Briuselis, 2025 10 22

COM(2025) 654 final

2025/0331(NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

kuriuo iš dalies keičiamas 2021 m. spalio 29 d. Įgyvendinimo sprendimas (ES) (ST 12319/21 INIT; ST 12319/21 ADD 1) dėl Rumunijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo

{SWD(2025) 342 final}


2025/0331 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

kuriuo iš dalies keičiamas 2021 m. spalio 29 d. Įgyvendinimo sprendimas (ES) (ST 12319/21 INIT; ST 12319/21 ADD 1) dėl Rumunijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė 1 , ypač į jo 20 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)2021 m. gegužės 31 d. Rumunijos pateiktą nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą (EGADP) Komisija Tarybai pasiūlė įvertinti teigiamai. 2021 m. spalio 29 d. Taryba teigiamą įvertinimą patvirtino įgyvendinimo sprendimu (toliau – 2021 m. spalio 29 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas) 2 ; 2021 m. spalio 29 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas buvo iš dalies pakeistas 2023 m. gruodžio 8 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimu 3 ;

(2)2025 m. rugsėjo 12 d. Rumunija pagal Reglamento (ES) 2021/241 21 straipsnio 1 dalį Komisijai pateikė pagrįstą prašymą pasiūlyti iš dalies pakeisti 2021 m. spalio 29 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimą, nes dėl objektyvių aplinkybių dalies ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinti nebeįmanoma. Tuo remdamasi Rumunija pateikė iš dalies pakeistą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą;

Daliniai pakeitimai pagal Reglamento (ES) 2021/241 21 straipsnį

(3)dėl objektyvių aplinkybių Rumunijos pateikti daliniai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano pakeitimai yra susiję su 147 priemonėmis;

(4)Rumunija paaiškino, kad vienos priemonės iš dalies nebeįmanoma įgyvendinti dėl padidėjusių kainų. Tai susiję su C13.I1 priemone. Tuo remdamasi Rumunija paprašė tą priemonę iš dalies pakeisti. 2021 m. spalio 29 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(5)Rumunija paaiškino, kad penkių priemonių iš dalies nebeįmanoma įgyvendinti dėl tiekimo grandinės sutrikimų. Tai susiję su C6.I4, C15.I9, C15.I11, C15.I16, C16.I5 priemonėmis. Tuo remdamasi Rumunija paprašė tas priemones iš dalies pakeisti. 2021 m. spalio 29 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(6)Rumunija paaiškino, kad 62 priemonių iš dalies nebeįmanoma įgyvendinti dėl nenumatytų aplinkybių arba didelių įgyvendinimo vėlavimų, kurių valstybė narė negali kontroliuoti, įskaitant rangovų veiklos problemas ir priemonių įgyvendinimo pažangos kliūtis, dėl kurių pradinio plano įgyvendinimas tapo neįmanomas. Tai apima priemones, kurių iš dalies nebeįmanoma įgyvendinti esama forma, nes nėra paklausos arba ji yra per maža. Tai susiję su C1.R2, C1.I1, C1.I2, C1.I4, C1.I5, C2.I1, C2.I2, C2.I3, C2.I4, C3.I1, C3.I2, C3.I3, C4.I1, C4.I2, C4.I3, C5.I1, C5.I2, C5.I4, C6.I2, C6.I3, C7.I3, C7.I4, C7.I9, C8.I1, C8.I3, C8.I4, C8.I5, C8.I7, C8.I10, C9.R1, C9.I4, C10.R5, C10.I2, C10.I4, C11.R1, C11.I1, C11.I2, C11.I4, C11.I5, C11.I6, C11.I7, C12.I1, C12.I2, C13.I2, C13.I4, C14.R4, C14.R6, C14.I4, C15.R2, C15.R4, C15.I1, C15.I2, C15.I3, C15.I4, C15.I6, C15.I8, C15.I10, C15.I13, C15.I14, C15.I17, C15.I18, C16.I7 priemonėmis. Tuo remdamasi Rumunija paprašė tas priemones iš dalies pakeisti. 2021 m. spalio 29 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(7)Rumunija paaiškino, kad 12 priemonių buvo iš dalies pakeista siekiant įgyvendinti geresnes alternatyvas, kad būtų pasiektas pradinis jų užmojis. Tai susiję su C5.R1, C6.I5, C8.I8, C8.R1, C9.R2; C9.R4, C9.I2, C9.I3, C9.I5, C14.R5, C15.R7, C16.I4 priemonėmis. Tuo remdamasi Rumunija paprašė iš dalies pakeisti pirmiau minėtas priemones. Kadangi tos aplinkybės pateisina priemonių dalinį pakeitimą, 2021 m. spalio 29 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(8)Rumunija paaiškino, kad 52 priemonės buvo iš dalies pakeistos siekiant įgyvendinti geresnes alternatyvas, kurios leistų sumažinti administracinę naštą ir supaprastinti Tarybos įgyvendinimo sprendimą, kartu siekiant tų priemonių tikslų. Tai susiję su C1.I6, C2.R1, C2.R2, C3.R1, C4.R1, C4.R2, C6.R1, C6.R2, C6.R3, C6.R4, C6.R6, C7.I2, C7.I5, C7.I6, C7.I8, C7.I10, C7.I11, C7.I12, C7.I13, C7.I14, C7.I15, C7.I16, C7.I17, C7.I18, C7.I19, C9.I1, C9.I8, C9.I9, C9.I10, C10.R1, C10.R2, C10.R3, C10.R4, C10.I1, C10.I3, C11.R3, C12.R1, C12.R3, C13.R1, C13.R2, C13.R3, C13.R4, C13.I3, C14.R1, C14.R2, C14.R3, C14.R7, C14.R8, C15.R1, C15.I5, C16.R1, C16.R2 priemonėmis. Tuo remdamasi Rumunija paprašė tas priemones iš dalies pakeisti. 2021 m. spalio 29 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(9)Rumunija paprašė dėl objektyvių aplinkybių išbraukti 15 priemonių. Tai susiję su C1.I3, C1.I7, C4.I4, C5.I3, C9.I6, C9.I7, C14.I1, C14.I2, C14.I3, C15.I7, C15.I12, C15.I15, C16.I1, C16.I3, C16.I6 priemonėmis. 2021 m. spalio 29 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(10)iš dalies pakeitus priemones pagal Reglamento (ES) 2021/241 21 straipsnį ir atitinkamai sumažinus susijusias išlaidas, Rumunija paprašė leisti panaudoti išteklius, atsilaisvinusius panaikinus priemones ir sumažinus jų įgyvendinimo lygį. Tuo remdamasi Rumunija paprašė įtraukti 20 naujų priemonių: C3.I1a („Savanoriško atliekų surinkimo centrų statyba apskričių arba miestų / savivaldybių lygmeniu“), C4.I3a („TEN-T tinklo kelių infrastruktūros tvarumo didinimas, kelių apmokestinimas, eismo valdymas ir kelių eismo saugumas“), C5.I1a („Renovacijos bangos fondo, skirto esamo pastatų ūkio energijos vartojimo efektyvumo didinimo darbams finansuoti, įsteigimas“), C6.I4a („Nauji elektros energijos kaupimo pajėgumai“), C6.I5a („Energetikos efektyvumo užtikrinimas pramonės sektoriuje“), C7.I19a („Darbuotojų kvalifikacijos kėlimo / perkvalifikavimo įmonėse sistemos“), C8.I11 („Kapitalo injekcija į Nacionalinį plėtros banką“), C9.R2a („Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų valdymo supaprastinimas“), C9.I2.2a („Privačiajam sektoriui skirtos finansinės priemonės“), C9.I3.1a („Privačiojo sektoriaus pagalbos schemos“), C9.I5a („Kompetencijos centrų steigimas“), C10.I3a („Viešųjų pastatų renovacija siekiant padėti administraciniams teritoriniams vienetams geriau teikti viešąsias paslaugas“), C11.R3a („Kultūros sektoriaus finansavimo sistemos reforma“), C12.I3 („Valstybinės ligoninės“), C12.I4 („Neatidėliotinos sveikatos priežiūros modernizavimas); C15.I1a („Vaikų lopšelių ir darželių statyba ir įrengimas“), C15.I10a („Žaliųjų mokyklų tinklo kūrimas“), C15.I16a („Universitetų skaitmenizavimas ir jų parengimas ateities skaitmeninėms profesijoms“), C16.I4a („Dotacijų kuponų schema, kuria siekiama spartinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimą namų ūkiuose“), C16.I8 („Sutarčių dėl skirtumų skyrimas“). 2021 m. spalio 29 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

Tarpinių ir siektinų reikšmių išdėstymas

(11)tarpinių ir siektinų reikšmių išdėstymas paramos dalių lentelėse turėtų būti iš dalies pakeistas, kad būtų atsižvelgta į Rumunijos pateiktus dalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano pakeitimus ir orientacinį tvarkaraštį;

Komisijos vertinimas

(12)Komisija įvertino iš dalies pakeistą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalyje nustatytus vertinimo kriterijus;

Indėlis į augimo potencialą, darbo vietų kūrimą ir ekonominį, socialinį ir institucinį atsparumą

(13)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies c punktą ir V priedo 2.3 kriterijų, iš dalies pakeistas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas turėtų turėti didelį poveikį (A reitingas) Rumunijos ekonomikos augimo potencialo didinimui, darbo vietų kūrimui, ekonominio, socialinio ir institucinio atsparumo didinimui ir prisidėti prie Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo, be kita ko, remiant vaikams ir jaunimui skirtą politiką, ir didelį poveikį COVID-19 krizės ekonominio ir socialinio poveikio mažinimui, taip sustiprinant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ir konvergenciją Sąjungoje;

(14)indėlio į ekonominį, socialinį ir institucinį atsparumą pakeitimai yra susiję su lėšų skyrimu naujoms priemonėms: C8.I11 („Kapitalo injekcija į Nacionalinį plėtros banką“) ir C12.I4 („Neatidėliotinos sveikatos priežiūros modernizavimas“), visų pirma įtraukiant priemones, kuriomis remiamas augimo potencialas struktūriškai koreguojant viešosios paramos, teikiamos siekiant spręsti rinkos nepakankamumo problemas, lygį, ir atitinkamai priemones, kuriomis remiamas sveikatos atsparumas modernizuojant neatidėliotiną sveikatos priežiūrą;

Indėlis į žaliąją pertvarką, įskaitant biologinę įvairovę

(15)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies e punktą ir V priedo 2.5 kriterijų, iš dalies pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane yra priemonių, kuriomis dideliu mastu (A reitingas) prisidedama prie žaliosios pertvarkos, įskaitant biologinę įvairovę, arba dėl jos kylančių uždavinių sprendimo. Priemonėms, kuriomis remiami klimato srities tikslai, skiriamos lėšos sudaro 40,6 proc. visų iš dalies pakeisto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų ir 97,6 proc. visų numatytų skyriaus „REPowerEU“ priemonių išlaidų (apskaičiuota pagal Reglamento (ES) 2021/241 VI priede nurodytą metodiką). Pagal Reglamento (ES) 2021/241 17 straipsnį, iš dalies pakeistas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas dera su 2021–2030 m. nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane pateikta informacija;

(16)indėlio į žaliąją pertvarką pakeitimai susiję su 39 priemonėmis: C1.I4, C1.I5, C2.I1, C2.I2, C2.I3, C3.I1, C3.I2, C3.I3, C4.I1, C4.I2, C4.I3, C4.I4, C5.I1, C5.I3, C6.I2, C6.I3, C6.I4, C6.I5, C9.I2, C10.I1, C10.I2, C10.I3, C11.I2, C11.I4, C12.I1, C12.I2, C13.I1, C13.I2, C15.I1, C15.I6, C15.I7, C15.I10, C15.I12, C15.I17, C16.I1, C16.I3, C16.I4, C16.I5, C16.I7. Apskritai, vertinant pagal padidinto masto priemonės ir sumažinto masto priemonių klimato žymenų turinio skirtumą, Rumunijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano daliniai pakeitimai reiškia, kad grynasis indėlis į plano bendrą klimato tikslą sumažės 3,5 procentinio punkto – nuo 44,1 iki 40,61 proc. Iš dalies pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane, įskaitant skyrių „REPowerEU“, numatytos priemonės, susijusios su žaliąja pertvarka, įskaitant biologinę įvairovę, daro ilgalaikį poveikį, nes šiomis priemonėmis siekiama struktūrinių pokyčių, kad sumažėtų bendra Rumunijos priklausomybė nuo iškastinio kuro ir būtų sutaupyta daugiau energijos pereinant prie žaliųjų technologijų, visų pirma susijusių su atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais ir tvarios praktikos skatinimu įvairiuose sektoriuose. Todėl jos taip pat padeda siekti 2030–2050 m. tikslų ir ES 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslo. Dėl nedidelės šių dalinių pakeitimų apimties bendras įvertinimas pagal šį kriterijų nesikeičia;

Indėlis į skaitmeninę pertvarką

(17)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies f punktą ir V priedo 2.6 kriterijų, iš dalies pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane yra priemonių, kuriomis dideliu mastu (A reitingas) prisidedama prie skaitmeninės pertvarkos arba dėl tos pertvarkos kylančių uždavinių sprendimo. Priemonėms, kuriomis remiami skaitmeniniai tikslai, skiriama suma sudaro 21,30 proc. visos iš dalies pakeisto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų sumos (apskaičiuota pagal to reglamento VII priede nurodytą metodiką);

(18)indėlio į skaitmeninę pertvarką pakeitimai susiję su asignavimų sumažinimu 29 priemonėms: C1.I4, C1.I7, C3.I1, C3.I3, C4.I1, C4.I2, C4.I3, C6.I.4, C7.I3, C7.I4, C7.I5, C7.I8, C7.I9, C7.I15, C7.I17, C7.I18, C7.I19, C9.I2, C9.I3, C10.I2, C10.I4, C11.I1, C12.I2, C15.I2, C15.I4, C15.I6, C15.I13, C15.I14, C16.I5. Apskritai, vertinant pagal padidinto masto priemonės ir sumažinto masto priemonių skaitmeninių žymenų turinio skirtumą, Rumunijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano daliniai pakeitimai reiškia, kad grynasis indėlis į plano bendrą skaitmeninį tikslą sumažės 0,5 procentinio punkto – nuo 21,8 iki 21,3 proc. Dėl nedidelės šių dalinių pakeitimų apimties bendras įvertinimas pagal šį kriterijų nesikeičia;

Indėlis į „REPowerEU“ tikslus

(19)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies da punktą ir V priedo 2.12 kriterijų, tikimasi, kad skyrius „REPowerEU“ dideliu mastu veiksmingai (A reitingas) prisidės prie Sąjungos energetinio saugumo, energijos tiekimo įvairinimo, didesnio atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo ir didesnio energijos vartojimo efektyvumo, didesnių energijos kaupimo pajėgumų arba būtino priklausomybės nuo iškastinio kuro sumažinimo iki 2030 m.;

(20)indėlio siekiant „REPowerEU“ tikslų daliniai pakeitimai yra susiję su lėšų skyrimu naujai priemonei C16.I8 („Sutarčių dėl skirtumų skyrimas“), įtraukiant investicijas, kuriomis remiami atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybos projektai, kuriais skatinama sparčiai diegti švarios energijos technologijas ir mažinama priklausomybė nuo iškastinio kuro;

Išlaidų įvertinimas

(21)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies i punktą ir V priedo 2.9 kriterijų, iš dalies pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pateiktas visų numatytų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidų sumos pagrindimas yra iš dalies (B reitingas) pagrįstas ir patikimas, atitinka išlaidų veiksmingumo principą ir yra proporcingas numatomam nacionaliniam ekonominiam ir socialiniam poveikiui;

(22)remiantis pateikta informacija, įvertinus naujų priemonių ir esamų priemonių, dėl kurių dalinių pakeitimų reikėjo atlikti naują išlaidų įvertinimą, išlaidų įverčius, matyti, kad dauguma išlaidų yra pagrįstos ir patikimos. Tik keliais atvejais išsami informacija apie metodiką ir prielaidas, naudotas išlaidų įverčiams apskaičiuoti, buvo ribota, iš dalies dėl priemonių naujumo. Dėl to šis vertinimo kriterijus negali būti įvertintas A reitingu. Be to, kitų iš dalies pakeistų priemonių išlaidų įverčių pakeitimai buvo pagrįsti, proporcingi naujoms peržiūrėtoms siektinoms reikšmėms ir pagrįsti išsamiais skaičiavimais ir įrodymais, todėl šių išlaidų įverčių pagrįstumas ir patikimumas, palyginti su pirminiu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu, nepasikeitė. Galiausiai visų numatytų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidų suma atitinka išlaidų veiksmingumo principą ir yra proporcinga tikėtinam nacionaliniam ekonominiam ir socialiniam poveikiui;

Kiti įvertinimo kriterijai

(23)Komisijos nuomone, Rumunijos pasiūlyti daliniai pakeitimai nedaro poveikio 2021 m. spalio 29 d. Tarybos įgyvendinimo sprendime dėl Rumunijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo išdėstytam teigiamam ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano aktualumo, efektyvumo, veiksmingumo ir darnos įvertinimui pagal 19 straipsnio 3 dalies a, b, d, db, g, h, j ir k punktuose nustatytus vertinimo kriterijus;

Teigiamas įvertinimas

(24)Komisijai teigiamai įvertinus iš dalies pakeistą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ir padarius išvadą, kad šis planas pakankamai atitinka Reglamente (ES) 2021/241 nustatytus vertinimo kriterijus, pagal to reglamento 20 straipsnio 2 dalį ir V priedą turėtų būti išdėstytos iš dalies pakeistam ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui įgyvendinti būtinos reformos ir investiciniai projektai, atitinkamos tarpinės bei siektinos reikšmės ir rodikliai, taip pat iš dalies pakeistam ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui įgyvendinti Sąjungos teikiama suma;

(25)šis sprendimas neturėtų daryti poveikio procedūroms, kurios gali būti pradėtos dėl vidaus rinkos veikimo iškraipymo, ypač pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnius. Jis nėra viršesnis už reikalavimą, kad valstybės narės įgyvendintų priemones pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę ir, visų pirma, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnį praneštų Komisijai apie galimos valstybės pagalbos atvejus;

Finansinis įnašas

(26)numatomos bendros iš dalies pakeisto Rumunijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidos yra 21 410 527 593 EUR. Kadangi iš dalies pakeisto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visos numatytos išlaidos yra didesnės už atnaujintą Rumunijai teikiamą didžiausią finansinį įnašą, Rumunijos iš dalies pakeistam ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui skiriamas finansinis įnašas, apskaičiuotas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1755 4 4a straipsnį ir pagal Reglamento (ES) 2021/241 20 straipsnio 4 dalį ir 21a straipsnio 6 dalį, turėtų būti 13 566 055 514 EUR. Todėl Rumunijai skirtas finansinis įnašas nesikeičia;

Paskolos

(27)2021 m. spalio 29 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimu Rumunijai suteikta iš viso 14 931 380 419 EUR paskolos parama papildomoms reformoms ir investicijoms remti. Išbraukus priemones C1.I1, C1.I2, C1.I3, C1.I4a, C1.I7, C2.I4a, C3.I2, C4.I3, C4.I4, C5.I1, C5.I3, C6.I2, C6.I3, C6.I4, C7.I18, C9.I2a, C9.I6, C9.I7, C10.I2, C10.I3, C10.I4, C11.I1, C15.I13, C15.I15, C15.I17, C16.I6 arba sumažinus jų įgyvendinimo lygį pagal Reglamento 2021/241 21 straipsnį Rumunija paprašė leisti panaudoti dalį atlaisvintų paskolų išteklių naujoms priemonėms remti arba esamų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytų priemonių įgyvendinimo lygiui didinti. Visų numatytų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidų suma yra mažesnė už Rumunijai teikiamą bendrą finansinį įnašą ir 2021 m. spalio 29 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimu Rumunijai skirtą paskolos paramą. Todėl Rumunijai skirta bendra paramos paskola turėtų būti sumažinta iki 7 844 472 079 EUR;

(28)Rumunijai skirto finansinio įnašo suma turėtų būti nustatyta šiame sprendime pagal Reglamento (ES) 2021/241 20 straipsnį, o paskolos suma turėtų būti nustatyta šiame sprendime pagal Reglamento (ES) 2021/241 20 straipsnio 5 dalies h punktą. Tačiau remiantis 2024 m. gruodžio 18 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimu dėl Rumunijai skirtos antros paskolos dalies sumažinimo, priimto pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnio 8 dalį, paskola buvo sumažinta 10 772 581 EUR ir Rumunija negali prašyti Komisijos jo išmokėti;

(29)todėl 2021 m. spalio 29 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas. Siekiant aiškumo, 2021 m. spalio 29 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimo priedas turėtų būti pakeistas nauju,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimas

Rumunijos iš dalies pakeisto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimas remiantis Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalyje numatytais kriterijais patvirtinamas.

2 straipsnis
Daliniai pakeitimai

2021 m. spalio 29 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas dėl Rumunijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo iš dalies keičiamas taip:

1) 3 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Sąjunga Rumunijai suteikia paskolą, kuri neviršija 7 844 472 079 EUR.“;

2) 2021 m. spalio 29 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimo dėl Rumunijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo priedas pakeičiamas šio sprendimo priede pateiktu tekstu.

3 straipsnis
Adresatas

Šis sprendimas skirtas Rumunijai.

Priimta Briuselyje

   Tarybos vardu

   Pirmininkas / Pirmininkė

(1)    OL L 57, 2021 2 18, p. 17, ELI: https://eur-lex.europa.eu/eli/reg/2021/241/oj .
(2)    Žr. dokumentus ST 12319/21 INIT; ST 12319/21 ADD 1 adresu http://register.consilium.europa.eu .
(3)    Žr. dokumentus ST 15833/23 INIT; ST 15833/23 ADD 1 adresu http://register.consilium.europa.eu .
(4)    2021 m. spalio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1755, kuriuo sukuriamas prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervas, (OL L 357, 2021 10 8, p. 1, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2021/1755/oj ).

Briuselis, 2025 10 22

COM(2025) 654 final

PRIEDAS

prie

pasiūlymo dėl TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMO

kuriuo iš dalies keičiamas 2021 m. spalio 29 d. Įgyvendinimo sprendimas (ES) (ST 12319/21 INIT;
ST 12319/21 ADD 1) dėl Rumunijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo

{SWD(2025) 342 final}


PRIEDAS

1.1 SKIRSNIS. REFORMOS IR INVESTICIJOS PAGAL EKONOMIKOS GAIVINIMO IR ATSPARUMO DIDINIMO PLANĄ

1.1.REFORMŲ IR INVESTICIJŲ APRAŠYMAS

A.1 KOMPONENTAS. Vandens valdymas

Komponento tikslas – užtikrinti tvarų vandens tiekimą siekiant saugios žmonių, aplinkos ir ekonomikos ateities. Visų pirma šiuo komponentu siekiama: 1) didinti visuomenės galimybes, ypač kaimo vietovėse, naudotis viešosiomis vandens ir sanitarijos paslaugomis, laikantis Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimų, ir užtikrinti, kad jos būtų prieinamos visoms socialinėms grupėms; 2) padidinti esamų sankaupų saugą; 3) stiprinti Nacionalinės vandens administracijos (ANAR) administracinius ir reagavimo pajėgumus avarinėse situacijose, visų pirma susijusiose su vandentvarkos infrastruktūra.

Komponentą sudaro dvi reformos ir penkios investicijos, iš kurių viena finansuojama negrąžintina finansine parama.

Tikimasi, kad į komponentą įtrauktomis priemonėmis bus sprendžiami kai kurie konkrečiai šaliai skirtoje rekomendacijoje akcentuoti uždaviniai, kad investicijos būtų sutelktos į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, visų pirma į aplinkos infrastruktūrą (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 4 ir 2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3).

Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro reikšmingos žalos aplinkos tikslams.

A.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

6 investicija. Vandens kadastro pristatymas

Investicijos tikslas – prisidėti prie greito vandentakių, ypač smulkių vandentakių, ribų nustatymo.

Investicijas sudaro vandens kadastro pristatymas.



A.2.  Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės NUM.

Susijusi priemonė (reforma arba investicija)

Tarpinė reikšmė/

Tikslas

Pavadinimas

Kokybinius

rodikliai 
(jei tai tarpinės reikšmės)

Kiekybinis

rodikliai
(tikslai)

Orientacinis tvarkaraštis

pildoma

Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas

Padalinys

priemonė

Pradinė padėtis

Tikslas

Ketvirčio

Metų

19

6 investicija. Vandens kadastro pristatymas

Etapas

Pristatytas vandens kadastras

Pristatytas vandens kadastras

IV KETV.

2025

Išduoto vandens kadastro priėmimo darbų užbaigimo pažymėjimas, kuriame nurodyta:

– Skaitmeninis teritorijos modelis (DTM)/skaitmeninis paviršiaus modelis (DSM) nacionaliniu lygmeniu, pagrįstas palydovine informacija;

– programinės įrangos, skirtos upių dugno modifikacijai (erozijos nusodinimo procesui), žvyro gavybos stebėsenai ir nuošliaužų potencialui nustatyti užtvankų dribsnių ansamblio teritorijose, kūrimas;

–pusiau automatinis nedidelių upių lovų skaitmeninimas ir ribų nustatymas remiantis DTM/DSM ortofotografiniais vaizdais ir palydoviniais vaizdais.

A.3.  Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas

1 reforma. Stiprinti tvaraus vandens ir nuotekų sektoriaus valdymo reguliavimo sistemą ir spartinti visuomenės prieigą prie kokybiškų paslaugų pagal Europos direktyvas

Šios reformos tikslas – pagerinti regioninių vandens ir nuotekų infrastruktūros valdytojų gebėjimus ir pagerinti jų ir vietos valdžios institucijų ir (arba) bendruomenių plėtros asociacijų, vandens ir nuotekų infrastruktūros savininkų bendradarbiavimo kokybę ir veiksmingumą. Kad tai būtų pasiekta, atliekami keli įstatymų ir kitų teisės aktų pakeitimai:

1) Įstatymas Nr. 241/2006 dėl vandens tiekimo ir kanalizacijos iš dalies keičiamas taip, kad būtų galima:

-Regioninio vandentiekio ir kanalizacijos operatoriaus tarifų strategijos patvirtinimas Bendruomenių plėtros asociacijų (IDA) visuotiniame susirinkime, remiantis specialiu vietos administracinių vienetų įgaliojimu. Šiuo pakeitimu gerokai sutrumpinamas laikas, kurio reikia tarifų strategijai patvirtinti, kad būtų galima išplėsti vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą.

-Įpareigoti vietos viešojo administravimo institucijas registruoti fizinius ir juridinius asmenis, kurie neišleidžia nuotekų į viešąjį kanalizacijos tinklą, ir kasmet siųsti tokių asmenų sąrašą Nacionalinei aplinkos apsaugos tarnybai.

-Įpareigoti naudotojus prisijungti prie esamų viešųjų kanalizacijos sistemų, jei jie neturi tinkamos individualaus surinkimo ir valymo sistemos.

-Leisti, kai tinkama, organizuoti tik vandens paslaugų teikimą su sąlyga, kad nuotekos surenkamos naudojant individualias surinkimo ir valymo sistemas, kuriomis užtikrinamas toks pat aplinkos apsaugos lygis, kaip centralizuoto surinkimo ir valymo sistemos.

-Užtikrinti išskirtinį tinkamų individualių sistemų pobūdį, t. y. kad šios sistemos būtų taikomos tais atvejais, kai centralizuotos sistemos techniškai ir ekonomiškai neįmanomos.

-Uždrausti tiesiogiai išleisti neišvalytas nuotekas iš atitinkamų individualių sistemų į aplinką.

-Parengti atitinkamų individualių sistemų leidimų išdavimo, statybos, registravimo ir (arba) registravimo, eksploatavimo ir priežiūros kriterijus.

Pirmiau minėta reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d.

2) Įstatymo, kuriuo patvirtinama nacionalinė programa „Pirmasis sujungimas su vandeniu ir sanitarija“, pagal kurią remiamos mažas pajamas gaunančių šeimų ir vienišų asmenų (kurių vidutinės mėnesio grynosios pajamos grynaisiais pinigais yra mažesnės už vienam šeimos nariui garantuojamą bendrąjį nacionalinį minimalųjį darbo užmokestį) išlaidoms, susijusioms su prisijungimu prie vandens tiekimo ir kanalizacijos sistemos, padengti, įsigaliojimas. Reforma turi būti įgyvendinta iki 2022 m. kovo 31 d.

3) Aplinkos fondo administracijos ir vietos valdžios institucijų, dalyvaujančių Pirmojo sujungimo su vandeniu ir sanitarijos priemonėmis programoje, įgyvendinimo susitarimų pasirašymas. Susitarimai užbaigiami ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d.

Reikės reformų. 2 Nacionalinės vandens administracijos (ANAR) dabartinio ekonominio mechanizmo pertvarkymas siekiant užtikrinti nacionalinės vandentvarkos sistemos modernizavimą ir priežiūrą 

Reformos tikslas – modernizuoti ir prižiūrėti nacionalinę vandentvarkos sistemą ir geriau valdyti sąnaudas ANAR lygmeniu.

Šią priemonę sudaro teisės aktų pakeitimų, kuriais reglamentuojamas naujas Rumunijos vandens išteklių ekonominis mechanizmas, įsigaliojimas.

1 investicija. Vandens tinklų ir kanalizacijos sistemų statyba aglomeracijose, turinčiose daugiau kaip 2000 gyventojų ekvivalentą

Šių investicijų tikslas – padidinti visuomenės prieigą prie vandens ir sanitarijos paslaugų.

Šią priemonę sudaro vandens tinklų ir nuotekų surinkimo sistemų statyba savivaldybėse, turinčiose daugiau kaip 2000 gyventojų ekvivalentų.

2 investicija. Nuotekų surinkimas aglomeracijose, turinčiose mažiau nei 2000 gyventojų ekvivalento

Investicijos tikslas – padidinti visuomenės prieigą prie vandens ir sanitarijos paslaugų.

Šią priemonę sudaro kanalizacijos tinklo ir atskirų ar kitų tinkamų nuotekų surinkimo sistemų įrengimas aglomeracijose, turinčiose mažiau nei 2000 gyventojų ekvivalento.

4 investicija. Esamų sankaupų, dėl kurių reikia imtis skubių intervencinių priemonių saugiam eksploatavimui užtikrinti, atkūrimas

Šių investicijų tikslas – atkurti esamas sankaupas, kad būtų atkurti ir išlaikyti jų pajėgumai užkirsti kelią potvyniams.

Ši priemonė apima vienos apgadintos užtvankos – Lesu ir vieno potvynių prevencijos polderio – Salard remontą ir atnaujinimą esamose apsaugos nuo potvynių linijose.

5 investicija. Tinkamas upių baseinų administracijų finansavimas potvynių stebėsenai, prevencijai ir reagavimui į ekstremaliąsias situacijas

Investicijos tikslas – aprūpinti ANAR ir (arba) baseinų administracijas intervencijos priemonėmis ir įranga ekstremalių meteorologinių reiškinių poveikiui sušvelninti.

Pagal šią priemonę upių baseinų administracijoms reikia įrengti mašinas ir įrangą, kurios, be kita ko, gali apimti: nelygaus reljefo prieigos ir intervencijos, amfibinės prieigos ir mobiliųjų smėlio maišelių ir (arba) dėžių sunkiai pasiekiamose zonose, bepiločių orlaivių, pylimų kėbulų geoelektros varžos/geo radaro technologijų mašinos.



A.4.  Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės NUM.

Susijusi priemonė (reforma arba investicija)

Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė

Pavadinimas

Kokybinius

rodikliai 
(jei tai tarpinės reikšmės)

Kiekybinis

rodikliai
(tikslai)

Orientacinis tvarkaraštis

pildoma

Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas

Padalinys

priemonė

Pradinė padėtis

Tikslas

Ketvirčio

Metų

1

1 reforma. Stiprinti tvaraus vandens ir nuotekų sektoriaus valdymo reguliavimo sistemą ir spartinti visuomenės prieigą prie kokybiškų paslaugų pagal Europos direktyvas

Etapas

Vandens tiekimo ir kanalizacijos įstatymo Nr. 241/2006 pakeitimų įsigaliojimas

Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą

IV KETV.

2021

Įsigaliojo Įstatymo Nr. 241/2006 dėl vandens tiekimo ir kanalizacijos pakeitimai, kuriais:

-Sudaryti sąlygas patvirtinti regioninio vandentiekio ir kanalizacijos operatoriaus tarifų strategiją visuotiniame bendruomenių plėtros asociacijų susirinkime, remiantis specialiu vietos administracinių vienetų įgaliojimu. Šiuo pakeitimu gerokai sutrumpinamas laikas, kurio reikia tarifų strategijai patvirtinti, kad būtų galima išplėsti vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą.

-Įpareigoti vietos viešojo administravimo institucijas registruoti fizinius ir juridinius asmenis, kurie neišleidžia nuotekų į viešąjį kanalizacijos tinklą, ir kasmet siųsti tokių asmenų sąrašą Nacionalinei aplinkos apsaugos tarnybai.

-Įpareigoti naudotojus prisijungti prie esamų viešųjų kanalizacijos sistemų, jei jie neturi tinkamos individualaus surinkimo ir valymo sistemos.

-Leisti, kai tinkama, organizuoti tik vandens paslaugų teikimą su sąlyga, kad nuotekos surenkamos naudojant individualias surinkimo ir valymo sistemas, kuriomis užtikrinamas toks pat aplinkos apsaugos lygis, kaip centralizuoto surinkimo ir valymo sistemos.

-Užtikrina išskirtinį tinkamų individualių sistemų pobūdį, kuris taikomas tik tais atvejais, kai centralizuotos sistemos techniškai ir ekonomiškai neįmanomos.

-Uždrausti tiesiogiai išleisti neišvalytas nuotekas iš atitinkamų individualių sistemų į aplinką.

-Parengti atitinkamų individualių sistemų leidimų išdavimo, statybos, registravimo ir (arba) registravimo, eksploatavimo ir priežiūros kriterijus.

2

1 reforma. Tvaraus vandens ir nuotekų sektoriaus valdymo reguliavimo sistemos stiprinimas ir geresnės žmonių galimybės naudotis kokybiškomis paslaugomis pagal Europos direktyvas

Etapas

Įstatymo, kuriuo patvirtinama nacionalinė programa „Pirmoji jungtis su vandeniu ir sanitarija“, įsigaliojimas

Įstatymo nuostata, nurodanti Įstatymo dėl pirmosios sujungimo su vandeniu ir sanitarijos programos įsigaliojimą

1 KETV.

2022

Įstatymo, kuriuo patvirtinama nacionalinė programa „Pirmasis sujungimas su vandeniu ir sanitarija“, pagal kurią remiamos mažas pajamas gaunančių šeimų ir vienišų asmenų (kurių vidutinės mėnesio grynosios pajamos grynaisiais pinigais yra mažesnės už vienam šeimos nariui garantuojamą bendrąjį nacionalinį minimalųjį darbo užmokestį) išlaidoms, susijusioms su prisijungimu prie vandens tiekimo ir kanalizacijos sistemos, padengti, įsigaliojimas.

Mažas pajamas gaunančius namų ūkius nustato vietos valdžios institucijos. Po to pagal Pirmąją ryšių programą per Aplinkos fondo administraciją finansuojami prijungimo darbai nustatytoms šeimoms, dėl kurių sutartį sudaro vietos valdžios institucijos.

3

1 reforma. Tvaraus vandens ir nuotekų sektoriaus valdymo reguliavimo sistemos stiprinimas ir geresnės žmonių galimybės naudotis kokybiškomis paslaugomis pagal Europos direktyvas

Etapas

Įgyvendinimo susitarimai, pasirašyti su vietos valdžios institucijomis, dalyvaujančiomis Pirmojoje jungčių su vandeniu ir sanitarijos paslaugų teikimo programoje

Įgyvendinimo susitarimai, pasirašyti su vietos valdžios institucijomis, dalyvaujančiomis Pirmojoje ryšių su vandeniu ir sanitarijos priemonėmis programoje

IV KETV.

2022

Aplinkos fondo administracija pasirašo įgyvendinimo susitarimus su vietos valdžios institucijomis, dalyvaujančiomis Pirmojoje jungčių su vandeniu ir sanitarijos paslaugų teikimo programoje.

4

2 reforma. Dabartinio ANAR ekonominio mechanizmo pertvarkymas siekiant užtikrinti nacionalinės vandentvarkos sistemos modernizavimą ir priežiūrą

Etapas

Įstatymo, kuriuo nustatomi pakeitimai, kuriais reglamentuojamas naujas Rumunijos vandens išteklių ekonominis mechanizmas, įsigaliojimas

Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo galią turinčio akto dėl pakeitimų, kuriais reglamentuojamas naujas ekonominis mechanizmas, susijęs su vandens ištekliais Rumunijoje, įsigaliojimą

 

 

 

1 KETV.

2026

11 Rumunijos upių baseinų tyrimai skelbiami interneto svetainėje ir apima: I) tvarios vandentvarkos ir vandentvarkos ekonominė svarba; II) vandens poreikių raidos tendencijas ir surinkto vandens kiekį upės baseino ir (arba) teritorijos lygmeniu; ir iii) vidutinės trukmės ir ilgalaikiai makroekonominiai rodikliai ir optimalus vandens kiekio, kurį ANAR teikia vandens išteklių naudotojams pagal ekologinio debito reikalavimus, sąnaudų susigrąžinimo mechanizmas.

Remiantis tyrimais, įsigalioja teisės aktų pakeitimai, kuriais reglamentuojamas naujas ekonominis mechanizmas, susijęs su vandens ištekliais Rumunijoje.

Naujasis mechanizmas padidina koreliaciją tarp ANAR (Rumunijos vandens administracija) reguliuojamos pajamų iš vandens sistemos ir kiekvienos kategorijos vandens naudotojų ANAR tiekimo sąnaudų.

6

1 investicija. Vandens tinklų ir kanalizacijos sistemų statyba aglomeracijose, turinčiose daugiau kaip 2000 gyventojų ekvivalentą

Tikslas

Pastatyti vandens paskirstymo tinklai

 

Kilometrai (km)

0

288.3

 II KETV.

2026 

Didesnėse nei 2000 gyventojų aglomeracijose iš viso statoma 288,3 km vandens skirstymo tinklų.

8

1 investicija. Vandens ir kanalizacijos sistemų statyba aglomeracijose, turinčiose daugiau kaip 2000 gyventojų ekvivalentą

Tikslas

Pastatyti kanalizacijos tinklai

 

Kilometrai (km)

0

975

II KETV.

2026

Aglomeracijose, turinčiose daugiau kaip 2000 gyventojų ekvivalentų, iš viso statoma bent 975 km kanalizacijos tinklo.

10

2 investicija. Nuotekų surinkimas aglomeracijose, turinčiose mažiau nei 2000 gyventojų ekvivalento

Tikslas

Atskiros ar kitos atitinkamos sistemos, sukurtos aglomeratų, turinčių mažiau nei 2000 gyventojų ekvivalento, atveju.

 

Skaičius

0

9 545

II KETV.

2026

9545 atskiros ar kitos atitinkamos sistemos iš viso statomos aglomeracijose, turinčiose mažiau nei 2000 gyventojų ekvivalento.

12

2 investicija. Nuotekų surinkimas aglomeracijose, turinčiose mažiau nei 2000 gyventojų ekvivalento

Tikslas

Įrengti kanalizacijos tinklai aglomeracijoms, kurių gyventojų ekvivalentas yra mažesnis nei 2000

 

Kilometrai (km)

0

88.7

II KETV.

2026

88,7 km kanalizacijos tinklas statomas aglomeracijose, turinčiose mažiau nei 2000 gyventojų ekvivalentų.

17

4 investicija. Esamų sankaupų, dėl kurių reikia imtis skubių intervencinių priemonių saugiam eksploatavimui užtikrinti, atkūrimas

Tikslas

Rekonstruota esama užtvanka ir polderis

 

Skaičius

0

2

II KETV.

2026

Rekonstruojama 1 esama užtvanka – Lesu, dėl kurios patikslintoje galimybių studijoje padaryta išvada, kad nėra įmanomų alternatyvų potvynių rizikai mažinti ir projektas atitinka reikšmingos žalos nedarymo reikalavimus.

Be to, reabilituojamas 1 polderis – SALARD.

18

5 investicija. Tinkamas upių baseinų administracijų finansavimas potvynių stebėsenai, prevencijai ir reagavimui į ekstremaliąsias situacijas

Tikslas

Upių baseinų administracijos

 

Skaičius

0

11

II KETV.

2026

Įsigyti šią 11 upių baseinų administracijų įrangą, kuri, be kita ko, gali apimti:

–nelygaus reljefo prieigos ir intervencijos, amfibijos prieigos ir mobiliųjų smėlio maišelių ir (arba) dikelių vežimo sunkiai pasiekiamose vietovėse mašinos. Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų DHSH technines gaires (2021/C58/01), pagal šią priemonę perkamos mašinos turi būti aplinkosaugos požiūriu geriausiai prieinamos technologijos;

–dronai su LIDAR/Flir/fotogrammetriniais jutikliais;

–geoelektros varža/geo radarinės pylimų kėbulų technologijos;

pirmiau minėtos įrangos surinktų duomenų analizės ir duomenų saugojimo aparatinės ir programinės įrangos infrastruktūra.

B.2 KOMPONENTAS. Miškų ir biologinės įvairovės apsauga

Komponento tikslas – suderinti nacionalinę miškotvarkos praktiką su praktika, susijusia su biologinės įvairovės išsaugojimu ir aplinkos apsauga bei perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui Europos užtikrinimu, sukuriant naujas teritorijas, kurias dengia miškai, ir atkuriant nualintas buveines.

Komponentą sudaro dvi reformos ir penkios investicijos.

Tikimasi, kad į komponentą įtrauktomis priemonėmis bus sprendžiami kai kurie konkrečiai šaliai skirtoje rekomendacijoje akcentuoti uždaviniai, kad investicijos būtų sutelktos į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, visų pirma į aplinkos infrastruktūrą (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 4 ir 2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3).

Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal DNSH technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.

B.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

1 reforma. Miškotvarkos ir valdymo sistemų reforma įgyvendinant naują nacionalinę miškų strategiją ir vėlesnius teisės aktus

Reformos tikslas – užtikrinti tvarios miškų politikos, kuria remiamas klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie jos, reguliavimo sistemą. Reformą sudaro miško įveisimo ir miško atkūrimo, kovos su neteisėta medienos ruoša ir miškotvarkos gerinimo strategijų ir teisės aktų priėmimas.

1 investicija. Nacionalinė miško įveisimo ir atkūrimo kampanija, įskaitant miesto miškus

Investicijos tikslas – sukurti naujus miškus ir teritorijas su miško augmenija klimato kaitos pažeidžiamose teritorijose. Investicijas sudaro miško įveisimo ir atkūrimo projektai miesto ir ne miesto teritorijose.

2 investicija. Šiuolaikiniai miško dauginimo medžiagos gamybos pajėgumai

Investicijos tikslas – sukurti pakankamus reprodukcinės gamybos pajėgumus (medžių rūšis ir ekotipus). Investicijas sudaro medžių daigynų statyba arba rekonstrukcija.

3 investicija. Teritorijų, kurios gali būti griežtai saugomos natūraliose sausumos ir jūrų buveinėse pagal 2030 m. ES biologinės įvairovės strategiją, nustatymas

Šios investicijos tikslas – sukurti gamtos apsaugos sistemą. Investicijas sudaro teisės aktai, kuriais nustatomos griežtai saugomos teritorijos, nustatytos „Natura 2000“ saugomose teritorijose.

4 investicija. Laukinių eršketų palei Žemutinį Dunojų stebėsenos sistema

Šios investicijos tikslas – palei Žemutinį Dunojų pastatyti laukinių eršketų stebėsenos sistemą. Investicijas sudaro infrastruktūros, įrangos ir transporto priemonių pirkimas.

5 investicija. Integruotos potvynių rizikos mažinimo sistemos miško upių baseinuose

Investicijos tikslas – sumažinti potvynių riziką, siekiant apsaugoti žmones, infrastruktūrą ir socialinius bei ekonominius tikslus rizikos zonose, taip pat apsaugoti aplinką ir biologinę įvairovę taikant aplinkosaugos priemones, visų pirma susijusias su žuvų migracijos užtikrinimu ir ekologinio tėkmės užtikrinimu. Investicijas sudaro apsaugos nuo potvynių modernizavimo darbai.

B.2.  Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės NUM.

Susijusi priemonė (reforma arba investicija)

Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė

Pavadinimas

Kokybinius

rodikliai 
(jei tai tarpinės reikšmės)

Kiekybinis

rodikliai
(tikslai)

Orientacinis tvarkaraštis

pildoma

Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas

Padalinys

priemonė

Pradinė padėtis

Tikslas

Ketvirčio

Metų

22

1 reforma. Miškotvarkos ir valdymo sistemų reforma įgyvendinant naują nacionalinę miškų strategiją ir vėlesnius teisės aktus

Etapas

2020–2030 m. nacionalinės miškų strategijos priėmimas

2020–2030 m. nacionalinės miškų strategijos priėmimas

 

 

 

III KETVIRTIS

2022

Priimama 2020–2030 m. nacionalinė miškų strategija.

Strategijoje, remiantis nepriklausomų tyrimų rekomendacijomis, nustatomos tokios privalomos miško įveisimo ir atkūrimo taisyklės:

a. Reikalavimai, kad rūšys ir ekotipai būtų atsparūs klimato kaitai ir nedarytų neigiamo poveikio biologinei įvairovei. Strategijoje atsižvelgiama į poreikį atnaujinti medžių sodinimo Rumunijoje gaires ir sukuriamos apsaugos priemonės, visų pirma siekiant uždrausti naudoti ar paleisti invazines svetimas rūšis.

b. Reikalavimai dėl dauginamosios medžiagos, skirtos tikslinėms medžių rūšims ir ekotipams, kurie yra tinkami būsimoms Rumunijos klimato sąlygoms, auginimo pakankamais kiekiais, dalyvaujant privačiajam sektoriui, ir priemonėms, kuriomis atgrasoma nuo komercinių daigynų, skirtų trumpos rotacijos ar monokultūros gamybai, kūrimo.

C. Reikalavimai, pagal kuriuos miško įveisimas turi padėti siekti biologinės įvairovės išsaugojimo, vandentvarkos ir dirvožemio apsaugos tikslų, uždraudžiant apželdinimą mišku arba atkūrimą didelės gamtinės vertės žemės ūkio paskirties žemėje, pievose ar šlapynėse, išskyrus buveinių atkūrimą.

D. Į miškotvarkos veiklą įtrauktinų prevencinių priemonių, kuriomis didinamas natūralus dirvožemio absorbcijos pajėgumas, reikalavimai ir konkretūs prisitaikymo prie klimato kaitos reikalavimai, siekiant užtikrinti, kad miškotvarka būtų grindžiama rūšių stebėsena.

e. Miško įveisimo miestuose reikalavimai, kurie turi būti pasiekti taikant kraštovaizdžio lygmens metodą, kuris padeda stiprinti jungtis su natūraliomis arba pusiau natūraliomis vietovėmis (pvz., miškais ar žemės ūkio naudmenomis), daugiausia dėmesio skiriant buveinių susiejimui su žaliąja infrastruktūra ir ekologiniais koridoriais.

F. Reikalavimai, taikomi miško įveisimo ir atkūrimo projektams, kurie turi būti vykdomi vietovėse, kuriose klimato pavojai, visų pirma sausros ir potvyniai, ir, kai tinkama, apželdinimas mišku arba miško atkūrimas, yra pažeidžiami, sumažina dėl to kylančią riziką.

g. Strategijoje nustatomi energijai naudoti skirtos miško biomasės tvarumo kriterijai.

H. Strategija apima konkrečius kovos su neteisėta medienos ruoša veiksmus, pavyzdžiui, visapusišką SUMAL įgyvendinimą, įskaitant medienos ruošos stebėseną nuotolinio stebėjimo būdu, sankcijų režimo stiprinimą ir prireikus kitas priemones.

I. Strategijoje taip pat numatomos konkrečios miškų buveinių ir rūšių apsaugos priemonės, visų pirma miškininkystės normų suderinimas su biologinės įvairovės aspektais.

23

1 reforma. Miškotvarkos ir valdymo sistemų reforma įgyvendinant naują nacionalinę miškų strategiją ir vėlesnius teisės aktus

Etapas

Iš dalies pakeistų ministro potvarkių, kuriais nustatomos 2020–2030 m. nacionalinėje miškininkystės strategijoje numatytos privalomos miško įveisimo ir atkūrimo taisyklės, įsigaliojimas

Ministro potvarkių nuostata, nurodanti pakeitimų įsigaliojimą

III KETVIRTIS

2022

Toliau nurodytų iš dalies pakeistų ministrų potvarkių įsigaliojimas laikantis privalomų miško įveisimo ir atkūrimo taisyklių, numatytų 2020–2030 m. nacionalinėje miškų strategijoje:

a.Įsakymas Nr. 766/2018 dėl miškotvarkos planų, įskaitant nuostatas dėl miško žemės naudojimo, taip pat dėl metinių vėžiagyvių kirtimo kvotų patvirtinimo metodikos rengimo ir keitimo.

b.Įsakymas Nr. 1648/2000 dėl miškų atkūrimo ir miško įveisimo nualintoje žemėje sudėties, schemų ir technologijų techninių taisyklių patvirtinimo

c.Įsakymas Nr. 1649/2000 dėl stendų priežiūros ir tvarkymo techninių normų patvirtinimo

d.Įsakymas Nr. 1650/2000 dėl apdorojimo būdų pasirinkimo ir taikymo techninių normų patvirtinimo

e.Įsakymas Nr. 1653/2000 dėl metinės regeneravimo kontrolės techninių normų patvirtinimo

f.Įsakymas Nr. 1672/2000 dėl miškotvarkos techninių normų patvirtinimo

24

1 reforma. Miškotvarkos ir valdymo sistemų reforma įgyvendinant naują nacionalinę miškų strategiją ir vėlesnius teisės aktus

Etapas

Teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais iš dalies keičiami ir papildomi galiojantys miškų teisės aktai, įsigaliojimas

Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo galią turinčių aktų įsigaliojimą

 

 

 

IV KETV.

2025

Teisės aktų įsigaliojimas:

I) baudžiamųjų sankcijų sistemos pakeitimų;

II) nustatyti žalos miškų augmenijai miškuose ir už jų ribų vertinimo metodus;

III) sankcijų už pažeidimus miškuose nustatymas, neteisėtos medienos ruošos ir kitų nusikaltimų miškams padarytos žalos aplinkai ir finansinės žalos apskaičiavimo metodų nustatymas;

IV) įskaitant nuostatas dėl kovos su neteisėta medienos ruoša ir miškotvarkos reorganizavimo (Vyriausybės sprendimas Nr. 229/2009).

26

1 investicija. Nacionalinė miško įveisimo ir atkūrimo kampanija, įskaitant miesto miškus

Tikslas

Nauji mišku apželdintos arba atkurtos žemės plotai

 

CHA

0

18 000

II KETV.

2026

Nauji mišku apželdintos arba atkurtos žemės plotai (iš viso 18 000 ha).

28

1 investicija. Nacionalinė miško įveisimo ir atkūrimo kampanija, įskaitant miesto miškus

Tikslas

Sukurtos naujos miesto miškų teritorijos

 

 

2 mėn.

0

200 000

II KETV.

2026

Naujos miesto miškų teritorijos (iš viso 200 000 m 2).

29

2 investicija. Šiuolaikiniai miško dauginimo medžiagos gamybos pajėgumai

Tikslas

Nauji arba rekonstruoti medžių daigynai

 

Skaičius

0

90

II KETV.

2026

Iš viso statoma arba rekonstruojama 90 medžių daigynų. Dauginamosios medžiagos auginimas turi būti orientuotas į medžių rūšis ir ekotipus, kurie yra tinkami būsimoms Rumunijos numatomoms klimato sąlygoms.

34

3 investicija. Galimų teritorijų, kuriose būtų griežtai saugomos natūralios sausumos ir jūrų buveinės pagal 2030 m. ES biologinės įvairovės strategiją, nustatymas

Etapas

Teisės akto (-ų) dėl griežtai saugomų teritorijų nustatymo įsigaliojimas

Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo galią turinčio (-ių) akto (-ų) įsigaliojimą

II KETV.

2026

Teisės akto (-ų) dėl griežtai saugomų teritorijų, nustatytų „Natura 2000“ saugomose teritorijose ir papildomose teritorijose (pagal 2030 m. ES biologinės įvairovės strategiją, kurios Rumunijos teisės aktuose gali būti nurodytos kitu pavadinimu), nustatymo įsigaliojimas.

39

4 investicija. Laukinių eršketų palei Žemutinį Dunojų stebėsenos sistema

Etapas

Laukinių eršketų duomenų stebėsenos, perdavimo ir perdavimo tinklas

Pristatyta tinklo įranga

II KETV.

2026

Pontonų, matavimo laivų, laboratorinės įrangos, IT įrangos, SUV automobilių, dirbtinio intelekto apdorojimo sistemos, techninės paramos sistemos, skirtos laukinių eršketų duomenų stebėsenos, perdavimo ir perdavimo palei Dunojaus žemupį tinklui, pristatymas. Perkamų transporto priemonių savitasis išmetamo CO2 kiekis turi būti mažesnis nei 50 g CO2/km. Perkami matavimo laivai turi atitikti geriausias turimas technologijas aplinkosaugos požiūriu.

41

5 investicija. Integruotos potvynių rizikos mažinimo sistemos miško upių baseinuose

Etapas

Projekto projekto patvirtinimas

Projekto projekto patvirtinimas

1 KETV.

2023

Tvirtinamas apsaugos nuo potvynių modernizavimo darbų projekto projektas. Ji apima veiksmus, kuriais siekiama:

-Atkurti ne mažiau kaip šešias pažeistas aliuvinio sulaikymo konstrukcijas, kad būtų galima įrengti išilgines priemones, be kita ko, žuvų kopėčias;

-Ne mažiau kaip 30 naujų aliuvinių konstrukcijų, įskaitant žuvų kopėčias ir ekologišką tėkmę, kurių aukštis ne didesnis kaip 5 m, statyba;

-Atkurti ne mažiau kaip 4 ha žemės atkuriant miškus, piktžoles arba statant šakelių tvoras;

-Atstatyti ne mažiau kaip 30 km torento lovos.

Visos priemonės, nustatytos atliekant vertinimą pagal Direktyvą 2000/60/EB (Vandens pagrindų direktyva), kurios yra būtinos siekiant užtikrinti atitiktį reikšmingos žalos nedarymo techninėms gairėms (2021/C58/01), įtraukiamos į projekto rengimą ir jų griežtai laikomasi statybos, modernizavimo, eksploatavimo ir eksploatavimo nutraukimo etapuose.

42

5 investicija. Integruotos potvynių rizikos mažinimo sistemos miško upių baseinuose

Etapas

Apsaugos nuo potvynių modernizavimo darbai

Apsaugos nuo potvynių darbų modernizavimas

II KETV.

2026

Parengiamas 41 tarpiniame etape nustatytas apsaugos nuo potvynių modernizavimo projekto projektas.

B.3.    Paskolos reformų aprašymas

2 reforma. Saugomų gamtinių teritorijų valdymo sistemos reforma pagal Europos biologinės įvairovės strategiją

Šios reformos tikslas – iš dalies pakeisti dabartinę saugomų gamtos teritorijų nustatymo sistemą. Reformą sudaro teisės aktai, kuriais siekiama užtikrinti, kad esama įvairiems sektoriams, darantiems poveikį biologinei įvairovei, taikoma teisinė sistema nedarytų poveikio saugomų gamtos teritorijų valdymo planuose numatytoms išsaugojimo priemonėms ir jas apribotų.

B.4.  Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės NUM.

Susijusi priemonė (reforma arba investicija)

Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė

Pavadinimas

Kokybiniai rodikliai
(jei tai tarpinės reikšmės)

Kiekybiniai rodikliai
(tikslai)

Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis

Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas

Matavimo vienetas

Pradinė padėtis

Tikslas

Ketvirčio

Metų

30

2 reforma. Saugomų gamtinių teritorijų valdymo sistemos reforma pagal Europos biologinės įvairovės strategiją

Etapas

Teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo įsteigiamas tarpinstitucinis komitetas, kuris analizuoja teisinę sistemą, taikomą poveikį biologinei įvairovei darantiems sektoriams, įsigaliojimas

Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo galią turinčio akto įsigaliojimą

II KETV.

2022

Teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo įsteigiamas tarpinstitucinis komitetas, kuris analizuoja teisinę sistemą, taikomą biologinei įvairovei poveikį darančiuose sektoriuose, t. y. švietimo, žemės ūkio, miškininkystės, medžioklės, turizmo, teritorijų organizavimo, transporto ir energetikos, įsigaliojimas.

Komitetui vadovauja Aplinkos, vandenų ir miškų ministerija, į jį įeina šakinės ministerijos ir pavaldžios institucijos, atsakingos už atitinkamus sektorius: švietimas, žemės ūkis, miškininkystė, medžioklė, turizmas, teritorinis organizavimas, transportas ir energetika.

Komitetas, atsižvelgdamas į naujausią informaciją apie rūšių ir buveinių apsaugos būklės pasiskirstymą ir dinamiką, parengia pasiūlymus dėl teisinės sistemos peržiūros.

31

2 reforma. Saugomų gamtinių teritorijų valdymo sistemos reforma pagal Europos biologinės įvairovės strategiją

Etapas

Teisėkūros procedūra priimamo akto, taikomo sektoriams, darantiems poveikį biologinei įvairovei, įsigaliojimas

Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo galią turinčio akto įsigaliojimą

1 KETV.

2026

Įsigalioja teisėkūros procedūra priimamas aktas, kuriuo patvirtinama Nacionalinė biologinės įvairovės strategija, kuri taip pat taikoma švietimo, žemės ūkio, miškininkystės, medžioklės, turizmo, teritorijų organizavimo, transporto ir energetikos sektoriams.

C.3 KOMPONENTAS. Atliekų tvarkymas

Komponento tikslas – paspartinti atliekų tvarkymo sistemų plėtrą ir modernizavimą Rumunijoje, daugiausia dėmesio skiriant atskiram atliekų surinkimui, prevencijai, mažinimui, pakartotiniam naudojimui ir naudojimui, kad būtų laikomasi perėjimo prie žiedinės ekonomikos principų.

Komponentą sudaro viena reforma ir keturios investicijos, iš kurių viena dalinė investicija iš 1 investicijos ir viena investicija finansuojama negrąžintina finansine parama.

Tikimasi, kad į komponentą įtrauktomis priemonėmis bus sprendžiami kai kurie konkrečiai šaliai skirtoje rekomendacijoje akcentuoti uždaviniai, kad investicijos būtų sutelktos į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, visų pirma į, be kita ko, aplinkos infrastruktūrą (2019 ir 2020 m. konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos).

Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal DNSH technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.

C.1.  Investicijų, kurioms teikiama negrąžintina finansinė parama, aprašymas

1.a investicija. Savanoriško atliekų surinkimo centrų statyba apskričių arba miestų/savivaldybių lygmeniu

Šios dalinės investicijos tikslas – statyti savanoriško atliekų surinkimo centrus. Investicijas sudaro savanoriškų surinkimo centrų, aptarnaujančių iki 50000 gyventojų gyvenančias bendruomenes, statyba.

Šią dalinę investiciją papildo kitos 1 investicijos (1.b, 1.c ir 1.d) dalinės investicijos.

3 investicija. Viešoji stebėsena, kontrolė ir instituciniai atliekų tvarkymo gebėjimai

Šių investicijų tikslas – didinti viešąją stebėseną, kontrolę ir institucinius atliekų tvarkymo gebėjimus.

Investicijas sudaro skaitmeninės įrangos įrengimas atitinkamoms valdžios institucijoms atliekų tvarkymo stebėsenos, kontrolės ir ataskaitų teikimo veiklai vykdyti.

C.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės NUM.

Susijusi priemonė (reforma arba investicija)

Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė

Pavadinimas

Kokybinius

rodikliai 
(jei tai tarpinės reikšmės)

Kiekybiniai rodikliai (tikslai)

Orientacinis tvarkaraštis

pildoma

Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas

Padalinys

priemonė

Pradinė padėtis

Tikslas

Ketvirčio

Metų

49

Investicija. Savanoriškų surinkimo centrų statyba

Tikslas

Pastatyti savanoriški surinkimo centrai

0

300

II KETV.

2026

Bus pateiktas 300 savanoriškų surinkimo centrų, aptarnaujančių iki 50000 gyventojų gyvenančias bendruomenes, statybos darbų užbaigimo priėmimo pažymėjimas.

Centrai užtikrina atskirą buitinių atliekų surinkimą.

56

3.a investicija. Viešoji stebėsena, kontrolė ir instituciniai atliekų tvarkymo gebėjimai

Etapas

Skaitmeninės įrangos pirkimas

Priėmimo pažymėjimai

III KETVIRTIS

2025

Įrangos, įsigytos 43 Aplinkos apsaugos tarnybos komisarams už atliekų tvarkymo stebėseną ir kontrolę, priėmimo pažymėjimas. Ši įranga, be kita ko, gali būti:

-1 IRT integruota sistema, aptarnaujanti 43 Komisijos narius;

-8 sunkvežimių skenavimo sistemos;

-271 brūkšninės vaizdo kameros;

-16 bepiločių orlaivių;

-8 komunalinės transporto priemonės, kuriose įrengtas radijo ryšys stebėjimo įrangai vežti;

-709 kūnas dėvėtas Cameras.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), pagal šią priemonę perkamos transporto priemonės turi būti aplinkosaugos požiūriu geriausios turimos technologijos.

57

3.b investicija

Viešoji stebėsena, kontrolė ir instituciniai atliekų tvarkymo gebėjimai

Tikslas

400 kontrolės misijų naudojant skaitmeninę įrangą pristatymas

Skaičius

0

400

IV KETV.

2025

400 kontrolės misijų, kurias nacionalinės aplinkos apsaugos komisarai surengė naudodamiesi skaitmenine įranga, kontrolės dokumentai.

C.3.    Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas  

1 reforma. Parama atliekų tvarkymo valdymui siekiant paspartinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos

Šios reformos tikslas – sukurti atliekų tvarkymo sistemą, skirtą perėjimui prie žiedinės ekonomikos.

Reformą sudaro strategijos ir atitinkamo veiksmų plano, taip pat teisės aktų priėmimas.

1 investicija. Integruotų komunalinių atliekų tvarkymo sistemų sukūrimas apskričių arba miesto/savivaldybės lygmeniu

Šių investicijų tikslas – sukurti integruotas atliekų tvarkymo sistemas ir viešųjų atliekų tvarkymo infrastruktūrą apskrities arba miesto/savivaldybės lygmeniu.

Investicijas sudaro ekologinių salų pristatymas atskiram atliekų surinkimui vietos lygmeniu, integruotų miestų aglomeracijų centrų, skirtų atskiram atliekų surinkimui, statyba ir atliekų perdirbimo įrenginių statyba.

2 investicija. Mėšlo ir kitų kompostuojamų žemės ūkio atliekų tvarkymo infrastruktūros statyba

Investicijos tikslas – sukurti mėšlo surinkimo ir utilizavimo sistemas.

Investicijas sudaro integruotų kompostuojamų žemės ūkio atliekų surinkimo sistemų statyba.

C.4.  Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės NUM.

Susijusi priemonė (reforma arba investicija)

Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė

Pavadinimas

Kokybinius

rodikliai 
(jei tai tarpinės reikšmės)

Kiekybiniai rodikliai (tikslai)

Orientacinis tvarkaraštis

pildoma

Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas

Padalinys

priemonė

Pradinė padėtis

Tikslas

Ketvirčio

Metų

43

1 reforma. Parama atliekų tvarkymo valdymui siekiant paspartinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos

Etapas

Nacionalinės žiedinės ekonomikos strategijos priėmimas

Nacionalinės žiedinės ekonomikos strategijos priėmimas Vyriausybės sprendimu

III KETVIRTIS

2022

Nacionalinės žiedinės ekonomikos strategijos, grindžiamos šiuo metu vykdomo techninės paramos priemonės projekto rekomendacijomis, priėmimas.

Strategijoje nustatomos viso produktų gyvavimo ciklo taisyklės ir apibrėžiami šie pagrindiniai elementai:

-reguliavimo, finansų ir informacijos valdymo metodai ir priemonės žiedinėms iniciatyvoms remti;

-sektorių, kurie turi būti įtraukti į taikymo sritį, nustatymas;

-aplinkosauginių ir ekonominių paskatų atliekų srityje peržiūra, siekiant, kad perdirbimas būtų patogesnis nei šalinimas sąvartynuose ir deginimas;

-finansų ir valdymo metodų ir (arba) priemonių naudojimo atitinkamuose sektoriuose gaires;

-suinteresuotųjų subjektų (institucijų, akademinės bendruomenės, privačiojo sektoriaus, ne pelno sektoriaus ir piliečių) bendradarbiavimo valdymo sistema.

Nacionaline žiedinės ekonomikos strategija veiksmingai prisidedama prie ES tikslų dėl atliekų perdirbimo, visų pirma komunalinių atliekų perdirbimo ir didelio atliekų šalinimo sąvartynuose lygio mažinimo.

45

1 reforma. Parama atliekų tvarkymo valdymui siekiant paspartinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos

Etapas

Nacionalinės žiedinės ekonomikos strategijos veiksmų plano patvirtinimas ir konkrečių į jį įtrauktų veiksmų vykdymas.

Tvirtinimas

Tvarios pramonės

nacionalinė

Žiedinis

Ekonomika

Strategiją parengė

Vyriausybė

Sprendimas, priimtas

Rumunija ir konkrečių į ją įtrauktų veiksmų  vykdymas.

II KETV.

2026

Veiksmų plane bus apibrėžti pagrindiniai Žiedinės ekonomikos strategijos etapai, atsakingos institucijos ir nustatytų veiksmų tvarkaraštis, remiantis ekspertų rekomendacijomis, kurios turi būti suformuluotos pagal techninės paramos priemonės projektą. Į planą bus įtraukta stebėsenos sistema ir taisomosios priemonės, skirtos užtikrinti, kad būtų įgyvendinti numatyti pagrindiniai veiksmai.

Įgyvendinti veiksmai, įtraukti į patvirtintą Nacionalinės žiedinės ekonomikos strategijos veiksmų planą, skirtą valdžios institucijoms nuo 2023 m. III ketvirčio iki 2026 m. I ketv. pagal tvarkaraštį (A 15, 16 ir 23).

46

1 reforma. Parama atliekų tvarkymo valdymui siekiant paspartinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos

Etapas

Teisės aktų, būtinų bendram atliekų tvarkymui pagal Nacionalinį atliekų tvarkymo planą užtikrinti, įsigaliojimas

Įstatymo nuostata, nurodanti teisės aktų, susijusių su atliekų tvarkymo praktika, įsigaliojimą

III KETVIRTIS

2022

Įsigalioja teisės aktai, būtini siekiant konsoliduoti reikalavimus atitinkantį atliekų tvarkymą Rumunijoje, visų pirma nacionaliniame atliekų tvarkymo plane taikant komunalinių atliekų tvarkymo valdymo priemones, kad būtų pasiekti ES atliekų pagrindų direktyvoje nustatyti atliekų tvarkymo tikslai.

Įsigalios šie teisės aktai:

1. Potvarkis dėl atliekų tvarkymo tvarkos, kuriuo:

reglamentuos didesnę gamintojo atsakomybę pagal Atliekų pagrindų direktyvą. Potvarkiu taip pat bus nustatytos griežtos sankcijos siekiant atgrasyti nuo neteisėto atliekų šalinimo sąvartynuose, atliekų išmetimo ir deginimo atvirame ore.

2. Potvarkis, kuriuo iš dalies keičiamas Įstatymas Nr. 101/2006 (Sanitarijos įstatymas).

3. Nacionalinės komunalinių komunalinių paslaugų reguliavimo institucijos (ANRSC) įsakymo Nr. 109/2007 dėl sanitarijos tarifų metodikos pakeitimas.

Potvarkiu (Nr. 2) ir iš dalies pakeistu ANRSC potvarkiu (Nr. 3) bus reglamentuojama:

-visapusiškas ekonominių priemonių (užmokesčio už išmetamą kiekį, sąvartyno mokesčio ir didesnės gamintojo atsakomybės) įgyvendinimas;

-nacionalinės komunalinių paslaugų reguliavimo institucijos, kaip nacionalinės komunalinių atliekų tarifų politikos reguliavimo institucijos, vaidmuo;

-bendruomenių plėtros asociacijų finansinė atsakomybė, susijusi su integruoto atliekų tvarkymo sistemų projektais.

51

1.b investicija. Suskaitmenintų ekologinių salų įgyvendinimas atskiram atliekų surinkimui vietos lygmeniu

Tikslas

Suskaitmenintų ekologinių salų, skirtų rūšiuojamajam atliekų surinkimui, priėmimo sertifikatai

Skaičius

0

5 000

II KETV.

2026

5000 suskaitmenintų ekologinių salų, skirtų atskiram atliekų surinkimui, priėmimo sertifikatai.

 

53

1.c investicija. Miestų aglomeracijų, skirtų atskiram surinkimui, integruotų centrų statyba

Tikslas

Pastatyti integruoti atliekų surinkimo centrai

Skaičius

0

3

II KETV.

2026

Trijų integruotų atliekų surinkimo centrų statybos darbų užbaigimo ataskaitos.

54

1.d investicija. Atliekų perdirbimo įrenginių statyba arba pristatymas siekiant žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinio perdirbimo tikslų

Tikslas

Pastatyti arba pristatyti atliekų perdirbimo įrenginiai

Skaičius

0

9

II KETV.

2026

9 atliekų perdirbimo įrenginių pristatymo priėmimo liudijimai. Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), pagal šią priemonę perkamos transporto priemonės aplinkos požiūriu bus geriausios turimos technologijos.

55

2 investicija Mėšlo ir kitų kompostuojamų žemės ūkio atliekų tvarkymo infrastruktūros statyba arba pristatymas

Tikslas

Integruotų kompostuojamų žemės ūkio atliekų surinkimo sistemų statyba

Skaičius

0

50

II KETV.

2026

Bus sukonstruota arba pristatyta 50 integruotų kompostuojamų žemės ūkio atliekų surinkimo sistemų:

-44 Komunalinės integruotos sistemos;

-viena kompozicinė sistema;

-penkios biodujų sistemos, kurių elektrinė galia ne mažesnė kaip 300 kW, o šiluminė galia – bent 300 KW. Šios sistemos atitiks reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (C(2023) 6454 final).

D.4 KOMPONENTAS. Darnųjį transportą

Šiuo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentu sprendžiami keli su darniuoju transportu susiję uždaviniai, siekiant skatinti pažangų, saugų ir įtraukų judumą Rumunijoje. Ją reikėtų vertinti atsižvelgiant į 10 komponentą „Vietos fondas“, kuris apima papildomas tvaraus judumo miestuose priemones.

Šio komponento tikslas – didinti Rumunijos transporto sektoriaus tvarumą remiant jo žaliąją ir skaitmeninę pertvarką. Reformos, kuriomis remiamos investicijos, apima reglamentavimo pakeitimus, kuriais skatinamas visai netaršus kelių transportas, gerinamas valstybės valdomų įmonių valdymas transporto sektoriuose, gerinamas kelių eismo saugumas, skatinamas netaršus viešasis transportas, skatinamas perėjimas prie geležinkelių ir vidaus vandenų kelių transporto rūšių.

Reformos ir investicijos padeda įgyvendinti 2019 ir 2020 m. Rumunijai pateiktas rekomendacijas dėl poreikio: I) „iš anksto sutelkti brandžių viešųjų investicijų projektus ir skatinti privačias investicijas ekonomikos atsigavimui skatinti“ ir „investicijas sutelkti į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, visų pirma į darnųjį transportą“ (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3), kartu atsižvelgiant į regioninius skirtumus (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 4); II) „gerinti didelių projektų rengimą ir prioritetų nustatymą bei spartinti jų įgyvendinimą“ (konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 4,2019 m.).

Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal DNSH technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą. Investicijos į kelių infrastruktūrą yra orientuotos į TEN-T pagrindinį tinklą, jomis prisidedama prie ekonominės ir socialinės sanglaudos ir kartu vykdomos reikšmingos reformos, kuriomis siekiama mažinti kelių transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro, plėtoti alternatyviųjų degalų infrastruktūrą, didinti kelių eismo saugumą ir skatinti švarų viešąjį transportą bei perėjimą prie kitų transporto rūšių.

D.1.  Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

1 reforma. Darnusis transportas, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir kelių eismo saugumas

Priemonės tikslas – remti perėjimą prie darnaus ir išmanaus judumo reformuojant Rumunijos transporto sistemą.

Reformą sudaro:

·Teisės aktų dėl naujos atstumu grindžiamos sunkiųjų transporto priemonių (sunkvežimių) apmokestinimo sistemos, susijusios su oro tarša, įgyvendinimo ir didesnių nuosavybės mokesčių už taršias keleivines transporto priemones įsigaliojimas,

·Teisės akto (-ų), kuriuo (-iais) siekiama skatinti naudoti netaršias transporto priemones ir transporto priemonių parko atnaujinimo programas, įsigaliojimas,

·Nacionalinės kelių eismo saugos strategijos priėmimas,

·Kelių eismo saugumo teisės akto (-ų) dėl kelių eismo saugumo pažeidimų stebėsenos, vykdymo užtikrinimo ir sankcijų už juos įsigaliojimas,

·2021–2025 m. geležinkelių infrastruktūros plėtros strategijos priėmimas ir veiksmų plano taikymas.

3.a investicija „Kelių infrastruktūros TEN-T tinkle tvarumo didinimas, kelių apmokestinimas, eismo valdymas ir kelių eismo saugumas“

Šių investicijų tikslas – pagerinti kelių infrastruktūros kokybę ir veiksmingumą. Investicijas sudaro naujų greitkelių ruožų ir ITS sistemų diegimas.

Priemonę papildo 3 investicija. Didinti TEN-T tinklo kelių infrastruktūros tvarumą, kelių apmokestinimą, eismo valdymą ir kelių eismo saugumą.

D.2.  Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės NUM

Susijusi priemonė (reforma arba investicija)

Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė

Pavadinimas

Kokybinius

rodikliai 
(jei tai tarpinės reikšmės)

Kiekybinis

rodikliai
(tikslai)

Orientacinis tvarkaraštis

pildoma

Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas

Padalinys

priemonė

Pradinė padėtis

Tikslas

Ketvirčio

Metų

59

1 reforma. Darnusis transportas, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir kelių eismo saugumas

Etapas

Teisės akto (-ų), kuriuo (-iais) įgyvendinama nauja atstumu grindžiama sunkiųjų transporto priemonių (sunkvežimių) apmokestinimo sistema, susijusi su oro tarša, įsigaliojimas ir didesni nuosavybės mokesčiai labiausiai teršiančioms keleivinėms transporto priemonėms (automobiliams, autobusams, tolimojo susisiekimo autobusams)

Teisės akto (-ų) nuostata, nurodanti teisės akto (-ų) įsigaliojimą

II KETV.

2023

Teisės aktas (-ai), kuriuo (-iais) įgyvendinama nauja atstumu grindžiama sunkiųjų transporto priemonių (sunkvežimių) apmokestinimo sistema, susiejanti mokesčius su oro taršos gamyba ir didesniais nuosavybės mokesčiais labiausiai teršiančioms keleivinėms transporto priemonėms (automobiliams, autobusams, tolimojo susisiekimo autobusams)

Naujoji transporto priemonių apmokestinimo sistema apima:

-specialus atstumu grindžiamų mokesčių dydis ir aiškūs kriterijai, susiję su oro tarša, taikomi įkraunant sunkiuosius krovinius,

-pajamų panaudojimas kelių priežiūrai ir naujoms investicijoms į tvarų transportą remti,

-apmokestinimo sistemos, pagal kurią pajamos pradedamos rinkti ne vėliau kaip 2026 m. liepos 1 d., tvarkaraštis.

60

1 reforma. Darnusis transportas, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir kelių eismo saugumas

Etapas

Teisės akto (-ų), kuriuo (-iais) siekiama skatinti naudoti netaršias transporto priemones, įsigaliojimas ir transporto priemonių parko atnaujinimo programos

Teisės akto (-ų) nuostata, nurodanti teisės akto (-ų), kuriuo (-iais) siekiama skatinti naudoti netaršias transporto priemones, įsigaliojimą ir transporto priemonių parko atnaujinimo programas

II KETV.

2024

Teisės akte (-uose) numatomos finansinės ir fiskalinės paskatos:

-padidinti netaršių transporto priemonių skaičių;

-laužą teršiančios transporto priemonės (EURO 3 arba mažiau)

   61

1 reforma. Darnusis transportas, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir kelių eismo saugumas

Tikslas

Perkančiosios organizacijos perka naujas netaršias transporto priemones

Procentinė dalis (%)

0

21.7/

9/

27

IV KETV.

2025

2021–2025 m. perkančiųjų organizacijų sukauptų kelių transporto priemonių dalis yra: 21,7 % lengvosioms transporto priemonėms, 9 % sunkvežimiams ir 27 % autobusams.

62

1 reforma. Darnusis transportas, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir kelių eismo saugumas

Etapas

Į metalo laužą atiduotos transporto priemonės (EURO 3 arba mažiau) ir netaršių transporto priemonių skaičiaus didinimas

Į metalo laužą atiduotos transporto priemonės ir netaršios transporto priemonės Rumunijoje

1 KETV.

2026

Ne mažiau kaip 250000 į metalo laužą atiduotų transporto priemonių, kurioms taikomi EURO 3 arba žemesni nei 15 metų išmetamųjų teršalų standartai.

35500 netaršių (elektrinių ir vandenilinių) transporto priemonių Rumunijoje, nurodytų Vairuotojo pažymėjimų ir transporto priemonių registracijos direkcijos transporto priemonių parko duomenų rinkinyje.

65

1 reforma. Darnusis transportas, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir kelių eismo saugumas

Etapas

Nacionalinės kelių eismo saugos strategijos priėmimas

Strategijos priėmimas Vyriausybės sprendimu (antriniai teisės aktai) ir jos įgyvendinimo pradžia

II KETV.

2022

2021–2030 m. nacionaline kelių eismo saugos strategija įgyvendinamos ES taisyklės ir gairės, nustatytos 2021–2030 m. ES kelių eismo saugumo politikos programoje ir visiškai saugaus eismo vizija, siekiant iki 2050 m. sumažinti žūčių keliuose skaičių iki beveik nulio. Kaip tarpinį tikslą Rumunija laikosi ES tikslo nuo 2019 m. iki 2030 m. 50 proc. sumažinti aukų (mirties ir sunkių sužalojimų) skaičių.

Strategija integruotai ir daugiadalykiu būdu skiriama visiems su kelių eismo saugumu susijusiems subjektams ir apima:

-taisyklių, kuriomis reglamentuojamas reikalavimų laikymasis, vykdymo užtikrinimas, didesnės sankcijos už teisės pažeidimus;

-greičio apribojimų mažinimas konkrečiose zonose arba keliuose, atsižvelgiant į eismo įvykių duomenis ir (arba) rizikos analizę ir geriausią praktiką ES lygmeniu, greičio valdymo sistemos ir privalomų saugos priemonių įdiegimas, eismo taisyklių persvarstymas, įskaitant pirmenybę pažeidžiamiems naudotojams,

-sumažinti juodųjų ir (arba) karštų taškų skaičių tiek miesto, tiek tarpmiestinės aplinkos aplinkoje, įskaitant konkretų investavimo veiksmų planą, kuriuo siekiama iki 2026 m. II ketv. 129 sumažinti juodųjų ir (arba) karštų zonų skaičių, palyginti su 2021 m. pradiniais 267 „juodųjų ir karštųjų taškų“ taškais;

-laipsniškas senų ir (arba) trūkumų turinčių transporto priemonių pašalinimas iš nacionalinio registro, intensyvesni saugumo patikrinimai ir patikrinimai;

-švietimas ir mokymas, informacinės kampanijos;

-teisės aktų sistemos integravimas ir intelektinių transporto sistemų (ITS) reforma.

Rumunijos Vyriausybė patvirtina intelektinių transporto sistemų (ITS) strateginį dokumentą. ITS strategija rengiama kartu su įvairiarūšio vežimo politika, kad būtų patenkinti efektyvaus eksploatavimo daugiarūšio transporto mazguose poreikiai.

Subjektas, atsakingas už kelių eismo saugos strategijos ir pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių įgyvendinimo stebėseną, turi būti aiškiai apibrėžtas ir įdiegtas.

66

1 reforma. Darnusis transportas, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir kelių eismo saugumas

Etapas

Kelių eismo saugumo teisės aktų įsigaliojimas – teisės aktai dėl kelių eismo saugumo pažeidimų stebėsenos, vykdymo užtikrinimo ir sankcijų už juos

Teisės akto nuostata, nurodanti kelių eismo saugumo teisės aktų įsigaliojimą

IV KETV.

2022

Atliekami šie kelių eismo saugumą skatinantys teisės aktų pakeitimai:

-taisyklių, kuriomis reglamentuojamas reikalavimų laikymasis, vykdymo užtikrinimas, didesnės sankcijos už teisės pažeidimus;

-kelių eismo taisyklių pažeidimų stebėsena naudojant automatinę įrangą (vaizdo kameras, jutiklius);

-greičio apribojimų mažinimas konkrečiose zonose arba keliuose, atsižvelgiant į eismo įvykių duomenis ir (arba) rizikos analizę ir geriausią praktiką ES lygmeniu, greičio valdymo sistemos ir privalomų saugos priemonių įdiegimas, eismo taisyklių persvarstymas, įskaitant pirmenybę pažeidžiamiems naudotojams;

-laipsniškas senų ir (arba) trūkumų turinčių transporto priemonių išbraukimas iš nacionalinio registro, intensyvesni saugumo patikrinimai ir patikrinimai.

Bendru kelių eismo saugumo tikslu siekiama iki 2030 m. 50 proc. sumažinti žuvusiųjų keliuose skaičių, palyginti su 2019 m., laikantis 2021–2030 m. ES kelių eismo saugumo politikos programos.

69

1 reforma. Darnusis transportas, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir kelių eismo saugumas

Etapas

2021–2025 m. geležinkelių infrastruktūros plėtros strategijos priėmimas ir veiksmų plano taikymas

Geležinkelių infrastruktūros plėtros strategijos priėmimas Vyriausybės sprendimu Nr. 985/2020 (antriniai teisės aktai), veiksmų plano priėmimas ir įgyvendinimo pradžia

IV KETV.

2021

Patvirtintoje strategijoje ir veiksmų plane nurodomos atsakingos institucijos ir (arba) subjektai, įgyvendinimo terminai, finansiniai asignavimai ir rodikliai. Kartu transporto ir infrastruktūros ministras kartu su C.N.C.F.C.F.C.R. SA nustato mechanizmą su aiškiais rodikliais ir kriterijais, pagal kuriuos pirmenybė teikiama investicijoms į geležinkelių infrastruktūrą, taip pat institucines priemones, būtinas šiam mechanizmui įgyvendinti ir investiciniams projektams parengti.

2021–2025 m. geležinkelių infrastruktūros plėtros veiksmų plano priėmimas, kuriame numatoma:

-sistema, kurioje būtų nustatyti investicijų prioritetų nustatymo rodikliai;

-už projekto rengimą atsakinga struktūra;

-priemones, kuriomis siekiama 2026 m. bent 25 % padidinti krovinių vežimą geležinkeliais, palyginti su 2020 m.;

-specialios priemonės, kuriomis siekiama geležinkelių keleivių skaičiaus padidėjimo vidutiniškai 25 proc., palyginti su 2021 m. baziniu lygiu;

-priemonės, kuriomis siekiama padidinti naujai įrengtų riedmenų naudojimą;

-priemonės, kuriomis siekiama perkelti keleivius iš autobusų ir (arba) mikroautobusų į geležinkelius užsakytiems maršrutams.

Transporto ir infrastruktūros ministerija taip pat patvirtina 2020–2030 m. laikotarpio transporto infrastruktūros plėtros investicijų planą, kuriame pirmenybė teikiama investicijoms į geležinkelius ir ERTMS veikimui pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, taip atnaujinant geležinkelių infrastruktūros plėtros strategiją atsižvelgiant į visus turimus finansavimo šaltinius.

530

I3 a). Kelių infrastruktūros TEN-T tinkle tvarumo didinimas, kelių apmokestinimas, eismo valdymas ir kelių eismo saugumas

Etapas

Naujų kelių tiesimas

Nutiesti nauji keliai

II KETV.

2026

Perkančiosios organizacijos pasirašytas darbų užbaigimo priėmimo aktas, patvirtinantis, kad buvo pristatyta 145,19 km kelių infrastruktūros greitkelių:

·A7 – Focsani-Bacau (95,9 km);

·A7 – Bakau-Mircesti (49,29 km)

Pažangioji eismo sistema (ITS): nauji greitkelių ruožai su naujomis ITS ir ITS elementais, skirtais Rumunijos greitkelių tinklui.

Elektros įkrovimo stotelių infrastruktūra.

Miško užuolaidos: 231 85 ha medžių.

Siekiant užtikrinti 3 investicijos atitiktį reikšmingos žalos nedarymo reikalavimams, būtina tinkamai įgyvendinti 59, 60 ir 69 tarpines reikšmes, susijusias su teisinės ir strateginės sistemos, kuria siekiama sumažinti taršių transporto priemonių naudojimą ir skatinti naudoti švaresnes transporto rūšis, patvirtinimu.

D.3.  Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas

2 reforma. Rezultatais grindžiamas transporto sektoriaus kokybės valdymas. Institucinių gebėjimų ir įmonių valdymo gerinimas

Šios reformos tikslas – pagerinti transporto paslaugų kokybę reformuojant įmonių valdymą ir gerinant transporto sektoriuje veikiančių valstybinių įmonių (VVĮ) veiklos rezultatus.

Reformą sudaro intervencinės priemonės, kuriomis siekiama padidinti šių valstybės valdomų įmonių skaidrumą ir veiklos rezultatus.

1 investicija. Geležinkelių infrastruktūros modernizavimas ir modernizavimas

Šios investicijos tikslas – „modernizuoti“ geležinkelių infrastruktūrą.

Investicijas sudaro geležinkelių infrastruktūros modernizavimas ir modernizavimas.

2 investicija. Geležinkelių riedmenys

Šių investicijų tikslas – pagerinti keleivinio geležinkelių transporto viešųjų paslaugų kokybę.

