AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Šio pasiūlymo tikslas – įgyvendinti 2028–2034 m. ES bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Europos horizontas“ ir su moksliniais tyrimais ir inovacijomis susijusias Europos konkurencingumo fondo dalis. Šis pasiūlymas visapusiškai dera su juo įgyvendinamais reglamentais ir 2028–2034 m. daugiamete finansine programa.

Specialioji programa, nustatyta šiuo Tarybos sprendimu, grindžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 182 straipsnio 4 dalimi.

Kaip nustatyta SESV 182 straipsnio 4 dalyje, bendroji programa įgyvendinama specialiosiomis programomis, kuriose nustatomos išsamios jų įgyvendinimo taisyklės, apibrėžiama jų trukmė ir numatomos reikalingos priemonės. Programa „Europos horizontas“ bus įgyvendinama pagal šiuo Tarybos sprendimu nustatytą specialiąją programą.

Daugiau informacijos apie bendrą programos „Europos horizontas“ pasiūlymą pateikta pagrindinio šios programos teisės akto [(reglamento, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“ ir nustatomos su ja susijusios dalyvavimo ir sklaidos taisyklės, pasiūlymas)] aiškinamajame memorandume.

2.KITI ELEMENTAI

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Išskyrus paramą, skirtą žinių trikampio – aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų bei inovacijų ir verslo – integracijai visoje Sąjungoje, specialiosios programos nuostatos atitinka [reglamento, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“ ir nustatomos su ja susijusios dalyvavimo ir sklaidos taisyklės, pasiūlymo] struktūrą.

2025/0544 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

kuriuo nustatoma specialioji programa, kuria įgyvendinama 2028–2034 m. bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“, nustatomos su ta programa susijusios dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinamas Sprendimas (ES) 2021/764

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 182 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę 1 ,

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 2 ,

atsižvelgdama į Regionų komiteto nuomonę 3 ,

laikydamasi specialios teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 182 straipsnio 3 dalies, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu XXX [„Europos horizonto“ reglamento nuoroda] nustatyta 2028–2034 m. bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“ (toliau – programa „Europos horizontas“) turi būti įgyvendinama specialiosiomis programomis, kuriose nustatomos išsamios jų įgyvendinimo taisyklės, jų trukmė ir numatomos reikalingos priemonės;

(2)Reglamentu XXX [„Europos horizonto“ reglamento nuoroda] nustatyti programos „Europos horizontas“ bendrasis ir konkretūs tikslai, struktūra ir bendros vykdytinos veiklos kryptys, o šioje specialiojoje programoje, kuria įgyvendinama programa „Europos horizontas“, (toliau – specialioji programa) turėtų būti apibrėžti su konkrečiomis programos „Europos horizontas“ dalimis susiję veiklos tikslai ir pati veikla. Specialiajai programai visapusiškai taikomos Reglamente XXX nustatytos nuostatos dėl įgyvendinimo;

(3)su Jungtinio tyrimų centro (toliau – JRC) valdytojų taryba, sudaryta Komisijos sprendimu 96/282/Euratomas 4 , buvo konsultuotasi dėl specialiosios programos mokslinio ir technologinio turinio, susijusio su nebranduoliniais tiesioginiais JRC veiksmais;

(4)šiame Tarybos sprendime nustatomas specialiosios programos orientacinis finansinis paketas;

(5)siekiant užtikrinti vienodas specialiosios programos įgyvendinimo vykdant darbo programas sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 ;

(6)atsižvelgiant į didelį finansinį specialiosios programos poveikį, darbo programoms priimti turėtų būti taikomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011 nustatytos patariamoji ir nagrinėjimo procedūros;

(7)specialioji programa pakeičia Tarybos sprendimu (ES) 2021/764 6 nustatytą specialiąją programą, kuria įgyvendinama programa „Europos horizontas“. Todėl Tarybos sprendimas (ES) 2021/764 turėtų būti panaikintas;

(8)specialioji programa turėtų būti įgyvendinama laikantis teisinės valstybės principo bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintų teisių ir principų ir turėtų atitikti Sąjungos ir valstybių narių tarptautinius įsipareigojimus pagal tarptautinius dokumentus, kurių šalys jos yra, įskaitant žmogaus teisių dokumentus, tokius kaip JT asmenų su negalia teisių konvencija,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

I skyrius

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Dalykas

1.Šiuo sprendimu nustatoma specialioji programa, kuria įgyvendinama 2028–2034 m. daugiametės finansinės programos laikotarpio bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“, (toliau – specialioji programa), kaip nustatyta Reglamento XXX [„Europos horizonto“ reglamento nuoroda] 1 straipsnio 2 dalies a punkte.

2.Šiame sprendime nustatomas specialiosios programos 2028–2034 m. biudžetas, specialiosios programos įgyvendinimo taisyklės ir pagal specialiąją programą vykdytina veikla.

3.Specialiajai programai taip pat taikomos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“, nustatytos Reglamente XXX [„Europos horizonto“ reglamento nuoroda], apibrėžtys, tikslai, struktūra ir biudžetas.

2 straipsnis

Veiklos tikslai

1.Specialioji programa padeda siekti Reglamento XXX [„Europos horizonto“ reglamento nuoroda] 3 straipsnyje nustatytų bendrojo ir konkrečių tikslų.

2.Specialiosios programos veiklos tikslai:

(a)skatinti aukštos kokybės mokslinių tyrimų vykdymą ir pasaulyje pirmaujančias mokslo tiriamąsias institucijas;

(b)remti tyrėjų mobilumą bei mokymą ir karjeros raidą;

(c)į Europą pritraukti ir joje išlaikyti pažangius tyrėjus;

(d)skatinti bendradarbiavimą ir daugiadiscipliniškumą, apimantį socialinius ir humanitarinius mokslus, kad būtų kuriamos naujos žinios;

(e)gerinti žinių valorizaciją;

(f)sujungti ir plėtoti mokslinių tyrimų ir technologijų infrastruktūrą visoje Europos mokslinių tyrimų erdvėje (EMTE), kad prieiga prie jos būtų tarpvalstybinė;

(g)remti giliųjų technologijų ir novatoriškų startuolių kūrimą ir jų veiklos plėtrą;

(h)skatinti technologijų įsisavinimą ir perversminių inovacijų demonstravimą;

(i)didinti dalyvių skaičių didinančių šalių ir tarpinio etapo šalių, nurodytų Reglamento XXX [„Europos horizonto“ reglamento nuoroda] 19 straipsnyje, mokslinių tyrimų organizacijų dalyvavimą;

(j)puoselėti atvirąjį mokslą ir užtikrinti jo matomumą visuomenėje ir, kai įmanoma, atvirą prieigą prie rezultatų.

