EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2025 05 22

COM(2025) 249 final

2025/0121(NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Tarptautinės jūrų organizacijos Jūrų saugumo komiteto 110-ojoje sesijoje, dėl Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS konvencijos), 1994 m. tarptautinio greitaeigių laivų saugos kodekso (1994 m. HSC kodekso) ir 2000 m. tarptautinio greitaeigių laivų saugos kodekso (2000 m. HSC kodekso) pakeitimų priėmimo

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.Pasiūlymo dalykas

Šis pasiūlymas teikiamas dėl sprendimo, kuriuo nustatoma pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Tarptautinės jūrų organizacijos Jūrų saugumo komiteto (angl. Maritime Safety Committee, toliau – MSC) 110-ojoje sesijoje, kurią numatyta surengti 2025 m. birželio 18–27 d.

MSC 110-ojoje sesijoje numatyta priimti šių dokumentų pakeitimus:

1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (toliau – SOLAS konvencija),

1994 m. tarptautinio greitaeigių laivų saugos kodekso (toliau – 1994 m. HSC kodeksas) ir

2000 m. tarptautinio greitaeigių laivų saugos kodekso (toliau – 2000 m. HSC kodeksas).

2.Pasiūlymo aplinkybės

2.1.Tarptautinės jūrų organizacijos konvencija

Tarptautinės jūrų organizacijos konvencija įsteigta Tarptautinė jūrų organizacija (toliau – IMO). IMO tikslas – būti forumu, kuriame bendradarbiaujama reguliuojant ir pritaikant praktikoje įvairiausius su tarptautine prekyba susijusios laivybos techninius aspektus. Be to, ji siekia skatinti visuotinai priimti aukščiausius praktiškai įmanomus standartus tokiose srityse kaip saugi laivyba, efektyvi navigacija ir jūros taršos iš laivų prevencija bei kontrolė ir užtikrinti visiems vienodas sąlygas. Ji taip pat sprendžia atitinkamus administracinius ir teisinius klausimus.

Konvencija įsigaliojo 1958 m. kovo 17 d.

Visos valstybės narės yra Konvencijos šalys; Sąjunga nėra jos šalis.

Visos valstybės narės yra 1974 m. SOLAS konvencijos, įsigaliojusios 1980 m. gegužės 25 d., šalys; Sąjunga nėra jos šalis.

2.2.Tarptautinė jūrų organizacija

Tarptautinė jūrų organizacija (IMO) yra Jungtinių Tautų specializuotoji agentūra, atsakinga už laivybos saugą ir saugumą ir už jūros taršos iš laivų prevenciją. Ji nustato pasaulinius tarptautinės laivybos saugos, saugumo ir aplinkosauginio veiksmingumo standartus. Pagrindinis jos uždavinys – sukurti visuotinai pripažintą ir visuotinai įgyvendinamą objektyvią ir veiksmingą laivybos pramonės reguliavimo sistemą.

Prie IMO gali prisijungti bet kuri valstybė; visos ES valstybės narės yra IMO narės. Šiuo metu ES santykiai su IMO grindžiami IMO rezoliucija A.1168(32), kurioje nustatytos IMO ir tarpvyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo procedūros ir sąlygos.

IMO MSC yra sudarytas iš visų IMO narių ir susitinka bent kartą per metus. Jis svarsto visus šios organizacijos kompetencijai priskiriamus klausimus, susijusius su pagalbinėmis navigacijos priemonėmis, laivų statyba ir įranga, įgulos komplektavimu atsižvelgiant į saugą, laivų susidūrimo prevencijos taisyklėmis, pavojingųjų krovinių tvarkymu, saugios laivybos procedūromis ir reikalavimais, hidrografine informacija, laivų žurnalais ir navigacijos įrašais, jūrų laivų avarijų tyrimu, žmonių bei turto gelbėjimu ir visais kitais tiesioginį poveikį saugiai laivybai turinčiais aspektais.

Pagal IMO konvencijos 28 straipsnio b punktą, IMO MSC užtikrina visų pareigų, jam pavestų vykdyti IMO konvencija, IMO asamblėjos ar IMO tarybos, arba visų pirmiau nurodytai taikymo sričiai priskiriamų pareigų, kurias jam gali būti pavesta vykdyti bet kuriuo kitu tarptautiniu dokumentu arba juo remiantis ir kurias pripažįsta IMO, vykdymo mechanizmą. MSC ir jo pagalbinių komitetų sprendimai priimami jų narių balsų dauguma.

