EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2025 11 11
COM(2025) 674 final
2025/0341(NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS SPRENDIMAS
dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Tarptautinės jūrų organizacijos asamblėjos 34-ojoje sesijoje
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2025 11 11
COM(2025) 674 final
2025/0341(NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS SPRENDIMAS
dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Tarptautinės jūrų organizacijos asamblėjos 34-ojoje sesijoje
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.Pasiūlymo dalykas
Šis pasiūlymas teikiamas dėl sprendimo, kuriuo nustatoma pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi 2025 m. lapkričio 24 d. – gruodžio 3 d. vyksiančioje Tarptautinės jūrų organizacijos asamblėjos 34-ojoje sesijoje (Asamblėjos 34-oji sesija).
34-ojoje sesijoje Asamblėja turi priimti šių dokumentų pakeitimus:
(a)2025 m. Įspėjimų ir indikatorių kodekso,
(b)2025 m. Uosto valstybės kontrolės procedūrų,
(c)2025 m. Apžiūros pagal suderintą apžiūros ir sertifikavimo sistemą (HSSC) rekomendacijų,
(d)2025 m. nebaigtinio įsipareigojimų pagal priemones, susijusias su IMO priemonių įgyvendinimo kodeksu (III kodeksas), sąrašo,
(e)IMO valstybių narių audito schemos (IMSAS) sistemos ir procedūrų.
2.Pasiūlymo aplinkybės
2.1.Tarptautinės jūrų organizacijos konvencija
Tarptautinės jūrų organizacijos konvencija įsteigta Tarptautinė jūrų organizacija (IMO). IMO tikslas – būti forumu, kuriame bendradarbiaujama reguliuojant ir pritaikant praktikoje įvairiausius su tarptautine prekyba susijusios laivybos techninius aspektus. Be to, ji siekia skatinti visuotinai priimti aukščiausius praktiškai įmanomus standartus tokiose srityse kaip saugi laivyba, efektyvi navigacija ir jūros taršos iš laivų prevencija bei kontrolė ir užtikrinti visiems vienodas veiklos sąlygas. Ji taip pat sprendžia atitinkamus administracinius ir teisinius klausimus.
Konvencija įsigaliojo 1958 m. kovo 17 d.
Visos valstybės narės yra Konvencijos šalys. Sąjunga nėra Konvencijos šalis.
2.2.Tarptautinė jūrų organizacija
Tarptautinė jūrų organizacija (IMO) yra Jungtinių Tautų specializuotoji agentūra, atsakinga už laivybos saugą ir saugumą ir už jūros taršos iš laivų prevenciją. Ji nustato pasaulinius tarptautinės laivybos saugos, saugumo ir aplinkosauginio veiksmingumo standartus. Pagrindinis jos uždavinys – sukurti visuotinai pripažintą ir visuotinai įgyvendinamą objektyvią ir veiksmingą laivybos pramonės reguliavimo sistemą.
IMO narėmis gali tapti tik valstybės. Šiuo metu Europos Komisijos santykiai su IMO grindžiami IMO rezoliucija A.1168(32), kurioje nustatytos IMO ir tarpvyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo procedūros ir sąlygos. Remdamasi šia IMO rezoliucija ir tolesniais nuo 1974 m. taikomais susitarimais, Europos Komisija stebėtojos teisėmis dalyvauja visuose IMO komiteto ir pakomitečio posėdžiuose.
IMO asamblėja yra organizacijos valdymo organas. Ją sudaro visos IMO valstybės narės; jos susitinka kas dvejus metus ir gali patvirtinti priemones, dėl kurių susitarta visuose penkiuose pagrindiniuose IMO komitetuose. Tarp šių penkių komitetų yra Jūrų saugumo komitetas (MSC) ir Jūrų aplinkos apsaugos komitetas (MEPC).
2.3.IMO asamblėjos numatomi priimti aktai
2025 m. lapkričio 24 d. – gruodžio 3 d. 34-ojoje sesijoje Asamblėja turi priimti šių dokumentų pakeitimus:
(a)2025 m. Įspėjimų ir indikatorių kodekso,
(b)2025 m. Uosto valstybės kontrolės procedūrų,
(c)2025 m. Apžiūros pagal suderintą apžiūros ir sertifikavimo sistemą rekomendacijų (Apžiūros pagal HSSC rekomendacijų),
(d)2025 m. nebaigtinio įsipareigojimų pagal priemones, susijusias su IMO priemonių įgyvendinimo kodeksu (III kodeksas), sąrašo,
(e)IMO valstybių narių audito schemos (IMSAS).
Pagal IMO konvenciją (15 straipsnio j punktas), Asamblėja gali priimti narėms skirtas taisykles ir gaires, susijusias su saugia laivyba ir jūros taršos iš laivų išvengimu ir kova su tuo, taip pat dėl kitų klausimų, susijusių su laivybos poveikiu jūros aplinkai, kurie priskirti Organizacijai pagal tarptautines priemones, arba dėl tų taisyklių ir pataisų, kurios jai buvo perduotos, rezoliucijų forma.
Pirmiau minėtos rezoliucijos, kurios turi būti priimtos, kad papildytų ir sustiprintų IMO konvencijas, gali stipriai paveikti ES teisės aktų turinį ir kai kurios iš jų yra įtrauktos į ES teisės aktus.
