EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2025 04 23
COM(2025) 185 final
KOMISIJOS KOMUNIKATAS KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI
2025 m. Šengeno erdvės padėties ataskaita
2025 m. Šengeno erdvės padėties ataskaita
Šengeno erdvės 40-metis
1.Šengeno erdvė kaip strateginis turtas
1985 m. birželio 14 d. pasirašytu Šengeno susitarimu pradėta nauja strateginio bendradarbiavimo ir glaudesnės integracijos era, kurios pagrindinis siekis – užtikrinti Šengeno erdvės gyventojų laisvę ir saugumą. Vizija buvo paprasta, tačiau giliai įžvalgi – sukurti Europą, kurioje piliečiai galėtų kirsti vidaus sienas nesusidurdami su kliūtimis, taip skatinant ekonomikos augimą, kultūrinius mainus ir socialinę sanglaudą ir kartu didinant kolektyvinį saugumą.
Šengeno erdvės sukūrimas buvo lemiamas momentas kuriant vieningą Europą – žmonių Europą 1 . Šengeno susitarimas visų pirma davė apčiuopiamos naudos pasienio regionuose, kurie yra Europos integracijos proceso pamatas. Po to jo naudą pajuto visas žemynas. Šengeno projektą plėtojant toliau neapsiribota vien susitarimu panaikinti sienų kontrolę. Ilgainiui Šengeno erdvė tapo atsparia ir daugialype sistema, grindžiama veiksmingu išorės sienų valdymu, bendromis taisyklėmis dėl vizų, grąžinimo ir policijos bendradarbiavimo, glaudžiu nacionalinių valdžios institucijų koordinavimu ir aktyvesniu tarptautiniu bendradarbiavimu. Šengeno erdvę visapusiškai integravus į ES sistemą, augo tiek jos narių skaičius, tiek užmojai, todėl ji simbolizuoja Europos įsipareigojimą siekti vienybės, laisvės ir saugumo.
Praėjus keturiems dešimtmečiams nuo Šengeno erdvės sukūrimo ji yra gerokai daugiau nei vien judumo simbolis – tai priemonė, padedanti gerinti piliečių gyvenimą, sudaryti palankesnes sąlygas verslui ir stiprinti Europos padėtį pasaulyje. Šiandien Šengeno erdvė yra stipresnės ir saugesnės Europos pagrindas, ji palengvina daugiau kaip 450 mln. europiečių kasdienį gyvenimą. Šengeno erdvė tebėra žmonių labui sukurtas projektas, taip pat dėl trijų priežasčių tapęs strateginiu Sąjungos turtu.
Pirma, Šengeno erdvė, kaip vienas iš esminių bendrąją rinką įgalinančių veiksnių, yra itin svarbi ekonomikos augimo, konkurencingumo ir Europos ekonominio suverenumo varomoji jėga. Vis nestabilesnėje pasaulinėje aplinkoje, kurioje vėl kyla geopolitinė įtampa ir geoekonominė konkurencija, Europos ekonomikai, kad ji galėtų klestėti ir būtų mažiau priklausoma nuo išorės, reikia aplinkos be kliūčių. Šengeno erdvė stiprina mūsų kolektyvinį atsparumą, nes ja remiamas laisvas prekių, paslaugų ir asmenų judėjimas. Kaip pabrėžta E. Lettos pranešime 2 , ji atlieka labai svarbų vaidmenį išlaikant ir stiprinant tiekimo grandines visoje Europoje ir konsoliduojant bendrąją rinką.
Antra, Šengeno erdvė yra stipriausias ES atsakas į pasaulio, kuriame grėsmės nebesulaikomos ties nacionalinėmis sienomis, iššūkius. Ji suteikia mums galimybę pasinaudoti mūsų kolektyvine patirtimi ir ištekliais – ja sukuriama saugumo sistema, kuri yra daug stipresnė ir daug veiksmingesnė nei atskirų nacionalinių sistemų visuma. Šengeno erdvė suteikia priemonių, kolektyvinių išteklių ir pajėgumų, kurių reikia siekiant įveikti sudėtingas tarpvalstybines grėsmes, kurių šiandien kyla laisvei ir saugumui. Pavienės valstybės veiksmingai kovoti su šiomis grėsmėmis – nesvarbu, ar jas keltų organizuotų nusikaltėlių tinklai, ar priešiški valstybiniai ar nevalstybiniai subjektai, – negali. Šiandienos geopolitinėje ir saugumo aplinkoje Šengeno erdvė nebėra tik nauda – ji yra būtinybė.
Trečia, kai priešiški subjektai siekia susilpninti ir suskaidyti Europą, Šengeno erdvė yra europiečius suartinanti vienybės jėga. Šengeno erdvė skatina vienybę ir prisideda prie realios bendros europinės tapatybės kūrimo. Tai giliai įtvirtintas politinis gynybos nuo bandymų skaldyti europiečius ir sukelti jų tarpusavio nepasitikėjimą būdas.
Kad žmonės galėtų visapusiškai naudotis Šengeno acquis suteikiamomis teisėmis ir laisvėmis, labai svarbus valstybių narių tarpusavio pasitikėjimas, savo ruožtu priklausantis nuo veiksmingo sutartų taisyklių įgyvendinimo. Būtina griežtai laikytis bendrų kovos su neteisėta migracija, organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu ir kovos su neteisėtu migrantų gabenimu standartų, kartu užtikrinant tinkamą pagrindinių teisių apsaugą. Tvariam valstybių narių bendradarbiavimui labai svarbūs veiksmingi vykdymo užtikrinimo mechanizmai ir koordinuotos pastangos visais lygmenimis.
Šiandien, kaip ir 1985 m., atėjo laikas dar kartą patvirtinti mūsų pasitikėjimą šiuo projektu pripažįstant, kad tai yra dar vienas lemiamas mūsų pastangų išlaikyti ir konsoliduoti stiprią ir vieningą Europą momentas. Strateginį turtą reikia nuolat atnaujinti ir į jį turi būti nuolat investuojama, be kita ko, politiniu, politikos, reguliavimo ir veiklos lygmenimis.
|
Investavimas į Šengeno erdvę kaip į strateginį turtą: Šengeno erdvės politinio valdymo ir reguliavimo sistemos tobulinimas Šengeno valdymo sistemą sudaro bendrų taisyklių rinkinys ir institucijų bei procedūrų sistema, apimanti visas politikos sritis ir priemones, kuriomis grindžiama gerai veikianti Šengeno erdvė. Ja užtikrinamas sklandus erdvės veikimas laikantis politikos tikslų, remiantis bendros atsakomybės, tarpusavio pasitikėjimo ir sutartų taisyklių stebėsenos principais. Ji grindžiama glaudžiu visų valdžios institucijų veiklos koordinavimu ir glaudžiu valstybių narių bendradarbiavimu tarpusavyje ir su atitinkamomis ES agentūromis. Per 2024–2025 m. Šengeno ciklą naudojant „Šengeno barometrą+“ buvo pateikta reguliari pagrindinių poveikį Šengeno erdvei darančių veiksnių apžvalga, padedanti konsoliduoti Šengeno erdvės padėties analizę. Ši informacija stiprina parengtį ir politikos formavimą, pavyzdžiui, kovos su prekyba narkotikais, vizų ir grąžinimo srityse. 2024 m. Komisija ir ES Tarybai pirmininkaujanti Belgija kartu surengė praktinį seminarą su Šengeno šalimis ir teisingumo ir vidaus reikalų agentūromis, kuriame buvo pabrėžta, kad reikia racionalizuoti ataskaitų teikimo prievoles, suderinti pagrindinių rodiklių apibrėžtis ir kuo labiau padidinti kitų priemonių, tokių kaip EUROSUR, naudojimą keičiantis informacija. 2025–2026 m. Šengeno ciklą apibrėš aštuonios praktinės išvados, be kita ko, dėl ataskaitų teikimo sistemų nustatymo ir konkrečių duomenų spragų šalinimo. Tai leis patobulinti „Barometrą+“ – jį paversti tiksline ir veiksmingesne geresnio valdymo priemone. Pirmininkaujant Belgijai taip pat padaryta pažanga kuriant bendrą geresnio koordinavimo sistemą, kaip 2024 m. pasiūlė 3 Komisija. Kaip forumas, skirtas bendro intereso klausimams spręsti ir Šengeno taryboje vykstančioms diskusijoms parengti, buvo sukurtas Šengeno vyresniųjų pareigūnų susitikimas. Pirmajame susitikime daugiausia dėmesio skirta valdymui, teisiniam nuoseklumui ir plėtrai. Pirmininkaujant Vengrijai surengtame antrajame susitikime pabrėžtas regioninis bendradarbiavimas kaip konkreti alternatyva vidaus sienų kontrolei, išorės sienų valdymo stiprinimas ir bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis. Šis formatas ir toliau atliks svarbų vaidmenį remiant politikos koordinavimą. |
Pasaulinėje politinėje aplinkoje vyksta reikšmingi pokyčiai, dėl kurių atsiranda tiek veiklos iššūkių, tiek galimybių. Šengeno erdvės stiprinimas ir plėtimas padidintų mūsų kolektyvinę galią reaguoti į šiuos iššūkius. Reikia strategiškai perkalibruoti taisyklių įgyvendinimą ir didinti investicijas srityse, kuriose ilgalaikis poveikis didžiausias, pradedant nuo išorinio matmens – tvirtos vizų politikos ir glaudesnio bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis. Taip pat turime veiksmingai valdyti savo išorės sienas ir sutelkti savo išteklius, įrangą ir technologijas į saugumo didinimą. Taip bus sukurta erdvė glaudesniam bendradarbiavimui Šengeno erdvėje, kad būtų imamasi kolektyvinių veiksmų, kartu skatinant didesnę žmonių integraciją. Galiausiai Šengeno erdvė yra ne izoliuotų dalių rinkinys, o darni sistema, kurioje visos dalys veikia kartu padėdamos siekti mūsų bendrų tikslų ir didinti mūsų kolektyvinį atsparumą.
Buvo sustiprintas Komisijos atliekamas stebėsenos vaidmuo. Remdamasi pastaraisiais metais padaryta pažanga, Komisija toliau visapusiškai naudosis tikrinamaisiais vizitais, pakartotiniais vizitais, neprograminiais vizitais ir kitomis turimomis vykdymo užtikrinimo priemonėmis. Be to, naudodamos ES finansavimą valstybės narės turi jį pirmiausia skirti Šengeno vertinimuose ir FRONTEX pažeidžiamumo vertinimuose nustatytam pažeidžiamumui pašalinti. Todėl prioritetas yra užtikrinti, kad ES lėšų naudojimas būtų strategiškai siejamas su reikiamomis reformomis.
|
Investavimas į Šengeno erdvę kaip į strateginį turtą: operatyviniai veiksmai Šengeno vertinimo ir stebėsenos mechanizmas – esminis Šengeno erdvės valdymo elementas – yra sistemos kelrodis, padedantis nustatyti trūkumus ir tobulintinas sritis, kol jie dar nekelia grėsmės sistemos vientisumui, ir užtikrinantis deramą visų spragų pašalinimo priemonių pusiausvyrą. Šengeno erdvė grindžiama tarpusavio pasitikėjimu, o vertinimo mechanizmu tai įgyvendinamas praktiškai. Šengeno šalys ne tik užtikrina veiksmingą savo sistemų veikimą, bet ir aktyviai remia viena kitą pripažindamos, kad vienos iš jų sėkmė (ir nesėkmės) daro poveikį visos Šengeno erdvės stabilumui ir saugumui. 2024 m. Komisija įgyvendino metinę vertinimo programą, pagal kurią parengtos Kroatijai, Lenkijai, Vengrijai, Čekijai ir Slovakijai skirtos Šengeno šalių ataskaitos. Komisija taip pat stebėjo, kaip įgyvendinamos taisomosios priemonės, apie kurias pranešė Graikija, Airija ir Danija. 2024 m. vasario mėn. surengti neprograminiai vizitai į Vokietijos, Lenkijos ir Ispanijos konsulatus Mumbajuje (Indija). Nuo ankstesnio vertinimo ciklo liko nepašalintas tik ribotas didelių trūkumų skaičius, tačiau vis dar yra daug nuolatinių problemų, kurias reikia spręsti. 1 priede pateikiama daugiau informacijos apie stebėsenos veiklos vertinimo įgyvendinimą, o 2 priede pateikiamas geriausios praktikos, nustatytos per neseniai atliktus Šengeno vertinimus, kompendiumas. |
2.Šengeno erdvės politinis ramstis: tvirta bendra valdymo sistema
Kad būtų galima veikti vykstant geopolitiniams pokyčiams ir atsižvelgiant į jų poveikį laisvei ir saugumui, pirmiausia reikia iš naujo įsipareigoti laikytis dviejų pamatinių principų – bendros atsakomybės ir tarpusavio pasitikėjimo. Tai bendra atsakomybė užtikrinti visų žmonių teises ir saugumą visoje Šengeno erdvėje. Tai ir Šengeno šalių tarpusavio pasitikėjimas, kad kiekviena Šengeno sistemos dalis yra valdoma kompetentingai ir veiksmingai, laikantis aukštų bendrų standartų.
2024 m. Šengeno rezultatų suvestinėje atkreipiamas dėmesys į pagrindinių Šengeno reikalavimų įgyvendinimo asimetriją. Dar neįgyvendintos apie 65 proc. pagal Šengeno vertinimo ir stebėsenos mechanizmą pateiktų rekomendacijų. Nepašalinti trūkumai reikšmingai veikia veiklą.
Politiniai veiksmai, kuriais atnaujinamas įsipareigojimas užtikrinti bendrą atsakomybę ir tarpusavio pasitikėjimą, turi būti paremti ryžtingomis priemonėmis tiek politiniu, tiek veiklos lygmenimis, kad būtų užtikrintas greitas ir veiksmingas Šengeno taisyklių įgyvendinimas. Tam būtina tvirta Šengeno valdymo sistema, griežta politinė priežiūra, koordinavimas ir atskaitomybė.
Praėjusiais metais padaryta pažanga konsoliduojant valdymo sistemą – tai buvo vienas iš pagrindinių 2024–2025 m. Šengeno ciklo prioritetų. Visų pirma Komisijos sustiprintos priemonės, įskaitant „Šengeno barometrą+“ ir Šengeno rezultatų suvestinę, padėjo skatinti bendrą Šengeno šalių supratimą apie pagrindines problemas, dėl kurių reikia imtis bendrų veiksmų, nustatyti visas įgyvendinimo spragas ir panaikinti atotrūkį tarp techninio ir politinio lygmenų. Taip sudarytos sąlygos laikytis strategiškesnio požiūrio į Šengeno vertinimo ir stebėsenos veiklos įgyvendinimą ir tolesnius su ja susijusius veiksmus.
Gali būti naujų galimybių visapusiškai pasinaudoti politiniu koordinavimu ir stebėsena. Už strateginių gairių dėl politikos, darančios poveikį Šengeno veikimui, teikimą yra atsakinga Šengeno taryba, sudaryta pagal Šengeno asocijuotuosius susitarimus įsteigto Mišraus komiteto pavyzdžiu. Vidaus reikalų tarybą papildančios Šengeno tarybos tikslas yra sukurti atvirą aplinką glaudžiam Šengeno erdvės sprendimus priimančių asmenų dialogui politikos klausimais.
Siekiant užtikrinti, kad valdymo sistema iš tikrųjų duotų rezultatų, reikia skatinti gerą sunkumų vietoje supratimą, stiprinti nuolatinių pažeidžiamumo sričių ir trūkumų tikrinimą ir prisiimti didesnę kolektyvinę atsakomybę už veiksmingus sprendimus. Kad būtų pašalinti nuolatiniai trūkumai ir išlaikytas bendrai sutartų taisyklių vientisumas, reikia bendradarbiauti, imtis ryžtingų veiksmų ir konkrečių priemonių.
|
Per 2025–2026 m. Šengeno ciklą pirmenybė turėtų būti teikiama integruotam politikos koordinavimui ir integruotam sprendimų priėmimui visais klausimais, kurie daro strateginį poveikį laisvei ir saugumui erdvėje be vidaus sienų, išnaudojant visą Šengeno tarybos potencialą. ·Komisija rems pastangas toliau stiprinti Šengeno tarybos vykdomą politinę priežiūrą, kad būtų užtikrinti labiau koordinuoti valstybių narių veiksmai klausimais, darančiais tiesioginį poveikį Šengeno erdvės veikimui, ir sudarytos palankesnės sąlygos diskusijoms dėl bendrų iššūkių. ·Kasdienį Šengeno erdvės valdymą galima pagerinti toliau stiprinant bendras priemones, kurių paskirtis – greitai ir veiksmingai nustatyti pažeidžiamumą Šengeno erdvėje ir imtis susijusių veiksmų. Komisija parengs bendrą Šengeno rezultatų suvestinę, kad geriau padėtų Šengeno tarybai nustatyti pagrindinius spragų šalinimo prioritetus ir imtis skubių veiksmų kylančiai rizikai sumažinti. Komisija yra pasirengusi dirbti su pirmininkaujančiomis ir pirmininkausiančiomis valstybėmis narėmis, kad pasiektų šiuos tikslus pagal 5 skirsnyje nurodytą 2025–2026 m. Šengeno ciklo 1 prioritetą. |
Darbas per 2025–2026 m. Šengeno ciklą taip pat turėtų apimti nacionalinių Šengeno valdymo sistemų stiprinimo veiksmus tiek Šengeno šalyse, tiek narystės ES siekiančiose šalyse kandidatėse. Siekdama susitarti dėl būtiniausių standartų, Komisija surengs keletą praktinių seminarų, kad Šengeno valstybės galėtų visapusiškai įgyvendinti Šengeno sistemą naudodamosi veiksmingomis politinėmis ir administracinėmis struktūromis. Šis darbas bus grindžiamas plačiais Europos integruoto sienų valdymo pokyčiais ir pagal jį sukurtomis valdymo struktūromis. Taikant šį požiūrį bus suburtos visos atitinkamos institucijos.
Kaip nurodyta Šengeno vertinimuose ir remdamasi savo patirtimi, Komisija ragina visas Šengeno šalis paskirti nacionalinį koordinatorių, kuris prižiūrėtų visus klausimus, darančius poveikį Šengeno erdvės veikimui, taip užtikrinant aiškų atsakomybės paskirstymą visoms susijusioms institucijoms.
Remiantis tolesniais veiksmais, susijusiais su 2019–2020 m. valstybių narių nacionalinių integruoto sienų valdymo strategijų teminiu vertinimu 4 , visos Šengeno šalys pradėjo nacionalinius savo strategijų peržiūros procesus. 2024 m. pabaigoje 12 Šengeno šalių buvo oficialiai priėmusios peržiūrėtas strategijas, o aštuoniose šalyse dar vyko jų priėmimo procesas. Iš rezultatų matyti nemaža pažanga, įskaitant tvirtesnes valdymo sistemas ir geresnį grąžinimo procedūrų integravimą į nacionalines strategijas. Dauguma Šengeno šalių padarė pažangą derindamos savo strategijas su ES prioritetais, atsižvelgdamos į pažangą rizikos analizės, informuotumo apie padėtį ir bendradarbiavimo su ES srityse.