2.3.Numatomas priimti IMO Jūrų saugumo komiteto aktas

2025 m. birželio 18–27 d. vyksiančioje 110-ojoje sesijoje MSC turi priimti SOLAS konvencijos II-1, II-2 bei V skyrių ir 1994 m. HSC kodekso bei 2000 m. HSC kodekso pakeitimus.

Numatomų SOLAS konvencijos II-1 skyriaus pakeitimų tikslas – pateikti paaiškinimų ir suteikti tikrumą dėl Tarptautinio laivų, naudojančių dujas ar kitą žemos pliūpsnio temperatūros kurą, saugos kodekso (toliau – IGF kodeksas) taikymo dujiniam kurui.

Numatomais SOLAS konvencijos II-2 skyriaus pakeitimais siekiama užtikrinti, kad ši nuostata būtų nuosekliai įgyvendinama keleiviniuose ir krovininiuose laivuose.

Numatomų SOLAS konvencijos V skyriaus pakeitimų tikslas – pagerinti locmanų saugą jūroje.

Numatomais 1994 m. HSC kodekso ir 2000 m. HSC kodekso pakeitimais siekiama gelbėjimosi liemenių turėjimo reikalavimus suderinti su SOLAS III skyriaus reikalavimais.

3.Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi MSC 110-ojoje sesijoje

3.1.SOLAS konvencijos II-1 skyriaus pakeitimai

108-ojoje sesijoje MSC, apsvarstęs IGF kodekso taikymą žemos pliūpsnio temperatūros ir kitam dujiniam kurui, pažymėjo, kad reikia išsiaiškinti, ar IGF kodeksas taikomas laivams, kuriuose kaip kuras naudojamos dujos, nepriklausomai nuo pliūpsnio temperatūros, ir susitarė klausimą perduoti nagrinėti per Krovinių ir konteinerių vežimo pakomitečio (toliau – CCC) 10-ąją sesiją, o CCC rekomendaciją gauti per MSC 109-ąją sesiją.

Per savo 10-ąją sesiją CCC pritarė bendram požiūriui, kad IGF kodeksas turėtų būti taikomas žemos pliūpsnio temperatūros kurui ir dujiniam kurui, ir pateikė MSC 109-ajai sesijai skirtą rekomendaciją iš dalies pakeisti SOLAS konvencijos II-1 skyrių. Per CCC 10-ąją sesiją Sąjunga laikėsi pozicijos pritarti, kad būtų išsamiau išnagrinėti tinkamiausi tolesni veiksmai sprendžiant, ar visas dujinis kuras turėtų būti laikomas patenkantis į IGF kodekso taikymo sritį ir kaip tai turėtų būti padaryta.

MSC 109-ojoje sesijoje įsteigta Saugos reguliavimo sistemos, padedančios mažinti laivų, naudojančių naujas technologijas ir alternatyviuosius degalus, išmetamą ŠESD kiekį, sukūrimo darbo grupė ir jai nurodyta parengti SOLAS konvencijos taisyklių II-1/2.29, 56 ir 57 pakeitimų projektus, kurie būtų pateikti svarstyti MSC. MSC 109-ojoje sesijoje Sąjunga laikėsi pozicijos pritarti, kad reikia skubiai patikslinti IGF kodekso taikymo sritį, prireikus priimant SOLAS konvencijos pakeitimų projektus.

MSC 109-ojoje sesijoje, apsvarsčius darbo grupės ataskaitą, SOLAS konvencijos pakeitimų, susijusių su IGF kodekso taikymu, projektai buvo patvirtinti ir juos buvo numatyta priimti MSC 110-ojoje sesijoje. Šie pakeitimai išplatinti 2024 m. gruodžio 17 d. IMO aplinkraščio Nr. 4953 1 priede.

Šiems pakeitimams Sąjunga turėtų pritarti, nes jais bus užtikrintas aiškumas ir suteiktas tikrumas dėl IGF kodekso taikymo dujiniam kurui.

