AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pagrindimas ir tikslai

Šis pasiūlymas dėl 2028–2032 m. Euratomo mokslinių tyrimų ir mokymo programos (toliau – Programa) yra viena iš priemonių, skirtų Komisijos pasiūlyme dėl kito ilgalaikio ES biudžeto (2028–2034 m.) 1 išdėstytiems politikos tikslams įgyvendinti, ir jame atsižvelgiama į 2024–2029 m. politinius prioritetus, nustatytus Komisijos pirmininkės U. von der Leyen antrosios kadencijos gairėse 2 . Programa yra ES finansuojama teminė mokslinių tyrimų ir mokymo programa, vykdoma mokslo ir technikos srityse, kurioms taikoma Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartis (toliau – Euratomo sutartis) 3 .

Šiuo pasiūlymu siekiama remti ES konkurencingumą pagal Europos konkurencingumo fondo (EKF) 4 ir 2028–2034 m. bendrosios programos „Europos horizontas“ („Europos horizontas“) 5 tikslus, vykdant saugių, novatoriškų branduolinių technologijų mokslinius tyrimus, kad ES būtų klestinti, atspari ir darni. Šiame kontekste Programa bus papildyti programos „Europos horizontas“ veiksmai, skirti siūlomai programai „Moonshot Fusion“, kurios tikslas – įveikti mokslinius, inžinerinius ir technologinius sunkumus, trukdančius diegti branduolių sintezės energiją ES elektros tinkle, plėtoti. Norint pasiekti pažangą branduolių sintezės energijos srityje, reikia moderniausios infrastruktūros. Šiuo tikslu Programoje ir toliau bus numatytas Euratomo įnašas į ITER projektą. Visose branduolinių technologijų taikymo srityse pagal Euratomo programą bus toliau vykdomi itin svarbūs veiksmai, kuriais siekiama apsaugoti žmones ir aplinką, mažinant su jonizuojančiąja spinduliuote susijusias grėsmes.

Programos veiksmai bus įgyvendinami užtikrinant glaudžią sinergiją su Europos konkurencingumo fondu ir programa „Europos horizontas“, atsižvelgiant į ITER projekto ypatumus. Taikant dalyvavimo šiose programose taisykles ir priemones, Programa bus skatinamas paprastumas ir lankstumas, sudarant sąlygas greičiau ir strategiškiau panaudoti ES lėšas, nustatant aiškesnes taisykles ir skaidresnes procedūras pareiškėjams ir suinteresuotiesiems subjektams. Branduolinių mokslinių tyrimų indėlis gerinant ES gyvenimo lygį ir siekiant Sąjungos tikslų 6 turėtų būti pripažintas ir remiamas užtikrinant sinergiją ir bendrą finansavimą su Europos konkurencingumo fondu ir programa „Europos horizontas“.

Šiandien ES susiduria su keliais iššūkiais, tarp kurių – strateginio savarankiškumo ir įperkamos, mažo anglies dioksido pėdsako energijos tiekimo užtikrinimas, garantuojant papildomą naudą oro kokybei, taip pat konkurencingumo ir pirmavimo technologijų srityje išlaikymas, didėjant geopolitiniam nestabilumui. Siekiant iki 2040 m. sumažinti energetikos sistemos priklausomybę nuo iškastinio kuro, reikalingi visi nulinio ir mažo anglies dioksido pėdsako energijos sprendimai, įskaitant branduolinės energijos sprendimus 7 . Pastarojo meto branduolinės aplinkos pokyčiai parodė, kad valstybės narės vis labiau suinteresuotos įtraukti branduolinę energiją į savo energijos rūšių derinį, plėtoti branduolių sintezės energiją ir naudoti jonizuojančiąją spinduliuotę. Tam reikia daugiau mokslinių tyrimų branduolinių technologijų srityje, kartu prisidedant prie aukščiausių saugos, saugumo, garantijų, tiekimo saugumo ir radiacinės saugos standartų išlaikymo. Viešojo ir privačiojo sektorių moksliniai tyrimai valstybėse narėse gali labai padėti gauti šiuos rezultatus, ir Euratomo uždavinys yra papildyti nacionalines pastangas pasitelkus Bendrijos 8 vykdomą mokslinių tyrimų ir mokymo programą.

Programa bus siekiama išsaugoti Europos, kaip pasaulinės lyderės, vaidmenį branduolių sintezės srityje, spartinant perėjimą nuo branduolių sintezės energijos gavimo prie visiškos branduolių sintezės energijos komercializacijos. Pasinaudojant ITER projekto statybos, mokslinių tyrimų ir valstybių narių įnašų rezultatais, Programa bus siekiama pašalinti esminius technologinius trūkumus, vykdant tikslingus mokslinius tyrimus ir diegiant inovacijas. Tokiu būdu ja bus sukurta konkurencinga pramonės ekosistema, įtrauktas ES privatusis sektorius ir daugiausia dėmesio bus skiriama kvalifikuotos darbo jėgos ugdymui. Programa taip pat bus siekiama didesnio suderinimo su kitomis Euratomo ir Sąjungos programomis, siekiant skleisti informaciją apie sėkmingus ES mokslinius tyrimus ir suderinti ją su ES išorės politikos veiksmais.

Svarbus branduolinės sintezės energijos plėtros elementas bus Europos komponentų tiekimo ITER finansavimas, kurį visų pirma vykdo Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo (branduolių sintezė energijai) bendroji įmonė, įsteigta Tarybos sprendimu 2007/198/Euratomas 9 . Pirmenybė ir toliau bus teikiama ITER projekto užbaigimui pagal projekto atskaitos scenarijų, kartu užtikrinant, kad ITER įgyvendinimo metu įgyta techninė ir mokslinė patirtis būtų naudinga Sąjungai.

Programa bus įgyvendinama vykdant JRC valdomus tiesioginius ir netiesioginius veiksmus, visų pirma skiriant dotacijas moksliniams tyrimams ir teikiant Euratomo įnašą į ITER projektą. Ja ir toliau daug dėmesio bus skiriama branduolinės saugos ir garantijų gerinimui. Veiksmais bus remiamas priemonių, metodų ir gairių, skirtų toliau stiprinti esamų branduolinių įrenginių saugą, įskaitant ilgalaikę eksploataciją ir naujų įrenginių statybos projektus ES, kūrimas, kartu užtikrinant tiekimo saugumą branduolinės vertės grandinėje ir didinant ES energetinį atsparumą.

Kalbant apie branduolių dalijimosi technologijų pasaulinę plėtrą, nestabilios geopolitinės padėties sąlygomis taip pat pabrėžiamas svarbus Programos vaidmuo stiprinant branduolinio ginklo neplatinimą pasaulyje ir Europoje. Šiais veiksmais bus stiprinamos branduolinės garantijos: kuriamos novatoriškos matavimo, izoliavimo, priežiūros ir tikrinimo priemonės ir metodai, rengiami saugos garantijų inspektorių mokymai ir vykdomas tarptautinis bendradarbiavimas su Tarptautine atominės energijos agentūra (TATENA). Neplatinimo srities moksliniai tyrimai taip pat bus sutelkti į strateginę prekybos kontrolę ir paramą branduoliniam saugumui bei branduolinei ekspertizei, siekiant sustiprinti ES ir valstybių narių atsaką į neteisėtą prekybą radioaktyviosiomis medžiagomis ir nusikalstamą jų naudojimą.

Be to, Programa bus stiprinami veiksmai konkrečiose srityse, kad būtų sprendžiamos kelios Sąjungai kylančios problemos. Tai apima inovacijų (novatoriškų projektų, kuro, medžiagų ir kt.) skatinimą branduolinių technologijų srityje, kartu užtikrinant saugų pažangiųjų sistemų kūrimą ir naudojimą. ES branduoliniai moksliniai tyrimai bus grindžiami modeliavimo priemonėmis, pavyzdžiui, JRC vidaus modeliavimo pajėgumais, siekiant geriau suprasti energijos komponentų ir sistemų veikimą, integruojant mokslinius ir eksperimentinius duomenis.

Programos veiksmais bus siekiama plėtoti saugaus radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro tvarkymo sprendimų mokslinius tyrimus. Moksliniais tyrimais bus remiamas vidutinio ir didelio radioaktyvumo atliekų giluminio saugojimo saugos scenarijų ir požiūrių į jį rengimas, užtikrinant giluminių atliekynų eksploatavimą ir priežiūrą. Ja taip pat daug dėmesio bus skiriama radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro tvarkymo sprendimų paieškai ir padedama valstybėms narėms nustatyti nacionalines ilgalaikio saugojimo ir dėjimo į atliekynus strategijas, valdant žinias ir dalijantis geriausia praktika.

Programa bus toliau gerinamas Europos piliečių gyvenimas, taikant branduolinę mediciną ir radiacinę saugą. Šie moksliniai tyrimai padės sumažinti radiacijos keliamą pavojų žmonėms ir aplinkai, nes bus gilinamos žinios ir kuriamos priemonės, taip pat didinamas pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms ir gerinamas reagavimas į jas radiologinės avarijos atveju. Pagal Programą bus tiriami naujoviški jonizuojančiosios spinduliuotės (pavyzdžiui, medicininių radionuklidų) taikymo būdai, siekiant tobulinti gydymo metodus ir optimizuoti vėžio bei kitų ligų gydymą. Ja taip pat galėtų būti remiami jonizuojančiosios spinduliuotės taikymo su energijos gamyba susijusioms ir su energijos gamyba nesusijusioms reikmėms kitose srityse, pavyzdžiui, kosmoso 10 , pramonės, aplinkos stebėsenos ir žiedinės ekonomikos srityse, būdai.

Siekiant išlaikyti kvalifikuotą darbo jėgą ir kompetenciją branduolinėje srityje, būtini branduolinės srities įgūdžiai, kompetencija ir prieiga prie mokslinių tyrimų infrastruktūrų. Švietimo, mokymo ir žinių sklaidos veiklai finansavimas bus teikiamas užtikrinant sinergiją su programa „Europos horizontas“, padedant išlaikyti strateginius branduolinės srities įgūdžius, stiprinant pajėgumus visose valstybėse narėse ir propaguojant ES kompetenciją. Veiksmais taip pat bus remiamas tyrėjų judumas. Europos branduolinių mokslinių tyrimų infrastruktūros, įskaitant JRC valdomas infrastruktūras, bus remiamos kaip itin svarbus mokslinių tyrimų turtas, siekiant užtikrinti, kad jos ir toliau būtų tinkamos pagal paskirtį ir būtų prieinamos Sąjungai pagal atvirosios prieigos schemą. Tai leis išlaikyti galimybę nepriklausomai veikti pagrindinėse branduolinių mokslinių tyrimų srityse.

Pasaulinis konkurencingumas negali būti pasiektas vien tik remiant vidinę žinių bazę. Reikėtų įtraukti suderinimo su išorės veiksmų politika elementą. Politikos lygmeniu ES gali geriau panaudoti savo branduolinės saugos ekspertines žinias ir programas, užtikrindama geresnes Euratomo programų ir Sąjungos programų sąsajas. Dėl šios priežasties, be programos „Europos horizontas“, Programa taip pat siekiama sinergijos su Euratomo bendradarbiavimo branduolinės saugos srityje ir eksploatavimo nutraukimo priemone.

Komisija pasiūlymą rengti pradėjo konsultuodamasi su Euratomo Mokslo ir technikos komitetu, kaip reikalaujama pagal teisinį pagrindą 11 . Mokslo ir technikos komitetas pateikė nuomonę 12 , ir Komisija į ją atsižvelgė rengdama šį pasiūlymą.

Kadangi Euratomo sutarties 7 straipsnyje programų trukmė apribota iki penkerių metų, Komisija siūlo maksimalios leidžiamos trukmės programą. Kadangi šis laikotarpis yra trumpesnis nei septynerių metų DFP trukmė, Komisija, kaip ir anksčiau, ketina vykdyti likusį branduoliniams tyrimams skirtą biudžetą paskutiniuosius dvejus kitos DFP (2028–2034 m.) metus, greičiausiai 2032 m. pradžioje pateikdama pasiūlymą dėl pratęsimo dvejiems metams, apimančio 2033–2034 m. 5:2 santykis buvo išlaikytas, kad įgyvendinimo ataskaitos, kurią numatoma priimti iki pirmosios programos ketvirtųjų metų pabaigos, išvados galėtų būti panaudotos rengiant pratęsimą ir jo darbo programą.

Pasiūlyme nustatomi bendrieji ir konkretūs tikslai, orientacinis finansinis paketas ir paramos priemonės.

•Suderinamumas su galiojančiomis politikos nuostatomis

Programa dera su esamomis ES politikos nuostatomis ir yra suderinta su paprastesniu, tikslingesniu ir didesnio poveikio Sąjungos biudžetu. Kartu su Europos konkurencingumo fondu ir programa „Europos horizontas“ Programa bus siekiama stiprinti konkurencingumą, atsparumą, tvarumą ir pirmavimą technologijų srityje. Ji atitinka šių programų tikslus ir turi bendras apibrėžtis, dalyvavimo ir sklaidos taisykles bei priemones, įskaitant Europos partnerystes 13 . Šiuo požiūriu iš esmės supaprastinamas įgyvendinimas – mažiau biurokratizmo ir ataskaitų, daugiau pasitikėjimo, veiksmingesnis vykdymo užtikrinimas ir spartesnis leidimų išdavimas. Kartu siūloma Programos struktūra bus užtikrintas finansavimo prioritetų nuspėjamumas ir tęstinumas ir būtinas gebėjimas greitai ir lanksčiai veikti, kad Sąjunga galėtų reaguoti į naujus ar nenumatytus prioritetus. Nuostatomis dėl sinergijos taip pat užtikrinama, kad programos papildytų viena kitą.

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Programa turi atitikti Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos standartus ir politiką, įskaitant taisykles dėl reikšmingos žalos nedarymo principo, nustatytus siūlomame Veiklos rezultatų reglamente 14 .

Pagal Programą bus remiami branduolinės saugos ir Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akte nurodytų strateginių sričių moksliniai tyrimai 15 ir Europos mažųjų modulinių reaktorių pramonės aljanso saugos ir garantijų iniciatyvos.

Programa padės įgyvendinti Euratomo sutarties 7 skyrių dėl branduolinių garantijų ir ES saugumo darbotvarkę bei strategijas, nes pagal ją bus remiami branduolinio saugumo moksliniai tyrimai. Pagal ją bus remiamas Euratomo direktyvų dėl branduolinių įrenginių saugos 16 , panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų saugaus tvarkymo 17 ir dėl radiacinės saugos 18 įgyvendinimas. Ji taip pat padės įgyvendinti ES dvejopo naudojimo prekių ir prekybos kontrolės teisės aktus 19 . Programa padės stojančiosioms valstybėms, šalims kandidatėms ir potencialioms šalims kandidatėms suderinti savo teisės aktus su ES acquis šiose srityse.

Programa taip pat toliau bus remiamas Bendradarbiavimo branduolinės saugos ir eksploatavimo nutraukimo srityje priemonės 20 ir priemonės „Globali Europa“ 21 branduolinių ir radiologinių aspektų įgyvendinimas.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Euratomo sutartyje nurodyta, kad Komisija atsako už tyrimų branduolinėje srityje skatinimą ir palengvinimą valstybėse narėse bei už jų papildymą, vykdydama Bendrijos mokslinių tyrimų ir mokymo programą (4 straipsnis). Tą programą, remdamasi Komisijos pasiūlymu, turi vieningai priimti Taryba (7 straipsnis).

Pagal Sutartį, su Europos Parlamentu nesikonsultuojama, tačiau anksčiau rotacijos tvarka Tarybai pirmininkavusi valstybė narė paragino Parlamentą pateikti pastabų dėl siūlomų reglamentų, kuriais nustatomos Euratomo programos. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas bus informuojamas, kaip to reikalaujama pagal teisinį pagrindą (7 straipsnis).

Siekiant užtikrinti nuoseklumą ir supaprastintą požiūrį, programos finansiniame pakete bus numatytas Euratomo įnašas į ITER projektą, kurio teisinis pagrindas yra Euratomo sutartis, konkrečiai – 101 straipsnis, kiek tai susiję su ITER susitarimu ir „platesnio požiūrio“ susitarimu, taip pat 45–51 straipsniai, kiek tai susiję su Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrąja įmone.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Programa padės valstybėms narėms, nepriklausomai nuo jų pasirinkto nacionalinio energijos rūšių derinio bendradarbiauti siekiant plėtoti branduolinio mokslo teikiamas galimybes ir mažinti riziką, susijusią su įvairiais jonizuojančiosios spinduliuotės taikymo būdais.

Programa bus svarbi visoms ES šalims, nes visos jos naudoja radioaktyviuosius izotopus su energijos gamyba nesusijusioms reikmėms (pvz., medicinos ir pramonės srityse) ir visoms joms bus naudingas aukščiausių branduolinės saugos, saugumo ir garantijų standartų užtikrinimas.

Plėtoti branduolių sintezės energetiką, kuriai reikia labai didelio masto mokslinių tyrimų, taip pat yra suinteresuotos visos ES valstybės narės. Sėkmingas branduolių sintezės energijos diegimas galėtų padėti siekti priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslų, padidinti strateginį savarankiškumą pasaulinėse varžybose dėl naujų energijos išteklių ir sukurti stiprias naujas vertės grandines Europoje, taip pat
ugdyti svarbius įgūdžius bei gebėjimus.

Nors branduolinis saugumas ir toliau priklauso nacionalinei atsakomybei, tiesioginiai Programos veiksmai padės spręsti kai kuriuos ES kylančius saugumo uždavinius ir pasaulinius šių uždavinių aspektus, stiprinant gebėjimus ES ir nacionaliniu lygmenimis pasitelkiant mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, techninę paramą ir specializuotus mokymus su cheminiu, biologiniu, radiologiniu ir branduoliniu (ChBRB) saugumu susijusios rizikos mažinimo, kovos su neteisėta prekyba, branduolinių ir radioaktyviųjų medžiagų naudojimo ir medžiagų, kurioms netaikoma reguliuojamoji kontrolė, ekspertizės srityse. Garantijos priklauso išimtinei Euratomo kompetencijai, o nuolatinė techninė parama ir MTP vykdant tiesioginius veiksmus yra labai svarbūs siekiant, kad Euratomo garantijų sistema išliktų veiksminga ir efektyvi.