Tačiau tebėra reikšmingų su žmogiškųjų išteklių planavimu, tarpžinybiniu koordinavimu ir finansinėmis priemonėmis susijusių spragų. Savo strategijas su veiksmų planais, poreikių analizėmis ir finansavimo sistemomis sėkmingai susieja tik kelios Šengeno šalys. Į nacionalines strategijas vis dar nevisiškai įtrauktos konkrečios nuostatos dėl pagrindinių teisių apsaugos priemonių ir mokymo. Be to, turi būti veiksmingai integruotos ir su platesne integruoto sienų valdymo sistema suderintos su Migracijos ir prieglobsčio pakte nustatyta tikrinimo procedūra susijusios prievolės. Investuojant į Europos integruotam sienų valdymui skirtą valdymo sistemą bus suteiktas patikimas tvirtų nacionalinių Šengeno valdymo sistemų kūrimo pagrindas.
3.Politikos ir reguliavimo ramstis: platesnė ir glaudesnė Šengeno erdvė
3.1.Platesnė Šengeno erdvė
Per 40 metų Šengeno erdvė iš kelių ES valstybių narių regioninės iniciatyvos tapo tikrai Europos projektu 5 . Šengeno erdvė buvo plečiama devynis kartus, sukuriant šiuo metu didžiausią pasaulyje laisvo judėjimo erdvę be vidaus sienų kontrolės.
2025 m. sausio 1 d. į Šengeno erdvę buvo visiškai integruotos Bulgarija ir Rumunija. 2024 m. gruodžio 12 d. Tarybos sprendimu 6 , priimtu po jos 2023 m. gruodžio 30 d. sprendimo 7 tuo pačiu klausimu, buvo užbaigtas 18 metų trukęs procesas, nes po įstojimo į ES abi šalys tapo Šengeno valstybėmis. Tikimasi, kad visiškai prisijungusios prie Šengeno erdvės Bulgarija ir Rumunija sutaupys milijardus eurų, nes apskaičiuota, kad iki vidaus sienų panaikinimo šiose dviejose šalyse veikiančios įmonės kasmet išleisdavo milijardus eurų dėl didesnių logistikos išlaidų, vėluojančio prekių ir įrangos pristatymo ir didesnių išlaidų degalams ir vairuotojams 8 .
Kipras deda pastangas įgyvendinti Šengeno rekomendacijas 9 ir šiuo metu atliekamas jo pirmasis Šengeno vertinimas. Komisija padeda Kiprui siekti didesnės integracijos į Šengeno sistemą.
Airijai vienintelei netaikomas reikalavimas dalyvauti įgyvendinant visas Šengeno taisyklių sąvado nuostatas 10 . Atsižvelgiant į naudą Airijai ir visai Šengeno erdvei ir gavus Tarybos leidimą dalyvauti tam tikrose srityse 11 , tokiose kaip Šengeno informacinė sistema, policijos bendradarbiavimas ir teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose, šiuo metu imamasi tolesnių su jos Šengeno vertinimu susijusių veiksmų 12 . 2025 m. Komisija ketina paskelbti Airijai skirtą Šengeno vertinimo ataskaitą 13 . Jei ji bus teigiama, Taryba galės leisti taikyti šias nuostatas 14 Airijoje ir taip sustiprinti bendradarbiavimą Šengeno klausimais.
ES rengiantis tolesnei plėtrai (kelios šalys kandidatės daro pažangą stojimo derybose) Šengeno erdvė taip pat turės būti išplėsta įtraukiant tas šalis, nes savo stojimo į ES dieną jos turi priimti ir pradėti įgyvendinti Šengeno taisyklių sąvadą. Siekiant spręsti sudėtingus tos erdvės plėtros klausimus ir užtikrinti gerai parengtą integracijos procesą bus būtina nauja skaidri, veiksminga ir efektyvi priėmimo į Šengeno erdvę sistema. Remiantis per paskutinę Šengeno erdvės plėtrą įgyta patirtimi, sistema turi būti užtikrintas nuspėjamas ir sąžiningas procesas, suteikiant naujoms šalims galimybę palaipsniui pasinaudoti dalyvavimu Šengeno erdvėje ir galiausiai galutiniame etape panaikinti vidaus sienų kontrolę.
Siekiant užtikrinti, kad naujos Šengeno šalys nuolat laikytųsi aukštų standartų, kuriuos visose srityse taiko esamos šalys ir kurių reikia, kad būtų galima galiausiai panaikinti vidaus sienų kontrolę, šis procesas visais etapais turi būti griežtai stebimas. Pirmiausia stojimo derybų metu šios šalys privalo toliau dėti pastangas iki įstojimo į ES įdiegti teisinius, valdymo ir veiklos standartus, kurių reikia, kad Šengeno sistema taptų visapusiškai veikiančios nacionalinės valdymo sistemos dalimi. Tam reikia tvirtai pasirengti, įskaitant Šengeno veiksmų plano įgyvendinimą, kaip išdėstyta 2024 m. komunikate dėl ES plėtros politikos 15 .
3.2.Šengeno erdvės stiprinimas, kad ji būtų prisitaikiusi prie skaitmeninio amžiaus
Šiuo metu ES keičia sienų valdymo būdą, pereidama nuo daugiausia fizinių patikrinimų kertant sieną prie modernesnės skaitmeninės sienų valdymo sistemos. Būtina spartinti Šengeno sistemos skaitmenizaciją, kad būtų didinamas piliečių saugumas, stiprinamos išorės sienos, teisėsaugos bendradarbiavimas ir palengvintos bona fide kelionės į Šengeno erdvę ir laisvė joje keliauti, kartu užtikrinant pagrindinių teisių apsaugą ir saugumo standartus.
Siekiant, kad Šengeno erdvė taptų etalonu visame pasaulyje palengvinant sklandžias ir saugias keliones, 2025 m. sausio mėn. įsigaliojo naujos taisyklės 16 , kuriomis reglamentuojamas veiksmingas sienos apsaugos ir teisėsaugos institucijų naudojimasis kelionių informacija, (išankstinė informacija apie keleivius). Tai svarbus žingsnis siekiant didinti saugumą nebloginant keliavimo patirties, paisant duomenų apsaugos ir gerbiant teises į privatumą. 2025 m. Komisija ketina pradėti taisyklių, kuriomis reglamentuojamas keleivio duomenų įrašo duomenų naudojimas, vertinimą, kad išanalizuotų jų veiksmingumą ir efektyvumą.
Procedūrų prie ES išorės sienų skaitmenizacija yra pagrindinis saugumo rizikos mažinimo elementas. 2024 m. gruodžio mėn. Komisija pateikė pasiūlymą, kuriuo nustatoma laipsniška atvykimo ir išvykimo sistemos veikimo pradžia. Šiuo pasiūlymu Šengeno šalims suteikiama galimybė per šešis mėnesius palaipsniui įdiegti atvykimo ir išvykimo sistemą prie savo išorės sienų, taip suteikiant joms ir eu-LISA lankstumo ir priemonių likusioms problemoms spręsti iki visiško sistemos įdiegimo. Komisija ragina teisėkūros institucijas užtikrinti greitas derybas ir spartų pasiūlymo priėmimą. Reikia greitai užbaigti pasirengimą įdiegti Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemą, nes kai kurios Šengeno šalys susiduria su sunkumais įgyvendindamos reikiamas priemones.
Komisija ragina Europos Parlamentą ir Tarybą, taip pat valstybių narių valdžios institucijas ir eu-LISA užtikrinti, kad šios svarbios naujovės pradėtų veikti visu pajėgumu pagal naują tvarkaraštį 17 , dėl kurio 2025 m. kovo mėn. susitarė Šengeno taryba.
Be to, kad šios sistemos gerokai padidins kelionių saugumą ir veiksmingumą, 2024 m. spalio mėn. pateiktas Komisijos pasiūlymas dėl kelionės dokumentų skaitmeninimo 18 yra platesnio įsipareigojimo diegti keliautojams naudingas skaitmenines inovacijas dalis. Šios iniciatyvos tikslas – nustatyti bendrą skaitmeninių kelionės dokumentų standartą ir pradėti naudoti ES masto mobiliąją programėlę, padėsiančius supaprastinti patikrinimus kertant sieną ir visiems keliautojams užtikrinsiančius galimybes keliauti sklandžiai. Šiuo metu vyksta derybos su Europos Parlamentu ir Taryba, kad šis užmojis taptų realybe. Taip pat tęsiamas darbas siekiant modernizuoti vizų išdavimo procedūras, kad trečiųjų šalių piliečiai taip pat galėtų pasinaudoti veiksmingesne ir saugesne vizų išdavimo procedūra. Su Komisijos pateiktu pasiūlymu dėl skaitmeninių vizų susijusios teisėkūros procedūros buvo užbaigtos ir jis buvo priimtas 2023 m. Susiję įgyvendinimo aktai šiuo metu peržiūrimi ir siekiama 2026 m. pradėti kurti ES prašymų išduoti vizą platformą, kad 2028 m. platforma pradėtų veikti ir būtų įdiegta skaitmeninė viza.
Kadangi socialiniai ir technologiniai pokyčiai vyksta precedento neturinčiu tempu, kurio nebuvo galima įsivaizduoti, kai Šengeno erdvė buvo sukurta, ji turi prisitaikyti, kad išliktų priešakyje. Pertvarkant sienų valdymą ir suteikiant galimybę anksti nustatyti grėsmes itin svarbios bus besiformuojančios technologijos ir skaitmeniniai sprendimai. Investicijomis į būsimų Europos sienų valdymo ir saugumo technologijų mokslinius tyrimus ir plėtrą Šengeno erdvė turėtų būti apsaugoma ir ateityje taikant pažangiausius europinius sprendimus. Tam reikia megzti glaudesnius partnerystės ryšius, be kita ko, su Šengeno asocijuotosiomis šalimis ir viešojo bei privačiojo sektorių suinteresuotaisiais subjektais, pavyzdžiui, mokslininkais, verslininkais, novatoriškomis bendrovėmis arba mokslinių tyrimų ir technologijų organizacijomis. Be šio darbo turi būti užtikrinta geresnė parengtis: naudojamos pažangios grėsmių nustatymo sistemos, vykdoma nuolatinė ypatingos svarbos infrastruktūros objektų stebėsena ir diegiami reagavimo tikruoju laiku protokolai. Šių priemonių reikia siekiant valdyti didėjančią kibernetinio saugumo pažeidimų grėsmę, be kita ko, ES agentūrose ir su sienomis susijusiose duomenų sistemose.
3.3.Šengeno erdvės stiprinimas siekiant prisitaikyti prie kintančios saugumo aplinkos
2025 m. balandžio 1 d. Komisija priėmė naują Europos vidaus saugumo strategiją „ProtectEU“, kurioje išdėstomas darbas, kurio reikia imtis, kad ateinančiais metais būtų sustiprintas ES saugumo aparatas, o saugumo aspektai būtų integruoti į visus ES teisės aktus, politiką ir programas. Panašias pastangas reikia dėti nacionaliniu lygmeniu, nes 2024 m. Šengeno vertinimai atskleidė nuolatinį strateginio požiūrio į vidaus saugumą trūkumą. Nacionalinės valdžios institucijos vis dar veikia izoliuotai, įgyvendindamos ad hoc priemones ir nesilaikydamos visapusiško europinio požiūrio. Tai trukdo Šengeno šalims nustatyti nacionalinius prioritetus, vykdyti strateginį pajėgumų planavimą ir rengti tarpvalstybines ir papildomas priemones visais lygmenimis (nacionaliniu, regioniniu ir vietos). Todėl siekiant užtikrinti vidaus saugumą erdvėje be vidaus sienų kontrolės reikia laikytis požiūrio, kuriuo skatinamas glaudesnis ir labiau struktūrizuotas nacionalinių teisėsaugos institucijų tarpusavio bendradarbiavimas ir bendradarbiavimas Europos lygmeniu, be kita ko, valdymo klausimais.
Kaip paskelbta Vidaus saugumo strategijoje, siekdama remti diskusijas su valstybėmis narėmis Taryboje dėl kintančių vidaus saugumo iššūkių ir keitimąsi informacija apie pagrindinius politikos prioritetus, Komisija rengs ir pateiks su ES vidaus saugumo iššūkiais susijusias reguliarias grėsmių analizes. Siekiant remti platesnes pastangas gerinti informuotumą apie padėtį, labai svarbu, kad valstybės narės aktyviau dalytųsi žvalgybos informacija su Bendru žvalgybinės informacijos analizės centru (SIAC) ir užtikrintų geresnį dalijimąsi informacija su ES agentūromis ir įstaigomis.
Siekiant labiau koordinuotai, nuosekliau ir veiksmingiau įveikti kintančius saugumo iššūkius, itin svarbus tarpvalstybinis operatyvinis teisėsaugos bendradarbiavimas. Nuolatiniai teisiniai ir jurisdikciniai suvaržymai, nustatyti Komisijos 2024 m. atliktame Tarybos rekomendacijų dėl operatyvinio teisėsaugos bendradarbiavimo vertinime 19 , toliau trukdo veiksmingam operatyviniam teisėsaugos institucijų bendradarbiavimui. Kaip paskelbta Europos vidaus saugumo strategijoje 20 , Komisija sieks sukurti operatyvinio teisėsaugos bendradarbiavimo ateities aukšto lygio grupę, kuri parengtų bendrą strateginę viziją ir pasiūlytų konkrečių sprendimų, kaip pašalinti teisines spragas, gerinti keitimąsi informacija ir užtikrinti aukšto lygio vidaus saugumą visoje Šengeno erdvėje.
Vienas iš sunkumų, su kuriais susiduria teisėsaugos institucijos, yra teisėtos prieigos prie duomenų užtikrinimas. Siekiant apsaugoti ir laisvę, ir saugumą, būtina užtikrinti saugumo ir privatumo pusiausvyrą. Remdamasi Aukšto lygio grupės prieigos prie duomenų teisėsaugos tikslais klausimais 2024 m. gegužės mėn. priimtomis rekomendacijomis ir kaip paskelbta Europos vidaus saugumo strategijoje, Komisija 2025 m. pirmąjį pusmetį pateiks veiksmų gaires, kuriose bus išdėstytos jos siūlomos teisinės ir praktinės priemonės teisėtai ir veiksmingai prieigai prie duomenų užtikrinti.
Galiausiai reikia atnaujinti kovos su neteisėtu migrantų gabenimu teisinę sistemą. Komisija ragina Europos Parlamentą ir Tarybą greitai užbaigti derybas, kad būtų sustiprintas Europolo vaidmuo kovojant su neteisėtu migrantų gabenimu 21 . Kol kas bus toliau tobulinamos jau turimos priemonės. 2025 m. sausio mėn. Komisija pritarė tam, kad būtų sukurtas profesionalus neteisėto migrantų gabenimo pasitelkiant internetą tyrėjų tinklas, kurį valdytų Europolo Europos kovos su neteisėtu migrantų gabenimu centras ir ES internetinės informacijos žymėjimo padalinys. Šis tinklas padės suardyti internete veikiančias nusikalstamas grupuotes. Antrojoje tarptautinėje konferencijoje neteisėto migrantų gabenimo klausimais bus įvertinta pažanga ir skatinami tolesni veiksmai, padedantys konsoliduoti Pasaulinio kovos su neteisėtu migrantų gabenimu aljanso darbą.
Panašios iniciatyvos buvo įgyvendintos kovojant su prekyba narkotikais, daugiausia dėmesio skiriant informuotumo apie veiksnius, skatinančius šią augančią grėsmę, didinimui. Kovojant su piktnaudžiavimu komerciniu transportu labai svarbus buvo viešųjų ir privačiųjų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimas, skatinamas Europos uostų aljansu. Į šią iniciatyvą bus atsižvelgta būsimoje ES uostų strategijoje (ją Komisija planuoja priimti 2025 m.). Kaip paskelbta Europos vidaus saugumo strategijoje, ji bus išplėsta įtraukiant mažesnius ir vidaus vandenų uostus.
4.Šengeno erdvės veiklos ramstis: įgyvendinimas
Tikra Šengeno erdvės sėkmė iš esmės priklauso nuo to, ar sistemą veiksmingai įgyvendins tūkstančiai vietoje veikiančių valdžios institucijų, įskaitant įvairias ES agentūras. Politiniai įsipareigojimai gali būti praktiškai įgyvendinti tik nuosekliais, kokybiškais ir koordinuotais veiksmais. Šengeno erdvės veiklos sistemą įgyvendinti padeda sienos apsaugos pareigūnai, teisėsaugos pareigūnai ir imigracijos institucijos. Ji yra itin svarbi siekiant, kad Šengeno erdvės plataus užmojo vizija taptų tikru strateginiu turtu. Iš 2024 m. Šengeno vertinimo ir stebėsenos veiklos matyti, kad, nors Šengeno erdvės pamatai tebėra tvirti, itin svarbiose srityse tebėra tam tikrų nuolatinių spragų. Kad tie trūkumai nepakenktų Šengeno erdvės vientisumui ir bendram saugumui, dėl jų reikia imtis tikslinių tolesnių veiksmų.
4.1.Parengties stiprinimas gerokai už mūsų sienų
Šengeno erdvė visų pirma naudinga Europos piliečiams ir gyventojams, nes palengvinamas laisvas judėjimas Šengeno erdvėje be vidaus sienų kontrolės. Tai taip pat naudinga visiems trečiųjų šalių piliečiams, teisėtai gyvenantiems Šengeno šalių teritorijoje.
2024 m. bendras teisėtų bona fide keliautojų, t. y. atvykusių su Šengeno viza arba turėjusių teisę keliauti be vizos, skaičius viršijo pusę milijardo 22 . Kalbant apie trumpalaikį buvimą, trečiųjų šalių piliečiai gali patekti į Šengeno erdvę naudodamiesi bendra Šengeno vizų sistema, išskyrus atvejus, kai jie turi teisę keliauti be vizos 23 . Šia sistema (kartu su Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema, kuri turi būti įgyvendinta 2026 m.) užtikrinama standartizuota sienų kontrolė, saugumas ir trumpalaikiam buvimui visose Šengeno šalyse taikomos atvykimo procedūros, taip didinant tiek judumo erdvės viduje, tiek atvykimo ir išvykimo per išorės sienas valdymo nuoseklumą ir veiksmingumą. Tai mūsų pirmoji gynybos linija.
Vykdant 2024 m. Šengeno vertinimo ir stebėsenos veiklą įvertinta, kad bendrų vizų taisyklių įgyvendinimo lygis yra aukštas. Kelios Šengeno šalys greitai pašalino trūkumus, susijusius su Šengeno vizas tvarkančių konsulatų darbo srauto veiksmingumu arba su jų vizų tvarkymo IT sistema. Tačiau šalyse, kuriose tvarkoma daugiausia trumpalaikių Šengeno vizų, vis dar reikia tam tikrų patobulinimų, kad būtų galima veiksmingai tvarkyti didelį prašymų skaičių.
