EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2025 11 20

COM(2025) 801 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

2025–2030 m. teisininkų mokymo strategija







Palankios aplinkos strategijai „DigitalJustice@2030“ kūrimas

1.2025–2030 m. teisininkų mokymo strategija 1

Skaitmenizacija ir DI sprendimų diegimas yra labai svarbūs stiprinant ES viešojo administravimo institucijų gebėjimus ekonomiškai efektyviai teikti veiksmingas ir kokybiškas viešąsias paslaugas 2 . Tai taip pat tiesa ir labai svarbu teisingumo srityje, kur skaitmeninė transformacija gali padidinti teisingumo sistemų efektyvumą ir kokybę bei pagerinti galimybę kreiptis į teismą.

Šalys, kuriose veikia veiksmingos teisingumo sistemos, garantuojama teisė kreiptis į teismą ir užtikrinama aukšta teisingumo kokybė bei skaidrumas, yra labiau linkusios pritraukti investicijų. Todėl skaitmenizacija ir dirbtiniu intelektu galima prisidėti prie ES ekonomikos augimo ir konkurencingumo 3 . Teisingumo kokybė gali būti pagerinta, kai teisingumo srities specialistai sutelkia dėmesį į savo pagrindinę pareigą – teisingumo vykdymą, o skaitmeninės priemonės naudojamos įprastoms techninėms užduotims atlikti. Teisingumo sistemos skaitmenizacija galima užtikrinti greitesnę ir paprastesnę teisę kreiptis į teismą ir priartinti ją tiek prie asmenų, tiek prie įmonių. Tai taip pat svarbu siekiant, kad teisingumas taptų atsparesnis krizėms, kaip parodė COVID-19 pandemija. Esminis skaitmenizacijos vaidmuo buvo dar kartą patvirtintas Europos Vadovų Tarybos naujajame Europos konkurencingumo susitarime 4  ir Pirmininkės U. von der Leyen 2024–2029 m. politinėse gairėse 5 .

Komisijos strategija „DigitalJustice@2030“ 6 siekiama iki 2030 m. paspartinti ES teisingumo sistemų skaitmenizaciją. Praktiškai tai reiškia, kad reikia remti skaitmeninių priemonių diegimą teisingumo srityje, kad būtų padidintas efektyvumas, taip pat sudaryti sąlygas valstybėms narėms mokytis vienoms iš kitų kuriant ir naudojant skaitmenines priemones ir infrastruktūrą. Iki 2030 m. visi teisingumo srities specialistai, įmonės ir asmenys turėtų turėti galimybę lengvai internetu susipažinti su visais teisės aktais ir teismų praktika. Taip pat numatoma, kad kiekviena valstybė narė sieks turėti bendrą skaitmeninį prieigos punktą, kuris leistų visiems asmenims, įskaitant asmenis su negalia, bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje susisiekti su teismais, dalyvauti teismo posėdžiuose, pradėti ir tęsti teismo procesus. Tai gerokai padidins galimybę kreiptis į teismą ir kartu sumažins išlaidas.

Norint išnaudoti šį potencialą, teisingumo srities specialistai turi įgyti atitinkamų įgūdžių, žinių ir sąmoningumo. Šiuo tikslu teisininkų mokymas yra svarbus ir pagrindinis veiksnys, padedantis įgyvendinti strategijos „DigitalJustice@2030“ viziją 7 , kuria siekiama pašalinti skaitmeninių įgūdžių spragas, kaip pabrėžiama Draghi 8 , Lettos 9 ir Niinistö 10 pranešimuose. Tarybos 2024–2028 m. Europos e. teisingumo strategijoje 11 pabrėžta, kad skaitmeninė teisingumo sistemos transformacija turi apimti jos naudotojų skaitmeninį įgalėjimą ir gebėjimų stiprinimą ir kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas teisingumo srities specialistų mokymui.

Siekiant remti strategijos „DigitalJustice@2030“ tikslus, šioje teisininkų mokymo strategijoje raginama imtis konkrečių priemonių, kad būtų sudarytos palankios sąlygos teisingumo srities specialistams tobulinti savo įgūdžius naudotis skaitmeninėmis priemonėmis ir infrastruktūra, gilinti žinias apie ES ir nacionalinę materialinę ir proceso teisę, pritaikytą prie skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės poreikių, ir geriau suprasti skaitmenizacijos būtinybę. Svarbiausia yra suteikti specialistams įgūdžių, kurių jiems reikia norint naudotis naujomis technologijomis 12 . Atsižvelgiant į Tarybos išvadas dėl dirbtinio intelekto naudojimo teisingumo srityje 13 , mokymo paslaugų teikėjai raginami rengti mokymus teisingumo srities specialistams ir suteikti jiems galių, kad jie būtų pajėgūs prisitaikyti prie teisingumo sistemų skaitmenizacijos, visų pirma DI naudojimo teisingumo srityje.

2.Tikslai

2.1.Skaitmeniniai įgūdžiai

Europai reikia naujo požiūrio į įgūdžius 14 . Dėl šios priežasties Europos Komisija pristatė įgūdžių sąjungą 15  – planą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad visi Europos gyventojai turėtų galimybę susikurti tvirtus įgūdžių pagrindus, visą gyvenimą kelti savo kvalifikaciją ir įgyti visus pagrindinius ir aukšto lygio skaitmeninius įgūdžius, kurių reikia jų vaidmeniui atlikti 16 . Ji taip pat priėmė Skaitmeninio dešimtmečio politikos programą 17 , kurioje suformuluotas tikslas, kad iki 2030 m. pagrindinės viešosios paslaugos turėtų būti visiškai internetinės. Europos Komisijos komunikate „Europos administracinės erdvės stiprinimas (iniciatyva „ComPact“)“ 18 numatytos konkrečios priemonės, kuriomis skatinamas tvarus ir veiksmingas besiformuojančių technologijų naudojimas ir viešojo sektoriaus darbuotojų skaitmeninių įgūdžių tobulinimas.

Kad būtų pasiekti šie tikslai, visi teisingumo srities specialistai turi įgyti reikiamų IT ir raštingumo DI srityje įgūdžių 19 . Jie turėtų gebėti veiksmingai naudotis skaitmeninėmis priemonėmis, įskaitant DI, ir infrastruktūra, taip pat kompetentingai taikyti skaitmenines tarpvalstybines procedūras ir priemones, įskaitant Reglamentu (ES) 2023/2844 20 nustatytą decentralizuotą IT sistemą. Be to, jie turėtų turėti galimybę naudotis tarpvalstybinėmis skaitmeninėmis duomenų bazėmis ir valdyti skaitmenizacijos poveikį teismo procesams. Pagal savo profesines funkcijas jie turėtų gebėti tvarkyti bylas skaitmeniniu būdu, t. y. teisingai vertinti, perduoti ir tvarkyti skaitmeninius dokumentus bei tinkamai naudotis vaizdo konferencijų priemonėmis, kuriomis užtikrinama, kad būtų gerbiamos įtariamųjų, kaltinamųjų, prašomų perduoti asmenų ir aukų procesinės teisės ir procedūrinės garantijos, užtikrinamas prieinamumas asmenims su negalia ir duomenų apsaugos reikalavimų laikymasis. Kadangi daugelis procedūrinių aktų rengiami teismo darbuotojų arba jų dalyvavimas yra būtinas, jie taip pat turėtų reguliariai dalyvauti skaitmeninių įgūdžių mokymuose. Teisininkų mokymas taip pat turėtų padėti specialistams išmokti naudotis skaitmeninėmis sistemomis, kuriomis gerinamos vaikų galimybės kreiptis į teismą ir gauti teisminę apsaugą, kartu užtikrinant jų dalyvavimo teises.

