacionaliniu lygmenimis būtų galima prašyti leidimų diegti atsinaujinančiuosius energijos išteklius.

2 reforma. Aplinkai kenksmingų subsidijų mažinimas

Šios reformos tikslas – sumažinti aplinkai kenksmingas subsidijas, remiantis MASE paskelbtu 2022 m. aplinkai kenksmingų subsidijų katalogu. Reformą sudaro konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais ataskaitos ir teisės aktų priėmimas.

3 reforma. Prijungimo prie biometano dujų tinklo išlaidų mažinimas

Reforma siekiama sudaryti palankesnes sąlygas biometano įtraukimui į energetikos sistemą ir energijos rinką ir sukurti naujus tvarius biometano gamybos pajėgumus pagal Direktyvą (ES) 2018/2001 (Atsinaujinančiųjų energijos išteklių direktyva) ir jos deleguotuosius aktus, visų pirma sudaryti palankesnes sąlygas gamtinių dujų tinklo lankstumui ir efektyvumui sudarant palankesnes sąlygas pereiti prie biometano. Reformą sudaro teisės aktų, kuriais siekiama sumažinti tvarių biometano gamybos įmonių prijungimo sąnaudas ir skatinti investicijas, kuriomis siekiama skatinti tvaraus biometano naudojimą gamtinių dujų tinkluose, įsigaliojimas.

4 reforma. Finansinės rizikos, susijusios su atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos pirkimo sutartimis (įgaliojimų pirkimo sutartys), mažinimas

Reformos tikslas – sukurti garantijų sistemą, kuria būtų sumažinta finansinė rizika, susijusi su bent trejų metų trukmės atsinaujinančiųjų išteklių energijos pirkimo sutartimis.

Reforma:

I)reikalauti, kad kiekvienas operatorius elektros energijos rinkoje suteiktomis garantijų priemonėmis užtikrintų dalinį elektros energijos pirkimo sutarčių priešpriešinės vertės padengimą;

II)nustatyti įsipareigojimų nevykdymo rizikos mažinimo priemones, įskaitant reikalavimus ir apribojimus konkurso dalyviui ir reguliavimo sankcijas gamintojo įsipareigojimų neįvykdymo atveju;

III)nustatyti institucinį subjektą, kuris imtųsi pardavėjo/pirkėjo kraštutiniu atveju, kuris perimtų iš žlungančios sandorio šalies, vaidmenį ir užtikrintų įsipareigojimų, prisiimtų prieš sandorio šalį, vykdymą.

5 reforma. Naujų įgūdžių planas. Pertvarka

Reformos tikslas – geriau suderinti mokymo programas su darbo rinkos poreikiais, kad būtų kovojama su įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitiktimi, ypatingą dėmesį skiriant žaliesiems ir skaitmeniniams įgūdžiams. Šią reformą sudaro teisės aktų, kuriais atnaujinamas naujas įgūdžių planas („Piano Nuove Competenze – Transizioni“), priėmimas ir įsigaliojimas nacionaliniu lygmeniu ir regioniniai teisės aktai.

1 investicija. Didesnės apimties priemonė: Pažangieji tinklai

Šių investicijų tikslas – skaitmenizuoti elektros energijos skirstymo tinklą didinant 2 misijos 2 komponento 2.1 investicijos (Pažangiųjų tinklų stiprinimas) apimtį. Investicijas sudaro intervencijos į vidutinės ir žemos įtampos tinklo dalis, taip elektrifikuojant energijos suvartojimą ne mažiau kaip 230000 gyventojų, nei numatyta M2C2 priemonėje.

2 investicija. „Didesnio masto priemonė. Intervencinės priemonės elektros tinklo atsparumui didinti

Šių investicijų tikslas – padidinti elektros tinklo atsparumą ekstremaliems meteorologiniams reiškiniams didinant 2 misijos 2 komponento 2.2 investicijos dydį. Investicijas sudaro dotacijų teikimas perdavimo ir skirstymo sistemų operatoriams už elektros energijos infrastruktūros darbus, atitinkančius didesnį bent 648 km elektros tinklo atsparumą, be to, kas jau numatyta M2C2 priemonėje.

3 investicija. „Didesnio masto priemonė. Vandenilio gamyba apleistose vietovėse (vandenilio slėniuose)

Šių investicijų tikslas – sukurti naujus vandenilio slėnius, t. y. vietos vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybą ir naudojimą pramonėje, MVĮ ir vietos transporte, taip išplečiant 2 misijos 2 komponento 3.1 investiciją. Investicijas į veiklos plėtrą sudaro 2 papildomi vandenilio gamybos apleistose pramonės srityse projektai, palyginti su projektais, numatytais 2 misijos 2 komponento 3.1 investicija.

4 investicija. Tirėnų ryšys

Šių investicijų tikslas – padidinti Pietų Italijos integraciją į nacionalinį perdavimo tinklą. Šias investicijas sudaro Tirėnų jungties tarp Sicilijos ir Kampanijos rytinės jungiamosios linijos tiesimas, visų pirma tiesiamos nuolatinės srovės (AĮNS) kabeliai tarp Ebolio ir Karakalio.

5 investicija. SA.CO.I.3

Šių investicijų tikslas – modernizuoti elektros energijos perdavimo infrastruktūrą, jungiančią Sardiniją su likusia Italijos dalimi per Korsiką, ir padidinti jos integraciją į nacionalinį perdavimo tinklą. Šias investicijas sudaro konversijos stočių korpusų (išorės infrastruktūros) Kodrongianose ir Suvereto statyba, skirta jungčių projektui „Sardinian-Korsika-Italija 3“.

7 investicija. Pažangus nacionalinis perdavimo tinklas

Šių investicijų tikslas – skaitmeninti nacionalinį perdavimo tinklą ir pagerinti perdavimo sistemos operatoriaus valdomą valdymo ir kontrolės sistemą. Investicijas sudaro saugaus protokolo 104 ir 5G įrangos arba IRT architektūros įrengimas elektros stotyse, taip pat pramoninės daiktų interneto stebėsenos sistemos elektros stulpuose.

8 investicija. Tvarus, žiedinis ir saugus svarbiausiųjų žaliavų tiekimas

Šių investicijų tikslas – remti svarbiausiųjų žaliavų naudojimą ir perdirbimą, taigi ir svarbiausiųjų žaliavų ir su žaliąja pertvarka susijusių technologijų vertės grandines. Investicijas sudaro būsimų svarbiausiųjų žaliavų poreikių ir ekologinio projektavimo galimybių sumažinti jų paklausą analizė, taip pat parama viešosios duomenų bazės, skirtos miesto kasyklų ir atliekų apleistose kasyklose lokalizavimui, sukūrimui. Jis taip pat apima mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektų, susijusių su elektros ir elektroninės įrangos atliekų ekologiniu projektavimu ir perdirbimu, taip pat laboratorijų įrengimu, kad būtų sukurtas bendras miestų kasybos ir ekologinio projektavimo centras, finansavimą.

10 investicija. Įgūdžių srities bandomasis projektas „Crescere Green“

Šių investicijų tikslas – skatinti žaliuosius įgūdžius dalyvaujant privačiajam sektoriui. Pagal šią priemonę įgyvendinamos trumpos mokymo intervencinės priemonės, kuriomis daugiausia dėmesio skiriama žaliesiems įgūdžiams.

11 investicija. Regioninio viešojo geležinkelių transporto parko stiprinimas naudojant netaršius traukinius ir teikiant universaliąsias paslaugas

18 investicija. Padidinimo priemonė: Privačių ir lengvųjų komercinių transporto priemonių parko atnaujinimo su elektrinėmis transporto priemonėmis programa

2 KETVIRTIS. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Etapas /Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Pradinė padėtis	Tikslas	Ketvirčio	Metų
M7–1	1 reforma. Leidimų išdavimo atsinaujinančiųjų išteklių energijai procedūrų supaprastinimas	Etapas	Paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonų nustatymo teisinė sistema	Įstatymo nuostata, nurodanti paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonų nustatymo teisinės sistemos įsigaliojimą				IV KETV.	2024	Įsigalioja pirminės teisės aktai, kuriais nustatoma spartesnės atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonų nustatymo teisinė sistema. Teisinė sistema: 1) reikalauti sudaryti atsinaujinančiųjų išteklių energijos potencialo visoje šalyje žemėlapį; 2) remiantis kartografavimu, nustatyti pirmąjį teritorijų rinkinį, kuriame būtų nustatytas minimalus skaičius, pagal kurį ateityje būtų galima nustatyti paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonas; 3) remiantis minimaliu vietovių rinkiniu, reikalauja, kad regionai ir autonominės provincijos ne vėliau kaip 2026 m. vasario 21 d. nustatytų paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonas; 4) suteikti centrinei valdžiai teisę naudotis pakaitiniais įgaliojimais tuo atveju, jei regionai arba autonominės provincijos iki 2026 m. vasario 21 d. nenustatytų paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonų; 5) reikalauti nustatyti jūrų zonas, kuriose būtų diegiami atsinaujinantieji energijos ištekliai, laikantis jūrų erdvės planų.
M7–2	1 reforma. Leidimų išdavimo atsinaujinančiųjų išteklių energijai procedūrų supaprastinimas	Etapas	Teisės akto įsigaliojimas (Testo Unico)	Įstatymo nuostata, nurodanti teisės akto įsigaliojimą				II KETV.	2025	Įsigaliojo teisės aktas („Testo Unico“), kuriuo surenkamos, rengiamos ir konsoliduojamos normos, kuriomis reglamentuojamas leidimų naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius išdavimas, ir pakeičiami ankstesni teisės aktai šiuo klausimu. Testo Unico taip pat nustato „viršutinės ribos taisykles“ dėl leidimų suteikimo, kad regionai negalėtų įgyvendinti griežtesnių taisyklių nei tos, kurios nustatytos nacionalinės teisės aktuose.
M7–3	1 reforma. Leidimų išdavimo atsinaujinančiųjų išteklių energijai procedūrų supaprastinimas	Etapas	Bendrosios skaitmeninės platformos, skirtos su atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais susijusiems leidimams, sukūrimas	Vienos prieigos skaitmeninės platformos, skirtos su atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais susijusiems leidimams išduoti, sukūrimas				IV KETV.	2025	Vieno langelio skaitmeninė platforma yra internetinė ir joje veiklos vykdytojams leidžiama prašyti leidimų (Autorizzazione Unica, Procedura Autorizzativa semplificata), susijusių su atsinaujinančiųjų energijos išteklių įrengimu nacionaliniu ir subnacionaliniu lygmenimis, ir įkelti informaciją apie įrenginius, įrengtus pagal Edilizia Libera. Ši lentelė turi būti grindžiama vienkartinio duomenų pateikimo principu, pagal kurį reikalaujama, kad pareiškėjai tą pačią informaciją ar dokumentus viešosioms institucijoms pateiktų tik vieną kartą.
M7–4 PRIEMONĖS	2 reforma. Aplinkai kenksmingų subsidijų mažinimas	Etapas	Vyriausybės ataskaitos, kurioje pateikiami vyriausybės konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais dėl aplinkai kenksmingų subsidijų mažinimo rezultatai, priėmimas.	Vyriausybės ataskaitos priėmimas				IV KETV.	2024	Ataskaitoje išdėstomi veiksmai, kurių imtasi siekiant konsultuotis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais dėl aplinkai kenksmingų subsidijų reformos, įskaitant suinteresuotųjų subjektų gautą informaciją. Suinteresuotieji subjektai, su kuriais konsultuojamasi, apima atitinkamas viešąsias įstaigas ir privačiuosius suinteresuotuosius subjektus.
M7–5	2 reforma. Aplinkai kenksmingų subsidijų mažinimas	Etapas	Teisės akto (-ų) įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti teisės akto (-ų) įsigaliojimą				IV KETV.	2025	Teisės aktų, kuriais 2026 m. būtų sumažintos aplinkai kenksmingos subsidijos bent 2 mlrd. EUR, priėmimas. Be to, teisės aktuose nustatomas tolesnio aplinkai kenksmingų subsidijų sumažinimo bent 3,5 mlrd. EUR iki 2030 m. tvarkaraštis.
M7–6 PRIEMONĖS	3 reforma. Prijungimo prie biometano dujų tinklo išlaidų mažinimas	Etapas	Teisės aktų, kuriais siekiama sumažinti prijungimo prie biometano gamyklų dujų tinklo sąnaudas, įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti teisės aktų įsigaliojimą				III KETVIRTIS	2025	Teisės aktai: ·Sumažinti gamintojo prijungimo prie biometano gamyklų dujų tinklo išlaidas. ·Teikti reguliavimo paskatas investuoti į dujų tinklą, kad būtų padidinta dujų iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių integracija. ·Palengvinti perdavimo ir skirstymo tinklų integraciją, be kita ko, taikant investicijų į prisijungimą prie tinklo sąnaudų pasidalijimo mechanizmus.
M7–7 PRIEMONĖS	4 reforma. Finansinės rizikos, susijusios su atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos pirkimo sutartimis (įgaliojimų pirkimo sutartys), mažinimas	Etapas	Pirminės ir antrinės teisės aktų įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą				IV KETV.	2024	Pirminės ir antrinės teisės aktų įsigaliojimas. Pirminėje teisėje numatoma priimti antrinės teisės aktus, įgyvendinančius toliau nurodytus i, ii ir iii punktų reikalavimus. Antrinės teisės aktai: I)reikalauti, kad kiekvienas operatorius elektros energijos rinkoje suteiktomis garantijų priemonėmis užtikrintų dalinį elektros energijos pirkimo sutarčių priešpriešinės vertės padengimą; II)nustatyti įsipareigojimų nevykdymo rizikos mažinimo priemones, įskaitant reikalavimus ir apribojimus konkurso dalyviui ir reguliavimo sankcijas gamintojo įsipareigojimų nevykdymo atveju; III)nustatyti institucinį subjektą, kuris imtųsi pardavėjo/pirkėjo kraštutiniu atveju, kuris perimtų iš žlungančios sandorio šalies, vaidmenį ir užtikrintų įsipareigojimų, prisiimtų prieš sandorio šalį, vykdymą.
M7–9 PRIEMONĖS	5 reforma. Naujų įgūdžių planas. Pertvarka	Etapas	Naujo įgūdžių plano „Perėjimas prie demokratijos“ ir įgyvendinimo veiksmų plano priėmimas ir paskelbimas	Plano ir veiksmų gairių priėmimas				1 KETV.	2024	2021 m. gruodžio 14 d. dekretu priimtas ir 2021 m. gruodžio 28 d. Gazzetta ufficiale n.307 paskelbtas „Piano Nuove Competenze“ iš dalies keičiamas ir įsigalioja naujas Pereinamojo laikotarpio įgūdžių planas. Į planą įtraukti bendrieji principai, kurie turi būti išsamiau apibrėžti regioniniuose įstatymuose, kurie apima: I)aktyvesnis privačiojo sektoriaus dalyvavimas mokymo veikloje, II)geresnis mokymo darbo vietoje ir mikrokredencialų pripažinimas, III)geresnė ex ante darbo rinkos analizė ir profesinio mokymo poveikio stebėsena. Taip pat priimamos įgyvendinimo veiksmų gairės.
M7–10 PRIEMONĖS	5 reforma. Naujų įgūdžių planas. Pertvarka	Etapas	Teisės akto (-ų) įsigaliojimas regionams ir autonominei (-ėms) provincijai (-oms)	Teisės aktų nuostata (-os)				III KETVIRTIS	2025	Teisės akto (-ų), įskaitant nuostatas, kuriomis siekiama: I.užtikrinti, kad planuojant mokymo veiklą dalyvautų privačiojo sektoriaus suinteresuotieji subjektai ir būtų naudojamos įgūdžių žvalgybos priemonės siekiant patenkinti vidutinės trukmės ir ilgalaikius įgūdžių poreikius, daugiausia dėmesio skiriant žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai reikalingiems įgūdžiams; ir/arba II.patvirtinkite mokymus įmonėse (įskaitant mikrokredencialus) ir jų rezultatus, išleisdami pažymėjimus, grindžiamus bendrais būtiniausiais standartais. Teisės aktai įsigalioja visiems Italijos regionams ir autonominei (-ėms) provincijai (-oms), išskyrus Bolzano ir Aostos slėnį.
M7–11	1 investicija. „Didesnio masto priemonė. Pažangieji tinklai	Tikslas	Pažangieji tinklai. Energijos vartojimo elektrifikavimas		Skaičius	1 500 000	1 730 000	II KETV.	2026	Įrengimo sertifikatai arba priėmimo bandymų ataskaitos, išduotos dėl intervencijų, dėl kurių padidėja didžiausia tinklo vartojimui tiekiama galia tam tikram pristatymo taškų skaičiui, atitinkančiam ne mažiau kaip 1730000 gyventojų, kaip patvirtinta vienoje ar keliose nepriklausomo inžinieriaus ataskaitoje (-ose).
M7–12 PRIEMONĖS	2 investicija. „Didesnio masto priemonė. Intervencinės priemonės elektros tinklo atsparumui didinti	Tikslas	Didinti elektros energijos sistemos tinklo atsparumą		Skaičius	4 000	4 648	II KETV.	2026	Darbų užbaigimo sertifikatai, išduoti dėl intervencijų, atitinkančių bent 4 648 km elektros tinklo atsparumo padidėjimą, kaip patvirtinta vienoje ar keliose nepriklausomo inžinieriaus ataskaitoje (-ose).
M7–13 PRIEMONĖS	3 investicija. „Didesnio masto priemonė. Vandenilio gamyba apleistose vietovėse (vandenilio slėniuose)	Tikslas	Įgyvendinti projektai		Skaičius	10	12	II KETV.	2026	Sertifikatai, išduoti užbaigti 12 vandenilio slėnių projektų, įskaitant 12 elektrolizerių, kurių kiekvieno galia ne mažesnė kaip 1 MW, įrengimą. Kūrėjo priimtinos prijungimo išlaidų sąmatos pateikiamos elektrolizeriams, kuriems reikia prijungimo prie tinklo.
M7–14 PRIEMONĖS	4 investicija. Tirėnų ryšys	Etapas	Sutarčių sudarymas	Pranešimas apie sutarčių skyrimą				III KETVIRTIS	2024	Pranešimas apie visų darbų, reikalingų 511 km ilgio kabeliams, jungiantiems Caracoli ir Eboli, tiesti, sudarymą.
M7–15 PRIEMONĖS	4 investicija. Tirėnų ryšys	Etapas	Cgali būti nustatyta	Darbų užbaigimo pažymėjimas (-ai)				II KETV.	2026	Darbų užbaigimo sertifikatas (-ai), išduotas (-i) siekiant nutiesti rytinę jungtį Pole 1, jungiančią Caracoli (Palermas) su Eboli (Salerno) ir užtikrinanti 500 MW nominaliąją galią.
M7–16	5 investicija. SA.CO.I.3	Etapas	Sutarčių sudarymas	Sutarčių sudarymas				IV KETV.	2024	Visų sutarčių dėl darbų, būtinų Sardinijos ir Toskanos konversijos stočių karkasams užbaigti, sudarymas.
M7–17 PRIEMONĖS	5 investicija. SA.CO.I.3	Etapas	Sardinijos (Kodrongianos) ir Toskanos (Suvereto) konversijos stočių korpusų užbaigimas	Darbų užbaigimo pažymėjimas (-ai)				II KETV.	2026	Sardinijos ir Toskanos konversijos stočių korpusų statybos darbų užbaigimo sertifikatas (-ai).
M7–22 PRIEMONĖS	7 investicija. Pažangus nacionalinis perdavimo tinklas	Etapas	5G įrangos įrengimas, informacinių ir ryšių technologijų architektūra, saugus protokolas Nr. 104 elektros stotyse ir pramoninis daiktų internetas elektros stulpuose	Įrengimo liudijimai ir priėmimo bandymų ataskaitos				II KETV.	2026	Priėmimo bandymų ataskaitos, išduotos naujai 5G įrangai arba informacinių ir ryšių technologijų architektūrai, įrengtai bent 40 stočių. Įrengimo sertifikatai, išduoti: –Saugus protokolas Nr. 104 (Tarptautinės elektrotechnikos komisijos 62351 protokolas) ne mažiau kaip 250 elektros stočių. –Pramonines daiktų interneto stebėjimo sistemas mažiausiai 1500 elektros stulpų. Siekiant nustatyti, ar laikomasi pirmiau nurodytų techninių reikalavimų, pateikiama nepriklausomo inžinieriaus ataskaita.
M7–25 PRIEMONĖS	8 investicija. Tvarus, žiedinis ir saugus svarbiausiųjų žaliavų tiekimas	Etapas	Ataskaitos dėl būsimų svarbiausiųjų žaliavų poreikių ir ekologinio projektavimo potencialo paskelbimas	Ataskaitos paskelbimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2025	Ataskaitos, kurioje nagrinėjami būsimi svarbiausiųjų žaliavų poreikiai ir ekologinio projektavimo potencialas sumažinti svarbiausiųjų žaliavų paklausą, paskelbimas.
M7–26 PRIEMONĖS	8 investicija. Tvarus, žiedinis ir saugus svarbiausiųjų žaliavų tiekimas	Etapas	Gavybos atliekų geografinė informacinė sistema (GIS), skirta tvariam, žiediniam ir saugiam svarbiausiųjų žaliavų tiekimui	Duomenų bazės paskelbimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2025	Internete galima naudotis geografinės informacinės sistemos platforma, kurioje identifikuojamos perdirbamos medžiagos miesto aplinkoje ir apleistose kasyklose esančios atliekos.
M7–27 PRIEMONĖS	8 investicija. Tvarus, žiedinis ir saugus svarbiausiųjų žaliavų tiekimas	Etapas	Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektai ir laboratorijų įranga, skirta miestų kasybai ir ekologiniam projektavimui	Vykdomi mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektai ir pristatyta ne mažiau kaip 6 miestų kasybos ir ekologinio projektavimo technologijų centro laboratorijų įranga	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2026	Ne mažiau kaip 10 mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektų, susijusių su elektros ir elektroninės įrangos atliekų ekologiniu projektavimu ir perdirbimu, galutinės ataskaitos. Ne mažiau kaip 6 miestų kasybos ir ekologinio projektavimo technologijų centro laboratorijų įrangos pristatymo ir priėmimo ataskaitos.
M7–30	10 investicija. Įgūdžių srities bandomasis projektas „Crescere Green“	Tikslas	Mokymo pažymėjimai		Skaičius	0	20 000	IV KETV.	2025	Mokymo pažymėjimus, išduotus ne mažiau kaip 20000 bandomojo projekto naudos gavėjų. Bandomasis projektas apima bent du regionus ir yra susijęs su žaliaisiais įgūdžiais, kaip apibrėžta ESCO duomenų bazėje.
M7–31	11 investicija. Regioninio viešojo geležinkelių transporto parko stiprinimas naudojant netaršius traukinius ir teikiant universaliąsias paslaugas	Tikslas	Registruotų traukinių skaičius	NEŽINOMA	Skaičius	0	75	II KETV.	2026	Bent 75 visai netaršių (elektrinių arba vandenilio kuro elementų) traukinių, nurodytų 2 misijos 2 komponento 4.4.2 investicijos dalyje, registracija
M7–32 PRIEMONĖS	12 investicija. Finansinė priemonė, skirta tarptautiniam, pramonės ir MTTP pirmavimui netaršių autobusų srityje plėtoti	Etapas	Įgyvendinimo susitarimas	Įgyvendinimo susitarimo įsigaliojimas				1 KETV.	2024	Įgyvendinimo susitarimo įsigaliojimas.
M7–50	18 investicija. Padidinimo priemonė: Privačių ir lengvųjų komercinių transporto priemonių parko atnaujinimo su elektrinėmis transporto priemonėmis programa	Tikslas	Įsigytų transporto priemonių skaičius	NEŽINOMA	Skaičius	30 830	46 500	II KETV.	2026	Sutartys dėl ne mažiau kaip 46500 netaršių transporto priemonių pirkimo. Kiekvienai transporto priemonei taip pat pateikiamas atidavimo į metalo laužą sertifikatas, kuriuo pašalinamas šiluminės transporto priemonės atidavimas į metalo laužą. Šia schema siekiama: • Asmenys, gyvenantys funkcinėse miestų teritorijose. Individualiems asmenims reikalavimus atitinka tik M1 kategorijos transporto priemonės. • Labai mažos įmonės, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2023/955 2 straipsnio 9 punkte, kurių registruotos buveinės yra funkcinėse miestų teritorijose. Labai mažų įmonių atveju reikalavimus atitinka tik N1 ir N2 kategorijų transporto priemonės. Privačių transporto priemonių (M1) atveju paskata yra ne didesnė kaip 11 000 EUR už vieną naują transporto priemonę asmenims, kurių ekvivalentinės ekonominės padėties rodiklis (ISEE – Indicatore della Situazione Economica Equivalente) yra mažesnis arba lygus 30 000 EUR, ir ne didesnis kaip 9 000 EUR už vieną naują transporto priemonę asmenims, kurių ISEE yra didesnis nei 30 000 EUR, bet mažesnis arba lygus 40 000 EUR. Komercinių transporto priemonių (N1 ir N2) atveju paskata padengia iki 30 % pirkimo kainos, neviršijant 20 000 EUR už kiekvieną naują transporto priemonę. Sistema skirta tik netaršių transporto priemonių pirkimui.

3 KLAUSIMAS. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas

13 investicija. Adrijos jūros linijos 1 etapas (Sulmonos kompresorinė ir Sestino-Minerbio dujotiekis)

Šių investicijų tikslas – padidinti ir įvairinti dujų, įskaitant suskystintas gamtines dujas, tiekimo saugumą. Priemonę sudaro kompresorinės statyba Sulmonoje ir dujotiekio, jungiančio Sestino ir Minerbio mazgus, kaip Adrijos linijos dalies, statyba.

14 investicija. Tarpvalstybinė dujų eksporto infrastruktūra

Šių investicijų tikslas – padidinti ir įvairinti dujų, įskaitant suskystintas gamtines dujas, tiekimo saugumą. Šios investicijos apima esamos dujų infrastruktūros atnaujinimą, kad būtų galima eksportuoti gamtines dujas per Tarvizio išleidimo punktą, visų pirma Poggio Renatico kompresorinėje statant naują elektrinį kompresorių bloką.

15 investicija. Transizione 5.0

Šių investicijų tikslas – remti įmonių perėjimą prie efektyviai energiją vartojančių, tvarių ir atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais grindžiamų gamybos modelių. Investicijas sudaro mokesčių kredito suteikimas įmonėms, atitinkantis reikalavimus atitinkančias išlaidas, patirtas nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d., t. y. skaitmeninis turtas (4.0 materialusis ilgalaikis turtas 96 , 4.0 nematerialiosios gamybos priemonės), turtas, būtinas savarankiškai gamybai ir pasigamintos energijos vartojimui iš atsinaujinančiųjų išteklių (išskyrus biomasę), ir darbuotojų mokymas ugdyti žaliajai pertvarkai reikalingus įgūdžius. Investicijas taip pat sudaro IT paramos platformos sukūrimas ir susijusi GSE – Gestore Servizi Energetici – Gestore Servizi Energetici valdymo, stebėsenos ir kontrolės tikslais vykdoma veikla.

