EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2025 06 05

JOIN(2025) 140 final

BENDRAS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Europos Sąjungos tarptautinė skaitmeninė strategija

Europos Sąjungos tarptautinė skaitmeninė strategija

Skaitmeninė ir dirbtinio intelekto (DI) revoliucija keičia ekonomiką ir visuomenę Europoje ir visame pasaulyje. Ekonomikos dalyviai ir šalys, gebantys sėkmingai ja pasinaudoti, ne tik įgyja lemiamą ekonominį pranašumą konkurencingumo ir našumo aspektu, bet ir gali taikyti šias technologijas nacionalinei gynybai ir saugumui stiprinti, taip pat užtikrinti, kad jos atitiktų pagrindines visuomenės vertybes. Kita vertus, tie, kurie vėluoja pereiti prie šių technologijų, rizikuoja atsilikti ekonomiškai ir tai gali pakenkti jų suverenumui.

Tokiomis aplinkybėmis ES yra pasiryžusi stiprinti savo technologijų konkurencingumą ir inovacinį pajėgumą, kartu bendradarbiaudama su partneriais ir sąjungininkais, siekdama remti jų skaitmeninę pertvarką. Jokia šalis ar regionas negali pats vienas įvykdyti skaitmeninės ir DI revoliucijos. ES yra toliau pasiryžusi laikytis taisyklėmis grindžiamos tarptautinės tvarkos ir ginti savo pagrindines vertybes.

Siekiant užtikrinti ES konkurencingumą, ekonominį saugumą ir gynybos pajėgumus, itin svarbu glaudžiai bendradarbiauti su mūsų partneriais ir sąjungininkais technologijų srityje, kad būtų sustiprintas Europos technologijų įmonių gebėjimas diegti inovacijas ir augti pasauliniu mastu. Būtina dėti bendras pastangas siekiant užtikrinti, kad pasaulinis skaitmeninis valdymas būtų palankus ES interesams ir pagrindinėms vertybėms.

Šis strategijas bus pamatas, kuriuo remdamasi ES bendromis jėgomis sieks šių tikslų.

1.Skaitmeninė sritis – svarbus ES išorės veiksmų elementas

Dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis ES tebėra patikima ir nuspėjama partnerė, norinti stiprinti esamus santykius su sąjungininkais visame pasaulyje ir užmegzti naujus abipusiškai naudingus partnerystės ryšius su tais, kurie nori dirbti siekiant bendrų tikslų. ES tvirtai remia taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką, suderintą su demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių vertybėmis.

Augantis ES dvišalių ir regioninių partnerystės ryšių tinklas suteikia galimybę ES būti stipresnei pasaulinėje arenoje, kuriant koalicijas dėl bendrų tikslų svarbiuose tarptautiniuose forumuose ir organizacijose. ES siekia daryti pažangą, susijusią su konkrečiais ir neatidėliotinais prioritetais, kad būtų apsaugoti ir remiami ES strateginiai interesai 1 , ir tai apima įvairius dalykus – nuo normų formavimo daugiašaliuose forumuose iki dvišalių partnerystės ryšių stiprinimo.

Kaip pabrėžiama Draghi pranešime 2 , nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio vidurio didėjantis ES ir Jungtinių Amerikos Valstijų našumo atotrūkis daugiausia paaiškinamas geresniu JAV gebėjimu diegti inovacijas, plėtoti veiklą pasauliniu mastu ir sėkmingai veikti technologijų sektoriuje. ES taip pat kyla rizika, kad jos technologinė ir ekonominė priklausomybė bus panaudota kaip ginklas prieš ją, taip pat ypatingos svarbos technologijų nutekėjimo rizika. Kaip pažymima strategijoje „ProtectEU“ 3 , ribos tarp neinternetinių ir internetinių grėsmių vis labiau nyksta ir ES, kovodama su netinkamu technologijų naudojimu, turi geriau bendradarbiauti su savo partneriais.

Stiprindama savo technologijų konkurencingumą ir inovacinį pajėgumą, kaip nustatyta komunikate „ES konkurencingumo kelrodis“ 4 , ES gali naudotis keliais pranašumais. ES turi didelę integruotą bendrąją skaitmeninę rinką ir yra pasaulinė skaitmeniniu būdu teikiamų paslaugų importo ir eksporto lyderė 5 . Joje įsikūrusios pasaulyje pirmaujančios technologijų įmonės, o technologinių startuolių skaičius joje nuolat auga 6 . Ji gali remtis pasaulinio lygio mokslinius tyrimais ir inovacijomis ir turi pajėgumų teikti integruotus technologinius sprendimus šalims partnerėms, siekiančioms išsaugoti savo skaitmeninį suverenumą ir įgyvendinti į žmogų orientuotą skaitmeninę transformaciją.

Pagal savo 2030 m. Skaitmeninio dešimtmečio politikos programą 7 ES siekia didinti investicijas į ryšių infrastruktūrą, įgūdžius ir mokslinius tyrimus 8 , taip pat sudaryti palankesnes sąlygas perversminiams ES startuoliams kurtis ir plėstis. Kadangi tokios technologijos kaip DI, puslaidininkiai, debesijos ir kvantinė kompiuterija iš esmės keičia pramonės, taip pat gynybos ir saugumo sritis, Europai reikia pramonės, pajėgios sparčiau ir dideliu mastu kurti, vystyti, gaminti ir tiekti šias technologijas ir produktus.

Vis aktyvesnė skaitmeninė diplomatija, grindžiama šiais tvirtais vidaus pagrindais, padeda siekti mūsų tarptautinių prioritetų ir stiprinti partnerystės ryšius 9 . Pagal strategiją „Global Gateway“ pradėtos investicijos ir iniciatyvos, be kita ko, plėtros ir kaimyninėse šalyse, ypač ES augimo planai, rodo strateginę skaitmeninio sektoriaus svarbą geopolitiniu, saugumo ir ekonominiu atžvilgiais. 

Todėl, ES pranašumais ir vidaus politika bei veiksmais grindžiamoje Tarptautinėje skaitmeninėje Europos Sąjungos strategijoje dėmesys bus sutelktas į šiuos tikslus:

a)Ekonominiu ir verslo bendradarbiavimu stiprinti ES technologijų sektoriaus konkurencingumą. ES toliau bendradarbiaus su patikimais partneriais siekdama stiprinti savo lyderystę besiformuojančių technologijų srityje, be kita ko, moksliniais tyrimais ir inovacijomis, taip pat pritraukiant užsienio investicijų bei specialistų; naudos savo tarptautines priemones ES technologiniams sprendimams kurti ir propaguoti visame pasaulyje; taip pat plėtos savo augantį skaitmeninės prekybos susitarimų tinklą.

b)Skatinti siekti aukšto ES ir jos partnerių saugumo lygio. Laikydamasi esamų įsipareigojimų 10 , ES toliau stiprins savo kibernetinį saugumą ir kibernetinę gynybą, visų pirma pagrindinių ypatingos svarbos infrastruktūros objektų; didins mokslinių tyrimų saugumą, kartu stiprindama mokslinius tyrimus su saugumu susijusiose srityse; kovos su hibridinėmis grėsmėmis ir užsienio vykdomu manipuliavimu informacija ir kišimusi; stiprins IRT tiekimo grandinių atsparumą, saugumą ir stabilumą, be kita ko, ir už ES ribų; kovos su kibernetiniais nusikaltimais jungtinėmis operacijomis 11 , be kita ko, remdamasi dvišaliu ir daugiašaliu bendradarbiavimu; taip pat skatins patikimus skaitmeninių technologijų, įskaitant dvejopo naudojimo technologijas, tokias kaip DI ir kvantinės technologijos, tiekėjus.

c)Formuoti pasaulinį skaitmeninį valdymą ir standartus bendradarbiaujant su partnerių tinklu. ES toliau propaguos savo vertybėmis grindžiamą požiūrį į skaitmeninį valdymą ir skaitmeninius standartus, kad duotų kryptį pasaulinei skaitmeninei transformacijai, orientuotai į žmogų, patikimai ir nežeidžiančiai žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių. Ryžtingai veikdama ES gali būti atsakingai vadovaujamos technologinės pažangos lyderė pasaulinėje arenoje.

2.ES pasaulinio partnerių tinklo plėtra

ES yra užmezgusi tvirtą regioninį ir dvišalį skaitmeninį bendradarbiavimą su partneriais per ministrų lygmens prekybos ir technologijų tarybas 12 , skaitmenines partnerystes 13 ir skaitmeninius dialogus 14 . Ji palaiko dialogus kibernetikos klausimais su įvairiais partneriais 15 , o skaitmeniniai klausimai tampa vis svarbesne specializuotų visapusiškų ir strateginių partnerysčių 16 dalimi.

Be to, skaitmeninis bendradarbiavimas grindžiamas ir šalių partnerių prisijungimu prie pagrindinių ES programų, konkrečiai, programos „Europos horizontas“ 17 ir Skaitmeninės Europos programos 18 , skirtos pažangiam bendradarbiavimui mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse ir skaitmeninių technologijų diegimui.

ES bendradarbiaujant su plėtros ir kaimyninėmis šalimis taip pat labai aktualu labiau suderinti svarbias skaitmeninės transformacijos politikos priemones, investuoti į saugų skaitmeninį junglumą ir skatinti inovacijas, taikant tokias priemones kaip išsamūs ir visapusiški laisvosios prekybos susitarimai ar stabilizacijos ir asociacijos susitarimai. Šie prekybos susitarimai ir kitos susijusios priemonės, kaip antai Vakarų Balkanų ekonomikos augimo planai 19 , Moldovos reformų ir ekonomikos augimo priemonė 20 ir Ukrainos priemonė 21 , yra strateginis laipsniškos šalių kandidačių integracijos į bendrąją skaitmeninę rinką pagrindas 22 .

Pasinaudodama 2021 m. Viduržemio jūros regiono darbotvarke ES kartu su pietinėmis kaimyninėmis šalimis partnerėmis rengia naują Viduržemio jūros regiono paktą, kuris sustiprintų mūsų politinį įsipareigojimą ir bendradarbiavimą abipusių interesų srityse, be kita ko, skaitmeninėje srityje.

