EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2025 04 30
COM(2025) 189 final
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
„Europos horizontas“: moksliniai tyrimai ir inovacijos – konkurencingumo pagrindas
{SWD(2025) 110 final}
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2025 04 30
COM(2025) 189 final
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
„Europos horizontas“: moksliniai tyrimai ir inovacijos – konkurencingumo pagrindas
{SWD(2025) 110 final}
1.Įvadas. Moksliniai tyrimai ir inovacijos – konkurencingumo pagrindas
Moksliniai tyrimai ir inovacijos (MTI) yra pagrindinis konkurencingumo veiksnys. Kaip neseniai pažymėta Draghi 1 ir Lettos 2 pranešimuose, MTI didina našumą, skatina ekonomikos augimą ir galiausiai didina gerovę. Dabar MTI Europos ateitį lemia labiau nei bet kada. Išlaikiusi gebėjimą kurti naujas idėjas, imtis drąsių mokslinių tyrimų ir inovacijų ir juos paversti produktais ir paslaugomis, Europa bus konkurencingesnė. Pirmininkė U. von der Leyen pažymėjo, kad „Europos konkurencingumas – ir jos padėtis lenktynėse dėl švarios ir skaitmeninės ekonomikos – priklausys nuo to, ar pradėsime naują inovacijų ir išmonės amžių. Todėl moksliniai tyrimai ir inovacijos, mokslas ir technologijos turi tapti mūsų ekonomikos ašimi.“ 3
Todėl ES jau ne vieną dešimtmetį investuoja į MTI ir siekia juos spartinti bei didinti jų mastą. Nuo 1984 m. iš ES MTI bendrųjų programų finansuojamos novatoriškos idėjos ir perversminės inovacijos siekiant įgyvendinti ilgalaikius prioritetus ir kartu didinti mūsų pramonės konkurencingumą ir atsparumą. ES bendrosios programos taip pat prisideda prie pažangos ne vienoje srityje. Sveikata, saugumas ir aplinka – vos keletas pavyzdžių.
Inovacijos negimsta per naktį. Kad rezultatai pasiektų rinką, gali reikėti į mokslą investuoti 20–25 metus, o mokslo sritys šiuo atžvilgiu menkai skiriasi. Tačiau tokio tipo ilgalaikės investicijos į strateginius prioritetus yra paveikios: jos leidžia ES kurti plačią žinių ir tvirtą MTI bazę, taigi sudaro sąlygas skatinti ES ekonomikos konkurencingumą dabarties ir ateities technologijų srityje, taip pat greitai reaguoti ištikus krizei, nes stiprina ES socialinį ir ekonominį atsparumą.
Šiame kontekste atsiskleidžia aiški „Europos horizonto“, vienos iš didžiausių ES programų, ekonominė nauda. Atlikus tarpinį programos vertinimą 4 apskaičiuota, kad ji turi reikšmingą teigiamą poveikį ES ekonomikai, o BVP daugiklis 25 metų laikotarpiu yra iki 11. Įvertinus naudos ir sąnaudų santykį nustatyta, kad vienas su programa susijusių išlaidų euras ES piliečiams duoda iki šešių eurų vertės naudą laikotarpiu iki 2045 m. Per pirmuosius trejus programos „Europos horizontas“ įgyvendinimo metus finansuota daugiau kaip 15 000 projektų, jų biudžetas viršijo 43 mlrd. EUR. Finansuoti atrenkami tik geriausi projektai: atrankos kartelę įveikė 16 proc. pačių geriausių paraiškų. Finansavimas neskirtas beveik 7 iš 10 labai kokybiškų pasiūlymų, nes nepakako biudžeto. Tuo laikotarpiu visiems kokybiškiems pasiūlymams finansuoti pagal programą „Europos horizontas“ būtų reikėję dar beveik 82 mlrd. EUR.
Neseniai vykusiose viešose konsultacijose dėl bendrosios programos praeities, dabarties ir ateities suinteresuotieji subjektai pabrėžė programos „Europos horizontas“ svarbą Europos MTI. Kone pusė respondentų nurodė, kad be programos „Europos horizontas“ finansavimo jų MTI projektai nebūtų buvę įgyvendinti, 38 proc. projektų būtų vykdžiusios mažesnės ir menkesnio tarptautiškumo komandos, o 35 proc. projektų aprėptis būtų buvusi gerokai mažesnė. Kai kuriose mokslinių tyrimų srityse dauguma valstybių narių savo MTI programų neturi ir todėl kliaujasi vien tik ES bendrosiomis programomis. Tokia sritis yra, pavyzdžiui, civilinės saugos moksliniai tyrimai.
Bendrosios programos svarbą Europai taip pat rodo labai įvairi informacija, kurią Europos Komisija gavo, atlikdama tarpinį vertinimą. Tai viešosios konsultacijos (1 600 atsakymų ir 136 pozicijos dokumentai), nepriklausomi vertinimo tyrimai, Komisijos ekspertų grupės pranešimas „Suderinti, veikti, spartinti“ 5 ir Europos Audito Rūmų ataskaitos. Be to, papildomų įžvalgų pateikta Europos Parlamento rezoliucijoje dėl programos „Europos horizontas“ įgyvendinimo vertinimo 6 ir Tarybos išvadose dėl programos „Horizontas 2020“ ex post vertinimo 7 . Atliekant vertinimą taip pat remtasi Europos regionų komiteto ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pateiktomis nuomonėmis. Visa ši informacija buvo panaudota vertinant programą „Europos horizontas“ ir padės formuoti jos įgyvendinimą likusius trejus metus.
Šiame komunikate apibendrinamos dabartinės bendrosios programos „Europos horizontas“ tarpinio vertinimo išvados, pabrėžiami jos privalumai, laimėjimai ir tobulintini aspektai ir kartu vertinamas ilgalaikis jos poveikis, kaip reikalaujama Reglamento dėl programos „Europos Horizontas“ 8 52 straipsnyje. Jame nagrinėjamos galimybės gerinti koordinavimą ES mastu ir siekti didesnio supaprastinimo. Po to aprašoma, kurlink turės būti fokusuojamos MTI investicijos per ateinančius trejus metus, ir pristatomas Europos Komisijos tikslas padaryti programą paprastesnę, tikslingesnę ir dar paveikesnę.
2.ES parama mokslinių tyrimų ir inovacijų kelyje
Pagal bendrąją programą tyrėjai, verslininkai, mokslo organizacijos ir įmonės remiami visuose mokslinių tyrimų ir inovacijų kelio etapuose. Šiame skirsnyje aprašoma pažanga, padaryta siekiant programos tikslų, ir keletas laimėjimų pavyzdžių.
