EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2025 10 10

COM(2025) 634 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl iniciatyvos „REACT-EU“ įvertinimo

Turinys

1.Įvadas

2.Aplinkybės

3.Su krize susijusių poreikių tenkinimas

4.Veiksmingas ir greitas reagavimas į krizes

5.Koordinuotas reagavimas į krizes

6.ES veiksmų pridėtinė vertė

7.Išvados

Nuorodų sąrašas

I priedas. Atrinktų nacionalinių iniciatyvos „REACT-EU“ vertinimų išvados

II PRIEDAS. METODIKA IR PAPILDOMI DUOMENYS

Metodika

Papildomi duomenys

1.Įvadas

2020 m., kaip dalis priemonės „NextGenerationEU“, buvo pradėta įgyvendinti Sanglaudai ir Europos teritorijoms skirta ekonomikos gaivinimo pagalbos iniciatyva (REACT-EU) 1 . Ja valstybėms narėms ir regionams skirta papildomų išteklių ekonominiam ir socialiniam pandemijos poveikiui sušvelninti, kartu padedant siekti ES žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos tikslų. 2022 m. iniciatyvos „REACT-EU“ taikymo sritis buvo išplėsta siekiant padėti reaguoti į Ukrainos pabėgėlių krizę, o 2023 m. – dar kartą išplėsta siekiant sumažinti energetikos krizės poveikį.

Iniciatyva „REACT-EU“ suteikta papildomų 50,6 mlrd. EUR išteklių ir papildytos jau vykdomos 2014–2020 m. sanglaudos politikos programos, remiamos Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), Europos socialinio fondo (ESF) ir Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (EPLSAF) lėšomis, taip pat pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą. Toks įgyvendinimo metodas padėjo greitai suplanuoti ir panaudoti šiuos papildomus išteklius. Juos, kaip ir kitas iš pradžių skirtas lėšas, buvo galima naudoti iki 2023 m. pabaigos. Šis finansavimas buvo antra pagal dydį priemonės „NextGenerationEU“ lėšų dalis.

Iniciatyvos „REACT-EU“ reglamente 2 reikalaujama, kad Europos Komisija pateiktų Europos Parlamentui ir Tarybai šios priemonės vertinimą. Ši ataskaita grindžiama ERPF reagavimo į krizes mechanizmo pagrindžiamuoju tyrimu (toliau – Reagavimo į krizes pagrindžiamasis tyrimas) ir ESF ex post vertinimo pagrindžiamuoju tyrimu. Joje taip pat pateikiamos pagrindinės išvados, padarytos išnagrinėjus atrinktas valstybių narių analizes, kurias jos atliko vykdydamos savo pareigą įvertinti iniciatyvos „REACT-EU“ įgyvendinimą.

2.Aplinkybės

2020–2023 m. ES kilo keletas precedento neturinčių krizių. 2020 m. pradžioje prasidėjusi COVID-19 pandemija buvo staigus ir didelis sukrėtimas ekonomikai, visuomenei ir sveikatos priežiūros sistemoms. Sveikatos krizė nusinešė žmonių gyvybių, sukėlė pavojų sveikatos priežiūros specialistų saugumui ir buvo tikras iššūkis sveikatos priežiūros sistemoms išlaidų ir tvarumo srityse. Dėl ribojamųjų priemonių, nustatytų viruso plitimui sustabdyti, prasidėjo ekonomikos krizė, kurios poveikis įvairiems sektoriams ir teritorijoms buvo nevienodas, todėl išryškėjo įvairių regionų ir socialinių grupių pažeidžiamumas ir kilo rizika, kad šie skirtumai ims didėti.

ES reagavo į šią krizę imdamasi įvairių koordinuotų ir bendrų veiksmų. Reaguojant į COVID-19 pandemiją buvo taikomos tokios priemonės kaip sveikatos apsaugos priemonių koordinavimas, centralizuotai vykdomas vakcinų pirkimas, finansinė parama darbo vietų išsaugojimo programoms, laikinai taikomos fiskalinės politikos ir valstybės pagalbos nuostatos valstybėms narėms remti. Svarbu tai, kad buvo sukurta priemonė „NextGenerationEU“ – didžiausias iki šiol ES įgyvendintas fiskalinių paskatų paketas. Priemonės „NextGenerationEU“ pagrindas buvo Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (EGADP), o šiuo paskatų paketu pagal iniciatyvą „REACT-EU“ papildomų išteklių skirta ir sanglaudos politikai.

2022 m. vasario 24 d., prasidėjus Rusijos karinei agresijai prieš Ukrainą, kilo keletas naujų krizių, turinčių didelio masto pasekmių. Viena iš tiesioginių tokių pasekmių – priverstinis didelės dalies Ukrainos gyventojų persikėlimas į ES. Iki 2023 m. pabaigos visoje Europoje buvo užregistruota beveik 6 milijonai perkeltų ukrainiečių, iš kurių 4,2 mln. asmenų ES suteikta laikinoji apsauga 3 . Prasidėjus invazijai taip pat pagilėjo jau buvusi energetikos krizė, nes buvo sustabdytas gamtinių dujų importas iš Rusijos. Tai padarė ypač didelį neigiamą poveikį ES, kuri buvo labai priklausoma nuo išorės energijos išteklių. Nors ši energetikos krizė buvo jaučiama visoje Europoje, jos poveikis įvairiose šalyse ir regionuose buvo labai nevienodas. Šias kelias viena po kitos kilusias krizes tam tikru mastu padėjo sušvelninti pagal iniciatyvą „REACT-EU“ numatytos priemonės. Šioje ataskaitoje iniciatyva „REACT-EU“ vertinama atsižvelgiant į jos pradinius tikslus.

3.Su krize susijusių poreikių tenkinimas

Dėl pandemijos atsirado didelis viešųjų investicijų į valstybių narių sveikatos priežiūros sistemas ir įvairius ekonomikos sektorius poreikis, todėl kilo spaudimas nacionaliniams biudžetams. Prasidėjus krizėms sanglaudos politikos programų institucijoms ir paramos gavėjams taip pat kilo su įgyvendinimu susijusių sunkumų. Viruso plitimui pažaboti nustačius visuomenės sveikatos priemones tapo ypač sunku pasiekti kai kurias tikslines grupes, pavyzdžiui, pažeidžiamas grupes ir paramos gavėjus atokiose kaimo vietovėse. Be to, sustabdžius vietoje vykdomus darbus buvo vėluojama įgyvendinti kelis infrastruktūros projektus, kurie buvo laikinai atidėti. Tarpvalstybinių iniciatyvų įgyvendinimą dar labiau apsunkino tiekimo grandinių sutrikimai ir uždarytos sienos. Dėl neaiškių makroekonominių sąlygų taip pat greičiausiai sumažėjo entuziazmas dalyvauti ilgesnio laikotarpio projektuose, įskaitant sanglaudos politikos lėšomis finansuojamus projektus, o tai taip pat turėjo įtakos pastangoms įgyvendinti šią iniciatyvą.

Siekiant padėti valstybėms narėms reaguoti į šias krizes, šalinti kliūtis ir mažinti spaudimą nacionalinėms viešojo administravimo institucijoms ir biudžetams, buvo pritaikyta sanglaudos politikos sistema. Pagal iniciatyvą „REACT-EU“ suteikta papildomų išteklių sanglaudos politikos sistemai, papildant jau vykdomas 2014–2020 m. programas 4 . Ši priemonė buvo sukurta siekiant sušvelninti pandemijos ekonominį ir socialinį poveikį, kartu padedant siekti dvejopos pertvarkos tikslų. Finansavimas buvo koncentruotas – beveik du trečdalius visų numatytų lėšų gavo trys šalys (Italija, Ispanija ir Prancūzija).

1 pav. Atkurta iniciatyvos „REACT-EU“ intervencijos logika

Šaltinis – Europos Komisija.

Didžioji dauguma suinteresuotųjų subjektų, su kuriais konsultuotasi, laikėsi nuomonės, kad iniciatyva „REACT-EU“ atitinka atsirandančius jų šalių ir regionų poreikius. Ypač teigiamai atsiliepta apie šios priemonės svarbą šalinant pandemijos ekonominius padarinius. Buvo labai svarbu sustabdyti darbo vietų praradimą, kurį nulėmė mažėjanti ekonominė paklausa. Didžioji dalis ESF paramos buvo skirta įmonėms ir darbuotojams, siekiant padėti jiems išlaikyti darbo vietas taikant sutrumpinto darbo laiko tvarką. Su sveikata susijusi parama buvo palyginti naujas dalykas sanglaudos politikos srityje ir ji buvo daugiausia finansuojama valstybių narių įgyvendinamų iniciatyvų lėšomis. Nepaisant to, du trečdaliai apklausoje 5 dalyvavusių respondentų manė, kad iniciatyva „REACT-EU“ atitinka su sveikata susijusius poreikius.

4.Veiksmingas ir greitas reagavimas į krizes

Iniciatyva „REACT-EU“ padėjo veiksmingai mažinti COVID-19 krizės poveikį sveikatai ir ekonomikai, visų pirma investuojant į sveikatos priežiūros infrastruktūrą ir teikiant paramą MVĮ 6 , taip pat sudarant sąlygas įgyvendinančiosioms įstaigoms skatinti darbo vietų kūrimą ir užtikrinti aukštos kokybės užimtumą 7 . Valstybės narės papildomus išteklius naudojo įgyvendindamos beveik pusę programų 8 ir jais finansavo pagrindinius veiksmus, numatytus sektoriams, kuriems labiausiai reikia pagalbos, paremti, kartu išsaugodamos išteklius, skirtus iš pradžių numatytiems programos veiksmams 9 .

Viena iš svarbių paramos įmonėms sričių buvo MVĮ skirtos dotacijos apyvartiniam kapitalui, kad jos galėtų tęsti veiklą dėl pandemijos prasidėjusio ekonomikos nuosmukio metu. Pavyzdžiui, Italijoje pagal iniciatyvą „REACT-EU“ parama suteikta 91 218 įmonių, kurioms skirta 1,2 mlrd. EUR, taip įmonėms užtikrinant daugiau kaip 12 mlrd. EUR dydžio bendrą finansavimą. Ši parama padėjo nedelsiant patenkinti įmonių likvidumo poreikius, taip pat paremti jų žaliąją ir skaitmeninę pertvarką. Daugiau kaip 50 proc. išteklių buvo skirta mažiau išsivysčiusiems regionams. Įmonėms taip pat suteikta veiksminga parama darbo vietoms pagrindiniuose ekonomikos sektoriuose apsaugoti. Pavyzdžiui, įgyvendinant Kroatijos darbo vietų išsaugojimo programą išlaikytos 115 000 darbuotojų (6 proc. darbo jėgos) darbo vietos 10 . Panašioms darbo vietų išsaugojimo programoms ir kitoms darbo rinkos priemonėms skirta daugiau kaip ketvirtadalis šios iniciatyvos finansavimo (žr. toliau pateiktą 2 pav.). Iniciatyva „REACT-EU“ padėjo ne tik tenkinti skubius dėl krizės atsiradusius poreikius, bet ir skatinti strategines investicijas. Kai kuriomis iš jų buvo sprendžiami neatidėliotini uždaviniai, pavyzdžiui, didinami ligoninių pajėgumai, o imantis kitų investicijų, įskaitant investicijas į mokslinius tyrimus, plėtrą ir pažangią įrangą, daugiausia dėmesio skirta ilgalaikiam sveikatos priežiūros sistemos stiprinimui. Pavyzdžiui, Prancūzijoje iniciatyvos „REACT-EU“ lėšomis buvo finansuojami aštuoni Bezansono ligoninėje įgyvendinti projektai, kuriems iš viso skirta 12 mln. EUR, o Reunjono universitetinis sveikatos priežiūros centras įsigijo pozitronų emisijos tomografijos (PET) skaitytuvą ir taip beveik du kartus padidino savo diagnostikos pajėgumus. Iniciatyvos lėšomis finansuoti atnaujinimai ne tik padėjo didinti pajėgumus suvaldyti tiesioginį COVID-19 pandemijos poveikį, bet ir buvo naudingi per vėliau kilusias krizes. Pavyzdžiui, pandemijos metu įsigyta įranga buvo panaudota reaguojant į pabėgėlių krizę, ir tai matyti iš Čekijos pavyzdžio – šioje šalyje priglausta 300 000 pabėgėlių iš Ukrainos, iš kurių daugeliui buvo reikalinga medicininė priežiūra.