16 investicija. Parama MVĮ, užsiimančioms savarankiška gamyba iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių

Šią priemonę sudaro viešosios investicijos į dotacijų schemą „Parama MVĮ savo reikmėms gaminti iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių“, siekiant skatinti privačias investicijas ir pagerinti galimybes gauti finansavimą Italijoje savarankiškai gaminant atsinaujinančiųjų išteklių energiją.

Schemos tikslas – remti labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ) įgyvendinant investicijų programas, kuriomis siekiama savarankiškai gaminti energiją iš atsinaujinančiųjų išteklių 97 .

Schema veikia teikiant dotacijas tiesiogiai privačiajam sektoriui.

Schemą administruoja Invitalia SpA, kaip įgyvendinančioji partnerė. Schema apima šias produktų linijas:

-negrąžintinai įnašai, sudarantys bent 30 proc. visų investicijų, skirtų sistemoms ir susijusioms skaitmeninėms technologijoms, kurios leidžia tiesiogiai gaminti energiją iš atsinaujinančiųjų išteklių, kad ją būtų galima iš karto vartoti pasigamintą energiją, arba per kaupimo ir (arba) saugojimo sistemas, įsigyti.

Siekdamos įgyvendinti investicijas į schemą, Italija ir „Invitalia SpA“ pasirašo įgyvendinimo susitarimą, kuriame nurodoma:

1.Schemos sprendimų priėmimo proceso aprašymas: Galutinį sprendimą dėl investicijų pagal schemą priima investicijų komitetas arba kitas atitinkamas lygiavertis valdymo organas ir jis patvirtinamas narių, kurie yra nepriklausomi nuo vyriausybės, balsų dauguma.

Pagrindiniai susijusios investicijų politikos reikalavimai, kurie apima:

a)Teikiamos paramos rūšies ir reikalavimus atitinkančių galutinių paramos gavėjų aprašymas.

b)Reikalavimas, kad visos remiamos investicijos būtų ekonomiškai perspektyvios.

Reikalavimas laikytis reikšmingos žalos nedarymo principo, kaip nustatyta reikšmingos žalos nedarymo techninėse gairėse (2021/C58/01). Visų pirma, kai teikiama bendra parama įmonėms, į investicijų politiką neįtraukiamos įmonės, kurios daugiausia dėmesio skiria 98 šiems sektoriams: I) energijos gamyba naudojant iškastinį kurą ir susijusi veikla 99 ; II) energijai imlios ir (arba) daug CO2 išmetančios pramonės šakos 100 ; III) taršių transporto priemonių gamyba, nuoma ar pardavimas 101 ; IV) atliekų surinkimas, atliekų apdorojimas ir 102 šalinimas, v) branduolinio kuro perdirbimas, branduolinės energijos gamyba. Be to, investicijų politikoje reikalaujama, kad galutiniai schemos naudos gavėjai laikytųsi atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų.

c)Reikalavimas, kad galutiniai schemos paramos gavėjai negautų paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti.

Suma, kuriai taikomas įgyvendinimo susitarimas, įgyvendinančiojo partnerio mokesčių struktūra ir reikalavimas investuoti visas nepanaudotas schemos pajamas, be kita ko, po 2026 m., tais pačiais politikos tikslais.

Stebėsenos, audito ir kontrolės reikalavimai, įskaitant:

I)Įgyvendinančiojo partnerio stebėsenos sistemos, skirtos pranešti apie sutelktas investicijas, aprašymas.

II)Įgyvendinančiojo partnerio procedūrų, kuriomis užtikrinama sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų prevencija, nustatymas ir ištaisymas, aprašymas.

III)Pareiga prieš įsipareigojant finansuoti veiksmą patikrinti, ar kiekvienas veiksmas atitinka reikalavimus pagal Įgyvendinimo susitarime nustatytus reikalavimus.

IV)Pareiga atlikti rizika grindžiamus ex post auditus pagal Invitalia SpA audito planą. Atliekant šiuos auditus patikrinama i) ar kontrolės sistemos yra veiksmingos, įskaitant sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų nustatymą; II) atitiktis reikšmingos žalos nedarymo principui, valstybės pagalbos taisyklėms, klimato srities tikslo reikalavimams; ir iii) laikomasi reikalavimo, kad galutiniai schemos paramos gavėjai negautų paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti. Atliekant auditą taip pat tikrinamas sandorių teisėtumas ir tai, ar laikomasi taikomo įgyvendinimo susitarimo sąlygų.

17 investicija. Viešųjų gyvenamųjų būstų energinės renovacijos finansinė priemonė

Priemonės tikslas – remti viešųjų gyvenamųjų būstų renovaciją. Šią priemonę sudaro viešosios investicijos į priemonę „Energijos nepritekliui mažinti skirta finansinė priemonė“, siekiant skatinti privačias investicijas ir pagerinti galimybes gauti finansavimą. Priemonė skirta energinei renovacijai viešuosiuose gyvenamuosiuose būstuose, siekiant vidutiniškai bent 30 proc. sumažinti pirminės energijos poreikį 103 .

Priemonę valdo du įgyvendinantieji partneriai.

·Gestore Servizi Energetici (GSE Spa) kaip techninis partneris, atsakingas už dotacijos komponentą;

·Cassa Depositi e Prestiti (CDP Spa) kaip finansinis partneris ir atsakingas už (neprivaloma) paskolos komponentą.

Pagal priemonę finansinė parama teikiama dotacijų ir (arba) paskolų forma energetinių paslaugų bendrovėms (ESCO) viešųjų gyvenamųjų būstų energinei renovacijai, siekiant vidutiniškai bent 30 proc. sumažinti pirminės energijos poreikį.

Priemonė apima šias produktų linijas, skirtas viešajam gyvenamajam būstui remti:

·Techninio partnerio Gestore Servizi Energetici Spa suteikta dotacijos dalis, padengianti ne daugiau kaip 65 % visų išlaidų;

·Neprivalomas paskolos komponentas, padengiantis 35 % visų išlaidų. Paskolos komponentą gali suteikti finansinis partneris Cassa Depositi e Prestiti

Siekdami įgyvendinti investicijas į Priemonę, Italija ir įgyvendinantysis (-ieji) partneris (-iai) pasirašo įgyvendinimo susitarimą (-us), kurio (-ių) turinys:

2.Pagrindiniai susijusios investicijų politikos reikalavimai, kurie apima:

a.Finansinio (-ių) produkto (-ų) ir reikalavimus atitinkančių galutinių paramos gavėjų aprašymas.

b.Reikalavimas, kad visos remiamos investicijos būtų ekonomiškai perspektyvios.

c.Reikalavimas laikytis reikšmingos žalos nedarymo principo, kaip nustatyta reikšmingos žalos nedarymo techninėse gairėse (2021/C58/01). Visų pirma į investicijų politiką neįtraukiamas šis veiklos rūšių ir turto sąrašas: I) su iškastiniu kuru susijusi veikla ir turtas, įskaitant galutinės grandies naudojimą, 104 ii) veikla ir turtas pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuriais pasiekiamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris yra ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, 105 iii) veikla ir turtas, susiję su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 106 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 107 .

d.Reikalavimas, kad galutiniai Priemonės paramos gavėjai negautų paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti. Finansinės paramos, teikiamos pagal priemonės paskolos komponentą, lėšomis nepadengiamos tos pačios išlaidos, kurios padengiamos pagal šios priemonės dotacijos komponentą.

3.Suma, kuriai taikomas Įgyvendinimo susitarimas, įgyvendinančiojo partnerio mokesčių struktūra ir reikalavimas reinvestuoti bet kokias grįžtamąsias lėšas pagal Priemonės investicijų politiką, išskyrus atvejus, kai jos naudojamos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės paskolų grąžinimui aptarnauti.

4.Stebėsenos, audito ir kontrolės reikalavimai, įskaitant:

a.Įgyvendinančiojo partnerio stebėsenos sistemos, skirtos pranešti apie sutelktas investicijas, aprašymas.

b.Įgyvendinančiojo partnerio procedūrų, kuriomis užtikrinama sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų prevencija, nustatymas ir ištaisymas, aprašymas.

c.Pareiga prieš įsipareigojant finansuoti veiksmą patikrinti, ar kiekvienas veiksmas atitinka reikalavimus pagal Įgyvendinimo susitarime nustatytus reikalavimus.

d.Pareiga atlikti rizika grindžiamus ex post auditus pagal Gestore dei Servizi Energetici (GSE) ir Cassa Depositi e Prestiti (CDP) audito planą. Atliekant šiuos auditus patikrinama i) ar kontrolės sistemos yra veiksmingos, įskaitant sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų nustatymą; II) atitiktis reikšmingos žalos nedarymo principui, valstybės pagalbos taisyklėms, klimato srities tikslo reikalavimams; ir iii) ar laikomasi reikalavimo, kad galutiniai Priemonės paramos gavėjai negautų paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti. Atliekant auditą taip pat tikrinamas sandorių teisėtumas ir tai, ar laikomasi taikomo įgyvendinimo susitarimo sąlygų.

4 KLAUSIMAS. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Etapas /Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Pradinė padėtis	Tikslas	Ketvirčio	Metų
M7–35 PRIEMONĖS	13 investicija. Adrijos jūros linijos 1 etapas (Sulmonos kompresorinė ir Sestino-Minerbio dujotiekis)	Etapas	Atitinkamų poveikio aplinkai vertinimų (VIncA) priėmimas ir atnaujinimas	Nustatyti SSCO ir atitinkamai peržiūrėti ir priimti VincA				1 KETV.	2024	Italijos valdžios institucijos: ·Pagal Aplinkos ir energetinio saugumo ministerijos 2021 ir 2023 m. patvirtintą metodiką nustatyti „Natura 2000“ teritorijų, kurioms projektas daro poveikį, konkrečios teritorijos apsaugos tikslus (SSCO). ·Patikrinti atitinkamus vertinimus, jau atliktus pagal Buveinių direktyvą (VINCA), atsižvelgiant į naujai nustatytus SSCO. ·Atnaujinti (prireikus) atitinkamus vertinimus (VINCA), jau atliktus pagal Buveinių direktyvą, laikantis 2019 m. gruodžio 28 d. nacionalinių gairių, ir užtikrinti, kad jie būtų įtraukti į bendrą poveikio aplinkai vertinimo procedūrą.
M7–36 PRIEMONĖS	13 investicija. Adrijos jūros linijos 1 etapas (Sulmonos kompresorinė ir Sestino-Minerbio dujotiekis)	Etapas	Sutarčių sudarymas	Pranešimas apie sutarčių skyrimą				II KETV.	2024	Pranešimas apie visų darbų, būtinų Sulmona kompresorinės ir Sestino-Minerbio dujotiekio statybai, sutarčių sudarymą.
M7–37 PRIEMONĖS	13 investicija. Adrijos jūros linijos 1 etapas (Sulmonos kompresorinė ir Sestino-Minerbio dujotiekis)	Etapas	Darbų užbaigimas	Išduodami darbų užbaigimo liudijimai				II KETV.	2026	Sulmona kompresorinės ir Sestino-Minerbio dujotiekio darbų užbaigimo sertifikatas išduodamas siekiant padidinti dujų transportavimo techninius pajėgumus 14 mln. m³ per dieną.
M7–38 PRIEMONĖS	14 investicija. Tarpvalstybinė dujų eksporto infrastruktūra	Etapas	Sutarčių sudarymas	Pranešimas apie sutarčių skyrimą				II KETV.	2024	Pranešimas apie visų darbų, reikalingų Poggio Renatico kompresorių stočiai užbaigti, sutarčių sudarymą
M7–39 PRIEMONĖS	14 investicija. Tarpvalstybinė dujų eksporto infrastruktūra	Etapas	Darbų užbaigimas	Išduotas darbų užbaigimo pažymėjimas				II KETV.	2026	Poggio Renatico kompresorinės suspaudimo įrenginio darbų užbaigimo sertifikatas išduodamas siekiant 8 mlrd. m³ per metus padidinti dujų eksporto per Tarvisio išleidimo tašką techninius pajėgumus.
M7–40 PRIEMONĖS	15 investicija. Transizione 5.0	Etapas	Teisės akto, kuriuo nustatomi reikalavimus atitinkančių intervencinių priemonių kriterijai, įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą				1 KETV.	2024	Teisės aktu potencialiems gavėjams suteikiama galimybė naudotis 5.0 pereinamojo laikotarpio mokesčių kreditais, nustatant tinkamumo kriterijus, be kita ko, kiek tai susiję su minimaliu energijos sutaupymu, ir didžiausią priemonės išlaidų viršutinę ribą.
M7–41 PRIEMONĖS	15 investicija. Transizione 5.0	Tikslas	EGADP išteklių skyrimas	NEŽINOMA	Suteiktų išteklių suma (EUR)	0	2 500 000 000	II KETV.	2026	Pranešimas apie visų šiai investicijai skirtų EGADP išteklių skyrimą. Bent 1 135 000 000 EUR investicijos turi padėti siekti klimato kaitos tikslų pagal EGADP reglamento VI priedą.
M7–42 PRIEMONĖS	15 investicija. Transizione 5.0	Tikslas	2024–2026 m. laikotarpiu sutaupytos galutinės energijos kiekis 0,16 mln. tne	NEŽINOMA	MTNE	0	0.16	II KETV.	2026	Investicijomis 2024–2026 m. turi būti sutaupyta 0,16 MTOE galutinės energijos suvartojimo atžvilgiu.
M7–43 PRIEMONĖS	16 investicija. Parama MVĮ, užsiimančioms savarankiška gamyba iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių	Etapas	Įgyvendinimo susitarimas	Įgyvendinimo susitarimo įsigaliojimas				IV KETV.	2024	Įgyvendinimo susitarimo įsigaliojimas.
M7–44 PRIEMONĖS	16 investicija. Parama MVĮ, užsiimančioms savarankiška gamyba iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių	Etapas	Įmonių ministerija ir įmonė „Made in Italy“ užbaigė lėšų pervedimą bendrovei „Invitalia“	Perdavimo pažymėjimas				IV KETV.	2024	Italija priemonei „Invitalia“ perveda 155 000 000 EUR.
M7–45 PRIEMONĖS	16 investicija. Parama MVĮ, užsiimančioms savarankiška gamyba iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių	Tikslas	Teisiniai susitarimai su galutiniais paramos gavėjais	NEŽINOMA	Procentinė dalis (%)	0	100 %	II KETV.	2026	„ Invitalia S.p.A.“ turi būti sudariusi teisinius susitarimus su galutiniais paramos gavėjais dėl sumos, būtinos 100 proc. EGADP investicijų į schemą panaudoti (atsižvelgiant į valdymo mokesčius).
M7–46	17 investicija. Viešųjų gyvenamųjų būstų energinės renovacijos finansinė priemonė	Etapas	Techninės užduoties tikslo apibrėžimas	Akto įsigaliojimas nustatant finansinės priemonės įgaliojimus				III KETVIRTIS	2024	Apibrėžti finansinės priemonės, skirtos energinei renovacijai viešuosiuose gyvenamuosiuose būstuose, įgaliojimus.
M7–47 PRIEMONĖS	17 investicija. Viešųjų gyvenamųjų būstų energinės renovacijos finansinė priemonė	Etapas	Įgyvendinimo susitarimas	Įgyvendinimo susitarimo įsigaliojimas				II KETV.	2025	Įgyvendinimo susitarimo(-ų) įsigaliojimas pagal priemonės aprašyme nurodytus reikalavimus. Visų pirma į įgyvendinimo susitarimą(-us) įtraukiami tinkamumo kriterijai, susiję su minimaliu energijos vartojimo efektyvumo padidinimu, kurį turi pasiekti priemonė (vidutiniškai bent 30 proc. sumažinti pirminės energijos poreikį). Pagal atrankos kriterijus pirmenybė taip pat teikiama intervencinėms priemonėms, kurių grąža energijos vartojimo efektyvumo požiūriu yra didžiausia.
M7–48 PRIEMONĖS	17 investicija. Viešųjų gyvenamųjų būstų energinės renovacijos finansinė priemonė	Etapas	Ministerija užbaigė investiciją	Perdavimo pažymėjimas		NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2025	Italija perveda 1 381 000 000 EUR Priemonės įgyvendinančiajam (-iesiems) partneriui (-iams).
M7–49 PRIEMONĖS	17 investicija. Viešųjų gyvenamųjų būstų energinės renovacijos finansinė priemonė	Tikslas	Su galutiniais paramos gavėjais pasirašyti teisiniai susitarimai		Procentinė dalis (%)	0 %	100 %	II KETV.	2026	Įgyvendinantysis (-ieji) partneris (-iai) su energetinių paslaugų bendrovėmis (ESCO) turi būti sudaręs teisinius finansavimo susitarimus dėl sumos, būtinos 100 proc. EGADP investicijų į Priemonę panaudoti (atsižvelgiant į valdymo mokesčius). Finansavimo susitarimuose su energetinių paslaugų bendrovėmis (ESCO) nurodomas turtas, kuris bus renovuojamas didinant energijos vartojimo efektyvumą.

2.Numatomos bendros ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidos

Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visos numatytos išlaidos yra 194 415 951 466 EUR.

2 SKIRSNIS. FINANSINĖ PARAMA

1.Finansinis įnašas

2 straipsnio 2 dalyje nurodytos dalinės įmokos organizuojamos taip:

1.1.Pirmoji įmoka (negrąžinama parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė	Pavadinimas

M1C1–51	Reforma. Viešojo administravimo reforma	Etapas	Pirminės teisės aktų dėl Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano valdymo įsigaliojimas
M1C1–52	Reforma. Viešojo administravimo reforma	Etapas	Pirminės teisės akto dėl Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo administracinių procedūrų supaprastinimo įsigaliojimas.
M1C1–53	Investicija. Teikti techninę pagalbą ir stiprinti gebėjimus Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui įgyvendinti	Etapas	Pirimyninių teisės aktų, kuriais siekiama teikti techninę pagalbą ir stiprinti gebėjimus Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui įgyvendinti, įsigaliojimas
M1C1–69	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Etapas	Dekreto dėl viešųjų pirkimų sistemos supaprastinimo įsigaliojimas
M1C1–1	Reforma. IRT viešieji pirkimai	Etapas	Įstatymo galią turinčių dekretų dėl 1.1 reformos „IRT viešieji pirkimai“ įsigaliojimas
M1C1–2	Reforma. „Pirmiausia debesija“ ir „Sąveikumas“	Etapas	Įstatymo galią turinčių dekretų dėl 1.3 reformos „Pirmiausia debesija ir sąveikumas“ įsigaliojimas
M1C1–29	Reforma. Civilinės teisenos reforma	Etapas	Civilinės teisenos reformai būtinų teisės aktų įsigaliojimas
M1C1–30	Reforma. Baudžiamosios teisenos reforma	Etapas	Baudžiamosios teisenos reformos teisės aktų įsigaliojimas
M1C1–31	Reforma. Nemokumo sistemos reforma	Etapas	Teisės aktų, kuriais sudaromos sąlygos nemokumo reformos sistemai, įsigaliojimas
M1C1–32	Investicija. Civilinių, baudžiamųjų ir administracinių teismų įdarbinimo procedūros	Etapas	Specialių teisės aktų, kuriais reglamentuojamas įdarbinimas pagal nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, įsigaliojimas
M1C1–54	Investicija. Teikti techninę pagalbą ir stiprinti gebėjimus Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui įgyvendinti	Tikslas	Užbaigtas ekspertų įdarbinimas Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui įgyvendinti
M1C1–55	Reforma. Viešojo administravimo reforma	Etapas	Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui taikomos metodikos išplėtimas įtraukiant nacionalinį biudžetą, kad būtų padidintas investicijų įsisavinimas
M1C1–68	Reforma. Viešojo administravimo reforma	Etapas	Audito ir kontrolės duomenų saugyklos sistema: informacija RRF įgyvendinimui stebėti
M1C1–71	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Etapas	Visų viešųjų pirkimų sistemai būtinų teisės aktų, reglamentų ir įgyvendinimo aktų (įskaitant antrinės teisės aktus) įsigaliojimas
M1C1–100	Reforma. Išlaidų peržiūros sistemos reforma	Etapas	Teisės aktų nuostatų, kuriomis didinamas išlaidų peržiūros veiksmingumas, įsigaliojimas. Finansų ministerijos stiprinimas
M1C1–101	Reforma. Mokesčių administravimo reforma	Etapas	Galimų veiksmų, kuriais siekiama sumažinti mokesčių slėpimą, peržiūros priėmimas
M1C2–1	1 investicija. Pereinamasis laikotarpis 4.0	Etapas	Teisės aktų, kuriais suteikiama galimybė potencialiems naudos gavėjams naudotis 4.0 pereinamojo laikotarpio mokesčių kreditais, įsigaliojimas ir Mokslinio komiteto įsteigimas
M1C3–8	Investicijos. 4.1 Skaitmeninio turizmo centras	Etapas	Sutarčių dėl skaitmeninio turizmo portalo kūrimo sudarymas
M2C2–7	2 reforma. Nauji teisės aktai, kuriais skatinama dujų iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamyba ir vartojimas	Etapas	Įsigaliojo Įstatyminis dekretas, kuriuo skatinamas dujų iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimas biometano naudojimui transporto, pramonės ir gyvenamųjų namų sektoriuose, ir įgyvendinimo dekretas, kuriuo nustatomos su jų naudojimu ir nauja paskatų sistema susijusios sąlygos ir kriterijai.
M2C2–37 PUNKTAI	5 reforma. Pažangesnės projektų vertinimo procedūros vietos viešojo transporto sistemų sektoriuje su stacionariais įrenginiais ir greito masinio transporto sektoriuje	Etapas	Dekreto įstatymo įsigaliojimas
M2C2–41	Investicija. Elektriniai autobusai	Etapas	Ministro dekreto, kuriuo nustatoma turimų išteklių suma intervencijos tikslui pasiekti (autobusų tiekimo grandinė), įsigaliojimas
M2C3–1	Investicija „Ecobonus energijos vartojimo efektyvumo didinimas“	Etapas	Superbonus pratęsimo įsigaliojimas
M2C4–3	Reforma „Priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti visišką integruotų vandens paslaugų valdymo pajėgumą“	Etapas	Teisinės sistemos reforma siekiant geresnio vandens valdymo ir tausaus vandens naudojimo
M3C2–3	Reforma. Bendros muitinės sistemos (Sportello Unico Doganale) įgyvendinimas	Etapas	Dekreto dėl Bendrojo muitinės biuro (Sportello Unico Doganale) įsigaliojimas
M4C1–1	Reforma. Universitetinių laipsnių grupių reforma; Reforma. Sudaryti sąlygas universitetų laipsnių reformai; Reforma. Doktorantūros programų reforma	Etapas	Įsigalioja aukštojo mokslo sistemos reformos, kuriomis siekiama gerinti švietimo rezultatus (pirminiai teisės aktai) šiose srityse: a) sudaryti sąlygas universitetiniams laipsniams; b) universitetinių studijų grupės; doktorantūros programų reforma
M4C1–2	Investicija. Stipendijos universitetams patekti į universitetą	Etapas	Ministerijų dekretų dėl stipendijų reformos, siekiant pagerinti galimybes įgyti tretinį išsilavinimą, įsigaliojimas
M5C1–1	1 reforma. ADRP ir profesinis mokymas	Etapas	Tarpministerinio dekreto, kuriuo nustatoma Nacionalinė garantuoto darbuotojų užimtumo programa (GOL), ir tarpministrinio dekreto, kuriuo nustatomas Nacionalinis naujų įgūdžių planas, įsigaliojimas
M5C2–1	1 reforma. Pamatinis įstatymas dėl negalios	Etapas	Pagrindų įstatymo, kuriuo siekiama stiprinti neįgaliųjų savarankiškumą, įsigaliojimas.
M5C2–5	1 investicija. Parama pažeidžiamiems asmenims ir institucionalizavimo prevencija	Etapas	Veiklos plano įsigaliojimas
		Dalinė dalis Suma	11494252874 EURŲ

1.2.Antroji įmoka (negrąžinama parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė	Pavadinimas