Bendras jų tikslas – skatinti saugią laivybą, aplinkos apsaugą ir nuoseklų visuotinį IMO standartų įgyvendinimą suderinant techninius reikalavimus, patikrinimo ir apžiūros procedūras ir prižiūrint, kaip valstybės narės jų laikosi. Jos reguliariai peržiūrimos ir atnaujinamos siekiant atsižvelgti į naujas technologijas, reguliavimo pokyčius ir patirtį, įgytą jas praktiškai taikant, užtikrinant jų tolesnį aktualumą ir veiksmingumą.
Konkrečiau:
(a)numatomų Įspėjimų ir indikatorių kodekso pakeitimų tikslas – toliau atnaujinti Kodekso nuostatas, taip užtikrinant atitiktį IMO priemonių, kurios buvo priimtos ir (arba) iš dalies pakeistos nuo tada, kai buvo priimtas Kodeksas, reikalavimams ir taip pašalinti prieštaravimus, dviprasmybes ir nereikalingą dubliavimąsi;
(b)numatomų uosto valstybės kontrolės procedūrų pakeitimų tikslas – sustiprinti saugią laivybą, jūrų saugumą bei jūros taršos prevenciją ir atnaujinti procedūras, kad būtų atsižvelgta į IMO priemonių pakeitimus, kurie galioja nuo 2023 m., kai IMO Asamblėjos 33-iojoje sesijoje buvo priimta Rezoliucija A.1185(33) dėl 2023 m. uosto valstybės kontrolės procedūrų;
(c)numatomų apžiūros pagal suderintą apžiūros ir sertifikavimo sistemą rekomendacijų pakeitimų tikslas – toliau jas peržiūrėti, kad būtų atsižvelgta į IMO priemonių pakeitimus, kurie galioja nuo 2023 m., kai IMO Asamblėjos 33-iojoje sesijoje buvo priimta Rezoliucija A.1186(33) dėl 2023 m. Apžiūros pagal suderintą apžiūros ir sertifikavimo sistemą (HSSC) rekomendacijų;
(d)numatomų 2025 m. nebaigtinio įsipareigojimų pagal priemones, susijusias su III kodeksu, sąrašo pakeitimų tikslas – dar kartą juos peržiūrėti, kad būtų atsižvelgta į IMO priemonių, susijusių su III kodeksu, pakeitimus, kurie galioja nuo 2023 m., kai IMO Asamblėjos 33-iojoje sesijoje buvo priimta Rezoliucija A.1187(33) dėl 2023 m. nebaigtinio įsipareigojimų pagal priemones, susijusias su III kodeksu, sąrašo;
(e)numatomų IMO valstybių narių audito schemos (IMSAS) sistemos ir procedūrų pakeitimų tikslas – sustiprinti valstybių narių pajėgumus vykdyti savo įsipareigojimus pagal privalomas IMO priemones, kurių šalys jos yra, ir skatinti didesnį valstybių narių skaidrumą, atskaitomybę ir bendradarbiavimą.
3.Pozicija, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu
3.1.2025 m. Įspėjimų ir indikatorių kodekso projekto ir susijusios Asamblėjos rezoliucijos projekto tvirtinimas ir galiojančios Rezoliucijos A.1021(26) dėl 2009 m. Įspėjimų ir indikatorių kodekso atšaukimas
2009 m. Įspėjimų ir indikatorių kodeksu siekiama nustatyti bendras projektavimo gaires ir skatinti užtikrinti pagal SOLAS konvenciją, kuri taikoma vidaus maršrutais plaukiojantiems keleiviniams laivams pagal Direktyvą 2009/45/EB dėl keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų, reikalaujamų įspėjimų ir indikatorių tipo, vietos ir prioritetų vienodumą.
IMO Jūrų saugumo komitetas 108-ojoje sesijoje (MSC 108-oji sesija) paskyrė Laivų projektavimo ir statybos pakomitečiui (SDC) atlikti užduotis, susijusias su 2009 m. Įspėjimų ir indikatorių kodekso peržiūra.
SDC 11-ojoje sesijoje atkreipė dėmesį į tai, kad svarbu užtikrinti, jog Įspėjimų ir indikatorių kodekso pakeitimai būtų nuoseklūs ir suderinti su naujausiomis konvencijų, kodeksų ir rezoliucijų versijomis, kuriose, siekiant užtikrinti laive vykdomų operacijų saugą, nustatyti reikalavimai vaizdiniams ir garsiniams įspėjimams. SDC 11-ojoje sesijoje buvo sudaryta 2009 m. Įspėjimų ir indikatorių kodekso peržiūros darbo grupė; jai buvo nurodyta toliau plėtoti 2009 m. Įspėjimų ir indikatorių kodekso pakeitimų projektą, kad būtų galima parengti galutinę redakciją, kartu su susijusios Asamblėjos rezoliucijos projektu.
SDC 11-ojoje sesijoje buvo patvirtinta 2009 m. Įspėjimų ir indikatorių kodekso peržiūros darbo grupės ataskaita ir pritarta 2025 m. Įspėjimų ir indikatorių kodekso projektui ir susijusios Asamblėjos rezoliucijos projektui, kad tuo pačiu metu jie būtų patvirtinti MEPC 83-ojoje ir MSC 110-ojoje sesijose, o vėliau būtų priimti Asamblėjos 34-ojoje sesijoje. Sąjunga SDC 11-ojoje sesijoje laikėsi pozicijos pritarti tam, kad 2009 m. Įspėjimų ir indikatorių kodekso pakeitimų projektas būtų svarstomas darbo grupėje.
