EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2025 07 15

COM(2025) 414 final

2025/0229(NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo iš dalies keičiamas 2021 m. liepos 13 d. Tarybos reglamentas (ES) 2021/1173 dėl Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės įsteigimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) 2018/1488

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Nuo 2021 m., kai buvo priimtas Tarybos reglamentas (ES) 2021/1173, dirbtinio intelekto (DI) srityje padaryta didžiulė techninė pažanga ir ši sritis visame pasaulyje tapo strategiškai itin svarbia ir labai konkurencinga. Visų pirma bendrosios paskirties DI modeliai tapo esminiais ekonomikos konkurencingumą ir inovacijas skatinančiais veiksniais/ Itin sustiprėjo jų vaidmuo didinat našumą įvairiuose sektoriuose ir pertvarkant ištisas vertės grandines, taigi, nuo jų priklauso tai, kaip ateityje bus kuriama ekonominė vertė. Numatoma, kad pažangiausiais kitos kartos DI modeliais bus padarytas šuolis link bendrojo dirbtinio intelekto (BDI), gebančio ne prasčiau nei žmogus atlikti itin sudėtingas ir įvairias užduotis. Regionai, galintys dideliu mastu kurti ir diegti šiuos DI modelius, pirmaus pasaulinių inovacijų srityje ir pritrauks geriausių specialistų/ Be to, pirmaujantiems mokslo ir pramonės sektoriams, tokiems kaip biotechnologijų, kovos su klimato kaita, automobilių DI bei orlaivių ir erdvėlaivių sektoriai, reikia daug kompiuterijos išteklių, kad būtų galima padaryti svarbių DI grindžiamų mokslinių atradimų ir kurti pramonės inovacijas.

2024 m. vasario mėn. priėmus DI inovacijų priemonių rinkinį 3 , 2024 m. birželio mėn. buvo iš dalies pakeistas Reglamentas (ES) 2021/1173, sukuriant naują bendrosios įmonės „EuroHPC“ veiklos ramstį, jai sudarant galimybės įsigyti DI fabrikų, juos modernizuoti ir eksploatuoti.

Pažangiausi iš Europoje veikiančių tokių DI fabrikų bus aprūpinti superkompiuteriais, kuriuose bus įdiegta iki 25 000 pažangių DI procesorių, todėl bus galima kurti tik vidutinių pajėgumų DI modelius. Todėl reikia skirti didelių investicijų, kad Europos kompiuterijos pajėgumus būtų galima padidinti iki aukštesnio lygmens.

2025 m. balandžio 9 d. Komisija pradėjo įgyvendinti DI žemyno veiksmų planą 4 5 , kuriuo siekiama, kad ES taptų viena iš pasaulinių lyderių dirbtinio intelekto srityje. Vienas iš svarbiausių šios strategijos ramsčių – stiprinti visos Europos pažangiųjų DI modelių mokymo infrastruktūrą, kad 2024 m. DI fabrikų koncepciją būtų galima perkelti į aukštesnį lygmenį.

Numatoma, kad siekiat kurti pažangiausius naujos kartos DI modelius reikės didelio masto objektų, kuriuose būtų įdiegta bent tris–keturis kartus daugiau pažangiausių DI procesorių nei galingiausiuose DI fabrikuose, kartu atsižvelgiant į elektros energijos pajėgumus ir į energijos vartojimo bei vandens naudojimo efektyvumą bei žiediškumą. Šie objektai galės kurti, mokyti ir diegti labai didelio masto DI modelius ir taikmenas precedento neturinčiu mastu (pvz., DI modelius, apimančius šimtus trilijonų parametrų).

DI gigafabrikai teiks pasaulinio lygio DI kompiuterijos infrastruktūrą Europos tyrėjams, verslininkams, viešajam sektoriui ir pramonės sektoriams. Jie sustiprins ES pramonę, leis kurti visiškai naujus DI sprendimus ir užtikrinti ES, kaip DI žemyno, konkurencingumą ir savarankiškumą, laikantis konkurencingumo kelrodžio nuostatų 6 . Viešąjį interesą investuoti į DI gigafabrikus drauge su pramonės subjektais lemia siekis plėsti ir stiprinti Europos DI kompiuterijos infrastruktūrą, kad Europoje būtų galima kurti, įgyvendinti ir taikyti naujos kartos DI modelius ir taikmenas mokslo, visuomenės ir pramonės reikmėms. DI gigafabrikai, kaip ir DI fabrikai, taikant konkrečias prieigos sąlygas, bus atviri tyrėjams, viešojo sektoriaus suinteresuotosioms šalims, startuoliams ir pramonės įmonėms visose valstybėse narėse.

Reglamentu (ES) 2021/1173 nustatyti šiuo metu galiojantys mechanizmai vis dar nėra visapusiškai pritaikyti taip, kad būtų galima remti DI gigafabrikų steigimą. Todėl siekiant bendrajai įmonei „EuroHPC“ suteikti reikiamą teisinį pagrindą, kad ji galėtų vykdyti su DI gigafabrikų steigimu Europoje susijusius įsipareigojimus, būtina priimti tikslinį pakeitimą. Šiuo pakeitimu Bendrajai įmonei bus suteikta daugiau konkrečių įgaliojimų vykdyti veiksmus, susijusius su DI gigafabrikų veiklos įgyvendinimu, kartu atsižvelgiant į jų specifiką.

Šiuo pakeitimu taip pat sudaroma galimybė priimti strategines nuostatas, susijusias su kvantinėmis technologijomis, vadovaujantis Europos kvantinių technologijų strategija. Kvantinės technologijos, kurios apima kvantinę kompiuteriją, kvantinę komunikaciją, kvantinį matavimą ir kvantinę metrologiją, tampa viena iš Sąjungos strateginių sričių – jos gali pakeisti pagrindinius pramonės sektorius ir visuomenei naudingas taikmenas, taip pat daryti didelį poveikį Sąjungos pramonės konkurencingumui ir technologiniam savarankiškumui. Šioje srityje Sąjunga yra skyrusi daug investicijų. Dabar reikia dar labiau koordinuoti ir sparčiau įgyvendinti visos Europos kvantinių technologijų mokslinių tyrimų, inovacijų ir pramoninės gamybos darbotvarkę, kuri būtų grindžiama esamais pranašumais ir kurią pasitelkiant būtų derinamos visos pastangos bendrų prioritetų srityje. Tampa vis svarbiau, kad Europa savo mokslinę kompetenciją ir inovacijų potencialą paverstų tikromis rinkos galimybėmis ir taip prisidėtų įgyvendinant konkurencingumo kelrodžio tikslus.

Šiuo pakeitimu nustatomi tvirtesni bendrosios įmonės „EuroHPC“ įgaliojimai kvantinių technologijų srityje, siekiant šių tikslų:

·padėti kurti visapusišką Europos kvantinę ekosistemą, apimančią mokslinius tyrimus, inovacijas, infrastruktūros diegimą, įgūdžius ir pramonės pajėgumus;

·užtikrinti kvantinės ir įprastos našiosios kompiuterijos infrastruktūros sinergiją, visų pirma, kiek tai susiję su hibridinėmis sistemomis, imitacijomis ir bendro kūrimo platformomis;

·skatinti Europos technologinį suverenumą, šiuo tikslu didinant pajėgumus kvantinių komponentų srityje ir mažinant priklausomybę ypač svarbiose srityse.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Šiuo pasiūlymu siekiama išplėsti Tarybos reglamento (ES) 2024/1732 taikymo sritį, kad Sąjunga galėtų reaguoti į naujus technologinius pokyčius ir strateginius poreikius, t. y. žymiai padidinti DI optimizuotus kompiuterinius pajėgumus Europoje, taip pat suderinti valstybių narių veiksmus bendrų prioritetų, kiek tai susiję su kvantinėmis technologijomis, srityje, šiuo tikslu mažinant dabartinį susiskaidymą Sąjungos valstybėse įgyvendinamų kvantinių programų srityje.

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Bendrosios įmonės teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 187 straipsnis ir 188 straipsnio pirma pastraipa.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

•Proporcingumas

Siūlomas pakeitimas atitinka proporcingumo principą, išdėstytą Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 4 dalyje.

•Priemonės pasirinkimas

Bendrosios įmonės, kurios veikloje dalyvauja Sąjunga, steigimas ir veikimas turi būti reglamentuojami Tarybos reglamentu, kurį dabar siūloma iš dalies pakeisti.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Siekiant parengti pakeitimus, susijusius su DI gigafabrikais, plačiai konsultuotasi su suinteresuotosiomis šalimis:

–surengtos diskusijos bendrosios įmonės „EuroHPC“ valdyboje su bendrosios įmonės „EuroHPC“ veikloje dalyvaujančiomis valstybėmis;

–surengtos struktūruotos diskusijos su šiai iniciatyvai svarbiais pagrindiniais viešojo ir privačiojo sektoriaus dalyviais, įskaitant valdžios atstovus, Sąjungos ir tarptautines įmones ir privačiąsias bei viešąsias finansavimo institucijas, tokias kaip Europos investicijų banko grupė;

–nuo 2025 m. balandžio 9 d. iki birželio 20 d. buvo paskelbtas kvietimas pareikšti susidomėjimą. Šiuo kvietimu buvo siūloma teikti idėjas iš visos Europos, siekiant nustatyti galimus konsorciumus ir gauti įžvalgų, kurių reikia DI gigafabrikų sistemos kūrimui tobulinti.

