EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2025 06 23

COM(2025) 330 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl makrofinansinės paramos teikimo trečiosioms šalims 2024 m.

{SWD(2025) 166 final}

TURINYS

1. Įvadas

2. 2024 m. makrofinansinės paramos operacijos

2.1 Rytų partnerystė

Moldova

Ukraina

2.2 Pietinės kaimyninės šalys

Egiptas

2.3 Vakarų Balkanai

Šiaurės Makedonija

3. TINKAMO MFP LĖŠŲ PANAUDOJIMO UŽTIKRINIMAS. VEIKLOS VERTINIMAI, EX POST VERTINIMAI

3.1 Veiklos vertinimai

3.2 Vertinimai

4. Bendrosios su MFP priemone susijusios tendencijos

4.1 MFP priemonės veikimas

4.2 MFP 2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje

5. Žvilgsnis į ateitį – MFP operacijos ir biudžeto būklė 2025 m.

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl makrofinansinės paramos teikimo trečiosioms šalims 2024 m. 1

1.Įvadas

Makrofinansinė parama (MFP) yra ES finansinė priemonė 2 , teikiama šalims partnerėms, susiduriančioms su mokėjimų balanso krize. Nuo 1990 m. teikiama MFP padėjo didinti šalių, besiribojančių su ES arba geografiškai esančių netoli ES ribų, makroekonominį ir finansinį stabilumą, kartu skatindama įgyvendinti struktūrines reformas. Ji teikiama tik jei su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) sudarytas neprevencinis susitarimas dėl kredito 3 . Ja siekiama sumažinti šaliai partnerei tenkantį spaudimą trumpuoju laikotarpiu, kad ji galėtų išspręsti pagrindines problemas, dėl kurių kyla įtampa mokėjimų balanse. Taip šalis gali padidinti savo fiskalinę erdvę, pagerinti savo skolos tvarumą ir sutelkti dėmesį į būtinų reformų įgyvendinimą. MFP operacijos palengvina makroekonominio koregavimo procesą, todėl gali turėti teigiamą ekonominį ir socialinį poveikį, nes šalis turi daugiau laiko ir galimybių šalinti pagrindines mokėjimų balanso krizės priežastis.

MFP dažniausiai teikiama paskolomis, finansuojamomis naudojant ES obligacijas. Nuo 2023 m. sausio mėn. MFP finansavimo metodas pasikeitė – vietoje kompensacinių paskolų 4 pradėta taikyti vieninga struktūra, kurioje obligacijų emisijos atsietos nuo konkrečių mokėjimų. Vietoje to Komisija dabar išleidžia bendras ES obligacijas ir nukreipia lėšas į centrinį finansavimo fondą, iš kurio finansuojamos skirtingos ES politikos programos (įskaitant MFP). Kai kuriais atvejais MFP gali sudaryti tik paskolos, o kitais atvejais – paskolų ir dotacijų derinys.

MFP išmokama dalimis ir tik tuo atveju, jei šalis partnerė atitinka visas su tomis išmokamomis dalimis susietas ekonominės politikos sąlygas, dėl kurių su ja buvo susitarta. Taip pat taikoma išankstinė politinė MFP suteikimo sąlyga – pagal ją privaloma laikytis demokratinių mechanizmų (be kita ko, taikyti daugiapartinę parlamentinę sistemą, laikytis teisinės valstybės principų ir gerbti žmogaus teises). Be to, taip MFP papildo nuolatinę ES bendradarbiavimo paramą ir padeda siekti platesnio masto tikslų – išsaugoti stabilumą ir didinti gerovę bei skatinti ES vertybes už ES ribų. Tai patvirtinta kelių užbaigtų MFP operacijų nepriklausomų vertinimų išvadose 5 ir neseniai atliktame pastarojo dešimtmečio operacijų metavertinime 6 .

2024 m., kurie buvo didelių iššūkių metai sparčiai vykstant geopolitiniams pokyčiams, ir toliau buvo demonstruojamas gebėjimas teikti MFP greitai ir veiksmingai reaguojant į išskirtines aplinkybes, kartu išlaikant pagrindinę MFP misiją – skatinti stabilumą. Pagal G7 ypatingųjų pajamų naudojimo paskoloms Ukrainai spartinimo (ERA) iniciatyvą, paskatintą nesiliaujančio Rusijos agresijos karo, teikiama MFP yra dar vienas įrodymas, kad Sąjunga pasiryžusi solidarumą paversti apčiuopiama parama Ukrainai ir padėti kitoms partnerėms, susiduriančiomis su karo ekonominiais padariniais. Aštrėjantys karo veiksmai Artimuosiuose Rytuose taip pat paskatino Sąjungą teikti MFP pagrindiniams šio regiono veikėjams.

2024 m. ataskaita parengta atsižvelgiant į atitinkamuose teisės aktuose nustatytas Komisijos prievoles teikti informaciją. Prie ataskaitos pridedamas Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, kuriame pateikiama išsamesnė atskirų MFP operacijų įgyvendinimo analizė.

2.2024 m. makrofinansinės paramos operacijos

2024 m., intensyvėjant Rusijos agresijai prieš Ukrainą ir šalyje esant nuolatiniams finansavimo poreikiams, Sąjunga priėmė naują išskirtinį MFP paketą Ukrainai pagal G7 ERA paskolų iniciatyvą. 2023 m. išmokėjus 18 mlrd. EUR pagal MFP+ programą Ukrainos priemonė 2024 m. tapo pagrindine Sąjungos paramos Ukrainos biudžetui priemone, pagal kurią biudžetui suteikta 16,5 mlrd. EUR paramos. Nepaisant to, dėl besitęsiančios Rusijos agresijos Ukrainos finansavimo poreikiai 2024 m. išliko itin dideli. Tai paskatino G7 vadovus 2024 m. viduryje įsipareigoti suteikti 45 mlrd. EUR ERA paskolų, kurios turi būti grąžintos naudojant ypatingąsias pajamas, gautas iš imobilizuoto Rusijos valstybės turto. Įgyvendindama šį įsipareigojimą ES priėmė Reglamentą (ES) 2024/2773, kuriuo sukuriamas skolinimo Ukrainai bendradarbiavimo mechanizmas ir Ukrainai suteikiama iki 18,1 mlrd. EUR išskirtinė MFP itin palankiomis sąlygomis, siekiant kuo labiau sumažinti spaudimą Ukrainos viešiesiems finansams. Paskoloms taikomas 45 metų terminas ir 10 metų lengvatinis laikotarpis. Grąžinimas visų pirma priklausys nuo ypatingųjų pajamų, susietų su imobilizuotu Rusijos valstybės turtu. MFP paskelbta 2024 m. gruodžio mėn., o mokėjimai numatyti per visus 2025 m.

2024 m. Sąjunga taip pat išmokėjo paskutines dalis pakoreguotos Moldovai skirtos MFP, skirtos padėti spręsti 2021 m. spalio mėn. prasidėjusios energetikos krizės padarinius ir atsverti tebesitęsiančios Rusijos agresijos prieš Ukrainą šalutinį poveikį. Tuo tarpu pusė iš 100 mln. EUR MFP, kurią susitarta skirti Šiaurės Makedonijai, buvo sėkmingai išmokėta kaip parama šiai šaliai esant įtemptoms pasaulio finansų sąlygoms, kylant energijos kainoms ir atsiradus netikėtiems valstybės valdomų įmonių elektros energijos nuostoliams. Antrąją ir paskutinę MFP dalį galima gauti iki 2026 m., tačiau dėl nepakankamos pažangos įgyvendinant politikos sąlygas mažai tikėtina, kad ja bus pasinaudota.