Priemonę sudaro riedmenų modernizavimas.

3 investicija. Kelių infrastruktūros TEN-T tinkle tvarumo didinimas, kelių apmokestinimas, eismo valdymas ir kelių eismo saugumas

Šių investicijų tikslas – pagerinti kelių infrastruktūros kokybę ir veiksmingumą.

Investicijas sudaro naujų greitkelių ruožų tiesimas.

Ši priemonė papildo 3a investiciją – TEN-T tinklo kelių infrastruktūros tvarumo didinimas, kelių apmokestinimas, eismo valdymas ir kelių eismo saugumas.

D.4.  Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės NUM.

Susijusi priemonė (reforma arba investicija)

Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė

Pavadinimas

Kokybinius

rodikliai 
(jei tai tarpinės reikšmės)

Kiekybinis

rodikliai
(tikslai)

Orientacinis tvarkaraštis

pildoma

Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas

Padalinys

priemonė

Pradinė padėtis

Tikslas

Ketvirčio

Metų

78

R2. Rezultatais grindžiamas transporto sektoriaus kokybės valdymas. Institucinių gebėjimų ir įmonių valdymo gerinimas 

Etapas

Įstatymo Nr. 50/2021 dėl Nepaprastojo potvarkio Nr. 55/2016 dėl Rumunijos nacionalinės greitkelių ir nacionalinių kelių bendrovės reorganizavimo – S.A. (C.N.A.I.R.) ir Nacionalinės kelių investicijų bendrovės įsteigimo (C.N.I.R.) įsigaliojimas

Įstatymo nuostata, nurodanti Įstatymo Nr. 50/2021 įsigaliojimą

II KETV.

2021

Teisės aktų dėl C.N.A.I.R. reformos įsigaliojimas ir naujos kelių investicijų projektų valdymo bendrovės (C.N.I.R.) sukūrimas. Įstatymą patvirtino parlamentas ir jis įsigaliojo 2021 m. balandžio mėn. Kartu su teisės aktais (pirminiu ir antriniu), visas reglamentavimo priemonių rinkinys (nurodymai, valdybos sprendimai, valdymo sutartys, pasirašytos su valdymo grupėmis) apima:

-Aiškūs veiklos rodikliai, suderinti su valdybų įgaliojimais ir PVRR, sankcijos ir paskatos reikalavimų nesilaikymo atveju, siekiant įvertinti abiejų bendrovių finansinius rezultatus (pajamos, pelningumas, valstybės biudžeto įtraukimas) ir teikiamų paslaugų rezultatus (pvz., atliekant naudotojų pasitenkinimo apklausą);

-Įmonių valdymo standartai, atitinkantys O.E.C.D. sistemą (profesinės valdybos atrenkamos taikant atvirą, konkurencingą ir skaidrią procedūrą).

Pirminės ir antrinės teisės aktai turi būti iš dalies pakeisti, kad bendrovės veikla taptų veiksmingesnė ir būtų perorientuoti C.N.A.I.R. įgaliojimai ir instituciniai mechanizmai.

Konkrečiai, C.N.A.I.R. išlaiko dabartines užduotis, susijusias su kelių priežiūra, taip pat esamas investicijas tiek didelių, tiek nedidelių projektų lygmeniu. Nustatomas trejų metų pereinamasis laikotarpis, per kurį C.N.A.I.R. ir C.N.I.R. vienu metu vykdo investicinius projektus, kol C.N.I.R. pradės veikti visu pajėgumu, o visi pagrindiniai investiciniai projektai bus valdomi C.N.I.R.

79

R2. Rezultatais grindžiamas transporto sektoriaus kokybės valdymas. Institucinių gebėjimų ir įmonių valdymo gerinimas

Etapas

C.N.A.I.R., C.N.I.R, C.F.R., Metrorex, C.F.R. Călători direktorių valdybos narių atranka ir skyrimas.

Generalinės suinteresuotųjų subjektų asamblėjos patvirtinti įgaliojimai

IV KETV.

2022

Valstybės valdomų transporto sektoriaus įmonių direktorių valdybos (C.N.A.I.R., C.N.I.R., C.F.R., Metrorex, C.F.R. Călători) nariai atrenkami ir skiriami:

-laikantis skaidrios ir konkurencingos procedūros,

-kurių įgaliojimų trukmė – 4 metai, siekiant užtikrinti, kad būtų įgyvendinti vidutinės trukmės ir ilgalaikiai efektyvumo planai;

-valdybos nariams mokamas atlygis remiantis veiklos rodikliais (PVRR), susijusiais su ilgalaikiu finansiniu tvarumu (PVRR, aktualus kiekvienos įmonės profiliui) ir kiekvienos įmonės teikiamų paslaugų rezultatais (pvz., remiantis klientų pasitenkinimo tyrimu);

-laikantis gero valdymo principų, atitinkančių valstybės valdomų įmonių reformą, kuria iš dalies keičiamas Įstatymas Nr. 111/2016.

81

R2. Rezultatais grindžiamas transporto sektoriaus kokybės valdymas. Institucinių gebėjimų ir įmonių valdymo gerinimas

Tikslas

Didesnis geležinkelių veiksmingumas traukinių punktualumo požiūriu

Procentinė dalis (%)

0

20

II KETV.

2026

Traukinių, kurių vėlavimas yra ilgesnis nei 30 minučių, procentinės dalies sumažinimas bent 20 proc., lyginant rezultatus 2026 m. pirmąjį pusmetį su 2020 m. pirmojo pusmečio baziniu scenarijumi, remiantis oficialiai paskelbtais statistiniais duomenimis. Atskaitos tašku remiamasi tuo pačiu tvarkaraščiu nuo 2020 m. pirmojo pusmečio, o punktualumo rezultatai matuojami 2026 m. pirmąjį pusmetį, atsižvelgiant į šį fiksuotą orientacinį tvarkaraštį, neatsižvelgiant į jokius vėlesnius pokyčius.

75

1 investicija. Geležinkelių infrastruktūros modernizavimas ir modernizavimas

Etapas

Įdiegta modernizuota ir (arba) patobulinta geležinkelių infrastruktūra

Įdiegta modernizuota ir (arba) patobulinta geležinkelių infrastruktūra

II KETV.

2026

Perkančiosios organizacijos pasirašyti darbų užbaigimo priėmimo liudijimai, įrodantys, kad buvo nutiesta 1 886 km modernizuotų ir (arba) patobulintų geležinkelių:

-163 km modernizuotų ir (arba) patobulintų geležinkelio linijų;

-1723 km, kaip bendras greitų projektų bėgių kelių ilgis, leidžiantis 15 proc. padidinti greitį (vidutinis greitis pasiekia ne mažiau kaip 100 km/h).

77

2 investicija. Geležinkelio riedmenys.

Etapas

Patobulintų riedmenų pristatymas

Atnaujinti riedmenis pristatyti

II KETV.

2026

Perkančiosios organizacijos pasirašyti priėmimo liudijimai, įrodantys, kad priimtas:

-36 modernizuoti elektriniai lokomotyvai;

-20 manevrinių lokomotyvų, modernizuotų iš dyzelino į elektros energiją ir mazgą;

-87 modernizuoti geležinkelio automobiliai.

84

I3. Kelių infrastruktūros TEN-T tinkle tvarumo didinimas, kelių apmokestinimas, eismo valdymas ir kelių eismo saugumas

Etapas

Naujų kelių tiesimas

Nutiesti nauji keliai

II KETV.

2026

Perkančiosios organizacijos pasirašytas darbų užbaigimo priėmimo aktas, patvirtinantis, kad buvo pristatyta 37 094 km kelių infrastruktūros – greitkelių:

·A7-Mircesti-Pașcani (2094);

·A1 – Marginea-Holdea (9 km);

Pažangioji eismo sistema (ITS): nauji greitkelių ruožai, kuriuose įdiegtos naujosios ITS.

Elektros įkrovimo stotelių infrastruktūra.

Miško užuolaidos: 25,99 ha medžių.

Siekiant užtikrinti 3 investicijos atitiktį reikšmingos žalos nedarymo reikalavimams, būtina tinkamai įgyvendinti 59, 60 ir 69 tarpines reikšmes, susijusias su teisinės ir strateginės sistemos, kuria siekiama sumažinti taršių transporto priemonių naudojimą ir skatinti naudoti švaresnes transporto rūšis, patvirtinimu.

85

I3. Kelių infrastruktūros TEN-T tinkle tvarumo didinimas, kelių apmokestinimas, eismo valdymas ir kelių eismo saugumas

Tikslas

Pašalintos juodos ir (arba) karštos vietos keliuose

Skaičius

0

91

II KETV.

2026

Pašalinamas 91 saugus juodasis/karštasis dėmuo.

E.5 KOMPONENTAS. Renovacijos banga

Nacionalinėje ilgalaikėje renovacijos strategijoje Rumunija apskaičiavo, kad į pastatų renovaciją reikia investuoti 12,8 mlrd. EUR, kad 2030 m. galutinės energijos suvartojimas būtų sumažintas 0,83 mln. tne, palyginti su pagrindiniu scenarijumi.

Komponento tikslas – padidinti energinės renovacijos spartą ir kokybę tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuose, kartu sprendžiant paveldo apsaugos problemą. Šio komponento reformomis ir investicijomis siekiama sumažinti pirminės ir galutinės energijos suvartojimą laikantis nacionalinėje ilgalaikėje renovacijos strategijoje nustatytų 2030 m. tikslų.

Šiomis investicijomis ir reformomis atsižvelgiama į Rumunijos pastarųjų dvejų metų rekomendacijas „su investicijomis susijusią ekonominę politiką sutelkti į [...] mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir energijos vartojimo efektyvumą“ (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 4) ir „daugiausia dėmesio skirti investicijoms į žaliąją [...] pertvarką, visų pirma į švarią ir veiksmingą energijos gamybą ir vartojimą“ (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3).

Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal DNSH technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.

E.1.  Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

Investicijos „Renovacijos bangos“ fondo, skirto esamo pastatų ūkio energijos vartojimo efektyvumo didinimo darbams finansuoti, sukūrimas

Investicijų tikslas – remti daugiabučių pastatų ir viešųjų pastatų renovaciją Rumunijoje, kad būtų padidintas energijos vartojimo efektyvumas.

Investicijas sudaro dvi kryptys:

-1 kryptis – nacionalinė paramos schema, skirta daugiabučių gyvenamųjų pastatų renovacijai energijos vartojimo efektyvumui didinti ir integruotai renovacijai (seisminiam konsolidavimui ir energijos vartojimo efektyvumui).

-2 kryptis – nacionalinė paramos schema, skirta viešųjų pastatų renovacijai energijos vartojimo efektyvumui didinti ir integruotai renovacijai (seisminiam konsolidavimui ir energijos vartojimo efektyvumui).

Investicijas taip pat sudaro naujo įkrovimo įrengimas netoli renovuotų pastatų.

Ši priemonė papildo 1 investiciją. Įsteigti „Renovacijos bangos“ fondą, skirtą esamo pastatų ūkio energijos vartojimo efektyvumo didinimo darbams finansuoti.

E.2  Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Sekundė Num.

Susijusi priemonė (reforma arba investicija)

Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė

Pavadinimas

Kokybiniai rodikliai
(jei tai tarpinės reikšmės)

Kiekybiniai rodikliai
(tikslai)

Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis

Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas

Matavimo vienetas

Pradinė padėtis

Tikslas

Ketvirčio

Metų

103a

Investicijos „Renovacijos bangos“ fondo, skirto esamo pastatų ūkio energijos vartojimo efektyvumo didinimo darbams finansuoti, sukūrimas

Tikslas

Užbaigta daugiabučių gyvenamųjų pastatų energinė renovacija

Skaičius (m2)

0

2 192 001

II KETV.

2026

Darbų užbaigimo priėmimo sertifikatas, ex ante energijos vartojimo audito ataskaita ir ex post energinio naudingumo sertifikatas, kuriais patvirtinamas sutaupytos pirminės energijos kiekis, palyginti su padėtimi prieš renovaciją, laikantis 95 ir 97 tarpinių reikšmių sąlygų.

103b

1.a. investicija

„Renovacijos bangos“ fondo, skirto esamo pastatų ūkio energijos vartojimo efektyvumo didinimo darbams finansuoti, įsteigimas

Tikslas

Įrengti nauji elektromobilių įkrovimo punktai

Skaičius

0

1 000

II KETV.

2026

1000 įkrovimo prieigų įrengimo priėmimo pažymėjimas ir ataskaita apie pradėjimą eksploatuoti.

106a

1.a. investicija

„Renovacijos bangos“ fondo, skirto esamo pastatų ūkio energijos vartojimo efektyvumo didinimo darbams finansuoti, įsteigimas

Tikslas

Užbaigta viešųjų pastatų energinė renovacija

Skaičius (m2)

0

1 088 522

II KETV.

2026

Darbų užbaigimo priėmimo sertifikatas, ex ante energijos vartojimo audito ataskaita ir ex post energinio naudingumo sertifikatas, kuriais patvirtinamas sutaupytos pirminės energijos kiekis, palyginti su padėtimi prieš renovaciją, laikantis 96 ir 98 tarpinių reikšmių sąlygų.

E.3. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas

1 reforma. Supaprastinta ir atnaujinta teisinė ir reguliavimo sistema pastatų renovacijai energijos vartojimo efektyvumui didinti remti

Reformos tikslas – supaprastinti su pastatų renovacija susijusią teisinę ir reguliavimo sistemą. Reformą sudaro:

-R1.a. Statybos leidimams išduoti reikalingo laiko sutrumpinimas.

-R1.b. iš dalies pakeisti teisinę ir reguliavimo sistemą siekiant padidinti gyvenamųjų pastatų energinės renovacijos užmojų lygį ir priimti naujas gaires, kuriomis būtų remiama istorinių pastatų renovacija energijos vartojimo efektyvumui didinti.

2 reforma. Strateginė, teisinė ir procedūrinė sistema pastatų ūkio seisminiam atsparumui remti

Reforma apima šias dalines reformas:

-R2.a. Nacionalinės seisminės rizikos mažinimo strategijos priėmimas. Į strategiją įtraukiamas veiksmų planas, kuriame nustatomi konkretūs tikslai trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu (2030 m.,2 040 m. ir 2050 m.) sumažinti seisminę riziką įvairių rūšių pažeidžiamuose pastatuose, be kita ko, didinant visuomenės informuotumą ir stiprinant institucinius seisminio valdymo gebėjimus. Reforma užtikrinamas integruotas ir nuoseklus požiūris į energetikos ir seisminės renovacijos planavimą ir nuo kelerių metų iki kelių mėnesių sutrumpinamas laikas, kurio reikia, kad pastatų ūkio intervencinės priemonės būtų veiksmingai nustatytos pagal prioritetus. Šis reformos elementas įgyvendinamas Vyriausybei priimant strategiją ir užbaigiamas iki 2022 m. gruodžio 31 d.

-R2.b. Dabartinių pastatų seisminės rizikos mažinimo teisinės sistemos optimizavimas. Dalinės reformos tikslas – patobulinti esamą pastatų ūkio modifikavimo programą, kurioje anksčiau nebuvo taikomas integruotas požiūris į seisminę ir energinę renovaciją. Reformos dalimi programa pakeičiama į daugiametę programą, į tinkamų finansuoti išlaidų sąrašą įtraukiami darbai, būtini energiniam naudingumui padidinti, į ją įtraukiami viešieji pastatai, o ne tik privatūs pastatai, taip pat į reikalavimus atitinkančių kriterijų įtraukiama seisminės rizikos klasė RSII. Šis reformos elementas įgyvendinamas įsigaliojus naujajam įstatymui dėl seisminės pastatų rizikos mažinimo, o jo įgyvendinimas turi būti baigtas ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d.

1 investicija. „Renovacijos bangos“ fondo, skirto esamo pastatų ūkio energijos vartojimo efektyvumo didinimo darbams finansuoti, įsteigimas

Investicijų tikslas – remti daugiabučių pastatų ir viešųjų pastatų renovaciją Rumunijoje, kad būtų padidintas energijos vartojimo efektyvumas.

Investicijas sudaro:

-1 kryptis – nacionalinė paramos schema, skirta daugiabučių gyvenamųjų pastatų renovacijai energijos vartojimo efektyvumui didinti ir integruotai renovacijai (seisminiam konsolidavimui ir energijos vartojimo efektyvumui).

-2 kryptis – nacionalinė paramos schema, skirta viešųjų pastatų renovacijai energijos vartojimo efektyvumui didinti ir integruotai renovacijai (seisminiam konsolidavimui ir energijos vartojimo efektyvumui).

Investicijas taip pat sudaro naujų įkrovimo prieigų įrengimas netoli renovuotų pastatų.

Ši priemonė papildo 1a investiciją. Įsteigti „Renovacijos bangos“ fondą, skirtą esamo pastatų ūkio energijos vartojimo efektyvumo didinimo darbams finansuoti.

2 investicija. Nacionalinio skaitmeninių pastatų registro paskelbimas

Investicijų tikslas – stebėti pastatų ūkio renovacijos, kuria didinamas energijos vartojimo efektyvumas, pažangą. Priemonę sudaro nacionalinis skaitmeninių pastatų registras, kuris yra IT sistema.

4 investicija. Žiedinė ekonomika ir didesnis istorinių pastatų energijos vartojimo efektyvumas

Šių investicijų tikslas – remti istorinių paminklų ir pastatų energinę renovaciją.

Investicijas sudaro: I) įrengiant laboratoriją naujoms medžiagoms ir technologiniams sprendimams, skirtiems istorinių pastatų renovacijai energijos vartojimo efektyvumui didinti, išbandyti; II) rengti mokymus apie istorinių pastatų renovaciją, susijusią su energijos vartojimo efektyvumu; III) įrengti bandomąjį centrą statybinėms medžiagoms iš griovimo darbų surinkti ir pakartotinai naudoti istoriniuose pastatuose; infrastruktūros, reikalingos istoriniams pastatams prižiūrėti, sukūrimas.

E.4.  Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Sekundės skaičius

Susijusi priemonė (reforma arba investicija)

Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė

Pavadinimas

Kokybiniai rodikliai
(jei tai tarpinės reikšmės)

Kiekybiniai rodikliai
(tikslai)

Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis

Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas

Matavimo vienetas

Pradinė padėtis

Tikslas

Ketvirčio

Metų

90

1 reforma. Supaprastinta ir atnaujinta teisinė ir reguliavimo sistema pastatų renovacijai energijos vartojimo efektyvumui didinti remti

Etapas

Galiojančios teisės aktų sistemos, susijusios su daugiamete nacionaline gyvenamųjų pastatų energinio naudingumo didinimo programa, pakeitimų įsigaliojimas (Vyriausybės nepaprastasis potvarkis Nr. 18/2009)

Įstatymo nuostata, nurodanti Vyriausybės nepaprastojo potvarkio Nr. 18/2009 pakeitimų įsigaliojimą

IV KETV.

2022

Daugiametės nacionalinės gyvenamųjų pastatų energinio naudingumo didinimo programos pakeitimais energinės renovacijos užmojų lygis padidinamas iki bent 30 proc. sutaupytos pirminės energijos iki 60 proc. gyvenamųjų pastatų atveju, sudarant atnaujintą vidutinės arba esminės renovacijos, kuri atitinka paramos skyrimo reikalavimus, išlaidų sąrašą ir padidinant pagal programą pateiktų projektų veiksmingumo rodiklių užmojį.

91

1 reforma. Supaprastinta ir atnaujinta teisinė ir reguliavimo sistema pastatų renovacijai energijos vartojimo efektyvumui didinti remti

Etapas

Veikia investicijų, skirtų perėjimui prie žaliųjų ir skaitmeninių pastatų, techninė reguliavimo sistema

Paskelbimas Oficialiajame leidinyje

IV KETV.

2022

Techninė reguliavimo sistema apima šias priimtas ir veikiančias gaires:
1. Beveik nulinės energijos pastatų gairėse pateikiamos gairės dėl EBNP reikalavimų techninio įgyvendinimo, siekiant padėti centrinėms viešojo administravimo institucijoms, atsakingoms už EBNP reikalavimų įgyvendinimo stebėseną. Gairėse nurodomi atitinkami rodikliai ir jų rinkimo bei stebėsenos mechanizmai.

2.Neinvazinio požiūrio į energijos vartojimo efektyvumą istoriniuose pastatuose metodika“ nustatomi standartai, kuriais siekiama sutaupyti energijos ir išteklių naudojimo istoriniuose pastatuose, nedarant poveikio jų architektūrinei ir istorinei vertei.

92

1 reforma. Supaprastinta ir atnaujinta teisinė ir reguliavimo sistema pastatų renovacijai energijos vartojimo efektyvumui didinti remti

Tikslas

Statybos leidimų išdavimo laiko sutrumpinimas

Procentinė dalis (%)

0

50

II KETV.

2025

Statybos leidimams išduoti reikalingą laiką, palyginti su 2020 m., sutrumpinti bent 50 proc. nuo 270 dienų iki 135 dienų.

93

2 reforma. Strateginė, teisinė ir procedūrinė sistema pastatų ūkio seisminiam atsparumui remti

Etapas

Nacionalinės seisminės rizikos mažinimo strategijos, skirtos esamo pastatų ūkio seisminiam modifikavimui, priėmimas ir įgyvendinimas

Vyriausybė priima nacionalinę seisminės rizikos mažinimo strategiją.

 

 

 

 

IV KETV.

2022

Strategijoje nustatomi kriterijai, pagal kuriuos pirmenybė teikiama investicijoms į seisminės rizikos mažinimą esamam pastatų ūkiui, atsižvelgiant į seisminės rizikos pastatams ir bendruomenėms lygį ir rizikos mažinimo veiksmų naudą.

Greito vizualaus vertinimo metodikos taikymas antrajam seisminės rizikos vertinimo lygiui padeda sutrumpinti laiką, kurio reikia, kad pastatų ūkio intervencinės priemonės būtų veiksmingai nustatytos prioritetine tvarka, remiantis pažeidžiamumo duomenimis, nuo kelerių metų iki kelių mėnesių.

Rengiant privalomą integruotą intervencijos vadovą, atsižvelgiama į Ilgalaikėje renovacijos strategijoje siūlomas priemones.

94

2 reforma. Strateginė, teisinė ir procedūrinė sistema pastatų ūkio seisminiam atsparumui remti

Etapas

Naujojo įstatymo dėl seisminės pastatų rizikos mažinimo įsigaliojimas

Įstatymo nuostata, nurodanti naujojo įstatymo dėl seisminės pastatų rizikos mažinimo įsigaliojimą

IV KETV.

2022

Įsigaliojo naujas įstatymas dėl seisminės pastatų rizikos mažinimo. Įstatymas taikomas šiems veiksmams:

-įtraukti daugiametį požiūrį į esamo pastatų ūkio modifikavimą

-įtraukti į reikalavimus atitinkančių asmenų sąrašą; įvairių rūšių reikalavimus atitinkančių darbų, būtinų energiniam naudingumui padidinti, išlaidos;

-išplėsti programą, kad ji apimtų viešuosius pastatus kartu su daugiabučiais gyvenamaisiais pastatais;

-į reikalavimus atitinkančius kriterijus įtraukti RsII seisminę klasę, taip pat RsI seisminę klasę.

95

1 investicija. „Renovacijos bangos“ fondo, skirto esamo pastatų ūkio energijos vartojimo efektyvumo didinimo darbams finansuoti, įsteigimas

Etapas

Kuriuo nustatoma nacionalinė paramos daugiabučiams gyvenamiesiems pastatams energinei renovacijai ir energijos vartojimo efektyvumui didinti ir integruotai renovacijai (seisminiam konsolidavimui ir energijos vartojimo efektyvumui) schema

Ministro įsakymo, kuriuo nustatoma finansavimo schema, paskelbimas 

 

 

 

1 KETV.

2022

Pagal schemą finansuojama bent 3,2 mln. m² gyvenamųjų pastatų energinė renovacija.

Pagal schemą finansuojami šių rūšių projektai:

-integruoti projektai (seisminis konsolidavimas ir energijos vartojimo efektyvumas);

-energinės renovacijos projektai.

Finansavimo schema užtikrinama, kad ne mažiau kaip 90 % visų asignavimų būtų panaudota efektyvaus energijos vartojimo darbams ir ne daugiau kaip 10 % skirtų lėšų būtų naudojama seisminiam konsolidavimui ir kitiems papildomiems darbams (pvz., priešgaisrinei saugai, prieinamumui).

Visa sistema užtikrinama, kad visomis sutartimis būtų pasiektas atitinkamas energijos vartojimo efektyvumo reikalavimas, t. y. bent 50 proc. sumažinti suvartojamos energijos kiekį, palyginti su metiniu energijos suvartojimu šildymui prieš renovuojant kiekvieną pastatą (išskyrus kultūros vertybės statusą turintį pastatą), kuris turi užtikrinti, kad būtų sutaupyta ne mažiau kaip 30 proc. (vidutinė renovacija) ir 60 proc. (esminė renovacija) pirminės energijos poreikio, palyginti su padėtimi prieš renovaciją, ir laikomasi reikšmingos žalos nedarymo techninių gairių (2021/C58/01).

96

1 investicija. „Renovacijos bangos“ fondo, skirto esamo pastatų ūkio energijos vartojimo efektyvumo didinimo darbams finansuoti, įsteigimas

Etapas

Kuriuo nustatoma nacionalinė paramos viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumui didinti ir integruotai renovacijai (seisminiam konsolidavimui ir energijos vartojimo efektyvumui) schema

Nutarties, kuria nustatoma schema, paskelbimas 

 

 

 

1 KETV.

2022

Pagal šią schemą finansuojama bent 1,8 mln. m² viešųjų pastatų energinė renovacija. Schema užtikrinama, kad būtų vykdomi šių rūšių projektai:

-integruotieji projektai (seisminis konsolidavimas ir energijos vartojimo efektyvumas)

-energinės renovacijos projektai.

Finansavimo schema užtikrinama, kad ne mažiau kaip 90 % visų asignavimų būtų panaudota efektyvaus energijos vartojimo darbams ir ne daugiau kaip 10 % skirtų lėšų būtų naudojama seisminiam konsolidavimui ir kitiems papildomiems darbams (pvz., priešgaisrinei saugai, prieinamumui).

Visa sistema užtikrinama, kad visomis sutartimis būtų pasiektas atitinkamas energijos vartojimo efektyvumo reikalavimas, t. y. bent 50 proc. sumažinti suvartojamos energijos kiekį, palyginti su metiniu energijos suvartojimu šildymui prieš renovaciją, kiekviename pastate (išskyrus kultūros vertybės statusą turintį pastatą), kuris turi užtikrinti ne mažiau kaip 30 proc. (vidutinė renovacija) ir 60 proc. (esminė renovacija) sutaupytos pirminės energijos poreikio, palyginti su padėtimi prieš renovaciją, ir atitikti reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01).

97

1 investicija. „Renovacijos bangos“ fondo, skirto esamo pastatų ūkio energijos vartojimo efektyvumo didinimo darbams finansuoti, įsteigimas

Etapas

Kvietimai teikti pasiūlymus dėl gyvenamųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumo renovacijos ir integruotos renovacijos (seisminio konsolidavimo ir energijos vartojimo efektyvumo)

Kvietimo specifikos skelbimas

II KETV.

2022

Plėtros, viešųjų darbų ir administravimo ministerija skelbia šiuos tris kvietimus teikti pasiūlymus dėl gyvenamųjų pastatų renovacijos, susijusios su energijos vartojimo efektyvumu, ir integruotos renovacijos (seisminio konsolidavimo ir energijos vartojimo efektyvumo):

-kvietimas teikti integruotus projektus, pagal kuriuos seisminio konsolidavimo intervencinės priemonės įgyvendinamos integruotai su priemonėmis, skirtomis energijos vartojimo efektyvumui didinti. Kvietimas turi būti skirtas vietos administraciniams vienetams, esantiems vietovėse, kuriose didžiausia žemės drebėjimo pagreičio vertė a(g) pagal Rumunijos teritorijos zonų žemėlapį, pateiktą seisminio projektavimo kodekse P100–1, yra ne mažesnė kaip 0,2 g IMR = 225 metus. Norint patikslinti kvietimą teikti paraiškas, pirmenybė turi būti teikiama bendruomenėms, kurioms gresia skurdas ir socialinė atskirtis.

-ragina vykdyti energijos vartojimo efektyvumo renovacijos projektus, skirtus bendruomenėms, kurioms gresia skurdas ir socialinė atskirtis, skiriant bent 20 proc. 1 krypties 1 krypčiai skirtų lėšų, atitinkančių energijos vartojimo efektyvumą.

-kvietimas teikti paraiškas dėl teritorinių energijos vartojimo efektyvumo renovacijos projektų, kuriuose galėtų dalyvauti visi vietos administraciniai vienetai, įskaitant šešis Bukarešto sektorius kiekvienoje apskrityje, atsižvelgiant į daugiabučių gyvenamųjų pastatų skaičių ir apskričių gyventojų skaičių.

Pastatai, priskiriami seisminės rizikos klasėms RsI ir RsII, neįtraukiami į sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo, skiriamas pagal antrąjį ir trečiąjį kvietimus teikti pasiūlymus.

Į visus tris kvietimus teikti pasiūlymus įtraukiami atrankos kriterijai, kuriuose nurodoma, kad visose sutartyse turi būti nurodytas atitinkamas energijos vartojimo efektyvumo reikalavimas, t. y. bent 50 proc. sumažinti šildymui suvartojamos energijos kiekį, palyginti su metiniu energijos suvartojimu šildymui prieš renovuojant kiekvieną pastatą (išskyrus kultūros vertybės statusą turintį pastatą), kuris turi padėti sutaupyti bent 30 proc. pirminės energijos, palyginti su padėtimi prieš renovaciją (vidutinė renovacija). Pagal trečiąjį kvietimą teikti paraiškas reikalaujama, kad 10 proc. biudžeto būtų išleista projektams, kuriuos įgyvendinant sutaupoma bent 60 proc. pirminės energijos (esminė renovacija), palyginti su padėtimi prieš renovaciją.

Investicijos neapima dujinių katilų pakeitimo.

Jei po pirmojo etapo nebuvo sudarytos sutartys dėl lėšų, likusios lėšos vienodomis sąlygomis skiriamos visiems vietos administraciniams vienetams pagal eiliškumo principą.

98

1 investicija. „Renovacijos bangos“ fondo, skirto esamo pastatų ūkio energijos vartojimo efektyvumo didinimo darbams finansuoti, įsteigimas

Etapas

Kvietimas teikti pasiūlymus dėl energijos vartojimo efektyvumo renovacijos ir integruotos renovacijos (seisminio konsolidavimo ir energijos vartojimo efektyvumo) (viešieji pastatai)

Kvietimo specifikacijų skelbimas

II KETV.

2022

Plėtros, viešųjų darbų ir administravimo ministerijos paskelbti kvietimai teikti pasiūlymus dėl viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumo renovacijos ir integruotos renovacijos (seisminio konsolidavimo ir energijos vartojimo efektyvumo) siekiant žaliosios ir atsparios pertvarkos:

-kvietimas teikti pasiūlymus dėl integruotų projektų, pagal kuriuos seisminio konsolidavimo intervencinės priemonės įgyvendinamos integruotai su priemonėmis, skirtomis energijos vartojimo efektyvumui didinti. Kvietimas turi būti skirtas vietos administraciniams vienetams, esantiems vietovėse, kuriose didžiausia žemės drebėjimo pagreičio vertė a(g) pagal Rumunijos teritorijos zonų žemėlapį, pateiktą seisminio projektavimo kodekse P100–1, yra ne mažesnė kaip 0,2 g IMR = 225 metus.

-raginimas vykdyti vidutinio dydžio (80 proc.) ir esminę (20 proc.) energinės renovacijos projektus, skirtus centrinėms valdžios institucijoms, apskričių taryboms, apskričių savivaldybėms ir kitoms savivaldybėms, įskaitant šešis Bukarešto sektorius.

Pastatai, priskiriami RsI ir RsII seisminės rizikos klasėms, neįtraukiami į sutartis, skiriamas pagal antrąjį kvietimą teikti paraiškas.

Į du kvietimus teikti pasiūlymus įtraukiami atrankos kriterijai, kuriuose nurodoma, kad visose sutartyse turi būti nurodytas atitinkamas energijos vartojimo efektyvumo reikalavimas, kad šildymui suvartojamos energijos kiekis būtų sumažintas bent 50 proc., palyginti su metiniu energijos suvartojimu šildymui prieš renovuojant kiekvieną pastatą (išskyrus kultūros vertybės statusą turintį pastatą), kuris turi padėti sutaupyti bent 30 proc. pirminės energijos (vidutinė renovacija), palyginti su prieš renovaciją buvusia energija. Pagal antrąjį kvietimą teikti paraiškas reikalaujama, kad 20 proc. biudžeto būtų išleista projektams, kuriuos įgyvendinant sutaupoma bent 60 proc. pirminės energijos (esminė renovacija), palyginti su padėtimi prieš renovaciją.

Investicijos neapima dujinių katilų pakeitimo.

Jei po pirmojo etapo dėl kokių nors lėšų nebuvo sudarytos sutartys, likusios lėšos vienodomis sąlygomis skiriamos visoms savivaldybėms, laikantis eiliškumo principo.

99

1 investicija. „Renovacijos bangos“ fondo, skirto esamo pastatų ūkio energijos vartojimo efektyvumo didinimo darbams finansuoti, įsteigimas

Etapas

Gyvenamųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumo renovacijos ir integruotos renovacijos (seisminio konsolidavimo ir energijos vartojimo efektyvumo) sutarčių pasirašymas

Sutarčių pasirašymas

IV KETV.

2022

Sutartys dėl energijos vartojimo efektyvumo renovacijos ir integruotos renovacijos (seisminio konsolidavimo ir energijos vartojimo efektyvumo) siekiant pereiti prie žaliųjų ir atsparių pastatų (gyvenamųjų pastatų) pasirašomos laikantis 95 ir 97 tarpinių reikšmių sąlygų.

100

1 investicija. „Renovacijos bangos“ fondo, skirto esamo pastatų ūkio energijos vartojimo efektyvumo didinimo darbams finansuoti, įsteigimas

Etapas

Viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumo renovacijos ir integruotos renovacijos (seisminio konsolidavimo ir energijos vartojimo efektyvumo) sutarčių pasirašymas

Sutarčių pasirašymas

IV KETV.

2022

Sutartys dėl energijos vartojimo efektyvumo renovacijos ir integruotos renovacijos (seisminio konsolidavimo ir energijos vartojimo efektyvumo) siekiant pereiti prie žaliųjų ir atsparių pastatų (viešųjų pastatų) pasirašomos laikantis 96 ir 98 tarpinių reikšmių sąlygų.

103

1 investicija. „Renovacijos bangos“ fondo, skirto esamo pastatų ūkio energijos vartojimo efektyvumo didinimo darbams finansuoti, įsteigimas

Tikslas

Užbaigta daugiabučių gyvenamųjų pastatų energinė renovacija

Skaičius (m2)

0

1 051 792

II KETV.

2026

Darbų užbaigimo priėmimo sertifikatas, ex ante energijos vartojimo audito ataskaita ir ex post energinio naudingumo sertifikatas, kuriais patvirtinamas sutaupytos pirminės energijos kiekis, palyginti su padėtimi prieš renovaciją, laikantis 95 ir 97 tarpinių reikšmių sąlygų.

106

1 investicija.

„Renovacijos bangos“ fondo, skirto esamo pastatų ūkio energijos vartojimo efektyvumo didinimo darbams finansuoti, įsteigimas

Tikslas

Užbaigta viešųjų pastatų energinė renovacija

Skaičius (m2)

0

295 456

II KETV.

2026

Darbų užbaigimo priėmimo sertifikatas, ex ante energijos vartojimo audito ataskaita ir ex post energinio naudingumo sertifikatas, kuriais patvirtinamas sutaupytos pirminės energijos kiekis, palyginti su padėtimi prieš renovaciją, laikantis 96 ir 98 tarpinių reikšmių sąlygų.

106b

1 investicija.

„Renovacijos bangos“ fondo, skirto esamo pastatų ūkio energijos vartojimo efektyvumo didinimo darbams finansuoti, įsteigimas

Tikslas

Įrengti nauji elektromobilių įkrovimo punktai

Skaičius

0

1 000

II KETV.

2026

1000 įkrovimo prieigų įrengimo ir pradėjimo eksploatuoti priėmimo pažymėjimas.

107

2 investicija. Nacionalinio skaitmeninių pastatų registro paskelbimas

Etapas

Paskelbtas nacionalinis skaitmeninių pastatų registras

Nacionalinį skaitmeninį pastatų registrą galima rasti internete su bandomuoju skyriumi, kuriame pateikiama informacija, susijusi su pastatais, renovuotais pagal nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą.

II KETV.

2026

Nacionaliniame skaitmeniniame registre stebimi renovacijos energijos vartojimo efektyvumui didinti duomenys (energijos sutaupymas, išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas) ir seisminio pažeidžiamumo duomenys.

Pastatų registre turi būti georeferencinė viešųjų ir privačių pastatų duomenų bazė, papildanti INSPIRE geoportalą, susieta ir sąveiki su vietos lygmens miestų duomenų bazėmis ir kitomis nacionalinėmis registrų sistemomis. Laivo žurnalai, kaip integruota sistema, įtraukiami į nacionalinį skaitmeninį pastatų registrą. Pastato energijos pasai įtraukiami į laivo žurnalus ir juose skaitmeniniu formatu pateikiama visa informacija apie su energija susijusias intervencines priemones.

110

4 investicija. Žiedinė ekonomika ir didesnis istorinių pastatų energijos vartojimo efektyvumas

Etapas

Nacionalinio paveldo instituto struktūros istorinėms statybinėms medžiagoms rinkti ir pakartotinai naudoti

Įrengta istorinių pastatų renovacijos laboratorija ir efektyvaus energijos vartojimo centras

II KETV.

2026

Būtų įrengta istorinių pastatų renovacijos, kuria efektyviai vartojama energija, laboratorija ir centras, įskaitant:

– naujų medžiagų ir technologinių sprendimų, skirtų istoriniams pastatams, mokslinio bandymo infrastruktūra;

– statybinių medžiagų išmontavimo, surinkimo, rūšiavimo, remonto ir pakartotinio naudojimo infrastruktūra;

– istorinių pastatų išsaugojimo infrastruktūra; ir

– priemonės, kuriomis remiamas profesinių įgūdžių ugdymas renovuojant istorinius pastatus energijos vartojimo efektyvumo didinimo srityje.

112

4 investicija. Žiedinė ekonomika ir didesnis istorinių pastatų energijos vartojimo efektyvumas

Tikslas

Ne mažiau kaip 200 specialistų, sertifikuotų vykdant istorinių pastatų energijos vartojimo efektyvumo renovaciją

Skaičius

0

200

II KETV.

2026

Bent 200 specialistų turi būti gavę istorinių pastatų renovacijos, susijusios su energijos vartojimo efektyvumu, sertifikatą. 

Sertifikatą išduoda Nacionalinis paveldo institutas.

F.6 KOMPONENTAS. Energija

Energetikos sektorius yra didžiausias (66 proc.) išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio šaltinis Rumunijoje. Rumunijos nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane (NEKSVP) apskaičiuota, kad 2021–2030 m. energetikos sektoriuje reikės maždaug 22,6 mlrd. EUR investicijų, kad būtų pasiekti 2030 m. NEKSVP politikos tikslai.

Komponento tikslas – spręsti pagrindines Rumunijos energetikos sektoriaus problemas, susijusias su priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu ir oro tarša. Visų pirma ja siekiama paspartinti energetikos sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą iki 2032 m. laipsniškai atsisakant lignitu ir anglimis kūrenamų elektrinių ir sudarant palankesnes sąlygas naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir alternatyvius energijos šaltinius, pavyzdžiui, žaliąjį vandenilį. Juo taip pat siekiama padidinti elektros tinklo lankstumą, skaitmeninti energetikos sektorių ir sumažinti pramonės energijos intensyvumą. Šiuo komponentu taip pat siekiama pagerinti energetikos sektoriaus valstybės valdomų įmonių bendrąjį valdymą.

Šiomis investicijomis ir reformomis atsižvelgiama į Rumunijos pastarųjų dvejų metų rekomendacijas „su investicijomis susijusią ekonominę politiką sutelkti į [...] mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir energijos vartojimo efektyvumą“ (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 4) ir „daugiausia dėmesio skirti investicijoms į žaliąją [...] pertvarką, visų pirma į švarią ir veiksmingą energijos gamybą ir naudojimą ir aplinkos infrastruktūrą, be kita ko, anglių pramonės regionuose“ (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3).

Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal DNSH technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.

F.1.  Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

1 reforma. Elektros energijos rinkos reforma, anglių pakeitimas energijos rūšių derinyje ir parama privačių investicijų į atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybą teisinei ir reguliavimo sistemai

Šios reformos tikslas – mažinti energetikos sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro.

Reformą sudaro teisėkūros ir reguliavimo aktai, kuriais laipsniškai atsisakoma anglių ir sudaromos sąlygos didinti atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybos pajėgumus.

2 reforma. Energetikos sektoriaus valstybės valdomų įmonių bendrojo valdymo reforma

Reformos tikslas – remti energetikos sektoriaus valstybės valdomų įmonių įmonių valdymo reformą.

Reformą sudaro valdybos ir stebėtojų tarybos narių atranka ir skyrimas laikantis skaidrios ir konkurencingos procedūros.

3 reforma. Žaliasis biudžetas

Šios reformos tikslas – stebėti ir vertinti fiskalinės politikos poveikį klimato ir aplinkos tikslams.

Reformą sudaro žaliojo biudžeto praktikos taikymas nacionaliniam biudžetui.

4.a investicija „Nauji elektros energijos kaupimo pajėgumai“

Investicijos tikslas – padidinti elektros tinklų lankstumą ir stabilumą.

Investicijas sudaro naujų elektros energijos kaupimo pajėgumų, skirtų tinklo stabilumui palaikyti ir papildomų atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumų integravimui, įrengimas ir prijungimas.

5.a investicija. Energijos vartojimo efektyvumo užtikrinimas pramonės sektoriuje

Investicijos tikslas – padidinti pramonės energijos vartojimo efektyvumą.

Investicijas sudaro parama pramonės projektams, kuriais mažinamas tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis, palyginti su ex ante išmetamu ŠESD kiekiu.

F.2.  Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės NUM.

Susijusi priemonė (reforma arba investicija)

Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė

Pavadinimas

Kokybiniai rodikliai
(jei tai tarpinės reikšmės)

Kiekybiniai rodikliai
(tikslai)

Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis

Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas

Matavimo vienetas

Pradinė padėtis

Tikslas

Ketvirčio

Metų

113

1 reforma. Elektros energijos rinkos reforma, anglių pakeitimas energijos rūšių derinyje ir parama privačių investicijų į atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybą teisinei ir reguliavimo sistemai

Tikslas

Anglimis kūrenamų elektrinių gamybos pajėgumų nutraukimas

 

Megavatai (MW)

 0

1 695

IV KETV.

2021

Nutraukta 1 695 MW anglimis kūrenamų elektrinių įrengtųjų elektros energijos gamybos pajėgumų eksploatacija.

114

1 reforma. Elektros energijos rinkos reforma, anglių pakeitimas energijos rūšių derinyje ir parama privačių investicijų į atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybą teisinei ir reguliavimo sistemai

Etapas

Priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo įstatymo, kuriuo patvirtinamas laipsniško anglių ir lignito atsisakymo tvarkaraštis, įsigaliojimas

Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo galią turinčio akto įsigaliojimą

 

 

 

II KETV.

2022

Iki 2022 m. II ketv. įsigalioja priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo įstatymas (ir visi antrinės teisės aktai), kuriuo nustatomas tvarkaraštis iki 2032 m.:

-Visų anglimis ir (arba) lignitu kūrenamų įrengtųjų elektros energijos gamybos pajėgumų (t. y. 4 590 MW), įskaitant bent 3 780 MW, kurių eksploatavimas nutrauktas iki 2025 m. gruodžio 31 d., eksploatacijos nutraukimas.

-Priemonės, susijusios su kasyklų, kurios turi būti uždarytos, atkūrimu (pvz., dirvožemio geldymas kasyklose, tokiose kaip viršutinis dirvožemio sluoksnis ir augalijos atkūrimas, atliekų telkiniai, žemės naudojimas po uždarymo žemės ruošai).

-Kvalifikacijos kėlimo priemonės (profesinis pertvarkymas ir perkvalifikavimas) ir kitos priemonės, turinčios socialinį ir ekonominį poveikį paveiktoms bendruomenėms.

115

1 reforma. Elektros energijos rinkos reforma, anglių pakeitimas energijos rūšių derinyje ir parama privačių investicijų į atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybą teisinei ir reguliavimo sistemai

Tikslas

Anglių ir (arba) lignitu kūrenamų elektrinių pajėgumų panaikinimas

Megavatai (MW)

1 695

2 355

IV KETV.

2022

Turi būti sustabdyta iš viso 2 355 MW įrengtųjų elektros energijos gamybos pajėgumų anglimis ir lignitu, iš kurių 2 025 MW eksploatavimas nutraukiamas, o 330 MW – moduliuota. Moduliuotų pajėgumų eksploatavimas nutraukiamas iki 2025 m. ir jie aktyvuojami bei raginami gaminti tik konkrečiomis aplinkybėmis, nustatytomis Įstatymo dėl priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo 4 straipsnyje, ir visapusiškai laikantis atitinkamų ES teisės aktų, įskaitant valstybės pagalbos taisykles.

 116

1 reforma. Elektros energijos rinkos reforma, anglių pakeitimas energijos rūšių derinyje ir parama privačių investicijų į atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybą teisinei ir reguliavimo sistemai

Etapas

Teisės aktų ir norminių aktų įsigaliojimas

Teisės aktų ir norminių aktų nuostata, nurodanti įsigaliojimą

 

 

 

II KETV.

2026

Teisės aktai ir norminiai aktai įsigalioja:

1.nustatyti sutartis dėl skirtumų kaip numatytąjį paramos atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybai mechanizmą;

2.leisti visiems energijos gamintojams tiesiogiai derėtis dėl elektros energijos pirkimo sutarčių;

3.supaprastinti investicijų į atsinaujinančiuosius energijos išteklius licencijavimo ir leidimų išdavimo procedūras, nustatyti trumpesnį ir privalomą administracinio atsako laiką ir įgyvendinti atskaitomybės už bereikalingą vėlavimą procedūras;

4.sukurti specialią sistemą, skirtą investicijoms į jūrų atsinaujinančiuosius energijos išteklius;

5.užtikrinti, kad balansavimo rinkoje būtų reaguojama į paklausą, ir sudaryti sąlygas pramonės naudotojams dalyvauti.

118

1 reforma. Elektros energijos rinkos reforma, anglių pakeitimas energijos rūšių derinyje ir parama privačių investicijų į atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybą teisinei ir reguliavimo sistemai

Etapas

Sutarčių dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos skirtumų pasirašymas po aukciono etapų

Sutarčių pasirašymas

IV KETV.

2025

Pasirašytos sutartys dėl elektros energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių (bent 3 500 MW įrengtoji galia) skirtumų.

119

1 reforma. Elektros energijos rinkos reforma, anglių pakeitimas energijos rūšių derinyje ir parama privačių investicijų į atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybą teisinei ir reguliavimo sistemai

Tikslas

Anglių ir (arba) lignitu kūrenamų elektrinių gamybos pajėgumų panaikinimas

 

Megavatai (MW)

2 025

3 070

IV KETV.

2025

Nacionalinio energetikos reguliavimo institucijos priimtas (-i) sprendimas (-ai)

licencijos (-ų) oro susisiekimui vykdyti ir perdavimo sistemos operatoriaus sertifikato (-ų), kuriuo (-iais) patvirtinamas atjungimas, panaikinimas

iš viso 3 070 MW anglimis ir lignitu kūrenamų elektros energijos gamybos pajėgumų, kurių eksploatavimas nutrauktas.

119a

1 reforma. Elektros energijos rinkos reforma, anglių pakeitimas energijos rūšių derinyje ir parama privačių investicijų į atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybą teisinei ir reguliavimo sistemai

Tikslas

Anglių ir (arba) lignitu kūrenamų elektrinių gamybos pajėgumų panaikinimas

Megavatai (MW)

3070

3780

III KETVIRTIS

2026

Nacionalinio energetikos reguliavimo institucijos priimtas (-i) sprendimas (-ai)

licencijos (-ų) oro susisiekimui vykdyti ir perdavimo sistemos operatoriaus sertifikato (-ų), kuriuo (-iais) patvirtinamas atjungimas, panaikinimas

iš viso 3 780 MW anglimi ir lignitu kūrenamų elektros energijos gamybos pajėgumų, kuriuos papildė pasirašytos sutartys dėl 1 300 MW perspektyvios, lanksčios ir efektyvios dujomis kūrenamos elektros energijos gamybos arba bendros šilumos ir elektros energijos gamybos dujomis, sudarė sąlygas naudoti dujas iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako dujas, kurios gali būti finansuojamos iš kitų ES fondų.

120

1 reforma. Elektros energijos rinkos reforma, anglių pakeitimas energijos rūšių derinyje ir parama privačių investicijų į atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybą teisinei ir reguliavimo sistemai

Tikslas

Įrengti ir prie tinklo prijungti papildomi atsinaujinančiųjų išteklių energijos pajėgumai

Megavatai (MW)

4 408

7 408

II KETV.

2026

Elektros energijos perdavimo ar skirstomųjų tinklų operatorių arba reguliarios nacionalinės institucijos išduotas (-i) sertifikatas (-ai), kuriuo (-iais) patvirtinama, kad papildomas atsinaujinančiųjų išteklių energijos pajėgumas padidėjo bent 3 000 MW (iš dalies finansuojamas iš kitų ES fondų).

121

2 reforma. Energetikos sektoriaus valstybės valdomų įmonių bendrojo valdymo reforma

Etapas

Energetikos sektoriaus valstybės valdomų įmonių bendrojo valdymo gerinimas

Užbaigiama valdybų atranka ir skyrimas

 

 

 

IV KETV.

2022

Visų energetikos ministerijos kompetencijai priklausančių nacionalinių valstybės valdomų įmonių (pvz., Hidroelectrica, Romgaz, Nuclearelectrica) valdymo ir (arba) stebėtojų tarybų narių atranka ir skyrimas remiantis skaidria ir konkurencine procedūra, kurios įgaliojimai yra ketveri metai, ir atlygio sistema, pagrįsta kiekybiniais ir kokybiniais tikslais, susijusiais su įmonės finansiniais (pvz., pajamomis ir grąža, valstybės biudžeto dalyvavimu) ir paslaugų teikimo rezultatais (pvz., remiantis nepriklausomos įstaigos atlikta reprezentatyvia klientų pasitenkinimo apklausa).

122

2 reforma. Energetikos sektoriaus valstybės valdomų įmonių bendrojo valdymo reforma

Etapas

Ne mažiau kaip 15 % įmonės „Hidroelectrica“ akcijų įtraukimas į biržos sąrašus

Pradinio viešo pasiūlymo užbaigimas

 

 

 

II KETV.

2023

Paskelbus įtraukimo į biržos sąrašus prospektą, biržoje po pirminio viešo siūlymo prekiaujama ne mažiau kaip 15 % įmonės „Hidroelectrica“ akcijų.

123

3 reforma. Žaliasis biudžetas

Etapas

Žaliojo biudžeto planavimo metodikos nustatymas ir naudojimas

Žaliojo biudžeto planavimo metodikos nustatymas ir naudojimas

II KETV.

2026

Valdžios institucijos taiko žaliojo biudžeto išlaidų ir fiskalinės politikos poveikio aplinkos atžvilgiu tvariai veiklai, kaip apibrėžta ES taksonomijos reglamente, vertinimo metodiką ir reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01).

139

4.a investicija „Nauji elektros energijos kaupimo pajėgumai“

Tikslas

Įrengti elektros energijos kaupimo pajėgumai

Megavatai (MW)

0

240

II KETV.

2026

Priėmimo liudijimai, kuriais įrodomas bent 240 MW elektros energijos kaupimo pajėgumo įrengimas, ir atitikties sertifikatas, kuriuo patvirtinama, kad įrenginys parengtas prijungti prie tinklo, ir privalomas teisinis susitarimas dėl įrenginio prijungimo prie elektros energijos perdavimo arba skirstymo tinklo iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. Investicijos įgyvendinamos laikantis reikšmingos žalos nedarymo techninėse gairėse (2021/C58/01) nustatytų sąlygų, visų pirma taikant išimtis atliekų tvarkymo ir žaliavų kasybos srityse.

141

Investicija. Energijos vartojimo efektyvumo užtikrinimas pramonės sektoriuje

Tikslas

Energijos vartojimo efektyvumo projektų įgyvendinimas

 

Skaičius

0

30

IV KETV.

2025

Ne mažiau kaip 30 energijos vartojimo efektyvumo projektų įgyvendinimas pramonės sektoriuje, kurį audituoja išorės šalis ir kuriais siekiama bent 30 proc. sumažinti netiesiogiai ir tiesiogiai išmetamą ŠESD kiekį, palyginti su ex ante išmetamųjų teršalų kiekiu, kuris turi būti stebimas naudojantis IT platforma, skirta nacionaliniam energijos suvartojimui centralizuoti ir analizuoti, laikantis 140 tarpinės reikšmės.

F.3.  Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas

4 reforma. Palankios teisėkūros ir reguliavimo sistemos nustatymas vandeniliui iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių

Reformos tikslas – iš dalies pakeisti galiojančią teisinę ir reguliavimo sistemą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos diegti vandenilį iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių.

Reformą sudaro nacionalinės vandenilio strategija ir veiksmų planu grindžiamos teisinės ir reguliavimo sistemos pakeitimų įsigaliojimas.

Pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo reglamento 7 straipsnio 2 dalį Rumunija paprašė techninės paramos pagal techninės pagalbos priemonę nacionalinei vandenilio strategijai parengti.

5 reforma. Mažinti energijos vartojimo intensyvumą ekonomikoje sukuriant tvarų mechanizmą energijos vartojimo efektyvumui pramonėje didinti

Šios reformos tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms į energijos vartojimo efektyvumą pramonėje ir padidinti pramonės sektoriaus atsparumą.

Šia reforma siekiama i) pašalinti kliūtis, trukdančias sudaryti sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo; II) nustatyti energijos vartojimo efektyvumo rinkos priežiūrą siekiant užtikrinti gaminių atitiktį ekologinio projektavimo standartams, iii) remti MVĮ informuotumą apie energijos vartojimo efektyvumo priemones, programas ir naudą; IV) sukurti stebėsenos sistemą, skirtą įgyvendinti energijos vartojimo audito rekomendacijas ATLPS sektoriuose; nustatyti naujus žaliųjų finansinių priemonių standartus.

6 reforma. Šildymo vėsinimo sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas

Reformos tikslas – prisidėti prie šildymo ir vėsinimo sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo.

Reformą sudaro teisės aktų, kuriais nustatomos šildymo ir vėsinimo sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo priemonės, priėmimas.

2 investicija. Žaliojo vandenilio gamybos pajėgumai, skirti elektros energijos kaupimui ir (arba) pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui

Šių investicijų tikslas – remti žaliojo vandenilio gamybos pajėgumų diegimą.

Šias investicijas sudaro elektrolizerių modulių įrengimas, kad būtų galima gaminti vandenilį iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių.

3 investicija. Lanksčios ir labai efektyvios dujomis kūrenamos elektros energijos ir šilumos gamybos centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje statyba

Šių investicijų tikslas – spręsti Rumunijos uždavinius, susijusius su perėjimu nuo anglių ir lignito energijos šaltinių.

Investicijas sudaro perspektyvių, lanksčių ir didelio efektyvumo dujomis kūrenamų kombinuotų šilumos ir elektros energijos gamybos pajėgumų įrengimas, kad būtų galima naudoti dujas iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako dujas.

4 investicija. Fotovoltinių įrenginių atidavimas eksploatuoti

Investicijų tikslas – prisidėti prie papildomų atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumų integravimo.

Investicijas sudaro fotovoltinių plokščių, fotovoltinių elementų ir plokščių gamybos pajėgumų atidavimas eksploatuoti.

5 investicija. Energijos vartojimo efektyvumo užtikrinimas pramonės sektoriuje

Investicijos tikslas – padidinti pramonės energijos vartojimo efektyvumą.

Investicijas sudaro parama pramonės projektams, kuriais mažinamas tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis, palyginti su ex ante išmetamu ŠESD kiekiu.

F.4.  Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės NUM.

Susijusi priemonė (reforma arba investicija)

Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė

Pavadinimas

Kokybiniai rodikliai
(jei tai tarpinės reikšmės)

Kiekybiniai rodikliai
(tikslai)

Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis

Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas

Matavimo vienetas

Pradinė padėtis

Tikslas

Ketvirčio

Metų

126

4 reforma. Palankios teisėkūros ir reguliavimo sistemos nustatymas vandeniliui iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių

Etapas

Teisinės ir reguliavimo sistemos pakeitimų, kuriais įgyvendinama Nacionalinė vandenilio strategija, įsigaliojimas

Įstatymo nuostata, nurodanti teisinės sistemos pakeitimų įsigaliojimą

 

 

 

III KETVIRTIS

2026

Reglamentavimo sistemos pakeitimų, grindžiamų nacionaline vandenilio strategija ir veiksmų planu, įsigaliojimas. Pakeitimais pašalinamos visos teisinės ir administracinės kliūtys, trukdančios plėtoti vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių technologiją, ir įgyvendinamos priemonės, reikalingos visai vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių vertės grandinei plėtoti.

127

5 reforma. Mažinti energijos vartojimo intensyvumą ekonomikoje, sukuriant tvarų mechanizmą energijos vartojimo efektyvumui pramonėje didinti.

Etapas

Teisės aktų sistemos, kuria nustatomos priemonės, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos investuoti į energijos vartojimo efektyvumą pramonėje, įsigaliojimas

Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo galią turinčio akto įsigaliojimą

IV KETV.

2022

Teisės aktų sistemos, kuria nustatomos priemonės, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos investuoti į energijos vartojimo efektyvumą pramonėje, įsigaliojimas. Reforma: I) pašalinti kliūtis, trukdančias sudaryti sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo; nustatyti rinkos priežiūrą ir energijos vartojimo efektyvumo standartų taikymą siekiant užtikrinti gaminių atitiktį ekologinio projektavimo standartams, iii) didinti MVĮ informuotumą apie energijos vartojimo efektyvumą; IV) sukurti stebėsenos sistemą, skirtą energijos vartojimo audito rekomendacijoms ATLPS sektoriuose įgyvendinti; nustatyti naujus žaliųjų finansinių priemonių standartus.

128

6 reforma. Šildymo vėsinimo sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas

Etapas

Teisės aktų, kuriais nustatomos šildymo ir vėsinimo sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo priemonės, įsigaliojimas

Įstatymo nuostata, nurodanti teisės aktų įsigaliojimą

II KETV.

2026

Įsigalioja teisės aktai, kuriais nustatomos šildymo ir vėsinimo sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo priemonės. Reforma: I) apibrėžti centrinių ir vietos valdžios institucijų atsakomybę už šildymo ir vėsinimo sektoriaus valdymą ir išplėsti įmonių valdymo įstatymo taikymą centralizuoto šilumos tiekimo paslaugų teikėjams; II) peržiūrėti sistemą siekiant užtikrinti biomasės tvarumą ir atsekamumą, kad būtų išvengta bet kokio neigiamo bioenergijos naudojimo poveikio biologinei įvairovei ir miškams; III) įtraukti nuostatas dėl energijos rūšių derinio įvairinimo šildymo ir vėsinimo sektoriuje, atsisakant miško biomasės; IV) leisti gaminantiems vartotojams (įskaitant butus ir jų asociacijas, bet jais neapsiribojant)

nuomininkų) gaminti ir parduoti perteklinę saulės ir galbūt vėjo energiją lankstesnėmis formomis ir nustatyti paskatas, įskaitant kiekybinę kompensaciją.

129

2 investicija. Žaliojo vandenilio gamybos pajėgumai, skirti elektros energijos kaupimui ir (arba) pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui

Etapas

Sutarčių dėl ne mažiau kaip 60 MW H2naujų elektrolizerių pajėgumų statybos pasirašymas

Sutarčių pasirašymas

II KETV.

2022

Sutarčių dėl naujų elektrolizerių, kurių galia ne mažesnė kaip 60 MW H2, statybos, kai numatoma pagaminti ne mažiau kaip 10 000 tonų vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, pasirašymas.

131

2 investicija. Žaliojo vandenilio gamybos pajėgumai, skirti elektros energijos kaupimui ir (arba) pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui

Tikslas

Žaliojo vandenilio gamybos pajėgumai

Megavatai (MWH2)

0

45

III KETVIRTIS

2026

Priėmimo liudijimai, kuriais įrodoma, kad įrengti elektrolizeriai, kurių bendra galia yra bent 45 MW H2, ir atitikties sertifikatas, kuriuo patvirtinama, kad įrenginys parengtas prijungti prie tinklo, ir privalomas teisinis susitarimas dėl įrenginio prijungimo prie elektros energijos perdavimo arba skirstymo tinklo iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

133

3 investicija. Lanksčios ir labai efektyvios dujomis kūrenamos bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP) centralizuoto šilumos ir elektros energijos tiekimo sektoriuje statyba

Etapas

Sutarčių dėl didelio naudingumo dujų kogeneracijos ir centralizuoto šilumos tiekimo projektų pasirašymas

Sutarčių pasirašymas

 

 

 

II KETV.

2022

Sutarčių dėl didelio naudingumo dujų kogeneracijos statybos arba modifikavimo centralizuotam šilumos tiekimui, kaip apibrėžta Direktyvoje 2010/31/ES, pasirašymas. Atrankos kriterijais užtikrinama atitiktis reikšmingos žalos nedarymo techninėms gairėms (2021/C58/01), visų pirma III priede nustatytoms sąlygoms. Investicijomis turi būti pakeisti bent tie patys gerokai daugiau anglies dioksido išskiriančių elektrinių ir (arba) šilumos gamybos įrenginių (pvz., anglių, lignito ar naftos) pajėgumai ir taip mažinamas išmetamas ŠESD kiekis.

134

3 investicija. Lanksčios ir labai efektyvios dujomis kūrenamos bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP) statyba rajone

Tikslas

Kogeneracijos įrenginiai ir centralizuotas šilumos tiekimas

 

Megavatai (MWe)

0

83

II KETV.

2026

Pagal reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), visų pirma III priede nustatytas sąlygas pagal 133 tarpinę reikšmę, ir jų prijungimo prie įrenginių tinklo sertifikatus turi būti išduoti 83 MWe kombinuotosios šilumos ir elektros energijos įrenginių įrengimo centralizuoto šilumos ir elektros energijos sektoriuje pripažinimo sertifikatai.

138

4 investicija. Fotovoltinių įrenginių atidavimas eksploatuoti

Tikslas

Užsakyti nauji fotovoltinių elementų ir plokščių gamybos pajėgumai

Megavatai (MW)

0

200

II KETV.

2026

Akredituotos įstaigos priimtas sprendimas leisti eksploatuoti gamyklą (-as), kurios (-ių) bendras metinis gamybos pajėgumas yra bent 200 MW fotovoltinių elementų ir plokščių.

140

5 investicija. Energijos vartojimo efektyvumo užtikrinimas pramonės sektoriuje

Etapas

Skelbiamas konkursas dėl investicijų į energijos vartojimo efektyvumą pramonėje

Konkurso specifikacijų skelbimas

II KETV.

2022

Skelbiamas kvietimas atrinkti energijos vartojimo efektyvumo projektus pramonėje. Pagal atrankos kriterijus reikalaujama:

– pasiekti, kad netiesiogiai ir tiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis būtų sumažintas bent 30 proc., palyginti su ex ante išmetamu ŠESD kiekiu, kuris turi būti stebimas naudojantis IT platforma, skirta centralizuoti ir analizuoti nacionalinį energijos suvartojimą;

– laikytis reikšmingos žalos nedarymo techninių gairių (2021/C58/01) naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų.

G.7 KOMPONENTAS. SKAITMENINĖ PERTVARKA

Šiuo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentu sprendžiami skaitmeninimo uždaviniai, susiję su viešuoju administravimu, pavyzdžiui, susiskaidymas, sąveikumas, kaip viena iš pagrindinių kliūčių plėtojant į galutinius naudotojus orientuotas skaitmenines paslaugas, biurokratinės kliūtys gauti tinklų statybai būtinus statybos leidimus, žemi baziniai ir aukšto lygio skaitmeniniai įgūdžiai, kibernetinės rizikos rizika. Atsižvelgiant į tai, šio komponento tikslas – spręsti visus šiuos uždavinius ir sukurti nuoseklią ir integruotą skaitmeninę infrastruktūrą, kuri būtų naudinga piliečiams ir įmonėms, kartu suteikiant reikiamas priemones (pvz., junglumą, įgūdžių ugdymą ar kibernetinį saugumą), kad būtų galima pereiti prie skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės. Visų pirma šis komponentas apima reformas, būtinas siekiant sukurti vyriausybinę debesiją ir užtikrinti sąveikumą, gerinti junglumą, didinti viešųjų ir privačiųjų subjektų apsaugą ir kibernetinį saugumą ir didinti viešojo sektoriaus skaitmeninius gebėjimus. Investicijos, kuriomis grindžiamos reformos, yra įvairios: nuo vyriausybinės debesijos plėtojimo iki sveikatos, teisminių institucijų, aplinkos, užimtumo ir socialinės apsaugos, viešųjų pirkimų, nevyriausybinių organizacijų, baltųjų zonų junglumo, įvairių struktūrų kibernetinio saugumo užtikrinimo ir įgūdžių didinimo tiek kibernetinio saugumo, tiek valstybės tarnautojų ir plačiosios visuomenės srityse. Viena iš pagrindinių investicijų yra susijusi su elektroninės tapatybės kortelės diegimu Rumunijos piliečiams.

Komponentą sudaro 4 reformos ir 18 investicijų. Šios investicijos ir reformos padeda įgyvendinti Rumunijos pastarųjų dvejų metų konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas „Gerinti įgūdžius, įskaitant skaitmeninius“ (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3) ir „įgūdžių bei skaitmeninio mokymosi stiprinimą“ ir „investicijas sutelkti į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, [...] skaitmeninių paslaugų infrastruktūrą“ (2020 m. konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos Nr. 2 ir 3).

Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal DNSH technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.

G.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas 

1 reforma. Vieningos sistemos, skirtos valdžios debesijos sistemos architektūrai apibrėžti, kūrimas

Šios reformos tikslas – modernizuoti viešąjį administravimą diegiant pažangias technologijas ir daugiausia dėmesio skiriant piliečių ir įmonių poreikiams, kartu užtikrinant duomenimis grindžiamos politikos plėtojimo prielaidas ir didinant esamų skaitmeninių technologijų sąveikumą. Be to, reforma remiamas integruotos viešųjų skaitmeninių paslaugų struktūros kūrimas.

Šios reformos įgyvendinimą sudaro dvi veiksmų kryptys. Pirma, tikimasi, kad įsigaliojus Informacinių sistemų sąveikumo įstatymui bus išsamiai nustatyti vienodi standartai ir taisyklės, kuriuos viešieji subjektai turi taikyti kurdami taikomąsias programas saugioje ir tvarioje aplinkoje, kartu derindami su Europos sąveikumo sistema. Antra, tikimasi, kad įsigaliojus Vyriausybės debesijos įstatymui bus nustatyta atsakomybė ir užduotys, susijusios su debesijos infrastruktūros, technologijų ir paslaugų projektavimu, įgyvendinimu, plėtojimu ir valdymu. Kibernetinis saugumas užtikrinamas tiek išorės, tiek vidaus debesijos apsaugos tikslais, taikant pažangiausius ir ekonomiškai efektyviausius turimus kibernetinio saugumo sprendimus.

Tikimasi, kad iš specialistų sudaryta laikina darbo grupė bus įsteigta visoms Rumunijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytoms su skaitmeninėmis technologijomis susijusioms priemonėms stebėti ir įgyvendinti.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2022 m. birželio 30 d.

2 reforma. Perėjimas prie 2025 m. ES junglumo tikslų ir privačių investicijų į itin didelio pralaidumo tinklų diegimą skatinimas

Šios reformos tikslas – paspartinti 5G tinklų diegimą nacionaliniu lygmeniu, laikantis saugumo taisyklių, ir užtikrinti plačiajuosčio ryšio aprėptį baltosiose vietovėse (mažose kaimo savivaldybėse, izoliuotose vietovėse, nepalankioje padėtyje esančiose vietovėse), spręsti kaimo ir miesto skaitmeninės atskirties problemą, sumažinti administracinę naštą ir supaprastinti procedūras bei mokesčius, sudarant sąlygas vienodai prieigai prie skaitmeninių paslaugų ir interneto.

Reforma apima keletą veiksmų:

-Rumunijos veiksmų gairių, kuriomis taikomas junglumo priemonių rinkinys, įgyvendinimas 1 . Tikimasi, kad Rumunija ES lygmeniu įgyvendins 12 iš 39 rekomendacijų, įtrauktų į priemonių rinkinį.

-Įsigaliojus 5G tinklo saugumo įstatymui, kuriame numatoma, kad ryšių paslaugų teikėjai gali naudoti technologijas, įrangą ir programinę įrangą 5G tinkluose tik iš gamintojų, kuriems Ministro Pirmininko sprendimu suteiktas išankstinis leidimas, remiantis Aukščiausiosios Nacionalinės gynybos tarybos nuomone. Kiekvienas 5G įrangos ir programinės įrangos gamintojas turi kreiptis dėl šio leidimo, kuris pateikiamas už ryšius atsakingai ministerijai.

-Vadinamųjų 5G licencijų suteikimas (aukcionas) (t. y. 700 MHz, 1 500 MHz ir 3,4–3,8 GHz juostose). Ilgalaikės licencijos numatytos pagal Europos elektroninių ryšių kodekso kriterijus, siekiant veiksmingai skatinti 5G ryšį, konkurenciją ir galutinių paslaugų gavėjų teises.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2022 m. rugsėjo 30 d.

3 reforma. Viešųjų ir privačiųjų subjektų, kuriems priklauso ypatingos svarbos vertės infrastruktūra, kibernetinio saugumo užtikrinimas

Šios reformos tikslas – tęsti viešųjų ir privačiųjų subjektų, kuriems priklauso ypatingos svarbos infrastruktūros objektai, atsparumo kibernetinei rizikai didinimo procesą.

Įgyvendinant šią reformą nustatoma teisinė ir institucinė kibernetinio saugumo ir kibernetinės gynybos sričių veiklos organizavimo ir vykdymo sistema, šių sričių institucijų bendradarbiavimo mechanizmai ir atsakomybė, užbaigiant rengti ir įsigaliojant Gynybos ir kibernetinio saugumo teisės aktui. Be to, Nacionalinis kibernetinių nusikaltimų centras koordinuoja 2021–2026 m. nacionalinės kibernetinio saugumo strategijos rengimą, į kurią įtrauktos nuostatos dėl kibernetinio saugumo reguliavimo ir institucinės sistemos reguliarių vertinimų ir atnaujinimo, kuriomis siekiama stiprinti viešojo ir privačiojo sektorių akademinę partnerystę, kad būtų padidintas visos visuomenės kibernetinis atsparumas, plėtojami pajėgumai reaguoti į kibernetinius išpuolius ir didinamas sistemų, tinklų ir paslaugų atsparumas ir stiprinamas Rumunijos vaidmuo kibernetinio saugumo architektūroje tarptautiniu lygmeniu.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2022 m. gruodžio 31 d.

4 reforma. Skaitmeninių gebėjimų, susijusių su viešosiomis paslaugomis ir skaitmeniniu švietimu, didinimas visą piliečių gyvenimą

Šios reformos tikslas – remti ekonomikos skaitmeninimą ir perėjimą prie pramonės 4.0 ir suderinti darbo rinką su naujausiais pokyčiais šiame sektoriuje.

Reforma įgyvendinama įsigaliojus profesijų klasifikatorių kodekso pakeitimui, įskaitant naujų skaitmeninių profesijų, lygiaverčių kitoms ES šalims, apibrėžtį. Atliekama analizė, taip pat konsultuojamasi su universitetais ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2022 m. rugsėjo 30 d.

1 investicija.  Vyriausybės debesijos infrastruktūros diegimas

Šių investicijų tikslas – pradėti eksploatuoti vyriausybės debesijos infrastruktūrą, naudojant saugias ir efektyviai energiją vartojančias technologijas, kad būtų užtikrintas saugus, sąveikus ir standartinis viešųjų duomenų pobūdis. 

Priemonę sudaro i) IV pakopos duomenų centrų statyba projektuojant dviem pagrindiniams duomenų centrams ir III pakopos centrų statyba projektuojant antriniams centrams, ii) konkrečios ryšių ir informacinių technologijų infrastruktūros teikimas, iii) pagalbinės infrastruktūros (elektros energijos, fizinio saugumo priemonių) plėtra, iv) teikimas 2 .

2 investicija. Debesijos plėtra ir migracija

Šių investicijų tikslas – atnaujinti viešosiose institucijose naudojamas technologijas, kad jos taptų pasirengusios debesijai, kartu kuriant naujas debesijos prietaikas, skirtas nuotolinių išteklių migracijai.

Priemonę sudaro 30 vyriausybinių debesijos arba debesijai parengtų skaitmeninių paslaugų taikomųjų programų, naudojamų platformoje kaip paslauga (PaaS) arba paslauginėje infrastruktūroje (IaaS), kūrimas arba perkėlimas.

3 investicija. E. sveikatos ir nuotolinės medicinos sistemos sukūrimas

Šių investicijų tikslas – pakeisti pasenusios sveikatos draudimo IT platformos (PIA) skalę, standartizavimą ir modernizavimą, kad būtų užtikrintos saugios ir sąveikios skaitmeninės sveikatos paslaugos, atitinkančios dabartinius technologinius ir ES lygmens sąveikumo reikalavimus.

Investicijas sudaro parama Sveikatos ministerijos įstaigų ir valstybinių ligoninių skaitmenizacijai kuriant integruotas IT sistemas, gerinant duomenų valdymą ir sudarant sąlygas duomenimis grindžiamam sprendimų priėmimui, kad būtų remiamas sveikatos priežiūros paslaugų teikimas, veiksmingumas ir veiklos rezultatų stebėsena. Investicijas sudaro PPV modernizavimas ir sveikatos įstaigų bei valstybinių ligoninių skaitmeninimas.

4 investicija. Teisminių institucijų skaitmeninimas

Šios investicijos tikslas – remti Rumunijos teismų sistemos perėjimą prie centralizuotos elektroninės bylų valdymo sistemos.

Investicijas sudaro:

-techninis perėjimas nuo vietinių prie bendrų centrinių serverių, turinčių elektroninę prieigą prie bylų (e. byla).

-remti ECRIS V sistemos, kuri yra pagrindinis Rumunijos teismų skaitmeninės transformacijos elementas, užbaigimą.

-teismų sistemos, kurioje teikiama ECRIS V ir kitų IT sistemų priegloba, duomenų centro įsteigimas,

-informacinių technologijų ir ryšių įrangos, minkštųjų technologijų ir paslaugų viešieji pirkimai siekiant remti skaitmeninę transformaciją teismų sektoriuje.

5 investicija. Skaitmeninimas aplinkos srityje

Šių investicijų tikslas – sukurti integruotą IT sistemą, skirtą kovai su neteisėta medienos ruoša.

Investicijas sudaro:

-infrastruktūros, būtinos miškų vientisumo stebėsenai, valdymui, kontrolei ir užtikrinimui bei medienos transportavimui, sukūrimas,

-aplinkos viešųjų paslaugų skaitmenizacija.

6 investicija. Skaitmeninimas užimtumo ir socialinės apsaugos srityse

Šių investicijų tikslas – padidinti kelių paslaugų skaitmeninimo lygį darbo ir socialinės apsaugos srityje.

Investicijas sudaro skaitmeninių sistemų kūrimas ir nacionalinės užimtumo agentūros (ANOFM), Darbo inspekcijos (IM), Nacionalinės mokėjimų ir socialinės inspekcijos (ANPIS) darbuotojų skaitmeninių įgūdžių mokymas.

7 investicija. Elektroninių formų (e. formų) įdiegimas viešųjų pirkimų srityje

Šių investicijų tikslas – nustatyti standartines elektronines viešųjų pirkimų skelbimų skelbimo formas.

Investicijas sudaro nustatytų standartų analizė siekiant viešųjų pirkimų srityje įdiegti standartines elektronines formas.

8 investicija. Elektroninė tapatybės kortelė ir skaitmeninis parašas

Šių investicijų tikslas – remti Rumunijos piliečių naudojimąsi elektroninėmis tapatybės kortelėmis (e. ID kortelėmis).

Šias investicijas sudaro elektroninių tapatybės kortelių teikimas ir internetu teikiamų viešųjų paslaugų, prieinamų naudojant elektronines tapatybės korteles, teikimas.

9 investicija. Nevyriausybinių organizacijų sektoriaus skaitmeninimas

Šių investicijų tikslas – remti nevyriausybinių organizacijų (NVO) skaitmeninę transformaciją ir didinti darbuotojų skaitmeninio raštingumo lygį.

Investicijas sudaro kvietimas teikti projektus ir dotacijų skyrimas NVO investicijoms į skaitmeninę infrastruktūrą, darbuotojų ir savanorių skaitmeninius įgūdžius, ryšių su klientais valdymo platformų kūrimą ir įrangos pirkimą.

10 investicija. Skaitmeninė valstybės tarnybos valdymo transformacija

Šios investicijos tikslas – remti valstybės tarnybos valdymą.

Investicijas sudaro dviejų sąveikių platformų – e-ANFP ir SIMRU – sukūrimas.

11 investicija. Sistemos, skirtos remti naudojimąsi ryšių paslaugomis baltosiose zonose, nustatymas

Šių investicijų tikslas – užtikrinti labai sparčios interneto prieigos aprėptį baltųjų zonų, kuriose rinka negali teikti paslaugų, kaimams.

Investicijas sudaro kaimų aprėpties užtikrinimas pirmenybę teikiant, pirma, visiškai baltosioms savivaldybėms, kuriose nėra fiksuotojo ryšio tinklų, tačiau kuriose yra paslėpta paklausa arba socialiniai ir ekonominiai veiksniai, ir, antra, nepakankamai aptarnaujamoms savivaldybėms, kurių sparta negali būti remiama rinkos jėgų.

12 investicija. Užtikrinti nacionaliniam saugumui svarbios viešosios ir privačiosios IT ir kompiuterių infrastruktūros kibernetinio saugumo apsaugą

Šių investicijų tikslas – didinti kibernetinį saugumą ir apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūros objektus.

Investicijas sudaro nacionalinio kibernetinės informacijos centro pajėgumų didinimas ir subjektų, turinčių svarbią IRT infrastruktūrą nacionaliniu lygmeniu, infrastruktūros kibernetinio saugumo užtikrinimas.

13 investicija. Saugumo sistemų kūrimas vyriausybės spektrui apsaugoti

Šių investicijų tikslas – padidinti ryšių paslaugų apsaugos ir prieinamumo lygį.

Investicijas sudaro naujas nacionaliniu lygmeniu paskirstytų jutiklių, įrengtų priėmimo aikštelėse, tinklas, skirtas automatiškai aptikti ir įspėti apie radijo vyriausybinio spektro trikdžius.

14 investicija. Rumunijos valdžios institucijoms teikiamų interneto paslaugų teikėjų infrastruktūros paslaugų atsparumo ir kibernetinio saugumo didinimas

Šių investicijų tikslas – padidinti valdžios institucijoms skirtos interneto paslaugų teikėjų infrastruktūros atsparumą, kartu užtikrinant jų kibernetinį saugumą.

Investicijas sudaro viešojo administravimo gigabitinės interneto prieigos tinklo atnaujinimas ir išplėtimas, kibernetinio saugumo pajėgumų tobulinimas ir IPT paslaugų (DNS, žiniatinklio, e. pašto, prieglobos) saugumas.

15 investicija. Naujų kibernetinio saugumo įgūdžių kūrimas pagrindiniams subjektams

Šių investicijų tikslas – remti pagrindinių subjektų kibernetinio saugumo įgūdžių stiprinimą.

Investicijas sudaro vyriausybės kibernetinio saugumo priemonių rinkinio sukūrimas ir pateikimas.

16 investicija. Valstybės tarnautojų skaitmeninių įgūdžių mokymo programa

Šių investicijų tikslas – didinti valstybės tarnautojų aukšto lygio skaitmeninius įgūdžius, siekiant remti viešųjų paslaugų skaitmeninimą didinant kvalifikuotos darbo jėgos prieinamumą vidaus IT ir kompiuterių operacijoms.

Investicijas sudaro valstybės tarnautojų aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių mokymai.

17 investicija. Bibliotekų, kurios taps skaitmeninių įgūdžių centrais, finansavimo schemos

Šių investicijų tikslas – gerinti bendruomenių, turinčių ribotas galimybes dalyvauti skaitmeniniame mokyme, pagrindinius skaitmeninius įgūdžius.

Investicijas sudaro:

-bibliotekų pertvarkymas į skaitmeninių įgūdžių ugdymo centrus,

-bibliotekų IT įrangos modernizavimas ir

-palankių sąlygų neturinčių bendruomenių piliečių mokymas, kad jie įgytų pagrindinių skaitmeninių įgūdžių.

19.a investicija. Įmonių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo ir (arba) kvalifikacijos kėlimo schemos

Šių investicijų tikslas – remti mažųjų ir vidutinių įmonių skaitmeninę transformaciją gerinant jų darbuotojų skaitmeninius įgūdžius.

Investicijas sudaro MVĮ darbuotojų skaitmeninių įgūdžių ugdymo rėmimas.

G.2.  Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Sekundės skaičius

Susijusi priemonė (reforma arba investicija)

Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė

Pavadinimas

Kokybiniai rodikliai
(jei tai tarpinės reikšmės)

Kiekybiniai rodikliai
(tikslai)

Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis

Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas

Matavimo vienetas

Pradinė padėtis

Tikslas

Ketvirčio

Metų

142

1 reforma. Vieningos sistemos, skirtos valdžios debesijos sistemos architektūrai apibrėžti, kūrimas

Etapas

Įsteigtų ir veikiančių skaitmeninės transformacijos reformų ir investicijų įgyvendinimo ir stebėsenos darbo grupė

Ministro įsakymo dėl specialios paskirties grupės sudarymo įsigaliojimas

IV KETV.

2021

Laikinos skaitmeninės transformacijos darbo grupės, kuri Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo laikotarpiu įdarbins 17 labai specializuotų sutartininkų skaitmeninių technologijų srityje ir projektų valdymo specialistų, veikimo užtikrinimas. Pagrindinės šio skyriaus užduotys:

-nacionalinio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano sektorinių komponentų rengimą ir įgyvendinimą;

-stebėti, kaip įgyvendinamos su skaitmeninėmis technologijomis susijusios reformos ir investicijos pagal nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, daugiausia dėmesio skiriant pagrindiniams projektams, ir, glaudžiai bendradarbiaujant su kitomis susijusiomis institucijomis, siūlyti neatidėliotinas taisomąsias priemones ypatingos svarbos blokams;

-projektų veiksmingumo valdymo sistemų, apimančių konkrečius skaitmeninio ramsčio tikslus, kūrimas;

-reguliavimo, metodinės sistemos ir funkcinių, veiklos ir finansinių procedūrų kūrimas ir reguliavimas savo veiklos srityje;

-priemonių, skirtų su skaitmenine sritimi susijusiai politikai įgyvendinti, kūrimas;

-projektų valdymą ir ataskaitų apie visus nacionaliniame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytų su skaitmeninėmis technologijomis susijusių priemonių įgyvendinimo etapus teikimą;

-visų kitų požymių, būtinų su skaitmeninėmis technologijomis susijusioms nacionalinio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano reformoms ir investicijoms įgyvendinti, įvykdymas.

Darbo grupę koordinuoja direktorius, pavaldus ministrui, kuriam priklauso skaitmeninimo portfelis.

143

1 reforma. Vieningos sistemos, skirtos valdžios debesijos sistemos architektūrai apibrėžti, kūrimas

Etapas

Užbaigta vyriausybinės debesijos architektūros galimybių analizė

Rezultatų ataskaita su vertinimu ir pateiktomis rekomendacijomis

1 KETV.

2022

Analizėje pateikiama:

-strategines ir technologines galimybes, taip pat teisės aktų ir reguliavimo dokumentų rinkinį, kad būtų galima nustatyti vyriausybės debesijos pasiekimą, įskaitant sąveikumo taisykles ir valdžios sektoriaus duomenų valdymo modelį;

-civilinės ir technologinės infrastruktūros statybos, pristatymo, įrengimo ir eksploatavimo galimybes laikantis plane nustatytų terminų;

-viešųjų skaitmeninių taikomųjų programų ir (arba) paslaugų, kurias šiuo metu siūlo valstybinės valdžios institucijos, žemėlapį, gamybos ir (arba) įgyvendinimo etapuose įdiegtų procesų ir procedūrų rengimą;

-kartografuotų taikomųjų programų debesijos plėtros ir (arba) migracijos planas.

144

1 reforma. Vieningos sistemos, skirtos valdžios debesijos sistemos architektūrai apibrėžti, kūrimas

Etapas

Įstatymo dėl debesijos paslaugų valdymo vyriausybės teritorijoje įsigaliojimas

Įstatymo nuostata, nurodanti debesijos paslaugų valdymo įstatymo įsigaliojimą

II KETV.

2022

Naujuoju įstatymu nustatoma bendra debesijos infrastruktūros plėtojimo ir valdymo sistema, kurią sudaro informacinių technologijų, ryšių ir kibernetinio saugumo ištekliai ir paslaugos, kuriais dalijasi viešasis sektorius pagal Europos debesijos kompiuterijos strategiją ir suderinti su nacionaline sąveikumo sistema.

145

1 reforma. Vieningos sistemos, skirtos valdžios debesijos sistemos architektūrai apibrėžti, kūrimas

Etapas

Sąveikumo įstatymo įsigaliojimas

Įstatymo nuostata, nurodanti Sąveikos įstatymo įsigaliojimą

II KETV.

