Briuselis, 2025 09 22

COM(2025) 509 final

2025/0285(NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatomos 2026 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Viduržemio jūroje ir Juodojoje jūroje galimybės


AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

·Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Visais žvejybos galimybių reglamentais žuvų išteklių žvejybos mastas turi būti ribojamas tiek, kad atitiktų bendros žuvininkystės politikos (BŽP) bendruosius tikslus. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos (BŽP pagrindinis reglamentas) 1 numatyta nustatyti laimikio ir žvejybos pastangų limitus, kuriais siekiama užtikrinti, kad jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami tvariomis ekonominėmis, aplinkosauginėmis ir socialinėmis sąlygomis. Atsižvelgdami į tuos tikslus, Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Reglamentą (ES) 2019/1022, kuriuo nustatomas daugiametis vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių valdymo planas 2 .

Šio Tarybos reglamento pasiūlymo tikslas − nustatyti tam tikrų išteklių ir išteklių grupių žvejybos Viduržemio ir Juodojoje jūrose galimybes.

Vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių žvejybos galimybės šiame pasiūlyme nustatomos pagal daugiametį planą. Visų išteklių žvejybos galimybės išreiškiamos didžiausiomis leidžiamomis žvejybos pastangomis. Be to, nustatomi didžiausi giliavandenių krevečių ir europinių jūrinių lydekų, žvejojamų naudojant konkrečių tipų žvejybos įrankius, laimikio limitai. Šiuos limitus siūloma paskirstyti vakarų Viduržemio jūros valstybėms narėms (Ispanijai, Prancūzijai ir Italijai).

Be to, siūloma žvejybos galimybes nustatyti pagal susitarimus, sudarytus Bendrojoje Viduržemio jūros žvejybos komisijoje (GFCM) – regioninėje žvejybos valdymo organizacijoje, kuri atsakinga už jūrų gyvųjų išteklių išsaugojimą ir valdymą Viduržemio ir Juodojoje jūrose. Europos Sąjunga, kaip ir Bulgarija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Kroatija, Malta, Prancūzija, Rumunija ir Slovėnija yra GFCM narės. GFCM priimtos priemonės jos narėms yra privalomos.

Galiausiai siūloma nustatyti autonominę Juodosios jūros atlantinių šprotų kvotą siekiant, kad dabartinis mirtingumas dėl žvejybos daugiau nedidėtų.

Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Siūlomos priemonės atitinka BŽP tikslus ir taisykles.

Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Siūlomos priemonės yra suderinamos su kitų sričių ES politika, visų pirma aplinkos srities politika.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

Teisinis pagrindas

Šio pasiūlymo teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 43 straipsnio 3 dalis.

Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Pasiūlymas priklauso išimtinei ES kompetencijai, kaip nurodyta SESV 3 straipsnio 1 dalies d punkte. Todėl subsidiarumo principas netaikomas.

Proporcingumo principas

Pasiūlymu žvejybos galimybės valstybėms narėms paskirstomos atsižvelgiant į BŽP pagrindinio reglamento tikslus, vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių daugiametį planą ir GFCM metinio susitikimo rezultatus. Pagal BŽP pagrindinio reglamento 16 straipsnio 6 ir 7 dalis ir 17 straipsnį, valstybės narės, remdamosi tam tikrais kriterijais, pačios sprendžia, kaip turimos žvejybos galimybės turi būti paskirstytos su jų vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams. Taip valstybėms narėms suteikiama didelė veiksmų laisvė žvejybos galimybes paskirstyti pagal jų socialinius ir ekonominius modelius.

Priemonės pasirinkimas

Reglamentas laikomas tinkamiausia priemone, nes juo sudaromos sąlygos nustatyti reikalavimus, kurie būtų tiesiogiai taikomi valstybėms narėms ir atitinkamiems ekonominės veiklos vykdytojams. Taip bus galima užtikrinti, kad reikalavimai būtų įgyvendinami laiku ir suderintai, o tai užtikrins didesnį teisinį tikrumą.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

Netaikoma.

Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Su suinteresuotosiomis šalimis konsultuotasi pasitelkiant 2025 m. birželio 6 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Tausioji žvejyba Europos Sąjungoje: dabartinė padėtis ir 2026 m. orientyrai“ (COM(2025) 296 final) 3 .

Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Viduržemio jūros ir Juodosios jūros išteklių būklės vertinimas grindžiamas naujausiais Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) ir GFCM žuvininkystės mokslinio patariamojo komiteto darbo rezultatais.

Poveikio vertinimas

Žvejybos galimybių reglamentų taikymo sritis nustatyta SESV 43 straipsnio 3 dalimi.

Kalbant apie GFCM nustatytas žvejybos Viduržemio jūroje ir Juodojoje jūroje galimybes, šiuo pasiūlymu siūloma įgyvendinti tarptautiniu mastu sutartas priemones. Visi elementai, svarbūs vertinant galimą žvejybos galimybių poveikį, yra svarstomi parengiamuoju tarptautinių derybų, per kurias dėl Sąjungos žvejybos galimybių yra susitariama su trečiosiomis šalimis, etapu ir per pačias derybas.

Pasiūlymu sprendžiamos ne tik trumpalaikės problemos, jis dera ir su ilgesnio laikotarpio požiūriu, pagal kurį žvejybos pastangos palaipsniui koreguojamos iki ilgalaikio tausaus žvejybos lygio.

Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Netaikoma.

Pagrindinės teisės

Pasiūlymu užtikrinamos pagrindinės teisės, visų pirma tos, kurios yra pripažįstamos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Pasiūlymas neturi poveikio biudžetui.

5.KITI ELEMENTAI

Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Stebėsena ir atitiktis bus užtikrinamos remiantis Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1224/2009 4 .

Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Šiuo pasiūlymu siūloma nustatyti 2026 m. tam tikrų išteklių ir išteklių grupių žvejybos Viduržemio ir Juodojoje jūrose galimybes, kaip išsamiau nurodyta toliau.

A.Vakarų Viduržemio jūros daugiamečio valdymo plano įgyvendinimas

Remiantis daugiamečiu vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių žvejybos planu, Taryba kiekvienai valstybei narei pagal žvejybos pastangų grupes ir plano I priede nurodytas išteklių grupes turi nustatyti didžiausias leidžiamas demersinių išteklių žvejybos traleriais Viduržemio jūroje pastangas.

Be to, plane nustatyti išteklių, kuriems jis taikomas, ilgalaikio valdymo tikslai ir priemonės. 2025 m. prasidėjo ilgalaikis daugiamečio valdymo plano etapas, kuriuo pagal 4 ir 6 straipsnius taikomi didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio (MSY) intervalai. Todėl 2026 m. žvejybos galimybės atitiks Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) pateiktus intervalus, kurie bus naudojami valdymo galimybėms vertinti.

Be to, daugiamečio plano 7 straipsnio 5 dalyje numatyta galimybė žvejybos tralais modelį, remiantis mokslinėmis rekomendacijomis, papildyti didžiausiomis leidžiamomis žvejybos kitu nei tralai įrankiu pastangomis, kad būtų pasiekta apskaičiuota mirtingumo dėl žvejybos vertė, kuri esamomis vidutinėmis aplinkos sąlygomis, taikant tam tikrą žvejybos modelį, užtikrintų ir išlaikytų didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (FMSY) ilguoju laikotarpiu.

2024 m. tiek ŽMTEK, tiek GFCM mokslinio patariamojo komiteto mokslinėse rekomendacijose rekomenduota, kad, siekiant užtikrinti vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių MSY, reikėtų imtis skubių veiksmų ir priimti realių mirtingumo dėl žvejybos mažinimo priemonių. Europinių jūrinių lydekų ištekliai ir vienas norveginių omarų išteklius buvo taip pereikvoti, kad ŽMTEK juos įvertino kaip nesiekiančius Blim, t. y. patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose, visų pirma ŽMTEK arba panašios Sąjungos ar tarptautiniu lygmeniu pripažintos nepriklausomos mokslo įstaigos rekomendacijose, nustatyto ribinio atskaitos taško, išreikšto ištekliaus neršiančių žuvų biomasės verte, kurio nesiekiantys ištekliai gali būti sumažėjusio reprodukcinio pajėgumo.

Kaip ir ankstesniais metais, ŽMTEK (STECF-24-10 ir PLEN-24-03) rekomendavo, kad siekiant skubiai sumažinti mirtingumą dėl žvejybos, visų pirma europinių jūrinių lydekų, norveginių omarų ir giliavandenių krevečių išteklių, būtina laikytis holistinio požiūrio, pagal kurį būtų derinamos tralerių ir ūdomis žvejojančių laivų žvejybos pastangų priemonės ir giliavandenių krevečių ir žiauniniais bei sieniniai tinklais žvejojamų eurpinių jūrinių lydekų laimikio limitai. Šis požiūris buvo įgyvendintas Tarybos reglamentais (ES) 2022/110 5 , (ES) 2023/195 6 , (ES) 2024/259 7 ir (ES) 2025/219 8 , kuriais nustatytos atitinkamai 2022, 2023, 2024 ir 2025 m. žvejybos Viduržemio ir Juodojoje jūrose galimybės, ir Komisija siūlo 2026 m. toliau tęsti jo įgyvendinimą, nepaisant to, kad daugiamečio plano 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta pereinamojo laikotarpio tvarka nebegalios. Taip yra todėl, kad BŽP pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies e punkte iš esmės nustatyta, kad „[j]ūrų biologinių išteklių išsaugojimo ir tausaus naudojimo priemonės gali <...> būti šios: <...> žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo priemonės“, taigi jos apima ir laimikio limitus.

Kai kurios žvejybos galimybės šiame pasiūlyme pažymėtos „pm“ (pro memoria), nes priimant pasiūlymą ŽMTEK mokslinių rekomendacijų dar nebuvo. Kai tik bus gautos naujausios ŽMTEK rekomendacijos, šis pasiūlymas bus atnaujintas Komisijos tarnybų neoficialiu dokumentu.

Be to, siekiant skatinti naudoti selektyviosios žvejybos įrankius ir nustatyti veiksmingus žvejybos draudimo rajonus jaunikliams ir neršiančioms žuvims apsaugoti, šiame pasiūlyme išlaikomas pirmą kartą 2022 m. nustatytas kompensavimo mechanizmas, kartu nustatant konkrečias detales, kai tik bus gautos naujausios ŽMTEK rekomendacijos.

B.Viduržemio jūroje taikomos GFCM priemonės

Didžiausias laivyno pajėgumas ir žuvų suburiamųjų įrenginių (ŽSĮ) vienam laivui skaičiaus įšaldymas, taip pat didžiausi paprastųjų auksinių skumbrių laimikio limitai visoje Viduržemio jūroje pagal 2023 m. GFCM daugiametį valdymo planą (GFCM 1–27 geografiniuose parajoniuose (GP))

2022 m. lapkričio mėn. metiniame susitikime GFCM priėmė rekomendaciją nustatyti 2026 m. paprastųjų delfinų laimikio limitus. Kaip ir 2025 m., Komisija žuvų suburiamiesiems įrenginiams (ŽSĮ), naudojamiems tikslingai žvejojant didžiųjų auksinių skumbrių išteklius, siūlo ir toliau taikyti viršutinę laivyno žvejybos pajėgumo ribą. Ši viršutinė pajėgumo riba grindžiama pajėgumu, apie kurį GFCM pranešta 2019 m.

