EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2025 03 28

COM(2025) 137 final

2025/0071(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo dėl tam tikrų vyno sektoriaus ir aromatizuotų vyno produktų rinkos taisyklių ir paramos sektoriui priemonių iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1308/2013, (ES) 2021/2115 ir (ES) Nr. 251/2014

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.    PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•    Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Nors Sąjunga ir toliau pirmauja pasaulyje vyno gamybos, vartojimo ir eksporto vertės srityse, visuomeniniai ir demografiniai pokyčiai daro poveikį suvartojamo vyno kiekiui, kokybei ir rūšims. Vyno vartojimas Sąjungoje nuolat mažėja ir pasiekė žemiausią lygį per pastaruosius tris dešimtmečius, o tradicinėms Sąjungos vynų eksporto rinkoms poveikį daro vartojimo mažinimo ir geopolitinių veiksnių derinys, todėl eksporto modeliai tampa labiau neapibrėžti.

Be to, dėl vyno sektoriaus pažeidžiamumo dėl klimato kaitos gamyba tampa nenuspėjama. Perteklinė pasiūla daro spaudimą kainoms, todėl vynuogių augintojai turi mažiau pajamų, kurias galėtų investuoti į savo verslą, ir mažus finansinius rezervus, kuriais galėtų pasinaudoti, jei jų regionas susidurtų su vienu iš dažniau pasitaikančių ir dažnai vietinio pobūdžio ekstremalių meteorologinių reiškinių.

Šiems iššūkiams aptarti ir potencialioms Sąjungos vyno sektoriaus galimybėms nustatyti buvo įsteigta Aukšto lygio grupė vyno politikos klausimais. Aukšto lygio grupę sudarė Sąjungos valstybių narių žemės ūkio ministerijų generaliniai direktoriai, o pirmajame posėdyje pateikti padėties analizę buvo pakviesti ir pagrindinių suinteresuotųjų šalių organizacijų atstovai. Diskusijose daugiausia dėmesio skirta tam, kaip, atsižvelgiant į dabartinius struktūrinius iššūkius, geriau padėti sektoriui, valdant gamybos potencialą, didinant konkurencingumą ir ieškant naujų rinkos galimybių. Po keturių posėdžių 2024 m. gruodžio mėn. grupė patvirtino dokumentą su politikos rekomendacijomis 1 . 2025 m. sausio 13 d. Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto (COMAGRI) posėdyje suinteresuotosios šalys ir Europos Parlamento nariai iš esmės pritarė šioms rekomendacijoms.

Atsižvelgiant į teigiamą reakciją į Aukšto lygio grupės rekomendacijas, dabar tikimasi, kad skubiausios ir konkretiems sektoriams skirtos rekomendacijos bus kuo greičiau perkeltos į pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, siekiant padėti vyno sektoriui įveikti rimtus iššūkius ir tapti konkurencingesniam. Jei Komisija nesiims skubių veiksmų, padėtis toliau blogės, o tai turės negrįžtamų pasekmių daugeliui kaimo vietovių, nes bus apleisti vynuogynai ir prarastos augimo bei užimtumo galimybės.

•    Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Reglamente (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas, išdėstytos nuostatos dėl leidimų sodinti vynmedžius išdavimo tvarkos. Šiuo pasiūlymu šios nuostatos bus iš dalies pakeistos, atsižvelgiant į Aukšto lygio grupės rekomendacijas dėl gamybos potencialo valdymo, kad valstybėms narėms būtų lengviau spręsti perteklinių gamybos pajėgumų rizikos tam tikruose plotuose ir rinkos segmentuose problemą arba užkirsti jai kelią. Šiuo siūlomu reglamentu taip pat iš dalies keičiamos dabartinės ženklinimo taisyklės, siekiant palengvinti vyno produktų, kurių sudėtyje yra mažiau alkoholio, gamybą ir suteikti naujų būdų informuoti vartotojus apie jų perkamo vyno savybes.

Taip pat iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 251/2014 dėl aromatizuotų vyno produktų apibrėžties, aprašymo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos, siekiant atsižvelgti į Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 pakeitimus, susijusius su vynais, kurių sudėtyje yra mažiau alkoholio, kad aromatizuotus vyno produktus būtų galima gaminti iš tokių vynų, kurių sudėtyje yra mažiau alkoholio. Siekiant užtikrinti, kad vartotojai būtų tinkamai informuojami apie aromatizuotų vyno produktų, kurių sudėtyje yra mažiau alkoholio, pobūdį, ženklinimo taisyklės taip pat iš dalies keičiamos atsižvelgiant į vynuogių produktų ženklinimo taisykles.

Šiuo pasiūlymu iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2021/2115, kuriuo nustatomos strateginių planų rėmimo taisyklės, siekiant suteikti valstybėms narėms galimybę efektyvų vynuogynų restruktūrizavimą derinti su poreikiu išvengti gamybos padidėjimo, kaip rekomendavo Aukšto lygio grupė. Be to, gamintojų grupės, tvarkančios saugomas kilmės vietos nuorodas ir geografines nuorodas, galės gauti paramą vyno turizmo plėtrai savo regione, taip pat bus pratęstas ilgiausias paramos, skirtos trečiosiose šalyse vykdomiems populiarinimo ir komunikacijos veiksmams, laikotarpis. Siekiant stiprinti bendradarbiavimą vyno sektoriuje, tam tikroms gamintojų organizacijų vykdomoms investicijoms bus taikomas didžiausias Sąjungos finansinės paramos dydis. Siekiant padėti gamintojams švelninti klimato kaitos padarinius ir prisitaikyti prie jos, valstybėms narėms bus suteikta galimybė padidinti didžiausią Sąjungos finansinę paramą, kuri gali būti teikiama investicijoms, kuriomis siekiama tokio tikslo.

Siūlomos politikos priemonės turėtų būti įgyvendinamos pagal nuoseklią nacionalinę strateginę programą, kad jos būtų kuo veiksmingesnės. Valstybės narės turi įvertinti jų poveikį, kad užtikrintų veiksmingumą, išlaidų efektyvumą ir ilgalaikę naudą. Pagrindiniai prioritetai – išvengti rinkos disbalanso, išsaugoti kraštovaizdį, išlaikyti užimtumą kaimo vietovėse ir didinti vynuogių augintojų ir vyno gamintojų konkurencingumą.

•    Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Sudarant palankesnes sąlygas vyno produktų ir aromatizuotų vyno produktų, kurių sudėtyje yra mažiau alkoholio, gamybai, šiuo pasiūlymu vartotojams suteikiama galimybė sumažinti suvartojamo alkoholio kiekį ir kartu mėgautis vynu. Saugomas kilmės vietos nuorodas ir geografines nuorodas tvarkančioms gamintojų grupėms suteikiama galimybė gauti paramą vyno turizmo plėtrai jų regione yra suderinama su tikslu sukurti užimtumo ir augimo galimybių kaimo vietovėse.

2.    TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•    Teisinis pagrindas

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač jos 42 straipsnio pirma pastraipa ir 43 straipsnio 2 dalis.

•    Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Nuostatos, kurias reikia iš dalies pakeisti siekiant įgyvendinti Aukšto lygio grupės rekomendacijas, yra išdėstytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose, todėl valstybės narės negalės įgyvendinti tų rekomendacijų, jei Sąjungos teisės aktai nebus atitinkamai iš dalies pakeisti. Laikantis subsidiarumo principo, keliomis šio pasiūlymo nuostatomis nacionalinėms valdžios institucijoms suteikiama daugiau laisvės valdyti gamybos potencialą, labiau atsižvelgiant į konkrečią vyno gamybos regionų padėtį.

•    Proporcingumo principas

Pasiūlymo politiniai pasirinkimai grindžiami Aukšto lygio grupės rekomendacijomis. Jos yra po keturių diskusijų dėl įvairių politikos galimybių raundų pasiektas vieningai patvirtintas kompromisas, kuriam pritaria visos valstybės narės. Aukšto lygio grupės diskusijos buvo grindžiamos Vyno rinkos stebėjimo centro 2 ekspertų atlikta išsamia analize. Šie ekspertai surengė tris specialiąsias sesijas, kurios truko nuo 2023 m. gruodžio mėn. iki 2024 m. antrojo ketvirčio, kad įvertintų vyno rinkos padėtį, išnagrinėtų įvairias politikos galimybes, kuriomis būtų sprendžiamos dabartinės problemos ir padedama sektoriui pasinaudoti potencialiomis ateities galimybėmis. Šis pasiūlymas neviršija to, kas būtina tikslams, kurių jau siekiama iš dalies pakeistomis esamomis taisyklėmis, pasiekti.

•    Priemonės pasirinkimas

Taisyklės, kurias reikia iš dalies pakeisti, kad būtų įgyvendintos Aukšto lygio grupės rekomendacijos, nustatytos trijuose Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose. Todėl pasirinkta priemonė taip pat turi būti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas.

3.    EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•    Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

Netaikoma.

•    Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Atsižvelgiant į tai, kad iniciatyvą reikia priimti skubiai, kvietimas teikti informaciją ar viešos konsultacijos neplanuojami.

•    Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Aukšto lygio grupės rekomendacijos buvo parengtos po plataus masto išsamių diskusijų ir analizės, pradėtų dar prieš įsteigiant Aukšto lygio grupę, iš pradžių su Rinkos stebėjimo centro vyno ekspertais ir suinteresuotosiomis šalimis, o vėliau – su visų valstybių narių žemės ūkio ministerijų generaliniais direktoriais. Pagrindinės suinteresuotosios šalys taip pat buvo pakviestos į vieną iš Aukšto lygio grupės posėdžių, kad pateiktų savo nuomonę. Pasiūlymas dėl teisės akto grindžiamas Aukšto lygio grupės rekomendacijomis, kurioms vieningai pritarė valstybės narės ir kurias remia suinteresuotosios šalys bei palankiai vertina Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas.

•    Poveikio vertinimas

Atsižvelgiant į tai, kad iniciatyvą reikia priimti skubiai, poveikio vertinimas nebus atliekamas. Iniciatyvos sąnaudos ir nauda bus įvertintos Komisijos tarnybų darbiniame dokumente, jis bus paskelbtas per 3 mėnesius nuo jos priėmimo.

•    Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Šiuo pasiūlymu siekiama kuo labiau sumažinti MVĮ patiriamas reikalavimų laikymosi išlaidas, papildant jau turimą galimybę sudedamųjų dalių sąrašą ir maistingumo deklaraciją pateikti elektroninėmis priemonėmis ir taip supaprastinant Sąjungos valstybių narių tarpusavio prekybą. Šiuo metu vyno gamintojams sudėtinga ant pakuotės arba prie jos pritvirtintoje etiketėje nurodyti nuorodą (pavyzdžiui, QR kodą) į elektronines priemones, kuriomis pateikiamas sudedamųjų dalių sąrašas ir maistingumo deklaracija, vartojant žodžius (pavyzdžiui, „sudedamosios dalys“ ir (arba) „maistingumo deklaracija“), o tokio nurodymo taisyklės valstybėse narėse skiriasi. Siūlomu reglamentu Komisijai bus suteikti įgaliojimai, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, parengti taisykles dėl bendro požiūrio į tokį nurodymą, kuriomis bus sumažintos išlaidos ir administracinė našta, ypač smulkiesiems gamintojams, nes jie savo vynus galės parduoti su ta pačia etikete skirtingose šalyse. Visoje Sąjungoje taip pat suderinami vynų, kurių sudėtyje yra mažiau alkoholio, prekiniai pavadinimai. Jie bus aiškesni, nes bus vartojami vartotojams geriau žinomi terminai.

