EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2025 06 13
COM(2025) 313 final
2025/0166(NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS SPRENDIMAS
dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi EEE jungtiniame komitete, dėl EEE susitarimo II priedo (Techniniai reglamentai, standartai, bandymai ir sertifikavimas) ir IV priedo (Energija) dalinio pakeitimo
(Energijos vartojimo efektyvumo direktyva)
(Tekstas svarbus EEE)
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.Pasiūlymo dalykas
Šis pasiūlymas teikiamas dėl sprendimo, kuriuo nustatoma pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi EEE jungtiniame komitete, dėl numatomo priimti Jungtinio komiteto sprendimo iš dalies pakeisti EEE susitarimo II priedą (Techniniai reglamentai, standartai, bandymai ir sertifikavimas) ir IV priedą (Energija)
2.Pasiūlymo aplinkybės
2.1.EEE susitarimas
Europos ekonominės erdvės susitarimu (toliau – EEE susitarimas) užtikrinamos vienodos EEE piliečių ir ekonominės veiklos vykdytojų teisės ir pareigos vidaus rinkoje. Juo numatyta keturias laisves apimančius ES teisės aktus taikyti visose 30 EEE valstybių, t. y. ES valstybėse narėse, Norvegijoje, Islandijoje ir Lichtenšteine. Be to, EEE susitarimu numatomas bendradarbiavimas kitose svarbiose srityse, pavyzdžiui, mokslinių tyrimų ir plėtros, švietimo, socialinės politikos, aplinkos, vartotojų apsaugos, turizmo ir kultūros srityse, kurios bendrai vadinamos gretutinės ir horizontaliosios politikos sritimis. EEE susitarimas įsigaliojo 1994 m. sausio 1 d. Sąjunga ir jos valstybės narės yra EEE susitarimo šalys.
2.2.EEE jungtinis komitetas
EEE jungtinis komitetas yra atsakingas už EEE susitarimo valdymą. Tai forumas, kuriame keičiamasi nuomonėmis, susijusiomis su EEE susitarimo veikimu. Jo sprendimai priimami bendru sutarimu ir yra privalomi Susitarimo šalims. Atsakomybė už EEE klausimų koordinavimą Europos Sąjungoje tenka Europos Komisijos generaliniam sekretoriatui.
2.3.Numatomas EEE jungtinio komiteto aktas
EEE jungtinis komitetas turėtų priimti sprendimą (toliau – numatomas aktas) iš dalies pakeisti EEE susitarimo II priedą (Techniniai reglamentai, standartai, bandymai ir sertifikavimas) ir IV priedą (Energija).
Numatomo akto tikslas – į EEE susitarimą įtraukti Direktyvą 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB 1 , ir Direktyvą (ES) 2018/2002, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo 2 .
Vadovaujantis EEE susitarimo 103 ir 104 straipsniais, numatomas aktas Susitarimo šalims taps privalomas.
3.Pozicija, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu
Komisija teikia pridedamą EEE jungtinio komiteto sprendimo projektą, kad Taryba jį priimtų kaip Sąjungos poziciją. Priimta pozicija turėtų būti artimiausiu metu pateikta EEE jungtiniame komitete.
Pridedamame EEE jungtinio komiteto sprendimo projekte pateikiamos EEE narėmis esančioms ELPA valstybėms skirtos adaptacijos, kaip nurodyta pridedamo Jungtinio komiteto sprendimo projekto konstatuojamosiose dalyse ir adaptacijose, kurios apima ne vien tai, ką galima laikyti tik techninėmis adaptacijomis, kaip apibrėžta Tarybos reglamente (EB) Nr. 2894/94 3 . Todėl Taryba nustato Sąjungos poziciją.
4.Teisinis pagrindas
4.1.Procedūrinis teisinis pagrindas
4.1.1.Principai
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 218 straipsnio 9 dalyje yra numatyti sprendimai, kuriais „nustatomos pozicijos, kurios Sąjungos vardu priimamos susitarimu įsteigtame organe, kai tam organui reikia priimti teisinę galią turinčius aktus, išskyrus aktus, papildančius arba pakeičiančius susitarimo institucinę struktūrą“.