3.Specialioji programa taip pat skatina bendradarbiaujamąją mokslinių tyrimų veiklą pagal Europos konkurencingumo fondo politikos linijas.

3 straipsnis

Biudžetas

1.Pagal Reglamento XXX [„Europos horizonto“ reglamento nuoroda] 6 straipsnio 1 dalį, specialiosios programos įgyvendinimo 2028–2034 m. orientacinis finansinis paketas sudaro 175 002 000 000 EUR einamosiomis kainomis.

2.Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta suma paskirstoma programos dalims, kaip nustatyta Reglamento XXX [„Europos horizonto“ reglamento nuoroda] 6 straipsnio 2 dalyje.

4 straipsnis

Darbo programos

1.Specialioji programa įgyvendinama vykdant šio straipsnio 2 dalyje nurodytas darbo programas, laikantis Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 110 straipsnio.
Nedarant poveikio pirmai pastraipai, darbo programose visų pirma gali būti nustatyta:

(a)veiksmai ir susijęs biudžetas;

(b)tinkamumo ir skyrimo kriterijai;

(c)viena bendro finansavimo norma kiekvienam veiksmui;

(d)veiksmams, susijusiems su daugiau nei vienu konkrečiu tikslu, taikytinos taisyklės;

(e)veiksmai, kuriems taikomos specialios taisyklės, visų pirma susijusios su rezultatų nuosavybe, valorizacija ir sklaida, perdavimu ir licencijavimu, taip pat su prieigos prie rezultatų teisėmis.

2.Komisija įgyvendinimo aktais priima atskiras darbo programas, skirtas veiksmams pagal toliau išvardytus elementus, kaip išdėstyta 1 straipsnio 3 dalyje, įgyvendinti:

(a)Europos mokslinių tyrimų taryba (EMTT), kurios darbo programos projektą pagal 7 straipsnio 9 dalies a punkto ii papunktį rengia EMTT Mokslo taryba, laikydamasi 18 straipsnio 3 dalies. Komisija nuo EMTT Mokslo tarybos parengto darbo programos projekto nukrypsta tik pagal 7 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą; tuo atveju Komisija darbo programą priima įgyvendinimo aktu laikydamasi 18 straipsnio 4 dalies; Komisija tai tinkamai pagrindžia;

(b)Europos inovacijų taryba (EIC), kurios darbo programa pagal 12 straipsnio 1 dalies b punktą rengiama remiantis EIC valdybos rekomendacija, laikantis 18 straipsnio 4 dalies.

(c)programa „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ (MSCV), pasauliniai visuomenės uždaviniai, ES misijos, Naujojo europinio bauhauzo priemonė, inovacijų ekosistemos, Europos MTI sistemos reformavimas ir gerinimas, mokslinių tyrimų ir technologijų infrastruktūra, dalyvių skaičiaus didinimas ir kompetencijos sklaida, laikantis 18 straipsnio 4 dalies;

(d)JRC, kurio daugiametėje darbo programoje atsižvelgiama į Komisijos sprendime 96/282/Euratomas nurodytą JRC valdytojų tarybos nuomonę.

3.Mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla pagal politikos linijas, apibūdintas Reglamento XXX [Europos konkurencingumo fondo reglamento nuoroda] IV–VII skyriuose, įtraukiama į specialią darbo programų, kuriomis įgyvendinami atitinkami konkretūs tikslai, nurodyti Reglamento XXX [Europos konkurencingumo fondo reglamento nuoroda] 3 straipsnio 2 dalies a–d punktuose, dalį. Tos darbo programos priimamos pagal Reglamento XXX [Europos konkurencingumo fondo reglamento nuoroda] 15 ir 84 straipsnius.

5 straipsnis

Europos partnerystės

1.Europos partnerystės grindžiamos aiškia gyvavimo ciklo koncepcija, apimančia jų atranką, įgyvendinimą bei stebėjimą ir savarankiškėjimą, nebereikalaujantį Reglamente XXX [„Europos horizonto“ reglamento nuoroda] numatytos paramos, remiantis šiais dalykais:

(a)Europos partnerystės atrenkamos taikant konkurencingą, atvirą, nediskriminacinę ir skaidrią procedūrą, remiantis Komisijos pasiūlytomis sritimis. Be reikalavimų, nustatytų Reglamento (ES) XXX [„Europos horizonto“ reglamento nuoroda] 11 straipsnyje, potencialios partnerystės turi atitikti šiuos atrankos kriterijus:

I.portfelio svarba: užtikrinamas bendras partnerysčių portfelio nuoseklumas ir dermė, jei potencialios partnerystės atitinka visus atrankos kriterijus ir įrodo esančios svarbios kaip strateginio veiksmų portfelio dalis;

II.kritinė masė: partnerysčių biudžetas (Sąjungos ir partnerių įnašai) turi atitikti jų trukmę ir užtikrinti pakankamai išteklių finansuoti bent vienam svarbiam kvietimui teikti pasiūlymus per metus, pagal dydį panašiam į atitinkamos teminės srities vidutinį kvietimą pagal programą „Europos horizontas“;

III.partnerių sudėtis: išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus, būtina, kad dalyvautų bent penkių valstybių narių viešieji subjektai ir privatūs subjektai, atstovaujantys dideliems atitinkamų ekosistemų segmentams, ir taip būtų užtikrintas platus ir subalansuotas pagrindinių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas;

