EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2025 05 07
COM(2025) 191 final
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI
dėl persvarstyto ES Adrijos ir Jonijos jūrų regiono makroregioninės strategijos veiksmų plano
{SWD(2025) 114 final}
Turinys
1. ĮVADAS
2. STRATEGIJOS LAIMĖJIMAI
3. PERSVARSTYTAS VEIKSMŲ PLANAS
4. RAMSČIAI
5. HORIZONTALIOSIOS TEMOS
6. KOMPLEKSINĖS TEMOS
7. STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMAS
8. IŠVADA
1.ĮVADAS
2009–2015 m. Europos Vadovų Taryba pritarė keturių Europos Sąjungos makroregioninių strategijų sukūrimui. Strategijose reikalaujama, kad šalys sutelktų išteklius ir laikytųsi tarpsektorinio ir daugiapakopio valdymo požiūrio į bendradarbiavimą, todėl jomis sprendžiami klausimai, kurių nė viena šalis negali veiksmingai išspręsti pati. Visos makroregioninės strategijos duoda rezultatų, kuriais remiama žalioji, skaitmeninė ir sąžininga pertvarka, regionų vystymasis ir augimas. Strategijos sėkmingai įgyvendinamos jau daugiau kaip dešimtmetį. Makroregioninė koncepcija yra patraukli, jai daug dėmesio skiria viešieji, privatieji, akademinės bendruomenės ir pilietinės visuomenės suinteresuotieji subjektai visoje Europoje.
2014 m. Europos Vadovų Taryba pritarė Europos Sąjungos Adrijos ir Jonijos jūrų regiono makroregioninės strategijos (toliau – strategija) sukūrimui. Tai buvo trečia strategija iš keturių, kurios turėjo būti sukurtos. Regione gyvena daugiau kaip 70 mln. gyventojų ir jam priklauso 10 šalių: keturios ES valstybės narės (Graikija, Italija, Kroatija, Slovėnija), penkios šalys kandidatės (Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija, Serbija, Šiaurės Makedonija) ir viena trečioji šalis (San Marinas). Šios 10 šalių dalyvauja lygiomis teisėmis ir bendradarbiauja įvairiais klausimais, kurie gali būti sprendžiami tik kartu, siekiant naudos kiekvienai šaliai ir visam regionui.
Ši strategija unikali tuo, kad yra vienintelė makroregioninė strategija, kurią įgyvendinant dalyvaujančių ES šalių kandidačių skaičius yra didesnis už dalyvaujančių valstybių narių skaičių. Ji taip pat yra viena iš sudėtingiausių strategijų atsižvelgiant į didelius socialinius ir ekonominius skirtumus regione. Visos dalyvaujančios šalys jaučia poreikį spręsti regiono uždavinius tarpvalstybiniu ir tarptautiniu mastu: su klimato kaita, jūrą teršiančiomis šiukšlėmis ir atliekomis susiję padariniai nesibaigia pasienyje. Be to, dėl koordinuoto ir glaudesnio šalių bendradarbiavimo, pavyzdžiui, transporto, energetikos ir tvaraus turizmo srityse, regionas gali klestėti. Laikantis nuoseklaus regioninio požiūrio taip pat galima geriau mažinti socialinius skirtumus. Naudodamosi pagal šią strategiją teikiama parama, Vakarų Balkanų šalys gauna naudos iš glaudesnio bendradarbiavimo penkiose pagrindinėse srityse, ir tai padeda joms siekti integracijos į ES, pavyzdžiui, siekiant komunikate dėl Europos žaliojo kurso nustatyto 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslo.
Adrijos ir Jonijos jūrų regionas turi turtingą istorinį ir kultūrinį paveldą, gausius gamtos išteklius ir didelę biologinę įvairovę. Jis turi didelį potencialą plėtoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir kokybiškų maisto produktų gamybą. Tačiau regione taip pat kyla daug uždavinių. Jam didelį poveikį daro klimato kaita. Remiantis Vakarų Balkanų žaliosios darbotvarkės analize, iki šio šimtmečio pabaigos temperatūra regione pakils iki 4 laipsnių Celsijaus 1 . Kasmet didelių sunkumų jau kelia gamtos gaisrai ir sausros. Transporto ir energetikos sistemos yra susiskaidžiusios, dažnai pasenusios, ir daug vietovių vis dar nėra gerai sujungtos. Reikia spartinti žaliąją pertvarką. Adrijos ir Jonijos jūrose reikia plėtoti tausios žvejybos ir akvakultūros sektorių, taip pat užkirsti kelią peržvejojimui. Kai kuriose regiono dalyse neigiamą poveikį daro masinis turizmas ir tai rodo, kad reikia bendro, koordinuoto ir tvirtesnio turizmo valdymo.