Kadangi Reglamento, kuriuo bendrajai įmonei „EuroHPC“ jau suteikti įgaliojimai vykdyti veiklą DI ir kvantinių technologijų srityje, pakeitimai yra labai tiksliniai, nebūtina atlikti poveikio vertinimo. 

Kiek tai susiję su kvantinėmis technologijomis, pakeitimu atsižvelgiama informaciją, kuri buvo gauta paskelbus kvietimą teikti informaciją, rengiant Europos kvantinių technologijų strategiją.

Šių konsultacijų, kurias surengė Europos Komisija, metu buvo gauta informacijos iš labai įvairių suinteresuotųjų šalių, įskaitant mokslinių tyrimų organizacijas, pramonės atstovus, nacionalines valdžios institucijas ir pilietinę visuomenę, be to, jų metu išryškėjo, kaip svarbu koordinuoti Sąjungos veiksmus siekiant remti visapusiškos kvantinės ekosistemos kūrimą. Svarbiausi nustatyti prioritetai yra šie: ilgalaikės investicijos į mokslinius tyrimus, infrastruktūros plėtra, įgūdžiai ir švietimas, pramonės plėtra ir tarptautinis bendradarbiavimas.

Be to, gauta papildomos informacijos šiais dviem būdais:

–vykdant diskusijas su Kvantinių technologijų koordinavimo (ekspertų) grupės 7 , kurios veikloje dalyvauja visos valstybės narės, atstovais;

–intensyviai bendraujant su visose valstybėse narėse veikiančiomis ekspertų darbo grupėmis, kurios buvo įsteigtos koordinuojant Kvantinių technologijų koordinavimo grupei. Ekspertų darbo grupės pateikė ataskaitą 8 , kurioje pristatyti bendri strateginiai prioritetai ir rekomendacijos, kaip Europoje kurti kvantines technologijas.

Vadovaujantis šia informacija buvo paprasčiau į šį pakeitimą įtraukti kvantinių technologijų aspektą, užtikrinant suderinamumą, kiek tai susiję su suinteresuotųjų šalių lūkesčiais ir platesne Sąjungos strategine kryptimi skaitmeninių technologijų srityje.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

5.KITI ELEMENTAI

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Šiuo pakeitimu reaguojama į didelius technologinius ir reguliavimo pokyčius, įvykusius DI srityje nuo pirminio reglamento įsigaliojimo 2021 metais ir nuo ankstesnio pakeitimo 2024 m.

Į šiuos pokyčius atsižvelgiama iš dalies keičiamuose Reglamento straipsniuose. 2 straipsnio 3 dalies d punkte pateikiama DI gigafabriko apibrėžtis.

3 straipsnio 2 dalies h punkte pateikiamas naujas tikslas remti dirbtinio intelekto gigafabrikų steigimą, siekiat teikti paramą tolesniam labai konkurencingos ir novatoriškos dirbtinio intelekto ekosistemos Sąjungoje kūrimui.

4 straipsnio 1 dalies i punkte nustatomas naujas Bendrosios įmonės DI gigafabrikų veiklos ramstis.

5 straipsnis iš dalies pakeičiamas taip, kad jame atsispindėtų didesnis Sąjungos finansinis įnašas ir jo naudojimas.

Įtraukiamas 12b straipsnis, kuriuo reglamentuojama DI gigafabriko vieta, viešojo ir privačiojo sektorių konsorciumų, siekiančių teikti DI gigafabrikų prieglobą, tinkamumo sąlygos, taisyklės, susijusios su Sąjungos ir bendrosios įmonės „EuroHPC“ veikloje dalyvaujančių valstybių lėšų, kuriomis prisidedama prie DI gigafabrikų steigimo, dalimi ir sąlygomis, DI gigafabrikų atrankos vertinimo kriterijais, viešosios prieigos laiko kriterijais ir kt.

Iš dalies pakeičiama 16 straipsnio 1 dalis, sudarant sąlygas bendrosios įmonės „EuroHPC“ superkompiuterius naudoti civilinėms ir saugumo reikmėms.

Be to, pakeitimu bus atsižvelgiama į tai, kaip bendroji įmonė „EuroHPC“ įgyvendina Europos kvantinių technologijų strategiją.

Įtraukiama nauja apibrėžtis (2 straipsnio 19a punktas), kuria nustatoma „nacionalinio kvantinių kompetencijų centro“ sąvoka, pagal kurią tai yra dalyvaujančioje šalyje įsteigtas teisės subjektas ar konsorciumas, kuris teikia prieigą prie kvantinių technologijų, priemonių, paslaugų ir infrastruktūros. Šie centrai siekia remti pramonės, akademinės bendruomenės ir viešojo administravimo institucijų naudotojus ir skatinti su kvantinėmis technologijomis susijusių įgūdžių ugdymą, mokymą, tinklaveiką ir informavimo veiklą.

3 straipsnio 1 dalis iš dalies pakeičiama pateikiant atnaujintą Bendrosios įmonės misiją – padėti kurti ir diegti į paklausą ir į naudotojus orientuotas novatoriškas ir konkurencingas superkompiuterių sistemas ir kvantines technologijas. 3 straipsnio 2 dalies fa punkte pateikiamas naujas Bendrosios įmonės tikslas remti pažangiausius ir taikomuosius mokslinius tyrimus ir inovacijas kvantinių technologijų srityje.

Pakeitimu taip pat įtraukiamas naujas 4 straipsnio 1 dalies j punktas, kuris apima visą Europos kvantinę ekosistemą, įskaitant kvantinę kompiuteriją, modeliavimą, komunikaciją, matavimą ir metrologiją.

Veiksmų taikymo sritis apima šiuos aspektus:

·mokslinius tyrimus ir technologines inovacijas kvantinių technologijų srityse;

·pramoninę gamybą ir kvantinių technologijų aprėpčių didinimą, įskaitant paramą startuoliams ir perversminėms inovacijoms;

·nacionalinių kvantinių kompetencijų centrų kūrimą, kvantinių taikmenų diegimą strateginiuose sektoriuose ir standartizaciją;

·įgūdžių ugdymą ir judumą, skatinant tvirtą ir įtraukią kvantinių technologijų srityje dirbančią darbo jėgą;

·tarptautinį bendradarbiavimą, kuris dera su Sąjungos išorės politika.

Siekiant padėti BĮ „EuroHPC“ įgyvendinti kvantinių technologijų strategiją, priedo 4 straipsnyje nustatoma „Kvantinių technologijų strategijos patariamosios grupės“ sąvoka, o to paties priedo 14b straipsnyje išsamiai išdėstomos užduotys, kurias Kvantinių technologijų strategijos patariamoji grupė turi atlikti.

2025/0229 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo iš dalies keičiamas 2021 m. liepos 13 d. Tarybos reglamentas (ES) 2021/1173 dėl Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės įsteigimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) 2018/1488

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 187 straipsnį ir 188 straipsnio pirmą pastraipą,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę 9 ,

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 10 ,

kadangi:

(1)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2024/1689, kuriuo nustatomos suderintos dirbtinio intelekto taisyklės (toliau – Dirbtinio intelekto aktas), siekiama pagerinti vidaus rinkos veikimą nustatant vienodą teisinę sistemą, kuria visų pirma reglamentuojamas dirbtinio intelekto kūrimas, pateikimas rinkai ir naudojimas paisant Sąjungos vertybių;

(2)nuo 2021 m., kai buvo priimtas Tarybos reglamentas (ES) 2021/1173, dirbtinio intelekto (DI) srityje padaryta didžiulė techninė pažanga ir ši sritis visame pasaulyje tapo strategiškai itin svarbia varžybų arena. Europos Sąjunga rodo pavyzdį, kaip remti atsakingas inovacijas DI srityje, šiuo tikslu rengdama inovacijų gaires, nustatydama apsaugos priemones ir kurdama pasaulinį valdymą;

(3)didelio masto bendrosios paskirties DI modeliai tapo esminiais ekonomikos konkurencingumą ir inovacijas skatinančiais veiksniais. Itin sustiprėjo jų vaidmuo didinant našumą įvairiuose sektoriuose ir pertvarkant ištisas vertės grandines, taigi, nuo jų priklauso tai, kaip ateityje bus kuriama ekonominė vertė. Numatoma, kad pažangiausiais kitos kartos DI modeliais bus padarytas šuolis link bendrojo dirbtinio intelekto (BDI), gebančio ne prasčiau nei žmogus atlikti itin sudėtingas ir įvairias užduotis. Regionai, galintys dideliu mastu kurti ir diegti šiuos DI modelius, pirmaus pasaulinių inovacijų srityje ir pritrauks geriausių specialistų. Be to, pirmaujančiuose mokslo ir pramonės sektoriuose, tokiuose kaip biotechnologijų, kovos su klimato kaita, automobilių, gynybos, kosmoso bei orlaivių ir erdvėlaivių sektoriai, reikia daug kompiuterijos išteklių, kad būtų galima padaryti svarbių DI grindžiamų mokslinių atradimų ir kurti pramonės inovacijas. Bus naudojamasi šių veiklos sričių ir veiklos sričių, vykdomų įgyvendinant kitas Sąjungos programas, tokias kaip ES kosmoso programa, sinergija, kartu nustatant tinkamas apsaugos priemones, skirtas apsaugoti Sąjungos ir jos valstybių narių interesus;