IV.europinė svarba: partnerystės turi turėti europinę svarbą, kurią rodo subalansuotas geografinis partnerių pasiskirstymas tarp valstybių narių;

V.orientavimasis į misiją: partnerystės suformuluoja aiškius, išmatuojamus, programos „Europos horizontas“ vykdymo metu per nustatytą laiką įvykdytinus tikslus, kuriais bus remiamasi stebėsenos, įvertinimo ir analizės etapais;

VI.verslo planas: partneriai ex ante parengia verslo planą, apimantį pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius pažangai stebėti ir į ateitį orientuotą pertvarkos strategiją, įskaitant su laipsniškai nutrūksiančiu programos „Europos horizontas“ finansavimu susijusius veiksmus;

VII.atvirumas ir skaidrumas: partnerystės atvirai ir skaidriai nustato prioritetus ir tikslus, įskaitant numatomus rezultatus ir poveikį, ir įtraukia partnerius ir suinteresuotuosius subjektus visoje vertės grandinėje ir iš įvairių sektorių, aplinkos ir disciplinų, įskaitant svarbius tarptautinius partnerius, nedarydamos poveikio Europos konkurencingumui;

VIII.tęstinumas: tais atvejais, kai potencialios partnerystės grindžiamos ankstesnėmis iniciatyvomis, turi būti įrodytas ankstesnių partnerysčių veiksmingumas, efektyvumas ir poveikis;

IX.įgyvendinant Europos partnerystes užtikrinama:

X.skaidri vidaus valdymo tvarka ir vidaus taisyklės, įskaitant elgesio kodeksus, kuriomis užtikrinamas atviras ir skaidrus jų veikimas;

XI.nuolatinis iniciatyvos atvirumas nustatant aiškius ir skaidrius prisijungimo ir pasitraukimo kriterijus, be kita ko, skelbiant atvirus kvietimus potencialioms naujoms organizacijoms partnerėms;

XII.lankstumas laiku peržiūrint pagrindinius dokumentus, tokius kaip strateginės mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkės ir pertvarkos strategijos, prireikus juos pritaikant aktualumui ir įvykdomumui užtikrinti;

XIII.nuolatinė stebėsena apima pažangos, padarytos siekiant partnerystės bendrų rodiklių, taip pat partnerių įnašų, išlaidų efektyvumo ir atvirumo naujiems partneriams stebėjimą. Konkrečios partnerystės bendri rodikliai grindžiami bendrais rodikliais, nustatytais pagal Reglamentą XXX [Veiklos rezultatų reglamento nuoroda] ir nurodytais kas dvejus metus teikiamose pagal 2021–2027 m. programą „Europos horizontas“ vykdomų Europos partnerysčių veiklos rezultatų stebėsenos ataskaitose;

XIV.Europos partnerystės paskutinį kvietimą teikti pasiūlymus paskelbia iki 2034 m. gruodžio 31 d. Europos partnerystės nustato geriausią pertvarkos būdą ir jį įgyvendina. Atsižvelgiant į ex ante parengtas pertvarkos strategijas, atliekamas nepriklausomas partnerysčių vertinimas, per kurį nustatoma, ar jų tikslai pasiekti, ar partnerysčių koncepcija tinkama ir ar jos tebėra svarbios Sąjungos politikos prioritetams. Į šį vertinimą turėtų būti įtraukta rekomendacija, koks politikos intervencijos būdas būtų veiksmingiausias ateityje imantis veiksmų.

(b)Jei Europos partnerystės neatnaujinamos, įgyvendinamos tinkamos priemonės, grindžiamos jų pertvarkos strategijose nustatytais laipsniško nutraukimo veiksmais.

II skyrius

Pažangus mokslas

6 straipsnis

Europos mokslinių tyrimų taryba

1.Komisija įsteigia Europos mokslinių tyrimų tarybą (toliau – EMTT), kad įgyvendintų su EMTT susijusius Reglamente XXX [„Europos horizonto“ reglamento nuoroda] nurodytos I dalies „Pažangus mokslas“ veiksmus. EMTT pakeičia Tarybos sprendimu (ES) 2021/764 įsteigtą Europos mokslinių tyrimų tarybą.

2.EMTT sudaro nepriklausoma EMTT Mokslo taryba, numatyta 7 straipsnyje, ir EMTT skirta įgyvendinimo struktūra, numatyta 8 straipsnyje.

3.EMTT Mokslo taryba turi pirmininką (toliau – EMTT pirmininkas), renkamą iš vyresniųjų ir tarptautiniu mastu gerbiamų mokslininkų.

4.EMTT pirmininką pasibaigus skaidriam įdarbinimo procesui, kuriame dalyvauja nepriklausomas tam skirtas paieškos komitetas, skiria Komisija. Įdarbinimo procesą ir atrinktąjį kandidatą tvirtina EMTT Mokslo taryba. EMTT pirmininko kadencija trunka ne ilgiau kaip dvejus metus ir gali būti pratęsta vieną kartą ne daugiau kaip dvejais metais.

5.EMTT pirmininkas pirmininkauja EMTT Mokslo tarybai, užtikrina vadovavimą EMTT Mokslo tarybai ir jos ryšių palaikymą su EMTT skirta įgyvendinimo struktūra ir atstovauja EMTT Mokslo tarybai mokslo pasaulyje.

6.Pirmininkui padeda trys pirmininko pavaduotojai, kuriuos Mokslo taryba išsirenka iš savo narių.

7.EMTT veikia vadovaudamasi savo pagrindiniais principais, t. y. mokslinės kompetencijos, atvirojo mokslo, autonomijos, veiksmingumo, efektyvumo, skaidrumo, atskaitomybės ir mokslinių tyrimų etikos principais, kartu laikydamasi Europos Komisijos institucinės politikos. Ji užtikrina pagal Tarybos sprendimą (ES) 2021/764 EMTT vykdytų veiksmų tęstinumą.

8.Vykdydama savo veiklą ir laikydamasi principo „iš apačios į viršų“, EMTT remia mažai tirtų sričių mokslinius tyrimus, kuriuos visose srityse vykdo mokslinių grupių vadovai ir jų grupės, konkuruojančios Europos lygmeniu, įskaitant ankstyvosios karjeros tyrėjus.