Vienas svarbiausių ES prioritetų yra Vakarų Balkanų šalių kandidačių integravimas į Europos Sąjungą. O įgyvendinant strategiją dalyvaujančioms šalims kandidatėms svarbus prioritetas yra stojimas į ES 2 . Nepaisant to, stojimo procesas vyksta palyginti lėtai. Pagrindinė Vakarų Balkanų regiono problema yra žemas konvergencijos lygis – jo bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui šiuo metu sudaro apie 35 proc. ES vidurkio. Tai reiškia, kad trūksta lėšų stojimo procesui ir susijusioms reformoms, o tai lemia didelio masto išorės migraciją ir gyventojų skaičiaus mažėjimo problemą 3 .
Pastarąjį dešimtmetį kilo daug krizių – prasidėjus Rusijos agresijos karui prieš Ukrainą susidarė nauja, nestabilesnė, geopolitinė padėtis. Bendras strategijos tikslas šį dešimtmetį buvo skatinti ekonominę ir socialinę gerovę ir ekonomikos augimą regione didinant jo patrauklumą, konkurencingumą ir sąsajumą. Šis tikslas tebėra aktualus. Tačiau strategiją reikia atnaujinti, kad ji atitiktų naujausius pokyčius ir kad joje būtų pateikta geresnių regione kylančių sudėtingų ir daugialypių uždavinių sprendimų.
Šiame komunikate apžvelgiamas pagal strategiją parengtas persvarstytas veiksmų planas. Jame paaiškinamos aplinkybės, loginis pagrindas, kas pasikeitė ir kaip strategija bus reaguojama į naujus ir būsimus pokyčius.
2.STRATEGIJOS LAIMĖJIMAI
Rezultatai įgyvendinant pagrindinius ES prioritetus
Nuo pat pradžių strategija davė teigiamų ir sėkmingų rezultatų įvairiose srityse. Ji padėjo stiprinti regioninį bendradarbiavimą ir tinklaveiką pagal keturis pradinius teminius ramsčius. Įgyvendinant strategiją regione sėkmingai gauta rezultatų, susijusių su 2019–2024 m. ES prioritetais. Visų pirma, ją taikant pasiekta rezultatų, susijusių su Europos žaliuoju kursu, Europos žaliąja darbotvarke Vakarų Balkanams ir Europos skaitmenine strategija, nes joje numatytas tarpsektorinis požiūris, grindžiamas daugiapakopiu valdymu ir plačiu suinteresuotųjų subjektų dalyvavimu. Ji taip pat padėjo gerinti integruotą ir tvarų Adrijos ir Jonijos jūrų erdvės ir pakrančių vietovių valdymą. Be to, įgyvendinant strategiją pagrindinės ES iniciatyvos pritaikytos prie konkrečių regiono poreikių ir padėties.
Strategija taip pat atliko svarbų vaidmenį remiant Vakarų Balkanų šalis, kurios pasinaudojo savo, kaip lygiaverčių partnerių, vaidmeniu įgyvendinant strategiją. Strategija padėjo sukurti visapusišką daugiašalę valdymo sistemą ir užtikrinti didesnį stabilumą regione, puoselėjant taikų politinį ir administracinį dialogą dalyvaujančių šalių bendro intereso klausimais.
Apčiuopiami rezultatai piliečiams
Strategijos poveikį piliečiams veiksmingiausiai galima parodyti konkrečių projektų, kurie buvo nustatyti, parengti ir įgyvendinti pagal strategiją, pavyzdžiais.
Įgyvendinant strategiją pagerintas jūrų baseinų valdymas regione, nes buvo sustiprinti administraciniai ir instituciniai jūrų valdymo gebėjimai. Įgyvendinant projektą „PoWER“ (angl. Ports as driving Wheels of Entrepreneurial Realm (Uostai kaip verslumo varomoji jėga)) remtas uostų, kaip inovacijų centrų, plėtojimas, siekiant išnaudoti jų verslo potencialą ir paskatinti pagrindinių inovacijų tiekimo grandinės dalyvių bendradarbiavimą.
Įgyvendinant strategiją taip pat diversifikuoti regiono turizmo produktai ir paslaugos, kartu sprendžiant vidaus vandenų, pakrančių ir jūrų turizmo paklausos sezoniškumo problemą. Atsižvelgiant į tai, vykdant projektą ADRIONCYCLETOUR (Adrijos ir Jonijos dviračių takas tvariam turizmui) siekiama sukurti pakrančių maršrutą dviračiams visas šalis partneres apimančioje pakrantėje – nuo Italijos iki Graikijos. Jį vykdant populiarinamas regiono istorinis, meninis, kultūrinis ir gamtos paveldas, taip pat ypatingas dėmesys skiriamas ekologiniam turizmui. Šis projektas yra sėkmingas integravimo proceso pavyzdys, o tai reiškia, kad strategijos idėjos ir prioritetai yra integruoti į kelias regiono finansavimo programas, ir finansavimas skirtingoms projekto dalims teikiamas pagal skirtingas programas 4 .