Pripažindama sudėtingą Egipto finansinę padėtį ir svarbų stabilizuojantį jo vaidmenį regione Komisija 2024 m. kovo mėn. pasiūlė 5 mlrd. EUR MFP, įskaitant 1 mlrd. EUR skubią trumpalaikę operaciją – parama buvo išmokėta 2024 m. gruodžio mėn., atsižvelgiant į ekonomines reformas ir su žmogaus teisėmis susijusius tarpinius tikslus. Europos Parlamentas ir Taryba toliau svarsto pasiūlymą dėl likusių 4 mlrd. EUR ir Komisijos pasiūlymą dėl MFP Jordanijai, kurį numatoma priimti 2025 m. II ketv.

MFP operacijų įgyvendinimo būklė 2024 m. (pagal regionus)

2.1Rytų partnerystė

·Moldova

Moldova po truputį atsigauna po 2021 m. energetikos krizės. 2023 m. prasidėjo jos ekonomikos atsigavimas, o 2024 m. jis dar sustiprėjo – tuomet BVP augo 2,6 %. Didesnis privatus vartojimas dėl mažos infliacijos ir didėjančio realiojo darbo užmokesčio kartu su atsigaunančiomis investicijomis kompensavo silpną eksporto augimą. Realusis darbo užmokestis ir toliau didėjo, o laisvesnė pinigų politika sudarė palankias sąlygas skolinimuisi vartojimui ir investicijoms. Einamosios sąskaitos deficitas 2024 m. padidėjo po staigaus sumažėjimo 2023 m. – tai lėmė didesnis prekybos deficitas dėl mažėjančio prekių eksporto ir stabilaus importo. Prekių eksporto sumažėjimą iš dalies kompensavo didėjantis paslaugų, visų pirma IRT sektoriaus, eksportas. 2024 m. II ketv. perlaidos toliau mažėjo iki 11,4 % BVP, o per pirmuosius tris 2024 m. ketvirčius mažėjo TUI šalyje srauto dalis, palyginti su BVP. 2024 m. biudžeto deficitas sumažėjo iki 3,9 % BVP 2024 m. dėl geresnio pajamų surinkimo, mažesnių kapitalo išlaidų ir tikslingesnių paramos priemonių, kuriomis siekiama sušvelninti didelių energijos kainų poveikį namų ūkiams. 2024 m. vyriausybė ir toliau orientavosi į reformas bei laikėsi įsipareigojimo siekti makroekonominio stabilumo, tačiau neigiama rizika (ypač susijusi su energetikos padėtimi) išliko didelė. 2024 m. oficialiai pradėtos derybos dėl stojimo į ES, o referendume nedidele dauguma pritarta siūlomoms konstitucinėms pataisoms siekiant įstoti į ES.

2021 m. Moldova smarkiai nukentėjo nuo energetikos krizės. 2021 m. lapkričio 19 d. gavusi Moldovos prašymą Komisija parengė pasiūlymą dėl iki 150 mln. EUR vertės MFP (120 mln. EUR vidutinės trukmės paskolų ir 30 mln. EUR dotacijų). 2022 m. balandžio 6 d. Parlamentas ir Taryba šiuo klausimu priėmė sprendimą (Sprendimas (ES) 2022/563). 2022 m. birželio 22 d. buvo pasirašytas su šia MFP susijęs susitarimo memorandumas, susitarimas dėl paskolos programos ir susitarimas dėl dotacijos, o 2022 m. liepos 14 d. juos ratifikavo Moldovos parlamentas.

Reaguodama į didėjantį tiesioginį ir netiesioginį Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą poveikį Moldovos ekonomikai, 2023 m. sausio 24 d. Komisija parengė pasiūlymą padidinti vykdomą MFP iki 145 mln. EUR. Iki 100 mln. EUR šios sumos sudarė paskolos, o 45 mln. EUR – dotacijos. 2023 m. birželio 14 d. Europos Parlamentas ir Taryba šiuo klausimu priėmė sprendimą (Sprendimas (ES) 2023/1165). Šiuo sprendimu bendra pagal šią MFP teikiama parama padidinta iki 295 mln. EUR (iš jų 75 mln. EUR numatyta dotacijomis). Papildoma finansinė parama pagal MFP suteikta iš didesnio Moldovai skirto ES paramos paketo, apie kurį Komisijos Pirmininkė pranešė 2022 m. lapkričio mėn. ir į kurį taip pat buvo įtraukta 105 mln. EUR parama biudžetui.

MFP buvo išmokėta penkiomis dalimis pagal 2023 m. rugsėjo 5 d. įsigaliojusį iš dalies pakeistą susitarimo memorandumą. Pirmoji 50 mln. EUR dalis (iš jų 15 mln. EUR dotacijomis) buvo išmokėta 2022 m. rugpjūčio 1 d. Antroji 50 mln. EUR dalis (10 mln. EUR dotacijomis) buvo išmokėta 2023 m. kovo 22 d. Trečioji dalis (t. y. pirmoji papildoma dalis iš papildomos MFP) buvo išmokėta 2023 m. spalio 25 d. (50 mln. EUR paskolomis) ir 2023 m. spalio 27 d. (22,5 mln. EUR dotacijomis). Ketvirtoji dalis (t. y. antroji papildoma dalis iš pakoreguotos MFP) buvo išmokėta 2024 m. liepos 18 d. (50 mln. EUR paskolomis ir 22,5 mln. EUR dotacijomis). Penktoji ir paskutinė dalis buvo išmokėta 2024 m. gruodžio 17 d. (45 mln. EUR paskolomis) ir gruodžio 18 d. (5 mln. EUR dotacijomis).

MFP išmokėjimas priklausė nuo teigiamų rezultatų įgyvendinant Moldovai skirtą 2021 m. gruodžio mėn. priimtą ir 2022 m. gegužės mėn. padidintą TVF išplėstinę kredito priemonę / išplėstinę fondo priemonę. Padidinta fondo programa siekia 815 mln. USD. 2023 m. gruodžio mėn. TVF vykdomoji valdyba taip pat patvirtino Moldovai skirtą susitarimą pagal Atsparumo ir tvarumo priemonę dėl 173 mln. USD atitinkančios sumos, kuria siekiama paremti Moldovos pastangas didinti atsparumą klimato sukrėtimams, remti energetikos sektoriaus reformas, gerinti vidaus finansų sektoriaus pasirengimą ir telkti tvarius finansus. Netikėtas Moldovos nacionalinio banko valdytojo atleidimas 2023 m. gruodžio mėn. paskatino diskusijas apie gero valdymo ir centrinio banko nepriklausomumo svarbą. Dėl to buvo imtasi tam tikrų priemonių, kurios leido TVF 2024 m. birželio 28 d. sėkmingai užbaigti penktąją peržiūrą pagal išplėstinės kredito priemonės / išplėstinės fondo priemonės susitarimus ir pirmąją peržiūrą pagal būtiną pastovų finansavimą. 2024 m. gruodžio 17 d. TVF užbaigė šeštąją peržiūrą pagal išplėstinės kredito priemonės / išplėstinės fondo priemonės susitarimus ir antrąją peržiūrą pagal Moldovai skirtą būtiną pastovų finansavimą ir leido išmokėti 162,6 mln. USD. Numatoma, kad TVF programa apims dar dvi peržiūras ir bus vykdoma iki 2025 m. spalio mėn.