ES nuolat plečia savo laisvosios prekybos susitarimų 23 ir skaitmeninės prekybos susitarimų 24 tinklą. Šiais susitarimais, be kita ko, nustatomos aukštų standartų skaitmeninės prekybos taisyklės, užtikrinančios patikimą ir saugią interneto aplinką vartotojams, įmonėms suteikiamas skaidrumas, nuspėjamumas ir teisinis tikrumas, taip pat užkertamas kelias nepagrįstoms skaitmeninės prekybos kliūtims, įskaitant kliūtis tarpvalstybiniams duomenų srautams, arba tos kliūtys pašalinamos. Be to, Komisija palaiko ryšius su kitomis pagrindinėmis reguliavimo institucijomis ir vykdymo užtikrinimo institucijomis, kurdama naujus skaitmeninių paslaugų ir DI tinklus.

Strategija „Global Gateway“ suteikia galimybę su viso pasaulio šalimis plėtoti partnerystę, dialogus politikos klausimais ir investicijas, be kita ko, per ES ir Lotynų Amerikos bei Karibų jūros regiono skaitmeninį aljansą 25 , pagal administracinį susitarimą su Pažangiąja Afrika („Smart Africa“) 26 , Europos komandos Vidurinės Azijos iniciatyvą 27 ir skaitmeninės ekonomikos priemonių rinkinius su partneriais Afrikoje, Azijoje ir Lotynų Amerikoje 28 , be kita ko, su mažiausiai išsivysčiusiomis šalimis. Švarios prekybos ir investicijų partnerystės 29 teikia galimybę ES spręsti skaitmeninių aspektų, prekybos ir švarių technologijų sąsajų klausimus.

Visame pasaulyje vis labiau juntamas noras bendradarbiauti su ES skaitmeninėje srityje, o dabartinėje pasaulinėje aplinkoje reikia naujų gilesnio ir lankstesnio bendradarbiavimo formų, kad būtų puoselėjama abipusiškai naudinga partnerystė, pripažįstant daugelio mūsų partnerių padarytą pažangą visame skaitmeniniame spektre – nuo valdžios paslaugų skaitmenizacijos iki elektroninių mokėjimų palengvinimo, nuo piliečių teisių rėmimo iki vietos atsparumo didinimo. ES ir toliau sieks bendradarbiauti ne tik su ilgalaikiais bendraminčiais partneriais, bet ir su bet kuria šalimi, su kuria mus sieja bendri tikslai.

Todėl, atsižvelgdama į poreikį paspartinti savo skaitmeninę transformaciją sudėtingesnėmis geopolitinėmis aplinkybėmis, ES plėtos savo pasaulinį partnerių tinklą keturiomis kryptimis:

1)intensyvindama savo esamas skaitmenines partnerystes ir dialogus, kad būtų daroma bendradarbiavimo pažanga pagrindinėse srityse, tokiose kaip moksliniai tyrimai ir inovacijos, pramonės ir politikos bendradarbiavimas besiformuojančių technologijų srityje, pasaulinių tiekimo grandinių skaidrumas ir atsparumas, skaitmeninės infrastruktūros saugumas ir tvarumas, DI diegimas ir inovacijos, skiriant dėmesį abipusei ekonominei naudai ir ekonominio saugumo stiprinimui. ES siūlys į šią partnerystę labiau integruoti papildomus prioritetus, tokius kaip kibernetinis saugumas, mokslinių tyrimų saugumas, didesnės rizikos technologijų apsauga ir su dvejopo naudojimo technologijomis susiję aspektai. Ji tęs pažangų bendradarbiavimą reglamentavimo srityje. Intensyvinant skaitmenines partnerystes ir dialogus taip pat bus sustiprintas ES ir šalių partnerių įmonių vaidmuo, skatinamas įmonių tarpusavio bendradarbiavimas ir įmonių bendradarbiavimas su valdžia, taip pat bus orientuojamasi į investavimo galimybes;

2)plėtodama savo esamą bendradarbiavimo tinklą kuriant naujas skaitmenines partnerystes ir dialogus ir plečiant skaitmeninės prekybos susitarimų tinklą. Prioritetiniai partneriai bus nustatomi remiantis ES prioritetais ir esamu dvišaliu ir regioniniu bendradarbiavimu ES ir valstybių narių lygmenimis. Pagal strategiją „Global Gateway“ ES sieks didinti Europos investicijas šalyse partnerėse, kad ES būtų susieta su skaitmeninio augimo centrais ir didėtų ES ekonominis saugumas;

3)susiedama šias partnerystės iniciatyvas, kad jos veiktų kaip tinklas. Plečiantis partnerystės tinklui, atsiveria vis daugiau galimybių dirbti kartu dėl bendrų interesų. Bendradarbiavimas tampa vis labiau būtinas ir dėl to, kad susiduriame su bendrais iššūkiais. Bendradarbiavimas galėtų vykti kaip reguliarūs techniniai pokalbiai bendrais klausimais (pvz., dėl besiformuojančių technologijų, saugaus ir patikimo junglumo, standartizacijos ar bendradarbiavimo reglamentavimo srityje), bendrų projektų rengimas (pvz., bendradarbiavimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, sąveikumo bandomieji projektai, bendri projektai trečiosiose valstybėse) ir tinklo, susiejančio ES partnerių, ES ir ES valstybių narių aukšto lygio atstovus, organizavimas;

4)stiprindama partnerystę saugumo ir gynybos srityje 30 skaitmeniniais klausimais, nes pažangi skaitmeninė infrastruktūra ir technologijos tampa vis svarbesnės. Tarp šios srities prioritetų yra investicijų į dvejopo naudojimo pažangius technologinius pajėgumus pritraukimas ir ES saugumo ir gynybos technologijų pramonės, kaip vienos iš pagrindinių partnerių ir inovacijų varomosios jėgos DI, kvantinių ir kitų besiformuojančių technologijų srityje, skatinimas.

DI plėtrą ES laiko labai svarbia žmonijos ateičiai. Jos negalima sumenkinti tiek, kad tai būtų vien varžybos, kuri valstybė DI srityje pasieks daugiausia. Į tai reaguodama, ES toliau propaguos savo atvirą bendradarbiaujamąjį patikimo DI kūrimo modelį, grindžiamą tyrėjų ir privačiojo sektoriaus dalyvavimu vadinamuosiuose DI fabrikuose. Šiuo aspektu bus itin svarbu bendradarbiauti su panašiai mąstančiais partneriais ir sąjungininkais, kurie, kaip ir mes, gerbia teisinę valstybę ir pagrindines bei demokratines vertybes.

3.ES pasiūlymas technologijų verslams

Siekdama bendradarbiauti su platesniu patikimų partnerių ratu, ES parengs integruotą pasiūlymą technologijų verslams. Toks visapusiškas pasiūlymas padės diegti saugų ir patikimą junglumą, skaitmeninę viešąją infrastruktūrą, DI ir programinės įrangos sprendimus ir kt. Bus siekiama pritaikyti ir modulių principu jungti technologinius komponentus – suderinant šalių partnerių ir ES interesus sukurti abipusę kompleksinę naudą. Tai bus papildyta gebėjimų stiprinimu ir priemonėmis, kuriomis siekiama mažinti visuotinį specialistų trūkumą, koordinuojant skaitmeninių įgūdžių mokymo pastangas su tarptautiniais partneriais. ES aktyviai populiarins skaitmeninius sprendimus, sudarančius sąlygas efektyviau naudoti energiją ir išteklius gamybai, paslaugoms ir kitoms reikmėms.

Pasiūlymą technologijų verslams bendrai administruos ES ir jos valstybės narės pagal Europos technologijų komandos požiūrį, aktyviai dalyvaujant ES įmonėms 31 , ES plėtros finansų įstaigoms ir eksporto kreditų agentūroms, o svarbų tarpininko vaidmenį atliks D4D centras 32 ir bendroji iniciatyva „EU4Digital“ 33 . Pasiūlymas bus grindžiamas esamomis išorės finansavimo priemonėmis ir privačiojo sektoriaus investicijomis. Bus labai svarbu koordinuoti investicijas pagal įvairias programas ir tarp viešojo bei privačiojo sektorių ir toliau gerinti verslo aplinką. Tai bus daroma glaudžiai bendradarbiaujant su ES delegacijomis ir nacionalinėmis ambasadomis, pavyzdžiui, per neformalius skaitmeninius centrus, kuriuos ES įkūrė keliose šalyse partnerėse 34 , siekdama skatinti Europos komandos bendradarbiavimą. Šalyse, su kuriomis su jau sudaryti strateginės partnerystės susitarimai arba dėl jų vyksta derybos, pasiūlymas bus įtrauktas į esamą arba derybose diskutuojamą partnerystės programą.

4.Prioritetinės bendradarbiavimo su šalimis partnerėmis sritys

Bendradarbiavimas su šalimis partnerėmis apims šias sritis:

Saugi ir patikima skaitmeninė infrastruktūra

Skaitmeninių tinklų ir infrastruktūros saugumas ir atsparumas yra būtini siekiant pažangos tokiuose ypatingos svarbos sektoriuose kaip energetika, transportas, finansai ir sveikata. ES jau pademonstravo lyderystę šioje srityje ir darbas bus tęsiamas naudojantis tokiomis priemonėmis kaip 5G priemonių rinkinys 35 , padedant šalims partnerėms, kurioms poreikis kurti savo skaitmeninę ekonomiką saugiu pagrindu taip pat aktualus. Atsižvelgiant į neseniai paskelbtą komunikatą dėl jūrinių kabelių saugumo ir atsparumo didinimo 36 , šis metodas galėtų būti taikomas ir povandeniniams kabeliams bei kitai ypatingos svarbos skaitmeninei infrastruktūrai. Dėl to būtų galima rengti metines konferencijas, siekiant stiprinti techninius ryšius ir gilinti supratimą apie būsimų maršrutų galimybes ir saugumo reikalavimus, partnerystę ir finansavimą, tuo prisidedant prie strategijos „Global Gateway“ proceso.