 •    Pagrindinės teisės

Pasiūlymu užtikrinamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, visų pirma pripažįstamų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje.

4.    POVEIKIS BIUDŽETUI

Šis pasiūlymas neturi kiekybiškai įvertinamo poveikio biudžetui. Visi Sąjungos finansinės paramos, skirtos intervencinėms priemonėms pagal strateginį planą, pakeitimai atliekami atsižvelgiant į nacionalinius finansinius paketus.

5.    KITI ELEMENTAI

•    Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Atsižvelgiant į krizę, su kuria šiuo metu susiduria Sąjungos vyno sektorius, priemonė turėtų įsigalioti kuo greičiau, išskyrus naujas ženklinimo taisykles, kurios turi būti taikomos vėliau, kad gamintojai turėtų laiko prisitaikyti ir būtų galima parduoti produktus, paženklintus pagal anksčiau taikytas taisykles, kol baigsis jų atsargos.

Vyno rinkos stebėjimo centras nuolat stebi įvairių rūšių vyno pasiūlą ir paklausą Sąjungos rinkoje ir suteiks įžvalgų apie mažai alkoholio turinčių vynų rinkos segmento, kurio plėtrą siekiama remti šiuo siūlomu reglamentu, pokyčius. Leidimų sodinti vynmedžius išdavimo tvarkos pakeitimų poveikis bus stebimas remiantis valstybių narių kasmet teikiamais privalomais pranešimais apie tvarkos įgyvendinimą.

•    Aiškinamieji dokumentai (direktyvoms)

Netaikoma.

•    Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Jei vynuogynas išnaikinamas, vynuogių augintojas gali prašyti leidimo atsodinti vynmedžius, kuris galioja trejus metus (šešerius metus, jei vynmedžiai atsodinami tame pačiame žemės sklype). Aukšto lygio grupė rekomendavo nustatyti ilgesnį – aštuonerių metų – visų atsodinimo leidimų galiojimo laikotarpį, kad šioje neapibrėžtoje situacijoje vynuogių augintojai turėtų daugiau laiko apsvarstyti galimybę sodinti veisles, kurios geriau prisitaikiusios prie rinkos paklausos ar kintančių klimato sąlygų, arba taikyti naujus vynuogynų valdymo metodus.

Be to, siekiant sumažinti vynuogių augintojams tenkantį spaudimą, reikėtų panaikinti administracines nuobaudas, kurios taikomos, kai leidimas atsodinti vynmedžius neišnaudojamas jo galiojimo laikotarpiu. Kita vertus, Aukšto lygio grupė pritarė tam, kad administracinė nuobauda ir toliau būtų taikoma, jei leidimai sodinti naujus vynmedžius lieka neišnaudoti, siekiant atgrasyti gamintojus, kurie neketina sodinti vynuogynų, nuo spekuliacinių paraiškų teikimo. Tačiau, atsižvelgiant į dabartinę sumažėjusią vyno paklausą, vynuogių augintojams, turintiems iki 2025 m. sausio 1 d. išduotus galiojančius ir neišnaudotus leidimus sodinti naujus vynmedžius, turėtų būti leista iki tam tikros datos atsisakyti šių leidimų, netaikant administracinės nuobaudos, kad būtų panaikinta paskata sodinti vynuogynus ten, kur galbūt nebus paklausos jų gaminamam vynui.

Valstybės narės jau turi galimybę nustatyti regionines ribas, taikytinas leidimams sodinti naujus vynmedžius, konkretiems plotams, kurie atitinka vynų su saugoma kilmės vietos nuoroda gamybos reikalavimus, plotams, kurie atitinka vynų su saugoma geografine nuoroda gamybos reikalavimus, arba plotams be geografinės nuorodos. Joms taip pat turėtų būti suteikta galimybė apriboti leidimų sodinti naujus vynmedžius išdavimą regioniniu lygmeniu ir juos išduoti tik konkretiems plotams, kuriuose yra perteklinė pasiūla ir kuriuose įgyvendinamos arba buvo įgyvendintos nacionalinės arba Sąjungos priemonės, kuriomis siekiama sumažinti pasiūlą, pavyzdžiui, distiliavimas, neprinokusių vynuogių derliaus nuėmimas arba vynuogynų išnaikinimas, kad būtų išvengta tolesnio gamybos potencialo didinimo regionuose, kuriuose pasiūla jau viršija paklausą.

Tačiau tais atvejais, kai valstybė narė nusprendžia nustatyti regionines ribas konkretiems plotams, kad būtų išvengta pernelyg didelio gamybos potencialo augimo, valstybei narei taip pat turėtų būti suteikta teisė reikalauti, kad leidimai, išduoti atitinkamam plotui, kuriam taikoma konkreti riba, būtų naudojami tame plote, nes priešingu atveju kyla pavojus, kad bus visiškai užkirstas kelias naujokams, o tai atgrasytų naujus rinkos dalyvius ir jaunuosius ūkininkus.

Nors atsodinus išnaikintą vynuogyną visas vynuogynų plotas nepadidėja, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė nustatyti atsodinimo taisykles, kad būtų galima geriau valdyti vynuogynų teritorinį pasiskirstymą. Leidimai atsodinti vynmedžius gali būti naudojami toje pačioje valdoje, kurioje buvo išnaikintas vynuogynas. Atsižvelgiant į tai, kad valdose gali būti skirtingiems regionams priklausančių vynuogynų, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė išvengti vynuogynų perkėlimo iš vieno regiono į kitą, kai išlaikyti vynuogininkystę pradiniame geografiniame regione yra svarbu dėl socialinių ir ekonominių ar aplinkos priežasčių, pavyzdžiui, siekiant išsaugoti vynuogynus šlaituose ir terasose arba išsaugoti kraštovaizdį ir išvengti dirvožemio erozijos. Valstybėms narėms taip pat turėtų būti suteikta galimybė nustatyti specialias leidimų atsodinti vynmedžius išdavimo sąlygas, kad būtų skatinama naudoti veisles ir taikyti gamybos metodus, kuriais nedidinamas vidutinis derlius.

Mažėjant vartojimui, bendro gamybos potencialo stebėsena yra labai svarbi būsimai rinkos pusiausvyrai. Šio tikslo siekiama taikant leidimų sodinti vynmedžius išdavimo tvarką, kuri turėtų būti taikoma visose vyną gaminančiose valstybėse narėse, kai pasiekiamas tam tikras vynuogynų plotas.

Pastaraisiais metais vartotojai vis dažniau pageidauja vynuogių produktų, kurių sudėtyje yra mažiau alkoholio. Kalbant apie tokius produktus, vartotojams gerai žinomi tokie terminai kaip „be alkoholio“, „nealkoholinis“ ir „mažo alkoholio kiekio“, tačiau įvairiose valstybėse narėse šie terminai reglamentuojami skirtingai. Iš tiesų, kol nėra konkrečių Sąjungos taisyklių dėl maistingumo teiginių, nurodančių mažą alkoholio kiekį, sumažintą alkoholio ar energijos kiekį arba jų nebuvimą gėrimuose, kurių sudėtyje paprastai būna alkoholio, pagal Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą (Teiginių reglamento) 4 straipsnio 4 dalį gali būti taikomos atitinkamos nacionalinės taisyklės. Todėl visoje ES reikia suderinti šių terminų vartojimą ir apibrėžti su kiekvienu iš jų susijusį alkoholio kiekį. Tai turėtų atsispindėti ir vyno produktų ženklinimo taisyklėse, kad vartotojai būtų geriau informuojami apie vynuogių produktų, kurių sudėtyje yra mažiau alkoholio, savybes ir gamybos metodus, kad Sąjungos vyno sektorius galėtų pasinaudoti šia vartotojų paklausos raida ir kartu išlaikyti aukštus gamybos kokybės standartus.

Didelė putojančio vyno produktų, kurių sudėtyje yra mažiau arba visai nėra alkoholio, paklausa tarp vartotojų suteikia sektoriui galimybių, tačiau jų gamybai taikomi technologiniai apribojimai, susiję su dabartinėmis gamybos taisyklėmis dėl dealkoholizavimo. Pagal šiuo metu galiojančias taisykles vyno produktai, prieš juos dealkoholizuojant, turi atitikti tam tikros kategorijos vyno savybes ir mažiausią faktinę alkoholio koncentraciją. Dealkoholizavimo proceso metu iš putojančių vynų pašalinamas CO2. Todėl turėtų būti leidžiama putojančius ir gazuotus vynus gaminti iš nealkoholinių arba sumažinto alkoholio kiekio neputojančių vynų, taikant antrinę fermentaciją arba pridedant CO2, su sąlyga, kad jie bus ženklinami taip, kad neklaidintų vartotojo.

Galimybė pateikti sudedamųjų dalių sąrašą ir maistingumo deklaraciją elektroninėmis priemonėmis pasirodė esanti veiksminga priemonė veiklos vykdytojams teikiant informaciją vartotojams, kartu palengvinanti vidaus rinkos veikimą ir vyno eksportą, ypač smulkiesiems gamintojams. Vis dėlto, kadangi suderintų taisyklių dėl elektroninių priemonių nurodymo fizinėje etiketėje nėra ir dėl to valstybėse narėse taikomi skirtingi sprendimai, bendroji rinka tapo susiskaidžiusi, o tai trukdo tinkamai prekybai vynais visoje Sąjungoje. Todėl Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, parengti taisykles dėl elektroninių priemonių, kuriomis vartotojams teikiama informacija, nurodymo, visų pirma naudojant nekalbinę sistemą, kad būtų kuo labiau sumažintos veiklos vykdytojų išlaidos ir administracinė našta ir užtikrintas bendras požiūris visoje Sąjungos rinkoje, kartu atsižvelgiant į poreikį užtikrinti, kad informacija būtų prieinama vartotojams. Šiuo reglamento projektu Komisijai taip pat suteikiami įgaliojimai pritaikyti elektroninio ženklinimo taisykles prie naujų poreikių, atsirandančių dėl sparčios ir nuolatinės skaitmeninimo pažangos ir didėjančio informacijos, kuri turėtų būti prieinama vartotojams, kiekio.

Valstybės narės turi galimybę priimti prekybos taisykles, kuriomis būtų reguliuojama pasiūla vyno sektoriuje, siekiant pagerinti ir stabilizuoti bendrosios vyno rinkos veikimą. Atsižvelgiant į dabartinį struktūrinį vartojimo mažėjimą ir į tai, kad tam tikruose regionuose ir rinkos segmentuose nuolat susidaro perteklinė pasiūla, tikslinga paaiškinti, kad tokios taisyklės gali apimti didžiausio vynuogių derliaus nustatymą ir vyno atsargų valdymą. Be to, gamintojų organizacijos gali atlikti svarbų vaidmenį stiprinant vynuogių augintojų padėtį maisto tiekimo grandinėje ir pritaikant pasiūlą prie rinkos tendencijų. Todėl valstybės narės taip pat turėtų galėti priimti vyno sektoriaus prekybos taisykles, atsižvelgdamos į pasiūlymus, priimtus pripažintų gamintojų organizacijų arba pripažintų tarpšakinių organizacijų, kai jos laikomos atstovaujamosiomis atitinkamoje ekonominėje zonoje.

