AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Politinėse gairėse Komisijos Pirmininkė U. von der Leyen paskelbė, kad žengiame į naują gynybos etapą. ES dirbs, kad per ateinančius penkerius metus būtų sukurta tikra Europos gynybos sąjunga. Paaiškėjo, kad pastaraisiais dešimtmečiais į mūsų karinius pajėgumus nuolat per mažai arba nepakankamai efektyviai investuota, o tai turi poveikio Europos gynybos technologinės ir pramoninės bazės (EGTPB) gamybos pajėgumams ir jos inovacijų potencialui, kartu vyko gynybos rinkos susiskaidymas nacionaliniu lygmeniu. Siekdamos suformuoti šį naują požiūrį ir nustatyti ES investicijų poreikius, 2025 m. kovo 19 d. Europos Komisija ir vyriausioji įgaliotinė pateikė Baltąją knygą dėl Europos gynybos parengties 2030 m.

Baltojoje knygoje pabrėžiama, kad valstybės narės susidūrė su didele ir didėjančia grėsme, todėl reikia solidariai imtis koordinuoto atsako. Mūsų žemynas kenčia nuo karo, agresijos ir kitos priešiškos veiklos. Vienintelis būdas užtikrinti taiką ir patiems priimti sprendimus dėl ES ateities – būti pasirengusiems atgrasyti nuo tokios veiklos. Dėl to reikia stiprinti Sąjungos gynybos pramonę, kad būtų galima gaminti reikiamą įrangą, kuri atgrasytų potencialius agresorius. ES turi didžiulių turtų ir gamybinės galios, kad galėtų išlaisvinti didžiulius išteklius ir neišnaudotą technologinę ir pramoninę galią. Tačiau dabartinei gynybos parengties būsenai neigiamą poveikį daro per mažos investicijos į šį sektorių pastaraisiais dešimtmečiais, o tai rodo, kad reikia imtis vieningų pastangų ES gynybinei pozicijai sustiprinti.

Siekiant plėtoti būtinus pajėgumus ir karinę parengtį patikimai atgrasyti nuo ginkluotos agresijos ir užtikrinti ES ateitį, reikia itin padidinti ilgalaikes Europos gynybos išlaidas. Šiuo tikslu reikia imtis bendrų ir tvarių pastangų ES ir valstybių narių lygmeniu siekiant kolektyviai investuoti į ES gynybą. Tokiu būdu Sąjungos gynybos pramonė įgis ilgalaikį nuspėjamumą, kuris jai reikalingas investuojant į naujus gamybos pajėgumus.

ES konkurencingumas ir technologinis pranašumas remiamas Europos strateginių technologijų platformos (STEP) reglamentu. Šiuo metu STEP gali remti tam tikrų gynybos technologijų, įskaitant DI, kibernetinio saugumo technologijas ar bepiločius orlaivius, kūrimą ir gamybą.

Tačiau ES privalo daryti daugiau, kad patenkintų neatidėliotiną poreikį didinti Europos gynybos investicijas iš ES biudžeto.

Atsižvelgiant į kovo 4 d. Pirmininkės U. von der Leyen laišką Europos Vadovų Tarybai, šiuo pasiūlymu siekiama išplėsti STEP aprėptį įtraukiant ketvirtąjį strateginį sektorių, apimantį visas su gynyba susijusias technologijas ir produktus, įskaitant tuos, kurie patenka į minėtoje baltojoje knygoje nustatytas prioritetines pajėgumų sritis.

Todėl STEP galėtų būti panaudota siekiant nukreipti papildomus išteklius ir investicijas į gynybos sektorių, visų pirma į jo technologinę ir pramoninę bazę.

Tuo tikslu šiuo pasiūlymu iš dalies keičiamas STEP reglamentas, taip pat reglamentai dėl kitų programų, kurioms taikoma STEP: Europos gynybos fondo (EGF), Skaitmeninės Europos programos (SEP) ir programos „Europos horizontas“. Be to, šiuo pasiūlymu taip pat bus iš dalies pakeistas Reglamentas dėl paramos šaudmenų gamybai (ASAP) ir Reglamentas dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP), siekiant toliau nukreipti ES lėšas gynybos pramonei ir technologijoms.

EGF pakeitimo tikslas – sudaryti sąlygas užtikrinti kaupiamąjį to paties veiksmo finansavimą pagal EGF ir kitas Sąjungos programas ir galimybę valstybėms narėms skirtus sanglaudos politikos fondų išteklius perkelti į EGF. ASAP taip pat iš dalies keičiamas, kad būtų galima sudaryti sąlygas panašiems valstybių narių pervedimams ir pratęsti reglamento taikymą po 2025 m. birželio 30 d.

SEP pakeitimu pabrėžiama su dvejopu naudojimu susijusių veiksmų rėmimo kaip bendrojo ir konkretaus priemonės tikslų svarba ir galimybė naudotis biudžeto lankstumu papildomoms tinkamai orientuotoms investicijoms į ES konkurencingumą ir strateginį savarankiškumą remti.

Programos „Europos horizontas“ pakeitimu bus sudarytos sąlygos pagal Europos inovacijų tarybos (EIC) programą „Accelerator“ remti dvejopo naudojimo potencialą turinčias technologijas, taip pat teikti paramą nuosavam kapitalui technologijų srityje, daugiausia dėmesio skiriant gynybos prietaikoms siekiant veiklos plėtros. Siekiant finansuoti papildomus dvejopo naudojimo ir gynybos technologijų projektus, iš dalies pakeitus taikymo sritį, turėtų būti įmanoma naudoti nepanaudotas sumas ir potencialią bandomuoju etapu pagal programą „Horizontas 2020“ EIC fondo padarytų investicijų grąžą.

Remdamasi šiuo pasiūlymu, Komisija pagal programą „Europos horizontas“ EGF ir SEP taip pat galėtų teikti STEP ženklus 1 didelio potencialo gynybos projektams, siekdama pritraukti kitų šaltinių finansavimą (kitų ES fondų, nacionalinių fondų, privačių ar institucinių investuotojų).

Atlikus sanglaudos politikos laikotarpio vidurio peržiūrą, 2025 m. balandžio 1 d. Komisija pasiūlė iš dalies pakeisti Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) / Sanglaudos fondo (SF), Teisingos pertvarkos fondo (TPF) ir „Europos socialinio fondo +“ (ESF+) reglamentus, siekdama toliau skatinti gynybos investicijas.

Šiuo pasiūlymu papildoma sanglaudos politikos laikotarpio vidurio peržiūra. Išplėtus STEP taikymo sritį, pagal konkrečius STEP tikslus, taikomus ERPF ir SF, būtų galima remti investicijas į ypatingos svarbos gynybos technologijų kūrimą ir gamybą. Be to, naudojantis ESF+, pagal STEP taip pat būti galima remti ypatingos svarbos gynybos technologijų kūrimui ir (arba) gamybai reikalingus įgūdžius.

Siekiant visoje Europoje užtikrinti sklandų karinio personalo ir įrangos mobilumą, reikalingas ES lygmeniu suderintas požiūris. EITP, kaip centralizuotai valdoma programa, gali užtikrinti didelės ES pridėtinės vertės ir brandos karinio mobilumo projektų atranką siekiant garantuoti greitą ir koordinuotą įgyvendinimą skirtingose valstybėse narėse, atsižvelgiant į karinio mobilumo koridorius. EITP taip pat garantuoja, kad projektų atrankoje dalyvaus ES karinis štabas ir atrinkti projektai atitiks dvejopo naudojimo transporto infrastruktūrai būtinus techninius standartus.

Pasiūlymu dėl sanglaudos politikos laikotarpio vidurio peržiūros valstybėms narėms sudaroma galimybė naudoti dabartinį sanglaudos finansavimą investicijoms į gynybos arba dvejopo naudojimo infrastruktūrą siekiant skatinti karinį mobilumą, naudojantis išankstinio finansavimo, kurį sudaro 30 % užprogramuotų sumų, galimybe ir galimybe taikyti iki 100 % Sąjungos finansavimą. Tos investicijos visų pirma skiriamos keturiems ES prioritetiniams karinio mobilumo koridoriams. Dėl investicijų į karinį mobilumą komunikatu, priimtu atlikus sanglaudos politikos laikotarpio vidurio peržiūrą, valstybės narės raginamos pasinaudoti galimybe pagal pasidalijamojo valdymo principą joms skirtus išteklius perkelti į EITP, kartu naudojantis tomis pačiomis palankiomis išankstinio ir bendro finansavimo normomis kaip ir naudojantis sanglaudos finansavimu. Siekiant šio proceso supaprastinimo, siūloma iš dalies pakeisti EITP reglamentą.

Skaitmeniniam sektoriui skirtu daliniu EITP programos pakeitimu bus sudarytos sąlygos susietiesiems skaitmeniniams pajėgumams, kurių reikia gynybos produktams ir technologijoms kurti, įskaitant debesijos, DI ir DI gigafabrikų sujungimą.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Pasiūlymas atitinka pirmiau minėtų ES programų ir sanglaudos politikos fondų tikslus. Juo numatomi tiksliniai reglamentų (ES) 2021/694, (ES) 2021/695, (ES) 2021/697, (ES) 2021/1153, (ES) 2023/1525 ir (ES) 2024/795 pakeitimai.

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Pasiūlymas apsiriboja tiksliniais reglamentų (ES) 2021/694, (ES) 2021/695, (ES) 2021/697, (ES) 2021/1153, (ES) 2023/1525 ir (ES) 2024/795 pakeitimais ir juo išlaikomas suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Pasiūlymas grindžiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114, 164, 172, 173 straipsniais, 175 straipsnio trečia pastraipa, 176, 177, 178, 182,183, 188 straipsniais ir 192 straipsnio 1 dalimi.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Pasiūlymu siekiama skatinti investicijas į gynybą teikiant paskatas, šalinant potencialias kliūtis ir užtikrinant didesnį lankstumą bei supaprastinimą. Nacionalinio lygmens veiksmais tokio paties rezultato neįmanoma pasiekti.

•Proporcingumo principas

Pasiūlymu siekiama sutelkti investicijas į gynybą ir suteikus daugiau lankstumo bei supaprastinimo jas paspartinti. Šiomis priemonėmis neviršijama tai, kas būtina šiems tikslams pasiekti.