3.2.SOLAS konvencijos II-2 skyriaus pakeitimai

10-ojoje sesijoje Laivų sistemų ir įrangos pakomitetis (toliau – SSE) apsvarstė dokumentą, kuriame pateikti nedideli SOLAS konvencijos taisyklių II-2/11.2 ir 11.4.1 pakeitimai, kuriais siekiama užtikrinti nuoseklų šių nuostatų įgyvendinimą keleiviniuose ir krovininiuose laivuose. Po diskusijų pakomitetis pasiūlymui pritarė bei susitarė dėl SOLAS konvencijos II-2/11 taisyklės pakeitimų projekto, kurį sudaro 7 nedideli pakeitimai, ir numatė tą projektą pateikti tvirtinti MSC 109-ojoje sesijoje ir priimti MSC 110-ojoje sesijoje. SSE 10-ojoje sesijoje Sąjunga laikėsi pozicijos šiems pakeitimams pritarti, kad būtų užtikrintas nuoseklus šios nuostatos įgyvendinimas keleiviniuose ir krovininiuose laivuose.

Siekiant, kad SOLAS konvencijos II-2/11 taisyklė būtų nuosekliai įgyvendinama keleiviniuose ir krovininiuose laivuose, MSC 109-ojoje sesijoje šios nuostatos pakeitimų projektas buvo patvirtintas ir jį numatyta priimti MSC 110-ojoje sesijoje. Šie pakeitimai išplatinti 2024 m. gruodžio 17 d. IMO aplinkraščio Nr. 4953 1 priede.

Sąjunga šiems pakeitimams turėtų pritarti, nes jais bus užtikrintas nuoseklus šios nuostatos įgyvendinimas keleiviniuose ir krovininiuose laivuose.

3.3.SOLAS konvencijos V skyriaus pakeitimai

MSC 106-ojoje sesijoje susitarta į Navigacijos, ryšių, paieškos ir gelbėjimo pakomitečio (toliau – NCSR) 2022–2023 m. dvimetę darbotvarkę bei į NCSR 10-osios sesijos preliminarią darbotvarkę įtraukti darbą „Persvarstyti SOLAS konvencijos V/23 taisyklę ir susijusias priemones locmanų perlaipinimo tvarkos saugai pagerinti“ ir nustatyti jo tikslinius įgyvendinimo metus – 2024 m. MSC 106-ojoje sesijoje Sąjunga laikėsi pozicijos iš esmės pritarti pasiūlymui nustatyti naują darbą iš dalies pakeisti SOLAS konvencijos V/23 taisyklę ir susijusias priemones locmanų perlaipinimo tvarkos saugai pagerinti.

Savo 10-ojoje sesijoje NCSR pradėjo darbą, susijusį su būtinu SOLAS konvencijos V/23 taisyklės persvarstymu. Siekdamas jį tęsti, pakomitetis susitarė įsteigti Ryšių palaikymo locmanų perlaipinimo tvarkos klausimais grupę ir jos darbą pavesti koordinuoti Kinijai. Šį darbą numatyta baigti NCSR 11-ojoje sesijoje. NCSR 10-ojoje sesijoje Sąjunga laikėsi pozicijos pasiūlyti, kad techninės ekspertų diskusijos būtų tęsiamos darbo grupėje.

NCSR 11-ojoje sesijoje Ryšių palaikymo grupė pateikė SOLAS konvencijos V/23 taisyklės pakeitimų projektą ir locmanų perlaipinimo tvarkos taikymo standartų projektą. Apsvarstytą ataskaitą pakomitetis perdavė Laivybos darbo grupei, kad ši SOLAS konvencijos pakeitimų projektą bei tvarkos taikymo standartų projektą peržiūrėtų ir atliktų su jais susijusį baigiamąjį darbą. Apsvarstęs darbo grupės ataskaitą, pakomitetis SOLAS konvencijos V/23 taisyklės bei priedėlio (Liudijimai) pakeitimų projektui ir susijusiam MSC rezoliucijos dėl locmanų perlaipinimo tvarkos taikymo standartų projektui pritarė ir paragino Komitetą juos patvirtinti, kad vėliau jie būtų priimti. NCSR 11-ojoje sesijoje Sąjunga laikėsi pozicijos pasiūlyti, kad visi dokumentai būtų perduoti Laivybos darbo grupei, kuri tęstų darbą, susijusį su SOLAS konvencijos V/23 taisyklės ir susijusių priemonių pakeitimų rengimu.

MSC 109-ojoje sesijoje SOLAS konvencijos V/23 taisyklės ir priedėlio (Liudijimai) pakeitimų projektams pritarta ir juos numatyta priimti MSC 110-ojoje sesijoje. Šie pakeitimai išplatinti 2024 m. gruodžio 17 d. IMO aplinkraščio Nr. 4953 1 priede.