Didžiausi europinių ančiuvių ir europinių sardinių laimikio dydžiai ir smulkiųjų pelaginių žuvų ištekliams skirtos priemonės pagal 2021 m. GFCM daugiametį valdymo planą (17 ir 18 GP)

2025 m. lapkričio mėn. vyksiančiame metiniame susitikime GFCM ketina priimti naują rekomendaciją dėl 2026 m. smulkiųjų pelaginių žuvų laimikio limitų nustatymo. Kaip ir 2025 m., Komisija gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams ir pelaginės žvejybos traleriams, žvejojantiems smulkiųjų pelaginių žuvų išteklius, siūlo ir toliau taikyti viršutinę laivyno žvejybos pajėgumo ribą. Ši viršutinė pajėgumo riba grindžiama pajėgumu, apie kurį GFCM pranešta 2014 m.

Demersiniams ištekliams Adrijos jūroje (17 ir 18 GP) skirtos priemonės pagal 2019 m. GFCM daugiametį demersinių išteklių valdymo planą

2025 m. lapkričio mėn. vyksiančiame metiniame susitikime GFCM ketina priimti naują rekomendaciją laivams, žvejojantiems tralais su kėtoklėmis (OTB) ir sijiniais tralais (TBB), nustatyti 2026 m. žvejybos pastangas, kurios padėtų 2026 m. pasiekti MSY. Siūlomas didžiausias laivyno pajėgumas atitinka Bendrajai Viduržemio jūros žvejybos komisijai praneštą 2025 m. pajėgumą arba 2015–2017 m. vidurkį.

Didžiausi ilganosių rausvųjų krevečių laimikio limitai ir didžiausios leidžiamos europinių jūrinių lydekų žvejybos pastangos ir laivyno pajėgumas Sicilijos sąsiauryje pagal 2022 m. GFCM daugiametį valdymo planą (12–16 GP)

2025 m. lapkričio mėn. vyksiančiame metiniame susitikime GFCM ketina priimti naują rekomendaciją nustatyti didžiausio ilganosių rausvųjų krevečių 2026 m. laimikio limitus, taip pat didžiausias leidžiamas europinių jūrinių lydekų žvejybos pastangas ir laivyno pajėgumą Sicilijos sąsiauryje.

Didžiausias laivyno pajėgumas ir didžiųjų raudonųjų krevečių bei ilgaūsių raudonųjų krevečių laimikio limitai Sicilijos sąsiauryje (12–16 GP), Jonijos jūroje (19–21 GP) ir Levanto jūroje (24–27 GP) pagal atitinkamus GFCM daugiamečius valdymo planus

2025 m. lapkričio mėn. vyksiančiame metiniame susitikime GFCM ketina priimti naują rekomendaciją 2026 m. nustatyti didžiausio giliavandenių krevečių laimikio limitus Sicilijos sąsiauryje, Jonijos jūroje ir Levanto jūroje, Kaip ir 2025 m., Komisija siūlo toliau taikyti viršutines žvejybos pajėgumo ribas laivynams, žvejojantiems giliavandenes krevetes pagal atitinkamus GFCM daugiamečius planus.

Raudonpelekiams pagelams Alborano jūroje (1–3 GP) taikomos priemonės pagal GFCM daugiametį valdymo planą

Pasiūlyme palikta keletas vietų tekstui dėl išteklių, kuriems taikomos GFCM pereinamojo laikotarpio priemonės nustoja galioti 2025 m. pabaigoje, arba tekstui dėl metinių laimikio ir žvejybos pastangų limitų, kurie nustatomi kaip valdymo planų įgyvendinimo nuolatinio etapo dalis, taip pat tekstui dėl naujų priemonių, kurias GFCM turėtų priimti kitame metiniame susitikime.

Kai tik įvyks kitas GFCM metinis susitikimas, pasiūlymas bus atnaujintas Komisijos tarnybų neoficialiu dokumentu.

C.Juodojoje jūroje taikomos GFCM priemonės

1.Autonominė atlantinių šprotų kvota, pagrįsta mokslinėmis rekomendacijomis.

2.Paprastųjų otų BLSK ir kvotų paskirstymas pagal 2017 m. GFCM daugiametį paprastųjų otų žvejybos valdymo planą, kuriuo įgyvendinama Rekomendacija GFCM/43/2019/3 (29 GP) su pakeitimais, padarytais Rekomendacija GFCM/47/2024/8.

Į šį pasiūlymą įtrauktos funkciškai su žvejybos galimybėmis susietos priemonės (pvz., žvejybos neršto metu neršto vietoje draudimai), nes be tokių draudimų laikotarpių (pvz., dėl paprastųjų otų Juodojoje jūroje) nebūtų galima nustatyti tokio paties lygio žvejybos galimybių. Draudimų laikotarpių trukmė gali skirtis priklausomai nuo mokslinėse rekomendacijose įvertintos išteklių būklės.

2025/0285 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatomos 2026 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Viduržemio jūroje ir Juodojoje jūroje galimybės

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)Taryba turi patvirtinti priemones dėl žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo, įskaitant atitinkamai tam tikras su tomis žvejybos galimybėmis funkciškai susietas sąlygas. Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žvejybos galimybės valstybėms narėms turi būti paskirstomos taip, jog būtų užtikrintas santykinis kiekvienos valstybės narės žvejybos veiklos stabilumas kiekvienų žuvų išteklių arba kiekvienos žvejybos atžvilgiu. To reglamento 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad žvejybos galimybės turi būti nustatomos atsižvelgiant į to reglamento 2 straipsnio 2 dalyje išdėstytus bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslus;

(2)todėl, remiantis Reglamentu (ES) Nr. 1380/2013, žvejybos galimybės turėtų būti nustatytos remiantis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, atsižvelgiant į biologinius ir socialinius bei ekonominius aspektus, kartu užtikrinant vienodas veiklos sąlygas žvejybos sektoriams ir atsižvelgiant į konsultacijose su suinteresuotaisiais subjektais išreikštas nuomones;

(3)2024 m. įvykusiame 47-ajame metiniame susitikime Bendroji Viduržemio jūros žvejybos komisija (GFCM) priėmė Rekomendaciją GFCM/47/2024/1, kuria nustatomos europinių upinių ungurių (Anguilla anguilla) ilgalaikės valdymo priemonės, kaip numatyta Rekomendacijoje GFCM/46/2023/16 dėl ilgalaikio europinių upinių ungurių (GFCM 1–27 geografiniuose parajoniuose (GP)) valdymo plano. Rekomendacijoje GFCM/47/2024/1 rekomenduojama 2026 metais išlaikyti šešių mėnesių verslinės žvejybos draudimo laikotarpį ir mėgėjų žvejybos draudimą. Be to, toje rekomendacijoje apribojama stiklinių unguriukų verslinės žvejybos veikla – tokia žvejyba gali būti vykdoma tik du mėnesius ir tik tam tikromis sąlygomis. Laikantis tos rekomendacijos, tos priemonės turi būti taikomos visuose Viduržemio jūros vandenyse, gėluose vandenyse ir sūrokuose vandenyse, įskaitant estuarijas, pakrančių lagūnas ir tarpinius vandenis. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(4)2024 m. įvykusiame 47-ajame metiniame susitikime GFCM priėmė ir Rekomendaciją GFCM/47/2024/2, kuria nustatomos ilgalaikės tausaus raudonųjų koralų (Corallium rubrum) rinkimo priemonės, kaip numatyta Rekomendacijoje GFCM/43/2019/4 dėl tausaus raudonųjų koralų rinkimo Viduržemio jūroje (GFCM 1–27 GP) valdymo plano. Rekomendacijoje GFCM/47/2024/2 išlaikomas 2026 m. žvejybos pastangų, išreikštų didžiausiu žvejybos leidimų skaičiumi, įšaldymas ir nustatomi raudonųjų koralų rinkimo limitai. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(5)2023 m. įvykusiame 46-ajame metiniame susitikime GFCM priėmė Rekomendaciją GFCM/46/2023/14 dėl tausaus didžiųjų auksinių skumbrių (Coryphaena hippurus) išteklių naudojimo Viduržemio jūroje (GFCM 1–27 GP) daugiamečio valdymo plano. Ta rekomendacija, laikantis atsargumo principo, 2024–2026 m. pereinamajam laikotarpiui nustatoma viršutinė laivyno žvejybos pajėgumo riba, didžiausio žuvų suburiamųjų įrenginių (ŽSĮ) vienam laivui skaičiaus įšaldymas ir laimikio limitas. Kalbant apie mėgėjų žvejybą, toje rekomendacijoje taip pat nustatyta, kad turi būti laikomasi sužvejojamo kiekio dienos ribos. Tos priemonės Tarybos reglamentu (ES) 2024/259 9 2 ir Tarybos reglamentu (ES) 2025/219 10 3 nuo 2024 m. įgyvendintos Sąjungos teisėje. Jos Sąjungos teisėje turėtų būti toliau įgyvendinamos ir 2026 m.;

(6)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1022 11 4 nustatytas daugiametis vakarų Viduržemio jūros (GFCM 1, 2, 5, 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 GP) demersinių išteklių žvejybos valdymo planas. Tame plane nustatyti tikslai ir priemonės, kuriais siekiama ilgalaikio išteklių, kuriems jis taikomas, išsaugojimo ir tausaus naudojimo. Tarp jų priemonės, kurių tikslas – pasiekti ir išlaikyti tikslinių išteklių didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (MSY), kuriuo užtikrinama, kad gyvieji jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad būtų atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių žuvų populiacijų dydžiai, viršijantys dydžius, kuriais gali būti užtikrintas MSY;

(7)pagal Reglamento (ES) 2019/1022 4 straipsnio 1 dalį, to paties reglamento 1 straipsnio 2 dalyje išvardytų išteklių žvejybos galimybės turėtų būti nustatomos mirtingumo dėl žvejybos verčių, kurios užtikrina MSY, intervale (toliau – FMSY intervalai), arba žemesniu lygmeniu, ir laikantis tame reglamente numatytų apsaugos priemonių. FMSY intervalai nustatyti atitinkamose ŽMTEK rekomendacijose. Jei nėra pakankamos mokslinės informacijos, pagal to reglamento 4 straipsnio 6 dalį, to reglamento 1 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų išteklių žvejybos galimybės turėtų būti nustatomos laikantis žuvininkystės valdymui taikomo atsargumo principo;

(8)be to, tralerių ir ūdomis žvejojančių laivų atveju žvejybos galimybės turi būti išreikštos didžiausiomis leidžiamomis žvejybos pastangomis, nustatytomis pagal Reglamento (ES) 2019/1022 7 straipsnyje išdėstytą žvejybos pastangų sistemą, o ilgaūsių raudonųjų krevečių (Aristeus antennatus) bei didžiųjų raudonųjų krevečių (Aristaeomorpha foliacea) giliuosiuose vandenyse atveju – didžiausiais laimikio limitais, abiem atvejais atsižvelgiant į mokslines rekomendacijas ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalį;

