EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2025 11 11

COM(2025) 795 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Europos metinė prieglobsčio ir migracijos ataskaita
(2025 m.)

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Europos metinė prieglobsčio ir migracijos ataskaita
(2025 m.)

I.Įvadas

Europos metinė prieglobsčio ir migracijos ataskaita (toliau – ataskaita) yra vienas iš pagrindinių Migracijos ir prieglobsčio pakto (toliau – Paktas) rezultatų ir joje pateikiamas strateginis padėties šioje srityje vaizdas. Joje analizuojama prieglobsčio, migracijos ir priėmimo padėtis Sąjungoje ir valstybėse narėse per praėjusį 12 mėnesių laikotarpį ir nustatoma ateinančių metų migracijos tendencijų prognozė 1 .

Paktas buvo svarbus žingsnis plėtojant visapusišką požiūrį į migraciją, prieglobstį, sienų valdymą ir integraciją. Juo siekiama užtikrinti ilgalaikį migracijos valdymą, suteikiant valstybėms narėms lankstumo veiksmingai ir sąžiningai spręsti konkrečias problemas, su kuriomis jos susiduria. Pakto stiprybė – solidarumo principų ir teisingo valstybių narių atsakomybės pasidalijimo pusiausvyra. Šiuo tikslu 2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2024/1351 dėl prieglobsčio ir migracijos valdymo 2 , kuris yra vienas iš teisėkūros procedūra priimtų aktų, iš kurių sudarytas Paktas, nustatytas privalomas, lankstus ir poreikiais grindžiamas solidarumo mechanizmas. Šio mechanizmo veikimas grindžiamas prieglobsčio ir migracijos padėties Sąjungoje vertinimu, pateiktu ataskaitoje, kuri yra metinio migracijos valdymo ciklo (toliau – ciklas) dalis.

Komisija pradėjo pirmąjį ciklą priėmusi šią ataskaitą, kurioje taip pat pateikiama naujausia informacija apie įgyvendinant Paktą padarytą pažangą ir nustatytas problemas 3 . Šioje ataskaitoje pateiktą padėties vaizdą Komisija taip pat turės naudoti priimdama Komisijos įgyvendinimo sprendimą 4 (toliau – Sprendimas), kuriuo pagal Reglamentą (ES) 2024/1351 nustatoma, kurios valstybės narės patiria migracijos spaudimą, kurioms gresia migracijos spaudimas arba kurios susiduria su reikšminga migracijos padėtimi.

Prie ataskaitos ir sprendimo pridedamas Komisijos pasiūlymas dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo sukuriamas metinis solidarumo rezervas 5 , siekiant patenkinti valstybių narių, kurios ateinančiais metais patirs spaudimą, solidarumo poreikius. Tuo pat metu tęsiamas darbas, susijęs su visų Pakto komponentų įgyvendinimu, siekiant sukurti veiksmingą Europos solidarumo ir atsakomybės sistemą, kad prieglobsčio ir migracijos valdymas būtų sąžiningas, tvirtas ir veiksmingas.

II.Pakto įgyvendinimas. Atsakomybės ir solidarumo pusiausvyra

Valstybės narės daro pažangą rengdamosi įgyvendinti Pakto reformas ir vykdyti naujas pareigas dėl solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo.

Kalbant apie atsakomybę, pagrindinės Pakto naujovės susijusios su veiksmingesnių, tvirtesnių ir sąžiningesnių procedūrų, kurios padėtų sukurti paprastesnes ir veiksmingesnes prieglobsčio ir migracijos sistemas, sumažinti administracinę naštą valstybėms narėms, greičiau tvarkyti duomenis, teikti tinkamą paramą migrantams ir priimti kokybiškus sprendimus jų bylose, kūrimu. Visų pirma, nauja tikrinimo prie Sąjungos išorės sienų procedūra 6 padės greitai nustatyti ir įvertinti visus neteisėtai į Sąjungą atvykstančius trečiųjų šalių piliečius. Taikant privalomas pasienio prieglobsčio ir grąžinimo procedūras 7 , šalių, kurių gyventojų tarptautinės apsaugos tikimybė nedidelė, piliečių prašymai bus nagrinėjami sparčiau, iš karto prie Sąjungos išorės sienų. Naujos atsakomybės taisyklės 8 leis užtikrinti operatyvesnę ir veiksmingesnę procedūrą, pagal kurią bus nustatomos valstybės narės, atsakingos už tarptautinės apsaugos prašymų nagrinėjimą. Atnaujinta sistemos EURODAC duomenų bazė 9 ir naujos priėmimo taisyklės 10 turės teigiamą poveikį neteisėto judėjimo valdymui ir ribojimui.

Šiuo atžvilgiu valstybės narės, per kurias neteisėti migrantai pirmą kartą atvyksta į Sąjungą, turės atlikti keletą naujų užduočių, visų pirma atsižvelgiant į prie Sąjungos išorės sienų atvykstančių migrantų srautų pobūdį. Visų pirma jos turės dėti daug pastangų, kad įvykdytų savo pareigas, t. y. tikrinti ir registruoti visus neteisėtai atvykusius asmenis, nustatyti tinkamus pajėgumus privalomai pasienio procedūrai atlikti, taip pat vertinti tarptautinės apsaugos prašymus.

Siekiant remti visų pirma šias valstybes nares, Reglamentu (ES) 2024/1351 nustatytas nuolatinis solidarumo mechanizmas. Jis padeda suderinti įvairioms valstybėms narėms nustatomus uždavinius ir atsakomybės sritis. Siekdama, kad šis mechanizmas būtų įgyvendinamas pagal tą patį reglamentą, Komisija kasmet vertina bendrą migracijos padėtį Sąjungoje, kad būtų galima nustatyti, ar esama valstybių narių, kurios patiria migracijos spaudimą, kurioms gresia migracijos spaudimas arba kurios susiduria su reikšminga migracijos padėtimi. Šiuo tikslu Komisija, konsultuodamasi su valstybėmis narėmis, parengė metodiką, skirtą įvertinti, ar esama valstybių narių, kurioms taikomos neproporcingos pareigos, atsižvelgiant į bendrą padėtį Sąjungoje. Ji grindžiama turimais aukštos kokybės duomenimis ir informacija, taip užtikrinant, kad rezultatai būtų sąžiningi, objektyvūs ir atitiktų teisinius reikalavimus. Ši metodika išsamiai aprašyta specialiame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente 11 .

Nustačiusi migracijos spaudimą patiriančias valstybes nares ir atsižvelgdama į ataskaitos išvadas, be kita ko, į ateinančių metų prognozę, Komisija taip pat pasiūlo, kokie turėtų būti migracijos spaudimą patiriančių valstybių narių solidarumo įnašai. Valstybių narių solidarumo įnašai gali būti įvairių formų:

·perkėlimas Europos Sąjungoje, t. y. prašytojų perkėlimas iš migracijos spaudimą patiriančių valstybių narių į kitas prisidedančiąsias valstybes nares. Valstybės narės taip pat galėtų naudoti atsakomybės kompensacijas – solidarumo formą, kai nuo neteisėto judėjimo nukentėjusios valstybės narės gali pasiūlyti, jei tenkinamos tam tikros sąlygos, perimti atsakomybę už jų teritorijoje jau esančius prašytojus iš migracijos spaudimą patiriančių valstybių narių;

·finansiniai įnašai, kuriuos sudaro tam tikrų sumų pervedimai iš prisidedančiųjų valstybių narių į Sąjungos biudžetą, taip siekiant padėti remiamosioms valstybėms narėms, pavyzdžiui, valdyti migracijos, prieglobsčio ir priėmimo sistemas, valdyti sienas, arba finansuoti Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF) veiklą bei tam tikromis sąlygomis finansuoti projektus ir veiksmus migracijos išorės aspekto srityje, be kita ko, siekiant sumažinti neteisėtai atvykstančių asmenų skaičių ir padidinti grąžinamų asmenų skaičių;

·alternatyvios solidarumo priemonės, kurios gali apimti, pavyzdžiui, materialinę ar techninę paramą natūra, be kita ko, sienų valdymo srityje.

Solidarumo priemonės bus nustatytos Tarybos įgyvendinimo sprendime, kuris turi būti priimtas pagal Reglamento (ES) 2024/1351, kuriuo nustatomas metinis solidarumo rezervas (toliau – solidarumo rezervas), 57 straipsnį, remiantis Komisijos pasiūlymu pagal Reglamento (ES) 2024/1351 12 straipsnį. Pagal Reglamento (ES) 2024/1351 57 straipsnį valstybės narės turi susitarti dėl kitų metų solidarumo rezervo dydžio ir dėl to, kaip kiekviena valstybė narė prisidės pagal teisingą atsakomybės dalį ir atsižvelgiant į ES aukšto lygmens solidarumo forume prisiimtus įsipareigojimus. Savo sprendime Taryba turėtų atsižvelgti į įsipareigojimų prisiėmimo rezultatus, susijusius su spaudimą patiriančių valstybių narių nustatytais poreikiais, be kita ko, kiek tai susiję su atsakomybės kompensacijų naudojimu.

Valstybės narės, kurios, Komisijos nuomone, patiria migracijos spaudimą, tuomet galės naudotis solidarumo rezervu ir neprivalės įgyvendinti solidarumo įnašų, dėl kurių jos įsipareigojo, o valstybėms narėms, susiduriančios su reikšminga migracijos padėtimi, Taryba galės taikyti visišką arba dalinį jų solidarumo įnašų atskaitymą. Taip pat nereikalaujama, kad prisidedančiosios valstybės narės įgyvendintų savo įsipareigojimus remiamosios valstybės narės atžvilgiu, jei Komisija toje valstybėje narėje nustatė sisteminių trūkumų, susijusių su atsakomybės taisyklėmis pagal Reglamentą (ES) 2024/1351, kurie galėtų turėti rimtų neigiamų pasekmių sistemos veikimui.

Be solidarumo rezervo, Paktu nustatomas nuolatinis ES migracijos srities paramos priemonių rinkinys, apimantis atitinkamų Sąjungos įstaigų, organų ir agentūrų teikiamą operatyvinę ir techninę pagalbą; iš Sąjungos fondų ir iš kitų finansavimo šaltinių teikiamą paramą; Sąjungos acquis nukrypti leidžiančias nuostatas, kad būtų galima reaguoti į konkrečias migracijos problemas; Sąjungos civilinės saugos mechanizmo aktyvavimą; priemones, kuriomis palengvinama grąžinimo ir reintegracijos veikla; sustiprintus veiksmus ir tarpsektorinę veiklą migracijos išorės aspekto srityje; intensyvesnę diplomatinę ir politinę informavimo veiklą; koordinuotas komunikacijos strategijas; paramos veiksmingai ir žmogaus teisėmis grindžiamai migracijos politikai trečiosiose šalyse arba teisėtos migracijos ir gerai valdomo judumo skatinimo priemones. ES migracijos srities paramos priemonių rinkinys yra prieinamas valstybėms narėms ir gali būti pritaikomas prie jų konkrečių poreikių.

Tai ypač svarbu valstybėms narėms, kurioms gresia migracijos spaudimas, nes jos turės galimybę pirmos pasinaudoti šiuo paramos priemonių rinkiniu. Komisija teiks finansinę paramą ir su agentūromis koordinuos galimus operatyvinės paramos teikimo prioritetus.

Pakto įgyvendinimas. Dabartinė padėtis

Nuo tada, kai 2024 m. birželio mėn. įsigaliojo Paktas, ir buvo priimtas bendras įgyvendinimo planas, valstybės narės, remiamos Komisijos ir atitinkamų Sąjungos agentūrų, dėjo daugiau pastangų, kad susitarimas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto taptų praktine realybe ir siekdamos užtikrinti, kad jų nacionalinės prieglobsčio, priėmimo ir migracijos sistemos būtų parengtos visapusiškam Pakto taikymui ne vėliau kaip iki 2026 m. birželio mėn. Be to, apskritai šių reformų tempą reikia paspartinti.

Po pradinio etapo, po kurio buvo parengti nacionaliniai įgyvendinimo planai ir atitinkama valdymo tvarka, dėmesio centras pasikeitė tiek visoje Sąjungoje, tiek nacionaliniu lygmeniu. Dabar daugiausia dėmesio skiriama teisės aktų pritaikymui, praktiniam įgyvendinimui ir reformų finansavimui.

Nuo tada, kai buvo pateikta paskutinė ataskaita, visais lygmenimis pasiekta svarbių tarpinių reikšmių. Be kita ko, parengti nacionalinių strategijų ir nenumatytų atvejų planai, pritaikytos nacionalinės teisinės sistemos ir priimtas Komisijos įgyvendinimo reglamentas, kuriuo nustatomos Reglamento (ES) 2024/1351 taikymo taisyklės 12 . Padaugėjo valstybių narių, kurios netrukus pasieks savo tinkamiems pajėgumams keliamus tikslus, susijusius su naująja pasienio procedūra, ir pradėtas sistemos EURODAC testavimas.

Kartu tampa aiškesnės likusios problemos. Tai visų pirma pasakytina apie sistemos EURODAC diegimą, pasienio procedūros nustatymą ir poreikį laiku įdiegti reikiamą infrastruktūrą, aprūpinimo personalu poreikius ir administracinius susitarimus. Visoje Sąjungoje netrukus turėtų būti parengta tikrinimo tvarka, o priėmimo pajėgumai turėtų būti pritaikyti prie naujos sistemos, taip užtikrinant pakankamus pajėgumus ir tinkamus standartus. Nors dauguma valstybių narių tai jau padarė, reikia sudaryti likusius susitarimus, susijusius su pagrindinių teisių stebėsena ir teisinėmis konsultacijomis.

Komisija ir visos valstybės narės turi toliau bendradarbiauti siekdamos užtikrinti, kad finansinis programavimas būtų veiksmingai suderintas su nacionaliniais planais ir kad pagrindiniams naujosios sistemos elementams būtų skiriama pakankamai išteklių, finansuojamų tiek Sąjungos, tiek nacionalinėmis lėšomis. 

Išsami Pakto įgyvendinimo padėties apžvalga pateikiama priede.

III.Prieglobsčio, priėmimo ir migracijos srities strateginis padėties vaizdas

Šioje ataskaitoje pateiktais įrodymais grindžiamas Komisijos sprendimas, kuriuo nustatoma migracijos padėtis valstybėse narėse, ir Komisijos pasiūlymas dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo sukuriamas metinis solidarumo rezervas, būtinas su migracijos padėtimi susijusioms problemoms spręsti. Todėl ataskaitoje pateikiamas išsamus ir strateginis padėties vaizdas, kuris taip pat naudojamas kaip išankstinio įspėjimo ir informuotumo didinimo priemonė Sąjungos migracijos ir prieglobsčio srityje.

Strateginis padėties vaizdas apima: a) pagrindinių pokyčių prieglobsčio, priėmimo ir migracijos srityje Sąjungoje ir visose valstybėse narėse per 12 mėnesių laikotarpį nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2025 m. birželio 30 d. analizę ir b) 2026 m. prognozę bei informaciją apie Sąjungos ir valstybių narių pasirengimo reaguoti į numatomas tendencijas ir prie jų prisitaikyti lygį. Į šioje ataskaitoje pateikiamą apžvalgą taip pat įtrauktos Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (FRONTEX) vykdytos stebėsenos ir vertinimo, atlikto pagal Reglamentą (ES) 2022/922, išvados 13 .

Apžvalga grindžiama valstybių narių, atitinkamų Sąjungos agentūrų 14 ir Europos išorės veiksmų tarnybos pateiktais kiekybiniais ir kokybiniais duomenimis ir informacija. Analizė ir prognozė taip pat grindžiamos reguliaraus keitimosi informacija ES Migracinės parengties ir migracijos krizių valdymo plano tinkle rezultatais 15 .

Strateginis padėties vaizdas yra įtrauktas į šią ataskaitą ir papildomas Komisijos tarnybų darbiniu dokumentu, kuriame pateikiamas statistinis suskirstymas, kuriuo grindžiama ataskaitoje pateikta analizė, Komisijos tarnybų darbiniu dokumentu, kuriame pateikiama išsami analizę pagrindžianti informacija 16 , ir Komisijos tarnybų darbiniu dokumentu, kuriame pateikiama išsami 2026 m. prognozė 17 .

a.Prieglobsčio, priėmimo ir migracijos padėties 2024 m. liepos mėn. – 2025 m. birželio mėn. analizė

Apskritai nuo 2024 m. liepos mėn. iki 2025 m. birželio mėn. migracijos padėtis Sąjungoje, palyginti su ankstesniais metais, toliau gerėjo. Nuo 2024 m. neteisėtai į ES atvykstančių asmenų, tarptautinės apsaugos prašymų ir neteisėto judėjimo atvejų skaičiai stabiliai mažėja 18 . Taip yra ir dėl bendrų Komisijos ir valstybių narių pastangų stiprinti bendradarbiavimą su kilmės ir tranzito šalimis ir stiprinti Sąjungos išorės sienas.

Neteisėta migracija prie Sąjungos išorės sienų 19  

Neteisėto sienos kirtimo atvejų skaičius 20 prie Sąjungos išorės sienų sumažėjo 35 proc., palyginti su 2023 m. liepos mėn. – 2024 m. birželio mėn. Daugumoje migracijos maršrutų, be kita ko, tuose, kuriuose neteisėto Sąjungos sienos kirtimo atvejų skaičius didžiausias, pastebėta mažėjimo tendencijų.

1 diagrama. Neteisėto sienos kirtimo atvejų skaičius pagal migracijos maršrutus 21

Šaltinis: JRC parengti FRONTEX duomenys

Nors migracijos padėtis Graikijoje iš esmės išliko stabili, šioje šalyje užregistruotas didžiausias, palyginti su jos BVP ir gyventojų skaičiumi 22 , neteisėto sienos kirtimo atvejų skaičius ir didžiausias neteisėto sienos kirtimo rytinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutu atvejų skaičius (daugiau kaip 60 000), daugiausia iš Turkijos ir Libijos, o Kretoje užfiksuotas gerokai padidėjęs atvykstančių asmenų skaičius. Kipre neteisėto sienos kirtimo atvejų skaičius gerokai sumažėjo, daugiausia dėl to, kad sumažėjo iš Sirijos ir Libano išvykstančių asmenų skaičius, be kita ko, dėl B. al-Assado režimo žlugimo ir aktyvesnio bendradarbiavimo su Libano valdžios institucijomis. Tačiau, palyginti su BVP ir gyventojų skaičiumi, Kipras tebėra trečias Sąjungoje pagal neteisėto sienos kirtimo atvejų skaičių (beveik 3 000). Bulgarijoje neteisėto sienos kirtimo atvejų skaičius šiek tiek sumažėjo, o neteisėtai atvykstantys asmenys į šią šalį vyko iš Turkijos.

Italijoje ir Ispanijoje, palyginti su 2023 m. liepos mėn. – 2024 m. birželio mėn. laikotarpiu, neteisėto sienos kirtimo atvejų skaičius sumažėjo, nors vertinant absoliučiais skaičiais, šis skaičius vis tiek buvo didelis. Išvykimų į Italiją skaičius sumažėjo iš dalies dėl tvirtesnio bendradarbiavimo su Tuniso valdžios institucijomis 23 ir griežtesnės kontrolės prie sienos su Turkija. Išvykimų iš Libijos skaičius išliko didelis ir toliau didėjo, nes neteisėto žmonių gabenimo tinklai naudojosi didėjančiu nestabilumu šiame regione. Dėl glaudesnio dvišalio ir Sąjungos bendradarbiavimo su Vakarų Afrikos šalimis, visų pirma su Mauritanija 24 ir Senegalu, neteisėto Ispanijos sienos kirtimo atvejų skaičius sumažėjo, nes sumažėjo Atlanto vandenyno maršrutu į Kanarų salas atvykstančių asmenų skaičius. Dėl griežtesnio sienų stebėjimo Mauritanijoje ir Senegale neteisėtai žmones gabenantys asmenys pakeitė maršrutus ir pradėjo veikti per Bisau Gvinėją, Gvinėją ir Gambiją. Vakarinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrute pagrindinė išvykimo vieta buvo Alžyras (šiame maršrute užfiksuota 79 proc. neteisėto Ispanijos sienos kirtimo atvejų) ir padidėjo į Balearų salas nukreiptų neteisėto Ispanijos sienos kirtimo atvejų skaičius. Dėl sustiprinto dvišalio bendradarbiavimo su Ispanija ir sustiprinto sienų stebėjimo gerokai sumažėjo išvykimo iš Maroko atvejų skaičius.

Per Lamanšo sąsiaurį iš Prancūzijos į Jungtinę Karalystę neteisėtai išvykstančių asmenų skaičius padidėjo 15 proc., palyginti su 2023 m. liepos mėn. – 2024 m. birželio mėn. Nors Prancūzijos sienų valdymo pastangos padėjo užkirsti kelią 40 proc. iš daugiau kaip 72 000 užregistruotų neteisėto sienos kirtimo atvejų, kai buvo mėginama išvykti iš Prancūzijos į Jungtinę Karalystę, sėkmingo sienos kirtimo atvejų (atvykimų į Jungtinę Karalystę) skaičius vis tiek padidėjo maždaug 35 proc., palyginti su 2023 m. liepos mėn. – 2024 m. birželio mėn. laikotarpiu.