•Proporcingumo principas

Programa bus remiami tyrėjai ir koordinuojamos valstybių narių mokslinių tyrimų pastangos, siekiant išvengti dubliavimosi, išlaikyti kritinę masę svarbiausiose srityse ir užtikrinti, kad viešosios lėšos būtų naudojamos kuo veiksmingiau. Tokios priemonės gali paskatinti papildomas viešąsias investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas (MTI). Jų taip pat reikia kaip pagalbinių priemonių formuojant politiką ir siekiant ES politikos srityse keliamų tikslų. Siūlomomis priemonėmis neviršijama to, kas būtina Sąjungos tikslams pasiekti.

•Priemonės pasirinkimas

Remiantis Euratomo sutartimi, ši programa bus įgyvendinama Tarybos reglamentu. Juo nustatomos paramos gavėjų teisės ir pareigos, kurios privalomos visos ir yra tiesiogiai taikomos visose ES valstybėse narėse ir Programos asocijuotosiose šalyse. Tai taip pat atitinka kitų ES išlaidų programų rengimo būdą.

3.RETROSPEKTYVINIO VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų retrospektyvinis vertinimas / tinkamumo patikrinimas

Šis pasiūlymas grindžiamas 2021–2025 m. Euratomo programos tarpiniu vertinimu 22 , kuriame padaryta išvada, kad ketverius metus pagal Programą finansuoti veiksmai valstybėms narėms padėjo bendradarbiauti plėtojant branduolines technologijas, nepriklausomai nuo jų nacionalinio pasirinkimo gaminti ar vartoti branduolinę energiją. Tai leidžia valstybėms narėms naudotis šių technologijų teikiamomis galimybėmis visų labui ir kartu sumažinti su jonizuojančiąja spinduliuote susijusią riziką.

Euratomo veiksmai duoda rezultatų ir sudaro palankias sąlygas tobulinti ir išlaikyti branduolinės saugos, garantijų ir saugumo, strateginės prekybos kontrolės, saugaus radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir radiacinės saugos žinias bei įgūdžius ir jais dalytis. Jie taip pat priartina ES prie praktinio branduolinės sintezės energijos panaudojimo. Šios žinios bus itin svarbios toms valstybėms narėms, kurios nori įtraukti branduolinę energiją į naudojamų energijos rūšių derinį, (nesvarbu, ar technologija vietos, ar importuojama) ir toms, kurioms reikia patikinimo, kad kaimyninėse šalyse esančios branduolinės elektrinės atitinka aukščiausius saugos standartus. Visuomenė taip pat gauna naudos iš Euratomo finansuojamų mokslinių tyrimų, susijusių su kitais jonizuojančiosios spinduliuotės taikymo būdais, visų pirma medicinos srityje.

2021 m. Tarybai priėmus sprendimą sumažinti programos biudžetą 20 % sumažėjo ir galimybės finansuoti pasiūlymus dėl pažangių mokslinių tyrimų. Šis sprendimas taip pat apsunkino JRC pastangas spręsti kylančias problemas, nes jis neturėjo tokio lankstumo ir pajėgumų, kokių reikia atsinaujinus susidomėjimui branduolinėmis technologijomis.

Atlikus šį vertinimą pateikta keletas svarbių išvadų. Pirma, įgyvendinant programą buvo sprendžiami nauji uždaviniai, kaip antai susiję su moksliniais tyrimais dėl alternatyvaus kuro, tinkamo kai kuriose valstybėse narėse naudojamiems Rusijoje suprojektuotiems reaktoriams, didesniu strateginiu savarankiškumu branduolinių medžiagų ir duomenų srityje, taip pat parama tyrėjams Ukrainoje. Kvietimo teikti pasiūlymus dėl novatoriškų jonizuojančiosios spinduliuotės taikymo būdų rezultatai rodo, kad labai domimasi medicinos, žiedinės ekonomikos, kosmoso tyrinėjimo ir aplinkos stebėsenos sritimis, ir šiuos pasiūlymus būtų galima toliau plėtoti pasitelkiant sinergiją su programa „Europos horizontas“. Šie nauji veiksmai taip pat pritraukė naujų dalyvių. Tačiau dėl riboto 2021–2027 m. programų biudžeto ir dėl to, kad daugiausia dėmesio ir toliau reikia skirti pagrindinei veiklai, susijusiai su branduoline sauga, radioaktyviosiomis atliekomis ir radiacine sauga, galimybės 2021–2027 m. toliau finansuoti šiuos naujus veiksmus buvo labai ribotos.

Jei 2021–2027 m. programų finansavimo apimtis ir lygis būtų išlaikyti, to nepakaktų, kad ES galėtų pasivyti tarptautinius konkurentus, spręsti pagrindinius mažųjų modulinių reaktorių, pažangiųjų degalų ir kuro ciklų plėtojimo klausimus ir iš esmės pagerinti savo branduolinės srities įgūdžius.

Euratomo bendrai finansuojamos partnerystės yra tyrėjų bendruomenės, suinteresuotųjų subjektų ir valstybių narių ilgalaikių pastangų daryti pažangą įgyvendinant bendrą mokslinių tyrimų darbotvarkę ir spręsti pagrindines problemas visose susijusiose srityse rezultatas. Nors pažanga mokslo srityje jau padaryta, Komisija sieks toliau gerinti partnerysčių organizavimą ir įgyvendinimą, siekdama užtikrinti, kad pagal Programą finansuojami moksliniai tyrimai išliktų aktualūs ir padėtų spręsti skubiausius uždavinius. Komisija ypatingą dėmesį skirs partnerystėms, kad būtų sistemingai atsižvelgiama į įvairių suinteresuotųjų subjektų ir valstybių narių ilgalaikes perspektyvas.

Euratomo finansuojami branduolių sintezės moksliniai tyrimai pastaraisiais metais davė svarbių rezultatų, o ITER projektu, pripažintu pirmuoju branduolių sintezės jėgainės tipo projektu, po vėlavimų ir išlaidų perviršio dabar daroma didelė pažanga. Siekiant, kad branduolių sintezės energija būtų pateikta rinkai ir būtų prisidedama prie ES pastangų mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir konkurencingumo, šios pastangos turi būti išplėstos. Branduolių sintezės energija taps realybe tik tuo atveju, jei bus visapusiškai išspręstos likusios mokslo, inžinerijos ir technologijų problemos, remiantis tiksliais techninio sudėtingumo vertinimais ir realistiškomis investicijomis į pramonės tiekimo grandines.

Programa turi būti plėtojama taip, kad būtų šalinamos technologinės kliūtys, kurioms reikia skirti daugiau dėmesio ir investicijų, galbūt į konkrečias mokslinių tyrimų infrastruktūras, įtraukti daugiau privačiojo finansavimo ir išnaudojant pramonės sektoriaus patirtį, ir stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą su patikimais partneriais, kai yra akivaizdžios pridėtinės vertės Europos Sąjungai. Komisija jau pradėjo rengti bendrai programuojamą šios srities Europos partnerystę, kuri suburs viešojo ir privačiojo sektorių suinteresuotuosius subjektus. Pagal 2026–2027 m. programą atliksimais veiksmais turėtų būti sudarytos sąlygos šiai partnerystei ir papildomiems inovacijų veiksmams. Tokia nauja partnerystė taip pat reiškia, kad reikia persvarstyti partnerystės „EUROfusion“, kuri atliks labai svarbų vaidmenį kuriant branduolių sintezės mokslo pagrindus, vaidmenį ir veiklą. Išsamesnė informacija bus pateikta šiuo metu rengiamame Komunikate dėl ES branduolių sintezės strategijos.

Vertinime padaryta išvada, kad dėl savo ekspertinių žinių ir branduolinių mokslinių tyrimų įrenginių JRC yra naudingas tiek Sąjungai, tiek keliems išorės suinteresuotiesiems subjektams, nes vykdo atitinkamus tiesioginius veiksmus mokslinių tyrimų srityje, teikia aukštos kokybės analizes, etalonines medžiagas ir metodus, duomenis ir tyrimus politikai remti ir rengia specializuotus mokymus, susijusius su įvairiausia veikla – pradedant branduoline sauga ir baigiant saugumu ir garantijomis.

Vertinime taip pat padaryta išvada, jog tai, kad JRC teikia branduolinės srities duomenis, matavimus ir etalonines medžiagas, svariai prisidėjo prie dabartinių sistemų ir būsimų technologijų, tokių kaip mažieji moduliniai reaktoriai, saugos ir garantijų vertinimo. Radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro apdorojimo, mažinimo ir perdirbimo arba jų savybių ir būklės vertinimo būdų analizė buvo laikoma ypač svarbia siekiant pažangos vykdant mokslinius tyrimus šioje srityje.

Garantijų ir neplatinimo srityje JRC ekspertinės žinios ir moksliniai tyrimai taip pat svariai prisideda stiprinant neplatinimo pastangas tiek Europos, tiek tarptautiniu lygmeniu. Mokslinių tyrimų rezultatai, gauti vykdant tiesioginius veiksmus su energijos gamyba nesusijusioms reikmėms medicinos srityje, yra vienodai svarbūs ir padeda tobulinti mokslinius tyrimus, susijusius su saugiu ir novatorišku jonizuojančiosios spinduliuotės naudojimu, taip pat padeda siekti ES politikos tikslų. JRC švietimo ir mokymo veikla tinkamai papildomi nacionalinio lygmens pajėgumai. Galimybė naudotis pažangiausiais branduolinių mokslinių tyrimų įrenginiais ir toliau teikia didelę pridėtinę vertę ES lygmeniu, prisideda prie nepriklausomų kokybiškų mokslinių tyrimų, kurie naudingi Euratomui, ir papildo valstybių narių pajėgumus. Tiesioginiais veiksmais taip pat teikiama techninė parama ES branduolinės saugos, radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro tvarkymo, radiacinės saugos, branduolinių garantijų ir neplatinimo iniciatyvų politikos įgyvendinimui ir stebėsenai.

Pagal 2021–2027 m. Euratomo programas JRC pristatė naują savo branduolinės veiklos strategiją, kurioje numatyti veiksmai, kuriais siekiama nustatyti veiklos prioritetus, ją konsoliduoti ir racionalizuoti, kartu optimizuojant jo branduolinės infrastruktūros naudojimą ir tvarų veikimą. Savo darbo programoje taikydamas naują portfelio metodą, JRC siekia gerinti įvairių mokslinių tyrimų sričių sinergiją, tobulinti prognozavimo pajėgumus, kad būtų galima analizuoti būsimas tendencijas, ir stiprinti komunikacijos pastangas siekiant parodyti mokslinių tyrimų rezultatus.

Kalbant apie įnašą į ITER, 2021 m. užsakytame tyrime 23 padaryta išvada, kad ITER investicijų grąža yra apie 1:1, ir prognozės rodo, kad iki 2030 m. ITER galėtų sukurti dar 15,9 mlrd. EUR bendrosios pridėtinės vertės ir 72 400 darbo metų 24 .

Nuo projekto įgyvendinimo pradžios ITER susidūrė su keliais iššūkiais. Projekto vykdymas vėlavo daugiausia dėl projektavimo nebrandumo, kai kurių komponentų, kuriuos tiekia tam tikros vidaus agentūros, prastos kokybės, dėl kurios reikėjo atlikti remontą, reguliavimo sunkumų, COVID-19 krizės ir karo Ukrainoje, kurie sutrikdė tiekimo grandinę ir prisidėjo prie vėlavimo tiekti pagrindinius komponentus.

Siekiant, kad projektas vėl būtų įgyvendinamas pagal planą, buvo įgyvendintos kelios Euratomo prižiūrimos priemonės. 2022 m. naujasis ITER organizacijos generalinis direktorius pradėjo keletą reformų, kuriomis visų pirma siekiama patobulinti ITER organizaciją, įdiegti projektų matricos struktūrą, kad būtų supaprastintas sprendimų priėmimo procesas, tobulinamos ir vykdomos griežtesnės kokybės kontrolės procedūros, taisomi pagrindiniai komponentai ir iš naujo apibrėžiami jos ryšiai su Prancūzijos branduolinės saugos reguliavimo institucija (ASNR).

2024 m. ITER organizacija pristatė projekto atskaitos scenarijaus (aprėpties, tvarkaraščio ir išlaidų) peržiūrą, kad būtų sumažinta pagrindinė surinkimo ir perdavimo eksploatuoti rizika, apibrėžti nenumatyti terminai ir išlaidos, kartu atsižvelgiant į patirtį, įgytą vykdant ankstesnę pirmąją tokio pobūdžio veiklą. Šis atskaitos scenarijus grindžiamas pakopiniu licencijų išdavimo metodu, kuriuo siekiama sumažinti riziką.

Euratomas taip pat nustatė, kad siekiant padidinti projekto efektyvumą, reikia geriau integruoti Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės veiklą su ITER organizacijos veikla. Todėl ITER organizacija ir Branduolių sintezės energetikos vystymo bendroji įmonė išnagrinėjo, kaip geriau integruoti savo veiklą ir išnaudoti galimą abiejų organizacijų sinergiją ir papildomumą. Nuo 2023 m. rugsėjo mėn. Branduolių sintezės energetikos vystymo bendroji įmonė ir ITER organizacija deda dideles pastangas, kad nustatytų svarbiausią veiklą, priemones ir funkcijas. Tikimasi, kad integracija padidins efektyvumą ir leis sutaupyti lėšų, nes ITER organizacija ir Branduolių sintezės energetikos vystymo bendroji įmonė galėtų kartu nustatyti, kaip optimizuoti komponentų projektavimą, pirkimą ir įgyvendinimą.

2024 m. projektas pasiekė precedento neturintį įgyvendinimo lygį, kuris pranoko visų ankstesnių metų rodiklius. Šie puikūs veiklos rezultatai buvo patvirtinti 2025 m. pirmąjį pusmetį, ir rodikliai rodo, kad projektas vykdomas pagal tvarkaraštį, o jo sąnaudos šiek tiek mažesnės.

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Rengdamasi kitai 2028–2034 m. DFP, Komisija surengė viešas konsultacijas, kad surinktų nuomones apie ES finansavimą konkurencingumui didinti.

Per 2025 m. vasario 12 d.–gegužės 7 d. vykusias viešas konsultacijas buvo gauti 2 034 atsakymai į apklausą ir 462 pozicijos dokumentai, jose aktyviai dalyvavo ES piliečiai (26 %), akademinė bendruomenė (22 %) ir valdžios institucijos (13 %), taip pat įmonės, NVO ir kiti suinteresuotųjų subjektų tinklai.

Dauguma respondentų, turinčių patirties įgyvendinant ES finansuojamas mokslinių tyrimų programas, teigiamai vertino finansavimo procesą – pradedant finansavimo galimybių nustatymu ir baigiant kvietimų teikti pasiūlymus aktualumu ir aiškumu. Tačiau jie pabrėžė, kad pagrindiniai trūkumai yra paraiškų teikimo procedūra ir terminas apskritai, ir pabrėžė, kad siekiant pagerinti prieinamumą, ypač MVĮ ir naujiems dalyviams, būtina ją supaprastinti, užtikrinti didesnį aiškumą ir nuoseklumą. Respondentai pripažino, kad investavimo proceso metu teikiamos paramos fragmentiškumas yra kliūtis konkurencingumui, ypač atsižvelgiant į nepakankamas investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas.

Viešas konsultacijas papildė tikslinė informavimo veikla, skirta pagrindinėms mokslinių tyrimų ir inovacijų suinteresuotųjų subjektų grupėms. Mokslinių tyrimų ir inovacijų suinteresuotieji subjektai aktyviai dalyvavo formuojant diskusijas dėl būsimo mokslinių tyrimų ir inovacijų vaidmens ES konkurencingumo srityje, visų pirma po to, kai 2024 m. liepos mėn. buvo paskelbtos Komisijos politinės gairės, o 2025 m. vasario mėn. – konkurencingumo kelrodis.

•Nepriklausomas tyrimas

Kaip ir pasiūlymo dėl programos „Europos horizontas“ atveju, ši iniciatyva grindžiama trimis pagrindiniais išorės pranešimais: M. Draghi pranešimu dėl ES konkurencingumo, E. Lettos pranešimu dėl bendrosios rinkos ateities ir Komisijos ekspertų grupės pranešimu dėl programos „Europos horizontas“ tarpinio vertinimo 25 .

Komisija taip pat rėmėsi Euratomo Mokslo ir technikos komiteto, kurį sudaro pagal Euratomo sutarties 134 straipsnį Tarybos paskirti nepriklausomi ekspertai, pateikta nuomone.

Visų pranešimų pagrindinė mintis sutampa: Europa turi diegti naujoves, prisitaikyti ir imtis vadovaujamo vaidmens, kad išsaugotų savo konkurencingumą, gerovę, tvarumą ir saugumą. Jų bendra analizė yra tvirtas analitinis ir politinis siūlomos programos „Europos horizontas“, platesnių strateginių Europos konkurencingumo fondo gairių ir Euratomo programos pagrindas.

•Poveikio vertinimas

Vadovaudamasi Geresnio reglamentavimo gairėmis, Komisija atliko šio pasiūlymo ex ante vertinimą, o ne poveikio vertinimą, nes Euratomo programa užtikrinamas jos plataus turinio ir struktūros tęstinumas ir jos biudžetas yra palyginti mažas. Ex ante vertinime padaryta išvada, kad siekiant spręsti naujus ES kylančius konkurencingumo ir energetinio saugumo uždavinius ir atsižvelgiant į priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslus, Euratomo programa turi būti sustiprinta didinant biudžetą ir numatant priemones branduolinės mokslo ir technologijų srities inovacijoms bei įgūdžiams stiprinti.

ITER ir toliau bus branduolių sintezės energijos plėtojimo Europoje pagrindas, todėl jis turi būti visiškai integruotas į platesnę ES strategiją. Taip siekiama laiku ir neviršijant biudžeto užbaigti pirmajam eksperimentų etapui skirtą statybą, laikantis 2024 m. atskaitos scenarijaus. Tai bus pasiekta tiekiant ITER Europos komponentus pagal projekto atskaitos scenarijų, prižiūrint Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės užduočių vykdymą ir kartu užtikrinant, kad Sąjunga pasinaudotų ITER įgyvendinimo metu įgyta technine ir moksline patirtimi.