Įvairios pasaulio šalys pripažįsta didelę su Šengeno erdve susijusių teisių ir laisvių, kurios yra itin svarbios pasauliniam junglumui ir bendradarbiavimui, naudą. ES privalo toliau propaguoti aukštus pasaulinius standartus sienų valdymo, teisėsaugos bendradarbiavimo ir keitimosi informacija srityse užtikrinant tvirtą pagrindinių teisių apsaugą.
Ateityje stiprinant santykius su kaimyninėmis ir tolimesnėmis šalimis partnerėmis jos turi nedviprasmiškai įsipareigoti laikytis mūsų aukštų standartų ir bendrų vertybių. Trečiosios šalys, kurios gali naudotis beviziu režimu arba privilegijuotais Šengeno ryšiais, privalo ne tik naudotis privalumais, bet ir laikytis šių pagrindinių įsipareigojimų. Tam reikia griežtesnės stebėsenos ir atskaitomybės. Vizų politikos, kaip konkurencingumo varomosios jėgos ir priemonės didinti ES vidaus saugumą bei gerinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, be kita ko, readmisijos srityje, vaidmuo bus nagrinėjamas naujoje Komisijos vizų strategijoje, kuri turi būti priimta vėliau 2025 m. Strategijoje taip pat bus svarstomos priemonės, skirtos geriausių studentų, tyrėjų ir kvalifikuotų darbuotojų iš trečiųjų šalių atvykimui palengvinti remiant įgūdžių sąjungą 24 .
Didesnės sanglaudos ir integracijos su ES šalimis kandidatėmis skatinimas suteikia progą dalytis patirtimi ir perduoti pagrindines vertybes bei standartus mūsų kaimyninėms šalims. Pastaraisiais metais FRONTEX sustiprino savo paramą šalims kandidatėms. ES derėjosi dėl susitarimų dėl statuso su Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija, Moldova, Serbija ir Šiaurės Makedonija 25 . 2024 m. FRONTEX buvimas buvo išplėstas iki Juodkalnijos ir Albanijos sienos. Šiais susitarimais itin svarbi sienų valdymo linija nukeliama už pačios ES išorės sienų, padedant mažinti galimą riziką prieš jai pasiekiant ES.
2024 m. šalys kandidatės ėmėsi veiksmų, kad atitiktų Šengeno erdvės reikalavimus, įskaitant veiksmus, kuriais siekiama užtikrinti aukštus sienų valdymo standartus, suderinti vizų politiką, kovoti su organizuotu nusikalstamumu, terorizmu ir hibridinėmis grėsmėmis ir megzti bendradarbiavimo ryšius teisėsaugos srityje. Įgyvendinant ES veiksmų planą dėl Vakarų Balkanų 26 padaryta konkreti pažanga migracijos valdymo srityje. Tačiau pažanga tebėra netolygi ir reikia imtis tolesnių veiksmų vizų politikos derinimo ir nacionalinės Šengeno valdymo sistemos kūrimo srityse. Juodkalnija ir Serbija ėmėsi deramų veiksmų parengti Šengeno veiksmų planą. Komisija atidžiai stebi visas ES šalis kandidates. Šalių kandidačių valdžios institucijos bus palaipsniui integruojamos į su Šengeno erdve susijusią veiklą, be kita ko, įtraukiant jas į mokymo ir stebėsenos veiklą.
Plėtra taip pat reiškia pasirengimą naujiems geopolitiniams iššūkiams, susijusiems su sienų valdymu ir grėsmėmis saugumui. Atlikdama politikos peržiūrą Komisija pirmenybę teiks šiam darbui, daugiausia dėmesio skirdama dinamiškos sistemos, kuri būtų visiškai pritaikyta būsimiems poreikiams ir konfigūracijoms, kūrimui.
Šalys partnerės siekia stiprinti ryšius su Šengeno erdvei priklausančiomis valstybėmis narėmis, kad užmegztų privilegijuotus ryšius sienų valdymo ir saugumo srityje, kurie duotų apčiuopiamos naudos jų piliečiams ir padėtų užtikrinti glaudesnius žmonių tarpusavio ryšius, palengvinant bona fide keliones ir teisėtą migraciją. FRONTEX šiuo metu su beveik 20 trečiųjų šalių 27 derasi dėl darbo tvarkos susitarimų, kurie galėtų apimti dalijimąsi informacija per EUROSUR ir rizikos analizės priemones. Siekdami toliau didinti Šengeno erdvės saugumą, Europolas ir ES valstybės narės pastaraisiais metais stiprino darbą, kuriuo siekiama gerinti informacijos iš pagrindinių trečiųjų šalių perdavimą ir tvarkymą 28 . Taikant šį požiūrį užtikrinama, kad svarbūs duomenys, visų pirma apie terorizmu įtariamus asmenis, būtų tvarkomi ir jais būtų dalijamasi veiksmingai, kad būtų galima nustatyti grėsmes saugumui ir užkirsti joms kelią prie ES išorės sienų.
Komisija palankiai vertina tai, kad sėkmingai užbaigtos derybos dėl ES ir atitinkamai Islandijos bei Norvegijos susitarimų dėl keleivio duomenų įrašo duomenų naudojimo. Taisyklės formaliai nėra Šengeno teisinės sistemos dalis, tačiau joms įsigaliojus šios Šengeno šalys galės perduoti ir tvarkyti tokio pobūdžio duomenis, todėl tai reikšmingai pagerins Šengeno erdvės pajėgumus kovoti su terorizmu ir sunkiais nusikaltimais.
|
2025–2026 m. Šengeno ciklas: glaudesnis Šengeno erdvės išorės veiksmų koordinavimas Pasaulinis Šengeno matmuo taip pat labai svarbus kovojant su visame pasaulyje, visų pirma geopolitinės konkurencijos situacijose, naudojama destabilizavimo taktika, pavyzdžiui, taikoma Rusijos. Šengeno sistema suteikia ES galimybę veikti kolektyviai, pavyzdžiui, imantis priemonių pagal bevizio režimo sustabdymo mechanizmą ir sutelkiant išteklius, visų pirma ES agentūrų išteklius, kad būtų kovojama su kritinėmis grėsmėmis. ES taip pat gali įsipareigoti laikytis suderinto požiūrio į trečiąsias šalis, be kita ko, dėl procedūrų, kuriomis leidžiama atvykti į Šengeno erdvę 29 . 2024 m. Komisija analizavo, kaip įgyvendinamos 2022 m. rugsėjo 30 d. paskelbtos gairės dėl bendros vizų išdavimo prašymus teikiantiems Rusijos piliečiams tvarkos. Iš vertinimo matyti, kad dėl bendrų veiksmų gerokai sumažėjo bendras Rusijos piliečiams išduodamų Šengeno vizų skaičius – nuo daugiau kaip 4 mln. 2019 m. išduotų vizų iki 0,5 mln. vizų 2023 m. Tačiau Šengeno šalyse vis dar taikoma skirtinga praktika, o tai gali kelti pavojų ES saugumui. Kai kurios šalys Rusijos piliečiams vis dar išduoda daug turistinių vizų, taip menkindamos kolektyvines pastangas stiprinti saugumą. Todėl, kaip 2025 m. kovo mėn. aptarė Šengeno taryba, labai svarbu teikti pirmenybę nuosekliam koordinuotų su trečiosiomis šalimis susijusių veiksmų įgyvendinimui visose Šengeno šalyse. |
4.2.Didesnis žmonių saugumas užtikrinant tvirtą sienų valdymą ir veiksmingesnį grąžinimą
Kokybiškas Europos integruotas sienų valdymas yra Šengeno erdvės sėkmės kertinis akmuo. 2024 m. Šengeno erdvė ir vėl buvo lankomiausias pasaulio regionas – jos išorės sienas kirto 40 proc. visų tarptautiniais maršrutais keliaujančių asmenų. Šį didelį keleivių skaičių kasdien veiksmingai valdė daugiau kaip 120 000 Europos sienų ir pakrančių apsaugos darbuotojų. Vis dėlto dėl didelio darbo krūvio valdžios institucijoms kyla nemažų sunkumų.
Be to, dėl geopolitinių ir su saugumu susijusių konfliktų, įskaitant taktiką, kai politiniais tikslais kaip ginklas naudojama migracija, buvo skatinami migracijos srautai, o tai dar labiau apsunkino Šengeno išorės sienų valdymą. Intensyvesnės ES pastangos, pavyzdžiui, stiprinant partnerystes su trečiosiomis šalimis, padėjo gerokai sumažinti neteisėto sienos kirtimo atvejų skaičių. 2024 m. užregistruota apie 240 000 atvejų – tai žemiausias lygis nuo 2021 m. 30
Neteisėto sienos kirtimo atvykstant į ES atvejai (FRONTEX)
Be didelio keleivių srauto problemos, įskaitant asmenis, kurie bando apeiti atvykimo sąlygas, ES išorės sienų saugumui kyla vis daugiau ir sudėtingesnių grėsmių. Dėl Sahelyje tebesitęsiančio smurto gyventojai priversti persikelti ir sudaroma palanki dirva teroristinėms grupuotėms stiprinti savo tinklus, o smurto spiralę dar labiau galimai įsuka ir pastangas verbuoti džihadistus palengvina Rusijos samdiniai 31 . Be to, didelį poveikį daro regioninės krizės už ES ribų, suteikiančios naujų motyvų viso ideologinio spektro teroristiniams subjektams verbuoti, sutelkti arba stiprinti savo pajėgumus. 32 . Nors atrodo, kad šios grėsmės šiuo metu yra labiau vietinio arba regioninio pobūdžio, prie išorės sienų vis tiek reikia būti itin budriems, kad būtų užkirstas kelias užsienio teroristų kovotojų grįžimui į ES ir sumažinta terorizmo rizika. Išorės sienos taip pat tebėra pažeidžiamos dėl neteisėtų prekių, pavyzdžiui, narkotikų ir šaunamųjų ginklų, kontrabandos, kuri gali paskatinti organizuotą nusikalstamumą.
Už ES išorės sienų valdymą bendrai atsakingos Šengeno šalys ir ES. Pagal savo įgaliojimus FRONTEX toliau teikia svarbią sienų valdymo paramą – Šengeno valstybėse ir trečiosiose šalyse dislokuota daugiau kaip 2 600 nuolatinio korpuso pareigūnų ir techninių išteklių. 2024 m. FRONTEX pradėjo diegti savo naują veiklos koncepciją ir vadovybės struktūrą, kuriomis bus užtikrinta, kad dislokuojant išteklius į operatyvinę padėtį būtų reaguojama greičiau ir lanksčiau. Remdamasi pastaraisiais metais padaryta didele pažanga ir kad būtų patenkinti nuolatiniai poreikiai, Komisija dės pastangas stiprinti agentūrą, be kita ko, teikdama jai pažangiausias stebėjimo ir informuotumo apie padėtį technologijas. Šiomis aplinkybėmis nepaprastai svarbu, kad Šengeno šalys ir toliau laiku prisidėtų prie Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, visų pirma personalu ir ištekliais. Be to, siekdama toliau didinti sienų saugumą ir stiprinti ES bendradarbiavimą kintančių grėsmių aplinkybėmis, Komisija kitais metais pasiūlys FRONTEX sustiprinti.
Be to, kad Šengeno šalys turi užtikrinti FRONTEX aprūpinimą ištekliais, kurių jai reikia, kad galėtų remti bendras operacijas vietoje, labai svarbu, kad šalys dėtų daugiau pastangų, nes tebėra didelių sienų valdymo praktikos įgyvendinimo spragų.
Šios įgyvendinimo spragos poveikį ypač daro patikrinimams kertant sieną. Iš Šengeno vertinimų matyti, kad beveik pusėje visų Šengeno šalių yra trūkumų, susijusių su žmogiškaisiais ištekliais, mokymu, patikrinimų kertant sieną procedūrų įgyvendinimu ir techniniais klausimais, kurie turi įtakos IT įrangos funkcionalumui, ypač kai naudojamasi Šengeno informacine sistema. Šie vis dar nepašalinti trūkumai yra Šengeno erdvės saugumo spraga, todėl Komisija bendradarbiaus su Šengeno šalimis, kad išnagrinėtų nepakankamos pažangos priežastis. Per 2025–2026 m. Šengeno ciklą Komisija Šengeno tarybai pateiks pažangos šioje srityje ataskaitą.
Kalbant apie sienų stebėjimą, kai kuriose Šengeno šalyse, susiduriančiose su didesnėmis grėsmėmis saugumui dėl didelės prekybos iš trečiųjų šalių įvežamais narkotikais rizikos ir didesnės migracijos, esama didelių trūkumų. Šis pažeidžiamumas visų pirma susijęs su jūrų sienų stebėjimu. Per praėjusius metus, kad padėtų Šengeno šalims stiprinti savo sienų stebėjimo infrastruktūrą ir pajėgumus, ES pagal Sienų valdymo ir vizų priemonę skyrė 378 mln. EUR papildomų lėšų. Komisija ragina Šengeno šalis spartinti veiksmus užtikrinant, kad lėšos būtų skiriamos toms sritims, kuriose poreikiai skubiausi, ir optimizuoti turimų technologijų naudojimą.
Siekiant veiksmingesnio išorės sienų valdymo reikia imtis veiksmingų priemonių grąžinti teisėtos teisės pasilikti valstybėse narėse neturinčius asmenis. Trumpam arba ilgam laikui atvykstantys keliautojai turi atitikti visus saugumo reikalavimus ir deramai įvykdyti reikalavimą išvykti iš Šengeno erdvės per nustatytą laikotarpį. Jei jie to nepadaro, Šengeno erdvėje yra nustatytos bendros būtiniausios taisyklės, kuriomis reglamentuojamas teisės pasilikti neturinčių asmenų, įskaitant asmenis, kurie apeina teisėto atvykimo procedūras, grąžinimas. Pradėjusi veikti atvykimo ir išvykimo sistema pagerins vykdymo užtikrinimą, nes bus lengviau nustatyti pažeidžiant vizos reikalavimus užsibuvusius asmenis – jie sudaro didelę dalį keliautojų, neturinčių teisės pasilikti ir turinčių grįžti.
2024 m. veiksmingo grąžinimo atvejų skaičius padidėjo beveik 12 proc., palyginti su 2023 m., ir pasiekė beveik 123 400 – tai reikšmingas padidėjimas dėl gerokai išaugusios FRONTEX paramos. Tais metais FRONTEX padėjo Šengeno šalims grąžinti daugiau kaip 56 000 asmenų, t. y. 43 proc. daugiau nei prieš tai ėjusiais metais. Savanoriško grįžimo atvejų skaičius taip pat toliau didėjo – nuo 54 proc. 2023 m. iki 64 proc. 2024 m.
Nepaisant šios teigiamos tendencijos, nacionalinių grąžinimo sistemų veiksmingumas tebėra didelis iššūkis visoje Šengeno erdvėje, nes veiksmingai grąžinamas tik 1 iš 5 grąžintinų asmenų. Bent pusėje visų Šengeno šalių vis dar susiduriama su dideliais grąžinimo sunkumais, kurie ypač matyti šalyse, kuriose grąžinimo bylų skaičius yra didesnis.
Bendrų perspėjimų dėl trečiųjų šalių piliečių, kurie privalo išvykti iš Šengeno erdvės, naudojimas Šengeno informacinėje sistemoje padėjo užtikrinti veiksmingesnį grąžinimą labai pagerinus koordinavimą ir dalijimąsi informacija. Tačiau sistema vis dar nepakankamai naudojama kaip bendra asmenų tapatybės nustatymo ir grąžinimo pastangų rėmimo priemonė – kai kuriose Šengeno šalyse sukurtų perspėjimų dėl grąžinimo skaičius yra 60 proc. mažesnis už priimtų sprendimų grąžinti skaičių. Tai reiškia, kad gali būti grąžinamų asmenų, kurie pasislėpė, tačiau sistemoje nėra informacijos, kuri padėtų užtikrinti jų grąžinimą. Be to, 2024 m. kai kurios Šengeno šalys neįtraukė pirštų atspaudų į jokius perspėjimus dėl grąžinimo, o daugelis į perspėjimus neįtraukė tapatybės dokumentų ir nuotraukų, net kai jie buvo turimi. Dėl to reikia imtis skubių veiksmų nacionaliniu lygmeniu.
Siekdamas spręsti konkrečius uždavinius, su kuriais susiduria grėsmę saugumui keliantys trečiųjų šalių piliečiai, ES grąžinimo koordinatorius, remdamasis valstybių narių praktika, pateikė gaires dėl Šengeno informacinės sistemos perspėjimų dėl grąžinimo ir grėsmės saugumui žymos naudojimo.
|
2024 m. teminis veiksmingesnio grąžinimo vertinimas Siekdama remti Europos grąžinimo sistemą, Komisija atliko teminį Šengeno vertinimą grąžinimo sistemos veiksmingumo srityje. Nustatyta pažanga kuriant nacionalines grąžinimo sistemas, tačiau taip pat paaiškėjo, kad padėtis yra sudėtinga, nes nacionalinės teisinės sistemos ir procedūros įvairiose Šengeno šalyse skiriasi, ir tai mažina bendrą ES veiksmingumą. Atlikus vertinimą nustatytos trys pagrindinės problemos. Pirma, trūksta rizikos analizės, kuria remiantis būtų galima numatyti grąžinimo bylų tvarkymo poreikių svyravimus, todėl nacionalinės valdžios institucijos negali imtis pasirengimo priemonių, įskaitant integruotą išteklių planavimą, visų pirma nenumatytų atvejų planavimo atveju. Antra, dėl neveiksmingumo pagrindiniuose grąžinimo proceso etapuose, įskaitant skundų sistemą, veiksmingą tapatybės nustatymą prieš grąžinimą ir pakankamą prievolės grįžti laikymosi stebėseną, Šengeno šalims kyla sunkumų užtikrinti jo sklandumą. Trečia, reikia stiprinti visų nacionalinių institucijų vykdomą į Šengeno informacinę sistemą įtrauktų perspėjimų dėl grąžinimo praktinį įgyvendinimą, kad būtų užtikrintas veiksmingesnis sprendimų priėmimas vykdant grąžinimo procedūras. Siekdamos spręsti šias problemas, Šengeno šalys gali remtis įvairia nustatyta geriausia praktika. Pavyzdžiui, kai kurios šalys (Nyderlandai, Norvegija) nustatė visoms grąžinimo procese dalyvaujančioms institucijoms skirtus integruotus planavimo ir kontrolės ciklus, kurie sudaro sąlygas reguliariai koordinuoti veiksmus ir užtikrinti optimalų išteklių skyrimą. Be to, matyti, kad verta naudoti IT bylų valdymo priemones, suteikiančias galimybę įvairioms institucijoms tikruoju laiku keistis informacija (Austrija, Estija, Nyderlandai, Norvegija). Ne mažiau svarbi praktika, pagal kurią pirmenybė teikiama prie konkrečių grąžinamų asmenų poreikių pritaikytam konsultavimui grąžinimo klausimais kaip svarbiam kiekvienos grąžinimo procedūros etapui ir kuri gali gerokai padidinti bendrą grąžinimo veiksmingumą (Austrija, Bulgarija, Nyderlandai, Norvegija). |
Įprastos veiklos scenarijus nebetinka. Todėl Komisija pasiūlė naują grąžinimo teisinę sistemą 33 ir ragina teisėkūros institucijas daryti sparčią pažangą derybose. Atėjo laikas neapsiriboti fragmentiškais sprendimais ir daryti pažangą pripažįstant viena kitos sprendimus bei užtikrinant jų vykdymą, sutelkiant reikiamus nacionalinius ir Europos išteklius taip, kad jie būtų naudingi visiems, ir pripažįstant vieni kitų stiprybes prisidedant prie bendro Europos intereso įgyvendinimo. Kol laukiama susitarimo dėl naujos grąžinimo teisinės sistemos ir jos taikymo, Komisija ragina Šengeno šalis nedelsiant įgyvendinti teminiame vertinime pateiktas rekomendacijas, kad būtų kuo geriau pasinaudota esamomis sistemomis ir pasiekta geresnių ir greitesnių rezultatų.