(9)[VIETA TEKSTUI: „WestMed“ ŽMTEK rekomendacija dėl tralerių ir ūdomis žvejojančių laivų pastangų ir giliavandenių krevečių laimikio limitų];

(10)siekiant skatinti naudoti selektyviosios žvejybos įrankius ir nustatyti veiksmingo žvejybos draudimo rajonus, kad būtų apsaugoti jaunikliai ir neršiančios žuvys, Tarybos reglamentu (ES) 2022/110 12 5 nustatytas kompensavimo mechanizmas, susijęs su traleriams taikoma žvejybos pastangų sistema. [VIETA TEKSTUI: ŽMTEK rekomendacija];

(11)vadovaujantis Reglamento (ES) 2019/1022 6 straipsniu, jei iš mokslinių rekomendacijų matyti, kad kurių nors to reglamento 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų išteklių neršiančių žuvų biomasė nesiekia prevencinio biomasės atskaitos taško (BPA) arba ribinio biomasės atskaitos taško (BLIM), turi būti imtasi atkuriamųjų priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, kad atitinkami ištekliai greitai atsikurtų iki dydžio, viršijančio dydį, kuriam esant užtikrinamas MSY;

(12)2021 m. įvykusiame 44-ajame metiniame susitikime GFCM priėmė Rekomendaciją GFCM/44/2021/20 dėl tausaus smulkiųjų pelaginių žuvų išteklių naudojimo Adrijos jūroje (GFCM 17 ir 18 GP) daugiamečio valdymo plano; šia rekomendacija 2022–2029 m. nustatytas didžiausias laimikio dydis ir atitinkama gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų ir pelaginės žvejybos tralerių, vykdančių tikslinę smulkiųjų pelaginių žuvų žvejybą, viršutinė žvejybos pajėgumo riba. Tos 2026 metams skirtos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(13)[VIETA TEKSTUI: GFCM 48, Adrijos jūros smulkiosios pelaginės žuvys];

(14)2019 m. įvykusiame 43-iajame metiniame susitikime GFCM priėmė Rekomendaciją GFCM/43/2019/5 dėl tausios demersinių išteklių žvejybos Adrijos jūroje (GFCM 17 ir 18 GP) daugiamečio valdymo plano; ta rekomendacija nustatyta tam tikrų demersinių išteklių žvejybos pastangų sistema ir viršutinė juos žvejojančio laivyno žvejybos pajėgumo riba, taip pat įpareigojimas 2026 m. pasiekti pagrindinių išteklių FMSY. Todėl tos 2026 metams skirtos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(15)[VIETA TEKSTUI: GFCM 48, Adrijos jūros demersiniai ištekliai];

(16)atsižvelgiant į Slovėnijos laivyno ypatumus bei labai nedidelį jo poveikį smulkiųjų pelaginių žuvų ir demersinių žuvų ištekliams ir laikantis Rekomendacijos GFCM/43/2019/5 13 punkto, tikslinga išlaikyti esamus žvejybos modelius ir užtikrinti galimybę Slovėnijos laivynui paskirti minimalias demersinių išteklių žvejybos pastangas;

(17)2022 m. įvykusiame 45-ajame metiniame susitikime GFCM priėmė Rekomendaciją GFCM/45/2022/4 dėl tausaus demersinių išteklių naudojimo Sicilijos sąsiauryje (GFCM 12–16 GP) daugiamečio valdymo plano, kuria panaikinamos rekomendacijos GFCM/44/2021/12 ir GFCM/42/2018/5. Rekomendacija GFCM/45/2022/4 įvesta europinių jūrinių lydekų žvejybos pastangų sistema ir ilganosių rausvųjų krevečių (Parapenaeus longirostris) laimikio limitai, taip pat žvejybos pajėgumo įšaldymas. Tos 2026 metams skirtos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(18)[VIETA TEKSTUI: GFCM 48, daugiamečio plano pereinamojo etapo pratęsimas vieniems metams];

(19)2022 m. įvykusiame 45-ajame metiniame susitikime GFCM priėmė Rekomendaciją GFCM/45/2022/5 dėl tausaus didžiųjų raudonųjų krevečių ir ilgaūsių raudonųjų krevečių išteklių naudojimo Sicilijos sąsiauryje (GFCM 12–16 GP) daugiamečio valdymo plano, kuria panaikinamos rekomendacijos GFCM/44/2021/7 ir GFCM/43/2019/6. Rekomendacija GFCM/45/2022/5 įvestas laimikio limitas ir žvejybos pajėgumo įšaldymas. Tos 2026 metams skirtos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(20)[VIETA TEKSTUI: GFCM 48, daugiamečio plano pereinamojo etapo pratęsimas vieniems metams];

(21)2022 m. įvykusiame 45-ajame metiniame susitikime GFCM priėmė Rekomendaciją GFCM/45/2022/6 dėl tausaus didžiųjų raudonųjų krevečių ir ilgaūsių raudonųjų krevečių išteklių naudojimo Jonijos jūroje (GFCM 19–21 GP) daugiamečio valdymo plano, kuria panaikinamos rekomendacijos GFCM/44/2021/8 ir GFCM/42/2018/4. Rekomendacija GFCM/45/2022/6 įvestas laimikio limitas ir žvejybos pajėgumo įšaldymas. Tos 2026 metams skirtos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(22)[VIETA TEKSTUI: GFCM 48, daugiamečio plano pereinamojo etapo pratęsimas vieniems metams];

(23)2022 m. įvykusiame 45-ajame metiniame susitikime GFCM priėmė Rekomendaciją GFCM/45/2022/7 dėl tausaus didžiųjų raudonųjų krevečių ir ilgaūsių raudonųjų krevečių išteklių naudojimo Levanto jūroje (GFCM 24–27 GP) daugiamečio valdymo plano, kuria panaikinamos rekomendacijos GFCM/44/2021/6 ir GFCM/42/2018/3. Rekomendacija GFCM/45/2022/7 įvestas laimikio limitas ir žvejybos pajėgumo įšaldymas. Tos 2026 metams skirtos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(24)[VIETA TEKSUI: GFCM 48, priemonės dėl raudonpelekių pagelų];

(25)remiantis GFCM Juodosios jūros darbo grupės pateiktomis mokslinėmis rekomendacijomis, tam, kad būtų užtikrintas atlantinių šprotų (Sprattus sprattus) išteklių Juodojoje jūroje (GFCM 29 GP) tvarumas, reikėtų išlaikyti dabartinę atlantinių šprotų kvotą. Todėl tikslinga ir toliau nustatyti autonominę šio ištekliaus kvotą;

(26)2024 m. įvykusiame 47-ajame metiniame susitikime GFCM priėmė Rekomendaciją GFCM/47/2024/8, kuria iš dalies keičiamos rekomendacijos GFCM/43/2019/3 ir GFCM/41/2017/4 dėl paprastųjų otų (Scophthalmus maximus) žvejybos Juodojoje jūroje (GFCM 29 GP) daugiamečio valdymo plano. Rekomendacijoje GFCM/47/2024/8 nustatytas atnaujintas regioninis bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK) ir paprastųjų otų kvotų paskirstymo sistema. Pagal Rekomendaciją GFCM/41/2017/4, dviejų mėnesių draudimo žvejoti laikotarpis ir žvejybos dienų apribojimas iki 180 dienų per metus yra funkciškai susieti su žvejybos galimybėmis. Tos 2026 m. skirtos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje, nes be jų reikėtų nustatyti kito dydžio BLSK;

(27)šiame reglamente nustatytomis Sąjungos žvejybos laivams prieinamomis žvejybos galimybėmis naudojamasi taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009 13 6, ypač jo 33 ir 34 straipsnius, susijusius su laimikio bei žvejybos pastangų registravimu ir duomenų apie žvejybos galimybių išnaudojimą pranešimu. Todėl būtina nurodyti kodus, kuriuos valstybės narės turi naudoti siųsdamos Komisijai duomenis apie iškraunamą žuvų išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, laimikį;

(28)siekiant išvengti žvejybos veiklos pertrūkių ir užtikrinti pragyvenimo šaltinį Sąjungos žvejams, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2026 m. sausio 1 d. Dėl skubos priežasčių šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Taikymo sritis

1.Šis reglamentas taikomas Sąjungos žvejybos laivams, vykdantiems veiklą Viduržemio ir Juodojoje jūrose ir žvejojantiems šiuos žuvų išteklius:

a)europinius upinius ungurius (Anguilla anguilla), raudonuosius koralus (Corallium rubrum) ir didžiąsias auksines skumbres (Coryphaena hippurus) Viduržemio jūroje;

b)ilgaūses raudonąsias krevetes (Aristeus antennatus), ilganoses rausvąsias krevetes (Parapenaeus longirostris), didžiąsias raudonąsias krevetes (Aristaeomorpha foliacea), europines jūrines lydekas (Merluccius merluccius), norveginius omarus (Nephrops norvegicus) ir europines barzdotes (Mullus barbatus) vakarų Viduržemio jūroje;

c)europinius ančiuvius (Engraulis encrasicolus) ir europines sardines (Sardina pilchardus) Adrijos jūroje;

d)europines jūrines lydekas (Merluccius merluccius), norveginius omarus (Nephrops norvegicus), europinius jūrų liežuvius (Solea solea), ilganoses rausvąsias krevetes (Parapenaeus longirostris) ir europines barzdotes (Mullus barbatus) Adrijos jūroje;

e)europines jūrines lydekas (Merluccius merluccius) ir ilganoses rausvąsias krevetes (Parapenaeus longirostris) Sicilijos sąsiauryje;

f)didžiąsias raudonąsias krevetes (Aristaeomorpha foliacea) ir ilgaūses raudonąsias krevetes (Aristeus antennatus) Sicilijos sąsiauryje, Jonijos jūroje ir Levanto jūroje;

g)raudonpelekius pagelus (Pagellus bogaraveo) Alborano jūroje;

h)atlantinius šprotus (Sprattus sprattus) ir paprastuosius otus (Scophthalmus maximus) Juodojoje jūroje.

2.Šis reglamentas taip pat taikomas kitai Sąjungos žvejybos veiklai, įskaitant mėgėjų žvejybą, kai ji aiškiai nurodyta atitinkamose nuostatose.