Sąjunga šiems pakeitimams turėtų pritarti, nes jais bus pagerinta locmanų sauga jūroje.

3.4.1994 m. HSC kodekso ir 2000 m. HSC kodekso pakeitimai

MSC 101-ojoje sesijoje susitarta į darbotvarkę, įgyvendintiną po dvejų metų, įtraukti darbą „Parengti 1994 m. ir 2000 m. HSC kodeksų 8.3.5 punkto ir 1 priedo pakeitimus“ ir numatyti vieną sesiją šiam punktui užbaigti. Su šiuo darbu susijusiu organu paskirtas SSE pakomitetis. MSC 101-ojoje sesijoje Sąjunga laikėsi pozicijos pritarti pasiūlymui nustatyti naują SSE pakomitečiui skirtą darbą – HSC kodeksuose nustatytus kūdikiams tinkamų gelbėjimosi liemenių reikalavimus suderinti su SOLAS konvencijos III skyriuje nustatytais gelbėjimosi liemenių turėjimo reikalavimais.

SSE 9-ojoje sesijoje susitarta šį darbotvarkės punktą įtraukti į SSE 10-osios sesijos preliminarią darbotvarkę. SSE 10-ojoje sesijoje, atsižvelgiant į plenarinėje sesijoje pateiktas pastabas ir priimtus sprendimus, pavesta su 1994 m. ir 2000 m. HSC kodeksų pakeitimų projektais susijusį baigiamąjį darbą atlikti Gelbėjimo priemonių (toliau – LSA) darbo grupei. Apsvarsčius atitinkamą LSA darbo grupės ataskaitos dalį, SSE 10-ojoje sesijoje 1994 m. ir 2000 m. HSC kodeksų pakeitimų projektams pritarta siekiant, kad jie būtų patvirtinti MSC 109-ojoje sesijoje ir vėliau priimti MSC 110-oje sesijoje.

MSC 109-ojoje sesijoje 1994 m. HSC kodekso 8.3.5 punkto (Asmeninės gelbėjimosi priemonės) bei 1 priedo (Įrangos aprašas) ir 2000 m. HSC kodekso 8.3.5 punkto (Asmeninės gelbėjimosi priemonės) ir 1 priedo (Įrangos aprašas) pakeitimų projektai buvo patvirtinti ir juos numatyta priimti MSC 110-ojoje sesijoje, tikintis, kad jie įsigalios 2028 m. sausio 1 d. Šie pakeitimai išplatinti 2024 m. gruodžio 17 d. IMO aplinkraščio Nr. 4953 2 ir 3 prieduose.

Sąjunga šiems pakeitimams turėtų pritarti, nes jais gelbėjimosi liemenių turėjimo reikalavimai bus suderinti su SOLAS konvencijos III skyriaus reikalavimais ir bus pagerinta kūdikių sauga avarijos atveju.

4.Susiję ES teisės aktai ir ES kompetencija

4.1.Susiję ES teisės aktai

4.1.1.SOLAS konvencijos II-1 skyriaus pakeitimai

Direktyvos 2009/45/EB 1 dėl keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų 6 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktyje nustatyta, kad vidaus reisus ES vykdantys nauji A klasės keleiviniai laivai turi visiškai atitikti 1974 m. SOLAS konvencijos su pakeitimais reikalavimus.

Be to, į Direktyvos 2009/45/EB I priedą įtrauktos dvi taisyklės, susijusios su laivais, naudojančiais žemos pliūpsnio temperatūros kurą:

·II-1/G/1 taisyklė: taikoma naujiems B, C ir D klasių [ir eksploatuojamiems B klasės] laivams: „Laivai, nepriklausomai nuo jų pastatymo datos, perdaryti naudoti arba kuriuose naudojamas dujinis arba skystasis kuras, kurio pliūpsnio temperatūra yra žemesnė nei leidžiama pagal II-2/A/10 taisyklės 1.1 papunktį, turi atitikti SOLAS II-1/2.28 nustatyto IGF kodekso reikalavimus.“ ir

·II-1/G/57 taisyklė: reikalavimai laivams, kuriuose naudojamas žemos pliūpsnio temperatūros kuras: „Laivai, kuriuose naudojamas dujinis arba skystasis kuras, kurio pliūpsnio temperatūra yra žemesnė nei leidžiama pagal II-2/4.2.1.1 taisyklę, turi atitikti SOLAS II-1/2.28 nustatyto IGF kodekso reikalavimus.“

Todėl SOLAS konvencijos II-1 skyriaus pakeitimai gali turėti lemiamą poveikį Direktyvos 2009/45/EB turiniui. Taip yra todėl, kad 6 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktyje nustatyta, kad nauji A klasės keleiviniai laivai turi visiškai atitikti 1974 m. SOLAS konvencijos su pakeitimais reikalavimus.