2.1.Mokslo ir giliųjų technologijų proveržiai siekiant augimo ateityje
Metams bėgant, bendrosios programos prisidėjo prie mokslinių proveržių ir pažangos, dėl kurių didėja ES konkurencingumas. Pagal bendrąją programą investuota į strateginius sektorius ir technologijas, nuo sveikatos priežiūros iki civilinės saugos ir energetikos, ir kartu puoselėtos novatoriškos idėjos, kaip spręsti pasaulinius uždavinius ir patenkinti mūsų visuomenės poreikius.
Europos mokslinių tyrimų taryba (EMTT) buvo pagrindinis mažai tirtų sričių mokslinių tyrimų variklis, padėjęs tyrėjams gvildenti idėjas ir vykdyti tyrimus visose mokslo srityse. EMTT sukurta 2007 m. ir nuo tada finansuoja įvairius projektus, padedančius spręsti opias socialines, aplinkos ir ekonomines problemas. Daugiau kaip 80 proc. EMTT projektų lėmė mokslo proveržį arba didelę pažangą atitinkamoje srityje. Dauguma suinteresuotųjų subjektų sutinka, kad programa „Europos horizontas“ padėjo plėtoti, propaguoti ir skatinti mokslinę kompetenciją visoje ES. Iki šiol programos „Europos horizontas“ paramos gavėjai yra pranešę apie daugiau kaip 10 000 recenzuotų ir kitų publikacijų, 79 proc. iš jų yra viešai prieinamos internetu.
Per Europos inovacijų tarybą (EIC) Europos Sąjunga remia giliųjų technologijų novatorius integruoto rinkinio priemonėmis. Iki šiol EIC pagal programą „Europos horizontas“ skyrė beveik 2 mlrd. EUR dotacijų (tai yra daugiau nei pagal bet kurią kitą programos dalį) ir parėmė daugiau kaip 700 startuolių ir MVĮ. Nuo 2020 m. jos investicinis padalinys EIC fondas sutelkė daugiau kaip 2,6 mlrd. EUR papildomų investicijų į EIC remiamas įmones, o jų sverto poveikis – daugiau kaip 3 EUR už kiekvieną eurą, kurį ES investavo į kapitalą 9 , 10 .
|
Kosmoso prietaikos ·Vykdant EMTT finansuojamą projektą BlackHoleCam , kuris yra pasaulinio tinklo „Įvykių horizonto teleskopas“ dalis, pavyko padaryti pirmąją įvykių horizonto apie supermasyvią juodąją skylę nuotrauką. Juodoji skylė yra Mesjė 87-ojoje galaktikoje (M87). Tai 53 milijonus šviesmečių nuo Žemės nutolusi elipsinė galaktika. Nė vienas atskiras teleskopas nėra pakankamai galingas, kad galėtų užfiksuoti supermasyvią juodąją skylę, kaip manoma, esančią kiekvienos galaktikos centre. Šis projektas suteikė galimybę kaip niekad tiksliai išmatuoti erdvės ir laiko struktūrą. ·Vykdant EIC finansuojamą projektą E.T.PACK-F kuriamas skristi paruoštas pašalinimo iš orbitos įrenginys. Projektas finansuojamas pagal programą „Europos horizontas“ ir yra paremtas ankstesniu projektu, finansuotu pagal programą „Horizontas 2020“. |
Be to, programa „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ (MSCA), kuri yra programos „Europos horizontas“ dalis, tapo pagrindine priemone tyrėjų karjeros galimybėms gerinti remiant doktorantūros bei podoktorantūros ir mobilumo programas. Vykdant MSCA, vien programos „Horizontas 2020“ lėšomis paramą gavo 65 000 tyrėjų. Šią sėkmę žada pakartoti ir programa „Europos horizontas“. Žvelgiant į ateitį, MSCA gali toliau prisidėti prie ES konkurencingumo didinimo nauja bandomąja iniciatyva „Rinkis Europą“, paremta Komisijos ekspertų grupės pranešimu „Suderinti, veikti, spartinti“. Šia nauja bendro finansavimo iniciatyva sprendžiamas tyrėjų karjeros nesaugumo ir patrauklumo klausimas ir siūlomos palankesnės ir stabilesnės karjeros perspektyvos, kad Europoje būtų išlaikyti perspektyviausi jaunieji talentai, ir patraukli perspektyva geriausiems tyrėjams iš kitų pasaulio dalių, norintiems persikelti į ES. Pagal atrankinio talentų įdarbinimo programas, siūlomas pareiškėjų, tyrėjai galės įgyti gilesnių ir įvairesnių mokslinių tyrimų srities, akademinių ir universaliųjų įgūdžių ir kompetencijų ir kartu didesnę autonomiją akademinėje sferoje ir už jos ribų. Be to, pasiūlydamos tyrėjams puikias darbo sąlygas ir karjeros galimybes, dalyvaujančios priimančiosios institucijos bus patrauklesnės, geriau matomos ir vertinamos pasaulyje.
Tai prisidės prie siekio sukurti įgūdžių sąjungą, kuri yra viena iš pagrindinių šios kadencijos Komisijos iniciatyvų. Šiame kontekste Europos inovacijos ir technologijos institutas (EIT) ir jo žinių ir inovacijos bendrijos (ŽIB) administruoja keletą ES įgūdžių akademijų ES konkurencingumui svarbiuose strateginiuose sektoriuose, visų pirma tuose, kuriems taikomas Poveikio klimatui neutralizavimo aktas, t. y. baterijų, žaliavų, saulės bei vėjo energijos ir vandenilio.
Programos „Europos horizontas“ tikslas – pritraukti į Europą, joje išauginti ir išlaikyti geriausius mokslinių tyrimų srities talentus. Jis dera su tikslu skatinti lyčių lygybę. Daug programos „Europos horizontas“ projektų yra vadovaujami moterų, daugiau kaip 50 proc. patariamųjų ir vertinimo komisijų ekspertų yra moterys. Konsorciumų, kuriems vadovauja moterys, dalis per mažiau nei ketverius metus padidėjo nuo 24 proc. iki 31 proc., o tai rodo teigiamą ateities tendenciją. Be to, moterys sudaro 44 proc. iš 95 156 tyrėjų, besinaudojančių kvalifikacijos kėlimo iniciatyvomis.
Teikdamas aukštos kokybės nepriklausomus mokslinius įrodymus ir mokslinius tyrimus, Sąjungos politikos prioritetus taip pat remia Jungtinis tyrimų centras (JRC), pagal programą „Europos horizontas“ vykdantis tiesioginius nebranduolinių MTI veiksmus. Pridėtinę JRC vertę rodo, pvz., jo tarpdalykinių mokslinių tyrimų pajėgumai ir gebėjimas mokslinius tyrimus suprantamai paaiškinti politikos formuotojams. Jo nepriklausomumas, neutralumas ir tinklai padeda pasiekti ES lygmens sprendimus ir jis atstovauja ES interesams tarptautiniuose forumuose 11 .