Sąvoka „teisinę galią turintys aktai“ apima aktus, turinčius teisinę galią pagal aptariamą organą reglamentuojančias tarptautinės teisės normas. Ji taip pat apima priemones, kurios nėra privalomos pagal tarptautinę teisę, tačiau „gali stipriai paveikti Sąjungos teisės akto leidėjo priimamų teisės aktų [...] turinį“ 4 .
4.1.2.Taikymas aptariamuoju atveju
EEE jungtinis komitetas yra susitarimu, konkrečiai EEE susitarimu, įsteigtas organas. Aktas, kurį turi priimti EEE jungtinis komitetas, yra teisinę galią turintis aktas. Vadovaujantis EEE susitarimo 103 ir 104 straipsniais, numatomas aktas bus privalomas pagal tarptautinę teisę.
Numatomu aktu Susitarimo institucinė struktūra nepapildoma ir nekeičiama. Todėl siūlomo sprendimo procedūrinis teisinis pagrindas yra SESV 218 straipsnio 9 dalis kartu su Tarybos reglamento (EB) Nr. 2894/94 1 straipsnio 3 dalimi.
4.2.Materialinis teisinis pagrindas
4.2.1.Principai
Sprendimo pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2894/94 1 straipsnio 3 dalį materialinis teisinis pagrindas visų pirma priklauso nuo ES teisės akto, kuris turi būti įtrauktas į EEE susitarimą, materialinio teisinio pagrindo.
Jeigu numatomu aktu siekiama dviejų tikslų arba jį sudaro dvi dalys ir jeigu vieną iš tų tikslų ar dalių galima laikyti pagrindiniu tikslu arba pagrindine dalimi, o kita dalis ar kiti tikslai yra tik papildomi, sprendimas pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį turi būti grindžiamas vienu materialiniu teisiniu pagrindu – tuo, kurio reikalauja pagrindinis ar svarbesnis tikslas arba dalis.
4.2.2.Taikymas aptariamuoju atveju
Kadangi Jungtinio komiteto sprendimu į EEE susitarimą įtraukiamos Direktyva 2012/27/ES ir Direktyva (ES) 2018/2002, šį Tarybos sprendimą tikslinga grįsti tuo pačiu materialiniu teisiniu pagrindu, kokiu grindžiamas įtraukiamas aktas. Todėl siūlomo sprendimo materialinis teisinis pagrindas yra SESV 194 straipsnio 2 dalis.
4.3.Išvada
Siūlomo sprendimo teisinis pagrindas turėtų būti SESV 194 straipsnio 2 dalis kartu su 218 straipsnio 9 dalimi ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2894/94 1 straipsnio 3 dalimi.
5.Numatomo akto skelbimas
EEE jungtinio komiteto aktu bus iš dalies pakeistas EEE susitarimo II priedas (Techniniai reglamentai, standartai, bandymai ir sertifikavimas) ir IV priedas (Energija), todėl priimtą aktą tikslinga paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
2025/0166 (NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS SPRENDIMAS
dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi EEE jungtiniame komitete, dėl EEE susitarimo II priedo (Techniniai reglamentai, standartai, bandymai ir sertifikavimas) ir IV priedo (Energija) dalinio pakeitimo
(Energijos vartojimo efektyvumo direktyva)
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 194 straipsnio 2 dalį kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,
atsižvelgdama į 1994 m. lapkričio 28 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2894/94 dėl Europos ekonominės erdvės susitarimo 5 įgyvendinimo tvarkos, ypač į jo 1 straipsnio 3 dalį,
atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,
kadangi:
(1)1994 m. sausio 1 d. įsigaliojo Europos ekonominės erdvės susitarimas 6 (toliau – EEE susitarimas);
(2)pagal EEE susitarimo 98 straipsnį EEE jungtinis komitetas gali nuspręsti iš dalies pakeisti, be kita ko, EEE susitarimo II priedą (Techniniai reglamentai, standartai, bandymai ir sertifikavimas) ir IV priedą (Energija);