Siekiant stiprinti inovacijas ir įgūdžius branduolinio mokslo ir technologijų srityje, Programai bus naudingos siūlomos programos „Europos horizontas“ dalyvavimo ir sklaidos taisyklės, kuriomis siekiama dar labiau supaprastinti prieigą, didinti atvirumą ir kuo labiau padidinti finansavimo poveikį. Yra sričių, pavyzdžiui, pramonės konkurencingumo ir visuomenės sveikatos sritys, kuriose bendri Euratomo ir Sąjungos programų veiksmai gali būti naudingesni Sąjungos piliečiams nei vien tik pagal Programą vykdomi veiksmai. Dėl šios priežasties Programa turėtų būti siekiama sinergijos su programa „Europos horizontas“ ir kitomis Sąjungos programomis. Supaprastintas valdymas turėtų sudaryti sąlygas Komisijai aptarti visus branduolių dalijimosi ir branduolių sintezės mokslinių tyrimų, įskaitant ITER projektą, aspektus su valstybėmis narėmis ir pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais, pateikiant strateginę apžvalgą ir gerinant Euratomo ir nacionalinių veiksmų koordinavimą, kartu pripažįstant, kad Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės atveju valdymą su valstybėmis narėmis šiuo metu užtikrina Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės valdyba.

•Supaprastinimas

Kaip paaiškinta pasiūlymo dėl programos „Europos horizontas“ aiškinamajame memorandume, supaprastinimas yra svarbiausias Komisijos prioritetas siekiant sumažinti naštą ir pernelyg didelį sudėtingumą bei skatinti spartą ir lankstumą. Kadangi pagal Programą taikomos dalyvavimo ir sklaidos taisyklės, šiuo atveju taip pat taikomos naujos programos „Europos horizontas“ funkcijos, kuriomis paramos gavėjams sudaromos paprastesnės sąlygos. Tai:

·sutrumpinta darbo programa, kurioje mažiau privalomų programavimo nuostatų: mažinamas bendras temų skaičius, sutrumpinami temų aprašymai ir kuo labiau sumažinamas vieno projekto temų skaičius;

·numatytosios atviros temos: mažiau reglamentuota, suteikiant daugiau laisvės pareiškėjams pasirinkti skirtingus būdus siekti laukiamų rezultatų;

·finansavimo aplinkos tęstinumas ir tolesnis supaprastinimas: nebus skirtumo tarp mokslinių tyrimų ir inovacijų veiksmų (angl. Research and Innovation Actions, RIA) ir inovacijų veiksmų (angl. Innovation Actions, IA), bet bus taikoma bendra finansavimo dalis, siekianti iki 100 %, išskyrus pelno siekiančius subjektus, išskyrus MVĮ, kuriems taikoma finansavimo dalis neviršija 70 %. Bus finansuojama maksimali suma, kurią pagrįstais atvejais galima sumažinti, kai įgyvendinami konkretūs veiksmai;

·dažnesnis naudojimasis supaprastintu išlaidų apmokėjimu: remiantis patirtimi, įgyta vykdant bandomuosius fiksuotųjų sumų projektus pagal programą „Horizontas 2020“ ir plačiau juos taikant pagal dabartinę programą „Europos horizontas“, finansavimas fiksuotąja suma taps numatytąja Sąjungos įnašo forma, jei nenustatyta kitaip. Bus naudojamos kitos supaprastintos išlaidų apmokėjimo formos, įskaitant su išlaidomis arba personalo vieneto išlaidomis nesusijusį finansavimą. Šiomis supaprastinimo priemonėmis siekiama skatinti platesnį dalyvavimą, visų pirma naujų dalyvių ir mažesnių subjektų, kartu išsaugant patikimą finansų valdymą ir kontrolę.

Sparčiau įgyvendinti bus galima maksimalų laiką iki dotacijos suteikimo sutrumpinus iki 7 mėnesių, o tai yra vienas iš trumpiausių terminų iki dotacijos suteikimo tarp ES programų ir dviem mėnesiais trumpiau už Finansiniame reglamente nustatytą maksimalų laiką iki dotacijos suteikimo.

Atsižvelgiant į platesnes Komisijos pastangas sumažinti išlaidų programų skaičių, į Programą bus įtrauktas ir numatytas Euratomo įnašas į ITER projektą.

•Pagrindinės teisės

Siūlomame reglamente laikomasi pagrindinių teisių ir principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Komisijos komunikate dėl 2028–2034 m. daugiametės finansinės programos 26 Euratomo programai numatytas 9 794 000 000 EUR biudžeto paketas einamosiomis kainomis, iš kurio 5 794 000 000 EUR skiriama ITER. Dėl Euratomo sutarties apribojimų pasiūlymas dėl Euratomo programos apima penkerius metus siūlomo biudžeto, t. y. 6 682 000 000 EUR einamosiomis kainomis.

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Komisija įgyvendins Programą taikydama tiesioginį valdymą ir netiesioginį Europos partnerysčių atliekamą valdymą (žr. pasiūlymo 10 straipsnį), ir, kai aktualu, netiesioginį Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės valdymą.

Programos įgyvendinimo stebėsenos, vertinimo ir ataskaitų teikimo tvarka bus vykdoma remiantis siūlomu Veiklos rezultatų reglamentu 27 . Tai reiškia, kad įgyvendinimo ataskaita bus paskelbta iki ketvirtųjų programos įgyvendinimo metų pabaigos (t. y. 2031 m.). Komisija ketina reglamente dėl pratęsimo (2033–2034 m.) pasiūlyti bendrą retrospektyvinį šios programos vertinimą ir pratęsimą atlikti ne vėliau kaip praėjus trejiems metams nuo programavimo laikotarpio pabaigos.

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

1 straipsnyje išdėstomas Programos dalykas. 2 straipsnyje vartojami Euratomo programai taikomi Reglamente, kuriuo sukuriama programa „Europos horizontas“, vartojami terminai. 3 straipsnyje išdėstyti bendrieji ir konkretūs Programos tikslai, o 4 straipsnyje Programai taikomi programos „Europos horizontas“ horizontalieji principai.

5 straipsnyje nustatytas orientacinis finansinis paketas.

Pasiūlyme pateikiama keletas standartinių nuostatų, kurios atitinka siūlomo reglamento, kuriuo sukuriama programa „Europos horizontas“, nuostatas. Numatyti papildomi ištekliai (6 straipsnis), alternatyvusis, mišrusis ir sudėtinis finansavimas (7 straipsnis), prisijungimas prie Programos (8 straipsnis) ir įgyvendinimas bei Sąjungos finansavimo formos (9 straipsnis), 10 straipsnyje numatytos partnerystės, panašios į programos „Europos horizontas“ partnerystes, išskyrus tai, kad jame taip pat numatytos Euratomo bendrai finansuojamos partnerystės, siekiant užtikrinti, kad šios rūšies partnerystės būtų tęsiamos pagal ankstesnes programas.

11 straipsnyje JRC vaidmuo apibrėžtas panašiai kaip ir programoje „Europos horizontas“. Programos „Europos horizontas“ dalyvavimo ir sklaidos taisyklės Programai taikomos pagal 12 straipsnį su viena nukrypti leidžiančia nuostata dėl prieigos prie Euratomui reikalingų rezultatų.

Pateikiamos standartinės nuostatos dėl darbo programų (13 straipsnis) ir komiteto procedūros (14 straipsnis), pagal pastarąją numatomos branduolių dalijimosi ir branduolių sintezės konfigūracijos ir jų abiejų veiksmų įgyvendinimo atitinkamoje srityje strateginė apžvalga.

Galutinėmis ir pereinamojo laikotarpio procedūromis panaikinamas Reglamentas, kuriuo nustatoma 2026–2027 m. programa (15 straipsnis), nedaromas poveikis pagal ankstesnę programą pradėtiems veiksmams ir užtikrinamas sklandus perėjimas nuo vienos programos prie kitos (16 straipsnis). Reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo ir taikomas nuo 2028 m. sausio 1 d. (17 straipsnis).

Galiausiai priede išvardijama veikla, kurią galima remti pagal Programą.

2025/0594 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo sukuriama 2028–2032 m. Europos atominės energijos bendrijos mokslinių tyrimų ir mokymo programa, papildanti bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Europos horizontas“, numatomas Bendrijos įnašas į ITER projektą ir panaikinamas Reglamentas (Euratomas) 2025/1304

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 7 straipsnio pirmą pastraipą,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Mokslo ir technikos komiteto nuomonę 28 ,

kadangi:

(1)Europos atominės energijos bendrija (toliau – Bendrija) siekia pakelti gyvenimo lygį valstybėse narėse skatindama vykdyti branduolinius mokslinius tyrimus, sudarydama palankesnes sąlygas jiems ir juos papildydama Bendrijos mokslinių tyrimų ir mokymo programomis;

(2)moksliniai tyrimai branduolinėje srityje prisideda prie socialinės gerovės, ekonomikos klestėjimo, saugumo ir aplinkos tvarumo. Jonizuojančiosios spinduliuotės taikymo būdų moksliniai tyrimai padėjo patobulinti medicinos, pramonės, žemės ūkio, aplinkos ir saugumo technologijas, kurios naudingos daugeliui;

(3)siekiant užtikrinti mokslinių tyrimų branduolinėje srityje tęstinumą Bendrijos lygmeniu, būtina sukurti Bendrijos mokslinių tyrimų ir mokymo programą (toliau – Programa) ir, kadangi Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartyje (toliau – Euratomo sutartis) jos mokslinių tyrimų ir mokymo programų trukmė apribota iki 5 metų, Programa turėtų apimti 2028 m. sausio 1 d.–2032 m. gruodžio 31 d. laikotarpį. Komisija pateiktų naują pasiūlymą dėl likusio paskutinių dvejų 2028–2034 m. daugiametės finansinės programos 29 metų biudžeto vykdymo;

(4)Programa turėtų būti glaudžiai susieta su Reglamentu [kuriuo įsteigiamas Europos konkurencingumo fondas] 30 įsteigtu Europos konkurencingumo fondu (EKF) ir 2028–2034 m. bendrąja mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“ (toliau – programa „Europos horizontas“), sukurta Reglamentu [kuriuo sukuriama bendroji programa „Europos horizontas“] 31 , įtvirtinant mokslinius tyrimus ir inovacijas kaip pagrindinį Sąjungos ekonomikos ir investicijų strategijos elementą;

(5)be to, Sąjunga turėtų siekti panaikinti nelygybę ir skatinti vyrų ir moterų lygybę, taip pat kovoti su diskriminacija pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 ir 10 straipsnius ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją;

(6)yra sričių, kuriose bendri Programos ir Sąjungos programų veiksmai gali būti naudingesni Sąjungos piliečiams nei vien tik pagal Programą vykdomi veiksmai. Dėl šios priežasties Programa turėtų būti siekiama sinergijos su programa „Europos horizontas“ ir kitomis Sąjungos programomis;

(7)pastarojo meto patirtis sparčiai kintančioje ekonominėje, socialinėje ir geopolitinėje aplinkoje parodė, kad reikia lankstesnės daugiametės finansinės programos ir išlaidų programų. Tuo tikslu ir atsižvelgiant į Programos tikslus, skiriant finansavimą turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į kintančius politikos poreikius ir Sąjungos prioritetus, nustatytus atitinkamuose Komisijos paskelbtuose dokumentuose, Europos Parlamento rezoliucijose ir Tarybos išvadose, kartu užtikrinant pakankamą biudžeto vykdymo nuspėjamumą;

(8)Programoje taikomos programos „Europos horizontas“ dalyvavimo ir sklaidos taisyklės, ji yra Europos konkurencingumo fondo skaitmeninės sistemos dalis ir jos reikmėms naudojamasi šios sistemos institucinėmis informavimo ir komunikacijos priemonėmis, kad būtų dar labiau supaprastinta prieiga, didinamas atvirumas ir kuo labiau padidintas Sąjungos finansavimo poveikis;

(9)Programa turėtų padėti didinti viešąsias ir privačias investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas (MTI) valstybėse narėse, taip padedant pasiekti bendrą bent 3 % Sąjungos bendrojo vidaus produkto (BVP) investicijų į mokslinius tyrimus ir plėtrą tikslą. Valstybių narių investicijos į MTI turėtų būti vertinamos pasitelkiant ekonominės, biudžeto, užimtumo ir socialinės politikos koordinavimo Sąjungoje sistemą – Europos semestro procesą. Siekiant to tikslo reikėtų užtikrinti, kad valstybės narės ir privatusis sektorius papildytų šią Programą savo sustiprintais investicijų veiksmais, skirtais mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų sritims. Sąjunga nuolat daro pažangą didindama investicijas į mokslinius tyrimus ir plėtrą, tačiau vis dar atsilieka nuo kitų pasaulio lyderių. Pirmiau minėtu 3 % tikslu, nustatytu daugiau kaip prieš du dešimtmečius, patvirtinta mokslinių tyrimų ir plėtros, kaip žinių visuomenės pagrindo, svarba. Nors šis tikslas paskatino įvairias valstybes nares nustatyti savo mokslinių tyrimų ir plėtros intensyvumo tikslus, vis dar yra didelių skirtumų, nes tik kelios valstybės narės įgyvendino arba viršijo savo investavimo užmojus;

(10)kaip ir programoje „Europos horizontas“, klasifikuojant technologinius mokslinius tyrimus, produktų kūrimą ir demonstracinę veiklą, taip pat kvietimuose teikti pasiūlymus nustatant tinkamų veiksmų rūšis, ir toliau turėtų būti atsižvelgiama į EBPO pateiktas technologinės parengties lygio (angl. technological readiness level, TRL) apibrėžtis. Dotacijos neturėtų būti skiriamos veiksmams, kai veikla viršija aštuntą technologinės parengties lygį;

(11)turėtų būti įmanoma tam tikras biudžeto dalis įgyvendinti per Europos partnerystes kartu su kitais viešaisiais ir privačiaisiais subjektais, jei tai yra veiksmingiausia įgyvendinimo forma politikos tikslams pasiekti. Europos partnerystės turėtų būti kuriamos tais atvejais, kai būtinas aktyvus Sąjungos dalyvavimas, ir jomis turėtų būti užtikrintos tinkamos Sąjungos balsavimo teisės, taip pat pakankamos bendros kitų partnerių investicijos, kad būtų pritrauktas Sąjungos finansavimas. Siekiant skatinti sinergiją ir efektyvumą, būtina užtikrinti suderintas taisykles. Todėl turėtų būti sukurtas strateginis ir nuoseklus riboto Europos partnerysčių skaičiaus portfelis;

(12)Europos partnerystės, kaip svarbi pramonės dalyvavimo ir investicijų į bendradarbiaujamuosius mokslinius tyrimus ir inovacijas priemonė, turėtų padėti siekti konkrečių Europos konkurencingumo fondo politikos linijų politikos tikslų ir prireikus būti remiamos per jį, kad šie tikslai būtų pasiekti;

(13)Jungtinis tyrimų centras (angl. Joint Research Centre, JRC) ir toliau turėtų visais politikos ciklo etapais teikti nepriklausomus mokslinius duomenis ir techninę paramą Sąjungos politikai. Tiesioginiai JRC veiksmai turėtų būti įgyvendinami lanksčiai, efektyviai ir skaidriai, atsižvelgiant į Sąjungos politikos poreikius bei atitinkamus JRC paslaugų naudotojų poreikius ir užtikrinant Sąjungos finansinių interesų apsaugą. JRC turėtų toliau generuoti papildomus išteklius, kuriuos jis gali panaudoti savo mokslinei ir techninei veiklai remti;

(14)Programa turėtų padėti veiksmingai propaguoti ir saugoti Europos mokslinių tyrimų erdvės ir Mokslinių tyrimų ir inovacijų pakto 32 vertybes ir principus, tarp kurių – mokslinių tyrimų ir inovacijų etika ir sąžiningumas, mokslinių tyrimų laisvė, mokslas politikai, lyčių lygybė ir lygios galimybės, nediskriminavimas, atvirasis mokslas ir patrauklios karjeros ir mobilumo mokslinių tyrimų srityje skatinimas. Visų pirma Programa turėtų būti užtikrinta, kad būtų veiksmingai skatinama laikytis lygių galimybių visiems principo ir kad būtų integruojamas lyčių aspektas, be kita ko, įtraukiant lyčių aspektą į MTI turinį. Ji turėtų siekti šalinti lyčių disbalanso priežastis. Ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama tam, kad, kiek įmanoma, būtų užtikrinta lyčių pusiausvyra vertinimo komisijose ir kituose atitinkamuose patariamuosiuose organuose, kaip antai valdybos ir ekspertų grupėse;

(15)branduolinių mokslinių tyrimų infrastruktūros yra pagrindinis Sąjungos turtas, suteikiantis esmines priemones ir įrangą pažangai mokslinių tyrimų mokslo ir technologijų srityse skatinti. Tokių Sąjungai svarbių mokslinių tyrimų infrastruktūrų plėtra, integravimas ir finansinis tvarumas turėtų užtikrinti pažangiausią veikimą ir nuolatinį prieinamumą Europos tyrėjams, sudaryti sąlygas vykdyti bendradarbiaujamuosius tarpvalstybinius mokslinius tyrimus, kartu papildant valstybių narių pajėgumus;

(16)pripažįstant tarptautinio bendradarbiavimo naudą sprendžiant, be kita ko, bendras technologines, ekonomines, aplinkos ir socialines problemas, Programa turėtų būti skatinamas bendradarbiavimas su trečiosiomis valstybėmis. Tarptautiniu bendradarbiavimu turėtų būti siekiama stiprinti Sąjungos konkurencingumą ir kompetenciją mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, įskaitant jos gebėjimą pritraukti geriausius specialistus iš viso pasaulio ir juos išlaikyti. Geopolitiniai aspektai, įskaitant ekonominį saugumą, turėtų būti šio požiūrio pagrindas, o bendradarbiavimas įvairiais lygmenimis turėtų būti svarstomas remiantis bendru naudos, kurią Sąjunga galėtų gauti siekdama įgyvendinti savo prioritetus ir spręsti pasaulinius uždavinius, vertinimu, kartu apsaugant Sąjungos vertybes ir interesus. Prisijungimas prie visos Programos arba jos dalių turėtų išlikti visapusiškiausia bendradarbiavimo forma;

