EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2025 09 03

COM(2025) 463 final

2025/0255(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatoma 2028–2034 m. Teisingumo programa ir panaikinamas Reglamentas (ES) 2021/693

{SEC(2025) 547 final} - {SWD(2025) 550 final} - {SWD(2025) 551 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Šį pasiūlymą numatoma pradėti taikyti nuo 2028 m. sausio 1 d. ir jis skirtas 25 ES valstybėms narėms. Airijai ir Danijai taikomos prie Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) pridėtų protokolų Nr. 21 ir Nr. 22 nuostatos, kaip nurodyta skyrelyje „Kintamoji geometrija“, 8 puslapyje.

·Pagrindimas ir tikslai

ES sutarties 3 straipsnyje nustatyta, kad „Sąjunga savo piliečiams siūlo vidaus sienų neturinčią laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę“. Teisingumas yra glaudžiai susijęs su Sąjungos vertybėmis, įtvirtintomis ES sutarties 2 straipsnyje. Šios pagrindinės vertybės reiškia, kad nepriklausomos teisminės institucijos turi veikti veiksmingose ir kokybiškose teisingumo sistemose, kuriomis galima apsaugoti Sąjungos teisės garantuojamas pagrindines teises ir laisves, visų pirma užtikrinant įtariamųjų, kaltinamųjų, prašomų perduoti asmenų, kurių atžvilgiu išduotas Europos arešto orderis (EAO), ir nusikaltimų aukų teisę kreiptis į teismą. Pats teismų nepriklausomumas kyla iš visoms valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų, ES sutarties 2 straipsnyje nurodytos teisinės valstybės, valstybių narių pareigos numatyti teisių gynimo priemones, būtinas veiksmingai teisminei apsaugai Sąjungos teisei priklausančiose srityse užtikrinti pagal ES sutarties 19 straipsnį, ir iš pagrindinės teisės į veiksmingą teisinę gynybą teisme, įtvirtintos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsnyje. Gerai veikianti Sąjungos teisingumo erdvė su veiksmingomis, efektyviomis ir atspariomis nacionalinėmis teisingumo sistemomis ne tik atitinka Sąjungos vertybes, bet ir yra būtina ekonomikos augimo ir konkurencingumo sąlyga.

Pastaraisiais metais ES sujungė keletą priemonių, kad sukurtų abipusiu pasitikėjimu grindžiamą Sąjungos teisingumo erdvę. Priimta ir remiama keletas teisėkūros ir politikos iniciatyvų 1 , be kita ko, dėl specialaus ES finansavimo.

Nuo tada, kai 2014 m. pradėta įgyvendinti Teisingumo programa, buvo aktyviai remiamas laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės kūrimas, skatinant teisminį bendradarbiavimą, grindžiamą teismo sprendimų tarpusavio pripažinimu ir vykdymu. Programa taip pat skatinama, kad valstybės narės laikytųsi teisinės valstybės principo ir pagrindinių teisių, taip pat remiamas tinkamas nepriklausomų teisminių sistemų veikimas. Dėl to visoje ES padaryta apčiuopiama pažanga, nes, pavyzdžiui, nacionalinės teisingumo sistemos tapo veiksmingesnės, o praktikuojantys teisininkai šiuo metu yra geriau informuoti ir pasirengę taikyti atitinkamą ES acquis, pvz., dėl tarpvalstybinio teisminio bendradarbiavimo procedūrų ir mechanizmų naudojimo. Kartu toliau gerėja praktinė vaikų ir kitų pažeidžiamų grupių (pvz., asmenų su negalia), dalyvaujančių teismo procesuose, teisių apsauga ir skatinimas.

Padaryta didelė pažanga 2 , tačiau vis dar neišspręstas uždavinys – sukurti veiksmingą, efektyvią, prieinamą, atsparią ir skaitmeninę Sąjungos teisingumo erdvę, grindžiamą teisinės valstybės principu. Taigi ES ir jos valstybės narės turi toliau imtis koordinuotų veiksmų. 2024–2029 m. Europos Komisijos politinėse gairėse Pirmininkė U. von der Leyen pabrėžė, kad teisinės valstybės principo laikymasis turėtų išlikti „privalomu ES lėšų skyrimo kriterijumi“ 3 . Tai pabrėžia itin svarbų ES finansavimo vaidmenį sprendžiant nuolatines problemas.

Iš tiesų, nepaisant ES įsipareigojimo, pagrindinių teisių apsauga ir skatinimas yra nuolatinis iššūkis 4 . Šios teisės, pavyzdžiui, teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, taip pat pranešėjų apsauga ir jų teisė į saviraiškos laisvę, susijusios procesinės garantijos įtariamiesiems ir kaltinamiesiems, taip pat prašomiems perduoti asmenims, kai vykdomos EAO procedūros, ir aukų teisės yra labai svarbios teisingumui ir teisinei valstybei. Veiksmingas jų įgyvendinimas labai svarbus siekiant didinti pasitikėjimą teisingumo sistema ir užtikrinti, kad visi asmenys, įskaitant pažeidžiamiausius, galėtų veiksmingai naudotis savo teisėmis kaip teisingumo erdve ES. Vis dėlto, kaip matyti ir iš 2021 m. metinės Chartijos taikymo ataskaitos, fragmentiškas Sąjungos teisės taikymas ir teisinės apsaugos spragos 5 atspindi šioje srityje esančius nuolatinius iššūkius 6 .

Be to, skaitmenizacijos pažanga visoje ES yra netolygi. ES augimas ir konkurencingumas vis labiau priklauso nuo skaitmenizacijos, be kita ko, teisingumo sektoriuje. Skaitmeninės priemonės ir dirbtinis intelektas (DI) gali padėti viešojo administravimo institucijoms, įskaitant teismus, teikti greitesnes, prieinamesnes ir ekonomiškai efektyvesnes paslaugas. Be to, naudojimasis kvalifikuotomis patikimumo užtikrinimo paslaugomis, pavyzdžiui, elektroniniais parašais ir spaudais, yra naudingas dėl patogumo ir teisinio tikrumo vykdant tarpvalstybinius sandorius ir tampa vis svarbesnis skaidrioms ir patikimoms teisingumo sistemoms. Be to, tikimasi, kad būsimas ES skaitmeninės tapatybės sistemos ir būsimų Europos verslo dėklių diegimas dar labiau palengvins skaitmenizaciją ir padidins pasitikėjimą. Veiksmingos ir skaidrios teisingumo sistemos didina teisinį tikrumą, pritraukia investicijų ir stiprina tarpvalstybinį bendradarbiavimą civilinėse ir baudžiamosiose bylose. Skaitmenizacija mažina teisingumo srities specialistams tenkančią naštą, pagerina prieigą prie teisminių bylų ir suteikia piliečiams ir įmonėms galimybę nuotoliniu būdu bendrauti su teismais. Taip didinamas skaidrumas, sutaupoma išlaidų ir palaikomas ekonominis našumas. Be to, skaitmeninio teisingumo sistemos yra atsparesnės krizių metu, taigi užtikrinamas tęstinumas ir stiprinamas visuomenės pasitikėjimas.

Dėl sparčiai kintančios ekonominės, socialinės ir geopolitinės aplinkos kyla neaiškumų ir iššūkių, įskaitant Rusijos plataus masto karą prieš Ukrainą. Tarp iššūkių, darančių poveikį konkrečiai Sąjungos teisingumo erdvei, yra didėjančios grėsmės teisinei valstybei, kelių formų sunkūs nusikaltimai ir kliūtys kreiptis į teismą ir teisminiam bendradarbiavimui. Teisinės valstybės principo laikymasis yra pagrindinis nuspėjamos verslo aplinkos, kuria skatinamos investicijos ir inovacijos, veiksnys ir esminis tarpvalstybinių įmonių veiklos aspektas. Teisinės valstybės principo laikymasis užtikrina tinkamą vidaus rinkos veikimą ir atsparumą, tarpusavio pasitikėjimu ir pripažinimu grindžiamą bendradarbiavimą teisingumo erdvėje ir yra būtina išankstinė Sąjungos biudžeto patikimo finansų valdymo principų laikymosi sąlyga. Teisinės valstybės principo laikymasis yra būtinas siekiant veiksmingai, vienodai ir skaidriai taikyti Sąjungos teisę ir užtikrinti vienodas galimybes kreiptis į teismą. Siekiant išlaikyti teisinę valstybę ir pasitikėjimą asmenimis, kurie vadovauja viešosioms institucijoms, labai svarbu palengvinti bendradarbiavimą sunkių nusikaltimų, pavyzdžiui, korupcijos, terorizmo ir nusikaltimų aplinkai, srityje.

Kitos problemos – nuolatinės kliūtys teisminiam bendradarbiavimui ir teisei kreiptis į teismą. Veiksminga teisė kreiptis į teismą, be kita ko, skaitmeninėmis priemonėmis, yra būtina ekonomikos augimo sąlyga. Jei nėra veiksmingos teisės kreiptis į teismą, daromas poveikis tiek piliečiams, tiek verslo, visų pirma mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ), plėtrai. Silpnos teisingumo sistemos, kurioms būdingas neveiksmingumas arba didelės sąnaudos, atgraso nuo verslo veiklos ir taip trukdo ekonomikos augimui 7 . Viena iš pagrindinių kliūčių yra tai, kad komunikacija tarpvalstybiniuose teismo procesuose labai dažnai vis dar vyksta popieriniais dokumentais, o tai lemia nereikalingą vėlavimą ir išlaidas. Viena iš priežasčių yra skirtinga nacionalinių teisingumo sistemų skaitmenizacijos sparta ir nepakankama valstybių narių nacionalinių IT sistemų ir nacionalinių sistemų bei ES teisingumo ir vidaus reikalų (TVR) agentūrų ir įstaigų tarpusavio sąveika. Be šio aspekto, tebėra akivaizdūs tarpvalstybinio teisminio bendradarbiavimo procedūrų vėlavimai ir neveiksmingumas. Teisė kreiptis į teismą, t. y. galimybė kiekvienam asmeniui siekti teisingo teisinių problemų sprendimo naudojantis įvairiomis teisinėmis ir teisingumo paslaugomis, laikantis pagrindinių teisių, įskaitant galimybę gauti patikimą teisinę informaciją ir veiksmingą naudojimąsi procesinėmis apsaugos priemonėmis, vis dar kelia problemų, visų pirma tarpvalstybiniais atvejais. Tai daro poveikį asmenims, pavyzdžiui, nukentėjusiesiems ir nusikaltimo padarymu įtariamiems ar kaltinamiems asmenims, taip pat įmonėms. Be to, vis dar nepakanka esamų lyginamosios informacijos apie valstybių narių teisingumo sistemų kokybę, nepriklausomumą ir veiksmingumą rinkimo priemonių. Visi šie veiksniai gali pakenkti valstybių narių pasitikėjimui viena kitos teisingumo sistemomis ir todėl gali trukdyti tinkamam ES laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės veikimui.

Galiausiai teisingumo srities specialistų žinių, įgūdžių ir informuotumo apie ES acquis ir ES skaitmenines priemones lygis dažnai yra nepakankamas. Nepaisant padarytos pažangos 8 , dalyvavimo mokymuose lygis valstybėse narėse ir tarp teisingumo srities profesijų vis dar labai skiriasi. Tai daro neigiamą poveikį bendros Europos teisminės kultūros plėtojimui, nes gerai parengti specialistai atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant, kad ES acquis būtų tinkamai ir nuosekliai įgyvendinama visoje ES. Teisingumo srities specialistai taip pat neturi reikiamų skaitmeninių įgūdžių ir nėra tinkamai pasirengę naudotis skaitmeninėmis priemonėmis bei infrastruktūra. Mokymas Sąjungos teisės klausimais taip pat itin svarbus atsižvelgiant į šiuos veiksnius: i) teisinės valstybės padėties blogėjimą ir išpuolius prieš pagrindines teises kai kuriose valstybėse narėse; ii) poreikį užkirsti kelią sunkiems nusikaltimams, įskaitant korupciją, ir su jais kovoti; iii) didėjančią skaitmenizacijos svarbą ir iv) tai, kad vis daugiau asmenų naudojasi teise gyventi ir dirbti kitoje valstybėje narėje 9 .

Nesugebėjimas įveikti šių problemų turės rimtų pasekmių, nes dauguma šių klausimų yra itin tarpvalstybinio pobūdžio ir valstybės narės, veikdamos pavieniui, negali jų tinkamai išspręsti. Veiksmingos Sąjungos teisingumo erdvės kūrimas turi didelį poveikį politiniam, socialiniam ir ekonominiam ES gyvenimui. Be to, tai duoda apčiuopiamos naudos kasdieniam žmonių gyvenimui ir verslo veiklai. 2028–2034 m. Teisingumo programa bus remiamas tolesnis Sąjungos teisingumo erdvės, grindžiamos Sąjungos vertybėmis, teisinės valstybės principu, tarpusavio pripažinimu ir pasitikėjimu, taip pat veiksmingomis, įtraukiomis, prieinamomis ir atspariomis teisingumo sistemomis, kurios yra būtina ekonomikos augimo ir konkurencingumo sąlyga, plėtojimas. Naująja programa taip pat bus sudarytos palankesnės sąlygos kreiptis į teismą, skatinamas teisminis bendradarbiavimas civilinėse ir baudžiamosiose bylose, taip pat teisininkų mokymas, daugiau dėmesio skiriant teisingumo sistemos skaitmenizacijai. Politikos sritys, kurioms taikomas šis pasiūlymas dėl teisės akto, yra griežtai įtvirtintos ES sutartyse, o pastarosios suteikia teisinį pagrindą ES veiksmams, imantis finansinių intervencinių priemonių. Pagal Teisingumo programą bus toliau palaikoma atvira, demokratinė, pliuralistinė ir lygesnė bei įtraukesnė visuomenė įgyvendinant kitą daugiametę finansinę programą (2028–2034 m.).

·Suderinamumas su galiojančiomis politikos nuostatomis

Pastaraisiais metais pagal Teisingumo programą buvo remiamos kelios teisėkūros ir politikos iniciatyvos ir tiesiogiai prisidėta prie kelių Komisijos prioritetų įgyvendinimo 10 . Toliau išvardyti prioritetai yra ir taps dar aktualesni Teisingumo programai:

1. Saugoti demokratiją, puoselėti vertybes. Teisingumo programa bus remiamas teisminis bendradarbiavimas ir teisė kreiptis į teismą stiprinant teisinę valstybę ir pagrindines teises kaip demokratinį ES pagrindą. Pagal Programą daugiau dėmesio skiriant skaitmenizacijai, teisminės sistemos taps veiksmingesnės, nes bus sudarytos sąlygos sparčiau pasinaudoti teisine apsauga. Šia nauja perspektyva papildomos pastangos apsaugoti demokratiją ir pagrindines teises bei didinti teisinį tikrumą, užtikrinti investicijų apsaugą, procedūrinį teisingumą ir visuomenės pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis. 2028–2034 m. Teisingumo programa bus remiamas teismų nepriklausomumas ir didinami gebėjimai užtikrinti teisės aktų, įskaitant atitinkamas demokratijos apsaugos taisykles, vykdymą. Ji sudarys sąlygas tarpvalstybiniam teisminiam bendradarbiavimui kovojant su tarpvalstybiniais skaitmeniniais nusikaltimais ir padės įgyvendinti skaitmenines priemones, suderintas su platesne skaitmeninio vykdymo užtikrinimo politika, pavyzdžiui, Skaitmeninių paslaugų aktu 11 , DI aktu 12 ir Europos prieinamumo aktu 13 . Ja bus prisidėta prie Chartijos taikymo, remiant teisės specialistų mokymą pagrindinių teisių klausimais. Šiuo tikslu bus skatinama sinergija, visų pirma su programa „AgoraEU“ 14 .