2022

Naujuoju įstatymu:

-suderinta su Europos sąveikumo sistemos nuostatomis 3 ;

-sukurti sistemą ir (arba) valdymą, siekiant padėti atrinkti atitinkamus viešojo sektoriaus taikomųjų programų ir paslaugų kūrimo saugioje ir tvarioje aplinkoje standartus ir taisykles;

-praktiškai įgyvendinti perėjimą ir integravimą į esamas duomenų struktūras, kartu užtikrinant sąveikumą;

-užtikrinti, kad įgyvendinant funkcijas tarpvalstybinėje schemoje būtų suderintos nacionalinės atpažinties ir leidimų išdavimo infrastruktūros su ES valstybėmis narėmis, laikantis Europos taisyklių, nustatytų eIDAS reglamente (ES) 2014/910 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje;

-atsižvelgti į Bendrųjų skaitmeninių vartų reglamente (ES) 2018/1724 įtvirtintą vienkartinio duomenų pateikimo principą.

146

2 reforma.

Perėjimas prie 2025 m. ES junglumo tikslų ir privačių investicijų į itin didelio pralaidumo tinklų diegimą skatinimas

Etapas

5G tinklo saugumo įstatymo įsigaliojimas

Įstatymo nuostata, nurodanti 5G saugumo įstatymo įsigaliojimą

 

 

 

II KETV.

2021

Įsigaliojo 5G tinklo saugumo įstatymas. Pagrindinės nuostatos yra skirtos ryšių paslaugų teikėjams, kurie gali naudoti technologijas, įrangą ir programinę įrangą 5G tinkluose tik iš gamintojų, kuriems Ministro Pirmininko sprendimu suteiktas išankstinis leidimas, remiantis Aukščiausiosios Nacionalinės gynybos tarybos nuomone. Kiekvienas 5G įrangos ir programinės įrangos gamintojas turi kreiptis dėl šio leidimo, kuris pateikiamas už ryšius atsakingai ministerijai.

147

2 reforma.

Perėjimas prie 2025 m. ES junglumo tikslų ir privačių investicijų į itin didelio pralaidumo tinklų diegimą skatinimas

Etapas

Kvietimo teikti pasiūlymus dėl leidimo telekomunikacijų ryšių operatoriams išduoti 5G licencijas paskelbimas

Kvietimas dalyvauti konkurse skelbiamas ANCOM interneto svetainėje.

 

 

 

II KETV.

2022

Skelbti ir organizuoti konkurencinę atrankos procedūrą (aukcioną) vadinamosioms 5G licencijoms (t. y. 700 MHz, 1 500 MHz ir 3,4–3,8 GHz juostose) suteikti.

Ilgalaikės licencijos numatytos pagal Europos elektroninių ryšių kodekso kriterijus, siekiant veiksmingai skatinti 5G ryšį, konkurenciją ir galutinių paslaugų gavėjų teises.

Aukciono procedūra grindžiama patirtimi, įgyta per ankstesnius spektro aukcionus Rumunijoje (2012 ir 2015 m.) ir panašius pastarojo meto procesus ES, ir apima konkurencijos apsaugos priemones, rinkos formavimo mechanizmus ir su licencijomis susijusias sąlygas, kurios visos atitinka Rumunijos rinkos ypatumus ir dinamiką.

148

2 reforma.

Perėjimas prie 2025 m. ES junglumo tikslų ir privačių investicijų į itin didelio pralaidumo tinklų diegimą skatinimas

Etapas

Įgyvendintos ES junglumo priemonių rinkinio rekomendacijos

III KETVIRTIS

2022

Rumunijos veiksmų gairių įgyvendinimas taikant sujungiamumo priemonių rinkinį 4 yra bendros įvairių suinteresuotųjų subjektų pastangos.

Pagal veiksmų plano projektą, kurį šiuo metu analizuoja atitinkamos ministerijos, Rumunija įgyvendina 12 iš 39 rekomendacijų:

24 – Skatinti tinkamas rezervines kainas

25 – Galimybė laiku naudotis suderintomis 5G ryšio juostomis

28 – Individualių leidimų išdavimo tvarka 24,25–27,5 GHz dažnių juostoje

31 – Pakartotinių radijo spektro mokesčių struktūra siekiant skatinti diegimą

38 – Koordinuota ir tikslinė komunikacija siekiant informuoti ir šviesti apie 5G diegimą

39 – Informuoti visuomenę apie radijo bazinių stočių įrenginių atitiktį taikomoms elektromagnetinių laukų saugos ribinėms vertėms.

Tikimasi, kad visos šios rekomendacijos bus užbaigtos iki 2021 m., o

2 – Pateikti pavyzdinius elektroninių ryšių tinklų diegimo reglamentus

3 – savivaldybėms ir kitoms kompetentingoms institucijoms teikti informacinę medžiagą ir praktinius seminarus

11 – Užtikrinti, kad informacija iš įvairių šaltinių būtų prieinama, ir padidinti planuojamų inžinerinių darbų skaidrumą

26 – reguliari nacionalinių spektro planų peržiūra

32 – Papildomas finansinės paramos naudojimas investicijoms skatinti

35 – Naudoti Europos pašto ir telekomunikacijų administracijų konferencijos (CEPT)/Elektroninių ryšių komiteto (ECC) parengtas suderintas technines sąlygas, jei manoma, kad būtini bendri specialūs dažnių diapazonai

Visi dokumentai baigiami 2022 m.

149

2 reforma.

Perėjimas prie 2025 m. ES junglumo tikslų ir privačių investicijų į itin didelio pralaidumo tinklų diegimą skatinimas

Etapas

Radijo spektro naudojimo teisių suteikimas

Perleistos naudojimo teisės

 

 

 

III KETVIRTIS

2022

„5G“ radijo dažnių licencijos skiriamos remiantis 147 etapo konkurso atrankos procedūros ir (arba) aukciono rezultatais.

150

3 reforma. Viešųjų ir privačiųjų subjektų, kuriems priklauso ypatingos svarbos vertės infrastruktūra, kibernetinio saugumo užtikrinimas

Etapas

2021–2026 m. nacionalinės kibernetinio saugumo strategijos priėmimas

Vyriausybė priima 2021–2026 m. nacionalinę kibernetinio saugumo strategiją

IV KETV.

2021

Priimama 2021–2026 m. nacionalinė kibernetinio saugumo strategija, į kurią įtraukiamos nuostatos dėl:

-reguliarus kibernetinio saugumo reguliavimo ir institucinės sistemos vertinimas ir atnaujinimas,

-stiprinti viešojo, privačiojo ir akademinę partnerystę, kad būtų padidintas visos visuomenės kibernetinis atsparumas,

-pajėgumų reaguoti į kibernetinius išpuolius plėtojimas ir sistemų, tinklų ir paslaugų atsparumas

-Rumunijos vaidmens tarptautinio lygmens kibernetinio saugumo architektūroje konsolidavimas.

151

3 reforma. Viešųjų ir privačiųjų subjektų, kuriems priklauso ypatingos svarbos vertės infrastruktūra, kibernetinio saugumo užtikrinimas

Etapas

Rumunijos gynybos ir kibernetinio saugumo įstatymo įsigaliojimas

Įstatymo nuostata, nurodanti Rumunijos gynybos, kibernetinio saugumo ir gynybos įstatymo įsigaliojimą

IV KETV.

2022

Rumunijos gynybos ir kibernetinio saugumo įstatymu nustatoma teisinė ir institucinė sistema, pagal kurią organizuojama ir vykdoma veikla kibernetinio saugumo ir kibernetinės gynybos srityse, taip pat atitinkamų sričių institucijų bendradarbiavimo mechanizmai ir atsakomieji veiksmai.

152

4 reforma.

Piliečių skaitmeninių gebėjimų, susijusių su viešosiomis paslaugomis ir skaitmeniniu švietimu visą gyvenimą, didinimas

Etapas

Darbo ministro ir Nacionalinio statistikos instituto pirmininko ministro įsakymo dėl naujų skaitmeninių profesijų apibrėžimo profesijų klasifikatoriuje (COR) įsigaliojimas

Darbo ministro ir Nacionalinio statistikos instituto pirmininko įsakymo nuostata, nurodanti pakeitimo, kuriuo RK apibrėžiamos naujos skaitmeninės profesijos, įsigaliojimą.

 

 

 

III KETVIRTIS

2022

Darbo ministro ir Nacionalinio statistikos instituto pirmininko įsakymu Rumunijos profesijų klasifikatoriaus (COR) lygmeniu nustatomos naujos skaitmeninės profesijos, lygiavertės toms, kurios egzistuoja Europos Sąjungos šalyse, turinčiose gerąją skaitmeninimo praktiką. Atliekamas diagnostinis tyrimas ir (arba) analizė, kad būtų galima prognozuoti ateinančių penkerių metų darbo poreikius, susijusius su ekonomikos skaitmenine transformacija ir perėjimu prie pramonės 4.0, įskaitant rekomendacijas dėl naujų skaitmeninių profesijų apibrėžimo oficialioje profesijų klasifikacijoje.

153

1 investicija.

Vyriausybės debesijos infrastruktūros diegimas

Etapas

Investicijų įgyvendinimo sutarties pasirašymas remiantis kvietimo dalyvauti konkurse procedūra, skirta investicijai įgyvendinti

Sutarties pasirašymas

II KETV.

2022

Vyriausybės debesijos infrastruktūros įgyvendinimo sutarties pasirašymas.

Už konkursą ir šių investicijų įgyvendinimą atsakingos institucijos yra Specialiųjų telekomunikacijų paslaugų tarnyba ir Rumunijos skaitmeninimo institucija.

Vyriausybės debesija įgyvendinama bent šiais etapais:

-dviejų pagrindinių centrų IV pakopos projektuojant duomenų centrus ir III pakopos projektavimą antriniams centrams;

-teikti specialią ryšių infrastruktūrą ir informacines technologijas (optinius skaidulinius kabelius ir didelio pralaidumo ryšių įrangą);

-elektros energijos tiekimo tinklo plėtra ir plėtra kiekvienam duomenų centrui, siekiant užtikrinti perteklinį kiekį ir elektros energijos paklausą;

-kiekvienam duomenų centrui sukurti kintamo masto ir nereikalingą oro kondicionavimo infrastruktūrą, efektyviai vartojančią energiją;

-inertinių dujų gaisro aptikimo ir gesinimo sistemos įrengimas siekiant užtikrinti visos kiekvieno duomenų centro infrastruktūros apsaugą;

-sukurtos infrastruktūros fizinio saugumo sistemos (prieigos kontrolės, vaizdo stebėjimo, kovos su įsiveržimu) įgyvendinimas;

-infrastruktūros stebėsenos ir valdymo tinklo įdiegimas įgyvendintame įrenginyje;

-pritaikomos ir didelio prieinamumo IT ir kompiuterių infrastruktūros (duomenų apdorojimo įrangos, saugojimo, ryšių, virtualizavimo programinės įrangos) įgyvendinimas kiekviename duomenų centre;

-būtinų licencijų ir specializuotos įrangos, skirtos kibernetiniam saugumui perimetre užtikrinti, įsigijimas.

-Saugumą užtikrina vyriausybės debesijos infrastruktūros administratorius.

154

1 investicija.

Vyriausybės debesijos infrastruktūros diegimas

Tikslas

Viešosios institucijos, prisijungusios per vyriausybės debesiją

Skaičius

0

30

IV KETV.

2024

Ne mažiau kaip 30 viešųjų institucijų, prisijungusių prie Vyriausybės debesijos ir naudojančių ją, suteikiant joms galimybę keistis duomenimis per vyriausybės debesijos infrastruktūrą.

155

1 investicija.

Vyriausybės debesijos infrastruktūros diegimas

Tikslas

III ir IV lygių duomenų centrai veikia

 

Skaičius

0

4

IV KETV.

2025

Du III lygio ir du IV lygio duomenų centrai, sukurti su tiek aparatinės, tiek programinės įrangos debesijos pajėgumais, teikiantys IaaS, PaaS ir SaaS paslaugas (paslaugų infrastruktūra – IaaS/Platform-as a-Service – PaaS/Software-as-a Service, SaaS) pagal 153 tarpinės reikšmės nuostatas.

Duomenų centrai dalyvauja Europos duomenų centro energijos vartojimo efektyvumo elgesio kodekso veikloje.

157

2 investicija.

Debesijos plėtra ir migracija

 

Tikslas

Valdžios sektoriaus debesijos arba debesijai parengtos skaitmeninių paslaugų taikomosios programos, sukurtos arba perkeltos platformoje kaip paslauga (PaaS) arba paslauginėje infrastruktūroje (IaaS).

 

Skaičius

0

30

II KETV.

2026

Valdžios sektoriaus debesijos arba debesijai parengtų skaitmeninių paslaugų taikomųjų programų, sukurtų arba pertvarkytų platformoje kaip paslauga (PaaS) arba paslauginėje infrastruktūroje (IaaS), skaičius, remiantis analize, atlikta siekiant padėti sukurti valdžios sektoriaus debesiją.

158

3 investicija. E. sveikatos sukūrimas

Etapas

Visuomenės sveikatos įstaigos gavo finansavimą pagal kvietimą teikti pasiūlymus dėl jų skaitmeninimo

Institucijų finansavimas

II KETV.

2026

Mokėjimai, atlikti ne mažiau kaip 60 projektų pagal kvietimą skaitmeninti sveikatos priežiūros srityje atsakingas institucijas, pavaldžias Sveikatos ministerijai, siekiant finansuoti aparatinės įrangos įdiegimą, programinės įrangos sprendimų kūrimą, IT sistemų ir (arba) taikomųjų programų sujungimą ir sąveikumą.

160

3 investicija.

E. sveikatos sukūrimas

Etapas

Veikia nauja sveikatos draudimo IT platforma (PAV)

PIA (Sveikatos draudimo IT platforma)

II KETV.

2026

Naujojoje sveikatos draudimo IT platformoje:

-remti sujungimą ir sąveikumą;

-sudaryti sąlygas naujoms funkcijoms (pvz., su medicininiais dokumentais susijusių dokumentų skaitmeninimui).

161

3 investicija. E. sveikatos sukūrimas

Etapas

Rumunijos valstybinių ligoninių IT infrastruktūra pakeista arba atnaujinta.

Valstybinių ligoninių IT infrastruktūros atnaujinimas

II KETV.

2026

Mokėjimai bent 200 visuomenės sveikatos įstaigų už visuomenės sveikatos padalinių IT sistemas ir skaitmeninę infrastruktūrą. Ligoninių IT sistemos turėtų būti sąveikios su kitomis sistemomis.

Mokėjimai už ne mažiau kaip 3000 medicinos darbuotojų mokymą, kad jie išmoktų naudotis IT taikomosiomis programomis.

163

4 investicija. Teisminių institucijų skaitmeninimas

Etapas

Paraiškų centralizavimas

Nacionalinė (centralizuota) elektroninė byla (e. byla)

ir teismo bylų valdymas virtualiai vykdomas mažiau vietų

II KETV.

2023

Siekiant įdiegti šiuolaikinę alternatyvą elektroninei prieigai prie bylų (toliau – e. byla), šios investicijos:

centralizuoti esamus e. bylos papildymus vienoje nacionalinėje „e. rinkmenoje“, per kurią bylos šalys galėtų lengvai ir saugiai susipažinti su teismo bylų dokumentais.

164

4 investicija. Teisminių institucijų skaitmeninimas

Etapas

Elektroniniai bylų įrašai ir informacinė sistema ECRIS V ir skaitmeninė teismų sistemos transformacija

ECRIS V sistema veikia

II KETV.

2026

Sukūrus naują bylų valdymo sistemą (ECRIS V), bylos šaliai ir bet kuriam suinteresuotajam subjektui sudaromos sąlygos skaitmeninei sąveikai su teisminėmis institucijomis ir sustiprinta skaitmeninė institucijų sąveika teismų sistemos lygmeniu. Skaitmeninė transformacija teismų sektoriuje taip pat remiama perkant IT ir kompiuterių įrangą, programinę įrangą, paslaugas ir technologinį atnaujinimą.

166

4 investicija. Teisminių institucijų skaitmeninimas

Etapas

Duomenų centro įsteigimas

Įsteigtas duomenų centras

II KETV.

2026

Naują duomenų centrą naudoja Teisingumo ministerija, Valstybės ministerija ir pavaldžios institucijos, teismai ir kitos institucijos teismų sistemos lygmeniu, kuris yra sąveikus su vyriausybės debesija.

167

5 investicija.

Skaitmeninimas aplinkos srityje

Etapas

Funkcinė Rumunijos miškų stebėsenos sistema, taikant kovos su neteisėta medienos ruoša priemones

Funkcinė Rumunijos miškų stebėsenos sistema, taikant kovos su neteisėta medienos ruoša priemones

II KETV.

2026

Rumunijos miškų stebėsenos ir kovos su neteisėta medienos ruoša sistema integruojama į SUMAL 2.0 (Rumunijos medienos kirtimo sistemą) ir joje turi būti stebimi teisiniai įsipareigojimai, susiję su medienos ruoša, miškų atkūrimu, miškų sveikata ir buveinių apsaugos būkle.

Nacionalinės sistemos eTerra3 (žemės nuosavybės duomenų bazė) pateiktas mišku apaugusios žemės registras įtraukiamas į SUMAL 2.0 per taikomųjų programų sąsają (API), kad būtų galima gauti išsamų nuosavybės ir administravimo teisių duomenų rinkinį.

168

5 investicija.

Skaitmeninimas aplinkos srityje

Tikslas

Skaitmeninės viešosios aplinkosaugos paslaugos

 

Skaičius

0

32

II KETV.

2026

32 su aplinka susijusios viešosios paslaugos sudaro sąlygas:

-Inventoriams skirtų duomenų ir informacijos perdavimas.

-Aplinkosauginių registrų tvarkymas.

169

6 investicija. Skaitmeninimas užimtumo ir socialinės apsaugos srityse

Etapas

Funkcinė REGES internetinė sistema

Funkcinė REGES internetinė sistema

IV KETV.

2024

IT sistema REGES-ONLINE yra funkcionali ir sąveiki, ja užtikrinama valdžios institucijų ir institucijų prieiga registruoti duomenis programų sąsajos (API) lygmeniu.

170

6 investicija. Skaitmeninimas užimtumo ir socialinės apsaugos srityse

Tikslas

Skaitmeninės paslaugos užimtumo ir socialinės apsaugos srityje veikia

 

Skaičius

0

3

II KETV.

2026

Veikia šios e. valdžios skaitmeninės paslaugos darbo ir socialinės apsaugos srityje:

– Valstybinės užimtumo tarnybos (ANOFM) teikiamų paslaugų skaitmeninimas

– kontrolės veiklos darbo inspekcijoje (IM) skaitmeninimas

– nacionalinės mokėjimų ir socialinės inspekcijos (ANPIS) administruojamų socialinės paramos išmokų tvarkymo ir mokėjimo skaitmeninimas. Nacionalinė integruota socialinės paramos sistema (SNIAS) išlaikys funkcijas, kurios leis pateikti prašymus miesto rotušėje.

Skaitmeninė minimalių įtraukties pajamų (VMI) diegimo platforma veikia.

171

6 investicija. Skaitmeninimas užimtumo ir socialinės apsaugos srityse

Etapas

Darbuotojų skaitmeninių įgūdžių mokymai

Mokymų rengimas

II KETV.

2026

Perkančiosios organizacijos pasirašyti priėmimo pažymėjimai, kuriais įrodoma, kad rengiami šie skaitmeninių įgūdžių mokymai:

-1200 darbuotojų Nacionalinėje užimtumo agentūroje (ANOFM)

-1595 Nacionalinės mokėjimų ir socialinės inspekcijos agentūros (ANPIS) darbuotojai

-19 darbuotojų Darbo inspekcijoje (IM)

172

7 investicija. Elektroninių formų (e. formų) įdiegimas viešųjų pirkimų srityje

Etapas

Standartinių elektroninių formų naudojimas viešųjų pirkimų procedūrose

Naudojamos standartinės elektroninės viešųjų pirkimų procedūrų formos

II KETV.

2023

Rumunijos viešųjų pirkimų paslaugų plane naudojamos ir į jį integruotos standartinės elektroninės viešųjų pirkimų proceso formos.

173

8 investicija.

Elektroninė tapatybės kortelė ir skaitmeninis parašas

Etapas

E. ID išdavimas

E. ID išdavimas

II KETV.

2026

3500000 elektroninių tapatybės kortelių, kuriose galima laikyti du skaitmeninius sertifikatus, išdavimas:

-privalomas saugus elektroninis parašas, saugomas ir naudojamas išdavus elektroninę tapatybės kortelę.

-Kvalifikuotų sertifikavimo paslaugų teikėjų išduotas kvalifikuoto elektroninio parašo sertifikatas, kurį piliečiai gali įsigyti iš bet kurio kvalifikuoto sertifikavimo paslaugų teikėjo po kortelės išdavimo.

174

8 investicija.

Elektroninė tapatybės kortelė ir skaitmeninis parašas

Etapas

Pagalbinės priemonės, susijusios su elektroninės tapatybės kortelės naudojimu

Sukurtos internetinės viešosios paslaugos, sukurta ankstyvojo perspėjimo sistema, parengta informuotumo didinimo kampanija

II KETV.

2026

11 internetinių viešųjų paslaugų prieinamumas naudojantis elektronine tapatybės kortele. Šios internetinės viešosios paslaugos apima būtiną IT ir kompiuterių infrastruktūrą paslaugų tęstinumui užtikrinti ir duomenims atkurti. Veikia išankstinio perspėjimo apie saugumo riziką, įskaitant kibernetinę riziką, sistema.

Organizuojama informuotumo didinimo kampanija, kuria skatinama naudoti elektronines tapatybės korteles.

175

9 investicija. Nevyriausybinių organizacijų sektoriaus skaitmeninimas

Tikslas

Dotacijų skyrimas NVO skaitmeninimo projektams

Skaičius

0

200

IV KETV.

2025

200 dotacijų skyrimas NVO skaitmeninimo projektams.

Atrinktais projektais remiama:

- skaitmeninė infrastruktūra

-didinti darbuotojų ir savanorių skaitmeninę kompetenciją teikiant nuotolines paslaugas paramos gavėjams,

-kurti platformas ir CRM (Ryšių su klientais valdymo) sprendimus.

Parama vienam projektui neviršija 70 000 EUR ne ilgesniam kaip 30 mėnesių laikotarpiui.

177

10 investicija.

Skaitmeninė valstybės tarnybos valdymo transformacija

Etapas

Veikia sąveikios standartizuoto žmogiškųjų išteklių valdymo centrinio viešojo administravimo srityje platformos

Funkcinės platformos

IV KETV.

2025

Veikia dvi sąveikios platformos:

-e-ANFP – valstybės tarnybos valdymo platformos (centriniu, teritoriniu, vietos lygmeniu), skirtos karjeros procesams (įdarbinimui, vertinimui, paaukštinimui, pasitraukimui iš viešosios sistemos, remiantis standartizuota kompetencijų sistema ir pareigybių aprašymais), kūrimas ir plėtimas, taip pat ryšys su bendradarbiaujančiomis institucijomis.

-SIMRU (Integruota žmogiškųjų išteklių valdymo sistema) – viešųjų institucijų žmogiškųjų išteklių procesų (personalo duomenų valdymo, organizacinio valdymo, laiko valdymo, tikslų nustatymo ir ataskaitų teikimo) vidaus valdymo platformos kūrimas.

178

11 investicija. 

Sistemos, skirtos remti naudojimąsi ryšių paslaugomis baltosiose zonose, nustatymas  

Etapas

Baltųjų zonų kaimai, sujungti su labai sparčiu internetu

Techninė ataskaita, kuria įrodomas ryšys

IV KETV.

2025

Nepriklausomo auditoriaus teikiamos techninės ataskaitos, kuriose parodomi nustatyti 945 kaimų, esančių baltosiose zonose, interneto ryšiai. Kaimai bus prijungti prie sparčiosios interneto prieigos paslaugų fiksuotoje vietoje, kurioje, ANCOM duomenimis, rinka negali teikti paslaugų. Kaimams teikiama tokia pirmenybė: 

– didžiausias kaimo ar atokių savivaldybių, kuriose nėra fiksuotojo ryšio tinklų, prioritetas, kaip nurodyta ANCOM sąraše.

– antrosios eilės prioritetas nepakankamai užtikrinamas fiksuotojo ryšio tinklais. 

Mažiausias greitis turi būti bent 100 Mbps, o tinklai turi būti FTTB/H ir (arba) 5G. 

179

12 investicija.  

Užtikrinti nacionaliniam saugumui svarbių viešųjų ir privačiųjų ITC infrastruktūrų kibernetinio saugumo apsaugą.

Tikslas

Parama subjektų infrastruktūros saugumui

Skaičius

0

101

II KETV.

2026

Atnaujinti 101 centrinio ir privataus subjekto IT ir C saugumo infrastruktūrą. 57 iš jų bus naudingas projektas „Nacionalinės IRT infrastruktūros apsaugos sistemos, kurios ypatingos svarbos vertės nacionaliniam saugumui vėlgi kelia kibernetines grėsmes, atnaujinimas ir plėtojimas“ (SMIS kodas 127221).

Likę 44 subjektai atrenkami atsižvelgiant į:  

-tikimybę, kad APT (pažangioji nuolatinė grėsmė) bus nukreipta į kibernetinius išpuolius,  

-naudotojų skaičių ir tokio išpuolio poveikį infrastruktūrai,  

-turimų OT tinklų sudėtingumą,  

-pažeidžiamumo kibernetiniams išpuoliams laipsnis (pvz., nuotolinė pramoninių sistemų ir (arba) posistemių kontrolė),  

-101 subjektui bus prieinami bent šie elementai:  

-pažangioji pažeidžiamų medžiagų aptikimo sistema informacinėse sistemose ir ryšių įrangoje (programinės ir aparatinės įrangos sprendimai);  

-integruota sistema, skirta TTP, susijusiems su kibernetiniais išpuoliais prieš tinklų ir informacines sistemas (programinės įrangos sprendimai ir aparatinė įranga), nustatyti;  

-kompleksinė saugumo platforma, skirta kibernetinių incidentų automatinei analizei ir tvarkymui (programinė įranga ir aparatinės įrangos sprendimai). 

Be to, 9 iš 101 subjektų, turinčių OT infrastruktūrą, turi naudos iš kibernetinio saugumo sprendimų, skirtų pramoninei kontrolei (ICS). 

180

12 investicija. Užtikrinti nacionaliniam saugumui svarbių viešųjų ir privačiųjų ITC infrastruktūrų kibernetinio saugumo apsaugą.

Etapas

Padidėjo nacionalinių kibernetinių centrų pajėgumai

Papildomi pajėgumai

II KETV.

2026

Nacionalinio centro „Cyberint“ struktūra apims IRT IT ir OT infrastruktūrų kibernetinio saugumo apsaugą. Be to, centrui suteikiama:

-Techninės infrastruktūros, skirtos kibernetinio saugumo incidentams nustatyti, stebėti, valdyti ir į juos reaguoti, sukūrimas, siekiant apsaugoti nacionaliniam saugumui itin vertingą IRT infrastruktūrą, kuriai netaikoma arba nebenaudojama nacionalinės IRT infrastruktūros apsaugos nuo grėsmių kibernetinėje erdvėje teikiama apsauga, atliekant papildomą vaidmenį.

-Sukurti nacionalinę naujų technologijų kibernetinio saugumo rizikos vertinimo ir valdymo platformą;

-duomenų perdavimo tarp skirtingų patikimumo lygių tinklų saugumo ir nukreipimo platforma;

-Didinti Nacionalinio kibernetinės informacijos centro tyrimo pajėgumus aprūpinant jį programinės ir aparatinės įrangos sprendimais.

181

13 investicija.

Saugumo sistemų kūrimas vyriausybės spektrui apsaugoti

Etapas

Priėmimo vietų įrengimas nacionaliniu lygmeniu

Jutiklių tinklo įrengimas

 

1 KETV.

2026

Specialiosios telekomunikacijų tarnybos (STS) išduoto naujo 65 nacionaliniu lygmeniu paskirstytų jutiklių tinklo, įdiegto priėmimo aikštelėse, kad būtų galima automatiškai aptikti ir įspėti apie radijo vyriausybinio spektro trikdžius, priėmimo sertifikatai.

182

14 investicija.

Rumunijos valdžios institucijoms teikiamų interneto paslaugų teikėjų infrastruktūros paslaugų atsparumo ir kibernetinio saugumo didinimas

Tikslas

Centrai, suteikiantys prieigą prie interneto paslaugų teikėjų (IPP) paslaugų viešojo intereso įstaigoms ir įmonėms

 

Skaičius

0

41

IV KETV.

2024

Kiekvienoje Rumunijos apskrityje turi būti centras. Kiekvienas iš šių centrų turi būti prijungtas prie nacionalinio interneto platinimo tinklo su keliais I lygio tiekėjais ir susijusiais saugumo mechanizmais.

Saugumo paslaugos, kurios teikiamos:

-Apsauga nuo dopingo (denialof-of-service) 10 Gbps kartotiniais

-Susijusios kompiuterinių incidentų tyrimo tarnybos (CERT) paslaugos (saugumo auditorija, saugumo įvykių stebėsena visame tinkle, reagavimas į saugumo incidentus)

-Susijusių saugumo operacijų centrų paslaugos (paramos gavėjams skirti pranešimo ir eskalavimo mechanizmai)

-Piktavališko srauto reputacija ir filtravimo mechanizmai, grindžiami reputacija ir kenkėjišku gyvenimu DNS paslaugų, teikiamų naudos gavėjams, lygmeniu

-Teikiamų paslaugų apribotos bandomosios aplinkos analizė.

184

15 investicija.

Naujų kibernetinio saugumo įgūdžių kūrimas visuomenei ir ekonomikai

Etapas

Vyriausybės kibernetinio saugumo priemonių rinkinio įgyvendinimas

Vyriausybės kibernetinio saugumo priemonių rinkinių įgyvendinimas

II KETV.

2026

Nacionalinės programos, skirtos kibernetinių įgūdžių poreikiams nustatyti, sukūrimas, daugiausia dėmesio skiriant poveikiui pagrindiniams ekonomikos ir visuomenės sektoriams. Nustatyti 1000 pagrindinių subjektų, remiantis dviem kriterijais:

– Aktualus sritims, kurioms taikoma TIS direktyva ir Įstatymas Nr. 362/2018. 

– CERT-RO nustatytas kibernetinio saugumo brandos lygis, pagrįstas standartizuotu įsivertinimu. 

Vyriausybės priemonių ir paslaugų rinkinio (priemonių rinkinio), skirto 1000 nustatytų pagrindinių subjektų kibernetiniam saugumui stiprinti, teikimas.

185

16 investicija.

Valstybės tarnautojų skaitmeninių įgūdžių mokymo programa

Etapas

Valstybės tarnautojams rengiami mokymai

Mokymų rengimas valstybės tarnautojams

II KETV.

2026

Perkančiosios organizacijos pasirašyti priėmimo pažymėjimai, kuriais įrodoma, kad rengiami mokymai:

-30000 valstybės tarnautojų, kad įgytų aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių.

-2500 vyresniųjų karjeros kategorijų valstybės tarnautojų vadovavimo ir talentų valdymo temomis, atsižvelgiant į skaitmeninius aspektus

186

17 investicija.

Bibliotekų, kurios taps skaitmeninių įgūdžių centrais, finansavimo schemos

Etapas

Bibliotekos, pertvarkytos į skaitmeninius centrus

560 bibliotekų renovacija ir įranga

IV KETV.

2025

Darbų užbaigimo priėmimo pažymėjimas, įrodantis 60 bibliotekų skaitmeninimą:

-5 centrinės apskričių bibliotekos ir 55 kaimo, miesto ar savivaldybių bibliotekos, kurios yra renovuojamos ir kuriose įrengta IT ir techninė įranga. Renovacija atliekama laikantis reikšmingos žalos nedarymo techninių gairių (2021/C58/01).

Darbų užbaigimo priėmimo liudijimai paskatino 500 bibliotekų pristatyti įrangą ir gauti naują arba patobulintą IT įrangą.

187

17 investicija.

Bibliotekų, kurios taps skaitmeninių įgūdžių centrais, finansavimo schemos

Tikslas

Piliečiai, baigę skaitmeninių gebėjimų ugdymo mokymus

Skaičius

0

45 000

II KETV.

2026

45000 mokymo diplomų, susijusių su pagrindinių skaitmeninių įgūdžių ugdymu, be kita ko, skaitmeninio raštingumo, komunikacijos, gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis, skaitmeninio turinio kūrimo, skaitmeninio saugumo, skaitmeninio verslumo ugdymo srityse.

190

19.a investicija. Įmonių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo ir (arba) kvalifikacijos kėlimo schemos

Etapas

MVĮ darbuotojų skaitmeninių įgūdžių ugdymas

Mokymų rengimas

1 KETV.

2026

Perkančiojo subjekto pasirašyti priėmimo pažymėjimai, kuriais įrodoma, kad MVĮ darbuotojams rengiami skaitmeninių įgūdžių mokymai.

G.3.  Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas

18 investicija. Skaitmeninė transformacija ir robotinio proceso automatizavimas viešojo administravimo srityje

Šių investicijų tikslas – remti skaitmeninę transformaciją, didinti našumą ir atsparumą, sumažinti klaidas ir sutrumpinti laiką, per kurį viešojo administravimo institucijos turi pateikti prašymus, priimant robotinio proceso automatizavimo sprendimus (automatizuoti sudėtingas, pasikartojančias ir taisyklėmis grindžiamas užduotis).

Investicijas sudaro pažangių technologijų diegimas, verslo procesų pertvarkymas ir viešojo sektoriaus sprendimų priėmimo procesų rėmimas.

19 investicija. Įmonių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo ir (arba) perkvalifikavimo sistemos

Šių investicijų tikslas – remti mažųjų ir vidutinių įmonių skaitmeninę transformaciją gerinant jų darbuotojų skaitmeninius įgūdžius. Investicijos apima MVĮ darbuotojų skaitmeninių įgūdžių mokymo rėmimą.

Ši priemonė papildo 19a investiciją. Įmonių kvalifikacijos kėlimo ir (arba) kvalifikacijos kėlimo schemos

 

G.4.  Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Sekundės skaičius

Susijusi priemonė (reforma arba investicija)

Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė

Pavadinimas

Kokybiniai rodikliai
(jei tai tarpinės reikšmės)

Kiekybiniai rodikliai
(tikslai)

Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis

Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas

Matavimo vienetas

Pradinė padėtis

Tikslas

Ketvirčio

Metų

188

18 investicija. Skaitmeninė transformacija ir robotinio proceso automatizavimas viešojo administravimo srityje

Tikslas

Robotikos procesų automatizavimas (RPA) ir dirbtinio intelekto skatinimas viešojo administravimo srityje

 

Skaičius

0

18

II KETV.

2026

Į šias investicijas integruojami sprendimai, kuriais remiamas robotinio proceso automatizavimas ir dirbtinis intelektas 18 centrinės administracijos viešųjų institucijų.

189

19 investicija. Įmonių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo ir (arba) perkvalifikavimo sistemos

Etapas

Kvietimo teikti paraiškas „Parama skaitmeniniams įgūdžiams remti“ paskelbimas

Kvietimo paskelbimas

1 KETV.

2022

Kvietimas teikti dotacijas, skirtas padėti MVĮ mokyti skaitmeninių įgūdžių, pavyzdžiui, skaitmeninių priemonių ir įrangos, stiprinti skaitmeninius įgūdžius, įskaitant su debesijos technologijomis susijusius įgūdžius, ir „Pramonei 4.0“ būdingas technologijas.

H.8 KOMPONENTAS. Mokesčių ir pensijų reformos

Šis komponentas apima reformas ir investicijas, kuriomis siekiama spręsti pagrindinius uždavinius, susijusius su mokesčių administravimu, mokesčių sistema, valdžios sektoriaus biudžeto sistema, pensijų sistema ir vyriausybės parama įmonėms:

I.Mokesčių administravimo reforma ir mokesčių sistemos peržiūra siekiant sustiprinti mokesčių sistemą ir padidinti mokesčių administratoriaus surenkamas pajamas.

II.Valstybinės pensijų sistemos reforma sukuriant naują teisės aktų sistemą, kuria siekiama užtikrinti fiskalinį tvarumą senėjančios visuomenės aplinkoje, ištaisyti nelygybę, užtikrinti sistemos tvarumą ir nuspėjamumą ir laikytis įmokų principo teisių į pensiją gavėjų atžvilgiu. Juo taip pat siekiama modernizuoti pensijų sistemą pasitelkiant skaitmenines taikomąsias programas ir paslaugas.

III.Didinti viešųjų išlaidų veiksmingumą didinant biudžeto proceso skaidrumą, stiprinant biudžeto programų stebėsenos ir ataskaitų teikimo sistemą, teikiant pirmenybę dideliems investiciniams projektams, atliekant išlaidų peržiūras visuose viešuosiuose sektoriuose, stiprinant fiskalinės tarybos vaidmenį. Tikimasi, kad šiuos tikslus padės įgyvendinti biudžeto procedūrų skaitmeninimas.

IV.Institucinių gebėjimų prognozuoti pensijų išlaidas didinimas naudojant sudėtingas ekonominio modeliavimo priemones. Pagrindinis reformos tikslas – padidinti gebėjimą įvertinti pensijų sistemos struktūrinių reformų poveikį vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu, didinant prognozių tikslumą ir taip įvertinant poveikį pensijų sistemos tvarumui.

V.Konkurencingumo, inovacinių pajėgumų, našumo ir verslo (ypač MVĮ) tarptautinimo didinimas suteikiant alternatyvius finansavimo šaltinius įsteigiant Nacionalinį plėtros banką.

Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal DNSH technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.

H.1.  Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

1 reforma. Nacionalinės fiskalinio administravimo agentūros (ANAF) reforma vykdant skaitmeninimą

Šios reformos tikslas – patenkinti neatidėliotiną ANAF modernizavimo ir skaitmeninimo poreikį, kad mokesčių surinkimas būtų veiksmingesnis, siekiant padidinti pajamų ir BVP santykį ir sumažinti PVM nepriemoką.

Šią reformą sudaro atitinkamos teisinės sistemos įsigaliojimas.

2 reforma. Muitinės sistemos modernizavimas ir elektroninės muitinės sukūrimas

Šios reformos tikslas – stiprinti muitinės administracijos administracinius gebėjimus ir nukreipti muitinio įforminimo veiklą į elektroninę aplinką.

Šią reformą sudaro teisės aktas (-ai), kuriuo (-iais) siekiama pagerinti muitinės administracijos veikimą.

3 reforma. Biudžeto programavimo mechanizmo tobulinimas

Šios priemonės tikslas – sustiprinti biudžeto programavimo mechanizmą.

Šią priemonę sudaro teisės akto (-ų), kuriuo (-iais) užtikrinamas daugiametis biudžeto planavimas, gerinamas viešųjų investicijų prioritetų nustatymas ir atliekamos sistemingos išlaidų peržiūros, priėmimas.

4 reforma. Mokesčių sistemos peržiūra

Šios priemonės tikslas – peržiūrėti Rumunijos mokesčių sistemą.

Šią priemonę sudaro teisės akto (-ų), kuriuo (-iais) siekiama sukurti teisingesnę ir veiksmingesnę mokesčių sistemą, galinčią geriau remti ekonomiką ir palengvinti mokesčių mokėtojų reikalavimų laikymąsi, priėmimas.

5 reforma. Nacionalinio plėtros banko įsteigimas

Šios priemonės tikslas – tiesiogiai spręsti finansų rinkos nepakankamumo problemas teikiant finansavimą reikalavimus atitinkančių paramos gavėjų projektams, kurie yra labai rizikingi, tačiau turi didelį potencialą kurti pridėtinę vertę ir darbo vietas ir kuriems privatusis sektorius mažai nori užsitikrinti finansavimą.

Šią priemonę sudaro tai, kad BND būtų įsteigta ir veiktų.

6 reforma. Valstybinės pensijų sistemos reforma

Reformos tikslas – nustatyti naują naujų pensijų ir mokamų pensijų apskaičiavimo formulę.

Reformą sudaro teisės akto (-ų) dėl valstybinės pensijų sistemos priėmimas, remiantis techninės pagalbos indėliu, siekiant užtikrinti fiskalinį tvarumą.

1 investicija. Palankesnių sąlygų mokesčių mokėtojams laikytis reikalavimų sudarymas suteikiant prieigą prie skaitmeninių paslaugų

Šių investicijų tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas mokesčių mokėtojams laikytis reikalavimų, suteikiant jiems prieigą prie skaitmeninių paslaugų.

Šią priemonę sudaro įvairių e. paslaugų, kuriomis gali naudotis mokesčių mokėtojai, kūrimas.

2 investicija. Mokesčių ir mokesčių administravimo procesų tobulinimas, be kita ko, įgyvendinant integruotą rizikos valdymą

Investicijos tikslas – gerinti mokestinių prievolių vykdymą, mažinti mokesčių vengimą ir slėpimą ir remti planuojamų biudžeto pajamų pasiekimą didinant mokesčių surinkimo veiksmingumą. Šią priemonę sudaro integruoto rizikos valdymo skaitmeninių platformų sukūrimas, elektroninis kasos aparatų sujungimas ir atitinkamų ministerijų darbuotojų mokymas.

3 investicija. Pajėgumų reaguoti į dabartinius ir būsimus informavimo iššūkius, be kita ko, pandemijos kontekste, užtikrinimas vykdant Finansų ministerijos ir (arba) Nacionalinės fiskalinio administravimo agentūros skaitmeninę transformaciją

Šios investicijos tikslas – užtikrinti gebėjimą reaguoti į dabartinius ir būsimus informavimo iššūkius vykdant Finansų ministerijos/ANAF skaitmeninę transformaciją.

Šią priemonę sudaro Finansų ministerijos (ANAF) infrastruktūros atnaujinimas ir kibernetinio saugumo stiprinimas.

4 investicija. Elektroninės muitinės sukūrimas

Investicijos tikslas – modernizuoti muitinės sistemą ir įdiegti elektroninę muitinę.

Šią priemonę sudaro aparatinės ir programinės įrangos sistemų modernizavimas, taip pat naujų taikomųjų programų diegimas siekiant supaprastinti muitinės procedūras.

5 investicija. Biudžeto programavimo mechanizmo stiprinimas

Šių investicijų tikslas – sustiprinti biudžeto programavimo mechanizmą.

Šią priemonę sudaro nacionalinio biudžeto rengimo ir valdymo IT sistemos (BUGET_NG) atnaujinimas ir modernizavimas.

6 investicija. Ekonominio modeliavimo priemonė (pensijų reformos galimybių modeliavimo priemonių rinkinys), kuria siekiama išplėsti institucinius gebėjimus prognozuoti pensijų išlaidas

Šios investicijos tikslas – didinti institucinius gebėjimus prognozuoti pensijų išlaidas.

Šią priemonę sudaro pensijų reformos galimybių modeliavimo priemonių rinkinio atnaujinimas ir (arba) pritaikymas Rumunijos atveju ir darbuotojų mokymas.

7 investicija. Techninė parama mokesčių sistemos peržiūrai

Šios investicijos tikslas – teikti techninę paramą mokesčių sistemos peržiūrai. Šią priemonę sudaro IT sistemos, kuriai teikiama techninė pagalba ir kuri suteikia galimybę automatiškai įvertinti nekilnojamąjį turtą vietos mokesčių tikslais, sukūrimas.

8 investicija. Nacionalinio plėtros banko įsteigimas

Šios investicijos tikslas – užtikrinti, kad Nacionalinis plėtros bankas būtų įrengtas ir veiktų.

Šią priemonę sudaro programinės ir aparatinės įrangos, ITC paslaugų pirkimas, techninė pagalba ir Nacionalinio plėtros banko darbuotojų, vykdančių operacijas, ir Finansų ministerijos darbuotojų, dalyvaujančių vertinant banko veiklą ir veiklos rezultatus, mokymas.

9 investicija. Pensijų bylų vertinimo proceso rėmimas

Šių investicijų tikslas – remti pensijų bylų, šiuo metu saugomų skirtinguose archyvuose ir formatuose, skaitmeninimą į vieną duomenų bazę.

Šią priemonę sudaro pensijų bylų perskaičiavimas remiantis naujais teisės aktais ir jų skaitmeninimas.

10 investicija. Pažangios e. paslaugos skaitmeninant pensijų sistemą

Investicijų tikslas – užtikrinti veiksmingas ir pažangias e. paslaugas skaitmeninant pensijų sistemą.

Šią priemonę sudaro Nacionalinių valstybinių pensijų rūmų (CNPP) elektroninių sistemų ir platformų sukūrimas ir atnaujinimas.

H.2.  Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės NUM.

Susijusi priemonė (reforma arba investicija)

Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė

Pavadinimas

Kokybiniai rodikliai
(jei tai tarpinės reikšmės)

Kiekybiniai rodikliai
(tikslai)

Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis

Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas

Matavimo vienetas

Pradinė padėtis

Tikslas

Ketvirčio

Metų

191

1 reforma.

Nacionalinės fiskalinio administravimo agentūros (ANAF) reforma vykdant skaitmeninimą

Etapas

Teisinės sistemos, pagal kurią juridiniai asmenys privalo įsiregistruoti į SPĮ (virtualioji privačioji erdvė), įsigaliojimas

Įstatymo nuostata, nurodanti privalomo juridinio asmens registracijos į SPĮ įsigaliojimą

1 KETV.

2022

Teisinės sistemos, pagal kurią registracija virtualiojoje privačioje erdvėje (SPĮ) tampa privaloma visiems juridiniams asmenims, kurie yra mokesčių mokėtojai, įsigaliojimas.

Šiuo aktu iš dalies keičiamas Mokesčių procedūros kodeksas ir nustatoma juridinio asmens prievolė užsiregistruoti SPĮ.

192

1 reforma. Nacionalinės fiskalinio administravimo agentūros (ANAF) reforma vykdant skaitmeninimą

Tikslas

Papildomi juridiniai asmenys, įsiregistravę į SPĮ

Skaičius

509 679

1 009 679

IV KETV.

2022

Bent 500000 juridinių asmenų mokesčių mokėtojų papildomai užsiregistravo SPĮ, palyginti su 509679 mokesčių mokėtojais 2021 m. balandžio mėn. pradžioje. Kartu su šiais papildomais 500000 mokesčių mokėtojais SPĮ padengia 90 proc. visų didelių mokesčių mokėtojų (pagal naują apibrėžtį, kuri bus pateikta, kai tik bus patvirtintas atitinkamos teisinės sistemos pakeitimas), kurie sudaro ne mažiau kaip 90 proc. didelės mokesčių mokėtojų mokesčio bazės. Šiuo etapu iš maždaug 1500000 juridinių asmenų maždaug 400000 yra iškelta nemokumo byla arba jie yra neaktyvūs. Taigi priemonės tikslas yra beveik visi registruoti juridiniai asmenys naudoti SPĮ.

Į SPĮ įtrauktų naujų mokesčių mokėtojų skaičius stebimas teikiant konkrečias ataskaitas, parengtas nacionaliniam finansinės informacijos centrui pateikus užklausą duomenų bazėms.

193

1 reforma. Nacionalinės fiskalinio administravimo agentūros (ANAF) reforma vykdant skaitmeninimą

Etapas

Įsigaliojo taikytina teisinė sistema, kuria apibrėžiami rizikos kriterijai, taikomi mokesčių mokėtojų klasifikavimui. Teisinė sistema patvirtinama ANAF pirmininko įsakymu.

ANAF pirmininko įsakymo, kuriuo nustatomi rizikos kriterijai, įsigaliojimas

IV KETV.

2022

Rizikos kriterijai apibrėžiami pagal pagrindines mokestinių prievolių nevykdymo rizikos kategorijas: su mokesčių registravimu susijusią riziką; deklaracijų pateikimas; deklaracijos lygis; mokėjimas. Šios apibrėžtys naudojamos mokesčių rizikos administravimo sistemoje, grindžiamoje mokesčių rizikos klasėmis, pagal kurią mokesčių administravimo priemonės ir kontrolės priemonės pritaikomos prie kiekvienos mokesčių mokėtojų klasės mokestinės rizikos.

Nustatant rizikos kriterijus atsižvelgiama į šiuos tarptautinius standartus:

EBPO ISO 31000:2018

– Komisija – 2010 m. Atitikties rizikos valdymo vadovas mokesčių administratoriams

– LPS gairės dėl atitikties rizikos valdymo strategijų veiksmingumo vertinimo.

194

1 reforma. Nacionalinės fiskalinio administravimo agentūros (ANAF) reforma vykdant skaitmeninimą

Etapas

Iš dalies pakeistos mokesčių inspekcijos veiklos srities teisinės sistemos įsigaliojimas

Įstatymo nuostata, nurodanti teisinio pagrindo, darančio poveikį mokesčių inspekcijos įstaigų veiklos apimčiai, įsigaliojimą

IV KETV.

2022

Naujuoju įstatymu nustatomi ir (arba) peržiūrimi mokesčių administratorių, kovos su sukčiavimu kontrolės įstaigų ir įstaigų, atsakingų už asmeninės mokestinės padėties tikrinimą, įgaliojimai, siekiant sustiprinti mokesčių kontrolės struktūrų institucinius gebėjimus, užkirsti kelią nacionaliniam ir tarpvalstybiniam mokestiniam sukčiavimui ir mokesčių slėpimui, anksti ir tikslingai nustatant didelę mokestinę riziką.

ANAF peržiūri kontrolės struktūrų vykdomos veiklos institucinę ir teisinę sistemą. Atsižvelgiant į analizės išvadas ir rezultatus, baigiama mokesčių kontrolės įstaigų teisinės sistemos peržiūra.

195

1 reforma. Nacionalinės fiskalinio administravimo agentūros (ANAF) reforma vykdant skaitmeninimą

Etapas

Nacionalinės fiskalinio administravimo ir darbo inspekcijos agentūros bendro veiksmų plano, kuriuo siekiama užkirsti kelią pilkojo ir juodojo darbo vengimo reiškiniui ir jį apriboti, įgyvendinimas/patvirtinimas

Nacionalinės fiskalinio administravimo agentūros ir darbo inspekcijos bendro veiksmų plano dėl veiksmų, kurių reikia imtis siekiant užkirsti kelią pilkojo ir juodojo darbo vengimo reiškiniui ir jį apriboti, priėmimas

1 KETV.

2022

Sudarius bendradarbiavimo su Darbo inspekcija protokolą, parengiamas bendras veiksmų planas, į kurį įtraukiami ekonominės veiklos vykdytojai, kuriems būdinga didelė fiskalinė rizika ir rizika, susijusi su nepakankamai deklaruoto ir (arba) nepranešto darbo naudojimu.

Ji suskirstoma pagal sezoninės veiklos rūšis, kai žinoma, kad minėtos rizikos paplitimas yra didelis.

Susijusių struktūrų (Mokesčių kovos su sukčiavimu generalinio direktorato ir Darbo inspekcijos) vadovybė periodiškai analizuoja gautus rezultatus ir plano atnaujinimo galimybes bei perspektyvas, priklausomai nuo nustatytų rezultatų.

196

1 reforma. Nacionalinės fiskalinio administravimo agentūros (ANAF) reforma vykdant skaitmeninimą

Tikslas

Padidinti mokesčių administratoriaus surenkamų pajamų dalį

BVP procentiniai punktai

2,5

IV KETV.

2025

Mokestinių pajamų dalis padidėja bent 2,5 proc. punkto BVP, palyginti su 2019 m. lygiu.

197

1 reforma. Nacionalinės fiskalinio administravimo agentūros (ANAF) reforma vykdant skaitmeninimą

Etapas

ANAF struktūrinė reforma ir teisės aktų pakeitimai siekiant pagerinti mokestinių prievolių vykdymą

Įsigaliojęs (-ys) teisės aktas (-ai) ir įvykdytos struktūrinės reformos

II KETV.

2026

1. Rizikos valdymo funkcijų centralizavimas ir ANAF reorganizavimas siekiant veiksmingumo ir atitikties

– Rizikos valdymo ir mokesčių tikrinimo planavimo funkcijų centralizavimas ANAF būstinėje, teritorinėse struktūrose daugiausia dėmesio skiriama tikrinimui, deklaravimui ir vykdymo užtikrinimui;

– Centriniame rizikos valdymo skyriuje yra ne mažiau kaip 40 specializuotų ekspertų, apmokytų pagal EGADP;

– Skyrius naudoja bendrus e. sąskaitų faktūrų, e. transporto ir SAF-T duomenis per naują fiskalinių duomenų saugyklą CNIF (tvarkomą Finansų ministerijos);

2. Veiklos rezultatų rodiklių sistema ir ANAF darbuotojų patikimumo tikrinimas:

– Įsigaliojo naujas ANAF pagrindinių funkcijų pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių (PVRR) rinkinys: rizikos valdymas, mokestinis patikrinimas, kova su sukčiavimu ir teisinis;

– ANAF darbuotojų sąžiningumo tikrinimo sistemos sukūrimas, įskaitant kūno dėvimų kamerų naudojimą bent trijose veiklos srityse (krovinių kontrolė, vežimas, HoReCa/mažmeninė prekyba);

– Į sankcijų sistemą įtraukti nuostatas dėl pareigūnų, nuteistų už korupciją, darbo sutarties nutraukimo ir draudimo po to eiti viešąsias pareigas.

– Paskatų struktūros, pagal kurią ANAF pareigūnams, tiesiogiai susijusiems su PVRR veiklos rezultatais, būtų nustatytas malus ir (arba) priedas, nustatymas.

3. ANAF-MoJ-ONRC jungtis su išankstiniu įspėjimu apie nemokumą

– ANAF, Teisingumo ministerijos ir Nacionalinio įmonių registro biuro (ONRC) dalijimosi duomenimis protokolo, skirto įmonėms, kurioms gresia nemokumas, stebėsenai, pasirašymas;

– Algoritminio išankstinio perspėjimo apie nemokumo riziką modelio sukūrimas ir integravimas į ANAF rizikos valdymo sistemą.

4. Teisės akto (-ų), kuriuo (-iais) siekiama peržiūrėti nemokumo ir mokestinių reikalavimų išieškojimo sistemą, įsigaliojimas. Tai apima:

– Suteikia prioritetą arba garantuotą statusą fiskalinėms skoloms ANAF (PVM, darbo užmokesčio fondo mokesčiams);

– Nustatyti privalomus finansinius auditus įmonėms, kurios pradeda nemokumą ir turi didelių fiskalinių skolų (daugiau kaip 2 mln. RON);

– Nustatyti, kad susiję subjektai pakartotinai naudotųsi nemokumu, uždraudžiant asmenims, nuteistiems už sukčiavimą PVM, steigti naujas įmones;

– Suteikia ANAF teisę balsuoti dėl restruktūrizavimo planų ir ginčyti likvidatorius mokestinio sukčiavimo atvejais;

– Leidžia ANAF blokuoti nuvertinto turto pardavimą fiskalinės žalos atvejais.

5. Privalomas visų operacijų elektroninių sąskaitų faktūrų išrašymas (RO e. sąskaita faktūra). Įsigalioja teisės aktas (-ai), kuriuo (-iais) reikalaujama:

– Privalomas RO e. sąskaitos faktūros naudojimas visiems B2B ir B2C sandoriams;

– Sankcijos už reikalavimų nesilaikymą (baudos, PVM kodo sustabdymas/atšaukimas/inaktyvavimas).

6. Privalomas kasos aparatų naudojimas ir integravimas į e. sąskaitas faktūras ir SAF-T visuose sektoriuose

– Privalomas kasos aparatų naudojimas visiems veiklos sektoriams ir sandorių rūšims (B2B ir B2C);

– Integravimas į e. sąskaitas faktūras ir SAF-T per vieningą veikiančią duomenų sistemą, kurią valdo ANAF.

– Į ANAF skaitmeninę ekosistemą įtraukti specialią mobiliąją programėlę, kuria naudodamiesi piliečiai galėtų patikrinti fiskalines pajamas, didinti skaidrumą, atitikties kultūrą ir integruoti fiskalinių prietaisų duomenis į ANAF skaitmeninę ekosistemą.

7. Stiprinti ANAF sandorių kainodaros sistemą šiais veiksmais:

Stiprinti ANAF institucinius ir metodinius gebėjimus rengti gaires, procedūras ir metodines pastabas audito struktūroms, vertinančioms susijusių šalių sandorių ekonominį turinį,

– Mechanizmo, skirto dvigubo apmokestinimo atvejams, kylantiems dėl sandorių kainodaros patikslinimų, spręsti bendradarbiaujant su kitų valstybių narių mokesčių administratoriais, įsigaliojimas;

– Didinti savanorišką atitiktį išplečiant ANAF įgaliojimus atgaline data ir ateityje sudaryti išankstinius kainodaros susitarimus;

– Sukurti tarptautinių duomenų, susijusių su susijusių šalių sandoriais, analizės ir naudojimo mechanizmą.

8. Pareigos priimti elektroninius mokėjimus išplėtimas.

Įsigalioja teisės aktas (-ai), kuriuo (-iais) nustatoma prievolė priimti mokėjimus kortele visiems mažmeninės ir didmeninės prekybos ekonominės veiklos vykdytojams, įskaitant barus ir restoranus, kurių metinė apyvarta viršija 10,000 EUR. Įpareigojimas taikomas visiems mažmeninės ir didmeninės prekybos ekonominės veiklos vykdytojams, įskaitant barus ir restoranus; Naujajame (-uose) teisės akte (-uose) numatomos sankcijos teisės nesilaikančioms įmonėms.

9. Fiskalinis skaidrumas ir viešas ANAF veiklos rezultatų ataskaitų teikimas. ANAF periodiškai skelbs:

– Numatoma PVM nepriemokos struktūra ir lygis, kuriuos du kartus per metus tvirtina Nacionalinis statistikos institutas (INS) ir Finansų ministerija, padedant Pasaulio bankui (pirmasis paskelbimas 2026 m.);

– Pusmečio statistiniai duomenys apie patikrinimus, susigrąžintas sumas ir baudžiamųjų bylų perdavimą.

198

2 reforma. Muitinės sistemos modernizavimas ir elektroninės muitinės sukūrimas

Etapas

Muitinės administracijos veikimo gerinimas

Teisės aktas (-ai), kuriuo (-iais) siekiama pagerinti muitinės administracijos veikimą

IV KETV.

2025

Teisės aktu (-ais) sukuriama elektroninė muitinės sistema. Visų pirma numatytos šios nuostatos:

-Sąjungos muitinės kodekso reikalavimus atitinkančių muitinės IT sistemų sukūrimas;

-muitinės formalumų sutelkimas į elektroninę aplinką ir biurokratinių kliūčių mažinimas;

-muitinės formalumų supaprastinimas.

199

3 reforma. Biudžeto programavimo mechanizmo tobulinimas

Etapas

Iš dalies pakeistos reguliavimo sistemos įsigaliojimas siekiant užtikrinti daugiametį svarbių viešųjų investicijų projektų biudžeto planavimą ir Fiskalinės tarybos atliktas išlaidų peržiūrų ex post vertinimas

Įstatymo nuostata, nurodanti pakeitimų įsigaliojimą, siekiant užtikrinti daugiametį svarbių viešųjų investicijų projektų biudžeto planavimą

IV KETV.

2022

Naująja reguliavimo sistema iš dalies keičiama:

– Iš dalies pakeistas Įstatymas Nr. 500/2002 dėl valstybės finansų, kuriuo nustatomi daugiamečių svarbių valstybės investicinių projektų biudžeto sudarymo kriterijai ir sąlygos, visų pirma išlaidos svarbiems investiciniams projektams, siekiant užtikrinti finansavimą iki jų užbaigimo.

– Vyriausybės nepaprastasis potvarkis Nr. 88/2013 dėl tam tikrų fiskalinių ir biudžetinių priemonių, skirtų su tarptautinėmis organizacijomis sutartiems įsipareigojimams vykdyti, priėmimo, kuriuo iš dalies keičiami ir papildomi tam tikri teisėkūros procedūra priimti aktai su pakeitimais, kuriais atnaujinami principai, kuriais grindžiamas svarbių, naujų ir vykdomų viešųjų investicinių projektų prioritetų nustatymas finansinio įperkamumo ir tvarumo, taip pat ekonominio ir socialinio pagrindimo požiūriu; atnaujinamas svarbių viešųjų investicijų prioritetų nustatymo proceso laikas, kad jis būtų susietas su metinio ir daugiamečio biudžeto rengimo laiku; pagrindiniams leidimus suteikiantiems pareigūnams, kurie nesilaiko reikšmingų investicijų prioritetų nustatymo laiko ir taisyklių, nustatomos sąlygos ir (arba) sankcijos;

– Vyriausybės sprendimas Nr. 225/2014, kuriuo patvirtinamos viešųjų investicinių projektų prioritetų nustatymo metodinės taisyklės, su pakeitimais, kuriuo iš dalies keičiami prioritetų nustatymo kriterijai, taikomi svarbiems naujiems ir vykdomiems valstybės investiciniams projektams, o vėliau – taip, kad sudarant biudžetą pirmenybės tvarka būtų siekiama užbaigti didelius investicinius projektus pažengusiais įgyvendinimo etapais.

200

3 reforma. Biudžeto programavimo mechanizmo tobulinimas

Etapas

Vyriausybės sprendimo dėl biudžeto programų rengimo, stebėsenos ir ataskaitų teikimo metodikos patvirtinimo įsigaliojimas

Vyriausybės sprendimo nuostata, nurodanti įstatymo galią turinčio akto įsigaliojimą dėl biudžeto programų rengimo, stebėsenos ir ataskaitų apie jas teikimo metodikos patvirtinimo

II KETV.

2022

Vyriausybės sprendimu:

– užtikrinti biudžeto programų rengimą, stebėseną ir ataskaitų teikimą

– gerinti rezultatais grindžiamą biudžeto planavimą ir didinti orientavimąsi į rezultatus,

– aiškiai apibrėžti tikslus, uždavinius, veiksmų rezultatus, politikos poveikį ir rodiklius, kad būtų galima finansuoti tiek griežtas ex ante diskusijas apie viešąją politiką, tiek skaidrų ir pagrįstą vertinimą, kaip biudžeto programomis pasiekti viešosios politikos tikslai ir uždaviniai.

Šis vyriausybės sprendimas siejamas su biudžeto_NG paraiškos peržiūra.

201

3 reforma.

Biudžeto programavimo mechanizmo tobulinimas

Etapas

Atlikta sveikatos ir švietimo sektorių išlaidų peržiūra

Išlaidų švietimo ir sveikatos srityse analizės skelbimas

II KETV.

2023

Sveikatos ir švietimo sektorių išlaidų peržiūra atliekama trimis pagrindiniais etapais:

1.Vyriausybės memorandumas, kuriame pristatoma išlaidų sveikatos ir švietimo srityje apžvalga,

2.Sukurti temines darbo grupes, kuriose dalyvautų Finansų ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Nacionalinių sveikatos draudimo rūmų/Švietimo ministerijos atstovai,

3.Duomenų rinkimas, analizių užbaigimas ir rezultatų pateikimas.

202

3 reforma. Biudžeto programavimo mechanizmo tobulinimas

Etapas

Daugiametės sistemingos išlaidų peržiūros visuose sektoriuose strategijos ir tvarkaraščio priėmimas

Vyriausybės patvirtintas ir paskelbtas memorandumas

II KETV.

2024

Memorandume, kurį turi patvirtinti Vyriausybė, nurodomos būsimų išlaidų peržiūros sritys, jų tvarkaraštis, atsakingos institucijos ir kiekvienos svarstomos srities darbo grupių sudarymas.

2024 m. biudžeto projekte atsižvelgiama į priemones ir pasiūlymus, pateiktus atlikus sveikatos ir švietimo srities išlaidų peržiūras.

Teisės aktu (-ais) Fiskalinei tarybai suteikiami įgaliojimai kasmet pateikti nuomonę dėl išlaidų analizės rezultatų, pradedant nuo 2024 m. biudžeto.

205

4 reforma. Mokesčių sistemos peržiūra

Etapas

Rumunijos mokesčių sistemos analizė siekiant parengti rekomendacijas siekiant užtikrinti, kad mokesčių sistema prisidėtų prie tvaraus ekonomikos augimo skatinimo ir išsaugojimo

Baigta analizė, ataskaitos su analize paskelbimas ir rekomendacijos, patvirtintos nepriklausomų techninę pagalbą teikiančių institucijų ir (arba) kartu su jomis patvirtintos

IV KETV.

2022

Finansų ministerija, padedama techninės pagalbos, konsultavimo ir konsultavimo paslaugų, atlieka analizę, kaip pagerinti Rumunijos mokesčių sistemos ir (arba) mokesčių teisės aktų struktūrą, siekiant užtikrinti, kad mokesčių sistema prisidėtų prie tvaraus ekonomikos augimo skatinimo ir išsaugojimo. Dėmesys sutelkiamas į:

– dėl laipsniško mokesčių paskatų ir spragų, susijusių su pelno mokesčiu, pelno mokesčiu (įskaitant specialias schemas, kurioms gali būti taikomos išimtys), panaikinimo,

– dėl socialinių įmokų ir nekilnojamojo turto mokesčio (t. y. vietos mokesčių) ir

– dėl perėjimo prie žaliųjų mokesčių, atsižvelgiant į paskirstomąjį poveikį.

Analizę ir rekomendacijas skelbia Finansų ministerija.

206

4 reforma. Mokesčių sistemos peržiūra

Etapas

Mokesčių kodekso pakeitimų, kuriais laipsniškai mažinama specialios labai mažoms įmonėms taikomos apmokestinimo tvarkos taikymo sritis, įsigaliojimas

Įstatymo nuostata, nurodanti Mokesčių kodekso pakeitimų įsigaliojimą

IV KETV.

2022

Naujuoju įstatymu iš dalies keičiamas Mokesčių kodeksas, siekiant laipsniškai mažinti specialios labai mažoms įmonėms taikomos apmokestinimo tvarkos taikymo sritį. Specialiųjų nuostatų mažinimas pradedamas 2023 m. I ketv. ir baigiamas iki 2024 m. IV ketvirčio.

207

4 reforma. Mokesčių sistemos peržiūra

Etapas

Teisės aktas (-ai), kuriuo (-iais) siekiama sumažinti ir (arba) panaikinti kitas mokesčių paskatas, siekiant supaprastinti mokesčių sistemą ir padaryti ją veiksmingesnę

–Teisės aktai, kuriais siekiama išplėsti ekologišką apmokestinimą

Teisės aktas (-ai), kuriuo (-iais) mažinamos ir (arba) panaikinamos mokesčių paskatos ir plečiamas ekologiškas apmokestinimas

1 KETV.

2025

Teisės aktu (-ais) įgyvendinamos mokesčių sistemos peržiūros rekomendacijos (žr. 205 tarpinę reikšmę), siekiant užtikrinti, kad mokesčių sistema padėtų skatinti ir išsaugoti tvarų ekonomikos augimą. Teisės aktu (-ais) laipsniškai mažinamos mokesčių paskatos statybos sektoriuje dirbantiems darbuotojams.

Teisės aktu (-ais) supaprastinamos mokesčių taisyklės, kad būtų lengviau laikytis reikalavimų ir juos administruoti, taip pat panaikinti lengvatines išimtis ir režimą;

Teisės aktu (-ais) siekiama veiksmingesnės mokesčių sistemos ir teisingesnio mokesčių naštos paskirstymo.

Teisės aktu (-ais) turi būti iš dalies pakeistas nekilnojamojo turto apmokestinimas, nustatant mokesčio bazę, kuri būtų kuo artimesnė turto rinkos vertei. Automatiškai nustatyti vietos mokesčiu apmokestinamo nekilnojamojo turto apmokestinamąją vertę ir nutraukti su rinkos verte nesusijusios mokesčio bazės naudojimą. Be to, skatinti vietos valdžios institucijas nemokamai skirti leidimus centralizuotai nustatytuose intervaluose. Panaikinti galimą arbitražą tarp dviejų mokesčių sistemų, taikomų fiziniams ir juridiniams asmenims, turintiems negyvenamojo (komercinio) nekilnojamojo turto.

209

5 reforma. Nacionalinio plėtros banko įsteigimas

Etapas

Nacionalinio plėtros banko įsteigimas

Nacionalinio plėtros banko registracija įmonių registre

IV KETV.

2024

Nacionalinis plėtros bankas (100 % valstybei priklausanti kredito įstaiga) registruojamas įmonių registre ir jam netaikoma 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES. Ji turi funkcionuoti, joje dirba apmokyti darbuotojai (apimantys ypatingos svarbos funkcijas „Front Office“, „Back Office“ ir pagalbines funkcijas), galintys suteikti pirmąsias finansines priemones.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), Nacionalinio plėtros banko investicijų ir skolinimo strategija:

-reikalauti, kad būtų taikomos Komisijos „InvestEU“ fondo tvarumo patikros techninės gairės; ir

-į pašalinimo sąrašą neįtraukti toliau nurodyto veiklos ir turto sąrašo: I) su iškastiniu kuru susijusi veikla ir turtas, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje; 5 II) veikla ir turtas pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuriais siekiama, kad prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius; 6 III) veikla ir turtas, susiję su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 7 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 8 ; ir iv) veiklą ir turtą, kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali padaryti žalos aplinkai; ir

-reikalauti, kad Nacionalinis plėtros bankas patikrintų visų sandorių, įskaitant tuos, kuriems netaikomas tvarumo patikrinimas, teisinę atitiktį atitinkamiems ES ir nacionaliniams aplinkos teisės aktams; ir

-reikalauti, kad paramos nuosavam kapitalui ir bendrosios paskirties įmonių finansavimo gavėjai, kurie per praėjusius finansinius metus daugiau kaip 50 proc. savo pajamų gauna iš veiklos ir (arba) turto, įtraukto į neįtraukimo sąrašą, priimtų ir paskelbtų žaliosios pertvarkos planus.

210

5 reforma. Nacionalinio plėtros banko įsteigimas

Etapas

Nacionalinis plėtros bankas yra Ramsčio vertinimas

Nacionalinis plėtros bankas yra įvertintas ES lėšoms įgyvendinti pagal ramstį

1 KETV.

2026

Nepriklausomo išorės auditoriaus parengta ramsčių vertinimo ataskaita.

211

6 reforma. Valstybinės pensijų sistemos reforma

Etapas

Sutarties techninė pagalba, kurią teikia subjektas, atrinktas pagal nacionalinius viešųjų pirkimų teisės aktus

Pasirašyta sutartis

IV KETV.

2021

Techninės pagalbos sutarties su atrinktu subjektu pasirašymas siekiant parengti analizę ir pasiūlymus dėl pensijų sistemos reformos – bendrosios tvarkos ir specialių sistemų – laikantis nacionaliniame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytų principų. Naujuoju teisės aktu:

-nustatyti naują naujų pensijų ir mokamų pensijų apskaičiavimo formulę. Formulės parametrai kruopščiai parenkami atsižvelgiant į visų bendrųjų viešųjų išlaidų pensijoms, išreikštų BVP procentine dalimi, tikslą (9,4 % BVP ilguoju laikotarpiu, t. y. 2022–2070 m.). Be to, jos neleidžia ad hoc didinti pensijų dydžio;

-nustatyti naują pensijų indeksavimo taisyklę, atitinkančią pensijų išlaidas, kaip BVP tikslo procentinę dalį, ir mechanizmus, kuriais užkertamas kelias ad hoc indeksavimui;

-gerokai sumažinti ankstyvo išėjimo į pensiją galimybes, nustatyti paskatas prailginti profesinį gyvenimą ir savanoriškai padidinti standartinį pensinį amžių iki 70 metų, atsižvelgiant į ilgėjančią tikėtiną gyvenimo trukmę, ir iki 2035 m. suvienodinti įstatymais nustatytą 65 metų vyrų ir moterų pensinį amžių;

-nustatyti paskatas atidėti išėjimą į pensiją;

-peržiūrėti specialias pensijas, kad jos atitiktų įmokų principą;

-stiprinti sistemos įmokų principą;

-padidinti minimalių ir mažesnių pensijų adekvatumą, visų pirma tiems, kurie nesiekia skurdo ribos;

-užtikrinti pensijų sistemos II ramsčio finansinį gyvybingumą didinant įmokas į šią pensijų pakopą.

Techninė pagalba apima įvairių siūlomų reformų galimybių (ilgalaikės prognozės) poveikio vertinimą.

Techninės pagalbos teikėjas padeda rengti pensijų reformą.

212

6 reforma. Valstybinės pensijų sistemos reforma

Etapas

Ministro įsakymo, kuriuo, padedant techninės pagalbos teikėjui, įsteigiamas stebėsenos komitetas, atsakingas už pensijų sistemos ir politinių intervencijų į pensijų sistemą peržiūrą, įsigaliojimas

Bendro ministro įsakymo nuostata, nurodanti Bendro ministro įsakymo įsigaliojimą

IV KETV.

2021

Stebėsenos komitetas įsteigiamas bendru ministro įsakymu (Finansų ministerija ir Darbo ir socialinės apsaugos ministerija), jį sudaro Darbo ir socialinės apsaugos ministerijos, Nacionalinių valstybinių pensijų rūmų, Finansų ministerijos ekspertai. Taip pat kviečiami dalyvauti Fiskalinės tarybos ekspertai. Ji glaudžiai bendradarbiauja su techninės pagalbos teikėju.

213

6 reforma. Valstybinės pensijų sistemos reforma

Etapas

Reglamentavimo sistemos pakeitimų, kuriais siekiama užtikrinti 2 ramsčio pensijų tvarumą, įsigaliojimas

Reguliavimo sistemos nuostata, nurodanti teisės akto įsigaliojimą

1 KETV.

2022

Naujoji teisės aktų sistema:

– Užtikrinti II ramsčio fiskalinį tvarumą didinant įnašus pagal biudžeto fiskalinės strategijos nuostatas;

– Skaitmenizuoti privačios pensijų sistemos veikimą

– Įvairinti II ramsčio pensijų investicijas.

II ramsčio pensijų investicijų atveju vyriausybė:

– išnagrinėti galimybę užtikrinti, kad privačių pensijų fondų investicijoms būtų taikoma lankstesnė reguliavimo tvarka, sumažinant kiekybinius investicijų apribojimus ir rizikos biudžeto apribojimus, taikomus privačiai valdomiems pensijų fondams;

– Išsaugoti pensijų valdytojų nepriklausomumą nustatant jų investavimo strategiją

– Reglamentuoti būsimus privačių pensijų fondų investavimo tvarkos koregavimus, kuriais prisidedama prie lanksčios struktūros, skatinančios pensijų valdytojus tinkamai įvairinti savo portfelius, kad būtų užtikrinta sąžininga pagal riziką pakoreguota investicijų grąža.

– Padidinti įmonių galimybes patekti į kapitalo rinką, palengvinti naujų emitentų įtraukimą į biržos sąrašus ir labiau naudotis privačiais finansavimo šaltiniais, įskaitant pensijų fondų turtą. Tai padėtų sukurti geresnę investicijų ekosistemą pensijų valdytojams ir padidinti galimybes tinkamai diversifikuoti pensijų fondų portfelius.

214

6 reforma. Valstybinės pensijų sistemos reforma

Etapas

Teisės aktas (-ai) dėl pensijų sistemos

Teisės akto (-ų) dėl pensijų sistemos įsigaliojimas

1 KETV.

2023

LGAL aktu (-ais) užtikrinamas pensijų sistemos fiskalinis tvarumas, taip pat teisingumas, įmokų principo laikymasis, mažų/minimalių/socialinių pensijų adekvatumas (įskaitant susijusias su fiksuotu 25 metų įmokų mokėjimo laikotarpiu).

Bet koks įstatymo pakeitimas, dėl kurio būtų nukrypta nuo orientacinių projekcijų, nustatytų po to, kai vyriausybė priėmė reformą, turi būti derinamas su kompensacinėmis priemonėmis, kuriomis siekiama, kad pensijų išlaidos (kaip BVP dalis) atitiktų orientacinį planą.

Remiantis technine pagalba (211 tarpinė reikšmė), reformą sudaro bent šie elementai:

1)Nustatyti naują naujų pensijų ir mokamų pensijų apskaičiavimo formulę. Formulės parametrai pasirenkami siekiant užtikrinti pensijų išlaidų pokyčių ir apskritai pensijų sistemos fiskalinį tvarumą vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu (iki 2070 m.). Be to, jos neleidžia ad hoc didinti pensijų dydžio. Išsamia formule a priori panaikinamas koregavimo indeksas, ji grindžiama kiekvieno gavėjo gautų balų skaičiumi pagal įmokų principą ir taikomas pensijų indeksavimo mechanizmas, pagal kurį nebegalima didinti ad hoc.

Išsami pensijų apskaičiavimo formulė:

-esamiems ir būsimiems pensininkams nustatyti tam tikrus taškus, pagrįstus įmokomis, mokamomis sistemai per visą darbingą amžių;

-Nustatyti įstatymais nustatytą 65 metų pensinį amžių tiek vyrams, tiek nuo 2035 m. sausio 1 d. moterims;

-Nustatyti minimalų 15 metų įmokų mokėjimo laikotarpį tiek moterims, tiek vyrams;

-Iki 2030 m. nustatyti 35 metų viso įmokų mokėjimo laikotarpį tiek moterims, tiek vyrams;

-Nustatyti, kad minimalus įmokų mokėjimo laikotarpis, visas įmokų mokėjimo laikotarpis ir teisės aktais nustatytas pensinis amžius bus pakeisti atsižvelgiant į tikėtinos gyvenimo trukmės pokyčius Rumunijoje;

-Pradinė atskaitos taško vertė reformos įsigaliojimo metu yra ne didesnė kaip 81 lėja.

Pereinamuoju laikotarpiu pensininkai, kuriems pagal naująją formulę teoriškai būtų mokama mažesnė pensija (palyginti su laikotarpiu prieš pat reformos įsigaliojimą), jų pensijų išmokos įšaldytos (nominaliąja verte), kol teorinė pensijų išmoka po reformos (taikant indeksavimo taisykles) pasieks įšaldytai nominaliai pensijai lygią sumą.

2)Įstatymu peržiūrimos pensijų indeksavimo taisyklės. Konkrečiai:

-Į įstatymą įtraukiamas pensijų indeksavimo mechanizmas, pagal kurį ad hoc didinimo neleidžiama;

-Indeksavimo norma yra lygi infliacijai, pridėjus 50 % realiojo darbo užmokesčio augimo t-1 metais. Jis turi būti uždengtas dangteliu ir grindimis;

-Indeksavimo norma neturi būti mažesnė už infliaciją (apatinė riba);

-Jei pagal taisyklę nustatytas indeksavimo tempas viršija infliaciją ir visų pensijų sistemos pajamų augimo tempą, indeksavimo norma apribojama iki pastarojo (viršutinė riba);

-Kiekvienų metų birželio mėn. fiskalinė taryba parengia ataskaitą, kurioje patikrina, ar buvo visapusiškai taikomos indeksavimo taisyklės. Jei nukrypstama nuo indeksavimo taisyklių, ataskaitoje įvertinamas fiskalinis poveikis. Ši ataskaita skelbiama viešai;

-Jei ataskaitoje nurodomi nukrypimai nuo teisės aktais nustatytų indeksavimo taisyklių, vyriausybė pagal įstatymą privalo patvirtinti kompensavimo priemones (parametrų pakeitimus arba įmokų padidinimą), kad neutralizuotų bet kokio ad hoc pensijų padidinimo fiskalinį poveikį, išreikštą grynąja dabartine verte. Paprastai socialinės įmokos bus didinamos siekiant kompensuoti bet kokio ad hoc pensijų padidinimo (t. y. bet kokio padidinimo, viršijančio indeksavimo taisykles) fiskalinį poveikį, išreikštą grynąja dabartine verte.

3)Įstatyme numatoma laipsniškai suvienodinti įstatymais nustatytą moterų pensinį amžių su vyrų pensiniu amžiumi (šiuo metu 65 metai). Ši konvergencija pradedama 2024 m., vykdoma linijiniu būdu ir baigiama iki 2035 m.

4)Įstatyme numatytos paskatos dirbti ilgiau iki teisės aktais nustatyto pensinio amžiaus ir iki 70 metų. Konkrečiai: papildomi balai skiriami už kiekvienus metus, kai įmokų mokėjimo laikotarpis viršija 25 metus: 0,50 taško už kiekvienus metus nuo 25 metų; 0,75 balo už kiekvienus metus nuo 30 metų; po vieną tašką už kiekvienus vyresnius nei 35 metų metus.

5)Įstatyme peržiūrimos ankstyvo išėjimo į pensiją sąlygos dėl darbo „ypatingomis“ arba „ypatingomis“ sąlygomis:

-Maksimalus standartinio pensinio amžiaus, taikomo veiklai, vykdomai specialiomis sąlygomis, sumažinimas sumažinamas iki 10 metų, o maksimalus standartinis pensinis amžius, taikomas veiklai tam tikromis sąlygomis, sumažinamas iki 7 metų.

-Išmokos, skiriamos už metus, kuriais buvo dirbama specialiomis darbo sąlygomis, yra fiksuotas balų skaičius, t. y. 0,25 ir 0,50 taško už kiekvienus metus, uždirbtus specialiomis darbo sąlygomis.

-Vienetų, kuriuose vykdoma veikla, leidžianti pasinaudoti „specialiųjų sąlygų“ statusu, sąrašas turėtų būti sumažintas daugiau nei perpus.

6)Sistemos fiskalinis tvarumas taip pat remiamas įstatymu įtvirtintu „stabdymo mechanizmu“. Konkrečiai:

-Šis mechanizmas numato periodines pensijų išlaidų ir sistemos balanso pokyčių bei prognozių peržiūras (kas trejus metus), kurias atlieka fiskalinė taryba, remdamasi Senėjimo darbo grupės prognozėmis. Darbo ministerija ir Finansų ministerija laiku perduoda visus būtinus duomenis. Ši peržiūra skelbiama viešai.

-Jei atliekant peržiūrą būtų nustatyti nukrypimai nuo „orientacinio plano“, kurį techninės pagalbos teikėjas nustatė tuo metu, kai vyriausybė priima reformą, vyriausybė privalo patvirtinti priemones (parametrų pakeitimus), kuriomis pensijų išlaidos (kaip BVP dalis) vėl atitiktų orientacinį planą. Paprastai socialinės įmokos bus didinamos siekiant kompensuoti bet kokio nukrypimo nuo orientacinio pensijų išlaidų plano fiskalinį poveikį, išreikštą grynąja dabartine verte.

-Pirmoji peržiūra atliekama 2027 m.

7)Į reformą įtraukiamos nuostatos, kuriomis užtikrinama, kad pagrindiniai sistemos parametrai būtų periodiškai koreguojami atsižvelgiant į tikėtinos gyvenimo trukmės pokyčius. Konkrečiai:

-Minimalus įmokų mokėjimo laikotarpis, visos pensijos įmokų mokėjimo laikotarpis, teisės aktais nustatytas pensinis amžius ir visi kiti su laiku susiję parametrai kinta 50 proc. visų pastebėtų tikėtinos gyvenimo trukmės pokyčių (išėjus į pensiją).

-Gavusi naujų MDG prognozių, fiskalinė taryba kas trejus metus parengia ataskaitą, kurioje nagrinėjama, ar pensijų sistemos parametrai buvo pakoreguoti pagal įstatymus ir ar pasikeitė tikėtina gyvenimo trukmė išėjus į pensiją. Ši ataskaita paskelbiama viešai.

-Jei ataskaitoje nustatomi nukrypimai nuo taisyklės, vyriausybė pagal įstatymą privalo koreguoti sistemos parametrus.

-Pirmoji peržiūra atliekama 2027 m.

8)Įstatymu padidinamas minimalių ir mažesnių pensijų adekvatumas, ypač tiems, kurie nesiekia skurdo ribos;

9)Įstatymu užtikrinamas pensijų sistemos II ramsčio finansinis gyvybingumas didinant įmokas į šią pensijų pakopą.

10)Į paketą gali būti įtraukti atskiri įstatymai, susiję su bendrąja tvarka ir specialiomis pensijomis.

Techninės pagalbos teikėjo priimtų teisės aktų ex post analizė, kurioje, vyriausybei patvirtinus reformą, nustatomos visų pensijų išlaidų (kaip BVP dalies) ir sistemos fiskalinio tvarumo vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu (2024–2070 m.) pradinės ir (arba) orientacinės projekcijos, skelbiama viešai.

215

6 reforma. Valstybinės pensijų sistemos reforma

Etapas

Teisės aktų sistemos, skirtos išlaidoms specialioms pensijoms mažinti, įsigaliojimas

Įstatymo nuostata, nurodanti teisės aktų sistemos, skirtos išlaidoms specialioms pensijoms mažinti, įsigaliojimą

IV KETV.

2022

Naujoji teisės aktų sistema peržiūri specialias pensijas ir suderina jas su įmokų principu.

-Nesukuriamos jokios naujos specialiųjų pensijų kategorijos ir supaprastinamos dabartinės kategorijos.

-Dabartinės specialios pensijos apskaičiuojamos remiantis įmokų principu, darbo stažu pagal profesiją ir su gautomis pajamomis susijusios procentinės dalies koregavimu. Minimalus įmokų mokėjimo laikotarpis turi būti panašus į valstybiniame pensijų fonde taikomą laikotarpį.

-Konstitucinio Teismo sprendimų apsauga susijusi tik su magistratų pensijomis, o ne su kitų kategorijų asmenų pensijomis, ir apima tik Teismo argumentuose aiškiai nurodytas ribas.

Jokia speciali pensija negali viršyti pajamų, gautų įmokų mokėjimo laikotarpiu.

Specialių pensijų analizė taip pat atliekama siekiant ištaisyti šių kategorijų pensijų gavėjų ir valstybinės pensijų sistemos naudos gavėjų nelygybę įmokų mokėjimo požiūriu.

216

1 investicija. Palankesnių sąlygų mokesčių mokėtojams laikytis reikalavimų sudarymas suteikiant prieigą prie skaitmeninių paslaugų

Etapas

Skaitmeninės paslaugos ir ypatingos svarbos elektroninės sistemos veikia

Skaitmeninės paslaugos ir elektroninės sistemos veikia

II KETV.

2026

Sukuriamos ir (arba) plečiamos ir veikia šios skaitmeninės paslaugos ir elektroninės sistemos:

–Virtuali privati erdvė (SPĮ), skirta skaitmeninei mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojų sąveikai, suteikianti galimybę bendrauti su mokesčių mokėtojais per SPĮ dėl vaizdo sąveikos ir įdiegto pokalbių roboto.

Skambučių centras veikia ir teikia elektronines ir telefonines paslaugas mokesčių mokėtojams.

– Vieno langelio principu grindžiama sistema – vieno langelio sistema, kuria gerinamas paslaugų teikimas ir supaprastinami pridėtinės vertės mokesčio (PVM) deklaravimo ir mokėjimo procesai.

