EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2025 02 26
COM(2025) 80 final
2025/0044(COD)
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA
kuria dėl datų, nuo kurių valstybės narės turi taikyti tam tikrus įmonių informacijos apie tvarumą teikimo ir įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo reikalavimus, iš dalies keičiamos direktyvos (ES) 2022/2464 ir (ES) 2024/1760
(Tekstas svarbus EEE)
{SWD(2025) 80 final}
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS
•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai
Bendrosios aplinkybės ir tikslai
Savo pranešime „Europos konkurencingumo ateitis“ Mario Draghi pabrėžė, kad Europa turi sukurti tokią reglamentavimo aplinką, kuri sudarytų palankesnes sąlygas konkurencingumui ir atsparumui, atkreipdamas dėmesį į naštą ir reikalavimų laikymosi išlaidas, atsirandančias dėl Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyvos (ĮITTD) ir Įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo direktyvos (ĮTIPD) 1 . Budapešto deklaracijoje dėl Naujojo Europos konkurencingumo susitarimo ES valstybių ir vyriausybių vadovai paragino pradėti paprastinimo revoliuciją, užtikrinti aiškią, paprastą ir pažangią reglamentavimo sistemą ir labai smarkiai sumažinti administracinę, reglamentavimo ir ataskaitų teikimo naštą, visų pirma MVĮ. 2 Jie paragino Komisiją pateikti konkrečių pasiūlymų, kaip per 2025 m. pirmą pusmetį ataskaitų teikimo reikalavimus sumažinti bent 25 %.
Komunikate dėl ES konkurencingumo kelrodžio Komisija patvirtino, kad pasiūlys pirmąjį bendrąjį supaprastinimo dokumentų rinkinį, kuris apims plataus masto supaprastinimą tvaraus finansavimo atskaitomybės, įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo ir taksonomijos srityse 3 . Komunikate „Paprastesnė ir greitesnė Europa. Komunikatas dėl įgyvendinimo ir supaprastinimo“ Komisija išdėstė įgyvendinimo ir supaprastinimo darbotvarkę, lemsiančią greitus ir pastebimus žmonėms ir verslui svarbius praktinius teigiamus pokyčius, kuriai įgyvendinti nepakaks laipsniško požiūrio, bet bus svarbu imtis drąsių Europos Sąjungos, nacionalinių ir regioninių taisyklių racionalizavimo ir supaprastinimo veiksmų 4 .
ĮITTD įsigaliojo 2023 m. sausio 5 d. 5 Ja buvo sugriežtinti ir modernizuoti įmonių informacijos apie tvarumą teikimo reikalavimai iš dalies pakeičiant Apskaitos direktyvą, Skaidrumo direktyvą, Audito direktyvą ir Audito reglamentą 6 . ĮITTD yra svarbus Europos žaliojo kurso ir Tvaraus finansavimo veiksmų plano elementas 7 . Ja siekiama užtikrinti, kad investuotojai turėtų informacijos, kurios jiems reikia, kad suprastų ir valdytų riziką, kuri įmonėms, į kurias investuojama, kyla dėl klimato kaitos ir kitų tvarumo problemų. Ja taip pat siekiama užtikrinti, kad investuotojai ir kiti suinteresuotieji subjektai turėtų reikiamą informaciją apie įmonių poveikį žmonėms ir aplinkai. Taip direktyva prisidedama prie finansinio stabilumo ir aplinkosauginio naudingumo. Tai būtina sąlyga, kad finansiniai ištekliai būtų paskirstomi įmonėms, siekiančioms tvarumo tikslų, o visiems suinteresuotiesiems subjektams būtų užtikrinta didesnė su įmonių tvarumo rezultatais susijusi atskaitomybė ir skaidrumas.
ĮTIPD buvo priimta 2024 m. birželio 13 d. Jos tikslas – prisidėti prie platesnio Europos Sąjungos užmojo pereiti prie tvarios ir neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, kaip išdėstyta Europos žaliojo kurso komunikate. Joje reikalaujama, kad įmonės nustatytų su jų veikla, jų patronuojamųjų įmonių veikla ir veikla jų veiklos grandinėse susijusį neigiamą poveikį žmogaus teisėms ir aplinkai ir su juo kovotų.
ĮITTD ir ĮTIPD šiuo metu įgyvendinamos naujomis ir sudėtingomis aplinkybėmis. Dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą padidėjo energijos kainos ES įmonėms. Toliau kintant geopolitinei aplinkai didėja įtampa prekybos srityje. Dėl skirtingo kai kurių kitų pagrindinių jurisdikciją turinčių subjektų požiūrio į įmonių informacijos apie tvarumą teikimo ir išsamaus patikrinimo reglamentavimą kyla klausimų dėl šių teisės aktų poveikio ES įmonių konkurencinei padėčiai. Sąjungos gebėjimas išsaugoti ir apsaugoti savo vertybes, be kita ko, priklauso nuo jos ekonomikos gebėjimo prisitaikyti ir konkuruoti nestabiliomis ir kartais priešiškomis geopolitinėmis aplinkybėmis.
Todėl šiuo pasiūlymu ĮTIPD ir tam tikrų ĮITTD nuostatų taikymo pradžia atidedama.
Konkrečios šio pasiūlymo aplinkybės ir tikslai, susiję su ĮITTD
ĮITTD šiuo metu taikoma didžiosioms įmonėms, MVĮ, kurių vertybiniai popieriai įtraukti į ES reguliuojamų rinkų prekybos sąrašus, didžiųjų grupių patronuojančiosioms įmonėms, taip pat emitentams, kurie priskiriami šių kategorijų įmonėms. ĮITTD nustatyti informacijos teikimo reikalavimai pradedami laipsniškai taikyti skirtingų kategorijų įmonėms. Pirmuoju etapu didelės viešojo intereso įmonės, kuriose dirba daugiau kaip 500 darbuotojų, ataskaitą už 2024 finansinius metus pirmą kartą turi pateikti 2025 m. 8 . Antruoju etapu kitos didžiosios įmonės 2026 m. turi pateikti ataskaitą už 2025 finansinius metus 9 . Trečiuoju etapu MVĮ, kurių vertybiniai popieriai įtraukti į ES reguliuojamų rinkų prekybos sąrašus, 2027 m. turi pateikti ataskaitą už 2026 finansinius metus, nors jos turi galimybę pasirinkti neteikti ataskaitų už 2026 ir 2027 finansinius metus 10 . Ketvirtuoju etapu tam tikros ne ES įmonės, kurių veikla Sąjungos teritorijoje viršija tam tikras ribas, 2029 m. turi pateikti ataskaitą už 2028 finansinius metus 11 .
ĮITTD reikalaujama, kad į taikymo sritį patenkančios įmonės teiktų informaciją apie tvarumą pagal privalomus Europos tvarumo atskaitomybės standartus (ETAS) ir kad Komisija tokius standartus priimtų deleguotaisiais aktais. 2023 m. liepos mėn. Komisija priėmė pirmąjį visiems sektoriams taikomų ETAS, kuriuos turi taikyti visos į taikymo sritį patenkančios įmonės, nepriklausomai nuo ekonomikos sektoriaus, kuriame įmonė vykdo veiklą 12 , rinkinį. ĮITTD taip pat reikalaujama, kad Komisija priimtų konkretiems sektoriams skirtus atskaitomybės standartus, ir pirmasis tokių standartų rinkinys turi būti priimtas ne vėliau kaip 2026 m. birželio mėn. Pagal ĮITTD biržinėms MVĮ leidžiama teikti informaciją naudojant atskirą paprastesnį ir proporcingą standartų rinkinį, o ne visą ETAS rinkinį.
MVĮ, kurioms netaikomi informacijos teikimo reikalavimai, Komisijos paprašyta EFRAG pateikė savanoriškai taikytiną tvarumo atskaitomybės standartą (savanoriškas MVĮ standartas) 13 . Savanoriško MVĮ standarto tikslas – suteikti MVĮ paprastą ir plačiai pripažintą priemonę, kuria naudodamosi jos galėtų teikti informaciją apie tvarumą bankams, didžiosioms įmonėms ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams, kurie gali paprašyti tokios informacijos.