2. Remti žmones, stiprinti mūsų visuomenę ir socialinį modelį. Teisingumo programa padės puoselėti pagrindines teises, pavyzdžiui, skatinant teisininkų mokymą nediskriminavimo ir Chartijos taikymo klausimais, taip pat kuriant sąsajas su socialinės sanglaudos politika remiant nuoseklią teisinę apsaugą visose valstybėse narėse. Programa taip pat bus remiamas Europos socialinių teisių ramsčio 15 įgyvendinimas užtikrinant jo vykdymą taikant prieinamesnius teisingumo mechanizmus. Be to, skaitmeninės teisingumo sistemos, sukurtos tinkamai atsižvelgiant į saugumo pažeidžiamumą ir visų paveiktų asmenų poreikius, gali pagerinti galimybes kreiptis į teismą, be kita ko, mažinant kliūtis, visų pirma vaikams ir kitoms pažeidžiamoms grupėms, kaip antai asmenims su negalia, romams ir kitoms marginalizuotoms bendruomenėms. Šiuo atžvilgiu bus skatinama sinergija su programa „Erasmus+“ 16 ir nacionalinės ir regioninės partnerystės planais 17 , visų pirma panaudojant Europos socialinio fondo 18 lėšas. Gerinant prieinamumą ir įperkamumą (pvz., naudojant vaizdo konferencijas, e. paraiškų padavimo sistemą), skaitmeninis teisingumas gali padėti suteikti daugiau informacijos suinteresuotosioms šalims, patenkinti daugelio asmenų ir įmonių poreikius ir sumažinti nelygybę, susijusią su galimybe naudotis teisėmis ir paslaugomis, stiprinant socialinį ir kartų tarpusavio teisingumą ir užtikrinant, kad teisiniai procesai būtų veiksmingesni ir įtraukesni.

3. Kartu siekti rezultatų ir parengti mūsų Sąjungą ateičiai. Teisingumo programa padės kurti labiau integruotą ir veiksmingesnę Sąjungą, be kita ko, kuriant ir sujungiant skaitmeninę infrastruktūrą visose valstybėse narėse. Daugiau dėmesio skiriant skaitmenizacijai bus sumažinta valstybėms narėms tenkanti administracinė našta, sutaupyta lėšų piliečiams ir įmonėms, pagerintas tarpvalstybinis bendradarbiavimas ir remiamas teismo sprendimų tarpusavio pripažinimas ir vykdymas. Be to, pagal Programą bus remiamas tikslas supaprastinti ES mechanizmus skatinant didesnį nacionalinių teisingumo sistemų sąveikumą. Šiuo atžvilgiu bus skatinama sinergija su nacionalinės ir regioninės partnerystės planais, kad būtų užtikrinta pažanga skaitmeninant nacionalines teisingumo sistemas tiek nacionaliniu, tiek ES lygmenimis.

·Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

1. Naujas tvaraus Europos klestėjimo ir konkurencingumo planas. Teisingumo sistemos skaitmenizacija prisidedama prie augimo ir konkurencingumo, nes kuriamos veiksmingesnės teisingumo sistemos, supaprastinamos teisinės procedūros ir sutrumpinamas tarpvalstybinio bylinėjimosi laikas bei išlaidos visoje ES. Tai itin svarbu MVĮ ir startuoliams. Šiuo atžvilgiu bus skatinama sinergija su nacionalinės ir regioninės partnerystės planais tokiose svarbiose srityse kaip įgūdžiai, gebėjimų stiprinimas ir skaitmenizacija. Programa taip pat bus papildytas planas stiprinti bendrąją rinką (visų pirma paslaugų ir skaitmeniniame sektoriuose bei finansinių paslaugų srityje) skatinant teisinį sąveikumą ir sklandesnį ES taisyklių vykdymo užtikrinimą. Finansuojant veiklą, susijusią su vartotojų ir investuotojų politika, bendrovių teise ir sutarčių teise bei kova su pinigų plovimu, 2028–2034 m. Bendrosios rinkos ir muitinės programa bus papildyta Teisingumo programa ir bus tiesiogiai prisidėta prie ES politikos teisingumo srityje įgyvendinimo ir Sąjungos teisingumo erdvės kūrimo. Be to, stiprinant teisinę valstybę ir teisinį tikrumą, Teisingumo programa bus sustiprinta investicinė aplinka, taip pat veiksmai, kuriais grindžiama santaupų ir investicijų sąjunga 19 , ir remiamas Europos konkurencingumo fondas 20 , sukuriant stabilią verslo veiklos teisinę sistemą. Galiausiai mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje taip pat bus užtikrinta sinergija, visų pirma susijusi su poreikiu gilinti supratimą apie pažangių naujų technologijų, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto, naudojimą teisingumo sektoriuje, todėl bus skatinama sinergija su kita bendrąja mokslinių tyrimų ir inovacijų programa („Europos horizontas“) 21 .

2. Nauja Europos gynybos ir saugumo era. Teisingumo programa sudaromos palankesnės sąlygos tarpvalstybiniam teisminiam bendradarbiavimui, kuris labai svarbus saugumui ir kovai su organizuotu nusikalstamumu, terorizmu ir kibernetinėmis grėsmėmis. Programa taip pat remiamas Europos arešto orderio vykdymo užtikrinimas ir suteikiama skaitmeninė infrastruktūra, skirta teisėtai prieigai prie elektroninių įrodymų ir bylų nagrinėjimui tarpvalstybiniu mastu. Be to, pagal Teisingumo programą remiamos kovos su korupcija priemonės ES lygmeniu. Taip prisidedama prie raginimo apsvarstyti galimybę išplėsti Europos prokuratūros kompetenciją kovoje su sunkiais tarpvalstybiniais nusikaltimais, visų pirma korupcija, kurie daro poveikį Sąjungos lėšų naudojimui ir su kuriais valstybės narės, veikdamos pavieniui, negali kovoti. Be to, į 2024–2029 m. Europos Komisijos politines gaires 22 įtrauktas siekis stiprinti Europolo pajėgumus remti nacionalines teisėsaugos agentūras ir jo bendradarbiavimą su kitomis ES agentūromis ir įstaigomis. Šis užmojis yra glaudžiai suderintas su tuo, kad Programoje daugiau dėmesio skiriama skaitmenizacijai, sudarant sąlygas sparčiau perduoti įrodymus, koordinuoti veiksmus tikruoju laiku ir aktyviau naudoti saugią dirbtinio intelekto ir (arba) duomenų analizę teisminio vykdymo užtikrinimo srityje, laikantis taikytinų teisinių sistemų ribų. Jis taip pat dera su Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu institucijos (AMLA) įsteigimu, nes tai padės užkirsti kelią Sąjungos finansų sistemos naudojimui pinigų plovimo ir teroristų finansavimo tikslais. Eurojusto reforma taip pat padės ES lygmeniu koordinuoti tarpvalstybinius tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą, be kita ko, dėl galimybės naudoti naujas skaitmenines priemones. Be to, skaitmenizacija teisingumo srityje taip pat bus užtikrintas techninis atsparumas, saugi teisinių sistemų infrastruktūra ir baudžiamojo persekiojimo už kibernetinius nusikaltimus sistemos, taip papildant ES pasirengimo krizėms 23 ir kibernetinės gynybos strategijas 24 , taip pat Europos vidaus saugumo strategiją 25 . Atsižvelgiant į esminius saugumo ir teisingumo vietoje ryšius, bus užtikrinta sinergija su ES lėšomis, skirtomis prieglobsčiui, migracijai ir integracijai, sienų valdymui ir vidaus saugumui, pavyzdžiui, siekiant užtikrinti tinkamus mokymus teisminėse institucijose, be kita ko, susijusius su naujomis taisyklėmis, nustatytomis Migracijos ir prieglobsčio pakte, ir užtikrinti veiksmingą nusikaltimų aukų apsaugą, sąveikumą su Europos nuosprendžių registrų informacine sistema (ECRIS) ir tarpžinybinį bendradarbiavimą teisingumo ir vidaus saugumo srityse, be kita ko, pasitelkiant su teisingumu susijusias agentūras ir įstaigas, kaip antai Eurojustą ir Europos prokuratūrą.

3. Europa pasaulyje. Savo galią ir partnerystės galimybes panaudoti kaip svertą. Programoje skiriamas dėmesys teisinei valstybei, teisminiam bendradarbiavimui ir teisei kreiptis į teismą parodys, kaip jie skatinami pasauliniu lygmeniu, be kita ko, įgyvendinant Jungtinių Tautų (JT) darnaus vystymosi tikslus (DVT) 26 . Šiuo atžvilgiu bus plėtojama sinergija su priemone „Globali Europa 27 “, nes Teisingumo programa padės vykdyti ES išorės veiksmus, kadangi vykstant plėtros procesui bus stiprinamos narystės siekiančių šalių teisminės sistemos.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

·Teisinis pagrindas

·Kintamoji geometrija

Šis reglamentas grindžiamas teisiniais pagrindais pagal SESV trečiosios dalies V antraštinę dalį, susijusią su laisvės, saugumo ir teisingumo erdve. Taigi reglamentas Danijai ir Airijai taikomas laikantis prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 21 ir Protokolo Nr. 22 nuostatų.

Pagal Protokolo Nr. 22 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja Tarybos darbe nustatant priemones, siūlomas pagal SESV trečiosios dalies V antraštinę dalį, ir tokios priemonės Danijai nėra privalomos arba taikomos.

Pagal Protokolo Nr. 21 1 ir 2 straipsnius Airija nedalyvauja Tarybos darbe nustatant priemones, siūlomas pagal SESV trečiosios dalies V antraštinę dalį, ir tokios priemonės Airijai nėra privalomos arba taikomos. Vis dėlto Airija gali nuspręsti dalyvauti priimant ir taikant bet kurią iš tokių siūlomų priemonių. Be to, bet kuriuo metu po tokios priemonės priėmimo Airija gali pritarti priemonei, jei bus atliktos Protokolo Nr. 21 4 straipsnyje nurodytos procedūros.

·Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Skirsnyje „Pagrindimas ir tikslai“ išdėstyti tikslai turi stiprų tarpvalstybinį aspektą ir jiems įgyvendinti reikia bendrų sprendimų, taip pat ES lygmens valdymo, koordinavimo ir paramos. Pavieniai nacionaliniai veiksmai būtų mažiau veiksmingi ir paveikūs nei koordinuotos ES lygmens pastangos, kuriomis skatinamas bendradarbiavimas, gebėjimų stiprinimas, tarpusavio mokymasis ir dalijimasis ištekliais, ekspertinėmis žiniomis ir geriausios patirties pavyzdžiais.

Be ES veiksmų ir finansavimo kiltų pavojus Sąjungos teisingumo erdvės veikimui, o tai darytų neigiamą poveikį daugeliui naudos gavėjų, visų pirma teisminių institucijų nariams, pilietinės visuomenės organizacijoms (PVO), dirbančioms teisės kreiptis į teismą srityje, ir visos ES teisiniams tinklams. ES parama padeda įveikti nacionalines kliūtis, todėl kiekviena valstybė narė gali imtis veiksmų nagrinėjant klausimus, kurių ji negalėjo išspręsti viena. Taip užtikrinama, kad nė viena valstybė narė nebūtų palikta nuošalyje sprendžiant tarpvalstybines problemas.

ES lygmens veiksmai taip pat labai svarbūs siekiant įgyvendinti ES masto prioritetus, kurie gali būti ne itin svarbūs nacionalinėse darbotvarkėse arba kuriems reikalinga tikslinė parama. Kai kuriose srityse vien tik nacionalinės pastangos gali būti nepakankamos, trumpalaikės arba nesuderinamos su ES prioritetais. Pavyzdžiui, ES turėtų toliau remti tarpvalstybinius mokymus apie Sąjungos teisę ir teisminių institucijų specialistų mainus. Tai ne tik Sutartimi grindžiama pareiga, bet ir labai svarbus aspektas sprendžiant bendrus tarpvalstybinius uždavinius, suteikiant teisingumo srities specialistams tinkamų įgūdžių ir stiprinant pagrindines Sąjungos vertybes.

ES turi unikalias galimybes kurti tarpvalstybines galimybes teisingumo srities specialistams užmegzti ryšius, plėtoti bendrą teisinę kultūrą ir prie jos prisidėti. Taigi ji turėtų toliau skatinti tarptautinį bendradarbiavimą, informuotumo didinimą ir tinklų kūrimą. Tokia veikla stiprinamas nacionalinių teisingumo sistemų tarpusavio pasitikėjimas ir padedama rinkti lyginamuosius duomenis apie jų kokybę, nepriklausomumą ir veiksmingumą – to valstybės narės, veikdamos pavieniui, negali įgyvendinti.

ES veiksmai taip pat labai svarbūs tose srityse, kuriose reikia glaudžiai koordinuoti veiksmus su valstybėmis narėmis, kad būtų laikomasi tarptautinių teisingumo standartų, pavyzdžiui, JT DVT, ir išlaikyta vieninga ES pozicija pagrindiniais klausimais, kaip antai pagrindinių teisių skaitmeninėje srityje ir duomenų apsaugos.

Galiausiai ES veiksmai labai svarbūs siekiant paspartinti teisingumo reformas šalyse kandidatėse, kurios yra plėtros proceso dalis, visų pirma teisinės valstybės, teisminių institucijų nepriklausomumo ir kovos su korupcija srityse. Šios pastangos labai svarbios siekiant užtikrinti ES teisingumo standartus, baigti kurti bendrąją rinką ir stiprinti ES sanglaudą bei gerovę.

Be būtinybės imtis ES veiksmų šioje srityje, ES lėšos taip pat turi didelę pridėtinę vertę, nes ES gali geriausiai užtikrinti, kad teisingumo sistemos visoje Sąjungoje veiktų suderintai. ES intervenciniai veiksmai ES teisininkų mokymo srityje turi savaiminę pridėtinę vertę, nes perdavus šią atsakomybę nacionaliniu lygmeniu Sąjungos teisės supratimas ir įgyvendinimas valstybėse narėse taptų nenuoseklesniu. Tai turėtų neigiamą poveikį bendriems nacionalinių subjektų gebėjimams įgyvendinti ES politiką ir teisės aktus, spręsti tarpvalstybinius klausimus ir plėtoti tarpvalstybinius daugiašalius projektus. Be to, ES veiksmai teisingumo politikos srityje padeda stiprinti bendrąją rinką ir didinti konkurencingumą. Išsami ir suderinta teisingumo sistema visose valstybėse narėse mažina teisinį netikrumą ir nenuoseklumą ir taip sudaro palankesnes sąlygas sklandesnėms tarpvalstybinėms verslo operacijoms ir investicijoms. Nuspėjamas taisyklių vykdymo užtikrinimas, nuosekli intelektinės nuosavybės teisių apsauga ir veiksmingi ginčų sprendimo mechanizmai labai svarbūs siekiant išlaikyti investuotojų pasitikėjimą ir skatinti verslumą bei inovacijas. Nustatydama aiškius teisinius standartus ir užtikrindama vienodą jų taikymą, ES padeda įmonėms veiksmingai veikti, mažina sandorių išlaidas ir didina bendrą bendrosios rinkos patrauklumą. Šis teisinis nuspėjamumas taip pat stiprina sąžiningą konkurenciją, nes užtikrinama, kad įmonės, nepriklausomai nuo jų kilmės šalies ES, turėtų vienodas sąlygas, taip skatinant ekonominį stabilumą ir tvarų augimą.

·Proporcingumo principas

Pasiūlymu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui Sąjungos lygmeniu pasiekti.

·Priemonės pasirinkimas

Naujoji 2028–2034 m. Teisingumo programa visų pirma grindžiama 2021–2027 m. Teisingumo programa. Tinkamiausia priemonė siūlomai sistemai įgyvendinti yra reglamentas.

3.RETROSPEKTYVINIO VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

·Galiojančių teisės aktų retrospektyvinis vertinimas / tinkamumo patikrinimas

2021–2027 m. Teisingumo programos laikotarpio vidurio vertinime pabrėžiama, kad pagal Programą finansuojami veiksmai dera su ES ir nacionalinio lygmens politika ir prioritetais, suderintais su kitomis ES finansavimo priemonėmis, taip pat dera su tarptautiniais įsipareigojimais ir tikslais, tokiais kaip DVT 28 . Supaprastinta 2021–2027 m. programos struktūra suteikia galimybę užtikrinti didesnį poveikį ir tikslingesnį požiūrį pagrindinėse srityse, palyginti su ankstesne 2014–2020 m. programa. Konkrečiai kalbant, 2021–2027 m. Teisingumo programa sėkmingai prisidedama prie teismų sprendimų tarpusavio pripažinimo ir vykdymo visose valstybėse narėse rėmimo ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, nes sukuriamas ilgalaikis poveikis toliau plėtojant darnią Sąjungos teisingumo erdvę, grindžiamą tarpusavio pasitikėjimu ir bendradarbiavimu.