Integravimo procesas
Šis integravimo procesas yra gyvybiškai svarbus siekiant sėkmingai įgyvendinti strategiją, nes, kaip ir visų makroregioninių strategijų atveju, savas biudžetas jai neskirtas. Įgyvendinimas priklauso nuo gebėjimo sutelkti lėšas iš kitų susijusių šaltinių (ES, nacionalinių, regioninių ir privačiojo sektoriaus šaltinių) ir nuo įvairiais lygmenimis prieinamo finansavimo gerai koordinuojamo panaudojimo.
Pagrindiniai strategijos įgyvendinimo finansavimo šaltiniai yra ES sanglaudos politikos fondai, Pasirengimo narystei paramos priemonė, Vakarų Balkanų ekonomikos augimo plano investicijos ir reformos, taip pat Europos investicijų planas Vakarų Balkanų šalims.
Tačiau galima nagrinėti visus finansavimo šaltinius ir juos plėtoti. Pavyzdžiui, projektas NAMIRS (angl. North Adriatic Maritime Incident Response System (Reagavimo į incidentus šiaurinėje Adrijos jūros dalyje sistema)), kurį sudaro bendradarbiavimo mechanizmai ir priemonės, kuriais siekiama aukšto lygio pasirengimo jūros taršai avarijos atveju Slovėnijoje, Kroatijoje ir Italijoje ir reagavimo į ją, buvo parengtas kaip galimas įgyvendinti projektas pagal strategiją, o dabar yra finansuojamas pagal Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmą.
Atsakomybės jausmo stiprinimas
Veiksmų plano persvarstymo procesas aiškiai parodė, kad strategijai įgyvendinti reikia strategiškesnės vizijos ir sistemingesnio požiūrio siekiant didinti visų dalyvaujančių šalių atsakomybę ir informuotumą apie strategiją. Šis klausimas taip pat buvo pabrėžtas 2019 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ataskaitoje dėl bendradarbiavimo Adrijos ir Jonijos jūrų regione 5 .
3.PERSVARSTYTAS VEIKSMŲ PLANAS
Per pastarąjį dešimtmetį atsirado arba politinėje darbotvarkėje iškilo keletas naujų uždavinių, įskaitant ES plėtrą, klimato kaitą ir skaitmenizaciją.
Nuo 2022 m. dalyvaujančios šalys, glaudžiai bendradarbiaudamos su Komisija, daugeliu lygmeniu, integruotai ir koordinuotai dirbo išvien, kad parengtų persvarstytą veiksmų planą, kuriame būtų atsižvelgta į geopolitinius ir politikos pokyčius nuo 2014 m. Persvarstytame veiksmų plane taip pat atsižvelgiama į patirtį, įgytą per daugelį metų įgyvendinant strategiją, ir į jį įtraukti per pastarąjį dešimtmetį padaryti strategijos valdymo ir administravimo pokyčiai.
Atlikus šį darbą parengtas persvarstytas veiksmų planas, kuris tiksliau atspindi regiono poreikius ir galimybes ir užtikrina patikimesnę sistemą, kuria bus sudarytos sąlygos dalyvaujančioms šalims siekiant strategijos tikslų bendradarbiauti veiksmingiau.
Naujovės
a) Pirmasis, labai akivaizdus persvarstyto veiksmų plano pokytis yra naujas penktasis ramstis, papildantis pradinius keturis ramsčius. Šiame socialiniame ramstyje dėmesys bus sutelktas į veiksmus, kuriais siekiama skatinti jaunimo dalyvavimą, stiprinti jų įgūdžius ir didinti jų užimtumą, gerinti bendradarbiavimą ir koordinavimą lygių ir įtraukių darbo sąlygų srityje ir skatinti socialines inovacijas. Jį įgyvendinant taip pat bus siekiama glaudesnio suderinimo su ES socialine politika.
b) Ankstesnį veiksmų planą sudarė dvi kompleksinės temos. Persvarstytame veiksmų plane nustatyta nauja struktūra, apimanti tris horizontaliąsias ir tris kompleksines temas. Horizontaliosios temos yra tokios svarbios, kad jas reikėtų integruoti į visus ramsčius. Kompleksinės temos, kai aktualu ir įmanoma, turi būti integruotos į skirtingus ramsčius.
Trys horizontaliosios temos yra plėtra, gebėjimų stiprinimas ir moksliniai tyrimai, inovacijos ir plėtra (daugiau informacijos pateikiama 5 skirsnyje).