ES skatins visame pasaulyje diegti saugų skaitmeninį junglumą ir tvarią infrastruktūrą, visų pirma saugius ir patikimus 5G tinklus, jūrinius ir antžeminius kabelius, palydovinį junglumą, interneto infrastruktūrą, superkompiuterius ir duomenų centrus. ES taip pat sieks stiprinti savo partnerių atsparumą diversifikuodama ir integruodama tinklus, be kita ko, naudodama palydovinį ryšį ir kitų formų neantžeminius tinklus. ES sieks sukurti saugių 37 jūrinių ir antžeminių ryšio kabelių tinklą, jungiantį ES su šalimis partnerėmis, taip pat vystyti suverenų ir atsparų kosmoso technologijomis grindžiamą junglumą. Tai turėtų sustiprinti ES, kaip tarptautinio centro, pajėgaus priglobti duomenis ir kompiuterijos pajėgumus atsparioje ir patikimoje erdvėje, vaidmenį, išnaudojant duomenų ekonomikos teikiamas galimybes ir pritraukiant investicijų tvariems duomenų centrams, kompiuterijos ir DI pajėgumams. Bendradarbiaudama su šalimis partnerėmis, ES aktyviai sieks remti skaitmeninius sprendimus, įgalinančius efektyviau naudoti energiją ir išteklius gamybai, paslaugoms ir kitoms reikmėms, mažinant anglies pėdsaką ir palengvinant prisitaikymą prie klimato kaitos bei atsparumo jai užtikrinimą.

Būsimų veiksmų saugaus junglumo srityje pavyzdžiai: ·Arkties regiono junglumas yra vienas strateginių ES prioritetų. ES dirbs su partneriais siekdama sustiprinti paramą projektams, pagal kuriuos regione plėtojami nauji jūrinių kabelių maršrutai, naudodama Europos infrastruktūros tinklų priemonę viešosioms ir privačioms investicijoms skatinti. ·Vienas pagrindinių strategijos „Global Gateway“ investicijų į skaitmeninį sektorių elementų yra strateginių jūrinių ryšio kabelių infrastruktūros projektų tinklas, kuriuo siekiama užtikrinti saugias ir atsparias jungtis tarp ES ir šalių partnerių. Investicijos apima: 1)BELLA – pirmąjį transatlantinį optinį skaidulinį kabelį tarp ES ir Lotynų Amerikos bei Karibų jūros regiono, jungiantį Lotynų Amerikos mokslinių tyrimų institutus ir suteikiantį greitą prieigą prie Žemės stebėjimo duomenų, gaunamų iš ES kosmoso programos komponento „Copernicus“. Jis bus toliau tiesiamas Centrinėje Amerikoje ir Karibų jūros regione ir padės skatinti našiosios kompiuterijos augimą regione; 2)Europos Komisijos ir EIB padalinio „Global“ remiamą povandeninį kabelį MEDUSA, kuros užtikrins didelės spartos ryšį tarp Viduržemio jūros šiaurinių ir pietinių pakrančių ir bus nutiestas iki Vakarų Afrikos; 3)„Blue-Raman“, planuojamą 11 700 km ilgio saugią jūrinių kabelių sistemą, jungiančią Europą su Indija, turinčią prieigas krante Artimuosiuose Rytuose ir Rytų Afrikoje palei Indijos, Artimųjų Rytų ir Europos ekonominį koridorių (IMEC). Ši stiprų junglumo aspektą turėsianti sistema, sujungsianti Europą ir Indiją per Persijos įlankos regioną, palengvins keitimąsi duomenimis ir padidins bendradarbiavimą su šalimis partnerėmis. ·ES Juodosios jūros strategijoje pripažįstama, kad Juodoji jūra yra vieni pagrindinių Europos vartų į Pietų Kaukazą, Vidurinę Aziją ir tolimesnius kraštus. Kad didėtų junglumas ir plėstųsi prekyba su Rytų partnerystės regionu, ES rems tikslines investicijas į skaitmeninę infrastruktūrą plėtojant skaitmenines jungtis per Juodąją jūrą, siekdama kurti saugų, didelio pralaidumo interneto ryšį, kai tam bus palankios sąlygos. ·Europos komandos Vidurinės Azijos iniciatyva užtikrins geresnį saugų junglumą, visų pirma Vidurinės Azijos vietovėse, kuriose nėra ar nepakanka ryšio paslaugų, ir tai bus daroma naudojantis ES privačiojo sektoriaus teikiamomis palydovinio ryšio paslaugomis. ·IRIS², naujasis ES kosmoso programos saugaus palydovinio ryšio komponentas užtikrins pasaulinę aprėptį, kai bus sukurta visa konsteliacija. Pradiniu etapu bus pradėti jo bandomieji projektai Užsachario Afrikoje. ·Pagal strategiją „Global Gateway“ įgyvendinama ES ir ASEAN Europos komandos tvaraus junglumo iniciatyva apima skaitmeninį komponentą, kuriuo skatinama išplėsti „Copernicus“ dubliuojančiosios tinklavietės Filipinuose veikimą į kitas ASEAN šalis – Indoneziją ir Tailandą.

Besiformuojančios technologijos

·Dirbtinis intelektas. Kaip nurodyta DI žemyno veiksmų plane 38 , ES toliau dvišaliu, regioniniu ir daugiašaliu lygmenimis bendradarbiaus su patikimais partneriais, siekdama pritraukti investicijų į ES, remti vienodų sąlygų sudarymą patikimam DI visame pasaulyje ir skatinti gerą DI valdymą visame pasaulyje. ES taip pat ryžtingai sieks tapti DI taikymo mokslui lydere siekdama sustiprinti savo konkurencingumą ir pritraukti geriausių mokslininkų į iniciatyvą „Rinkis Europą“ 39 . Be to, ES sieks toliau bendradarbiauti su patikimais partneriais, visų pirma dėl su inovacijomis susijusių DI aspektų, tokių kaip DI fabrikų įrengimas už ES ribų ir jų prijungimas prie ES DI fabrikų tinklo. Toks bendradarbiavimas taip pat apims prieigos prie DI modelių ir algoritmų suteikimą, visų pirma projektams, susijusiems su DI naudojimu visuomenės labui (pvz., kovojant su klimato kaita ir remiant perėjimą prie švarios energijos, tobulinant sveikatos priežiūrą ar žemės ūkį). Taip bendradarbiaujant taip pat bus naudojamasi ES viešųjų ir komercinių palydovų duomenimis ir paslaugomis siekiant tobulinti DI grindžiamus pasaulinių uždavinių, tokių kaip aplinkos stebėsena ir reagavimas į nelaimes, sprendimus. Kai kurios DI taikomosios programos yra dvejopo naudojimo, todėl ES tęs darbą, susijusį su dirbtinio intelekto vaidmeniu bendroje užsienio ir saugumo politikoje (BUSP) ir bendroje saugumo ir gynybos politikoje (BSGP), bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, kad būtų užtikrinta, jog DI technologine pažanga būtų galima naudotis ES BUSP ir BSGP tikslais.

·5G / 6G ryšys. ES yra pasaulinė pažangaus junglumo inovacijų lyderė, kaip antai 5G ir fiksuotojo ryšio tinklų sprendimų srityse. Įgyvendinant tikslą pasiekti bendrus naujos kartos darnaus projektavimo (6G ryšio) standartus, reikia bendradarbiauti su bendramintėmis šalimis, pradedant bendradarbiavimu mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje ir standartizacija. Pagrindinis uždavinys – vystyti ir pasirinkti 6G technologijas, ypač radijo prieigos tinklo (RAN) technologijas, įskaitant antžeminių ir neantžeminių tinklų integravimą. ES pramonė gali būti lyderė plėtojant 6G ryšį pagal ES standartus, ypač kibernetinio saugumo, sąveikumo ir atitikties teisėtos prieigos standartams srityse, ir jai bus naudingas bendradarbiavimas su šalimis, turinčiomis papildomų pranašumų vertės grandinėje, įskaitant mikroelektroniką, prietaisus, debesiją ar DI.

·Puslaidininkiai. Dėl geopolitinės padėties netikrumo ir didėjančio puslaidininkių tiekimo grandinių sudėtingumo reikia pritaikyto, kiekvienai šaliai specifinio požiūrio, užtikrinant, kad partnerystės ryšius su pasauliniais puslaidininkių ekosistemos lyderiais ES palaikytų apsaugodama savus technologinius, ekonominius ir saugumo interesus. ES toliau bendraus su šalimis, kai bendradarbiavimas tokiose srityse kaip ikikonkurenciniai moksliniai tyrimai bei plėtra ir tiekimo grandinės atsparumas bus abipusiškai naudingas. Pagal ekonominio saugumo strategiją 40 ES taip pat gins savo ekonominio saugumo interesus, be kita ko, per dvišalį, regioninį ir daugiašalį bendradarbiavimą, skatindama dalytis informacija, kad būtų užkirstas kelias tiekimo grandinės sutrikimams, mažindama riziką ir pritraukdama pasaulinio lygio specialistų, kad būtų sprendžiama įgūdžių trūkumo Europos puslaidininkių ekosistemoje problema.

·Kvantinės technologijos. Siekiant tobulinti kvantinių technologijų bendrus standartus ir prietaikas, būtinas tvirtas tarptautinis bendradarbiavimas, visų pirma mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse. ES stiprins ryšius su šalimis, teikiančiomis papildomų stiprybių kvantinių technologijų vertės grandinėje, įskaitant kompiuteriją, jutiklius, ryšius, saugų postkvantinį šifravimą ir susijusias sritis, vadovaudamasi abipusiškumo principu. ES toliau atidžiai stebi kvantinių technologijų vaidmenį būsimoje saugumo aplinkoje ir palaiko reguliarius ryšius su NATO ir kitais svarbiais partneriais šioje srityje. ES suvienys jėgas su šalimis partnerėmis dėl konkrečių kvantinių technologijų prietaikų konkrečių sektorių politikoje, pavyzdžiui, kuriant naujas medžiagas.

Kibernetinis saugumas

Šiandienos hipersusietame pasaulyje ir kintančioje geopolitinėje aplinkoje valstybinių ir nevalstybinių subjektų keliamos kibernetinės grėsmės peržengia valstybių sienas. Kibernetinis išpuolis ar incidentas vienoje šalyje gali sutrikdyti verslą ir infrastruktūrą visame pasaulyje, o mūsų piliečiai ir įmonės yra priklausomi nuo trečiųjų valstybių skaitmeninių produktų ir sprendimų. Kibernetinio saugumo ir kibernetinės gynybos, įskaitant pajėgumą aptikti kibernetines grėsmes ir incidentus, jiems pasirengti ir į juos reaguoti, stiprinimas ir keitimosi informacija apie kibernetines grėsmes su tarptautiniais partneriais gerinimas siekiant sutrumpinti reagavimo laiką ir padidinti atsparumą yra tiesioginė investicija į pačios ES saugumą. Tai ypač aktualu ES kaimynystėje, kur ES yra visapusiškai įsipareigojusi remti plėtros šalis stiprinant jų kibernetinio saugumo ir kibernetinės gynybos pajėgumus.