Bulgarija. Paramos perkeltų ukrainiečių integracijai į darbo rinką pavyzdys

Bulgarijos nacionalinė užimtumo agentūra įgyvendino projektą „Solidarumas“, kuriuo, teikiant psichologinę paramą, konsultacijas karjeros klausimais ir pritaikytas profesinio orientavimo paslaugas, buvo siekiama į darbo rinką integruoti daugiau kaip 9 000 iš Ukrainos perkeltų asmenų. Tarp priemonių, kurių tikslas – užtikrinti 4 785 asmenų užimtumą, buvo subsidijos įdarbinimui, integracijos priedai apgyvendinimui, darbdaviams skirtos paskatos išsaugoti darbo vietas ir mentorių teikiama parama. Įgyvendinant šį projektą taip pat buvo vykdoma paraiškų teikimo reikalavimus atitinkanti komunikacijos ir valdymo veikla.

2 pav. Iniciatyvos „REACT-EU“ pagrindinės teminės investicijos

Šaltinis – Europos Komisija. Pastaba: kai kurių sričių intervencinės priemonės priskirtos kelioms temoms.

Priemonė atliko svarbų vaidmenį remiant dvejopos pertvarkos iniciatyvas, nes pagal ją buvo finansuojamos investicijos į efektyvų energijos vartojimą, skaitmenizaciją ir kitus tvarius projektus 11 . Ši parama buvo labai svarbi užtikrinant suderinamumą su platesnio masto sanglaudos politikos tikslais, visų pirma su orientavimusi į ilgalaikį atsigavimą ir regioninę plėtrą 12 . Danijoje papildomas finansavimas buvo skirtas esamoms programų priemonėms stiprinti, visų pirma žaliosios pertvarkos ir žiedinės ekonomikos srityse. Kadangi sutartys dėl iš pradžių 2014–2020 m. skirtų lėšų panaudojimo jau buvo sudarytos, papildomi ištekliai suteikė galimybę toliau investuoti. Italijoje buvo skatinama vietos viešojo transporto žalioji pertvarka įsigyjant naujus visiškai elektra varomus autobusus, pavyzdžiui, Bolonijoje (20 mln. EUR) ir Katanijoje (8 mln. EUR). Kai kuriais atvejais pokyčiai padėjo stiprinti orientavimąsi į ilgalaikę perspektyvą. Remiamos MVĮ ne tik buvo apsaugotos nuo krizių padarinių, bet ir padarė pažangą skaitmeninių sprendimų ir infrastruktūros plėtros srityje, ėmė diegti naujas technologijas ir sumažino išlaidas. Pavyzdžiui, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriaus įmonės šias lėšas panaudojo renovacijai atlikti ir pažangiai skaitmeninei programinei įrangai integruoti, kad galėtų optimizuoti užsakymų apdorojimo ir klientų valdymo procesus.

Valstybės narės įvairiai naudojo iniciatyvos „REACT-EU“ išteklius ir savo reagavimo į krizes priemones pritaikė prie kintančių poreikių 13 . Svarbu tai, kad dėl suteikto lankstumo valstybės narės taip pat galėjo didesnes lėšų sumas skirti toms teritorijoms, kurioms jų reikėjo labiausiai. Pavyzdžiui, atsižvelgiant į skirtą finansavimą, Suomijoje buvo gerokai pakeistas pradinis išteklių paskirstymas – lėšos nukreiptos į pietinę ir vakarinę Suomijos dalis, kurioms pandemija padarė didesnį poveikį. Italijoje ir Čekijoje dauguma tiesioginių iniciatyvos „REACT-EU“ finansavimo gavėjų buvo viešieji subjektai 14 .

Nustačius specialų teminį tikslą buvo galima stebėti padarytą pažangą, apie kurią pranešta. Toliau pateikiama keletas tam tikrų rodiklių. Apskritai pažanga, padaryta pagal atskirus rodiklius ir atskirose valstybėse narėse, yra labai nevienoda.

3 pav. Iki 2022 m. 15 pagal iniciatyvos „REACT-EU“ rodiklius padaryta pažanga

Rodiklis	Iki 2022 m. padaryta pažanga	Pažanga siekiant tikslų (proc.) pagal 8 atrinktus rodiklius (ERPF, 2022 m.)
Paremtos įmonės	350 000
Taikant sutrumpinto darbo laiko tvarką išsaugotos darbo vietos 16	900 000
Veiksmų, kuriais remiamos įmonės, dalyviai	2 000 000
Paskiepyti asmenys	50 000 000
Asmenys, besinaudojantys geresnėmis sveikatos priežiūros paslaugomis	200 000

Šaltinis – Europos Komisija.

Iniciatyva „REACT-EU“ ne tik suteiktas papildomas finansavimas, bet ir numatyta svarbių lankstumo galimybių. Viena iš jų – išlaidų, įskaitant išlaidas, patirtas prieš pakoreguojant programas, tinkamumas finansuoti atgaline data. Programos institucijų nuomone, galimybė taikyti 100 proc. ES bendro finansavimo normą padėjo sumažinti nacionaliniams biudžetams tenkančią naštą ir leido papildomas valstybės biudžeto lėšas panaudoti kitai būtinai veiklai. Kita vertus, bendro finansavimo tikslas – stiprinti atsakomybės jausmą nacionaliniu lygmeniu. Dėl šio ypatumo galėjo sumažėti valstybių narių atliekamų patikrų skaičius ir padidėti neefektyvaus lėšų panaudojimo rizika, nes projektus finansuojant tik ES lėšomis nacionalinėms institucijoms kyla minimali rizika, nors dėl krizinės situacijos tokia rizika sumažėjo 17 . Siekiant padėti tokioms šalims kaip Lenkija ir Rumunija įveikti pabėgėlių krizę, taip pat buvo nustatytos išankstinio finansavimo priemonės, suteikusios galimybę pasinaudoti iniciatyvos „REACT-EU“ lėšomis ir nedelsiant suteikti pagalbą iš Ukrainos atvykstantiems žmonėms.

Nors papildomas finansavimas ir lankstumas buvo labai svarbūs užtikrinant greitą reagavimą, kai kurie regionai, perprogramuodami lėšas, susidūrė su administraciniais sunkumais. Prioritetams koreguoti ir papildomoms lėšoms paskirstyti reikėjo didelių administracinių pajėgumų, todėl kai kuriais atvejais neišvengta vėlavimo. Ši našta dar labiau padidėjo dėl būtinybės pasirengti įgyvendinti naujas programas ir laipsniško vykdomų veiksmų perkėlimo iš 2014–2020 m. į 2021–2027 m. programavimo laikotarpį.

Be to, dėl trumpo įgyvendinimo laikotarpio buvo sunku užtikrinti veiksmingumą. Projektų paramos gavėjai turėjo greitai sukurti ir įsteigti kelis projektų subjektus, pasiekti tikslines grupes, pradėti naujus mokslinius tyrimus ir inovacijas arba įdiegti kitą būtiną infrastruktūrą ir įgyvendinti būtinas priemones 18 . Tai patvirtinama veiksmų lygmens duomenimis, iš kurių matyti, kad 2014–2020 m. laikotarpiu iniciatyvos „REACT-EU“ projektai, palyginti su kitais projektais, paprastai buvo trumpesni. Žinoma, tai iš dalies sietina ir su tam tikrų intervencinių priemonių, pavyzdžiui, susijusių su sveikatos priežiūros įranga arba MVĮ apyvartiniu kapitalu, pobūdžiu. Iš apklausų rezultatų matyti, kad dėl trumpo įgyvendinimo termino daugelio projektų įgyvendinimas vėlavo, o kai kurie projektai dėl kelių viena po kitos kilusių krizių galiausiai buvo nutraukti. Respondentai taip pat pabrėžė, kad sunku greitai atrinkti projektus, kurie atitiktų iniciatyvos „REACT-EU“ sąlygas ir investicijų kategorijas, todėl buvo vėluojama dar labiau.

Atsižvelgiant į sparčiai kintančią sveikatos krizės padėtį ir politikos pokyčius, buvo labai svarbu greitai ir veiksmingai reaguoti į COVID-19 pandemiją. Nepaisant to, kad sanglaudos politika iš esmės yra ilgalaikio pobūdžio, įgyvendinant iniciatyvą „REACT-EU“ pavyko greitai panaudoti išteklius. Nors šia iniciatyva suteikta naujų išteklių, teisėkūros institucijų derybos truko trumpiau už vidutinį laiką, per kurį priimami panašūs pakeitimai 19 . Dar svarbiau tai, kad programos „REACT-EU“ pakeitimai buvo išnagrinėti per trečdalį šiam tikslui pasiekti reikalingo laiko, palyginti su laikotarpiu iki 2020 m. vasario mėn. (t. y. prieš krizę). Iniciatyva „REACT-EU“ greitai sutelkta daug lėšų neigiamam pandemijos poveikiui atremti 20 .

5.Koordinuotas reagavimas į krizes

Priemonė „REACT-EU“ buvo sukurta kaip viena iš kelių suderintų kovos su krizėmis iniciatyvų. Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvos (CRII / CRII+) buvo įgyvendinamos ankstyvaisiais pandemijos etapais, perorientuojant ilgalaikėms struktūrinėms investicijoms skirtus išteklius, kad būtų galima patenkinti neatidėliotinus su krize susijusius poreikius 21 . Iniciatyva „REACT-EU“ pratęstos ir išplėstos pagal CRII ir CRII+ nustatytos kovos su krizėmis priemonės, gerokai išplečiant jų taikymo sritį ir padidinant užmojo lygį. Pagal šią iniciatyvą buvo teikiamas papildomas finansavimas ilgalaikėms ekonomikos gaivinimo pastangoms remti, įskaitant paramą MVĮ, sveikatos apsaugai ir užimtumui. Dėl pandemijos kai kurios ilgalaikės struktūrinės investicijos buvo atidėtos. Vis dėlto papildomas finansavimas, skirtas pagal iniciatyvą „REACT-EU“, suteikė galimybę imtis daugiau veiksmų nekeičiant pradinės programų logikos ir kartu naudotis esamomis programomis ir struktūromis.

Be to, iniciatyva „REACT-EU“ padėjo susieti programavimo laikotarpius ir atliko labai svarbų vaidmenį atgaivinant investavimo veiklą, visų pirma užtikrinant, kad ji atitiktų skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos tikslus. Pavyzdžiui, įgyvendinant Austrijos investicijų į ekonomikos augimą ir užimtumą veiksmų programą, skirtą 2014–2020 m. ERPF lėšoms panaudoti, iniciatyva „REACT-EU“ buvo pereinamojo laikotarpio mechanizmas, suteikęs galimybę finansuoti žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos iniciatyvas.

4 pav. ES fiskalinių kovos su krizėmis priemonių seka

Šaltinis – Europos Komisija.

Skirtos lėšos kartu su Paramos priemone nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti (SURE) padėjo išlaikyti užimtumo lygį pandemijos metu, šiuo tikslu taikant tikslines priemones, kuriomis siekiama išsaugoti darbo vietas ir padėti prisitaikyti 22 . Kai kuriose šalyse priemonė SURE ir iniciatyva „REACT-EU“ buvo veiksmingai derinamos darbo vietų išsaugojimo programoms finansuoti. Pavyzdžiui, Ispanijoje 2,7 mlrd. EUR iniciatyvos „REACT-EU“ išteklių buvo skirta sutrumpinto darbo laiko tvarkai taikyti 23 .