83-iojoje sesijoje Jūrų aplinkos apsaugos komitetas (MEPC) patvirtino 2025 m. Įspėjimų ir indikatorių kodekso projektą ir susijusios Asamblėjos rezoliucijos projektą, išdėstytus 14 priede, kad juos būtų galima pateikti priimti Asamblėjos 34-ojoje sesijoje, su sąlyga, kad tuo pačiu metu sprendimas bus priimtas MSC 110-ojoje sesijoje. Sąjunga MEPC 83-ojoje sesijoje laikėsi pozicijos pritarti 2025 m. Įspėjimų ir indikatorių kodekso projekto ir su juo susijusios Asamblėjos rezoliucijos projekto patvirtinimui.
MSC 110-ojoje sesijoje pritarta MEPC 83-osios sesijos sprendimui patvirtinti 2025 m. Įspėjimų ir indikatorių kodekso projektą, kad jį būtų galima pateikti priimti Asamblėjos 34-ojoje sesijoje. Patvirtindamas Kodekso projektą, komitetas paragino Asamblėją atšaukti galiojančią Rezoliuciją A.1021(26) dėl 2009 m. Įspėjimų ir indikatorių kodekso. Sąjunga MSC 110-ojoje sesijoje laikėsi pozicijos pritarti 2025 m. Įspėjimų ir indikatorių kodekso projekto ir su juo susijusios Asamblėjos rezoliucijos projekto patvirtinimui.
Remiantis MSC ataskaita Asamblėjos 34-ajai sesijai (2025 m. rugsėjo 1 d. IMO dokumentas A 34/12), 2025 m. Įspėjimų ir indikatorių kodekso projektas ir su juo susijusios Asamblėjos rezoliucijos projektas buvo patvirtinti MSC 110-ojoje sesijoje, kad juos būtų galima pateikti priimti Asamblėjos 34-ojoje sesijoje.
Todėl Sąjunga turėtų laikytis pozicijos pritarti 2025 m. Įspėjimų ir indikatorių kodekso projektui ir su juo susijusios Asamblėjos rezoliucijos projektui, nes šia peržiūra bus užtikrinta atitiktis IMO priemonių, kurios buvo priimtos ir (arba) iš dalies pakeistos nuo tada, kai buvo priimtas Kodeksas, reikalavimams ir taip pašalinti prieštaravimus, dviprasmybes ir nereikalingą dubliavimąsi.
3.2.2025 m. Uosto valstybės kontrolės procedūrų priėmimas ir susijusios Asamblėjos rezoliucijos projekto priėmimas
Uosto valstybių kontrolės procedūrų tikslas – nustatyti pagrindines gaires dėl uosto valstybės kontrolės patikrinimų, siekiant padėti įgyvendinti atitinkamų konvencijų ir IMO priemonių įgyvendinimo kodekso (III kodekso) dalių kontrolės nuostatas, ir užtikrinti šių patikrinimų nuoseklumą, laivo, jo įrangos ar įgulos trūkumų pripažinimą ir kontrolės procedūrų taikymą.
IMO priemonių įgyvendinimo pakomitetis (III pakomitetis) 10-ojoje sesijoje susitarė III pakomitečio 11-ojoje sesijoje patvirtinti 2023 m. uosto valstybės kontrolės procedūrų pakeitimų projekto galutinę redakciją, kad pakeitimus būtų galima pateikti priimti Asamblėjos 34-ojoje sesijoje. III pakomitečio 10-ojoje sesijoje, koordinuojant Europos Komisijai, taip pat buvo sudaryta ryšių palaikymo grupė dėl priemonių, skirtų uosto valstybės kontrolės veiklai ir procedūroms visame pasaulyje suderinti, kad būtų tęsiamas darbas siekiant iš dalies pakeisti 2023 m. uosto valstybės kontrolės procedūras. Sąjunga III pakomitečio 10-ojoje sesijoje laikėsi pozicijos pritarti ryšių palaikymo grupės ataskaitai dėl priemonių, skirtų uosto valstybės kontrolės veiklai ir procedūroms visame pasaulyje suderinti, ir pritarti darbo grupės uosto valstybės kontrolės klausimais sudarymui, kad būtų apsvarstytas su pastarąja ataskaita susiję likęs darbas.
III pakomitečio 11-ojoje sesijoje buvo apsvarstyta, be kita ko, ryšių palaikymo grupės ataskaita ir sudaryta darbo grupė dėl priemonių, skirtų uosto valstybės kontrolės veiklai ir procedūroms visame pasaulyje suderinti, kad būtų galima toliau svarstyti ataskaitą, siekiant prioritetine tvarka užbaigti siūlomų 2023 m. uosto valstybės kontrolės procedūrų pakeitimų projektą, ir juos pateikti konsoliduota forma tvirtinti Asamblėjos 34-ojoje sesijoje. Sąjunga III pakomitečio 11-ojoje sesijoje laikėsi pozicijos iš esmės pritarti ryšių palaikymo grupės ataskaitai dėl priemonių, skirtų uosto valstybės kontrolės veiklai ir procedūroms visame pasaulyje suderinti.
III pakomitečio 11-ojoje sesijoje buvo pritarta 2025 m. Asamblėjos rezoliucijos dėl uosto valstybės kontrolės procedūrų projektui, kuris turi būti priimtas Asamblėjos 34-ojoje sesijoje.
MSC ir MEPC atitinkamai savo 109-ojoje ir 83-iojoje sesijose įgaliojo III pakomitetį 11-ojoje sesijoje ataskaitą apie savo darbo rezultatus klausimais, kuriais turėtų būti priimtas 2025 m. Asamblėjos rezoliucijos dėl uosto valstybės kontrolės procedūrų projektas, pateikti tiesiogiai Asamblėjos 34-ojoje sesijoje.
