Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

3 investicija (P1C1I3): Alandų Salų investicijų ir reformų dokumentų rinkinys

Investicijų tikslas – skatinti atsinaujinančiosios energijos gamybą autonominiame Alandų regione. Investicijas sudaro parama jūros vėjo energijos projekto parengiamajam etapui ir saulės energijos gamybai.

Alandų vyriausybės skaičiavimais, visam jūros vėjo energijos projektui užbaigti prireiks dešimties penkiolikos metų. Tikimasi, kad pagaminta energija bus daugiausia perduota žemyninei Suomijai ir (arba) Švedijai, taigi ir nacionaliniams paskirstymo tinklams. Investicijomis remiamas planavimo ir pasirengimo etapas, kuris turėtų trukti iki 2025 m.

Savo energetikos ir klimato strategijoje Alandas iškėlė tikslą iki 2030 m. padidinti 17 MW saulės energijos pajėgumą. Investicijomis teikiama parama saulės energijos gamybos projektams, kuriuos remia bendrovės, savivaldybės ar bendruomenės. Projektai įgyvendinami 2021–2025 m.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), į būsimų kvietimų teikti projektus techninėse specifikacijose pateiktus tinkamumo kriterijus neįtraukiamas šis veiklos rūšių sąrašas: I) veikla, susijusi su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje 10 ; II) veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuria siekiama, kad numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius 11 ; III) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 12 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 13 ; ir iv) veikla, kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Be to, įgaliojimuose reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus Sąjungos ir nacionalinius aplinkos apsaugos teisės aktus.

Atrankos kriterijais užtikrinama, kad visi projektai padėtų siekti klimato kaitos tikslų, būtų susieti su 028 ir 029 intervencinėmis sritimis, kurioms taikomas 100 proc. klimato koeficientas pagal 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, VI priedą.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

A.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

B. KOMPONENTAS P1C2: PRAMONĖS REFORMOS IR INVESTICIJOS ŽALIAJAI IR SKAITMENINEI PERTVARKAI REMTI

Suomija nustatė tikslą tapti pirmąja pasaulyje gerovės visuomene, kurioje nenaudojamas iškastinis kuras, ir iki 2035 m. pasiekti anglies dioksido poveikio neutralumą. Pagrindiniai iššūkiai siekiant šio tikslo yra pramonės išmetamų teršalų kiekio mažinimas ir perdirbimo lygio didinimas. Naujos mažataršės technologijos dažnai dar nėra konkurencingos, todėl reikia spartinti jų kūrimą. Suomijai reikia skatinti žiedinę ekonomiką, kad būtų padidintas tausus išteklių naudojimas ir sumažinta tarša.

Bendras šio Suomijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponento tikslas – padėti siekti anglies dioksido poveikio neutralumo tikslo remiant investicijas į pramonės išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo technologijas, kuriant ekologiškas darbo vietas, investuojant į švarias technologijas ir skatinant perdirbimą bei pakartotinį naudojimą.

Šis komponentas apima investicijas, kuriomis siekiama skatinti mažo anglies dioksido kiekio technologijas, pavyzdžiui, vandenilio gamybą, anglies dioksido surinkimą ir panaudojimą, iškastinio kuro pakeitimą elektros energija pramoniniuose procesuose ir pagrindinių medžiagų bei pramoninių šalutinių produktų pakartotinio naudojimo ir perdirbimo skatinimą. Kartu su tomis investicijomis vykdomos klimato ir atliekų teisės aktų reformos, įskaitant būtinus Klimato akto ir Atliekų įstatymo pakeitimus, kad būtų nustatytas teisinis pagrindas 2035 m. anglies dioksido poveikio neutralumo tikslui ir perdirbimo tikslams.

Komponentas padeda įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas dėl investicijų į žaliąją pertvarką, visų pirma į švarią ir veiksmingą energijos gamybą ir naudojimą (2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 3), taip pat dėl investicijų siekiant skatinti perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir energetikos (2019 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 3).

Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal DNSH technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.

B.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

1 reforma (P1C2R1): Klimato akto reforma ir mažo anglies dioksido kiekio industrializacija

Suomija įsipareigojo atnaujinti Klimato aktą, kad iki 2035 m. būtų pasiektas anglies dioksido poveikio neutralumo tikslas. Reforma apima atitinkamus 2030 m.,2 040 m. ir 2050 m. išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslus. Reformuotas Klimato aktas suteikia galimybę naudoti klimato planus, kad būtų įvykdyti akte nustatyti klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos įpareigojimai. Suomijos vyriausybė savo pasiūlymą dėl peržiūrėto Klimato teisės akto pateikia Parlamentui ne vėliau kaip 2022 m. sausio 31 d.; 2020 m. rudenį Suomija priėmė trylika pramonei skirtų mažo anglies dioksido kiekio veiksmų planų. Veiksmų planuose nurodomas pramonės procesų elektrifikavimas, atsiejimas nuo iškastinio kuro ir išmetamųjų teršalų mažinimo priemonės, grindžiamos mažataršiais sprendimais. Suomija siekia toliau bendradarbiauti su pramonės atstovais, kad atnaujintų likusius veiksmų planus, kuriuose būtų nustatytos konkretiems sektoriams skirtos pramonės išmetamų teršalų kiekio mažinimo galimybės. Tai apima bent keturias pagrindines energijai imlias pramonės šakas, t. y. energetikos, chemijos, miškų ir technologijų pramonės šakas.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2025 m. gruodžio 31 d.

2 reforma (P1C2R2): Strateginis žiedinės ekonomikos skatinimas ir Atliekų įstatymo reforma

Šią priemonę sudaro du reformos elementai. Pirma, Suomija įgyvendina pertvarkytą Atliekų įstatymą (646/2011), kuris yra pagrindinis žiedinės ekonomikos aplinkos reglamentavimo ir nacionalinio atliekų plano elementas. Reforma apima rūšiuojamąjį pakuočių ir biologinių atliekų surinkimą iš namų ūkių ir įmonių, pakuočių gamintojų atsakomybę už pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas, Vienkartinio plastiko direktyvos įgyvendinimą ir įpareigojimą rūšiuoti tekstilės atliekų surinkimą regioniniuose priėmimo punktuose. Komunalinių atliekų perdirbimo rodiklis padidinamas nuo dabartinių 41 proc. 2025 m. iki 55 proc., o 2030 m. – 60 proc. Plastikinių pakuočių perdirbimo rodiklis padidinamas 31 proc.

Antra, Suomija skatina žiedinę ekonomiką įgyvendindama 2035 m. strateginę programą, kurioje nustatomi konkretūs neatsinaujinančių gamtos išteklių naudojimo, išteklių našumo ir žiedinio medžiagų naudojimo lygio tikslai. Tai apima nacionalinę pamatinę programą, kurią papildo savanoriškų sektorinių susitarimų tarp savivaldybių, verslo ir kitų suinteresuotųjų šalių skatinimas. Siekiama, kad prie susitarimo prisijungtų ne mažiau kaip 22 suinteresuotieji subjektai (pavyzdžiui, savivaldybės, miestai, regionai, įmonės ir (arba) pramonės asociacijos) ir įsipareigotų įgyvendinti priemones, kuriomis būtų propaguojami strateginės žiedinės ekonomikos programos tikslai: mažinti gamtos išteklių naudojimą, didinti perdirbtų medžiagų naudojimą ir skatinti mažo anglies dioksido kiekio technologijų žiedinę ekonomiką. Joje taip pat skelbiami „paramos scenarijai“, kurie padeda nustatyti svarbiausias suinteresuotųjų subjektų priemones, kurių reikia imtis pagal tokius susitarimus, bendradarbiaujant su atitinkamais mokslinių tyrimų institutais.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2025 m. birželio 30 d.

1 investicija (P1C2I1): Mažo anglies dioksido kiekio vandenilis ir anglies dioksido surinkimas bei naudojimas

Šiomis investicijomis siekiama skatinti švaraus vandenilio gamybos ir saugojimo plėtrą komerciniu mastu. Investicijos tikslas – prisidėti prie Suomijos tikslo iki 2035 m. pasiekti anglies dioksido poveikio neutralumą. Finansavimas skiriamas investicijoms vandenilio vertės grandinėje, taip pat anglies dioksido surinkimui, saugojimui ir surinkimui remti. Tikimasi, kad Suomija prisidės remdama i) mažo anglies dioksido kiekio ekologiško vandenilio gamybą pakeičiant iškastinio kuro naudojimą sunkiojoje pramonėje, ii) CO2 surinkimą, saugojimą ir naudojimą ir iii) su vandeniliu susijusius mokslinius tyrimus. Be galimų BEISP, gali būti remiami projektai, susiję su Europos bendradarbiavimo tinklais, pavyzdžiui, „Eureka“.

Šią priemonę sudaro viešosios investicijos į subsidijų schemą, siekiant paskatinti privačias investicijas ir pagerinti galimybes gauti finansavimą Suomijoje vandenilio vertės grandinėje ir anglies dioksido surinkimo, saugojimo ir naudojimo srityse. Schema veikia tiesiogiai teikiant subsidijas privačiajam sektoriui. Pagal schemą taip pat gali būti teikiamos subsidijos privačioms ir (arba) viešosioms mokslinių tyrimų organizacijoms. Remiantis EGADP investicijomis, pagal schemą iš pradžių siekiama suteikti bent 127 000 000 EUR subsidijų.

Schemą valdo įmonė „Business Finland“, kaip įgyvendinanti partnerė. Sistema apima mažo anglies dioksido pėdsako vandenilio ir anglies dioksido surinkimo ir naudojimo produktų liniją.

Siekdamos įgyvendinti investicijas į schemą, Suomija ir „Verslo Suomija“ pasirašo įgyvendinimo susitarimą, kuriame nurodoma:

1. Schemos sprendimų priėmimo proceso aprašymas: Galutinį sprendimą dėl schemos skyrimo priima investicijų komitetas arba kitas atitinkamas lygiavertis valdymo organas ir jis patvirtinamas narių, kurie yra nepriklausomi nuo vyriausybės, balsų dauguma.

2. Pagrindiniai susijusios subsidijų politikos reikalavimai, kurie apima:

a. suteiktų subsidijų ir reikalavimus atitinkančių galutinių gavėjų aprašymas.

b. Reikalavimu, kad visos remiamos investicijos būtų ekonomiškai perspektyvios.

C. Reikalavimas laikytis reikšmingos žalos nedarymo principo, kaip nustatyta reikšmingos žalos nedarymo techninėse gairėse (2021/C58/01). Visų pirma, pagal subsidijų politiką toliau nurodytas veiklos rūšių ir turto sąrašas neatitinka reikalavimų: I) su iškastiniu kuru susijusi veikla ir turtas, įskaitant galutinės grandies naudojimą, 14 ii) veikla ir turtas pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuriais pasiekiamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris yra ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, 15 iii) veikla ir turtas, susiję su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 16 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 17 .

d. Reikalavimas, kad galutiniai schemos paramos gavėjai negautų paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti.

3. Suma, kuriai taikomas įgyvendinimo susitarimas, įgyvendinančiojo partnerio mokesčių struktūra ir reikalavimas panaudoti visas nepanaudotas schemos pajamas, be kita ko, po 2026 m., tais pačiais politikos tikslais.

4. Stebėsenos, audito ir kontrolės reikalavimai, įskaitant:

a. įgyvendinančiojo partnerio stebėsenos sistemos, pagal kurią teikiamos ataskaitos apie sutelktas subsidijas, aprašymas.

b. įgyvendinančiojo partnerio procedūrų, kuriomis bus užtikrinta sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų prevencija, nustatymas ir ištaisymas, aprašymas.

C. Prieš skiriant subsidiją veiksmui, pareiga patikrinti kiekvieno veiksmo atitiktį reikalavimams pagal Įgyvendinimo susitarime nustatytus reikalavimus.

D. Įpareigojimas atlikti rizika grindžiamus ex post auditus pagal „Business Finland“ audito planą. Atliekant šiuos auditus tikrinama:

I) kad kontrolės sistemos būtų veiksmingos, įskaitant sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų nustatymą;

II) atitiktis reikšmingos žalos nedarymo principui, valstybės pagalbos taisyklėms, klimato srities tikslo reikalavimams; ir

III) būtų laikomasi reikalavimo, kad galutiniai schemos paramos gavėjai negautų paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti. Atliekant auditą taip pat tikrinamas sandorių teisėtumas ir tai, ar laikomasi taikomo įgyvendinimo susitarimo ir subsidijų susitarimų sąlygų.

5. Įgyvendinančiojo partnerio vykdomoms investicijoms į klimatą taikomi reikalavimai: bent 127 000 000 EUR EGADP investicijų į sistemą padeda siekti klimato kaitos tikslų pagal EGADP reglamento VI priedą.

Vandenilio gamybai iš gamtinių dujų finansavimas neskiriamas. Pagal šią priemonę laikina parama teikiama siekiant paspartinti aplinkosaugos leidimų išdavimą ir perdirbimą nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Be to, parama tam tikroms vidaus investicijoms į mažo anglies dioksido kiekio žaliąjį vandenilį teikiama pagal naują Vyriausybės dekretą, kuris turi būti priimtas 2021 m. (toliau – Pagalbos energetikai reglamentas). Jis organizuojamas vienu ar keliais etapais skelbiant konkurencingus kvietimus teikti pasiūlymus, už kuriuos atsakinga Suomijos ekonomikos reikalų, užimtumo ir verslo ministerija.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), į būsimų kvietimų teikti projektus techninėse specifikacijose pateiktus tinkamumo kriterijus neįtraukiamas šis veiklos rūšių sąrašas: I) veikla, susijusi su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje 18 ; II) veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuria siekiama, kad numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius 19 ; III) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 20 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 21 ; ir iv) veikla, kurią vykdant ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Techninėje užduotyje papildomai reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos apsaugos teisės aktus.

Atrankos kriterijais užtikrinama, kad visais projektais būtų prisidedama prie klimato kaitos tikslų, susijusių su 032 intervencinių priemonių sritimi, kuriai taikomas 100 % klimato koeficientas pagal 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, VI priedą. Pirmasis kvietimas teikti pasiūlymus skelbiamas 2021 m. ir skelbiamas „Business Finland“ interneto svetainėje.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

2 investicija (P1C2I2): Tiesioginis elektrifikavimas ir pramoninių procesų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas

Šia priemone skatinamas tiesioginis elektrifikavimas ir mažo anglies dioksido kiekio pramonės procesai, siekiant sumažinti išmetamą CO2 kiekį pramonės sektoriuje. Priemonė:

I)didinti energijos vartojimo efektyvumą elektrifikuojant šilumos vartojimą ir procesus; ir

II)diegti hibridinius sprendimus ir naudoti šilumos siurblių technologiją bei perteklinę šilumą.

Šia priemone siekiama padėti pramonei pasirengti nebenaudoti anglies 2029 m. ir bent pusei durpių suvartojamos energijos iki 2030 m., skatinant iškastinio kuro naudojimą pramonėje naudoti elektros energiją.

Parama teikiama pagal naują Vyriausybės potvarkį, kuris turi būti priimtas iki 2021 m. gruodžio 31 d.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines rekomendacijas (2021/C58/01), į būsimų kvietimų teikti projektus techninėse sąlygose pateiktus tinkamumo kriterijus neįtraukiama ši veikla: I) veikla, susijusi su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje 22 ; II) veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuria siekiama, kad numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius 23 ; III) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 24 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 25 ; ir iv) veikla, kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Be to, įgaliojimuose reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos apsaugos teisės aktus.

Atrankos kriterijais taip pat užtikrinama, kad visi projektai padėtų siekti klimato kaitos tikslų, būtų susieti su 024b intervencijos sritimi, kuriai taikomas 100 % klimato koeficientas pagal 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, VI priedą. Šiuo tikslu atrinkti projektai turi vidutiniškai bent 30 % sumažinti tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su ex ante išmetamu kiekiu. Pirmasis kvietimas teikti projektus skelbiamas iš karto, kai tik bus priimti teisės aktai.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

3 investicija (P1C2I3): Pagrindinių medžiagų ir pramonės srautų pakartotinis naudojimas ir perdirbimas

Šia priemone siekiama skatinti žiedinę ekonomiką, kurioje pakartotinai naudojami ir perdirbami pramonės sektoriai, atliekų srautai ir kitos pagrindinės medžiagos, pavyzdžiui, baterijų medžiagos, plastikas, tekstilė, pakuotės, elektros ir elektroninė įranga, statybos ir griovimo medžiagos.

Parama teikiama:

I)pirmieji komerciniai įrenginiai, bandomieji ir demonstraciniai įrenginiai;

II)naujų technologijų diegimas esamuose procesuose;

III)skaitmeninės platformos ir investicijos į paslaugas, kuriomis skatinamas pakartotinis naudojimas ir perdirbimas.

Bent 30 000 000 EUR iš paketo skiriama žiedinei bioekonomijai skatinti, o bent 30 000 000 EUR paketo skiriama žiedinės ekonomikos sprendimams baterijų vertės grandinėje skatinti.

2021 m. „Business Finland“ organizuoja konkursinius kvietimus teikti pasiūlymus keliais etapais.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), į būsimų kvietimų teikti projektus techninėse specifikacijose pateiktus tinkamumo kriterijus neįtraukiamas šis veiklos rūšių sąrašas: I) veikla, susijusi su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje 26 ; II) veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuria siekiama, kad numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius 27 ; III) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 28 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 29 ; ir iv) veikla, kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Be to, įgaliojimuose reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos apsaugos teisės aktus.

Atrankos kriterijais taip pat užtikrinama, kad visais projektais būtų prisidedama prie klimato kaitos tikslų, susijusių su toliau nurodyta 045a intervencijos sritimi, kuriai taikomas 100 % klimato koeficientas pagal 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, VI priedą. Šiuo tikslu atrinktais projektais užtikrinama, kad ne mažiau kaip 50 % atskirai surinktų nepavojingų atliekų (pagal svorį) patektų į antrines žaliavas.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

B.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

C. KOMPONENTAS P1C3: PASTATŲ ŪKIO POVEIKIO KLIMATUI IR APLINKAI MAŽINIMAS

Suomija nustatė tikslą tapti pirmąja pasaulyje gerovės visuomene, kurioje nenaudojamas iškastinis kuras, ir iki 2035 m. pasiekti anglies dioksido poveikio neutralumą. Bendras Suomijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano dalies tikslas – padėti siekti anglies dioksido poveikio neutralumo tikslo mažinant pastatų išmetamą teršalų kiekį per jų gyvavimo ciklą, ypatingą dėmesį skiriant statybai ir šildymui.

Šis komponentas apima investicijas, kuriomis skatinamas mažo anglies dioksido kiekio technologijų taikymas statybos sektoriuje. Ši investicija papildoma reformomis, kuriomis siekiama sumažinti pastatų statybos metu išmetamą teršalų kiekį ir iki 2024 m., o iki 2030 m. pradžios visiškai panaikinti iškastine nafta varomas šildymo sistemas viešuosiuose pastatuose.

C.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

1 reforma (P1C3R1): Žemės naudojimo ir statybos įstatymo reforma

Suomija priima teisės aktus, kuriais reformuojamas galiojantis Žemės naudojimo ir statybos įstatymas (132/1999), kurio vienas tikslas – sumažinti teršalų išmetimą per visą pastatų gyvavimo ciklą, įskaitant statybą, naudojimą, remontą ir griovimą. Reforma skirta pastatų kūrėjams, savininkams, dizaineriams, rangovams, medžiagų pramonei ir valdžios institucijoms.

Reforma įgyvendinama palaipsniui nuo 2023 m., o paskutiniai reglamentai priimami ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d. Įsigaliojus reformai, nauja statyba bus mažo anglies dioksido kiekio technologijų statyba, o renovacija turi būti atliekama taikant mažo anglies dioksido kiekio sprendimus.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2026 m. birželio 30 d.

2 reforma (P1C3R2): Laipsniško šildymo deginant iškastinį kurą veiksmų planas

Suomija nustatė tikslą iki 2030 m. laipsniškai atsisakyti šildymo naudojant iškastinį kurą. Šia reformos priemone Suomijai suteikiama galimybė parengti pastatų, kuriuose naudojamas iškastinis kuras, ir jų savininkų, išmetamųjų teršalų ir energijos suvartojimo apžvalgą. Suomija priima veiksmų planą, kuriuo siekiama iki 2030 m. laipsniškai atsisakyti šildymo naudojant gazuotą kurą. Veiksmų planas apima subsidijas ir dotacijas, mokesčius ir mokesčių subsidijas, informavimą, reguliavimo valdymą, energijos vartojimo efektyvumo susitarimus, viešuosius pirkimus ir finansines priemones šiam tikslui pasiekti. Suomija siekia atskirai priimti sprendimus dėl naujų priemonių naudojimo arba esamų priemonių tobulinimo.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2025 m. gruodžio 31 d.

2 investicija (P1C3I2): Mažo anglies dioksido kiekio užstatytos aplinkos programa

Šią priemonę visų pirma sudaro mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų programa, kuria siekiama paspartinti mažo anglies dioksido kiekio sprendimų (pvz., veiklos modelių, produktų, medžiagų) kūrimą ir diegimą užstatytoje aplinkoje. Šia priemone prisidedama prie klimato kaitos švelninimo ir skatinama mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir žiedinė ekonomika, daugiausia dėmesio skiriant moksliniams tyrimams ir inovacijoms, technologijų perdavimui ir mokslinių tyrimų, verslo ir vietos valdžios institucijų bendradarbiavimui. Remiami šie veiksmai:

I)dotacijų moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms schema investicijoms skatinti (bent 32 mln. EUR);

II)žinių bazės pirkimas ir vertinimo priemonės, kuriomis remiami klimatui nekenkiantys ir mažo anglies dioksido kiekio sprendimai užstatytoje aplinkoje, įskaitant galimybę gauti paramą investicijoms pagal programą (bent 4 mln. EUR); ir

III) parama bendrų verslo projektų, kuriais siekiama į apstatytą aplinką eksportuoti mažo anglies dioksido kiekio sprendimus, plėtojimui ir koordinavimui (bent 2 mln. EUR).

Parama teikiama pagal „Business Finland“ paramos programas (i ir iii punktuose) (aktas 1146/2017, Dekretai 1147/2017 ir 1444/2014) ir Aplinkos ministerijos dekretai 1286/2015 ir 688/2001 (ii punktas). „Business Finland“ rengia konkursus keliais etapais, pradedant 2021 m. Schema grindžiama bandomuoju projektu (Kiros-Digi programa, kuri buvo vykdoma 2016–2019 m.). Kvietimai visų pirma skirti mažosioms ir vidutinėms įmonėms, vietos valdžios institucijoms ir mokslinių tyrimų institutams.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), į būsimų kvietimų teikti projektus techninėse specifikacijose pateiktus tinkamumo kriterijus neįtraukiamas šis veiklos rūšių sąrašas: I) veikla, susijusi su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje 30 ; II) veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuria siekiama, kad numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius 31 ; III) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 32 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 33 ; ir iv) veikla, kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Be to, įgaliojimuose reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos apsaugos teisės aktus.

Atrankos kriterijais užtikrinama, kad visi projektai padėtų siekti klimato kaitos tikslų, būtų susieti su 022 arba 027 intervencinėmis sritimis, kurioms taikomas 100 proc. klimato koeficientas pagal 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, VI priedą.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

C.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

D. KOMPONENTAS P1C4: MAŽO ANGLIES DIOKSIDO KIEKIO SPRENDIMAI BENDRIJOMS IR TRANSPORTUI

Suomija nustatė tikslą tapti pirmąja pasaulyje gerovės visuomene, kurioje nenaudojamas iškastinis kuras, ir iki 2035 m. pasiekti anglies dioksido poveikio neutralumą. Pereidama prie neutralaus anglies dioksido poveikio iki 2035 m. Suomija taip pat nustatė tikslą iki 2030 m. 50 proc. sumažinti transporto sektoriuje išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 2005 m. Bendras šio Suomijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponento tikslas – prisidėti prie transporto išmetamų teršalų tikslo įgyvendinimo mažinant transporto išmetamų teršalų kiekį ir skatinant naudoti anglies dioksido neišskiriančias transporto rūšis. Šiuo metu alternatyvios variklinės transporto priemonės sudaro tik 2,3 % lengvųjų automobilių parko, o 48 % visų viešųjų elektros įkrovimo ir dujų papildymo stočių yra pagrindinėse metropolinėse zonose (Helsinkyje, Tamperėje, Turku).

Komponentas apima investicijas, kuriomis skatinamas neiškastinis privatusis ir viešasis transportas, įskaitant investicijas į neiškastinį kurą naudojančių transporto priemonių įkrovimo ir degalų papildymo infrastruktūrą. Tos investicijos vykdomos kartu su reformomis, įskaitant veiksmų planą, skirtą skatinti naudoti neiškastinį transportą, ir transporto apmokestinimo peržiūrą.

D.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

1 reforma (P1C4R1): Veiksmų planas dėl iškastinio kuro nenaudojančio transporto

Suomija apskaičiavo, kad reikia imtis papildomų veiksmų, kad iki 2030 m. transporto sektoriuje išmetamo CO2 kiekis būtų sumažintas dar 1,65 mln. tonų. 2021 m. gegužės 6 d. Suomijos vyriausybė priėmė Rezoliuciją dėl transporto be iškastinio kuro veiksmų gairių, kurioje išdėstytos priemonės, kuriomis siekiama 2030 m. tikslo ir tikslo iki 2045 m. pereiti prie netaršaus transporto.

Pirmuoju etapu priimami sprendimai dėl subsidijų ir paskatų, kuriomis bus skatinamas neteršiantis transportas. Tarp numatytų priemonių yra biodujų ir elektros degalų įtraukimas į skirstymo įpareigojimą, parama viešajai elektros energijos ir dujų paskirstymo infrastruktūrai, privačiai būsto kompanijoms ir darbo vietoms skirta įkrovimo infrastruktūra, taip pat kelios pirkimo subsidijos (visų rūšių elektra varomi automobiliai, elektriniai ir dujomis varomi furgonai ir sunkvežimiai) ir parama tvarioms transporto rūšims (dviračiams, vaikščiojimui, viešajam transportui). Apskaičiuota, kad taikant šias priemones išmetamų teršalų kiekis sumažinamas ne mažiau kaip 0,62 megatonų (Mt). Tikimasi, kad pagal šį komponentą numatytomis investicijomis bus remiamas šios reformos įgyvendinimas. Sprendimai dėl šių priemonių finansavimo bus svarstomi vyriausybės biudžeto derybose 2021 m. rudenį.

Be to, iki 2021 m. gruodžio 31 d. turi būti užbaigti galimų tolesnių priemonių poveikio vertinimai. Vertintinos priemonės apima:

·Padidinti biodujų ir biodegalų platinimo įpareigojimą nuo dabartinių 30 proc.

·Būtinos sąlygos nuotoliniam darbui didinti

·Mišriojo krovinių vežimo išmetamųjų teršalų mažinimo potencialas

·Skaitmeniniai transporto sprendimai ir judumo paslaugų skatinimas

·Kitos patikimos ir patikrinamos išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo priemonės.

Kai tik bus žinoma ES lygmens priemonių įgyvendinimo pažanga ir poveikio vertinimų rezultatai, Suomija įvertina galimą papildomų priemonių poreikį ir iki 2021 m. pabaigos priima politikos pasiūlymus, kad būtų pasiektas likęs išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimas (veiksmų plano 3 etapas). Šiuo tikslu parengiamos įvairios alternatyvios priemonės, įskaitant nacionalinę prekybą iškastinio kuro taršos leidimais. Vidaus transporto išmetamų teršalų bazinis scenarijus turi būti atnaujintas iki 2021 m. rudens, kad būtų galima iš naujo įvertinti, kiek teršalų reikia sumažinti, kad būtų pasiektas 2030 m. tikslas.

Įgyvendinus veiksmų planą dėl iškastinio kuro nenaudojančio transporto Suomija iki 2025 m. turi sumažinti vidaus transporto išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 29 %, palyginti su 2005 m. lygiu.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2026 m. birželio 30 d.

2 reforma (P1C4R2): Tvaraus transporto mokesčių reforma

Darbuotojų transporto lengvatų apmokestinimo reforma skatina naudoti elektra varomas transporto priemones, viešąjį transportą ir dviračius. Į ją įtraukiami mažesni mokesčių tarifai elektra varomoms transporto priemonėms 2021–2025 m. laikotarpiu, supaprastintos apmokestinimo sistemos, taikomos į darbą važinėjantiems bilietams, ir mokesčių lengvatos darbuotojams skirtiems dviračiams.

Be to, darbuotojų transporto išmokų apmokestinimo reforma apima elektrinių ir įkraunamųjų hibridinių automobilių apmokestinimo lengvatų atleidimą nuo mokesčio 2021–2025 m. laikotarpiu.

Be to, tikimasi, kad iš valstybės tarnautojų sudaryta darbo grupė 2021 m. gegužės mėn. priims ataskaitą, kurioje Suomijos vyriausybei bus patarta dėl būtinų mokestinių priemonių siekiant pagerinti transporto išmetamų teršalų kontrolės veiksmingumą ir užtikrinti ilgalaikę fiskalinę bazę.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2022 m. birželio 30 d.

1 investicija (P1C4I1): Viešoji įkrovimo ir degalų papildymo infrastruktūra, skirta elektros energijai ir vandeniliui transportuoti

Šia priemone remiamas plačiai prieinamo viešosios infrastruktūros tinklo, skirto elektra varomoms transporto priemonėms įkrauti ir vandeniliu varomoms transporto priemonėms, įskaitant sunkiąsias, papildyti, kūrimas, siekiant sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį skatinant iškastiniu kuru varomas transporto priemones pakeisti alternatyviaisiais degalais varomomis transporto priemonėmis. Parama teikiama i) didelės galios krovikliams ir ii) iš atsinaujinančiųjų išteklių gauto vandenilio stotims.

Kad įkrovimo ir degalų papildymo punktai atitiktų paramos skyrimo reikalavimus, jie turi būti viešai prieinami. Parama teikiama skelbiant konkurencingus kvietimus teikti pasiūlymus, už kuriuos atsakinga Energetikos institucija, papildant esamą pagalbos schemą, kuri šiuo metu grindžiama Vyriausybės dekretu (498/2018) dėl infrastruktūros pagalbos elektros energijai ir biodujoms transportuoti 2018–2021 m. 2022 m. bus priimtas naujas Vyriausybės dekretas, apimantis 2022–2025 m. laikotarpį. Kvietimuose dalyvauti konkurse gali dalyvauti ir atskiros įmonės, ir savivaldybės. Investicijos įgyvendinamos laikantis Direktyvos (ES) 2018/2001.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. birželio 30 d.