•Priemonės pasirinkimas

Reglamentas yra tinkama priemonė, nes jame nustatytos tiesiogiai taikomos paramos taisyklės ir turi būti padaryti galiojančių reglamentų pakeitimai.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

Netaikoma

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Netaikoma

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Netaikoma

•Poveikio vertinimas

Šiuo pasiūlymu nesukuriama nauja priemonė ir jis įgyvendinamas naudojant esamas ES biudžeto priemones, kurios iš dalies pakeičiamos, kad būtų galima geriau sutelkti investicijoms į gynybą reikalingus išteklius. Buvo atliktas šių esamų priemonių, kaip antai programos „Europos horizontas“, Skaitmeninės Europos programos, Europos gynybos fondo arba Europos infrastruktūros tinklų priemonės, poveikio vertinimas. Ši atlikus poveikio vertinimus arba analitiniuose tarnybų darbiniuose dokumentuose paskelbta analizė apima reikšmingiausią šio pasiūlymo poveikį. Dėl šių priežasčių kitas poveikio vertinimas nereikalingas. Be to, ribotiems tiksliniams pakeitimams atskiro poveikio vertinimo nereikia.

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Netaikoma

•Pagrindinės teisės

Netaikoma

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Ši iniciatyva bus finansuojama pasitelkus esamus išteklius, neviršijant sutartų atitinkamų finansinių programų paketų ir paskirtų žmogiškųjų išteklių.

Pasiūlymu finansinis EIC paketas bus padidintas 210 mln. EUR dydžio nepanaudotomis sumomis ir grįžtamosiomis lėšomis iš EIC bandomojo projekto pagal programą „Horizontas 2020“ .

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Priemonės įgyvendinimas bus stebimas ir apie jį bus pranešama pagal nustatytus kiekvienos programos ir fondo bendruosius ataskaitų teikimo mechanizmus.

•Aiškinamieji dokumentai (direktyvoms)

Netaikoma

2025/0103 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo dėl su gynyba susijusių investicijų į ES biudžetą skatinimo siekiant įgyvendinti planą „ReArm Europe“ iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2021/694, (ES) 2021/695, (ES) 2021/697, (ES) 2021/1153, (ES) 2023/1525 ir (ES) 2024/795

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114, 164, 172 ir 173 straipsnius, 175 straipsnio trečią pastraipą, 176, 177, 178, 182, 183 bei 188 straipsnius ir 192 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 2 ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę 3 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)dėl beprecedenčio geopolitinio nestabilumo ir spartaus regioninių ir pasaulinių grėsmių lygio augimo reikia skubiai ir ženkliai padidinti Sąjungos išlaidas moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, pramonės pajėgumams ir su saugumu bei gynyba susijusios infrastruktūros plėtrai. Kaip nurodyta Baltojoje knygoje dėl Europos gynybos parengties 2030 m., Sąjunga turėtų dėti daugiau pastangų, kad būtų atsižvelgta į būtinybę skubiai didinti su gynyba susijusias Europos investicijas, naudojantis Sąjungos biudžeto lėšomis;

(2)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2024/795 4 sukurta Europos strateginių technologijų platforma (STEP) yra iniciatyva, kuria siekiama didinti Sąjungos konkurencingumą sutelkiant 11 esamų Sąjungos programų lėšas ypatingos svarbos technologijoms, kurios naudojamos 3 strateginiuose sektoriuose: skaitmeninių technologijų ir giliųjų technologijų inovacijų, švarių technologijų ir technologijų, kurioms efektyviai naudojami ištekliai, taip pat biotechnologijų. Taigi tai yra tinkama priemonė gynybos sektoriui, įskaitant svarbiausias pirmeiviškas skaitmenines technologijas, reikalingas gynybos produktams ir technologijoms kurti, skirtiems Sąjungos ištekliams koordinuotai ir darniai sutelkti;

(3)nors šiuo metu galima teikti paramą plėtojant su gynyba susijusias technologijas, skirtas trims STEP nurodomiems esamiems strateginiams sektoriams, būtina didinti gynybos srities mokslinių tyrimų, pramonės ir inovacijų plėtros potencialą nustatant ketvirtą strateginį STEP sektorių – gynybos technologijų. Šis naujas strateginis sektorius turėtų užtikrinti, kad STEP skatintų didinti Sąjungos finansavimą gynybos technologijų srityje ir Europos konkurencingumą, atsižvelgiant į STEP tikslus. Gynybos technologijomis reikėtų laikyti Direktyvos 2009/43/EB priede nurodytas technologijas, kurioms, visų pirma, priskiriamos 2025 m. kovo 6 d. Europos Vadovų Tarybos nustatytų sričių technologijos, t. y.: oro erdvės ir priešraketinė gynyba, artilerijos sistemos, įskaitant tikslių smūgių giliame priešo užnugaryje pajėgumus, raketos ir šaudmenys, bepiločiai orlaiviai ir kovos su bepiločiais orlaiviais sistemos, strateginės įgalinančios priemonės, be kita ko, kiek tai susiję su kosmosu ir ypatingos svarbos infrastruktūros apsauga, kariniu mobilumu, kibernetine sritimi, dirbtiniu intelektu ir elektronine kova. Kalbant apie dirbtinį intelektą, DI gigafabrikai turėtų tapti pagrindine infrastruktūra, padėsiančia greitai išnaudoti DI potencialą gynybos technologijų srityje;

(4)be to, siekiant optimizuoti į STEP įtrauktų programų pajėgumą gynybos tikslais sutelkti Sąjungos išteklius, būtina patikslinti, kad šiomis programomis galima siekti Europos gynybos technologinės ir pramoninės bazės (EGTPB) konkurencingumo didinimo ir mokslinių tyrimų ir plėtros veiklos gynybos srityje tobulinimo tikslų;

(5)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/695 5 nustatyta programa „Europos horizontas“ yra pagrindinė Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programa. Pagal tuo reglamentu įsteigtą Europos inovacijų tarybos (EIC) programą „Accelerator“ visų pirma teikiama parama inovacijoms, kurios gali skatinti proveržį ir perversmą ir kurių plėtros potencialas gali būti pernelyg rizikingas privatiems investuotojams. Gynybos sektoriuje veikiančioms MVĮ reikia lėšų siekiant komercializuoti novatoriškus produktus. Tačiau šioms įmonėms kyla daugiau kliūčių siekiant gauti finansavimą, palyginti su kitų sektorių MVĮ. Nors parama gynybos srities moksliniams tyrimams ir plėtrai teikiama per Europos gynybos fondą (EGF), o tai yra speciali programos „Europos horizontas“ programa, EIC programą „Accelerator“ tikslinga atverti dvejopo naudojimo potencialą turintiems veiksmams. Parama plėtrai pagal EIC programą „Accelerator“ taip pat turėtų būti teikiama bankams nepatrauklioms MVĮ, įskaitant startuolius ir bankams nepatrauklias mažas vidutinės kapitalizacijos įmones, įskaitant subjektus, kurie jau yra gavę paramą pagal programą „Accelerator“, kuriančius proveržio ir perversmines bankams nepatrauklias inovacijas, daugiausia dėmesio skiriant gynybos prietaikoms. Tai pateisina tikslinę išimtį taikant Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/695 7 straipsnio 1 dalyje nustatytą principą, pagal kurį mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla pagal programą „Europos horizontas“ bus skirta tik civilinėms prietaikoms, kartu nepakenkiant tikslui vengti nereikalingo dubliavimo;

(6)be to, siekiant užtikrinti, kad dvejopo naudojimo ir gynybos technologijų projektams finansuoti būtų skirta tinkamų išteklių pagal programą „Europos horizontas“, reikėtų nukrypti nuo Finansinio reglamento 212 straipsnio 3 dalies, siekiant užtikrinti, kad grąžintos sumos, įskaitant grąžintus avansus, pajamas ir nepanaudotas sumas, atėmus mokesčius ir EIC mišraus finansavimo, skirto bandomajam EIC projektui pagal programą „Horizontas 2020“, investicijų komponento išlaidas, nebūtų nukreipiamos į Sąjungos biudžetą, bet būtų reinvestuojamos į EIC fondą siekiant finansuoti papildomus dvejopo naudojimo ir gynybos technologijų projektus, iš dalies pakeitus taikymo sritį. Be to, reikėtų priderinti Finansinio reglamento 212 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą, įtraukiant nukrypti leidžiančią nuostatą, kad būtų galima pasinaudoti ta galimybe;

(7)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/697 6 nustatytas Europos gynybos fondas (EGF) yra pagrindinė Sąjungos gynybos pramonės konkurencingumo, inovacijų, veiksmingumo ir technologinio savarankiškumo didinimo programa. EGF lėšomis taip pat siekiama remti veiksmus, kuriais prisidedama prie perversminių gynybos technologijų kūrimo. Siekiant geriau atsižvelgti į tokių veiksmų ypatumus, pavyzdžiui, į nedidelį jų mastą arba paramos skubumą, tikslinga supaprastinti sprendimų dėl šių veiksmų rėmimo priėmimo procedūras, kartu darbo programoje nustatant sprendimo dėl tokios paramos priėmimo sąlygas;

(8)taip pat būtina išnaudoti EGF ir kitų Sąjungos programų sinergiją. Tuo tikslu valstybės narės, Europos Sąjungos institucijos, įstaigos ir agentūros, trečiosios valstybės, tarptautinės finansų įstaigos ar kitos trečiosios šalys turėtų turėti galimybę prie Programos savanoriškai prisidėti išorės asignuotosiomis pajamomis. Turėtų būti įmanoma pagal pasidalijamojo valdymo principą valstybėms narėms skirtus išteklius savanoriškai perkelti į EGF ir konkretiems veiksmams skirtus EGF įnašus derinti su kitomis Sąjungos programomis su sąlyga, kad bendra Sąjungos parama neviršys visų tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų;

