EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2025 05 12

COM(2025) 195 final

2025/0106(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/2107, kuriuo nustatomos valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonės, taikytinos Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (ICCAT) valdomame konvencijos rajone, Reglamentas (ES) 2018/975, kuriuo nustatomos valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonės, taikytinos Regioninės žvejybos pietų Ramiajame vandenyne valdymo organizacijos (SPRFMO) konvencijos rajone, Reglamentas (ES) 2019/833, kuriuo nustatomos išsaugojimo ir vykdymo užtikrinimo priemonės, taikytinos Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos reguliuojamame rajone, Reglamentas (ES) 2021/56, kuriuo nustatomos Amerikos tropinių tunų konvencijos rajone taikytinos valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonės, Reglamentas (ES) 2022/2056, kuriuo nustatomos Žvejybos vakarų ir vidurio Ramiajame vandenyne konvencijos rajone taikytinos išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonės, Reglamentas (ES) 2022/2343, kuriuo nustatomos Indijos vandenyno tunų komisijos (IOTC) kompetencijos rajone taikytinos valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonės, ir Reglamentas (ES) 2023/2053, kuriuo nustatomas daugiametis rytų Atlanto ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių valdymo planas

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

•Proporcingumas

•Priemonės pasirinkimas

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

Netaikoma.

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

•Poveikio vertinimas

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

•Pagrindinės teisės

Pasiūlymu nedaroma poveikio pagrindinėms teisėms.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

•Aiškinamieji dokumentai (direktyvoms)

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Kalbant apie ICCAT, šiuo pasiūlymu į Reglamentą (ES) 2017/2107 įtraukiamos naujos nuostatos dėl bangininių ryklių ir raguotųjų rajų išsaugojimo, taip pat nustatomas jūrų vėžlių išsaugojimo priemonių taikymo laivams, vykdantiems veiklą į šiaurę nuo 55° šiaurės platumos arba į pietus nuo 35° pietų platumos rytinėje pietų Atlanto vandenyno dalyje ir į pietus nuo 40° pietų platumos vakarinėje pietų Atlanto dalyje, geografinis apribojimas. Taip pat apibrėžiamas Europos žuvininkystės kontrolės agentūros (EŽKA) vaidmuo, susijęs su laivų pastebėjimais ir pranešimų apie juos teikimu ICCAT sekretoriatui. Šiuo pasiūlymu taip pat iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2023/2053, kiek tai susiję su jo V skyriumi „Kontrolės priemonės“, iš dalies keičiant nuostatas dėl keitimosi jungtinėms žvejybos operacijoms skirtomis kvotomis, išankstinio pranešimo apie iškrovimą, paprastųjų tunų perkėlimo operacijų stebėjimo vaizdo kameromis, įkėlimo į varžas operacijų ir kontrolės veiklos žuvininkystės ūkiuose po įkėlimo į varžas.

Dėl SPRFMO, pasiūlymu iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/975, kad būtų įtrauktos naujos išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonės ir anksčiau patvirtintų priemonių dalinis pakeitimas. Iš dalies pakeistos SPRFMO priemonės yra susijusios su dugnine žvejyba, perkrovimu, žiauniniais tinklais, stebėtojų programomis ir duomenimis bei laivų stebėsenos sistemomis. Į šį pasiūlymą taip pat įtrauktos naujos priemonės, dėl kurių susitarė SPRFMO, visų pirma protokolas dėl įsilaipinimo į laivą ir jo inspektavimo atviroje jūroje, įskaitant su įtariamais pažeidimais susijusias procedūras, priemonė dėl jūrų taršos ir priemonė dėl žvejybos laivų ženklinimo ir identifikavimo.

Kalbant apie IATTC, pasiūlymu iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2021/56, įtraukiant atnaujintas nuostatas dėl žuvų suburiamųjų įrenginių (ŽSĮ) plūdurų aktyvavimo, įsipainiojimo į ŽSĮ atvejų skaičiaus mažinimo ir biologiškai skaidžių medžiagų naudojimo, Ramiojo vandenyno paprastųjų tunų laimikio ataskaitų, laivų stebėsenos sistemos pakeitimų, elektroninės stebėsenos sistemos įdiegimo, įskaitant žvejybos duomenų rinkimą, šilkinių ryklių apsaugos, saugaus ryklių paleidimo, ryklių rūšių duomenų rinkimo ir atitikties ataskaitų atnaujinimo.

Kalbant apie IOTC, šiuo pasiūlymu iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2022/2343, kad būtų įtrauktos naujos išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonės ir anksčiau priimtų priemonių daliniai pakeitimai. Į šį pasiūlymą taip pat įtraukti nauji straipsniai, susiję su inkarinių žuvų suburiamųjų įrenginių valdymu, savanorišku žvejybos draudimu ir elektroninės stebėsenos standartais, ir peržiūrėtos priemonės, kuriomis sustiprinamas dreifuojančių žuvų suburiamųjų įrenginių valdymas, poveikio netikslinėms rūšims mažinimo priemonė ir stebėtojų programa.

2025/0106 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/2107, kuriuo nustatomos valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonės, taikytinos Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (ICCAT) valdomame konvencijos rajone, Reglamentas (ES) 2018/975, kuriuo nustatomos valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonės, taikytinos Regioninės žvejybos pietų Ramiajame vandenyne valdymo organizacijos (SPRFMO) konvencijos rajone, Reglamentas (ES) 2019/833, kuriuo nustatomos išsaugojimo ir vykdymo užtikrinimo priemonės, taikytinos Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos reguliuojamame rajone, Reglamentas (ES) 2021/56, kuriuo nustatomos Amerikos tropinių tunų konvencijos rajone taikytinos valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonės, Reglamentas (ES) 2022/2056, kuriuo nustatomos Žvejybos vakarų ir vidurio Ramiajame vandenyne konvencijos rajone taikytinos išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonės, Reglamentas (ES) 2022/2343, kuriuo nustatomos Indijos vandenyno tunų komisijos (IOTC) kompetencijos rajone taikytinos valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonės, ir Reglamentas (ES) 2023/2053, kuriuo nustatomas daugiametis rytų Atlanto ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių valdymo planas

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavus teisėkūros procedūra priimamo akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 9 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/2107 10 įgyvendintos Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (ICCAT) priimtos valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonės, taikytos ICCAT konvencijos rajone iki 2015 m. metinio susitikimo imtinai;

(2)vėliau Reglamentas (ES) 2017/2107 buvo iš dalies pakeistas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentais (ES) 2019/1154 11 , (ES) 2023/205 12 ir (ES) 2024/897 13 , kad būtų įgyvendintos tolesnės priemonės, kurias ICCAT priėmė 28-ajame eiliniame susitikime 2023 m. Šios priemonės yra, be kita ko, bangininių ryklių ir raguotųjų rajų išsaugojimo priemonės, taip pat geografinis jūrų vėžlių išsaugojimo priemonių taikymo apribojimas. Be to, iš naujo apibrėžiamas Europos žuvininkystės kontrolės agentūros (EŽKA) kaip laivų stebėjimo subjekto vaidmuo, susijęs su laivų pastebėjimais ir pranešimų apie juos teikimu ICCAT sekretoriatui;

(3)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2023/2053 14 Sąjungos teisėje įgyvendinamos Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos priimtos paprastųjų tunų išteklių valdymo priemonės;

(4)2023 m. vykusiame 28-ajame eiliniame ICCAT susitikime taip pat patvirtintos jos kompetencijai priklausančių žvejybos išteklių išsaugojimo kontrolės priemonės, susijusios su keitimusi jungtinėms žvejybos operacijoms skirtomis kvotomis, išankstiniu pranešimu apie iškrovimą, paprastųjų tunų perkėlimo operacijų stebėjimu vaizdo kameromis, įkėlimo į varžas operacijomis ir kontrolės veikla žuvininkystės ūkiuose po įkėlimo į varžas;

(5)šios priemonės Sąjungai yra privalomos. Todėl jos turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(6)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/975 15  buvo įgyvendintos Regioninės žvejybos pietų Ramiajame vandenyne valdymo organizacijos (SPRFMO) priimtos išteklių valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonės, taikytos SPRFMO konvencijos rajone iki 2017 m. metinio susitikimo imtinai;

(7)2018, 2019, 2020, 2021, 2022, 2023 ir 2024 m. vykusiuose metiniuose susitikimuose SPRFMO komisija patvirtino papildomas jos kompetencijai priklausančių žvejybos išteklių išsaugojimo priemones, susijusias su dugnine žvejyba, perkrovimu, žiauniniais tinklais, stebėtojų programomis ir duomenimis bei laivų stebėsenos sistemomis, taip pat naujas priemones, visų pirma naują protokolą dėl įsilaipinimo į laivą ir jo inspektavimo atviroje jūroje, įskaitant su įtariamais pažeidimais susijusias procedūras, priemonę dėl jūrų taršos ir priemonę dėl žvejybos laivų ženklinimo ir identifikavimo;

(8)šios priemonės Sąjungai yra privalomos. Todėl jos turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(9)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/833 16 Sąjungos teisėje įgyvendintos Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos (NAFO) priimtos išteklių išsaugojimo ir vykdymo užtikrinimo priemonės, taikytos NAFO reguliuojamame rajone iki 2018 m. metinio susitikimo imtinai. Vėliau šis reglamentas buvo iš dalies pakeistas, kad būtų įgyvendintos kitos NAFO priemonės, priimtos 2019, 2020, 2021 ir 2022 m. vykusiuose metiniuose susitikimuose 17 ;

(10)2023 ir 2024 m. vykusiuose metiniuose susitikimuose NAFO patvirtino papildomas jos kompetencijai priklausančių žvejybos išteklių išsaugojimo priemones, susijusias su atlantinėmis menkėmis 2J3KL kvadratuose, įskaitant žvejybos draudimą, priegaudą ir laikymą laive, stebėtojus, priežiūrą ir atitinkamą papildomą procedūrą, susijusią su sunkiais pažeidimais;

(11)šios priemonės Sąjungai yra privalomos. Todėl jos turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(12)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/56 18 Sąjungos teisėje įgyvendintos Amerikos tropinių tunų komisijos (IATTC) priimtos nuostatos, taikytos IATTC konvencijos rajone iki 2019 m. metinio susitikimo imtinai;

(13)2020, 2021, 2022, 2023 ir 2024 m. vykusiuose metiniuose susitikimuose IATTC patvirtino jos kompetencijai priklausančių žvejybos išteklių išsaugojimo priemones, susijusias su žuvų suburiamųjų įrenginių (ŽSĮ) plūdurų aktyvavimu, įsipainiojimo į ŽSĮ atvejų skaičiaus mažinimu ir biologiškai skaidžių medžiagų naudojimu, Ramiojo vandenyno paprastųjų tunų laimikio ataskaitomis, minimaliaisiais laivo duomenų reikalavimais, laivų stebėsenos sistemos pakeitimais, elektroninės stebėsenos sistemos įdiegimu, įskaitant žvejybos duomenų rinkimą, šilkinių ryklių apsauga, saugiu ryklių paleidimu, ryklių rūšių duomenų rinkimu ir atitikties ataskaitų atnaujinimu;

(14)šios priemonės Sąjungai yra privalomos. Todėl jos turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(15)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2022/2056 19 Sąjungos teisėje įgyvendintos Žvejybos vakarų ir vidurio Ramiajame vandenyne komisijos priimtos išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonės, taikytos WCPFC konvencijos rajone iki 2021 m. metinio susitikimo imtinai;

(16)2022 ir 2023 m. vykusiuose metiniuose susitikimuose WCPFC patvirtino priemones, susijusias su bunkeriavimo paslaugomis ir ryklių apsauga bei šoninių lynų, vielinių pavadėlių ir ryklių žvejybos pavadėlių naudojimu ūdomis žvejojančiuose Sąjungos laivuose, uždraudžiant ryklių laikymą laive ir įpareigojant juos paleisti, taip pat atsitiktinai sužvejotų ilgapelekių pilkųjų ryklių ir šilkinių ryklių individų perdavimu arba išmetimu į jūrą;

(17)šios priemonės Sąjungai yra privalomos. Todėl jos turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(18)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2022/2343 20 Sąjungos teisėje įgyvendintos Indijos vandenyno tunų komisijos (IOTC) priimtos išteklių valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonės, taikytos IOTC kompetencijos rajone iki 2021 m. metinio susitikimo imtinai;

(19)vėliau 2022, 2023 ir 2024 m. vykusiuose metiniuose susitikimuose ir 6-joje specialiojoje sesijoje IOTC patvirtino jos kompetencijai priklausančių žvejybos išteklių išsaugojimo priemones, susijusias su inkarinių ir dreifuojančiųjų žuvų suburiamųjų įrenginių valdymu, savanorišku žvejybos draudimu, perkrovimu, banginių būrio gyvūnų ir jūrų paukščių išsaugojimo priemonėmis, regioninėmis stebėtojų programomis, laivų stebėsenos planais, elektroninės stebėsenos standartais ir inspektavimu uoste;

(20)IOTC rezoliucija 24/06 įgyvendintas draudimas į jūrą išmesti didžiaakius tunus, dryžuosius tunus, gelsvauodegius tunus ir netikslinių rūšių žuvis, sužvejotus IOTC leidimų registre nurodytų laivų, vykdančių veiklą IOTC kompetencijos rajone; Sąjungos žvejybos laivai, naudojantys kitų tipų žvejybos įrankius nei gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai, skatinami laive palikti ir vėliau iškrauti visas žmonių maistui tinkamas vartoti žuvis ir imtis visų pagrįstų priemonių, kad būtų užtikrintas saugus gyvų sužvejotų netikslinių rūšių žuvų paleidimas, kiek tai įmanoma, atsižvelgiant į įgulos saugumą, ir laive palikti, o vėliau iškrauti visas negyvas netikslinių rūšių žuvis, išskyrus tas, kurios laikomos netinkamomis vartoti žmonių maistui arba kurias draudžiama palikti laive;

(21)šios priemonės Sąjungai yra privalomos. Todėl jos turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(22)tam tikros SPRFMO, NAFO, IATTC, IOTC ir ICCAT nuostatos keičiamos dažniau ir, tikėtina, bus keičiamos per būsimus SPRFMO, NAFO, IATTC, IOTC ir ICCAT metinius susitikimus. Siekiant greitai Sąjungos teisėje įgyvendinti tokius būsimus pakeitimus, Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus: i) dėl SPRFMO, kiek tai susiję su laiko apribojimais, atstumu iki susidūrimo rajono, atstumais, susijusiais su pranešimu apie perkrovimą, duomenų ir informacijos reikalavimais ir informacijos apie laivą teikimu; dėl NAFO, kiek tai susiję su priemonėmis dėl valstybių narių pareigų, susijusių su informacijos apie laive laikomos priegaudos pokyčius pateikimu, žvejybos draudimo laikotarpiais, stebėtojų kvalifikacija, pareigomis, mokymu, stebėtojų duomenų patvirtinimu, stebėtojų saugos įranga, Sąjungos laivų veiklos vykdytojų ir kapitonų teisėmis ir pareigomis, procedūromis, taikytinomis ekstremaliosiose situacijose; ii) dėl NAFO išsaugojimo ir vykdymo užtikrinimo priemonių, kiek tai susiję su žvejybos draudimo laikotarpių pakeitimais, laimikio laikymu laive, kapitono pareigomis, susijusiomis su paliktais žvejybos įrankiais, jų susigrąžinimu, nuo stebėtojų programos nukrypti leidžiančiomis nuostatomis ir nuoroda į laivo pastebėjimo dokumentą, kurį turi naudoti valstybės narės; iii) dėl IATTC, kiek tai susiję su priemonėmis, susijusiomis su IATTC nuorodomis į saugaus ryklių paleidimo gaires ir valstybių narių klausimynu dėl atitikties; iv) dėl IOTC, kiek tai susiję su priemonėmis, susijusiomis su IOTC nustatytomis pareigomis teikti ataskaitas apie ŽSĮ, ir v) dėl ICCAT taisyklėse dėl paprastųjų tunų numatytų pareigų teikti ataskaitas vykdymo terminų, žvejybos sezonų laikotarpių, procentinių dalių ir atskaitos taškų bei informacijos, kuri turi būti pateikta Komisijai;

(23)ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros 21 nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (ES) 2017/2107 pakeitimai

Reglamentas (ES) 2017/2107 iš dalies keičiamas taip:

(1)V skyriaus antraštė pakeičiama taip: „Plokštėtažiaunės žuvys“;

(2)įterpiamas 30a straipsnis:

„30a straipsnis

Bangininiai rykliai (Rhincodon typus)

1.Draudžiama laikyti laive, perkrauti ar iškrauti bangininių ryklių, sužvejotų vykdant ICCAT valdomų išteklių žvejybą, skerdenas arba skerdenų dalis.

2.Netoli tunų būrio pastebėjus bangininį ryklį draudžiama tą būrį apsupti gaubiamuoju tinklu.

3.Valstybės narės reikalauja, kad bangininį ryklį netyčia apsupus gaubiamuoju tinklu kapitonas imtųsi visų pagrįstų veiksmų, kad užtikrintų saugų jo paleidimą.

4.Valstybės narės užtikrina, kad tokie susidūrimai su bangininiais rykliais vykdant operacijas gaubiamaisiais tinklais būtų registruojami pagal jų nacionalines stebėtojų programas ir kad būtų renkama ši informacija:

(a)išsami informacija apie aplinkybes, dėl kurių ir kuriomis bangininiai rykliai buvo apsupti gaubiamuoju tinklu;

(b)individų, su kuriais susidurta, skaičius;

(c)susidūrimo vieta;

(d)veiksmai, kurių imtasi siekiant užtikrinti saugų elgesį su gaubiamuoju tinklu apsuptais egzemplioriais ir saugų jų paleidimą;

(e)bangininių ryklių egzempliorių būklės juos paleidžiant įvertinimas (gyvas / nugaišęs / gaištantis / neaiškios būklės).

5.Valstybės narės pagal 4 dalį surinktus duomenis ir informaciją pateikia savo metinėse ataskaitose. Duomenis, surinktus pagal stebėtojų programas, valstybės narės pateikia Komisijai laikydamosi ICCAT duomenų teikimo reikalavimų. Komisija tuos duomenis pateikia ICCAT sekretoriatui.

6.1–5 dalių nuostatos taikomos tik žvejybos laivams, vykdantiems veiklą tarp 40° šiaurės platumos ir 40° pietų platumos.“;

(3)33a straipsnis papildomas 6 ir 7 dalimis:

„6. Sąjungos žvejybos laivuose, kurių bendrasis ilgis 12 metrų ir didesnis, leidžiama laikyti pietų Atlanto atlantinius pilkšvuosius ryklius tik jei ištraukiant žvejybos įrankį žuvis jau yra negyva ir laive yra stebėtojas arba veikianti elektroninės stebėsenos sistema (ESS) ryklio būklei patikrinti.  

7. Sąjungos žvejybos laivams, kurių bendrasis ilgis mažesnis nei 12 metrų, be 6 dalyje nurodytų sąlygų, taikomas ir reikalavimas, kad per vieną žvejybos reisą laive gali būti laikomas ne daugiau kaip vienas pietų Atlanto atlantinių pilkšvųjų ryklių egzempliorius.“;

(4)įterpiamas 35a straipsnis:

„35a straipsnis

Raguotosios rajos

1.Draudžiama laikyti laive, perkrauti, iškrauti ar sandėliuoti rifinių mantų (Manta alfredi), didžiųjų mantų (Manta birostris), senegalinių mobulių (Mobula hypostoma), japoninių mobulių (Mobula japanica), europinių mobulių (Mobula mobular), gvinėjinių mobulių (Mobula tarapacana) arba peruvinių mobulių (Mobula thurstoni), toliau vadinamų raguotosiomis rajomis, sužvejotų vykdant ICCAT valdomų išteklių žvejybą, skerdenas ar skerdenų dalis.

2.Sąjungos žvejybos laivai raguotąsias rajas, vos pastebėtas tinkle, ant kabliuko ar laive, kiek praktiškai įmanoma nesužalotas skubiai paleidžia į jūrą tokiu būdu, kad individui būtų padaryta kuo mažesnė žala.

3.Valstybės narės, vykdydamos savo nacionalines stebėtojų programas, registruoja į jūrą išmestų ir paleistų raguotųjų rajų, sužvejotų vykdant ICCAT valdomų išteklių žvejybą, skaičių ir, kai įmanoma, nurodo jų būklę (negyva ar gyva). Valstybės narės tuos duomenis pateikia Komisijai. Komisija juos perduoda ICCAT sekretoriatui.

4.Sąjungos žūklės laivas, per žvejybos gaubiamuoju tinklu operaciją netyčia sužvejojęs ir užšaldęs raguotąją rają, ją visą atiduoda atsakingai vyriausybinei institucijai ar kitai kompetentingai institucijai arba išmeta ją į jūrą iškrovimo vietoje. Tokių atiduotinų raguotųjų rajų negalima parduoti ar mainyti, tačiau jas galima dovanoti žmonėms vartoti namų ūkyje.“;

(5)41 straipsnis papildomas 7 dalimi:

„7. Pietų Atlante:

2a, 4 ir 5 dalys netaikomos laivams, vykdantiems veiklą tik į šiaurę nuo 55° šiaurės platumos arba į pietus nuo 35° pietų platumos rytinėje pietų Atlanto dalyje ir į pietus nuo 40° pietų platumos vakarinėje pietų Atlanto dalyje;

pietų Atlanto rytinės ir vakarinės dalių skiriamoji riba yra 20° vakarų ilgumos.“;

(6)66a straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Pastebėjus laivą pagal 1 dalį, atitinkama valstybė narė arba Europos žuvininkystės kontrolės agentūra (EŽKA) (toliau – pastebėjęs subjektas) užfiksuoja faktus ir ataskaitą nedelsdama, jei įmanoma, elektroninėmis priemonėmis perduoda atitinkamoms pastebėto laivo vėliavos valstybės narės ar KSŠ arba vėliavos valstybės, kuri nėra KSŠ, institucijoms, o kopiją – ICCAT sekretoriatui, Komisijai ir EŽKA. Jei pastebėtas laivas plaukioja su valstybės narės vėliava, vėliavos valstybė narė nepagrįstai nedelsdama dėl to laivo imasi atitinkamų veiksmų; tiek pastebėjęs subjektas, tiek pastebėto laivo vėliavos valstybė narė Komisijai ir EŽKA teikia informaciją apie pastebėjimą, įskaitant išsamią informaciją apie visus tolesnius veiksmus, kurių imtasi.“

2 straipsnis

Reglamento (ES) 2018/975 pakeitimai

Reglamentas (ES) 2018/975 iš dalies keičiamas taip:

(1)4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a) 7 punktas „dugninė žvejyba“ pakeičiamas taip:

7. dugninė žvejyba – žvejyba bet kokio tipo žvejybos įrankiais, kurie per įprastai vykdomas operacijas gali liestis su jūros dugnu ar dugno organizmais, be kita ko, žvejyba dugniniais tralais, įvairiagyliais tralais ir dugninėmis ūdomis;“;

(b)įterpiami šie punktai:

(a)7a. žvejyba dugniniu tralu – žvejyba naudojant tralą, kuris suprojektuotas būti traukiamas vandenyje ir liestis su jūros dugnu;

(b)7b. žvejyba įvairiagyliu tralu – dugninių pelaginių rūšių žvejyba naudojant tralą, kuris suprojektuotas būti traukiamas vandenyje arti jūros dugno, bet su dugnu ilgai nesiliesti;

(c)7c. žvejyba dugninėmis ūdomis – žvejyba naudojant valą, prie kurio pritvirtintas vienas kabliukas ar eilė jų (su jauku arba be jo) taip, kad jie grimztų ir būtų galima žvejoti ties dugnu ar netoli jo, be kita ko, žvejyba ūdomis, rankinėmis ūdomis, vertikaliosiomis ūdomis, ūdomis su pridėtiniu laikančiuoju lynu, ūdomis su plūduru (dahn) ir kt.;“;

(c)11 punktas „tiriamoji žvejyba“ pakeičiamas taip:

„11. tiriamoji žvejyba –

(a)žvejyba, kuri pastaruosius 10 metų nebuvo vykdoma arba buvo vykdoma tik kaip tikslinė žvejyba, kurią vykdyti leido SPRFMO komisija remdamasi SPRFMO mokslinio komiteto rekomendacija ir kurios tikslinės rūšys buvo apibrėžtos kaip rūšys, sudarančios didžiausią viso per bet kurį žvejybos įrankio vilkimą, traukimą ar statymą sužvejoto laimikio gyvojo svorio procentinę dalį, arba,

(b)jei žvejojama naudojant tam tikro tipo žvejybos įrankį arba tam tikrą metodą, žvejyba, kuri to tipo žvejybos įrankiu arba tuo metodu pastaruosius 10 metų nebuvo vykdyta arba buvo vykdyta tik kaip tikslinė žvejyba, kurią vykdyti leido SPRFMO komisija remdamasi SPRFMO mokslinio komiteto rekomendacija ir kurios tikslinės rūšys buvo apibrėžtos kaip rūšys, sudarančios didžiausią viso per bet kurį žvejybos įrankio vilkimą, traukimą ar statymą sužvejoto laimikio gyvojo svorio procentinę dalį, arba,

(c)žvejyba, kuri pastaruosius 10 metų buvo vykdoma kaip tiriamoji žvejyba ir dėl kurios SPRFMO komisija dar nepriėmė sprendimo, ar ją uždrausti, ar valdyti kaip nusistovėjusią žvejybą, arba,

(d)žvejyba, kuri yra dugninės žvejybos veikla, atitinkanti 12 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, arba,

(e)žvejyba, kuri nėra nei peržiūrėta, nei moksliškai stebima mokslinio komiteto ir dėl kurios laimikio tas komitetas nėra pateikęs žvejybos rekomendacijos arba yra tokią rekomendaciją pateikęs, bet SPRFMO komisija jos nesvarstė;“;

(d)pridedami šie punktai:

19. žvejybos subjektas – UNCLOS 305 straipsnio 1 dalies c, d ar e punkte nurodytas subjektas, kuris yra išreiškęs tvirtą įsipareigojimą laikytis SPRFMO konvencijos sąlygų ir taiko visas pagal ją priimtas išsaugojimo ir valdymo priemones, kaip numatyta SPRFMO konvencijos IV priede;

20. įgaliotųjų inspektavimo laivų ir jų institucijų SPRFMO registras – susitariančiųjų šalių ir bendradarbiaujančiųjų šalių nurodytų inspektavimo laivų ir institucijų, įgaliotų įsilaipinti į laivus ir juos inspektuoti SPRFMO konvencijos rajone, sąrašas, kurį tvarko SPRFMO sekretoriatas;

21. inspektavimo laivo institucija – SPRFMO konvencijos susitariančiosios šalies, su kurios vėliava plaukioja inspektavimo laivas, institucija;

22. įgaliotasis inspektavimo laivas – į įgaliotųjų inspektavimo laivų ir jų institucijų SPRFMO registrą įtrauktas laivas;

23. įgaliotasis inspektorius – už įsilaipinimą į laivus ir jų inspektavimą atsakingų institucijų, įtrauktų į įgaliotųjų inspektavimo laivų ir jų institucijų registrą, išmokytas ir paskirtas inspektorius;

24. paliktas žvejybos įrankis – žvejybos įrankis, sąmoningai laivo paliktas jūroje dėl force majeure ar kitų nenumatytų priežasčių;

25. prarastas žvejybos įrankis – žvejybos įrankis, kurio kontrolę laivas netyčia prarado ir kurio jis nebegali lokalizuoti ir (arba) susigrąžinti;

26. į jūrą išmestas žvejybos įrankis – laivo į jūrą išmestas žvejybos įrankis, kurio nebandoma daugiau kontroliuoti ar atgauti;

27. plastikas – kietoji medžiaga, kurios pagrindinė sudedamoji dalis yra vienas arba daugiau didelės molekulinės masės polimerų ir kuri sukuriama (suformuojama) polimero arba galutinio produkto gamybos metu naudojant šilumą ir (arba) slėgį.“;

(2)7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)įterpiamos 1a, 1b ir 1c dalys:

„1a.    Komisija praneša valstybėms narėms, kai bendras laimikis pasiekia 70 % limito, kurį SPRFMO komisija sutarė taikyti šiems ištekliams visame jų paplitimo areale.