Remiantis MSC ataskaita Asamblėjos 34-ajai sesijai (2025 m. rugsėjo 1 d. IMO dokumentas A 34/12), 2025 m. Asamblėjos rezoliucijos dėl uosto valstybės kontrolės procedūrų projektas buvo pateiktas priimti Asamblėjos 34-ojoje sesijoje.
Todėl Sąjunga turėtų laikytis pozicijos pritarti tam, kad būtų priimtos 2025 m. uosto valstybės kontrolės procedūros ir su ja susijusios Asamblėjos rezoliucijos projektas, nes jais bus sustiprinta saugi laivyba, jūrų saugumas ir jūros taršos prevencija, o atnaujinant procedūras bus atsižvelgta į IMO priemonių pakeitimus, kurie galioja nuo 2023 m.
3.3.2025 m. Apžiūros pagal suderintą apžiūros ir sertifikavimo sistemą rekomendacijų (Apžiūros pagal HSSC rekomendacijų) pakeitimai
Suderinta apžiūros ir sertifikavimo sistema (Apžiūros pagal HSSC rekomendacijos) yra bendroji laivų apžiūros ir sertifikavimo pagal IMO konvencijas sistema. Apžiūros pagal HSSC rekomendacijos yra privalomi reikalavimai, kurių pripažintos organizacijos laikosi vykdydamos teisės aktų numatytas apžiūras ir patikrinimus.
IMO priemonių įgyvendinimo vėliavos valstybėse pakomitetis (angl. Sub-Committee on Flag State Implementation), IMO priemonių įgyvendinimo pakomitečio (III pakomitečio) pirmtakas, sutiko nuolat peržiūrėti Apžiūros pagal HSSC rekomendacijas. Todėl Apžiūros rekomendacijos atnaujinamos kiekvienoje IMO asamblėjos sesijoje.
Siekiant apsvarstyti tolesnius Apžiūros pagal HSSC rekomendacijų pakeitimus, III pakomitečio 9-ojoje sesijoje buvo sudaryta ryšių palaikymo grupė, atsakinga už Apžiūros pagal HSSC rekomendacijas, nebaigtinį įsipareigojimų sąrašą ir Nuotolinio tyrimo, audito ir tikrinimo rekomendacijas.
III pakomitečio 10-ojoje sesijoje susitarta, kad Apžiūros rekomendacijų pakeitimų projektą reikia plėtoti toliau, kad į jį būtų įtraukti reikalavimai, susiję su atitinkamų IMO priemonių pakeitimais, kurie turi įsigalioti iki 2025 m. gruodžio 31 d. imtinai, atitinkamai atsižvelgiant į MSC 108-osios sesijos, MEPC 81-osios sesijos ir būsimų MSC bei MEPC sesijų rezultatus, kad būtų galima pateikti pakeitimų projektus tvirtinti III pakomitečio 11-ojoje sesijoje, prieš galimą tiesioginį jų pateikimą konsoliduota forma priimti Asamblėjos 34-ojoje sesijoje, jei juos patvirtins komitetai. Sąjunga III pakomitečio 10-ojoje sesijoje laikėsi pozicijos pritarti tam, kad 2023 m. Apžiūros pagal HSSC rekomendacijų pakeitimų projektą, susijusį su privalomų priemonių pakeitimais, kurie turi įsigalioti iki 2025 m. gruodžio 31 d. imtinai, svarstytų Apžiūros pagal HSSC rekomendacijų darbo grupė.
III pakomitečio 10-ojoje sesijoje buvo vėl sudaryta pirmiau minėta ryšių palaikymo grupė, kad ji toliau plėtotų Apžiūros rekomendacijų pakeitimus ir III pakomitečio 11-ojoje sesijoje būtų parengta jų konsoliduota redakcija.
III pakomitečio 11-ojoje sesijoje buvo apsvarstyta, be kita ko, ryšių palaikymo grupės ataskaita ir sudaryta darbo grupė, atsakinga už Apžiūros pagal HSSC rekomendacijas, nebaigtinį įsipareigojimų sąrašą ir Nuotolinio tyrimo, audito ir tikrinimo rekomendacijas, kad šios sesijos metu būtų galima užbaigti siūlomų 2023 m. Apžiūros pagal HSSC rekomendacijų pakeitimų projektą ir juos pateikti konsoliduota forma tvirtinti Asamblėjos 34-ojoje sesijoje. Sąjunga III pakomitečio 11-ojoje sesijoje laikėsi pozicijos pritarti tam, kad siūlomi pakeitimai būtų perduoti darbo grupei peržiūrėti ir patvirtinti sesijos metu.
III pakomitečio 11-ojoje sesijoje buvo pritarta Apžiūros pagal HSSC rekomendacijų pakeitimų projektui, kuris turi būti priimtas Asamblėjos 34-ojoje sesijoje.
MSC ir MEPC atitinkamai savo 109-ojoje ir 83-iojoje sesijose įgaliojo III pakomitetį 11-ojoje sesijoje ataskaitą apie savo darbo rezultatus klausimais, kuriais turėtų būti priimtas Asamblėjos rezoliucijos dėl Apžiūros pagal HSSC rekomendacijų projektas, pateikti tiesiogiai Asamblėjos 34-ojoje sesijoje.