Tiesioginis finansavimas naudos gavėjams davė tiesioginės ir apčiuopiamos naudos susijusioms tikslinėms grupėms. Visų pirma ES tinklų, kaip antai Europos teisėjų mokymo tinklo (ETMT), finansavimu sudaromos palankesnės sąlygos tvariam bendradarbiavimui, gebėjimų stiprinimui ir nuolatiniam kokybiškam teisės specialistų dalyvavimui visoje ES. Be to, nuolatinis dėmesys teisininkų mokymui pagal Programą labai padeda suvienodinti ir plėtoti ES teisinę aplinką. Teisingumo programa atlieka itin svarbų vaidmenį puoselėjant bendrą teisinę kultūrą apmokant tūkstančius teisėjų, teisininkų ir teismų darbuotojų bei remiant 2021–2024 m. Europos teisėjų mokymo strategijos 29 įgyvendinimą. Sudarant palankesnes sąlygas keistis geriausios patirties pavyzdžiais, Programa stiprinamas valstybių narių bendradarbiavimas, užtikrinant, kad teisminių institucijų specialistai Sąjungos teisę taikytų vienodai, nuosekliai ir suderintai tarpvalstybiniu mastu, taip didinant ES teisės aktų vientisumą.

2021–2027 m. programa grindžiama pažanga, pasiekta ankstesniu programavimo laikotarpiu (2014–2020 m.), toliau mažinant kliūtis teisingumui ir gerinant marginalizuotiems asmenims skirtas schemas bei apsaugą 30 . Be to, jos laikotarpio vidurio vertinimo etapu atkreipiamas dėmesys į kai kurias tobulintinas sritis. Visų pirma, konsultacijose su suinteresuotosiomis šalimis surinkti duomenys rodo, kad būtina išplėsti Programos aprėptį. Net jeigu įgyvendinant Programą jau padėta daugeliui žmonių, tam tikrų rūšių suinteresuotųjų šalių informuotumas apie Programą tebėra ribotas 31 , taip pat skiriasi valstybėse narėse. Tai rodo, kad nors Programos komunikacijos veikla yra veiksminga, ji gali apimti ne visus sektorius ir valstybes nares 32 . Be to, kai kurios suinteresuotosios šalys pasiūlė į Programos tikslines grupes įtraukti pataisos tarnybas ir kalėjimų darbuotojus. Siekiant geriau atspindėti Programos poveikį ir padidinti jos pridėtinę vertę bei matomumą, galėtų būti apsvarstyti tolesni veiksmai, pvz., labiau susistemintas suinteresuotųjų šalių suvokimo ir patirties apibendrinimo procesas, taip pat būdai susieti esamas platformas (pvz., ETMT ir e. teisingumo portalą) su sėkmingais projektais ES finansavimo ir konkursų portale. Be to, siekiant toliau didinti Programos išlaidų efektyvumą, būtų galima toliau apsvarstyti bendradarbiavimą su esamais ES lygmens tinklais.

Į visas šias išvadas atsižvelgiama rengiant 2028–2034 m. Teisingumo programą, pateiktą šiame pasiūlyme.

Kalbant apie naujų uždavinių sprendimą, teisingumo sistemos skaitmenizacija tapo svarbiu kompleksiniu 2021–2027 m. Teisingumo programos tikslu, visų pirma po COVID-19 pandemijos, kuri paspartino skaitmeninių technologijų naudojimą. Taip sudaromos palankesnės sąlygos gauti teisinę informaciją, modernizuojami tarpvalstybinio teisminio bendradarbiavimo mechanizmai ir padedama siekti platesnių ES skaitmeninės pertvarkos tikslų, kad teisingumo sistemos taptų veiksmingesnės ir prieinamesnės. Investicijomis į skaitmenizaciją taip pat stiprinamos pagrindinės teisės teisingumo srityje, kaip antai teisė į nekaltumo prezumpciją 33 . Be to, dėl dažnesnio skaitmeninių priemonių naudojimo Programos aprėptis tampa veiksmingesnė. Vis dar yra galimybių toliau pasinaudoti skaitmenizacijos teikiamomis galimybėmis teisingumo srityje. Taigi 2028–2034 m. teisingumo programoje daugiau dėmesio bus skiriama skaitmenizacijai pagal jos bendruosius ir konkrečius tikslus. Taip bus užtikrintas strategiškesnis ir nuoseklesnis požiūris į visus su teisingumo sistemos skaitmenizacija susijusius klausimus ir iššūkius.

·Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Per pirmąsias atviras viešąsias konsultacijas buvo siekiama sustiprinti dviejų teisingumo programų vertinimo įrodymų bazę, kad būtų gauta atitinkamų suinteresuotųjų šalių nuomonė apie programų veiksmingumą, efektyvumą, aktualumą, nuoseklumą ir ES pridėtinę vertę. Jos buvo pradėtas 2024 m. balandžio 3 d., o nuomonę buvo galima pateikti per 12 savaičių (galutinis terminas – 2024 m. birželio 26 d.).

Apskritai šios atviros konferencijos respondentai teigė, kad teisingumo programų bendrieji ir konkretūs tikslai yra labai svarbūs. Tarp konkrečių tikslų svarbiausi buvo teisininkų mokymas ir teisė kreiptis į teismą. Be to, dauguma respondentų nurodė, kad pagal teisingumo programas finansuojama veikla, visų pirma susijusi su informacinių ir ryšių technologijų kūrimu ir priežiūra 34 , yra aktuali, o skaitmenizacija laikoma svarbiu Programos aspektu. Respondentai teigė, kad abi programos yra veiksmingos siekiant jose nurodytų tikslų ir numatytų rezultatų, visų pirma susijusių su siekiu: i) gerinti visų piliečių galimybes naudotis pilietinės visuomenės organizacijų paslaugomis, konsultavimo veikla ir paramos veikla (ją labai gerai arba gerai įvertino 62 proc. respondentų); ii) remti suinteresuotųjų šalių mokymo veiklą (50 proc. respondentų tai įvertino labai gerai arba gerai) ir iii) didinti tarpvalstybinį sistemų sąveikumą (tai labai gerai arba gerai įvertino 50 proc. respondentų). Šiuo atžvilgiu respondentai pabrėžė, kad e. CODEX ir ECRIS plėtojimas, taip pat mokymai, susiję su IT priemonių naudojimu, yra itin svarbūs ir veiksmingi. Kalbant apie nuoseklumą, dauguma respondentų negalėjo palyginti Teisingumo programos su kitomis programomis (tik trys iš aštuonių respondentų nurodė, kad yra susipažinę su kitomis panašiomis ES iniciatyvomis ir (arba) nacionalinėmis iniciatyvomis teisingumo srityje). Du respondentai nurodė, kad teisingumo programomis iš esmės papildomos kitos ES programos ar iniciatyvos, o viena – ribotai. Respondentai sutarė dėl abiejų programų ES pridėtinės vertės, ir visi respondentai nurodė, kad ES turėjo geriausias galimybes finansuoti tam tikros rūšies veiklą pagal Teisingumo programą, nes ES dalyvavimu užtikrinama, kad visos valstybės narės laikytųsi tų pačių standartų ir taip būtų užtikrintos vienodesnės galimybės kreiptis į teismą. Taigi dauguma respondentų laikėsi nuomonės, kad jei 2021–2027 m. Teisingumo programos įgyvendinimas būtų sustabdytas, valstybės narės negalėtų pasiekti panašių rezultatų nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygmenimis, o techninis bendradarbiavimas apimtų tik mažesnio masto dvišalius kaimyninių valstybių narių projektus, o kai kurios organizacijos apskritai negalėtų gauti finansavimo. Atvirų viešųjų konsultacijų apibendrinamąją ataskaitą galima rasti Europos Komisijos svetainės skirsnyje „Išsakykite savo nuomonę“ 35 .

Toliau pateikiami kai kurie pagrindiniai su teisingumo sritimi susiję rezultatai:

–respondentų teigimu, „teisinės valstybės palaikymas ir skatinimas“ yra svarbus (22,51 proc.) ir labai svarbus (58,71 proc.) politikos prioritetas ir sritis, kurioje ES finansavimas teikia didelę pridėtinę vertę, palyginti su finansavimu nacionaliniu, vietos ar regionų lygmenimis (50,44 proc.);

–respondentų teigimu, „veiksminga ES lėšų apsauga nuo sukčiavimo, korupcijos ir kitos neteisėtos veiklos“ yra svarbus (25,78 proc.) ir labai svarbus (55,09 proc.) politikos prioritetas ir sritis, kurioje ES finansavimas teikia didelę pridėtinę vertę, palyginti su finansavimu nacionaliniu, vietos ar regionų lygmenimis (54,68 proc.);

–respondentų teigimu, „ES teisingumo erdvės kūrimas, teisininkų mokymo, teisminio bendradarbiavimo ir teisės kreiptis į teismą skatinimas“ yra svarbus (29,77 proc.) ir labai svarbus (37,03 proc.) politikos prioritetas ir sritis, kurioje ES finansavimas teikia didelę pridėtinę vertę, palyginti su finansavimu nacionaliniu, vietos ar regionų lygmenimis (47,85 proc.);

–be to, respondentai mano, kad toliau nurodyti veiksmai, kurie ypač svarbūs pagal Teisingumo programą, ateityje iš esmės turės teigiamą poveikį: „Tarpvalstybinio tarpusavio mokymosi, keitimosi gerąja patirtimi ir bendradarbiavimo rėmimas, koalicijos kūrimas“ (72,19 proc.), „Parama ES lygmens tinklų ir organizacijų kūrimui ir plėtojimui“ (60,48 proc.), „Pajėgumų stiprinimas ir mokymas ir (arba) mokytojų mokymo veikla“ (56,10 proc.), „Tarpvalstybinio tarpusavio mokymosi galimybės teisingumo srityje“ (49,08 proc.).

·Nepriklausomas tyrimas

Pasiūlymas pagrįstas išorės ir vidaus ataskaitomis ir vertinimais, pvz., programų vertinimais (laikotarpio vidurio ir ex post), išlaidų peržiūra, kitų ES institucijų, agentūrų ir tarptautinių organizacijų ataskaitomis ir dokumentais 38 .

·Poveikio vertinimas

– ES finansavimo nutraukimas: ši galimybė buvo nedelsiant atmesta, atsižvelgiant į problemų, darančių poveikį šios veiksmų grupės politikos sritims, svarbą, 2024–2029 m. Europos Komisijos politinėse gairėse 39 šiai politikai suteiktą svarbą ir ES intervencinių veiksmų pridėtinę vertę, grindžiamą atitinkamais laikotarpio vidurio vertinimais.

– Teisingumo programą sujungti su kitomis šios veiksmų grupės programomis: dėl teisinių priežasčių ši galimybė taip pat buvo atmesta ankstyvuoju etapu. Teisingumo programa negali būti sujungta su kitomis šios veiksmų grupės programomis, nes ne visos 27 ES valstybės narės dalyvauja Teisingumo programoje (priešingai nei įgyvendinant kitas esamas veiksmų grupės programas). Reglamento, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. Teisingumo programa, teisinis pagrindas yra SESV 81 straipsnio 1 ir 2 dalys ir 82 straipsnio 1 dalis. Šios nuostatos yra SESV V antraštinės dalies, kuri apima laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, dalis. Remdamasi prie Sutarčių pridėtais protokolais, Danija nedalyvauja priimant sprendimus pagal V antraštinę dalį pagal Protokolą Nr. 22 (vadinamoji „atsisakymo dalyvauti nuostata“), o Airija gali nuspręsti dalyvauti taikant tam tikras priemones, jeigu ji tai pasirenka pagal Protokolą Nr. 21. Kitose programose, kurioms taikomas poveikio vertinimas, gali dalyvauti visos valstybės narės, todėl jos yra nesuderinamos su V antraštinės dalies teisiniais pagrindais.

Vadovaujantis Geresnio reglamentavimo gairėmis, poveikio vertinimo ataskaita buvo pateikta Reglamentavimo patikros valdybai (RPV) kokybei patikrinti. 2025 m. birželio 13 d. RPV pateikė nuomonę dėl poveikio vertinimo. RPV pateikė keletą pastabų ir rekomendacijų šiais klausimais: taikymo sritis, problemos apibrėžimas ir vertinimų naudojimas, intervencinių veiksmų logika ir tikslai, galimybių palyginimas ir sąnaudų bei naudos analizė, valdymas, suderinamumas ir būsima stebėsena bei vertinimas. Prie šio pasiūlymo dėl teisės akto pridėtas poveikio vertinimas buvo peržiūrėtas atsižvelgiant į RPV pastabas ir rekomendacijas.

·Supaprastinimas

Iniciatyva atitiks Komunikatą dėl veiksmų, susijusių su 2028–2034 m. DFP 40 , ir jos tikslą supaprastinti ES programų valdymą, valdymą ir įgyvendinimą, kad būtų padidintas veiksmingumas pareiškėjas, naudos gavėjas ir ES institucijoms. Bus stengiamasi supaprastinti paraiškų teikimo, valdymo ir ataskaitų teikimo reikalavimus ir pateikti papildomų gairių. Išteklių sutelkimas, be kita ko, tokiose srityse kaip stebėsena ir vidaus bei išorės komunikacija, užtikrins masto ekonomiją ir padidins ES finansavimo nuspėjamumą naudos gavėjams, suinteresuotosioms šalims ir ES piliečiams.

Be to, kelios išvados rodo, kad didėjanti teisingumo sistemos skaitmenizacijos paklausa pabrėžia didelį investicijų atotrūkį tiek ES, tiek nacionaliniu lygmenimis.

Taigi, siekiant sudaryti sąlygas visiškam nacionalinių teisingumo sistemų skaitmeninimui ir sukurti veiksmingą ir tarpusavyje susietą Sąjungos teisingumo erdvę, būtinas dviejų lygmenų požiūris (t. y. ES ir valstybių narių lygmenimis).

Taip būtų ne tik sukurta daugiau sąsajų su visomis Teisingumo programos politikos sritimis, bet ir užtikrintas tvirtas suderinamumas su veiksmais, vykdomais nacionaliniu lygmeniu siekiant skaitmeninti nacionalines teisingumo sistemas pagal nacionalinės ir regioninės partnerystės planus.

·Pagrindinės teisės

Įgyvendinant visus Programos veiksmus, Programa taip pat siekiama skatinti Sąjungos vertybes, išdėstytas ES sutarties 2 straipsnyje, lyčių lygybę, vaiko teises, be kita ko, laikantis vaiko interesus atitinkančio teisingumo principo, užtikrinant nukentėjusiųjų teisių apsaugą ir veiksmingai taikant lygių teisių ir nediskriminavimo jokiais Chartijos 21 straipsnyje išvardytais pagrindais principą, kaip numatyta Chartijos 51 straipsnyje ir laikantis jame nustatytų ribų.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

5.KITI ELEMENTAI

·Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

·Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Bendrasis siūlomos 2028–2034 m. Teisingumo programos (reglamento 3 straipsnis) tikslas – prisidėti prie tolesnio veiksmingos, įtraukios, atsparios ir skaitmenizuotos Sąjungos teisingumo erdvės, grindžiamos teisinės valstybės principu, tarpusavio pripažinimu ir tarpusavio pasitikėjimu, plėtojimo. Siekiant šio tikslo, Programa taip pat bus sustiprinta demokratija ir pagrindinių teisių apsauga ir prisidėta prie augimo ir konkurencingumo. Šis bendrasis tikslas bus pasiektas įgyvendinus tris konkrečius tikslus:

(a)palengvinti ir remti teisminį bendradarbiavimą civilinėse ir baudžiamosiose bylose ir skatinti teisinę valstybę;

(b)skatinti ir remti teisininkų mokymą;

(c)palengvinti ir remti veiksmingą ir nediskriminacinę visų asmenų teisę kreiptis į teismą ir veiksmingą teisinę gynybą, be kita ko, skaitmeninėmis priemonėmis.