1b.    Nepaisant 1 dalies, gavusios 1a dalyje nurodytą pranešimą valstybės narės laimikio ataskaitas teikia kas 15 dienų. Šiuo tikslu kalendorinis mėnuo padalijamas į 2 ataskaitinius laikotarpius, iš kurių pirmasis trunka nuo 1-os iki 15-tos mėnesio dienos, o antrasis – nuo 16-tos mėnesio dienos iki jo pabaigos.

1c.    Pirmąją 15 dienų laimikio ataskaitą valstybės narės Komisijai pateikia per 15 dienų nuo pirmojo laikotarpio pabaigos. Komisija per 20 dienų nuo to laikotarpio pabaigos tą informaciją persiunčia SPRFMO sekretoriatui. Vėliau valstybės narės savo laimikio duomenis Komisijai pateikia per 5 dienas nuo kiekvieno laikotarpio pabaigos. Komisija per 10 dienų nuo kiekvieno laikotarpio pabaigos tą informaciją persiunčia SPRFMO sekretoriatui.“;

(3)III antraštinės dalies I skyrius pakeičiamas taip:

„I skyrius

Dugninė žvejyba

12 straipsnis

Dugninės žvejybos valdymo rajonai

1.Pagal šį skyrių dugninė žvejyba SPRFMO konvencijos rajone vykdoma tik XIV priede nustatytuose žvejybos dugniniais tralais, įvairiagyliais tralais ir dugninėmis ūdomis valdymo rajonuose. Tuose rajonuose:

(a) žvejyba dugniniais tralais vykdoma tik žvejybos dugniniais tralais valdymo rajone;

(b)žvejyba įvairiagyliais tralais vykdoma tik žvejybos įvairiagyliais tralais valdymo rajone arba žvejybos dugniniais tralais valdymo rajone, o

(c)žvejyba dugninėms ūdomis vykdoma tik jos valdymo rajone.

2.Nepaisant 1 dalies, SPRFMO konvencijos rajone dugninės žvejybos veikla vykdoma pagal II skyriaus nuostatas dėl tiriamosios žvejybos, jei ji vyksta:

(a)už valdymo rajono ribų arba

(b)valdymo rajone, naudojant kitus žvejybos metodus nei žvejyba dugniniais tralais, įvairiagyliais tralais ar dugninėmis ūdomis, arba,

(c)žvejybos įvairiagyliais tralais valdymo rajone, naudojant dugninius tralus, arba žvejybos dugninėmis ūdomis valdymo rajone, naudojant dugninius tralus arba įvairiagylius tralus, arba,

(d)valdymo rajone ir jos metu žvejojamos rūšys, anksčiau nežvejotos rajone, kuriame siūloma vykdyti žvejybą, išskyrus atvejus, kai tos rūšys reguliariai sužvejojamos vykdant nusistovėjusią žvejybą.

13 straipsnis

Dugninės žvejybos leidimas

1.Valstybės narės neleidžia su jų vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams vykdyti dugninės žvejybos negavus išankstinio SPRFMO leidimo.

2.Valstybės narės, kurių laivai ketina vykdyti dugninės žvejybos veiklą XIV priede nustatytuose valdymo rajonuose, pateikia prašymą dėl leidimo Komisijai likus ne mažiau kaip 75 dienoms iki SPFRMO mokslo komiteto posėdžio, per kurį jų pageidavimu būtų svarstomas tas prašymas. Komisija likus ne mažiau kaip 60 dienų iki SPFRMO mokslo komiteto posėdžio šį prašymą perduoda SPRFMO sekretoriatui. Prašyme pateikiamas siūlomos dugninės žvejybos veiklos poveikio vertinimas.

3.2 dalyje nurodytas poveikio vertinimas atliekamas remiantis SPRFMO dugninės žvejybos poveikio vertinimo standartu 22 ir patikimiausiais turimais duomenimis, parengiamas taip, kad jo aprėptis būtų ne stambesnio plano nei XV priede nustatyti žvejybos valdymo rajonai, atsižvelgiant į siūlomuose rajonuose praeityje vykdytos dugninės žvejybos duomenis ir ankstesnės bei siūlomos žvejybos suminį poveikį, įskaitant galimą didelį neigiamą poveikį pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms, ir jame pateikiamos siūlomos poveikio mažinimo priemonės, kuriomis tokio poveikio siekiama išvengti.

4.Komisija informuoja atitinkamą valstybę narę apie SPRFMO sprendimą dėl leidimo SPRFMO konvencijos rajone vykdyti dugninę žvejybą, dėl kurios buvo atliktas poveikio vertinimas, įskaitant visas nustatytas sąlygas ir atitinkamas priemones, taikomas siekiant išvengti didelio neigiamo poveikio pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms.

5.Valstybės narės užtikrina, kad 2 dalyje nurodyti poveikio vertinimai būtų atnaujinami bent kas trejus metus ir kai atsiranda esminių šios žvejybos pokyčių, dėl kurių gali pasikeisti žvejybos keliamos rizikos ar daromo poveikio lygis, ir gavusios tokią informaciją iš karto ją pateikia Komisijai. Komisija tą informaciją perduoda SPRFMO sekretoriatui.

14 straipsnis

Dugninės žvejybos pažeidžiamos jūrų ekosistemos

1.Jei per žvejybos įrankio vilkimą susiduriama su XVI priede nurodytų pažeidžiamų jūrų ekosistemų indikatorinių taksonų egzemplioriais, kurių svoris siekia XVII priede nustatytą svorio ribą arba ją viršija, arba trijų ar daugiau skirtingų pažeidžiamų jūrų ekosistemų indikatorinių taksonų egzemplioriais, kurių bendras svoris siekia XVIII priede nustatytą svorio ribą arba ją viršija, valstybės narės reikalauja, kad su jų vėliava plaukiojantys žvejybos laivai nedelsdami nutrauktų dugninę žvejybą zonoje, kurioje susidurta su indikatorinių taksonų egzemplioriais, 1 jūrmylės atstumu kiekvienoje tralo trasos pusėje ir 1 jūrmylės atstumu nuo abiejų trasos galų.

2.Valstybės narės apie susidūrimą su pažeidžiamomis jūrų ekosistemomis praneša Komisijai remdamosi IV priede išdėstytomis gairėmis, be kita ko, pateikia išsamų susidūrimo aprašymą, jo palyginimą su esamu prognozavimo modeliu ir siūlomus valdymo veiksmus, kuriais siekiama užkirsti kelią dideliam neigiamam poveikiui pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms, kad būtų galima patikrinti, ar tikėtina, kad pažeidžiamos jūrų ekosistemos esama susidūrimo zonoje ir (arba) aplinkiniame rajone, ar padarytas didelis neigiamas poveikis ir ar egzistuoja tokio poveikio rizika ateityje. Komisija nedelsdama tą informaciją perduoda SPRFMO sekretoriatui.

3.Komisija informuoja valstybes nares apie visus susidūrimus su pažeidžiamomis jūrų ekosistemomis, apie kuriuos SPRFMO sekretoriatui pranešė kitos SPRFMO narės ir bendradarbiaujančiosios šalys.

4.Valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojantys žvejybos laivai rajonuose, kuriuose būta susidūrimų su pažeidžiamomis jūrų ekosistemomis, apie kuriuos pranešta pagal 2 ir 3 dalis, nevykdytų dugninės žvejybos, nebent SPRFMO komisija yra nustačiusi valdymo veiksmus, kurie leidžia atnaujinti dugninės žvejybos veiklą tame rajone, arba iki tol, kol ji juos nustatys.

15 straipsnis

Dugninės žvejybos stebėjimo aprėptis

Valstybės narės reikalauja, kad su jų vėliava plaukiojantys dugninę žvejybą vykdantys žvejybos laivai laikytųsi XIX priede nustatytų būtinųjų mokslinio stebėjimo aprėpties lygių.

16 straipsnis

Dugninės žvejybos duomenų teikimas

1.Valstybės narės ne vėliau kaip 15-ą kiekvieno mėnesio dieną pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 33 straipsnį praneša Komisijai apie praėjusio mėnesio dugninės žvejybos laimikius.

2.Valstybės narės su jų vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams, nepateikusiems V priede nustatytų būtinųjų žvejybos laivų identifikavimo duomenų, uždraudžia vykdyti dugninę žvejybą.

3.Nukrypstant nuo 29 straipsnio 2 dalies, valstybės narės užtikrina, kad jų žvejybos stebėjimo centrai (ŽSC) SPRFMO sekretoriatui nuolat automatiškai teiktų su jų vėliava plaukiojančių žvejybos laivų, vykdančių dugninę žvejybą SPRFMO konvencijos rajone, laivų stebėjimo sistemos (LSS) duomenis; tie duomenys siunčiami ne rečiau kaip kas 30 minučių per visą kiekvieną žvejybos reisą, kuris prasideda laivo išplaukimo iš uosto momentu, apima visą laiką, kurį jis yra SPRFMO konvencijos rajone, ir baigiasi jam įplaukus į uostą.“;

(4)17 straipsnis pakeičiamas taip:

„17 straipsnis

Leidimas vykdyti tiriamąją žvejybą

1.Valstybės narės, ketindamos leisti su jų vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams vykdyti tiriamąją žvejybą, pateikia Komisijai toliau nurodytus būtinus dokumentus:

(a)likus ne mažiau kaip 130 dienų iki SPRFMO mokslo komiteto posėdžio – glaustą numatytos žvejybos veiklos plano informacinės paskirties aprašymą, išdėstytą naudojant specialiai tam skirtą šabloną 23 . Komisija likus ne mažiau kaip 120 dienų iki SPFRMO mokslo komiteto posėdžio persiunčia šią informaciją SPRFMO sekretoriatui;

(b)likus ne mažiau kaip 80 dienų iki SPRFMO mokslo komiteto posėdžio – šių dokumentų kopijas:

i) leidimo prašymo, kuriame pateikta V priede nurodyta informacija;

ii) pagal VI priedą parengto žvejybos veiklos plano, įskaitant įsipareigojimą laikytis 18 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nurodyto SPRFMO duomenų rinkimo plano.

2.Komisija likus ne mažiau kaip 60 dienų iki SPRFMO mokslo komiteto posėdžio prašymą persiunčia SPRFMO komisijai, o žvejybos veiklos planą – SPRFMO moksliniam komitetui.

3.Komisija informuoja atitinkamą valstybę narę apie SPRFMO sprendimą dėl leidimo vykdyti tiriamąją žvejybą.“;

(5)21 straipsnis pakeičiamas taip:

„21 straipsnis

Žiauniniai tinklai

Valstybės narės, kurių laivai ketina plaukti per SPRFMO konvencijos rajoną turėdami žiauninių tinklų, privalo:

(a)likus ne mažiau kaip 72 valandoms iki laivo įplaukimo į SPRFMO konvencijos rajoną pateikti išankstinį pranešimą SPRFMO sekretoriatui ir Komisijai, įskaitant numatytą įplaukimo ir išplaukimo datą ir laive laikomo žiauninio tinklo ilgį;

(b)užtikrinti, kad su jų vėliava plaukiojantys laivai būdami SPRFMO konvencijos rajone ne rečiau kaip kas valandą siųstų LSS pranešimus;

(c)užtikrinti, kad per SPRFMO konvencijos rajoną plaukiantys su jų vėliava plaukiojantys laivai jų ŽSC automatiškai siųstų LSS nustatytus buvimo vietos koordinačių pranešimus;

(d)užtikrinti, kad jų ŽSC b punkte nurodytus LSS pranešimus bent kartą per valandą automatiškai persiųstų SPRFMO sekretoriatui, ir

(e)laivui netyčia praradus ar palikus už borto žiauninį tinklą, kuo greičiau ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 48 valandas nuo įrankio praradimo ar palikimo pranešti SPRFMO sekretoriatui ir Komisijai žiauninio tinklo praradimo datą, laiką, geografines koordinates ir tinklo ilgį (metrais).“;

(6)22 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)2 dalis pakeičiama taip:

„2. Valstybės narės informuoja Komisiją apie su jų vėliava plaukiojančius žvejybos laivus, kuriems leidžiama žvejoti SPRFMO konvencijos rajone ir kurie anksčiau nebuvo įtraukti į laivų SPRFMO registrą, likus ne mažiau kaip 20 dienų iki dienos, kurią tie laivai pirmą kartą įplaukia į SPRFMO konvencijos rajoną žvejoti SPRFMO žvejybos išteklių. Komisija likus ne mažiau kaip 15 dienų iki pirmojo įplaukimo į SPRFMO konvencijos rajoną dienos perduoda tą informaciją SPRFMO sekretoriatui.“;

(b)įterpiama ši dalis:

„4a. Taikant 4 dalį, jei pasikeičia kurie nors iš toliau nurodytų duomenų, su leidimu susijęs įrašas laivų SPRFMO registre nustoja galioti, kol reikiama informacija atnaujinama:

(a)vėliavos valstybė;

(b)tarptautinis radijo šaukinys (IRCS) (jei yra);

(c)leidimo įsigaliojimo data;

(d)leidimo galiojimo pabaigos data;

(e)Unikalus laivo identifikavimo kodas arba IMO numeris.“;

(7)23 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)2 dalis pakeičiama taip:

„2. Perkrovimo jūroje ir uoste operacijas tarpusavyje vykdo tik į laivų SPRFMO registrą įtraukti leidimą turintys žvejybos laivai.“;

(b)3 dalis pakeičiama taip:

„3. Kuro, įgulos, žvejybos įrankių ir kitų išteklių perkėlimo jūroje operacijas SPRFMO konvencijos rajone tarpusavyje vykdo tik į laivų SPRFMO registrą įtraukti leidimą turintys žvejybos laivai.“;

(c)pridedamos 5 ir 6 dalys:

„5. Sąjungos žvejybos laivas to paties reiso metu negali vykdyti veiklos ir kaip žvejybos laivas, iš kurio perkraunama, ir kaip žvejybos laivas, į kurį perkraunama, išskyrus laivui nepavaldžias force majeure aplinkybes, kaip antai didelius mechaninius gedimus ar kitus įvykius, keliančius grėsmę įgulos saugumui arba galinčius pridaryti didelių finansinių nuostolių dėl sugedusių žuvų. Tokiais atvejais vėliavos valstybė narė per vieną darbo dieną nuo perkrovimo užbaigimo praneša SPRFMO sekretoriatui ir Komisijai apie perkrovimą ir force majeure aplinkybes.

6. Ne vėliau kaip kiekvienų metų sausio 20 d. valstybės narės pateikia Komisijai su jų vėliava plaukiojančių žvejybos laivų, prieš tai ėjusiais metais SPRFMO konvencijos rajone vykdžiusių kitų rūšių žuvų nei stauridės žvejybos veiklą arba jų perkrovimą, sąrašą. Komisija kasmet ne vėliau kaip sausio 30 d. tą informaciją persiunčia SPRFMO sekretoriatui.“;

(8)24 straipsnis pakeičiamas taip:

„24 straipsnis

Pranešimas apie perkrovimą

1.Perkraunant SPRFMO konvencijos rajone sužvejotus žvejybos išteklius Sąjungos žvejybos laivo, į kurį perkraunama, vėliavos valstybė narė, likus ne mažiau kaip 36 valandoms iki numatomos perkrovimo pradžios, vienu metu Komisijai ir SPRFMO sekretoriatui perduoda SPRFMO išankstinį pranešimą apie perkrovimą, nurodytą VII priede. Toks pranešimas būtinas nepriklausomai nuo to, kur perkrovimas vykdomas.

2.Jei 1 dalyje nurodytas perkrovimas nepradedamas per 72 valandas nuo pranešto numatyto perkrovimo pradžios laiko arba vykdomas toliau nei 50 jūrmylių atstumu nuo numatytos vietos, apie kurią pranešta išankstiniame pranešime apie perkrovimą, Sąjungos žvejybos laivo, į kurį perkraunama, vėliavos valstybė narė kuo skubiau vienu metu Komisijai ir SPRFMO sekretoriatui praneša pakeistą SPRFMO išankstinio pranešimo apie perkrovimą informaciją, nurodytą VII priede.

3.Jei perkrovimas, apie kurį pranešta, neįvyksta, Sąjungos žvejybos laivo, į kurį turėjo būti perkraunama, vėliavos valstybė narė kuo skubiau ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo pranešto perkrovimo laiko apie tai vienu metu praneša Komisijai ir SPRFMO sekretoriatui.“;

(9)įterpiamas šis straipsnis:

„24a straipsnis

Sąjungos žvejybos laivams, į kuriuos perkraunama, taikomi žuvų laikymo reikalavimai

Jei į Sąjungos žvejybos laivą žuvys perkraunamos per daugiau nei vieną perkrovimo operaciją, vėliavos valstybė narė reikalauja, kad per kiekvieną operaciją perkrautas laimikis būtų laikomas atskirai ir jį būtų lengva identifikuoti. Sąjungos žvejybos laivas, į kurį perkraunama, turi turėti sukrovimo planą, kuriame numatyta iš skirtingų žvejybos laivų perkrautą laimikį laikyti atskirai.“;

(10)25 straipsnis pakeičiamas taip:

„25 straipsnis

Perkrovimo stebėsena

1.Sąjungos žvejybos laivuose, į kuriuos per perkrovimo operacijas jūroje perkraunamas laimikis, turi būti stebėtojas, stebintis perkrovimą ir pagal VIII priedą registruojantis informaciją atitinkamame stebimo perkrovimo SPRFMO duomenų lape.

2.Be to, kas nurodyta 1 dalyje, jei perkrovimo metu Sąjungos žvejybos laive, iš kurio perkraunama, irgi yra stebėtojas, jis taip pat stebi perkrovimą ir pagal VIII priedą registruoja informaciją atitinkamame stebimo perkrovimo SPRFMO duomenų lape.

3.Sąjungos žvejybos laivas, į kurį perkraunama, gali vienu metu vykdyti tik vieną perkrovimą, jei stebėjimą vykdyti ir ataskaitą rengti tuo metu gali tik vienas stebėtojas.

4.Kad būtų galima patikrinti perkraunamų žvejybos išteklių kiekį ir rūšis ir užtikrinti, kad tikrinimas būtų atliekamas tinkamai, stebimame Sąjungos žvejybos laive esančiam stebėtojui sudaromos visos sąlygos atlikti užduotis, įskaitant galimybę bendrauti su įgula, apžiūrėti žvejybos įrankius, įrangą, žuvų triumus ir susipažinti su įrašais (įskaitant elektroninius įrašus).

5.Stebėtojas užpildo stebimo perkrovimo SPRFMO duomenų lapą pagal VIII priedą ir ne vėliau kaip per 20 dienų nuo išsilaipinimo šią informaciją elektroniniu būdu pateikia valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja Sąjungos žvejybos laivas, į kurį perkrauta, kompetentingoms institucijoms.

6.Valstybė narė, su kurios vėliava plaukioja Sąjungos žvejybos laivas, į kurį perkrauta, stebimo perkrovimo SPRFMO duomenų lapo duomenis ne vėliau kaip per 25 dienas nuo stebėtojo išlaipinimo elektroniniu būdu pateikia Komisijai. Komisija ne vėliau kaip per 30 dienų nuo stebėtojo išlaipinimo tą informaciją perduoda SPRFMO sekretoriatui.“;

(11)26 straipsnis pakeičiamas taip:

„26 straipsnis

Po perkrovimo teikiama informacija

1.1. Valstybės narės reikalauja, kad su jų vėliava plaukiojantys žvejybos laivai, į kuriuos per perkrovimą perkrautas laimikis, pagal IX priedą parengtų SPRFMO perkrovimo deklaraciją ir ją ne vėliau kaip 10-ą mėnesio, einančio po mėnesio, kurį atliktas perkrovimas, dieną pateiktų Komisijai. Komisija ne vėliau kaip mėnesio, einančio po mėnesio, kurį atliktas perkrovimas, 15-ą dieną šią informaciją perduoda SPRFMO sekretoriatui.

2.2. Valstybės narės reikalauja, kad su jų vėliava plaukiojančiuose laivuose, į kuriuos per perkrovimą perkrautas laimikis, per visą žvejybos reisą būtų SPRFMO perkrovimo deklaracijos kopija ir kad jie ją prireikus pateiktų įgaliotajam inspektoriui.“;

(12)27 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalis pakeičiama taip:

„1. Valstybės narės, kurių laivai žvejoja SPRFMO konvencijos rajone, ne tik laikosi 7, 11, 14, 16, 18, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 28a, 28u, 29, 35b, 35e, 40 ir 41 straipsniuose nustatytų duomenų teikimo reikalavimų, bet ir teikia Komisijai šio straipsnio 2, 3 ir 3a dalyse nurodytus duomenis.“;

(b)įterpiama ši dalis:

„3a.    Ne vėliau kaip kiekvienų metų sausio 15 d. valstybės narės, kurių laivai SPRFMO konvencijos rajone vykdo kitų rūšių žuvų nei stauridės žvejybą, pateikia Komisijai laivų, kurie praėjusiais kalendoriniais metais vykdė žvejybos veiklą arba perkrovimo operacijas Konvencijos rajone, sąrašą. Komisija tą informaciją ne vėliau kaip sausio 30 d. perduoda SPRFMO sekretoriatui.“;

(13)IV skyriaus 28 straipsnis pakeičiamas 1–3 skirsniais:

„1 SKIRSNIS

Stebėtojų programos akreditavimo procedūra ir būtinieji standartai

28 straipsnis

Stebėtojų programos

1.Valstybės narės, kurių laivai žvejoja SPRFMO konvencijos rajone, parengia stebėtojų programas X priede nurodytiems duomenims rinkti.

2.Valstybės narės užtikrina, kad visi pagal 1 dalyje nurodytas stebėtojų programas ir paslaugų teikėjų siunčiami stebėtojai būtų nepriklausomi ir nešališki.

3.Jei žvejybai yra nustatytas būtinasis stebėjimo aprėpties lygis, valstybės narės užtikrina, kad stebėtojai į žvejybos laivus, plaukiojančius su jų vėliava, būtų siunčiami tik pagal tokias stebėjimo programas ir tik tokių paslaugų teikėjų, kuriuos yra akreditavusi SPRFMO komisija.

4.Jei žvejybai nereikia 100 % stebėjimo aprėpties, valstybės narės užtikrina, kad stebėtojų skyrimo į žvejybos laivus, plaukiojančius su jų vėliava, metodas stebėti numatytai žvejybai būtų tinkamas reprezentatyvumo požiūriu ir atitiktų konkrečius duomenų apie tos žvejybos visumą poreikius.

5.Valstybės narės dokumentuoja ir pateikia informaciją apie tai, kokie metodai taikomi skiriant stebėtojus į žvejybos laivus, plaukiojančius su jų vėliava, kad būtų įvykdyti stebėjimo aprėpties reikalavimai. Valstybės narės šią informaciją pateikia Komisijai savo metinėje mokslinėje ataskaitoje už praėjusius metus.

6.Valstybės narės, ketinančios siųsti stebėtojus pagal kitos valstybės narės, SPRFMO narės arba bendradarbiaujančiosios šalies stebėtojų programą, prieš tai apie tai informuoja Komisiją. Komisija kreipiasi į tą valstybę narę, SPRFMO narę arba bendradarbiaujančiąją šalį dėl jos sutikimo ir paskui informuoja atitinkamą valstybę narę.

7.Sąjungos mokslinių tyrimų laivams, žvejojantiems mokslinių tyrimų tikslais, įpareigojimas į laivą priimti akredituotus stebėtojus netaikomas, išskyrus atvejus, kai jie vykdo tiriamąją žvejybą. Tų laivų vėliavos valstybės narės laikosi X priede ir 28a straipsnyje nustatytų duomenų rinkimo ir ataskaitų teikimo reikalavimų ir užtikrina, kad laive esantys mokslo darbuotojai būtų pajėgūs pagal tuos reikalavimus visapusiškai vykdyti visas stebėjimo ir ataskaitų teikimo pareigas.

28a straipsnis

Stebėjimo duomenų teikimas

1.Ne vėliau kaip kiekvienų metų rugsėjo 15 d. valstybės narės, kurių laivai žvejoja SPRFMO konvencijos rajone, pateikia Komisijai atitinkamus X priede nurodytus stebėjimo duomenis už prieš tai ėjusius kalendorinius metus. Komisija tą informaciją ne vėliau kaip rugsėjo 30 d. persiunčia SPRFMO sekretoriatui.

2.Likus ne mažiau kaip 45 dienoms iki SPRFMO mokslo komiteto posėdžio valstybės narės, kurių laivai žvejoja SPRFMO konvencijos rajone, pateikia metinę stebėtojų programos, taikytos jų žvejybos veiklai praėjusiais metais, įgyvendinimo ataskaitą. Ataskaitoje nurodomi stebėtojų mokymai, programos struktūra ir aprėptis, rinktų duomenų tipai, dalyvavusių paslaugų teikėjų duomenys ir praėjusiais metais kilusios problemos. Komisija likus ne mažiau kaip 30 dienų iki SPRFMO mokslo komiteto posėdžio persiunčia šią informaciją SPRFMO sekretoriatui.

28b straipsnis

Stebėtojų programos akreditavimas

1.Valstybės narės, norinčios, kad jų stebėtojų programa būtų akredituota, likus ne mažiau kaip 7 mėnesiams iki metinio SPRFMO komisijos posėdžio, kuriame jų pageidavimu turėtų būti svarstoma akreditacija, pateikia Komisijai visą informaciją ir dokumentus, reikalingus atitikčiai 28c–28o straipsniuose numatytiems standartams užtikrinti, įskaitant vadovus, gaires ir mokomąją medžiagą, taip pat, kai aktualu, informaciją apie nacionalines programas ir paslaugų teikėjus, kuriuos jau yra akreditavusios kitos regioninės žvejybos valdymo organizacijos. Komisija tą informaciją persiunčia SPRFMO sekretoriatui likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki metinio SPRFMO komisijos posėdžio.

2.Prireikus valstybės narės Komisijai pateikia su jų stebėtojų programa susijusią papildomą informaciją ir pataisymus. Komisija tą informaciją perduoda SPRFMO sekretoriatui.

3.Komisija valstybėms narėms perduoda jų stebėtojų programos preliminaraus vertinimo ataskaitos projektą, kad jos galėtų pateikti pastabų, ir visas pastabas persiunčia SPRFMO sekretoriatui.

4.Komisija informuoja atitinkamą valstybę narę apie SPRFMO sprendimą dėl jos stebėtojų programos akreditavimo.

28c straipsnis

Nešališkumas, nepriklausomumas ir sąžiningumas

1.Valstybės narės užtikrina, kad visi stebėtojai, kurie siunčiami pagal jų stebėtojų programas ir kuriuos siunčia paslaugų teikėjai, būtų nepriklausomi ir nešališki. Tai reiškia, kad nei stebėtojų programa ar paslaugų teikėjas, priklausomai nuo atvejo, nei atskiri stebėtojai nėra susieti tiesioginių finansinių interesų, nuosavybės ar verslo ryšiais su laivais, perdirbėjais, agentais ar mažmenininkais, užsiimančiais žuvų žvejyba, gaudymu, rinkimu, taip pat žuvų ar žuvų produktų transportavimu, perdirbimu ar pardavimu.