Vakarų Balkanų regione neteisėtai atvykstančių asmenų skaičius gerokai sumažėjo, palyginti su 2023 m. liepos mėn. – 2024 m. birželio mėn. ES veiksmų plano dėl Vakarų Balkanų 25 įgyvendinimas suteikė politinę, finansinę ir operatyvinę paramą migracijos valdymui šiame regione 26 . Neteisėtai atvykstančių asmenų skaičius taip pat sumažėjo dėl griežtesnių policijos kontrolės priemonių, kuriomis buvo trikdoma neteisėto migrantų gabenimo veikla, ir sumažėjusio neteisėto sienos kirtimo atvejų skaičiaus vykstant rytinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutu. Ir toliau buvo daugiausia naudojamas koridorius per Bosniją ir Hercegoviną bei Kroatiją, nors neteisėto sienos kirtimo atvejų skaičius sumažėjo, palyginti su 2023 m. liepos mėn. – 2024 m. birželio mėn. Nuo 2023 m. spalio mėn. pabaigos migracijos aktyvumas šiame koridoriuje padidėjo po to, kai neteisėtai žmones gabenantys asmenys perorientavo savo veiklą į tą sienos ruožą, siekdami išvengti suintensyvėjusių policijos operacijų Serbijoje. Ataskaitiniu laikotarpiu Kroatijoje buvo užregistruota 76 proc. atvykimo į šį regioną atvejų, t. y. daugiau kaip 12 000 neteisėto sienos kirtimo atvejų, ir ši šalis buvo antra pagal neteisėto sienos kirtimo atvejų skaičių Sąjungos lygmeniu, palyginti su jos BVP ir gyventojų skaičiumi.

Prie rytinės Sąjungos sienos neteisėto sienos kirtimo atvejų skaičius išliko nedidelis ir palyginti stabilus. Dauguma šių neteisėto sienos kirtimo atvejų buvo susiję su Ukrainos piliečiais, neteisėtai kirtusiais sieną į Rumuniją ir paprašiusiais laikinosios apsaugos. Rusijos ir Baltarusijos veiksmai toliau daro įtaką migracijos dinamikai prie rytinės sienos, visų pirma Lenkijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Suomijoje ir Estijoje. Reaguodamos į nuolatinius valstybės remiamus bandymus migraciją panaudoti kaip ginklą, šios šalys sustiprino sienų kontrolę, todėl neteisėto sienos kirtimo iš Baltarusijos atvejų skaičius sumažėjo (iki 1 421 atvejo, iš kurių 82 proc. buvo neteisėto sienos su Lenkija kirtimo atvejai). Rizika, kad migracija bus naudojama kaip ginklas, tebėra didelė migracijos ir saugumo problema, kuri prisideda prie retkarčiais pasitaikančių smurtinių incidentų ir mėginimų kirsti sieną. Lenkija įsteigė buferinę zoną palei savo sieną ir laikinai apribojo teisę prašyti tarptautinės apsaugos prie tos sienos, išskyrus pažeidžiamoms grupėms priskiriamus asmenis. Be to, Latvijos ir Lietuvos pasienyje su Baltarusija taikomos griežtesnės stebėjimo priemonės. Estija sustiprino sienų valdymo priemones pasienyje su Rusija, o Suomija, reaguodama į Rusijos mėginimus migraciją panaudoti kaip ginklą, 2023 m. lapkričio mėn. uždarė savo sienos su Rusija perėjimo punktus. Nuo to laiko migracijos padėtis prie sienos su Rusija, įskaitant Estijos sieną, išliko palyginti rami.

Nuo 2024 m. liepos mėn. iki 2025 m. birželio mėn. prie Sąjungos išorės sienų buvo atsisakyta leisti atvykti daugiau kaip 110 000 asmenų, daugiausia prie sausumos ir oro sienų (atitinkamai 55 proc. ir 41 proc.). Dauguma atsisakymų leisti atvykti buvo susiję su nepateiktais arba nebegaliojančiais dokumentais 27 . Vertinant absoliučiais skaičiais, didžiausias tokių atsisakymų skaičius užregistruotas Lenkijoje, Kroatijoje, Prancūzijoje ir Rumunijoje, o palyginti su šalių BVP ir gyventojų skaičiumi, daugiausia atsisakymų leisti atvykti pateikė Kroatija, Latvija ir Estija. Dažniausiai buvo atsisakyta leisti atvykti ukrainiečiams 28 , albanams, moldavams ir turkams.

Kaip pabrėžta 2025 m. Šengeno erdvės padėties ataskaitoje, reikia nuolatinių pastangų Šengeno erdvės išorės sienų kokybei ir atsparumui stiprinti, visų pirma atsižvelgiant į didėjančias grėsmes saugumui 29 . 2025 m. atlikus FRONTEX pažeidžiamumo vertinimą gauta vilčių teikiančių rezultatų 30 . Tačiau šiame vertinime taip pat pabrėžta, kad kai kuriose valstybėse narėse reikia toliau stiprinti migracijos valdymo pasienyje pajėgumus, be kita ko, skiriant pakankamai žmogiškųjų išteklių tikrinimo ir dalijimosi informacija veiklai vykdyti. Be to, pagarbos pagrindinėms teisėms užtikrinimas pasienyje tebėra bendras uždavinys, ypač atsižvelgiant į tai, kad migracija naudojama kaip ginklas.

Atvykimas jūra po paieškos ir gelbėjimo operacijų 31  

Po paieškos ir gelbėjimo operacijų Sąjungoje išlaipintų trečiųjų šalių piliečių skaičius, palyginti su 2023 m. liepos mėn. – 2024 m. birželio mėn. laikotarpiu, sumažėjo 36 proc. Nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2025 m. birželio 30 d. po paieškos ir gelbėjimo operacijų Sąjungoje buvo išlaipinta beveik 97 000 asmenų. Italijoje ir Ispanijoje kartu buvo išlaipinta daugiau kaip 80 proc. visų Sąjungoje išlaipintų asmenų.

2 diagrama. Per paieškos ir gelbėjimo operacijas išlaipinti asmenys

Šaltinis: JRC parengti FRONTEX duomenys

Teikti pagalbą bet kuriam nelaimės jūroje ištiktam asmeniui yra teisinė valstybių narių pareiga, nustatyta tarptautinės ir Sąjungos teisės aktuose 32 . Dėl bandymų patekti į Europos Sąjungą netinkamais plaukioti laivais jūroje ir toliau žūdavo migrantai – per ataskaitinį laikotarpį žuvo arba dingo ne mažiau kaip 3 000 žmonių. Centrinės Viduržemio jūros regiono dalies ir Atlanto vandenyno maršrutai ir toliau buvo pavojingiausi jūrų maršrutai į Sąjungą 33 . Paieškos ir gelbėjimo operacijose dalyvaujančioms Prancūzijos valdžios institucijoms didelė problema buvo Lamanšo sąsiaurio tarp Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės kirtimas nedideliais laiveliais, kuriuos naudoja kontrabandos tinklai. Neteisėto žmonių gabenimo tinklai tuo pačiu metu organizavo išvykimą perpildytais laivais, taip siekdami apkrauti valdžios institucijas, todėl Prancūzijoje po paieškos ir gelbėjimo operacijų išlaipinta apie 7 000 asmenų.

Tarptautinė apsauga ir laikinoji apsauga Sąjungoje 34  

Tarptautinės apsaugos Sąjungoje prašymų skaičius sumažėjo 21 proc., palyginti su 2023 m. liepos mėn. – 2024 m. birželio mėn. laikotarpiu, tačiau apskritai jų skaičius išliko didelis – Sąjungoje pateikta 871 000 prašymų. Sumažėjimas daugiausia buvo susijęs su mažesniu neteisėtai atvykstančių asmenų skaičiumi ir staigiai sumažėjusiu Sirijos piliečių prašymų skaičiumi. Valstybės narės priėmė 271 000 sprendimų suteikti tarptautinės apsaugos statusą 35 , t. y. 20 proc. mažiau nei 2023 m. liepos mėn. – 2024 m. birželio mėn. laikotarpiu 36 . Palyginti su jų BVP ir gyventojų skaičiumi, pagrindinės tarptautinę apsaugą suteikusios valstybės narės buvo Graikija, Austrija ir Kipras. Vertinant absoliučiais skaičiais, Vokietija, Prancūzija ir Graikija priėmė daugiausia teigiamų sprendimų dėl tarptautinės apsaugos prašymų, o Ispanija buvo daugiausia teigiamų sprendimų dėl humanitarinio statuso suteikimo, visų pirma venesueliečiams ir kolumbiečiams, priėmusi šalis.

3 diagrama. Valstybių narių tarptautinės apsaugos prašymai absoliučiąja verte bei atsižvelgiant į gyventojų skaičių ir BVP 37

Šaltinis: JRC parengti duomenys remiantis EUAA ir Eurostato duomenimis (BVP ir gyventojų skaičius)

Graikija ir Kipras gavo daugiausia prašymų Sąjungos lygmeniu pagal jų BVP ir gyventojų skaičių. Vertinant absoliučiais skaičiais, daugiausia tarptautinės apsaugos prašymų gauta Vokietijoje, nepaisant to, kad šis skaičius sumažėjo 40 proc., palyginti su 2023 m. liepos mėn. – 2024 m. birželio mėn., po jos eina Prancūzija, Ispanija ir Italija. Venesueliečiai, kuriems Sąjungoje galima keliauti be vizų, pateikė rekordinį skaičių tarptautinės apsaugos prašymų, daugiausia Ispanijoje. Afganistano piliečiai pateikė mažiau prašymų, tačiau Afganistanas buvo trečia iš šalių, kurių gyventojai pateikė daugiausia prieglobsčio prašymų. Nelydimų nepilnamečių prašymų skaičius taip pat sumažėjo 25 proc. ir sudarė 3 proc. visų prašymų. Palyginti su BVP ir gyventojų skaičiumi, daugiausia nelydimų nepilnamečių prašymų Sąjungos lygmeniu gavo Graikija, Bulgarija ir Kipras, o Graikijoje vis daugiau prašymų pateikė nepilnamečiai iš Egipto. Vertinant absoliučiais skaičiais, šie prašymai daugiausia buvo pateikti Vokietijoje, Graikijoje ir Nyderlanduose, o juos daugiausia pateikė Sirijos ir Afganistano piliečiai.

Žlugus B. al-Assado režimui, kelios valstybės narės laikinai sustabdė Sirijos piliečių prašymų nagrinėjimą, bet sirai tebėra didžiausia tarptautinės apsaugos Sąjungoje prašančių asmenų grupė (daugiausia Vokietijoje).

4 diagrama. Asmenys, kuriems suteikta laikinoji apsauga, valstybėse narėse

 

Šaltinis: JRC parengti Eurostato duomenys

Tebevykstant Rusijos agresijos karui Ukrainoje ir Rusijai eskalavus išpuolius, nuo 2025 m. birželio mėn. Sąjungoje laikinąja apsauga naudojasi 4,3 mln. asmenų. Didžioji jų dalis ir toliau gyvena Vokietijoje ir Lenkijoje, t. y. šiose šalyse yra 51 proc. visų asmenų, kuriems suteikta laikinoji apsauga, Sąjungoje. Palyginti su BVP ir gyventojų skaičiumi, daugiausia asmenų, kuriems suteikta laikinoji apsauga, buvo Čekijoje, tuomet Lenkijoje, Slovakijoje ir Estijoje. Ukrainiečiai ir toliau nuolat vyko į Sąjungą: kai kurie iš jų buvo laikinai išvykę atgal aplankyti šeimos narių ar dirbti sezoninio darbo. Nuo 2024 m. liepos mėn. iki 2025 m. birželio mėn. Sąjungoje užregistruota daugiau kaip 681 000 laikinosios apsaugos prašymų. Palyginti su BVP ir gyventojų skaičiumi, daugiausia laikinosios apsaugos prašymų užregistruota Čekijoje, tuomet Lenkijoje, Estijoje, Lietuvoje, Bulgarijoje, Latvijoje, Slovakijoje ir Kipre. Nuo 2024 m. liepos mėn. iki 2025 m. birželio mėn. Sąjungoje, visų pirma Prancūzijoje ir Lenkijoje, tarptautinės apsaugos prašymus teikė vis daugiau Ukrainos piliečių, pageidavusių, kad jiems būtų suteiktas ilgiau galiojantis apsaugos statusas.

Valstybės narės susiduria su daugybe problemų, susijusių su asmenų, kuriems suteikta laikinoji ir tarptautinė apsauga, integravimu. Kaip nustatyta 2021–2027 m. Integracijos ir įtraukties veiksmų plano laikotarpio vidurio peržiūroje, problemų tebėra, visų pirma, būsto, švietimo ir darbo rinkos srityse 38 . Tarptautinės apsaugos prašančių migrantų arba prisijungiančių šeimos narių užimtumo lygis paprastai yra žemesnis nei darbo migrantų. Be to, iš ilgalaikių tyrimų rezultatų matyti, kad prieglobsčio prašytojų darbo rinkos rezultatai tampa panašūs į piliečių rezultatus tik po 10 gyvenimo atitinkamoje šalyje metų. Tinkamo būsto užtikrinimas taip pat tebėra problema: iš tyrimų rezultatų matyti, kad 2023 m. daugiau nei vienas iš šešių migrantų Sąjungoje gyveno perpildytame būste (+70 proc., palyginti su šalyse gimusiais gyventojais) 39 . Šie veiksniai daro neigiamą poveikį integracijos rezultatams, nes dėl jų dar labiau apkraunamos socialinės apsaugos sistemos ir apsunkinamas priėmimo sistemos veikimas.

Daugiau kaip 75 proc. asmenų, kuriems suteikta laikinoji apsauga, yra moterys ir vaikai. Apgyvendinimas ir socialinė parama valstybėse narėse skyrėsi. Dauguma valstybių narių pradėjo skatinti savarankiškumą ir ekonominę nepriklausomybę, palaipsniui teikdamos mažesnę paramą būstui ir socialinėms išmokoms, ir kartu investuodamos į integracijos priemones. Įvairiomis priemonėmis, kurių ėmėsi valstybės narės, prisidėta prie geresnės integracijos į darbo rinką, nors moterų integracija į darbo rinką tebėra sudėtingesnė dėl specifinių kliūčių 40 . Perkeltųjų vaikų iš Ukrainos mokyklinis ugdymas skiriasi, mokyklos lankymo rodikliai skyrėsi, o neįgalūs vaikai vis dar patiria specifinių sunkumų.

Neteisėtas judėjimas Sąjungoje 41

Keliose valstybėse narėse neteisėto migrantų ir tarptautinės apsaugos prašytojų judėjimo Sąjungoje atvejų skaičiai buvo dideli. Pagal Reglamentą (ES) Nr. 604/2013 (reglamentas „Dublinas III“) 42 tarptautinės apsaugos prašytojas negali pasirinkti valstybės narės, kuri atsako už jo prašymo nagrinėjimą. Judėjimas iš vienos valstybės narės į kitą ir Reglamento (ES) Nr. 604/2013 atsakomybės taisyklių įgyvendinimo trūkumai daro ypač didelį spaudimą pagrindinių paskirties šalių prieglobsčio, migracijos ir priėmimo sistemoms.

Nors neturima tikslių duomenų, kuriais remiantis būtų galima fiksuoti neteisėto judėjimo atvejus, vadovaujantis pakaitiniais rodikliais galima nustatyti šio judėjimo mastą ir kryptį Sąjungoje 43 . Naujasis EURODAC reglamentas ir duomenų bazė padės tiksliau stebėti neteisėtą judėjimą 44 . Šiuo metu iš turimų sistemos EURODAC duomenų matyti, kad neteisėtas judėjimas Sąjungoje sumažėjo maždaug 25 proc., palyginti su 2023 m. liepos mėn. – 2024 m. birželio mėn. 45 , daugiausia dėl bendro neteisėtai atvykstančių asmenų skaičiaus sumažėjimo. Nepaisant šio sumažėjimo, neteisėtas judėjimas ir toliau buvo problema pagrindinėse paskirties šalyse. Neteisėtas judėjimas paprastai vyko iš šalių, į kurias pirmą kartą atvykstama į Sąjungą, į valstybes nares, esančias Sąjungos šiaurės vakaruose. Vertinant absoliučiais skaičiais, pagrindinės išvykimo šalys buvo Graikija, Vokietija, Kroatija, Italija ir Prancūzija, o Vokietija, Prancūzija, Belgija, Italija ir Nyderlandai buvo šalys, į kurias vyko daugiausia neteisėtai judėjusių asmenų. Pagrindiniai maršrutai, kuriuose užregistruotas didžiausias neteisėto judėjimo atvejų skaičius, buvo Graikija–Vokietija, Kroatija–Vokietija, Italija–Vokietija ir Italija–Prancūzija. 

5 diagrama. Neteisėto judėjimo žemėlapis pagal atitiktis sistemoje EURODAC (maršrutai, kuriuose buvo > 6 000 atitikčių) 46

Šaltinis: JRC parengti eu-LISA duomenys

Papildžius duomenimis, renkamais siekiant stebėti, kaip veikia Reglamentas 604/2013 (Dublino statistika) 47 , nustatyta, kad, vertinant pagal BVP ir gyventojų skaičių, didžiausias poveikis buvo padarytas Slovėnijai, Belgijai, Liuksemburgui, Vokietijai, Kroatijai ir Austrijai. Kai kurios valstybės narės prašymų neteikia, nes dažnai nepasiekiama, kad asmuo būtų fiziškai perduotas. Be to, perdavimų įvykdymo lygis tebėra labai žemas – 19 proc. 48 Įgyvendinimo lygis taip pat buvo mažesnis dėl operatyvinių ir pajėgumų kliūčių, su kuriomis susiduria priimančiosios ir perduodančiosios valstybės narės: įgyvendintų perdavimų skaičiui įtakos turėjo nepakankamas būstas, prastos materialinės priėmimo sąlygos ir ribotos ankstyvos integracijos galimybės. Vokietija atliko daugiausia perdavimų ir priėmė daugiausia perduotų asmenų, po jos – Prancūzija ir Nyderlandai. Į Kroatiją buvo perduota daugiausia asmenų iš kitų valstybių narių, palyginti su jos BVP ir gyventojų skaičiumi. Graikija ir Italija priėmė labai nedaug perduotų asmenų, palyginti su teigiamų sprendimų, kuriuos jos priėmė dėl kitų valstybių narių pateiktų prašymų, skaičiumi 49 .

Siekiant užtikrinti veiksmingą sistemos veikimą, sumažinti paskatas judėti neteisėtai ir išlaikyti atsakomybės ir solidarumo pusiausvyrą, labai svarbu didinti bendrą perduodamų asmenų skaičių, atnaujinti perdavimą valstybėms narėms, kurios nepriima perduodamų asmenų, prašymų perimti savo žinion ar prašymų atsiimti, ir šalinti nacionalinių priėmimo sistemų trūkumus. Nors manoma, kad pradėjus taikyti Paktą perdavimo įgyvendinimas gerokai pagerės, tikimasi, kad valstybės narės nedelsdamos visiškai įgyvendins galiojančias taisykles.

Priėmimas 50  

Nepaisant didelių pastangų gerinti duomenų apie priėmimą rinkimą, statistinių duomenų negalima visiškai palyginti ir jie tebėra neišsamūs. Dėl to gaunamas fragmentiškas vaizdas ir neįmanoma galutinai įvertinti priėmimo sistemoms daromo spaudimo 51 . Šiuo metu siekiama pagerinti šių duomenų kokybę.

Remiantis turimais duomenimis 52 , valstybės narės į savo nacionalines priėmimo sistemas įtraukė apie 1 394 000 žmonių, daugiausia Vokietijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose ir Austrijoje. Palyginti su BVP ir gyventojų skaičiumi, daugiausia į priėmimo sistemas įtrauktų asmenų buvo Vokietijoje, Liuksemburge, Austrijoje ir Airijoje 53 . Asmenys, kuriems suteikta laikinoji apsauga ir kuriems apgyvendinimo parama teikiama ne pagal šią sistemą, į valstybių narių teikiamas ataskaitas neįtraukiami. 

Be to, priėmimo sistemų organizavimas Sąjungoje skiriasi: tik kai kurios valstybės narės į savo priėmimo sistemas įtraukia ir renka duomenis apie asmenis, turinčius skirtingą teisinį statusą, įskaitant asmenis, kuriems suteikta laikinoji apsauga, prašytojus, kurių prašymai buvo atmesti, arba asmenis, dėl kurių išduotas grąžinimo orderis. Remiantis šia informacija, asmenys, kuriems suteikta laikinoji apsauga, sudarė 50–70 proc. Austrijos, Suomijos, Lietuvos, Slovakijos ir Švedijos nacionalinėse priėmimo sistemose užregistruotų asmenų, o dideliam skaičiui asmenų, kuriems suteikta laikinoji apsauga, apgyvendinimo parama buvo suteikta ne pagal šią sistemą, visų pirma Čekijoje, Lenkijoje, Vengrijoje ir Rumunijoje.