(17)siekiant sustiprinti Sąjungos strateginį savarankiškumą ir užtikrinti ilgalaikį tvarų ekonomikos augimą, būtina stiprinti jos konkurencingumą pasaulyje, kartu apsaugant jos ypatingos svarbos turtą ir interesus, kaip nurodyta Europos ekonominio saugumo strategijoje 33 . Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 34 136 straipsniu, papildytu Reglamento (ES) [kuriuo įsteigiamas Europos konkurencingumo fondas] 10 straipsniu, skatinamas Sąjungos konkurencingumas (kaip apibrėžta Reglamente [kuriuo įsteigiamas Europos konkurencingumo fondas]) ir ginamas jos ekonominis saugumas. Šių nuostatų taikymas siekiant Programos tikslų turėtų užtikrinti tinkamą teisinę sistemą, kad prireikus būtų galima nustatyti konkrečias skyrimo procedūrų sąlygas, kuriomis būtų skatinamas moksliniais tyrimais grindžiamas konkurencingumas ir apsaugoti Sąjungos interesai bei strateginis savarankiškumas, įskaitant priemones, kuriomis siekiama apriboti dalyvavimą arba apsaugoti rezultatus ir užtikrinti suderinamumą ir nuoseklumą su konkrečiomis Europos konkurencingumo fondo linijų taisyklėmis. Prireikus turėtų būti taikomas rizika grindžiamas požiūris siekiant užtikrinti, kad su moksliniais tyrimais ir inovacijomis susijusi rizika būtų nustatoma, vertinama ir šalinama proporcingomis ir veiksmingomis priemonėmis 35 ;

(18)atsižvelgiant į didėjančias grėsmes, susijusias su gamtiniais pavojais, ekstremaliosiomis sveikatos situacijomis, technologinėmis avarijomis, vandens trūkumu, kintančiomis grėsmėmis saugumui ir energijos tiekimui bei kitais sutrikimais, labai svarbu stiprinti Sąjungos ir valstybių narių pajėgumus numatyti krizes ir nelaimes, joms pasirengti ir į jas reaguoti. Programa turėtų būti remiami moksliniai tyrimai, kuriais stiprinamas nelaimių rizikos ir krizių valdymas, investuojama į atsparumą klimato kaitai ir hidrologinį atsparumą ir didinamas gyvybiškai svarbių visuomenės funkcijų atsparumas, taip pat kuriama atsparesnė, saugesnė ir geresnės parengties Sąjunga, laikantis ES pasirengimo krizėms strategijos 36 tikslų ir Energijos importo iš Rusijos nutraukimo veiksmų gairių 37 . Programoje pripažįstama, kad klimato kaita yra vienas didžiausių pasaulinių ir visuomeninių uždavinių, o klimato politikos veiksmai – pramonės konkurencingumo varomoji jėga. Veikla turėtų atspindėti tai, kad kovojant su klimato kaita svarbu laikytis Sąjungos įsipareigojimų įgyvendinti Paryžiaus susitarimą 38 ;

(19)Programos įgyvendinimo supaprastinimas yra būtinas siekiant užtikrinti jos prieinamumą ir veiksmingumą, visų pirma mažinant administracinę naštą naudos gavėjams ir kuo labiau sumažinant klaidų riziką. Šiuo tikslu Programa visų pirma turėtų būti grindžiama fiksuotosiomis sumomis, kurios yra numatytoji Sąjungos finansavimo forma. Tęsiant ankstesnių bendrųjų programų pastangas supaprastinti finansavimo taisykles ir kuo labiau sumažinti klaidų skaičių, personalo išlaidų kompensavimas taip pat turėtų būti dar labiau supaprastintas naudojant personalo vieneto įkainius, nes tai sumažintų sudėtingumą dalyviams ir palengvintų ataskaitų teikimą;

(20)siekiant stiprinti Sąjungos konkurencingumą ir apskritai kuo labiau padidinti rezultatų įsisavinimą ir diegimą, naudos gavėjai, kuriems priklauso rezultatai, savo rezultatus turėtų valdyti laikydamiesi šiame reglamente jiems nustatytų pareigų, susijusių su valorizacija ir sklaida. Tos pareigos gali būti koreguojamos darbo programoje, kvietimo teikti pasiūlymus sąlygose arba dotacijos susitarime, kai tinkama, remiantis politiniais sumetimais, be kita ko, susijusiais su ekonominiu saugumu, tačiau jos turėtų apimti reikalavimus apsaugoti rezultatus, suteikti prieigą prie jų, juos valorizuoti ir, kai tinkama ir pagrįsta, juos skelbti viešai, be kita ko, taikant atvirojo mokslo praktiką. Siekiant palengvinti ir paspartinti valorizacijos procesą, turėtų būti nustatytos paramos priemonės, atitinkančios Komisijos valorizacijos strategiją, parengtą pagal Reglamentą [kuriuo įsteigiamas Europos konkurencingumo fondas], ir bet kokią tokią jo III skyriuje numatytą paramą ir paslaugas;

(21)visapusiškai gerbiant valstybių narių teisę pasirinkti iš skirtingų energijos šaltinių, Programos rezultatais turėtų būti prisidedama prie neutralaus poveikio klimatui energetikos sistemos, kuri duotų naudos ir oro kokybei, kūrimo;

(22)Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2024/1735 39 branduolinė energija įtraukta į nulinio balanso technologijų sąrašą ir pripažįstama, kad inovacijos bus itin svarbios užtikrinant Sąjungos konkurencingumą;

(23)kadangi visos valstybės narės naudoja radioaktyviąsias medžiagas, svarbu užtikrinti atsakingą ir saugų panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymą, kaip reikalaujama Tarybos direktyva 2011/70/Euratomas 40 , kad ateities kartoms nebūtų užkrauta nepagrįsta našta. Įgyvendinant Programą turėtų būti toliau gerinamas ir remiamas darbas, susijęs su panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo technologijų ir kompetencijos moksliniais tyrimais ir plėtra;

(24)Bendrija ir toliau turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį plėtojant branduolių sintezės energiją, pripažindama jos galimą didelę naudą užtikrinant ilgalaikį energijos tiekimo patikimumą ir šaltinių įvairovę. Branduolių sintezės energijos moksliniai tyrimai pagal Programą turėtų būti įgyvendinami laikantis [Sąjungos branduolių sintezės strategijos] 41 , kurioje išdėstyti veiksmai, visų pirma susiję su moksliniais tyrimais ir plėtra, kurių reikia siekiant sukurti Sąjungos bandomąją branduolių sintezės jėgainę. Šia strategija siekiama aktyvesnio pramonės ir startuolių dalyvavimo ir ji apima alternatyvias branduolių sintezės koncepcijas;

(25)artimiausiu ir vidutinės trukmės laikotarpiais ypač svarbus žingsnis plėtojant branduolių sintezės energiją Bendrijoje yra laiku užbaigti ITER statybą ir pradėti vykdyti mokslinių tyrimų veiklą. Nors už tai atsakinga Tarptautinė ITER branduolio sintezės energijos organizacija (toliau – ITER organizacija), pagal Susitarimą įsteigti Tarptautinę ITER branduolio sintezės energijos organizaciją siekiant bendrai įgyvendinti ITER projektą (toliau – ITER susitarimas) 42 iš visų tarptautinių partnerių Euratomo indėlis yra didžiausias. Siekiant užtikrinti nuoseklesnį ir racionalizuotą požiūrį į [Sąjungos branduolių sintezės strategijos] siekius ir Programos tikslus, tas įnašas į ITER projektą turėtų būti skiriamas iš orientacinio Programos finansinio paketo;

(26)Bendrija taip pat turėtų tęsti privilegijuotą Euratomo ir Japonijos partnerystę, įtvirtintą Susitarime bendrai vykdyti platesnio požiūrio veiklą (toliau – Platesnio požiūrio susitarimas) 43 , kuriame numatoma papildoma bendra branduolių sintezės mokslinių tyrimų veikla;

(27)Tarybos sprendime 2007/198/Euratomas 44 pateiktų Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės įstatų 12 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad Euratomo įnašas yra teikiamas pagal Bendrijos mokslinių tyrimų ir mokymo programas, priimtas pagal Sutarties 7 straipsnį, arba pagal bet kurį kitą Tarybos priimtą sprendimą;

(28)Tarybos sprendimas 2007/198/Euratomas šiuo reglamentu nekeičiamas ir kartu su ITER susitarimu ir Platesnio požiūrio susitarimu tebėra galiojančios ITER taikomos teisinės sistemos dalis;

(29)Programos tikslų taip pat turėtų būti galima siekti finansinėmis priemonėmis, biudžeto garantijomis ir derinimo operacijomis pagal Sąjungos programas, jei veiksmai atitinka tokių programų tikslus ir taisykles;

(30)pagal šią Programą vykdomiems netiesioginiams veiksmams turėtų būti taikomas savidraudos mechanizmas, sukurtas pagal Reglamentą [kuriuo sukuriama bendroji programa „Europos horizontas“];

(31)pagal šį reglamentą remiami veiksmai turėtų būti proporcingi, vengiama dubliavimosi ar išstūmimo, skatinamas privatusis finansavimas ir kuriama Sąjungos pridėtinė vertė. Tai taip pat turėtų padėti užtikrinti Programos veiksmų ir ES valstybės pagalbos taisyklių suderinamumą, vengiant nederamo konkurencijos iškraipymo vidaus rinkoje;

(32)šiame reglamente nustatomas preliminarus 2028–2032 m. Programos finansinis paketas. Šiame reglamente einamosios kainos apskaičiuojamos taikant fiksuotą 2 % defliatorių;

(33)Programai taikomas Reglamentas (ES, Euratomas) 2024/2509. Jame nustatytos Europos Sąjungos bendrojo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės, tarp jų – taisyklės, susijusios su dotacijomis, apdovanojimais, nepiniginiu dovanojamu turtu, viešaisiais pirkimais, netiesioginiu įgyvendinimu, finansine parama, finansinėmis priemonėmis ir biudžeto garantijomis;

(34)Branduolių sintezės energetikos vystymo bendroji įmonė taiko atskirą finansinį reglamentą pagal Tarybos sprendimo 2007/198/Euratomas 5 straipsnį;

(35)siekiant užtikrinti nuoseklumą, biudžeto garantija ir finansinės priemonės, įskaitant atvejus, kai per derinimo operacijas jos derinamos su negrąžintina parama, pagal šią Programą turėtų būti įgyvendinamos laikantis Finansinio reglamento X antraštinės dalies ir jos taikymo tikslais Komisijos nustatytų techninių susitarimų, principų ir sąlygų;

(36)jei Sąjungos parama pagal Programą turi būti teikiama biudžeto garantijos arba finansinės priemonės forma, įskaitant atvejus, kai per derinimo operaciją jos derinamos su negrąžintina parama, išskyrus EIC finansines priemones, tokia parama turėtų būti teikiama tik naudojantis EKF programa „InvestEU“ pagal taikytinas EKF programos „InvestEU“ taisykles;

(37)pagal Reglamentą (ES, Euratomas) 2024/2509, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 45 , Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/95 46 , Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 47 ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939 48 , Sąjungos finansiniai interesai turi būti ginami proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, administracinių nuobaudų skyrimą. Visų pirma, pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ar bet kurios kitos neteisėtos veiklos atvejų. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939, Europos prokuratūra yra kompetentinga tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo ir kitos nusikalstamos veikos atvejus, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 49 , ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už juos. Pagal Reglamentą (ES, Euratomas) 2024/2509, bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšų, turi visapusiškai bendradarbiauti siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos Audito Rūmams ir, kai tinkama, Europos prokuratūrai ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises;

(38)Programa turi būti įgyvendinama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) [XXX] [Veiklos rezultatų reglamentas] 50 , kuriuo nustatomos biudžeto išlaidų stebėjimo ir veiklos rezultatų peržiūros sistemos taisyklės, įskaitant taisykles, kuriomis užtikrinamas vienodas reikšmingos žalos nedarymo ir lyčių lygybės principų, nurodytų 33 straipsnio 2 dalies d ir f punktuose, taikymas, Sąjungos programų ir veiklos rezultatų stebėsenos ir ataskaitų teikimo taisykles, Sąjungos finansavimo portalo sukūrimo taisykles, programų vertinimo taisykles, taip pat kitas horizontaliąsias visoms Sąjungos programoms taikytinas nuostatas, pavyzdžiui, dėl informavimo, komunikacijos ir matomumo;

(39)Programa turėtų būti įgyvendinama laikantis teisinės valstybės principo bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintų teisių ir principų ir turėtų atitikti Sąjungos ir valstybių narių tarptautinius įsipareigojimus pagal tarptautinius dokumentus, kurių šalys jos yra, įskaitant žmogaus teisių dokumentus, tokius kaip JT asmenų su negalia teisių konvencija;

(40)siekiant užtikrinti vienodas Programos įgyvendinimo pagal darbo programas sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 51 ;

(41)atsižvelgiant į svarbų Programos finansinį poveikį, priimant darbo programas turėtų būti taikoma Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011 nustatyta patariamoji procedūra;

(42)dėl Programos mokslinio ir technologinio turinio, susijusio su branduoliniais tiesioginiais JRC veiksmais, buvo konsultuotasi su JRC valdytojų taryba, sudaryta Komisijos sprendimu 96/282/Euratomas 52 ;

(43)buvo savanoriškai pasikonsultuota su Europos Parlamentu ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu ir jie pateikė nuomones 53 ;

(44)Programa pakeičiama Reglamentu (Euratomas) 2025/1304 nustatyta programa 54 . Todėl Reglamentas (Euratomas) 2025/1304 turėtų būti panaikintas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatoma 2028–2032 m. Europos atominės energijos bendrijos mokslinių tyrimų ir mokymo programa (toliau – Programa). Jame taip pat nustatomi Programos tikslai, jos to laikotarpio biudžetas, įskaitant Bendrijos įnašą į ITER projektą, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente, laikantis šio straipsnio antros pastraipos, vartojami Reglamento [kuriuo sukuriama bendroji programa „Europos horizontas“] 2 straipsnyje apibrėžti terminai.

Šiame reglamente:

(1)Sąjunga – Europos Sąjunga, Europos atominės energijos bendrija arba abi, priklausomai nuo konteksto;

(2)koordinavimo ir paramos veiksmas – veiksmas, kuriuo prisidedama prie Programos tikslų įgyvendinimo, neapimančio mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos, išskyrus atvejus, kai ji vykdoma Euratomo bendrai finansuojamų partnerysčių atveju.

3 straipsnis

Programos tikslai

1.Atsižvelgiant į bendruosius ir konkrečius EKF ir programos „Europos horizontas“ tikslus, Programa stiprinamas Sąjungos konkurencingumas ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, o kartu užtikrinama žmonių ir aplinkos apsauga, skatinant vykdyti mokslinių tyrimų ir mokymo veiklą branduolinio mokslo ir technologijų srityje, puoselėjant sinergiją su Sąjungos programomis.

2.Konkretūs programos tikslai yra šie:

a)remti ITER statybą ir eksploatavimą, užtikrinant rezultatais grindžiamą finansavimą Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės vykdomai Europos komponentų tiekimo veiklai, ITER organizacijos vykdomą integravimo darbą ir kad su ITER susijusi techninė ir mokslinė patirtis būtų naudinga Sąjungai;

b)daryti pažangą branduolių sintezės mokslinių tyrimų srityje, remiant perėjimą nuo fundamentaliųjų mokslų prie technologijų, inžinerijos ir inovacijų; skatinti Sąjungos branduolių sintezės pramonės plėtrą; remti startuolių atsiradimą ir novatoriškas koncepcijas, kad būtų sudarytos sąlygos ateityje eksploatuoti branduolių sintezės jėgaines, ir stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą;

c)daryti pažangą mokslinių tyrimų, susijusių su branduoline sauga, saugumu ir garantijomis, neplatinimu, radiacine sauga, branduoliniais duomenimis, radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro tvarkymu ir novatorišku jonizuojančiosios spinduliuotės naudojimu, be kita ko, medicinos sektoriuje, srityse;

d)plėtoti, išlaikyti ir naudoti branduolinės srities ekspertines žinias ir kompetencijas pasitelkiant švietimą ir mokymą, taip pat remti prieigą prie pažangiausios mokslinių tyrimų infrastruktūros, užtikrinant ilgalaikį jos tvarumą ir pažangiausią veikimą; ir

e)teikti nepriklausomą ir moksliškai pagrįstą politikos paramą Sąjungos politikai ir plėtoti standartizacijos ir modeliavimo žinių bazę.

3.1 ir 2 dalyse nurodytų tikslų siekiama vykdant priede išvardytą veiklą.

4 straipsnis

Horizontalieji principai

Programai taikomi Reglamento [kuriuo sukuriama bendroji programa „Europos horizontas“] 5 straipsnyje nustatyti horizontalieji principai.

5 straipsnis

Biudžetas

1.Laikotarpiu nuo 2028 m. sausio 1 d. iki 2032 m. gruodžio 31 d. Programos orientacinis finansinis paketas yra 6 682 000 000 EUR 55 einamosiomis kainomis.

2.Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta suma ir 6 straipsnyje nurodytų papildomų išteklių sumos taip pat gali būti naudojamos teikiant techninę ir administracinę pagalbą, skirtą Programos įgyvendinimo reikmėms, pavyzdžiui, parengiamajai, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiklai, informacinių technologijų sistemoms bei platformoms, informavimo ir komunikacijos veiklai, įskaitant institucinį informavimą apie Sąjungos politinius prioritetus, taip pat teikiant visą kitą techninę ir administracinę pagalbą arba su darbuotojais susijusioms išlaidoms, kurias Komisija patiria valdydama Programą.

3.Jeigu tai būtina siekiant sudaryti sąlygas valdyti iki 2032 m. gruodžio 31 d. nebaigtus vykdyti veiksmus, asignavimai gali būti įtraukiami į Sąjungos biudžetą po 2032 m., kad būtų padengtos būtinos išlaidos ir sudarytos sąlygos valdyti iki Programos pabaigos nebaigtus veiksmus.

4.Biudžetiniai įsipareigojimai dėl veiklos, trunkančios daugiau kaip vienus finansinius metus, gali būti suskaidomi į kelerius metus mokamas metines dalis.