2.Valstybės narės užtikrina, kad jų stebėtojų programų vykdytojai ir paslaugų teikėjai, taip pat atskiri stebėtojai:

(a)nebūtų tiesioginiais finansiniais interesais, išskyrus stebėtojų paslaugų teikimą, susieti su SPRFMO kompetencijai priklausančia žvejyba, įskaitant, be kita ko: i) bet kokias nuosavybės, hipotekos turėtojo ar kitas įkeitimu užtikrintas teises su žuvų žvejyba, gaudymu, rinkimu ar perdirbimu susijusio laivo ar perdirbėjo atžvilgiu; ii) bet kokį išteklių ar paslaugų pardavimo su atitinkama žvejyba susijusiam laivui ar perdirbėjui sandorį; iii) bet kokį žalių ar perdirbtų produktų pirkimo iš laivo ar perdirbėjo, susijusio su atitinkama žvejyba, sandorį;

(b)nei tiesiogiai, nei netiesiogiai iš jokio subjekto, kuris vykdo veiklą, reguliuojamą SPRFMO narės arba su jos paslaugomis ar SPRFMO susijusios bendradarbiaujančiosios šalies, arba turi interesų, kuriems stebėtojo oficialių pareigų vykdymas arba nevykdymas gali daryti didelį poveikį, nesiektų gauti ir nepriimtų jokio kyšio, dovanos, paslaugos, siūlomos pramogos, privilegijuoto apgyvendinimo, paskolos ar bet kokio piniginę vertę turinčio dalyko;

(c)nevykdytų stebėtojo pareigų jokiame laive ar perdirbimo įmonėje, kurios savininkas ar valdytojas per trejus pastaruosius metus stebėtoją buvo samdęs kitoms pareigoms (pvz., įgulos nario), ir

(d)nesiektų gauti ir nepriimtų pasiūlymo tapti įgulos nariu arba būti įdarbintam laive ar perdirbimo įmonėje, kol tebėra įdarbintas pagal valstybės narės stebėtojų programą ar paslaugų teikėjo.

28d straipsnis

Stebėtojų kvalifikacija

Valstybės narės užtikrina, kad stebėtojai, įdarbinti pagal jų stebėtojų programą arba pasiųsti jų paslaugų teikėjų, atitiktų šiuos kriterijus:

(a)turėtų išsilavinimą, būtų baigę mokymus ir (arba) įgiję patirtį, kurių reikia darbui su atitinkamu laivynu;

(b)gebėtų vykdyti šiame skirsnyje aprašytas stebėtojo pareigas;

(c)nebūtų buvę pripažinti kaltais apkaltinamuoju nuosprendžiu, dėl kurio būtų galima abejoti jų sąžiningumu arba kuris liudytų jų polinkį į smurtą, ir

(d)galėtų susitvarkyti visus būtinus dokumentus, įskaitant pasus ir vizas.

28e straipsnis

Stebėtojų mokymas

1.Valstybės narės užtikrina, kad prieš išsiunčiant pagal jų stebėtojų programas įdarbintus arba jų paslaugų teikėjų paskirtus stebėtojus atlikti užduočių jie baigtų reikiamus mokymus. Mokymų temos, be kita ko, yra šios:

(a)žuvininkystės mokslo ir žvejybos valdymo santykis ir juo pagrįsta duomenų rinkimo svarba;

(b)stebėtojų funkcijoms ir pareigoms aktualios SPRFMO konvencijos, šio reglamento ir SPRFMO išsaugojimo bei valdymo priemonių nuostatos;

(c)stebėtojų programų svarba, įskaitant stebėtojų pareigų, teisių, įgaliojimų ir atsakomybės išaiškinimą;

(d)sauga jūroje, įskaitant ekstremaliąsias situacijas jūroje, gelbėjimosi kostiumų užsivilkimą, saugos įrangos naudojimą, radijo ryšio naudojimą, išgyvenimą jūroje, konfliktų valdymą ir išgyvenimą šaltame vandenyje;

(e)darbui jūroje ar sunkiai pasiekiamose vietose pritaikytas pirmosios pagalbos kursas;

(f)rūšių, su kuriomis susiduriama jūroje, įskaitant tikslines ir netikslines rūšis, saugomas rūšis, jūrų paukščius, jūrų žinduolius, jūrų vėžlius, bestuburius, signalizuojančius apie pažeidžiamas jūrų ekosistemas, ir kt., identifikavimas ir registravimas;

(g)žinios apie įvairius priegaudos mažinimo įtaisų, kuriuos naudoti reikalaujama pagal SPRFMO priimtas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones, tipus ir veikimą;

(h)saugaus elgesio su gyvūnais protokolai, kuriuose nurodoma, kaip atgaivinti ir paleisti jūrų paukščius, jūrų žinduolius ir jūrų vėžlius;

(i)su SPRFMO susijusių žvejybos laivų ir žvejybos įrankių tipai;

(j)laimikio dydžio ir sudėties pagal rūšis įvertinimo metodai bei procedūros;

(k)ėminių ėmimo įrangos, įskaitant svarstykles, slankiklius ir kt., naudojimas ir priežiūra;

(l)ėminių ėmimo jūroje metodika, t. y. žuvų ėminių ėmimas, žuvų lyties nustatymo, matavimo ir svėrimo metodai, egzempliorių rinkimas ir laikymas ir ėminių ėmimo metodai;

(m)potencialūs nuokrypiai imant ėminius: kaip jie atsiranda ir kaip jų išvengti;

(n)ėminių konservavimas analizei;

(o)renkamų duomenų kodai ir formatai;

(p)supažindinimas su laimikio žurnalais ir laimikio registravimo reikalavimais, kad stebėtojams būtų lengviau rinkti duomenis, kurių reikalaujama pagal SPRFMO priimtas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones;

(q)skaitmeninių rašytuvų arba knyginių kompiuterių naudojimas;

(r)stebėtojo darbui naudojama elektroninė įranga ir jos veikimas;

(s)elektroninių stebėsenos sistemų naudojimas stebėtojo darbui papildyti, kai prireikia;

(t)žodinis rezultatų aptarimas ir ataskaitų rašymas;

(u)mokymas apie aktualius Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL konvencijos) aspektus.

2.Valstybės narės užtikrina, kad jų stebėtojų programų vykdytojai ar paslaugų teikėjai, atsižvelgdami į kvalifikacijos reikalavimus, nuolat rengtų kvalifikacijos kėlimo kursus. Per informacinį pasirengimą, vykstantį prieš kiekvieną išsiuntimą atlikti užduočių, stebėtojams pranešama, pavyzdžiui, atnaujintame vadove, apie atitinkamus SPRFMO priimtų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių ir stebėtojams keliamų reikalavimų atnaujinimus.

28f straipsnis

Stebėtojų instruktoriai

Valstybės narės užtikrina, kad jų stebėtojų programose dalyvaujantys arba paslaugų teikėjų pasamdyti stebėtojų instruktoriai turėtų tinkamų įgūdžių ir pagal tą programą ar paslaugų teikėjo suteiktą įgaliojimą mokyti stebėtojus.

28g straipsnis

Informacinio pasirengimo ir rezultatų aptarimo procesas

1.1. Valstybės narės užtikrina, kad jų stebėtojų programos ar paslaugų teikėjai turėtų sistemas, pagal kurias stebėtojai dalyvautų informacinio pasirengimo ir rezultatų aptarimo procese ir galėtų bet kuriuo metu bendrauti su laivų kapitonais.

2.2. Informacinio pasirengimo ir rezultatų aptarimo procesą vykdo tinkamai parengti darbuotojai ir juo užtikrinama, kad stebėtojai ir laivų kapitonai aiškiai suprastų savo atitinkamus vaidmenis ir pareigas.

28h straipsnis

Duomenų patvirtinimo procesas

1.Valstybės narės užtikrina, kad jų stebėtojų programos ar paslaugų teikėjai turėtų stebėtojų duomenų patvirtinimo procesą.

2.Duomenų patvirtinimo procesą vykdo tinkamai parengti darbuotojai ir juo užtikrinama, kad stebėtojo surinkti duomenys ir informacija būtų tikrinami ieškant galimų neatitikimų ar netikslumų (jie ištaisomi prieš įvedant informaciją į duomenų bazę arba ją naudojant analizei). Tai, be kita ko, reiškia užtikrinimą, kad valstybės narės stebėtojų programa ar paslaugų teikėjas turėtų mechanizmą, apsaugantį stebėtojų jiems siunčiamus duomenis, ataskaitas ir visą kitą informaciją nuo pašalinio kišimosi.

3.Duomenų patvirtinimo procesas užtikrina, kad duomenys būtų teikiami laikantis šių standartų:

(a)atitinkamas mechanizmas turi padėti mokslinius duomenis saugiai ir konfidencialiai saugoti ir perduoti į valstybių narių stebėtojų programą (arba paslaugų teikėjui);

(b)informacija apie laivą turi padėti patikimai identifikuoti laivą, iš kurio iš tiesų vykdyta žvejyba;

(c)turi būti įtraukiami žvejybos pastangų datų ir laiko duomenys ir jie turi būti tarpusavyje nuoseklūs (pavyzdžiui, pabaigos laikas turi būti vėlesnis už pradžios laiką);

(d)turi būti įtraukta reali žvejybos vietos nuoroda (pvz., logiškos platumos ir ilgumos kombinacijos), kurios dėmenys tarpusavyje nuoseklūs ir kuri nurodyta tinkamais vienetais;

(e)remiantis žvejybos pastangų duomenimis turi būti galima kiekybiškai įvertinti laivo įdėtų žvejybos pastangų apimtį, atitinkančią žvejybos metodą, kuris taip pat turi būti nurodytas;

(f)informacijoje apie laimikį turi būti nurodomi žvejybos ištekliai (jei įmanoma, rūšies lygmeniu) ir laive paliktas arba į jūrą išmestas tos rūšies žuvų kiekis. Jei naudojami rūšių kodai, jie turi būti tikslūs;

(g)jei renkama biologinė informacija apie žuvis arba jų ilgio parametrai, prie jų daroma tiesioginė nuoroda į žvejybos pastangas, kurias dedant jos sužvejotos, įskaitant datą ir laiką, vietą ir žvejybos metodą, ir nurodoma duomenų rinkimo metodika;

(h)jei stebėtojų programa apima ir perkrovimą ir (arba) iškrovimą, nurodomi pagal standartinę metodiką nustatyti ir užregistruoti perkrautų ir (arba) iškrautų žvejybos išteklių kiekiai ir rūšys;

(i)jei susidurta su jūrų žinduoliais, jūrų paukščiais, ropliais ir (arba) kitomis susirūpinimą keliančiomis rūšimis, pateikiami duomenys, kuriuose nurodomos atskiros rūšys (jei identifikuotos), gyvūnų skaičius, kaip su jais pasielgta (palikti laive, paleisti gyvi, išmesti į jūrą), kokios būklės paleisti į jūrą (aktyvūs, gyvi, letargiški, nebegyvi) ir susidūrimo būdas (užkibo ant kabliuko, įsipainiojo į ūdą, atsitrenkė į tralo lyną, sugauti tinkle ar kt.).

28i straipsnis

Stebėtojų tapatybės kortelės

Valstybės narės užtikrina, kad pagal jų stebėtojų programas arba jų paslaugų teikėjų siunčiamiems stebėtojams būtų išduotos tapatybės korteles, kuriose nurodyta ši informacija:

(a)stebėtojo vardas ir pavardė;

(b)išdavimo ir galiojimo pabaigos datos;

(c)valstybės narės stebėtojų programos ar paslaugų teikėjo pavadinimas;

(d)unikalus identifikacinis numeris (jei buvo suteiktas pagal stebėtojų programą arba paslaugų teikėjo);

(e)stebėtojo paso nuotrauka ir

(f)telefono numeris, skirtas skambinti ekstremaliojoje situacijoje.

28j straipsnis

Stebėtojų siuntimo ir misijos laive koordinavimas

1.Valstybės narės užtikrina, kad jų stebėtojų programos ar paslaugų teikėjai turėtų pakankamai pajėgumų, kad būtų galima laiku pasiųsti stebėtojus ir kad atrinkti stebėtojai gautų visą įmanomą pagalbą per visą jų misijos laive laikotarpį.

2.Valstybės narės užtikrina, kad jų stebėtojų programos ar paslaugų teikėjai turėtų protokolą dėl stebėtojo pakeitimo jam negalint vykdyti pareigų.

3.Valstybės narės taip pat užtikrina, kad jų stebėtojų programų vykdytojai ar paslaugų teikėjai stengtųsi kiek įmanoma vengti siųsti tą patį stebėtoją į kelis reisus iš eilės tame pačiame laive.

4.Valstybės narės užtikrina, kad jų stebėtojų programų vykdytojai ar paslaugų teikėjai taip pat administruotų stebėtojų misiją laive, siekdami išlaikyti stebėtojų nepriklausomumą ir nešališkumą, kaip nurodyta 28c straipsnyje, ir užtikrinti, kad visų misijų administraciniai formalumai būtų užbaigti kiek praktiškai įmanoma greičiau po to, kai stebėtojai grįžta į uostą.

5.Valstybės narės užtikrina, kad jų stebėtojų programų atstovai ar paslaugų teikėjai bendrautų su stebėtojais dėl artimiausių išsiuntimų į laivus, koordinuotų stebėtojų kelionės reikalus ir suteiktų jiems būtinas priemones pareigoms vykdyti.

28k straipsnis

Stebėtojų saugos įranga

1.Valstybės narės užtikrina, kad pagal jų stebėtojų programas ar paslaugų teikėjų siunčiami stebėtojai vykdydami savo pareigas laive turėtų tinkamą įrangą, įskaitant saugos įrangą, kuri būtų naudoti tinkamos būklės, reguliariai tikrinama ir atnaujinama.

2.Pagrindinė įranga apima gelbėjimosi liemenę, nepriklausomą dvipusio ryšio prietaisą, galintį siųsti ir priimti balso ar tekstinius pranešimus, asmeninį radiolokacinį švyturį, apsauginį vandens kombinezoną, šalmą, dirbti ant denio tinkamus batus, pirštines ir apsauginius akinius (įskaitant akinius nuo saulės).

28l straipsnis

Procedūros, taikomos kilus įtarimui dėl stebėtojo nusižengimo

Valstybės narės užtikrina, kad jų stebėtojų programų vykdytojai ar paslaugų teikėjai, koordinuodami veiksmus su stebėtojais, laivų kapitonais ir atitinkamomis narėmis bei bendradarbiaujančiosiomis šalimis, nustatytų stebėtojų nusižengimų prevencijos, tyrimo ir ataskaitų apie juos teikimo procedūras.

28m straipsnis

Ginčų sprendimo procedūra

Valstybės narės užtikrina, kad jų stebėtojų programos ir paslaugų teikėjai turėtų visų šalių atžvilgiu sąžiningą ginčų sprendimo procedūrą, pagal kurią klausimai būtų sprendžiami pasitelkiant tinkamas priemones, įskaitant fasilitaciją ir tarpininkavimą.

28n straipsnis

Stebėtojų sauga

1.Valstybės narės užtikrina, kad jų stebėtojų programos ir paslaugų teikėjai turėtų procedūras, įskaitant nustatytą ekstremaliųjų situacijų veiksmų planą, kurie suteiktų stebėtojams geresnę galimybę netrukdomiems vykdyti pareigas saugioje darbo aplinkoje. Ekstremaliųjų situacijų veiksmų plane turi būti pateikti nurodymai dėl pranešimų siuntimo paslaugų teikėjo paskirtam visą parą veikiančiam kontaktiniam punktui ar punktams, kad būtų galima pranešti apie nesaugias sąlygas, įskaitant priekabiavimo, bauginimo ar smurtavimo atvejus.

2.Valstybės narės užtikrina, kad jų stebėtojų programos ar paslaugų teikėjai taip pat turėtų nuolatinį atstovą arba prižiūrėtoją sausumoje, kuris galėtų bet kuriuo metu palaikyti ryšį su jūroje esančiu stebėtoju.

28o straipsnis

Draudimas ir atsakomybė

Valstybės narės užtikrina, kad pagal jų stebėtojų programas ar jų paslaugų teikėjų siunčiami stebėtojai prieš patekdami į laivą būtų visam misijos laikotarpiui apdrausti sveikatos, saugos ir civilinės atsakomybės draudimu, atitinkančiu stebėtojų programos ar paslaugų teikėjo valstybėje narėje galiojančius tokio draudimo standartus.

2 SKIRSNIS

Stebėtojų, žvejybos veiklos vykdytojų, laivų kapitonų ir įgulos teisės ir pareigos

28p straipsnis

Stebėtojų teisės

1.Valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojančiuose žvejybos laivuose esantys stebėtojai galėtų naudotis šioje nuostatoje nurodytomis teisėmis ir kad tų teisių teksto kopija būtų įteikta laivo įgulai arba jos turinys būtų paskelbtas gerai matomoje laivo vietoje.

2.Vykdydami savo užduotis ir pareigas Sąjungos žvejybos laivuose stebėtojai naudojasi šiomis teisėmis:

(a)laisvai vykdyti stebėtojo pareigas be grėsmės patirti smurtą, būti stabdomam, gaišinamam, bauginamam ar trikdomam;

(b)jei saugu, naudotis visomis laivo patalpomis ir įranga, kurių reikia stebėtojo pareigoms vykdyti, įskaitant, be kita ko, neribojamą galimybę patekti ant tiltelio, apžiūrėti dar neišrūšiuotą laimikį, perdirbtą laimikį ir visą laive esančią priegaudą, taip pat patekti į zonas, kurios gali būti naudojamos žuvims laikyti, perdirbti, sverti ir sandėliuoti;

(c)peržiūrėti, įvertinti ir nusikopijuoti laivo įrašus, įskaitant laivo žurnalo įrašus, laivo schemas ir dokumentus, taip pat susipažinti su navigacine įranga, jūrlapiais ir kita su žvejybos veikla susijusia informacija;

(d)paprašę pasinaudoti ryšių įranga ir darbuotojų paslaugomis, kad galėtų įvesti, persiųsti ir gauti su darbu susijusius duomenis ir informaciją;

(e)nepiktnaudžiaudami bet kuriuo metu, įskaitant ekstremaliosiose situacijose, naudotis laive esančia ryšių įranga, kad galėtų susisiekti su stebėtojų programos atstovais sausumoje;

(f)naudotis papildoma įranga (jei yra), kuri palengvintų jam darbą laive, pvz., didelės galios žiūronais, elektroninio ryšio priemonėmis, šaldikliu egzemplioriams laikyti, svarstyklėmis;

(g)saugiai patekti ant darbo denio arba į žvejybos įrankio ištraukimo aikštelę tuo metu, kai ištraukiamas tinklas arba ūda, ir paimti ant denio ištrauktų egzempliorių (gyvų ar negyvų) ėminius;

(h)be apribojimų gauti maisto, nakvynę ir naudotis sanitarinėmis patalpomis, kurios atitinka aukštesnio rango laivo įgulos nariams įprastą standartą, taip pat naudotis tarptautinius laivybos standartus atitinkančiomis medicinos priemonėmis;

(i)prieš laivui išplaukiant iš doko patikrinti jo saugos įrangą (per aukštesnio ar žemesnio rango laivo įgulos nario vedamą saugos instruktažą);

(j)be apribojimų registruoti visą mokslinėms ir duomenų rinkimo reikmėms aktualią informaciją;

(k)turėti paskirtą kontaktinį asmenį ar konsultantą sausumoje, su kuriuo galėtų palaikyti ryšį bet kuriuo metu būdamas jūroje;

(l)dėl pagrįstų priežasčių, be kita ko, dėl nustatytų saugos problemų, atsisakyti atlikti misiją žvejybos laive;

(m)prireikus bet kuriuo metu pranešti apie saugos problemas laivo kapitonui, stebėtojų programos ar paslaugų teikėjo institucijoms, sekretoriatui ir vėliavos valstybei;

(n)paprašęs sulaukti reikiamos pagalbos iš įgulos vykdant pareigas, be kita ko, imant ėminius, turint reikalą su dideliais egzemplioriais, paleidžiant netyčia sužvejotus individus ir atliekant matavimus;

(o)naudotis privatumu jam skirtose asmeninėse zonose;

(p)nevykdyti įgulai paskirtų pareigų, pvz., tvarkyti įrankius (žvejybos tikslais), iškrauti žuvis;

(q)teise į tai, kad nebus kėsinamasi į jo duomenis, įrašus, dokumentus, įrangą ir asmeninius daiktus, jų nesugadins ir nesunaikins.

3.Jei stebėtojas atsisako atlikti misiją Sąjungos žvejybos laive, valstybės narės, pagal kurios stebėtojų programą arba kurios paslaugų teikėjo jis buvo siunčiamas, kompetentingos institucijos užregistruoja atsisakymo priežastis ir šią informaciją perduoda Komisijai. Komisija šią informaciją perduoda SPRFMO sekretoriatui.

28q straipsnis

Stebėtojo pareigos

1.Valstybės narės užtikrina, kad stebėtojai, į žvejybos laivus pasiųsti pagal jų stebėtojų programas arba jų paslaugų teikėjų, vykdytų šioje nuostatoje nurodytas pareigas.

2.Stebėtojai žvejybos laivuose vykdo šias pareigas:

(a)prieš įsilaipindami į laivą su savimi turi išsamius galiojančius dokumentus, įskaitant atitinkamais atvejais tapatybės dokumentą, pasą, vizą ir saugumo jūroje kursų baigimo pažymėjimą;

(b)paprašyti pateikia pirmiau nurodytų dokumentų kopijas stebėtojų programos vadovams arba paslaugų teikėjui;

(c)vykdydami pareigas visą laiką išlieka nepriklausomi ir nešališki;

(d)laikosi valstybės narės, su kurios vėliava laivas plaukioja, įstatymų ir kitų teisės aktų;

(e)laikosi hierarchijos ir visuotinių elgesio taisyklių, taikomų visam laivo personalui;

(f)pareigas vykdo taip, kad be reikalo netrukdytų laivo operacijoms, ir atlikdamas užduotis deramai atsižvelgia į laivo funkcinius reikalavimus ir tuo tikslu reguliariai palaiko ryšį su laivo kapitonu;

(g)yra susipažinęs su laive taikomomis ekstremaliųjų situacijų procedūromis, be kita ko, žino, kur yra gelbėjimo plaustai, gesintuvai ir pirmosios pagalbos vaistinėlės, ir reguliariai dalyvauja ekstremaliųjų situacijų, kurių kursus yra baigęs, pratybose;

(h)reguliariai palaiko ryšį su laivo kapitonu svarbiais su stebėjimu ir stebėtojo pareigomis susijusiais klausimais;

(i)susilaiko nuo veiksmų, kurie galėtų neigiamai paveikti stebėtojų programos įvaizdį;

(j)laikosi visų stebėtojams nustatytų elgesio kodeksų, įskaitant visus taikytinus įstatymus ir procedūras;

(k)taip reguliariai, kaip reikalaujama, palaiko ryšį su programos vadovais arba koordinatoriumi sausumoje;

(l)laikosi stebėtojams tiesiogiai taikomų SPRFMO priimtų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių nuostatų;

(m)gerbia privatumą kapitono ir įgulos zonose.

3 SKIRSNIS

Sąjungos laivų veiklos vykdytojų ir kapitonų teisės ir pareigos

28r straipsnis

Sąjungos žvejybos laivų veiklos vykdytojų ir kapitonų teisės

Valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojančių Sąjungos žvejybos laivų veiklos vykdytojai ir kapitonai galėtų naudotis šiomis teisėmis:

(a)būti atsiklausiami dėl vieno ar kelių stebėtojų, kuriuos turi priimti į laivą, priėmimo laiko ir misijos sąlygų, su kuriomis jie gali sutikti arba kurioms gali pasiūlyti alternatyvų;

(b)vykdyti laivo operacijas be reikalo netrukdomi laive esančio ir savo užduotis atliekančio stebėtojo;

(c)savo nuožiūra paskirti laivo įgulos narį lydėti stebėtoją šiam atliekant užduotis nesaugiose zonose;

(d)pasibaigus stebimam reisui būti laiku informuoti stebėtojų programos atstovo arba paslaugų teikėjo apie visas pastabas dėl laivo operacijų. Kapitonui suteikiama galimybė peržiūrėti stebėtojo ataskaitą ir pateikti pastabų, taip pat teisė įtraukti, jo nuomone, aktualios papildomos informacijos arba asmeninį pareiškimą.

28s straipsnis

Sąjungos žvejybos laivų veiklos vykdytojų ir kapitonų pareigos

Valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojančių žvejybos laivų žvejybos veiklos vykdytojai ir kapitonai paisytų 28p straipsnyje nustatytų stebėtojų teisių ir vykdytų šias pareigas:

(a)vėliavos valstybei narei pareikalavus, priimtų į laivą vieną ar daugiau asmenų, pasiųstų dirbti stebėtojais pagal stebėtojų programą arba paslaugų teikėjo;

(b)užtikrintų, kad laivo įgula būtų tinkamai informuota apie stebėtoją ir jo atžvilgiu nepasitaikytų jokio smurto, priekabiavimo, darbo stabdymo, priešinimosi, bauginimo, bandymų daryti įtaką, trikdymo, užduočių apsunkinimo ar gaišinimo;

(c)jei reikalaujama pagal šį reglamentą arba SPRFMO priimtą išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonę, kaip papildomą stebėsenos priemonę per atrinktus žvejybos reisus įsirengtų elektroninės stebėsenos sistemas ar prietaisus ir prižiūrėtų, kad jie veiktų;

(d)užtikrintų, kad stebėtojas galėtų apžiūrėti dar neišrūšiuotą, nesuskirstytą ir kitaip pagal sudėtį neatidalytą laimikį;

(e)užtikrintų, kad SPRFMO konvencijos rajone veiklą vykdančiuose laivuose būtų skirta pakankamai erdvės stebėtojui prireikus saugiai ir kuo mažiau trikdant laivo operacijas paimti priegaudos ar kitokius ėminius, tam paskirdami konkrečią vietą ir parūpindami įrangos, kaip antai svarstykles;

(f)prižiūrėtų, kad stebėtojo naudojama ėminių ėmimo vieta būtų saugi ir švari;

(g)ėminių ėmimo vietą stebėtojo reiso metu keistų tik iš anksto pasitarę su stebėtoju ir paskui apie tai pranešę savo vėliavos valstybei narei;

(h)informuotų įgulą apie stebėtojų programos tvarkaraštį ir tikslus, stebėtojo įlaipinimo į laivą laiką ir įgulos pareigas programos stebėtojui esant laive;

(i)padėtų stebėtojui saugiai įlipti į laivą ir išlipti iš jo sutartoje vietoje sutartu laiku;

(j)leistų ir padėtų stebėtojui saugiai vykdyti visas pareigas ir užtikrintų, kad jis nebūtų nepagrįstai stabdomas nuo užduočių atlikimo, nebent kiltų įsikišimo reikalaujančių saugos problemų;

(k)leistų ir padėtų stebėtojui paimti ir padėti į saugyklą laimikio ėminius, taip pat leistų jam prieiti prie jų saugyklos;

(l)laive esančiam stebėtojui parūpintų maisto, nakvynę, sanitarinius patogumus ir medicinos priemones, atitinkančias aukštesnio rango laivo įgulos nariams įprastą visuotinai pripažintą tarptautinį standartą, už kuriuos nereikėtų mokėti nei stebėtojui, nei stebėtojų programos vykdytojams ar paslaugų teikėjams;

(m)leistų ir padėtų be apribojimų naudotis visomis laivo patalpomis ir įranga, kurių reikia stebėtojo pareigoms vykdyti, įskaitant, be kita ko, neribojamą galimybę patekti ant tiltelio, apžiūrėti dar neišrūšiuotą laimikį, perdirbtą laimikį ir visą laive esančią priegaudą, taip pat patekti į zonas, kurios gali būti naudojamos žuvims laikyti, perdirbti, sverti ir sandėliuoti;

(n)prireikus spręsti konfliktą, stebėtojų programos vykdytojų ar paslaugų teikėjo nustatytą ginčių sprendimo procesą derintų su SPRFMO komisijos nustatytu konfliktų sprendimo mechanizmu;

(o)bendradarbiautų su stebėtoju, kai jis ima laimikio ėminius;

(p)įspėtų stebėtoją likus ne mažiau kaip penkiolikai minučių iki žvejybos įrankio traukimo ar užmetimo procedūrų, nebent stebėtojas konkrečiai paprašo nebūti įspėjamas;

(q)duotų stebėtojui pakankamai erdvės ant tiltelio ar kitoje nustatytoje vietoje kanceliariniam darbui atlikti, taip pat ant denio arba perdirbimo patalpose stebėtojo pareigoms vykdyti;

(r)aprūpintų stebėtoją asmeninės apsaugos priemonėmis ir, jei reikia, duotų jam apsauginį vandens kombinezoną;

(s)stebėtojui fiziškai ar psichologiškai sunegalavus arba susižeidus laiku suteiktų jam medicininę pagalbą;

(t)parengtų su stebėtojo sauga susijusį ekstremaliųjų situacijų veiksmų planą ir jo laikytųsi.