Iniciatyva „REACT-EU“ buvo greitai sukurta ir įgyvendinta, todėl taip pat kilo sunkumų užtikrinant suderinamumą su kitomis ES priemonėmis. Iniciatyva „REACT-EU“ ir EGADP buvo skirtos panašiems sektoriams, pavyzdžiui, verslo aplinkai ir moksliniams tyrimams, todėl kilo dubliavimosi rizika. Nors šios dvi priemonės iš esmės aiškiai atskirtos, ne visada buvo oficialiai koordinuojami jų įgyvendinimo veiksmai, todėl programų institucijoms teko papildoma administracinė našta. Būtinybė skubiai priimti sprendimus taip pat turėjo įtakos vidiniam nuoseklumui, nes dėl spartaus įgyvendinimo tempo faktiniai veiksmai kartais neatitiko perprogramuotų tikslų. Pavyzdžiui, kai kuriuose regionuose lėšos iš pradžių buvo skirtos su sveikata susijusiems projektams, tačiau vėliau buvo nustatyta, kad tokiuose sektoriuose kaip švietimas ir užimtumas esama skubesnių poreikių, todėl reikėjo dar kartą perprogramuoti išteklius ir nepavyko išvengti vėlavimo.

Atlikus vertinimą nustatyta, kad nacionalinis atsakas ir pagal iniciatyvą „REACT-EU“ vykdoma veikla buvo tarpusavyje suderinti ir kad ši priemonė atliko svarbų papildomą vaidmenį. Per pandemiją remiamomis priemonėmis daugiausia dėmesio buvo skiriama ilgalaikėms investicijoms ir infrastruktūrai, o keliose šalyse nacionalinės ir regioninės lėšos buvo naudojamos skubiems ir ne tokiems sudėtingiems poreikiams tenkinti (pvz., vakcinoms Čekijoje). Regioniniu lygmeniu sanglaudos politikos priemonės buvo labai svarbios užtikrinant likvidumą ir lankstumą, ypač MVĮ rėmimo ir skubios pagalbos priemonių srityje, taip sustiprinant nacionaliniu lygmeniu dedamas pastangas. Atlikus vertinimą nenustatyta jokių nacionalinių išteklių perkėlimo ar dvigubo finansavimo įrodymų.

6.ES veiksmų pridėtinė vertė

Iš surinktų įrodymų matyti, kad pagal iniciatyvą „REACT-EU“ suteikta parama veiksmingai padėjo atsigauti po pandemijos. Be to, sanglaudos politikos kovos su krizėmis priemonėms sutelkti ištekliai, įskaitant pagal iniciatyvą „REACT-EU“ skirtą finansavimą, sudarė palyginti nedidelę visų valstybių narių taikytų reagavimo į krizes priemonių dalį 24 . Nepaisant to, paaiškėjo, kad papildomas finansavimas yra labai svarbus daugeliui regionų ir sektorių.

Iniciatyva „REACT-EU“ suteikė daug pridėtinės vertės tuo požiūriu, kad parama buvo nukreipta į regionus, kurie turi nedaug finansinių išteklių ir kuriuose vien nacionaliniais ištekliais nebūtų buvę įmanoma įgyvendinti tokios pat apimties kovos su krizėmis priemonių. Išlaikant sanglaudos politikos teritorinį aspektą, vienas iš iniciatyvos „REACT-EU“ prioritetų buvo teikti paramą mažiau išsivysčiusiems regionams. Suinteresuotųjų subjektų atsiliepimais ir nacionalinių vertinimų rezultatais patvirtinta, kad be iniciatyvos „REACT-EU“ finansavimo bendras paramos mastas ir išlaidos ilgalaikėms investicijoms į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką būtų buvę mažesni 25 . Įgyvendinant iniciatyvą „REACT-EU“, pagal programas, užuot visus išteklius sutelkus į skubios pagalbos priemones, buvo galima toliau remti į ateitį orientuotas investicijas.

Be to, iniciatyvos „REACT-EU“ lėšos padarė plataus masto teigiamą poveikį projektų tvarumui, nacionaliniams biudžetams, naujoms tikslinėms grupėms (pvz., sveikatos priežiūros darbuotojams) ir įgyvendinimo spartai, ypač srityse, susijusiose su žaliąja pertvarka, kompetencijų ugdymu, skaitmenizacija ir medicinos pagalba. Pažymėtina ir tai, kad tuo metu, kai kovos su krizėmis priemonės iš esmės buvo taikomos centralizuotai, iniciatyva „REACT-EU“ padėjo užtikrinti, kad valdant krizes ir toliau dalyvautų vietos ir regionų valdžios institucijos.

7.Išvados

Iniciatyva „REACT-EU“ padėjo greitai ir, atsižvelgiant į jos bendrą dydį, veiksmingai sušvelninti COVID-19 krizės poveikį sveikatai ir ekonomikai, taip pat susieti du programavimo laikotarpius. Ja paspartintas kitos programos įgyvendinimas, visų pirma taikant ekonomikos gaivinimo priemones, kuriomis padėtas pagrindas 2021–2027 m. programoms, skirtoms valstybių narių ir regionų atsparumui didinti. Be to, iniciatyva „REACT-EU“ padėjo užtikrinti, kad reaguojant į krizes dalyvautų vietos ir regionų valdžios institucijos, o daugelis kitų reagavimo į krizes mechanizmų (tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu) buvo labiau centralizuoti.

Reagavimo į krizes mechanizmais ir iniciatyva „REACT-EU“ padaryti pakeitimai ir nustatytos priemonės buvo svarbūs siekiant patenkinti naujus poreikius ir atremti naujus iššūkius, visų pirma investuojant į sveikatos priežiūros infrastruktūrą ir remiant MVĮ. Įgyvendinant iniciatyvą „REACT-EU“ sutelkta 9,6 mlrd. EUR, skirtų sveikatos apsaugos priemonėms, įskaitant vakcinų šaldymo infrastruktūrą, kuri buvo labai svarbi vakcinų platinimui, remti. Be to, pagal iniciatyvą „REACT-EU“ MVĮ buvo teikiamos dotacijos apyvartiniam kapitalui, o darbuotojams – darbo užmokesčio subsidijos, siekiant pandemijos sukelto nuosmukio metu padėti MVĮ išsilaikyti rinkoje, o darbuotojams – neprarasti darbo vietų, taip pat palengvinti atsigavimą atkuriant ekonominę paklausą. Ši iniciatyva, kaip viena iš bendrų reagavimo į krizes priemonių, atliko svarbų vaidmenį švelninant neigiamą ekonominį poveikį MVĮ – apskaičiuota, kad pagal iniciatyvą „REACT-EU“ suteikta parama tiesiogiai pasinaudojo 1,5 proc. ES MVĮ. Palyginimui, ji sudarė apie 2 proc. bendro fiskalinio atsako į pandemiją.

Nustačius 100 proc. ES bendro finansavimo normą nebereikėjo nacionalinio finansavimo, o tai buvo ypač svarbu regionams, kurių biudžetai yra mažesni, taigi jie galėjo greitai imtis veiksmų.

Iniciatyva „REACT-EU“ padėjo paspartinti įgyvendinimą, nes papildomu finansavimu užtikrinta, kad valstybės narės galėtų greitai sutelkti išteklius, neperkeldamos kitiems prioritetams numatytų lėšų. Nepaisant to, dėl trumpo įgyvendinimo laikotarpio, per kurį turėjo būti panaudotas finansavimas, kilo tam tikrų sunkumų, susijusių su iniciatyvos „REACT-EU“ veiksmingumu. Projektų paramos gavėjai turėjo greitai sukurti ir įsteigti kelis projektų subjektus, pasiekti tikslines grupes ir atlikti naujus mokslinius tyrimus bei įdiegti inovacijas. Nors papildomas finansavimas ir lankstumas buvo labai svarbūs užtikrinant greitą reagavimą, kai kurie regionai, planuodami išteklius, susidūrė su administraciniais sunkumais. Prioritetams koreguoti ir papildomoms lėšoms paskirstyti reikėjo didelių pajėgumų, todėl kai kuriais atvejais neišvengta vėlavimo. Nustačius specialų teminį tikslą buvo galima stebėti išlaidas ir veiklos rezultatus, taip net ir krizės aplinkybėmis didinant skaidrumą.

Nors iniciatyva „REACT-EU“ yra viena iš krizių valdymo priemonių, ji atitiko platesnio masto sanglaudos politikos tikslus, visų pirma orientavimąsi į ilgalaikį atsigavimą ir regioninę plėtrą. Ji suteikė galimybę remti sveikatos priežiūros infrastruktūrą, socialines paslaugas ir verslumą ir padėjo užtikrinti geresnę regionų parengtį būsimiems iššūkiams. Iniciatyvos „REACT-EU“ priemonės taip pat atliko svarbų vaidmenį remiant dvejopos pertvarkos iniciatyvas, nes pagal ją buvo finansuojamos investicijos į efektyvų energijos vartojimą, skaitmenizaciją ir kitus tvarius projektus.

Nustatyta, kad iniciatyva „REACT-EU“ iš esmės atitiko ES krizių valdymo sistemą, aiškiai suderinus šių abiejų sričių tikslus, ypač susijusius su sveikatos priežiūra ir parama MVĮ pradiniais etapais. Vis dėlto būta veiksmų dubliavimo atvejų ir veiklos koordinavimo problemų, ypač kai sanglaudos politikos programų institucijos dalyvavo rengiant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus.

Tiek 2014–2020 m. ex post vertinimuose, tiek 2021–2027 m. laikotarpio vidurio vertinime daroma išvada, kad sanglaudos politikos srityje dar reikia spręsti tam tikras su administraciniais gebėjimais susijusias problemas ir supaprastinti sudėtingas procedūras. Nepaisant to, iš iniciatyvos „REACT-EU“ pavyzdžio matyti, kad net ir krizės metu įgyvendinimo sistema gali būti veiksminga lėšų išmokėjimo ir projektų valdymo priemonė.

Nuorodų sąrašas

Europos Audito Rūmai (2025), specialioji ataskaita Nr. 05/2025 „Sanglaudos veiksmai dėl pabėgėlių Europoje. Padidėjo lankstumas, tačiau dėl nepakankamų duomenų ateityje bus sunku įvertinti veiksmingumą“.

Spatial Foresight, ÖIR, t33 and wiiw (2025, rengiama), WP12: Crisis response - Ex post evaluation of the 2014-2020 programming period (nurodomas kaip Reagavimo į krizes pagrindžiamasis tyrimas).

Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 05/2025 „Sanglaudos veiksmai dėl pabėgėlių Europoje“.

Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 02/2023 „Sanglaudos politikos taisyklių pritaikymas reaguojant į COVID-19“.

Ecorys, Ismeri Europa, and 3s (2025, rengiama), Study supporting the ex-post evaluation of the 2014-2020 European Social Fund and Youth Employment Initiative (nurodomas kaip ESF ex post vertinimo pagrindžiamasis tyrimas).

Kiss-Gálfalvi, T., Alcidi, C., Ounnas, A., Rubio, E., Crichton-Miller, H., Gojsic, D. (2024), Lessons learned from the implementation of crisis response tools at EU level. Part 1: Assessing implementation and implications.

Dozhdeva, V and Jabri, E. (2023), Reconciling crisis response and long-term objectives: Dealing with multiple pressures in Cohesion Policy programmes, Report to the 53rd IQ-Net Conference.

Dozhdeva, V., & Fonseca, L. (2021), Chain REACTion: Shifting Cohesion Policy Priorities in a New Reality.

Böhme, K., Mäder Furtado, M., Toptsidou, M., Zillmer, S., Hans, S., Hrelja, D., Valenza, A., Mori, A. (2022a), The impact of the COVID-19 pandemic and the war in Ukraine on EU cohesion. Part II: Overview and outlook, Research for REGI Committee. European Parliament, Policy Department for Structural and Cohesion Policies, Brussels.

Böhme, K., Zillmer, S., Hans, S., Hrelja, D., Valenza, A., Mori, A. (2022b), The impacts of the COVID-19 pandemic on EU cohesion and EU cohesion policy. Part I: Overview and first analysis. Policy Department for Structural and Cohesion Policies, Brussels.

Nyman, J., Heikkinen, B., Pitkänen, S., Ranta, T. (2024), REACT-EU-LISÄRAHOITUKSEN ARVIOINTI, MDI, Helsinki.