M2C4–5	Investicijų grupė. Nacionalinių parkų skaitmeninimas	Etapas	Nacionalinių parkų ir saugomų jūrų teritorijų lankytojams skirtų skaitmeninių paslaugų administracinio supaprastinimo ir plėtojimo įsigaliojimas
M5C2–9	3 investicija. Pirmiausia būstas ir pašto stotys	Etapas	Veiklos plano, susijusio su projektais, susijusiais su pagrindiniu būstu ir pašto stotimis, įsigaliojimas, nustatant reikalavimus projektams, kuriuos gali pateikti vietos subjektai, ir kvietimo teikti pasiūlymus paskelbimas
M1C1–33	Investicija. Įdarbinimo procedūros administraciniuose teismuose	Tikslas	Administracinių teismų įdarbinimo procedūrų pradžia
M1C1–56	Reforma. Viešojo administravimo reforma	Etapas	Teisės aktų, kuriais sudaromos sąlygos užimtumo viešajame sektoriuje reformai, įsigaliojimas
M1C1–70	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Etapas	Viešųjų pirkimų kodekso peržiūros įsigaliojimas (D.Lgs. Nr. 50/2016)
M1C1–103	Reforma. Mokesčių administravimo reforma	Etapas	Pirminės ir antrinės teisės aktų bei reguliavimo nuostatų įsigaliojimas ir administracinių procesų, kuriais skatinamas mokestinių prievolių vykdymas ir gerinamas auditas bei kontrolė, užbaigimas
M1C1–104	Reforma. Išlaidų peržiūros sistemos reforma	Etapas	2023–2025 m. išlaidų peržiūrų taupymo tikslų priėmimas
M1C3–11	Investicija. Gerinti energijos vartojimo efektyvumą kino teatruose ir muziejuose	Etapas	Kultūros ministerijos dekreto dėl išteklių paskirstymo įsigaliojimas: didinti energijos vartojimo efektyvumą kultūros vietose
M2C1–1	Reforma. Nacionalinė žiedinės ekonomikos strategija	Etapas	Ministro dekreto dėl Nacionalinės žiedinės ekonomikos strategijos priėmimo įsigaliojimas
M2C1–2	Reforma. Techninė parama vietos valdžios institucijoms	Etapas	Susitarimo dėl gebėjimų stiprinimo veiksmų plano, skirto vietos valdžios institucijoms remti, rengimo patvirtinimas
M2C1–11	Investicija. Kultūra ir informuotumas aplinkos klausimais ir iššūkiais	Etapas	Interneto platformos ir sutarčių su autoriais sukūrimas
M2C2–18	Investicija. Vandenilio moksliniai tyrimai ir plėtra	Etapas	Visų viešųjų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros sutarčių skyrimas su vandenilio mokslinių tyrimų projektais
M2C2–21	4 reforma. Vandenilio konkurencingumo skatinimo priemonės	Etapas	Fiskalinių paskatų įsigaliojimas
M2C2–38	Investicija. Atsinaujinantieji energijos ištekliai ir baterijos	Etapas	Ministro dekreto įsigaliojimas
M2C2–42	Investicija. Nuosavo kapitalo injekcija į Žaliosios pertvarkos fondą (GTF)	Etapas	Finansinio susitarimo pasirašymas
M2C3–4	Reforma. Energijos vartojimo efektyvumo intervencinių priemonių procedūrų supaprastinimas ir paspartinimas	Etapas	Energijos vartojimo efektyvumo intervencinių priemonių procedūrų supaprastinimas ir paspartinimas
M2C4–1	Reforma. Intervencijų, nukreiptų prieš hidrogeologinį nestabilumą, įgyvendinimo procedūrų supaprastinimas ir spartinimas	Etapas	Teisinės sistemos supaprastinimo įsigaliojimas siekiant geresnio hidrologinės rizikos valdymo
M2C4–4	Reforma „Priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti visus integruotų vandens paslaugų valdymo gebėjimus“	Etapas	Naujos drėkinimo tikslų teisinės sistemos įsigaliojimas
M4C1–3	Reforma. Mokytojų įdarbinimas	Etapas	Įsigaliojo mokytojo profesijos reforma.
M4C1–4	Investicijų grupė. 4.0 mokykla: novatoriškos mokyklos, instaliacija, naujos klasės ir praktiniai seminarai	Etapas	Priimtas Italijos mokyklų sistemos skaitmeninės pertvarkos skatinimo planas 4.0 mokyklai
M4C2–4	Reforma. MTTP paramos priemonių įgyvendinimas siekiant skatinti supaprastinimą ir judumą	Etapas	Ministro dekretų dėl MTTP supaprastinimo ir judumo, susijusių su įprastu finansavimo fondu, įsigaliojimas.
		Dalinė dalis Suma	11494252874 EURŲ

1.3.Trečioji įmoka (negrąžinama parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė	Pavadinimas

M2C4–2	Reforma „Priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti visišką integruotų vandens paslaugų valdymo pajėgumą“	Etapas	Reformos, kuria siekiama užtikrinti visapusiškus integruotų vandens paslaugų valdymo pajėgumus, įsigaliojimas
M1C1–3	Investicijų grupė. Skaitmeninė infrastruktūra	Etapas	Polo Strategico Nazionale (PSN) užbaigimas
M1C1–4	Investicija. Nacionalinė skaitmeninių duomenų platforma	Etapas	Veikia nacionalinė skaitmeninių duomenų platforma
M1C1–5	Investicija. Kibernetinis saugumas	Etapas	Naujos Nacionalinės kibernetinio saugumo agentūros sukūrimas
M1C1–6	Investicija. Kibernetinis saugumas	Etapas	Pradinis nacionalinių kibernetinio saugumo paslaugų diegimas
M1C1–7	Investicija. Kibernetinis saugumas	Etapas	Kibernetinio saugumo patikros ir sertifikavimo laboratorijų tinklo įsteigimas
M1C1–8	Investicija. Kibernetinis saugumas	Etapas	Centrinio audito padalinio, skirto PSNC ir TIS saugumo priemonėms, aktyvavimas
M1C1–9	Investicija. Kibernetinis saugumas	Tikslas	Parama saugumo struktūrų T1 atnaujinimui
M1C1–10	Reforma. Parama pertvarkai	Etapas	Pertvarkos grupės ir „NewCo“ sudarymo įsigaliojimas
M1C1–34	Investicija. Civilinių ir baudžiamųjų bylų teismų įdarbinimo procedūros	Tikslas	Civilinių ir baudžiamųjų teismų įdarbinimo procedūrų pradžia
M1C1–35,	Reforma. Mokesčių teismų reforma	Etapas	Visapusiška pirmosios ir antrosios instancijos mokesčių teismų reforma
M1C1–36	1.4, 1.5 ir 1.6 reformos. Civilinės ir baudžiamosios teisenos reforma ir nemokumo reforma	Etapas	Deleguotųjų aktų dėl civilinės ir baudžiamosios teisenos reformų ir nemokumo reformos įsigaliojimas
M1C1–57	Reforma. Viešojo administravimo reforma	Etapas	Administracinių procedūrų, susijusių su supaprastinimo reforma, kuria siekiama įgyvendinti EGADP, įsigaliojimas
M1C1–102	Reforma. Išlaidų peržiūros sistemos reforma	Etapas	Ataskaitos dėl pasirinktų viešojo administravimo institucijų taikomos taupymo planų rengimo ir įgyvendinimo praktikos veiksmingumo priėmimas
M1C1–105	Reforma. Mokesčių administravimo reforma	Tikslas	Didesnis „atitikties laiškų“ skaičius
M1C1–106	Reforma. Mokesčių administravimo reforma	Tikslas	Klaidingai teigiamų „atitikties laiškų“ skaičiaus sumažinimas
M1C1–107	Reforma. Mokesčių administravimo reforma	Tikslas	Mokestinių pajamų, gautų iš laiškų dėl reikalavimų laikymosi, padidėjimas
M1C2–6	2 reforma. Metiniai konkurencijos įstatymai	Etapas	2021 m. metinio konkurencijos įstatymo įsigaliojimas
M1C2–7	2 reforma. Metiniai konkurencijos įstatymai	Etapas	Visų su energetika susijusių įgyvendinimo priemonių ir antrinės teisės aktų įsigaliojimas (prireikus)
M1C2–8	2 reforma. Metiniai konkurencijos įstatymai	Etapas	Visų įgyvendinimo priemonių (prireikus įskaitant antrinės teisės aktus), skirtų 2021 m. metiniame konkurencijos įstatyme nustatytoms priemonėms veiksmingai įgyvendinti ir taikyti, įsigaliojimas
M1C3–6	Reforma. Minimalūs kultūros renginių aplinkosauginiai kriterijai	Etapas	Dekreto, kuriuo nustatomi socialiniai ir aplinkos apsaugos kriterijai viešųjų pirkimų konkursuose, susijusiuose su viešosiomis lėšomis finansuojamais kultūros renginiais, įsigaliojimas
M2C1–3	Investicija. Žemės ūkio maisto produktų, žvejybos ir akvakultūros, miškininkystės, gėlininkystės ir augalų daigynų sektorių logistikos planas	Etapas	Galutinio reitingo paskelbimas pagal logistinių paskatų sistemą
M2C1–4	Investicija. Žemės ūkio ir saulės energijos parkas	Tikslas	Išteklių paskirstymas naudos gavėjams, išreikštas visų investicijoms skirtų finansinių išteklių procentine dalimi
M2C2–8	Investicija „Pažangiųjų tinklų stiprinimas“	Etapas	(Visų) viešųjų sutarčių sudarymas siekiant padidinti tinklo pajėgumą
M2C2–12	Investicija. Intervencijos elektros tinklo atsparumui didinti	Etapas	Projektų, kuriais siekiama didinti elektros sistemos tinklo atsparumą, skyrimas
M3C2–1	Reforma. Strateginio planavimo proceso procedūrų supaprastinimas	Etapas	Teisės aktų pakeitimų, susijusių su strateginio planavimo proceso procedūrų supaprastinimu, įsigaliojimas
M3C2–2	Reforma. Konkurencingas koncesijų suteikimas Italijos uostuose	Etapas	Reglamento dėl uosto koncesijų įsigaliojimas
M3C2–4	Reforma. Leidimų šaltojo lyginimo įmonėms išdavimo procedūrų supaprastinimas	Etapas	Leidimų šaltojo lyginimo įmonėms išdavimo procedūrų supaprastinimo įsigaliojimas
M4C1–5	Reforma. Mokyklų sistemos reorganizavimas; Reforma. Tretinio profesinio mokymo sistemos (ITS) reforma; Reforma. Techninių ir profesinių institutų reforma; Reforma. Orientavimo sistemos reforma	Etapai	Pradinio ir vidurinio ugdymo sistemos reformų, kuriomis siekiama pagerinti švietimo rezultatus, įsigaliojimas
M4C1–6	Reforma. Aukštojo mokslo mokyklos ir tęstinis mokyklų vadovų, mokytojų, administracinio ir techninio personalo mokymas	Etapas	Įsigaliojo teisės aktai, kuriais siekiama sukurti kokybišką mokyklų mokymo sistemą.
M4C2–1	Investicija. Jaunųjų mokslininkų pristatomų projektų finansavimas	Tikslas	Studentų, kuriems skirta mokslinių tyrimų stipendija, skaičius
M5C1–2	1 reforma. ADRP ir profesinis mokymas	Etapas	Visų valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) planų įsigaliojimas regioniniu lygmeniu
M5C1–6	1 investicija. Valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) stiprinimas	Tikslas	Valstybinės užimtumo tarnybos (VUT) įgyvendina stiprinimo plane numatytą veiklą trejų metų laikotarpiu (2021–2023 m.)
M5C1–8	2 reforma. Nedeklaruojamas darbas	Etapas	Nacionalinio kovos su nedeklaruojamu darbu visuose ekonomikos sektoriuose plano įsigaliojimas ir įgyvendinimas.
M5C1–12	2 investicija. Lyčių lygybės sertifikavimo sistema	Etapas	Lyčių lygybės sertifikavimo sistemos ir papildomų paskatų mechanizmų, skirtų įmonėms, įsigaliojimas
M5C2–7	2 investicija. Neįgaliųjų autonomijos modeliai	Tikslas	Socialiniai rajonai įgyvendino bent vieną projektą, susijusį su gyvenamųjų patalpų renovacija ir (arba) IRT prietaisų teikimu neįgaliesiems, kartu su skaitmeninių įgūdžių mokymu.
M5C3–1	Investicija. Vidinės sritys. Bendruomenių socialinių paslaugų ir infrastruktūros stiprinimas	Etapas	Konkurso dėl intervencinių priemonių, skirtų socialinėms paslaugoms ir infrastruktūrai vidaus vietovėse gerinti, skyrimas ir parama vaistinėms mažiau nei 3000 gyventojų turinčiose savivaldybėse
M6C2–1	1 reforma. Peržiūrėti ir atnaujinti dabartinę Sveikatos ministerijos ligoninių ir priežiūros mokslinių institutų (IRCCS) teisinę sistemą ir mokslinių tyrimų politiką, kad būtų sustiprintas mokslinių tyrimų, inovacijų ir sveikatos priežiūros ryšys.	Etapas	Įstatymo galią turinčio dekreto, kuriuo numatoma reorganizuoti nuostatas, reglamentuojančias hospitalizavimo ir slaugos mokslinius institutus (IRCSS), įsigaliojimas
		Dalinė dalis Suma	11494252874 EURŲ

1.4.Ketvirtoji įmoka (negrąžinama parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė	Pavadinimas

M1C1–11	Investicija. Finansų policijos skaitmeninimas	Tikslas	Finansų policija. Profesinių duomenų mokslo paslaugų pirkimas T1
M1C1–72	Reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas	Etapas	Patvirtintos viešojo administravimo institucijų pavėluotų mokėjimų įmonėms mažinimo priemonės
M1C1–73	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Etapas	Viešųjų pirkimų kodekso reformos įsigaliojimas
M2C2–14	Investicija. Kelių transportui skirtas vandenilio bandymas	Etapas	(Visų) viešųjų sutarčių dėl vandenilio įkrovimo stotelių plėtros sudarymas
M2C2–16	Geležinkelio transportui skirti vandenilio bandymai	Etapas	Išteklių skyrimas geležinkelio transportui skirtiems vandenilio bandymams
M2C2–20	3 reforma. Administracinis supaprastinimas ir reglamentavimo kliūčių vandenilio diegimui mažinimas	Etapas	Būtinų teisėkūros veiksmų įsigaliojimas
M5C2–3	2 reforma. Nesavarankiškų vyresnio amžiaus asmenų reforma	Etapas	Pagrindų įstatymo, kuriuo stiprinami veiksmai, kuriais siekiama padėti savarankiškai apsirūpinti pagyvenusiais žmonėmis, įsigaliojimas
M1C1–37 PUNKTAI	Ir 1.5 reformos. Civilinės ir baudžiamosios teisenos reforma	Etapas	Civilinės ir baudžiamosios teisenos reformos įsigaliojimas
M1C1–58	Reforma. Viešojo administravimo reforma	Etapas	Teisės aktų dėl užimtumo viešajame sektoriuje reformos įsigaliojimas
M1C1–74	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Etapas	Visų būtinų įgyvendinimo priemonių ir antrinės teisės aktų, skirtų viešųjų pirkimų kodekso supaprastinimo reformai, įsigaliojimas
M1C1–109	Reforma. Mokesčių administravimo reforma	Tikslas	Pirmųjų iš anksto užpildytų PVM mokesčių deklaracijų siuntimas
M2C2–27	Investicijų grupė. Įkrovimo infrastruktūros įrengimas	Etapas	Visų viešųjų sutarčių dėl įkrovimo infrastruktūros diegimo sudarymas (M1)
M2C2–33	Investicijų grupė. Regioninio viešojo geležinkelių transporto parko stiprinimas naudojant netaršius traukinius ir teikiant universaliąsias paslaugas	Etapas	Visų viešųjų sutarčių dėl regioninio viešojo geležinkelių transporto parko stiprinimo netaršiais traukiniais ir universaliosiomis paslaugomis sudarymas
M2C3–2	Investicija „Ecobonus energijos vartojimo efektyvumo didinimas“	Tikslas	Pastatų renovacija Superbonus T1
M4C1–9	Investicijų grupė. Vaikų darželių ir ikimokyklinio ugdymo bei priežiūros paslaugų planas	Etapas	Vaikų darželių, ikimokyklinio ugdymo įstaigų statybos, atnaujinimo ir saugo užtikrinimo ir ikimokyklinio ugdymo bei priežiūros paslaugų teikimo sutarčių sudarymas
M5C3–8	Investicijų grupė. Struktūrizuotos socialinės ir švietimo intervencinės priemonės siekiant kovoti su menku išsilavinimu pietuose remiant trečiąjį sektorių	Tikslas	Švietimo parama nepilnamečiams (pirma grupė)
		Dalinė dalis Suma	2315646882 EURŲ

1.5.Penktoji įmoka (negrąžinama parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė	Pavadinimas
M1C2–4	1 reforma. Pramoninės nuosavybės sistemos reforma	Etapas	Įstatymo galią turinčio dekreto, kuriuo siekiama reformuoti Italijos pramoninės nuosavybės kodeksą ir atitinkamus įgyvendinimo aktus, įsigaliojimas
M1C3–4	Investicijos. Efektyvesnis energijos vartojimas kino teatruose, teatruose ir muziejuose	Tikslas	Užbaigti veiksmai, susiję su valstybiniais muziejais ir kultūros objektais, teatro salėmis ir kino teatrais (pirmoji grupė)
M1C1–12	Investicija. Bendrieji skaitmeniniai vartai	Tikslas	Bendrieji skaitmeniniai vartai
M1C1–13	Investicija. Judumas kaip paslauga Italijai	Etapas	Judumas kaip paslauginiai sprendimai M1
M1C1–38	Reforma. Teisingumo sistemų skaitmeninimas	Etapas	Teisingumo sistemos skaitmeninimas
M1C1–59	Reforma. Viešojo administravimo reforma	Etapas	Strateginio žmogiškųjų išteklių valdymo viešojo administravimo srityje įsigaliojimas
M1C1–73quater	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Etapas	Gairių dėl viešųjų pirkimų, kurių vertė nesiekia ES ribos, įsigaliojimas
M1C1–75	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Etapas	Visapusiškas nacionalinės e. viešųjų pirkimų sistemos veikimas
M1C1–84	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Tikslas	Vidutinis laikas nuo paskelbimo iki sutarties sudarymo
M1C1–86	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Tikslas	Valstybės tarnautojai, apmokyti pagal viešųjų pirkėjų specializacijos strategiją
M1C1–87	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Tikslas	Perkančiosios organizacijos, naudojančios dinamines pirkimo sistemas
M1C1–110	Reforma. Išlaidų peržiūros sistemos reforma	Etapas	Bendrojo valstybės biudžeto perklasifikavimas atsižvelgiant į išlaidas aplinkos apsaugai ir išlaidas, kuriomis skatinama lyčių lygybė
M1C2–9	2 reforma. Metiniai konkurencijos įstatymai	Etapas	2022 m. metinio konkurencijos įstatymo įsigaliojimas
M1C2–10	2 reforma. Metiniai konkurencijos įstatymai	Etapas	Visų įgyvendinimo priemonių (prireikus įskaitant antrinės teisės aktus), skirtų 2022 m. metiniame konkurencijos įstatyme nustatytoms priemonėms veiksmingai įgyvendinti ir taikyti, įsigaliojimas
M1C3–7	Investicijos – 3.3. Kultūros veiklos vykdytojų gebėjimų valdyti skaitmeninę ir žaliąją pertvarką stiprinimas.	Etapas	Visų viešųjų sutarčių su įgyvendinančiąja organizacija ir (arba) paramos gavėjais skyrimas dėl visų intervencinių priemonių, skirtų kultūros veiklos vykdytojų skaitmeninei ir žaliajai pertvarkai valdyti
M2C1–5	Investicija. Žemės ūkio ir saulės energijos parkas	Tikslas	Išteklių paskirstymas naudos gavėjams, išreikštas visų investicijoms skirtų finansinių išteklių procentine dalimi
M2C2–22	Investicija į tausųjį judumą (Nacionalinis ciklo krypties planas)	Tikslas:	Dviračių takai T1
M4C1–10	Reforma. Mokytojų įdarbinimas; Reforma. Mokyklų sistemos reorganizavimas; Reforma. Tretinio profesinio mokymo sistemos (ITS) reforma; Reforma. „Orientacinės“ sistemos reforma; Reforma. Universitetinių laipsnių grupių reforma; Reforma. Sąlygų universitetų laipsniams reforma	Etapas	Reglamentų dėl veiksmingo visų priemonių, susijusių su pradinio, vidurinio ir tretinio mokslo reformomis, įgyvendinimo ir taikymo įsigaliojimas, jei reikia
M4C1–11	Investicija. Stipendijos universitetams patekti į universitetą	Tikslas	Skirta universiteto stipendija
M5C3–3	2 investicija. Teritorinio artumo sveikatos priežiūros įstaigos	Tikslas	Parama kaimo vaistinėms savivaldybėse, kaimuose ar gyvenvietėse, kuriose gyvena mažiau nei 5000 gyventojų (pirmoji grupė)
M1C1–113	Reforma. Mokesčių administravimo reforma	Tikslas	Didesnis „atitikties laiškų“ skaičius
M1C1–114	Reforma. Mokesčių administravimo reforma	Tikslas	Mokestinių pajamų, gautų iš laiškų dėl reikalavimų laikymosi, padidėjimas
		Dalinė dalis Suma	3621492701 EURŲ

1.6.Šeštoji įmoka (negrąžinama parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė	Pavadinimas

M1C1–14a	Reforma. Sanglaudos politikos įgyvendinimo spartinimo reforma	Etapas	Nacionalinės teisės aktų, kuriais siekiama paspartinti sanglaudos politikos įgyvendinimą, įsigaliojimas
M1C1–15	Investicija. Finansų policijos skaitmeninimas	Tikslas	Finansų policija. Profesinių duomenų mokslo paslaugų pirkimas T2
M1C1–37bis	Reforma. Civilinės teisenos reforma	Etapas	Priemonių, kuriomis siekiama sumažinti susikaupusias skolas, įsigaliojimas
M1C1–72bis	Reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas	Etapas	Teisėkūros ir konkretūs veiksmai, kuriais siekiama sumažinti pavėluotus mokėjimus centriniu ir (arba) vietos lygmenimis
M1C1–85	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Tikslas	Vidutinis laikas nuo sutarties sudarymo iki infrastruktūros sukūrimo
M1C1–99	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Tikslas	Perkančiosios organizacijos, naudojančios dinamines pirkimo sistemas
M2C2–6	1 reforma. Leidimų išdavimo atsinaujinančiųjų išteklių jėgainėms sausumoje ir jūroje procedūrų supaprastinimas ir nauja teisinė sistema, kuria siekiama išlaikyti gamybą iš atsinaujinančiųjų išteklių, taip pat dabartinių paramos schemų taikymo laikas ir tinkamumo finansuoti pratęsimas	Etapas	Teisinės sistemos, kuria siekiama supaprastinti leidimų statyti sausumos ir jūros atsinaujinančiųjų išteklių energijos struktūras išdavimo procedūras, įsigaliojimas
M4C1–8	Investicijų grupė. Mokyklų sporto infrastruktūros stiprinimo planas	Etapas	Sutarčių dėl intervencijų, skirtų sporto patalpoms ir sporto klubams statyti ir renovuoti, skyrimas
M5C1–9	2 reforma. Nedeklaruojamas darbas	Etapas	Vykdyti kovos su nedeklaruojamu darbu veiksmus
M5C2–4	2 reforma. Nesavarankiškų vyresnio amžiaus asmenų reforma	Etapas	Įstatyminių dekretų, kuriais plėtojamos Pagrindų įstatymo nuostatos, kuriomis siekiama sustiprinti veiksmus, skirtus vyresnio amžiaus žmonėms, kurie nėra savarankiški, įsigaliojimas
M7–9 PRIEMONĖS	5 reforma. Naujų įgūdžių planas. Pertvarka	Etapas	Naujo įgūdžių plano „Perėjimas prie demokratijos“ ir įgyvendinimo veiksmų plano priėmimas ir paskelbimas
M7–32 PRIEMONĖS	12 investicija. Finansinė priemonė, skirta tarptautiniam, pramonės ir MTTP pirmavimui netaršių autobusų srityje plėtoti	Etapas	Įgyvendinimo susitarimas
M1C1–39 PUNKTAI	Investicija. Civilinių ir baudžiamųjų bylų teismų įdarbinimo procedūros	Tikslas	Civilinių ir baudžiamųjų teismų bei Teisingumo ministerijos teritorinių ir centrinių tarnybų, atsakingų už ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimą, įdarbinimo procedūrų užbaigimas
M1C1–40	Investicija. Įdarbinimo procedūros administraciniuose teismuose	Tikslas	Įdarbinimo procedūrų užbaigimas administraciniuose teismuose
M1C1–41	Investicija. Įdarbinimo procedūros administraciniuose teismuose	Tikslas	Administracinių regioninių teismų neišnagrinėtų bylų skaičiaus mažinimas
M1C1–42	Investicija. Įdarbinimo procedūros administraciniuose teismuose	Tikslas	Valstybės Tarybos neišnagrinėtų bylų skaičiaus mažinimas
M1C1–59 BIS	Reforma. Viešojo administravimo reforma	Etapas	Strateginio žmogiškųjų išteklių valdymo įgyvendinimas viešojo administravimo srityje
M1C1–73a	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Etapas	Aplinkraščio, kuriame pateikiamos perkančiųjų organizacijų kvalifikacijos vertinimo sistemos gairės, priėmimas
M1C1–108	Reforma. Viešosios apskaitos taisyklių reforma	Etapas	Konceptualios sistemos, kaupiamosios apskaitos standartų rinkinio ir daugiamatio sąskaitų sąrašo patvirtinimas
M1C1–111	Reforma. Išlaidų peržiūros sistemos reforma	Etapas	2023 m. metinės išlaidų peržiūros užbaigimas, atsižvelgiant į 2022 m. nustatytą 2023 m. taupymo tikslą
M1C1–112	Reforma. Mokesčių administravimo reforma	Tikslas	Gerinti mokesčių administracijos veiklos pajėgumus, atsižvelgiant į Įdarbinimo tikslus, nurodytus Mokesčių agentūros 2021–2023 m. veiklos plane
M1C2–2	1 investicija. Pereinamasis laikotarpis 4.0	Tikslas	4.0 pereinamojo laikotarpio mokesčių kreditai, suteikti įmonėms remiantis 2021–2022 m. pateiktomis mokesčių deklaracijomis
M1C3–9	Investicija. Skaitmeninio turizmo centras	Tikslas	Turizmo veiklos vykdytojų dalyvavimas skaitmeninio turizmo centro veikloje
M1C3–10	Reforma. Turistų gidų profesijų užsakymo reglamentavimas.	Etapas	Turistų gidų nacionalinio standarto apibrėžtis
M2C1–6	Investicija. Žemės ūkio ir saulės energijos parkas	Tikslas	Išteklių paskirstymas naudos gavėjams, išreikštas visų investicijoms skirtų finansinių išteklių procentine dalimi
M3C2–5	Investicija. Loistikos grandinės skaitmeninimas	Tikslas	Logistikos grandinės skaitmeninimas
M5C2–2	1 reforma. Pamatinis įstatymas dėl negalios	Etapas	Įstatymo galią turinčių dekretų, kuriais plėtojamos Pagrindų įstatymo nuostatos, skirtos neįgaliųjų savarankiškumui stiprinti, įsigaliojimas
		Dalinė dalis Suma	2053579667 EURŲ

1.7.Septintoji įmoka (negrąžinama parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė	Pavadinimas