D.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

E. KOMPONENTAS P1C5: APLINKOS TVARUMAS IR GAMTA GRINDŽIAMI SPRENDIMAI

Suomijos vyriausybė nustatė tikslą iki 2030 m. sustabdyti biologinės įvairovės nykimą. Bendras Suomijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano dalies tikslas – padėti sustabdyti biologinės įvairovės nykimą dėl intensyvaus gamtos išteklių naudojimo ir kovoti su Baltijos jūros tarša.

Šis komponentas apima investicijas, kuriomis siekiama skatinti novatoriškus kovos su tarša sprendimus, pavyzdžiui, naudoti gipsą – pramoninį šalutinį produktą siekiant sumažinti fosforo koncentraciją Baltijos jūroje, taip pat plėtoti klimato požiūriu tvarią miškotvarką. Šias investicijas papildo gamtos apsaugos akto reforma. Šiuo aktu nustatomas nacionalinės biologinės įvairovės strategijos teisinis pagrindas ir juo siekiama stiprinti biologinę įvairovę.

Komponentas padeda įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas sutelkti investicijas į perėjimą prie žaliosios ekonomikos (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3).

E.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

1 reforma (P1C5R1): Gamtos apsaugos teisės aktų modernizavimas

Šiuo metu Suomija neturi teisinio pagrindo nacionalinei biologinės įvairovės strategijai ir savanoriškoms gamtos apsaugos priemonėms, įskaitant atkūrimo ir aktyvaus gamtos valdymo priemones. Suomija atnaujina Gamtos apsaugos įstatymą (1096/1996), kad geriau tenkintų dabartinius poreikius ir taip stiprintų biologinę įvairovę. Įstatymo pakeitimais siekiama užtikrinti, kad priimant sprendimus būtų labiau atsižvelgiama į biologinės įvairovės išsaugojimą už saugomų gamtos teritorijų ribų ir ekosisteminių paslaugų išlaikymą. Be to, turi būti priimtos naujos priemonės buveinių ir rūšių apsaugos veiksmingumui didinti.

Vyriausybė naują Gamtos apsaugos aktą Parlamentui pateikia iki 2022 m. sausio 31 d. Naujasis įstatymas įsigalioja 2022 m. Įstatymą įgyvendina Ekonominės plėtros, transporto ir aplinkos centrai, Metsähallitus ir Aplinkos ministerija.

Suomija taip pat siekia priimti reglamentą dėl atkūrimo ir priežiūros priemonių finansinės paramos sistemos, kuriuo remiamos nykstančių buveinių, rūšių ir kraštovaizdžio vertybių atkūrimo ir valdymo priemonės.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2023 m. gruodžio 31 d.

1 investicija (P1C5I1): Gipso apdorojimas ir maistinių medžiagų perdirbimas

Priemone remiami klimato ir aplinkos apsaugos tikslai: ariamoji žemė apdorojama gipsu. Šiuo sprendimu siekiama sumažinti fosforo kiekį iš žemės ūkio į Baltijos jūrą. Šia priemone taip pat siekiama sumažinti į vandens telkinius išleidžiamų maisto medžiagų kiekį, skatinant maisto medžiagų perdirbimą iš daug maistinių medžiagų turinčių atliekų srautų iš miesto teritorijų, siekiant padėti užkirsti kelią eutrofikacijai ir degradacijai.

Investiciją sudaro du elementai:

I)laukų apdorojimas gipsu; ir

II)Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektai, susiję su maisto medžiagų perdirbimu.

Parama gipso laukų tvarkymui teikiama pagal Vyriausybės dekretą Nr. 510/2020, kuris buvo priimtas pagal Vandens išteklių organizavimo įstatymą ir Jūrų strategiją (Nr. 1299/2004). Už konkursus dėl gipso viešųjų pirkimų, transporto ir taikomųjų programų paslaugų 2021 m. bus atsakingas Pietvakarių Suomijos ekonominės plėtros, transporto ir aplinkos centras. Priemonė skirta gamintojams ir ūkininkams. Nustatyta, kad Suomijoje 540000 hektarų laukų tinka gipsui apdoroti. Tikimasi, kad ši priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į priemonės aprašymą ir gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal DNSH technines gaires (2021/C58/01) nustatytus poveikio mažinimo veiksmus. Visų pirma vykdomaatitinkamų ariamosios žemės ir vandens telkinių stebėsena, siekiant užtikrinti, kad nebūtų neigiamo poveikio žemei (įskaitant dirvožemį) ir vandens ekosistemoms ir kad nebūtų neigiamo poveikio anglies dioksido balansui. Nustačius bet kokį neigiamą poveikį, imamasi tinkamų priemonių ekosistemų ir (arba) anglies pusiausvyrai atkurti, o atitinkamoje vietovėje turėtų būti užkirstas kelias gipso naudojimui. Finansavimas pagal šias investicijas nenaudojamas gipso naudojimui maistinių biodegalų ir (arba) bioenergetinių augalų auginimui. Parama mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektams, susijusiems su maisto medžiagų perdirbimu, teikiama pagal Vyriausybės dekretą dėl maisto medžiagų perdirbimo ir nuotekų valymo energijos vartojimo efektyvumo 2020–2026 m. (dok. 657/2020). Už atvirų kvietimų paskelbimą atsakinga Aplinkos ministerija. Projektais remiamas naujų maisto medžiagų perdirbimo metodų ir metodų diegimas, konkurencingų galutinių produktų gamyba užtikrinant aukštą perdirbimo lygį, investicijos į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą ir pramonės konkurencingumas. Atrankos procese ypatingas dėmesys skiriamas poveikiui klimato kaitai, eutrofikacijai ir biologinei įvairovei.

Atrankos kriterijais užtikrinama, kad visi projektai padėtų siekti klimato kaitos tikslų, būtų susieti su 045a intervencijos sritimi, kuriai taikomas 100 % klimato koeficientas pagal 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, VI priedą. Šiuo tikslu atrinktais gipso tiekimo projektais užtikrinama, kad ne mažiau kaip 50 proc. perdirbtų atskirai surinktų nepavojingų sausų gipso atliekų, kurias pagamino gipsą tiekiantys gamintojai, būtų paversta antrinėmis žaliavomis. Atrinktais maistinių medžiagų perdirbimo projektais užtikrinama, kad bent 50 % nuotekose esančių maisto medžiagų arba biomasės būtų paversta antrinėmis žaliavomis.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d. Investicijos:

2 investicija (P1C5I2): Klimato požiūriu tvarios priemonės žemės naudojimo sektoriuje

Šia priemone daugiausia dėmesio skiriama klimatui nekenkiančio žemės naudojimo metodų plėtojimui. Suomija finansuoja iniciatyvas, kuriomis sudaromos sąlygos miškininkystės sektoriui taikyti tikslingesnius ir įvairesnius medienos ruošos ir ūkininkavimo metodus, kuriuose labiau nei dabar atsižvelgiama į dirvožemio, gamtos ir vandens apsaugos aspektus (tikslioji miškininkystė). Tikimasi, kad ši priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į priemonės aprašymą ir gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal DNSH technines gaires (2021/C58/01) nustatytus poveikio mažinimo veiksmus. Priemonė apima papildomus metodus, technologijas ir informacijos rinkimą miškų tvarumui skatinti, be kita ko, teikiant pirmenybę mišriems miškams ir stiprinant miškų biologinę įvairovę, inter alia, didinant negyvos medienos kiekį teritorijoje. Miškuose, kuriuose taikomi nuolatinio miškotvarkos metodai, o tai reiškia, kad nėra aiškių išpjovų, neturi būti naujo ar taisomojo vandens griovimo ant vandens. Tikimasi, kad naujų metodų kūrimas pagerins vertės kūrimą ir padidins miškų veiklos grandinių veiksmingumą, o naujos inovacijos, kurios gali būti naudojamos nacionaliniu ir pasauliniu mastu, gali būti plėtojamos.

Parama naujų žemės naudojimo priemonių kūrimui teikiama remiantis Vyriausybės dekretu Nr. 5/2021 dėl dotacijų klimato priemonėms žemės naudojimo sektoriuje 2020–2025 m. Žemės ūkio ir miškininkystės ministerija skelbia kvietimą teikti paraiškas dėl plėtros ir mokymo projektų. Finansuojami bent septyni projektai. Priemonė skirta miškų sektoriaus subjektams (miškų savininkams, planavimui, technologijoms, rangovams ir kitoms šioje srityje veikiančioms įmonėms ir bendruomenėms).

Tinkamumo/atrankos kriterijais užtikrinama, kad visais projektais būtų prisidedama prie klimato kaitos tikslų, susijusių su 050 intervencijos sritimi, kuriai taikomas 40 % klimato koeficientas pagal 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, VI priedą. Pagal šią priemonę gali būti finansuojami tik tie projektai, kuriais remiamas prisitaikymas prie klimato kaitos ir jos švelninimas ir kurie atitinka DNSH gairių reikalavimus.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d. Investicijos:

E.2 Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius

Priemonė

Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė

Pavadinimas

Kokybiniai rodikliai (tarpinės reikšmės)

Kiekybiniai rodikliai (tikslai)

Laikas

Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas

Padalinys

Pradinė padėtis

Tikslas

Q

Metų

47

P1C5R1 –

Aplinkos tvarumas ir gamtiniai sprendimai. Gamtos teisės aktų modernizavimas

Etapas

Pakeisto Gamtos apsaugos įstatymo įsigaliojimas

Įstatymo nuostata, nurodanti Gamtos apsaugos įstatymo pakeitimų įsigaliojimą

1 KETV.

2023

Gamtos apsaugos įstatymo (1096/1996) teisės akto pakeitimas apima:

– biologinės įvairovės išsaugojimas už saugomų gamtos teritorijų ribų

– ekosisteminių paslaugų išlaikymas

– priemonės buveinių ir rūšių apsaugos veiksmingumui užtikrinti

48

P1C5I1 –

Aplinkos tvarumas ir gamtiniai sprendimai. Gipso apdorojimas ir maistinių medžiagų perdirbimas

Etapas

Apdovanojami gipso tiekimo, transportavimo ir platinimo projektai

Projektų, skirtų gipso tiekimui, transportavimui ir paskirstymui, sudarymas pagal kvietimą dalyvauti konkurse

IV KETV.

2022

Paskelbtas konkurencinis kvietimas teikti pasiūlymus dėl gipso tiekimo, transportavimo ir paskirstymo, nustatant technines sąlygas, įskaitant tinkamumo kriterijus, kuriais užtikrinama, kad atrinkti rangovai laikytųsi reikalavimo, kad ne mažiau kaip 50 % atskirai surinktų nepavojingų atliekų svorio pagal svorį būtų naudojama antrinėms žaliavoms ir laikantis reikšmingos žalos nedarymo techninių rekomendacijų (2021/C58/01), naudojant išimčių sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkosaugos teisės aktų. Finansavimas pagal šias investicijas nenaudojamas gipso naudojimui maistinių biodegalų ir (arba) bioenergetinių augalų auginimui.

49

P1C5I1 –

Aplinkos tvarumas ir gamtiniai sprendimai. Gipso apdorojimas ir maistinių medžiagų perdirbimas

Tikslas

Gipsu apdoroti laukai ir bendras įprastų trąšų naudojimo sumažėjimas

Hektarų

0

50 000

IV KETV.

2025

Ūkininkai kreipiasi dėl gipso apdorojimo gipsui pritaikytuose laukuose. Atrinktas gipso tiekimo, transporto ir platinimo paslaugų rangovas gipsą taiko ūkininko laukui. Bent 50 000 hektarų laukų apdorojami gipsu. Klimato poveikį sustiprina kvietimo dokumentuose nustatytas reikalavimas savo tręšimo planuose proporcingai atsižvelgti į gipso fosforą. Vėlesnis trąšų, kurių sudėtyje yra fosforo, naudojimo sumažėjimas tikrinamas atliekant tyrimą.

Atitinkamos ariamosios žemės ir vandens telkinių stebėsena vykdoma siekiant užtikrinti, kad nebūtų neigiamo poveikio žemei (įskaitant dirvožemį) ir vandens ekosistemoms ir kad nebūtų neigiamo poveikio jos anglies pusiausvyrai. Nustačius bet kokį neigiamą poveikį, imamasi tinkamų priemonių ekosistemų ir (arba) anglies pusiausvyrai atkurti, o atitinkamoje vietovėje turėtų būti užkirstas kelias gipso naudojimui.

50

P1C5I1 –

Aplinkos tvarumas ir gamtiniai sprendimai. Gipso apdorojimas ir maistinių medžiagų perdirbimas

Etapas

Skiriami maistinių medžiagų perdirbimo ir utilizavimo projektai

Pranešimas apie visų dotacijų skyrimą

IV KETV.

2023

Pranešimas apie visų dotacijų skyrimą pagal atvirus kvietimus teikti paraiškas dėl maistinių medžiagų perdirbimo ir naudojimo, laikantis reikšmingos žalos nedarymo techninių rekomendacijų (2021/C58/01), naudojant išimčių sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų.

51

P1C5I1 –

Aplinkos tvarumas ir gamtiniai sprendimai. Gipso apdorojimas ir maistinių medžiagų perdirbimas

Tikslas

Vietos, kuriose geriau perdirbamos arba regeneruojamos maistinės medžiagos

Skaičius

0

7

IV KETV.

2025

Bent septyniuose įrenginiuose ar vietose turi būti pagerintas maistinių medžiagų perdirbimas ir atgavimas ne mažiau kaip 50 % nuotekose esančių maisto medžiagų arba biomasės. Be to, taip pat siekiama bent 6 techninės parengties lygio (TPL).

52

P1C5I2 –

Aplinkos tvarumas ir gamtiniai sprendimai. Klimato kaitai atsparios priemonės žemės naudojimo sektoriuje

Etapas

Pirmojo kvietimo teikti pasiūlymus dėl tiksliųjų miškininkystės projektų paskelbimas

Paskelbimas

IV KETV.

2021

Įsigaliojo finansavimo gairės (Vyriausybės dekretas Nr. 5/2021 dėl dotacijų klimato priemonėms žemės naudojimo sektoriuje 2020–2025 m.), kurios sudarė sąlygas paskelbti pirmąjį konkurencingą kvietimą teikti pasiūlymus dėl tiksliųjų miškininkystės projektų. Į technines užduotis įtraukti tinkamumo kriterijai, kuriais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines rekomendacijas (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų. Pirmasis kvietimas teikti paraiškas skelbiamas ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d. Priemonė apima papildomus metodus, technologijas ir informacijos rinkimą miškų tvarumui skatinti, be kita ko, teikiant pirmenybę mišriems miškams ir stiprinant miškų biologinę įvairovę, inter alia, didinant negyvos medienos kiekį teritorijoje. Miškuose, kuriuose taikomi nuolatinio miškotvarkos metodai, o tai reiškia, kad nėra aiškių išpjovų, neturi būti naujo ar taisomojo vandens griovimo ant vandens. Pagal šią priemonę gali būti finansuojami tik tie projektai, kuriais remiamas prisitaikymas prie klimato kaitos ir jos švelninimas.

53

P1C5I2 –

Aplinkos tvarumas ir gamtiniai sprendimai. Klimato kaitai atsparios priemonės žemės naudojimo sektoriuje

Etapas

Visų dotacijų skyrimas finansuoti atrinktiems tiksliesiems miškininkystės projektams

Pranešimas apie visų dotacijų skyrimą

IV KETV.

2023

Pranešimas apie visų dotacijų tiksliesiems miškininkystės projektams, atrinktiems pagal atitinkamus kvietimus teikti pasiūlymus, skyrimą. Visi kvietimai grindžiami tinkamumo/atrankos kriterijais, įtrauktais į 52 pagrindinį etapą. Visi sprendimai dėl finansavimo skyrimo buvo priimti projektų paramos gavėjams ir (arba) pareiškėjams, atrinktiems pagal konkursinius kvietimus teikti paraiškas, kad būtų galima pradėti įgyvendinti atrinktus projektus.

54

P1C5I2 –

Aplinkos tvarumas ir gamtiniai sprendimai. Klimato kaitai atsparios priemonės žemės naudojimo sektoriuje

Tikslas

Užbaigti tikslieji miškininkystės projektai

Skaičius

0

7

IV KETV.

2025

Turi būti užbaigti bent septyni tikslieji miškininkystės projektai, kaip matyti iš projekto naudos gavėjų pateiktų galutinių projektų ataskaitų.

2 RAMSTIS: Skaitmeninimas ir duomenų ekonomika padidins našumą ir suteiks galimybę naudotis paslaugomis visiems

F. KOMPONENTAS P2C1: SKAITMENINĖ INFRASTRUKTŪRA

Šis Suomijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentas apima investicijas į ryšių ir transporto infrastruktūrą, kad būtų patenkinti vis labiau skaitmeninės visuomenės poreikiai.

Pirma, Suomija siekia investuoti į geležinkelių transporto skaitmeninimą, kuris padės Suomijai pasiekti išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslus, padidinti sistemos pajėgumą ir pagerinti paslaugų kokybę. Visų pirma projektu „Digirail“ siekiama įdiegti naują automatinę traukinio apsaugos sistemą visame Suomijos tinkle, nes dabartinė sistema baigsis iki šio dešimtmečio pabaigos. Projekto įgyvendinimas padeda užtikrinti, kad geležinkelių paslaugos būtų tinkamos ateičiai.

Antra, Suomija ketina panaudoti negrąžintiną paramą privačiosioms investicijoms į sparčiojo plačiajuosčio ryšio tinklus finansuoti vietovėse, kuriose prieiga nebūtų teikiama komerciniais pagrindais. Šiuo komponentu siekiama pašalinti likusias sparčiojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūros spragas visoje Suomijoje, visų pirma kaimo vietovėse, kuriose prieigos lygis mažesnis. Visoje Suomijoje reikalingi visapusiški, kokybiški ir greiti ryšių tinklai, nes didėja darbo ir pramoninės gamybos skaitmeninimas, o paslaugos perkeliamos į skaitmeninius kanalus. Norint įvairiuose sektoriuose diegti naujus skaitmeninius sprendimus, reikia greitų ir patikimų ryšių tinklų, ypač ypatingos svarbos prietaikų.

Komponentas padeda įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas sutelkti investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, visų pirma į tvarią ir veiksmingą infrastruktūrą (2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 3), taip pat sutelkti su investicijomis susijusią ekonominę politiką darniam transportui, atsižvelgiant į regioninius skirtumus (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3).

F.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

1 investicija (P2C1I1): Skaitmeninis junglumas. Ryšių tinklų kokybės ir prieinamumo gerinimas

Investicijos yra investicijų rėmimo schema, kuria siekiama gerinti ryšių jungčių kokybę ir prieinamumą tose srityse, kuriose tokios jungtys neteikiamos vien rinkos mechanizmais. Priemonė apima teisės aktų dėl paramos programos priėmimą, taip pat finansinės paramos teikimą plačiajuosčio ryšio paslaugų teikėjams. Pagal schemą remiamas plačiajuostis ryšys turi užtikrinti bent 100 Mbit per sekundę pralaidumą. Negrąžintina Priemonės parama papildo nacionalinę plačiajuosčio ryšio paramos programą, grindžiamą Plačiajuosčio ryšio paramos aktu, kuriame išdėstytos nuostatos dėl lėšų skyrimo ir išmokėjimo sąlygų, taip pat dėl kompetentingos paramos institucijos ir jos užduočių. Remiančioji institucija atlieka analizę, siekdama užtikrinti, kad projektai būtų atrenkami tik tose srityse, kuriose nėra rinka pagrįstų sprendimų pagal Bendrąjį bendrosios išimties reglamentą. Suomija Nacionaliniame plačiajuosčio ryšio biure nustato koordinatoriaus pareigas, siekdama skatinti plačiajuostį ryšį ir planuoti nacionalinio ir ES plačiajuosčio ryšio finansavimo koordinavimą, kad būtų išvengta dubliavimosi ir užtikrintas papildomumas.

Priemonė turi būti įgyvendinta iki 2026 m. birželio 30 d.

2 investicija (P2C1I2): Transportas ir žemės naudojimas – projektas „Digirail“

Suomija siekia iki 2040 m. įdiegti Europos geležinkelių eismo valdymo sistemą (ERTMS) visame nacionaliniame tinkle kartu su 4G ir 5G veikiančia būsima geležinkelių judriojo ryšio sistema (FRMCS). ERMTS ir FRMCS įdiegimu siekiama užtikrinti, kad geležinkelių paslaugos būtų tinkamos ateičiai. Tuo tikslu investicijomis finansuojamas „Digirail“ plėtros ir tikrinimo etapas, apimantis 2021–2026 m. bandymų ir bandomųjų projektų rengimą ir vykdymą. Sėkmingai atlikus bandymus laboratorijoje, naujoji radijo ryšio sistema bandoma realiomis sąlygomis bandymų kelyje, prieš pradedant ją naudoti bandomajame kelyje komerciniam traukinių eismui, kai naujai sukurta sistema naudojama kaip viena traukinio valdymo sistema.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

F.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius	Priemonė	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Padalinys	Pradinė padėtis	Tikslas	Q	Metų
55	P2C1I1 – Skaitmeninis ryšys. Ryšių tinklų kokybės ir prieinamumo gerinimas	Etapas	Teisės aktų pakeitimų dėl pagalbos plačiajuosčiam ryšiui įsigaliojimas	Pagalbos plačiajuosčiam ryšiui teisės aktų pakeitimų nuostatos, kuriose nurodomas jų įsigaliojimas				IV KETV.	2022	Įsigaliojo būtini pagalbos plačiajuosčiam ryšiui teisės aktų pakeitimai. Plačiajuosčio ryšio rėmimo akte nustatomos nuostatos dėl lėšų skyrimo ir išmokėjimo sąlygų, įskaitant tikslinių sričių kriterijus, taip pat dėl kompetentingos paramos institucijos ir jos užduočių. Ji atsižvelgia į visus būtinus pakeitimus, susijusius su iš dalies pakeistu Bendruoju bendrosios išimties reglamentu, įskaitant Vyriausybės nutarimo atnaujinimą, nustatant mažiausią reikalavimus atitinkančių jungčių greitį.
56	P2C1I1 – Skaitmeninis ryšys. Ryšių tinklų kokybės ir prieinamumo gerinimas	Tikslas	Papildomi būstai su sparčiojo (100/100 Mbit/s) plačiajuosčio ryšio prieiga		Skaičius	0	6 400	II KETV.	2024	Bent 6400 naujų būstų suteikta prieiga prie sparčiojo plačiajuosčio ryšio (100/100 Mbit/s), palyginti su atskaitos scenarijumi iki programos pradžios, kurie paramos programos pradžioje turėjo lėtesnį ryšį arba iš viso neturėjo ryšio („homes passed“). Tai apima privačius būstus, įmones arba poilsio namus.
57	P2C1I1 – Skaitmeninis ryšys. Ryšių tinklų kokybės ir prieinamumo gerinimas	Tikslas	Papildomi būstai su sparčiojo (100/100 Mbit/s) plačiajuosčio ryšio prieiga		Skaičius	6 400	16 000	II KETV.	2026	Bent 16000 naujų būstų suteikta prieiga prie sparčiojo plačiajuosčio ryšio (100/100 Mbit/s), palyginti su atskaitos scenarijumi iki programos pradžios, kurie paramos programos pradžioje turėjo lėtesnį ryšį arba iš viso neturėjo ryšio („homes passed“). Tai apima privačius būstus, įmones arba poilsio namus.
58	P2C1I2 – Transportas ir žemės naudojimas – projektas „Digirail“	Etapas	Veikia bendros Europos automatinės traukinio apsaugos sistemos (ERTMS) modeliavimo įrangos bandymų laboratorija	Bandymų laboratorija įsteigta Geležinkelių mokymo centre Kouvola ir gali atlikti virtualius imitavimo bandymus.				IV KETV.	2022	Kūrimo darbai pradedami atliekant poveikio vertinimus, kuriuos atlieka bandymų laboratorija, kad kūrimo etapą būtų galima realiomis sąlygomis pakeisti bandymais.
59	P2C1I2 – Transportas ir žemės naudojimas – projektas „Digirail“	Tikslas	Bandymų trasa, kurioje įrengta radijo ryšio sistema (ERTMS) (ne komercinio geležinkelių transporto sektoriuje)		Kilometrai	0	50	IV KETV.	2024	Bandymų kelias turi būti tarp Kouvola-Kotka/Hamina. Bent 50 km kelio (nekomerciniame geležinkelių transporto eisme) turi būti įrengta radijo ryšio ERMTS. Užbaigus rengti techninę specifikaciją, ji pateikiama nacionalinei geležinkelių saugos institucijai (Traficom) patvirtinti. Nustatytas bandymų kelias turi būti toks, kad realiomis sąlygomis su tinkama įranga būtų galima išbandyti naują visos Europos automatinės traukinio apsaugos sistemą (ERTMS).
60	P2C1I2 – Transportas ir žemės naudojimas – projektas „Digirail“	Tikslas	Komercinio piloto kelias su ERMTS		Kilometrai	0	30	II KETV.	2026	Komercinio bandomojo geležinkelio kelio ERTMS sistema įsigyta pagal ERA (Europos Sąjungos geležinkelių agentūros) procedūras (vieno langelio sistema). Ne mažiau kaip 30 kilometrų bėgių kelio yra įrengta radijo ryšio ERTMS.

G. KOMPONENTAS P2C2: DUOMENŲ EKONOMIKOS IR SKAITMENINIMO SPARTINIMAS

G.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

Šis Suomijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentas apima reformas ir investicijas, kuriomis remiamas skaitmeninimas Suomijoje sudarant palankesnes sąlygas duomenimis grindžiamoms inovacijoms, keitimuisi skaitmenine informacija ir viešojo sektoriaus duomenų naudojimui, taip pat skatinant pagrindinių technologijų mokslinius tyrimus, kad būtų padidintas Suomijos konkurencingumas. Didindama duomenų sąveikumą, kad juos būtų galima naudoti įvairiems suinteresuotiesiems subjektams, Suomija siekia išnaudoti visą skaitmeninės transformacijos potencialą. Tam reikia standartizuoti keitimąsi skaitmenine informacija, apimančia tiek įmones, tiek viešąjį sektorių. Šis komponentas taip pat apima saugyklos sistemos, skirtos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimui stebėti, sukūrimą.

Išplečiant gyvenamosios ir komercinės nuosavybės informacinės sistemos aprėptį įtraukiant informaciją apie būsto bendrovių paskolas, šis komponentas padeda įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, kuriomis siekiama sustiprinti namų ūkių skolos stebėseną ir sukurti kreditų registrų sistemą (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 4), taip pat sutelkti investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas (2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 3 ir 2019 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 3).

1 investicija (P2C2I1): Skaitmeninė ekonomika. Tikrojo laiko ekonomika (RTE)

Investicijomis siekiama padėti kurti bendrus sprendimus ir struktūras, kad organizacijoms būtų lengviau keistis skaitmeniniais finansiniais duomenimis struktūrizuotu kompiuterio skaitomu formatu (pvz., e. sąskaitomis faktūromis, e. kvitais, pirkimo dokumentais ir finansinėmis ataskaitomis) laikantis tikrojo laiko ekonomikos vizijos. Keitimasis struktūrizuotais finansiniais duomenimis padeda automatizuoti procesus, darančius teigiamą poveikį našumui viešajame ir privačiajame sektoriuose, kartu skatinant valdžios sektoriaus ir visos visuomenės skaitmeninimą. Vadovaujant Užimtumo ir ekonomikos ministerijai, už projekto įgyvendinimą atsako Nacionalinė patentų ir registracijos valdyba, bendradarbiaudama su mokesčių administracija ir Valstybės iždu.

Investicijomis sudaromos sąlygos įmonėms, įmonėms ir valdžios institucijoms bei viešajame sektoriuje keistis informacija remiantis vienkartinio duomenų pateikimo principu. Visų pirma investicijos apima šiuos elementus:

I)sukurti tikralaikės ekonomikos ekosistemą, kuri bus plėtojama viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimo srityje. Finansinė parama naudojama siekiant iki 2022 m. pabaigos sukurti minimalią gyvybingą ekosistemą, t. y. pagrindinės skaitmeninės platformos ir susijusių infrastruktūros/programinės įrangos sprendimų gamybinę versiją, kuri turi galėti perduoti bent e. sąskaitas faktūras;

II)sukurti skaitmeninę infrastruktūrą, kuri pradėtų veikti 2024 m. pabaigoje ir kuri sudarytų sąlygas dalytis įmonės finansiniais duomenimis, juos gauti ir naudoti bent e. gavimo, e. sąskaitų faktūrų ir viešųjų pirkimų pranešimų tikslais, laikantis atitinkamų teisinių reikalavimų, susijusių su duomenų apsauga ir privatumu. Skaitmeninėje infrastruktūroje turi būti bent šios savybės:

oBendros sąsajos sprendimai, skirti dalijimuisi struktūrizuotais finansiniais duomenimis

oStandartizuota elektroninių verslo dokumentų mašininio skaitymo forma.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2024 m. gruodžio 31 d.

2 investicija (P2C2I2): Duomenų ekonomikos ir skaitmeninimo spartinimas. Virtuali Suomija

Virtualiosios Suomijos paslaugų platformos tikslas – didinti Suomijos konkurencingumą, sudarant sąlygas sklandžiai teikti skaitmenines paslaugas iš viešojo ir privačiojo sektorių įvairioms į Suomiją atvykstančioms tikslinėms grupėms, pradedant darbuotojais, imigruojančiais į Suomiją. Investicijomis siekiama atnaujinti paslaugos koncepciją ir integruoti pirmąją paslaugą į platformą, taip pat suteikti galimybę integruoti kitas paslaugas, kurios šiuo metu atskirai tvarkomos skirtingose ministerijose ir agentūrose, į patogią naudoti subjektą.

Investicijos tikslas – pasiūlyti bendrą paslaugų sąsają įvairioms tikslinėms grupėms, kurios norėtų gyventi Suomijoje, pradedant darbuotojais. Investicijos skirtos paslaugų skaitmeninimui, kuriam šiuo metu reikalingas vidinis atstovavimas Suomijoje. Paslaugų platformos tikslas – apimti viešąsias paslaugas (pvz., skaitmeninę tapatybę, e. gyvenamąją vietą arba patentų registraciją) ir suteikti galimybę remti privačias paslaugas (įskaitant komercinį draudimą, bankininkystę, apskaitą, finansines, teisines ir kitas paslaugas).