2.2.Investavimas į konkurencingumui reikalingus išteklius ir jų telkimas per bendradarbiaujamuosius mokslinius tyrimus ir inovacijas
Bendradarbiavimas yra bendrosios programos ašis. Programoje dalyvauja įvairių šalių organizacijos, toks platus dalyvavimo mastas ir tokia didelė aprėptis nebūtų įmanomi nė vienoje valstybėje narėje nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu. Programa „Europos horizontas“ dalyvaujantiems tyrėjams, mokslo organizacijoms ir įmonėms teikia nepaprastą bendradarbiavimo naudą. Tarptautinis ir tarpsektorinis bendradarbiavimas ir mobilumo galimybės, prieiga prie pasaulinio lygio mokslinių tyrimų infrastruktūros, kompetencijos akcentavimas ir mokslinių tyrimų temų įvairovė yra pagrindiniai bendrosios programos teikiamos pridėtinės vertės elementai. Bendrosios programos skatinamo bendradarbiavimo mastas yra unikalus ES ir pasaulyje.
Bendradarbiavimas yra pagrindinis kompetencijos veiksnys. Sukūrus ES masto konkurenciją dėl mokslinių tyrimų finansavimo, finansuoti pagal bendrąją programą atrenkami perspektyviausi projektai iš kuo didesnio paraiškų katilo. Kartu sumažinama mokslinių tyrimų biudžeto dubliavimosi rizika.
Viena iš bendradarbiavimo priemonių yra Europos partnerystės iniciatyvos. Jomis naudojantis suderinamos ir telkiamos investicijos iš visų ES, nacionalinių ir regioninių institucijų, šiame procese dalyvaujant pramonei ir akademinei bendruomenei. Šis glaudus bendradarbiavimas palengvina kelią į rinką. Europos partnerystės iniciatyvos per sąsajas su strateginėmis mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkėmis skatina koordinuotai žiūrėti į ES prioritetus.
Europos pramonei reikia bendradarbiaujamųjų mokslinių tyrimų ir inovacijų, kad galėtų modernėti. Puikus pavyzdys – automobilių pramonė. Neseniai paskelbtame Automobilių pramonės veiksmų plane 12 Komisija nurodė, kad nedelsdama inicijuos Europos susietųjų ir autonominių transporto priemonių aljansą, remdamasi Europos ateities automobilių iniciatyvos parengiamuoju darbu ir trimis programos „Europos horizontas“ partnerystės iniciatyvomis, susijusiomis su automobilių sektoriumi. Taip pat, glaudžiai bendradarbiaujant su partnerystės pažangiosios gamybos ir pažangiųjų medžiagų srityje organizacijomis, bus remiama visa naujos kartos baterijų ES vertės grandinė. Pagal programą „Europos horizontas“ 2025–2027 m. automobilių sektoriui bus skirta 1 mlrd. EUR. Ateityje konkrečiai veiklai pritaikytas partnerystės iniciatyvas būtų galima sujungti į automobilių sektoriui skirtą bendrąją įmonę, kuri suburtų valstybes nares ir pramonę ir apimtų visą inovacijų grandinę. Tai nedaro poveikio kitos daugiametės finansinės programos pasiūlymo dokumentų rinkiniui.
|
Partnerystės kūrimas ekonomikos konkurencingumui svarbiuose sektoriuose: vandenilis 2007–2023 m. Europos Sąjunga vandenilio moksliniams tyrimams ir plėtrai skyrė daugiau kaip 2,9 mlrd. EUR pagal 7-ąją bendrąją programą, programą „Horizontas 2020“ ir programą „Europos horizontas“. ·Europoje šiuo metu kuriami daugiau kaip 67 vandenilio slėniai – taip tiesiamas kelias diegti elektrolizerių pajėgumus visoje vertės grandinėje. Pradėję veikti vandenilio slėniai visi kartu galės pagaminti apie 5 mln. tonų švariojo vandenilio, t. y. jie turės 40 proc. pasaulinio įrengtojo pajėgumo. ·Švariojo vandenilio bendroji įmonė padėjo plėtoti elektrolizerių technologiją ir didinti pajėgumus – nuo 100 kW 2011 m. iki 10 MW 2017 m. ir 30 MW 2023 m. ·Įgyvendinus ES finansuojamus projektus JIVE ir JIVE2 , 22 Europos miestuose jau kursuoja elektriniai autobusai su kuro elementais. Tai leido ES išlaikyti lyderystę autobusų su vandenilio kuro elementais ir vandenilio degalų pildymo infrastruktūros srityje. |
Nors įgyvendinant bendrąją programą pasiekta reikšmingų rezultatų, vertinime pabrėžiama, kad bendradarbiaujamosios veiklos peizaže susigaudyti sudėtinga. II veiklos sritis šiuo metu apima 60 Europos partnerystės iniciatyvų, šešias veiksmų grupes ir penkias ES misijas. Programos „Europos horizontas“ pagrindinę darbo programą sudaro 1 060 temų ir veiksmų, aprašytų daugiau kaip 3 000 puslapių. Artimiausių metų prioritetas bus sumažinti šį sudėtingumą ir skatinti kokybiškesnį bendradarbiavimą, kaip aprašyta toliau atitinkamame supaprastinimo skirsnyje.
Kad bendrojoje programoje atsiskleistų visas bendradarbiavimo potencialas, Komisija skelbs keletą sektorių apimančius kvietimus teikti pasiūlymus. Tai bus viena iš pagrindinių priemonių politinėse gairėse nustatytoms prioritetinėms politikos sritims remti. Kvietimai teikti pasiūlymus bus labai svarbūs remiant švarios pramonės kursą ir kitus prioritetus, kuriems labai svarbu pasiekti kritinę masę.