–Pridėtinės vertės mokesčio informacijos mainų sistema yra internetinė ir prieinama.

217

1 investicija. Palankesnių sąlygų mokesčių mokėtojams laikytis reikalavimų sudarymas suteikiant prieigą prie skaitmeninių paslaugų

Tikslas

Internetu teikiamos paslaugos pelno mokesčio mokėtojams

Didelės vertės nekilnojamojo ir kilnojamojo turto aukcionų interneto platforma (pagal turto rūšį) funkcionuoja

Procentinė dalis (%)

45

60

IV KETV.

2025

60 proc. visų 2024 m. pabaigoje pelno mokesčio mokėtojams teikiamų paslaugų turi būti prieinamos internetu per Nacionalinės fiskalinio administravimo agentūros interneto svetainę arba SPĮ, kaip matyti iš mokesčių mokėtojams teikiamų paslaugų katalogo. Įdiegtos priemonės, skirtos sąveikai su mokesčių mokėtojais mokesčių vienetų patalpose.

ANAF parengs ataskaitą, kurioje bus nurodyti mokesčių mokėtojų ir (arba) klientų žinių sprendimai.

218

1 investicija. Palankesnių sąlygų mokesčių mokėtojams laikytis reikalavimų sudarymas suteikiant prieigą prie skaitmeninių paslaugų

Etapas

Veikia didelės vertės nekilnojamojo ir kilnojamojo turto aukcionų interneto platforma

Interneto platforma veikia

1 KETV.

2026

Veikia interneto platforma, kurioje organizuojami valstybei priklausančio turto ir vykdymo užtikrinimo tikslais areštuoto turto pardavimo aukcionai.

Ši platforma naudojama parduoti nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą ir retus bei vertingus daiktus, pavyzdžiui, tauriuosius metalus, meno kūrinius, automobilius, lėktuvus, laivus.

219

2 investicija. Mokesčių ir mokesčių administravimo procesų tobulinimas, be kita ko, pasitelkiant integruotą rizikos valdymą

Tikslas

Darbuotojų mokymas apie rizikos valdymo sistemą

Skaičius

0

40

II KETV.

2023

40 darbuotojų, dirbančių Finansų ministerijos rizikos valdymo srityje, mokomi rizikos valdymo sistemoje.

220

2 investicija. Mokesčių ir mokesčių administravimo procesų tobulinimas, be kita ko, pasitelkiant integruotą rizikos valdymą

Tikslas

Kasos aparatų, sujungtų su Nacionaline fiskalinio administravimo IT sistema, skaičius

Skaičius

0

150 000

IV KETV.

2021

Ne mažiau kaip 150000 kasos aparatų, prijungtų prie Nacionalinės fiskalinio administravimo agentūros elektroninės sistemos.

Visiškas kasos aparatų sujungimas visų pirma susijęs su sukčiavimu prekybos srityje. Šiomis investicijomis prisidedama prie PVM nepriemokos mažinimo.

221

2 investicija. Mokesčių ir mokesčių administravimo procesų tobulinimas, be kita ko, pasitelkiant integruotą rizikos valdymą

Tikslas

Kasos aparatų, prijungtų prie Nacionalinės fiskalinio administravimo agentūros IT sistemos, skaičius

Skaičius

150 000

600 000

IV KETV.

2022

Prie Nacionalinės fiskalinio administravimo agentūros elektroninės sistemos prijungiama ne mažiau kaip 600000 kasos aparatų.

Visiškas kasos aparatų sujungimas visų pirma susijęs su sukčiavimu prekybos srityje. Šiomis investicijomis prisidedama prie PVM nepriemokos mažinimo.

222

2 investicija. Mokesčių ir mokesčių administravimo procesų tobulinimas, be kita ko, pasitelkiant integruotą rizikos valdymą

Tikslas

Visų mokesčių administratoriaus atliktų auditų, apie kuriuos pranešta, skaičiaus dalis – 30 proc.

Procentinė dalis (%)

0

30

IV KETV.

2022

Dokumentų auditų dalis, palyginti su visais atliktais auditais, iki 2022 m. IV ketvirčio turi padidėti iki 30 proc. (nuo šiandienos nulio). Šis tikslas yra reformos, kuria siekiama pereiti nuo fizinių prie skaitmeninių kontrolės struktūrų tikrinimo veiksmų, dalis.

Įgyvendinamos šios priemonės:

-mokesčių administratoriaus įgaliojimų atlikti dokumentų patikrinimus, kuriuos atlieka mokesčių inspekcijos, kovos su sukčiavimu kontrolės įstaigos ir įstaigos, atsakingos už asmeninių mokestinių situacijų tikrinimą, nustatymas.

-patvirtintas formų ir dokumentų, naudojamų atliekant dokumentų auditą, pavyzdys ir turinys.

223

2 investicija. Mokesčių ir mokesčių administravimo procesų tobulinimas, be kita ko, pasitelkiant integruotą rizikos valdymą

Tikslas

Visų mokesčių administratoriaus atliktų auditų, apie kuriuos pranešta, skaičiaus dalis – 60 proc.

Procentinė dalis (%)

30

60

IV KETV.

2025

Dokumentų auditų dalis, palyginti su visais atliktais auditais, iki 2025 m. IV ketvirčio padidinama iki 60 proc.

224

2 investicija. Mokesčių ir mokesčių administravimo procesų tobulinimas, be kita ko, pasitelkiant integruotą rizikos valdymą

Tikslas

Padidinti auditų skaičių 10 proc.

Skaičius

25 000

27 500

IV KETV.

2025

10 proc. padidinti auditų skaičių, palyginti su bendru auditų skaičiumi 2020 m.

225

2 investicija. Mokesčių ir mokesčių administravimo procesų tobulinimas, be kita ko, pasitelkiant integruotą rizikos valdymą

Etapas

Funkcinis elektroninis rizikos registras

Elektroninis rizikos registras veikia ir apima rizikos kriterijus, rodiklius ir profilius; pirmoji ataskaita po sausojo bandymo arba pradėjus veikti

IV KETV.

2025

Elektroninis rizikos registras veikia:

-Funkcinė integruota mokesčių rizikos valdymo sistema, apimanti centralizuotą rizikos analizę,

-Jis leidžia nustatyti sritis, kuriose kyla didelė mokestinių prievolių nevykdymo rizika, naudojant duomenis ir informaciją, be kita ko, nedeklaruojamo darbo srityje,

-Didelių mokesčių mokėtojų administracijoje taikomas rizika grindžiamas požiūris, įskaitant mokesčių optimizavimo schemų naudojimą.

Remiantis elektroninių rizikos registrų rezultatais, įdiegiamos atitikties programos.

226

2 investicija. Mokesčių ir mokesčių administravimo procesų tobulinimas, be kita ko, pasitelkiant integruotą rizikos valdymą

Etapas

Mokesčių administravimo sistema, įskaitant didžiuosius duomenis ir (arba) analitiką, veikia

Mokesčių lengvatų sistemos veikia, įskaitant didžiųjų duomenų platformą ir pirmosios ataskaitos paskelbimą

IV KETV.

2025

Didžiųjų duomenų platforma veikia.
Platforma apima vidaus ir išorės informacijos šaltinius.

Platforma turi būti:
Patvirtinta – duomenų vientisumas: Duomenys yra nuoseklūs

Analizuoti – duomenys gali būti „užsakyti“ ir suteikti informacijos (bendra informacija); Procesai kartojasi. Rezultatai – susieti duomenys, skirti informacijai apie veiksmingumą teikti.

Veikia šios sistemos:

– e. sąskaitų faktūrų išrašymo sistema;

–mokesčių mokėtojų valdymo sistema;

– centralizuota valstybės iždo informacinė sistema (TREZOR); ir

– išplėstinė platforma, naudojama tarptautiniam keitimuisi informacija (AEOI).

227

3 investicija. Pajėgumų reaguoti į dabartinius ir būsimus informavimo iššūkius, be kita ko, pandemijos kontekste, užtikrinimas vykdant Finansų ministerijos ir (arba) Nacionalinės fiskalinio administravimo agentūros skaitmeninę transformaciją

Etapas

Aparatinės ir programinės įrangos infrastruktūros ir pagalbinės infrastruktūros, skirtos teikti elektronines paslaugas, modernizavimas
mokesčio mokėtojai

Atnaujinta aparatinės ir programinės įrangos infrastruktūra ir modernizuota pagalbinė infrastruktūra

IV KETV.

2025

Modernizuoti Finansų ministerijos, Nacionalinės fiskalinio administravimo agentūros/Nacionalinio finansinės informacijos centro (NCFI) IT sistemos aparatinės ir programinės įrangos infrastruktūrą,

– pagalbinės duomenų centrų infrastruktūros modernizavimas

– duomenų bazės, sukurtos IT sistemų sąveikumui užtikrinti.

 

228

3 investicija. Pajėgumų reaguoti į dabartinius ir būsimus informavimo iššūkius, be kita ko, pandemijos kontekste, užtikrinimas vykdant Finansų ministerijos ir (arba) Nacionalinės fiskalinio administravimo agentūros skaitmeninę transformaciją

Etapas

Didesnis Finansų ministerijos ir ANAF kompiuterinės sistemos kibernetinis saugumas

Kibernetinio saugumo sistema veikia

II KETV.

2023

Finansų ministerijos ir (arba) Nacionalinės fiskalinio administravimo agentūros informacinė sistema atnaujinama įtraukiant šiuos saugumo ir infrastruktūros komponentus: žiniatinklio taikomųjų programų užkardų komponentai, taikomųjų programų pristatymo valdiklis, saugumo operacijų centras, tinklo aptikimo ir reagavimo įranga, užkardos įranga – OSI LAYER 3 su IPS IDS paslaugomis, esamos aktyvaus katalogo infrastruktūros, skirtos centralizuotam naudotojų valdymui, atnaujinimas, aparatinė ir programinė įranga, skirta automatiniams naudojamų taikomųjų programų saugumo pataisų atnaujinimams.

Investicijomis sudaromos sąlygos saugiai dalytis duomenimis tikruoju laiku, naudojant tikslius ir (arba) naujausius duomenis. Ji taip pat tvarko duomenų ir informacijos privatumą, taip pat saugumo valdymą.

229

3 investicija. Pajėgumų reaguoti į dabartinius ir būsimus informavimo iššūkius, be kita ko, pandemijos kontekste, užtikrinimas vykdant Finansų ministerijos ir (arba) Nacionalinės fiskalinio administravimo agentūros skaitmeninę transformaciją

Tikslas

80 proc. IT aparatinės ir programinės įrangos infrastruktūros yra ne senesnė kaip 4 metai

Procentinė dalis (%)

30.67

80

II KETV.

2023

Aparatinės ir programinės įrangos infrastruktūros modernizavimas ir pagalbinė elektroninių paslaugų teikimo mokesčių mokėtojams infrastruktūra. Infrastruktūros, susijusios su duomenų centrais, atnaujinimas atsispindi NCFI/Finansų ministerijos ilgalaikio turto inventoriuje, kuriame programinė ir aparatinė bei pagalbinė infrastruktūros elementai registruojami kaip ilgalaikis turtas pagal nacionalinės teisės aktus.

230

4 investicija. Elektroninės muitinės sukūrimas

Tikslas

Atnaujinta aparatinės ir programinės įrangos infrastruktūra

Procentinė dalis (%)

0

100

IV KETV.

2022

Modernizuota aparatinės programinės įrangos infrastruktūra. Šie projektai susiję su IT infrastruktūra, investuojant į aparatinę ir programinę įrangą, kuria teikiama būtina parama bendram muitinės IT sistemos veikimui. Taigi šis tikslas naudojamas siekiant nustatyti infrastruktūros atnaujinimo (švelnaus ir kieto) laipsnį ir apima investicijas į: programuojamasis tinklo sprendimas, „VMware“ programinės įrangos kodo atnaujinimas ir licencijos, įskaitant paramą ir (arba) abonementą, Infrastruktūros saugumo sprendimas Muitinės integruota informacinė sistema IT, įskaitant pagalbines paslaugas, licencijas ir prenumeratą, Oracle duomenų bazės įmonių leidimų licencijos, skirtos duomenų bazėms, reikalingoms muitinės integruotos informacinės sistemos komponentams eksploatuoti, sprendimas dėl centralizuoto naudotojų valdymo, darbo vietos ir integruotos muitinės informacinės sistemos operacinės sistemos atnaujinimo paslaugos.

232

4 investicija. Elektroninės muitinės sukūrimas

Tikslas

IT sistemos, skirtos muitinės funkcijoms atlikti

 

Skaičius

0

9

II KETV.

2026

Veikia devynios IT sistemos:

Muitinės deklaracijos IT sistema,

2. Suderinimas su ICS2 (Importo kontrolės sistema) sistema – 1 etapas, atitinkamai nacionalinės rizikos analizės sistemos RMF-(rizikos valdymo sistemos) sujungimas su transeuropine ICS2 sistema. Suderinimas su ICS2 sistema (2 etapas) ir suderinimas su ICS2 sistema (3 etapas),

3. Akcizais apmokestinamų prekių gabenimo ir kontrolės sistemos (EMCS_RO) suderinimas su EMCS 4 etapu, atitinkamai suderinant su dabartinėmis EMCS sistemos (akcizais apmokestinamų prekių gabenimo ir kontrolės sistemos) versijomis,

4.NCTS_RO (Nacionalinė bendroji tranzito sistema) 5 etapas ir AES_RO,

5. Nacionalinės importo sistemos modernizavimas pagal Sąjungos muitinės kodeksą, įskaitant susijusių prašymų atnaujinimą,

6. UUM & DS Vienodas naudotojų valdymas ir skaitmeninis parašas,

7. Muitinės priežiūros ir kontrolės veiklos stebėsenos sistema,

8. Prašymas išduoti leidimą veiklai laisvojoje zonoje ir jos valdymas

9. Prašymas dėl nacionalinių sprendimų (leidimų) valdymo.

Siekdama modernizuoti muitinės sistemą, Vyriausybė:

-bent dviejose pasienio muitinės įstaigose įrengti skenerius,

-atnaujinti ir licencijuoti virtualizuotą infrastruktūrą ir sukurti virtualizavimo platformą, įskaitant administravimą ir automatizavimą.

233

4 investicija. Elektroninės muitinės sukūrimas

Tikslas

Elektroniniu būdu vykdomos muitinės veiklos procentinė dalis

Procentinė dalis (%)

80

100

IV KETV.

2025

Šios investicijos padidina muitinio įforminimo veiklos procentinę dalį, keitimąsi informacija tarp ekonominės veiklos vykdytojų ir muitinių, valstybių narių muitinių keitimąsi informacija elektroniniu būdu iki 100 %.

234

5 investicija. Biudžeto programavimo mechanizmo stiprinimas

Etapas

IT taikomosios programos BUGET_NG atnaujinimas

Biudžeto_NG taikomoji programa atnaujinta

IV KETV.

2025

Atnaujinti IT sistemą, skirtą nacionalinio biudžeto rengimui ir valdymui, siekiant užtikrinti:

– duomenų ir informacijos apie biudžeto išlaidas valdymas politikos ir programos lygmeniu (biudžeto procedūrų analizė, ataskaitų rengimo laiko racionalizavimas),
– Didinti biudžeto proceso skaidrumą skelbiant analizes ir ataskaitas.

– patobulinti biudžeto programų stebėsenos ir ataskaitų teikimo sistemą.

235

6 investicija. Ekonominio modeliavimo priemonė (pensijų reformos galimybių modeliavimo priemonių rinkinys), kuria siekiama išplėsti institucinius gebėjimus prognozuoti pensijų išlaidas

Etapas

Atnaujinta ekonominio modeliavimo priemonė

Atnaujinta ekonominio modeliavimo priemonė

IV KETV.

2023

Ekonominio modeliavimo priemonė (pensijų reformų galimybių modeliavimo priemonių rinkinio modelis) atnaujinama siekiant įvertinti (ex ante) struktūrinių pensijų reformų poveikį vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu, patikslinti parengtas prognozes ir analizuoti pensijų sistemos tvarumą.

Investicijos taip pat apima aštuonių atsakingų darbuotojų mokymą naudojantis naujuoju priemonių rinkiniu. 

237

7 investicija. Techninė parama mokesčių sistemos peržiūrai

Etapas

IT sistema, leidžianti veikti automatinio turto vertinimo modeliui

IT sistema veikia

II KETV.

2026

IT sistema, kuria galima naudotis siekiant įvertinti nekilnojamąjį turtą ir jo atitinkamą mokesčio bazę.

238

8 investicija. Nacionalinis plėtros bankas veikia

Etapas

Programinės įrangos (licencijų) ir aparatinės įrangos (knyginių kompiuterių) pirkimas, IT paslaugos darbuotojams, Nacionalinio plėtros banko ir Finansų ministerijos darbuotojų mokymas

Pasirašytos pirkimo sutartys

IV KETV.

2024

Nacionalinis plėtros bankas perka: programinė įranga, aparatinė ir kita įranga, leidžianti darbuotojams atlikti savo pareigas, ITC infrastruktūros įranga ir paslaugos duomenų centrams, debesijos ir telekomunikacijų infrastruktūra, taip pat junglumas, banko taikomosios programos, IT paslaugos darbuotojams, techninė pagalba ir mokymo paslaugos Nacionalinio plėtros banko darbuotojams ir Finansų ministerijos darbuotojams, dalyvaujantiems vertinant banko veiklos rezultatus.

239

9 investicija. Pensijų bylų vertinimo proceso rėmimas

Etapas

Visos pensijų bylos perskaičiuotos

Visos pensijų bylos perskaičiuotos

IV KETV.

2023

Visos maždaug 5 mln. pensijų bylos perskaičiuotos remiantis naujuoju pensijų įstatymu. Vyriausybė siunčia visiems piliečiams paštu sprendimą dėl perskaičiavimo rezultatų.

240

10 investicija. Pažangios e. paslaugos skaitmeninant pensijų sistemą

Etapas

Funkcinė IT sistema Nacionalinėje valstybinių pensijų agentūroje

Funkcinė IT sistema

II KETV.

2026

Nacionalinės valstybinės pensijų agentūros (CNPP) IT sistema sukurta ir prieinama piliečiams, institucijoms ir vyriausybei.

Naująją centralizuotą ir integruotą informatikos sistemą sudaro:

-Portalas. Komunikacijos su viešaisiais asmenimis komponentas, apimantis esamas ir naujas elektronines paslaugas, visų pirma:

·pensijos ir kitos socialinio draudimo teisės,

·prašymo išduoti gydymo bilietus ir paslaugas mokesčių mokėtojų įrašų zonoje užpildymą,

·nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų,

·programa „e-Talon“, kuri automatiškai elektroniniu ir spausdintu formatu generuoja mėnesinę pensijos kuponą visiems aktyviems pensininkams.

·individualiems poreikiams pritaikytos ataskaitos/privati virtuali erdvė piliečiams.

-Vidaus dokumentų srauto skaitmeninimas (ECM, ERP),

-Istorinių duomenų analizės sistemos ir sprendimai (verslo žvalgyba),

-Sąveika su kitomis viešosiomis sistemomis (API),

-Kibernetinis saugumas;

-Duomenų bazių perteklumas ir atsparumas („Nelaimių atsigavimas“).

H.3 PUNKTAS. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas

11 investicija. Nuosavo kapitalo injekcija į Nacionalinį plėtros banką

Šia priemone siekiama remti Rumunijos ekonomikos augimo potencialą struktūriškai pakoreguojant teikiamos viešosios paramos lygį, kad būtų galima spręsti rinkos nepakankamumo ir ekonomikos neveiksmingumo problemas. Priemonę sudaro 100 mln. EUR nuosavo kapitalo injekcija į Nacionalinį plėtros banką.

Nacionalinis plėtros bankas priima naują investicijų politiką dėl papildomo nuosavo kapitalo naudojimo. Investicijų politikoje aprašomas (-i) finansinis (-iai) produktas (-ai), nurodant tikėtiną reikalavimus atitinkančių galutinių paramos gavėjų, kuriuos iš pradžių tikimasi remti papildomu nuosavu kapitalu, rūšį, įskaitant numatomą kiekvieno finansinio produkto įgyvendinimo tvarkaraštį ir numatomą sumą. Nacionalinis plėtros bankas papildomam nuosavam kapitalui naudoja tą pačią audito ir kontrolės sistemą, kurią Komisija teigiamai įvertino pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 157 straipsnį. Investicijų politikoje reikalaujama, kad finansinis (-iai) produktas (-ai), kuriuo (-iais) remiamas papildomas nuosavas kapitalas, atitiktų reikšmingos žalos nedarymo principą, kaip nustatyta reikšmingos žalos nedarymo techninėse gairėse (2021/C58/01). Visų pirma į investicijų politiką neįtraukiamas šis veiklos rūšių ir turto sąrašas: I) su iškastiniu kuru susijusi veikla ir turtas, įskaitant galutinės grandies naudojimą, 9 ii) veikla ir turtas pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuriais pasiekiamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris yra ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, 10 iii) veikla ir turtas, susiję su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 11 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 12 . Be to, tais atvejais, kai teikiama bendra parama įmonėms, į investicijų politiką neįtraukiamos įmonės, kurios daugiausia dėmesio skiria 13 šiems sektoriams: I) energijos gamyba naudojant iškastinį kurą ir susijusi veikla 14 ; II) energijai imlios ir (arba) daug CO2 išmetančios pramonės šakos 15 ; III) taršių transporto priemonių gamyba, nuoma ar pardavimas 16 ; IV) atliekų surinkimas, atliekų apdorojimas ir 17 šalinimas, v) branduolinio kuro perdirbimas, branduolinės energijos gamyba. Be to, investicijų politikoje reikalaujama, kad galutiniai naudos gavėjai laikytųsi atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų.

Patenkinamas šios priemonės tarpinių reikšmių pasiekimas priklauso nuo to, ar patenkinamai bus pasiekta 5 reformos „Nacionalinio plėtros banko įsteigimas“ 210 tarpinė reikšmė.

H.4 PUNKTAS.  Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės NUM.

Susijusi priemonė (reforma arba investicija)

Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė

Pavadinimas

Kokybiniai rodikliai
(jei tai tarpinės reikšmės)

Kiekybiniai rodikliai
(tikslai)

Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis

Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas

Matavimo vienetas

Pradinė padėtis

Tikslas

Ketvirčio

Metų

240a

11 investicija. Nuosavo kapitalo injekcija į Nacionalinį plėtros banką

Etapas

Investicijų politika

Investicijų politikos priėmimas

1 KETV.

2026

Nacionalinio plėtros banko investicijų politikos dėl papildomo nuosavo kapitalo naudojimo priėmimas.

240b

11 investicija. Nuosavo kapitalo injekcija į Nacionalinį plėtros banką

Etapas

Nuosavo kapitalo injekcija

Perdavimo pažymėjimas

II KETV.

2026

Rumunija perveda 100 mln. EUR Nacionaliniam plėtros bankui, kad padidintų jo nuosavą kapitalą. Be nuosavo kapitalo injekcijos į Nacionalinį plėtros banką, kuri yra EGADP investicija, Rumunija iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. perduoda ataskaitą, kurioje išdėstomi veiksmai, kurių ėmėsi nacionalinis plėtros bankas, kad įgyvendintų investicijų politiką, įskaitant veiksmus, kurių imtasi siekiant įgyvendinti finansinius produktus, kuriuos iš pradžių tikimasi remti papildomu nuosavu kapitalu, taip pat numatomus veiksmus, kurių bus imtasi siekiant toliau įgyvendinti tuos produktus, įskaitant veiksmus, kurių imtasi siekiant įgyvendinti finansinius produktus, kuriuos iš pradžių tikimasi remti papildomu nuosavu kapitalu, taip pat numatomus veiksmus, kurių bus imtasi siekiant toliau įgyvendinti tuos produktus.

I.9 KOMPONENTAS. Parama verslui, moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir inovacijos

Šis komponentas apima reformas ir investicijas, kuriomis siekiama gerinti verslo aplinką Rumunijoje, įskaitant mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų sektorių.

Šio komponento tikslas – remti Rumunijos įmones, ypač mažąsias ir vidutines įmones, taip pat viešąsias organizacijas, vykdančias mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas. Reformos, kuriomis remiamos investicijos, apima reglamentavimo pakeitimus, kuriais siekiama sumažinti įmonėms tenkančią administracinę naštą supaprastinant teisės aktus, veiklos pradžios ir pasitraukimo procedūras, taip pat licencijų gavimą. Reformomis taip pat sprendžiamas neaiškus valdymo klausimas, mokslinių tyrimų plėtros ir inovacijų sistemos susiskaidymas bei veiksmingumas ir remiamas jos bendradarbiavimas su privačiuoju sektoriumi. Investicijos yra susijusios su skaitmeninės platformos, kurioje įmonėms būtų teikiamos supaprastintos viešosios paslaugos, įskaitant licencijų gavimą, mažųjų ir vidutinių įmonių ir įmonių galimybėmis gauti finansavimą finansinėmis priemonėmis ir dotacijomis, sukūrimu. Papildomos investicijos turi būti susijusios su mokslinių tyrimų kompetencijos centrų ir mokslinių tyrimų projektų, kuriems vadovauja tarptautiniu mastu pripažinti tyrėjai, finansavimu.

Reformos ir investicijos padeda įgyvendinti 2019 ir 2020 m. Rumunijai pateiktą konkrečiai šaliai skirtą rekomendaciją dėl poreikio gerinti sprendimų priėmimo proceso kokybę ir nuspėjamumą (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 5); ir paankstinti brandžių viešųjų investicijų projektus, kuriais remiamas ekonomikos konkurencingumas, pavyzdžiui, remti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklą ir vietos paslaugų teikėjų integraciją į ES strategines vertės grandines (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3).

Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal DNSH technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.

I.1.  Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

Investicija. Privačiajam sektoriui skirtos finansinės priemonės

2.a. dalinė investicija. Klimato politikos priemonių portfelio garantija

Šios dalinės investicijos tikslas – teikti finansavimą ir investicijas MVĮ (iki 249 darbuotojų), įmonėms, kuriose dirba iki 500 darbuotojų, ir asmenims pasitelkiant apyvartinį kapitalą, kredito linijas, investicines paskolas arba išperkamąją nuomą, siekiant investuoti ir finansuoti energijos vartojimo efektyvumo didinimą įmonėse ir gyvenamųjų namų bei pastatų sektoriuje. Priemonės tikslas – spręsti dabartinius Rumunijos uždavinius remiant investicijas į energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos sektorius. Dalinė investicija yra portfelio garantija, kurią Europos investicijų fondas (EIF) įgyvendina kaip įnašą į programą „InvestEU“. Konkretūs priemonės tikslai ir energijos vartojimo efektyvumo užmojai, taip pat struktūra ir tinkamumo kriterijai turi būti visiškai suderinti ir atitikti šiuo metu rengiamos „InvestEU“ ES skyriaus priemonės tikslus ir reikalavimus.

Siekiant užtikrinti, kad dalinė investicija atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), Europos Komisijos ir Rumunijos Vyriausybės susitarime dėl įnašo reikalaujama taikyti Komisijos technines tvarumo patikros gaires „InvestEU“ fondui. Be to, į Europos Komisijos ir EIF garantijos susitarimą neįtraukiamas šis veiklos ir turto sąrašas: I) su iškastiniu kuru susijusi veikla ir turtas, įskaitant galutinės grandies naudojimą, 18 ir ii) veikla ir turtas pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuriais siekiama, kad numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius. 19

Ši priemonė papildo 2.2 subinvesticiją. Klimato politikos veiksmų portfelio garantija

Investicijos. Privataus sektoriaus pagalbos schemos

3.a. subinvesticija. Pagalbos schema MVĮ skaitmeninimui

Šios dalinės investicijos tikslas – remti mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) skaitmeninimą.

Dalinę investiciją sudaro dvi priemonės: I) dotacijų schema, skirta padėti verslininkams kurti pažangias skaitmenines technologijas, ii) iki 100 000 EUR vienai įmonei skirta dotacijų schema, skirta skaitmenines technologijas diegiančioms MVĮ remti;

Ši priemonė papildo 3.1 subinvesticiją. MVĮ skaitmeninimui skirta pagalbos schema

Reforma. Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų valdymo supaprastinimas

Šios reformos tikslas – supaprastinti Rumunijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų sistemos valdymą.

Reformą sudaro teisės akto (-ų), kuriuo (-iais) siekiama supaprastinti mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų politikos valdymą ir valdymą, priėmimas.

Ši priemonė papildo 2 reformą „Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų valdymo supaprastinimas“.

3 reforma. Mokslinių tyrimų karjeros reforma

Šios reformos tikslas – padidinti mokslininkų karjeros patrauklumą ir tyrėjų veiklos rezultatus.

Reformą sudaro teisės akto (-ų), kuriuo (-iais) reformuojama mokslinių tyrimų karjera Rumunijoje, priėmimas.

5.a investicija. Kompetencijos centrų steigimas

Investicijų tikslas – spręsti mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų organizacijų teminio susiskaidymo problemą.

Investicijas sudaro penkių kompetencijos centrų, kurie vykdytų mokslinių tyrimų veiklą, įsteigimas.

Ši priemonė papildo 5 investiciją „Kompetencijos centrų steigimas ir veiklos užtikrinimas“.

8 investicija. Programos, kuria siekiama pritraukti labai specializuotų žmogiškųjų išteklių iš užsienio į mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų veiklą, kūrimas

Šių investicijų tikslas – padidinti mokslinių tyrimų plėtros ir inovacijų organizacijos mokslinių tyrimų pajėgumus.

Investicijas sudaro mokslinių tyrimų projektų, kuriems vadovauja Rumunijoje įsikūrusios mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų organizacijos, vadovaujami geriausių tarptautinių tyrėjų, finansavimas.

9 investicija. Parama asmenims, turintiems Marie Sklodowska Curie individualios stipendijos apdovanojimą

Šių investicijų tikslas – padidinti mokslinių tyrimų srities karjeros patrauklumą ir padėti patvirtintiems tyrėjams vykdyti savo mokslinių tyrimų projektus.

Investicijas sudaro tyrėjų, kuriems iki 2023 m. gruodžio 31 d. suteiktas Marie Sklodowska Curie individualus stipendijų pažangumo ženklas, dotacija mokslinių tyrimų projektams pagal programas „Horizontas 2020“ ir „Europos horizontas“ įgyvendinti.

10 investicija. Aštuonių regioninių profesinio orientavimo centrų nacionalinio tinklo sukūrimas ir finansinė parama

Šių investicijų tikslas – užtikrinti mokslinių tyrimų srities profesinį orientavimą ir pritraukti žmones į mokslo darbuotojo profesiją.

Investicijas sudaro mokslinių tyrimų karjeros orientavimo centrų tinklo sukūrimas ir finansinė parama.

I.2.  Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės NUM

Susijusi priemonė (reforma arba investicija)

Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė

Pavadinimas

Kokybinius

rodikliai 
(jei tai tarpinės reikšmės)

Kiekybinis

rodikliai
(tikslai)

Orientacinis tvarkaraštis

pildoma

Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas

Padalinys

priemonė

Pradinė padėtis

Tikslas

Ketvirčio

Metų

252

2.a investicija. Finansinės priemonės privačiajam sektoriui. Klimato politikos portfelio garantija

Tikslas

Finansavimo arba investavimo operacijos, sudarančios 100 % visos išteklių, skirtų „InvestEU“ investicijų komiteto patvirtintai priemonei, sumos

 

Procentinė dalis (%)

0

100

II KETV.

2024

Finansavimo arba investavimo operacijos, sudarančios 100 % visos išteklių, skirtų „InvestEU“ investicijų komiteto patvirtintai priemonei, sumos

263

Investicijos „Privataus sektoriaus pagalbos schemos. MVĮ skaitmeninimui skirta pagalbos schema“

Tikslas

Pasirašytų finansavimo sutarčių skaičius

 

Skaičius

0

4611

IV KETV.

2025

Su įmonėmis pasirašytos finansavimo sutartys, kuriomis remiamas skaitmeninių technologijų ir (arba) sprendimų diegimas ir verslo procesų skaitmeninė transformacija.

271

Reforma. Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų valdymo supaprastinimas

Tikslas

Priimtų rekomendacijų pagal politikos rėmimo priemonę dalis Rumunijos šalies ataskaitoje

Procentinė dalis (%)

0

80

II KETV.

2026

Rumunija įgyvendina rekomendacijas, išsamiai išdėstytas Rumunijos šalies ataskaitoje dėl politikos rėmimo priemonės.

272

Reforma. Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų valdymo supaprastinimas

Etapas

Nuolatinės mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų politikos formavimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo sistemos sukūrimas

Teisės aktas (-ai), kuriuo (-iais) sukuriama nuolatinė sistema, pagal kurią kuriama, įgyvendinama, stebima ir vertinama mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų politika

II KETV.

2026

Rumunija sukuria nuolatinę sistemą, kuria užtikrinamas suderintas ministerijų ir agentūrų mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų politikos rengimas ir įgyvendinimas, stebėsena ir vertinimas pasibaigus EGADP tvarkaraščiui, remiantis Rumunijos politikos rėmimo priemonės 2021–2022 m. šalies ataskaitos rekomendacijomis.

273

Reforma. Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų valdymo supaprastinimas

Etapas

Teisės akto (-ų), kuriuo (-iais) įsteigiamas vienas organas, apimantis esamas tarybas, užtikrinantis tarpžinybinį koordinavimą ir pasiekiantis privatųjį sektorių, įsigaliojimas

Teisės aktas (-ai), kuriuo (-iais) įsteigiamas vienas organas

II KETV.

2023

Teisės akto (-ų) pakeitimai siekiant sukurti naują instituciją, kurios vaidmuo priimant sprendimus būtų sutelktas į MTTPI ir pažangiosios specializacijos politiką vyriausybės lygmeniu, dalyvaujant atsakingoms ministerijoms.

Ši įstaiga koordinuoja mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų veiklą (įskaitant moksliniais tyrimais grindžiamas inovacijas ir verslumą) nacionaliniu lygmeniu. Šios įstaigos sekretoriatą užtikrina nacionalinė mokslinių tyrimų institucija.

274

3 reforma. Mokslinių tyrimų karjeros reforma

Etapas

Teisės akto (-ų) dėl mokslo darbuotojo karjeros ir statuso įsigaliojimas

Teisės aktas (-ai) dėl mokslo darbuotojo karjeros ir statuso

 

 

 

II KETV.

2024

Teisės akte (-uose) išsamiai aprašomi pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai (kurie naudojami mokslo darbuotojų veiklos rezultatams įvertinti) ir „gero elgesio mokslinių tyrimų srityje“ standartai, taigi ir galimybė gauti finansavimą ir stipendijas.

Į naująjį teisės aktą įtraukiami šie reikalavimai:

a)daryti pažangą mokslinių tyrimų srityje remiantis nuopelnais grindžiamais principais,

b)užtikrinti įdarbinimą taikant skaidrias, atviras ir konkurencingas procedūras,

c)Užtikrinti gerąją praktiką mokslinių tyrimų etikos ir sąžiningumo srityje.

Teisės aktas (-ai) taip pat apima finansinių ir nefinansinių paskatų sistemą, skatinančią mokslinių tyrimų institucijose priimti Europos mokslininkų chartiją ir Mokslininkų priėmimo į darbą kodeksą.

275

3 reforma. Mokslinių tyrimų karjeros reforma

Tikslas

Institucijos, kurios laikosi Europos mokslininkų chartijos ir Mokslininkų priėmimo į darbą kodekso, inicijavo veiksmų planų rengimo, taikymo ir vertinimo procesą

Skaičius

5

16

IV KETV.

2025

11 papildomų institucijų, kurios laikosi Europos mokslininkų chartijos ir Mokslininkų priėmimo į darbą kodekso, inicijuoja veiksmų planų rengimo, taikymo ir vertinimo procesą, remdamosi Europos Komisijos priemone „Žmogiškųjų išteklių strategija mokslo darbuotojams“ (HRS4R).

281

5.a investicija Kompetencijos centrų steigimas

Tikslas

Iš privačiojo sektoriaus mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų projektų pritrauktas biudžetas

Milijonais eurų

0

1.25

1 KETV.

2026

Iš privačiojo sektoriaus pritraukiama 1,25 mln. EUR mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų veiklai per kompetencijos centrus bendrai finansuoti.

284

8 investicija. Žmogiškųjų išteklių iš užsienio pritraukimo į mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų veiklą programa

Tikslas

Tarptautinių tyrėjų vadovaujami projektai

 

Skaičius

0

100

IV KETV.

2023

100 atrinktų projektų, kuriems vadovauja Rumunijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų organizacijos, vadovauja tarptautiniai tyrėjai.

285

9 investicija. Parama asmenims, turintiems Marie Sklodowska Curie individualios stipendijos apdovanojimą

Tikslas

Pažangumo ženklo „Marie Sklodowska Curie“ gavėjai

 

Skaičius

0

10

IV KETV.

2023

Ne mažiau kaip 10 programos „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ pažangumo ženklo gavėjų už puikias individualias stipendijas gauna dotaciją mokslinių tyrimų projektams pagal programas „Horizontas 2020“ ir „Europos horizontas“ įgyvendinti.

287

10 investicija. Aštuonių regioninių profesinio orientavimo centrų nacionalinio tinklo sukūrimas ir finansinė parama

Tikslas

Įsteigti regioniniai mokslinių tyrimų karjeros orientavimo centrai

 

Skaičius

0

8

II KETV.

2026

8 regioninius mokslinių tyrimų profesinio orientavimo centrus turi 8 viešieji universitetai. Centrų vaidmenys:

-karjeros orientavimas mokslo darbuotojams,

-pritraukti žmones į mokslininko karjerą,

-veikia kaip tinklas.

I.3.  Su paskolomis susijusių reformų ir investicijų aprašymas

1 reforma. Teisėkūros skaidrumas, biurokratijos mažinimas ir procedūrų supaprastinimas įmonėms

Šios reformos tikslas – sumažinti įmonėms tenkančią administracinę naštą.

Šią reformą sudaro teisės akto (-ų), kuriuo (-iais) siekiama supaprastinti įmonių reguliavimo procedūras ir padidinti jų skaidrumą, priėmimas.

1 investicija. Skaitmeninės platformos, skirtos teisės aktų skaidrumui, biurokratizmo mažinimui ir procedūrų supaprastinimui įmonėms.

Šių investicijų tikslas – suteikti skaitmeninę prieigą ir galimybę vykdyti operacijas, susijusias su konkrečiais įmonėms taikomais reguliavimo reikalavimais.

Investicijas sudaro skaitmeninių platformų, skirtų viešosioms paslaugoms įmonėms teikti, sukūrimas.

2 investicija. Privačiajam sektoriui skirtos finansinės priemonės

Dalinė investicija 2.1. Portfelio garantija atsparumui didinti

Šios dalinės investicijos tikslas – pašalinti finansines kliūtis, su kuriomis susiduria Rumunijos įmonės, norėdamos gauti finansavimą, t. y.: padidėjusios finansavimo išlaidos, užstato trūkumas ir sumažėjusi kredito kanalų vertė. Visų pirma dalinėmis investicijomis siekiama spręsti Rumunijos įmonių likvidumo ir (arba) nemokumo problemas, kylančias dėl didelio ir laikino jų pajamų sumažėjimo dėl COVID-19 krizės. Šiomis aplinkybėmis priemone siekiama pagerinti galimybes gauti finansavimą ir atgaivinti blokuojamus skolinimo kanalus COVID-19 krizės metu ir po jos, remiant investicijas arba įmonių apyvartinio kapitalo poreikius. Dalinė investicija yra portfelio garantija, kurią Europos investicijų fondas (EIF) įgyvendina kaip įnašą į programą „InvestEU“.

Siekiant užtikrinti, kad dalinė investicija atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), Europos Komisijos ir Rumunijos Vyriausybės susitarime dėl įnašo reikalaujama taikyti „InvestEU“ fondui skirtas Komisijos technines tvarumo patikros gaires. Be to, į Europos Komisijos ir EIF garantijos susitarimą neįtraukiamas šis veiklos ir turto sąrašas: I) su iškastiniu kuru susijusi veikla ir turtas, įskaitant galutinės grandies naudojimą, 20 ir ii) veikla ir turtas pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuriais siekiama, kad numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius. 21

Subinvesticija 2.2. Klimato politikos veiksmų portfelio garantija

Šios dalinės investicijos tikslas – teikti finansavimą ir investicijas MVĮ (iki 249 darbuotojų), įmonėms, kuriose dirba iki 500 darbuotojų, ir asmenims pasitelkiant apyvartinį kapitalą, kredito linijas, investicines paskolas arba išperkamąją nuomą, siekiant investuoti ir finansuoti energijos vartojimo efektyvumo didinimą įmonėse ir gyvenamųjų namų bei pastatų sektoriuje. Priemonės tikslas – spręsti dabartinius Rumunijos uždavinius remiant investicijas į energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos sektorius. Dalinė investicija yra portfelio garantija, kurią Europos investicijų fondas (EIF) įgyvendina kaip įnašą į programą „InvestEU“. Konkretūs priemonės tikslai ir energijos vartojimo efektyvumo užmojai, taip pat struktūra ir tinkamumo kriterijai turi būti visiškai suderinti ir atitikti šiuo metu rengiamos „InvestEU“ ES skyriaus priemonės tikslus ir reikalavimus.

Siekiant užtikrinti, kad dalinė investicija atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), Europos Komisijos ir Rumunijos Vyriausybės susitarime dėl įnašo reikalaujama taikyti Komisijos technines tvarumo patikros gaires „InvestEU“ fondui. Be to, į Europos Komisijos ir EIF garantijos susitarimą neįtraukiamas šis veiklos ir turto sąrašas: I) su iškastiniu kuru susijusi veikla ir turtas, įskaitant galutinės grandies naudojimą, 22 ir ii) veikla ir turtas pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuriais siekiama, kad numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius. 23

Ši priemonė papildo 2.a investiciją „Klimato politikos veiksmų portfelio garantija“

Subinvesticija 2.3, skirta MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms: Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rizikos kapitalo fondas

Šios dalinės investicijos tikslas – įmonėms teikti nuosavo kapitalo paramą, daugiausia dėmesio skiriant atsinaujinančiajai energijai ir energijos vartojimo efektyvumui. Parama teikiama per rizikos kapitalo ir infrastruktūros fondus, kurie yra Europos investicijų fondo (EIF) valdomo Rizikos kapitalo fondo dalis.

Siekiant užtikrinti, kad dalinė investicija atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), Rumunijos vyriausybės ir EIF finansavimo susitarimą ir paskesnę finansinės priemonės investicijų politiką:

-reikalauti, kad būtų taikomos Komisijos „InvestEU“ fondo tvarumo patikros techninės gairės; ir

-išbraukti iš tinkamumo finansuoti veiklos rūšių ir turto sąrašą: I) su iškastiniu kuru susijusi veikla ir turtas, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje 24 ; II) veikla ir turtas pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuriais siekiama, kad prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius 25 ; III) veikla ir turtas, susiję su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 26 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 27 ; ir iv) veiklą ir turtą, kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali padaryti žalos aplinkai; ir

-reikalauti, kad įmonės, kurios daugiau kaip 50 proc. savo pajamų praėjusiais finansiniais metais gavo iš veiklos ir (arba) turto, kurie įtraukti į pašalinimo sąrašą, priimtų ir paskelbtų žaliosios pertvarkos planus; ir

-reikalauti, kad EIF patikrintų visų sandorių, įskaitant tuos, kuriems netaikomas tvarumo patikrinimas, teisinę atitiktį atitinkamiems ES ir nacionaliniams aplinkos apsaugos teisės aktams.

Papriemonė. Skaitmeninimo, klimato politikos ir kitų svarbių sričių fondų fondas

Dalinės investicijos tikslas – teikti paramą didelėms įmonėms (kuriose dirba daugiau kaip 500 darbuotojų ir (arba) kurių metinė apyvarta viršija 50 mln. EUR, o bendras metinis balansas viršija 43 mln. EUR), viešiesiems subjektams ir specialiosios paskirties įmonėms, investuojant į mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką, taip pat investuojant į skaitmeninimą ir ilgalaikį turtą per fondų fondą. Taip bus skatinamos didesnės tikslinių įmonių investicijos, kuriomis prisidedama prie klimato ir skaitmeninių tikslų, ir skatinamas įmonių augimas ir plėtra, o tai savo ruožtu suteikia naujų užimtumo galimybių ir remia platesnį ekonomikos atsigavimą. Parama teikiama fondų fondo, kurio valdymas pavedamas Europos investicijų bankui (EIB), forma.

Siekiant užtikrinti, kad dalinė investicija atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), Rumunijos vyriausybės ir EIB finansavimo susitarime ir vėlesnėje finansinės priemonės investicijų politikoje:

-reikalauti, kad būtų taikomos Komisijos „InvestEU“ fondo tvarumo patikros techninės gairės; ir

-išbraukti iš tinkamumo finansuoti veiklos rūšių ir turto sąrašą: I) su iškastiniu kuru susijusi veikla ir turtas, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje 28 ; II) veikla ir turtas pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuriais siekiama, kad prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius 29 ; III) veikla ir turtas, susiję su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 30 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 31 ; ir iv) veiklą ir turtą, kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali padaryti žalos aplinkai; ir

-reikalauti, kad EIB patikrintų visų sandorių, įskaitant tuos, kuriems netaikomas tvarumo patikrinimas, teisinę atitiktį atitinkamiems paramos gavėjo ES ir nacionaliniams aplinkos teisės aktams.

Dalinė investicija. Investicijos į energijos vartojimo efektyvumą gyvenamųjų namų ir pastatų sektoriuje

Finansinė priemonė yra portfelio garantija, kurią įgyvendina Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB).

Šios dalinės investicijos tikslas – teikti finansavimą ir investicijas į energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiąją energiją gyvenamųjų namų ir pastatų sektoriuje. Dalinė investicija yra portfelio garantija, kurią Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) įgyvendina kaip įnašą į programą „InvestEU“.

Siekiant užtikrinti, kad dalinė investicija atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), Europos Komisijos ir Rumunijos Vyriausybės susitarime dėl įnašo reikalaujama taikyti Komisijos „InvestEU“ technines tvarumo patikros gaires. Europos Komisijos ir ERPB susitarime dėl garantijos taip pat neįtraukiamas šis veiklos ir turto sąrašas: I) su iškastiniu kuru susijusi veikla ir turtas, įskaitant galutinės grandies naudojimą, 32 ir ii) veikla ir turtas pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuriais siekiama, kad numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius. 33

3 investicija. Privataus sektoriaus pagalbos schemos

Subinvesticija 3.1. MVĮ skaitmeninimui skirta pagalbos schema

Šios dalinės investicijos tikslas – remti mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) skaitmeninimą.

Dalinę investiciją sudaro dvi priemonės: I) dotacijų schemą, skirtą remti verslininkus MTTP ir pažangiųjų skaitmeninių technologijų diegimo srityje, ir ii) iki 100 000 EUR vienai įmonei dotacijų schemą, skirtą remti skaitmenines technologijas diegiančias MVĮ.

Ši priemonė papildo 3.a investiciją „Pagalbos MVĮ skaitmeninimui schema“.

Subinvesticija 3.2. De minimis schema, skirta padėti Rumunijos įmonėms įtraukti į biržos sąrašus

Šios dalinės investicijos tikslas – padėti įmonėms didinti galimybes gauti finansavimą išleidžiant naujas akcijas.

Dalinę investiciją sudaro de minimis schemos, skirtos įmonėms, turinčioms registruotą buveinę Rumunijoje ir norinčioms vykdyti vertybinių popierių emisiją Bukarešto vertybinių popierių biržoje, finansavimas.

4 investicija. Tarpvalstybiniai ir daugiašaliai projektai. Mažos galios procesoriai ir puslaidininkių lustai

Šių investicijų tikslas – remti mikroelektronikos srities plėtrą Rumunijoje.

Investicijas sudaro: I) ugdyti mikroelektronikos komponentų ir sistemų įgūdžius, ii) užtikrinti intelektinę nuosavybę ir spartinti pažangių technologijų taikymą pagrindinėse nacionalinės ekonomikos srityse; ir iii) koordinavimas su pajėgumais ir poreikiais Europos lygmeniu.

2 reforma. Supaprastinti mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų valdymą

Šios reformos tikslas – supaprastinti Rumunijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų sistemos valdymą.

Reformą sudaro teisės akto (-ų), kuriuo (-iais) siekiama racionalizuoti ir sustiprinti mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų politikos valdymą ir taikymą, priėmimas.

Ši papriemonė papildo 2.a reformą „Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų valdymo racionalizavimas“

4 reforma. Glaudesnis įmonių ir mokslinių tyrimų bendradarbiavimas

Reformos tikslas – stiprinti įmonių ir viešųjų mokslinių tyrimų organizacijų bendradarbiavimą ir sukurti palankias sąlygas viešosioms ir privačiosioms investicijoms.

Reformą sudaro teisės akto (-ų), kuriuo (-iais) siekiama supaprastinti mokslinių tyrimų projektų sutarčių sudarymą, finansavimą, stebėseną ir vertinimą ir sustiprinti įmonių ir mokslinių tyrimų bendradarbiavimą, priėmimas.

5 reforma. Parama Rumunijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų organizacijų integravimui į Europos mokslinių tyrimų erdvę 

Šios reformos tikslas – pagerinti Rumunijos viešųjų mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų organizacijų veiklos rezultatus ir konsolidavimą bei jų integraciją į Europos mokslinių tyrimų erdvę.

Reformą sudaro teisės akto (-ų), kuriuo (-iais) skatinama, palengvinama ir reglamentuojama savanoriška ir funkcinė mokslinių tyrimų institucijų integracija ir susijungimas, priėmimas.

5 investicija. Kompetencijos centrų įsteigimas

Investicijų tikslas – spręsti mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų organizacijų teminio susiskaidymo problemą.

Investicijas sudaro penkių kompetencijos centrų, kurie vykdytų mokslinių tyrimų veiklą, įsteigimas.

Ši priemonė papildo 5.a investiciją „Kompetencijos centrų steigimas ir veiklos užtikrinimas“.

I.4.  Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės NUM

Susijusi priemonė (reforma arba investicija)

Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė

Pavadinimas

Kokybinius

rodikliai 
(jei tai tarpinės reikšmės)

Kiekybinis

rodikliai
(tikslai)

Orientacinis tvarkaraštis

pildoma

Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas

Padalinys

priemonė

Pradinė padėtis

Tikslas

Ketvirčio

Metų

241

1 reforma. Teisėkūros skaidrumas, biurokratijos mažinimas ir procedūrų supaprastinimas įmonėms

Etapas

Teisės aktų pakeitimų, kuriais siekiama racionalizuoti, supaprastinti ir visiškai skaitmeninti su verslu susijusias procedūras, įsigaliojimas

Įstatymo nuostata, nurodanti, kad įsigaliojo i) Įstatymas Nr. 31/1990 – Bendrovių teisė, ii) iš naujo paskelbtas Įstatymas Nr. 26/1990 dėl prekybos registro, iii) Dekretas įstatymas Nr. 122/1990 dėl užsienio bendrovių ir ekonominių organizacijų atstovų leidimo ir veiklos Rumunijoje ir iv) Įstatymas Nr. 53/2003 – Darbo kodeksas

 

 

 

III KETVIRTIS

2022

Teisės aktų pakeitimais sumažinama verslo aplinkai tenkanti administracinė našta, supaprastinant įmonėms taikomus teisės aktus, veiklos pradžios ir (arba) pasitraukimo procedūras, visų pirma šiuos procesus:

a) įsteigti bendrovę, pasitraukti iš rinkos ir (arba) nutraukti verslą;

b) supaprastinti, supaprastinti ir suskaitmeninti užsienio atstovybių Rumunijoje leidimų išdavimo ir veiklos procedūras;

C) įmonių pareigų darbo rinkoje ir kitų privalomų ataskaitų teikimas

Teisės aktų pakeitimai atliekami dėl šių norminių aktų:

– Bendrovių įstatymas Nr. 31/1990, inicijuotas Teisingumo ministerijos;

– Iš naujo paskelbtas Įstatymas Nr. 26/1990 dėl įmonių registro;

– Dekretas įstatymas Nr. 122/1990 dėl užsienio bendrovių ir ekonominių organizacijų atstovų leidimo ir veiklos Rumunijoje, inicijuotas Ekonomikos, verslumo ir turizmo ministerijos;

– Darbo ir socialinės apsaugos ministerijos inicijuotas Įstatymas Nr. 53/2003 dėl Darbo kodekso

242

1 reforma. Teisėkūros skaidrumas, biurokratijos mažinimas ir procedūrų supaprastinimas įmonėms

Etapas

Teisės aktų pakeitimų, kuriais siekiama supaprastinti poveikio MVĮ tyrimą ir užtikrinti jo skaidrumą ir taikymą, įsigaliojimas

Įstatymo nuostata, nurodanti Įstatymo Nr. 346/2004 dėl mažųjų ir vidutinių įmonių steigimo ir plėtros skatinimo įsigaliojimą

 

 

 

III KETVIRTIS

2022

Teisės aktų pakeitimai yra susiję su MVĮ tyrimu (pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl MVĮ ekonominio, socialinio poveikio ir poveikio aplinkai ex ante vertinimu).

Pakeitimais užtikrinama, kad:

-Konsultuojamasi su didesne ir reprezentatyvia MVĮ imtimi

-kiekvieno pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto poveikio MVĮ tyrimo rezultatai paskelbiami per 30 dienų.

-poveikio MVĮ tyrimo rezultatai įtraukti į pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto ir (arba) pakeitimus, susijusius su MVĮ.

243

1 reforma. Teisėkūros skaidrumas, biurokratijos mažinimas ir procedūrų supaprastinimas įmonėms

Etapas

Įstatymo „Bendroji pramonės licencija“ įsigaliojimas

Įstatymo nuostata, nurodanti bendrosios pramoninės licencijos įsigaliojimą

 

 

 

IV KETV.

2022

Bendrosios pramoninės licencijos teise užtikrinama:

I.procedūrų, reikalingų su pramone susijusioms licencijoms gauti, reorganizavimas,

II. esamų sektorinių licencijų integravimas į vieną supaprastintą procedūrą,

III.paraiškų teikimo procedūrų pertvarkymą, koordinavimo įstaigos instituciją, tarpžinybinę darbo grupę šioms procedūroms koordinuoti,

IV.dvigubos kontrolės ir nereikalingų licencijų atnaujinimo reikalavimų panaikinimas,

V.Licencijų tipų taksonomijos sukūrimas pagal jų pagrindines savybes ir charakteristikas

VI.2003 m. įstatymo pakeitimas, kuriuo nustatoma „nutylėjimo nuo sutikimo“ politika (Vyriausybės nepaprastasis potvarkis Nr. 27/2003), kuriuo siekiama turėti tylaus patvirtinimo (nutylėjimo – sutikimo) terminą, kuris įsigalioja, kai elektroninė platforma registruoja prašymą išduoti licenciją. Prašymas išduoti licenciją išduodamas automatiškai, jei ir (arba) kai gaunamas tylus patvirtinimas;

VII.Rumunijos teisės aktuose įtvirtintas vienkartinio duomenų pateikimo principas, pagal kurį investuotojų teisė reikalauti, kad ta pati informacija ar dokumentai viešosioms institucijoms būtų teikiami tik vieną kartą;

VIII.Priimti būtinus teisės aktų pakeitimus, kad būtų visiškai įgyvendintas elektroninis kontaktinis punktas, įskaitant pagrindinių jo ypatybių apibrėžtį.

244

1 reforma. Teisėkūros skaidrumas, biurokratijos mažinimas ir procedūrų supaprastinimas įmonėms

Tikslas

Laiko, kurio reikia su verslo aplinka susijusiems reguliavimo reikalavimams įvykdyti, sutrumpinimas

 

Procentinė dalis (%)

0

50

IV KETV.

2025

Laiko sutrumpinimas 50 proc.:

1.sukurti ir (arba) pasitraukti iš įmonių rinkos,

2.užsienio atstovybių Rumunijoje leidimas; apdirbamosios pramonės sektorius

Naudotinas bazinis scenarijus:

-20 dienų – įmonės pradžia 2020 m.

-30 dienų – užsienio atstovo leidimas 2020 m.

245

1 reforma. Teisėkūros skaidrumas, biurokratizmo mažinimas ir procedūrų supaprastinimas įmonėms

Tikslas

Teisės aktai ir (arba) pakeitimai, susiję su MVĮ, kurioms buvo taikomas testas

 

Procentinė dalis (%)

50 % [2020 M.]

100 %

II KETV.

2026

Poveikio MVĮ tyrimas taikomas 100 proc. poveikio MVĮ turinčių teisės aktų projektų, pateiktų tvirtinti kompetentingai ministerijai, atsakingai už mažąsias ir vidutines įmones.

246

1 investicija. Skaitmeninės platformos, skirtos teisės aktų skaidrumui, biurokratizmo mažinimui ir procedūrų supaprastinimui įmonėms.

Etapas

Skaitmeninės platformos, sujungtos su vyriausybės debesija ir prieinamos

Sukurtos ir prieinamos skaitmeninės platformos

IV KETV.

2025

Bent dvi viešosios skaitmeninės platformos, sujungtos su valdžios sektoriaus debesija, turi būti prieinamos internetu:

– Vieno langelio principu veikianti įstaiga licencijoms, leidimams ir (arba) sertifikatams,

– Platforma, sudaranti sąlygas užsienio atstovybių skaitmeniniams leidimams ir konsultaciniam dialogui su verslo sektoriumi.

247

Investicija. Finansinės priemonės privačiajam sektoriui. Atsparumo portfelio garantija

Etapas

Europos Komisijos ir Rumunijos Vyriausybės susitarimo dėl įnašo pasirašymas.

 Pasirašytas susitarimas

IV KETV.

2021

Europos Komisijos ir Rumunijos Vyriausybės susitarimo dėl įnašo pasirašymas, įskaitant:

a.Pagal šią priemonę remiamų sandorių atitiktis reikšmingos žalos nedarymo techninėms gairėms (2021/C58/01), naudojant tvarumo patikrą ir pašalinimo sąrašą.

b.Kriterijai, kuriais užtikrinama, kad finansinė priemonė atitiktų 2021 m. sausio 22 d. Komisijos gaires (SWD(2021) 12 final), susijusias su finansinėmis priemonėmis.

Atsižvelgiant į tai, kad siūloma priemonė įgyvendinama kaip įnašas į programą „InvestEU“ (VN skyrius arba esamo produkto papildymas pagal ES skyrių), pirmiau minėti a ir b punktai užtikrinami taikant „InvestEU“ nuostatas ir pasirinkto įgyvendinančiojo partnerio skolinimo politiką bei atmetimo kriterijus. Papildomos išimtys, būtinos siekiant užtikrinti reikšmingos žalos nedarymo techninių gairių (2021/C58/01) laikymąsi, nurodomos Europos Komisijos ir Europos investicijų fondo (EIF) susitarime dėl garantijos.

Finansinė priemonė yra EIF įgyvendinama portfelio garantija, pagal kurią per apyvartinį kapitalą, kredito linijas, investicines paskolas arba išperkamąją nuomą MVĮ, kuriose dirba iki 249 darbuotojų, ir (arba) įmonės, kuriose dirba iki 500 darbuotojų, ir (arba) fiziniai asmenys (toliau – naudos gavėjai) teikia finansavimą ir investicijas. Finansine priemone šalinamos dabartinės kliūtys, su kuriomis susiduria Rumunijos įmonės, norėdamos gauti finansavimą, t. y.: padidėjusios finansavimo išlaidos, užstato trūkumas ir sumažėjusi kredito kanalų vertė. Visų pirma priemone siekiama spręsti likvidumo ir (arba) nemokumo problemas, su kuriomis įmonės susiduria dėl to, kad dėl COVID-19 krizės jos negali įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų dėl didelio laikino jų pajamų sumažėjimo. Šiomis aplinkybėmis priemone siekiama pagerinti galimybes gauti finansavimą ir atgaivinti blokuojamus skolinimo kanalus COVID-19 krizės metu ir po jos, remiant investicijas arba įmonių apyvartinio kapitalo poreikius. Tikimasi, kad pagal priemonę bus remiama ne mažiau kaip 1500 paramos gavėjų.

Priemonės struktūra sudaro sąlygas pritraukti privačių lėšų.

Bet kokia grąža finansinei priemonei, įskaitant grąžinimą, taip pat pelnas, gautas naudojant EGADP lėšas, atėmus fondo valdytojo ir finansų tarpininkų atlygį, naudojama tiems patiems politikos tikslams pasiekti, be kita ko, po 2026 m.

249

Investicija. Finansinės priemonės privačiajam sektoriui. Atsparumo portfelio garantija

Tikslas

Finansavimo arba investavimo operacijoms, kurios sudaro 100 proc. „InvestEU“ investicijų komiteto patvirtintai priemonei skirtų išteklių.

 

Procentinė dalis (%)

0

100

II KETV.

2026

Finansavimo arba investavimo operacijos, sudarančios 100 % visos išteklių, skirtų „InvestEU“ investicijų komiteto patvirtintai priemonei, sumos.

250

Investicija. Privačiajam sektoriui skirtos finansinės priemonės. Klimato politikos portfelio garantija

Etapas

Europos Komisijos ir Rumunijos Vyriausybės susitarimo dėl įnašo pasirašymas.

 Pasirašytas susitarimas

IV KETV.

2021

Europos Komisijos ir Rumunijos Vyriausybės susitarimo dėl įnašo pasirašymas, įskaitant:

a. pagal šią priemonę remiamų sandorių atitikties reikšmingos žalos nedarymo techninėms gairėms (2021/C58/01) atrankos kriterijai, naudojant tvarumo patikrą ir pašalinimo sąrašą.

b. Kriterijai, kuriais užtikrinama, kad finansinė priemonė atitiktų 2021 m. sausio 22 d. Komisijos gaires (SWD(2021) 12 final), susijusias su finansinėmis priemonėmis.

Atsižvelgiant į tai, kad siūloma priemonė įgyvendinama kaip įnašas į programą „InvestEU“ (galimas esamo produkto papildymas pagal ES skyrių), pirmiau nurodyti a ir b punktai užtikrinami taikant „InvestEU“ nuostatas ir pasirinkto įgyvendinančiojo partnerio skolinimo politiką bei atmetimo kriterijus. Papildomos išimtys, būtinos siekiant užtikrinti reikšmingos žalos nedarymo techninių gairių (2021/C58/01) laikymąsi, nurodomos Europos Komisijos ir Europos investicijų fondo (EIF) susitarime dėl garantijos.

Finansinė priemonė yra EIF įgyvendinama portfelio garantija, pagal kurią MVĮ, kuriose dirba iki 249 darbuotojų, įmonės, kuriose dirba iki 500 darbuotojų, ir fiziniai asmenys (toliau – paramos gavėjai) teikia finansavimą ir investicijas per apyvartinį kapitalą, kredito linijas, investicines paskolas arba išperkamąją nuomą, siekiant investuoti ir finansuoti energijos vartojimo efektyvumo didinimą įmonėse ir gyvenamųjų namų bei pastatų sektoriuje. Tikimasi, kad pagal priemonę bus remiama ne mažiau kaip 250 paramos gavėjų. Priemonės tikslas – spręsti dabartinius Rumunijos uždavinius remiant investicijas į energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos sektorius. Konkretūs priemonės tikslai ir energijos vartojimo efektyvumo užmojai, taip pat struktūra ir tinkamumo kriterijai turi būti visiškai suderinti ir atitikti šiuo metu rengiamos „InvestEU“ ES skyriaus priemonės tikslus ir reikalavimus.

Priemonės struktūra sudaro sąlygas pritraukti privačių lėšų.

Bet kokia grąža finansinei priemonei, įskaitant grąžinimą, taip pat pelnas, gautas naudojant EGADP lėšas, atėmus fondo valdytojo ir finansų tarpininkų atlygį, naudojama tiems patiems politikos tikslams pasiekti, be kita ko, po 2026 m.

253

Investicija. Finansinės priemonės privačiajam sektoriui. Atsinaujinimo rizikos kapitalo fondas

Etapas

Europos investicijų fondo ir Rumunijos Vyriausybės finansavimo susitarimo dėl Ekonomikos gaivinimo rizikos kapitalo fondo (toliau – Fondas) įsteigimo ir Fondo investicijų politikos patvirtinimo pasirašymas.

 Pasirašytas susitarimas

IV KETV.

2021

Europos investicijų fondo ir Rumunijos Vyriausybės finansavimo susitarimo pasirašymas ir fondo investicijų politikos priėmimas. Pastaroji:

– tvirtina finansinės priemonės valdymo organai;

– atitinka 2021 m. sausio 22 d. Komisijos gaires (SWD(2021) 12 final), susijusias su finansinėmis priemonėmis;

– įtraukti atrankos kriterijus, kuriais siekiama užtikrinti pagal šią priemonę remiamų sandorių atitiktį reikšmingos žalos nedarymo techninėms gairėms (2021/C58/01), naudojant tvarumo patikrą, pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų;

– įtraukti reikalavimą, kad paramos gavėjai, kurie praėjusiais finansiniais metais daugiau kaip 50 proc. savo pajamų gavo iš veiklos ar turto, įtraukto į neįtrauktų subjektų sąrašą, priimtų ir paskelbtų žaliosios pertvarkos planus.

Fondas teikia finansines priemones (nuosavam kapitalui) MVĮ, vidutinės kapitalizacijos įmonėms, įskaitant startuolius, įmones, kurių augimo etapas yra ankstyvas ir pažengęs, ir infrastruktūros projektus, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama atsinaujinančiųjų išteklių energijai ir energijos vartojimo efektyvumui. Parama teikiama per rizikos kapitalo ir infrastruktūros fondus. Tikslinis paramos gavėjų skaičius yra 100.

Fondo valdymas pavedamas Europos investicijų fondui (EIF). Įsteigiamas Investicijų komitetas, kuris atsako už fondo valdytojo (EIF) pasiūlytų operacijų su tarpininkais patvirtinimą remiantis rinkos poreikiais ir atvirai bei laikantis rinkos reikalavimų. EIF valdymo mokesčiai apima veiklos elementą.

Fondo struktūra sudaro sąlygas pritraukti privačių lėšų.

Bet kokia grąža fondui arba finansinėms priemonėms, įskaitant grąžinimą, taip pat pelnas, gautas naudojant EGADP lėšas, atėmus fondo valdytojo ir finansų tarpininkų atlygį, naudojama tiems patiems politikos tikslams pasiekti, be kita ko, po 2026 m.

255

Investicija. Finansinės priemonės privačiajam sektoriui. Atsinaujinimo rizikos kapitalo fondas

Tikslas

Finansavimo arba investavimo operacijoms, kurios sudaro 100 % visos Investicijų komiteto patvirtintos tikslinės finansavimo ar investicijų sumos.

 Investicijų komitetas patvirtina 100 proc. visos tikslinės finansavimo ar investicijų sumos.

Procentinė dalis (%)

0

100

II KETV.

2026

Finansavimo arba investavimo operacijos, sudarančios 100 % visos Investicijų komiteto patvirtintos tikslinės finansavimo ar investicijų sumos

256

Investicija. Finansinės priemonės privačiajam sektoriui. Skaitmenizacijos, klimato politikos ir kitų svarbių sričių fondas

Etapas

Finansinės priemonės (toliau – Fondas) sukūrimas ir Fondo investicijų politikos priėmimas.

 

1 KETV.

2022

Europos investicijų banko ir Rumunijos Vyriausybės finansavimo susitarimo pasirašymas ir Fondo investicijų politikos priėmimas. Pastaroji:

– tvirtina finansinės priemonės valdymo organai;

– atitinka 2021 m. sausio 22 d. Komisijos gaires (SWD(2021) 12 final), susijusias su finansinėmis priemonėmis;

– įtraukti atrankos kriterijus, kuriais užtikrinama pagal šią priemonę remiamų sandorių atitiktis reikšmingos žalos nedarymo techninėms gairėms (2021/C58/01), naudojant tvarumo patikrą, pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų;

– įtraukti įsipareigojimą bent 33 proc. lėšų investuoti į su klimato kaita susijusią pertvarką ir 16 proc. lėšų skaitmeninei pertvarkai remti, taikant EGADP reglamento VI ir VII prieduose pateiktą metodiką.

Fondas teikia finansines priemones (skolos) paramą bent 8 didelėms įmonėms (kuriose dirba daugiau kaip 500 darbuotojų ir (arba) kurių metinė apyvarta viršija 50 mln. EUR, o metinė balanso suma viršija 43 mln. EUR), viešiesiems subjektams ir specialiosios paskirties įmonėms, investuojant į mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką, taip pat investicijas į skaitmeninimą ir ilgalaikį turtą, siekiant paskatinti tikslines įmones daugiau investuoti, kuriomis prisidedama prie klimato ir skaitmeninių tikslų, taip pat skatinti įmonių augimą ir plėtrą, o tai savo ruožtu suteikia naujų užimtumo galimybių ir remia platesnį ekonomikos atsigavimą. Su klimatu susijusioms intervencinių priemonių sritims pagal EGADP reglamento VI priedą skiriama 33 mln. EUR suma. Su skaitmeninimu susijusioms intervencinių priemonių sritims pagal EGADP reglamento VII priedą skiriama suma yra 16 mln. EUR. Fondas taip pat gali apimti kitas su klimatu ir skaitmeninimu susijusias išlaidas.

Fondo valdymas pavedamas Europos investicijų bankui (EIB). Įsteigiamas Investicijų komitetas, kuriame dalyvauja nepriklausomi ekspertai, ir jis atsako už galutinių gavėjų (investuotojų) projektų su dotacijomis susijusių komponentų patvirtinimą, kaip siūlo fondo valdytojas (EIB), remdamasis rinkos poreikiais ir atviru bei rinkos požiūriu atitinkančiu būdu.

Fondo struktūra sudaro sąlygas pritraukti privačių lėšų.

Bet kokia grąža fondui arba finansinėms priemonėms, įskaitant grąžinimą, taip pat pelnas, gautas naudojant EGADP lėšas, atėmus fondo valdytojo ir finansų tarpininkų atlygį, naudojama tiems patiems politikos tikslams pasiekti, be kita ko, po 2026 m.

258

Investicija. Finansinės priemonės privačiajam sektoriui. Skaitmenizacijos, klimato politikos ir kitų svarbių sričių fondas

Tikslas

100 % remiamų tikslinių paramos gavėjų.

 

Procentinė dalis (%)

0

100

II KETV.

2026

100 % remiamų tikslinių paramos gavėjų

259

Investicija. Finansinės priemonės privačiajam sektoriui. Investicijos į energijos vartojimo efektyvumą gyvenamųjų namų ir pastatų sektoriuje 

Etapas

Europos Komisijos ir Rumunijos Vyriausybės susitarimo dėl įnašo pasirašymas.

 

IV KETV.

2021

Europos Komisijos ir Rumunijos Vyriausybės susitarimo dėl įnašo pasirašymas, įskaitant:

a)Pagal šią priemonę remiamų sandorių atitikties reikšmingos žalos nedarymo techninėms gairėms (2021/C58/01) atrankos kriterijai, taikant tvarumo patikros metodą, ir pašalinimo sąrašas.

b)Kriterijai, kuriais užtikrinama, kad finansinė priemonė atitiktų 2021 m. sausio 22 d. Komisijos gaires (SWD(2021) 12 final), susijusias su finansinėmis priemonėmis.

c)Atsižvelgiant į tai, kad siūloma priemonė įgyvendinama kaip įnašas į programą „InvestEU“, pirmiau minėti a ir b punktai užtikrinami taikant „InvestEU“ nuostatas ir pasirinkto įgyvendinančiojo partnerio skolinimo politiką ir atmetimo kriterijus. Papildomos išimtys, būtinos siekiant užtikrinti reikšmingos žalos nedarymo techninių gairių (2021/C58/01) laikymąsi, nurodomos Europos Komisijos ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) susitarime dėl garantijos.

Finansinė priemonė yra portfelio garantija, kurią įgyvendina Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB), ir teikia finansavimą bei investicijas į energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiąją energiją gyvenamųjų namų ir pastatų sektoriuje MVĮ, kuriose dirba (iki 249 darbuotojų), įmonėms, kuriose dirba iki 500 darbuotojų, ir asmenims (toliau – paramos gavėjai). Susitarime dėl garantijos taip pat gali būti numatytas tvaraus transporto ir biologinės įvairovės/natutre grindžiamų sprendimų ir (arba) žaliosios infrastruktūros, taip pat kitų kategorijų paramos gavėjų finansavimas. Tikimasi, kad pagal priemonę bus remiama ne mažiau kaip 100 paramos gavėjų.

Priemonės struktūra sudaro sąlygas pritraukti privačių lėšų.

Bet kokia grąža finansinei priemonei, įskaitant grąžinimą, taip pat pelnas, gautas naudojant EGADP lėšas, atėmus fondo valdytojo ir finansų tarpininkų atlygį, naudojama tiems patiems politikos tikslams pasiekti, be kita ko, po 2026 m.

261

Investicija. Finansinės priemonės privačiajam sektoriui. Investicijos į energijos vartojimo efektyvumą gyvenamųjų namų ir pastatų sektoriuje

Tikslas

„InvestEU“ investicijų komiteto patvirtintos finansavimo arba investavimo operacijos, sudarančios 100 proc. visos tikslinio finansavimo ar investicijų sumos.

 

Procentinė dalis (%)

0

100

II KETV.

2024

„InvestEU“ investicijų komitetas turi patvirtinti finansavimo arba investavimo operacijas, kurios sudaro 100 proc. visos tikslinės investicijų sumos.

262

Investicija. Privačiojo sektoriaus pagalbos schemos. MVĮ skaitmeninimui skirta pagalbos schema

Etapas

Schemos administratoriaus atranka

Pranešimas apie atranką

1 KETV.

2022

Schemos valdytojo, kuris įgyvendina de minimis schemą, atranka (skelbiant kvietimą teikti paraiškas, vertinant sutarčių sudarymą ir stebint projektus).

Projektų atrankos kriterijais užtikrinama:

-įsipareigojimas investuoti 100 proc. lėšų skaitmeninei pertvarkai remti, laikantis EGADP reglamento VII priedo 010, 012, 021quater ir 021quinquies intervencinių priemonių sričių.

-reikšmingos žalos nedarymo techninių gairių (2021/C58/01) laikymasis. Teikiant paraišką dėl finansavimo susitarimo, verslo plane turi būti nurodyta bet kokia galima rizika, kuri gali kilti aplinkai, ir kokie yra jos šalinimo būdai.

Įgyvendinama veiksminga valdymo ir kontrolės sistema, be kita ko, prireikus imantis taisomųjų veiksmų ir atliekant atrankinius patikrinimus MVĮ lygmeniu.

264

Investicija. Privataus sektoriaus pagalbos schemos. De minimis schema, skirta padėti Rumunijos įmonėms įtraukti į biržos sąrašus

Etapas

Schemos administratoriaus atranka

Pranešimas apie atranką

III KETVIRTIS

2022

Schemos valdytojo, kuris įgyvendina de minimis schemą, atranka (skelbiant kvietimą teikti paraiškas, vertinant sutarčių sudarymą ir stebint projektus)

Dotacijos skiriamos bendrovėms, norinčioms vykdyti vertybinių popierių emisiją, iš anksto atitinkančias įtraukimo į biržos sąrašus reikalavimus, vadovaujantis eiliškumo principu pagal Bukarešto vertybinių popierių biržos sąlygas.

Siekiama, kad tos bendrovės, kurios laikosi Bukarešto vertybinių popierių biržos įtraukimo į biržos sąrašus taisyklių, pasirengtų sėkmingam kapitalo rinkos finansavimui bet kuriame iš esamų rinkos segmentų.

Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi reikšmingos žalos nedarymo techninių gairių (2021/C58/01), reikalaujama, kad įmonės, kurios per praėjusius finansinius metus daugiau kaip 50 proc. savo pajamų gavo iš veiklos ar turto, įtraukto į neįtrauktų subjektų sąrašą, priimtų ir paskelbtų žaliosios pertvarkos planus. Šis veiklos rūšių ir turto sąrašas neįtraukiamas: I) su iškastiniu kuru susijusi veikla ir turtas, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje; II) veikla ir turtas pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuriais siekiama, kad prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius; III) veikla ir turtas, susiję su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais; ir iv) veikla ir turtas, kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai.

265

Investicija. Privataus sektoriaus pagalbos schemos. De minimis schema, skirta padėti Rumunijos įmonėms įtraukti į biržos sąrašus

Tikslas

Pasirašytų finansavimo sutarčių skaičius

 

Skaičius

0

2

III KETVIRTIS

2025

Su įmonėmis pasirašomos ne mažiau kaip 2 finansavimo sutartys, kurios leidžia įtraukti į Bukarešto vertybinių popierių biržos sąrašus.

266

4 investicija. Tarptautinis

ir daugiašalis

projektai – Mažos galios procesoriai

ir

Puslaidininkių

Traškučių

Etapas

Vyriausybės sprendimo, kuriuo skiriamas reikiamas 500 mln. EUR finansavimas, siekiant remti nacionalinių pajėgumų didinimą iki pirmosios pramonės plėtros ir dalyvavimo daugiašaliame projekte arba prie jo prisijungti, įsigaliojimas

Teisės aktų įsigaliojimo nuostata

II KETV.

2022

Vyriausybės sprendimu nustatoma reguliavimo sistema, kurioje nurodomos projektų pateikimo procedūros ir terminai, taip pat tinkamumo kriterijai ir reikalavimai galimiems naudos gavėjams, taip pat nustatomas 500 mln. EUR biudžetas.

Papildoma informacija nustatoma atsižvelgiant į kitas su šiais projektais susijusias dalyvaujančias valstybes nares.

Tikimasi, kad daugiašalis mažos galios procesorių ir puslaidininkių lustų projektas bus įgyvendinamas daugiausia dalyvaujant planuojamame bendriems Europos interesams svarbiame projekte arba prisijungiant prie jo.

267

4 investicija. Tarptautinis

ir daugiašalis

projektai – Mažos galios procesoriai

ir

Puslaidininkių

Traškučių

Tikslas

Subjektai, atrinkti dalyvauti projekte arba prisijungti prie jo

Skaičius

0

10

IV KETV.

2025

Bent dešimt subjektų atrenkami dalyvauti daugiašaliame mažos galios procesorių ir puslaidininkių lustų projekte arba prie jo prisijungti.

Bent 360 mln. EUR skirtų lėšų skiriama pasirašant sutartis su atrinktais subjektais.

268

4 investicija. Tarptautinis

ir daugiašalis

projektai – Mažos galios procesoriai

ir

Puslaidininkių

Traškučių

Tikslas

Konsorciumų subjektai, dalyvaujantys Esminių skaitmeninių technologijų bendrosios įmonės (BST BĮ) kvietimuose teikti projektus

Skaičius

0

3

IV KETV.

2022

Bent 3 konsorciumų subjektai dalyvauja Esminių skaitmeninių technologijų bendrosios įmonės (BST BĮ) kvietimuose teikti projektus.

Dalyviai, dalyvaujantys daugiašaliame mažos galios procesorių projekte, ir

Puslaidininkių lustai daugianacionaliniame kontekste prisideda prie pajėgumų kūrimo srityje, kurioje BST BĮ skelbia kvietimus teikti projektų pasiūlymus. Šių dviejų mechanizmų veikla viena kitą papildo.

270

2 reforma. Supaprastinti mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų valdymą

Etapas

Įsteigtas ir veikiantis politikos rėmimo priemonės (PPP) reformų įgyvendinimo skyrius

Įgyvendinimo politikos rėmimo priemonės reformų įgyvendinimo skyriaus norminio akto priėmimas

IV KETV.

2021

Laikinosios politikos rėmimo priemonės reformų skyriaus, kuriam suteikti įgaliojimai įgyvendinti ir stebėti politikos rėmimo priemonės rekomendacijas, įgyvendinimas virto nacionalinės mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų ekosistemos reformomis.

Naujasis padalinys, remiamas pagal politikos rėmimo priemonę, koordinuodamas veiksmus su atitinkamomis valdžios institucijomis, pertvarko mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų sistemos struktūrą ir funkcijas, kad pagerintų investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas, skirtų atspariai ir našiai sistemai, kokybę. Šiuo tikslu skyriaus įgaliojimuose daugiausia dėmesio skiriama, inter alia, 5 prioritetams:

a)mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų sistemos valdymas;

b)bendrosios viešųjų mokslinių tyrimų sąlygos, moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirti žmogiškieji ištekliai;

c)Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų organizacijų tarptautinimas;

d)viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų srityje;

e)struktūrinių fondų poveikis mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų sistemai.

Padalinys pradeda veikti 2021–2026 m. ir jį sudaro 17 darbuotojų, dirbančių visos darbo dienos ekvivalentais.

276

4 reforma. Glaudesnis įmonių ir mokslinių tyrimų bendradarbiavimas

Etapas

Teisės akto (-ų), kuriuo (-iais) siekiama sukurti palankias sąlygas viešosioms ir privačiosioms investicijoms į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas, įsigaliojimas

Teisės aktas (-ai), kuriuo (-iais) siekiama supaprastinti investicijas į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas

 

 

 

II KETV.

2026

Teisės akto (-ų), kuriuo (-iais) siekiama sukurti palankias sąlygas viešosioms ir privačiosioms investicijoms į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas, įsigaliojimas.

Teisės aktu (-ais) užtikrinamas laipsniškas centralizavimas elektroniniame bendrame informaciniame punkte (interneto svetainėje), kuriame naudotojams teikiama informacija apie kiekvieną valstybės finansuojamą kvietimą teikti MTTPI paslaugas.

Be to, šiomis nuostatomis:

-supaprastinti nacionalinės teisės aktus, susijusius su mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų programų sutarčių sudarymu, finansavimu, stebėsena ir vertinimu, užtikrinti, kad su sutarčių sudarymu, finansavimu, stebėsena ir vertinimu susijusios procedūros būtų suskaitmenintos,

-užtikrinti, kad būtų skelbiami viešai finansuojamų projektų, išskyrus su saugumu ir gynyba susijusius projektus, moksliniai rezultatai,

-užtikrinti, kad visus viešosiomis lėšomis finansuojamus mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų projektus įvertintų tarptautiniu mastu pripažinti tyrėjai prieš tai, kai juos patvirtina viešoji perkančioji organizacija, užtikrinant, kad būtų išvengta interesų konflikto. Naujasis Nacionalinis inovacijų padalinys („RoInnovation“) organizuojamas kaip juridinio asmens statusą turintis subjektas, pavaldus nacionalinei mokslinių tyrimų institucijai, atsakingas už privačiojo sektoriaus inovacijų skatinimą, papildomų privačių investicijų pritraukimą ir sinergiją su viešuoju mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų finansavimu, ir inovacijų rezultatų perdavimo ekonomikai ir visuomenei rėmimas. Stabilūs ir nuspėjami „RoInnovation“ finansavimo šaltiniai bus skiriami iš negrąžintinų finansavimo priemonių, skirtų Europos Sąjungos valstybėms narėms, grąžinamųjų finansavimo schemų, nuosavų pajamų ir asignavimų iš nacionalinio biudžeto.

277

4 reforma. Glaudesnis įmonių ir mokslinių tyrimų bendradarbiavimas

Tikslas

27 proc. viešosiomis lėšomis finansuojamų mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų projektų yra bent vienas verslo subjektas, dalyvaujantis kaip partneris

 

Procentinė dalis (%)

0

27

II KETV.

2026

27 proc. viešosiomis lėšomis finansuojamų mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų projektų partneriai yra bent vienas verslo subjektas, įskaitant MVĮ ir startuolius.

278

5 reforma. Parama Rumunijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų organizacijų integravimui į Europos mokslinių tyrimų erdvę

Etapas

Įstatymo įsigaliojimas skatina, palengvina ir reglamentuoja savanorišką ir funkcinę mokslinių tyrimų įstaigų integraciją ir susijungimą Rumunijoje

Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą

skatinti, palengvinti ir reglamentuoti savanorišką ir funkcinę mokslinių tyrimų įstaigų integraciją ir susijungimą Rumunijoje

IV KETV.

2022

Įstatymas įsigalioja siekiant spręsti didelio mokslinių tyrimų sistemos susiskaidymo Rumunijoje problemą. Tai skatina, palengvina ir reguliuoja mokslinių tyrimų institucijų integraciją. Teisės aktų sistemoje atsižvelgiama į 2021–2022 m. programos „Europos horizontas“ politikos rėmimo priemonės rekomendacijas ir nurodoma bent:

-periodinį visų Rumunijos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros institutų, įskaitant universitetų lygmens institutus, išorės vertinimą (t. y. kas penkerius metus), grindžiamą tarptautiniais standartais, kuriais skatinama mokslinė kompetencija ir socialinis bei ekonominis poveikis, siekiant spręsti didelio mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros sistemos susiskaidymo ir jų integravimo į Europos mokslinių tyrimų erdvę problemą. Vienas iš kriterijų, kuriuos reikia įtraukti į vertinimą, yra mokslinių tyrimų organizacijų dalijimosi mokslinių tyrimų infrastruktūra mastas.

-galimybė mokslinių tyrimų organizacijoms gauti finansinę ir nefinansinę paramą, susijusią su pirmiau minėto periodinio vertinimo rezultatais.

279

5 reforma. Parama Rumunijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų organizacijų integravimui į Europos mokslinių tyrimų erdvę

Tikslas

Mokslinių tyrimų organizacijų, kurios dalijasi mokslinių tyrimų infrastruktūra ir įrenginiais, procentinė dalis

Procentinė dalis (%)

0

25 %

II KETV.

2026

25 % mokslinių tyrimų organizacijų dalijasi mokslinių tyrimų infrastruktūra ir infrastruktūra.

280

5 investicija. Kompetencijos centrų steigimas ir veiklos užtikrinimas

Etapas

5 kompetencijos centrų įsteigimas

Įsteigti penki kompetencijos centrai

IV KETV.

2022

Siekiant spręsti mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų organizacijų teminio susiskaidymo problemą, skelbiamas konkurencinis kvietimas atrinkti 5 sudėtingus mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų projektus. Finansavimo schema vadinama „Kompetencijos centru“.

Remiantis pateiktais projektų pasiūlymais, Mokslinių tyrimų, skaitmeninimo ir inovacijų ministerijai paskelbus konkurencingą, atvirą ir skaidrų kvietimą, įsteigiami 5 kompetencijos centrai, po vieną kiekvienai programos „Horizontas“ misijai. Tikslas – koordinuotai įgyvendinti programos „Europos horizontas“ misijas nacionaliniu lygmeniu ir spręsti teminio susiskaidymo problemą.