M1C1–17	Investicijų grupė. Skaitmeninė infrastruktūra	Tikslas	Perėjimas prie Polo Strategico Nazionale T1
M7–7 PRIEMONĖS	4 reforma. Finansinės rizikos, susijusios su atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos pirkimo sutartimis (įgaliojimų pirkimo sutartys), mažinimas	Etapas	Pirminės ir antrinės teisės aktų įsigaliojimas
M7–14 PRIEMONĖS	4 investicija. Tirėnų ryšys	Etapas	Sutarčių sudarymas
M3C2–7	Investicija. Šaltasis lyginimas	Etapas	Visų viešųjų pirkimų sutarčių sudarymas
M1C1–18	Investicija. Nacionalinė skaitmeninių duomenų platforma	Tikslas	Nacionalinės skaitmeninių duomenų platformos T1 API
M1C1–19	Investicija. Kibernetinis saugumas	Tikslas	Parama saugumo struktūrų T2 atnaujinimui
M1C1–20	Investicija. Kibernetinis saugumas	Etapas	Visiškas nacionalinių kibernetinio saugumo paslaugų diegimas
M1C1–21	Investicija. Kibernetinis saugumas	Etapas	Kibernetinio saugumo patikros ir sertifikavimo laboratorijų, vertinimo centrų tinklo užbaigimas
M1C1–22	Investicija. Kibernetinis saugumas	Etapas	Visapusiškas centrinio audito padalinio, atsakingo už PSNC ir TIS saugumo priemones, veikimas, užbaigiant bent 30 patikrinimų.
M1C1–43	Reforma. Civilinės teisenos reforma	Tikslas	Civilinių bendrosios kompetencijos teismų (pirmosios instancijos) neišnagrinėtų bylų skaičiaus mažinimas
M1C1–44	Reforma. Civilinės teisenos reforma	Tikslas	Civilinių apeliacinio teismo (antrosios instancijos) neišnagrinėtų bylų skaičiaus mažinimas
M1C1–60	Reforma. Viešojo administravimo reforma	Tikslas	200 itin svarbių procedūrų, darančių poveikį piliečiams ir įmonėms, supaprastinimas ir (arba) skaitmeninimas
M1C1–72b	Reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas	Etapas	Padidinti su mokėjimais susijusius žmogiškuosius išteklius
M1C1–72quater	Reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas	Etapas	Veiksmų plano priėmimas
M1C1–73b	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Etapas	Paskatos perkančiųjų organizacijų kvalifikacijai ir profesionalumui didinti.
M1C1–73quinquies	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Etapas	Naujų teisinių nuostatų dėl projektų finansavimo įsigaliojimas
M1C1–75a	Investicija. Parama kvalifikavimui ir e. viešiesiems pirkimams	Etapas	Parama kvalifikavimui ir e. viešiesiems pirkimams
M1C1–84a	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Etapas	Priemonės, kuriomis siekiama pagerinti sprendimų priėmimo spartą skiriant sutartis su perkančiosiomis organizacijomis
M1C1–98	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Tikslas	Valstybės tarnautojai, apmokyti pagal viešųjų pirkėjų specializacijos strategiją
M1C2–11	2 reforma. Metiniai konkurencijos įstatymai	Etapas	2023 m. metinio konkurencijos įstatymo įsigaliojimas
M1C2–12	2 reforma. Metiniai konkurencijos įstatymai	Etapas	Įgyvendinimo priemonių (įskaitant, jei reikia, antrinės teisės aktus), skirtų 2023 m. metiniame konkurencijos įstatyme ir kituose pirminės teisės aktuose nustatytoms priemonėms įgyvendinti ir taikyti, įsigaliojimas
M2C1–6a	Investicija. Žemės ūkio ir saulės energijos parkas	Tikslas	Išteklių paskirstymas naudos gavėjams, išreikštas visų investicijoms skirtų finansinių išteklių procentine dalimi
M2C1–7	Investicija. Inovacijos ir mechanizacija žemės ūkio ir maisto sektoriuose	Tikslas	Galutinių reitingavimų skelbimas nurodant galutinius gavėjus.
M2C2–28	Investicijų grupė. Įkrovimo infrastruktūros įrengimas	Etapas	Viešųjų sutarčių dėl įkrovimo infrastruktūros įrengimo sudarymas
M4C1–12	Investicija. Doktorantų (į mokslinius tyrimus orientuotų, viešojo administravimo ir kultūros paveldo) skaičiaus didinimas ir karjeros galimybių didinimas	Tikslas	Per metus (daugiau kaip trejus metus) skiriamos doktorantūros stipendijos
M4C1–14	Reforma. Mokytojų įdarbinimas	Tikslas	Mokytojai, įdarbinti pagal reformuotą įdarbinimo sistemą
M4C1–15	Investicija. Stipendijos universitetams patekti į universitetą	Tikslas	Skirtos stipendijos universitetams
M4C2–3	Investicija. Doktorantūros stipendijų skyrimas bendradarbiaujant su įmonėmis ir skatinimas įmonėse įdarbinti mokslininkus	Tikslas	Skirtų doktorantūros stipendijų skaičius
M5C1–15a	4 investicija. Universalioji viešoji tarnyba	Etapas	Vykdyti veiksmus, kuriais didinamas jaunimo dalyvavimas, supaprastinamos procedūros ir gerinama Visuotinės viešosios tarnybos (UCS) projektų kokybė,
M7–1	1 reforma. Leidimų išdavimo atsinaujinančiųjų išteklių energijai procedūrų supaprastinimas	Etapas	Paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonų nustatymas
M7–4 PRIEMONĖS	2 reforma. Aplinkai kenksmingų subsidijų mažinimas	Etapas	Vyriausybės ataskaitos, kurioje pateikiami vyriausybės konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais, siekiant nustatyti aplinkai kenksmingų subsidijų mažinimo veiksmų gaires, rezultatai.
M7–16	5 investicija. SA.CO.I.3	Etapas	Sutarčių sudarymas
M4C1–10 bis	Reforma. Techninių ir profesinių institutų reforma	Etapas	Antrinės teisės akto įsigaliojimas.
		Dalinė dalis Suma	5294563760 EURŲ

1.8.Aštuntoji įmoka (negrąžinama parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė	Pavadinimas

M1C1–23	Investicija. Judumas kaip paslauga Italijai	Etapas	Septynių bandomųjų projektų įgyvendinimas
M1C1–76	Reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas	Tikslas	Sumažintas vidutinis dienų, kurias centrinės valdžios institucijos turi sumokėti įmonėms, skaičius
M1C1–77	Reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas	Tikslas	Sumažintas vidutinis dienų, kurias regioninės valdžios institucijos turi sumokėti įmonėms, skaičius
M1C1–78	Reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas	Tikslas	Sumažintas vidutinis dienų, kurias vietos valdžios institucijos turi sumokėti įmonėms, skaičius
M1C1–79	Reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas	Tikslas	Sumažintas vidutinis dienų, kurias visuomenės sveikatos institucijos turi sumokėti įmonėms, skaičius
M1C1–25	Investicija. Finansų policijos skaitmeninimas	Etapas	Plėtoti kovai su ekonominiais nusikaltimais naudojamas informacines sistemas
M1C1–62	Reforma. Viešojo administravimo reforma	Etapas	Didinti investicijų įsisavinimą
M1C1–115	Reforma. Išlaidų peržiūros sistemos reforma	Etapas	2024 m. metinės išlaidų peržiūros užbaigimas, atsižvelgiant į 2022 ir 2023 m. nustatytą 2024 m. taupymo tikslą
M1C2–3	1 investicija. Pereinamasis laikotarpis 4.0	Tikslas	4.0 pereinamojo laikotarpio mokesčių kreditai, suteikti įmonėms remiantis 2021–2023 m. pateiktomis mokesčių deklaracijomis
M4C1–16	Investicija. Nauji įgūdžiai ir naujos kalbos	Etapas	Sprendimo (-ų) skirti dotaciją už STEM projektų aktyvavimą priėmimas
M4C1–17	Investicija. Nauji įgūdžiai ir naujos kalbos	Etapas	Nauji įgūdžiai
M4C2–1 bis	Investicija. Jaunųjų mokslininkų pristatomų projektų finansavimas	Etapas	Dekreto (-ų), kuriuo (-iais) skiriamas finansavimas jauniems mokslininkams, paskelbimas
M6C2–2	Investicija. NHS biomedicininių mokslinių tyrimų stiprinimas ir stiprinimas	Tikslas	Finansuojami mokslinių tyrimų projektai, susiję su koncepcijos įrodymu ir retomis vėžio rūšimis ir ligomis
M6C2–3	Investicija. NHS biomedicininių mokslinių tyrimų stiprinimas ir stiprinimas	Tikslas	Finansuojami didelį poveikį sveikatai darančių ligų mokslinių tyrimų projektai
M7–2	1 reforma. Leidimų išdavimo atsinaujinančiųjų išteklių energijai procedūrų supaprastinimas	Etapas	Teisės akto įsigaliojimas (Testo Unico)
M7–25 PRIEMONĖS	8 investicija. Tvarus, žiedinis ir saugus svarbiausiųjų žaliavų tiekimas	Etapas	Ataskaitos dėl būsimų svarbiausiųjų žaliavų poreikių ir ekologinio projektavimo potencialo paskelbimas
M1C2–14a	3 reforma. Įmonėms skirtų paskatų racionalizavimas ir supaprastinimas.	Etapas	Ataskaitos, kurioje įvertinamos visos įmonėms skirtos paskatos, paskelbimas
M5C1–15	3 investicija. Dvejopos sistemos stiprinimas	Tikslas	Pagal dualinio švietimo sistemą išduoti pažymėjimai
M2C1–12	Investicija. Kultūra ir informuotumas aplinkos klausimais ir iššūkiais	Tikslas	Tinklalaidės apie perėjimą prie žaliosios ekonomikos
M4C1–19	Investicijų grupė. 4.0 mokykla: novatoriškos mokyklos, instaliacija, naujos klasės ir praktiniai seminarai	Etapas	Sprendimo (-ų) dėl dotacijos skyrimo skaitmeniniams prietaisams įsigyti ir (arba) skaitmeninių laboratorijų kūrimui priėmimas
M1C1–98a	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Tikslas	Valstybės tarnautojai, apmokyti pagal viešųjų pirkėjų specializacijos strategiją
		Dalinė dalis Suma	3541589877 EURŲ

1.9.Devintoji įmoka (negrąžinama parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė	Pavadinimas
M4C1–7	Investicija. Nepaprastoji intervencija, kuria siekiama sumažinti teritorinius skirtumus I ir II vidurinių mokyklų cikluose ir spręsti mokyklos nebaigimo problemą	Tikslas	Studentai arba jaunuoliai, dalyvavę kuravimo veikloje ar mokymo kursuose
M4C1–14a	Reforma. Mokytojų įdarbinimas	Tikslas	Mokytojai, įdarbinti pagal reformuotą įdarbinimo sistemą
M7–6 PRIEMONĖS	3 reforma. Prijungimo prie biometano dujų tinklo išlaidų mažinimas	Etapas	Teisės aktų, kuriais siekiama sumažinti prijungimo prie biometano gamyklų dujų tinklo sąnaudas, įsigaliojimas
M7–10 PRIEMONĖS	5 reforma. Naujų įgūdžių planas. Pertvarka	Etapas	Teisės akto (-ų) įsigaliojimas regionams ir autonominei (-ėms) provincijai (-oms)
M1C1–24	Investicija. Skaitmeninė valstybės tarnyba	Tikslas	Savanoriai mokomi
M1C1–96	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Tikslas	Vidutinis laikotarpis nuo pasiūlymų pateikimo iki sutarties sudarymo
M1C1–116	Reforma. Mokesčių administravimo reforma	Tikslas	Mokesčių slėpimo mažinimas, kaip apibrėžta rodikliu „polinkis išvengti“
M1C2–5	6 investicija. Investicijos į pramoninės nuosavybės sistemą	Tikslas	Ne mažiau kaip 254 projektų, susijusių su pramonine nuosavybe ir moksliniais tyrimais, galutinės veiklos ataskaitos pateikimas
M1C2–13	2 reforma. Metiniai konkurencijos įstatymai	Etapas	2025 m. metinio konkurencijos įstatymo įsigaliojimas
M1C2–14	2 reforma. Metiniai konkurencijos įstatymai	Tikslas	Įdiegti milijonai 2G pažangiųjų skaitiklių.
M1C3–2	Investicijos. Skaitmeninė kultūros paveldo strategija ir platformos	Tikslas	Paskelbti skaitmeniniai ir žiniasklaidos ištekliai
M1C3–5	Investicijos. Efektyvesnis energijos vartojimas kino teatruose, teatruose ir muziejuose	Tikslas	Baigiami intervenciniai veiksmai, susiję su valstybiniais muziejais ir kultūros objektais, teatro salėmis ir kino teatrais (antrasis etapas)
M2C3–3	Investicija „Ecobonus energijos vartojimo efektyvumo didinimas“	Tikslas	Pastatų renovacija Superbonus T2
M4C1–13	Investicija. Integruotas mokyklų darbuotojų skaitmeninis mokymas ir mokymas skaitmeninės transformacijos klausimais;	Tikslas	Mokyklų vadovų, mokytojų ir administracijos darbuotojų mokymas
M4C2–2a	Investicija. Inovacijų susitarimai	Tikslas	Sudaryti inovacijų susitarimai
M5C1–3	1 reforma. ADRP ir profesinis mokymas	Tikslas	Asmenys, besinaudojantys garantuoto darbuotojų užimtumo (GOL) programa
M5C1–4	1 reforma. ADRP ir profesinis mokymas	Tikslas	Žmonės dalyvavo mokymo programose
M5C1–7	1 investicija. Valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) stiprinimas	Tikslas	Valstybinės užimtumo tarnybos (VUT) užbaigė stiprinimo plane numatytą veiklą
M5C1–10	2 reforma. Nedeklaruojamas darbas	Tikslas	Didesnis darbo inspekcijų skaičius ir narystė žemės ūkio tinkle
M5C3–9	Investicija. Struktūrizuotos socialinės ir švietimo intervencinės priemonės siekiant kovoti su menku išsilavinimu pietuose remiant trečiąjį sektorių	Tikslas	Švietimo parama nepilnamečiams (antra grupė)
M7–3	1 reforma. Leidimų išdavimo atsinaujinančiųjų išteklių energijai procedūrų supaprastinimas	Etapas	Bendrosios skaitmeninės platformos, skirtos su atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais susijusiems leidimams, sukūrimas
M7–5	2 reforma. Aplinkai kenksmingų subsidijų mažinimas	Etapas	Pirminės ir antrinės teisės aktų įsigaliojimas.
M7–26 PRIEMONĖS	8 investicija. Tvarus, žiedinis ir saugus svarbiausiųjų žaliavų tiekimas	Tikslas	Gavybos atliekų geografinė informacinė sistema (GIS), skirta tvariam, žiediniam ir saugiam svarbiausiųjų žaliavų tiekimui
M1C1–38a	Reforma. Teisingumo sistemų skaitmeninimas	Etapas	Teisingumo sistemos skaitmeninimas
M1C1–72quinquies	Reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas	Etapas	Tinklalapis, kuriame pateikiama informacija ir duomenys apie viešojo administravimo institucijų mokėjimus
M1C1–72 šešeriai	Reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas	Etapas	Audito plano galutinės audito ataskaitos tvirtinimas
M1C1–27	Investicija. Nacionalinė skaitmeninių duomenų platforma	Tikslas	Nacionalinės skaitmeninių duomenų platformos T2 API
M1C1–97ter	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Etapas	Vykdymo spartai gerinti skirtos priemonės
M4C2–4a	Reforma. Trejų metų mokslinių tyrimų veiklos finansavimo planas	Etapas	Pirminiai teisės aktai dėl trejų metų mokslinių tyrimų veiklos finansavimo plano priėmimo
M7–30	10 investicija. Įgūdžių srities bandomasis projektas „Crescere Green“	Tikslas	Atlikti mokymo moduliai
M1C1–144	Investicija. Piliečių įtrauktis. Įgyvendintas skaitmeninių viešųjų paslaugų ir (arba) intervencijų prieinamumo gerinimas	Tikslas	Didesnis skaitmeninių viešųjų paslaugų prieinamumas
M2C2–36	Investicija. Nacionalinės ugniagesių komandos atnaujinimo laivynas	Tikslas	Nacionalinės ugniagesių komandos atnaujinimo parko netaršių transporto priemonių skaičius
M2C4–32	Investicija. Vandens skirstymo tinklų nuostolių mažinimas, įskaitant tinklų skaitmeninimą ir stebėseną	Tikslas	Intervencinės priemonės vandens skirstymo tinkluose, įskaitant T2 tinklų skaitmeninimą ir stebėseną
M1C1–153	Investicija. Teisingumo ministerijos skaitmeninimas	Tikslas	Suskaitmenintos teisminės bylos T2
		Dalinė dalis Suma	7670089282 EURŲ

1.10.Dešimtoji dalis (negrąžintina parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė	Pavadinimas

M1C1–88	Reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas	Tikslas	Sumažintas vidutinis dienų, kurias centrinės valdžios institucijos turi sumokėti įmonėms, skaičius
M1C1–89	Reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas	Tikslas	Sumažintas vidutinis dienų, kurias regioninės valdžios institucijos turi sumokėti įmonėms, skaičius
M1C1–90	Reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas	Tikslas	Sumažintas vidutinis dienų, kurias vietos valdžios institucijos turi sumokėti įmonėms, skaičius
M1C1–91	Reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas	Tikslas	Sumažintas vidutinis dienų, kurias visuomenės sveikatos institucijos turi sumokėti įmonėms, skaičius
M1C1–117	Reforma. Viešosios apskaitos taisyklių reforma	Tikslas	Viešieji subjektai, apmokyti pereiti prie naujos kaupiamosios apskaitos sistemos
M1C1–119	Reforma. Subnacionalinės fiskalinės sistemos reforma	Etapas	Regionų fiskalinio federalizmo parametrų nustatymas
M1C1–120	Reforma. Subnacionalinės fiskalinės sistemos reforma	Etapas	Teisės akto, kuriuo nustatomas provincijų ir didmiesčių fiskalinis federalizmas, įsigaliojimas
M3C2–6	Investicija. Oro eismo valdymo skaitmeninimas	Etapas	Oro eismo valdymo skaitmeninimas. naujų priemonių veikimo pradžia
M5C1–11	2 reforma. Nedeklaruojamas darbas	Tikslas	Vykdyti kovos su nedeklaruojamu darbu veiksmus
M3C2–12	Investicija. Šaltasis lyginimas	Tikslas	Darbų užbaigimas ir šaltojo lyginimo infrastruktūros vystytojo pritarimas prijungimo išlaidų sąmatoms
M1C1–26	Investicijų grupė. Skaitmeninė infrastruktūra	Tikslas	Perėjimas prie Polo Strategico Nazionale arba saugios, sertifikuotos viešosios debesijos aplinkos
M1C1–28	Investicija. Skaitmeninių paslaugų tinklas	Tikslas	Piliečių, dalyvaujančių skaitmeninio švietimo ir (arba) palankesnių sąlygų sudarymo iniciatyvose, kurias teikia skaitmeninio tarpininkavimo centrai, skaičius
M1C1–45,	Reforma. Civilinės teisenos reforma	Tikslas	Civilinių bylų nagrinėjimo trukmės sutrumpinimas
M1C1–46	Reforma. Baudžiamosios teisenos reforma	Tikslas	Baudžiamojo proceso trukmės sutrumpinimas
M1C1–47	Reforma. Civilinės teisenos reforma	Tikslas	Civilinių bendrosios kompetencijos teismų (pirmosios instancijos) neišnagrinėtų bylų skaičiaus mažinimas
M1C1–48	Reforma. Civilinės teisenos reforma	Tikslas	Civilinių apeliacinio teismo (antrosios instancijos) neišnagrinėtų bylų skaičiaus mažinimas
M1C1–49	Investicija. Įdarbinimo procedūros administraciniuose teismuose	Tikslas	Administracinių apygardos teismų (pirmosios instancijos) neišnagrinėtų bylų skaičiaus mažinimas
M1C1–50	Investicija. Įdarbinimo procedūros administraciniuose teismuose	Tikslas	Valstybės Tarybos neišnagrinėtų bylų skaičiaus mažinimas
M1C1–59ter	Reforma. Viešojo administravimo reforma	Etapas	Strateginio žmogiškųjų išteklių valdymo įgyvendinimas viešojo administravimo srityje
M1C1–63	Reforma. Viešojo administravimo reforma	Etapas	Visų supaprastintų ir (arba) suskaitmenintų procedūrų saugyklos paskelbimas
M1C1–66	Investicija. Teikti techninę pagalbą ir stiprinti gebėjimus Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui įgyvendinti	Tikslas	Švietimas ir mokymas
M1C1–118	Reforma. Viešosios apskaitos taisyklių reforma	Etapas	Teisės akto dėl kaupiamosios apskaitos reformos įsigaliojimas ne mažiau kaip 90 proc. viso viešojo sektoriaus, atėmus valstybės valdomas bendroves
M1C1–122	Reforma. Išlaidų peržiūros sistemos reforma	Etapas	2025 m. metinės išlaidų peržiūros užbaigimas, atsižvelgiant į 2022, 2023 ir 2024 m. nustatytą 2025 m. taupymo tikslą.
M1C2–13a	2 reforma. Metiniai konkurencijos įstatymai	Etapas	Teisės aktų (įskaitant antrinės teisės aktus ir įgyvendinimo aktus dėl 2025 m. metinio konkurencijos įstatymo) dėl regioninio geležinkelių ir technologijų perdavimo įsigaliojimas
M1C3–3	Investicijos. Fizinių ir kognityvinių kliūčių šalinimas muziejuose, bibliotekose ir archyvuose, kad būtų užtikrinta platesnė prieiga prie kultūros ir dalyvavimas joje	Tikslas	Veiksmai siekiant pašalinti fizines ir kognityvines kliūtis muziejuose, paminkluose, archeologinėse vietovėse ir parkuose, archyvuose ir bibliotekose
M2C1–8	Investicija. Inovacijos ir mechanizacija žemės ūkio ir maisto sektoriuose	Tikslas	Parama investicijoms į inovacijas žiedinėje ekonomikoje ir bioekonomikoje
M2C1–9	Investicija. Žemės ūkio ir saulės energijos parkas	Tikslas	Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių
M2C2–23	Investicija į tausųjį judumą (Nacionalinis ciklo krypties planas)	Tikslas	Dviračių takai T2
M3C2–5a	Investicija. Loistikos grandinės skaitmeninimas	Tikslas	Logistikos grandinės skaitmeninimas
M4C1–20	Investicija. Tretinio profesinio mokymo sistemos (ITS) kūrimas	Tikslas	Profesinio mokymo sistemoje (ITS) dalyvaujančių studentų skaičius
M4C1–22	Investicijų grupė. Mokyklų sporto infrastruktūros stiprinimo planas	Tikslas	Sporto infrastruktūros ir sporto klubo statyba arba renovacija mokyklos reikmėms
M4C1–23	Investicija. Mokymas ir aukšto lygio universitetiniai įgūdžiai	Etapas	Vidurinių mokyklų ir universitetų programų, įskaitant doktorantūros studijas, tinkamumo ir naujovių diegimo veiksmai
M4C1–24	Investicija. Aktyvus orientavimas į perėjimą iš švietimo sistemos į universitetą.	Tikslas	Dalyvio pažymėjimai, išduoti mokyklinio ir universitetinio pereinamojo laikotarpio kursams
M5C1–7a	1 investicija. Valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) stiprinimas	Tikslas	Valstybinės užimtumo tarnybos (VUT) užbaigė renovacijos veiklą
M5C1–14	2 investicija. Lyčių lygybės sertifikavimo sistema	Tikslas	Įmonės gavo lyčių lygybės sertifikatą
M5C1–16	4 investicija. Universalioji viešoji tarnyba	Tikslas	Žmonės dalyvavo universaliųjų viešųjų paslaugų projektuose, pradėtuose ketverių metų laikotarpiu (2021–2024 m.), ir gavo atitinkamą sertifikatą.
M5C3–4	2 investicija. Teritorinio artumo sveikatos priežiūros įstaigos	Etapas	Parama kaimo vaistinėms savivaldybėse, kaimuose ar gyvenvietėse, kuriose gyvena mažiau nei 5000 gyventojų (antra grupė)
M7–11	1 investicija. „Didesnio masto priemonė. Pažangieji tinklai	Tikslas	Pažangieji tinklai. Energijos vartojimo elektrifikavimas
M7–12 PRIEMONĖS	2 investicija. „Didesnio masto priemonė. Intervencinės priemonės elektros tinklo atsparumui didinti	Tikslas	Didinti elektros energijos sistemos tinklo atsparumą
M7–13 PRIEMONĖS	3 investicija. „Didesnio masto priemonė. Vandenilio gamyba apleistose vietovėse (vandenilio slėniuose)	Tikslas	Įgyvendintas projektas
M7–15 PRIEMONĖS	4 investicija. Tirėnų ryšys	Etapas	Nutiestas kabelis
M7–17 PRIEMONĖS	5 investicija. SA.CO.I.3	Etapas	Sardinijos (Kodrongianos) ir Toskanos (Suvereto) konversijos stočių korpusų užbaigimas
M7–22 PRIEMONĖS	7 investicija. Pažangus nacionalinis perdavimo tinklas	Etapas	5G įrangos įrengimas, IRT architektūra, saugus protokolas Nr. 104 elektros stotyse ir pramoninis daiktų internetas elektros stulpuose
M7–27 PRIEMONĖS	8 investicija. Tvarus, žiedinis ir saugus svarbiausiųjų žaliavų tiekimas	Etapas	Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektai ir laboratorijų įranga, skirta miestų kasybai ir ekologiniam projektavimui
M7–31	11 investicija. Regioninio viešojo geležinkelių transporto parko stiprinimas naudojant netaršius traukinius ir teikiant universaliąsias paslaugas	Tikslas	Registruotų traukinių skaičius
M2C2–30	Investicija. Privačių ir lengvųjų komercinių transporto priemonių parko atnaujinimo su elektra varomomis transporto priemonėmis programa	Tikslas	Įsigytų transporto priemonių skaičius
M1C2–14b	3 reforma. įmonėms skirtų paskatų racionalizavimas ir supaprastinimas.	Etapas	Teisės aktų, kuriais racionalizuojamos tvirtos paskatos, įsigaliojimas
M4C1–14b	Reforma. Mokytojų įdarbinimas	Etapas	Kandidatai, sėkmingai išlaikę viešąjį konkursą tapti mokytojais pagal reformuotą įdarbinimo sistemą
M1C1–121a	Reforma. Mokesčių administravimo reforma	Etapas	Pirminės ir antrinės teisės aktų, skirtų mokesčių surinkimui gerinti, įsigaliojimas
M2C2–29	Investicijų grupė. Įkrovimo infrastruktūros įrengimas	Tikslas	Greitojo įkrovimo stočių skaičius
M4C1–15a	Investicija. Stipendijos universitetams patekti į universitetą	Tikslas	Skirtos stipendijos universitetams
M5C1–4a	1 reforma. ADRP ir profesinis mokymas	Tikslas	Mokymo programose dalyvaujantys asmenys
M1C1–147	Investicija. Nuotolių sudarymas vietos MA	Tikslas	Debesijos galimybė vietos viešajam administravimui T2
M1C1–148	Investicija. Piliečių patirtis. Skaitmeninių viešųjų paslaugų kokybės ir tinkamumo naudoti gerinimas	Tikslas	Skaitmeninių viešųjų paslaugų T2 kokybės ir tinkamumo naudoti gerinimas
M2C2–10	Investicija „Pažangiųjų tinklų stiprinimas“	Etapas	Pažangieji tinklai. Didesnis tinklo pajėgumas ir energijos vartojimo elektrifikavimas
M2C2–13	Investicija. Intervencijos elektros tinklo atsparumui didinti	Tikslas	Didinti elektros energijos sistemos tinklo atsparumą
M2C2–35	Investicija. Regioninio viešojo transporto autobusų parko stiprinimas netaršiais autobusais	Tikslas	Užregistruotų netaršių autobusų skaičius T2
M2C2–35 ter	Investicija. Regioninio viešojo transporto autobusų parko stiprinimas naudojant netaršias transporto priemones	Tikslas	Netaršių ir mažataršių žemagrindių autobusų įkrovimo stotelių skaičius
M6C2–16	Investicija. Sveikatos priežiūros sistemos specialistų techninių-profesinių, skaitmeninių ir valdymo įgūdžių ugdymas	Tikslas	Sveikatos priežiūros darbuotojų valdymo ir skaitmeninių įgūdžių mokymas
M6C2–17	Investicija. Sveikatos priežiūros sistemos specialistų techninių-profesinių, skaitmeninių ir valdymo įgūdžių ugdymas	Tikslas	Medicinos paslaugų skyrimas specialistų mokymo sutartys
M1C1–149	Investicija. PagoPA platformos paslaugų ir „IO“ programėlės priėmimo mastas	Tikslas	PagoPA platformos paslaugų įdiegimas T2
M1C1–150	Investicija. PagoPA platformos paslaugų ir „IO“ programėlės priėmimo mastas	Tikslas	„IO“ programėlės T2 įdiegimas
M1C1–152	Investicija. Vidaus reikalų ministerijos skaitmeninimas	Tikslas	Vidaus reikalų ministerija. Perplanuoti ir suskaitmeninti procesai T2
M1C1–154	Investicija. Teisingumo ministerijos skaitmeninimas	Tikslas	Teisingumo duomenų ežero žinių sistemos T2
M7–50	18 investicija. Padidinimo priemonė: Privačių ir lengvųjų komercinių transporto priemonių parko atnaujinimo su elektrinėmis transporto priemonėmis programa	Tikslas	Įsigytų transporto priemonių skaičius
		Dalinė dalis Suma	12799902997 EURŲ