9.Komisija garantuoja EMTT autonomiją ir sąžiningumą ir užtikrina, kad EMTT pavestos užduotys būtų tinkamai vykdomos.

10.Komisija užtikrina, kad įgyvendinant EMTT veiksmus būtų vadovaujamasi šio straipsnio 7 dalyje nustatytais principais ir laikomasi 7 straipsnio 4 dalies a punkte nurodytos EMTT bendrosios strategijos, kurią nustato EMTT Mokslo taryba.

7 straipsnis

EMTT Mokslo taryba

1.EMTT Mokslo tarybą sudaro 22 nepriklausomi nepriekaištingos reputacijos ir tinkamą ekspertinę patirtį turintys mokslininkai, inžinieriai ir mokslo darbuotojai, be kita ko, įvairių amžiaus grupių moterys ir vyrai, užtikrinant mokslinių tyrimų sričių ir geografinės kilmės įvairovę. Jie (jos) veikia individualiai, nepriklausomai nuo išorės interesų. EMTT Mokslo tarybos narius skiria Komisija, laikydamasi nepriklausomos ir skaidrios tų narių nustatymo procedūros, dėl kurios susitarta su EMTT Mokslo taryba, įskaitant atviras konsultacijas su mokslo bendruomene bei ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai.

2.EMTT Mokslo tarybos narių kadencija trunka ne ilgiau kaip ketverius metus ir, taikant EMTT Mokslo tarybos darbo tęstinumą turinčią užtikrinti rotacijos sistemą, gali būti pratęsta vieną kartą ne daugiau kaip dvejais metais.

3.EMTT Mokslo taryba iš savo narių išsirenka tris pirmininko pavaduotojus, kurie padeda EMTT pirmininkui vykdyti su EMTT atstovavimu ir darbo organizavimu susijusias užduotis. Jie vadinami EMTT pirmininko pavaduotojais. EMTT Mokslo tarybos nariams už jų atliekamas užduotis mokamas honoraras ir, kai tinkama, kompensuojamos jų kelionės ir pragyvenimo išlaidos.

4.EMTT Mokslo taryba savo užduotis vykdo tik specialiosios programos taikymo srityje ir tik tos programos tikslais. Tuo tikslu ji parengia:

(a)EMTT bendrąją strategiją;

(b)EMTT veiklos įgyvendinimo darbo programos projektą;

(c)tarpusavio vertinimo ir pasiūlymų vertinimo, kuriais remiantis sprendžiama, kurie pasiūlymai turėtų būti finansuojami, metodus ir procedūras;

(d)savo poziciją bet kuriais klausimais, kurie moksliniu požiūriu gali sustiprinti EMTT pasiekimus bei poveikį ir padidinti atliekamų mokslinių tyrimų kokybę;

(e)elgesio kodeksą, kuriame, be kita ko, aptariami interesų konfliktų vengimo klausimai;

(f)EMTT pirmininko pavaduotojų rinkimų procedūrą.

Komisija nuo pagal pirmą pastraipą nustatytų EMTT Mokslo tarybos pozicijų nukrypsta tik jeigu mano, kad nesilaikyta šio sprendimo. Tokiu atveju Komisija patvirtina priemones, siekdama išlaikyti specialiosios programos įgyvendinimo tęstinumą ir užtikrinti jos tikslų įgyvendinimą, ir pateikia klausimus, kurių atžvilgiu ji nukrypsta nuo EMTT Mokslo tarybos pozicijų, tinkamai pagrįsdama to nukrypimo priežastis.

5.EMTT Mokslo taryba informuoja Komisiją apie mokslinių tyrimų tendencijas, duomenis ir visus politikos formavimui svarbius klausimus ir gali atlikti su tuo susijusią analizę.

6.EMTT Mokslo taryba ir Komisija susitinka bent du kartus per metus visapusiškai ir laiku apsikeisti nuomonėmis dėl EMTT strategijos tobulinimo ir Komisijos politikos formavimo.

7.EMTT Mokslo taryba užtikrina veiklos kokybę moksliniu požiūriu ir turi visus įgaliojimus priimti sprendimus dėl finansuotinų mokslinių tyrimų rūšių.

8.EMTT Mokslo taryba veikia vien tik EMTT interesais pagal 6 straipsnio 7 dalyje išdėstytus principus. Ji veikia nepažeisdama sąžiningumo ir etikos principų bei savo darbą vykdo efektyviai ir kuo skaidriau.

9.Įgyvendindama specialiąją programą ir siekdama įvykdyti šias užduotis, EMTT Mokslo taryba atlieka šį darbą:

(a)susijusį su moksline strategija:

I.atsižvelgdama į mokslo galimybes ir Europos mokslo poreikius, nustato EMTT bendrąją mokslinę strategiją;

II.vadovaudamasi savo moksline strategija sudaro darbo programą ir parengia EMTT rėmimo priemonių rinkinį;

III.vadovaudamasi savo moksline strategija sukuria būtinas tarptautinio bendradarbiavimo iniciatyvas, įskaitant informavimo veiklą, kad EMTT taptų geriau žinoma geriausiems tyrėjams iš kitų pasaulio šalių;

(b)susijusį su moksliniu valdymu, stebėsena ir kokybės kontrole:

I.užtikrina pasaulinio lygio tarpusavio vertinimo sistemą, pagrįstą moksline kompetencija ir visiškai skaidriu, sąžiningu ir nešališku pasiūlymų nagrinėjimu, nustatydama pozicijas dėl kvietimų teikti pasiūlymus įgyvendinimo ir administravimo, vertinimo kriterijų, tarpusavio vertinimo procesų, įskaitant ekspertų atranką, tarpusavio vertinimo bei pasiūlymų vertinimo metodų ir reikiamų įgyvendinimo taisyklių bei gairių, kuriomis remiantis, prižiūrint EMTT Mokslo tarybai, bus sprendžiama, kurie pasiūlymai turėtų būti finansuojami;