·Ukraina

Nors nuo Rusijos plataus masto invazijos 2022 m. Ukrainos žmogiškasis ir fizinis kapitalas buvo smarkiai suniokotas, jos ekonomika pasirodė esanti nepaprastai atspari. 2023 m. BVP paaugo 5,3 % ir prognozuojama, kad 2024 m. bus paaugęs 3,5 %, nors 2024 m. antrąjį pusmetį užfiksuotas tam tikras augimo sulėtėjimas. Prie atsigavimo prisidėjo vėl atverti eksporto maršrutai (ypač per Juodąją jūrą ir Dunojų) ir didelė tarptautinė finansinė parama (įskaitant ES išskirtinę MFP 2023 m. ir Ukrainos priemonės įgyvendinimą, prasidėjusį 2024 m.). Infliacija, 2023 m. gerokai sumažėjusi, 2024 m. pabaigoje paaugo dėl išaugusių elektros energijos sąnaudų suintensyvėjus atakoms prieš energetikos infrastruktūrą ir sparčiai išaugus darbo užmokesčiui dėl darbo jėgos trūkumo. Į tai reaguodamas Ukrainos nacionalinis bankas sugriežtino pinigų politiką – 2025 m. sausio mėn. padidino palūkanų normą iki 14,5 %. 2024 m. einamosios sąskaitos deficitas padidėjo iki 7,6 % BVP, daugiausia dėl sumažėjusių tarptautinių dotacijų, o prekybos deficitas išliko stabilus, nes padidėjęs importas gynybai ir atstatymui kompensavo eksporto prieaugį. Nepaisant sudėtingos aplinkos, bankų sektorius išlieka stabilus ir pelningas, neveiksnių paskolų dalis mažėja, o kapitalo rezervai yra pakankami. Viešieji finansai ir toliau patiria spaudimą – 2024 m. fiskalinis deficitas sudarė 19,1 % BVP, daugiausia dėl didelių gynybos ir atstatymo išlaidų. Tikimasi, kad 2025 m. mokesčių priemonės padidins pajamas, tačiau fiskalinis atotrūkis išlieka didelis. Žvelgiant į ateitį, augimo perspektyvas temdo netikrumas, susijęs su (energetikos) infrastruktūros naikinimu, darbo jėgos trūkumu ir būsima karo eiga. Atsižvelgiant į tai, ilgalaikė tarptautinė parama išlieka labai svarbi Ukrainos ekonominiam stabilumui ir gebėjimui atremti Rusijos agresijos karą.

2023 m. išmokėjus 18 mlrd. EUR pagal MFP+ programą, 2024 m. pagrindine Sąjungos paramos biudžetui priemone tapo Ukrainos priemonė – pagal I veiklos sritį suteikta 16,5 mlrd. EUR paramos. Nepaisant to, stiprėjanti ir besitęsianti Rusijos agresija dar labiau padidino finansavimo poreikius 2024 ir vėlesniems metams. Nepaisant paramos pagal Ukrainos priemonę ir kitų partnerių įnašų, susidarė likutinis finansavimo deficitas. Į tai reaguodami G7 vadovai 2024 m. birželio mėn. aukščiausiojo lygio susitikime Apulijoje (Italija) įsipareigojo suteikti Ukrainai 45 mlrd. EUR ERA paskolų, kurios būtų grąžintos naudojant būsimas ypatingąsias pajamas, gautas iš Sąjungoje ir kituose susijusiose jurisdikciją turinčiuose subjektuose laikomo imobilizuoto Rusijos valstybės turto.

Remdamasi šiuo įsipareigojimu 2024 m. rugsėjo 20 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriamas skolinimo Ukrainai bendradarbiavimo mechanizmas ir Ukrainai suteikiama išskirtinė MFP. 2024 m. spalio 24 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė šį pasiūlymą kaip Reglamentą (ES) 2024/2773 (skolinimo Ukrainai bendradarbiavimo mechanizmo reglamentą) ir jis įsigaliojo 2024 m. spalio 29 d. Remdamasi patvirtintais G7 partnerių įnašais po 2024 m. spalio 25 d. Vašingtone įvykusio G7 finansų ministrų susitikimo, Sąjunga patvirtino Ukrainai 18,1 mlrd. EUR MFP paskolą, kuri turėjo būti išmokėta vienu mokėjimu. 2024 m. gruodžio 18 d. Europos Komisija priėmė sprendimą, kuriuo leidžiama atlikti šį vieną mokėjimą, o pirmoji 3 mlrd. EUR dalis Ukrainai išmokėta 2025 m. sausio 10 d. Tolesni mokėjimai bus atliekami per visus 2025 m.

Atsižvelgiant į išskirtines aplinkybes, ši MFP pasižymi itin palankiomis sąlygomis. Ukrainai oficialiai išlieka prievolė grąžinti ERA paskolas, tačiau grąžintinas lėšas ketinama finansuoti ypatingosiomis pajamomis, gautomis iš imobilizuoto Rusijos turto. Todėl nesitikima, kad paskolas Ukraina grąžins tiesiogiai iš nuosavų išteklių. Vietoje to grąžinimas bus tvarkomas per skolinimo Ukrainai bendradarbiavimo mechanizmą, kad Ukraina galėtų iš anksto pajusti šių ypatingųjų pajamų naudą patirdama kuo mažesnį poveikį viešiesiems finansams. Be to, jei ypatingųjų pajamų nepakaks MFP paskolai grąžinti, itin palankus 45 metų terminas ir 10 metų lengvatinis laikotarpis iki paskolos grąžinimo pradžios suteiks daug galimybių Ukrainos makrofiskalinei padėčiai stabilizuoti. Šiuo finansavimo susitarimu ne tik mažinama našta Ukrainos viešiesiems finansams trumpuoju laikotarpiu, bet ir užtikrinama, kad 2030 m. prasidėsiantys skolos aptarnavimo srautai išliks kontroliuojami, taip gerokai sumažinant riziką finansų stabilumui atsigavimo laikotarpiu. Pajamų srautas į skolinimo Ukrainai bendradarbiavimo mechanizmą priklauso nuo tolesnio minėto turto imobilizavimo, kuris kartu su kitomis sankcijomis atnaujinamas kas šešis mėnesius. Paskutinį atnaujinimą Taryba priėmė 2025 m. sausio 27 d. Kad sankcijos būtų atnaujintos, reikia vieningo Tarybos pritarimo.

Kaip ir pagal ankstesnes MFP programas, šios išskirtinės 18,1 mlrd. EUR MFP paskolos išmokėjimui buvo nustatyta sąlyga, kad turi būti vykdomi Sąjungos ir Ukrainos susitarimo memorandume nustatyti politiniai įsipareigojimai. Susitarimo memorandumas, kurį 2024 m. lapkričio 7 d. patvirtino valstybių narių MFP komitetas, įsigaliojo 2024 m. gruodžio 4 d. Sėkmingai įgyvendinus politikos sąlygas, atitinkančias esmines Ukrainos plano sąlygas (apimančias pagrindines reformų sritis, tokias kaip makrofinansinis stabilumas, valstybės valdomos įmonės, viešasis administravimas, teisinė valstybė ir gynyba), 2024 m. gruodžio 18 d. MFP paskola buvo išmokėta vienu mokėjimu.