Trys kompleksinės temos yra žiedinė ekonomika, žalioji kaimo plėtra ir skaitmenizacija (daugiau informacijos pateikiama 6 skirsnyje).
c) Siekiant remti veiksmingą įgyvendinimą sukurta nauja valdymo struktūra. Naujoji struktūra padės pagerinti institucinį ir veiksmingą daugiapakopį valdymą regione. Bus labai svarbu užtikrinti aktyvų regionų, vietos valdžios institucijų, akademinės bendruomenės, jaunimo, verslo ir pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimą įgyvendinant strategiją.
Valdymo sistema pirmą kartą apima paramos centrą, kuris jau įsteigtas ir teikia techninę bei su turiniu susijusią pagalbą įgyvendinant veiksmų planą. Paramos centre bus nuolat stebimi bendri strategijos rezultatai ir bus teikiamos su jais susijusios ataskaitos, atsižvelgiant į tikslus ir numatytą atlikti darbą bei numatytus rezultatus.
4.RAMSČIAI
Persvarstyto veiksmų plano pagrindą sudaro toliau nurodyti penki ramsčiai. Jie susiję su aktualiausiais uždaviniais ir temomis, kurių atveju galima gauti daugiausia naudos vykdant regiono šalių tarpsektorinį ir tarpregioninį bendradarbiavimą. Šiuo tikslu persvarstytame veiksmų plane šalys partnerės raginamos siekti didesnio politikos suderinamumo visais geografiniais lygmenimis.
Tvari mėlynoji ekonomika
Įgyvendinant strategiją pagal pirmąjį ramstį siekiama plėtoti mėlynąsias ir žaliąsias technologijas, skirtas tvariai jūros produktų gamybai ir vartojimui užtikrinti, taip pat jūrų laivininkystės ir aplinkos valdymą ir paslaugas, kad būtų užtikrinta pakrančių bendruomenių gerovė ir apsaugota vidaus vandenų, jūrų ir laivininkystės aplinka.
Veiksmais pagal pirmąjį ramstį taip pat siekiama skatinti ES įgūdžių paktą ir institucines partnerystes, stiprinti regioninę rinką intensyvinant bendradarbiavimą regione ir skatinti suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą bei verslo ryšius. Kuriant inovacijų ekosistemas, kuriomis skatinami žaliųjų ir mėlynųjų technologijų moksliniai tyrimai ir inovacijos regione, bus skatinamas socialinis ir ekonominis susijusių sektorių tiek pakrančių, tiek vidaus vietovėse konkurencingumas.
Pagal šį ramstį vykdomais veiksmais taip pat bus atsižvelgiama į poreikį užkirsti kelią peržvejojimui. Veiksmingam ir geresniam žuvininkystės valdymui jūroje ir atitinkamuose vidaus vandenyse būtinas glaudus dalyvaujančių šalių veiksmų koordinavimas. Reikia imtis koordinuotų veiksmų siekiant atkurti ir apsaugoti gėlo vandens išteklius, kad būtų užtikrinta prieiga prie sveiko ir tvaraus gėlo vandens. Šiuo metu didelė Adrijos ir Jonijos jūrų tarša kelia grėsmę jūrų aplinkai dėl šiukšlių (taip pat ir mikroplastiko), pesticidų ir antibiotikų.
Transportas ir energetika
Transporto jungtys yra labai svarbios ekonominei plėtrai. Regiono transporto sistema suirusi, infrastruktūra dažnai pasenusi, ir tai trukdo ekonominiam vystymuisi bei visuomenės naudojimuisi. Geležinkelių transportas regione atsilieka nuo ES vidurkio tiek infrastruktūros, tiek krovinių ir keleivių vežimo apimčių požiūriu. Daugelyje dalyvaujančių šalių, ypač Vakarų Balkanuose, geležinkelių sistemų kokybė yra prasta, o keliai – nesaugūs.
Todėl persvarstytu veiksmų planu siekiama padidinti geležinkelių ir kelių transporto pajėgumus ir kokybę, sujungiant jungtis, mažinant kliūčių ir remiant visapusiškas geležinkelių reformas. Pagal strategiją bus remiamas tvaraus judumo mieste planų iniciatyvų įgyvendinimas, ypač miestų transporto mazguose, kuriuose stiprios urbanizacijos tendencijos. Ją įgyvendinant pagerės uostų veiklos sauga ir saugumas ir bus sukurta konkurencinga, makroregioninė ir sujungta uostų sistema.