Kiti svarbūs ĮITTD aspektai yra nuostatos dėl užtikrinimo ir dėl vertės grandinės informacijos teikimo. Įmonės turi skelbti savo informaciją apie tvarumą kartu su teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus arba, jei leidžia valstybės narės, nepriklausomo užtikrinimo paslaugų teikėjo nuomone. Šiuo metu taikomas riboto užtikrinimo reikalavimas, o ĮITTD numatyta, kad ateityje tam tikromis sąlygomis jis galėtų tapti pakankamo užtikrinimo reikalavimu 14 . ĮITTD taip pat reikalaujama, kad Komisija deleguotaisiais aktais priimtų tvarumo atskaitomybės užtikrinimo standartus.
ĮITTD reikalaujama, kad įmonės teiktų vertės grandinės informaciją tiek, kiek tai būtina siekiant suprasti jų su tvarumu susijusį poveikį, riziką ir galimybes. ĮITTD nustatoma vadinamoji vertės grandinės viršutinė riba, konstatuojant, kad ETAS negali būti nustatomi atskaitomybės reikalavimai, pagal kuriuos įmonės būtų įpareigotos iš savo vertės grandinės MVĮ gauti daugiau informacijos, nei turi būti atskleista pagal biržinėms MVĮ taikomą proporcingą standartą.
Šiuo pasiūlymu siekiama sumažinti informacijos teikimo naštą ir apriboti grandininį poveikį mažesnių įmonių pareigoms. Pirma, kartu su šiuo pasiūlymu Komisijos pateiktas atskiras pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto supaprastintų sistemą ir sumažintų naštą šiais būdais:
–įmonių, kurioms taikomi privalomi informacijos apie tvarumą teikimo reikalavimai, skaičius būtų sumažintas maždaug 80 %, neįtraukiant į taikymo sritį didžiųjų įmonių, kuriose dirba iki 1 000 darbuotojų (t. y. kai kurių antrojo etapo įmonių ir kai kurių pirmojo etapo įmonių), ir biržinių MVĮ (t. y. visų trečiojo etapo įmonių). Informacijos teikimo reikalavimai būtų taikomi tik didžiosioms įmonėms, kurių vidutinis darbuotojų skaičius viršija 1 000 (t. y. įmonėms, kuriose dirba daugiau kaip 1 000 darbuotojų ir kurių apyvarta viršija 50 mln. EUR arba kurių balansas viršija 25 mln. EUR). Ši peržiūrėta riba suteiktų galimybę labiau suderinti ĮITTD su ĮTIPD 15 ;
–įmonėms, kurioms netaikomi privalomi informacijos apie tvarumą teikimo reikalavimai, Komisija siūlo proporcingą savanoriškai taikomą standartą, kuris būtų grindžiamas EFRAG parengtu SMVĮ standartu. Pagal šį pasiūlymą Komisija šį savanorišką standartą priimtų kaip deleguotąjį aktą. Tuo tarpu, siekdama patenkinti rinkos paklausą, Komisija ketina kuo greičiau pateikti rekomendaciją dėl savanoriško informacijos apie tvarumą teikimo, grindžiamą EFRAG parengtu SMVĮ standartu;
–vertės grandinės viršutinė riba būtų išplėsta ir sugriežtinta. Ji nebūtų vien informacijos, kuri gali būti teikiama pagal ETAS, riba, bet būtų taikoma tiesiogiai informaciją teikiančiai įmonei. Taip būtų apsaugotos visos įmonės, kuriose dirba iki 1 000 darbuotojų, o ne vien MVĮ, kaip yra šiuo metu. Riba būtų apibrėžta savanoriškame standarte, kurį Komisija priimtų kaip deleguotąjį aktą, remdamasi EFRAG parengtu SMVĮ standartu. Tai gerokai sumažins grandininį poveikį;
–konkretiems sektoriams skirtų informacijos teikimo standartų nebūtų, todėl būtų išvengta privalomų duomenų vienetų, kuriuos įmonės turėtų teikti, skaičiaus padidėjimo;
–būtų panaikinta galimybė pereiti nuo riboto užtikrinimo reikalavimo prie pakankamo užtikrinimo reikalavimo. Tai suteiks aiškumo, kad į taikymo sritį patenkančių įmonių užtikrinimo išlaidos ateityje nedidės;
–vietoj įpareigojimo Komisijai ne vėliau kaip 2026 m. priimti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo standartus, Komisija ne vėliau kaip 2026 m. paskelbs tikslines užtikrinimo gaires. Tai leis Komisijai greičiau spręsti kylančias tvarumo atskaitomybės užtikrinimo srities problemas, dėl kurių įmonėms, kurioms taikomi informacijos teikimo reikalavimai, gali būti užkrauta nereikalinga našta;
–pasiūlymu nustatoma sutikimo savanoriškai taikyti reikalavimus tvarka, pagal kurią didžiosios įmonės, kurių vidutinis darbuotojų skaičius viršija 1 000 (t. y. įmonės, kuriose dirba daugiau kaip 1 000 darbuotojų ir kurių apyvarta viršija 50 mln. EUR arba kurių balansas viršija 25 mln. EUR) ir kurių grynoji apyvarta neviršija 450 mln. EUR, kurios teigia, kad jų veikla atitinka arba iš dalies atitinka ES taksonomiją, turi atskleisti savo apyvartą ir kapitalo sąnaudų PVRR ir gali pačios nuspręsti atskleisti savo veiklos sąnaudų PVRR. Taikant šią sutikimo savanoriškai taikyti reikalavimus tvarką, didžiosioms įmonėms, kurių vidutinis darbuotojų skaičius viršija 1 000 (t. y. įmonėms, kuriose dirba daugiau kaip 1 000 darbuotojų ir kurių apyvarta viršija 50 mln. EUR arba kurių balansas viršija 25 mln. EUR) ir kurių grynoji apyvarta neviršija 450 mln. EUR, kurios neteigia, kad jų veikla yra susijusi su ekonomine veikla, kuri pagal Taksonomijos reglamentą laikoma aplinkos atžvilgiu tvaria, bus visiškai panaikintos su taksonomija susijusios informacijos teikimo taisyklių laikymosi išlaidos. Be to, šiuo pasiūlymu suteikiama daugiau lankstumo, nes šioms įmonėms leidžiama teikti informaciją apie veiklą, kuri atitinka ne visus, bet tik tam tikrus taksonomijos techninės analizės kriterijus. Toks informacijos apie dalinę atitiktį teikimas gali paskatinti laipsnišką ekologinę veiklos pertvarką per tam tikrą laiką, atsižvelgiant į tikslą didinti pertvarkos finansavimą.
Antra, Komisija ketina nedelsdama priimti deleguotąjį aktą dėl pirmojo ETAS rinkinio peržiūros. Kad greitai supaprastintų ir racionalizuotų ETAS ir suteiktų įmonėms aiškumo ir teisinio tikrumo, Komisija siekia kuo greičiau ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius po direktyvos įsigaliojimo priimti reikiamą deleguotąjį aktą, kad būtų supaprastinta informacijos teikimo sistema, dėl kurios pateiktas pirmiau nurodytas atskiras pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. Peržiūrėjus deleguotąjį aktą bus gerokai sumažintas privalomų ETAS duomenų vienetų skaičius, i) pašalinant tuos, kurie laikomi mažiausiai svarbiais bendrosios paskirties tvarumo atskaitomybei, ii) pirmenybę teikiant kiekybiniams duomenų vienetams, o ne aprašomajam tekstui, ir iii) toliau atskiriant privalomus ir savanoriškus duomenų vienetus, nemažinant sąveikumo su pasauliniais informacijos teikimo standartais ir nedarant poveikio kiekvienos įmonės reikšmingumo vertinimui. Atlikus peržiūrą bus patikslintos nuostatos, kurios laikomos neaiškiomis. Tai padidins suderinanumą su kitais ES teisės aktais. Bus pateikti aiškesni nurodymai, kaip taikyti reikšmingumo principą, siekiant užtikrinti, kad įmonės teiktų tik reikšmingą informaciją, ir sumažinti riziką, kad užtikrinimo paslaugų teikėjai netyčia skatins įmones teikti informaciją, kuri nėra būtina, arba skirs pernelyg daug išteklių reikšmingumo vertinimo procesui. Taip bus supaprastinta standartų struktūra ir pateikimas. Taip bus dar labiau padidintas jau ir taip labai aukštas sąveikumo su pasauliniais informacijos apie tvarumą teikimo standartais lygis. Bus taip pat atlikti visi kiti pakeitimai, kurie gali būti laikomi būtinais atsižvelgiant į patirtį, įgytą pirmą kartą taikant ETAS.