2.2Pietinės kaimyninės šalys

·Egiptas

Vis nestabilesnė padėtis Palestinoje turėjo padarinių visam regionui, įskaitant Egiptą. Tačiau nuo 2024 m. ekonominės nuotaikos Egipte labai pagerėjo, kai 2024 m. kovo mėn. buvo suvienodintas fragmentuotas valiutos kurso režimas – tam padėjo dideli tarptautinių partnerių įsipareigojimai dėl finansavimo. Realusis BVP per praėjusius finansinius metus (2023–2024 finansinių metų liepos–birželio mėn.) padidėjo 2,4 % (2022–2023 finansiniais metais buvo 3,8 %) ir 2024 m. III ketv. pasiekė 3,5 %, palyginti su ankstesniais metais. Nedarbas išliko iš esmės stabilus ir 2024 m. rugsėjo mėn. siekė 6,7 % (2024 m. – 7,0 %). Vartotojų kainų infliacija išliko didelė ir 2024 m. gruodžio mėn. siekė 24,1 %, tačiau ji buvo mažesnė už 2024 m. vasario mėn. pasiektą laikiną piką – 35,7 %. Nuo vasario iki gruodžio mėn. oficialūs rezervai padidėjo nuo 35,3 mlrd. USD iki 47,1 mlrd. USD (tai atitinka maždaug 10 mėnesių importo). Tai lėmė vienas po kito skirti asignavimai pagal precedentinį Ras El-Hekmos susitarimą – 35 mlrd. USD investiciją iš Jungtinių Arabų Emyratų valstybės fondo į nekilnojamojo turto projektą Egipto šiaurinėje pakrantėje. Vienkartinės pajamos iš Ras El-Hekmos buvo naudingos ir fiskalinio deficito požiūriu – 2023–2024 finansiniais metais jis sumažėjo iki 3,6 % BVP (palyginti su 6,2 % BVP ankstesniais finansiniais metais). Per tą patį laikotarpį labai pagerėjo pirminis balansas. TVF duomenimis, iki 2023–2024 finansinių metų pabaigos valstybės skola sumažėjo iki 90,9 % BVP (palyginti su 95,9 % ankstesniais finansiniais metais), nes kai kurios pagal Ras El-Hekmos investicijų susitarimą gautos pajamos buvo panaudotos skolai sumažinti. Per 2023–2024 finansinius metus einamosios sąskaitos deficitas padidėjo iki 5,5 % BVP (palyginti su 1,2 % BVP ankstesniais finansiniais metais). Nuo kovo mėn. suvienodinus valiutos kursus ir dėl tarptautinės paramos padidėjus pasitikėjimui augo eksportas ir turizmas, tačiau neigiamas poveikis einamajai sąskaitai dėl neramumų Raudonojoje jūroje užsitęsė ir tikriausiai atslūgs tik po truputį.

2024 m. kovo 17 d. ES ir Egiptas susitarė gilinti savo santykius ir plėtoti strateginę bei visapusišką partnerystę siekiant bendros gerovės, stabilumo ir saugumo, apimančią konkrečias bendradarbiavimo sritis. Partnerystės pagrindas – iki 7,4 mlrd. EUR finansinis paketas, kurį sudaro trumpalaikė ir ilgalaikė parama būtinai makrofiskalinei ir socialinei bei ekonominei reformų darbotvarkei. Atsižvelgdama į sunkią Egipto ekonominę ir finansinę padėtį ir jo kaip svarbaus stabilizuojančio veiksnio vaidmenį vis nestabilesniame regione Komisija 2024 m. kovo 15 d. pasiūlė paremti Egiptą dviem MFP operacijomis ir suteikti ilgalaikes paskolas itin palankiomis sąlygomis, kurių bendra vertė – iki 5 mlrd. EUR. MFP paketas buvo suskirstytas į i) pasiūlymą dėl 1 mlrd. EUR trumpalaikės MFP operacijos (išimtinai pagal SESV 213 straipsnį 7 ), pagal kurią visas lėšas būtų galima išmokėti viena dalimi 2024 m. atsižvelgiant į skubius Egipto finansavimo poreikius (ir Europos Parlamento pertrauką prieš 2024 m. vasarą vykusius rinkimus), ir ii) pasiūlymą dėl įprastos MFP operacijos iki 4 mlrd. EUR (pagal SESV 212 straipsnį). 2024 m. balandžio 12 d. Taryba priėmė trumpalaikę MFP (Sprendimas (ES) 2024/1144) . Šiuo metu Europos Parlamentas ir Taryba svarsto pasiūlymą dėl įprastos MFP.

MFP paketas buvo pasiūlytas kartu su papildyta TVF išplėstine fondo priemone vadovaujantis 2024 m. kovo 6 d. pasiektu tarnybų lygmens susitarimu, kurį TVF vykdomoji valdyba priėmė 2024 m. kovo 29 d. Ši programa, kuri pirmą kartą priimta 2022 m. gruodžio mėn., buvo padidinta nuo 3 mlrd. USD iki 8 mlrd. USD ir yra tvirtas pagrindas tolesnei pažangai vykdant ekonomikos reformas. TVF ir Egiptas pasiekė tarnybų lygmens susitarimą dėl ketvirtosios peržiūros 2024 m. gruodžio 24 d.

Trumpalaikė MFP buvo pagrįsta susitarimo memorandumu. Susitarimo memorandume nustatyta, kad parama bus išmokėta viena dalimi, ir išdėstytos sutartos ekonominės politikos reformos, skirtos makroekonominiam stabilumui ir atsparumui didinti, verslo aplinkai ir konkurencingumui gerinti ir žaliajai pertvarkai spartinti. Pagal susitarimo memorandumą paramos išmokėjimas priklausė nuo: i) sutartų ekonominės politikos reformų įgyvendinimo; ii) konkrečių ir įtikinamų veiksmų, kuriais kuriami veiksmingi demokratiniai mechanizmai (įskaitant daugiapartinę parlamentinę sistemą), užtikrinama teisės viršenybė ir gerbiamos žmogaus teisės, įgyvendinimo ir iii) laiku vykdomo išmokėjimo pagal TVF programą. Bendras įgyvendinimo vertinimas buvo teigiamas. 2024 m. gruodžio 18 d. buvo priimtas sprendimas dėl MFP patvirtinimo, o 2024 m. gruodžio 27 d. vienu mokėjimu išmokėta visa suma.

2.3Vakarų Balkanai

·Šiaurės Makedonija

Ekonomikos atsigavimas po COVID-19 išlieka lėtas. Reali ekonomikos apimtis 2024 m. padidėjo 2,8 %. Augimą skatino investicijos ir valdžios sektoriaus vartojimas – pastarasis iš dalies atspindėjo didelį darbo užmokesčio viešajame sektoriuje augimą. Augant realioms pajamoms spartėjo ir namų ūkių vartojimo augimas. Išorės balanso poveikis augimui buvo neigiamas, nes paklausa pagrindinėse eksporto rinkose buvo silpna. Infliacija, kuri metų pradžioje buvo sumažėjusi, nuo rugsėjo mėn. vėl padidėjo iki 3,5 % metinio vidurkio – 2023 m. ji siekė 9,4 %. Šį padidėjimą metų pabaigoje daugiausia lėmė kylančios maisto, alkoholio ir tabako kainos, nepaisant vyriausybės nustatytų pagrindinių prekių kainų viršutinių ribų. Nors dėl sumažėjusių energijos kainų 2023 m. pabaigoje buvo užfiksuotas nedidelis einamosios sąskaitos balanso perteklius, 2024 m. jis vėl tapo deficitiniu (–2,3 %) dėl išaugusio prekybos prekėmis deficito ir mažesnio antrinių pajamų pertekliaus. Taip pat padidėjo pirminių pajamų deficitas.

2023 m. vasario 6 d. Komisija priėmė pasiūlymą suteikti Šiaurės Makedonijai iki 100 mln. EUR MFP sumą paskolomis, išmokėtinomis dviem lygiomis dalimis. 2023 m. liepos 12 d. buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (Sprendimas (ES) 2023/1461), o 2024 m. sausio mėn. su Šiaurės Makedonijos institucijomis pasirašytas susitarimo memorandumas. Susitarimo memorandume nustatyta dvidešimt politikos sąlygų (aštuonios iš jų susijusios su pirmąja paramos dalimi) viešųjų finansų, verslo aplinkos, švietimo ir darbo rinkos, energetikos ir teisminių institucijų, gero valdymo bei kovos su korupcija srityse. Komisija patvirtino, kad visos pirmosios dalies sąlygos buvo įvykdytos, ir 2024 m. balandžio 22 d. nusprendė išmokėti atitinkamą 50 mln. EUR sumą.