Esant rinkos disbalansui, valstybėms narėms šiuo metu leidžiama skirti nacionalines išmokas vyno gamintojams už savanorišką arba privalomą vyno distiliavimą. Šiuo pasiūlymu siekiama leisti mokėti nacionalines išmokas už savanorišką neprinokusių vynuogių derliaus nuėmimą ir savanorišką derlingų vynuogynų išnaikinimą kaip papildomas pasiūlos valdymo priemones, atsižvelgiant į tai, kad ekonomiškai efektyvu pašalinti vyno perteklių iš rinkos, kol jis dar nepagamintas. Siekiant išvengti konkurencijos iškraipymo, nustatomos ribos, taikomos nacionalinių išmokų, kurias valstybėje narėje bet kuriais konkrečiais metais leidžiama skirti už distiliavimą ir neprinokusių vynuogių derliaus nuėmimą, bendrai sumai. Kalbant apie vynuogynų išnaikinimą, turint omenyje struktūrinį priemonės pobūdį ir didesnes išlaidas, nacionalinių išmokų riba bus nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiant į konkrečias valstybės narės ir vyno regionų, kuriuose ji būtų įgyvendinama, rinkos aplinkybes.

Dar viena svarbi vynuogių produktų realizavimo rinka – aromatizuoti vyno produktai. Tačiau pagal galiojančius teisės aktus aromatizuotiems vyno produktams skirtų prekinių pavadinimų neleidžiama naudoti gėrimams, kurių alkoholio koncentracija nesiekia kiekvienai produktų kategorijai nustatytos mažiausios alkoholio koncentracijos. Atsižvelgiant į didėjančią naujoviškų alkoholinių gėrimų, kurių faktinė alkoholio koncentracija tūrio procentais yra mažesnė, paklausą tarp vartotojų, turėtų būti leidžiama aromatizuotus vyno produktus gaminti iš nealkoholinių arba sumažinto alkoholio kiekio vynų. Siekiant užtikrinti, kad vartotojai būtų tinkamai informuojami apie aromatizuotų vyno produktų, kurių sudėtyje yra mažiau alkoholio, pobūdį, tikslinga nustatyti nealkoholinių arba sumažinto alkoholio kiekio vynų ženklinimo taisykles, kad tie aromatizuoti vyno produktai galėtų būti pateikiami ir ženklinami vartojant tuos pačius aprašomuosius terminus, kaip ir atitinkamos alkoholio koncentracijos vynuogių produktai. Siekiant, kad vartotojams teikiama informacija būtų aiškesnė, nuostatos dėl aromatizuotų vyno produktų maistingumo deklaracijos ir sudedamųjų dalių sąrašo ženklinimo elektroninėmis priemonėmis turėtų būti suderintos su vynuogių produktams taikomomis nuostatomis.

Siekiant patenkinti naują vartotojų paklausą ir inovatyviųjų produktų poreikį, iš dalies keičiami aromatizuotų vyno produktų kategorijai „Glühwein“ taikomi reikalavimai, kad būtų galima naudoti rožinį vyną. Kartu numatyta uždrausti vartoti terminą „rožinis“ ženklinant vyną „Glühwein“, pagamintą derinant raudonąjį ir baltąjį vynus arba bet kurį iš šių vynų derinant su rožiniu vynu. Nustatoma nukrypti leidžianti nuostata dėl ženklinimo, pagal kurią pateikiant ir ženklinant alkoholinius gėrimus, pagamintus taikant tuos pačius reikalavimus, kokie nustatyti vynui „Glühwein“, tačiau kaip pagrindinę sudedamąją dalį naudojant vaisių vyną, o ne vynuogių produktus, galima naudoti prekinį pavadinimą „Glühwein“, kad būtų patenkinta tokių produktų paklausa tarp vartotojų.

Pagal BŽŪP strateginius planus gali būti remiamas vynuogynų restruktūrizavimas ir konversija. Siekiant pusiausvyros tarp valstybių narių poreikio užtikrinti efektyvų vynuogynų restruktūrizavimą ir poreikio išvengti gamybos padidėjimo, dėl kurio gali atsirasti pasiūlos perteklius, valstybėms narėms bus leidžiama nustatyti restruktūrizavimo ir konversijos intervencinių priemonių įgyvendinimo sąlygas, kad būtų išvengta derliaus padidėjimo, taigi ir gamybos padidėjimo vynuogynuose, kuriems taikomos šios intervencinės priemonės.

Siekiant plėtoti vyno turizmą vyno regionuose su saugomomis nuorodomis ir saugomomis geografinėmis nuorodomis, saugomas kilmės vietos nuorodas ir geografines nuorodas tvarkančios gamintojų grupės dabar gali pasinaudoti intervencinėmis priemonėmis, kuriomis skatinamas vyno turizmas gamybos regionuose.

Suinteresuotosios šalys ir valstybės narės ne kartą pareiškė, kad dabartinis ilgiausias trejų metų paramos, skiriamos trečiosiose šalyse vykdomiems populiarinimo ir komunikacijos veiksmams, susijusiems su pardavimo rinkų konsolidavimu, laikotarpis yra per trumpas šiam tikslui pasiekti. Todėl ilgiausias laikotarpis pratęsiamas nuo trejų iki penkerių metų.

Siekiant suteikti papildomą paskatą bendradarbiauti vyno sektoriuje, tam tikroms pripažintų gamintojų organizacijų vykdomoms investicijoms bus taikomas toks pat didžiausias Sąjungos finansinės paramos dydis, koks šiuo metu jau taikomas labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

Siekiant toliau remti gamintojus klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos srityje, valstybėms narėms suteikiama galimybė padidinti didžiausią Sąjungos finansinę paramą, kuri gali būti teikiama investicijoms, kuriomis siekiama tokio tikslo, iki 80 % tinkamų finansuoti investicinių sąnaudų.

Siekiant paaiškinti sąlygas, taikomas Sąjungos finansinei paramai investicijoms į inovacijas, aiškiai nurodoma, kad tokia Sąjungos finansinė parama negali būti teikiama sunkumų patiriančioms įmonėms, kaip jos suprantamos Komisijos komunikate „Gairės dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms ne finansų įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti“.

2025/0071 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo dėl tam tikrų vyno sektoriaus ir aromatizuotų vyno produktų rinkos taisyklių ir paramos sektoriui priemonių iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1308/2013, (ES) 2021/2115 ir (ES) Nr. 251/2014

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 42 straipsnio pirmą pastraipą ir 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 3 ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę 4 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)nors Sąjunga ir toliau pirmauja pasaulyje vyno gamybos, vartojimo ir eksporto vertės srityse, visuomeniniai ir demografiniai pokyčiai daro poveikį suvartojamo vyno kiekiui, kokybei ir rūšims. Vyno vartojimas Sąjungoje yra mažiausias per pastaruosius tris dešimtmečius, o tradicinėms Sąjungos vynų eksporto rinkoms poveikį daro mažėjančio vartojimo tendencijų ir geopolitinių veiksnių derinys, todėl eksporto modeliai tampa labiau neapibrėžti. Be to, dėl vyno sektoriaus pažeidžiamumo dėl klimato kaitos gamyba tampa nenuspėjama. Dėl susidariusios perteklinės pasiūlos mažėja kainos, todėl vynuogių augintojai turi mažiau pajamų, kurias galėtų investuoti į savo verslą, ir mažus finansinius rezervus, kuriais galėtų pasinaudoti, jei jų regionas susidurtų su vienu iš dažniau pasitaikančių ir dažnai vietinio pobūdžio ekstremalių meteorologinių reiškinių;

(2)šiems iššūkiams aptarti ir potencialioms Sąjungos vyno sektoriaus galimybėms nustatyti buvo įsteigta Aukšto lygio grupė vyno politikos klausimais. Ji svarstė, kaip geriau padėti sektoriui įveikti dabartinius struktūrinius iššūkius, valdant gamybos potencialą, didinant konkurencingumą ir ieškant naujų rinkos galimybių. Po keturių posėdžių Aukšto lygio grupė patvirtino dokumentą su politikos rekomendacijomis 5 ;

(3)siekiant suteikti kuo geresnę paramą vyno gamintojams, susiduriantiems su pirmiau minėtais iššūkiais, tikslinga į vynams ir aromatizuotiems vyno produktams taikomą teisinę sistemą įtraukti skubiausias Aukšto lygio grupės rekomendacijas;

(4)atsižvelgiant į šiuo metu mažėjančią vyno paklausą, vynuogių augintojams, turintiems galiojančius neišnaudotus leidimus sodinti naujus vynmedžius ir leidimus, išduotus pakeitus iki 2025 m. sausio 1 d. jiems suteiktas sodinimo teises, turėtų būti leista atsisakyti šių leidimų netaikant administracinės nuobaudos, kad leidimų sodinti vynmedžius turėtojai nebūtų skatinami sodinti vynuogynų ten, kur galbūt nebus paklausos jų gaminamam vynui. Kalbant apie po šios datos išduotus leidimus sodinti naujus vynmedžius, administracinė nuobauda turėtų būti ir toliau taikoma tuo atveju, jei šie leidimai nenaudojami, siekiant atgrasyti vynuogių augintojus, kurie neketina sodinti vynuogynų, nuo spekuliacinių paraiškų teikimo;

(5)kalbant apie gamybos potencialo valdymą, reikėtų numatyti ilgesnį leidimų atsodinti vynmedžius galiojimo laikotarpį, kad gamintojai turėtų daugiau laiko išnagrinėti galimybę sodinti veisles, kurios geriau prisitaikiusios prie rinkos paklausos ar kintančių klimato sąlygų, arba taikyti naujus vynuogynų valdymo metodus. Be to, siekiant sumažinti spaudimą vynuogių augintojams, jiems neturėtų būti taikomos administracinės nuobaudos, jei jie nusprendžia nenaudoti leidimo atsodinti vynmedžius;

(6)valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė apriboti leidimų sodinti naujus vynmedžius išdavimą regioniniu lygmeniu ir juos išduoti tik konkretiems plotams, kuriuose yra perteklinė pasiūla ir kuriuose įgyvendinamos arba buvo įgyvendintos nacionalinės arba Sąjungos priemonės, kuriomis siekiama sumažinti pasiūlą (pavyzdžiui, distiliavimas, neprinokusių vynuogių derliaus nuėmimas arba vynuogynų išnaikinimas), kad būtų išvengta tolesnio gamybos potencialo didinimo;

(7)jei valstybė narė nusprendžia nustatyti regionines ribas konkretiems plotams, kad būtų išvengta pernelyg didelio gamybos potencialo augimo, tikslinga leisti valstybėms narėms reikalauti, kad tam plotui, kuriam taikoma regioninė riba, išduoti leidimai būtų naudojami tame plote. Siekiant geriau atsižvelgti į naujausias vyno sektoriaus tendencijas, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė lanksčiai nustatyti net ir 0 % regionines ribas konkretiems plotams, kad gamybos potencialas būtų pritaikytas prie rinkos paklausos;

(8)nors atsodinus išnaikintus vynuogynus vynuogynų plotas nepadidėja, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė nustatyti atsodinimo taisykles, kad būtų galima geriau valdyti vynuogynų teritorinį pasiskirstymą, pavyzdžiui, išvengti vynuogynų perkėlimo į regionus, kuriuose sutrikusi rinkos pusiausvyra, arba toliau nuo šlaitų ir terasų, kur jie atlieka svarbų vaidmenį išsaugant kraštovaizdį ir vengiant dirvožemio erozijos. Valstybėms narėms taip pat turėtų būti suteikta galimybė nustatyti veislių naudojimo ir gamybos metodų taikymo sąlygas, kad būtų išvengta derliaus padidėjimo ir užtikrintas tradicinių vynuogių veislių ir gamybos metodų išsaugojimas;