Spule, S., Toptsidou, M. (2024), Évaluation des projets REACT-EU au Luxembourg, Spatial Foresight, Heisdorf.

ICF (2024), Evaluation of the European instrument for temporary Support to mitigate Unemployment Risks in an Emergency.

EY (2023) Vyhodnocení využití dodatecné alokace REACT-EU.

(1) Reglamentas (ES) 2020/2221.

(2) Reglamento (ES) 2020/2221 2 straipsnis.

(3) Eurostatas (2024 m.), duomenys pateikiami čia .

(4) Pagal iniciatyvą „REACT-EU“ taikyta finansavimo paskirstymo formulė skyrėsi nuo įprastos sanglaudos politikos metodikos. Nors pirmenybė buvo teikiama mažiau išsivysčiusioms šalims, finansavimo paskirstymo schema taip pat apėmė tokius kriterijus kaip BVP ir (jaunimo) užimtumo sumažėjimas.

(5) Apima pagal iniciatyvą „REACT-EU“ teikiamą paramą iš ERPF.

(6) Ši išvada patvirtinta dviem specialiais į ERPF reagavimo į krizes mechanizmo pagrindžiamąjį tyrimą įtrauktais atvejų tyrimais, susijusiais su MVĮ ir sveikatos sektoriumi, ir jai pritarė 88 proc. suinteresuotųjų subjektų, su kuriais konsultuotasi dėl ERPF.

(7) ESF ex post vertinimo pagrindžiamasis tyrimas.

(8) 45 proc.

(9) Žr. ERPF ir Sanglaudos fondo ex post vertinimo VI priedą, Reagavimo į krizes pagrindžiamąjį tyrimą ir jame pateiktus specialius atvejų tyrimus, susijusius su MVĮ ir sveikatos krize.

(10) Tyrimas, kuriuo grindžiamas ESF ex post vertinimas.

(11) Žr. Reagavimo į krizes pagrindžiamąjį tyrimą; Nyman et al., 2024; Spule and Toptsidou, 2024.

(12) Tai patvirtino dauguma apklaustų suinteresuotųjų subjektų ir matyti iš atrinktų nacionalinių vertinimų rezultatų (I priedas).

(13) Reagavimo į krizes pagrindžiamasis tyrimas ir Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 02/2023.

(14) Italijoje – du trečdaliai. Duomenys apie skirstymą į tokias kategorijas neprieinami apibendrinta forma. Dėl Čekijos žr. EY (2023).

(15) Metai, kurių naujausi duomenys buvo prieinami rengiant šią ataskaitą. Žr. II priede pateiktą pastabą dėl metodikos.

(16) Praėjus 6 mėnesiams nuo paramos teikimo pabaigos.

(17) ECA (2023); Europos Parlamentas, Kiss-Gálfalvi et al. (2024).

(18) Nyman et al., 2024.

(19) 209 dienas, palyginti su 220 dienų (2007–2013 m. ir 2014–2020 m.). Duomenys grindžiami Europos Audito Rūmų specialiąja ataskaita Nr. 02/2023.

(20) Tai taip pat patvirtinta Europos Audito Rūmų 2023 m. ataskaitoje.

(21) Daugiau informacijos apie visus pagal sanglaudos politiką taikomus krizių įveikimo mechanizmus pateikiama ERPF ir Sanglaudos fondo ex post vertinimuose ir ESF ex post vertinime. Dėl CRII taip pat žr. preliminarų ESF ir EPLSAF paramos, suteiktos pagal Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvas (CRII ir CRII+), vertinimą, SWD(2023) 249 final.

(22) Atliekant ESF ex post vertinimo pagrindžiamąjį tyrimą nustatyta tvirtų įrodymų, kad ESF parama pagal CRII prisidėta prie su pandemija susijusių užimtumo rėmimo veiksmų. Nors duomenų apie iniciatyvą „REACT-EU“ turima mažiau, jie kartu su atliekant CRII atvejo tyrimą gautais įrodymais taip pat atspindi teigiamą poveikį prisidedant prie atsigavimo po pandemijos užimtumo srityje, o tai patvirtinama ir įrodymais, gautais per pokalbius ir apklausas surinkus pirminius duomenis.

(23) ICF (2024).

(24) Palyginti su iniciatyvai „REACT-EU“ skirta 50,6 mlrd. EUR suma, nacionaliniu lygmeniu reaguojant į MVĮ krizę visose valstybėse narėse sutelkta 2,3 trln. EUR, t. y. 11 kartų daugiau už sveikatos krizei spręsti sutelktas lėšas (202 mlrd. EUR) ir keturis kartus daugiau už energetikos krizei spręsti sutelktas lėšas (539 mlrd. EUR).

(25) Žr. Reagavimo į krizes pagrindžiamąjį tyrimą ir nacionalinių vertinimų išvadas, pateiktas II priede.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2025 10 10

COM(2025) 634 final

PRIEDAI

prie

KOMISIJOS ATASKAITOS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl iniciatyvos „REACT-EU“ įvertinimo

I priedas. Atrinktų nacionalinių iniciatyvos „REACT-EU“ vertinimų išvados

Nacionalinių iniciatyvos „REACT-EU“ (arba krizių) vertinimų santrauka

Šalis / vertinimas

Veiksmingumas

Efektyvumas

Aktualumas

Suderinamumas

ES pridėtinė vertė / kita

Belgija (Valonija)

2014–2020 m. ERPF veiksmų programos „Wallonia-2020.EU“ 8 prioritetinės krypties (REACT-EU) indėlio vertinimas

(CCI 2014BE16RFOP003)

Iniciatyvos „REACT-EU“ lėšomis pritaikius ligoninių infrastruktūrą ir jas investavus į medicinos įrangą bei reikmenis, pagerėjo sveikatos priežiūros įstaigų reagavimas į poreikius ir padidėjo jų atsparumas. Pažangiausios įrangos įsigijimas ir sveikatos srities tyrėjų finansavimas buvo tinkamos priemonės poreikiams patenkinti.

Užtikrinus centralizuotą su sveikata susijusių priemonių valdymą buvo galima sudaryti išsamų turimų išteklių aprašą ir pateikti įžvalgų dėl būsimų krizių valdymo.

Padidėjo MVĮ, ypač labai mažų įmonių, skaitmeninė branda, todėl jos gali lengviau diegti pažangius skaitmeninius sprendimus ir taip didinti savo konkurencingumą bei atsparumą.

Parama MVĮ pereinant prie efektyvaus energijos vartojimo ekonomikos prisidėjo prie numatyto energijos suvartojimo ir išmetamo CO2 kiekio mažinimo, taip pat numatyto energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių didinimo.

Užtikrinus centralizuotą su sveikata susijusių priemonių valdymą tapo įmanoma geriau numatyti sveikatos įstaigų poreikius ir optimizuoti įrangos paskirstymą.

Be to, priemonė, skirta perėjimui prie žaliosios ekonomikos, buvo įgyvendinama pasitelkiant teisės subjektą, kuris veikė kaip vienas tiesioginis paramos gavėjas ir teikė finansinę paramą MVĮ, t. y. suteikė daugiau kaip 500 paskolų efektyvaus energijos vartojimo priemonėms įgyvendinti.

Dėl palyginti trumpų įgyvendinimo terminų kilo sunkumų, pavyzdžiui, buvo vėluojama įgyvendinti projektus (kai kuriais atvejais taip pat nepanaudotas visas turėtas biudžetas), su viešaisiais pirkimais susijusių problemų ir susidarė administracinė našta.

Nustatyta priemonių asimetrija, susijusi su gautų rezultatų proporcingumu biudžetui ir investavimo priemonėms.

Dauguma vertinimo apklausoje dalyvavusių paramos gavėjų patvirtino, kad pagal iniciatyvą „REACT-EU“ teikiama parama visiškai (49 proc.) arba pakankamai (37 proc.) atitiko jų poreikius. Nors buvo patenkinta dauguma sveikatos priežiūros infrastruktūros poreikių, kai kurie iš jų patenkinti mažesniu mastu, nes nepavyko užbaigti kai kurių infrastruktūros patobulinimų.

Iniciatyva „REACT-EU“ atliko svarbų vaidmenį pertvarkant energetikos sistemą, nes ja paskatintas proveržis žaliųjų technologijų mokslinių tyrimų ir plėtros srityje, o įmonėms ir institucijoms suteikta paskatų taikyti tvarią praktiką ir integruoti labiau aplinką tausojančius energetikos sprendimus.

Iniciatyva „REACT-EU“ papildytos kitos programos prioritetinės kryptys ir ji su jomis suderinta, suteikiant papildomų išteklių esamų prioritetų įgyvendinimui paspartinti, kartu nustatant naujas priemones, skirtas skubiems dėl sveikatos krizės atsiradusiems uždaviniams spręsti.

Horizontaliuoju lygmeniu iniciatyva „REACT-EU“ buvo siekiama padėti įgyvendinti pagrindinius ES prioritetus, be kita ko, pereiti prie mažo anglies dioksido pėdsako ekonomikos ir užtikrinti darnų vystymąsi.

Iniciatyva „REACT-EU“ atliko labai svarbų vaidmenį teikiant papildomą finansinę paramą valstybių narių sanglaudos programoms. Pagal šią prioritetinę kryptį buvo siekiama teikti papildomą paramą regionų ekonomikos atsparumui didinti ir padėti jiems atsigauti po krizės.

Čekija

2014–2020 m. partnerystės sutarties teminis vertinimas. Rezultatų vertinimas Nr. 6: papildomų pagal iniciatyvą „REACT-EU“ skirtų lėšų panaudojimo vertinimas

(CCI 2014CZ16RFOP002)

Iniciatyva „REACT-EU“ padėjo atnaujinti sveikatos priežiūros paslaugas, reikmenis ir įrangą ligoninėse ir sveikatos priežiūros įstaigose / laboratorijose, taip pat modernizuoti integruotą gelbėjimo sistemą, todėl pagerėjo sveikatos priežiūros paslaugų kokybė.

Pagal iniciatyvą „REACT-EU“ teikiama parama buvo naudojama socialinių paslaugų veiklos sąnaudoms mažinti, investuojant į energijos taupymą pastatuose ir dažnesnį elektrinių transporto priemonių naudojimą, o tai padeda didinti paslaugų tvarumą aplinkos atžvilgiu. Šia parama iš dalies prisidėta prie kai kurių numatytų ilgalaikių investicijų.

Vertinimo metu dėl besitęsiančio įgyvendinimo veiklos pokyčiai daugiausia buvo susiję su investicijomis į sveikatos apsaugos sistemą (pvz., sumažinta statybos darbų apimtis, kad būtų galima įsigyti įrangos).

Kiek tai sietina su neužbaigtais projektais arba projektais, dėl kurių nebuvo paskelbti konkursai, kilo pavojus, kad gerokai padidės tokių projektų biudžetas, palyginti su pradinėmis paraiškomis. Šį pavojų lėmė tai, kad laikotarpiu nuo paraiškų paramai gauti pateikimo iki veiklos įgyvendinimo staigiai padidėjo kainos ir palūkanų normos.

Kvietimais teikti pasiūlymus pagal iniciatyvą „REACT-EU“ buvo siekiama didinti Čekijos ir jos regionų atsparumą krizinėms situacijoms. Be to, įgyvendinant projektus buvo remiamas teikiamų paslaugų tvarumas aplinkos atžvilgiu ir atsparumas fizinėms ir skaitmeninėms grėsmėms.

Parama pagal iniciatyvą „REACT-EU“ buvo suteikta paramos gavėjams iš 223-ų savivaldybių visuose Čekijos regionuose, taip užtikrinant teisingesnę teritorinę transformaciją.

Pagal iniciatyvą „REACT-EU“ teikiama parama suteikė galimybę paramos gavėjams plėtoti ir išlaikyti kokybiškas paslaugas, kurių dėl nepakankamo finansavimo nebūtų buvę įmanoma visapusiškai teikti be iniciatyvos „REACT-EU“ paramos. Daugiau kaip pusė paramos gavėjų teigė, kad be paramos jie tikrai nebūtų investavę į socialinę infrastruktūrą.