Mokymo sistemomis turi būti geriau reaguojama į kintančius įgūdžių poreikius ir įgūdžių spragas, atsirandančias dėl technologinių pokyčių, darančių poveikį teisingumo sistemoms. Mokymas turėtų padėti teisingumo srities specialistams prisitaikyti prie kintančios teisinės aplinkos ir sumažinti skaitmeninių įgūdžių spragas. Skaitmeninės transformacijos keliamiems uždaviniams spręsti būtinas veiksmingas teisingumo srities specialistų, IT ekspertų ir kompetentingų įstaigų bendradarbiavimas.

Mokymas taip pat turėtų padėti teisingumo srities specialistams padidinti darbo efektyvumą naudojant DI priemones. Kartu juo turėtų būti skatinamas efektyvus ir atsakingas DI priemonių naudojimas teisingumo srityje, laikantis ES teisinės sistemos. DI sistemų diegimo srityje teisingumo srities specialistai ir kiti teismų administracijų darbuotojai turi turėti patikimų žinių apie tai, kaip efektyviai ir atsakingai naudoti DI priemones savo atitinkamoje darbo aplinkoje. Mokymo iniciatyvose pirmenybė turėtų būti teikiama raštingumo DI srityje ir įgūdžių, reikalingų DI priemonėms suprasti, įvertinti ir tinkamai taikyti, ugdymui. Tai apima visapusišką informuotumą apie jų naudą, apribojimus ir būdingą riziką, taip pat užtikrinimą, kad būtų laikomasi taikytinos teisinės sistemos.

Teikiant elektronines bylas teisme reikalaujama, kad teismų administracijų darbuotojai būtų išmokyti veiksmingai valdyti e. bylų tvarkymo sistemas ir užtikrinti, kad jos būtų kuo geriau išnaudojamos 21 . Darbuotojai turi būti gerai parengti, kad galėtų tinkamai tvarkyti teisminius duomenis, pavyzdžiui, skelbti teismų sprendimus internete ir padaryti tokią informaciją prieinamą struktūrizuotu, kompiuterio skaitomu ir atsisiunčiamu formatu – jis vėliau bus įtrauktas į Europos teisinių duomenų erdvę. Siekiant suprasti sistemų ir duomenų sąveiką, teisininkų mokymas turėtų apimti sąveikumo temą. Šis darbas gali turėti įtakos darbui, susijusiam su Europos sąveikumo akademija 22   pagal Reglamentą (ES) 2024/903 (Europos sąveikumo aktą). Siekiant stiprinti teisingumo srities specialistų skaitmeninius įgūdžius jiems vykdant savo pareigas (arba „teisėjų e. meistriškumą“), mokymo temos turėtų apimti e. bylų valdymą, e. teismo valdymą, lyderystę, komunikaciją naudojant elektronines priemones, etiką, kibernetinį saugumą ir atsparumą. Teisingumo sektoriaus vadovai ir vadybininkai taip pat turi ugdyti pokyčių valdymo įgūdžius, kad galėtų veiksmingai prisitaikyti prie technologinės pažangos, diegti naujas praktikas ir vadovauti skaitmeninei pertvarkai tiek teismų administracijose, tiek bendradarbiaujant su visais teisingumo srities suinteresuotaisiais subjektais. Šie įgūdžiai yra labai svarbūs siekiant užtikrinti sklandų perėjimą prie naujų skaitmeninių sistemų ir technologijų.

Pagrindiniai šios Europos teisininkų mokymo strategijos tikslai ir veiksmai yra visiškai suderinami su konkrečiomis priemonėmis 23 , įtrauktomis į Komisijos komunikato dėl Europos administracinės erdvės stiprinimo (iniciatyvos „ComPAct“) įgyvendinimo planą.

2.2.Materialinė teisė skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės kontekste ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo priemonės

Skaitmeninė pertvarka lėmė (ir toliau lems) naujų teisės aktų, kuriais reglamentuojamas naujų technologijų naudojimas daugelyje skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės sričių, priėmimą. Ji taip pat lėmė (ir lems) esamų teisės aktų pakeitimus, kuriais siekiama spręsti naujus technologinius uždavinius. Todėl būtina, kad teisingumo srities specialistai žinotų ir taikytų materialinę teisę, kuria tenkinami skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės poreikiai, pavyzdžiui, DI aktą 24 , Duomenų aktą 25 , Europos sąveikumo aktą 26 , Skaitmeninių rinkų aktą 27 , Skaitmeninių paslaugų aktą 28 , Skaitmeninio turinio direktyvą 29 , Prekių pardavimo direktyvą 30 , Atsakomybės už gaminius direktyvą 31 ir Reglamentą dėl teroristinio turinio internete 32 . Teisingumo srities specialistai taip pat turi suprasti ES duomenų apsaugos teisės aktus, pavyzdžiui, Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą 33 , Teisėsaugos direktyvą 34 ir ES duomenų apsaugos reglamentą 35 , kurie yra svarbūs teisingumo sistemos skaitmenizacijos kontekste, ir dalyvauti su jais susijusiuose praktiniuose mokymuose. Be to, jiems taip pat reikia žinių apie skaitmeninio prieinamumo teisės aktus, pavyzdžiui, Europos prieinamumo aktą 36 . Sudėtingi tarpvalstybiniai skaitmeniniai sandoriai, skaitmeninio požiūrio taikymas siūlomame 28-ajame įmonių teisinės sistemos režime, algoritmais grindžiamas sprendimų priėmimas ir asmens duomenų tvarkymas – tai tik keletas pavyzdžių sričių, kuriose gali kilti ginčų, kurių esami teisės aktai, pagal kuriuos iš pradžių buvo rengiami teisingumo srities specialistai, gali būti nepritaikyti spręsti. Taigi, kai priimami nauji ar iš dalies pakeisti teisės aktai, taip pat susijusi ESTT praktika, nuolatinis teisingumo srities specialistų kvalifikacijos kėlimas tampa būtinas siekiant užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami laikantis naujų teisės normų ir būtų tinkamai bei veiksmingai vykdomi.

Teisingumo srities specialistai taip pat turi gerai išmanyti proceso teisę ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą, kuriam sudaro sąlygas skaitmenizuota teisingumo aplinka. Pagal reglamentus dėl įrodymų rinkimo 37 ir dokumentų įteikimo 38 reikalaujama, kad teisminės institucijos nuo 2025 m. gegužės 1 d. elektroniniu būdu bendrautų naudodamosi pagal tuos aktus sukurtomis decentralizuotomis IT sistemomis. Todėl svarbu, kad teisingumo srities specialistai ne tik gerai išmanytų šiais dviem reglamentais nustatytą teisinę sistemą, bet ir būtų gerai išmokyti naudotis decentralizuotomis IT sistemomis.

Pagal Reglamentą (ES) 2023/2844 atliktas esminis skaitmeninis esamų ryšių kanalų tarpvalstybinio teisminio bendradarbiavimo srityje atnaujinimas. Teisingumo srities specialistai turės visiškai įvaldyti decentralizuotos IT sistemos ir Europos elektroninės prieigos punkto, sukurto pagal tą reglamentą, naudojimą, kad galėtų efektyviai atlikti savo užduotis. Pavyzdžiui, advokatas, norintis pareikšti ieškinį dėl nedidelės sumos pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, turėtų ne tik žinoti procedūros etapus pagal Ieškinių dėl nedidelių sumų reglamentą, bet ir gebėti pasinaudoti Europos elektroninės prieigos punktu, kad nusiųstų ieškinį kompetentingam kitos valstybės narės teismui. Savo ruožtu teisėjas, gavęs ieškinį valstybėje narėje, kurioje vyksta teismo procesas, turės gebėti pasinaudoti decentralizuota IT sistema, kad galėtų išnagrinėti ieškinį ir nusiųsti teismo atsakymą ieškovui. Panašiai Europos arešto orderį išduodantis prokuroras turi aiškiai suprasti, kada jį perduoti per Šengeno informacinę sistemą ir kada bei kaip naudoti pagal Reglamentą (ES) 2023/2844 sukurtą decentralizuotą IT sistemą.