(9)siekiant užtikrinti proporcingą leidimų sodinti vynmedžius išdavimo tvarkos taikymo metodą ir kartu atsižvelgti į didelę riziką, kurią rinkai kelia perteklinė pasiūla, tikslinga nustatyti didžiausią apsodintų vynuogynų hektarų ribą, iki kurios valstybės narės atleidžiamos nuo pareigos taikyti leidimų sodinti vynmedžius išdavimo tvarką;

(10)pastaraisiais metais vartotojai vis dažniau pageidauja vynuogių produktų, kurių sudėtyje yra mažiau alkoholio ir kurie šiuo metu gaminami dealkoholizavimo būdu, taikant tam tikrus Sąjungoje leidžiamus metodus. Vartotojams gerai žinomi tokie terminai kaip „0,0 %“, „nealkoholinis“ ir „silpnai alkoholinis“, kurie įvairiose valstybėse narėse yra plačiai vartojami, tačiau skirtingai reglamentuojami. Todėl visoje Sąjungoje būtina suderinti šių terminų vartojimą. Taigi vyno produktų ženklinimo taisyklės turėtų būti iš dalies pakeistos, kad vartotojai būtų geriau informuojami apie vynuogių produktų, kurių sudėtyje yra mažiau alkoholio, savybes, kartu išlaikant pareigą teikti informaciją apie gamybos metodą, t. y. dealkoholizavimą. Tai turėtų leisti Sąjungos vyno sektoriui pasinaudoti šia vartotojų paklausos raida ir kartu būtų išlaikomi aukšti gamybos kokybės standartai;

(11)didelė putojančio vyno produktų, kurių sudėtyje yra mažiau arba visai nėra alkoholio, paklausa tarp vartotojų suteikia šiam sektoriui galimybių. Tačiau dabartinėse nealkoholinių vynų gamybos taisyklėse nustatyti tam tikri tokių vynų gamybos technologiniai apribojimai. Pagal šiuo metu galiojančias taisykles, prieš dealkoholizuojant vyno produktus turi būti pasiektos atitinkamos kategorijos vyno savybės ir mažiausia alkoholio koncentracija, o tai reiškia, kad nealkoholiniai putojantys vynai gali būti gaminami tik iš putojančių vynų. Tačiau dealkoholizavimo proceso metu iš pirminio putojančio vyno visiškai pašalinamas bet koks CO2 kiekis. Todėl norint pagaminti putojantį vyną, kurio sudėtyje yra mažiau arba visai nėra alkoholio, į sumažinto alkoholio kiekio arba nealkoholinį vyną, kuriame nebeliko pradinio CO2 kiekio, taikant naują atskirą procesą reikia vėl pridėti CO2. Todėl nealkoholinius putojančius ir gazuotus putojančius vynus turėtų būti leidžiama gaminti tiesiogiai iš nealkoholinių arba sumažinto alkoholio kiekio neputojančių vynų, atitinkamai atliekant antrinę fermentaciją arba pridedant CO2;

(12)galimybė pateikti vyno produktų sudedamųjų dalių sąrašą ir maistingumo deklaraciją elektroninėmis priemonėmis pasirodė esanti veiksminga priemonė veiklos vykdytojams teikiant svarbią informaciją vartotojams, kartu palengvinanti vidaus rinkos veikimą ir vyno eksportą, ypač smulkiesiems gamintojams. Tačiau dėl to, kad nėra suderintų taisyklių dėl elektroninių priemonių, kuriomis pateikiamas sudedamųjų dalių sąrašas ir (arba) maistingumo deklaracija, nurodymo ant pakuotės ar prie jos pritvirtintoje etiketėje, veiklos vykdytojai taiko skirtingą praktiką, o nacionalinės valdžios institucijos – skirtingas taisykles, ir tai trukdo tinkamai prekybai vynais. Siekiant kuo labiau sumažinti veiklos vykdytojų išlaidas ir administracinę naštą ir užtikrinti bendrą požiūrį visoje Sąjungos rinkoje, kartu atsižvelgiant į poreikį užtikrinti, kad tokia informacija būtų prieinama vartotojams, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, parengti taisykles dėl elektroninių priemonių, kuriomis vartotojams pateikiamas sudedamųjų dalių sąrašas ir maistingumo deklaracija, nurodymo ant pakuotės arba prie jos pritvirtintoje etiketėje suderintu būdu, be kita ko, naudojant nekalbinę sistemą;

(13)Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pritaikyti elektroninio ženklinimo taisykles prie naujų poreikių, atsirandančių dėl sparčios ir nuolatinės skaitmeninimo pažangos, ir įtraukti kitą privalomą ar vartotojams svarbią informaciją, kuri gali būti pateikiama elektroniniu būdu;

(14)valstybės narės turi galimybę priimti prekybos taisykles, kuriomis būtų reguliuojama pasiūla vyno sektoriuje, siekiant pagerinti ir stabilizuoti bendrosios vyno rinkos veikimą. Atsižvelgiant į dabartinį struktūrinį vartojimo mažėjimą ir į tai, kad tam tikruose regionuose ir rinkos segmentuose nuolat susidaro perteklinė pasiūla, tikslinga paaiškinti, kad tokios taisyklės gali apimti didžiausio vynuogių derliaus nustatymą ir vyno atsargų valdymą. Be to, gamintojų organizacijos gali atlikti svarbų vaidmenį stiprinant vynuogių augintojų padėtį tiekiant maistą ir pritaikant pasiūlą prie rinkos tendencijų. Todėl valstybės narės taip pat turėtų galėti priimti vyno sektoriaus prekybos taisykles, atsižvelgdamos į pasiūlymus, priimtus pripažintų gamintojų organizacijų arba pripažintų tarpšakinių organizacijų, kai jos laikomos atstovaujamosiomis atitinkamoje ekonominėje zonoje (-ose);

(15)šiuo metu valstybėms narėms gali būti leidžiama skirti nacionalines išmokas vyno gamintojams už savanorišką arba privalomą vyno distiliavimą. Atsižvelgiant į tai, kad perteklinės produkcijos pašalinimas iš rinkos prieš gaminant vyną yra ekonomiškai efektyvus, tikslinga numatyti ir galimybę pagrįstais krizės atvejais leisti valstybėms narėms mokėti nacionalines išmokas už savanorišką neprinokusių vynuogių derliaus nuėmimą ir savanorišką derlingų vynuogynų išnaikinimą. Siekiant išvengti konkurencijos iškraipymo, šiuo reglamentu turėtų būti nustatytos ribos, taikomos nacionalinių išmokų, kurias valstybėje narėje bet kuriais konkrečiais metais leidžiama skirti už distiliavimą ir neprinokusių vynuogių derliaus nuėmimą, bendrai sumai. Atsižvelgiant į struktūrinį priemonės pobūdį ir didesnes išlaidas, išnaikinimo atveju netikslinga nustatyti bendros didžiausios nacionalinių išmokų sumos. Tačiau valstybės narės savo pranešime turėtų pagrįsti nacionalinių išmokų ribą kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamos į konkrečias savo ir vyno regionų, kuriuose ši priemonė būtų įgyvendinama, rinkos aplinkybes;

(16)aromatizuoti vyno produktai yra natūralus vynuogių produktų realizavimo būdas. Tačiau pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 251/2014 6 aromatizuotiems vyno produktams skirtų prekinių pavadinimų neleidžiama naudoti gėrimams, kurių alkoholio koncentracija nesiekia tame reglamente kiekvienai produktų kategorijai nustatytos mažiausios alkoholio koncentracijos. Atsižvelgiant į didėjančią naujoviškų alkoholinių gėrimų, kurių faktinė alkoholio koncentracija tūrio procentais yra mažesnė, paklausą tarp vartotojų, turėtų būti leidžiama pateikti rinkai gėrimus, gautus iš nealkoholinių arba sumažinto alkoholio kiekio vynų, pagamintų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1308/2013 7 , kuriuos pateikiant ir ženklinant vartojami aromatizuotiems vyno produktams skirti prekiniai pavadinimai;

(17)siekiant užtikrinti, kad vartotojai būtų tinkamai informuojami apie aromatizuotų vyno produktų, kurių sudėtyje yra mažiau alkoholio, pobūdį, tikslinga nustatyti taisykles, atitinkančias Reglamente (ES) Nr. 1308/2013 nustatytas taisykles, dėl nealkoholinių arba sumažinto alkoholio kiekio vynų ženklinimo, kad tie aromatizuoti vyno produktai, pagaminti iš nealkoholinių arba sumažinto alkoholio kiekio vynų, galėtų būti pateikiami ir ženklinami vartojant tuos pačius terminus, kaip ir atitinkamos alkoholio koncentracijos vynuogių produktai;

(18)pirmiau išdėstyti vynuogių produktų klausimai, susiję su elektroninių priemonių, kuriomis pateikiama maistingumo deklaracija ir sudedamųjų dalių sąrašas, nurodymu, galioja ir aromatizuotiems vyno produktams. Todėl Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, parengti aromatizuotiems vyno produktams skirtas taisykles dėl elektroninių priemonių nurodymo ant pakuotės arba prie jos pritvirtintoje etiketėje. Siekiant užtikrinti paprastumą ir aiškumą, šios taisyklės turėtų būti tokios pat, kaip ir vynuogių produktams taikomos taisyklės;

(19)siekiant patenkinti naujus vartotojų poreikius ir inovatyviųjų produktų poreikį, reikėtų iš dalies pakeisti aromatizuotų vyno produktų kategorijos „Glühwein“ gamybos ir ženklinimo taisykles, kad būtų galima naudoti rožinį vyną. Kartu turėtų būti uždrausta vartoti terminą „rožinis“ pateikiant ir ženklinant vyną „Glühwein“, pagamintą derinant raudonąjį ir baltąjį vynus arba bet kurį iš šių vynų derinant su rožiniu vynu. Dėl tų pačių priežasčių taip pat tikslinga nustatyti nukrypti leidžiančią nuostatą, pagal kurią pateikiant ir ženklinant alkoholinius gėrimus, pagamintus taikant tuos pačius reikalavimus, kokie nustatyti vynui „Glühwein“, tačiau kaip pagrindinę sudedamąją dalį naudojant vaisių vyną, o ne vynuogių produktus, būtų leidžiama naudoti prekinį pavadinimą „Glühwein“;

(20)siekiant plėtoti vyno turizmą vyno regionuose su saugomomis nuorodomis ir saugomomis geografinėmis nuorodomis, tikslinga leisti gamintojų grupėms, tvarkančioms saugomas kilmės vietos nuorodas ir geografines nuorodas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/1143 8 , būti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/2115 9 58 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos i punkte nurodytos rūšies intervencinių priemonių naudos gavėjomis;

(21)siekiant pusiausvyros tarp valstybių narių poreikio užtikrinti efektyvų vynuogynų restruktūrizavimą ir poreikio išvengti gamybos padidėjimo, dėl kurio gali atsirasti pasiūlos perteklius, valstybėms narėms turėtų būti leista nustatyti Reglamento (ES) 2021/2115 58 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkte nurodyto vynuogynų restruktūrizavimo ir konversijos įgyvendinimo sąlygas. Šiomis sąlygomis turėtų būti siekiama išvengti derliaus padidėjimo, taigi ir gamybos padidėjimo vynuogynuose, kuriems taikomos šios rūšies intervencinės priemonės;