Kompetencijos centrai atrenkami remiantis:

-sudėtingi ir pritaikomi mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų projektai, kuriuos siūlo viešųjų ir privačiųjų mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų organizacijų, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones, konsorciumai, kurie kartu įgyvendina programos „Europos horizontas“ korespondentinės misijos strateginę mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkę ir vietos bendruomenėms teikia mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų sprendimus.

-Projekto moksliniai privalumai, jo kompetencijos lygis ir siūlomos mokslinių tyrimų darbotvarkės suderinamumas su programos „Europos horizontas“ misijų strategine mokslinių tyrimų darbotvarke yra pagrindiniai finansuojamų pasiūlymų atrankos vertinimo kriterijai – po vieną kiekvienai programos „Europos horizontas“ misijai.

-Projekto valdymo plano administraciniai gebėjimai, patirtis ir kokybė taip pat vertinami kartu su tarptautiniais ekspertais atliekant projekto vertinimą. Atrankos proceso kriterijai taip pat yra konsorciumo narių papildomumas ir ankstesnė bendradarbiavimo patirtis.

-Reikalavimus atitinkanti veikla yra mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, mokslinių tyrimų įrangos atnaujinimas, sklaidos veikla ir pagalbinė veikla (kiekvienos misijos įgyvendinimo Rumunijoje tyrimai), su intelektinės nuosavybės teisėmis susijusios išlaidos.

-mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų išteklių, įskaitant įrangą ir infrastruktūrą, susijusių su misijų teminėmis sritimis, kuriuos pareiškėjai taip pat turi atnaujinti ir bendrai naudoti, žemėlapį.

-Reikalavimus atitinkantis biudžetas, kuris yra ne didesnis kaip 5 mln. EUR vienam projektui ir kuriame dalyvauja ne mažiau kaip 5 partneriai (5 viešosios mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų organizacijos + 5 privačios mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų organizacijos). Didžiausias MVĮ skirtas biudžetas – 200 000 EUR, o didžiausias viešosios mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų organizacijos biudžetas – 500 000 EUR. MVĮ bendrai finansuoja mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą 25 %.

-Bendradarbiavimas su įvairių valdymo lygmenų valdžios institucijomis ir pilietine visuomene, siekiant įgyvendinti mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų sprendimus, susijusius su programos „Europos horizontas“ misijomis. Todėl valdžios institucijos dalyvauja kaip trečiosios šalys, tiesiogiai nesusijusios su kompetencijos centro mokslinių tyrimų konsorciumu, ir yra tarp kai kurių produktų, paslaugų ir (arba) sprendimų, kuriuos tyrėjas nurodė iš kompetencijos centrų, gavėjų.

Kiekvienas atrinktas Kompetencijos centras siekia iki 2026 m. paremti bent 3 programos „Europos horizontas“ ribą viršijančias paraiškas.

J.10 KOMPONENTAS. Vietos fondas

Šiuo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentu sprendžiami uždaviniai, susiję su teritoriniais ir socialiniais skirtumais miesto ir kaimo vietovėse, taip pat judumu mieste.

Šio komponento tikslas – remti miesto ir kaimo pertvarką naudojant žaliuosius ir skaitmeninius sprendimus. Reformos, kuriomis remiamos investicijos, apima reguliavimo pakeitimus, kuriais remiamas funkcinis miesto ir kaimo vietovių metodas, įgyvendinant metropolines zonas ir administracinius konsorciumus, siekiant padidinti galimybes naudotis vietos viešosiomis socialinėmis paslaugomis, švietimu, sveikatos priežiūra, būstu ir geresniu teritorijų planavimu. Šis komponentas taip pat apima tvaraus judumo mieste reformas ir turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į komponentą „Tvarus transportas“. Šiomis reformomis remiamos investicijos yra susijusios su būstų statyba pažeidžiamiems jaunuoliams, sveikatos priežiūros ir švietimo specialistams, viešojo transporto parkų atnaujinimu, ekologiško ir saugesnio transporto infrastruktūra, vietos viešųjų pastatų modernizavimu ir teritorijų planavimo bei miestų planavimo dokumentų rengimu ir (arba) atnaujinimu skaitmeniniu formatu.

Reformos ir investicijos padeda įgyvendinti 2019 ir 2020 m. Rumunijai pateiktas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas (konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas) dėl poreikio: I) „investiciją sutelkti į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, visų pirma į darnųjį transportą, skaitmeninių paslaugų infrastruktūrą“ (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3), kartu atsižvelgiant į regioninius skirtumus (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 4); II) „teikti tinkamus pajamų pakeitimo sprendimus ir išplėsti socialinės apsaugos priemones bei galimybes visiems naudotis pagrindinėmis paslaugomis“ (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 2) ir „didinti socialinių paslaugų aprėptį ir kokybę“ (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3); III) „gerinti viešojo administravimo kokybę ir veiksmingumą bei sprendimų priėmimo nuspėjamumą“ (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 4).

Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal DNSH technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.

J.1.  Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

1 reforma. Tvaraus judumo mieste sistemos sukūrimas

Reformos tikslas – remti judumą miesto ir kaimo vietovėse pasitelkiant skaitmeninio ir ekologiško transporto sprendimus.

Reformą sudaro tvaraus judumo mieste teisės aktų įsigaliojimas, įskaitant priemones, kuriomis skatinamas viešojo transporto parko atnaujinimas netaršiomis transporto priemonėmis, didinamas kelių eismo saugumas ir užtikrinami minimalūs nacionaliniai kokybės standartai.

1 investicija. Tvarus miestų judumas

Šių investicijų tikslas – padidinti tvaraus ir saugaus judumo sprendimų prieinamumą miesto ir kaimo vietovėse.

Investicijas sudaro transporto infrastruktūros modernizavimas įtraukiant papildomas netaršias viešojo transporto priemones, elektra varomų transporto priemonių įkrovimo punktų statyba vietos ir (arba) metropoliniu lygmeniu ir intelektinių transporto sistemų bei kitos IRT infrastruktūros teikimas siekiant padidinti kelių saugumą, sutrumpinti kelionės laiką ir eismo spūstis.

3a investicija. Viešųjų pastatų renovacija siekiant padėti administraciniams teritoriniams vienetams geriau teikti viešąsias paslaugas

Šių investicijų tikslas – remti vietos viešųjų paslaugų teikimą.

Pagal šią priemonę finansuojama miestų ir savivaldybių viešųjų pastatų, skirtų teikti viešąsias paslaugas piliečiams (pvz., miesto rotušės, socialinių paslaugų pastatai), renovacija.

Ši priemonė papildo 3 investiciją: Viešųjų pastatų renovacija siekiant padėti administraciniams teritoriniams vienetams geriau teikti viešąsias paslaugas.



J.2.  Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės NUM.

Susijusi priemonė (reforma arba investicija)

Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė

Pavadinimas

Kokybiniai rodikliai
(jei tai tarpinės reikšmės)

Kiekybiniai rodikliai
(tikslai)

Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis

Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas

Matavimo vienetas

Pradinė padėtis

Tikslas

Ketvirčio

Metų

288

1 reforma. Tvaraus judumo mieste sistemos sukūrimas

Etapas

Tvaraus judumo mieste teisės aktų įsigaliojimas

Įstatymo nuostata, nurodanti Tvaraus judumo mieste teisėkūros procedūra priimamo akto įsigaliojimą

 

 

 

IV KETV.

2022

Tvaraus judumo mieste teisės aktai apima:

-priemonės, kuriomis skatinamas viešojo transporto parko atnaujinimas naudojant netaršias transporto priemones ir užtikrinami minimalūs nacionaliniai kokybės standartai ir galimybės naudotis viešuoju transportu;

-darnaus judumo mieste planų rengimo vadovo parengimas pagal Darnaus ir išmanaus judumo strategiją C(2020) 789/2020 (Komisijos komunikatas) ir darnaus judumo mieste planų vertinimas ir kokybės tikrinimas

-nuostatos, kuriomis miesto savivaldybės įpareigojamos nustatyti mažataršes zonas, lengvatinius maršrutus (įskaitant autobusų juostas) švariam viešajam transportui;

-priemonės, kuriomis siekiama sumažinti riziką kelių eismo saugumui miesto lygmeniu, ir priemonės, kuriomis sudaromos sąlygos riboti asmeninių automobilių erdvę, taip pat automobilių statymo politikos įgyvendinimas ir stebėsena vietos lygmeniu;

-priemonės, kuriomis sudaromos sąlygos plėtoti infrastruktūrą siekiant skatinti saugų ir patikimą naudojimąsi viešuoju transportu, dviračiais ir vaikščiojimu pėsčiomis;

-priemonės, kuriomis sudaromos sąlygos įgyvendinti įvairiarūšio transporto mazgus, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos transportui funkcinėje miesto zonoje ir (arba) metropolinėje zonoje.

Teisės aktai rengiami atsižvelgiant į:

-Europos reglamento Nr. 1370/2007, Europos bendrosios saugos reglamento (BSR) (2019/2144), kuris įsigalioja 2022 m. liepos 6 d., nuostatos;

-Rumunijos miestų politika, į kurią įtraukiamos nuostatos dėl gyventojų tankumo (viešųjų transporto paslaugų veiksmingumo užtikrinimas) ir dėl gyventojų galimybių naudotis transporto paslaugomis (gyventojų, esančių mažiau kaip 0,5 km atstumu nuo viešojo transporto linijos, kur didžiausias dažnumas yra 20 minučių, procentinė dalis);

-minimalūs kolektyvinio viešojo transporto paslaugų standartai turi būti pasiekti iš dalies pakeičiant ir (arba) papildant Įstatymą Nr. 92/2007 dėl viešojo keleivinio transporto paslaugų administraciniuose ir teritoriniuose vienetuose;

-kelių eismo saugumo ir regioninio bei miesto judumo reformos, nustatytos pagal tvaraus transporto komponentą (65–68 tarpinės reikšmės).

289

1 reforma. Tvaraus judumo mieste sistemos sukūrimas

Etapas

Ministro įsakymo, kuriuo nustatoma techninės pagalbos, skirtos tvaraus judumo mieste planams rengti, teikimo struktūra, įsigaliojimas

Ministro įsakymo nuostata, nurodanti, kad įsigaliojo

techninės pagalbos DJMP rengimui teikimo struktūra

 

 

 

IV KETV.

2022

Vystymosi, viešųjų darbų ir administravimo ministerijai prižiūrint ir koordinuojant su atitinkamomis ministerijomis, pavyzdžiui, Transporto ministerija ir Aplinkos ministerija, įsteigiama nacionalinė įstaiga, kuri padeda miestams rengti tvaraus judumo mieste planus ir vertinti bei tikrinti TJMP kokybę.
Centrinė viešoji administracija padeda miestams rengti ir (arba) atnaujinti DJMP, organizuodama reguliarius Nacionalinės DJMP optimizavimo Rumunijoje grupės posėdžius, kuriuos organizuoja Vystymosi, viešųjų darbų ir administravimo ministerija, suburdama atitinkamus subjektus (centrinio, vietos viešojo administravimo, akademinės bendruomenės, privačios aplinkos, NVO atstovus).

Nacionalinės grupės sekretoriatą užtikrina Vystymosi, viešųjų darbų ir administravimo ministerija.

293

1 reforma. Tvaraus judumo mieste sistemos sukūrimas

Tikslas

2025 m. bendras metinis keleivių, besinaudojančių vietos viešuoju transportu, skaičius padidės 20 proc., palyginti su 2019 m.

 

Procentas

0

20

II KETV.

2026

Tikslas susijęs su tuo, kad 2025 m. bendras metinis keleivių, besinaudojančių vietos viešuoju transportu, skaičius padidės 20 proc., palyginti su 2019 m., ir apskaičiuojamas remiantis Nacionalinio statistikos instituto pateikta informacija.

294

1 investicija. Tvarus miestų judumas

Etapas

Viešojo transporto parko atnaujinimo sutarčių pasirašymas (netaršių transporto priemonių pirkimas)

Sutarčių pasirašymas

 

 

 

IV KETV.

2022

Finansavimo schemoje nustatomi paramos gavėjų, kurie atrenkami skelbiant atvirą ir skaidrų kvietimą teikti paraiškas, finansavimo kriterijai ir sąlygos, įskaitant, inter alia, šias specifikacijas:

-Privalomas investicijų suderinimas su patvirtintu arba rengiamu tvaraus judumo mieste planu/integruotu darniu vystymusi/bendruoju miestų planu;

-Užtikrinti judumo paslaugų aprėptį funkcinėje ir priemiesčio teritorijoje. Užtikrinti viešojo transporto prioritetų nustatymą ir skatinimą vietos eisme planuojant preferencinius maršrutus ir autobusų juostas dažniausiose ir (arba) perpildytose arterijose;

-Turėti viešųjų paslaugų sutartį su ekonominės veiklos vykdytojais pagal Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 nuostatas;

-Privalomas įsigytų transporto priemonių klasifikavimas pagal Europos bendrosios saugos reglamento (BSR) (2019/2144), kuris įsigalioja 2022 m. liepos 6 d., nuostatas.

-Išimtinai netaršių transporto priemonių finansavimo kriterijai: autobusai, troleibusai, kuriuose naudojamas visai netaršus variklis ar baterija, tramvajai ir mikroautobusai.

Pirmenybė teikiama investicijoms, įgyvendinamoms funkcinėse miesto ar kaimo vietovėse.

296

1 investicija. Tvarus miestų judumas

Tikslas

Pristatytos papildomos netaršios transporto priemonės

 

Skaičius

1 618

2 753

II KETV.

2026

Priėmimo pažymėjimai, kuriais patvirtinama, kad miesto ir kaimo vietovėse iš viso pristatyta 1135 netaršios transporto priemonės (pavyzdžiui, autobusai, tramvajai, troleibusai ir mikroautobusai). Kaimo vietovėse investuojama tik į mikroautobusus.

298

1 investicija. Tvarus miestų judumas

Etapas

ITS/kitos IRT infrastruktūros teikimo sutarčių pasirašymas

Sutarčių pasirašymas

 

 

 

IV KETV.

2022

Schemoje nustatomi paramos gavėjų, kurie atrenkami skelbiant atvirą ir skaidrų kvietimą teikti paraiškas, finansavimo kriterijai ir sąlygos, įskaitant, inter alia, šias specifikacijas:

-Privalomas investicijų suderinimas su patvirtintu Tvaraus judumo mieste planu/integruotu darniu vystymusi/bendruoju miestų planu;

-Užtikrinti judumo paslaugų aprėptį funkcinėje ir priemiesčio teritorijoje. Užtikrinti viešojo transporto prioritetų nustatymą ir skatinimą vietos eisme planuojant preferencinius maršrutus ir autobusų juostas dažniausiose ir (arba) perpildytose arterijose;

Toliau nurodyti veiksmai atitinka reikalavimus pagal intelektines transporto sistemas (pagal intervencijos sritį 076 – Miesto transporto skaitmeninimas)

-Pažangus eismo valdymas

-Įkrovimo sprendimai

-Integruoti išmaniųjų automobilių statymo sprendimai

-Eismo valdymo centrai

-Įspėjimo apie greičio pritaikymą sistemos

-Darbo zonos saugos sistemos

-Sujungta šviesoforo spalvų sistema

-Kelionės laiko ir greičio stebėsena

-Judančios svėrimo sistemos

-Avarinių transporto priemonių naudojimo prioritetinis signalas

-Dinaminiai pranešimų ženklai

-Kelionių viešuoju transportu planuotojas.

-Integruotos keleivių informavimo sistemos

Kitų rūšių IRT infrastruktūros (miestuose ir savivaldybėse) – pažangiųjų miestų ir (arba) pažangiųjų kaimų koncepcija taip pat atitinka reikalavimus atsižvelgiant į technologinę plėtrą (pagal intervencinių priemonių sritį 021b. itin specializuotų paramos paslaugų ir priemonių viešojo administravimo institucijoms ir įmonėms kūrimas), pavyzdžiui:    

-Bepiločių orlaivių naudojimas tikrinant zonas ar pavojingas situacijas (kalnų zonas).

-Realiojo laiko padėties stebėjimo centras mieste

-Pažangios žaliųjų kosminių sistemų valdymo sistemos.

-WiFi sistemos išplėtimas viešosiose erdvėse.

-Išmanieji miesto baldai.

-Viešoji kosmoso stebėsenos ir saugos sistema.

-Paveldo tikslų valorizacija pasitelkiant skaitmeninį skaitmeninimą arba rekonstrukciją

-Vieno langelio principu veikianti įmonė.

-Platforma investicijoms pritraukti.

-Bendravimo su piliečiais ir bendruomenės iniciatyvų formavimo platforma

-Vietos bendruomenės inovacijų centrai

-Profesinio rengimo ir mokymo infrastruktūros plėtra arba modernizavimas.

-Švietimo sistemos skaitmeninimas.

-Didmiesčių GIS duomenų bazės.

-Atvirųjų duomenų platforma

-Virtualus valstybės tarnautojas.

-Debesijos paslaugos

-Skaitmeninė viešųjų paslaugų platforma.

-Registracijos ir dokumentų išdavimo sistemos

-Miesto duomenų centras ir miesto būklės stebėjimas realiuoju laiku.

-Miesto programėlė (parama piliečiams informuoti ir vietos lygmens problemoms nustatyti).

-Mokesčių mokėjimas internetu.

-Internetinė planavimo sistema – interneto svetainė, kurioje piliečiai gali būti užkoduojami internetu įvairiuose APL biuruose.

-Viešųjų paslaugų informacijos kioskai.

-Interneto platforma ir (arba) mobilioji programėlė, skirta energijos suvartojimui kaimynystėje arba miesto lygmeniu nustatyti.

-Pažangusis elektros tinklas, kuris gali būti diegiamas įvairiose kolektyvinio būsto vietovėse (pažangusis tinklas).

-Drėkinimo sistemų automatizavimas žaliajai erdvei

-Išmanioji sanitarijos infrastruktūra.

-Techninės ir komunalinės infrastruktūros ir vartojimo būklės stebėjimas realiuoju laiku.

300

1 investicija. Tvarus miestų judumas

Tikslas

Administruojamieji teritoriniai vienetai, kuriuose įdiegtos arba išplėstos intelektinės transporto sistemos ir e. bilietai arba kita IRT infrastruktūra

 

Skaičius

 0

491

II KETV.

2026

Priėmimo pažymėjimai, kuriais patvirtinama, kad intelektinės transporto sistemos ir e. bilietų pardavimo ar kita IRT infrastruktūra yra įdiegtos arba išplėstos 491 administraciniame teritoriniame vienete.

301

1 investicija. Tvarus miestų judumas

Etapas

Elektrinių transporto priemonių įkrovimo prieigų statybos sutarčių pasirašymas

Sutarčių pasirašymas

 

 

 

IV KETV.

2022

Schemoje nustatomi kriterijai ir sąlygos, kuriuos turi atitikti paramos gavėjai, atrinkti paskelbus atvirą ir skaidrų kvietimą teikti paraiškas, įskaitant, inter alia, šias specifikacijas:

-Privalomas investicijų suderinimas su patvirtintu arba rengiamu tvaraus judumo mieste planu/integruotu darniu vystymusi/bendruoju miestų planu;

-Užtikrinti judumo paslaugų aprėptį funkcinėje ir priemiesčio teritorijoje. Užtikrinti viešojo transporto prioritetų nustatymą ir skatinimą vietos eisme planuojant preferencinius maršrutus ir autobusų juostas dažniausiose ir (arba) perpildytose arterijose;

-Turėti viešųjų paslaugų sutartį su ekonominės veiklos vykdytojais pagal Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 nuostatas.

Iki 2026 m. apskričių miestai (įskaitant kiekvieną sektorių Bukarešte) užtikrina, kad būtų įrengta ne mažiau kaip 40 elektromobilių įkrovimo punktų, prieinamų viešajam ir (arba) administraciniam teritoriniam padaliniui.

303

1 investicija. Tvarus miestų judumas

Tikslas

Įrengtų elektrinių transporto priemonių įkrovimo prieigų skaičius

Skaičius

0

3920

II KETV.

2026

3920 elektromobilių įkrovimo prieigų priėmimo sertifikatai ir eksploatavimo pradžios ataskaita.

322a

3.a investicija. Viešųjų pastatų renovacija siekiant padėti administraciniams teritoriniams vienetams geriau teikti viešąsias paslaugas

Tikslas

Energinė viešųjų pastatų renovacija

 

Kvadratinių kvadratų skaičius

0

551,036.48

II KETV.

2026

Darbų užbaigimo priėmimo sertifikatai, apimantys bendrą renovuotą teritoriją, ir energinio naudingumo sertifikatai, kuriais patvirtinama, kad pirminės energijos poreikis pastato lygmeniu sumažėjo 30 proc.

J.3.  Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas

2 reforma. Tvarios miestų pertvarkos politikos sistemos sukūrimas

Reformos tikslas – suteikti daugiau galimybių miestuose gyvenantiems žmonėms, įskaitant marginalias ir (arba) periferines bendruomenes, naudotis kokybiškomis paslaugomis (pavyzdžiui, vietos lygmeniu teikiamomis judumo, būsto ar kitomis viešosiomis paslaugomis).

Reformą sudaro Metropolinių zonų įstatymo ir Rumunijos miestų politikos sistemos įsigaliojimas.

3 reforma. Tvarios kaimo pertvarkos politikos sistemos kūrimas. administracinių konsorciumų kūrimas funkcinėse kaimo vietovėse

Reformos tikslas – kaimo vietovėse gyvenantiems žmonėms, įskaitant marginalias ir (arba) periferines bendruomenes, suteikti daugiau galimybių naudotis paslaugomis (pavyzdžiui, judumo, būsto ar kitomis viešosiomis paslaugomis, teikiamomis vietos lygmeniu).

Reformą sudaro administracinių konsorciumų sukūrimas funkcinėse kaimo vietovėse, kurios yra kaimyniniai kaimo administraciniai vienetai, kurie yra ekonomiškai ir socialiai integruoti ir susiduria su panašiais iššūkiais bei jų plėtros galimybėmis.

4 reforma. Būsto kokybės gerinimas

Šios reformos tikslas – sumažinti didelį pažeidžiamų kategorijų ir grupių, ypač marginalizuotų bendruomenių miesto ir kaimo vietovėse, būsto nepriteklių.

Reformą sudaro teisės akto, kuriuo siekiama užtikrinti Nacionalinės būsto strategijos ir jos veiksmų plano įgyvendinimą, įsigaliojimas.

5 reforma. Planavimo sistemos kūrimas. Teritorinio planavimo, urbanizmo ir statybos kodeksas

Reformos tikslas – remti bendrą teritorijų planavimą supaprastinant ir suskaitmenintus teritorijų planavimo dokumentus ir procedūras, taip pat suteikiant daugiau galimybių susipažinti su teritorijų ir teritorijų planavimo dokumentais ir užtikrinant jų skaidrumą.

Reformą sudaro Teritorinio urbanizmo ir statybos kodekso įsigaliojimas ir naujos duomenų platformos, kuri yra Teritorinio observatorijos dalis, sukūrimas siekiant centralizuoti standartizuotus ir suskaitmenintus teritorijų ir teritorijų planavimo dokumentus.

2 investicija. Būsto jaunimui ir sveikatos bei švietimo specialistams statyba

Šių investicijų tikslas – suteikti daugiau galimybių gauti kokybišką būstą jaunuoliams, kuriems reikia pagalbos, ir sveikatos priežiūros bei švietimo specialistams, teikiant tokias paslaugas marginalizuotose bendruomenėse ir marginalizuotoms grupėms.

Investicijas sudaro naujų būstų, skirtų jaunimui iš pažeidžiamų bendruomenių ir grupių, statyba. Ją taip pat sudaro namų, skirtų sveikatos priežiūros ir švietimo specialistams miesto ir kaimo vietovėse, statyba.

3 investicija. Viešųjų pastatų renovacija siekiant padėti administraciniams teritoriniams vienetams geriau teikti viešąsias paslaugas

Šių investicijų tikslas – remti vietos viešųjų paslaugų teikimą.

Investicijomis finansuojama miestų ir savivaldybių viešųjų pastatų, skirtų teikti viešąsias paslaugas piliečiams (pvz., miesto rotušės, socialinių paslaugų pastatai), renovacija.

Ši priemonė papildo 3a investiciją. Viešųjų pastatų renovacija siekiant padėti administraciniams teritoriniams vienetams geriau teikti viešąsias paslaugas.

4 investicija. Teritorijų planavimo ir miestų planavimo dokumentų rengimas ir (arba) atnaujinimas GIS formatu

Šių investicijų tikslas – padidinti skaitmeninę prieigą prie teritorijų ir miestų planavimo dokumentų.

Investicijomis finansuojamas teritorijų planavimo ir miestų planavimo dokumentų, įskaitant tvaraus judumo mieste planus, rengimas arba atnaujinimas. 

J.4 PUNKTAS.  Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės NUM.

Susijusi priemonė (reforma arba investicija)

Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė

Pavadinimas

Kokybiniai rodikliai
(jei tai tarpinės reikšmės)

Kiekybiniai rodikliai
(tikslai)

Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis

Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas

Matavimo vienetas

Pradinė padėtis

Tikslas

Ketvirčio

Metų

307

2 reforma. Tvarios miestų pertvarkos politikos sistemos kūrimas. Rumunijos miestų politika

Etapas

Metropolinių zonų įstatymo įsigaliojimas

Įstatymo nuostata, nurodanti Metropolinių zonų įstatymo įsigaliojimą

II KETV.

2022

Metropolinių zonų įstatymas:

-apibrėžti metropolinių zonų ir jų politinės kompetencijos ribų nustatymo kriterijus, t. y.: judumas, teritorijų planavimas, miestų plėtra, būstas ir kitos vietos lygmeniu teikiamos viešosios paslaugos, kuriomis, be kita ko, sprendžiamos marginalių ir (arba) periferinių bendruomenių problemos, įskaitant neoficialias gyvenvietes;

-metropolinės zonos lygmeniu įsteigti koordinavimo įstaigą, kuri vadovautų ir prižiūrėtų politikos ir investicijų įgyvendinimą metropolinei zonai priklausančiuose administraciniuose teritoriniuose vienetuose, siekiant gerinti junglumą, teritorijų planavimą, žaliosios infrastruktūros plėtrą ir galimybes įsidarbinti, naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir gauti išsilavinimą, be kita ko, skurdžiose vietovėse ir (arba) periferijose gyvenantiems žmonėms, taip pat užtikrinti didesnes ekonomines galimybes gyvenvietėms aplink miesto centrą,

-užtikrinti skaidrią ir nuspėjamą sistemą (įskaitant kriterijus, metodiką), kuri sudarytų kiekvienos metropolinės zonos biudžetą, grindžiamą administracinių vienetų, sudarančių funkcinę miesto zoną, įnašais ir, jei reikia, centrinės valdžios pervedimais pagal nacionalines plėtros programas, kurios kasmet finansuojamos iš valstybės biudžeto, remiantis veiklos rezultatų kriterijais, susijusiais su politikos tikslais, kurių siekiama kiekvienos metropolinės zonos lygmeniu, sudarant sąlygas bendrai pirkti prekes ir paslaugas funkcinės zonos lygmeniu.

308

2 reforma. Tvarios miestų pertvarkos politikos sistemos sukūrimas

Etapas

Vyriausybės sprendimo, kuriuo nustatoma Rumunijos miestų politikos sistema, įsigaliojimas

Vyriausybės sprendimo nuostata, nurodanti Rumunijos miestų politikos sistemos įsigaliojimą

 

 

 

IV KETV.

2022

Vyriausybės nutarimas:

-apibrėžti nacionalinio ir vietos lygmens valdžios institucijų vaidmenį ir atsakomybę įgyvendinant Rumunijos miestų politiką

-integruoti darnaus vystymosi principus, be kita ko, užtikrinant gamtos procesais pagrįstų sprendimų vykdymą, į miestų planavimo dokumentus;

-praktiškai įgyvendinti pagrindinius veiklos rodiklius, nustatytus pagal prioritetinius Rumunijos miestų politikos tikslus (t. y. geresnį judumą, geresnį teritorijų planavimą, geresnes būsto sąlygas, vietos viešąsias paslaugas marginalizuotoms ir (arba) periferinėms bendruomenėms ir galimybes naudotis viešuoju transportu)

-sukurti stabilų ir nuspėjamą miestų politikos įgyvendinimo finansavimo mechanizmą

-skatinti bendradarbiavimą vietos lygmeniu skatinant tvarios miestų plėtros projektus, siūlomus funkcinės miesto teritorijos lygmeniu ir suderintus su tvarios integruotos miestų plėtros planais.

310

3 reforma. Tvarios kaimo pertvarkos politikos sistemos kūrimas. administracinių konsorciumų kūrimas funkcinėse kaimo vietovėse

Teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas Administrinis kodeksas ir įsteigiami administravimo konsorciumai kaimyniniuose kaimo arba daugiausia kaimo administraciniuose administraciniuose administraciniuose administraciniuose administraciniuose teritoriniuose vienetuose, veikiančiuose kaip funkcinės kaimo vietovės, įsigaliojimas.

Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo galią turinčio akto įsigaliojimą

IV KETV.

2022

Administracinio kodekso pakeitimais įsteigiami administraciniai konsorciumai funkcinėse kaimo vietovėse (apibrėžtose pagal urbanizacijos lygio (DEGURBA) metodiką), kurios rodo tam tikrą ekonominės ir socialinės integracijos lygį ir (arba) susiduria su panašiomis jų plėtros problemomis ir galimybėmis (pvz., artumas prie bendrų gamtos išteklių, tų pačių struktūrinių sukrėtimų poveikis).

Teisės aktų pakeitimais:

-Apibrėžti administracinių konsorciumų, įsteigtų remiantis funkciniu kaimo vietovių požiūriu, teisinį režimą ir atsakomybę, kad būtų padidintas viešųjų socialinių, švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugų veiksmingumas, taip pat parama žemės ūkyje savarankiškai dirbantiems asmenims (pvz., patekimas į rinkas ir glaudesnis bendradarbiavimas) ir investicijų, kuriomis didinama teritorinė sanglauda, kaimo vietovių integracija ir tvarus gamtos ir kultūros paveldo kapitalizavimas, įgyvendinimo veiksmingumas.

-Įsteigti įstaigą, atitinkančią kiekvieną administracinį konsorciumą, kuri vykdytų labiau vietos valdžios institucijoms būdingą veiklą ir padėtų įgyvendinti strateginius dalyvaujančių valdžios institucijų tikslus. Įstaiga valdo šių rūšių viešąsias paslaugas: teritorijų ir miestų planavimas; viešųjų pirkimų; investicijas; viešojo ir privačiojo sektorių valdymas; finansų ir apskaitos; teisminis; socialinės parama; žemės ūkio registras; civilinės būklės aktų registras; kadastras.

-Užtikrinti skaidrų ir nuspėjamą biudžetą, kurį sudarytų administracinių vienetų, sudarančių administracinius konsorciumus, įnašai ir centrinės valdžios pervedimai, grindžiami skaidriais veiklos rezultatų kriterijais, susietais su politikos tikslais funkcinės kaimo vietovės lygmeniu.

-Sudaryti sąlygas visiškai skaitmeninei viešųjų paslaugų, kurias teikia administravimo padaliniai, konsorciumai, kad viešosios paslaugos piliečiams ir verslininkams būtų teikiamos mažesniu laiku, be kita ko, vykdant bendrus prekių tiekimo ir paslaugų teikimo viešuosius pirkimus, funkciniu kaimo vietovių lygmeniu.

312

4 reforma. Būsto kokybės gerinimas

Etapas

Teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo įgyvendinama Nacionalinė būsto strategija ir veiksmų planas siekiant sumažinti didelį būsto nepriteklių, įsigaliojimas

Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo galią turinčio akto dėl Nacionalinės būsto strategijos ir veiksmų plano, kuriuo siekiama sumažinti didelį būsto nepriteklių, įsigaliojimą

 

 

 

II KETV.

2022

Teisėkūros procedūra priimamu aktu užtikrinamas Nacionalinės būsto strategijos ir veiksmų plano įgyvendinimas siekiant pagerinti pažeidžiamų kategorijų asmenų ir grupių, mažinančių didelį būsto nepriteklių, būsto kokybę, ypač marginalizuotose bendruomenėse miesto ir kaimo vietovėse.

Strategijoje ir veiksmų plane:

-kartu su būsto poreikių žemėlapiu, visų pirma marginalizuotose bendruomenėse ir grupėse, įskaitant neoficialias gyvenvietes, miesto ir kaimo vietovėse (kaip nurodyta atnaujintoje Marginalizuotų bendruomenių atlaso versijoje);

-užtikrinti metodą, kuriuo būtų užtikrinamas esamų ar būsimų integruotų Bendrijos centrų investicijų (t. y. švietimo, socialinių ir pagrindinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo), finansuojamų ESF+ ir būsimų sanglaudos politikos fondų lėšomis, papildomumas ir (arba) poveikis.

-užtikrinti papildomą prieigą prie švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugų marginalizuotose bendruomenėse (kaip nurodyta atnaujintoje marginalizuotų bendruomenių atlaso versijoje);

-nelemti socialinės segregacijos

-užtikrinti galimybę investicijoms įgyvendinti naudoti didmiesčių zonas, administracinius konsorciumus ir bendruomenių plėtros asociacijas.

315

5 reforma. Planavimo sistemos kūrimas. Teritorinio planavimo, urbanizmo ir statybos kodeksas

Etapas

Teritorijų planavimo, miestų planavimo ir konstravimo kodekso įsigaliojimas

Teisės akto nuostata, nurodanti Teritorinio planavimo, miestų planavimo ir statybos kodekso įsigaliojimą

 

 

 

II KETV.

2026

Teritorijų planavimo, miestų planavimo ir statybos kodekse pateikiamos nuostatos dėl:

-administracinių aktų priėmimo terminų sutrumpinimas, taip pat naujų mechanizmų, kuriais būtų užtikrinti skaitmenizuoti administraciniai procesai statybos srityje, nustatymas;

- galimybė kurti planavimo struktūras funkcinių miesto zonų lygmeniu;

-teritorijų ir miestų planų atnaujinimo ir perkėlimo į geografines informacines sistemas (GIS) reikalavimai, taip pat jų suderinimo su šiais Rumunijos miestų politikos principais reikalavimai: skatinti tvarų transportą ir didinti kelių eismo saugumą, naudoti gamtos procesais pagrįstus sprendimus/žaliąją ir mėlynąją infrastruktūrą, be kita ko, funkcinių miesto ir kaimo vietovių lygmeniu;

- reikalavimas, kad į atnaujintus miestų planavimo dokumentus būtų įtrauktos nuostatos, kuriomis siekiama sumažinti funkcinių miesto ir kaimo vietovių gyventojų važinėjimo į darbą laiką ir atstumą.

316

5 reforma. Planavimo sistemos kūrimas. Teritorinio planavimo, urbanizmo ir statybos kodeksas

Etapas

Sąveikioji miestų skaitmeninių duomenų platforma (kaip teritorinės observatorijos dalis)

Galima naudotis sąveikia miesto skaitmenine duomenų platforma (kaip Teritorinio observatorijos dalimi).

 

 

 

II KETV.

2026

Turi būti sudaryta galimybė naudotis sąveikia miesto skaitmenine platforma, kuri yra teritorinio stebėjimo centro dalis, ir sudaryti sąlygas:

-galimybė visuomenei susipažinti su naujausiais teritorijų ir teritorijų planavimo dokumentais, susijusiais su visais šalies teritoriniais administraciniais vienetais;

-vietos valdžios institucijų galimybė išduoti miesto planavimo pažymėjimus;

-duomenų prieinamumas sąveikiu formatu, kad būtų lengviau integruotis į visų atitinkamų valdžios institucijų duomenų bazes (pavyzdžiui, mokesčių administravimą);

-tikralaikių duomenų (pavyzdžiui, duomenų apie miestų taisykles arba duomenų apie apribojimus ir leidžiamą žemės naudojimą) teikimas suinteresuotosioms šalims, įskaitant plačiąją visuomenę; dinamiškas miestų planavimo valdymas (t. y. nuolatinis duomenų atnaujinimas atsižvelgiant į padarytus pakeitimus, pavyzdžiui, bendrojo miestų plano rodiklių pakeitimus, padarytus Zonalo miestų planuose)

Platforma projektuojama taip, kad būtų parengta debesijai, kad galėtų naudotis Vyriausybės debesija.

317

2 investicija. Būsto jaunimui ir sveikatos bei švietimo specialistams statyba

Etapas

Visų finansavimo sutarčių dėl būsto statybos jaunimui iš pažeidžiamų bendruomenių ir grupių, taip pat sveikatos ir švietimo profesoriams miesto ar kaimo vietovėse pasirašymas

Sutarčių pasirašymas

 

 

 

IV KETV.

2022

Dotacijų finansavimo schema rengiama remiantis Nacionalinės būsto strategijos ir veiksmų plano nuostatomis, suderintomis su 312 tarpinės reikšmės specifikacijomis.

Finansavimo schema taikoma visiems administraciniams teritoriniams vienetams, metropolinėms vietovėms, administraciniams konsorciumams ir atitinka šias privalomas specifikacijas:

A)Jaunimo būstas suteikiamas administraciniams teritoriniams vienetams, administraciniams konsorciumams ir metropolinėms vietovėms, remiantis integruotu veiksmų planu, kuriuo siekiama gerinti pažeidžiamų bendruomenių ir grupių jaunuolių gyvenimo sąlygas ir jų namų ūkius, įskaitant tikslinių grupių socialinės ir ekonominės integracijos skatinimo priemones. Paramą gaunantys jaunuoliai turi atitikti sąlygas, susijusias su atvykimu iš pažeidžiamos 18–35 metų bendruomenės ir (arba) grupės, kurios pajamos vienam šeimos nariui yra mažesnės už vidutinį mėnesinį darbo užmokestį pagal ekonomiką, neturi namo ir (arba) neturi būsto, kuris šiuo metu gyvena perpildytame ir (arba) prastame būste. Nustatant kriterijus taip pat būtų atsižvelgiama į tai, ar jauni žmonės savo namų ūkyje turi vieną ar daugiau vaikų, kurie yra prižiūrimi ir (arba) gyvena.

B)Medicinos ir švietimo specialistų gyvenamieji būstai suteikiami administraciniams teritoriniams vienetams, administraciniams konsorciumams ir metropolinėms vietovėms, remiantis integruotu veiksmų planu, kuriuo siekiama gerinti medicinos ar švietimo paslaugas pažeidžiamoms bendruomenėms ir grupėms, kaip nustatyta pagal poreikių, ypač marginalizuotose bendruomenėse ir grupėse, žemėlapį. Taip pat investicijos turi būti vykdomos atsižvelgiant į nacionalinio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano investicijas į švietimą ir sveikatą (pvz., ikiliginės medicinos infrastruktūros plėtrą, kuria siekiama padidinti galimybes naudotis pagrindinėmis medicinos paslaugomis) ir su „Renovacijos banga“ komponentais, taip pat su dabartinio komponento 3 investicija (vidutinė viešųjų pastatų renovacija), 2014–2020 m. ir 2021–2027 m. veiksmų programomis ar kitomis programomis.

318

2 investicija. Būsto jaunimui ir sveikatos bei švietimo specialistams statyba

Tikslas

Būstas, pastatytas jaunimui iš pažeidžiamų bendruomenių ir (arba) grupių, taip pat sveikatos ir švietimo profesoriams

 

Skaičius

0

2225

II KETV.

2026

Jaunimui iš pažeidžiamų bendruomenių ir (arba) grupių pastatytų būstų skaičius ir miestuose ar kaimo vietovėse sveikatos ir švietimo specialistams pastatytų būstų skaičius, patvirtintas darbų užbaigimo priėmimo pažymėjimais.

Būstai turi atitikti tikslą užtikrinti, kad pirminės energijos poreikis (PED) būtų bent 20 proc. mažesnis už energijos beveik nevartojančio pastato reikalavimą pagal nacionalines gaires, kuris patvirtinamas energinio naudingumo sertifikatais.

320

3 investicija. Viešųjų pastatų renovacija siekiant padėti administraciniams teritoriniams vienetams geriau teikti viešąsias paslaugas

Etapas

Sutarčių pasirašymas

nuosaikiai renovuoti viešuosius pastatus

Sutarčių pasirašymas

 

 

 

IV KETV.

2022

Schemoje nustatomi kriterijai ir sąlygos, kurių turi būti laikomasi vykdant nuosaikesnę viešųjų pastatų renovaciją, įskaitant, inter alia, šias sąlygas:

-Reikalavimus atitinka tik miestai ir savivaldybės

-Reikalavimus atitinka tik viešieji pastatai, kurių paskirtis – teikti vietos viešąsias paslaugas (pvz., rotušių pastatai, socialinių paslaugų pastatai).

-Nuosaikūs modernizavimo projektai turi padėti 30 proc. sumažinti pirminės energijos poreikį, kuris turi būti įrodytas energinio naudingumo sertifikatais.

Investicijų į vidutinę viešųjų pastatų renovaciją atveju su energijos vartojimo efektyvumu nesusijusios sistemos sąnaudos neviršija 10 proc. visų išlaidų.

322

3 investicija. Viešųjų pastatų renovacija siekiant padėti administraciniams teritoriniams vienetams geriau teikti viešąsias paslaugas

Tikslas

Energinė viešųjų pastatų renovacija

 

Kvadratinių kvadratų skaičius

0

556,948.36

II KETV.

2026

Darbų užbaigimo priėmimo sertifikatai, apimantys bendrą renovuotą teritoriją, ir energinio naudingumo sertifikatai, kuriais patvirtinama, kad pirminės energijos poreikis pastato lygmeniu sumažėjo 30 proc.

323

4 investicija. Teritorijų planavimo ir miestų planavimo dokumentų rengimas ir (arba) atnaujinimas GIS formatu

Etapas

Teritorijų planavimo, miestų planavimo ir tvaraus judumo mieste planų dokumenų rengimo ir (arba) atnaujinimo sutarčių pasirašymas.

Sutarčių pasirašymas

 

 

 

IV KETV.

2022

Schemoje nustatomi teritorijų planavimo, miestų planavimo ir tvaraus judumo mieste planų rengimo ir (arba) atnaujinimo finansavimo kriterijai ir sąlygos.

Dokumentų rengimas ir (arba) atnaujinimas rengiamas skaitmeniniu formatu pagal 288 ir 315 tarpinių reikšmių nuostatas. TJMP tvirtina Nacionalinė DJMP optimizavimo grupė, įsteigta pagal 289 tarpinės reikšmės nuostatas, o teritorijų ir miestų planavimo dokumentai įkeliami į Teritorinį observatoriją. Turi būti užtikrinta integracija su skaitmenine platforma, apibūdinta 316 orientaciniame etape.

325

4 investicija. Teritorijų planavimo ir miestų planavimo dokumentų rengimas ir (arba) atnaujinimas GIS formatu

Tikslas

Teritorijų planavimas, miestų planavimas ir tvaraus judumo mieste planai skelbiami Teritorinės observatorijos platformoje

 

Skaičius

0

146

II KETV.

2026

Teritorinės observatorijos platformoje skelbiami ne mažiau kaip 146 teritorijų planavimo, miestų planavimo ir judumo mieste planai.

K.11 KOMPONENTAS. Turizmas ir kultūra

Turizmo ir kultūros komponento tikslas – didinti socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą ir kurti naujas darbo vietas, visų pirma kaimo vietovėse:

(1)skatinti tvarią socialinę ir ekonominę pertvarką kaimo ir nepalankioje padėtyje esančiose vietovėse, plėtojant regioninių paskirties valdymo organizacijų tinklą ir remiant vietos investicijas į turizmą;

(2)remti tvarų judumą sukuriant nacionalinį Velo tinklą, apimantį „Eurovelocycling“ maršrutus; ir

(3)sumažinti kultūros prieinamumo atotrūkį tarp kaimo ir didelių miesto vietovių.

Reformos ir investicijos padeda įgyvendinti 2019 ir 2020 m. Rumunijai pateiktas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas dėl poreikio „investicijas sutelkti į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, visų pirma į darnųjį transportą, skaitmeninių paslaugų infrastruktūrą“ (2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 3), kartu atsižvelgiant į regioninius skirtumus (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 4).

Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal DNSH technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.

K.1.  Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

Reforma. Kultūros sektoriaus finansavimo sistemos reforma

Šios reformos tikslas – sukurti kultūros srities darbuotojams skirtą teisinę ir administracinę sistemą.

Šias priemones sudaro teisės aktų dėl kultūros projektų finansavimo sistemos ir paramos kultūros sektorių darbuotojams priėmimas.

Ši priemonė papildo 3 reformos dalinę reformą. Kultūros sektoriaus finansavimo sistemos reforma.

5 investicija. Galimybių naudotis kultūra didinimas kultūros nepriteklių patiriančiose vietovėse

Šių investicijų tikslas – padidinti kultūros prieinamumą nepalankioje kultūrinėje padėtyje esančiose vietovėse.

Šią priemonę sudaro bandomoji finansavimo programa su vietos valdžios institucijomis, skirta kultūros programoms remti, ir bandomoji programa, pagal kurią finansuojami kultūros švietimo projektai, skirti viešosioms švietimo įstaigoms kaimo vietovėse ir miesteliuose.

6 investicija. Kultūros finansavimo procesų skaitmeninės sistemos sukūrimas

Šių investicijų tikslas – sukurti skaitmeninę viešojo finansavimo kultūros sektoriuose skyrimo sistemą.

Šią priemonę sudaro skaitmeninės sistemos diegimas, kad nacionaliniams kultūros veiklos vykdytojams būtų lengviau gauti finansavimą.

7 investicija. Kino gamybos ir platinimo skaitmeninimo spartinimas

Šių investicijų tikslas – padidinti labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių pajėgumus filmų gamybos srityje ir paspartinti Rumunijos filmų gamintojų ir platintojų skaitmeninę pertvarką.

Ši priemonė apima filmų ir žiniasklaidos gamintojų finansavimą, kad jie įgytų skaitmeninių įgūdžių gamybos ir platinimo srityje.

K.2.  Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės NUM.

Susijusi priemonė (reforma arba investicija)

Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė

Pavadinimas

Kokybiniai rodikliai
(jei tai tarpinės reikšmės)

Kiekybiniai rodikliai
(tikslai)

Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis

Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas

Matavimo vienetas

Pradinė padėtis

Tikslas

Ketvirčio

Metų

345

Reforma. Kultūros sektoriaus finansavimo sistemos reforma

Etapas

Teisės aktų dėl kultūros darbuotojams taikomos teisinės sistemos įsigaliojimas

Teisės aktų nuostata, nurodanti kultūros darbuotojų statuto teisinės sistemos įsigaliojimą

1 KETV.

2025

Įsigalioja teisės aktai dėl kultūros darbuotojams taikomos teisinės sistemos, kuriais:

-apibrėžti užimtumą „meninio darbo“ ir „kultūrinio darbo“ srityse;

-nustatyti užimtumo, mokesčių ir socialinės apsaugos standartus, užtikrinant proporcingą darbo užmokestį ir galimybę gauti išmokas (pavyzdžiui, nedarbas ir sveikatos apsauga);

- nustatyti laisvai samdomų kultūros menininkų ir jų galimybių naudotis socialinės apsaugos sistemomis nustatymo nuostatas.

347

5 investicija. Galimybių naudotis kultūra didinimas kultūros nepriteklių patiriančiose vietovėse

Etapas

Mažos vietovės, turinčios prieigą prie kultūros

Mažose vietovėse įgyvendinamų kultūros projektų finansavimo mokėjimas

II KETV.

2026

Nacionalinės kultūros fondo administracijos finansavimo mokėjimai projektams, įgyvendinamiems 50 vietovių, kuriose gyventojų yra mažiau nei 50000.

348

6 investicija. Kultūros finansavimo procesų skaitmeninės sistemos sukūrimas

Etapas

Kultūros finansavimo procesų skaitmeninė sistema

Internetu prieinama kultūros finansavimo procesų skaitmeninė sistema

III KETVIRTIS

2025

Skaitmeninė kultūros finansavimo procesų sistema yra prieinama internetu. Juo supaprastinamos paraiškų teikimo ir projektų vertinimo procedūros ir leidžiama registruoti viešąsias kultūros dotacijas, kad būtų išvengta dvigubo finansavimo. Ji sudaro sąlygas rinkti duomenis kultūros išlaidų analizei ir suteikia galimybę visuomenei susipažinti su nekonfidencialia projektų informacija.

350

7 investicija. Kino gamybos ir platinimo skaitmeninimo spartinimas

Tikslas

Filmų gamintojai ir platintojai, dalyvaujantys skaitmeninių įgūdžių ugdymo mokymuose

 

Skaičius

0

40

III KETVIRTIS

2025

40 kino ir žiniasklaidos sektoriuje veikiančių įmonių gauti filmų gamintojų ir platintojų skaitmeninių įgūdžių ugdymo pažymėjimai.

K.3.  Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas

1 reforma. Paskirties valdymo organizacijų (PSO) veiklos užtikrinimas

Šios reformos tikslas – padidinti Rumunijos turizmo sektoriaus konkurencingumą ir skatinti tvarią socialinę ir ekonominę transformaciją kaimo ir nepalankioje padėtyje esančiose vietovėse, priimant būtiną sistemą, kad paskirties valdymo organizacijos pradėtų veikti.

Įgyvendinant šią reformą turi būti priimta teisės aktų sistema, būtina, kad veiktų paskirties vietos valdymo organizacijos, ir parengtas veiksmų planas, skirtas kultūros paveldo valorizacijai, siekiant padidinti Rumunijos turizmo sektoriaus konkurencingumą.

Paskirties vietos valdymo organizacijų steigimas ir veikimas grindžiamas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijomis, įtrauktomis į Paskirties valdymo organizacijų veiklos tyrimą.

Paskirties valdymo organizacijų veiklai reikalinga teisinė sistema taip pat apima išsamų finansavimo mechanizmo aprašymą ir aiškų valdymo modelį. Veiksmų planas vykdomas laikantis Paskirties valdymo organizacijos vystymo strategijoje pasiūlytų priemonių ir atitinka kartografavimo veiklos rezultatus.

Paskirties vietos valdymo organizacija yra juridinis asmuo, vykdantis kiekvienos konkrečios paskirties vietos turizmo plėtros politiką, įskaitant kelionės tikslo rinkodaros politiką, pagal galiojančias teisines nuostatas, suburiantis kelias kitas organizacijas, pavyzdžiui: verslo subjektams, viešojo sektoriaus institucijoms, profesinėms ir darbdavių asociacijoms ir reguliavimo institucijoms. Regioninės paskirties vietos valdymo organizacijos kuriamos taip, kad sudarytų veiksmingą tinklą, kuriame daugiausia dėmesio būtų skiriama vietos konkurenciniams pranašumui, ir bendradarbiauja su nacionaline turizmo institucija.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2023 m. gruodžio 31 d.

1 investicija. 12 turizmo ir (arba) kultūrinių maršrutų skatinimas

Šios investicijos tikslas – įdiegti 12 teminių turistinių maršrutų.

Šią priemonę sudaro turistinių maršrutų viešinimas ir turistinių vietų modernizavimas ir (arba) reabilitacija.

2 investicija. Muziejų ir paminklų modernizavimas/kūrimas

Šių investicijų tikslas – didinti kultūrinį turizmą kuriant arba modernizuojant muziejus ir memorialus, skirtus priespaudai ir konfliktams.

Šią priemonę sudaro muziejų ar atminimo vietų modernizavimas arba statyba.

2 reforma. Dviračių maršrutų praktinio įgyvendinimo nacionaliniu lygmeniu sistema

Šios reformos tikslas – prisidėti prie mažų miestų ir kaimo vietovių ekonominio vystymosi priimant teisės aktus, institucinę ir investicijų sistemą, skirtą dviračių maršrutams ir tvarioms turizmo formoms.

Šios reformos įgyvendinimą sudaro reguliavimo reforma, kuria siekiama nustatyti atitinkamus subjektus, dviračių takų kriterijus ir paskatas skatinti dviračių turizmą.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2022 m. kovo 31 d.

3 investicija. Velo nacionalinio koordinavimo centro įsteigimas ir veiklos užtikrinimas

Šių investicijų tikslas – prisidėti prie tvaraus judumo skatinant dviračių transportą per naują Velo nacionalinį koordinavimo centrą.

Šių investicijų įgyvendinimas apima dviračių turizmo maršrutų nacionaliniu lygmeniu tyrimą, kuris bus Velo kilimo ir tūpimo takų ir maršrutų skaitmeninimo pagrindas ir nacionalinės eVelo platformos su integruota skaitmenine taikomąja programa visiems dviračių turizmo maršrutams ir specialia interneto svetaine kūrimas.

Investicija turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2022 m. rugsėjo 30 d.

4 investicija. 236,05 km dviračių maršrutų tiesimas

Šių investicijų tikslas – didinti tvarų transportą statant dviračių takų infrastruktūrą.

Šią priemonę sudaro dviračių takų per Rumuniją tiesimas.

3 reforma. Kultūros sektoriaus finansavimo sistemos reforma

Šios reformos tikslas – sukurti kultūros srities darbuotojams skirtą teisinę ir administracinę sistemą.

Šias priemones sudaro teisės aktų dėl kultūros projektų finansavimo sistemos ir paramos kultūros sektorių darbuotojams priėmimas.

Šia priemone papildoma 3.a reformos dalinė reforma: Kultūros sektoriaus finansavimo sistemos reforma.    

K.4.  Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės NUM.

Susijusi priemonė (reforma arba investicija)

Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė

Pavadinimas

Kokybiniai rodikliai
(jei tai tarpinės reikšmės)

Kiekybiniai rodikliai
(tikslai)

Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis

Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas

Matavimo vienetas

Pradinė padėtis

Tikslas

Ketvirčio

Metų

326

1 reforma. Paskirties vietos valdymo organizacijų (PSO) veikla

Etapas

Visos tinkamiausios paskirties vietos, skirtos regioniniams paskirties valdymo organizmams (DMO) Rumunijoje, yra kartografuotos

Paskelbta apie visas Rumunijos regioninių TVVO optimalias paskirties vietas

1 KETV.

2022

Paskirties vietos valdymo organizacijos nustato optimalias paskirties vietas remdamosi šiais kriterijais:

– jų gebėjimas pritraukti tarptautinius turistus

– tvarios ir aplinkai palankios socialinės ir ekonominės pertvarkos skatinimas kaimo ir nepalankioje padėtyje esančiose vietovėse, papildant vietos fondo komponentą (pvz., dėl funkcinių kaimo vietovių);

– naujų darbo vietų kūrimo potencialas.

327

1 reforma.

Paskirties vietos valdymo organizacijų (PSO) veikla

Etapas

Kultūros paveldo naudojimo Rumunijos turizmo sektoriaus konkurencingumui didinti veiksmų planas

Kultūros paveldo naudojimo Rumunijos turizmo sektoriaus konkurencingumui didinti veiksmų plano priėmimas

1 KETV.

2022

Veiksmų planas turi atitikti DMO kelis turistinius paketus. Veiksmų planas apima 2022–2026 m. laikotarpį ir apima konkrečius metinius bei daugiamečius tikslus ir šiuos pagrindinius veiksmus: a) nustatyti nacionalinį ir tarptautinį poveikį turinčių vietovių tipus, kurie būtų naudojami turizmui Rumunijoje skatinti ir kuriais būtų prisidedama prie socialiniu ir ekonominiu požiūriu tvarios ir (arba) aplinką tausojančios pertvarkos skatinimo kaimo ir nepalankioje padėtyje esančiose vietovėse; ir b) nustatyti kultūrinius maršrutus, kurie yra kartografavimo rezultatas. Joje taip pat išsamiai nurodomi pagrindiniai subjektai, jų vaidmenys ir atsakomybė bei numatomi rezultatai.

328

1 reforma. Paskirties vietos valdymo organizacijų (PSO) veikla

Etapas

Teisės aktų sistemos įsigaliojimas Vyriausybės nepaprastuoju potvarkiu, kuriame pateikiamas aiškus finansavimo mechanizmo, skirto TVVO tinklo plėtrai remti, aprašymas ir aiškus valdymo modelis.

Įstatymo nuostata, nurodanti SVVO steigimo įstatymo įsigaliojimą

III KETVIRTIS

2022

Teisės aktuose aiškiai aprašomas finansavimo mechanizmas, skirtas regioninių ir vietos TVVO (paskirties valdymo organizacijų) tinklo plėtrai remti, ir patikimas valdymo modelis.

Pagrindiniai teisinės sistemos elementai yra šie:

-Teisės aktų tikslas, TVVO apibrėžtis skirtingais teritoriniais lygmenimis ir teminiai TVVO;

-Narių tapatybės nustatymas;

-Būtinuosius kriterijus, pagal kuriuos paskirties vieta gali būti laikoma tinkama paskirties vietai atstovauti SVVO;

-Organizacijos forma – SVB turi visuotinį susirinkimą, direktorių valdybą ir darbuotojus, kurie atstovauja vykdomajai valdžiai. TVVO registruojamos pagal teisės aktų nuostatas, turi strategiją ir veiksmų planą, kad turėtų lėšų strategijai įgyvendinti. Kalbant apie narius, SVB yra turizmo srities ekonominės veiklos vykdytojams paskirties vietoje, turizmo asociacijoms ir kitiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams bei vietos ar apskričių lygmens valdžios institucijoms atstovaujantis organas.

-Direktorių valdybos ir visuotinio susirinkimo užduočių aprašymas;

-Balsavimo sistema ir sprendimų priėmimo procesas;

-Finansavimo mechanizmas;

-TVVO tikslai ir rezultatų stebėsena su konkrečia atskaitomybe.

SVB steigiamas atsižvelgiant į geografinius vienetus (apskritis, savivaldybes), siekiant skatinti vietos ar regioninį turizmą.

331

1 investicija. 12 turizmo ir (arba) kultūrinių maršrutų skatinimas

Tikslas

Objektai, įtrauktini į kultūrinius maršrutus

Skaičius

0

225

1 KETV.

2022

Į kultūrinius maršrutus įtraukiamos ne mažiau kaip 225 vietovės, kurios pasirenkamos pagal žemėlapį ir yra daugiausia kaimo ir nepalankioje padėtyje esančiose vietovėse, kad pritrauktų turistus ir sukurtų naujas darbo vietas turizmo pramonėje.

„Vietos“ – tai turizmo traukos taškai (pvz., pilis, pastiprinimai, vienuolynai, tradiciniai namai), kurie turi būti įtraukti į 12 kultūrinių maršrutų ir kuriuos parenka komitetas ir kurie grindžiami konsultacijų procesu.

Minimalūs atrankos kriterijai yra šie: a) teritoriniai, ekonominiai ir socialiniai kriterijai, įskaitant ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą, daugiausia dėmesio skiriant mažiau išsivysčiusiems regionams; b) projekto pajėgumas daryti poveikį turizmo patrauklumui ir aktyvesniam dalyvavimui kultūriniame gyvenime, unikalumas nacionaliniu lygmeniu, lyginamieji ir konkurenciniai pranašumai; c) vietovių, susijusių su maršrutų, anksčiau finansuotų pagal regioninę veiksmų programą ir Nacionalinę kaimo plėtros programą, įtraukimas, d) vietovių įtraukimas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą arba į laikiną ar orientacinį sąrašą, e) paveldo vietų, kurios nelaikomos istoriniais paminklais, įtraukimas į istorinių pastatų kategoriją.

Į kultūros maršrutus įtraukiamos tik tos vietos, į kurias šiuo metu gali patekti turistai.

332

1 investicija. 12 turizmo ir (arba) kultūrinių maršrutų skatinimas

Etapas

12 maršrutų skatinimo sutarčių pasirašymas

Sutarčių pasirašymas

III KETVIRTIS

2022

Turizmo plėtros kiekviename kultūriniame maršrute sutarčių pasirašymas. Įtraukiama ši veikla:

– Maršrute esančių svetainių skaitmeninimas

– Lankytojams skirtos programėlės sukūrimas

– Maršruto ir (arba) vietų, įtrauktų į maršrutą, žymėjimas ir signalizavimas;

– Bendros kultūrinės pasiūlos kūrimas

335

1 investicija. 12 turizmo ir (arba) kultūrinių maršrutų skatinimas

Etapas

Lankytojams skirtos svetainės

Atkurtos, konsoliduotos, reabilituotos ar išsaugotos lankytojams skirtos vietos

II KETV.

2026

201 m. darbų užbaigimo priėmimo pažymėjimas (atstatymas, konsolidavimas, reabilitacija, išsaugojimas). Į šias vietas gali patekti lankytojai.

337

2 investicija. Muziejų ir paminklų modernizavimas/kūrimas

Tikslas

Visuomenei atviri muziejai ar memorialai

Skaičius

0

6

II KETV.

2026

Šeši muziejai ar paminklai, atviri visuomenei:

Statomi šie trys muziejai ir memorialai:

Transilvanijos istorijos galerija

–Rapa Robilor paminklų vieta ir lankytojų centras;

–Priverstinio žmonių perkėlimo ir per didelės industrializacijos priemonė, Satu Mare.

Šie naujai pastatyti pastatai turi atitikti tikslą užtikrinti, kad pirminės energijos poreikis būtų bent 20 proc. mažesnis už energijos beveik nevartojančių pastatų reikalavimą pagal nacionalines gaires, kuris patvirtinamas energinio naudingumo sertifikatais:

Restauruojami, renovuojami arba modernizuojami šie trys muziejai ir memorialai:

-„89-osios revoliucijos“, Timišoaros, memorialas;

-Aukų memorialas, Sighet;

-Komunizmo horrų muziejus, Sfântu Gheorghe.

338

2 reforma. Važiavimo dviračiais maršrutų eksploatavimo nacionaliniu lygmeniu sistema

Etapas

Dviračių turizmo reglamentavimo sistemos įsigaliojimas

Įstatymo nuostata, nurodanti dviračių turizmo reglamentavimo sistemos įsigaliojimą

 

 

 

1 KETV.

2022

Dviračių takų eksploatavimo reguliavimo sistemą (Vyriausybės sprendimus) sudaro šie elementai:

– institucijų, atsakingų už dviračių turizmo infrastruktūros veikimo užtikrinimą ir stebėseną (įskaitant Nacionalinį dviračių maršrutų koordinavimo centrą), steigimas

– dviračių takų tipologijų ir charakteristikų nustatymą;

– reguliavimo paskatos naudotis dviračių turizmu.

339

2 reforma. Važiavimo dviračiais maršrutų veikimo nacionaliniu lygmeniu sistema

Etapas

Įsteigtas ir veikiantis nacionalinis koordinavimo centras Velo maršrutai

Vyriausybės sprendimo dėl Nacionalinio dviračių maršrutų koordinavimo centro įsteigimo priėmimas

 

II KETV.

2022

Nacionalinis Velo maršrutų koordinavimo centras (NKC) įsteigiamas Vystymosi, viešųjų darbų ir administravimo ministerijoje. NKC pradeda veikti ir pradeda rengti tyrimą ir eVelo taikomąją programą.

340

2 reforma. Važiavimo dviračiais maršrutų eksploatavimo nacionaliniu lygmeniu sistema

Etapas

Išsamus nacionalinių dviračių takų teritorinio pasiskirstymo tyrimas

Paskelbtas tyrimas

III KETVIRTIS

2022

Išsamiame tyrime nustatomas dviračių turizmo trajektorijų (2 404 km dviračių maršrutų) teritorinis pasiskirstymas remiantis pagrindiniais kriterijais (pvz., spūsčių mažinimas, ekologinio turizmo skatinimas), nustatomi atitinkami subjektai ir integruojamos esamos gamtos ir kultūros paveldo stiprinimo iniciatyvos, laikantis 338 tarpinės reikšmės reikalavimų. Remiantis tyrimo rezultatais, pradedamas viešųjų pirkimų procesas dviračių takų diegimui.

341

3 investicija. Velo nacionalinio koordinavimo centro įsteigimas ir veikimas

Etapas

Integruota nacionalinė eVelo platforma ir išmaniųjų telefonų taikomoji programa

Platformos ir taikomosios programos kūrimas ir skelbimas

III KETVIRTIS

2022

Integruotos skaitmeninės taikomosios programos, skirtos su dviračių turizmu susijusiai teminei informacijai teikti, kūrimas ir skelbimas. Integruota taikomoji programa apima nacionalinės eVelo platformos (nacionaliniams dviračių maršrutams skirtos svetainės) sukūrimą ir teminę išmaniųjų telefonų taikomąją programą, laikantis 340 tarpinės reikšmės reikalavimų.

342

4 investicija.

236,05 km dviračių maršrutų tiesimas

Etapas

Sutarčių dėl dviračių transporto maršrutų pasirašymas

Sutarčių pasirašymas

IV KETV.

2022

Finansavimo sutarčių dėl 236,05 km naujų dviračių maršrutų statybos pasirašymas po atviro ir konkurencinio konkurso. Konkursas pradedamas paskelbiant finansavimo schemą, kurioje nustatoma atitiktis reikalavimams, kriterijai ir sutarčių skyrimo sąlygos. Finansinę schemą rengia Nacionalinis Velo maršrutų koordinavimo centras.

Pasibaigus konkurso procedūrai, darbai pradedami 236,05 km dviračių maršrutų.

343

4 investicija.

236,05 km dviračių maršrutų tiesimas

Etapas

Dviračių takai, nutiesti ir prieinami dviračiams

Sumontuotos dviračių juostos

II KETV.

2026

Darbo užbaigimo priėmimo pažymėjimas, išduodamas iš viso nutiesus 236,05 km dviračių takų.

344

3 reforma. Kultūros sektoriaus finansavimo sistemos reforma

Etapas

Kultūros sektoriaus finansavimo sistemos įstatymo įsigaliojimas

Įstatymo nuostata, nurodanti kultūros sektoriaus finansavimo teisės aktų sistemos įsigaliojimą

 

 

 

III KETVIRTIS

2022

Orientyru siekiama užtikrinti stabilią kultūros projektų finansavimo sistemą.

Atnaujintame įstatyme nustatomas stabilus kultūros sektoriaus finansavimo iš valstybės biudžeto mechanizmas, daugiausia dėmesio skiriant: mažinti kultūros prieinamumo atotrūkį tarp kaimo ir (arba) mažų miestų ir didelių miestų vietovių, remti kultūrų įvairovę ir socialinę įtrauktį bei lyčių lygybę, remti kūrybos pramonę, didinti kultūros sektoriaus ekonominį potencialą.

Tvirtinami ir įsigalioja šie įstatymai:

–Negrąžinamo kultūros finansavimo teisės aktų sistema (Vyriausybės potvarkis Nr. 51/1998);

– Finansavimas garso ir vaizdo srityje pagal Bendrijos gaires.

Teisės aktų pakeitimai bus grindžiami, inter alia, rezultatais, gautais sudarant viešųjų ir privačiųjų kultūros paslaugų pasiūlymų nacionaliniu ir vietos lygmenimis žemėlapį, nustatant ir suteikiant papildomus nuspėjamus ir skaidrius finansavimo šaltinius, valdymo mechanizmą, pagal kurį būtų aiškiai nustatyta nacionalinio ir vietos lygmens valdžios institucijų atsakomybė; finansavimo išmokėjimo mechanizmas su sąlyga, kad bus pasiekti pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai, susiję su politikos tikslais.

L.12 KOMPONENTAS. Sveikatos priežiūra

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano sveikatos priežiūros komponentą sudaro trys reformos ir keturios investicijos, kuriomis sprendžiami pagrindiniai sveikatos sistemos uždaviniai. Pagrindinės priemonės yra mirtingumo, kurio galima išvengti, mažinimas, regioninių, socialinių ir kaimo bei miesto skirtumų, susijusių su galimybėmis naudotis pagrindinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis, mažinimas, galimybių naudotis kokybiškomis sveikatos priežiūros paslaugomis didinimas, ligoninių ir ikiliginės priežiūros infrastruktūros gerinimas, sveikatos priežiūros išlaidų optimizavimas ir išteklių valdymas.

Komponentas padeda įgyvendinti Rumunijos konkrečiai šaliai skirtą rekomendaciją dėl galimybių naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir jų ekonominio efektyvumo gerinimo, be kita ko, pereinant prie ambulatorinės priežiūros (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3). Joje taip pat atsižvelgiama į rekomendaciją dėl sveikatos sistemos atsparumo didinimo, be kita ko, sveikatos priežiūros darbuotojų ir medicinos reikmenų srityse, ir galimybių naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis gerinimo (2020 m. šaliai skirta 1 rekomendacija).

Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal DNSH technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.

L.1.  Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

1 reforma. Didesni visuomenės sveikatos fondų valdymo pajėgumai

Šios reformos tikslas – padidinti visuomenės sveikatos išlaidų veiksmingumą priimant teisės aktų pakeitimus ir išbandant dotacijų sistemą, pagal kurią būtų atlyginama veiksmingiausiems sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams.

Reformą sudaro finansiniai mechanizmai, kuriais sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams atlyginama už sveikatos priežiūros paslaugų kokybės fondo veiklą, ir naujos pavyzdinės preliminariosios sutarties, kuria reglamentuojamos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygos, parengimas.

2 reforma. Didesni pajėgumai investuoti į sveikatos infrastruktūrą

Reforma siekiama padidinti centrinių ir vietos valdžios institucijų administracinius gebėjimus veiksmingai valdyti sveikatos infrastruktūros projektus įsteigiant Nacionalinę sveikatos infrastruktūros plėtros agentūrą (ANDIS), kaip juridinio asmens statusą turinčią viešąją instituciją, pavaldžią Sveikatos apsaugos ministerijai, ir užtikrinant jos veikimą. Naudodamasi visais instituciniais gebėjimais, ANDIS gali valdyti pagrindinius visuomenės sveikatos infrastruktūros projektus ir vietos valdžios institucijų prašymu teikti technines ekspertines žinias.

Reformos įgyvendinimas apima ANDIS įsteigimą, jos būstinę ir personalą (įskaitant pirmininko ir valdybos paskyrimą), personalo mokymą ir konsultavimą bei techninę pagalbą įgyvendinant į ANDIS atsakomybės sritį patenkančius projektus. Reforma turi būti įgyvendinta iki 2022 m. birželio 30 d.

3 reforma. Didesni sveikatos valdymo pajėgumai ir žmogiškieji ištekliai sveikatos srityje

Reformos tikslas – remti darbuotojų žinių, įgūdžių ir kompetencijų ugdymą visoje Rumunijos sveikatos sistemoje ir užkirsti kelią korupcijai.

Reformą sudaro teisės aktų pakeitimai, kuriais siekiama peržiūrėti sveikatos srities žmogiškųjų išteklių sistemą, įsteigti sveikatos priežiūros paslaugų valdymo kompetencijos centrą, taip pat mokymo centrus ir sveikatos priežiūros darbuotojų mokymą.

1 investicija. Ikiligoninės medicinos infrastruktūra

Šių investicijų tikslas – remti pagrindinių sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą.

Investicijas sudaro investicijos į šeimos gydytojų ar pirminės sveikatos priežiūros įstaigų asociacijų, ambulatorinės priežiūros padalinių, integruotų bendruomenių centrų ir šeimos planavimo biurų praktiką.

2 investicija. Valstybinių ligoninių infrastruktūra

Šių investicijų tikslas – steigti ir EQIP valstybinėms ligoninėms.

Investicijas sudaro nauja valstybinių ligoninių infrastruktūra, medicinos įranga ir prietaisai, naujagimių intensyviosios terapijos infrastruktūra ir įranga bei medžiagos, skirtos hospitalinių infekcijų rizikai mažinti.

L.2 PUNKTAS.  Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės NUM.

Susijusi priemonė (reforma arba investicija)

Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė

Pavadinimas

Kokybinius

rodikliai 
(jei tai tarpinės reikšmės)

Kiekybinis

rodikliai
(tikslai)

Orientacinis tvarkaraštis

pildoma

Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas

Padalinys

priemonė

Pradinė padėtis

Tikslas

Ketvirčio

Metų

351

1 reforma. Didesni visuomenės sveikatos fondų valdymo pajėgumai

Etapas

Ministro įsakymo dėl veiklos rezultatų ir kokybės rodiklių, naudojamų atrenkant sveikatos kokybės fondą gaunančius medicinos padalinius, įsigaliojimas

Ministro įsakymo nuostata, nurodanti ministro įsakymo, kuriuo patvirtinamas sveikatos priežiūros kokybės rodiklių rinkinys ir būtina medicinos įstaigų gavėjų atrankos metodika, įsigaliojimą

IV KETV.

2022

Sveikatos ministerija parengia ir patvirtina proceso rodiklių, rezultatų rodiklių ir konkrečių pacientų rodiklių, kurie bus naudojami vertinant sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus, rinkinį, taip pat rezultatais grindžiamų priimančiųjų įstaigų atrankos metodiką. Rodiklių rinkinys apima tokius rodiklius kaip: nepageidaujamais reiškiniais sergančių pacientų dalis, skausmo skausmo skalės pagerėjimas (Visual Analogue Scale įvertis), ligoninės užsikrėtusių infekcijų skaičius, pacientams prieinama kokybiška informacija.

352

1 reforma. Didesni visuomenės sveikatos fondų valdymo pajėgumai

Etapas

Teisės akto dėl naujos pavyzdinės sveikatos draudimo sistemos preliminariosios sutarties įsigaliojimas

Teisės akto nuostata, nurodanti jo įsigaliojimą

II KETV.

2023

Nauja pavyzdinė sveikatos draudimo sistemos preliminarioji sutartis:

-Apima Nacionalinio sveikatos draudimo fondo išlaidų veiksmingumo rodiklius, apie kuriuos turi būti reguliariai pranešama;

-Didinti ambulatorinių paslaugų aprėptį;

-Nustatyti prevencinės priežiūros protokolus ir ankstyvo nustatymo programas pirminės sveikatos priežiūros lygmeniu;

-Sudaryti sąlygas kai kurioms medicinos paslaugoms teikti nuotolinę mediciną ir nuotolines konsultacijas;

-Įtraukti nuostatas dėl finansinių paskatų ir paramos mechanizmų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams, aptarnaujantiems nepakankamai aptarnaujamas kaimo vietoves;

-Išplėsti apibrėžtą apimamų paslaugų aprėptį, įtraukiant pirminę, specializuotą ir bendruomeninę priežiūrą.

355

2 reforma. Didesni pajėgumai investuoti į sveikatos infrastruktūrą

Etapas

Teisės aktų, kuriais įsteigiama Nacionalinė sveikatos infrastruktūros plėtros agentūra (ANDIS), įsigaliojimas

Teisės aktų, kuriais įsteigiama Nacionalinė sveikatos infrastruktūros plėtros agentūra (ANDIS), įsigaliojimas

II KETV.

2022

Teisės aktų sistemoje nustatomos šios Agentūros funkcijos:

–Laiku, laikantis specifikacijų ir laikantis patvirtinto biudžeto, rengti ir įgyvendinti prioritetinius visuomenės sveikatos infrastruktūros investicinius projektus;

–Teikia nurodymus, rekomendacijas ir taikytinus metodinius standartus, skirtus visuomenės sveikatos infrastruktūros investicinių projektų rengimui, įgyvendinimui ir užbaigimui;

-Teikti specializuotą pagalbą visuomenės sveikatos infrastruktūros investicinių projektų srityje ministerijoms, valstybinėms ligoninėms ar kitoms valdžios institucijoms;

-Nustatyti ir įgyvendinti visuomenės sveikatos infrastruktūros prioritetinių investicinių projektų daugiametę programą;

-Stebėti visuomenės sveikatos infrastruktūros investicinių projektų įgyvendinimą;

-Įsteigti visuomenės sveikatos infrastruktūros investicinių projektų valdymo kompetencijos centrą;

-Kurti partnerystes ir sudaryti finansavimo susitarimus dėl visuomenės sveikatos infrastruktūros investicinių projektų.

IRIS pirmininkas paskiriamas, o darbuotojų įdarbinimas 15 pagrindinių pareigų galutinėje ANDIS organizacinėje schemoje baigiamas iki agentūros veiklos pradžios.

356

3 reforma. Didesni sveikatos valdymo pajėgumai ir žmogiškieji ištekliai sveikatos srityje

Etapas

Teisės aktų sistemos, skirtos sveikatos valdymo gebėjimams ir žmogiškiesiems ištekliams sveikatos srityje didinti, įsigaliojimas

Sveikatos priežiūros paslaugų ir žmogiškųjų išteklių valdymo reformos teisinės sistemos įsigaliojimas

II KETV.

2022

Pakeitimai skirti pagrindiniam teisės aktui, kuriuo reglamentuojamas sveikatos sektorius (2006 m. Įstatymas Nr. 95 su pakeitimais). Be to, siekiant įgyvendinti šio įstatymo pakeitimus, įsigalioja keletas Vyriausybės nutarimų. Pagrindinės naujai priimtų teisės aktų nuostatos:

– pakoreguoti kompetencijos kriterijus, taikomus norint dalyvauti konkursuose dėl sveikatos srities vadovų pareigų;

– pritaikyti sveikatos priežiūros paslaugų valdymo mokymo programų kokybės kriterijus;

– atnaujinti sveikatos priežiūros specialistų tęstinio profesinio tobulėjimo reikalavimus;

– plėtoti ir stiprinti sveikatos priežiūros paslaugų valdymo ekspertų organą;

– parengti sveikatos priežiūros paslaugų valdymo mokymo programų auditą ir vertinimą.

Priimti nauji teisės aktai padeda didinti sveikatos priežiūros paslaugų valdymo profesionalumą, nes jais nustatomi specializuotiems darbuotojams taikomi kompetencijos kriterijai.

357

3 reforma. Didesni sveikatos valdymo pajėgumai ir žmogiškieji ištekliai sveikatos srityje

Etapas

Teisės aktų, susijusių su sveikatos srities žmogiškųjų išteklių plėtojimo strategine programa, įsigaliojimas

Teisės aktų dėl sveikatos srities žmogiškųjų išteklių vystymo strateginės programos įsigaliojimas Vyriausybės sprendimu

II KETV.

2022

Įstatyme nustatoma nauja strateginė sveikatos srities žmogiškųjų išteklių plėtojimo programa, atitinkanti bendrus sveikatos sistemos tikslus.

Pagrindiniai strateginės programos elementai yra šie:

I) sveikatos srities žmogiškieji ištekliai. Pagaminimas

II) žmogiškųjų išteklių valdymas sveikatos srityje,

III) žmogiškųjų išteklių motyvacijos valdymas

IV) Sveikatos sektoriaus darbo jėgos valdymas

358

3 reforma. Didesni sveikatos valdymo pajėgumai ir žmogiškieji ištekliai sveikatos srityje

Etapas

Žmogiškųjų išteklių plėtra sveikatos srityje

Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinti sektorių veiksmų planus, susijusius su žmogiškųjų išteklių plėtra sveikatos srityje

IV KETV.

2022

Sektorių veiksmų planais dėl žmogiškųjų išteklių plėtojimo pirminės ir bendruomeninės sveikatos priežiūros, ambulatorinės ir stacionariosios sveikatos priežiūros bei visuomenės sveikatos srityse įgyvendinama strateginė programa, kuria siekiama pakeisti žmogiškųjų išteklių sveikatos srityje žinių, įgūdžių ir kompetencijų lygį.

Parengiami 5 individualizuoti veiksmų planai, apimantys pradinį mokymą, tęstinį profesinį tobulėjimą, įgūdžių derinį, užduočių pasidalijimą, užduočių keitimą.

Tikimasi, kad veiksmų planai atitiks 1 reformoje nustatytus visuomenės sveikatos fondų valdymo veiklos rodiklius.

Apimami gydytojai, slaugytojai, vaistininkai, stomatologai, akušeriai ir bendruomenės slaugytojai bei kitų kategorijų sveikatos priežiūros specialistai.

360

3 reforma. Didesni sveikatos valdymo pajėgumai ir žmogiškieji ištekliai sveikatos srityje

Tikslas

Dviejų įgūdžių ugdymo centrų, skirtų visuomenės sveikatos priežiūros darbuotojams mokyti, statyba ir įranga

0

2

II KETV.

2026

Turi būti pastatyti ir įrengti du įgūdžių ugdymo centrai, skirti viešojo sektoriaus darbuotojams, dirbantiems sveikatos priežiūros srityje, mokyti.

361

3 reforma. Didesni sveikatos valdymo pajėgumai ir žmogiškieji ištekliai sveikatos srityje

Etapas

Sveikatos priežiūros darbuotojų mokymas

Mokėjimai už sveikatos priežiūros darbuotojų mokymą

IV KETV.

2025

Mokėjimai už 4000 sveikatos priežiūros darbuotojų mokymą. Su žmogiškųjų išteklių valdymu visuomenės sveikatos įstaigose susiję mokėjimai arba su sąžiningumu ir korupcijos prevencija su sveikata susijusiose srityse susiję mokėjimai.

365

3 reforma. Didesni sveikatos valdymo pajėgumai ir žmogiškieji ištekliai sveikatos srityje

Etapas

Viešųjų išteklių naudojimo portalo transparenta.ms.ro veikimo užtikrinimas

Duomenų apie viešųjų išteklių naudojimą sveikatos srityje skelbimas portale transparenta.ms.ro

IV KETV.

2024

Viešųjų išteklių naudojimas turi būti skaidresnis centralizuotai kaupiant duomenis portale transparenta.ms.ro.

Įtraukiami duomenys apima centrinių ir vietos institucijų, įskaitant ligonines, naudojamus išteklius ir įmonių, su kuriomis sudarytos viešojo pirkimo sutartys, ir perkančiųjų organizacijų sąrašą.

366

1 investicija. Ikiligoninės medicinos infrastruktūra

Etapas

Kriterijų, pagal kuriuos pirmenybė teikiama investicijoms į integruotus bendruomenės centrus, priėmimas

Integruotų Bendrijos centrų vadovo, įskaitant gaires dėl investicijų į integruotus bendruomenės centrus prioritetų sveikatos ministro įsakymu, priėmimas.

IV KETV.

2021

Integruotieji Bendrijos centrai naudojasi investicijomis, pagrįstomis metodinėmis prioritetinėmis gairėmis, kurias parengs Sveikatos apsaugos ministerija, konsultuodamasi su vietos valdžios institucijų atstovais. Šios prioritetinės gairės yra neatskiriama integruotų Bendrijos centrų vadovo dalis.

Nustatant administracinių teritorinių vienetų prioritetus atsižvelgiama į:

– pažeidžiamų asmenų skaičius pagal bendruomenę (mažiausiai 500 medicininiu, socialiniu ar ekonominiu požiūriu pažeidžiamų asmenų)

– galimybė užmegzti ryšius su kitomis pažeidžiamomis vietovėmis

– bendruomenės slaugytojo ir socialinio darbuotojo/socialinės paramos techniko buvimas

– administraciniai teritoriniai vienetai, neturintys šeimos gydytojo arba nepakankamai šeimos gydytojų, palyginti su gyventojų skaičiumi

– vietos tarybos sprendimas įsteigti integruotus bendruomenės centrus

– vietovės kaip nedidelės kaimo vietovės nustatymas

367

1 investicija. Ikiligoninės medicinos infrastruktūra

Tikslas

Įrengta arba renovuota šeimos gydytojų arba pirminės sveikatos priežiūros asociacijų praktika, pirmenybę teikiant marginalizuotuose regionuose ir savivaldybėse vykdomai praktikai

Skaičius

0

2 000

II KETV.

2025

Turi būti įrengta arba renovuota ne mažiau kaip 2000 šeimos gydytojų praktikos ar praktikos asociacijų. Ne mažiau kaip 75 proc. visų praktikos ar šeimos gydytojų asociacijų turi būti marginalizuotuose regionuose ar savivaldybėse. Marginalizuoti regionai ir (arba) savivaldybės yra tie, kurie neturi pirminės sveikatos priežiūros arba turi ribotas galimybes jomis naudotis. Marginalizacijos kriterijai ir marginalizacijos laipsnis nustatomi regionų lygmeniu pagal vietos žmogaus socialinės raidos indekso ir vystymosi indekso apskaičiavimo metodiką, pateiktą Rumunijos marginalizuotų kaimo vietovių atlase ir vietos žmogaus socialinės raidos atlase, Rumunijos marginalizuotų miestų vietovių atlase ir Nacionalinės socialinės įtraukties ir skurdo mažinimo strategijos pagrindimo tyrime.

369

1 investicija. Ikiligoninės medicinos infrastruktūra

Tikslas

Naujai pastatyti arba renovuoti ir įrengti ambulatorinės priežiūros padaliniai

Skaičius

0

30

IV KETV.

2024

Naujai statoma arba renovuojama ne mažiau kaip 30 ambulatorinės priežiūros vienetų ir jie įrengiami.

Iš 30 ambulatorinės priežiūros įstaigų bent 20 ambulatorinės priežiūros įstaigų turi būti įsikūrusios mažiau išsivysčiusiuose regionuose ar savivaldybėse, atsižvelgiant į marginalizuotų miestų teritorijų atlasą, kuris yra 367 tarpinės reikšmės dalis.

370

1 investicija. Ikiligoninės medicinos infrastruktūra

Tikslas

Pastatyti/renovuoti ir įrengti integruoti bendruomenės centrai

Skaičius

0

54

II KETV.

2026

Statomi arba renovuojami ir įrengiami 54 integruoti bendruomenės centrai.

Pastatyti bendruomenės centrai turi atitikti tikslą pasiekti, kad pirminės energijos poreikis (PED) būtų bent 20 proc. mažesnis už energijos beveik nevartojančio pastato reikalavimą pagal nacionalines gaires, kuris patvirtinamas energinio naudingumo sertifikatais.

Bent 27 pastatyti arba renovuoti integruoti bendruomenės centrai turi būti marginalizuotuose regionuose ir savivaldybėse, kaip apibrėžta T369 siektinoje reikšmėje. Pastatytų ir renovuotų bendruomenės centrų atveju priėmimo pažymėjimai išduodami šiai įrangai, įskaitant jos įrengimo vietą:

I. Biuro funkcionalumo įranga, kuri, be kita ko, gali apimti: stalai, biuro kėdės, įskaitant skirtas pacientams, rinkmenų spintos, karo drožlės, daugiafunkcis spausdintuvas (su skeneriu), kompiuteriai ir (arba) nešiojamieji kompiuteriai su interneto prieiga arba visą parą veikianti interneto struktūra, užtikrinanti intervenciją į telemediciną.