2025/0255 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatoma 2028–2034 m. Teisingumo programa ir panaikinamas Reglamentas (ES) 2021/693

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 81 straipsnio 1 ir 2 dalis ir 82 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 44 ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę 45 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 3 straipsnyje nustatyta, kad Sąjunga užsibrėžė tikslą savo piliečiams pasiūlyti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, o Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 67 straipsnyje papildomai nurodyta, kad Sąjunga sukuria laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje gerbiamos pagrindinės teisės ir skirtingos valstybių narių teisinės sistemos bei tradicijos. Teisingumas yra glaudžiai susijęs su pagrindinėmis vertybėmis, kuriomis grindžiama Sąjunga, visų pirma su teisine valstybe, demokratija ir pagarba pagrindinėms teisėms, įtvirtintoms ES sutarties 2 straipsnyje. Tos pagrindinės vertybės reiškia, kad būtinos nepriklausomos teisminės institucijos, veikiančios veiksmingose teisingumo sistemose. Pats teismų nepriklausomumas kyla iš visoms valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų, teisinės valstybės ir veiksmingos teisminės gynybos principo, numatyto ES sutarties 19 straipsnio 1 dalyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsnyje;

(2)laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės sukūrimui vis dar trukdo tokie veiksniai kaip grėsmė teisinei valstybei, kelių formų sunkūs nusikaltimai ir teisės kreiptis į teismą bei teisminio bendradarbiavimo kliūtys. Taigi kaip niekad svarbu skatinti, stiprinti ir ginti teisingumą, kuris turi tiesioginės įtakos politiniam, ekonominiam, finansiniam ir socialiniam gyvenimui Sąjungoje ir už jos ribų ir yra būtinas siekiant pasirengti išsiplėtusiai Sąjungai. Remiantis 2021–2027 m. Teisingumo programa, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/693 46 , šiuo reglamentu siekiama nustatyti Teisingumo programą (toliau – Programa), kad būtų remiamas tolesnis Sąjungos teisingumo erdvės, grindžiamos teisinės valstybės principu, pagrindinėmis teisėmis, demokratija, teisminių institucijų nepriklausomumu ir nešališkumu, tarpusavio pripažinimu ir tarpusavio pasitikėjimu, teise kreiptis į teismą ir tarpvalstybiniu teisminiu bendradarbiavimu civilinėse ir baudžiamosiose bylose, plėtojimas. Programoje taip pat turėtų būti daugiau dėmesio skiriama teisingumo sistemų skaitmenizacijai siekiant visų jos konkrečių tikslų;

(3)šiuo reglamentu nustatomas orientacinis Teisingumo programos finansinis paketas. Šiame reglamente dabartinės kainos apskaičiuojamos taikant fiksuotą 2 proc. defliatorių;

(4)sparčiai kintančioje ekonominėje, socialinėje ir geopolitinėje aplinkoje, dėl kurios kyla neaiškumų ir iššūkių, pastarojo meto patirtis parodė, kad reikia lankstesnės daugiametės finansinės programos ir Sąjungos išlaidų programų. Tuo tikslu ir atsižvelgiant į Teisingumo programos tikslus, skiriant finansavimą turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į kintančius politikos poreikius ir Sąjungos prioritetus, nustatytus atitinkamuose Komisijos paskelbtuose dokumentuose, Tarybos išvadose ir Europos Parlamento rezoliucijose, kartu užtikrinant pakankamą biudžeto vykdymo nuspėjamumą;

(5)Programai taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2024/2509 47 . Jame nustatomos Sąjungos bendrojo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės, įskaitant taisykles dėl dotacijų, apdovanojimų, nepiniginio dovanojimo, viešųjų pirkimų, finansinės paramos, finansinių priemonių ir biudžeto garantijų;

(6)pagal Reglamentą (ES, Euratomas) 2024/2509, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 48 , Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 49 , Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 50 ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939 51 , Sąjungos finansiniai interesai turi būti ginami proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, administracinių nuobaudų skyrimą. Visų pirma, pagal reglamentus (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir (Euratomas, EB) Nr. 2185/96, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ar bet kurios kitos neteisėtos veiklos atvejų. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939, Europos prokuratūra gali tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo ir kitos neteisėtos veiklos atvejus, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 52 , ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už juos. Pagal Reglamentą (ES, Euratomas) 2024/2509, bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšų, turi visapusiškai bendradarbiauti siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises;

(7)Programa turi būti įgyvendinama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) XXX [Veiklos rezultatų reglamentą] 53 , kuriuo nustatoma biudžeto išlaidų stebėjimo ir veiklos rezultatų peržiūros sistema, įskaitant taisykles, kuriomis užtikrinamas vienodas reikšmingos žalos nedarymo ir lyčių lygybės principų, nurodytų atitinkamai Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 33 straipsnio 2 dalies d ir f punktuose, taikymas, Sąjungos programų ir veiklos rezultatų stebėsenos ir ataskaitų apie juos teikimo taisykles, Sąjungos finansavimo portalo sukūrimo taisykles, programų vertinimo taisykles, taip pat kitas horizontaliąsias visoms Sąjungos programoms taikytinas nuostatas, kaip antai nuostatas dėl informavimo, komunikacijos ir matomumo;

(8)pagal Programą numatytomis priemonėmis turėtų būti remiamas tvirtesnis teismo sprendimų ir teismo sprendimų civilinėse ir baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimas ir vykdymas, valstybių narių tarpusavio pasitikėjimas ir būtinas teisės aktų derinimas, kad būtų palengvintas visų atitinkamų institucijų bendradarbiavimas, be kita ko, skaitmeninėmis priemonėmis. Programa taip pat turėtų būti remiama esamų ir naujų IT priemonių ar platformų, skirtų naujoms teisminio bendradarbiavimo priemonėms, priežiūra ir kūrimas. Mažinant teisingumo sistemos skaitmenizacijos veiksmingumą, turėtų būti užtikrinta pagrindinių teisių apsauga pagal Chartiją, taip pat apsaugos nuo nelygybės, diskriminacijos ir atskirties priemonės;

(9)vykdant visą Programos veiklą turėtų būti skatinamas teisinės valstybės principas, be kita ko, remiant pastangas didinti nacionalinių teisingumo sistemų nepriklausomumą, kokybę ir veiksmingumą, kad būtų padidintas tarpusavio pasitikėjimas, kuris būtinas teisminiam bendradarbiavimui civilinėse ir baudžiamosiose bylose;

(10)civilinėse bylose pagal Programą turėtų būti remiama asmens teisių apsauga civilinėse ir komercinėse bylose, įskaitant kovą su strateginiais ieškiniais dėl visuomenės dalyvavimo, ir skatinama didesnė civilinės teisės konvergencija. Tai padės pašalinti kliūtis, trukdančias patenkinamai ir veiksmingai vykdyti teismines ir neteismines procedūras visų ginčo šalių naudai. Siekiant remti veiksmingą šios srities Sąjungos teisės vykdymą ir praktinį taikymą, Programa taip pat turėtų būti remiamas Tarybos sprendimu 2001/470/EB įsteigto Europos teisminio tinklo civilinėse ir komercinėse bylose veikimas 54 ;

(11)baudžiamosiose bylose Programa turėtų padėti įgyvendinti taisykles ir procedūras, kuriomis užtikrinamas nuosprendžių ir sprendimų pripažinimas visoje Sąjungoje, ir remti Sąjungos finansinių interesų apsaugą. Ji turėtų padėti pašalinti veiksmingo tarpusavio pasitikėjimo ir bendradarbiavimo kliūtis, be kita ko, remiant priemones, kuriomis užtikrinamas tinkamas Sąjungos teisės aktų, kuriais suderinami nacionaliniai baudžiamieji įstatymai, perkėlimas į nacionalinę teisę. Pagal Programą taip pat turėtų būti remiami veiksmai, kuriais siekiama palengvinti bendradarbiavimą, susijusį su sunkiais nusikaltimais, pavyzdžiui, korupcija, terorizmu ir nusikaltimais aplinkai. Visų pirma Programa turėtų stiprinti teisėsaugos, teisminių institucijų ir kitų kompetentingų institucijų veiklos koordinavimą ir bendradarbiavimą. Be to, ja turėtų būti remiamas bendradarbiavimas su Sąjungos įstaigomis ir agentūromis, pavyzdžiui, Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūra (Eurojustu) ir Europos prokuratūra, ir didinamas informuotumas apie jų vaidmenį, taip sudarant sąlygas labiau integruotai teisminio bendradarbiavimo Sąjungoje sistemai;

(12)Programa turėtų padėti visiems gerinti nediskriminacines galimybes kreiptis į teismą ir ja turėtų būti remiama veikla, kuria siekiama apsaugoti nusikaltimų aukų teises, taip pat įtariamųjų ir kaltinamųjų procesines teises baudžiamajame procese, taip pat prašomų perduoti asmenų teises vykdant Europos arešto orderio (EAO) procedūras; teisė kreiptis į teismą visų pirma turėtų apimti galimybę kreiptis į teismą, alternatyvius ginčų sprendimo būdus ir teisines konsultacijas, kurias nepriklausomai ir nešališkai turi teikti valstybės pareigūnai. Ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama geresniam įvairių Sąjungos teisės aktų dėl nusikaltimų aukų apsaugos įgyvendinimui, taip pat veiksmams, kuriais siekiama kompetentingoms institucijoms, įskaitant teismines institucijas, teisėsaugos institucijas, praktikuojančius teisininkus, keistis geriausios patirties pavyzdžiais ir remti žinių apie kolektyvinio teisių gynimo priemones gerinimą ir jų naudojimo gerinimą. Be to, turėtų būti remiama veikla, kuria sudaromos palankesnės sąlygos veiksmingai ir vienodomis sąlygomis kreiptis į teismą diskriminuojamiems arba pažeidžiamoje padėtyje esantiems asmenims (pvz., asmenims su negalia pagal Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių konvencijos 55 13 straipsnį, vaikams, mažumoms, LGBTIQ+ asmenims ir smurto dėl lyties, smurto šeimoje ir kitų formų tarpasmeninio smurto aukoms). Programa taip pat turėtų būti remiama pilietinės visuomenės organizacijų veikla, kuria prisidedama prie tų tikslų įgyvendinimo;

(13)Programa turėtų būti remiamas teisminių institucijų ir teisminių institucijų darbuotojų mokymas. Mokymo veikla turėtų būti prisidedama prie Sąjungos strateginių prioritetų įgyvendinimo, įskaitant, pavyzdžiui, mokymą civilinės ir baudžiamosios teisės, veiksmingo Chartijos taikymo, tarpusavio pripažinimo ir procesinių apsaugos priemonių klausimais (įskaitant strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo (kovos su SLAPP) apsaugos priemones). Mokymo veikloje pagal Programą daug dėmesio turėtų būti skiriama teisingumo sistemų skaitmenizacijai, sudarant palankias sąlygas teisminėms institucijoms ir teisminių institucijų darbuotojams, be kita ko, didinant skaitmeninius įgūdžius, žinias ir informuotumą. Mokymai taip pat turėtų padėti skaitmeninti tarpvalstybinius teismo procesus. Parama mokymui turėtų būti teikiama užtikrinant sinergiją su nacionalinio lygmens priemonėmis, taip panaudojant Programos poveikį;

(14)Programa turėtų būti remiama Europos teisėjų mokymo tinklo (ETMT), kuris yra labai svarbus teisininkų mokymo veikėjas ir atlieka svarbų vaidmenį remiant ir įgyvendinant Europos teisininkų mokymo politikos tikslus, metinė darbo programa. ETMT – vienintelis Sąjungos lygmens tinklas, vienijantis valstybių narių teisininkų mokymo įstaigas. Taigi jis turi unikalią galimybę organizuoti valstybių narių teisminių institucijų mainus ir mokymą ir koordinuoti nacionalinių teisininkų mokymo įstaigų darbą, taip skatindama Sąjungos remiamo ir nacionaliniu lygmeniu finansuojamo mokymo sinergiją ir Sąjungos bei nacionalinių mokymo paslaugų teikėjų struktūrinį bendravimą. Be to, į ETMT taip pat gali būti įtrauktos šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių teisininkų mokymo įstaigos kaip narės stebėtojos;

(15)vaiko teisių apsauga yra pagrindinis Sąjungos tikslas, įtvirtintas ES sutarties 3 straipsnio 3 dalyje ir Chartijos 24 straipsnyje. Visuose su vaikais susijusiuose veiksmuose pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko interesus. Tai taip pat labai svarbu teisingumo sistemų teisėtumui ir veiksmingumui. Teismo procese dalyvaujantys vaikai, nesvarbu, ar jie yra liudytojai, aukos, įtariamieji, kaltinamieji ar nuteistieji, ar kitos šalys, dažnai susiduria su didelėmis kliūtimis, kurios kenkia jų gebėjimui veiksmingai dalyvauti ir naudotis tinkamomis apsaugos priemonėmis. Dėl šios priežasties, siekiant užtikrinti veiksmingą naudojimąsi savo teisėmis, būtina stiprinti nacionalinių teisingumo sistemų ir specialistų gebėjimus tenkinti konkrečius vaikų poreikius;

(16)Programa turėtų būti prisidedama prie teisingumo sistemos skaitmenizacijos, be kita ko, kuriant, diegiant ir prižiūrint priemones Sąjungos lygmeniu. Taigi būtų galima pasinaudoti priemonėmis, kuriomis palengvinamas teismų ir šalių skaitmeninis bendravimas, pavyzdžiui, Europos elektroninės prieigos punktu, sudarant palankesnes sąlygas lengviau susipažinti su teisminiais duomenimis, pavyzdžiui, Europos teismų praktikos identifikatoriumi, arba didinant suskaitmenintų teisminių procedūrų, kaip antai patikimumo užtikrinimo paslaugų pagal Reglamentą (ES) Nr. 910/2014 ir europinių skaitmeninės tapatybės dėklių, veiksmingumą ir saugumą. Gerai veikianti Sąjungos teisingumo erdvė su veiksmingomis ir atspariomis nacionalinėmis teisingumo sistemomis yra būtinai reikalinga klestinčiai vidaus rinkai ir yra esminė ekonomikos augimo, patikimų finansų rinkų ir konkurencingumo sąlyga. Skaitmenizacija didina tarpvalstybinių teisminių procedūrų civilinėse ir baudžiamosiose bylose veiksmingumą, taip pat teisę kreiptis į teismą Sąjungoje, o tai savo ruožtu skatina investicijas. Teisingumo sistemos skaitmenizacija taip pat sudaro sąlygas ir palengvina veiksmingą ir efektyvų bendradarbiavimą su kitomis kompetentingomis institucijomis įgyvendinant pagrindinius ES skaitmeninių taisyklių sąvado elementus, pavyzdžiui, Skaitmeninių paslaugų aktą, ir užtikrinant jų vykdymą. Teisingumo sistemų skaitmenizacija taip pat padeda sumažinti tiek viešųjų biudžetų, tiek galutinių naudotojų išlaidas, kartu išlaikant veiksmingas paslaugas piliečiams ir įmonėms. Tokiu atveju teisingumo srities specialistai gali sutelkti dėmesį į pagrindines užduotis, taip pagerinant proceso kokybę ir veiksmingumą. Skaitmeninėmis priemonėmis taip pat plečiamos galimybės kreiptis į teismą, nes sudaromos sąlygos nuotoliniam ryšiui ir lengvai prieigai prie teismo bylų, todėl didinamas skaidrumas. Be to, skaitmenizacija didina nacionalinių teisingumo sistemų atsparumą krizių (pvz., pandemijų) metu, taigi galima užtikrinti, kad jos galėtų toliau veiksmingai veikti piliečių ir įmonių labui. Tai stiprina pasitikėjimą teisingumo sistemos gebėjimu patikimai veikti nenumatytomis aplinkybėmis;

(17)Sąjunga turi apsaugoti savo saugumo interesus nuo tiekėjų, kurie dėl galimo trečiųjų valstybių kišimosi galėtų kelti nuolatinę saugumo riziką, taip pat užtikrinti jų saugumą, visų pirma kibernetinį saugumą. Todėl būtina mažinti nuolatinės priklausomybės nuo didelės rizikos tiekėjų vidaus rinkoje, įskaitant IRT tiekimo grandinę, riziką, nes jie gali turėti didelį neigiamą poveikį naudotojų ir įmonių saugumui visoje Sąjungoje ir Sąjungos ypatingos svarbos infrastruktūros objektams, kiek tai susiję su duomenų ir paslaugų vientisumu ir paslaugų prieinamumu. Šis apribojimas turėtų būti grindžiamas proporcingu rizikos vertinimu ir susijusiomis rizikos mažinimo priemonėmis, kaip apibrėžta Sąjungos politikoje ir teisės aktuose;

(18)Komisija turėtų užtikrinti bendrą nuoseklumą, papildomumą ir sinergiją su Sąjungos įstaigų, organų ir agentūrų, visų pirma Eurojusto, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA), Europos Sąjungos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros (eu-LISA) ir Europos prokuratūros, darbu ir turėtų atsižvelgti į kitų nacionalinių ir tarptautinių subjektų darbą srityse, kurioms taikoma Programa;

(19)siekiant užtikrinti veiksmingą lėšų paskirstymą iš Sąjungos bendrojo biudžeto, būtina užtikrinti, kad visi pagal Programą vykdomi veiksmai turėtų pridėtinę Sąjungos vertę, papildytų valstybių narių vykdomus veiksmus ir derėtų su kitais Sąjungos veiksmais. Visų pirma reikėtų siekti nuoseklumo, papildomumo ir sinergijos su finansavimo programomis, kuriomis remiamos glaudžiai tarpusavyje susijusios politikos sritys, pavyzdžiui, nacionalinės ir regioninės partnerystės planais (nustatytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu XXX [NRP reglamentu 56 ], programa „AgoraEU“ (nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu XXX [AgoraEU] 57 ) ir išorės veiksmais, remiamais pagal programą „Globali Europa“ (nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu XXX 58 );

(20)Programa pakeičia Reglamentu (ES) 2021/693 nustatytą 2021–2027 m. programavimo laikotarpio programą, todėl pastaroji turėtų būti panaikinta;

(21)pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(22)pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 3 straipsnį Airija [... m. ... ... d. raštu] pranešė apie savo pageidavimą dalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą;

arba

pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 1 ir 2 straipsnius ir nedarant poveikio to protokolo 4 straipsniui Airija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatoma Teisingumo programa (toliau – Programa), taip pat Programos tikslai, 2028–2034 m. jos biudžetas, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.