2 straipsnis
Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamos Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnio 1 dalyje pateiktos terminų apibrėžtys. Be to, vartojamos šios terminų apibrėžtys:

(a)tarptautiniai vandenys – vandenys, į kuriuos nė viena valstybė neturi suverenių teisių ir kurie nepriklauso nė vienos valstybės jurisdikcijai;

(b)mėgėjų žvejyba – neverslinės jūrų gyvųjų vandens išteklių žvejybos veikla poilsio, turizmo ar sporto tikslais;

(c)bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK):

i) žvejybos, kuriai taikoma Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 4–7 dalyse nurodyta įpareigojimo iškrauti laimikį išimtis, atveju – kiekvienų išteklių žuvų kiekis, kurį galima iškrauti kiekvienais metais;

ii) visos kitos žvejybos atveju – kiekvienų išteklių žuvų kiekis, kurį galima sužvejoti per metus;

(d)kvota – Sąjungai ar valstybei narei skirta BLSK dalis;

(e)Sąjungos autonominė kvota – laimikio limitas, autonomiškai paskirtas Sąjungos žvejybos laivams, jeigu nėra susitarta dėl BLSK;

(f)analitiniu įvertinimu pagrįsta kvota – Sąjungos autonominė kvota, dėl kurios atliktas analitinis įvertinimas;

(g)analitinis įvertinimas – kiekybinis konkrečių išteklių kitimo tendencijų įvertinimas remiantis išteklių biologijos ir naudojimo duomenimis, kuris atlikus mokslinę peržiūrą pripažintas pakankamai kokybišku, kad juo remiantis būtų galima teikti mokslines rekomendacijas dėl su būsimais laimikiais susijusių sprendimų;

(h)žuvų suburiamasis įrenginys (ŽSĮ) – žuvims privilioti skirtas jūros paviršiuje plūduriuojantis inkarinis įrenginys.

3 straipsnis
Žvejybos zonos

Šiame reglamente vartojamos žvejybos zonų apibrėžtys:

a)GFCM geografiniai parajoniai – plotai, nurodyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2023/2124 14 7 I priede;

b)Viduržemio jūra – GFCM 1–27 geografinių parajonių, nurodytų Reglamento (ES) 2023/2124 I priede, vandenys;

c)vakarų Viduržemio jūra – GFCM 1, 2, 5, 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 geografinių parajonių, nurodytų Reglamento (ES) 2023/2124 I priede, vandenys;

d)Adrijos jūra – GFCM 17 ir 18 geografinių parajonių, nurodytų Reglamento (ES) 2023/2124 I priede, vandenys;

e)Sicilijos sąsiauris – GFCM 12, 13, 14, 15 ir 16 geografinių parajonių, nurodytų Reglamento (ES) 2023/2124 I priede, vandenys;

f)Jonijos jūra – GFCM 19, 20 ir 21 geografinių parajonių, nurodytų Reglamento (ES) 2023/2124 I priede, vandenys;

g)Levanto jūra – GFCM 24, 25, 26 ir 27 geografinių parajonių, nurodytų Reglamento (ES) 2023/2124 I priede, vandenys;

h)Alborano jūra – GFCM 1, 2 ir 3 geografinių parajonių, nurodytų Reglamento (ES) 2023/2124 I priede, vandenys;

i)Juodoji jūra – GFCM 29 geografinio parajonio, nurodyto Reglamento (ES) 2023/2124 I priede, vandenys.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVŲ ŽVEJYBOS GALIMYBĖS

I SKYRIUS

Viduržemio jūra

4 straipsnis
Europiniai upiniai unguriai

1.    Šis straipsnis taikomas GFCM 1–27 geografiniams parajoniams, sūrokiems vandenims ir gėliems vandenims. Sūrokiems vandenims priskiriamos estuarijos, pakrančių lagūnos ir tarpiniai vandenys.

2.    Bent šešis mėnesius 2026 m. draudžiama vykdyti verslinės žvejybos veiklą, per kurią kaip tikslinė rūšis arba kaip priegauda sužvejojami europiniai upiniai unguriai (Anguilla anguilla), kurių bendras ilgis yra didesnis kaip 12 cm. Tuo tikslu kiekviena atitinkama valstybė narė nustato vieną ar daugiau žvejybos draudimo laikotarpių, laikydamasi šių sąlygų:

a)    kai tikslinga, žvejybos draudimo laikotarpis arba laikotarpiai vienoje valstybėje narėje gali skirtis priklausomai nuo žvejybos rajono, kad būtų atsižvelgta į europinių ungurių migracijos modelius geografinio rajono ir laiko atžvilgiu skirtingais jų gyvenimo etapais;

b)    žvejybos draudimo laikotarpis arba laikotarpiai turi trukti bent šešis mėnesius iš eilės arba iš viso šešis mėnesius, laikantis 3 dalyje nustatytų sąlygų;

c)    žvejybos draudimo laikotarpis arba laikotarpiai turi derėti su Tarybos reglamente (EB) Nr. 1100/2007 158 nustatytais išteklių išsaugojimo tikslais, priimtais nacionaliniais valdymo planais ir europinių upinių ungurių migracijos modeliais laiko atžvilgiu atitinkamame jų gyvenimo etape atitinkamoje valstybėje narėje.

3.    Nurodytas žvejybos draudimo laikotarpis trunka nuo 2026 m. sausio 1 d. iki kovo 31 d. ir dar papildomą trijų mėnesių žvejybos draudimo laikotarpį, kurį kiekviena atitinkama valstybė narė nustato tarp 2026 m. balandžio 1 d. ir lapkričio 30 d.

4.    Europinių upinių ungurių, kurių bendras ilgis yra mažesnis kaip 12 cm, verslinės žvejybos veikla leidžiama kasmet dviejų mėnesių laikotarpį, o tą žvejybos veiklą stebi paskirtoji mokslo institucija, dėl kurios susitarta ir kuri prižiūri duomenų rinkimą ir analizę.

5.    Didžiausias žvejybos leidimų skaičius ir didžiausias pasyviosios žvejybos įrankių, kuriais leidžiama komerciniais tikslais tikslingai žvejoti europinius upinius ungurius, kurių bendras ilgis yra mažesnis kaip 12 cm, skaičius negali viršyti atitinkamų I priede nustatytų skaičių.

6.    Europinių upinių ungurių mėgėjų žvejyba visais jų gyvenimo etapais draudžiama.

7.    Kiekviena atitinkama valstybė narė informuoja Komisiją:

a) ne vėliau kaip 2026 m. kovo 1 d. – apie žvejybos draudimo laikotarpį arba žvejybos draudimo laikotarpius, kuriuos ji yra nustačiusi pagal 2 ir 3 dalis;

b) per dvi savaites nuo priemonių priėmimo – apie nacionalines priemones, susijusias su žvejybos draudimo laikotarpiu arba žvejybos draudimo laikotarpiais, kuriuos ji yra nustačiusi pagal 2 ir 3 dalis;

c) ne vėliau kaip 2026 m. kovo 1 d. – apie laikotarpį, kuriuo pagal 4 dalį leidžiama žvejoti europinius upinius ungurius, kurių bendras ilgis yra mažesnis kaip 12 cm.

5 straipsnis
Raudonieji koralai

Šis straipsnis taikomas visai Sąjungos žvejybos laivų veiklai Viduržemio jūroje, kurią vykdant renkami raudonieji koralai (Corallium rubrum).

Tikslinės žvejybos atveju didžiausias žvejybos leidimų skaičius ir didžiausi raudonųjų koralų, kuriuos surenka Sąjungos žvejybos laivai ir kurie surenkami vykdant Sąjungos žvejybos veiklą, kiekiai negali viršyti II priede nustatyto skaičiaus ir kiekių.

6 straipsnis
Didžiosios auksinės skumbrės

1. Šis straipsnis taikomas visai verslinės pelaginių žuvų žvejybos veiklai, vykdomai Sąjungos žvejybos laivų, kurie Viduržemio jūroje tikslingai žvejoja didžiąsias auksines skumbres (Coryphaena hippurus) naudodami ŽSĮ.

Jis taip pat taikomas mėgėjų vykdomai didžiųjų auksinių skumbrių žvejybai Viduržemio jūroje.

2. Didžiausias Sąjungos žvejybos laivų, kuriems leidžiama žvejoti didžiąsias auksines skumbres, laivyno pajėgumas, išreikštas laivų skaičiumi, variklių galia (kW) ir bendrąja talpa (GT), yra nustatytas III priedo a punkte.

3. Didžiausias ŽSĮ vienam laivui, kuriam leidžiama žvejoti didžiąsias auksines skumbres, skaičius yra nustatytas III priedo b punkte.

4. Didžiausias didžiųjų auksinių skumbrių laimikio dydis negali viršyti III priedo c punkte nustatytų dydžių.

Kalbant apie mėgėjų žvejybą, didžiausias leidžiamas laimikis yra 10 kg arba penkios bet kokio dydžio žuvys vienam asmeniui per dieną.

II SKYRIUS

Vakarų Viduržemio jūra

7 straipsnis
Demersiniai ištekliai

1. Šis straipsnis taikomas visai Sąjungos žvejybos laivų žvejybos veiklai ir kitai Sąjungos žvejybos veiklai, kurią vykdant vakarų Viduržemio jūroje sužvejojami Reglamento (ES) 2019/1022 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti demersiniai ištekliai.

2. Didžiausios leidžiamos žvejybos traleriais ir ūdomis žvejojančiais laivais pastangos yra nustatytos IV priedo 1 punkte. Didžiausias leidžiamas žvejybos pastangas valstybės narės valdo pagal Reglamento (ES) 2019/1022 9 straipsnį ir Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 26–34 straipsnius.

3. Didžiausi giliavandenių krevečių laimikio limitai Alborano jūroje, Balearų Salose, šiaurės Ispanijoje ir Liono įlankoje yra nustatyti IV priedo 2 punkto a papunktyje.

4. Didžiausi giliavandenių krevečių laimikio limitai Korsikos saloje, Ligūrijos jūroje, Tirėnų jūroje ir Sardinijos saloje yra nustatyti IV priedo 2 punkto b papunktyje.

5. IV priede nustatytos žvejybos galimybės valstybėms narėms paskirstomos nedarant poveikio:

a)    žvejybos galimybių mainams pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 8 dalį;

b)    išskaitymams ir perskirstymui pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 37 straipsnį;

c)    papildomiems leidžiamiems iškrauti kiekiams pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnį arba Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį;

d)    atidėtiems kiekiams pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnį arba perkeltiems kiekiams pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį;

e)    išskaitymams pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105, 106 ir 107 straipsnius.

8 straipsnis
Kompensavimo mechanizmas

[VIETA TEKSTUI]

9 straipsnis

Taisomosios priemonės

[VIETA TEKSTUI]

10 straipsnis
Duomenų registravimas ir perdavimas

1. Valstybės narės registruoja ir perduoda žvejybos pastangų duomenis Komisijai pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 33 ir 34 straipsnius ir Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 404/2011 1610 146c, 146d ir 146e straipsnius.

2. Valstybės narės, pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 33 ir 34 straipsnius Komisijai perduodamos duomenis apie žvejybos pastangas, naudoja IV priede nustatytus žvejybos pastangų grupių kodus.

III SKYRIUS

Adrijos jūra

11 straipsnis
Smulkiųjų pelaginių žuvų ištekliai

1. Šis straipsnis taikomas visai Sąjungos žvejybos laivų žvejybos veiklai, kurią vykdant Adrijos jūroje sužvejojamos europinės sardinės (Sardina pilchardus) ir europiniai ančiuviai (Engraulis encrasicolus).

2. Didžiausias europinių sardinių ir europinių ančiuvių laimikio dydis negali viršyti V priedo 1 punkto a papunktyje nustatytų dydžių.