Persvarstytu veiksmų planu taip pat siekiama didinti energijos tiekimo saugumą ir energijos tiekimo konkurencingumą. Galutinis tikslas – sukurti gerai veikiančias elektros energijos rinkas, kurios būtų įgyvendinamos panaikinant reguliuojamas mažmenines elektros energijos kainas, sumažinant tinklo perkrovą, integruojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius į elektros tinklus ir sudarant sąlygas netrukdomiems tarpvalstybiniams elektros energijos mainams. Šiuo metu nepakankami tinklo pajėgumai skirstant kintančią atsinaujinančiųjų išteklių energiją yra veiksnys, ribojantis perėjimą prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos. Reikia įvertinti saulės ir vėjo energijos naudojimo ir paskirstymo kliūtis ir jas pašalinti. Energetikos sistemų dekarbonizacija ir perėjimas prie nulinio grynojo anglies dioksido kiekio ekonomikos apims didelio masto atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir kitų mažo anglies dioksido kiekio energijos galimybių diegimą, didesnį energijos vartojimo efektyvumą ir didesnę elektrifikaciją.
Aplinka
Adrijos ir Jonijos jūrų regionui vis didesnį poveikį daro klimato kaita, įskaitant kylantį jūros lygį, eroziją, brovimąsi į jūrinę aplinką, sūraus vandens intruziją, vandens trūkumą, sausras ir biologinės įvairovės nykimą.
Jūrų transportas daro didelį poveikį jūrų aplinkai, o didelio eismo jūrų keliai yra avarijų – naftos išsiliejimo – židiniai. Dar viena didelė problema yra peržvejojimas, o tarša iš sausumos šaltinių yra didelis iššūkis jūrų aplinkai, kylantis dėl teršalų išleidimo į jūrą. Labai svarbus yra veiksmingas atliekų tvarkymas , ypač pakrantėse, todėl sprendžiant šią problemą svarbu laikytis holistinio požiūrio.
Reikia apsaugoti jūrų ir pakrančių biologinę įvairovę regione. Pagal šį ramstį daugiausia dėmesio bus skiriama geresniam biologinės įvairovės valdymui ir geresniam jūrinių teritorijų planavimo ir integruoto pakrančių zonų valdymo koordinavimui. Reikia spręsti aplinkos problemas, kylančias dėl balastinio vandens ir kito medžiagų išleidimo į jūrą iš vidaus ir tarpinių vandenų. Stiprinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą bus pagerintas gamtos išteklių valdymas saugomose teritorijose.
Darnus turizmas
Regionas yra labai priklausomas nuo turizmo. Akivaizdu, jog reikia geriau valdyti turizmo srautus, kad būtų užtikrinta sklandi paklausa visais sezonais, išvengta nedarbo ne sezono metu ir neigiamo perteklinio turizmo poveikio gamtai ir vietos aplinkai sezono metu.
Reikia imtis veiksmų, kad smulkiosios turizmo įmonės ir turizmo srities suinteresuotieji subjektai turėtų daugiau žinių apie darnų ir pažangų turizmo vietovių valdymą. Bus teikiama parama, kad būtų parengtos nacionalinės mokymo ir švietimo turizmo sektoriuose gairės ir veiksmingai įgyvendinamas ES įgūdžių paktas turizmo ekosistemoje.
Taip pat bus remiamas kaimo turizmas, ekologiški maisto produktai ir Viduržemio jūros regiono mitybos koncepcija. Yra daug galimybių kurti glaudesnius darnaus turizmo ir maisto sektoriaus ryšius, suteikiančius konkurencinių pranašumų, didinančių regiono ekonominį, aplinkosauginį ir socialinį tvarumą. Žvelgiant plačiau, įgyvendinant veiksmų planą padidės maisto ir ūkininkavimo sektoriaus konkurencingumas, atsparumas ir tvarumas.
Didesnė socialinė sanglauda
Adrijos ir Jonijos jūrų regione susiduriama su dideliais socialiniais ir ekonominiais uždaviniais, įskaitant visuomenės senėjimą, darbo rinkos disbalansą, socialinę atskirtį, atvykstančių pabėgėlių srautą, skurdo židinius ir gyventojų skaičiaus mažėjimą.
Veiksmais pagal naująjį penktąjį ramstį siekiama, kad regione būtų laikomasi ES strategijų ir politikos, kad būtų didinama socialinė sanglauda ir padedama skatinti jaunimo dalyvavimą, įgūdžius, lygias galimybes ir galimybes įsidarbinti. Įgyvendinant strategiją tose srityse bus laikomasi sąveikinio požiūrio ir bus parengtos priemonės, kurias taikant jaunimas bus įgalinamas ir bus didinami jų gebėjimai aktyviai dalyvauti socialiniame ir ekonominiame gyvenime. Šia strategija bus skatinama lygiateisė ir įtrauki darbo aplinka ir plėtojama bei derinama įgūdžių politika, kad pagerėtų galimybės įsidarbinti. Ji bus grindžiama socialinių inovacijų ir socialinės ekonomikos koncepcija, stiprinant bendradarbiavimą ir žinių perdavimą šioje srityje, skatinant socialinėms inovacijoms palankią Adrijos ir Jonijos jūrų ekosistemą.