(22)siekiant prisitaikyti prie rinkos tendencijų ir pasinaudoti efektyviomis rinkos galimybėmis, reikėtų pratęsti ilgiausią paramos, skirtos trečiosiose šalyse vykdomiems populiarinimo ir komunikacijos veiksmams, susijusiems su pardavimo rinkų konsolidavimu, laikotarpį nuo trejų iki penkerių metų;

(23)siekiant stiprinti bendradarbiavimą vyno sektoriuje, Reglamento (ES) 2021/2115 58 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytoms investicijoms, kurias vykdo pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013 pripažintos gamintojų organizacijos, turėtų būti taikoma Reglamento (ES) 2021/2115 59 straipsnio 2 dalyje nurodyta didžiausio dydžio Sąjungos finansinė parama, kaip tai jau daroma labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių, kaip jos suprantamos Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB 10 , atveju;

(24)siekiant toliau remti gamintojus klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos srityje, tikslinga numatyti galimybę valstybėms narėms padidinti didžiausią Sąjungos finansinę paramą investicijoms, kuriomis siekiama šio tikslo, iki 80 % tinkamų finansuoti investicinių sąnaudų;

(25)be to, būtina paaiškinti, kad Reglamento (ES) 2021/2115 58 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos e punkte nurodyta Sąjungos finansinė parama inovacijoms neturėtų būti teikiama sunkumų patiriančioms įmonėms, kaip jos suprantamos Komisijos komunikate „Gairės dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms ne finansų įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti“, kaip yra to reglamento 58 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytos Sąjungos finansinės paramos investicijoms atveju;

(26)todėl reglamentai (ES) Nr. 1308/2013, (ES) Nr. 251/2014 ir (ES) 2021/2115 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(27)kad gamintojai turėtų laiko prisitaikyti prie naujų reikalavimų, susijusių su vynuogių produktų, kurių sudėtyje yra mažai alkoholio, pavadinimu, šie nauji reikalavimai turėtų būti pradėti taikyti praėjus 18 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. Taip pat tikslinga nustatyti pereinamojo laikotarpio taisykles, kad iki naujų reikalavimų taikymo pradžios paženklintus vynuogių produktus būtų galima toliau tiekti rinkai, kol baigsis jų atsargos,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 daliniai pakeitimai

Reglamentas (ES) Nr. 1308/2013 iš dalies keičiamas taip:

(1)62 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3. 1 dalyje nurodyti leidimai, suteikti pagal 64 ir 68 straipsnius, galioja trejus metus nuo jų išdavimo dienos. Gamintojui, kuris neišnaudojo pagal 64 ir 68 straipsnius jam suteikto leidimo jo galiojimo laikotarpiu, taikomos administracinės nuobaudos, numatytos 90a straipsnio 4 dalyje.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, gamintojams, turintiems pagal 64 ir 68 straipsnius iki 2025 m. sausio 1 d. suteiktus galiojančius leidimus, 90a straipsnio 4 dalyje nurodyta administracinė nuobauda netaikoma, jei jie iki leidimų galiojimo pabaigos dienos ir ne vėliau kaip 2026 m. gruodžio 31 d. informuoja kompetentingas institucijas, kad jie neketina pasinaudoti savo leidimais.

Pagal 66 straipsnį suteikti leidimai atsodinti vynmedžius galioja aštuonerius metus nuo jų išdavimo dienos. Gamintojams, kurie neišnaudojo pagal 66 straipsnį jiems suteiktų leidimų jų galiojimo laikotarpiu, 90a straipsnio 4 dalyje nurodyta administracinė nuobauda netaikoma.“

(2)63 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)2 dalis pakeičiama taip:

„2. Valstybės narės gali:

a) nacionaliniu lygmeniu taikyti mažesnę procentinę dalį, nei nurodyta 1 dalyje;

   b) apriboti leidimų išdavimą regionų lygmeniu ir juos išduoti tik konkretiems plotams, kurie atitinka vynų su saugoma kilmės vietos nuoroda gamybos reikalavimus, plotams, kurie atitinka vynų su saugoma geografine nuoroda gamybos reikalavimus, arba plotams be geografinės nuorodos;

c) apriboti leidimų sodinti naujus vynmedžius išdavimą regionų lygmeniu ir juos išduoti tik konkretiems plotams, kuriuose pagrįstais krizės atvejais įgyvendintos nacionalinės arba Sąjungos priemonės, susijusios su vyno distiliavimu, neprinokusių vynuogių derliaus nuėmimu arba vynmedžių išnaikinimu.

Taikant c punktą, neprinokusių vynuogių derliaus nuėmimas reiškia visišką neprinokusių vynuogių kekių sunaikinimą arba pašalinimą tam tikrame plote sunaikinant visą derlių, išskyrus derliaus nenuėmimą, kai prekybai skirtos vynuogės paliekamos ant vynmedžių įprasto auginimo ciklo pabaigoje. Valstybės narės, kurios pagal pirmos pastraipos b arba c punktą riboja leidimų sodinti naujus vynmedžius išdavimą regioniniu lygmeniu, gali reikalauti, kad tokie leidimai būtų naudojami tuose regionuose.“;

(b)3 dalies pirmos pastraipos įžanginis sakinys pakeičiamas taip:

„3. Bet kuris iš 2 dalyje nurodytų apribojimų turi padėti pritaikyti gamybos potencialą prie rinkos paklausos ir turi būti pagrįstas viena arba daugiau iš toliau išvardytų konkrečių priežasčių:“.

(3)66 straipsnio 3 dalis papildoma antra pastraipa:

„Valstybė narė taip pat gali nustatyti, kad 1 dalyje nurodyti leidimai atsodinti vynmedžius gali būti išduodami laikantis vienos ar daugiau iš šių sąlygų:

a) leidimas naudojamas toje pačioje geografinėje vietovėje, kurioje buvo išnaikinti atitinkami vynmedžiai, jei vynuogininkystės išsaugojimas toje geografinėje vietovėje yra pateisinamas dėl socialinių, ekonominių ar aplinkos priežasčių,

b) naudojamos tik tos veislės ir gamybos metodai, kuriais nedidinamas vidutinis derlius, palyginti su išnaikintais vynmedžiais, arba tik tradicinės tam tikro regiono veislės ir gamybos metodai, jei atitinkamas išnaikintas plotas buvo gamybos regione, kurį valstybė narė įvertino kaip paveiktą struktūrinio rinkos disbalanso, arba

c) leidimas nenaudojamas kitame gamybos regione nei tas, kuriame yra išnaikintas plotas, jei valstybė narė tą kitą gamybos regioną įvertino kaip paveiktą struktūrinio rinkos disbalanso.“

(4)67 straipsnis pakeičiamas taip:

„67 straipsnis
De minimis

Šiame skyriuje nustatyta leidimų sodinti vynmedžius išdavimo tvarka netaikoma valstybėse narėse, kuriose bent per trejus iš penkerių praėjusių prekybos metų vynuogyno plotas neviršijo 10 000 ha. Jei valstybėje narėje ši sąlyga nebetenkinama, leidimų sodinti vynmedžius išdavimo tvarka toje valstybėje narėje taikoma nuo prekybos metų, einančių po prekybos metų, kuriais ši sąlyga nebebuvo tenkinama, pradžios.“

(5)119 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

(a)a punktas pakeičiamas taip:

„a) vynuogių produkto kategorijos pavadinimas pagal VII priedo II dalį. VII priedo II dalies 1 punkte ir 4–9 punktuose apibrėžtų vynuogių produktų kategorijų atveju, kai visas produktas arba jo dalis buvo dealkoholizuoti pagal VIII priedo I dalies E skirsnį, prie kategorijos pavadinimo pridedama:

i) terminas „nealkoholinis“, jei produkto faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, neviršija 0,5 %, kartu su užrašu „0,0 %“, jei produkto faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, neviršija 0,05 %;

ii) terminas „silpnai alkoholinis“, jei produkto faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, viršija 0,5 % ir yra bent 30 % mažesnė už mažiausią faktinę alkoholio koncentraciją, taikomą šiai kategorijai prieš dealkoholizavimą.“;

(b)įtraukiamas k punktas:

„k) a punkto antrame sakinyje nurodytų vynuogių produktų atveju – frazė „pagaminta dealkoholizuojant“.“

(6)122 straipsnio 1 dalies d punktas papildomas šiais papunkčiais:

„v) 119 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytų elektroninių priemonių nurodymu ant pakuotės arba prie jos pritvirtintoje etiketėje, be kita ko, vietoj žodžių naudojant piktogramą ar simbolį;

vi) elektroninėmis priemonėmis teikiamos informacijos forma ir išdėstymu, siekiant supaprastinti jos pateikimą, pritaikyti ją prie būsimos technologinės pažangos, naujų reikalavimų dėl vartotojams aktualios informacijos, kaip numatyta Sąjungos ar nacionalinės teisės aktuose, arba pagerinti prieinamumą vartotojams.“

(7)167 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„1. Siekdamos gerinti ir stabilizuoti vyno (įskaitant vynuoges, misą ir vyną, iš kurio jis gaminamas) bendrosios rinkos veikimą, šiuos produktus gaminančios valstybės narės gali nustatyti pasiūlai reguliuoti skirtas prekybos taisykles, be kita ko, nustatyti didžiausią derlių ir atsargų valdymo taisykles. Valstybės narės atsižvelgia į gamintojų organizacijų, pripažintų pagal 152 ir 154 straipsnius, arba tarpšakinių organizacijų, pripažintų pagal 157 ir 158 straipsnius, priimtus pasiūlymus, kai tokios organizacijos pagal 164 straipsnio 3 dalį laikomos atstovaujančiomis vyno sektoriui ekonominėje zonoje ar zonose, kuriose tas taisykles ketinama taikyti.“

(8)216 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)antraštė pakeičiama taip:

„Nacionalinės išmokos už vyno distiliavimą, neprinokusių vynuogių derliaus nuėmimą ar vynmedžių išnaikinimą pagrįstais krizės atvejais“;

(b)1 dalis pakeičiama taip:

„1. Valstybės narės gali skirti nacionalines išmokas vyno gamintojams už savanorišką ar privalomą vyno distiliavimą, savanorišką neprinokusių vynuogių derliaus nuėmimą ir savanorišką derlingų vynuogynų išnaikinimą pagrįstais krizės atvejais.

Taikant šį straipsnį, neprinokusių vynuogių derliaus nuėmimas reiškia visišką neprinokusių vynuogių kekių sunaikinimą arba pašalinimą tam tikrame plote sunaikinant visą derlių, išskyrus derliaus nenuėmimą, kai prekybai skirtos vynuogės paliekamos ant vynmedžių įprasto auginimo ciklo pabaigoje.

Pirmoje pastraipoje nurodytos išmokos, kai aktualu, neviršija produkto ir atitinkamo veiksmo sąnaudų, taip pat paskatos dalyvauti atliekant tokį veiksmą, kad būtų galima įveikti krizę.

Visa išmokų suma, kurią valstybė narė bet kuriais konkrečiais metais gali skirti nacionalinėms išmokoms už distiliavimą ir neprinokusių vynuogių derliaus nuėmimą, neviršija 20 % bendros valstybei narei tiems metams skirtų lėšų sumos, nustatytos Reglamento (ES) 2021/2115 VII priede.“;

(c)2 dalis pakeičiama taip:

„2. Valstybės narės, pageidaujančios pasinaudoti 1 dalyje nurodyta galimybe skirti nacionalines išmokas, Komisijai pateikia tinkamai pagrįstą pranešimą. Savo pranešimuose valstybės narės pagrindžia priemonės tinkamumą, jos trukmę, paramos sumas ir kitas sąlygas, atsižvelgdamos į savo ir vyno regionų, kuriuose priemonė būtų įgyvendinama, konkrečias rinkos aplinkybes.