II. Konsultavimo įranga, kuri, be kita ko, gali apimti: ginekologinis stalas ir (arba) konsulinė sofa, turintys akušerinio ir ginekologinio tyrimo atramas, gyvybiškai svarbių funkcijų monitorius, stetoskopas, mikrochirurgijos rinkinys arba ekologiškų produktų šaldytuvas, ultrazonografijos įranga,

III. Medicininės pagalbos rinkinys (kuris, be kita ko, gali apimti: stetoskopo sfigmomanometras, vaisiaus stetoskopas, impulsinis oksimetras, termometras vaikams ir suaugusiesiems, vienkartinis chirurginis rinkinys, svarstyklės kūdikiams ir suaugusiesiems, inkstų padėklas, mini atliekų talpykla, greitasis vaisiaus membranos trūkimo tyrimas, PH popierius, universali gimdos kaklelio apykaklė arba medicinos reikmenys).

372

1 investicija. Ikiligoninės medicinos infrastruktūra

Tikslas

Įrengti arba įrengti ir renovuoti šeimos planavimo biurai

Skaičius

0

24

II KETV.

2026

24 šeimos planavimo paramos gavėjai įrengiami arba įrengiami ir renovuojami. Įranga apima medicinos laboratorijų ir vizualizavimo įrangą, kuri, be kita ko, gali apimti:

priežiūros taškas ir analizatorius – lytiškai plintančių infekcijų atveju, ultragarso skeneris su ultraportaliniais ginekologiniais zondais, mikroskopas, IT įranga ar šaldytuvas).

375

2 investicija. Valstybinių ligoninių infrastruktūra

Tikslas

Valstybinės ligoninės gauna įrangą ir medžiagas infekcijų rizikai mažinti

Skaičius

0

25

II KETV.

2024

Ne mažiau kaip 25 valstybinės ligoninės turi gauti įrangą ir medžiagas, padedančias sumažinti ligoninių įsigyjamų infekcijų riziką; tai gali apimti, be kita ko, mikrobiologinio oro kontrolės įrangą operaciniuose blokuose ir intensyvios priežiūros skyriuose per specialius oro kondicionavimo įrenginius, taip pat medicinos darbuotojų dezinfekavimo įrenginius (pvz., aplinkos nukenksminimo įrangą, sterilizaciją, atliekų talpyklas).

376

2 investicija. Valstybinių ligoninių infrastruktūra

Tikslas

Įrengti naujagimių intensyviosios terapijos skyriai

Skaičius

0

25

II KETV.

2026

25 intensyviosios terapijos skyriai gauna investicijas į naujagimių ypatingos svarbos pacientų infrastruktūrą ankstyvosios diagnostikos, priešgimdyminio ir (arba) naujagimio ir pogimdyminio gydymo tikslais.

Investiciją sudaro:

– ligoninių infrastruktūros, skirtos naujagimių ypatingos svarbos pacientams, pajėgumų didinimas

I) su 65 papildomomis lovamis, įskaitant susijusią infrastruktūrą ir įrangą, kuri, be kita ko, gali apimti mechaninės ventiliacijos prietaisus, inkubatorius, Vital ženklų monitorius, injekcijas ir infuzinius pompas;

II) 200 esamų lovų aprūpinti tinkama medicinos įranga.

– esamoje tikrinimo infrastruktūroje įrengti įrangą, kuri, be kita ko, gali apimti: oro ir deguonies maišytuvas, skirtas pristatymo patalpoms ir cezario sekcijai, SN monitorius, SOC monitorius, transportavimo ventiliatorius su 21–100 % reguliuojamu FiO2, transportavimo inkubatoriumi, lazeriniu įtaisu, reaktyvinių kamerų šaudyklėmis, netiesioginiu oftalmoskopu, įskaitant prietaisus

– 12 mobiliųjų naujagimių intensyviosios terapijos skyrių įsigijimas (3 lygis)

– statyti ir aprūpinti aštuonis regioninius medicinos darbuotojų mokymo centrus, skirtus gydyti kritinius naujagimius.

Mokymo centrams skirta įranga, be kita ko, gali apimti:

– manekenai ir didaktiniai imitatoriai, reikalingi mokymo programose, pvz., kompleksinis imitatorius su keliais mechaninio vėdinimo scenarijų moduliais, širdies ultragarso imitatorius, virtualusis haptinis imitatorius, endoskopija ir kolonoskopija;

– virtualiosios realybės bronchoskopijos imitatorius, ECMO imitatorius;

–pažangusis avarinis treniruoklis ir gaivinimo modelis naujai gimusioms įgimtoms anomalijoms;

–mechaninis ventiliacinis manekenas.

377

2 investicija. Valstybinių ligoninių infrastruktūra

Tikslas

Naujų visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų ir (arba) ligoninių statyba ir (arba) įrengimas

Skaičius

0

5

II KETV.

2026

Statomi ir (arba) įrengiami šie visuomenės sveikatos vienetai ir (arba) ligoninės:

-Balotești ligoninė „Prof. Dr. Agrippa lonescu“

-Bistrița greitosios pagalbos apskrities ligoninė

-Grafystės klinikinė ligoninė, Klužas

-Naujasis daugiatraumos paviljonas, Krajova

-Naujasis daugiatraumos paviljonas, Sibiu

Investicijas sudaro:

– Nauja valstybinių ligoninių infrastruktūra;

– Medicinos įranga ir prietaisai naujai sukurtai sveikatos infrastruktūrai, kurie, be kita ko, gali apimti: lovos, deaktyvavimo įrenginiai, IT įranga (mažiausiai 11,19 mln. EUR), avariniai vežimėliai, defibriliatoriai, infuzijos pompa, fiziologinės stebėsenos sistemos (įskaitant centrinę konsolę), fiziologinės stebėsenos sistemos ūmiai priežiūrai, plaučių ventiliatoriai intensyviosios terapijos padaliniams, bendrosios paskirties skenavimo sistemos.

Bent 91 mln. EUR iš 174 mln. EUR asignavimo arba naujai pastatyti pastatai turi atitikti tikslą užtikrinti, kad pirminės energijos poreikis (PED) būtų bent 20 proc. mažesnis nei energijos beveik nevartojančių pastatų reikalavimas pagal nacionalines gaires, kurios turi būti patvirtintos energinio naudingumo sertifikatais.

Šis reikalavimas netaikomas projektams, pagal kuriuos investuojama tik į naujos įrangos pirkimą.

Siekiant užtikrinti suderinamumą su šiai investicijai teikiama išlaidų apskaičiavimo informacija ir papildant jau minėtus kriterijus, taip pat turi būti pasiekti šie tikslai:

-BNEP pastatuose įrengtos ne mažiau kaip 237 lovos

-bent 205 lovų, įrengtų EBNP+ pastatuose (t. y. pastatuose, kurių pirminės energijos poreikis yra bent 20 proc. mažesnis nei energijos beveik nevartojančio pastato reikalavimas).

-turi būti įrengtos ne mažiau kaip 868 lovos

-ne mažiau kaip 868 lovos, kuriose turi būti įrengta nauja IT įranga

L.3 PUNKTAS.  Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas

3 investicija. Valstybinės ligoninės

Šių investicijų tikslas – statyti ir aprūpinti valstybines ligonines.

Investicijas sudaro trijų naujų valstybinių ligoninių statyba ir įranga.

4 investicija. Skubios sveikatos priežiūros modernizavimas

Šių investicijų tikslas – atnaujinti dalį transporto priemonių parko, kad būtų galima reaguoti į ekstremaliąsias situacijas ir pirmosios pagalbos paslaugas.

Investicijas sudaro naujų greitosios pagalbos automobilių pirkimas.

L.4 PUNKTAS.    Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės NUM.

Susijusi priemonė (reforma arba investicija)

Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė

Pavadinimas

Kokybinius

rodikliai 
(jei tai tarpinės reikšmės)

Kiekybinis

rodikliai
(tikslai)

Orientacinis tvarkaraštis

pildoma

Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas

Padalinys

priemonė

Pradinė padėtis

Tikslas

Ketvirčio

Metų

531

3 investicija. Valstybinės ligoninės

Etapas

Bukarešto Zerlendi tuberkuliozės diagnostikos ir gydymo centro statyba ir įrengimas

Naujo ligoninės padalinio statyba ir įrengimas

II KETV.

2026

Bukarešto Zerlendi tuberkuliozės diagnostikos ir gydymo centro statyba ir įrengimas.

Pastatas turi atitikti tikslą pasiekti, kad pirminės energijos poreikis (PED) būtų bent 20 proc. mažesnis nei energijos beveik nevartojančių pastatų reikalavimas pagal nacionalines gaires, kurios turi būti patvirtintos energinio naudingumo sertifikatais.

Priėmimo pažymėjimai išduodami medicinos įrangai ir prietaisams, kurie, be kita ko, gali apimti: lovos, deaktyvavimo įrenginiai, IT įranga, apsauginiai vežimėliai, defibriliatoriai, infuziniai siurbliai, fiziologinės stebėsenos sistemos (įskaitant centrinę konsolę), fiziologinės stebėsenos sistemos ūmiai priežiūrai, plaučių ventiliatoriai intensyviosios terapijos padaliniams, bendrosios paskirties skenavimo sistemos.

532

3 investicija. Valstybinės ligoninės

Etapas

Širdies ir kraujagyslių ligų ir transplantacijos Tirgu Mureso skubios pagalbos instituto statyba ir aprūpinimas įranga

Naujo ligoninės padalinio statyba ir įrengimas

II KETV.

2026

Širdies ir kraujagyslių ligų ir transplantacijos Tirgu Mureso neatidėliotinos pagalbos instituto statyba ir įrengimas.

Pastatas turi atitikti tikslą pasiekti, kad pirminės energijos poreikis (PED) būtų bent 20 proc. mažesnis nei energijos beveik nevartojančių pastatų reikalavimas pagal nacionalines gaires, kurios turi būti patvirtintos energinio naudingumo sertifikatais.

Priėmimo pažymėjimai išduodami medicinos įrangai ir prietaisams, kurie, be kita ko, gali apimti: lovos, deaktyvavimo įrenginiai, IT įranga, apsauginiai vežimėliai, defibriliatoriai, infuziniai siurbliai, fiziologinės stebėsenos sistemos (įskaitant centrinę konsolę), fiziologinės stebėsenos sistemos ūmiai priežiūrai, plaučių ventiliatoriai intensyviosios terapijos padaliniams, bendrosios paskirties skenavimo sistemos.

533

3 investicija. Valstybinės ligoninės

Etapas

Sf Apostol Andrei Emergency County Constanța ligoninės pediatrų ir vaikų neonatologijos skyriaus statyba ir įrengimas.

Naujo ligoninės padalinio statyba ir įrengimas

II KETV.

2026

Sf Apostol Andrei Emergency County Constanța ligoninės pediatrų ir vaikų neonatologijos skyriaus statyba ir įrengimas.

Pastatas turi atitikti tikslą pasiekti, kad pirminės energijos poreikis (PED) būtų bent 20 proc. mažesnis nei energijos beveik nevartojančių pastatų reikalavimas pagal nacionalines gaires, kurios turi būti patvirtintos energinio naudingumo sertifikatais.

Priėmimo pažymėjimai išduodami medicinos įrangai ir prietaisams, kurie, be kita ko, gali apimti: lovos, deaktyvavimo įrenginiai, IT įranga, apsauginiai vežimėliai, defibriliatoriai, infuziniai siurbliai, fiziologinės stebėsenos sistemos (įskaitant centrinę konsolę), fiziologinės stebėsenos sistemos ūmiai priežiūrai, plaučių ventiliatoriai intensyviosios terapijos padaliniams, bendrosios paskirties skenavimo sistemos.

534

4 investicija. Skubios sveikatos priežiūros modernizavimas

Tikslas

Naujų greitosios pagalbos automobilių pirkimas

Skaičius

0

1200

II KETV.

2026

Perkama ir pristatoma 1200 naujų greitosios pagalbos automobilių. Iš jų 1000 yra B 4x4 tipo greitosios pagalbos automobiliai, o 200 – C tipo greitosios pagalbos automobiliai. Priėmimo pažymėjimai išduodami siekiant įrodyti, kad įsigyti greitosios pagalbos automobiliai.

Siekiant užtikrinti atitiktį reikšmingos žalos nedarymo techninėms gairėms (2021/C58/01), įsigyti greitosios pagalbos automobiliai turi būti geriausiai prieinami aplinkosaugos požiūriu.

M.13 KOMPONENTAS. Socialinės reformos

Šis komponentas apima reformas ir investicijas, kuriomis siekiama konsoliduoti socialinę apsaugą Rumunijoje.

Komponento tikslas – remti pažeidžiamiausius asmenis, įskaitant darbuotojus, vaikus, neįgaliuosius, neaktyvius ir vyresnio amžiaus asmenis, didinant galimybes naudotis socialinėmis paslaugomis. Reformos, kuriomis remiamos investicijos, apima reguliavimo pakeitimus, kuriais siekiama užkirsti kelią vaikų atskyrimui nuo jų šeimų, spręsti neįgaliųjų deinstitucionalizavimo proceso klausimą, pradėti teikti minimalias įtraukties pajamas, sumažinti nedeklaruojamo darbo skaičių ir sudaryti sąlygas neaktyviems asmenims rasti darbą. Priemonėmis taip pat remiama ilgalaikės pagyvenusių žmonių priežiūros paslaugų reforma ir objektyvaus minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo mechanizmo sukūrimas. Papildomos investicijos yra susijusios su dienos centrų, skirtų vaikams, kuriems gresia neįgaliųjų socialinių paslaugų atskyrimas, reabilitacija ir renovacija, tinklo sukūrimu, skaitmeninės platformos namų ūkio darbuotojams čekių sistemai įgyvendinti sukūrimu ir vyresnio amžiaus žmonių dienos priežiūros ir reabilitacijos centrų kūrimu.

Šiomis investicijomis ir reformomis padedama įgyvendinti Rumunijos pastarųjų dvejų metų rekomendacijas „didinti socialinių paslaugų aprėptį bei kokybę ir užbaigti minimalių įtraukties pajamų reformą“ (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3), „užtikrinti objektyviais kriterijais grindžiamą minimaliojo darbo užmokesčio nustatymą, atitinkantį darbo vietų kūrimą ir konkurencingumą“ (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3) ir išplėsti socialinės apsaugos priemones ir galimybes visiems naudotis pagrindinėmis paslaugomis (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 2).

Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal DNSH technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.

M.1.  Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

1 reforma. Sukurti naują teisinę sistemą, kuri užkirstų kelią vaikų atskyrimui nuo jų šeimų

Šios reformos tikslas – užkirsti kelią vaikų atskyrimui nuo jų šeimų.

Šią priemonę sudaro teisės aktų, kuriais siekiama užkirsti kelią vaiko atsiskyrimui nuo šeimos, priėmimas.

2 reforma. Neįgalių suaugusiųjų apsaugos sistemos reforma

Šios reformos tikslas – paspartinti neįgaliųjų deinstitucionalizavimo procesą ir užkirsti kelią jų institucionalizavimui.

Šią priemonę sudaro teisės aktų, kuriais siekiama paspartinti visų šiuo metu institucionalizuotų neįgaliųjų deinstitucionalizavimo procesą ir užkirsti kelią institucionalizavimui, priėmimas.

3 reforma. Minimalių įtraukties pajamų (VMI) teikimas

Šios reformos tikslas – padidinti socialinę paramą ir sumažinti skurdą, kartu sumažinant viešojo administravimo institucijoms ir paramos gavėjams tenkančią administracinę naštą.

Šią priemonę sudaro teisės aktų, kuriais nustatomos VMI įgyvendinimo metodinės taisyklės, priėmimas. Skaitmeninės platformos šiai reformai remti sukūrimas įtrauktas į 7 komponentą. Skaitmeninė transformacija.

4 reforma. Darbo kortelių įdiegimas ir darbo namų ūkyje įforminimas

Šios reformos tikslas – sumažinti nedeklaruojamo darbo mastą ir leisti neaktyviems asmenims susirasti darbą.

Šią priemonę sudaro teisės aktų, kuriais nustatoma darbo kuponų sistema ir sukuriamos oficialios darbo vietos paslaugų teikėjams, kurie šiuo metu yra registruoti kaip bedarbiai arba neaktyvūs, priėmimas ir jų integravimas į socialinės apsaugos ir sveikatos draudimo sistemą.

5 reforma. Užtikrinti minimaliojo darbo užmokesčio nustatymą

Reformos tikslas – nustatyti minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo mechanizmą, pagrįstą objektyviais kriterijais ir atitinkantį šalies darbo vietų kūrimą ir konkurencingumą.

Šią priemonę sudaro teisės aktų, kuriais numatomas naujo mechanizmo ir formulės, skirtos objektyviai nustatyti minimaliojo darbo užmokesčio dydį, sukūrimas, priėmimas.

1 investicija. Vaikų, kuriems gresia atskirtis, dienos centrų tinklo sukūrimas

Šios investicijos tikslas – užkirsti kelią vaikų atskyrimui nuo jų šeimos.

Šią priemonę sudaro dienos paslaugų centrų tinklo licencijavimas siekiant užkirsti kelią vaikų atskyrimui nuo jų šeimų.

2 investicija. Neįgaliųjų socialinės infrastruktūros reabilitacija, renovacija ir plėtra

Šių investicijų tikslas – modernizuoti ir padidinti neįgaliesiems teikiamų socialinių paslaugų skaičių, kad būtų remiamas jų deinstitucionalizavimas.

Šią priemonę sudaro naujų bendruomeninių paslaugų neįgaliesiems licencijavimas ir kitų neįgaliesiems skirtų bendruomenės centrų modernizavimas.

3 investicija. Darbo kuponų sistemos, skirtos vietos paslaugų teikėjams ir paslaugų gavėjams, sukūrimas

Šios investicijos tikslas – užtikrinti, kad darbo kuponų sistema galėtų naudotis vietos paslaugų teikėjai ir paslaugų gavėjai.

Šią priemonę sudaro skaitmeninės platformos, kurią vidaus paslaugų teikėjai ir paslaugų gavėjai gali naudoti darbo kuponais, sukūrimas.

4 investicija. Vyresnio amžiaus žmonių dienos priežiūros ir reabilitacijos centrų tinklo sukūrimas

Investicijų tikslas – suteikti galimybę vyresnio amžiaus žmonėms naudotis kokybiškomis ilgalaikės priežiūros paslaugomis.

Šią priemonę sudaro dienos paslaugų centrų licencijavimas.

M.2.  Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės NUM.

Susijusi priemonė (reforma arba investicija)

Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė

Pavadinimas

Kokybiniai rodikliai
(jei tai tarpinės reikšmės)

Kiekybiniai rodikliai
(tikslai)

Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis

Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas

Matavimo vienetas

Pradinė padėtis

Tikslas

Ketvirčio

Metų

378

1 reforma. Sukurti naują teisinę sistemą, kuri užkirstų kelią vaikų atskyrimui nuo jų šeimų

Etapas

Teisėkūros procedūra priimamo akto, būtino siekiant užkirsti kelią vaikų atskyrimui nuo šeimos ir paramai pažeidžiamoms šeimoms, įsigaliojimas

Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo galią turinčio akto, būtino siekiant užkirsti kelią vaikų atskyrimui nuo šeimos ir paramai pažeidžiamoms šeimoms, įsigaliojimą

 

 

 

IV KETV.

2022

Naujuoju įstatymu sukuriama sistema, pagal kurią įgyvendinamos priemonės (įskaitant, pavyzdžiui, konsultavimą ir paramą tėvams ir vaikams, dienos centrus vaikams, kuriems gresia atskirtis nuo tėvų, dienos centrus neįgaliems vaikams), kuriomis siekiama veiksmingai užkirsti kelią vaiko atsiskyrimui nuo šeimos ir padėti šeimai auginti ir prižiūrėti vaiką, kuriam gresia separacija. Teisėkūros procedūra priimamas aktas apima:

-nustatytas stabilus priemonių finansavimo šaltinis

-valdymo mechanizmas, pagal kurį būtų aiškiai nustatyta nacionalinio ir vietos lygmens valdžios institucijų atsakomybė;

-finansavimo išmokėjimo mechanizmas su sąlyga, kad bus pasiekti pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai, susiję su politikos tikslais.

379

1 reforma. Sukurti naują teisinę sistemą, kuri užkirstų kelią vaikų atskyrimui nuo jų šeimų

Tikslas

Vaikų, patenkančių į socialinės apsaugos sistemą, skaičiaus mažinimas

Skaičius

12 139

6 100

II KETV.

2026

Remiantis vietos valdžios institucijų pateiktais ir Nacionalinės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo institucijos (ANPDCA) patikrintais duomenimis, į socialinės apsaugos sistemą patenkančių vaikų skaičius sumažėjo 6039, palyginti su 2020 m. gruodžio 31 d.

380

2 reforma. Neįgalių suaugusiųjų apsaugos sistemos reforma

Etapas

Įstatymo, kuriuo įgyvendinamas ir įgyvendinamas Neinstitucijos panaikinimo proceso spartinimo vadovas, įsigaliojimas

Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo galią turinčio akto įsigaliojimą

 

 

 

IV KETV.

2022

Įsigaliojo įstatymas dėl deinstitucionalizavimo proceso spartinimo vadovo įgyvendinimo ir taikymo visiems asmenims su negalia, šiuo metu institucionalizuotam taip, kad kiekvienam asmeniui būtų nustatytas „nepriklausomas gyvenimo būdas“, ir tai daroma remiantis atvejų valdymo metodu. Deinstitucionalizavimo proceso spartinimo vadovas bus nacionalinės strategijos priedas, abu jie bus patvirtinti Vyriausybės sprendimu.

Teisėkūros procedūra priimamas aktas taip pat apima:

-nustatytas stabilus gairėje numatytų priemonių finansavimo šaltinis

-valdymo mechanizmas, pagal kurį būtų aiškiai nustatyta nacionalinio ir vietos lygmens valdžios institucijų atsakomybė;

-finansavimo išmokėjimo mechanizmas su sąlyga, kad bus pasiekti pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai, susiję su politikos tikslais.

Teisėkūros procedūra priimamas aktas grindžiamas išsamia visų asmenų su negalia, šiuo metu oficialiai įtvirtintų Rumunijoje, padėties apžvalga.

381

2 reforma. Neįgalių suaugusiųjų apsaugos sistemos reforma

Etapas

Įstatymo, kuriuo remiamas priimtos nacionalinės institutionalizacijos prevencijos strategijos įgyvendinimas, įsigaliojimas

Įstatymo nuostata, nurodanti teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo remiamas priimtos nacionalinės institucinės prevencijos strategijos įgyvendinimas, įsigaliojimą

 

 

 

IV KETV.

2022

Įsigaliojo įstatymas, kuriuo remiamas priimtos Nacionalinės institucionalizavimo prevencijos strategijos, kurioje numatytos priemonės, skirtos „nepriklausomam gyvenimo keliui“ daugumai neįgaliųjų ir šiuo metu institucionalizuotiems asmenims, įgyvendinimas. Teisėkūros procedūra priimamas aktas apima:

-nustatytas stabilus planuojamų priemonių finansavimo šaltinis;

-valdymo mechanizmas, pagal kurį būtų aiškiai nustatyta nacionalinio ir vietos lygmens valdžios institucijų atsakomybė;

-finansavimo išmokėjimo mechanizmas su sąlyga, kad bus pasiekti pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai, susiję su politikos tikslais.

383

2 reforma. Neįgalių suaugusiųjų apsaugos sistemos reforma

Tikslas

Deinstitutionizuoti asmenys su negalia

 

Skaičius

0

5 411

II KETV.

2026

Remiantisvietos valdžios institucijų pateiktais ir Nacionalinės neįgaliųjų teisių apsaugos institucijos (ANPDPD) patikrintais duomenimis, deinstitucionalizuota 5411 asmenų su negalia, palyginti su 2020 m. gruodžio 31 d. duomenimis.

384

3 reforma. Minimalių įtraukties pajamų (VMI) teikimas

Etapas

Teisės akto, kuriuo patvirtinamos VMI taikymo įgyvendinimo taisyklės, įsigaliojimas

Teisės akto nuostata, nurodanti VMI taikymo įgyvendinimo taisykles

 

 

 

III KETVIRTIS

2022

Teisės aktuose nustatomos VMI įstatymo įgyvendinimo metodinės taisyklės, kartu išlaikant bent tokį patį išmokų ir tinkamumo sąlygų tinkamumo lygį, koks numatytas galiojančiame įstatyme (Įstatymas Nr. 196/2016), siekiant mažinti skurdą, skatinti užimtumą taikant aktyvumo skatinimo priemones ir didinant išsilavinimo lygį.

386

3 reforma. Minimalių įtraukties pajamų (VMI) teikimas

Tikslas

Gautos aktyvinimo priemonės

% (procentinė dalis)

0

60 %

II KETV.

2025

Bent 60 proc. tinkamų dirbti minimalių įtraukties pajamų gavėjų nuo 2023 m. turi būti gavę bent vieną iš šių aktyvumo skatinimo priemonių:

mokymo ar perkvalifikavimo paslaugos, informavimas ir profesinis konsultavimas, tarpininkavimas darbo vietoje ir pasiūlymai dėl darbo, patarimai ir pagalba pradedant savarankišką darbą ar verslo veiklą, darbo jėgos judumo skatinimas, taip pat dalyvavimas antrosios galimybės švietimo programose.

387

4 reforma. Darbo kortelių įdiegimas ir darbo namų ūkyje įforminimas

Etapas

Teisės aktų ir jų įgyvendinimo taisyklių, susijusių su namų ūkio darbuotojų kuponų sistema, įsigaliojimas

Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo dėl darbo kuponų sistemos įgyvendinimo įsigaliojimą

 

1 KETV.

2022

Įsigaliojo įstatymas dėl darbo kuponų sistemos sukūrimo, siekiant skatinti namų ūkio darbuotojų, kurie šiuo metu yra registruoti kaip bedarbiai arba neaktyvūs, oficialų užimtumą.

392

5 reforma. Užtikrinti minimaliojo darbo užmokesčio nustatymą

Etapas

Teisės aktų, kuriais reglamentuojama nauja minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo sistema, įsigaliojimas

Teisės aktų nuostata, nurodanti jų įsigaliojimą

1 KETV.

2024

Teisės aktais nustatomas naujas mechanizmas ir formulė, kaip, konsultuojantis su socialiniais partneriais ir atsižvelgiant į Sąjungos veiksmus, sistemingai objektyviai nustatyti minimaliojo darbo užmokesčio dydį.

394

1 investicija. Vaikų, kuriems gresia atskirtis, dienos centrų tinklo sukūrimas

Tikslas

Dienos centrai, siekiant išvengti vaikų atskyrimo nuo šeimos

 

Skaičius

0

145

IV KETV.

2025

Siekiant išvengti vaikų atskyrimo nuo šeimų, turi būti licencijuojami 145 dienos paslaugų centrai ir ne mažiau kaip 10 proc. jų turi būti bendruomenėse, kuriose gyvena daug romų.

140 dienų centrai turi atitikti energijos beveik nevartojančių pastatų reikalavimą pagal nacionalines gaires. Penkių dienų centrai turi atitikti tikslą pasiekti, kad pirminės energijos poreikis (PED) būtų bent 20 proc. mažesnis už energijos beveik nevartojančio pastato reikalavimą pagal nacionalines gaires, kuris patvirtinamas energinio naudingumo sertifikatais. Dienos centrų erdvinis pasiskirstymas grindžiamas žemėlapiu, kuriame nustatomi paslaugų ir infrastruktūros poreikiai vaikams, kuriems gresia atskirtis nuo šeimų.

395

2 investicija. Neįgaliųjų socialinės infrastruktūros reabilitacija, renovacija ir plėtra

Tikslas

Modernizuotos bendruomeninės paslaugos neįgaliesiems

 

Skaičius

0

50

IV KETV.

2024

50 modernizuotų bendruomeninių paslaugų (25 dienos centrai ir 25 neuromotorių atkūrimo centrai neįgaliesiems), pasitelkiant reabilitaciją, renovaciją arba įrangą. Modernizuoti bendruomenės centrai atrenkami iš esamų socialinių tarnybų (kurios yra licencijuojamos atrankos metu) ir teikia paslaugas ne mažiau kaip aštuoniems naudos gavėjams per dieną pagal jų licenciją.

396

2 investicija. Neįgaliųjų socialinės infrastruktūros reabilitacija, renovacija ir plėtra

Tikslas

Naujos neįgaliesiems skirtos bendruomenės paslaugos

 

Skaičius

0

31

II KETV.

2026

Turi būti licencijuojamos 31 naujos bendruomeninės paslaugos (25 nauji beveik nulinės energijos pastatai ir 6 energijos beveik nevartojantys pastatai +) neįgaliesiems (pavyzdžiui, dienos centrai, pagalbos ir paramos paslaugos arba pacientų neuromotorių atkūrimo paslaugų centrai). Kiekvienas iš jų teikia paslaugas ne mažiau kaip aštuoniems gavėjams per dieną pagal jų licenciją.

397

3 investicija. Darbo kuponų sistemos, skirtos vietos paslaugų teikėjams ir paslaugų gavėjams, sukūrimas

Etapas

Skaitmeninė platforma, skirta namų ūkio paslaugų teikėjams ir paslaugų gavėjams naudoti darbo kuponus

Internetu prieinama skaitmeninė platforma

 

 

 

IV KETV.

2023

Skaitmeninė platforma turi būti prieinama internetu ir joje turi būti leidžiama registruoti savo šalies paslaugų teikėjus, kurie anksčiau buvo registruoti kaip bedarbiai arba neaktyvūs paslaugų teikėjai, kaip paslaugų teikėjus ir registruoti paslaugų gavėjus kaip vidaus paslaugų naudotojus. Platformoje turi būti sudarytos sąlygos:

-Skaitmeniniu būdu vykdyti su kuponais susijusius sandorius (pavyzdžiui, kuponų pirkimą, darbo valandų kodavimą)

-Namų ūkio darbuotojų veiklos duomenų kodavimas (pavyzdžiui, valandų skaičius, namų ūkio veiklos rūšis)

-Skaitmeninis sąveikumas su kitomis nacionalinėmis duomenų bazėmis

400

4 investicija. Vyresnio amžiaus žmonių dienos priežiūros ir reabilitacijos centrų tinklo sukūrimas

Tikslas

Licencijuoti dienos priežiūros ir reabilitacijos centrai, skirti pagyvenusiems žmonėms

 

Skaičius

0

63

II KETV.

2026

Licencijuojami 63 dienos paslaugų centrai. Centrai teikia socialinės pagalbos ir reabilitacijos paslaugas ir kiekvienas iš jų turi turėti bent mobilią paslaugų teikėjų grupę pagyvenusiems asmenims, negalintiems atvykti į centrą. Dienos paslaugų centrų erdvinis pasiskirstymas grindžiamas kartografavimu, atliktu pagal 399 tarpinę reikšmę.

M.3 PUNKTAS.  Paskolos reformų aprašymas

6 reforma. Socialinės ekonomikos teisės aktų tobulinimas

Šios reformos tikslas – geriau išnaudoti socialinės ekonomikos įmonių potencialą diegti inovacijas ir prisidėti prie socialinių ir aplinkos problemų sprendimo.

Šią priemonę sudaro teisės aktų dėl socialinės ekonomikos struktūrų tvarumo priėmimas.

7 reforma. Ilgalaikės priežiūros paslaugų vyresnio amžiaus žmonėms reforma

Šios reformos tikslas – pagerinti ilgalaikės priežiūros paslaugų vyresnio amžiaus žmonėms kokybę.

Šią priemonę sudaro teisės aktų, kuriais remiamas kokybiškų ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimas vyresnio amžiaus žmonėms, priėmimas.

M.4 PUNKTAS.  Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės NUM.

Susijusi priemonė (reforma arba investicija)

Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė

Pavadinimas

Kokybiniai rodikliai
(jei tai tarpinės reikšmės)

Kiekybiniai rodikliai
(tikslai)

Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis

Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas

Matavimo vienetas

Pradinė padėtis

Tikslas

Ketvirčio

Metų

398

6 reforma. Socialinės ekonomikos teisės aktų tobulinimas

Etapas

Įstatymo Nr. 219/2015 dėl socialinės ekonomikos ir jo įgyvendinimo taisyklių pakeitimo įsigaliojimas

Įstatymo nuostata, nurodanti Įstatymo Nr. 219/2015 dėl socialinės ekonomikos ir jo įgyvendinimo taisyklių pakeitimo įsigaliojimą

II KETV.

2022

Reguliavimo pakeitimai apima:

-Supaprastinta socialinių įmonių registravimo procedūra

-Tikslingesnis ekonominės veiklos ir darbo jėgos naudojimas, kad būtų geriau tenkinami pažeidžiamų grupių ir marginalizuotų bendruomenių poreikiai;

-Nustatyta socialinės ekonomikos struktūrų tvarumo didinimo priemonė, pvz., lengvatinė prekių ir paslaugų viešųjų pirkimų tvarka.

399

7 reforma. Ilgalaikės priežiūros paslaugų vyresnio amžiaus žmonėms reforma

Etapas

Įstatymo dėl nacionalinės ilgalaikės priežiūros strategijos priėmimo ir įgyvendinimo įsigaliojimas

Įstatymo nuostata, nurodanti teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo remiamas priimtos nacionalinės ilgalaikės priežiūros strategijos įgyvendinimas, įsigaliojimą

 

 

IV KETV.

2022

Įstatymas dėl priimtos strategijos, įskaitant aktyvaus senėjimo priemones, taip pat priemones, skirtas ilgalaikės priežiūros medicininiams poreikiams patenkinti, ir bendruomenines paslaugas vyresnio amžiaus žmonėms.

Įstatymas apima:

-nustatytas stabilus priemonių finansavimo šaltinis

-valdymo mechanizmas, pagal kurį būtų aiškiai nustatyta nacionalinio ir vietos lygmens valdžios institucijų atsakomybė;

-finansavimo išmokėjimo mechanizmas su sąlyga, kad bus pasiekti pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai, susiję su politikos tikslais.

-minimalių kokybės standartų peržiūra, 

Teisėkūros procedūra priimamas aktas grindžiamas išsamiu gyventojų, kurie gali būti priklausomi vyresnio amžiaus arba kuriems gresia pavojus (pvz., skurdas, sveikata, nelydimi, didelė priklausomybė), lygmeniu (savivaldybės/miesto/apskrities lygmeniu).

N.14 KOMPONENTAS. Geras valdymas

Komponento tikslai – vykdant įvairias reformas ir investicijas: i) gerinti valdymą taikant nuspėjamą, informacija pagrįstą ir dalyvaujamąją sprendimų priėmimo sistemą, ii) užtikrinti kokybiškų viešųjų paslaugų teikimą pasitelkiant profesionalių ir gerai parengtų valstybės tarnautojų, kurie tinkamai reaguoja į piliečių ir įmonių iššūkius, poreikius ir lūkesčius, rezervą. Tai didina atsparumą ir gebėjimą prisitaikyti prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos.

Konkretūs komponento tikslai yra šie:

1. Geresnis vyriausybės politikos koordinavimas, formavimas ir įgyvendinimas, didesnis skaidrumas ir pasitikėjimas viešuoju sektoriumi.

2. Veiksmingas žmogiškųjų išteklių valdymas viešajame sektoriuje.

3. Nuosekli viešojo sektoriaus darbo užmokesčio politika, susijusi su veiklos rezultatais ir tvari ilguoju laikotarpiu (teisingas vienetinis darbo užmokestis).

4. Stiprinti teisminių institucijų nepriklausomumą, gerinti galimybes kreiptis į teismą ir didinti teisminių institucijų veiksmingumą.

5. Veiksmingesnė nacionalinė viešųjų pirkimų sistema, be kita ko, stiprinant perkančiųjų organizacijų ir (arba) subjektų administracinius gebėjimus pagal lanksčią ir nuoseklią teisinę sistemą.

6. Viešosios politikos ir (arba) sprendimų priėmimo procesų tobulinimas konsultuojantis su suinteresuotaisiais subjektais.

7. Didesnis valstybės valdomų įmonių atsparumas taikant įmonių valdymo principus.

Komponentą sudaro devynios reformos ir dvi investicijos.

Tikimasi, kad į komponentą įtrauktomis priemonėmis bus sprendžiami uždaviniai, nurodyti konkrečiai šaliai skirtoje rekomendacijoje, siekiant padidinti viešųjų pirkimų veiksmingumą ir užtikrinti visapusišką ir tvarų nacionalinės viešųjų pirkimų strategijos įgyvendinimą; gerinti sprendimų priėmimo kokybę ir nuspėjamumą, be kita ko, rengiant tinkamas konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais, atliekant veiksmingus poveikio vertinimus ir supaprastintas administracines procedūras, taip pat tinkamai įtraukiant socialinius partnerius (konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3, konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 4,2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 5 ir 2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 4).

Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal DNSH technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.

N.1.  Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

1 reforma. Vyriausybės sprendimų priėmimo kokybės gerinimas

Šios reformos tikslas – pagerinti viešosios politikos formavimo ir teisėkūros planavimo kokybę ir skaidrumą visais administravimo lygmenimis.

Šią priemonę sudaro metodikos, sistemų ir teisinių priemonių, kuriomis remiamas strateginis planavimas, reglamentavimo poveikio analizė, viešos konsultacijos, skaidrumas ir programos biudžeto sudarymas, priėmimas.

2 reforma. Klimato ir darnaus vystymosi bei aplinkos politikos strateginio valdymo stiprinimas

Šios reformos tikslas – gerinti klimato politikos veiksmus ir darnų vystymąsi bei aplinkos politiką visais viešojo administravimo lygmenimis.

Šią priemonę sudaro tarpinstitucinio klimato iniciatyvų stebėsenos ir prioritetų nustatymo mechanizmo sukūrimas, skaitmeninių priemonių pritaikymas ir gebėjimų stiprinimas formuojant darnaus vystymosi politiką.

3 reforma. Žmogiškųjų išteklių valdymo viešajame sektoriuje modernizavimas

Šios reformos tikslas – padidinti nuopelnais grindžiamą ir skaidrų įdarbinimą valstybės tarnyboje.

Šią priemonę sudaro teisės aktų ir procedūrinių priemonių, skirtų karjeros raidai ir sutartininkų valdymui, priėmimas, nacionalinių įdarbinimo konkursų vykdymas ir skaitmeninių bei kompetencija grindžiamų žmogiškųjų išteklių sistemų taikymas.

4 reforma. Teisingos vienodo darbo užmokesčio sistemos viešajame sektoriuje kūrimas

Šios reformos tikslas – užtikrinti fiskalinį tvarumą, teisingumą ir viešojo sektoriaus atlyginimų skaidrumą.

Šią priemonę sudaro naujos teisinės sistemos, skirtos vieningai ir į rezultatus orientuotai viešojo sektoriaus darbo užmokesčio sistemai, priėmimas.

5 reforma. Užtikrinti teisminių institucijų nepriklausomumą, gerinti jų kokybę ir veiksmingumą

Reformos tikslas – užtikrinti veiksmingesnį teisminių institucijų veikimą.

Priemonę sudaro teisės aktų, susijusių su teismų nepriklausomumu, priėmimas, taip pat teisės aktų, kuriais iš dalies keičiami baudžiamieji kodeksai remiantis Konstitucinio Teismo sprendimais Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso srityje, priėmimas.

6 reforma. Kovos su korupcija stiprinimas

Reformos tikslas – stiprinti kovą su korupcija vykdant jos prevenciją ir represijas.

Priemonę sudaro teisės aktų, kuriais peržiūrima kovos su korupcija strateginė sistema, į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva dėl informatorių apsaugos ir padidinamas Nacionalinio kovos su korupcija direktorato prokuroro pareigų užimtumo lygis, priėmimas.

7 reforma. Valstybės tarnybos sąžiningumo teisinės sistemos atnaujinimas

Šios reformos tikslas – didinti valstybės tarnybos sąžiningumą.

Šią priemonę sudaro teisės aktų dėl sąžiningumo atnaujinimas ir konsolidavimas visiems valstybės tarnybos nariams.

8 reforma. Nacionalinės viešųjų pirkimų sistemos modernizavimas ir racionalizavimas

Šios reformos tikslas – padidinti viešųjų pirkimų sistemos veiksmingumą, skaidrumą ir funkcionalumą ir remti strateginės viešųjų pirkimų politikos taikymą.

Šią priemonę sudaro teisės aktų sistemos atnaujinimas, institucinių gebėjimų didinimas, skaitmeninių priemonių naujų funkcijų įtraukimas ir viešųjų pirkimų procesų sąveikumo didinimas.

9 reforma. Tobulinti įmonių valdymo principų įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse procedūrinę sistemą

Šios reformos tikslas – pagerinti Rumunijos valstybės valdomų įmonių (VVĮ) valdymą užtikrinant EBPO standartų laikymąsi.

Reforma siekiama iš dalies pakeisti atitinkamus teisės aktus dėl valstybės valdomų įmonių.

Pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo reglamento 7 straipsnio 2 dalį Rumunija paprašė techninės paramos pagal techninės pagalbos priemonę reformai, kuria siekiama pagerinti valstybės valdomų įmonių įmonių valdymo sistemą, įgyvendinti.

4 investicija. Didinti pilietinės visuomenės organizacijų gebėjimus skatinti aktyvų pilietiškumą, profesionaliai dalyvauti planuojant ir įgyvendinant viešąją politiką socialinių teisių srityje, kuriai skirtas nacionalinis ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas, ir stebėti susijusias reformas;

Šios priemonės tikslas – užtikrinti aktyvesnį dalyvavimą formuojant socialinių teisių politiką.

Priemonę sudaro teisės aktų, kuriais siekiama pašalinti socialinio dialogo proceso trūkumus ir užtikrinti prasmingas konsultacijas su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, priėmimas.

5 investicija. Plano stebėsena ir įgyvendinimas

Šių investicijų tikslas – sukurti ir suteikti galimybę naudotis integruota IT sistema, kuri yra valdžios sektoriaus debesijos dalis ir kuri turi būti sujungta su kitomis nacionalinėmis ir ES sistemomis, naudojamomis ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui įgyvendinti.

Priemonę sudaro du etapai: pirmasis etapas yra susijęs su integruotos IT sistemos prieinamumu, o antrasis – su jos sujungimu su kitomis Europos fondų valdymo ir kontrolės sistemomis ir iš nacionalinio biudžeto, taip pat su integracija su valdžios debesija.

N.2.  Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės Nr.

Susijusi priemonė (reforma arba investicija)

Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė

Pavadinimas

Kokybinius

rodikliai 
(jei tai tarpinės reikšmės)

Kiekybinis

rodikliai
(tikslai)

Orientacinis tvarkaraštis

pildoma

Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas

Matavimo vienetas

Pradinė padėtis

Tikslas

Ketvirčio

Metų

401

1 reforma. Vyriausybės sprendimų priėmimo kokybės gerinimas

Etapas

Metodikos ir procedūrų, kuriomis siekiama pagerinti viešosios politikos loginį pagrindą ir planavimą bei administracinį supaprastinimą, įsigaliojimas

Įstatymų ir vyriausybės sprendimų nuostata, nurodanti įstatymų ir vyriausybės sprendimų, kuriais siekiama pagerinti viešosios politikos loginį pagrindą ir planavimą bei administracinį supaprastinimą, įsigaliojimą

1 KETV.

2022

Įsigalioję šie teisės aktai:

(1) Vyriausybės sprendimas, nustatantis vyriausybės strategijų rengimo, įgyvendinimo, stebėsenos, vertinimo ir atnaujinimo tvarką;
2) Vyriausybės sprendimas, kuriuo nustatomos strateginio planavimo ir biudžeto programavimo procedūros, siekiant užtikrinti tinkamą ryšį tarp politikos prioritetų ir biudžeto formavimo. Ministrų biudžeto programomis įgyvendinamos išlaidų peržiūrų rekomendacijos (kurios įtrauktos į šio dokumento Mokesčių ir pensijų reformos komponentą) pagal metodiką, parengtą bendradarbiaujant su Finansų ministerija.

(3) Vyriausybės sprendimas dėl reglamento projekto ex ante poveikio vertinimo metodikos atnaujinimo. Atnaujintoje metodikoje daugiausia dėmesio skiriama inovacijų ir standartinio skaitmeninimo principų įvedimui, taip pat konkrečioms geresnio įgyvendinimo ir metinių ataskaitų teikimo procedūroms.

(4) Vyriausybės sprendimas dėl metodikos „kiek plius, tiek minus“, skirtos administracinei naštai mažinti, patvirtinimo.

(5) Vyriausybės sprendimas dėl reglamentų ex post vertinimo procedūrinės ir metodinės sistemos.

402

1 reforma. Vyriausybės sprendimų priėmimo kokybės gerinimas

Etapas

Visose ministerijose naudojama nauja strateginio valdymo ir planavimo sistema

Visose šakinėse ministerijose galima naudoti naują strateginio valdymo ir planavimo sistemą.

II KETV.

2023

Visos ministerijos naudoja strateginio valdymo ir planavimo sistemą planams parengti, kurie atnaujinami ir stebimi per institucinių strateginių planų (ISP) platformą, nes ji taikoma visoms ministerijoms.

403

1 reforma. Vyriausybės sprendimų priėmimo kokybės gerinimas

Tikslas

Trys ministerijos planuojami ir panaudoti kiekvienos programos biudžetai

Skaičius

0

3

II KETV.

2025

Trys ministerijos, taikydamos institucinio strateginio planavimo (ISP) metodiką, suplanuoja ir naudoja kiekvienos programos biudžetus.

404

1 reforma. Vyriausybės sprendimų priėmimo kokybės gerinimas

Etapas

Teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo nustatoma struktūra, užtikrinanti veiksmingos reguliavimo kokybės kontrolės mechanizmo įgyvendinimą, įsigaliojimas

Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo, kuriuo įgyvendinama reguliavimo kokybės kontrolės struktūra, įsigaliojimą

 

 

 

1 KETV.

2022

Teisės aktas grindžiamas Vyriausybės generalinio sekretoriato atliktu tyrimu dėl kokybės kontrolės mechanizmo sukūrimo Vyriausybės centre.

Naujoji struktūra atlieka poveikio vertinimų ir vertinimų kokybės reguliavimo kontrolę. Ją sudaro ekspertų taryba, kuriai padeda techninis sekretoriatas, panašus į Reglamentavimo patikros valdybą, kuri šiuo metu veikia Europos Komisijos lygmeniu. Teisėkūros procedūra priimtame akte nustatoma:

1) valdybos ekspertų atrankos procedūra;

2) valdybos ir techninio sekretoriato taisyklės ir procedūros (įskaitant pareigybių aprašymus);

3) dokumentų kokybės vertinimo gairės;

4) komunikacijos strategija vyriausybės viduje ir už jos ribų;

5) mokymai.

406

1 reforma. Vyriausybės sprendimų priėmimo kokybės gerinimas

Etapas

Pilietinės visuomenės organizacijų darbuotojai, apmokyti didinti administracinius gebėjimus

Pilietinės visuomenės darbuotojai baigė mokymo kursus

IV KETV.

2025

Pilietinės visuomenės organizacijų darbuotojų administraciniai gebėjimai padidėjo jiems dalyvaujant mokymo kursuose.

407

1 reforma. Vyriausybės sprendimų priėmimo kokybės gerinimas

Etapas

Geresnis viešosios politikos planavimas, poveikio vertinimas ir konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais procesas

Priimtas 2026–2030 m. geresnio reglamentavimo planas

II KETV.

2026

Priimtas 2026–2030 m. geresnio reglamentavimo planas, skirtas viešosios politikos planavimui gerinti, aktyvesniam pilietinės visuomenės organizacijų ir suinteresuotųjų subjektų dalyvavimui ir privalomam konsultacijų mechanizmui. Reikia bent jau į priimtą 2026–2030 m. geresnio reglamentavimo planą įtraukti Vyriausybės darbo planą (GWAP) su teisėkūros iniciatyvų terminais ir užtikrinti, kad planuojami teisės aktai būtų įtraukti į esamą IT platformą www.e-consultare.gov.ro ir kad būtų užtikrintas pakankamas matomumas ir informuotumo didinimas, kad jis būtų naudojamas kaip konsultacijų proceso informacinis portalas.

410

1 reforma. Vyriausybės sprendimų priėmimo kokybės gerinimas

Etapas

Gairių dėl tinkamo Bendrojo interesų skaidrumo registro (RUTI) naudojimo ir vykdymo užtikrinimo įsigaliojimas

Gairių nuostata, nurodanti RUTI naudojimo ir vykdymo gairių įsigaliojimą

III KETVIRTIS

2022

Gairėmis ir susijusiomis procedūromis tinkamai įgyvendinamas 2016 m. Vyriausybės sukurtas viešasis registras, kuriame išvardyti (vyriausybės) sprendimus priimančių asmenų susitikimai su interesų grupių atstovais ir kuris taip pat veikia kaip savanoriškas interesų grupių registras.

411

1 reforma. Vyriausybės sprendimų priėmimo kokybės gerinimas

Etapas

Skubių potvarkių taikymo metodikos įsigaliojimas

Vyriausybės sprendimo nuostata, nurodanti nepaprastųjų potvarkių taikymo metodikos įsigaliojimą

III KETVIRTIS

2022

Vyriausybės sprendime dėl nepaprastųjų potvarkių (Eos) naudojimo metodikos nurodomos aplinkybės, kuriomis šie potvarkiai gali būti naudojami ir kaip turi būti vertinamas jų poveikis (ex post, ex ante), taip pat susijusios jų rengimo ir patvirtinimo procedūros, taip pat Vyriausybės generalinio sekretoriato ir Teisingumo ministerijos vaidmuo užtikrinant prieigos valdymą ir bendrą kokybės kontrolę.

412

1 reforma. Vyriausybės sprendimų priėmimo kokybės gerinimas

Etapas

Teisės aktų pakeitimų įsigaliojimas siekiant užtikrinti viso teisės aktų teksto paskelbimą po pakeitimų

Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą dėl viso įstatymų teksto paskelbimo po pakeitimų

III KETVIRTIS

2022

Įstatymo Nr. 24/2000 dėl teisėkūros technikos pakeitimais užtikrinamas viso įstatymo teksto paskelbimas po to, kai jis buvo iš dalies pakeistas, o tai šiuo metu daroma nesistemingai.

413

2 reforma. Klimato ir darnaus vystymosi bei aplinkos politikos strateginio valdymo stiprinimas

Etapas

Tarpinstitucinio klimato komiteto veikla

Tarpinstitucinio klimato komiteto veikla

 

II KETV.

2022

Klimato kaitos komitetas, atsižvelgdamas į savo siūlomus įgaliojimus, daugiausia dėmesio skiria i) metinės prioritetinės politikos klimato kaitos srityje nustatymui, atsižvelgiant į Europos žaliojo kurso tikslus ir tvarkaraštį, kurį Rumunija numatė pagal Nacionalinį integruotą energetikos ir klimato kaitos planą (PNIESC), ii) valdžios institucijų, atsakingų už politikos ir priemonių įgyvendinimą PNIESC veikloje, koordinavimui, stebėsenai ir vertinimui, iii) Rumunijos klimato srities įsipareigojimų vertinimo rodiklių patvirtinimui. Komiteto prioritetai nustatomi ir dėl jų sprendžiama jo posėdžiuose ir jie gali būti teisėkūros, finansinio ar fiskalinio pobūdžio, susiję su viešųjų žaliųjų investicijų politikos plėtojimu arba metodinės ar administracinės sistemos nustatymu. Prioritetus kasmet oficialiai tvirtina Vyriausybė ir priimamas veiksmų planas dėl kiekvieno siūlomo prioriteto įgyvendinimo veiksmų, aiškių kiekvieno etapo įgyvendinimo terminų ir atsakingų institucijų.

415

2 reforma. Klimato ir darnaus vystymosi bei aplinkos politikos strateginio valdymo stiprinimas 

Etapas

Nustatytas tvaraus vystymosi ekspertų vaidmuo ir parengta mokymo programa

Teisės akto nuostata, nurodanti tvaraus vystymosi ekspertų vaidmens įsigaliojimą ir patvirtinanti tvaraus vystymosi ekspertų mokymo programos akreditavimą.

1 KETV.

2026

Tarpinė reikšmė reikalauja, kad įsigaliotų teisės aktai, kuriais nustatomas „tvaraus vystymosi eksperto“ vaidmuo viešojo administravimo srityje. Darnaus vystymosi ekspertai yra baigę akredituotą mokymo programą.

416

3 reforma. Žmogiškųjų išteklių valdymo viešajame sektoriuje  modernizavimas

Etapas

Pilotų konkursas ir nacionalinio valstybės tarnautojų įdarbinimo konkurso organizavimas

Paskelbta bandomojo konkurso ex post analizės ataskaita.

Nacionalinio valstybės tarnautojų įdarbinimo konkurso vykdymas

 

 

 

1 KETV.

2026

Pasibaigus bandomajam konkursui ir paskelbus su juo susijusią ex post analizę, nustatoma ir taikoma nauja įdarbinimo nacionalinėje viešojoje tarnyboje procedūra.

418

3 reforma. Žmogiškųjų išteklių valdymo viešajame sekte modernizavimas

Etapas

Teisės aktų dėl nuopelnais grindžiamo žmogiškųjų išteklių valdymo ir kompetencijos sistemų priėmimo centrinio viešojo administravimo srityje įsigaliojimas

Teisės aktų, kuriais patvirtinamos nuopelnais grindžiamo žmogiškųjų išteklių valdymo ir kompetencijos sistemos centriniame viešajame administravime, kopijos

 

 

 

1 KETV.

2026

Įsigalioja teisės aktai, kuriais siekiama remti nuopelnais grindžiamą valstybės tarnautojų ir sutartininkų valdymo karjeros raidą. Patvirtinta centrinio viešojo administravimo institucijų atliekamo tikrinimo ir veiklos vertinimo procedūrų kompetencijos sistema.

420

4 reforma. Teisingos vienodo darbo užmokesčio sistemos viešajame sektoriuje kūrimas

Etapas

Naujos viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio teisinės sistemos įsigaliojimas

Viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio teisės aktų nuostata, nurodanti jos įsigaliojimą

 

 

 

II KETV.

2026

Naujais teisės aktais dėl viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų nustatoma vienoda skaičiavimo metodika, kad būtų užtikrinta fiskaliniu požiūriu tvari, sąžininga ir su veiklos rezultatais susieta darbo užmokesčio sistema.

2025 m. rugpjūčio mėn. nustatyti viešojo sektoriaus bazinio darbo užmokesčio lygiai lieka nepakitę ir juo remiamasi rengiant reformą.

2027 m. nominalus visų darbo užmokesčio išlaidų padidėjimas neturi viršyti nominalaus BVP augimo 2027 m., kaip numatyta Europos Komisijos 2026 m. pavasario prognozėje. Jis taip pat turi atitikti DPSSP tikslą 2024–2031 m. viešojo sektoriaus darbo užmokesčio išlaidas, kaip BVP dalį, sumažinti bent 1,5 proc. punkto. Reforma remiamas peržiūrėtoje Tarybos rekomendacijoje pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį nustatytas 2027 m. valdžios sektoriaus deficito tikslas – 5,3 % BVP.

Siūloma atlyginimų perskaičiavimo metodika grindžiama:

-visoms profesinėms darbo grupėms taikoma bendra klasifikavimo struktūra ir peržiūrėtas viešojo sektoriaus darbo vietų reitingas, parengtas remiantis analitine darbo vertinimo metodika;

-bendra viešojo sektoriaus darbo užmokesčio skalė, atitinkanti visas viešojo sektoriaus darbo vietas, kurioms taikomas dabartinis Darbo užmokesčio įstatymas (Pagrindų įstatymas Nr. 153/2017);

-kintamojo darbo užmokesčio sistemos, kuri apima visas teises į darbo užmokestį, neįskaičiuojamą į bazinį darbo užmokestį, peržiūrą ir premijų sumos, neviršijančios 20 % bazinio darbo užmokesčio, apribojimą kiekvieno pagrindinio kreditus suteikiančio pareigūno lygmeniu.

Į naujus teisės aktus įtraukiami instituciniai mechanizmai, kuriais siekiama užkirsti kelią ad hoc darbo užmokesčio bazės ir kintamųjų sudedamųjų dalių didėjimui. Be kita ko, teisės aktuose aiškiai nustatomi Darbo ministerijos ir Finansų ministerijos bendri instituciniai įgaliojimai ir atsakomybė už viešojo sektoriaus darbo užmokesčio politikos rengimą, vykdymo užtikrinimą, stebėseną, valdymą ir peržiūrą. Teisės aktuose nustatomos gairės dėl kiekvienos darbo vietos bazinio darbo užmokesčio dydžio raidos ateinantiems penkeriems metams.

421

5 reforma. Užtikrinti teisminių institucijų nepriklausomumą, gerinti jų kokybę ir veiksmingumą

Etapas

Vyriausybės sprendimo, kuriuo patvirtinama 2022–2025 m. teisminių institucijų plėtojimo strategija, įsigaliojimas

Vyriausybės sprendimo nuostata, nurodanti teisminių institucijų plėtros strategijos priėmimą

 

 

 

1 KETV.

2022

Teisingumo ministerija rengia naują strategiją remdamasi vidaus analizėmis ir pasiūlymais, gautais vykstant viešoms konsultacijoms, po kurių strategija patvirtinama ir įsigalioja.
Strategiją sudaro du ramsčiai:

1) pirmasis ramstis susijęs su politika, kuria siekiama stiprinti teisminių institucijų nepriklausomumą ir teisinę valstybę. Politikos, susijusios su teisinės valstybės stiprinimu, rezultatai objektyviai įvertinami taikant specialius pasiekimų rodiklius, kurie rengiami pagal strategiją. Priemonės ir rodikliai rengiami atsižvelgiant į teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos išvadas.

2) antrasis ramstis apima politiką, kuria siekiama stiprinti institucinius gebėjimus, susijusius su ištekliais, procesais ir valdymu, ir apima teisminių institucijų paslaugų kokybės ir veiksmingumo politiką, kaip antai: a) veiksmingas žmogiškųjų išteklių naudojimas (pvz., darbo krūvis); b) teismų infrastruktūros, įskaitant fizinę infrastruktūrą, optimizavimo politika; C) skaitmeninė transformacija, taikant šias priemones:

-bylos šalies ir bet kurio suinteresuoto subjekto skaitmeninė sąveika su teisminėmis institucijomis,

-elektroninis parašas ir elektroninis spaudas.

-galimybė naudotis patobulintu duomenų perdavimu e. rinkmenoje (tai yra galimybė bylos šalims elektroniniu būdu susipažinti su teismo bylomis).

-tarpteisminės fizinio archyvo skaitmeninimo strategijos parengimas.

Strategijos įgyvendinimo pažanga stebima ir vertinama naudojant rodiklius, parengtus remiantis objektyviais ištekliais, pavyzdžiui, ES teisingumo rezultatų suvestine, EK teisinės valstybės principo taikymo ataskaita.

422

5 reforma. Užtikrinti teisminių institucijų nepriklausomumą, gerinti jų kokybę ir veiksmingumą

Etapas

Įstatymo, kuriuo iš dalies keičiami Nacionalinės areštuoto turto valdymo agentūros įgaliojimai, įsigaliojimas

Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo, kuriuo iš dalies keičiami Nacionalinės areštuoto turto valdymo agentūros įgaliojimai, įsigaliojimą

 

 

 

II KETV.

2022

Teisėkūros procedūra priimtu aktu į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva (ES) 2019/1153, taip pat nustatomi keli pakeitimai, susiję su institucinių įgaliojimų pratęsimu, kuriais sprendžiami tokie klausimai kaip: areštuoto turto administravimas ir valorizacija bei bendradarbiavimas su kitomis atitinkamomis įstaigomis žalos atlyginimo procese.

423

5 reforma. Užtikrinti teisminių institucijų nepriklausomumą, gerinti jų kokybę ir veiksmingumą

Etapas

„Teisingumo įstatymų“ įsigaliojimas (įstatymai dėl magistratų statuso, teismų organizavimo, Aukščiausiosios magistratų tarybos)

Kiekvieno įstatymo nuostata, nurodanti jo įsigaliojimą

 

 

 

II KETV.

2023

Naujais teisingumo srities įstatymais numatomas didesnisteisėjų ir prokurorų nepriklausomumas, leidimas verstis magistrato profesija.

ir karjeros laiptais dėl nuopelnų, teisėjų atskaitomybės, taip pat jų apsaugos nuo bet kokio kišimosi ir piktnaudžiavimo.

424

5 reforma. Užtikrinti teisminių institucijų nepriklausomumą, gerinti jų kokybę ir veiksmingumą

Etapas

Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimas

Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą

IV KETV.

2022

Priimami ir įsigalioja būtini Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimai, siekiant suderinti 2014 m. įsigaliojusias Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas su konstitucinėmis nuostatomis, atsižvelgiant į atitinkamus nacionalinio Konstitucinio Teismo sprendimus dėl neseniai padarytų Baudžiamojo kodekso ir baudžiamojo proceso pakeitimų konstitucingumo aspektų.

426

6 reforma. Kovos su korupcija stiprinimas

Etapas

Vyriausybės sprendimo, kuriuo patvirtinama nauja nacionalinė kovos su korupcija strategija, įsigaliojimas

Vyriausybės sprendimo nuostata, nurodanti Kovos su korupcija strategijos priėmimą

 

 

 

IV KETV.

2021

Bendrieji naujosios kovos su korupcija strategijos tikslai yra šie:
1) korupcijos poveikio piliečiams mažinimas;

(2) Sąžiningumo valdymo ir administracinių gebėjimų stiprinimas siekiant užkirsti kelią korupcijai ir su ja kovoti;
3) vientisumo stiprinimas prioritetinėse srityse;

4) geriau kovoti su korupcija baudžiamosiomis ir administracinėmis priemonėmis;

(5) aktyviau įgyvendinti kovos su korupcija priemones.

Konkretūs naujosios kovos su korupcija strategijos tikslai yra šie:

1) specialistų, dalyvaujančių užkertant kelią nusikaltimams aplinkai ir kovojant su jais, mokymas;

2) skirti reikiamus išteklius optimaliam DNA (Nacionalinio kovos su korupcija direktorato), Europos prokuratūros paramos struktūros, techninės tarnybos ir teisminės policijos pareigūnų stiprinimo veikimui;

3) teismų praktikos korupcijos srityje suvienodinimo skatinimas. Šiuo atžvilgiu NAD atlieka teismų praktikos, susijusios su korupcijos bylomis, analizę.
Naujojoje strategijoje nustatomos naujos prioritetinės sritys: korupcija aplinkos srityje, korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo sąsaja ir sąžiningumas saugant kultūros vertybes. Ji taip pat peržiūri sąžiningumo teisės aktus, todėl gali būti patobulinti konkretūs teisės aktai, susiję su:

– interesų konfliktai, nesuderinamumai;

– turto deklaravimas;

– „sukamųjų durų“ reiškinio (pantouflage);

– patarėjas etikos klausimais;

– bendrasis viešojo intereso informacijos ex officio skelbimo centrinės ir vietos valdžios institucijų lygmeniu standartas (siekiant užtikrinti paraiškos nuoseklumą).

427

6 reforma. Kovos su korupcija stiprinimas

Tikslas

Areštuoto turto, kurį valdo Nacionalinė areštuoto turto valdymo agentūra, vertės padidėjimas

 

Procentinė dalis (%)

0

50

IV KETV.

2025

Turi būti pasiektas areštuoto turto, kurį valdo Nacionalinė areštuoto turto valdymo agentūra, vertės padidėjimas. Šio tikslo bazinis scenarijus yra areštuoto turto, kurį 2021 m. birželio mėn. valdė Agentūra, vertė (apie 45 mln. EUR).

429

6 reforma. Kovos su korupcija stiprinimas

Tikslas

Pasiektas 85 proc. Nacionalinio kovos su korupcija direktorato prokuroro pareigybių užimtumo lygis

Procentinė dalis (%)

0

85

II KETV.

2023

Pasiektas 85 proc. Nacionalinio kovos su korupcija direktorato prokuroro pareigybių užimtumo lygis.

430

6 reforma. Kovos su korupcija stiprinimas

Etapas

Įstatymo dėl informatorių apsaugos įsigaliojimas

Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą

1 KETV.

2022

Įstatymo dėl informatorių apsaugos įsigaliojimas. Šiuo įstatymu į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos ir į jį įtraukiamos papildomos nuostatos, konkrečiai susijusios su nacionalinėmis aplinkybėmis, kad būtų veiksmingai sprendžiami sąžiningumo politikos klausimai.

431

7 reforma. Valstybės tarnybos sąžiningumo teisinės sistemos atnaujinimas

Etapas

Konsoliduoto Profesinio sąžiningumo įstatymo įsigaliojimas

Įstatymo nuostata, nurodanti jos įsigaliojimą

1 KETV.

2026

Įsigalioja konsoliduotas įstatymas dėl sąžiningumo,

iš anksto įvertinus ir išanalizavus galiojančius sąžiningumo įstatymus.

432

7 reforma. Valstybės tarnybos sąžiningumo teisinės sistemos atnaujinimas

Etapas

Patvirtinti peržiūrėti Vyriausybės etikos ir elgesio teisės aktai

Kiekvieno peržiūrėto Vyriausybės etikos ir elgesio teisės akto nuostata, nurodanti jo įsigaliojimą

1 KETV.

2026

Peržiūrėtame etikos ir elgesio kodekse:

-paaiškinti dabartinių nuostatų dėl interesų konfliktų poveikį vyriausybės nariams;

-išplėsti interesų konflikto apibrėžtį, kad ji apimtų ne tik asmeninius finansinius interesus;

-nustatyti reikalavimą atskleisti informaciją ad hoc, kai kyla interesų konfliktas;

-nustatyti apribojimus, susijusius su dovanomis, svetingumu, privilegijomis ir kitomis lengvatomis vyriausybės nariams;

-nustatyti taisykles, kaip vyriausybės nariai bendradarbiauja su lobistais ir kitomis trečiosiomis šalimis.

433

8 reforma. Nacionalinės viešųjų pirkimų sistemos modernizavimas ir racionalizavimas

Etapas

Nacionalinės teisės akto dėl teisių gynimo priemonių pakeitimo įsigaliojimas (Įstatymas Nr. 101/2016)

Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo dėl teisių gynimo priemonių įsigaliojimą

 

 

 1 KETV.

2022

Nacionalinės teisės akto dėl teisių gynimo priemonių (Įstatymas Nr. 101/2016) pakeitimu nustatoma pareiga, kad sutartis su konkurso laimėtoju būtų pasirašyta iš karto po to, kai bus priimtas Nacionalinės ginčų sprendimo tarybos (CNSC) sprendimas, prieš teismui priimant sprendimą dėl skundo dėl Tarybos sprendimo.

435

8 reforma. Nacionalinės viešųjų pirkimų sistemos modernizavimas ir racionalizavimas

Tikslas

Centralizuotas viešųjų pirkimų įstaigas (CPO) naudoja vietos valdžios institucijos

Centralizuotų viešųjų pirkimų įstaigų (CPO) vietos valdžios institucijose skaičius

3

7

IV KETV.

2025

Keturios papildomos centralizuotos viešųjų pirkimų įstaigos (CPO) vietos valdžios institucijoms sukonfigūruojamos ir aprūpinamos ištekliais (pvz., raštinės reikmenimis, IT įranga ir ryšių paslaugomis) ir praktine patirtimi.

437

8 reforma. Nacionalinės viešųjų pirkimų sistemos modernizavimas ir racionalizavimas

Etapas

Viešųjų pirkimų elektroninės sistemos (SEAP) sistema yra sujungta ir sąveiki su kitomis duomenų bazėmis.

Tarpusavyje sujungta ir sąveiki SEAP sistema

 

 

 II KETV.

2026

Viešųjų pirkimų elektroninės sistemos (SEAP) sistema turi būti sujungta ir sąveiki su kitomis duomenų bazėmis, pavyzdžiui: Nacionalinis prekybos registro biuras, Nacionalinė tarnybinės etikos agentūra, Nacionalinė fiskalinio administravimo agentūra, Nacionalinė viešųjų pirkimų agentūra, Nacionalinė skundų valdyba, Vidaus reikalų ministerija, Teisingumo ministerija. SEAP apima standartinių ES e. formų naudojimo, elektroninio pasiūlymų vertinimo, dinaminių pirkimo procedūrų su automatizuotu kvalifikacijos vertinimu funkcijas ir e. sutarčių, e. sąskaitų faktūrų išrašymo, e. mokėjimų ir sutarčių valdymo priemones.

439

9 reforma. Tobulinti įmonių valdymo principų įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse procedūrinę sistemą

Etapas

Atnaujintų teisės aktų, skirtų valstybės valdomoms įmonėms, įsigaliojimas

Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo dėl valstybės valdomų įmonių įsigaliojimą

 

 

 IV KETV.

2022

Įsigaliojo iš dalies pakeistas Įstatymas Nr. 111/2016, kuriuo panaikinamos visos išimtys, be kita ko, taikomos valstybės valdomoms įmonėms vietos lygmeniu. Šiais pakeitimais i) atskiriamos reguliavimo ir nuosavybės funkcijos, ii) pašalinamas bet koks tiesioginis ar netiesioginis pranašumas, kuris gali atsirasti dėl valstybės nuosavybės, nesvarbu, ar tai būtų rinkos taisyklės ir (arba) reglamentai, finansavimas, apmokestinimas ar viešieji pirkimai; iii) užtikrinama, kad bet kuri valstybės valdoma įmonė siektų pelningumo.

440

9 reforma. Tobulinti įmonių valdymo principų įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse procedūrinę sistemą

Etapas

Vyriausybės centro, atsakingo už įmonių valdymo politikos koordinavimą ir stebėseną, darbo grupės veikla

Ministro pirmininko sprendimo nuostata, nurodanti Ministro Pirmininko sprendimo dėl Vyriausybės generalinio sekretoriato darbo grupės organizavimo ir veikimo įsigaliojimą

 

 

IV KETV.

2022

Remiantis nepriklausomos ekspertų grupės rekomendacijomis, pagal EBPO įmonių valdymo standartus įsteigiama nuolatinė darbo grupė, kuri pradeda veikti (t. y. teisiškai įgaliota ir aprūpinta ištekliais), kad užtikrintų įmonių valdymo standartų taikymo stebėseną, jai tenka galutinė atsakomybė užtikrinti skaidrią ir konkurencingą atrankos procedūrą, skirtą administracijos valdybos narių skyrimui patvirtinti, stebėti, vertinti, kontroliuoti ir skelbti reguliarias veiklos rodiklių ataskaitas, taip pat užtikrinti, kad valstybės valdomoms įmonėms, kurios nesilaiko pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių, būtų taikomos sankcijos.

441

9 reforma. Tobulinti įmonių valdymo principų įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse procedūrinę sistemą

Etapas

Stebėsenos rodiklių suvestinės, kurioje išvardyti visų valstybės valdomų įmonių finansiniai ir nefinansiniai pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai (PVRR), paskelbimas

Paskelbtas stebėsenos darbastalis

 

 

II KETV.

2023

Darbo grupė:

– nustatyti standartinius finansinius ir nefinansinius pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius (PVRR), skirtus stebėti visų valstybės valdomų įmonių veiklos rezultatus;

– patvirtinti visų valstybės valdomų įmonių finansinius ir nefinansinius PVRR;

– paskelbti stebėsenos suvestinę, kurioje būtų teikiamos ataskaitos ir stebima metinė pažanga siekiant visų valstybės valdomų įmonių PVRR.

441a

9 reforma. Tobulinti įmonių valdymo principų įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse procedūrinę sistemą

Etapas

Visų valstybės valdomų įmonių vertinimo, grindžiamo pažanga, padaryta siekiant finansinių ir nefinansinių PVRR, apie kuriuos pranešta suvestinėje, paskelbimas

Paskelbtas visų valstybės valdomų įmonių vertinimas

II KETV.

2023

Darbo grupė atlieka ir paskelbia visų valstybės valdomų įmonių vertinimą, grindžiamą PVRR, apie kuriuos pranešta suvestinėje.

Vertinimą sudaro:

– vertinimas, grindžiamas visų valstybės valdomų įmonių finansiniais PVRR; ir

– vertinimas, grindžiamas valstybės įmonių, priklausančių centrinio lygmens valdžios institucijų kompetencijai, finansiniais ir nefinansiniais PVRR.

Vertinimas grindžiamas darbo grupės parengta pažangos, padarytos siekiant finansinių ir nefinansinių PVRR, vertinimo metodika.

Rekomendacijas dėl valstybės įmonių pardavimo arba įtraukimo į sąrašus pateikia darbo grupė, remdamasi visų valstybės valdomų įmonių vertinimu.

442

9 reforma. Tobulinti įmonių valdymo principų įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse procedūrinę sistemą

Tikslas

Laikinųjų valdymo ir (arba) priežiūros valdybų skyrimo sumažinimas 50 proc. valstybės valdomų įmonių, priklausančių valdžios institucijų kompetencijai centriniu lygmeniu, ir 10 proc. VVĮ, priklausančių vietos valdžios institucijų kompetencijai, atveju

 

Procentinė dalis (%)

0

60

IV KETV.

2023

Laikinai paskirtų valstybės įmonių valdymo ir (arba) priežiūros valdybų skaičius sumažinamas 50 % valstybės įmonių, priklausančių centrinio lygmens valdžios institucijų kompetencijai, ir 10 % VVĮ, priklausančių vietos valdžios institucijų kompetencijai, atveju.

Laikinųjų paskyrimų skaičiaus sumažinimas apskaičiuojamas atsižvelgiant į 2020 m. bazinį lygį.

Visų valstybės valdomų įmonių nuolatinių ir laikinųjų valdybų narių sąrašai ir jų kadencijos pradžios ir pabaigos datos pateikiami kaip laikinųjų paskyrimų skaičiaus mažinimo įrodymas.

443

9 reforma. Tobulinti įmonių valdymo principų įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse procedūrinę sistemą

Tikslas

Centrinės valstybės valdomos įmonės, įtrauktos į biržos sąrašus/išleistos/restruktūrizuotos energetikos ir transporto srityje

Skaičius

0

3

II KETV.

2026

Be ne mažiau kaip 15 % įmonės „Hidroelectrica“, kurios įtrauktos į šio dokumento energetikos komponento skirsnio 122 tikslą, įtraukimo į sąrašą ne mažiau kaip 3 centrinės valstybės valdomos įmonės, įtrauktos į energetikos ir transporto srities biržų/išnuomotų ir (arba) restruktūrizuotų įmonių sąrašą.

449

4 investicija. Didinti pilietinės visuomenės organizacijų gebėjimus skatinti aktyvų pilietiškumą, profesionaliai dalyvauti planuojant ir įgyvendinant viešąją politiką socialinių teisių srityje, kuriai skirtas nacionalinis ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas, ir stebėti susijusias reformas;

Etapas

Socialinio dialogo teisės aktų įsigaliojimas, numatant prasmingą ir savalaikį socialinį dialogą ir kolektyvines derybas, laikantis TDO rekomendacijų

Įstatymo nuostata, nurodanti socialinio dialogo įstatymo įsigaliojimą

IV KETV.

2022

Įsigaliojo naujas įstatymas dėl socialinio dialogo, dėl kurio susitarta su socialiniais partneriais. Įstatymu šalinami socialinio dialogo proceso trūkumai, kaip pabrėžta atitinkamoje konkrečiai šaliai skirtoje rekomendacijoje, ir jis turi atitikti 2018 m. balandžio mėn. paskelbtas Tarptautinės darbo organizacijos rekomendacijas, nurodytas 2020 m. konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų 25 konstatuojamojoje dalyje. Be to, įstatyme numatoma persvarstyti ekonomikos sektorių, kaip sektoriaus lygmens kolektyvinės sutarties pagrindo, apibrėžtį.

450

5 investicija. Plano stebėsena ir įgyvendinimas

Etapas

Auditas ir kontrolė: ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo stebėsenai skirta informacija

Audito ataskaita, kuria patvirtinamos saugyklos sistemos funkcijos

IV KETV.

2021

Prieš pateikiant pirmąjį mokėjimo prašymą (išskyrus išankstinį finansavimą) įdiegiama ir veikia ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo stebėsenos saugyklos sistema.

Sistema apima bent šias funkcijas:

a) duomenų rinkimą ir tarpinių bei siektinų reikšmių pasiekimo stebėseną;

b) rinkti ir saugoti duomenis, kurių reikalaujama pagal EGADP reglamento 22 straipsnio 2 dalies d punkto i-iii papunkčius, ir užtikrinti prieigą prie jų.

451

5 investicija. Plano stebėsena ir įgyvendinimas

Etapas

Vyriausybės potvarkio, kuriuo suteikiami Investicijų ir Europos projektų ministerijos (MIPE), Finansų ministerijos ir Audito institucijos teisiniai įgaliojimai, įsigaliojimas

Įstatymo nuostata, nurodanti Vyriausybės nepaprastojo potvarkio dėl finansinio, įgyvendinimo, kontrolės ir audito mechanizmo įsigaliojimą, įskaitant aiškius įgaliojimus trims institucijoms

IV KETV.

2021

Vyriausybės potvarkio, kuriuo nustatoma nacionalinio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano institucinė struktūra, ir jį sudarančių institucijų vykdomos veiklos, kuria MIPE suteikiami įgaliojimai ir įgaliojimai vykdyti visas stebėsenos, tikrinimo, kontrolės ir susigrąžinimo užduotis, rengti ir pasirašyti Europos Komisijai pateiktas mokėjimo paraiškas, valdymo pareiškimą ir audito santrauką, įsigaliojimas. Pagal tą pačią sistemą Finansų ministerijai taip pat pavedamos pareigos, susijusios su paskolos sutarties ir finansavimo susitarimo pasirašymu kartu su MIPE, taip pat nurodoma veikla, kurią audito institucija turi vykdyti vykdydama savo įgaliojimus, susijusius su nacionaliniu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu.

O.15 KOMPONENTAS. Švietimas

Šį Rumunijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentą sudaro 6 pakomponentiai, kuriais sprendžiami pagrindiniai švietimo sistemos uždaviniai. Subkomponentai yra susiję su projektu „Educated Romania“, kuris yra visa apimanti Rumunijos švietimo sistemos reformos strategija. Subkomponentai yra šie:

I.Ikimokyklinis ugdymas ir priežiūra: sukurti vieningą, įtraukią ir kokybišką ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemą, gerinant 0–6 metų amžiaus asmenų prieigą, grindžiamą veiksmingu tarpinstituciniu bendradarbiavimu ir tarpsektoriniu koordinavimo mechanizmu;

II.Mokyklos nebaigimas: privalomojo švietimo reforma didinant mokyklų savarankiškumą, kad būtų užkirstas kelias mokyklos nebaigimui ir sumažintas mokyklos nebaigimas, įgyvendinant socialinės įtraukties programas ir užtikrinant lygias galimybes;

III.Profesinis rengimas ir mokymas (PRM) ir dualinis švietimas: sukurti visapusišką profesionalų aukštojo techninio išsilavinimo kelią;

IV.Švietimo skaitmeninimas: švietimo proceso skaitmenizacija, be kita ko, keičiant teisinę sistemą, kad būtų galima taikyti integruotus metodus ir gerinti tiek mokinių, tiek mokytojų skaitmeninius įgūdžius;

V.Infrastruktūra: modernizuoti mokyklų ir universitetų infrastruktūrą miesto ir kaimo vietovėse, be kita ko, iš dalies pakeičiant ir supaprastinant reglamentavimo sistemą, kad būtų užtikrinti aplinką tausojantys saugos ir kokybės standartai;

VI.Mokyklų valdymas: ikiuniversitetinio švietimo valdymo reforma ir jo vadovybės profesionalumo didinimas, didinant mokyklų savarankiškumą, siekiant užtikrinti stabilumą, nuoseklumą ir kompetenciją.

Šį komponentą sudaro 6 reformos ir 18 investicijų, taip pat visa apimanti reforma siekiant priimti teisės aktus dėl projekto „Educated Romania“ įgyvendinimo.

Komponentas padeda įgyvendinti Rumunijai skirtą rekomendaciją dėl švietimo kokybės ir įtraukumo gerinimo, visų pirma romų ir kitų nepalankioje padėtyje esančių grupių, ir dėl įgūdžių, įskaitant skaitmeninius, gerinimo, visų pirma didinant profesinio rengimo ir mokymo bei aukštojo mokslo atitiktį darbo rinkos poreikiams (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3). Joje taip pat atsižvelgiama į rekomendaciją dėl įgūdžių ir skaitmeninio mokymosi stiprinimo ir vienodų galimybių gauti išsilavinimą užtikrinimo (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 2).

Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal DNSH technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.

O.1.  Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

1 reforma. Teisės aktų rinkinio, skirto projektui „Educated Romania“ taikyti, rengimas ir priėmimas

Šios reformos tikslas – priimti ir įsigalioti teisės aktų rinkinį, skirtą projektui „Educated Romania“, kuris yra visa apimanti Rumunijos švietimo sistemos reformos strategija. Visos tolesnės reformos ir investicijos yra neatsiejama šios strategijos dalis.

I.Ikimokyklinis ugdymas ir priežiūra:

2 reforma. Vieninga, įtrauki ir kokybiška ikimokyklinio ugdymo sistema

Reformos tikslas – padidinti vaikų galimybes gauti ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą nuo gimimo iki pradinio ugdymo pradžios.

Šią priemonę sudaro tarpsektorinės bendrosios programos, skirtos ikimokyklinio ugdymo paslaugoms, priėmimas, nustatant susijusių ministerijų atsakomybę, taip pat metinių veiklos įgyvendinimo planų ir atnaujintų teisės aktų dėl ikimokyklinio ugdymo paslaugų priėmimas.

1 investicija. Lopšelių statyba ir įrengimas

Šių investicijų tikslas – didinti ikimokyklinio ugdymo sistemos pajėgumus statant lopšelius.

Investicijas sudaro lopšelių statyba ir įrengimas.

Ši priemonė papildo paskolų skyriaus 1a investiciją.

2 investicija. Papildomų paslaugų palankių sąlygų neturinčioms grupėms kūrimas, aprūpinimas ir tvirtinimas

Šių investicijų tikslas – didinti ikimokyklinio ugdymo sistemos pajėgumus ir kokybę teikiant paslaugas vaikams iš nepalankioje padėtyje esančių šeimų.

Investicijas sudaro papildomų paslaugų, skirtų 0–6 metų vaikams, kūrimas, įrengimas ir tvirtinimas.

3 investicija. Tęstinio ikimokyklinio ugdymo paslaugų specialistų mokymo bendroji programa

Šios investicijos tikslas – ikimokyklinio ugdymo paslaugas teikiančių darbuotojų profesionalumo didinimas.

Investicijas sudaro mokymo programos, skirtos instruktoriams ir darbuotojams, dirbantiems standartinių ir papildomų ikimokyklinio ugdymo paslaugų srityje.

II.Mokyklos nebaigimas:

3 reforma. Privalomojo švietimo sistemos reforma siekiant užkirsti kelią mokyklos nebaigimui ir jį sumažinti

Šios reformos tikslai: a) įgyvendinti ankstyvojo perspėjimo mechanizmą švietimo srityje, kad būtų sumažintas neatvykimo į darbą atvejų skaičius, pagerinti vertinimo rezultatai, pasiektas didesnis dalyvavimo nacionaliniuose egzaminuose lygis ir didesnė privalomąjį išsilavinimą įgyjančių mokinių procentinė dalis, taikant decentralizuotą metodą ir didinant mokyklų savarankiškumą naudojant išteklius; ir b) pasitelkiant ankstyvojo perspėjimo mechanizmą švietimo srityje stebėti mokinius, kuriems kyla rizika nebaigti mokyklos, ir padėti mokykloms rinkti atitinkamus duomenis, rengti individualizuotus darbo planus ir rengti mokymus.

Šių tikslų siekiama ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d. įsigaliojus vyriausybės sprendimui dėl nacionalinės mokyklos nebaigimo programos įgyvendinimo ir nacionaliniu lygmeniu išplečiant ankstyvojo perspėjimo mechanizmą švietimo srityje IT priemonę, priimant ministro įsakymą, kuris įsigalios 2022 m. gruodžio 31 d.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2022 m. gruodžio 31 d.

Šią reformą papildo 2 susijusios investicijos:

4 investicija. Parama švietimo įstaigoms, kurioms kyla vidutinė ir didelė mokyklos nebaigimo rizika

Šios investicijos tikslas – sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių.

Investicijas sudaro dotacijų teikimas mokykloms, kurioms kyla mokyklos nebaigimo rizika, siekiant sumažinti mokyklų, kuriose yra vidutinė ir didelė mokyklos nebaigimo rizika, skaičių.

III.Profesinis rengimas ir mokymas (PRM) ir dualinis švietimas:

5 investicija. Rumunijos integruotos švietimo informacinės sistemos (SIIR) ir ankstyvojo perspėjimo mechanizmo (MATE) IT priemonės, skirtos mokyklos nebaigusių asmenų skaičiui mažinti, naudotojų mokymai

Šių investicijų, kurias sudaro mokymo moduliai, tikslas – parengti ir surengti mokymus Rumunijos integruotos švietimo informacinės sistemos (SIIR) ir ankstyvojo perspėjimo mechanizmo IT priemonės (MATE IT priemonės) naudotojams mokyklose, kad būtų sumažintas mokyklos nebaigusių asmenų skaičius.

4 reforma. Visapusiško profesinio aukštojo techninio mokslo maršruto sukūrimas

Šios reformos tikslas – sukurti dualinį švietimą, kuriame daugiausia dėmesio būtų skiriama studentų poreikiams ir kuris būtų suderintas su darbo rinkos poreikiais, didinant sričių, kvalifikacijų ir absolventų skaičių ir suteikiant galimybę studentams, registruotiems dualinio vidurinio ugdymo sistemoje, visapusiškai mokytis, kad jie galėtų dalyvauti trečiojo lygmens švietimo programose (3–7 kvalifikacija).

Reformą sudaroteisės aktų, kuriais nustatoma metodika, pagal kurią organizuojamas visas ketverių metų trukmės dvikryptis maršrutas, kuriame suteikiama galimybė įgyti tretinį išsilavinimą, įsigaliojimas.

Šią reformą papildo trys susijusios investicijos 34 :

6 investicija. Profesinių mokyklų statyba ir įrengimas regioniniuose konsorciumuose

Šių investicijų tikslas – užtikrinti vienodas profesinio rengimo ir mokymo galimybes, visapusiškas partnerystes su ekonominės veiklos vykdytojais ar kitais partneriais siekiant pritaikyti profesinį rengimą ir mokymą prie darbo rinkos poreikių.

Investicijas sudaro regioninių konsorciumų steigimas siekiant padėti darbdaviams aktyviai dalyvauti mokinių ir studentų profesinio mokymo srityje ir pirmiau minėtuose regioniniuose konsorciumuose įrengti integruotus, vidurinius ir universitetinius profesinio rengimo ir mokymo centrus.