Remiantis MSC ataskaita Asamblėjos 34-ajai sesijai (2025 m. rugsėjo 1 d. IMO dokumentas A 34/12), Asamblėjos rezoliucijos dėl Apžiūros pagal HSSC rekomendacijų projektas buvo pateiktas priimti Asamblėjos 34-ojoje sesijoje.
Todėl Sąjunga turėtų laikytis pozicijos pritarti Apžiūros pagal HSSC rekomendacijų pakeitimų priėmimui, nes atnaujinant rekomendacijas bus atsižvelgta į IMO priemonių pakeitimus, kurie galioja nuo 2023 m.
3.4.Nebaigtinio įsipareigojimų pagal priemones, susijusias su IMO priemonių įgyvendinimo kodeksu (III kodeksas), sąrašo pakeitimai
Kaip IMO priemonių įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo gaires, visų pirma susijusias su tikrintinų sričių, susijusių su IMO valstybių narių audito schema, nustatymu, IMO rengia nebaigtinį įsipareigojimų pagal priemones, susijusias su IMO priemonių įgyvendinimo kodeksu (III kodeksas), sąrašą. Paskutinį kartą šis sąrašas buvo peržiūrėtas 2023 m. kaip Asamblėjos 33-iojoje sesijoje priimtos Rezoliucijos A.1187(33) priedas. Nuo to laiko ir MSC, ir MEPC priėmė papildomų teisės aktų nuostatų.
III pakomitečio 9-ojoje sesijoje taip pat sudaryta ryšių palaikymo grupė dėl Apžiūros pagal HSSC rekomendacijų, nebaigtinio įsipareigojimų sąrašo ir Rekomendacijų dėl nuotolinio tyrimo, audito ir patikrinimų, inter alia, kad būtų toliau rengiami nebaigtinio įsipareigojimų, susijusių su tais atitinkamų IMO priemonių, kurios įsigalios iki 2026 m. liepos 1 d. imtinai, pakeitimais, sąrašo pakeitimų projektai ir būtų galima pateikti galutinės konsoliduotosios redakcijos nebaigtinio sąrašo pakeitimų projektą priimti Asamblėjos 34-ojoje sesijoje.
III pakomitečio 10-ojoje sesijoje dėl laiko stokos nepavyko baigti naujinti nebaigtinio sąrašo. Todėl III pakomitečio 10-ojoje sesijoje susitarta tęsti darbą pirmiau nurodytoje ryšių palaikymo grupėje, kad būtų atnaujintas nebaigtinis sąrašas. Sąjunga III pakomitečio 10-ojoje sesijoje laikėsi pozicijos pritarti ryšių palaikymo grupės ataskaitai, kuria remiantis atnaujinamas 2023 m. nebaigtinis įsipareigojimų pagal priemones, susijusias su III kodeksu, sąrašas.
III pakomitečio 11-ojoje sesijoje buvo apsvarstyta, be kita ko, ryšių palaikymo grupės ataskaita; dokumentas perduotas darbo grupei, atsakingai už Apžiūros rekomendacijas pagal HSSC, nebaigtinį įsipareigojimų sąrašą ir Nuotolinio tyrimo, audito ir tikrinimo rekomendacijas, kad būtų užbaigtas siūlomų nebaigtinio sąrašo pakeitimų projektas. Sąjunga III pakomitečio 11-ojoje sesijoje laikėsi pozicijos pritarti tam, kad siūlomi pakeitimai būtų perduoti darbo grupei peržiūrėti ir patvirtinti sesijos metu.
III pakomitečio 11-ojoje sesijoje buvo pritarta nebaigtinio sąrašo pakeitimų projektui, kuris turi būti priimtas Asamblėjos 34-ojoje sesijoje.
MSC ir MEPC atitinkamai savo 109-ojoje ir 83-iojoje sesijose įgaliojo III pakomitetį 11-ojoje sesijoje ataskaitą apie savo darbo rezultatus klausimais, kuriais turėtų būti priimtas Asamblėjos rezoliucijos dėl nebaigtinio įsipareigojimų pagal priemones, susijusias su III kodeksu, sąrašo projektas, pateikti tiesiogiai Asamblėjos 34-ojoje sesijoje.
Remiantis MSC ataskaita Asamblėjos 34-ajai sesijai (2025 m. rugsėjo 1 d. IMO dokumentas A 34/12), Asamblėjos rezoliucijos dėl nebaigtinio įsipareigojimų pagal priemones, susijusias su III kodeksu, sąrašo projektas buvo pateiktas priimti Asamblėjos 34-ojoje sesijoje.
Sąjunga turėtų laikytis pozicijos pritarti nebaigtinio įsipareigojimų pagal priemones, susijusias su III kodeksu, sąrašo pakeitimams, nes juos atnaujinant bus atsižvelgta į IMO priemonių, susijusių su III kodeksu, pakeitimus, kurie galioja nuo 2023 m.
3.5.IMO valstybių narių audito schemos (IMSAS) sistema ir procedūros
Pagal IMO valstybių narių audito schemos sistemą ir procedūras įvertinama, kokiu mastu valstybės narės visapusiškai ir iki galo įgyvendina savo įsipareigojimus ir pareigas, nustatytus IMO priemonėse, ir siekiama skatinti nuoseklų ir veiksmingą tų priemonių įgyvendinimą. IMO taryba 134-ojoje sesijoje (C 134) atkreipė dėmesį į informaciją apie IMO valstybių narių audito schemos (IMSAS) įgyvendinimo pažangą ir į valstybių narių audito schemos jungtinės darbo grupės devintosios sesijos (JWGMSA 9) ataskaitą. Taryba 134-ojoje sesijoje patvirtino šią ataskaitą ir Asamblėjos rezoliucijos dėl peržiūrėtos IMO valstybių narių audito schemos sistemos ir procedūrų projektą ir jo priedą, kad juos būtų galima pateikti priimti Asamblėjos 34-ojoje sesijoje.