Trečia, šiuo pasiūlymu būtų dvejiems metams atidėta informacijos teikimo reikalavimų taikymo pradžia antruoju etapu (didžiosioms įmonėms, kurios nėra viešojo intereso įmonės ir kuriose dirba daugiau kaip 500 darbuotojų, taip pat didžiosioms įmonėms, kuriose dirba mažiau nei 500 darbuotojų 16 ) ir trečiuoju etapu (biržinėms MVĮ, mažoms ir nesudėtingoms kredito įstaigoms ir priklausomoms draudimo bei perdraudimo įmonės). Atidėjimo tikslas – išvengti situacijos, kai tam tikros įmonės turi pateikti ataskaitą už 2025 finansinius metus (antrasis etapas) arba už 2026 finansinius metus (trečiasis etapas), o vėliau šis reikalavimas joms netaikomas. Tokia situacija reikštų, kad atitinkamos įmonės patirtų nereikalingų išlaidų, kurių galima išvengti.
Komisija ragina teisėkūros institucijas greitai susitarti dėl siūlomo atidėjimo, visų pirma siekiant užtikrinti būtiną teisinį aiškumą antrajame etape dalyvaujančioms įmonėms, kurios šiuo metu ataskaitą už 2025 finansinius metus pirmą kartą turi pateikti 2026 m.
Konkrečios šio pasiūlymo aplinkybės ir tikslai, susiję su ĮTIPD
Pagal dabartines taisykles valstybės narės turėtų perkelti ĮTIPD į nacionalinę teisę ne vėliau kaip 2026 m. liepos 26 d. Taikymo pradžia numatyta trimis etapais: nuo 2027 m. liepos mėn. taisyklės būtų pradėtos taikyti tik didžiausioms ES įmonėms, t. y. toms, kuriose dirba daugiau kaip 5 000 darbuotojų ir kurių grynoji metinė pasaulinė apyvarta viršija 1,5 mlrd. EUR, taip pat ne ES įmonėms, kurių grynoji apyvarta ES viršija 1,5 mlrd. EUR. Antruoju etapu ES įmonės, kuriose dirba daugiau kaip 3 000 darbuotojų ir kurių grynoji apyvarta viršija 900 mln. EUR, taip pat ne ES įmonės, kurių grynoji apyvarta ES yra tokia pati, naujosios sistemos turės laikytis nuo 2028 m. liepos mėn. Galiausiai, visos kitos į bendrąją taikymo sritį patenkančios įmonės direktyvą (nacionalines taisykles, kuriomis ji perkeliama į nacionalinę teisę) turėtų pradėti taikyti 2029 m. liepos mėn. Apskaičiuota, kad nuo tos dienos ĮTIPD bus taikoma maždaug 6 000 didžiųjų ES įmonių ir apie 900 ne ES įmonių. Nustatant subjektinę taikymo sritį ir laipsnišką taikymą atsižvelgiama į tai, kad skirtingo dydžio įmonės turi skirtingus pajėgumus įgyvendinti naująją privalomą sistemą, todėl tai yra vienas iš pagrindinių proporcingo požiūrio užtikrinimo elementų.
Be to, atskiras pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kurį Komisija pateikė kartu su šiuo pasiūlymu, supaprastintų sistemą ir įvairiais būdais sumažintų įmonėms tenkančią naštą. Šiuo pasiūlymu pirmasis direktyvos taikymo pradžios etapas būtų atidėtas vieniems metams. Atidėjimo tikslas – suteikti papildomo laiko pirmajai įmonių grupei pasirengti vykdyti savo pareigas pagal iš dalies pakeistą direktyvą, be kita ko, atsižvelgiant į gaires, kurias Komisija priims laikydamasi griežtesnio tvarkaraščio, nustatyto kartu su šiuo pasiūlymu pateiktame pasiūlyme dėl supaprastinimo.
Be to, šiuo pasiūlymu valstybėms narėms nustatytas perkėlimo į nacionalinę teisę terminas būtų atidėtas vieniems metams, siekiant atsižvelgti į galimą vėlavimą perkelti ĮTIPD į nacionalinę teisę dėl galimų direktyvos pakeitimų, padarytų kartu su juo pateiktu pasiūlymu dėl supaprastinimo.
•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis
Įmonės, kurioms taikomi ĮITTD informacijos teikimo reikalavimai, taip pat automatiškai privalo teikti tam tikrus rodiklius pagal Taksonomijos reglamento 8 straipsnį. Todėl, atidedant informacijos teikimo reikalavimų taikymą įmonėms antruoju ir trečiuoju etapais, šiuo pasiūlymu taip pat būtų automatiškai nukelta data, iki kurios tokios įmonės turi pranešti tuos rodiklius pagal Taksonomijos reglamentą.
ĮITTD ir ETAS nustatytais informacijos teikimo reikalavimais, be kita ko, siekiama užtikrinti, kad finansų rinkos dalyviai, kredito įstaigos ir lyginamųjų indeksų administratoriai turėtų prieigą prie informacijos apie tvarumą, kurios jiems reikia iš įmonių, kad galėtų vykdyti savo informacijos teikimo pareigas pagal Su tvarumu susijusios finansinės informacijos atskleidimo reglamentą, Kapitalo reikalavimų reglamentą ir Lyginamųjų indeksų reglamentą. Dėl siūlomo atidėjimo bus atidėtas informacijos prieinamumo finansų rinkų dalyviams, kredito įstaigoms ir lyginamųjų indeksų administratoriams gerinimas.
Iš įmonių, kurioms taikoma ir ĮITTD, ir ĮTIPD, pagal ĮTIPD nereikalaujama pateikti jokios informacijos, papildančios informaciją, kurią jos privalo teikti pagal ĮITTD. Kadangi šiuo pasiūlymu atidedamos ĮTIPD numatytos priemonės ir informacijos teikimo reikalavimų tam tikroms įmonėms pagal ĮITTD taikymo pradžios data, tai reiškia, kad šie du teisės aktai toliau dera.
•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis
Šis pasiūlymas dera su ES politika, kuria siekiama didinti konkurencingumą, supaprastinti reglamentavimo sistemą ir sumažinti įmonėms tenkančią naštą, kartu siekiant ĮITTD ir ĮTIPD politinių tikslų. Tai apima žaliojo kurso išsaugojimą, nes vidutinės trukmės ir ilgalaikis konkurencingumas priklauso nuo to, ar įmonės į savo veiklą pakankamai integruoja tvarumo aspektus.
2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI
•Teisinis pagrindas
Pasiūlymo teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 50 ir 114 straipsniai. SESV 50 straipsnis yra teisinis pagrindas priimti ES priemones, kuriomis pagal bendrovių teisę siekiama įgyvendinti įsisteigimo teisę bendrojoje rinkoje, ir pagal jį Europos Parlamentas ir Taryba įgaliojami priimti direktyvas. SESV 114 straipsnis yra bendro pobūdžio teisinis pagrindas, kuriuo siekiama sukurti bendrąją rinką arba užtikrinti jos veikimą, t. y. šiuo atveju – laisvą kapitalo judėjimą. SESV 50 ir 114 straipsniai yra Direktyvos (ES) 2022/2464 ir Direktyvos (ES) 2024/1760 teisinis pagrindas.
•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)
Šiuo pasiūlymu keičiamos tam tikrų ES teisės nuostatų taikymo pradžios datos. Šios datos gali būti keičiamos tik imantis veiksmų ES lygmeniu.