Komisija, netaikydama 229 straipsnio 2 ar 3 dalyje nurodytos procedūros, nusprendžia, ar priemonės suma, trukmė ir kitos sąlygos yra patvirtintos ir ar galima skirti išmokas vyno gamintojams.“;

(d)4 dalis pakeičiama taip:

„4. Komisija pagal 227 straipsnį gali priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis straipsnis papildomas nustatant taisykles dėl būtiniausių reikalavimų krizinės padėties buvimui nustatyti ir dėl nacionalinių išmokų apskaičiavimo.“

(9)VII priedo II dalies įvadinėje formuluotėje kaip antra pastraipa įrašomas šis sakinys:

„4 ir 7 punktuose nurodytų kategorijų vynuogių produktai taip pat gali būti gaunami atitinkamai antrinės fermentacijos būdu arba pridedant anglies dioksido į 1 punkte nurodytus nealkoholinius arba sumažinto alkoholio kiekio vynus.“

2 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 251/2014 daliniai pakeitimai

Reglamentas (ES) Nr. 251/2014 iš dalies keičiamas taip:

(1)3 straipsnis papildomas šia dalimi:

„5. Nukrypstant nuo 2 dalies g punkte, 3 dalies g punkte, 4 dalies f punkte ir II priede kiekvienai produktų kategorijai nustatytų mažiausios alkoholio koncentracijos ribų, aromatizuotų vyno produktų faktinė alkoholio koncentracija tūrio procentais gali būti mažesnė, jei jie pagaminti iš vynuogių produktų, kurių atveju visas produktas arba jo dalis buvo dealkoholizuoti pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VIII priedo I dalies E skirsnį.“

(2)5 straipsnyje įterpiama ši dalis:

„1a. Jei aromatizuoti vyno produktai buvo gauti iš vynuogių produktų, kurių atveju visas produktas arba jo dalis buvo dealkoholizuoti pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VIII priedo I dalies E skirsnį, jų prekiniai pavadinimai papildomi tokiais pačiais terminais, kurie tomis pačiomis sąlygomis tiems vynuogių produktams nustatyti Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 119 straipsnio 1 dalies a punkto antrame sakinyje ir 119 straipsnio 1 dalies k punkte.“

(3)6a straipsnis papildomas šia dalimi:

„4a. Siekiant atsižvelgti į aromatizuoto vyno sektoriaus specifinius ypatumus, Komisijai pagal 34 straipsnio 2 dalį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas priimant taisykles dėl:

a) 2 ir 3 dalyse nurodytų elektroninių priemonių nurodymo ant pakuotės arba prie jos pritvirtintoje etiketėje, be kita ko, vietoj žodžių naudojant piktogramą ar simbolį;

b) elektroninėmis priemonėmis teikiamos informacijos formos ir išdėstymo, siekiant supaprastinti jos pateikimą, pritaikyti ją prie būsimos technologinės pažangos, naujų reikalavimų dėl vartotojams aktualios informacijos, kaip numatyta Sąjungos ar nacionalinės teisės aktuose, arba pagerinti prieinamumą vartotojams.“

(4)II priedo B dalies 8 punktas pakeičiamas taip:

„8. Glühwein –

aromatizuotas vyno gėrimas:

–kuris gaminamas tik iš raudonojo, baltojo ar rožinio vyno arba jų derinio,

–kuris aromatizuotas daugiausia naudojant cinamoną ar gvazdikėlius arba abu ir

–kurio faktinė alkoholio koncentracija ne mažesnė kaip 7 tūrio proc.

Nedarant poveikio nuostatoms dėl vandens kiekio, kuris naudojamas taikant I priedo 2 punktą, vandens pilti draudžiama.

Kai produktas pagamintas iš baltojo vyno, jo prekinis pavadinimas „Glühwein“ papildomas žodžiais, nurodančiais baltąjį vyną, kaip antai žodžiu „baltasis“.

Kai produktas pagamintas tik iš rožinio vyno, jo prekinis pavadinimas „Glühwein“ papildomas žodžiais, nurodančiais rožinį vyną, kaip antai žodžiu „rožinis“. Tačiau žodis „rožinis“ nevartojamas, jei „Glühwein“ pagamintas derinant raudonąjį vyną su baltuoju vynu arba bet kurį iš šių vynų su rožiniu vynu.

Nukrypstant nuo šio reglamento 5 straipsnio 1 ir 3 dalių, prekinis pavadinimas „Glühwein“ gali būti vartojamas pateikiant ir ženklinant alkoholinius gėrimus, pagamintus pagal pirmiau nurodytus reikalavimus, tačiau pagamintus iš fermentuotų gėrimų, gautų iš vaisių, išskyrus vynuoges. Tokiu atveju prekinis pavadinimas „Glühwein“ turi būti papildytas žodžiais, nurodančiais, kad jis pagamintas iš vaisių vyno, arba vienu iš šių terminų: „Heidelbeer-Glühwein“, „Apfel-Glühwein“ arba „Frucht-Glühwein“.“

3 straipsnis
Reglamento (ES) 2021/2115 daliniai pakeitimai

Reglamentas (ES) 2021/2115 iš dalies keičiamas taip:

(1)58 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

(a)i punktas pakeičiamas taip:

„i) tarpšakinių organizacijų, kurias valstybės narės pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013 yra pripažinusios vyno sektoriuje, arba gamintojų grupių, tvarkančių saugomas kilmės vietos nuorodas ir saugomas geografines nuorodas pagal Reglamentą (ES) 2024/1143*, vykdomi veiksmai, kuriais siekiama gerinti Sąjungos vynuogynų reputaciją skatinant vyno turizmą gamybos regionuose;

_______________________;

* 2024 m. balandžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1143 dėl vyno, spiritinių gėrimų ir žemės ūkio produktų geografinių nuorodų, taip pat dėl garantuotų tradicinių gaminių ir žemės ūkio produktų neprivalomų kokybės terminų, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1308/2013, (ES) 2019/787 ir (ES) 2019/1753 ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1151/2012, (OL L, 2024/1143, 2024 4 23, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1143/oj ).“

(b)po pirmos pastraipos įterpiama antra pastraipa:

„Taikydamos pirmos pastraipos a punktą, valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose gali nustatyti konkrečias agronomines, vynuogininkystės ar bet kokios kitos rūšies sąlygas, kuriomis užtikrinama, kad po veislių konversijos, vynuogyno vietos pakeitimo, vynuogyno atsodinimo ar vynuogyno valdymo metodų patobulinimo vynuogyno, kuriam taikomos šios rūšies intervencinės priemonės, derlius nepadidėtų.“;

(c)antra pastraipa tampa trečia pastraipa ir yra pakeičiama taip:

„Pirmos pastraipos k punktas taikomas tik vynams su saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografine nuoroda arba vynams su vyninių vynuogių veislės nuoroda. Populiarinimo ir komunikacijos veiksmai, kuriais siekiama konsoliduoti pardavimo rinkas, gali trukti ne ilgiau kaip penkerius metus (šis laikotarpis negali būti pratęstas) ir turi būti susiję tik su Sąjungos kokybės sistemomis, apimančiomis kilmės vietos nuorodas ir geografines nuorodas.“

(2)59 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)2 dalis pakeičiama taip:

„2. Sąjungos finansinė parama 58 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytoms investicijoms turi neviršyti:

a) 50 % tinkamų finansuoti investicinių sąnaudų mažiau išsivysčiusiuose regionuose;

b) 40 % tinkamų finansuoti investicinių sąnaudų regionuose, kurie nėra mažiau išsivystę regionai;

c) 75 % tinkamų finansuoti investicinių sąnaudų atokiausiuose regionuose;

d) 65 % tinkamų finansuoti investicinių sąnaudų mažosiose Egėjo jūros salose.

Pirmoje pastraipoje nurodyta didžiausio dydžio Sąjungos finansinė parama teikiama tik labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kaip jos suprantamos Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB**, ir pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013 pripažintoms gamintojų organizacijoms. Tačiau atokiausiuose regionuose ir mažosiose Egėjo jūros salose ji gali būti teikiama visoms įmonėms.

Įmonių, išskyrus pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013 pripažintas gamintojų organizacijas, kurioms netaikoma Rekomendacijos 2003/361/EB priedo 2 straipsnio 1 dalis ir kuriose dirba mažiau kaip 750 darbuotojų arba kurių metinė apyvarta yra mažesnė nei 200 mln. EUR, atveju pirmoje pastraipoje nustatyti didžiausi Sąjungos finansinės paramos lygiai sumažinami perpus.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, Sąjungos finansinė parama 58 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytoms investicijoms gali būti padidinta iki 80 % tinkamų finansuoti investicinių sąnaudų, patirtų dėl investicijų, susijusių su 57 straipsnio b punkte nustatytu tikslu prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos.

Sąjungos finansinė parama neskiriama sunkumų patiriančioms įmonėms, kaip jos suprantamos Komisijos komunikate „Gairės dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms ne finansų įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti“***.

_______________________;

** 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžties (OL L 124, 2003 5 20, p. 36, ELI: http://data.europa.eu/eli/reco/2003/361/oj ).

*** OL C 249, 2014 7 31, p. 1, ELI: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52014XC0731(01) .

(b)4 dalis papildoma šia pastraipa:

„Tačiau Sąjungos finansinė parama 58 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos m punkte nurodytoms investicijoms gali būti padidinta iki 80 % tinkamų finansuoti investicinių sąnaudų, patirtų dėl investicijų, susijusių su 57 straipsnio b punkte nustatytu tikslu prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos.“;

(c)6 dalis pakeičiama taip:

„6.    Sąjungos finansinė parama 58 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos e punkte nurodytoms inovacijoms vykdyti turi neviršyti:

a) 50 % tinkamų finansuoti investicinių sąnaudų mažiau išsivysčiusiuose regionuose;

b) 40 % tinkamų finansuoti investicinių sąnaudų regionuose, kurie nėra mažiau išsivystę regionai;

c) 80 % tinkamų finansuoti investicinių sąnaudų atokiausiuose regionuose;

d) 65 % tinkamų finansuoti investicinių sąnaudų mažosiose Egėjo jūros salose.

Pirmoje pastraipoje nurodyta didžiausio dydžio Sąjungos finansinė parama teikiama tik labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kaip jos suprantamos Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB, ir pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013 pripažintoms gamintojų organizacijoms. Tačiau atokiausiuose regionuose ir mažosiose Egėjo jūros salose ji gali būti teikiama visoms įmonėms.

Įmonių, išskyrus pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013 pripažintas gamintojų organizacijas, kurioms netaikoma Rekomendacijos 2003/361/EB priedo 2 straipsnio 1 dalis ir kuriose dirba mažiau kaip 750 darbuotojų arba kurių metinė apyvarta yra mažesnė nei 200 mln. EUR, atveju pirmoje pastraipoje nustatyti didžiausi Sąjungos finansinės paramos lygiai sumažinami perpus.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, Sąjungos finansinė parama 58 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos e punkte nurodytoms investicijoms gali būti padidinta iki 80 % tinkamų finansuoti investicinių sąnaudų, patirtų dėl investicijų, susijusių su 57 straipsnio b punkte nustatytu tikslu prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos.