Pagal programą „Europos horizontas“ telkiamos abiejų – viešojo ir privačiojo – sektorių investicijos į MTI. Iki šiol, įpusėjus programos „Europos horizontas“ įgyvendinimui, dalyviai jau sutelkė daugiau kaip 10 mlrd. EUR bendrų investicijų. Tai daug daugiau, nei buvo sutelkta tuo pačiu programos „Horizontas 2020“ etapu – tada dalyvių bendros investicijos sudarė kiek daugiau nei 5 mlrd. EUR. Apskritai ekonominis poveikis yra didelis dėl to, kad programa gali telkti MTI investicijas kur kas platesniu mastu nei bet kuri nacionalinė ar regioninė programa.
|
Bendroji programa labai gerina įmonių finansinius veiklos rezultatus Pagal programą „Horizontas 2020“ finansavimą gavusių įmonių visas turtas ir pajamos per trejus metus nuo dotacijos suteikimo vidutiniškai padidėjo 30 proc., o užimtumas – 20 proc., palyginti su panašiomis įmonėmis, kurios negavo MTI finansavimo iš ES. Bendrojoje programoje dalyvaujančios įmonės taip pat buvo labiau linkusios investuoti į nematerialųjį turtą nei finansavimo negavę pareiškėjai. |
Valorizacijos priemonės
Norint iš tiesų pasinaudoti MTI investicijų teikiamais privalumais ir užtikrinti, kad iš mokslinių tyrimų gautos žinios virstų inovacijomis, būtina gerinti žinių valorizaciją. Rinką pasiekia tik apie trečdalis Europos universitetų ar mokslo tiriamųjų įstaigų užpatentuotų išradimų. Vertinimas rodo, kad dar yra galimybių tobulinti programos „Europos horizontas“ rezultatų sklaidos ir įsisavinimo procesą. Atotrūkį mažinančios priemonės, kaip antai dotacijos koncepcijai pagrįsti, padėjo EMTT finansuojamoms idėjoms iš laboratorijų ir akademinės aplinkos ištrūkti į verslo pasaulį. Tokios dotacijos davė pradžią kone pusei sėkmingų EIC programos „Transition“ projektų.
Pagal pagrindinę 2026–2027 m. darbo programą bus įgyvendinamos priemonės, skirtos programos „Europos horizontas“ rezultatų valorizacijai ir įsisavinimui rinkoje gerinti ir mokslinių tyrimų produkcijai paversti apčiuopiama visuomenine ir ekonomine nauda. Tai būtina norint išnaudoti visą programos potencialą, visų pirma II veiklos srityje. Kai aktualu, tam tikra kiekvienos mokslinių tyrimų veiklos procentinė dalis galėtų būti rezervuota technologijų perdavimo priemonėms; galėtų būti skatinami verslininkų ir akademinės bendruomenės ryšiai, kad būtų steigiamos akademinių įstaigų atžalinės įmonės.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Bendroji programa ne tik daro ekonominį poveikį, bet ir padeda megzti tarptautinius santykius, skatina mokslo diplomatiją ir bendradarbiavimą visame pasaulyje. Pagal programą „Europos horizontas“ gauta paraiškų iš 194 šalių, prie jos prisijungė nauja asocijuotųjų šalių banga (dabar jų yra 19). Narystės ES siekiančioms šalims (visos yra asocijuotosios programos šalys) „Europos horizontas“ yra unikali galimybė stiprinti savo MTI ekosistemas ir ilgainiui sukurti MTI pajėgumus.
Programa taip pat patraukli ne ES šalims, kurių MTI ekosistemos yra stiprios. Programa „Europos horizontas“ kartu su programa „Copernicus“ yra dvi pirmosios ES programos, kurių asocijuotąja šalimi, išstojusi iš ES, siekė tapti Jungtinė Karalystė. Šveicarija taps programos „Europos horizontas“ asocijuotąja šalimi 2025 m. Asociacijos susitarimus taip pat yra sudariusios Kanada, Korėjos Respublika ir kitos šalys, turinčios stiprias MTI ekosistemas. Taigi Europos tyrėjai turi galimybių plėsti savo bendradarbiavimo tinklus už ES ribų. Bendras asocijuotųjų šalių veiklos įnašas 2021–2024 m. siekė daugiau kaip 4 mlrd. EUR, todėl MTI veiklos finansavimas pagal programą „Europos horizontas“ labai padidėjo. Svarbu tai, kad prisijungimas prie programos „Europos horizontas“ gali būti grindžiamas riboto arba sąlyginio dalyvavimo kriterijumi, jei kiltų ekonominių ir mokslinių tyrimų saugumo problemų.
Šiuo atžvilgiu MTI sektorius yra pažeidžiamas dėl užsienio kišimosi, rizikos saugumui ir hibridinių grėsmių. Todėl, vadovaudamasi Tarybos rekomendacija dėl mokslinių tyrimų saugumo didinimo 13 , kaip paskelbta ES pasirengimo krizėms strategijoje 14 , Komisija įsteigs Europos mokslinių tyrimų saugumo ekspertų centrą, kuris rinks duomenis ir teiks paramą valstybėms narėms ir MTI subjektams.
2.3. Pasaulinių uždavinių sprendimas
Kai kurie uždaviniai, su kuriais susiduria Europa, yra tokie dideli ir sudėtingi, kad sprendimą galima rasti tik daug investuojant į MTI. Bendrosios programos tvirta strateginė vizija atveria galimybę pastangas sutelkti į svarbiausius uždavinius.
Klimatas ir aplinka
Vienas iš akivaizdžiausių ES lyderystės imantis pasaulinių uždavinių pavyzdžių yra MTI investicijos, kuriomis sprendžiami klimato kaitos, biologinės įvairovės nykimo, didėjančios taršos ir žiedinės ekonomikos klausimai. Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija nustatė, kad 6-ojo vertinimo ciklo ataskaitose, kuriose cituojama daugiau kaip 4 500 leidinių, dvi ankstesnės ES bendrosios programos – 7-oji bendroji programa ir programa „Horizontas 2020“ – yra antras dažniausiai nurodomas mokslinių tyrimų finansavimo šaltinis (po JAV nacionalinio mokslo fondo). Programos „Europos horizontas“ rezultatai bus panašūs. Bendrosiomis programomis taip pat buvo remiama Tarpvyriausybinė mokslinė politinė biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platforma (IPBES) ir Tarptautinė išteklių darbo grupė.
Be to, ES pirmauja pasaulyje pagal žaliąją infrastruktūrą klimato kaitos, energetikos ir aplinkos srityse. Nuolatinis MTI rėmimas yra labai svarbus siekiant išlaikyti šią lyderystę ir užtikrinti, kad naujos švarios technologijos ir sprendimai pasiektų rinkas. ES vaidmuo darosi dar svarbesnis tuo metu, kai kitos pasaulio galybės mažina aplinkosauginius įsipareigojimus ir mokslinių tyrimų apimtį.