•Proporcingumo principas
Politikos tikslas – atidėti tam tikrų ES teisės nuostatų taikymo pradžios datas. Siekiant šio tikslo galima tik pasiūlyti pakeisti šias datas.
•Priemonės pasirinkimas
Šį pasiūlymą sudaro direktyva, kuria iš dalies keičiamos Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyvos (ĮITTD) ir Įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo direktyvos (ĮTIPD) nuostatos. Bendroji direktyva laikoma tinkamiausia teisine priemone galiojančioms direktyvoms iš dalies pakeisti, kiek tai susiję su supaprastinimu ir naštos mažinimu informacijos apie tvarumą teikimo ir išsamaus patikrinimo srityje.
3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI
•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas
ĮTIPD į nacionalinę teisę dar neperkelta ir įmonių dar netaikoma. ĮITTD taiko pirmosios grupės įmonės, kurios pirmąsias tvarumo ataskaitas skelbia daugiausia 2025 m. pirmą pusmetį. Todėl nebuvo įmanoma atlikti nė vieno teisės akto ex post vertinimo ar tinkamumo patikros.
•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis
Šio pasiūlymo turinį padėjo parengti ši konsultacinė veikla:
-2023 m. spalio–gruodžio mėn. Europos Komisijos kvietimas teikti informaciją apie informacijos teikimo reikalavimų racionalizavimą 17 .
-Europos Komisijos dokumentas „Reality Check on Sustainability Reporting and Roundtable on Simplification“ („Informacijos apie tvarumą teikimo tikrosios padėties patikra ir apskritojo stalo diskusija dėl supaprastinimo“) 2025 m. vasario mėn. pradžioje.
-2024 m. gegužės ir lapkričio mėn. Europos Komisija taip pat ėmėsi konkrečių suinteresuotiesiems subjektams skirtų veiksmų, įskaitant du didelius mišrius suinteresuotųjų subjektų forumus dėl ĮITTD, kuriuose asmeniškai dalyvavo daugiau kaip 400 žmonių, o virtualiai – daugiau kaip 3 000 žmonių.
-Europos Komisija gavo labai daug visų rūšių suinteresuotųjų subjektų (nuo įmonių iki investuotojų, bankų, pilietinės visuomenės, nevyriausybinių organizacijų, prekybos rūmų ir valstybių narių nacionalinių administracijų) laiškų ir išsamių analizių.
Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyva
Europos Komisijos kvietimu teikti informaciją dėl informacijos teikimo reikalavimų racionalizavimo siekta surinkti informacijos ir nuomonių apie taisykles, kurios, kaip manoma, sukuria administracinę naštą. Atsiliepė beveik 200 suinteresuotųjų subjektų; jie visų pirma paragino supaprastinti tvarumo atskaitomybę, išsamaus patikrinimo reikalavimus ir ES taksonomiją.
2025 m. vasario mėn. pradžioje vykusiuose Europos Komisijos susitikimuose su Europos pramonės atstovais, socialiniais partneriais ir pilietine visuomene suinteresuotieji subjektai išreiškė paramą visa apimantiems ĮITTD ir ĮTIPD tikslams, tačiau pabrėžė, kad jų įgyvendinimą reikia supaprastinti ir suderinti.
Kai kurie suinteresuotieji subjektai, visų pirma verslo ir pramonės grupės, pasiūlė laikinai sustabdyti galiojančių teisės aktų taikymą, kad būtų galima sutelkti dėmesį į supaprastinimą. Jos teigė, kad atidėjus ĮITTD informacijos teikimo reikalavimų taikymą Komisijai būtų suteikta galimybė supaprastinti sistemą, kartu suteikiant įmonėms daugiau laiko pasirengti bet kokiems būsimiems pokyčiams.
Kiti suinteresuotieji subjektai, visų pirma pilietinės visuomenės grupės, manė, kad išlaikyti taisykles yra labai naudinga, ir teigė, kad svarbu užtikrinti teisinį tikrumą ir reguliavimo stabilumą įmonėms, taip pat toliau laikytis Europos žaliojo kurso ir Tvaraus finansavimo veiksmų plano tikslų. Jos taip pat pabrėžė, kad įgyvendinimo gairės turėtų būti naudojamos tam tikroms informacijos apie tvarumą teikimo sistemos dalims paaiškinti ir supaprastinti, o ne esamoms taisyklėms atidėti ar pakeisti.
Supaprastinimo poreikį taip pat patvirtina daugelis kitų ataskaitų, rekomendacijų ir tiek finansų, tiek ne finansų sektoriaus įmonėms atstovaujančių suinteresuotųjų subjektų nuomonių. Daugelyje jų pabrėžiama, kad svarbu mažinti sudėtingumą ir administracinę naštą, ir jos suteikė informacijos apie šiame pasiūlyme aprašytas naštos mažinimo priemones.
Įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo direktyva
Rengiant pasiūlymą remtasi konsultacijomis su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant įmones, prekybos asociacijas ir pilietinės visuomenės organizacijas, taip pat kitais ryšiais su suinteresuotaisiais subjektais ir iš jų gauta informacija. Tai visų pirma apima dviejų dienų trukmės suinteresuotųjų subjektų renginį, per kurį Komisija galėjo sužinoti iš specialistų apie tai, kokių problemų jie mato esamoje teisės aktų sistemoje ir kokie galėtų būti jų sprendimo būdai. Kai kurie suinteresuotieji subjektai paragino atlikti plataus masto teisės aktų pakeitimus ir atidėti jų taikymą, o kiti pabrėžė, kad reikia užtikrinti reguliavimo tikrumą, ir prieštaravo tam, kad direktyva būtų peržiūrima užuot sutelkus dėmesį į įgyvendinimą. Šiuo pasiūlymu ir su kartu su juo pateiktu pasiūlymu dėl supaprastinimo siekiama suderinti šiuos požiūrius išlaikant ĮTIPD vientisumą ir kartu atliekant pakeitimus, kuriais siekiama supaprastinti ir racionalizuoti direktyvą.
•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas
Netaikoma.
•Poveikio vertinimas
Prie šio pasiūlymo pridedamas Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, kuriame pateikiama siūlomų priemonių poveikio analizė. Atsižvelgiant į neatidėliotiną poreikį pateikti pasiūlymus nustatytoms problemoms spręsti, nebuvo įmanoma parengti išsamaus poveikio vertinimo.
•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas
Šiuo pasiūlymu aiškiai siekiama sudaryti palankesnes sąlygas iš esmės supaprastinti informacijos apie tvarumą teikimo tvarką.
•Pagrindinės teisės
Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyva
Šiuo pasiūlymu gerbiamos nustatytos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, išdėstytų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyva daro netiesioginį teigiamą poveikį pagrindinėms teisėms, nes informacijos apie tvarumą teikimo reikalavimai gali padėti pagerinti įmonių elgesį. Ji padeda įmonėms skirti daugiau dėmesio pagrindinėmis teisėms ir padaryti teigiamą įtaką tam, kaip jos nustato ir valdo faktinį ir galimą neigiamą poveikį pagrindinėmis teisėms. Dėl siūlomo atidėjimo šis teigiamas poveikis įmonėms, kurios informacijos teikimo reikalavimus pradėtų taikyti vėliau, taip pat būtų atidėtas. Tačiau sumažinus tokioms įmonėms tenkančią naštą, ypač sumažinant naštą, tenkančią įmonėms, kurios būtų pašalintos iš ĮITTD taikymo srities atskiru Komisijos pasiūlymu, pateiktu kartu su šiuo pasiūlymu, turėtų būti gauta kitokios naudos visuomenei, susijusios su gerovės kūrimu, užimtumu ir inovacijomis, įskaitant inovacijas tvarumui užtikrinti.
Įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo direktyva
Šiuo pasiūlymu gerbiamos nustatytos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, išdėstytų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Vienas iš pagrindinių ĮTIPD tikslų yra pagrindinių teisių apsauga ir propagavimas. Pagal ją reikalaujama, kad labai didelės įmonės nustatytų su jų veikla, jų patronuojamųjų įmonių veikla ir veikla jų veiklos grandinėse susijusį neigiamą poveikį žmogaus teisėms ir aplinkai ir su juo kovotų. Dėl siūlomo atidėjimo šis teigiamas poveikis pirmajai į direktyvos taikymo sritį patenkančių įmonių grupei, kuri išsamaus patikrinimo reikalavimus pradėtų taikyti vėliau, būtų atidėtas.
4.POVEIKIS BIUDŽETUI
Šis pasiūlymas neturi jokio poveikio biudžetui.
5.KITI ELEMENTAI
•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka
Netaikoma.
•Aiškinamieji dokumentai (direktyvoms)
Laikoma, kad aiškinamieji dokumentai nereikalingi.
•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas
1 straipsniu iš dalies keičiama Direktyvos (ES) 2022/2464 (Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyva, toliau – ĮITTD) 5 straipsnio 2 dalis, dvejiems metams atidedant informacijos apie tvarumą teikimo reikalavimų taikymo pradžią visoms į ĮITTD taikymo sritį patenkančioms įmonėms, kurios privalo laikytis reikalavimų nuo 2025 arba 2026 finansinių metų, priklausomai nuo jų dydžio.
Visų pirma:
–1 dalies a punkte reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, kad toliau nurodytos įmonės teiktų informaciją apie tvarumą nuo finansinių metų, prasidedančių 2027 m. sausio 1 d. arba vėliau (vietoj 2025 m. sausio 1 d.):
·didžiosios įmonės, kurių vidutinis darbuotojų skaičius finansiniais metais neviršijo 500;
·didžiosios įmonės, kurių vidutinis darbuotojų skaičius finansiniais metais viršijo 500, tačiau kurios nėra viešojo intereso įmonės;
·didžiosios grupės, kurios vidutinis darbuotojų skaičius finansiniais metais, vertinant konsoliduotai, paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną viršijo 500, patronuojančiosios įmonės;
·didžiosios grupės, kurios vidutinis darbuotojų skaičius finansiniais metais, vertinant konsoliduotai, paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną viršijo 500, patronuojančiosios įmonės, kurios nėra viešojo intereso įmonės;
–1 dalies b punkte reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, kad MVĮ, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti ES reguliuojamoje rinkoje, mažos ir nesudėtingos įstaigos (jeigu jos yra didžiosios įmonės arba biržinės MVĮ) ir priklausomos ES (per)draudimo įmonės (jeigu jos yra didžiosios įmonės arba biržinės MVĮ) teiktų informaciją apie tvarumą nuo finansinių metų, prasidedančių 2028 m. sausio 1 d. arba vėliau (vietoj 2026 m. sausio 1 d.);
–2 dalies a punkte reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, kad toliau nurodyti emitentai teiktų informaciją apie tvarumą nuo finansinių metų, prasidedančių 2027 m. sausio 1 d. arba vėliau (vietoj 2025 m. sausio 1 d.):
·emitentai, kurie yra didžiosios įmonės, kurių vidutinis darbuotojų skaičius finansiniais metais neviršijo 500;
·emitentai, kurie yra didžiosios grupės, kurios vidutinis darbuotojų skaičius finansiniais metais, vertinant konsoliduotai, neviršijo 500, patronuojančiosios įmonės;
–2 dalies b punkte reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, kad emitentai, kurie yra MVĮ, mažos ir nesudėtingos įstaigos (jeigu jos yra didžiosios įmonės arba biržinės MVĮ) ir priklausomos ES (per)draudimo įmonės (jeigu jos yra didžiosios įmonės arba biržinės MVĮ), teiktų informaciją apie tvarumą nuo finansinių metų, prasidedančių 2028 m. sausio 1 d. arba vėliau (vietoj 2026 m. sausio 1 d.).
2 straipsniu iš dalies keičiamas Direktyvos (ES) 2024/1760 (Įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo direktyvos, toliau – ĮTIPD) 37 straipsnis, perkėlimo į nacionalinę teisę terminą, taip pat direktyvos taikymo pirmajai į direktyvos taikymo sritį patenkančių įmonių grupei pradžią atidedant vieniems metams.
3 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės šios direktyvos 1 straipsnį į nacionalinę teisę perkeltų ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. ir pateiktų Komisijai perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių tekstą.
4 straipsnyje nustatyta, kad direktyva įsigalios kitą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
2025/0044 (COD)
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA
kuria dėl datų, nuo kurių valstybės narės turi taikyti tam tikrus įmonių informacijos apie tvarumą teikimo ir įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo reikalavimus, iš dalies keičiamos direktyvos (ES) 2022/2464 ir (ES) 2024/1760
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 50 ir 114 straipsnius,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 18 ,
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,
kadangi:
(1)2025 m. vasario 11 d. komunikate „Paprastesnė ir greitesnė Europa. Komunikatas dėl įgyvendinimo ir supaprastinimo“ 19 Komisija išdėstė įgyvendinimo ir supaprastinimo darbotvarkės, lemsiančios greitus ir pastebimus žmonėms ir verslui svarbius praktinius teigiamus pokyčius, viziją. Jai įgyvendinti nepakanka laipsniško požiūrio, reikia, kad Sąjunga imtųsi drąsių veiksmų. Komisija, Europos Parlamentas, Taryba, visų lygmenų valstybių narių valdžios institucijos ir suinteresuotieji subjektai turi bendromis jėgomis siekti racionalizuoti ir supaprastinti Sąjungos, nacionalines ir regionines taisykles ir veiksmingiau įgyvendinti politiką;
(2)atsižvelgiant į Komisijos įsipareigojimą mažinti informacijos teikimo naštą ir didinti konkurencingumą, tam, kad tie tikslai būtų pasiekti, būtina padaryti tikslinius Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų (ES) 2022/2464 20 ir (ES) 2024/1760 21 pakeitimus, kartu toliau laikantis žaliojo kurso 22 ir Tvaraus finansavimo veiksmų plano 23 politikos tikslų;
(3)Direktyvos (ES) 2022/2464 5 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytos datos, nuo kurių valstybės narės turi taikyti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/34/ES 24 nustatytus informacijos apie tvarumą teikimo reikalavimus, nurodant skirtingas datas, priklausomai nuo atitinkamos įmonės dydžio. Didžiosios įmonės, kurios yra viešojo intereso įmonės, kurių vidutinis darbuotojų skaičius finansiniais metais viršija 500, ir viešojo intereso įmonės, kurios yra didžiosios grupės, kurios vidutinis darbuotojų skaičius finansiniais metais, vertinant konsoliduotai, paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną viršija 500, patronuojančiosios įmonės, 2025 m. turi pateikti ataskaitą už finansinius metus, prasidedančius 2024 m. sausio 1 d. arba vėliau. Kitos didžiosios įmonės ir kitos didžiosios grupės patronuojančiosios įmonės 2026 m. turi pateikti ataskaitą už finansinius metus, prasidedančius 2025 m. sausio 1 d. arba vėliau. Mažosios ir vidutinės įmonės, išskyrus labai mažas įmones, mažos ir nesudėtingos įstaigos ir priklausomos (per)draudimo įmonės 2027 m. turi pateikti ataskaitą už finansinius metus, prasidedančius 2026 m. sausio 1 d. arba vėliau. Atsižvelgiant į vykdomas Komisijos iniciatyvas, kuriomis siekiama supaprastinti tam tikras esamas informacijos apie tvarumą teikimo pareigas ir sumažinti susijusią įmonių administracinę naštą, užtikrinti teisinį aiškumą ir neleisti, kad įmonės, kurios šiuo metu privalo pateikti ataskaitą už finansinius metus, prasidedančius 2025 m. sausio 1 d. arba vėliau ir 2026 m. sausio 1 d. arba vėliau, patirtų nereikalingų ir išvengtinų išlaidų, informacijos apie tvarumą teikimo reikalavimų taikymas toms įmonėms turėtų būti atidėtas atitinkamai dvejiems metams;