(9)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/694 7 nustatytos Skaitmeninės Europos programos (SEP) tikslas – remti ir paspartinti Europos ekonomikos, pramonės ir visuomenės skaitmeninę transformaciją ir didinti Europos konkurencingumą pasaulinėje skaitmeninėje ekonomikoje. Be to, atsižvelgiant į tai, visais konkrečiais programos tikslais turėtų būti siekiama remti dvejopo naudojimo potencialą turinčius projektus, paslaugas ir kompetencijas;

(10)siekiant padidinti technologinį suverenumą ir konkurencingumą, reikia, kad Sąjunga turėtų kompiuterijos, debesijos ir duomenų infrastruktūrą, leisiančią pirmauti DI srityje. Pagal DI žemyno strategiją Sąjungai labai svarbu turėti DI fabrikų ir gigafabrikų, kad ji galėtų konkuruoti pasauliniu lygmeniu ir užtikrinti savo strateginį savarankiškumą ir konkurencingumą mokslo, dvejopo naudojimo mokslinių tyrimų ir ypatingos svarbos pramonės sektoriuose, įskaitant gynybos pramonę. Tokiems naujos kartos modeliams reikia didelės susietosios kompiuterijos infrastruktūros, kad būtų galima siekti proveržio konkrečiose srityse, įskaitant gynybą. Todėl į SEP 1 konkretų tikslą „Našioji kompiuterija“ tikslinga įtraukti papildomą veiklos tikslą, susijusį su DI fabrikų ir naujos kartos DI gigafabrikų, kurių specializacija – sudėtingiausių, labai didelių DI modelių ir prietaikų kūrimas, mokymas ir valdymas, diegimu ir eksploatavimu, įskaitant tokiam diegimui reikalingą aparatinę ir programinę įrangą;

(11)SEP 5 konkrečiame tiksle „Skaitmeninio pajėgumo ir sąveikumo diegimas ir geriausias panaudojimas“ į veiklos tikslą remti viešąjį sektorių ir viešojo intereso sritis taip pat būtina įtraukti nuorodą į gynybą, siekiant patikslinti, kad remiantis tokiu tikslu Sąjungos finansinis įnašas gali būti skirtas ir tam sektoriui;

(12)be to, būtina pritaikyti tinkamumo finansuoti taisykles ir būtų galima jas išdėstyti SEP darbo programoje, kad būtų įmanoma nustatyti, jog asocijuotosiose šalyse įsteigti teisės subjektai ir Sąjungoje įsteigti, bet iš trečiųjų valstybių kontroliuojami teisės subjektai neturi teisės dalyvauti visuose arba kai kuriuose veiksmuose, kuriuos vykdant dėmesys pagal bet kurį konkretų tikslą skiriamas dvejopo naudojimo potencialą turinčioms technologijoms. Tokiais atvejais kvietimai teikti pasiūlymus ir kvietimai dalyvauti konkursuose turėtų būti ribojami ir galioti tik valstybėse narėse įsisteigusiems arba laikomiems jose įsisteigusiais teisės subjektams, kuriuos kontroliuoja valstybės narės arba valstybių narių piliečiai;

(13)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/1525 dėl paramos šaudmenų gamybai (ASAP) 8 buvo priimtas siekiant teikti finansinę paramą ir taip skubiai sustiprinti EGTPB gebėjimą reaguoti ir užtikrinti, kad būtų laiku prieinami ir tiekiami šaudmenys „„žemė–žemė“, artilerijos šaudmenys bei raketos. Pagal pasidalijamojo valdymo principą valstybėms narėms skirti ir savanoriškai į ASAP priemonę perkelti ištekliai, taip pat papildomi savanoriški valstybių narių ar kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų įnašai turėtų toliau padėti stiprinti Sąjungos gamybos pajėgumus po 2025 m. birželio 30 d. Todėl, siekiant nustatyti tokią galimybę, Reglamentas (ES) 2023/1525 turėtų būti iš dalies pakeistas. Kadangi paaiškėjo, kad tas reglamentas naudingas vystant naujus parako / kuro, sprogmenų, sviedinių ir raketų gamybos pajėgumus, taip pat bandymo pajėgumus visoje Sąjungoje, tikslinga užtikrinti, kad jo taikymas būtų pratęstas iki 2026 m. gruodžio 31 d.;

(14)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1153 9 nustatyta Europos infrastruktūros tinklų priemone (EITP) siekiama paspartinti investicijas transeuropinių tinklų srityje, sudarant sąlygas transporto, energetikos ir skaitmeninio sektorių sinergijai. Siekiant remti gynybos produktams ir technologijoms ir ne tik tam reikalingą susietąją kompiuterijos infrastruktūrą, tame reglamente nustatyti EITP skaitmeninio sektoriaus tikslai turėtų aprėpti ir skaitmeninių pajėgumų, kaip antai debesijos, DI ir DI gigafabrikų, diegimą ir naudojimą;

(15)karinis mobilumas taip pat yra vienas iš EITP programos tikslų. Baltojoje knygoje dėl Europos gynybos parengties 2030 m. karinis mobilumas pripažintas vienu esminių Europos saugumo ir gynybos veiksnių ir pabrėžta Sąjungos pridėtinė vertė remiant dvejopo naudojimo infrastruktūrą, skirtą mobilumui. Atlikus Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1058 10 įsteigtų Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Sanglaudos fondo laikotarpio vidurio peržiūrą, sudaryta galimybė investuoti į gynybos arba dvejopo naudojimo infrastruktūrą siekiant skatinti karinį mobilumą, naudojantis išankstinio finansavimo, kurį sudaro 30 % užprogramuotų sumų, galimybe ir galimybe taikyti iki 100 % Sąjungos finansavimą. Tais atvejais, kai valstybės narės pagal pasidalijamojo valdymo principą joms skirtus išteklius perkelia į EITP, joms turėtų būti taikomos tokios pačios išankstinio ir bendro dvejopo naudojimo transporto infrastruktūros projektų finansavimo sąlygos, kaip taikoma pagal ERPF ir Sanglaudos fondo taisykles. Tokiu atveju šios sumos turėtų būti rezervuotos projektams, skirtiems plėtoti karinio mobilumo koridorius, kuriuos valstybės narės nustatė kariniuose reikalavimuose dėl karinio mobilumo Sąjungoje ir už jos ribų, taip pat skaitmeninį junglumą ir pajėgumus;

(16)todėl reglamentai (ES) 2021/694, (ES) 2021/695, (ES) 2021/697, (ES) 2021/1153, (ES) 2023/1525 ir (ES) 2024/795 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(17)atsižvelgiant į neatidėliotiną poreikį dėl aktualių geopolitinių iššūkių sudaryti sąlygas ypatingos svarbos investicijoms į gynybą, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną;

(18)kadangi šio reglamento tikslo, t. y. stiprinti mokslinių tyrimų ir plėtros veiklą dvejopo naudojimo ir gynybos srityse, didinti Sąjungos gynybos pramonės konkurencingumą ir taip prisidėti prie Sąjungos gynybos nukreipiant investicijas šiems itin svarbiems prioritetams, valstybės narės negali deramai pasiekti, o to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (ES) 2021/694 [Skaitmeninės Europos programa] iš dalies keičiamas taip:

(1)3 straipsnio 1 dalies antra pastraipa papildoma šiuo punktu:

„c) remti dvejopo naudojimo projektus, paslaugas, kompetencijas ir prietaikas.“;

(2)4 straipsnio 1 dalis papildoma šiuo punktu:

„d) diegti ir eksploatuoti DI fabrikus ir naujos kartos DI gigafabrikus, kurių specializacija – sudėtingiausių, labai didelių DI modelių ir prietaikų kūrimas, mokymas ir valdymas, įskaitant tokiam diegimui būtiną aparatinę ir programinę įrangą.“;

(3)8 straipsnio 1 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a) remti viešąjį sektorių ir viešojo intereso sritis, tokias kaip sveikatos ir priežiūros, švietimo, teismų, muitinės, gynybos, transporto, judumo, energetikos, aplinkos, kultūros ir kūrybos sektoriai, įskaitant atitinkamas Sąjungoje įsteigtas įmones, kad būtų galima veiksmingai diegti pažangiausias skaitmenines technologijas, tokias kaip našioji kompiuterija, kvantinės technologijos, dirbtinis intelektas ir kibernetinio saugumo technologijos, ir suteikti prieigą prie jų;“;

(4)12 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

„5. Darbo programoje taip pat gali būti nurodyta, kad asocijuotosiose valstybėse įsisteigę teisės subjektai ir Sąjungoje įsisteigę, tačiau iš trečiųjų valstybių kontroliuojami teisės subjektai negali dalyvauti visuose arba kai kuriuose veiksmuose pagal 3 konkretų tikslą dėl tinkamai pagrįstų saugumo priežasčių ir veiksmuose, kuriuos vykdant dėmesys pagal bet kurį konkretų tikslą skiriamas dvejopo naudojimo potencialą turinčioms technologijoms. Tokiais atvejais kvietimai teikti pasiūlymus ir kvietimai dalyvauti konkursuose ribojami ir galioja tik valstybėse narėse įsisteigusiems arba laikomiems jose įsisteigusiais teisės subjektams, kuriuos kontroliuoja valstybės narės arba valstybių narių piliečiai. Tokie apribojimai gali būti taikomi galimybei naudotis pagal tokius kvietimus įdiegtais pajėgumais.“

2 straipsnis

Reglamentas (ES) 2021/695 [„Europos horizontas“] iš dalies keičiamas taip:

(1)46 straipsnyje įterpiama 4a dalis:

„4a. Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 212 straipsnio 3 dalies, grąžintos sumos, įskaitant grąžintus avansus, pajamas ir nepanaudotas sumas, atėmus mokesčius ir EIC mišraus finansavimo, skirto bandomajam EIC projektui pagal programą „Horizontas 2020“, išlaidas, laikomos vidaus asignuotosiomis pajamomis pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 3 dalies f punktą ir 21 straipsnio 4 ir 5 dalis, o Finansinio reglamento 212 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje nustatytas dvejų metų apribojimas taikomas nuo [šio reglamento įsigaliojimo diena].“

(2)48 straipsnio 1 dalies antra pastraipa iš dalies keičiama taip:

(a) a punktas papildomas šiuo sakiniu:

„Nukrypstant nuo 7 straipsnio 1 dalies, tokia parama gali apimti dvejopo naudojimo potencialą turinčias prietaikas.“;

(b)b punktas papildomas šiuo sakiniu:

„Nukrypstant nuo 7 straipsnio 1 dalies, tokia parama gali apimti dvejopo naudojimo potencialą turinčias prietaikas.“;

(d)d punktas papildomas šiuo sakiniu:

„Nukrypstant nuo 7 straipsnio 1 dalies, tokia parama gali apimti ypatingos svarbos technologijų inovacijas, daugiausia dėmesio skiriant gynybos prietaikoms.“;

3 straipsnis

Reglamentas (ES) 2021/697 [Europos gynybos fondas] iš dalies keičiamas taip:

(1)6 straipsnis pakeičiamas taip:

„6 straipsnis

Parama perversminėms gynybos technologijoms

1.Komisija remia veiksmus, kuriais kuriamos palankios sąlygos perversminėms gynybos technologijoms plėtoti tose intervencijos srityse, kurios apibrėžtos 24 straipsnyje nurodytose darbo programose.