3. Didžiausias Sąjungos žvejybos laivų, kuriems leidžiama žvejoti smulkiųjų pelaginių išteklių žuvis, laivyno pajėgumas, išreikštas variklių galia (kW), GT ir laivų skaičiumi, yra nustatytas V priedo 1 punkto b papunktyje.

4. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai netaikomi, jei valstybė narė pasinaudoja Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalyje numatytomis metų sandūros lankstumo priemonėmis.

12 straipsnis
Demersiniai ištekliai

1. Šis straipsnis taikomas visai Sąjungos žvejybos laivų žvejybos veiklai, kurią vykdant Adrijos jūroje sužvejojamos europinės jūrinės lydekos (Merluccius merluccius), norveginiai omarai (Nephrops norvegicus), europiniai jūrų liežuviai (Solea solea), ilganosės rausvosios krevetės (Parapenaeus longirostris) ir europinės barzdotės (Mullus barbatus).

2. Didžiausios leidžiamos tų demersinių išteklių žvejybos pastangos ir didžiausias laivyno pajėgumas vykdant žvejybą, kuriai taikomas šis straipsnis, yra nustatyti V priedo 2 punkto a ir b papunkčiuose.

3. Didžiausias leidžiamas žvejybos pastangas valstybės narės valdo pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 26–35 straipsnius.

13 straipsnis
Duomenų perdavimas

11 ir 12 straipsniais reglamentuojamos žvejybos atveju valstybės narės, pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 33 ir 34 straipsnius Komisijai perduodamos duomenis apie iškrautą laimikį ir žvejybos pastangas, naudoja V priede nustatytus išteklių kodus ir žvejybos pastangų grupių kodus.

IV SKYRIUS

Sicilijos sąsiauris

14 straipsnis
Europinės jūrinės lydekos ir ilganosės rausvosios krevetės

1. Šis straipsnis taikomas visai Sąjungos žvejybos laivų veiklai ir kitai Sąjungos žvejybos veiklai, kurią vykdant Sicilijos sąsiauryje sužvejojamos europinės jūrinės lydekos (Merluccius merluccius) ir ilganosės rausvosios krevetės (Parapenaeus longirostris).

2. Didžiausias dugninės žvejybos tralerių, kuriems leidžiama žvejoti demersinius išteklius, kuriems taikomas šis straipsnis, laivyno pajėgumas, išreikštas laivų skaičiumi, variklių galia (kW) ir GT, yra nustatytas VI priedo 1 punkto a papunktyje.

3. Didžiausios leidžiamos europinių jūrinių lydekų žvejybos pastangos (žvejybos dienų skaičiumi), skirtos dugniniams tralams su kėtoklėmis (OTB) žvejojantiems laivams, kurie europines jūrines lydekas žvejoja kaip tikslinę rūšį, yra nustatytos VI priedo 1 punkto b papunktyje.

4. Didžiausias ilganosių rausvųjų krevečių laimikio dydis negali viršyti VI priedo 1 punkto c papunktyje nustatytų dydžių.

5. Didžiausias leidžiamas žvejybos pastangas valstybės narės valdo pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 26–35 straipsnius.

15 straipsnis
Giliavandenės krevetės

1. Šis straipsnis taikomas visai Sąjungos žvejybos laivų žvejybos veiklai ir kitai Sąjungos žvejybos veiklai, kurią vykdant Sicilijos sąsiauryje sužvejojamos didžiosios raudonosios krevetės (Aristaeomorpha foliacea) ir ilgaūsės raudonosios krevetės (Aristeus antennatus).

2. Didžiausias dugninės žvejybos tralerių, kuriems leidžiama žvejoti demersinius išteklius, kuriems taikomas šis straipsnis, laivyno pajėgumas, išreikštas laivų skaičiumi, variklių galia (kW) ir GT, yra nustatytas VI priedo 2 punkto a papunktyje.

3. Didžiausias ilganosių giliavandenių krevečių laimikio dydis negali viršyti VI priedo 2 punkto b ir c papunkčiuose nustatytų dydžių.

16 straipsnis
Duomenų perdavimas

Valstybės narės, pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 33 ir 34 straipsnius Komisijai perduodamos duomenis apie iškrautus sužvejotų išteklių kiekius, naudoja VI priede nustatytus išteklių kodus.

V SKYRIUS

Jonijos jūra ir Levanto jūra

17 straipsnis
Giliavandenės krevetės

1. Šis straipsnis taikomas visai Sąjungos žvejybos laivų žvejybos veiklai ir kitai Sąjungos žvejybos veiklai, kurią vykdant Jonijos jūroje ir Levanto jūroje sužvejojamos didžiosios raudonosios krevetės (Aristaeomorpha foliacea) ir ilgaūsės raudonosios krevetės (Aristeus antennatus).

2. Didžiausias dugninės žvejybos tralerių, kuriems leidžiama žvejoti šiame straipsnyje nurodytus giliavandenių krevečių išteklius, laivyno pajėgumas, išreikštas laivų skaičiumi, variklių galia (kW) ir GT, yra nustatytas VII priedo 1 punkto a papunktyje ir 2 punkto a papunktyje.

3. Didžiausias šiame straipsnyje nurodytų giliavandenių krevečių laimikio dydis negali viršyti VII priedo 1 punkto b ir c papunkčiuose ir 2 punkto b ir c papunkčiuose nustatytų atitinkamų dydžių.

VI SKYRIUS

Alborano jūra

18 straipsnis
Raudonpelekiai pagelai

[VIETA TEKSTUI]

VII SKYRIUS

Juodoji jūra

19 straipsnis
Atlantiniai šprotai

1. Šis straipsnis taikomas visai Sąjungos žvejybos laivų veiklai ir kitai Sąjungos žvejybos veiklai, kurią vykdant Juodojoje jūroje sužvejojami atlantiniai šprotai (Sprattus sprattus).

2. Atlantinių šprotų Sąjungos autonominė kvota negali viršyti IX priede nustatytų dydžių.

3. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai netaikomi, jei valstybė narė pasinaudoja Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalyje numatytomis metų sandūros lankstumo priemonėmis.

20 straipsnis
Paprastieji otai

1. Šis straipsnis taikomas visai Sąjungos žvejybos laivų veiklai ir kitai Sąjungos žvejybos veiklai, kurią vykdant Juodojoje jūroje sužvejojami paprastieji otai (Scophthalmus maximus).

2. Juodosios jūros Sąjungos vandenyse taikomas paprastųjų otų BLSK, tokio BLSK paskirstymas valstybėms narėms ir, kai tinkama, su tuo funkciškai susietos sąlygos yra nustatyti IX priede.

3. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai netaikomi, jei valstybė narė pasinaudoja Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalyje numatytomis metų sandūros lankstumo priemonėmis.

21 straipsnis
Paprastųjų otų žvejybos pastangų valdymas

Sąjungos žvejybos laivų, kuriems leidžiama žvejoti paprastuosius otus pagal 20 straipsnį, nepriklausomai nuo laivo bendrojo ilgio, žvejybos dienų skaičius negali viršyti 180 žvejybos dienų per metus.

22 straipsnis
Draudimo žvejoti paprastuosius otus laikotarpis

Sąjungos žvejybos laivams draudžiama vykdyti bet kokią paprastųjų otų žvejybos Juodosios jūros Sąjungos vandenyse veiklą, įskaitant jų perkrovimą, laikymą laive, iškrovimą ir pirminį pardavimą, nuo 2026 m. balandžio 15 d. iki birželio 15 d.

23 straipsnis
Specialiosios nuostatos dėl žvejybos Juodojoje jūroje galimybių paskirstymo

IX priede nustatytos žvejybos galimybės valstybėms narėms paskirstomos nedarant poveikio:

a)    žvejybos galimybių mainams pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 8 dalį;

b)    išskaitymams ir perskirstymui pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 37 straipsnį;

c)    išskaitymams pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105 ir 107 straipsnius.

24 straipsnis
Duomenų perdavimas

Valstybės narės, pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 33 ir 34 straipsnius Komisijai perduodamos duomenis apie iškrautus Juodosios jūros Sąjungos vandenyse sužvejotų atlantinių šprotų ir paprastųjų otų išteklių kiekius, naudoja šio reglamento IX priede nustatytus išteklių kodus.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

25 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d.

Priimta Briuselyje

   Tarybos vardu

   Pirmininkas / Pirmininkė

(1)    2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB, (OL L 354, 2013 12 28, p. 22, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2013/1380/oj).
(2)    2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1022, kuriuo nustatomas daugiametis vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių žvejybos valdymo planas ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 508/2014, (OL L 172, 2019 6 26, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2019/1022/oj).
(3)    https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52025DC0296.
(4)    2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Sąjungos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006, (OL L 343, 2009 12 22, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2009/1224/oj).
(5)    2022 m. sausio 27 d. Tarybos reglamentas (ES) 2022/110, kuriuo nustatomos 2022 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Viduržemio ir Juodojoje jūrose, (OL L 21, 2022 1 31, p. 165, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2022/110/oj).
(6)    2023 m. sausio 30 d. Tarybos reglamentas (ES) 2023/195, kuriuo nustatomos Viduržemio ir Juodojoje jūrose taikomos 2023 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2022/110, kiek tai susiję su Viduržemio ir Juodojoje jūrose taikomomis 2022 m. žvejybos galimybėmis, (OL L 28, 2023 1 31, p. 220, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2023/195/oj).
(7)    2024 m. sausio 10 d. Tarybos reglamentas (ES) 2024/259, kuriuo nustatomos 2024 m. Viduržemio ir Juodojoje jūrose taikomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, (OL L, 2024/259, 2024 1 11, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/259/oj ).
(8)    2025 m. sausio 30 d. Tarybos reglamentas (ES) 2025/219, kuriuo nustatomos 2025 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Viduržemio jūroje ir Juodojoje jūroje galimybės, (OL L, 2025/219, 2025 2 4, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2025/219/oj).
(9) 2    2024 m. sausio 10 d. Tarybos reglamentas (ES) 2024/259, kuriuo nustatomos 2024 m. Viduržemio ir Juodojoje jūrose taikomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, (OL L, 2024/259, 2024 1 11, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/259/oj).
(10) 3    2025 m. sausio 30 d. Tarybos reglamentas (ES) 2025/219, kuriuo nustatomos 2025 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Viduržemio jūroje ir Juodojoje jūroje galimybės, (OL L, 2025/219, 2025 2 4, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2025/219/oj).
(11) 4    2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1022, kuriuo nustatomas daugiametis vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių žvejybos valdymo planas ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 508/2014, (OL L 172, 2019 6 26, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2019/1022/oj).
(12) 5    2022 m. sausio 27 d. Tarybos reglamentas (ES) 2022/110, kuriuo nustatomos 2022 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Viduržemio ir Juodojoje jūrose, (OL L 21, 2022 1 31, p. 165, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2022/110/oj).
(13) 6    2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Sąjungos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006, , (OL L 343, 2009 12 22, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2009/1224/oj ).
(14) 7    2023 m. spalio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/2124 dėl tam tikrų nuostatų, skirtų žvejybai Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos (GFCM) susitarimo rajone, (nauja redakcija) (OL L, 2023/2124, 2023 10 12, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2023/2124/oj ).
(15) 8    2007 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1100/2007, nustatantis priemones europinių ungurių ištekliams atkurti, (OL L 248, 2007 9 22, p. 17, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2007/1100/oj).
(16) 10    2011 m. balandžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 404/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Sąjungos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, įgyvendinimo taisyklės, (OL L 112, 2011 4 30, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2011/404/oj ).