Sąjungos finansinė parama neskiriama sunkumų patiriančioms įmonėms, kaip jos suprantamos Komisijos komunikate „Gairės dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms ne finansų įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti“.“

4 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostata

Vynuogių produktus, paženklintus pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 119 straipsnio 1 dalies a punkto antrą sakinį iki [konkreti data – 18 mėnesių nuo įsigaliojimo dienos], galima toliau tiekti rinkai, kol baigsis jų atsargos.

5 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Tačiau 1 straipsnio 5 dalis taikoma nuo [konkreti data – 18 mėnesių nuo įsigaliojimo dienos].

Priimta Briuselyje

TEISĖS AKTO PASIŪLYMO FINANSINIO POVEIKIO IR SKAITMENINIŲ ASPEKTŲ PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA3

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas3

1.2.Atitinkama politikos sritis (-ys)3

1.3.Tikslas (-ai)3

1.3.1.Bendrasis tikslas (-ai)3

1.3.2.Konkretus tikslas (-ai)3

1.3.3.Numatomas rezultatas (-ai) ir poveikis3

1.3.4.Veiklos rezultatų rodikliai3

1.4.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:4

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas4

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį4

1.5.2.Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame skirsnyje „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – Sąjungos veiksmais užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.4

1.5.3.Panašios patirties išvados4

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis5

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą5

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) ir jo (jos) finansinio poveikio trukmė6

1.7.Planuojamas biudžeto vykdymo metodas (-ai)6

2.VALDYMO PRIEMONĖS8

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės8

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os)8

2.2.1.Biudžeto vykdymo metodo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas8

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą vidaus kontrolės sistemą (-as)8

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės išlaidų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)8

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės9

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS10

3.1.Atitinkama daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)10

3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams12

3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka12

3.2.1.1.Patvirtinto biudžeto asignavimai12

3.2.1.2.Išorės asignuotųjų pajamų asignavimai17

3.2.2.Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas22

3.2.3.Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka24

3.2.3.1. Patvirtinto biudžeto asignavimai24

3.2.3.2.Išorės asignuotųjų pajamų asignavimai24

3.2.3.3.Iš viso asignavimų24

3.2.4.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai25

3.2.4.1.Finansuojami iš patvirtinto biudžeto25

3.2.4.2.Finansuojami išorės asignuotosiomis pajamomis26

3.2.4.3.Visi žmogiškųjų išteklių poreikiai26

3.2.5.Numatomo poveikio su skaitmeninėmis technologijomis susijusioms investicijoms apžvalga28

3.2.6.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa28

3.2.7.Trečiųjų šalių įnašai28

3.3.Numatomas poveikis pajamoms29

4.Skaitmeniniai aspektai29

4.1.Skaitmeninės svarbos reikalavimai30

4.2.Duomenys30

4.3.Skaitmeniniai sprendimai31

4.4.Sąveikumo vertinimas31

4.5.Skaitmeninio įgyvendinimo rėmimo priemonės32

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.    Atitinkama politikos sritis (-ys) 

1.3.    Tikslas (-ai)

1.3.1.    Bendrasis tikslas (-ai)

1.3.2.    Konkretus tikslas (-ai)

1.3.3.    Numatomas rezultatas (-ai) ir poveikis

–ES vyno sektorius ir toliau pirmauja pasaulinėje vyno rinkoje.

–Atkuriama pusiausvyra tarp vyno gamybos potencialo ir paklausos vidaus ir tarptautinėse rinkose tendencijų.

–Valstybės narės gali lanksčiau imtis priemonių problemoms ir sunkumams spręsti.

–Ūkininkai ir gamintojų organizacijos gali naudotis lankstesne politikos sistema, pagal kurią priimami su rinkos tendencijomis suderinti sprendimai.

–ES vyno sektorius stiprina gebėjimus gerinti savo padėtį besiformuojančiose ir naujose rinkose ir įvairinti pajamų šaltinius.

–ES vyno sektorius gali geriau kovoti su neapibrėžtumu, darančiu poveikį rinkai, įskaitant klimato kaitą.

1.3.4.    Veiklos rezultatų rodikliai

1.4.    Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su: 

 nauju veiksmu 

 nauju veiksmu, kai bus įgyvendintas bandomasis projektas ir (arba) atlikti parengiamieji veiksmai 11  

 esamo veiksmo galiojimo pratęsimu 

 vieno ar daugiau veiksmų sujungimu arba nukreipimu į kitą (naują) veiksmą

1.5.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas 

1.5.1.    Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

1.5.2.    ES dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame skirsnyje „ES dalyvavimo pridėtinė vertė“ – ES veiksmais užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

1.5.3.    Panašios patirties išvados

1.5.4.    Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.5.5.    Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

1.6.    Pasiūlymo (iniciatyvos) ir jo (jos) finansinio poveikio trukmė

 trukmė ribota

    galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD],

    įsipareigojimų asignavimų finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM, o mokėjimų asignavimų – nuo MMMM iki MMMM;

 trukmė neribota

·įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

·vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.    Planuojamas biudžeto vykdymo metodas (-ai) 12  

 Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

· padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

·    vykdomųjų įstaigų.

 Pasidalijamasis valdymas su valstybėmis narėmis

 Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis pavedant:

· trečiosioms valstybėms arba jų paskirtoms įstaigoms;

· tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

· Europos investicijų bankui ir Europos investicijų fondui;

· įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 70 ir 71 straipsniuose;

· viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms;

· įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, tiek, kiek joms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

· įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurioms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

· atitinkamame pagrindiniame akte nurodytoms įstaigoms ar asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus bendros užsienio ir saugumo politikos srityje pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį;

·valstybėje narėje įsteigtoms įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė arba Sąjungos teisė ir kurioms pagal konkrečių sektorių taisykles gali būti patikėtas Sąjungos lėšų arba biudžeto garantijų įgyvendinimas tiek, kiek tokias įstaigas kontroliuoja viešosios teisės reglamentuojamos įstaigos arba įstaigos, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, ir joms kontrolės įstaigos suteikia tinkamas finansines garantijas solidariosios atsakomybės forma arba lygiavertes finansines garantijas, kurios kiekvienam veiksmui gali būti apribotos iki didžiausios Sąjungos paramos sumos.

Pastabos

2.    VALDYMO PRIEMONĖS 

2.1.    Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

2.2.    Valdymo ir kontrolės sistema (-os) 

2.2.1.    Biudžeto vykdymo metodo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

2.2.2.    Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą vidaus kontrolės sistemą (-as)

2.2.3.    Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės išlaidų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą) 

2.3.    Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės 

3.    NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS 

3.1.    Atitinkama daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės) 

–Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija	Biudžeto eilutė	Išlaidų rūšis	Įnašas
	Numeris	DA / NDA 13	ELPA šalių 14	valstybių kandidačių ir potencialių kandidačių 15	kitų trečiųjų valstybių	kitų asignuotųjų pajamų
3	[08.02.02.03] Intervencinių priemonių tam tikruose sektoriuose rūšys pagal BŽŪP strateginius planus. Vyno sektorius	DA / NDA	TAIP / NE	TAIP / NE	TAIP / NE	TAIP / NE
	[XX.YY.YY.YY]	DA / NDA	TAIP / NE	TAIP / NE	TAIP / NE	TAIP / NE
	[XX.YY.YY.YY]	DA / NDA	TAIP / NE	TAIP / NE	TAIP / NE	TAIP / NE

–Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija	Biudžeto eilutė	Išlaidų rūšis	Įnašas
	Numeris	DA / NDA	ELPA šalių	valstybių kandidačių ir potencialių kandidačių	kitų trečiųjų valstybių	kitų asignuotųjų pajamų
	[XX.YY.YY.YY]	DA / NDA	TAIP / NE	TAIP / NE	TAIP / NE	TAIP / NE
	[XX.YY.YY.YY]	DA / NDA	TAIP / NE	TAIP / NE	TAIP / NE	TAIP / NE
	[XX.YY.YY.YY]	DA / NDA	TAIP / NE	TAIP / NE	TAIP / NE	TAIP / NE

3.2.    Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams 

3.2.1.    Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka 

·    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

·    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

3.2.1.1.    Patvirtinto biudžeto asignavimai

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

Numeris

GD: AGRI			Metai	Metai	Metai	Metai	IŠ VISO DFP 2021–2027
			2024	2025	2026	2027
Veiklos asignavimai
Biudžeto eilutė	Įsipareigojimai	1a					0,000
	Mokėjimai	2a					0,000
Biudžeto eilutė	Įsipareigojimai	1b					0,000
	Mokėjimai	2b					0,000
Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami iš konkrečių programų paketo lėšų 16
Biudžeto eilutė		3					0,000
IŠ VISO asignavimų Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD	Įsipareigojimai	= 1a + 1b + 3	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
	Mokėjimai	= 2a + 2b + 3	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000

Privaloma lentelė

			Metai	Metai	Metai	Metai	IŠ VISO DFP 2021–2027
			2024	2025	2026	2027
IŠ VISO veiklos asignavimų	Įsipareigojimai	4	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
	Mokėjimai	5	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų paketo lėšų		6	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos <...> IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ	Įsipareigojimai	= 4 + 6	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
	Mokėjimai	= 5 + 6	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000

GD: AGRI				Metai	Metai	Metai	Metai	IŠ VISO DFP 2021–2027
				2024	2025	2026	2027
 Žmogiškieji ištekliai				0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
 Kitos administracinės išlaidos				0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
IŠ VISO <….> GD	Asignavimai			0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
GD: <…….>				Metai	Metai	Metai	Metai	IŠ VISO DFP 2021–2027
				2024	2025	2026	2027
 Žmogiškieji ištekliai				0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
 Kitos administracinės išlaidos				0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
IŠ VISO <….> GD	Asignavimai			0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ		(Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų)		0,000	0,000	0,000	0,000	0,000

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

		Metai	Metai	Metai	Metai	IŠ VISO DFP 2021–2027
		2024	2025	2026	2027
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–7 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS	Įsipareigojimai	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
	Mokėjimai	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000

3.2.2.    Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas (not to be completed for decentralised agencies)

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Nurodyti tikslus ir atliktus darbus 

Metai 2024

Metai 2025

Metai 2026

Metai 2027

IŠ VISO

ATLIKTI DARBAI

Rūšis 17

Vidutinės sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Bendras skaičius

Iš viso sąnaudų

1 KONKRETUS TIKSLAS 18 ...

– Atliktas darbas

– Atliktas darbas

– Atliktas darbas

1 konkretaus tikslo tarpinė suma

2 KONKRETUS TIKSLAS ...

– Atliktas darbas

2 konkretaus tikslo tarpinė suma

IŠ VISO

3.2.3.    Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka 

·    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

·    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

3.2.3.1. Patvirtinto biudžeto asignavimai

PATVIRTINTI ASIGNAVIMAI	Metai	Metai	Metai	Metai	IŠ VISO 2021–2027
	2024	2025	2026	2027
7 IŠLAIDŲ KATEGORIJA
Žmogiškieji ištekliai	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
Kitos administracinės išlaidos	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
7 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
Neįtraukta į 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ
Žmogiškieji ištekliai	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
Kitos administracinio pobūdžio išlaidos	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
Tarpinė suma, neįtraukta į 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
IŠ VISO	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000

3.2.4.    Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai 

·    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

·    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

3.2.4.1.    Finansuojami iš patvirtinto biudžeto

Sąmatą surašyti etatų vienetais

PATVIRTINTI ASIGNAVIMAI		Metai	Metai	Metai	Metai
		2024	2025	2026	2027
 Etatų plano etatai (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai)
20 01 02 01 (Būstinė ir Komisijos atstovybės)		0	0	0	0
20 01 02 03 (ES Delegacijos)		0	0	0	0
01 01 01 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai)		0	0	0	0
01 01 01 11 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai)		0	0	0	0
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti)		0	0	0	0
• Išorės darbuotojai (etato ekvivalentais)
20 02 01 (AC, END finansuojami iš bendrojo biudžeto)		0	0	0	0
20 02 03 (AC, AL, END ir JPD ES delegacijose)		0	0	0	0
Administracinės paramos eilutė [XX.01.YY.YY]	- būstinėje	0	0	0	0
	- ES delegacijose	0	0	0	0
01 01 01 02 (AC, END – netiesioginiai moksliniai tyrimai)		0	0	0	0
01 01 01 12 (AC, END – tiesioginiai moksliniai tyrimai)		0	0	0	0
Kitos biudžeto eilutės – 7 išlaidų kategorija		0	0	0	0
Kitos biudžeto eilutės – neįtraukta į 7 išlaidų kategorija		0	0	0	0
IŠ VISO		0	0	0	0

3.2.5.    Numatomo poveikio su skaitmeninėmis technologijomis susijusioms investicijoms apžvalga

Compulsory: the best estimate of the digital technology-related investments entailed by the proposal/initiative should be included in the table below.