28t straipsnis

Saugos instruktažas

Sąjungos žvejybos laivų kapitonai arba jų paskirti įgulos nariai stebėtojui įlipus į laivą, bet dar laivui neišplaukus iš doko praveda jam saugos instruktažą. Instruktažo metu:

(a)įteikiami laivo saugos dokumentai arba informuojama, kur juos rasti;

(b)informuojama, kur yra gelbėjimo plaustai, kokia jų talpa, nurodomas pavedimas stebėtojui, data, iki kurios gelbėjimo plaustai saugūs naudoti, įrengimo reikalavimai ir pateikiama visa kita svarbi su sauga susijusi informacija;

(c)informuojama, kur rasti avarinius radijo švyturius, kuriais ekstremaliojoje situacijoje signalizuojama buvimo vieta, ir kaip juos naudoti;

(d)informuojama, kur patalpinti apsauginiai vandens kombinezonai ir asmeninės plūdriosios priemonės, kaip prie jų prieiti ir kiek jų yra visiems laive esantiems asmenims;

(e)informuojama, kur sudėti fakelai, nurodomi jų tipai, skaičius ir naudojimo pabaigos datos;

(f)informuojama, kur laive yra gesintuvai ir kiek jų yra, nurodomos jų galiojimo pabaigos datos ir kaip prie jų prieiti;

(g)nurodomos gelbėjimo ratų buvimo vietos;

(h)išaiškinamos ekstremaliosiose situacijose taikomos procedūros ir tai, kokius veiksmus turi atlikti stebėtojas skirtingose ekstremaliosiose situacijose, pvz., kilus gaisrui laive arba gelbėjant už borto atsidūrusį asmenį;

(i)informuojama, kur sudėtos pirmosios pagalbos priemonės, ir supažindinama su įgulos nariais, atsakingais už pirmosios pagalbos suteikimą;

(j)informuojama, kur rasti radijo ryšio aparatus, kaip užmegzti ryšį su skubiosios pagalbos tarnyba ir kaip elgtis su radijo ryšio aparatu iškvietos metu;

(k)informuojama apie saugos pratybas;

(l)informuojama apie darbui saugias vietas ant denio ir apie reikalingas saugos priemones;

(m)informuojama apie procedūras, taikomas stebėtojui ar kitam įgulos nariui susirgus ar patekus į nelaimę.

28u straipsnis

Ekstremaliojoje situacijoje taikoma procedūra

1.Valstybės narės užtikrina, kad stebėtojui mirus, dingus be žinios arba įtariant, kad jis iškrito už borto, su jų vėliava plaukiojantis žvejybos laivas:

(a)nedelsdamas nutrauktų visas žvejybos operacijas;

(b)jei stebėtojas dingo be žinios arba įtariama, kad jis iškrito už borto, nedelsdamas pradėtų paieškos ir gelbėjimo operaciją ir paiešką vykdytų mažiausiai 72 valandas, išskyrus atvejus, kai stebėtojas randamas anksčiau arba kai vėliavos valstybė narė nurodo paiešką tęsti;

(c)nedelsdamas apie tai praneštų vėliavos valstybei narei;

(d)nedelsdamas apie tai praneštų valstybei narei, SPRFMO narei ar bendradarbiaujančiajai šaliai arba, jei taikytina, paslaugų teikėjui, pagal kurio stebėtojų programą stebėtojas buvo išsiųstas;

(e)nedelsdamas visomis turimomis ryšio priemonėmis apie tai perspėtų kitus netoliese esančius laivus;

(f)visapusiškai bendradarbiautų vykdant visas paieškos ir gelbėjimo operacijas;

(g)nepriklausomai nuo paieškos rezultatų, grįžtų tolesniam tyrimui į artimiausią uostą, dėl kurio susitarė vėliavos valstybė narė ir SPRFMO narė ar bendradarbiaujančioji šalis, valstybės narės stebėtojų programos atstovas ar paslaugų teikėjas, pagal kurio stebėtojų programą stebėtojas buvo išsiųstas;

(h)pateiktų incidento ataskaitą savo vėliavos valstybei narei, o ši ją perduotų Komisijai, stebėtojus atsiuntusiems subjektams ir atitinkamoms institucijoms, priklausomai nuo incidento, ir

(i)visapusiškai bendradarbiautų atliekant visus oficialius tyrimus ir saugotų visus galimus įrodymus ir mirusio ar dingusio be žinios stebėtojo asmeninius daiktus bei patalpas, kuriose jis buvo apsistojęs.

2.Valstybės narės, laikydamosi išsamaus patikrinimo principo, inicijuoja ir įgyvendina visus reikalingus veiksmus, kad užkirstų kelią incidentams, dėl kurių su jų vėliava plaukiojančiuose žvejybos laivuose esantys stebėtojai patirtų sunkių sužalojimų ar prarastų gyvybę, ir pritaiko sankcijas ar skiria bausmes susijusiems asmenims, prireikus įvykdžiusios baudžiamosios veikos tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą. Tuo tikslu valstybės narės bendradarbiauja su Komisija, kitomis valstybėmis narėmis, SPRFMO narėmis ir bendradarbiaujančiosiomis šalimis.“;

(14)IV antraštinėje dalyje įterpiamas šis skyrius:

„IVa SKYRIUS

Žvejybos laivų identifikavimas ir laivų stebėjimo sistemos

29a straipsnis

Žvejybos laivų žymėjimas ir identifikavimas

1.Valstybės narės ne tik laikosi Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 404/2011 24   6 straipsnyje nustatytų žvejybos laivų ženklinimo taisyklių, bet ir reikalauja, kad ant su jų vėliava plaukiojančių žvejybos laivų būtų nurodytas jų tarptautinis radijo šaukinys (IRCS), laikantis šių techninių specifikacijų:

(a) visą numerį turi sudaryti didžiosios raidės ir skaitmenys;

(b)jei IRSC nurodomas ant korpuso, antstato ir (arba) nuožulnių paviršių, raidžių ir skaitmenų aukštis (h) turi būti ne mažesnis kaip 1,0 m;

(c)brūkšnelio ilgis turi būti lygus pusei raidžių ir skaitmenų aukščio;

(d)visų raidžių, skaitmenų ir brūkšnelio linijų plotis turi būti h/6;

(e)išdėstymas:

i. tarpas tarp raidžių ir (arba) skaitmenų neturi būti didesnis už h/4 ir mažesnis už h/6;

ii. tarpas tarp gretimų raidžių su nuožulniais kraštais neturi būti didesnis už h/8 ir mažesnis už h/10;

(f)ženklo fonas aplink jį sudaro ne mažesnio kaip h/6 pločio rėmą;

(g)ICRS papildomai užrašomas ir ant denio, t. y. bet kurios horizontalios plokštumos, įskaitant vairinės stogą, ir čia jo raidžių ir skaitmenų aukštis turi būti ne mažesnis kaip 0,3 m.“;

(15)31 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalis pakeičiama taip:

„1. Nukrypdamos nuo Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 6 straipsnio 1 dalies, uosto valstybės narės reikalauja, kad trečiųjų valstybių žvejybos laivai, ketinantys pasinaudoti jų uostais, nepriklausomai nuo tikslo, likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki numatyto atplaukimo į uostą laiko pateiktų bent XI priede nurodytą informaciją ir prie jos pridėtų:

(a)žvejybos leidimo arba, kai tinkama, bet kurio kito žvejybos laivui suteikto leidimo, kuriuo patvirtinama, kad laivui leidžiama atlikti su SPRFMO valdomų išteklių žvejybos produktais susijusias operacijas arba juos perkrauti, kopiją;

(b)žvejybos laivo įgulos sąrašą;

(c)žvejybos reiso datas.“;

(b)įterpiama 1a dalis:

„1a.    Uosto valstybės narės nedelsdamos informuoja Komisiją apie visus pagal 1 dalį gautus prašymus pasinaudoti jų uostais, o ši šią informaciją perduoda SPRFMO sekretoriatui.“;

(16)33 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)pridedama 3 dalis:

„3. Nepaisydamos Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 4 straipsnio 2 dalies, valstybės narės gali leisti į savo uostą įplaukti žvejybos laivui tik prireikus jį inspektuoti ir imtis kitų reikiamų veiksmų pagal tarptautinę teisę, kuriais siekiama užkirsti kelią NNN žvejybai ir su žvejyba susijusiai veiklai, kuria remiama tokia žvejyba, atgrasyti nuo jų ir jas panaikinti.“;

(b)pridedama 4 dalis:

„4. Jei 3 dalyje nurodytas laivas dėl kokios nors priežasties yra uoste, uosto valstybė narė neleidžia tokiam laivui naudotis savo uostu žuvims iškrauti, perkrauti, pakuoti ar perdirbti bei kitomis uosto paslaugomis, įskaitant, inter alia, bunkeriavimą, techninę priežiūrą ir statymą į sausąjį doką.“;

(17)35 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)2 dalis pakeičiama taip:

„2. Uosto valstybės narės kompetentingos institucijos kuo greičiau ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo inspektavimo pabaigos perduoda Komisijai inspektavimo ataskaitos kopiją ir per inspektavimą surinktus įrodymus ir užtikrina, kad įrodymai būtų kiek praktiškai įmanoma geriau saugomi. Komisija inspektavimo ataskaitą nedelsdama perduoda SPRFMO sekretoriatui ir susitariančiosios šalies arba bendradarbiaujančiosios šalies, su kurios vėliava plaukioja laivas, kontaktiniam centrui.“;

(18)IV antraštinėje dalyje įterpiamas šis skyrius:

„Va SKYRIUS

Įsilaipinimas ir inspektavimas atvirojoje jūroje

35a straipsnis

Bendrieji principai

1.SPRFMO konvencijos rajone veiklą vykdantys Sąjungos žvejybos laivai leidžia į laivą įsilaipinti ir atlikti jo inspektavimą SPRFMO konvencijos susitariančiųjų šalių įgaliotiesiems inspektoriams iš įgaliotųjų inspektavimo laivų, plaukiojančių su SPRFMO inspektavimo vėliava ir vimpelu, kaip nustatyta XX priede.

2.Komisija gali pranešti SPRFMO komisijai, kad Sąjunga ir žvejybos subjektas tarpusavyje mutatis mutandis laikosi visų SPRFMO nuostatų dėl įsilaipinimo atvirojoje jūroje ir inspektavimo.

3.Komisija pateikia valstybėms narėms į įgaliotųjų inspektavimo laivų ir jų institucijų SPRFMO registrą įtrauktų įgaliotųjų inspektavimo laivų ir jų institucijų sąrašą ir praneša apie visus jo pasikeitimus.

4.Valstybės narės 3 dalyje nurodytą informaciją perduoda SPRFMO konvencijos rajone veiklą vykdantiems su jų vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams.

35b straipsnis

Įsilaipinimo į Sąjungos žvejybos laivus ir jų inspektavimo atvirojoje jūroje procedūra

1.Įsilaipinimo ir inspektavimo metu Sąjungos žvejybos laivų kapitonai:

(a)sutinka, kad į laivą įsilaipintų įgaliotieji inspektoriai, ir padeda jiems greitai ir saugiai tai padaryti;

(b)laikosi tarptautiniu mastu pripažintų geros jūreivystės principų, kad būtų išvengta grėsmės įgaliotųjų inspektavimo laivų ir įgaliotųjų inspektorių saugumui;

(c)bendradarbiauja su inspektoriais ir padeda jiems inspektavimo metu;

(d)nesmurtauja prieš pareigas vykdančius įgaliotuosius inspektorius, nesipriešina jų buvimui, jų nebaugina, netrikdo, nepagrįstai nestabdo ir negaišina;

(e)leidžia įgaliotiesiems inspektoriams palaikyti ryšį su įgaliotojo inspektavimo laivo įgula, inspektavimo laivo institucijomis ir visais inspektuojamame laive esančiais stebėtojais, taip pat inspektuojamo laivo įgula ir vėliavos valstybe nare;

(f)sudaro laive esantiems įgaliotiesiems inspektoriams tinkamas sąlygas, be kita ko, prireikus parūpina maisto ir nakvynę ir

(g)padeda įgaliotiesiems inspektoriams saugiai išsilaipinti.

2.Jei Sąjungos žvejybos laivo kapitonas atsisako leisti įgaliotajam inspektoriui įsilaipinti ir atlikti inspektavimą, jis turi paaiškinti atsisakymo priežastis.

3.Vėliavos valstybė narė nurodo kapitonui neprieštarauti įsilaipinimui ir inspektavimui, išskyrus atvejus, kai juos reikia atidėti dėl atitinkamų tarptautinių su sauga jūroje susijusių priemonių, procedūrų ar praktikos. Jeigu kapitonas tokio nurodymo nesilaiko, vėliavos valstybė narė sustabdo laivo žvejybos leidimo galiojimą ir nurodo jam nedelsiant grįžti į uostą.

4.Vėliavos valstybė narė nedelsdama praneša Komisijai apie veiksmus, kurių ji ėmėsi 3 dalyje nurodytomis aplinkybėmis. Komisija nedelsdama šią informaciją nusiunčia inspektavimo laivo institucijoms ir SPRFMO komisijai.

35c straipsnis

Sunkūs pažeidimai

1.Šiame reglamente sunkiais pažeidimais laikomi šie šio reglamento, SPRFMO konvencijos ir SPRFMO priimtų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių pažeidimai:

(a)žvejyba be galiojančio vėliavos valstybės narės išduoto leidimo;

(b)labai nenuoseklus laimikio ir su juo susijusių duomenų registravimas pagal atskaitomybės reikalavimus ir (arba) didelis užregistruotų tokių duomenų nepatikimumas;

(c)žvejyba draudžiamame rajone;

(d)žvejyba draudžiamu laikotarpiu;

(e)sąmoningas pagal šį reglamentą, SPRFMO konvenciją ar bet kurią taikomą SPRFMO priimtą išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonę galiojančio draudimo žvejoti ar laikyti laive tam tikrų rūšių žuvis nepaisymas;

(f)didelis galiojančių laimikio limitų arba kvotų viršijimas;

(g)uždraustų žvejybos įrankių naudojimas;

(h)žvejybos laivo žymenų arba identifikavimo ar registracijos duomenų falsifikavimas arba tyčinis slėpimas;

(i)su pažeidimo tyrimu susijusių įrodymų slėpimas, klastojimas ar naikinimas;

(j)daugybiniai pažeidimai, kurie sudėjus kartu rodo didelį šio reglamento, SPRFMO konvencijos arba galiojančios SPRFMO priimtos išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonės nepaisymą;

(k)atsisakymas leisti inspektoriams įsilaipinti į laivą ir jį inspektuoti, išskyrus 35b straipsnio 2 ir 3 dalyse aprašytas situacijas;

(l)smurtavimas prieš įgaliotąjį inspektorių, priešinimasis jo buvimui, jo bauginimas, seksualinis priekabiavimas prie jo, kišimasis į jo veiklą, nederamas jo stabdymas ar gaišinimas ir

(m)tyčinis laivų stebėjimo sistemos duomenų klastojimas arba jos gadinimas.

2.Gavusi pranešimą apie įtariamą sunkų pažeidimą, Sąjungos žvejybos laivo vėliavos valstybė narė nedelsdama:

(a)tiria pažeidimą ir prireikus remdamasi įrodymais atitinkamo laivo atžvilgiu imasi vykdymo užtikrinimo veiksmų, taip pat apie tai praneša Komisijai, o ši informuoja inspektavimo laivo institucijas ir SPRFMO sekretoriatą, arba

(b)įgalioja inspektavimo laivo institucijas pradėti įtariamo sunkaus pažeidimo tyrimą ir apie tai praneša Komisijai, o ši informuoja SPRFMO sekretoriatą.

3.Taikant šį reglamentą, vėliavos valstybės narės bet kokį su jų vėliava plaukiojančių žvejybos laivų arba jų kapitonų ar įgulos kišimąsi į įgaliotojo inspektoriaus ar įgaliotojo inspektavimo laivo užduočių vykdymą traktuoja taip pat, kaip tokį kišimąsi traktuotų, jei jis vyktų išimtinėje jų jurisdikcijoje.“;

(19)IV antraštinėje dalyje įterpiamas šis skyrius:

„Vb SKYRIUS

Jūros tarša ir paliktų, prarastų ar kitaip į jūrą išmestų žvejybos įrankių susigrąžinimas

35d straipsnis

Jūros tarša

1.Valstybės narės draudžia su jų vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams išmesti į jūrą bet kokį plastiką, įskaitant, be kita ko, sintetinius lynus, sintetinius žvejybos tinklus, plastikinius šiukšlių maišus ir plastikinių gaminių pelenus iš deginimo įrenginių.

2.Valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojantys žvejybos laivai visą plastiką laikytų laive, kol jį bus galima iškrauti į tinkamus uosto priėmimo įrenginius.

3.1 ir 2 dalys netaikomos, kai plastiką išmesti iš žvejybos laivo būtina siekiant užtikrinti laivo ir jame esančių asmenų saugumą ar gelbėjant gyvybes jūroje arba kai plastikas, sintetiniai lynai ar žvejybos tinklai iš žvejybos laivo atsiduria jūroje netyčia, su sąlyga, kad buvo imtasi visų pagrįstų atsargumo priemonių tam išvengti.

35e straipsnis

Paliktų, prarastų ar kitaip į jūrą išmestų žvejybos įrankių susigrąžinimas

1.Valstybės narės užtikrina, kad:

(a)su jų vėliava plaukiojantys laivai, naudojantys bet kokius žvejybos įrankius, dėtų visas pagrįstas pastangas išvengti atvejų, kai su jais susijęs žvejybos įrankis paliekamas, prarandamas ar kitaip išmetamas į jūrą, ir kuo labiau sumažinti, o galiausiai visai panaikinti tų atvejų skaičių;

(b)su jų vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams būtų draudžiama tyčia išmesti į jūrą arba palikti su jais susijusius žvejybos įrankius, išskyrus atvejus, kai tai būtina dėl saugos priežasčių, visų pirma, kai laivą ištinka nelaimė ir (arba) gresia pavojus gyvybei;

(c)su jų vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams būtų draudžiama praradus žvejybos įrankį jį palikti nepabandžius visomis pagrįstomis priemonėmis kuo greičiau jo susigrąžinti;

(d)visi su jų vėliava plaukiojantys laivai, naudojantys bet kokius žvejybos įrankius, kai įmanoma, turėtų įrangą paliktiems, prarastiems ar kitaip į jūrą išmestiems su jais susijusiems žvejybos įrankiams susigrąžinti;

(e)jei su jų vėliava plaukiojančiam žvejybos laivui nepavyksta susigrąžinti palikto, prarasto ar kitaip į jūrą išmesto su juo susijusio žvejybos įrankio, jis per 48 valandas savo vėliavos valstybei narei ir Komisijai pateiktų šią su tuo įrankiu susijusią informaciją:

i) laivo pavadinimą, IMO numerį ir šaukinį;

ii) įrankio tipą ir (arba) medžiagą;

iii) įrankių skaičių;

iv) laiką, kada žvejybos įrankis buvo pamestas, paliktas arba kitaip į jūrą išmestas;

v) vietos, kurioje žvejybos įrankis buvo pamestas, paliktas arba kitaip į jūrą išmestas, geografines koordinates (ilgumą / platumą);

vi) priemones, kurių laivas ėmėsi prarastam įrankiui susigrąžinti, ir

vii) aplinkybes, jei jos žinomos, kuriomis žvejybos įrankis buvo prarastas, paliktas arba kitaip išmestas į jūrą dėl saugos priežasčių;

(f)kai su jų vėliava plaukiojantis laivas iškelia paliktą, prarastą ar kitaip į jūrą išmestą su juo nesusijusį žvejybos įrankį, jis per 48 valandas savo vėliavos valstybei narei pateiktų šią informaciją:

i) žvejybos įrankį iškėlusio laivo pavadinimą, IMO numerį ir šaukinį;

ii) laivo, kuris paliko, prarado ar kitaip į jūrą išmetė žvejybos įrankį, pavadinimą, IMO numerį ir šaukinį (jei žinoma);

iii) iškelto žvejybos įrankio tipą;

iv) iškeltų žvejybos įrankių skaičių;

v) žvejybos įrankio iškėlimo laiką;

vi) įrankio iškėlimo vietos geografines koordinates (ilgumą / platumą) ir, jei įmanoma, iškelto įrankio nuotraukas.

2.Valstybės narės pagal 1 dalies e ir f punktus gautą informaciją nedelsdamos persiunčia Komisijai. Komisija tą informaciją nedelsdama perduoda SPRFMO sekretoriatui.“;

(20)40 straipsnis pakeičiamas taip:

„40 straipsnis

Įtariami SPRFMO išsaugojimo ir valdymo priemonių pažeidimai, apie kuriuos praneša susitariančioji šalis, žvejybos subjektas arba bendradarbiaujančioji šalis

1.Valstybės narės paskiria kontaktinį centrą, kuriam susitariančiosios šalys, žvejybos subjektai ir bendradarbiaujančiosios šalys teikia inspektavimo uoste ataskaitas.

2.Valstybės narės praneša Komisijai apie visus paskirtųjų kontaktinių centrų pasikeitimus likus ne mažiau kaip 20 dienų iki jų įsigaliojimo dienos. Komisija perduoda tą informaciją SPRFMO sekretoriatui likus ne mažiau kaip 14 dienų iki pasikeitimų įsigaliojimo dienos.

3.Jeigu atlikus inspektavimą uoste valstybės narės paskirtas kontaktinis centras iš susitariančiosios šalies, žvejybos subjekto arba bendradarbiaujančiosios šalies gauna inspektavimo ataskaitą su įrodymais, kad su tos valstybės narės vėliava plaukiojantis žvejybos laivas pažeidė SPRFMO priimtas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones, vėliavos valstybė narė nedelsdama tiria įtariamą pažeidimą ir praneša Komisijai apie tyrimo eigą ir visus įgyvendintus vykdymo užtikrinimo veiksmus, kad Komisija galėtų apie tai informuoti SPRFMO sekretoriatą per tris mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos. Jei valstybė narė tyrimo eigos ataskaitos per tris mėnesius nuo inspektavimo ataskaitos gavimo dienos Komisijai pateikti negali, ji per tris mėnesius pateikia Komisijai vėlavimo priežastis ir nurodo datą, kada ta ataskaita bus pateikta. Komisija informaciją apie tyrimo eigą arba vėlavimą perduoda SPRFMO sekretoriatui.

4.Jei įsilaipinus į žvejybos laivą ir atlikus jo inspektavimą atvirojoje jūroje valstybės narės paskirtas kontaktinis centras iš susitariančiosios šalies, žvejybos subjekto arba bendradarbiaujančiosios šalies gauna inspektavimo ataskaitą su įrodymais, kad su tos valstybės narės vėliava plaukiojantis žvejybos laivas pažeidė SPRFMO priimtas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones, vėliavos valstybė narė likus ne mažiau kaip 110 dienų iki SPRFMO komisijos metinio posėdžio praneša Komisijai apie veiksmus, kurių ji ėmėsi reaguodama į įtariamą pažeidimą, įskaitant visas pradėtas procedūras ir pritaikytas sankcijas. Komisija tą informaciją persiunčia SPRFMO sekretoriui likus ne mažiau kaip 90 dienų iki metinio posėdžio dienos.“;

(21)41 straipsnis papildomas 4 dalimi:

„4. Likus ne mažiau kaip 110 dienų iki metinio posėdžio dienos valstybės narės, kurių laivai žvejoja SPRFMO konvencijos rajone, praneša apie metodus, taikomus siekiant neleisti su jų vėliavomis plaukiojantiems žvejybos laivams klastoti palydovinio sekimo įtaiso parodymus. Komisija tą informaciją persiunčia SPRFMO sekretoriui likus ne mažiau kaip 90 dienų iki metinio posėdžio dienos.“;

(22)43 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)b punktas pakeičiamas taip:

„b) 7 straipsnio 1, 1b, 1c ir 2 dalyse, 11 straipsnyje, 13 straipsnio 2 ir 5 dalyse, 16 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 21 straipsnyje, 22 straipsnio 1–4 dalyse, 23 straipsnio 6 dalyje, 24 straipsnio 1–3 dalyse, 25 straipsnio 5 ir 6 dalyse, 26 straipsnio 1 dalyje, 27 straipsnio 2, 3 ir 3a dalyse, 28a straipsnio 1 ir 2 dalyse, 28b straipsnio 1 dalyje, 28 straipsnio 2 dalyje, 28t straipsnyje, 28u straipsnio 1 dalyje, 29 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 30 straipsnio 2 dalyje, 31 straipsnio 1 ir 1a dalyse, 34 straipsnio 5 ir 6 dalyse, 35 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 35b straipsnio 4 dalyje, 35e straipsnio 1 dalyje, 36 straipsnyje, 37 straipsnio 1 dalyje, 39 straipsnio 2 dalyje, 40 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse ir 41 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nustatyti laiko terminai;“;

(b)c punktas pakeičiamas taip:

„c) 6 straipsnyje nustatyta stebėjimo aprėptis;“

(c)d punktas išbraukiamas;

(d)f punktas pakeičiamas taip:

„f) 7 straipsnio 2 dalyje, 11 straipsnyje, 13 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 14 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 16 straipsnio 1 dalyje, 17 straipsnio 1 dalyje, 18 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 19 straipsnio 1 dalyje, 21 straipsnyje, 22 straipsnio 1–4 dalyse, 23 straipsnio 6 dalyje, 24 straipsnio 1–3 dalyse, 25 straipsnio 1 dalyje, 26 straipsnio 1 dalyje, 27 straipsnio 2, 3 ir 3a dalyse, 28 straipsnio 5 dalyje, 28a straipsnio 1 ir 2 dalyse, 28b straipsnio 1 dalyje, 28i straipsnyje, 28n straipsnio 1 dalyje, 28t straipsnyje, 29 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 29a straipsnio 1 ir 4 dalyse, 31 straipsnio 1 dalyje, 35a straipsnio 3 dalyje ir 35e straipsnio 1 dalyje nustatytas duomenų tipas ir informacijos reikalavimai.“;

(e)pridedami g–u punktai:

„g) 7 straipsnio 1a dalyje nustatyta riba;

h) 12 straipsnyje nustatyti valdymo rajonų ir žvejybos veiklos tipai;

i) 14 straipsnio 1 dalyje nustatyti susidūrimo su pažeidžiamomis jūrų ekosistemomis kriterijai;

j) 14 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 2 dalyje ir 29 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyti atstumai;

k) 22 straipsnio 4a dalyje nustatyta laivų sąrašo informacija;

l) 28d straipsnyje nustatyti stebėtojų kvalifikacijos kriterijai;

m) 28e straipsnio 1 dalyje nustatyti stebėtojų mokymo reikalavimai;

n) 28h straipsnio 3 dalyje nustatyti stebėtojo duomenų patvirtinimo standartai;

o) 28k straipsnio 2 dalyje nustatytas pagrindinės stebėtojų saugos priemonių sąrašas;

p) 28p straipsnio 2 dalyje nustatytas stebėtojų teisių sąrašas;

q) 28q straipsnio 2 dalyje nustatytas stebėtojų pareigų sąrašas;

r) 28r straipsnyje nustatytas Sąjungos laivų veiklos vykdytojų ir kapitonų teisių sąrašas;

s) 28s straipsnyje nustatytas Sąjungos laivų veiklos vykdytojų ir kapitonų pareigų sąrašas;

t) 28u straipsnyje išdėstyta procedūra, kurios reikia laikytis ekstremaliojoje situacijoje;

u) 29a straipsnyje nustatyti laivų identifikavimo ir ženklinimo reikalavimai.“;