(4)pažangiausi Europoje veikiantys DI fabrikai bus aprūpinti superkompiuteriais, kuriuose bus įdiegta iki 25 000 pažangių DI procesorių, todėl bus galima kurti tik vidutinių pajėgumų DI modelius. Todėl reikia skirti didelių investicijų, kad Europos kompiuterijos pajėgumus būtų galima padidinti iki aukštesnio lygmens;

(5)2025 m. balandžio 9 d. Komisija pradėjo įgyvendinti DI žemyno veiksmų planą 11 , kuriuo siekiama, kad Sąjunga taptų viena iš pasaulinių lyderių dirbtinio intelekto srityje. Vienas iš svarbiausių šios strategijos ramsčių – stiprinti visos Europos pažangiųjų DI modelių mokymo infrastruktūrą, kad 2024 m. DI fabrikų koncepciją būtų galima perkelti į aukštesnį lygmenį;

(6)numatoma, kad siekiat kurti pažangiausius naujos kartos DI modelius reikės didelio masto objektų, kuriuose būtų įdiegta bent tris–keturis kartus daugiau pažangiausių DI procesorių nei galingiausiuose DI fabrikuose, kartu atsižvelgiant į elektros energijos pajėgumus ir į energijos vartojimo bei vandens naudojimo efektyvumą bei žiediškumą. Reglamentu (ES) 2021/1173 nustatyti šiuo metu galiojantys mechanizmai vis dar nėra pritaikyti taip, kad būtų galima remti DI gigafabrikų steigimą ir eksploatavimą. Todėl siekiant Europos našiosios kompiuterijos bendrajai įmonei (toliau – Bendroji įmonė) suteikti reikiamą teisinį pagrindą, kad ji galėtų vykdyti įsipareigojimus, susijusius DI gigafabrikų steigimu ir eksploatavimu Europoje, būtina priimti tikslinį pakeitimą;

(7)Sąjungos mokslo ir technologinės bazės stiprinimas tampa vis svarbesniu veiksniu siekiant užtikrinti jos ilgalaikį konkurencingumą ir strateginį savarankiškumą. Iš tiesų dirbtinis intelektas gali paspartinti mokslinius atradimus ir sustiprinti mokslinių tyrimų pajėgumus visose srityse. Todėl labai svarbu, kad privatūs ir vieši DI naudotojai, visų pirma – MVĮ ir veiklą plečiančios įmonės, Sąjungoje naudotųsi pasaulinio lygio superkompiuterių infrastruktūra, kad būtų galima išlaikyti ir stiprinti Europos lyderystę mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje;

(8)2025 m. sausio 29 d. priimtame Europos Komisijos konkurencingumo kelrodyje nustatyta, kad strateginės technologijos, įskaitant kvantines technologijas ir našiąją kompiuteriją, yra svarbiausi ramsčiai Europos technologiniam suverenumui, ekonominiam atsparumui ir pirmavimui pasaulyje užtikrinti. Kelrodyje pabrėžiama, kad būtina koordinuoti investicijas ir ekosistemos kūrimą mokslinių tyrimų, infrastruktūros ir pramonės srityse ir ugdyti įgūdžius, būtinus Sąjungos konkurencingumui šiose srityse užtikrinti;

(9)šį dokumentą papildo Europos kvantinių technologijų strategija, kuri bus priimta 2025 m. liepos mėn., ir kurioje išdėstyta išsami sistema, skirta kvantinių technologijų srities moksliniams tyrimams, inovacijoms, pramoninei gamybai ir kvantinių technologijų bei infrastruktūros diegimui spartinti. Ja siekiama sukurti tvarią ir konkurencingą kvantinę ekosistemą, kuri apimtų kompiuteriją, komunikaciją, matavimą ir metrologiją, kartu skiriant daug dėmesio įgūdžių ugdymui ir tarptautiniam bendradarbiavimui;

(10)kadangi ši iniciatyva turi didelės politinės svarbos, atsižvelgiant į biudžeto galimybes, reikėtų padidinti iš programos „Europos horizontas“, Skaitmeninės Europos programos ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės skirtas pradines lėšų sumas, kad Sąjunga galėtų pasiekti savo tikslą;

(11)kadangi šioje srityje technologiniai pokyčiai vyksta labai sparčiai ir prie jų reikia derinti Sąjungos DI politiką, per artimiausius keletą metų DI gigafabrikams gali prireikti skirti gerokai daugiau papildomo Sąjungos finansavimo. Atsižvelgiant į šias konkrečias politines aplinkybes, reikėtų, kad Bendrajai įmonei būtų galima skirti papildomo Sąjungos finansavimo, kuris viršytų 5 straipsnio 1 dalyje nurodytas sumas. Reikėtų, kad Bendrosios įmonės narių, kitų nei Sąjunga, įnašas bent jau prilygtų tokiam papildomam įnašui;

(12)siekiant, kad Sąjungoje būtų galima sparčiau kurti DI gigafabrikus, valstybės narės gali nuspręsti joms pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (EGADP) skirtų lėšų likutį panaudoti savo nacionaliniam įnašui į DI gigafabriką finansuoti. Šiuo tikslu reikėtų leisti valstybėms narėms Bendrajai įmonei skirti įnašus DI gigafabrikų projektams remti;

(13)taip pat reikėtų sudaryti galimybes skirti papildomų Sąjungos įnašų DI gigafabrikams iš kitų, 5 straipsnio 1 dalyje neišvardytų programų, šiuo tikslu pasirašant konkrečius ad hoc įnašų susitarimus, su sąlyga, kad vienas ar daugiau Bendrosios įmonės narių, kitų nei Sąjunga, prisidėtų proporcingu įnašu. Laikantis atitinkamų Komisijos darbo programos nuostatų, į aiškų numatomo patikėtų lėšų panaudojimo aprašymą ir į įgyvendinimo tvarkaraštį įtraukiami atitinkami įnašų susitarimai,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (ES) 2021/1173 iš dalies keičiamas taip:

(1)2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(2)įterpiamas 3c punktas:

3c.    dirbtinio intelekto gigafabrikas, arba DI gigafabrikas – pažangiausias didelio masto objektas, turintis pakankamų pajėgumų tvarkyti visą labai didelio masto DI modelių ir taikmenų gyvavimo ciklą, t. y. kurti, mokyti, koreguoti ir daryti didelio masto išvadas, ir teikiantis superkompiuterijos paslaugų infrastruktūrą, kurią sudaro DI optimizuotas kompiuterijos pajėgumas, pagalbinė duomenų centrų infrastruktūra (įskaitant didelio pajėgumo saugojimą ir tinklaveiką), speciali saugi debesijos naudotojų prieigos aplinka ir specializuotos saugios į DI orientuotos pagalbos paslaugos, skirtos jo pažangioms operacijoms, ir kurio veikimą padeda užtikrinti aplinkos atžvilgiu tvari energijos tiekimo sistema;

(3)įterpiamas 3d punktas:

3d.    dirbtinio intelekto gigafabriko konsorciumas, arba DI gigafabriko konsorciumas – Sąjungoje tinkamai įsisteigusių teisės subjektų asociacija, susibūrusi į konsorciumą, kurio tikslas – įsteigti ir eksploatuoti DI gigafabriką ir nustatyti atitinkamus šių subjektų vaidmenis ir atsakomybės sritis visu DI gyvavimo ciklo laikotarpiu, arba bet kurioje valstybėje narėje pripažįstamos teisinės formos naujas teisės subjektas, įsteigtas su tikslu įsteigti ir eksploatuoti DI gigafabriką. DI gigafabriko konsorciumas įsteigiamas mažiausiai penkerių metų laikotarpiui. Vienas ar daugiau tokio konsorciumo privačių partnerių gali dalyvauti Bendrosios įmonės privačių narių veikloje;

(4)įterpiamas 3e punktas:

3e. DI gigafabriko koordinatorius – Sąjungoje tinkamai įsisteigęs ir pagal įsisteigimo valstybės narės teisės aktus teisėtai veikiantis teisės subjektas, kuris yra teisiškai įgaliotas atstovauti DI gigafabriko konsorciumui ir turi teisnumą ir įgaliojimus pasirašyti, įgyvendinti ir vykdyti DI gigafabriko prieglobos susitarimą; DI gigafabriko koordinatoriaus pagrindinė buveinė turi būti Sąjungoje ir jį turi per nuosavybės dalį arba kitomis priemonėmis tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoti Sąjungoje įsisteigę teisės subjektai arba fiziniai asmenys, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2024/1624 IV skyriuje, ir vadovaujantis atitinkamais Sąjungos konkurencijos teisės principais. Koordinatorius taip pat gali būti jau vykdantis veiklą prieglobą teikiantis subjektas, atstovaujantis dalyvaujančiai valstybei, kuri yra valstybė narė, arba dalyvaujančių valstybių prieglobos konsorciumui;

(5)įterpiamas 3f punktas:

3f. DI gigafabriko prieglobos susitarimas – Bendrosios įmonės ir DI gigafabriko koordinatoriaus administracinis susitarimas teikti DI gigafabriko prieglobą ir jį eksploatuoti;

(6)įterpiamas 3g punktas:

3g. DI gigafabriko prieglobą teikiantis subjektas – teisės subjektas, kuriam DI gigafabriko konsorciumas paskiria teikti DI gigafabriko ir jo paslaugų prieglobą ir jį eksploatuoti bei teikti jo paslaugas, ir kuris yra įsisteigęs dalyvaujančioje valstybėje, kuri yra valstybė narė;