2.Paskolos parama

3 straipsnio 2 dalyje nurodytų paramos dalių struktūra turi būti tokia:

2.1.Pirmoji dalis (paskolos parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė	Pavadinimas

M4C2–10	Investicija. BEISP	Etapas	Kvietimo pareikšti susidomėjimą siekiant nustatyti nacionalinius projektus, įskaitant BEISP mikroelektronikos projektus, paskelbimas
M1C2–26	Investicija. Fondo 394/81, kurį valdo SIMEST, refinansavimas ir pertvarkymas	Etapas	Fondo 394/81 refinansavimo įsigaliojimas ir investicijų politikos priėmimas
M2C1–14	Investicija „Naujų atliekų tvarkymo įrenginių įrengimas ir esamų įrenginių modernizavimas“; Investicija. Žiedinės ekonomikos pavyzdiniai projektai	Etapas	Ministro dekreto įsigaliojimas.
M2C4–8	Investicija. Pažangios ir integruotos stebėsenos ir prognozavimo sistemos įgyvendinimas	Etapas	Pažangios ir integruotos stebėsenos ir prognozavimo sistemos, skirtos hidrologinei rizikai nustatyti, veiklos planas
M5C1–17	5 investicijų grupė. Moterų įmonių kūrimas	Etapas	Priimtas fondas moterų verslumui remti
M1C2–27	Investicija. Fondo 394/81, kurį valdo SIMEST, refinansavimas ir pertvarkymas	Tikslas	MVĮ, gavusios paramą iš fondo 394/81
M1C3–22	Investicijos. Turizmo įmonių konkurencingumui skirtos lėšos	Etapas	Investicijų politika, skirta: Europos investicijų banko teminis fondas;
M1C3–23	Investicija. Turizmo įmonių konkurencingumui skirtos lėšos	Etapas	Investicijų į Nacionalinį turizmo fondą politika,
M1C3–24	Investicija. Turizmo įmonių konkurencingumui skirti fondai	Etapas	Investicijų politika, skirta: MVĮ garantijų fondas,
M1C3–25	Investicija. Turizmo įmonių konkurencingumui skirtos lėšos	Etapas	Fondo Rotativo investicijų politika
M1C3–26	Investicija. Turizmo įmonių konkurencingumui skirtos lėšos	Etapas	Įgyvendinimo dekreto dėl mokesčių kredito už apgyvendinimo įstaigų pertvarkymą įsigaliojimas.
M2C4–7	Reforma. Nacionalinių oro taršos kontrolės programų priėmimas	Etapas	Nacionalinės oro taršos kontrolės programos įsigaliojimas
M2C4–12	B investicija. Potvynio ir hidrogeologinės rizikos mažinimo priemonės	Etapas	Peržiūrėtos apsaugos nuo potvynių ir hidrogeologinės rizikos teisinės sistemos įsigaliojimas
M2C4–18	Investicijų. 3.1. Miesto ir priemiesčių miškų apsauga ir gerinimas	Etapas	Peržiūrėtų teisės aktų pakeitimų, susijusių su miesto ir priemiesčių žaliųjų zonų apsauga ir valorizacija, įsigaliojimas
M3C1–1	Reforma. MIT ir RFI sutarties patvirtinimo proceso paspartinimas	Etapas	Teisės akto pakeitimo, susijusio su Contratti di Programma (CdP) patvirtinimo procesu, įsigaliojimas
M3C1–2	Reforma. Spartesnis leidimų projektams išdavimo procesas	Etapas	Įsigalioja reguliavimo pakeitimas, dėl kurio leidimų projektams išdavimo laikas sutrumpinamas nuo 11 iki šešių mėnesių
M3C1–21	Reforma. Naujausio „Potvarkio dėl supaprastinimo“ (pertvarkyto į 2020 m. rugsėjo 11 d. Įstatymą Nr. 120) įgyvendinimas priimant dekretą dėl „rizikos klasifikavimo ir valdymo, saugumo vertinimo ir esamų tiltų stebėsenos gairių“ priėmimo	Etapas	Įsigalioja „rizikos klasifikavimo ir valdymo, saugumo vertinimo ir esamų tiltų stebėsenos gairės“
M3C1–22	Reforma. tiltų ir viadukų nuosavybės perkėlimas iš žemesnio reitingo kelių į aukštesnio rango kelius	Etapas	Perduoti tiltų, viadukų ir perėjimų nuosavybę iš žemesnio reitingo kelių į aukštesnio rango kelius (greitkelius ir pagrindinius nacionalinius kelius)
M4C1–27	Reforma. Studentų aprūpinimo būstu reguliavimo reforma ir investicijos į studentų būstą	Etapas	Įsigalioja teisės aktai, kuriais iš dalies keičiamos dabartinės studentų apgyvendinimo taisyklės.
M5C3–10	1 reforma. Procedūrų supaprastinimas ir Komisijos nario stiprinimas specialiosiose ekonominėse zonose	Etapas	Reglamento įsigaliojimas siekiant paprasčiausiai nustatyti procedūras ir sustiprinti Komisijos nario vaidmenį specialiosiose ekonominėse zonose
M5C3–11	Investicija. Investicijos į infrastruktūrą specialioje ekonominėje zonoje	Etapas	Ministerijos dekretų, kuriais patvirtinami visų aštuonių specialiųjų ekonominių zonų veiklos planai, įsigaliojimas
M6C2–4	Investicijų grupė. Ligoninių technologinės įrangos skaitmeninis atnaujinimas	Etapas	Sveikatos apsaugos ministerijos (Italijos regionų) patvirtintas reorganizavimo planas
		Dalinė dalis Suma	12643678161 EURŲ

2.2.Antroji paramos dalis (paskolos parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė	Pavadinimas

M1C2–28	Investicija. Tiekimo grandinių konkurencingumas ir atsparumas	Etapas	Dekreto, į kurį įtraukta plėtros sutarčių investicijų politika, įsigaliojimas
M2C4–27	Reforma. Teisės aktų supaprastinimas ir valdymo stiprinimas įgyvendinant investicijas į vandens tiekimo infrastruktūrą	Etapas	Teisės aktų, susijusių su intervencinėmis priemonėmis pirminės vandens infrastruktūros srityje, supaprastinimo įsigaliojimas siekiant užtikrinti vandens tiekimo saugumą
M5C2–11	4 investicija. Investicijos į miestų atnaujinimo projektus, kuriais siekiama sumažinti marginalizacijos ir socialinės padėties blogėjimą	Etapas	Visų viešųjų sutarčių dėl investicijų į miestų atkūrimą skyrimas siekiant sumažinti marginalizacijos ir socialinės padėties blogėjimo atvejus, kai projektai atitinka EGADP tikslus, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą
M5C2–15	5 investicija. Miestų integruoti planai. Neteisėtų gyvenviečių, skirtų kovoti su išnaudojimu darbe žemės ūkyje, priežiūra	Etapas	Ministro dekreto, kuriuo nustatomas neteisėtų gyvenviečių kartografavimas, įsigaliojimas patvirtintas „Tavolo di contrasto allo sfruttamento lavorativo in agricoltura“ ir priimtas ministro dekretas dėl išteklių paskirstymo.
M5C2–19	6 investicija. Būsto kokybės inovacijų programa	Etapas	Regionai ir autonominės provincijos (įskaitant tose teritorijose esančias savivaldybes ir (arba) didmiesčius) pasirašė susitarimus dėl socialinio būsto pertvarkymo ir didinimo
M1C2–16	3 investicija. Spartus interneto ryšys (Ultra plačiajuostis ryšys ir 5G ryšys)	Etapas	Visų viešųjų pirkimų sutarčių sudarymas dėl spartesnių prisijungimo projektų
M1C3–12	Investicija. Mažo istorinio miesto patrauklumas	Etapas	Kultūros ministerijos dekreto dėl išteklių skyrimo savivaldybėms mažų istorinių miestų patrauklumui užtikrinti įsigaliojimas
M1C3–13	Investicija. Kaimo architektūros ir kraštovaizdžio apsauga ir gerinimas	Etapas	Kultūros ministerijos dekreto dėl išteklių paskirstymo įsigaliojimas: kaimo architektūrai ir kraštovaizdžiui apsaugoti ir stiprinti
M1C3–14	Investicija. Programos, skirtos vietų, parkų ir istorinių sodų tapatumui stiprinti	Etapas	Kultūros ministerijos dekreto dėl išteklių paskirstymo įsigaliojimas: projektams, kuriais siekiama stiprinti vietų, parkų ir istorinių sodų tapatumą
M1C3–15	Investicija. Maldos vietų seisminė sauga, GES paveldo restauravimas ir meno kūrinių prieglaudos	Etapas	Kultūros ministerijos dekreto dėl išteklių paskirstymo įsigaliojimas: seisminiam saugumui vietoj religinių apeigų ir FEC (Fondo Edifici di Culto) paveldo restauravimui
M1C3–35	– Investicijos – 4.3 Caput Mundi – priemonė „Next Generation EU“ turistiniams didiesiems renginiams	Etapas	Kiekvienos turizmo ministerijos ir paramos gavėjų/įgyvendinimo įstaigų susitarimo dėl šešių projektų pasirašymas
M2C1–13	Reforma. Nacionalinė atliekų tvarkymo programa	Etapas	Ministro dekreto dėl nacionalinės atliekų tvarkymo programos įsigaliojimas
M2C2–52	Investicija į vandenilį	Etapas	Elektrolizerių gamyba
M4C2–11	Investicija. BEISP	Etapas	Įsigalioja nacionalinis teisės aktas, kuriuo skiriamas būtinas finansavimas, kad būtų galima teikti paramą projektų dalyviams.
M4C2–17	Investicija. Integruotos mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūros sistemos kūrimo fondas; Investicijos	Etapas	Sutarčių skyrimas projektams, susijusiems su: a) integruota mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūros sistema
M4C2–18	Invesment1.5: „Tvarumui užtikrinti skirtų inovacijų ekosistemų“ kūrimas ir stiprinimas, „MTTP teritoriniai lyderiai“	Etapas	Sutarčių dėl projektų, susijusių su inovacijų ekosistemomis, skyrimas;
M4C2–19	Investicija. Stiprinti mokslinių tyrimų struktūras ir remti „nacionalinių MTTP lyderių“ kūrimą kai kurių bazinių didelio poveikio technologijų srityje	Etapas	Sutarčių skyrimas projektams, susijusiems su nacionaliniais MTTP lyderiais bazinių didelio poveikio technologijų srityje
M4C2–20	Investicijų grupė. Nuosavo kapitalo injekcija į Skaitmeninės pertvarkos fondą (DTF)	Etapas	Pasirašytas IT vyriausybės ir įgyvendinančiojo partnerio Cassa Depositi e Prestiti (CDP) susitarimas, kuriuo nustatoma finansinė priemonė
M6C1–1	1 reforma. Naujo teritorinio sveikatos priežiūros pagalbos tinklo organizacinio modelio nustatymas	Etapas	Įsigaliojo antrinės teisės aktas (ministro dekretas), kuriuo numatoma sveikatos priežiūros organizavimo reforma.
M6C1–2	Investicijų grupė. Bendruomenės sveikatos priežiūros namai, kad būtų pagerinta teritorinė sveikatos priežiūra	Etapas	Institucinės plėtros sutarties patvirtinimas
M6C1–4	Investicija. Namai – pirmoji priežiūros ir nuotolinės medicinos vieta	Etapas	Gairių, kuriose pateikiamas skaitmeninis priežiūros namuose įgyvendinimo modelis, patvirtinimas
M6C1–5	Investicija. Namai – pirmoji priežiūros ir nuotolinės medicinos vieta	Etapas	Institucinio vystymosi sutartis, kurią patvirtino Sveikatos ir regionų ministerija
M6C1–10	Investicijų grupė. Stiprinti tarpinę sveikatos priežiūrą ir jos infrastruktūrą (bendruomenės ligonines)	Etapas	Institucinės plėtros sutarties (Contratto Istituzionale di Sviluppo) patvirtinimas
M6C2–5	Investicijų grupė. Ligoninių technologinės įrangos skaitmeninis atnaujinimas	Etapas	Institucinės plėtros sutarties patvirtinimas
		Dalinė dalis Suma	12643678161 EURŲ

2.3. Trečia paramos dalis (paskolos parama)

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė	Pavadinimas

M2C1–18	Investicija. Žaliosios salos	Etapas	Direktoriaus dekreto įsigaliojimas
M2C1–20	Investicijų grupė. Žaliosios bendruomenės	Etapas	(Visų) viešųjų sutarčių dėl žaliųjų bendruomenių atrankos sudarymas
M5C2–17	5 investicija. Miestų integruoti planai. EIB fondas iš fondo	Etapas	Fondo investavimo strategiją tvirtina Finansų ministerija (MEF).
M1C1–123	Investicija. Nacionalinio socialinės apsaugos instituto (INPS) ir Nacionalinio draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe instituto (INAIL) skaitmeninimas	Tikslas	INPS – paslaugos ir (arba) turinys T1
M1C1–124	Investicija. Nacionalinio socialinės apsaugos instituto (INPS) ir Nacionalinio draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe instituto (INAIL) skaitmeninimas	Tikslas	INPS – darbuotojai, turintys geresnių informacinių ir ryšių technologijų (IRT) įgūdžių T1
M1C3–30	Investicija. Turizmo įmonių konkurencingumui skirtos lėšos	Tikslas	Europos investicijų banko teminiai fondai: Iš viso 350 000 000 EUR išmoka Fondui.
M1C3–31	Investicija. Turizmo įmonių konkurencingumui skirtos lėšos	Tikslas	Nacionalinis turizmo fondas: Fondui iš viso išmokėta 150 000 000 EUR nuosavo kapitalo paramai.
M2C3–9	Investicija. Efektyvaus centralizuoto šilumos tiekimo skatinimas	Etapas	Sutartis dėl šildymo tinklų tobulinimo skiria Ekologinės pertvarkos ministerija, surengusi viešąjį konkursą.
M2C4–19	Investicijų. 3.1. Miesto ir priemiesčių miškų apsauga ir gerinimas	Tikslas	Sodinti medžius miesto ir priemiesčių žaliųjų zonų apsaugai ir valorizacijai T1
M2C4–24	Investicija. „Retųjų vietovių dirvožemio“ valymas	Etapas	Retųjų vietovių atkūrimo teisinė sistema
M3C1–3	Investicija. Greitųjų geležinkelių jungtys pietuose keleiviams ir kroviniams vežti	Etapas	Sutarties (-ių) dėl greitųjų geležinkelių statybos linijose Neapolis-Bari ir Palermas-Katanija sudarymas
M3C1–12	Investicija. Europos geležinkelių transporto valdymo sistemos (ERTMS) sukūrimas	Etapas	Sutarčių dėl Europos geležinkelių transporto valdymo sistemos skyrimas
M3C2–8	Investicijų grupė. Žalieji uostai: atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo intervencinės priemonės uostuose	Tikslas	Žalieji uostai: darbų pavedimas
M4C1–29	Reforma. Studentų aprūpinimo būstu reguliavimo reforma ir investicijos į studentų būstą	Etapas	Įsigaliojo studentų būsto teisės aktų reforma.
M5C2–13	5 investicija. Integruoti miestų planai. Bendrieji projektai	Etapas	Investicijų plano, skirto miestų atnaujinimo projektams metropolinėse zonose, įsigaliojimas
M6C2–7	Investicijų grupė. Ligoninių technologinės įrangos skaitmeninis atnaujinimas	Etapas	Visų viešųjų pirkimų sutarčių sudarymas
		Dalinė dalis Suma	9825328389 EURŲ

2.4.Ketvirta paramos dalis (paskolos parama)

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė	Pavadinimas

M1C1–125	Investicija. Nuotolių sudarymas vietos MA	Etapas	(Visų) viešųjų kvietimų teikti debesijos paslaugas skyrimas vietos viešojo administravimo konkursams
M1C2–22	4 investicija. Palydovinės technologijos ir kosmoso ekonomika	Etapas	Visų viešųjų sutarčių dėl palydovinių technologijų ir kosmoso projektų sudarymas
M2C2–48	Investicija. Vandenilio gamyba apleistose vietovėse (vandenilio slėniuose)	Etapas	Visos viešojo pirkimo sutarties dėl vandenilio gamybos apleistų pramoninių zonų centruose projektų skyrimas
M2C2–50	Investicija. Vandenilio naudojimas pramonėje, kurioje sunku sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį	Etapas	Susitarimas skatinti perėjimą nuo metano prie žaliojo vandenilio
M5C2–21	7 investicija. Sporto ir socialinės įtraukties projektas	Etapas	Visų viešųjų pirkimų sutarčių dėl sporto ir socialinės įtraukties projektų sudarymas paskelbus viešą kvietimą teikti paraiškas
M1C3–20	Investicijų grupė. Kino pramonės plėtra (projektas „Cinecittą“)	Etapas	Įgyvendinančiojo subjekto Cinecittą SPA ir bendrovių sutarčių dėl devynių studijų statybos pasirašymas
M2C4–21	Investicija Po teritorijos atnaujinimas	Etapas	Intervencinių priemonių, skirtų Po vietovės atnaujinimui, teisinės sistemos peržiūra
M4C1–28	Reforma. Studentų aprūpinimo būstu reguliavimo reforma ir investicijos į studentų būstą	Etapas	Pradinių sutarčių dėl papildomų miegamųjų vietų (lovų) sukūrimo sudarymas
M4C2–12	Investicija. BEISP	Etapas	BEISP projektų dalyvių sąrašas bus baigtas iki 2023 m. birželio 30 d.
M4C2–16	Investicija „Mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūra“	Tikslas	Finansuotų infrastruktūrų skaičius
M5C1–18	5 investicijų grupė. Moterų įmonių kūrimas	Tikslas	Įsipareigota įmonėms skirti finansinę paramą
M6C2–14	Investicija. Sveikatos priežiūros sistemos specialistų techninių-profesinių, skaitmeninių ir valdymo įgūdžių ugdymas	Tikslas	Skiriamos stipendijos specialiems bendrosios medicinos praktikos mokymams.
		Dalinė dalis Suma	16611453220 EURŲ

2.5.Penktoji dalis (paskolos parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė	Pavadinimas

M2C3–5	Investicijų grupė. Naujų mokyklų statyba pakeičiant pastatus	Etapas	Visų viešųjų pirkimų sutarčių dėl naujų mokyklų statybos pakeičiant pastatus, kad būtų atnaujinta mokyklų pastatų energija, sudarymas po viešojo konkurso procedūros
M2C4–28	Investicija. Investicijos į pirminę vandens infrastruktūrą siekiant užtikrinti vandens tiekimo saugumą	Etapas	Finansavimo skyrimas visiems projektams (investicijoms į pirminės vandens infrastruktūrą ir vandens tiekimo saugumui)
M2C4–30	Investicija. Vandens skirstymo tinklų nuostolių mažinimas, įskaitant tinklų skaitmeninimą ir stebėseną	Etapas	Finansavimo skyrimas visiems intervencijų vandens paskirstymo tinkluose projektams, įskaitant tinklų skaitmeninimą ir stebėseną
M1C1–14	Investicija. Valstybės tarybos skaitmeninimas	Tikslas	Valstybės Taryba – Teismo dokumentai, kuriuos galima analizuoti duomenų saugykloje T1
M1C1–16	Investicija. Valstybės tarybos skaitmeninimas	Tikslas	Valstybės Taryba – Teismo dokumentai, kuriuos galima analizuoti duomenų saugykloje T2
M1C1–126	Investicija. PagoPA platformos paslaugų ir „IO“ programėlės priėmimo mastas	Tikslas	PagoPA platformos paslaugų įdiegimas T1
M1C1–127	Investicija. PagoPA platformos paslaugų ir „IO“ programėlės priėmimo mastas	Tikslas	„IO“ programėlės T1 įdiegimas
M1C1–128	Investicija. Viešų skelbimų skaitmeninimas	Tikslas	Skaitmeninių viešųjų skelbimų T1 priėmimo masto didinimas
M1C1–129	Investicija. Vidaus reikalų ministerijos skaitmeninimas	Tikslas	Vidaus reikalų ministerija. Visiškai perprojektuoti ir suskaitmeninti procesai T1
M1C1–130	Investicija. Teisingumo ministerijos skaitmeninimas	Tikslas	Suskaitmenintos teisminės bylos T1
M1C1–131	Investicija. Teisingumo ministerijos skaitmeninimas	Etapas	Teisingumo duomenų ežero žinių sistemos T1
M1C1–132	Investicija. Nacionalinio socialinės apsaugos instituto (INPS) ir Nacionalinio draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe instituto (INAIL) skaitmeninimas	Tikslas	INPS – T2 paslaugos ir (arba) turinys
M1C1–133	Investicija. Nacionalinio socialinės apsaugos instituto (INPS) ir Nacionalinio draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe instituto (INAIL) skaitmeninimas	Tikslas	INPS – darbuotojai, turintys geresnių informacinių ir ryšių technologijų (IRT) įgūdžių T2
M1C1–134	Investicija. Nacionalinio socialinės apsaugos instituto (INPS) ir Nacionalinio draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe instituto (INAIL) skaitmeninimas	Tikslas	INAIL – visiškai perprojektuoti ir suskaitmeninti procesai/paslaugos T1
M1C1–135	Investicija. Gynybos ministerijos skaitmeninimas	Tikslas	Gynybos ministerija. Procedūrų skaitmeninimas T1
M1C1–136	Investicija. Gynybos ministerijos skaitmeninimas	Tikslas	Gynybos ministerija. T1 pažymėjimų skaitmeninimas
M1C1–137	Investicija. Gynybos ministerijos skaitmeninimas	Etapas	Gynybos ministerija. Institucinių interneto portalų ir intraneto portalų komisija
M1C1–138	Investicija. Gynybos ministerijos skaitmeninimas	Tikslas	Gynybos ministerija. Ne misijoms svarbių taikomųjų programų perkėlimas į sprendimą dėl išsamios informacijos apsaugos infrastruktūros atvirumu (S.C.I.P.I.O.) T1
M1C2–29	Investicija. Tiekimo grandinių konkurencingumas ir atsparumas	Tikslas	Patvirtintos plėtros sutartys
M2C1–15a	Reforma. Nacionalinė atliekų tvarkymo programa. Investicija. Naujų atliekų tvarkymo įrenginių įrengimas ir esamų įrenginių modernizavimas	Tikslas	Neteisėtų sąvartynų skaičiaus mažinimas (T2)
M2C1–15b	Reforma. Nacionalinė atliekų tvarkymo programa. Investicija. Naujų atliekų tvarkymo įrenginių įrengimas ir esamų įrenginių modernizavimas	Tikslas	Regioniniai atskiro surinkimo skirtumai
M2C1–15 quater	Investicija. Naujų atliekų tvarkymo įrenginių įrengimas ir esamų įrenginių modernizavimas	Etapas	Atskiro biologinių atliekų surinkimo įpareigojimo įsigaliojimas
M2C2–24	Investicija. Masinio greitojo transporto sistemų kūrimas	Etapas	Visų viešųjų pirkimų sutarčių dėl metro, tramvajų, troleibusų ir lynų kelio didmiesčių zonų statybos sudarymas
M2C2–32	Investicija. Regioninio viešojo transporto autobusų parko stiprinimas netaršiais autobusais	Etapas	Visų viešųjų sutarčių sudarymas siekiant sustiprinti regioninį viešojo transporto autobusų parką netaršiais žemagrindiais autobusais
M2C3–7	Investicija. Pastatų statyba, teisingumo vykdymo nekilnojamojo turto perkvalifikavimas ir stiprinimas	Etapas	Visų viešųjų pirkimų sutarčių dėl naujų pastatų statybos, teisingumo vykdymo nekilnojamojo turto perkvalifikavimo ir stiprinimo sudarymą perkančioji organizacija pasirašo viešojo konkurso tvarka.
M2C4–33	Investicija „Investicijos į drėkinimo agrosistemos atsparumą siekiant geriau valdyti vandens išteklius“	Etapas	Finansavimo skyrimas visiems drėkinimo agrosistemos atsparumo projektams siekiant geresnio vandens išteklių valdymo
M2C4–36	Investicija. Investicijos į kanalizaciją ir valymą	Etapas	Visų kanalizacijos ir valymo viešųjų pirkimų sutarčių sudarymas
M3C1–4	Investicija. Greitųjų geležinkelių jungtys pietuose keleiviams ir kroviniams vežti	Etapas	Greitųjų geležinkelių linijos „Salerno Reggio Calabria“ statybos sutarties sudarymas
M3C1–17	Investicija. Geležinkelių modernizavimas, elektrifikavimas ir atsparumas pietuose	Tikslas	150 km užbaigtų darbų, susijusių su Pietų šalių geležinkelių modernizavimu, elektrifikavimu ir atsparumu, parengti leidimų išdavimo ir eksploatavimo etapams.
M4C2–5	Investicijų grupė. Svarbių nacionalinių interesų mokslinių tyrimų projektai (PRIN)	Tikslas	Skirtų mokslinių tyrimų projektų skaičius
M6C1–8	Investicija. Namai – pirmoji priežiūros ir nuotolinės medicinos vieta	Tikslas	Kiekvienam regionui paskirtas bent vienas nuotolinės medicinos projektas (atsižvelgiant į projektus, kurie bus įgyvendinami atskirame regione, ir projektus, kurie gali būti plėtojami kaip regionų konsorciumų dalis)
		Dalinė dalis Suma	9030593086 EURŲ