Bendras Sąjungos nacionalinių priėmimo sistemų užimtumas 2025 m. birželio mėn. pabaigoje siekė 81 proc. 54 Pakankamų pajėgumų ir tinkamų priėmimo sąlygų užtikrinimas yra vienas iš pagrindinių gerai parengtos prieglobsčio, priėmimo ir migracijos sistemos ir tinkamo atsakomybės taisyklių pagal Reglamentą (ES) Nr. 604/2013 veikimo elementų. Kelios valstybės narės patyrė sunkumų mėgindamos užtikrinti pakankamus savo nacionalinių priėmimo sistemų pajėgumus 55 , o kai kurios valstybės narės, atsižvelgdamos į nedidelį prašytojų skaičių, sumažino savo apgyvendinimo pajėgumus (pavyzdžiui, Suomija, Danija ir Švedija).

Perkėlimas į ES ir humanitarinis priėmimas 56

Keturiolika valstybių narių įsipareigojo pagal 2024–2025 m. Sąjungos ad hoc perkėlimo į ES ir humanitarinio priėmimo programą. Per ataskaitinį laikotarpį šiais būdais į Sąjungą atvyko beveik 12 000 asmenų. Daugiau kaip pusė šių asmenų buvo perkelti į Vokietiją ir Prancūziją, o Suomija ir Švedija perkėlė daugiausia atvykusių asmenų, palyginti su šių šalių BVP ir gyventojų skaičiumi. Nestabili padėtis Artimuosiuose Rytuose, visų pirma Libane ir Sirijoje, turėjo įtakos perkėlimo į ES ir humanitarinio priėmimo programoms: priimtų asmenų skaičius sumažėjo visose duomenis pateikusiose valstybėse narėse, išskyrus Nyderlandus ir Švediją. Pagrindinė priimtų asmenų kilmės šalis buvo Sirija, po jos – Afganistanas, Kongo Demokratinė Respublika, Pietų Sudanas ir Eritrėja.

Grąžinimas 57  

Nuo 2024 m. liepos mėn. iki 2025 m. birželio mėn. valstybės narės iš viso pateikė 478 000 nurodymus išvykti Sąjungoje esantiems trečiųjų šalių piliečiams, t. y. šis skaičius buvo 11 proc. didesnis, palyginti su 2023 m. liepos mėn. – 2024 m. birželio mėn. laikotarpiu, daugiausia dėl to, kad kartu su neigiamais sprendimais dėl prieglobsčio buvo priimta ir daugiau nurodymų išvykti. Daugiausia tokių nurodymų išdavė Prancūzija, Ispanija ir Vokietija, o pagal BVP ir gyventojų skaičių daugiausia nurodymų išvykti išdavė Kipras, po jo – Graikija ir Kroatija. Trečiųjų šalių piliečių, kuriems išduoti nurodymai išvykti, pilietybės valstybėse narėse labai skyrėsi 58 .

6 diagrama. Grąžinimo orderių ir grąžintų trečiųjų šalių piliečių skaičius kiekvienoje valstybėje narėje

Šaltinis: JRC parengti Eurostato duomenys

115 000 neteisėtai valstybėse narėse buvusių trečiųjų šalių piliečių buvo veiksmingai grąžinti į trečiąją šalį. Daugiau kaip pusę grąžinimų įvykdė tik penkios valstybės narės (Vokietija, Prancūzija, Švedija, Kipras ir Lenkija). Šis skaičius buvo 20 proc. didesnis nei 2023 m. liepos mėn. – 2024 m. birželio mėn. laikotarpiu. Tačiau bendras grąžintų asmenų skaičius tebėra žemas, todėl susikaupė neužbaigtų bylų dėl asmenų, kuriems nurodyta išvykti iš Sąjungos teritorijos 59 . Dauguma piliečių, kuriems nurodyta išvykti, buvo Alžyro, Maroko, Sirijos, Turkijos ir Afganistano piliečiai, o sirų dalis padidėjo 14 proc. Grąžinti asmenys daugiausia buvo Gruzijos, Turkijos, Albanijos, Moldovos ir Kolumbijos piliečiai. Tai rodo, kad šalys, užimančios aukščiausią vietą pagal trečiųjų šalių piliečių, kuriems nurodyta išvykti, skaičių, nėra tos pačios kaip šalys, į kurias grąžinta daugiausia asmenų (išskyrus Turkiją). Daugiau kaip pusė visų grąžinimų buvo savanoriški ir šis skaičius toliau didėjo. Nors nuolatinės pastangos readmisijos srityje pagal Vizų kodekso 25a straipsnį ir ES grąžinimo koordinatoriaus tiksliniai veiksmai prioritetinėse trečiosiose šalyse jau padėjo pasiekti rezultatų, visų pirma kalbant apie pagrindines trečiąsias šalis, tokias kaip, Bangladešas, Irakas ir Etiopija 60 , specifinės kliūtys ir toliau trukdo vykdyti grąžinimo operacijas. Tebėra labai svarbu, kad valstybės narės, paskelbusios grąžinimo orderius, toliau teiktų readmisijos prašymus atitinkamoms trečiosioms šalims ir sistemingai prašytų išduoti laikinuosius kelionės dokumentus asmenims, turintiems patvirtintą pilietybę 61 . 2024 m. teminiame Šengeno vertinime nustatyta pažanga, padaryta kuriant nacionalines grąžinimo sistemas, tačiau pagrindiniai šio proceso etapai dar nėra efektyvūs 62 , o tai daro poveikį neteisėtam judėjimui, kaip matyti iš Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) skelbiamų perspėjimų dėl grąžinimo 63 .

Reikia toliau dėti pastangas siekiant sukurti bendrą Sąjungos grąžinimo sistemą ir kartu veiksmingiau bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis. Siūlomas Grąžinimo reglamentas 64 padės spręsti šiuos klausimus ir užtikrinti, kad grąžinimas padėtų siekti bendrų Sąjungos migracijos ir prieglobsčio politikos tikslų. Europos Parlamento ir Tarybos prašoma skubiai priimti šią reformą.

b.Ateinančių metų prognozė ir informacija apie pasirengimo lygį Sąjungoje

Komisijos siūlomu solidarumo rezervu siekiama patenkinti valstybių narių, kurios Komisijos sprendime nurodytos kaip patiriančios migracijos spaudimą, poreikius. Pagal Reglamento (ES) 2024/1351 12 straipsnį, nustatydama tuos poreikius, Komisija turėtų atsižvelgti į pagrindines šios ataskaitos išvadas, įskaitant ankstesnių tendencijų poveikį atitinkamoms valstybėms narėms ir ateinančių metų prognozę 65 . Šis strateginis vaizdas yra Sąjungos ankstyvojo perspėjimo priemonė, padedanti numatyti galimus migracijos padėties pokyčius ir nustatyti, kaip jie galėtų paveikti migracijos spaudimą patiriančių valstybių narių ir visos Sąjungos poreikius.

Prognozė grindžiama Komisijos mokslinės tarnybos – Jungtinio tyrimų centro (JRC) parengta metodika, kuri buvo išbandyta ES migracinės parengties ir migracijos krizių valdymo plano tinkle.

Iš prognozės matyti, kad apskritai, palyginti su 2024 m. 66 , 2026 m. Sąjungos lygmeniu neteisėtai atvykstančių asmenų skaičius visuose pagrindiniuose migracijos maršrutuose turėtų sumažėti, nes tokia mažėjimo tendencija jau buvo stebima 2025 m. pirmąjį pusmetį. Numatomas sumažėjimas, be kita ko, susijęs su tvirtu Sąjungos bendradarbiavimu su pagrindinėmis kilmės ir tranzito šalimis, sustiprintomis prieglobsčio ir sienų apsaugos sistemomis ir intensyvesniais veiksmais kovojant prieš neteisėto migrantų gabenimo tinklus tiek Sąjungoje, tiek trečiosiose šalyse. Numatoma, kad centrinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutas ir toliau bus aktyviausias, tačiau bendras skaičius, palyginti su 2024 m., turėtų stabilizuotis arba toliau mažėti. Ši tendencija atspindi sustiprinto bendradarbiavimo su šalimis partnerėmis Šiaurės Afrikoje ir platesniame regione poveikį. Panašios dinamikos tikimasi ir vakarinės Viduržemio jūros regiono dalies bei Atlanto maršrutuose, kuriuose dėl didelių pastangų stebėti išvykimo vietas ir ardyti neteisėto žmonių gabenimo tinklus jau pasiekiama rezultatų. Rytinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrute pokyčiai iš esmės priklausys nuo kintančios padėties Artimuosiuose Rytuose, įskaitant naujai atsiradusias šio maršruto dalis, tačiau apskritai matyti, kad mažėjimo tendencija, kuri prasidėjo jau 2024 m. pabaigoje, tęsis ir jai poveikį darys kintanti šio regiono dinamika ir sumažėjęs tam tikrų tautybių žmonių skaičius. Tikimasi, kad atvykstančiųjų Vakarų Balkanų maršrutu skaičius taip pat sumažės, o tai padės veiksmingiau ardyti kontrabandos tinklus ir stiprinti regiono ir valstybių narių bei Sąjungos agentūrų bendradarbiavimą. Tikėtina, kad Rytų pasienio maršrute Rusija ir Baltarusija toliau bandys naudoti migraciją kaip ginklą prieš Sąjungą; tačiau tikimasi, kad sustiprinus sienų valdymą neteisėto sienos kirtimo atvejų skaičius dar labiau sumažės. Galiausiai manoma, kad neteisėto išvykimo Lamanšo sąsiaurio maršrutu padėtis ir toliau bus sudėtinga, nors tikimasi, kad Prancūzijos nacionalinės priemonės ir tolesnis bendradarbiavimas su Jungtine Karalyste padės sustabdyti arba sumažinti tokio išvykimo atvejų skaičių.

Tikimasi, kad 2024 m. ir 2025 m. pirmąjį pusmetį stebėta tarptautinės apsaugos prašymų mažėjimo tendencija išliks ir 2026 m.

Kalbant apie laikinąją apsaugą, dėl Rusijos agresijos be atrankos karo prieš Ukrainą 2026 m. ir toliau reikės užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama į Ukrainos piliečių apsaugos poreikius. Registravimas dėl laikinosios apsaugos bus vykdomas toliau, tačiau mažesne apimtimi nei ankstesniais metais.

Kadangi migracijos dinamika iš esmės tebėra neaiški, pastangos stiprinti pasirengimą ir nenumatytų atvejų planavimą valstybėse narėse ir Sąjungoje tebėra labai svarbios. Tinkamas nenumatytų atvejų planavimas yra svarbi gerai parengtos prieglobsčio, priėmimo ir migracijos sistemos dalis, nes ji didina atsparumą ir pasirengimą greitai ir veiksmingai reaguoti į migracijos padėties pokyčius, kartu užtikrinant pagarbą asmens teisėms ir poreikiams.

Sąjungos teisės aktuose nustatytos pareigos dėl nenumatytų atvejų planavimo 67 . Nors dauguma valstybių narių yra parengusios nenumatytų atvejų planus įvairiose migracijos valdymo srityse, vis dar esama spragų. Apskritai naujų Pakto nuostatų įgyvendinimas padeda užtikrinti Sąjungos ir valstybių narių pasirengimą valdyti migraciją. Beveik visos valstybės narės priėmė savo nacionalinius priėmimo ir prieglobsčio nenumatytų atvejų valdymo planus ir apie juos pranešė Europos Sąjungos prieglobsčio agentūrai (EUAA) 68 , nors jų išsamumo lygis skiriasi (išsamesnė informacija pateikiama priede). Nuo 2019 m. valstybės narės turi parengti ir priimti nacionalinį nenumatytų atvejų planą sienų valdymo ir grąžinimo srityse 69 . Iš FRONTEX atlikto 2024 m. pažeidžiamumo vertinimo rezultatų matyti, kad dauguma valstybių narių nurodo, jog yra parengusios atitinkamus nenumatytų atvejų planus sienų valdymo srityje, nors esama tam tikrų spragų, kaip pabrėžta ir Šengeno vertinimuose. Be to, 2024 m. atlikus teminį grąžinimo veiksmingumo vertinimą buvo nustatyta didelių nacionalinio nenumatytų atvejų planavimo spragų, nes dauguma valstybių narių neturi specialių nenumatytų atvejų planų, skirtų grąžinimo operacijoms, nepaisant to, kad šis reikalavimas nustatytas 2019 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1896 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų 9 straipsnio 3 dalyje.

Sąjungos lygmeniu Sąjungos agentūros yra pasirengusios teikti operatyvinę paramą valstybėms narėms, jeigu migracijos srautai staiga padidėtų. ES Migracinės parengties ir migracijos krizių valdymo plano tinklas, kuriam pirmininkauja Komisija, ir toliau atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant bendrą padėties vaizdą, išankstinį perspėjimą ir prognozavimą, kad būtų užtikrintas geresnis pasirengimas. Tinkle veikia specialus nenumatytų atvejų planų rengimo pogrupis.

IV.Bendros migracijos padėties, migracijos spaudimo, migracijos spaudimo rizikos arba reikšmingos migracijos padėties vertinimas

Remdamasi šioje ataskaitoje pateikta informacija, Komisija įvertino, kurioms valstybėms narėms buvo taikomos neproporcingos pareigos, atsižvelgiant į bendrą migracijos padėtį Sąjungoje. Be to, Komisija siūlo Tarybai bendrą solidarumo įnašų į solidarumo rezervą Sąjungos lygmeniu sumą, kurios reikia siekiant subalansuotai ir veiksmingai reaguoti į migracijos padėtį ateinančiais metais.

Atsižvelgiant į šioje ataskaitoje išdėstytas 2024 m. liepos mėn. – 2025 m. birželio mėn. ataskaitinio laikotarpio tendencijas ir metodiką, Komisijos sprendime nustatyta, kad, agregavus ir įvertinus visus atitinkamus kiekybinius ir kokybinius duomenis ir informaciją, palyginti su bendra padėtimi Sąjungoje, Graikija ir Kipras patiria migracijos spaudimą. Be to, Komisijos sprendime nustatyta, kad Italija ir Ispanija patiria migracijos spaudimą dėl didelio skaičiaus atvykstančių asmenų, kurie nuolat išlaipinami po paieškos ir gelbėjimo operacijų, todėl atsiranda neproporcingų pareigų, palyginti su bendra padėtimi Sąjungoje, net ir turint gerai parengtą atitinkamos valstybės narės prieglobsčio, priėmimo ir migracijos sistemą.

Nors, palyginti su 2023 m. liepos mėn. – 2024 m. birželio mėn. laikotarpiu, tendencijos iš esmės išliko stabilios, Graikijos pareigos buvo neproporcingos, palyginti su bendra padėtimi Sąjungoje, visų pirma dėl neteisėto sienos kirtimo atvejų skaičiaus (daugiau kaip 60 000) ir tarptautinės apsaugos prašymų skaičiaus (daugiau kaip 70 000). Tai buvo didžiausi Sąjungos lygmeniu užfiksuoti skaičiai, palyginti su BVP ir gyventojų skaičiumi. Graikijoje, palyginti su BVP ir gyventojų skaičiumi, taip pat užregistruotas didžiausias sprendimų suteikti tarptautinę apsaugą skaičius – beveik 32 000 laikotarpiu nuo 2024 m. liepos mėn. iki 2025 m. birželio mėn. Palyginti su BVP ir gyventojų skaičiumi, Graikija buvo antra pagal nurodymų išvykti skaičių (daugiau kaip 30 000), tačiau nagrinėjamu laikotarpiu buvo grąžinta tik 5 400 trečiųjų šalių piliečių.

Nors migracijos ir prieglobsčio padėtis, palyginti su 2023 m. liepos mėn. – 2024 m. birželio mėn. laikotarpiu, pagerėjo Kipras vis tiek turėjo vykdyti neproporcingas pareigas, palyginti su bendra padėtimi Sąjungoje, visų pirma dėl neteisėto sienos kirtimo atvejų skaičiaus, tarptautinės apsaugos prašymų ir registracijos dėl laikinosios apsaugos prašymų. Nors neteisėto sienos kirtimo atvejų skaičius (beveik 3 000) gerokai sumažėjo, dėl atvykstančių asmenų skaičiaus vis dar pernelyg apkraunama Kipro prieglobsčio ir migracijos sistema, nes Kipras yra vienas iš trijų Sąjungos šalių, kurių neteisėto sienos kirtimo atvejų skaičius yra didžiausias palyginti su BVP ir gyventojų skaičiumi. Kipras taip pat gavo antrą pagal dydį tarptautinės apsaugos prašymų skaičių (daugiau kaip 5 000) Sąjungoje, palyginti su BVP ir gyventojų skaičiumi. Panašiai, palyginti su šalies BVP ir gyventojų skaičiumi, Kipre pateikta daug registracijos dėl laikinosios apsaugos prašymų (apie 3 500). Be to, nors trečiųjų šalių piliečių, kuriems nurodyta išvykti, skaičius (beveik 16 000) išliko stabilus, palyginti su 2023 m. liepos mėn. – 2024 m. birželio mėn. laikotarpiu, po nurodymų išvykti paskelbimo buvo grąžinta dvigubai daugiau trečiųjų šalių piliečių (beveik 10 000), palyginti su 2023 m. liepos mėn. – 2024 m. birželio mėn. laikotarpiu (beveik 5 000).

Italijoje ir Ispanijoje, dėl nuolatinių išlaipinimų po paieškos ir gelbėjimo operacijų atvykstančių asmenų dalis ir absoliutus skaičius buvo tokio masto, kad šioms šalims nustatytos pareigos tapo neproporcingos, palyginti su bendra padėtimi Sąjungoje, nes šiose dviejose valstybėse narėse buvo išlaipinta daugiau kaip 80 proc. iš beveik 97 000 asmenų, kuriems buvo suteikta pagalba vykdant paieškos ir gelbėjimo operacijas (apie 40 proc. kiekvienoje).

Todėl šios keturios valstybės narės galės naudotis solidarumo rezervu, kai bus pradėta taikyti Reglamentą (ES) 2024/1351.

Siekiant užtikrinti solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo pusiausvyrą ir apsaugoti Reglamento (ES) 2024/1351 veikimą, to reglamento 60 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prisidedančiosios valstybės narės neprivalo įgyvendinti savo solidarumo įsipareigojimų remiamosios valstybės narės atžvilgiu, jei Komisija toje remiamojoje valstybėje narėje yra nustačiusi su šio reglamento III dalyje nustatytomis taisyklėmis susijusių sisteminių trūkumų, kurie galėtų turėti rimtų neigiamų pasekmių šio reglamento veikimui.

Reglamento (ES) 2024/1351 III dalyje, be kita ko, nustatytos atsakingos valstybės narės pareigos perimti savo žinion ir atsiimti prašytojus bei trečiųjų šalių piliečius, kurių tarptautinės apsaugos prašymas užregistruotas kitoje valstybėje narėje arba kurių atžvilgiu kita valstybė narė buvo nurodyta kaip atsakinga pagal Reglamentą (ES) 2024/1358, be kita ko, vykdyti tų asmenų perdavimą, visapusiškai gerbiant prašytojo pagrindines teises, kaip tai suprantama Chartijoje. Šios taisyklės atitinka reglamento „Dublinas III“ taisykles ir jas pakeis nuo jų taikymo pradžios.

Komisija ne vėliau kaip 2026 m. liepos 12 d. ir dar kartą iki 2026 m. spalio 15 d. įvertins, kaip valstybės narės taiko atsakomybės taisykles, ir taikys Reglamento (ES) 2024/1351 60 straipsnio 3 dalies ketvirtą pastraipą, jei valstybėje narėje nustatomi sisteminiai trūkumai. Atliekant šį vertinimą ypatingas dėmesys bus skiriamas valstybių narių bendradarbiavimo lygiui, įskaitant aktyvų įsipareigojimą palengvinti perdavimą ir laipsnišką bendradarbiavimą praktiniais ir logistiniais klausimais.

Remiantis šios ataskaitos išvadomis ir metodika, atsižvelgus į visus atitinkamus kiekybinius ir kokybinius duomenis bei informaciją ir įvertinus juos atsižvelgiant į bendrą padėtį Sąjungoje, sprendime taip pat nustatyta, kad Belgijai, Bulgarijai, Vokietijai, Estijai, Airijai, Prancūzijai, Kroatijai, Latvijai, Lietuvai, Nyderlandams, Lenkijai ir Suomijai gresia migracijos spaudimas.