4.3.Aukšto lygio koordinuoti veiksmai Šengeno erdvėje
Labai geras informuotumas apie padėtį, ypač prie išorės sienų, yra viena iš esminių išankstinių pasirengimo kintančioje saugumo aplinkoje sąlygų. ES sistemoje jau siūloma tvirtų informuotumo apie padėtį ir rizikos analizės priemonių, tokių kaip EUROSUR. Ji skirta išorės sienų valdymui gerinti integruojant nacionalinio ir ES lygmenų informaciją, įskaitant palydovinius vaizdus, informacines sistemas ir ataskaitų teikimo taikomąsias programas, siekiant didinti informuotumą prie ES sienų. Tačiau apie 50 proc. Šengeno šalių vis dar yra didelių trūkumų, dažnai susijusių su kvalifikuotų darbuotojų stoka ir nepakankamu tarpžinybiniu bendradarbiavimu, mažinančiais šių priemonių potencialą. Siekdama, kad nustatyti trūkumai būtų pašalinti, ir pateikti Šengeno šalims ir FRONTEX praktines EUROSUR įgyvendinimo ir valdymo gaires, 2025 m. sausio mėn. Komisija priėmė rekomendaciją, kuria nustatomas EUROSUR vadovas 34 .
Per 2025–2026 m. Šengeno ciklą būtina remtis jau dedamomis pastangomis ir užbėgti už akių kylančioms grėsmėms pasirūpinant, kad būtų išlaikytas aiškus pokyčių vietoje supratimas. Tam reikia kuo labiau išnaudoti turimas priemones, tokias kaip EUROSUR, ir įgyvendinti tvirtesnį ir labiau integruotą analitinį požiūrį, aktyviai dalyvaujant ES agentūroms.
Viena iš galingiausių nusikalstamumo prevencijos ir kovos su juo priemonių tebėra greitas ir veiksmingas teisėsaugos institucijų keitimasis informacija. Iki 2024 m. pabaigos visos Šengeno šalys turėjo perkelti naujas Direktyvos dėl keitimosi informacija 35 taisykles į savo nacionalines sistemas, kad būtų užtikrinta sklandi ir koordinuota komunikacija. Apie šios direktyvos perkėlimą į nacionalinę teisę dar nepranešė vienuolika Šengeno šalių 36 , o septynios pranešė tik apie dalinį perkėlimą. Kelios šalys dar nėra sukūrusios veikiančio bendro informacinio punkto, turinčio prieigą prie sąveikios bylų valdymo sistemos. Toks vėlavimas kelia pavojų visiems. Visos šalys turi skubiai užbaigti teisinį ir techninį įgyvendinimą, kad teisėsaugos institucijos galėtų greitai keistis informacija.
Didinant saugumą dar neišnaudotas visas patobulintų didelės apimties IT sistemų, visų pirma Šengeno informacinės sistemos, funkcijų potencialas. Be to, daug Šengeno šalių ir toliau kyla sunkumų prie išorės sienų įgyvendinti ypač svarbias funkcijas, tokias kaip pirštų atspaudų paieškos, naudojantis Vizų informacine sistema. Dėl šių sunkumų, daugiausia susijusių su tinkamų išteklių stoka, šios priemonės yra naudojamos gerokai per mažai ir tebelieka kritinių saugumo spragų. Be tikslinių investicijų į Šengeno ir Vizų informacines sistemas ir tvirto įsipareigojimo užtikrinti visapusišką jų veikimą, jų kaip tvirto ir patikimo saugumo ramsčio potencialas lieka neišnaudotas.
Kad informacija iš tiesų būtų keičiamasi sklandžiai ir būtų papildytos mūsų išorės sienų apsaugos priemonės, reikia struktūrizuoto ir veiksmingo tarpvalstybinio operatyvinio bendradarbiavimo teisėsaugos srityje.
Šengeno koordinatoriaus per 2023–2024 m. Šengeno ciklą surengtos diskusijos, taip pat pastarojo meto Šengeno vertinimo vizitai į kai kurias Šengeno šalis (Čekiją, Kroatiją, Slovakiją ir Vengriją) aiškiai parodė, kad tarpvalstybinis bendradarbiavimas, visų pirma regionuose ir pasienio zonose, praėjusiais metais labai pagerėjo. 2024 m. buvo atnaujinti keli dvišaliai ir daugiašaliai susitarimai, siekiant padėti valdžios institucijoms šiuos bendradarbiavimo tikslus paversti veiksmais vietoje, įskaitant nuostatas dėl naudojimosi policijos ir kitais viešaisiais įgaliojimais pasienio regionuose, kaip numatyta peržiūrėtame Šengeno sienų kodekse.
Praėjusiais metais taip pat vis daugiau dėmesio buvo skiriama labiau strateginių priemonių, kuriomis laikomasi visą maršrutą apimančio požiūrio, įgyvendinimui, neapsiribojant tiesioginės rizikos, kuri kyla prie vidaus sienų, šalinimu, o kovojant su grėsmėmis prie išorės sienų. 2024 m. buvo toliau stiprinama Austrijos, Bulgarijos, Graikijos, Rumunijos, Slovakijos ir Vengrijos Šengeno regioninė iniciatyva. Dabar į ją įtrauktos prie Bulgarijos ir Turkijos sienos taikomos priemonės, kuriomis siekiama veiksmingiau užkirsti kelią grėsmėms prieš joms pasiekiant Šengeno erdvę. Atitinkamai Italija, Kroatija ir Slovėnija ketina vykdyti bendrą patruliavimą prie savo sienų su Bosnija ir Hercegovina, stiprindamos regioninį bendradarbiavimą.
Šie teigiami pokyčiai patvirtina 2022 m. birželio 9 d. Tarybos rekomendacijos (ES) 2022/915 dėl operatyvinio teisėsaugos bendradarbiavimo 37 ir 2023 m. lapkričio 23 d. Komisijos rekomendacijų dėl vidaus sienų kontrolei alternatyvių priemonių 38 potencialą. Šengeno šalys kartu plėtojo įvairiausią naują praktiką, įskaitant bendras policijos nuovadas ir reguliarias bendras tarpvalstybines rizikos analizes, kad būtų galima geriau pritaikyti bendras operacijas. Be to, kelios šalys diegia peržiūrėtu Šengeno sienų kodeksu 39 nustatytą perdavimo procedūrą, kuria siekiama palengvinti tiesioginį neteisėtų migrantų perdavimą prie vidaus sienų, dėl kurios jau rengiami susitarimai, užtikrinsiantys praktinį jos įgyvendinimą. Komisija ragina Šengeno šalis glaudžiai bendradarbiauti su kaimyninėmis šalimis, ypač tais atvejais, kai buvo atnaujinta vidaus sienos kontrolė, kad būtų parengtos naujos bendradarbiavimo iniciatyvos ir sudarytos sąlygos keliautojams kirsti vidaus sienas sklandžiai.
Be to, vis dar neišnaudotos operatyvinio teisėsaugos bendradarbiavimo galimybės, nes nacionaliniai požiūriai labai skiriasi ir ne visada yra svarstomi ir įgyvendinami strategiškai. Nors buvo parengta naujų iniciatyvų ir praktikos, jos nėra vienodai taikomos visoje Šengeno erdvėje ir daugeliu atvejų nelaikomos platesnio Šengeno saugumo priemonių rinkinio dalimi. Yra bendras interesas stiprinti nacionalines pastangas ir visapusiškai pasinaudoti glaudesnio bendradarbiavimo teikiama nauda. Tai taip pat padės spręsti trikdžių prie vidaus sienų problemą ir užtikrinti tinkamą transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) sienos kirtimo punktų veikimą.
2024 m. atlikus Šengeno vertinimus buvo patvirtinta, kad daugeliui Šengeno šalių vis dar trūksta teisinės sistemos veiksmingam tarpvalstybiniam bendradarbiavimui įgyvendinti, nes keli susitarimai tebėra pasenę. Kai kuriose šalyse taip pat esama veiklos kliūčių, pavyzdžiui, apribojimų vykdyti pakankamą mobiliąją stebėseną arba teisinių apribojimų policijai gauti keleivių duomenis iš keltų operatorių. Dėl to kai kuriais atvejais buvo atnaujinta vidaus sienų kontrolė, nors daugeliu atvejų tų pačių rezultatų buvo galima pasiekti – dažnai veiksmingiau ir efektyviau – naudojantis nacionaliniais teisėtvarkos įgaliojimais.
Taisomųjų priemonių imtis ypač skubiai reikia Šengeno šalyse, kurios pranešė apie vidaus sienų kontrolės atnaujinimą, nes ja nukrypstama nuo principų, kuriais grindžiamas bendradarbiavimas Šengeno erdvėje. Nuo 2025 m. balandžio mėn. dešimt Šengeno šalių atnaujino arba išplėtė vidaus sienų kontrolę.
2024 m. liepos 10 d. įsigaliojo peržiūrėtas Šengeno sienų kodeksas. Jame numatyta atnaujinta vidaus sienų kontrolės atnaujinimo sistema, kurioje nustatyti aiškesni terminai ir griežtesnės Šengeno šalių ir Komisijos stebėsenos ir ataskaitų teikimo prievolės. Peržiūrėto Šengeno sienų kodekso įsigaliojimas laikomas naujos teisinės sistemos pradžia, t. y. terminai ir prievolės pagal naująjį kodeksą bus pradėti taikyti nuo pirmo pranešimo, pateikto įsigaliojus kodeksui, dienos. Komisija priėmė pranešimų ir ataskaitų, kuriuos valstybės narės turi pateikti atnaujindamos vidaus sienų kontrolę, šablonus.
Ji atidžiai stebi Šengeno šalių veiksmus ir palaiko struktūrinį dialogą su visomis atitinkamomis valstybėmis narėmis, kad nustatytų visas naujųjų taisyklių taikymo spragas ar nenuoseklumą, įskaitant perdavimo praktiką prie vidaus sienų. Vykdomų vertinimų tikslas – užtikrinti, kad bet kuri įgyvendinama priemonė būtų proporcinga ir būtina, ir, antra, kad pranešimai apie vidaus sienų kontrolės atnaujinimą būtų teikiami tik esant tikroms ir pagrįstoms aplinkybėms, ypač tais atvejais, kai atitinkamomis priemonėmis tik sustiprinamos policijos bendradarbiavimo pastangos.
Komisija palankiai vertina intensyvesnį operatyvinį bendradarbiavimą, be kita ko, regionų lygmeniu, ir skatina tolesnes iniciatyvas, pavyzdžiui, naudojimąsi policijos įgaliojimais pasienio zonose. Tai galingos priemonės sprendžiant teisėtus valstybėms narėms susirūpinimą keliančius klausimus dėl migracijos ir saugumo. Komisija tebėra įsipareigojusi laikytis laisvo judėjimo ir saugumo principų visoje Šengeno erdvėje ir prireikus imsis tolesnių veiksmų per būsimą Šengeno ciklą, be kita ko, skelbdama nuomones, kaip nustatyta peržiūrėtame Šengeno sienų kodekse.
5.2025–2026 m. Šengeno ciklo prioritetai
Kai penkios valstybės narės steigėjos prieš 40 metų pasirašė Šengeno susitarimą, vargu ar buvo galima įsivaizduoti naudą, kurią Šengeno erdvė suteiks žmonėms ES. Ilgainiui Šengeno erdvė tapo tvirta visapusiška sistema, kuria koordinuotai ir veiksmingai valdomos išorės sienos, saugumas ir migracija, visapusiškai gerbiant Europos vertybes ir pagrindines teises.
Kad šie laimėjimai nebūtų prarasti ir jais būtų galima remtis, Šengeno erdvei reikia nuolatinio dėmesio ir įsipareigojimo. Praėjus keturiasdešimčiai metų nuo Šengeno erdvės sukūrimo labai svarbu pripažinti, kad geopolitinė ir saugumo padėtis pasikeitė, ir imtis reikiamų veiksmų užtikrinti, kad Šengeno pamatai būtų pakankamai atsparūs būsimų iššūkių akivaizdoje. Vykstant ES plėtros procesui, tai yra Komisijos prioritetas.
Per 2025–2026 m. Šengeno ciklą reikia stiprinti veiksmus trijose pagrindinėse srityse. Pirma, labai svarbu konsoliduoti valdymo sistemą, kad būtų sustiprintas politikos koordinavimas. Tai suteikia daug galimybių laikytis labiau struktūrizuoto požiūrio, pirmenybę teikiant veiksmingam įgyvendinimui, bendrai atsakomybei ir aiškiai atskaitomybei visais lygmenimis.
|
1 prioritetas. Konsoliduoti valdymo sistemą remiantis per praėjusius metus padaryta pažanga ir siekiant įgyvendinti labiau struktūrizuotą požiūrį, daugiausia dėmesio skiriant įgyvendinimui, bendrai atsakomybei ir atskaitomybei. Nors techninė stebėsena tebėra svarbi, jos nepakanka, todėl, kad būtų daroma reali pažanga, reikia stiprinti politinį valdymą. -ES lygmeniu tam reikia sukurti struktūrizuotą sistemą, kad būtų galima imtis su prioritetais susijusių tolesnių veiksmų, įskaitant didesnę politinę priežiūrą. Šioje srityje Komisija glaudžiai bendradarbiaus su Tarybai pirmininkaujančiomis valstybėmis ir Šengeno šalimis. -Nacionaliniu lygmeniu Šengeno šalys turi toliau plėtoti veiksmingas nacionalines valdymo sistemas, geriau viduje koordinuodamos visus su Šengeno erdve susijusius klausimus. ES šalys kandidatės prieš įstodamos į ES taip pat turi sukurti tokias nacionalines valdymo sistemas, kad pasirengtų prisijungimui prie Šengeno erdvės. |
Antra, būtinas struktūrizuotas ir nuoseklus požiūris į saugumą, o tam reikia glaudesnio policijos bendradarbiavimo. Atsižvelgiant į nuolatinius teisinius ir veiklos apribojimus, reikės daugiau dirbti Europos ir nacionaliniu lygmenimis, kad būtų sustiprintas teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas. Visapusiškas požiūris, apimantis visas grėsmes saugumui, turi tapti pagrindiniu Šengeno sistemos ramsčiu.
|
2 prioritetas. Įgyvendinti struktūrizuotą ir nuoseklų požiūrį į policijos bendradarbiavimą siekiant išnaudoti Tarybos rekomendacijos dėl operatyvinio teisėsaugos bendradarbiavimo ir Šengeno sienų kodekso teikiamas galimybes ir pereiti prie regioninio bendradarbiavimo iniciatyvų taikant visą maršrutą apimantį požiūrį. -ES lygmeniu reikia imtis tolesnių veiksmų, susijusių su pagrindine Komisijos atlikto rekomendacijų dėl policijos bendradarbiavimo vertinimo išvada, kad nuolatiniai teisiniai, techniniai ir veiklos sunkumai išryškina dabartinių neprivalomų rekomendacijų ribotumą. Siekiant parengti bendrą viziją, bus pradėta strateginė diskusija ES lygmeniu. -Nacionaliniu lygmeniu Šengeno šalys turi iš naujo įvertinti pasitraukimą iš bendradarbiavimo iniciatyvų, atsižvelgdamos į platesnį grėsmių, kurios kyla ne tik artimiausiose kaimyninėse šalyse ir dėl kurių reikia koordinuotai reaguoti į iššūkius visame maršrute, matmenį. Tam reikia naudoti visas tarpvalstybinio bendradarbiavimo priemones, be kita ko, vidaus sienų regionuose, laikantis peržiūrėto Šengeno sienų kodekso. Šengeno koordinatorius toliau rems su operatyviniu teisėsaugos bendradarbiavimu susijusį darbą, be kita ko, glaudindamas bendradarbiavimą su ES šalių kandidačių teisėsaugos institucijomis. |
Trečia, reikia sparčiau dėti pastangas, kad būtų įvykdyti skaitmenizacijos pažadai, nustatant pagrindines tarpines reikšmes, kurios turi būti pasiektos per ateinančius mėnesius, siekiant užtikrinti, kad diegiant atvykimo ir išvykimo sistemą ir Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemą būtų visiškai laikomasi naujojo tvarkaraščio. Itin svarbu vengti bet kokio tolesnio vėlavimo, nes jo kaina būtų didelė, įskaitant užsitęsusį saugumo pažeidžiamumą, neveiksmingą sienų valdymą ir praleistas progas racionalizuoti migracijos procedūras.
|
3 prioritetas. Spartinti procedūrų ir sistemų skaitmenizaciją, kad būtų didinamas saugumas ir veiksmingumas prie ES išorės sienų ir erdvėje be vidaus sienų kontrolės. -ES lygmeniu tam reikia griežtos politinės tarpinių reikšmių ir patikslinto tvarkaraščio laikymosi stebėsenos. Taip pat turi būti tęsiamos strateginės diskusijos dėl platesnės skaitmenizacijos sistemos, padedančios šalinti saugumo ir veiksmingumo spragas, be kita ko, dokumentų saugumo, migracijos valdymo ir grąžinimo srityse. -Nacionaliniu lygmeniu Šengeno šalys turėtų geriau naudotis esamomis priemonėmis, visų pirma Šengeno ir Vizų informacinėmis sistemomis. Šengeno šalys turi diegti įrangą, procesus ir sistemas – visų pirma atvykimo ir išvykimo sistemą, Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemą, EURODAC ir Vizų informacinę sistemą, – kad būtų galima laiku ir veiksmingai įdiegti sąveikumo sistemą. |
Komisija prašo Šengeno tarybos patvirtinti šiuos prioritetus kitame – 2025 m. birželio mėn. įvyksiančiame – posėdyje. Šiame naujame Šengeno cikle pateikti prioritetai ir argumentai taip pat turėtų tapti aktyvesnio politinio dialogo tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmenimis, taip pat Europos Parlamente ir Taryboje, pagrindu.