Danija

Vertinimas apima Danijos iniciatyvos „REACT-EU“ lėšomis finansuotą verslo programą. Iniciatyva „REACT-EU“ grindžiamą verslo programą sudaro keturios atskiros iniciatyvos (kryptys).

(2014DK16RFOP001; 2014DK05SFOP001)

Remiamos įmonės tapo tvirtesnės ir lengviau prisitaikančios, taip pat sustiprino savo gebėjimus įveikti būsimus iššūkius, nes geriau pasirengė būsimiems poreikiams klientų aptarnavimo, konkurencijos, visuomenės ir vertės grandinių srityse. Programa joms suteikė galimybę labiau ir sparčiau plėtoti savo veiklą, nei jos būtų galėjusios kitu atveju. Tai ypač pasakytina apie laikotarpį po COVID-19 pandemijos, kai įmonės sustabdė kelias plėtros iniciatyvas ir nenorėjo prisiimti rizikos.

Vis dėlto pagal kai kurias remiamų programų kryptis keli dalyviai siekė gauti per dideles dotacijas arba per daug dotacijų ir negalėjo įgyvendinti projektų ar panaudoti lėšų, todėl būta daug vėlavimo atvejų. Konsultantams pavyko veiksmingai pritraukti įmones, tačiau jie ne taip veiksmingai jas konsultavo įgyvendinant projektus, o ir gairės ne visada buvo pakankamai aiškios.

Iniciatyvą „REACT-EU“ buvo lengva įgyvendinti, o jos lėšų poreikis išliko didelis visą programos laikotarpį. Įgyvendinant verslo programą pavyko sukurti vieną bendrą prieigos prie daugelio paslaugų centrą. Vis dėlto buvo galima užtikrinti didesnį įvairių verslo programos krypčių suderinamumą, ypač kalbant apie paraiškų teikimo procesą, reikalavimus ir kriterijus, kad būtų galima lengviau ja pasinaudoti.

Kelios įmonės manė, kad dokumentams parengti reikia daug laiko ir kad jų rengimas yra sudėtingas procesas, o tai trukdo įgyvendinti projektą.

MVĮ skaitmenizacijos kryptis buvo svarbi įmonėms, norinčioms pradėti veiklą arba papildyti vieną iš kitų krypčių. Kelioms mažoms įmonėms ypač aktuali buvo pagal MVĮ eksporto priemonę remiama prekybos mugių veikla. Atrodo, kad pagal MVĮ žalinimo priemonę įmonėms suteikta didelė finansinė parama, o pagal MVĮ bandomąją augimo programą – atitinkamas finansavimas, kai toks atsirado poreikis.

Nors įmonių rėmimo srityje ERPF ir ESF priemonės vienos kitas papildo, buvo galima geriau išnaudoti jų sąveiką.

–

Suomija

Iniciatyvos „REACT-EU“ priemonių, finansuotų pagal 2014–2020 m. tvaraus augimo ir darbo vietų kūrimo veiksmų programą, vertinimas

(CCI 2014FI16M2OP001)

Iniciatyvos „REACT-EU“ finansavimas buvo naudojamas siekiant padėti atitaisyti COVID-19 pandemijos padarytą žalą. Jos lėšomis buvo remiami verslininkai ir įmonės, stiprinant įmonių kompetenciją, užkertant kelią nedarbui ir gerinant darbuotojų padėtį darbo rinkoje. Įgyvendinami projektai taip pat padėjo gerinti dalyvių skaitmeninius įgūdžius ir jų įsidarbinimo galimybes. Be to, jie taip pat padėjo stiprinti įmonių gebėjimą aktyviai keistis ir lanksčiai prisitaikyti.

Žalioji ir skaitmeninė pertvarka buvo skatinama įgyvendinant projektus, kuriais pertvarkomos įmonių gamybos technologijos ir procesai, plėtojama kompetencija ir pajėgumai, įgyvendinamos investicijos, rengiama nauja rinkos informacija ir kuriami nauji produktai bei paslaugos.

Dėl esamo valdymo modelio ir programų struktūrų iniciatyvos „REACT-EU“ finansavimo įgyvendinimo mechanizmas buvo efektyvus. Papildomas finansavimas sėkmingai integruotas į esamą ERPF programą, nors kartais kilo kliūčių dėl nelanksčių programos struktūrų.

Dėl trumpo įgyvendinimo laikotarpio, be jokių abejonių, buvo sudėtinga užtikrinti efektyvumą. Nepaisant to, naudojantis esamomis sistemomis ir vadovaujantis lanksčiu požiūriu buvo galima greitai imtis veiksmų.

Ypač naudinga buvo esamas 2014–2020 m. programavimo laikotarpio IT sistemas ir veiklos metodus panaudoti finansavimui administruoti.

Pagal iniciatyvą „REACT-EU“ skirto finansavimo rezultatai buvo aktualūs ir pasiekti laiku – šios lėšos padėjo tenkinti naujus poreikius, atsiradusius dėl COVID-19 pandemijos. Vis dėlto iš to, kad kilus staigioms krizėms dideliu mastu naudojami sanglaudos politikos ištekliai, matyti, kad reikia užtikrinti didesnį vidaus lankstumą.

Papildomas finansavimas buvo labai svarbus pietų ir vakarų Suomijos regionams ir pramonės sektoriams, kurie nuo pandemijos nukentėjo labiausiai.

Iniciatyvos „REACT-EU“ finansavimas išliko suderintas su pradiniais programos tikslais ir veiklos logika.

Iniciatyva „REACT-EU“ padėjo sumažinti atotrūkį tarp senojo ir naujojo programavimo laikotarpių finansavimo ir naujų projektų veiklos pradžios srityse.

Priemonė suteikė daug pridėtinės vertės, kurios nebūtų buvę galima sukurti taikant tik nacionalines priemones. Labai svarbi buvo laiko perspektyva, nes iniciatyvos „REACT-EU“ finansavimas buvo skirtas ilgalaikiam vystymuisi skatinti, o nacionalinės subsidijos – esamoms pinigų srautų krizėms įveikti.

Be iniciatyvos „REACT-EU“ finansavimo paramos pietų ir vakarų Suomijai mastas būtų buvęs gerokai mažesnis.

Vokietija

Iniciatyvos „REACT-EU“ lėšomis pagal 2014–2020 m. Reino krašto-Pfalco ERPF veiksmų programą finansuotų priemonių vertinimas

(CCI 2014DE16RFOP010)

Moksliniai tyrimai, plėtra ir inovacijos. Pasiekti pagrindiniai tikslai, susiję su, pavyzdžiui, naujų technologijų kūrimu ir inovacinių pajėgumų skatinimu. Iniciatyva „REACT-EU“ prisidėta prie užimtumo rėmimo, skaitmeninės transformacijos ir ekonomikos stabilumo.

Į technologijas orientuoti įgūdžiai. Įgyvendinant mokslinių tyrimų projektus daugiausia dėmesio skirta sveikatai, biotechnologijoms ir žaliajai transformacijai. Šios investicijos pagal iniciatyvą „REACT-EU“ sudarė daugiau kaip 70 proc. visiems pagal 1 prioritetinę kryptį remiamiems projektams skirtų lėšų ir padėjo mažinti mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų veiklos rezultatų Reino krašto-Pfalco žemėje atotrūkį nuo federalinio vidurkio.

Turizmas. Investicijos pagal iniciatyvą „REACT-EU“ padėjo didinti turizmo srities MVĮ konkurencingumą ir stabilizuoti turizmo sektoriaus ekonominės veiklos rezultatus.

Klimato srities tikslai. Pagal iniciatyvą „REACT-EU“ buvo teikiama parama parodomiesiems CO2 kiekio mažinimo ir išteklių taupymo įmonėse ir savivaldybėse projektams.

Patvirtintų veiksmų pagal beveik visas priemones skaičius gali būti laikomas pakankamu. Dėl trumpo įgyvendinimo laikotarpio kilo tam tikrų sunkumų, todėl per nustatytą laikotarpį nepavyko įgyvendinti kai kurių projektų.

Suinteresuotųjų subjektų nuomone, esamų strategijų, projektų paraiškų ir finansavimo programų naudojimas padėjo skatinti efektyvumą. Visi suinteresuotieji subjektai tinkamai bendradarbiavo ir greitai reagavo.

Nepaisant to, nustatyta, kad buvo galima užtikrinti aiškesnę komunikaciją ir geriau planuoti biudžetą. Teigiama, kad kilo sunkumų dėl neaiškaus iniciatyvos „REACT-EU“ finansavimo išmokėjimo, ypač kai lėšos išmokamos dviem dalimis. Mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų srityje pagal iniciatyvą „REACT-EU“ pateikta gerokai daugiau paraiškų nei pagal įprastą ERPF programą (tikriausiai dėl didesnių bendro finansavimo normų). Vis dėlto maždaug pusę paraiškų teko atmesti, nes iš tikrųjų buvo mažai tikėtina, kad pavyks įgyvendinti jose nurodytus projektus.

Iniciatyva „REACT-EU“ padėjo reaguoti į krizes ir skatinti ekonomikos atsigavimą bei kitų visuomenės suinteresuotųjų subjektų veiklos atgaivinimą.

Projektai iš esmės atitiko regioninius strateginius tikslus, taigi padėjo įgyvendinti nacionalinius strateginius tikslus. Kalbant apie kompleksinius tikslus, dažnai manoma, kad technologinėmis inovacijomis prisidedama prie tvarumo, o su turizmo sektoriumi susiję projektai labai padeda užtikrinti lygias galimybes, nediskriminavimą ir įtraukumą. Vertinime taip pat daroma prielaida, kad vykdyta veikla svariai prisidėta prie darnaus vystymosi klimato ir aplinkos apsaugos srityse.

–

Vengrija

Iniciatyvos „REACT-EU“ priemonių, įgyvendintų pagal 2014–2020 m. veiksmų programas „Žmogiškųjų išteklių plėtra“, „Ekonominė plėtra ir inovacijos“ ir „Aplinkosauga ir energijos vartojimo efektyvumas“ (EFOP, GINOP, KEHOP), vertinimas

(CCI 2014HU05M2OP001;

CCI 2014HU16M0OP001;

CCI 2014HU16M1OP001)

Sistemų, padedančių valdyti gydymo rezultatus COVID-19 pandemijos metu, veiksmingumą buvo galima įvertinti tik iš dalies, nes įgyvendinant daugumą projektų daugiausia dėmesio skirta išlaidų, anksčiau finansuotų nacionalinio biudžeto lėšomis, ex post kompensavimui. Todėl buvo sunku kiekybiškai įvertinti jų poveikį, nors tai, kad išlaidos vėliau buvo padengtos ES fondų lėšomis, buvo labai naudinga viešiesiems finansams.

Projektais buvo siekiama sušvelninti neigiamą pandemijos poveikį ekonomikai ir darbo rinkai. Įmonėms buvo skirta parama darbuotojų įgūdžiams ugdyti ir patiems darbuotojams išlaikyti. Kalbant apie darbo užmokesčio subsidijas darbo vietoms išsaugoti, įgyvendinant iniciatyvos „REACT-EU“ lėšomis finansuotus projektus iš viso išsaugota 361 051 darbo vieta. Didžiausias teigiamas poveikis buvo pažanga skaitmenizacijos srityje ir skaitmenizacijos spartinimas.

Nors buvo nustatytos kelios pagreitintos procedūros, užtikrinti efektyvumą trukdė neužbaigta viešojo administravimo skaitmenizacija ir nevisiškai tarpusavyje sujungtos įvairios IT sistemos.

Pagal iniciatyvą „REACT-EU“ finansuotos pandemijos įveikimo priemonės buvo labai orientuotos į konkrečius sektorius ir jomis nebūtinai buvo siekiama šalinti ar mažinti teritorinius skirtumus.

Ne visoms socialinėms grupėms suteiktos vienodos galimybės naudotis skaitmeniniais sprendimais ir dirbti nuotoliniu būdu, o dėl to galėjo padidėti esami socialiniai, regioniniai ir instituciniai skirtumai, taip pat mokyklos nebaigimo rizika.