Nuo 2024 m. liepos mėn. iki 2025 m. birželio mėn. Bulgarijai ir Kroatijai, kaip šalims, į kurias atvykstama pirmiausia, ir toliau ypač didelį poveikį darė migracijos srautų Vakarų Balkanų ir rytinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutais svyravimai. Kadangi per metus gerokai išaugo neteisėtai atvykstančių asmenų skaičius, jų migracijos ir prieglobsčio sistemoms gali būti taikomos neproporcingos pareigos. Nors Bulgarijoje, palyginti su 2023 m. liepos mėn. – 2024 m. birželio mėn. laikotarpiu, tarptautinės apsaugos prašymų skaičius sumažėjo, šioje šalyje buvo užregistruota beveik 10 000 tarptautinės apsaugos prašymų, t. y. šis skaičius vis tiek buvo didelis, palyginti su Bulgarijos BVP ir gyventojų skaičiumi. Penktadalį šių prašymų pateikė nelydimi nepilnamečiai, todėl Bulgarija Sąjungos lygmeniu yra antroji valstybė narė pagal gaunamų nelydimų nepilnamečių prašymų skaičių, palyginti su BVP ir gyventojų skaičiumi. 2024 m. liepos mėn. – 2025 m. birželio mėn. laikotarpiu Bulgarijoje užfiksuotas didelis ir pastovus laikinosios apsaugos registracijų skaičius, palyginti su jos BVP ir gyventojų dalimi (Bulgarija yra viena iš penkių daugiausia tokių prašymų gaunančių valstybių narių) ir daugiau kaip 21 000 naujų užregistruotų prašymų. Nuo 2024 m. liepos mėn. iki 2025 m. birželio mėn. Kroatijai poveikį darė tarptautinės apsaugos prašymų skaičius ir atsisakymo leisti atvykti. Kroatijoje užregistruota daugiau kaip 12 000 tarptautinės apsaugos prašymų , t. y. 76 proc. visų neteisėtai Vakarų Balkanų maršrutu atvykusių asmenų prašymų, o šis rezultatas yra antras pagal dydį tarptautinės apsaugos prašymų skaičius Sąjungoje, palyginti su BVP ir gyventojų skaičiumi. Kroatijai taip pat teko panašus atsisakymų leisti atvykti skaičius, kuris buvo didžiausias Sąjungos lygmeniu, palyginti su BVP ir gyventojų skaičiumi.

Be to, kelios valstybės narės užfiksavo didelį neteisėto judėjimo atvejų skaičių, dėl kurio jų prieglobsčio, migracijos ir priėmimo sistemoms daromas ypatingas spaudimas. Su tokiu neteisėtu judėjimu susijusios problemos sprendžiamos pripažįstant galimybę šiems asmenims taikyti atsakomybės kompensacijas kaip solidarumo įnašų dalį.

Nuo 2024 m. liepos mėn. iki 2025 m. birželio mėn. į Vokietiją neteisėtai atvyko labai daug tarptautinės apsaugos Sąjungoje prašytojų, kurie pateikė daug tarptautinės apsaugos prašymų, o tai padarė poveikį šios šalies prieglobsčio ir priėmimo sistemai. Padėtį dar labiau apsunkino ne tik tai, kad šioje šalyje buvo daugiausia asmenų, kuriems suteikta laikinoji apsauga, visoje ES, bet ir tai, kad per pastaruosius dešimt metų buvo pateikta labai daug tarptautinės apsaugos prašymų. Į Prancūziją taip pat atvyko daug tarptautinės apsaugos Sąjungoje prašytojų ir šioje šalyje buvo užfiksuota vis daugiau neteisėto sienos kirtimo atvejų išvykstant į Jungtinę Karalystę, o tai padarė poveikį nacionalinei prieglobsčio ir priėmimo sistemai. Nyderlandai ir Belgija taip pat patyrė neteisėto tarptautinės apsaugos prašytojų judėjimo pasekmes, dėl kurių buvo pernelyg apkrautos šių šalių priėmimo sistemos. Airijoje taip pat buvo nuolat teikiama daug tarptautinės apsaugos prašymų ir didelė prašytojų dalis į šią šalį atvyksta neteisėtai, daugiausia per Jungtinės Karalystės sausumos sieną. Ši aplinkybė kartu su dideliu atvykusių asmenų, kuriems suteikta laikinoji apsauga, skaičiumi padarė poveikį nacionalinei prieglobsčio ir priėmimo sistemai.

Kaip nurodyta III skirsnyje, Rusijos ir Baltarusijos veiksmai toliau daro įtaką migracijos dinamikai prie rytinės Sąjungos sienos, visų pirma Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Suomijoje. Hibridinės grėsmės, susijusios su migracijos naudojimu kaip ginklu, tebėra didelė migracijos ir saugumo problema, kuri prisideda prie atsitiktinių smurtinių incidentų ir mėginimų kirsti sieną. Reaguodama į nuolatinius valstybės remiamus bandymus naudoti migraciją kaip ginklą, Estija sustiprino sienų valdymo priemones pasienyje su Rusija; Latvija ir Lietuva sustiprino stebėjimo priemones pasienyje su Baltarusija; Lenkija įsteigė buferinę zoną palei savo sieną ir laikinai apribojo teisę prašyti tarptautinės apsaugos prie tos sienos, išskyrus pažeidžiamas grupes; Suomija savo sienos perėjimo punktus su Rusija uždarė 2023 m. lapkričio mėn. Tolesni Rusijos ir Baltarusijos bandymai migraciją naudoti kaip ginklą galėtų dar labiau apsunkinti nacionalines sienų apsaugos sistemas, o dėl to pareigos gali tapti neproporcingos.

Šios dvylika valstybių narių, kurioms gresia migracijos spaudimas, turės galimybę pirmos pasinaudoti nuolatiniu ES migracijos srities paramos priemonių rinkiniu. Be to, jei padėtis šiose valstybėse narėse pablogėtų, Komisija pagal Reglamentą (ES) 2024/1351 bus pasirengusi greitai iš naujo įvertinti jų padėtį.

Remiantis ataskaita ir metodika, Komisijos sprendime taip pat nustatyta, kad dėl per pastarąjį penkerių metų laikotarpį (2020 m. liepos 1 d. – 2025 m. birželio 30 d.) surinktų ir įvertintų kiekybinių ir kokybinių duomenų bei informacijos suminio poveikio Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Kroatijos, Austrijos ir Lenkijos migracijos padėtis yra reikšminga.

Bulgarijoje pastaruosius penkerius metus, ypač nuo 2022 m., palyginti su jos BVP ir gyventojų dalimi, dėl laikinosios apsaugos registracijų srauto ir santykinai didelio tarptautinės apsaugos prašymų skaičiaus sistema patyrė sunkumų, visų pirma dėl to, kad, vertinant santykiniais skaičiais, Bulgarija priėmė daug teigiamų sprendimų ir atmetė daug prašymų, todėl grąžinimo sistema buvo palyginti smarkiai apkrauta. Kroatijoje per pastaruosius penkerius metus grąžinimo sistemai tenkanti našta, palyginti su jos BVP ir gyventojų dalimi, padarė didelį poveikį šios šalies pajėgumams, be pareigų, susijusių su jos išorės siena, visų pirma dėl to, kad Kroatija, vertinant santykiniais skaičiais, išdavė daug atsisakymų leisti atvykti, o pastaruoju metu dėl intensyvesnės neteisėto migrantų gabenimo veiklos regione jai teko palyginti daug neteisėto sienos kirtimo atvejų.

Nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą pradžios Lenkija ir Čekija užregistravo vienus iš didžiausių užfiksuotų laikinosios apsaugos atvejų Sąjungoje skaičių, palyginti su jų BVP ir gyventojų skaičiumi. Dėl to atsirado integracijos problemų ir nuo 2022 m. tų valstybių narių migracijos, prieglobsčio ir sienų valdymo sistemoms tenka didelė našta. Palyginti su Estijos BVP ir gyventojų skaičiumi, šioje šalyje užregistruota daug laikinosios apsaugos prašymų, taip pat daug tarptautinės apsaugos prašymų, dėl kurių per pastaruosius penkerius metus buvo priimta daug teigiamų sprendimų.

Per pastaruosius penkerius metus Austrija gavo daug tarptautinės apsaugos prašymų. Nors 2024 m. liepos mėn. – 2025 m. birželio mėn. laikotarpiu šis skaičius sumažėjo, palyginti su ankstesniu 12 mėnesių laikotarpiu, bendras tarptautinės apsaugos prašymų skaičius ir dėl to priimtų teigiamų sprendimų skaičius per penkerių metų laikotarpį turėjo bendrą poveikį šios šalies migracijos, priėmimo ir prieglobsčio sistemos pajėgumams.

Šios valstybės narės turės galimybę prašyti Tarybos visiškai arba iš dalies atskaityti jų solidarumo įnašus ateinančiais metais.

V.Išvada

Nuolatinė pažanga įgyvendinant visus Pakto komponentus nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis, neteisėtai atvykstančių asmenų skaičiaus mažėjimo tendencija ir ateinančių metų prognozė, taip pat teigiami nuolatinio darbo su šalimis partnerėmis rezultatai sudaro tvirtą pagrindą tvarkingam, teisingam ir tvirtam migracijos ir prieglobsčio valdymui.

Visapusiškai pasinaudojant naująja Pakto teisine ir veiklos sistema, galima toliau daryti pažangą siekiant sumažinti spaudimą valstybėms narėms, sumažinti neteisėtą judėjimą, padidinti bendrą veiksmingumą, sumažinti neišnagrinėtų bylų skaičių ir palengvinti valstybių narių administravimo ir operatyvinėms struktūroms tenkančią naštą. Be to, vis dar esama tam tikrų problemų, susijusių su Pakto įgyvendinimu, todėl Komisija kartu su atitinkamomis Sąjungos agentūromis toliau teiks paramą valstybėms narėms.

Pastangas šioje srityje gali paremti greitas Komisijos dar nepriimtų pasiūlymų, be kita ko, pasiūlymų dėl bendros Europos grąžinimo sistemos ir Sąjungos saugių kilmės šalių sąrašo, priėmimas. Komisija toliau stiprins visapusiškas partnerystes su šalimis partnerėmis, strategiškai bendradarbiaudama regioniniu ir pasauliniu lygmenimis ir plėtodama pažangius įvairių sričių politikos svertus, kad būtų skatinamas geresnis bendradarbiavimas migracijos srityje.

Kalbant apie Pakto įgyvendinimą, solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo principai turi būti toliau taikomi kartu ir subalansuotai. Pirmojo metinio migracijos valdymo ciklo pradžia yra svarbus žingsnis siekiant pasirengti naujojo solidarumo mechanizmo įgyvendinimui. Remdamasi ataskaita, Komisijos sprendimu ir Komisijos pasiūlymu dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo sukuriamas metinis solidarumo rezervas, Taryba per 15 dienų turėtų sušaukti aukšto lygio ES solidarumo forumą, kuriame būtų galima susitarti dėl solidarumo rezervo dydžio ir dėl to, kaip kiekviena valstybė narė prisidės. Komisija yra pasirengusi remti Tarybą viso šio proceso metu. ES solidarumo koordinatorius taip pat sušauks Techninio lygmens ES solidarumo forumą, kad būtų galimaf pradėti taikyti valstybių narių solidarumo mechanizmą ir patenkinti solidarumo poreikius nustatytais įnašais, prieš pradedant jį taikyti visa apimtimi 2026 m. viduryje.

2026 m. kovo mėn. Komisija dar kartą pateiks Pakto įgyvendinimo pažangos ataskaitą prieš pradedant jį taikyti. Komisija taip pat parengs ilgalaikę Europos prieglobsčio ir migracijos valdymo strategiją, kurioje bus nustatytos aukšto lygio politikos priemonės ir veiksmų gairės, skirtos bendrai sistemai, kuri bus tvirta ir lengvai pritaikoma prie sparčiai kintančių aplinkybių.

(1)

2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/1351 dėl prieglobsčio ir migracijos valdymo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2021/1147 ir (ES) 2021/1060 bei panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 604/2013, 9 straipsnis (OL L, 2024/1351, 2024 5 22, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1351/oj ).

(2)

2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1351 dėl prieglobsčio ir migracijos valdymo.

(3)

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Migracijos ir prieglobsčio pakto įgyvendinimo padėtis“, COM/2025/319 final ( EUR-Lex - 52025DC0319 - EN - EUR-Lex ).

(4)

2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/1351 dėl prieglobsčio ir migracijos valdymo 11 straipsnis.

(5)

2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/1351 dėl prieglobsčio ir migracijos valdymo 12 straipsnis.

(6)

2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1356, kuriuo nustatomas trečiųjų šalių piliečių tikrinimas prie išorės sienų ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 767/2008, (ES) 2017/2226, (ES) 2018/1240 ir (ES) 2019/817, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1356/oj . 

(7)

2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1348, kuriuo Sąjungoje nustatoma bendra tarptautinės apsaugos procedūra ir panaikinama Direktyva 2013/32/ES, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1348/oj ir 2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1349, kuriuo nustatoma grąžinimo pasienio procedūra ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2021/1148, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1349/oj . 

(8)

2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1351 dėl prieglobsčio ir migracijos valdymo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2021/1147 ir (ES) 2021/1060 bei panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 604/2013, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1351/oj .

(9)

2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1358 dėl sistemos EURODAC, skirtos biometriniams duomenims palyginti, sukūrimo siekiant veiksmingai taikyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentus (ES) 2024/1351 ir (ES) 2024/1350 ir Tarybos direktyvą 2001/55/EB ir nustatyti neteisėtai esančius trečiųjų valstybių piliečius ir asmenis be pilietybės, ir dėl valstybių narių teisėsaugos institucijų ir Europolo teisėsaugos tikslais teikiamų prašymų palyginti duomenis su sistemos EURODAC duomenimis, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) 2018/1240 ir (ES) 2019/818 ir kuriuo panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 603/2013, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1358/oj .

(10)

2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/1346, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, ELI:  http://data.europa.eu/eli/dir/2024/1346/oj .

(11)

SWD(2025) 792, Komisijos įgyvendinimo sprendimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/1351 11 straipsnį metodika.

(12)

Komisijos įgyvendinimo reglamentas, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/1351 taikymo taisyklės, susijusios su prieglobsčio ir migracijos valdymu, ir panaikinamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1560/2003.

(13)

Prieglobsčio agentūros vykdomos stebėsenos ir pagal Reglamento (ES) 2024/1356 10 straipsnį vykdomos stebėsenos, nurodytos Reglamento (ES) 2024/1351 9 straipsnio e punkte, rezultatų nėra, nes šie stebėsenos mechanizmai dar netaikomi.

(14)

Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra (EUAA), Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra (Europolas), Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (FRONTEX), Europos Sąjungos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra (eu-LISA), Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (FRA).

(15)

ES migracinės parengties ir migracijos krizių valdymo plano tinklas, kuris yra ankstyvas Pakto įgyvendinimo rezultatas, yra operatyvinė sistema, suburianti atitinkamus ES suinteresuotuosius subjektus, kad jie galėtų stebėti ir numatyti migracijos srautus ir situacijas. Jis buvo įsteigtas 2020 m. rugsėjo 23 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2020/1366 dėl ES pasirengimo su migracija susijusioms krizėms ir jų valdymo mechanizmo, EUR-Lex - 32020H1366 - LT - EUR-Lex .

(16)

Dokumentai SWD(2025) 790 „Prieglobsčio, priėmimo ir migracijos padėties Sąjungoje ir valstybėse narėse analizės pagrindimas“ ir SWD (2025) 793 „Statistinis suskirstymas, kuriuo grindžiama prieglobsčio, priėmimo ir migracijos padėties Sąjungoje ir valstybėse narėse analizė“, pažymėti kaip neskelbtini, nes juose yra duomenų, kurie neturi būti atskleidžiami visuomenei, atsižvelgiant į juose pateikiamos informacijos išsamumą ir riziką, kad Sąjungos agentūroms ir Komisijai gali būti trukdoma vykdyti operatyvinę veiklą.

(17)

SWD(2025) 791, 2026 m. prognozė pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/1351 9 straipsnio 3 dalies b punktą, pažymėta slaptumo žyma RESTREINT UE/EU RESTRICTED.

(18)

Kadangi ši ataskaita apima laikotarpį nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2025 m. birželio 30 d., palyginimas su ankstesniais metais (ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu) yra susijęs su 12 mėnesių laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d.

(19)

Šiame skirsnyje pateikiama analizė grindžiama FRONTEX duomenimis.

(20)

Neteisėto sienos kirtimo atvejų skaičius – trečiųjų šalių arba ES / Šengeno asocijuotųjų šalių piliečių, kuriuos valstybių narių valdžios institucijos aptiko atvykstant arba bandant neteisėtai išvykti iš vieno sienos perėjimo punkto prie išorės sienų į kitą sienos perėjimo punktą, skaičius. Tačiau gali būti, kad, kaip nustatoma, trečiosios šalies pilietis daugiau nei vieną kartą neteisėtai atvyksta į valstybės narės teritoriją ir (arba) iš jos išvyksta.

(21)

Į šį žemėlapį įtraukti maršrutai, kuriuose neteisėto sienos kirtimo atvejų skaičius viršija 500.

(22)

Apskaičiuota lyginant kiekvienos valstybės narės dalį pagal šį rodiklį su jos BVP ir gyventojų skaičiaus dalimi. Kiekvienos valstybės narės BVP ir gyventojų skaičiaus dalis apskaičiuojama pagal Reglamento (ES) 2024/1351 66 straipsnyje nustatytą referencinį raktą, remiantis Eurostato duomenimis.

(23)

2023 m. liepos mėn. pasirašytas susitarimo memorandumas dėl Europos Sąjungos ir Tuniso strateginės ir pasaulinės partnerystės.

(24)

2024 m. kovo mėn. priimta bendra deklaracija, kuria nustatoma Mauritanijos Islamo Respublikos ir Europos Sąjungos partnerystė migracijos srityje.

(25)

2022 m. gruodžio 5 d. ES veiksmų planas dėl Vakarų Balkanų, paskelbtas adresu https://home-affairs.ec.europa.eu/eu-action-plan-western-balkans_en?prefLang=lt .

(26)

2025 m. birželio mėn. su Bosnija ir Hercegovina buvo pasirašytas susitarimas dėl naujos kartos statuso, kuriuo sudaromos sąlygos FRONTEX nuolatiniams korpusams bendradarbiauti su įstatymų vykdomosios valdžios įgaliojimus turinčiomis vietos sienų valdymo institucijomis, o visam Vakarų Balkanų regionui (išskyrus Kosovą – šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją 1244/1999 bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos) leidžiama taikyti tokius susitarimus ir paskiau dislokuoti pajėgumus. 

(27)

Tai, be kita ko, buvo atvejai, kai ne ES piliečiai viršijo leidžiamą 90 iš 180 dienų laikotarpį arba neturėjo galiojančios vizos ar leidimo gyventi.

(28)

Ukrainiečiams, neturintiems galiojančių leidimų arba kuriems netaikoma laikinoji apsauga.

(29)

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2025 m. Šengeno erdvės padėties ataskaita“, EUR-Lex - 52025DC0185 - LT - EUR-Lex .

(30)

Kaip pranešė FRONTEX, iš bendro valstybėse narėse nustatytų su sienų kontrolės pajėgumu ir parengtimi susijusių pažeidžiamumo atvejų skaičiaus matyti tam tikra bendra mažėjimo tendencija:  2025 m. atlikus pažeidžiamumo vertinimą gauta vilčių teikiančių rezultatų .

(31)

 Šiame skirsnyje pateikiama analizė grindžiama FRONTEX duomenimis.

(32)

2020 m. Europos Komisijos rekomendacija dėl paieškos ir gelbėjimo operacijų ( eur-lex.europa.eu/legal content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32020H1365 ), visų pirma 5 ir 7 punktuose pateiktos nuorodos; Europos Komisijos gairės dėl ES taisyklių dėl padėjimo neteisėtai atvykti, vykti tranzitu ir apsigyventi apibrėžimo ir prevencijos įgyvendinimo ( eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52020XC1001(01) ), visų pirma 4 ir 5 punktai.

(33)

  Duomenys | Dingusių migrantų projektas , šaltinis: IOM.

(34)

 Tarptautinės apsaugos ir laikinosios apsaugos analizė grindžiama atitinkamai EUAA ir Eurostato duomenimis.

(35)

Tai pasakytina apie pirmosios instancijos sprendimus ir sprendimus, kuriais apskųstas arba peržiūrimas pabėgėlio statusas pagal Ženevos konvenciją ir papildomos apsaugos statusas.

(36)

Tarptautinės apsaugos suteikimo pirmojoje instancijoje rodiklis sumažėjo iki 31 proc., daugiausia dėl to, kad buvo priimta mažiau teigiamų sprendimų dėl Sirijos, Afganistano ir Irako piliečių.

(37)

Apskaičiuota lyginant kiekvienos valstybės narės dalį pagal šį rodiklį su jos BVP ir gyventojų skaičiaus dalimi. Kiekvienos valstybės narės BVP ir gyventojų skaičiaus dalis apskaičiuojama pagal Reglamento (ES) 2024/1351 66 straipsnyje nustatytą referencinį raktą, remiantis Eurostato duomenimis.

(38)

Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „2021–2027 m. Komisijos integracijos ir įtraukties veiksmų plano laikotarpio vidurio peržiūra“, pridedamas prie Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Migracijos ir prieglobsčio pakto įgyvendinimo padėtis“, SWD(2025)162 final, EUR-Lex - 52025SC0162 - LT - EUR-Lex .

(39)

 OECD/European Commission (2023), Indicators of Immigrant Integration 2023: Settling In, OECD Publishing, Paris,  https://doi.org/10.1787/1d5020a6-en .

(40)

 UNHCR , "A poverty assessment of Ukrainian refugees in neighbouring countries" countries ,  17 March 2025, p. 14.

(41)

 Neteisėto judėjimo analizė grindžiama EUAA ir eu-LISA duomenimis.

(42)

 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai, (nauja redakcija) (OL L 180, 2013 6 29, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2013/604/oj ).