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2025 04 23
COM(2025) 185 final
PRIEDAS
prie
Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui
2025 m. Šengeno erdvės padėties ataskaita
1 PRIEDAS
Šengeno sistemos įgyvendinimas: horizontalioji ir atskirų šalių Šengeno vertinimo ir stebėsenos veiklos, įskaitant padėtį prie vidaus sienų, apžvalga
Šengeno erdvė yra didžiausia pasaulyje laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė be vidaus sienų. Ji naudinga daugiau kaip 450 mln. ES piliečių, taip pat ne ES piliečiams, kurie gyvena ES arba joje lankosi kaip turistai, studentai ar verslo reikalais. Pastaruosius keturis dešimtmečius Šengeno erdvėje ši laisvė ir saugumas užtikrinami tvirta sistema, kuria grindžiama su ja susijusi kasdienė veikla. Įgyvendinant Šengeno sistemą nustatytos suderintos, aukštų standartų atvykimo taisyklės, užtikrinamas griežtas ir veiksmingas išorės sienų valdymas ir skatinamas veiksmingas bendradarbiavimas teisėsaugos ir imigracijos klausimais. Sistema neveikia izoliuotai – ji grindžiama valdymo sistema, pagal kurią pirmenybė teikiama veiksmingam Šengeno taisyklių įgyvendinimui ir koordinuotam atsakui.
Atsižvelgiant į tai, svarbų vaidmenį puoselėjant gerai veikiančios erdvės be vidaus sienų kontrolės sąlygas atlieka Šengeno vertinimo ir stebėsenos mechanizmas. Naudodamosi šiuo lygiaverčių partnerių mechanizmu, nacionalinių ekspertų grupės, koordinuojamos Komisijos ir padedamos ES agentūrų ir įstaigų stebėtojų, atlieka kiekvienos Šengeno šalies vertinimus, kad nustatytų trūkumus ir užtikrintų greitą jų šalinimą, taip užkirsdamos kelią bet kokiam šalutiniam poveikiui, kuris galėtų kelti pavojų Šengeno erdvės vientisumui ir stabilumui. Šis mechanizmas taip pat yra priemonė, naudojama vertinant naujų šalių pasirengimą taikyti visas Šengeno taisykles siekiant galutinio tikslo – vykdant prisijungimo prie Šengeno erdvės procesą panaikinti vidaus sienų kontrolę.
2024 m. Komisija ir Šengeno šalys, tvirtai remiamos ES agentūrų ir įstaigų, toliau darė su trečios kartos Šengeno vertinimais susijusią pažangą. Taikant naująjį Šengeno vertinimo reglamentą buvo iš esmės supaprastinta ir sumažinta administracinė našta (rengiant naujas Šengeno šalių ataskaitas pateikta šešis kartus mažiau ataskaitų, taigi pateikta ir mažiau rekomendacijų), padidintas strateginis dėmesys ir racionalizavimas bei rezultatų skaidrumas. Prie to taip pat prisidėjo nacionalinių šalių koordinatorių dalyvavimo stiprinimas. Be to, siekiant sukurti vieningą Šengeno vertinimo mokymo sistemą, buvo parengta išsami mokymo strategija. Komisija toliau sieks įtvirtinti šį naują požiūrį trumpindama ataskaitas ir teikdama mažiau rekomendacijų, dėmesį sutelkdama į geresnį svarbiausių struktūrinių reformų įgyvendinimą.
2024 m. Šengeno vertinimai buvo atlikti Kroatijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Slovakijoje ir Čekijoje. Jie ypač padėjo suvokti padėtį prie ES rytinių sienų. Šiuose vertinimuose atkreiptas dėmesys į iššūkius, kylančius dėl dabartinės geopolitinės aplinkos, įskaitant Rusijos keliamas hibridines grėsmes, kurios daro didelį poveikį Šengeno erdvės vidaus saugumui. Apskritai vertinimai parodė, kad šios šalys veiksmingai dalyvauja Šengeno architektūroje ir įgyvendina nustatytas taisykles. Tačiau, atsižvelgiant į kintančius saugumo iššūkius, reikia pasirengti geriau. Nors užtikrinti, kad pasienyje būtų visapusiškai paisoma pagrindinių teisių, buvo bendras iššūkis, Vengrijos vertinime nustatyta didelių trūkumų, susijusių su pagarba pagrindinėms teisėms vykdant pasienio ir grąžinimo procedūras. Danijos, Norvegijos ir Švedijos konsulatuose taip pat buvo atlikti vertinimai, susiję su jų 2022 m. Šengeno vertinimais vizų politikos srityje, kurie padėjo galiausiai užbaigti dėl COVID-19 pandemijos atidėtus vertinimus. Be to, Mumbajuje (Indija) įvyko vienas neprograminis vizitas dėl Vokietijos, Lenkijos ir Ispanijos konsulatų taikomos bendros vizų politikos.
Vykdant vertinimo veiklą ypatingas dėmesys taip pat buvo skiriamas padėčiai prie vidaus sienų. Nors per vertinimo vizitus nė viena iš vertintų Šengeno šalių neatnaujino savo vidaus sienų kontrolės, kai kurias vertintas šalis (t. y. Kroatiją, Lenkiją, Vengriją, Slovakiją ir Čekiją) tokia kontrolė paveikė, nes ją atnaujino kaimyninės šalys. Šengeno koordinatorius taip pat pabrėžė šį svarbų klausimą reguliariuose dvišaliuose ir daugiašaliuose susitikimuose su Šengeno šalimis. Vykdant šį struktūrinį dialogą įvyko 15 šalių, atnaujinusių vidaus sienų kontrolę, ir šalių, kurioms tokia kontrolė daro poveikį, susitikimų. Šiose diskusijose dar kartą patvirtintas tikslinis vidaus sienų kontrolės pobūdis ir suteikta galimybių toliau stiprinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, atsižvelgiant į patobulintas priemones, nustatytas praėjusiais metais įsigaliojusiame Šengeno sienų kodekse.
Vykdant sustiprintą stebėseną pagal Šengeno vertinimo ir stebėsenos mechanizmą, pakartotiniai vizitai ir tikrinamieji vizitai buvo surengti Graikijoje (dėl 2021 m. nustatytų didelių trūkumų), Airijoje (pirmą kartą vykdant Šengeno vertinimą) ir Danijoje. Visos stebėsenos veiklos rezultatai buvo įtraukti į 2024 m. Šengeno rezultatų suvestinę, kuri buvo pateikta Šengeno šalims gruodžio mėn. Šengeno tarybos posėdyje.
2024 m. taip pat buvo metai, kuriais buvo įgyvendintas vienas iš pagrindinių Europos Vadovų Tarybos nustatytų strateginių prioritetų – atliktas teminis veiksmingesnio grąžinimo vertinimas. 2024 m. gruodžio mėn. priėmus ataskaitą sudarytos sąlygos konkrečiai patobulinti grąžinimo sistemas: nustatyti sistemos veiksmingumą ribojantys grąžinimo proceso trūkumai, taip pat kai kurių Šengeno šalių įgyvendinama geriausia praktika, suteikianti bendrų iššūkių įveikimo būdų. Į teminio vertinimo rezultatus taip pat atsižvelgta rengiant Komisijos pasiūlymą dėl naujos grąžinimo teisės aktų sistemos. Jis buvo priimtas 2025 m. kovo 11 d. ir jame pateikiamos veiksmų, kurių reikia imtis, kol įsigalios naujos taisyklės, gairės.
Šiais svarbiais metais, kai minime Šengeno susitarimo – vieno iš pagrindinių ES integracijos laimėjimų – 40-ąsias metines ir žvelgiame į ateitį, Šengeno vertinimo ir stebėsenos mechanizmas išlieka esminis vykdant Šengeno architektūros įgyvendinimo darbą vietoje. Siekiant atsižvelgti į naująją reglamentavimo sistemą, bus atnaujintas vertinimo klausimynas ir Komisija (glaudžiai bendradarbiaudama su nacionaliniais šalių koordinatoriais) sutelks strateginį dėmesį patikslindama vertinimo aprėptį, kad pirmenybė būtų teikiama didžiausią poveikį darančioms sritims. Tuo pat metu turi būti užtikrinta griežtesnė politinė priežiūra, nes nuolatiniai Šengeno taisyklių įgyvendinimo trūkumai ir toliau trukdo Šengeno erdvei veikti tinkamai. Kad šie trūkumai būtų pašalinti, reikia skubiai imtis konkrečių taisomųjų veiksmų.
1.2024 m. vertinimo ir stebėsenos veikla
2024 m. vertinimo veikla 1
Praėjusiais metais Komisijos ir Šengeno šalių ekspertai, padedami stebėtojų iš ES agentūrų, organų ir įstaigų 2 , įgyvendino 2024 m. metinę Šengeno vertinimų programą. Vertintos šalys buvo Kroatija, Lenkija, Vengrija, Slovakija ir Čekija. Atlikusi šiuos vertinimus, Komisija priėmė Šengeno šalių ataskaitas, skirtas Kroatijai 3 ir Lenkijai 4 , taip pat Vengrijoje nustatytų didelių trūkumų vertinimo ataskaitą. Taip pat baigti Danijos, Norvegijos ir Švedijos vertinimai (jie buvo atidėti dėl apribojimų, susijusių su COVID-19 pandemija).
Atsižvelgiant į regioninę dinamiką, veikiančią šias šalis, visų pirma tas, kurios susiduria su Rusijos keliamomis hibridinėmis grėsmėmis ir Baltarusijos naudojimusi migracija kaip ginklu, dideliu migracijos spaudimu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu, ypatingas dėmesys buvo skiriamas šiems prioritetams:
·tvirtam nacionaliniam Šengeno erdvės valdymui kaip būtinai sąlygai, kad Šengeno šalys galėtų veiksmingai dalyvauti Šengeno sistemoje ir ją visapusiškai įgyvendinti, naudodamosi veiksmingais politiniais ir administraciniais pajėgumais;
·sustiprintiems sienų valdymo pajėgumams, kad būtų galima veiksmingai kontroliuoti išorės sienas tiek įprastomis aplinkybėmis, tiek krizių metu, įskaitant tvirtą nenumatytų atvejų planavimą ir visapusišką pagarbą pagrindinėms teisėms remiantis Europos integruotu sienų valdymu;
·paskirtį atitinkančioms saugumo iniciatyvoms, įgyvendinamoms su kaimyninėmis Šengeno šalimis, laikantis visapusiško visą maršrutą apimančio požiūrio, pagal kurį pabrėžiamas aktyvus policijos pajėgų bendradarbiavimas ir sklandus keitimasis informacija;
·griežtiems atvykimo iš trečiųjų šalių sąlygų patikrinimams, kurie yra vizų procedūrų dalis, ir asmenų, kuriems neleidžiama pasilikti Šengeno erdvėje, veiksmingų grąžinimo procesų įgyvendinimui;
·didelės apimties IT sistemų naudojimui kiekvienam Šengeno proceso etapui paremti, siekiant užtikrinti, kad patobulintos jų funkcijos duotų apčiuopiamų rezultatų stiprinant saugumą, valdant išorės sienas ir palengvinant keitimąsi informacija, tuo pat metu laikantis duomenų apsaugos reikalavimų.
|
2024 m. šalių vertinimų pagrindinės išvados Apskritai 2024 m. šalių vertinimuose pabrėžta didėjanti Šengeno architektūros svarba sprendžiant pagrindinius uždavinius, su kuriais susiduria Šengeno šalys ir ES, įskaitant didesnį spaudimą prie išorės sienų, vidaus saugumo valdymą kintančių grėsmių akivaizdoje ir procesų racionalizavimą visose srityse. Šie uždaviniai buvo itin akivaizdūs vertintose šalyse, ypač esančiose prie rytinės ES sienos, kurių regioninė dinamika yra panaši. Nors kai kurios vertintos šalys padarė didelę pažangą įgyvendindamos Šengeno taisykles, pavyzdžiui, dėl sustiprinto sausumos sienų stebėjimo ir aktyvesnio policijos bendradarbiavimo, kitose šalyse ir toliau susiduriama su sunkumais visapusiškai laikytis aukštų Šengeno standartų. Pažeidžiamumas dažnai atsiranda dėl nepakankamų specializuotų išteklių, strateginių ir veiklos prioritetų neatitikties ir nepakankamo esamų techninių ir teisinių priemonių naudojimo sparčiai kintančioms, saugumui kylančioms tarpvalstybinėms grėsmėms nustatyti ir su jomis kovoti. 2024 m. vertinimuose dar kartą pabrėžiama, kad reikia skubiai teikti pirmenybę Šengeno politikai, procesams ir priemonėms politiniu, strateginiu ir veiklos lygmenimis, kad būtų užtikrintas veiksmingas įgyvendinimas vietoje, taip prisidedant prie gerai veikiančios Šengeno erdvės. |
2024 m. vasario mėn. Komisija surengė neprograminį vizitą Vokietijos, Lenkijos ir Ispanijos konsulatuose Mumbajuje (Indija), kad įvertintų bendrą vizų politiką. Tikslas buvo įvertinti galimą šio svarbaus centro prieš atvykstant į Šengeno erdvę – vienos iš vietų, kuriose išduodama daugiausia trumpalaikių vizų ir kurioje jų paklausa vis didėja, pažeidžiamumą. Atlikus vertinimą buvo galima įvertinti kai kuriuos skundus, kurių Komisija reguliariai gauna dėl pernelyg ilgo susitikimo laukimo laiko. Dėl jo, be kita ko, gali būti ieškoma palankiausių vizų išdavimo sąlygų. Atsižvelgdama į tai, vertinimo grupė įvertino bendradarbiavimą su išorės paslaugų teikėjais ir konkrečioms šalims būdingus klausimus (pvz., Vokietijos atveju – operacijų centralizavimą Mumbajuje). Atlikus neprograminį vertinimą padaryta išvada, kad atitinkamuose konsulatuose nenustatyta didelių trūkumų, susijusių su šių trijų Šengeno šalių vizos reikalavimų taikymu, ir kad sprendimai dėl prašymų išduoti vizą iš esmės yra tinkamai pagrįsti. Pasikartojančios problemos, kurioms vis dar reikia skirti dėmesio ir kurių atveju dar reikia gerinti padėtį, be kita ko, yra bendradarbiavimas su išorės paslaugų teikėjais ir IT sistemų, kurios padeda vykdyti vizų išdavimo procedūras, naudojimas.
2024 m. stebėsenos veikla
Nuolatinė stebėsena yra valdymo pastangų nustatyti problemas ir reaguoti pasiekiant realių ir išmatuojamų rezultatų pagrindas. Todėl Šengeno vertinimo ir stebėsenos mechanizmo – taigi ir pačios Šengeno erdvės stabilumo – sėkmė priklauso nuo veiksmingo rekomenduojamų taisomųjų priemonių įgyvendinimo. Priemonės yra pritaikytos prie konkrečios padėties kiekvienoje Šengeno šalyje ir jomis siekiama gerinti Šengeno taisyklių taikymą bei užtikrinti, kad kiekviena valstybė narė aiškiai prisidėtų prie kolektyvinės laisvės ir saugumo.
Dėdama pastangas stiprinti Šengeno vertinimų stebėsenos aspektą, Komisija ėmė aktyviau tikrinti Šengeno šalių teikiamas tolesnių veiksmų ataskaitas, kad skubiai nustatytų visas įgyvendinimo spragas ir vėlavimą. Dėl Šengeno rezultatų suvestinės Šengeno šalių ataskaitos tapo nuoseklesnės ir reguliaresnės, tačiau tolesnių veiksmų ataskaitos vis dar turi būti pateikiamos laiku. 2024 m. tolesnių veiksmų ataskaitas pateikti vėlavo septynios Šengeno šalys. Siekiant užtikrinti, kad pateikta informacija būtų aktuali, taip pat turi būti stengiamasi gerinti ataskaitų kokybę. Tai suteiks galimybę Komisijai veiksmingai atlikti stebėsenos vaidmenį ir užtikrinti prasmingus mainus nustatant ir pažangą, ir likusias spragas – dėl to bus priimti konkretūs sprendimai.
Stiprindama stebėseną Komisija surengė tikslinius stebėsenos vizitus, įskaitant vieną pakartotinį vizitą, kad įvertintų anksčiau nustatytus rimtus trūkumus, ir tris tikrinamuosius vizitus, kad įvertintų veiksmų planų įgyvendinimo pažangą.
2024 m. pakartotinis vizitas
·Graikija (2024 m. lapkričio mėn.). Atsižvelgiant į 2021 m. nustatytus didelius trūkumus, susijusius su juridinės teisės pasilikti neturinčių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo procesais ir apsaugos priemonėmis, vizito tikslas buvo įvertinti, kaip įgyvendinamos taisomosios priemonės. Atsižvelgdama į ribotą Graikijos padarytą pažangą, vertinimo grupė padarė išvadą, kad ir toliau esama didelių trūkumų.
2024 m. tikrinamieji vizitai
·Graikija. Išorės sienų valdymas (2024 m. rugsėjo mėn.). Šio vizito priežastis buvo ribota pažanga, apie kurią Graikija pranešė po 2021 m. vertinimo. Vizito metu atkreiptas dėmesys į strateginiu lygmeniu ir prie sausumos sienų padarytą nedidelę pažangą, dėl kurios reikia imtis skubių taisomųjų priemonių.
·Danija. Išorės sienų valdymas (2024 m. gruodžio mėn.). Tikslas buvo įvertinti pokyčius, apie kuriuos pranešė Danijos valdžios institucijos, susijusius su sienų valdymo srities bendro valdymo ir koordinavimo stiprinimu. Vizito metu patvirtinta, kad padaryta nemaža pažanga, tačiau reikia dėti daugiau pastangų, kad būtų paspartintas visapusiškas sustiprintos sienų valdymo struktūros įgyvendinimas, remiantis išsamia žmogiškųjų išteklių strategija, pagal kurią būtų numatyta pakankamai darbuotojų ir būtų rengiami tinkami mokymai.
·Airija. Vidaus saugumas: tolesni veiksmai, susiję su tebevykdomu pirmą kartą atliekamu vertinimu (2024 m. lapkričio mėn.). Vizito metu patvirtinta, kad įgyvendinant Šengeno informacinę sistemą, įskaitant naujas funkcijas, padaryta didelė pažanga didinant ES vidaus saugumą, tačiau policijos bendradarbiavimas pagerėjo nedaug. Reikia dėti daugiau pastangų paspartinti darbą pirmą kartą atliekant Šengeno vertinimą. Tam būtų naudingas tvirtesnis Šengeno erdvės valdymas, kad būtų užtikrintas greitas taisomųjų priemonių įgyvendinimas.