6 straipsnis

Papildomi ištekliai

1.Valstybės narės, Sąjungos institucijos, organai ir agentūros, trečiosios valstybės, tarptautinės organizacijos, tarptautinės finansų įstaigos ar kitos trečiosios šalys gali teikti papildomus finansinius ar nefinansinius įnašus į Programą. Papildomi finansiniai įnašai sudaro išorės asignuotąsias pajamas, kaip apibrėžta Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 21 straipsnio 2 dalies a, d arba e punkte arba 21 straipsnio 5 dalyje.

2.Valstybių narių prašymu Programai gali būti teikiami pagal pasidalijamojo valdymo principą valstybėms narėms skirti ištekliai. Pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 62 straipsnio 1 dalies a arba c punktą, Komisija tuos išteklius valdo tiesiogiai arba netiesiogiai. Jie papildo šio reglamento 5 straipsnio 1 dalyje nurodytą sumą. Tie ištekliai panaudojami atitinkamos valstybės narės naudai. Jei Komisija dėl Programai taip suteiktų papildomų sumų nėra prisiėmusi teisinio įsipareigojimo pagal tiesioginio ar netiesioginio valdymo principą, atitinkamos sumos, dėl kurių įsipareigojimas neprisiimtas, atitinkamos valstybės narės prašymu gali būti perkeliamos atgal į vieną ar daugiau atitinkamų pirminių ar tolesnių programų.

7 straipsnis

Alternatyvusis, mišrusis bei sudėtinis finansavimas

1.Programa įgyvendinama užtikrinant sinergiją su kitomis Sąjungos programomis. Veiksmui, kuriam skirtas Sąjungos įnašas pagal kitą programą, įnašas gali būti skiriamas ir pagal Programą. Atitinkamam įnašui taikomos atitinkamos Sąjungos programos taisyklės arba visiems įnašams gali būti taikomas bendras taisyklių rinkinys ir gali būti prisiimamas vienas teisinis įsipareigojimas. Jei Sąjungos įnašas grindžiamas tinkamomis finansuoti išlaidomis, sudėtinė parama iš Sąjungos biudžeto negali viršyti visų tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų ir gali būti apskaičiuojama proporcingai pagal dokumentus, kuriuose nustatytos paramos sąlygos.

2.Skyrimo procedūros pagal Programą, taikant tiesioginį arba netiesioginį valdymą, gali būti vykdomos bendrai su valstybėmis narėmis, Sąjungos institucijomis, organais ir agentūromis, trečiosiomis valstybėmis, tarptautinėmis organizacijomis, tarptautinėmis finansų įstaigomis ar kitomis trečiosiomis šalimis, jei užtikrinama Sąjungos finansinių interesų apsauga. Tokioms procedūroms taikomas bendras taisyklių rinkinys ir dėl jų prisiimami bendri teisiniai įsipareigojimai. Tuo tikslu bendros skyrimo procedūros partneriai gali suteikti Programai išteklių pagal šio reglamento 6 straipsnį arba įgyvendinti skyrimo procedūrą tiems partneriams gali būti pavesta, kai taikytina, pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 62 straipsnio 1 dalies c punktą. Vykdant bendras skyrimo procedūras, bendros skyrimo procedūros partnerių atstovai taip pat gali būti Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 153 straipsnio 3 dalyje nurodyto vertinimo komiteto nariai.

3.Konkurencingumo ženklas pagal Programą suteikiamas tik aukštos kokybės veiksmams, kuriems finansavimas pagal Programą neskirtas dėl biudžeto apribojimų, jeigu taip pat įvykdytos sąlygos, nustatytos Reglamento [kuriuo įsteigiamas Europos konkurencingumo fondas] 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

4.Veiksmus, kuriems buvo suteiktas konkurencingumo ženklas, gali finansuoti valstybės narės.

8 straipsnis

Programos asocijuotosios trečiosios valstybės

1.Visapusiškai arba iš dalies dalyvauti Programoje asocijuotųjų dalyvių teisėmis gali būti leidžiama toliau nurodytoms trečiosioms valstybėms, laikantis 3 straipsnyje nustatytų tikslų ir atitinkamų tarptautinių susitarimų ar sprendimų, priimtų pagal tuos susitarimus ir taikomų:

(a)stojančiosioms valstybėms, šalims kandidatėms ir potencialiems kandidatams;

(b)Europos kaimynystės politikos šalims;

(c)kitoms trečiosioms valstybėms.

2.Asociacijos susitarimais dėl dalyvavimo Programoje:

(a)užtikrinama tinkama Programoje dalyvaujančios trečiosios valstybės įnašų ir gaunamos naudos pusiausvyra;

(b)nustatomos dalyvavimo Programoje sąlygos, įskaitant finansinių įnašų į konkrečią programą ir bendro pobūdžio administracines išlaidas, kuriuos sudaro veiklos įnašas ir dalyvavimo mokestis, apskaičiavimą;

(c)trečiajai valstybei nesuteikiami jokie su Programa susijusių sprendimų priėmimo įgaliojimai;

(d)garantuojamos Sąjungos teisės užtikrinti patikimą finansų valdymą ir apsaugoti savo finansinius interesus.

(e)atitinkamais atvejais užtikrinama Sąjungos saugumo ir viešosios tvarkos interesų apsauga.

3.Taikant 1 dalies c punktą, kitos trečiosios valstybės visapusiškai arba iš dalies prisijungti gali tik jeigu atitinka visus šiuos kriterijus:

(a)turi gerų mokslo, technologijų ir inovacijų srities pajėgumų;

(b)yra įsipareigojusios kurti taisyklėmis grindžiamą atviros rinkos ekonomiką, kurioje, be kita ko, sąžiningai ir teisingai taikomos intelektinės nuosavybės teisės, gerbiamos žmogaus teisės, ir kurią remia demokratinės institucijos;

(c)aktyviai skatina politiką, kuria siekiama gerinti piliečių ekonominę ir socialinę gerovę.

4.Taikant 2 dalies d punktą, trečioji valstybė suteikia būtinas teises ir prieigą, kurių reikalaujama pagal reglamentus (ES, Euratomas) 2024/2509 ir (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, ir užtikrina, kad vykdymo užtikrinimo sprendimai, kuriais pagal SESV 299 straipsnį nustatoma piniginė prievolė, taip pat Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimai ir nutartys būtų tiesiogiai vykdytini.

5.Nustatant kiekvienos trečiosios valstybės prisijungimo prie Programos mastą, atsižvelgiama į rizikos analizę, visų pirma rizikos, galinčios paveikti Sąjungos viešąją tvarką ir saugumą susijusiose politikos srityse, įskaitant ekonominį ir mokslinių tyrimų saugumą, taip pat į naudą ir platesnį tikslą skatinti Sąjungos ekonomikos augimą ir konkurencingumą diegiant inovacijas. Todėl stojančiosios valstybės, šalys kandidatės ir potencialios kandidatės prie tam tikrų Programos dalių gali negalėti prisijungti pagal šį reglamentą arba patį asociacijos susitarimą.

6.Kiek įmanoma, asociacijos susitarime, kuriame nustatomos dalyvavimo Programoje sąlygos, numatomas atsakomasis Sąjungoje įsisteigusių teisės subjektų dalyvavimas lygiavertėse asocijuotųjų šalių programose, laikantis tose programose nustatytų sąlygų.

7.Finansinių įnašų, nurodytų 2 dalies b punkte, dydžio nustatymo sąlygomis užtikrinama galimybė reguliariai automatiškai ištaisyti reikšmingą disbalansą, palyginti su suma, kurią dalyvaudami Programoje gauna asocijuotojoje šalyje įsisteigę subjektai, atsižvelgiant į Programos valdymo, vykdymo ir veikimo išlaidas. Skiriant finansinius įnašus atsižvelgiama į asocijuotųjų šalių teisės subjektų dalyvavimo kiekvienoje Programos dalyje lygį.

9 straipsnis

Sąjungos finansavimo įgyvendinimas ir formos

1.Programa įgyvendinama pagal Reglamentą (ES, Euratomas) 2024/2509 taikant tiesioginį valdymą arba taikant netiesioginį valdymą kartu su to reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytais subjektais.

2.Sąjungos finansavimas gali būti teikiamas bet kokia pagal Reglamentą (ES, Euratomas) 2024/2509 numatyta forma, visų pirma dotacijų, apdovanojimų, viešųjų pirkimų, nepiniginio dovanojamo turto ir finansinių priemonių.

3.Išskyrus EIC (fondo) finansines priemones, Sąjungos parama biudžeto garantijos arba finansinės priemonės forma, įskaitant atvejus, kai per derinimo operaciją jos derinamos su negrąžintina parama, teikiama tik pagal EKF programą „InvestEU“ ir, vadovaujantis taikytinomis EKF programos „InvestEU“ taisyklėmis, įgyvendinama tuo tikslu sudarytais susitarimais dėl įnašų arba garantijų.

4.Sąjungos parama biudžeto garantijos forma teikiama neviršijant EKF reglamente nustatytos didžiausios biudžeto garantijos sumos.

5.Jei Programai naudojama EKF investicinė priemonė, joje numatomi atidėjiniai biudžeto garantijai ir finansavimas finansinėms priemonėms, įskaitant atvejus, kai per derinimo operaciją jos derinamos su negrąžintina parama.

6.Jei Sąjungos finansavimas teikiamas dotacijos forma, finansavimas pagal Reglamentą (ES, Euratomas) 2024/2509 teikiamas kaip su išlaidomis nesusijęs finansavimas arba kaip supaprastintas išlaidų apmokėjimas, visų pirma skiriant fiksuotąsias sumas ir taikant personalo vieneto įkainius. Finansavimas faktinių tinkamų finansuoti išlaidų kompensavimo forma gali būti teikiamas tik tuo atveju, jei veiksmo tikslų kitaip pasiekti neįmanoma. Kai būtina sudaryti sąlygas naudotis kitais finansavimo šaltiniais, įskaitant bendrą investavimą naudojant nacionalinius išteklius, kuriems taikomos valstybės pagalbos taisyklės, finansavimas teikiamas faktinių tinkamų finansuoti išlaidų kompensavimo arba supaprastinto išlaidų apmokėjimo forma.

7.Taikant Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 153 straipsnio 3 dalį, vertinimo komiteto dalį arba jį visą gali sudaryti nepriklausomi išorės ekspertai.

10 straipsnis

Partnerystės

1.Kai tai būtina 3 straipsnyje nustatytiems tikslams pasiekti, šiame reglamente numatyta veikla gali būti vykdoma pasitelkiant Europos partnerystes pagal šio straipsnio 2–6 dalis, paprastai pagal darbo programas, arba pasitelkiant Euratomo bendrai finansuojamas partnerystes pagal šio straipsnio 7 dalį.

2.Europos partnerystės grindžiamos partnerių sutartu ir pasirašytu susitarimo memorandumu, kuriame nustatoma:

(a)pasiektini rezultatai – jie turi būti aiškūs, išmatuojami ir gautini per nustatytą laiką;

(b)ataskaitų teikimo reikalavimai;

(c)susiję visų partnerių įsipareigojimai;

(d)valdymo priemonės ir mechanizmas, pagal kurį partneriai aptaria partnerysčių programų sudarymą ir veiklą ir dėl jų susitaria.

3.Parama pagal šio straipsnio 2 dalį sukurtoms Europos partnerystėms pagal Programą teikiama su sąlyga, kad Sąjungos finansavimas naudojamas veiksmingai ir kiti partneriai skiria proporcingą finansinį arba nepiniginį įnašą, ne mažesnį jei Sąjungos įnašas.

4.Europos partnerystės:

(a)kuriamos tik tais atvejais, kai norimų tikslų neįmanoma pasiekti vien Sąjungos veiksmu arba kitos formos parama pagal Programą;

(b)kuriamos spręsti uždaviniams, kuriems reikia kritinės išteklių masės ir vieningo bei koordinuoto visų dalyvių požiūrio tiek į programų sudarymą, tiek į įgyvendinimą;

(c)dera su pagrindinėmis Sąjungos politikos kryptimis ir politikos iniciatyvomis ir padeda jas įgyvendinti;

(d)atrenkamos skaidriai, remiantis kiekybiniais gyvavimo ciklo kriterijais ir tvirto portfelio metodu, taip užtikrinant nuoseklų iniciatyvų rinkinį;

(e)grindžiamos visų partnerių išankstiniais, ilgalaikiais ir oficialiais įsipareigojimais finansiškai prisidėti prie centralizuotai valdomų Europos partnerystės išteklių, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus;

(f)reikalauja aiškios gyvavimo ciklo koncepcijos, apimančios išankstinį iniciatyvos įgyvendinimo planą ir prisitaikymo prie laipsniškai mažėsiančio ar visai nutrūksiančio Sąjungos finansavimo strategiją.

5.Kitų nei Sąjunga Europos partnerysčių partnerių įnašai yra šių formų:

(a)finansiniai įnašai į iniciatyvos veiklos biudžetą;

(b)bendras finansavimas, kurį partneriai skiria savo pačių arba savo narių dalyvavimui pagal iniciatyvą finansuojamuose projektuose finansuoti;

(c)tinkamai pagrįstais atvejais ir pagal susitarimo memorandumo nuostatas skiriami nepiniginiai įnašai papildomai veiklai, kuri padeda siekti Europos partnerystės tikslų.

6.Visi Europos partnerysčių partneriai, išskyrus Sąjungą, teikia informaciją apie struktūrą, narystę ir veiklą, plėtojamą įgyvendinant partnerystę. Jei partnerystė sudaroma su atstovaujamosiomis organizacijomis ir asociacijomis, jos reguliariai teikia informaciją apie savo narius.

7.Euratomo bendrai finansuojamos partnerystės gali būti finansuojamos dotacijomis, skiriamomis konsorciumams, kuriuos sudaro valstybių narių ir bet kurios Euratomo programos asocijuotosios trečiosios valstybės įsteigtų arba paskirtų teisės subjektų grupė ir kurie rengs bendrą mokslinių tyrimų ir inovacijų, koordinavimo bei paramos veiklos programą, į kurią gali būti įtrauktas bendrų atvirų kvietimų teikti pasiūlymus organizavimas. 13 straipsnyje nurodytose darbo programose apibrėžiama Euratomo bendrai finansuojamų partnerysčių aprėptis, finansavimo norma, leidžianti partneriams užtikrinti tinkamą bendrą finansavimą, ir galimas subjektų, kurie nėra valstybių narių ir bet kurios Euratomo programos asocijuotosios trečiosios valstybės įsteigti ar paskirti subjektai, dalyvavimas. Euratomo bendrai finansuojamomis partnerystėmis taip pat gali būti remiami pagal 2 dalį sukurtų Europos partnerysčių tikslai ir tarptautinis bendradarbiavimas atitinkamoje jų srityje.

11 straipsnis

Jungtinis tyrimų centras

JRC teikia nepriklausomas, įrodymais pagrįstas žinias ir mokslinius duomenis ir taip remia ES politiką, kuria siekiama teigiamo poveikio visuomenei. JRC tai daro įgyvendindamas savo tiesioginius veiksmus ir dalyvaudamas netiesioginiuose veiksmuose. Reglamento [kuriuo sukuriama bendroji programa „Europos horizontas“] II antraštinės dalies II skyrius netaikomas tiesioginiams veiksmams.

12 straipsnis

Tinkamumas ir dalyvavimo bei sklaidos taisyklės

1.Tinkamumo kriterijai pagal Reglamentą (ES, Euratomas) 2024/2509 nustatomi siekiant remti 3 straipsnyje nustatytų bendrojo ir konkrečių tikslų įgyvendinimą ir taikomi visoms skyrimo procedūroms pagal Programą.

2.Atsižvelgiant į šio straipsnio 3 dalį, pagal Programą remiamiems veiksmams taikomi Reglamento [kuriuo sukuriama bendroji programa „Europos horizontas“] II antraštinės dalies I ir II skyriai dėl dalyvavimo ir sklaidos taisyklių. Kai tinkama, nuorodos Reglamente [kuriuo sukuriama bendroji programa „Europos horizontas“] į programą „Europos horizontas“ laikomos nuorodomis į Programą. Reglamente [kuriuo sukuriama bendroji programa „Europos horizontas“] pateikiamos nuorodos į saugumo taisykles laikomos apimančiomis valstybių narių gynybinius interesus, kaip tai suprantama Euratomo sutarties 24 straipsnyje.

3.Nukrypstant nuo Reglamento [kuriuo sukuriama bendroji programa „Europos horizontas“] 32 straipsnio g punkto, Bendrijos finansavimą gavęs gavėjas Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams, agentūroms arba Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrajai įmonei nemokamai suteikia prieigą prie savo rezultatų, kad būtų galima plėtoti, įgyvendinti ir stebėti Bendrijos politiką ir programas arba įpareigojimus, susijusius su tarptautiniu bendradarbiavimu su trečiosiomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis. Tokios prieigos teisės apima teisę įgalioti trečiąsias šalis naudotis rezultatais per viešuosius pirkimus ir išduoti sublicencijas. Prieigos teisės suteikiamos tik nekomerciniais ir ne konkuravimo tikslais.

13 straipsnis

Darbo programa

1.Programa įgyvendinama pagal darbo programas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, laikantis Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 110 straipsnio, o Programos įnašo į ITER projektą atveju – Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės finansiniame reglamente.

Nedarant poveikio pirmai pastraipai, darbo programose visų pirma gali būti nustatyta:

a)veiksmai ir susijęs biudžetas;

b)tinkamumo ir skyrimo kriterijai;

c)viena bendro finansavimo norma kiekvienam veiksmui;

d)veiksmams, susijusiems su daugiau nei vienu konkrečiu tikslu, taikytinos taisyklės;

e)veiksmai, kuriems taikomos specialios taisyklės, visų pirma susijusios su rezultatų nuosavybe, valorizacija ir sklaida, perdavimu ir licencijavimu, taip pat su prieigos prie rezultatų teisėmis.

Antra pastraipa netaikoma Tarybos sprendime 2007/198/Euratomas nurodytoms darbo programoms.