14 investicija. Praktinių praktinių seminarų rengimas profesinio rengimo ir mokymo mokyklose

Šių investicijų tikslas – parengti praktinius praktinius seminarus profesinio rengimo ir mokymo mokyklose.

Investicijas sudaro paramos teikimas profesinio rengimo ir mokymo mokykloms.

IV.Švietimo skaitmeninimas:

5 reforma. Švietimo skaitmenizacijos teisinės sistemos priėmimas

Reforma siekiama užtikrinti būtiną teisinę sistemą mokinių skaitmeniniams gebėjimams ugdyti, nustatant švietimo specialistų kompetencijos profilį.

Reformą sudaro teisės aktų, kuriais siekiama skaitmeninti švietimo procesus ir turinį ir atlikti vertinimus internetu, įsigaliojimas, taip pat minimalių ir optimalių internetinės švietimo veiklos kokybės standartų ir nacionalinės orientacinės sistemos, skirtos ikiuniversitetinių mokinių skaitmeniniams įgūdžiams gerinti, nustatymas.

Šią reformą papildo keturios susijusios investicijos 35 :

8 investicija. Mokytojų skaitmeninės pedagogikos mokymo programa

Šių investicijų tikslas – remti mokytojų skaitmeninės pedagogikos įgūdžius.

Investicijas sudaro mokytojų mokymo programa skaitmeninės pedagogikos ir įgūdžių srityje.

9 investicija. Skaitmeninė įranga ir technologiniai ištekliai mokykloms ir užklasinėms švietimo įstaigoms

Šių investicijų tikslas – suteikti galimybę naudotis skaitmenine įranga ir technologiniais ištekliais ikiuniversitetinėms mokykloms ir užklasinėms švietimo įstaigoms.

Investicijas sudaro ikiuniversitetinių mokyklų ir užklasinių švietimo įstaigų infrastruktūros ir skaitmeninės įrangos užtikrinimas.

Investicija. Universitetų skaitmeninimas ir jų pasirengimas ateities skaitmeninėms profesijoms

Šių investicijų tikslas – didinti studentų ir universitetų dėstytojų skaitmeninę infrastruktūrą ir skaitmeninius gebėjimus.

Ši priemonė papildo 16 investiciją į paskolų skyrių.

V.Infrastruktūra:

6 reforma. Atnaujinta reglamentavimo sistema siekiant užtikrinti aplinką tausojančius projektavimo, statybos ir aprūpinimo standartus ikiuniversitetinio švietimo sistemoje

Šios reformos tikslai: a) gerinti mokymosi aplinkos kokybę ir saugą, įskaitant mokymo medžiagos, baldų ir laboratorinės įrangos bei technologinių seminarų įrangos reglamentavimą; ir b) parengti ir priimti teisinę sistemą, kuria būtų skatinamas perėjimas prie žaliųjų pastatų mokyklose.

Perėjimo prie žaliųjų ir išmaniųjų pastatų kontekste Rumunijos valdžios institucijos atnaujina teisės aktus dėl mokyklų projektavimo, aprūpinimo ir veiklos, įskaitant taisykles dėl laboratorijų ir mokslo laboratorijų mokomosios medžiagos, baldų ir įrangos, ir parengia žaliųjų mokyklų veiklos ir organizavimo metodiką.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2022 m. birželio 30 d.

Šią reformą papildo 3 investicijos į su mokyklomis susijusią infrastruktūrą 36 :

10 investicija. Žaliųjų mokyklų tinklo plėtra ir žaliųjų mikroautobusų pirkimas

Šių investicijų tikslas – užtikrinti ikiuniversitetinių mokyklų tvarumą pereinant prie žaliųjų mokyklų ir žaliojo judumo (elektrinių mikroautobusų).

Investicijas sudaro tvarių, aplinką tausojančių mokyklų tinklo atnaujinimas ir mokyklų mikroautobusų, skirtų moksleivių transportui, visų pirma iš izoliuotų vietovių, pirkimas kaimo vietovėse.

Šia priemone papildoma 10a investicija į paskolų skyrių.

11 investicija. Ikiuniversitetinių klasių ir mokyklų mokslo laboratorijų ir (arba) mokyklų kabinetų patalpų suteikimas

Šių investicijų tikslas – suteikti reikiamą infrastruktūrą, kad būtų užtikrinti kokybės standartai ikiuniversitetinėse mokyklose, apskričių išteklių ir švietimo pagalbos centruose ir užklasinėse švietimo įstaigose.

Investicijos apima būtinos įrangos mokyklų mokslo laboratorijoms arba mokyklų kabinetams ir klasėms užtikrinimą.

VI.Mokyklų valdymas:

7 reforma. Ikiuniversitetinio švietimo sistemos valdymo reforma ir vadovybės profesionalumo didinimas

Šios reformos tikslas – užtikrinti, kad mokykloms būtų naudingas veiksmingesnis valdymas ir didesnis savarankiškumas.

Priemonę sudaro ikiuniversitetinės švietimo sistemos valdymo analizės paskelbimas ir bandomoji mokykloms skirta programa.

18 investicija. Mokymo ir konsultuojamojo ugdymo programa švietimo vadovams

Šių investicijų tikslas – teikti paramą švietimo sistemos valdymo profesionalumui didinti.

Investicijas sudaro švietimo vadybos darbuotojų mokymas ir ugdomasis vadovavimas.

O.2.  Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Sekundės skaičius

Susijusi priemonė (reforma arba investicija)

Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė

Pavadinimas

Kokybiniai rodikliai
(jei tai tarpinės reikšmės)

Kiekybiniai rodikliai
(tikslai)

Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis

Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas

Padalinys

priemonės

Pradinė padėtis

Tikslas

Ketvirčio

Metų

452

1 reforma. Teisės aktų rinkinio, skirto projektui „Educated Romania“ taikyti, rengimas ir priėmimas

Etapas

Teisės aktų rinkinio, skirto projektui „Educated Romania“ taikyti, įsigaliojimas

Teisės aktų rinkinio nuostata, nurodanti projekto „Educated Romania“ įsigaliojimą

III KETVIRTIS

2023

Teisės aktų rinkiniu užtikrinamas projekto „Educated Romania“ taikymas.

Rengiant teisės aktų rinkinį rengiamos konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis.

453

2 reforma. Vieninga, įtrauki ir kokybiška ikimokyklinio ugdymo sistema

Etapas

– Ministro įsakymo, kuriuo priimama tarpsektorinė bendroji programa, įsigaliojimas

– MO, kuriuo reglamentuojamas papildomų ikimokyklinio ugdymo paslaugų kūrimas, organizavimas ir teikimas, įsigaliojimas

– MO nuostata, nurodanti Tarpsektorinės bendrosios programos įsigaliojimą

– MO nuostata, nurodanti reglamento dėl papildomų ikimokyklinio ugdymo paslaugų sukūrimo, organizavimo ir teikimo įsigaliojimą

 

IV KETV.

2022

Švietimo ministro, darbo ir socialinės apsaugos ministro, sveikatos apsaugos ministro ir vystymosi, viešųjų darbų ir administravimo ministro pasirašytas ministro įsakymas pirmaisiais programos metais priima ir įgyvendina tarpsektorinę bendrąją programą, kuria siekiama plėtoti vieningas, įtraukias ir kokybiškas ikimokyklinio ugdymo paslaugas.

Ministro įsakyme nurodoma:

-Tarpsektorinė bendroji programa (ISFP), už kurią atsakinga kiekviena ministerija.

-ISFP įgyvendinimo metiniai veiklos įgyvendinimo planai. Šiuose metiniuose planuose nustatomi terminai ir atsakomybė bei paaiškinami bendradarbiavimo stebint tų priemonių įgyvendinimą aspektai.

Kitas žingsnis – iki 2022 m. gruodžio 31 d. priimti ministro įsakymą, kuriuo reglamentuojamas papildomų ikimokyklinio ugdymo paslaugų sukūrimas, organizavimas ir teikimas, kad būtų pasirengta pradėti taikyti dotacijų schemą.

454

2 reforma. Vieninga, įtrauki ir kokybiška ikimokyklinio ugdymo sistema

Tikslas

0–3 metų amžiaus asmenų, lankančių ikimokyklinio ugdymo paslaugas, skaičius

 

Skaičius

22 506

32 506

III KETVIRTIS

2026

0–3 metų amžiaus asmenų, lankančių ikimokyklinio ugdymo paslaugas, skaičius turi padidėti bent 10000 vaikų, palyginti su 2019–2020 mokslo metais. Tikslas apskaičiuojamas remiantis Nacionalinio statistikos instituto pateikta informacija.

456

1 investicija. Lopšelių statyba ir įrengimas

Etapas

Sutarčių su viešaisiais operatoriais (savivaldybėmis) dėl 110 lopšelių statybos, įrangos ir eksploatavimo pasirašymas

Sutarčių pasirašymas

 

 

II KETV.

2022

Sutarčių dėl ikimokyklinio ugdymo, ikimokyklinio ugdymo, ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų pasirašymas su teritoriniu pasiskirstymu.

Dotacijų schema grindžiama šiais kriterijais: I) parengta šių paslaugų plėtros vietos strategija; II) vaikų iki 3 metų skaičių, palyginti su esamų paslaugų aprėpties pajėgumu ne didesniu kaip 2/3 km spinduliu; III) neišnagrinėtų tėvų prašymų dėl šių paslaugų skaičių (ne mažiau kaip 50); IV) poreikių analizė, atsižvelgiant į konkrečius marginalizuotų bendruomenių poreikius; V) naujai pastatyti pastatai turi atitikti tikslą pasiekti, kad pirminės energijos poreikis (PED) būtų bent 20 proc. mažesnis už energijos beveik nevartojančio pastato reikalavimą pagal nacionalines gaires, kuris užtikrinamas energinio naudingumo sertifikatais.

457

1 investicija. Lopšelių statyba ir įrengimas

Tikslas

Pastatyti ir įrengti lopšeliai

Skaičius

0

80

II KETV.

2026

Darbų užbaigimo priėmimo liudijimai ir įrangos pristatymo liudijimai, įrodantys, kad pastatyti ir įrengti 80 lopšelių.

459

2 investicija. Papildomų paslaugų palankių sąlygų neturinčioms grupėms kūrimas, aprūpinimas ir tvirtinimas

Tikslas

Apskrities mokyklų inspekcijų sukurtos, įrengtos ir patvirtintos papildomos paslaugos

Skaičius

0

25

III KETVIRTIS

2026

Ne mažiau kaip 25 papildomos tarnybos, įsteigtos ir įrengtos pagal priėmimo pažymėjimus ir patvirtintas apskričių mokyklų inspekcijų, bendruomenės/įvairių viešųjų ir privačių švietimo įstaigų teikiamose erdvėse iš atokių ir (arba) nepalankioje padėtyje esančių vietovių.

Kiekvieną papildomą paslaugą sudaro 2 klasės ir (arba) grupės. Teikiant papildomas paslaugas turi būti galima teikti švietimo paramą kiekvienai paslaugai ne mažiau kaip 20 0–6 metų amžiaus vaikų, iš viso ne mažiau kaip 500 remiamų vaikų.

460

3 investicija. Tęstinio ikimokyklinio ugdymo paslaugų specialistų mokymo bendroji programa

Tikslas

Apmokyti dalyviai

Skaičius

0

5420

1 KETV.

2026

Trijų mokymo programų dalyvių dalyvavimo kursuose pažymėjimai:

dvi tęstinio mokymo programos 420 instruktorių: vieną mokymo programą, skirtą konkrečiai mokymo programai taikyti, su moduliais, skirtais mokytojams ir ne pedagogams, įskaitant skaitmeninio švietimo modulį; viena mokymo programa instruktoriams (iš trijų sektorių: socialinės, švietimo ir sveikatos priežiūros), stebėti ikimokyklinio ugdymo paslaugų kokybę;

–viena mokymo programa, skirta 5000 dėstytojų ir nemokytojų, dirbančių standartinių ir papildomų ikimokyklinio ugdymo paslaugų srityje, įskaitant tuos, kurie dirba naujai įsteigtose tarnybose.

462

3 reforma. Privalomojo švietimo sistemos reforma siekiant užkirsti kelią mokyklos nebaigimui ir jį sumažinti

Etapas

Vyriausybės sprendimo, nustatančio Nacionalinės mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimo programos įgyvendinimą, įsigaliojimas

Vyriausybės nutarimo nuostata, nurodanti Nacionalinės mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimo programos įsigaliojimą

 

IV KETV.

2021

Įsigalioja Vyriausybės sprendimas, kuriuo įgyvendinama nacionalinė mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimo programa, įskaitant ankstyvojo perspėjimo mechanizmo įgyvendinimą švietimo srityje į programą įtrauktose mokyklose, nustatant per nustatytą laiką įvykdytinus, įrodymais pagrįstus ir ekonomiškai efektyvius tikslus.

Nacionalinė ankstyvojo perspėjimo mechanizmo įgyvendinimo švietimo srityje programa sudaro sąlygas taikyti integruotą ir sisteminį požiūrį vietos, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis.

463

3 reforma. Privalomojo švietimo sistemos reforma siekiant užkirsti kelią mokyklos nebaigimui ir jį sumažinti

Etapas

Ministro įsakymo dėl MATE priemonės naudojimo nacionaliniu lygmeniu įsigaliojimas

Memorandumo nuostata, nurodanti, kad MATE priemonė įsigalioja nacionaliniu lygmeniu visose pradinio ir pagrindinio ugdymo mokyklose

 

 

 

IV KETV.

2022

Ministro įsakyme numatomas MATE IT modulio naudojimas nacionaliniu lygmeniu. IT modulyje nustatoma rizika, o į nacionalinę programą įtraukti švietimo skyriai, kuriems būdinga didelė mokyklos nebaigimo rizika (žemyninės vidurinės mokyklos nebaigusių ir nesimokančių, nedirbančių ir nesimokančių jaunuolių skaičius), kuriems skiriamos dotacijos.

464

4 investicija. Parama švietimo įstaigoms, kurioms kyla vidutinė ir didelė mokyklos nebaigimo rizika

Etapas

Atviras kvietimas teikti projektus, kuriais siekiama padėti studentams pereiti iš pagrindinio į vidurinį, remiantis 5 rodikliais, apibrėžtais ankstyvojo perspėjimo švietimo srityje mechanizme

Kvietimo paskelbimas

IV KETV.

2021

Kvietimas teikti projektus, pagal kuriuos švietimo įstaigoms būtų skiriamos dotacijos, skirtos padėti studentams pereiti iš pagrindinio į vidurinį, remiantis 5 rodikliais, apibrėžtais ankstyvojo perspėjimo švietimo srityje mechanizme. Visi rodikliai apskaičiuojami remiantis svoriu, pagal kurį analizuojamas kiekis, t. y. mokinių ir mokytojų skaičius, arba kokybė, t. y. per nacionalinį vertinimą gauti balai.

Remiantis mokyklos nebaigimo pažeidžiamumo indeksu, MATE mokyklos buvo suskirstytos į tris kategorijas, atsižvelgiant į intervencijos prioritetą: didelis, vidutinis ir mažas. Didelio prioriteto švietimo skyriai, kuriems reikia skubios intervencijos, laikomi skyriais, kurių bendras įvertinimas yra nuo 3,5 iki 5 ir kurie turi keletą pažeidžiamumo elementų, pavyzdžiui, daug pakaitinių mokytojų, didelis mokyklos nebaigusių asmenų skaičius, žemas dalyvavimo lygis ir prasti nacionalinio vertinimo rezultatai. Šioms mokykloms pirmenybė teikiama finansavimui.

Reikalavimus atitinkanti veikla apima:

-pedagoginė ir pagalbinė veikla

-užklasinė veikla

-smulkūs darbai ir prekių pirkimas,

-stipendijas pažeidžiamų grupių moksleiviams, siekiant užtikrinti perėjimą nuo pagrindinio ugdymo prie vidurinio ugdymo ir privalomojo švietimo baigimo,

-partnerystė su NVO paramos ir (arba) užklasinės veiklos tikslais.

Mokyklos tampa atsakingos už mokinių rezultatus ir reguliarų informavimą apie pasiektą pažangą, perduodamos tą informaciją į MATE duomenų rinkimo sistemą.

465

4 investicija. Parama švietimo įstaigoms, kurioms kyla vidutinė ir didelė mokyklos nebaigimo rizika

Tikslas

Švietimo įstaigos, kurioms skirta dotacijų programa (1 dalis)

Skaičius

0

750

1 KETV.

2022

750 švietimo įstaigų gauna stipendijas, skirtas padėti studentams pereiti iš pagrindinio į vidurinį, remiantis 5 rodikliais, apibrėžtais ankstyvojo perspėjimo švietimo srityje mechanizme. Visi rodikliai apskaičiuojami remiantis svoriu, pagal kurį analizuojamas kiekis, t. y. mokinių ir mokytojų skaičius, arba kokybė, t. y. per nacionalinį vertinimą gauti balai.

Remiantis mokyklos nebaigimo pažeidžiamumo indeksu, MATE mokyklos buvo suskirstytos į tris kategorijas, atsižvelgiant į intervencijos prioritetą: didelis, vidutinis ir mažas. Didelio prioriteto švietimo skyriai, kuriems reikia skubios intervencijos, laikomi skyriais, kurių bendras įvertinimas yra nuo 3,5 iki 5 ir kurie turi keletą pažeidžiamumo elementų, pavyzdžiui, daug pakaitinių mokytojų, didelis mokyklos nebaigusių asmenų skaičius, žemas dalyvavimo lygis ir prasti nacionalinio vertinimo rezultatai. Šioms mokykloms pirmenybė teikiama finansavimui.

Reikalavimus atitinkanti veikla apima:

-pedagoginė ir pagalbinė veikla

-užklasinė veikla

-smulkūs darbai ir prekių pirkimas,

-stipendijas pažeidžiamų grupių moksleiviams, siekiant užtikrinti perėjimą nuo pagrindinio ugdymo prie vidurinio ugdymo ir privalomojo švietimo baigimo,

-partnerystė su NVO paramos ir (arba) užklasinės veiklos tikslais.

Mokyklos tampa atsakingos už mokinių rezultatus ir reguliarų informavimą apie pasiektą pažangą, perduodamos tą informaciją į MATE duomenų rinkimo sistemą.

466

4 investicija. Parama švietimo įstaigoms, kurioms kyla vidutinė ir didelė mokyklos nebaigimo rizika

Tikslas

Papildomos švietimo įstaigos, kurioms skiriamos dotacijos

Skaičius

750

2300

III KETVIRTIS

2026

Papildomos švietimo įstaigos gauna stipendijas, skirtas padėti studentams pereiti iš pagrindinio į vidurinį, remiantis 5 rodikliais, apibrėžtais ankstyvojo perspėjimo švietimo srityje mechanizme.

Pirmenybė teikiama aukšto ir vidutinio prioriteto švietimo skyriams.

Reikalavimus atitinkanti veikla, pavyzdžiui:

-pedagoginė ir pagalbinė veikla;

-užklasinė veikla;

-nedideli darbai ir prekių, įskaitant skaitmeninę įrangą, pirkimas;

-dotacijos pažeidžiamų grupių moksleiviams; arba

-partnerystė su NVO paramos ir (arba) užklasinės veiklos tikslais.

468

4 investicija. Parama švietimo įstaigoms, kurioms kyla vidutinė ir didelė mokyklos nebaigimo rizika

Tikslas

Mokyklų, kuriose yra vidutinė ir didelė mokyklos nebaigimo rizika, skaičiaus mažinimas

Skaičius

2 300

1725

III KETVIRTIS

2026

Mokyklų, kuriose yra vidutinė ir didelė mokyklos nebaigimo rizika, skaičius sumažinamas 575.

Pažeidžiamumo indeksas naudojamas patvirtinti 25 proc. sumažinimą didelio ir vidutinio prioriteto intervencijos kohortoje, nustatant bazinį scenarijų prieš pat skiriant dotacijų dalį Nr. 1.

469

5 investicija. Rumunijos integruotos švietimo informacinės sistemos (SIIIR) ir ankstyvojo perspėjimo mechanizmo (MATE) IT priemonės, skirtos mokyklos nebaigusių asmenų skaičiui mažinti, naudotojų mokymai

Etapas

Rumunijos integruotos švietimo informacinės sistemos (SIIR) ir MATE IT priemonės naudotojams rengiami internetiniai mokymo kursai

Rumunijos integruotos švietimo informacinės sistemos (SIIR) ir MATE IT priemonės naudotojams rengiami internetiniai mokymo kursai 

III KETVIRTIS

2025

Internetinių mokymo kursų, skirtų SIIR ir MATE IT priemonės naudotojams, specifikacijų aprašymas. Mokymo dalyvių skaičius turi būti matomas https://mate.edu.ro/harta-formare/. Mokymo kurso moduliai pritaikomi prie:

-studentų poreikiai ir įgūdžiai (įtraukusis švietimas), į studentus orientuoti mokymo metodai, tarpkultūrinė kompetencija ir ugdomasis vertinimas;

-mokymo sąlygų gerinimas;

-rengti MATE kompiuterio modulio naudojimo mokymus;

-mokiniams ir mokytojams skirtos informuotumo didinimo kampanijos, kurios galėtų būti pritaikytos palankių sąlygų neturinčių grupių mokiniams;

-remti mokinių socialinius ir emocinius įgūdžius, kad jie galėtų įgyti privalomąjį išsilavinimą.

470

4 reforma. Visapusiško profesinio aukštojo techninio mokslo maršruto sukūrimas

Etapas

Vyriausybės sprendimo, patvirtinančio viso dviejų maršrutų organizavimo metodiką ir naujas kvalifikacijas, susijusias su visu dvigubu maršrutu, įsigaliojimas

Vyriausybės nutarimo nuostata, nurodanti viso dviejų maršrutų organizavimo metodikos įsigaliojimą ir naujas kvalifikacijas, susijusias su visu dvigubu maršrutu

 

 

III KETVIRTIS

2022

Naujojoje metodikoje:

-siekti gerinti profesinio mokymo ir mokymo (PRM) švietimo rezultatus;

-užtikrinti, kad moksleiviai, užsiregistravę pagal dualinio vidurinio ir trečiojo lygmens mokymo programas (3–7 kvalifikacija), galėtų visapusiškai mokytis.

-užtikrinti nacionalinės kvalifikacijų sąrangos lygmenų, išduotinų švietimo ir (arba) kvalifikacijos aktų, profesinio rengimo ir mokymo programų Rumunijoje, per kurias galima pasiekti kvalifikacijos lygius, Europos kvalifikacijų sąrangos orientacinius lygius ir prieigos sąlygas, atitinkančias kiekvieną kvalifikacijos lygį, atitiktį.

471

4 reforma. Visapusiško profesinio aukštojo techninio mokslo maršruto sukūrimas

Tikslas

Profesiniame maršrute besimokančių mokinių dalis, palyginti su vidurinės mokyklos mokinių skaičiumi

Procentinė dalis (%)

17 %

22 %

III KETVIRTIS

2026

Profesinio kurso studentų (pvz., techninio profesinio mokymo įstaigų, technologinių aukštųjų mokyklų, įskaitant visą dvigubą maršrutą) besimokančių mokinių dalies padidėjimas penkiais procentiniais punktais, palyginti su aukštųjų mokyklų moksleivių skaičiumi, apskaičiuotu remiantis SIIR pateiktais duomenimis. Padidėjimo apskaičiavimo bazinis scenarijus yra 2020–2021 mokslo metais besimokančių mokinių skaičius.

472

6 investicija. Profesinių mokyklų statyba ir įrengimas regioniniuose konsorciumuose

Tikslas

Penki integruoti profesiniai centrai, pastatyti ir įrengti 5 regioniniuose konsorciumuose

Skaičius

0

5

III KETVIRTIS

2026

Penki integruoti profesinio rengimo ir mokymo centrai statomi penkiuose regioniniuose konsorciumuose. Kiekvieną iš penkių regioninių konsorciumų sudaro bent šių rūšių subjektai: vietos valdžios institucijos, vietos įmonės, profesinės ir technikos mokyklos, techniniai universitetai.

Naujai pastatyti integruoti profesiniai miesteliai turi atitikti tikslą pasiekti, kad pirminės energijos poreikis (PED) būtų bent 20 proc. mažesnis už EBNP reikalavimą pagal nacionalines gaires, kuris patvirtinamas energinio naudingumo sertifikatais.

Kiekvienas įrengtas integruotasis profesinis centras turi būti įrengtas skaitmeninėms dirbtuvėms, kaip patvirtinta priėmimo pažymėjimais.

477

5 reforma. Švietimo skaitmenizacijos teisinės sistemos priėmimas

Etapas

Ministro įsakymo, kuriuo siekiama užtikrinti standartus, pagal kuriuos mokyklose būtų aprūpinta technologine įranga ir ištekliais švietimo tikslais internete, ir užtikrinti tvarų siūlomų investicijų poveikį, įsigaliojimas

Memorandumo nuostata, nurodanti įrangos standartų teisinės sistemos įsigaliojimą

 

 

 

1 KETV.

2022

Naujajame ministro įsakyme nustatomi būtiniausi mokyklų techninės įrangos standartai, kad būtų užtikrinta virtualioje aplinkoje ir naudojant virtualias technologijas vykdomos švietimo veiklos kokybė.

478

5 reforma. Švietimo skaitmenizacijos teisinės sistemos priėmimas

Etapas

Įstatymo, kuriuo nustatomas būsimo mokytojo profilis skaitmeninių gebėjimų srityje ir kaip vertinti skaitmeninę kompetenciją per mokyklinius egzaminus, įsigaliojimas

Įstatymo nuostata, nurodanti teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo nustatomas būsimo mokytojo profilis skaitmeninių gebėjimų ir skaitmeninių gebėjimų vertinimo atžvilgiu, įsigaliojimą

 

 

 

II KETV.

2022

Naujuoju įstatymu, kuriuo nustatomas būsimo mokytojo profilis skaitmeninių gebėjimų srityje ir kaip vertinti skaitmeninius gebėjimus per mokyklinius egzaminus, turi būti:

-Nustatyti švietimo specialisto skaitmeninių įgūdžių profilį, taip pat mokytojų skaitmeninių gebėjimų patvirtinimo mokyklų egzaminuose mechanizmą, laikantis Europos pedagogų skaitmeninės kompetencijos sistemos 37 .

-Į Švietimo pagrindų planą įtraukti Psychopedagoginių ir magistrantūros studijų programų modulius, skirtus būsimų mokytojų skaitmeniniams įgūdžiams ugdyti ir šiuolaikiniams mokymo metodams ir metodams susipažinti ir naudoti pagal programą „DigCompEdu“.

-Sukurti mokyklų tikrinimo (virtualios mokymo veiklos stebėsenos ir vertinimo) sistemą.

Nustatyti internetinės aplinkos, mokinių mokymosi rezultatų vertinimo metodikas, įskaitant saugaus mokinių gebėjimų vertinimo platformos sukūrimą.

479

5 reforma. Švietimo skaitmenizacijos teisinės sistemos priėmimas

Etapas

Teisės aktų, kuriais nustatoma ikiuniversitetinio švietimo nacionalinė skaitmeninių įgūdžių orientacinė sistema, įsigaliojimas

Teisės akto nuostata, nurodanti Nacionalinės skaitmeninių įgūdžių orientacinės sistemos įsigaliojimą

 

 

 

II KETV.

2024

Teisės aktų, kuriais nustatoma nacionalinė orientacinė sistema, skirta ikiuniversitetinių mokinių skaitmeniniams įgūdžiams gerinti pagal programą „DigComp“, įsigaliojimas: Piliečiams skirta Europos skaitmeninės kompetencijos programa 38 .

480

8 investicija. Mokytojų skaitmeninės pedagogikos mokymo programa

Tikslas

Mokytojai, apmokyti skaitmeninės pedagogikos ir įgūdžių srityje

Skaičius

0

100 000

1 KETV.

2026

Bent 100000 mokytojų, be kita ko, iš kaimo ir nepalankioje padėtyje esančių vietovių, dalyvavimo skaitmeninės pedagogikos ir įgūdžių mokymo programose pažymėjimai.

482

9 investicija. Skaitmeninės įrangos ir technologinių išteklių užtikrinimas mokykloms ir užklasinėms švietimo įstaigoms

Etapas

Mokyklos ir užklasinės švietimo įstaigos, turinčios technologinių išteklių

Mokyklos ir užklasinės švietimo įstaigos, turinčios technologinių išteklių

IV KETV.

2025

Priėmimo pažymos, įrodančios įrangos pristatymą ir perdavimą mokykloms ir užklasinėms švietimo įstaigoms:

-Bent 4300 IT laboratorijoms skirtų naujų technologinių išteklių.

-Bent 3600 įrangos turi naują technologinę infrastruktūrą ir įrangą.

-Įsigyta ne mažiau kaip 1100 išmaniųjų laboratorijų.

485

6 reforma.

Atnaujinta reglamentavimo sistema siekiant užtikrinti aplinkai nekenksmingus projektavimo, statybos ir aprūpinimo standartus ikiuniversitetinio švietimo sistemoje

Etapas

Teisės aktų sistemos pakeitimų, kuriais siekiama pagerinti mokymosi aplinkos kokybę, įsigaliojimas

Įstatymo nuostata, nurodanti naujos teisės aktų sistemos įsigaliojimą, siekiant pagerinti mokymosi aplinkos kokybę

 

 

 

II KETV.

2022

Pereinant prie žaliųjų ir išmaniųjų pastatų, reikia reformuoti mokyklų projektavimo, aprūpinimo ir veiklos reglamentavimo sistemą. Naujasis įstatymas apima:

-Mokyklų ir vidurinių mokyklų pastatų projektavimo ir eksploatavimo taisyklės (Noormative 010/1997);

-Atnaujinti ir (arba) parengti minimalias sumas atnaujinant šiuos teisės aktus: Minimali V-VIII klasių parama, patvirtinta ministro įsakymu Nr. 3486/2006 „Minimalios pradinio ugdymo taisyklės“ (Ministro įsakymas Nr. 3263/2006 „Ikimokykliniai standartai ir nuostatai“, 1 priedas „Mokyklinės medžiagos standartai“ ir 0 2 priedas „Minimalūs įrangos standartai“, patvirtinta ministro įsakymu Nr. 3850/2010.

Investicijų į perėjimą prie žaliųjų pastatų įgyvendinimo reglamentavimo sistema papildoma reglamentais dėl žaliųjų mokyklų veikimo ir žaliųjų mokyklų veikimo ir organizavimo metodikomis, įskaitant pritaikytas mokymo programas, kuriomis nustatomi mokymo orientyrai mokinių elgsenai, kuria gerbiamas gamtinė aplinka, skatinti.

486

10 investicija. Žaliųjų mokyklų tinklo plėtra ir žaliųjų mikroautobusų pirkimas

Etapas

Elektrinių mikroautobusų tiekimas

Pristatyti elektriniai mikroautobusai

IV KETV.

2024

Apskrities lygmens priėmimo pažymėjimai, kuriais patvirtinama, kad studentams vežti pristatyta 1218 elektrinių mikroautobusų.

487

10 investicija. Žaliųjų mokyklų tinklo plėtra ir žaliųjų mikroautobusų pirkimas

Tikslas

Ikiuniversitetinis mokyklos plotas renovuotas

Skaičius m2

0

18289

III KETVIRTIS

2026

Darbų užbaigimo priėmimo pažymėjimuose patvirtinama, kad buvo renovuota ne mažiau kaip18289 m 2 ikiuniversitetinių mokyklų zonų. Renovacijos darbai gali apimti, be kita ko, termoizoliaciją, saulės baterijų plokštes, gamtos mokslų laboratorijas, žaliąsias erdves arba selektyvaus atliekų surinkimo įrenginius.

Renovuotose vietovėse sutaupoma 30 proc. daugiau pirminės energijos, palyginti su padėtimi prieš renovaciją, kuri turi būti įrodyta energinio naudingumo sertifikatais.

489

11 investicija. Ikiuniversitetinių klasių ir mokyklų mokslo laboratorijų ir (arba) mokyklų kabinetų patalpų suteikimas

Etapas

Klasių su baldais įrengimo finansavimo sutarčių pasirašymas

Klasių su baldais įrengimo finansavimo sutarčių pasirašymas

III KETVIRTIS

2022

Finansavimo sutarčių dėl ikiuniversitetinių mokyklų klasių, apskričių centrų, skirtų ištekliams ir švietimo pagalbai, ir užklasinių švietimo skyrių iš mokyklų tinklo, remiantis būtiniausiais klasių, laboratorijų, mokyklų praktinių seminarų įrengimo standartais, pasirašymas. Siekdama užtikrinti jų nuoseklumą, Švietimo ministerija paramos gavėjams teikia rekomendacijas dėl techninių specifikacijų, kurios turi būti įtrauktos į specifikacijas.

Pirmenybė teikiama švietimo įstaigoms, kurios per pastaruosius penkerius metus tokios rūšies investicijomis nepasinaudojo.

490

11 investicija. Ikiuniversitetinių klasių ir mokyklų mokslo laboratorijų ir (arba) mokyklų kabinetų patalpų suteikimas

Etapas

Mokyklų mokslo laboratorijų ir (arba) mokyklų kabinetų įrangos finansavimo sutarčių pasirašymas

Pasirašomos mokyklų mokslo laboratorijų ir (arba) mokyklų kabinetų įrangos finansavimo sutartys

III KETVIRTIS

2022

Finansavimo sutarčių dėl ikiuniversitetinių mokyklų mokslo laboratorijų ir (arba) mokyklų kabinetų, apskričių centrų išteklių ir švietimo pagalbos bei užklasinių švietimo skyrių įrengimo mokyklų tinkle pasirašymas, remiantis būtiniausiais klasių, laboratorijų ir mokyklų kabinetų įrengimo standartais. Siekdama užtikrinti jų nuoseklumą, Švietimo ministerija paramos gavėjams teikia rekomendacijas dėl techninių specifikacijų, kurios turi būti įtrauktos į specifikacijas.

Visose mokyklų spintose ir mokslo laboratorijose, išskyrus ITC laboratorijas, turi būti įrengti baldai, medžiagos ir įranga, skirti didaktiniam naudojimui, remiantis 6 reforma patvirtintais aprūpinimo standartais.

Pirmenybė teikiama švietimo įstaigoms, kurios per pastaruosius penkerius metus nepasinaudojo šios rūšies investicijomis ir kurios yra kaimo vietovėse.

491

11 investicija. Ikiuniversitetinių klasių ir mokyklų mokslo laboratorijų ir (arba) mokyklų kabinetų patalpų suteikimas

Etapas

Ikiuniversitetinės klasės ir mokslo laboratorijos ir (arba) mokyklų spintos

Ikiuniversitetinės klasės ir mokslo laboratorijos ir (arba) mokyklų spintos

IV KETV.

2025

Priėmimo liudijimai, kuriais įrodoma, kad baldai, medžiagos ir įranga, skirti didaktiniam naudojimui 85000 klasių ir mokslo laboratorijų ir (arba) mokyklų spintų įrengimui, pristatyti ir perduoti eksploatuoti.

494

7 reforma. Ikiuniversitetinio švietimo sistemos valdymo reforma ir vadovybės profesionalumo didinimas

Etapas

Techninės pagalbos sutarties, skirtos valdymo reformos veiksmų planui parengti, įskaitant vadovų ir inspektorių mokymo ir konsultuojamojo ugdymo programą, pasirašymas

Sutarties pasirašymas

 

1 KETV.

2022

Valdymo reforma grindžiama funkcine profesinio rengimo ir mokymo sistemos analize ir vykdoma dviem lygmenimis: I valdymo reforma ir

II. Decentralizacija

Švietimo ministerija sudaro sutartis dėl išorės techninės pagalbos:

-dabartinio ikiuniversitetinio švietimo sistemos valdymo analizė;

-rekomendacijų ir mokyklų valdymo gerinimo plano teikimas įgyvendinant bandomąją programą;

-mokymo ir konsultuojamojo ugdymo programos rengimo gairių teikimas.

Siekiant padidinti ikiuniversitetinio švietimo valdymo sistemos pajėgumus ir padidinti mokyklų savarankiškumą, parengiamas priemonių planas.

495

7 reforma. Ikiuniversitetinio švietimo sistemos valdymo reforma ir vadovybės profesionalumo didinimas

Etapas

Ikiuniversitetinio švietimo sistemos valdymo analizė ir paskelbtas veiksmų planas

Ikiuniversitetinio švietimo sistemos valdymo analizė ir paskelbtas veiksmų planas

 

 

 

III KETVIRTIS

2026

Remiantis ikiuniversitetinės švietimo sistemos valdymo reformai skirtos išorės techninės pagalbos analize ir rekomendacijomis, skelbiamas veiksmų planas. Po to vykdomi šie veiksmai:

-Mokyklų direktorių įdarbinimo metodikos peržiūra;

-Mokyklų inspektorių įdarbinimo ir vertinimo metodikos peržiūra remiantis veiklos rezultatų kriterijais;

-Dotacijų schema, skirta 60 mokyklų remti, kad jos galėtų išbandyti metodą, kuriuo siekiama didinti mokyklų savarankiškumą, daugiausia dėmesio skiriant mokyklų mokymo programoms, valdymui ir valdymui.

497

14 investicija. Praktinių praktinių seminarų rengimas profesinio rengimo ir mokymo mokyklose

Etapas

Praktiniai praktiniai seminarai profesinio rengimo ir mokymo mokyklose

Praktiniai praktiniai seminarai profesinio rengimo ir mokymo mokyklose

IV KETV.

2025

Priėmimo pažymos, įrodančios, kad įranga pristatyta ir užsakyta 500 praktinių seminarų profesinio rengimo ir mokymo mokyklose.

502

Investicija. Universitetų skaitmeninimas ir pasirengimas ateities skaitmeninėms profesijoms

Tikslas

Remiami universitetai

Skaičius

0

60

1 KETV.

2026

Priėmimo pažymėjimais įrodoma, kad 60 universitetų įdiegta skaitmeninė infrastruktūra. Dalyvavimo skaitmeninių įgūdžių gerinimo programoje pažymėjimai ir centralizuotas dalyvių sąrašas įrodo, kad investuojama į akademinės bendruomenės narių skaitmeninius įgūdžius.

507

18 investicija. Mokymo ir konsultuojamojo ugdymo programa švietimo vadovams

Tikslas

Apmokyti švietimo vadybos darbuotojai

Skaičius

0

10 000

III KETVIRTIS

2026

10000 švietimo vadybos darbuotojų dalyvavimo mokymo ir ugdomojo vadovavimo programose pažymėjimai. Mokymo programą vykdo akredituoti mokymo paslaugų teikėjai.

O.3.  Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas

I.    Ikimokyklinis ugdymas ir priežiūra:

1a investicija. Lopšelių statyba ir įrengimas

Šių investicijų tikslas – didinti ikimokyklinio ugdymo sistemos pajėgumus statant lopšelius.

Investicijas sudaro lopšelių statyba ir įrengimas.

Ši priemonė papildo negrąžintinos finansinės paramos skyriaus 1 investiciją.

II.Profesinis rengimas ir mokymas (PRM) ir dualinis švietimas:

13 investicija. IT laboratorijų aprūpinimas profesinio rengimo ir mokymo (PRM) mokyklose

Investicijų tikslas – remti PRM tinklui priklausančių mokyklų skaitmeninę transformaciją.

Investicijas sudaro skaitmeninės įrangos, skirtos profesinio rengimo ir mokymo mokykloms, pirkimas.

III.Švietimo skaitmeninimas:

16 investicija. Universitetų skaitmeninimas ir jų pasirengimas ateities skaitmeninėms profesijoms

Šių investicijų tikslas – didinti studentų ir universitetų dėstytojų skaitmeninę infrastruktūrą ir skaitmeninius gebėjimus.

Šia priemone papildoma 16a investicija į negrąžintinos finansinės paramos skyrių.

IV.Infrastruktūra:

Investicija. Žaliųjų mokyklų tinklo kūrimas

Šių investicijų tikslas – užtikrinti ikiuniversitetinių mokyklų tvarumą pereinant prie žaliųjų mokyklų.

Investicijas sudaro tvarių, aplinką tausojančių mokyklų kūrimas.

Ši priemonė papildo 10 investiciją į negrąžintinos finansinės paramos skyrių.

17 investicija. Universitetų infrastruktūros (apgyvendinimo, valgyklų, poilsio infrastruktūros) užtikrinimas

Šių investicijų tikslas – kurti ir modernizuoti trijų rūšių infrastruktūrą universitetų miesteliuose.

Investicijas sudaro rekreacinių ir skaitymo vietų, valgyklų ir apgyvendinimo vietų universitetų miesteliuose statyba ir modernizavimas.

   

   

O.4.  Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris

Susijusi priemonė (reforma arba investicija)

Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė

Pavadinimas

Kokybinius

rodikliai 
(jei tai tarpinės reikšmės)

Kiekybinis

rodikliai
(tikslai)

Orientacinis tvarkaraštis

pildoma

Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas

Padalinys

priemonė

Pradinė padėtis

Tikslas

Ketvirčio

Metų

457a

1a investicija. Lopšelių statyba ir įrengimas

Tikslas

Pastatyti ir įrengti lopšeliai

Skaičius

0

30

II KETV.

2026

Darbų užbaigimo priėmimo liudijimai ir įrangos pristatymo liudijimai, įrodantys, kad pastatyta ir įrengta 30 lopšelių.

488

Investicija. Žaliųjų mokyklų tinklo kūrimas

Tikslas

Pastatyta nauja Žaliosios mokyklos teritorija

Skaičius m2

0

32 764

III KETVIRTIS

2026

Darbų užbaigimo priėmimo pažymėjimuose patvirtinama, kad įrengtos žaliosios mokyklos, kurių bendras plotas yra ne mažesnis kaip32764 m 2.

Naujai pastatytos žaliosios mokyklos turi atitikti tikslą pasiekti, kad pirminės energijos poreikis (PED) būtų bent 20 proc. mažesnis nei pagal nacionalines gaires nustatytas EBNP reikalavimas, o tai įrodoma energinio naudingumo sertifikatais.

496

13 investicija. IT laboratorijų aprūpinimas profesinio rengimo ir mokymo (PRM) mokyklose

Etapas

Profesinio rengimo ir mokymo mokyklos, turinčios IT laboratorijoms skirtą skaitmeninę įrangą

Profesinio rengimo ir mokymo mokyklos, turinčios IT laboratorijoms skirtą skaitmeninę įrangą

IV KETV.

2025

Priėmimo pažymėjimai, kuriais įrodomas skaitmeninės įrangos ir pagrindinės infrastruktūros, reikalingos 500 IT laboratorijų mokymams PRM mokyklose įrengti, pristatymas ir perdavimas eksploatuoti.

500

16 investicija. Universitetų skaitmeninimas ir pasirengimas ateities skaitmeninėms profesijoms

Etapas

Sutarčių dėl dotacijų novatoriškų technologijų centrams universitetuose pasirašymas

Sutarčių pasirašymas

II KETV.

2022

Sutarčių dėl dotacijų 60 universitetų, skirtų finansuoti integruotas priemones, skirtas skaitmeninei infrastruktūrai gerinti ir studentų bei universitetų dėstytojų gebėjimams ugdyti, pasirašymas:

-universitetų skaitmeninių centrų veikimo užtikrinimas,

-skaitmeninių gebėjimų mokymo programos,

-studentų verslumo įgūdžių ugdymas skaitmeniniame sektoriuje,

-studentams skirtas profesinio orientavimo programas, siekiant pasirinkti naujas IRT profesijas,

-mokymo programos, skirtos naujiems mokymo ir (arba) vertinimo įgūdžiams mišrioje sistemoje,

aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių ugdymas 1000 pirmosios pakopos studijų ir magistrantūros studijų studentų.

503

17 investicija. Universitetų infrastruktūros (apgyvendinimo, valgyklų, poilsio infrastruktūros) užtikrinimas

Etapas

Poilsio ir skaitymo vietų, valgyklų ir apgyvendinimo vietų statyba ir modernizavimas

Poilsio ir skaitymo vietų, valgyklų ir apgyvendinimo vietų statyba ir modernizavimas

III KETVIRTIS

2026

6131 poilsio ir skaitymo vietos, 130 valgyklų ir 498 apgyvendinimo vietų statyba; ir modernizavus 3565 poilsio ir skaitymo vietas, 1815 valgyklų ir 10647 apgyvendinimo vietų universitetų miesteliuose, atlikus darbų užbaigimo priėmimo pažymėjimus.

Renovuota infrastruktūra turi padėti sutaupyti 30 proc. daugiau pirminės energijos, palyginti su padėtimi prieš renovaciją, kuri turi būti įrodyta ex ante ir ex post energinio naudingumo sertifikatais.

Naujai pastatyta infrastruktūra turi atitikti tikslą pasiekti, kad pirminės energijos poreikis (PED) būtų bent 20 proc. mažesnis už EBNP reikalavimą pagal nacionalines gaires, kuris turi būti įrodytas energinio naudingumo sertifikatais.

Bent 40 proc. iš 22786 rekreacinių ir skaitymo erdvių, valgyklų ir apgyvendinimo vietų turi būti skirta palankių sąlygų neturintiems mokiniams.

P.16 KOMPONENTAS. „REPowerEU“

Skyriaus „REPowerEU“ tikslas – prisidėti prie priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo Rumunijoje, remiant atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimą ir renovacijas energijos vartojimo efektyvumo didinimo srityje, visų pirma skirtas pažeidžiamiausiems vartotojams, ir didinant elektros energijos perdavimo tinklo pajėgumą integruoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius.

Šiuo komponentu atsižvelgiama į 2022 ir 2023 m. Rumunijai skirtas rekomendacijas mažinti bendrą priklausomybę nuo iškastinio kuro. Visų pirma ji padeda paspartinti perėjimą prie švarios energijos, visų pirma sparčiau diegiant atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir gerinant tinklo pajėgumus, kad rinkoje būtų galima veikti naujai pastatytiems pajėgumams. Ji taip pat padeda didinti energinės renovacijos tempą ir užmojus, kad būtų padidintas pastatų ūkio energijos vartojimo efektyvumas, be kita ko, suteikiant geresnes galimybes gauti informaciją ir tvaraus finansavimo galimybes. Galiausiai ja prisidedama prie žaliajai pertvarkai reikalingų įgūdžių ir kompetencijų teikimo ir įgijimo (2022 m. konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos Nr. 3 ir 2023 m. 3 rekomendacija).

Numatoma, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro reikšmingos žalos aplinkos tikslams, kaip tai suprantama Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (C(2023) 6454 final) nustatytų priemonių ir rizikos mažinimo veiksmų aprašymą.

P.1.    Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

1 reforma. Teisinės sistemos, pagal kurią valstybinė žemė būtų naudojama investicijoms į atsinaujinančiuosius energijos išteklius spartinti, sukūrimas

Šios reformos tikslas – priimti specialius teisės aktus ir reglamentavimo sistemą, skirtą paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonoms, taikant trumpus ir paprastus leidimų išdavimo procesus.

Reformą taip pat sudaro koncesijos sutarčių pasirašymas paspartinimo zonose po pirmojo konkurso etapo.

2 reforma. Vieno langelio principu veikiančių centrų, teikiančių konsultavimo energetikos klausimais paslaugas, sukūrimas

Reformos tikslas – įsteigti specialius vieno langelio principu veikiančius konsultavimo energetikos klausimais paslaugų biurus, siekiant didinti namų savininkų informuotumą ir sudaryti palankesnes sąlygas jų renovacijai ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginiams.

Reformą sudaro fizinių biurų ir interneto kontaktinio punkto įsteigimas siekiant supaprastinti šių renovacijų ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių įrenginių dokumentavimo procesą.

2 investicija. Nauji elektros energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių pajėgumai

Investicijos tikslas – įrengti atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybos pajėgumus.

Investicijas sudaro 950 MW galios atsinaujinančiųjų energijos išteklių įrengimas.

4 investicija. Dotacijų kuponų schema, kuria siekiama paspartinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimą namų ūkiuose

Investicijomis siekiama didinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimą teikiant finansinę paramą namų savininkams.

Šias investicijas sudaro čekių, skirtų naujoms saulės baterijų plokščių sistemoms arba elektros energijos kaupimo sistemoms įrengti, platinimas.

5 investicija. Nacionalinio elektros energijos perdavimo tinklo skaitmeninimas ir modernizavimas

Investicijos tikslas – padidinti perdavimo sistemos operatoriaus (PSO) valdomo elektros tinklo lankstumą ir šalinti jo kliūtis.

Investicijas sudaro saulės baterijų plokščių ir elektros energijos kaupimo įrenginių įrengimas PSO elektros pastotėse, siekiant sumažinti savo elektros energijos suvartojimą, įrangos, skirtos vidutinei intervencijų PSO tinkle trukmei sumažinti, pirkimas ir duomenų centro įranga.

7 investicija. Dotacijų kuponų schema namų ūkių energijos vartojimo efektyvumo didinimui remti

Šiomis investicijomis siekiama sumažinti namų ūkių pirminės energijos poreikį, namų savininkams teikiant finansinę paramą bendrai energijos vartojimo efektyvumo renovacijai ir saulės baterijų plokščių įrengimui vienbučiuose gyvenamuosiuose pastatuose tik energijos nepriteklių patiriantiems namų ūkiams ir pažeidžiamiems energijos vartotojams.

Investicijas sudaro čekių, skirtų energijos vartojimo efektyvumui renovuoti savo namuose, išmokėjimas.

8 investicija. Sutartys dėl skirtumų paskirstymo

Šių investicijų tikslas – remti sausumos vėjo energijos pajėgumų diegimą ir sudaryti sutartis dėl skirtumų (SDS).

Šią investiciją sudaro SDS pasirašymas su sėkmingais projektų kūrėjais (galutiniais paramos gavėjais).

P.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės Skaičius

Priemonė

Etapas 
/Siektina reikšmė

Pavadinimas

Kokybinis rodiklis (tarpinių reikšmių)

Kiekybinis rodiklis
siektina reikšmė

Laikas

Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas

Padalinys

Pradinė padėtis

Tikslas

Ketvirčio

Metų

508

1 reforma. Teisinės sistemos, pagal kurią valstybinė žemė būtų naudojama investicijoms į atsinaujinančiuosius energijos išteklius spartinti, sukūrimas

Etapas

Įranga valstybinei domenų agentūrai (ADS)

Pristatyta įranga

II KETV.

2026

Išduoti šios įrangos pristatymo sertifikatai:

1. bent du serveriai, palaikantys naują skaitmeninę sistemą, ir keturi nešiojamieji kompiuteriai, kuriuose įdiegta programinė įranga (pvz., Self-CAD, TopoLT, DIGI I Terra);

2. ne mažiau kaip keturi dronai su RTK perdavimo stotimis;

3. bent keturios visai netaršios visureigės transporto priemonės.

509

1 reforma. Teisinės sistemos, pagal kurią valstybinė žemė būtų naudojama investicijoms į atsinaujinančiuosius energijos išteklius spartinti, sukūrimas

Etapas

Teisės aktų įsigaliojimas

Nuostata dėl įsigaliojimo

 

 

 

II KETV.

2026

Teisės aktų ir norminių aktų pakeitimai įsigalioja ir jais nustatoma sistema, pagal kurią valstybinė žemė, administruojama Valstybinės sričių agentūros (ADS), naudojama kaip investicijų į atsinaujinančiuosius energijos išteklius paspartinimo zonos, įskaitant, be kita ko, bet neapsiribojant:

1.paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonų nualintoje žemėje nustatymą;

2.leidimų išdavimo procesams, kuriuos leidžiama vykdyti per šešis mėnesius;

3.leidimų išdavimo skaitmeninimas (vieno langelio principas).

510

1 reforma. Teisinės sistemos, pagal kurią valstybinė žemė būtų naudojama investicijoms į atsinaujinančiuosius energijos išteklius spartinti, sukūrimas

Etapas

Bendro nacionalinio valstybinės žemės registro sukūrimas

Sukurtas ir naudojamas bendras nacionalinis registras

1 KETV.

2026

Sukuriamas ir eksploatuojamas bendras nacionalinis valstybinės žemės registras. Žemė klasifikuojama remiantis aiškiais žemės naudojimo kategorijų klasifikavimo ir nustatymo kriterijais, įskaitant 84 000 hektarų žemės (iš anksto identifikuotos kaip nualintos/negamybinės), kurios laikomos paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vietomis, nebent nepriklausomi pedologiniai tyrimai patvirtina, kad jie netinkami.

511

1 reforma. Teisinės sistemos, pagal kurią valstybinė žemė būtų naudojama investicijoms į atsinaujinančiuosius energijos išteklius spartinti, sukūrimas

Etapas

Koncesijos sutarčių pasirašymas paspartintos veiklos zonose

Sutarčių pasirašymas

II KETV.

2026

Po pirmojo konkurso etapo turi būti pasirašytos žemės koncesijos sutartys dėl naujų gamybos pajėgumų iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių statybos paspartintos gamybos zonose.

516

4 investicija. Dotacijų kuponų schema, kuria siekiama paspartinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimą namų ūkiuose

Tikslas

Namų ūkių saulės baterijų plokščių ir elektros energijos kaupimo sistemų įrengimas

Čekių skaičius

0

61 000

II KETV.

2026

Čekių išmokėjimas kiekvienam namų ūkiui patvirtinamas priėmimo sertifikatais, kuriais patvirtinamas saulės baterijų plokščių (kurių grynoji galia yra bent 3 kW) ir (arba) elektros energijos kaupimo sistemų (kurių naudingoji galia yra bent 5 kWh) įrengimas. Atskiros elektros energijos kaupimo sistemos atitinka paramos skyrimo reikalavimus tik tuo atveju, jei namų savininkas jau turi saulės fotovoltinę sistemą, kurios grynasis pajėgumas yra bent 3 kW.

523

2 reforma. Vieno langelio principu veikiančių centrų, teikiančių konsultavimo energetikos klausimais paslaugas, sukūrimas

Etapas

Teisės ir norminių aktų, susijusių su vieno langelio principu veikiančių centrų, teikiančių konsultavimo energetikos klausimais paslaugas, steigimu, įsigaliojimas

Nuostata dėl įsigaliojimo

1 KETV.

2024

Įsigalioja teisės ir norminiai aktai, kuriais nustatoma fizinių vieno langelio sistemų biurų, kuriems pavesta teikti konsultavimo energetikos klausimais paslaugas namų savininkams, steigimo sistema.

Į teisės aktais nustatytą sistemą įtraukiamos nuostatos, kuriomis patikslinamos vieno langelio principu veikiančių tarnybų užduotys, valdymas ir finansavimo struktūra.

524

2 reforma. Vieno langelio principu veikiančių centrų, teikiančių konsultavimo energetikos klausimais paslaugas, sukūrimas

Tikslas

Vieno langelio principu veikiančių darbuotojų mokymas

Skaičius

0

84

1 KETV.

2024

84 VLP darbuotojų mokymo, kad jie galėtų atlikti įvairias funkcijas OSS biuruose, baigimo pažymėjimai.

525

2 reforma. Vieno langelio principu veikiančių centrų (OSS) sukūrimas, kad gaminantiems vartotojams būtų teikiamos konsultavimo energijos vartojimo efektyvumo didinimo tikslais ir energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių paslaugos

Tikslas

Fizinių vieno langelio sistemų biurų atidarymas

Skaičius

0

42

1 KETV.

2026

42 fiziniai vieno langelio principu veikiantys biurai yra parengti paslaugoms ir atviri piliečiams.

124

2 investicija. Nauji elektros energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių pajėgumai

Etapas

Skelbiantis konkursą atsinaujinančiųjų išteklių (vėjo ir saulės) energijos gamybos projektams

1 KETV.

2022

Skelbiamas kvietimas dalyvauti atsinaujinančiųjų išteklių (vėjo ir saulės) energijos gamybos projektų atrankos konkurse. Atrankos kriterijais užtikrinama atitiktis reikšmingos žalos nedarymo techninėms gairėms (C(2023) 6454 final). Kvietime gali dalyvauti ir MVĮ, ir stambūs investuotojai.

125

2 investicija. Nauji elektros energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių pajėgumai

Tikslas

Įrengtoji ir prie tinklo prijungta galia

Megavatai (MW)

0

950

II KETV.

2026

Laikantis 124 tarpinės reikšmės sąlygų, išduodami bent 950 MW galios atsinaujinančiųjų išteklių (vėjo ir saulės) įrenginių priėmimo liudijimai kartu su prijungimo prie tinklo sertifikatais.

518

5 investicija. Nacionalinio elektros energijos perdavimo tinklo skaitmeninimas ir modernizavimas

Tikslas

Metinio elektros energijos suvartojimo mažinimas

GWh

18

9

II KETV.

2026

Priėmimo sertifikatas (-ai) išduodamas (-i) saulės fotovoltinių plokščių 11,25 MW ir 5 MW energijos kaupimo pajėgumų (29 pastotėse) įrengimui kartu su nepriklausomo eksperto ataskaita, kurioje patvirtinama, kad, palyginti su 2022 m. baziniu scenarijumi, metinis elektros energijos suvartojimas sumažėjo maždaug 50 proc.

520

5 investicija. Nacionalinio elektros energijos perdavimo tinklo skaitmeninimas ir modernizavimas

Tikslas

Vidutinė įsikišimo į PSO tinklą trukmė

Procentinė dalis (%)

100 %

50 %

II KETV.

2026

Nepriklausomo eksperto ataskaitoje patvirtinamas vidutinės intervencijų PSO tinkle trukmės sutrumpinimas, taip pat pateikiami šios įrangos pristatymo ir įrengimo sertifikatai: I) perdavimo linijų ir pastočių techninės priežiūros įranga (įskaitant, be kita ko, elektros linijų matavimo ir valdymo įtaisus, transformatorius, izoliacines priemones, elektros įžeminimo ir mobiliąsias pakeltas darbo platformas ir kranus) ir ii) techninės priežiūros paslaugų skaitmeninimo programinė įranga (įskaitant SCADA).

Paprastai visos transporto priemonės turi būti netaršios. Tačiau tais atvejais, kai tam tikrai kategorijai nėra netaršios technologijos, naudojama tik geriausia turima mažataršė technologija.

522

5 investicija. Nacionalinio elektros energijos perdavimo tinklo skaitmeninimas ir modernizavimas

Etapas

Naudojamas duomenų centras

Sukurtas ir naudojamas duomenų centras

1 KETV.

2026

Nepriklausomo eksperto ataskaitoje patvirtinama duomenų centro struktūra kartu su įrangos ir programinės įrangos pristatymo ir įdiegimo sertifikatais (įskaitant, be kita ko: serveriai, maršruto parinktuvai, užkardos, galios talpyklos), tinklo eismo analizė (įskaitant, be kita ko, L2–7 eismo analizatorių; keturi SFP uostai; daugiamodžiai SFP ir vienmodžiai SFP siųstuvai) ir tinklo saugumas (įskaitant, be kita ko, užkardas, PoE komutatorius, skirstomuosius maršruto parinktuvus).

529

7 investicija. Dotacijų kuponų schema namų ūkių energijos vartojimo efektyvumo didinimui remti

Tikslas

Energinė būstų renovacija

Skaičius (būstai)

0

13 351

III KETVIRTIS

2026

Bent 13351 būstų renovacijos darbų užbaigimo priėmimo sertifikatas ir ex ante bei ex post energinio naudingumo sertifikatai, kuriais įrodoma, kad vienam būstui sutaupoma ne mažiau kaip 30 proc. pirminės energijos. Kiekvieną energijos vartojimo efektyvumo renovaciją papildo bent 3 kW grynosios galios saulės baterijų plokščių, kurios prijungiamos prie tinklo, įrengimas.

Reikalavimus atitinka tik pažeidžiami ir neturtingi namų ūkiai, taip pat G, F, E arba D energijos vartojimo efektyvumo kategorijų būstai. Seisminės rizikos klasėms RsI ir RsII priskiriami būstai neįtraukiami į energijos vartojimo efektyvumo intervencinių priemonių finansavimą.

535

8 investicija. Sutartys dėl skirtumų paskirstymo

Etapas

Atnaujintų elektros energijos gamybos projektų SDS pasirašymas

SDS pasirašymas

1 KETV.

2026

Pasirašytos SDS sutartys dėl atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybos projektų, kurių vertė – 350 088 169 EUR sausumos vėjo elektrinių įrenginiams.

P.3 PUNKTAS. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas

Investicija. Dotacijų kuponų schema, kuria siekiama paspartinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimą namų ūkiuose

Šiomis investicijomis siekiama didinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimą teikiant finansinę paramą namų savininkams.

Investicijas sudaro čekių, skirtų naujoms saulės baterijų plokščių sistemoms arba elektros energijos kaupimo sistemoms įrengti, platinimas.

P.4 PUNKTAS. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Sekundės skaičius

Priemonė

Etapas 
/Siektina reikšmė

Pavadinimas

Kokybinis rodiklis (tarpinių reikšmių)

Kiekybinis rodiklis
siektina reikšmė

Laikas

 

Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas

Padalinys

Pradinė padėtis

Tikslas

Ketvirčio

Metų

516a

4a investicija. Dotacijų kuponų schema, kuria siekiama paspartinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimą namų ūkiuose

Tikslas

Namų ūkių saulės baterijų plokščių ir elektros energijos kaupimo sistemų įrengimas

Čekių skaičius

0

61 000

II KETV.

2026

Čekių išmokėjimas kiekvienam namų ūkiui patvirtinamas priėmimo sertifikatais, kuriais patvirtinamas saulės baterijų plokščių (kurių grynoji galia yra bent 3 kW) ir (arba) elektros energijos kaupimo sistemų (kurių naudingoji galia yra bent 5 kWh) įrengimas. Atskiros elektros energijos kaupimo sistemos atitinka paramos skyrimo reikalavimus tik tuo atveju, jei namų savininkas jau turi saulės fotovoltinę sistemą, kurios grynasis pajėgumas yra bent 3 kW.

 1.2 Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano bendros numatomos išlaidos

Patikslinto Rumunijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visos numatytos išlaidos yra 21 410 527 593 EUR.

2. 2 SKIRSNIS. FINANSINĖ PARAMA

2.1 Finansinis įnašas

2 straipsnio 2 dalyje nurodytos dalinės įmokos organizuojamos taip:

2.1.1 Pirmoji paramos dalis (negrąžinama parama):

Eilės numeris

Susijusi priemonė

(Reforma arba investicija)

Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė

Pavadinimas

146

C7.R2

Perėjimas prie 2025 m. ES junglumo tikslų ir privačių investicijų į itin didelio pralaidumo tinklų diegimą skatinimas

M

5G tinklo saugumo įstatymo įsigaliojimas

69

C4.R1

Darnusis transportas, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir kelių eismo saugumas/
Geležinkelių infrastruktūros plėtra ir geležinkelių eismo valdymas

M

2021–2025 m. geležinkelių infrastruktūros plėtros strategijos priėmimas ir veiksmų plano taikymas

113

C6.R1

Elektros energijos rinkos reforma, anglių pakeitimas energijos rūšių derinyje ir parama privačių investicijų į atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybą teisinei ir reguliavimo sistemai

T

Anglimis kūrenamų elektrinių gamybos pajėgumų nutraukimas

142

C7.R1

Vieningos sistemos, skirtos valdžios debesijos sistemos architektūrai apibrėžti, kūrimas

M

Įsteigtų ir veikiančių skaitmeninės transformacijos reformų ir investicijų įgyvendinimo ir stebėsenos darbo grupė

150

C7.R3
Viešųjų ir privačiųjų subjektų, kuriems priklauso ypatingos svarbos vertės infrastruktūra, kibernetinio saugumo užtikrinimas

M

2021–2026 m. nacionalinės kibernetinio saugumo strategijos priėmimas

211

C8.R6

Valstybinės pensijų sistemos reforma

M

Sutarties techninė pagalba, kurią teikia subjektas, atrinktas pagal nacionalinius viešųjų pirkimų teisės aktus

212

C8.R6

Valstybinės pensijų sistemos reforma

M

Ministro įsakymo, kuriuo, padedant techninės pagalbos teikėjui, įsteigiamas stebėsenos komitetas, atsakingas už pensijų sistemos ir politikos intervencijos į pensijų sistemą peržiūrą, įsigaliojimas

220

C8.I2

Mokesčių ir mokesčių administravimo procesų tobulinimas, be kita ko, įgyvendinant integruotą rizikos valdymą

T

Kasos aparatų, prijungtų prie Nacionalinės fiskalinio administravimo agentūros IT sistemos, skaičius

366

C12.I1

Ikiligoninės medicinos infrastruktūra

M

Kriterijų, pagal kuriuos pirmenybė teikiama investicijoms į integruotus bendruomenės centrus, priėmimas

426

C14.R6

Kovos su korupcija stiprinimas

M

Vyriausybės sprendimo, kuriuo patvirtinama nauja nacionalinė kovos su korupcija strategija, įsigaliojimas

450

C14.I5

Plano stebėsena ir įgyvendinimas

M

Auditas ir kontrolė: informacija ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimui stebėti

451

C14.I5

Plano stebėsena ir įgyvendinimas

M

Vyriausybės potvarkio, kuriuo suteikiami Investicijų ir Europos projektų ministerijos (MIPE), Finansų ministerijos ir Audito institucijos teisiniai įgaliojimai, įsigaliojimas

462

C15.R3

Privalomojo švietimo sistemos reforma siekiant užkirsti kelią mokyklos nebaigimui ir jį sumažinti

M

Vyriausybės sprendimo, nustatančio Nacionalinės mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimo programos įgyvendinimą, įsigaliojimas

464

C15.I4

Parama švietimo įstaigoms, kurioms kyla didelė mokyklos nebaigimo rizika

M

Atviras kvietimas teikti projektus, kuriais siekiama padėti studentams pereiti iš pagrindinio į vidurinį, remiantis 5 rodikliais, apibrėžtais ankstyvojo perspėjimo švietimo srityje mechanizme

„Instalmet“ suma

2037146414 EURŲ

2.1.2 Antroji paramos dalis (negrąžinama parama):

Eilės numeris

Susijusi priemonė

(Reforma arba investicija)

Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė

Pavadinimas

124

C6.I1

Nauji elektros energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių pajėgumai

M

Skelbiantis konkursą atsinaujinančiųjų išteklių (vėjo ir saulės) energijos gamybos projektams

143

C7.R1

Vieningos sistemos, skirtos valdžios debesijos sistemos architektūrai apibrėžti, kūrimas

M

Užbaigta vyriausybinės debesijos architektūros galimybių analizė

191

C8.R1

Nacionalinės fiskalinio administravimo agentūros (ANAF) reforma vykdant skaitmeninimą

M

Teisinės sistemos, pagal kurią juridiniai asmenys privalo įsiregistruoti į SPĮ (virtualioji privačioji erdvė), įsigaliojimas

195

C8.R1

Nacionalinės fiskalinio administravimo agentūros (ANAF) reforma vykdant skaitmeninimą

M

Nacionalinės fiskalinio administravimo ir darbo inspekcijos agentūros bendro veiksmų plano, kuriuo siekiama užkirsti kelią pilkojo/juodojo darbo vengimo reiškiniui ir jį apriboti, įgyvendinimas/patvirtinimas

213

C8.R6

Valstybinės pensijų sistemos reforma

M

Reglamentavimo sistemos pakeitimų, kuriais siekiama užtikrinti 2 ramsčio pensijų tvarumą, įsigaliojimas

387

C13.R4

Darbo kortelių įdiegimas ir darbo namų ūkyje įforminimas

M

Teisės aktų ir jų įgyvendinimo taisyklių, susijusių su namų ūkio darbuotojų kuponų sistema, įsigaliojimas

401

C14.R1

Didinti sprendimų priėmimo procesų nuspėjamumą ir veiksmingumą stiprinant politikos koordinavimo ir poveikio analizės gebėjimus vyriausybės ir koordinuojančių ministerijų lygmeniu, taip pat stiprinant viešųjų konsultacijų kokybės gerinimo visais administracijos lygmenimis priemones;

M

Metodikos ir procedūrų, kuriomis siekiama pagerinti viešosios politikos loginį pagrindą ir planavimą bei administracinį supaprastinimą, įsigaliojimas

404

C14.R1

Didinti sprendimų priėmimo procesų nuspėjamumą ir veiksmingumą stiprinant politikos koordinavimo ir poveikio analizės gebėjimus vyriausybės ir koordinuojančių ministerijų lygmeniu, taip pat stiprinant viešųjų konsultacijų kokybės gerinimo visais administracijos lygmenimis priemones;

M

Teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo nustatoma struktūra, kuria užtikrinamas veiksmingos reguliavimo kokybės kontrolės mechanizmo įgyvendinimas, įsigaliojimas

421

C14.R5

Užtikrinti teisminių institucijų nepriklausomumą, gerinti jų kokybę ir veiksmingumą

M

Valdymo sprendimo, kuriuo patvirtinama 2022–2025 m. teisminių institucijų plėtojimo strategija, įsigaliojimas

430

C14.R6

Kovos su korupcija stiprinimas

M

Įstatymo, kuriuo į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva dėl informatorių apsaugos, įsigaliojimas

433

C14.R8

Nacionalinės viešųjų pirkimų sistemos modernizavimas ir racionalizavimas

M

Nacionalinės teisės akto dėl teisių gynimo priemonių pakeitimo įsigaliojimas (Įstatymas Nr. 101/2016)

465

C15.I4

Parama švietimo įstaigoms, kurioms kyla didelė mokyklos nebaigimo rizika

T

Švietimo įstaigos, kurioms skirta dotacijų programa (1 dalis)

477

C15.R5

Švietimo skaitmenizacijos teisės aktų sistemos priėmimas

M

Ministro įsakymo, kuriuo siekiama užtikrinti standartus, pagal kuriuos mokyklose būtų aprūpinta technologine įranga ir ištekliais švietimo tikslais internete, ir užtikrinti tvarų siūlomų investicijų poveikį, įsigaliojimas

494

C15.R7

Ikiuniversitetinio švietimo sistemos valdymo reforma ir vadovybės profesionalumo didinimas

M

Techninės pagalbos sutarties, skirtos valdymo reformos veiksmų planui parengti, įskaitant vadovų ir inspektorių mokymo ir konsultuojamojo ugdymo programą, pasirašymas

65

C4.R1

Darnusis transportas, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir kelių eismo sauga/kelių eismo sauga

M

Nacionalinės kelių eismo saugos strategijos priėmimas

114

C6.R1

Elektros energijos rinkos reforma, anglių pakeitimas energijos rūšių derinyje ir parama privačių investicijų į atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybą teisinei ir reguliavimo sistemai

M

Priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo įstatymo, kuriuo patvirtinamas laipsniško anglių ir lignito atsisakymo tvarkaraštis, įsigaliojimas

144

C7.R1

Vieningos sistemos, skirtos valdžios debesijos sistemos architektūrai apibrėžti, kūrimas

M

Įstatymo dėl debesijos paslaugų valdymo vyriausybės teritorijoje įsigaliojimas

145

C7.R1

Vieningos sistemos, skirtos valdžios debesijos sistemos architektūrai apibrėžti, kūrimas

M

Sąveikumo įstatymo įsigaliojimas

153

C7.I1
Vyriausybės debesijos infrastruktūros diegimas

M

Investicijų įgyvendinimo sutarties pasirašymas remiantis kvietimo dalyvauti konkurse procedūra, skirta investicijai įgyvendinti

147

C7.R2
Perėjimas prie 2025 m. ES junglumo tikslų ir privačių investicijų į itin didelio pralaidumo tinklų diegimą skatinimas

M

Kvietimo teikti pasiūlymus dėl leidimo telekomunikacijų operatoriams išduoti 5G licencijas paskelbimas

200

C8.R3

Biudžeto programavimo mechanizmo stiprinimas

M

Vyriausybės sprendimo dėl biudžeto programų rengimo, stebėsenos ir ataskaitų apie jas teikimo metodikos patvirtinimo įsigaliojimas

355

C12.R2

Didesni pajėgumai investuoti į sveikatos infrastruktūrą

M

Teisės aktų, kuriais įsteigiama Nacionalinė sveikatos infrastruktūros plėtros agentūra (ANDIS), įsigaliojimas

356

C12.R3

Didesni sveikatos valdymo pajėgumai ir žmogiškieji ištekliai sveikatos srityje

M

Teisės aktų sistemos, skirtos sveikatos valdymo gebėjimams ir žmogiškiesiems ištekliams sveikatos srityje didinti, įsigaliojimas

357

C12.R3

Didesni sveikatos valdymo pajėgumai ir žmogiškieji ištekliai sveikatos srityje

M

Teisės aktų, susijusių su sveikatos srities žmogiškųjų išteklių plėtojimo strategine programa, įsigaliojimas

413

C14.R2

Klimato ir darnaus vystymosi bei aplinkos politikos strateginio valdymo stiprinimas

M

Tarpinstitucinio klimato komiteto veiklos pradžia

422

C14.R5

Užtikrinti teisminių institucijų nepriklausomumą, gerinti jų kokybę ir veiksmingumą

M

Įstatymo, kuriuo iš dalies keičiami Nacionalinės areštuoto turto valdymo agentūros įgaliojimai, įsigaliojimas

456

C15-I1

Lopšelių statyba ir įrengimas

M

Sutarčių su viešaisiais operatoriais (savivaldybėmis) dėl 110 lopšelių statybos, įrangos ir eksploatavimo pasirašymas

478

C15.R5

Švietimo skaitmenizacijos teisės aktų sistemos priėmimas

M

Įstatymo, kuriuo nustatomas būsimo mokytojo profilis skaitmeninių gebėjimų srityje ir kaip vertinti skaitmeninę kompetenciją per mokyklinius egzaminus, įsigaliojimas

485

C15.R6
Atnaujinta reglamentavimo sistema siekiant užtikrinti aplinkai nekenksmingus projektavimo, statybos ir aprūpinimo standartus ikiuniversitetinio švietimo sistemoje

M

Teisės aktų sistemos pakeitimų, kuriais siekiama pagerinti mokymosi aplinkos kokybę, įsigaliojimas

Dalinė dalis Suma

2147491242 EURŲ

2.1.3 Trečioji paramos dalis (negrąžinama parama):

Eilės numeris

Susijusi priemonė

(Reforma arba investicija)

Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė

Pavadinimas

22

C2.R1

Miškotvarkos ir valdymo sistemų reforma parengiant naują nacionalinę miškų strategiją ir vėlesnius teisės aktus

M

2020–2030 m. nacionalinės miškų strategijos priėmimas

23

C2.R1

Miškotvarkos ir valdymo sistemų reforma parengiant naują nacionalinę miškų strategiją ir vėlesnius teisės aktus

M

Iš dalies pakeistų ministro potvarkių, kuriais nustatomos 2020–2030 m. nacionalinėje miškų strategijoje numatytos privalomos miško įveisimo ir atkūrimo taisyklės, įsigaliojimas

148

C7.R2

Perėjimas prie 2025 m. ES junglumo tikslų ir privačių investicijų į itin didelio pralaidumo tinklų diegimą skatinimas

M

Įgyvendintos ES junglumo priemonių rinkinio rekomendacijos

149

C7.R2

Perėjimas prie 2025 m. ES junglumo tikslų ir privačių investicijų į itin didelio pralaidumo tinklų diegimą skatinimas

M

Radijo spektro naudojimo teisių suteikimas

152

C7.R4

Piliečių skaitmeninių gebėjimų, susijusių su viešosiomis paslaugomis ir skaitmeniniu švietimu visą gyvenimą, didinimas

M

Darbo ministro ir Nacionalinio statistikos instituto pirmininko ministro įsakymo dėl naujų skaitmeninių profesijų apibrėžimo profesijų klasifikatoriuje (COR) įsigaliojimas

384

C13.R3

Minimalių įtraukties pajamų (VMI) teikimas

M

Teisės akto, kuriuo patvirtinamos VMI taikymo įgyvendinimo taisyklės, įsigaliojimas

410

C14.R1

Vyriausybės sprendimų priėmimo kokybės gerinimas

M

Gairių dėl tinkamo Bendrojo interesų skaidrumo registro (RUTI) naudojimo ir vykdymo užtikrinimo įsigaliojimas

411

C14.R1

Vyriausybės sprendimų priėmimo kokybės gerinimas

M

Skubių potvarkių taikymo metodikos įsigaliojimas

412

C14.R1

Vyriausybės sprendimų priėmimo kokybės gerinimas

M

Teisės aktų pakeitimų įsigaliojimas siekiant užtikrinti viso teisės aktų teksto paskelbimą po pakeitimų

470

C15.R4

Visapusiško profesinio aukštojo techninio mokslo maršruto sukūrimas

M

Vyriausybės sprendimo, patvirtinančio viso dviejų maršrutų organizavimo metodiką ir naujas kvalifikacijas, susijusias su visu dvigubu maršrutu, įsigaliojimas

489

C15.I11

Ikiuniversitetinių klasių ir mokyklų laboratorijų ir (arba) mokyklų kabinetų patalpų įrengimas

M

Klasių su baldais įrengimo finansavimo sutarčių pasirašymas

490

C15.I11

Ikiuniversitetinių klasių ir mokyklų laboratorijų ir (arba) mokyklų kabinetų patalpų įrengimas

M

Ikiuniversitetinės klasės ir mokslo laboratorijos ir (arba) mokyklų spintos

66

C4.R1.

Darnusis transportas, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir kelių eismo sauga/kelių eismo sauga

M

Kelių eismo saugumo teisės aktų įsigaliojimas – teisės aktai dėl kelių eismo saugumo pažeidimų stebėsenos, vykdymo užtikrinimo ir sankcijų už juos

115

C6.R1

Elektros energijos rinkos reforma, anglių pakeitimas energijos rūšių derinyje ir parama privačių investicijų į atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybą teisinei ir reguliavimo sistemai

T

Anglimis ir (arba) lignitu kūrenamų elektrinių gamybos pajėgumų nutraukimas

121

C6.R2

Energetikos sektoriaus valstybės valdomų įmonių bendrojo valdymo reforma

M

Energetikos sektoriaus valstybės valdomų įmonių bendrojo valdymo gerinimas

151

C7.R3

Viešųjų ir privačiųjų subjektų, kuriems priklauso ypatingos svarbos vertės infrastruktūra, kibernetinio saugumo užtikrinimas

M

Rumunijos gynybos ir kibernetinio saugumo įstatymo įsigaliojimas

192

C8.R1

Nacionalinės fiskalinio administravimo agentūros (ANAF) reforma vykdant skaitmeninimą

T

Papildomi juridiniai asmenys, įsiregistravę į SPĮ

193

C8.R1

Nacionalinės fiskalinio administravimo agentūros (ANAF) reforma vykdant skaitmeninimą

M

Įsigaliojo taikytina teisinė sistema, kuria apibrėžiami rizikos kriterijai, taikomi mokesčių mokėtojų klasifikavimui. Teisinė sistema patvirtinama ANAF pirmininko įsakymu.

194

C8.R1

Nacionalinės fiskalinio administravimo agentūros (ANAF) reforma vykdant skaitmeninimą

M

Iš dalies pakeistos mokesčių inspekcijos veiklos srities teisinės sistemos įsigaliojimas

199

C8.R3

Biudžeto programavimo mechanizmo stiprinimas

M

Iš dalies pakeistos reguliavimo sistemos įsigaliojimas siekiant užtikrinti daugiametį svarbių viešųjų investicijų projektų biudžeto planavimą ir Fiskalinės tarybos atliktas išlaidų peržiūrų ex post vertinimas

205

C8.R4

Mokesčių sistemos peržiūra

M

Rumunijos mokesčių sistemos analizė siekiant parengti rekomendacijas siekiant užtikrinti, kad mokesčių sistema prisidėtų prie tvaraus ekonomikos augimo skatinimo ir išsaugojimo

206

C8.R4

Mokesčių sistemos peržiūra

M

Mokesčių kodekso pakeitimų, kuriais laipsniškai mažinama specialios labai mažoms įmonėms taikomos apmokestinimo tvarkos taikymo sritis, įsigaliojimas

215

C8.R6

Valstybinės pensijų sistemos reforma

M

Teisės aktų sistemos, skirtos išlaidoms specialioms pensijoms mažinti, įsigaliojimas

221

C8.I2

Mokesčių ir mokesčių administravimo procesų tobulinimas, be kita ko, įgyvendinant integruotą rizikos valdymą

T

Kasos aparatų, prijungtų prie Nacionalinės fiskalinio administravimo agentūros IT sistemos, skaičius

222

C8.I2

Mokesčių ir mokesčių administravimo procesų tobulinimas, be kita ko, įgyvendinant integruotą rizikos valdymą

T

Visų mokesčių administratoriaus atliktų auditų, apie kuriuos pranešta, skaičiaus dalis – 30 proc.

230

C8.I4

Elektroninės muitinės sukūrimas

T

Atnaujinta aparatinės ir programinės įrangos infrastruktūra

288

C10.R1

Tvaraus judumo mieste sistemos sukūrimas

M

Tvaraus judumo mieste teisės aktų įsigaliojimas

289

C10.R1

Tvaraus judumo mieste sistemos sukūrimas

M

Ministro įsakymo, kuriuo nustatoma techninės pagalbos, skirtos tvaraus judumo mieste planams rengti, teikimo struktūra, įsigaliojimas

294

C10.I1

Tvarus miestų judumas

M

Viešojo transporto parko atnaujinimo sutarčių pasirašymas (netaršių transporto priemonių pirkimas)

298

C10.I1

Tvarus miestų judumas

M

ITS/kitos IRT infrastruktūros teikimo sutarčių pasirašymas

301

C10.I1

Tvarus miestų judumas

M

Elektrinių transporto priemonių įkrovimo prieigų statybos sutarčių pasirašymas

351

C12.R1

Didesni visuomenės sveikatos fondų valdymo pajėgumai

M

Ministro įsakymo dėl veiklos rezultatų ir kokybės rodiklių, naudojamų atrenkant sveikatos kokybės fondą gaunančius medicinos padalinius, įsigaliojimas

358

C12.R3

Didesni sveikatos valdymo pajėgumai ir žmogiškieji ištekliai sveikatos srityje

M

Žmogiškųjų išteklių plėtra sveikatos srityje

378

C13. R1

Sukurti naują teisinę sistemą, kuri užkirstų kelią vaikų atskyrimui nuo jų šeimų

M

Teisėkūros procedūra priimamo akto, būtino siekiant užkirsti kelią vaikų atskyrimui nuo šeimos ir paramai pažeidžiamoms šeimoms, įsigaliojimas

380

C13. R2

Neįgalių suaugusiųjų apsaugos sistemos reforma

M

Teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Deinstitucionalizavimo proceso spartinimo vadovo įgyvendinimo ir įgyvendinimo įsigaliojimas

381

C13. R2

Neįgalių suaugusiųjų apsaugos sistemos reforma

M

Teisės aktų, kuriais remiamas priimtos nacionalinės institucionalizavimo prevencijos strategijos įgyvendinimas, įsigaliojimas

424

C14.R5

Užtikrinti teisminių institucijų nepriklausomumą, gerinti jų kokybę ir veiksmingumą

M

Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimas

439

C14.R9

Tobulinti įmonių valdymo principų įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse procedūrinę sistemą

M

Atnaujintų teisės aktų, skirtų valstybės valdomoms įmonėms, įsigaliojimas

440

C14.R9

Tobulinti įmonių valdymo principų įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse procedūrinę sistemą

M

Vyriausybės valdymo politikos koordinavimo ir stebėsenos centro darbo grupės veiklos pradžia

449

C14.I4

Didinti pilietinės visuomenės organizacijų gebėjimus skatinti aktyvų pilietiškumą, profesionaliai dalyvauti planuojant ir įgyvendinant viešąją politiką socialinių teisių srityje, kuriai skirtas nacionalinis ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas, ir stebėti susijusias reformas;

M

Socialinio dialogo teisės aktų įsigaliojimas, numatant prasmingą ir savalaikį socialinį dialogą ir kolektyvines derybas, laikantis TDO rekomendacijų

453

C15.R2

Vieninga, įtrauki ir kokybiška ikimokyklinio ugdymo sistema

M

– Ministro įsakymo, kuriuo priimama tarpsektorinė bendroji programa, įsigaliojimas

– MO, kuriuo reglamentuojamas papildomų ikimokyklinio ugdymo paslaugų kūrimas, organizavimas ir teikimas, įsigaliojimas

463

C15.R3

Privalomojo švietimo sistemos reforma siekiant užkirsti kelią mokyklos nebaigimui ir jį sumažinti

M

Ministro įsakymo dėl MATE priemonės naudojimo nacionaliniu lygmeniu įsigaliojimas

Dalinė dalis Suma

1833810414 EURŲ



2.1.4 Ketvirtoji paramos dalis (negrąžinama parama):

Eilės numeris

Susijusi priemonė

(Reforma arba investicija)

Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė

Pavadinimas

RO-C[C2]-R[R1.0]-M[24]

Miškotvarkos ir valdymo sistemų reforma įgyvendinant naują nacionalinę miškų strategiją ir vėlesnius teisės aktus

M

Teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais iš dalies keičiami ir papildomi galiojantys miškų teisės aktai, įsigaliojimas

RO-C[C2]-I[I5.0]-M[41]

Integruotos potvynių rizikos mažinimo sistemos miško upių baseinuose

M

Projekto projekto patvirtinimas

RO-C[C4]-R[R1.0]-M[59]

Darnusis transportas, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir kelių eismo sauga/Kelių transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir oro taršos mažinimas

M

Teisės akto (-ų), kuriuo (-iais) įgyvendinama nauja atstumu grindžiama sunkiųjų transporto priemonių (sunkvežimių) apmokestinimo sistema, susijusi su oro tarša, įsigaliojimas ir didesni nuosavybės mokesčiai labiausiai teršiančioms keleivinėms transporto priemonėms (automobiliams, autobusams, tolimojo susisiekimo autobusams)

RO-C[C4]-R[R1.0]-M[60]

Darnusis transportas, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir kelių eismo sauga/Kelių transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir oro taršos mažinimas

M

Teisės akto (-ų), kuriuo (-iais) siekiama skatinti naudoti netaršias transporto priemones, įsigaliojimas ir transporto priemonių parko atnaujinimo programos

RO-C[C6]-R[R1.0]-T[119]

Elektros energijos rinkos reforma, anglių pakeitimas energijos rūšių derinyje ir parama privačių investicijų į atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybą teisinei ir reguliavimo sistemai

T

Anglimis ir (arba) lignitu kūrenamų elektrinių gamybos pajėgumų nutraukimas

RO-C[C6]-R[R2.0]-M[122]

Energetikos sektoriaus valstybės valdomų įmonių bendrojo valdymo reforma

M

Ne mažiau kaip 15 % įmonės „Hidroelectrica“ akcijų įtraukimas į biržos sąrašus

RO-C[C6]-R[R3.0]-M[123]

Žaliasis biudžetas

M

Žaliojo biudžeto planavimo metodikos nustatymas ir naudojimas

RO-C[C7]-I[I1.0]-T[154]

Vyriausybės debesijos infrastruktūros diegimas

T

Viešosios institucijos, prisijungusios per vyriausybės debesiją

RO-C[C7]-I[I4.0]-M[163]

Teisminių institucijų skaitmeninimas

M

Paraiškų centralizavimas

RO-C[C7]-I[I6.0]-M[169]

Skaitmeninimas užimtumo ir socialinės apsaugos srityse

M

Funkcinė REGES internetinė sistema

RO-C[C7]-I[I7.0]-M[172]

Elektroninių formų (e. formų) įdiegimas viešųjų pirkimų srityje

M

Standartinių elektroninių formų naudojimas viešųjų pirkimų procedūrose

RO-C[C7]-I[I14.0]-T[182]

Rumunijos valdžios institucijoms teikiamų interneto paslaugų teikėjų infrastruktūros paslaugų atsparumo ir kibernetinio saugumo didinimas

T

Centrai, suteikiantys prieigą prie interneto paslaugų teikėjų (IPP) paslaugų viešojo intereso įstaigoms ir įmonėms

RO-C[C8]-I[I2.0]-T[219]

Mokesčių ir mokesčių administravimo procesų tobulinimas, be kita ko, įgyvendinant integruotą rizikos valdymą

T

Darbuotojų mokymas rizikos valdymo sistemos klausimais

RO-C[C8]-I[I2.0]-T[223]

Mokesčių ir mokesčių administravimo procesų tobulinimas, be kita ko, įgyvendinant integruotą rizikos valdymą

T

Visų mokesčių administratoriaus atliktų auditų, apie kuriuos pranešta, skaičiaus dalis – 60 proc.