Šiuo metu trijose Šengeno šalyse vis dar yra didelių Šengeno taisyklių įgyvendinimo trūkumų 5 . Šengeno koordinatorius atidžiai stebi padėtį kartu su atitinkamomis nacionalinėmis institucijomis, aktyviai situaciją stebi ir Komisija.
Atsižvelgdama į naujausius valstybių narių pateiktų tolesnių veiksmų ataskaitų vertinimus, Komisija Lichtenšteino veiksmų planus 6 Šengeno informacinės sistemos 7 ir policijos bendradarbiavimo 8 srityse ir Slovėnijos veiksmų planą 9 , susijusį su duomenų apsaugos reikalavimų laikymusi įgyvendinant Šengeno architektūrą, pagal Šengeno vertinimo reglamento 21 straipsnio 3 dalį laiko užbaigtais. Atsižvelgdama į 2024 m. atliktos vertinimo veiklos rezultatus, Komisija Lenkijos veiksmų planus, kurie vertinimo metu dar nebuvo baigti, laiko formaliai užbaigtais 10 .
2.2024 m. Šengeno rezultatų suvestinė
2024 m. gruodžio mėn. Šengeno tarybos posėdyje Komisija Šengeno erdvės ministrams pateikė 2024 m. Šengeno rezultatų suvestinę. Rezultatų suvestinė pateikta kartu su pritaikytais strateginiais prioritetais, pabrėžiant padarytą pažangą ir raginant dėti daugiau pastangų svarbiausiose srityse.
2024 m. Šengeno rezultatų suvestinė (apibendrinimas). Bendra konkrečių aspektų įgyvendinimo padėtis
2024 m. atlikus vertinimo ir stebėsenos veiklos analizę matyti pažanga keliose svarbiose srityse. Kai kurios Šengeno šalys sparčiai darė pažangą įgyvendindamos savo atitinkamus veiksmų planus. Pavyzdžiui, kalbant apie Šengeno vizų politiką, kelios šalys pranešė apie horizontaliuosius patobulinimus šalinant išorės paslaugų teikėjų praktikos trūkumus. Visų pirma Norvegijoje ir Švedijoje, nors 2024 m. jos buvo vertinamos vizų srityje, padaryta didelė pažanga ir beveik baigti įgyvendinti jų veiksmų planai. Kipre taip pat dėta daug pastangų, kad būtų įgyvendintos reikiamos taisomosios priemonės, nemaža pažanga padaryta grąžinimo proceso ir Šengeno informacinės sistemos srityse. Tuo tarpu atlikus Lenkijos ir Vengrijos vertinimus, nors pateikta naujų rekomendacijų, taip pat pabrėžta didelė pažanga įgyvendinant ankstesnio vertinimo ciklo taisomąsias priemones.
Tačiau 2024 m. Šengeno rezultatų suvestinėje taip pat patvirtinta nuolatinė pastaraisiais metais stebima tendencija – nevienodas rekomendacijų įgyvendinimo tempas nacionaliniu lygmeniu po Šengeno vertinimo. Nors Šengeno rezultatų suvestinėje apžvelgiama įgyvendinimo padėtis tam tikru metu 11 , tais pačiais metais vertintų Šengeno šalių (todėl tikėtasi, kad jos bus pasiekusios panašius įgyvendinimo etapus) padaryta pažanga vis dar labai skiriasi. Pavyzdžiui, nors dvi iš 2025 m. vertinamų Šengeno šalių beveik visiškai įgyvendino visas rekomendacijas, trečios šalies atveju taip nėra.
Šengeno vertinimo rekomendacijų įgyvendinimo padėtis 2025 m. balandžio mėn.
Be to, praėjus keliems metams po to, kai buvo atlikti kelių Šengeno šalių vertinimai, jose ir toliau esama nemažai ilgalaikių trūkumų. Daugelis šių trūkumų susiję su pagrindiniais Šengeno sistemos aspektais. Tai mažina Šengeno vertinimo ir stebėsenos mechanizmo veiksmingumą visapusiškai remiant Šengeno erdvės veikimą, saugumą ir vientisumą. To pasekmė – kritinis pažeidžiamumas, kuris, jei nebus greitai pašalintas, gali itin neigiamai paveikti bendrą Šengeno erdvės veikimą.
Horizontalusis elementas, dėl kurio reikia imtis skubių taisomųjų veiksmų, yra susijęs su didelės apimties IT sistemų, kuriomis grindžiama Šengeno architektūra, įgyvendinimu – tai pažeidžiamumas, darantis didelį poveikį su sienų valdymu, migracija ir teisėsauga susijusiam saugumui. Tai bent pusėje vertintų šalių nustatytas didelis trūkumas. Nepaisant patobulintų Šengeno informacinės sistemos funkcijų, kuriomis siekiama stiprinti saugumą ir racionalizuoti procedūras, visas jų potencialas dar neišnaudotas, nes Šengeno šalys nesinaudoja sistema pagal jos reikalaujamus standartus ir pajėgumus. Pavyzdžiui, penkios šalys vis dar neteikia perspėjimų dėl pažeidžiamų asmenų, tokių kaip vaikai, kuriems kyla rizika būti pagrobtiems, o 75 proc. tokių perspėjimų pateikia viena šalis. Tik 16 šalių sukūrė perspėjimus dėl tikslinių patikrinimų, todėl sistemoje yra esminių spragų. Vykdant šiuos patikrinimus galima gauti informacijos apie asmenis ar susijusius daiktus baudžiamojo persekiojimo už nusikalstamas veikas ir grėsmių visuomenės ar nacionaliniam saugumui prevencijos tikslais. Šios spragos daro poveikį visos Šengeno erdvės saugumui.
Be to, Šengeno šalys į sistemą neįtraukia pakankamai esminių duomenų, net jei tokia informacija yra lengvai prieinama nacionaliniu lygmeniu. 2025 m. pradžioje buvo pateikta apie 1,7 mln. perspėjimų dėl asmenų, iš kurių tik į maždaug 900 000 perspėjimų (52 proc.) buvo įtrauktos nuotraukos ir tik į maždaug 600 000 perspėjimų (35 proc.) buvo įtraukti pirštų atspaudai. Šios didelės spragos labai trukdo šalims nustatyti asmenis, visų pirma tuos, kurie kelia grėsmę saugumui. Be to, kartais valstybės narės turi tobulinti tam tikrus didelės apimties IT sistemų duomenų apsaugos reikalavimus ir sustiprinti tų reikalavimų stebėseną. Šių trūkumų šalinimas yra ne tik techninė būtinybė, bet ir esminis reikalavimas siekiant užtikrinti Šengeno erdvės vientisumą ir saugumą.
Komisija ragina visas Šengeno šalis vykdyti veiksmingus tolesnius veiksmus, susijusius su 2024 m. Šengeno rezultatų suvestinių rezultatais, ir prireikus aktyviai bendradarbiauti su Šengeno koordinatoriumi. Kai rekomendacijos Šengeno šalims turi finansinio poveikio, Komisija ragina tas šalis teikti pirmenybę jų įgyvendinimui nacionalinėse ES fondų 12 programose. Nors turima daug finansinių išteklių, ES finansavimas dažnai nėra skiriamas ten, kur jo reikia labiausiai. Šengeno vertinimo rekomendacijas, pažeidžiamumo vertinimus ir finansavimą pagal naująją daugiametę finansinę programą reikia susieti glaudžiau.
3.2024 m. teminiai Šengeno vertinimai
Vykdant teminius Šengeno vertinimus suteikiama unikali galimybė konkrečiu momentu įvertinti Šengeno taisyklių įgyvendinimo padėtį visose Šengeno šalyse ir palyginti su panašiais iššūkiais susiduriančių šalių praktiką.
Teminis veiksmingesnio grąžinimo vertinimas
Praėjusiais metais Europos Vadovų Taryba paragino imtis ryžtingų veiksmų visais lygmenimis, kad būtų palengvintas, padidintas ir paspartintas grąžinimas iš ES, naudojantis visa taikytina ES politika, priemonėmis ir įrankiais. Veiksmingesnis galiojančių grąžinimo teisės aktų įgyvendinimas kartu su tolesniu darbu, susijusiu su bendru požiūriu į grąžinimą, taip pat padeda greičiau ir veiksmingiau įgyvendinti Migracijos ir prieglobsčio paktą.
Reaguojant į šį raginimą imtis veiksmų, 2024 m. buvo atliktas ir užbaigtas teminis Šengeno vertinimas veiksmingesnio grąžinimo srityje. Ataskaita buvo priimta 2024 m. gruodžio mėn. ir joje pateikta kompleksinė dabartinių priemonių, kurios gali padėti siekti šio tikslo, įskaitant Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų reglamentą, Grąžinimo direktyvą, Šengeno sienų kodeksą ir Šengeno informacinę sistemą, analizė.
Vertinimo grupę sudarė 15 Šengeno šalių ekspertų, du Komisijos ekspertai ir po vieną stebėtoją iš FRONTEX ir Pagrindinių teisių agentūros. Grupė dirbo visus 2024 m., kad atliktų išsamią analizę, ir surengė vizitus į Italiją, Norvegiją ir Nyderlandus, kad įvertintų praktiką, kurios dėl specifinio pobūdžio nebuvo galima veiksmingai įvertinti nuotoliniu būdu.
Vertinime atkreiptas dėmesys į grąžinimo procesų, kurie taikomi įvairiems trečiųjų šalių piliečiams, sudėtingumą, įskaitant:
·asmenis, teisėtai atvykstančius į Šengeno erdvę, bet užsibuvusius ilgiau nei numatyta jų leidime arba nei nustatytas teisėtas buvimo šalyje laikas (pvz., piliečiai, kuriems taikomas bevizis režimas);
·neteisėtai atvykstančius ir prie išorės sienų sulaikytus asmenis ir
·asmenis, sulaikytus Šengeno šalies teritorijoje dėl neteisėto buvimo po teisėto arba neteisėto atvykimo.
Veiksmingos grąžinimo priemonės yra viena iš tvariausių vidaus sienų neturinčios laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės apsaugos priemonių.
Atsižvelgiant į įvairius susijusius suinteresuotuosius subjektus, procesus ir mechanizmus, teminėje Šengeno vertinimo ataskaitoje pabrėžiama grąžinimo, kaip vienos iš pagrindinių Europos integruoto sienų valdymo dalių, svarba. Siekiant šio tikslo itin svarbus veiksmingas tarpžinybinis bendradarbiavimas nacionaliniu ir Europos lygmenimis, taip pat pakankamas pasirengimas ir geresnis keitimasis informacija. Tai būtina tiek siekiant priimti sprendimus veiksmingai ir remiantis informacija, tiek užtikrinant sprendimų grąžinti vykdymą. Visa tai galima palengvinti naudojant Šengeno informacinę sistemą. Ataskaitoje nustatyti bendri uždaviniai, susiję su pagrindiniais grąžinimo proceso etapais, įskaitant jo inicijavimą, trečiųjų šalių piliečių tapatybės nustatymą, savanorišką grįžimą ir priverstinį grąžinimą, taip pat su bendradarbiavimo struktūromis ir mechanizmais, kuriais remiami šie procesai.
Remdamasi vertinimo ataskaita, Taryba priėmė rekomendacijas, kaip spręsti nustatytus bendrus uždavinius 13 . Vertinimo ataskaitoje taip pat nurodoma kai kurių Šengeno šalių geriausia praktika, kuri gali padėti įgyvendinti taisomąsias priemones.
Į teminio vertinimo rezultatus atsižvelgta 2025 m. kovo mėn. Komisijos pateiktame pasiūlyme dėl naujo bendro požiūrio į grąžinimą 14 . Jie sudaro nacionalinių grąžinimo sistemų tobulinimo veiksmų gaires, kol bus visiškai įdiegta nauja teisės aktų sistema.
Tolesni veiksmai, susiję su teminiu Europos integruoto sienų valdymo (EISV) vertinimu
Integruotas sienų valdymas yra vienas iš pagrindinių ES tikslų, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 77 straipsnio 2 dalies d punkte. Juo siekiama palengvinti sienos kirtimą ir užtikrinti vienodą aukšto lygio sienų kontrolę prie ES išorės sienų, taip prisidedant prie ES vidaus saugumo ir veiksmingo migracijos valdymo, kartu gerbiant pagrindines teises. Jis grindžiamas keturių pakopų patekimo kontrolės modeliu, kurį sudaro priemonės trečiosiose šalyse, tokios kaip pagal bendrą vizų politiką taikomos priemonės, kartu su kaimyninėmis trečiosiomis šalims taikomos priemonės, sienų kontrolės priemonės prie išorės sienų, rizikos analizė bei Šengeno erdvėje ir grąžinimo srityje taikomos priemonės.
2019–2020 m. buvo atliktas Šengeno šalių nacionalinių integruoto sienų valdymo strategijų teminis vertinimas. Atlikus teminį vertinimą, Taryba priėmė sprendimą, kuriame pateikiama rekomendacija dėl trūkumų, nustatytų atliekant 2019–2020 m. valstybių narių nacionalinių integruoto sienų valdymo strategijų teminį vertinimą, šalinimo 15 . Rekomendacijoje nustatyti svarbiausi aspektai, į kuriuos šalys turi atsižvelgti peržiūrėdamos savo nacionalines strategijas.
2024 m. antrąjį pusmetį Komisijos ir Šengeno šalių ekspertai 16 kartu su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX stebėtoju nagrinėjo iki šiol padarytą pažangą. Jie analizavo, kokiu mastu peržiūrėtos nacionalinės strategijos derėjo su ES politikos prioritetais, daugiausia dėmesio skirdami valdymo mechanizmams, išteklių planavimui ir strateginiams tikslams. Naudojant 140 rodiklių, atliekant vertinimą nustatyta, kokiu mastu buvo įgyvendintos ankstesnio vertinimo rekomendacijos, ir nustatytos sritys, kurioms vis dar reikia skirti daugiau dėmesio.
Ši išsami analizė yra pagrindinė priemonė Šengeno valdymo nuoseklumui ir veiklos veiksmingumui didinti ir Europos integruoto sienų valdymo įgyvendinimui stiprinti ES ir nacionaliniu lygmenimis.
Vertinimo rezultatai
Iš rezultatų matyti, kad padėtis labai pagerėjo, o tai rodo, kad šalys yra tvirtai įsipareigojusios daryti pažangą, atsižvelgdamos į Europos daugiametės strateginės politikos ciklą. Pagrindiniai patobulinimai nuo 2019–2020 m. vertinimo apima griežtesnius valdymo mechanizmus tiek nacionaliniu, tiek ES lygmenimis, nuoseklesnį rizika grindžiamą požiūrį į sienų kontrolę ir geresnį strateginį finansinių išteklių planavimą. Visų pirma vienu iš pagrindinių nacionalinių strategijų elementų tapo grąžinimo komponentas, sustiprinantis integruotą požiūrį, nes taip pat integruojamas migracijos valdymas. Vis dėlto vis dar reikia tolesnio derinimo. Kitas svarbus žingsnis į priekį – didesnis dėmesys vidaus saugumui, kuris dabar yra vienas iš pagrindinių integruoto sienų valdymo visose Šengeno šalyse ramsčių.
Tačiau vis dar yra spragų. Nacionalinėse strategijose dažnai trūksta suderinimo su pajėgumų – ypač žmogiškųjų išteklių, mokymo ir investicijų į infrastruktūrą ir įrangą – planavimu. Be to, tarpžinybinis bendradarbiavimas tebėra fragmentiškas, o tai riboja valdymo struktūrų veiksmingumą. Šie jau ankstesniame vertinime nustatyti nuolatiniai trūkumai aiškiai rodo, kad reikia tolesnės integracijos ir strateginio koordinavimo, kad būtų užtikrinta tikrai vieninga ir atspari Europos integruoto sienų valdymo sistema.
Tolesni veiksmai, susiję su teminiu prekybos į Šengeno erdvę įvežamais narkotikais vertinimu
Atsižvelgiant į tai, kad labai išaugo prekyba į ES įvežamais narkotikais, kaip matyti iš konfiskuoto rekordinio kokaino kiekio 17 , 2023 m. vasario–lapkričio mėn. buvo atliktas teminis vertinimas siekiant nustatyti geriausią praktiką, susijusią su šalių nacionaliniais pajėgumais kovojant su prekyba į ES įvežamais narkotikais. Todėl 2024 m. kovo mėn. Taryba priėmė įgyvendinimo sprendimą 18 , kuriame pateikiama rekomendacija dėl 2023 m. teminiame Šengeno vertinime nustatytos geriausios praktikos įgyvendinimo.
Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinis šio teminio Šengeno vertinimo tikslas buvo nustatyti geriausią praktiką, Šengeno šalys paragintos įvertinti šios praktikos įtraukimo į savo nacionalines sistemas pridėtinę vertę ir įgyvendinamumą, prireikus konsultuojantis su šalimis, kurios ją jau įgyvendino.
Iš 27 įvertintų valstybių narių ir asocijuotųjų šalių visos šalys, išskyrus vieną, Komisijai ir Tarybai pateikė veiksmų planus. Komisija gavo veiksmų planus iš Austrijos, Belgijos, Čekijos, Danijos, Estijos, Graikijos, Islandijos, Ispanijos, Italijos, Kroatijos, Latvijos, Lenkijos, Lichtenšteino, Lietuvos, Liuksemburgo, Maltos, Nyderlandų, Norvegijos, Portugalijos, Slovakijos, Slovėnijos, Suomijos, Švedijos, Šveicarijos, Vengrijos ir Vokietijos.
2024 m. Komisija peržiūrėjo 19 pateiktus veiksmų planus, kad patikrintų, ar įgyvendinama Tarybos rekomendacija, kuria reikalaujama, kad šalys išanalizuotų ir apsvarstytų per teminį vertinimą nustatytos geriausios praktikos įgyvendinimą savo atitinkamose nacionalinėse sistemose.
Remiantis pateiktais veiksmų planais, valstybės narės, kurios ketina įgyvendinti arba jau įgyvendino didžiausią geriausios praktikos pavyzdžių skaičių, yra Austrija, Belgija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Kroatija, Malta ir Nyderlandai. Be to, geriausia neteisėtų narkotikų srautų nustatymo praktika rodo, kad jos bendras įgyvendinimo lygis yra aukščiausias, o kartu – tvirtą kolektyvinį įsipareigojimą nustatyti neteisėtų narkotikų srautus į Šengeno erdvę ir padarytą didelę pažangą. Kita vertus, geriausios kliūčių kūrimo ir logistikos centrų atsparumo didinimo praktikos bendras įgyvendinimo lygis yra labai žemas – tai aiškiai rodo didelius sunkumus, kurių gali kilti dėl ribotų išteklių, veiklos sudėtingumo arba skirtingų nacionalinių prioritetų. Tai, kad šioje srityje nepadaryta reikšmingos pažangos, kelia ypač didelį susirūpinimą atsižvelgiant į strateginę logistikos centrų svarbą – jie yra kritiniai pažeidžiami taškai kovojant su prekyba narkotikais. Šioms problemoms spręsti reikės didesnio koordinavimo, tikslinio finansavimo ir didesnės techninės paramos šalims, kurioms kyla sunkumų šioje srityje.