(3)į EEE susitarimą turi būti įtrauktos Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB 7 , ir Direktyva (ES) 2018/2002, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo 8 ;
(4)kelias Direktyvos su pakeitimais, padarytais Direktyva (ES) 2018/2002, nuostatas reikia iš esmės pritaikyti atsižvelgiant į EEE susitarimo ir ELPA valstybių ypatumus;
(5)kadangi Sąjungos 2020 ir 2030 m. pagrindiniai energijos vartojimo efektyvumo tikslai ELPA valstybėms netaikomi, Direktyvos 2012/27/ES 3 straipsnio 1 dalies a punktas ir 3 straipsnio 5 dalis ir Direktyvos 2012/27/ES su pakeitimais, padarytais Direktyva (ES) 2018/2002, 1 straipsnio 1 dalis ELPA valstybėms neturėtų būti taikomi. Tačiau ELPA valstybės savanoriškai nustato savo nacionalinius orientacinius energijos vartojimo efektyvumo tikslus, išdėstytus prie EEE jungtinio komiteto sprendimo pridėtoje ELPA valstybių deklaracijoje;
(6)Direktyvos 2012/27/ES su pakeitimais, padarytais Direktyva (ES) 2018/2002, 5 straipsnyje nurodyti minimalūs energinio naudingumo reikalavimai, kurių turi būti laikomasi remiantis Direktyvos 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo 4 straipsniu. Tikslinga leisti Islandijai vykdyti savo įsipareigojimus dėl minimalių energinio naudingumo reikalavimų centrinės valdžios pastatuose remiantis jos nacionalinės teisės aktais, atsižvelgiant į tai, kad Islandijai taikoma nuostata, leidžianti neįtraukti Direktyvos 2010/31/ES;
(7)taip pat tikslinga atitinkamai pritaikyti Direktyvos 2012/27/ES su pakeitimais, padarytais Direktyva (ES) 2018/2002, 20 straipsnio 5 dalį, visų pirma nuorodą į 5 straipsnio 1 dalį pakeičiant bendresne nuoroda į 5 straipsnį, kad būtų atsižvelgta į pakeitimus, padarytus pagal vėlesnes nuostatas;
(8)naujas sutaupytos energijos lygis, kurį Islandija turi pasiekti pagal 7 straipsnio 1 dalį, turėtų būti toks, kad atspindėtų Islandijos energijos rinkos ir energijos rūšių derinio ypatumus;
(9)atsižvelgiant į tai, kad Islandijos energetikos sistema yra izoliuota, joje beveik nenaudojama iškastinio kuro, jai būdingas aukštas energijos tiekimo saugumo ir energetinės nepriklausomybės lygis ir ji labai priklauso nuo specialių savybių turinčios atsinaujinančiosios geoterminės energijos, tikslinga leisti Islandijai nukrypti nuo tam tikrų 9a, 9b ir 9c straipsniuose nustatytų reikalavimų dėl matavimo;
(10)atsižvelgiant į tai, kad Islandija neturi gamtinių dujų infrastruktūros ir jai netaikoma Direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos, 9 ir 10 straipsniai, susiję su gamtinių dujų matavimu ir sąskaitų informacija, Islandijai neturėtų būti taikomi;
(11)atsižvelgiant į tai, kad Direktyva 2004/8/EB dėl termofikacijos skatinimo, remiantis naudingosios šilumos paklausa vidaus energetikos rinkoje, Islandijos bendrai geoterminei šilumos ir elektros energijos gamybai netaikoma, Direktyvos 2012/27/ES su pakeitimais, padarytais Direktyva (ES) 2018/2002, 14 ir 15 straipsniai, susiję su Direktyva 2004/8/EB, Islandijai neturėtų būti taikomi;
(12)todėl EEE susitarimo II priedas (Techniniai reglamentai, standartai, bandymai ir sertifikavimas) ir IV priedas (Energija) turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;
(13)todėl Sąjungos pozicija EEE jungtiniame komitete turėtų būti grindžiama pridedamu sprendimo projektu,
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi EEE jungtiniame komitete, dėl siūlomo EEE susitarimo II priedo (Techniniai reglamentai, standartai, tyrimai ir sertifikavimas) ir IV priedo (Energija) dalinio pakeitimo grindžiama prie šio sprendimo pridėtu EEE jungtinio komiteto sprendimo projektu.
2 straipsnis
Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.