(43)

Pakaitiniai rodikliai, be kita ko, yra duomenys, surinkti siekiant stebėti, kaip veikia Reglamentas (ES) Nr. 604/2013 (Dublino statistika), ir duomenys, saugomi sistemoje EURODAC, t. y. ES pirštų atspaudų duomenų bazėje (įsteigtoje Reglamentu (ES) Nr. 603/2013), kurioje saugomi ir lyginami asmenų, kurie pateikė prieglobsčio prašymus arba buvo sulaikyti neteisėtai kirsdami Šengeno erdvės išorės sienas, pirštų atspaudai.

(44)

2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1358 dėl sistemos EURODAC, skirtos biometriniams duomenims palyginti, sukūrimo siekiant veiksmingai taikyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentus (ES) 2024/1351 ir (ES) 2024/1350 ir Tarybos direktyvą 2001/55/EB ir nustatyti neteisėtai esančius trečiųjų valstybių piliečius ir asmenis be pilietybės, ir dėl valstybių narių teisėsaugos institucijų ir Europolo teisėsaugos tikslais teikiamų prašymų palyginti duomenis su sistemos EURODAC duomenimis, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) 2018/1240 ir (ES) 2019/818 ir kuriuo panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 603/2013, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1358/oj .

(45)

 Pranešta apie 398 000 atitikčių sistemoje EURODAC (kai išvykimo ir paskirties šalys buvo valstybės narės), t. y. 27 proc. mažiau nei 2023 m. liepos mėn. – 2024 m. birželio mėn. laikotarpiu.

(46)

Žemėlapyje parodyti pagrindiniai neteisėto judėjimo maršrutai, kaip rodo atitiktys sistemoje EURODAC. Rodyklės viršūnė rodo judėjimo kryptį, o rodyklės plotis atspindi atitikčių skaičių.

(47)

Ataskaitiniu laikotarpiu pateiktų prašymų atsiimti ir prašymų perimti savo žinion remiantis neteisėto atvykimo ir buvimo aplinkybėmis skaičius siekė apie 93 000.

(48)

 Perdavimų po priimtų prašymų santykis turėtų būti naudojamas atsargiai, siekiant įvertinti valstybės narės gebėjimą sėkmingai įgyvendinti perdavimus, nes nepakanka kohortinių duomenų, ir atsižvelgiant į tai, kad nuo perdavimo prašymo priėmimo iki fizinio perdavimo gali praeiti daug laiko. Ši laiko spraga iškraipo apskaičiavimą, jei priėmimo atvejų skaičius laikui bėgant nekinta.

(49)

Duomenys, renkami siekiant stebėti, kaip veikia Reglamentas (ES) 604/2013 (Dublino statistika), apima valstybės narės išsiųstų ir iš kitos valstybės narės gautų prašymų dėl atsiėmimo ir perėmimo savo žinion procedūrų skaičių, dėl tokių prašymų priimtus sprendimus, taip pat priimtų ir įgyvendintų sprendimų dėl perdavimo skaičių.

(50)

 Informacijos apie priėmimą analizė grindžiama EUAA duomenimis.

(51)

Komisija ir EUAA paskelbė apie „laipsniškumu grindžiamą požiūrį“, kuriuo vadovaudamosi valstybės narės turi teikti priėmimo duomenis atsižvelgdamos bent į du pagrindinius rodiklius: į priėmimo sistemą įtrauktus asmenis (bendrą į priėmimo sistemą įtrauktų asmenų skaičių, įskaitant suskirstymą pagal priėmimo sistemoje užregistruotų asmenų teisinį statusą ir nelydimų nepilnamečių skaičių) ir priėmimo sistemos pajėgumus (bendrą turimų lovų skaičių ataskaitinio laikotarpio pabaigoje). Nuo 2027 m. valstybės narės turi teikti informaciją apie visus priėmimo rodiklius.

(52)

Šie duomenys susiję tik su priėmimo sistema, kuri suprantama kaip taikoma tarptautinės apsaugos prašytojų apgyvendinimo tvarka, parengta pagal naujos redakcijos Priėmimo sąlygų direktyvą.

(53)

Airijoje didelė dalis tarptautinės apsaugos prašytojų atvyko į šalį neteisėtai, daugiausia per Jungtinės Karalystės sausumos sieną. Ši aplinkybė kartu su dideliu atvykusių asmenų, kuriems suteikta laikinoji apsauga, skaičiumi turėjo įtakos Airijos prieglobsčio ir priėmimo sistemai. Ataskaitiniu laikotarpiu tarptautinės apsaugos prašymų skaičius Airijoje sudarė 14 000, palyginti su didžiausiu kada nors užfiksuotu skaičiumi ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu (18 000). Ši tendencija stebima nuo 2022 m. pradžios, kartu su dideliu iš Ukrainos atvykstančių asmenų skaičiumi.

(54)

2025 m. birželio mėn. pabaigoje buvo galima apskaičiuoti 25 valstybių narių sistemų užimtumo lygį. Suomijos ir Portugalijos duomenys, reikalingi užimtumo lygiui apskaičiuoti, buvo neišsamūs.

(55)

Tai pasakytina apie Belgiją, Kiprą, Kroatiją, Latviją, Lietuvą ir Graikiją.

(56)

Perkėlimo į ES ir humanitarinio priėmimo analizė grindžiama EUAA duomenimis.

(57)

Grąžinimo duomenų analizė grindžiama Eurostato duomenimis.

(58)

Prancūzijoje dauguma nurodymų išvykti išduota Alžyro, Tuniso ir Maroko piliečiams; Ispanijoje – Malio, Senegalo ir Alžyro piliečiams, o Vokietijoje – Sirijos, Turkijos ir Afganistano piliečiams. Kipras daugiausia nurodymų išvykti išdavė Sirijos, Kongo Demokratinės Respublikos ir Nigerijos piliečiams, Graikija – Afganistano, Sirijos ir Albanijos piliečiams, o Kroatija – Turkijos, Nepalo ir Bosnijos ir Hercegovinos piliečiams.

(59)

Ataskaitiniu laikotarpiu iš visos ES grąžintų asmenų dalis sudarė 24 proc. 

(60)

Vizų kodekso 25a straipsnyje nustatytas mechanizmas padėjo paskatinti palankią dinamiką ir konkrečią pažangą dirbant su trečiosiomis šalimis. Į Bangladešą grąžintų asmenų dalis padidėjo nuo 9 proc. 2023 m. iki 17 proc. 2024 m., o į Iraką – nuo 14 proc. iki 31 proc. Be to, 2024 m. padaugėjo grąžinimų į Etiopiją, kurioje 2024 m. balandžio mėn. buvo priimtos vizų priemonės, (13 proc., palyginti su 11 proc. 2023 m.), ir taip pat pagerėjo valstybių narių aktyvumas teikiant prašymus Etiopijai priimti savo piliečius (2024 m. buvo pateikta daugiau kaip keturis kartus daugiau readmisijos prašymų, palyginti su 2023 m.). ES grąžinimo koordinatoriaus inicijuoti tiksliniai grąžinimo veiksmai prioritetinėse trečiosiose šalyse buvo sutelkti ir suderinti su keliomis trečiosiomis šalimis vykdant ES lygmens veiksmus ir viršijo 25 proc. augimo tikslą.

(61)

Remiantis FRONTEX pateiktais duomenimis, valstybės narės pateikė mažiau prašymų išduoti tapatybės ir laikinuosius kelionės dokumentus (–6 proc., t. y. 68 908, palyginti su 73 449 ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu). 

(62)

Tai pasakytina apie sunkumus užtikrinant sklandų grąžinimo procesą dėl neveiksmingumo pagrindiniuose etapuose, įskaitant apeliacijų sistemą, veiksmingą identifikavimą prieš grąžinimą ir pakankamą prievolės grąžinti vykdymo stebėseną. 2024 m. atlikus teminį Šengeno vertinimą taip pat nustatyta, kad reikia stiprinti visų nacionalinių institucijų vykdomą perspėjimų dėl grąžinimo praktinį įgyvendinimą Šengeno informacinėje sistemoje, kad būtų užtikrinamas veiksmingesnis sprendimų priėmimas vykdant grąžinimo procedūras. 

(63)

Ataskaitiniu laikotarpiu buvo nustatyta, kad beveik 54 600 asmenų, dėl kurių SIS buvo pateikti perspėjimai dėl grąžinimo, buvo kitose valstybėse narėse, t. y. ne toje, kuri sukūrė perspėjimą (toliau – SIS atitiktys). Apie 33 600 iš šių asmenų buvo trečiųjų šalių piliečiai, nustatyti atliekant patikrinimus teritorijoje, o apie 16 500 buvo sulaikyti atliekant patikrinimus kertant sieną, kai jie mėgino išvykti iš ES per kitą valstybę narę nei ta, kuri buvo paskelbusi perspėjimą.

(64)

COM(2025) 101 final.

(65)

SWD(2025) 791, 2026 m. prognozė pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/1351 9 straipsnio 3 dalies b punktą, pažymėta slaptumo žyma RESTREINT UE/EU RESTRICTED.

(66)

Kadangi ataskaitos priėmimo metu visų 2025 m. duomenys nėra prieinami, siekiant įvertinti 2026 m. prognozę atitinkamame kontekste, kaip naujausias ir išsamus metinis atskaitos taškas naudojami 2024 m. duomenys. Tačiau analizėje buvo visapusiškai atsižvelgta į 2025 m. pastebėtą tendenciją.

(67)

2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1351 dėl prieglobsčio ir migracijos valdymo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2021/1147 ir (ES) 2021/1060 bei panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 604/2013; 2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/1346, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, 2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1359 dėl reagavimo į krizines ir force majeure situacijas migracijos ir prieglobsčio srityje ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2021/1147 (OL L, 2024/1359, 2024 5 22, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1359/oj ); 2019 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1896 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kuriuo panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1052/2013 ir (ES) 2016/1624, (OL L 295, 2019 11 14, p. 1–131, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2019/1896/oj ); 2021 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/2303 dėl Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 439/2010, (OL L 468, 2021 12 30, p. 1–54, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2021/2303/oj ).

(68)

Išskyrus Vengriją ir Lenkiją.

(69)

   2019 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1896 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų (OL L 295, 2019 11 14, p. 1–131, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2019/1896/oj ).

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2025 11 11

COM(2025) 795 final

PRIEDAS

prie

KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI DĖL EUROPOS METINĖS PRIEGLOBSČIO IR MIGRACIJOS ATASKAITOS (2025 m.)

PRIEDAS

prie

KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI DĖL EUROPOS METINĖS PRIEGLOBSČIO IR MIGRACIJOS ATASKAITOS (2025 m.)

Antroji esamos padėties, susijusios su Migracijos ir prieglobsčio pakto įgyvendinimu, apžvalga

Įvadas

Ankstesnę esamos Migracijos ir prieglobsčio pakto įgyvendinimo padėties apžvalgą Komisija paskelbė 2025 m. birželio mėn. 1 Ši antroji esamos padėties apžvalga apima laikotarpį nuo to laiko iki 2025 m. spalio mėn. pradžios. 

Per šį laikotarpį valstybės narės, Komisija ir Sąjungos agentūros kartu su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais ir partneriais toliau dirbo visų sudedamųjų dalių srityse, siekdamos užtikrinti, kad įgyvendinimas būtų tęsiamas.

Padaryta tolesnė pažanga ir pasiekta svarbių tarpinių reikšmių, tokių kaip nacionalinių strategijų ir nenumatytų atvejų planų parengimas, nacionalinių teisinių sistemų pritaikymas ir Reglamento (ES) 2024/1351 įgyvendinimo reglamento priėmimas, taip pat pasirengta įgyvendinti pirmąjį metinį migracijos valdymo ciklą.

Tačiau tebėra problemų, visų pirma susijusių su sistema EURODAC ir užtikrinimu, kad būtų laiku parengtos sistemos, susijusios su pasienio procedūra ir poreikiu įdiegti būtiną infrastruktūrą, vykdyti reikalavimus dėl personalo ir taikyti administracines priemones, kad būtų laikomasi terminų. Be to, visoje Sąjungoje turėtų būti užbaigta rengti tikrinimo tvarka, o priėmimo pajėgumai turėtų būti suderinti su faktiniais poreikiais ir naująja programa. Galiausiai turėtų būti sudaryti susitarimai dėl pagrindinių teisių stebėsenos ir teisinių konsultacijų.

2025 m. liepos mėn. Komisija pateikė pasiūlymą dėl naujos daugiametės finansinės programos ir pasiūlė kitu laikotarpiu tris kartus padidinti Sąjungos finansinę paramą migracijos, saugumo ir sienų valdymo srityse, taip pat gerokai padidinti vidaus reikalų agentūroms skiriamą finansavimą. Siūloma papildoma Sąjungos finansinė parama vidaus reikalų ir migracijos srityje iš viso sudarytų 81 mlrd. EUR.

Sąjungos lygmeniu pasiekti rezultatai

Vienas iš pirmųjų ir svarbiausių planavimo etapų prasidėjo 2024 m. birželio mėn. pristačius bendrą įgyvendinimo planą, kuriame nustatyta valstybių narių nacionalinių įgyvendinimo planų rengimo ir atitinkamų valdymo priemonių nustatymo sistema 2 .

Iki šiol su Pakto įgyvendinimu susijusiame darbe daugiausia dėmesio skiriama teisės aktų pritaikymui, praktiniam įgyvendinimui ir būtinų reformų finansavimui. Šiuo etapu tiek horizontaliuoju lygmeniu Imigracijos, sienų ir prieglobsčio strateginiame komitete (toliau – SCIFA), tiek pagal Komisijos tikslą užmegzti dvišalį dialogą su valstybėmis narėmis nustatyti koordinavimo mechanizmai ir toliau veikia gerai. Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto prieglobsčio darbo grupės Pakto įgyvendinimo / bendros Europos prieglobsčio sistemos klausimams posėdžiuose toliau vyko bendresnio pobūdžio keitimasis nuomonėmis su Europos Parlamentu.

Įvairūs per pastaruosius septynis mėnesius Komisijos pateikti pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais siekiama užbaigti ir papildyti Paktą, įgyvendinami pagal teisėkūros procedūrą. Tai, be kita ko, pasiūlymas dėl naujo Grąžinimo reglamento, pasiūlymas dėl saugios trečiosios šalies koncepcijos ir siūlomas Sąjungos saugių kilmės šalių sąrašas 3 . Europos Parlamentas paskyrė atitinkamus pranešėjus ir prasidėjo techniniai susitikimai. Taryba pradėjo rengti savo pozicijas, o atitinkamose įstaigose vyksta diskusijos. Tuo tarpu Komisijos ryšių komitetuose daroma pažanga rengiant su Pakto teisės aktais susijusius įgyvendinimo aktus (žr. pagal sudedamąsias dalis tolesniame skirsnyje).

Įvairios Sąjungos agentūros 4 glaudžiai bendradarbiauja su Komisija ir valstybėmis narėmis, teikdamos paramą reformoms pagal jų įgaliojimus. Agentūros paprastai rengia įvairius rekomendacinius dokumentus, šablonus ir mokomąją medžiagą, kaip numatyta bendrame įgyvendinimo plane. Be to, jos pagal poreikius teikia paramą įvairioms valstybėms narėms ir reaguoja į naujas ir atsirandančias problemas. Rengiantis visapusiškam EUAA daugiametės stebėsenos programos įgyvendinimui (nuo 2026 m.), kartu su Estija ir Nyderlandais buvo surengtos dvi EUAA bandomosios stebėsenos pratybos. Per šias pratybas 2025 m. birželio mėn. dvi ekspertų grupės, sudarytos iš EUAA, Komisijos ir valstybių narių bei stebėtojo teisėmis dalyvavusio UNHCR atstovų, atliko patikrinimus vietoje. Buvo parengtos galutinės ataskaitos su išvadomis ir jomis pasidalyta su atitinkamomis valstybėmis narėmis. Nuo 2026 m. birželio mėn. per penkerių metų ciklą bus stebimas visų valstybių narių techninis ir praktinis Pakto įgyvendinimas.

Pakto įgyvendinimui skirtos finansinės paramos programavimas pradėtas nuolat bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis (žr. 3.1 skirsnį). Ši parama apima ir papildomus valstybėms narėms skirtus 3 mlrd. EUR Pakto įgyvendinimui remti ir perkeltiesiems asmenims iš Ukrainos priimti. Dauguma valstybių narių taip pat turėjo teisę pasinaudoti papildomomis lėšomis, kurios tapo prieinamos atlikus vidaus reikalų fondų laikotarpio vidurio peržiūrą ir sudarė dar 1,6 mlrd. EUR.

Taip pat teikiama parama valstybėms narėms pagal Komisijos valdomą techninės paramos priemonę. Šiuo metu dvejų metų pereinamuoju laikotarpiu iki 2026 m. devynių valstybių narių 5 valdžios institucijos gauna tikslinę paramą konkrečioms jų nacionaliniuose įgyvendinimo planuose numatytoms reformoms įgyvendinti.

Sąjungos lygmeniu su pilietine visuomene buvo bendradarbiaujama įvairiuose forumuose bei vykdant dvišalę informavimo veiklą. Specifinis praėjusio mėnesio informavimo veiklos elementas buvo susijęs su teisminių institucijų tinklų įtraukimu siekiant skatinti bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija, susijusia su Paktu nustatytais procedūriniais pakeitimais, tokiais kaip aktualūs nauji įvairių procedūrų užbaigimo terminai 6 . Teisminių institucijų vaidmuo yra ypač svarbus užtikrinant prieglobsčio ir grąžinimo pasienio procedūrų atsakomybės taisyklių (Reglamentas (ES) 2024/1351), sulaikymo orderių, priėmimo pajėgumų, nelydimų nepilnamečių atstovų skyrimo ir teisinės pagalbos bei atstovavimo funkcijų veikimą.

Vis dar akivaizdu, kad reformos yra daug svarbesnės: pasibaigus teisiniam terminui (2025 m. birželio 12 d.), 22 valstybės narės baigė rengti savo nacionalines migracijos ir prieglobsčio strategijas 7 . Šios strategijos atspindi visapusišką, visais valdžios lygmenimis taikomą strateginį požiūrį į migraciją ir prieglobstį. Jos savo ruožtu bus įtrauktos į pirmąją Europos prieglobsčio ir migracijos valdymo strategiją, kuri turi būti parengta iki metų pabaigos.

Sudedamųjų dalių įgyvendinimas. Atnaujinta informacija apie pažangą

Pakto nacionalinių įgyvendinimo planų skaičius nuo 2025 m. birželio mėn. nepasikeitė. Valstybių narių lygmeniu buvo toliau tobulinamos koordinavimo ir valdymo priemonės, be kita ko, remiantis svarbių suinteresuotųjų subjektų nustatymu ir tolesniu keitimusi informacija siekiant įgyvendinti reformas. Šios priemonės gali būti susijusios, pavyzdžiui, su poreikiu aktyviau įtraukti departamentus ar ministerijas, konkrečiai atsakingas už paslaugų, pavyzdžiui, švietimo ar sveikatos, teikimą, taip pat su aktyvesniu bendradarbiavimu su pilietinės visuomenės organizacijomis ir įgyvendinančiaisiais partneriais, siekiant pažangos įgyvendinant būtinus partnerystės susitarimus. Valstybės narės, kurios to dar nedaro, turėtų aktyviau bendradarbiauti, visų pirma su teisminėmis institucijomis, kad galėtų numatyti susijusius poreikius.

Bus vis svarbiau užtikrinti, kad likusios nacionalinio lygmens tarpinės reikšmės ir tarpiniai tikslai būtų aiškiai apibrėžti ir stebimi, kad būtų galima lengviau nustatyti bet kokius vėlavimus ir juos pašalinti. Tai buvo bendresnio pobūdžio uždavinys, jau nustatytas pirmojoje Pakto įgyvendinimo ataskaitoje. Kai kurios valstybės narės šioje srityje yra nustačiusios gerosios patirties pavyzdžius ir įgyvendinimo procesus 8 .

Šiuo metu visa aprėptimi įgyvendinamos teisėkūros reformos, susijusios su nacionalinių teisinių sistemų suderinimu su Paktu ir Direktyvos (ES) 2024/1346 perkėlimu į nacionalinę teisę. Kelios valstybės narės jau yra priėmusios visus atitinkamus nacionalinės teisės aktus arba jų dalį 9 . Vis daugiau valstybių narių užbaigia rengti teisės aktų projektus arba baigia rengti pasiūlymus 10 . Daugeliu atvejų šis procesas apima įvairaus lygio konsultacijas su pilietine visuomene ir pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais 11 .

Valstybės narės, kurios vis dar vykdo savo teisės aktų sistemų peržiūrą, turėtų kuo greičiau užbaigti šį procesą, siekdamos užtikrinti, kad projektų rengimas būtų užbaigtas ir priėmimo procesai galėtų prasidėti kitų metų pradžioje 12 . Dirbant Komisijos ryšių komitetuose bus parengtos tolesnės gairės ir atsakyta į atsirandančias užklausas ir klausimus.