(4)Direktyvos (ES) 2022/2464 5 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje nurodytos datos, nuo kurių valstybės narės turi taikyti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/109/EB 25 nustatytus informacijos apie tvarumą teikimo reikalavimus, nurodant skirtingas datas, priklausomai nuo atitinkamo emitento dydžio. Emitentai, kurie yra didžiosios įmonės, kurių vidutinis darbuotojų skaičius finansiniais metais viršija 500, ir emitentai, kurie yra didžiosios grupės, kurios vidutinis darbuotojų skaičius finansiniais metais, vertinant konsoliduotai, paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną viršijo 500, patronuojančiosios įmonės, 2025 m. turi pateikti ataskaitą už finansinius metus, prasidedančius 2024 m. sausio 1 d. arba vėliau. Kiti emitentai, kurie yra didžiosios įmonės, ir kiti emitentai, kurie yra didžiosios grupės patronuojančiosios įmonės, 2026 m. turi pateikti ataskaitą už finansinius metus, prasidedančius 2025 m. sausio 1 d. arba vėliau. Emitentai, kurie yra mažosios ir vidutinės įmonės, išskyrus labai mažas įmones, mažos ir nesudėtingos įstaigos ir priklausomos (per)draudimo įmonės, 2027 m. turi pateikti ataskaitą už finansinius metus, prasidedančius 2026 m. sausio 1 d. arba vėliau. Atsižvelgiant į vykdomas Komisijos iniciatyvas, kuriomis siekiama supaprastinti tam tikras esamas informacijos apie tvarumą teikimo pareigas ir sumažinti susijusią įmonių administracinę naštą, užtikrinti teisinį aiškumą ir neleisti, kad emitentai, kurie šiuo metu privalo teikti ataskaitas už finansinius metus, prasidedančius 2025 m. sausio 1 d. arba vėliau ir 2026 m. sausio 1 d. arba vėliau, patirtų nereikalingų ir išvengtinų išlaidų, informacijos apie tvarumą teikimo reikalavimų taikymas tiems emitentams turėtų būti atidėtas atitinkamai dvejiems metams;
(5)data, iki kurios valstybės narės turi pradėti taikyti Direktyvą (ES) 2024/1760, turėtų būti atidėta vieniems metams pirmajai į tos direktyvos taikymo sritį patenkančių įmonių grupei, siekiant suteikti įmonėms daugiau laiko pasirengti taikyti tos direktyvos reikalavimus ir suteikti joms galimybę atsižvelgti į Komisijos paskelbsimas gaires dėl to, kaip jos turėtų praktiškai vykdyti joms tenkančias išsamaus patikrinimo pareigas;
(6)be to, atsižvelgiant į tuo pačiu metu pateiktą pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo siekiama supaprastinti tvarumo sistemą ir sumažinti įmonėms tenkančią naštą, terminas, per kurį valstybės narės turi perkelti Direktyvą (ES) 2024/1760 į nacionalinę teisę, turėtų būti pratęstas vieniems metams, siekiant atsižvelgti į galimą perkėlimo į nacionalinę teisę pastangų vėlavimą dėl galimų tos direktyvos pakeitimų;
(7)kadangi šios direktyvos tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo masto arba poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;
(8)todėl direktyvos (ES) 2022/2464 ir (ES) 2024/1760 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistos;
(9)skubos sumetimais ir siekiant kuo greičiau suteikti teisinio tikrumo, ši direktyva turėtų įsigalioti kitą dieną po jos paskelbimo,
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
1 straipsnis
Direktyvos (ES) 2022/2464 pakeitimai
Direktyvos (ES) 2022/2464 5 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:
(1)pirma pastraipa iš dalies keičiama taip:
(a)b punkto įžanginė formuluotė pakeičiama taip:
„2027 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedančiais finansiniais metais:“;
(b)c punkto įžanginė formuluotė pakeičiama taip:
„2028 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedančiais finansiniais metais:“;
(2)trečia pastraipa iš dalies keičiama taip:
(a)b punkto įžanginė formuluotė pakeičiama taip:
„2027 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedančiais finansiniais metais:“;
(b)c punkto įžanginė formuluotė pakeičiama taip:
„2028 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedančiais finansiniais metais:“.
2 straipsnis
Direktyvos (ES) 2024/1760 pakeitimai
Direktyvos (ES) 2024/1760 37 straipsnio 1 dalies pirma ir antra pastraipos pakeičiamos taip:
„Valstybės narės ne vėliau kaip 2027 m. liepos 26 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.
Tas nuostatas jos taiko:
(a)nuo 2028 m. liepos 26 d. – 2 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytoms įmonėms, kurios yra įsteigtos pagal valstybės narės teisės aktus ir kurių vidutinis darbuotojų skaičius viršijo 3 000, o grynoji pasaulinė apyvarta per paskutiniuosius finansinius metus, ėjusius prieš 2028 m. liepos 26 d., už kuriuos buvo ar turėjo būti patvirtintos metinės finansinės ataskaitos, viršijo 900 000 000 EUR, išskyrus priemones, būtinas siekiant laikytis 16 straipsnio, kurias valstybės narės taiko toms įmonėms finansiniais metais, prasidedančiais 2029 m. sausio 1 d. arba vėliau;
(b)nuo 2028 m. liepos 26 d. – 2 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose nurodytoms įmonėms, kurios yra įsteigtos pagal trečiosios valstybės teisės aktus ir kurių grynoji apyvarta Sąjungoje finansiniais metais, ėjusiais prieš paskutiniuosius finansinius metus, ėjusius prieš 2028 m. liepos 26 d., viršijo 900 000 000 EUR, išskyrus priemones, būtinas siekiant laikytis 16 straipsnio, kurias valstybės narės taiko toms įmonėms finansiniais metais, prasidedančiais 2029 m. sausio 1 d. arba vėliau;
(c)nuo 2029 m. liepos 26 d. – visoms kitoms 2 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose ir 2 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose nurodytoms įmonėms, taip pat 2 straipsnio 1 dalies c punkte ir 2 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytoms įmonėms, išskyrus priemones, būtinas siekiant laikytis 16 straipsnio, kurias valstybės narės taiko šioms įmonėms finansiniais metais, prasidedančiais 2030 m. sausio 1 d. arba vėliau.“.
3 straipsnis
Perkėlimas į nacionalinę teisę
1.Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.
Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.
2.Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.
4 straipsnis
Įsigaliojimas
Ši direktyva įsigalioja kitą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
5 straipsnis
Adresatai
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
Priimta Briuselyje
Europos Parlamento vardu Tarybos vardu
Pirmininkas / Pirmininkė Pirmininkas / Pirmininkė
TEISĖS AKTO PASIŪLYMO FINANSINIO POVEIKIO IR SKAITMENINIŲ ASPEKTŲ PAŽYMA
1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA3
1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas3
1.2.Atitinkama politikos sritis (-ys)3
1.3.Tikslas (-ai)3
1.3.1.Bendrasis tikslas (-ai)3
1.3.2.Konkretus tikslas (-ai)3
1.3.3.Numatomas rezultatas (-ai) ir poveikis3
1.3.4.Veiklos rezultatų rodikliai3
1.4.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:4
1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas4
1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį4
1.5.2.ES dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame skirsnyje „ES dalyvavimo pridėtinė vertė“ – ES veiksmais užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.4
1.5.3.Panašios patirties išvados4
2.VALDYMO PRIEMONĖS8
2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės8
2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os)8
2.2.1.Biudžeto vykdymo metodo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas8
2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą vidaus kontrolės sistemą (-as)8
2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės išlaidų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)8
2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės9
4.Skaitmeniniai aspektai29
4.1.Skaitmeninės svarbos reikalavimai30
4.2.Duomenys30
4.3.Skaitmeniniai sprendimai31
4.4.Sąveikumo vertinimas31
4.5.Skaitmeninio įgyvendinimo rėmimo priemonės32
1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA
1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas
Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria dėl tam tikrų įmonių informacijos apie tvarumą teikimo ir įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo reikalavimų iš dalies keičiamos direktyvos (ES) 2022/2464 ir (ES) 2024/1760.