ES taip pat turi priemonių, kad galėtų tapti pasauline lydere kibernetinio saugumo srityje. Priimdama Kibernetinio atsparumo aktą 41 ES nustatė naują produktų, kurių saugumo aspektai integruojami projektavimo metu, standartą. Pasaulio šalims siekiant užtikrinti savo tiekimo grandinių saugumą, ES kompetencija produktų saugumo srityje yra tvirtas tarptautinės partnerystės ryšių pagrindas. Taip pat, kadangi pasauliniai ES partneriai investuoja į savo ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugą, atsiveria rinkos galimybių tose srityse, kuriose ES pramonė tvirtai pirmauja, kaip antai kriptografijos ir labai saugių skaitmeninių produktų srityse.

Išpirkos reikalavimo programinė įranga, nuo kurios smarkiai nukenčia įmonės ir ligoninės, tebėra pasaulinė problema, su kuria jokia šalis negali kovoti viena. Pagal Europos vidaus saugumo strategiją (strategiją „ProtectEU“) ES sieks tvirtesnio tarptautinio bendradarbiavimo, kad būtų sunaikinta infrastruktūra, kuria naudojasi išpirkos reikalaujančios grupės, būtų atimti jų finansavimo šaltiniai, užtikrintos veiksmingesnės sankcijos nusikaltėliams ir jų bendrininkams, o kibernetiniai nusikaltėliai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Dėdama šias pastangas, ES taip pat propaguos didesnį kibernetinį atsparumą vis labiau priklausomi nuo skaitmeninių technologijų priklausančiuose sektoriuose, kaip antai transporto ir išmaniojo judumo, kuriose saugi infrastruktūra, duomenys ir paslaugos yra būtini veiklos tęstinumui ir visuomenės pasitikėjimui užtikrinti.

Pastarojo meto pastangos užtikrino, kad šalys kandidatės, kurios yra Skaitmeninės Europos programos asocijuotosios šalys, galėtų naudotis ES lygmens kibernetinio saugumo rezervu, sukurtu Kibernetinio solidarumo aktu 42 . Be to, Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra ENISA tęs bendradarbiavimą kibernetinio saugumo srityje su atitinkamomis trečiosiomis šalimis, be kita ko, stiprins gebėjimus šalyse kandidatėse ir kaimyninėse šalyse.

Užsienio vykdomas manipuliavimas informacija ir kišimasis (FIMI)

ES kartu su partneriais taip pat geriau apsaugos piliečius nuo užsienio vykdomo manipuliavimo informacija ir kišimosi (FIMI) kampanijų ar kitos rizikos visuomenei, kylančios per interneto platformas. Todėl, siekiant didinti atskaitomybę ir visuomenės pasitikėjimą, itin svarbu užtikrinti algoritminį turinio rekomendavimo ir moderavimo skaidrumą.

Tai taip pat aktualu šalims kandidatėms, potencialioms šalims kandidatėms ir kaimyninėms šalims, atsižvelgiant į jų specifinį pažeidžiamumą dezinformacijos ir užsienio kišimosi akivaizdoje, ir savo ruožtu suteiks galimybių stiprinti mūsų tarpusavio atsparumą, įskaitant demokratinį atsparumą.

Skaitmeninė tapatybė ir skaitmeninė viešoji infrastruktūra (SVI)

ES patirtis kuriant atvirojo kodo skaitmeninės tapatybės dėkles ir saugią, duomenų apsaugos reikalavimus atitinkančią skaitmeninę viešąją infrastruktūrą turi didelę vertę už ES ribų. Tarptautinis bendradarbiavimas ir abipusio pripažinimo susitarimai su svarbiausiais partneriais gali supaprastinti tarpvalstybinio verslo sąlygas įmonėms ir palengvinti piliečių judumą. ES visų pirma toliau bendradarbiaus su trečiosiomis šalimis (tokiomis kaip Ukraina, Moldova, Vakarų Balkanų šalys, Japonija, Indija, Egiptas), kad būtų užtikrintas sklandus tarpvalstybinis naudojimasis patikimumo užtikrinimo paslaugomis. Ji taip pat skatins naudotis Europos sąveikumo sistema 43 , siekdama padėti šalims partnerėms tęsti administravimo modernizaciją ir tarpvalstybinę skaitmeninę integraciją, be kita ko, derinantis prie ES standartų ir praktikos. ES toliau skatins taikyti bendrąsias specifikacijas ir atviruosius standartus, kad būtų užtikrintas sąveikumas, skaidrumas ir pakartotinis naudojimas 44 .

Interneto platformos

ES skaitmeninių paslaugų aktas 45 saugo demokratiją, žodžio laisvę, privatumą, užtikrina vaikų saugumą ir apsaugą internete ir yra saugus pagrindas prekybai teisinius reikalavimus atitinkančiomis prekėmis. Skaitmeninių rinkų aktas 46 ir ES konkurencijos politika skatina skaitmeninių rinkų atvirumą konkurencijai, vienodas sąlygas ir sąžiningą skaitmeninės rinkos dalyvių konkurenciją. Šie aktai papildo apsaugą, kurią skaitmeninėje aplinkoje teikia BDAR 47 ir vartotojų apsaugos teisės aktai.

Nepilnamečių apsauga ir įgalėjimas internete yra pasaulinis prioritetas. Pagal Skaitmeninių paslaugų aktą visose interneto platformose teikiant paslaugas turi būti užtikrinamas aukštas nepilnamečių privatumo, saugumo ir apsaugos lygis. Be to, didžiausiose interneto platformose turi būti kasmet įvertinama ir mažinama bet kokia sisteminė rizika, kurią kelia jų paslaugos, be kita ko, pagarbos vaiko teisėms ir apskritai nepilnamečių apsaugos kontekste. Skaitmeninių paslaugų aktą remia ir papildo Vaikams geresnio interneto strategija (VGI+ strategija). Konkrečiai, ES bendrai finansuoja karštųjų linijų tinklą valstybėse narėse, skirtą kovai su seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos platinimu internete. Pasaulinis bendradarbiavimas užtikrinamas per INHOPE tinklą, kuriam priklauso 55 karštosios linijos visame pasaulyje.

Tvirta ir nuosekli vartotojų apsauga internetinėse prekyvietėse yra dar vienas bendras ES ir daugelio jos tarptautinių partnerių prioritetas ir vienas pagrindinių klausimų, sprendžiamų taikant Skaitmeninių paslaugų aktą, taip pat vartotojų apsaugos ir produktų saugos sistemas. Pagal Skaitmeninių paslaugų aktą, visos internetinės prekyvietės privalo atitikti griežtus saugos, skaidrumo ir atskaitomybės standartus, siekiant užtikrinti, kad neteisėti ir nesaugūs produktai negalėtų būti parduodami ES vartotojams naudojantis jų paslaugomis. 2025 m. Komunikate dėl e. prekybos 48 tai papildoma nustatant naujus veiksmus, kuriais siekiama spręsti problemas, susijusias su nesaugių, suklastotų ir kitais atžvilgiais neteisėtų produktų, parduodamų per interneto platformas, gausėjimu. ES teiks pirmenybę bendradarbiavimui su šalimis partnerėmis ir daugiašaliuose forumuose, kad būtų rasti bendri internetinėse prekyvietėse kylančios bendros rizikos vartotojų saugai problemų sprendimai.

5.Pasaulinis skaitmeninis valdymas

Siekdama įgyvendinti savo tikslus skaitmeninėje srityje, ES ir toliau sieks laikytis daugiašalio ir įvairių suinteresuotųjų subjektų įtraukimo požiūrio ir užtikrins prasmingą atitinkamų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant pilietinę visuomenę, akademinę bendruomenę ir privatųjį sektorių, dalyvavimą, remdamasi esamais tvirtais ryšiais su šalimis partnerėmis.

ES skaitmeninės partnerystės ir dialogai teikia galimybių koordinuoti veiksmus iki diskusijų daugiašaliuose ir regioniniuose forumuose, kuriant stiprias koalicijas dėl bendrų tikslų pagrindiniuose tarptautiniuose forumuose ir organizacijose, kaip antai Jungtinėse Tautose, G7, G20, EBPO ir Europos Taryboje, taip pat pasaulinėse interneto valdymo institucijose. Konkrečiai, kartu su G7 partneriais ES ir toliau skatins rengti ir taikyti ekonominio saugumo standartus, be kita ko, kai tai aktualu skaitmeninių technologijų srityje, atsižvelgiant į įvairius kriterijus, tokius kaip skaidrumas, tiekimo įvairinimas, saugumas, tvarumas, patikimumas ir pasitikėjimas.

Jungtinių Tautų pasaulinis skaitmeninis susitarimas (GDC) priimtas bendru sutarimu kaip pirmasis išsamus pasaulinio skaitmeninio valdymo pagrindas. Jame nustatyti tikslai, principai, įsipareigojimai ir veiksmai siekiant kurti atvirą, laisvą ir saugią skaitmeninę ateitį visiems. ES ir toliau aktyviai dalyvaus Pasaulinio skaitmeninio susitarimo įgyvendinimo darbe siekdama apginti savo pasiekimus, kartu užtikrindama, kad nebūtų dubliuojamos pastangos, ir kuo labiau padidindama sinergiją su esama pasauline skaitmenine architektūra, įskaitant interneto valdymo sistemą.

Be šių procesų, ES daug dėmesio skirs standartizacijai kaip svarbiai priemonei siekiant savo tikslų. ES turi stiprybių, kuriomis gali remtis, įskaitant tvirtą mokslinių tyrimų ir inovacijų bazę, pasaulyje pirmaujančias technologijų įmones ir gausias novatoriškas MVĮ bei startuolius, kuriuos reikia skatinti dalyvauti tarptautinių standartų nustatymo procese. Pasitelkdama ES standartizacijos sistemą tam, kad sustiprintų savo įtaką nustatant tarptautinius pagrindinių skaitmeninių technologijų standartus, ES siekia didinti savo pramonės konkurencingumą, skatinti skaitmeninį ir technologinį suverenumą ir apsaugoti bei remti savo pagrindines vertybes ir interesus, kartu tęsdama bendradarbiavimą tarptautiniu mastu standartų nustatymo srityje. ES pripažįsta svarbų ITU vaidmenį pasaulinės standartizacijos kontekste.