Sąjunga turėtų laikytis pozicijos remti peržiūrėtą IMO valstybių narių audito schemos sistemą ir procedūras, nes jos sustiprins valstybių narių pajėgumus vykdyti savo įsipareigojimus pagal privalomas IMO priemones, kurių šalys jos yra, ir skatins didesnį valstybių narių skaidrumą, atskaitomybę ir bendradarbiavimą.
4.Susiję ES teisės aktai ir ES kompetencija
4.1.Susiję ES teisės aktai
4.1.1.2025 m. Įspėjimų ir indikatorių kodekso projekto ir susijusios Asamblėjos rezoliucijos projekto tvirtinimas ir galiojančios Rezoliucijos A.1021(26) dėl 2009 m. Įspėjimų ir indikatorių kodekso atšaukimas
2009 m. Įspėjimų ir indikatorių kodeksu (Rezoliucija A.1021(26)) siekiama nustatyti bendras projektavimo gaires ir skatinti užtikrinti pagal SOLAS konvenciją reikalaujamų įspėjimų ir indikatorių tipo, vietos ir prioritetų vienodumą. Pagal Direktyvos 2009/45/EB dėl keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų 1 6 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktį A klasės keleiviniams laivams taikomi SOLAS konvencijos su pakeitimais reikalavimai. Todėl Kodekso pakeitimai turės įtakos Direktyvoje 2009/45/EB nustatytoms taisyklėms.
4.1.2.2025 m. Uosto valstybės kontrolės procedūrų priėmimas ir susijusios Asamblėjos rezoliucijos projekto priėmimas
Direktyva 2009/16/EB dėl uosto valstybės kontrolės 2 su pakeitimais yra susijusi su tarptautinių laivų saugos, taršos prevencijos ir gyvenimo bei darbo sąlygų laivuose standartų vykdymo užtikrinimu, kiek tai susiję su laivais, kurie įplaukia į ES uostus ir plaukioja valstybių narių jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse. Direktyvos dėl uosto valstybės kontrolės tikslas – Paryžiaus susitarimo memorandumu dėl uosto valstybės kontrolės (Paryžiaus SM) patvirtintomis gairėmis sumažinti galimybę standartų neatitinkantiems laivams plaukioti ES valstybių narių jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse.
Todėl IMO uosto valstybės kontrolės procedūrų rengimas turėtų derėti su Paryžiaus SM patvirtintomis procedūromis, kad jos galėtų daryti joms įtaką ir todėl galėtų turėti poveikį taisyklėms ir Direktyvos 2009/16/EB įgyvendinimui.
4.1.3.2025 m. Apžiūros pagal suderintą apžiūros ir sertifikavimo sistemą (HSSC) rekomendacijų pakeitimai
Reglamentas (EB) Nr. 391/2009 dėl laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų bendrųjų taisyklių ir standartų 3 . Juo sukuriama licencijavimo (pripažinimo) sistema, pagal kurią taikomi tam tikri kriterijai ir įpareigojimai siekiant užtikrinti, kad pripažinta organizacija taikytų vienodus standartus visiems jos registre esantiems laivams, nepriklausomai nuo to, su kokia vėliava tie laivai plaukioja.
To reglamento I priedo B dalies 7 punkto k papunktyje nustatyta:
„7. Pripažinta organizacija privalo užtikrinti, kad:
k) teisės aktų numatytos apžiūros ir patikrinimai, kuriuos reikalauja atlikti Apžiūros ir sertifikavimo suderinta sistema, ir kurias pripažinta organizacija yra įgaliota atlikti, organizuojamos pagal IMO Rezoliucijos A.948(23) dėl rekomendacijų, atliekant apžiūras pagal Apžiūros ir sertifikavimo suderintą sistemą, priedo ir priedėlio reikalavimus;“ (Reikėtų laikyti, kad daroma nuoroda į aktualią Apžiūros pagal HSSC rekomendacijų redakciją.)
Todėl 2021 m. Apžiūros pagal Suderintą apžiūros ir sertifikavimo sistemą rekomendacijų peržiūra turės poveikį pagal Reglamentą (EB) Nr. 391/2009 taikomiems reikalavimams.
4.1.4.Nebaigtinio įsipareigojimų pagal priemones, susijusias su IMO priemonių įgyvendinimo kodeksu (III kodeksas), sąrašo pakeitimai
Direktyva 2009/21/EB dėl vėliavos valstybės reikalavimų laikymosi 4 siekiama užtikrinti, kad ES valstybės narės laikytųsi savo kaip vėliavos valstybių įsipareigojimų ir vėliavos valstybei taikomų reikalavimų pagal tarptautines konvencijas, kurių šalys jos yra. Direktyvoje nustatyti du vėliavos valstybės veiklos priežiūros mechanizmai: IMO vadovaujama audito procedūra (7 straipsnis) ir vidaus kokybės valdymo sistema (8 straipsnis).
Be to, III kodeksas yra privalomas ES valstybėms narėms pagal Reglamente (EB) Nr. 391/2009 su pakeitimais pateiktą sąvokos „tarptautinės konvencijos“ apibrėžtį.