2.6.Šeštoji dalis (paskolos parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė	Pavadinimas

M3C1–10	Investicija. Įstrižinės jungtys	Etapas	Sutarties (-ių) dėl jungčių tiesimo linijomis Orte-Falkonara ir Taranto-Metaponto-Potenza-Battipaglia sudarymas
M7–35 PRIEMONĖS	13 investicija. Adrijos jūros linijos 1 etapas (Sulmonos kompresorinė ir Sestino-Minerbio dujotiekis)	Etapas	Atitinkamų poveikio aplinkai vertinimų (VIncA) priėmimas ir atnaujinimas
M7–40 PRIEMONĖS	15 investicija. Transizione 5.0	Etapas	Teisės akto, kuriuo nustatomi reikalavimus atitinkančių intervencinių priemonių kriterijai, įsigaliojimas
M2C1–15	Reforma. Nacionalinė atliekų tvarkymo programa	Tikslas	Neteisėtų sąvartynų skaičiaus mažinimas (T1)
M2C1–16a	Reforma. Nacionalinė atliekų tvarkymo programa	Tikslas	Netvarkingi sąvartynai
M2C1–22	Investicija. Fondo Contratti di Filiera (FCF) siekiant remti tiekimo grandinių sutartis žemės ūkio maisto produktų, žvejybos ir akvakultūros, miškininkystės, gėlininkystės ir augalų daigynų sektoriuose	Etapas	Įgyvendinimo susitarimas
M2C2–31	Investicija. Nacionalinės ugniagesių komandos atnaujinimo laivynas	Etapas	Visų viešųjų sutarčių dėl Nacionalinės ugniagesių komandos atnaujinimo laivyno skyrimas
M2C4–6	Investicijų grupė. Nacionalinių parkų skaitmeninimas	Tikslas	Nacionalinių parkų ir saugomų jūrų teritorijų lankytojams teikiamų skaitmeninių paslaugų administracinis supaprastinimas ir plėtojimas
M3C2–10	Reforma. Nacionalinės skaitmeninės logistikos platformos sukūrimas siekiant pradėti skaitmeninti krovinių ir (arba) keleivių vežimo paslaugas	Etapas	Nacionalinė skaitmeninės logistikos platforma
M6C2–15	Investicija. Sveikatos priežiūros sistemos specialistų techninių-profesinių, skaitmeninių ir valdymo įgūdžių ugdymas	Tikslas	Skiriamos papildomos stipendijos specialiems bendrosios medicinos praktikos mokymams.
M7–36 PRIEMONĖS	13 investicija. Adrijos jūros linijos 1 etapas (Sulmonos kompresorinė ir Sestino-Minerbio dujotiekis)	Etapas	Sutarčių sudarymas
M7–38 PRIEMONĖS	14 investicija. Tarpvalstybinė dujų eksporto infrastruktūra	Etapas	Sutarčių sudarymas
		Dalinė dalis Suma	7908481227 EURŲ

2.7.Septintoji įmoka (paskolos parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė	Pavadinimas

M1C1–139	Investicija. Nuotolių sudarymas vietos MA	Tikslas	Debesijos galimybė vietos viešajam administravimui T1
M2C2–25	Investicija. Masinio greitojo transporto sistemų kūrimas	Etapas	Visų viešųjų sutarčių dėl visai netaršių riedmenų pirkimo ir intervencijų, skirtų greito masinio transporto sistemų infrastruktūrai atnaujinti, skyrimas
M2C4–11	Investicija „Potvynių ir hidrogeologinės rizikos mažinimo priemonės. Intervencijos Emilijoje-Romanijoje, Toskanoje ir Markėje“	Etapas	Už ekstremaliąją situaciją atsakingo Komisijos nario potvarkiu (-ais) nustatytų intervencinių veiksmų nustatymas
M7–46	17 investicija. Viešųjų gyvenamųjų būstų energinės renovacijos finansinė priemonė	Etapas	Techninės užduoties tikslo apibrėžimas
M1C1–140	Investicija. Piliečių patirtis. Skaitmeninių viešųjų paslaugų kokybės ir tinkamumo naudoti gerinimas	Tikslas	Skaitmeninių viešųjų paslaugų kokybės ir tinkamumo naudoti gerinimas T1
M1C1–141	Investicija. Gynybos ministerijos skaitmeninimas	Tikslas	Gynybos ministerijos procedūrų skaitmeninimas T2
M1C1–142	Investicija. Gynybos ministerijos skaitmeninimas	Tikslas	Gynybos ministerijos sertifikatų skaitmeninimas T2
M1C1–143	Investicija. Gynybos ministerijos skaitmeninimas	Tikslas	Gynybos ministerija. Misijos ypatingos svarbos ir ne misijoms svarbių taikomųjų programų migracija priimant sprendimą dėl visapusiškos informacijos apsaugos naudojantis infrastruktūra (S.C.I.P.I.O.) T2
M1C2–19	3 investicija. Spartus interneto ryšys (Ultra plačiajuostis ryšys ir 5G ryšys)	Tikslas	Saloms itin plačiajuosčiam ryšiui užtikrinti
M1C3–27	Investicijos – 4.3. Caput Mundi-Next Generation EU dideliems turistams skirtiems renginiams	Tikslas	Kultūros ir turizmo vietų, kurių perkvalifikavimas vidutiniškai sudarė 50 % Stato Avanzamento Lavori (SAL) (pirmoji partija), skaičius
M2C1–16b	Investicija. Naujų atliekų tvarkymo įrenginių įrengimas ir esamų įrenginių modernizavimas	Tikslas	Regioniniai atskiro surinkimo lygių skirtumai
M2C1–25	Investicija. Fondo Contratti di Filiera (FCF) siekiant remti tiekimo grandinių sutartis žemės ūkio maisto produktų, žvejybos ir akvakultūros, miškininkystės, gėlininkystės ir augalų daigynų sektoriuose	Etapas	Ministerija pervedė visą išteklių sumą
M2C2–9	Investicija „Pažangiųjų tinklų stiprinimas“	Tikslas	Pažangieji tinklai. Didinti tinklo pajėgumus atsinaujinančiųjų išteklių energijai paskirstyti
M2C2–34	Investicija. Regioninio viešojo transporto autobusų parko stiprinimas netaršiais autobusais	Tikslas	Užregistruotų visai netaršių žemagrindių autobusų skaičius T1
M2C2–34a	Investicijų grupė. Regioninio viešojo geležinkelių transporto parko stiprinimas naudojant netaršius traukinius ir teikiant universaliąsias paslaugas	Tikslas	Netaršių traukinių skaičius
M2C2–38a	Investicija. Parama ekologinės pertvarkos, poveikio klimatui neutralizavimo technologijų gamybos sistemai ir strateginių tiekimo grandinių konkurencingumui ir atsparumui	Etapas	Įgyvendinimo susitarimas
M2C2–39 PUNKTAI	Investicija. Parama ekologinės pertvarkos, poveikio klimatui neutralizavimo technologijų ir strateginio tiekimo konkurencingumo ir atsparumo gamybos sistemai	Etapas	Įmonių ministerija ir įmonė „Made in Italy“ užbaigė lėšų pervedimą bendrovei „Invitalia S.p.A.“
M2C2–42a	Investicija. Nuosavybės vertybinių popierių injekcija į Žaliosios pertvarkos fondą (GTF)	Etapas	Nuosavo kapitalo injekcija į Žaliosios pertvarkos fondą
M2C2–44	Investicija agrovoltinių sistemų kūrimas	Etapas	Visų viešųjų pirkimų sutarčių dėl fotovoltinių fotovoltinių plokščių įrengimo žemės ūkiovolinėse sistemose sudarymas
M2C4–22	Investicija Po teritorijos atnaujinimas	Tikslas	Upės dugno dirbtinumo mažinimas siekiant atkurti Po teritoriją T1
M2C4–31	Investicija. Vandens skirstymo tinklų nuostolių mažinimas, įskaitant tinklų skaitmeninimą ir stebėseną	Tikslas	Intervencinės priemonės vandens skirstymo tinkluose, įskaitant T1 tinklų skaitmeninimą ir stebėseną
M2C4–34	Investicija „Investicijos į drėkinimo agrosistemos atsparumą siekiant geriau valdyti vandens išteklius“	Tikslas	Intervencinės priemonės, skirtos drėkinimo agrosistemos atsparumui siekiant geriau valdyti vandens išteklius T1
M2C4–35	Investicija „Investicijos į drėkinimo agrosistemos atsparumą siekiant geriau valdyti vandens išteklius“	Tikslas	Intervencinės priemonės, skirtos drėkinimo agrosistemos atsparumui siekiant geriau valdyti vandens išteklius T1
M3C1–15	Investicija 1.5. metropolinių mazgų ir pagrindinių nacionalinių jungčių stiprinimas	Tikslas	700 km modernizuotų geležinkelio linijų ruožų, pastatytų metropoliniuose mazguose ir pagrindinėse nacionalinėse jungtyse
M3C1–19	Investicija. Geležinkelių stočių modernizavimas (RFI valdymas; pietuose)	Tikslas	Modernizuotos ir prieinamos geležinkelio stotys
M4C2–21a	Investicija. Nuosavybės vertybinių popierių injekcija į Skaitmeninės pertvarkos fondą (DTF)	Etapas	Nuosavo kapitalo injekcija į Skaitmeninės pertvarkos fondą
M5C3–12	Investicija. Investicijos į infrastruktūrą specialioje ekonominėje zonoje	Tikslas	Infrastruktūros intervencijų projektų specialiosiose ekonominėse zonose darbų pradžia
M6C1–7	Investicija. Namai – pirmoji priežiūros ir nuotolinės medicinos vieta	Tikslas	Visu pajėgumu veikia koordinavimo centrai (antroji grupė)
M7–43 PRIEMONĖS	16 investicija. Parama MVĮ, užsiimančioms savarankiška gamyba iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių	Etapas	Įgyvendinimo susitarimas
M7–44 PRIEMONĖS	16 investicija. Parama MVĮ, užsiimančioms savarankiška gamyba iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių	Etapas	Įmonių ministerija ir įmonė „Made in Italy“ užbaigė lėšų pervedimą bendrovei „Invitalia“
M2C4–20	Investicijų. 3.1. Miesto ir priemiesčių miškų apsauga ir gerinimas	Tikslas	Sodinti medžius miesto ir priemiesčių žaliųjų zonų apsaugai ir valorizacijai T2
		Dalinė dalis Suma	15715972025 EURŲ

2.8.Aštuntoji įmoka (paskolos parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė	Pavadinimas

M7–47 PRIEMONĖS	17 investicija. Viešųjų gyvenamųjų būstų energinės renovacijos finansinė priemonė	Etapas	Įgyvendinimo susitarimas
M7–48 PRIEMONĖS	17 investicija. Viešųjų gyvenamųjų būstų energinės renovacijos finansinė priemonė	Etapas	Ministerija užbaigė investiciją
M1C1–146	Investicija. Nacionalinių skaitmeninės tapatybės platformų (SPID, CIE) ir nacionalinio registro (ANPR) priėmimo masto didinimas	Tikslas	Nacionalinė skaitmeninės tapatybės platforma (CIE)
M1C3–16	Investicijos. Mažų istorinių miestų patrauklumas	Etapas	Dekreto (-ų), kuriuo (-iais) išvardijamos mažuose istoriniuose miestuose remiamos įmonės, priėmimas
M2C4–9	Investicija. Pažangios ir integruotos stebėsenos ir prognozavimo sistemos įgyvendinimas	Etapas	Stebėsenos ir prognozavimo sistema yra prieinama
M2C4–26	Investicija. Jūros dugno ir jūrų buveinių atkūrimas ir apsauga	Tikslas	Jūros dugno ir jūrų buveinių atkūrimas ir apsauga
M4C2–6	Investicijų grupė. Svarbių nacionalinių interesų mokslinių tyrimų projektai (PRIN)	Etapas	Dekreto (-ų), kuriuo (-iais) skiriami projektai, paskelbimas
M4C2–7	Investicijų grupė. Svarbių nacionalinių interesų mokslinių tyrimų projektai (PRIN)	Tikslas	Pagal terminuotas darbo sutartis įdarbintų mokslo darbuotojų skaičius
M4C2–8	Investicijų grupė. Partnerystė su universitetais, mokslinių tyrimų centrais, įmonėmis ir fundamentinių mokslinių tyrimų projektų finansavimas	Tikslas	Pasirašytų mokslinių tyrimų partnerysčių skaičius
M4C2–22	Investicija. BEISP	Tikslas	Remiamų projektų skaičius
M6C1–6	Investicija. Namai – pirmoji priežiūros ir nuotolinės medicinos vieta	Tikslas	Gydymas namuose
		Dalinė dalis Suma	11184566013 EURŲ

2.9.Devintoji paramos dalis (paskolos parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė	Pavadinimas

M1C1–145	Investicija. Nacionalinės skaitmeninės tapatybės platformos (SPID, CIE) ir nacionalinio registro (ANPR) priėmimas	Tikslas	Nacionalinė skaitmeninės tapatybės platforma (CIE) ir nacionalinis registras (ANPR)
M1C3–28	Investicija. Turizmo įmonių konkurencingumui skirtos lėšos	Tikslas	Turizmo įmonių, remiamų dotacija ir (arba) mokesčių kreditu infrastruktūrai ir (arba) paslaugoms, skaičius;
M1C3–32	Investicija. Turizmo įmonių konkurencingumui skirtos lėšos	Tikslas	MVĮ garantijų fondo lėšomis remtinų įmonių skaičius
M3C1–5	Investicija. Greitųjų geležinkelių jungtys pietuose keleiviams ir kroviniams vežti	Tikslas	Greitųjų geležinkelių linijos Napoli-Bari ir Palermo-Katanija
M6C1–9	Investicija. Namai – pirmoji priežiūros ir nuotolinės medicinos vieta	Tikslas	Telemedicinos priemonėmis teikiama pagalba
M6C2–8	Investicijų grupė. Ligoninių technologinės įrangos skaitmeninis atnaujinimas	Tikslas	Suskaitmenintos ligoninės (DEA – Ekstremaliųjų situacijų ir priėmimo departamentai – I ir II lygiai)
M6C2–11	Investicijų grupė. Technologinės infrastruktūros ir duomenų rinkimo, apdorojimo, duomenų analizės ir modeliavimo priemonių stiprinimas	Tikslas	Bendrosios praktikos gydytojai, teikiantys elektroninius sveikatos įrašus.
M1C3–33	Investicija. Turizmo įmonių konkurencingumui skirti fondai	Tikslas	Fondo Rotativo: Su galutiniais paramos gavėjais pasirašytas teisinis susitarimas
M1C3–9a	Investicija. Skaitmeninio turizmo centras	Tikslas	Turizmo veiklos vykdytojų registravimas skaitmeninio turizmo centre ir galimybė naudotis centro teikiamomis paslaugomis
M1C3–18	Investicija. Programos, skirtos vietų, parkų ir istorinių sodų tapatumui stiprinti	Tikslas	Perkvalifikuotų parkų ir istorinių sodų skaičius
M2C1–23	Investicija. Fondo Contratti di Filiera (FCF) siekiant remti tiekimo grandinių sutartis žemės ūkio maisto produktų, žvejybos ir akvakultūros, miškininkystės, gėlininkystės ir augalų daigynų sektoriuose	Etapas	ISMEA perkelti ištekliai ir įgyvendinimo susitarimo pakeitimas
M4C1–31	5 investicija. Studentų būsto fondas	Etapas	Įgyvendinimo susitarimas
M5C1–19bis	5 investicijų grupė. Moterų įmonių kūrimas	Etapas	Įgyvendinimo susitarimas ir perdavimas bendrovei „Invitalia“
M1C2–30	7 investicija. Nacionalinis junglumo fondas	Etapas	Įgyvendinimo susitarimas
M2C1–26	4 investicija. Žemės ūkio ir saulės parkų infrastruktūra	Etapas	Įgyvendinimo susitarimas
M5C2–18	5 investicija. Miestų integruoti planai. EIB fondas iš fondo	Tikslas	Su galutiniais paramos gavėjais pasirašyti teisiniai susitarimai dėl ne mažesnės kaip 545 000 000 EUR vertės pagrindinių projektų investicijų vertės
		Dalinė dalis Suma	7118464154 EURŲ

2.10.Dešimtoji paramos dalis (paskolos parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė	Pavadinimas