2.Komisija įgyvendinimo aktais priima darbo programas, kuriomis įgyvendinami 3 straipsnio 2 dalyje nurodyti konkretūs tikslai ir priede nurodyta veikla. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 14 straipsnio 3 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

3.Komisija įgyvendinimo aktais priima atskiras daugiametes JRC veiksmų įgyvendinimo programas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 14 straipsnio 3 dalyje nurodytos patariamosios procedūros. Daugiametėse darbo programose atsižvelgiama į Sprendime 96/282/Euratomas nurodytą JRC valdytojų tarybos nuomonę.

14 straipsnis

Komiteto procedūra

1.Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.Komitetas į posėdžius gali rinktis toliau nurodytų skirtingų sudėčių, priklausomai nuo aptartino dalyko:

(a)branduolių dalijimasis: branduolių dalijimosi veiksmų įgyvendinimo strateginė apžvalga;

(b)branduolių sintezė: branduolių sintezės veiksmų įgyvendinimo strateginė apžvalga.

3.Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

4.Kai komiteto nuomonei gauti būtina rašytinė procedūra, tokia procedūra laikoma baigta be rezultato, jei per nuomonei pateikti nustatytą laikotarpį taip nusprendžia komiteto pirmininkas arba to prašo paprastoji komiteto narių dauguma.

5.Pagal Sąjungos sudarytus tarptautinius susitarimus trečiųjų valstybių ar tarptautinių organizacijų atstovai gali būti kaip stebėtojai kviečiami į komiteto posėdžius jo darbo tvarkos taisyklėse nustatytomis sąlygomis, atsižvelgiant į Sąjungos ar jos valstybių narių saugumą ir viešąją tvarką.

15 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (Euratomas) 2025/1304 panaikinamas nuo 2028 m. sausio 1 d.

16 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.Šis reglamentas neturi poveikio susijusių veiksmų tęsimui ar keitimui iki jų užbaigimo pagal Reglamentą (Euratomas) 2025/1304, kuris toliau taikomas tiems veiksmams tol, kol jie užbaigiami.

2.Programos finansinio paketo lėšomis taip pat gali būti finansuojamos techninės ir administracinės paramos išlaidos, būtinos užtikrinti perėjimui nuo priemonių, patvirtintų pagal ankstesnį teisės aktą – Reglamentą (Euratomas) 2025/1304, prie Programos.

17 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2028 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Tarybos vardu Pirmininkas / Pirmininkė

TEISĖS AKTO PASIŪLYMO FINANSINIO POVEIKIO IR SKAITMENINIŲ ASPEKTŲ PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA3

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas3

1.2.Atitinkama politikos sritis (-ys)3

1.3.Tikslas (-ai)3

1.3.1.Bendrasis tikslas (-ai)3

1.3.2.Konkretus tikslas (-ai)3

1.3.3.Numatomas rezultatas (-ai) ir poveikis3

1.3.4.Veiklos rezultatų rodikliai3

1.4.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:4

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas4

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį4

1.5.2.ES dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame skirsnyje „ES dalyvavimo pridėtinė vertė“ – ES veiksmais užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.4

1.5.3.Panašios patirties išvados4

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis5

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą5

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) ir jo (jos) finansinio poveikio trukmė6

1.7.Planuojamas biudžeto vykdymo metodas (-ai)6

2.VALDYMO PRIEMONĖS8

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės8

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os)8

2.2.1.Biudžeto vykdymo metodo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas8

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą vidaus kontrolės sistemą (-as)8

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės išlaidų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)8

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės9

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS10

3.1.Atitinkama daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)10

3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams12

3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka12

3.2.1.1.Patvirtinto biudžeto asignavimai12

3.2.1.2.Išorės asignuotųjų pajamų asignavimai17

3.2.2.Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas22

3.2.3.Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka24

3.2.3.1. Patvirtinto biudžeto asignavimai24

3.2.3.2.Išorės asignuotųjų pajamų asignavimai24

3.2.3.3.Iš viso asignavimų24

3.2.4.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai25

3.2.4.1.Finansuojami iš patvirtinto biudžeto25

3.2.4.2.Finansuojami išorės asignuotosiomis pajamomis26

3.2.4.3.Visi žmogiškųjų išteklių poreikiai26

3.2.5.Numatomo poveikio su skaitmeninėmis technologijomis susijusioms investicijoms apžvalga28

3.2.6.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa28

3.2.7.Trečiųjų šalių įnašai28

3.3.Numatomas poveikis pajamoms29

4.Skaitmeniniai aspektai29

4.1.Skaitmeninės svarbos reikalavimai30

4.2.Duomenys30

4.3.Skaitmeniniai sprendimai31

4.4.Sąveikumo vertinimas31

4.5.Skaitmeninio įgyvendinimo rėmimo priemonės32

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama 2028–2032 m. laikotarpio Europos atominės energijos bendrijos mokslinių tyrimų ir mokymo programa, papildanti bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Europos horizontas“, ir numatomas Bendrijos įnašas į ITER projektą bei panaikinamas Reglamentas (Euratomas) 2025/1304.

1.2.Atitinkama politikos sritis (-ys)

Moksliniai tyrimai ir inovacijos

1.3.Tikslas (-ai)

1.3.1.Bendrasis tikslas (-ai)

Atsižvelgiant į bendruosius ir konkrečius Europos konkurencingumo fondo ir programos „Europos horizontas“ tikslus, Programa didinamas Sąjungos konkurencingumas ir stiprinamas priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, kartu apsaugant žmones ir aplinką, skatinant mokslinius tyrimus ir mokymą branduolinio mokslo ir technologijų srityje, užtikrinant sinergiją su Sąjungos programomis.

1.3.2.Konkretus tikslas (-ai)

Konkretus tikslas a: remti ITER statybą ir eksploatavimą, užtikrinant rezultatais grindžiamą finansavimą Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės vykdomai Europos komponentų tiekimo veiklai, taip pat remti ITER organizacijos vykdomą integravimo darbą ir užtikrinti, kad su ITER susijusi techninė ir mokslinė patirtis būtų naudinga Sąjungai.

Konkretus tikslas b: daryti pažangą branduolių sintezės mokslinių tyrimų srityje, remiant perėjimą nuo fundamentaliųjų mokslų prie technologijų, inžinerijos ir inovacijų; skatinti Sąjungos branduolių sintezės pramonės plėtrą; remti startuolių atsiradimą ir novatoriškas koncepcijas, kad būtų sudarytos sąlygos ateityje eksploatuoti branduolių sintezės jėgaines, ir stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą.

Konkretus tikslas c: daryti pažangą mokslinių tyrimų, susijusių su branduoline sauga, saugumu ir garantijomis, neplatinimu, radiacine sauga, branduoliniais duomenimis, radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro tvarkymu ir novatorišku jonizuojančiosios spinduliuotės naudojimu, be kita ko, medicinos sektoriuje, srityse.

Konkretus tikslas d: plėtoti, išlaikyti ir naudoti branduolinės srities ekspertines žinias ir kompetencijas pasitelkiant švietimą ir mokymą, taip pat remti prieigą prie pažangiausios mokslinių tyrimų infrastruktūros, užtikrinant ilgalaikį jos tvarumą ir pažangiausią veikimą.

Konkretus tikslas e: teikti nepriklausomą ir moksliškai pagrįstą politikos paramą Sąjungos politikai ir plėtoti standartizacijos ir modeliavimo žinių bazę.

1.3.3.Numatomas rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

–Branduolių sintezės energijos plėtros srityje įgyvendinant Euratomo programą 1) bus paspartinta bazinių didelio poveikio technologijų plėtra: pereinant nuo vien mokslinių tyrimų prie inovacijų siekiant komercializacijos, taip pat remiant novatoriškų ir konkurencingų branduolių sintezės sektoriaus dalyvių atsiradimą ir konsolidavimą Europoje; 2) didinamas ES pramonės ir startuolių konkurencingumas: orientuojantis į prioritetines technologijų sritis, turinčias didelį verslo potencialą, susijusias su branduolių sintezės naudojimu ir kitomis sritimis; 3) užtikrinamas technologinis neutralumas: daugiausia dėmesio skiriant magnetiniam izoliavimui kaip brandžiausiai ateities branduolių sintezės elektrinių koncepcijai, padedant akademinei bendruomenei ir startuoliams pademonstruoti alternatyvias koncepcijas ir skatinant pramonę diegti inovacijas, susijusias su kompleksinėmis technologijomis (pvz., branduolių sintezės medžiagomis, tričio selekcija).

–Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės vykdomas Europos komponentų tiekimas ITER pagal projekto atskaitos scenarijų, kartu užtikrinant, kad Sąjunga pasinaudotų ITER įgyvendinimo metu įgyta technine ir moksline patirtimi.

–Branduolinės saugos didinimas: Euratomo veiksmais bus remiama priemonių, metodų ir gairių, skirtų toliau stiprinti esamų branduolinių įrenginių saugą, plėtra, atsižvelgiant į ilgalaikę eksploataciją ir naujų įrenginių statybos projektus. Modeliavimo pajėgumų naudojimas padės geriau suprasti energijos komponentus ir sistemų veikimą.

–Branduolinių inovacijų skatinimas: Euratomo finansuojamais moksliniais tyrimais bus vykdomi moksliniai tyrimai ir plėtra, kurie leis įvertinti pažangių sistemų saugą, saugumą ir garantijas. Tai padės analizuoti Europos tiekimo grandinių poreikius, be kita ko, susijusius su kompetencija. Moksliniais tyrimais taip pat bus siekiama pažangos kuriant naujoviškus kuro ciklus ir medžiagas, taip pat plačiai taikant branduolines technologijas, neapsiribojant energijos gamyba.

–Radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro tvarkymo pažanga: Euratomo finansuojamais veiksmais bus vykdomi moksliniai tyrimai ir plėtra atliekų tvarkymo sprendimų kūrimo srityje. Moksliniais tyrimais bus remiamas vidutinio ir didelio radioaktyvumo atliekų giluminio saugojimo saugos ir garantijų scenarijų rengimas, be kita ko, užtikrinant giluminių atliekynų eksploatavimą ir priežiūrą. Jais taip pat daug dėmesio bus skiriama saugių ir apsaugotų sprendimų, skirtų atliekų tvarkymui prieš šalinimą ir laikinam saugojimui, kūrimui ir padedama valstybėms narėms nustatyti savo nacionalinę ilgalaikio saugojimo ir šalinimo strategiją, valdant žinias ir dalijantis geriausia praktika.

–Europos piliečių gyvenimo gerinimas taikant branduolinę mediciną ir radiacinę saugą: moksliniai tyrimai padės sumažinti radiacijos keliamą pavojų žmonėms ir aplinkai i) gilinant žinias ir kuriant priemones ir ii) didinant pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir gerinant reagavimą į jas radiologinės avarijos atveju; iii) jais bus tiriami naujoviški jonizuojančiosios spinduliuotės, įskaitant medicininius radionuklidus, taikymo būdai, siekiant tobulinti gydymo metodus ir optimizuoti vėžio bei kitų ligų gydymą, ir iv) bus remiamas jonizuojančiosios spinduliuotės taikymo kitose srityse, pavyzdžiui, kosmoso, pramonės, aplinkos stebėsenos ir žiedinės ekonomikos, būdų kūrimas.

–Branduolinės srities įgūdžių, kompetencijos ir prieigos prie mokslinių tyrimų infrastruktūrų gerinimas siekiant naudos Bendrijai: Euratomo finansuojamais veiksmais bus siekiama remti tyrėjų judumą ir gerinti branduolinių mokslinių tyrimų įrenginių ir įrangos prieinamumą pagal atvirosios prieigos schemą. Didelė parama švietimo, mokymo ir žinių sklaidos veiklai bus teikiama užtikrinant sinergiją su programa „Europos horizontas“, padedant išlaikyti strateginius branduolinės srities įgūdžius ir remianti kvalifikuotą darbo jėgą ES, kartu stiprinant pajėgumus visose valstybėse narėse.

–Branduolinio ginklo neplatinimo ES ir pasaulyje stiprinimas: Euratomo veiksmais bus stiprinamos branduolinės garantijos: kuriamos novatoriškos matavimo, izoliavimo, priežiūros ir tikrinimo priemonės ir metodai, rengiami garantijų inspektorių mokymai ir tarptautinis bendradarbiavimas su TATENA. Neplatinimo srities MTP taip pat bus sutelkti į strateginę prekybos kontrolę ir jais bus remiamas branduolinis saugumas ir branduolinė ekspertizė, siekiant sustiprinti ES ir valstybių narių atsaką į neteisėtą prekybą radioaktyviosiomis medžiagomis ir jų naudojimą nusikalstamais tikslais.

1.3.4.Veiklos rezultatų rodikliai

Nurodyti pažangos ir laimėjimų stebėsenos rodiklius.

Ši iniciatyva bus stebima taikant biudžeto po 2027 m. veiklos rezultatų peržiūros sistemą, kuri įtraukta į siūlomą Veiklos rezultatų reglamentą (žr. COM(2025) 545 final). Veiklos rezultatų peržiūros sistemoje taip pat nustatytos vertinimų, kurie atliekami pagal Komisijos geresnio reglamentavimo gaires ir bus grindžiami Veiklos rezultatų reglamento rodikliais, susijusiais su Programos tikslais, taisyklės.

1.4.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:

 nauju veiksmu

 nauju veiksmu, kai bus įgyvendintas bandomasis projektas ir (arba) atlikti parengiamieji veiksmai 56

 esamo veiksmo galiojimo pratęsimu

 vieno ar daugiau veiksmų sujungimu arba nukreipimu į kitą (naują) veiksmą

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

Branduolinės energijos ir jonizuojančiosios spinduliuotės technologijų naudojimas atlieka svarbų vaidmenį europiečių gyvenime, nes juo prisidedama prie energijos tiekimo saugumo ir remiama ES klimato politika, teikiant papildomą naudą aplinkai, pavyzdžiui, gerinant oro kokybę. Branduolinės technologijos taip pat suteikia svarbių sprendimų sveikatos sektoriui (medicininių vaizdų tyrimas, vėžio gydymas ir kt.) ir kitoms sritims, pavyzdžiui, kosmoso, pramonės ar žemės ūkio sritims; jomis apskritai didinamas ES konkurencingumas ir tobulinamos inovacijos. Vis dėlto naudojant jonizuojančiosios spinduliuotės technologijas reikia dėti nuolatines pastangas mažinti saugai ir saugumui kylančią riziką ir remti saugių branduolinių technologijų ir optimalios radiacinės saugos plėtrą.

Šiandien ES susiduria su keliais iššūkiais – pradedant strateginio savarankiškumo ir įperkamos mažo anglies dioksido kiekio energijos tiekimo užtikrinimu ir baigiant pirmavimo technologijų srityje išlaikymu ir parama inovacijoms, didėjant geopolitiniam nestabilumui. Pastarojo meto branduolinės aplinkos pokyčiai, įskaitant branduolinės pramonės augimo tendenciją ir gausėjančius jonizuojančiosios spinduliuotės taikymo būdus, reiškia, kad pagal Euratomo programą reikia toliau vykdyti branduolių dalijimosi technologijų mokslinius tyrimus, kad būtų skatinamos inovacijos ir stiprinami pajėgumai, kartu prisidedant prie aukščiausių saugos, saugumo, garantijų, neplatinimo ir radiacinės saugos standartų išlaikymo visais jonizuojančiosios spinduliuotės naudojimo atvejais.

Viešojo ir privačiojo sektorių moksliniai tyrimai valstybėse narėse gali labai padėti pasiekti šiuos rezultatus, ir Euratomo uždavinys yra papildyti nacionalines pastangas pasitelkus Bendrijos vykdomą mokslinių tyrimų ir mokymo programą.

Euratomo remiami moksliniai tyrimai turėtų padėti valstybėms narėms ir pramonės subjektams laikytis Euratomo sutartyje ir Euratomo direktyvose dėl branduolinės saugos, pagrindinių saugos standartų ir radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro tvarkymo nustatytų reikalavimų. Jie taip pat turėtų padėti vykdyti Euratomo garantijų reikalavimus, nustatytus Euratomo sutarties 7 skyriuje ir susijusiame reglamente. Jie taip pat padeda įgyvendinti ES dvejopo naudojimo prekių teisės aktus.

Siūloma Programa bus tęsiama ankstesnių programų pagrindinė mokslinių tyrimų veikla branduolinės saugos, saugumo ir garantijų, radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro tvarkymo ir radiacinės saugos bei branduolių sintezės energijos srityse. Ji taip pat sustiprins veiksmus, kuriais bus sprendžiami pasirinkti prioritetiniai klausimai.

Pagal 2021–2025 m. Euratomo programą finansuojami veiksmai valstybėms narėms padeda bendradarbiauti plėtojant branduolines technologijas, nepriklausomai nuo jų nacionalinio pasirinkimo gaminti ar vartoti branduolinę energiją. Euratomo finansuojami moksliniai tyrimai teikia pridėtinę vertę visoms valstybėms narėms, nes jie susiję su plačiu jonizuojančiosios spinduliuotės taikymo būdų ir rizikos spektru, o ne tik su elektros energijos gamyba. Tai leidžia valstybėms narėms naudotis technologijų teikiamomis galimybėmis visų labui ir kartu sumažinti su jonizuojančiąja spinduliuote susijusią riziką. Programa gerokai padidintas ES gebėjimas sutelkti daugiau kompetencijos, ekspertinių žinių ir daugiadiscipliniškumo branduolinių mokslinių tyrimų srityje ir taip padėjo pasiekti gerokai daugiau nei būtų buvę galima pasiekti veikiant nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu. Tai ypač naudinga mažesnėms valstybėms narėms. kurios gali naudotis dėl Europos masto išteklių sutelkimo atsirandančia masto ekonomija.

Programa suteikia galimybę, pasitelkiant JRC, gauti vertingas nepriklausomas mokslines ekspertines žinias ir konsultacijas, padedančias įgyvendinti atitinkamą ES politiką branduolinėje srityje, ir taip prisideda prie didesnės branduolinės saugos, radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro tvarkymo, branduolinio saugumo, garantijų ir neplatinimo. JRC moksliniai indėliai grindžiami plataus pobūdžio vidaus ekspertinėmis žiniomis branduolinėje srityje, kokybiškais branduoliniais duomenimis ir pažangiausių branduolinių eksperimentinių įrenginių naudojimu. Dėl savo unikalios infrastruktūros, laboratorijų ir priemonių JRC atlieka labai svarbų vaidmenį skatinant branduolinius mokslinius tyrimus, suteikia unikalių mokymo galimybių ES ir užtikrina atvirą prieigą Europos mokslininkams.