MFP siejama su teigiamais rezultatais, pasiektais įgyvendinant esamą TVF programą. Gavusi valdžios institucijų prašymą ir pasiekus tarnybų lygmens susitarimą 2022 m. lapkričio 22 d. TVF vykdomoji valdyba patvirtino 24 mėnesių trukmės susitarimą pagal prevencinę ir likvidumo liniją. 2024 m. sausio mėn. TVF užbaigė pirmąją programos peržiūrą. Tačiau 2024 m. lapkričio mėn. TVF prevencinė ir likvidumo linija nustojo galioti neatlikus antrosios peržiūros – tai reiškia, kad šiuo metu nėra įvykdyta viena esminė išankstinė antrosios ir galutinės MFP dalies išmokėjimo sąlyga.

Pirmoji MFP dalis buvo sėkmingai išmokėta, tačiau antrosios ir paskutinės MFP dalies panaudojimas yra mažai tikėtinas. Naujoji vyriausybė nepadarė pažangos įgyvendindama politikos sąlygas, susietas su galutine 50 mln. EUR dalimi, įskaitant kelių įstatymų priėmimo parlamente užtikrinimą, be kita ko, antrinės teisės aktų, susijusių su energijos vartojimo efektyvumo įstatymu, priėmimą parlamente ir naujo įstatymo dėl kovos su pinigų plovimu įgyvendinimą. Be to, Šiaurės Makedonija neseniai sudarė sutartį su Vengrijos valstybės valdomu banku „Eximbank“ dėl dviejų dvišalių paskolų po 500 mln. EUR už palankią palūkanų normą, o tai mažina išorės finansavimo poreikius. Šiomis aplinkybėmis antrosios MFP dalies išmokėjimas mažai tikėtinas. Galimybės pasinaudoti MFP laikotarpis baigiasi 2026 m. rugpjūčio mėn.

3.TINKAMO MFP LĖŠŲ PANAUDOJIMO UŽTIKRINIMAS. VEIKLOS VERTINIMAI, EX POST VERTINIMAI

3.1Veiklos vertinimai

Pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 (toliau – Finansinis reglamentas) reikalavimus Komisija, padedama išorės konsultantų, atlieka veiklos vertinimus, kad gautų deramus patikinimus, jog paramą gaunančiose šalyse tinkamai veikia administracinės ir finansinės procedūros.

Atliekant veiklos vertinimus daugiausia dėmesio skiriama viešųjų finansų valdymo sistemoms (visų pirma tam, kaip organizuojamas finansų ministerijų ir centrinių bankų darbas ir kokias procedūras jie taiko), t. y. kaip administruojamos sąskaitos, į kurias pervedama ES finansinė pagalba. Ypatingas dėmesys taip pat skiriamas išorės audito institucijų veiklai, nepriklausomumui, darbo programoms ir jų atliekamų patikrinimų veiksmingumui. Taip pat tikrinamos centriniu lygmeniu vykdomos viešųjų pirkimų procedūros.

Prieš COVID-19 operaciją atliktas Moldovos 2020 m. veiklos vertinimas parodė, kad nuo 2015 m., kai buvo atlikta paskutinė peržiūra, padaryta didelė pažanga viešųjų finansų valdymo sistemų ir finansinių procedūrų srityje. Jame padaryta išvada, kad Moldovos finansinės procedūros yra tinkamos tolesnei MFP programai. Naujausias su Ukrainos administracinėmis ir finansinėmis procedūromis susijęs veiklos vertinimas buvo atliktas 2022 m. prieš suteikiant išskirtinę MFP paramą ir MFP+. Tai buvo trečiasis toks Ukrainoje atliktas vertinimas, nors šį kartą jis dėl vykstančio karo buvo atliktas nuotoliniu būdu. Apskritai padaryta išvada, kad nuo paskutinio 2018 m. atlikto vertinimo padaryta didelė viešųjų finansų valdymo sistemų ir kitų finansinių procedūrų stiprinimo pažanga. Taip pat atkreiptas dėmesys į tęstinį Ukrainos valdžios institucijų ryžtą sistemą nuolat tobulinti. Vertinime pabrėžta, kad reikėtų teikti pirmenybę viešųjų finansų valdymo reformoms svarbiausiose srityse, ir rekomenduota imtis tolesnių veiksmų, kai pagerės saugumo situacija, atsižvelgiant į būsimus didelius atstatymo darbus. Ukrainos priemonė apima griežtas audito ir kontrolės priemones, įskaitant nepriklausomos audito valdybos, kuriai pavesta įvertinti Ukrainos valdymo ir kontrolės sistemų veiksmingumą ir reguliariai vykdyti auditą vietoje, sukūrimą.

2023 m. pradėtas Šiaurės Makedonijos veiklos vertinimas pagal naująją MFP operaciją. Išorės konsultantai nustatė, kad šalies finansinės procedūros yra patenkinamos, o jos viešųjų finansų valdymo sistema apskritai yra patikima, atkreipdami dėmesį į didelę pastarojo meto pažangą.

Rengiantis naujosioms MFP operacijoms Egipte ir Jordanijoje 2024 m. atlikti du veiklos vertinimai: pirmoji Egipto MFP dalis visiškai įgyvendinta 2024 m., o likusią MFP dalį teisėkūros institucijos turėtų priimti 2025 m. kartu su Jordanijos MFP. Egipto veiklos vertinimas buvo antrasis nuo 2013 m., dėl vėluojančio patikimumo patvirtinimo dalis šio vertinimo buvo atlikta nuotoliniu būdu. Egipto valdžios institucijos padarė didelę pažangą, be kita ko, priėmė naujų viešųjų finansų valdymo ir bankų operacijų reglamentavimo teisės aktų. Nustatyta, kad Egipto viešųjų finansų valdymo sistema ir finansinės procedūros yra tinkamos MFP programai su sąlyga, kad reformos bus tęsiamos. Jordanijos veiklos vertinimas buvo antrasis nuo 2020 m. – jo metu patvirtinta pažanga tobulinant viešųjų finansų valdymo sistemas ir didinant viešųjų lėšų veiksmingumą. Tačiau išlieka tam tikrų problemų, įskaitant ribotą audito biuro nepriklausomumą ir skaidrumą, nepakankamą naudojimąsi viešųjų pirkimų skundų peržiūros komiteto įgaliojimais ir nepakankamai išvystytą antrinę valstybės vertybinių popierių rinką. Nepaisant šių problemų, vertinime padaryta išvada, kad Jordanijos finansinės sistemos suteikia tvirtą pagrindą MFP programai. Į Jordanijos ir Egipto veiklos vertinimų išvadas bus atsižvelgta rengiant abiejų šalių MFP ekonominės politikos sąlygas.

3.2Vertinimai

Pagal Finansinį reglamentą ir atitinkamus MFP sprendimus Komisija, siekdama įvertinti MFP operacijų poveikį, atlieka užbaigtų MFP operacijų vertinimus 8 . Du pagrindiniai šių vertinimų tikslai yra išanalizuoti MFP poveikį paramą gaunančios šalies ekonomikai, ypač jos išorės pozicijos tvarumui, ir įvertinti papildomą Sąjungos veiksmų naudą.

2024 m. Komisija užbaigė bendrą Rytų partnerystės šalims Moldovai, Sakartvelui ir Ukrainai skirtų (2017–2020 m.) operacijų ex post vertinimą. Išorės ataskaita ir prie jos pridedamas tarnybų darbinis dokumentas buvo paskelbti 2025 m. sausio mėn. Remiantis šio tyrimo rezultatais padaryta išvada, kad visose trijose šalyse operacijos padarė teigiamą poveikį skolos tvarumui ir makroekonominei padėčiai. Šis poveikis buvo itin didelis Ukrainoje dėl didesnio operacijos masto ir sudėtingesnės šios šalies makroekonominės padėties. Apskritai vertinime padaryta išvada, kad trimis operacijomis pavyko paskatinti teigiamus pokyčius keliose svarbiose reformų srityse, jos atitinka bendrą ES politikos sistemą ir yra suderinamos su valdžios institucijų reformų darbotvarke bei kitų paramos teikėjų programomis.