Pirmuoju etapu (2021–2022 m.) Suomijos užsienio reikalų ministerija (MFA) koordinuoja vystomąjį darbą. Per pirmąjį etapą planuojamas ir apibrėžiamas pastovesnis kitų kūrimo etapų ir gamybos etapų valdymo modelis. Įgyvendinimo procese dalyvauja MFP, Finansų ministerija, Ekonomikos reikalų ministerija, kitos ministerijos, Suomijos mokesčių administracija, Skaitmeninės ir gyventojų duomenų paslaugų agentūra, Suomijos inovacijų fondas, Patentų ir registracijos agentūra, Suomijos imigracijos tarnyba ir galbūt kitos agentūros.

Priemonė apima šiuos elementus:

-Ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d. parengiama pirmoji platformos „Virtual Finland“ gamybinė versija, užtikrinanti bent šias funkcijas: asmens tapatybės nustatymas ir skaitmeninė tapatybė, patikimas įvairių platformoje dalyvaujančių šalių dalijimasis duomenimis.

-Iki 2025 m. gruodžio 31 d. Virtual Finland platformoje visapusiškai remiamas bent vienas paslaugų teikimo procesas, visų pirma ne Suomijos privataus asmens atėjimas į rinką.

-Virtualios Suomijos platformos tikslas – nuosekliai integruoti paslaugas papildomoms tikslinėms grupėms (aukštojo mokslo studentams, į biržos prekybos sąrašus neįtrauktoms bendrovėms, sezoniniams darbuotojams, turistams, eksportuojančioms bendrovėms).

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d. Investicijos:

3 investicija (P2C2I3): Pagrindinių technologijų (mikroelektronikos, 6G, dirbtinio intelekto ir kvantinės kompiuterijos) spartinimas

Priemonės tikslas – finansuoti taikomuosius mokslinius tyrimus ir naujų technologijų diegimą, kad būtų apsaugotas Europos konkurencingumas, informacijos saugumas ir suverenumas. Finansavimas skiriamas nacionalinei MTPI veiklai ir ją remiančiai infrastruktūrai, t. y. bandymų ir eksperimentavimo aplinkai, susijusiai su mikroelektronika, 5G/6G technologijomis, dirbtiniu intelektu ar kvantinėmis technologijomis. Finansavimas teikiamas per „Business Finland“ konkurencines finansavimo priemones. Projektai atrenkami remiantis atvirais kvietimais teikti paraiškas, o atrankos kriterijais užtikrinamas skaitmeninis projektų indėlis ir jų atitiktis reikšmingos žalos nedarymo principui. Visų pirma šia priemone remiamos šios technologijos:

-Mikroelektronika: Investicijomis siekiama užtikrinti puslaidininkių gamybos vertės grandinę, kad būtų padidintas šios svarbios technologijos autonomiškumas. Finansinė parama teikiama siekiant paspartinti ir padidinti Suomijos įmonių investicijas į mikroelektronikos gamybos vertės grandinės plėtrą, didinti gebėjimą projektuoti ir gaminti puslaidininkių komponentus Suomijoje ir ES, suteikiant Suomijos įmonėms galimybę dalyvauti potencialiame bendriems Europos interesams svarbiame mikroelektronikos projekte (BEISP).

-6G, dirbtinis intelektas ir kvantinė kompiuterija: Finansinė parama teikiama investicijoms į 6G, dirbtinio intelekto ir kvantinės kompiuterijos plėtrą, kurios laikomos svarbiomis technologiniam konkurencingumui ateityje. Tikslas – sukurti konkurencingą dirbtinio intelekto plėtros aplinką, būsimą telekomunikacijų technologiją ir kvantinės kompiuterijos taikymą Suomijoje, dalyvauti, pavyzdžiui, kuriant Europos dirbtinio intelekto bandymų ir eksperimentavimo įrangą (AI TEF), atnaujinti nacionalinį 5G bandymų tinklą ir jo veikimo modelį ir sukurti kvantinės kompiuterijos programinės įrangos kūrimo aplinką.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d. Investicijos:

1 reforma (P2C2R1): Gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto informacinės sistemos kūrimas

Priemonės tikslas – gerinti vartotojų apsaugą būsto rinkoje, taip pat konkurenciją būsto sektoriuje ir teikti informaciją apie gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto finansinę ir techninę būklę bei remonto poreikius. Šiuo metu nėra centrinio būsto bendrovių paskolų registro; vietoj to duomenys įrašomi tik į būsto bendrovių sąskaitas. Tokios gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto informacinės sistemos, kuri sudaro sąlygas sąžiningiau elgtis su vartotojais kredito suteikimo atvejais, sukūrimas yra pagrindinė sąlyga kuriant teigiamą kreditų registrą.

Investicijomis remiamas gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto informacinės sistemos plėtojimas, siekiant rinkti informaciją apie finansinę ir techninę būklę bei remonto poreikius, visapusiškai laikantis atitinkamų duomenų apsaugos nuostatų. Informaciją apie būsto bendrovių paskolas siekiama perduoti teigiamų kredito duomenų registrui, kad būtų lengviau spręsti pernelyg didelio privačiojo sektoriaus įsiskolinimo problemą.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2026 m. birželio 30 d.

2 reforma (P2C2R2): RRP reformų ir investicijų veiksmingumo ir skaidrumo didinimas plėtojant informacines sistemas, administravimą ir auditą

Siekiant patenkinti konkrečius Suomijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano poreikius, susijusius su koordinavimu, valdymu, kontrole, ataskaitų teikimu ir auditu, atitinkamų Suomijos institucijų funkcijos ir atsakomybė įtvirtinamos naujame teisiniame dokumente. Kad šios užduotys būtų sėkmingai įgyvendintos, taip pat reikia papildomų tikslinių laikinų investicijų, kad būtų užtikrintas valdymo ir kontrolės sistemos veikimas, atsižvelgiant į reguliavimo poreikius. Tai apima, inter alia, būtinų administracinių pajėgumų sukūrimą ir IT saugyklų sistemos sukūrimą.

Priemone taip pat siekiama užtikrinti veiksmingą Sąjungos finansinių interesų apsaugą ir Suomijoje taikytinų Sąjungos ir nacionalinių taisyklių laikymąsi. Tuo tikslu įsigalioja visoms įgyvendinančiosioms įstaigoms privalomas dekretas, kuriuo nustatomas minimalus jų pagal EGADP vykdomos rizikos valdymo ir kontrolės veiklos standartas. Koordinavimo įstaiga papildomai paskelbia gaires dėl tinkamų rizikos valdymo procedūrų remiant EGADP, kurios apima, inter alia, kontrolės ir audito atlikimo pagal taikytinas nacionalines ir ES taisykles procedūras, tinkamo rizikos valdymo procedūras, interesų konfliktų tikrinimo procedūras ir dvigubo finansavimo pagal Priemonę ir kitas Sąjungos programas tikrinimo procedūras. Rizikos gairėse nustatomos aiškios ir išsamios priemonės, atitinkančios gairėse nustatytus tikslus. 72a tarpinė reikšmė pagal šią priemonę turi būti pasiekta iki kito mokėjimo prašymo pateikimo Komisijai po šio įgyvendinimo sprendimo priėmimo ir yra būtina bet kokio būsimo mokėjimo sąlyga.

Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2024 m. kovo 31 d.

G.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius

Priemonė

Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė

Pavadinimas

Kokybiniai rodikliai (tarpinės reikšmės)

Kiekybiniai rodikliai
(jei tai siektinos reikšmės)

Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis

Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas

Padalinys

Pradinė padėtis

Tikslas

Q

Metų

61

P2C2I1 – Skaitmeninė ekonomika. Tikruoju laiku vykdoma ekonomika (RTE)

Etapas

Sukuriama ir veikia minimali gyvybinga ekosistema

Kaip matyti iš bendrų dokumentais pagrįstų taisyklių ir standartų paskelbimo programos interneto svetainėje, sukurta minimali gyvybinga ekosistema.

IV KETV.

2022

Mažiausios gyvybingos ekosistemos (angl. Minimum Viable ecosystem, MVE) sėkmingai sukurta gamybos aplinkoje, remiantis bendromis dokumentais pagrįstomis taisyklėmis. Taip sudaromos sąlygos e. sąskaitų faktūrų cirkuliacijai struktūrizuotu kompiuterio skaitomu formatu, siekiant padidinti procesų automatizavimą.

62

P2C2I1 – Skaitmeninė ekonomika. Tikruoju laiku vykdoma ekonomika (RTE)

Etapas

Struktūrizuotas keitimasis skaitmenine verslo informacija yra visiškai veiksmingas

Paskelbiama galutinė projekto ataskaita, kurioje nurodoma, kad keitimasis skaitmenine verslo informacija struktūrizuotai veikia visu pajėgumu.

IV KETV.

2024

Nustatyti keitimosi elektronine verslo informacija standartai ir procedūros ir jie aprašyti galutinėje projekto ataskaitoje. Pagrindinė infrastruktūra sudaro sąlygas struktūrizuotai, remiantis galutinio naudotojo sutikimu, platinti skaitmeninę verslo informaciją, apimančią šiuos elementus:

-sąskaitos faktūros

-e. įplaukos

-Viešųjų pirkimų pranešimai

Sėkmingai atliktas bandomasis dalijimosi skaitmenine verslo informacija bandymas su bent dviem privačiais veiklos vykdytojais (apskaitos programinės įrangos pardavėjais ir (arba) paslaugų teikėjais) ir dviem viešaisiais subjektais.

63

P2C2I2 – Duomenų ekonomikos spartinimas ir skaitmeninimas. Virtuali Suomija

Etapas

Veikia bendra virtualioji Suomijos platforma ir integruotos paslaugos

Galutinėje projekto ataskaitoje patikrinama, ar parengta bendros platformos versija yra baigta, siūlomi reikiami pajėgumai ir remiamas bent vienas paslaugų teikimo procesas, kuris buvo visiškai integruotas į platformą.

IV KETV.

2025

Parengta bendros platformos gamybos versija, kuria gali naudotis visi klientai Suomijoje ir tarptautiniu mastu. Projekte pateikiama bendra koncepcija, kintamo masto architektūra ir praktinis patvirtinimas (koncepcijos įrodymas). To reikia Suomijai, kad būtų sukurta platforma su atitinkamomis skaitmeninėmis paslaugomis, skirtomis tarptautinei rinkai, ir Suomijos ir užsienio bendrovių, augimo įmonių, imigruojančių ekspertų ir investuotojų susitikimų vieta, ir į ją turi būti integruotos jiems reikalingos atitinkamos skaitmeninės paslaugos. Ji palaiko bent šias funkcijas: asmens ir verslo kliento tapatybės nustatymas (skaitmeninė tapatybė) ir patikimas keitimasis duomenimis tarp įvairių platformoje dalyvaujančių šalių.

Platforma suteikia galimybių viešojo sektoriaus agentūroms, bendrovėms ir savivaldybėms naudotis funkcijomis savo procesuose.

Įtraukta bent viena paslauga, susijusi su užsieniečių atvykimo procesu.

Kiekvienas subjektas, dalyvaujantis teikiant integruotą paslaugą, per sąsajas „Virtual Finland“ platformoje sujungė savo nuosavas, esamas paslaugas ar duomenis kaip bendro klientų skaitmeninių paslaugų proceso dalį.

64

P2C2I3 – Bazinių technologijų (mikroelektronikos, 6G, dirbtinio intelekto ir kvantinės kompiuterijos) spartinimas

Tikslas

Skiriami mikroelektronikos projektai

Skaičius

0

2

IV KETV.

2022

„Business Finland“ pranešimas apie bent 2 finansavimo sprendimų skyrimą. Tinkamumo kriterijais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines rekomendacijas (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir atitikties atitinkamiems ES ir nacionaliniams aplinkos teisės aktams reikalavimą. Atrenkant projektus vertinama mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų veiklos kokybė bei veiksmingumas ir tai, kaip jais skatinamas skaitmeninimas. Atrankos kriterijai apima projekto kokybę ir tinkamumą, būsimą tiesioginį ir netiesioginį projekto poveikį verslui, projekto tinkamumą BEISP pagrindinei idėjai ir nacionalinėms bei ES strategijoms, taip pat projekto konsorciumo kokybę.

66

P2C2I3 – Bazinių technologijų (mikroelektronikos, 6G, dirbtinio intelekto ir kvantinės kompiuterijos) spartinimas

Etapas

Skiriami 6G, dirbtinio intelekto ir kvantinės kompiuterijos plėtros projektai.

Pranešimas apie visų dotacijų skyrimą projektams, kuriais plėtojama 6G, DI ir kvantinė kompiuterija

IV KETV.

2022

Pagal atviro kvietimo teikti paraiškas projektus, kuriuose įmonės ir mokslinių tyrimų institutai kuria ir naudoja bandymų ir bandymų aplinką, „Business Finland“ atrenka finansuotinus projektus pagal kvietimo kriterijus. Tinkamumo kriterijais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines rekomendacijas (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir atitikties atitinkamiems ES ir nacionaliniams aplinkos teisės aktams reikalavimą. Atrankos kriterijai apima projekto kokybę ir tinkamumą, būsimą tiesioginį ir netiesioginį projekto poveikį verslui, projektų tinkamumą nacionalinėms ir ES strategijoms ir projekto konsorciumo kokybę. Atrenkant projektus vertinama mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų veiklos kokybė bei veiksmingumas ir tai, kaip jais skatinamas skaitmeninimas.

67

P2C2I3 – Bazinių technologijų (mikroelektronikos, 6G, dirbtinio intelekto ir kvantinės kompiuterijos) spartinimas

Etapas

Remiamų projektų užbaigimas

Galutinė užbaigtų projektų ataskaita

IV KETV.

2025

Remiamų projektų užbaigimas, kaip matyti iš preliminarių projektų ataskaitų, kurias pateikė projektų paramos gavėjai, pagal kvietimuose teikti projektus nustatytus tinkamumo/atrankos kriterijus. Visas skirtas biudžetas yra ne mažesnis kaip 22500000 EUR.

68

P2C2R1 – Informacinės apie gyvenamosios ir komercinės paskirties nuosavybę sistemos kūrimas

Etapas

Teisės aktų dėl gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto informacinės sistemos aprėpties išplėtimo priėmimas

Parlamentas priima Gyvenamosios ir komercinės nuosavybės informacinės sistemos įstatymo ir Akto dėl ribotos atsakomybės būsto bendrovių pakeitimus

II KETV.

2023

Siekiant išplėsti būstų informacinės sistemos taikymo sritį įtraukiant informaciją apie būsto bendroves, iš dalies keičiamas Gyvenamosios ir komercinės nuosavybės informacinės sistemos įstatymas ir Ribotos atsakomybės būstų bendrovių įstatymas. Visų pirma pakeitimai apima:

– būsto bendrovių pareiga pateikti pagrindinius duomenis struktūrizuotu kompiuterio skaitomu formatu;

– prieigos prie duomenų, pateiktų struktūrizuotu kompiuterio skaitomu formatu, teisė.

69

P2C2R1 – Informacinės apie gyvenamosios ir komercinės paskirties nuosavybę sistemos kūrimas

Etapas

Teisės aktų dėl gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto informacinės sistemos aprėpties išplėtimo įsigaliojimas

Iš dalies pakeistos Gyvenamosios ir komercinės nuosavybės informacinės sistemos ir Ribotos atsakomybės būstų bendrovių įstatymo nuostatos, kuriose nurodyta, kad jos įsigalioja

II KETV.

2025

Siekiant išplėsti būstų informacinės sistemos taikymo sritį įtraukiant informaciją apie būsto bendroves, iš dalies keičiamas Gyvenamosios ir komercinės nuosavybės informacinės sistemos įstatymas ir Ribotos atsakomybės būstų bendrovių įstatymas. Visų pirma pakeitimai apima:

– būsto bendrovių pareiga teikti pagrindinius duomenis struktūrizuotu kompiuterio skaitomu formatu;

– teisę susipažinti su duomenimis, pateiktais struktūrizuotu kompiuterio skaitomu formatu.

Pagrindiniai elementai, kurių reikia norint pradėti taikyti nuostatas, yra duomenų specifikacijos ir sąsajos.

70

P2C2R1 – Informacinės apie gyvenamosios ir komercinės paskirties nuosavybę sistemos kūrimas

Etapas

Gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto informacinės sistemos aprėpties išplėtimas techniškai įgyvendintas.

Galutinė projekto užbaigimo ataskaita

II KETV.

2026

Pagal Žemės ūkio ir miškininkystės ministerijos įgyvendinamą projektą ir Nacionalinį žemės tyrimą turi būti parengtos būsto kompanijų duomenų specifikacijos, galimybė saugoti pagrindinius duomenis (įskaitant būsto bendrovių paskolas, remontą ir pakeitimus) gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto informacinėje sistemoje ir sąsajas su pranešimu. Klientai turi galimybę gauti teisės aktais reikalaujamą informaciją apie būsto bendroves kompiuterio skaitomu formatu.

Turi būti nustatytos bendros administracinės informacijos apie būsto bendroves gavimo procedūros, o gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto informacinė sistema suteikia galimybę gauti būsto bendrovių administracinę informaciją struktūriniu kompiuterio skaitomu formatu.

71

P2C2R2 – RRP reformų ir investicijų veiksmingumo ir skaidrumo didinimas kuriant informacines sistemas, administravimą ir auditą

Etapas

RRP įgyvendinimo įstatymo įsigaliojimas

RRP įgyvendinimo įstatymo nuostata, nurodanti jo įsigaliojimą

IV KETV.

2021

RRP įgyvendinimo įstatymo įsigaliojimas. Įstatymu nustatomi teisiniai įgaliojimai įstaigoms, dalyvaujančioms koordinuojant, stebint, kontroliuojant ir atliekant Suomijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo auditą.

Įstatyme nustatomos bent šių įstaigų funkcijos ir pareigos, užtikrinančios: a) duomenų, susijusių su tarpinių ir siektinų reikšmių pasiekimo stebėsena, rinkimą ir patikimumą; b) kad būtų nustatytos valdymo deklaracijų, audito santraukų ir mokėjimo prašymų rengimo procedūros; C) kad būtų nustatyti būtini principai, kuriais grindžiamas duomenų apie paramos gavėjus, rangovus, subrangovus ir tikruosius savininkus rinkimas ir saugojimas pagal Reglamento (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, 22 straipsnį.

Įstatymas įsigalioja prieš pateikiant pirmąjį mokėjimo prašymą pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą.

72

P2C2R2 – RRP reformų ir investicijų veiksmingumo ir skaidrumo didinimas kuriant informacines sistemas, administravimą ir auditą

Etapas

Audito ir kontrolės duomenų saugyklos sistema: informacija RRF įgyvendinimui stebėti

Audito funkcijos parengta audito ataskaita, kuria patvirtinamos saugyklos sistemos funkcijos

IV KETV.

2021

Prieš pateikiant pirmąjį mokėjimo prašymą turi būti įdiegta ir veikianti saugyklos sistema, skirta ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimui stebėti.

Sistema grindžiama esamomis sistemomis ir turi bent šias funkcijas:

a) duomenų rinkimą ir tarpinių bei siektinų reikšmių pasiekimo stebėseną;

b) rinkti ir saugoti duomenis, kurių reikalaujama pagal EGADP reglamento 22 straipsnio 2 dalies d punkto i-iii papunkčius, ir užtikrinti prieigą prie jų.

72a

P2C2R2: RRP reformų ir investicijų veiksmingumo ir skaidrumo didinimas plėtojant informacines sistemas, administravimą ir auditą

Etapas

Finansų ministerijos dekreto dėl rizikos valdymo ir kontrolės siekiant užtikrinti Sąjungos finansinių interesų apsaugą ir atitiktį taikytiniems Sąjungos ir nacionalinės teisės aktams įsigaliojimas ir EGADP įgyvendinančiųjų įstaigų koordinavimo įstaigos gairių paskelbimas.

Dekreto dėl rizikos valdymo ir kontrolės nuostatos, kuriose nurodomas jo įsigaliojimas ir koordinavimo įstaigos gairių paskelbimas

1 KETV.

2024

Įsigalioja Finansų ministerijos dekretas dėl rizikos valdymo ir kontrolės siekiant užtikrinti Sąjungos finansinių interesų apsaugą ir atitiktį taikomoms Sąjungos ir nacionalinėms EGADP taisyklėms. Dekretas yra privalomas visoms įgyvendinančiosioms institucijoms ir juo nustatomas atitinkamai pagal EGADP įgyvendinančiųjų institucijų vykdomos rizikos valdymo ir kontrolės veiklos minimalus standartas.

Koordinavimo įstaiga papildomai paskelbia gaires dėl tinkamų rizikos valdymo procedūrų EGADP remti, kurios apima i) pagrindinės sukčiavimo, interesų konflikto ir korupcijos rizikos, veiksnių ir praktikos vertinimą ir veiksmingos sukčiavimo ir korupcijos prevencijos, nustatymo ir ištaisymo užtikrinimą; II) sukčiavimo rizikos vertinimo sistema, atitinkanti priemonę, pridėtą prie 2014–2020 m. ESI fondams skirtų sukčiavimo rizikos vertinimo ir veiksmingų bei proporcingų kovos su sukčiavimu priemonių gairių, susijusių su atitinkamomis EGADP priemonėmis. Be to, gairėse turi būti numatytos tinkamos procedūros, susijusios su a) interesų konflikto patikrinimu; b) dvigubo finansavimo patikrinimai; C) atitikties ES ir nacionalinėms taisyklėms patikrinimai; ir d) duomenų naudojimą sukčiavimo, korupcijos, interesų konflikto ir dvigubo finansavimo nustatymo tikslais.

H. KOMPONENTAS P2C3: SKAITMENINIS SAUGUMAS

Šiuo Suomijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentu siekiama padėti sukurti visapusišką sistemą, skirtą kibernetinio saugumo ir informacijos saugumo klausimams spręsti, nes tai yra būtina sėkmingo perėjimo prie skaitmeninių technologijų sąlyga. Pagal kibernetinio saugumo plėtojimo programą Suomija investuoja į civilinio kibernetinio saugumo įgūdžius. Suomija taip pat siekia sustiprinti kovos su pinigų plovimu priemones, sukurdama skaitmeninę sistemą, kuria užtikrinamas geresnis keitimasis informacija tarp įvairių subjektų, dalyvaujančių vykdant kovos su pinigų plovimu užduotis tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu, kartu su būtinais teisės aktų pakeitimais.

Šis komponentas padeda įgyvendinti 2020 m. šaliai skirtą rekomendaciją Nr. 4 dėl veiksmingos kovos su pinigų plovimu sistemos priežiūros ir vykdymo užtikrinimo, taip pat į 2020 m. šaliai skirtą rekomendaciją Nr. 3 dėl investicijų į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, visų pirma į mokslinius tyrimus ir inovacijas, sutelkimo.

H.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

1 reforma (P2C3R1): Veiksmingos pinigų plovimo prevencijos priežiūros ir vykdymo užtikrinimas

Reforma palengvina kompetentingų institucijų informacijos rinkimą ir keitimąsi ja pinigų plovimo prevencijos ir nustatymo tikslais, be kita ko, automatizuojant duomenų apdorojimą ir analizę. Ji padeda gerinti duomenų tvarkymą priežiūros institucijoje, taip pat įvairių institucijų keitimąsi informacija ir įgyvendinti veiksmingesnę rizika grindžiamą kovos su pinigų plovimu priemonių priežiūrą. Siekiant padidinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos, nustatymo ir patraukimo baudžiamojon atsakomybėn veiksmingumą, iš dalies keičiama banko ir mokėjimo sąskaitų kontrolės sistema. Turi būti pagerintas tikrųjų savininkų registro savalaikiškumas, aprėptis ir tikslumas.

Teisės aktų pakeitimai įsigalioja iki 2025 m. gruodžio 31 d., o valdžios institucijų ir privačiojo sektoriaus subjektų, dirbančių kovos su pinigų plovimu srityje, skaitmeninės priemonės pradeda veikti iki 2026 m. birželio 30 d.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2026 m. birželio 30 d.

1 investicija (P2C3I1): Civilinio kibernetinio saugumo įgūdžiai

Investicijų tikslas – gerinti pagrindinius plačiosios visuomenės kibernetinio saugumo įgūdžius siekiant užtikrinti, kad piliečiai galėtų saugiai naudotis skaitmeninėmis paslaugomis, ir nustatyti riziką, susijusią su įvairių prietaisų, produktų ir paslaugų naudojimu.

Pirma, investicijomis finansuojamas mokslinių tyrimų projektas, kuriuo siekiama surinkti ir apibendrinti informaciją iš visų ES valstybių narių apie tai, kaip kiekviena šalis moko piliečius fundamentinio kibernetinio saugumo srityje. Antra, informacija turi būti naudojama kuriant bendrą skaitmeninę platformą, skirtą kibernetinio saugumo įgūdžių ugdymui ir lavinimui, kuri remiama šiomis investicijomis. Trečiajame etape platforma turi būti prieinama visiems europiečiams skirtingomis kalbomis.

Projektą įgyvendina mokslinių tyrimų konsorciumas, suburiantis pagrindinius Suomijos kibernetinio saugumo mokslinių tyrimų universitetus, už kuriuos atsako Susisiekimo ministerija.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2024 m. gruodžio 31 d.

2 investicija (P2C3I2): Kibernetinio saugumo pratybos

Šios investicijos tikslas – rengti kibernetinio saugumo pratybas, didinti visuomenės atsparumą ir pasirengimą kibernetinio saugumo incidentams. Pratybos atlieka pagrindinį vaidmenį kibernetinių atakų prevencijos, valdymo ir sprendimo srityse. Pratybos sudaro sąlygas vykdyti ir plėtoti kibernetinių išpuolių valdymą saugioje aplinkoje. Pratybas aukštojo mokslo įstaigos teikia atitinkamos viešojo administravimo įstaigos darbuotojams. Per 19 pratybų mokoma ne mažiau kaip 2000 valstybės tarnautojų.

Mokymą vykdo taikomųjų mokslų universitetas, kuriame dalyvauja pagrindiniai Suomijos kibernetinio saugumo valstybės pareigūnai, už kuriuos atsakinga Susisiekimo ministerija.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d. Investicijos:

H.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius	Priemonė	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Padalinys	Pradinė padėtis	Tikslas	Q	Metų
73	P2C3R1 – Veiksmingos pinigų plovimo prevencijos priežiūros ir vykdymo užtikrinimas	Etapas	Įmonių registro įstatymo ir Bankininkystės ir mokėjimo sąskaitų kontrolės sistemos įstatymo pakeitimų įsigaliojimas	Prekybos registro įstatymo ir Bankininkystės ir mokėjimo sąskaitų kontrolės sistemos įstatymo pakeitimų nuostatos, kuriose nurodomas jų įsigaliojimas				IV KETV.	2025	Siekiant sudaryti sąlygas investicijoms, kuriomis siekiama užtikrinti veiksmingą kovos su pinigų plovimu kontrolę ir vykdymo užtikrinimą, iš dalies keičiamas Komercinės registracijos įstatymas ir Bankininkystės mokėjimo sąskaitų kontrolės sistemos įstatymas. Visų pirma pakeitimai apima: Prekybos registro įstatymas (129/1979): -Galimybė taikyti sankcijas siekiant užtikrinti informacijos apie tikruosius savininkus gavimą, tikslumą ir savalaikiškumą -Prievolė kasmet pateikti Patentų ir registracijos tarnybai deklaraciją, kad informacija apie tikruosius savininkus nesikeičia Aktas dėl bankų ir mokėjimo sąskaitų kontrolės sistemos (571/2019) -Paraiškos rengimas: pagal savo kompetenciją teisėsaugos institucijos galėtų teikti prašymus naudodamos muitinės įdiegtą suderintą taikomąją programą ir pasinaudoti muitinės įgyvendinama integracija. -Sandorių duomenimis: prieiga prie sąskaitos sandorių informacijos būtų suteikiama institucijoms, kompetentingoms gauti tokią informaciją pagal taikytiną teisę, t. y. informacijos atskleidimo pakeitimas būtų susijęs tik su informacijos atskleidimo technologija, o ne su esamų institucijų jurisdikcijos įgaliojimų papildymu.
74	P2C3R1 – Veiksmingos pinigų plovimo prevencijos priežiūros ir vykdymo užtikrinimas	Tikslas	Padidinti automatizavimo lygį duomenų tvarkymo ir keitimosi duomenimis tarp institucijų srityje		% (procentinė dalis)	0	25	II KETV.	2026	Investuojama siekiant padidinti automatizuotą duomenų tvarkymą. Investicijomis į skaitmeninę infrastruktūrą siekiama: I) apibendrinanti taikomoji programa ir sąskaitos operacijų informacijos įtraukimas į banko ir mokėjimo sąskaitų kontrolės sistemą, ii) tikrųjų savininkų registro savalaikiškumo, išsamumo ir tikslumo gerinimas, iii) nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo skaitmeninės priemonės, iv) Finansų priežiūros institucijos kontrolės tarnyba, v) finansinės žvalgybos padalinio atliekamo pinigų plovimo patvirtinimo proceso skaitmeninimas. Kompetentingų institucijų vykdomas automatizuotas duomenų perdavimas, gavimas ir tvarkymas iki 2026 m. birželio 30 d. turi pasiekti 25 %, palyginti su tuo, kad projekto pradžioje automatizavimo nėra. Tvarkomi duomenys apima: – banko sąskaitos informacija – informacija apie tikruosius savininkus – informacijos, susijusios su nacionalinio rizikos vertinimo atnaujinimu, srautas ir apdorojimas. Veiklos procesai apima bent: geresnis duomenų prieinamumas, tvarkymas ir analizė – geresnis keitimasis informacija, informacijos naudojimas ir kompetentingų institucijų bendradarbiavimas naudojant metodus, leidžiančius tvarkyti vis daugiau duomenų.
75	P2C3I1 – Civilinio kibernetinio saugumo įgūdžiai	Etapas	Civilinio kibernetinio saugumo mokymo skaitmeninės platformos kūrimas	Sukurta ir viešai prieinama mokymo platforma				IV KETV.	2024	Tai apima 1) būtinų pagrindinių kibernetinio saugumo žinių ir įgūdžių, taip pat jų mokymo reikalavimų nustatymą ir 2) skaitmeninio mokymo platformos, viešai prieinamos visomis ES kalbomis, sukūrimą remiantis nustatytais reikalavimais.
76	P2C3I2 – Kibernetinio saugumo pratybos	Tikslas	Pareigūnų, baigusių kibernetinio saugumo mokymus, skaičius		Skaičius	0	2 000	IV KETV.	2025	2021 m. organizuojamos trys techninės mokymo kibernetinio saugumo klausimais pratybos. Be to, padedant iniciatyvinei grupei parengiama techninė mokymo aplinka, kad būtų patenkinti būsimi poreikiai. 2022–2025 m. kasmet atliekamos bent keturios pratybos. Iš viso mokoma ne mažiau kaip 2000 pareigūnų.