M2C3–6	Investicijų grupė. Naujų mokyklų statyba pakeičiant pastatus	Tikslas	Keičiant pastatus statomos ne mažiau kaip 166 naujos mokyklos.
M2C3–8	Investicija. Viešojo nekilnojamojo turto, kuris iš dalies arba visiškai naudojamas vykdant teisingumą, perkvalifikavimas	Tikslas	Atlikti darbai, kurių vertė ne mažesnė kaip 289000 kv. megatonų viešojo nekilnojamojo turto
M2C3–10	Investicija. Efektyvaus centralizuoto šilumos tiekimo skatinimas	Tikslas	Centralizuoto šilumos tiekimo tinklų kūrimas arba išplėtimas siekiant sumažinti energijos suvartojimą
M2C4–23	Investicija Po teritorijos atnaujinimas	Tikslas	Upės dugno dirbtinumo mažinimas siekiant atkurti Po teritoriją T2
M2C4–25	Investicija. „Retųjų vietovių dirvožemio“ valymas	Tikslas	Retųjų vietovių atgaivinimas
M2C4–29	Investicija. Investicijos į pirminę vandens infrastruktūrą siekiant užtikrinti vandens tiekimo saugumą	Tikslas	Vandens infrastruktūros darbų užbaigimas
M2C4–38	Investicija. Investicijos į kanalizaciją ir valymą	Tikslas	Intervencinės priemonės, skirtos kanalizacijai ir gryninimui T2
M5C2–20	6 investicija. Būsto kokybės inovacijų programa	Tikslas	Pastatytų, įsigytų ar renovuotų būstų skaičius
M1C1–151	Investicija. Viešų skelbimų skaitmeninimas	Tikslas	Skaitmeninių viešųjų skelbimų T2 priėmimo masto didinimas
M1C1–155	Investicija. Nacionalinio socialinės apsaugos instituto (INPS) ir Nacionalinio draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe instituto (INAIL) skaitmeninimas	Tikslas	INAIL – perprojektuoti ir suskaitmeninti procesai/paslaugos T2
M1C2–15	2 investicija. Mikroelektronikos inovacijos ir technologijos	Tikslas	Silicio karbido substratų gamybos pajėgumai
M1C2–17	3 investicija. Spartus interneto ryšys (Ultra plačiajuostis ryšys ir 5G ryšys)	Tikslas	Namų numeriai, kuriuose užtikrinamas 1 Gbps ryšys
M1C2–18	3 investicija. Spartus interneto ryšys (Ultra plačiajuostis ryšys ir 5G ryšys)	Tikslas	Mokyklų pastatai ir sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose užtikrinamas 1 Gbps ryšys
M1C2–20	3 investicija. Spartus interneto ryšys (Ultra plačiajuostis ryšys ir 5G ryšys)	Tikslas	Užmiesčio keliai ir koridoriai su 5G ryšio aprėptimi
M1C2–21	3 investicija. Spartus interneto ryšys (Ultra plačiajuostis ryšys ir 5G ryšys)	Tikslas	Rinkos nepakankamumo sritys, kuriose įdiegta 5G ryšio aprėptis
M1C3–21	Investicijų grupė. Kino pramonės plėtra (projektas „Cinecittą“)	Tikslas	Pastatytų arba renovuotų studijų skaičius
M1C3–36	Investicijos – 4.3 Caput Mundi-Next Generation EU turizmo didiesiems renginiams	Tikslas	Intervencinių priemonių kultūros ir turizmo vietose skaičius
M2C1–16	Investicija. Naujų atliekų tvarkymo įrenginių įrengimas ir esamų įrenginių modernizavimas	Tikslas	Netvarkingi sąvartynai
M2C1–19	Investicija. Žaliosios salos	Tikslas	Integruotų projektų įgyvendinimas mažose salose
M2C1–21	Investicijų grupė. Žaliosios bendruomenės	Tikslas	Žaliųjų bendruomenių įgyvendinimo projektai
M2C1–24	Investicija. Fondo Contratti di Filiera (FCF) siekiant remti tiekimo grandinių sutartis žemės ūkio maisto produktų, žvejybos ir akvakultūros, miškininkystės, gėlininkystės ir augalų daigynų sektoriuose	Tikslas	Teisiniai susitarimai su galutiniais paramos gavėjais
M2C2–5	Biometano plėtra pagal žiedinės ekonomikos skatinimo kriterijus	Etapas	Įgyvendinimo susitarimas, su galutiniais paramos gavėjais pasirašyti teisiniai susitarimai ir investicijų užbaigimas
M2C2–17	Investicija. Vandenilio bandymai geležinkelių judumui ir kelių transportui	Tikslas	Pastatytų vandenilio degalų pildymo stotelių skaičius
M2C2–19	Investicija. Vandenilio moksliniai tyrimai ir plėtra	Tikslas	Vandenilio srities mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektų skaičius
M2C2–26	Investicija. Masinio greitojo transporto sistemų kūrimas	Etapas	Pastatyta arba atnaujinta viešoji infrastruktūra, skirta greitam masinio transporto vystymui, įsigyti riedmenys
M2C2–35 bis	Investicijų grupė. Regioninio viešojo geležinkelių transporto parko stiprinimas naudojant netaršius traukinius ir teikiant universaliąsias paslaugas	Tikslas	Registruotų traukinių skaičius
M2C2–40	Investicija. Parama ekologinės pertvarkos, poveikio klimatui neutralizavimo technologijų gamybos sistemai ir strateginių tiekimo grandinių konkurencingumui ir atsparumui	Tikslas	Pakeitimo įgyvendinimo susitarimas, su galutiniais naudos gavėjais pasirašyti teisiniai susitarimai
M2C2–43	Investicija. Nuosavybės vertybinių popierių injekcija į Žaliosios pertvarkos fondą (GTF)	Etapas	Pranešimo tvirtinimas
M2C2–47	Investicija. Atsinaujinančiųjų energijos išteklių skatinimas energetikos bendrijoms ir bendrai veikiantiems iš atsinaujinančiųjų išteklių pasigamintos energijos vartotojams	Tikslas	Naujų elektros energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pajėgumų įrengimas energetikos bendruomenėse ir kartu veikiantys iš atsinaujinančiųjų išteklių pasigamintos energijos vartotojai
M2C2–49	Investicija. Vandenilio gamyba apleistose vietovėse (vandenilio slėniuose)	Tikslas	Įgyvendintas projektas
M2C2–53	Investicija į vandenilį	Tikslas	Pastatyta pramonės įmonė
M2C4–6a	Investicijų grupė. Nacionalinių parkų skaitmeninimas	Etapas	Įgyvendintos intervencinės priemonės, susijusios su gamtos išteklių išsaugojimu ir stebėsena
M2C4–11bis	Investicija „Potvynių ir hidrogeologinės rizikos mažinimo priemonės. Intervencijos Emilijoje-Romanijoje, Toskanoje ir Markėje“	Tikslas	Įgyvendinti projektai
M2C4–13	Investicija „Potvynių ir hidrogeologinės rizikos mažinimo priemonės“	Tikslas	Vykdytos D ir E tipų intervencinės priemonės
M2C4–20a	Investicijų. 3.1. Miesto ir priemiesčių miškų apsauga ir gerinimas	Tikslas	Sodinti medžius miesto ir priemiesčių žaliųjų zonų apsaugai ir valorizacijai T3
M2C4–34a	Investicija „Investicijos į drėkinimo agrosistemos atsparumą siekiant geriau valdyti vandens išteklius“	Tikslas	Intervencinės priemonės, skirtos drėkinimo agrosistemos atsparumui siekiant geriau valdyti vandens išteklius T1
M3C1–6	Investicija. Greitųjų geležinkelių jungtys pietuose keleiviams ir kroviniams vežti	Tikslas	Greitųjų geležinkelių linijos Napoli-Bari, Salerno-Reggio Kalabrija, Palermas-Katanija
M3C1–9	Investicija. greitųjų geležinkelių linijos šiaurėje, jungiančios su likusia Europos dalimi	Tikslas	Greitųjų geležinkelių linijos Brescia-Verona-Vicenza-Padova; Ligūrija-Alpi.
M3C1–11	Investicija. Įstrižinės jungtys	Tikslas	Greitųjų geležinkelių linijos Orte-Falconara ir Taranto-Metaponto-Potenza-Battipaglia
M3C1–14	Investicija. Europos geležinkelių transporto valdymo sistemos (ERTMS) sukūrimas	Tikslas	2 785 km geležinkelio linijų, kuriose įrengta Europos geležinkelių transporto valdymo sistema
M3C1–20	Investicija. Geležinkelių stočių modernizavimas (RFI valdymas; pietuose)	Tikslas	Modernizuotos ir prieinamos geležinkelio stotys
M3C1–26	Reforma. Geležinkelių infrastruktūros efektyvumo didinimas Italijoje	Etapas	Pirminės ir antrinės teisės aktų įsigaliojimas (ir įgyvendinimo aktų priėmimas)
M4C1–30	Reforma. Studentų aprūpinimo būstu reguliavimo reforma ir investicijos į studentų būstą	Tikslas	Sukurti moksleiviams skirti miegamieji būstai
M4C2–9	Investicija. Kai kurių bazinių didelio poveikio technologijų srities „nacionalinių MTTP lyderių“ sukūrimas	Tikslas	Nacionaliniai centrai baigė mokslinių tyrimų veiklą
M4C2–14	Investicija. /Technologijų perdavimo centrai	Tikslas	330000000 EUR finansinės vertės išmokėjimas .
M4C2–16a	Investicija. Mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūra	Tikslas	Savo veiklą užbaigusių mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūrų skaičius
M4C2–18a	Invesment1.5: „Inovacijų ekosistemos tvarumui užtikrinti“, kuriami „MTTP teritoriniai lyderiai“	Tikslas	Inovacijų ekosistemų įgyvendinama veikla
M4C2–21	Investicija. Nuosavybės vertybinių popierių injekcija į Skaitmeninės pertvarkos fondą (DTF)	Etapas	Pranešimo tvirtinimas
M5C2–12	4 investicija. Investicijos į miestų atnaujinimo projektus, kuriais siekiama sumažinti marginalizacijos ir socialinės padėties blogėjimą	Tikslas	Miestų regeneravimo intervencinių priemonių projektai, apimantys savivaldybes
M5C2–14	5 investicija. Integruoti miestų planai. Bendrieji projektai	Tikslas	Integruoto planavimo projektų užbaigimas didmiesčių miestuose
M5C2–16	5 investicija. Miestų integruoti planai. Neteisėtų gyvenviečių, skirtų kovoti su išnaudojimu darbe žemės ūkyje, priežiūra	Tikslas	Žemės ūkio darbuotojų aprūpinimo būstu projektai ir platformos sukūrimas
M5C2–22	7 investicija. Sportas ir socialinė įtrauktis	Tikslas	Išduodami darbų užbaigimo liudijimai
M5C3–13	Investicija. Investicijos į infrastruktūrą specialioje ekonominėje zonoje	Tikslas	Infrastruktūros intervencijų specialiosiose ekonominėse zonose užbaigimas.
M6C1–3	Investicijų grupė. Bendruomenės sveikatos priežiūros namai, kad būtų pagerinta teritorinė sveikatos priežiūra	Tikslas	Aktyvuojamos bendruomenės sveikatos priežiūros namų paslaugos
M6C1–11	Investicijų grupė. Stiprinti tarpinę sveikatos priežiūrą ir jos infrastruktūrą (bendruomenės ligonines)	Tikslas	Renovuotos, tarpusavyje sujungtos ir technologiškai įrengtos bendruomenės ligoninės
M6C2–6	Investicijų grupė. Ligoninių technologinės įrangos skaitmeninis atnaujinimas	Tikslas	Didelės diagnostikos įrangos pristatymas
M6C2–9	Investicijų grupė. Ligoninių technologinės įrangos skaitmeninis atnaujinimas	Tikslas	ICU teikiamos papildomos lovos ir mažiau intensyvios priežiūros paslaugos
M6C2–10	Investicija. Siekiant saugios ir tvarios ligoninės	Tikslas	Užbaigtos antiseisminės intervencijos ligoninėse
M6C2–10 bis	Investicija. Siekiant saugios ir tvarios ligoninės	Tikslas	EGADP išteklių išmokėjimas projektams pagal Finansinio įstatymo Nr. 67/88 20 straipsnį „Sveikatos priežiūros pastatas“
M6C2–12	Investicijų grupė. Technologinės infrastruktūros ir duomenų rinkimo, apdorojimo, duomenų analizės ir modeliavimo priemonių stiprinimas	Etapas	Veikia sveikatos draudimo kortelių sistema ir elektroninių sveikatos įrašų sąveikumo infrastruktūra.
M6C2–13	Investicijų grupė. Technologinės infrastruktūros ir duomenų rinkimo, apdorojimo, duomenų analizės ir modeliavimo priemonių stiprinimas	Tikslas	Elektroninis sveikatos įrašas naudojamas daugumai sveikatos įrašų
M7–37 PRIEMONĖS	13 investicija. Adrijos jūros linijos 1 etapas (Sulmonos kompresorinė ir Sestino-Minerbio dujotiekis)	Etapas	Išduodami darbų užbaigimo liudijimai
M7–39 PRIEMONĖS	14 investicija. Tarpvalstybinė dujų eksporto infrastruktūra	Etapas	Išduodami darbų užbaigimo liudijimai
M7–41 PRIEMONĖS	15 investicija. Transizione 5.0	Tikslas	EGADP išteklių skyrimas
M7–42 PRIEMONĖS	15 investicija. Transizione 5.0	Tikslas	0,4 mln. tne sutaupytos energijos, palyginti su galutinės energijos suvartojimu 2024–2026 m. laikotarpiu
M7–45 PRIEMONĖS	16 investicija. Parama MVĮ, užsiimančioms savarankiška gamyba iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių	Tikslas	Teisiniai susitarimai su galutiniais paramos gavėjais
M7–49 PRIEMONĖS	17 investicija. Viešųjų gyvenamųjų būstų energinės renovacijos finansinė priemonė	Tikslas	Su galutiniais paramos gavėjais pasirašyti teisiniai susitarimai
M1C3–29	Investicija. Turizmo įmonių konkurencingumui skirtos lėšos	Tikslas	Turizmo projektų, kurie bus remiami Europos investicijų banko teminių fondų lėšomis, skaičius
M3C2–9	Investicijų grupė. Žalieji uostai: atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo intervencinės priemonės uostuose	Tikslas	Žalieji uostai: darbų užbaigimas
M1C2–23a	4 investicija. Palydovinės technologijos ir kosmoso ekonomika	Etapas	Palydovinių technologijų ir kosmoso projektų užbaigimas
M1C3–16a	Investicija. Mažų istorinių miestų patrauklumas	Tikslas	Mažų istorinių miestų kultūrinio atkūrimo projektai
M1C3–17	Investicijos. Kaimo architektūros ir kraštovaizdžio apsauga ir gerinimas	Tikslas	Užbaigtos intervencinės priemonės, skirtos kaimo architektūrai ir kraštovaizdžiui apsaugoti ir stiprinti
M1C3–19	Investicijos. Seisminė religinių apeigų vietų sauga, FEC (Fondo Edifici di Culto) paveldo atkūrimas ir meno kūrinių prieglaudos (atgavimo menas)	Tikslas	Veiksmai dėl seisminio saugumo religinių apeigų vietose, FEC (Fondo Edifici di Culto) paveldo restauravimas ir meno darbų prieglaudos
M2C1–10	Investicija. Žemės ūkio maisto produktų, žvejybos ir akvakultūros, miškininkystės, gėlininkystės ir augalų daigynų sektorių logistikos planas	Tikslas	Intervencinės priemonės, skirtos žemės ūkio maisto produktų, žvejybos ir akvakultūros, miškininkystės, gėlininkystės ir augalų daigynų sektorių logistikai gerinti
M2C1–16quater	Investicija. Naujų atliekų tvarkymo įrenginių įdiegimas ir esamų įrenginių modernizavimas bei pavyzdiniai žiedinės ekonomikos projektai	Tikslas	Projec completeed (Projec completeded)
M2C2–45	Investicijų grupė. Agrovoltinių sistemų kūrimas	Etapas	Įgyvendinimo susitarimas, su galutiniais paramos gavėjais pasirašyti teisiniai susitarimai ir investicijų užbaigimas
M4C1–18	Investicijų grupė. Vaikų darželių ir ikimokyklinio ugdymo bei priežiūros paslaugų planas	Tikslas	Naujos vietos švietimo ir ikimokyklinio ugdymo priežiūros paslaugoms (nuo nulio iki šešerių metų)
M4C1–21	Investicija. Visos darbo dienos pratęsimo planas	Tikslas	Struktūros, skirtos moksleiviams priimti pasibaigus mokyklos laikui
M4C1–26	Investicija. Mokyklų pastatų saugumo ir struktūrinės reabilitacijos planas	Tikslas	Renovuotų mokyklų pastatų kvadratinio metro (m²)
M4C1–32	5 investicija. Studentų būsto fondas	Tikslas	Su galutiniais paramos gavėjais pasirašyti teisiniai susitarimai ir investicijų užbaigimas
M5C1–20	5 investicija. Moterų įmonių kūrimas	Tikslas	Su galutiniais paramos gavėjais pasirašyti teisiniai susitarimai
M5C2–6	1 investicija. Parama pažeidžiamiems asmenims ir institucionalizavimo prevencija	Tikslas	Socialiniuose rajonuose užbaigti veiksmai, kuriais siekiama remti pažeidžiamus asmenis
M5C2–8	2 investicija. Neįgaliųjų autonomijos modeliai	Tikslas	Paramos gavėjams buvo renovuota būsto erdvė ir (arba) IRT prietaisai, kartu ugdomi skaitmeniniai įgūdžiai
M5C2–10	3 investicija. Pirmiausia būstas ir pašto stotys	Tikslas	Didelį materialinį nepriteklių patiriantys asmenys, kurie bent šešis mėnesius prisiima atsakomybę už projektus „Pirmiausia – būstas“ ir pašto stotys
M1C2–31	7 investicija. Nacionalinis junglumo fondas	Etapas	Su galutiniais paramos gavėjais pasirašyti teisiniai susitarimai ir investicijų užbaigimas
M1C2–32	8 investicija. „InvestEU“ valstybių narių skyrius	Etapas	Italijos Vyriausybės ir Europos Komisijos susitarimo dėl įnašo pasirašymas
M1C2–33	8 investicija. „InvestEU“ valstybių narių skyrius	Tikslas	„InvestEU“ investicijų komiteto patvirtintos finansavimo arba investavimo operacijos
M3C1–27	Reforma. Geležinkelių infrastruktūros efektyvumo didinimas Italijoje	Etapas	ROSCO statuto finansinis ir verslo planas ir išteklių bei turto perdavimas
M5C3–14	Investicija. Mokesčių kreditų schema investicijoms Pietų Italijoje ir specialiojoje ekonominėje zonoje (SEZ)	Tikslas	Mokesčių kreditai Pietų Italijai ir specialiajai ekonominei zonai (SEZ), suteikti įmonėms remiantis 2023–2025 m. pateiktomis mokesčių deklaracijomis
M3C1–28	Investicija. didmiesčių transporto mazgų, tarpregioninių ir regioninių geležinkelio linijų stiprinimas	Tikslas	3 309 km modernizuotų geležinkelio linijų ruožų,
M2C4–40	Investicija. Dotacijų schema investicijoms į vandens infrastruktūrą	Tikslas	„Invitalia S.p.A.“ turi būti sudariusi teisinius dotacijų susitarimus su galutiniais paramos gavėjais dėl sumos, būtinos 100 proc. EGADP investicijų į schemą panaudoti (atsižvelgiant į valdymo mokesčius). Bent 40 proc. šio finansavimo prisidedama prie klimato srities tikslų įgyvendinimo taikant EGADP reglamento VI priede pateiktą metodiką. Italija perveda 1 200 000 000 EUR priemonei „Invitalia S.p.A.“
M1C2–34	9 investicija. Pereinamoji pertvarka 4.0 – veiklos plėtra	Tikslas	4.0 pereinamojo laikotarpio mokesčių kreditai, suteikti įmonėms remiantis 2021–2026 m. pateiktais dokumentais
M2C1–27	4 investicija. Žemės ūkio ir saulės parkų infrastruktūra	Etapas	Su galutiniais paramos gavėjais pasirašyti teisiniai susitarimai ir investicijų užbaigimas
M2C4–39	Investicija. Dotacijų schema investicijoms į vandens infrastruktūrą	Etapas	Įgyvendinimo susitarimo įsigaliojimas
		Dalinė dalis Suma	19919595964 EURŲ

3 SKIRSNIS. PAPILDOMI SUSITARIMAI

1.Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano stebėsenos ir įgyvendinimo tvarka

Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano stebėsena ir įgyvendinimas vykdomi laikantis toliau nurodytos tvarkos.

Kaip numatyta 2021 m. gegužės 31 d. Įstatymo galią turinčiame dekrete Nr. 77, su pakeitimais, padarytais 2023 m. vasario 24 d. Įstatymo galią turinčiu dekretu Nr. 13, turi būti sukurta keletas koordinavimo struktūrų planui stebėti ir įgyvendinti. Jie ypač apima: I) Ministrų Tarybai pirmininkaujančioje valstybėje narėje įsteigtas aukšto lygio iniciatyvinis komitetas („cabina di regia“), kurio pagrindinė užduotis – vadovauti plano įgyvendinimui ir jį koordinuoti; II) Ministrų Tarybai pirmininkaujančioje valstybėje narėje sukurta misijos struktūra, bent plano galiojimo laikotarpiu įgaliota veikti kaip centrinė plano įgyvendinimo ir stebėsenos koordinavimo struktūra; III) Ekonomikos ir finansų ministerijos techninė struktūra, vykdanti plano įgyvendinimo veiklos stebėseną, procedūrų ir išlaidų tvarkingumo kontrolę ir ataskaitų teikimą, taip pat techninė ir veiklos parama įgyvendinimo etapui. Prie Ministrų Tarybos prezidiumo įsteigta už užduotis atsakinga grupė veikia kaip vienas bendras Europos Komisijai skirtas nacionalinio lygmens informacinis punktas. Ekonomikos ir finansų ministerija užtikrina plano rezultatų vertinimą. Socialiniai partneriai ir kiti suinteresuotieji subjektai dalyvauja specialiuose cabina di regia posėdžiuose, kad būtų užtikrintas jų dalyvavimas įgyvendinant planą. Be to, kiekvienos centrinės administracijos, atsakingos už į planą įtrauktas priemones, lygmeniu nustatomos koordinavimo grupės, kurioms pavedama valdyti, stebėti, teikti ataskaitas ir kontroliuoti atitinkamas intervencines priemones, be kita ko, susijusias su įgyvendinimo priežiūra ir pažanga siekiant tarpinių ir siektinų reikšmių. Galiausiai įgyvendinimo problemų atveju numatyti vykdymo užtikrinimo mechanizmai, be kita ko, pasinaudojant administracijų, atsakingų už plano priemones, pakeitimo įgaliojimais, siekiant užtikrinti, kad projektai būtų įgyvendinti laiku ir veiksmingai, taip pat turi būti įdiegti ex ante konfliktų sprendimo mechanizmai.

Siekiant sustiprinti administracinius stebėsenos ir įgyvendinimo gebėjimus, numatyta įdarbinti laikinus darbuotojus, be kita ko, susijusius su centrinėmis administracijomis, atsakingomis už plano intervencijas, ir Ekonomikos ir finansų ministerija (įskaitant centrinę koordinavimo grupę ir Valstybės apskaitos departamentą), kaip numatyta 2021 m. birželio 9 d. Įstatymo galią turinčiu dekretu Nr. 80, taip pat su Italijos Pietų administracijomis, kurios, kaip tikimasi, sustiprins žmogiškąjį kapitalą, susijusį su ES lėšų planavimu ir naudojimu, kaip numatyta visų pirma pagal 2020 m. Įstatymą Nr. 178. Be to, lėšos skiriamos prie Ministrų Tarybos prezidiumo įsteigtai už užduotis atsakingai grupei, kad būtų užtikrintas veiksmingas jos veikimas, kaip numatyta 2023 m. vasario 24 d. Įstatymo galią turinčiame dekrete Nr. 13. Galiausiai numatoma teikti techninę ir veiklos paramą centrinėms ir vietos administracijoms įgyvendinant projektus, be kita ko, pasitelkiant viešojo kapitalo bendroves, techninės pagalbos ekspertų grupę ir galimybę pasitelkti išorės ekspertus. Šie veiksmai vykdomi kartu įgyvendinant biurokratijos mažinimo ir administracinių procedūrų supaprastinimo priemones, kaip numatyta 2021 m. gegužės 31 d. Įstatymo galią turinčiame dekrete Nr. 77 ir 2023 m. vasario 24 d. Įstatymo galią turinčiame dekrete įstatyme Nr. 13.

Pagal šią tvarką taip pat numatoma naudoti integruotą IT sistemą („ReGiS“). Generalinė finansinių santykių su Europos Sąjunga inspekcija (IGRUE) – Ekonomikos ir finansų ministerijos audito tarnyba – yra atsakinga už audito sistemų koordinavimą ir kontrolės vykdymą padedant Valstybinei teritorinių sąskaitų tarnybai (RTS). Toliau galioja sudaryti tvirtesni susitarimai su Guardia di Finanza ir atitinkamomis nepriklausomomis institucijomis, pavyzdžiui, nacionaline kovos su korupcija agentūra ANAC, taip sustiprinant Italijos teisinėje sistemoje šioms institucijoms jau paskirtą vaidmenį viešųjų finansų, įskaitant ES, apsaugos srityje.

2.Komisijai užtikrinama visapusiškos prieigos prie pagrindinių duomenų tvarka

Siekdama suteikti Komisijai visapusišką prieigą prie pagrindinių atitinkamų duomenų, Italija taiko toliau nurodytą tvarką.

Ekonomikos ir finansų ministerija veikia kaip techninė struktūra, kuri stebi, be kita ko, tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių įgyvendinimo pažangą, ir, kai tinkama, įgyvendina kontrolės ir audito veiklą, taip pat teikia ataskaitas ir prašymus atlikti mokėjimus. Ji koordinuoja tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių, atitinkamų rodiklių, taip pat kokybinės finansinės informacijos ir kitų duomenų, pavyzdžiui, apie galutinius gavėjus, teikimą. Duomenys koduojami centrinių administracijų, atsakingų už plano priemones, lygmeniu, o jos pateikia reikiamus duomenis Ekonomikos ir finansų ministerijai. Pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnio 2 dalį, pasiekusi atitinkamas sutartas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, nurodytas šio priedo 2.1 skirsnyje, Italija pateikia Komisijai tinkamai pagrįstą prašymą išmokėti finansinį įnašą ir, kai tinkama, paskolą. Italija užtikrina, kad gavusi prašymą Komisija turėtų visapusišką prieigą prie pagrindinių atitinkamų duomenų, kuriais grindžiamas tinkamas mokėjimo prašymo pagrindimas, tiek vertinant mokėjimo prašymą pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnio 3 dalį, tiek audito ir kontrolės tikslais.

(1)

Išskyrus elektros energijos ir (arba) šilumos gamybos projektus pagal šią priemonę, taip pat susijusią perdavimo ir paskirstymo infrastruktūrą, kurioje naudojamos gamtinės dujos ir kurie atitinka reikšmingos žalos nedarymo techninių rekomendacijų (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas.

(2)

Jei su veikla, kuriai skiriama parama, susijęs prognozuojamas išmetamas ŠESD kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, turėtų būti pateiktas paaiškinimas, kodėl to neįmanoma pasiekti. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis veiklai, kuriai taikoma ATLPS, suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, yra nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(3)

Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, išimtinai skirtuose neperdirbamoms pavojingoms atliekoms tvarkyti, ir esamiems įrenginiams, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas, kad jas būtų galima saugoti ar panaudoti, arba išgauti medžiagas iš deginant susidariusių pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(4)

Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į biologinių atliekų kompostavimą ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(5) Išskyrus a) turtą ir veiklą, susijusią su elektros energijos ir (arba) šilumos gamyba, taip pat susijusią perdavimo ir skirstymo infrastruktūrą, kurioje naudojamos gamtinės dujos, kurie atitinka Techninių gairių „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas, ir b) ii punkte nurodytą veiklą ir turtą, kuriems iškastinio kuro naudojimas yra laikinas ir techniškai neišvengiamas, kad būtų galima laiku pereiti prie eksploatavimo be iškastinio kuro.

(6) Jei vykdant remiamą veiklą numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, pateikiamas paaiškinimas, kodėl tai neįmanoma. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis veiklai, kuriai taikoma ATLPS, suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, yra nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(7) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, išimtinai skirtuose neperdirbamoms pavojingoms atliekoms tvarkyti, ir esamiems įrenginiams, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas, kad jas būtų galima saugoti ar panaudoti, arba išgauti medžiagas iš deginant susidariusių pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu. 

(8) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į biologinių atliekų kompostavimą ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu. 

(9)

Išskyrus a) elektros energijos ir (arba) šilumos gamybos projektus, taip pat susijusią perdavimo ir skirstymo infrastruktūrą, kurioje naudojamos gamtinės dujos, kurie atitinka Techninių gairių „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas, ir b) ii punkte nurodytą veiklą ir turtą, kuriems iškastinio kuro naudojimas yra laikinas ir techniškai neišvengiamas, kad būtų galima laiku pereiti prie eksploatavimo be iškastinio kuro.

(10) Jei vykdant remiamą veiklą numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, pateikiamas paaiškinimas, kodėl tai neįmanoma. Santykiniai taršos rodikliai, pagal kuriuos suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai veiklai, patenkančiai į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos taikymo sritį, kaip nustatyta Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447

(11) Ši išimtis netaikoma veiksmams įrenginiuose, skirtuose tik perdirbti neperdirbamoms pavojingoms atliekoms apdoroti, ir esamuose įrenginiuose, kai veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas saugoti ar naudoti arba surinkti medžiagas iš deginimo pelenų, jeigu dėl tokių veiksmų nepadidėja įmonės atliekų apdorojimo pajėgumas arba nepratęsiamas įrenginių eksploatavimo laikas; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu

(12) Ši išimtis netaikoma veiksmams esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, kai veiksmais siekiama padidinti energijos vartojimo efektyvumą arba pritaikyti atskirtas atliekas perdirbimo operacijoms į komposto biologines atliekas ir anaerobiniu būdu skaidyti biologines atliekas, su sąlyga, kad dėl tokių veiksmų nepadidėja įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumas arba nepailgėja įrenginių gyvavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu

(13) Išskyrus a) projektus pagal šią priemonę, susijusius su elektros energijos ir (arba) šilumos gamyba, taip pat susijusia perdavimo ir skirstymo infrastruktūra, naudojant gamtines dujas, kurie atitinka Techninių gairių „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas, ir b) ii punkte nurodytą veiklą ir turtą, kuriems iškastinio kuro naudojimas yra laikinas ir techniškai neišvengiamas, kad būtų galima laiku pereiti prie eksploatavimo be iškastinio kuro.

(14) Jei su veikla, kuriai skiriama parama, susijęs prognozuojamas išmetamas ŠESD kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, turėtų būti pateiktas paaiškinimas, kodėl to neįmanoma pasiekti. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis veiklai, kuriai taikoma ATLPS, suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, yra nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(15) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, išimtinai skirtuose neperdirbamoms pavojingoms atliekoms tvarkyti, ir esamiems įrenginiams, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas, kad jas būtų galima saugoti ar panaudoti, arba išgauti medžiagas iš deginant susidariusių pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(16) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į biologinių atliekų kompostavimą ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(17) Išskyrus a) projektus pagal šią priemonę, susijusius su elektros energijos ir (arba) šilumos gamyba, taip pat susijusia perdavimo ir skirstymo infrastruktūra, naudojant gamtines dujas, kurie atitinka Techninių gairių „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas, ir b) ii punkte nurodytą veiklą ir turtą, kuriems iškastinio kuro naudojimas yra laikinas ir techniškai neišvengiamas, kad būtų galima laiku pereiti prie eksploatavimo be iškastinio kuro.

(18) Jei su veikla, kuriai skiriama parama, susijęs prognozuojamas išmetamas ŠESD kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, turėtų būti pateiktas paaiškinimas, kodėl to neįmanoma pasiekti. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis veiklai, kuriai taikoma ATLPS, suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, yra nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(19) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, išimtinai skirtuose neperdirbamoms pavojingoms atliekoms tvarkyti, ir esamiems įrenginiams, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas, kad jas būtų galima saugoti ar panaudoti, arba išgauti medžiagas iš deginant susidariusių pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(20) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į biologinių atliekų kompostavimą ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(21) Išskyrus a) turtą ir veiklą, susijusią su elektros energijos ir (arba) šilumos gamyba, taip pat susijusią perdavimo ir skirstymo infrastruktūrą, kurioje naudojamos gamtinės dujos, kurie atitinka Techninių gairių „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas, ir b) ii punkte nurodytą veiklą ir turtą, kuriems iškastinio kuro naudojimas yra laikinas ir techniškai neišvengiamas, kad būtų galima laiku pereiti prie eksploatavimo be iškastinio kuro.

(22) Jei vykdant remiamą veiklą numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, pateikiamas paaiškinimas, kodėl tai neįmanoma. Santykiniai taršos rodikliai, pagal kuriuos suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai veiklai, patenkančiai į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos taikymo sritį, kaip nustatyta Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447

(23) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, išimtinai skirtuose neperdirbamoms pavojingoms atliekoms tvarkyti, ir esamiems įrenginiams, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas, kad jas būtų galima saugoti ar panaudoti, arba išgauti medžiagas iš deginant susidariusių pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu. 

(24) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į biologinių atliekų kompostavimą ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu. 

(25) Su konkrečiais projektais susiję galutiniai paramos gavėjai turi pateikti kiekvieno remiamo projekto pasirinktos intervencinių priemonių srities pagrindimą ir projekto aprašymą, kad būtų galima apskaičiuoti indėlį į klimato srities tikslus. Apskaičiuojant klimato srities įnašą, galutiniai naudos gavėjai iš nuosavo kapitalo, kvazinuosavo kapitalo, įmonių obligacijų ar lygiaverčių priemonių, kurios nėra skirtos konkretiems projektams, pateikia pasirinktos (-ų) intervencinės (-ių) srities (-ių) pagrindimą. Įgyvendinantysis partneris taip pat privalo kas pusmetį pateikti valstybei narei kiekvieno projekto ir (arba) veiklos įgyvendinimo ataskaitą.

(26) Išskyrus a) turtą ir veiklą, susijusią su elektros energijos ir (arba) šilumos gamyba, taip pat susijusią perdavimo ir skirstymo infrastruktūrą, kurioje naudojamos gamtinės dujos, kurie atitinka Techninių gairių „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas, ir b) ii punkte nurodytą veiklą ir turtą, kuriems iškastinio kuro naudojimas yra laikinas ir techniškai neišvengiamas, kad būtų galima laiku pereiti prie eksploatavimo be iškastinio kuro.

(27) Jei vykdant remiamą veiklą numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, pateikiamas paaiškinimas, kodėl tai neįmanoma. Santykiniai taršos rodikliai, pagal kuriuos suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai veiklai, patenkančiai į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos taikymo sritį, kaip nustatyta Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447

(28) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, išimtinai skirtuose neperdirbamoms pavojingoms atliekoms tvarkyti, ir esamiems įrenginiams, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas, kad jas būtų galima saugoti ar panaudoti, arba išgauti medžiagas iš deginant susidariusių pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu. 

(29) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į biologinių atliekų kompostavimą ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu. 

(30) Su konkrečiais projektais susiję galutiniai paramos gavėjai turi pateikti kiekvieno remiamo projekto pasirinktos intervencinių priemonių srities pagrindimą ir projekto aprašymą, kad būtų galima apskaičiuoti indėlį į klimato srities tikslus. Apskaičiuojant klimato srities įnašą, galutiniai naudos gavėjai iš nuosavo kapitalo, kvazinuosavo kapitalo, įmonių obligacijų ar lygiaverčių priemonių, kurios nėra skirtos konkretiems projektams, pateikia pasirinktos (-ų) intervencinės (-ių) srities (-ių) pagrindimą. Įgyvendinantysis partneris taip pat privalo kas pusmetį pateikti valstybei narei kiekvieno projekto ir (arba) veiklos įgyvendinimo ataskaitą.

(31) Visų pirma, didžiausia 13 proc. viršutinė riba neapima pelno ir veiklos rezultatų mokesčių, susijusių su GTF, ir visų išlaidų bei valdymo mokesčių, susijusių su trečiųjų šalių lėšomis.