4.1.2.SOLAS konvencijos II-2 skyriaus pakeitimai

Direktyvos 2009/45/EB dėl keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų 6 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktyje nustatyta, kad vidaus reisus ES vykdantys nauji A klasės keleiviniai laivai turi visiškai atitikti 1974 m. SOLAS konvencijos su pakeitimais reikalavimus.

Todėl SOLAS konvencijos II-2 skyriaus pakeitimai gali turėti lemiamą poveikį taikant Direktyvą 2009/45/EB. Taip yra todėl, kad 6 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktyje nustatyta, kad nauji A klasės keleiviniai laivai turi visiškai atitikti 1974 m. SOLAS konvencijos su pakeitimais reikalavimus.

4.1.3.SOLAS konvencijos V skyriaus pakeitimai

Be to, navigacijos įranga, įskaitant locmanų kopėčių turėjimo, jų veikimo charakteristikų ir tipo patvirtinimo reikalavimus, yra išvardyta Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2024/1975 2 4 skirsnyje. Įgyvendinimo reglamente nustatyti laivų įrenginių modelio, konstrukcijos ir veikimo charakteristikų reikalavimai ir bandymo standartai. Jis grindžiamas Direktyvos 2014/90/ES dėl laivų įrenginių 3 35 straipsnio 2 dalimi Komisijai suteiktu įgaliojimu priimant įgyvendinimo aktus nurodyti laivų įrenginių, kuriems ta direktyva taikoma, modelio, konstrukcijos ir veikimo charakteristikų reikalavimus ir bandymo standartus.

Todėl SOLAS konvencijos V skyriaus pakeitimai gali turėti lemiamą poveikį taikant Direktyvą 2009/45/EB ir Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2024/1975. Taip yra todėl, kad Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2024/1975 4 skirsnyje yra išvardyta navigacijos įranga, įskaitant locmanų kopėčių turėjimo, veikimo charakteristikų ir tipo patvirtinimo reikalavimus, kurie yra nustatyti SOLAS konvencijos V/23 taisyklėje.

4.1.4.1994 m. HSC kodekso ir 2000 m. HSC kodekso pakeitimai

Direktyvos 2009/45/EB 2 straipsnio c punkte sąvoka „Greitaeigių laivų kodeksas“ apibrėžta kaip „Tarptautinio greitaeigių laivų saugos kodekso, išdėstyto 1994 m. gegužės 20 d. TJO rezoliucijoje MSC 36 (63), arba 2000 m. Tarptautinio greitaeigių laivų saugos kodekso (2000 HSC kodeksas), išdėstyto 2000 m. gruodžio mėn. TJO rezoliucijoje MSC.97(73), naujausios redakcijos“.

Direktyvos 2009/45/EB dėl keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vidaus reisus vykdantys greitaeigiai keleiviniai laivai, pastatyti arba iš esmės suremontuoti, rekonstruoti ar modifikuoti 1996 m. sausio 1 d. arba vėliau, turi atitikti 1974 m. SOLAS konvencijos X/2 ir X/3 taisyklių, kuriose numatytas Greitaeigių laivų kodekso taikymas, reikalavimus.

Todėl 1994 m. HSC kodekso ir 2000 m. HSC kodekso pakeitimai gali turėti lemiamą poveikį taikant Direktyvą 2009/45/EB. Taip yra todėl, kad 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vidaus reisus vykdantys greitaeigiai keleiviniai laivai, pastatyti arba iš esmės suremontuoti, rekonstruoti ar modifikuoti 1996 m. sausio 1 d. arba vėliau, turi atitikti 1974 m. SOLAS konvencijos X/2 ir X/3 taisyklių, kuriose numatytas Greitaeigių laivų kodekso taikymas, reikalavimus.