TREČIASIS RAMSTIS: Užimtumo lygio ir įgūdžių lygio didinimas siekiant skatinti tvarų augimą

I. KOMPONENTAS P3C1: UŽIMTUMAS IR DARBO RINKA

Pagal šį Suomijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentą sprendžiamos su užimtumu ir darbo rinka susijusios problemos. Suomijos darbo jėgos mažėja, o tai daro poveikį šalies augimo potencialui, tačiau išlieka didelis struktūrinis nedarbas, palyginti su kitomis Šiaurės šalimis, ir tai dar labiau paaštrina COVID-19 krizė.

Komponento tikslas – padidinti užimtumo lygį ir sustiprinti darbo rinkos veikimą. Tai daroma vykdant valstybinių užimtumo tarnybų struktūrinę reformą ir skaitmeninimą („Šiaurės užimtumo modelis“). Užimtumas taip pat skatinamas laipsniškai panaikinant pratęstą bedarbio pašalpą vyresnio amžiaus žmonėms nesulaukus teisės aktais nustatyto pensinio amžiaus (vadinamasis nedarbo tunelis). Trečias užimtumo didinimo elementas – palengvinti darbu ir švietimu grindžiamą imigraciją. Galiausiai taip pat siūloma skatinti jaunimo ir dalinio darbingumo žmonių integraciją į darbo rinką.

Komponentas padeda įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas dėl paskatų priimti darbą gerinimo ir įgūdžių stiprinimo bei aktyvios įtraukties didinimo, visų pirma teikiant gerai integruotas paslaugas bedarbiams ir neaktyviems asmenims (2019 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 2) ir dėl priemonių, kuriomis siekiama remti užimtumą ir aktyvią darbo rinkos politiką, stiprinimo (2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 2). Šiuo komponentu taip pat siekiama prisidėti prie atitinkamų Europos socialinių teisių ramsčio principų įgyvendinimo.

I.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

1 reforma (P3C1R1): Šiaurės šalių užimtumo tarnybų modelis

Priemonės tikslas – reformuoti valstybinių užimtumo tarnybų procesą.

Reforma apima perėjimą prie naujo Šiaurės šalių užimtumo tarnybų modelio, kuriuo stiprinama aktyvi darbo rinkos politika gerinant individualiems poreikiams pritaikytas ir integruotas paslaugas darbo ieškantiems asmenims. Į šį modelį taip pat įtraukiama aktyvios darbo ieškančių asmenų paieškos pareiga. Taikant naująjį modelį siekiama prisidėti prie maždaug 10000 asmenų užimtumo.

Modelį papildo valstybinių užimtumo tarnybų skaitmeninės informacinės sistemos, kurią sudaro šios funkcijos:

I)ryšių su klientais valdymo gamybos sistema;

II)susitikimų rezervavimo sistema;

III)savarankiško pranešimo priemonė (pranešimo paslauga);

IV)internetinė orientavimo paslauga.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2023 m. gruodžio 31 d.

2 reforma (P3C1R2): Papildomų bedarbio pašalpos dienų panaikinimas

Reformos tikslas – skatinti užimtumą šalinant paskatas nedirbti vyresnio amžiaus žmonėms ir mažinant tikslingą darbuotojų atleidimą iš darbo dėl vyresnio amžiaus darbuotojų. Būtinybė pradėti tokią reformą kyla dėl to, kad dėl teisės į papildomas nedarbo išmokas, susijusias su pajamomis, pailgėja vyresnio amžiaus asmenų, artėjančių prie teisės aktais nustatyto pensinio amžiaus, nedarbo laikotarpiai.

Šia priemone iš dalies keičiamas Nedarbo apsaugos įstatymas, siekiant palaipsniui panaikinti papildomų su darbo užmokesčiu susijusių bedarbio pašalpų dienų amžiaus ribą. Numatomas poveikis – iki 2029 m. pabaigos, t. y. pasibaigus Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimo laikotarpiui, padidės apie 7900 darbuotojų.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2023 m. birželio 30 d.

3 reforma (P3C1R3): Darbo ir švietimo principais grindžiamo imigracijos proceso supaprastinimas

Reformos tikslas – supaprastinti administracines prašymų išduoti leidimą gyventi, grindžiamas darbu ir švietimu, išdavimo procedūras. Taip siekiama padidinti kvalifikuotų darbuotojų imigraciją ir pagerinti tarptautinio laipsnio studentų galimybes susirasti darbą Suomijoje. Todėl reforma siekiama padėti spręsti darbo jėgos trūkumo problemą.

Priemonę sudaro plataus masto tarpadministraciniai projektai, kuriais siekiama tobulinti imigracijos teisės aktus (t. y. iš dalies pakeisti Užsieniečių įstatymo Nr. 301/2004 5 skyrių) ir 2018 m. liepos 19 d. Aktą dėl studentų, tyrėjų ir stažuotojų, taip pat sutrumpinti darbo ir švietimo principais pagrįstų leidimų gyventi išdavimo procedūras. Sutrumpinant vidutinį dienų, reikalingų leidimams gyventi gauti, skaičių, turi būti sukurta „spartesnė procedūra“ augantiems verslininkams, specialistams ir juos lydintiems šeimos nariams.

Teisėkūros reforma remiama investicijomis į skaitmeninę infrastruktūrą, kad būtų patenkinti darbo ir švietimo imigracijos poreikiai. Skaitmeninė infrastruktūra apima šias plėtros sritis:

I) naujos skaitmeninės struktūros ir funkcijos;

II) sistemos integravimo ir duomenų perdavimo sąsajos;

III) sistemos kūrimas, susijęs su paraiškų registravimu ir tvarkymu;

IV) „skubios padėties“ įgyvendinimas;

V) tarpsektorinio žiniomis grindžiamo valdymo pajėgumai;

VI) klientų orientavimas ir instrukcijos, pranešimai ir rinkodara, kuriais remiamas reformuotas procesas;

VII)dėl reformos reikalaujamo tinkamumo naudoti ir veiksmingumo gerinimas, priemonės, kuriomis remiamas diegimas ir didinamas automatizavimo taisyklių taikymas.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2024 m. gruodžio 31 d.

4 reforma (P3C1R4): Tarpdisciplininių paslaugų jaunimui stiprinimas (Ohjaamo tarnybos)

Reformos tikslas – stiprinti „vieno langelio“ principu veikiančių jaunimo centrų (Ohjaamo) daugiadalykį pobūdį ir visų pirma atsižvelgti į NEET (nedirbančių, nesimokančių ir mokymuose nedalyvaujančių jaunuolių) poreikius, kad būtų pagerintos jų įsidarbinimo perspektyvos. Tai turi būti pasiekta laikinai skatinant savivaldybes pritraukti arba pritaikyti išteklius Ohjaamo paslaugoms, taip gerinant jaunimo poreikių tenkinimą, teikiant švietimo, sveikatos priežiūros ir (arba) socialines paslaugas, integruotas į esamus paslaugų portfelius. Ochjaamo tarnybos sudaro organizacijų asociaciją ir dauguma joje dirbančių ekspertų lieka jų pačių organizacijose dirbančiais asmenimis. Kai savivaldybė skiria darbuotoją Ohjaamo tarnyboms, savivaldybė gali prašyti finansuoti papildomo eksperto, kuris turi būti laikinas ir kuris užtikrina, visų pirma rengdama mokymus, darbo kultūros ir paslaugų teikimo praktikos reformą, personalo išlaidas. Šiuo paskatų modeliu siekiama veiksmingiau integruoti sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos ir (arba) švietimo žinias į Ohjaamo paslaugų centrus. Reforma finansuojama per Užimtumo ir ekonominės plėtros ir administravimo centrą (KEHA centras).

Priemonė baigiama įgyvendinti iki 2025 m. gruodžio 31 d.

1 investicija (P3C1I1): Darbingumo, našumo ir gerovės darbe didinimas

Investicijų tikslas – padidinti užimtumo lygį didinant dalinį darbingumą turinčių asmenų, įskaitant neįgaliuosius, dalyvavimą darbo rinkoje ir padidinti užimtumo lygį gerinant psichikos sveikatą ir gebėjimą dirbti, siekiant išplėsti darbinę karjerą.

Investicijas sudaro šios intervencinės priemonės:

I)Paslaugų trūkumų, susijusių su dalinio darbingumo ir psichikos sveikatos sutrikimų turinčiais asmenimis, šalinimas: tai bus daroma rengiant mokymus ir išplečiant esamą darbo jėgos programą, kad ji apimtų dar penkias savivaldybes ar bendras savivaldybių institucijas, ir išplečiant esamą individualaus įdarbinimo ir paramos (IPS) modelį, kad jis apimtų dar šešias gerovės sritis.

II)Profilaktinės paramos profesiniam gebėjimui teikimas asmenims ir darbo vietoms taikant fizinės ir psichinės sveikatos priemones. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas informacijos paieškai ir sklaidai bei praktinėms priemonėms, kuriomis remiamas darbingumas, sukuriama virtuali darbo gebėjimų įstaiga.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d. Investicijos:

I.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius

Priemonė

Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė

Pavadinimas

Kokybiniai rodikliai
(jei tai tarpinės reikšmės)

Kiekybiniai rodikliai
(tikslai)

Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis

Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas

Padalinys

Pradinė padėtis

Tikslas

Q

Metų

77

P3C1R1 – Užimtumas ir darbo rinka. Šiaurės šalių užimtumo tarnybų modelis

Etapas

Valstybinių užimtumo ir verslo paslaugų įstatymo, reglamentuojančio Šiaurės šalių užimtumo tarnybos modelį, taikomą darbo ieškančio asmens paslaugų teikimo procesui, įsigaliojimas

Valstybinių užimtumo ir verslo paslaugų įstatymo nuostata, nurodanti jo įsigaliojimą

II KETV.

2022

Įsigaliojo Valstybinių užimtumo ir verslo paslaugų įstatymas, kuriuo reglamentuojamas Šiaurės šalių užimtumo tarnybos modelis darbo ieškančio asmens paslaugų teikimo procese.

78

P3C1R1 – Užimtumas ir darbo rinka. Šiaurės šalių užimtumo tarnybų modelis

Tikslas

Metinis apklausų dėl darbo paieškos, vykdomų pagal Šiaurės šalių užimtumo tarnybų modelį, skaičiaus padidėjimas

Skaičius

783 070

2 000 000

II KETV.

2024

Darbo paieškos pokalbių skaičius nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. kovo 31 d. turi būti bent 2000000 (palyginti su 783070 pokalbiais, atliktais nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d.). Šiaurės šalių užimtumo tarnybos modelį sudaro trijų rūšių pokalbiai: pradiniai darbo ieškančio asmens pokalbiai, diskusijos ieškant darbo ir papildomos diskusijos ieškant darbo.

Įvairių rūšių asmeninių pokalbių organizavimas stebimas naudojantis valstybinių užimtumo tarnybų klientų informacinėmis sistemomis.

79

P3C1R1 – Užimtumas ir darbo rinka. Šiaurės šalių užimtumo tarnybų modelis

Etapas

Visos penkios skaitmeninės funkcijos, kurių reikia Šiaurės šalių užimtumo tarnybų modeliui, yra integruotos į valstybinių užimtumo tarnybų informacinę sistemą (TE-PES) ir veikia.

Skaitmeninės funkcijos, integruotos į valstybinių užimtumo tarnybų informacinę sistemą (TE-PES) ir veikiančios

IV KETV.

2023

Visos penkios skaitmeninės infrastruktūros funkcijos turi būti plėtojamos ir integruotos į valstybinių užimtumo tarnybų informacinę sistemą (TE-PES) ir visapusiškai veikia, kad būtų galima įgyvendinti Šiaurės šalių užimtumo tarnybų modelį. Šios penkios funkcijos:

-plėsti klientų aptarnavimo poreikių vertinimo priemones;

-automatinio darbo paieškos profilio papildymas;

-darbo ieškančių asmenų savarankiško pranešimo apie darbo paiešką sistema;

-elektroninė įdarbinimo sistema, skirta pokalbiams dėl darbo paieškos;

-klientų konsultavimas internetu.

80

P3C1R2 – Užimtumas ir darbo rinka – Papildomų bedarbio pašalpos dienų panaikinimas

Etapas

Įsigalioja Nedarbo saugumo įstatymo pakeitimai dėl laipsniško papildomų nedarbo garantijų dienų atsisakymo

Apsaugos nuo nedarbo įstatymo pakeitimų nuostatos, nurodančios jų įsigaliojimą

II KETV.

2023

Įsigalioja Nedarbo apsaugos aktų pakeitimai. Teisės aktų pakeitimai apima laipsnišką papildomų nedarbo draudimo dienų panaikinimą, kad minimalus papildomų dienų amžius nuo 1963 m. gimimo būtų padidintas vieneriais metais/amžiaus grupe, o 1965 m. gimusiems ir vėliau gimusiems asmenims būtų visiškai panaikinta galimybė nustatyti papildomą dieną.

81

P3C1R3 – Užimtumas ir darbo rinka – Supaprastinti darbą ir švietimu grindžiamą imigracijos procesą

Etapas

Akto pakeitimų, susijusių su studentais, tyrėjais ir stažuotojais, įsigaliojimas (719/2018)

Akto Nr. 719/2018 pakeitimų nuostatos, susijusios su studentais, tyrėjais ir stažuotojais, nurodant jų įsigaliojimą

II KETV.

2022

Teisės akto pakeitimo dėl studentų, tyrėjų ir stažuotojų įsigaliojimas (719/2018).

Pakeitime pateikiama bent ši informacija:

-pakeisti leidimo gyventi tipą aukštojo mokslo studijoms, suteikiant diplomą iš laikino (B) į tęstinį (A). Tai reiškia, kad leidimas nuolat gyventi šalyje gali būti išduodamas greičiau;

-pratęsti leidimo gyventi, grindžiamo studijomis, galiojimo trukmę nuo vienerių metų, kad apimtų visą studijų trukmę, kai šie tyrimai suteikia tam tikrą laipsnį;

-centralizuotas ir aiškesnis reglamentas, susijęs su teise dirbti.

82

P3C1R3 – Užimtumas ir darbo rinka – Supaprastinti darbą ir švietimu grindžiamą imigracijos procesą

Etapas

Užsieniečių įstatymo pakeitimų įsigaliojimas (301/2004)

Užsieniečių įstatymo pakeitimų nuostatos, nurodant jų įsigaliojimą

II KETV.

2023

Užsieniečių įstatymas (301/2004) iš dalies keičiamas siekiant supaprastinti leidimų dirbti ir švietimu grindžiamos imigracijos išdavimo procesus. Teisės aktų pakeitimai apima:

-darbdavio ir prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareigų patikslinimas prašymo pateikimo procese

-specialisto leidimo gyventi diferencijavimas į jo kategoriją ir pakeistos leidimo išdavimo sąlygos

-reglamentų, reglamentuojančių Suomijos diplomatinių atstovybių užsienyje veiklą, pakeitimai ir

-peržiūrėtos leidimų gyventi išdavimo sąlygos.

83

P3C1R3 – Užimtumas ir darbo rinka – Supaprastinti darbą ir švietimu grindžiamą imigracijos procesą

Etapas

Paspartinto proceso nustatymas specialistams, augantiems verslininkams ir juos lydintiems šeimos nariams

Greito leidimų gyventi išdavimo specialistams, augantiems verslininkams ir juos lydintiems šeimos nariams proceso įgyvendinimą.

IV KETV.

2022

Sukuriama ir įgyvendinama pagreitinta leidimų gyventi tvarkymo tvarka specialistams (dirbantiems įmonės vidurinėje ar aukščiausioje vadovybėje arba darbo vietose, kurioms reikia specialių žinių, ir ES mėlynosios kortelės specialistams), augantiems verslininkams ir juos lydintiems šeimos nariams, kurių tikslinė grupė, pasirinkusi pagreitintą procedūrą, prisiima paslaugų įsipareigojimą, į kurį įtraukiamas 14 dienų nagrinėjimo laikotarpis. Įsipareigojimas teikti paspartintas paslaugas taikomas elektroninėms taikomosioms programoms, kurios atitinka pagreitinto proceso reikalavimus.

Augančio verslininko ir specialisto apibrėžtis ir leidimo gyventi šalyje išdavimo kriterijai nustatyti Užsieniečių įstatyme (301/2004).

84

P3C1R3 – Užimtumas ir darbo rinka – Darbo ir švietimu grindžiamo imigracijos proceso supaprastinimas

Tikslas

Vidutinio dienų skaičiaus sumažėjimas nagrinėjant prašymus išduoti leidimą gyventi remiantis darbu ir švietimu

Skaičius

52,6

30

IV KETV.

2024

Prašymų išduoti leidimus gyventi darbo ir mokymosi tikslais nagrinėjimo trukmė vidutiniškai sutrumpinama iki 30 dienų. Tikslas taikomas elektroniniams prašymams išduoti leidimus gyventi. Atskaitos scenarijus atspindi 2018–2020 m. vidutinę svertinę elektroniniu būdu taikomų ir išduotų darbo ir studijų leidimų trukmę.

85

P3C1R4 – Užimtumas ir darbo rinka – Daugiadalykių paslaugų jaunimui stiprinimas (Ohjaamo paslaugos)

Tikslas

Ekspertų išteklių, finansuotų integruotų sveikatos priežiūros, socialinių ir (arba) švietimo paslaugų teikimui Ohjaamo vieno langelio principu pagrįstuose centruose, skaičius

Visos darbo dienos ekvivalentų skaičius

0

100

IV KETV.

2025

Bent 100 ekspertų išteklių (visos darbo dienos ekvivalentų), finansuojamų pagal Priemonę, siekiant teikti integruotas sveikatos, socialines ir (arba) švietimo paslaugas Ohjaamo vieno langelio principu veikiančiuose centruose. Tikslo pasiekimą stebi ir vertina perkančioji institucija (Ekonomikos reikalų ir užimtumo ministerija), priimdama finansavimo sprendimus.

89

P3C1I1 – Užimtumas ir darbo rinka. Darbingumo, našumo ir gerovės darbe raida

Tikslas

Mobilumo darbo srityje programos ir individualaus įdarbinimo ir paramos modelio išplėtimas 11 naujų sričių

Skaičius

0

11

IV KETV.

2024

Darbo mobilumo programa išplečiama įtraukiant penkias naujas savivaldybes arba bendras savivaldybių institucijas, o individualios vietos ir paramos modelis išplečiamas į šešias naujas gerovės teritorijas.

90

P3C1I1 – Užimtumas ir darbo rinka. Darbingumo, našumo ir gerovės darbe raida

Tikslas

Darboviečių ir profesinės sveikatos priežiūros padalinių, dalyvavusių priemonėse, kuriomis remiama psichikos sveikata ir gebėjimas dirbti, skaičius

Skaičius

0

1 000

IV KETV.

2024

Plečiant esamą psichikos sveikatos darbe programą, bent 1000 darbo vietų ir profesinės sveikatos priežiūros skyrių dalyvauja psichikos sveikatos ir gebėjimų darbe skatinimo priemonėse, pavyzdžiui, mokymo, konsultuojamojo ugdymo ar kituose vystymosi veiksmuose. Kompetencijos stiprinimas vertinamas stebint metodų diegimą ir dalyvavimą mokymo, konsultuojamojo ugdymo ar kitose vystymosi priemonėse.

90a

P3C1I1 – Užimtumas ir darbo rinka. Darbingumo, našumo ir gerovės darbe raida

Tikslas

Darboviečių ir profesinės sveikatos priežiūros padalinių, dalyvavusių priemonėse, kuriomis remiama psichikos sveikata ir gebėjimas dirbti, skaičius

Skaičius

1 000

2 000

IV KETV.

2025

Išplėtus esamą Psichikos sveikatos darbe programą, bent 2000 darbo vietų ir profesinės sveikatos priežiūros skyrių dalyvauja psichikos sveikatos ir darbingumo skatinimo priemonėse, pavyzdžiui, mokymo, konsultuojamojo ugdymo ar kituose vystymosi veiksmuose. Kompetencijos stiprinimas vertinamas stebint metodų diegimą ir dalyvavimą mokymo, konsultuojamojo ugdymo ar kitose vystymosi priemonėse.

J. KOMPONENTAS P3C2: KOMPETENCIJOS LYGIO DIDINIMAS IR NUOLATINIO MOKYMOSI REFORMA

Šia Suomijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano dalimi sprendžiamos problemos, kylančios dėl globalizacijos, technologinių ir demografinių pokyčių, kurie daro poveikį Suomijos ekonomikai ir kelia grėsmę užimtumo lygiui. Siekiant didinti darbo jėgos įsidarbinimo galimybes vis labiau skaitmeninėje ir žalesnėje ekonomikoje, labai svarbu ugdyti darbingo amžiaus žmonių, įskaitant žemos kvalifikacijos asmenis, įgūdžius (perkvalifikuojant ir keliant kvalifikaciją) su darbo rinka susijusiose srityse.

Bendras šio komponento tikslas – kelti Suomijos kompetencijos lygį ir padidinti aukštojo mokslo sistemos veiksmingumą. Siekiant šio tikslo, komponentas apima šią veiklą: I) nuolatinio mokymosi reforma, kad būtų patenkinti ateities gebėjimų poreikiai; II) investuoti į tęstinio mokymosi skaitmeninimą; III) didinti aukštojo mokslo studentų skaičių; ir iv) investuoti į aukštojo mokslo Alanduose skaitmeninimą ir modernizavimą.

Pagal šį komponentą remiamas sklandesnis perėjimas iš profesinio gyvenimo į švietimo sistemą. Ji taip pat padeda gerinti užimtumo sąlygas, ypač tarp nepakankamai atstovaujamų grupių, ir sudaryti sąlygas pagrindinių ekonomikos sektorių žmonėms imtis naujų užduočių.

Komponentas padeda įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas dėl paskatų priimti darbą gerinimo ir įgūdžių gerinimo bei aktyvios įtraukties didinimo, visų pirma teikiant gerai integruotas paslaugas bedarbiams ir neaktyviems asmenims (2019 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 2), taip pat dėl priemonių, kuriomis remiamas užimtumas ir remiama aktyvi darbo rinkos politika, stiprinimo (2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 2).

J.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

1 reforma (P3C2R1): Tęstinio mokymosi reforma

Šios reformos tikslas – gerinti darbingo amžiaus žmonių (įskaitant tuos, kurie priklauso nepakankamai atstovaujamoms grupėms) užimtumo galimybes tobulinant jų įgūdžius ir gebėjimus, taip pat remti įmonių ilgalaikio augimo potencialą ir regionų gyvybingumą. Reformos tikslas – didinti švietimo kursų pasiūlos ir darbo rinkos poreikių atitiktį.

Priemonę sudaro šios intervencinės priemonės: I) nuolatinio mokymosi ir užimtumo paslaugų centro sukūrimas siekiant skatinti reformos įgyvendinimą; II) sukurti darbo ir kompetencijos poreikių numatymo sistemą; III) vykdyti mokymo programas, kuriomis remiama skaitmeninė pertvarka, naujų darbo metodų supratimas ir piliečių gebėjimas valdyti naujas skaitmenines priemones, taip pat teisingas perėjimas prie anglies dioksido neišskiriančios visuomenės; ir iv) rengti specialiai pritaikytus mokymus, kad būtų pagerinta orientavimo paslaugų, praktikos ir priemonių kokybė.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2026 m. birželio 30 d.

1 investicija (P3C2I1): Skaitmeninimo programa, skirta nuolatiniam mokymuisi

Šių investicijų tikslas – sudaryti sąlygas ir paspartinti švietimo, mokymo ir įgūdžių ugdymo sistemos pertvarką peržengiant administracines sienas įgyvendinant plataus masto skaitmeninimo programą, kad būtų plėtojamos skaitmeninės paslaugos ir informacijos ištekliai, kuriais remiamas nuolatinis mokymasis. Plėtojant esamas ir naujas skaitmenines paslaugas taip pat didinamas aukštojo mokslo inovacinis pajėgumas ir sudaromos palankesnės sąlygos naudotis skaitmeninėmis švietimo paslaugomis.

Priemonę sudaro du pagrindiniai elementai: I) sukurti tęstinio mokymosi skaitmeninių paslaugų rinkinį, kuris apimtų visą švietimo sistemą (išskyrus ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą) ir peržengtų administracines ribas; ir ii) didinti skaitmeninimą ir lankstų mokymąsi aukštojo mokslo įstaigose. Todėl taikant naujus skaitmeninius sprendimus turi būti teikiamos paslaugos, paslaugų grandinės ir paslaugų paketai, kurie daug geriau nei dabar tenkina vartotojų poreikius, mažina įvairių subjektų darbo dubliavimąsi ir didina naudojamų išteklių ir veiklos metodų efektyvumą už administracinių ribų.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d. Investicijos:

2 investicija (P3C2I2): Švietimo lygio gerinimas didinant aukštojo mokslo studentų skaičių

Šių investicijų tikslas – kelti išsilavinimo lygį didinant aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų skaičių. Taip siekiama prisidėti prie ekonomikos atsigavimo ir sušvelninti neigiamą COVID-19 pandemijos poveikį spartinant jaunimo galimybes įgyti aukštąjį išsilavinimą.

Pagal šią priemonę bent 600 vietų skiriama daugiau vietų aukštojo mokslo įstaigoms, siūlančioms kvalifikacinius laipsnius, skirtus profesiniams sektoriams, kuriuose trūksta darbo jėgos. Tokie sektoriai apima socialinę ir sveikatos priežiūrą, švietimą, technologijas ir IRT sektorius. Visi pasirinkti profesiniai sektoriai prisideda prie sėkmingo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo. Investicijos apima aukštojo mokslo įstaigos studentų švietimo išlaidas per visą studijų laikotarpį.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2022 m. gruodžio 31 d.

3 investicija (P3C2I3): Kompetencijos lygio didinimas ir tęstinio mokymosi, skaitmeninimo ir švietimo modernizavimo Alanduose atnaujinimas

Šių investicijų tikslai – gerinti švietimo sistemos teikiamų įgūdžių kokybę, didinti mokymosi visą gyvenimą galimybes, remti darbo vietų kūrimą ir verslumą Alanduose.

Priemonę sudaro: I) į studentus orientuoto skaitmeninio švietimo įtraukimas į visas aukštojo mokslo studijas nuo bakalauro laipsnių iki pouniversitetinių studijų (taip siekiama, kad vis daugiau studentų galėtų dalyvauti aukštojo mokslo sistemoje, nepriklausomai nuo fizinio atstumo ar skirtingų gyvenimo aplinkybių, įskaitant darbo ir studijų derinimą); II) atnaujinti ir plėtoti aukštojo mokslo įstaigų skaitmeninę orientavimo ir valdymo sistemą, kad ji taip pat galėtų būti integruota į nacionalines duomenų bazes ir nacionalines skaitmeninio tęstinio mokymosi ekosistemas (siekiant užtikrinti vienodas studijų Alanduose sąlygas, palyginti su kitomis Suomijos aukštojo mokslo įstaigomis); III) sukurti dvi naujas bakalauro ir magistrantūros studijų programas skaitmeninimo, automatizavimo ir atsinaujinančiosios energijos srityse (kuriomis siekiama skatinti mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas studijų teminėse srityse).

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d. Investicijos:

J.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius

Priemonė

Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė

Pavadinimas

Kokybiniai rodikliai (tarpinės reikšmės)

Kiekybiniai rodikliai (tikslai)

Laikas

Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas

Padalinys

Pradinė padėtis

Tikslas

Q

Metų

91

P3C2R1. Nuolatinio mokymosi reforma

Etapas

Įstatymo dėl nuolatinio mokymosi ir užimtumo paslaugų centro įsigaliojimas

Įstatymo dėl nuolatinio mokymosi ir užimtumo paslaugų centro nuostata, nurodanti jo įsigaliojimą

IV KETV.

2021

Įstatymo dėl Suomijos tęstinio mokymosi ir užimtumo paslaugų centro įsigaliojimas. Įstatyme pateikiama bent ši informacija: I) paslaugų centro organizavimą ir struktūrą; II) misija ir tikslai; III) švietimo ir įgūdžių paslaugų finansavimas. Paslaugų centro steigimo tikslas – reformuoti paslaugų sistemą, kad darbingo amžiaus gyventojų įgūdžių ugdymas būtų labiau susietas su profesinio gyvenimo poreikiais ir regioninių pramonės šakų plėtra ir atnaujinimu. Tęstinio mokymosi ir užimtumo paslaugų centras turi būti sukurtas taip, kad skatintų darbingo amžiaus gyventojų įgūdžių ugdymą ir kvalifikuotos darbo jėgos prieinamumą.

92

P3C2R1. Nuolatinio mokymosi reforma

Etapas

Vidutinės trukmės darbo ir gebėjimų poreikių prognozavimo modelio pabaigimas

Veikia vidutinės trukmės prognozavimo modelis

IV KETV.

2023

Parengiama ir veikia darbo jėgos ir gebėjimų poreikių prognozavimo sistema. Šiuo modeliu stiprinami gebėjimai numatyti darbingo amžiaus gyventojams reikalingus įgūdžius. Modelis apima vidutinės trukmės darbo jėgos, švietimo ir įgūdžių poreikių prognozes, taip pat įvairių darbo jėgos pasiūlos srautų raidos vertinimą (numatomą skirtinguose švietimo lygmenyse įgytų kvalifikacijų skaičių, profesinio perkėlimo raidos vertinimą ir bedarbių bei tų, kurie nedirba darbo rinkoje, darbo jėgos potencialo vertinimą).

93

P3C2R1. Nuolatinio mokymosi reforma

Etapas

Pirmojo kvietimo teikti paraiškas dėl mokymo, skirto reaguoti į profesinio gyvenimo pokyčius, įskaitant skaitmeninimą ir žaliąją pertvarką, paskelbimas

Pirmojo kvietimo teikti paraiškas paskelbimas

II KETV.

2022

Paskelbtas pirmasis kvietimas teikti paraiškas dėl mokymo, skirto reaguoti į profesinio gyvenimo pokyčius, įskaitant skaitmeninimą ir žaliąją pertvarką.