1.2.Atitinkama politikos sritis (-ys)
Kapitalo rinkų sąjunga, santaupų ir investicijų sąjunga, Europos žaliasis kursas, tvaraus finansavimo strategija, bendrovių teisė ir įmonių valdymas
1.3.Tikslas (-ai)
1.3.1.Bendrasis tikslas (-ai)
Šio pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto bendrieji tikslai – supaprastinti ir sumažinti tam tikrus Direktyvos 2006/43/EB, Direktyvos 2013/34/ES, Direktyvos (ES) 2022/2464 ir Direktyvos (ES) 2024/1760 elementus, kad būtų sumažinta įmonėms, kurioms taikomi reikalavimai, tenkanti informacijos teikimo našta.
Sumažinant administracinę naštą, susijusią su informacijos apie tvarumą teikimo reikalavimais, ir reikalavimų laikymosi išlaidas, susijusias su pirmiau nurodytais teisės aktais, šiuo pasiūlymu siekiama padidinti sistemos proporcingumą ir Europos įmonių konkurencingumą, kartu išlaikant Europos žaliojo kurso tikslus.
1.3.2.Konkretus tikslas (-ai)
Į šį pasiūlymą įtrauktų siūlomų Direktyvos (ES) 2022/2464 pakeitimų konkrečiais tikslais siekiama šių rezultatų:
–2 ir 3 etapuose dalyvaujančioms įmonėms taikomus informacijos apie tvarumą teikimo reikalavimus atidėti dvejiems metams.
Į šį pasiūlymą įtrauktų siūlomų Direktyvos (ES) 2024/1760 pakeitimų konkrečiais tikslais siekiama šių rezultatų:
–perkėlimo į nacionalinę teisę terminą ir tvarumo išsamaus patikrinimo reikalavimų taikymo 1 etape dalyvaujančioms įmonėms pradžią atidėti vieniems metams.
1.3.3.Numatomas rezultatas (-ai) ir poveikis
Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).
Numatomi siūlomų pakeitimų rezultatai ir poveikis – supaprastinti informacijos apie tvarumą teikimo reikalavimus ir taip sumažinti su tuo susijusią įmonėms tenkančią administracinę naštą, kartu išlaikant Europos žaliojo kurso ir Tvaraus finansavimo veiksmų plano tikslus. Taip pat tikimasi, kad dėl siūlomų pakeitimų į taikymo sritį patenkančios įmonės, teikdamos informaciją apie tvarumą, sutaupys daug lėšų.
Tikimasi, kad į šį pasiūlymą įtrauktais Direktyvos (ES) 2024/1760 pakeitimais bus palengvinta įmonėms tenkanti reikalavimų laikymosi našta, nes jos turės daugiau laiko pasirengti reikalavimų laikymuisi, pritaikyti savo politiką, procesus ir procedūras, be kita ko, atsižvelgiant į gaires, kurias paskelbs Komisija, kad jos galėtų remtis geriausia praktika ir sumažinti priklausomybę nuo teisinių konsultacijų ir konsultavimo paslaugų.
1.3.4.Veiklos rezultatų rodikliai
Nurodyti pažangos ir laimėjimų stebėsenos rodiklius.
ĮITTD taiko pirmosios grupės įmonės, kurios pirmąsias tvarumo ataskaitas skelbia daugiausia 2025 m. pirmą pusmetį. Todėl nebuvo įmanoma atlikti nė vieno teisės akto ex post vertinimo ar tinkamumo patikros.
Siekdama stebėti pažangą siekiant konkrečių pasiūlymo tikslų, Komisija išnagrinės galimybę organizuoti keitimąsi informacija su suinteresuotaisiais subjektais įvairiais formatais, taip pat periodines informacijos apie tvarumą naudotojų ir tokią informaciją teikiančių įmonių apklausas, priklausomai nuo turimų finansinių išteklių. ĮITTD 6 straipsnyje reikalaujama, kad Komisija ne vėliau kaip 2029 m. balandžio mėn. pateiktų direktyvos įgyvendinimo ataskaitą.
Šiame pasiūlyme Komisija taip pat įsipareigoja peržiūrėti pirmąjį ETAS rinkinį. Pagal Direktyvą 2013/34/ES Komisija privalo kas trejus metus peržiūrėti tuos informacijos apie tvarumą teikimo standartus, įskaitant mažosioms ir vidutinėms įmonėms skirtus informacijos apie tvarumą teikimo standartus, kad atsižvelgtų į aktualius pokyčius, taip pat į rengiamus tarptautinius standartus.
ĮTIPD su pakeitimais įgyvendinimas ir jos veiksmingumas siekiant jos tikslų, visų pirma pašalinant neigiamą poveikį, pagal tos direktyvos 36 straipsnį taip pat bus reguliariai vertinami.
Šių pasiūlymų įgyvendinimo pažangai stebėti bus naudojami keli rodikliai, pavyzdžiui, siūlomų veiksmų veiksmingumas ir savalaikiškumas, duomenų rinkimo ir tvarkymo procesų veiksmingumas pagal informacijos apie tvarumą teikimo reikalavimus, ir tikslas sumažinti administracinę naštą ir išvengti nereikalingų ar besidubliuojančių informacijos teikimo reikalavimų.
1.4.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:
nauju veiksmu
nauju veiksmu, kai bus įgyvendintas bandomasis projektas ir (arba) atlikti parengiamieji veiksmai 26
esamo veiksmo galiojimo pratęsimu
vieno ar daugiau veiksmų sujungimu arba nukreipimu į kitą / naują veiksmą
1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas
1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį
Šiuo pasiūlymu Komisija siūlo direktyvą, kuria iš dalies keičiamos direktyvos (ES) 2022/2464 ir (ES) 2024/1760. Kai teisėkūros institucijos susitars dėl pasiūlymo turinio, valstybėms narėms bus skirtas tam tikras laikotarpis į savo nacionalinę teisę perkelti šia direktyva padarytus pakeitimus, susijusius su datos, nuo kurios tam tikros bendrovių grupės turi taikyti šias direktyvas, atidėjimu. Pagal šį pasiūlymą šis perkėlimo į nacionalinę teisę terminas – 2025 m. gruodžio 31 d. Šiuo pasiūlymu taip pat siekiama vieniems metams atidėti Direktyvos (ES) 2024/1760 perkėlimo į nacionalinę teisę terminą. Taigi valstybės narės turėtų perkelti ĮTIPD į nacionalinę teisę ne vėliau kaip iki 2027 m. liepos 26 d.
Atskiru pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto Komisija siūlo iš dalies pakeisti tam tikras direktyvų 2006/43/EB, 2013/34/ES, (ES) 2022/2464 ir (ES) 2024/1760 nuostatas. Komisija taip pat siūlo peržiūrėti Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2023/2772 (Europos informacijos apie tvarumą teikimo standartai). Komisija laiku priims deleguotąjį aktą dėl peržiūrėtų ETAS, kad antrajame etape dalyvaujančios įmonės, kurios pagal ĮITTD 2028 m. turėtų pradėti teikti 2027 finansinių metų ataskaitas, galėtų taikyti peržiūrėtus standartus.
Siekdama stebėti pažangą siekiant konkrečių pasiūlymo tikslų, Komisija išnagrinės galimybę organizuoti keitimąsi informacija su suinteresuotaisiais subjektais įvairiais formatais, taip pat periodines informacijos apie tvarumą naudotojų ir tokią informaciją teikiančių įmonių apklausas, priklausomai nuo turimų finansinių išteklių. ĮITTD 6 straipsnyje reikalaujama, kad Komisija ne vėliau kaip 2029 m. balandžio mėn. pateiktų direktyvos įgyvendinimo ataskaitą. ĮTIPD su pakeitimais įgyvendinimas ir jos veiksmingumas siekiant jos tikslų, visų pirma pašalinant neigiamą poveikį, pagal tos direktyvos 36 straipsnį taip pat bus reguliariai vertinami. Šiam pasiūlymui įgyvendinimo planas nėra reikalingas.