5.HORIZONTALIOSIOS TEMOS
Atsižvelgiant į integruotą ir koordinuotą strategijoje nagrinėjamų klausimų pobūdį, visi penki ramsčiai turi apimti toliau nurodytas tris horizontaliąsias temas.
Plėtra
Dėl sparčių geopolitinės padėties pokyčių pastaraisiais metais, susijusių su Rusijos agresijos karu prieš Ukrainą, pasikeitė regiono politinė ir ekonominė sistema. Europos Sąjungos plėtra tapo vienu svarbiausių ES prioritetų. Ši strategija padės šalims kandidatėms paspartinti stojimo procesą ir pasiekti didesnę darną su ES.
Visais strategijos ramsčiais bus atsižvelgiama į plėtros aspektą ir bus prisidedama prie stojimo proceso vykdant susijusius veiksmus. Jie apims paramą reformoms, planų rengimą ir bendrą projektų kūrimą įvairiose srityse, ir visa tai padės pasiekti didesnę darną su ES politika ir šalims kandidatėms greičiau integruotis į ES.
Gebėjimų stiprinimas
Tvirti ir veiksmingi administraciniai gebėjimai yra būtina sėkmingo valdymo proceso ir pagal makroregioninę strategiją planuojamų priemonių įgyvendinimo sąlyga. Atsižvelgiant į tai, kad toks darbas yra daugiašalis ir įtraukiantis daug partnerių, reikia tvirtų koordinavimo mechanizmų visose dalyvaujančiose šalyse ir tarp jų. Be to, gebėjimų stiprinimas yra neatsiejama plėtros proceso dalis – šalys kandidatės turi plėtoti savo administracinius gebėjimus, kad būtų pasirengusios ir galėtų vykdyti narystei ES taikomus reikalavimus.
Todėl visais strategijos ramsčiais, kai aktualu, bus prisidedama prie veiksmų, kuriais stiprinami regiono gebėjimai ir gerinama valdymo kokybė.
Moksliniai tyrimai, inovacijos ir plėtra
Moksliniai tyrimai ir inovacijos yra būtini prioritetai siekiant, kad šalis ir platesnis regionas, kuriam ji priklauso, vystytųsi ir klestėtų. Taip pat būtinas gebėjimas novatoriškus sprendimus paversti prekėmis ir paslaugomis, kurios gali būti parduodamos rinkoje. Persvarstytas veiksmų planas padės suderinti šalių kandidačių mokslo ir mokslinių tyrimų sritį su Europos mokslinių tyrimų erdve ir taip juo bus remiamos novatoriškos MVĮ ir startuoliai visame regione.
Visais ramsčiais, kai taikytina, bus prisidedama prie mokslinių tyrimų ir inovacijų stiprinimo regione. Šie veiksmai bus susieti su šalių ir regionų įgyvendinamomis pažangiosios specializacijos strategijomis.
6.KOMPLEKSINĖS TEMOS
Peržiūrint veiksmų planą buvo nustatytos kelios temos, kurios būtų galėjusios tapti atskirais teminiais ramsčiais. Tačiau išnagrinėjus šias temas nustatyta, kad jos sutampa su keliais kitais ramsčiais. Siekiant išvengti pernelyg didelio ramsčių skaičiaus, šios trys papildomos temos buvo parengtos kaip veiksmų, kurių reikia imtis pagal kelis ramsčius, kompleksinės temos.
Žiedinė ekonomika
Pasiekti poveikio klimatui neutralumo neperėjus prie visiškai žiedinės ekonomikos neįmanoma. Žiedinės ekonomikos modelis, pagal kurį vertė ir ištekliai išlaikomi ekonomikoje kuo ilgiau ir kuo labiau sumažinamas atliekų susidarymas, mažina spaudimą gamtos ištekliams ir remia tvarų ekonomikos augimą.
Persvarstytame veiksmų plane numatoma žiedinės ekonomikos metodus įgyvendinti įvairiuose sektoriuose. Ši tema visų pirma bus įgyvendinama pagal pirmąjį ramstį, kurio dėmesio centre – žaliosios ir mėlynosios technologijos, kuriomis siekiama mažinti žmonių poveikį aplinkai ir vandenims, antrąjį ramstį, kurio dėmesio centre – atsinaujinančiųjų išteklių energija, ir ketvirtąjį ramstį, kurio dėmesio centre – darnus ir žaliasis turizmas.
Žalioji kaimo plėtra
Didelė Adrijos ir Jonijos jūrų regiono dalis yra kaimo vietovės. Įvardijus žaliąją kaimo plėtrą kaip kompleksinį klausimą pabrėžiama platesnio regiono mėlynosios ir žaliosios plėtros pusiausvyros svarba ir sunkumai.