Priimta Briuselyje
Tarybos vardu
Pirmininkas / Pirmininkė
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2025 06 13
COM(2025) 313 final
PRIEDAS
prie
pasiūlymo dėl
TARYBOS SPRENDIMO
dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi EEE jungtiniame komitete, dėl EEE susitarimo II priedo (Techniniai reglamentai, standartai, bandymai ir sertifikavimas) ir IV priedo (Energija) dalinio pakeitimo
(EVED)
PRIEDAS
EEE JUNGTINIO KOMITETO SPRENDIMO PROJEKTAS
Nr. […]
[data]
kuriuo iš dalies keičiamas EEE susitarimo II priedas (Techniniai reglamentai, standartai, bandymai ir sertifikavimas) ir IV priedas (Energija)
EEE JUNGTINIS KOMITETAS,
atsižvelgdamas į Europos ekonominės erdvės susitarimą (toliau – EEE susitarimas), ypač į jo 98 straipsnį,
kadangi:
(1)į EEE susitarimą turi būti įtraukta 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB 1 ;
(2)į EEE susitarimą turi būti įtraukta 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2002, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo 2 ;
(3)ELPA valstybės neįtrauktos į ES pagrindinį energijos vartojimo efektyvumo tikslą iki 2020 m. pasiekti, kad būtų sutaupoma 20 proc. energijos. ELPA valstybėms turėtų būti taikomas Direktyvos 2012/27/ES 3 straipsnis, išskyrus 3 straipsnio 1 dalies a punkto ir 5 dalies nuostatas;
(4)ELPA valstybės nėra įtrauktos į 2030 m. ES pagrindinius energijos vartojimo efektyvumo tikslus, kad energijos vartojimo efektyvumas būtų bent 32,5 proc. Todėl Direktyvos 2012/27/ES su pakeitimais, padarytais Direktyva (ES) 2018/2002, 1 straipsnio 1 dalis neturėtų būti taikoma ELPA valstybėms. Vietoj to ELPA valstybės nustato 2030 m. nacionalinius orientacinius energijos vartojimo efektyvumo tikslus;
(5)Islandijai skirtomis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis siekiama užtikrinti, kad energijos vartojimo efektyvumo priemonės būtų įgyvendinamos ekonomiškai efektyviai ir tinkamai atsižvelgiant į jos padėtį: jos energetikos sistema yra izoliuota ir joje beveik nenaudojama iškastinio kuro, o energijos tiekimo saugumo ir energetinės nepriklausomybės lygis yra aukštas. Islandijoje plačiai naudojama specifinių savybių turinti atsinaujinančiųjų išteklių geoterminė energija, todėl, inter alia, Islandijai būtina nukrypti nuo tam tikrų 9a, 9b ir 9c straipsniuose nustatytų matavimo reikalavimų;
(6)Direktyvos 2012/27/ES su pakeitimais, padarytais Direktyva (ES) 2018/2002, 5 straipsnyje nurodyti Direktyvos 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo 4 straipsnyje nustatyti minimalieji energinio naudingumo standartai. Pagal EEE jungtinio komiteto sprendimą Nr. 135/2022 Islandijai netaikoma Direktyva 2010/31/ES. Todėl su minimaliu pastatų energiniu naudingumu susiję įsipareigojimai turi būti nustatyti Islandijos nacionalinės teisės aktuose;
(7)energijai imlios pramonės dalis Islandijoje yra neproporcingai didelė, todėl taupymo įpareigojimas yra kelis kartus didesnis už ES vidurkį. 88 proc. pirminės energijos Islandijoje yra atsinaujinančiųjų išteklių energija, elektros energijos ir šilumos kaina yra nedidelė, o tai reiškia, kad sąnaudos yra mažesnės ir daugiau sutaupoma. Todėl, pagal 7 straipsnio 1 dalį, nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2030 m. gruodžio 31 d. Islandija turėtų kasmet naujai sutaupyti energijos kiekį, lygų 0,24 proc. galutinės suvartojamos energijos kiekio, kurio vidurkis išvestas pagal paskutinių trejų metų, ėjusių prieš 2019 m. sausio 1 d., laikotarpio duomenis;
(8)Islandija neturi gamtinių dujų infrastruktūros ir, pagal EEE jungtinio komiteto sprendimą Nr. 93/2017, jai netaikoma Direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos. Todėl 9 ir 10 straipsniai, susiję su gamtinių dujų kiekio matavimu ir informacija apie sąskaitas už gamtines dujas, Islandijai netaikomi;