(23)pagal šio reglamento I priedą į Reglamentą (ES) 2018/975 įtraukiami XIV, XV, XVI, XVII, XVIII, XIX ir XX priedai.“

3 straipsnis

Reglamento (ES) 2019/833 pakeitimai

Reglamentas (ES) 2019/833 iš dalies keičiamas taip:

(1)5 straipsnio 3 dalies a punkte žodžiai „visų rūšių išteklių“ pakeičiami žodžiu „išteklių“;

(2)6 straipsnio 1 dalis papildoma ea punktu:

„ea) uždraudžia specializuotąją atlantinių menkių žvejybą 3L kvadrate nuo 2025 m. balandžio 15 d. 00:01 UTC iki 2025 m. birželio 30 d. 23:59 UTC. Šiuo laikotarpiu valstybės narės užtikrina, kad jų laivai apribotų laive paliekamą per bet kurį vieną valksmą sužvejotą šių išteklių laimikį pagal 7 straipsnio 3 dalies a punktą ir laikytųsi 8 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatų dėl atsitraukimo.“;

(3)7 straipsnio 3 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a) atlantinių menkių 3L ir 3M kvadratuose, paprastųjų jūrinių ešerių 3LN kvadratuose ir raudonųjų plekšnių 3NO kvadratuose – 1 250 kg arba 5 % (taikomas didesnis dydis);“;

(4)6 straipsnio 1 dalies d ir e punktuose laikas „24:00“ pakeičiamas laiku „23:59“;

(5)15 straipsnio antraštė pakeičiama taip:

„Prarasti, palikti ar į jūrą išmesti žvejybos įrankiai, žvejybos įrankių susigrąžinimas“;

(6)15 straipsnio 1 dalies c punktas pakeičiamas taip:

„c) sąmoningai nepalieka ir neišmeta į jūrą nebenaudojamo žvejybos įrankio, išskyrus atvejus, kai tai būtina dėl saugos priežasčių.“;

(7)27 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Nukrypdama nuo 2 dalies, valstybė narė gali leisti, kad su jos vėliava plaukiojančiuose žvejybos laivuose stebėtojai per vienų kalendorinių metų laikotarpį būtų mažiau nei 100 %, bet ne mažiau kaip 25 % jos laivyno vykdomų žvejybos reisų ar dienų, kurias tie žvejybos laivai yra reguliuojamame rajone, jei:

a. vėliavos valstybė narė užtikrina, kad laivai tikslines rūšis žvejotų rajonuose, kuriuose numatoma kitų rūšių priegauda yra nedidelė, arba

b. vėliavos valstybė narė pateikė informaciją, pagrindžiančią, kodėl netaikoma 100 % aprėptis, arba

c. valstybė narė tinkamai dokumentuose užfiksuoja ir faktais pagrindžia išskirtines nenumatytas aplinkybes, dėl kurių 100 % stebėjimo aprėptis neįmanoma,

arba

d. laivas dalyvauja vėliavos valstybės narės patvirtintoje elektroninio stebėjimo programoje, o

i) valstybė narė NAFO vykdomajam sekretoriui pateikia savo elektroninio stebėjimo standartus ir gaires, o jų kopijas nusiunčia Komisijai ir EŽKA, ir

ii) valstybė narė per 3 mėnesius nuo elektroniniu būdu stebėto reiso pateikia užpildytą šio reglamento priedo 35 punkte nurodytą CEM II.M priede pateiktą formą.

a) Vėliavos valstybė narė po kiekvieno savo laivų reiso, kuriame nedalyvavo stebėtojas, atsižvelgdama į atliktą rizikos vertinimą, fiziškai inspektuoja arba kitaip tinkamai įvertina kiekvieną jos uostuose tų laivų atliekamą iškrovimo operaciją. Inspektavimas dokumentuojamas naudojant šio reglamento priedo 9 punkte nurodytą CEM IV.G priede pateiktą formą.“;

(8)30 straipsnis pakeičiamas taip:

„30 straipsnis

Priežiūros procedūros

1.Inspektuojanti valstybė narė užtikrina, kad kaskart reguliuojamame rajone pastebėję žvejybos laivą, turintį teisę plaukioti su NAFO susitariančiosios šalies vėliava, jos inspektoriai šio reglamento priedo 38 punkte nurodytoje CEM IV.A priede pateiktoje priežiūros ataskaitos formoje užregistruotų šią informaciją:

a. inspektuojančią susitariančiąją šalį ir inspektoriaus (-ių) identifikacinius duomenis;

b. inspektavimo platformos identifikacinius duomenis arba šaukinį;

c. pastebėto žvejybos laivo vėliavos valstybę, pavadinimą ir šaukinį;

d. pastebėto žvejybos laivo veiklą, kaip nurodyta CEM II.I.B priede;

e. pastebėjimo datą ir laiką;

f. žvejybos laivo geografines koordinates tuo metu, kai jis buvo pastebėtas, ir

g. atvaizdus arba filmuotą medžiagą, jei yra, ir visas kitas turimas pastabas.

2.Inspektuojanti valstybė narė užtikrina, kad inspektorius, pastebėjęs reguliuojamame rajone su susitariančiosios šalies vėliava plaukiojantį žvejybos laivą, kurį yra priežasčių įtarti padarius akivaizdų šio reglamento pažeidimą, ir negalėdamas tuojau pat atlikti inspektavimo:

a. užpildytų priežiūros ataskaitos formą pagal šio reglamento priedo 38 punkte nurodytą CEM IV.A priedą. Jei inspektorius atliko valksmo laimikio tūrio arba sudėties įvertinimą, priežiūros ataskaitoje jis turi pateikti visą atitinkamą informaciją apie ištraukto laimikio sudėtį ir nurodyti tūrio įvertinimo metodą;

b. užfiksuotų laivo atvaizdą ir užregistruoti laivo geografines koordinates datą ir laiką, kai atvaizdas užfiksuotas, ir

c. priežiūros ataskaitą bei atvaizdus nedelsdamas elektroninėmis priemonėmis persiųstų savo kompetentingai institucijai.

3.Gavusi priežiūros ataskaitą valstybės narės kompetentinga institucija nedelsdama:

a. su 1 dalyje nurodytu pastebėjimu susijusią priežiūros ataskaitą persiunčia EŽKA, o ši per 15 dienų nuo inspektavimo laivo grįžimo į uostą ją pateikia NAFO vykdomajam sekretoriui;

b. su 2 dalyje nurodytu pastebėjimu susijusią priežiūros ataskaitą persiunčia EŽKA, o ši ją nedelsdama pateikia NAFO vykdomajam sekretoriui, kad šis ją persiųstų susitariančiajai šaliai, kuri yra laivo vėliavos valstybė;

c. paprašytas persiunčia užfiksuotų atvaizdų ir (arba) filmuotos medžiagos kopijas ir visą su pastebėjimu susijusią informaciją EŽKA, o ši juos pateikia susitariančiajai šaliai, kuri yra laivo vėliavos valstybė, arba vėliavos valstybei narei, jei ji nėra inspektuojanti valstybė narė;

d. užtikrina, kad įrodymai būtų apsaugoti ir kad juos būtų galima naudoti kitiems inspektavimams.

4.Kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija, gavusi su 2 dalyje nurodytu pastebėjimu susijusią priežiūros ataskaitą dėl su jos vėliava plaukiojančio laivo, atlieka tyrimą, reikalingą tinkamiems tolesniems veiksmams numatyti.

5.Kiekviena valstybė narė 4 dalyje nurodytą tyrimo ataskaitą siunčia ECFA, o ši ją nusiunčia NAFO vykdomajam sekretoriui ir Komisijai.“;

(9)35 straipsnio 3 dalies c punktas papildomas v papunkčiu:

„v) vykdyta specializuotoji žvejyba draudžiamu laikotarpiu, pažeidžiant 6 straipsnio 1 dalies ea punktą, arba žvejyba naudojant neleidžiamo dydžio akių tinklą arba neleidžiamo tankio rūšiuojamąsias ar atskiriamąsias groteles arba jų visai nenaudojant, pažeidžiant 13 straipsnio 2 dalies d punktą, laive nesant stebėtojo ir laivui vykdant specializuotąją atlantinių menkių žvejybą 3L kvadrate.“;

(10)50 straipsnio 2 dalis papildoma o punktu:

„o) 6 straipsnio 1 dalies ea punkte nurodytų žvejybos draudimo laikotarpių pasikeitimų;“;

(11)50 straipsnio 2 dalis papildoma p punktu:

„p) laive laikomos priegaudos, kaip nurodyta 7 straipsnio 3 dalyje;“;

(12)50 straipsnio 2 dalis papildoma q punktu:

„q) žvejybos laivų kapitonų ir valstybių narių pareigų, susijusių su prarastais ar paliktais žvejybos įrankiais ir žvejybos įrankių susigrąžinimu, nurodytų 15 straipsnyje;“;

(13)50 straipsnio 2 dalis papildoma r punktu:

„r) nuo stebėtojų programos nukrypti leidžiančios nuostatos, numatytos 27 straipsnio 3 dalyje;“;

(14)50 straipsnio 2 dalis papildoma s punktu:

„s) nuorodos į NAFO dokumentą dėl laivų veiklos sąrašo, kurį valstybės narės naudoja pagal 30 straipsnio 1 dalies d punktą, pasikeitimų.“

4 straipsnis

Reglamento (ES) 2021/56 pakeitimai

Reglamentas (ES) 2021/56 iš dalies keičiamas taip:

(1)4 straipsnyje įterpiamos 1a, 1b ir1c dalys:

„1a. Gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams, kurie viršija savo metinį laimikio limitą, kitais metais taikomas ilgesnis žvejybos draudimo laikotarpis. Gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams, kurie praėjusiais metais viršijo 1 200 metrinių tonų didžiaakių tunų metinį laimikio limitą, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas žvejybos draudimo laikotarpis prailginamas 10 papildomų dienų. Gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams, kurie viršijo 1 500 metrinių tonų didžiaakių tunų metinį laimikio limitą, žvejybos draudimo laikotarpis prailginamas 13 dienų. Gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams, kurie viršijo 1 800 tonų didžiaakių tunų metinį laimikio limitą, jau taikomas 1 dalyje nurodytas žvejybos draudimo laikotarpis prailginamas 16 dienų, tiems, kurie viršijo 2 100 metrinių tonų metinį laimikio limitą, – 19 dienų, o tiems, kurie viršijo 2 400 metrinių tonų metinį laimikio limitą, – 22 dienomis. Žvejybos laivams, kurie laikosi pirmojo žvejybos draudimo laikotarpio, papildomos žvejybos draudimo dienos pagal šią dalį pridedamos prie to laikotarpio pradžios, o laivams, kurie laikosi antrojo žvejybos draudimo laikotarpio, – prie to laikotarpio pabaigos, kad kiekvienais metais pirmasis draudimo laikotarpis pasibaigtų spalio 8 d., o antrasis prasidėtų lapkričio 9 d.

1b. Siekdama taikyti 1a dalį kiekviena valstybė narė stiprina tunų laimikio stebėsenos ir kontrolės sistemą, be kita ko, pasitelkdama laive surinktus stebėtojų duomenis, laivo žurnalus, uoste imamus ėminius ir tunų perdirbimo įmonių teikiamą informaciją. Komisija ne vėliau kaip kitų metų vasario 15 d. sukompiliuoja ir IATTC sekretoriatui pateikia galutinius duomenis apie atskirų su Sąjungos vėliava plaukiojančių laivų metinius didžiaakių tunų laimikius.

1c. Valstybės narės per artimiausias dienas po kiekvieno su jų vėliava plaukiojančio laivo reiso pabaigos įvertina jo iškrautą didžiaakių tunų laimikį (pvz., pagal stebėtojo įverčius, laivo žurnalo duomenis, iš triumo paimtus ėminius, duomenis iš perdirbimo įrenginių).“;

(2)įterpiamas 4a straipsnis:

„4a straipsnis

Ramiojo vandenyno tunų metinės priegaudos ataskaita

Kiekviena valstybė narė kasmet praneša Komisijai apie visą Ramiojo vandenyno tunų priegaudą (ji negali viršyti 10 metrinių tonų per metus). Komisija šią informaciją kasmet perduoda IATTC sekretoriatui.“;

(3)6 straipsnis papildomas 2a, 2b, 2c ir 5a dalimis:

„2a. Gaubiamaisiais tinklais žvejojantys Sąjungos laivai gali deaktyvuoti prie ŽSĮ prikabintą palydovinį plūdurą šiomis aplinkybėmis: visiškai nutrūkus gaunamam signalui; ŽSĮ išplaukus į pakrantę; ŽSĮ pasisavinus trečiajai šaliai; laikinai deaktyvuoti pasirinktu žvejybos draudimo laikotarpiu; už šių rajonų ribų: rajono, esančio tarp 150° vakarų ilgumos ir 100° vakarų ilgumos dienovidinių ir 8° šiaurės platumos ir 10° pietų platumos lygiagrečių, rajono, esančio tarp 100° vakarų ilgumos dienovidinio ir Amerikos žemyno pakrantės ir 5° šiaurės platumos ir 15° pietų platumos lygiagrečių; perdavus nuosavybę.

2b. Gaubiamaisiais tinklais žvejojantys Sąjungos laivai gali nuotoliu reaktyvuoti prie ŽSĮ prikabintą palydovinį plūdurą šiomis aplinkybėmis: norėdami padėti atgauti ant seklumos užlaukusį ŽSĮ; po laikino deaktyvavimo žvejybos draudimo laikotarpiu; perdavus nuosavybę ŽSĮ esant jūroje.

2c. Gaubiamaisiais tinklais žvejojantys Sąjungos laivai praneša IATTC apie kiekvieną palydovinio plūduro deaktyvavimą ir nuotolinį reaktyvavimą pagal II ir III priedus. Pranešimai teikiami mėnesio intervalais per ne mažiau kaip 60, bet ne daugiau kaip 90 dienų nuo deaktyvavimo arba nuotolinio reaktyvavimo.

5a. Kiekviena valstybė narė už kiekvienus kalendorinius metus pateikia Komisijai informaciją apie 4 ir 5 dalių įgyvendinimo padėtį, naudodamos IATTC laimikio ir pastangų duomenų teikimo standartus atitinkančią formą, ir ši informacija pateikiama išanalizuoti IATTC mokslo darbuotojams ir Ad hoc darbo grupei ŽSĮ klausimams.“;

(4)pridedamas 6a straipsnis:

„6a straipsnis

ŽSĮ modelis ir atgavimas

1.Kad į ŽSĮ įsipainiotų mažiau ryklių, jūrų vėžlių ir kitų rūšių gyvūnų, Sąjungos žvejybos laivai (pakartotinai) naudoja tik tokius ŽSĮ, kurių konstrukcijoje nėra tinklinio audeklo ar pinklios medžiagos, kaip nurodyta IV priede išdėstytose specifikacijose.

2.Siekiant sumažinti sintetinių jūrų šiukšlių kiekį:

(a)nuo 2026 m. sausio 1 d. Sąjungos žvejybos laivų veiklos vykdytojai (pakartotinai) naudoja tik I, II, III arba IV biologinio skaidumo kategorijų, apibrėžtų IV priede, dreifuojančiuosius ŽSĮ;

(b)nuo 2029 m. sausio 1 d. Sąjungos žvejybos laivų veiklos vykdytojai (pakartotinai) naudoja tik I arba II biologinio skaidumo kategorijų, apibrėžtų IV priede, dreifuojančiuosius ŽSĮ.

3.Biologiškai neskaidžios medžiagos, visų pirma nailono lynai, gali būti naudojami tik I ir II biologinio skaidumo kategorijų ŽSĮ plūdriojo ar povandeninio komponento struktūrai sustiprinti, kaip laikinas sprendimas, jei nėra biologiškai skaidžios alternatyvos.

4.Kad kuo mažiau dreifuojančiųjų ŽSĮ pasimestų ar užplauktų ant seklumos, valstybės narės gali inicijuoti savanoriškas dreifuojančiųjų ŽSĮ atgavimo programas, grindžiamas Konvencijos rajone veiklą vykdančių žvejybos laivų arba tokių ŽSĮ atgavimo projektus įgyvendinančių laivų tarpusavio bendradarbiavimo iniciatyvomis. Neribojant ŽSĮ naudojančių gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų reguliarių žvejybos operacijų, tokia atgavimo veikla apsiriboja tik dreifuojančiųjų ŽSĮ iškėlimu galutiniam sunaikinimui, nebandant niekaip jų pataisyti ar pritaikyti. Tie laivai negali naudoti ŽSĮ, jei jie nėra leidimą turintys gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai. Per savanorišką atgavimo programą iškelti ŽSĮ paimami į laivą ir pristatomi į uostą perdirbti arba sunaikinti.“;

(5)įterpiami 7a, 7b ir 7c straipsniai:

„7a straipsnis

Uosto valstybės taikomos priemonės

1.Valstybė narė, norinti leisti į savo uostus įplaukti trečiųjų valstybių žvejybos laivams, kuriuose yra IATTC konvencijos rajone sužvejotų IATTC valdomų išteklių žvejybos produktų arba žvejybos produktų, gautų iš tokių išteklių, kurie anksčiau nebuvo iškrauti ar perkrauti uoste ar jūroje:

a. pagal Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 5 straipsnį paskiria uostus, į kuriuos įplaukti gali prašyti trečiųjų valstybių žvejybos laivai;

b. paskiria kontaktinį centrą, kuriam pagal Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 6 straipsnį turi būti siunčiamas išankstinis pranešimas;

c. paskiria kontaktinį centrą, kuriam pagal Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 11 straipsnio 3 dalį perduodamos inspektavimo ataskaitos.

2.Valstybės narės praneša Komisijai apie visus paskirtųjų kontaktinių centrų ir paskirtųjų uostų sąrašo pasikeitimus likus ne mažiau kaip 20 dienų iki pasikeitimų įsigaliojimo dienos. Komisija tą informaciją perduoda IATTC sekretoriatui likus ne mažiau kaip 7 dienoms iki pasikeitimų įsigaliojimo dienos.

3.Valstybės narės imasi būtinų veiksmų siekdamos užtikrinti, kad kapitonai sudarytų palankesnes sąlygas saugiai patekti į žvejybos laivą, bendradarbiautų su Konvencijos susitariančiosios šalies, kuri yra uosto valstybė, kompetentinga institucija, palengvintų inspektavimą ir ryšių palaikymą ir nestabdytų, nebaugintų ir netrikdytų pareigas vykdančių Konvencijos susitariančiosios šalies, kuri yra uosto valstybė, inspektorių.

7b straipsnis

Laivų stebėjimo sistema

1.Sąjungos žvejybos laivai užtikrina, kad laivų stebėjimo sistemos (LSS) renkama informacija apimtų:

a. laivo identifikavimo duomenis;

b. laivo geografines koordinates (platumą ir ilgumą), kurių paklaida mažesnė kaip 100 metrų, o patikimumo lygis – 98 %;

c. laivo geografinių koordinačių nustatymo datą ir laiką (UTC) ir

d. laivo greitį ir kursą.

2.1 dalyje nurodytą informaciją apie ūdomis žvejojančius laivus ne rečiau kaip kas keturias valandas, o apie kitus laivus – ne rečiau kaip kas dvi valandas surenka sausumoje esantys valstybių narių žvejybos stebėjimo centrai (ŽSC).

3.Laivuose sumontuotoje LSS įrangoje būtinai turi būti klastotės parodymo funkcija (t. y. visi bandymai keisti įrangos rodmenis turi būti matomi elektroninės stebėsenos paslaugų teikėjui ir (arba) laivo savininkui ir apie juos turi būti pranešama atitinkamai laivo vėliavos valstybės institucijai), jos reguliarūs pranešimai apie geografines koordinates turi būti siunčiami visiškai automatiškai, ji turi veikti nuolat ir bet kokiomis aplinkos sąlygomis ir ja turi būti galima ataskaitas bei pranešimus siųsti ir rankiniu būdu.

4.Sugedus Sąjungos žvejybos laivo palydovinio sekimo įtaisui pradėti žvejybos reiso laivui neleidžiama. Jei įtaisas nustoja veikti arba techninis jo gedimas atsiranda per daugiau kaip 30 dienų trunkantį žvejybos reisą, jį imamasi taisyti arba jis pakeičiamas iškart laivui įplaukus į uostą.

5.Nustačius, kad žvejybos laive įrengtas palydovinio sekimo įtaisas patyrė techninį gedimą arba neveikia ir dėl to negali išsiųsti dviejų pranešimų iš eilės, laivo kapitonas pradeda siuntimą rankiniu būdu pagal 5 dalį, o įtaisas turi būti pataisytas arba pakeistas per 30 dienų. Tai taikoma tik tuo atveju, jei kompetentingos institucijos yra išnaudojusios visas pagrįstas priemones pranešimų perdavimui užtikrinti ir laive nėra kito veikiančio palydovinio sekimo įtaiso.

6.Sąjungos žvejybos laivas, kurio palydovinio sekimo įtaisas sugedęs, pranešimus, kuriuose pateikiama 1 dalyje nurodyta informacija, ŽSC arba atitinkamai kompetentingai institucijai perduoda ne rečiau kaip kas 6 valandas, naudodamas tinkamas telekomunikacijų priemones (pvz., radijo ryšį, pranešimus internetu, elektroninį paštą, telefaksą ar teleksą).

7c straipsnis

Elektroninės stebėsenos sistemos ir laivų stebėsenos planai

1.Elektroninės stebėsenos sistema (ESS) – integruota aparatinės ir programinės įrangos sistema su žvejybos veiklos filmavimo ir geografinių koordinačių fiksavimo funkcijomis ir (arba) jutikliu, kuris leidžia analizuoti ir siųsti elektroninės stebėsenos įrašus.

2.Įgyvendindami elektroninės stebėsenos sistemą (ESS) Konvencijos rajone, Sąjungos žvejybos laivai taiko VI ir VII prieduose nustatytus būtinuosius techninius reikalavimus, naudojimo charakteristikų standartus ir duomenų reikalavimus.

3.Komisija periodiškai peržiūri VI priede nustatytus būtinuosius techninius reikalavimus, naudojimo charakteristikų standartus ir duomenų reikalavimus, kad juose būtų atsižvelgta į technologijų pažangą ir prioritetų pasikeitimus, taip pat į konkrečius reikalavimus pagal laivų dydį, žvejybos įrankį ir žvejybos praktiką.

4.Būtinieji techniniai reikalavimai, naudojimo charakteristikų standartai, veikla, kuri turėtų būti įtraukta į ESS ir fiksuojama kameromis, ir bendrosios rekomendacijos dėl ESS įrangos konfigūracijos pateikti VI priede. Šių būtinųjų standartų besilaikantiems panašios konstrukcijos laivams arba laivų grupėms parengiamas laivų stebėsenos planas, grindžiamas jų konstrukcija ir ypatumais.

5.ESS įranga automatiškai ir autonomiškai renka ESS įrašus ir generuoja reikiamus elektroninės stebėsenos duomenis, taip pat turi klastotės parodymo funkciją (t. y. visi bandymai keisti įrangos rodmenis bus matomi elektroninės stebėsenos paslaugų teikėjui ir (arba) laivo savininkui ir apie juos bus pranešama atitinkamai laivo vėliavos valstybės institucijai). Privalomi būtinieji ESS rinktinų duomenų laukai ir neprivalomi ESS galimų rinkti duomenų laukai nurodyti VII priede pagal kiekvieną laivų tipą.

6.Jei valstybė narė ketina įgyvendinti žvejybos duomenų teikimą per ESS, ji parengia kiekvieno tunus arba tunams giminingų rūšių žuvis žvejojančio laivo arba laivų grupių (pvz., visų gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų, visų ūdomis žvejojančių laivų arba visų tam tikro intervalo ilgio ūdomis žvejojančių laivų) stebėsenos ESS planą, kuriuo remiantis ESS įranga bus naudojama.

7.ESS naudojantiems panašios konstrukcijos laivams arba laivų grupėms, kurie laikosi VI priede nurodytų būtinųjų standartų ir taiko IATTC būtinuosius ESS standartus, parengiamas laivų stebėsenos planas, grindžiamas laivų konstrukcija ir ypatumais pagal VI priedą.

8.Laivų stebėsenos plane turi būti aprašyta ESS įrangos konfigūracija, komponentai ir sumontavimas kiekviename laive; konfigūracija turi būti tinkama ESS įrašams, atitinkantiems visus šiame dokumente išdėstytus privalomus būtinuosius standartus ir technines specifikacijas, rinkti. Privalomas laivų stebėsenos plano turinys pateiktas VIII priede. Valstybės narės gali pasirinkti ir kitą laivų stebėsenos plano formatą, bet jame turi būti VIII priedo 4 dalyje aprašyti būtinieji reikalavimai.

9.Kiekviename laive, kurio veiklai stebėti naudojama ESS įranga, nuolat turi būti laikoma valstybės narės patvirtinto laivų stebėsenos plano kopija.

10.Apie visus laivų stebėsenos plano pakeitimus, įskaitant su ESS įranga susijusius pakeitimus, pranešama laivo vėliavos valstybės institucijai, kad ši juos patvirtintų.

11.ESS įrašų laikymo ir saugojimo, duomenų iš jos gavimo bei peržiūros ir ataskaitų teikimo standartai išsamiai išdėstyti IX priede.

12.Sąjungos žvejybos laivų, kurių stebėsenos planas parengtas, kapitonai užtikrina, kad:

(a)sutrikus ESS įrangos veikimui, apie gedimus kuo greičiau būtų pranešama atitinkamai vėliavos valstybės institucijai ir, kai tinkama, tiekėjui;

(b)vėliavos valstybės institucijos atstovui arba įgaliotajam asmeniui paprašius būtų leista laive fiziškai apžiūrėti ESS įrangą;

(c)laikantis laivų stebėsenos plano ir reikalavimų dėl kamerų rodomo vaizdo, kuris leidžia rinkti būtinuosius duomenis, nurodytus šio reglamento VI priede, kamerų vaizdo niekas neužstotų, o objektyvai ir jų apsaugos būtų nuvalomi, kai tik būtina;

(d)laimikio ir priegaudos tvarkymas, kiek įmanoma, būtų vykdomas ten, kur elektroninės stebėsenos kameros galėtų tinkamai fiksuoti renkamus VI priede nurodytų laukų (pvz., žuvų rūšių identifikavimo, laimikio sudėties ir kt.) duomenis;

(e)elektroninės stebėsenos įrašai būtų perduodami ir iš sistemos gaunami laikantis IX priede nustatytų standartų;

(f)ESS įrangoje nebūtų niekas keičiama (pvz., sistema atjungiama, keičiamas ar blokuojamas kamerų vaizdas, atjungiamos kameros ar jutikliai, ESS įranga išjungiama rankiniu būdu, sistemos veikimas sąmoningai nutraukiamas), nebent tai padaryti įgalioja ir nurodo vėliavos valstybė narė arba jos įgaliotas pareigūnas.

13.Valstybės narės, nusprendusios įgyvendinti ESS žvejybos duomenims, kurie turi būti teikiami IATTC, rinkti, užtikrina, kad prieš pradedant teikti ESS duomenis IATTC su jų vėliavomis plaukiojantys laivai tenkintų šiuos privalomus ESS būtinųjų standartų ir reikalavimų elementus:

(a)valstybių narių elektroninės stebėsenos programos būtų sukurtos, suprojektuotos ir įgyvendintos taip, kad būtų užtikrintas jų skaidrumas ir gautų duomenų patikrinamumas pagal IX priedą;

(b)į elektroninės stebėsenos duomenų apibendrinamąją ataskaitą įtraukiamus ESS įrašus analizuotų Konvencijos susitariančiosios šalies įgaliotų įmonių arba valdžios ar kitų institucijų specialistai, baigę būtinus mokymus, turintys žinių, įgūdžių ir gebėjimų užtikrinti efektyvią elektroninės stebėsenos įrašų analizę ir ESS duomenų generavimą; tai apima pakankamai tikslų rūšių identifikavimą;

(c)ESS paslaugų teikėjai parengtų kiekviename valstybės narės jurisdikcijai priklausančiame laive sumontuotos ESS įrangos būklės ataskaitą arba tokią ataskaitą parengtų pati ESS įranga;

(d)būtų nustatytos taisyklės ir procedūros, taikomos ESS įrangos gedimo atveju, ir jų būtų laikomasi.