Todėl nebaigtinio įsipareigojimų pagal priemones, susijusias su III kodeksu, sąrašo pakeitimai turės poveikį pagal Direktyvą 2009/21/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 391/2009 taikomiems reikalavimams.
4.1.5.IMO valstybių narių audito schemos (IMSAS) sistemos ir procedūrų pakeitimai
Direktyva 2009/21/EB dėl vėliavos valstybės reikalavimų laikymosi siekiama užtikrinti, kad ES valstybės narės laikytųsi savo kaip vėliavos valstybių įsipareigojimų ir vėliavos valstybei taikomų reikalavimų pagal tarptautines konvencijas, kurių šalys jos yra. Direktyvos 7 straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad jų administracijos IMO auditas būtų atliekamas pagal IMO patvirtintą ciklą. Todėl IMO valstybių narių audito schemos sistemos ir procedūrų pakeitimai turės poveikį pagal Direktyvą 2009/21/EB taikomiems reikalavimams.
5.Teisinis pagrindas
5.1.Procedūrinis teisinis pagrindas
5.1.1.Principai
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 218 straipsnio 9 dalyje numatyti sprendimai, kuriais „nustatomos pozicijos, kurios Sąjungos vardu priimamos susitarimu įsteigtame organe, kai tam organui reikia priimti teisinę galią turinčius aktus, išskyrus aktus, papildančius arba pakeičiančius susitarimo institucinę struktūrą“.
SESV 218 straipsnio 9 dalis taikoma neatsižvelgiant į tai, ar Sąjunga yra atitinkamo organo narė arba susitarimo šalis 5 .
Sąvoka „teisinę galią turintys aktai“ apima aktus, turinčius teisinę galią pagal aptariamą organą reglamentuojančias tarptautinės teisės normas. Ji taip pat apima priemones, kurios nėra privalomos pagal tarptautinę teisę, tačiau „gali stipriai paveikti Sąjungos teisės akto leidėjo priimamų teisės aktų [...] turinį“ 6 .
5.1.2.Taikymas aptariamuoju atveju
IMO asamblėja yra pagal susitarimą, t. y. Tarptautinės jūrų organizacijos konvenciją, įsteigta įstaiga.
Aktai, kuriuos turi priimti asamblėja 34-ojoje sesijoje, yra teisinę galią turintys aktai, nes jie gali turėti lemiamą poveikį ES teisės aktų turiniui, t. y.:
–Direktyvai 2009/45/EB dėl keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų. Taip yra todėl, kad pagal Direktyvos 6 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktį SOLAS konvencija taikoma vidaus maršrutais plaukiojantiems keleiviniams laivams, o 2009 m. Įspėjimų ir indikatorių kodeksu siekiama nustatyti bendras projektavimo gaires ir skatinti užtikrinti pagal SOLAS konvenciją reikalaujamų įspėjimų ir indikatorių tipo, vietos ir prioritetų vienodumą;
–Direktyvai 2009/16/EB dėl uosto valstybės kontrolės. Taip yra todėl, kad direktyvos dėl uosto valstybės kontrolės tikslas – remiantis Paryžiaus SM patvirtintomis gairėmis sumažinti galimybę standartų neatitinkantiems laivams plaukioti ES valstybių narių jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse, o IMO uosto valstybės kontrolės procedūrų rengimas turėtų derėti su Paryžiaus SM patvirtintomis procedūromis;
–Reglamentui (EB) Nr. 391/2009 dėl laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų bendrųjų taisyklių ir standartų. Taip yra todėl, kad pagal jį pripažinta organizacija turi užtikrinti, kad teisės aktų numatytos apžiūros ir patikrinimai būtų organizuojami laikantis Apžiūros pagal IMO patvirtintą Apžiūros ir sertifikavimo suderintą sistemą rekomendacijų. III kodeksas taip pat privalomas ES valstybėms narėms pagal sąvokos „tarptautinės konvencijos“ apibrėžtį;
–Direktyvai 2009/21/EB dėl vėliavos valstybės reikalavimų laikymosi. Taip yra todėl, kad nebaigtinis sąrašas yra pagalbinė priemonė įgyvendinant IMO valstybių narių audito schemą (IMSAS), kuri yra įtraukta į pirmiau minėtą direktyvą.
Numatomais aktais susitarimo institucinė struktūra nepapildoma ir nekeičiama.
Todėl siūlomo sprendimo procedūrinis teisinis pagrindas yra SESV 218 straipsnio 9 dalis.
5.2.Materialinis teisinis pagrindas
5.2.1.Principai
Sprendimo pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį materialinis teisinis pagrindas pirmiausia priklauso nuo numatomo akto, dėl kurio Sąjungos vardu nustatoma pozicija, tikslo ir turinio. Jeigu numatomu aktu siekiama dviejų tikslų arba jį sudaro dvi dalys ir jeigu vieną iš tų tikslų ar dalių galima laikyti pagrindiniu tikslu arba pagrindine dalimi, o kita dalis ar kiti tikslai yra tik papildomi, sprendimas pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį turi būti grindžiamas tik vienu materialiniu teisiniu pagrindu – tuo, kurio reikalauja pagrindinis ar svarbesnis tikslas arba dalis.
5.2.2.Taikymas aptariamuoju atveju
Pagrindinis numatomo akto tikslas ir turinys yra susiję su jūrų transportu. Todėl siūlomo sprendimo materialinis teisinis pagrindas yra SESV 100 straipsnio 2 dalis.