(7)įterpiamas 3h punktas:

3h. bendradarbiavimo susitarimas dirbtinio intelekto gigafabriko klausimais – susitarimas tarp Bendrosios įmonės ir trečiosios valstybės, kuriuo nustatomos prieigos prie DI gigafabrikų sąlygos, taikomos teisės subjektams, kuriuos per nuosavybės dalį arba kitomis priemonėmis tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoja toje trečiojoje valstybėje narėje įsisteigę teisės subjektai arba fiziniai asmenys;

(8)įterpiamas 19a punktas:

19a. nacionalinis kvantinių kompetencijų centras – dalyvaujančioje valstybėje įsisteigęs teisės subjektas arba teisės subjektų konsorciumas, pagal pareikalavimą naudotojams iš pramonės sektoriaus, akademinės bendruomenės ir viešojo administravimo institucijų teikiantis prieigą prie kvantinių technologijų, priemonių, taikmenų ir paslaugų, taip pat prie nacionalinės arba Europos kvantinės infrastruktūros ir siūlantis ekspertines žinias, įgūdžius, mokymą, tinklaveiką ir informavimą;

(9)3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(10)1 dalis pakeičiama taip:

Bendrosios įmonės misija – sukurti, diegti, plėtoti ir išlaikyti Sąjungoje pirmaujančią pasaulyje sietinę, saugią ir hipersusietą superkompiuterijos, kvantinės kompiuterijos paslaugų ir duomenų infrastruktūros ekosistemą. Be to, ji padeda kurti ir diegti į paklausą ir naudotojus orientuotas novatoriškas ir konkurencingas superkompiuterių sistemas ir kvantines technologijas, taip pat sistemas, grindžiamas tiekimo grandine, kurioje bus užtikrinamas sudedamųjų dalių, technologijų ir žinių tiekimas, apribojant tiekimo sutrikimų riziką, ir įvairių prie šių sistemų optimaliai pritaikytų taikmenų kūrimą; taip pat plėsti tokios superkompiuterių infrastruktūros naudojimą, kad ja naudotųsi daug viešų ir privačių naudotojų, ir remti dvejopą pertvarką bei Europos mokslui ir pramonei reikalingų pagrindinių įgūdžių ugdymą.

(11)2 dalis papildoma fa punktu:

fa) remti pažangiausius mokslinius ir taikomuosius tyrimus ir inovacijas kvantinių technologijų srityje, jų perkėlimą iš laboratorijų į fabrikus, taip pat jų diegimą, naudojimą ir integravimą į pasaulinio lygio kvantinę infrastruktūrą, kad visoje ES būtų galima sukurti dinamišką, novatorišką ir atsparią kvantinę ekosistemą ir užtikrinti, kad Sąjunga pirmautų mokslo ir pramonės srityse, taip pat užtikrinti jos konkurencingumą, strateginį savarankiškumą ir technologinį savarankiškumą kvantinės kompiuterijos, komunikacijos ir matavimo srityse;

(12)2 dalies h punktas pakeičiamas taip:

h) kurti ir eksploatuoti dirbtinio intelekto fabrikus ir remti dirbtinio intelekto gigafabrikų steigimą ir prieigą prie jų ir jų teikiamų paslaugų, siekiant toliau plėtoti labai konkurencingą ir novatorišką dirbtinio intelekto ekosistemą Sąjungoje.

(13)3 dalis pakeičiama taip:

Bendroji įmonė padeda apsaugoti Sąjungos interesus perkant superkompiuterius ir remiant našiosios kompiuterijos ir kvantinių technologijų, sistemų ir taikmenų kūrimą ir diegimą. Ji sudaro sąlygas taikyti bendro projektavimo metodą įsigyjant pasaulinio lygio superkompiuterius ir kartu užtikrinant įsigytų technologijų ir sistemų tiekimo grandinės saugumą. Ji prisideda prie Sąjungos strateginio savarankiškumo, remia technologijų ir taikmenų, kuriomis stiprinamos Europos našiosios kompiuterijos ir kvantinių technologijų tiekimo grandinės, kūrimą ir skatina jų integravimą į sistemas, tenkinančias daugelį mokslo, visuomenės, aplinkos ir pramonės, taip pat saugumo poreikių.

(14)4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(15)1 dalis papildoma i punktu:

i) DI gigafabrikų veiklos ramsčiu, aprėpiančiu DI gigafabrikų, kurie, kai jau veiks, gali būti susieti su „EuroHPC“ dirbtinio intelekto fabrikų tinklu, siekiant užtikrinti sklandžią integraciją ir dalijimąsi žiniomis visoje Europos dirbtinio intelekto ekosistemoje, veiklą; šis ramstis apima šią veiklą, kuria siekiama:

i)suteikti pasaulinio lygio dirbtinio intelekto kompiuterijos infrastruktūrą Europos tyrėjams, verslininkams ir pramonės sektoriams,

ii)sudaryti sąlygas kurti naujus dirbtinio intelekto sprendimus visuose viešuosiuose ir privačiuosiuose sektoriuose ir

iii)užtikrinti Sąjungos, kaip dirbtinio intelekto žemyno, konkurencingumą ir savarankiškumą;

(16)1 dalis papildoma j punktu:

j) kvantinių technologijų ramsčiu, apimančiu visapusišką kvantinę ekosistemą ir kvantinės kompiuterijos ir imitavimo, kvantinės komunikacijos ir kvantinio matavimo bei metrologijos taikymo sritis ir taip užtikrinančiu kvantinių technologijų tiekimo grandinės ir jos didelio poveikio technologijų saugumą ir atsparumą. Veikla, inter alia, apima šias sritis:

a) mokslinius ir technologinius tyrimus ir inovacijas: didinti kompetenciją mokslinių tyrimų srityje, kiek tai susiję su kvantiniu mokslu ir technologijomis;

b) perkėlimą iš laboratorijų į fabrikus ir ekosistemos kūrimą: remti pažangiausios kvantinės infrastruktūros kūrimą ir diegimą; skatinti kvantinių technologijų pramoninę gamybą, šiuo tikslu remiant kvantinių taikmenų naudojimą svarbiausiuose viešuosiuose ir privačiuosiuose sektoriuose, taip užtikrinant, kad technologinius laimėjimus, pasiektus visose kvantinių technologijų srityse, būtų galima taikyti realiomis sąlygomis, be kita ko, kuriant pirmaujančias rinkas; propaguoti Europos tarptautinius standartus; visoje Europoje remti nacionalinių kvantinių kompetencijų centrų kūrimą ir tinklaveiką;

c) įgūdžius ir specialistus: ugdyti konkurencingą ir įtraukią kvantinių mokslinių tyrimų ir inžinerijos sričių darbo jėgą, šiuo tikslu įgyvendinant koordinuotas švietimo, mokymo ir judumo iniciatyvas, apimančias svarbiausius su kvantine sritimi susijusius mokomuosius dalykus ir technines sritis;

d) tarptautinį bendradarbiavimą: laikantis Sąjungos išorės politikos tikslų ir tarptautinių įsipareigojimų plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą kvantinių technologijų srityje siekiant spręsti pasaulines mokslo ir visuomenės problemas.

(17)5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(18)1 dalis pakeičiama taip:

Sąjungos finansinis įnašas, įskaitant Europos ekonominės erdvės asignavimus, į Bendrąją įmonę sudaro iki 3 972 300 000 EUR, įskaitant 92 000 000 EUR administracinėms išlaidoms, su sąlyga, kad dalyvaujančių valstybių įnašas bent atitiktų tą sumą; šios sumos paskirstomos taip:

(a)iki 1 660 000 000 EUR iš programos „Europos horizontas“;

(b)iki 2 012 300 000 EUR iš Skaitmeninės Europos programos;

(c)iki 300 000 000 EUR iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės.

(19)1 dalis papildoma nauja pastraipa:

Pirmoje pastraipoje nurodytą Sąjungos įnašą galima papildyti pagal programą „Europos horizontas“, Skaitmeninės Europos programą ir Europos infrastruktūros tinklų priemonę papildomai skiriamomis lėšomis, su sąlyga, kad vieno ar daugiau Bendrosios įmonės narių, kitų nei Sąjunga, įnašas bent jau prilygtų šioms sumoms. Toks papildomas Sąjungos įnašas skiriamas tik 4 straipsnio 1 dalies i punkte nurodytam ramsčiui. Šios papildomos lėšos neįtraukiamos apskaičiuojant didžiausią Sąjungos finansinį įnašą.

(20)3 dalis pakeičiama taip:

Bendrajai įmonei gali būti skirta papildomų lėšų iš bet kurios Sąjungos programos, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytas programas ir jas papildančias programas, siekiant remti 4 straipsnyje nurodytus jos veiklos ramsčius, išskyrus nurodytuosius 4 straipsnio 1 dalies a punkte. Šios papildomos lėšos neįtraukiamos apskaičiuojant didžiausią Sąjungos finansinį įnašą.

(21)įterpiama nauja 4a dalis:

Įnašams, kurie Bendrajai įmonei skiriami pagal šio straipsnio 3 ir 4 dalis, taikomos Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 158 straipsnio nuostatos. Tais atvejais, kai šie papildomi Sąjungos įnašai yra susiję su 4 straipsnio 1 dalies i punkte nurodytu ramsčiu, vienas ar daugiau narių, kitų nei Sąjunga, turi įnešti papildomų įnašų, proporcingų Sąjungos įnašų sumai.