(9)pagal EEE jungtinio komiteto sprendimą Nr. 151/2006, geoterminei kogeneracijai Islandijoje netaikoma Direktyva 2004/8/EB dėl termofikacijos skatinimo, remiantis naudingosios šilumos paklausa vidaus energetikos rinkoje. Direktyvos 2012/27/ES su pakeitimais, padarytais Direktyva (ES) 2018/2002, 14 ir 15 straipsniai dėl kogeneracijos yra susiję su Direktyvos 2004/8/EB straipsniais dėl termofikacijos (termofikacijos). Islandija jau tenkina 90 proc. visos šilumos paklausos geotermine energija ir toliau skatina geoterminę kogeneraciją pagal savo nacionalinę teisinę sistemą, kai tai techniškai įmanoma. Todėl 14 ir 15 straipsniai Islandijos geoterminei kogeneracijai netaikomi;
(10)susitarta dėl papildomo lankstumo taikant Direktyvos 2012/27/ES su pakeitimais, padarytais Direktyva (ES) 2018/2002, 5 ir 20 straipsnius. 20 straipsnio 5 dalyje nuoroda į 5 straipsnio 1 dalį turėtų būti pakeista nuoroda į 5 straipsnį, kad viso 5 straipsnio įsipareigojimus būtų galima vykdyti įnašais į fondą;
(11)Direktyva 2012/27/ES panaikinama į EEE susitarimą įtraukta Direktyva 2004/8/EB 3 , todėl ji turi būti iš EEE susitarimo išbraukta;
(12)todėl EEE susitarimo II ir IV priedai turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti,
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
EEE susitarimo II priedo IV skyriuje 6 punktas (Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/125/EB) papildomas taip:
„su pakeitimais, padarytais:
–32012 L 0027: 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES (OL L 315, 2012 11 14, p. 1).“
2 straipsnis
EEE susitarimo IV priedas iš dalies keičiamas taip:
1.24 punkto (Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/8/EB) tekstas pakeičiamas taip:
„32012 L 0027: 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB, (OL L 315, 2012 11 14, p. 1), su pakeitimais, padarytais:
–32018 L 2002: 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2002 (OL L 328, 2018 12 21, p. 210).
Direktyvos nuostatos šio susitarimo tikslais pritaikomos taip:
a)1 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 dalies a punktas ir 7 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa ELPA valstybėms netaikomi;
b)3 straipsnio 5 dalis papildoma tokia pastraipa:
„Kiekviena ELPA valstybė savo atitinkamame integruotame nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane pagal Reglamento (ES) 2018/1999 3 ir 7–12 straipsnius nustato 2030 m. nacionalinį orientacinį energijos vartojimo efektyvumo tikslą, pagrįstą pirminės arba galutinės energijos suvartojimu arba energijos suvartojimo intensyvumu.“;
c)5 straipsnyje po žodžių „Direktyvos 2010/31/ES 4 straipsnį“ įterpiami žodžiai „arba, Islandijos atveju, įsipareigojimai pagal Islandijos nacionalinės teisės aktus“;
d)7 straipsnio 1 dalies b punktas papildomas tokiu sakiniu:
„Nukrypstant nuo reikalavimo pirmame šio punkto sakinyje, Islandija nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2030 m. gruodžio 31 d. kasmet naujai sutaupo kiekį, lygų 0,24 proc. metinio galutinės suvartojamos energijos kiekio, kurio vidurkis išvestas pagal paskutinių trejų metų, ėjusių prieš 2019 m. sausio 1 d., laikotarpio duomenis.“;
e)9 straipsnis netaikomas Islandijai, kiek tai susiję su dujų kiekio matavimu;
f)9a straipsnio 1 dalyje po žodžių „faktinį energijos suvartojimą“ įterpiami žodžiai „arba, Islandijos atveju, lygiavertį suvartojamos energijos kiekį“;
g)9a ir 9c straipsniai netaikomi centralizuoto šilumos tiekimo sistemoms Islandijoje, kuriose galutinių naudotojų yra mažiau nei 1 500;
h)9b straipsnis netaikomas Islandijai;
i)10 straipsnis netaikomas Islandijai, kiek tai susiję su informacija apie sąskaitas už gamtines dujas;
j)20 straipsnio 5 dalyje nuoroda į 5 straipsnio 1 dalį pakeičiama nuoroda į 5 straipsnį;
k)14 ir 15 straipsniai netaikomi Islandijai, kiek tai susiję su geotermine kogeneracija.