Briuselis, 2025 09 22

COM(2025) 509 final

PRIEDAI

prie

pasiūlymo dėl TARYBOS REGLAMENTO

kuriuo nustatomos 2026 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Viduržemio jūroje ir Juodojoje jūroje galimybės


I PRIEDAS

ŽVEJYBOS GALIMYBĖS, SUSIJUSIOS SU SĄJUNGOS STIKLINIŲ UNGURIUKŲ VERSLINĖS ŽVEJYBOS VEIKLA, ATSIŽVELGIANT Į GFCM DAUGIAMETĮ EUROPINIŲ UPINIŲ UNGURIŲ IŠTEKLIŲ VIDURŽEMIO JŪROJE VALDYMO PLANĄ

1 ir 2 lentelėse atitinkamai nustatytas didžiausias žvejybos leidimų, pagal kuriuos leidžiama vykdyti europinių upinių ungurių, kurių bendras ilgis yra mažesnis nei 12 cm, verslinės žvejybos veiklą, žvejojant juos kaip tikslinę rūšį, ir didžiausias žvejybos įrankių, kuriuos leidžiama naudoti tokiai žvejybai, skaičius. 

1 lentelė

Didžiausias žvejybos leidimų skaičius

Valstybės narės

Europiniai upiniai unguriai

ELE

Ispanija

153

2 lentelė

Didžiausias žvejybos įrankių skaičius

Valstybės narės

Žvejybos įrankis

Žvejybos įrankio kodas

Vienetai

Ispanija

Bučiai ir gaudyklės

EPO

249

II PRIEDAS

SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVŲ ŽVEJYBOS GALIMYBĖS ATSIŽVELGIANT Į GFCM DAUGIAMETĮ RAUDONŲJŲ KORALŲ IŠTEKLIŲ VIDURŽEMIO JŪROJE VALDYMO PLANĄ

1 lentelėje nustatytas didžiausias leidžiamas žvejybos leidimų skaičius ir didžiausi Viduržemio jūroje leidžiami surinkti raudonųjų koralų kiekiai.

Nuorodos į žvejybos zonas reiškia nuorodas į GFCM GP.

Šio priedo tikslais taikoma ši žuvų išteklių lotyniškų ir bendrinių pavadinimų atitikmenų lentelė: 

Mokslinis pavadinimas

Triraidis kodas

Bendrinis pavadinimas

Corallium rubrum

COL

Raudonasis koralas

1 lentelė 
Didžiausias žvejybos leidimų skaičius (*)

Valstybės narės

Raudonasis koralas

COL

Graikija

12

Ispanija

0(**)

Prancūzija

32

Kroatija

0(**)

Italija

40

(*) Nurodant laivų arba narų skaičių, arba ir laivų, ir narų skaičių, arba vieno naro ir vieno laivo porą, kuriems leidžiama rinkti raudonuosius koralus.

(**) Laikantis dabartinio Ispanijos ir Kroatijos vandenyse nustatyto laikino draudimo rinkti raudonuosius koralus, kol ateityje galbūt bus padaryti pakeitimai.

2 lentelė

Didžiausi leidžiami surinkti kiekiai gyvojo svorio kilogramais

Rūšis

Raudonasis koralas

Zona

Viduržemio jūros Sąjungos vandenys

1–27 GP

Corallium rubrum

COL/GF1-27

Graikija

1 844

Ispanija

0(**)

Prancūzija

1 400

Kroatija

0(**)

Italija

1 378

Sąjunga

4 622

BLSK

Netaikoma

(**) Laikantis dabartinio Ispanijos ir Kroatijos vandenyse nustatyto laikino draudimo rinkti raudonuosius koralus, kol ateityje galbūt bus padaryti pakeitimai.

III PRIEDAS

SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVŲ ŽVEJYBOS GALIMYBĖS ATSIŽVELGIANT Į DIDŽIŲJŲ AUKSINIŲ SKUMBRIŲ IŠTEKLIŲ VIDURŽEMIO JŪROJE VALDYMĄ

a, b ir c lentelėse nustatytas didžiausias Sąjungos žvejybos laivų, kuriems leidžiama Viduržemio jūroje žvejoti didžiąsias auksines skumbres naudojant žuvų suburiamuosius įrenginius (ŽSĮ), skaičius, kW bei GT ir didžiausias laimikio dydis.

Nuorodos į žvejybos zonas reiškia nuorodas į GFCM GP.



Šio priedo tikslais pateikiama ši žuvų išteklių lotyniškų ir bendrinių pavadinimų atitikmenų lentelė:

Mokslinis pavadinimas

Triraidis kodas

Bendrinis pavadinimas

Coryphaena hippurus

DOL

Didžioji auksinė skumbrė

a) Didžiausias laivų, kurie kaip tikslinę rūšį Viduržemio jūroje (1–27 GP) žvejoja didžiąsias auksines skumbres naudodami ŽSĮ, laivyno pajėgumas

Valstybė narė

Laivų skaičius

kW

GT

Italija

261

21 061

1 986

Мalta

130

16 662

1 296,28

Ispanija

45

2 105,73

153,34

b) Didžiausias ŽSĮ vienam laivui, kuriam leidžiama kaip tikslinę rūšį Viduržemio jūroje (1–27 GP) žvejoti didžiąsias auksines skumbres, skaičius

Valstybė narė

ŽSĮ vienam laivui skaičius

Italija

100

Мalta

200

Ispanija

50

c) Didžiausias laimikio, sužvejoto Viduržemio jūroje (1–27 GP), dydis gyvojo svorio tonomis  

Rūšis

Didžioji auksinė skumbrė

Coryphaena hippurus

Zona

GFCM 1–27 GP Sąjungos ir tarptautiniai vandenys (DOL/MED)

Italija

1 174

 

Didžiausias laimikio dydis

Мalta

517

 

Ispanija

127

 

Sąjunga

1 818

BLSK

Netaikoma

 

IV PRIEDAS

SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVŲ ŽVEJYBOS GALIMYBĖS ATSIŽVELGIANT Į DEMERSINIŲ IŠTEKLIŲ VAKARŲ VIDURŽEMIO JŪROJE VALDYMĄ

Toliau pateiktose lentelėse, suskirsčius pagal išteklių grupes, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2019/1022 2 straipsnio 13 punkte, nurodytos didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos (žvejybos dienomis), didžiausi laimikio limitai ir laivų, vakarų Viduržemio jūroje žvejojančių visų tipų tralais 11 demersinius išteklius, bendrasis ilgis.

Visoms šiame priede nustatytoms žvejybos galimybėms taikomos Reglamento (ES) 2019/1022 7 straipsnyje ir Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 26–35 straipsniuose nustatytos taisyklės.

Nuorodos į žvejybos zonas reiškia nuorodas į GFCM GP.

Šio priedo tikslais pateikiama ši žuvų išteklių lotyniškų ir bendrinių pavadinimų atitikmenų lentelė:

Mokslinis pavadinimas

Triraidis kodas

Bendrinis pavadinimas

Aristaeomorpha foliacea

ARS

Didžioji raudonoji krevetė

Aristeus antennatus

ARA

Ilgaūsė raudonoji krevetė

Merluccius merluccius

HKE

Europinė jūrinė lydeka

Mullus barbatus

MUT

Europinė barzdotė

Nephrops norvegicus

NEP

Norveginis omaras

Parapenaeus longirostris

DPS

Ilganosė rausvoji krevetė



1.Didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos (žvejybos dienomis)

Žvejybos dienų skaičius traleriams Alborano jūroje, Balearų salose, šiaurės Ispanijoje ir Liono įlankoje (1, 2, 5, 6 ir 7 GP)

Išteklių grupė

Bendrasis laivų ilgis

Ispanija

Prancūzija

Italija

Žvejybos pastangų grupės kodas

Papildomo paskyrimo kodas

Europinės barzdotės 1, 5, 6 ir 7 GP; europinės jūrinės lydekos 1, 5, 6 ir 7 GP; ilganosės rausvosios krevetės 1, 5 ir 6 GP; norveginiai omarai 5 ir 6 GP

< 12 m

pm

pm

pm

EFF1/MED1_TR1

EFF1/MED1_TR1_AA

≥ 12 m ir < 18 m

pm

pm

pm

EFF1/MED1_TR2

EFF1/MED1_TR2_AA

≥ 18 m ir < 24 m

pm

pm

pm

EFF1/MED1_TR3

EFF1/MED1_TR3_AA

≥ 24 m

pm

pm

pm

EFF1/MED1_TR4

EFF1/MED1_TR4_AA

Ilgaūsės raudonosios krevetės 1, 2, 5, 6 ir 7 GP

< 12 m

pm

pm

pm

EFF2/MED1_TR1

EFF2/MED1_TR1_AA

≥ 12 m ir < 18 m

pm

pm

pm

EFF2/MED1_TR2

EFF2/MED1_TR2_AA

≥ 18 m ir < 24 m

pm

pm

pm

EFF2/MED1_TR3

EFF2/MED1_TR3_AA

≥ 24 m

pm

pm

pm

EFF2/MED1_TR4

EFF2/MED1_TR4_AA

Žvejybos dienų skaičius traleriams Korsikos saloje, Ligūrijos jūroje, Tirėnų jūroje ir Sardinijos saloje (8, 9, 10 ir 11 GP)

Išteklių grupė

Bendrasis laivų ilgis

Ispanija

Prancūzija

Italija

Žvejybos pastangų grupės kodas

Papildomo paskyrimo kodas

Europinės barzdotės 8, 9, 10 ir 11 GP; europinės jūrinės lydekos 8, 9, 10 ir 11 GP; ilganosės rausvosios krevetės 9, 10 ir 11 GP; norveginiai omarai 9 ir 10 GP

< 12 m

pm

pm

pm

EFF1/MED2_TR1

EFF1/MED2_TR1_AA

≥ 12 m ir < 18 m

pm

pm

pm

EFF1/MED2_TR2

EFF1/MED2_TR2_AA

≥ 18 m ir < 24 m

pm

pm

pm

EFF1/MED2_TR3

EFF1/MED2_TR3_AA

≥ 24 m

pm

pm

pm

EFF1/MED2_TR4

EFF1/MED2_TR4_AA

Didžiosios raudonosios krevetės 8, 9, 10 ir 11 GP

< 12 m

pm

pm

pm

EFF2/MED2_TR1

EFF2/MED2_TR1_AA

≥ 12 m ir < 18 m

pm

pm

pm

EFF2/MED2_TR2

EFF2/MED2_TR2_AA

≥ 18 m ir < 24 m

pm

pm

pm

EFF2/MED2_TR3

EFF2/MED2_TR3_AA

≥ 24 m

pm

pm

pm

EFF2/MED2_TR4

EFF2/MED2_TR4_AA

Žvejybos dienų skaičius demersinėmis ūdomis žvejojantiems laivams Alborano jūroje, Balearų salose, šiaurės Ispanijoje ir Liono įlankoje (1, 2, 5, 6 ir 7 GP)