2.Darbo programose nustatomos tinkamiausios perversminių gynybos technologijų finansavimo formos, atrankos ir sutarties skyrimo kriterijai bei procedūros ir įgyvendinimas.“;

(2)įterpiamas šis straipsnis:

„8a straipsnis

Kaupiamasis finansavimas ir išteklių perkėlimas

1.Veiksmui, kuriam buvo skirtas kitos Sąjungos programos įnašas, taip pat gali būti skirtas įnašas pagal Programą, jei tais įnašais nedengiamos tos pačios išlaidos. Veiksmui skirtam atitinkamam įnašui taikomos atitinkamos Sąjungos programos taisyklės. Skirtingų Sąjungos programų parama gali būti apskaičiuojama proporcingai, remiantis dokumentais, kuriais nustatomos paramos sąlygos.

2.Taikant pasidalijamąjį valdymą valstybėms narėms skirti ištekliai atitinkamos valstybės narės prašymu gali būti perkeliami Programai laikantis 2021–2027 m. laikotarpiui atitinkamose Reglamento (ES) 2021/1060 nuostatose nustatytų sąlygų. Komisija tuos išteklius naudoja tiesiogiai pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktą arba netiesiogiai pagal tos pastraipos c punktą. Tokie ištekliai panaudojami atitinkamos valstybės narės naudai.

Nukrypstant nuo šio reglamento 13 straipsnio 2 dalies, pagal šio straipsnio 2 dalį perkelti ištekliai gali būti naudojami siekiant prisidėti prie reikalavimus atitinkančių veiksmų finansavimo pagal šio reglamento 10 straipsnį, padengiant iki 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.

3.Jeigu Komisija pagal tiesioginį ar netiesioginį valdymą nėra prisiėmusi teisinio įsipareigojimo dėl išteklių, perkeltų pagal 3 dalį, bet ne vėliau kaip 2027 m. rugsėjo 30 d., atitinkami ištekliai, dėl kurių neprisiimtas įsipareigojimas, gali būti perkelti atgal į vieną ar daugiau atitinkamų pradinių programų atitinkamos valstybės narės prašymu, laikantis atitinkamų Reglamento (ES) 2021/1060 nuostatose nustatytų sąlygų.

4.Valstybės narės, Europos Sąjungos institucijos, įstaigos ir agentūros, trečiosios valstybės, tarptautinės organizacijos, tarptautinės finansų įstaigos ar kitos trečiosios šalys gali teikti papildomus finansinius įnašus Programai. Pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 2 dalies a, d arba e punktą arba 21 straipsnio 5 dalį tokie finansiniai įnašai sudaro išorės asignuotąsias pajamas.“;

4 straipsnis

Reglamentas (ES) 2021/1153 [Europos infrastruktūros tinklų priemonė] iš dalies keičiamas taip:

(1)3 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:

c punktas pakeičiamas taip:

„c) skaitmeniniame sektoriuje: padėti rengti bendro intereso projektus, susijusius su saugių ir patikimų itin didelio pralaidumo tinklų, įskaitant 5G sistemas, diegimu ir prieiga prie jų, su skaitmeninių pajėgumų, kaip antai debesijos, DI ir DI gigafabrikų, kūrimu bei diegimu ir su didesniu skaitmeninių magistralinių tinklų atsparumu ir pajėgumu Sąjungos teritorijose, juos sujungiant su kaimyninėmis teritorijomis, taip pat su transporto ir energetikos tinklų skaitmeninimu.“;

(2)8 straipsnio 4 dalis papildoma f punktu:

„f) bendro intereso projektams, kuriais prisidedama prie skaitmeninių pajėgumų, įskaitant debesiją, DI ir DI gigafabrikus, kūrimo ir diegimo arba reikšmingo modernizavimo, pirmenybė teikiama tiek, kiek jais reikšmingai gerinamas transporto, energetikos ir skaitmeninės infrastruktūros, kuri yra ypatingai svarbi vidaus rinkos įgyvendinimui, veikimas, atsparumas ir saugumas.“;

(3)9 straipsnio 4 dalis papildoma f punktu:

„f) veiksmai, kuriais remiamas debesijos, DI ir DI gigafabrikų skaitmeninių pajėgumų kūrimas ir diegimas.“;

(4)15 straipsnio 2 dalis papildoma ba punktu:

„ba) atsižvelgiant į tai, kad atliekant Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo lėšomis remiamų programų laikotarpio vidurio peržiūrą [įrašyti teisinę nuorodą į reglamentą, priimtą pagal COM(2025) 123, 2025/0084 (COD)], pagal 4 straipsnio 13 dalį EITP bus perkelti būtini ištekliai, skirti darbams, susijusiems su 3 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktyje nurodytais konkrečiais tikslais, atlikti, taikomos šios sąlygos:

i)bendro finansavimo normos gali būti padidintos iki ne daugiau kaip 100 %;

ii)veiksmams gali būti skiriamas išankstinis finansavimas, sudarantis bent 30 % dotacijos susitarime numatytos sumos;

iii)veiksmai vykdomi viename ar keliuose iš keturių ES prioritetinių karinio mobilumo koridorių, kuriuos valstybės narės nustatė [2025 m. kovo 18 d.] Tarybos priimtų karinių reikalavimų dėl karinio mobilumo Sąjungoje ir už jos ribų II priede [dok. ST 6728/25 ADD1], ir turi atitikti infrastruktūros reikalavimus, nustatytus Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2021/1328.

5 straipsnis

Reglamentas (ES) 2023/1525 [ASAP] iš dalies keičiamas taip:

(1)6 straipsnyje įterpiamos šios dalys:

„3a. Valstybės narės, Sąjungos institucijos, įstaigos ir agentūros, trečiosios valstybės, tarptautinės organizacijos, tarptautinės finansų įstaigos ar kitos trečiosios šalys gali skirti Priemonei papildomus finansinius įnašus. Pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 2 dalies a, d arba e punktą arba 21 straipsnio 5 dalį tokie finansiniai įnašai sudaro išorės asignuotąsias pajamas.

3b. Taikant pasidalijamąjį valdymą valstybėms narėms skirti ištekliai atitinkamų valstybių narių prašymu gali būti perkeliami Priemonei laikantis atitinkamose Reglamento (ES) 2021/1060 nuostatose nustatytų sąlygų. Komisija tvarko tuos išteklius tiesiogiai pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktą arba netiesiogiai pagal tos pastraipos c punktą. Tokie ištekliai panaudojami atitinkamos valstybės narės naudai.

3c. Nukrypstant nuo šio reglamento 19c straipsnio 6 dalies, pagal šio straipsnio 3b dalį perkelti ištekliai gali būti naudojami siekiant prisidėti prie reikalavimus atitinkančių veiksmų finansavimo pagal šio reglamento 13 straipsnį, padengiant iki 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.

3d. Jeigu Komisija pagal tiesioginį ar netiesioginį valdymą nėra prisiėmusi teisinio įsipareigojimo dėl išteklių, perkeltų pagal 3 dalį ne vėliau kaip 2027 m. rugsėjo 30 d., atitinkami ištekliai, dėl kurių neprisiimtas įsipareigojimas, gali būti perkelti atgal į vieną ar daugiau atitinkamų pradinių programų atitinkamos valstybės narės prašymu, laikantis atitinkamų Reglamento (ES) 2021/1060 nuostatose nustatytų sąlygų.“

(2)24 straipsnio antra pastraipa pakeičiama taip:

„Šis reglamentas taikomas iki 2026 m. gruodžio 31 d. Tai neturi įtakos pagal šį reglamentą inicijuotų veiksmų tęstinumui ar keitimui, ar bet kokiems veiksmams, būtiniems apsaugoti Sąjungos finansinius interesus.“

6 straipsnis

Reglamento (ES) 2024/795 [Europos strateginių technologijų platforma (STEP)] 2 straipsnio 1 dalies a punktas papildomas šiuo punktu:

„iv) gynybos technologijų;“

7 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas / Pirmininkė Pirmininkas / Pirmininkė

TEISĖS AKTO PASIŪLYMO FINANSINIO POVEIKIO IR SKAITMENINIŲ ASPEKTŲ PAŽYMA

1. PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA 3

1.1. Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas 3

1.2. Atitinkama politikos sritis (-ys) 3

1.3. Tikslas (-ai) 3

1.3.1. Bendrasis tikslas (-ai) 3

1.3.2. Konkretus tikslas (-ai) 3

1.3.3. Numatomas rezultatas (-ai) ir poveikis 3

1.3.4. Veiklos rezultatų rodikliai 3

1.4. Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su: 4

1.5. Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas 4

1.5.1. Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį 4

1.5.2. ES dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame skirsnyje „ES dalyvavimo pridėtinė vertė“ – ES veiksmais užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais. 4

1.5.3. Panašios patirties išvados 4

1.5.4. Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis 5

1.5.5. Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą 5

1.6. Pasiūlymo (iniciatyvos) ir jo (jos) finansinio poveikio trukmė 6

1.7. Planuojamas biudžeto vykdymo metodas (-ai) 6

2. VALDYMO PRIEMONĖS 8

2.1. Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės 8

2.2. Valdymo ir kontrolės sistema (-os) 8

2.2.1. Biudžeto vykdymo metodo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas 8

2.2.2. Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą vidaus kontrolės sistemą (-as) 8