1.5.3.Panašios patirties išvados

2021–2025 m. programos tarpinio vertinimo išvados atskleidė, kad pagal Programą sėkmingai remiami svarbūs moksliniai tyrimai, kurie turėjo įtakos branduolinei saugai, garantijoms, neplatinimui, saugumui, radiacinei saugai, radioaktyviųjų atliekų tvarkymui ir branduolių sintezės energijos vystymui. Turimi rezultatai, įskaitant pradėtų projektų apimtį, portfelį ir preliminarius rezultatus, yra įtikinamas įrodymas, kad per pastaruosius ketverius metus vykdyti tiesioginiai ir netiesioginiai veiksmai smarkiai prisideda prie Programos tikslų įgyvendinimo. Tarpiniame vertinime taip pat nurodyta keletas sričių, kurias reikėtų tobulinti – išsami informacija pateikta aiškinamajame memorandume.

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Užtikrinant sąveiką su programa „Europos horizontas“ ir Konkurencingumo fondu, Euratomo programa galima spręsti visus įvairiausius mokslinių tyrimų uždavinius branduolinėje srityje (pradedant fundamentiniais moksliniais tyrimais ir baigiant rinkai artimesniais veiksmais), taip pat pritraukti papildomas viešąsias ir privačias investicijas į MTI; toliau gerinti Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų aplinką, taip pat sparčiau komercinti ir skleisti inovacijas.

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

Papildomas finansavimas galėtų būti skiriamas pagal trečiųjų valstybių pasirašytus asociacijos su Euratomo programa susitarimus. Euratomo sutartyje numatytiems sektoriams gali būti teikiamas finansavimas pagal SESV nustatytas programas, jeigu jie siekia SESV tikslų, kurie nėra įtraukti į Euratomo sutartį.

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) ir jo (jos) finansinio poveikio trukmė

 trukmė ribota

– galioja nuo 2028 m. sausio 1 d. iki 2032 m. gruodžio 31 d.

– įsipareigojimų asignavimų finansinis poveikis nuo 2028 iki 2032 m., o mokėjimų asignavimų – nuo 2028 iki 2036 m.

 trukmė neribota

–įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

–vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.Planuojamas (-i) biudžeto vykdymo metodas (-ai) 57

 Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

– padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

– vykdomųjų įstaigų.

 Pasidalijamasis valdymas su valstybėmis narėmis

 Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis pavedant:

– trečiosioms valstybėms arba jų paskirtoms įstaigoms;

– tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

– Europos investicijų bankui ir Europos investicijų fondui;

– Finansinio reglamento 70 ir 71 straipsniuose nurodytoms įstaigoms (Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrajai įmonei);

– viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms;

– įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, tiek, kiek joms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

– įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurioms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

– atitinkamame pagrindiniame akte nurodytoms įstaigoms ar asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus bendros užsienio ir saugumo politikos srityje pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį;

–valstybėje narėje įsteigtoms įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė arba Sąjungos teisė ir kurioms pagal konkrečių sektorių taisykles gali būti patikėtas Sąjungos lėšų arba biudžeto garantijų įgyvendinimas tiek, kiek tokias įstaigas kontroliuoja viešosios teisės reglamentuojamos įstaigos arba įstaigos, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, ir joms kontrolės įstaigos suteikia tinkamas finansines garantijas solidariosios atsakomybės forma arba lygiavertes finansines garantijas, kurios kiekvienam veiksmui gali būti apribotos iki didžiausios Sąjungos paramos sumos.

Pastabos

Komisija įgyvendins Programą taikydama tiesioginį valdymą ir netiesioginį Europos partnerysčių ir Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės atliekamą valdymą (žr. Pasiūlymo 6 straipsnio 1 dalį). Pagal kai kurias Euratomo bendrai finansuojamas partnerystes finansavimas bus skiriamas paskelbus pakopinius kvietimus teikti pasiūlymus. Euratomo įnašą į ITER įgyvendins Branduolių sintezės energetikos vystymo bendroji įmonė (žr. 2007 m. kovo 27 d. Tarybos sprendimą 2007/198/Euratomas, įsteigiantį Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrąją įmonę, OL L 90, 2007 3 30, p. 58–72).

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

Šios programos stebėsenos ir ataskaitų teikimo taisyklės atitiks Pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma biudžeto išlaidų stebėjimo ir veiklos rezultatų peržiūros sistema ir kitos Sąjungos programų ir veiklos horizontaliosios taisyklės (Veiklos rezultatų reglamentas, COM(2025) 545), nustatytus reikalavimus.

Programos tikslų įgyvendinimo pažanga bus vertinama trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiais, atsižvelgiant į keletą poveikio trajektorijų. Prireikus bus naudojami Reglamente dėl DFP veiklos rezultatų stebėsenos nustatyti bendri rodikliai, ypač tie rodikliai, kurie taip pat buvo matuojami įgyvendinant ankstesnes programas. Dalyvių ataskaitų teikimo taisyklės parengtos turint omenyje šiuos rodiklius ir sąmoningai siekiant sumažinti administracinę naštą dalyviams. Kai tik įmanoma, duomenys bus renkami iš atvirųjų šaltinių. Visi duomenys apie valdymo procesus (paraiškos, patenkintų paraiškų nuošimčiai, laikas, per kurį skiriama dotacija, pagalbos gavėjų rūšis ir kt.) bus renkami, saugomi ir prieinami realiuoju laiku tam skirtoje duomenų saugykloje. Šiuo metu referencinių duomenų sistema (CORDA) sklandžiai veikia ir yra prieinama valstybėms narėms bei kitoms suinteresuotosioms šalims. Programos vertinimai ir įgyvendinimo ataskaitos planuojami ir bus skelbiami pagal Veiklos rezultatų reglamentą. Programos poveikis bus vertinamas tik atliekant vertinimus. Be to, JRC tiesioginiai veiksmai įvertinami atliekant metinį vidinį vertinimą ir keliems aukščiausio lygio ekspertams, atrinktiems pasikonsultavus su JRC valdytojų taryba, atliekant išorės tarpusavio vertinimą.

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os)

2.2.1.Biudžeto vykdymo metodo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

Euratomo programa bus įgyvendinama taikant tiesioginį valdymą. Komisija taip pat gali nuspręsti, jei tikslinga ir veiksminga, įgyvendinti Euratomo veiklą taikydama pasidalijamąjį ir (arba) netiesioginį valdymą (kuriant Europos partnerystes ir Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrąją įmonę). Kalbant apie bendras įgyvendinimo kryptis, esminių pokyčių, palyginti su 2021–2027 m. laikotarpiu, nėra. Pagal 2021–2027 m. programas nustatytos supaprastinimo priemonės bus dar labiau išplėstos. Projektų finansavimas fiksuotąja suma taps standartiniu modeliu. Likusiais išimtiniais finansavimo, grindžiamo faktinėmis išlaidomis, atvejais personalo išlaidos bus nustatomos pagal vieneto įkainių sistemą. Šios dvi priemonės padės kuo labiau sumažinti pažeidžiamumą dėl finansinių klaidų.

Bendras ilgiausias laikas iki dotacijos suteikimo bus sutrumpintas nuo 8 iki 7 mėnesių. Bendro įgyvendinimo centras toliau teikia ekonomiškai efektyvias paslaugas Komisijos tarnyboms, atsakingoms už Euratomo programos įgyvendinimą.

Kontrolės strategija grindžiama:

– procedūromis, kuriomis geriausi projektai atrenkami ir paverčiami juridiniais dokumentais;

– projektų ir sutarčių valdymu kiekvieno projekto įgyvendinimo laikotarpiu; –

– visų be išimties prašymų ex ante patikrinimu,

– finansinių ataskaitų sertifikatais, kurių vertė viršija tam tikrą ribą, ir vieneto sąnaudų apskaičiavimo arba savanoriško didelės mokslinių tyrimų infrastruktūros ex ante vertinimo metodikų sertifikavimu;

– apmokėtų prašymų dėl dotacijų, pagrįstų faktinėmis išlaidomis, imties (reprezentatyviaisiais ir rizika grindžiamais) ex post auditais;

– nuolatinėmis projektų peržiūromis dėl visų dotacijų techninio įgyvendinimo ir rezultatų;

– dotacijų imties ex post techninėmis peržiūromis.

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą vidaus kontrolės sistemą (-as)

Pagrindinis Euratomo programos finansavimo modelis, pagal kurį kompensuojamos faktinės tinkamos finansuoti išlaidos, 2026–2027 m. palaipsniui pakeičiamas projektų finansavimo fiksuotąja suma modeliu. Tai atitinka Europos Audito Rūmų pareiškimus, pvz., 2016 m. metinėje ataskaitoje Audito Rūmai nurodė, kad „pagrindinę riziką operacijų tvarkingumui sudaro tai, kad gavėjai deklaruoja netinkamas finansuoti išlaidas, kurios prieš [atlyginimą] nei aptinkamos, nei ištaisomos“, todėl rekomendavo plačiau taikyti supaprastintą išlaidų apmokėjimą. Iš turimų programos „Horizontas 2020“ duomenų matyti, kad dotacijų atveju apskaičiuotas reprezentatyvus klaidų lygis yra 3,86 %, o likutinis klaidų lygis – 1,92 %, atsižvelgus į visus susigrąžinimus ir pataisas, kurie buvo ar turi būti atlikti. Tačiau klaidų lygiai buvo mažesni tose iniciatyvos „Horizontas 2020“ dalyse, kuriose buvo galima plačiau naudoti supaprastintą išlaidų apmokėjimą ir (arba) su kuriomis buvo susijusi maža ir stabili gavėjų grupė. Tokios dalys apėmė Europos mokslinių tyrimų tarybos dotacijas ir programą „Marie Curie veiksmai“.

Komisijos tarnybų, atsakingų už ankstesnių 2024 m. bendrųjų programų ir Euratomo programų įgyvendinimą, kontrolės sistemos (vertinimo, atrankos, projektų valdymo, ex ante ir ex post kontrolės) išlaidų siauresnis įvertis svyruoja nuo 2 iki 4 %. Tai laikoma priimtinomis sąnaudomis, atsižvelgiant į pastangas, kurių reikia siekiant užtikrinti, kad tikslai būtų pasiekti, ir susijusių sandorių skaičių. Skiriant dotacijas klaidų rizikos lygis priklauso nuo finansavimo modelio, tačiau valdymo ir kontrolės sistemos tikslas – užtikrinti, kad numatomas klaidų rizikos lygis (atliekant mokėjimą arba užbaigiant programą) kasmet neviršytų 2 % reikšmingumo ribos. Komisija siekia, kai tinkama, Euratomo programai taikyti finansavimo fiksuotąja suma modelį. Pagrindinė paskata įvesti finansavimą fiksuotąja suma bus ne sumažinti klaidų lygį, o pasiekti visus programos tikslus.

Pastaba. Šis skirsnis taikomas tik dotacijų valdymo procesui (skirtingais valdymo būdais); administracinėms ir veiklos išlaidoms, kurios patiriamos organizuojant viešųjų pirkimų procesą, leidžiamas klaidų rizikos dydis atliekant mokėjimą ir užbaigiant projektą neturėtų siekti 2 %.

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Tarnybos, kurios įpareigojamos vykdyti mokslinių tyrimų ir inovacijų biudžetą, su sukčiavimu turi kovoti visais dotacijos valdymo etapais. Jos parengė ir įgyvendina bendras ir sektorines kovos su sukčiavimu strategijas, įskaitant intensyvesnį žvalgybos duomenų naudojimą, visų pirma pasitelkiant pažangias IT priemones, darbuotojų mokymą ir informavimą, taip pat informuotumo didinimo pateiktis dotacijų gavėjams ir nacionaliniams informacijos centrams. Šios pastangos bus tęsiamos, o kovos su sukčiavimu ir rizikos vertinimo veikla bus toliau stiprinama, nes centrinės tarnybos šiuo metu kuria bendrą rizikos vertinimo priemonę ARACHNE. Apskritai siūlomos priemonės – ypač didesnis dėmesys rizika grindžiamai kontrolei, kuri ir toliau bus vykdoma pagal naująją programą, taip pat griežtesnis mokslinis vertinimas ir kontrolė – ir toliau turėtų daryti teigiamą poveikį kovojant su sukčiavimu. Komisijos tarnybų, vykdomųjų įstaigų ir bendrųjų įmonių, atsakingų už MTI programų įgyvendinimą, bendra kovos su sukčiavimu mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje strategija, apimanti dotacijas, buvo atnaujinta, kad apimtų riziką, susijusią su supaprastintu išlaidų apmokėjimu, ir ji bus toliau atnaujinama atsižvelgiant į įgytą patirtį ir užbaigtas OLAF bylas. Reikėtų pabrėžti, kad nustatytas sukčiavimo lygis nuolat buvo labai žemas, palyginti su visomis išlaidomis moksliniams tyrimams ir inovacijoms, tačiau tarnybos, atsakingos už mokslinių tyrimų ir inovacijų biudžeto vykdymą, tebėra visapusiškai įsipareigojusios kovoti su sukčiavimu. Teisės aktais bus užtikrinta, kad Komisijos tarnybos, įskaitant Europos kovos su sukčiavimu tarnybą (OLAF) ir Europos prokuratūrą, galėtų atlikti auditus, peržiūras ir tyrimus, remdamosi pagal programą „Europos horizontas“ jau taikomomis standartinėmis nuostatomis.

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

·Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija	Biudžeto eilutė	Išlaidų rūšis	Įnašas
	Numeris	DA / NDA	ELPA šalių	valstybių kandidačių ir potencialių kandidačių	kitų trečiųjų valstybių	kitų asignuotųjų pajamų
2	04 01 03 – EURATOMO / ITER rėmimo išlaidos	NDA	NE	TAIP	TAIP	NE
2	04 04 01 EURATOMAS / ITER	DA	NE	TAIP	TAIP	NE
2	04 04 01 01 Branduolių sintezės moksliniai tyrimai	DA	NE	TAIP	TAIP	NE
2	04 04 01 03 Branduolių dalijimosi moksliniai tyrimai	DA	NE	TAIP	TAIP	NE
2	04 04 01 02 ITER – ITER infrastruktūros statyba, paleidimas ir eksploatavimas – Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendroji įmonė	DA	NE	TAIP	TAIP	NE
2	04 04 01 04 – Branduoliniai tiesioginiai Jungtinio tyrimų centro veiksmai	DA	NE	TAIP	TAIP	TAIP

3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams

3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka

– Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

– Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

3.2.1.1.Patvirtinto biudžeto asignavimai

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

Numeris

Metai

Metai

Metai

Metai

Metai

IŠ VISO DFP 2028–2032

2028

2029

2030

2031

2032

04 04 01 01 Branduolių sintezės moksliniai tyrimai

Įsipareigojimai

1a

355

302

258

221

242

1,379

Mokėjimai

2a

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

04 04 01 02 ITER – ITER infrastruktūros statyba, paleidimas ir eksploatavimas – Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendroji įmonė

Įsipareigojimai

1b

946

848

762

676

721

3,953

Mokėjimai

2b

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

04 04 01 03 Branduolių dalijimosi moksliniai tyrimai

Įsipareigojimai

1a

152

130

111

94

104

590

Mokėjimai

2a

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

04 04 01 04 Branduoliniai tiesioginiai Jungtinio tyrimų centro veiksmai 58

Įsipareigojimai

1a

146

154

156

152

152

760

Mokėjimai

2a

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

04 01 03 – EURATOMO / ITER rėmimo išlaidos

(3)

p. m.

IŠ VISO asignavimų

Įsipareigojimai

= 1a + 1b + 3

1,599

1,434

1,287

1,143

1,219

6,682

Mokėjimai

= 2a + 2b + 3

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

Metai

Metai

Metai

Metai

Metai

IŠ VISO DFP 2028–2032

2028

2029

2030

2031

2032

IŠ VISO veiklos asignavimų

Įsipareigojimai

4

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

Mokėjimai

5

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų paketo lėšų

6

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos

Įsipareigojimai

= 4 + 6

1,599

1,434

1,287

1,143

1,219

6,682

2 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

Mokėjimai

= 5 + 6

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

Metai

Metai

Metai

Metai

Metai

IŠ VISO DFP 2028–2032

2028

2029

2030

2031

2032

• IŠ VISO veiklos asignavimų (visose veiklos išlaidų kategorijose)

Įsipareigojimai

4

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

Mokėjimai

5

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

• IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų paketo lėšų (visose veiklos išlaidų kategorijose)

6

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos

Įsipareigojimai

= 4 + 6

1,599

1,434

1,287

1,143

1,219

6,682

1–3 išlaidų kategorijas

(Orientacinė suma)

Mokėjimai

= 5 + 6

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

4

„Administracinės išlaidos“ 59

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

		Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	IŠ VISO DFP 2028–2032
		2028	2029	2030	2031	2032
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos	Įsipareigojimai	p. m.	p. m.	p. m.	p. m.	p. m.	p. m.
1–4 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS	Mokėjimai	p. m.	p. m.	p. m.	p. m.	p. m.	p. m.