|
Parama Europos žaliajam kursui ir švarios pramonės kursui vykdyti ·Projekte CONSTRAIN dėmesys sutelktas į klimato projekcijų neapibrėžtumo mažinimą padedant geriau suprasti, kaip gamtos ir žmogiškieji veiksniai veikia regionų klimato kaitą per dešimtmečius. Šios įžvalgos padėjo parengti geresnes artimiausio laikotarpio klimato projekcijas, kuriomis būtų galima remtis priimant politinius sprendimus. ·Projekto CISUTAC tikslas – didinti žiediškumą ir tvarumą tekstilės ir drabužių sektoriuje. Tai daroma parodant, kad įmanoma ir naudinga tekstilės gaminius taisyti ir išardyti, o išmetamus – rūšiuoti, kad būtų galima vėl panaudoti arba perdirbti, taip pat kurti žiedinius drabužius iš pluošto, vėl perdirbto į pluoštą, ir pagal žiedinio projektavimo principą (poliesteris ir medvilnė). ·Projekte REVaMP sukurtos modifikavimo technologijos, kad senesni pramoniniai įrenginiai, pvz., metalo, cemento ir keramikos pramonėje, galėtų veikti efektyviau, naudodami naujas žiedines medžiagas. Modernizavus esamą infrastruktūrą, projekte pademonstruota, kaip pramonėje galima apkarpyti energijos sąnaudas, mažinti ŠESD kiekį ir modernizuoti gamybą ir kad tam nebūtina statyti visai naują įrenginį. Šia koncepcija remiamas tvaresnis ir ekonomiškai efektyvesnis perėjimas prie ekologiškesnės gamybos. |
Sveikata
Ilgalaikės MTI investicijos pagal viena po kitos vykdytas bendrąsias programas leido sukurti gyvenimą keičiančias inovacijas, dabar darančias apčiuopiamą poveikį.
|
Kova su mirtinomis bakterijomis ir virusais ·Puikus pavyzdys – naujas vaistų derinys, skirtas kovoti su infekcijomis, kurias sukelia daugeliui vaistų atsparios gramneigiamos bakterijos ir nuo kurių ES kasmet miršta 25 000 žmonių. Šis produktas, kurį galima įsigyti nuo 2025 m., sukurtas vykdant 2015 m. projektą COMBACTE-CARE , finansuotą pagal 7-ąją bendrąją programą, ir yra vienas iš nedaugelio naujų antibiotikų, veiksmingai įveikiančių šias sunkiai gydomas infekcijas ir per tris dešimtmečius pasiekusių rinką. ·Vienas iš svarbiausių laimėjimų – Visuotinės sveikatos EDCTP3 bendroji įmonė, kuri finansuoja beždžionių raupų viruso ir galimų gydymo būdų mokslinius tyrimus ir taip prisideda prie kovos su šios ligos plitimu. |
Nustačius tvirtą ilgalaikę viziją, bendroji programa yra parengta reaguoti į staigias krizes. Pagal programą „Europos horizontas“ ir jos pirmtakę „Horizontas 2020“ buvo finansuojami moksliniai tyrimai, kuriais siekta ištirti COVID-19, stabdyti šios ligos plitimą ir gydyti infekcijas. ES greitai tapo trečiuoju dažniausiai nurodomu COVID-19 mokslinių tyrimų finansavimo šaltiniu pasaulyje, po JAV Sveikatos ir socialinių paslaugų departamento ir Kinijos Nacionalinio gamtos mokslų fondo. Pagal bendrąją programą finansuojami moksliniai tyrimai padėjo geriau suprasti įvairių rūšių taršos ir sveikatos ryšį ir rasti novatoriškų taršos prevencijos ir kovos su ja sprendimų.
Civilinė sauga
Dažnėjant ekstremaliems klimato reiškiniams ir gausėjant hibridinių grėsmių, ES investicijos į civilinės saugos mokslinius tyrimus buvo labai svarbios siekiant, kad ES būtų pasirengusi krizėms. Pavyzdžiui, stengdamosi užkardyti tiek atsitiktines energijos ir telekomunikacijų kabelių pažaidas, tiek į juos nutaikytus tyčinius priešiškus veiksmus, valdžios institucijos gali remtis novatoriškomis technologijomis, sukurtomis įgyvendinant programos „Horizontas“ projektus, tarp jų – povandeninio stebėjimo, automatinio neįprastos laivo elgsenos nustatymo ir tikralaikio informavimo technologijomis. Ypač šioje srityje labai svarbu visada užtikrinti ekonominį ir mokslinių tyrimų saugumą.
|
Povandeninės infrastruktūros apsauga ·Projekte PROMENADE bus kuriamos naujos technologijos, kad nacionalinės sienų apsaugos institucijos gautų automatinio laivų aptikimo, sekimo ir elgsenos analizės priemonių. Šios technologijos bus grindžiamos DI ir mašininiu mokymusi, kuriam naudojamos jūrų stebėjimo pranešimų sistemos, duomenų bazės ir kiti informacijos šaltiniai. ·Projektais SMAUG ir UNDERSEC bus pagerintas uostų ir jų įplaukų saugumas naudojant DI ir integruotą sistemą, sudarančią sąlygas dalytis grėsmių nustatymo ir analizės duomenimis tarp uostų saugumo infrastruktūros, pažangiojo povandeninio aptikimo sistemų ir sistemų stebėjimo laivų. |
Skaitmeninės technologijos ir dirbtinis intelektas
Dar viena prioritetinė ES MTI sritis yra dirbtinis intelektas (DI), nes tai labai svarbus konkurencingumo veiksnys ir viena iš sričių, kuriose slypi didelis neišnaudotas inovacijų potencialas. Iki šiol pagal programą „Europos horizontas“ dirbtiniam intelektui skirta 6,4 mlrd. EUR.
|
Skaitmenizacijos ribų plėtimas ·Projekte AI4LIFE kuriamos naudoti patogios platformos, kuriose naudojimasis DI priemonėmis ir duomenų rinkiniais įveikiamas net ir ne kompiuterijos asams. Šios platformos palengvins biologinių vaizdų, kaip antai skenuojamosios audinių mėginių mikroskopijos vaizdų, analizę. Projekte dėmesys telkiamas į duomenų randamumo, prieinamumo, sąveikumo ir pakartotinio panaudojimo (FAIR) principų taikymą dirbtiniam intelektui paruoštiems vaizdų duomenų rinkiniams ir modeliams. ·Projektas DataPorts subūrė penkiolikos partnerių ekspertus iš visos Europos sukurti kognityvinių uostų duomenų platformą. Ši bendra susietoji sistema suteikia galimybę Europos jūrų uostams saugiai ir sklandžiai keistis duomenimis. Naudojant DI modeliavimą platformoje taip pat galima numatyti laivų atplaukimo, išplaukimo ir prisišvartavimo laiką, optimizuoti logistiką ir sekti konteinerius uostuose. |
DI iš esmės pakeis tai, kaip vykdomi moksliniai tyrimai. Europos Komisija 2025 m. pasiūlys DI naudojimo moksle strategiją, kad mokslo bendruomenė įgalėtų taikyti DI savo tyrimuose. Be to, Europos Komisija pradėjo iniciatyvą „ InvestAI “, kuria siekiama sutelkti 200 mlrd. EUR investicijoms į DI, įskaitant naują 20 mlrd. EUR Europos fondą DI gigafabrikams. Pradinis Europos Komisijos finansavimas iniciatyvai „InvestAI“ bus skiriamas pagal esamas ES finansavimo programas, turinčias skaitmeninį komponentą, pavyzdžiui, Skaitmeninės Europos programą, programą „Europos horizontas“ ir programą „InvestEU“.