2 straipsnis

Apibrėžtis

Šiame reglamente „teisminės institucijos ir teisminių institucijų darbuotojai“ – teisėjai, prokurorai ir teismų bei prokuratūrų darbuotojai, taip pat visi kiti teisingumo srities specialistai, susiję su teisingumo sistemomis ar kitaip dalyvaujantys vykdant teisingumą, neatsižvelgiant į apibrėžtį nacionalinėje teisėje, teisinį statusą ar vidaus organizaciją, pavyzdžiui, teisininkai, notarai, antstoliai ar vykdymo pareigūnai, nemokumo srities specialistai, tarpininkai, teismo vertėjai žodžiu ir raštu, teismų ekspertai, kalėjimų darbuotojai ir probuotojai.

3 straipsnis

Programos tikslai

1.Bendrasis Programos tikslas – padėti toliau plėtoti veiksmingą, įtraukią, atsparią ir skaitmeninę Sąjungos teisingumo erdvę, grindžiamą teisinės valstybės principu, tarpusavio pripažinimu ir tarpusavio pasitikėjimu, taip kartu stiprinant demokratiją ir pagrindinių teisių apsaugą ir prisidedant prie Sąjungos augimo ir konkurencingumo bei teisingumo sistemos skaitmenizacijos Sąjungos lygmeniu.

2.Konkretūs Programos tikslai:

(a)palengvinti ir remti teisminį bendradarbiavimą civilinėse ir baudžiamosiose bylose ir skatinti teisinę valstybę, visų pirma teisingumo sistemų nepriklausomumą, kokybę ir veiksmingumą, be kita ko, gerinant veiksmingą tarpvalstybinį teismo sprendimų pripažinimą ir vykdymą;

(b)skatinti ir remti teisėjų ir teisminių institucijų darbuotojų mokymą, siekiant: propaguoti teisinę valstybę, pagrindines teises ir demokratiją; puoselėti bendrą teisinę ir teisminę kultūrą; užtikrinti nuoseklų ir veiksmingą atitinkamų Sąjungos teisinių priemonių įgyvendinimą ir sukurti palankią aplinką teisminio bendradarbiavimo ir teisingumo sistemų skaitmenizacijai;

(c)palengvinti ir remti veiksmingą ir nediskriminacinę visų asmenų teisę kreiptis į teismą ir veiksmingą teisinę gynybą, be kita ko, skaitmeninėmis priemonėmis, skatinant veiksmingus civilinius ir baudžiamuosius procesus ir propaguojant bei remiant visų nusikaltimų aukų teises ir įtariamųjų bei kaltinamųjų procesines teises baudžiamajame procese, taip pat prašomų perduoti asmenų teises vykdant Europos arešto orderio procedūras.

4 straipsnis

Biudžetas

1.Programos įgyvendinimo nuo 2028 m. sausio 1 d. iki 2034 m. gruodžio 31 d. orientacinis finansinis paketas yra 798 000 000 EUR einamosiomis kainomis.

2.Asignavimai gali būti įtraukiami į Sąjungos biudžetą po 2034 m., kad būtų padengiamos būtinos sąnaudos ir sudaromos sąlygos valdyti iki Programos pabaigos nebaigtus vykdyti veiksmus.

3.Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas finansinis paketas ir 5 straipsnyje nurodytos papildomų išteklių sumos taip pat gali būti panaudojamos teikiant Programai įgyvendinti skirtą techninę ir administracinę pagalbą, kaip antai parengiamąją, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiklą, institucijos informacinių technologijų sistemas bei platformas, informavimo ir komunikacijos veiklą, įskaitant institucinį informavimą apie Sąjungos politinius prioritetus, taip pat visą kitą techninę ir administracinę pagalbą arba su darbuotojais susijusias sąnaudas, kurias Komisija patiria valdydama Programą.

5 straipsnis

Papildomi ištekliai

1.Valstybės narės, Sąjungos institucijos, organai ir agentūros, trečiosios valstybės, tarptautinės organizacijos, tarptautinės finansų įstaigos ar kitos trečiosios šalys gali teikti papildomus finansinius ar nefinansinius įnašus į Programą. Papildomi finansiniai įnašai sudaro išorės asignuotąsias pajamas, kaip apibrėžta Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 21 straipsnio 2 dalies a, d arba e punkte arba 21 straipsnio 5 dalyje.

2.Valstybių narių prašymu Programai gali būti teikiami pagal pasidalijamojo valdymo principą valstybėms narėms skirti ištekliai. Pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 62 straipsnio 1 dalies a arba c punktą, Komisija tuos išteklius valdo tiesiogiai arba netiesiogiai. Jie papildo šio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje nurodytą sumą. Tie ištekliai panaudojami atitinkamos valstybės narės naudai. Jei Komisija dėl Programai taip suteiktų papildomų sumų nėra prisiėmusi teisinio įsipareigojimo pagal tiesioginio ar netiesioginio valdymo principą, atitinkamos sumos, dėl kurių įsipareigojimas neprisiimtas, atitinkamos valstybės narės prašymu gali būti perkeliamos atgal į vieną ar daugiau atitinkamų pirminių ar tolesnių programų.

6 straipsnis

Alternatyvusis, mišrusis bei sudėtinis finansavimas

1.Programa įgyvendinama užtikrinant sinergiją su kitomis Sąjungos programomis. Veiksmui, kuriam skirtas Sąjungos įnašas pagal kitą programą, įnašas gali būti skiriamas ir pagal Programą. Atitinkamam įnašui taikomos atitinkamos Sąjungos programos taisyklės arba visiems įnašams gali būti taikomas bendras taisyklių rinkinys ir gali būti prisiimamas vienas teisinis įsipareigojimas. Jei Sąjungos įnašas grindžiamas tinkamomis finansuoti išlaidomis, sudėtinė parama iš Sąjungos biudžeto negali viršyti visų tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų ir gali būti apskaičiuojama proporcingai pagal dokumentus, kuriuose nustatytos paramos sąlygos.

2.Skyrimo procedūros pagal Programą, taikant tiesioginį arba netiesioginį valdymą, gali būti vykdomos bendrai su valstybėmis narėmis, Sąjungos institucijomis, organais ir agentūromis, trečiosiomis valstybėmis, tarptautinėmis organizacijomis, tarptautinėmis finansų įstaigomis ar kitomis trečiosiomis šalimis (toliau – bendros skyrimo procedūros partneriai), jei užtikrinama Sąjungos finansinių interesų apsauga. Tokioms procedūroms taikomas bendras taisyklių rinkinys ir dėl jų prisiimami bendri teisiniai įsipareigojimai. Tuo tikslu bendros skyrimo procedūros partneriai gali suteikti Programai išteklių pagal šio reglamento 5 straipsnį arba įgyvendinti skyrimo procedūrą tiems partneriams gali būti pavesta, kai taikytina, pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 62 straipsnio 1 dalies c punktą. Taikant Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 153 straipsnio 3 dalį, bendrose skyrimo procedūrose vertinimo komiteto dalį gali sudaryti nariai, kurie yra tos procedūros partnerių atstovai.

7 straipsnis

Programos asocijuotosios trečiosios valstybės

1.Visapusiškai arba iš dalies dalyvauti Programoje asocijuotųjų dalyvių teisėmis gali būti leidžiama toliau nurodytoms trečiosioms valstybėms, laikantis 3 straipsnyje nustatytų tikslų ir atitinkamų tarptautinių susitarimų ar sprendimų, priimtų pagal tuos susitarimus ir taikomų:

(a)Europos laisvosios prekybos asociacijos narėms, kurios yra Europos ekonominės erdvės narės, taip pat labai mažoms Europos valstybėms;

(b)stojančiosioms valstybėms, šalims kandidatėms ir potencialiems kandidatams;

(c)Europos kaimynystės politikos šalims;

(d)kitoms trečiosioms valstybėms.

2.Asociacijos susitarimais dėl dalyvavimo programose:

(a)užtikrinama tinkama Programoje dalyvaujančios trečiosios valstybės įnašų ir gaunamos naudos pusiausvyra;

(b)nustatomos dalyvavimo Programoje sąlygos, įskaitant finansinių įnašų į konkrečią programą ir bendro pobūdžio administracines išlaidas, kuriuos sudaro veiklos įnašas ir dalyvavimo mokestis, apskaičiavimą;

(c)trečiajai valstybei nesuteikiami jokie su Programa susijusių sprendimų priėmimo įgaliojimai;

(d)garantuojamos Sąjungos teisės užtikrinti patikimą finansų valdymą ir apsaugoti savo finansinius interesus;

(e)atitinkamais atvejais užtikrinama Sąjungos saugumo ir viešosios tvarkos interesų apsauga.

Taikant pirmos dalies d punktą, trečioji valstybė suteikia būtinas teises ir prieigą, kurių reikalaujama pagal reglamentus (ES, Euratomas) 2024/2509 ir (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, ir užtikrina, kad vykdymo užtikrinimo sprendimai, kuriais pagal SESV 299 straipsnį nustatoma piniginė prievolė, taip pat Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimai ir nutartys būtų vykdytini.

8 straipsnis

Sąjungos finansavimo įgyvendinimas ir formos

1.Programa įgyvendinama pagal Reglamentą (ES, Euratomas) 2024/2509 taikant tiesioginį valdymą arba taikant netiesioginį valdymą kartu su to reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytais subjektais.

2.Sąjungos finansavimas gali būti teikiamas bet kokia pagal Reglamentą (ES, Euratomas) 2024/2509 numatyta forma, visų pirma dotacijų, viešųjų pirkimų ir nepiniginio dovanojamo turto.

3.Jei Sąjungos finansavimas teikiamas dotacijos forma, finansavimas pagal Reglamentą (ES, Euratomas) 2024/2509 teikiamas kaip su išlaidomis nesusijęs finansavimas arba prireikus supaprastintas išlaidų apmokėjimas. Finansavimas faktinių tinkamų finansuoti išlaidų kompensavimo forma gali būti teikiamas tik tuo atveju, jei veiksmo tikslų kitaip pasiekti neįmanoma.

4.Taikant Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 153 straipsnio 3 dalį, vertinimo komiteto dalį arba jį visą gali sudaryti nepriklausomi išorės ekspertai.

9 straipsnis

Tinkamumas

1.Tinkamumo kriterijai pagal Reglamentą (ES, Euratomas) 2024/2509 nustatomi siekiant remti šio reglamento 3 straipsnyje nustatytų tikslų įgyvendinimą ir taikomi visoms skyrimo procedūroms pagal Programą.

2.Taikant tiesioginį ir netiesioginį valdymą įgyvendinamose skyrimo procedūrose tinkamumo gauti Sąjungos finansavimą kriterijus gali atitikti vienas ar keli iš šių teisės subjektų:

(a)subjektai, įsisteigę valstybėje narėje;

(b)subjektai, įsisteigę asocijuotojoje trečiojoje valstybėje;

(c)tarptautinės organizacijos;

(d)kiti subjektai, įsisteigę neasocijuotosiose trečiosiose valstybėse, kuriose tokių subjektų finansavimas labai svarbus veiksmui įgyvendinti ir padeda siekti 3 straipsnyje nustatytų tikslų.

3.Be to, kas numatyta Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 168 straipsnio 2 ir 3 dalyse, šio reglamento 7 straipsnio 1 dalyje nurodytos asocijuotosios trečiosios valstybės atitinkamais atvejais gali dalyvauti Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 168 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytuose viešųjų pirkimų mechanizmuose ir gauti iš jų naudos. Valstybėms narėms taikytinos taisyklės mutatis mutandis taikomos dalyvaujančioms asocijuotosioms trečiosioms valstybėms.

4.Pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 136 straipsnį, skyrimo procedūroms, turinčioms įtakos saugumui ar viešajai tvarkai, visų pirma susijusioms su Sąjungos ar jos valstybių narių strateginiu turtu ir interesais, taikomi apribojimai. Pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 136 straipsnį dėl saugumo priežasčių didelės rizikos tiekėjams taikomi tinkamumo apribojimai pagal Sąjungos teisę.

5.Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 110 straipsnyje nurodytoje darbo programoje, kvietimuose teikti pasiūlymus ir kvietimuose dalyvauti konkurse gali būti išsamiau nustatyti šiame reglamente nurodyti tinkamumo kriterijai arba papildomi konkrečių veiksmų tinkamumo kriterijai.

6.Europos teisėjų mokymo tinklui gali būti skiriama dotacija veiklai neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus, kad būtų padengtos su jo nuolatine darbo programa susijusios išlaidos.

10 straipsnis

Darbo programa

Programa įgyvendinama Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 110 straipsnyje nurodytomis darbo programomis.

11 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (ES) 2021/693 panaikinamas nuo 2028 m. sausio 1 d.

12 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.Šis reglamentas nedaro poveikio pagal Reglamentą (ES) 2021/693 pradėtų veiksmų tęsimui ar keitimui, kuris toliau taikomas atitinkamiems veiksmams iki jų įvykdymo.

2.Programos finansinio paketo lėšomis taip pat gali būti finansuojamos techninės ir administracinės pagalbos išlaidos, būtinos užtikrinti perėjimui nuo priemonių, priimtų pagal Reglamentą (ES) 2021/693, prie Programos.

13 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2028 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

TEISĖS AKTO PASIŪLYMO FINANSINIO POVEIKIO IR SKAITMENINIŲ ASPEKTŲ PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama politikos sritis (-ys)

1.3.Tikslas (-ai)

1.3.1.Bendrasis tikslas (-ai)

1.3.2.Konkretus tikslas (-ai)

1.3.3.Numatomas rezultatas (-ai) ir poveikis

1.3.4.Veiklos rezultatų rodikliai

1.4.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

1.5.2.ES dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame skirsnyje „ES dalyvavimo pridėtinė vertė“ – ES veiksmais užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

1.5.3.Panašios patirties išvados

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) ir jo (jos) finansinio poveikio trukmė

1.7.Planuojamas biudžeto vykdymo metodas (-ai)

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os)

2.2.1.Biudžeto vykdymo metodo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą vidaus kontrolės sistemą (-as)

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės išlaidų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams

3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka

3.2.1.1.Asignavimai iš patvirtinto biudžeto, mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.2.Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas (not to be completed for decentralised agencies)

3.2.3.Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka

3.2.3.1. Patvirtinto biudžeto asignavimai

3.2.3.2.Išorės asignuotųjų pajamų asignavimai (nėra duomenų)

3.2.4.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

3.2.4.1.Finansuojami iš patvirtinto biudžeto

3.2.4.2.Finansuojami išorės asignuotosiomis pajamomis (nėra duomenų)

3.2.5.Numatomo poveikio su skaitmeninėmis technologijomis susijusioms investicijoms apžvalga

4.Skaitmeniniai aspektai

4.1.Skaitmeninės svarbos reikalavimai

4.2.Duomenys

4.3.Skaitmeniniai sprendimai

4.4.Sąveikumo vertinimas

4.5.Skaitmeninio įgyvendinimo rėmimo priemonės

   

1.    PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.    Atitinkama politikos sritis (-ys)

1.3.    Tikslas (-ai)

1.3.1.    Bendrasis tikslas (-ai)

1.3.2.    Konkretus tikslas (-ai)

1.3.3.    Numatomas rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

1.3.4.    Veiklos rezultatų rodikliai

Nurodyti pažangos ir laimėjimų stebėsenos rodiklius.