–3.2.2. Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas (decentralizuotų agentūrų atveju nepildoma)

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Nurodyti tikslus ir atliktus darbus



Metai
2028

Metai
2029

Metai
2030

Metai
2031

Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 skirsnį)

IŠ VISO

ATLIKTI DARBAI

Rūšis 60

Vidutinės sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Bendras skaičius

Iš viso sąnaudų

1 KONKRETUS TIKSLAS 61 ...

– Atliktas darbas

1 konkretaus tikslo tarpinė suma

2 KONKRETUS TIKSLAS ...

– Atliktas darbas

2 konkretaus tikslo tarpinė suma

IŠ VISO

3.2.3.Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka

– Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

– Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

3.2.3.1. Patvirtinto biudžeto asignavimai

PATVIRTINTI ASIGNAVIMAI	Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	IŠ VISO 2028–2032
	2028	2029	2030	2031	2032
4 IŠLAIDŲ KATEGORIJA
Žmogiškieji ištekliai						p. m.
Kitos administracinės išlaidos						p. m.
4 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma						p. m.
Neįtraukta į 4 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ
Žmogiškieji ištekliai	92,610	94,040	95,456	97,115	97,162	476,383
Kitos administracinio pobūdžio išlaidos	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
Tarpinė suma, neįtraukta į 4 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ	92,610	94,040	95,456	97,115	97,162	476,383

IŠ VISO	92,610	94,020	95,476	97,075	97,162	476,383

3.2.4.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

– Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

–Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

3.2.4.1.Finansuojami iš patvirtinto biudžeto

Sąmatą surašyti etato ekvivalentais 62

IŠ VISO DARBUOTOJŲ

Metai

Metai

Metai

Metai

Metai

2028

2029

2030

2031

2032

20 01 02 01 (Būstinė ir Komisijos atstovybės)

0

0

0

0

0

20 01 02 03 (ES delegacijos)

0

0

0

0

0

(Netiesioginiai moksliniai tyrimai)

104

106

109

112

112

(Tiesioginiai moksliniai tyrimai)

353

353

353

353

353

Kitos biudžeto eilutės (nurodyti)

0

0

0

0

0

20 02 01 (AC, END finansuojami iš bendrojo biudžeto)

0

0

0

0

0

20 02 03 (AC, AL, END ir JPD ES delegacijose)

0

0

0

0

0

Administracinės paramos eilutė

- būstinėje

0

0

0

0

0

[XX.01.YY.YY]

- ES delegacijose

0

0

0

0

0

(AC, END – netiesioginiai moksliniai tyrimai)

8

10

10

11

11

(AC, END – tiesioginiai moksliniai tyrimai)

140

152

164

178

178

Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) – 4 išlaidų kategorija

0

0

0

0

0

Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) – neįtraukta į 4 išlaidų kategoriją

0

0

0

0

0

IŠ VISO

605

621

636

654

654

Pasiūlymui įgyvendinti reikalingi darbuotojai (etato ekvivalentais):

	Bus pasitelkiami dabartiniai Komisijos tarnybų darbuotojai.	Papildomi darbuotojai išskirtinėmis aplinkybėmis*
		bus finansuojami iš mokslinių tyrimų	bus finansuojami iš BA eilutės	bus finansuojami iš mokesčių
Etatų plano etatai	430	35	nėra duomenų
Išorės darbuotojai (CA, SNE, INT)	136	53

Vykdytinų užduočių aprašymas, kai užduotis vykdo:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai

Politikos analizė, Programos finansavimo plėtojimas ir įgyvendinimas pasitelkiant tiesioginį arba netiesioginį valdymą, tarptautines derybas, suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą ir tiesioginių mokslinių tyrimų veiksmų įgyvendinimą. Padėjėjai atlieka vykdomąsias arba technines funkcijas, teikia pagalbą įvairiose srityse, pavyzdžiui, finansų, komunikacijos, administravimo, mokslinių tyrimų, IT ar politikos įgyvendinimo, srityse.

Išorės darbuotojai

Sutartininkai atlieka tam tikras administracines ir lygiavertes technines užduotis, taip pat vykdomąsias ir kanceliarines užduotis, kurias atlieka prižiūrint pareigūnams arba laikiniesiems darbuotojams. Jie gali suteikti papildomų pajėgumų specializuotose srityse, kuriose trūksta pareigūnų.

3.2.5.Numatomo poveikio su skaitmeninėmis technologijomis susijusioms investicijoms apžvalga

Politikos priemonių IT išlaidos turėtų sudaryti 0,5 % visų programos išlaidų.

IŠ VISO skaitmeninių ir IT asignavimų	Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	IŠ VISO DFP 2028–2032
	2028	2029	2030	2031	2032
4 IŠLAIDŲ KATEGORIJA
IT išlaidos (organizacijos)	0	0	0	0	0	0
4 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma	0	0	0	0	0	0
Neįtraukta į 4 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ
Politikos priemonių IT išlaidos veiklos programoms	0	0	0	0	0	0
Tarpinė suma, neįtraukta į 4 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ	0	0	0	0	0	0

IŠ VISO	0	0	0	0	0	0

3.2.6.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

Pasiūlymas (iniciatyva)

– Galima visiškai finansuoti perskirstant asignavimą atitinkamoje daugiametės finansinės programos (DFP) išlaidų kategorijoje.

– Reikia panaudoti nepaskirstytą maržą pagal atitinkamą DFP išlaidų kategoriją ir (arba) specialias priemones, kaip apibrėžta DFP reglamente.

– Reikia persvarstyti DFP.

3.2.7.Trečiųjų šalių įnašai

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

– nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

–numatytas trečiųjų šalių bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

	Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	Iš viso
	2028	2029	2030	2031	2032
Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą
IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų	p. m.	p. m.	p. m.	p. m.	p. m.	p. m.

3.3. Numatomas poveikis pajamoms

– Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.

–Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

– nuosaviems ištekliams

–kitoms pajamoms

– nurodyti, jei pajamos priskirtos išlaidų eilutėms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto pajamų eilutė:	Einamųjų finansinių metų asignavimai	Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis 63
		Metai 2028	Metai 2029	Metai 2030	Metai 2031	Metai 2032
…………. straipsnis

Biudžeto pajamų eilutė:

Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis

2028

2029

2030

2031

2032

Punktas

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

Asignuotųjų pajamų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-ioms) daromas poveikis.

01.02XX Asignavimai iš trečiųjų šalių įnašų

Kitos pastabos (pvz., poveikio pajamoms apskaičiavimo metodas (formulė) arba kita informacija).

Trečiosios valstybės gali prisidėti prie programos pasirašydamos asociacijos susitarimus. Asociacijos susitarimuose su kiekviena šalimi bus nustatytos finansinio įnašo dydžio nustatymo sąlygos, kuriomis užtikrinama, kad būtų automatiškai ištaisomas reikšmingas disbalansas, palyginti su suma, kurią dalyvaudami Programoje gauna asocijuotojoje šalyje įsisteigę subjektai, atsižvelgiant į Programos valdymo išlaidas.

4.Skaitmeniniai aspektai

Panašiai kaip ir programos „Europos horizontas“ atveju, įgyvendinant Euratomo programą bus naudojamos organizacinės priemonės, aprašytos Europos konkurencingumo fondo teisinio ir finansinio poveikio ir skaitmeninių aspektų pažymoje, kurioje pateikiamos kryžminės nuorodos į visus skaitmeninius aspektus.

(1) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Dinamiškas ES biudžetas ateities prioritetams. 2028–2034 m. daugiametė finansinė programa“ (COM(2025) 570, 2025 7 16) ir pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2028–2034 m. daugiametė finansinė programa, (COM(2025) 571, 2025 7 16).

(2) „Europos pasirinkimas. 2024–2029 m. kadencijos Europos Komisijos politinės gairės“, Ursula von der Leyen, Kandidatė į Europos Komisijos pirmininkus (2024 7 18) https://dorie.ec.europa.eu/LT/details/-/card/8005305 .

(3) Nuorodos į Euratomo sutartį yra nuorodos į jos konsoliduotą redakciją, https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:02016A/TXT-20240901 .

(4) Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Komisijos reglamento, kuriuo įsteigiamas Europos konkurencingumo fondas (ECF), įskaitant specialiąją gynybos srities mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos programą, panaikinami reglamentai (ES) 2021/522, (ES) 2021/694, (ES) 2021/697, (ES) 2021/783 ir iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2021/696, (ES) 2023/588, (ES) [EGPP], (COM(2025) 555 final, 2025 7 16).

(5) Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama 2028–2034 m. bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“, nustatomos su ja susijusios dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (ES) 2021/695, (COM(2025) 543, 2025 7 16).

(6) Šiame aiškinamajame memorandume terminas „Sąjunga“ turėtų būti suprantamas kaip ES ir Europos atominės energijos bendrija (Euratomas) atskirai ir kartu, priklausomai nuo konkretaus atvejo. Taip pat žr. siūlomo reglamento 2 straipsnį.

(7) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Pirmasis švarios pramonės kurso įgyvendinimo etapas“ (COM(2025) 378, 2025 7 2).

(8) Taip pat žr. 6 išnašą.

(9) 2007/198/Euratomas: 2007 m. kovo 27 d. Tarybos sprendimas, įsteigiantis Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrąją įmonę ir suteikiantis jai lengvatas, (OL L 90, 2007 3 30, p. 58), ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2007/198/oj .

(10) Branduolinės srities mokslo taikymas kosmoso srityje daugiausia susijęs su kosmoso tyrinėjimu, nes branduolinės energijos moksliniai tyrimai yra naudingi šiai sričiai. Tuo pačiu metu taip pat reikia atlikti mokslinius tyrimus, kaip apsaugoti kosmoso aparatinę įrangą (pavyzdžiui, elektroniką) nuo jonizuojančiosios spinduliuotės.

(11)

Taip pat žr. 3 skirsnio dalį „Nepriklausomas tyrimas“.

(12) Branduolinių mokslinių tyrimų ir mokymo veikla pagal 2028–2034 m. DFP (FP10) (STC-2024-36 FINAL, 2025 4 25).

(13) Žr. šio pasiūlymo 9 ir 7 straipsnius bei 6 straipsnio 3 dalį ir COM(2025) 543 final 11 straipsnį.

(14) Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma biudžeto išlaidų stebėjimo ir veiklos rezultatų peržiūros sistema ir kitos Sąjungos programų ir veiklos horizontaliosios taisyklės, (COM(2025) 545 final, 2025 7 16).

(15) 2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1735 dėl priemonių sistemos Europos nulinio balanso technologijų gamybos ekosistemai stiprinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1724, (OL L, 2024/1735, 2024 6 28, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1735/oj ).

(16) 2009 m. birželio 25 d. Tarybos direktyva 2009/71/Euratomas, kuria nustatoma Bendrijos branduolinių įrenginių branduolinės saugos sistema, (OL L 172, 2009 7 2, p. 18, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2009/71/oj ).

(17) 2011 m. liepos 19 d. Tarybos direktyva 2011/70/Euratomas, kuria nustatoma panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų atsakingo ir saugaus tvarkymo Bendrijos sistema, (OL L 199, 2011 8 2, p. 48, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2011/70/oj ).

(18) 2013 m. gruodžio 5 d. Tarybos direktyva 2013/59/Euratomas, kuria nustatomi pagrindiniai saugos standartai siekiant užtikrinti apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos keliamų pavojų ir panaikinamos direktyvos 89/618/Euratomas, 90/641/Euratomas, 96/29/Euratomas, 97/43/Euratomas ir 2003/122/Euratomas, (OL L 13, 2014 1 17, p. 1, https://eur-lex.europa.eu/eli/dir/2013/59/oj ).

(19) 2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/821, nustatantis Sąjungos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų, techninės pagalbos ir tranzito kontrolės režimą, (nauja redakcija), (OL L 206, 2021 6 11, p. 1–461, ELI: https://eur-lex.europa.eu/eli/reg/2021/821/oj ).

(20) [Bendradarbiavimo branduolinės saugos ir eksploatavimo nutraukimo srityje priemonės nuoroda].

(21) [Priemonės „Globali Europa“ nuoroda).

(22) Komisijos ataskaita Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2021–2025 m. Euratomo mokslinių tyrimų ir mokymo programos tarpinis vertinimas“ (COM(2025) 61, 2025 2 28).

(23) Europos Komisija: Directorate-General for Energy, IHS Markit, LGI, Erim, S., Chauvet, V. et al., Follow up study on the economic benefits of ITER and BA projects to EU industry, Publications Office, 2021, https://data.europa.eu/doi/10.2833/51838 .

(24) Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, pridedamas prie Komisijos komunikato dėl branduolinės informacinės programos pagal Euratomo sutarties 40 straipsnį teikiamos Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, kad jis pareikštų nuomonę (SWD(2025) 160, 2025 6 13).

(25) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „Europos horizontas“: moksliniai tyrimai ir inovacijos – konkurencingumo pagrindas (COM(2025) 189 final, 2025 4 20).

(26) COM(2025) 570.

(27)

COM(2025) 545.

(28) OL C , , p. .

(29) 2025 m. MM DD Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2025/NNN, kuriuo nustatoma 2028–2034 m. daugiametė finansinė programa, (OL L NNN, MMMM MM DD, p. N, ELI: ).

(30) Reglamentas [kuriuo įsteigiamas Europos konkurencingumo fondas].

(31) Reglamentas [kuriuo sukuriama bendroji programa „Europos horizontas“].

(32) 2021 m. lapkričio 26 d. Tarybos rekomendacija (ES) 2021/2122 dėl Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų pakto, OL L 431, 2021 12 2, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reco/2021/2122/oj .

(33) Bendras komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai „Europos ekonominio saugumo strategija“, JOIN(2023)20 final, Briuselis, 2023 6 20.

(34) 2024 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2024/2509 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių (nauja redakcija) (OL L, 2024/2509, 2024 9 26, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/2509/oj ).

(35) 2024 m. gegužės 23 d. Tarybos rekomendacija dėl mokslinių tyrimų saugumo didinimo (OL C, C/2024/3510, 2024 5 30, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/3510/oj ).

(36) Bendras komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl ES pasirengimo krizėms strategijos, JOIN(2025) 130 final.

(37) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Energijos importo iš Rusijos nutraukimo veiksmų gairės“ (COM(2025) 440, 2025 5 12).

(38) OL L 282, 2016 10 19, p. 4.

(39) 2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1735 dėl priemonių sistemos Europos nulinio balanso technologijų gamybos ekosistemai stiprinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1724, (OL L, 2024/1735, 2024 6 28), ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1735/oj

(40) 2011 m. liepos 19 d. Tarybos direktyva 2011/70/Euratomas, kuria nustatoma panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų atsakingo ir saugaus tvarkymo Bendrijos sistema, (OL L 199, 2011 8 2, p. 48, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2011/70/oj ).

(41) Europos branduolių sintezės išnaudojimo strategija (COM(YYYY) NNN, MMMM MM DD).

(42) Susitarimas įsteigti Tarptautinę ITER branduolio sintezės energijos organizaciją siekiant bendrai įgyvendinti ITER projektą (OL L 358, 2006 12 16, p. 62, ELI: http://data.europa.eu/eli/agree_internation/2006/943(1)/oj ).

(43) Japonijos Vyriausybės ir Europos atominės energijos bendrijos susitarimas bendrai vykdyti platesnio požiūrio veiklą branduolių sintezės energijos mokslinių tyrimų srityje (OL ES L 246, 2007 9 21, p. 34, ELI: http://data.europa.eu/eli/agree_internation/2007/614/oj ).

(44) 2007 m. kovo 27 d. Tarybos sprendimas 2007/198/Euratomas, įsteigiantis Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrąją įmonę ir suteikiantis jai lengvatas, (OL L 90, 2007 3 30, p. 58, ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2007/198/oj ).

(45) 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2013/883/oj ).

(46) 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/1995/2988/oj ).

(47) 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/1996/2185/oj ).

(48) 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje, (OL L 283, 2017 10 31, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2017/1939/oj ).

(49) 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2017/1371/oj ).

(50) Reglamentas [Veiklos rezultatų reglamentas].

(51) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai, (OL L 55, 2011 2 28, p. 13) ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2011/182/oj .

(52) 1996 m. balandžio 10 d. Komisijos sprendimas 96/282/Euratomas dėl Jungtinio tyrimų centro reorganizavimo (OL L 107, 1996 4 30, p. 12), ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/1996/282/oj .

(53) OL … ir OL ….

(54) 2025 m. birželio 23 d. Tarybos reglamentas (Euratomas) 2025/1304, kuriuo sukuriama 2026–2027 m. laikotarpio Europos atominės energijos bendrijos mokslinių tyrimų ir mokymo programa, papildanti bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Europos horizontas“, ir panaikinamas Reglamentas (Euratomas) 2021/765, (OL L, 2025/1304, 2025 7 3) ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2025/1304/oj .

(55) Į tą orientacinį finansinį paketą įtrauktas Programos įnašas į Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrąją įmonę.

(56) Kaip nurodyta Finansinio reglamento 58 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

(57) Informacija apie biudžeto valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BUDGpedia“: https://myintracomm.ec.europa.eu/corp/budget/financial-rules/budget-implementation/Pages/implementation-methods.aspx .

(58) Dalis asignavimų branduoliniams tiesioginiams Jungtinio tyrimų centro veiksmams taip pat apima JRC darbuotojų, vykdančių eksploatavimo nutraukimo veiklą, nepatenkančią į 4 išlaidų kategoriją, išlaidas, laikantis 2021–2027 m. DFP praktikos.

(59) Būtini asignavimai turėtų būti nustatomi naudojant atitinkamo „BUDGpedia“ tinklalapio duomenis apie vidutines metines išlaidas.

(60) Atlikti darbai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

(61) Apibūdinta 1.3.2 skirsnyje „Konkretus tikslas (-ai) ...“.

(62) Po lentele nurodykite, kiek etato ekvivalentų iš nurodyto skaičiaus jau paskirti veiksmui valdyti ir (arba) gali būti perskirstyti jūsų generaliniame direktorate ir kokie yra jūsų grynieji poreikiai.

(63) Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 20 % surinkimo sąnaudų.

IŠ VISO DARBUOTOJŲ		Metai	Metai	Metai	Metai	Metai
		2028	2029	2030	2031	2032
20 01 02 01 (Būstinė ir Komisijos atstovybės)		0	0	0	0	0
20 01 02 03 (ES delegacijos)		0	0	0	0	0
(Netiesioginiai moksliniai tyrimai)		104	106	109	112	112
(Tiesioginiai moksliniai tyrimai)		353	353	353	353	353
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti)		0	0	0	0	0
20 02 01 (AC, END finansuojami iš bendrojo biudžeto)		0	0	0	0	0
20 02 03 (AC, AL, END ir JPD ES delegacijose)		0	0	0	0	0
Administracinės paramos eilutė	- būstinėje	0	0	0	0	0
[XX.01.YY.YY]	- ES delegacijose	0	0	0	0	0
(AC, END – netiesioginiai moksliniai tyrimai)		8	10	10	11	11
(AC, END – tiesioginiai moksliniai tyrimai)		140	152	164	178	178
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) – 4 išlaidų kategorija		0	0	0	0	0
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) – neįtraukta į 4 išlaidų kategoriją		0	0	0	0	0
IŠ VISO		605	621	636	654	654