Finansinė parama: nacionalinis programavimas

Po paskutinio atnaujinimo Komisija glaudžiai bendradarbiavo su visomis valstybėmis narėmis dėl Paktui skiriamos finansinės paramos programavimo. Šiam tikslui skirti 3 mlrd. EUR padės užtikrinti, kad pagrindiniams naujosios sistemos elementams būtų skiriama pakankamai išteklių – tiek iš Sąjungos, tiek iš nacionalinių fondų lėšų 13 . Visos valstybės narės, išskyrus vieną 14 , kartu su savo pasiūlymais pateikė formas, kuriomis grindžiamas dialogas su Komisijos tarnybomis dėl finansavimo. Šis darbo metodas leidžia Komisijai nagrinėti problemas, su kuriomis susiduria valstybės narės, ir padėti joms priimti sprendimus dėl tinkamiausio Sąjungos lėšų panaudojimo, kad būtų galima papildyti nacionalinį biudžetą laikantis nacionalinių įgyvendinimo planų.

Pagrindinės problemos ir tolesni veiksmai

Šiuo metu kelios valstybės narės jau yra užbaigusios dialogą dėl papildomų lėšų programavimo ir planuoja iki metų pabaigos užbaigti programos pakeitimo procesą. Dauguma valstybių narių įgyvendina paskutinius šio dialogo etapus. Šį procesą reikia užbaigti kuo greičiau, kad būtų galima pereiti prie pakeitimų etapo, kuris gali užtrukti kelis mėnesius.

Apskritai šis darbo metodas suteikė galimybę valstybėms narėms ir Komisijos tarnyboms labai konstruktyviai keistis informacija, susijusia su nacionaliniu rengimu, taip papildant nacionalinius įgyvendinimo planus ir nacionalines strategijas, ir nustatyti valstybių narių ir Komisijos tarnybų reguliaraus bendravimo operatyviniais klausimais gerosios praktikos pavyzdžius. Šios diskusijos taip pat taps tvirtu pagrindu bendradarbiavimui ir bendrai Pakto įgyvendinimo stebėsenai ateinančiais metais. Tolesnis reguliarus dialogas su valstybėmis narėmis, be kita ko, dėl biudžeto padengimo pažangos, padės stebėti problemas ir, kai tinkama, teikti papildomą specialiai pritaikytą paramą, kuri galės būti tiek operatyvinio, tiek finansinio pobūdžio. Dalis PMIF teminės priemonės 2026–2027 m. biudžeto gali būti sutelkta siekiant toliau remti valstybes nares, atsižvelgiant į nuolat keičiantis informacija apie Pakto įgyvendinimą nustatomus poreikius. 

1 sudedamoji dalis. Sistema EURODAC

Valstybės narės toliau glaudžiai bendradarbiauja su Komisija ir eu-LISA, kad 2026 m. birželio mėn. sistema EURODAC pradėtų veikti laiku. Paskutiniame EURODAC patariamosios grupės posėdyje valstybės narės daugiausia pranešė apie didelę pažangą: Daugumoje valstybių narių šiam tikslui buvo nustatyti finansiniai asignavimai iš nacionalinių biudžetų, naudojant Sąjungos lėšas arba šių priemonių derinį. Keliose valstybėse narėse buvo atrinkti atitinkamų paslaugų teikėjai arba sudarius preliminariąsias sutartis buvo paspartintos viešųjų pirkimų procedūros, o kitose valstybėse narėse pradėti viešieji pirkimai 15 .

Rugsėjo mėn. duomenimis, aštuonios valstybės narės ir Europolas pranešė, kad jų veikla visiškai atitinka nustatytą grafiką 16 . 18 valstybių narių pranešė, kad vis dar esama įvairių problemų, tačiau tikimasi, kad jos galės laiku išspręsti likusius klausimus 17 . Yra rizika, kad viena valstybė narė nesuspės pasirengti laiku 18 . Per pastaruosius mėnesius eu-LISA suteikė valstybėms narėms galimybę išbandyti operacijas, o per ateinančius mėnesius valstybėms narėms bus suteikta daugiau tokių galimybių.

Sąjungos lygmeniu Komisija įsteigė EURODAC reguliavimo komitetą ir tęsė darbą, susijusį su ne teisėkūros procedūra priimamais aktais, susijusiais su sistema EURODAC, visų pirma su tarpsisteminiais statistiniais duomenimis ir siekdama užtikrinti sąveikumą. Šie teisės aktai bus priimti dar šiais metais 19 .

Pagrindinės problemos ir tolesni veiksmai

Sistemos EURODAC diegimas valstybėse narėse vis dar skiriasi, pasiekti skirtingi pažangos etapai. Esamas problemas reikia spręsti skubiai, nes prasideda paskutinis etapas, po kurio bus pradėta taikyti Paktą. Kai kuriais atvejais, be kita ko, kyla sunkumų sprendžiant likusias junglumo problemas, nustatant aiškius tikslus testavimui užbaigti, pradedant likusias viešųjų pirkimų procedūras ir aiškinant su duomenų perdavimo įstaigos paskyrimu susijusias sąlygas 20 .

Valstybės narės primygtinai raginamos kuo anksčiau pradėti testavimą, nes taip ir eu-LISA, ir valstybė narė galės anksti nustatyti bet kokias problemas ir turės pakankamai laiko joms išspręsti. Penkios valstybės narės ir Šveicarija jau pradėjo faktinės veiklos testavimą, o artimiausiais mėnesiais prie jų prisijungs nemažai kitų valstybių narių 21 . Tačiau dauguma valstybių narių dar neprisijungė, o kai kuriais atvejais taip yra dėl to, kad jos dar nebaigė savo junglumo testavimo, o tai yra būtinas etapas, po kurio galima pradėti testuoti operacijas 22 . Komisija ir eu-LISA šiuo klausimu toliau palaiko glaudų techninį dialogą su valstybėmis narėmis, o prireikus eu-LISA taip pat toliau rems visas valstybes nares.

2 sudedamoji dalis. Nauja migracijos prie Sąjungos išorės sienų valdymo sistema

Toliau daroma pažanga įgyvendinant privalomas pasienio procedūras prieglobsčio ir grąžinimo srityje. Nuo birželio mėn., kai buvo paskelbtas Komunikatas dėl Pakto įgyvendinimo padėties, valstybių narių, kurios jau turi priėmimo infrastruktūrą ir žmogiškuosius išteklius tinkamiems pajėgumams pasiekti arba kurios tai padarys netrukus, skaičius dar labiau padidėjo 23 . Kelios valstybės narės rengia ir organizuoja naują privalomą atrankinę patikrą, be kita ko, rengia mokymo tvarkaraščius 24 .

Atitinkamuose komitetuose buvo tęsiamas darbas, inter alia, rengiant specialias Komisijos gaires dėl prieglobsčio ir grąžinimo pasienio procedūrų ir reguliariai atnaujinant tikrinimo gaires, jomis papildant praktinį sienos apsaugos pareigūnų vadovą. Naujausios komitetų posėdžiuose aptartos temos taip pat buvo susijusios su didelės apimties IT sistemų naudojimu atliekant saugumo ir tapatybės patikrinimus. Atsižvelgiant į tai, kad grąžinimo pasienio procedūra grindžiama gebėjimu užtikrinti prieglobsčio prašytojų, kurių prašymai atmesti, grąžinimą, 2025 m. Komisijos metiniame vertinime pagal Vizų kodekso 25a straipsnį pirmą kartą ypatingas dėmesys buvo skirtas kilmės šalims, kurių piliečiams turėtų būti taikoma pasienio procedūra.

Glaudžiai bendradarbiaudamos EUAA ir FRONTEX parengė suderintą mokymo apie tikrinimą pasiūlymą. Šis preliminarus modulis naudotojams buvo pateiktas rugsėjo mėn. pabaigoje. Nuo 2026 m. kovo mėn. bus parengtas išsamus tikrinimo srities mokymų modulis. Tikimasi, kad iki metų pabaigos bus parengtas tikrinimo priemonių rinkinys, kurį, padedant Europolui ir valstybių narių ekspertams, kartu parengs FRONTEX, EUAA ir Komisija. Šiuo priemonių rinkiniu papildomos Komisijos gairės ir jame pateikiami patogūs naudoti šablonai, rekomendacijos ir praktinės priemonės 25 . Šio priemonių rinkinio veikimo bandymus planuojama pradėti 2025 m. spalio mėn.

Pagrindinės problemos ir tolesni veiksmai

Nepaisant padarytos pažangos, kai kurios ankstesnėje ataskaitoje nurodytos problemos dar neišspręstos. Neišspręsti organizaciniai klausimai, be kita ko, susiję su nacionalinės teisės aktų pritaikymu, standartinių veiklos procedūrų ir gairių peržiūra arba rengimu, pakankamo darbuotojų skaičiaus užtikrinimu, įrenginių statybos ar atnaujinimo viešųjų pirkimų procedūrų vykdymu, veiksmingų pasislėpimo pavojaus mažinimo priemonių įgyvendinimu arba būtinybe toliau integruoti IT duomenų bazes 26 . Prireikus reikėtų taikyti tam tikras laikinas pereinamojo laikotarpio priemones 27 . Šiame etape kai kuriose valstybėse narėse vis dar yra rizika, kad nebus visiškai įgyvendinti tinkami pajėgumai arba kad tai nebus padaryta laiku 28 . Nepaisant to, kad teisinis terminas, iki kurio valstybės narės turi pranešti apie vietas, kuriose bus vykdomos pasienio procedūros, yra 2026 m. balandžio 11 d., valstybės narės raginamos kuo greičiau nurodyti tas vietas, kad būtų galima lengviau planuoti jų paruošimą.

Kalbant apie tikrinimą, kai kurios valstybės narės vis dar turi aiškiau apibrėžti užduočių paskirstymą nacionalinėse struktūrose ir suderinti procedūras ir (arba) peržiūrėti sąveikumo reikalavimus. Kai kurios valstybės narės jau turi tikrinimo centrus, nes jos jau taiko atvykimo procesus 29 . Kalbant apie kitas valstybes, planuose dėl centralizuotų vietų reikės atsižvelgti į aplinkybę, kad iki 2026 m. birželio mėn. jie gali būti nevisiškai parengti. Kitos valstybės narės pasirinko decentralizuotą metodą, visų pirma taikomą tuomet, kai tikrinimas atliekamas jų teritorijoje. Kai kuriais atvejais dar reikia nustatyti sveikatos patikrinimų tvarką, be kita ko, remiantis bendradarbiavimu su medicinos tarnybomis.

3 sudedamoji dalis. Priėmimo persvarstymas

Daug valstybių narių gerina priėmimo pajėgumus tiek kiekybiniu, tiek kokybiniu požiūriu. Jos ėmėsi tolesnių veiksmų, kad pašalintų pajėgumų spragas arba užtikrintų, kad būtų galima įgyvendinti naujas nuostatas. Tai, be kita ko, naujų įrenginių statyba ir esamų įrenginių rekonstrukcija ir (arba) modernizavimas. Daug valstybių narių savo planus sukonkretino, o kai kurios iš jų daugiausia dėmesio skyrė naujiems daugiafunkciams centrams steigti 30 . Šiuo atžvilgiu naudingi EUAA ir Komisijos parengti modeliai ir planai, nes centrai kuriami taip, kad juose būtų teikiamos įvairios paslaugos – nuo tapatybės nustatymo ir registracijos iki įvairioms asmenų kategorijoms pritaikytos priėmimo infrastruktūros, taip pat galimybių naudotis socialinių darbuotojų paslaugomis ir gauti teisines konsultacijas.

Kai kurios valstybės narės vykdo imitavimo pratybas, siekdamos įvertinti savo priėmimo sistemos pasirengimą Paktu nustatytoms naujoms procedūroms ir (arba) veiklai, pavyzdžiui, pasienio procedūrai ir tikrinimui 31 .

Taip pat pasinaudota Direktyvoje (ES) 2024/1346 išdėstyta galimybe taikyti skirtingą priėmimo tvarką atsižvelgiant į skirtingus prašytojų tipus ir grupes. Valstybės narės ne tik nustato arba konsoliduoja konkrečią atsakomybės perdavimo atvejų tvarką 32 , bet ir stengiasi geriau tenkinti priėmimo centruose esančių pažeidžiamų asmenų ar šeimų poreikius 33 . Kelios valstybės narės taip pat patobulino bylų valdymo sistemas ir procesų skaitmenizaciją, taip siekdamos pagerinti prieigą prie duomenų ir keitimąsi jais arba kitaip prisitaikyti prie Pakto reikalavimų 34 .

Apskritai nuo paskutinio atnaujinimo birželio mėn. valstybės narės ir EUAA dėjo daug pastangų, siekdamos panaikinti duomenų apie priėmimą rinkimo spragas 35 . Tačiau nacionalinės priėmimo sistemos yra labai sudėtingos ir nevienalytės. Reikia išsamesnių visų valstybių narių duomenų, kad Komisija galėtų susidaryti išsamesnį ir labiau palyginamą vaizdą apie priėmimo pajėgumus Sąjungoje ir valstybėse narėse ir taip galėtų nustatyti metinį migracijos valdymo ciklą. Per pirmuosius du metinius ciklus (2025 ir 2026 m.) Komisija ir EUAA nustatė laipsnišką metodą, pagal kurį valstybės narės turi teikti pagrindinių rodiklių priėmimo duomenis 36 . Nuo 2027 m. valstybės narės teiks EUAA informaciją apie visus priėmimo rodiklius.

Valstybės narės ir Komisijos tarnybos toliau posėdžiauja priėmimo ryšių komitete, siekdamos pasirengti Direktyvos (ES) 2024/1346 perkėlimui į nacionalinę teisę ir galutinai išspręsti likusius klausimus. Neseniai vykusiose diskusijose aptarti tokie klausimai kaip ankstyvos integracijos priemonės, judėjimo laisvės apribojimas, sulaikymas ir sulaikymo alternatyvos, taip pat apskritai sąveika su kitais Pakto elementais. EUAA priėmimo tinklas toliau dirba siekdamas nustatyti veiklos uždavinius ir dalytis gerosios praktikos pavyzdžiais. Į visas šias diskusijas taip pat atsižvelgiama rengiant būsimas peržiūrėtas EUAA gaires dėl standartų ir rodiklių. Netrukus bus užbaigtas ir šios agentūros praktinis atvykimo ir priėmimo centro steigimo ir valdymo vadovas.

Pagrindinės problemos ir tolesni veiksmai

Kai kurios pagrindinės nacionalinių priėmimo sistemų problemos dar neišspręstos. Bet kokia nauja statyba turėtų būti vykdoma laiku ir prireikus turi būti įdiegtos tarpinės priemonės, kad iki Pakto įsigaliojimo būtų galima užtikrinti atitiktį Direktyvai (ES) 2024/1346 ir pakankamus tinkamus pajėgumus 37 . Vis dar kyla sunkumų, susijusių su priėmimo sistemose esančiomis pažeidžiamomis grupėmis, pavyzdžiui, nelydimais nepilnamečiais ir smurto dėl lyties aukomis (3.10 skirsnis).

Valstybės narės, kurios dar tik pradeda planuoti daugiafunkcius centrus arba to dar nepadarė, turėtų bendradarbiauti su EUAA, kad apsvarstytų planą ir modelius, specialiai parengtus siekiant užtikrinti suderinamumą su Pakto nuostatomis ir principais.

Apskritai problemos, susijusios su valdymo sistemų pajėgumais ir integracija, rodo nuolatinį poreikį strategiškai paskirstyti išteklius. Šis procesas vis dar vyksta keliose valstybėse narėse. Komisija ir toliau atidžiai stebi atvejus, kai valstybės narės planuoja arba jau pradeda mažinti savo priėmimo pajėgumus, siekdama užtikrinti, kad visos tokios priemonės atitiktų bendrą poreikį turėti gerai parengtas sistemas. Valstybėms narėms taip pat rekomenduojama numatyti sulaikymo priemones, kurios būtų visiškai suderintos su Pakto teisės aktais, pagal kuriuos sulaikymas turi būti tik kraštutinė priemonė.

Reikia toliau gerinti duomenų apie nacionalinę priėmimo sistemą teikimą ir detalumą, kad jais būtų galima remtis vertinant priėmimo padėtį, kurios aprašymas įtraukiamas į Europos metinę prieglobsčio ir migracijos ataskaitą 38 . Atsižvelgiant į tai, koks svarbus yra priėmimas, reikės toliau dirbti siekiant užtikrinti, kad priėmimo statistiniai duomenys būtų pakankamai palyginami ir išsamūs, kad jais remiantis būtų galima vykdyti išsamesnį vertinimą.

4 sudedamoji dalis. Sąžiningos, veiksmingos ir suderintos prieglobsčio procedūros

Reformos, susijusios su Pakto teisės aktais, toliau aptariamos atitinkamuose forumuose. EUAA atnaujino atitinkamas gaires ir veiklos standartus bei rodiklius, susijusius su prieglobsčio procedūromis, kurie turėtų būti užbaigti iki metų pabaigos, kartu su praktiniu tarptautinės apsaugos prašymų registravimo ir pateikimo vadovu. 

Įvairios valstybės narės imasi priemonių, siekdamos spręsti susikaupusių neišnagrinėtų prieglobsčio bylų problemą ir pagerinti šių bylų valdymą. Tai gali būti ir papildomų darbuotojų samdymas bei procesų reformavimas pasitelkiant skaitmenizaciją ir integruotas bylų valdymo sistemas, taip pat įvairių suinteresuotųjų subjektų darbo srautų ir procedūrų suderinimas 39 . Įvairios valstybės narės naudojasi EUAA parama, pvz., bendrai kurdamos procedūras, prašydamos dislokuoti pajėgumus ar organizuoti mokymus arba teikdamos tiesioginę operatyvinę pagalbą 40 . Šiuo metu Sąjungoje mažėja prieglobsčio prašymų skaičius, o tai dar labiau padės valstybėms narėms sumažinti neišnagrinėtų prieglobsčio bylų skaičių.

Dauguma valstybių narių vykdydamos įgyvendinimo darbą užtikrina bendradarbiavimą su teisminėmis institucijomis 41 . Tai labai svarbu siekiant užtikrinti nacionalinės teismų praktikos ir Pakto nuostatų suderinimą, kad būtų sudarytos sąlygos efektyviai veikiančioms teismų sistemoms sutrumpinti prašymų nagrinėjimo laiką ir išplėsti apeliacinių skundų nagrinėjimo pajėgumus.

Kaip minėta pirmiau, šiuo metu vykdoma teisėkūros procedūra dėl Komisijos pasiūlymų, susijusių su saugios trečiosios šalies koncepcija ir saugių kilmės šalių sąrašo sudarymu, o tai palengvins procedūras 42 .

Pagrindinės problemos ir tolesni veiksmai

Nepaisant priemonių, kurių imtasi, reikia dėti daugiau pastangų, kad būtų sumažintas neišnagrinėtų bylų skaičius ir išvengta naujų bylų 43 . Šiuo tikslu gali būti laiku taikomos įdarbinimo procedūros (sudarant laikinuosius ar ilgalaikius susitarimus) ir mokymai, reikalingi siekiant supažindinti darbuotojus su naująja sistema, galbūt bendradarbiaujant su EUAA. Tik mažindamos neišnagrinėtų bylų skaičių valstybės narės galės kuo labiau apriboti galimybę, kad po 2026 m. birželio mėn. vienu metu būtų taikomos dvi sistemos (viena, grindžiama anksčiau galiojusiu Direktyvos 2013/32/ES acquis, o kita – taikytina pagal Reglamentą (ES) 2024/1348 dėl bylų, gautų po 2026 m. birželio 12 d.).

Visos valstybės narės raginamos toliau akcentuoti bendradarbiavimą su teisminėmis institucijomis ir šalinti galimą pernelyg didelės naštos teismų sistemoms ir darbuotojų trūkumo riziką, be kita ko, atsižvelgiant į pagal naująsias procedūras nustatytus trumpesnius terminus.

Koreguodamos savo sistemas, valstybės narės taip pat turi toliau užtikrinti veiksmingą galimybę naudotis prieglobsčio procedūromis ir negrąžinimo principo taikymą.

Pagal Komunikatą 2024/570 dėl kovos su hibridinėmis grėsmėmis, kylančiomis naudojant migraciją kaip ginklą, ir saugumo prie ES išorės sienų stiprinimo, priemonės, kurių imamasi siekiant kovoti su tokiu migracijos naudojimu kaip ginklu prie sienų su Baltarusija ir Rusija, dėl kurių labai apribojamos pagrindinės teisės, pavyzdžiui, teisė į prieglobstį ir susijusios garantijos, turi būti laikinos, proporcingos ir neviršyti to, kas tikrai būtina, ir jomis turi būti užtikrinama, kad būtų paisoma tų teisių esmės, kartu siekiant Sąjungos pripažintų bendrojo intereso tikslų.

5 sudedamoji dalis. Veiksmingesnės ir sąžiningesnės grąžinimo procedūros

Bendrai siekdamos supaprastinti ir racionalizuoti administracines procedūras bei kartu priimdamos neigiamus sprendimus dėl prieglobsčio ir sprendimus grąžinti 44 , valstybės narės tobulina savo nacionalines grąžinimo bylų valdymo sistemas ir imasi veiksmų, kad grąžinimo procesas būtų veiksmingesnis.

Kelios valstybės narės planuoja didinti savo konsultavimo grąžinimo klausimais pajėgumus. Kitos priemonės, be kita ko, yra remiamo savanoriško grįžimo programų stiprinimas, planai didinti grąžinimo procedūras valdančių institucijų žmogiškuosius pajėgumus arba įsteigti grąžinimo biurus, kad būtų sudaromos palankesnės sąlygos tarpinstituciniams santykiams ir didinamas grąžinimo procedūrų veiksmingumas 45 .