(22)6 dalis išbraukiama.

(23)7 dalis išbraukiama.

(24)8 dalis išbraukiama.

(25)įterpiamas 12b straipsnis:

„12b straipsnis

Dirbtinio intelekto gigafabrikas

1.Dirbtinio intelekto gigafabrikas steigiamas valstybėje narėje. Jam finansinė parama teikiama įgyvendinant Sąjungos ir vienos ar daugiau dalyvaujančių valstybių, kurioms atstovauja Bendroji įmonė, ir DI gigafabriko konsorciumo, kurio veikloje gali dalyvauti vienas ar daugiau technologijų infrastruktūros tiekėjų, kuriems teisiškai atstovauja DI gigafabriko koordinatorius, partnerystę.

2.Teisės subjektų iš nedalyvaujančių valstybių dalyvavimas DI gigafabriko konsorciumo veikloje gali būti ribojamas arba draudžiamas tais atvejais, kai laikoma, kad toks dalyvavimas gali pakenkti Sąjungos ypatingos svarbos turtui, interesams, savarankiškumui ar saugumui. Laikantis Reglamento (ES) 2021/695, Reglamento (ES) 2021/694 ir Reglamento (ES) 2021/1153 nuostatų, kvietime pareikšti susidomėjimą dėl DI gigafabriko konsorciumo atrankos gali būti nustatyti apribojimai, tokio koncerno veikloje kartu su dalyvaujančiomis valstybėmis leidžiant dalyvauti tik teisės subjektams, kurie yra įsisteigę dalyvaujančiose valstybėse, arba teisės subjektams, kurie yra įsisteigę konkrečiose asocijuotose šalyse, dalyvaujančiose įgyvendinant programos „Europos horizontas“ bendrąją programą, Skaitmeninės Europos programą ir bet kurią kitą vėlesnę atitinkamą Sąjungos finansavimo programą, arba kitose trečiosiose valstybėse. Šioje pastraipoje nurodyti apribojimai ir draudimai iš esmės netaikomi trečiosiose valstybėse įsisteigusiems teisės subjektams, kurie su Sąjunga yra pasirašę bendradarbiavimo susitarimą DI gigafabriko klausimais ar panašų susitarimą. Kvietime pareikšti susidomėjimą dėl DI gigafabriko konsorciumo atrankos gali būti nurodoma, kad kitose trečiosiose valstybėse veikiantys teisės subjektai gali dalyvauti, jei jie atitinka reikalavimus, taikytinus tokiems teisės subjektams, siekiant užtikrinti, kad būtų apsaugoti Sąjungos ir valstybių narių saugumo interesai ir slaptuose dokumentuose pateikiama informacija. Tie reikalavimai nustatomi darbo programoje.

3.DI gigafabriko konsorciumas turi gauti patvirtinamąjį dokumentą, kuriuo patvirtinamas valstybės narės, kurioje įsisteigęs DI gigafabriko prieglobą teikiantis subjektas, arba DI gigafabriko konsorciume dalyvaujančių valstybių kompetentingų valdžios institucijų įsipareigojimas.

4.5 straipsnyje nurodytu Sąjungos įnašu padengiama iki 17 % kapitalo sąnaudų investicijų į visą DI gigafabriko kompiuterijos infrastruktūrą arba šią kapitalo sąnaudų sumą atitinkantis iš anksto sutarto garantuoto prieigos prie DI gigafabriko laiko pirkimas, lygiavertis pajėgumų nuomai. Vienos ar daugiau dalyvaujančių valstybių skiriamas įnašas turėtų bent jau prilygti Sąjungos įnašui. Likusias investicijas ir DI gigafabriko veiklos sąnaudas padengia DI gigafabriko konsorciumas.

5.Atrinktą DI fabriką galima labai išplėsti, kad jis taptų DI gigafabriku. Tokiu atveju Sąjungos finansinė parama, kuri jau teikiama DI fabrikui, laikoma Sąjungos įnašo, skiriamo DI gigafabriko kompiuterijos infrastruktūros kapitalo sąnaudoms padengti, dalimi. 10 straipsnyje nurodytas dirbtinio intelekto fabriko prieglobos susitarimas, kai tikslinga, atitinkamai koreguojamas. Papildomas investicijas į dirbtinio intelekto fabriką, reikalingas, kad jį būtų galima paversti DI gigafabriku, taip pat DI gigafabriko veiklos išlaidas padengia DI gigafabriko konsorciumas.

6.Dalyvaujančios valstybės, kurios yra valstybės narės, bendru sutarimu su Bendrąja įmone savo atitinkamus savanoriškus įnašus, įskaitant šio straipsnio 4 dalyje nurodytus įnašus ir bet kokius kitus juos papildančius įnašus, visa apimtimi ar iš dalies skiria konkrečiam DI gigafabrikui per Bendrąją įmonę, o ji jų vardu tvarko ir išmoka šias lėšas atitinkamam DI gigafabrikui.

7.Bendrajai įmonei nuosavybės teise priklauso DI gigafabriko kompiuterijos infrastruktūros dalis, atitinkanti 4 ir 5 dalyse nurodytą Sąjungos įnašą. Šių nuosavybės teisių arba 4 dalyje nurodytos pajėgumų nuomos trukmė turi būti bent penkeri metai nuo DI gigafabriko veiklos pradžios, o konkrečiau ji nustatoma DI gigafabriko prieglobos susitarime. Ši trukmė gali būti pratęsta, jei DI gigafabriko kompiuterijos infrastruktūra atnaujinama dideliu mastu. Nedarant poveikio Bendrosios įmonės likvidavimui, kaip nurodyta Įstatų 23 straipsnio 4 dalyje, ši nuosavybės teisė perduodama laikantis DI gigafabriko prieglobos susitarimo arba pratęsiama sutartam laikotarpiui, laikantis DI gigafabriko prieglobos susitarime išdėstytų sąlygų. Jeigu nuosavybės teisė perduodama DI gigafabriko konsorciumui, DI gigafabriko kompiuterijos infrastruktūros likutinė vertė pakeičiama lygiavertėmis prieigos teisėmis Sąjungai. Jeigu pagal prieglobos susitarimą nuosavybės teisės ne perduodamos DI gigafabriko konsorciumui, o priimamas sprendimas nutraukti eksploatavimą, atitinkamas išlaidas padengia DI gigafabriko konsorciumas.

8.Sąjungos ir DI gigafabriko veikloje dalyvaujančių valstybių prieigos teisės turi būti tiesiogiai proporcingos jų atitinkamiems finansiniams įnašams, skirtiems DI gigafabriko kompiuterijos infrastruktūros kapitalo sąnaudoms padengti, arba iš anksto sutarto garantuoto prieigos prie DI gigafabriko laiko įsigijimui.

9.Bendrosios įmonės valdyba nustato:

(a)Sąjungos prieigos prie DI gigafabrikų laiko sąlygas,

(b)konkrečias prieigos prie DI gigafabrikų sąlygas, kurios yra susijusios su prieigos laiko skyrimu projektams ir veiklai, kuriuos Sąjunga laiko strateginiais.

10.Nustatydama Sąjungos prieigos laiko sąlygas pagal 9 dalį valdyba užtikrina, kad prieiga:

(a)būtų suteikiama naudotojams, gyvenantiems, įsisteigusiems ar esantiems valstybėje narėje arba Skaitmeninės Europos programos, programos „Europos horizontas“ ar Europos infrastruktūros tinklų priemonės asocijuotojoje trečiojoje valstybėje;

(b)būtų nemokama viešosios teisės reglamentuojamų subjektų naudotojams. Ji taip pat yra nemokama pramoniniams naudotojams, kurie tą laiką naudoja taikmenoms, susijusioms su mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, finansuojama pagal programą „Europos horizontas“, Skaitmeninės Europos programą arba Europos infrastruktūros tinklų priemonę, taip pat ta, kuriai suteiktas pažangumo ženklas pagal programą „Europos horizontas“ ar Skaitmeninės Europos programą, ir privačiai MVĮ ir veiklą plečiančių įmonių inovacijų veiklai;

(c)apimtų kompiuterijos išteklius, skirtus konkrečiai ES finansuojamiems mokslinių tyrimų projektams, taip užtikrinat prieinamumą ir planavimo prioritetus.

11.Valdyba vykdo Sąjungos prieigos laiko, skiriamo skirtingų tipų naudotojams, kaip apibrėžta 10 dalies a punkte, dalies stebėseną. Jei yra didelių skirtingų tipų naudotojų prieigos laiko dalies ir paklausos neatitikimų, ji imasi tinkamų taisomųjų veiksmų tokiems neatitikimams pašalinti.