ES taip pat toliau gins taisyklėmis grindžiamą ir teisingą radijo dažnių paskirstymą pagal Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) pasaulinę sistemą, pripažindama, kad radijo spektras yra ribotas gamtos išteklius, kuris yra visų belaidžių skaitmeninių prietaikų pagrindas.

Daugiašalis bendradarbiavimas taip pat yra labai svarbus siekiant spręsti kitų sektorių, įskaitant energetikos sektorių, skaitmeninius klausimus dėl sparčiai didėjančių energijos poreikių dirbtiniam intelektui. ES dalyvauja tarptautinėse energetikos iniciatyvose, tokiose kaip Ministrų forumas švarios energijos klausimams, kuriose gimsta bendradarbiavimu grindžiami būdai įveikti šiuos iššūkius.

Skaitmeninėms technologijoms toliau sparčiai vystantis, pasaulinis interneto valdymas turi prisitaikyti prie naujų geopolitinių iššūkių, tokių kaip fragmentacijos rizika, dažnesnis netinkamas skaitmeninių priemonių naudojimas tokiai praktikai kaip interneto išjungimas ir cenzūra, taip pat didėjanti skaitmeninė atskirtis. Be to, dėl perėjimo prie ketvirtosios kartos saityno („Web 4.0“), grindžiamo tokiomis pagrindinėmis technologijomis kaip dirbtinis intelektas, išplėstinė ir virtualioji realybė, blokų grandinės technologija ir kvantinė kompiuterija, valdymas naujais atžvilgiais tampa sudėtingesnis ir dėl to reikia atnaujintų, veiksmingų ir įtraukių įvairius suinteresuotuosius subjektus apimančių sistemų. ES toliau formuos įtraukų įvairius suinteresuotuosius subjektus apimantį požiūrį į interneto valdymą ir yra įsipareigojusi nuolat didinti jo veiksmingumą, priešindamasi iniciatyvoms kurti valstybės kontroliuojamą interneto architektūrą, galinčią suskaidyti internetą ir pakenkti jo atvirumui ir saugumui, kurie internetui būdingi nuo Tuniso darbotvarkės priėmimo 49 .

ES toliau aktyviai gins bendrą interneto, kaip pasaulinio ir sąveikaus tinklų tinklo, prieinamumą ir vientisumą, suprasdama įvairius suinteresuotuosius subjektus apimančio interneto valdymo modelio svarbą, pavyzdžiui, būsimuose Interneto valdymo forumo (IGF) renginiuose ir Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo informacinės visuomenės klausimais 20 metų peržiūros („WSIS+20“) derybose. ES pripažįsta pagrindinį ICANN vaidmenį organizuojant interneto architektūros pagrindus.

6.Konkurencinga ir saugi Europa, atvira verslui, susieta su pasauliu

Nestabiliame pasaulyje ES yra nuosekli, nuspėjama ir patikima partnerė. Esant sudėtingoms technologijų vertės grandinėms, jokia šalis ar regionas negali vieni įgyvendinti skaitmeninės ir DI revoliucijos. ES vidaus ir išorės pastangos skaitmeninės politikos srityje yra glaudžiai tarpusavyje susijusios ir vienos kitas sustiprina. Todėl ES ne tik stiprina savo skaitmeninį sektorių – nuo DI fabrikų iki gynybos technologijų, bet ir užmezga svarbius partnerystės ryšius, kurie duoda apčiuopiamos naudos ES piliečiams bei įmonėms ir mūsų partneriams.

ES, kaip pasaulinių iššūkių daugiašalių sprendimų propaguotoja, tvirtai remia Jungtines Tautas, G7, G20, EBPO ir kitas organizacijas, per kurias galime kartu spręsti svarbiausius mūsų laikų uždavinius.

ES yra pasirengusi suvienyti jėgas dėl naujų, gilesnių ir lanksčių formų bendradarbiavimo puoselėjant abipusiškai naudingus partnerystės ryšius, kad būtų stiprinamas Europos konkurencingumas ir saugumas. ES ir toliau konstruktyviai bendraus, jei tik bus laikomasi tarptautinės taisyklėmis grindžiamos tvarkos.

(1)

     Žr. 2024 m. balandžio 17 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas : „Europos Vadovų Taryba taip pat pabrėžia, kad reikia stiprinti ES lyderystę pasaulinių skaitmeninių reikalų srityje, ir prašo Komisijos bei vyriausiojo įgaliotinio šiuo klausimu parengti bendrą komunikatą“ (p. 10).

(2)

     Mario Draghi pranešimas dėl Europos konkurencingumo ateities (2024).

(3)

     Komunikatas „ProtectEU“ – Europos vidaus saugumo strategija , COM(2025) 148.

(4)

     Komunikatas „ES konkurencingumo kelrodis“, COM(2025) 30 final.

(5)

     Žr. šaltinį ( PPO ).

(6)

     COM(2025) 217, 2025 5 28 – ES startuolių ir veiklą plečiančių įmonių strategija.

(7)

     Žr. visą Skaitmeninio dešimtmečio politikos programą .

(8)

     Kaip išdėstyta Komunikate dėl įgūdžių sąjungos, COM(2025) 90 final.

(9)

     Kaip pažymima 2023 m. birželio mėn. Užsienio reikalų tarybos išvadose dėl skaitmeninės diplomatijos .

(10)

      Europos vidaus saugumo strategija COM(2025) 148, Baltoji knyga dėl Europos gynybos parengties 2030 m. , ES pasirengimo krizėms strategija (JOIN(2025) 130), Strateginis kelrodis (7371/22).

(11)

     Pavyzdžiui, Europolas .

(12)

     Su JAV ir Indija.

(13)

     Su Japonija, Korėjos Respublika, Singapūru ir Kanada.

(14)

     Su Brazilija, Meksika, Argentina, Australija ir Vakarų Balkanais.

(15)

     Indija, Japonija, Korėjos Respublika, Brazilija, Jungtinėmis Valstijomis, Ukraina ir Jungtine Karalyste.    

(16)

     Su tokiais partneriais kaip Tunisas, Egiptas ar Jordanija.

(17)

     Šiuo metu programoje „Europos horizontas“ dalyvauja devyniolika asocijuotųjų šalių – jos nurodytos čia . Be to, tikimasi, kad 2025 m. asocijuotosiomis šalimis taps Šveicarija, Korėjos Respublika ir Egiptas, o asociacijos derybose su Japonija daroma pažanga.

(18)

     Skaitmeninės Europos programos asocijuotosios šalys nurodytos čia .

(19)

     Komunikatas „Naujas Vakarų Balkanų ekonomikos augimo planas“, COM(2023) 691.

(20)

     Žr. daugiau informacijos apie Moldovos reformų ir ekonomikos augimo priemonę .

(21)

      Ukrainos priemonė – Europos Komisija  

(22)

     Pavyzdžiui, perkėlus atitinkamą ES acquis į nacionalinę teisę, Ukraina ir Moldova tarptinklinio ryšio srityje pereina prie abipusiai taikomo vidaus rinkos režimo.

(23)

     Laisvosios prekybos susitarimai, kuriuose yra išsamūs skyriai dėl skaitmeninės prekybos, sudaryti su Jungtine Karalyste, Naująja Zelandija ir Čile, o su Indija, Indonezija, Tailandu, Filipinais ir Malaizija dėl jų tebesiderama.

(24)

     ES ir Singapūro skaitmeninės prekybos susitarimas pasirašytas 2025 m. gegužės 7 d. Derybos dėl skaitmeninės prekybos susitarimo su Korėja baigtos 2025 m. kovo mėn. 2024 m. liepos mėn. įsigaliojo ES ir Japonijos laisvosios prekybos susitarimą papildančios tarpvalstybinių duomenų srautų su Japonija taisyklės.

(25)

      https://international-partnerships.ec.europa.eu/policies/global-gateway/eu-latin-america-and-caribbean-digital-alliance_en?prefLang=lt  

(26)

      https://digital-strategy.ec.europa.eu/lt/news/eu-and-africa-strengthen-cooperation-digital-transformation  

(27)

      https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/ip_22_6963  

(28)

     Nuo 2022 m. ES inicijavo skaitmeninės ekonomikos priemonių rinkinius Nigerijai, Kolumbijai, Kongo Demokratinei Respublikai, Kenijai ir Filipinams.

(29)

      https://commission.europa.eu/topics/eu-competitiveness/clean-industrial-deal_lt  

(30)

     ES užmezgė tokią partnerystę su Jungtine Karalyste, Norvegija, Moldova, Pietų Korėja, Japonija, Albanija ir Šiaurės Makedonija.

(31)

     Be kita ko, per Verslo patariamąją grupę strategijos „Global Gateway“ klausimams .

(32)

      Vystymuisi skirtų skaitmeninių technologijų centras (D4D) yra platforma, kuria siekiama stiprinti Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir partnerių Afrikoje, Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione, Lotynų Amerikoje ir Karibų jūros regione bei ES kaimyninėse šalyse bendradarbiavimą ir koordinavimą skaitmeninėje srityje.

(33)

     Skėtinė iniciatyva „EU4Digital“ telkia ES finansuojamas programas, kuriomis siekiama plėsti bendrosios skaitmeninės rinkos naudą, kad jos gautų ir Rytų partnerystės šalys bei Vakarų Balkanai.

(34)

     Kenijoje, Tanzanijoje, Nigerijoje, Kolumbijoje, Brazilijoje. 

(35)

5G tinklų kibernetinis saugumas. ES rizikos mažinimo priemonių rinkinys

(36)

      Bendras komunikatas „ES veiksmų planas dėl kabelių saugumo“ , JOIN(2025) 9 final.

(37)

     Pagal Komisijos rekomendaciją dėl saugios ir atsparios jūrinių kabelių infrastruktūros , C(2024) 1181, ir bendrą komunikatą dėl jūrinių kabelių saugumo ir atsparumo didinimo , JOIN(2025) 9.

(38)

      Komunikatas dėl DI žemyno veiksmų plano , COM(2025) 165.

(39)

      Rinkis Europą: tęsk mokslininko karjerą Europos Sąjungoje

(40)

     Komunikatas dėl Europos ekonominio saugumo strategijos, COM(2023) 20 final.

(41)

     Reglamentas (ES) 2024/2847.