8 proc. paramą gavusių ir į vertinimo apklausą įtrauktų įmonių teigė, kad be iniciatyvos „REACT-EU“ paramos po pandemijos jos būtų bankrutavusios ir kad suteikta parama buvo nepaprastai svarbi.

Airija

Iniciatyvos „REACT-EU“ įgyvendinimo vertinimas

(CCI 2014IE16RFOP001;

CCI 2014IE16RFOP002)

Airijoje iniciatyva „REACT-EU“ atliko itin svarbų vaidmenį švietimo sektoriuje, nes suteikė galimybę saugiai vėl atidaryti mokyklas 2021–2022 mokslo metais.

Suteikta finansinė parama padėjo mokykloms spręsti socialines ir emocines su mokyklų uždarymu susijusias problemas, pavyzdžiui, užtikrinti reintegraciją į visuomenę, įveikti psichologines problemas ir tenkinti papildomus specialius moksleivių poreikius.

Skirtomis lėšomis gerokai padidintas Airijos švietimo sistemos atsparumas:

·pagerinta infrastruktūra / imtasi sveikatos ir saugos priemonių;

·užtikrintas procedūrinis ir darbuotojų pasirengimas / socialinis išgijimas;

·užtikrintas teisingumas pažeidžiamų grupių atsparumo / paramos joms srityse.

Iš esmės laikomasi nuomonės, kad suteikta parama buvo ekonomiškai efektyvi: šiam teiginiui pritarė 73 proc. respondentų iš visų rūšių mokyklų, o 77 proc. specialiųjų mokyklų atstovų nurodė, kad be finansavimo nebūtų buvę įmanoma atnaujinti mokyklų veiklos.

Skirtingais mokslo metais ir skirtingų rūšių mokykloms skirtas nevienodas finansavimas: didžiausia lėšų dalis atiteko pradinėms mokykloms, o vienam moksleiviui tenkančios išlaidos buvo didesnės vidurinėse mokyklose, nes tai atitiko veiklos poreikius.

Vienas iš kilusių sunkumų buvo neveiksmingi viešieji pirkimai – pranešta apie nustatytas per aukštas kainas ir sudėtingas procedūras. Mokyklų atstovai teigė, kad centralizuotai vykdomi pirkimai būtų galėję padidinti efektyvumą ir sumažinti mokyklų administratorių patiriamą įtampą.

Iš apklausos duomenų matyti, kad 81 proc. apklaustųjų finansavimo savalaikiškumą vertina kaip patenkinamą. Kai kurie respondentai atkreipė dėmesį į tai, kad iš pradžių buvo vėluojama paskirstyti lėšas, o dėl to dar labiau padidėjo mokyklų vadovų patiriama įtampa mokyklų veiklos atnaujinimo metu.

Iš vertinimo apklausos duomenų matyti, kad dauguma mokyklų atstovų finansavimą laiko itin svarbiu ir sutinka, kad ištekliai atitiko jų poreikius. Iš apklausos duomenų taip pat matyti, kad išteklių paskirstymas įvairių rūšių mokykloms vertinamas teigiamai. Respondentai pabrėžė, kokia svarbi yra nuolatinė parama siekiant sušvelninti ilgalaikius pandemijos padarinius nepalankioje padėtyje esančioms mokykloms.

Nors tai nebuvo pagrindinis skirtų lėšų tikslas, jomis buvo remiami tam tikri ES žaliųjų ir skaitmeninių tikslų aspektai.

Vėdinimo sistemos modernizavimas diegiant efektyvaus energijos vartojimo technologijas atitiko tvarumo tikslus, tačiau šios pastangos nebuvo grindžiamos išsamia strategija.

Vertinimo analizėje atkreiptas dėmesys į skirtų lėšų poveikį skatinant teisingumą švietimo srityje ir galimybes gauti išsilavinimą. Programa „Lygių galimybių užtikrinimas mokyklose “ (angl. DEIS) atliko labai svarbų vaidmenį mažinant švietimo nelygybę pandemijos metu.

–

Italija

Iniciatyvos „REACT-EU“ lėšomis pagal 2014–2020 m. veiksmų programos „Įmonės ir konkurencingumas“ 6 prioritetinę kryptį finansuotų priemonių vertinimas

(CCI 2014IT16RFOP003)

Kalbant pažangą, padarytą įgyvendinant pavienes investicijas, nustatyti šie sunkumai:

·atsiimta ir atsisakyta daug projektų pasiūlymų, pateiktų pagal kvietimą teikti pasiūlymus dėl novatoriškų mašinų;

·įgyvendinant daug projektų, atrinktų pagal kvietimą teikti pasiūlymus „Tvarios investicijos 4.0“, padaryta nedidelė fizinė ir finansinė pažanga.

Atlikus šių dviejų kvietimų teikti pasiūlymus analizę paaiškėjo, kad dauguma paramos gavėjų buvo smulkūs subjektai, vykdantys veiklą maisto ir gamybos pramonės sektoriuose ir geografiškai susitelkę Kampanijos ir Lombardijos regionuose.

Kalbant apie žaliąją pertvarką, investicijomis tam tikru mastu buvo siekiama atitinkamus procesus paversti žiediniais procesais. Nors projektai dažnai padėjo efektyviau naudoti išteklius ir mažinti susidarančių atliekų kiekį, mažiau nei pusė paramos gavėjų pagal kvietimą teikti pasiūlymus „Tvarios investicijos 4.0“ numatė imtis tokių investicijų, kurios daugiausia buvo susijusios su fotovoltinių sistemų įrengimu.

Po pandemijos nustatyti poreikiai buvo patenkinti labai veiksmingai ir greitai. Tai matyti iš aktyvaus įmonių dalyvavimo paskelbus minėtus du kvietimus teikti pasiūlymus.

2023 m. spalio mėn. buvo atlikta maždaug 1,7 mlrd. EUR vertės mokėjimų, kurie sudarė daugiau kaip 80 proc. numatyto biudžeto paketo.

Greitai panaudoti išteklius padėjo tai, kad buvo naudojamasi esamais paramos teikimo kanalais, atsižvelgiant į paramos gavėjų žinių apie esamas procedūras lygį.

Finansuotos intervencinės priemonės buvo aiškiai skirtos padėti įmonėms įveikti neigiamą COVID-19 pandemijos poveikį, kartu skatinant aplinkos ir skaitmeniniu požiūriais tvarų atsigavimą.

Vertinime raginama labiau atsižvelgti į konkrečius įmonių poreikius ir pritaikyti būsimus kvietimus teikti pasiūlymus.

Administracijai priimant sprendimus dėl išteklių paskirstymo taip pat atsižvelgta į tikslą atkurti teritorinę ir socialinę bei ekonominę pusiausvyrą. To įrodymai – intervencinėms priemonėms pietiniuose regionuose sutelkti ištekliai, taip pat atlygio mechanizmai, pagal kuriuos pagalbos intensyvumas didinamas teritoriniu pagrindu.

Bendra struktūra buvo iš esmės suderinta su iniciatyvos „REACT-EU“ politikos tikslais, stengiantis surasti teisingą trijų pagrindinių tikslų pusiausvyrą.

Būtinybė derinti skubias priemones su labiau struktūriniais tikslais ir trumpi įgyvendinimo terminai išryškino tam tikrus įgyvendinimo nuostatų prieštaravimus.

Taikomos priemonės iš esmės derėjo su kitomis regiono finansuojamomis iniciatyvomis, nors tam tikri aspektai ir sutapo, ypač su kai kuriomis iniciatyvomis, finansuojamomis pagal regionines programas arba kitais nacionaliniais ištekliais, o kai kuriose srityse – su nacionaliniu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu.

Dubliavimo su kitomis nacionaliniu lygmeniu finansuojamomis iniciatyvomis atvejų iš esmės nenustatyta.

Iš nuomonių, išsakytų per pokalbius ir tiesiogines apklausas, matyti, kad ES parama neabejotinai padėjo sparčiau įgyvendinti investicijas, kurias įmonės jau buvo pripažinusios strateginėmis ir būtinomis, dažnai suteikiant galimybę finansuoti platesnio užmojo projektus, nei tikriausiai būtų buvę įmanoma įgyvendinti be paramos.

Latvija

Iniciatyvos „REACT-EU“ finansavimo pagal 2014–2020 m. veiksmų programą „Augimas ir užimtumas“ Latvijoje vertinimas

(2014LV16MAOP001)

Pagal iniciatyvą „REACT-EU buvo remiama ši veikla:

sveikata: medicinos įstaigų infrastruktūros gerinimas ir mokslinių tyrimų projektai, kuriuos įgyvendinant ieškoma sprendimų, kaip įveikti COVID-19;

švietimas: švietimo sistemų skaitmenizacija, apimanti 40 proc. Latvijos aukštųjų mokyklų;

užimtumas: tikslinės mokymo programos, pagal kurias remiami 26 235 asmenys;

kultūros projektai: parama einamosioms kultūros organizacijų išlaikymo išlaidoms, taip pat naujiems projektams;

verslumas: paskolos, dotacijos ir nefinansinė parama verslo plėtrai, taip pat mokymai, skirti darbuotojų įgūdžiams tobulinti, ir eksporto skatinimo veikla;

žalieji tikslai: efektyvus savivaldybių infrastruktūros energijos vartojimas ir daugiabučių pastatų rekonstrukcija siekiat kurti geresnę gyvenamąją aplinką.

Daugelis įgyvendintų projektų turėtų daryti ilgalaikį poveikį.

Projektų vykdytojai būtų norėję, kad būtų buvę greičiau patvirtinti Ministrų kabineto nuostatai, taip pat turėti daugiau laiko įgyvendinimui.

Daug įgyvendinamų projektų buvo susiję su statybos veikla. Dėl COVID-19, sankcijų, infliacijos ir tiekimo grandinės sutrikimų labai padidėjo statybos kainos, todėl projektų vykdytojai turėjo peržiūrėti projektus, įskaitant jų išlaidas ir terminus.

Pirmą kartą ES lėšomis finansuojamus projektus įgyvendinusiems subjektams, pavyzdžiui, kultūros sektoriaus atstovams, kilo sunkumų teikiant visas reikiamas ataskaitas, atliekant būtinas atitikties patikras ir dirbant su KPVIS sistema.

–

Buvo laikomasi horizontaliojo lygių galimybių prioriteto. Įgyvendinant pavienius projektus taip pat imtasi papildomų veiksmų siekiant užtikrinti prieinamumą asmenims su negalia. Rengiant mokymus skaitmeninėje aplinkoje taip pat buvo skatinama laikytis šių principų ir suteikta galimybių dalyvauti asmenims iš atokesnių regionų.

Horizontalusis darnaus vystymosi principas buvo įgyvendinamas taikant žaliųjų viešųjų pirkimų principus.

Įgyvendinant daugelį projektų, pavyzdžiui, susijusių su mokymo kursais, mokymo skaitmenizacija, moksliniais tyrimais, pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimu ir kt., buvo siekiama užtikrinti darnų vystymąsi.

–

Lenkija

Priemonės „REACT-EU“ įgyvendinimo Lenkijoje 2014–2020 m. vertinimas

(2014PL05M9OP001; 2014PL16M1OP001; 2014PL16RFOP001; 2014PL16RFOP002; 2014PL16M2OP001–2014PL16M2OP016)

Iš apklausos rezultatų matyti, kad veikla buvo labai veiksminga.

Energetikos infrastruktūra: energijos vartojimo efektyvumo didinimas įmonėse ir viešuosiuose pastatuose, gaminančių vartotojų gaminamos energijos plėtra ir energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių įrenginių statyba. Papildoma parama skirta dujotiekio tiesimo projektui.

Sveikatos priežiūra: investicijos į ligoninių ir klinikų infrastruktūrą, taip pat psichologinė pagalba ir profesinių kompetencijų ugdymas.

Mažataršis transportas: naujų mažataršių riedmenų įsigijimas; miesto transporto infrastruktūros statyba arba modernizavimas; darnaus judumo mieste planų rengimas. Veikla apskritai vertinama kaip veiksminga.