2.2.3. Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės išlaidų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą) 8

2.3. Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės 9

3. NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS 10

3.1. Atitinkama daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės) 10

3.2. Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams 12

3.2.1. Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka 12

3.2.1.1. Patvirtinto biudžeto asignavimai 12

3.2.1.2. Išorės asignuotųjų pajamų asignavimai 17

3.2.2. Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas 22

3.2.3. Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka 24

3.2.3.1. Patvirtinto biudžeto asignavimai 24

3.2.3.2. Išorės asignuotųjų pajamų asignavimai 24

3.2.3.3. Iš viso asignavimų 24

3.2.4. Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai 25

3.2.4.1. Finansuojami iš patvirtinto biudžeto 25

3.2.4.2. Finansuojami išorės asignuotosiomis pajamomis 26

3.2.4.3. Visi žmogiškųjų išteklių poreikiai 26

3.2.5. Numatomo poveikio su skaitmeninėmis technologijomis susijusioms investicijoms apžvalga 28

3.2.6. Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa 28

3.2.7. Trečiųjų šalių įnašai 28

3.3. Numatomas poveikis pajamoms 29

4. Skaitmeniniai aspektai 29

4.1. Skaitmeninės svarbos reikalavimai 30

4.2. Duomenys 30

4.3. Skaitmeniniai sprendimai 31

4.4. Sąveikumo vertinimas 31

4.5. Skaitmeninio įgyvendinimo rėmimo priemonės 32

1. PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1. Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl su gynyba susijusių investicijų į ES biudžetą skatinimo siekiant įgyvendinti planą „ReArm Europe“ iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2021/694, (ES) 2021/695, (ES) 2021/697, (ES) 2021/1153, (ES) 2023/1525 ir (ES) 2024/795.

1.2. Atitinkama politikos sritis (-ys)

Nauja Europos gynybos ir saugumo era

1.3. Tikslas (-ai)

1.3.1. Bendrasis tikslas (-ai)

Skatinti su gynyba susijusias investicijas į ES biudžetą ir stiprinti ES gynybos pramonę ir technologinę bazę pagal planą „ReArm Europe“.

1.3.2. Konkretus tikslas (-ai)

·Sudaryti sąlygas išplėsti Europos strateginių technologijų platformą (STEP), kad ji apimtų su gynyba susijusias technologijas ir produktus, ir stiprinti ES strateginį savarankiškumą gynybos sektoriuje.

·Iš dalies pakeisti Europos gynybos fondą (EGF) siekiant 1) geriau išnaudoti sinergiją su kitomis Sąjungos programomis, sudarant sąlygas derinti konkretiems veiksmams skirtus EGF įnašus su kitomis Sąjungos programomis; 2) sudaryti sąlygas savanoriškai perkelti valstybėms narėms pagal pasidalijamojo valdymo principą skirtus išteklius į EGF; 3) supaprastinti perversminių gynybos technologijų kūrimo vertinimo ir finansavimo procesą.

·Iš dalies pakeisti Šaudmenų gamybos rėmimo akto (ASAP) reglamentą siekiant 1) suteikti galimybę savanoriškai perkelti valstybėms narėms pagal pasidalijamojo valdymo principą skirtus išteklius ASAP, taip pat papildomus savanoriškus valstybių narių ar kitų susijusių suinteresuotųjų subjektų įnašus; 2) pratęsti ASAP reglamento taikymą iki 2026 m. gruodžio 31 d., siekiant užtikrinti nuolatinę paramą naujiems šaudmenų ir susijusių produktų gamybos pajėgumams plėtoti.

·Iš dalies pakeisti Skaitmeninės Europos programą (SEP), siekiant skirti daugiau dėmesio strateginiam savarankiškumui ir konkurencingumui, ir geriau remti dvejopo naudojimo technologijas ir prietaikas. Tai apima skaitmeninės infrastruktūros, kaip antai dirbtinio intelekto, našiosios kompiuterijos ir kibernetinio saugumo, diegimą, pvz., DI fabrikų ir gigafabrikų statybą. Be to, pakeitimu bus užtikrinta, kad programa būtų finansuojama taip, kad tai atitiktų ES strateginius interesus, be kita ko, pritaikant tinkamumo finansuoti taisykles dvejopo naudojimo veiksmams.

·Iš dalies pakeisti programą „Europos horizontas“, kad pagal Europos inovacijų tarybos (EIC) programą „Accelerator“ būtų galima remti dvejopo naudojimo potencialą turinčius projektus, taip pat projektus, kuriuos įgyvendinant pagal EIC STEP veiklos plėtros tikslus daugiausia dėmesio skiriama gynybos prietaikoms.

·Iš dalies pakeisti Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP) siekiant išplėsti jos skaitmeninio sektoriaus tikslus, kad jie aprėptų skaitmeninių pajėgumų, kaip antai debesijos, DI ir DI gigafabrikų, diegimą ir naudojimą, ir prisidėti prie bendrų interesų projektų, susijusių su veiksmingais, sujungtais ir daugiarūšiais tinklais ir infrastruktūra pažangiam, sąveikiam, tvariam, įtraukiam, prieinamam, saugiam ir patikimam judumui užtikrinti, plėtros, atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 tikslus.

1.3.3. Numatomas rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

Tikimasi, kad siūlomo Reglamento „Mini-omnibus“ poveikis paramos gavėjams ir tikslinėms grupėms bus toks:

Didesnės investicijos į gynybą. Pasiūlymu valstybėms narėms bus suteikta daugiau lankstumo naudoti ES biudžetą savo gynybos poreikiams, o tai leis gerokai padidinti investicijas į gynybą, atsižvelgiant į plano „ReArm Europe“ tikslus.

Sustiprinta Europos gynybos technologinė ir pramoninė bazė (EGTPB). Remiant gynybos ir dvejopo naudojimo technologijų kūrimą, pasiūlymu bus sudarytos sąlygos sumažinti ES priklausomybę nuo ne ES tiekėjų ir stiprinti savo strateginį savarankiškumą, galiausiai sustiprinant EGTPB.

Geresnė karinė parengtis, pajėgumai ir mobilumas. Pasiūlymu valstybėms narėms bus sudarytos sąlygos pašalinti savo gynybos pajėgumų spragas, užtikrinti būtiną karinę parengtį siekiant įtikinamai atgrasyti nuo ginkluotos agresijos ir stiprinti karinį mobilumą visame žemyne, be kita ko, plėtojant karinio mobilumo koridorius. Naujos dvejopo naudojimo transporto infrastruktūros projektų išankstinio ir bendro finansavimo normos turėtų tapti paskata valstybėms narėms perkelti pagal pasidalijamojo valdymo principą skirtus išteklius į EITP, sudarant sąlygas laikytis suderinto požiūrio į karinio mobilumo investicijas visose valstybėse narėse ir prisidedant prie Baltosios knygos dėl Europos gynybos parengties 2030 m. tikslų.

Parama MVĮ ir startuoliams. Europos inovacijų tarybos (EIC) programą „Accelerator“ ir EIC veiklos plėtros veiksmus atvėrus dvejopo naudojimo ir gynybos technologijų reikmėms, pasiūlymu bus skatinamos inovacijos ir konkurencingumas ES, stiprinama EGTPB ir suteikiama galimybių MVĮ ir startuoliams plėstis ir augti.

Didesnė sinergija su kitais sektoriais. Pasiūlymu bus sudarytos palankesnės sąlygos didesnei gynybos ir kitų, pavyzdžiui, skaitmeninių, sektorių sinergijai, nes bus sudarytos sąlygos finansuoti tokias iniciatyvas kaip DI fabrikai ir DI gigafabrikai, taip pat dvejopo naudojimo projektus, galinčius turėti šalutinį poveikį inovacijoms ir konkurencingumui tokiose srityse kaip moksliniai tyrimai, technologijos ir pramonė.

Šie numatomi rezultatai ir poveikis duos naudos įvairiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant:

– valstybes nares, taip suteikiant daugiau lankstumo naudoti ES finansavimą saugumui ir gynybai remti;

– ES gynybos pramonę, įskaitant MVĮ ir startuolius, taip suteikiant galimybių augti ir diegti naujoves ir stiprinant EGTPB;

– ES piliečius, taip prisidedant prie taikos, saugumo ir strateginio savarankiškumo.

1.3.4. Veiklos rezultatų rodikliai

Nurodyti pažangos ir laimėjimų stebėsenos rodiklius.

Konkretus tikslas	Rodiklis
Sustiprinta Europos gynybos technologinė ir pramoninė bazė (EGTPB) ir padidėjęs tiekimo grandinės atsparumas	Pagal STEP remiamų gynybos projektų skaičius
Geresnis karinis mobilumas	Transporto infrastruktūros komponentų, pritaikytų atsižvelgiant į dvejopo naudojimo reikalavimus, skaičius
Parama gynybos inovacijoms Parama MVĮ ir startuoliams, kuriantiems dvejopo naudojimo ir gynybos technologijas	Trumpesnis su perversminėmis gynybos technologijomis susijusių EGF projektų vertinimas ir sutarčių skyrimo laikas Gynybos ir dvejopo naudojimo technologijų MVĮ ir startuolių, gaunančių finansavimą pagal Europos inovacijų tarybos (EIC) programą „Accelerator“ ir EIC STEP veiklos plėtros tikslus, skaičius
Didesnė sinergija su kitais, pvz., skaitmeniniais, sektoriais	Pagal SEP finansuojamų projektų, turinčių dvejopo naudojimo arba gynybos komponentą, skaičius

1.4. Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:

 nauju veiksmu

 nauju veiksmu, kai bus įgyvendintas bandomasis projektas ir (arba) atlikti parengiamieji veiksmai 11

 esamo veiksmo galiojimo pratęsimu

 vieno ar daugiau veiksmų sujungimu arba nukreipimu į kitą (naują) veiksmą

1.5. Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1. Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

Pasiūlymu siekiama atsižvelgti į poreikį daugiau ir skubiau investuoti į gynybą ir plėtoti stiprią ir konkurencingą EGTPB, atsižvelgiant į planą „ReArm Europe“. Juo siekiama iš dalies pakeisti esamas ES programas, įskaitant STEP, programą „Europos horizontas“, EGF, ASAP, SEP ir EITP, siekiant remti gynybos ir dvejopo naudojimo iniciatyvas. Tiksliniai ES reglamentų pakeitimai įsigalios iš karto po siūlomo reglamento priėmimo. Jei taikytina, į juos turėtų būti atsižvelgiama rengiant ir (arba) iš dalies pakeičiant esamas atitinkamų iniciatyvų (programos „Europos horizontas“, EITP, SEP, STEP, EGF) darbo programas. Todėl bus galima skelbti naujus kvietimus teikti pasiūlymus ir atrinkti projektus, atitinkančius ES ir valstybių narių gynybos ir saugumo tikslus.