(42)

     Reglamentas (ES) 2021/694.

(43)

     Įtraukta į Komunikatą „Europos sąveikumo sistema. Įgyvendinimo strategija“ , COM(2017) 134.

(44)

     Aktualus pavyzdys yra Duomenų katalogo žodyno taikymo profilis , faktiškai tapęs standartu, kuriuo naudojantis yra lengviau suderinti metaduomenų aprašymus ir sklandžiai dalytis duomenimis tarpvalstybiniu mastu.

(45)

     Reglamentas (ES) 2022/2065 dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB (Skaitmeninių paslaugų aktas) (OL L 277, 2022 10 27).

(46)

     Reglamentas (ES) 2020/1828.

(47)

Reglamentas (ES) 2016/679.

(48)

     Išsamus saugiai ir tvariai e. prekybai skirtas ES priemonių rinkinys, COM(2025) 37 final.

(49)

      Tuniso informacinės visuomenės darbotvarkė , 2005 m. lapkričio 18 d.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2025 06 05

JOIN(2025) 140 final

PRIEDAS

prie

bendro komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai

Europos Sąjungos tarptautinė skaitmeninė strategija

       Priedas

Vykdomi ir planuojami veiksmai

Tikslas	Aprašymas	Šalis partnerė / regionas / daugiašalio masto	Orientaciniai terminai
1.Saugus junglumas
Remti Arkties regiono junglumą	Arkties regiono junglumas yra strategiškai svarbus ES. Jis padės mažinti duomenų perdavimo delsą ir sudarys sąlygas patikimiems duomenų srautams tarp ES, Grenlandijos, Kanados, JAV ir Japonijos, suteikdamas alternatyvų kabelių maršrutą ir didindamas kabelių, nutiestų tarp ES ir jos partnerių, saugumą bei atsparumą. ES dirbs su savo partneriais, kad didėtų parama naujus jūrinių kabelių maršrutus plėtojantiems projektams, naudodama Europos infrastruktūros tinklų priemonę viešosioms ir privačioms investicijoms skatinti.	Japonija, JAV, Kanada, Grenlandija	2025–2030 m.
Skatinti saugų junglumą plėtros šalyse	Skatinti derinimą su ES 5G kibernetinio saugumo priemonių rinkiniu ir remti teisės aktų sistemos, kuri leistų nustatyti ir taikyti išimtis ir (arba) apribojimus didelės rizikos tiekėjams, priėmimą.	Plėtros šalys	Nuolat
Skatinti saugų junglumą strategijos „Global Gateway“ šalyse partnerėse	Skatinti saugų ir patikimą junglumą, įskaitant 5G ryšį, jūriniais kabeliais palaikomą ir kosmoso technologijomis grindžiamą junglumą, laikantis ES 5G kibernetinio saugumo priemonių rinkinio ir 2025 m. ES kabelių saugumo veiksmų plano, pasitelkiant diplomatines iniciatyvas, teikiant techninę pagalbą ir finansinę paramą pagal strategiją „Global Gateway“.	Pasaulinio masto	Nuolat
Rengti nacionalines ir regionines 5G ryšio diegimo gaires ir Lotynų Amerikos ir Karibų regiono junglumo priemonių rinkinį	Šios gairės apims saugumo, infrastruktūros uždavinius ir prioritetinius naudojimo atvejus įvairiomis Lotynų Amerikos ir Karibų regiono šalių nacionalinėmis aplinkybėmis. Kitas svarbus darbo baras bus parengti Lotynų Amerikos ir Karibų regiono junglumo priemonių rinkinį, sudarytą iš praktinių priemonių, informacijos apie geriausią praktiką ir gairių, kaip spręsti tarpvalstybinio junglumo, saugios ir atsparios infrastruktūros klausimus ir prasmingus junglumo uždavinius. Jis apima bendrą įgyvendinamų rekomendacijų rengimą, techninės paramos teikimą ir 5G diegimo koordinavimo tarp dviejų regionų skatinimą.	Lotynų Amerikos ir Karibų regiono šalys	Vykdoma pagal ES ir Lotynų Amerikos ir Karibų regiono skaitmeninį aljansą – iki 2027 m. IV ketv.
Metinė konferencija saugaus junglumo tema	Galbūt pradėti rengti metines konferencijas saugaus junglumo tema Briuselyje, siekiant stiprinti techninius ryšius ir gilinti supratimą apie būsimų maršrutų galimybes ir saugumo reikalavimus, partnerystę ir finansavimą, prisidedant prie strategijos „Global Gateway“ proceso.	Pasaulinio masto	Kartą per metus
2.Besiformuojančios technologijos
Dirbtinis intelektas
Bendradarbiauti dėl DI saugos	ES DI tarnyba pasirašė administracinį susitarimą su Singapūru dėl bendradarbiavimo DI saugos srityje, taip pat pradėtas dvišalis bendravimas su kitais DI saugos institutais – Japonijoje, Korėjoje, Jungtinėje Karalystėje ir Australijoje. Bendradarbiavimo susitarimai su šalimis partnerėmis turi būti toliau plėtojami, pvz., įtraukiant tokias temas kaip inovacijų ir DI diegimo skatinimas ir bendradarbiavimas dėl DI naudojimo visuomenės labui (Japonija), DI sauga (Indija ir Kanada) ir valdymo bei reglamentavimo aspektai (Australija). ES DI tarnyba toliau intensyvins bendradarbiavimą DI saugos srityje DI saugos institutų tinkle, konkrečiai, kad būtų sprendžiami bendrosios paskirties DI modelių saugumo klausimai, keičiantis informacija ir kalbant apie geriausią praktiką, vykdant bendrus bandymus ir vertinimus, kuriant priemones ir lyginamuosius standartus, taip pat atliekant mokslinius tyrimus DI saugos srityje.	Japonija, Korėjos Respublika, Indija, Australija, Kanada, JAV, Jungtinė Karalystė, Ukraina, Moldova Vakarų Balkanai, Afrika, Lotynų Amerika ir Karibai	Nuolat
Pasaulinė DI partnerystė ir EBPO	ES yra viena iš Pasaulinės DI partnerystės narių steigėjų ir toliau dalyvauja šioje iniciatyvoje po to, kai užmezgė integruotą partnerystę su EBPO Dirbtinio intelekto valdymo darbo grupe (AIGO). DI tarnyba užima vienas iš pirmininko pavaduotojų pareigų EBPO AIGO. Be to, DI tarnyba dalyvauja visose su DI susijusiose EBPO darbo grupėse ir aktyviai prisideda prie šio darbo.	Daugiašalio masto	Nuolat
G7 ir G20	ES toliau aktyviai dalyvaus G7 ir G20 diskusijose DI klausimais. Tai apima Hirošimos DI procesą ir jo ataskaitų teikimo sistemą, taip pat Hirošimos draugų grupę – savanorišką šalių bendradarbiavimo sistemą pagal Hirošimos DI proceso principus, siekiant saugaus, apsaugoto ir patikimo DI. Be to, ES toliau tirs galimybę parengti G7 gaires dėl DI mokslo srityje. Vienas iš G20 pirmininkaujančios Pietų Afrikos prioritetų – dirbtinis intelektas ir inovacijos darniam vystymuisi, o tai yra Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos bei Karibų šalių prioritetas.	Daugiašalio masto	Nuolat
Ministrų forumas švarios energijos klausimams	Korėjos Respublika, 2025 m. surengsianti 16-ąjį Ministrų forumo švarios energijos klausimams susitikimą, kaip vieną iš prioritetinių temų pasirinko „DI ir energetiką“. Europos Komisija aktyviai dalyvaus šioje ministrų susitikimo programoje ir svarstys tarptautinio bendradarbiavimo energetikos sektoriaus skaitmenizacijos ir DI naudojimo jame galimybes.	Daugiašalio masto	Nuolat
Bendradarbiauti mokslinių tyrimų srityje pagal programą „Europos horizontas“	Kai kurioms ES nepriklausančioms šalims partnerėms prisijungus prie programos „Europos horizontas“ kaip asocijuotosioms šalims, bus remiamas bendradarbiavimas DI mokslinių tyrimų srityje ir DI grindžiami taikomieji moksliniai tyrimai.	Programos „Europos horizontas“ asocijuotosios šalys	Nuolat
Naudoti DI visuomenės labui	Pagal DI naudojimo visuomenės labui iniciatyvą ES remia DI sprendimų, įskaitant generatyvinį DI, diegimą visuomenės labui, technologijų perdavimą ir pajėgumų stiprinimą bendradarbiaujant su Afrikos, Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono šalimis partnerėmis (remiantis ES ir Lotynų Amerikos bei Karibų jūros regiono aljansu). ES taip pat remia mokslinį bendradarbiavimą ir DI grindžiamų vietos skaitmeninių dvynių kūrimą miestams atstatyti Ukrainoje.	Afrika, Lotynų Amerika ir Karibai, Azijos ir Ramiojo vandenyno regionas Ukraina	Nuolat
DI darnaus vystymosi centras ir bendradarbiavimas DI srityje su Pažangiąja Afrika („Smart Africa“)	DI darnaus vystymosi centrą kartu sukūrė Įmonių ministerija, organizacija „Made in Italy“ (MIMIT) ir Jungtinių Tautų vystymosi programa, siekdamos stiprinti vietos DI ekosistemas per partnerystę su Afrikos šalimis. Pažangioji Afrika įsteigė Afrikos DI tarybą, o ES formuoja savo bendradarbiavimą su Pažangiąja Afrika pagal strategiją „Global Gateway“, remdamasi Europos Komisijos ir Pažangiosios Afrikos administraciniu susitarimu ir laikydamasi Europos komandos požiūrio.	Afrika	Nuolat
GovTech4all	DI sprendimų kūrimas ir bandomieji projektai viešajame sektoriuje, siekiant gerinti sprendimų priėmimą, paslaugų teikimą ir vidaus administracines užduotis. Tikslas – remti ir padėti įgyvendinti Europos sąveikumo akto tikslus, taip pat platesnius politikos tikslus, susijusius su viešojo sektoriaus inovacijomis ir startuolių augimu Europoje.	ES ir ES šalys kandidatės bei potencialios šalys kandidatės	2025–2026 m. IV ketv.
5G / 6G