Toks pat teisininkų mokymas taip pat reikalingas atsižvelgiant į jungtinių tyrimo grupių bendradarbiavimo platformą 39 ir decentralizuotas IT sistemas, sukurtas iš dalies pakeitus Reglamentą (ES) 2023/2131, kiek tai susiję su skaitmeniniu keitimusi informacija terorizmo bylose 40 , E. įrodymų reglamentą 41 ir Reglamentą dėl baudžiamojo proceso perdavimo 42 .

Apskritai, teisingumo srities specialistai turėtų būti susipažinę su skaitmeninių priemonių, ypač DI priemonių, naudojimu, gerai išmanyti jų apribojimus ir taisykles, kuriomis reglamentuojamas jų naudojimas, ir tokioms priemonėms būdingą riziką. Pavyzdžiui, teisingumo srities specialistai turėtų žinoti, kaip tinkamai naudoti DI sakytinės kalbos konvertavimo į tekstą sistemą, kad būtų galima transkribuoti teismo procesų ir posėdžių garso įrašus, kurie vėliau tampa bylos dalimi, arba gauti iš paslaugų teikėjų duomenis, reikalingus nusikalstamų veikų tyrimams.

2.3.Informuotumo didinimas

Nacionalinių teisingumo sistemų skaitmenizacija ir tarpvalstybinis bendradarbiavimas civilinėse ir baudžiamosiose bylose spartėja, o naujų technologijų, kurios gali būti naudojamos teisingumo srityje, plėtra vyksta dar sparčiau. Todėl teisingumo srities specialistai turi būti informuoti apie naujų technologijų galimybes supaprastinti jų darbą ir padidinti efektyvumą. Jie taip pat turėtų suprasti, kad visi teisingumo srities specialistai turi turėti tvirtų skaitmeninių įgūdžių, kad galėtų įvaldyti skaitmeninę darbo aplinką.

Teisingumo srities specialistai taip pat turi būti informuoti apie galimą šiuolaikinių technologijų, įskaitant DI, poveikį pagrindinėms teisėms 43 ir vertybėms. Todėl mokymuose turėtų būti pabrėžiamas DI ir teismų nepriklausomumo ryšys.

Technologijomis teisingumo srityje turėtų būti remiama, o ne pakeičiama žmogaus nuomonė ir profesinė atsakomybė. Jų tikslas – išlaisvinti teisingumo srities specialistų gebėjimus, kad jie galėtų sutelkti dėmesį į savo pagrindines užduotis. Šis subalansuotas požiūris yra labai svarbus ne tik siekiant išlaikyti profesinę motyvaciją, bet ir išsaugoti visuomenės pasitikėjimą. Be to, jis turi būti įtrauktas į vadovų ir vadybininkų, kurie įgyvendina pokyčius teismų administracijose, mokymus.

Galiausiai mokymai turėtų parengti teisingumo srities specialistus aktyviai dalyvauti kuriant, plėtojant ir diegiant su jų darbu susijusius skaitmeninius produktus ir paslaugas. Skaitmeninės transformacijos procesai turėtų būti kuriami kartu su teisingumo srities specialistais ir jiems skirti, kad jie būtų tikrai naudingi jų kasdieniniame darbe 44 .

2.4.Kiti mokymo tikslai

2.4.1.Pagrindinės teisės ir teisinė valstybė

Teisininkų mokymas pagrindinių teisių klausimais yra svarbus kuriant teisingumo sistemas, kuriomis gerbiamos ES pagrindinės vertybės – teisinė valstybė, demokratija ir lygybė. Tokios teisingumo sistemos pelno pasitikėjimą, o tai savo ruožtu skatina augimą. Taigi, laikantis teisinės valstybės principo ir gerai veikiančių teisingumo sistemų, remiamas verslumas ir investicijos.

Nepriklausomi teisėjai ir kiti teisininkai atlieka pagrindinį vaidmenį įgyvendinant ES pagrindinių teisių chartiją 45 ir antrinę ES teisę, kad jos nuostatos taptų realybe žmonėms. Savo strategijoje, kuria siekiama stiprinti Pagrindinių teisių chartijos taikymą 46 , Komisija įsipareigojo teikti pirmenybę mokymo galimybėms, susijusioms su Chartijos taikymu, jos taikymo sritimi, turiniu ir susijusia teismų praktika, taip pat jos sąveika su Europos žmogaus teisių konvencija. Mokymas pagrindinių teisių klausimais taip pat turėtų apimti konkrečią Sąjungos acquis, pavyzdžiui, pranešėjų apsaugą 47 , apsaugą nuo neapykantą kurstančių kalbų ar neapykantos nusikaltimų 48 ir vaiko interesus atitinkantį teisingumą. Papildomi mokymo prioritetai išdėstyti ES vaiko teisių strategijoje, kurioje raginama šviesti apie pagrindinius principus, pavyzdžiui, vaiko interesus, vaiko teisę būti išklausytam ir pagal amžių tinkamų prieigos ir apsaugos procedūrų poreikį. Mokymas taip pat reikalingas siekiant užtikrinti nediskriminavimo teisės aktų taikymą, be kita ko, asmenų su negalia atžvilgiu. Apskritai lyčių lygybė turi būti įtraukta ne tik į teisininkų mokymo turinį, bet ir į jo organizavimą, įskaitant mokymo dalyvių atranką, ekspertų dalyvavimą ir duomenų rinkimą.

2.4.2.Pasikartojančios ES mokymo sritys

Dalyvaudami teisininkų mokymuose teisingumo srities specialistai įgyja ekspertinių žinių, kaip sistemingai taikyti ES teisę savo kasdienėje praktikoje, užtikrinant jos viršenybę ir, kai taikytina, tiesioginį veikimą. Tai reiškia, kad vidaus teismo procesuose visada turi būti gerbiamos ES teisėje įtvirtintos teisės ir pareigos. Kad būtų išlaikytas ES teisinės tvarkos vientisumas ir veiksmingumas, teisingumo srities specialistai turi nuolat atnaujinti savo žinias apie ES teisės aktus ir atitinkamą ESTT praktiką. Tam reikalingas mokymas, be kurio naujos teisinės priemonės ir teismų praktika negalėtų pasiekti numatyto poveikio. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į ES teisės aktus, kuriais reglamentuojamas tarpvalstybinis teisminis bendradarbiavimas, ir tarpusavio pripažinimo principą. Teisininkų mokymas yra kertinis akmuo kuriant stipresnę ir darnesnę Europos teisingumo erdvę, kurioje būtų gerbiama teisinė valstybė ir piliečių teisės.

Teisminis bendradarbiavimas gali būti veiksmingas tik tuo atveju, jei valstybės narės mano, kad kitų valstybių narių kompetentingų institucijų priimti sprendimai yra lygiaverčiai jų pačių priimtiems sprendimams, o tai reiškia ne tik pasitikėjimą kitų valstybių narių taisyklių tinkamumu, bet ir tikėjimą, kad tos taisyklės yra tinkamai taikomos. Todėl nauji poreikiai ir praktiniai uždaviniai taikant ES teisminio bendradarbiavimo ir tarpusavio pripažinimo priemones civilinės, komercinės ir baudžiamosios teisės srityje turi būti sprendžiami rengiant mokymus, ypatingą dėmesį skiriant skaitmenizacijai, kad būtų užtikrintas šiuolaikiškas ir efektyvus teisingumo vykdymas tarpvalstybiniu mastu.

Teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose srityje jau yra daugiau kaip 20 priemonių. Tinkamas jų taikymas priklauso nuo to, ar teisingumo srities specialistai yra išmokyti naudotis tokiomis priemonėmis kaip reglamentai „Briuselis Ia“, „Briuselis IIb“, dokumentų įteikimo ir paveldėjimo reglamentai arba Kovos su SLAPP direktyva 49 . Visos šios priemonės sudaro Sąjungos acquis dalį, kuri yra gana techninė ir dažnai nepakankamai suprantama, nepaisant to, kad jos tampa vis aktualesnės dėl didesnio tarpvalstybinio žmonių judėjimo ir prekybos.

Kalbant apie tarpvalstybinį teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, svarbu, kad teisingumo srities specialistai būtų tinkamai parengti siekiant užtikrinti, kad jie teisingai taikytų daugelį galiojančių ES priemonių. Dauguma jų grindžiamos tarpusavio pripažinimo principu, įskaitant naujas priemones, pavyzdžiui, e. įrodymų taisykles, naująjį Procesų perdavimo reglamentą ir kitus atitinkamus teisės aktus, pavyzdžiui, neseniai priimtą Turto susigrąžinimo ir konfiskavimo direktyvą 50 . Siekiant veiksmingai kovoti su tarpvalstybiniu nusikalstamumu, teisingumo srities specialistai taip pat turi suprasti, kaip visoje ES derinamos nusikalstamos veikos ir už jas baudžiama, ypač neseniai priimtas direktyvas dėl Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimų 51 ir dėl aplinkos apsaugos baudžiamosios teisės priemonėmis 52 , taip pat Direktyvą dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis 53 ir Direktyvą dėl kovos su pinigų plovimu baudžiamosios teisės priemonėmis 54 . Svarbu tai, kad Kovos su prekyba žmonėmis direktyvoje su pakeitimais, padarytais 2024 m. 55 , konkrečiai reikalaujama, kad valstybės narės skatintų rengti arba siūlytų specializuotus mokymus teismų darbuotojams apie nusikalstamas veikas, susijusias su prekyba žmonėmis.

Teisingumo srities specialistai taip pat turi žinoti atitinkamas ES įstaigas ir agentūras, kurių įgaliojimai apima paramą teisminiam bendradarbiavimui ir su kuriomis nacionalinės institucijos turi bendradarbiauti, kad būtų užtikrintas greitas ir koordinuotas reagavimas į tarpvalstybinio nusikalstamumo keliamas grėsmes. Todėl taip pat reikėtų rengti mokymus apie Europos prokuratūros ir Eurojusto užduotis bei įgaliojimus ir susijusius nacionalinių institucijų įsipareigojimus su jais bendradarbiauti.

ES strategijoje dėl nusikaltimų aukų teisių (2020–2025 m.) pabrėžiama, kad mokymas aukų teisių klausimais yra labai svarbus ir turi veiksmingai pasiekti visus atitinkamus subjektus, kurie palaiko ryšius su aukomis, pavyzdžiui, teismines institucijas. Kita sritis, kurioje mokymas yra naudingas, yra bendroji rinka, kuri yra svarbi ES konkurencingumui. Bendroji rinka gali klestėti tik tuo atveju, jei jos taisyklės, visų pirma laisvo judėjimo srityje, bus tinkamai įgyvendinamos, todėl labai svarbu, kad teisingumo srities specialistai jas tinkamai suprastų. ES aplinkos politikos tikslus ir tinkamą ES aplinkos teisės taikymą galima pasiekti tik tuo atveju, jei specializuotuose mokymuose dalyvaus teisingumo srities specialistai, atliekantys atitinkamas funkcijas.

Galiausiai teisminių institucijų nariams taip pat būtų naudingas mokymas nagrinėti atstovaujamuosius ieškinius, kaip nustatyta Atstovaujamųjų ieškinių direktyvoje 56 ir peržiūrėtoje Alternatyvaus ginčų sprendimo direktyvoje.

Pirmiau išvardytos mokymo temos buvo įtrauktos į ankstesnes Europos teisininkų mokymo strategijas, o jų plėtojimui buvo skirta didelė ES parama. Kadangi šios sritys tebėra aktualios, tikimasi, kad teisininkų mokymo paslaugų teikėjai, vykdydami savo veiklą, toliau spręs su jomis susijusius klausimus. ES parama ir toliau bus teikiama atsižvelgiant į turimas lėšas.

2.4.3.Plėtra

Kad atitiktų narystės ES kriterijus, šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės turi rengti teisininkų mokymus, kad sukurtų nepriklausomas teismines institucijas, kuriose nebūtų korupcijos, ir veiksmingas, žiniomis grindžiamas skaitmenines teisingumo sistemas. Mokymas taip pat labai svarbus teisėjų meistriškumo 57 , skaitmeninių įgūdžių ir Europos teisės srityse, daugiausia dėmesio skiriant teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms bei jų taikymui kasdienėje praktikoje. ES parama turėtų būti siekiama spręsti uždavinius remiantis patikimu mokymo poreikių vertinimu ir į problemas orientuotu požiūriu. Be to, teisininkų mokymas turi atlikti svarbų vaidmenį Ukrainos atkūrimo ir atstatymo procese.

3.Tikslų įgyvendinimas ir veiksmų vykdymas

3.1.Tikslinės grupės ir suinteresuotieji subjektai

Ši teisininkų mokymo strategija skirta teisminėms institucijoms ir teisminių institucijų darbuotojams: teisėjams, prokurorams, teismų ir prokuratūrų darbuotojams bei kitiems su teisingumo sistema susijusiems teisingumo srities specialistams (privačiai praktikuojantiems advokatams, notarams, antstoliams, nemokumo specialistams, tarpininkams, kalėjimų ir probacijos tarnybų darbuotojams, teismo vertėjams žodžiu ir raštu). Strategijoje atsižvelgiama į pirminio (įvadinio) ir tęstinio mokymo poreikius, ypatingą dėmesį skiriant informacijos skleidėjams ir teismų darbuotojams 58 , kaip skaitmeninių priemonių operatoriams. Kadangi mokymo poreikiai skiriasi atsižvelgiant į profesines grupes ir valstybes nares (arba šalis kandidates), svarbu, kad profesiniai tinklai ir organizacijos, kartu su profesinio mokymo paslaugų teikėjais, dalyvautų teisininkų mokymo veikloje, nes jie geriausiai žino savo atstovaujamų teisingumo srities specialistų kategorijų padėtį ir įvairius mokymo poreikius.

Dėmesys turėtų būti skiriamas ES teisės mokymo skirtumų ir spragų tarp valstybių narių, profesinių grupių ir geografinių regionų šalinimui. Įtraukiant šalis kandidates į atitinkamą mokymo veiklą ir tinklus taip pat reikėtų atsižvelgti į jų skirtumus, be kita ko, susijusius su teisingumo sistemos skaitmenizacija.

Europos teisėjų mokymo tinklas (ETMT) atlieka svarbų vaidmenį kaip platforma, koordinuojanti nacionalinį ir tarpvalstybinį teisminių institucijų ir teismų darbuotojų mokymą.