Remdamasi veiksmų planuose pateikta informacija, Komisija visus pateiktus veiksmų planus laiko užbaigtais, išskyrus vieną išimtį. Geriausios praktikos įgyvendinimas ir toliau bus stebimas atliekant periodinius Šengeno vertinimus pagal daugiametę vertinimo programą ir kaip nustatyta Tarybos įgyvendinimo sprendime.
4.Padėtis prie vidaus sienų
2025 m. sausio 1 d. buvo panaikinta vidaus sausumos sienų su Rumunija ir Bulgarija kontrolė ir liko tik viena ES valstybė narė – Kipras, – kurios vidaus sienų kontrolę dar reikia panaikinti.
2024 m. liepos 10 d. įsigaliojo peržiūrėtas Šengeno sienų kodeksas 20 , kuriuo nustatoma nauja vidaus sienų kontrolės atnaujinimo sistema, peržiūrėti terminai ir nustatyti griežtesni stebėsenos ir ataskaitų teikimo reikalavimai. Remdamasi šiomis naujomis taisyklėmis, Komisija priėmė įgyvendinimo sprendimus, kuriais šalims sukuriamas šablonas pranešti apie vidaus sienų kontrolės atnaujinimą arba pratęsimą ir vienodas pranešimo apie vidaus sienų kontrolės atnaujinimą arba pratęsimą formatas 21 .
Nuo iš dalies pakeisto Šengeno sienų kodekso įsigaliojimo savo vidaus sienų kontrolę atnaujino 10 Šengeno šalių 22 . Šešios valstybės narės (t. y. Austrija, Danija, Norvegija, Prancūzija, Švedija ir Vokietija) dar prieš įsigaliojant iš dalies pakeistam Šengeno sienų kodeksui jau ilgą laiką vykdė sienų kontrolę. Vėliau Vokietija išplėtė geografinę šios kontrolės taikymo sritį, į ją įtraukdama visas savo vidaus sienas. Nyderlandai pirmą kartą pranešė apie sienų kontrolės atnaujinimą prie visų savo sausumos ir oro sienų. Bulgarijoje panaikinus vidaus sienų kontrolę kaip prevencinė priemonė laikinai atnaujinta vidaus sienų kontrolė prie jos sausumos sienų.
Naujus terminus ir ataskaitų teikimo prievoles Komisija taiko visiems atnaujinimams ir pratęsimams, apie kuriuos pranešta nuo iš dalies pakeisto kodekso įsigaliojimo.
Tęsdama dialogą vidaus sienų kontrolės klausimais, Komisija palaikė glaudžius ryšius su šalimis, kurios atnaujino vidaus sienų kontrolę, taip pat su šalimis, kurias paveikė tokių priemonių atnaujinimas. Šios diskusijos paskatino atitinkamą šalį, Komisiją ir Šengeno šalis keistis informacija. Komisija pabrėžė, kad šalys privalo priimti rizikos mažinimo priemones, kad kuo labiau apribotų sienų kontrolės poveikį tarpvalstybinėms kelionėms, krovinių vežimo operacijoms 23 ir pasienio regionų veikimui. Diskusijose taip pat daug dėmesio skirta tolesnei pažangai vykdant tolesnius veiksmus, susijusius su 2023 m. lapkričio mėn. Komisijos rekomendacijomis dėl alternatyvių priemonių didelėms grėsmėms viešajai tvarkai ir nacionaliniam saugumui šalinti 24 .
Be to, 2024 m. atliekant Šengeno vertinimus apsilankyta policijos ir muitinių bendradarbiavimo centruose ir policijos nuovadose vidaus pasienio regionuose. Šių vizitų tikslas – patikrinti, ar struktūromis ir procedūromis užtikrinamas savalaikis keitimasis informacija ir veiksmingos bendros operacijos, kuriomis sprendžiami tarpvalstybinio nusikalstamumo, neteisėtos migracijos ir grėsmių visuomenės saugumui klausimai. Bendras šių vertinimų tikslas buvo a) užtikrinti veiksmingą teisėsaugos institucijų dalijimąsi informacija ir operatyvinį bendradarbiavimą, taip didinant vidaus saugumą, ir b) nustatyti sritis, kurias reikia tobulinti arba kuriose reikia imtis taisomųjų veiksmų. Per šią stebėsenos veiklą ir diskusijas paaiškėjo, kad patikrinimai yra nesistemingi.
Komisija taip pat siekia užtikrinti, kad atnaujinta vidaus sienų kontrolė ypač smarkiai nepaveiktų nė vienos Šengeno šalies ar pasienio regiono, visų pirma tų, kurių geografinė padėtis yra išskirtinė. Tais atvejais, kai vidaus sienų kontrolės atnaujinimas sukelia didelių nepatogumų asmenų ir įmonių kasdieniam gyvenimui, imamasi atitinkamų veiksmų.
Komisija taip pat skatino Šengeno šalių operatyvinį bendradarbiavimą, kad būtų veiksmingiau ir efektyviau sprendžiami valstybėms narėms susirūpinimą keliantys saugumo ir migracijos klausimai. Komisija taip pat skatino plėtoti regioninį bendradarbiavimą migracijos maršrutuose, aktyviai bendradarbiaudama ir su trečiosiomis šalimis. Siekdamos užtikrinti greitą, bet taip pat tvarkingą neteisėtų migrantų grąžinimą prie vidaus sienų, Šengeno šalys privalo taikyti savo jau turimus dvišalius readmisijos susitarimus arba susitarti dėl operatyvinių priemonių, kad būtų įgyvendinta iš dalies pakeistame Šengeno sienų kodekse nustatyta perdavimo procedūra.
Nuo tada, kai įsigaliojo iš dalies pakeistas Šengeno sienų kodeksas, iki šiol vidaus sienų kontrolę pratęsė viena valstybė narė – Vokietija. Liuksemburgo prašymu Komisija jau pradėjo konsultacijas 25 . Buvo surengti operatyvinio ir ministrų lygmens susitikimai, kurių tikslas – šalinti praktines kliūtis tarpvalstybiniams srautams ir didinti bendradarbiavimą alternatyvių operatyvinių priemonių srityje. Komisija ir toliau yra įsipareigojusi laikytis laisvo judėjimo ir saugumo principų visoje Šengeno erdvėje ir prireikus per būsimą Šengeno ciklą imsis tolesnių veiksmų, be kita ko, teikdama nuomones, kaip nustatyta peržiūrėtame Šengeno sienų kodekse.
5.Šengeno vertinimo ir stebėsenos priemonės
2024 m. lapkričio mėn. Komisija sudarė 2025 m. Šengeno vertintojų rezervą. Pagal Šengeno vertinimo ir stebėsenos mechanizmo reikalavimus beveik visos Šengeno šalys paskyrė bent po vieną ekspertą. To nepadarė tik viena šalis, savo sprendimą pagrįsdama tuo, kad toks paskyrimas iš esmės paveiktų nacionalinių užduočių vykdymą 26 , todėl ji negali paskirti bent po vieną ekspertą kiekvienai Šengeno sistemos sričiai 27 .
Iš viso, atsižvelgiant į bendruosius ir konkrečius kriterijus, nustatytus Reglamente (ES) 2022/922 ir atitinkamame Šengeno šalims pateiktame kvietime 28 , buvo paskirti 545 nacionaliniai ekspertai, iš kurių 525 nacionaliniai ekspertai buvo atrinkti į 2025 m. rezervą.
Atrinktų kiekvienos Šengeno šalies ekspertų skaičius (2025 m.)
Siekiant užtikrinti aukštą vertinimo ir stebėsenos veiklos ekspertų rezervo kokybę, 2024 m. parengta Šengeno vertinimo mokymo strategija. Strategijoje išdėstyti pagrindiniai Šengeno vertinimo mokymo veiklos aspektai, grindžiami trumpalaikiais ir vidutinio laikotarpio tikslais, siekiant įgyvendinti nuoseklią bendros ir integruotos Šengeno vertinimo mokymo sistemos metodiką. Ja, be kita ko, siekiama parengti bendrą visos mokymo veiklos mokymo programą, sustiprinti mokymo įgyvendinimo valdymą ir racionalizuoti stažuotojų atranką, taip gerinant sinergiją su Šengeno vertintojų rezervu. 2024 m. pagal šią bendrą sistemą įgyvendinus pirminio mokymo veiklą kaip Šengeno vertintojai buvo parengti ir sertifikuoti 90 ekspertų.
2025 m. sausio mėn. įvyko trečiasis šalių koordinatorių ir vadovaujančių ekspertų praktinis seminaras, kuriame dalyvavo Šengeno šalių ir Komisijos paskirti šalių koordinatoriai kartu su 2024 m. ir 2025 m. vertinimams paskirtais vadovaujančiais ekspertais. Daugiau kaip 40 vyresniųjų ekspertų iš Šengeno šalių, atstovaujančių daugiau kaip 500 Šengeno vertintojų bendruomenei, strategiškai pasikeitė nuomonėmis apie Šengeno erdvės ateitį, visų pirma apie tai, kaip sustiprinti valdymo sistemą tiek Europos, tiek nacionaliniu lygmenimis. Praktiniame seminare taip pat buvo siekiama parengti nacionalinius šalių koordinatorius ir vadovaujančius ekspertus 2025 m. Šengeno vertinimo veiklai.
6.Žvelgiant į ateitį. 2025 m. vertinimo ir stebėsenos veikla
2025 m. minimos 1985 m. birželio 14 d. pasirašyto Šengeno susitarimo 40-osios metinės. Ši svarbi sukaktis visus metus bus matyti Šengeno erdvės valdymo darbotvarkėje. Ji dar kartą patvirtina, kad Šengeno erdvė yra mūsų kolektyvinio laimėjimo – saugios ir vieningos Europos, naudingos tiek Europos piliečiams, tiek įmonėms, – simbolis. Mums minint šį svarbų pasiekimą, Šengeno erdvė ir toliau bus vienas iš svarbiausių Komisijos prioritetų ir itin svarbus strateginis turtas veikiant kintančioje geopolitinėje aplinkoje.
Šengeno vertinimo ir stebėsenos mechanizmu ir toliau bus atsižvelgiama į dinamišką ir kintantį Šengeno projekto pobūdį, užtikrinant jo atsparumą ir veiksmingumą kintančioje aplinkoje. Priimti nauji teisiniai reikalavimai, visų pirma, grindžiami Migracijos ir prieglobsčio paktu (pvz., Tikrinimo reglamentas, Grąžinimo pasienio procedūros reglamentas) ir susiję su naująja skaitmenine architektūra, kuria remiamas sienų valdymas ir Šengeno erdvės vidaus saugumas, (pvz., sąveikumo reglamentai, ETIAS procedūros, teisėsaugos prieiga prie AIS, ETIAS, sąveikumas, Direktyva dėl keitimosi informacija).
Be to, 2025 m. Komisija, konsultuodamasi su Šengeno šalimis ir atitinkamomis ES įstaigomis, peržiūrės 29 standartinį Šengeno klausimyną. Atnaujintu klausimynu taip pat bus sustiprinti strateginiai aspektai, kuriais grindžiamas geras Šengeno erdvės veikimas, tokie kaip Šengeno erdvės valdymas ir susijusių ES finansinių priemonių naudojimas.
Pagal 2023–2029 m. daugiametę vertinimo programą bus įgyvendinama 2025 m. metinė vertinimo programa 30 . Ji apima periodinius Šveicarijos, Slovėnijos ir Austrijos vertinimus, taip pat Bulgarijos ir Rumunijos vertinimus po jų visapusiškos integracijos į Šengeno erdvę be vidaus sienų kontrolės. Kalbant apie 2025 m. stebėsenos veiklą, Komisija planuoja surengti vizitus į Prancūziją (jau surengtas 2025 m. kovo mėn.), Graikiją (2025 m. rugsėjo mėn.) ir Portugaliją.
|
Sausis |
Vasaris |
Kovas |
Balandis |
Gegužė |
Birželis |
Liepa Rugpjūtis |
Rugsėjis |
Spalis |
Lapkritis |
Gruodis |
|
|
Periodinis vertinimas |
Šveicarija |
Slovėnija |
Austrija |
Rumunija |
Bulgarija |
||||||
|
Pirmą kartą atliekamas vertinimas |
|||||||||||
|
Teminis vertinimas |
|||||||||||
Atsižvelgdama į konkretų teminių vertinimų vaidmenį nustatant ir sprendžiant kompleksinius Šengeno erdvės uždavinius, tokius kaip prekyba narkotikais ir grąžinimas per pastaruosius dvejus metus, Komisija, pasikonsultavusi su Šengeno šalimis, mano, kad 2026 m. yra tinkamas metas pradėti kitą teminį vertinimą. Atsižvelgiant į Ukrainoje tebevykstantį karą ir nuolat didelę saugumo riziką, šiuo vertinimu būtų siekiama nustatyti Šengeno sienų ir saugumo struktūros spragas ir pažeidžiamumą, kad būtų sustiprinta jos darna ir padidintas bendras vidaus saugumo lygis.
Be to, 2025 m. Komisija tęs tolesnių veiksmų, susijusių su dar pirmą kartą atliekamais Šengeno vertinimais, stebėseną, kad paskatintų pagerinti abiejų atitinkamų šalių techninę parengtį. Kipro atveju būtini vizitai 31 vis dar galėtų įvykti 2025 m., jei Kipro valdžios institucijos įgyvendins reikiamas taisomąsias priemones. Airijos atveju Komisija 2025 m. pirmąjį pusmetį ketina paskelbti Šengeno ataskaitą dėl teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose, bendradarbiavimo kovos su narkotikais srityje ir Šengeno konvencijos 26 straipsnio. Jei rezultatai bus teigiami ir taisomosios priemonės kitose susijusiose srityse – visų pirma policijos bendradarbiavimo srityje – bus greitai įgyvendintos, tai suteiks Tarybai galimybę leisti šias nuostatas įgyvendinti Airijoje ir paskatins aktyvesnį bendradarbiavimą Šengeno klausimais.
2025 m. Komisija taip pat didins pastangas remti sklandų Šengeno reikalavimų integravimą šalyse, siekiančiose įstoti į ES. Kadangi ES šalys kandidatės yra Šengeno erdvės šalys kandidatės, ES plėtros procesas daro didelį poveikį Šengeno erdvei. ES šalys kandidatės privalo įvykdyti visus Šengeno reikalavimus iki įstojimo į ES, net jei kai kurios Šengeno teisės, pavyzdžiui, visapusiška aktyvi prieiga prie visų informacinių sistemų, teisė išduoti Šengeno vizas ir teisė panaikinti vidaus sienų kontrolę, bus taikomos tik vėlesniame etape. Komisija glaudžiai bendradarbiaus su šalimis kandidatėmis, kad iki jų įstojimo į ES Šengeno sistema būtų parengta naudoti visapusiškai veikiančioje nacionalinėje Šengeno valdymo sistemoje. Tam reikia tvirtai pasirengti, įskaitant Šengeno veiksmų planų įgyvendinimą, kaip nustatyta 2024 m. komunikate dėl ES plėtros politikos 32 .
Galiausiai, kalbant apie mokymą, įgyvendinus bendrą mokymo programą 2024 m. pirminio mokymo kursuose padėtas tvirtas būsimų mokymų rengimo pagrindas. Kita pirminio mokymo veikla numatyta 2025 m. pavasarį, vasarą ir rudenį.
2024 m. vertinimo veiklos apžvalga: Šengeno vertinimo ir stebėsenos mechanizmas. Europos Komisija .
Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (FRONTEX), Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno (EDAPP), Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA), Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo) ir Europos Sąjungos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros (eu-LISA).
Šengeno acquis taikymo Kroatijoje vertinimas. Santrauka ir rekomendacijos: Schengen evaluation of Croatia .
Šengeno acquis taikymo Lenkijoje vertinimas. Santrauka ir rekomendacijos: Schengen evaluation of Poland .
Graikijoje, Prancūzijoje ir Vengrijoje.
Veiksmų planai, kurie dar nebuvo laikomi užbaigtais iki 2024 m. periodinių Čekijos, Vengrijos ir Slovakijos vertinimų, bus paskelbti užbaigtais rengiant Šengeno šalių ataskaitas, kurios turi būti priimtos 2025 m.
Užbaigtas 2024 m. spalio 16 d.
Užbaigtas 2024 m. lapkričio 1 d.
Užbaigtas 2024 m. lapkričio 8 d.
C(2024) 8110 final, 2024 m. gruodžio 17 d.
Laikantis Šengeno rezultatų suvestinės metodikos, į 2024 m. Šengeno rezultatų suvestinę neįtraukti Čekijos, Vengrijos, Lenkijos ir Slovakijos rezultatai, nes šalių ataskaitos su atitinkamomis rekomendacijomis po 2024 m. periodinių vertinimų dar nebuvo priimtos. Bulgarija ir Rumunija taip pat nebuvo įtrauktos, nes jų pirmasis periodinis vertinimas bus atliktas tik antrąjį 2025 m. pusmetį. Neseniai (2023 m. ir 2024 m. pradžioje) įvertintos Šengeno šalys (t. y. Estija, Kroatija, Latvija, Lietuva ir Suomija) dar neturėjo galimybės pateikti nei savo veiksmų planų, į kuriuos įtrauktos planuojamos taisomosios priemonės, kurių reikia imtis, nei pirmųjų tolesnių veiksmų ataskaitų, nes iki termino dar yra laiko.
Integruoto sienų valdymo fondas (Sienų valdymo ir vizų priemonė), Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas ir Vidaus saugumo fondas.
2025 m. kovo 6 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo pateikiamos rekomendacijos reaguojant į nustatytas bendras tobulintinas sritis, apibūdintas 2024 m. Šengeno teminiame vertinime „Nacionalinių spragų šalinimas. Veiksmingos ES grąžinimo sistemos kūrimas taikant bendrus sprendimus ir novatorišką praktiką“.
Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma bendra Sąjungoje neteisėtai esančių trečiųjų valstybių piliečių grąžinimo sistema ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB, Tarybos direktyva 2001/40/EB ir Tarybos sprendimas 2004/191/EB, (COM(2025) 101 final).
2021 m. kovo 8 d. Tarybos dokumentas 6755/21.
Belgijos, Graikijos, Italijos, Nyderlandų, Portugalijos, Prancūzijos, Rumunijos, Vengrijos ir Vokietijos, vadovaujant Norvegijai.
Ketvirta išsami neteisėtų narkotikų rinkų Europos Sąjungoje apžvalga, kurią atliko Europolas ir Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras (EMCDDA, 2024 m. liepos mėn. pervadintas Europos Sąjungos narkotikų agentūra (EUDA)).
2024 m. kovo 5 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas, kuriame pateikiama rekomendacija, kaip įdiegti geriausią praktiką, nustatytą atliekant valstybių narių gebėjimų kovoti su prekyba į Sąjungą įvežamais narkotikais policijos bendradarbiavimo, išorės sienų apsaugos ir IT sistemų valdymo srityje 2023 m. teminį Šengeno vertinimą.