II.pateikia pasiūlymą, kuriuo remiantis būtų skiriami ekspertai dėl EMTT mažai tirtų sričių mokslinių tyrimų veiksmų;

III.užtikrina, kad EMTT dotacijos būtų įgyvendinamos pagal paprastas ir skaidrias procedūras, kurias taikant daugiausia dėmesio būtų skiriama kompetencijai, būtų skatinama iniciatyva, o lankstumas būtų derinamas su atskaitomybe, nuolat vykdant veiklos ir įgyvendinimo kokybės stebėseną;

IV.peržiūri ir vertina EMTT pasiekimus ir EMTT finansuojamų mokslinių tyrimų kokybę bei poveikį ir atitinkamai teikia rekomendacijas ir gaires dėl taisomųjų ar būsimų veiksmų;

V.nustato pozicijas bet kuriuo kitu klausimu, turinčiu įtakos EMTT veiklos rezultatams ir poveikiui bei pagal šią programos „Europos horizontas“ dalį vykdomų mokslinių tyrimų kokybei;

(c)susijusį su komunikacija ir sklaida:

I.didina EMTT žinomumą ir matomumą visame pasaulyje, vykdydama komunikacijos ir informavimo veiklą, įskaitant mokslines konferencijas, kad populiarintų EMTT veiklą ir laimėjimus bei EMTT finansuojamų projektų rezultatus mokslo bendruomenėje, tarp pagrindinių suinteresuotųjų subjektų ir plačiojoje visuomenėje;

II.kai tikslinga, konsultuojasi su mokslo, inžinerijos ir akademine bendruomene, regioninėmis ir nacionalinėmis mokslinių tyrimų finansavimo agentūromis bei kitais suinteresuotaisiais subjektais;

III.reguliariai informuoja Komisiją apie savo veiklą.

8 straipsnis

EMTT skirta įgyvendinimo struktūra

1.EMTT skirta įgyvendinimo struktūra yra atsakinga už administracinį įgyvendinimą ir šio specialiosios programos elemento vykdymą. Ji visų pirma vykdo vertinimo procedūras, tarpusavio vertinimą ir atrankos procesą, vadovaudamasi EMTT Mokslo tarybos nustatyta strategija, ir užtikrina finansinį ir mokslinį dotacijų valdymą.

EMTT skirta įgyvendinimo struktūra padeda EMTT Mokslo tarybai atlikti visas jos užduotis, nustatytas 7 straipsnyje, įskaitant jos mokslinės strategijos rengimą, jos vykdomą veiklos stebėseną ir EMTT veiklos rezultatų peržiūrą ir vertinimą, taip pat jos informavimo ir komunikacijos veiklą. EMTT skirta įgyvendinimo struktūra taip pat suteikia prieigą prie savo turimų būtinų dokumentų bei duomenų ir nuolat informuoja EMTT Mokslo tarybą apie savo veiklą.

Siekiant užtikrinti veiksmingą ryšių palaikymą su EMTT skirta įgyvendinimo struktūra strategijos ir veiklos klausimais, EMTT Mokslo tarybos vadovybė ir EMTT skirtos įgyvendinimo struktūros direktorius reguliariai rengia koordinavimo posėdžius.

2.Komisija užtikrina, kad EMTT skirta įgyvendinimo struktūra griežtai, veiksmingai ir tiek, kiek reikia, lanksčiai vadovautųsi tik EMTT tikslais ir reikalavimais. Vykdydama pareigas, nustatytas 6, 7 ir šiame straipsniuose, ir su biudžeto vykdymu susijusias savo pareigas, Komisija:

(a)užtikrina EMTT Mokslo tarybos tęstinumą ir sudėties atnaujinimą bei teikia paramą nuolatiniam Atrankos komitetui nustatant būsimus EMTT Mokslo tarybos narius;

(b)užtikrina EMTT skirtos įgyvendinimo struktūros tęstinumą ir užduočių bei pareigų pavedimą jai, atsižvelgdama į EMTT Mokslo tarybos nuomonę;

(c)užtikrina, kad EMTT skirta įgyvendinimo struktūra vykdytų visas savo užduotis ir pareigas;

(d)skiria EMTT skirtos įgyvendinimo struktūros direktorių ir vadovaujančius asmenis, atsižvelgdama į EMTT Mokslo tarybos nuomonę;

(e)užtikrina, kad būtų laiku priimta EMTT darbo programa, pozicijos dėl įgyvendinimo metodikos ir būtinų įgyvendinimo taisyklių, įskaitant EMTT paraiškų pateikimo taisykles ir EMTT pavyzdinį susitarimą dėl dotacijos, atsižvelgdama į EMTT Mokslo tarybos nuomonę ir Komisijos institucinę politiką, įgyvendinamą specialiąja programa;

(f)būdama atsakinga už visapusį programos „Europos horizontas“ įgyvendinimą, stebi EMTT skirtą įgyvendinimo struktūrą ir vertina jos veiklos rezultatus.

9 straipsnis

Programa „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“

1.Programoje „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ (toliau – MSCV) daugiausia dėmesio skiriama tyrėjo iniciatyva vykdomiems moksliniams tyrimams, grindžiamiems vien moksline kompetencija, siekiant remti tyrėjų karjeros galimybes, įgūdžių ugdymą ir mobilumą visuose karjeros etapuose.

2.MSCV yra atvira visoms mokslo sritims, kurias apima Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartis. Jei kiltų konkretus poreikis, MSCV gali būti orientuojama į tam tikrą veiklą, susijusią su konkrečiais teminiais prioritetais, mokslinių tyrimų ir inovacijų institucijų tipais arba geografinėmis vietovėmis, kad būtų atliepiami kintantys Europos reikalavimai ir poreikiai įgūdžių, mokslinių tyrimų mokymo, karjeros raidos ir dalijimosi žiniomis srityse, siekiant Sąjungos strateginio savarankiškumo.