Europos mokymo paslaugų teikėjai, pavyzdžiui, Europos teisės akademija, Europos viešojo administravimo institutas, ETMT, Europos teisininkų fondas ir kitos teisingumo srities suinteresuotųjų subjektų organizacijos bei ES lėšų gavėjai, turėtų organizuoti tarpvalstybinį mokymą, kad būtų puoselėjama platesnė dalyvių europinė perspektyva ir sudarytos palankesnės sąlygos tarpvalstybiniam bendradarbiavimui, profesiniams mainams ir teisingumo srities specialistų tinklaveikai. ETMT turi geras galimybes stiprinti tarpusavio pasitikėjimą, skatinti bendrą Europos teismų kultūrą ir užtikrinti nuoseklų ES teisės taikymą tarp teisminių institucijų ir teismų darbuotojų visose valstybėse narėse. Tai galėtų papildyti ir toliau įgyvendinti mokymo paslaugų teikėjai nacionaliniu lygmeniu.

Visi ES lygmens mokymo paslaugų teikėjai turėtų būti novatoriškų mokymo metodų iniciatoriai ir išbandyti naujus mokymo metodus. Be to, jie turėtų parengti į visas ES kalbas išverstą parengtą naudoti arba pritaikomą mokymo medžiagą, apimančią ES prioritetines mokymo temas, ir padaryti ją prieinamą nacionaliniais mokymo tikslais. Tokia medžiaga turėtų būti parengta taip, kad atitiktų konkrečias nacionalines aplinkybes, teisines sistemas ir praktines sąlygas, ir pritaikyta arba pritaikoma prie įvairių kategorijų teisingumo srities specialistų poreikių.

Europos teisminis tinklas baudžiamosiose bylose ir Europos teisminis tinklas civilinėse ir komercinėse bylose prisideda prie teisininkų mokymo tarpvalstybinio bendradarbiavimo srityje, teikdami išteklius ir ekspertines žinias, remdami tarpusavio mokymąsi, sudarydami palankesnes sąlygas susipažinti su praktine informacija ir bendradarbiaudami su teisininkų mokymo paslaugų teikėjais.

3.2.Finansavimo pritraukimas

Pagal Reglamento (ES) 2023/2844 11 straipsnio 1 dalį valstybės narės yra atsakingos už tai, kad dalis jų mokymo biudžeto būtų skirta užtikrinti, kad teisingumo srities specialistai ir kompetentingos institucijos būtų išmokyti efektyviai naudotis pagal tą reglamentą sukurta decentralizuota IT sistema ir tinkamai naudoti vaizdo konferencijas. Be to, valstybės narės, naudodamos DI teisingumo srityje, turi vykdyti DI akto 4 straipsnyje nustatytas prievoles, susijusias su raštingumu DI srityje.

Skaitmenizuojant teisingumo sistemą, viena pagrindinių mūsų laikų tendencijų šiuo metu yra pertvarkyti sektorių, kuris yra labai svarbus veikiančiai visuomenei. Iš esmės sutariama, kad teisininkų mokymas yra labai svarbi palankios aplinkos, kurios reikia, kad ši pertvarka būtų sėkminga, sudedamoji dalis 59 . Tačiau teisininkų mokymas ir toliau priklauso nacionalinei kompetencijai, o nacionaliniai mokymo biudžetai yra šios srities finansavimo pagrindas. ES finansinės paramos teisininkų mokymui nepakanka, kad būtų pasiektas reikšmingas poveikis. Todėl reikia derinti tiek nacionalinio, tiek Europos lygmens pastangas, kad būtų pasiektas bendras tikslas užtikrinti sėkmingą teisingumo sistemos skaitmenizaciją pasitelkiant mokymą. Komisija siekia panaudoti turimas lėšas teisininkų mokymui remti, skatindama nacionalines valdžios institucijas, teisininkų mokymo įstaigas ir profesines įstaigas imtis veiksmų ir įgyvendinti šios strategijos tikslus atsižvelgiant į skirtingus valstybių narių poreikius. Tokiu būdu ES finansavimas gali turėti sverto poveikį nacionaliniams biudžetams.

Teisingumo programa atliks svarbų vaidmenį įgyvendinant šią teisininkų mokymo strategiją, nes bus teikiamos dotacijos veiksmams ir dotacijos veiklai tarpvalstybiniams mokymo projektams finansuoti. Komisija gerins vidaus koordinavimą, kad kitos ES programos, kuriomis prisidedama prie teisingumo srities specialistų mokymo 60 , atitiktų šios teisininkų mokymo strategijos prioritetus. Finansavimo priemonės turi būti geriau valdomos ir koordinuojamos, kad būtų galima kuo efektyviau panaudoti turimus biudžetus ir kuo geriau išnaudoti esamas finansavimo galimybes. Be to, šios strategijos tikslai ir veiksmai turi būti geriau koordinuojami ir integruojami strateginiu, teminiu ir veiklos lygmenimis. Baudžiamosios teisės srityje tvirtesnis bendradarbiavimas su Europos kovos su nusikalstamumo grėsmėmis daugiadalyke platforma (EMPACT) ir Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūra (CEPOL) padidintų rengiamo mokymo nuoseklumą, kartu užtikrinant tvirtą teisėsaugos ir teisminių institucijų veiklos koordinavimą ir galbūt realizuojant masto ekonomiją.

Jau pagal dabartinę DFP ES ir nacionalinis teisininkų mokymo finansavimas turi būti geriau koordinuojamas, kad jo poveikis būtų kuo didesnis. Iš tiesų, veiksminga įvairių ES finansavimo priemonių ir ES finansavimo priemonių bei nacionalinių biudžetų sinergija yra labai svarbi siekiant išvengti dubliavimosi ir užtikrinti, kad mokymo turinys būtų glaudžiai suderintas su vietos poreikiais.

Pagal kitą DFP 61 , kuri apima 2028–2034 m. laikotarpį, Komisija pasiūlė ES biudžetą padaryti paprastesnį ir lankstesnį, kad finansavimą būtų galima nukreipti naujiems prioritetams ir kintantiems poreikiams. Vienas iš pagrindinių naujosios DFP tikslų – panaikinti susiskaidymą, dubliavimąsi, skirtumus ir skirtingas finansavimo taisykles ir sujungti įvairias finansavimo priemones, kad išlaidos būtų geriau koordinuojamos ir tikslingiau skirstomos. Taigi pagal kitą DFP Teisingumo programa ir toliau daugiausia dėmesio bus skiriama teisingumo sistemos skaitmenizacijos ir susijusio mokymo rėmimui. Nors Komisija pripažino, kad Teisingumo programa turėtų būti remiama teisingumo sistemos skaitmenizacija ES lygmeniu 62 , ji pasiūlė gerokai padidinti savo biudžetą, kuriuo numatyta remti teisininkų mokymą teisingumo sistemos skaitmenizacijos srityje. Be to, valstybės narės gaus paramą savo nacionalinių teisingumo sistemų skaitmenizacijai ir susijusiam mokymui pagal nacionalinės ir regioninės partnerystės planus 63 . Šie partnerystės planai bus tvirtai susieti su Europos prioritetais, tačiau bus pritaikyti prie konkrečių valstybių narių ir regionų poreikių. Todėl valstybės narės galės pasinaudoti šia galimybe ir į savo nacionalinius planus įtraukti teisininkų mokymo strategijos prioritetus.

Teisininkų mokymo strategijos tikslai bus geriau pasiekti užtikrinant didesnį skaidrumą ir glaudesnį visų suinteresuotųjų subjektų, dalyvaujančių teisininkų mokyme, bendradarbiavimą ir koordinavimą. Komisija ketina remti šias pastangas teikdama paskatas veiksmingiausiems nacionaliniams mokymo paslaugų teikėjams, kad jie padėtų kitiems per regionines partnerystes, ir skatindama koordinuotą finansavimo priemonių naudojimą, kad visoje ES būtų pasiekta ilgalaikių patobulinimų.