Bendradarbiavimo pagal programą „Europos horizontas“ vertę taip pat rodo Europos našiosios kompiuterijos bendroji įmonė (BĮ „EuroHPC“), kurioje veiksmus telkia Europos Komisija su valstybėmis narėmis, asocijuotosiomis šalimis ir privačiuoju sektoriumi. BĮ „EuroHPC“ (parama jai taip pat skirta pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę ir Skaitmeninės Europos programą) padėjo ES įgyti išskirtinę padėtį pasaulyje superkompiuterijos srityje. Įsteigusi BĮ „EuroHPC“, ES priėmė suderintą strategiją ir sutelkė išteklius pažangiesiems eksalygmens superkompiuteriams sukurti. Tai dar vienas žingsnis kelyje į technologinį suverenumą.
ES misijos
ES misijos – naujas programos „Europos horizontas“ elementas. Jomis remiama Europos transformacija siekiant tapti žalesniu, sveikesniu, įtraukesniu ir atsparesniu žemynu, taip pat veiksmai, kuriais siekiama JT darnaus vystymosi tikslų ir sprendžiami kiti svarbūs socialiniai uždaviniai.
Atlikus vertinimą nustatyta, kad visuomenė palankiai vertina ES misijų projektus, tačiau nustatyta ir tai, kad valdymo sistema pernelyg paini ir sudėtinga, stinga dermės su Europos partnerystės iniciatyvomis, o stebėsenos sistema neištobulinta. Atliekant vertinimą neturėta sistemingos informacijos apie ES misijų pritrauktą finansavimą ir pastebėta, kad jos menkai skiriasi nuo kitų pagrindinės darbo programos dalių.
Komisija kreipia dėmesį į naujus siūlymus, pateiktus Europos Parlamento rezoliucijoje ir pranešime „Suderinti, veikti, spartinti“: abiejuose dokumentuose raginama labiau išnagrinėti ES misijas. Visų pirma pranešime „Suderinti, veikti, spartinti“ pasiūlyta ES misijas priskirti tinkamam politinės atsakomybės lygmeniui, o bendrojoje programoje palikti tik jų MTI komponentą. Per paskutinius trejus programos „Europos horizontas“ įgyvendinimo metus tolesni su ES misijomis susiję veiksmai bus įtraukti į darbo programas.
2.4.Atotrūkio inovacijų srityje panaikinimas
Siekiant įveikti įsisenėjusią ES problemą – silpną gebėjimą puikius mokslinių tyrimų rezultatus įlieti į rinką, pagal programą „Europos horizontas“ įsteigta Europos inovacijų taryba (EIC). EIC remia perversmines inovacijas koncepcijos pagrindimo, technologijų perdavimo, startuolių ir MVĮ finansavimo ir veiklos masto didinimo etapais.
Siekiant išvengti didelės rizikos, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos nugarmės į prarają tarp inovacijų ir komercializacijos, pagal programą „Europos horizontas“ aktyviai remiamas diegimas rinkoje. Įsteigtas EIC fondas per trumpą laiką tapo vienu didžiausių ES rizikos kapitalo investuotojų į giliųjų technologijų startuolius ir MVĮ. Jis pajėgus pritraukti iki 20 mlrd. EUR investicijų iki 2027 m. Kitas žingsnis – pasinaudoti sėkme ir remti veiklą plečiančias įmones, padėti įmonėms augti ES rinkoje ir tapti pasaulinėmis lyderėmis.
Pagal programą „Europos horizontas“ skelbiami EIC programos „Transition“ kvietimai teikti pasiūlymus leidžia EIC aprėpti visą technologinės parengties spektrą – nuo mokslinių tyrimų iki komercializacijos. Be to, pagal EIC programą „Accelerator“ įmonėms teikiamos dotacijos, nuosavas kapitalas arba mišrus finansavimas (derinamos abi pirmosios priemonės). Tuo EIC yra unikali bendrojoje programoje ir platesnėje ES programų mozaikoje.
|
2018–2024 m. EIC ir jos bandomojo projekto parama skirta daugiau kaip 70 įmonių, tapusių kentaurais (įmonėmis, kurių vertė viršija 100 mln. EUR). Šešių iš jų vertė perkopė 500 mln. EUR. Kai kurie iš pagrindinių projektų, kuriems skirtas EIC finansavimas, vykdomi pagrindinėse srityse, tokiose kaip DI, kvantinės technologijos ir puslaidininkiai, pažangiosios medžiagos, biotechnologijos ir jomis pagrįsta gamyba, energijos gamybos ir kaupimo sprendimai. ·Vykdant projektą SER sukurtas įrankis kraujagyslėms operuoti nuotoliu ir be rentgeno. ·Projekte CatQubit kuriama naujo tipo autokorekcinė kvantinė aparatinė įranga. Projektą vykdanti įmonė neseniai surinko 100 mln. EUR investicijų B serijos raunde. |
Vis daugiau dėmesio skiriama tam, kaip palengvinti kelią į rinką rezultatams, gautiems II veiklos srityje, teikiant inovacijų paramą pagal programos „Europos horizontas“ III veiklos sritį, ypač skelbiant EIC programos „Transition“ kvietimus teikti pasiūlymus. Atlikus vertinimą nustatyta, kad yra galimybių dar labiau racionalizuoti paramą pagal likusias programos „Europos horizontas“ darbo programas.
Nuo to laiko, kai pradėta vykdyti programa „Europos horizontas“, labai padidėjo finansavimo, teikiamo skelbiant pagrindinių EIC programų („Pathfinder“ ir „Accelerator“) kvietimus teikti pasiūlymus, poreikis. Dėl to sumažėjo sėkmės rodiklis: 2024 m. jis siekė 5 proc. Todėl reikia finansuoti daugiau pasiūlytų pažangių projektų, be kita ko, valstybėms narėms pasinaudojant pažangumo ženklo sistema.
EIT žinių ir inovacijos bendrijos taip pat prisideda prie inovacijomis grindžiamo augimo, kurdamos novatoriškus produktus ir paslaugas, steigdamos ir remdamos naujas įmones ir mokydamos naują verslininkų kartą.