3.Įgyvendinant MSCV:

(a)sudaromos patrauklios sąlygos ir suteikiama galimybių daryti karjerą, taip padedant spręsti sistemines karjeros nestabilumo ir neužtikrintumo mokslinių tyrimų sektoriuje problemas. MSCV aktyviai remiami principai, įtvirtinti Europos mokslininkų chartijoje, kurioje skatinamas sąžiningas įdarbinimas, skaidrios procedūros ir nuopelnais grindžiamas karjeros siekimas 7 ;

(b)užtikrinama strateginė sinergija su Europos mokslinių tyrimų taryba, taip pat su Sąjungos priemonėmis inovacijoms skatinti, pavyzdžiui, su Europos inovacijų taryba ir veikla, kuria skatinama žinių trikampio – aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų bei inovacijų ir verslo – integracija visoje Sąjungoje, taip pat su kitomis Sąjungos programomis, pavyzdžiui, „Erasmus+“;

(c)propaguojama profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, įvairovė ir įtrauktis, nustatant aukštus darbo sąlygų standartus Europos mokslinių tyrimų erdvėje.

10 straipsnis

Jungtinis tyrimų centras

1.Jungtinio tyrimų centro (JRC) veikla papildo netiesioginius veiksmus, kuriais remiami ilgalaikiai politikos tikslai. Siekdamas šio tikslo, JRC bendradarbiauja su tarptautiniais, nacionaliniais, regioniniais ir vietos suinteresuotaisiais subjektais, be kita ko, pagal mokslinio bendradarbiavimo susitarimus.

JRC veikla:

–turi būti lanksti ir atliepti kintančius politikos poreikius;

–užtikrina sinergiją su kitomis ES investicijomis;

–sukoncentruojama į šia sritis:

I.mokslinę ir techninę paramą Sąjungos politikos prioritetams, visų pirma (bet ne tik) nustatytiems Europos konkurencingumo fondo sistemoje ir programos „Europos horizontas“ I, II, III ir IV dalyse;

II.žinių integraciją ir politikos poveikį;

III.teritorijų vystymąsi ir paramą valstybėms narėms;

IV.mokslinę kompetenciją ir tarptautinį bendradarbiavimą;

V.atvirąjį mokslą, dalijimąsi žiniomis ir gebėjimų stiprinimą.

III skyrius

Konkurencingumas ir visuomenė

11 straipsnis
Bendradarbiaujamieji moksliniai tyrimai

Bendradarbiaujamoji mokslinių tyrimų veikla, nurodyta Reglamento XXX [„Europos horizonto“ reglamento nuoroda] I skyriuje, apima visų pirma šią mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą:

(a)elementui „Konkurencingumas“ priskiriamą mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą pagal politikos linijas, apibūdintas Europos konkurencingumo fondo IV–VII skyriuose;

(b)tokią elementui „Visuomenė“ priskiriamą mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą:

i) veiklą, kurios tikslas – įgyvendinti pasaulinių visuomenės uždavinių prioritetus:

–stiprinti demokratines vertybes ir demokratijos pamatus, pilietinį aktyvumą, teisinės valstybės principą ir pagrindines teises puoselėjant atsparią pliuralistinę visuomenę ir informacijos bei medijų erdvės vientisumą, kovojant su poliarizacija, dezinformacija, neapykantos kalba, diskriminacija ir ksenofobija sparčiai kintančiame geopolitinių permainų pasaulyje;

–skatinti socialinę įtrauktį, socialinę ir ekonominę transformaciją, įtraukią visuomenę ir socialinę sanglaudą ir kovoti su nelygybe siekiant suteikti galimybių visiems, atsižvelgiant į kaimo vietovių ypatumus, spręsti demografinių pokyčių ir kartų tarpusavio teisingumo klausimus, įskaitant gerai valdomą migraciją ir judumą, remti psichikos sveikatą ir visuomenės gerovę, be kita ko, jaunimo;

–puoselėti vertybėmis grindžiamą ir konkurencingą Europą iš anksto ugdant ateičiai tinkamus įgūdžius ir skatinant įtraukias inovacijas, kurios įgalina žmones, didina technologijų priimtinumą visuomenėje ir remia visiems naudingą tvarų augimą;

ii) ES misijas: veiklą, kuria remiamos ES misijos, nurodytos Reglamento XXX [„Europos horizonto“ reglamento nuoroda] 15 straipsnio 5 dalyje;

8 iii) veiklą, vykdomą pagal Naujojo europinio bauhauzo priemonę, nustatytą programos „Europos horizontas“ 2025–2027 m. strateginiame plane, padėsiančią siekti naujojo europinio bauhauzo tikslų, visų pirma remiant veiklą, kuria skatinama kurti ir plačiau diegti novatoriškus mokslinių tyrimų sprendimus aplinkai transformuoti į tvarias, įtraukias ir gražias vietas.

IV skyrius

Inovacijos

12 straipsnis

Europos inovacijų tarybos valdyba

1.Europos inovacijų tarybos valdyba (toliau – EIC valdyba) pataria Komisijai dėl:

(a)programos „Europos horizontas“ III dalies „Inovacijos“ EIC elemento bendros strategijos, atsižvelgdama į papildomumą su Europos konkurencingumo fondu;

(b)EIC veiksmų įgyvendinimo darbo programos, įskaitant pasiūlymų vertinimo kriterijus ir tinkamą įvairių finansinės paramos rūšių pusiausvyrą;

(c)besiformuojančių technologijų tendencijų EIC portfelių kontekste ir strateginių projektų portfelių nustatymo;

(d)EIC programų vadovų profilio;

(e)koordinavimo su patariamąja taryba Europos konkurencingumo fondo garantijų, finansinių priemonių ir derinimo operacijų klausimams, įsteigta pagal Europos konkurencingumo fondą.

2.Komisijos prašymu EIC valdyba gali jai teikti rekomendacijas:

(a)bet kokiu klausimu, kuris inovacijų požiūriu gali gerinti ir skatinti inovacijų ekosistemas visoje Sąjungoje, padėti siekti EIC tikslų bei didinti jų poveikį ir didinti novatoriškų įmonių gebėjimą diegti savo sprendimus;

(b)dėl to, kaip, bendradarbiaujant su atitinkamomis Komisijos tarnybomis, nacionalinėmis ir regioninėmis valdžios institucijomis ir kitais susijusiais subjektais, nustatyti galimas reguliavimo kliūtis, su kuriomis susiduria verslininkai, visų pirma tie, kuriems suteikta EIC parama;

(c)dėl kitų specialiosios programos dalių programavimo.