14.Valstybės narės pateikia Komisijai ESS programos aprašymą, kuriame išsamiai pateikiama ši būtinoji informacija:

(a)programoje naudojami laivų stebėsenos planai;

(b)žvejybos institucijų ir laivo savininko ir (arba) įgulos pareigos, susijusios su įrangos sumontavimu ir priežiūra, įskaitant įprastą kamerų objektyvų valymą, ir veiksmais mechaninio ar techninio ESS gedimo atveju;

(c)duomenų saugojimo, gavimo iš sistemos ir perdavimo pagal IX priedą protokolai;

(d)vidaus ataskaitų teikimo protokolai ir priemonės, kurių imamasi nustačius galimus šių standartų nesilaikymo veiksmus, įskaitant taisykles ir procedūras, taikomas ESS įrangai sugedus.

15.Prieš pradedant pagal ESS programą teikti duomenis IATTC, Komisija IATTC direktoriui pateikia programos aprašymą. Valstybės narės praneša Komisijai apie visus savo ESS vidaus programos pasikeitimus, o ši kaskart informuoja IATTC direktorių.

16.Valstybės narės, nusprendusios įgyvendinti ESS žvejybos duomenims, kurie turi būti teikiami IATTC, rinkti, surinktus kiekvienų metų ESS duomenis pateikia IATTC sekretoriatui laikydamosi šiame akte nustatytų būtinųjų standartų ir, pageidautina, tai padaro per taikomose rezoliucijose nustatytus terminus arba iki kitų metų pabaigos, naudodamos VI ir VII prieduose aprašytus formatus ir gaires ir laikydamosi IX priede nustatytų konfidencialumo reikalavimų.

17.Valstybės narės, nusprendusios įgyvendinti ESS žvejybos duomenims, kurie turi būti teikiami IATTC, rinkti, ne vėliau kaip kitų metų kovo 30 d. pateikia Komisijai laivų stebėsenos plano laivyno lygmens santrauką, kurioje aprašomas jų elektroninių stebėsenos programų įgyvendinimas praėjusiais metais, įskaitant bent elektroninę stebėseną įgyvendinančių laivų skaičių pagal žvejybos įrankių ir žvejybos tipą; laivyne įdiegtų ESS konfigūracijų diapazoną; bendrą ESS reikalavimų, kuriuos valstybės narės taiko laivų kapitonams ir (arba) įguloms, aprašymą; pasiektus stebėsenos aprėpties lygius procentais pagal žvejybos ir įrankių tipą; išsamius duomenis apie tai, kaip tie stebėsenos aprėpties lygiai buvo apskaičiuoti, ir, jei tinkama, informaciją apie atitikties stebėseną.“;

(6)10 straipsnis pakeičiamas taip:

„10 straipsnis

Floridiniai šilkiniai rykliai

1.Draudžiama laikyti laive, perkrauti, iškrauti, sandėliuoti, parduoti arba siūlyti parduoti Konvencijos rajone gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų sužvejotų floridinių šilkinių ryklių (Carcharhinus falciformis) skerdenas ar skerdenų dalis.

2.Gaubiamaisiais tinklais žvejojantys Sąjungos laivai, kai įmanoma, paleidžia floridinius šilkinius ryklius gyvus.

3.Gaubiamaisiais tinklais žvejojančio laivo operacijos metu atsitiktinai sužvejotas ir užšaldytas floridinis šilkinis ryklys iškrovimo vietoje visas atiduodamas vyriausybinių institucijų atstovams, jei jie ten yra. Jei vyriausybinių institucijų atstovų nėra, tokio atiduotino ryklio negalima parduoti ar mainyti, bet galima dovanoti žmonėms vartoti namų ūkyje. Apie tokius atiduotus floridinius šilkinius ryklius pranešama IATTC sekretoriatui.

4.Ūdomis žvejojantys laivai, kurie atsitiktinai sužvejoja ryklių, riboja floridinių šilkinių ryklių priegaudą iki ne daugiau kaip 20 % bendro per žvejybos reisą sužvejoto laimikio svorio. Vykdant keleto rūšių žuvų žvejybą dreifuojančiosiomis ūdomis (kurių dauguma kabliukų nugrimzta į mažesnį nei 100 metrų gylį ir yra skirti žvejoti kitas žuvis nei durklažuvės), floridinių šilkinių ryklių, kurių bendras ilgis mažesnis nei 100 cm, priegauda apribojama iki 20 % bendro per reisą sužvejotų floridinių šilkinių ryklių skaičiaus.

5.Jei vykdant keleto rūšių žuvų žvejybą dreifuojančiosiomis ūdomis sužvejota floridinių šilkinių ryklių, kurių bendrasis ilgis mažesnis nei 100 cm, priegauda viršija 20 % vidutinės šių ryklių metinės priegaudos svorio, valstybės narės uždraudžia tris mėnesius iš eilės kiekvienais metais per tokią žvejybą naudoti plieninius pavadėlius. Vidutinė floridinių šilkinių ryklių dalis laimikyje apskaičiuojama pagal praėjusių kalendorinių metų duomenis. Šios dalies nuostatos taip pat taikomos keleto rūšių žuvų žvejybą pradedantiems naujiems laivams ir laivams, kurių duomenų iš prieš tai ėjusio laikotarpio nėra.

6.Šis straipsnis netaikomas mažesnio nei 12 metrų bendrojo ilgio Sąjungos žvejybos laivams, kurie naudoja rankiniu būdu valdomus žvejybos įrankius (t. y. be mechaninių ar hidraulinių gervių) ir per žvejybos reisą nė karto nepristato laimikio į pagrindinį laivą.

7.Valstybės narės iki kiekvienų metų rugsėjo 15 d. praneša Komisijai apie tais kalendoriniais metais vieną kartą taikomą 5 dalyje nurodytą laikotarpį, kuriuo ribojamas plieninių pavadėlių naudojimas. Komisija apie tai informuoja IATTC sekretoriatą.

8.Valstybės narės reikalauja rinkti ir teikti duomenis apie floridinių šilkinių ryklių laimikį pagal IATTC duomenų teikimo reikalavimus. Valstybės narės, naudodamosi stebėtojų programomis ir kitomis priemonėmis, taip pat registruoja visų pajėgumo klasių gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų sužvejotų ir paleistų floridinių šilkinių ryklių skaičių ir būklę (negyvi, gyvi) ir šiuos duomenis pateikia IATTC.

9.Sąjungos žvejybos laivams negalima žvejoti IATTC nustatytose floridinių šilkinių ryklių jauniklių atsivedimo vietose.“;

(7)12 straipsnis pakeičiamas taip:

„12 straipsnis

Saugus ryklių paleidimas

10.Sąjungos žvejybos laivai sužvejotus ryklius, kurių neketina palikti laive, kai tik juos pamato ant ūdos, įsipainiojusius į tinklą arba tinklakrepšiu iškeltus ant denio, nedelsdami kiek įmanoma nesužalotus paleidžia į jūrą (gyvus ar negyvus), tinkamai atsižvelgdami į visų asmenų saugumą. Valstybės narės reikalauja, kad gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai, siekdami užtikrinti tokioje operacijoje dalyvaujančių asmenų saugumą, taikytų šią procedūrą:

(a)vos pamatyti įsipainioję į tinklą rykliai kuo skubiau išpainiojami ir paleidžiami į vandenyną;

(b)ant denio tinklakrepšiu iškelti rykliai kuo skubiau grąžinami į vandenį naudojant rampą, jungiančią denį su anga laivo šone, arba per avarinius liukus. Jei rampos arba avarinių liukų nėra, rykliai nuleidžiami plačiais diržais arba krovinių tinklu, naudojant kraną ar panašią įrangą, arba kaip nurodyta Rezoliucijos C-24-05 3 priede 25 ;

(c)rykliams kelti draudžiama naudoti kobinius, kablius ar panašius įrankius;

(d)ryklius draudžiama kelti už galvos, uodegos, žiaunų plyšių ar kvėpuojamųjų angų arba ryklio kūną užkabinus ar pervėrus rišamąja viela. Draudžiama ryklio kūne pradurti skyles (pvz., trosui perverti, kad ryklį būtų galima pakelti);

(e)draudžiama į laivą įkelti bangininius ryklius (Rhincodon typus) arba išvilkti juos iš gaubiamojo tinklo, pvz., naudojant vilkimo lynus.

11.Valstybės narės reikalauja, kad ūdomis žvejojantys laivai, siekdami užtikrinti tokiose operacijose dalyvaujančių asmenų saugumą, taikytų šią procedūrą:

(a)vos pamatyti įsipainioję į tinklą rykliai kuo skubiau išpainiojami ir paleidžiami į vandenyną;

(b)ant denio tinklakrepšiu iškelti rykliai kuo skubiau grąžinami į vandenį naudojant rampą, jungiančią denį su anga laivo šone, arba per avarinius liukus. Jei rampos arba avarinių liukų nėra, rykliai nuleidžiami plačiais diržais arba krovinių tinklu, naudojant kraną ar panašią įrangą, arba kaip nurodyta Rezoliucijos C-24-05 3 priede;

(c)rykliams kelti draudžiama naudoti kobinius, kablius ar panašius įrankius;

(d)ryklius draudžiama kelti už galvos, uodegos, žiaunų plyšių ar kvėpuojamųjų angų arba ryklio kūną užkabinus ar pervėrus rišamąja viela. Draudžiama ryklio kūne pradurti skyles (pvz., trosui perverti, kad ryklį būtų galima pakelti);

(e)draudžiama į laivą įkelti bangininius ryklius (Rhincodon typus) arba išvilkti juos iš gaubiamojo tinklo, pvz., naudojant vilkimo lynus;

(f)rykliai, jei įmanoma, paliekami vandenyje;

(g)šoniniai lynai lyno pjovikliais nupjaunami kuo arčiau kabliuko, kad į gyvūno kūną įsikabinusio lyno liktų mažiau nei 1 metras, jei tai praktiškai įmanoma.

12.Be to, kas nurodyta 12 straipsnio 1 dalyje, Sąjungos žvejybos laivai taip pat taiko geriausią saugaus elgesio su rykliais ir jų paleidimo praktiką pagal Rezoliucijos C-24-05 3 ir 3.1 prieduose pateiktas gaires.“;

(8)14 straipsnis pakeičiamas taip:

„14 straipsnis

Duomenų apie ryklių rūšis rinkimas

1.Sąjungos žvejybos laivų kapitonai renka duomenis apie sužvejotą floridinių šilkinių ryklių ir kūjaryklių skaičių ir teikia juos valstybėms narėms, o šios ne vėliau kaip kiekvienų metų kovo 31 d. juos išsiunčia ir pateikia Komisijai. Komisija tuos duomenis persiunčia IATTC sekretoriatui.

2.Kiekviena valstybė narė kasmet ne vėliau kaip kovo 31 d., laikydamasi IATTC ataskaitų teikimo procedūrų, Komisijai pateikia duomenis apie sužvejotą ryklių, jei įmanoma pagal rūšis, skaičių, žvejybos pastangas pagal žvejybos įrankių tipą, iškrautus jų kiekius ir prekybą jais, įskaitant turimus ankstesnius duomenis. Komisija tuos duomenis persiunčia IATTC sekretoriatui.

3.Stebėtojai Sąjungos žvejybos laivuose registruoja sužvejotų ir į jūrą paleistų floridinių šilkinių ryklių ir kūjaryklių skaičių ir būklę (negyvi ar gyvi).

4.Valstybės narės, pasitelkdamos stebėtojų programas, elektroninės stebėsenos programas ar kitas priemones ir laikydamosi taikomų stebėsenos reikalavimų, taip pat pateikia duomenis apie visų sužvejotų ryklių, įskaitant visų pajėgumo klasių gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų ir ūdomis žvejojančių laivų atsitiktinai sužvejotus ir (arba) paleistus ryklius, nustatytas rūšis, skaičių ir būklę (negyvi, gyvi).“;

(9)20 straipsnio 1 dalis papildoma q punktu:

„q) galiojantį leidimą žvejoti ir (arba) perkrauti Konvencijos rajone.“;

(10)25 straipsnis papildomas 6 dalimi:

„6. Valstybės narės likus ne mažiau kaip 75 dienoms iki kiekvieno Mokslinio patariamojo komiteto eilinio posėdžio pateikia Komisijai pagal šio reglamento 14 straipsnį surinktus duomenis apie ŽSĮ. Komisija likus ne mažiau kaip 60 dienų iki Mokslinio patariamojo komiteto posėdžio tą informaciją persiunčia IATTC sekretoriatui.“;

(11)26 straipsnis pakeičiamas taip:

„26 straipsnis

Reikalavimų laikymosi užtikrinimo procesas ir IATTC pranešimas apie įtariamus nesilaikymo atvejus

1.Valstybės narės likus ne mažiau kaip 75 dienoms iki IATTC komisijos priimtų priemonių įgyvendinimo peržiūros komiteto (toliau – Atitikties komitetas) metinio posėdžio užpildo Rezoliucijos C-22-02 26 I priede nurodytą standartinį klausimyną dėl IATTC reikalavimų laikymosi. Komisija likus ne mažiau kaip 60 dienų iki Atitikties komiteto posėdžio tą informaciją persiunčia IATTC direktoriui.

2.Jei Komisija iš IATTC direktoriaus gauna informacijos, iš kurios galima įtarti, kad valstybė narė ar Sąjungos žvejybos laivai nesilaiko Konvencijos ar rezoliucijų, Komisija tą informaciją nedelsdama perduoda atitinkamai valstybei narei.

3.Valstybė narė pradeda tyrimą dėl įtariamų reikalavimų nesilaikymo atvejų ir likus ne mažiau kaip 75 dienoms iki Atitikties komiteto metinio posėdžio pateikia Komisijai tokio tyrimo rezultatus ir informaciją apie visus veiksmus, susijusius su reikalavimų nesilaikymo problemos sprendimu.

4.Komisija likus ne mažiau kaip 60 dienų iki Atitikties komiteto posėdžio tą informaciją persiunčia IATTC direktoriui.“;

(12)įterpiamas 27a straipsnis:

„27a straipsnis

Gairės

Komisija valstybėms narėms, kurioms suteikta žvejybos galimybių rajone, kuriam taikoma Konvencija, pateikia visas IATTC parengtas gaires dėl geriausios saugaus elgesio su rykliais ir jų paleidimo praktikos.

Atitinkamos valstybės narės užtikrina, kad tos gairės būtų pateiktos jų laivų, vykdančių atitinkamą žvejybą, kapitonams. Tie kapitonai imasi visų būtinų / galimų veiksmų, kad tos gairės būtų taikomos.“;

(13)28 straipsnio 1 dalis papildoma p punktu:

„p) 12 straipsnio 1 dalies b punkte, 2 dalies b punkte ir 3 dalyje pateiktų nuorodų į rekomendacinius dokumentus ir 26 straipsnio 1 dalyje pateiktos nuorodos į tarptautinį aktą.“;

(14)Reglamento (ES) 2021/56 priedo „1 lentelė. Poveikio švelninimo priemonės“ antraštėje žodis „Priedas“ pakeičiamas junginiu „II priedas“;

(15)Reglamentas (ES) 2021/56 pagal šio reglamento II priedą papildomas II, III, IV, V, VI, VII, VIII ir IX priedais.

5 straipsnis

Reglamento (ES) 2022/2056 pakeitimai

Reglamentas (ES) 2022/2056 iš dalies keičiamas taip:

(1)14 straipsnis pakeičiamas taip:

„Bendrosios ryklių apsaugos priemonės

1.Sąjungos laivams, ūdomis žvejojantiems tunus ir buriažuvines tarp 20° šiaurės platumos ir 20° pietų platumos, negalima šoninių lynų pakeisti vielinėmis atšakomis arba naudoti vielinių pavadėlių, taip pat jiems draudžiama naudoti ryklių žvejybos pavadėlius arba šoninius lynus, kabančius tiesiai nuo ūdos plūdžių, arba VI priede pavaizduotus kabančiuosius lynus, kurie taip pat žinomi kaip ryklių žvejybos pavadėliai. Laivai, kuriuose yra vielinių atšakų, naudojamų vietoj šoninių lynų, arba vielinių pavadėlių, juos sukrauna taip, kad jie nebūtų paruošti naudoti.

2.Sąjungos žvejybos laivai užtikrina, kad tais atvejais, kai laive yra stebėtojas arba elektroninės stebėsenos kamera, sužvejoti rykliai, kurių neketinama pasilikti, atsižvelgiant į įgulos ir stebėtojo saugumą, prieš nupjaunant juos laikantį lyną būtų pritraukiami prie laivo, kad būtų lengviau nustatyti jų rūšis.

3.Ūdomis žvejojančių Sąjungos laivų sužvejoti rykliai, kurių neketinama pasilikti, kuo skubiau paleidžiami, kaip nurodyta toliau, atsižvelgiant į įgulos ir stebėtojo saugumą:

(a)jei įmanoma, ryklys paliekamas vandenyje ir

(b)lynas nupjaunamas kuo arčiau kabliuko lyno pjovikliu.“;

(2)15 straipsnis papildomas nauja 5 dalimi:

„5. Per gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų operacijas netyčia sužvejotus ir užšaldytus ilgapelekių pilkųjų ryklių egzempliorius žvejybos laivas atiduoda atsakingoms vyriausybinėms institucijoms arba išmeta į jūrą iškrovimo ar perkrovimo vietoje. Taip atiduotų ilgapelekių pilkųjų ryklių atsakingos vyriausybinės institucijos negali parduoti ar mainyti, tačiau gali dovanoti žmonėms vartoti namų ūkyje.“;

(3)17 straipsnis papildomas nauja 6 dalimi:

„6. Per gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų operacijas netyčia sužvejotus ir užšaldytus floridinių šilkinių ryklių egzempliorius žvejybos laivas atiduoda atsakingoms vyriausybinėms institucijoms arba išmeta į jūrą iškrovimo ar perkrovimo vietoje. Taip atiduotų floridinių šilkinių ryklių atsakingos vyriausybinės institucijos negali parduoti ar mainyti, tačiau gali dovanoti žmonėms vartoti namų ūkyje.“;

(4)4) 24 straipsnio c punktas pakeičiamas taip:

„c) žvejybos laivams, plaukiojantiems su valstybių, kurios nėra susitariančiosios šalys, vėliava ir eksploatuojamiems susitariančiųjų šalių pagal frachtavimo, nuomos ar panašius susitarimus, kurie atitinka išsaugojimo ir valdymo priemones.“

6 straipsnis

Reglamento (ES) 2022/2343 pakeitimai

Reglamentas (ES) 2022/2343 iš dalies keičiamas taip:

(1)3 straipsnis papildomas 18 punktu:

„18. Elektroninė stebėsenos sistema (ESS) – integruota aparatinės ir programinės įrangos sistema su žvejybos veiklos filmavimo ir geografinių koordinačių fiksavimo funkcijomis ir (arba) jutikliu, kuris leidžia analizuoti ir siųsti elektroninės stebėsenos įrašus.“;

(2)4 straipsnyje įterpiamos šios dalys:

„1a. Gaubiamaisiais tinklais žvejojantys Sąjungos laivai tropinių tunų nebegali išmesti į jūrą nuo žvejybos operacijos momento, kuriuo tinklas visiškai suraukiamas ir daugiau nei pusė jo yra ištraukta. Jei tinklo suraukimo ir ištraukimo procesui trukdo įrangos gedimai, dėl kurių šios taisyklės neišeina laikytis, įgula turi dėti pastangas tunus ir netikslinių rūšių žuvis paleisti kuo greičiau.

1b. Gaubiamaisiais tinklais žvejojantys Sąjungos laivai, kiek praktiškai įmanoma, palieka laive ir iškrauna visą kitų rūšių tunų, vaivorykštinių stauridžių, didžiųjų auksinių skumbrių, raguotinių, buriažuvinių, dygiųjų pelamidžių ir barakudinių laimikį, išskyrus žmonėms vartoti netinkamas žuvis.“;

(3)įterpiamas 5a straipsnis:

„5a straipsnis

Savanoriškas žvejybos draudimas

„1. Valstybės narės gali nuspręsti su jų vėliava plaukiojantiems laivams ne trumpiau kaip 31 dieną iš eilės uždrausti IOTC kompetencijos rajone žvejoti didžiaakius, gelsvauodegius ir dryžuosius tunus. Draudimas gali būti netaikomas valstybės narės IEZ žvejojantiems laivams, kurių bendrasis ilgis mažesnis nei 12 metrų.

2. Tokį draudimą įvesti nusprendusios valstybės narės ne vėliau kaip kiekvienų metų gruodžio 15 d. praneša Komisijai apie pasirinktą žvejybos draudimo laikotarpį. Komisija ne vėliau kaip gruodžio 31 d. tą informaciją nusiunčia IOTC sekretoriatui.“;

(4)įterpiamas 8a straipsnis:

„8a straipsnis

Dreifuojančiųjų ŽSĮ valdymas

1.DŽSĮ ir prietaisinius plūdurus leidžiama naudoti tik gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams ir susijusiems aprūpinimo laivams.

2.Gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai ir susiję aprūpinimo laivai naudoja tik tokius DŽSĮ, kurie turi aktyvuotą prietaisinį plūdurą; šis plūduras turi būti užregistruotas DŽSĮ registre, kai IOTC jį sukurs. Kitokius plūdurus, pavyzdžiui, radijo plūdurus, naudoti draudžiama.

3.Gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai ir susiję aprūpinimo laivai prietaisinius plūdurus aktyvuoja tik jiems fiziškai esant laive ir reaktyvuoja tik grąžintus į uostą, gavę vėliavos valstybės leidimą.

4.Gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai ir susiję aprūpinimo laivai imasi visų pagrįstų atsargumo priemonių, kad išvengtų atsitiktinio DŽSĮ ir prietaisinių plūdurų praradimo, ir jiems draudžiama DŽSĮ ar susijusius prietaisinius plūdurus tyčia išmesti į jūrą, išskyrus force majeure atvejais.

5.Prieš pranešdami apie DŽSĮ praradimą, gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai ir susiję aprūpinimo laivai stengiasi jį kuo skubiau surasti ir susigrąžinti.

6.Susigrąžinę prie DŽSĮ prikabintą prietaisinį plūdurą, gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai ir susiję aprūpinimo laivai DŽSĮ nepalieka jūroje be aktyvuoto prietaisinio plūduro.

7.Valstybės narės savo žvejybos laivams parengia nacionalinius DŽSĮ naudojimo valdymo planus. Valdymo planas turi atitikti 2 priede išdėstytas gaires.

8.Valstybės narės likus ne mažiau kaip 75 dienoms iki 2025 m. IOTC metinio susitikimo 7 dalyje nurodytą valdymo planą pateikia Komisijai ir paskui prireikus teikia jai metinius plano pakeitimus.“;

(5)įterpiamas 8b straipsnis:

„8b straipsnis

DŽSĮ modelis ir konstrukcija

1.Gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai ir susiję aprūpinimo laivai naudoja tik tokius DŽSĮ, kurių modelis ir konstrukcija atitinka šias 3a priede pateiktame pavyzdyje nurodytas specifikacijas:

(a)draudžiama bet kokiai DŽSĮ daliai naudoti tinklinį audeklą;

(b)naudojamos tik nepinklios medžiagos ir modeliai ir

(c)po vandeniu esanti konstrukcija negali būti ilgesnė kaip 50 metrų.

2.Gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai ir susiję aprūpinimo laivai:

(a)nuo 2026 m. sausio 1 d. nebenaudoja V biologinio skaidumo kategorijos, apibrėžtos III priede, DŽSĮ – naudoja tik I, II, III ir IV kategorijų, apibrėžtų minėtame priede, DŽSĮ;

(b)nuo 2027 m. sausio 1 d. naudoja tik I ir II kategorijų, apibrėžtų III priede, DŽSĮ ir

(c)nuo 2029 m. sausio 1 d. naudoja tik I kategorijos, apibrėžtos III priede, DŽSĮ.

3.Prie naudojamų DŽSĮ pritvirtinti prietaisiniai plūdurai nepanaikinamai ir aiškiai paženklinami unikaliu numeriu (prietaisinio plūduro gamintojo suteiktu identifikatoriumi) ir IOTC suteiktu unikaliu laivo identifikavimo numeriu.

4.Nuo 2026 m. sausio 1 d. DŽSĮ nepanaikinamai ženklinami specialiu IOTC sekretoriato suteiktu IOTC unikaliu DŽSĮ identifikatoriumi. Pastarasis žymuo turi skirtis nuo prietaisinio plūduro žymens.

5.Gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai ir susiję aprūpinimo laivai, susidūrę su modelio ir konstrukcijos reikalavimų neatitinkančiais DŽSĮ, nedelsdami, jei praktiškai įmanoma, iškelia juos iš vandens. Gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai ir susiję aprūpinimo laivai apie tokius atvejus praneša savo vėliavos valstybėms narėms. Valstybės narės tą informaciją pateikia Komisijai, o ši ją perduoda IOTC sekretoriatui.

6.Valstybės narės pagal 51 straipsnio 5 dalį teikia informaciją apie perėjimo prie biologiškai skaidžių ŽSĮ pažangą.“;

(6)įterpiamas 8c straipsnis:

„8c straipsnis

Pareiga teikti ataskaitas dėl dreifuojančiųjų ŽSĮ

1.Sąjungos žvejybos laivai registruoja visą žvejybos veiklą, susijusią su plūdriuoju objektu (DŽSĮ arba rąstu) ir (arba) prietaisiniu plūduru, nuo paleidimo iki naudojimo pabaigos, naudodami specialius 3 priede nustatytus duomenų elementus ir IOTC sekretoriato pateiktą šabloną 27 . Tą informaciją valstybės narės pagal 51 straipsnio 2 dalį siunčia Komisijai.

2.Sąjungos žvejybos laivai iki kiekvienų kalendorinių metų pabaigos valstybėms narėms praneša jiems priskirtų prietaisinių plūdurų, įskaitant prarastus, paliktus ir (arba) išmestus plūdurus, skaičių pagal geografinio tinklelio 1° ilgumos ir 1° platumos dydžio laukelius, mėnesinius laikotarpius ir DŽSĮ tipus. Informacija sluoksniuojama pagal laivyną, metus, mėnesį ir 1° x 1° tinklelio laukelius ir išreiškiama aktyvių prietaisinių plūdurų skaičiaus dienos vidurkiu kiekviename sluoksnyje. Tą informaciją valstybės narės pagal 51 straipsnio 2 dalį siunčia Komisijai.

3.Kol Komisija nepranešė valstybėms narėms apie IOTC DŽSĮ registro įsigaliojimą, valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojantys laivai atitinkamame laivo žurnale registruotų kiekvieno prietaisinio plūduro, kuris nurodomas pagal jo unikalų numerį, pastatymo datą, laiką ir geografines koordinates (dešimtainiais laipsniais).

4.Kai Komisija praneš valstybėms narėms apie IOTC DŽSĮ registro įsigaliojimą, prietaisinių plūdurų savininkai registruos šią informaciją apie tų plūdurų pastatymą:

(a)prietaisinio plūduro unikalų numerį, pagal kurį galima nustatyti plūduro savininką;

(b)plūduro savininko vardą, pavardę (pavadinimą);

(c)gaubiamaisiais tinklais žvejojančio laivo, kuriam prietaisinis plūduras priskirtas, unikalų IOTC laivų registro numerį;

(d)gaubiamaisiais tinklais žvejojančio laivo, kuriam prietaisinis plūduras priskirtas, valstybę narę;

(e)prietaisinio plūduro gamintoją;

(f)prietaisinio plūduro modelio pavadinimą;

(g)IOTC sekretoriato suteiktą IOTC unikalų DŽSĮ identifikatorių;

(h)DŽSĮ arba atitinkamais atvejais rąsto, prie kurio plūduras prikabintas, biologinio skaidumo kategoriją;

(i)pastatymo datą ir laiką;

(j)pastatymo vietą.