2024 m. Komisija pradėjo ex post vertinimą dėl COVID-19 MFP operacijų 10 šalių partnerių (2020–2022 m.) ir jis bus paskelbtas kartu su pridedamu tarnybų darbiniu dokumentu 2025 m. Vertinimo tyrime bus įvertintas 2020 m. Rytų kaimynystės, Vakarų Balkanų ir pietinių kaimyninių šalių partneriams pateiktas 3 mlrd. EUR MFP paketas, kuriuo siekta sušvelninti ekonominį COVID-19 pandemijos poveikį.

4.Bendrosios su MFP priemone susijusios tendencijos

4.1MFP priemonės veikimas

2013 m. Bendrame Europos Parlamento ir Tarybos pareiškime dėl MFP 9 pažymima, kad parama yra makroekonominio ir finansinio pobūdžio, ir aiškiai teigiama, kad ja „siekiama atkurti reikalavimus atitinkančių šalių ir teritorijų, patiriančių išorės finansavimo sunkumų, tvarią išorės finansų būklę“. Todėl siekiant MFP sėkmingai taikyti kaip skubią priemonę svarbu, kad ji būtų sutelkta veiksmingai ir laiku. Dažnai pastebima, kad sprendimų priėmimas pagal įprastą teisėkūros procedūrą labai ilgai trunka – tai yra didelis krizių valdymo priemonės, kuri skirta greitai reaguoti į mokėjimų balanso krizę, trūkumas 10 .

Tačiau išskirtinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su COVID-19 krize ir Rusijos agresijos karu prieš Ukrainą, atitinkami MFP paketai buvo priimti labai greitai, nes visos institucijos visapusiškai pasinaudojo turimomis procedūrinėmis lankstumo galimybėmis. Šiais atvejais Europos Parlamentas ir Taryba susitarė naudoti esamas skubos procedūras. Jos sudarė sąlygas patvirtinti atitinkamą paramą per vieną mėnesį nuo atitinkamų Komisijos pasiūlymų pateikimo. Europos Parlamentas pritaikė specialią Darbo tvarkos taisyklių nuostatą (163 straipsnį), kuri leidžia iškart priimti pasiūlymą plenariniame posėdyje, praleidžiant įprastą Tarptautinės prekybos komiteto (INTA) etapą.

Europos Parlamento ir Tarybos darbo tvarkos taisyklėse numatyta skubos procedūra, reikalinga sprendimui greitai priimti išimtiniais atvejais, tačiau standartinė procedūra trunka gerokai ilgiau. Tuo įsitikinta Komisijai neseniai pateikus pasiūlymą dėl MFP Jordanijai – pasiūlymas pateiktas 2024 m. balandžio mėn., tačiau numatoma, kad jis bus priimtas ne anksčiau kaip 2025 m. II ketv. Tokia ilga trukmė iš dalies susijusi su 2024 m. birželio mėn. vykusiais Europos Parlamento rinkimais ir poreikiu po jų iš naujo sudaryti komitetus. Kalbant apie Egiptą, būtinybė turėti galimybę skubiai suteikti pirmąją paramos dalį jau 2024 m. antrąjį pusmetį paskatino Komisiją 2024 m. kovo mėn. išimties tvarka nuspręsti pasiūlyti pirmąją skubią, bet trumpalaikę MFP operaciją, skirtą padėti Egiptui pagal SESV 213 straipsnį, (ji taikoma tais atvejais, kai reikalinga skubi finansinė parama, kurią turi patvirtinti tik Taryba). Tačiau Komisija pripažino, kad toks metodas nėra geriausias, todėl pasiūlė didžiąją MFP paramos Egiptui dalį suteikti per antrą ir labiau vidutinio laikotarpio MFP operaciją laikantis įprastų procedūrų pagal SESV 212 straipsnį (įtraukiant abi teisėkūros institucijas, o ne tik Tarybą). Šiomis aplinkybėmis svarbu pažymėti, kad buvo iš dalies pakeista supaprastinta Europos Parlamento sprendimo priėmimo procedūra 11 . Kitaip nei pagal skubos procedūrą, pagal supaprastintą procedūrą nebereikia pirmininko prašymo, kad pasiūlymą būtų galima laikyti skubiu, – taip supaprastinamas sprendimo priėmimo procesas, kuriam reikia mažiau patvirtinimo etapų nei pagal standartinę procedūrą. Ši procedūra dar nebuvo taikyta esamai MFP, tačiau galėtų būti labai tinkama atsižvelgiant į skubų MFP pobūdį ir yra sveikintinas žingsnis siekiant galimai padidinti įprastų operacijų veiksmingumą.

Išskirtinė Ukrainai skirta ERA MFP vėl buvo vykdoma be aiškaus ryšio su TVF programa (net jei Ukraina gauna naudos iš išmokomis skatinamos išplėstinės fondo priemonės). Be to, ji gavo naudos iš atidėjinių per ES biudžeto manevrinę maržą, kaip ir pagal MFP+ programą. Parama buvo suteikta itin palankiomis sąlygomis, taikant 45 metų terminą ir 10 metų lengvatinį laikotarpį. Grąžinimas, įskaitant palūkanas ir kitas su šia paskola susijusias išlaidas, atliekami iš ypatingųjų pajamų, gaunamų iš imobilizuoto Rusijos centrinio banko turto, taip sumažinant poveikį Ukrainos viešiesiems finansams.

Šiuo metu rengiantis kitai daugiametei finansinei programai (DFP) galima remtis naujausia su MFP susijusia patirtimi. Į ją būtų galima atsižvelgti su Europos Parlamentu ir Taryba svarstant MFP ateitį.

4.2MFP 2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje

Dabartiniam DFP laikotarpiui būdinga neįprasta įtampa daugelio šalių ekonomikoje dėl COVID-19 pandemijos padarinių visame pasaulyje. Be to, ES šalys partnerės išlieka pažeidžiamos dėl struktūrinių savo pačių ekonomikos trūkumų. Regionas taip pat tebėra veikiamas didelio geopolitinio neapibrėžtumo ir toliau patiria ekonominį nestabilumą, kurį dar labiau didina Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą, o pastaruoju metu – ir aštrėjantis konfliktas Artimuosiuose Rytuose. Atsižvelgiant į tebesitęsiančią sudėtingą pasaulinę perspektyvą, tikėtina, kad poreikis ES pajėgti teikti MFP artimiausiais metais išliks didelis, nors dėl pačios krizės priemonės pobūdžio jos apimties numatyti ir neįmanoma. Todėl svarbu užtikrinti, kad paskutiniais dabartinės DFP metais MFP priemonei ir toliau būtų galima naudoti pakankamai biudžeto išteklių.

MFP paskolos yra garantuojamos išorės veiksmų garantija pagal Reglamentą (ES) 2021/947 (toliau – KVTBP „Globali Europa“ reglamentas), taikant 9 % atidėjinių normą, kaip ir pagal ankstesnes DFP 12 . Iš pradžių buvo nustatyta, kad MFP atidėjiniams bus skirta iš viso apie 1 mlrd. EUR biudžeto lėšų – ši suma reiškia 11 mlrd. EUR paskolų. Nuo dabartinės DFP pradžios 2021 m., taip pat dėl didelės ES paramos remiant Ukrainą pagal MFP 2022 m., maždaug du trečdaliai skirtų atidėjinių jau buvo panaudoti iki 2023 m. pabaigos. Šiomis aplinkybėmis po 2024 m. vasario 1 d. neeilinio Europos Vadovų Tarybos susitikimo dėl DFP laikotarpio vidurio peržiūros į Ukrainos priemonę buvo perkelta apie 225 mln. EUR atidėjinių įsipareigojimų, susijusių su išskirtine Ukrainai skirta 2022 m. išmokėtų 5 mlrd. EUR vertės MFP operacija. Kartu su biudžeto, skirto MFP atidėjiniams, padidinimu buvo galima sutelkti pakankamai išteklių priimtai trumpalaikei Egiptui skirtai MFP finansuoti – iki 1 mlrd. EUR. Šis biudžeto padidinimas pagal KVTBP „Globali Europa“ leistų finansuoti įprastą Egiptui skirtą iki 4 mlrd. EUR vertės MFP operaciją, jei jį patvirtins teisėkūros institucijos, paliekant tam tikrų galimybių iki 2027 m. pabaigos vykdyti kitas MFP operacijas (žr. 5 skirsnį).