Su 6G moksliniais tyrimais ir inovacijomis suderintas 2026 m. kvietimas teikti pasiūlymus	Bendradarbiavimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, susijęs su 6G DI grindžiamu radijo prieigos tinklu (RAN). Vienas Pažangiųjų tinklų ir paslaugų bendrosios įmonės projektas, atitinkantis vieną Japonijos ir Korėjos Respublikos projektą.	Japonija ir Korėjos Respublika	Projektas vykdomas 2027–2030 m.
Su 6G moksliniais tyrimais ir inovacijomis suderintas kvietimas teikti pasiūlymus	Bendradarbiaujant 6G mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje daugiausia dėmesio skiriama fiziniams lygmenims, pažangioms antenoms ir DI RAN.	Taivanas	Galimas suderintas kvietimas teikti pasiūlymus 2026 m. arba bendradarbiavimas tarp esamų projektų
5G bandymų aplinka	Siekdama padėti rengti 5G naudojimo atvejus, ES bendradarbiauja su Kosta Rika 5G bandymų aplinkoje, o tiekti įrangą turėtų „Nokia“ ir „Ericsson“.	Kosta Rika	Nuolat
Puslaidininkiai
Bendri mokslinių tyrimų ir inovacijų projektai puslaidininkių srityje	Puslaidininkių srities mokslinių tyrimų ir inovacijų projektai, kuriuos bendrai finansuoja Europos Komisija, Japonija ir Korėjos Respublika. Įgyvendinant projektus kartu su Korėjos Respublika siekiama pažangos įvairialyčio lustų integravimo, taip pat neuromorfinių kompiuterijos technologijų srityje. Kartu su Japonija 2026 m. planuojama paskelbti kvietimus teikti pasiūlymus dėl perfluoralkilintų ir polifluoralkilintų medžiagų (PFAS) pakeitimo, įvairialyčio integravimo ir lustelių, taip pat dėl įtaisų ir procesų už 2 nanometrų ribos.	Japonija, Korėjos Respublika	Nuolat
Išankstinio perspėjimo mechanizmas dėl tiekimo grandinės ir viešųjų subsidijų	Europos Komisijos ir JAV bei Japonijos bendras išankstinio perspėjimo mechanizmas, kuriuo siekiama nustatyti tiekimo grandinės sutrikimus, ir puslaidininkių sektoriui teikiamų viešųjų subsidijų skaidrumo mechanizmas.	JAV, Japonija	Nuolat
Pritraukti specialistus ir kvalifikuotą darbo jėgą	ES ir Indija, bendradarbiaudamos ES ir Indijos prekybos ir technologijų taryboje, įsipareigojo parengti specialią programą, kuri sudarys palankesnes sąlygas specialistų mainams ir skatins ugdyti studentų ir jaunų specialistų įgūdžius puslaidininkių srityje.	Indija	Nuolat
G7 puslaidininkių srities kontaktinių asmenų grupė	G7 puslaidininkių srities kontaktinių asmenų grupė siekia padėti keistis informacija ir gerąja patirtimi tarp G7 narių tais klausimais, kurie turi įtakos puslaidininkių pramonei, o tai yra ikikonkurencinių pramoninių tyrimų ir plėtros prioritetai, tvari gamyba, ne rinkos politikos ir praktikos poveikis ir krizių koordinavimo kanalai.	Daugiašalio masto	Nuolat
Pasaulio puslaidininkių taryba – Vyriausybių ir valdžios institucijų susitikimas puslaidininkių klausimais (GAMS)	Vyriausybių ir valdžios institucijų susitikimas puslaidininkių klausimais (GAMS) yra unikali aplinka, kurioje vyriausybės ir pramonės asociacijos, kartu atstovaujančios 95 proc. pasaulio puslaidininkių gamybos (ES, JAV, Pietų Korėja, Japonija, Taivanas ir Kinija), susitinka spręsti bendrų šios pramonės iššūkių. ES atstovauja Europos Komisija.	Daugiašalio masto	Nuolat
Kvantinė ir našioji kompiuterija
ES ir Japonijos bendradarbiavimas kvantinės kompiuterijos srityje	Bendri mokslinių tyrimų ir inovacijų projektai, orientuoti į hibridinius kvantinės našiosios kompiuterijos algoritmus ir prietaikų abipusio intereso srityse, kaip antai biomedicinos ir aplinkos mokslų, optimizavimą. Tai atitinka bendrosios įmonės „EuroHPC“ tikslus remti ES ir Japonijos skaitmeninę partnerystę.	Japonija	Nuolat (2026–2029 m.)
ES ir Kanados kvantinių mokslinių tyrimų iniciatyvos	Vykdyti bendradarbiavimo projektus kvantinės kompiuterijos, jutiklių ir ryšių srityse, naudojantis Kanados nacionalinės kvantinės strategijos ir esamų mokslinių tyrimų centrų teikiamomis galimybėmis.	Kanada	Nuolat (2023–2026 m.)
ES ir Korėjos Respublikos kvietimai dėl kvantinių technologijų projektų	Koordinuoti kvietimus vykdyti bendrus projektus kvantinės kompiuterijos, jutiklių ir ryšių srityse, stiprinti bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse ir derinti veiklą su Korėjos Respublikos strateginiais prioritetais kvantinių technologijų plėtros srityje.	Korėjos Respublika	2027–2030 m.
G7 kvantinių technologijų darbo grupė	Kanados pirmininkavimo G7 laikotarpiu sudaryti darbo grupę, intensyvinančią informacijos apie kvantinių technologijų raidą mainus ir skatinančią taikyti bendrus standartus.	Daugiašalio masto	Nuolat
ES ir Lotynų Amerikos bei Karibų jūros regiono superkompiuterių tinklas	Užmegzti tvirtą partnerystę, skirtą našiosios kompiuterijos ištekliams telkti Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regione ir jų sąveikumui bei integracijai su Europos našiosios kompiuterijos ekosistema didinti.	Lotynų Amerika ir Karibai	Galima pradžia 2025 m. CELAC ir ES aukščiausiojo lygio susitikime
3.Kibernetinis saugumas
Plėtoti dialogus kibernetikos klausimais su šalimis partnerėmis	ES palaiko dialogus kibernetikos klausimais su JAV, Ukraina, Jungtine Karalyste, Japonija, Indija, Korėjos Respublika ir Brazilija. Kibernetinis saugumas taip pat svarstomas skaitmeninėse partnerystėse su Japonija, Korėjos Respublika, Singapūru ir Kanada ir per skaitmeninius dialogus su Brazilija, Meksika, Argentina, Australija ir Vakarų Balkanais.	JAV, Ukraina, Jungtinė Karalystė, Japonija, Indija, Korėjos Respublika, Brazilija, Singapūras, Kanada, Meksika, Argentina, Australija, Moldova, Vakarų Balkanai	Nuolat
Abipusio pripažinimo susitarimai dėl gaminių kibernetinio saugumo	Kibernetinio atsparumo akte nustatyti reikalavimai dėl gaminių su skaitmeniniais elementais vidaus rinkoje kibernetinio saugumo. ES bendradarbiaus su atitinkamais partneriais siekdama ištirti galimybes sudaryti abipusio pripažinimo susitarimus dėl Kibernetinio atsparumo akto ir atitinkamų partnerių sistemų, kad būtų lengviau laikytis produktų kibernetinio saugumo reikalavimų.	Dvišalės diskusijos	Iki Kibernetinio atsparumo akto taikymo pradžios (2027 m. pabaigos)
Išplėsti ES kibernetinio saugumo rezervą įtraukiant Ukrainą ir Moldovos Respubliką	Asociacijos susitarimų pakeitimai, susiję su Ukrainos ir Moldovos Respublikos dalyvavimu Skaitmeninės Europos programoje, sudarys sąlygas išplėsti ES kibernetinio saugumo rezervą, kad jis apimtų abi šalis.	Plėtros šalys	Nuolat
Veikti G7 kibernetinio saugumo darbo grupėje	Komisija atstovauja ES G7 kibernetinio saugumo darbo grupėje. Be kitų temų, Komisija tęs bendradarbiavimą sveikatos priežiūros kibernetinio saugumo srityje pagal Europos ligoninių ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų kibernetinio saugumo veiksmų planą (COM(2025) 10 final).	Daugiašalio masto	Nuolat
JT atsakingo valstybių elgesio kibernetinėje erdvėje sistemos pažanga	JT ir regioninėse saugumo organizacijose ES toliau skatins atsakingą valstybių elgesį kibernetinėje erdvėje, remdamasi JT Generalinės Asamblėjos patvirtintu pagrindu. Jis apima tarptautinės teisės laikymąsi, visuotinai pripažintų valstybės elgesio taikos metu normų laikymąsi, pasitikėjimo stiprinimo priemonių kūrimą ir paramą valstybėms stiprinant pajėgumus įgyvendinti šiuos sistemos elementus.	Daugiašalio masto	Nuolat
Veikti Kovos su išpirkos reikalavimo programine įranga iniciatyvoje	Komisija atstovauja ES Tarptautinėje kovos su išpirkos reikalavimo programine įranga iniciatyvoje (CRI). ES joje toliau aktyviai dalyvaus. Be to, Europos ligoninių ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų kibernetinio saugumo veiksmų plane įsipareigota aktyviau bendradarbiauti CRI kontekste.	Daugiašalio masto	Nuolat
Stiprinti kibernetinius pajėgumus	ES kartu su šalimis partnerėmis visame pasaulyje vykdo išorės kibernetinių pajėgumų stiprinimo projektus. ES tęs šias iniciatyvas, pirmenybę teikdama kovai su kibernetiniais nusikaltimais ir kibernetinio atsparumo didinimui, įskaitant paramą strateginių programų kūrimui, incidentų valdymo pajėgumų plėtojimui ir kompetencijos stiprinimui mokymu.	Pasaulinio masto	Nuolat
LAC4	LAC4 yra regioninis kibernetinio saugumo švietimo ir mokymo centras Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regione. LAC4 tikslas – teikti žinias apie kibernetinį saugumą ir kibernetinius nusikaltimus, kad būtų remiama skaitmeninė transformacija ir bendradarbiavimas Lotynų Amerikos ir Karibų jūros šalyse kovojant su kibernetinėmis grėsmėmis.	Lotynų Amerika ir Karibai	Nuolat