Išteklių grupė

Bendrasis laivų ilgis

Ispanija

Prancūzija

Italija

Žvejybos pastangų grupės kodas

Europinės jūrinės lydekos 1, 2, 5, 6 ir 7 GP

< 12 m

pm

pm

pm

EFF1/MED1_LL1

 

≥ 12 m ir < 18 m

pm

pm

pm

EFF1/MED1_LL2

 

≥ 18 m ir < 24 m

pm

pm

pm

EFF1/MED1_LL3

 

≥ 24 m

pm

pm

pm

EFF1/MED1_LL4

Žvejybos dienų skaičius demersinėmis ūdomis žvejojantiems laivams Korsikos saloje, Ligūrijos jūroje, Tirėnų jūroje ir Sardinijos saloje (8, 9, 10 ir 11 GP)

Išteklių grupė

Bendrasis laivų ilgis

Ispanija

Prancūzija

Italija

Žvejybos pastangų grupės kodas

Europinės jūrinės lydekos 8, 9, 10 ir 11 GP

< 12 m

pm

pm

pm

EFF1/MED2_LL1

 

≥ 12 m ir < 18 m

pm

pm

pm

EFF1/MED2_LL2

 

≥ 18 m ir < 24 m

pm

pm

pm

EFF1/MED2_LL3

 

≥ 24 m

pm

pm

pm

EFF1/MED2_LL4

2. Didžiausi giliavandenių krevečių laimikio limitai

a)

Ilgaūsių raudonųjų krevečių (Aristeus antennatus) žvejybos Alborano jūroje, Balearų salose, šiaurės Ispanijoje ir Liono įlankoje (1, 2, 5, 6 ir 7 GP) galimybės, išreikštos didžiausiu laimikio dydžiu gyvojo svorio tonomis

Rūšis

Ilgaūsė raudonoji krevetė

Aristeus antennatus

Zona

1, 2, 5, 6 ir 7 GP

(ARA/GF1-7)

Ispanija

pm

 

 

Prancūzija

pm

 

 

Italija

pm

 

 

Sąjunga

pm

 

 

BLSK

Netaikoma

 

Didžiausias laimikio dydis

b)

Ilgaūsių raudonųjų krevečių (Aristeus antennatus) ir didžiųjų raudonųjų krevečių (Aristaeomorpha foliacea) žvejybos Korsikos saloje, Ligūrijos jūroje, Tirėnų jūroje ir Sardinijos saloje (8, 9, 10 ir 11 GP) galimybės, išreikštos didžiausiu laimikio dydžiu gyvojo svorio tonomis

Rūšis

Ilgaūsė raudonoji krevetė

Aristeus antennatus

Zona

8, 9, 10 ir 11 GP

(ARA/GF8-11)

Ispanija

pm

 

 

Prancūzija

pm

 

 

Italija

pm

 

 

Sąjunga

pm

 

Atsargumo principu pagrįstas laimikio limitas

BLSK

Netaikoma

 

Didžiausias laimikio dydis

 

Rūšis

Didžioji raudonoji krevetė

Aristaeomorpha foliacea

Zona

8, 9, 10 ir 11 GP

(ARS/GF8-11)

Ispanija

pm

 

 

Prancūzija

pm

 

 

Italija

pm

 

 

Sąjunga

pm

 

Analitiniu įvertinimu pagrįsti laimikio limitai

BLSK Neaktualu Didžiausias laimikio dydis

3. Didžiausi europinių jūrinių lydekų laimikio limitai Viduržemio jūroje

a) Europinių jūrinių lydekų (Merluccius merluccius), sužvejotų pasyviosios žvejybos įrankiais (GNS, GND ir GTR), žvejybos Alborano jūroje, Balearų salose, šiaurės Ispanijoje ir Liono įlankoje (1, 2, 5, 6 ir 7 GP) galimybės, išreikštos didžiausiu laimikio dydžiu gyvojo svorio tonomis

Rūšis

Europinė jūrinė lydeka 

Merluccius merluccius

Zona

1, 2, 5, 6 ir 7 GP

(HKE/GF1-7)

Ispanija

pm

 

 

Prancūzija

pm

 

 

Italija

pm

 

 

Sąjunga

pm

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas laimikio limitas

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnio 2 ir 3 dalys netaikomos.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalis netaikoma.

BLSK

Netaikoma

 

Didžiausias laimikio dydis

b)    Europinių jūrinių lydekų (Merluccius merluccius), sužvejotų pasyviosios žvejybos įrankiais (GNS, GND ir GTR), žvejybos Korsikos saloje, Ligūrijos jūroje, Tirėnų jūroje ir Sardinijos saloje (8, 9, 10 ir 11 GP) galimybės, išreikštos didžiausiu laimikio dydžiu gyvojo svorio tonomis

Rūšis

Europinė jūrinė lydeka 

Merluccius merluccius

Zona

8, 9, 10 ir 11 GP

(HKE/GF8-11)

Ispanija

pm

 

 

Prancūzija

pm

 

 

Italija

pm

 

 

Sąjunga

pm

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas laimikio limitas

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnio 2 ir 3 dalys netaikomos.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalis netaikoma.

BLSK

Netaikoma

 

Didžiausias laimikio dydis

V PRIEDAS

SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVŲ ŽVEJYBOS GALIMYBĖS ADRIJOS JŪROJE

Toliau pateiktose lentelėse nurodytos žvejybos galimybės pagal išteklių arba laivų žvejybos pastangų grupes ir, kai tinkama, su tuo funkciškai susietos sąlygos, taip pat didžiausias Sąjungos žvejybos laivų, kuriems leidžiama žvejoti smulkiąsias pelagines žuvis, skaičius.

Visoms šiame priede nustatytoms žvejybos galimybėms taikomos Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 26–35 straipsniuose nustatytos taisyklės.

Nuorodos į žvejybos zonas reiškia nuorodas į GFCM GP.

Šio priedo tikslais pateikiama ši lotyniškų ir bendrinių pavadinimų atitikmenų lentelė:

Mokslinis pavadinimas

Triraidis kodas

Bendrinis pavadinimas

Engraulis encrasicolus

ANE

Europinis ančiuvis

Merluccius merluccius

HKE

Europinė jūrinė lydeka

Mullus barbatus

MUT

Europinė barzdotė

Nephrops norvegicus

NEP

Norveginis omaras

Parapenaeus longirostris

DPS

Ilganosė rausvoji krevetė

Sardina pilchardus

PIL

Europinė sardinė

Solea solea

SOL

Europinis jūrų liežuvis

1. Smulkiųjų pelaginių žuvų ištekliai (17 ir 18 GP)

a) Didžiausias laimikio dydis gyvojo svorio tonomis

Rūšis

Smulkiųjų pelaginių žuvų rūšys (europiniai ančiuviai ir europinės sardinės)

Zona

GFCM 17 ir 18 GP Sąjungos ir tarptautiniai vandenys

Engraulis encrasicolus

(ANE/GF1718)

Sardina pilchardus

(PIL/GF1718)

Italija

pm

pm

Kroatija

pm

pm

Slovėnija

pm

pm

Sąjunga

pm

pm

BLSK

Netaikoma

b) Didžiausias tralerių ir gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų, kuriais aktyviai vykdoma smulkiųjų pelaginių žuvų žvejybos veikla, laivyno pajėgumas

Valstybė narė

Žvejybos įrankis

Laivų skaičius

kW

GT

Kroatija

PS

249

77 145,52

18 537,72

Italija

PTM, OTM ir PS

187

64 655

14 065

Slovėnija  (*)

PS

4

433,7

38,5

(*) Rekomendacijos GFCM/44/2021/20 28 punktas netaikomas nacionaliniams laivynams, kuriuos sudaro mažiau nei 10 gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų arba pelaginės žvejybos tralerių, kuriais aktyviai vykdoma smulkiųjų pelaginių žuvų išteklių žvejybos veikla, kaip užregistruota tiek nacionaliniame, tiek GFCM registruose 2014 m., kaip tai yra Slovėnijoje. Tokiu atveju aktyviai žvejybos veiklą vykdančio laivyno pajėgumas gali padidėti ne daugiau kaip 50 % laivų skaičiaus ir bendrosios talpos (GT), bendrosios registrinės talpos (GRT) ir kW.

2. Demersiniai ištekliai (17 ir 18 GP)

a) Didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos (žvejybos dienomis) pagal tralų tipą ir laivyno segmentą, naudojamus 17 ir 18 GP (Adrijos jūroje) žvejojant demersinius išteklius

 

 

 

 

 

Žvejybos dienos 2025 m.

Žvejybos įrankio tipas

Geografinis rajonas

Atitinkami ištekliai

Bendrasis laivų ilgis

Žvejybos pastangų grupės kodas

ITALIJA

KROATIJA

SLOVĖNIJA   (*)

Tralai (OTB)

GFCM 17–18 parajoniai

Europinės barzdotės; europinės jūrinės lydekos; ilganosės rausvosios krevetės ir norveginiai omarai

< 12 m

EFF/MED3_OTB_TR1

pm

pm

 

≥ 12 m ir < 24 m

EFF/MED3_OTB_TR2

pm

pm

≥ 24 m

EFF/MED3_OTB_TR3

pm

pm

Sijiniai tralai (TBB)

GFCM 17 parajonis

Europinis jūrų liežuvis

< 12 m

EFF/MED3_TBB_TR1

pm

pm

pm

≥ 12 m ir < 24 m

EFF/MED3_TBB_TR2

pm

pm

pm

≥ 24 m

EFF/MED3_TBB_TR3

pm

pm

pm

(*) Pagal Rekomendacijos GFCM/43/2019/5 13 punktą Slovėnija turi neviršyti žvejybos pastangų limito – 3 000 žvejybos dienų per metus.

b) Didžiausias dugninės žvejybos tralerių ir sijiniais tralais žvejojančių laivų, kuriems leidžiama žvejoti demersinius išteklius, laivyno pajėgumas

Valstybė narė

Žvejybos įrankis

Laivų skaičius

kW

GT

Kroatija

OTB

495

79 867,99

13 267,99

Italija

OTB ir TBB

1 363

260 618,37

47 148

Slovėnija (*)

OTB

11

1 813,00

168,67

(*) Rekomendacijos GFCM/43/2019/5 9 punkto c papunkčio ir 28 punkto nuostatos netaikomos nacionaliniams laivynams, kurie naudoja tralus (OTB) ir 9 punkto c papunktyje nurodytu ataskaitiniu laikotarpiu žvejoja mažiau nei 1 000 dienų. Aktyviai žvejybos veiklą vykdančio laivyno, naudojančio tralus (OTB), žvejybos pajėgumas, palyginti su ataskaitiniu laikotarpiu, negali padidėti daugiau kaip 50 %. 