Galiausiai Komisija jau yra pabrėžusi, kad geresnis ES ir nacionalinių investavimo prioritetų suderinimas gali padidinti su mokymu susijusio finansavimo poveikį ir veiksmingumą 64 .. Tai reiškia, kad mokymo rezultatus, pasiektus naudojant nacionalinius mokymo biudžetus, būtų galima optimizuoti, jei valstybės narės suderintų ir koordinuotų savo nacionalinius mokymo tikslus su šios strategijos tikslais ir veiksmais, kartu pritaikydamos juos prie nacionalinių poreikių. Tai galėtų būti sustiprinta, jei valstybės narės bendradarbiautų spręsdamos bendrus uždavinius. Koordinuotas nacionalinis ir ES finansavimas gali užtikrinti sinergiją, padėsiančią sukurti teisingumo sistemos skaitmenizacijai reikalingą palankią aplinką, kartu užtikrinant, kad mokymo pastangos būtų tvaresnės ir būtų pritraukta inovacijų bei pajėgumų. Taikant modelį „iš apačios į viršų“, kurį papildytų ES lygmens koordinavimas, valstybės narės galėtų pasinaudoti tiek nacionaliniais, tiek ES biudžetais.

Europos tinklai, koordinuojantys savo nacionalinius narius, bus labai svarbūs siekiant teisininkų mokymo strategijos tikslų ir įgyvendinant jos veiksmus. Visų pirma, Europos teisininkų mokymo paslaugų teikėjų tinklai, pavyzdžiui, ETMT arba Europos advokatūrų ir teisininkų draugijų taryba (CCBE) per Europos teisininkų fondą, turėtų koordinuoti nacionalinių teisininkų mokymo įstaigų ir profesinių įstaigų pastangas kuriant palankią aplinką teisingumo sistemos skaitmenizacijai ir užtikrinti pirmiau minėtą sinergiją, poveikį ir finansavimo optimizavimą. Šie tinklai turėtų siekti suderinti ES finansuojamas ir nacionalinėmis lėšomis finansuojamas mokymo iniciatyvas ir sukurti struktūrizuotus ES institucijų ir nacionalinių mokymo paslaugų teikėjų ryšių kanalus. Šiuo principu turi būti vadovaujamasi nustatant, kaip Komisijos finansavimu turėtų naudotis Europos tinklai, remiantys teisingumo srities specialistų mokymą valstybėse narėse, užtikrinant, kad ištekliai būtų naudojami efektyviai ir būtų daromas didelis sverto poveikis visose valstybėse narėse.

Yra keletas ES lygmens profesinių tinklų, kurie taip pat galėtų atlikti svarbų vaidmenį padedant užtikrinti struktūrizuotą ir veiksmingą ES institucijų ir nacionalinių teisingumo srities suinteresuotųjų subjektų bei mokymo paslaugų teikėjų bendravimą. Tai, be kita ko, Europos teisminių institucijų tarybų tinklas, Europos Sąjungos aukščiausiųjų teismų pirmininkų tinklas, Europos Sąjungos valstybių tarybų ir aukščiausiųjų administracinių teismų asociacija, Prokurorų tinklas ar lygiavertės institucijos aukščiausiuosiuose teismuose, CCBE, Europos baudžiamųjų advokatų asociacija, Europos Sąjungos notariatų taryba, Europos teismo sekretorių sąjunga, Europos teismo pareigūnų sąjunga, Europos teismo pareigūnų susivienijimas, Europos kalėjimų ir pataisos tarnybų organizacija, Europos probacijos konfederacija, taip pat teisingumo srities specialistų asociacijos. Šie tinklai turi skatinti ir padėti užtikrinti mokymą, kuris būtų suderintas su teisininkų mokymo strategijos tikslais ir raginimais imtis veiksmų, remti nacionalinių mokymo paslaugų teikėjų gebėjimų stiprinimą, dalytis gerąja patirtimi, nustatyti standartus, užmegzti ryšius su suinteresuotaisiais subjektais ir skatinti valstybių narių bendradarbiavimą mokymo programų ir projektų srityje.

3.3.Komisijos parama

Komisijos Europos mokymo platforma bus toliau plečiama, kad būtų sukurtas tikrai išsamus teisininkų mokymo priemonių rinkinys, kuriame būtų pateikiama iš įvairių šaltinių finansuojama papildoma aukštos kokybės mokymo medžiaga, kuri būtų gerai skleidžiama, koordinuojama ir labai matoma. Ja turėtų būti skatinama sinergija ir vengiama dubliavimosi bei sutapimų, kad būtų kuo labiau padidintas turimų išteklių ir biudžetų poveikis. Be to, Europos mokymo platformoje bus teikiama parengta naudoti medžiaga, skirta tiek individualiam mokymuisi, tiek informacijos skleidėjams, kurią bus galima toliau pritaikyti prie nacionalinių aplinkybių ir poreikių ir galbūt remti nacionalinių teisininkų mokymo platformų sąveikumą.

Europos mokymo platformoje pateikta teisininkų mokymo rodiklių suvestinė padės sistemingai stebėti šios teisininkų mokymo strategijos poveikį ir parodyti, kaip valstybės narės įvykdė savo su mokymu susijusias teisines prievoles 65 , sukūrė palankią aplinką teisingumo sistemos skaitmenizacijai ir propagavo geriausią patirtį, grindžiamą nacionaliniais ir Europos sėkmės pavyzdžiais. Rengiant teisininkų mokymo rodiklių suvestinę renkami statistiniai duomenys bus susiję tik su esminiais rodikliais ir bus renkami pagal aiškius standartus, leidžiančius palyginti iš įvairių šaltinių gautus duomenis. Duomenys bus renkami reguliariai. Be to, jie padės įvertinti pažangą, padarytą siekiant teisininkų mokymo tikslų ir įgyvendinant reikiamus veiksmus visose valstybėse narėse bei profesinėse grupėse, ypatingą dėmesį skiriant teisingumo sistemų skaitmeninei pertvarkai ir ES teisės taikymui.

Teisininkų mokymo forumas, kuriame dalyvautų įvairūs teisininkų mokymo srities suinteresuotieji subjektai, galėtų būti papildoma į rezultatus orientuota priemonė, padedanti įgyvendinti teisininkų mokymo strategiją, daugiausia dėmesio skiriant suinteresuotųjų subjektų informavimui ir dalyvavimui. Tokiu forumu galėtų būti siekiama šalinti mokymo spragas ir skirtumus tarp valstybių narių, profesinių grupių ir geografinių vietovių.

Svarbu, kad Europos ir nacionaliniuose teisininkų mokymuose būtų taikomi praktiniai, įgūdžius ugdantys mokymo metodai, kurie padėtų specialistams prisitaikyti prie vis labiau skaitmeninės darbo aplinkos ir įsisavinti naują praktiką. Tiesioginis mokymas yra labai svarbus ir turėtų būti papildytas nuotoliniu mokymusi, kad būtų galima pasirengti tiesioginiam mokymui ir imtis tolesnių veiksmų, taip didinant mokymosi poveikį. Daugiau naudos taip pat būtų galima gauti aktyviau dalijantis geriausia patirtimi arba organizuojant profesinius mainus ir tarpprofesinį mokymą. DI taip pat galėtų būti geriau integruotas į patį teisininkų mokymą, pavyzdžiui, siekiant padėti specialistams mokytis ir gauti naujausią informaciją apie teisinius pokyčius, kurti sąveikųjį imitavimą realiomis sąlygomis arba sudaryti sąlygas praktikuoti ir ugdyti profesinius įgūdžius. Siekiant prisitaikyti prie skirtingų mokymosi stilių ir poreikių, prireikus galėtų būti naudojamos kitos skaitmeninės priemonės, pavyzdžiui, virtualioji realybė. Teisininkų mokymas taip pat turėtų būti prieinamas specialistams, dirbantiems izoliuotose arba atokiose valstybės narės vietovėse. Sertifikavimas turėtų būti suderinamas tarp jurisdikcijų, o mokymo metodikomis taip pat turėtų būti vengiama sutapimų ar dubliavimosi. Tvarumas turi būti užtikrintas sudarant sąlygas reguliariai atnaujinti mokymo turinį.