5.Plūdurų savininkai įtraukia ir plūdurus, kurie buvo pastatyti prieš įsigaliojant DŽSĮ registrui ir vis dar yra aktyvūs 2026 m. sausio 1 d., kai įsigalioja DŽSĮ registras.

6.Plūduro savininkas per DŽSĮ registrą per 24 valandas nuo aktyvavimo praneša IOTC sekretoriatui ir savo vėliavos valstybei narei, kada prietaisinis plūduras aktyvuotas, ir nurodo IOTC sekretoriato suteiktą IOTC unikalų DŽSĮ identifikatorių.

7.Valstybės narės bent kartą per metus patikrina DŽSĮ registre plūduro savininko pateiktą informaciją ir ją patvirtina.

8.Plūduro savininkas per DŽSĮ registrą per 72 valandas nuo deaktyvavimo praneša IOTC sekretoriatui, kada prietaisinis plūduras deaktyvuotas ir ar jis ir DŽSĮ buvo iškelti iš vandens. Jei prie DŽSĮ pritvirtintas aktyvus plūduras deaktyvuojamas neiškeltas iš vandens, plūduro savininkas į pranešimą, teikiamą per DŽSĮ registrą, įtraukia datą, laiką, paskutines plūduro geografines koordinates ir jo deaktyvavimo priežastis. Plūdurų savininkai DŽSĮ registre registruoja atvejus, kai prietaisinio plūduro eksploatavimas nutraukiamas (t. y. kai plūduras iškeliamas iš vandens ir jo nebegalima pakartotinai pastatyti ar reaktyvuoti).

9.Valstybės narės kasdien perduoda Komisijai toliau nurodytą informaciją apie visus aktyvius ŽSĮ:

(a)geografines koordinates (laipsnius, minutes ir sekundes);

(b)datą;

(c)laiką;

(d)unikalų prietaisinio plūduro numerį;

(e)laivo, kuriam priskirtas prietaisinis plūduras, pavadinimą ir IOTC registracijos numerį.

Informacija sukompiliuojama kas mėnesį ir pateikiama praėjus ne mažiau kaip 30, bet ne daugiau kaip 60 dienų nuo ankstesnio sukompiliuotos atitinkamos informacijos pateikimo. Komisija tą informaciją siunčia IOTC sekretoriatui.

10.Valstybės narės gali pateikti Komisijai motyvuotą prašymą leisti susipažinti su 4 dalies c, d ir j punktuose nurodyta informacija, susijusia su kitų SSŠ pastatytais DŽSĮ.

11.Jei kita SSŠ prašo leisti susipažinti su 4 dalies c, d ir j punktuose nurodyta informacija, susijusia su valstybės narės pastatytais DŽSĮ, Komisija, paprašiusi SSŠ prašymą pagrįsti, persiunčia jį atitinkamai valstybei narei. Atitinkama valstybė narė per 20 dienų praneša Komisijai apie savo sutikimą pateikti 4 dalies j punkte nurodytą informaciją arba pateikia motyvuotą atsisakymą tai padaryti.“;

(7)9 straipsnis pakeičiamas taip:

„9 straipsnis

Inkariniai ŽSĮ

1.Sąjungos žvejybos laivai registruoja žvejybos naudojant IŽSĮ veiklą, naudodami specialius 3 priede išdėstytus duomenų elementus. Tą informaciją valstybės narės pagal 51 straipsnio 2 dalį siunčia Komisijai.

2.Valstybės narės savo žvejybos laivams parengia nacionalinius IŽSĮ naudojimo valdymo planus. Valdymo planas turi atitikti 2 priede išdėstytas gaires.

3.Valstybės narės užtikrina, kad jų laivai naudotų tik tuos IŽSĮ, kurie yra nepanaikinamai ir aiškiai pažymėti unikaliu nacionaliniu identifikaciniu numeriu, kuriuo atitinkamai nurodomos valstybės narės arba laivai, kuriems IŽSĮ priklauso.

4.Siekdamos užtikrinti, kad pastatomi IŽSĮ būtų paženklinti ir sukonstruoti pagal 9a straipsnį, valstybės narės vykdo inspektavimus jūroje.

5.Valstybės narės per 15 dienų nuo naujo IŽSĮ pastatymo Sąjungos vandenyse apie tai praneša Komisijai ir nurodo šią informaciją:

(a)pastatymo datą;

(b)GPS koordinates;

(c)4 dalyje nurodytą unikalų nacionalinį identifikavimo numerį.

Komisija ne vėliau kaip per 21 dieną nuo pastatymo informaciją nusiunčia IOTC sekretoriatui.

6.Valstybės narės likus ne mažiau kaip 75 dienoms iki IOTC metinio susitikimo pateikia IŽSĮ naudojimo valdymo plano įgyvendinimo pažangos ataskaitą ir, jei reikia, peržiūrėtą pirminį valdymo planą. Į pažangos ataskaitą įtraukiamas pastatytų, prarastų, paliktų ir išmestų IŽSĮ sąrašas ir 3 dalyje nurodytų inspektavimų skaičius ir rezultatai.

7.Komisija likus ne mažiau kaip 60 dienų iki IOTC metinio susitikimo tą informaciją išsiunčia IOTC sekretoriatui.“;

(8)įterpiamas 9a straipsnis:

„9a straipsnis

Inkarinių ŽSĮ modelis ir konstrukcija

1.Valstybės narės ir Sąjungos žvejybos laivai po vandeniu esantiems buriamiesiems IŽSĮ komponentams konstruoti naudoja tik nepinklius modelius ir medžiagas. Prie pririšimo lyno pritvirtinti po vandeniu esantys buriamieji komponentai konstruojami iš biologiškai skaidžių medžiagų.

2.Valstybės narės ir Sąjungos žvejybos laivai raginami IŽSĮ konstruoti iš ilgalaikiškumą užtikrinančių medžiagų.

3.Valstybės narės ir Sąjungos žvejybos laivai užtikrina, kad pasirenkant IŽSĮ pastatymo arba pakeitimo nauju vietą, būtų atsižvelgiama į jūros dugno pobūdį ir profilį. Jei įmanoma, turėtų būti vengiama vietų su stačiais nuolydžiais, kad būtų kuo labiau sumažinta praradimo rizika.

4.Valstybės narės ir Sąjungos žvejybos laivai užtikrina, kad viršutinė plūdrioji IŽSĮ dalis būtų tinkama naudoti toli nuo kranto ir esant stiprioms srovėms, pasirinkdami aptakius modelius, kurie sumažina pasipriešinimą srovėms ir bangoms.“;

(9)13 straipsnis papildomas 3 dalimi:

„3. Sąjungos transportiniai laivai, į kuriuos leidžiama perkrauti IOTC valdomų išteklių žuvis, iš kiekvieno žvejybos laivo perkrautas žuvis sukrauna atskirai ir parengia sukrovimo planą, kuriame matyti, kur triume sukrautas laimikis pagal jį sužvejojusius laivus, pagrindines rūšis ir, jei įmanoma, kitas rūšis. Paprašytas transportinio laivo kapitonas sukrovimo planą pateikia inspektoriams.“;

(10)20 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 2 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b) praneša apie susidūrimą su bangininiais vėliavos valstybei narei ir pateikia šią informaciją:

–rūšis (jeigu žinoma);

–individų skaičių;

–trumpą susidūrimo aprašymą, įskaitant informaciją, kaip ir kodėl buvo susidurta su gyvūnu, jeigu įmanoma;

–apsupimo vietą;

–priemones, kurių buvo imtasi siekiant užtikrinti saugų paleidimą į jūrą, ir

–gyvūno būklės įvertinimą paleidimo į jūrą metu, taip pat nurodo, jei banginių būrio gyvūnas buvo paleistas gyvas, bet vėliau nugaišo.“;

b) pridedama 4 dalis:

„4. Valstybės narės užtikrina, kad Sąjungos žvejybos laivai žinotų apie tinkamus poveikio švelninimo, bangininių identifikavimo, elgesio su jais ir jų paleidimo į jūrą metodus ir juos taikytų, taip pat turėtų visą įrangą, būtiną bangininiams saugiai paleisti į jūrą.“;

(11)22 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Sąjungos žvejybos laivai naudoja poveikio švelninimo priemones siekdami sumažinti jūrų paukščių priegaudą visuose žvejybos rajonuose, visais sezonais ir bet kurios žvejybos metu. Rajone į pietus nuo 25 laipsnių pietų platumos visi ūdomis žvejojantys laivai naudoja bent dvi iš trijų 4 priede su pakeitimais, padarytais šiuo reglamentu, išdėstytų poveikio švelninimo priemonių, arba naudoja tik kabliukų apsauginius gaubtus, ir laikosi toms priemonėms nustatytų minimaliųjų standartų. Paukščių baidymo lynų konstrukcija ir naudojimas turi atitikti 5 priede išdėstytas papildomas specifikacijas.“;

(12)30 straipsnis papildomas 4, 5 ir 6 dalimis:

„4. Jei laikomasi minimaliųjų privalomų regioninės stebėtojų programos duomenų teikimo standartų 28 , valstybės narės gali 1 dalyje numatytą būtinąją žmonių atliekamo stebėjimo aprėptį papildyti arba pakeisti stebėjimu naudojant elektroninę stebėsenos sistemą (ESS). Elektroninė stebėsena prireikus papildoma ėminių ėmimu uoste ir (arba) kitais IOTC patvirtintais duomenų rinkimo metodais.

5. Valstybės narės, nusprendusios įgyvendinti ESS, kad iš dalies arba visiškai būtų laikomasi 1 dalyje nustatytos būtinosios aprėpties, užtikrina, kad jų nacionalinė elektroninės stebėsenos programa, elektroninė stebėsenos sistema ir duomenų standartai atitiktų šiame reglamente nustatytus IOTC regioninės elektroninės stebėsenos programos tikslais taikomus reikalavimus. Tai apima ir šiuo reglamentu 11 priede nustatytus reikalavimus.

6. Valstybės narės, nusprendusios įgyvendinti ESS, kad iš dalies arba visiškai būtų laikomasi 1 dalyje nustatytos būtinosios aprėpties:

(a)užtikrina, kad kiekvienam laivui, kuriame sumontuota elektroninės stebėsenos įranga, būtų parengtas ir valstybės narės kompetentingoms institucijoms pateiktas 11 priede nurodytas laivo stebėsenos planas;

(b)užtikrina, kad pagal laivų stebėsenos planą tuose laivuose būtų sumontuota elektroninės stebėsenos įranga, padedanti rinkti reikalaujamus duomenis ir laikytis Komisijos sutartų aprėpties tikslų;

(c)užtikrina, kad ESS įgyvendinimas atitiktų IOTC regioninės elektroninės stebėsenos programą ir jos būtinuosius standartus;

(d)bendradarbiauja siekdamos užtikrinti, kad nacionalinės elektroninės stebėsenos programos prireikus būtų suderintos;

(e)dokumentuoja žuvininkystės sektoriaus valdžios institucijų, laivų savininkų ir įgulos vaidmenis ir atsakomybę, susijusius, inter alia, su įrangos sumontavimu ir priežiūra, reguliariu kamerų objektyvų valymu, kaupiklių siuntimu, prieiga prie elektroninės stebėsenos įrašų ir duomenų, mechaninių ar techninių ESS gedimų šalinimu;

(f)pateikia IOTC sekretoriatui savo elektroninės stebėsenos programos koordinatorių kontaktinius duomenis.“;

(13)31 straipsnyje įterpiamos 1a ir 1b dalys:

„1a. Vykdydami savo pareigas stebėtojai naudojasi Komisijos pateiktais IOTC regioninės stebėtojų programos būtinųjų standartinių duomenų laukais, IOTC duomenų rinkimo formomis, IOTC rūšių identifikavimo kortelėmis, IOTC stebėtojų vadovu ir IOTC stebėtojams skirtomis formomis 29 .

1b. Gaubiamaisiais tinklais žvejojančiuose laivuose misiją vykdantys stebėtojai prieš pastatant kiekvieną DŽSĮ surenka išsamią informaciją apie naudojamų DŽSĮ modelius ir jų atitiktį 3a priede nustatytiems reikalavimams.“;

(14)33 straipsnis papildomas 4 dalimi:

„4. Valstybės narės, nusprendusios įgyvendinti ESS, pateikia Komisijai šią informaciją:

(a)ne vėliau kaip kiekvienų metų birželio 15 d. – laivų stebėsenos planą, apimantį visus ESS naudojančius laivus, kuriame bendrais bruožais nusakoma ESS sąranka kiekviename laive, laikantis 11 priede nustatytų gairių;

(b)ne vėliau kaip kiekvienų metų birželio 15 d. – regioninės stebėtojų programos duomenų rinkimo lentelę, kurioje nurodyta ši duomenų laukų informacija:

i. duomenų lauko pavadinimas ir aprašymas;

ii. lauko duomenų teikimo reikalavimų lygis (privaloma rinkti, privaloma pateikti surinktus, neprivaloma);

iii. trumpas kiekvieno lauko duomenų rinkimo metodo aprašymas;

iv. pagal 51 straipsnio 6 dalį teikiamoje nacionalinėje mokslinėje ataskaitoje – laivų stebėsenos plano santrauka, kurioje nurodoma:

–su valstybės narės vėliava plaukiojančių laivų, naudojančių ESS, skaičius pagal įrankio ir žvejybos tipą;

–laivyne įdiegtos ESS konfigūracijų diapazonas (įskaitant kiekvienos konfigūracijos kamerų skaičių ir išdėstymą);

–bendrasis ESS reikalavimų, administracijos keliamų laivų įgulai, aprašymas.“;

(15)44 straipsnis papildomas 3 ir 4 dalimis:

„3. Uosto valstybės narės pirmiausia turėtų inspektuoti uoste šiuos laivus:

(a)transportinius laivus, kurių automatinio identifikavimo sistemos (AIS) ar LSS signalai dingsta įtartinomis aplinkybėmis ir be paaiškinimo ir (arba) rodo įtartiną judėjimą;

(b)transportinius laivus, kurie neįtraukti į IOTC transportinių laivų registrą.

4. Vykdant perkrovimo veiklos inspektavimą uoste stebima visa perkrovimo operacija, taip pat peržiūrimas žvejybos laivui vėliavos SSŠ išduotas išankstinis perkrovimo uoste leidimas.“;

(16)51 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Be 1 dalyje nurodytos informacijos, valstybės narės pateikia ir toliau nurodytus kiekvieno gaubiamaisiais tinklais žvejojančio laivyno, kuris naudojasi aprūpinimo laivais ir ŽSĮ, ir žvejybos laivų, kurie vykdydami žvejybos veiklą naudojasi IŽSĮ, žvejybos pastangų duomenis:“;

(17)51 straipsnio 2 dalis papildoma d ir e punktais:

„d) duomenis apie visą žvejybos naudojant plūdrųjį objektą (dreifuojantįjį ŽSĮ arba rąstą) ir (arba) prietaisinį plūdurą veiklą, nuo pastatymo iki naudojimo pabaigos, naudodamos specialius 3 priede nustatytus duomenų elementus;

e) duomenis apie visą žvejybos naudojant IŽSĮ veiklą, naudodamos specialius 3 priede nustatytus duomenų elementus.“;

(18)51 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

„5. Valstybės narės likus 75 dienoms iki IOTC metinio susitikimo Komisijai pateikia ankstesnių kalendorinių metų informaciją apie veiksmus, kurių jos ėmėsi siekdamos įgyvendinti savo pareigas teikti visos IOTC reguliuojamos žvejybos veiklos ataskaitas, apimančias vykdant šią veiklą sugautų ryklių rūšių duomenis, ir ypač apie priemones, kurių imtasi, kad būtų geriau renkami duomenys apie tiesioginį ir atsitiktinį laimikį, ir apie perėjimą prie biologiškai skaidžių DŽSĮ, kaip nurodyta 8b straipsnyje. Komisija surinktą informaciją pateikia Sąjungos įgyvendinimo ataskaitoje ir ją nusiunčia IOTC sekretoriatui.“;

(19)51 straipsnio 6 dalis papildoma e punktu:

„e) ataskaita apie ESS, nurodytą 30 straipsnio 4 dalyje.“;

(20)54 straipsnio 1 dalis papildoma k punktu:

„k) 8c straipsnyje nustatytos pareigos teikti ataskaitas apie dreifuojančiuosius ŽSĮ ir pranešimai apie juos.“;

(21)Reglamento (ES) 2022/2343 2 ir 3 priedai pakeičiami šio reglamento IV priedo tekstu;

(22)Reglamente (ES) 2022/2343 įterpiami 3a ir 3b priedai, kaip nustatyta šio reglamento IV priede;

(23)Reglamento (ES) 2022/2343 4 priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento IV priedo tekstą;

(24)Reglamentas (ES) 2022/2343 papildomas 11 priedu, kaip nustatyta šio reglamento IV priede.

7 straipsnis

Reglamento (ES) 2023/2053 pakeitimai

(1)30 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip:

„6. Force majeure aplinkybėmis, dėl kurių neįmanoma vykdyti planuotos jungtinės žvejybos operacijos, 5 dalyje nustatyti terminai netaikomi teikiant informaciją apie paskirties žuvininkystės ūkius. Tokiais atvejais atitinkamai valstybei narei leidžiama nepanaudotas jungtinėje žvejybos operacijoje turėjusių dalyvauti laivų kvotas perleisti savo laivams arba kitoje jungtinėje žvejybos operacijoje dalyvaujančių kitų valstybių narių laivams, jei toks perleidimas yra būtinas dėl force majeure. Valstybės narės apie tokį perleidimą kuo skubiau praneša Komisijai ir pateikia jai force majeure įvykių aprašymą. Ši informacija Komisijai persiunčiama prieš pradedant jungtinę žvejybos operaciją, kurioje dalyvauja nepanaudotą kvotą gavę laivai. Komisija tą informaciją perduoda ICCAT sekretoriatui.“;

(2)34 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)3, 4 ir 5 dalys pakeičiamos taip:

„3. Nukrypdamos nuo 1 dalies, valstybės narės, kuriose iškraunami paprastieji tunai, gali nustatyti trumpesnį 1 dalyje nurodyto išankstinio pranešimo terminą tiems į 26 straipsnyje nurodytą laivų sąrašą įtrauktiems 12 metrų arba didesnio bendrojo ilgio Sąjungos žvejybos laivams, kurie sužvejoja mažiau nei 3 paprastųjų tunų egzempliorius arba mažiau nei vieną toną, atsižvelgdamos į žvejybos produktų rūšį ir atstumą tarp žvejybos vietos ir uosto ar iškrovimo vietos, su sąlyga, kad toks trumpesnis išankstinio pranešimo terminas nesumažina tos valstybės narės galimybių atlikti inspektavimus.

4. Valstybės narės, kurios naudojasi 3 dalyje numatyta nukrypti leidžiančia nuostata, dar prieš įgyvendinimą šią informaciją, įskaitant išsamią informaciją apie galimai sutrumpintą išankstinio pranešimo terminą bei sutrumpinimo priežastis, pateikia ir likusias išankstinio pranešimo sąlygas išdėsto 14 straipsnyje nurodytame savo stebėsenos, kontrolės ir inspektavimo plane. Apie visus vėlesnius pakeitimus nedelsiant ir likus ne mažiau kaip 20 dienų iki pakeitimų įsigaliojimo pranešama Komisijai. Komisija šią informaciją likus ne mažiau kaip 14 dienų iki pakeitimų įsigaliojimo pateikia ICAAT sekretoriatui, taip pat paskelbia ją viešoje Komisijos interneto svetainėje. Valstybės narės informaciją apie sutrumpintus išankstinio pranešimo terminus taip pat paskelbia viešose interneto svetainėse.

5. Uosto valstybės narės institucijos visus užregistruotus išankstinius pranešimus laiko vienus metus nuo įplaukimo į uostą dienos.

5a. Visas Sąjungoje vykdomas iškrovimo operacijas tikrina uosto valstybės narės atitinkamos kontrolės institucijos, o tam tikra jų procentinė dalis patikrinama remiantis rizikos vertinimo sistema, apimančia kvotas, laivyno dydį ir žvejybos pastangas. Išsami informacija apie kiekvienos valstybės narės patvirtintą kontrolės sistemą pateikiama 14 straipsnyje nurodytame metiniame stebėsenos, kontrolės ir inspektavimo plane.“;

b) pridedama nauja 7 dalis:

„7. Jei paprastieji tunai iškraunami KSŠ, kuri nėra pranešimą gavusi valstybė narė, uostuose arba iškrovimo infrastruktūroje, Sąjungos žūklės laivų kapitonai, nepriklausomai nuo laivo bendrojo ilgio, per 48 valandas nuo iškrovimo pabaigos KSŠ, kurioje paprastieji tunai iškrauti, pateikia iškrovimo deklaraciją, kurioje nurodoma pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 17 straipsnio 2 dalies a, b ir c punktus reikalaujama informacija ir iškrautų paprastųjų tunų kiekiai ir svoris.“;

(3)42 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Perkeliant žuvis į paskirties žuvininkystės ūkį, kuriame paprastųjų tunų individai turi būti įkelti į varžas, pateikiamas ICCAT perkėlimo deklaracijos originalas. Jei pirmojo perkėlimo metu vienos žvejybos operacijos laimikis perkeliamas iš gaubiamojo tinklo arba gaudyklės į daugiau nei vieną transportavimo varžą, perkeliantysis operatorius padaro ICCAT perkėlimo deklaracijos originalo dublikatus. Tolesnio perkėlimo atveju vilkiko, iš kurio perkeliama, kapitonas atnaujina ICCAT perkėlimo deklaraciją užpildydamas 3 skirsnį (Kitos perkėlimo operacijos) ir pateikia atnaujintą deklaraciją vilkikui, į kurį perkraunama. Jei žuvys, kurios bus toliau perkeliamos, padalijamos į daugiau nei vieną transportavimo varžą, vilkiko, iš kurio perkeliama, kapitonas padaro atnaujintos ICCAT perkėlimo deklaracijos dublikatus.Pirminės ir (arba) atnaujintos ICCAT perkėlimo deklaracijos kopijos saugomos žūklės laivuose arba vilkikuose, iš kurių perkeliama, arba gaudyklės ar žuvininkystės ūkio, iš kurios (-io) perkeliama, operatoriaus ir bet kuriuo žvejybos sezono metu jos turi būti prieinamos kontrolės tikslais.“;

(4)43 straipsnio 1 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a) pirmojo perkėlimo ir bet kokio savanoriško arba kontrolinio perkėlimo atveju – ICCAT regioniniam stebėtojui, vilkiko, į kurį perkeliama, kapitonui, o žvejybos reiso pabaigoje – perkeliančiojo operatoriaus vėliavos arba gaudyklės valstybės narės kompetentingai institucijai;“;

(5)46a straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Vilkikui atvykus prie žuvininkystės ūkio, žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija užtikrina, kad tas vilkikas ir varža būtų laikomi ne mažesniu kaip 0,1 jūrmylės atstumu nuo bet kurio žuvininkystės ūkio objekto tol, kol fiziškai atvyksta žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentingos institucijos atstovai. To vilkiko padėtis ir veikla nuolat stebimos.“;

(6)46a straipsnio 6 dalis pakeičiama taip:

„6. Žuvys į varžas keliamos kiekvienais metais anksčiau nei rugpjūčio 22 d., išskyrus atvejus, kai už žuvininkystės ūkį atsakingos valstybės narės kompetentingos institucijos pateikdamos įkėlimo į varžas ataskaitą nurodo pagrįstas priežastis, įskaitant force majeure. Tuo atveju, kai perkėlimai vykdomi tarp žuvininkystės ūkių, pirmiau nurodytas terminas netaikomas.“;

(7)49 straipsnis papildomas 2a dalimi:

„2a. Jei žuvininkystės ūkio plote būdingas nuolatinis vandens drumstumas, ūkio KSŠ kompetentinga institucija gali leisti kontrolinį įkėlimą į varžas vykdyti ne ūkyje, o gretimame plote, kuriame matomumas pakankamas. KSŠ dokumentuose registruoja pagal standartinius metodus išmatuoto drumstumo duomenis.“;

(8)56b straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Perkėlimas žuvininkystės ūkyje negali būti vykdomas be žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentingos institucijos leidimo. Kiekvienas perkėlimas fiksuojamas kontrolinėmis kameromis, kad būtų galima patvirtinti perkeltų paprastųjų tunų individų skaičių. Vaizdo įrašymas turi atitikti X priede nustatytus būtiniausius vaizdo įrašymo procedūrų standartus. Žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija stebi tuos perkėlimus, be kita ko, tikrina filmuotą medžiagą, ir užtikrina, kad kiekvienas perkėlimas žuvininkystės ūkyje būtų registruojamas eBCD sistemoje. “;

(9)56b straipsnyje įterpiama nauja 1a dalis:

„1a. Žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti ne didesnę nei 5 % paklaidą tarp paprastųjų tunų individų skaičiaus, nustatyto atlikus palikimo žuvininkystės ūkyje kitiems metams vertinimą, ir individų, kurie turėtų būti varžoje, skaičiaus. Jei skaičiaus skirtumas didesnis nei 5 %, žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija nurodo atitinkamą skaičių paprastųjų tunų individų paleisti į jūrą. Paleidimo į jūrą operacija vykdoma laikantis XII priedo. Kompensuoti skirtingose žuvininkystės ūkio varžose esančių individų skaičiaus skirtumo neleidžiama.“;

(10)66 straipsnio 1 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b) 7 straipsnio 2 dalies a punkte, 9 straipsnio 1 dalyje, 16 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 24 straipsnio 4 dalyje, 26 straipsnio 1 dalyje, 29 straipsnio 1 dalyje, 32 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 35 straipsnio 5 ir 6 dalyse, 36 straipsnyje, 41 straipsnio 3 dalyje, 44 straipsnio 2 dalyje, 52 straipsnio 2 dalyje, 57 straipsnio 5 dalies b punkte ir 58 straipsnio 6 dalyje nustatytų informacijos teikimo terminų;“;

(11)66 straipsnio 1 dalies c punktas pakeičiamas taip:

„c) 17 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse nurodytų žvejybos sezonų laikotarpių;“;

(12)66 straipsnio 1 dalies e punktas pakeičiamas taip:

„e) 13 straipsnyje, 15 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 20 straipsnio 1 dalyje, 21 straipsnio 2 dalyje, 38 straipsnio 1 dalyje, 44 straipsnio 2 dalyje, 46 straipsnio 1 dalies a punkte, 50 straipsnyje ir 51 straipsnio 8 dalyje nustatytų procentinių dydžių ir orientacinių parametrų;“;

(13)66 straipsnio 1 dalies f punktas pakeičiamas taip:

„f) 7 straipsnio 2 dalies a punkte, 11 straipsnio 1 dalyje, 16 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 29 straipsnio 1 dalyje, 30 straipsnio 5 dalyje, 32 straipsnio 1 dalyje, 34 straipsnio 2 dalyje ir 40 straipsnio 1 dalyje nurodytos Komisijai teiktinos informacijos;“;

(14)66 straipsnio 1 dalis papildoma o punktu:

„o) informacijos, pateikiamos 32 straipsnio 1 dalyje nurodytose kasdienėse laimikio ataskaitose, 34 straipsnio 2 dalyje nurodytuose išankstiniuose pranešimuose apie iškrovimą ir 40 straipsnio 1 dalyje nurodytuose išankstiniuose pranešimuose apie perkėlimą.“

8 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

(1)    2017 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2107, kuriuo nustatomos valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonės, taikytinos Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (ICCAT) valdomame konvencijos rajone, ir kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1936/2001, (EB) Nr. 1984/2003 ir (EB) Nr. 520/2007, (OL L 315, 2017 11 30, p. 1), ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2017/2107/oj .