Startuolių rizikos kapitalo finansavimas
Nors EIC labai veiksmingai pritraukė papildomų investicijų į įmones, atrinktas pagal programą „Accelerator“, Europoje vis dar labai trūksta technologijomis grindžiamiems startuoliams reikalingo rizikos kapitalo finansavimo. 2024 m. pradėjęs veikti EIC patikimų investuotojų tinklas šiandien vienija 100 Europos investicinių fondų, įsipareigojusių kartu su EIC fondu toliau investuoti į Europos įmones. EIC taip pat paskelbė naują STEP kvietimą teikti pasiūlymus – į ypatingos svarbos technologijų srityse veiklą plečiančias įmones bus investuojama iki 30 mln. EUR. Tikslas – investicijų raunduose įsukti investavimą iki 150 mln. EUR. Tai tik pirmas žingsnis siekiant panaikinti veiklą plečiančių įmonių finansavimo rinkos atotrūkį Europoje, ir programa „Europos horizontas“ čia gali atlikti svarbų vaidmenį.
Daugiau priemonių bus pasiūlyta pagal startuolių ir veiklą plečiančių įmonių strategiją, Europos inovacijų aktą ir likusias EIC darbo programas. Jos papildys teigiamą programos „InvestEU“ poveikį gerai veikiančios rizikos kapitalo ekosistemos formavimui Europoje, nes bus netiesiogiai remiami privatūs rizikos kapitalo fondai.
3.Mokslinių tyrimų ir inovacijų sąjungos kūrimas
Atitikdama EMTE tikslus, bendroji programa atlieka svarbų vaidmenį mažinant investicijų atotrūkį tarp valstybių narių ir užtikrinant, kad visos valstybės narės turėtų stiprias MTI sistemas. Vykdant programą „Europos horizontas“ šio tikslo siekiama orientuojantis į dalyvių skaičių didinančias valstybes nares.
Sėkmės rodiklis dalyvių skaičių didinančiose valstybėse narėse nuo programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo pradžios pagerėjo, o joms tenkanti bendro programų finansavimo dalis padidėjo nuo 9 proc. iki 14 proc. Penkių dalyvių skaičių didinančių valstybių narių sėkmės rodiklis dabar panašus į ES vidurkį (20 proc.). Bendradarbiaujamųjų projektų, kuriuose dalyvauja dalyvių skaičių didinančios valstybės narės, dalis nuo programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo pradžios padidėjo nuo 47 proc. iki 58 proc. (šiuo programos įgyvendinimo etapu).
|
Kompetencijos centrų kūrimas ir ilgalaikio bendradarbiavimo skatinimas Vykdant projektą FunGlass kuriamos naujos medžiagos iš stiklo ir keramikos, taip pat kitos pažangiosios technologijos, labai svarbios žaliajai pertvarkai. Susiejant pažangių mokslinių tyrimų institucijų veiksmus, projektui vykdyti užsitikrinta 10 mln. EUR investicijų iš programos „Horizontas 2020“ į patalpas ir modernią mokslinių tyrimų infrastruktūrą Trenčyne (Slovakija), kad būtų sukurtas funkcinio stiklo ir stiklo funkcionalizuotu paviršiumi centras. Centras kartu su partneriais iš Vokietijos, Italijos ir Ispanijos orientuojasi į pažangiausius mokslinius specialių funkcinių savybių turinčio stiklo tyrimus. Investicijos padėjo pagausinti mokslinių tyrimų produkciją: kasmet pasirodo per 50 publikacijų, naujas konkurencinis finansavimas skirtas 30 nacionalinių ir 9 tarpvalstybiniams mokslinių tyrimų projektams, pateiktos kelios patentų paraiškos. |
Bendroji programa taip pat gali atlikti svarbų vaidmenį derinant mokslinių tyrimų ir inovacijų politiką ES ir nacionaliniu lygmenimis, nes brėžia aiškią strateginių investicijų kryptį. Dėl šios priežasties naujose darbo programose bus labiau išryškinti pagrindiniai politikos prioritetai. Tai reiškia, kad darbo programose bus mažiau temų, bet jos bus strategiškesnės, kad būtų pasiekta kritinė masė svarbiausiose strateginėse srityse išteklius sutelkiant į gerokai mažiau temų. Be to, temos bus aprašomos ne taip griežtai, bus daugiau atvirų temų, kad kūrybiškų pasiūlymų spektras būtų kuo platesnis.
ES ir nacionalinių investicijų dermė
Vis dėlto ne viską galima pasiekti vien bendrąja programa. Programa „Europos horizontas“ sudaro tik apie dešimtadalį viešojo MTI finansavimo Europos Sąjungoje. Likusią viešojo MTI finansavimo dalį skiria valstybės narės. Dėl to MTI investicijos fragmentiškos ir nepakankamai tikslingos, o tai trukdo ES sutelkti dėmesį į strateginius prioritetus.
Labai svarbu gerinti viešųjų MTTP išlaidų koordinavimą visose valstybėse narėse, kad būtų skatinamos inovacijos ES ir pasiektas 3 proc. MTTP išlaidų tikslas.
4.Supaprastinimas
Nors jau daug nuveikta siekiant supaprastinti bendrąją programą, Europos Komisija yra pasiryžusi imtis tolesnių veiksmų. Nedelsiant bus pradėtas plataus masto supaprastinimo darbas, kuris apčiuopiamai pagerins pareiškėjų ir paramos gavėjų patirtį.
Vertinimo apklausoje pareiškėjai ir paramos gavėjai nurodė, kad pasiūlymui parengti sugaištas laikas ir įdėtos pastangos ne visada buvo proporcingi finansavimo lygiui, partnerių skaičiui ar projekto sudėtingumui.
Ekspertų grupės pranešime „Suderinti, veikti, spartinti“ taip pat konstatuotas pernelyg ilgas laikas iki dotacijos suteikimo, t. y. laikas nuo pasiūlymų pateikimo termino iki dienos, kai dotaciją pasirašo Europos Komisija. Tačiau naujausi programos „Europos horizontas“ duomenys rodo, kad laikas iki dotacijos suteikimo atitinka jos tikslą, kuris yra 245 dienos. Šis rodiklis per ankstesnį finansinį laikotarpį labai pagerėjo: pagal programą „Horizontas 2020“ 90 proc. dotacijų pasirašyta laiku, o pagal 7 bendrąją programą – tik 41 proc.