ES ir Lotynų Amerikos bei Karibų jūros regiono kibernetinio saugumo praktikos bendruomenė	Pagal ES ir Lotynų Amerikos bei Karibų jūros regiono skaitmeninį aljansą bus sukurta kibernetinio saugumo ekspertų ir specialistų praktikos bendruomenė siekiant skatinti abu regionus dalytis informacija apie geriausią praktiką kibernetinio saugumo srityje. Būsima veikla gali apimti mechanizmų institucionalizavimą, kad kibernetinių išpuolių ir ekstremaliųjų situacijų atveju būtų galima greitai mobilizuoti kibernetinio saugumo ekspertus ir stiprinti pajėgumus.	Lotynų Amerika ir Karibai	Nuolat (iki 2027 m. 4 ketv.)
4.Skaitmeninė tapatybė ir skaitmeninė viešoji infrastruktūra
Abipusiškai pripažinti elektroninius parašus ir kitas patikimumo užtikrinimo paslaugas	Daryti pažangą siekiant abipusio elektroninių parašų ir kitų patikimumo užtikrinimo paslaugų pripažinimo su trečiosiomis šalimis, kad būtų sukurta pasaulinė patikimumo užtikrinimo sistema. Tai apima priemonių ir paslaugų, kuriomis įgyvendinamos patikimumo užtikrinimo paslaugų ir pasaulinio skaitmeninės tapatybės pripažinimo saugumą užtikrinančios priemonės, rinkinio sukūrimą ir skaitmeninių kliūčių mažinimą pakartotinai naudojant ir atkartojant Europos patikimumo užtikrinimo paslaugų infrastruktūrą jų teritorijoje.	Ukraina, Moldova, Vakarų Balkanai, Egiptas, Indija, Brazilija, Japonija, Urugvajus, Centrinės Amerikos integracijos sistemos (SICA) narės (Kosta Rika, Salvadoras, Gvatemala, Hondūras, Nikaragva ir Panama)	Nuolat (2025–2027 m.)
Skatinti bendradarbiavimą skaitmeninės viešosios infrastruktūros srityje remiantis ES e. ID dėkle	Skatinti bendradarbiavimą skaitmeninės viešosios infrastruktūros srityje remiant kintamu mastu naudojamo atvirojo kodo skaitmeninių komponentų ir sprendimų, susijusių su ES dėklėmis, rinkinio sukūrimą. Be to, įrodyti ES e. ID dėklės ir panašių iniciatyvų trečiosiose šalyse sąveikumą remiantis praktinio naudojimo scenarijais.	Japonija, Indija, Singapūras Daugiašalio masto	Nuolat (2025–2027 m.)
Pasirengti skaitmeninių viešųjų paslaugų įtraukimui į bendrųjų skaitmeninių vartų taikymo sritį	Bendradarbiauti su narystės ES siekiančiomis šalimis siekiant parengti įtraukti ir vystyti sąveikius sprendimus internetinėms administracinėms procedūroms ir vienkartinei duomenų pateikimo techninei sistemai bendrųjų skaitmeninių vartų taikymo srityje. Šios paslaugos sudaro palankesnes sąlygas įmonėms ir piliečiams užsiimti verslu, dirbti ir gyventi ES šalyse.	Vakarų Balkanai, Moldova, Ukraina	Nuolat (2025–2030 m.)
Standartizuoti skaitmeninės tapatybės sprendimus	Europinių skaitmeninės tapatybės dėklių struktūros ir orientacinės sistemos tikslas – parodyti pasauliui pavyzdį, kaip patikimai ir saugiai nustatyti tapatybę suteikiant aukšto lygio patikinimą. ES ir panašiai mąstančios šalys toliau bendradarbiaudamos rengia bendrus tapatybės standartus pagal ES modelį, be kita ko, tarptautinėse organizacijose.	Japonija, Indija, Kanada Daugiašalio masto	Nuolat (2025–2030 m.)
Pasaulinis skaitmeninių sveikatos pažymėjimų tinklas (GDHCN)	Pasaulinis skaitmeninių sveikatos pažymėjimų tinklas yra iniciatyva, kuria siekiama sukurti standartizuotą, sąveikią skaitmeninių sveikatos kredencialų ir sertifikatų sistemą. Šio tinklo, kurį sukūrė Europos Komisija kovai su COVID-19 ir vėliau perėmė PSO, paskirtis – sudaryti palankesnes sąlygas saugiai ir efektyviai keistis su sveikata susijusia informacija tarpvalstybiniu mastu (pvz., COVID-19 pažymėjimais, skaitmeniniu tarptautiniu skiepijimo ar profilaktikos pažymėjimu ar geltonąja knygele, skiepijimo kortele, tarptautine paciento duomenų santrauka), skatinti pasaulinį sveikatos saugumą ir gerinti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą.	Pasaulinio masto	Nuolat (2025–2028 m.)
5.Interneto platformos ir informacinės ekosistemos vientisumas
Remti derinimąsi prie Skaitmeninių paslaugų akto / Skaitmeninių rinkų akto narystės ES siekiančiose šalyse	Remti narystės ES siekiančių šalių derinimąsi prie ES Skaitmeninių paslaugų akto ir Skaitmeninių rinkų akto.	Moldova, Ukraina, Vakarų Balkanai	Nuolat (2025–2027 m.)
Prekyvietės ir e. prekyba	Kelti pagrindinius ES susirūpinimą keliančius klausimus (skaitmeninių paslaugų rinkos uždarumas, neteisėtos prekės Kinijos prekyvietėse) ir atkreipti dėmesį į galimas glaudesnio bendradarbiavimo sritis (dalijimasis duomenimis apie neteisėtus Kinijos pardavėjus), laikantis ES ir Kinijos administracinio susitarimo dėl bendradarbiavimo produktų saugos srityje ir Internetu parduodamų produktų saugos veiksmų plano.	Kinija	Nuolat (2025–2027 m.)
Įgyvendinti interneto platformų teisės aktus pasaulyje, paisant žmogaus teisių	Pasauliniuose dokumentuose (įskaitant OHCHR gaires dėl JT konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų) propaguoti visuotinius principus, kuriais grindžiamas Skaitmeninių paslaugų aktas ir Skaitmeninių rinkų aktas.	JT, OHCHR, UNESCO, EBPO	Nuolat (2025–2027 m.)
Įgyvendinti interneto platformų teisės aktus regionuose, paisant žmogaus teisių	Teikti pirmenybę regioniniam bendradarbiavimui dėl žmogaus teisėmis grindžiamo interneto platformų teisės aktų įgyvendinimo, organizuojamam bendradarbiaujant su JT (kai tai įmanoma), siekiant suburti politikos formuotojus, reguliavimo institucijas ir pilietinę visuomenę.	ASEAN, LAC, CEFTA šalys	Nuolat (2025–2027 m.)
Stebėti socialinius tikslus per ES rinkimų stebėjimo misijas (RSM)	Per rinkimų stebėjimo misijas atliekant ES bendrą rinkimų sąžiningumo vertinimą stebimas ir elgesys socialiniuose tinkluose per rinkimų procesus.	Pasaulinio masto	Nuolat
Skatinti partnerystę siekiant didinti atsparumą užsienio vykdomam manipuliavimui informacija ir kišimusi	Didinti atsparumą užsienio vykdomo manipuliavimo informacija ir kišimosi išpuoliams ir technologinį informuotumą apie juos; atskleisti nusikaltėlius ir padidinti jiems nusikaltimų kaštus.	Pasaulinio masto	Nuolat
6.Interneto valdymas
Propaguoti įtraukų daugiašalį ateities interneto valdymo modelį	Derybose dėl Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo informacinės visuomenės klausimais („WSIS+20“) peržiūros ES siekia didinti įtraukumą, visų pirma šalių partnerių ir jaunimo bendruomenėms. Tai apima atviro, į žmogų orientuoto interneto, grindžiamo žmogaus teisėmis, palaikymą, įvairius suinteresuotuosius subjektus įtraukiančio valdymo stiprinimą ir naujos skaitmeninės atskirties mažinimą sukuriant funkcinę sąsają su darnaus vystymosi tikslais (DVT) ir Pasauliniu skaitmeniniu susitarimu (GDC). ES taip pat įtrauks jaunimą į interneto valdymo ateities kūrimo procesą, integruodama jaunimo perspektyvą į būsimą metinį jaunimo politikos dialogą skaitmeninės ekonomikos klausimais, skatindama informacija pagrįstą dalyvavimą, stiprindama skaitmeninę pilietinę atsakomybę ir suteikdama jauniems lyderiams priemonių atviram, saugiam ir įtraukiam internetui palaikyti.	Daugiašalio masto	2025 m. IV ketv.
Kurti atvirą, laisvą ir tvarų internetą	ES rems atskaitomybę, visapusį interneto laisvės stebėjimą ir propagavimą visame pasaulyje, kartu didindama interneto infrastruktūros atvirumą ir tvarumą ir įgalindama pilietinės visuomenės organizacijas (PVO) reikalauti savo valdžios atskaitomybės. Tai apima interneto išjungimo klausimą diplomatiniais kanalais ir atvirą susietąjį internetą palaikančios politikos skatinimą.	Pasaulinio masto	Nuolat
Didinti interneto saugumą, atsparumą ir atvirumą	Įgyvendinti daugiašalę strategiją dėl interneto standartų nuoseklaus diegimo visoje ES interneto infrastruktūroje. ES įtakos ketvirtosios kartos saitynui apžvalga: užfiksuoti visą galimą ES indėlį į patobulintus arba naujus tinklaveikos protokolus ir sprendimus, kurių reikia tokioms šiuo metu žiniatinklį 4.0 formuojančioms pagrindinėms technologijoms kaip DI, išplėstinė realybė (XR) / virtualioji realybė (VR), blokų grandinė ir kvantinė kompiuterija ir kurie yra jų poveikio įgalinti.	Pasaulinio masto	2026–2030 m.
Propaguoti atvirojo interneto paketą („Open Internet Stack“)	ES rems atvirojo interneto paketo („Open Internet Stack“) – bazinės protokolų, įgalinančių palaikyti ryšius ir dalytis informacija internete, struktūros – ištęsimą į tarptautinę erdvę ir plėtimą joje, kad būtų tenkinami šalių partnerių poreikiai: pasitikėjimo didinimas, kaštų mažinimas, susisaistymo su pardavėju vengimas, individualizavimo bei integracijos rėmimas ir tokių vertybių kaip privatumas, saugumas ir duomenų apsauga puoselėjimas.	Pasaulinio masto	Nuolat