1.5.2.ES dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame skirsnyje „ES dalyvavimo pridėtinė vertė“ – ES veiksmais užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.
Apskaitos direktyva, iš dalies pakeista ĮITTD, jau reguliuojamas informacijos apie tvarumą atskleidimas Europos Sąjungoje. Bendromis informacijos apie tvarumą teikimo ir užtikrinimo taisyklėmis skirtingose valstybėse narėse įsisteigusioms įmonėms sudaromos vienodos sąlygos. Dėl didelių informacijos apie tvarumą teikimo ir užtikrinimo reikalavimų skirtumų tarpvalstybiniu mastu veikiančioms įmonėms atsirastų papildomų išlaidų ir sunkumų, o tai pakenktų bendrajai rinkai. Valstybės narės pačios negali keisti esamų ES teisės aktų, kad sumažintų įmonėms tenkančią naštą.
Be to, ĮTIPD jau nustatyta suderinta įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo reglamentavimo sistema, ji taip pat taikoma tam tikroms ES rinkoje veikiančioms trečiųjų valstybių įmonėms, užtikrinant vienodas sąlygas šioje politikos srityje.
1.5.3.Panašios patirties išvados
Netaikoma
1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis
Netaikoma
1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą
Netaikoma
3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS
3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)
Netaikoma
4.Skaitmeniniai aspektai
4.1.Skaitmeninės svarbos reikalavimai
|
Pagal Direktyvoje 2013/34/ES nustatytus informacijos teikimo reikalavimus reikalaujama, kad įmonės rinktų ir teiktų duomenis apie savo poveikį, riziką ir galimybes, susijusius su reikšmingais tvarumo klausimais. Ši veikla apima reikšmingų duomenų identifikavimą, rinkimą, tvarkymą, tikrinimą ir paskelbimą. Kad surinktų atitinkamus duomenis, įmonės dažnai naudojasi skaitmeninėmis duomenų rinkimo ir dalijimosi duomenimis platformomis. Be to, siekdamos saugoti ir tvarkyti duomenis informacijos apie tvarumą teikimo tikslais, įmonės taip pat dažnai naudoja skaitmenines duomenų valdymo priemones. Informacijos apie tvarumą naudotojai vis dažniau tikisi tokią informaciją rasti, palyginti ir naudoti kompiuterio skaitoma skaitmenine forma. Valstybės narės turi reikalauti, kad įmonės, kurioms taikomi Direktyvos 2013/34/ES informacijos apie tvarumą teikimo reikalavimai, savo interneto svetainėse nemokamai viešai skelbtų savo vadovybės pranešimus. Skaitmeninimas suteikia galimybių veiksmingiau naudoti informaciją ir gerokai sumažinti tiek naudotojų, tiek įmonių išlaidas. Skaitmeninimas taip pat sudaro sąlygas centralizuotai tvarkyti duomenis Sąjungos ir valstybių narių lygmenimis atviru ir prieinamu formatu, kuris palengvina skaitymą ir leidžia palyginti duomenis. Šie reikalavimai taip pat papildo Europos bendro prieigos punkto (ESAP), skirto viešajai įmonių informacijai, sukūrimą. Dėl konkrečių direktyvos reikalavimų, kurie turi skaitmeninės svarbos, žr. toliau. Direktyvoje 2013/34/ES reikalaujama, kad įmonės, kurioms taikomas reikalavimas teikti informaciją apie tvarumą, savo vadovybės pranešimą parengtų Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/815 (ESEF deleguotasis reglamentas) 3 straipsnyje nurodytu elektroniniu ataskaitų teikimo formatu. Joje taip pat reikalaujama, kad šios įmonės paženklintų teikiamą informaciją apie tvarumą, įskaitant Reglamento (ES) 2020/852 8 straipsnyje reikalaujamą atskleisti informaciją, laikydamosi skaitmeninės taksonomijos, kurią Komisija turi priimti iš dalies pakeisdama ESEF deleguotąjį reglamentą. Sąjungos informacijos apie tvarumą teikimo standartų skaitmeninė taksonomija leis ženklinti informaciją apie tvarumą ir būti kompiuterio skaitoma. Iki šios skaitmeninės taksonomijos priėmimo įmonės neprivalo ženklinti savo tvarumo ataskaitų. Atsižvelgiant į tai, kad tvarumo ataskaita taps kompiuterio skaitoma tik tada, kai ji bus įtraukta į XHTML dokumentą ir pažymėta skaitmenine taksonomija, kol skaitmeninė taksonomija dar nepriimta, iš įmonių taip pat nereikalaujama rengti vadovybės pranešimą XHTML sistemoje. Suinteresuotieji subjektai, kuriems šie reikalavimai daro poveikį, apima įmones, kurios turi parengti ir paskelbti tvarumo ataskaitą, kuri skaitmeniniu būdu pažymėta ir teikiama XHTML formatu, taip pat užtikrinimo paslaugų teikėjus, kurie turi patikrinti, ar tvarumo ataskaita atitinka būtinus reikalavimus. Šiuo pasiūlymu nekeičiamos esamos Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyva nustatytos skaitmeninio ženklinimo ar formato taisyklės; taip bus pagerintas skaitmeninis informacijos teikimas ir sudarytos sąlygos naudoti dirbtinį intelektą naudojantis įmonių teikiama informacija. Kalbant apie ĮTIPD, skaitmeninės priemonės ir technologijos galėtų padėti rinkti ir vertinti duomenis ir sumažinti duomenų rinkimo ir vertinimo išlaidas. Šiuo pasiūlymu atitinkamos ĮTIPD nuostatos nekeičiamos. |
4.2.Duomenys
|
Žr. pirmesnį skyrių. |
4.3.Skaitmeniniai sprendimai
|
Žr. pirmesnį skyrių. |
4.4.Sąveikumo vertinimas
|
Netaikoma |
4.5.Skaitmeninio įgyvendinimo rėmimo priemonės
|
Siekdama sudaryti palankesnes sąlygas sklandžiai įgyvendinti 4.1 skirsnyje nustatytus skaitmeninės svarbos reikalavimus, Komisija dalyvauja keliose iniciatyvose. Pirma, Sąjungos informacijos apie tvarumą teikimo standartams prireiks skaitmeninės taksonomijos, kad teikiamą informaciją būtų galima ženklinti pagal tuos informacijos apie tvarumą teikimo standartus. Gavusi ESMA technines rekomendacijas, Komisija deleguotuoju aktu priims skaitmeninę taksonomiją, skirtą informacijai apie tvarumą ženklinti. Antra, vykstant 2025 m. techninės paramos priemonės raundui, Komisija ketina pradėti pavyzdinį daugiašalį projektą „Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo tobulinimas“. Šia iniciatyva siekiama padidinti valstybių narių pajėgumą padėti įmonėms, visų pirma MVĮ, įgyvendinant ĮITTD ir ES taksonomijos informacijos teikimo reikalavimus. Teikiant paramą pagal šią iniciatyvą bus atsižvelgiama į informacijos teikimo reikalavimų raidą, ji taip pat bus aktuali nebiržinėms MVĮ, kurioms netaikomas privalomas informacijos teikimo reikalavimas, tačiau kurios susiduria su didėjančiais savo finansinių ir vertės grandinės partnerių reikalavimais pateikti informaciją apie tvarumą. Trečia, EFRAG įsteigė MVĮ forumą, kuriame renkasi atitinkami MVĮ bendruomenės suinteresuotieji subjektai, kad aptartų, kaip įgyvendinami informacijos apie tvarumą teikimo reikalavimai ir kaip galima naudoti skaitmeninius sprendinius ir priemones, kad MVĮ būtų lengviau teikti informaciją apie tvarumą. Kalbant apie ĮTIPD, siekiant padėti įmonėms vykdyti savo išsamaus patikrinimo pareigas visoje savo vertės grandinėje, direktyva skatinama naudoti skaitmenines priemones ir technologijas ir reikalaujama, kad Komisija paskelbtų gaires su naudinga informacija ir nuorodomis į atitinkamus išteklius. Šiuo pasiūlymu atitinkamos nuostatos nekeičiamos. |