5.3.Išvada
Siūlomo sprendimo teisinis pagrindas turėtų būti SESV 100 straipsnio 2 dalis kartu su SESV 218 straipsnio 9 dalimi.
2025/0341 (NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS SPRENDIMAS
dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Tarptautinės jūrų organizacijos asamblėjos 34-ojoje sesijoje
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 100 straipsnio 2 dalį kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,
atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,
kadangi:
(1)Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) konvencija įsigaliojo 1958 m. kovo 17 d.;
(2)IMO yra specializuotoji Jungtinių Tautų agentūra, atsakinga už laivybos saugą ir saugumą ir už jūros ir oro taršos iš laivų prevenciją. Visos Sąjungos valstybės narės yra IMO narės. Sąjunga nėra IMO narė;
(3)pagal susitarimo 15 straipsnio j punktą, Asamblėja gali priimti narėms skirtas taisykles ir gaires, susijusias su saugia laivyba ir jūros taršos iš laivų išvengimu ir kova su tuo, taip pat dėl kitų klausimų, susijusių su laivybos poveikiu jūros aplinkai, kurie priskirti Organizacijai pagal tarptautinius dokumentus, arba dėl tų taisyklių ir pataisų, kurios jai buvo perduotos;
(4)2025 m. lapkričio 24 d. – gruodžio 3 d. vyksiančioje 34-ojoje sesijoje IMO asamblėja turi priimti Įspėjimų ir indikatorių kodekso, uosto valstybės kontrolės procedūrų, Apžiūros pagal suderintą apžiūros ir sertifikavimo sistemą (HSSC) rekomendacijų, nebaigtinio įsipareigojimų pagal priemones, susijusias su IMO priemonių įgyvendinimo kodeksu (III kodeksas), sąrašo ir IMO valstybių narių audito schemos (IMSAS) sistemos ir procedūrų pakeitimus;
(5)tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi IMO asamblėjos 34-ojoje sesijoje, nes pirmiau minėti pakeitimai gali turėti lemiamą poveikį Sąjungos teisės aktų, t. y. Direktyvos 2009/45/EB dėl keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų 7 , Direktyvos 2009/16/EB dėl uosto valstybės kontrolės 8 , Reglamento (EB) Nr. 391/2009 dėl laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų bendrųjų taisyklių ir standartų 9 ir Direktyvos 2009/21/EB dėl vėliavos valstybės reikalavimų laikymosi 10 , turiniui;
(6)Sąjunga turėtų pritarti 2025 m. Įspėjimų ir indikatorių kodekso projektui ir su juo susijusios Asamblėjos rezoliucijos projektui, nes šia peržiūra bus užtikrinta atitiktis IMO priemonių, kurios buvo priimtos ir (arba) iš dalies pakeistos nuo tada, kai buvo priimtas Kodeksas, reikalavimams ir taip pašalinti prieštaravimus, dviprasmybes ir nereikalingą dubliavimąsi;
(7)Sąjunga turėtų pritarti tam, kad būtų priimtos 2025 m. uosto valstybės kontrolės procedūros ir su ja susijusios Asamblėjos rezoliucijos projektas, nes jais bus sustiprinta saugi laivyba, jūrų saugumas ir jūros taršos prevencija, o atnaujinant procedūras bus atsižvelgta į IMO priemonių pakeitimus, kurie galioja nuo 2023 m.;
(8)Sąjunga turėtų laikytis pozicijos pritarti Apžiūros pagal HSSC rekomendacijų pakeitimų priėmimui, nes atnaujinant rekomendacijas bus atsižvelgta į IMO priemonių pakeitimus, kurie galioja nuo 2023 m.;
(9)Sąjunga turėtų laikytis pozicijos pritarti nebaigtinio įsipareigojimų pagal priemones, susijusias su III kodeksu, sąrašo pakeitimams, nes juos atnaujinant bus atsižvelgta į IMO priemonių, susijusių su III kodeksu, pakeitimus, kurie galioja nuo 2023 m.;
(10)Sąjunga turėtų remti peržiūrėtą IMO valstybių narių audito schemos sistemą ir procedūras, nes jos sustiprins valstybių narių pajėgumus vykdyti savo įsipareigojimus pagal privalomas IMO priemones, kurių šalys jos yra, ir skatins didesnį valstybių narių skaidrumą, atskaitomybę ir bendradarbiavimą;
(11)Sąjungos poziciją pareikš Komisija ir Sąjungos valstybės narės, kurios yra IMO narės, kartu veikiančios Sąjungos interesų labui,
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Tarptautinės jūrų organizacijos asamblėjos 34-ojoje sesijoje, yra pritarti Įspėjimų ir indikatorių kodekso, uosto valstybės kontrolės procedūrų, Apžiūros pagal suderintą apžiūros ir sertifikavimo sistemą (HSSC) rekomendacijų, nebaigtinio įsipareigojimų pagal priemones, susijusias su IMO priemonių įgyvendinimo kodeksu (III kodeksas), sąrašo ir IMO valstybių narių audito schemos (IMSAS) sistemos ir procedūrų pakeitimų priėmimui.
2 straipsnis
1 straipsnyje nurodytą poziciją, veikdamos drauge Sąjungos interesų labui, pareiškia Komisija ir Sąjungos valstybės narės, kurios yra IMO asamblėjos narės.
3 straipsnis
Šis sprendimas skirtas Komisijai ir valstybėms narėms.
Priimta Briuselyje
Tarybos vardu
Pirmininkas / Pirmininkė