RO-C[C8]-I[I2.0]-T[224]

Mokesčių ir mokesčių administravimo procesų tobulinimas, be kita ko, įgyvendinant integruotą rizikos valdymą

T

Padidinti auditų skaičių 10 proc.

RO-C[C8]-I[I3.0]-M[228]

Pajėgumų reaguoti į dabartinius ir būsimus informavimo iššūkius, be kita ko, pandemijos kontekste, užtikrinimas vykdant Finansų ministerijos ir (arba) Nacionalinės fiskalinio administravimo agentūros skaitmeninę transformaciją

M

Didesnis Finansų ministerijos ir ANAF kompiuterinės sistemos kibernetinis saugumas

RO-C[C8]-I[I6.0]-M[235]

Ekonominio modeliavimo priemonė (pensijų reformos variantų modeliavimo priemonių rinkinys), skirta instituciniams gebėjimams prognozuoti pensijų išlaidas gerinti

M

Atnaujinta ekonominio modeliavimo priemonė

RO-C[C8]-I[I8.0]-M[238]

Nacionalinis plėtros bankas veikia

M

Programinės įrangos (licencijų) ir aparatinės įrangos (knyginių kompiuterių) pirkimas, IT paslaugos darbuotojams, Nacionalinio plėtros banko ir Finansų ministerijos darbuotojų mokymas

RO-C[C8]-R[R3.0]-M[201]

Biudžeto programavimo mechanizmo tobulinimas

M

Atlikta sveikatos ir švietimo sektorių išlaidų peržiūra

RO-C[C8]-R[R3.0]-M[202]

Biudžeto programavimo mechanizmo tobulinimas

M

Daugiametės sistemingos išlaidų peržiūros visuose sektoriuose strategijos ir tvarkaraščio priėmimas

RO-C[C8]-R[R4.0]-M[207]

Mokesčių sistemos peržiūra

M

Teisės aktas (-ai), kuriuo (-iais) siekiama sumažinti ir (arba) panaikinti kitas mokesčių paskatas, siekiant supaprastinti mokesčių sistemą ir padaryti ją veiksmingesnę

–Teisės aktai, kuriais siekiama išplėsti ekologišką apmokestinimą

RO-C[C8]-R[R5.0]-M[209]

Nacionalinio plėtros banko įsteigimas

M

Nacionalinio plėtros banko įsteigimas

RO-C[C8]-R[R6.0]-M[214]

Valstybinės pensijų sistemos reforma

M

Teisės aktas (-ai) dėl pensijų sistemos

RO-C[C8]-I[I9.0]-M[239]

Pensijų bylų vertinimo proceso rėmimas

M

Visos pensijų bylos perskaičiuotos

RO-C[C9]-R[R2.a]-M[273]

Supaprastinti mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų valdymą

M

Teisės akto (-ų), kuriuo (-iais) įsteigiamas vienas organas, apimantis esamas tarybas, užtikrinantis tarpžinybinį koordinavimą ir pasiekiantis privatųjį sektorių, įsigaliojimas

RO-C[C9]-R[R3.0]-M[274]

Mokslinių tyrimų karjeros reforma

M

Teisės akto (-ų) dėl mokslo darbuotojo karjeros ir statuso įsigaliojimas

RO-C[C9]-R[R3.0]-T[275]

Mokslinių tyrimų karjeros reforma

T

Institucijos, kurios laikosi Europos mokslininkų chartijos ir Mokslininkų priėmimo į darbą kodekso, inicijavo veiksmų planų rengimo, taikymo ir vertinimo procesą

RO-C[C9]-I[I2.a]-T[252]

Privačiajam sektoriui skirtos finansinės priemonės. Klimato politikos portfelio garantija

T

Finansavimo arba investavimo operacijos, sudarančios 100 proc. visos priemonei skirtų išteklių sumos, kurias patvirtino „InvestEU“ investicijų komitetas.

RO-C[C9]-I[I3.a]-T[263]

Privačiojo sektoriaus pagalbos schemos. MVĮ skaitmeninimui skirta pagalbos schema

T

Pasirašytų finansavimo sutarčių skaičius

RO-C[C9]-I[I8.0]-T[284]

Žmogiškųjų išteklių iš užsienio pritraukimo į mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų veiklą programa

T

Tarptautinių tyrėjų vadovaujami projektai

RO-C[C9]-I[I9.0]-T[285]

Parama asmenims, turintiems Marie Sklodowska Curie individualios stipendijos apdovanojimą

T

Pažangumo ženklo „Marie Sklodowska Curie“ gavėjai

RO-C[C9]-I[I10.0]-T[287]

Aštuonių regioninių profesinio orientavimo centrų nacionalinio tinklo sukūrimas ir finansinė parama

T

Įsteigti regioniniai mokslinių tyrimų karjeros orientavimo centrai

RO-C[C11]-R[R3.a.0]-M[345]

Kultūros sektoriaus finansavimo sistemos reforma

M

Teisės aktų dėl kultūros darbuotojams taikomos teisinės sistemos įsigaliojimas

RO-C[C11]-I[I6.0]-M[348]

Kultūros finansavimo procesų skaitmeninės sistemos sukūrimas

M

Kultūros finansavimo procesų skaitmeninė sistema

RO-C[C11]-I[I7.0]-T[350]

Kino gamybos ir platinimo skaitmeninimo spartinimas

T

Filmų gamintojai ir platintojai, dalyvaujantys skaitmeninių įgūdžių ugdymo mokymuose

RO-C[C12]-R[R1.0]-M[352]

Didesni visuomenės sveikatos fondų valdymo pajėgumai

M

Teisės akto dėl naujos pavyzdinės sveikatos draudimo sistemos preliminariosios sutarties įsigaliojimas

RO-C[C12]-R[R3.0]-M[365]

Didesni sveikatos valdymo pajėgumai ir žmogiškieji ištekliai sveikatos srityje

M

Viešųjų išteklių naudojimo portalo transparenta.ms.ro veikimo užtikrinimas

RO-C[C12]-I[I1.0]-T[367]

Ikiligoninės medicinos infrastruktūra

T

Įrengta arba renovuota šeimos gydytojų arba pirminės sveikatos priežiūros asociacijų praktika, pirmenybę teikiant marginalizuotuose regionuose ir savivaldybėse vykdomai praktikai

RO-C[C12]-I[I1.0]-T[369]

Ikiligoninės medicinos infrastruktūra

T

Naujai pastatyti arba renovuoti ir įrengti ambulatorinės priežiūros padaliniai

RO-C[C12]-I[I2.0]-T[375]

Valstybinių ligoninių infrastruktūra

T

Valstybinės ligoninės gauna įrangą ir medžiagas infekcijų rizikai mažinti

RO-C[C13]-R[R5.0]-M[392]

Užtikrinti minimaliojo darbo užmokesčio nustatymą

M

Teisės aktų, kuriais reglamentuojama nauja minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo sistema, įsigaliojimas

RO-C[C13]-I[I2.0]-T[395]

Neįgaliųjų socialinės infrastruktūros reabilitacija, renovacija ir plėtra

T

Modernizuotos bendruomeninės paslaugos neįgaliesiems

RO-C[C13]-R[R3.0]-T[386]

Minimalių įtraukties pajamų (VMI) teikimas

T

Gautos aktyvinimo priemonės

RO-C[C13]-I[I3.0]-M[397]

Darbo kuponų sistemos, skirtos vietos paslaugų teikėjams ir paslaugų gavėjams, sukūrimas

M

Skaitmeninė platforma, skirta namų ūkio paslaugų teikėjams ir paslaugų gavėjams naudoti darbo kuponus

RO-C[C14]-R[R1.0]-M[402]

Vyriausybės sprendimų priėmimo kokybės gerinimas 

M

Visose ministerijose naudojama nauja strateginio valdymo ir planavimo sistema 

RO-C[C14]-R[R1.0]-T[403]

Vyriausybės sprendimų priėmimo kokybės gerinimas 

T

Trys ministerijos planuojami ir panaudoti kiekvienos programos biudžetai 

RO-C[C14]-R[R1.0]-M[406]

Vyriausybės sprendimų priėmimo kokybės gerinimas 

M

Pilietinės visuomenės organizacijų darbuotojai, apmokyti didinti administracinius gebėjimus 

RO-C[C14]-R[R2.0]-M[415]

Klimato ir darnaus vystymosi bei aplinkos politikos strateginio valdymo stiprinimas 

M

Nustatytas tvaraus vystymosi ekspertų vaidmuo ir parengta mokymo programa

RO-C[C14]-R[R5.0]-M[423]

Užtikrinti teisminių institucijų nepriklausomumą, gerinti jų kokybę ir veiksmingumą

M

„Teisingumo įstatymų“ įsigaliojimas (įstatymai dėl magistratų statuso, teismų organizavimo, Aukščiausiosios magistratų tarybos)

RO-C[C14]-R[R6.0]-T[427]

Kovos su korupcija stiprinimas

T

Areštuoto turto, kurį valdo Nacionalinė areštuoto turto valdymo agentūra, vertės padidėjimas

RO-C[C14]-R[R6.0]-T[429]

Kovos su korupcija stiprinimas

T

Pasiektas 85 proc. Nacionalinio kovos su korupcija direktorato prokuroro pareigybių užimtumo lygis

RO-C[C14]-R[R7.0]-M[432]

Valstybės tarnybos sąžiningumo teisinės sistemos atnaujinimas 

M

Patvirtinti peržiūrėti Vyriausybės etikos ir elgesio teisės aktai

RO-C[C14]-R[R8.0]-T[435]

Nacionalinės viešųjų pirkimų sistemos modernizavimas ir racionalizavimas

T

Veiklą vykdančias centralizuotas viešųjų pirkimų įstaigas (CPO) naudoja vietos valdžios institucijos

RO-C[C14]-R[R8.0]-M[437]

Nacionalinės viešųjų pirkimų sistemos modernizavimas ir racionalizavimas

M

Viešųjų pirkimų elektroninės sistemos (SEAP) sistema yra sujungta ir sąveiki su kitomis duomenų bazėmis.

RO-C[C14]-R[R9.0]-M[441]

Tobulinti įmonių valdymo principų įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse procedūrinę sistemą

M

Stebėsenos rodiklių suvestinės, kurioje išvardyti visų valstybės valdomų įmonių finansiniai ir nefinansiniai pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai (PVRR), paskelbimas

RO-C[C14]-R[R9.0]-M[441a]

Tobulinti įmonių valdymo principų įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse procedūrinę sistemą

M

Visų valstybės valdomų įmonių vertinimo, grindžiamo pažanga, padaryta siekiant finansinių ir nefinansinių PVRR, apie kuriuos pranešta suvestinėje, paskelbimas

RO-C[C15]-R[R1.0]-M[452]

Teisės aktų rinkinio, skirto projektui „Educated Romania“ taikyti, rengimas ir priėmimas

M

Teisės aktų rinkinio, skirto projektui „Educated Romania“ taikyti, įsigaliojimas

RO-C[C15]-R[R5.0]-M[479]

Švietimo skaitmenizacijos teisinės sistemos priėmimas

M

Teisės aktų, kuriais nustatoma ikiuniversitetinio švietimo nacionalinė skaitmeninių įgūdžių orientacinė sistema, įsigaliojimas

RO-C[C15]-I[I5.0]-T[469]

Rumunijos integruotos švietimo informacinės sistemos (SIIIR) ir ankstyvojo perspėjimo mechanizmo (MATE) IT priemonės naudotojų mokymai ir sisteminės intervencijos siekiant sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių

M

Rumunijos integruotos švietimo informacinės sistemos (SIIR) ir MATE IT priemonės naudotojams rengiami internetiniai mokymo kursai

RO-C[C16]-R[R2.0]-M[523]

Vieno langelio principu veikiančių centrų, teikiančių konsultavimo energetikos klausimais paslaugas, sukūrimas

M

Teisės ir norminių aktų, susijusių su vieno langelio principu veikiančių centrų, teikiančių konsultavimo energetikos klausimais paslaugas, steigimu, įsigaliojimas

RO-C[C16]-R[R2.0]-T[524]

Vieno langelio principu veikiančių centrų, teikiančių konsultavimo energetikos klausimais paslaugas, sukūrimas

T

Vieno langelio principu veikiančių darbuotojų mokymas

RO-C[C16]-R[R2.0]-T[525]

Vieno langelio principu veikiančių centrų, teikiančių konsultavimo energetikos klausimais paslaugas, sukūrimas

T

Fizinių vieno langelio sistemų biurų atidarymas

Dalinė dalis Suma

2620279973 EURŲ

2.1.5 Penktoji paramos dalis (negrąžinama parama):

Eilės numeris

Susijusi priemonė

(Reforma arba investicija)

Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė

Pavadinimas

RO-C[C1]-I[I6.0]-M[19]

Vandens kadastro pristatymas

M

Pristatytas vandens kadastras

RO-C[C3]-I[I3a.0]-T[56]

Viešoji stebėsena, kontrolė ir instituciniai atliekų tvarkymo gebėjimai

T

Skaitmeninės įrangos pirkimas

RO-C[C3]-I[I3a.0]-T[57]

Viešoji stebėsena, kontrolė ir instituciniai atliekų tvarkymo gebėjimai

T

400 kontrolės misijų naudojant skaitmeninę įrangą pristatymas

RO-C[C4]-R[R1.0]-T[61]

Darnusis transportas, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir kelių eismo sauga/Kelių transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir oro taršos mažinimas

T

Perkančiosios organizacijos perka naujas netaršias transporto priemones

RO-C[C4]-R[R1.0]-T[62]

Darnusis transportas, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir kelių eismo sauga/Kelių transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir oro taršos mažinimas

T

Į metalo laužą atiduotos taršios motorinės transporto priemonės (EURO 3 arba mažiau) ir netaršių transporto priemonių skaičiaus didinimas

RO-C[C6]-R[R1.0]-M[118]

Elektros energijos rinkos reforma, anglių pakeitimas energijos rūšių derinyje ir parama privačių investicijų į atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybą teisinei ir reguliavimo sistemai

M

Sutarčių dėl skirtumų, susijusių su atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais, pasirašymas po aukcionų etapų

RO-C[C6]-I[I5a.0]-T[141]

Energijos vartojimo efektyvumo užtikrinimas pramonės sektoriuje

T

Energijos vartojimo efektyvumo projektų įgyvendinimas

RO-C[C7]-I[I1.0]-T[155]

Vyriausybės debesijos infrastruktūros diegimas

T

III ir IV lygių duomenų centrai veikia

RO-C[C7]-I[I10.0]-M[177]

Skaitmeninė valstybės tarnybos valdymo transformacija

M

Veikia sąveikios standartizuoto žmogiškųjų išteklių valdymo centrinio viešojo administravimo srityje platformos

RO-C[C7]-I[I11.0]-T[178]

Sistemos, skirtos remti naudojimąsi ryšių paslaugomis baltosiose zonose, nustatymas

M

Baltųjų zonų kaimai, sujungti su labai sparčiu internetu

RO-C[C7]-I[I13.0]-T[181]

Saugumo sistemų kūrimas vyriausybės spektrui apsaugoti

M

Priėmimo vietų įrengimas nacionaliniu lygmeniu

RO-C[C7]-I[I17.0]-T[186]

Bibliotekų, kurios taps skaitmeninių įgūdžių centrais, finansavimo schemos

M

Bibliotekos, pertvarkytos į skaitmeninius centrus

RO-C[C7]-I[I19a.0]-T[190]

Įmonių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo ir (arba) perkvalifikavimo sistemos

M

MVĮ darbuotojų skaitmeninių įgūdžių ugdymas

RO-C[C9]-I[I5.a]-T[281]

Kompetencijos centrų įsteigimas

T

Iš privačiojo sektoriaus mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų projektų pritrauktas biudžetas

RO-C[C12]-R[R3.0]-T[361]

Didesni sveikatos valdymo pajėgumai ir žmogiškieji ištekliai sveikatos srityje

T

Sveikatos priežiūros darbuotojų mokymas

RO-C[C13]-I[I1.0]-T[394]

Vaikų, kuriems gresia atskirtis, dienos centrų tinklo sukūrimas

T

Dienos centrai, siekiant išvengti vaikų atskyrimo nuo šeimos

RO-C[C14]-R[R3.0]-M[416]

Žmogiškųjų išteklių valdymo viešajame sektoriuje modernizavimas 

M

Pilotų konkursas ir nacionalinio valstybės tarnautojų įdarbinimo konkurso organizavimas 

RO-C[C14]-R[R3.0]-M[418]

Žmogiškųjų išteklių valdymo viešajame sektoriuje modernizavimas

M

Teisės aktų dėl nuopelnais grindžiamo žmogiškųjų išteklių valdymo ir kompetencijos sistemų priėmimo centrinio viešojo administravimo srityje įsigaliojimas 

RO-C[C14]-R[R7.0]-M[431]

Valstybės tarnybos sąžiningumo teisinės sistemos atnaujinimas 

M

Konsoliduoto Profesinio sąžiningumo įstatymo įsigaliojimas

RO-C[C14]-R[R9.0]-T[442]

Tobulinti įmonių valdymo principų įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse procedūrinę sistemą

T

Laikinųjų valdymo ir (arba) priežiūros valdybų skyrimo sumažinimas 50 proc. valstybės valdomų įmonių, priklausančių valdžios institucijų kompetencijai centriniu lygmeniu, ir 10 proc. VVĮ, priklausančių vietos valdžios institucijų kompetencijai, atveju 

RO-C[C15]-I[I3.0]-T[460]

Tęstinio ikimokyklinio ugdymo paslaugų specialistų mokymo bendroji programa

T

Apmokyti dalyviai

RO-C[C15]-I[I8.0]-T[480]

Mokytojų skaitmeninės pedagogikos mokymo programa

T

Mokytojai, apmokyti skaitmeninės pedagogikos ir įgūdžių srityje

RO-C[C15]-I[I9.0]-M[482]

Skaitmeninės įrangos ir technologinių išteklių užtikrinimas mokykloms ir užklasinėms švietimo įstaigoms

M

Mokyklos ir užklasinės švietimo įstaigos, turinčios technologinių išteklių

RO-C[C15]-I[I10.0]-M[486]

Žaliųjų mokyklų tinklo plėtra ir žaliųjų mikroautobusų pirkimas

M

Elektrinių mikroautobusų tiekimas

RO-C[C15]-I[I11.0]-M[491]

Ikiuniversitetinių klasių ir mokyklų mokslo laboratorijų ir (arba) mokyklų kabinetų patalpų suteikimas

M

Ikiuniversitetinės klasės ir mokslo laboratorijos ir (arba) mokyklų spintos

RO-C[C15]-I[I14.0]-M[497]

Praktinių praktinių seminarų rengimas profesinio rengimo ir mokymo mokyklose

M

Praktiniai praktiniai seminarai profesinio rengimo ir mokymo mokyklose

RO-C[C15]-I[I16a.0]-T[502]

Universitetų skaitmeninimas ir pasirengimas ateities skaitmeninėms profesijoms

T

Remiami universitetai

RO-C[C15]-I[I8.0]-T[535]

Sutartys dėl skirtumų paskirstymo

M

Atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybos projektų SDS pasirašymas

Dalinė dalis Suma

1183352246 EURŲ

2.1.6 Šeštoji paramos dalis (negrąžinama parama):

Eilės numeris

Susijusi priemonė

(Reforma arba investicija)

Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė

Pavadinimas

RO-C[C2]-I[I1.0]-T[26]

Nacionalinė miško įveisimo ir atkūrimo kampanija, įskaitant miesto miškus

T

Nauji mišku apželdintos arba atkurtos žemės plotai

RO-C[C2]-I[I1.0]-T[28]

Nacionalinė miško įveisimo ir atkūrimo kampanija, įskaitant miesto miškus

T

Sukurtos naujos miesto miškų teritorijos

RO-C[C2]-I[I2.0]-T[29]

Šiuolaikiniai miško dauginimo medžiagos gamybos pajėgumai

T

Nauji arba rekonstruoti medžių daigynai

RO-C[C2]-I[I3.0]-M[34]

Teritorijų, kurios gali būti griežtai saugomos natūraliose sausumos ir jūrų buveinėse pagal 2030 m. ES biologinės įvairovės strategiją, nustatymas

M

Teisės akto (-ų) dėl griežtai saugomų teritorijų nustatymo įsigaliojimas

RO-C[C2]-I[I4]-M[39]

Laukinių eršketų palei Žemutinį Dunojų stebėsenos sistema

M

Laukinių eršketų duomenų stebėsenos, perdavimo ir perdavimo tinklas

RO-C[C2]-I[I5.0]-M[42]

Integruotos potvynių rizikos mažinimo sistemos miško upių baseinuose

M

Apsaugos nuo potvynių modernizavimo darbai

RO-C[C3]-I[I1a.0]-T[49]

Savanoriško atliekų surinkimo centrų statyba apskričių arba miesto/savivaldybės lygmeniu

T

Pastatyti savanoriški surinkimo centrai

RO-C[C4]-I[I3a.0]-M[530]

Kelių infrastruktūros TEN-T tinkle tvarumo didinimas, kelių apmokestinimas, eismo valdymas ir kelių eismo saugumas

M

Naujų kelių tiesimas

RO-C[C5]-I[I1.a]-T[103a]

„Renovacijos bangos“ fondo, skirto esamo pastatų ūkio energijos vartojimo efektyvumo didinimo darbams finansuoti, įsteigimas

T

Užbaigta daugiabučių gyvenamųjų pastatų energinė renovacija

RO-C[C5]-I[I1.a]-T[103b]

„Renovacijos bangos“ fondo, skirto esamo pastatų ūkio energijos vartojimo efektyvumo didinimo darbams finansuoti, įsteigimas

T

Įrengti nauji elektromobilių įkrovimo punktai

RO-C[C5]-I[I1.a]-T[106a]

„Renovacijos bangos“ fondo, skirto esamo pastatų ūkio energijos vartojimo efektyvumo didinimo darbams finansuoti, įsteigimas

T

Užbaigta viešųjų pastatų energinė renovacija

RO-C[C6]-R[R1.0]-M[116]

Elektros energijos rinkos reforma, anglių pakeitimas energijos rūšių derinyje ir parama privačių investicijų į atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybą teisinei ir reguliavimo sistemai

M

Teisės aktų ir norminių aktų įsigaliojimas

RO-C[C6]-R[R1.0]-T[119a]

Elektros energijos rinkos reforma, anglių pakeitimas energijos rūšių derinyje ir parama privačių investicijų į atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybą teisinei ir reguliavimo sistemai

T

Anglimis ir (arba) lignitu kūrenamų elektrinių gamybos pajėgumų nutraukimas

RO-C[C6]-R[R1.0]-T[120]

Elektros energijos rinkos reforma, anglių pakeitimas energijos rūšių derinyje ir parama privačių investicijų į atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybą teisinei ir reguliavimo sistemai

T

Įrengti ir prie tinklo prijungti papildomi atsinaujinančiųjų išteklių energijos pajėgumai

RO-C[C6]-I[4a.0]-T[139]

Nauji elektros energijos kaupimo pajėgumai

T

Įrengti elektros energijos kaupimo pajėgumai

RO-C[C7]-I[I2.0]-T[157]

Debesijos plėtra ir migracija

T

Vyriausybinės debesijos arba debesijai parengtos skaitmeninių paslaugų taikomosios programos, sukurtos arba perkeltos platformoje kaip paslauga (PaaS) arba paslauginėje infrastruktūroje (IaaS).

RO-C[C7]-I[I3.0]-M[158]

E. sveikatos sukūrimas

M

Visuomenės sveikatos įstaigos gavo finansavimą pagal kvietimą teikti pasiūlymus dėl jų skaitmeninimo

RO-C[C7]-I[I3.0]-M[160]

E. sveikatos sukūrimas

M

Veikia nauja sveikatos draudimo IT platforma (PAV)

RO-C[C7]-I[I3.0]-M[161]

E. sveikatos sukūrimas

M

Rumunijos valstybinių ligoninių IT infrastruktūra pakeista arba atnaujinta

RO-C[C7]-I[I4.0]-M[164]

Teisminių institucijų skaitmeninimas

M

Elektroniniai bylų įrašai ir informacinė sistema ECRIS V ir skaitmeninė teismų sistemos transformacija

RO-C[C7]-I[I4.0]-M[166]

Teisminių institucijų skaitmeninimas

M

Duomenų centro įsteigimas

RO-C[C7]-I[I5.0]-M[167]

Skaitmeninimas aplinkos srityje

M

Funkcinė Rumunijos miškų stebėsenos sistema, taikant kovos su neteisėta medienos ruoša priemones

RO-C[C7]-I[I5.0]-T[168]

Skaitmeninimas aplinkos srityje

T

Skaitmeninės viešosios aplinkosaugos paslaugos

RO-C[C7]-I[I6.0]-T[170]

Skaitmeninimas užimtumo ir socialinės apsaugos srityse

T

Skaitmeninės paslaugos užimtumo ir socialinės apsaugos srityje veikia

RO-C[C7]-I[I6.0]-M[171]

Skaitmeninimas užimtumo ir socialinės apsaugos srityse

M

Darbuotojų skaitmeninių įgūdžių mokymai

RO-C[C7]-I[I8.0]-M[173]

Elektroninė tapatybės kortelė ir skaitmeninis parašas

M

E. ID išdavimas

RO-C[C7]-I[I9.0]-T[175]

Nevyriausybinių organizacijų sektoriaus skaitmeninimas

T

Dotacijų skyrimas NVO skaitmeninimo projektams

RO-C[C7]-I[I12.0]-T[179]

Užtikrinti nacionaliniam saugumui svarbių viešųjų ir privačiųjų ITC infrastruktūrų kibernetinio saugumo apsaugą

T

Parama subjektų infrastruktūros saugumui

RO-C[C7]-I[I12.0]-M[180]

Užtikrinti nacionaliniam saugumui svarbių viešųjų ir privačiųjų ITC infrastruktūrų kibernetinio saugumo apsaugą

M

Padidėjo nacionalinių kibernetinių centrų pajėgumai

RO-C[C7]-I[I15.0]-M[184]

Naujų kibernetinio saugumo įgūdžių kūrimas visuomenei ir ekonomikai

M

Vyriausybės kibernetinio saugumo priemonių rinkinio įgyvendinimas

RO-C[C7]-I[I16.0]-M[185]

Valstybės tarnautojų skaitmeninių įgūdžių mokymo programa

M

Valstybės tarnautojams rengiami mokymai

RO-C[C7]-I[I17.0]-T[187]

Bibliotekų, kurios taps skaitmeninių įgūdžių centrais, finansavimo schemos

T

Piliečiai, baigę skaitmeninių gebėjimų ugdymo mokymus

RO-C[C7]-I[I8.0]-M[174]

Elektroninė tapatybės kortelė ir skaitmeninis parašas

M

Pagalbinės priemonės, susijusios su elektroninės tapatybės kortelės naudojimu

RO-C[C8]-I[I1.0]-M[216]

Palankesnių sąlygų mokesčių mokėtojams laikytis reikalavimų sudarymas plėtojant skaitmenines paslaugas

M

Skaitmeninės paslaugos ir ypatingos svarbos elektroninės sistemos veikia

RO-C[C8]-I[I1.0]-T[217]

Palankesnių sąlygų mokesčių mokėtojams laikytis reikalavimų sudarymas plėtojant skaitmenines paslaugas

T

Internetu teikiamos paslaugos pelno mokesčio mokėtojams

RO-C[C8]-I[I1.0]-M[218]

Palankesnių sąlygų mokesčių mokėtojams laikytis reikalavimų sudarymas plėtojant skaitmenines paslaugas

M

Didelės vertės nekilnojamojo ir kilnojamojo turto aukcionų interneto platforma veikia (pagal turto rūšį)

RO-C[C8]-I[I2.0]-M[225]

Mokesčių ir mokesčių administravimo procesų tobulinimas, be kita ko, pasitelkiant integruotą rizikos valdymą

M

Funkcinis elektroninis rizikos registras

RO-C[C8]-I[I2.0]-M[226]

Mokesčių ir mokesčių administravimo procesų tobulinimas, be kita ko, įgyvendinant integruotą rizikos valdymą

M

Mokesčių administravimo sistema, įskaitant didžiuosius duomenis ir (arba) analitiką, veikia

RO-C[C8]-I[I3.0]-M[227]

Pajėgumų reaguoti į dabartinius ir būsimus informavimo iššūkius, be kita ko, pandemijos kontekste, užtikrinimas vykdant Finansų ministerijos ir (arba) Nacionalinės fiskalinio administravimo agentūros skaitmeninę transformaciją

M

Aparatinės ir programinės įrangos infrastruktūros ir pagalbinės infrastruktūros, skirtos teikti elektronines paslaugas mokesčių mokėtojams, modernizavimas

RO-C[C8]-I[I3.0]-T[229]

Pajėgumų reaguoti į dabartinius ir būsimus informavimo iššūkius, be kita ko, pandemijos kontekste, užtikrinimas vykdant Finansų ministerijos ir (arba) Nacionalinės fiskalinio administravimo agentūros skaitmeninę transformaciją

T

80 proc. IT aparatinės ir programinės įrangos infrastruktūros yra ne senesnė kaip 4 metai

RO-C[C8]-I[I4.0]-T[232]

Elektroninės muitinės sukūrimas

T

IT sistemos, skirtos muitinės funkcijoms atlikti

RO-C[C8]-I[I4.0]-T[233]

Elektroninės muitinės sukūrimas

T

Elektroniniu būdu vykdomos muitinės veiklos procentinė dalis

RO-C[C8]-I[I5.0]-M[234]

Biudžeto programavimo mechanizmo stiprinimas

M

IT taikomosios programos BUGET_NG atnaujinimas.

RO-C[C8]-I[I7.0]-M[237]

Techninė parama mokesčių sistemos peržiūrai

M

IT sistema, leidžianti veikti automatinio turto vertinimo modeliui

RO-C[C8]-R[R1.0]-T[196]

Nacionalinės fiskalinio administravimo agentūros (ANAF) reforma vykdant skaitmeninimą

T

Padidinti mokesčių administratoriaus surenkamų pajamų dalį

RO-C[C8]-R[R1.0]-M[197]

Nacionalinės fiskalinio administravimo agentūros (ANAF) reforma vykdant skaitmeninimą

M

ANAF struktūrinė reforma ir teisės aktų pakeitimai siekiant pagerinti mokestinių prievolių vykdymą

RO-C[C8]-R[R2.0]-M[198]

Muitinės sistemos modernizavimas ir elektroninės muitinės įdiegimas

M

Muitinės administracijos veikimo gerinimas

RO-C[C8]-R[R5.0]-M[210]

Nacionalinio plėtros banko įsteigimas

M

Nacionalinio plėtros banko vertinimas pagal ramstį

RO-C[C8]-I[I10.0]-M[240]

Pažangios e. paslaugos skaitmeninant pensijų sistemą

M

Funkcinė IT sistema Nacionalinėje valstybinių pensijų agentūroje

RO-C[C9]-R[R2.a]-T[271]

Supaprastinti mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų valdymą

T

Priimtų rekomendacijų pagal politikos rėmimo priemonę dalis Rumunijos šalies ataskaitoje

RO-C[C9]-R[R2.a]-M[272]

Supaprastinti mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų valdymą

M

Nuolatinės mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų politikos formavimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo sistemos sukūrimas

RO-C[C10]-R[R1.0]-T[293]

Tvaraus judumo mieste sistemos sukūrimas

T

2025 m. bendras metinis keleivių, besinaudojančių vietos viešuoju transportu, skaičius padidės 20 proc., palyginti su 2019 m.

RO-C[C10]-I[I1.0]-T[296]

Tvarus miestų judumas

T

Pristatytos papildomos netaršios transporto priemonės

RO-C[C10]-I[I1.0]-T[300]

Tvarus miestų judumas

T

Administraciniai teritoriniai vienetai, kuriuose įdiegtos arba išplėstos pažangios transporto sistemos ir e. bilietai arba kita IRT infrastruktūra

RO-C[C10]-I[I1.0]-T[303]

Tvarus miestų judumas

T

Įrengtų elektrinių transporto priemonių įkrovimo prieigų skaičius

RO-C[C10]-I[I3.0]-T[322a]

Viešųjų pastatų renovacija siekiant padėti administraciniams teritoriniams vienetams geriau teikti viešąsias paslaugas

T

Energinė viešųjų pastatų renovacija

RO-C[C11]-I[I5.0]-M[347]

Galimybių naudotis kultūra didinimas kultūros nepriteklių patiriančiose vietovėse

M

Mažos vietovės, turinčios prieigą prie kultūros

RO-C[C12]-R[R3.0]-T[360]

Didesni sveikatos valdymo pajėgumai ir žmogiškieji ištekliai sveikatos srityje

T

Dviejų įgūdžių ugdymo centrų, skirtų visuomenės sveikatos priežiūros darbuotojams mokyti, statyba ir įranga

RO-C[C12]-I[I1.0]-T[370]

Ikiligoninės medicinos infrastruktūra

T

Pastatyti/renovuoti ir įrengti integruoti bendruomenės centrai

RO-C[C12]-I[I1.0]-T[372]

Ikiligoninės medicinos infrastruktūra

T

Įrengtos arba įrengtos ir renovuotos šeimos planavimo spintos

RO-C[C12]-I[I2.0]-T[376]

Valstybinių ligoninių infrastruktūra

T

Įrengti naujagimių intensyviosios terapijos skyriai

RO-C[C12]-I[I2.0]-T[377]

Valstybinių ligoninių infrastruktūra

T

Naujų visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų ir (arba) ligoninių statyba ir (arba) įrengimas

RO-C[C13]-R[R1.0]-T[379]

Sukurti naują teisinę sistemą, kuri užkirstų kelią vaikų atskyrimui nuo jų šeimų

T

Vaikų, patenkančių į socialinės apsaugos sistemą, skaičiaus mažinimas

RO-C[C13]-R[R2.0]-T[383]

Neįgalių suaugusiųjų apsaugos sistemos reforma

T

Deinstitucionalizuoti neįgalieji

RO-C[C13]-I[I2.0]-T[396]

Neįgaliųjų socialinės infrastruktūros reabilitacija, renovacija ir plėtra

T

Naujos neįgaliesiems skirtos bendruomenės paslaugos

RO-C[C13]-I[I4.0]-T[400]

Vyresnio amžiaus žmonių dienos priežiūros ir reabilitacijos centrų tinklo sukūrimas

T

Licencijuoti dienos priežiūros ir reabilitacijos centrai, skirti pagyvenusiems žmonėms

RO-C[C14]-R[R1.0]-M[407]

Vyriausybės sprendimų priėmimo kokybės gerinimas 

M

Geresnis viešosios politikos planavimas, poveikio vertinimas ir konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais procesas

RO-C[C14]-R[R4.0]-M[420]

Teisingos vienodo darbo užmokesčio sistemos viešajame sektoriuje kūrimas

M

Naujos viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio teisinės sistemos įsigaliojimas 

RO-C[C14]-R[R9.0]-T[443]

Tobulinti įmonių valdymo principų įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse procedūrinę sistemą

T

Centrinės valstybės valdomos įmonės, įtrauktos į biržos sąrašus/išleistos/restruktūrizuotos energetikos ir transporto srityje

RO-C[C15]-R[R2.0]-T[454]

Vieninga, įtrauki ir kokybiška vaikų ikimokyklinio ugdymo sistema

T

0–3 metų amžiaus asmenų, lankančių ikimokyklinio ugdymo paslaugas, skaičius

RO-C[C15]-R[R4.0]-T[471]

Visapusiško profesinio aukštojo techninio mokslo maršruto sukūrimas

T

Profesiniame maršrute besimokančių mokinių dalis, palyginti su vidurinės mokyklos mokinių skaičiumi

RO-C[C15]-R[R7.0]-M[495]

Ikiuniversitetinio švietimo sistemos valdymo reforma ir vadovybės profesionalumo didinimas

M

Ikiuniversitetinio švietimo sistemos valdymo analizė ir paskelbtas veiksmų planas

RO-C[C15]-I[I1a.0]-T[457]

Lopšelių statyba ir įrengimas

T

Pastatyti ir įrengti lopšeliai

RO-C[C15]-I[I2.0]-T[459]

Papildomų paslaugų palankių sąlygų neturinčioms grupėms kūrimas, aprūpinimas ir tvirtinimas

T

Apskrities mokyklų inspekcijų sukurtos, įrengtos ir patvirtintos papildomos paslaugos

RO-C[C15]-I[I4.0]-T[466]

Parama švietimo įstaigoms, kurioms kyla vidutinė ir didelė mokyklos nebaigimo rizika

T

Papildomos švietimo įstaigos, kurioms skiriamos dotacijos

RO-C[C15]-I[I4.0]-T[468]

Parama švietimo įstaigoms, kurioms kyla vidutinė ir didelė mokyklos nebaigimo rizika

T

Mokyklų, kuriose yra vidutinė ir didelė mokyklos nebaigimo rizika, skaičiaus mažinimas

RO-C[C15]-I[I6.0]-T[472]

Profesinių mokyklų statyba ir įrengimas regioniniuose konsorciumuose

T

Penki integruoti profesiniai centrai, pastatyti ir įrengti 5 regioniniuose konsorciumuose

RO-C[C15]-I[I10.0]-T[487]

Žaliųjų mokyklų tinklo plėtra ir žaliųjų mikroautobusų pirkimas

T

Ikiuniversitetinis mokyklos plotas renovuotas

RO-C[C15]-I[I18.0]-T[507]

Mokymo ir konsultuojamojo ugdymo programa švietimo vadovams

T

Apmokyti švietimo vadybos darbuotojai

RO-C[C16]-I[I2.0]-T[125]

Nauji elektros energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių pajėgumai

T

Įrengtoji ir prie tinklo prijungta galia

RO-C[C16]-R[R1.0]-M[508]

Teisinės sistemos, pagal kurią valstybinė žemė būtų naudojama investicijoms į atsinaujinančiuosius energijos išteklius spartinti, sukūrimas

M

Įranga valstybinei domenų agentūrai (ADS)

RO-C[C16]-R[R1.0]-M[509]

Teisinės sistemos, pagal kurią valstybinė žemė būtų naudojama investicijoms į atsinaujinančiuosius energijos išteklius spartinti, sukūrimas

M

Teisės aktų įsigaliojimas

RO-C[C16]-R[R1.0]-M[510]

Teisinės sistemos, pagal kurią valstybinė žemė būtų naudojama investicijoms į atsinaujinančiuosius energijos išteklius spartinti, sukūrimas

M

Bendro nacionalinio valstybinės žemės registro sukūrimas

RO-C[C16]-R[R1.0]-M[511]

Teisinės sistemos, pagal kurią valstybinė žemė būtų naudojama investicijoms į atsinaujinančiuosius energijos išteklius spartinti, sukūrimas

M

Koncesijos sutarčių pasirašymas paspartintos veiklos zonose

RO-C[C16]-I[I4.0]-T[516]

Dotacijų kuponų schema, kuria siekiama paspartinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimą namų ūkiuose

T

Namų ūkių saulės baterijų plokščių ir elektros energijos kaupimo sistemų įrengimas

RO-C[C16]-I[I5.0]-T[518]

Nacionalinio elektros energijos perdavimo tinklo skaitmeninimas ir modernizavimas 

T

Metinio elektros energijos suvartojimo mažinimas

RO-C[C16]-I[I5.0]-T[520]

Nacionalinio elektros energijos perdavimo tinklo skaitmeninimas ir modernizavimas 

T

Vidutinė intervencijų į PSO tinklą trukmė

RO-C[C16]-I[I5.]-M[522]

Nacionalinio elektros energijos perdavimo tinklo skaitmeninimas ir modernizavimas 

M

Naudojamas duomenų centras

RO-C[C16]-I[I7]-T[529]

Dotacijų kuponų schema namų ūkių energijos vartojimo efektyvumo didinimui remti

T

Energinė būstų renovacija

Dalinė dalis Suma

3743975225 EURŲ

2.2 Paskola

3 straipsnio 2 dalyje nurodytų paramos dalių struktūra turi būti tokia:

2.2.1 Pirmoji paramos dalis (paskolos parama):

Eilės numeris

Susijusi priemonė

(Reforma arba investicija)

Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė

Pavadinimas

78

C4.R2

Rezultatais grindžiamas transporto sektoriaus kokybės valdymas. Institucinių gebėjimų ir įmonių valdymo gerinimas

M

Įstatymo Nr. 50/2021 dėl Nepaprastojo potvarkio Nr. 55/2016 dėl Rumunijos nacionalinės greitkelių ir nacionalinių kelių bendrovės reorganizavimo – S.A. (C.N.A.I.R.) ir Nacionalinės kelių investicijų bendrovės įsteigimo (C.N.I.R.) įsigaliojimas

1

C1.R1

Stiprinti tvaraus vandens ir nuotekų sektoriaus valdymo reguliavimo sistemą ir spartinti visuomenės prieigą prie kokybiškų paslaugų pagal Europos direktyvas

M

Vandens tiekimo ir kanalizacijos įstatymo Nr. 241/2006 pakeitimų įsigaliojimas

247

C9.I2.1

Privačiajam sektoriui skirtos finansinės priemonės. Atsparumo portfelio garantija

M

Europos Komisijos ir Rumunijos Vyriausybės susitarimo dėl įnašo pasirašymas

250

C9.I2.2

Privačiajam sektoriui skirtos finansinės priemonės. Klimato politikos portfelio garantija

M

Europos Komisijos ir Rumunijos Vyriausybės susitarimo dėl įnašo pasirašymas

253

C9.I2.3

Privačiajam sektoriui skirtos finansinės priemonės – Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rizikos kapitalo fondas

M

Europos investicijų fondo ir Rumunijos Vyriausybės finansavimo susitarimo dėl Ekonomikos gaivinimo rizikos kapitalo fondo (toliau – Fondas) įsteigimo ir Fondo investicijų politikos patvirtinimo pasirašymas

259

C9.I2.5

Privačiajam sektoriui skirtos finansinės priemonės. Investicijos į energijos vartojimo efektyvumą gyvenamųjų namų ir pastatų sektoriuje

M

Europos Komisijos ir Rumunijos Vyriausybės susitarimo dėl įnašo pasirašymas

270

C9.R2

Supaprastinti mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų valdymą

M

Įsteigtas ir veikiantis politikos rėmimo priemonės (PPP) reformų įgyvendinimo skyrius

Dalinė dalis Suma

907669494 EURŲ

2.2.2 Antroji paramos dalis (paskolos parama):

Eilės numeris

Susijusi priemonė

(Reforma arba investicija)

Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė

Pavadinimas

2

C1.R1

Tvaraus vandens ir nuotekų sektoriaus valdymo reguliavimo sistemos stiprinimas ir geresnės žmonių galimybės naudotis kokybiškomis paslaugomis pagal Europos direktyvas

M

Įstatymo, kuriuo patvirtinama nacionalinė programa „Pirmoji jungtis su vandeniu ir sanitarija“, įsigaliojimas

95

C5.I1

„Renovacijos bangos“ fondo, skirto esamo pastatų ūkio energijos vartojimo efektyvumo didinimo darbams finansuoti, įsteigimas

M

Kuriuo nustatoma nacionalinė paramos daugiabučiuose gyvenamuosiuose pastatuose energijos vartojimo efektyvumui didinti ir integruotai renovacijai (seisminiam konsolidavimui ir energijos vartojimo efektyvumui) schema

96

C5.I1

„Renovacijos bangos“ fondo, skirto esamo pastatų ūkio energijos vartojimo efektyvumo didinimo darbams finansuoti, įsteigimas

M

Kuria nustatoma nacionalinė paramos viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumui didinti ir integruotai renovacijai (seisminiam konsolidavimui ir energijos vartojimo efektyvumui) schema

189

C7.I19

Įmonių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo ir (arba) perkvalifikavimo sistemos

M

Kvietimo teikti paraiškas „Parama skaitmeniniams įgūdžiams remti“ paskelbimas

256

C9.I2.4

Privačiajam sektoriui skirtos finansinės priemonės – Skaitmenizacijos, klimato politikos ir kitų svarbių sričių fondas

M

Finansinės priemonės (toliau – Fondas) sukūrimas ir Fondo investicijų politikos priėmimas

262

C9.I3.1

Privačiojo sektoriaus pagalbos schemos. MVĮ skaitmeninimui skirta pagalbos schema

M

Schemos administratoriaus atranka

326

C11.R1

Paskirties valdymo organizacijų (PSO) veiklos užtikrinimas

M

Visos Rumunijos regioninėms paskirties valdymo organizacijoms (DMO) tinkamiausios paskirties vietos nurodytos žemėlapyje

327

C11.R1

Paskirties valdymo organizacijų (PSO) veiklos užtikrinimas

M

Kultūros paveldo naudojimo Rumunijos turizmo sektoriaus konkurencingumui didinti veiksmų planas

331

C11.I1

12 turizmo ir (arba) kultūrinių maršrutų skatinimas

T

Objektai, įtrauktini į kultūrinius maršrutus

338

C11.R2

Dviračių maršrutų praktinio įgyvendinimo nacionaliniu lygmeniu sistema

M

Dviračių turizmo reglamentavimo sistemos įsigaliojimas

30

C2.R2

Saugomų gamtinių teritorijų valdymo sistemos reforma pagal Europos biologinės įvairovės strategiją

M

Teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo įsteigiamas tarpinstitucinis komitetas, kuris analizuoja teisinę sistemą, taikomą poveikį biologinei įvairovei darantiems sektoriams, įsigaliojimas

97

C5.I1

„Renovacijos bangos“ fondo, skirto esamo pastatų ūkio energijos vartojimo efektyvumo didinimo darbams finansuoti, įsteigimas

M

Kvietimai teikti pasiūlymus dėl gyvenamųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumo renovacijos ir integruotos renovacijos (seisminio konsolidavimo ir energijos vartojimo efektyvumo)

98

C5.I1

„Renovacijos bangos“ fondo, skirto esamo pastatų ūkio energijos vartojimo efektyvumo didinimo darbams finansuoti, įsteigimas

M

Kvietimas teikti pasiūlymus dėl energijos vartojimo efektyvumo renovacijos ir integruotos renovacijos (seisminio konsolidavimo ir energijos vartojimo efektyvumo) (viešieji pastatai)

129

C6.I2

Žaliojo vandenilio gamybos pajėgumai, skirti elektros energijos kaupimui ir (arba) pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui

M

Sutarčių dėl ne mažiau kaip 60 MW H2naujų elektrolizerių pajėgumų statybos pasirašymas

133

C6.I3

Lanksčios ir labai efektyvios dujomis kūrenamos bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP) centralizuoto šilumos ir elektros energijos tiekimo sektoriuje statyba

M

Sutarčių dėl didelio naudingumo dujų kogeneracijos ir centralizuoto šilumos tiekimo projektų pasirašymas

140

C6.I5

Energijos vartojimo efektyvumo užtikrinimas pramonės sektoriuje

M

Skelbiamas konkursas dėl investicijų į energijos vartojimo efektyvumą pramonėje

266

C9.I4

Tarpvalstybiniai ir daugiašaliai projektai. Mažos galios procesoriai
ir puslaidininkių lustai

M

Vyriausybės sprendimo, kuriuo skiriamas reikiamas 500 mln. EUR finansavimas, siekiant remti nacionalinių pajėgumų didinimą iki pirmosios pramonės plėtros ir dalyvauti daugiašaliame projekte, įsigaliojimas

307

C10.R2

Tvarios miestų pertvarkos politikos sistemos kūrimas. Rumunijos miestų politika

M

Metropolinių zonų įstatymo įsigaliojimas

312

C10.R4

Būsto kokybės gerinimas

M

Nacionalinės būsto strategijos ir veiksmų plano, kuriuo siekiama sumažinti didelį būsto nepriteklių, įgyvendinimo teisės akto įsigaliojimas

339

C11.R2

Dviračių maršrutų praktinio įgyvendinimo nacionaliniu lygmeniu sistema

M

Įsteigtas ir veikiantis nacionalinis koordinavimo centras Velo maršrutai

398

C13.R6

Socialinės ekonomikos teisės aktų tobulinimas

M

Įstatymo Nr. 219/2015 dėl socialinės ekonomikos ir jo įgyvendinimo taisyklių pakeitimo įsigaliojimas

500

C15.I16.

Universitetų skaitmeninimas ir pasirengimas ateities skaitmeninėms profesijoms

M

Sutarčių dėl dotacijų novatoriškų technologijų centrams universitetuose pasirašymas

Dalinė dalis Suma

1080198230 EURŲ

2.2.3 Trečioji paramos dalis (paskolos parama):

Eilės numeris

Susijusi priemonė

(Reforma arba investicija)

Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė

Pavadinimas

43

C3.R1

Atliekų tvarkymo valdymo gerinimas siekiant paspartinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos

M

Nacionalinės žiedinės ekonomikos strategijos priėmimas

46

C3.R1

Atliekų tvarkymo valdymo gerinimas siekiant paspartinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos

M

Teisės aktų, būtinų bendram atliekų tvarkymui pagal Nacionalinį atliekų tvarkymo planą užtikrinti, įsigaliojimas

127

C6.R5

Mažinti energijos vartojimo intensyvumą ekonomikoje sukuriant tvarų mechanizmą energijos vartojimo efektyvumui pramonėje didinti

M

Teisės aktų sistemos, kuria nustatomos priemonės, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos investuoti į energijos vartojimo efektyvumą pramonėje, įsigaliojimas

241

C9.R1

Teisėkūros skaidrumas, biurokratijos mažinimas ir procedūrų supaprastinimas įmonėms

M

Teisės aktų pakeitimų, kuriais siekiama racionalizuoti, supaprastinti ir visiškai skaitmeninti su verslu susijusias procedūras, įsigaliojimas

242

C9.R1

Teisėkūros skaidrumas, biurokratijos mažinimas ir procedūrų supaprastinimas įmonėms

M

Teisės aktų pakeitimų, kuriais siekiama supaprastinti poveikio MVĮ tyrimą ir užtikrinti jo skaidrumą ir taikymą, įsigaliojimas

328

C11.R1

Paskirties valdymo organizacijų (PSO) veiklos užtikrinimas

M

Teisės aktų sistemos įsigaliojimas Vyriausybės sprendimu, kuriame pateikiamas aiškus finansavimo mechanizmo, skirto TVVO tinklo plėtrai remti, aprašymas ir aiškus valdymo modelis

332

C11.I1

12 turizmo ir (arba) kultūrinių maršrutų skatinimas

M

12 maršrutų skatinimo sutarčių pasirašymas

340

C11.R2

Dviračių maršrutų praktinio įgyvendinimo nacionaliniu lygmeniu sistema

M

Išsamus nacionalinių dviračių maršrutų teritorinio pasiskirstymo tyrimas

341

C11.I3

Velo nacionalinio koordinavimo centro įsteigimas ir veiklos užtikrinimas

M

Integruota nacionalinė eVelo platforma ir išmaniųjų telefonų taikomoji programa

344

C11.R3

Kultūros sektoriaus finansavimo sistemos reforma

M

Kultūros sektoriaus finansavimo sistemos įstatymo įsigaliojimas

3

C1.R1

Tvaraus vandens ir nuotekų sektoriaus valdymo reguliavimo sistemos stiprinimas ir geresnės žmonių galimybės naudotis kokybiškomis paslaugomis pagal Europos direktyvas

M

Įgyvendinimo susitarimai, pasirašyti su vietos valdžios institucijomis, dalyvaujančiomis programoje „Pirmasis ryšys su vandeniu ir sanitarija“

79

C4.R2

Rezultatais grindžiamas transporto sektoriaus kokybės valdymas. Institucinių gebėjimų ir įmonių valdymo gerinimas

M

C.N.A.I.R., C.N.I.R, C.F.R., Metrorex, C.F.R. Călători direktorių valdybos narių atranka ir skyrimas.

90

C5.R1

Supaprastinta ir atnaujinta teisinė ir reguliavimo sistema pastatų renovacijai energijos vartojimo efektyvumui didinti remti

M

Galiojančios teisės aktų sistemos, susijusios su daugiamete nacionaline gyvenamųjų pastatų energinio naudingumo didinimo programa, pakeitimų įsigaliojimas (Vyriausybės nepaprastasis potvarkis Nr. 18/2009)

91

C5.R1

Supaprastinta ir atnaujinta teisinė ir reguliavimo sistema pastatų renovacijai energijos vartojimo efektyvumui didinti remti

M

Veikia investicijų, skirtų perėjimui prie žaliųjų ir skaitmeninių pastatų, techninė reguliavimo sistema

93

C5.R2

Strateginė, teisinė ir procedūrinė sistema pastatų ūkio seisminiam atsparumui remti

M

Nacionalinės seisminės rizikos mažinimo strategijos, skirtos esamo pastatų ūkio seisminiam modifikavimui, priėmimas ir įgyvendinimas

94

C5.R2

Strateginė, teisinė ir procedūrinė sistema pastatų ūkio seisminiam atsparumui remti

M

Naujojo įstatymo dėl seisminės pastatų rizikos mažinimo įsigaliojimas

99

C5.I1

„Renovacijos bangos“ fondo, skirto esamo pastatų ūkio energijos vartojimo efektyvumo didinimo darbams finansuoti, įsteigimas

M

Gyvenamųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumo renovacijos ir integruotos renovacijos (seisminio konsolidavimo ir energijos vartojimo efektyvumo) sutarčių pasirašymas

100

C5.I1

„Renovacijos bangos“ fondo, skirto esamo pastatų ūkio energijos vartojimo efektyvumo didinimo darbams finansuoti, įsteigimas

M

Viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumo renovacijos ir integruotos renovacijos (seisminio konsolidavimo ir energijos vartojimo efektyvumo) sutarčių pasirašymas

243

C9.R1

Teisėkūros skaidrumas, biurokratijos mažinimas ir procedūrų supaprastinimas įmonėms

M

Įstatymo „Bendroji pramonės licencija“ įsigaliojimas

264

C9.I3.2 PUNKTAS

Pagalbos privačiajam sektoriui schemos. De minimis schema, skirta padėti Rumunijos įmonėms įtraukti į biržos sąrašus

M

Schemos administratoriaus atranka

268

C9.I4

Tarpvalstybiniai ir daugiašaliai projektai. Mažos galios procesoriai
ir puslaidininkių lustai

T

Konsorciumų subjektai, dalyvaujantys Esminių skaitmeninių technologijų bendrosios įmonės (BST BĮ) kvietimuose teikti projektus

278

C9.R5

Parama Rumunijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų organizacijų integravimui į Europos mokslinių tyrimų erdvę

M

Įstatymo, kuriuo skatinama, palengvinama ir reglamentuojama savanoriška ir funkcinė mokslinių tyrimų įstaigų integracija ir susijungimas Rumunijoje, įsigaliojimas

280

C9.I5

Kompetencijos centrų steigimas ir veiklos užtikrinimas

M

5 kompetencijos centrų įsteigimas

308

C10.R2

Tvarios miestų pertvarkos politikos sistemos sukūrimas

M

Vyriausybės sprendimo, kuriuo nustatoma Rumunijos miestų politikos sistema, įsigaliojimas

310

C10.R3

Tvarios kaimo pertvarkos politikos sistemos kūrimas. administracinių konsorciumų kūrimas funkcinėse kaimo vietovėse

M

Teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas Administracinis kodeksas ir steigiami administraciniai konsorciumai kaimyniniuose kaimo arba daugiausia kaimo administraciniuose vienetuose, veikiančiuose kaip funkcinės kaimo vietovės, įsigaliojimas

317

C10.I2

Būsto jaunimui ir sveikatos bei švietimo specialistams statyba

M

Visų viešųjų sutarčių dėl būsto, skirto jaunimui iš pažeidžiamų bendruomenių ir grupių, skubiojo būsto statybos, taip pat dėl sveikatos priežiūros ir švietimo specialistų statybos miesto ar kaimo vietovėse, pasirašymas

320

C10.I3

Nuosaikus viešųjų pastatų rekonstrukcija siekiant pagerinti administracinių teritorinių vienetų viešųjų paslaugų teikimą

M

Sutarčių pasirašymas
nuosaikiai renovuoti viešuosius pastatus

323

C10.I4

Teritorijų planavimo ir miestų planavimo dokumentų rengimas ir (arba) atnaujinimas GIS formatu

M

Teritorijų planavimo, miestų planavimo ir tvaraus judumo mieste planų dokumentų rengimo ir (arba) atnaujinimo sutarčių pasirašymas

342

C11.I4
236,05 km dviračių maršrutų tiesimas

M

Sutarčių dėl dviračių transporto maršrutų pasirašymas

399

C13.R7

Ilgalaikės priežiūros paslaugų vyresnio amžiaus žmonėms reforma

M

Įstatymo dėl nacionalinės ilgalaikės priežiūros strategijos priėmimo ir įgyvendinimo įsigaliojimas

Dalinė dalis Suma

775449927 EURŲ 

2.2.4 Ketvirtoji paramos dalis (paskolos parama):

Eilės numeris

Susijusi priemonė

(Reforma arba investicija)

Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė

Pavadinimas

RO-C[C1]-R[R2.0]-M[4]

Dabartinio Nacionalinės vandens administracijos (ANAR) ekonominio mechanizmo pertvarkymas siekiant užtikrinti nacionalinės vandentvarkos sistemos modernizavimą ir priežiūrą

M

Įstatymo, kuriuo nustatomi pakeitimai, kuriais reglamentuojamas naujas Rumunijos vandens išteklių ekonominis mechanizmas, įsigaliojimas

RO-C[C1]-I[I1.0]-T[6]

Vandens tinklų ir kanalizacijos sistemų statyba aglomeracijose, turinčiose daugiau kaip 2000 gyventojų ekvivalentų

T

Pastatyti vandens paskirstymo tinklai

RO-C[C1]-I[I1.0]-T[8]

Vandens tinklų ir kanalizacijos sistemų statyba aglomeracijose, turinčiose daugiau kaip 2000 gyventojų ekvivalentą

T

Pastatyti kanalizacijos tinklai

RO-C[C1]-I[I2.0]-T[10]

Nuotekų surinkimas aglomeracijose, turinčiose mažiau nei 2000 gyventojų ekvivalento

T

Atskiros ar kitos atitinkamos sistemos, įrengtos aglomeracijose, turinčiose mažiau kaip 2000 gyventojų ekvivalento

RO-C[C1]-I[I2.0]-T[12]

Nuotekų surinkimas aglomeracijose, turinčiose mažiau nei 2000 gyventojų ekvivalento

T

Aglomeracijų, kurių gyventojų ekvivalentas yra mažesnis nei 2000, įrengti nuotekų tinklai

RO-C[C1]-I[I4.0]-T[17]

Esamų sankaupų, dėl kurių reikia imtis skubių intervencinių priemonių saugiam eksploatavimui užtikrinti, atkūrimas

T

Rekonstruota esama užtvanka ir polderis

RO-C[C1]-I[I5.0]-T[18]

Tinkamas upių baseinų administracijų finansavimas potvynių stebėsenai, prevencijai ir reagavimui į ekstremaliąsias situacijas

T

Upių baseinų administracijos

RO-C[C2]-R[R2.0]-M[31]

Saugomų gamtinių teritorijų valdymo sistemos reforma pagal Europos biologinės įvairovės strategiją

M

Teisėkūros procedūra priimamo akto, taikomo sektoriams, darantiems poveikį biologinei įvairovei, įsigaliojimas

RO-C[C3]-R[R1.0]-M[45]

Parama atliekų tvarkymo valdymui siekiant paspartinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos

M

Nacionalinės žiedinės ekonomikos strategijos veiksmų plano patvirtinimas ir konkrečių į jį įtrauktų veiksmų vykdymas.

RO-C[C3]-I[I1b.0]-T[51]

Integruotų komunalinių atliekų tvarkymo sistemų sukūrimas apskričių arba miesto/savivaldybės lygmeniu

T

Suskaitmenintų ekologinių salų, skirtų rūšiuojamajam atliekų surinkimui, priėmimo sertifikatai

RO-C[C3]-I[I1c.0]-T[53]

Integruotų komunalinių atliekų tvarkymo sistemų sukūrimas apskričių arba miesto/savivaldybės lygmeniu

T

Pastatyti integruoti atliekų surinkimo centrai

RO-C[C3]-I[I1d.0]-T[54]

Integruotų komunalinių atliekų tvarkymo sistemų sukūrimas apskričių arba miesto/savivaldybės lygmeniu

T

Pastatyti arba pristatyti atliekų perdirbimo įrenginiai

RO-C[C3]-I[I2.0]-T[55]

Mėšlo ir kitų kompostuojamų žemės ūkio atliekų tvarkymo infrastruktūros statyba arba pristatymas

T

Integruotų kompostuojamų žemės ūkio atliekų surinkimo sistemų statyba

RO-C[C4]-I[I1.0]-M[75]

Geležinkelių infrastruktūros modernizavimas ir modernizavimas

M

Įdiegta modernizuota ir (arba) patobulinta geležinkelių infrastruktūra

RO-C[C4]-I[I2.0]-M[77]

Geležinkelio riedmenys.

M

Patobulintų riedmenų pristatymas

RO-C[C4]-R[R2.0]-T[81]

Rezultatais grindžiamas transporto sektoriaus kokybės valdymas. Institucinių gebėjimų ir įmonių valdymo gerinimas

T

Didesnis geležinkelių veiksmingumas traukinių punktualumo požiūriu

RO-C[C4]-I[I3.0]-M[84]

Kelių infrastruktūros TEN-T tinkle tvarumo didinimas, kelių apmokestinimas, eismo valdymas ir kelių eismo saugumas

M

Naujų kelių tiesimas

RO-C[C4]-I[I3.0]-T[85]

Kelių infrastruktūros TEN-T tinkle tvarumo didinimas, kelių apmokestinimas, eismo valdymas ir kelių eismo saugumas

T

Pašalintos juodos ir (arba) karštos vietos keliuose

RO-C[C5]-I[I1.0]-T[103]

Fondo „Renovacijos banga“, skirto esamo pastatų ūkio energijos vartojimo efektyvumo didinimo darbams finansuoti, įsteigimas

T

Užbaigta daugiabučių gyvenamųjų pastatų energinė renovacija

RO-C[C5]-I[I1.0]-T[106]

Fondo „Renovacijos banga“, skirto esamo pastatų ūkio energijos vartojimo efektyvumo didinimo darbams finansuoti, įsteigimas

T

Užbaigta viešųjų pastatų energinė renovacija

RO-C[C5]-I[I1.0]-T[106b]

Fondo „Renovacijos banga“, skirto esamo pastatų ūkio energijos vartojimo efektyvumo didinimo darbams finansuoti, įsteigimas

T

Įrengti nauji elektromobilių įkrovimo punktai

RO-C[C5]-I[I2.0]-M[107]

Nacionalinio skaitmeninių pastatų registro paskelbimas

M

Paskelbtas nacionalinis skaitmeninių pastatų registras

RO-C[C5]-R[R1.0]-T[92]

Supaprastinta ir atnaujinta teisinė ir reguliavimo sistema pastatų renovacijai energijos vartojimo efektyvumui didinti remti

T

Statybos leidimų išdavimo laiko sutrumpinimas

RO-C[C5]-I[I4.0]-M[110]

Žiedinė ekonomika ir didesnis istorinių pastatų energijos vartojimo efektyvumas

M

Nacionalinio paveldo instituto struktūros istorinėms statybinėms medžiagoms rinkti ir pakartotinai naudoti

RO-C[C5]-I[I4.0]-T[112]

Žiedinė ekonomika ir didesnis istorinių pastatų energijos vartojimo efektyvumas

T

Ne mažiau kaip 200 specialistų, sertifikuotų vykdant istorinių pastatų energijos vartojimo efektyvumo renovaciją

RO-C[C6]-R[R4.0]-M[126]

Palankios teisėkūros ir reguliavimo sistemos nustatymas vandeniliui iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių

M

Teisės aktų sistemos pakeitimų, kuriais įgyvendinama Nacionalinė vandenilio strategija, įsigaliojimas

RO-C[C6]-R[R6.0]-M[128]

Šildymo ir vėsinimo sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas

M

Teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais nustatomos šildymo ir vėsinimo sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo priemonės, įsigaliojimas

RO-C[C6]-I[I2.0]-T[131]

Žaliojo vandenilio gamybos pajėgumai, skirti elektros energijos kaupimui ir (arba) pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui

T

Žaliojo vandenilio gamybos pajėgumai

RO-C[C6]-I[I3.0]-T[134]

Lanksčios ir labai efektyvios dujomis kūrenamos elektros energijos ir šilumos gamybos centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje statyba

T

Kogeneracijos įrenginiai ir centralizuotas šilumos tiekimas

RO-C[C6]-I[I4.0]-T[138]

Fotovoltinių įrenginių atidavimas eksploatuoti

T

Užsakyti fotovoltiniai elementai ir plokštės

RO-C[C7]-I[I18.0]-T[188]

Skaitmeninė transformacija ir robotinio proceso automatizavimas viešojo administravimo srityje

T

Robotikos procesų automatizavimas (RPA) ir dirbtinio intelekto (DI) propagavimas viešojo administravimo srityje

RO-C[C8]-I[I11.0]-M[240a]

Nuosavo kapitalo injekcija į Nacionalinį plėtros banką

M

Investicijų politika

RO-C[C8]-I[I11.0]-M[240b]

Nuosavo kapitalo injekcija į Nacionalinį plėtros banką

M

Nuosavo kapitalo injekcija

RO-C[C9]-R[R1.0]-T[244]

Teisėkūros skaidrumas, biurokratijos mažinimas ir procedūrų supaprastinimas įmonėms

T

Laiko, kurio reikia su verslo aplinka susijusiems reguliavimo reikalavimams įvykdyti, sutrumpinimas

RO-C[C9]-R[R1.0]-T[245]

Teisėkūros skaidrumas, biurokratijos mažinimas ir procedūrų supaprastinimas įmonėms

T

Teisės aktai ir (arba) pakeitimai, susiję su MVĮ, kurioms buvo taikomas testas

RO-C[C9]-R[R4.0]-M[276]

Glaudesnis įmonių ir mokslinių tyrimų bendradarbiavimas

M

Teisės akto (-ų), kuriuo (-iais) siekiama sukurti palankias sąlygas viešosioms ir privačiosioms investicijoms į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas, įsigaliojimas

RO-C[C9]-R[R4.0]-T[277]

Glaudesnis įmonių ir mokslinių tyrimų bendradarbiavimas

T

27 proc. viešosiomis lėšomis finansuojamų mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų projektų yra bent vienas verslo subjektas, dalyvaujantis kaip partneris

RO-C[C9]-R[R5.0]-T[279]

Parama Rumunijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų organizacijų integravimui į Europos mokslinių tyrimų erdvę

T

Mokslinių tyrimų organizacijų, kurios dalijasi mokslinių tyrimų infrastruktūra ir įrenginiais, procentinė dalis

RO-C[C9]-I[I1.0]-M[246]

Skaitmeninės platformos, skirtos teisės aktų skaidrumui, biurokratizmo mažinimui ir procedūrų supaprastinimui įmonėms

M

Skaitmeninės platformos, sujungtos su valdžios debesija ir prieinamos

RO-C[C9]-I[I2.1]-T[249]

Privačiajam sektoriui skirtos finansinės priemonės. Atsparumo portfelio garantija

T

Finansavimo arba investavimo operacijos, sudarančios 100 proc. „InvestEU“ investicijų komiteto patvirtintai priemonei skirtų išteklių

RO-C[C9]-I[I2.3]-T[255]

Privačiajam sektoriui skirtos finansinės priemonės – Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rizikos kapitalo fondas

T

Finansavimo arba investavimo operacijos, sudarančios 100 % visos Investicijų komiteto patvirtintos tikslinės finansavimo ar investicijų sumos

RO-C[C9]-I[I2.4]-T[258]

Privačiajam sektoriui skirtos finansinės priemonės – Skaitmenizacijos, klimato politikos ir kitų svarbių sričių fondų fondas

T

100 % remiamų tikslinių paramos gavėjų

RO-C[C9]-I[I2.5]-T[261]

Privačiajam sektoriui skirtos finansinės priemonės. Investicijos į energijos vartojimo efektyvumą gyvenamųjų namų ir pastatų sektoriuje

T

„InvestEU“ investicijų komiteto patvirtintos finansavimo arba investavimo operacijos, sudarančios 100 proc. visos tikslinio finansavimo ar investicijų sumos.

RO-C[C9]-I[I3.2]-T[265]

Pagalbos privačiajam sektoriui schemos. De minimis schema, skirta padėti Rumunijos įmonėms įtraukti į biržos sąrašus

T

Pasirašytų finansavimo sutarčių skaičius

RO-C[C9]-I[I4.0]-T[267]

Tarpvalstybiniai ir daugiašaliai projektai. Mažos galios procesoriai ir puslaidininkių lustai

T

Subjektai, atrinkti dalyvauti projekte arba prisijungti prie jo

RO-C[C10]-R[R5.0]-M[315]

Planavimo sistemos kūrimas. Teritorinio planavimo, urbanizmo ir statybos kodeksas

M

Teritorijų planavimo, miestų planavimo ir statybos kodekso įsigaliojimas

RO-C[C10]-R[R5.0]-M[316]

Planavimo sistemos kūrimas. Teritorinio planavimo, urbanizmo ir statybos kodeksas

M

Sąveiki miestų skaitmeninių duomenų platforma (kaip Teritorinio observatorijos dalis)

RO-C[C10]-I[I2.0]-T[318]

Būsto jaunimui ir sveikatos bei švietimo specialistams statyba

T

Gyvenamieji būstai, pastatyti jaunimui iš pažeidžiamų bendruomenių ir (arba) grupių, taip pat sveikatos priežiūros ir švietimo specialistams

RO-C[C10]-I[I3.0]-T[322]

Viešųjų pastatų renovacija siekiant padėti administraciniams teritoriniams vienetams geriau teikti viešąsias paslaugas

T

Energinė viešųjų pastatų renovacija

RO-C[C10]-I[I4.0]-T[325]

Teritorijų planavimo ir miestų planavimo dokumentų rengimas ir (arba) atnaujinimas GIS formatu

T

Teritorijų planavimas, miestų planavimas ir tvaraus judumo mieste planai skelbiami Teritorinės observatorijos platformoje

RO-C[C11]-I[I1.0]-M[335]

12 turizmo ir (arba) kultūrinių maršrutų skatinimas

M

Lankytojams skirtos svetainės

RO-C[C11]-I[I2.0]-T[337]

Muziejų ir paminklų modernizavimas/kūrimas

T

Visuomenei atviri muziejai ar memorialai

RO-C[C11]-I[I4.0]-M[343]

236,05 km dviračių maršrutų tiesimas

M

Dviračių takai, nutiesti ir prieinami dviračiams

RO-C[C12]-I[I3.0]-M[531]

Valstybinės ligoninės

M

Bukarešto Zerlendi tuberkuliozės diagnostikos ir gydymo centro statyba ir įrengimas

RO-C[C12]-I[I3.0]-M[532]

Valstybinės ligoninės

M

Širdies ir kraujagyslių ligų ir transplantacijos Tirgu Mureso skubios pagalbos instituto statyba ir aprūpinimas įranga

RO-C[C12]-I[I3.0]-M[533]

Valstybinės ligoninės

M

Sf Apostol Andrei Emergency County Hospital Constanța pediatrų ir vaikų neonatologijos skyriaus statyba ir įrengimas

RO-C[C12]-I[I4.0]-T[534]

Skubios sveikatos priežiūros modernizavimas

T

Naujų greitosios pagalbos automobilių pirkimas

RO-C[C15]-I[I1a.0]-T[457a]

Lopšelių statyba ir įrengimas

T

Pastatyti ir įrengti lopšeliai

RO-C[C15]-I[I10a.0]-T[488]

Žaliųjų mokyklų tinklo kūrimas

T

Pastatyta nauja Žaliosios mokyklos teritorija

RO-C[C15]-I[I13.0]-M[496]

IT laboratorijų aprūpinimas profesinio rengimo ir mokymo (PRM) mokyklose

M

Profesinio rengimo ir mokymo mokyklos, turinčios IT laboratorijoms skirtą skaitmeninę įrangą

RO-C[C15]-I[I17.0]-M503]

Universitetų infrastruktūros (apgyvendinimo, valgyklų, poilsio infrastruktūros) užtikrinimas

M

Poilsio ir skaitymo vietų, valgyklų ir apgyvendinimo vietų statyba ir modernizavimas 

RO-C[C16]-I[I4a.0]-T[516a]

Dotacijų kuponų schema namų ūkiams sparčiau diegti atsinaujinančiuosius energijos išteklius

T

Namų ūkių saulės baterijų plokščių ir elektros energijos kaupimo sistemų įrengimas

Dalinė dalis Suma

5081154428 EURŲ

3.3 SKIRSNIS. PAPILDOMI SUSITARIMAI

3.1.Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano stebėsenos ir įgyvendinimo tvarka

Rumunijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano stebėsena ir įgyvendinimas vykdomi laikantis šios tvarkos:

·Centriniu lygmeniu koordinavimą užtikrina tarpžinybinis Plano koordinavimo komitetas, atsakingas už plano įgyvendinimo pažangos nagrinėjimą, glaudžiai bendradarbiaudamas su Investicijų ir Europos projektų ministerija (MIPE). MIPE buvo paskirtas nacionaliniu koordinatoriumi, atsakingu už plano rengimą, derybas dėl jo ir jo patvirtinimą, padedant Finansų ministerijai (užduočiai, susijusioms su paskolos sutarties ir finansavimo sutarties pasirašymu), įsteigiant specializuotą struktūrą.

·MIPE taip pat yra atsakinga už plano kontrolę ir stebėseną, įskaitant tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių pasiekimo stebėseną, taip pat už didelių pažeidimų prevencijos, nustatymo ir ištaisymo užtikrinimą. Galiausiai ta pati ministerija taip pat atsakinga už mokėjimo prašymų ir valdymo deklaracijų parengimą ir pasirašymą.

·Plano įgyvendinimą užtikrina šakinės ministerijos ir joms pavaldžios struktūros, sudarydamos finansavimo susitarimus su MIPE.

3.2.Visiškos Komisijos prieigos prie pagrindinių duomenų suteikimo tvarka

Siekdama suteikti Komisijai visapusišką prieigą prie pagrindinių atitinkamų duomenų, Rumunija taiko šią tvarką:

MIPE, kaip nacionalinis plano koordinatorius, atsako už bendrą plano koordinavimą, kontrolę ir stebėseną. Visų pirma ji veikia kaip tarpinių ir siektinų reikšmių įgyvendinimo pažangos stebėsenos koordinavimo įstaiga, o už auditą atsako audito institucija. MIPE koordinuoja tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių, visų atitinkamų rodiklių, taip pat kokybinės finansinės informacijos ir kitų duomenų, pavyzdžiui, apie galutinius gavėjus, ataskaitų teikimą. Duomenys koduojami MIPE IT sistemoje.

Pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnio 2 dalį, pasiekusi šio priedo 2.1 skirsnyje nurodytas atitinkamas sutartas tarpines ir siektinas reikšmes, Rumunija pateikia Komisijai tinkamai pagrįstą prašymą išmokėti finansinį įnašą ir, kai aktualu, paskolą. Rumunija užtikrina, kad gavusi prašymą Komisija turėtų visapusišką prieigą prie pagrindinių atitinkamų duomenų, kuriais grindžiamas tinkamas mokėjimo prašymo pagrindimas, tiek vertinant mokėjimo prašymą pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnio 3 dalį, tiek audito ir kontrolės tikslais.

(1) https://ec.europa.eu/newsroom/dae/document.cfm?doc_id=75185
(2) Galima rasti adresu https://e3p.jrc.ec.europa.eu/publications/2021-best-practice-guidelines-eu-code-conduct-data-centre-energy-efficiency
(3) https://ec.europa.eu/isa2/sites/default/files/eif_brochure_final.pdf
(4) https://ec.europa.eu/newsroom/dae/document.cfm?doc_id=75185
(5) Išskyrus elektros energijos ir (arba) šilumos gamybos, taip pat susijusios perdavimo ir skirstymo infrastruktūros projektus, kuriuose naudojamos gamtinės dujos, kurie atitinka reikšmingos žalos nedarymo techninių gairių (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas.
(6) Jei su veikla, kuriai skiriama parama, susijęs prognozuojamas išmetamas ŠESD kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, turėtų būti pateiktas paaiškinimas, kodėl to neįmanoma pasiekti. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis veiklai, kuriai taikoma ATLPS, suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, yra nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.
(7) Ši išimtis netaikoma veiksmams įrenginiuose, skirtuose tik perdirbti neperdirbamoms pavojingoms atliekoms apdoroti, ir esamuose įrenginiuose, kai veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas saugoti ar naudoti arba surinkti medžiagas iš deginimo pelenų, jeigu dėl tokių veiksmų nepadidėja įmonės atliekų apdorojimo pajėgumas arba nepratęsiamas įrenginių eksploatavimo laikas; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.
(8) Ši išimtis netaikoma veiksmams esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, kai veiksmais siekiama padidinti energijos vartojimo efektyvumą arba pritaikyti atskirtas atliekas perdirbimo operacijoms į komposto biologines atliekas ir anaerobiniu būdu skaidyti biologines atliekas, su sąlyga, kad dėl tokių veiksmų nepadidėja įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumas arba nepailgėja įrenginių gyvavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.
(9)

 Išskyrus a) turtą ir veiklą, susijusią su elektros energijos ir (arba) šilumos gamyba, taip pat susijusią perdavimo ir skirstymo infrastruktūrą, kurioje naudojamos gamtinės dujos, kurie atitinka Techninių gairių „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas, ir b) ii punkte nurodytą veiklą ir turtą, kuriems iškastinio kuro naudojimas yra laikinas ir techniškai neišvengiamas, kad būtų galima laiku pereiti prie eksploatavimo be iškastinio kuro.

(10)

 Jei vykdant remiamą veiklą numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, pateikiamas paaiškinimas, kodėl tai neįmanoma. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis veiklai, kuriai taikoma ATLPS, suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, yra nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(11)

 Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, išimtinai skirtuose neperdirbamoms pavojingoms atliekoms tvarkyti, ir esamiems įrenginiams, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas, kad jas būtų galima saugoti ar panaudoti, arba išgauti medžiagas iš deginant susidariusių pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu. 

(12)

 Ši išimtis netaikoma veiksmams pagal šią priemonę esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, kai veiksmais pagal šią priemonę siekiama padidinti energijos vartojimo efektyvumą arba modernizuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į komposto biologines atliekas ir anaerobinį biologinių[1] atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių veiksmų pagal šią priemonę nepadidėja įrenginių atliekų perdirbimo pajėgumai arba nepratęsiamas įrenginių eksploatavimo laikas; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu. 

(13)

 Laikoma, kad galutinis gavėjas daugiausia dėmesio skiria sektoriui ar verslo veiklai, jei nustatoma, kad toks sektorius ar veikla yra esminė galutinio gavėjo verslo veiklos dalis, palyginti su galutinio gavėjo bendrosiomis pajamomis, pelnu arba klientų baze. Bendrosios pajamos, gautos iš ribojamo sektoriaus ar veiklos, bet kuriuo atveju turi neviršyti 50 % bendrųjų pajamų.

(14)

 Išskyrus a) turtą ir veiklą, susijusią su elektros energijos ir (arba) šilumos gamyba, taip pat susijusią perdavimo ir skirstymo infrastruktūrą, kurioje naudojamos gamtinės dujos, kurie atitinka Techninių gairių „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas, ir b) ii punkte nurodytą veiklą ir turtą, kuriems iškastinio kuro naudojimas yra laikinas ir techniškai neišvengiamas, kad būtų galima laiku pereiti prie eksploatavimo be iškastinio kuro.

(15) Įtraukiant veiklą ir turtą pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuriais užtikrinamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris nėra mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius. Jei vykdant remiamą veiklą numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, pateikiamas paaiškinimas, kodėl tai neįmanoma. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis veiklai, kuriai taikoma ATLPS, suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, yra nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.
(16) Taršios transporto priemonės apibrėžiamos kaip netaršios transporto priemonės.
(17) Ši išimtis netaikoma veiksmams įrenginiuose, skirtuose tik perdirbti neperdirbamoms pavojingoms atliekoms apdoroti, ir esamuose įrenginiuose, kai pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama padidinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas saugoti ar naudoti arba surinkti medžiagas iš deginimo pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių veiksmų pagal šią priemonę nepadidėja įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumas arba nepratęsiamas įrenginių eksploatavimo laikas; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.
(18) Išskyrus elektros energijos ir (arba) šilumos gamybos, taip pat susijusios perdavimo ir skirstymo infrastruktūros projektus, kuriuose naudojamos gamtinės dujos, kurie atitinka reikšmingos žalos nedarymo techninių gairių (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas.
(19) Jei su veikla, kuriai skiriama parama, susijęs prognozuojamas išmetamas ŠESD kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, turėtų būti pateiktas paaiškinimas, kodėl to neįmanoma pasiekti. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis veiklai, kuriai taikoma ATLPS, suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, yra nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.
(20) Išskyrus elektros energijos ir (arba) šilumos gamybos, taip pat susijusios perdavimo ir skirstymo infrastruktūros projektus, kuriuose naudojamos gamtinės dujos, kurie atitinka reikšmingos žalos nedarymo techninių gairių (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas.
(21) Jei su veikla, kuriai skiriama parama, susijęs prognozuojamas išmetamas ŠESD kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, turėtų būti pateiktas paaiškinimas, kodėl to neįmanoma pasiekti. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis veiklai, kuriai taikoma ATLPS, suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, yra nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.
(22) Išskyrus elektros energijos ir (arba) šilumos gamybos, taip pat susijusios perdavimo ir skirstymo infrastruktūros projektus, kuriuose naudojamos gamtinės dujos, kurie atitinka reikšmingos žalos nedarymo techninių gairių (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas.
(23) Jei su veikla, kuriai skiriama parama, susijęs prognozuojamas išmetamas ŠESD kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, turėtų būti pateiktas paaiškinimas, kodėl to neįmanoma pasiekti. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis veiklai, kuriai taikoma ATLPS, suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, yra nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.
(24) Išskyrus elektros energijos ir (arba) šilumos gamybos projektus pagal šią priemonę, taip pat susijusią perdavimo ir paskirstymo infrastruktūrą, kurioje naudojamos gamtinės dujos ir kurie atitinka reikšmingos žalos nedarymo techninių rekomendacijų (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas.
(25) Jei su veikla, kuriai skiriama parama, susijęs prognozuojamas išmetamas ŠESD kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, turėtų būti pateiktas paaiškinimas, kodėl to neįmanoma pasiekti. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis veiklai, kuriai taikoma ATLPS, suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, yra nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.
(26) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, išimtinai skirtuose neperdirbamoms pavojingoms atliekoms tvarkyti, ir esamiems įrenginiams, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas, kad jas būtų galima saugoti ar panaudoti, arba išgauti medžiagas iš deginant susidariusių pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.
(27) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į biologinių atliekų kompostavimą ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.
(28) Išskyrus elektros energijos ir (arba) šilumos gamybos projektus pagal šią priemonę, taip pat susijusią perdavimo ir paskirstymo infrastruktūrą, kurioje naudojamos gamtinės dujos ir kurie atitinka reikšmingos žalos nedarymo techninių rekomendacijų (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas.
(29) Jei su veikla, kuriai skiriama parama, susijęs prognozuojamas išmetamas ŠESD kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, turėtų būti pateiktas paaiškinimas, kodėl to neįmanoma pasiekti. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis veiklai, kuriai taikoma ATLPS, suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, yra nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.
(30) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, išimtinai skirtuose neperdirbamoms pavojingoms atliekoms tvarkyti, ir esamiems įrenginiams, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas, kad jas būtų galima saugoti ar panaudoti, arba išgauti medžiagas iš deginant susidariusių pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.
(31) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į biologinių atliekų kompostavimą ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.
(32) Išskyrus elektros energijos ir (arba) šilumos gamybos, taip pat susijusios perdavimo ir skirstymo infrastruktūros projektus, kuriuose naudojamos gamtinės dujos, kurie atitinka reikšmingos žalos nedarymo techninių gairių (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas.
(33) Jei su veikla, kuriai skiriama parama, susijęs prognozuojamas išmetamas ŠESD kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, turėtų būti pateiktas paaiškinimas, kodėl to neįmanoma pasiekti. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis veiklai, kuriai taikoma ATLPS, suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, yra nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.
(34) 13 investicija įtraukta į O.3 skirsnį.
(35) 13 investicija įtraukta į O.3 skirsnį.
(36) 17 investicija įtraukta į O.3 skirsnį.
(37) https://publications.jrc.ec.europa.eu/repository/handle/JRC107466
(38) https://publications.jrc.ec.europa.eu/repository/handle/JRC106281