Valstybių narių prašymu FRONTEX toliau stiprins savo konsultavimo paramą, konkrečiai skirtą trečiųjų šalių piliečiams, kurių skundai dėl neigiamų sprendimų dėl prieglobsčio suteikė jiems teisę likti teritorijoje, kol bus atlikta pirmosios instancijos peržiūra 46 . Be to, FRONTEX rengia grąžinimo specialistams skirtus mokymus bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis, grąžinimo IT sistemų ir konsultacijų grąžinimo ir reintegracijos klausimais. Visos valstybės narės toliau aktyviai naudojasi FRONTEX ES reintegracijos programa.

Pagrindinės problemos ir tolesni veiksmai

Komisija ir toliau teikia pirmenybę pažangai derybų dėl siūlomo Grąžinimo reglamento 47 srityje, kad Europos Parlamentas ir Taryba galėtų greitai susitarti, bet kuriuo atveju iki Pakto taikymo pradžios 2026 m. birželio mėn. Grąžinimo koordinatorius šiais metais rengia veiksmingų darbo srautų vykdant grąžinimo pasienio procedūrą organizavimo vadovą. Be to, Komisijos tarnybos, glaudžiai bendradarbiaudamos su valstybėmis narėmis, nagrinėja galimybę sukurti mechanizmus, kuriais būtų remiamos tos valstybės narės, kurios dar nepriima sprendimų grąžinti tuo pat metu, kai priimami neigiami sprendimai dėl prieglobsčio, kad būtų galima plėtoti tam reikalingus pajėgumus ir procedūras.

FRONTEX toliau planuos valstybių narių IT grąžinimo bylų valdymo sistemas atlikdama trūkumų analizę ir teikdama konsultacijas dėl tolesnio tobulinimo, taip pat siekdama sukurti sąsajas tarp FRONTEX ir valstybių narių nacionalinių IT grąžinimo bylų valdymo sistemų. Apskritai FRONTEX šiuo metu vertina, kaip geriausiai pritaikyti savo paramą valstybėms narėms, kad jos galėtų vykdyti priverstinio grąžinimo ir savanoriško grįžimo procedūras pagal Paktą. Tai gali būti papildomų grįžimo maršrutų nustatymas, palankesnių sąlygų išvykimui iš periferinių oro uostų sudarymas ir gebėjimo lanksčiai reaguoti į reikalavimus dėl užsakomųjų skrydžių, apie kuriuos pranešama likus nedaug laiko, užtikrinimas. Valstybių narių prašymu FRONTEX taip pat gali siųsti grąžinimo lydinčiuosius asmenis ir paramos pareigūnus bei grąžinimo specialistų jungtines mobiliąsias grupes. Agentūra taip pat išplės geografinę ES reintegracijos programos aprėptį.

6 sudedamoji dalis. Atsakomybės užtikrinimas

Horizontaliuoju lygmeniu naujos Reglamento (ES) 2024/1351 įgyvendinimo taisyklės buvo baigtos rengti liepos mėn., o galutinai jas priimti planuojama spalio mėn. Šios taisyklės apima tiek atsakomybės taisykles, tiek solidarumo mechanizmo elementus. Jose nustatomos valstybių narių keitimosi informacija sąlygos, taip pat pateikiama praktinė informacija, kaip veiksmingai įgyvendinti tame reglamente nustatytas atsakomybės taisykles (toliau – Dublino taisyklės) ir solidarumo mechanizmą, veiksmingai įgyvendinant kelis pagrindinius bendro įgyvendinimo plano šeštosios ir septintosios sudedamųjų dalių etapus.

Remdama atsakomybės taisyklių reformas pagal Reglamentą (ES) 2024/1351, EUAA 2025 m. balandžio mėn. paskelbė du šeimos narių paieškos formų šablonus 48 : praktinį šeimos narių paieškos vadovą 49 ir nuotolinių pokalbių gaires 50 . Agentūra taip pat rengia EUAA Dublino procedūros gairių veiklos standartų ir rodiklių peržiūrėtą redakciją, kurią planuojama paskelbti 2026 m.

Valstybės narės toliau spartina reformas, didina savo darbuotojų skaičių, rengia mokymus naujų atsakomybės taisyklių tema, kuria specialias priemones, tobulina pažeidžiamoms grupėms ar šeimoms skirtas procedūras ir atnaujina savo IT infrastruktūrą 51 . Valstybės narės taip pat imasi veiksmų, siekdamos sumažinti neteisėto judėjimo galimybes ir paskatas, vykdydamos savo priėmimo sistemos reformas (žr. 3.4 skirsnį), pavyzdžiui, kurdamos Dublino centrus, taip pat keisdamos teisės aktus, kuriuose naudojamos naujos nuostatos dėl judėjimo laisvės apribojimo, taip pat vykdydamos glaudesnį dvišalį bendradarbiavimą.

Pagrindinės problemos ir tolesni veiksmai

Valstybių narių lygmeniu dar esama sisteminių problemų, visų pirma susijusių su darbuotojų trūkumu, neišnagrinėtų bylų skaičiumi, nepakankamais atvykstančių asmenų priėmimo pajėgumais ir prašytojų pasislėpimu. Siekiant užtikrinti visišką naujosios sistemos įgyvendinimą, būtina aiškiai parodyti, kad negalima apeiti atsakomybės taisyklių.

Kadangi yra nustatytos perdavimo į visas valstybes nares ir iš jų sąlygos ir atsižvelgiant į galiojančias taisykles, perdavimas turėtų būti vykdomas į visas valstybes nares. Tai svarbu siekiant veiksmingai pereiti prie naujų taisyklių ir užtikrinti veiksmingą metinio solidarumo ciklo veikimą.

Kaip pabrėžta tiek Europos metinėje prieglobsčio ir migracijos ataskaitoje, tiek ankstesniame komunikate dėl Pakto įgyvendinimo padėties, valstybės narės turi pašalinti visus likusius veiklos ar pajėgumų apribojimus. Tai pasakytina ir apie priemones, susijusias su kitomis sudedamosiomis dalimis, visų pirma priėmimo sąlygomis ir ankstyvos integracijos galimybėmis. Ši nuostata taip pat glaudžiai susijusi su veiksmingu Reglamento (ES) 2024/1358 įgyvendinimu.

Remdamasi naujomis taisyklėmis, eu-LISA šiuo metu rengia technines ir operatyvines valstybių narių ryšių palaikymo naudojant sistemą „DubliNet“ priemones. Be to, EUAA paskelbs peržiūrėtas EUAA Dublino procedūros gaires dėl veiklos standartų ir rodiklių.

7 sudedamoji dalis. Solidarumo užtikrinimas

Pirmojo metinio migracijos valdymo ciklo pradžia ir pirmojo solidarumo rezervo sukūrimas yra vienas iš pagrindinių Pakto rezultatų, susijusių su reformų atsakomybės kryptimi. Europos metinė prieglobsčio ir migracijos ataskaita, į kurią taip pat įtrauktos atvykstančių asmenų skaičiaus prognozės, naudojama kaip Komisijos įgyvendinimo sprendimo ir Komisijos pasiūlymo dėl Tarybos įgyvendinimo akto įrodymų bazė 52 .

Solidarumo mechanizmo įgyvendinimo parengiamasis darbas buvo tęsiamas pagal Solidarumo platformą, taip pat rengiamas EUAA praktinis vadovas dėl perkėlimo Europos Sąjungoje operatyvinio įgyvendinimo ir atsakomybės kompensacijų, kurį numatyta parengti 2026 m. kovo mėn. Vykdant bendrą Komisijos, Sąjungos agentūrų ir valstybių narių darbą valdymo mechanizmo tinkle 53 pasiekta patenkinamų rezultatų, susijusių su duomenų perdavimu ir rinkimu metinio migracijos valdymo ciklo tikslais, taip suteikiant tvirtą ir objektyvų duomenų pagrindą migracijos padėčiai Sąjungoje įvertinti.

Pagrindinės problemos ir tolesni veiksmai

Tolesni veiksmai apibrėžti Europos metinėje prieglobsčio ir migracijos ataskaitoje. Svarbiausia, kad valstybės narės turės susitarti dėl bendro solidarumo lygio ir apibrėžti savo įsipareigojimus Aukšto lygio Sąjungos solidarumo forume, kad būtų pasiektas susitarimas dėl solidarumo rezervo. Tuo pat metu Komisija rengiasi įgyvendinti solidarumo mechanizmą, visų pirma siekdama įsteigti Techninio lygmens solidarumo forumą, taip pat valstybėse narėse.

Siekiant sėkmingai įgyvendinti Paktą, vis dar yra labai svarbu sukurti bendrą įrodymų bazę ir dalytis duomenimis. Valstybės narės raginamos toliau bendradarbiauti su Sąjungos agentūromis ir Eurostatu, kad, laikantis nustatytų terminų ir bendrai sutartos rodiklių apibrėžties, būtų renkami ir laiku perduodami tikslūs duomenys. Siekiant užtikrinti bendrą oficialios Europos tarptautinės apsaugos statistinių duomenų rinkinį, toliau racionalizuojami tarptautinės apsaugos duomenys 54 . Toliau bus gerinamas duomenų rinkimas ir duomenų kokybė, be kita ko, priėmus Reglamentą (ES) 2024/1358.

8 sudedamoji dalis. Pasirengimas ir nenumatytų atvejų planavimas

Dauguma valstybių narių priėmė ir EUAA pateikė nacionalinius nenumatytų atvejų planus dėl priėmimo ir prieglobsčio 55 po to, kai EUAA pateiktame šablone buvo nustatyti bendri ir palyginami standartai. Tai padariusios jos įgyvendino dar vieną svarbų teisės aktuose nustatytą etapą.

Dauguma nacionalinių nenumatytų atvejų planų, apie kuriuos pranešta EUAA, atspindi pagrindinius šablono elementus (prieglobstis, priėmimas ir nelydimi nepilnamečiai), nors jų išsamumo ir aiškumo lygis skiriasi 56 . Daugumoje planų taip pat buvo pateikti išsamūs scenarijai su aiškiais rodikliais ir ribinėmis vertėmis bei nurodytos sąsajos tarp scenarijų ir reagavimo priemonių. Daugumoje planų paaiškinta aktyvavimo ir (arba) deaktyvavimo procedūra esant atitinkamiems scenarijams 57 . Valdymo tvarkos apžvalgos rezultatai taip pat skyrėsi: kai kurios valstybės narės išsamiau aptarė, kaip įvairios institucijos dalyvavo rengiant planą ir kaip jos dalyvaus jį įgyvendinant pagal įvairius scenarijus ir skirtingose srityse.

Pagrindinės problemos ir tolesni veiksmai

Komisija ir EUAA palaiko ryšius su valstybėmis narėmis planų išsamumo ir aiškumo didinimo klausimais. Kai kurios bendros tobulintinos sritys yra susijusios su geresniu tinkamai suformuluotų ir išmatuojamų kiekvieno scenarijaus rodiklių nustatymu. Be to, planuose turėtų būti numatytos aiškios atsakomosios priemonės, pritaikytos kiekvienai sričiai ir scenarijui. Tai pasakytina ir apie galimą EUAA paramos panaudojimą. Siekiant užtikrinti, kad pajėgumus būtų galima sutelkti lanksčiai ir veiksmingai, reikėtų imtis pasirengimo priemonių (pvz., logistikos ir pasirengimo viešiesiems pirkimams, atsargų kaupimo, mokymo ar rezervinių priėmimo pajėgumų), kurios turėtų būti išdėstytos nenumatytų atvejų plane. Nors beveik visos valstybės narės nurodė sąsajas su kitais atitinkamais nenumatytų atvejų planais (pvz., sienų, grąžinimo), ne visos įtraukė šias nuorodas. Daugumoje planų nepaaiškinamas procesas ir subjektai, kurie būtų įtraukiami siekiant užtikrinti Direktyvoje (ES) 2024/1346 numatytas privalomas peržiūras.

Kaip nurodė kai kurios valstybės narės, tebevykstantis teisėkūros ir administracinis pasirengimas pradėti taikyti Paktą vis dar gali turėti įtakos jų nenumatytų atvejų planų turiniui. Todėl Komisija ragina valstybes nares užtikrinti, kad jų planai prireikus būtų atnaujinti ir kad apie juos būtų pranešta EUAA iki Pakto taikymo pradžios. Taip pat patartina užtikrinti gebėjimų stiprinimą ir planų išbandymą.

9 sudedamoji dalis. Naujos tarptautinės apsaugos prašytojų ir pažeidžiamų asmenų apsaugos priemonės ir sustiprinta pagrindinių teisių stebėsena

Per pastaruosius kelis mėnesius dauguma valstybių narių pateikė paaiškinimus dėl savo teisinių konsultacijų tvarkos. Kai kuriais atvejais valstybės narės turi atlikti teisės aktų pakeitimus, kurie šiuo metu rengiami 58 . Operatyviniu lygmeniu kelios šalys toliau taiko galiojančius susitarimus, bet dauguma jų daro pakeitimus, išplėsdamos esamas priemones arba kurdamos naujas. Didžioji dauguma valstybių narių planuoja bendradarbiauti su partneriais, nepriklausomomis agentūromis ir (arba) teisininkais / teisinės pagalbos asociacija 59 . Be to, dauguma valstybių narių jau yra nustačiusios partnerius arba institucinę sąrangą pagrindinių teisių stebėsenos mechanizmui įdiegti. Daugeliu atvejų ši užduotis bus pavesta jau dirbantiems ombudsmenams 60 .

Kalbant apie apsaugos priemones, 2025 m. rugsėjo mėn. EUAA baigė rengti informacijos teikimo medžiagą, susijusią su naujomis procedūromis, ir paskelbė praktinį nemokamų teisinių konsultacijų administraciniu procedūros etapu vadovą 61 . Valstybės narės, visų pirma diegdamos tikrinimo funkcijas, turėjo iš naujo skirti dėmesio pažeidžiamumo nustatymui ir reagavimui ir atnaujinti konkrečiai su šia sritimi susijusius mokymus 62 . Atitinkami mokymai šiuo metu rengiami. Siekiant remti ankstyvą nustatymą ir tinkamus bei suderintus atsakomuosius veiksmus, į pirmiau minėtą naują tikrinimo priemonių rinkinį (3.3 skirsnis) taip pat įtrauktas praktinis priedas dėl preliminarių pažeidžiamumo patikrinimų atlikimo. Be to, buvo parengti specialiai pritaikyti mokymai 63 . EUAA taip pat baigia rengti platesnio mokymo modulio „Pažeidžiamumo klausimų įvadas“ peržiūrą, kad būtų atsižvelgta į Pakto teisės aktus. Kalbant apie grąžinimą, FRONTEX, bendradarbiaudama su kitais suinteresuotaisiais subjektais, kuria mobiliąją programėlę, skirtą darbui su pažeidžiamomis grupėmis, kurioje taip pat numatytas pažeidžiamumo patikrinimas. Pagrindinių teisių agentūra (toliau – FRA) toliau konsultuoja Sąjungos institucijas ir nacionalines vyriausybes pagrindinių teisių klausimais.

Valstybės narės taip pat daugiausia dėmesio skyrė veiksmams, susijusiems su vaikais, be kita ko, veiksmams, kuriais siekiama užtikrinti tinkamą priėmimą, kai kuriais atvejais – amžiaus nustatymo procedūrų pakeitimus, taip pat tolesnį dalyvavimą, susijusį su globos skyrimu ir priežiūra 64 .

Pagrindinės problemos ir tolesni veiksmai

Valstybės narės, kurios dar nėra nustačiusios tvarkos, susijusios su teisinėmis konsultacijomis 65 arba atskirai taikomu pagrindinių teisių mechanizmu 66 , turėtų tai padaryti. Visos valstybės narės turėtų išspręsti visus likusius klausimus, susijusius su kompetencijos ir tinkamo nepriklausomumo užtikrinimu, ir apibrėžti aiškias atsakomybės bei atskaitomybės ribas. Tai reiškia, kad reikia vengti šio vaidmens padalijimo skirtingiems subjektams arba, jei pasirenkami sudėtiniai susitarimai, aiškiai apibrėžti vadovaujantį subjektą. Remdamasi 2024 m. gruodžio mėn. gairėmis dėl paties mechanizmo sukūrimo, FRA šiuo metu rengia būsimų paskirtųjų stebėtojų darbo metodines gaires.

Taip pat reikia spręsti problemas, susijusias su priėmimo sistemose esančiomis pažeidžiamomis grupėmis, pavyzdžiui, nelydimais nepilnamečiais ir smurto dėl lyties aukomis. Nelydimiems nepilnamečiams, kurie iš esmės neturėtų būti apgyvendinami kartu su suaugusiaisiais, turėtų būti sukuriami pakankami ir tinkami priėmimo pajėgumai. Valstybės narės turėtų dėti daugiau pastangų, kad užtikrintų, jog visais prieglobsčio proceso etapais būtų laiku paskiriami tinkami nepilnamečių atstovai ir kad vaikai turėtų galimybę naudotis švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugomis pagal Paktą. Federalinėse sistemose ypatingą dėmesį reikia skirti teisės aktų ir praktikos suderinimui visais valdžios lygmenimis.

Kitame Komisijos ekspertų grupės vaikų migrantų klausimams posėdyje daugiausia dėmesio bus skiriama su globa susijusioms reformoms, kurių reikalaujama pagal Paktą. Šiuo atžvilgiu FRA siekia atnaujinti 2014 m. nelydimų vaikų globos vadovą, atsižvelgdama į Pakte nustatytas nuostatas. Dar šiais metais EUAA paskelbs atnaujintas 2018 m. amžiaus nustatymo gaires (trečiasis leidimas).

10 sudedamoji dalis. Integracija ir teisėti būdai gauti apsaugą

Perkėlimas ir teisėti atvykimo būdai. Komisija pateikė pasiūlymą dėl pirmojo dvejų metų Sąjungos lygmens perkėlimo į ES ir humanitarinio priėmimo plano (toliau – Sąjungos planas). Pasiūlymu dėl Sąjungos plano siekiama nustatyti bendrą trečiųjų šalių piliečių arba asmenų be pilietybės, kuriems reikia apsaugos ir kuriuos valstybės narės siekia priimti į Sąjungą 2026 ir 2027 m., skaičių. Jis atitiks Perkėlimo į ES ir humanitarinio priėmimo aukšto lygio komiteto posėdžiuose vykusias diskusijas, dalyvaujančių valstybių narių savanoriškus įnašus ir UNHCR visuotinių perkėlimo poreikių prognozes. Siūlomame Sąjungos plane nustatyti regionai, iš kurių turėtų būti priimami asmenys, siekiant suteikti perspektyvias saugias alternatyvas neteisėtoms kelionėms ir toliau stiprinti perkėlimo į ES ir humanitarinio priėmimo vaidmenį kuriant partnerystės ryšius su trečiosiomis šalimis.

EUAA teikia paramą susijusių poreikių turinčioms valstybėms narėms ir iki 2025 m. pabaigos galutinai atnaujins savo mokymo modulius apie papildomus būdus ir atrankos etapą perkėlimo į ES ir humanitarinio priėmimo procesuose.

Asmenų, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, integracija. Dauguma valstybių narių į savo nacionalinius įgyvendinimo ir perkėlimo į nacionalinę teisę procesus stengėsi įtraukti Pakto nuostatas, susijusias su integracijos ir ankstyvos integracijos priemonėmis. Kaip pažymėta birželio mėn., kelios valstybės narės savo nacionaliniuose įgyvendinimo planuose atsižvelgė į poreikį daugiau investuoti į tolesnes integracijos priemones arba jas remti, be kita ko, kuriant ankstyvos integracijos priemones ir veiksmingesnį kvalifikacijos pripažinimo ir įgūdžių patvirtinimo procesą. Kai kurios valstybės narės padarė pažangą įgyvendindamos nacionalines integracijos strategijas 67 arba siekia išplėsti savo integracijos pastangas siūlydamos naujų formų arba ankstyvesnę integraciją ir kalbų kursus 68 . 

Pagrindinės problemos ir tolesni veiksmai

Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, iki metų pabaigos turės priimti Sąjungos lygmens perkėlimo į ES ir humanitarinio priėmimo planą. Komisija pasirengusi padėti valstybėms narėms jį įgyvendinti.

Veikianti ir nuosekli integracijos politika, be kita ko, ankstyvos integracijos priemonės, tebėra būtina sąlyga siekiant remti prašytojų savarankiškumą, skatinti socialinę sanglaudą ir sudaryti sąlygas asmenims, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, kuo anksčiau prisijungti prie priimančiosios visuomenės 69 . Ji taip pat padeda mažinti paskatas judėti neteisėtai.

Nepaisant jų ypatingos svarbos, integracijos rėmimo priemonės vis dar labai skiriasi, o kai kurios valstybės narės vis dar turi dėti daugiau pastangų, visų pirma paramos siekiant gauti tinkamą būstą, paramos integracijai į darbo rinką, kvalifikacijos pripažinimo ir ankstyvos integracijos priemonių nustatymo srityse 70 . Siekdamos padidinti savo paramos veiksmingumą, valstybės narės turėtų toliau stengtis numatyti konkretiems poreikiams pritaikytas priemones ir šalinti kliūtis tikslinėms grupėms, pavyzdžiui, moterims migrantėms, vaikams ar su psichikos sveikata susijusių poreikių turintiems asmenims, kaip pabrėžta Integracijos ir įtraukties veiksmų plano laikotarpio vidurio peržiūroje.