Įgyvendinimo terminas

Reglamento „Mini-omnibus“ įgyvendinimo tvarkaraščiui įtakos turės esamų programų ciklai ir būtinybė įtraukti pakeitimus į atitinkamas darbo programas. Daugelio programų atveju pakeitimai bus įtraukti į būsimas kitas darbo programas, o netrukus po to bus paskelbti pirmieji kvietimai teikti pasiūlymus.

Dėl pakeitimų, kuriais valstybėms narėms suteikiama galimybė nukreipti sanglaudos politikos lėšas su gynyba susijusioms investicijoms (įskaitant EITP, STEP, EGF, ASAP), kad būtų galima naudotis papildomu išankstiniu finansavimu, kurį sudaro 30 % užprogramuotų sumų, valstybės narės savo programų pakeitimus turėtų pateikti iki 2025 m. pabaigos.

ES veiksmų pridėtinė vertė – galimybė koordinuoti investicijas, kuo labiau padidinti biudžeto efektyvumą ir užtikrinti didesnį paramos gynybos investicijoms veiksmingumą, kurio nebūtų įmanoma pasiekti bet kuriai pavieniui veikiančiai valstybei narei. ES vaidmuo skatinant koordinuotą požiūrį į gynybos investicijas suteikia valstybėms narėms galimybę atsižvelgti į savo gynybos poreikius, o tai itin svarbu užtikrinant ES ir jos valstybių narių saugumą ir stabilumą.

Priežastys imtis ES lygmens veiksmų (ex ante):

–Poreikis koordinuotai investuoti į gynybą siekiant reaguoti į bendrus saugumo iššūkius ir grėsmes, kurių veiksmingai pašalinti valstybės narės pavieniui negali.

–Svarbu kuo labiau didinti biudžeto efektyvumą ir įvairių finansavimo programų tarpusavio papildomumą ir sumažinti pastangų dubliavimą, o tai galima pasiekti veiklą koordinuojant ir bendradarbiaujant ES lygmeniu.

Priežastys imtis ES lygmens veiksmų (ex ante):

–Bus remiami gynybos parengties veiksmai ir didinamas karinis mobilumas, o tai stiprins valstybių narių gebėjimą reaguoti į bendrus saugumo iššūkius ir grėsmes.

–Pasitelkus koordinuotą ES požiūrį į gynybos investicijas, didės Europos gynybos pramonės konkurencingumas ir inovacijos ir bus plėtojama tvirta bei konkurencinga Europos gynybos technologinė ir pramoninė bazė (EGTPB).

–Kuo labiau padidinus įvairių ES finansinių priemonių sinergiją ir mastą bei apimtį, bus sudarytos sąlygos ES veiksmingiau panaudoti savo išteklius ir savo investicijomis užtikrinti didesnį poveikį nei tas, kurį galėtų užtikrinti atskiros valstybės narės, visų pirma didelio masto projektams.

–Dėl efektyvaus išteklių naudojimo ir mažesnio pastangų dubliavimo bus didesnis ekonominis naudingumas, todėl ES pasiekimai, naudojantis turimais ištekliais, bus reikšmingesni. Derindama įvairių ES programų išteklius ir ekspertines žinias, ES gali sukurti visapusiškesnį ir labiau integruotą požiūrį į gynybos investicijas, todėl nauda ir grąža bus didesnė, nei ta, kurią būtų galima pasiekti vykdant atskiras programas.

1.5.3. Panašios patirties išvados

ES turi patirties, kaip savo finansavimo priemones sėkmingai pritaikyti prie kylančių iššūkių ir prioritetų. Pavyzdžiui, COVID-19 pandemijos metu ES įdiegė keletą priemonių nukentėjusių regionų ir bendruomenių atsigavimui remti ir atsparumui didinti, įskaitant Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvą (CRII ir CRII+), taip pat REACT-EU (Sanglaudai ir Europos teritorijoms skirta ekonomikos gaivinimo pagalbos iniciatyva). Be to, reaguodama į Rusijos ir Ukrainos karą ir dėl jo kilusią energijos kainų krizę, ES pasiūlė lanksčiau naudoti savo finansavimo priemones, kad padėtų valstybėms narėms spręsti įvairius uždavinius.

Ši patirtis parodė, kad ES finansavimo priemonių pritaikymas gali būti veiksmingas būdas reaguoti į kintančius iššūkius ir strateginius prioritetus. Be to, ši patirtis pabrėžė glaudaus Europos Komisijos, valstybių narių ir atitinkamų institucijų koordinavimo ir bendradarbiavimo svarbą siekiant užtikrinti, kad lėšos būtų naudojamos veiksmingai ir efektyviai.

ES gali pasiremti šia patirtimi gynybos investicijų klausimu siekdama užtikrinti, kad jos finansavimo priemonės būtų pritaikytos skaidriai, atskaitingai ir veiksmingai. Remdamasi šia ankstesne patirtimi, ES gali sukurti lankstesnę ir sparčiau reaguojančią sistemą, kuri būtų geriau pasirengusi spręsti sudėtingus ir kintančius saugumo uždavinius, su kuriais susiduria ES ir jos valstybės narės.

1.5.4. Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Siūlomi tiksliniai atitinkamų ES reglamentų pakeitimai yra visiškai suderinami su esama 2021–2027 m. daugiamete finansine programa (DFP). Remiantis pakeitimais papildomas finansavimas iš ES biudžeto visai nebūtinas ir jais nekeičiami bendri biudžeto asignavimai daugumai programų, nes siekiama optimizuoti dabartinių programų išteklių naudojimą. Siūlomos įvairių ES finansinių priemonių, pavyzdžiui, STEP, EGF, ASAP, EITP ir SEP, lankstumo priemonės ir sinergija taip pat visiškai atitinka esamą DFP. Tačiau, kad būtų pasiekti pasiūlymo dėl Reglamento „Mini-omnibus“ tikslai, programai „Europos horizontas“, visų pirma Europos inovacijų tarybai, bus skirta papildomų išteklių grįžtamųjų lėšų iš ankstesnės DFP EIC bandomojo projekto pagal programą „Horizontas 2020“ forma. Šis tikslinis padidinimas, kuriuo bus remiamas novatoriškų gynybos ir dvejopo naudojimo technologijų kūrimas, bus įgyvendinamas pagal esamą DFP sistemą.

Siūlomi pakeitimai galėtų padėti pagrįsti būsimą DFP, nes būtų pateikta vertingų įžvalgų ir patirties, įgytos įgyvendinant dabartines programas. Būsimos ES programos ir biudžeto asignavimai galėtų būti grindžiami patirtimi, įgyta didinant sanglaudos fondų lankstumą ir kuriant įvairių ES finansinių priemonių sinergiją. Šios priemonės galėtų padėti užtikrinti, kad būsimas ES finansavimas bus veiksmingesnis, efektyvesnis ir geriau suderintas su ES strateginiais prioritetais, įskaitant gynybą ir saugumą.

1.5.5. Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

Dėl siūlomų tikslinių atitinkamų ES reglamentų pakeitimų atsirastų įvairių finansavimo ir perskirstymo galimybių, kuriomis pasinaudojus būtų galima optimizuoti esamų išteklių naudojimą ir remti gynybos pajėgumų ir technologijų plėtojimą ES.

Viena iš finansavimo galimybių – nukreipti sanglaudos lėšas su gynyba susijusioms investicijoms ir veiklai remti, pvz., naudojantis STEP.

Europos gynybos fondo (EGF) pakeitimu siekiama sudaryti sąlygas kaupiamajam to paties veiksmo finansavimui, perskirstant lėšas tarp EPF ir kitų Sąjungos programų, kad būtų galima taikyti visapusiškesnį ir labiau integruotą požiūrį į paramą su gynyba susijusioms investicijoms. Be to, pakeitimu numatoma galimybė iš sanglaudos politikos fondų valstybėms narėms skirtus išteklius perkelti į EGF, o tai valstybėms narėms leistų nukreipti savo sanglaudos politikos lėšas su gynyba susijusioms investicijoms remti. Be to, ASAP pakeitimu bus sudarytos sąlygos valstybėms narėms skirtus išteklius savanoriškai perkelti iš sanglaudos politikos fondų į ASAP priemonę, įskaitant papildomus savanoriškus valstybių narių įnašus.

Skaitmeninės Europos programos (SEP) pakeitimu numatoma galimybė pasinaudoti biudžeto lankstumu remiant tinkamai orientuotas papildomas investicijas į ES konkurencingumą ir strateginį savarankiškumą, įskaitant dvejopą naudojimą.

Programos „Europos horizontas“ pakeitimu bus sudarytos sąlygos pagal Europos inovacijų tarybos (EIC) programą „Accelerator“ (dotacijos + nuosavas kapitalas) remti dvejopo naudojimo potencialą turinčius projektus, taip pat projektus, pagal kuriuos daugiausia dėmesio skiriama gynybos prietaikoms siekiant veiklos plėtros pagal EIC programą „Accelerator“ (tik nuosavas kapitalas).

EITP programos pakeitimu bus sudarytos sąlygos susietiesiems skaitmeniniams pajėgumams, kurių reikia gynybos produktams ir technologijoms kurti, įskaitant debesijos, DI ir DI gigafabrikų sujungimą, taip pat kariniam mobilumui. Tokiu būdu bus remiamas saugumui ir gynybai būtinos infrastruktūros ir technologijų plėtojimas. Po trijų kvietimų teikti pasiūlymus 2024 m. projektams buvo visiškai paskirstytas EITP karinio mobilumo paketas (1,7 mlrd. EUR). Taigi dar viena galimybė remti tolesnius karinio mobilumo projektus pagal EITP yra valstybių narių lėšų perkėlimas iš išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas.