12.Sąjungos arba dalyvaujančių valstybių įnašams taikomos sąlygos, kuriomis siekiama užtikrinti, kad būtų apsaugoti Sąjungos strateginiai interesai. Konkrečios šioje dalyje nurodytos sąlygos išdėstomos specialiame Bendrosios įmonės ir DI gigafabriko konsorciumo DI gigafabriko prieglobos susitarime. DI gigafabriko prieglobos susitarimą reglamentuoja Sąjungos teisė, kurią papildo valstybės narės, kurioje yra įsisteigęs prieglobą teikiantis subjektas, teisė, kai tam tikras aspektas nėra įtrauktas į šio reglamento arba kitų Sąjungos teisės aktų taikymo sritį. DI gigafabriko prieglobos susitarime:

(a)išsamiai nustatoma DI gigafabriko nuosavybės ir valdymo struktūra;

(b)įtraukiamos nuostatos, kuriomis užtikrinama, kad Sąjunga galėtų veiksmingai tikrinti ir kontroliuoti DI gigafabriką, siekiant apsaugoti Sąjungos ypatingos svarbos turtą, interesus, savarankiškumą arba saugumą;

(c)konkrečiai nurodomi Sąjungos, dalyvaujančių valstybių ir viešų ir (arba) privačių DI gigafabriko konsorciumo partnerių finansiniai įnašai, įskaitant, kai tikslinga, 8 dalyje nurodytą garantuotą prieigos prie DI gigafabriko laiką ir jo trukmę;

(d)kai tikslinga, išdėstomi konkretūs Sąjungos interesai, atsirandantys dėl Sąjungos investicijų, reglamentuojamų konkrečiais DI gigafabriko konsorciumo ir programos „InvestEU“ susitarimais;

(e)nustatomos DI gigafabriko naudotojų, kurie nėra iš Sąjungos, tinkamumo sąlygos; šie naudotojai turi atitikti tas pačias tinkamumo sąlygas, kurios išvardytos 2 dalyje;

(f)nustatomos išsamios Sąjungos naudotojų prieigos sąlygos ir prieigos prie DI gigafabriko paslaugų laiko apskaitos tvarka;

(g)eksploatuojant DI gigafabriką, Bendrosios įmonės naudotojams siūlomų paslaugų kokybė, nustatyta paslaugų lygmens susitarime, kuris įtraukiamas į DI gigafabriko prieglobos susitarimą;

(h)nustatoma DI gigafabriko duomenų ir kompiuterijos infrastruktūros įsigijimo, eksploatavimo ir naudojimo tvarka, kai tikslinga, atsižvelgiant į viešojo sektoriaus naudotojų reikalavimus; jei DI gigafabriko konsorciumas įtraukia vieną ar daugiau technologijų infrastruktūros tiekėjų, į DI gigafabriko prieglobos susitarimą įtraukiama nuostata dėl tiems tiekėjams taikomų griežtesnių apsaugos nuo interesų konflikto priemonių;

(i)kai tikslinga, nustatomos nuosavybės teisės perdavimo sąlygos, kaip nurodyta 7 dalyje;

(j)kai tikslinga, išsamiai nustatomos nuosavybės teisų trukmės arba iš anksto sutarto garantuoto įsigyto prieigos laiko pratęsimo sąlygos ir, kai tikslinga, laipsniško DI gigafabriko eksploatavimo nutraukimo sąlygos;

(k)kai tikslinga, atsakomybės už DI gigafabriko eksploatavimą sąlygos;

(l)nustatoma DI gigafabriko prieglobą teikiančio subjekto pareiga ne vėliau kaip kiekvienų metų sausio 31 d. pateikti valdybai Sąjungos naudojimosi prieigos laiku praėjusiais finansiniais metais audito ataskaitą ir duomenis;

(m)įtraukiama arbitražinė išlyga, kaip apibrėžta SESV 272 straipsnyje, pagal kurią jurisdikcija visais prieglobos susitarimo klausimais priklauso Europos Sąjungos Teisingumo Teismui.

13.DI gigafabriko veikloje dalyvauja viešojo valdymo įstaiga, kurią sudaro Komisijos ir dalyvaujančių valstybių, kurios teikia viešąjį finansavimą konkrečiam DI gigafabrikui, atstovai. Nedarant poveikio DI gigafabriko konsorciumo valdymui ir veiklos savarankiškumui ir siekiant užtikrinti suderinamumą su viešojo intereso tikslais, kuriais grindžiamas viešasis finansavimas, turi būti gautas aiškus išankstinis paskirtos viešojo valdymo įstaigos pritarimas dėl šių aspektų:

(a)bet kokių siūlomų susitarimų su subjektais iš trečiųjų valstybių, dėl kurių galėtų kilti grėsmė, susijusi su Sąjungos ypatingos svarbos turtu, interesais, savarankiškumu arba saugumu;

(b)esminių teisinės ir finansinės struktūros ar kontrolės pakeitimų, kurie daro poveikį Sąjungos arba dalyvaujančių valstybių interesams, pavyzdžiui, DI gigafabriko galutinės nuosavybės ar kontrolės pakeitimų, bet kokio ypatingos svarbos turto perkėlimo už Sąjungos ribų ar sprendimų dėl didelio masto finansinio restruktūrizavimo;

(c)reikšmingų DI fabrikų strateginio tikslo pokyčių.

14.Paskelbus kvietimą pareikšti susidomėjimą, Bendrosios įmonės valdyba, padedama nepriklausomų ekspertų komisijos ir vertinimo tikslu valdybos paskirtos akredituotos finansų įstaigos, atrenka DI gigafabriko konsorciumą, laikydamasi sąžiningos ir skaidrios procedūros, grindžiamos, inter alia, šiais kriterijais:

(a)techniniu vertinimu:

(1)pasiūlymo tikslais ir technine kokybe;

(2)darbo plano kokybe;

(3)fizinės, IT ir tinklaveikos infrastruktūros kokybe;

(4)tvarumu ir energijos vartojimo efektyvumu;

(5)konsorciumo patirtimi ir praktinėmis žiniomis kuriant panašius didelės apimties objektus.

(b)Galimu poveikiu:

(1)paslaugų kokybe, įskaitant saugumą ir patikimumą;

(2)poveikiu Europos DI ekosistemai;

(3)ES pridėtine verte.

(c)Finansiniu pagrįstumu:

(1)dalyvaujančių valstybių ir DI gigafabriko konsorciumo investicijų įsipareigojimais;

(2)siūlomo verslo modelio kokybe ir finansiniu perspektyvumu (įskaitant išsamų patikrinimą, kurį turi atlikti paskirta akredituota finansų įstaiga).

15.Jei konsorciumo veikloje nedalyvauja vienas ar daugiau technologijų infrastruktūros tiekėjų, DI gigafabriko tiekėjus atrenka DI gigafabriko konsorciumas, vadovaudamasis sąžiningomis ir skaidriomis pasiūlymo specifikacijomis, kuriose atsižvelgiama į bendras sistemos specifikacijas ir ypač į viešojo sektoriaus naudotojų reikalavimus, kuriuos Sąjunga pateikė kvietime pareikšti susidomėjimą ir kurie išsamiau nurodomi DI gigafabriko prieglobos susitarime. Atranka grindžiama sąžiningais, atvirais ir skaidriais kriterijais, be to, ja užtikrinama ES pridėtinė vertė ir atsižvelgiama į tiekimo grandinės saugumą ir atsparumą. Atrinkti konkurso dalyviai turi atitikti 2 dalyje išvardytas tinkamumo sąlygas.

16.Bendroji įmonė gali sudaryti preliminariąsias svarbiausių ir didelės paklausos komponentų, tokių kaip pažangieji DI procesoriai, tiekimo sutartis. DI gigafarbrikų konsorciumai, vykdydami viešuosius pirkimus, gali naudotis šioje dalyje nurodytomis preliminariosiomis sutartimis.

(26)16 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(27)1 dalis pakeičiama taip:

Nedarant poveikio 17 straipsnio 9 daliai, „EuroHPC“ superkompiuteriais gali naudotis viešojo ir privačiojo sektorių taikmenų naudotojai. Išskyrus pramoninius „EuroHPC“ superkompiuterius, jie naudojami pirmiausia mokslinių tyrimų ir inovacijų tikslais pagal viešojo finansavimo programas, viešojo sektoriaus taikmenoms ir, kai tinkama, vykdant privačią MVĮ inovacijų veiklą.

Priedas

Priedas iš dalies keičiamas taip:

(28)Priedo 3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(29)iš dalies keičiama 2 dalis:

Visos valstybių narių arba programos „Europos horizontas“ ar Skaitmeninės Europos programos asocijuotųjų trečiųjų valstybių paraiškos dėl narystės bendrojoje įmonėje pateikiamos valdybai. Šalys kandidatės raštu pripažįsta šiuos Įstatus ir bet kokias kitas nuostatas, reglamentuojančias bendrosios įmonės veikimą. Kandidatės taip pat pateikia priežastis, dėl kurių prašo narystės Bendrojoje įmonėje, ir nurodo, kaip jų nacionalinė superkompiuterių arba kvantinės technologijos strategija dera su bendrosios įmonės tikslais. Valdyba paraišką įvertina atsižvelgdama į kandidatės tinkamumą ir galimą pridėtinę vertę siekiant bendrosios įmonės misijos ir tikslų ir prieš patvirtindama paraišką gali nuspręsti prašyti kandidatės pateikti paaiškinimus.

(30)priedo 4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(31)1 dalis papildoma d punktu:

d)Kvantinių technologijų strategijos patariamoji grupė.

(32)priedo 5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(33)pridedama 3 dalis:

3. Kalbant apie kvantinį veiklos ramstį, dalyvaujančios valstybės paskiria savo kompetentingų institucijų atstovą kvantinių technologijų srityje.