Komisija toliau remia valstybių narių integracijos politiką teikdama finansavimą (įskaitant ilgalaikę integraciją pasitelkiant Sąjungos sanglaudos fondus), rengdama gaires ir skatindama daugiapakopės partnerystės ryšius, kuriuose dalyvauja migrantai, priimančiosios bendruomenės, vietos ir regionų valdžios institucijos, socialiniai ir ekonominiai partneriai, pilietinė visuomenė ir privatusis sektorius.

Išvada

Per ateinančius aštuonis mėnesius reikia padaryti nepertraukiamą pažangą, kad būtų užtikrinta sėkminga Pakto reformų taikymo pradžia, suteiksianti stabilų pagrindą būsimiems Sąjungos veiksmams migracijos ir prieglobsčio valdymo srityje. Todėl reikia dėti pastangas dabar, o ateityje reikės dirbti bendrai. 

Daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama šioje ataskaitoje išdėstytiems uždaviniams, užtikrinant, kad veiktų solidarumo ir atsakomybės sistemos, būtų parengta sistema EURODAC, būtų nustatyta pasienio procedūros tvarka ir visose valstybėse narėse būtų užtikrinti tinkami priėmimo pajėgumai. Kiti svarbūs Pakto elementai yra pagrindinių teisių stebėsena, teisinės konsultacijos ir naujos nuostatos dėl pažeidžiamų grupių apsaugos.

Komisija toliau visapusiškai dalyvauja šiame procese ir tęs savo darbą tiek horizontaliuoju, tiek dvišaliu lygmenimis, pasitelkdama specialias šalių grupes.

Pradėjus metinį migracijos valdymo ciklą, turi būti padaryta pažanga šalinant esamus Dublino sistemos trūkumus ir rengiantis visapusiškai taikyti Reglamente (ES) 2024/1351 nustatytą atsakomybės užtikrinimo sistemą. Tuo pat metu bus daroma pažanga įgyvendinant solidarumo rezervą.

Sąjungos lygmeniu svarbus tikslas bus 2025 m. gruodžio mėn. priimti Europos prieglobsčio ir migracijos valdymo strategiją. Ši strategija bus grindžiama nacionalinėmis strategijomis, kurias valstybės narės perdavė Komisijai birželio mėn. ir kuriose visapusiškai ir integruotai atsižvelgiama į migracijos vidaus ir išorės aspektus.

2026 m. kovo mėn. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pristatys kitą Pakto įgyvendinimo padėties apžvalgą.

(1)

   Žr. pirmąją Migracijos ir prieglobsčio pakto įgyvendinimo padėties ataskaitą, https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A52025DC0319 .

(2)

    Bendras Migracijos ir prieglobsčio pakto įgyvendinimo planas. Europos Komisija .

(3)

   Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma bendra Sąjungoje neteisėtai esančių trečiųjų valstybių piliečių grąžinimo sistema ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB, Tarybos direktyva 2001/40/EB ir Tarybos sprendimas 2004/191/EB, COM(2025) 101 final, EUR-Lex - 52025PC0101 - LT - EUR-Lex ; Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl saugių kilmės šalių Sąjungos lygmens sąrašo sudarymo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2024/1348, COM(2025) 186 final, EUR-Lex - 52025PC0186 - LT - EUR-Lex . Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl saugios trečiosios šalies koncepcijos taikymo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2024/1348, COM(2025) 259 final, EUR-Lex - 52025PC0259 - LT - EUR-Lex .

(4)

   Visų pirma Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra, eu-LISA, FRONTEX, Europolas ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra.

(5)

   Airija, Belgija, Čekija, Estija, Graikija, Italija, Lietuva, Rumunija ir Slovakija.

(6)

   Pavyzdžiui, Europos administracinių teismų teisėjų asociacijos (AEAJ) prieglobsčio ir imigracijos darbo grupė.

(7)

   Kroatija, Vengrija, Liuksemburgas ir Rumunija savo strategijų dar nepateikė. Rumunija pateikė Komisijai projektą, kuris dar turės būti galutinai priimtas, o Liuksemburgas ir Kroatija pranešė apie vėlavimą.

(8)

   Pavyzdžiui, Bulgarijos valdžios institucijos parengė šešių mėnesių nacionalinių įgyvendinimo planų įgyvendinimo ataskaitą ir atnaujino savo nacionalinius įgyvendinimo planus, atsižvelgdamos į Pakto finansavimo dialogo su Komisija rezultatus ir pažangą praktinio įgyvendinimo srityje.

(9)

   Tai pasakytina apie Čekiją ir Graikiją.

(10)

   Danija, Estija, Ispanija, Kipras, Lietuva, Nyderlandai, Austrija ir Portugalija parengė arba baigia rengti projektus. Vokietija rugsėjo 12 d. pateikė pasiūlymą Parlamentui. Bulgarijoje, Airijoje, Prancūzijoje, Kroatijoje, Italijoje, Maltoje, Slovėnijoje, Slovakijoje, Suomijoje ir Švedijoje rengiami projektai. Valstybės narės, kurios dar turi užbaigti teisės aktų, susijusių su visomis sritimis, kurioms taikomas Paktas, arba jų dalimis, peržiūrą, yra Belgija, Graikija ir Rumunija.

(11)

   Pavyzdžiui, Bulgarijoje, Danijoje, Vokietijoje, Estijoje, Airijoje, Kroatijoje, Kipre, Lietuvoje, Nyderlanduose, Austrijoje, Portugalijoje, Slovėnijoje, Suomijoje ir Švedijoje.

(12)

     Belgijoje ir Rumunijoje vis dar atliekama teisės aktų peržiūra, projektas iš dalies nebaigtas rengti Graikijoje, o Latvijoje ir Lenkijoje galimi vėlavimai.

(13)

     Pavyzdžiui, nustatyti pasienio procedūras ir tikrinimo metodus (įskaitant, kai tinkama, daugiafunkcius centrus); tinkamas investicijas į sistemą EURODAC ir kitus su IT susijusius patikslinimus; užtikrinti tinkamus priėmimo pajėgumus, be kita ko, laikantis teisinių įsipareigojimų, susijusių su kiekvienos valstybės narės tinkamais pajėgumais prie išorės sienų, ir sukurti nacionalinius nepriklausomus ir veiksmingus pagrindinių teisių stebėsenos mechanizmus ir nemokamas teisines konsultacijas.

(14)

     Vengrija.

(15)

     Belgija, Vokietija (preliminariųjų sutarčių naudojimas), Bulgarija ir Kroatija (pradėti viešieji pirkimai).

(16)

     Čekija, Estija, Graikija, Ispanija, Kroatija, Nyderlandai, Rumunija, Švedija.

(17)

     Belgija, Bulgarija, Danija, Vokietija, Airija, Prancūzija, Italija, Kipras, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Austrija, Lenkija, Portugalija, Slovėnija, Slovakija ir Suomija.

(18)

     Vengrija.

(19)

     Liepos 24 d. buvo balsuojama dėl toliau nurodytų aktų pakeitimų ir jie netrukus bus priimti: Komisijos įgyvendinimo sprendimai C(2021) 6176 ir C(2021) 6174, kuriais pagal Reglamento (ES) 2019/817 28 straipsnio 7 dalį ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/818 28 straipsnio 7 dalį nustatomos skirtingų ES informacinių sistemų duomenų sąsajų kūrimo techninės taisyklės, ir Komisijos įgyvendinimo sprendimai C(2023) 645 ir C(2023) 649, kuriais pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/817 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/818 nustatomas ir sukuriamas universalios pranešimų formos (UPF) standartas. Vėluojama iš dalies pakeisti deleguotąjį sprendimą, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 767/2008 papildomas pagal 9h ir 22b straipsnius parengtu procedūrų vadovu ir taisyklėmis, kuriais turi būti vadovaujamasi gavus užklausas, vykdant patikrinimus ir vertinimus (dėl trumpalaikių vizų, ilgalaikių vizų ir leidimų gyventi).

(20)

   Valstybės narės, kuriose kyla tokių sunkumų, yra Graikija, Malta, Austrija ir Slovėnija.

(21)

   Valstybės narės, kurios rugsėjo mėn. pranešė eu-LISA, kad jos jau pradėjo testavimą, yra Airija, Prancūzija, Liuksemburgas, Rumunija ir Švedija.

(22)

   Belgija, Bulgarija, Danija, Ispanija, Kipras, Latvija, Lietuva, Vengrija, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Slovėnija ir Suomija.

(23)

   Be Belgijos, Čekijos, Prancūzijos, Kipro, Liuksemburgo, Maltos, Nyderlandų ir Suomijos, kurios buvo paminėtos pirmojoje Pakto įgyvendinimo padėties apžvalgoje, Airija, Lietuva, Austrija, Portugalija ir Švedija pasiekė tinkamus pajėgumus arba padarė didelę pažangą.

(24)

   Šiuo metu laikoma, kad tikrinimą sėkmingai vykdo Belgija, Bulgarija, Čekija, Estija, Airija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Kroatija, Kipras, Lietuva, Nyderlandai, Austrija ir Lenkija.

(25)

   Į tikrinimo priemonių rinkinį įtraukti patikros formų šablonai ir priedas, kuriame aprašomas informacijos ieškojimo atitinkamose duomenų bazėse procesas; informacijos teikimo šablonas, parengtas pagal Reglamento (ES) 2024/1356 11 straipsnį, priedas, kuriame pateikta praktinė informacija apie tai, kaip vykdyti preliminarius pažeidžiamumo patikrinimus. Jame taip pat pateikiamas išsamus, laipsniškas rekomendacinis dokumentas dėl tikrinimo atlikimo, praktiniai šablonų teikimo ir tikrinimo proceso eigos paaiškinimai, taip pat FRONTEX ir EUAA siūlomų su tikrinimu susijusių mokymų aprašymas.

(26)

   Tai pasakytina apie Daniją, Vokietiją, Italiją, Lietuvą, Portugaliją, Slovėniją ir Suomiją, ir kiekviena iš šių šalių susiduria su viena ar keliomis iš išvardytų problemų.

(27)

   Tai gali būti taikoma Estijai, Airijai, Kroatijai, Italijai, Latvijai ir Rumunijai ir šios priemonės gali būti susijusios su laikinomis patalpomis arba susitarimais dėl personalo. Bulgarija ir Graikija pasieks tinkamus pajėgumus, tačiau reikės užtikrinti infrastruktūros kokybę.

(28)

   Kadangi dar neatlikta objektų atranka arba dar nepradėtos viešųjų pirkimų procedūros, esama pavojaus, kad Vokietija, Latvija, Rumunija, Slovėnija ir Slovakija gali vėluoti.

(29)

   Pavyzdžiui: Graikija, Ispanija, Italija ir Kipras.

(30)

   Tai pasakytina apie Kroatiją, Latviją, Lietuvą, Liuksemburgą, Portugaliją, Rumuniją, Slovėniją ir Slovakiją.

(31)

   Pavyzdžiui: Airija, Rumunija ir Švedija.

(32)

   Apie tai svarsto Belgija, Bulgarija, Čekija, Vokietija, Portugalija, Slovėnija, Slovakija ir Švedija.

(33)

   Tai pasakytina apie Čekiją, Italiją, Kiprą, Lietuvą, Austriją, Portugaliją ir Slovėniją.

(34)

   Pavyzdžiui, Bulgarija, Čekija, Estija, Ispanija, Prancūzija, Kroatija, Italija ir Portugalija.

(35)

   Remiantis turimais duomenimis, dabar galima apžvelgti į valstybių narių oficialias nacionalines priėmimo sistemas, kurios suprantamos kaip prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo priemonių rinkinys, įtrauktų asmenų skaičių, kaip nustatyta Direktyvoje (ES) 2024/1346. Tačiau dabartiniai duomenys neapima apgyvendinimo paramos, teikiamos asmenims, kuriems laikinoji apsauga suteikta ne pagal Direktyvą (ES) 2024/1346, ir jie taip pat nėra pakankamai išsamūs, kad būtų galima palyginti priėmimo padėtį skirtingose valstybėse narėse.

(36)

   Į priėmimo sistemas įtraukti asmenys (bendras į priėmimo sistemą įtrauktų asmenų skaičius, įskaitant suskirstymą pagal priimamų asmenų teisinį statusą ir nelydimų nepilnamečių skaičių) ir priėmimo sistemos pajėgumai (bendras lovų skaičius ataskaitinio laikotarpio pabaigoje).

(37)

   Esama susirūpinimo dėl, pavyzdžiui, Belgijos, kurioje teismai ir toliau nustato, kad šioje šalyje nėra tinkamų priėmimo sąlygų. Kiti susirūpinimą keliantys klausimai taip pat susiję su Bulgarija, Graikija, Kroatija, Kipru, Latvija ir Nyderlandais.

(38)

   Apskritai priėmimo sistemų organizavimas Sąjungoje skiriasi. Asmenys, kuriems suteikta laikinoji apsauga ir kuriems apgyvendinimo parama teikiama ne pagal šią sistemą, į valstybių narių teikiamus duomenis neįtraukiami.

(39)

   Valstybės narės, šiuo metu vykdančios šias įvairias reformas, yra Belgija, Vokietija, Airija, Italija, Kipras, Malta ir Suomija.

(40)

   Pavyzdžiui, Austrija, Belgija, Vokietija, Estija, Graikija, Italija, Kipras ir Lietuva.

(41)

   Įvairios valstybės narės, tokios kaip Čekija, Estija, Lietuva, Liuksemburgas, Austrija ir Suomija, daug dėmesio skiria teisminių institucijų stiprinimui. Pavyzdžiui, Austrijoje Federalinis administracinis teismas pradėjo teismo vidaus projektą „Ready 4 GEAS“.

(42)

   Pirmuoju klausimu Europos Parlamentas paskyrė pranešėją, o pirmasis techninis susitikimas įvyko rugsėjo 25 d. Taryba pradėjo rengti savo poziciją, o Prieglobsčio darbo grupėje vyko diskusijos. Taryboje vyksta diskusijos dėl pasiūlymo dėl Sąjungos saugių kilmės šalių sąrašo, o pirmininkaujanti Danija daro pažangą dėl kompromisinio pasiūlymo. Europos Parlamentas paskyrė pranešėją, o rugsėjo mėn. įvyko du techniniai susitikimai.

(43)

   Su atitinkamomis problemomis susiduria Belgija, Vokietija, Estija, Graikija, Ispanija, Kroatija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Lenkija ir Portugalija. Be to, keliose valstybėse narėse, tokiose kaip Bulgarija, Vokietija, Kroatija, Kipras, Lietuva, Malta, Austrija, Slovakija, Suomija ir Švedija, nuo 2024 m. birželio mėn. iki 2025 m. birželio mėn. neišnagrinėtų bylų skaičius sumažėjo 24–50 proc.

(44)

   Pagal Reglamento (ES) 2024/1348 37 straipsnį.

(45)

   Italija, Austrija, Rumunija, Slovėnija (konsultavimas); Bulgarija, Čekija ir Kipras (remiamo savanoriško grįžimo programos), grąžinimo biurai: Bulgarija ir Švedija.

(46)

   Žr. Reglamento (ES) 2024/1348 38 ir 68 straipsnius.

(47)

   Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma bendra Sąjungoje neteisėtai esančių trečiųjų valstybių piliečių grąžinimo sistema ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB, Tarybos direktyva 2001/40/EB ir Tarybos sprendimas 2004/191/EB, EUR-Lex - 52025PC0101 - LT - EUR-Lex .

(48)

    Šeimos narių paieškos forma – vaikas | Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra ir Šeimos narių paieškos forma – suaugęs asmuo | Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra .

(49)

   Praktinis šeimos narių paieškos vadovas, 1 dalis: https://euaa.europa.eu/publications/practical-guide-family-tracing-part-i-principles-practices ; Praktinis šeimos narių paieškos vadovas, II dalis. https://euaa.europa.eu/publications/practical-guidefamily-tracing-part-ii-tracing-AMMR.

(50)

   EUAA nuotolinių pokalbių gairės: https://euaa.europa.eu/publications/guidance-remote-interviews .

(51)

   Belgija, Bulgarija, Čekija, Vokietija, Estija, Airija, Kroatija, Italija, Kipras, Lietuva, Malta, Austrija, Portugalija.

(52)

     Žr. Reglamento (ES) 2024/1351 9, 11 ir 12 straipsnius.

(53)

   ES migracinės parengties ir migracijos krizių valdymo mechanizmo tinklas, kuris yra ankstyvas Pakto įgyvendinimo rezultatas, yra operatyvinė sistema, suburianti atitinkamus Sąjungos suinteresuotuosius subjektus, kad jie galėtų stebėti ir numatyti migracijos srautus ir situacijas. Jis buvo įsteigtas 2020 m. rugsėjo 23 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2020/1366 dėl ES pasirengimo su migracija susijusioms krizėms ir jų valdymo mechanizmo, EUR-Lex - 32020H1366 - EN - EUR-Lex .

(54)

   Siekiant racionalizuoti tarptautinės apsaugos statistinius duomenis, įgyvendinamas bendras EUAA ir Eurostato projektas.

(55)

   Lenkija ir Vengrija dar turi pranešti EUAA apie savo nenumatytų atvejų planus.

(56)

   Pavyzdžiui, problemos susijusios su aplinkybe, kad plane neminimas prieglobstis (Prancūzija); netaikomos arba taikomos nepakankamai aiškios reagavimo priemonės, susijusios su nelydimais nepilnamečiais (Estija, Ispanija, Kipras, Nyderlandai ir Portugalija), pasirengimo ir reagavimo priemonės (Kipras), nepakankamai aiškios pagal kiekvieną scenarijų nustatytos priemonės (Estija, Nyderlandai). Didžioji dalis šių valstybių narių patvirtino ketinančios peržiūrėti ir papildyti savo planus, kad jie būtų geriau suderinti su EUAA šablonu. Estija, Kipras ir Nyderlandai, padedami EUAA, jau peržiūri savo planus.

(57)

   2025 m. liepos 30 d. valstybėms narėms buvo išplatinti bendri nurodymai pranešti Komisijai ir EUAA apie plano aktyvavimą ir deaktyvavimą Direktyvoje (ES) 2024/1346 numatytais atvejais.

(58)

   Bulgarija, Ispanija, Kipras, Nyderlandai, Austrija, Slovėnija, Suomija ir Švedija.

(59)

   Pavyzdžiui, Bulgarija, Estija, Kroatija, Austrija (bendradarbiavimas bus grindžiamas dabartine sistema), Čekija, Airija, (teisinės pagalbos valdyba), Italija, Latvija, Lietuva, Portugalija, Rumunija, Slovakija (išplečiant dabartinę tvarką), Vokietija, Ispanija, Nyderlandai, Slovėnija ir Suomija remiasi vidaus susitarimais.

(60)

   Daugeliu atvejų ši užduotis yra arba bus pavesta jau dirbančiam ombudsmenui (Austrija, Bulgarija, Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lietuva, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovakija, nors esama ir išimčių, pvz., Kroatija, Nyderlandai). Rumunijoje ombudsmenas jau oficialiai vykdo šią užduotį. Airija siūlo sukurti nepriklausomą priežiūros mechanizmą pasitelkiant vyriausiąjį prieglobsčio ir pasienio procedūrų inspektorių, padedant patariamajai tarybai.

(61)

   Iki metų pabaigos informacijos teikimo medžiaga bus išversta į 23 Sąjungos kalbas ir į 20 ne Sąjungos kalbų.

(62)

   Pavyzdžiui, Austrija pradėjo iniciatyvą, kuria siekiama sukurti pažeidžiamumo pareigūno pareigybę ir stiprinti bendradarbiavimą su Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuru.

(63)

   „Vulnerability in the Pact on Migration and Asylum“, https://euaa.europa.eu/publications/euaa-tailor-made-training-plan-pact-migration-and-asylum .

(64)

   Paktu prisidedama prie platesnio masto reformų: po perpildymo laikotarpio, per kurį išryškėjo poreikis išplėsti ir reformuoti priėmimo sistemą, įgyvendinant Paktą bus sustiprinta griežta Airijos vaikų apsaugos sistema.

(65)

   Graikija ir Vengrija.

(66)

   Pastarosios dėl įvairių priežasčių yra Danija, Graikija, Ispanija, Vengrija, Malta, Slovėnija, Suomija ir Švedija.

(67)

   2025 m. sausio mėn. Malta paskelbė 2025–2030 m. integracijos strategiją ir veiksmų planą.

(68)

   Pavyzdžiui, Čekija, Estija, Italija, Liuksemburgas, Austrija ir Slovėnija.

(69)

   Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2021–2027 m. Integracijos ir įtraukties veiksmų planas“, COM(2020) 758 final, EUR-Lex - 52020DC0758 - LT - EUR-Lex .

(70)

   Pavyzdžiui, Bulgarija, Graikija, Kroatija, Kipras, Latvija, Vengrija, Rumunija ir Slovakija.