Bent 20 proc. mokymo lėšų skiriama visų pirma skaitmeninei pertvarkai (15 proc.) ir teisingam perėjimui prie anglies dioksido neišskiriančios visuomenės (5 proc.). Šiuo tikslu į kvietimų teikti paraiškas arba konkurencinio konkurso sąlygas įtraukiami atrankos/tinkamumo kriterijai, atitinkantys taikytinas intervencijos sritis, nustatytas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės reglamento VI ir VII prieduose, būtent: „Indėlis į ekologiškus įgūdžius ir darbo vietas bei ekologišką ekonomiką“ (01) ir „Parama skaitmeninių įgūdžių ugdymui“ (108).

94

P3C2R1. Nuolatinio mokymosi reforma

Tikslas

Asmenų, dalyvavusių mokymuose, skirtuose reaguoti į profesinio gyvenimo pokyčius, įskaitant skaitmeninimą ir žaliąją pertvarką, skaičius

Skaičius

0

7 800

II KETV.

2026

Ne mažiau kaip 7800 žmonių, iš kurių 1500 yra nepakankamai atstovaujamų grupių nariai, dalyvauja mokymo programose, pradėtose 93 gairėje nurodytais kvietimais teikti pasiūlymus. Visi kvietimai turi būti grindžiami 93 gairėje nurodytais tinkamumo/atrankos kriterijais.

Parengiamas, bandomas ir įgyvendinamas papildomas nuo išsilavinimo lygio nepriklausantis švietimo modelis. Nepakankamai atstovaujamų grupių (įskaitant vyresnio amžiaus žmones) dalyvavimas stiprinamas vykdant informavimo veiklą, teikiant rekomendacijas, taikant paramos priemones ir rengiant tikslinius mokymus. Tikslinis mokymas – tai mokymas, kuriuo siekiama sudaryti palankesnes sąlygas nepakankamai atstovaujamoms grupėms naudotis konkrečiomis aplinkybėmis grindžiamomis mokymosi paslaugomis ir prie poreikių pritaikytomis paslaugomis.

95

P3C2R1. Nuolatinio mokymosi reforma

Tikslas

Profesinio orientavimo specialistų, dalyvavusių mokymuose, kad padidintų savo kompetencijos lygį, skaičius

Skaičius

0

300

IV KETV.

2024

Siekiant plėtoti profesinio orientavimo specialistų kompetenciją, bent 300 profesinio orientavimo specialistų turi dalyvauti tolesniuose specializuotuose mokymuose, susijusiuose su instruktorių skaitmeniniais įgūdžiais, kalbos ir kultūriniu sąmoningumu, perėjimu prie žaliosios ekonomikos ir lyčių lygybės skatinimu.

Įvairių organizacijų (įskaitant savivaldybes, užimtumo administraciją, švietimo įstaigas) profesinio orientavimo specialistai turi siekti užtikrinti plačią žinių sklaidą.

96

P3C2I1 – Skaitmeninimo programa, skirta tęstiniam mokymuisi

Etapas

Tęstinio skaitmeninių mokymosi paslaugų IT struktūros pabaigimas P3C3I2 – MTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai.

IT struktūra baigta ir veikia

IV KETV.

2021

Turi būti sukurta ir visapusiškai veikianti skaitmeninių tęstinio mokymosi paslaugų IT struktūra. Ji nustato išteklių paskirstymo planavimo ir dabartinės paslaugų teikimo praktikos racionalizavimo sistemą, kad būtų sukurtos į vartotojus orientuotos skaitmeninės paslaugos, skirtos tęstiniam mokymuisi. Šiuo tikslu ji atsižvelgia į visus būtinus IT plėtojimo aspektus, įskaitant verslo pajėgumus, komponentus, taikomąsias programas, naudotojų grupes, duomenų objektus.

IT struktūra yra esamų skaitmeninių paslaugų atnaujinimo ir naujų skaitmeninių paslaugų plėtojimo pagrindas; į ją įtraukiamas paslaugų, kurias reikia plėtoti, sąrašas.

97

P3C2I1 – Skaitmeninimo programa, skirta tęstiniam mokymuisi

Tikslas

Naujų aktyvių skaitmeninių paslaugų, skirtų nuolatiniam mokymuisi, dalis

% (procentinė dalis)

0

70

IV KETV.

2025

Bent 70 proc. naujų skaitmeninių paslaugų, apibrėžtų ir įtrauktų į 96 pagrindinį tikslą nurodytoje IT architektūroje, turi būti teikiamos ir prieinamos įvairioms vartotojų grupėms.

Pradedamos teikti paslaugos, skirtos sklandžiam perėjimui švietimo ir profesinio gyvenimo srityse remti. Planuojamos paslaugos apima bent šias funkcijas:

a) kompetencijų ir svarbių sričių žemėlapį;

b) informacija apie kompetencijos poreikius, darbo rinką, naudą ir švietimo bei mokymo paslaugų teikimą;

C) parama orientavimui, gebėjimų ugdymui ir karjeros planavimui.

98

P3C2I2 – Švietimo lygio gerinimas didinant aukštojo mokslo studentų skaičių

Tikslas

Studentų priėmimo į aukštojo mokslo įstaigas didinimas

Skaičius

0

600

IV KETV.

2022

Aukštojo mokslo įstaigos didina savo priimamų asmenų skaičių, 2022 m. įtraukdamos bent 600 studijų vietų į pirmojo ciklo mokslo laipsnio programas, kuriomis siekiama remti Suomijos tvaraus augimo programos įgyvendinimą ir spręsti darbo jėgos trūkumo problemą. Tikimasi, kad tai papildys nacionalinį finansavimą, kuris jau buvo skirtas aukštojo mokslo įstaigų priėmimo didinimui nuo 2020 m.

Tikimasi, kad iki 2021 m. pabaigos Švietimo ir kultūros ministerija ir aukštojo mokslo institucijos susitars dėl studijų sričių ir aukštojo mokslo įstaigų. Studijų vietų didinimas turi būti nukreiptas į tas sritis, kuriose yra didžiausia švietimo paklausa ir įgūdžių trūkumas. Atrankos kriterijai apima regioninę ir nacionalinę darbo jėgos paklausą, švietimo paklausą ir tai, kaip veiksmingai programomis remiami nauji ateities įgūdžių poreikiai, įskaitant dėmesį sveikatos sektoriui, pažangioms technologijoms ir IRT sektoriams. Tikimasi, kad nauji studentai studijuoja į studijų programas ne vėliau kaip 2022 m. rudenį (akademiniais metais 2022–2023 m.).

Švietimo ir kultūros ministerija stebi, ar studentų priėmimas padidėjo, palygindama studentų priėmimą 2022 m. su baziniu scenarijumi, kuris apibrėžiamas kaip didžiausias metinis priėmimas 2017–2019 m.

99

P3C2I3 – Kompetencijos lygio didinimas ir tęstinio mokymosi, skaitmeninimo ir švietimo modernizavimo Alanduose atnaujinimas

Tikslas

Alandų aukštojo mokslo modernizuotų kursų, kuriuose yra svarbių skaitmeninių elementų, dalis

% (procentinė dalis)

10

70

IV KETV.

2025

Modernizuotų kursų su plataus masto skaitmeniniais elementais (t. y. bent 25 proc. atskirų kursų per atstumą arba bent 30 proc. vieno kurso medžiagos yra skaitmeninės daugiaformės) dalis padidinama nuo 10 proc. (esami 2020 m. kursai, kurie atitinka tikslinius reikalavimus, t. y. modernizuotų kursų, kuriuose yra pakankamai skaitmeninių elementų) iki 70 proc. visų Alandų universiteto atvirojo universiteto studijų programų ir akademinių kursų.

Tai atitinka teorinio mokymo kursus (į tikslinį rodiklį neįtraukiami tik praktinių įgūdžių mokymai). Paramos sistemos suskaitmeninamos ir suderinamos su nacionaliniais registrais ir duomenų bazėmis. Mokytojai ir atitinkami pagalbiniai darbuotojai mokomi skaitmeninės daugiaformės pedagogikos ir naujų skaitmeninių administracinių sistemų naudojimo. Alandų universiteto skaitmeninė įranga ir programinė įranga turi būti modernizuojamos ir plečiamos.

K. KOMPONENTAS P3C3: MTTPI, MOKSLINIŲ TYRIMŲ INFRASTRUKTŪRA IR BANDOMIEJI PROJEKTAI

Pagal šį Suomijos ekonomikos atkūrimo ir atsparumo didinimo plano komponentą sprendžiami uždaviniai mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų srityje. Nepaisant to, kad, remiantis Europos inovacijų diegimo rezultatų suvestinės duomenimis, 2010 m. Suomija yra viena iš inovacijų lyderių, ji nukentėjo nuo investicijų į mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų veiklą, visų pirma privačiojo sektoriaus investicijų į MTPI veiklą. Kita problema, su kuria susiduria Suomija, yra poreikis stiprinti bendradarbiavimą su viešaisiais MTPI subjektais ir viešojo bei privačiojo sektorių subjektais, dalyvaujančiais mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų veikloje, be kita ko, tarptautiniu lygmeniu.

Komponento tikslas – padėti stiprinti MTPI intensyvumą, padidinti mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų išlaidų dalį Suomijoje nuo 2,9 proc. 2019 m. iki 4 proc. BVP iki 2030 m. ir padidinti mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų veiklos užmojį pagal 2020 m. pavasarį priimtas nacionalines mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų gaires. Šiuo tikslu pagal komponentą siūlomi du investicijų paketai, kuriais siekiama skatinti žaliąją pertvarką ir investuoti į mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūrą, kuria remiamas tvarus augimas ir skaitmeninimas.

Į žaliosios pertvarkos skatinimo dokumentų rinkinį įtrauktos investicijos, skirtos remti pirmaujančių įmonių projektus, spartinti pagrindinius sektorius ir stiprinti gebėjimus pagrindiniuose sektoriuose, taip pat remti novatoriškas augančias įmones (1–4 punktuose nurodytos investicijos).

Siekiant užtikrinti, kad investicijos pagal šį komponentą atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines rekomendacijas (2021/C58/01), į būsimų projektų kvietimų teikti paraiškas tinkamumo kriterijus neįtraukiamas šis veiklos rūšių sąrašas: I) veikla, susijusi su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje 34 ; II) veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuria siekiama, kad numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius 35 ; III) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 36 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 37 ; ir iv) veikla, kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Be to, įgaliojimuose reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos apsaugos teisės aktus. Laikoma, kad toliau nurodyti MTPI veiksmai atitinka reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01): I) tie MTTPI veiksmai, kuriais pasiekiama technologiškai neutralių rezultatų jų taikymo lygmeniu; II) tuos MTTPI veiksmus, kuriais remiamos mažą poveikį aplinkai darančios alternatyvos, dėl kurių tokių alternatyvų esama; arba iii) tie MTTPI veiksmai, kuriais daugiausia dėmesio skiriama alternatyvų, darančių mažiausią galimą poveikį aplinkai sektoriuje, kūrimui toms veiklos rūšims, kurių technologiškai ir ekonomiškai įmanoma mažo poveikio alternatyva nėra.

Į inovacijų ir mokslinių tyrimų infrastruktūros rėmimo dokumentų rinkinį įtrauktos investicijos į vietos mokslinių tyrimų infrastruktūros, nacionalinės mokslinių tyrimų infrastruktūros ir inovacijų infrastruktūros plėtrą.

Šis komponentas padeda įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas sutelkti su investicijomis susijusią ekonominę politiką į mokslinius tyrimus ir inovacijas, perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir energetikos bei darnųjį transportą (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3), taip pat sutelkti investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, visų pirma į švarią ir veiksmingą energijos gamybą ir naudojimą, tvarią ir veiksmingą infrastruktūrą, taip pat mokslinius tyrimus ir inovacijas (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3).

K.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

1 investicija (P3C3I1): Mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų finansavimo dokumentų rinkinys, kuriuo skatinama žalioji pertvarka.

Pagrindinės įmonės Investicijų tikslas – per „Business Finland“ administruojamą schemą remti įmonių ir kitų mokslinių tyrimų organizacijų partnerystes ir ekosistemas, kuriomis didinamas verslo konkurencingumas ir didinamas mokslinių tyrimų ir plėtros veiklos veiksmingumas. Finansuojamose partnerystėse daugiausia dėmesio skiriama veiklos sritims, kuriomis remiamas perėjimas prie žaliosios ekonomikos.

Investicijas sudaro parama naujų sektorių, produktų, įmonių ir veiklos modelių kūrimui, taip pat universitetų, taikomųjų mokslų universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų rezultatų naudojimas įmonių poreikiams tenkinti. Partnerystės turi turėti didelės įtakos kitoms nacionalinėms MTPI finansuojamoms lėšoms, pačių įmonių investicijoms į mokslinius tyrimus, plėtrą ir inovacijas bei ES ir kitų tarptautinių lėšų panaudojimui. Lanksčiomis įmonių ir mokslinių tyrimų organizacijų bei kitų mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų subjektų partnerystėmis ir ekosistemomis siekiama stiprinti verslo ir pramonės konkurencingumą ir didinti našumą.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

2 investicija (P3C3I2): Mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų finansavimo dokumentų rinkinys, kuriuo skatinama pereiti prie žaliosios ekonomikos.

Pagrindinių sektorių spartinimas ir kompetencijos stiprinimas (Suomijos akademija) Investicijų tikslas – pasitelkiant Suomijos akademijos administruojamą schemą skatinti MTPI veiklą, kuria remiamas perėjimas prie žaliosios ekonomikos, daugiausia dėmesio skiriant perėjimo prie žaliosios ekonomikos pagrindiniams sektoriams ir technologijoms, kad būtų skatinama naudotis praktine patirtimi ir ja dalytis, taip pat gerinti partnerysčių ir ekosistemų kokybę ir veiksmingumą. Pagal tinkamumo/atrankos kriterijus reikalaujama, kad moksliniai tyrimai būtų skirti mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikai ir prisitaikymui prie klimato kaitos bei atsparumui. Programa apima visas mokslo šakas ir sektorius, įskaitant vandenilio ekonomiką, didelės vertės biologinius produktus ir neteršiančias energijos sistemas bei duomenų analizės ir socialinių mokslų kompetencijas.

Priemonę sudaro intervencijos, kuriomis siekiama stiprinti esamas mokslinių tyrimų grupes, didinti ekspertinių žinių lygį, be kita ko, ne tik esamose mokslinių tyrimų grupėse, ir remti verslo veiklos atnaujinimą. Investicijos į pagrindinių sektorių ir technologijų mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas taip pat stiprina MTPI subjektų partnerystę ir ekosistemas. Pagal šią priemonę teikiama parama mokslinių tyrimų organizacijoms, pavyzdžiui, aukštojo mokslo įstaigoms arba mokslinių tyrimų institutams.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

3 investicija (P3C3I3): Mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų finansavimo dokumentų rinkinys, kuriuo skatinama pereiti prie žaliosios ekonomikos.

Pagrindinių sektorių spartinimas ir kompetencijos stiprinimas („Business Finland“) Šių investicijų tikslas – per „Business Finland“ valdomą schemą skatinti MTPI veiklą, kuria remiama žalioji pertvarka, daugiausia dėmesio skiriant perėjimo prie žaliosios ekonomikos pagrindiniams sektoriams ir technologijoms, kad būtų skatinama naudotis praktine patirtimi ir ja dalytis, taip pat gerinti partnerysčių ir ekosistemų kokybę ir veiksmingumą. Ši sistema apima visas mokslo šakas ir sektorius, įskaitant vandenilio ekonomiką, didelės vertės biologinius produktus ir netaršios energijos sistemas, taip pat kompetencijas duomenų analizės ir socialinių mokslų srityse, susijusiose su atsparumu klimato kaitai ir prisitaikymu prie jos.

Priemonę sudaro intervencijos, kuriomis siekiama stiprinti esamas mokslinių tyrimų grupes, didinti ekspertinių žinių lygį, be kita ko, ne tik esamose mokslinių tyrimų grupėse, ir remti verslo veiklos atnaujinimą. Investicijos į pagrindinių sektorių ir technologijų mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas taip pat stiprina MTPI subjektų partnerystę ir ekosistemas. Pagal šią priemonę teikiama parama privačioms ir viešosioms mokslinių tyrimų organizacijoms, taip pat bendrovėms ar savivaldybėms. Visų pirma ji teikia paramą projektams, skirtiems pirmaujančioms įmonėms, atrinktoms pagal 1 investiciją.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d. Investicijos:

4 investicija (P3C3I4): Mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų finansavimo paketas, kuriuo remiamas perėjimas prie žaliosios ekonomikos.

Inovatyvių augimo įmonių rėmimas Investicijų tikslas – per „Business Finland“ valdomą schemą padidinti mažųjų ir vidutinių įmonių investicijas į mokslinius tyrimus, plėtrą ir inovacijas ir pagerinti jų pasirengimą skaitmeninei ir žaliajai pertvarkai. Investicijomis siekiama stiprinti moksliniais tyrimais grindžiamą verslą plėtojant aukštojo mokslo institucijų ir mokslinių tyrimų institutų išvadas, susijusias su naujomis įmonėmis, remiančiomis žaliąją pertvarką.

Pagal šią priemonę teikiama tikslinė parama didelį augimo potencialą turinčioms įmonėms, kurios kuria žaliosios pertvarkos sprendimus, siekiant paskatinti eksportą jau vykdančių įmonių augimą ir padidinti eksporto bendrovių skaičių. Parama atrinktoms bendrovėms apima MTPI veiklos finansavimą, konsultacijas ir informaciją bei ryšius tikslinėse rinkose.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d. Investicijos:

5 investicija (P3C3I5): Inovacijų ir mokslinių tyrimų infrastruktūros skatinimas. Vietos mokslinių tyrimų infrastruktūra

Šios investicijos tikslas – pagal Suomijos akademijos administruojamą schemą finansuoti vietos mokslinių tyrimų infrastruktūros atnaujinimą ir plėtrą. Ji apima visas mokslo ir mokslinių tyrimų sritis. Daugiausia dėmesio skiriama žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos tikslams. Atrankos kriterijuose atsižvelgiama į patirtį, įgytą atrenkant nacionalinės mokslinių tyrimų infrastruktūros projektus (6 investicija).

Pagal šią priemonę teikiama finansinė parama vietos mokslinių tyrimų infrastruktūrai kurti, įskaitant, pavyzdžiui, įrangos ir sistemų įsigijimą, paslaugų kūrimą ar atnaujinimą. Šia priemone taip pat remiami nacionalinės mokslinių tyrimų infrastruktūros strategijos tikslai, apimantys visas mokslo šakas, akcentuojant perėjimą prie žaliosios ekonomikos ir skaitmeninimą. Ypatingas dėmesys skiriamas mokslinių tyrimų infrastruktūros stiprinimui pagal priimančiųjų institutų strategijas ir profilius, įskaitant, pavyzdžiui, universitetus, taikomųjų mokslų universitetus, mokslinių tyrimų institutus ir kitas mokslinių tyrimų organizacijas. Galiausiai investicijos turi padėti didinti įvairių dalyvių (universitetų, taikomųjų mokslų universitetų, mokslinių tyrimų institutų, bendrovių ir kitų MTPI subjektų) mokslinių tyrimų infrastruktūrų atvirumą ir sąveikumą.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

6 investicija (P3C3I6): Inovacijų ir mokslinių tyrimų infrastruktūros skatinimas. Nacionalinės mokslinių tyrimų infrastruktūros

Šios investicijos tikslas – pagal Suomijos akademijos administruojamą schemą finansuoti nacionalinės mokslinių tyrimų infrastruktūros atnaujinimą ir plėtrą, ypatingą dėmesį skiriant žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos tikslams.

Priemonę sudaro finansinė parama nacionalinių mokslinių tyrimų infrastruktūrų kūrimui, pavyzdžiui, įrangos ir sistemų įsigijimui, paslaugų kūrimui ar atnaujinimui. Bent 40 proc. investicijų vertės skiriama su skaitmeninimu susijusiai mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų veiklai. Šia priemone taip pat remiama Suomijos mokslinių tyrimų infrastruktūros akademijos dotacijų kriterijų peržiūra pagal Nacionalinės mokslinių tyrimų infrastruktūros strategijos tikslus, daugiausia dėmesio skiriant perėjimui prie žaliosios ekonomikos ir skaitmeninimui. Galiausiai investicijos turi padėti didinti įvairių dalyvių (universitetų, taikomųjų mokslų universitetų, mokslinių tyrimų institutų, bendrovių ir kitų MTPI subjektų) mokslinių tyrimų infrastruktūrų atvirumą ir sąveikumą.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

7 investicija (P3C3I7): Inovacijų ir mokslinių tyrimų infrastruktūros skatinimas. Konkurencingas inovacijų infrastruktūros finansavimas

Investicijų tikslas – per „Business Finland“ valdomą schemą remti testavimo aplinkos (inovacijų infrastruktūros) kūrimą, daugiausia dėmesio skiriant žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos tikslams. Taip pat siekiama padidinti mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūros atvirumą ir sąveikumą.

Priemonę sudaro parama kuriant aplinką, reikalingą sprendimams, kuriais skatinamas anglies dioksido poveikio neutralumas ir skaitmeninimas tikrosiomis naudotojų sąlygomis, kurti ir išbandyti. Tokia aplinka gali apimti įvairias miestų, savivaldybių ir kitų viešųjų subjektų mokslinių tyrimų infrastruktūras arba inovacijų aplinką, kurią bendrai kuria bendrovės ir kiti subjektai.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d. Investicijos:

K.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius

Priemonė

Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė

Pavadinimas

Kokybiniai rodikliai (tarpinės reikšmės)

Kiekybiniai rodikliai

(tikslai)

Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis

Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas

Padalinys

Pradinė padėtis

Tikslas

Q

Metų

100

P3C3I1 – MTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai. MTPI finansavimo paketas, kuriuo skatinama žalioji pertvarka.

Etapas

Kvietimo teikti paraiškas dėl vadovaujančių įmonių projektų paskelbimas P3C3I3 – MTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai.

„Business Finland“ kvietimo teikti paraiškas paskelbimas

II KETV.

2022

„Business Finland“ paskelbia kvietimą teikti paraiškas dėl pirmaujančių įmonių projektų. Pagal tinkamumo/atrankos kriterijus reikalaujama, kad moksliniai tyrimai būtų skirti mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikai ir prisitaikymui prie klimato kaitos bei atsparumui, atsižvelgiant į RRF reglamento VI priedo 022 intervencijos sritį. Tinkamumo kriterijais taip pat užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines rekomendacijas (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir atitikties atitinkamiems ES ir nacionaliniams aplinkos teisės aktams reikalavimą. Projektai, kuriais skatinamas iškastinio kuro naudojimas, nefinansuojami. Bendrovės, kuriai taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS), pasiūlytas projektas gali būti finansuojamas tik tuo atveju, jei juo gerokai sumažinamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis.

101

P3C3I1 – MTTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai. Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų finansavimo dokumentų rinkinys, kuriuo skatinama žalioji pertvarka. Vadovaujančios įmonės

Tikslas

Dotacijų skyrimas pirmaujančių įmonių projektams

Skaičius

0

5

IV KETV.

2023

„Business Finland“ pranešimas apie ne mažiau kaip 5 dotacijų skyrimą pirmaujančių įmonių projektams, atrinktiems pagal 100 gairėje nurodytus tinkamumo/atrankos kriterijus.

102

P3C3I1 – MTTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai. Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų finansavimo dokumentų rinkinys, kuriuo skatinama žalioji pertvarka. Vadovaujančios įmonės

Tikslas

Pirmaujančių įmonių užbaigtų projektų dalis

% (procentinė dalis)

0

90

II KETV.

2026

Ne mažiau kaip 90 % projektų, remiamų pagal 100-ame orientaciniame plane nurodytą kvietimą teikti paraiškas, turi būti užbaigti, kaip matyti iš projekto paramos gavėjų pateiktų preliminarių projektų ataskaitų. Jie atitinka ne mažiau kaip 90000000 EUR biudžetinius įsipareigojimus iš priemonei skirtų 100 000 000 EUR.

103

P3C3I2 – MTTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai. Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų finansavimo paketas, kuriuo remiama žalioji pertvarka, spartinama pagrindinių sektorių veikla ir stiprinama kompetencija (Suomijos akademija)

Etapas

Suomijos akademija paskelbė pirmąjį kvietimą teikti paraiškas mokslinių tyrimų projektams, kuriais siekiama didinti gebėjimus pagrindiniuose sektoriuose

Suomijos akademijos paskelbtas pirmasis kvietimas teikti paraiškas

IV KETV.

2021

Suomijos akademija paskelbia pirmąjį kvietimą teikti paraiškas dėl mokslinių tyrimų finansavimo, daugiausia dėmesio skirdama svarbiausiems perėjimo prie žaliosios ekonomikos sektoriams ir technologijoms, siekdama skatinti naudotis praktine patirtimi ir ja dalytis, taip pat gerinti partnerysčių ir ekosistemų kokybę ir veiksmingumą. Pagal tinkamumo/atrankos kriterijus reikalaujama, kad moksliniai tyrimai būtų skirti mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikai ir prisitaikymui prie klimato kaitos bei atsparumui, atsižvelgiant į RRF reglamento VI priedo 022 intervencijos sritį. Programa apima visas mokslo šakas ir sektorius, įskaitant vandenilio ekonomiką, didelės vertės biologinius produktus ir neteršiančias energijos sistemas bei duomenų analizės ir socialinių mokslų kompetencijas. Tinkamumo kriterijais taip pat užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines rekomendacijas (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir atitikties atitinkamiems ES ir nacionaliniams aplinkos teisės aktams reikalavimą.

104

P3C3I2 – MTTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai. Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų finansavimo paketas, kuriuo remiama žalioji pertvarka, spartinama pagrindinių sektorių veikla ir stiprinama kompetencija (Suomijos akademija)

Tikslas

Suomijos akademijos dotacijos mokslinių tyrimų projektams, kuriais siekiama didinti gebėjimus pagrindiniuose sektoriuose

Skaičius

0

25

II KETV.

2023

Suomijos akademijos pranešimas apie mažiausiai 25 dotacijų skyrimą mokslinių tyrimų projektams, atrinktiems pagal 103 gairėje nurodytus kriterijus. Visi kvietimai turi būti grindžiami 103 gairėje nurodytais tinkamumo/atrankos kriterijais.

105

P3C3I2 – MTTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai. Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų finansavimo paketas, kuriuo remiama žalioji pertvarka, spartinama pagrindinių sektorių veikla ir stiprinama kompetencija (Suomijos akademija)

Tikslas

Suomijos akademijos užbaigtų pagrindinių sektoriaus mokslinių tyrimų projektų dalis

% (procentinė dalis)

0

90

II KETV.

2026

Bent 90 proc. projektų, remiamų pagal 103 tarpinę reikšmę nurodytus kvietimus teikti paraiškas, turi būti užbaigti, kaip matyti iš projekto paramos gavėjų pateiktų galutinių arba preliminarių projektų ataskaitų. Jie atitinka ne mažiau kaip 40 500 000 EUR biudžetinius įsipareigojimus iš priemonei skirtų 45 000 000 EUR.

106

P3C3I3 – MTTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai. Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų finansavimo paketas, kuriuo remiama žalioji pertvarka, spartinama pagrindinių sektorių veikla ir stiprinama kompetencija (Suomija)

Etapas

„Business Finland“ paskelbė kvietimą teikti paraiškas dėl mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų projektų, kuriais siekiama didinti gebėjimus pagrindiniuose sektoriuose

„Business Finland“ kvietimo teikti paraiškas paskelbimas

II KETV.

2022

„Business Finland“ paskelbia kvietimą teikti paraiškas dėl mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų projektų, kuriais siekiama didinti gebėjimus pagrindiniuose perėjimo prie žaliosios ekonomikos sektoriuose, pavyzdžiui, vandenilio ekonomikos, didelės vertės biologinių produktų ir netaršių energetikos sistemų, taip pat kompetencijos tokiose srityse kaip duomenų analizė ir socialiniai mokslai, susiję su atsparumu klimato kaitai ir prisitaikymu prie jos. Pagal tinkamumo/atrankos kriterijus reikalaujama, kad moksliniai tyrimai būtų skirti mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikai ir prisitaikymui prie klimato kaitos bei atsparumui, atsižvelgiant į RRF reglamento VI priedo 022 intervencijos sritį. Tinkamumo kriterijais taip pat užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines rekomendacijas (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir atitikties atitinkamiems ES ir nacionaliniams aplinkos teisės aktams reikalavimą. Projektai, kuriais skatinamas iškastinio kuro naudojimas, nefinansuojami. Bendrovės, kuriai taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS), pasiūlytas projektas gali būti finansuojamas tik tuo atveju, jei juo gerokai sumažinamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis.

107

P3C3I3 – MTTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai. Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų finansavimo paketas, kuriuo remiama žalioji pertvarka, spartinama pagrindinių sektorių veikla ir stiprinama kompetencija (Suomija)

Tikslas

„Business Finland“ skiriamos dotacijos MTPI projektams, kuriais siekiama didinti gebėjimus pagrindiniuose sektoriuose

Skaičius

0

10

IV KETV.

2023

„Business Finland“ pranešimas apie ne mažiau kaip 10 dotacijų skyrimą MTPI projektams, atrinktiems pagal 106 gairėje nurodytus tinkamumo/atrankos kriterijus.

108

P3C3I3 – MTTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai. Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų finansavimo paketas, kuriuo remiama žalioji pertvarka, spartinama pagrindinių sektorių veikla ir stiprinama kompetencija (Suomija)

Tikslas

„Business Finland“ skirtų užbaigtų mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų projektų pagrindiniuose sektoriuose dalis

% (procentinė dalis)

0

90

IV KETV.

2025

Ne mažiau kaip 90 % projektų, remiamų pagal 106 tarpinį tikslą nurodytą kvietimą teikti paraiškas, turi būti užbaigti, kaip matyti iš projekto paramos gavėjų pateiktų preliminarių projektų ataskaitų. Jie atitinka ne mažiau kaip 22 500 000 EUR biudžetinius įsipareigojimus iš priemonei skirtų 25 000 000 EUR.

109

P3C3I4 – MTTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai. Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų finansavimo paketas, kuriuo remiama žalioji pertvarka. Novatoriškų augimo įmonių rėmimas

Etapas

„Business Finland“ paskelbtas kvietimas teikti paraiškas dėl mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų projektų, kuriais remiamos novatoriškos augančios įmonės

„Business Finland“ kvietimo teikti paraiškas paskelbimas

II KETV.