Vis dėlto Europos Komisija tebėra pasiryžusi sudaryti palankesnes sąlygas paramos gavėjams paramą gauti greičiau. Atsižvelgdama į tai, ji imsis tolesnių veiksmų procesui dar labiau supaprastinti ir pagreitinti. Ji įvertins procesą iki pat dotacijos pasirašymo, kad nustatytų, ar jį būtų galima supaprastinti, pvz., patrumpinant pasiūlymo formą ir dar labiau sutrumpinant bendrą laiką iki dotacijos suteikimo. Pagrindinė 2025 m. darbo programa apims 29 dviejų etapų kvietimus teikti pasiūlymus. Tai leis pareiškėjams pirmiausia pateikti trumpesnę pasiūlymo santrauką, o išsamų pasiūlymą teikti tik sėkmingai įveikus pirmąjį etapą. Maždaug 20-čiai iš šių dviejų etapų kvietimų bus taikomas aklasis vertinimas siekiant surinkti papildomų įrodymų aklojo vertinimo metodikai patikimai įvertinti. Be to, bus peržiūrėti keli nefinansiniai įsipareigojimai (pvz., reikšmingos žalos nedarymo principo metodas ir DI priemonių patikimumo patikrinimas), kad būtų parengta trumpesnė pasiūlymo forma.
Galiausiai šiame tarpiniame vertinime buvo nuodugniai įvertintas finansavimas fiksuotosiomis sumomis. Nustatyti faktai parodė, kad tokia parama sumažina jos gavėjams tenkančią ataskaitų teikimo naštą (ir jų administracines išlaidas). Fiksuotosios sumos dotacijos padeda išvengti finansinių klaidų, kartu apsaugant ES finansinius interesus, ir įgyvendinimo etape daugiau dėmesio skirti ne finansinei kontrolei, o projekto turiniui. Finansavimas fiksuotosiomis sumomis ypač patrauklus MVĮ ir naujiems dalyviams, turintiems mažiau patirties, susijusios su programa, ir išteklių susigaudyti finansinės atskaitomybės džiunglėse.
Šiame tarpinio programos vertinimo etape apskaičiuota, kad dėl finansavimo fiksuotosiomis sumomis paramos gavėjai per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį sutaupė nuo 49,8 iki 63,4 mln. EUR. Pagrindinėje 2025 m. darbo programoje fiksuotosios sumos dotacijos sudarys daugiau kaip 35 proc. biudžeto. Iki 2027 m. ketinama bent 50 proc. biudžeto skirti finansavimui fiksuotosiomis sumomis, priklausomai nuo finansuojamų projektų tinkamumo. Europos Komisija yra įsipareigojusi nuolat stebėti ir vertinti fiksuotųjų sumų naudojimą, kad būtų užtikrinta kokybė ir sąžiningumas.
5.Išvada
Įgyvendinat ES bendrąją programą susiformavo tvirta projektų bazė, kurioje, kaip įsitikinta, bendradarbiaujant ir pasitelkiant mokslinę kompetenciją gebama rasti sprendimų, kaip spręsti kai kuriuos opiausius pasaulinius uždavinius ir kurti paveikias perversmines inovacijas. MTI yra ES konkurencingumo didinimo pagrindas.
Artimiausiais mėnesiais Europos Komisija dirbs, kad MTI finansavimas taptų paprastesnis, tikslingesnis ir dar paveikesnis. Priemonės, kurių neatidėliotinai bus imtasi būsimose darbo programose, padarys paraiškų teikimo ir projektų įgyvendinimo procesą patogesnį dalyviams.
Tikslinėmis investicijomis bus teikiama dar didesnė parama tyrėjams ir verslininkams, siekiant pritraukti, puoselėti ir išlaikyti talentus ES. Bus stiprinamas bendradarbiavimas įvairių suinteresuotųjų subjektų, įskaitant įmones, tarpusavio ryšiams ir žinių valorizacijai skatinti.
Rengdama būsimą startuolių ir veiklą plečiančių įmonių strategiją, Komisija išnagrinės galimybes išplėsti programos „Europos horizontas“ III veiklos sritį, atsižvelgdama į jos potencialą padėti panaikinti inovacijų diegimo atotrūkį, be kita ko, padėti novatoriškoms įmonėms plėsti savo veiklą, ir optimizuodama programos išteklius.
Komisija toliau sudarys sąlygas tyrėjams ir novatoriams klestėti. Tam ji stengsis išplėsti EMTT ir EIC veiklą. Šiuo tikslu Komisija, atsižvelgdama į Baltąją knygą dėl Europos gynybos parengties 2030 m., taip pat užtikrins, kad EIC investuotų į dvejopo naudojimo technologijas.
Galiausiai Europos Komisija, imdamasi reguliavimo veiksmų ir skatindama pokyčius Europos inovacijų aktu, šalins kliūtis startuoliams ir veiklą plečiančioms novatoriškoms įmonėms.
Draghi, M. (2024), The future of European competitiveness, Part A | A competitiveness strategy for Europe, https://commission.europa.eu/topics/eu-competitiveness/draghi-report_en .
Letta, E. (2024), Much more than a market, https://www.consilium.europa.eu/media/ny3j24sm/much-more-than-a-market-report-by-enrico-letta.pdf .
Europos Komisija (2024), Kitos kadencijos (2024–2029 m.) Komisijos politinės gairės.
Komisijos tarnybų darbinis dokumentas SWD(2025) 110.
Heitor, M. et al. (2024), Align, act, accelerate – Research, technology and innovation to boost European competitiveness, https://data.europa.eu/doi/10.2777/9106236 .
2025 m. kovo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl programos „Europos horizontas“ įgyvendinimo vertinimo atsižvelgiant į jos tarpinį vertinimą ir rekomendacijas dėl 10-osios bendrosios mokslinių tyrimų programos (2024/2109(INI)).
Tarybos išvados dėl programos „Horizontas 2020“ ex post vertinimo ir ateities perspektyvų (patvirtintos 2024 m. gegužės 23 d.).
Reglamentas (ES) 2021/695, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“, nustatomos su ja susijusios dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1290/2013 ir (ES) Nr. 1291/2013.
EISMEA (2025), Scaling Deep Tech in Europe - European Innovation Council - Impact Report 2025. Skelbiama adresu: https://eic.ec.europa.eu/document/download/7b947b36-66cb-4471-a2d0-158d5ae6770f_en?filename=EIC-Impact-Report-2025.pdf .
Skaičiuojant tik pagal programos „Europos horizontas“ paramos gavėjus, EIC fondas pritraukė 1,5 mlrd. EUR papildomų investicijų, kurių sverto koeficientas – 3,2.
Heuer, R.-D., et al., Interim evaluation of the activities of the Joint Research Centre under Horizon Europe and Euratom 2021-2025 - Final report of the evaluation panel, Publications Office of the European Union, 2023.
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI „Europos automobilių pramonės veiksmų planas“, COM(2025) 95 final.
Tarybos rekomendacija dėl mokslinių tyrimų saugumo didinimo, https://eur-lex.europa.eu/legalcontent/LT/TXT/?uri=OJ:C_202403510 .
JOIN(2025) 130 final.