4.2.ES kompetencija

Numatomo akto dalykas yra susijęs su sritimi, kurioje Sąjunga pagal SESV 3 straipsnio 2 dalies paskutinę sakinio dalį turi išimtinę išorės kompetenciją, nes numatomi aktai gali padaryti poveikį bendrosioms taisyklėms arba pakeisti jų taikymo sritį.

5.Teisinis pagrindas

5.1.Procedūrinis teisinis pagrindas

5.1.1.Principai

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 218 straipsnio 9 dalyje numatyti sprendimai, kuriais „nustatomos pozicijos, kurios Sąjungos vardu priimamos susitarimu įsteigtame organe, kai tam organui reikia priimti teisinę galią turinčius aktus, išskyrus aktus, papildančius arba pakeičiančius susitarimo institucinę struktūrą“.

SESV 218 straipsnio 9 dalis taikoma neatsižvelgiant į tai, ar Sąjunga yra organo narė arba susitarimo šalis 4 .

Sąvoka „teisinę galią turintys aktai“ apima aktus, turinčius teisinę galią pagal aptariamą organą reglamentuojančias tarptautinės teisės normas. Ji taip pat apima priemones, kurios nėra privalomos pagal tarptautinę teisę, tačiau „gali stipriai paveikti Sąjungos teisės akto leidėjo priimamų teisės aktų [...] turinį“ 5 .

5.1.2.Taikymas aptariamuoju atveju

IMO Jūrų saugumo komitetas – pagal susitarimą, t. y. Tarptautinės jūrų organizacijos konvenciją, įsteigtas organas.

Aktai, kuriuos turi priimti šis IMO komitetas, yra teisinę galią turintys aktai. Numatomi aktai gali stipriai paveikti visų pirma šių ES teisės aktų turinį:

–Direktyvos 2009/45/EB dėl keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų. Taip yra todėl, kad 6 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktyje nustatyta, kad nauji A klasės keleiviniai laivai turi visiškai atitikti 1974 m. SOLAS konvencijos su pakeitimais reikalavimus, o 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vidaus reisus vykdantys greitaeigiai keleiviniai laivai, pastatyti arba iš esmės suremontuoti, rekonstruoti ar modifikuoti 1996 m. sausio 1 d. arba vėliau, turi atitikti 1974 m. SOLAS konvencijos X/2 ir X/3 taisyklių, kuriose numatytas Greitaeigių laivų kodekso taikymas, reikalavimus;

–Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2024/1975, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/90/ES nuostatų dėl laivų įrenginių modelio, konstrukcijos ir veikimo charakteristikų reikalavimų ir bandymo standartų taikymo taisyklės ir panaikinamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2023/1667. Taip yra todėl, kad jo 4 skirsnyje yra išvardyta navigacijos įranga, įskaitant locmanų kopėčių turėjimo, veikimo charakteristikų ir tipo patvirtinimo reikalavimus, kurie yra nustatyti SOLAS konvencijos V/23 taisyklėje.

–Numatomais aktais susitarimo institucinė struktūra nepapildoma ir nekeičiama.

Todėl siūlomo sprendimo procedūrinis teisinis pagrindas yra SESV 218 straipsnio 9 dalis.

5.2.Materialinis teisinis pagrindas

5.2.1.Principai

Sprendimo pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį materialinis teisinis pagrindas pirmiausia priklauso nuo numatomo akto, dėl kurio Sąjungos vardu nustatoma pozicija, tikslo ir turinio. Jeigu numatomu aktu siekiama dviejų tikslų arba jį sudaro dvi dalys ir jeigu vieną iš tų tikslų ar dalių galima laikyti pagrindiniu tikslu arba pagrindine dalimi, o kita dalis ar kiti tikslai yra tik papildomi, sprendimas pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį turi būti grindžiamas tik vienu materialiniu teisiniu pagrindu – tuo, kurio reikalauja pagrindinis ar svarbesnis tikslas arba dalis.

5.2.2.Taikymas aptariamuoju atveju

Pagrindinis numatomų aktų tikslas ir turinys yra susiję su jūrų transportu. Todėl siūlomo sprendimo materialinis teisinis pagrindas yra SESV 100 straipsnio 2 dalis.

5.3.Išvada

Siūlomo sprendimo teisinis pagrindas turėtų būti SESV 100 straipsnio 2 dalis kartu su SESV 218 straipsnio 9 dalimi.