1.4.    Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:

 nauju veiksmu

 nauju veiksmu, kai bus įgyvendintas bandomasis projektas ir (arba) atlikti parengiamieji veiksmai 60

 esamo veiksmo galiojimo pratęsimu

 vieno ar daugiau veiksmų sujungimu arba nukreipimu į kitą (naują) veiksmą

1.5.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.    Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

1.5.2.    ES dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame skirsnyje „ES dalyvavimo pridėtinė vertė“ – ES veiksmais užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

1.5.3.    Panašios patirties išvados

1.5.4.    Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.5.5.    Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

1.6.    Pasiūlymo (iniciatyvos) ir jo (jos) finansinio poveikio trukmė

 trukmė ribota

 galioja nuo 2028 m. sausio 1 d. iki 2034 m. gruodžio 31 d.

    įsipareigojimų asignavimų finansinis poveikis nuo 2028 iki 2034 m., o mokėjimų asignavimų – nuo 2028 iki 2034 m.

 trukmė neribota

įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.    Planuojamas biudžeto vykdymo metodas (-ai) 61

 Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

 padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

    vykdomųjų įstaigų.

 Pasidalijamasis valdymas su valstybėmis narėmis

 Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis pavedant:

 trečiosioms valstybėms arba jų paskirtoms įstaigoms;

 tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (pvz., Europos Tarybai, EBPO, UNESCO ir kt.);

 Europos investicijų bankui ir Europos investicijų fondui;

 Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 70 ir 71 straipsniuose nurodytiems organams;

 viešosios teisės subjektams (pvz., pagal ramstį įvertintoms įstaigoms);

 įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, tiek, kiek joms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos (pvz., pagal ramstį įvertintoms įstaigoms);

 įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurioms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos (pvz., pagal ramstį įvertintoms įstaigoms);

 atitinkamame pagrindiniame akte nurodytoms įstaigoms ar asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus bendros užsienio ir saugumo politikos srityje pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį;

valstybėje narėje įsteigtoms įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė arba Sąjungos teisė ir kurioms pagal konkrečių sektorių taisykles gali būti patikėtas Sąjungos lėšų arba biudžeto garantijų įgyvendinimas tiek, kiek tokias įstaigas kontroliuoja viešosios teisės reglamentuojamos įstaigos arba įstaigos, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, ir joms kontrolės įstaigos suteikia tinkamas finansines garantijas solidariosios atsakomybės forma arba lygiavertes finansines garantijas, kurios kiekvienam veiksmui gali būti apribotos iki didžiausios Sąjungos paramos sumos.

Pastabos

2.    VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.    Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

2.2.    Valdymo ir kontrolės sistema (-os)

2.2.1.    Biudžeto vykdymo metodo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

2.2.2.    Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą vidaus kontrolės sistemą (-as)

2.2.3.    Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės išlaidų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)

2.3.    Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.    NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.    Atitinkama daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija	Biudžeto eilutė	Išlaidų rūšis	Įnašas
	Numeris	NDA	ELPA šalių	valstybių kandidačių ir potencialių kandidačių	kitų trečiųjų valstybių	kitų asignuotųjų pajamų
2	06 01 04 Teisingumo rėmimo išlaidos	NDA	TAIP / NE	TAIP / NE	TAIP / NE	TAIP / NE
2	06 05 01 Teisingumas	DA	TAIP / NE	TAIP / NE	TAIP / NE	TAIP / NE

3.2.    Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams

3.2.1.    Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka

    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

3.2.1.1.    Asignavimai iš patvirtinto biudžeto, mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

Numeris

2

GD: <JUST.>			Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	IŠ VISO DFP 2028–2034
			2028	2029	2030	2031	2032	2033	2034
Veiklos asignavimai
06 05 01 Teisingumas	Įsipareigojimai	1b	pm	pm	pm	pm	pm	pm	pm	pm
	Mokėjimai	2b	pm	pm	pm	pm	pm	pm	pm	pm
Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami iš konkrečių programų paketo lėšų [1]\
06 01 04 Teisingumo rėmimo išlaidos		(3)	pm	pm	pm	pm	pm	pm	pm	pm
IŠ VISO asignavimų	Įsipareigojimai	= 1a + 1b + 3	101	105	109	114	118	123	128	798
<JUST> generaliniam direktoratui	Mokėjimai	= 2a + 2b + 3	pm	pm	pm	pm	pm	pm	pm	pm

Privaloma lentelė

			Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	IŠ VISO DFP 2028–2034
			2028	2029	2030	2031	2032	2033	2034
IŠ VISO veiklos asignavimų	Įsipareigojimai	4	pm	pm	pm	pm	pm	pm	pm	pm
	Mokėjimai	5	pm	pm	pm	pm	pm	pm	pm	pm
IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų paketo lėšų		6	pm	pm	pm	pm	pm	pm	pm	pm
Iš VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos <2> ANTRAŠTINĘ DALĮ	Įsipareigojimai	= 4 + 6	101	105	109	114	118	123	128	798
	Mokėjimai	= 5 + 6	pm	pm	pm	pm	pm	pm	pm	pm

====================================================================================================

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

4

„Administracinės išlaidos“ 62

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

GD: <JUST>		Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	IŠ VISO DFP 2028–2034
		2028	2029	2030	2031	2032	2033	2034
Žmogiškieji ištekliai		9,470	9,470	9,470	9,470	9,470	9,470	9,470	66,290
Kitos administracinės išlaidos		0,380	0,387	0,395	0,403	0,411	0,420	0,428	2,824
IŠ VISO <TEISINGUMO IR VARTOTOJŲ REIKALŲ> GD	Asignavimai	9,850	9,857	9,865	9,873	9,881	9,890	9,898	69,114

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

		Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	IŠ VISO DFP 2028–2034
		2028	2029	2030	2031	2032	2033	2034
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–4 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS	Įsipareigojimai	pm	pm	pm	pm	pm	pm	pm	pm
daugiametės finansinės programos	Mokėjimai	pm	pm	pm	pm	pm	pm	pm	pm

3.2.2.    Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas (not to be completed for decentralised agencies)

Šios programos pažangos ir laimėjimų stebėsenos tikslais atlikto darbo ir rezultato rodikliai atitiks bendrus rodiklius, nustatytus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) [XXX]* [Veiklos rezultatų reglamentą].

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Nurodyti tikslus ir atliktus darbus 

Metai  2028

Metai  2029

Metai  2030

Metai  2031

Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 skirsnį)

IŠ VISO

ATLIKTI DARBAI

Rūšis 63

Vidutinės sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Bendras skaičius

Iš viso sąnaudų

KONKRETUS TIKSLAS Nr. 64 …

– Atliktas darbas

– Atliktas darbas

– Atliktas darbas

1 konkretaus tikslo tarpinė suma

KONKRETUS TIKSLAS Nr. 2 …

– Atliktas darbas

2 konkretaus tikslo tarpinė suma

IŠ VISO

3.2.3.    Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka

    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

3.2.3.1. Patvirtinto biudžeto asignavimai

PATVIRTINTI ASIGNAVIMAI	Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	IŠ VISO 2028–2034
	2028	2029	2030	2031	2032	2033	2034
4 IŠLAIDŲ KATEGORIJA
Žmogiškieji ištekliai	9,470	9,470	9,470	9,470	9,470	9,470	9,470	66,290
Kitos administracinės išlaidos	0,380	0,387	0,395	0,403	0,411	0,420	0,428	2,824
4 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma	9,850	9,857	9,865	9,873	9,881	9,890	9,898	69,114
Neįtraukta į 4 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ
Žmogiškieji ištekliai	0,505	0,505	0,505	0,505	0,505	0,505	0,505	3,535
Kitos administracinio pobūdžio išlaidos	pm	pm	pm	pm	pm	pm	pm	pm
Tarpinė suma, neįtraukta į 4 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ	0,505	0,505	0,505	0,505	0,505	0,505	0,505	3,535
IŠ VISO	10,355	10,362	10,370	10,378	10,386	10,395	10,403	72,649

===================================================================

3.2.3.2.    Išorės asignuotųjų pajamų asignavimai (nėra duomenų)

IŠORĖS ASIGNUOTOSIOS PAJAMOS				Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	IŠ VISO 2028–2034
				2028	2029	2030	2031	2032	2033	2034
4 IŠLAIDŲ KATEGORIJA
Žmogiškieji ištekliai				0,000	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
Kitos administracinės išlaidos				0,000	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
4 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma				0,000	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
Neįtraukta į 4 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ
Žmogiškieji ištekliai				0,000	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
Kitos administracinio pobūdžio išlaidos				0,000	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
Tarpinė suma, neįtraukta į 4 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ				0,000	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
IŠ VISO				0,000	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000

3.2.3.3.    Iš viso asignavimų

IŠ VISO  PATVIRTINTŲ ASIGNAVIMŲ IR IŠORĖS ASIGNUOTŲJŲ PAJAMŲ				Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	IŠ VISO 2028–2034
				2028	2029	2030	2031	2032	2033	2034
			4 IŠLAIDŲ KATEGORIJA
Žmogiškieji ištekliai				9,470	9,470	9,470	9,470	9,470	9,470	9,470	66,290
Kitos administracinės išlaidos				0,380	0,387	0,395	0,403	0,411	0,420	0,428	2,824
4 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma				9,850	9,857	9,865	9,873	9,881	9,890	9,898	69,114
Neįtraukta į 4 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ
Žmogiškieji ištekliai				0,505	0,505	0,505	0,505	0,505	0,505	0,505	3,535
Kitos administracinio pobūdžio išlaidos				pm	pm	pm	pm	pm	pm	pm	pm
Tarpinė suma, neįtraukta į 4 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ				0,505	0,505	0,505	0,505	0,505	0,505	0,505	3,535
IŠ VISO				10,355	10,362	10,370	10,378	10,386	10,395	10,403	72,649

===================================================================

Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

3.2.4.    Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

3.2.4.1.    Finansuojami iš patvirtinto biudžeto

Sąmatą surašyti etato ekvivalentais

PATVIRTINTI ASIGNAVIMAI		Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	Metai
		2028	2029	2030	2031	2032	2033	2034
 Etatų plano etatai (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai)
20 01 02 01 (Būstinė ir Komisijos atstovybės)		45	45	45	45	45	45	45
20 01 02 03 (ES delegacijos)		0	0	0	0	0	0	0
01 01 01 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai)		0	0	0	0	0	0	0
01 01 01 11 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai)		0	0	0	0	0	0	0
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti)		0	0	0	0	0	0	0
• Išorės darbuotojai (etato ekvivalentais)
20 02 01 (AC, END finansuojami iš bendrojo biudžeto)		10	10	10	10	10	10	10
20 02 03 (AC, AL, END ir JPD ES delegacijose)		0	0	0	0	0	0	0
Administracinės paramos eilutė 06 01 04	- būstinėje	5	5	5	5	5	5	5
	- ES delegacijose	0	0	0	0	0	0	0
01 01 01 02 (AC, END – netiesioginiai moksliniai tyrimai)		0	0	0	0	0	0	0
01 01 01 12 (AC, END – tiesioginiai moksliniai tyrimai)		0	0	0	0	0	0	0
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) – 7 išlaidų kategorija		0	0	0	0	0	0	0
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) – neįtraukta į 7 išlaidų kategoriją		0	0	0	0	0	0	0
IŠ VISO		60	60	60	60	60	60	60
06 01 04	- ES delegacijose	0	0	0	0	0	0	0
01 01 01 02 (AC, END – netiesioginiai moksliniai tyrimai)		0	0	0	0	0	0	0
01 01 01 12 (AC, END – tiesioginiai moksliniai tyrimai)		0	0	0	0	0	0	0
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) – 7 išlaidų kategorija		0	0	0	0	0	0	0
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) – neįtraukta į 7 išlaidų kategoriją		0	0	0	0	0	0	0
IŠ VISO		60	60	60	60	60	60	60

===================================================================

3.2.4.2.    Finansuojami išorės asignuotosiomis pajamomis (nėra duomenų)

IŠORĖS ASIGNUOTOSIOS PAJAMOS		Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	Metai
		2028	2029	2030	2031	2032	2033	2034
Etatų plano etatai (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai)
20 01 02 01 (Būstinė ir Komisijos atstovybės)		0	0	0	0	0	0	0
20 01 02 03 (ES delegacijos)		0	0	0	0	0	0	0
(Netiesioginiai moksliniai tyrimai)		0	0	0	0	0	0	0
(Tiesioginiai moksliniai tyrimai)		0	0	0	0	0	0	0
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti)		0	0	0	0	0	0	0
• Išorės darbuotojai (etato ekvivalentais)
20 02 01 (AC, END finansuojami iš bendrojo biudžeto)		0	0	0	0	0	0	0
20 02 03 (AC, AL, END ir JPD ES delegacijose)		0	0	0	0	0	0	0
Administracinės paramos eilutė	- būstinėje	0	0	0	0	0	0	0
[XX.01.YY.YY]	- ES delegacijose	0	0	0	0	0	0	0
(AC, END – netiesioginiai moksliniai tyrimai)		0	0	0	0	0	0	0
(AC, END – tiesioginiai moksliniai tyrimai)		0	0	0	0	0	0	0
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) – 4 išlaidų kategorija		0	0	0	0	0	0	0
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) – neįtraukta į 4 išlaidų kategoriją		0	0	0	0	0	0	0
IŠ VISO		0	0	0	0	0	0	0

3.2.4.3.    Visi žmogiškųjų išteklių poreikiai

IŠ VISO PATVIRTINTŲ ASIGNAVIMŲ IR IŠORĖS ASIGNUOTŲJŲ PAJAMŲ		Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	Metai
		2028	2029	2030	2031	2032	2033	2034
Etatų plano etatai (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai)
20 01 02 01 (Būstinė ir Komisijos atstovybės)		45	45	45	45	45	45	45
20 01 02 03 (ES delegacijos)		0	0	0	0	0	0	0
(Netiesioginiai moksliniai tyrimai)		0	0	0	0	0	0	0
(Tiesioginiai moksliniai tyrimai)		0	0	0	0	0	0	0
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti)		0	0	0	0	0	0	0
• Išorės darbuotojai (etato ekvivalentais)
20 02 01 (AC, END finansuojami iš bendrojo biudžeto)		10	10	10	10	10	10	10
20 02 03 (AC, AL, END ir JPD ES delegacijose)		0	0	0	0	0	0	0
Administracinės paramos eilutė	- būstinėje	5	5	5	5	5	5	5
06 01 04	- ES delegacijose	0	0	0	0	0	0	0
(AC, END – netiesioginiai moksliniai tyrimai)		0	0	0	0	0	0	0
(AC, END – tiesioginiai moksliniai tyrimai)		0	0	0	0	0	0	0
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) – 4 išlaidų kategorija		0	0	0	0	0	0	0
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) – neįtraukta į 4 išlaidų kategoriją		0	0	0	0	0	0	0
IŠ VISO		60	60	60	60	60	60	60

===================================================================

Pasiūlymui įgyvendinti reikalingi darbuotojai (etato ekvivalentais):

	Bus pasitelkiami dabartiniai Komisijos tarnybų darbuotojai.	Papildomi darbuotojai išskirtinėmis aplinkybėmis*
		bus finansuojami pagal 4 išlaidų kategoriją arba iš mokslinių tyrimų	bus finansuojami iš BA eilutės	bus finansuojami iš mokesčių
Etatų plano etatai	30	15	nėra duomenų
Išorės darbuotojai (CA, SNE, INT)	2	8	5

Apskaičiavimo metodas, atliktinų užduočių aprašymas ir pagrįstas prašymas

Teisingumo ir vartotojų reikalų GD darbuotojus, atsakingus už 2021–2027 m. Teisingumo programą, sudaro operatyviniai darbuotojai, dirbantys visą darbo dieną programos valdymo srityje visais programos ciklo etapais (darbo programa, kvietimai teikti pasiūlymus, vertinimas, viešieji pirkimai ir įgyvendinimas), įskaitant inicijavimo ir tikrinimo užduotis, taip pat politikos skyrių darbuotojai (siekiant užtikrinti ekspertines žinias) ir darbuotojai, atsakingi už bendrą koordinavimą ir horizontaliąsias užduotis.