Exceptionally, when required for the implementation of the proposal/initiative, the appropriations under Heading 7 should be presented in the designated line.

The appropriations under Headings 1-6 should be reflected as “Policy IT expenditure on operational programmes”. This expenditure refers to the operational budget to be used to re-use/ buy/ develop IT platforms/ tools directly linked to the implementation of the initiative and their associated investments (e.g. licences, studies, data storage etc). The information provided in this table should be consistent with details presented under Section 4 “Digital dimensions”.

IŠ VISO skaitmeninių ir IT asignavimų	Metai	Metai	Metai	Metai	IŠ VISO DFP 2021–2027
	2024	2025	2026	2027
7 IŠLAIDŲ KATEGORIJA
IT išlaidos (organizacijos)	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
7 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
Neįtraukta į 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ
Politikos priemonių IT išlaidos veiklos programoms	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
Tarpinė suma, neįtraukta į 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
IŠ VISO	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000

3.2.6.    Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa 

Pasiūlymas (iniciatyva)

·    Galima visiškai finansuoti perskirstant asignavimą atitinkamoje daugiametės finansinės programos (DFP) išlaidų kategorijoje.

·    Reikia panaudoti nepaskirstytą maržą pagal atitinkamą DFP išlaidų kategoriją ir (arba) specialias priemones, kaip apibrėžta DFP reglamente.

·    Reikia persvarstyti DFP.

3.2.7.    Trečiųjų šalių įnašai 

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

·    nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

·    numatytas trečiųjų šalių bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

	Metai 2024	Metai 2025	Metai 2026	Metai 2027	Iš viso
Bendrą finansavimą teikianti įstaiga
IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų

3.3.    Numatomas poveikis pajamoms 

·    Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.

·    Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

(3)nuosaviems ištekliams

    kitoms pajamoms

    pajamoms, priskirtoms išlaidų eilutėms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto pajamų eilutė:	Einamųjų finansinių metų asignavimai	Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis 19
		Metai 2024	Metai 2025	Metai 2026	Metai 2027
…………. straipsnis

Asignuotųjų pajamų atveju – biudžeto išlaidų eilutė (-ės), kuriai (-ioms) daromas poveikis.

Kitos pastabos (pvz., poveikio pajamoms apskaičiavimo metodas (formulė) arba kita informacija).

4.    Skaitmeniniai aspektai

4.1.    Skaitmeninės svarbos reikalavimai

Reikalavimo nuoroda Reikalavimo aprašymas Subjektas, kuriam reikalavimas daro poveikį arba kuris yra susijęs su reikalavimu Apibendrintieji procesai Kategorija 1 straipsnio 6 dalis Komisijai suteikiami įgaliojimai nustatyti taisykles ir nuostatas dėl privalomos informacijos, nustatytos reglamento 119 straipsnyje, elektroninio ženklinimo. – Komisija – Suinteresuotosios šalys – Plačioji visuomenė Vynuogių produktų ženklinimas Skaitmeninis sprendimas 2 straipsnio 3 dalis Kaip ir pirmiau dėl aromatizuotų vyno produktų. – Suinteresuotosios šalys – Plačioji visuomenė Aromatizuotų vyno produktų ženklinimas Skaitmeninis sprendimas

4.2.    Duomenys

Siūlomomis nuostatomis: a) Komisijai suteikiami įgaliojimai nustatyti taisykles, kuriomis papildomos galiojančios taisyklės dėl tam tikros privalomos informacijos, kurią veiklos vykdytojai teikia vartotojams vyno sektoriuje, elektroninio ženklinimo (1 straipsnio 6 dalis). Asmens duomenų apsauga jau aptarta galiojančiame reglamente ir nepatenka į šio reglamento taikymo sritį; b) nuostatos dėl aromatizuotų vyno produktų maistingumo deklaracijos ir sudedamųjų dalių sąrašo elektroninio ženklinimo suderinamos su vynuogių produktams taikomomis nuostatomis (2 straipsnio 3 dalis). Suderinimas su Europos duomenų strategija Laikantis ES duomenų strategijos, deleguotaisiais įgaliojimais, susijusiais su vynuogių ir vyno produktų elektroniniu ženklinimu, bus suderintos sąlygos ir taisyklės, susijusios su elektroninių nuorodų į vartotojams skirtą informaciją, pateikimu, o tai užtikrins bendrą požiūrį visoje Sąjungos rinkoje. Galiausiai, taikant tokį požiūrį, etiketės galės cirkuliuoti ES ir tai bus naudinga piliečiams ir vartotojams. Konkretūs suderinimo su Europos duomenų strategija elementai turėtų būti vertinami kiekvienu konkrečiu atveju, kai bus naudojamasi įgaliojimais. Suderinimas su vienkartinio duomenų pateikimo principu Netaikoma. Viešojo administravimo institucijoms tai netaikoma. Duomenų srautai Netaikoma.

4.3.    Skaitmeniniai sprendimai

Skaitmeninis sprendimas: įgaliojimų, susijusių su elektroninėmis priemonėmis pateikiama privaloma ženklinimo informacija, suteikimas. Nuoroda į reikalavimus: 1 straipsnio 6 dalis Komisija gali parengti deleguotuosius aktus, kuriais būtų nustatytos bendros taisyklės dėl elektroninių priemonių, kuriomis vartotojams teikiama privaloma informacija, nurodymo ant vynuogių produktų pakuotės ar etiketėje, taip pat prireikus prie būsimos technologinės pažangos pritaikytos elektroninio ženklinimo taisyklės (pavyzdžiui, griežtesni reikalavimai dėl elektroninės informacijos teikimo, kai veiklos vykdytojai ją teikia vienas kitam arba vartotojams). Taigi naujomis taisyklėmis būtų pagerintas skaitmeninių etikečių prieinamumas ir suprantamumas visoje ES, sumažintos veiklos vykdytojų išlaidos ir padidintas aiškumas vartotojams. Atsakingas subjektas: Europos Komisija (įgaliojimų suteikimas); ekonominės veiklos vykdytojai (įgyvendinimas). Skaitmeninis sprendimas: nuostata, pagal kurią privalomą informaciją galima ženklinti elektroninėmis priemonėmis. Nuoroda į reikalavimus: 2 straipsnio 3 dalis Aromatizuotiems vyno produktams skirtos elektroninių priemonių nurodymo taisyklės būtų suderintos su vyno sektoriaus taisyklėmis, taigi visuose sektoriuose būtų taikoma bendra sistema. Būtų atspindėtos šios vynui skirtos pagrindinės galiojančios privalomos taisyklės: veiklos vykdytojai gali pateikti tam tikrą privalomą informaciją (sudedamųjų dalių sąrašą, maistingumo deklaraciją) fizinėje etiketėje arba elektroninėmis priemonėmis, nurodytomis ant pakuotės arba prie jos pritvirtintoje etiketėje. Sistemoje turi būti vengiama bet kokio naudotojų duomenų rinkimo ar sekimo ir informacijos rinkodaros tikslais teikimo. Atsakingas subjektas: ekonominės veiklos vykdytojas. Šiuo metu politikos iniciatyvoje nenumatyta nurodytam skaitmeniniam sprendimui naudoti dirbtinio intelekto technologijas.

4.4.    Sąveikumo vertinimas

Politikos iniciatyvoje nustatyti reikalavimai nėra susiję su skaitmeninėmis viešosiomis paslaugomis.

4.5.    Skaitmeninio įgyvendinimo rėmimo priemonės

1 straipsnio 6 dalis: Komisija priima deleguotuosius aktus, kai manoma, kad tai būtina (ne per konkretų terminą). Į šį procesą įtraukiamos valstybės narės. 2 straipsnio 3 dalis: šia nuostata įtraukiant aromatizuotus vynus tik išplečiamas vynui skirtų elektroninio ženklinimo taisyklių taikymas. Į šį procesą įtraukiamos valstybės narės. Taisykles įgyvendina veiklos vykdytojai.

(1)     https://agriculture.ec.europa.eu/document/download/f9ee9420-2b95-4788-8dc2-faa3cfb8171a_en?filename=policy-recommendations-wine-sector-hlg_en.pdf .

(2)     https://agriculture.ec.europa.eu/document/download/83588b14-0c75-43a4-b8ab-c5718bee6b01_en?filename=future-prospects-of-the-eu-wine-sector-june-2024.pdf .

(3)    OL C , , p. .

(4)    OL C , , p. .

(5)     https://agriculture.ec.europa.eu/document/download/f9ee9420-2b95-4788-8dc2-faa3cfb8171a_en?filename=policy-recommendations-wine-sector-hlg_en.pdf .

(6)    2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 251/2014 dėl aromatizuotų vyno produktų apibrėžties, aprašymo, pateikimo ir ženklinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1601/91, (OL L 84, 2014 3 20, p. 14, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2014/251/oj ).

(7)    2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007, (OL L 347, 2013 12 20, p. 671, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2013/1308/oj ).

(8)    2024 m. balandžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1143 dėl vyno, spiritinių gėrimų ir žemės ūkio produktų geografinių nuorodų, taip pat dėl garantuotų tradicinių gaminių ir žemės ūkio produktų neprivalomų kokybės terminų, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1308/2013, (ES) 2019/787 ir (ES) 2019/1753 ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1151/2012, (OL L, 2024/1143, 2024 4 23, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1143/oj ).

(9)    2021 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/2115, kuriuo nustatomos valstybių narių pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų (BŽŪP strateginių planų), finansuotinų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), rėmimo taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013, (OL L 435, 2021 12 6, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2021/2115/oj ).

(10)    2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžties (OL L 124, 2003 5 20, p. 36, ELI: http://data.europa.eu/eli/reco/2003/361/oj ).

(11)    Kaip nurodyta Finansinio reglamento 58 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

(12)    Informacija apie biudžeto vykdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BUDGpedia“ https://myintracomm.ec.europa.eu/corp/budget/financial-rules/budget-implementation/Pages/implementation-methods.aspx .

(13)    DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

(14)    ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

(15)    Valstybių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių kandidačių.

(16)    Techninė ir (arba) administracinė parama bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(17)    Atlikti darbai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

(18)    Apibūdinta 1.3.2 skirsnyje „Konkretus tikslas (-ai) ...“.

(19)    Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 20 % surinkimo sąnaudų.