Parama įmonėms. Iniciatyva „REACT-EU“ padėjo sušvelninti neigiamą pandemijos poveikį įmonių veiklai.

Skaitmeninė transformacija: e. paslaugų plėtra ir administravimo skaitmenizacija, padėjusios sušvelninti pandemijos poveikį įmonėms, daugiausia sudarant sąlygas dirbti nuotoliniu būdu ir skaitmenizuojant pardavimo kanalus.

Su migracija susiję iššūkiai. Dėl labai įvairaus projektų pobūdžio ir nuoseklaus požiūrio trūkumo neįmanoma įvertinti bendro projektų poveikio pabėgėlių iš Ukrainos padėčiai.

Energetikos infrastruktūra. Atlikus vertinimą nustatyta, kad patirtų išlaidų ir pasiektų rezultatų santykis yra patenkinamas. Pagrindinės problemos buvo susijusios su projektų biudžetais ir įgyvendinimo tvarkaraščiais (vėlavimu). Be to, laikotarpis nuo projektų pasiūlymų pateikimo iki projektų įgyvendinimo buvo palyginti ilgas ir jam turėjo įtakos didelė infliacija.

Sveikatos priežiūra. Priemonė iš esmės buvo įgyvendinama sklandžiai. Nustatytas trūkumas susijęs su sveikatos intervencinių priemonių srities rezultatų stebėsena.

Mažataršis transportas. Viena iš pagrindinių paramos teikimo sąlygų buvo ta, kad įgyvendinant projektus jau turėjo būti gerokai pažengta į priekį.

Skaitmeninė transformacija. Pagrindiniai iššūkiai buvo laiko trūkumas, atsiradęs dėl vėlai pasirašytų finansavimo susitarimų, ir nevienodas viešojo sektoriaus paramos gavėjų skaitmeninės kompetencijos lygis. Nepaisant to, dauguma projektų įgyvendinti sėkmingai.

Su migracija susiję iššūkiai. Nustatyta, kad vienas iš pagrindinių sunkumų buvo ribotos galimybės paskirstyti lėšas, nes kitose iniciatyvos „REACT-EU“ intervencinių veiksmų srityse veikla jau buvo gerokai pažengusi į priekį. Taip pat nustatyta, kad iškilo kliūtis, dėl kurios priėmus sprendimą panaudoti iniciatyvos „REACT-EU“ lėšas parama negalėjo pasiekti galutinių paramos gavėjų.

Buvo galima supaprastinti procedūras, kad ateityje būtų galima greičiau pradėti taikyti skubias priemones.

Energetikos infrastruktūra. Pandemija padarė neigiamą poveikį maždaug dviejų penktadalių paramos gavėjų veiklai ir jie iniciatyvos „REACT-EU“ paramą daugiausia naudojo veiklos sąnaudoms mažinti.

Sveikatos priežiūra. Paramos gavėjai teigė, kad parama padarė didelį poveikį gerinant sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir didinant jų prieinamumą. Dauguma paramos gavėjų manė, kad tai padeda didinti atsparumą būsimoms krizėms.

Mažataršis transportas. Parama padėjo spręsti nustatytus uždavinius, pavyzdžiui, atkurti viešojo transporto vaidmenį po pandemijos, užtikrinti tinkamus transporto sprendimus gyventojams ir mažinti neigiamą transporto poveikį aplinkai.

Parama įmonėms. Palyginti su nacionalinėmis intervencinėmis priemonėmis, paramos mastas buvo palyginti nedidelis.

Skaitmeninė transformacija. Beveik pusei paramos šiam tikslui gavėjų pagal iniciatyvą „REACT-EU“ suteikta parama buvo būtina, kad jie galėtų įgyvendinti atitinkamą projektą.

Su migracija susiję iššūkiai. Kadangi priemonė buvo įgyvendinama vėlai (palyginti su migracijos krizės įkarščiu), be paramos pabėgėliams, daug dėmesio skirta atsparumo būsimoms krizėms stiprinimui.

Mažataršis transportas. Vykdyta veikla papildyta ankstesnė veikla šioje srityje ir ji buvo grindžiama platesnio masto darniojo miesto transporto plėtros strategijomis.

Skaitmeninė transformacija. Kas antras dotacijų gavėjas ir kas trečias paskolų gavėjas teigė, kad naudojantis iniciatyvos „REACT-EU“ parama įgyvendinti projektai turėjo įtakos dabartinei jų įmonių skaitmenizacijos padėčiai.

Nediskriminavimo principas buvo įgyvendinamas dviem būdais: pasyviai (nepriimta jokių diskriminacinių sprendimų) ir aktyviai (projektai buvo rengiami taip, kad juos įgyvendinant vienodomis sąlygomis galėtų dalyvauti asmenys iš galbūt diskriminaciją patiriančių grupių).

Priemonei iš viso skirta 8,2 mlrd. PLN.

Svarbu tai, kad iniciatyvos „REACT-EU“ priemonės buvo pradėtos taikyti tuo metu, kai nacionalinių ir ES fondų lėšos jau buvo paskirstytos, o 2021–2027 m. programavimo laikotarpio lėšos dar nebuvo prieinamos.

Švedija

Iniciatyvos „REACT-EU“ lėšomis pagal 2014–2020 m. veiksmų programą „Investicijos į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą“ finansuotų priemonių vertinimas

(2014SE05M9OP001)

Apskaičiuota, kad regioninių užimtumo projektų dalyvių tikimybė įsidarbinti po dalyvavimo projekte padidėjo 1 proc. Tikimybė būti registruotu bedarbiu buvo 3 proc. didesnė nei kontrolinės grupės. Poveikio sprendimui pradėti studijas ar atlyginimo dydžiui nenustatyta.

Kalbant apie kompetencijos ugdymo projektus ir projektą „Kickstart“, statistiškai reikšmingo poveikio nenustatyta.

Palyginti su ankstesniais ESF projektais, įgyvendinant regioninius projektus vienai valandai tenkančios dalyvavimo sąnaudos buvo didesnės. Atlikus vertinimą nustatyta, kad tai visų pirma galėjo lemti išorės sąlygos, pavyzdžiui, trumpas pasirengimo laikas ir sunkumai atrenkant dalyvius.

Regioninių projektų išlaidos taip pat buvo didelės dėl numatomo mokestinių pajamų padidėjimo, susijusio su dalyvavimu vykdant ESF remiamus veiksmus.

Iniciatyvos „REACT-EU“ įgyvendinimo struktūra buvo itin sudėtinga ir neapibrėžta, tačiau šios problemos iš esmės buvo gerai valdomos. Vis dėlto dėl programos struktūros sumažėjo galimybė veiksmingai imtis veiksmų krizinėje situacijoje.

Apskritai lėšos paskirstytos veiksmingai. Vis dėlto, turint omenyje tikslinės grupės apibrėžtį ir nedarbo augimą, lėšų paskirstymas regioniniams projektams buvo ne toks efektyvus.

ESF tarybai įgyvendinant iniciatyvą „REACT-EU“ iš pradžių kilo sunkumų. Vis dėlto ši įstaiga, turint omenyje buvusias sąlygas, apskritai tinkamai pasinaudojo savo veiksmų laisve ir veiksmingai valdė iniciatyvos įgyvendinimą.

Pradėjus įgyvendinti iniciatyvą jos teminis tikslas buvo labai aktualus. Nepaisant to, tikslo prisidėti prie krizės įveikimo aktualumas ilgainiui sumažėjo, nes poreikiai tapo mažesni, nei buvo tikėtasi iš pradžių.

Tikslas prisidėti prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos turėjo tam tikros įtakos iniciatyvos „REACT-EU“ įgyvendinimo valdymui. Ši įtaka atitiko ES užmojų lygį – 25 proc. viso iniciatyvos „REACT-EU“ finansavimo buvo skirta klimato srities tikslams siekti.

Tikslas prisidėti prie atsparaus ekonomikos atsigavimo neturėjo didelės įtakos iniciatyvos „REACT-EU“ įgyvendinimo valdymui. Nebuvo nustatyti veiklos tikslai, o rengiantis veiklai ar imantis tolesnių veiksmų dėmesys nebuvo sutelktas į šį tikslą.

Švedijos vyriausybė, rengdamasi įgyvendinti iniciatyvą „REACT-EU“, nusprendė laikytis palyginti atviros ir plačios perspektyvos.

Tai, be kita ko, turėjo įtakos ir konkursams dėl regioninių projektų finansavimo. Be Europos Komisijos jau pateiktų gairių dėl, be kita ko, tikslinių grupių nustatymo, kvietimai teikti pasiūlymus buvo palyginti bendro pobūdžio. Kvietimuose teikti pasiūlymus taip pat nebuvo reikalaujama, kad projektais būtų prisidedama prie skaitmeninės ar žaliosios pertvarkos, nes Švedijos vyriausybė nusprendė šį tikslą įgyvendinti tik Švedijos valstybinei užimtumo tarnybai skirtame kvietime teikti pasiūlymus. Vietoje to, kvietimuose teikti pasiūlymus žalioji ir skaitmeninė pertvarka buvo paminėta kaip vienas iš veiksmų, į kuriuos buvo galima (bet nebūtina) orientuotis rengiant projektus, pavyzdžių.

ES finansavimas organizaciniu lygmeniu suteikė pridėtinės vertės Švedijos valstybinei užimtumo tarnybai. Jai ne tik užtikrintas finansinis saugumas neaiškiais laikais, bet ir sudarytos sąlygos sukurti žaliųjų ir skaitmeninių kompetencijų nustatymo metodą, kuris buvo naudingas šiai tarnybai tenkinant su įgūdžių pasiūla susijusius poreikius žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos metu.

II priedas. Metodika ir papildomi duomenys

Metodika

Atliekant vertinimą buvo remiamasi trimis pagrindiniais dokumentų analizės šaltiniais:

·įgyvendinimo duomenimis, kuriuos valstybės narės Komisijai pateikė per sistemą SFC2014;

·ESF ir ERPF ex post vertinimo tyrimais;

·valstybių narių atliktais vertinimais.

Pažymėtina, kad atliekant vertinimą buvo naudojami sistemos SFC2014 duomenys, siekiant pateikti statistiką apie dienų, reikalingų programoms iš dalies pakeisti, skaičių ir apie finansus. Dauguma teiginių apie iniciatyvos „REACT-EU“ aktualumą ir poveikį, taip pat jos pridėtinę vertę, grindžiami ERPF ir ESF ex post vertinimo tikslais atliktų tyrimų išvadomis. ERPF ex post vertinimo tyrimas apėmė specialų darbo paketą, skirtą iniciatyvai „REACT-EU“, o ESF ex post vertinimo tyrimas – specialų atvejo tyrimą, susijusį ne tik su iniciatyva „REACT-EU“. Į ESF ex post vertinimo tyrimą taip pat įtrauktas atvejo tyrimas, susijęs su iniciatyva „Sanglaudos veiksmai dėl pabėgėlių Europoje“ (CARE), – šiuo darbu grindžiama dauguma išvadų dėl ESF paramos žmonėms, bėgantiems nuo karinės agresijos Ukrainoje. Kalbant apie ERPF, specialus atvejo tyrimas, susijęs su pabėgėlių krize, apėmė ir CARE, ir REACT-EU (kiek tai sietina su CARE, papildomas informacijos šaltinis buvo Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita dėl šios iniciatyvos). Galiausiai paaiškinimo tikslais buvo naudojami valstybių narių vertinimuose pateikti pavyzdžiai. Visų vertinimų santraukas galima rasti Regioninės ir miestų politikos GD vertinimo duomenų bazėje .

Neseniai atlikus reguliavimo pakeitimus, programos užbaigimas atidėtas iki 2026 m. vasario mėn. Todėl atliekant analizę buvo galima atsižvelgti tik į 2022 m. pabaigos duomenis apie rodiklių pasiekimo lygį. Taigi buvo analizuojami tik dveji iš trejų atitinkamų įgyvendinimo metų ir buvo mažiau galimybių įvertinti veiksmingumą. Kadangi veiksmų lygmens ir paramos gavėjų duomenys nepakankamai standartizuoti, dėl šio nevienodo mikroduomenų prieinamumo nebuvo galima atlikti patikimos kiekybinės priežastinės veiksmingumo analizės.