Naujausias mokymo vertinimas turi tapti standartu ir išankstine ES paramos gavimo sąlyga. Mokymo paslaugų teikėjai turėtų taikyti tinkamus teikiamo mokymo rūšies vertinimo metodus, įvertindami ne tik mokymo veiklos aprėptį, bet ir jos ilgalaikį poveikį. Šiuo tikslu turėtų būti naudojamos įvairios priemonės, įskaitant sistemingesnį ES teisingumo rezultatų suvestinės, kuria stebimas nacionalinių teisingumo sistemų efektyvumas, kokybė ir nepriklausomumas, naudojimą. Po vertinimo reikėtų imtis konkrečių priemonių, pavyzdžiui, pranešti apie sėkmės istorijas arba atlikti tarpusavio vertinimus, kad būtų patikrinta, kaip mokymosi rezultatai buvo įgyvendinti ir taikomi dalyvių darbo vietoje ir organizacijoje. Visa vertinimo veikla galiausiai turi būti veiksminga, joje turi būti naudojamas įgyvendinimo mokslas ir taikomi metodai bei strategijos, kuriais stebima, kaip mokymasis buvo panaudotas profesinėje veikloje, t. y. kaip buvo panaikintas „žinių ir veiksmų atotrūkis“.

(1)

Ši strategija grindžiama ankstesnėmis strategijomis. Tebėra svarbu mokyti teisingumo srities specialistus apie esamą teisinę acquis, užtikrinti veiksmingą ES teisės aktų civilinės ir baudžiamosios teisenos srityje taikymą ir praktinį pagrindinių teisių taikymą. Ši strategija grindžiama ES teisingumo rezultatų suvestinės, teisininkų mokymo ataskaitų ir 2021–2024 m. teisininkų mokymo rezultatų įvertinimų duomenimis, pateiktais pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente. Ji grindžiama poreikių vertinimais, atliktais kartu su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, be kita ko, per Komisijos 2023 ir 2024 m. teisininkų mokymo konferencijas.

(2)

 Europos konkurencingumo ateitis: Mario Draghi pranešimas , p. 67.

(3)

COM(2025) 30, ES konkurencingumo kelrodis , p. 7.

(4)

ES Taryba (838/24), Budapešto deklaracija dėl Naujojo Europos konkurencingumo susitarimo, p. 1.

(5)

Europos pasirinkimas. Kitos kadencijos Europos Komisijos politinės gairės 2024–2029 m. , p. 6.

(6)

COM(2025)801, Strategija „DigitalJustice@2030“.

(7)

Europos Komisijos ir Tarybai pirmininkavusios Lenkijos išvados, pateiktos oficialioje ekspertų susitikimo, vykusio Varšuvoje, Lenkijai pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai, kronikoje, New Challenges of AI Development and e-Communication in the Field of Justice („Nauji DI plėtros iššūkiai ir e. komunikacija teisingumo srityje“) (2025 m. gegužės 19–20 d.).

(8)

Europos konkurencingumo ateitis: Mario Draghi pranešimas , p. 36–37.

(9)

  Pranešimas „Daug daugiau nei rinka“ , p. 47, 21–22.

(10)

  Safer Together – Strengthening Europe’s Civilian and Military Preparedness and Readiness („Saugiau kartu. Europos civilinio ir karinio pasirengimo ir parengties stiprinimas“), p. 78.

(11)

  2024–2028 m. Europos e. teisingumo strategija (C/2025/437), 52 punktas.

(12)

  Europos konkurencingumo ateitis: Mario Draghi pranešimas , p. 36–37.

(13)

  Tarybos išvados dėl dirbtinio intelekto naudojimo teisingumo srityje (16593/24), 19 punktas.

(14)

Europos konkurencingumo ateitis: Mario Draghi pranešimas , p. 36–37.

(15)

  COM(2025) 90 final, EK komunikatas „Įgūdžių sąjunga“ , p. 4.

(16)

  COM(2022) 28 final, Europos deklaracija dėl skaitmeninio dešimtmečio skaitmeninių teisių ir principų , p. 3.

(17)

Viešųjų paslaugų skaitmenizacija Europos skaitmeniniame dešimtmetyje: 2030 m. tikslai | Europos Komisija , p. 4.

(18)

COM(2023) 667 final, Europos administracinės erdvės stiprinimas (iniciatyva „ComPAct“) – Europos Komisija .

(19)

Europos Komisijos ir Tarybai pirmininkavusios Lenkijos išvados, pateiktos oficialioje ekspertų susitikimo, vykusio Varšuvoje, Lenkijai pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai, kronikoje, New Challenges of AI Development and e-Communication in the Field of Justice („Nauji DI plėtros iššūkiai ir e. komunikacija teisingumo srityje“) (2025 m. gegužės 19–20 d.).

(20)

Reglamentas (ES) 2023/2844 dėl teisminio bendradarbiavimo ir teisės kreiptis į teismą tarpvalstybinėse civilinėse, komercinėse ir baudžiamosiose bylose skaitmenizacijos, kuriuo iš dalies keičiami tam tikri teisminio bendradarbiavimo srities aktai.

(21)

  CEPEJ gairės dėl elektroninių bylų pateikimo teisme (e. bylų teikimas) ir teismų skaitmenizacijos , CEPEJ(2021)15, CEPEJ gairės dėl teismų sprendimų skelbimo internete siekiant gilinti teisines žinias , CEPEJ(2024)9.

(22)

  Europos sąveikumo akademijos Europos sąveikumo portalas ir Europos sąveikumo akademija ES akademijos klausimais .

(23)

Jomis teikiama pirmenybė (be kita ko): rinkti ir kartografuoti esamus mokymus, kurti pagrindinių kompetencijų pasus ir kompetencijų sistemas, skirtas naujiems įgūdžiams (skaitmeniniams, žaliesiems, inovacijų ir kt.), rinkti gerąją patirtį „GovTech“ ir DI naudojimo srityje ir ja dalytis, dalytis duomenų modelių apibrėžimo standartais, kad būtų laikomasi Atvirųjų duomenų direktyvos, ir dalytis gerąja patirtimi, susijusia su DI etikos standartais.

(24)

Reglamentas (ES) 2024/1689, kuriuo nustatomos suderintos dirbtinio intelekto taisyklės.

(25)

Reglamentas (ES) 2023/2854 dėl suderintų sąžiningos prieigos prie duomenų ir jų naudojimo taisyklių.

(26)

Reglamentas (ES) 2024/903, kuriuo nustatomos viešojo sektoriaus aukšto lygio sąveikumo visoje Sąjungoje priemonės.

(27)

Reglamentas (ES) 2022/1925 dėl atvirų konkurencijai ir sąžiningų skaitmeninio sektoriaus rinkų.

(28)

Reglamentas (ES) 2022/2065 dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos.

(29)

Direktyva (ES) 2019/770 dėl tam tikrų skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų teikimo sutarčių aspektų.