5.Žvilgsnis į ateitį – MFP operacijos ir biudžeto būklė 2025 m.

Atsižvelgiant į tai, kad MFP nėra programuojama ir priklauso nuo krizės, sunku tiksliai numatyti būsimas operacijas per likusį dabartinės DFP laikotarpį. Todėl šiame skirsnyje daugiausia dėmesio skiriama 2025 m. jau patvirtintoms operacijoms, taip pat nurodomos galimos operacijos, atsižvelgiant į sparčiai vykstančius geopolitinius pokyčius.

Besitęsiantis Artimųjų Rytų konfliktas padidino ekonominį netikrumą ir smarkiai paveikė šio regiono šalis. Jau planuojamos Egiptui ir Jordanijai skirtos operacijos – šios šalys nukentėjo dėl turizmo ir prekybos nuosmukio, atskleidusio abiejų šalių struktūrinius trūkumus. Egipto priklausomybė nuo nepastovaus išorės finansavimo ir pernelyg didelės valstybės kontrolės padidino spaudimą mokėjimų balansui. Jordanijoje konfliktas prisidėjo prie kitų pastarojo meto išorės sukrėtimų, kurie padidino biudžeto deficitus ir struktūrines problemas, o dėl to išaugo valstybės skola ir finansavimo poreikiai. Smarkiai paveiktos ir kitos šio regiono šalys.

2023 m. spalio 8 d. Jordanijos institucijos paprašė 700 mln. EUR vertės MFP operacijos (MFP IV). Į tai reaguodama 2024 m. balandžio 8 d. Komisija pasiūlė naują iki 500 mln. EUR MFP paketą. Šis pasiūlymas parengtas atidžiai įvertinus Jordanijos išorės finansavimo poreikius ir jos gebėjimą patenkinti šiuos poreikius – ir viena, ir kita atitinka sąžiningo donorų naštos pasidalijimo principus glaudžiai koordinuojant veiksmus su TVF ir naująją Jordanijai skirtą išplėstinio fondo priemonę, kurios vertė 2024–2027 m. siekia 1,2 mlrd. USD. 2025 m. sausio mėn. Jordanija pateikė prašymą dėl naujos 1 mlrd. EUR MFP (t. y. padidinti Komisijos pasiūlytą MFP 500 mln. EUR) atsižvelgiant į regione tebesitęsiantį netikrumą, tolesnį poveikį jos fiskalinei ir ekonominei perspektyvai ir poreikį apsaugoti jos reformų darbotvarkės pagreitį. Teisėkūros institucijos MFP IV operaciją (500 mln. EUR) turėtų priimti 2025 m. II ketv., pagal ją 2025–2027 m. numatyti trys mokėjimai. 2025 m. sausio 29 d. Pirmininkė von der Leyen pranešė, kad Komisija pateiks papildomą 500 mln. EUR MFP pasiūlymą – tai turėtų įvykti 2025 m. pavasarį.

Šiuo metu teisėkūros institucijos svarsto antrąją 5 mlrd. EUR vertės Egiptui skirtos MFP dalį – didžiąją dalį 2025–2027 m. skirto iki 4 mlrd. EUR vertės MFP paketo. Ši MFP padės Egiptui atlaikyti išorės sukrėtimus, ypač dėl besitęsiančio Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą ir eskalacijos Artimuosiuose Rytuose pasekmių. Su tuo susiję portfelio srautai į užsienį ir mažėjančios pajamos užsienio valiuta dėl sumažėjusio turizmo ir Sueco kanalo pajamų labai padidino išorės finansavimo deficitą, o dėl sudėtingos geopolitinės padėties toliau kyla ekonomikos vystymosi sulėtėjimo rizika. Šiuo metu tikimasi, kad sprendimas bus priimtas 2025 m. antrąjį ketvirtį.

2022 m. lapkričio mėn. Tunisas paprašė 1,2 mlrd. EUR vertės MFP, kuri padėtų patenkinti jo finansavimo poreikius pablogėjus pasaulinei aplinkai ir esant didelėms tarptautinėms žaliavų kainoms. Šis prašymas buvo pateiktas po to, kai 2022 m. spalio mėn. buvo pasiektas tarnybų lygmens susitarimas su TVF dėl naujos išplėstinės fondo priemonės programos (ketverių metų, 1,9 mlrd. USD). Vis dėlto TVF valdyba programos dar nėra patvirtinusi, nes Tunisas dar nėra įgyvendinęs ankstesnių veiksmų, ypač susijusių su subsidijų kurui reforma. Klestintis turizmas ir nuolatinės perlaidos laikinai sumažino Tuniso patiriamą išorės finansavimo spaudimą. Remdamasi kruopščiu MFP išankstinių sąlygų ir Tuniso išorės finansavimo poreikių vertinimu Komisija yra pasiruošusi parengti pasiūlymą dėl naujos MFP, kai bus patvirtinta TVF programa. Apie tai, be kita ko, patvirtinta įgyvendinant visapusišką ES ir Tuniso partnerystę, dėl kurios susitarta 2023 m. liepos mėn. Buvo pažymėta, kad tam reikės reikšmingai ir ryžtingai įgyvendinti papildomas reformas.

2022 m. balandžio mėn. Libanas sudarė tarnybų lygmens susitarimą su TVF (ketverių metų, 3 mlrd. USD), bet padarė tik nedidelę pažangą įgyvendindamas ilgą ankstesnių veiksmų sąrašą. Per tą laiką jo BVP toliau mažėjo, daugelis viešųjų institucijų nustojo veikusios, o valiuta labai smarkiai nuvertėjo, todėl Libano ekonomika patyrė plataus masto dolerizaciją. 2025 m. sausio mėn. Libano parlamentas išrinko prezidentą, o po kelių dienų buvo paskirtas naujas ministras pirmininkas – taip baigėsi daugiau nei penkerius metus trukusi politinė aklavietė ir susidarė sąlygos naujam postūmiui siekti reformų. 2025 m. vasario mėn. naujoji vyriausybė pareiškė ketinanti vėl bendradarbiauti su TVF dėl naujos programos ir tai rodo galimą teigiamą poslinkį siekiant įveikti ekonomikos krizę panaudojant tarptautinę pagalbą ir vykdant visapusiškas reformas. Komisija yra pasirengusi paremti išsamią reformų darbotvarkę MFP operacija, kai bus įvykdytos išankstinės sąlygos (įskaitant TVF programos mokėjimus pagal atnaujintą planą).

Be to, 2024 m. gruodžio mėn. įvykus staigiems politinės padėties pokyčiams Sirijoje ir nuvertus B. al Assado režimą, nebeliko ilgalaikės politinės aklavietės. Šalyje, kurios nauja vyriausybė dar tik formuojasi, o daugelis politikos aspektų tebėra neaiškūs (pvz., žmogaus teisių padėtis), bent jau yra teorinė galimybė, kad ateityje ES galėtų imtis prasmingų veiksmų, kuriuos galėtų papildyti MFP.