2022

„Business Finland“ paskelbia kvietimą teikti paraiškas dėl mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų finansavimo, skirto novatoriškoms augančioms įmonėms remti. Pagal tinkamumo/atrankos kriterijus reikalaujama, kad moksliniai tyrimai būtų skirti mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikai ir prisitaikymui prie klimato kaitos bei atsparumui, atsižvelgiant į RRF reglamento VI priedo 022 intervencijos sritį.

Tinkamumo kriterijais taip pat užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines rekomendacijas (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir atitikties atitinkamiems ES ir nacionaliniams aplinkos teisės aktams reikalavimą. Projektai, kuriais skatinamas iškastinio kuro naudojimas, nefinansuojami. Bendrovės, kuriai taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS), pasiūlytas projektas gali būti finansuojamas tik tuo atveju, jei juo gerokai sumažinamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis.

110

P3C3I4 – MTTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai. Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų finansavimo paketas, kuriuo remiama žalioji pertvarka. Novatoriškų augimo įmonių rėmimas

Tikslas

Dotacijų skyrimas novatoriškoms augančioms įmonėms remti

Skaičius

0

22

IV KETV.

2023

„Business Finland“ pranešimas apie mažiausiai 22 dotacijų skyrimą novatoriškoms augančioms bendrovėms remti pagal 109 gairėje nurodytus tinkamumo/atrankos kriterijus.

111

P3C3I4 – MTTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai. Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų finansavimo paketas, kuriuo remiama žalioji pertvarka. Novatoriškų augimo įmonių rėmimas

Tikslas

Užbaigtų projektų, skirtų novatoriškoms augančioms bendrovėms, dalis

% (procentinė dalis)

0

90

IV KETV.

2025

Ne mažiau kaip 90 % projektų, remiamų pagal 109 tarpinį tikslą nurodytą kvietimą teikti paraiškas, turi būti užbaigti, kaip matyti iš projekto paramos gavėjų pateiktų preliminarių projektų ataskaitų. Jie atitinka ne mažiau kaip 16 200 000 EUR biudžetinius įsipareigojimus iš priemonei skirtų 18 000 000 EUR.

112

P3C3I5 – MTTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai – Inovacijų ir mokslinių tyrimų infrastruktūros skatinimas – Vietos mokslinių tyrimų infrastruktūra

Etapas

Kvietimo teikti vietos mokslinių tyrimų infrastruktūros atnaujinimo ir plėtros paraiškas paskelbimas

Kvietimo teikti paraiškas paskelbimas Suomijos akademijoje

II KETV.

2022

Suomijos akademija paskelbia kvietimą teikti paraiškas vietos mokslinių tyrimų infrastruktūrai plėtoti. Tinkamumo kriterijais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines rekomendacijas (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir atitikties atitinkamiems ES ir nacionaliniams aplinkos teisės aktams reikalavimą. Projektai, kuriais skatinamas iškastinio kuro naudojimas, nefinansuojami. Bendrovės, kuriai taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS), pasiūlytas projektas gali būti finansuojamas tik tuo atveju, jei juo gerokai sumažinamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Atrankos kriterijai apima projektų poveikį darniam vystymuisi, perėjimui prie žaliosios ekonomikos ir skaitmeninimui.

113

P3C3I5 – MTTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai – Inovacijų ir mokslinių tyrimų infrastruktūros skatinimas – Vietos mokslinių tyrimų infrastruktūra

Tikslas

Dotacijų skyrimas vietos mokslinių tyrimų infrastruktūroms atnaujinti ir plėtoti

Skaičius

0

10

IV KETV.

2022

Suomijos akademijos pranešimas apie mažiausiai 10 dotacijų skyrimą projektams, atrinktiems pagal 112 tarpinį tikslą nurodytus tinkamumo/atrankos kriterijus.

114

P3C3I5 – MTTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai – Inovacijų ir mokslinių tyrimų infrastruktūros skatinimas – Vietos mokslinių tyrimų infrastruktūra

Tikslas

Užbaigtų vietos mokslinių tyrimų infrastruktūros projektų dalis

% (procentinė dalis)

0

90

II KETV.

2026

Bent 90 proc. projektų, remiamų pagal 112 tarpinę reikšmę nurodytą kvietimą teikti paraiškas, turi būti užbaigti, kaip matyti iš projekto paramos gavėjų pateiktų galutinių arba preliminarių projektų ataskaitų. Jie atitinka ne mažiau kaip 22 725 000 EUR biudžetinius įsipareigojimus iš priemonei skirtų 25 250 000 EUR.

115

P3C3I6 – MTTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai – Inovacijų ir mokslinių tyrimų infrastruktūros skatinimas – Nacionalinė mokslinių tyrimų infrastruktūra

Etapas

Tarpinė reikšmė Kvietimo teikti paraiškas dėl nacionalinių mokslinių tyrimų infrastruktūrų atnaujinimo ir plėtros paskelbimas

Kvietimo teikti paraiškas paskelbimas Suomijos akademijoje

II KETV.

2021

Suomijos akademija paskelbia kvietimą teikti paraiškas dėl nacionalinės mokslinių tyrimų infrastruktūros. Tinkamumo kriterijais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines rekomendacijas (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir atitikties atitinkamiems ES ir nacionaliniams aplinkos teisės aktams reikalavimą. Projektai, kuriais skatinamas iškastinio kuro naudojimas, nefinansuojami. Bendrovės, kuriai taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS), pasiūlytas projektas gali būti finansuojamas tik tuo atveju, jei juo gerokai sumažinamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Atrankos kriterijai apima projektų poveikį darniam vystymuisi, perėjimui prie žaliosios ekonomikos ir skaitmeninimui. Atrenkant projektus taip pat užtikrinama, kad bent 8 000 000 EUR būtų skiriama pagal EGADP reglamento VII priede nurodytą intervencinių priemonių sritį 009a (Investicijos į su skaitmenine sritimi susijusią mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą).

116

P3C3I6 – MTTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai – Inovacijų ir mokslinių tyrimų infrastruktūros skatinimas – Nacionalinė mokslinių tyrimų infrastruktūra

Tikslas

Dotacijų skyrimas nacionalinėms mokslinių tyrimų infrastruktūroms atnaujinti ir plėtoti

Skaičius

0

6

II KETV.

2022

Suomijos akademijos pranešimas apie mažiausiai 6 dotacijų skyrimą projektams, atrinktiems pagal 115 tarpinį tikslą nurodytus tinkamumo/atrankos kriterijus.

117

P3C3I6 – MTTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai – Inovacijų ir mokslinių tyrimų infrastruktūros skatinimas – Nacionalinė mokslinių tyrimų infrastruktūra

Tikslas

Užbaigtų nacionalinių mokslinių tyrimų infrastruktūros projektų dalis

% (procentinė dalis)

0

90

II KETV.

2026

Bent 90 proc. projektų, remiamų pagal 115 tarpinę reikšmę nurodytą kvietimą teikti paraiškas, turi būti užbaigti, kaip matyti iš projekto paramos gavėjų pateiktų galutinių arba preliminarių projektų ataskaitų. Jie atitinka ne mažiau kaip 18 000 000 EUR biudžetinius įsipareigojimus iš priemonei skirtų 20 000 000 EUR.

118

P3C3I7 – MTTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai – Inovacijų ir mokslinių tyrimų infrastruktūros skatinimas – Konkurencingas inovacijų infrastruktūros finansavimas

Etapas

Kvietimo teikti paraiškas inovacijų infrastruktūroms plėtoti skelbimas

„Business Finland“ kvietimo teikti paraiškas paskelbimas

II KETV.

2022

„Business Finland“ paskelbia kvietimą teikti paraiškas dėl inovacijų infrastruktūros plėtros. Tinkamumo/atrankos kriterijais užtikrinama, kad intervencinėmis priemonėmis daugiausia dėmesio būtų skiriama tiesiogiai su verslo skaitmeninimu susijusių elementų skatinimui (pagal RRF reglamento VII priedo 019 intervencijos sritį). Tinkamumo kriterijais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines rekomendacijas (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir atitikties atitinkamiems ES ir nacionaliniams aplinkos teisės aktams reikalavimą. Projektai, kuriais skatinamas iškastinio kuro naudojimas, nefinansuojami. Bendrovės, kuriai taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS), pasiūlytas projektas gali būti finansuojamas tik tuo atveju, jei juo gerokai sumažinamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis.

119

P3C3I7 – MTTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai – Inovacijų ir mokslinių tyrimų infrastruktūros skatinimas – Konkurencingas inovacijų infrastruktūros finansavimas

Tikslas

Dotacijų skyrimas inovacijų infrastruktūroms plėtoti

Skaičius

0

3

IV KETV.

2023

„Business Finland“ pranešimas apie ne mažiau kaip 3 dotacijų skyrimą projektams, atrinktiems pagal 118 tarpiniame etape nustatytus tinkamumo/atrankos kriterijus.

120

P3C3I7 – MTTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai – Inovacijų ir mokslinių tyrimų infrastruktūros skatinimas – Konkurencingas inovacijų infrastruktūros finansavimas

Tikslas

Užbaigtų inovacijų infrastruktūros projektų dalis

% (procentinė dalis)

0

90

IV KETV.

2025

Ne mažiau kaip 90 % projektų, remiamų pagal 118 tarpinį tikslą nurodytą kvietimą teikti paraiškas, turi būti užbaigti, kaip matyti iš projekto paramos gavėjų pateiktų preliminarių projektų ataskaitų. Jie atitinka ne mažiau kaip 18 675 000 EUR biudžetinius įsipareigojimus iš priemonei skirtų 20 750 000 EUR.

L. KOMPONENTAS P3C4: KONKURENCINGUMO STIPRINIMAS IR EKONOMIKOS AUGIMO SKATINIMAS KRIZĖS PAVEIKTUOSE SEKTORIUOSE

Šio Suomijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponento tikslas – didinti eksporto pajėgumus vykdant konkretiems sektoriams skirtas investicijas, grindžiamas Suomijos pranašumais ir tarptautinės rinkos potencialu. Antrasis tikslas – remti kultūros ir kūrybos pramonės atsigavimą ir tvarų atsinaujinimą. Kultūros ir kūrybos sektoriai turi kūrybinės patirties, jie kuria ir komercializuoja intelektinę nuosavybę. Tai skatina inovacijas ir kuria pridėtinę vertę ir kituose sektoriuose. Be to, veiksmais pagal šį komponentą bus remiamas Suomijos turizmo pramonės atnaujinimas siekiant padidinti paslaugų eksportą. Suomijos MVĮ sudaro tik 16 % eksporto, t. y. mažiau nei panašios šalys. MVĮ tarptautinio verslo plėtrai ir inovacijų komercializavimui dažnai reikia papildomų finansinių pastangų, kurių daugelyje MVĮ trūksta. Kūrybos ir kultūros pramonė ir turizmas turi dar daugiau galimybių remti eksporto, visų pirma paslaugų, augimą.

Šis komponentas padeda įgyvendinti 2020 m. šaliai skirtą rekomendaciją Nr. 3 dėl priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti likvidumą realiajai ekonomikai, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms, įgyvendinti brandžius viešųjų investicijų projektus ir skatinti privačias investicijas, kad būtų skatinamas ekonomikos atsigavimas, ir sutelkti investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, visų pirma į švarią ir veiksmingą energijos gamybą ir naudojimą, tvarią ir veiksmingą infrastruktūrą, taip pat mokslinius tyrimus ir inovacijas.

L.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

1 investicija (P3C4I1): Mažųjų įmonių augimo spartinimo programa

Šių investicijų tikslas – paspartinti Suomijos labai mažų ir mažųjų įmonių augimą ir padidinti jų tarptautinimo pajėgumus.

Investicijas sudaro verslo plėtros dotacijų teikimas labai mažoms ir mažosioms įmonėms. Pagrindiniai projektų tinkamumo/atrankos kriterijai apima naujų skaitmeninių sprendimų skatinimą, perėjimą prie žaliosios ekonomikos ir su jais susijusią mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų veiklą.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

2 investicija (P3C4I2). Pagrindinės tarptautinio augimo programos

Šių investicijų tikslas – remti tarptautinį įmonių augimą skiriant specialias dotacijas plėtrai.

Investicijas sudaro šios intervencinės priemonės:

I.programa, skirta mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų žiedinei ekonomikai ir skaitmeniniam atnaujinimui pramonėje skatinti ir pramonės paslaugų eksportui didinti;

II.elektrinių sunkiųjų transporto priemonių ekosistema;

III.sveikatos ir gerovės srities ekspertinės žinios ir technologijos; taip siekiama remti iniciatyvas, įtrauktas į Sveikatos sektoriaus augimo strategijos veiksmų planą, kuriomis siekiama plėtoti sveikatos sektoriaus ekosistemas, taip pat naujus eksporto rinkų sprendimus ir inovacijas;

IV.vandens srities ekspertinių žinių augimo ir eksporto programa; taip siekiama skatinti kurti, išbandyti ir internacionalizuoti technologijas, metodus, paslaugų koncepcijas ir sprendimus vandentvarkos sektoriuje.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d. Investicijos:

3 investicija (P3C4I3): Parama kultūros ir kūrybos sektorių atnaujinimui

Šių investicijų tikslas – remti kultūros ir kūrybos sektorių, kaip stiprių ekonomikos augimo ateityje veiksnių, augimą.

Investicijas sudaro parama dotacijomis kultūros ir kūrybos sektoriuose veikiantiems subjektams. Didžioji dalis finansinės paramos (75 proc. skirtų lėšų) skiriama kultūros ir kūrybos sektorių įmonėms ir organizacijoms, kad jos plėtotų novatoriškus paslaugų, gamybos ir veiklos modelius ir stiprintų atitinkamų sektorių ir subjektų tarptautinį konkurencingumą. Likusios lėšos (25 proc.) naudojamos vystymuisi ir bandomajam finansavimui, siekiant remti inovacijas ir naują bendradarbiavimą kūrybinės ekonomikos įmonėse.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d. Investicijos:

4 investicija (P3C4I4): Tvaraus ir skaitmeninio turizmo sektoriaus augimo rėmimas

Investicijų tikslas – skatinti tvarų augimą ir inovacijas turizmo sektoriuje.

Investicijas sudaro paslaugų pirkimas, siekiant planuoti, plėtoti ir skelbti turizmo paslaugų skaitmeninę anglies dioksido išmetimo rodiklio skaičiuoklę (naudotojams pateikiama mokymo medžiaga), planuoti ir plėtoti tvaraus turizmo paslaugų paketus, taip pat įgyvendinti nacionalinį žiniomis grindžiamų valdymo ir konsultuojamojo ugdymo programų, skirtų turizmo bendrovėms ir regionams, veiklos modelį, kad būtų remiama tvari ir skaitmeninė pertvarka. Be to, investicijos apima Vizito į Suomiją duomenų centro ir kitų skaitmeninių paslaugų (Tvarių kelionių į Suomiją platformos ir visitfinland.com) kūrimo paslaugų pirkimą, integruojant ir naudojant atviras sąsajas į visapusišką ir reikalavimus atitinkančią kelionių ir turizmo duomenų ekosistemą. Investicijos taip pat apima mokslinių tyrimų, eksperimentų ir plėtros projektų, kuriais remiamas turizmo verslo ir inovacijų komercializavimas, mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimą.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. birželio 30 d.

L.2 PUNKTAS. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

4 RAMSTIS. Socialinės gerovės ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo gerinimas ir ekonominio efektyvumo didinimas

M. KOMPONENTAS P4C1: SOCIALINĖS GEROVĖS IR SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ PRIEINAMUMO GERINIMAS IR EKONOMINIO EFEKTYVUMO DIDINIMAS

Pagal šį Suomijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentą sprendžiami keli uždaviniai, susiję su socialinės gerovės ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu ir ekonominiu efektyvumu. Galimybės naudotis socialinėmis ir sveikatos priežiūros paslaugomis Suomijoje yra fragmentiškos. Paslaugų sistemos ir jos skaitmeninių sprendimų susiskaidymas kelia sunkumų rengiant būtinus sprendimus gyventojų sveikatos ir socialiniams poreikiams tenkinti. Todėl šio komponento tikslas – suteikti daugiau galimybių naudotis sveikatos priežiūros ir socialinėmis paslaugomis visoje šalyje ir pašalinti vėlavimą teikiant su COVID-19 pandemija susijusias paslaugas. Komponentas padeda įgyvendinti septynių dienų priežiūros garantijų reformą, pagal kurią sutrumpinami pirminės sveikatos priežiūros neskubiosios sveikatos priežiūros terminai iki septynių dienų nuo dabartinio trijų mėnesių termino. Ji taip pat padeda gerinti pagrindinės priežiūros garantiją, mažinti nelygybę, daugiausia dėmesio skirti ankstyvam nustatymui ir veiksmingai prevencijai, taip pat gerinti sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų kokybę ir ekonominį efektyvumą. Kitas tikslas – gerinti sveikatos priežiūros ir socialinių darbuotojų darbo sąlygas ir gerovę. Šis komponentas apima viena kitą stiprinančias reformas ir investicijas. Reforma prisidedama prie socialinės ir sveikatos priežiūros reformos rengimo. Investicijomis turi būti siekiama: I) įgyvendinti priežiūros garantiją (įskaitant psichikos sveikatos priežiūrą) ir sumažinti dėl COVID-19 pandemijos susikaupusių paslaugų skaičių; II) stiprinti prevenciją ir ankstyvą socialinių ir sveikatos poreikių nustatymą įgyvendinant priežiūros garantiją; III) stiprinti žinių bazę ir tobulinti gaires, kad būtų remiamas socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų ekonominis efektyvumas; IV) diegti skaitmenines inovacijas kaip priežiūros garantijų paslaugą; ir v) įdiegti į asmenį orientuotą skaitmeninę informacinę sistemą Alanduose.

Komponentas padeda įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas dėl socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų ekonominio efektyvumo ir vienodų galimybių jomis naudotis didinimo (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 1) ir dėl sveikatos priežiūros darbuotojų trūkumo problemos sprendimo, siekiant didinti sveikatos sistemos atsparumą ir gerinti galimybes naudotis socialinėmis ir sveikatos priežiūros paslaugomis (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 1).

M.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

1 reforma (P4C1R1): Pasirengimas socialinės gerovės ir sveikatos priežiūros reformai remiant priežiūros garantijos įgyvendinimą

Rengiant socialinę ir sveikatos priežiūros reformą, šios priemonės tikslas – gerinti sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų prieinamumą skatinant įgyvendinti priežiūros garantiją. Šia reforma remiama ši veikla: I) įgyvendinti priežiūros garantiją ir stiprinti paslaugų teikimą; II) stiprinti socialinių ir sveikatos priežiūros poreikių prevenciją ir ankstyvą nustatymą ir iii) stiprinti žinių bazę ir tobulinti gaires, kad būtų remiamas socialinių ir sveikatos priežiūros skaitmeninių sprendimų ekonominis efektyvumas.

Tikimasi, kad 2021 m. liepos 1 d. įsigalios Sveikatos, socialinių ir gelbėjimo paslaugų reformos įgyvendinimo ir susijusių teisės aktų įsigaliojimo įstatymas. Reforma siekiama priimti keletą teisės aktų, kuriais siekiama reformuoti Suomijos socialinės gerovės ir sveikatos priežiūros sistemą, pagal kurią turi būti įsteigtos 22 regioninės gerovės sritys. Socialinės apsaugos zonos yra atsakingos už socialinių, sveikatos priežiūros ir gelbėjimo paslaugų teikimą. Jie pradeda veikti ne vėliau kaip 2023 m. sausio 1 d.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2023 m. birželio 30 d.

1 investicija (P4C1I1): Priežiūros garantijos įgyvendinimo skatinimas ir dėl COVID-19 pandemijos susikaupusių neišnagrinėtų paslaugų skaičiaus mažinimas

Šių investicijų tikslas – sumažinti neišnagrinėtų sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo atvejų skaičių.

Priemonę sudaro parama: I) taikyti naujus ir veiksmingesnius į klientus orientuotus metodus; ir ii) plėtoti socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas ir užtikrinti, kad jos būtų prieinamesnės ir labiau atitiktų pažeidžiamų asmenų poreikius. Projektais skatinamas socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas naudojant novatoriškus veiklos modelius, pavyzdžiui, orientavimą į klientus ir paslaugas, susitikimus su gydytojais vietoje ir nuotolines sveikatos priežiūros paslaugas.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d. Investicijos:

2 investicija (P4C1I2): Prevencijos stiprinimas ir ankstyvas sveikatos problemų nustatymas

Šių investicijų tikslas – pradėti taikyti naujus tarpsektorinius įtraukties skatinimo, sveikatos ir gerovės skatinimo metodus ir stiprinti prevenciją bei ankstyvą identifikavimą, kaip būdą skatinti įgyvendinti priežiūros garantiją.

Priemonė apima paramą regionų lygmeniu integruotam daugiasektorinių paslaugų valdymui, įskaitant socialines ir sveikatos paslaugas, taip pat kultūros, sporto ir su gamta susijusias paslaugas.Investicijos turi būti įgyvendintos ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d.

3 investicija (P4C1I3): Žinių bazės ir įrodymais pagrįsto sprendimų priėmimo stiprinimas siekiant padidinti socialinės gerovės ir sveikatos priežiūros paslaugų ekonominį efektyvumą

Šių investicijų tikslas – gerinti socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir ekonominį efektyvumą skatinant gerosios patirties mokslinius tyrimus ir plėtojant veiksmingą stebėseną bei analizės metodus.

Priemonę sudaro parama: I) gerinti nacionalinę priežiūros garantijų stebėsenos sistemą ir šalinti per COVID-19 krizę nustatytas informacijos spragas; II) geriau naudoti informaciją apie išlaidas ir ekonominį efektyvumą priimant socialinius ir su sveikata susijusius sprendimus, planuojant, konsultuojant ir teikiant paslaugas; ir iii) plėtoti mokslinius tyrimus siekiant padidinti socialinės ir sveikatos sistemos veiksmingumą ir iv) sukurti gerovės ir ekonominio poveikio vertinimo mechanizmą ir darbo metodus, kuriais būtų remiamas socialinių sprendimų priėmimas vykdant tolesnę veiklą, susijusią su COVID-19 krize.Investicijos turi būti įgyvendintos ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d.

4 investicija (P4C1I4): Skaitmeninių inovacijų diegimas socialinės gerovės ir sveikatos priežiūros paslaugų srityje

Šių investicijų tikslas – pateikti skaitmeninius sprendimus, kuriais būtų remiamas socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų plėtojimas ir skatinamas priežiūros garantijos įgyvendinimas.

Priemonę sudaro skaitmeninių sprendimų, skirtų piliečių paslaugoms, profesinėms sistemoms ir valdymo sprendimams, teikimas siekiant remti šias sritis: I) didinti išteklių naudojimo efektyvumą ir sudaryti palankesnes sąlygas naudotis paslaugomis, be kita ko, spartinant priežiūros poreikių vertinimą ir nukreipimą, taip pat sudarant sąlygas nuotolinei ligų diagnostikai, stebėsenai ir gydymui; II) parama ankstyvam problemų nustatymui ir dažnesnis naudojimasis prevencinėmis paslaugomis; III) sudaryti sąlygas įvairiems regionams ir paslaugų teikėjams dalytis įvairesnėmis daugiadalykėmis paslaugomis ir ekspertinėmis žiniomis ir iv) stiprinti klientų vaidmenį ir taip padidinti paslaugų veiksmingumą ir efektyvumą. Nacionaliniai ir regioniniai subjektai plėtoja piliečiams skirtas skaitmenines paslaugas, profesines sistemas ir valdymo sprendimus.

Piliečių paslaugos gali apimti: I) išankstines paslaugas ir prieigą prie skaitmeninių sprendimų (pvz., paslaugų katalogus, simptomų vertinimus, savipriežiūros paslaugas, išmokų skaičiuokles), II) rūpinimąsi savimi, tvarkymą (pvz., skaitmenines psichikos sveikatos paslaugas, vėlesnės priežiūros ir vėlesnės priežiūros stebėsenos paslaugas) ir III) skaitmeninius sprendimus, skirtus prevencinėms ir nenustatytos vertės paslaugoms.

Profesinės sistemos gali apimti I) klientų segmentaciją ir atskirų segmentų skaitmeninių paslaugų modelius, grindžiamus klientų duomenų analize; II) naujus verslo valdymo sprendimus (pvz., ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimą, darbo planavimą ir priežiūros namuose optimizavimą) ir III) skaitmeninius tarpprofesinio darbo sprendimus (pvz., nuotolines konsultacijas, komandinius priėmimus).

Valdymo sprendimai gali apimti pažangių žinių valdymo ir analizės sprendimų kūrimą ir įgyvendinimą, kad būtų galima geriau kontroliuoti ir nacionaliniu lygmeniu stebėti paslaugų paketus ir padidinti paslaugų sistemos ekonominį efektyvumą.

Kuriant skaitmenines paslaugas atsižvelgiama į pažeidžiamų asmenų poreikį užtikrinti prieinamumą. Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d. Investicijos:

5 investicija (P4C1I5): Į asmenį orientuotos skaitmeninės sveikatos priežiūros informacinės sistemos įdiegimas Alanduose

Šių investicijų tikslas – Alanduose sukurti modernią sveikatos ir medicininės priežiūros informacinę sveikatos priežiūros sistemą, kuri turėtų atitikti savivaldybių socialinių tarnybų ir privačių veiklos vykdytojų poreikius.

Priemonę sudaro sveikatos priežiūros informacinės sistemos, kuri apima sveikatos priežiūros procesų dokumentavimą, gydytojo receptą, pagalbą priimant medicininius sprendimus, klinikinius įrašus, nukreipimą į specializuotas tarnybas, laiko išteklių paskirstymą ir pagrindinę kokybę bei gamybos stebėseną, kūrimas. Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

M.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

5 RAMSTIS. „REPowerEU“

N. KOMPONENTAS P5C1. „REPowerEU“

Skyrius „REPowerEU“ padeda spręsti priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo uždavinį. Komponento tikslai – skatinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą ir didinti žaliosios pertvarkos mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą. Tikimasi, kad visi šie tikslai padės pasiekti Sąjungos 2030 m. klimato srities tikslus, Suomijos tikslą iki 2035 m. pasiekti anglies dioksido poveikio neutralumą, taip pat tikslą padidinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalį Suomijos energijos rūšių derinyje. Visos trys į skyrių „REPowerEU“ įtrauktos investicijos turi tarpvalstybinį arba daugiašalį pobūdį arba poveikį. Visų pirma priemone „Investicijos į perėjimą prie švarios energijos“ ir priemone „Alandų sausumos vėjo energija“ prisidedama prie energijos tiekimo užtikrinimo visoje Sąjungoje, o priemone „Žaliosios pertvarkos moksliniai tyrimai ir plėtra“ prisidedama prie Sąjungos darbo jėgos žaliųjų įgūdžių ugdymo.

Skyrius „REPowerEU“ padeda įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas sutelkti su investicijomis susijusią ekonominę politiką į mokslinius tyrimus ir inovacijas, perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir energetikos pertvarką (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3), investicijas sutelkti į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, visų pirma į švarią ir efektyvią energijos gamybą ir naudojimą (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3), mažinti bendrą priklausomybę nuo iškastinio kuro spartinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimą, be kita ko, toliau spartinant leidimų išdavimo procedūras, skatinti viešąsias ir privačiąsias investicijas į pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą (2022 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3 ir 2023 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 4) ir paspartinti politikos pertvarkos pastangas, kuriomis siekiama teikti žaliuosius išteklius, be kita ko, toliau spartinant leidimų išdavimo procedūras, skatinti viešąsias ir privačiąsias investicijas į pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą (2022 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3 ir 2023 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 4) dėl žaliosios pertvarkos.

Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro reikšmingos žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į priemonių aprašymą ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo technines gaires (2021/C 58/01) nustatytų priemonių ir poveikio švelninimo veiksmų aprašymą.

N.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

1 reforma (P5C1R1): Žaliosios pertvarkos leidimų išdavimas

Reformos tikslas – sutrumpinti aplinkosaugos leidimų išdavimo procedūrų, susijusių su investicijomis į atsinaujinančiųjų išteklių energiją Suomijoje, nagrinėjimo laiką.

Suomija priima teisėkūros procedūra priimamą (-us) teisės aktą (-us) dėl aplinkosaugos leidimų išdavimo procedūrų, apimančių visas su atsinaujinančiąja energija susijusias procedūras, siekdama sukurti bendrą leidimų išdavimo procedūrą, pagal kurią būtų priimamas vienas oficialus sprendimas ir peržiūros procedūra. Aktu (-ais) skatinamas vieno langelio modelis ir nustatomos nuostatos dėl tinkamų ir veiksmingų aplinkosaugos leidimų procedūrinių taisyklių. Suomija taip pat priima teisėkūros procedūra priimamą (-us) aktą (-us), kuriuo (-iais) naujos supaprastintos prašymų išduoti aplinkosaugos leidimus tvarkymo procedūros centralizuojamos vienoje naujoje nacionalinėje institucijoje.

Parama pagal šią priemonę teikiama skaitmeninių procesų kūrimui ir diegimui bei laikinų išteklių diegimui, kad būtų parengti būtini teisės aktai ir išnagrinėti neišnagrinėti prašymai atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Taip siekiama paspartinti leidimų išdavimo ir licencijavimo procesus, taip pat remti teisės aktų įgyvendinimą.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2026 m. birželio 30 d.

1 investicija (P5C1I1): Investicijos į perėjimą prie švarios energijos

Investicijų tikslas – prisidėti prie Suomijos tikslo iki 2035 m. pasiekti anglies dioksido poveikio neutralumą skatinant diegti naujas švarias energijos gamybos ir naudojimo technologijas ir (arba) skatinant vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos ir saugojimo plėtrą komerciniu mastu.

Investicijomis remiami didelio masto atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektai parodomuoju etapu, pirmenybę teikiant techninėms galimybėms, ir (arba) vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių gamybos vertės grandinės projektai. Tai gali apimti:

-atsinaujinantieji degalai transporto sektoriuje (elektros degalai ir biodegalai),

-nedeginamosios šilumos gamyba,

-kitus atsinaujinančiosios energijos projektus, įskaitant didelius tvarios biodujų 38 gamybos projektus, kuriuose naudojamos mažai naudojamos žaliavos (išskyrus biodujų perdavimą ir skirstymą), didelio masto saulės energijos projektus ir projektus, kuriais skatinamas energijos kaupimas,

-Bendriems Europos interesams svarbūs projektai (BEISP) vandenilio sektoriuje,

-kitos vidaus investicijos į vandenilį iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių.