2025/0121 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 100 straipsnio 2 dalį kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) konvencija įsigaliojo 1958 m. kovo 17 d.;

(2)IMO yra specializuotoji Jungtinių Tautų agentūra, atsakinga už laivybos saugą ir saugumą ir už jūros ir oro taršos iš laivų prevenciją. Visos Sąjungos valstybės narės yra IMO narės. Sąjunga nėra IMO narė;

(3)pagal IMO konvencijos 28 straipsnio b punktą, Jūrų saugumo komitetas užtikrina visų pareigų, jam nustatytų ta konvencija, IMO asamblėjos ar IMO tarybos, arba visų to straipsnio taikymo sričiai priskiriamų pareigų, kurias jam gali būti pavesta vykdyti bet kuriuo kitu tarptautiniu dokumentu ir kurias pripažįsta IMO, vykdymo mechanizmą;

(4)2025 m. birželio 18–27 d. vyksiančioje IMO Jūrų saugumo komiteto 110-ojoje sesijoje turi būti priimti 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS konvencijos), 1994 m. tarptautinio greitaeigių laivų saugos kodekso (1994 m. HSC kodekso) ir 2000 m. tarptautinio greitaeigių laivų saugos kodekso (2000 m. HSC kodekso) pakeitimai;

(5)tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi IMO Jūrų saugumo komiteto 110-ojoje sesijoje, nes numatomi aktai gali turėti lemiamą poveikį Sąjungos teisės aktų, t. y. Direktyvos 2009/45/EB dėl keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų 6 ir Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2024/1975, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/90/ES nuostatų dėl laivų įrenginių modelio, konstrukcijos ir veikimo charakteristikų reikalavimų ir bandymo standartų taikymo taisyklės ir panaikinamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2023/1667 7 , turinį;

(6)todėl Sąjunga turėtų pritarti SOLAS konvencijos II-1 skyriaus pakeitimams, nes jais bus užtikrintas aiškumas ir suteiktas tikrumas dėl IGF kodekso taikymo dujiniam kurui. Sąjunga turėtų pritarti SOLAS II-2 skyriaus pakeitimams, nes jais bus užtikrintas nuoseklus šios nuostatos įgyvendinimas keleiviniuose ir krovininiuose laivuose. Sąjunga turėtų pritarti SOLAS V skyriaus pakeitimams, nes jais bus pagerinta locmanų sauga jūroje. Sąjunga turėtų pritarti 1994 m. HSC kodekso ir 2000 m. HSC kodekso pakeitimams, nes jais gelbėjimosi liemenių turėjimo reikalavimai bus suderinti su SOLAS konvencijos III skyriaus reikalavimais ir bus pagerinta kūdikių sauga avarijos atveju;

(7)Sąjungos poziciją, veikdamos kartu, pareikš Sąjungos valstybės narės, kurios yra IMO narės, ir Komisija,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi IMO Jūrų saugumo komiteto 110-ojoje sesijoje, yra pritarti 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS konvencijos) II-1, II-2 ir V skyrių, 1994 m. tarptautinio greitaeigių laivų saugos kodekso (1994 m. HSC kodekso) ir 2000 m. tarptautinio greitaeigių laivų saugos kodekso (2000 m. HSC kodekso) pakeitimų, išdėstytų 2024 m. gruodžio 17 d. IMO aplinkraščio Nr. 4953 1, 2 ir 3 prieduose, priėmimui.

2 straipsnis

1 straipsnyje nurodytą poziciją, veikdamos kartu Sąjungos interesų labui, pareiškia Komisija ir Sąjungos valstybės narės, kurios yra IMO Jūrų saugumo komiteto narės.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Komisijai ir valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje

Tarybos vardu

Pirmininkas / Pirmininkė

(1) OL L 163, 2009 6 25, p. 1.

(2) OL L, 2024/1975, 2024 7 26.

(3) OL L 257, 2014 8 28, p. 146.

(4) Sprendimo Vokietija / Taryba (OIV), C-399/12, ECLI:EU:C:2014:2258, 64 punktas.

(5) Sprendimo Vokietija / Taryba (OIV), C-399/12, ECLI:EU:C:2014:2258, 61–64 punktai.

(6) OL L 163, 2009 6 25, p. 1.

(7) OL L, 2024/1975, 2024 7 26.