Veiksmai atitiks ilgalaikę ES kaimo vietovių viziją 6 ir ES kaimo paktą, kuriais siekiama, kad iki 2040 m. kaimo vietovės taptų stipresnės, sujungtos, atsparios ir klestinčios. Jie visų pirma apims demografinius uždavinius ir jais bus remiama faktinė piliečių teisė pasilikti vietoje, kurią jie vadina namais. Persvarstytame veiksmų plane įvairiu mastu numatytos sąsajos su žaliąja kaimo plėtra pagal visus penkis ramsčius, daugiausia dėmesio skiriant paramai vietos žuvininkystės bendruomenėms, taip pat tvariai energijos gamybai, judumui, aplinkai ir žemės ūkio praktikai bei protų nutekėjimo prevencijai. Ši plėtra taip pat atsispindi horizontaliosiose temose, susijusiose su geresnėmis gyvenimo sąlygomis ir sąsajumu.
Skaitmenizacija
Skaitmeninė pertvarka yra itin svarbi regiono įmonių konkurencingumui. Pagal strategiją bus remiami skaitmenizacijos veiksmai visuose ekonomikos sektoriuose užtikrinant, kad naudos gautų visi piliečiai ir suinteresuotieji subjektai. Strategijos prioritetas – regione sukurti skaitmeninių inovacijų centrų tinklą. Po to daugiausia dėmesio bus skiriama stipresnių jungčių tinkle kūrimui. Skaitmenizacija daro poveikį visiems sektoriams, todėl veiksmai šioje srityje bus integruoti į visus strategijos ramsčius.
7.STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMAS
Strategijos valdymo struktūrą sudaro trys lygmenys: politinis, koordinavimo ir įgyvendinimo. Visuose šiuose lygmenyse susiduriama su tam tikrais valdymo proceso iššūkiais, todėl vis dar yra galimybių jį tobulinti. Ribotas institucijų dalyvavimas, didelė darbuotojų kaita ir menki integravimo proceso rezultatai yra veiksniai, kurie mažino strategijos veiksmingumą praeityje.
Šiomis aplinkybėmis dalyvaujančios šalys ir pagrindiniai suinteresuotieji subjektai dėjo daug pastangų, kad būtų sukurtas ir užtikrintas veiksmingesnis ir efektyvesnis strategijos valdymas visais lygmenimis.
Šiuo tikslu labai svarbu stiprinti politinį įsipareigojimą – susijusių šalių nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos turėtų užtikrinti strategiškesnį vadovavimą, kad būtų panaikintas atotrūkis tarp plataus užmojo politinių įsipareigojimų ir administravimo institucijų gebėjimo juos įvykdyti.
Persvarstytoje strategijoje numatytas valdymas taip pat sustiprins valdymo gebėjimus strateginiu lygmeniu, veiksmingą sprendimų priėmimą ir įtvirtins rezultatais grindžiamą požiūrį. Be to, jis įgalins suinteresuotuosius subjektus, sustiprins atsakomybės jausmą ir paskatins juos megzti ryšius, bendradarbiauti ir dalyvauti įgyvendinant ir plėtojant strategiją. Aiškios sąsajos su politikos formavimu nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis padės didinti atitinkamų ministerijų, kitų valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės dalyvavimą ir sustiprinti politinę paramą bei įgyvendinimą vykdant strategiją dalyvaujančiose šalyse.
Valdymo politinis, koordinavimo ir įgyvendinimo lygmuo
Politiniam valdymo lygmeniui atstovauja užsienio reikalų ministrai, kai taikytina, Europos integracijos ministrai ir už sanglaudos politiką atsakingi ministrai arba institucijos. Jie nustato politinę ir strateginę strategijos kryptį. Tikimasi, kad ateityje svarbų vaidmenį šiose diskusijose taip pat atliks regionų valdžios institucijos.
Kasmet rotacijos tvarka pirmininkaujanti valstybė atlieka nusistovėjusį vaidmenį, nes dalyvaujančios šalys pripažįsta jos svarbą formuojant strateginę strategijos kryptį. Siekiant padidinti pirmininkaujančių valstybių narių veiklos koordinavimą ir tęstinumą, taip pat įdiegta trijų paeiliui pirmininkaujančių valstybių (ankstesnės, dabartinės ir būsimos pirmininkaujančios valstybės) sistema.