(34)priedo 6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(35)pridedama ši 5a dalis:

5a. Kalbant apie Įstatų 7 straipsnio 4a dalyje nurodytas užduotis, kiekvieno DI gigafabriko atveju dalyvaujančių valstybių balsavimo teisės paskirstomos proporcingai jų įsipareigotiems finansiniams įnašams ir jų tam DI gigafabrikui patvirtintiems nepiniginiams įnašams tol, kol baigs galioti DI gigafabriko prieglobos susitarimas; į nepiniginius įnašus atsižvelgiama tik tuo atveju, jei juos ex ante patvirtino nepriklausomas ekspertas arba auditorius.

Šios dalies tikslu valdybos sprendimai priimami balsų dauguma, kurią sudaro ne mažiau kaip 75 % visų balsų, įskaitant posėdyje nedalyvaujančių narių balsus.

(36)6 dalis iš dalies keičiama taip:

6. Kalbant apie šių Įstatų 7 straipsnio 5, 5a, 6 ir 7 dalyse nurodytas užduotis, valdybos sprendimai priimami dviem etapais.

(37)priedo 7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(38)pridedama ši 4a dalis:

4a. Valdyba atlieka šias užduotis, susijusias su DI gigafabrikais, nurodytais šio reglamento 12b straipsnyje:

a)svarsto ir priima daugiametės strateginės programos dalį, susijusią su DI gigafabrikų steigimu, nurodytu šių Įstatų 18 straipsnio 1 dalyje;

b)svarsto ir priima metinės darbo programos dalį, susijusią su DI gigafabrikų steigimu bei DI gigafabrikų konsorciumų atranka, ir atitinkamas išlaidų sąmatas;

c)atsižvelgdama į metinę darbo programą, tvirtina kvietimų pareikšti susidomėjimą paskelbimą;

d)tvirtina atrinktus DI gigafabrikų konsorciumus, kurie steigs ir eksploatuos DI gigafabrikus;

e)nustato Sąjungos prieigos prie DI gigafabrikų laiko sąlygas;

f) tvirtina pasiūlymus, susijusius su finansavimui atrinkto DI gigafabriko steigimu;

g)tvirtina bendrosios įmonės „EuroHPC“ sudarytas preliminariąsias svarbiausių ir didelės paklausos DI gigafabrikų komponentų tiekimo sutartis.

(39)pridedama ši 5a dalis:

5a.    Kalbant apie kvantinį veiklos ramstį, taikomos Įstatų 7 straipsnio 5 dalies nuostatos, išskyrus veiklą, susijusią su kvantinių kompiuterių įsigijimu ir eksploatavimu, kuriai taikomos Įstatų 7 straipsnio 4 dalies nuostatos.

(40)priedo 10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(41)1 dalis iš dalies keičiama taip:

Pramonės ir mokslo patariamąją tarybą sudaro Mokslinių tyrimų ir inovacijų patariamoji grupė, Infrastruktūros patariamoji grupė ir Kvantinių technologijų strategijos patariamoji grupė.

(42)pridedama 7 dalis:

7.    Kvantinių technologijų strategijos patariamąją grupę sudaro ne daugiau kaip dvylika narių, kurių ne daugiau kaip šešis skiria privatūs nariai, atsižvelgdami į savo įsipareigojimus Bendrajai įmonei, ir ne daugiau kaip šešis skiria valdyba pagal šių įstatų 7 straipsnio 3 dalies k punktą.

(43)įterpiamas 12a straipsnis:

12a straipsnis

Kvantinių technologijų strategijos patariamosios grupės veikimas

1.Kvantinių technologijų strategijos patariamoji grupė posėdžiauja ne rečiau kaip du kartus per metus.

2.Kvantinių technologijų strategijos patariamoji grupė prireikus gali skirti darbo grupes, kurių veiklą bendrai koordinuotų vienas ar daugiau narių.

3.Kvantinių technologijų strategijos patariamoji grupė išsirenka savo pirmininką.

4.Kvantinių technologijų strategijos patariamoji grupė patvirtina savo darbo tvarkos taisykles, kuriose, be kita ko, nurodo ją sudarančius subjektus, atstovaujančius patariamajai grupei, ir jų kadencijos trukmę.

(44)įterpiamas 14a straipsnis:

14a straipsnis

Kvantinių technologijų strategijos patariamosios grupės užduotys

1.Kvantinių technologijų strategijos patariamoji grupė:

(a)parengia savo indėlį į daugiametės strateginės programos projektą, susijusį su šių įstatų 20 straipsnyje nurodyta kvantinių technologijų veikla, ir reguliariai jį peržiūri atsižvelgdama į mokslo, pramonės ir politikos paklausos raidą;

(b)rengia viešas konsultacijas, kuriose gali dalyvauti visos viešojo ir privačiojo sektorių suinteresuotosios šalys, turinčios interesų kvantinių technologijų srityje, kad jos būtų informuojamos apie daugiametės strateginės programos projektą bei susijusios atitinkamų metų kvantinių technologijų veiklos darbo programos projektą ir būtų surinkta su tuo projektu ir programa susijusi grįžtamoji informacija.

(c)Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas indėlis į daugiametės strateginės programos projektą apima:

(d)strateginius mokslinių tyrimų, inovacijų, diegimo ir infrastruktūros prioritetus, susijusius su kvantinių technologijų kūrimu ir diegimu bei jų integravimu į Europos skaitmeninę ekosistemą, siekiant remti Sąjungos atsparumą, technologinį suverenumą ir strateginį savarankiškumą, kartu atsižvelgiant į tokių technologijų dvejopo naudojimo potencialą;

(e)galimą tarptautinio bendradarbiavimo kvantinių technologijų srityje veiklą, kuria kuriama pridėtinė vertė ir kuri yra abipusiai svarbi, kartu užtikrinant suderinamumą su Sąjungos vertybėmis ir saugumo interesais;

(f)mokymo, švietimo ir darbo jėgos ugdymo prioritetus, kuriais siekiama spręsti bendrųjų gebėjimų ir įgūdžių kvantinių technologijų srityje trūkumo problemą, be kita ko, užtikrinant informuotumą apie su saugumu susijusias taikmenas;

(g)kvantinės infrastruktūros įsigijimu, diegimu ir eksploatavimu, įskaitant sujungimą ir susiejimą su našiosios kompiuterijos infrastruktūra ir kita skaitmenine infrastruktūra, pavyzdžiui, kvantine komunikacija ir kvantiniu matavimu;

(h)pajėgumų stiprinimo, sąveikumo, standartizacijos, saugumo kvantinių technologijų srityje priemones, ypatingą dėmesį skiriant dvejopo naudojimo rizikai ir Sąjungos ypatingos svarbos turto, interesų, savarankiškumo ar saugumo apsaugai.

(45)priedo 16 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

Bendrosios įmonės biudžetiniai įsipareigojimai gali būti išskirstyti metinėmis dalimis. Nuo 2025 m. sausio mėn. bent 20 % viso likusių metų biudžeto neturi būti dengiama metinėmis dalimis.

40 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

TEISĖS AKTO PASIŪLYMO FINANSINIO POVEIKIO IR SKAITMENINIŲ ASPEKTŲ PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA3

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas3

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys)3

1.3.Tikslas (-ai)3

1.3.1.Bendrasis tikslas (-ai)3

1.3.2.Konkretus tikslas (-ai)3

1.3.3.Numatomas rezultatas (-ai) ir poveikis3

1.3.4.Veiklos rezultatų rodikliai3

1.4.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:4

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas4

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį4

1.5.2.ES dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame skirsnyje „ES dalyvavimo pridėtinė vertė“ – ES veiksmais užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.4

1.5.3.Panašios patirties išvados4

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis5

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą5

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) ir jo (jos) finansinio poveikio trukmė6

1.7.Planuojamas biudžeto vykdymo metodas (-ai)6

2.VALDYMO PRIEMONĖS8

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės8

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os)8

2.2.1.Biudžeto vykdymo metodo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas8

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)8

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės išlaidų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)8

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės9

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS10

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)10

3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams12

3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka12

3.2.1.1.Patvirtinto biudžeto asignavimai12

3.2.1.2.Išorės asignuotųjų pajamų asignavimai17

3.2.2.Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas22

3.2.3.Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka24

3.2.3.1. Patvirtinto biudžeto asignavimai24

3.2.3.2.Išorės asignuotųjų pajamų asignavimai24

3.2.3.3.Iš viso asignavimų24

3.2.4.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai25

3.2.4.1.Finansuojami iš patvirtinto biudžeto25

3.2.4.2.Finansuojami išorės asignuotosiomis pajamomis26

3.2.4.3.Visi žmogiškųjų išteklių poreikiai26

3.2.5.Numatomo poveikio su skaitmeninėmis technologijomis susijusioms investicijoms apžvalga28

3.2.6.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa28

3.2.7.Trečiųjų šalių įnašai28

3.3.Numatomas poveikis pajamoms29

4.Skaitmeniniai aspektai29

4.1.Skaitmeninės svarbos reikalavimai30

4.2.Duomenys30

4.3.Skaitmeniniai sprendimai31

4.4.Sąveikumo vertinimas31

4.5.Skaitmeninio įgyvendinimo rėmimo priemonės32

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA 

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) 

1.3.Tikslas (-ai)

1.3.1.Bendrasis tikslas (-ai)

1.3.2.Konkretus tikslas (-ai)

1.3.3.Numatomas rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

1.3.4.Veiklos rezultatų rodikliai

Nurodyti pažangos ir pasiekimų stebėsenos rodiklius.