Rytų kaimyninėse šalyse ir Vakarų Balkanuose ekonominei dinamikai ir toliau įtaką daro Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą, dėl kurio kyla prekybos pokyčių ir finansinių sutrikimų. Karas sukėlė įtampą ne tik Ukrainai, bet ir abiejų regionų šalių namų ūkiams bei įmonėms, paskatino infliaciją ir padidino finansavimo poreikį. Ukraina ir Moldova tebėra priklausomos nuo didelės tarptautinės pagalbos, o ES atlieka svarbų vaidmenį. ES 50 mlrd. EUR vertės Ukrainos priemonė (2024–2027 m.) ir neseniai patvirtinta ERA MFP palaiko Ukrainos atsparumą. Moldovos augimo planu (1,9 mlrd. EUR, 2025–2027 m.) siekiama sustiprinti patekimą į rinką ir pajamų konvergenciją. Pagal Vakarų Balkanų reformų ir augimo priemonę bus suteikta iki 6 mlrd. EUR (2024–2027 m.) dotacijų ir paskolų, padėsiančių paspartinti šių šalių reformas.

Komisija yra pasirengusi apsvarstyti visus kitus būsimus prašymus dėl MFP ir, jei tikslinga, reikalavimus atitinkančioms partnerėms pasiūlys naujas ir (arba) tolesnes MFP operacijas.

1 lentelėje pateikiama 2022, 2023, 2024 ir 2025 m. (negalutiniai duomenys) su MFP dotacijomis susijusių įsipareigojimų ir mokėjimų ir MFP paskolų išmokėjimo apžvalga.

1 lentelė. Su MFP dotacijomis susiję įsipareigojimai ir mokėjimai ir MFP paskolų išmokėjimas 2022–2025 m. (EUR) 13

	2022	2023	2024	2025
Biudžeto įsipareigojimų asignavimai dotacijoms	30 114 460	45 423 330	57 367 177	59 267 773
Veiklos vertinimas, ex post vertinimas	114 460	350 000	619 440	700 000
Kitos galimos MFP operacijos	30 000 000	45 073 330	56 747 737	58 567 773
Įsipareigojimai, iš viso	30 114 460	45 423 330	57 367 177	59 267 773
Biudžeto mokėjimų asignavimai dotacijoms	20 868 187	39 880 000	57 367 177	59 267 773
Veiklos vertinimas, ex post vertinimas	–	329 765	749 270	700 000
MFP Moldovai (ES 2022/563) užbaigta	15 000 000	10 000 000	5 000 000	–
MFP Moldovai (papildoma) (ES 2023/1165) užbaigta	–	22 500 000	22 500 000	–
Kitos galimos MFP operacijos	–	–	–	58 567 773
Mokėjimai, iš viso	15 000 000	32 829 765	23 249 270	59 267 773
Nepanaudoti asignavimai dotacijoms	5 868 187	7 050 235	34 117 907	–
MFP paskolų išmokėjimas	–		–	–
MFP III Jordanijai (užbaigta)	–	200 000 000	–	–
MFP Moldovai (užbaigta)	35 000 000	40 000 000	45 000 000	–
Skubi MFP Ukrainai (užbaigta)	1 200 000 000	–	–	–
Išskirtinė MFP Ukrainai (užbaigta)	6 000 000 000	–	–	–
Papildoma MFP Moldovai (užbaigta)	–	50 000 000	50 000 000	–
MFP+ Ukrainai (užbaigta)	–	18 000 000 000	–	–
MFP Šiaurės Makedonijai	–	–	50 000 000	–
Trumpalaikė MFP Egiptui (užbaigta)	–	–	1 000 000 000	–
MFP ERA Ukrainai	–	–	–	18 116 000 000
MFP Jordanijai (rengiama)*	–	–	–	300 000 000
MFP Egiptui (rengiama)*	–	–	–	1 333 000 000
Išmokėta MFP paskolų, iš viso	7 235 000 000	18 090 000 000	1 145 000 000	19 749 000 000
COVID-19 MFP operacijos: užbaigtos
MFP Tunisui (užbaigta)	300 000 000	–	–	–
Išmokėta COVID-19 MFP paskolų, iš viso	300 000 000	–	–	–
Išmokėta visų MFP paskolų, iš viso	7 535 000 000	18 090 000 000	1 145 000 000	19 749 000 000
* Paskolų, kurios turi būti išmokėtos Jordanijai ir Egiptui 2025 m., sumos yra labai preliminarios, nes MFP operacijos šiuo metu rengiamos ir teisėkūros institucijos jų dar nepriėmė.

(1)

Ši ataskaita parengta remiantis informacija, turėta 2025 m. kovo mėn.

(2)

MFP trečiosioms šalims, išskyrus besivystančias šalis, teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 212 straipsnis. Kai trečiajai šaliai reikalinga skubi finansinė parama, ji gali būti grindžiama SESV 213 straipsniu.

(3)

Šios išankstinės sąlygos išimtis buvo padaryta rengiant išskirtinę MFP+ paramą, suteiktą Ukrainai po Rusijos plataus masto invazijos 2022 m. vasario mėn.

(4)

Tinkamai pagrįstais atvejais (pvz., kai suma yra maža, paramos gavėjai pageidauja konkrečios paskolų struktūros) gali būti taikomas kompensacinių paskolų metodas, kai Komisija išleidžia obligacijas ir perveda lėšas tiesiogiai paramą gaunančiai šaliai (pvz., paskolų išmokėjimas Moldovai 2024 m. liepos ir gruodžio mėn.).

(5)

Visos vertinimo ataskaitos skelbiamos Komisijos interneto svetainėje: https://commission.europa.eu/about/departments-and-executive-agencies/economic-and-financial-affairs/evaluation-reports-economic-and-financial-affairs-policies-and-spending-activities_en?prefLang=lt .

(6)

SWD(2023) 0016, Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Makrofinansinės paramos trečiosioms šalims vertinimas (2010–2020 m. operacijų metavertinimas)“.

(7)

SESV 213 straipsnis taikomas tais atvejais, kai reikalinga skubi finansinė parama, – tuomet ją turi patvirtinti tik Taryba.

(8)

(9)

Bendras Europos Parlamento ir Tarybos pareiškimas, priimtas kartu su sprendimu, kuriuo Gruzijai suteikiama papildoma makrofinansinė pagalba, (2013 m. rugpjūčio 12 d. Sprendimas Nr. 778/2013/ES). Paskelbta adresu https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32013D0778&from=LT .

(10)

2023 m. buvo atliktas paskutinio operacijų dešimtmečio metavertinimas. SWD(2023) 0016, Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Makrofinansinės paramos trečiosioms šalims vertinimas (2010–2020 m. operacijų metavertinimas)“.

(11)

Pagal supaprastintą procedūrą (Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį) EP komiteto pirmininkas gali pasiūlyti patvirtinti pasiūlymą jo nekeičiant. Laikoma, kad pasiūlytai procedūrai pritarta, nebent tam prieštarautų ne mažiau kaip vidutinę ribą siekiantis skaičius Parlamento narių arba frakcija ar frakcijos. Kitu atveju pirmininkas gali pasiūlyti nustatyti pakeitimų pateikimo terminą prieš tai neparengus pranešimo projekto. Laikoma, kad pasiūlytai procedūrai pritarta, nebent tam prieštarautų ne mažiau kaip vidutinę ribą siekiantis skaičius Parlamento narių arba frakcija ar frakcijos.

(12)

Reglamentas (ES) 2021/947 (KVTBP „Globali Europa“ priemonė) buvo priimtas ir įsigaliojo 2021 m. birželio mėn. Reglamentas atlieka svarbų vaidmenį sudarant MFP biudžetą, tačiau pati MFP priemonė ir toliau bus atskirta nuo KVTBP „Globali Europa“, o konkrečios MFP operacijos prireikus ir toliau bus vykdomos pagal atskirus ad hoc sprendimus.

(13)

Šioje lentelėje neatsižvelgiama į pasiūlymus dėl naujų MFP operacijų po 2024 m. gruodžio mėn.