Su programa dirbančių darbuotojų skaičiaus nustatymas grindžiamas paskirstymu, atitinkančiu teisingumo biudžeto dalį, palyginti su visu generalinio direktorato valdomu programos biudžetu, kuris taip pat apima Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programą ir Bendrosios rinkos programos vartotojų kryptį.

Politikos skyrių darbuotojų vertinimas grindžiamas dideliu politikos krypčių ir teisės aktų, kurie remiami įgyvendinant Teisingumo programą, skaičiumi, taigi ir politikos skyrių dalyvavimu pagrindiniuose proceso etapuose, pavyzdžiui, rengiant kvietimus teikti pasiūlymus, atrenkant projektus ir juos įgyvendinant.

Operacinėms, politikos ir koordinavimo užduotims atlikti iš viso skiriama 60 etato ekvivalentų, įskaitant penkis sutartininkus, finansuojamus ne pagal 4 išlaidų kategoriją (buvusios BA eilutės), kurie laikomi būtinais siekiant veiksmingai valdyti išplėstą, darbui imlesnį portfelį, įskaitant visų pirma tokias iniciatyvas kaip teisingumo skaitmeninimas, didėjantis finansinių veiksmų, kuriais įgyvendinama programa, skaičius, atsižvelgiant į programos teminę taikymo sritį, kaip nustatyta politinėse gairėse.

Pradedant dabartiniu darbuotojų skaičiumi kaip baziniu lygiu ir atsižvelgiant į tai, kad kitoje DFP Teisingumo programos finansinis paketas padidintas 2,7 karto, prašomi etato ekvivalentai yra būtini, kad Teisingumo ir vartotojų reikalų GD galėtų imtis veiksmų, reikalingų U. von der Leyen II-osios vadovaujamos Komisijos politiniams tikslams pasiekti, o 2028–2034 m. Teisingumo programa padeda sėkmingai įgyvendinti Komisijos užmojus.

Dabartinėse grupėse nėra jokios galimybės toliau perskirstyti darbuotojus tarp funkcijų, nekeliant pavojaus Komisijos patikimumui, kad ji galėtų pasiekti rezultatų Teisingumo ir vartotojų reikalų GD kompetencijos srityse.

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai	45
Išorės darbuotojai	15

3.2.5.    Numatomo poveikio su skaitmeninėmis technologijomis susijusioms investicijoms apžvalga

IŠ VISO skaitmeninių ir IT asignavimų	Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	IŠ VISO DFP 2028–2034
	2028	2029	2030	2031	2032	2033	2034
4 IŠLAIDŲ KATEGORIJA
IT išlaidos (organizacijos)	0,492	0,492	0,492	0,492	0,492	0,492	0,492	3,444
4 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma	0,492	0,492	0,492	0,492	0,492	0,492	0,492	3,444
Neįtraukta į 4 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ
Politikos priemonių IT išlaidos veiklos programoms	37	37	37	37	37	37	37	259
Tarpinė suma, neįtraukta į 4 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ	37	37	37	37	37	37	37	259
IŠ VISO	37,492	37,492	37,492	37,492	37,492	37,492	37,492	262,444

3.2.6.    Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

Iniciatyva yra suderinama su pasiūlymu dėl 2028–2034 m. DFP.

3.2.7.    Trečiųjų šalių įnašai

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

    nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

    numatytas trečiųjų šalių bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

	Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	Metai	Iš viso
	2028	2029	2030	2031	2032	2033	2034
Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą
IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų

 
3.3.    Numatomas poveikis pajamoms

    Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.

    Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

    nuosaviems ištekliams

    kitoms pajamoms

    nurodyti, jei pajamos priskirtos išlaidų eilutėms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto pajamų eilutė:	Einamųjų finansinių metų asignavimai	Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis
		Metai 2028	Metai 2029	Metai 2030	Metai 2031	Metai 2032	Metai 2033	Metai 2034
…………. straipsnis

Asignuotųjų pajamų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-ioms) daromas poveikis.

[…]

Kitos pastabos (pvz., poveikio pajamoms apskaičiavimo metodas (formulė) arba kita informacija).

[…]

4.Skaitmeniniai aspektai

4.1.    Skaitmeninės svarbos reikalavimai

Teisingumo programa labai svarbi skaitmeniniu požiūriu, nes pagal ją ir toliau bus finansuojamos kelios ES lygmens IT sistemos, kuriomis remiamas tarpvalstybinis teisminis bendradarbiavimas. Šiomis sistemomis užtikrinamas įvairių teisinių priemonių įgyvendinimas ir tinkamas tarpvalstybinio teisminio bendradarbiavimo veikimas. Reikalavimo nuoroda Reikalavimo aprašymas Subjektai, kuriems reikalavimas daro poveikį arba kuriems jis taikomas Suvestiniai procesai Kategorijos 4 straipsnis [...] Programai įgyvendinti teikiama techninė ir administracinė pagalba, pavyzdžiui, vykdant parengiamąją, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiklą, suteikiant galimybę naudotis institucinėmis informacinių technologijų sistemomis ir platformomis... Europos Komisija; Naudos gavėjai Programos įgyvendinimas taikant tiesioginį dotacijų valdymą Skaitmeniniai sprendimai 3 straipsnio 1 dalis [...] taip pat teisingumo sistemos skaitmenizacijai ES lygmeniu. Europos Komisija; Naudos gavėjai Programos įgyvendinimas, stebėsena ir vertinimas Skaitmeniniai sprendimai, duomenys 3 straipsnio 2 dalies b punktas 4 straipsnis [...] teisinės valstybės, pagrindinių teisių ir demokratijos skatinimas. [...] Techninė ir administracinė pagalba Programai įgyvendinti, pavyzdžiui, [...] informavimo ir komunikacijos veikla, įskaitant institucinę komunikaciją apie Sąjungos politinius prioritetus. Europos Komisija; Naudos gavėjai Sklaida, parama Programai Skaitmeniniai sprendimai 3 straipsnio 2 dalies c punktas 4 straipsnis [...] Veiksmingų civilinių ir baudžiamųjų procesų, … visų nusikaltimų aukų teisių ir įtariamųjų bei kaltinamųjų procesinių teisių baudžiamajame procese propagavimas…, taip pat prašomų perduoti asmenų teisių vykdant Europos arešto orderio procedūras propagavimas. [...] Techninė ir administracinė pagalba Programai įgyvendinti, pavyzdžiui, [...] informavimo ir komunikacijos veikla, įskaitant institucinę komunikaciją apie Sąjungos politinius prioritetus. Europos Komisija; Naudos gavėjai Sklaida, parama Programai Skaitmeniniai sprendimai

4.2.    Duomenys

Duomenų rūšis Reikalavimo nuoroda (-os) Standartas ir (arba) specifikacija (jei taikoma) Šalys, organizacijos, biudžetas, dalyviai ir kiekvieno projekto prioritetai 4 straipsnis, 3 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies b ir c punktai Reglamentas (ES) XXX [Veiklos rezultatų reglamentas] Komisijos stebėsenos ir ataskaitų teikimo priemonės ir duomenų bazės, įskaitant „eGrants“. Derėjimas su Europos duomenų strategija Pagal Pasiūlymo nuostatas remiamas sąveikumas, pakartotinis naudojimas ir saugus dalijimasis duomenimis pagal Europos duomenų strategiją. Kai tvarkomi asmens (pvz., dalyvių) duomenys, jis atitinka Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR) 65 . Struktūra taip pat atitinka Atvirųjų duomenų direktyvą 66 , nes tyrėjams arba viešosioms įstaigoms gali būti leidžiama pakartotinai naudoti atitinkamus agreguotus ne asmens duomenis. Derėjimas su ES skaitmeninės tapatybės sistema Pasiūlymas suderinamas su ES skaitmeninės tapatybės sistema, kuria sudaromos sąlygos saugiai nustatyti tapatybę ir naudoti elektroninius požymių liudijimus siekiant patikrinti konkrečias asmenų, ekonominės veiklos vykdytojų ir organizacijų savybes ar kvalifikacijas, be kita ko, teisingumo ir teismo procesuose. Be to, pasiūlymas bus suderinamas su būsimomis Europos verslo dėklėmis, kurios toliau sudarys sąlygas dalytis liudijimais profesinėje aplinkoje, pavyzdžiui, tarpvalstybiniuose teismo procesuose, ir suteiks galimybę teisės specialistams ir įmonėms saugiai ir veiksmingai dalytis patikrinta informacija su teismais, viešojo administravimo institucijomis ir kitais partneriais, taip sumažinant administracinę naštą ir didinant pasitikėjimą skaitmeninio teisingumo sistemomis. Derėjimas su vienkartinio duomenų pateikimo principu Parengtos ataskaitų suvestinės yra Programos įgyvendinimo duomenų atsekamumo ir pakartotinio naudojimo šaltinis. Duomenys gaunami iš projekto gyvavimo ciklo priemonių ir (arba) dokumentų (pvz., paraiškų formų, galutinių ataskaitų, dalyvių apklausų). Bus užtikrintas Programos įgyvendinimo duomenų atsekamumas ir galimybė juos pakartotinai naudoti. Duomenys bus registruojami projekto gyvavimo ciklo dokumentuose ir bus prieinami pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) XXX [Veiklos rezultatų reglamento] nuostatas dėl informacijos apie programų veiksmingumą ir laimėjimus skaidrumo per bendrųjų vartų portalą. Duomenų srautai Duomenų rūšis Reikalavimo (-ų) nuoroda (-os) Duomenis teikiantis subjektas Duomenis gaunantis subjektas Keitimosi duomenimis priežastis Dažnumas (jei taikoma) Šalys, organizacijos, biudžetas, dalyviai ir kiekvieno projekto prioritetai 4 straipsnis, 3 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies b ir c punktai Reglamentas (ES) XXX [Veiklos rezultatų reglamentas] Naudos gavėjai Plačioji visuomenė, Komisija, Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba Reglamentas (ES) XXX [Veiklos rezultatų reglamentas]: XXX straipsnis (stebėsena) ir XXX straipsnis (įgyvendinimo ataskaita ir retrospektyviniai vertinimai). Reguliarus programos ataskaitų teikimas Reglamentas (ES) XXX [Veiklos rezultatų reglamentas]: XXX straipsnis (stebėsena) ir XXX straipsnis (įgyvendinimo ataskaita ir retrospektyviniai vertinimai). Bendroji pastaba Valstybių narių keitimasis duomenimis labai svarbus įvairių iniciatyvų teisingumo skaitmenizacijos srityje sėkmei užtikrinti. Kai kurios iniciatyvos priklauso nuo duomenų ir jų prieinamumo. Tinkamas pavyzdys – ES teisingumo sistemos skaitmenizacijos strategija, kurią planuojama priimti iki 2025 m. pabaigos. Kitas keitimosi duomenimis pavyzdys – Europos teisinių duomenų erdvė 67 , kuria siekiama užtikrinti teisminių duomenų prieinamumą, be kita ko, DI mokymo tikslais. Visos šios sistemos bus remiamos ir palaikomos pagal Teisingumo programą.

4.3.    Skaitmeniniai sprendimai

Skaitmeninis sprendimas Reikalavimo (-ų) nuoroda (-os) Pagrindinės privalomos funkcijos Atsakinga institucija Kaip užtikrinamas prieinamumas? Kaip atsižvelgiama į pakartotinio naudojimo galimybes? DI technologijų naudojimas (jei taikoma) Skaitmeninis sprendimas #1 – Tiesioginio dotacijų valdymo platforma 4 straipsnis Tiesioginis dotacijų valdymas Europos Komisija Pagal Komisijos standartą // Platformoje prireikus ir laikantis atsargumo principo naudojamas dirbtinis intelektas. Skaitmeninis sprendimas #2 – Programai remti skirta platforma (-os) 3 straipsnio 1 dalis, 2 dalies b ir c punktai ir 4 straipsnis Programos rezultatų sklaida Europos Komisija Pagal Komisijos standartą // Platformoje (-ose) prireikus ir laikantis atsargumo principo naudojamas dirbtinis intelektas. Skaitmeninis sprendimas #1 – Tiesioginio dotacijų valdymo platforma Skaitmeninė ir (arba) sektorių politika (kai taikoma) Derėjimo paaiškinimas DI aktas 68 Pasitelkdama dirbtinį intelektą, Europos Komisija užtikrins, kad būtų laikomasi DI akto. ES kibernetinio saugumo sistema 69 Nedarant poveikio Reglamentui (ES) 2016/679, Europos Komisija užtikrina šio reglamento tikslais renkamų ir saugomų duomenų saugumą, vientisumą, autentiškumą ir konfidencialumą. ES skaitmeninės tapatybės sistema, Europos verslo dėklės Pagal ES skaitmeninės tapatybės sistemą Komisija užtikrina, kad dotacijų valdymo platforma būtų sąveiki su ES skaitmeninės tapatybės dėklėmis ir būsimomis Europos verslo dėklėmis, kad būtų galima atpažinti, nustatyti tapatybę, keistis elektroniniais požymių liudijimais ir naudotis patikimumo užtikrinimo paslaugomis.“ Bendrieji skaitmeniniai vartai 70 ir IMI 71 NETAIKOMA Kita NETAIKOMA Skaitmeninis sprendimas #2 – Programai remti skirta platforma (-os) Skaitmeninė ir (arba) sektorių politika (kai taikoma) Derėjimo paaiškinimas DI aktas Pasitelkdama dirbtinį intelektą, Europos Komisija užtikrins, kad būtų laikomasi DI akto. ES kibernetinio saugumo sistema Nedarant poveikio Reglamentui (ES) 2016/679, Europos Komisija užtikrina šio reglamento tikslais renkamų ir saugomų duomenų saugumą, vientisumą, autentiškumą ir konfidencialumą. ES skaitmeninės tapatybės sistema, Europos verslo dėklės Pagal ES skaitmeninės tapatybės sistemą Komisija užtikrina, kad šios platformos būtų sąveikios su ES skaitmeninės tapatybės dėklėmis ir būsimomis Europos verslo dėklėmis, kad būtų galima atpažinti, nustatyti tapatybę, keistis elektroniniais požymių liudijimais ir naudotis patikimumo užtikrinimo paslaugomis.“ Bendrieji skaitmeniniai vartai ir IMI NETAIKOMA Kita NETAIKOMA Bendroji pastaba Pagal Teisingumo programą ir toliau bus finansuojami įvairūs bėgant metams sukurti skaitmeniniai sprendimai, taip pat bus remiamas naujų IT sistemų kūrimas. Keletas IT sistemų, kurios bus finansuojamos tęsiant Teisingumo programą, pavyzdžių yra Europos e. teisingumo portalas, kuris yra vieno langelio principu veikiantis portalas visais teisingumo klausimais, ir decentralizuota IT sistema, sukurta pagal Reglamentą (ES) 2023/2844 72 tarpvalstybinio teisminio bendradarbiavimo skaitmenizacijai vykdyti. Teisingumo programa naudojama IT sistemoms ES lygmeniu finansuoti taikant teisines priemones arba plėtojant savanorišką valstybių narių bendradarbiavimą. Abiem atvejais tai yra valstybėms narėms itin politiškai ir operatyviai svarbios sistemos, kuriomis remiamas sklandus kasdienis teisingumo sektoriaus veikimas didinant veiksmingumą ir užtikrinant sąveikumą.

4.4.    Sąveikumo vertinimas

Sąveikumas labai svarbus sėkmingai diegiant IT sistemas ir priemones. Teisingumo programa skatinamas nacionalinių sistemų sąveikumas siekiant palengvinti jų sujungimą ES lygmeniu ir galimybė plėtoti decentralizuotas sistemas, sudarant palankesnes sąlygas tarpvalstybiniam bendradarbiavimui. ES lygmeniu sukurtos sistemos kuriamos vadovaujantis idėja, kad visos valstybės narės turėtų turėti galimybę sujungti savo nacionalines sistemas su centrine, tačiau daugiausia tarpusavyje, taikydamos bendrai sutartus skaitmeninių procedūrų standartus, kaip numatyta Skaitmenizacijos reglamente. ES lygmens sprendimas turi būti sąveikus, kad būtų pasiekta ir remiama integracija su esamais ir naujai sukurtais nacionaliniais sprendimais.