3.EIC valdyba veikia siekdama EIC tikslų. Ji veikia nepažeisdama sąžiningumo ir etikos principų ir savo darbą vykdo efektyviai ir skaidriai.

4.EIC valdybą sudaro nuo 15 iki 20 nepriklausomų aukšto lygio asmenų iš įvairių Europos inovacijų ekosistemos dalių, įskaitant verslininkus, įmonių vadovus, investuotojus, inovacijų ekspertus, novatoriškus tyrėjus ir technologijų perdavimo ekspertus. EIC valdyba prisideda prie informavimo veiksmų ir jos nariai stengiasi didinti EIC vardo prestižą.

5.EIC valdybos narius skiria Komisija, paskelbusi atvirą kvietimą teikti kandidatūras arba pareikšti susidomėjimą ir atsižvelgdama į poreikį užtikrinti pusiausvyrą pagal narių ekspertinę patirtį, lytį, amžių ir geografinį pasiskirstymą.

6.Jų kadencija trunka ne ilgiau kaip dvejus metus ir gali būti pratęsta du kartus.

7.EIC valdyba turi pirmininką, kuris yra su inovacijų pasauliu susijęs aukšto rango viešas asmuo, gerai išmanantis inovacijų raidos nuo mokslinių tyrimų iki rinkos ir platesnio diegimo klausimus.

8.EIC valdybos pirmininkui suteikiamas nepriklausomo specialiojo patarėjo statusas ir jį skiria Komisija po skaidrios atrankos procedūros. EIC valdybos pirmininko kadencija trunka ne ilgiau kaip dvejus metus ir gali būti pratęsta vieną kartą ne daugiau kaip dvejais metais.

9.EIC valdybos pirmininkas pirmininkauja EIC valdybai, rengia jos posėdžius, skiria nariams užduotis ir gali sudaryti specialius pogrupius. EIC valdybos pirmininkas reprezentuoja EIC valdybos nuomonę inovacijų pasaulyje ir palaiko ryšius su Komisija.

10.Komisija nustato EIC valdybos elgesio kodeksą, kuriame visų pirma aptariama, kaip išvengti interesų konfliktų ir nepažeisti konfidencialumo. Pradėdami eiti pareigas EIC valdybos nariai sutinka laikytis elgesio kodekso.

11.Komisija EIC valdybai ir EIC valdybos pirmininkui teikia administracinę paramą.

13 straipsnis

Inovacijų ekosistemos

Pagal specialiąją programą remiama:

(a)susietų centrų visoje Sąjungoje kūrimas ir rėmimas suteikiant novatoriams, startuoliams ir veiklą plečiančioms įmonėms galimybę naudotis ištekliais bei paslaugomis ir rasti partnerių, įskaitant investavimo galimybes, pirmuosius MTI ir novatoriškų sprendimų pirkėjus, korporacijas, eksperimentavimo priemones, mokslinių tyrimų ir technologijų infrastruktūrą, verslumo specialistus, lavybą ir mentorystę;

(b)veikla, kurios tikslas – plėtoti europines inovacijų ekosistemas pagrindinėse teminėse srityse, remti inovacinių įgūdžių ugdymą ir ankstyvojo etapo rizikos kapitalo kaupimą, skatinti žinių trikampio – aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų bei inovacijų ir verslo – integraciją visoje Sąjungoje;

(c)programos, kurios padeda novatoriškoms MVĮ, startuoliams ir veiklą plečiančioms įmonėms augti ir patekti į tarptautines rinkas, atliekant perspektyvumo rinkoje tyrimus, taikant vietos poreikiais grindžiamų inovacijų priemones, vykdant bendradarbiaujamuosius mokslinius tyrimus ir inovacijas, specialistų mainus, teikiant pritaikytąsias mentorystės paslaugas, suteikiant prieigą prie pasaulinių investuotojų tinklų, teikiant reguliavimo gaires, lokalizuotą rinkodaros paramą ir sklandaus įsiliejimo į rinką paslaugas tikslinėse šalyse;

(d)kiti veiksmai, kuriais remiamas inovacijų ekosistemų plėtojimas ir junglumas, įskaitant tyrimus, lyginamąją analizę, inovacijų srities subjektų tarpusavio mokymąsi ir inovacijų politikos koordinavimą.

V skyrius

Europos mokslinių tyrimų erdvė

14 straipsnis

Europos MTI sistemos reformavimas ir gerinimas

Kad būtų remiamas Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) įgyvendinimas, pagal specialiąją programą padedama valstybėms narėms pasiekti Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų pakte 9 nustatytus tikslus, remiant veiksmus, suderintus su EMTE tikslais ir prioritetinėmis bendrų veiksmų sritimis, ir skatinant puoselėti pakte nustatytas EMTE vertybes ir principus.

15 straipsnis

Dalyvių skaičiaus didinimas ir kompetencijos sklaida

Pagal specialiąją programą remiama tikrai integruota ir darni Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų ekosistema, visų pirma akcentuojant Mokslinių tyrimų ir inovacijų pakto trečiąją ir ketvirtąją prioritetines sritis, didinant galimybes naudotis mokslinių tyrimų ir inovacijų srities kompetencija visoje Sąjungoje ir teikiant pirmenybę investicijoms ir reformoms. Pirmaujančių ir mažiau pažengusių šalių mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos rezultatų skirtumai šalinami vykdant veiklą, kuria kuriama tvirta mokslo bazė, susiejami subjektai ir ekosistemos ir skatinamos struktūrinės nacionalinės ir regioninės politikos reformos, kuriomis siekiama, pavyzdžiui, didinti mokslinių tyrimų srities karjeros patrauklumą, tarptautiškumą, mokslinių tyrimų ir inovacijų institucijų administravimo ir valdymo efektyvumą arba derinti veiklą su Sąjungos iniciatyvomis.