(30)

Direktyva (ES) 2019/771 dėl tam tikrų prekių pirkimo–pardavimo sutarčių aspektų.

(31)

Direktyva (ES) 2024/2853 dėl atsakomybės už gaminius su trūkumais, kuria panaikinama Tarybos direktyva 85/374/EEB.

(32)

Reglamentas (ES) 2021/784 dėl teroristinio turinio sklaidos internete klausimo sprendimo.

(33)

 Reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas).

(34)

Direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR.

(35)

Reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB.

(36)

Direktyva (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų, taip pat Direktyva (ES) 2016/2102 dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo.

(37)

Reglamentas (ES) 2020/1783 dėl valstybių narių teismų bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose (įrodymų rinkimas).

(38)

Reglamentas (ES) 2020/1784 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse.

(39)

Reglamentas (ES) 2023/969, kuriuo sukuriama bendradarbiavimo platforma jungtinių tyrimo grupių veiklai remti.

(40)

Reglamentas (ES) 2023/2131, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (ES) 2018/1727 ir Tarybos sprendimas 2005/671/TVR, kiek tai susiję su skaitmeniniu keitimusi informacija terorizmo bylose.

(41)

Reglamentas (ES) 2023/1543 dėl Europos įrodymų pateikimo orderių ir Europos įrodymų saugojimo orderių elektroniniams įrodymams baudžiamajame procese ir laisvės atėmimo bausmių vykdymui pasibaigus baudžiamajam procesui.

(42)

Reglamentas (ES) 2024/3011 dėl baudžiamojo proceso perdavimo.

(43)

Žr. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) atlikto tyrimo dėl teisingumo sistemos skaitmenizacijos ir jos poveikio pagrindinėms teisėms išvadas, pateiktas ataskaitoje Digitalising justice: a fundamental rights approach („Teisingumo sistemos skaitmenizacija: požiūris į pagrindines teises“).

(44)

Europos Komisijos ir Tarybai pirmininkavusios Lenkijos išvados, pateiktos oficialioje ekspertų susitikimo, vykusio Varšuvoje, Lenkijai pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai, kronikoje, New Challenges of AI Development and e-Communication in the Field of Justice („Nauji DI plėtros iššūkiai ir e. komunikacija teisingumo srityje“) (2025 m. gegužės 19–20 d.), p. 19, 21.

(45)

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija (OL C 326, 2012 10 26).

(46)

COM(2020) 711, Komisijos komunikatas „Pagrindinių teisių chartijos taikymo ES stiprinimo strategija“, p. 12–13.

(47)

Direktyva (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos.

(48)

Tarybos pamatinis sprendimas 2008/913/TVR dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis.

(49)

 Reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (nauja redakcija); Tarybos reglamentas (ES) 2019/1111 dėl jurisdikcijos ir sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis bei tarptautiniu vaikų grobimu, pripažinimo ir vykdymo (nauja redakcija); Reglamentas (ES) 2020/1784 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (dokumentų įteikimas) (nauja redakcija); Reglamentas (ES) Nr. 650/2012 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo bei dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo; Direktyva (ES) 2024/1069 dėl asmenų, užsiimančių visuomenės dalyvavimo veikla, apsaugos nuo akivaizdžiai nepagrįstų ieškinių ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų (Strateginiai ieškiniai dėl visuomenės dalyvavimo) ir horizontalioji rekomendacija dėl kovos su SLAPP, C(2022)2428 final, 2022 4 27.

(50)

Direktyvos (ES) 2024/1260 26 straipsnio antras sakinys (nuostata dėl mokymo): „Nedarant poveikio teismų nepriklausomumui ir teismų sistemų organizavimo skirtumams visoje Sąjungoje, valstybės narės užtikrina, kad darbuotojams, susijusiems su turto nustatymu, atsekimu ir susigrąžinimu bei konfiskavimu, būtų prieinami specializuoti mokymai ir keitimasis geriausia praktika.“

(51)

Direktyva (ES) 2024/1226 dėl nusikalstamų veikų apibrėžties ir sankcijų už Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimą.

(52)

Direktyva (ES) 2024/1203 dėl aplinkos apsaugos baudžiamosios teisės priemonėmis, kuria pakeičiamos direktyvos 2008/99/EB ir 2009/123/EB.

(53)

Direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis.

(54)

Direktyva (ES) 2018/1673 dėl kovos su pinigų plovimu baudžiamosios teisės priemonėmis.

(55)

Direktyvos 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos su pakeitimais, padarytais Direktyva (ES) 2024/1712, 18b straipsnis.

(56)

Direktyva (ES) 2020/1828 dėl atstovaujamųjų ieškinių siekiant apsaugoti vartotojų kolektyvinius interesus, kuria panaikinama Direktyva 2009/22/EB.

(57)

Teisėjo meistriškumas – teisingumo srities specialisto įgūdžių ir požiūrių visuma.

(58)

  EK tyrime dėl ES teismų darbuotojų mokymo poreikių ES teisės srityje apibrėžta kaip „teismų ir tribunolų bei prokuratūrų pagalbiniai darbuotojai, neatsižvelgiant į jų išsilavinimą ar teisinį statusą“.

(59)

Žr., pavyzdžiui, Tarybos 2024–2028 m. e. teisingumo strategijos p. 6, kuriame nurodyta, kad „gebėjimų stiprinimo ir mokymo veikla padės naudotojams naudotis skaitmeninės transformacijos teikiamomis galimybėmis, suteikiant jiems veiksmingas ir kokybiškas viešąsias paslaugas teisingumo srityje. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pirminiam ir tęstiniam teisingumo srities specialistų mokymui, kuriuo remiamas skaitmeninių profesinių įgūdžių ugdymas, laikantis Europos teisininkų mokymo strategijų“, arba Tarybos išvadas dėl dirbtinio intelekto naudojimo teisingumo srityje, kuriose ji „prašo Europos teisėjų mokymo tinklo ir už teisėjų mokymą atsakingų nacionalinių institucijų ar įstaigų atsižvelgti į poreikį mokyti teisingumo srities specialistus ir suteikti jiems galių, kad jie būtų pajėgūs prisitaikyti prie teisingumo sistemų skaitmenizacijos“, ir plėtoti mokymo priemones, „kuriomis daugiausia dėmesio skiriama teisingumo sistemos skaitmenizacijai, įskaitant teisingumo srities specialistams skirtą DI“.

(60)

Atitinkamų programų pagal dabartinę DFP pavyzdžiai: Bendrosios rinkos programa, programa LIFE, Vidaus saugumo fondas, Europos Sąjungos kovos su sukčiavimu programa, Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programa, „Europos socialinis fondas +“, Pasirengimo narystei paramos priemonė III, Techninės pagalbos priemonė.

(61)

COM(2025) 571, Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2028–2034 m. daugiametė finansinė programa.

(62)

COM(2025) 570, Komisijos komunikatas „Dinamiškas ES biudžetas ateities prioritetams. 2028–2034 m. daugiametė finansinė programa“, p. 18.

(63)

COM(2025) 565, Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiamas 2028–2034 m. Europos klestėjimo ir saugumo fondas ekonominės, teritorinės ir socialinės sanglaudos, žemės ūkio ir kaimo plėtros bei žuvininkystės ir jūrų reikalams, 20 konstatuojamoji dalis ir 3 straipsnio 1 dalies e punkto II papunktis.

(64)

COM(2025) 570, Komisijos komunikatas „Dinamiškas ES biudžetas ateities prioritetams. 2028–2034 m. daugiametė finansinė programa“, p. 24.

(65)

DI akto 4 straipsnis ir Reglamento (ES) 2023/2844 11 straipsnis.