Papildomi duomenys

Vidutinės veiksmų vertės valstybėse narėse

Šalis	Vidutinė trukmė (dienomis)	Vidutinė pradžios data	Vidutinės išlaidos (EUR)
Austrija	596	2021 05 12	894 955
Bulgarija	303	2022 09 16	116 790
Kroatija	669	2021 09 30	824 574
Kipras	1 429	2020 02 01	70 000 000
Čekija	526	2021 09 20	102 002
Estija	526	2022 01 10	100 000
Prancūzija	729	2021 01 01	297 975
Vokietija	288,5	2022 12 18	50 050
Graikija	639	2020 04 01	204 233
Italija	366	2022 01 27	65 663
Liuksemburgas	1 429	2020 02 01	34 718 690
Lenkija	364	2022 07 01	77 318
Portugalija	180	2021 01 28	5 411
Slovakija	244	2023 02 01	165 579
Slovėnija	821	2020 12 01	166 667
Ispanija	326	2021 02 09	2 500

Pastaba. Turima tik pirmiau nurodytų šalių, kurioms kartu skirta 93 proc. iniciatyvos „REACT-EU“ lėšų, veiksmų lygmens duomenų. Vertės yra visų veiksmų atitinkamoje šalyje, apie kuriuos pranešta, vidurkiai.

Bendras iniciatyvos „REACT-EU“ biudžetas pagal šalis

Šaltinis – Europos Komisija.

Toliau esančioje lentelėje pateikiami tam tikri su iniciatyvos „REACT-EU“ tikslais susiję rodikliai, taip pat konkretūs su COVID-19 susiję rodikliai. Nurodytos vertės atspindi padėtį, buvusią 2022 m. pabaigoje 1 , t. y. jos grindžiamos naujausiais duomenimis, kurie buvo prieinami rengiant šią ataskaitą. Todėl įgyvendinimo laikotarpio pabaigoje (2023 m.) šios vertės turėtų būti didesnės ir labiau atitikti tai datai nustatytus tikslus 2 .

Iniciatyvos „REACT-EU“ tikslų ir tam tikrų bendrų bei konkrečių su COVID-19 susijusių rodiklių tarpusavio sąsajos 3

ERPF rodikliai
Tikslas	Rodiklis	Iki 2022 m. pabaigos pasiekta vertė	Iki 2022 m. pabaigos priimtų sprendimų / įgyvendinimo lygis 4
Parama įmonėms (MVĮ apyvartinis kapitalas ir sutrumpintas darbo laikas)	Paramą gaunančių įmonių skaičius (CO01)	354 000 įmonių	Sprendimų priėmimo lygis 90 % Įgyvendinimo lygis 77 %
	Dotacijas gaunančių įmonių skaičius (CO02)	66 000 įmonių	Sprendimų priėmimo lygis 69 % Įgyvendinimo lygis 53 %
	Finansinę paramą, išskyrus dotacijas, gaunančių įmonių skaičius (CO03)	50 000 įmonių	Sprendimų priėmimo lygis 70 % Įgyvendinimo lygis 61 %
	Privačiosios investicijos, atitinkančios viešąją paramą įmonėms, – dotacijos (CO06)	114 000 000 EUR	Sprendimų priėmimo lygis 130 % Įgyvendinimo lygis 11 %
Sveikatos priežiūra	Gyventojų, galinčių naudotis geresnėmis sveikatos priežiūros paslaugomis, skaičius (CO35)	195 000 asmenų	Sprendimų priėmimo lygis 96 % Įgyvendinimo lygis 39 %
Investicijos į užimtumą, švietimą ir socialines paslaugas	Paramą gavusios vaikų priežiūros arba švietimo infrastruktūros pajėgumas (CO36)	8 000 000 asmenų	Sprendimų priėmimo lygis 212 % Įgyvendinimo lygis 29 %
Investicijos, kuriomis prisidedama prie perėjimo prie žaliosios ir skaitmeninės ekonomikos	Viešųjų pastatų metinio pirminės energijos suvartojimo sumažėjimas (CO32)	33 000 000 kWh per metus	Sprendimų priėmimo lygis 29 % Įgyvendinimo lygis 14 %
	Numatomas metinis ŠESD kiekio sumažėjimas (CO34)	38 000 tonų CO2 ekvivalento	Sprendimų priėmimo lygis 53 % Įgyvendinimo lygis 4 %
Konkretūs su COVID-19 susiję rodikliai
Parama įmonėms (MVĮ apyvartinis kapitalas ir sutrumpintas darbo laikas)	MVĮ, kurioms reaguojant į COVID-19 pandemiją suteikta negrąžintina finansinė parama apyvartiniam kapitalui (dotacijos), skaičius (CV22)	113 000 įmonių	Sprendimų priėmimo lygis 91 % Įgyvendinimo lygis 68 %
	MVĮ, kurioms reaguojant į COVID-19 pandemiją suteikta parama apyvartiniam kapitalui, išskyrus dotacijas (finansinės priemonės), skaičius (CV23)	46 000 įmonių	Sprendimų priėmimo lygis 92 % Įgyvendinimo lygis 56 %
Sveikatos priežiūra	Įsigytų asmeninių apsaugos priemonių vertė (CV1)	52 000 000 EUR	Sprendimų priėmimo lygis 124 % Įgyvendinimo lygis 13 %
	Nuo COVID-19 paskiepytų asmenų skaičius (CV64)	49 000 000 asmenų	Sprendimų priėmimo lygis 113 % Įgyvendinimo lygis 102 %
Investicijos į užimtumą, švietimą ir socialines paslaugas	Švietimui skirtų su COVID-19 susijusių IT vertė (CV4c)	179 000 000 EUR	Sprendimų priėmimo lygis 91 % Įgyvendinimo lygis 37 %
ESF rodikliai
Tikslas	Rodiklis 5	Pasiekta vertė	Dalyvavimo lygis / sėkmės rodiklis 6
Parama įmonėms (MVĮ apyvartinis kapitalas ir sutrumpintas darbo laikas)	Bedarbiai, įskaitant ilgalaikius bedarbius (CO01)	453 000 asmenų	20,6 % visų dalyvių
	Ilgalaikiai bedarbiai (CO02)	184 000 asmenų	8,4 % visų dalyvių
	Neaktyvūs asmenys (CO03)	672 000 asmenų	30,5 % visų dalyvių
	Dirbantieji, įskaitant savarankiškai dirbančius asmenis (CO05)	1 000 000 asmenų	49,0 % visų dalyvių
	Kiti palankių sąlygų neturintys asmenys (CO17)	119 000 asmenų	5,4 % visų dalyvių
	Neaktyvūs asmenys, kurie po dalyvavimo remiamuose veiksmuose pradėjo ieškoti darbo (CR01)	70 000 asmenų	10,5 % neaktyvių dalyvių
	Dalyviai, kurie po dalyvavimo remiamuose veiksmuose pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą (CR04)	257 000 asmenų	11,7 % visų dalyvių
Investicijos į užimtumą, švietimą ir socialines paslaugas	Bedarbiai, įskaitant ilgalaikius bedarbius (CO01)	453 000 asmenų	20,6 % visų dalyvių
	Ilgalaikiai bedarbiai (CO02)	184 000 asmenų	8,4 % visų dalyvių
	Neaktyvūs asmenys (CO03)	672 000 asmenų	30,5 % visų dalyvių
	Neaktyvūs nesimokantys ir mokymuose nedalyvaujantys asmenys (CO04)	142 000 asmenų	6,4 % visų dalyvių
	Dirbantieji, įskaitant savarankiškai dirbančius asmenis (CO05)	1 000 000 asmenų	49 % visų dalyvių
	Jaunesni nei 25 metų asmenys (CO06)	678 000 asmenų	30,8 % visų dalyvių
	Vyresni nei 54 metų asmenys (CO07)	294 000 asmenų	13,3 % visų dalyvių
	Vyresni nei 54 metų asmenys, kurie yra bedarbiai, įskaitant ilgalaikius bedarbius, arba neaktyvūs nesimokantys ir mokymuose nedalyvaujantys asmenys (CO08)	112 000 asmenų	5,1 % visų dalyvių
	Migrantai, užsienio kilmės dalyviai, mažumos (įskaitant marginalizuotas bendruomenes, pavyzdžiui, romus) (CO15)	370 000 asmenų	16,8 % visų dalyvių
	Dalyviai su negalia (CO16)	158 000 asmenų	7,2 % visų dalyvių
	Kiti palankių sąlygų neturintys dalyviai (CO17)	119 000 asmenų	5,4 % visų dalyvių
	Neaktyvūs asmenys, kurie po dalyvavimo remiamuose veiksmuose pradėjo ieškoti darbo (CR01)	70 000 asmenų	10,5 % neaktyvių dalyvių
	Dalyviai, kurie po dalyvavimo remiamuose veiksmuose pradėjo mokytis / dalyvauti mokymuose (CR02)	63 000 asmenų	2,9 % visų dalyvių
	Dalyviai, kurie po dalyvavimo remiamuose veiksmuose įgijo kvalifikaciją (CR03)	244 000 asmenų	11,1 % visų dalyvių
	Dalyviai, kurie po dalyvavimo remiamuose veiksmuose pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą (CR04)	257 000 asmenų	11,7 % visų dalyvių
Konkretūs su COVID-19 susiję rodikliai
Parama įmonėms (MVĮ apyvartinis kapitalas ir sutrumpintas darbo laikas)	ESF veiksmų, kuriais siekiama kovoti su COVID-19 pandemija arba neutralizuoti jos padarinius, vertė (CV30)	5 920 000 000 EUR	Nėra duomenų
	Dalyviai, kuriems suteikta parama kovojant su COVID-19 pandemija arba neutralizuojant jos padarinius (CV31)	5 730 000 asmenų	Nėra duomenų
Sveikatos priežiūra	Sveikatos priežiūros darbuotojai, kurie pasinaudojo ESF parama (CVHC)	68 000 asmenų	Nėra duomenų
Investicijos į užimtumą, švietimą ir socialines paslaugas	Dalyviai, kurie pasinaudojo parama sutrumpinto darbo laiko tvarkai (CVST)	1 314 000 asmenų	Nėra duomenų
	Dalyviai, kurių darbo vieta išsaugota praėjus 6 mėnesiams nuo paramos teikimo pabaigos (CVR1)	888 000 asmenų	Nėra duomenų

Šaltinis – Europos Komisija.

(1) Pažymėtina, kad 2022 m. pabaigoje buvo praėję mažiau nei dveji metai nuo 2020 m. gruodžio 23 d., kai buvo priimta iniciatyva „REACT-EU“.

(2) Nustatant tikslus dėl besitęsiančių krizių neaiškiomis sąlygomis kilo tam tikrų sunkumų. Šis aspektas išsamiau nagrinėjamas 2014–2020 m. programavimo laikotarpio ERPF ir Sanglaudos fondo ex post vertinime.

(3) Rodikliai, taikyti įgyvendinant mažiau nei 15 proc. programų, neįtraukti, nes jų neįmanoma palyginti.

(4) Priimtų sprendimų ir įgyvendinimo lygio vertės, palyginti su nustatytais tikslais. Atkreipkite dėmesį, kad iki 2023 m. pabaigos šios vertės turėjo būti pasiektos 100 proc.

(5) Šie rodikliai – tai bendras užregistruotų dalyvių skaičius. Teoriškai vienas asmuo ESF finansuojamuose veiksmuose gali dalyvauti daugiau kaip vieną kartą, tačiau praktiškai tokių atvejų yra nedaug, todėl sąvokos „dalyvavimas“, „dalyviai“ ir „asmenys“ vartojamos kaip sinonimai.

(6) Kalbant apie bendrus produkto rodiklius, dalyvavimo lygis yra visų iš ESF finansuotų iniciatyvos „REACT-EU“ veiksmų dalyvių dalis. Kiek tai sietina su rezultatų rodikliais, sėkmės rodiklis atspindi teigiamų rezultatų dalį atitinkamų dalyvių grupėje.