16 straipsnis

Mokslinių tyrimų infrastruktūra

1.Specialioji programa padeda kurti, tobulinti ir integruoti Europos Sąjungos interesams svarbią mokslinių tyrimų infrastruktūrą.

2.Mokslinių tyrimų infrastruktūros srities veikla pirmiausia siekiama:

(a)tobulinti, konsoliduoti ir racionalizuoti Sąjungos mokslinių tyrimų infrastruktūros aplinką, be kita ko, koordinuoti Sąjungos ir nacionalinius pajėgumus ir finansuoti iki 20 % ypatingos svarbos naujų pasaulinio lygio pajėgumų kūrimo išlaidų;

(b)stiprinti tarpvalstybinę prieigą prie mokslinių tyrimų infrastruktūros visose srityse ir sektoriuose ir prisitaikyti prie naujų besiformuojančių naudotojų bendruomenių;

(c)didinti mokslinių tyrimų infrastruktūros atsparumą ir tvarumą, kartu neatsiliekant nuo sparčios technologinės pažangos;

(d)kurti surandamų, prieinamų, sąveikių ir pakartotinai panaudojamų (FAIR) bei mašinoms pritaikytų mokslinių tyrimų duomenų tinklą, be kita ko, plečiant ir konsoliduojant Europos atvirojo mokslo debesiją kaip Europos mokslinių tyrimų duomenų erdvę;

(e)stiprinti Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros politiką ir tarptautinį bendradarbiavimą.

17 straipsnis

Technologijų infrastruktūra

1.Pagal specialiąją programą gerinami Sąjungos technologijų infrastruktūros pajėgumai ir sudaromos palankesnės sąlygos novatoriškoms įmonėms, įskaitant startuolius ir veiklą plečiančias įmones, naudotis tokios infrastruktūros integruotomis paslaugomis.

2.Veikla pirmiausia siekiama:

kurti naujus technologijų infrastruktūros pajėgumus;

(a)didinti technologijų infrastruktūros paslaugų matomumą ir naudojimosi jomis mastą;

(b)įgyvendinti MVĮ, startuolių ir veiklą plečiančių įmonių prieigos prie technologijų infrastruktūros visoje Sąjungoje programą;

(c)skatinti infrastruktūros objektų bendradarbiavimą ir tinklaveiką, jų darbuotojų mokymą ir kvalifikacijos kėlimą;

(d)stiprinti Europos technologijų infrastruktūros politiką.

VI skyrius

Pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos

18 straipsnis

Komiteto procedūra

1.Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.Komitetas į posėdžius gali rinktis toliau nurodytų skirtingų sudėčių, priklausomai nuo aptartino dalyko:

·bendroji sudėtis: specialiosios programos įgyvendinimo apžvalga;

·EMTT;

·MSCV;

·pasauliniai visuomenės uždaviniai, ES misijos, Naujojo europinio bauhauzo priemonė;

·EIC ir inovacijų ekosistemos;

·mokslinių tyrimų ir technologijų infrastruktūra;

·Europos MTI sistemos reformavimas ir gerinimas, dalyvių skaičiaus didinimas ir kompetencijos sklaida.

3.Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

4.Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

5.Kai komiteto nuomonei gauti būtina rašytinė procedūra, tokia procedūra laikoma baigta be rezultato, jei per nuomonei pateikti nustatytą laikotarpį taip nusprendžia komiteto pirmininkas arba to prašo paprastoji komiteto narių dauguma.

6.Pagal Sąjungos sudarytus tarptautinius susitarimus trečiųjų valstybių ar tarptautinių organizacijų atstovai gali būti kaip stebėtojai kviečiami į specialiosios programos komiteto posėdžius jo darbo tvarkos taisyklėse numatytomis sąlygomis, atsižvelgiant į Sąjungos ar jos valstybių narių saugumą ir viešąją tvarką.

19 straipsnis

Panaikinimas

Sprendimas (ES) 2021/764 panaikinamas nuo 2028 m. sausio 1 d.

20 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.Šis sprendimas nedaro poveikio susijusių veiksmų tęsimui ar keitimui iki jų užbaigimo pagal Sprendimą (ES) 2021/764, kuris toliau taikomas tiems veiksmams tol, kol jie užbaigiami.

2.Specialiosios programos finansinio paketo lėšomis taip pat gali būti finansuojamos techninės ir administracinės pagalbos išlaidos, būtinos užtikrinti perėjimui nuo priemonių, patvirtintų pagal Sprendimą (ES) 2021/764, prie specialiosios programos.

21 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2028 m. sausio 1 d.

Priimta Briuselyje

Tarybos vardu

Pirmininkas / Pirmininkė

(1) OL C , , p. .

(2) OL C , , p. .

(3) OL C , , p. .

(4) 1996 m. balandžio 10 d. Komisijos sprendimas 96/282/Euratomas dėl Jungtinio tyrimų centro reorganizavimo (OL L 107, 1996 4 30, p. 12, ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/1996/282/oj ).

(5) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai, (OL L 55, 2011 2 28, p. 13–18).

(6) 2021 m. gegužės 10 d. Tarybos sprendimas (ES) 2021/764, kuriuo nustatoma specialioji programa, kuria įgyvendinama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“, ir kuriuo panaikinamas Sprendimas 2013/743/ES, (OL L 167 I, 2021 5 12, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2021/764/oj ).

(7) 2023 m. gruodžio 18 d. Tarybos rekomendacija dėl Europos mokslinių tyrimų, inovacijų ir verslumo talentų pritraukimo ir išlaikymo Europoje sistemos (C/2023/1640, https://eur-lex.europa.eu/eli/C/2023/1640/oj).

(8) 2024 m. kovo 20 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas C(2024)1741, kuriuo patvirtinamas 2025–2027 m. strateginis mokslinių tyrimų ir inovacijų planas pagal specialiąją programą, kuria įgyvendinama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“.

(9) 2021 m. lapkričio 26 d. Tarybos rekomendacija (ES) 2021/2122 dėl Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų pakto, OL L 431, 2021 12 2, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reco/2021/2122/oj.