1.6. Pasiūlymo (iniciatyvos) ir jo (jos) finansinio poveikio trukmė

trukmė ribota

– galioja nuo 2025 m. balandžio mėn. iki 2028 m. gruodžio 31 d.

– įsipareigojimų asignavimų finansinis poveikis nuo 2025 iki 2027 m., o mokėjimų asignavimų – nuo 2025 iki 2030 m.

 trukmė neribota

–įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

–vėliau – visuotinis taikymas.

1.7. Planuojamas biudžeto vykdymo metodas (-ai) 12

 Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

– padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

– vykdomųjų įstaigų.

 Pasidalijamasis valdymas su valstybėmis narėmis

 Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis pavedant:

– trečiosioms valstybėms arba jų paskirtoms įstaigoms;

– tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

– Europos investicijų bankui ir Europos investicijų fondui;

– įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 70 ir 71 straipsniuose;

– viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms;

– įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, tiek, kiek joms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

– įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurioms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

– atitinkamame pagrindiniame akte nurodytoms įstaigoms ar asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus bendros užsienio ir saugumo politikos srityje pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį;

–valstybėje narėje įsteigtoms įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė arba Sąjungos teisė ir kurioms pagal konkrečių sektorių taisykles gali būti patikėtas Sąjungos lėšų arba biudžeto garantijų įgyvendinimas tiek, kiek tokias įstaigas kontroliuoja viešosios teisės reglamentuojamos įstaigos arba įstaigos, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, ir joms kontrolės įstaigos suteikia tinkamas finansines garantijas solidariosios atsakomybės forma arba lygiavertes finansines garantijas, kurios kiekvienam veiksmui gali būti apribotos iki didžiausios Sąjungos paramos sumos.

Pastabos

Biudžeto vykdymo metodas priklausys nuo konkrečios programos, kuriai dalinis pakeitimas turės įtakos. Visų pirma:

programos „Europos horizontas“ ir EIC programos „Accelerator“ atveju įgyvendinimas turėtų vykti per vykdomąsias įstaigas (visų pirma EISMEA); EIC fondą valdo Europos investicijų bankas.

STEP, EITP, SEP, EGF ir ASAP numatyta taikyti tiesioginį valdymą.

EITP programa įgyvendinama taikant tiesioginį valdymą, o jos įgyvendinimas visiškai perduotas Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomajai įstaigai (CINEA). Kai kuriuos pagalbinius programos veiksmus tiesiogiai valdo Komisija.

Sanglaudos politikai bus taikomas pasidalijamasis valdymas su valstybėmis narėmis.

2. VALDYMO PRIEMONĖS

2.1. Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

Tikslinių reglamento pakeitimų stebėsena ir vertinimas bus atliekami laikantis atitinkamose programose, t. y. programoje „Europos horizontas“, EITP, SEP, EGF, ASAP ir STEP, nustatytų taisyklių ir procedūrų. Stebėsenos ir ataskaitų teikimo dažnumas ir sąlygos bus apibrėžti atitinkamuose programų reglamentuose ir susitarimuose.

Be to, bus reguliariai atliekamas nuostatų, susijusių su sanglaudos politika, vertinimas ir teikiamos ataskaitos, atsižvelgiant į susijusius sanglaudos politikos įsipareigojimus, įskaitant ex ante vertinimų, tarpinių vertinimų ir ex post vertinimų reikalavimus, taip pat ataskaitų teikimo reikalavimus, nustatytus taikytinuose reglamentuose ir finansavimo susitarimuose.

Apskritai stebėsena bus vykdoma ir ataskaitos bus teikiamos reguliariai, o dažnumą ir sąlygas konkrečiai nustatys atitinkamos programos institucijos, laikydamosi taikytinų taisyklių ir reglamentų.

2.2. Valdymo ir kontrolės sistema (-os)

2.2.1. Biudžeto vykdymo metodo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

Siūlomi biudžeto vykdymo metodai, finansavimo įgyvendinimo mechanizmai, mokėjimo tvarka ir kontrolės strategija grindžiami esamomis atitinkamų programų (programos „Europos horizontas“, EITP, SEP, EGF, ASAP, STEP) struktūromis ir mechanizmais.

Šiuo reglamentu daromi pakeitimai šių aspektų nekeičia. Pakeitimai grindžiami esamomis sistemomis, kurios skirtos veiksmingam, efektyviam ir ekonomiškam programų įgyvendinimui užtikrinti.

Tiesioginio valdymo, pasidalijamojo valdymo ir vykdomųjų įstaigų naudojimo principai, taip pat finansavimo įgyvendinimo mechanizmai ir kontrolės strategijos buvo sukurti ir išbandyti įgyvendinant esamas programas. Dėl siūlomų pakeitimų šių esamų struktūrų reikšmingai keisti nereikia. Įgyvendindama iš dalies pakeistas programas, Komisija remsis turima patirtimi, sistemomis ir procedūromis.

Kontrolės strategija, įskaitant rizika grindžiamą požiūrį, ex ante, tarpinę ir ex post kontrolę, auditą ir vertinimus, bus toliau taikoma laikantis galiojančių atitinkamų programų taisyklių ir reglamentų. Komisija toliau vykdys programų, įskaitant iš dalies pakeistas nuostatas, įgyvendinimo stebėseną ir teiks ataskaitas laikydamasi esamų reikalavimų ir procedūrų.

2.2.2. Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą vidaus kontrolės sistemą (-as)

Esamoms programoms (programai „Europos horizontas“, EITP, SEP, EGF, ASAP, STEP) sukurtos ir taikomos vidaus kontrolės sistemos, kad leistų nustatyti ir sumažinti riziką, įskaitant klaidų ir pažeidimų riziką.

Dėl šiuo reglamentu padarytų pakeitimų esamų programų rizikos aplinka iš esmės nesikeičia. Komisija ir toliau remsis esamomis vidaus kontrolės sistemomis, sukurtomis siekiant užtikrinti veiksmingą ir efektyvų programų įgyvendinimą.

Tikimasi, kad iš dalies pakeistų programų kontrolės priemonių ekonominis efektyvumas atitiks esamas programas. Komisija ir toliau remsis esamomis kontrolės sistemomis, sukurtomis siekiant užtikrinti veiksmingą ir efektyvų programų įgyvendinimą, nes pakeitimais programos iš esmės nekeičiamos.

Komisija toliau vykdys programų, įskaitant iš dalies pakeistas nuostatas, įgyvendinimo stebėseną ir teiks ataskaitas laikydamasi esamų reikalavimų ir procedūrų.

2.3. Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Siekdama užkirsti kelią sukčiavimui ir pažeidimams, Komisija toliau taikys priemones, numatytas pagal programas, kurioms taikomas siūlomas reglamentas, įskaitant priemones, išdėstytas Komisijos kovos su sukčiavimu strategijoje.

Iš dalies pakeistoms programoms taip pat bus taikoma bendra Komisijos kovos su sukčiavimu sistema, įskaitant reguliarią sukčiavimo rizikos ir incidentų stebėseną ir ataskaitų apie juos teikimą. Komisija toliau glaudžiai bendradarbiaus su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) ir kitomis atitinkamomis institucijomis, kad užkirstų kelią sukčiavimui ir pažeidimams ir juos tirtų.

Šiuo etapu nenumatoma jokių papildomų priemonių, nes manoma, kad esamos priemonės yra tinkamos tam, kad būtų užkirstas kelias sukčiavimui ir pažeidimams įgyvendinant iš dalies pakeistas programas.

3. NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1. Atitinkama daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

·Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija	Biudžeto eilutė	Išlaidų rūšis	Įnašas
	Numeris	DA / NDA 13	ELPA šalių 14	valstybių kandidačių ir potencialių kandidačių 15	kitų trečiųjų valstybių	kitų asignuotųjų pajamų
1	01.020301 Europos inovacijų taryba (programa „Europos horizontas“)	DIF	Taip	Taip	Taip	Taip
5	13.04.01.00 – Karinis mobilumas	DIF	NE	TAIP	NE	NE
5	13.01.03.01 – Karinio mobilumo rėmimo išlaidos	NDA	NE	TAIP	NE	NE
5	13.01.03.74 – Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomoji įstaiga – Įnašas iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (Transportas) kariniam mobilumui	NDA	NE	TAIP	NE	NE

3.2. Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams

3.2.1. Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka

– Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

– Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

3.2.1.1. Patvirtinto biudžeto asignavimai

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

Numeris

5 Saugumas ir gynyba

Programa „Europos horizontas“

2023

2024

2025

2026

2027

IŠ VISO

Apskaičiuoti veiklos asignavimai, susiję su sumomis, grąžintomis vykdant bandomąjį Europos inovacijų tarybos projektą pagal programą „Horizontas 2020“*

01.020301 Europos inovacijų taryba

Įsipareigojimai

1a)

p. m.

Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami iš konkrečių programų paketo lėšų 16

p. m.

Iš viso skirta asignavimų programai „Europos horizontas“

01.020301 Europos inovacijų taryba

Įsipareigojimai

1a)

p. m.

Mokėjimai

2a)

p. m.

Mobilumo ir transporto GD			Metai	Metai	Metai	Metai	IŠ VISO 2021–2027 M. DFP
			2025	2026	2027	Po 2027 m.
Veiklos asignavimai
Biudžeto eilutė – Karinis mobilumas	Įsipareigojimai	1a)	P. M.	P. M.	P. M.		P. M.
	Mokėjimai	2a)	P. M.	P. M.	P. M.	P. M.	P. M.
Biudžeto eilutė	Įsipareigojimai	1b)					0,000
	Mokėjimai	2b)					0,000
Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami iš konkrečių programų paketo lėšų 17
Biudžeto eilutė 13.01.03.01 – Karinio mobilumo rėmimo išlaidos		3)	P. M.*	P. M.	P. M.		P. M.
Biudžeto eilutė 13.01.03.74 – Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomoji įstaiga – Įnašas iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (Transportas) kariniam mobilumui			P. M.**	P. M.	P. M.		P. M.
IŠ VISO asignavimų skirtų Mobilumo ir transporto GD	Įsipareigojimai	= 1a + 1b + 3	P. M.	P. M.	P. M.	P. M.	P. M.
	Mokėjimai	= 2a + 2b + 3	P. M.	P. M.	P. M.	P. M.	P. M.