VI PRIEDAS

SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVŲ ŽVEJYBOS GALIMYBĖS SICILIJOS SĄSIAURYJE

Toliau pateiktose lentelėse nurodytos žvejybos galimybės pagal išteklių arba laivų žvejybos pastangų grupes ir, kai tinkama, su tuo funkciškai susietos sąlygos, taip pat didžiausias Sąjungos žvejybos laivų, kuriems leidžiama žvejoti demersinių rūšių išteklius ir giliavandenes krevetes, skaičius.

Visoms šiame priede nustatytoms žvejybos galimybėms taikomos Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 26–35 straipsniuose nustatytos taisyklės.

Nuorodos į žvejybos zonas reiškia nuorodas į GFCM GP.

Šio priedo tikslais pateikiama ši lotyniškų ir bendrinių pavadinimų atitikmenų lentelė:

Mokslinis pavadinimas

Triraidis kodas

Bendrinis pavadinimas

Merluccius merluccius

HKE

Europinė jūrinė lydeka

Parapenaeus longirostris

DPS

Ilganosė rausvoji krevetė

Aristaeomorpha foliacea

ARS

Didžioji raudonoji krevetė

Aristeus antennatus

ARA

Ilgaūsė raudonoji krevetė

1. Demersiniai ištekliai

a) Didžiausias laivyno pajėgumas, išreikštas dugninės žvejybos tralerių, kuriems leidžiama Sicilijos sąsiauryje (12, 13, 14, 15 ir 16 GP) žvejoti demersinius išteklius, skaičiumi, kW ir GT

Valstybė narė

Žvejybos įrankis

Laivų skaičius

kW

GT

Kipras

OTB

1

265

105

Ispanija

OTB

1

100

118

Italija

OTB

594

144 175

36 856

Мalta

OTB

15

5 562

2 007

b) Didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos (žvejybos dienų skaičiumi), skirtos dugninius tralus su kėtoklėmis naudojantiems laivams (OTB), kurie kaip tikslinę rūšį Sicilijos sąsiauryje žvejoja europines jūrines lydekas (Merluccius merluccius) (12, 13, 14, 15 ir 16 GP)

Valstybė narė

Žvejybos įrankis

Laivo ilgis

Žvejybos pastangų grupės kodas

Žvejybos dienos 2026 m.

CYP

OTB

T-12

EFF4/MED4_OTB4

pm

ITA

OTB

T-07

EFF4/MED4_OTB1

pm

ITA

OTB

T-10

EFF4/MED4_OTB2

pm

ITA

OTB

T-11

EFF4/MED4_OTB3

pm

ITA

OTB

T-12

EFF4/MED4_OTB4

pm

MLT

OTB

T-11

EFF4/MED4_OTB3

pm

MLT

OTB

T-12

EFF4/MED4_OTB4

pm

c) Didžiausias ilganosių rausvųjų krevečių (Parapenaeus longirostris) laimikio Sicilijos sąsiauryje (12, 13, 14, 15 ir 16 GP) dydis, išreikštas gyvojo svorio tonomis

Rūšis

Ilganosė rausvoji krevetė

Parapenaeus longirostris

Zona 12, 13, 14, 15 ir 16 GP

(DPS/GF12-16)

Kipras

pm

Analitiniu įvertinimu pagrįstas laimikio limitas

Italija

pm

Мalta

pm

Sąjunga

pm

BLSK

Netaikoma

2. Giliavandenės krevetės

a) Didžiausias laivyno pajėgumas, išreikštas dugninės žvejybos tralerių, kuriems leidžiama Sicilijos sąsiauryje (12, 13, 14, 15 ir 16 GP) žvejoti giliavandenių krevečių išteklius, skaičiumi, kW ir GT

Valstybė narė

Žvejybos įrankis

Laivų skaičius

kW

GT

Kipras

OTB

1

265

105

Ispanija

OTB

2

440,56

218,78

Italija

OTB

239

76 232

22 672

Мalta

OTB

15

5 562

2 007

b) Didžiausias didžiųjų raudonųjų krevečių (Aristaeomorpha foliacea) laimikio Sicilijos sąsiauryje (12, 13, 14, 15 ir 16 GP) dydis, išreikštas gyvojo svorio tonomis

Rūšis

Didžioji raudonoji krevetė

Aristaeomorpha foliacea

Zona 12, 13, 14, 15 ir 16 GP

(ARS/GF12-16)

Ispanija

pm

Analitiniu įvertinimu pagrįstas laimikio limitas

Italija

pm

Kipras

pm

Мalta

pm

Sąjunga

pm

BLSK

Netaikoma

c) Didžiausias ilgaūsių raudonųjų krevečių (Aristeus antennatus) laimikio Sicilijos sąsiauryje (12, 13, 14, 15 ir 16 GP) dydis, išreikštas gyvojo svorio tonomis

Rūšis

Ilgaūsė raudonoji krevetė

Aristeus antennatus

Zona 12, 13, 14, 15 ir 16 GP

(ARA/GF12-16)

Ispanija

pm

Atsargumo principu pagrįstas laimikio limitas

Italija

pm

Kipras

pm

Мalta

pm

Sąjunga

pm

BLSK

Netaikoma

VII PRIEDAS

SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVŲ ŽVEJYBOS GALIMYBĖS JONIJOS JŪROJE IR LEVANTO JŪROJE

Toliau pateiktose lentelėse nustatytas didžiausias Sąjungos žvejybos laivų, kuriems leidžiama žvejoti demersinius išteklius Jonijos jūroje ir Levanto jūroje, skaičius. Nuorodos į žvejybos zonas reiškia nuorodas į GFCM GP.

Šio priedo tikslais pateikiama ši žuvų išteklių lotyniškų ir bendrinių pavadinimų atitikmenų lentelė:

Mokslinis pavadinimas

Triraidis kodas

Bendrinis pavadinimas

Aristaeomorpha foliacea

ARS

Didžioji raudonoji krevetė

Aristeus antennatus

ARA

Ilgaūsė raudonoji krevetė

1. Jonijos jūra

a) Didžiausias laivyno pajėgumas, išreikštas dugninės žvejybos tralerių, kuriems leidžiama Jonijos jūroje (19, 20 ir 21 GP) žvejoti giliavandenių krevečių išteklius, skaičiumi, kW ir GT

Valstybė narė

Žvejybos įrankis

Laivų skaičius

kW

GT

Graikija

OTB

240

69 281

23 101

Italija

OTB

291

72 383

16 853

Мalta

OTB

15

5 562

2 007

b) Didžiausias didžiųjų raudonųjų krevečių (Aristaeomorpha foliacea) laimikio Jonijos jūroje (19, 20 ir 21 GP) dydis, išreikštas gyvojo svorio tonomis

Rūšis

Didžioji raudonoji krevetė

Aristaeomorpha foliacea

Zona 19, 20 ir 21 GP (ARS/GF19-21)

Graikija

pm

Analitiniu įvertinimu pagrįstas laimikio limitas

Italija

pm

Мalta

pm

Sąjunga

pm

BLSK

Netaikoma

c) Didžiausias ilgaūsių raudonųjų krevečių (Aristeus antennatus) laimikio Jonijos jūroje (19, 20 ir 21 GP) dydis, išreikštas gyvojo svorio tonomis

Rūšis

Ilgaūsė raudonoji krevetė

Aristeus antennatus

Zona 19, 20 ir 21 GP (ARA/GF19-21)

Graikija

pm

Analitiniu įvertinimu pagrįstas laimikio limitas

Italija

pm

Мalta

pm

Sąjunga

pm

BLSK

Netaikoma

2. Levanto jūra

a) Didžiausias laivyno pajėgumas, išreikštas dugninės žvejybos tralerių, kuriems leidžiama Levanto jūroje (24, 25, 26 ir 27 GP) žvejoti giliavandenių krevečių išteklius, skaičiumi, kW ir GT

Valstybė narė

Žvejybos įrankis

Laivų skaičius

kW

GT

Kipras

OTB

6

2 048

618

Italija

OTB

34

15 345

5 542

b) Didžiausias didžiųjų raudonųjų krevečių (Aristaeomorpha foliacea) laimikio Levanto jūroje (24, 25, 26 ir 27 GP) dydis, išreikštas gyvojo svorio tonomis

Rūšis

Didžioji raudonoji krevetė

Aristaeomorpha foliacea

Zona 24, 25, 26 ir 27 GP (ARS/GF24-27)

Italija

pm

Atsargumo principu pagrįstas laimikio limitas

Kipras

pm

Sąjunga

pm

BLSK

Netaikoma

c) Didžiausias ilgaūsių raudonųjų krevečių (Aristeus antennatus) laimikio Levanto jūroje (24, 25, 26 ir 27 GP) dydis, išreikštas gyvojo svorio tonomis

Rūšis

Ilgaūsė raudonoji krevetė

Aristeus antennatus

Zona 24, 25, 26 ir 27 GP (ARA/GF24-27)

Italija

pm

Atsargumo principu pagrįstas laimikio limitas

Kipras

pm

Sąjunga

pm

BLSK

Netaikoma

VIII PRIEDAS

SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVŲ ŽVEJYBOS GALIMYBĖS ALBORANO JŪROJE

[vieta tekstui]

IX PRIEDAS

SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVŲ ŽVEJYBOS GALIMYBĖS JUODOJOJE JŪROJE

Šio priedo lentelėse nustatyti BLSK ir kvotos gyvojo svorio tonomis pagal išteklius ir, kai tinkama, su jais funkciškai susietos sąlygos.

Visoms šiame priede nustatytoms žvejybos galimybėms taikomos Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 26–35 straipsniuose nustatytos taisyklės.

Nuorodos į žvejybos zonas reiškia nuorodas į GFCM GP.

Šio priedo tikslais pateikiama ši lotyniškų ir bendrinių pavadinimų atitikmenų lentelė:

Mokslinis pavadinimas

Triraidis kodas

Bendrinis pavadinimas

Sprattus sprattus

SPR

Atlantinis šprotas

Scophthalmus maximus

TUR

Paprastasis otas

Rūšis

Atlantinis šprotas

Sprattus sprattus

Zona

Juodosios jūros Sąjungos vandenys (29 GP)

(SPR/F3742C)

Bulgarija

8 032,50

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnio 2 ir 3 dalys netaikomos.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rumunija

3 442,50

 

Sąjunga

11 475

 

BLSK

Netaikoma

Rūšis

Paprastasis otas

Scophthalmus maximus

Zona

Juodosios jūros Sąjungos vandenys (29 GP)

(TUR/F3742C)

Bulgarija

82,50

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnio 2 ir 3 dalys netaikomos.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rumunija

82,50

 

Sąjunga

165

(*)

BLSK

890

 

(*)  Jokia žvejybos veikla, įskaitant perkrovimą, laikymą laive, iškrovimą ir pirmą pardavimą, neleidžiama nuo 2026 m. balandžio 15 d. iki birželio 15 d.

(1) 1    TBB, OTB, PTB, TBN, TBS, TB, OTM, PTM, TMS, TM, OTT, OT, PT, TX, OTP ir TSP.