1.4.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su: 

 nauju veiksmu 

 nauju veiksmu, kai bus įgyvendintas bandomasis projektas ir (arba) atlikti parengiamieji veiksmai 12  

 esamos priemonės galiojimo pratęsimu 

 vienos ar daugiau priemonių sujungimu arba nukreipimu į kitą / naują priemonę

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas 

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

1.5.2.ES dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame skirsnyje „ES dalyvavimo pridėtinė vertė“ – ES veiksmais užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

1.5.3.Panašios patirties išvados

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) ir jo (jos) finansinio poveikio trukmė

trukmė ribota

–    galioja nuo 2021-01-01 iki 2033-12-31

–    įsipareigojimų asignavimų finansinis poveikis nuo 2021 iki 2027 m., o mokėjimų asignavimų – nuo 2021 iki 2033 m.

 trukmė neribota

–įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

–vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.Planuojamas biudžeto vykdymo metodas (-ai) 13  

 Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos

– padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

–    vykdomųjų įstaigų.

 Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

 Netiesioginis valdymas, biudžeto įgyvendinimo užduotis pavedant:

– trečiosioms valstybėms arba jų paskirtoms įstaigoms;

– tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

– Europos investicijų bankui ir Europos investicijų fondui;

– įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 70 ir 71 straipsniuose;

– viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms;

– įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, tiek, kiek joms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

– įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurioms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

– atitinkamame pagrindiniame akte nurodytoms įstaigoms ar asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus bendros užsienio ir saugumo politikos srityje pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį;

–valstybėje narėje įsteigtoms įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė arba Sąjungos teisė ir kurioms pagal konkrečių sektorių taisykles gali būti patikėtas Sąjungos lėšų arba biudžeto garantijų įgyvendinimas tiek, kiek tokias įstaigas kontroliuoja viešosios teisės reglamentuojamos įstaigos arba įstaigos, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, ir joms kontrolės įstaigos suteikia tinkamas finansines garantijas solidariosios atsakomybės forma arba lygiavertes finansines garantijas, kurios kiekvienam veiksmui gali būti apribotos iki didžiausios Sąjungos paramos sumos.

Pastabos

2.VALDYMO PRIEMONĖS 

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės 

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os) 

2.2.1.Biudžeto vykdymo metodo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės išlaidų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą) 

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės 

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės) 

·Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams 

3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka 

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

3.2.1.1.Patvirtinto biudžeto asignavimai, įskaitant ELPA asignavimus

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Dėl pasiūlymo nepadidės bendras išlaidų, numatytų pagal 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos 1 išlaidų kategoriją, lygis. Iš tiesų papildomas Sąjungos įnašas, įskaitant ELPA įnašą, skirtą BI „EuroHPC“, bus sutelktas iš programos „Europos horizontas“, Skaitmeninės Europos programos ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės skaitmeninio sektoriaus programos lėšų.

Šis papildomas įnašas bus finansuojamas:

i.esamo Skaitmeninės Europos programos paketo viduje perskirstytomis lėšomis

ii.esamo programos „Europos horizontas“ paketo viduje perskirstytomis lėšomis

iii.esamo Europos infrastruktūros tinklų priemonės skaitmeninio sektoriaus programos paketo viduje perskirstytomis lėšomis

Toliau pateikiamose apibendrinamosiose lentelėse išsamiai apžvelgiami visi finansavimo šaltiniai.

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

====================================================================================================

ES įnašas į Bendrąją įmonę „EuroHPC“

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

[1]    Programos „Europos horizontas“ ir Skaitmeninės Europos programos veiksmų administravimo išlaidų dengimas Etato ekvivalentų išlaidos nustatomos remiantis vidutinėmis TA išlaidomis per metus (152 000 EUR) ir CA (82 000 EUR).

§ mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.2.Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas (decentralizuotų agentūrų atveju nepildoma)

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.3.Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka 

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti papildomų administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

3.2.3.1. Patvirtinto biudžeto asignavimai

Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

3.2.4.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai 

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

3.2.4.1.Numatomas poveikis Komisijos žmogiškiesiems ištekliams – finansuojama iš patvirtinto biudžeto

Sąmata surašyta etato ekvivalentais 22

Atsižvelgiant į tai, kad bendra tiek su darbuotojais, tiek su asignavimais susijusi padėtis 7 išlaidų kategorijoje yra įtempta, žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant generalinio direktorato darbuotojus, jau paskirtus veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate ar kitose Komisijos tarnybose.

Pasiūlymui įgyvendinti reikalingi darbuotojai (etato ekvivalentais):

Vykdytinų užduočių aprašymas, kai užduotis vykdo:

3.2.4.2.Numatomas poveikis BĮ žmogiškiesiems ištekliams – finansuojama iš patvirtinto biudžeto

Nėra jokių papildomų reikalavimų, susijusių su BĮ žmogiškaisiais ištekliais Toliau tik informacijos tikslu pateikiami ankstesniame darbo jėgos tyrime nurodyti žmogiškųjų išteklių reikalavimai.

3.2.5.Numatomo poveikio su skaitmeninėmis technologijomis susijusioms investicijoms apžvalga

Privaloma: su skaitmeninėmis technologijomis susijusių investicijų pagal pasiūlymą (iniciatyvą) geriausias įvertis turėtų būti pateiktas tolesnėje lentelėje.

Išimties tvarka, kai tai reikalinga pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti, asignavimai pagal 7 išlaidų kategoriją turėtų būti pateikti tam skirtoje eilutėje.

Asignavimai pagal 1–6 išlaidų kategorijas turėtų būti nurodyti kaip „Politikos priemonių IT išlaidos veiklos programoms“. Šios išlaidos parodo veiklos biudžetą, naudojamą su iniciatyvos įgyvendinimu tiesiogiai susijusioms IT platformoms ar priemonėms pakartotinai naudoti, pirkti ir (arba) sukurti ir susijusioms investicijoms (pvz., licencijoms, tyrimams, duomenų saugojimui ir kt.). Šioje lentelėje pateikta informacija turėtų atitikti 4 skirsnyje „Skaitmeniniai aspektai“ pateiktus duomenis.

3.2.6.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa 

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

–    Galima visiškai finansuoti perskirstant asignavimą atitinkamoje daugiametės finansinės programos (DFP) išlaidų kategorijoje.

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.7.Trečiųjų šalių įnašai 

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

–    nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

–    numatytas trečiųjų šalių bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

tikimasi, kad dalyvaujančių valstybių įnašo suma bent jau prilygs Sąjungos įnašui, nurodytam 5 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje.

3.3.    Numatomas poveikis pajamoms 

–    Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.

–    Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

–    nuosaviems ištekliams

–    kitoms pajamoms

–    nurodyti, jei pajamos priskirtos išlaidų eilutėms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Asignuotųjų pajamų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

Kitos pastabos (pvz., poveikio pajamoms apskaičiavimo metodas (formulė) arba kita informacija).

4.Skaitmeniniai aspektai

4.1.Skaitmeninės svarbos reikalavimai

4.2.Duomenys

4.3.Skaitmeniniai sprendimai

4.4.Sąveikumo vertinimas

4.5.Skaitmeninio įgyvendinimo rėmimo priemonės

(1)    2021 m. liepos 13 d. Tarybos reglamentas (ES) 2021/1173 dėl Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės įsteigimo ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) 2018/1488, (OL L 256, 2021 7 19, p. 3).    

(2)    2018 m. rugsėjo 28 d. Tarybos reglamentas (ES) 2018/1488 dėl Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės sukūrimo (OL L 252, 2018 10 8, p. 1).    

(3)    https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/news/commission-launches-ai-innovation-package-support-artificial-intelligence-startups-and-smes.

(4)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „DI žemyno veiksmų planas“ (COM(2025) 165 final).        

(5)     Tarybos reglamentas (ES) 2024/1732

(6)    https://commission.europa.eu/topics/eu-competitiveness/competitiveness-compass_en.

(7)     https://ec.europa.eu/transparency/expert-groups-register/screen/expert-groups/consult?lang=lt&groupID=3629

(8)    https://digital-strategy.ec.europa.eu/lt/library/shaping-european-strategy-quantum-technology-main-orientations-and-recommendations

(9)    OL C , , p. .

(10)    OL C […], […], p. […]

(11)     https://digital-strategy.ec.europa.eu/lt/news/commission-sets-course-europes-ai-leadership-ambitious-ai-continent-action-plan  

(12)    Kaip nurodyta Finansinio reglamento 58 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

(13)    Informacija apie biudžeto vykdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BUDGpedia“ https://myintracomm.ec.europa.eu/corp/budget/financial-rules/budget-implementation/Pages/implementation-methods.aspx .

(14)    1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

(15)    2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(16)    DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

(17)    ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

(18)    Valstybių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių kandidatų.

(19)    Reikiami asignavimai turėtų būti nustatomi remiantis atitinkamame tinklalapyje „BUDGpedia“ pateiktais metinių vidutinių išlaidų duomenimis.

(20)    Atlikti darbai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

(21)    Apibūdinta 1.3.2 skirsnyje „Konkretus tikslas (-ai) ...“.

(22)    Po lentele nurodykite, kiek etato ekvivalentų iš nurodyto skaičiaus jau paskirti veiksmui valdyti ir (arba) gali būti perskirstyti jūsų generaliniame direktorate ir kokie yra jūsų grynieji poreikiai.

(23)    Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 20 % surinkimo sąnaudų.