Strategiją dalyvaujančiose šalyse ir tarp jų koordinuoja nacionaliniai koordinatoriai. Bendrai jie veikia kaip sąsaja tarp politikos lygmens, kuriam jie teikia ataskaitas apie įgyvendinimą ir teikia pasiūlymus, ir įgyvendinimo lygmens, kuriam jie teikia strategines gaires. Daug dalyvaujančių šalių įdiegė įvairių lygmenų koordinavimo mechanizmus nacionaliniu lygmeniu ir jie duoda daug žadančių rezultatų. Tačiau reikia užtikrinti mažesnę darbuotojų kaitą ir pakankamą administracinę paramą.
Pagrindinių įgyvendinančių subjektų (ramsčių koordinatorių ir teminės iniciatyvinės grupės narių) vaidmuo labai išaugo, nes atliekant šiuos vaidmenis užtikrinamas kasdienis veiksmų plano įgyvendinimas.
Strategijos daugiapakopėje ir įvairius suinteresuotuosius subjektus įtraukiančioje valdymo sistemoje dalyvauja įvairūs tarpvalstybiniai, tarpsektoriniai ir tarpregioniniai subjektai, vykdantys įvairių rūšių veiklą. Pagal persvarstytą veiksmų planą dalyvaus nauji suinteresuotieji subjektai ir bus sukurta nauja dinamika bei nauji bendradarbiavimo būdai.
Labai svarbų vaidmenį prisidėdamos prie geresnio sprendimų priėmimo, prie strategijos priartindamos vietos ir regionų bendruomenes atlieka pilietinės visuomenės organizacijos. Šiame kontekste Adrijos ir Jonijos jūrų prekybos rūmų forumas, Adrijos ir Jonijos jūrų miestų forumas ir Adrijos ir Jonijos jūrų regiono universitetų asociacija jau atstovauja daugiau kaip 120-ies įstaigų ir institucijų tinklams. Šios organizacijos įgyvendinant strategiją turėtų dalyvauti aktyviau. Apskritai reikia toliau dėti pastangas sutelkti pilietinę visuomenę ir vietos bendruomenes siekiant bendrų tikslų.
Įsteigus Jaunimo reikalų tarybą, persvarstytame veiksmų plane pripažįstama, kad taip pat svarbu į valdymo procesą įtraukti jaunimą. Svarbu užmegzti ryšius su jaunimu, kad jie būtų įgalinti ir jiems būtų sudarytos sąlygos vykdyti veiklą, atitinkančią jų interesus ir susijusią su jų rūpesčiais.
8.IŠVADA
Po 10 metų trukusios teigiamos pažangos atėjo laikas keisti pagreitį ir pritaikyti ES Adrijos ir Jonijos jūrų regiono strategiją prie naujų geopolitinių ir politinių uždavinių, kurių šiandien kyla regione. Su sustiprinta valdymo struktūra, persvarstytu ir išplėstu prioritetinių temų sąrašu ir tvirtesne bei veiksmingesne stebėsenos ir vertinimo sistema, strategija jau yra tinkama ir 10 ją įgyvendinant dalyvaujančių šalių jau yra pasirengusios pradėti naują makroregioninio bendradarbiavimo erą.
Komisija toliau teiks visą būtiną paramą ir konsultacijas strategijos partneriams. Ji investuos laiko ir išteklių, kad padėtų regionui sėkmingai pasiekti bendrus tikslus. Kartu Komisija pabrėžia, kad galutinė atsakomybė už strategijos įgyvendinimą tenka dalyvaujančioms šalims, ir pabrėžia visų dalyvaujančių šalių aukšto lygio ilgalaikio politinio įsipareigojimo svarbą siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti bendri strategijos tikslai.
Persvarstytame veiksmų plane siūlomi sprendimai ir pateikiama naujų idėjų, kaip Adrijos ir Jonijos jūrų regionui spręsti kylančius uždavinius ir pasinaudoti turimomis galimybėmis. Komisija tvirtai remia šias pastangas ir persvarstytą veiksmų planą.
Vakarų Balkanų žaliosios darbotvarkės įgyvendinimo gairės, SWD(2020) 223, 2020 m. spalio 6 d., eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=CELEX:52020SC0223 .
Standartinė „Eurobarometro“ apklausa Nr. 99 – 2023 m. pavasaris.
Naujas Vakarų Balkanų ekonomikos augimo planas, 2023 m. lapkričio mėn., Europos Komisija.
Šio projekto dalys buvo finansuojamos pagal tris atskiras sanglaudos politikos programas: INTERREG Italija ir Slovėnija, INTERREG Italija ir Kroatija ir Friulio-Venecijos Džulijos regioninę programą.
Territorial wide area cooperation in the Adriatic-Ionian region: Outlook on future Transnational Cooperation in the Region (Teritorinis plataus masto bendradarbiavimas Adrijos ir Jonijos jūrų regione: tarptautinio bendradarbiavimo regione perspektyvos), EBPO, 2019 m.
COM(2021) 345 final.