4.5.    Skaitmeninio įgyvendinimo rėmimo priemonės

Atsižvelgiant į būsimą planavimą, visose su teisingumu susijusiose teisinėse priemonėse numatytas arba tikimasi, kad bus numatytas tam tikras skaitmenizacijos lygis. Taip ES bus įpareigota ne tik kurti naujas sistemas ir sprendimus, bet ir valstybes nares prisijungti prie tų sistemų. Šiuo atžvilgiu pagal Teisingumo programą bus remiamas skaitmeninis įgyvendinimas įvairiomis priemonėmis. Tai galėtų apimti IRT viešųjų pirkimų procedūras, ES lygmens sprendimo vidaus plėtojimą ir paramą valstybėms narėms keičiantis patirtimi, teikiant dotacijas veiksmams ar pasitelkiant kitas priemones.

(1)

   Tai, be kita ko, Europos teisėjų mokymo strategija , ES strategija dėl nusikaltimų aukų teisių , Tarybos Europos e. teisingumo strategija , ES vaiko teisių strategija , taip pat būsima Komisijos teisingumo sistemos skaitmeninimo strategija, kuria siekiama skatinti skaitmeninę pertvarką teisingumo sistemose. Be to, siekdama toliau puoselėti teisinės valstybės principą, Europos Komisija sukūrė teisinės valstybės mechanizmą , įskaitant metinę teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, kurioje vertinami pokyčiai teismų nepriklausomumo, kovos su korupcija sistemų ir teisės kreiptis į teismą srityse valstybėse narėse. 2023 m. Komisijos priimtu kovos su korupcija dokumentų rinkiniu nustatytos visapusiškos kovos su korupcija, skaidrumo didinimo ir teisminių institucijų vientisumo apsaugos visoje Sąjungoje priemonės. ES taip pat priėmė vidaus saugumo strategiją ir kovos su terorizmu darbotvarkę .

(2)

   Pavyzdžiui, iš 2024 m. ES teisingumo rezultatų suvestinėje pateiktų įžvalgų ir per naujausias „Eurobarometro“ apklausas surinktų duomenų matyti, kad valstybės narės padarė pažangą siekdamos sukurti veiksmingas nacionalines teisingumo sistemas, tačiau remiantis šiomis įžvalgomis taip pat galima padaryti išvadą, kad reikia tolesnių patobulinimų. Galimi patobulinimai, be kita ko, yra: i) poreikis sumažinti teismo mokesčių naštą; ii) teisinės pagalbos prieinamumas; iii) skatinimas taikyti savanoriško alternatyvaus ginčų sprendimo metodus; iv) parama asmenims su negalia jiems dalyvaujant teisingumo sistemoje kaip specialistams ir v) palankesnių sąlygų kreiptis į teismą elektroninėmis priemonėmis sudarymas, nes nacionalinių teisingumo sistemų skaitmenizacija ES valstybėse narėse vis dar įgyvendinama nevienodai. Be to, nuo 2020 m. tarpvalstybinių nusikaltimų toliau daugėja, o tai reiškia, kad tarpvalstybinis teisminis bendradarbiavimas taps dar svarbesnis.

(3)

   2024–2029 m. Europos Komisijos politinės gairės.

(4)

   Specialus „Eurobarometro“ tyrimas Nr. 487b. Taip pat specialus „Eurobarometro“ tyrimas Nr. 552: šiek tiek daugiau nei šeši iš dešimties respondentų (62 proc., 3 proc. punktų pokytis nuo 2021 m.) nurodo, kad yra susipažinę su ES pagrindinių teisių chartija, įskaitant ketvirtadalį visų respondentų (25 proc.), kurie yra girdėję apie ES pagrindinių teisių chartiją ir žino, kas ji yra. Beveik keturi iš dešimties visų respondentų (37 proc.) yra girdėję apie Chartiją, bet tiksliai nežino, kas ji yra.

(5)

   435ae4e8-f5f4-432b-a391-b05468474a1e_en (europa.eu).

(6)

    Komisijos ataskaita Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui: „Pagrindinių teisių apsauga skaitmeniniame amžiuje. 2021 m. metinė ES pagrindinių teisių chartijos taikymo ataskaita“ .

(7)

   Stakeholder_contribution_on_rule_of_law_-_oecd.pdf (europa.eu); 9789264303416-2-en.pdf (oecd-ilibrary.org) .

(8)

   Kaip pabrėžta Komisijos Teisingumo ir vartotojų reikalų GD paskelbtose metinėse Europos teisininkų mokymo ataskaitose, nuo tada, kai buvo viena po kitos įgyvendintos dvi Europos teisininkų mokymo strategijos ( 2020 m. Komisijos komunikatas „Teisingumo užtikrinimas ES. 2021–2024 m. Europos teisėjų mokymo strategija“ ir 2011 m. komunikatas „Naujas Europos teisininkų mokymo aspektas – pasitikėjimo teisingumu Europos Sąjungoje didinimas“ ), daugiau kaip 2 mln. ES teisingumo srities specialistų dalyvavo teisininkų mokymuose Sąjungos teisės klausimais.

(9)

   Europos Komisijos komunikatas „Teisingumo užtikrinimas ES: 2021–2024 m. Europos teisėjų mokymo strategija“. Skelbiama adresu https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52020DC0713 .

(10)

    2024–2029 m. Europos Komisijos politinės gairės .

(11)    2022 m. spalio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/2065 dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB, (Skaitmeninių paslaugų aktas), OL L 277, 2022 10 27, p. 1–102, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2022/2065/oj .

(12)    2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1689, kuriuo nustatomos suderintos dirbtinio intelekto taisyklės ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 300/2008, (ES) Nr. 167/2013, (ES) Nr. 168/2013, (ES) 2018/858, (ES) 2018/1139 ir (ES) 2019/2144 ir direktyvos 2014/90/ES, (ES) 2016/797 ir (ES) 2020/1828, (Dirbtinio intelekto aktas), OL L, 2024/1689, 2024 7 12, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1689/oj .

(13)    2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų, OL L 151, 2019 6 7, p. 70–115, ELI:  http://data.europa.eu/eli/dir/2019/882/oj .

(14)    Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) XXX, kuriuo nustatoma 2028–2034 m. programa „AgoraEU“ ir panaikinami reglamentai (ES) 2021/692 bei (ES) 2021/818, COM(2025) 550 final.

(15)    https://employment-social-affairs.ec.europa.eu/policies-and-activities/european-pillar-social-rights-building-fairer-and-more-inclusive-european-union_en.

(16)    Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) XXX, kuriuo nustatoma 2028–2034 m. programa „Erasmus+“ ir panaikinami reglamentai (ES) 2021/817 ir (ES) 2021/888, COM/2025/549 final.

(17)

   Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) XXX, kuriuo įsteigiamas 2028–2034 m. Europos klestėjimo ir saugumo fondas ekonominės, teritorinės ir socialinės sanglaudos, žemės ūkio ir kaimo plėtros bei žuvininkystės ir jūrų reikalams ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2023/955 ir Reglamentas (ES, Euratomas) 2024/2509, COM/2025/565 final.

(18)    Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) XXX, kuriuo kaip Reglamentu (ES) [NRPP] nustatytų nacionalinės ir regioninės partnerystės planų dalis nustatomas Europos socialinis fondas, sudarantis sąlygas 2028–2034 m. teikti Sąjungos paramą kokybiškam užimtumui, įgūdžiams ir socialinei įtraukčiai, COM/2025/558 final.

(19)    https://finance.ec.europa.eu/regulation-and-supervision/savings-and-investments-union_en.

(20)    Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) XXX, kuriuo įsteigiamas Europos konkurencingumo fondas (ECF), įskaitant specialiąją gynybos srities mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos programą, panaikinami reglamentai (ES) 2021/522, (ES) 2021/694, (ES) 2021/697, (ES) 2021/783 ir iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2021/696, (ES) 2023/588, (ES) [EGPP], COM/2025/555 final.

(21)    Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) XXX, kuriuo sukuriama 2028–2034 m. bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“, nustatomos su ja susijusios dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (ES) 2021/695, COM/2025/543 final.

(22)

   2024–2029 m. Europos Komisijos politinės gairės.

(23)    https://commission.europa.eu/topics/preparedness_en.

(24)    https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/policies/cybersecurity-strategy.

(25)     https://home-affairs.ec.europa.eu/news/commission-presents-protecteu-internal-security-strategy-2025-04-01_en . 

(26)    https://sdgs.un.org/goals.

(27)    Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) XXX, kuriuo nustatoma priemonė „Globali Europa“, COM/2025/551 final.

(28)

   Komisijos ataskaita dėl 2021–2027 m. teisingumo programos tarpinio vertinimo, COM(2025)267 ir SWD(2025)134.

(29)

   Pavyzdžiui, 2022 m. 24 208 teisingumo srities specialistai dalyvavo pagal Teisingumo programą remiamuose mokymuose (apie 35,3 proc. visų asmenų, tais metais dalyvavusių ES (bendrai) finansuotuose mokymuose apie Sąjungos teisę). Žr. Teisingumo programos veiklos rezultatų ataskaitą .

(30)

   Komisijos ataskaita dėl 2021–2027 m. teisingumo programos tarpinio vertinimo, COM(2025)267 ir SWD(2025)134.

(31)

   Aukštojo mokslo ir valdžios institucijos pranešė apie didesnį informuotumą apie Programą, palyginti su pilietinės visuomenės organizacijomis.

(32)

   Komisijos ataskaita dėl 2021–2027 m. teisingumo programos tarpinio vertinimo, COM(2025)267 ir SWD(2025)134.

(33)

   Ten pat.

(34)

   62 proc. respondentų mano, kad tai labai svarbu.

(35)

    Teisingumo programa. 2014–2020 m. programos galutinis vertinimas ir 2021–2027 m. programos tarpinis vertinimas .

(36)    https://ec.europa.eu/info/law/better-regulation/have-your-say/initiatives/14523-Busimas-ilgalaikis-ES-biudzetas-DFP-ES-finansavimas-tarpvalstybiniam-svietimui-mokymui-ir-solidarumui-jaunimui-ziniasklaidai-kulturai-ir-kurybos-sektoriams-vertybems-ir-pilietinei-visuomenei_lt

(37)

   Daugiausia atsakymų gauta iš Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos kaip gyvenamosios vietos valstybių.

(38)    Įskaitant, pavyzdžiui: Stakeholder_contribution_on_rule_of_law_-_oecd.pdf (europa.eu) ; https://eige.europa.eu/gender-statistics/dgs/indicator/wmidm_jud_natcrt__wmid_natcrt_supcrt/datatable ; http://www.coe.int/t/dghl/cooperation/cepej/evaluation/default_ en.asp .

(39)

   2024–2029 m. Europos Komisijos politinės gairės.

(40)

    https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=celex:52025DC0046 .

(41)    2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), OL L 119, 2016 5 4, p. 1–88, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2016/679/oj .

(42)    OL L 23, 2010 1 27, p. 37, ELI: http://data.europa.eu/eli/convention/2010/48(1)/oj . Nuo tada, kai Sąjunga tapo Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių konvencijos šalimi, jos nuostatos tapo neatsiejama Sąjungos teisinės sistemos dalimi ir yra privalomos Sąjungos institucijoms ir jos valstybėms narėms, įskaitant jos 13 straipsnį dėl teisės kreiptis į teismą; Tame straipsnyje reikalaujama, kad valstybės, šios Konvencijos Šalys, užtikrintų veiksmingą asmenų su negalia teisę į teisingumą lygiai su kitais asmenimis, įskaitant procesinių ir pagal amžių tinkamų sąlygų sudarymą, kad neįgaliesiems būtų užtikrinta galimybė dalyvauti visuose teisiniuose procesiniuose santykiuose, įskaitant ikiteisminį tyrimą ir kitus ikiteisminius ginčų nagrinėjimo etapus. Joje taip pat nurodoma, kad valstybės, šios Konvencijos Šalys, remia atitinkamą teisingumo įgyvendinimo ir užtikrinimo sistemos darbuotojų, įskaitant policijos ir kalėjimų darbuotojus, mokymą.

(43)    Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) XXX, kuriuo nustatoma biudžeto išlaidų stebėjimo ir veiklos rezultatų peržiūros sistema ir kitos Sąjungos programų ir veiklos horizontaliosios taisyklės, COM/2025/545 final.

(44)    OL C, […], […], ELI:. <...>.

(45)    OL C, […], […], ELI: <...>.

(46)

   2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/693, kuriuo nustatoma Teisingumo programa ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1382/2013, OL L 156, 2021 5 5, p. 21, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2021/693/oj ).

(47)    2024 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2024/2509 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių (OL L, 2024/2509, 2024 9 26, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/2509/OJ).

(48)    2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2013/883/oj ).

(49)    1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/1995/2988/oj ).

(50)    1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/1996/2185/oj ).

(51)    2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje, (OL L 283, 2017 10 31, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2017/1939/OJ).

(52)    2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29, ELI:  http://data.europa.eu/eli/dir/2017/1371/oj ).

(53)    Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) XXX, , kuriuo nustatoma biudžeto išlaidų stebėjimo ir veiklos rezultatų peržiūros sistema ir kitos Sąjungos programų ir veiklos horizontaliosios taisyklės (OL L …, …., ELI: …).

(54)

   2001 m. gegužės 28 d. Tarybos sprendimas 2001/470/EB, sukuriantis Europos teisminį tinklą civilinėse ir komercinėse bylose, OL L 174, 2001 6 27, p. 25, ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2001/470/oj ).

(55)

   OL L 23, 2010 1 27, p. 37, ELI: http://data.europa.eu/eli/convention/2010/48(1)/oj .

(56)    Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) XXX, kuriuo įsteigiamas 2028–2034 m. Europos klestėjimo ir saugumo fondas ekonominės, teritorinės ir socialinės sanglaudos, žemės ūkio ir kaimo plėtros bei žuvininkystės ir jūrų reikalams ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2023/955 ir Reglamentas (ES, Euratomas) 2024/2509, COM/2025/565 final.

(57)    Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) XXX, kuriuo nustatoma 2028–2034 m. programa „AgoraEU“ ir panaikinami reglamentai (ES) 2021/692 bei (ES) 2021/818, COM(2025) 550final.

(58)    Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) XXX, kuriuo nustatoma priemonė „Globali Europa“, COM/2025/551 final.

(59)    Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) XXX, kuriuo nustatoma biudžeto išlaidų stebėjimo ir veiklos rezultatų peržiūros sistema ir kitos Sąjungos programų ir veiklos horizontaliosios taisyklės, COM/2025/545 final.

(60)    Kaip nurodyta Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 58 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

(61)    Informacija apie biudžeto vykdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BUDGpedia“: https://myintracomm.ec.europa.eu/corp/budget/financial-rules/budget-implementation/Pages/implementation-methods.aspx .

(62)    Reikiami asignavimai turėtų būti nustatomi remiantis atitinkamame tinklalapyje „BUDGpedia“ pateiktais metinių vidutinių išlaidų duomenimis.

(63)    Atlikti darbai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

(64)    Apibūdinta 1.3.2 skirsnyje „Konkretus tikslas (-ai) ...“.

(65)    2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), OL L 119, 2016 5 4, p. 1–88, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2016/679/oj .

(66)    2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1024 dėl atvirųjų duomenų ir viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (nauja redakcija), OL L 172, 2019 6 26, p. 56–83, ELI:  http://data.europa.eu/eli/dir/2019/1024/oj .

(67)    https://data.europa.eu/en/ELDS.

(68)    2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1689, kuriuo nustatomos suderintos dirbtinio intelekto taisyklės ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 300/2008, (ES) Nr. 167/2013, (ES) Nr. 168/2013, (ES) 2018/858, (ES) 2018/1139 ir (ES) 2019/2144 ir direktyvos 2014/90/ES, (ES) 2016/797 ir (ES) 2020/1828, (Dirbtinio intelekto aktas), OL L, 2024/1689, 2024 7 12, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1689/oj .

(69)    2023 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2023/2841, kuriuo nustatomos priemonės aukštam bendram kibernetinio saugumo lygiui Sąjungos institucijose, įstaigose, organuose ir agentūrose užtikrinti, OL L, 2023/2841, 2023 12 18, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2023/2841/oj .

(70)    https://single-market-economy.ec.europa.eu/single-market/single-digital-gateway_en.

(71)    2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2008/49/EB, (IMI reglamentas), OL L 316, 2012 11 14, p. 1–11, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2012/1024/oj .

(72)    2023 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/2844 dėl teisminio bendradarbiavimo ir teisės kreiptis į teismą tarpvalstybinio pobūdžio civilinėse, komercinėse ir baudžiamosiose bylose skaitmenizacijos, kuriuo iš dalies keičiami tam tikri teisminio bendradarbiavimo srities aktai, OL L, 2023/2844, 2023 12 27, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2023/2844/oj .