(2)    2023 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/2053, kuriuo nustatomas daugiametis rytų Atlanto ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių valdymo planas dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1936/2001, (ES) 2017/2107 bei (ES) 2019/833 ir panaikinamas Reglamentas (ES) 2016/1627, (OL L 238, 2023 9 27, p. 1), ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2023/2053/oj .

(3)    2023 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/2833, kuriuo nustatoma paprastųjų tunų (Thunnus thynnus) laimikio dokumentavimo programa ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 640/2010, (OL L, 2023/2833, 2023 12 20), ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2023/2833/oj.

(4)    2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/975, kuriuo nustatomos valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonės, taikytinos Regioninės žvejybos pietų Ramiajame vandenyne valdymo organizacijos (SPRFMO) konvencijos rajone, (OL L 179, 2018 7 16, p. 30), ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2018/975/oj .

(5)    2021 m. liepos 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1231, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/833, kuriuo nustatomos išsaugojimo ir vykdymo užtikrinimo priemonės, taikytinos Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos reguliuojamame rajone, (OL L 274, 2021 7 30, p. 32), ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2021/1231/oj .

(6)    2022 m. spalio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/2037, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/833, kuriuo nustatomos išsaugojimo ir vykdymo užtikrinimo priemonės, taikytinos Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos reguliuojamame rajone, (OL L 275, 2022 10 25, p. 11), ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2022/2037/oj, ir ir 2023 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/2857, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/833, kuriuo nustatomos išsaugojimo ir vykdymo užtikrinimo priemonės, taikytinos Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos reguliuojamame rajone, (OL L 2857, 2023 12 20), ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2023/2857/oj .

(7)    2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2403 dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008, (OL L 347, 2017 12 28, p. 81), ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2017/2403/oj .

(8)    2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999, (OL L 286, 2008 10 29, p. 1), ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2008/1005/oj .

(9)    OL C , , p. .

(10)    2017 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2107, kuriuo nustatomos valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonės, taikytinos Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (ICCAT) valdomame konvencijos rajone, ir kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1936/2001, (EB) Nr. 1984/2003 ir (EB) Nr. 520/2007, (OL L 315, 2017 11 30, p. 1), ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2017/2107/oj .

(11)    2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1154 dėl daugiamečio Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių išteklių atkūrimo plano, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2107, (OL L 188, 2019 7 12, p. 1), ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2019/1154/oj .

(12)    2023 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/2053, kuriuo nustatomas daugiametis rytų Atlanto ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių valdymo planas dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1936/2001, (ES) 2017/2107 bei (ES) 2019/833 ir panaikinamas Reglamentas (ES) 2016/1627, (OL L 238, 2023 9 29, p. 1), ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2023/2053/oj .

(13)    2024 m. kovo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/897, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/2107, kuriuo nustatomos valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonės, taikytinos Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (ICCAT) valdomame konvencijos rajone, ir Reglamentas (ES) 2023/2053, kuriuo nustatomas daugiametis rytų Atlanto ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių valdymo planas, (OL L, 2024/897, 2024 3 19, http://data.europa.eu/eli/reg/2024/897/oj).

(14)    2023 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/2053, kuriuo nustatomas daugiametis rytų Atlanto ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių valdymo planas dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1936/2001, (ES) 2017/2107 bei (ES) 2019/833 ir panaikinamas Reglamentas (ES) 2016/1627, (OL L 238, 2023 9 27, p. 1), ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2023/2053/oj .

(15)    2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/975, kuriuo nustatomos valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonės, taikytinos Regioninės žvejybos pietų Ramiajame vandenyne valdymo organizacijos (SPRFMO) konvencijos rajone, (OL L 179, 2018 7 16, p. 30), ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2018/975/oj .

(16)    2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/833, kuriuo nustatomos išsaugojimo ir vykdymo užtikrinimo priemonės, taikytinos Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos reguliuojamame rajone, iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2016/1627 ir panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2115/2005 ir (EB) Nr. 1386/2007, (OL L 141, 2019 5 28, p. 1), ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2019/833/oj .

(17)    2021 m. liepos 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1231, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/833, kuriuo nustatomos išsaugojimo ir vykdymo užtikrinimo priemonės, taikytinos Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos reguliuojamame rajone, (OL L 274, 2021 7 30, p. 32), ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2021/1231/oj ; 2022 m. spalio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/2037, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/833, kuriuo nustatomos išsaugojimo ir vykdymo užtikrinimo priemonės, taikytinos Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos reguliuojamame rajone, (OL L 275, 2022 10 25, p. 11), ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2021/1231/oj ; 2023 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/2857, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/833, kuriuo nustatomos išsaugojimo ir vykdymo užtikrinimo priemonės, taikytinos Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos reguliuojamame rajone, (OL L 2857, 2023 12 20), ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2023/2857/oj .

(18)    2021 m. sausio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/56, kuriuo nustatomos Amerikos tropinių tunų konvencijos rajone taikytinos valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonės ir iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 520/2007, (OL L 24, 2021 1 26, p. 1), ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2021/56/oj .

(19)    2022 m. spalio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/2056, kuriuo nustatomos Žvejybos vakarų ir vidurio Ramiajame vandenyne konvencijos rajone taikytinos išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonės ir iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 520/2007, (OL L 276, 2022 10 26, p. 1), ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2022/2056/oj .

(20)    2022 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/2343, kuriuo nustatomos Indijos vandenyno tunų komisijos (IOTC) kompetencijos rajone taikytinos valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonės ir iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1936/2001, (EB) Nr. 1984/2003 ir (EB) Nr. 520/2007, (OL L 311, 2022 12 2, p. 1), ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2022/2343/oj .

(21)    OL L 123, 2016 5 12, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/agree_interinstit/2016/512/oj.

(22)    Su šiuo standartu galima susipažinti https://www.sprfmo.int/science/benthic-impact-assessments/

(23)    Šabloną galima rasti https://www.sprfmo.int/science/

(24)    2011 m. balandžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 404/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, įgyvendinimo taisyklės, (OL L 113, 2011 4 30, p. 1, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2011/404/oj ).

(25)    https://www.iattc.org/GetAttachment/7101d6dd-24e2-428b-afe1-aab5f05726ae/C-24-05_Sharks%E2%80%93amends-and-replaces-Res.-C-23-07.pdf

(26)    https://www.iattc.org/GetAttachment/82979774-0873-498a-8416-67ca268e023a/C-22-02_Compliance.pdf

(27)    https://data.iotc.org/reference/latest/guidelines/#DFOB-related_activities

(28)    IOTC regioninės stebėtojų programos duomenų laukai, nurodyti https://iotc.org/sites/default/files/documents/2023/05/IOTC-ROS-DataStandards.pdf.

(29)    https://iotc.org/science/regional-observer-scheme-science

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2025 05 12

COM(2025) 195 final

PRIEDAS

prie

Pasiūlymo dėl

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/2107, kuriuo nustatomos valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonės, taikytinos Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (ICCAT) valdomame konvencijos rajone, Reglamentas (ES) 2018/975, kuriuo nustatomos valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonės, taikytinos Regioninės žvejybos pietų Ramiajame vandenyne valdymo organizacijos (SPRFMO) konvencijos rajone, Reglamentas (ES) 2019/833, kuriuo nustatomos išsaugojimo ir vykdymo užtikrinimo priemonės, taikytinos Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos reguliuojamame rajone, Reglamentas (ES) 2021/56, kuriuo nustatomos Amerikos tropinių tunų konvencijos rajone taikytinos valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonės, Reglamentas (ES) 2022/2056, kuriuo nustatomos Žvejybos vakarų ir vidurio Ramiajame vandenyne konvencijos rajone taikytinos išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonės, Reglamentas (ES) 2022/2343, kuriuo nustatomos Indijos vandenyno tunų komisijos (IOTC) kompetencijos rajone taikytinos valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonės, ir Reglamentas (ES) 2023/2053, kuriuo nustatomas daugiametis rytų Atlanto ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių valdymo planas

PRIEDAS

Iš dalies keičiami šie Reglamento (ES) 2018/975 priedai:

1) IV priedas pakeičiamas taip:

„IV PRIEDAS
Pranešimų apie susidūrimą su galimai pažeidžiama jūrų ekosistema rengimo ir teikimo gairės

1. Bendroji informacija

a)    kontaktiniai duomenys;

b)    vėliava;

c)    laivo pavadinimas;

d)    žvejybos pastangų ir pranešimo datos;

e)    vilkimo pradžios laikas (UTC);

f)    vilkimo pabaigos laikas (UTC);

g)    naudotas žvejybos įrankis.

2. Geografinės padėties informacija

a)    dugninis tralas arba įvairiagylis tralas;

b)    geografinė padėtis tralo vilkimo pradžioje ir pabaigoje (neapvalinant iki 0,01 dešimtainio laipsnio).

3. Pažeidžiamų jūrų ekosistemų informacija

a)    informacijos santrauka:

i) pažeidžiamų jūrų ekosistemų indikatorinių taksonų, su kuriais susidurta, skaičius;

ii) bendras pažeidžiamų jūrų ekosistemų indikatorinių taksonų, su kuriais susidurta, svoris;

b)    išsami informacija:

i) kiekvieno pažeidžiamų jūrų ekosistemų indikatorinio taksono svoris per valksmą (įskaitant visus, kurių svoris nesiekia ribinės vertės)“.

2) X priedas iš dalies keičiamas taip:

1.A skirsnio 1 dalies g punktas pakeičiamas taip:

„g)    UVI (unikalus laivo identifikavimo kodas) / „Lloyd’s“ numeris / IMO numeris;“.

2.B skirsnio 2 dalies c ir d punktai pakeičiami taip:

„c)    geografinė padėtis vilkimo pradžioje (platuma/ilguma, dugninei žvejybai – 1/100 laipsnio tikslumu; pelaginiam tralui – 1/10 laipsnio tikslumu; dešimtaine forma);

d)    geografinė padėtis vilkimo pabaigoje (platuma/ilguma, dugninei žvejybai – 1/100 laipsnio tikslumu; pelaginiam tralui – 1/10 laipsnio tikslumu; dešimtaine forma);“.

3.B skirsnio 2 dalies n, o, p ir q punktai pakeičiami taip:

„n)    jei buvo sugauta jūrų žinduolių, paukščių, roplių ar kitų globotinų rūšių gyvūnų, pranešama pagal G skirsnyje aprašytus reikalavimus;

o)    jei buvo sugauta kokia nors dugno medžiaga, įskaitant pažeidžiamų jūrų ekosistemų indikatorinius taksonus 1 , užregistruojama pagal H skirsnyje aprašytus reikalavimus;

p)    apytikris į jūrą išmestas visų rūšių (FAO rūšies kodas) laimikis, suskirstytas pagal rūšis, nurodant gyvąjį svorį (suapvalinant iki artimiausio kilogramo), įskaitant visus dugno taksonus;

q)    užregistruojamos visos taikomos priegaudos mažinimo priemonės, kaip nurodyta toliau:

i) paukščių baidymo lynai – jei taip, užregistruojama išsami informacija, kaip aprašyta L skirsnyje;

ii) paukščių baidymo uždanga (-os) – jei taip, užregistruojama išsami informacija, kaip aprašyta N skirsnyje;

iii) žuvų atliekų tvarkymas – jei taip, užregistruojama, kaip nurodyta toliau:

i) neišmetama užmetant ir ištraukiant žvejybos įrankius;

ii) išleidžiamos tik nuotekos;

iii) atliekos kaupiamos dvi arba daugiau valandų / kita / netaikoma;

iv) naudotos kitos priemonės – jei taip, užregistruojami duomenys.“

4.C skirsnio 2 dalies d punktas pakeičiamas taip:

„d)    geografinė padėtis užmetimo pradžioje (platuma/ilguma, 1/100 laipsnio tikslumu);“.

5.C skirsnio 2 dalies j, k, l ir m punktai pakeičiami taip:

„j)    jei buvo sugauta jūrų žinduolių, paukščių, roplių ar kitų globotinų rūšių gyvūnų, pranešama pagal G skirsnyje aprašytus reikalavimus;

k)    jei buvo sugauta kokia nors dugno medžiaga, įskaitant pažeidžiamų jūrų ekosistemų indikatorinius taksonus 2 , užregistruojama pagal H skirsnyje aprašytus reikalavimus;

l)    apytikris į jūrą išmestas visų rūšių laimikis (FAO rūšies kodas), suskirstytas pagal rūšis, nurodant gyvąjį svorį (suapvalinant iki artimiausio kilogramo), įskaitant visus dugno taksonus;

m)    užregistruojamos visos taikytos priegaudos mažinimo priemonės, naudojant toliau aprašytus tipus ir prireikus pateikiant išsamią informaciją:

i) paukščių baidymo lynai – jei taip, užregistruojama išsami informacija, kaip aprašyta L skirsnyje;

ii) paukščių baidymo uždanga (-os) – jei taip, užregistruojama išsami informacija, kaip aprašyta N skirsnyje;

iii) žuvų atliekų tvarkymas – jei taip, užregistruojama, kaip nurodyta toliau:

i) neišmetama užmetant ir ištraukiant žvejybos įrankius;

ii) išleidžiamos tik nuotekos;

iii) atliekos kaupiamos dvi arba daugiau valandų / kita / netaikoma;

iv) žvejybos įrankio užmetimas naktį (kai užmetama tik tarp jūrinio saulėlydžio ir jūrinio saulėtekio);

v) naudotos kitos priemonės – jei taip, užregistruojami duomenys.“

6.D skirsnio 2 dalies c ir d punktai pakeičiami taip:

„c)    geografinė padėtis užmetimo pradžioje (platuma/ilguma, 1/100 laipsnio tikslumu, dešimtaine forma);

d)    geografinė padėtis užmetimo pabaigoje (platuma/ilguma, 1/100 laipsnio tikslumu, dešimtaine forma);“.

7.D skirsnio 2 dalies k, l, m ir n punktai pakeičiami taip:

„k)    jei buvo sugauta jūrų žinduolių, paukščių, roplių ar kitų globotinų rūšių gyvūnų, pranešama pagal G skirsnyje aprašytus reikalavimus;

l)    jei buvo sugauta kokia nors dugno medžiaga, įskaitant pažeidžiamų jūrų ekosistemų indikatorinius taksonus, užregistruojama pagal H skirsnyje aprašytus reikalavimus;

m)    apytikris į jūrą išmestas visų rūšių laimikis (FAO rūšies kodas), suskirstytas pagal rūšis, nurodant gyvąjį svorį (suapvalinant iki artimiausio kilogramo), įskaitant visus dugno taksonus;

n)    užregistruojamos visos taikytos priegaudos mažinimo priemonės ir jauko tipas, naudojant toliau aprašytus tipus ir prireikus pateikiant išsamią informaciją:

i) paukščių baidymo lynai – jei taip, užregistruojama išsami informacija, kaip aprašyta M skirsnyje;

ii) paukščių baidymo uždanga (-os) – jei taip, užregistruojama išsami informacija, kaip aprašyta O skirsnyje;

iii) žuvų atliekų tvarkymas – jei taip, užregistruojama, kaip nurodyta toliau:

i) neišmetama užmetant ir ištraukiant žvejybos įrankius;

ii) išleidžiamos tik nuotekos;

iii) atliekos kaupiamos dvi arba daugiau valandų / kita / netaikoma;

iv) žvejybos įrankio užmetimas naktį (kai užmetama tik tarp jūrinio saulėlydžio ir jūrinio saulėtekio);

v) lynų gramzdikliai – jei taip, užregistruojami duomenys, kaip aprašyta M skirsnyje;

vi) jauko tipas – užregistruojama, ar tai žuvys / kalmarai / mišrus jaukas; gyvas / negyvas / mišrus; užšaldytas / atitirpintas / mišrus; sintetinis;

vii) naudotos kitos priemonės – jei taip, užregistruojami duomenys;“.

8.D skirsnio 2 dalies p, q ir r punktai išbraukiami.

9.E skirsnis pakeičiamas taip:

„E. Renkami žuvų ilgio pasikartojimo dažnumo duomenys

Reprezentatyvūs žuvų ilgio pasikartojimo dažnumo duomenys turi būti atsitiktine tvarka renkami apie tikslines rūšis ir, jei pakanka laiko, apie pagrindines kaip priegauda sužvejojamas rūšis. Renkami ir registruojami žuvų ilgio duomenys turi būti kuo tikslesni atsižvelgiant į rūšį (cm arba mm, atitinkamo vieneto arba artimiausio smulkesnio vieneto tikslumu), taip pat turi būti registruojamas ir naudojamo matmens tipas (bendras ilgis, ilgis nuo viršutinės žiaunos galo iki uodegos peleko išsišakojimo, standartinis ilgis). Jei įmanoma, turi būti registruojamas arba apytikriai nustatomas (nustatymo metodas registruojamas) žuvų ilgio pasikartojimo dažnumo nustatymo ėminių bendras svoris, o iš stebėtojų gali būti reikalaujama taip pat nustatyti matuojamų žuvų lytį, kad žuvų ilgio pasikartojimo dažnumo duomenis būtų galima išskaidyti pagal lytį.

1. Verslinės žvejybos duomenų rinkimo protokolas

(a)Rombinėms rajožuvėms, rajoms ir rykliams nepriklausančių rūšių žuvys:

i) jei atitinkamos rūšies žuvų didžiausias pasiekiamas ilgis viršija 40 cm, jų ilgis turi būti matuojamas pagal P skirsnį centimetro tikslumu;

ii) jei atitinkamos rūšies žuvų didžiausias pasiekiamas ilgis nesiekia 40 cm, jų ilgis turi būti matuojamas pagal P skirsnį milimetro tikslumu;

(b)    kalmarai:

kūno (be galvos ir čiuptuvų) ilgis turi būti matuojamas centimetro tikslumu;

(c)rombinės rajožuvės ir rajos:

turi būti matuojamas didžiausias atstumas tarp krūtinės pelekų šoninių galų;

(d)rykliai:

tinkamas ilgio matavimo būdas turi būti parinktas atskirai kiekvienai rūšiai (žr. P skirsnį). Jei atskiro matavimo būdo nėra, turi būti matuojamas bendras ilgis;

(e)jūrų žinduoliai ir ropliai (jei įmanoma):

jei įmanoma, turi būti matuojamas bendras ilgis.

1. Mokslinių duomenų rinkimo protokolas

Renkant žuvų rūšių mokslinius duomenis žuvų ilgiui matuoti gali prireikti naudoti smulkesnius matavimo vienetus nei nurodyta E skirsnio 1 punkte.

Bestuburių (t. y. krabų ir omarų) matavimo standartai prireikus turi būti rengiami atsižvelgiant į susijusios tiriamosios žvejybos plėtrą.“

10.F skirsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.    Turi būti renkami šie biologiniai pagrindinių tikslinių rūšių ir, jei pakanka laiko, kitų pagrindinių kaip priegauda sužvejojamų ir į laimikį patenkančių rūšių reprezentatyviųjų ėminių duomenys:

(a)rūšis;

(b)ilgis (mm arba cm). Matavimo tikslumas ir tipas turi būti parenkami kiekvienai rūšiai atskirai, laikantis E skirsnio nuostatų;

(c)naudoto ilgio matavimo tipas (t. y. bendras ilgis, ilgis nuo viršutinės žiaunos galo iki uodegos peleko išsišakojimo ir kt.);

(d)lytis (vyriškoji, moteriškoji, nesubrendusi žuvis, be lyties požymių);

(e)brandos etapas (rykliams – užregistruoti, jei tai vaikingos patelės, ir nurodyti, kiek kiaušinių ir (arba) jauniklių rasta (jei tokių yra)).“

11.G skirsnio 1 dalies e punktas pakeičiamas taip:

„e)    jei negyvas, pagal iš anksto nustatytus duomenų rinkimo protokolus surenkama atitinkama informacija arba ėminiai 3 , padėsiantys identifikuoti gyvūną krante. Jei to padaryti neįmanoma, iš stebėtojų gali būti reikalaujama surinkti identifikuoti gyvūną padedančių dalių poėminius, kaip nurodyta biologinių duomenų rinkimo protokoluose;“.

12.G skirsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.    Taksonų, kuriems priskiriamų gyvūnų lytį įmanoma nustatyti pagal išorinius požymius, pvz., irklakojų, mažų bangininių ar Elasmobranchii globotinų rūšių gyvūnų, atveju registruojama kiekvieno egzemplioriaus lytis.“

13.G skirsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.    Užregistruojamas kiekvieno egzemplioriaus ilgis (cm) ir nurodomas naudojamo ilgio matavimo tipas. Matavimo tikslumas ir tipas nustatomi kiekvienai rūšiai atskirai.“

14.G skirsnyje įterpiama 4 dalis:

„4.    Jei įmanoma, užregistruojamas kiekvieno egzemplioriaus vystymosi etapas (t. y. jauniklis / suaugęs).“

15.H skirsnis pakeičiamas taip:

„H. Žvejybos sąveikos su pažeidžiamomis jūrų ekosistemomis nustatymas

(1)Apie visus per kiekvieną dugninės žvejybos, įskaitant tralų, dugninių ūdų ir gaudyklių naudojimą, operaciją sugautus dugno taksonus renkami šie duomenys:

(a)rūšis (arba pridedama nuotrauka, jei sudėtinga nustatyti gentį ar rūšies lygį);

(b)apytikriai įvertintas kiekvieno išvardyto per žvejybos operaciją sugauto dugno taksono kiekis (0,1 kg tikslumu);

(c)svorio įvertinimo metodas (pvz., vizualinis įvertinimas, pasvertas visas kiekis, tikslus pilnos dėžės svoris, padaugintas iš dėžių skaičiaus) (atkreipkite dėmesį į tai, kad SPRFMO sekretoriatas šios informacijos nerenka, tačiau ji turi būti pateikiama paprašius);

(d)jei įmanoma, turi būti surenkami ir tinkamai išsaugomi pilnos sandaros ėminiai, kad juos būtų galima identifikuoti krante, ypač jei tai naujos arba retos dugno rūšys, kurios nėra nurodytos identifikavimo gairėse;

(e)kai įmanoma, stebėtojai turi rinkti ėminius ir vaizdus pagal iš anksto nustatytas SPRFMO mokslinio komiteto ar nacionalinės mokslinių tyrimų institucijos įgyvendinamas specialias mokslinių tyrimų programas.

(2)Apie visus per kiekvieną dugninės žvejybos operaciją sugautus taksonus, kurie laikomi pažeidžiamų jūrų ekosistemų indikatorinėmis rūšimis, kaip nurodyta XVII priede, renkami šie duomenys:

(a)apytikriai įvertintas kiekvieno per žvejybos operaciją sugauto pažeidžiamų jūrų ekosistemų indikatorinio taksono kiekis (0,1 kg tikslumu);

(b)jei įmanoma, kiekvieno per žvejybos operaciją sugauto pažeidžiamų jūrų ekosistemų indikatorinio taksono reprezentatyviojo ėminio nuotrauka, kurią vėliavos valstybė narė archyvuoja pagal savo stebėtojų programą taip, kad nuotrauką būtų galima susieti su tos žvejybos operacijos konkrečiu svorio įrašu;

(c)jei įmanoma, kiekvieno per žvejybos operaciją sugauto pažeidžiamų jūrų ekosistemų indikatorinio taksono viso kiekio nuotrauka, kurią vėliavos valstybė narė archyvuoja pagal savo stebėtojų programą taip, kad nuotrauką būtų galima susieti su tos žvejybos operacijos konkrečiu svorio įrašu.

(3)Apie visus per kiekvieną stebimą tralo naudojimo operaciją sugautus taksonus, XVII priede nurodytus kaip pažeidžiamų jūrų ekosistemų indikatorinės rūšys, renkami toliau nurodyti duomenys, naudojant atitinkamą susidūrimo su pažeidžiama jūrų ekosistema šabloną:

(a)įrašas, ar kurio nors iš tralu sugautų pažeidžiamų jūrų ekosistemų indikatorinių taksonų svoris viršijo XVIII priede nurodytas konkrečių taksonų svorio ribines vertes;

(b)įrašas, ar trys ar daugiau tralu sugautų pažeidžiamų jūrų ekosistemų indikatorinių taksonų viršijo XVIII priede nurodytas konkrečių taksonų svorio ribines vertes.“

16.I skirsnio j punktas pakeičiamas taip:

„j)    sugavimo geografinė padėtis (platuma/ilguma, 1/10 laipsnio tikslumu);“.

17.J skirsnio 2 dalies d punktas pakeičiamas taip:

„d)    duomenų apie laimikį teikimo ir biologinių duomenų rinkimo procedūroms turi būti taikoma tokia rūšių grupių prioritetinė tvarka:

Stebėjimo pastangų paskirstymas šiai veiklai priklauso nuo operacijos ir žvejybos įrankio užmetimo tipo. Su nestebimais kiekiais susijusių poėminių apimtis (pvz., patikrintų kabliukų skaičius laimikio sudėtį pagal rūšis lyginant su užmestų kabliukų skaičiumi) turi būti aiškiai registruojama laikantis valstybės narės stebėtojų programos.“

18.O skirsnio 1 dalies e punktas pakeičiamas taip:

„e)    unikalus laivo identifikatorius / TJO numeris (jei suteiktas);“.

19.O skirsnio 3 dalies d punktas pakeičiamas taip:

„d)    apytikris žvejybos plotas (platuma/ilguma, 1/10 laipsnio tikslumu (jei praktiškai įmanoma));“.

20.Pridedamas P skirsnis:

„P. Ilgio matavimo standartas

(1)Viso ilgio parametras matuojamas šių rūšių žuvų:

(a)gruperiai, vilkešeriai (Serranidae);

(b)gelminės saulažuvės (Oreosomatidae);

(c)grenadieriai (Macrouridae);

(d)europinės jūrinės lydekos (Merluccidae);

(e)apukos (Polyprion spp);

(f)unguriai, brotulės (Ophidiidae);

(g)gelminės menkės (Moridae);

(h)netikrosios ylapelekės šernažuvės (Pseudopentaceros spp);

(i)paprastieji jūriniai ešeriai, nototenijos ir skorpenžuvės (Sebastidae spp);

(j)paprastosios skorpenos (Scorpaenidae);

(k)    pjūklapilviai beriksai (Trachichthyidae);

(l)atlantiniai nototeniniai dančiai (Dissostichus spp.);

(m)kitos į sąrašą neįtrauktos ryklių arba chimerų rūšys (žr. FAO žuvininkystės techninį dokumentą Nr. 474 dėl ryklių matavimo);

(2)ilgio nuo viršutinės žiaunos galo iki uodegos peleko išsišakojimo parametras naudojamas matuojant šių rūšių žuvis:

(a)geltonuodegės (Seriola spp);

(b)snekai (Gempylidae);

(c)antarkties sviestažuvė (Hyperoglyphe antarctica);

(d)paprastieji beriksai ir kt. (Berycidae);

(e)kubagalvinės (Nomeidae);

(f)kardinolinės ir kt. (Apogonidae);

(g)Peru stauridės (Trachurus murphyi);

(h)japoninės skumbrės (Scomber japonicus);

(i)pirštapelekinės (Nemadactylus spp);

(j)kiauliasnukiai ešeriai (Lethrinidae);

(k)jūriniai karšiai (Bramidae);

(l)rifešeriai (Lutjanidae);

(m)gyvatinės skumbrės (Gempylidae);

(n)kiti dreifešeriai (visi);

(3)standartinio ilgio parametras naudojamas matuojant:

(a)islandinius pjūklapilvius beriksus (Hoplostethus atlanticus);

(4)kūno (be čiuptuvų) ilgis naudojamas matuojant:

(a)paprastuosius kalmarus (visus, įskaitant Dosidicus gigas).“

3.Reglamentas (ES) 2018/975 papildomas XIV, XV, XVI, XVII, XVIII, XIX ir XX priedais:

„XIV priedas    
Dugninės žvejybos valdymo rajonai

Žvejybos dugniniais tralais valdymo rajonų koordinatės

a)Žvejybos įvairiagyliais tralais valdymo rajonų koordinatės