2.26 punktas (Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/125/EB) papildomas taip:
„su pakeitimais, padarytais:
–32012 L 0027: 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES (OL L 315, 2012 11 14, p. 1).“
3 straipsnis
Europos Sąjungos oficialiojo leidinio EEE priede skelbtini direktyvų 2012/27/ES ir (ES) 2018/2002 tekstai islandų ir norvegų kalbomis yra autentiški.
4 straipsnis
Šis sprendimas įsigalioja […], jei EEE jungtiniam komitetui pateikti visi pranešimai pagal EEE susitarimo 103 straipsnio 1 dalį 4*.
5 straipsnis
Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio EEE skyriuje ir EEE priede.
Priimta Briuselyje […].
EEE jungtinio komiteto vardu
Pirmininkas / Pirmininkė
[…]
EEE jungtinio komiteto
sekretoriai
[…]
ELPA valstybių deklaracija
pridedama prie Sprendimo Nr. […], kuriuo į EEE susitarimą įtraukiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES
[priimama kartu su šiuo sprendimu ir skelbiama OL]
Į EEE susitarimą įtraukus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/27/ES, bendra priemonių, kuriomis skatinamas energijos vartojimo efektyvumas, reglamentavimo sistema išplečiama įtraukiant ELPA valstybes. ELPA valstybės nėra įtrauktos į ES pagrindinį energijos vartojimo efektyvumo tikslą. Tačiau ELPA valstybės yra nustačiusios šiuos atitinkamus orientacinius nacionalinius energijos vartojimo efektyvumo tikslus:
·Islandijos vyriausybė yra nustačiusi nacionalinį tikslą, kad iki 2030 m. energijos vartojimo efektyvumas taptų 25 proc. didesnis nei 2015 m. Šis tikslas išreiškiamas kaip tarpsektorinis energijos suvartojimo intensyvumo mažinimo tikslas, t. y. energijos (galutinės) suvartojimo ir realiojo BVP santykis, pakoreguotas pagal PGS. Šis rodiklis yra energetikos prognozės, kurią kasmet skelbia Islandijos aplinkos ir energetikos agentūra, dalis.
·
·2020 m. lapkričio 6 d. Lichtenšteino parlamentas (Landtagas) priėmė 2030 m. energetikos strategiją, kurioje nustatytas nacionalinis energijos vartojimo efektyvumo tikslas – 20 proc. didesnis efektyvumas, palyginti su 2008 m. Pagrindiniai efektyvumo didinimo iki 2030 m. elementai yra pastatų renovacija, labai efektyvūs nauji pastatai ir apšvietimo, variklių pavarų ir buitinių prietaisų efektyvumo didinimas. Tiek elektriniai šilumos siurbliai šilumai tiekti, tiek transporto elektrifikavimas ateityje lems reikšmingą iškastinio kuro pakeitimą kitu kuru. Ataskaitos dėl pasiektų tikslų teikiamos kasmet (kaip stebėsenos ataskaitos, skirtos parlamentui, dalis).
·
·Norvegijos parlamentas (Stortingas) nustatė nacionalinį tikslą iki 2030 m., kad energija būtų naudojama 30 proc. efektyviau nei 2015 m. (Vyriausybės teisės aktų projektas Nr. 25 (2015–2016 m.). Šis tikslas išreiškiamas kaip tarpsektorinis energijos suvartojimo intensyvumo mažinimo tikslas, t. y. tiekiamosios (pirminės) energijos ir realiojo BVP santykis. Energetikos ministerija metinę ataskaitą dėl šio tikslo teikia ataskaitoje Stortingui (baltojoje knygoje) dėl nacionalinio biudžeto.