Projektų atrankos kriterijai apima indėlį didinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir vandenilio dalį ir galimą indėlį į ilgalaikį atitinkamų technologijų plėtojimą ir komercializaciją.

Parama teikiama vienu ar keliais kvietimais teikti paraiškas, už kuriuos atsakinga Suomijos ekonomikos ir užimtumo ministerija ir (arba) Verslo ministerija.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), į būsimų kvietimų teikti projektus techninėse specifikacijose pateiktus tinkamumo kriterijus neįtraukiamas šis veiklos rūšių sąrašas: I) veikla, susijusi su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje 39 ; II) veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuria siekiama, kad numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius 40 ; III) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 41 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 42 ; ir iv) veikla, kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Įgaliojimuose papildomai reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos teisės aktus.

Tinkamumo kriterijais užtikrinama, kad visais projektais būtų prisidedama prie klimato kaitos tikslų, susijusių bent su viena iš 024ter 43 , 028, 029, 030a 44 , 032, 033 ir 034bis0 intervencinių sričių, 45 kurioms taikomas 100 % klimato koeficientas pagal 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, VI priedą 46 .

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

2 investicija (P5C1I2): Žaliosios pertvarkos moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra

Investicijų tikslas – remti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklą, kuria daugiausia dėmesio skiriama atsinaujinančiųjų išteklių energijos sprendimų skatinimui Suomijoje. Šiuo tikslu remiami trys strateginiai mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektai.

Pirmajame projekte daugiausia dėmesio skiriama trims mokslinių tyrimų sritims, turinčioms didelį išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo potencialą: 1) elektros energijos kaupimas ir švarios energijos spartinimas, 2) energijos vartojimo efektyvumas ir pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir 3) vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ekonomika. Projektas apima paramą mokslo darbuotojams, kad jie įgytų daugiau patirties šiose srityse.

Antruoju projektu siekiama remti perėjimą prie švarios energijos ir veiksmingą gamtos išteklių naudojimą, kad būtų sumažinta Suomijos energetinė priklausomybė nuo Rusijos, sukurta nauja verslo praktinė patirtis ir padedama siekti klimato ir biologinės įvairovės tikslų. Įgyvendinant projektą parengiamos 2035 m. veiksmų gairės su politikos rekomendacijomis dėl švarios energijos sistemos.

Trečiajame projekte daugiausia dėmesio skiriama tolesnių investicijų į atsinaujinančiąją energiją, visų pirma saulės ir vėjo energiją, mastui ir poveikiui, siekiant ištirti sąnaudas ir naudą, įvertinti žemės savininkų ir visuomenės paramą ir įvertinti klimato kaitos švelninimo hierarchiją, kad energijos gamyba būtų suderinta su aplinkos ir biologinės įvairovės tikslais. Į projektą „REPowerEU“ tikslai, įskaitant i) vėjo ir saulės energiją, ii) duomenimis grindžiamą energijos išteklių naudojimo optimizavimą ir iii) efektyvų išteklių naudojimą, įtraukiami į LUKE doktorantūros mokyklos programą, kad būtų skatinamas kompetencijos ugdymas, ir parengiamos veiksmų gairės dėl besiformuojančių atsinaujinančiųjų išteklių energijos sistemų, kurios yra Suomijos energetikos sistemos dalis, įskaitant saulės ir vėjo energijos augimo poveikio sausumos, pakrančių ir jūros teritorijoms vertinimą.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

3 investicija (P5C1I3): Jūros vėjo energija Alanduose

Investicijų tikslas – skatinti vėjo energijos gamybą Alandų autonominiame regione. Investicijomis remiamas jūros vėjo energijos projekto parengiamasis etapas.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), į galimų būsimų kvietimų teikti projektus techninėse užduotyse pateiktus tinkamumo kriterijus neįtraukiamas šis veiklos rūšių sąrašas: I) veikla, susijusi su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje 47 ; II) veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuria siekiama, kad numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius 48 ; III) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 49 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 50 ; ir iv) veikla, kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Be to, įgaliojimuose reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus Sąjungos ir nacionalinius aplinkos apsaugos teisės aktus.

Tinkamumo kriterijais užtikrinama, kad visais projektais būtų prisidedama prie klimato kaitos tikslų įgyvendinimo, kad jie būtų susieti su 028 intervencinių priemonių sritimis, kurioms taikomas 100 proc. klimato koeficientas pagal 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, VI priedą.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

N.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

2.Numatomos bendros ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidos

Numatomos bendros Suomijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidos yra 1949227000 EUR.

Visos numatytos „REPowerEU“ skyriaus išlaidos yra 127 090 000 EUR. Visų pirma numatomos bendros Reglamento (ES) 2023/435 21c straipsnio 3 dalies b-e punktuose nurodytų priemonių išlaidos yra 127 090 000 EUR. Reglamento (ES) 2021/241 21c straipsnio 3 dalies a punktas netaikomas jokiai iš dalies pakeistame Suomijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane, įskaitant skyrių „REPowerEU“, numatytai priemonei;

2 SKIRSNIS. FINANSINĖ PARAMA

1.Finansinis įnašas

2 straipsnio 2 dalyje nurodytos dalinės įmokos organizuojamos taip:

1.1.Pirmoji įmoka (negrąžinama parama):

Skaičius	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas
2	P1C1R2 – Energetikos sistemos pertvarka – Energijos mokesčių reforma siekiant atsižvelgti į technologijų plėtrą	Etapas	Elektros energijos ir tam tikrų degalų akcizų įstatymo įsigaliojimas
3	P1C1I1 – Energetikos sistemos pertvarkymas. Investicijos į energetikos infrastruktūrą	Etapas	Pirmojo kvietimo teikti paraiškas energetikos infrastruktūros projektams paskelbimas
6	P1C1I2 – Energetikos sistemos pertvarkymas – Investicijos į naujas energetikos technologijas	Etapas	Pirmojo kvietimo teikti paraiškas dėl investicijų į naujas energetikos technologijas paskelbimas
14	P1C2R2 – Pramonės reformos ir investicijos, kuriomis remiama žalioji ir skaitmeninė pertvarka. Strateginis žiedinės ekonomikos ir Atliekų įstatymo reformos skatinimas	Etapas	Vyriausybės rezoliucijos dėl Žiedinės ekonomikos strateginės programos įgyvendinimo priėmimas
16	P1C2I1 – Pramonės reformos ir investicijos, kuriomis remiama žalioji ir skaitmeninė pertvarka. Mažo anglies dioksido kiekio vandenilis ir anglies dioksido surinkimas ir naudojimas	Etapas	Pirmojo nacionalinio kvietimo teikti paraiškas dėl mažataršio vandenilio gamybos ir naudojimo, taip pat anglies dioksido surinkimo ir panaudojimo paskelbimas
19	P1C2I2 – Pramonės reformos ir investicijos, kuriomis remiama žalioji ir skaitmeninė pertvarka. Tiesioginė elektrifikacija ir pramonės procesų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas	Etapas	Pirmojo kvietimo teikti paraiškas dėl pramonės procesų tiesioginio elektrifikavimo ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų, kuriomis siekiama mažinti pramonės išmetamą CO2 kiekį, paskelbimas
22	P1C2I3 – Pramonės reformos ir investicijos, kuriomis remiama žalioji ir skaitmeninė pertvarka. Pagrindinių medžiagų ir pramonės srautų pakartotinis naudojimas ir perdirbimas	Etapas	Paskelbtas pirmasis kvietimas teikti paraiškas investiciniams projektams, kuriais skatinamas pakartotinis atliekų medžiagų ir papildomų srautų naudojimas.
31	P1C3I2 – Pastatų ūkio poveikio klimatui ir aplinkai mažinimas. Su mažo anglies dioksido kiekio technologijomis susijusios užstatytos aplinkos programa	Etapas	Pirmojo kvietimo teikti paraiškas dėl paramos mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančiai aplinkai paskelbimas
34	P1C4R1 – Mažo anglies dioksido kiekio sprendimai miestams ir transportui. Veiksmų planas dėl iškastinio kuro nenaudojančio transporto	Etapas	Vyriausybės nutarimo LVM/2021/62 dėl vidaus transporto išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo priėmimas
35	P1C4R1 – Mažo anglies dioksido kiekio sprendimai miestams ir transportui. Veiksmų planas dėl iškastinio kuro nenaudojančio transporto	Etapas	Vyriausybės sprendimo dėl papildomų nacionalinių priemonių vidaus transporto išmetamų teršalų kiekiui mažinti paskelbimas
37	P1C4R2 – Miestams ir transportui skirti mažo anglies dioksido kiekio sprendimai. Tvaraus transporto mokesčių reforma	Etapas	Įsigalioja Pajamų mokesčio įstatymo (1205/2020) pakeitimai, susiję su judumo išmokų užimtumui apmokestinimu
52	P1C5I2 – Aplinkos tvarumas ir gamtiniai sprendimai – klimato kaitai atsparios priemonės žemės naudojimo sektoriuje	Etapas	Pirmojo kvietimo teikti pasiūlymus dėl tiksliųjų miškininkystės projektų paskelbimas
71	P2C2R2 – RRP reformų ir investicijų veiksmingumo ir skaidrumo didinimas kuriant informacines sistemas, administravimą ir auditą	Etapas	RRP įgyvendinimo įstatymo įsigaliojimas
72	P2C2R2 – RRP reformų ir investicijų veiksmingumo ir skaidrumo didinimas kuriant informacines sistemas, administravimą ir auditą	Etapas	Audito ir kontrolės duomenų saugyklos sistema: informacija RRF įgyvendinimui stebėti
91	P3C2R1. Nuolatinio mokymosi reforma	Etapas	Įstatymo dėl nuolatinio mokymosi ir užimtumo paslaugų centro įsigaliojimas
96	P3C2I1 – Skaitmeninimo programa, skirta tęstiniam mokymuisi	Etapas	Tęstinio skaitmeninių mokymosi paslaugų IT struktūros pabaigimas P3C3I2 – MTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai.
103	P3C3I2 – MTTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai. Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų finansavimo paketas, kuriuo remiama žalioji pertvarka, spartinama pagrindinių sektorių veikla ir stiprinama kompetencija (Suomijos akademija)	Etapas	Suomijos akademija paskelbė pirmąjį kvietimą teikti paraiškas mokslinių tyrimų projektams, kuriais siekiama didinti gebėjimus pagrindiniuose sektoriuose
115	P3C3I6 – MTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai. Inovacijų ir mokslinių tyrimų infrastruktūros skatinimas.	Etapas	Tarpinė reikšmė Kvietimo teikti paraiškas dėl nacionalinių mokslinių tyrimų infrastruktūrų atnaujinimo ir plėtros paskelbimas
127	P3C4I3 – Konkurencingumo stiprinimas ir ekonomikos augimo skatinimas krizės paveiktuose sektoriuose. Parama kultūros ir kūrybos sektorių atsinaujinimui	Etapas	Dviejų kvietimų teikti paraiškas projektams, kuriais remiamas kultūros ir kūrybos sektorių atnaujinimas, paskelbimas atitinkamai dėl paramos vystymuisi ir bandomosios pagalbos
133	P4C1R1 – Socialinės gerovės ir sveikatos priežiūros reformos rengimas remiant priežiūros garantijos įgyvendinimą	Etapas	Pradinės teisinės sistemos, kuria nustatomos socialinės rūpybos zonos ir reformuojamos socialinės ir sveikatos priežiūros bei gelbėjimo tarnybos, įsigaliojimas
Dalimis mokamų išmokų suma			273307672 EURŲ

1.2.Antroji įmoka (negrąžinama parama):

Skaičius	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas
9	P1C1I3 – Energetikos sistemos pertvarkymas. Investicijų ir reformų paketas Alanduose	Etapas	Pirmojo kvietimo teikti paraiškas dėl investicijų į atsinaujinančiąją energiją Alanduose paskelbimas
11	P1C2R1 – Pramonės reformos ir investicijos, kuriomis remiama žalioji ir skaitmeninė pertvarka. Klimato akto reforma ir mažo anglies dioksido kiekio industrializacija	Etapas	Peržiūrėto Klimato akto įsigaliojimas
26	P1C3R2 – Pastatų ūkio poveikio klimatui ir aplinkai mažinimas. Laipsniško iškastinio kuro šildymo nutraukimo veiksmų planas	Etapas	Laipsniško šildymo deginant iškastinį kurą nutraukimo veiksmų plano paskelbimas
38	P1C4R2 – Mažo anglies dioksido kiekio sprendimai miestams ir transportui. Tvaraus transporto mokesčių reforma	Etapas	Pajamų mokesčio įstatymo pakeitimų (1205/2020) dėl visiškai elektra varomo automobilio arba įkraunamo hibridinio automobilio apmokestinimo lengvatos atleidimo nuo mokesčio įsigaliojimas
39	P1C4I1 – Mažo anglies dioksido sprendimai miestams ir transportui. Viešoji elektros energijos įkrovimo ir vandenilio papildymo infrastruktūra	Etapas	Kvietimo teikti paraiškas dėl elektra ir vandeniliu varomų transporto priemonių paskirstymo infrastruktūros gerinimo paskelbimas
48	P1C5I1 – Aplinkos tvarumas ir gamtiniai sprendimai. Gipso apdorojimas ir maistinių medžiagų perdirbimas	Etapas	Apdovanojami gipso tiekimo, transportavimo ir platinimo projektai
55	P2C1I1 – Skaitmeninis ryšys. Ryšių tinklų kokybės ir prieinamumo gerinimas	Etapas	Teisės aktų pakeitimų dėl pagalbos plačiajuosčiam ryšiui įsigaliojimas
58	P2C1I2 – Transportas ir žemės naudojimas – projektas „Digirail“	Etapas	Veikia bendros Europos automatinės traukinio apsaugos sistemos (ERTMS) modeliavimo įrangos bandymų laboratorija
61	P2C2I1 – Skaitmeninė ekonomika. Tikruoju laiku vykdoma ekonomika (RTE)	Etapas	Sukuriama ir veikia minimali gyvybinga ekosistema
64	P2C2I3 – Bazinių technologijų (mikroelektronikos, 6G, dirbtinio intelekto ir kvantinės kompiuterijos) spartinimas	Tikslas	Skiriami mikroelektronikos projektai
66	P2C2I3 – Bazinių technologijų (mikroelektronikos, 6G, dirbtinio intelekto ir kvantinės kompiuterijos) spartinimas	Etapas	Skiriami 6G, dirbtinio intelekto ir kvantinės kompiuterijos plėtros projektai.
72a	P2C2R2 – RRP reformų ir investicijų veiksmingumo ir skaidrumo didinimas kuriant informacines sistemas, administravimą ir auditą	Etapas	Finansų ministerijos dekreto dėl rizikos valdymo ir kontrolės siekiant užtikrinti Sąjungos finansinių interesų apsaugą ir atitiktį taikytiniems Sąjungos ir nacionalinės teisės aktams įsigaliojimas ir EGADP įgyvendinančiųjų įstaigų koordinavimo įstaigos gairių paskelbimas.
77	P3C1R1 – Užimtumas ir darbo rinka. Šiaurės šalių užimtumo tarnybų modelis	Etapas	Valstybinių užimtumo ir verslo paslaugų įstatymo, reglamentuojančio Šiaurės šalių užimtumo tarnybos modelį, taikomą darbo ieškančio asmens paslaugų teikimo procesui, įsigaliojimas
81	P3C1R3 – Užimtumas ir darbo rinka – Supaprastinti darbą ir švietimu grindžiamą imigracijos procesą	Etapas	Akto pakeitimų, susijusių su studentais, tyrėjais ir stažuotojais, įsigaliojimas (719/2018)
83	P3C1R3 – Užimtumas ir darbo rinka – Supaprastinti darbą ir švietimu grindžiamą imigracijos procesą	Etapas	Paspartinto proceso, skirto specialistams, augantiems verslininkams ir juos lydintiems šeimos nariams, nustatymas
93	P3C2R1. Nuolatinio mokymosi reforma	Etapas	Pirmojo kvietimo teikti paraiškas dėl mokymo, skirto skaitmeniniams ir žaliesiems įgūdžiams stiprinti, paskelbimas
98	P3C2I2 – Švietimo lygio gerinimas didinant aukštojo mokslo studentų skaičių	Tikslas	Studentų priėmimo į aukštojo mokslo įstaigas didinimas
100	P3C3I1 – MTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai. MTPI finansavimo paketas, kuriuo skatinama žalioji pertvarka.	Etapas	Kvietimo teikti paraiškas dėl vadovaujančių įmonių projektų paskelbimas P3C3I3 – MTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai.
106	P3C3I3 – MTTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai. Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų finansavimo paketas, kuriuo remiama žalioji pertvarka, spartinama pagrindinių sektorių veikla ir stiprinama kompetencija (Suomija)	Etapas	„Business Finland“ paskelbė kvietimą teikti paraiškas dėl mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų projektų, kuriais siekiama didinti gebėjimus pagrindiniuose sektoriuose
109	P3C3I4 – MTTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai. Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų finansavimo paketas, kuriuo remiama žalioji pertvarka. Novatoriškų augimo įmonių rėmimas	Etapas	„Business Finland“ paskelbtas kvietimas teikti paraiškas dėl mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų projektų, kuriais remiamos novatoriškos augančios įmonės
112	P3C3I5 – MTTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai – Inovacijų ir mokslinių tyrimų infrastruktūros skatinimas – Vietos mokslinių tyrimų infrastruktūra	Etapas	Kvietimo teikti vietos mokslinių tyrimų infrastruktūros atnaujinimo ir plėtros paraiškas paskelbimas
113	P3C3I5 – MTTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai – Inovacijų ir mokslinių tyrimų infrastruktūros skatinimas – Vietos mokslinių tyrimų infrastruktūra	Tikslas	Dotacijų skyrimas vietos mokslinių tyrimų infrastruktūroms atnaujinti ir plėtoti
116	P3C3I6 – MTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai. Inovacijų ir mokslinių tyrimų infrastruktūros skatinimas.	Tikslas	Dotacijų skyrimas nacionalinėms mokslinių tyrimų infrastruktūroms atnaujinti ir plėtoti
118	P3C3I7 – MTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai. Inovacijų ir mokslinių tyrimų infrastruktūros skatinimas.	Etapas	Kvietimo teikti paraiškas inovacijų infrastruktūroms plėtoti skelbimas
121	P3C4I1 – Konkurencingumo stiprinimas ir ekonomikos augimo skatinimas krizės paveiktuose sektoriuose. Augimo spartinimo programa	Etapas	Kvietimo teikti paraiškas dėl paramos įmonių internacionalizavimo pajėgumams paskelbimas
124	P3C4I2 – Konkurencingumo stiprinimas ir ekonomikos augimo skatinimas krizės paveiktuose sektoriuose. Pagrindinės augimo tarptautiniu mastu programos	Etapas	Pirmųjų trijų kvietimų teikti paraiškas pagal pagrindines tarptautinio augimo programas paskelbimas
130	P3C4I4 – Konkurencingumo stiprinimas ir ekonomikos augimo skatinimas krizės paveiktuose sektoriuose – Tvaraus ir skaitmeninio turizmo sektoriaus augimo rėmimas	Etapas	Kvietimo teikti paraiškas dėl mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų projektų turizmo sektoriuje paskelbimas
Dalimis mokamų išmokų suma				436940643 EURŲ

1.3.Trečioji įmoka (negrąžinama parama):

Skaičius	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė		Pavadinimas
7	P1C1I2 – Energetikos sistemos pertvarkymas – Investicijos į naujas energetikos technologijas	Etapas		Visų dotacijų investicijoms į energetikos technologijas skyrimas
20	P1C2I2 – Pramonės reformos ir investicijos, kuriomis remiama žalioji ir skaitmeninė pertvarka. Tiesioginė elektrifikacija ir pramonės procesų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas	Etapas		Visų dotacijų skyrimas tiesioginiam elektrifikavimui ir mažo anglies dioksido kiekio pramonės procesų projektams
23	P1C2I3 – Pramonės reformos ir investicijos, kuriomis remiama žalioji ir skaitmeninė pertvarka. Pagrindinių medžiagų ir pramonės srautų pakartotinis naudojimas ir perdirbimas	Etapas		Visų dotacijų skyrimas pakartotinio naudojimo ir perdirbimo projektams
47	P1C5R1 – Aplinkos tvarumas ir gamtiniai sprendimai. Gamtos teisės aktų modernizavimas	Etapas		Pakeisto Gamtos apsaugos įstatymo įsigaliojimas
50	P1C5I1 – Aplinkos tvarumas ir gamtiniai sprendimai. Gipso apdorojimas ir maistinių medžiagų perdirbimas	Etapas		Skiriami maistinių medžiagų perdirbimo ir utilizavimo projektai
53	P1C5I2 – Aplinkos tvarumas ir gamtiniai sprendimai – klimato kaitai atsparios priemonės žemės naudojimo sektoriuje	Etapas		Visų dotacijų skyrimas finansuoti atrinktiems tiksliesiems miškininkystės projektams
68	P2C2R1 – Informacinės apie gyvenamosios ir komercinės paskirties nuosavybę sistemos kūrimas	Etapas		Teisės aktų dėl gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto informacinės sistemos aprėpties išplėtimo priėmimas
79	P3C1R1 – Užimtumas ir darbo rinka. Šiaurės šalių užimtumo tarnybų modelis	Etapas		Visos penkios skaitmeninės funkcijos, kurių reikia Šiaurės šalių užimtumo tarnybų modeliui, yra integruotos į valstybinių užimtumo tarnybų informacinę sistemą (TE-PES) ir veikia.
80	P3C1R2 – Užimtumas ir darbo rinka – Papildomų bedarbio pašalpos dienų panaikinimas	Etapas		Įsigalioja Nedarbo saugumo įstatymo pakeitimai dėl laipsniško papildomų nedarbo garantijų dienų atsisakymo
82	P3C1R3 – Užimtumas ir darbo rinka – Supaprastinti darbą ir švietimu grindžiamą imigracijos procesą	Etapas		Užsieniečių įstatymo pakeitimų įsigaliojimas (301/2004)
92	P3C2R1. Nuolatinio mokymosi reforma	Etapas		Vidutinės trukmės darbo ir gebėjimų poreikių prognozavimo modelio pabaigimas
101	P3C3I1 – MTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai. MTPI finansavimo paketas, kuriuo skatinama žalioji pertvarka.	Tikslas		Dotacijų skyrimas pirmaujančių įmonių projektams
104	MTPI finansavimo paketas, kuriuo remiama žalioji pertvarka. Pertvarkos pagrindiniuose sektoriuose spartinimas ir kompetencijos stiprinimas (Suomijos akademija)	Tikslas		Suomijos akademijos dotacijos mokslinių tyrimų projektams, kuriais siekiama didinti gebėjimus pagrindiniuose sektoriuose
107	P3C3I3 – MTTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai. Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų finansavimo paketas, kuriuo remiama žalioji pertvarka, spartinama pagrindinių sektorių veikla ir stiprinama kompetencija (Suomija)	Tikslas		„Business Finland“ skiriamos dotacijos MTPI projektams, kuriais siekiama didinti gebėjimus pagrindiniuose sektoriuose
110	P3C3I4 – MTTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai. Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų finansavimo paketas, kuriuo remiama žalioji pertvarka. Novatoriškų augimo įmonių rėmimas	Tikslas		Dotacijų skyrimas novatoriškoms augančioms įmonėms remti
119	P3C3I7 – MTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai. Inovacijų ir mokslinių tyrimų infrastruktūros skatinimas.	Tikslas		Dotacijų skyrimas inovacijų infrastruktūroms plėtoti
125	P3C4I2 – Konkurencingumo stiprinimas ir ekonomikos augimo skatinimas krizės paveiktuose sektoriuose. Pagrindinės augimo tarptautiniu mastu programos	Etapas		Dotacijų skyrimas visiems projektams pagal pagrindines tarptautinio augimo programas
134	P4C1R1 – Socialinės gerovės ir sveikatos priežiūros reformos rengimas remiant priežiūros garantijos įgyvendinimą	Etapas		Papildomos teisinės sistemos, kuria užbaigiamas gerovės sričių steigimas ir socialinės bei sveikatos priežiūros ir gelbėjimo tarnybų reforma, įsigaliojimas
135	P4C1R1 – Socialinės gerovės ir sveikatos priežiūros reformos rengimas remiant priežiūros garantijos įgyvendinimą	Etapas		Regioninių gerovės teritorijų, gebančių prisiimti atsakomybę už socialinių, sveikatos ir gelbėjimo tarnybų organizavimą, įgyvendinimas
145	P5C1I1 – „REPowerEU“. Investicijos į perėjimą prie švarios energijos	Etapas		Kvietimo teikti paraiškas dėl perėjimo prie švarios energijos projektų paskelbimas
146	P5C1I1 – Investicijos į perėjimą prie švarios energijos	Etapas		Visų dotacijų skyrimas perėjimo prie švarios energijos projektams
150	P5C1I2 – „REPowerEU“. Žaliosios pertvarkos moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra	Tikslas		Doktorantų atranka pagal LUKE doktorantūros studijų programą
Dalimis mokamų išmokų suma			282978419 EURŲ

1.4.Ketvirtoji įmoka (negrąžinama parama):

Skaičius	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas
4	P1C1I1 – Energetikos sistemos pertvarkymas. Investicijos į energetikos infrastruktūrą	Etapas	Visų dotacijų investicijoms į energetikos infrastruktūrą skyrimas
13	P1C2R2 – Pramonės reformos ir investicijos, kuriomis remiama žalioji ir skaitmeninė pertvarka. Strateginis žiedinės ekonomikos ir Atliekų įstatymo reformos skatinimas	Etapas	Peržiūrėto Atliekų įstatymo pagrindinių procesų įsigaliojimas
15	P1C2R2 – Pramonės reformos ir investicijos, kuriomis remiama žalioji ir skaitmeninė pertvarka. Strateginis žiedinės ekonomikos ir Atliekų įstatymo reformos skatinimas	Etapas	Nacionalinio susitarimo su pagrindiniais subjektais dėl mažo anglies dioksido kiekio technologijų žiedinės ekonomikos sudarymas
17	P1C2I1 – Pramonės reformos ir investicijos, kuriomis remiama žalioji ir skaitmeninė pertvarka. Mažo anglies dioksido pėdsako vandenilis ir anglies dioksido surinkimas ir naudojimas	Etapas	Įgyvendinimo susitarimas
27	P1C3R2 – Pastatų ūkio poveikio klimatui ir aplinkai mažinimas. Laipsniško iškastinio kuro šildymo nutraukimo veiksmų planas	Tikslas	Atskirtų namų, kuriuose naudojamas atskiras skystasis kuras, skaičiaus sumažinimas
32	P1C3I2 – Pastatų ūkio poveikio klimatui ir aplinkai mažinimas. Su mažo anglies dioksido kiekio technologijomis susijusios užstatytos aplinkos programa	Etapas	Visų dotacijų ir viešųjų sutarčių skyrimas projektams, kuriais remiama mažai anglies dioksido į aplinką išskirianti aplinka
56	P2C1I1 – Skaitmeninis ryšys. Ryšių tinklų kokybės ir prieinamumo gerinimas	Tikslas	Papildomi būstai su sparčiojo (100/100 Mbit/s) plačiajuosčio ryšio prieiga
59	P2C1I2 – Transportas ir žemės naudojimas – projektas „Digirail“	Tikslas	Bandymų kelias, kuriame įrengta radijo ryšio sistema ERTMS (ne komerciniam geležinkelių eismui)
62	P2C2I1 – Skaitmeninė ekonomika. Tikruoju laiku vykdoma ekonomika (RTE)	Etapas	Struktūrizuotas keitimasis skaitmenine verslo informacija yra visiškai veiksmingas
75	P2C3I1 – Civilinio kibernetinio saugumo įgūdžiai	Etapas	Civilinio kibernetinio saugumo mokymo skaitmeninės platformos kūrimas
78	P3C1R1 – Užimtumas ir darbo rinka. Šiaurės šalių užimtumo tarnybų modelis	Tikslas	Metinis apklausų dėl darbo paieškos, vykdomų pagal Šiaurės šalių užimtumo tarnybų modelį, skaičiaus padidėjimas
84	P3C1R3 – Užimtumas ir darbo rinka – Darbo ir švietimu grindžiamo imigracijos proceso supaprastinimas	Tikslas	Vidutinio dienų skaičiaus sumažėjimas nagrinėjant prašymus išduoti leidimą gyventi remiantis darbu ir švietimu
89	P3C1I1 – Užimtumas ir darbo rinka. Darbingumo, našumo ir gerovės darbe raida	Tikslas	Mobilumo darbo srityje programos ir individualaus įdarbinimo ir paramos modelio išplėtimas 11 naujų sričių
90	P3C1I1 – Užimtumas ir darbo rinka. Darbingumo, našumo ir gerovės darbe raida	Tikslas	Darboviečių ir profesinės sveikatos priežiūros padalinių, dalyvavusių priemonėse, kuriomis remiama psichikos sveikata ir gebėjimas dirbti, skaičius
95	P3C2R1. Nuolatinio mokymosi reforma	Tikslas	Profesinio orientavimo specialistų, dalyvavusių mokymuose, kad padidintų savo kompetencijos lygį, skaičius
122	P3C4I1 – Konkurencingumo stiprinimas ir ekonomikos augimo skatinimas krizės paveiktuose sektoriuose. Augimo spartinimo programa	Etapas	Dotacijų skyrimas visiems įmonių internacionalizavimo pajėgumų projektams
128	P3C4I3 – Konkurencingumo stiprinimas ir ekonomikos augimo skatinimas krizės paveiktuose sektoriuose. Parama kultūros ir kūrybos sektorių atsinaujinimui	Tikslas	Dotacijų skyrimas projektams, kuriais remiamas kultūros ir kūrybos sektorių atnaujinimas
131	P3C4I4 – Konkurencingumo stiprinimas ir ekonomikos augimo skatinimas krizės paveiktuose sektoriuose – Tvaraus ir skaitmeninio turizmo sektoriaus augimo rėmimas	Tikslas	Subjektų, gavusių paramą turizmo MTPI projektams, skaičius
132	P3C4I4 – Konkurencingumo stiprinimas ir ekonomikos augimo skatinimas krizės paveiktuose sektoriuose – Tvaraus ir skaitmeninio turizmo sektoriaus augimo rėmimas	Etapas	Pradeda veikti sukurta skaitmeninė anglies dioksido išmetimo rodiklio skaičiuoklė, skirta turizmo paslaugoms.
137	P4C1I2 – Sveikatos problemų prevencijos ir ankstyvo nustatymo stiprinimas	Etapas	Regioninių integruotų daugiasektorinių paslaugų valdymo modelių 22 gerovės srityse kūrimas ir įgyvendinimas
Dalimis mokamų išmokų suma			308577468 EURŲ