			Metai	Metai	Metai	Metai	IŠ VISO 2021–2027 M. DFP
			2025	2026	2027	Po 2027 m.
IŠ VISO veiklos asignavimų	Įsipareigojimai	4)	P. M.	P. M.	P. M.	0,000	P. M.
	Mokėjimai	5)	P. M.	P. M.	P. M.	P. M.	P. M.
IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų paketo lėšų		6)	P. M.	P. M.	P. M.	0,000	P. M.
IŠ VISO asignavimų pagal 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ	Įsipareigojimai	= 4 + 6	P. M.	P. M.	P. M.	P. M.	P. M.
daugiametės finansinės programos	Mokėjimai	= 5 + 6	P. M.	P. M.	P. M.	P. M.	P. M.

			Metai	Metai	Metai	Metai	IŠ VISO 2021–2027 M. DFP
			2025	2026	2027	Po 2027 m.
• IŠ VISO veiklos asignavimų (visose veiklos išlaidų kategorijose)	Įsipareigojimai	4)	P. M.	P. M.	P. M.	0,000	P. M.
	Mokėjimai	5)	P. M.	P. M.	P. M.	P. M.	P. M.
• IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų paketo lėšų (visose veiklos išlaidų kategorijose)		6)	P. M.	P. M.	P. M.	0,000	P. M.
1–6 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS (Orientacinė suma)	Įsipareigojimai	= 4 + 6	P. M.	P. M.	P. M.	P. M.	P. M.
daugiametės finansinės programos (orientacinė suma)	Mokėjimai	= 5 + 6	P. M.	P. M.	P. M.	P. M.	P. M.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

„Administracinės išlaidos“ 18

Mobilumo ir transporto GD		Metai	Metai	Metai	Metai	IŠ VISO 2021–2027 M. DFP
		2025	2026	2027	PO 2027 M.
 Žmogiškieji ištekliai		0	0	0	0	0
 Kitos administracinės išlaidos		P. M.	P. M.	P. M.	P. M.	P. M.
IŠ VISO MOBILUMO IR TRANSPORTO GD	Asignavimai	P. M.	P. M.	P. M.	P. M.	P. M.

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

		Metai	Metai	Metai	Metai	IŠ VISO 2021–2027 M. DFP
		2025	2026	2027	POST-2027
IŠ VISO asignavimų pagal 1–7 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS	Įsipareigojimai	P. M.	P. M.	P. M.	P. M.	P. M
daugiametės finansinės programos	Mokėjimai	P. M.	P. M.	P. M.	P. M.	P. M

			Metai	Metai	Metai	Metai	IŠ VISO 2021–2027 M. DFP
			2025	2026	2027	POST-2027
IŠ VISO veiklos asignavimų	Įsipareigojimai	4)	P. M.	P. M.	P. M.	0,000	P. M.
	Mokėjimai	5)	P. M.	P. M.	P. M.	P. M.	P. M.
IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų paketo lėšų		6)	P. M.	P. M.	P. M.	0,000	P. M.
IŠ VISO asignavimų pagal 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ	Įsipareigojimai	= 4 + 6	P. M.	P. M.	P. M.	0,000	P. M.
daugiametės finansinės programos	Mokėjimai	= 5 + 6	P. M.	P. M.	P. M.	P. M.	P.M.

			Metai	Metai	Metai	Metai	IŠ VISO 2021–2027 M. DFP
			2025	2026	2027	POST-2027
• IŠ VISO veiklos asignavimų (visose veiklos išlaidų kategorijose)	Įsipareigojimai	4)	P. M.	P. M.	P. M.	0,000	P. M.
	Mokėjimai	5)	P. M.	P. M.	P. M.	P. M.	P. M.
• IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų paketo lėšų (visose veiklos išlaidų kategorijose)		6)	P. M.	P. M.	P. M.	P. M.	P. M.
1–6 išlaidų kategorijas (orientacinė suma)	Įsipareigojimai	= 4 + 6	P. M.	P. M.	P. M.	0,000	P. M.
(orientacinė suma)	Mokėjimai	= 5 + 6	P. M.	P. M.	P. M.	P. M.	P. M.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

„Administracinės išlaidos“ 19

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

		Metai	Metai	Metai	Metai	IŠ VISO 2021–2027 M. DFP
		2025	2026	2027	POST-2027
IŠ VISO asignavimų pagal 1–7 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS	Įsipareigojimai	P. M.	P. M.	P. M.	P. M.	P. M
daugiametės finansinės programos	Mokėjimai	P. M.	P. M.	P. M.	P. M.	P. M

3.2.3. Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka

– Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

– Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

3.2.3.1. Patvirtinto biudžeto asignavimai

PATVIRTINTI ASIGNAVIMAI	Metai	Metai	Metai	Metai	IŠ VISO 2021–2027 M.
	2025	2026	2027	POST-2027
7 IŠLAIDŲ KATEGORIJA
Žmogiškieji ištekliai	0	0	0	0	0
Kitos administracinės išlaidos	P. M	P. M	P. M	P. M	P. M
7 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma	P. M	P. M	P. M	P. M	P. M
Neįtraukta į 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ
Žmogiškieji ištekliai – 13.01.03.74 – Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomoji įstaiga – Įnašas iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (Transportas) kariniam mobilumui	P. M	P. M	P. M	P. M	P. M
Kitos administracinio pobūdžio išlaidos 13.01.03.01 – Karinio mobilumo rėmimo išlaidos**	P. M	P. M	P. M	P. M	P. M
Tarpinė suma, neįtraukta į 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ	P. M	P. M	P. M	P. M	P. M

IŠ VISO	P. M.	P. M.	P. M.	P. M.	P. M.

3.2.4. Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

– Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

–Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

3.2.5. Numatomo poveikio su skaitmeninėmis technologijomis susijusioms investicijoms apžvalga

Privaloma: su skaitmeninėmis technologijomis susijusių investicijų pagal pasiūlymą (iniciatyvą) geriausias įvertis turėtų būti pateiktas tolesnėje lentelėje.

Išimties tvarka, kai tai reikalinga pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti, asignavimai pagal 7 išlaidų kategoriją turėtų būti pateikti tam skirtoje eilutėje.

Asignavimai pagal 1–6 išlaidų kategorijas turėtų būti nurodyti kaip „Politikos priemonių IT išlaidos veiklos programoms“. Šios išlaidos parodo veiklos biudžetą, naudojamą su iniciatyvos įgyvendinimu tiesiogiai susijusioms IT platformoms ar priemonėms pakartotinai naudoti, pirkti ir (arba) sukurti ir susijusioms investicijoms (pvz., licencijoms, tyrimams, duomenų saugojimui ir kt.). Šioje lentelėje pateikta informacija turėtų atitikti 4 skirsnyje „Skaitmeniniai aspektai“ pateiktus duomenis.

IŠ VISO skaitmeninių ir IT asignavimų	Metai	Metai	Metai	Metai	IŠ VISO 2021–2027 M. DFP
	2025	2026	2027	POST-2027
7 IŠLAIDŲ KATEGORIJA
IT išlaidos (organizacijos)	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
7 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
Neįtraukta į 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ
Politikos priemonių IT išlaidos veiklos programoms*	P. M	P. M	P. M	P. M	P. M
Tarpinė suma, neįtraukta į 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ	P. M	P. M	P. M	P. M	P. M
*Organizacijos IT išlaidos veiklos programoms, finansuojamoms iš 13.01.03.01 – Karinio mobilumo rėmimo išlaidos
IŠ VISO	P. M	P. M	P. M	P. M	P. M

3.2.6. Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

Pasiūlymas (iniciatyva)

– Galima visiškai finansuoti perskirstant asignavimą atitinkamoje daugiametės finansinės programos (DFP) išlaidų kategorijoje.

Ši iniciatyva bus finansuojama iš esamų išteklių, neviršijant sutartų atitinkamų programų paketų ir paskirtų žmogiškųjų išteklių. Pasiūlymu finansinis EIC paketas bus padidintas 210 mln. EUR dydžio nepanaudotomis sumomis ir grįžtamosiomis lėšomis iš EIC bandomojo projekto pagal programą „Horizontas 2020“ . Perprogramavimo tikslais reikės perskirstyti lėšas tarp DFP išlaidų kategorijų, kaip numatyta Sanglaudos programos ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės reglamentuose ir remiantis Sanglaudos programos laikotarpio vidurio peržiūra.

3.2.7. Trečiųjų šalių įnašai

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

 nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo
3.3. Numatomas poveikis pajamoms

– Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.

– Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

– nuosaviems ištekliams

– kitoms pajamoms

– nurodyti, jei pajamos priskirtos išlaidų eilutėms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto pajamų eilutė:	Einamųjų finansinių metų asignavimai	Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis 20
		2024 metai	2025 metai	2026 metai	2027 metai

–Asignuotųjų pajamų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-ioms) daromas poveikis.

–4. Skaitmeniniai aspektai

4.1. Skaitmeninės svarbos reikalavimai

Siūlomais pakeitimais nenustatoma jokių naujų skaitmeninės svarbos reikalavimų. Kiekvienos programos, kuriai pakeitimai turi įtakos, skaitmeninės svarbos vertinimas jau buvo atliktas, o siūlomais pakeitimais nenustatoma jokių papildomų įsipareigojimų ar nuostatų, susijusių su duomenų rinkimu, tvarkymu, generavimu, keitimusi jais ar dalijimusi jais, suinteresuotųjų subjektų procesų automatizavimu ar skaitmeninimu, naujų ar esamų skaitmeninių sprendimų ar skaitmeninių viešųjų paslaugų naudojimu. Todėl šiuo pasiūlymu nenustatyta jokių papildomų skaitmeninės svarbos reikalavimų.