(32) Visų pirma tiesioginių investicijų atveju GTF veikia teikdama paramą nuosavam kapitalui arba kvazinuosavam kapitalui; netiesioginių investicijų atveju GTF veikia finansuodama trečiųjų šalių fondus, kurie veikia teikdama bent vieną iš šių priemonių: nuosavas kapitalas arba kvazinuosavas kapitalas, arba skolos priemonės, arba kvaziskolos priemonės.

(33) Laikoma, kad galutinis gavėjas daugiausia dėmesio skiria sektoriui ar verslo veiklai, jei nustatoma, kad toks sektorius ar veikla yra esminė galutinio gavėjo verslo veiklos dalis, palyginti su galutinio gavėjo bendrosiomis pajamomis, pelnu arba klientų baze. Bendrosios pajamos, gautos iš ribojamo sektoriaus ar veiklos, bet kuriuo atveju turi neviršyti 50 % bendrųjų pajamų.

(34) Išskyrus a) turtą ir veiklą, susijusią su elektros energijos ir (arba) šilumos gamyba, taip pat susijusią perdavimo ir skirstymo infrastruktūrą, kurioje naudojamos gamtinės dujos, kurie atitinka Techninių gairių „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas, ir b) ii punkte nurodytą veiklą ir turtą, kuriems iškastinio kuro naudojimas yra laikinas ir techniškai neišvengiamas, kad būtų galima laiku pereiti prie eksploatavimo be iškastinio kuro.

(35) Įtraukiant veiklą ir turtą pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuriais užtikrinamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris nėra mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius. Jei vykdant remiamą veiklą numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, pateikiamas paaiškinimas, kodėl tai neįmanoma. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis veiklai, kuriai taikoma ATLPS, suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, yra nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(36) Taršios transporto priemonės apibrėžiamos kaip netaršios transporto priemonės.

(37) Ši išimtis netaikoma veiksmams įrenginiuose, skirtuose tik perdirbti neperdirbamoms pavojingoms atliekoms apdoroti, ir esamuose įrenginiuose, kai pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama padidinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas saugoti ar naudoti arba surinkti medžiagas iš deginimo pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių veiksmų pagal šią priemonę nepadidėja įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumas arba nepratęsiamas įrenginių eksploatavimo laikas; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(38) Pagal Reglamento (ES) 2021/241 VI priedo 72a intervencinių priemonių sritį ji taip pat taikoma dvirūšiams traukiniams.

(39) Su konkrečiais projektais susiję galutiniai paramos gavėjai turi pateikti kiekvieno remiamo projekto pasirinktos intervencinių priemonių srities pagrindimą ir projekto aprašymą, kad būtų galima apskaičiuoti indėlį į klimato srities tikslus. Apskaičiuojant klimato srities įnašą, galutiniai naudos gavėjai iš nuosavo kapitalo, kvazinuosavo kapitalo, įmonių obligacijų ar lygiaverčių priemonių, kurios nėra skirtos konkretiems projektams, pateikia pasirinktos (-ų) intervencinės (-ių) srities (-ių) pagrindimą. Įgyvendinantysis partneris taip pat privalo kas pusmetį pateikti valstybei narei kiekvieno projekto ir (arba) veiklos įgyvendinimo ataskaitą.

(40) Išskyrus a) turtą ir veiklą, susijusią su elektros energijos ir (arba) šilumos gamyba, taip pat susijusią perdavimo ir skirstymo infrastruktūrą, kurioje naudojamos gamtinės dujos, kurie atitinka Techninių gairių „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas, ir b) ii punkte nurodytą veiklą ir turtą, kuriems iškastinio kuro naudojimas yra laikinas ir techniškai neišvengiamas, kad būtų galima laiku pereiti prie eksploatavimo be iškastinio kuro.

(41) Jei vykdant remiamą veiklą numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, pateikiamas paaiškinimas, kodėl tai neįmanoma. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis veiklai, kuriai taikoma ATLPS, suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, yra nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(42) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, išimtinai skirtuose neperdirbamoms pavojingoms atliekoms tvarkyti, ir esamiems įrenginiams, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas, kad jas būtų galima saugoti ar panaudoti, arba išgauti medžiagas iš deginant susidariusių pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu. 

(43) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į biologinių atliekų kompostavimą ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu. 

(44) Su konkrečiais projektais susiję galutiniai paramos gavėjai turi pateikti kiekvieno remiamo projekto pasirinktos intervencinių priemonių srities pagrindimą ir projekto aprašymą, kad būtų galima apskaičiuoti indėlį į klimato srities tikslus. Apskaičiuojant klimato srities įnašą, galutiniai naudos iš nuosavo kapitalo, kvazinuosavo kapitalo, įmonių obligacijų ar lygiaverčių priemonių, kurios nėra skirtos konkretiems projektams, gavėjai pateikia pasirinktos (-ų) intervencinės (-ių) srities (-ių) pagrindimą. Įgyvendinantysis partneris taip pat privalo kas pusmetį pateikti valstybei narei kiekvieno projekto ir (arba) veiklos įgyvendinimo ataskaitą.

(45)

Išskyrus a) turtą ir veiklą elektros energijos ir (arba) šilumos gamybos srityje, taip pat susijusią perdavimo ir skirstymo infrastruktūrą, kurioje naudojamos gamtinės dujos, kurie atitinka Techninių gairių „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas, ir b) ii punkte nurodytą veiklą ir turtą, kuriems iškastinio kuro naudojimas yra laikinas ir techniškai neišvengiamas, kad būtų galima laiku pereiti prie eksploatavimo be iškastinio kuro.

(46)

Jei vykdant remiamą veiklą numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, pateikiamas paaiškinimas, kodėl tai neįmanoma. Santykiniai taršos rodikliai, pagal kuriuos suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai veiklai, patenkančiai į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos taikymo sritį, kaip nustatyta Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447

(47)

(48)

(49) Su konkrečiais projektais susiję galutiniai paramos gavėjai turi pateikti kiekvieno remiamo projekto pasirinktos intervencinių priemonių srities pagrindimą ir projekto aprašymą, kad būtų galima apskaičiuoti indėlį į klimato srities tikslus. Apskaičiuojant klimato srities įnašą, galutiniai naudos gavėjai iš nuosavo kapitalo, kvazinuosavo kapitalo, įmonių obligacijų ar lygiaverčių priemonių, kurios nėra skirtos konkretiems projektams, pateikia pasirinktos (-ų) intervencinės (-ių) srities (-ių) pagrindimą. Įgyvendinantysis partneris taip pat privalo kas pusmetį pateikti valstybei narei kiekvieno projekto ir (arba) veiklos įgyvendinimo ataskaitą.

(50) Išskyrus a) turtą ir veiklą, susijusią su elektros energijos ir (arba) šilumos gamyba, taip pat susijusią perdavimo ir skirstymo infrastruktūrą, kurioje naudojamos gamtinės dujos, kurie atitinka Techninių gairių „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas, ir b) ii punkte nurodytą veiklą ir turtą, kuriems iškastinio kuro naudojimas yra laikinas ir techniškai neišvengiamas, kad būtų galima laiku pereiti prie eksploatavimo be iškastinio kuro.

(51) Jei vykdant remiamą veiklą numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, pateikiamas paaiškinimas, kodėl tai neįmanoma. Santykiniai taršos rodikliai, pagal kuriuos suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai veiklai, patenkančiai į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos taikymo sritį, kaip nustatyta Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447

(52) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, išimtinai skirtuose neperdirbamoms pavojingoms atliekoms tvarkyti, ir esamiems įrenginiams, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas, kad jas būtų galima saugoti ar panaudoti, arba išgauti medžiagas iš deginant susidariusių pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(53) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į biologinių atliekų kompostavimą ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(54) Išskyrus a) turtą ir veiklą, susijusią su elektros energijos ir (arba) šilumos gamyba, taip pat susijusią perdavimo ir skirstymo infrastruktūrą, kurioje naudojamos gamtinės dujos, kurie atitinka Techninių gairių „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas, ir b) ii punkte nurodytą veiklą ir turtą, kuriems iškastinio kuro naudojimas yra laikinas ir techniškai neišvengiamas, kad būtų galima laiku pereiti prie eksploatavimo be iškastinio kuro.

(55) Jei vykdant remiamą veiklą numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, pateikiamas paaiškinimas, kodėl tai neįmanoma. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis veiklai, kuriai taikoma ATLPS, suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, yra nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(56) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, išimtinai skirtuose neperdirbamoms pavojingoms atliekoms tvarkyti, ir esamiems įrenginiams, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas, kad jas būtų galima saugoti ar panaudoti, arba išgauti medžiagas iš deginant susidariusių pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu. 

(57) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į biologinių atliekų kompostavimą ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu. 

(58) Su konkrečiais projektais susiję galutiniai paramos gavėjai turi pateikti kiekvieno remiamo projekto pasirinktos intervencinių priemonių srities pagrindimą ir projekto aprašymą, kad būtų galima apskaičiuoti indėlį į klimato srities tikslus. Apskaičiuojant klimato srities įnašą, galutiniai naudos iš nuosavo kapitalo, kvazinuosavo kapitalo, įmonių obligacijų ar lygiaverčių priemonių, kurios nėra skirtos konkretiems projektams, gavėjai pateikia pasirinktos (-ų) intervencinės (-ių) srities (-ių) pagrindimą. Įgyvendinantysis partneris taip pat privalo kas pusmetį pateikti valstybei narei kiekvieno projekto ir (arba) veiklos įgyvendinimo ataskaitą.

(59) Išskyrus a) turtą ir veiklą, susijusią su elektros energijos ir (arba) šilumos gamyba, taip pat susijusią perdavimo ir skirstymo infrastruktūrą, kurioje naudojamos gamtinės dujos, kurie atitinka Techninių gairių „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas, ir b) ii punkte nurodytą veiklą ir turtą, kuriems iškastinio kuro naudojimas yra laikinas ir techniškai neišvengiamas, kad būtų galima laiku pereiti prie eksploatavimo be iškastinio kuro.

(60) Jei vykdant remiamą veiklą numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, pateikiamas paaiškinimas, kodėl tai neįmanoma. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis veiklai, kuriai taikoma ATLPS, suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, yra nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(61) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, išimtinai skirtuose neperdirbamoms pavojingoms atliekoms tvarkyti, ir esamiems įrenginiams, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas, kad jas būtų galima saugoti ar panaudoti, arba išgauti medžiagas iš deginant susidariusių pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(62) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į biologinių atliekų kompostavimą ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(63) Visų pirma, didžiausia 13 proc. viršutinė riba neapima pelno ir veiklos rezultatų mokesčių, susijusių su GTF, ir visų išlaidų bei valdymo mokesčių, susijusių su trečiųjų šalių lėšomis.

(64) Visų pirma tiesioginių investicijų atveju GTF veikia teikdama paramą nuosavam kapitalui arba kvazinuosavam kapitalui; netiesioginių investicijų atveju GTF veikia finansuodama trečiųjų šalių fondus, kurie veikia teikdama bent vieną iš šių priemonių: nuosavas kapitalas arba kvazinuosavas kapitalas, arba skolos priemonės, arba kvaziskolos priemonės.

(65) Laikoma, kad galutinis gavėjas daugiausia dėmesio skiria sektoriui ar verslo veiklai, jei nustatoma, kad toks sektorius ar veikla yra esminė galutinio gavėjo verslo veiklos dalis, palyginti su galutinio gavėjo bendrosiomis pajamomis, pelnu arba klientų baze. Bendrosios pajamos, gautos iš ribojamo sektoriaus ar veiklos, bet kuriuo atveju turi neviršyti 50 % bendrųjų pajamų.

(66) Išskyrus a) turtą ir veiklą, susijusią su elektros energijos ir (arba) šilumos gamyba, taip pat susijusią perdavimo ir skirstymo infrastruktūrą, kurioje naudojamos gamtinės dujos, kurie atitinka Techninių gairių „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas, ir b) ii punkte nurodytą veiklą ir turtą, kuriems iškastinio kuro naudojimas yra laikinas ir techniškai neišvengiamas, kad būtų galima laiku pereiti prie eksploatavimo be iškastinio kuro.

(67) Įtraukiant veiklą ir turtą pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuriais užtikrinamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris nėra mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius. Jei vykdant remiamą veiklą numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, pateikiamas paaiškinimas, kodėl tai neįmanoma. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis veiklai, kuriai taikoma ATLPS, suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, yra nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(68) Taršios transporto priemonės apibrėžiamos kaip netaršios transporto priemonės.

(69) Ši išimtis netaikoma veiksmams įrenginiuose, skirtuose tik perdirbti neperdirbamoms pavojingoms atliekoms apdoroti, ir esamuose įrenginiuose, kai pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama padidinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas saugoti ar naudoti arba surinkti medžiagas iš deginimo pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių veiksmų pagal šią priemonę nepadidėja įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumas arba nepratęsiamas įrenginių eksploatavimo laikas; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(70) Išskyrus a) turtą ir veiklą elektros energijos ir (arba) šilumos gamybos srityje, taip pat susijusią perdavimo ir skirstymo infrastruktūrą, kurioje naudojamos gamtinės dujos, kurie atitinka reikšmingos žalos nedarymo techninių gairių (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas.

(71) Su konkrečiais projektais susiję galutiniai paramos gavėjai turi pateikti kiekvieno remiamo projekto pasirinktos intervencinių priemonių srities pagrindimą ir projekto aprašymą, kad būtų galima apskaičiuoti indėlį į klimato srities tikslus. Apskaičiuojant klimato srities įnašą, galutiniai naudos gavėjai iš nuosavo kapitalo, kvazinuosavo kapitalo, įmonių obligacijų ar lygiaverčių priemonių, kurios nėra skirtos konkretiems projektams, atskleidžia pasirinktos (-ų) intervencinės (-ių) srities (-ių) pagrindimą. Įgyvendinantysis partneris taip pat privalo kas pusmetį pateikti valstybei narei kiekvieno projekto ir (arba) veiklos įgyvendinimo ataskaitą.

(72) Išskyrus a) turtą ir veiklą, susijusią su elektros energijos ir (arba) šilumos gamyba, taip pat susijusią perdavimo ir skirstymo infrastruktūrą, kurioje naudojamos gamtinės dujos, kurie atitinka Techninių gairių „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas, ir b) ii punkte nurodytą veiklą ir turtą, kuriems iškastinio kuro naudojimas yra laikinas ir techniškai neišvengiamas, kad būtų galima laiku pereiti prie eksploatavimo be iškastinio kuro.

(73) Jei vykdant remiamą veiklą numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, pateikiamas paaiškinimas, kodėl tai neįmanoma. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis veiklai, kuriai taikoma ATLPS, suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, yra nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(74) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, išimtinai skirtuose neperdirbamoms pavojingoms atliekoms tvarkyti, ir esamiems įrenginiams, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas, kad jas būtų galima saugoti ar panaudoti, arba išgauti medžiagas iš deginant susidariusių pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu. 

(75) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į biologinių atliekų kompostavimą ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu. 

(76) Išskyrus a) turtą ir veiklą, susijusią su elektros energijos ir (arba) šilumos gamyba, taip pat susijusią perdavimo ir skirstymo infrastruktūrą, kurioje naudojamos gamtinės dujos, kurie atitinka Techninių gairių „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas, ir b) ii punkte nurodytą veiklą ir turtą, kuriems iškastinio kuro naudojimas yra laikinas ir techniškai neišvengiamas, kad būtų galima laiku pereiti prie eksploatavimo be iškastinio kuro.

(77) Jei vykdant remiamą veiklą numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, pateikiamas paaiškinimas, kodėl tai neįmanoma. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis veiklai, kuriai taikoma ATLPS, suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, yra nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(78) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, išimtinai skirtuose neperdirbamoms pavojingoms atliekoms tvarkyti, ir esamiems įrenginiams, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas, kad jas būtų galima saugoti ar panaudoti, arba išgauti medžiagas iš deginant susidariusių pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(79) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į biologinių atliekų kompostavimą ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(80) Darbų paketas yra vienas iš projekto darbų suskirstymo elementų, pavyzdžiui: testas prieš investavimą, įgūdžiai ir mokymas, projektų valdymas ir koordinavimas. Jis yra projekto darbų grupė, apibūdinta veiklos ir užduočių aprašyme. Darbo paketuose turi būti aiški ir logiška sąsaja su projekto tikslais ir kitais darbo paketais. Kiekvienas darbo paketas yra projekto dalis – žingsnis siekiant bendrų projekto tikslų.

(81) Visų pirma didžiausia 13 proc. viršutinė riba neapima pelno ir veiklos rezultatų mokesčių, susijusių su DTF irvisos išlaidos ir valdymo mokesčiai, susiję su netiesioginėmis investicijomis ir (arba) trečiųjų šalių fondais.

(82) Visų pirma tiesioginių investicijų atveju DTF veikia teikdamas paramą nuosavam kapitalui arba kvazinuosavam kapitalui;netiesioginių investicijų atveju DTF veikia finansuodamas trečiųjų šalių fondus, kurie veikia teikdama bent vieną iš šių priemonių: nuosavas kapitalas arba kvazinuosavas kapitalas, arba skolos priemonės, arba kvaziskolos priemonės.

(83)

Laikoma, kad galutinis gavėjas daugiausia dėmesio skiria sektoriui ar verslo veiklai, jei nustatoma, kad toks sektorius ar veikla yra esminė galutinio gavėjo verslo veiklos dalis, palyginti su galutinio gavėjo bendrosiomis pajamomis, pelnu arba klientų baze. Bendrosios pajamos, gautos iš ribojamo sektoriaus ar veiklos, bet kuriuo atveju turi neviršyti 50 % bendrųjų pajamų.

(84)

Išskyrus a) turtą ir veiklą elektros energijos ir (arba) šilumos gamybos srityje, taip pat susijusią perdavimo ir skirstymo infrastruktūrą, kurioje naudojamos gamtinės dujos, kurie atitinkaTechninių gairių „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas, ir b) ii punkte nurodytą veiklą ir turtą, kuriems iškastinio kuro naudojimas yra laikinas ir techniškai neišvengiamas, kad būtų galima laiku pereiti prie eksploatavimo be iškastinio kuro.

(85)

Įtraukiant veiklą ir turtą pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuriais užtikrinamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris nėra mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius. Jei vykdant remiamą veiklą numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, pateikiamas paaiškinimas, kodėl tai neįmanoma. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis veiklai, kuriai taikoma ATLPS, suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, yra nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(86)

Taršios transporto priemonės apibrėžiamos kaip netaršios transporto priemonės.

(87)

Ši išimtis netaikoma veiksmams įrenginiuose, skirtuose tik perdirbti neperdirbamoms pavojingoms atliekoms apdoroti, ir esamuose įrenginiuose, kai pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama padidinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas saugoti ar naudoti arba surinkti medžiagas iš deginimo pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių veiksmų pagal šią priemonę nepadidėja įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumas arba nepratęsiamas įrenginių eksploatavimo laikas; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(88) Išskyrus a) turtą ir veiklą, susijusią su elektros energijos ir (arba) šilumos gamyba, taip pat susijusią perdavimo ir skirstymo infrastruktūrą, kurioje naudojamos gamtinės dujos, kurie atitinka Techninių gairių „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas, ir b) ii punkte nurodytą veiklą ir turtą, kuriems iškastinio kuro naudojimas yra laikinas ir techniškai neišvengiamas, kad būtų galima laiku pereiti prie eksploatavimo be iškastinio kuro.

(89) Jei vykdant remiamą veiklą numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, pateikiamas paaiškinimas, kodėl tai neįmanoma. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis veiklai, kuriai taikoma ATLPS, suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, yra nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(90) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, išimtinai skirtuose neperdirbamoms pavojingoms atliekoms tvarkyti, ir esamiems įrenginiams, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas, kad jas būtų galima saugoti ar panaudoti, arba išgauti medžiagas iš deginant susidariusių pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu. 

(91) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į biologinių atliekų kompostavimą ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu. 

(92) Išskyrus elektros energijos ir (arba) šilumos gamybos projektus pagal šią priemonę, taip pat susijusią perdavimo ir paskirstymo infrastruktūrą, kurioje naudojamos gamtinės dujos ir kurie atitinka reikšmingos žalos nedarymo techninių rekomendacijų (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas.

(93) Jei su veikla, kuriai skiriama parama, susijęs prognozuojamas išmetamas ŠESD kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, turėtų būti pateiktas paaiškinimas, kodėl to neįmanoma pasiekti. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis veiklai, kuriai taikoma ATLPS, suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, yra nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(94)

(95) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į biologinių atliekų kompostavimą ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(96) Su konkrečiais projektais susiję galutiniai paramos gavėjai turi pateikti kiekvieno remiamo projekto pasirinktos intervencinių priemonių srities pagrindimą ir projekto aprašymą, kad būtų galima apskaičiuoti indėlį į klimato srities tikslus. Įgyvendinantysis partneris taip pat privalo kas pusmetį pateikti valstybei narei kiekvieno projekto ir (arba) veiklos įgyvendinimo ataskaitą.

(97) Laikoma, kad galutinis gavėjas daugiausia dėmesio skiria sektoriui ar verslo veiklai, jei nustatoma, kad toks sektorius ar veikla yra esminė galutinio gavėjo verslo veiklos dalis, palyginti su galutinio gavėjo bendrosiomis pajamomis, pelnu arba klientų baze. Bendrosios pajamos, gautos iš ribojamo sektoriaus ar veiklos, bet kuriuo atveju turi neviršyti 50 % bendrųjų pajamų.

(98)

Išskyrus a) turtą ir veiklą, susijusią su elektros energijos ir (arba) šilumos gamyba, taip pat susijusią perdavimo ir skirstymo infrastruktūrą, kurioje naudojamos gamtinės dujos, kurie atitinka Techninių gairių „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas, ir b) ii punkte nurodytą veiklą ir turtą, kuriems iškastinio kuro naudojimas yra laikinas ir techniškai neišvengiamas, kad būtų galima laiku pereiti prie eksploatavimo be iškastinio kuro.

(99)

(100)

Taršios transporto priemonės apibrėžiamos kaip netaršios transporto priemonės.

(101) Ši išimtis netaikoma veiksmams įrenginiuose, skirtuose tik perdirbti neperdirbamoms pavojingoms atliekoms apdoroti, ir esamuose įrenginiuose, kai pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama padidinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas saugoti ar naudoti arba surinkti medžiagas iš deginimo pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių veiksmų pagal šią priemonę nepadidėja įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumas arba nepratęsiamas įrenginių eksploatavimo laikas; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(102) Su konkrečiais projektais susiję galutiniai paramos gavėjai turi pateikti kiekvieno remiamo projekto pasirinktos intervencinių priemonių srities pagrindimą ir projekto aprašymą, kad būtų galima apskaičiuoti indėlį į klimato srities tikslus. Įgyvendinantysis partneris taip pat privalo kas pusmetį pateikti valstybei narei kiekvieno projekto ir (arba) veiklos įgyvendinimo ataskaitą.

(103) Išskyrus a) turtą ir veiklą, susijusią su elektros energijos ir (arba) šilumos gamyba, taip pat susijusią perdavimo ir skirstymo infrastruktūrą, kurioje naudojamos gamtinės dujos, kurie atitinka Techninių gairių „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas, ir b) ii punkte nurodytą veiklą ir turtą, kuriems iškastinio kuro naudojimas yra laikinas ir techniškai neišvengiamas, kad būtų galima laiku pereiti prie eksploatavimo be iškastinio kuro.

(104) Jei vykdant remiamą veiklą numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, pateikiamas paaiškinimas, kodėl tai neįmanoma. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis veiklai, kuriai taikoma ATLPS, suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, yra nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(105) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, išimtinai skirtuose neperdirbamoms pavojingoms atliekoms tvarkyti, ir esamiems įrenginiams, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas, kad jas būtų galima saugoti ar panaudoti, arba išgauti medžiagas iš deginant susidariusių pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu. 

(106) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į biologinių atliekų kompostavimą ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu. 

Eilės numeris	Susijęs Priemonė (reforma arba investicijos)	Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Pradinė padėtis	Tikslas	Ketvirčio	Metų
M2C3–1	Investicija „Ecobonus energijos vartojimo efektyvumo didinimas“	Etapas	Superbonus pratęsimo įsigaliojimas	Teisės akto (-ų) nuostata, nurodanti įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2021	Teisės aktu (-ais) „Ecobonus“ ir „išmokos“ pratęsiamos iki 2022 m. gruodžio 31 d. kondominiumams ir iki 2023 m. birželio 30 d. socialiniam būstui (IACP).
M2C3–2	Investicija „Ecobonus energijos vartojimo efektyvumo didinimas“	Tikslas	Pastatų renovacija Superbonus T1	NEŽINOMA	Skaičius	0	17 000 000	II KETV.	2023	Visiškai renovuoti pastatus (bent 17000000 kvadratinių metrų, dėl kurių sutaupoma bent 40 proc. pirminės energijos ir padidinama bent dvi energijos vartojimo efektyvumo sertifikato kategorijos).
M2C3–3	Investicija „Ecobonus energijos vartojimo efektyvumo didinimas“	Tikslas	Pastatų renovacija Superbonus T2	NEŽINOMA	Skaičius	17 000 000	35 800 000	IV KETV.	2025	Išduodami sertifikatai („asseverazioni“), kuriais patvirtinama bent 35800000 kvadratinių metrų pastatų renovacija, kurią atlikus sutaupoma bent 40 proc. pirminės energijos ir padidinama bent dvi energijos vartojimo efektyvumo sertifikato kategorijos (Energinio naudingumo sertifikavimas, kaip apibrėžta Dekrete Nr. 63/2013). Tais atvejais, kai dujų kondensaciniai katilai įrengiami kaip pasirinktas esamų neefektyvių dujų, anglių ir naftos katilų pakeitimas, jų eksploatacinės savybės turi būti A. Dujų kondensacinių katilų įrengimo išlaidos sudaro ne daugiau kaip 20 % visų renovacijos programos išlaidų. Bendra apskaičiuota, kad taikant intervencines priemones sutaupyta ne mažiau kaip 191 Ktne energijos.
M2C3–4	Reforma. Energijos vartojimo efektyvumo intervencinių priemonių procedūrų supaprastinimas ir paspartinimas	Etapas	Energijos vartojimo efektyvumo intervencinių priemonių procedūrų supaprastinimas ir paspartinimas	Teisės akto (-ų) nuostata, nurodanti įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	II KETV.	2022	Teisės aktu (-ais) supaprastinamos ir paspartinamos energijos vartojimo efektyvumo intervencinių priemonių procedūros: ·Nacionalinio pastatų energijos vartojimo efektyvumo portalo sukūrimas ·Pilietiniam sektoriui skirto informavimo ir mokymo plano veiklos stiprinimas ·Nacionalinio energijos vartojimo efektyvumo fondo atnaujinimas ir stiprinimas ·Pagal PREPAC programą finansuojamų projektų įgyvendinimo etapo spartinimas