1.5.Penktoji įmoka (negrąžinama parama):

Skaičius	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas
12	P1C2R1 – Pramonės reformos ir investicijos, kuriomis remiama žalioji ir skaitmeninė pertvarka. Klimato akto reforma ir mažo anglies dioksido kiekio industrializacija	Etapas	Atnaujintos klimato ir energetikos strategijos, vidutinės trukmės klimato kaitos politikos plano ir konkretiems sektoriams skirtų mažo anglies dioksido kiekio technologijų veiksmų planų įsigaliojimas
40	P1C4I1 – Mažo anglies dioksido sprendimai miestams ir transportui. Viešoji elektros energijos įkrovimo ir vandenilio papildymo infrastruktūra	Tikslas	Elektra varomų transporto priemonių krovikliams ir vandenilio degalų pildymo punktams skirtas biudžetas
49	P1C5I1 – Aplinkos tvarumas ir gamtiniai sprendimai. Gipso apdorojimas ir maistinių medžiagų perdirbimas	Tikslas	Gipsu apdoroti laukai ir bendras įprastų trąšų naudojimo sumažėjimas
51	P1C5I1 – Aplinkos tvarumas ir gamtiniai sprendimai. Gipso apdorojimas ir maistinių medžiagų perdirbimas	Tikslas	Vietos, kuriose geriau perdirbamos arba regeneruojamos maistinės medžiagos
54	P1C5I2 – Aplinkos tvarumas ir gamtiniai sprendimai – klimato kaitai atsparios priemonės žemės naudojimo sektoriuje	Tikslas	Užbaigti tikslieji miškininkystės projektai
63	P2C2I2 – Duomenų ekonomikos spartinimas ir skaitmeninimas. Virtuali Suomija	Etapas	Veikia bendra virtualioji Suomijos platforma ir integruotos paslaugos
67	P2C2I3 – Bazinių technologijų (mikroelektronikos, 6G, dirbtinio intelekto ir kvantinės kompiuterijos) spartinimas	Etapas	Remiamų projektų užbaigimas
69	P2C2R1 – Informacinės apie gyvenamosios ir komercinės paskirties nuosavybę sistemos kūrimas	Etapas	Teisės aktų dėl gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto informacinės sistemos aprėpties išplėtimo įsigaliojimas
73	P2C3R1 – Veiksmingos pinigų plovimo prevencijos priežiūros ir vykdymo užtikrinimas	Etapas	Įmonių registro įstatymo ir Bankininkystės ir mokėjimo sąskaitų kontrolės sistemos įstatymo pakeitimų įsigaliojimas
76	P2C3I2 – Kibernetinio saugumo pratybos	Tikslas	Pareigūnų, turinčių: užbaigtas kibernetinio saugumo mokymas
85	P3C1R4 – Užimtumas ir darbo rinka – Daugiadalykių paslaugų jaunimui stiprinimas (Ohjaamo paslaugos)	Tikslas	Ekspertų išteklių, finansuotų integruotų sveikatos priežiūros, socialinių ir (arba) švietimo paslaugų teikimui Ohjaamo vieno langelio principu pagrįstuose centruose, skaičius
97	P3C2I1 – Skaitmeninimo programa, skirta tęstiniam mokymuisi	Tikslas	Naujų aktyvių skaitmeninių paslaugų, skirtų nuolatiniam mokymuisi, dalis
108	P3C3I3 – MTTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai. Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų finansavimo paketas, kuriuo remiama žalioji pertvarka, spartinama pagrindinių sektorių veikla ir stiprinama kompetencija (Suomija)	Tikslas	„Business Finland“ skirtų užbaigtų mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų projektų pagrindiniuose sektoriuose dalis
111	P3C3I4 – MTTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai. Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų finansavimo paketas, kuriuo remiama žalioji pertvarka. Novatoriškų augimo įmonių rėmimas	Tikslas	Užbaigtų projektų, skirtų novatoriškoms augančioms bendrovėms, dalis
120	P3C3I7 – MTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai. Inovacijų ir mokslinių tyrimų infrastruktūros skatinimas.	Tikslas	Užbaigtų inovacijų infrastruktūros projektų dalis
126	P3C4I2 – Konkurencingumo stiprinimas ir ekonomikos augimo skatinimas krizės paveiktuose sektoriuose. Pagrindinės augimo tarptautiniu mastu programos	Tikslas	Remiamų projektų užbaigimas
129	P3C4I3 – Konkurencingumo stiprinimas ir ekonomikos augimo skatinimas krizės paveiktuose sektoriuose. Parama kultūros ir kūrybos sektorių atsinaujinimui	Tikslas	Užbaigtų kultūros ir kūrybos sektorių atnaujinimo projektų dalis
136	P4C1I1 – Skatinti priežiūros garantijos įgyvendinimą ir sumažinti dėl COVID-19 pandemijos susikaupusių neišnagrinėtų paslaugų skaičių	Tikslas	Užbaigtų neskubios priežiūros vizitų, kurie pasiekia 7 dienų laikotarpį, per kurį galima gauti priežiūros paslaugas, dalis
138	P4C1I3 – žinių bazės ir įrodymais pagrįsto sprendimų priėmimo stiprinimas siekiant padidinti socialinės gerovės ir sveikatos priežiūros paslaugų ekonominį efektyvumą	Etapas	Nacionalinė tikralaikė visuose sveikatos centruose naudojamos priežiūros garantijos stebėsenos sistema
139	P4C1I4 – skaitmeninių inovacijų diegimas socialinės gerovės ir sveikatos priežiūros paslaugų srityje	Tikslas	Didesnė gyventojų, besinaudojančių socialine rūpyba ir sveikatos priežiūros e. paslaugomis, dalis
141	P5C1R1 – „REPowerEU“ – Žaliosios pertvarkos leidimų išdavimas	Tikslas	Neatliktų poveikio aplinkai vertinimų skaičiaus mažinimas
142	P5C1R1 – „REPowerEU“ – Žaliosios pertvarkos leidimų išdavimas	Etapas	Skaitmeninės paslaugos, skirtos aplinkosaugos leidimų išdavimui plėtoti
143	P5C1R1 – „REPowerEU“ – Žaliosios pertvarkos leidimų išdavimas	Etapas	Teisės akto (-ų), kuriuo (-iais) nustatoma nauja aplinkosaugos leidimų procedūra, įsigaliojimas
149	P5C1I2 – „REPowerEU“. Žaliosios pertvarkos moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra	Tikslas	Tyrėjų paskyrimas vykdyti su „REPowerEU“ susijusią mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklą
Dalimis mokamų išmokų suma			316340688 EURŲ

1.6.Šeštoji įmoka (negrąžinama parama):

Skaičius	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas
1	P1C1R1 – Energetikos sistemos pertvarkymas. Smarkus anglių naudojimo energijai mažinimas iki 2026 m.	Tikslas	Iki 2026 m. 40 proc. sumažinti anglių naudojimą energijai gaminti, palyginti su 2019 m.
5	P1C1I1 – Energetikos sistemos pertvarkymas. Investicijos į energetikos infrastruktūrą	Tikslas	Remiamų projektų užbaigimas
8	P1C1I2 – Energetikos sistemos pertvarkymas – Investicijos į naujas energetikos technologijas	Tikslas	Remiamų projektų užbaigimas
10	P1C1I3 – Energetikos sistemos pertvarkymas. Investicijų ir reformų paketas Alanduose	Etapas	Remiamų projektų užbaigimas
18	P1C2I1 – Pramonės reformos ir investicijos, kuriomis remiama žalioji ir skaitmeninė pertvarka. Mažo anglies dioksido kiekio vandenilis ir anglies dioksido surinkimas ir naudojimas	Tikslas	Su galutiniais paramos gavėjais pasirašyti teisiniai susitarimai
18 a.	P1C2I1 – Pramonės reformos ir investicijos, kuriomis remiama žalioji ir skaitmeninė pertvarka. Mažo anglies dioksido kiekio vandenilis ir anglies dioksido surinkimas ir naudojimas	Etapas	Ministerija užbaigė investiciją
21	P1C2I2 – Pramonės reformos ir investicijos, kuriomis remiama žalioji ir skaitmeninė pertvarka. Tiesioginė elektrifikacija ir pramonės procesų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas	Tikslas	Remiamų projektų užbaigimas
24	P1C2I3 – Pramonės reformos ir investicijos, kuriomis remiama žalioji ir skaitmeninė pertvarka. Pagrindinių medžiagų ir pramonės srautų pakartotinis naudojimas ir perdirbimas	Tikslas	Remiamų projektų užbaigimas
25	P1C3R1 – Pastatų ūkio poveikio klimatui ir aplinkai mažinimas. Žemės naudojimo ir statybos įstatymo reforma	Etapas	Pertvarkyto žemės naudojimo ir statybos akto įsigaliojimas
33	P1C3I2 – Pastatų ūkio poveikio klimatui ir aplinkai mažinimas. Su mažo anglies dioksido kiekio technologijomis susijusios užstatytos aplinkos programa	Etapas	Remiamų projektų užbaigimas
36	P1C4R1 – Mažo anglies dioksido kiekio sprendimai miestams ir transportui. Veiksmų planas dėl iškastinio kuro nenaudojančio transporto	Tikslas	Iki 2025 m. bent 29 % sumažinti vidaus transporto išmetamų teršalų kiekį, palyginti su 2005 m.
57	P2C1I1 – Skaitmeninis ryšys. Ryšių tinklų kokybės ir prieinamumo gerinimas	Tikslas	Papildomi būstai su sparčiojo (100/100 Mbit/s) plačiajuosčio ryšio prieiga
60	P2C1I2 – Transportas ir žemės naudojimas – projektas „Digirail“	Tikslas	Komercinio piloto kelias su ERMTS
70	P2C2R1 – Informacinės apie gyvenamosios ir komercinės paskirties nuosavybę sistemos kūrimas	Etapas	Gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto informacinės sistemos aprėpties išplėtimas techniškai įgyvendintas.
74	P2C3R1 – Veiksmingos pinigų plovimo prevencijos priežiūros ir vykdymo užtikrinimas	Tikslas	Padidinti automatizavimo lygį duomenų tvarkymo ir keitimosi duomenimis tarp institucijų srityje
90a	P3C1I1 – Užimtumas ir darbo rinka. Darbingumo, našumo ir gerovės darbe raida	Tikslas	Darboviečių ir profesinės sveikatos priežiūros padalinių, dalyvavusių priemonėse, kuriomis remiama psichikos sveikata ir gebėjimas dirbti, skaičius
94	P3C2R1. Nuolatinio mokymosi reforma	Tikslas	Asmenų, dalyvavusių mokymuose, skirtuose reaguoti į profesinio gyvenimo pokyčius, įskaitant skaitmeninimą ir žaliąją pertvarką, skaičius
99	P3C2I3 – Kompetencijos lygio didinimas ir tęstinio mokymosi, skaitmeninimo ir švietimo modernizavimo Alanduose atnaujinimas	Tikslas	Alandų aukštojo mokslo modernizuotų kursų, kuriuose yra svarbių skaitmeninių elementų, dalis
102	P3C3I1 – MTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai. MTPI finansavimo paketas, kuriuo skatinama žalioji pertvarka.	Tikslas	Pirmaujančių įmonių užbaigtų projektų dalis
105	P3C3I2 – MTTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai. Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų finansavimo paketas, kuriuo remiama žalioji pertvarka, spartinama pagrindinių sektorių veikla ir stiprinama kompetencija (Suomijos akademija)	Tikslas	Suomijos akademijos užbaigtų pagrindinių sektoriaus mokslinių tyrimų projektų dalis
114	P3C3I5 – MTTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai – Inovacijų ir mokslinių tyrimų infrastruktūros skatinimas – Vietos mokslinių tyrimų infrastruktūra	Tikslas	Užbaigtų vietos mokslinių tyrimų infrastruktūros projektų dalis
117	P3C3I6 – MTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai. Inovacijų ir mokslinių tyrimų infrastruktūros skatinimas.	Tikslas	Užbaigtų nacionalinių mokslinių tyrimų infrastruktūros projektų dalis
123	P3C4I1 – Konkurencingumo stiprinimas ir ekonomikos augimo skatinimas krizės paveiktuose sektoriuose. Augimo spartinimo programa	Tikslas	Remiamų įmonių internacionalizavimo pajėgumų projektų užbaigimas
140	P4C1I5 – į asmenį orientuotos skaitmeninės sveikatos priežiūros informacinės sistemos įdiegimas Alanduose	Tikslas	Savivaldybių socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų ir (arba) privačių sveikatos priežiūros įmonių, įdiegusių sveikatos informacijos sistemą, dalis
144	P5C1R1 – „REPowerEU“ – Žaliosios pertvarkos leidimų išdavimas	Etapas	Vienos nacionalinės institucijos, atsakingos už aplinkosaugos leidimų išdavimą ir susijusias skaitmenines paslaugas, veikimo užtikrinimas
147	P5C1I1 – „REPowerEU“. Investicijos į perėjimą prie švarios energijos	Etapas	Remiamo (-ų) perėjimo prie švarios energijos projekto (-ų) užbaigimas
148	P5C1I2 – „REPowerEU“. Žaliosios pertvarkos moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra	Etapas	Švarios energijos mokslinių tyrimų infrastruktūros įrenginio užbaigimas
151	P5C1I2 – „REPowerEU“. Žaliosios pertvarkos moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra	Etapas	Švarios energijos veiksmų gairių paskelbimas
152	P5C1I3 – „REPowerEU“. Jūros vėjo energija Alanduose	Etapas	Ataskaitų teikimas
Dalimis mokamų išmokų suma			330914964 EURŲ

3
SKIRSNIS. PAPILDOMI SUSITARIMAI

1.Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano stebėsenos ir įgyvendinimo tvarka

Suomijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas stebimas ir įgyvendinamas laikantis šių sąlygų:

·Suomijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo, stebėsenos ir ataskaitų teikimo procesą aukščiausiu Suomijos vyriausybės lygmeniu užtikrina iš ministrų sudaryta darbo grupė, kuriai pirmininkauja finansų ministras. Jos vaidmuo – vadovauti Suomijos tvaraus augimo programai, finansuojamai pagal Suomijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, ir stebėti jos įgyvendinimą. Ministrų darbo grupė taip pat politiniu lygmeniu stebi su programa susijusių reformų ir investicijų įgyvendinimą ir sprendžia susijusius verslo ir verslumo politikos klausimus.

·Be to, Suomijos tvaraus augimo programos įgyvendinimą administraciniu lygiu koordinuos ministerijų koordinavimo grupė, kurią sudaro visų ministerijų nuolatiniai sekretoriai ir kuriai pirmininkauja Finansų ministerija. Centrinio lygmens užduotys, susijusios su Suomijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo programos koordinavimu, valdymu, kontrole ir auditu, konsoliduojamos su Finansų ministerija.

·Finansų ministerijai įgyvendinant ir stebint planą padeda Techninis sekretoriatas, veikiantis Finansų ministerijos administracijoje kartu su valstybės iždu. Sekretoriatas veikia kaip už plano įgyvendinimą ir stebėseną atsakingų ministerijų ir agentūrų nacionalinio lygmens ryšių palaikymo įstaiga.

·Finansų ministerija reguliariai stebi, kaip įgyvendinami su reformomis ir investicijomis susiję tikslai ir tarpinės reikšmės, remdamasi atsakingų viešojo administravimo institucijų (Ekonomikos reikalų ir užimtumo ministerijos, Aplinkos ministerijos, Susisiekimo ministerijos, Suomijos verslo, energetikos institucijos, Suomijos būsto finansavimo ir plėtros centro (ARA), regioninių ekonominės plėtros, transporto ir aplinkos centrų ir kt.) surinkta ir pateikta informacija.

·Finansų ministerija, kaip finansų kontrolierė, yra atsakinga už kontrolės ir audito atlikimą bei audito santraukos parengimą. Ji nustato audito strategiją ir atlieka tiek kontrolės sistemų, tiek projektų ir priemonių auditą. Už įvairių ministerijų ir agentūrų, atsakingų už reformas ir investicijas, kontrolę, auditą, pataisymus ir lėšų susigrąžinimą atsako atitinkamos jų kompetencijos sritys.

2.Komisijai užtikrinama visapusiškos prieigos prie pagrindinių duomenų tvarka

Siekdama suteikti Komisijai visapusišką prieigą prie pagrindinių atitinkamų duomenų, Suomija taiko šias priemones:

·Finansų ministerija, kaip centrinė Suomijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano koordinavimo įstaiga, renka informaciją apie rodiklių, pasirinktų kaip pagal planą finansuojamų reformų ir investicijų orientyrai ir siektinos reikšmės, pažangą. Atitinkami duomenys pateikiami vietos lygmeniu ir centralizuojami nacionaliniu lygmeniu specialioje IT priemonėje ir naudojami stebėti pažangą siekiant tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių. IT priemonė taip pat naudojama kaip kokybinės finansinės informacijos ir kitų privalomų duomenų, pavyzdžiui, apie galutinius gavėjus, saugykla. Techninis sekretoriatas gauna informaciją apie duomenis iš IT priemonės ir pateikia ją Finansų ministerijai. Finansų ministerijos ES sekretoriatas parengia mokėjimo prašymus, kurie teikiami Europos Komisijai.

·Pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnio 2 dalį Suomija, užbaigusi atitinkamas sutartas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, nurodytas šio priedo 2.1 skirsnyje, pateikia Komisijai tinkamai pagrįstą prašymą išmokėti finansinį įnašą. Suomija užtikrina, kad gavusi prašymą Komisija turėtų visapusišką prieigą prie pagrindinių atitinkamų duomenų, kuriais grindžiamas tinkamas mokėjimo prašymo pagrindimas, tiek vertinant mokėjimo prašymą pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnio 3 dalį, tiek audito ir kontrolės tikslais.

(1) Išskyrus elektros energijos ir (arba) šilumos gamybos projektus pagal šią priemonę, taip pat susijusią perdavimo ir paskirstymo infrastruktūrą, kurioje naudojamos gamtinės dujos ir kurie atitinka reikšmingos žalos nedarymo techninių rekomendacijų (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas.

(2) Jei su veikla, kuriai skiriama parama, susijęs prognozuojamas išmetamas ŠESD kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, turėtų būti pateiktas paaiškinimas, kodėl to neįmanoma pasiekti. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis veiklai, kuriai taikoma ATLPS, suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, yra nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(3) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, išimtinai skirtuose neperdirbamoms pavojingoms atliekoms tvarkyti, ir esamiems įrenginiams, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas, kad jas būtų galima saugoti ar panaudoti, arba išgauti medžiagas iš deginant susidariusių pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(4) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į biologinių atliekų kompostavimą ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(5) OL L 57, 2021 2 18, p. 17–75.

(6) Išskyrus elektros energijos ir (arba) šilumos gamybos projektus pagal šią priemonę, taip pat susijusią perdavimo ir paskirstymo infrastruktūrą, kurioje naudojamos gamtinės dujos ir kurie atitinka reikšmingos žalos nedarymo techninių rekomendacijų (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas.

(7) Jei su veikla, kuriai skiriama parama, susijęs prognozuojamas išmetamas ŠESD kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, turėtų būti pateiktas paaiškinimas, kodėl to neįmanoma pasiekti. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis veiklai, kuriai taikoma ATLPS, suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, yra nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(8) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, išimtinai skirtuose neperdirbamoms pavojingoms atliekoms tvarkyti, ir esamiems įrenginiams, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas, kad jas būtų galima saugoti ar panaudoti, arba išgauti medžiagas iš deginant susidariusių pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(9) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į biologinių atliekų kompostavimą ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(10) Išskyrus elektros energijos ir (arba) šilumos gamybos projektus pagal šią priemonę, taip pat susijusią perdavimo ir paskirstymo infrastruktūrą, kurioje naudojamos gamtinės dujos ir kurie atitinka reikšmingos žalos nedarymo techninių rekomendacijų (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas.

(11) Jei su veikla, kuriai skiriama parama, susijęs prognozuojamas išmetamas ŠESD kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, turėtų būti pateiktas paaiškinimas, kodėl to neįmanoma pasiekti. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis veiklai, kuriai taikoma ATLPS, suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, yra nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(12) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, išimtinai skirtuose neperdirbamoms pavojingoms atliekoms tvarkyti, ir esamiems įrenginiams, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas, kad jas būtų galima saugoti ar panaudoti, arba išgauti medžiagas iš deginant susidariusių pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(13) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į biologinių atliekų kompostavimą ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(14) Išskyrus a) turtą ir veiklą, susijusią su elektros energijos ir (arba) šilumos gamyba, taip pat susijusią perdavimo ir skirstymo infrastruktūrą, kurioje naudojamos gamtinės dujos, kurie atitinka Techninių gairių „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas, ir b) ii punkte nurodytą veiklą ir turtą, kuriems iškastinio kuro naudojimas yra laikinas ir techniškai neišvengiamas, kad būtų galima laiku pereiti prie eksploatavimo be iškastinio kuro.

(15) Jei vykdant remiamą veiklą numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, pateikiamas paaiškinimas, kodėl tai neįmanoma. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis veiklai, kuriai taikoma ATLPS, suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, yra nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(16) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, išimtinai skirtuose neperdirbamoms pavojingoms atliekoms tvarkyti, ir esamiems įrenginiams, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas, kad jas būtų galima saugoti ar panaudoti, arba išgauti medžiagas iš deginant susidariusių pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu. 

(17) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į biologinių atliekų kompostavimą ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu. 

(18) Išskyrus elektros energijos ir (arba) šilumos gamybos projektus pagal šią priemonę, taip pat susijusią perdavimo ir paskirstymo infrastruktūrą, kurioje naudojamos gamtinės dujos ir kurie atitinka reikšmingos žalos nedarymo techninių rekomendacijų (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas.

(19) Jei su veikla, kuriai skiriama parama, susijęs prognozuojamas išmetamas ŠESD kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, turėtų būti pateiktas paaiškinimas, kodėl to neįmanoma pasiekti. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis veiklai, kuriai taikoma ATLPS, suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, yra nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(20) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, išimtinai skirtuose neperdirbamoms pavojingoms atliekoms tvarkyti, ir esamiems įrenginiams, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas, kad jas būtų galima saugoti ar panaudoti, arba išgauti medžiagas iš deginant susidariusių pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(21) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į biologinių atliekų kompostavimą ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(22) Išskyrus elektros energijos ir (arba) šilumos gamybos projektus pagal šią priemonę, taip pat susijusią perdavimo ir paskirstymo infrastruktūrą, kurioje naudojamos gamtinės dujos ir kurie atitinka reikšmingos žalos nedarymo techninių rekomendacijų (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas.

(23) Jei su veikla, kuriai skiriama parama, susijęs prognozuojamas išmetamas ŠESD kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, turėtų būti pateiktas paaiškinimas, kodėl to neįmanoma pasiekti. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis veiklai, kuriai taikoma ATLPS, suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, yra nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(24) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, išimtinai skirtuose neperdirbamoms pavojingoms atliekoms tvarkyti, ir esamiems įrenginiams, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas, kad jas būtų galima saugoti ar panaudoti, arba išgauti medžiagas iš deginant susidariusių pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(25) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į biologinių atliekų kompostavimą ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(26) Išskyrus elektros energijos ir (arba) šilumos gamybos projektus pagal šią priemonę, taip pat susijusią perdavimo ir paskirstymo infrastruktūrą, kurioje naudojamos gamtinės dujos ir kurie atitinka reikšmingos žalos nedarymo techninių rekomendacijų (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas.

(27) Jei su veikla, kuriai skiriama parama, susijęs prognozuojamas išmetamas ŠESD kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, turėtų būti pateiktas paaiškinimas, kodėl to neįmanoma pasiekti. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis veiklai, kuriai taikoma ATLPS, suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, yra nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(28) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, išimtinai skirtuose neperdirbamoms pavojingoms atliekoms tvarkyti, ir esamiems įrenginiams, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas, kad jas būtų galima saugoti ar panaudoti, arba išgauti medžiagas iš deginant susidariusių pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(29) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į biologinių atliekų kompostavimą ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(30) Išskyrus elektros energijos ir (arba) šilumos gamybos projektus pagal šią priemonę, taip pat susijusią perdavimo ir paskirstymo infrastruktūrą, kurioje naudojamos gamtinės dujos ir kurie atitinka reikšmingos žalos nedarymo techninių rekomendacijų (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas.

(31) Jei su veikla, kuriai skiriama parama, susijęs prognozuojamas išmetamas ŠESD kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, turėtų būti pateiktas paaiškinimas, kodėl to neįmanoma pasiekti. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis veiklai, kuriai taikoma ATLPS, suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, yra nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(32) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, išimtinai skirtuose neperdirbamoms pavojingoms atliekoms tvarkyti, ir esamiems įrenginiams, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas, kad jas būtų galima saugoti ar panaudoti, arba išgauti medžiagas iš deginant susidariusių pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(33) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į biologinių atliekų kompostavimą ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(34) Išskyrus elektros energijos ir (arba) šilumos gamybos projektus pagal šią priemonę, taip pat susijusią perdavimo ir paskirstymo infrastruktūrą, kurioje naudojamos gamtinės dujos ir kurie atitinka reikšmingos žalos nedarymo techninių rekomendacijų (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas.

(35) Jei su veikla, kuriai skiriama parama, susijęs prognozuojamas išmetamas ŠESD kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, turėtų būti pateiktas paaiškinimas, kodėl to neįmanoma pasiekti. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis veiklai, kuriai taikoma ATLPS, suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, yra nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(36) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, išimtinai skirtuose neperdirbamoms pavojingoms atliekoms tvarkyti, ir esamiems įrenginiams, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas, kad jas būtų galima saugoti ar panaudoti, arba išgauti medžiagas iš deginant susidariusių pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(37) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į biologinių atliekų kompostavimą ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(38) Biodujų gamyba remiama tik tuo atveju, kai priemonė taip pat apima biometano atnaujinimą, nebent mažose (mažesnėse nei 500 kWe) įmonėse, kuriose biodujos naudojamos tinklui stabilizuoti.

(39) Išskyrus a) projektus pagal šią priemonę, susijusius su elektros energijos ir (arba) šilumos gamyba, taip pat susijusia perdavimo ir skirstymo infrastruktūra, naudojant gamtines dujas, kurie atitinka Techninių gairių „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas, ir b) ii punkte nurodytą veiklą ir turtą, kuriems iškastinio kuro naudojimas yra laikinas ir techniškai neišvengiamas, kad būtų galima laiku pereiti prie eksploatavimo be iškastinio kuro.

(40) Jei su veikla, kuriai skiriama parama, susijęs prognozuojamas išmetamas ŠESD kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, turėtų būti pateiktas paaiškinimas, kodėl to neįmanoma pasiekti. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis veiklai, kuriai taikoma ATLPS, suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, yra nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(41) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, išimtinai skirtuose neperdirbamoms pavojingoms atliekoms tvarkyti, ir esamiems įrenginiams, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas, kad jas būtų galima saugoti ar panaudoti, arba išgauti medžiagas iš deginant susidariusių pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(42) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į biologinių atliekų kompostavimą ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(43) Jei šia priemone siekiama vidutiniškai bent vidutinio lygio renovacijos, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje (ES) 2019/786 dėl pastatų renovacijos, arba b) jei šiomis priemonėmis siekiama vidutiniškai bent 30 proc. sumažinti tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamą ŠESD kiekį, palyginti su ex ante išmetamu kiekiu.

(44) Jei priemonės tikslas susijęs su elektros energijos arba šilumos gamyba iš biomasės pagal Direktyvą (ES) 2018/2001; ir jei šia priemone siekiama bent 80 proc. sumažinti įrenginyje išmetamą ŠESD kiekį šiam tikslui naudojant biomasę pagal ŠESD kiekio mažinimo metodiką ir Direktyvos (ES) 2018/2001 VI priede nustatytą santykinę lygintino iškastinio kuro vertę. Jei šios priemonės tikslas yra susijęs su biodegalų gamyba naudojant biomasę (išskyrus maistinius ir pašarinius augalus), kaip nustatyta Direktyvoje (ES) 2018/2001, ir jei priemonės tikslas – bent 65 proc. sumažinti įrenginio išmetamą ŠESD kiekį, šiam tikslui naudojant biomasę, atsižvelgiant į Direktyvos (ES) 2018/2001 V priede nustatytą išmetamo ŠESD kiekio mažinimo metodiką ir santykinį lyginamąjį iškastinio kuro rodiklį.

(45) Didelio naudingumo kogeneracijos atveju – jei šia priemone siekiama, kad per gyvavimo ciklą išmetamas teršalų kiekis būtų mažesnis nei 100gCO2e/kWh arba šiluma/vėsuma būtų gaminama iš atliekinės šilumos. Centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo atveju – jei susijusi infrastruktūra atitinka 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB ES (OL L 315, 2012 11 14, p. 1) arba jei esama infrastruktūra atnaujinama, kad atitiktų efektyvaus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo apibrėžtį, arba projektas yra pažangi bandomoji sistema (kontrolės ir energijos valdymo sistemos, daiktų internetas) ar dėl jo centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemoje taikomas žemesnės temperatūros režimas.

(46) OL L 57, 2021 2 18, p. 17–75.

(47) Išskyrus a) projektus pagal šią priemonę, susijusius su elektros energijos ir (arba) šilumos gamyba, taip pat susijusia perdavimo ir skirstymo infrastruktūra, naudojant gamtines dujas, kurie atitinka Techninių gairių „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas, ir b) ii punkte nurodytą veiklą ir turtą, kuriems iškastinio kuro naudojimas yra laikinas ir techniškai neišvengiamas, kad būtų galima laiku pereiti prie eksploatavimo be iškastinio kuro.

(48) Jei su veikla, kuriai skiriama parama, susijęs prognozuojamas išmetamas ŠESD kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, turėtų būti pateiktas paaiškinimas, kodėl to neįmanoma pasiekti. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis veiklai, kuriai taikoma ATLPS, suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, yra nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(49) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, išimtinai skirtuose neperdirbamoms pavojingoms atliekoms tvarkyti, ir esamiems įrenginiams, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas, kad jas būtų galima saugoti ar panaudoti, arba išgauti medžiagas iš deginant susidariusių pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(50) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į biologinių atliekų kompostavimą ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.