Pagal Reglamento (ES) 2022/922 21 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą.
2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas).
2025 m. vasario 14 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2025/315, kuriuo nustatomas pranešimo apie laikiną vidaus sienų kontrolės atnaujinimą arba pratęsimą šablonas, (C/2025/902); 2025 m. vasario 14 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2025/308, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 33 straipsnį nustatomas vienodas vidaus sienų kontrolės atnaujinimo arba pratęsimo ataskaitos formatas, (C/2025/905).
Apžvalga: Laikinas sienų kontrolės atnaujinimas. Europos Komisija .
Pagal Komisijos komunikatą dėl žaliųjų koridorių kirsdamos transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) vidaus sienas krovininės transporto priemonės iš viso turėtų užtrukti ne ilgiau kaip 15 minučių, nepriklausomai nuo jų vežamų prekių. Komisija toliau rengė susitikimus su Nacionalinių transporto kontaktinių centrų tinklu tais atvejais, kai buvo nustatyta galimų problemų, kurios galėtų neigiamai paveikti vežėjų kelių transportu srautą vidaus rinkoje.
2023 m. lapkričio 23 d. Komisijos rekomendacija dėl valstybių narių bendradarbiavimo atsižvelgiant į dideles grėsmes vidaus saugumui ir viešajai tvarkai erdvėje be vidaus sienų kontrolės (C(2023) 8139 final).
Pagal Reglamento (ES) 2016/399 27a straipsnį.
Pagal Reglamento (ES) 2022/922 17 straipsnio 2 dalį.
Danija nepaskyrė policijos bendradarbiavimo srities eksperto.
Reglamento (ES) 2022/922 15 straipsnio 1 dalis.
Pagal Reglamento (ES) 2022/922 14 straipsnį.
2025 m. metinė vertinimo programa: Metinis vertinimas .
Reglamento (ES) 2022/922 23 straipsnis.
Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2024 m. komunikatas dėl ES plėtros politikos“ (COM(2024) 690 final).
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2025 04 23
COM(2025) 185 final
PRIEDAS
prie
Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui
2025 m. Šengeno erdvės padėties ataskaita
2 PRIEDAS
Geriausios praktikos, nustatytos taikant Šengeno vertinimo ir stebėsenos mechanizmą, kompendiumas
Tinkamas Šengeno erdvės veikimas priklauso nuo to, ar valstybės narės veiksmingai ir efektyviai taiko Šengeno taisykles. Šengeno vertinimo ir stebėsenos mechanizmas yra viena iš pagrindinių apsaugos priemonių, kuriomis užtikrinamas tinkamas Šengeno acquis įgyvendinimas, nes jis suteikia galimybę ne tik laiku nustatyti pažeidžiamumą, bet ir nustatyti valstybių narių taikomą geriausią praktiką bei novatoriškus sprendimus.
Šis prie 2025 m. Šengeno erdvės padėties ataskaitos pridedamas geriausios praktikos kompendiumas yra rengiamas trečią kartą nuo naujojo Šengeno vertinimo ir stebėsenos mechanizmo reglamento įsigaliojimo. Kaip kintantis dokumentas, jis apima tiek geriausią praktiką, nustatytą ankstesnėje kompendiumo laidoje, tiek naujas ir novatoriškas priemones, nustatytas 2024 m. atliktuose vertinimuose, kuriomis reikšmingai pagerinamas bendrų taisyklių įgyvendinimas ir kurias galėtų įgyvendinti kitos valstybės narės.
Geriausios praktikos kompendiume surinkta daug geriausios praktikos pavyzdžių, apimančių kelis Šengeno acquis aspektus, įskaitant nacionalinį Šengeno erdvės valdymą, išorės sienų valdymą, vizų politiką, grąžinimą, taip pat priemones Šengeno erdvėje, tokias kaip vidaus sienos ir vidaus saugumas. Jo tikslas – suteikti įžvalgų apie novatoriškas strategijas ir priemones, be kita ko, galinčias padėti valstybių narių institucijoms įgyvendinti Šengeno acquis, ir palengvinti tarpusavio dalijimąsi žiniomis. Siekiant sustiprinti šias bendradarbiavimo pastangas, atitinkamuose Tarybos organuose turėtų būti skatinamas tolesnis keitimasis žiniomis ir patirtimi. Kompendiume naujomis įžvalgomis papildoma esama geriausia praktika, išdėstyta taikytinose Komisijos arba Tarybos rekomendacijose arba vadovuose.
Šis kompendiumas yra aiškinamojo pobūdžio ir nėra teisiškai privalomas. Jis naudotinas kaip vertingas išteklius politikos formuotojams, teisėsaugos pareigūnams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams, dalyvaujantiems užtikrinant sklandų ir veiksmingą Šengeno erdvės veikimą, bet juo taip pat galima remtis svarstant galimus sprendimus dėl taisomųjų veiksmų, susijusių su būsimomis rekomendacijomis, kurias pateiks vertinimo grupės. Jis yra Tarybos reglamento (ES) 2022/922 25 straipsnyje nurodytos metinės ataskaitos dalis.
NACIONALINIS ŠENGENO ERDVĖS VALDYMAS
1.Nacionalinės strategijos
|
Europos integruoto sienų valdymo (EISV) įgyvendinimas |
|
Nacionalinio integruoto sienų valdymo valdymas ·Į nenumatytų atvejų planą įtrauktos išsamios procedūros, taikomos įvairiems galimų krizių scenarijams, aiškiai apibrėžti visų atitinkamų nacionalinių institucijų (įskaitant policiją, muitinę, ginkluotąsias pajėgas ir imigracijos tarnybas) ir vietos suinteresuotųjų subjektų (tokių kaip savivaldybės ir nevyriausybinės organizacijos) vaidmenys ir atsakomybė. Tokius planus taip pat papildo Europos paramos prašymo ir integravimo procedūros. Buvo atlikti keli nenumatytų atvejų planavimo sistemos testai, kuriuose dalyvavo visos už tam tikras sritis per krizes atsakingos nacionalinės institucijos. [Suomija, 2023 m.] ·Į ilgalaikę nacionalinę plėtros strategiją ir trumpalaikę vyriausybės vidaus saugumo programą įtraukti ES ir Šengeno acquis įgyvendinimo prioritetai bei tarptautinio bendradarbiavimo teisėsaugos srityje pokyčiai. Programoje taip pat atsižvelgta į Šengeno vertinimo rekomendacijas. Metine analize ir ataskaitų teikimu užtikrinamas veiksmingas įgyvendinimas ir taikymas. Ši nacionalinė strateginė struktūra, susiejanti ES prioritetus su nacionalinėmis strategijomis, sistemingai palengvina veiksmingą ES ir Šengeno acquis įgyvendinimą (išteklių skyrimą) ir taikymą. [Kroatija, 2024 m.] ·Nacionalinių pastangų įgyvendinti Šengeno taisykles 2021–2027 m. orientyras yra visa apimantis strateginis dokumentas. Jis suderintas su Europos standartais, kuriais siekiama stiprinti bendradarbiavimą Šengeno klausimais. Svarbų vaidmenį šioje nacionalinėje Šengeno erdvės valdymo koncepcijoje atlieka valdžios institucijos, įskaitant įvairius ministerijų padalinius. Pagrindinė priemonė siekiant šių tikslų įvairiose Šengeno sistemos srityse yra 2023 m. Šengeno acquis įgyvendinimo planas. Vidaus reikalų ministerijai pavesta vertinti pažangą, atnaujinti koncepciją ir kas dvejus metus teikti ataskaitas vyriausybei, naudojant rodiklius ir terminus, padedančius įvertinti sėkmę ir derinti koncepciją su Čekijos Europos sienų valdymo tikslais. [Čekija, 2024 m.] |
|
Kokybės kontrolės mechanizmas ·Vidaus reikalų ministerija sukūrė nacionalinį išorės sienų vertinimo mechanizmą, grindžiamą Europos ir nacionaliniais kokybės kontrolės mechanizmais. Jį rengiant atsižvelgta į rekomendacijas, pateiktas pagal Šengeno vertinimo mechanizmą, atlikus FRONTEX pažeidžiamumo vertinimą ir po nacionalinių vertinimo vizitų. Pastarieji apima Šengeno informacinės sistemos / SIRENE vertinimą ir policijos bendradarbiavimo klausimus. [Austrija, 2020 m.] ·Sienų valdymui nacionaliniu ir ES lygmenimis turėtų būti sistemingai taikomas Europos kokybės kontrolės mechanizmas, apimantis visą EISV taikymo sritį. Nuolatinis nacionalinis kokybės kontrolės mechanizmas apima nacionalinį vertintojų rezervą, kurio nariai mokomi FRONTEX Šengeno vertintojų kursuose. [Teminis nacionalinių ISV strategijų vertinimas, 2020 m.] |
|
Tarpžinybinis bendradarbiavimas |
|
·Glaudus ir veiksmingas oficialus tarpžinybinis įvairių nacionalinių institucijų veiklos koordinavimas ir bendradarbiavimas centriniu, regioniniu ir vietos lygmenimis laikomi būtinais, kad veiksmingai veiktų integruoto sienų valdymo sistemos. Į atitinkamų trečiųjų valstybių teritorinius vandenis ir veikti sausumoje yra siunčiami sienos apsaugos padaliniai, kurie užtikrina nuolatinį bendrą patruliavimą jūroje ir oro erdvėje, vykdomą naudojant valstybės narės laivus ir orlaivius ir pasitelkiant elektronines priemones, pavyzdžiui, integruotą išorės stebėjimo sistemą (SIVE). [Teminis nacionalinių ISV strategijų vertinimas, 2020 m.] ·Tarpžinybinis dalijimasis žvalgybos informacija naudojantis ta pačia platforma padeda susidaryti bendrą struktūrinį vaizdą, dėl kurio pagerėja dalijimosi informacija kokybė, o pagrindiniams suinteresuotiesiems subjektams lengviau įgyvendinti savo institucijos misiją išvengiant pastangų dubliavimo. [Estija, 2023 m.] ·Įsteigta jungtinė tyrimų grupė, kurios veikloje dalyvauja kitos nacionalinės teisėsaugos institucijos ir penkios kitos ES valstybės narės, nukentėjusios nuo migracijos srauto, taip pat Europolas ir FRONTEX. Taip sudarytos sąlygos veiksmingai ir greitai keistis informacija, taigi greitai reaguoti ir imtis veiksmingų priemonių migracijos srautui sulėtinti, taip pat veiksmų prieš tarpininkus. Kriminalinė žvalgyba ir atvirųjų šaltinių informacijos rinkimas ir telkimas šioje grupėje, kryžminis asmenų patikrinimas lėmė tai, kad jungtinė tyrimų grupė tapo operatyviniu centru prie išorės sienų, padedančiu užtikrinti bendrą šio reiškinio valdymą. [Lietuva, 2023 m.] |
2.Nacionaliniai pajėgumai
|
Mokymas |
|
Bendradarbiavimas su CEPOL ·Koordinuotas ir aktyvus dalyvavimas Europos teisėsaugos pareigūnų mokymo veikloje yra neatsiejama tarpžinybinio bendradarbiavimo policijos, muitinės ir sienos apsaugos tarnybos nuolatinėje valdymo struktūroje dalis. Mokymo poreikius reguliariai aptaria ne tik nacionalinis Policijos universiteto koledžas – taip pat nuolat bendradarbiaujama su sienos apsaugos tarnybos ir muitinės mokymo institucijomis. CEPOL kursuose dalyvaujama aktyviai, o prieiga prie CEPOL e. mokymosi platformos LEED suteikta dideliam skaičiui teisėsaugos pareigūnų. CEPOL mokymai įtraukti į nacionalinės policijos, muitinės ir sienos apsaugos tarnybos metinius mokymo planus, o juos koordinuoja nacionalinis Policijos universiteto koledžas; turimomis CEPOL mokymo vietomis teisėsaugos institucijos dalijasi atsižvelgdamos į savo poreikius ir kompetenciją. Be to, informacija apie CEPOL mokymų galimybes yra lengvai prieinama policijos, muitinės ir sienos apsaugos tarnybos intranete. [Suomija, 2023 m.] |
|
Grąžinimas ·Susitarimas su oro transporto bendrove dėl reguliaraus orlaivių ir imitatorių naudojimo lydinčiųjų asmenų rezervui mokyti grąžinimo operacijų klausimais ne tik operaciniu požiūriu, bet ir imituojant ekstremaliąsias situacijas (pavyzdžiui, gaisrus), kurios galėtų įvykti per grąžinimo operacijas. [Suomija, 2023 m.] |
|
SIRENE biuras ·Nacionalinio tyrimų biuro SIRENE biuras parengė nacionalinį internetinį mokymo kursą, skirtą atnaujintai Šengeno informacinei sistemai. Kursą sudaro teorinė medžiaga ir žinių patikrinimai. Internetinio mokymo paketas privalomas policijos, sienos apsaugos ir muitinės pareigūnams, kursų baigimas stebimas ir imamasi tolesnių su jais susijusių veiksmų. [Suomija, 2023 m.] ·SIRENE biuro patalpose įsteigtas pažangus mokymo centras, kuriame visiems galutiniams visų nacionalinių teisėsaugos institucijų naudotojams suteikiama visapusiško praktinio mokymo galimybių. Švietimo veiklą sudaro praktiniai užsiėmimai kompiuterių laboratorijose ir galimybė naudotis e. mokymosi platformomis, įskaitant policijos intranetą ir CEPOL kursus, susijusius su Šengeno informacinės sistemos nuotoliniu mokymusi. Policijos akademija reguliariai bendradarbiauja su atitinkamais policijos, vietos universitetų ir nevyriausybinių organizacijų padaliniais siekdama užtikrinti, kad mokymo programa būtų reguliariai atnaujinama, taip pat ir tarptautinio policijos bendradarbiavimo bei Šengeno klausimų srityje. Policijos intraneto e. bibliotekose kiekvienai kompetentingai nacionalinei institucijai ir policijos tarnyboms prieinamas visas vadovų rinkinys, į kurį įtraukta visa svarbi informacija apie Šengeno informacinę sistemą, automatinę pirštų atspaudų identifikavimo sistemą ir SIRENE klausimus. [Kipras, 2023 m.] ·Nacionalinėje IT sistemoje registruojama informacija ir dokumentai apie trečiųjų šalių piliečius, dėl kurių priimti sprendimai grąžinti, todėl galima susidaryti visapusišką jų padėties vaizdą. Iš kitų valstybių narių gavęs SIRENE R-A formas dėl nacionalinių perspėjimų, SIRENE biuras atsako už tiesioginį nacionalinių perspėjimų dėl grąžinimo pakeitimą migracijos institucijų sistemose perspėjimais dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Tą pačią procedūrą gali atlikti sienos apsaugos pareigūnai, kai nustato, kad asmuo, dėl kurio pateiktas perspėjimas dėl grąžinimo ir kuris išvyksta iš ES teritorijos, yra pasienyje. [Estija, 2023 m.] ·Nacionalinis SIRENE biuras įgyvendino itin gerai parengtą mokymą su SIS susijusiomis temomis, naudodamas tokią medžiagą kaip plakatai, vadovai ir tinklalaidės, kad padidintų nacionalinį informuotumą apie SIS ir jos naudojimą. Į pagal poreikį rengiamus užsiėmimus gali būti kviečiami instruktoriai, o atitinkamoms nacionalinėms institucijoms buvo išplatinta medžiaga. [Čekija, 2024 m.] |
|
Bendras mokymas su kitomis valstybėmis narėmis ·Valstybė narė pasirinko bendro mokymo su kaimyninių šalių policijos tarnybomis koncepciją kaip būdą pagerinti bendradarbiavimą pasienio regionuose. Bendri mokymai ir kita bendrai su užsienio partneriais vykdoma teisėsaugos veikla yra, pavyzdžiui, Dvišalio bendradarbiavimo komiteto darbo rezultatas. Bendrus mokymus taip pat rengia Policijos ir muitinių bendradarbiavimo centras. [Vokietija, 2020 m.; Ispanija 2022 m.] |
|
Duomenų apsauga ·Teikiami gerai parengti mokymai duomenų apsaugos klausimais konsulinių įstaigų personalo nariams, dirbantiems užsienyje, ir duomenų apsaugos mokymai, rengiami bendradarbiaujant su užsienio reikalų ministerijos duomenų apsaugos pareigūnu ir Duomenų apsaugos institucija. [Čekija, 2019 m.] ·Nacionalinės Šengeno informacinės sistemos valdytojo plataus masto mokymo koncepcija, visų pirma e. mokymosi modulių ir išsamios naujų darbuotojų mokymo strategijos pateikimas. [Nyderlandai, 2021 m.] ·Nacionalinės Šengeno informacinės sistemos ir SIRENE biuro darbuotojams ir galutiniams naudotojams teikiami duomenų apsaugos pareigūno rengiami visapusiški mokymai su Šengeno informacine sistema susijusių duomenų apsaugos reikalavimų, ypač informuotumo didinimo pastangų, klausimais. [Italija, 2021 m.] ·Aktyviai dalyvaujant duomenų apsaugos pareigūno biurui rengiamas užsienio reikalų ministerijos darbuotojų mokymas ir informuotumo didinimas duomenų apsaugos reikalavimų, susijusių su vizų išdavimo procedūra ir Vizų informacine sistema, klausimais, skirtas galutiniams naudotojams, ypač konsuliniams darbuotojams, prieš komandiravimą į ambasadas ir konsulatus. [Graikija, 2021 m.] ·Užsienio reikalų ministerijos duomenų apsaugos pareigūnas visiems Vizų informacinės sistemos galutiniams naudotojams pateikia asmens duomenų tvarkymo ir apsaugos vadovą. Vadovas yra glaustas ir patogus naudoti. [Čekija, 2024 m.] ·Darbuotojų mokymas duomenų apsaugos didelės apimties IT sistemose klausimais rengiant reguliarius internetinius užsiėmimus ir užsiėmimus, kuriuose dalyvaujama fiziškai, įskaitant instruktorių mokymo kursus, siekiant, kad mokymuose dalyvautų kuo daugiau asmenų ir būtų puoselėjama duomenų apsaugos kultūra. Organizuojant ir rengiant šiuos mokymus svarbų vaidmenį atlieka įvairių institucijų duomenų apsaugos pareigūnai. [Lenkija, 2024 m.] |
|
Mokymas internetu ·Nustatyti reguliarūs mokymai visuose sienos perėjimo punktuose, taip užtikrinant, kad sienos apsaugos pareigūnai nuolat mokytųsi ir turėtų naujausias žinias apie patikrinimo kertant sieną procedūras. Mokymus internetu sudaro kasdieniai testai, kuriuos turi atlikti dirbantys sienos apsaugos pareigūnai. Parengta 200 klausimų su keliais atsakymų variantais, iš kurių 10 per dieną atsitiktine tvarka pateikiami dirbantiems sienos apsaugos pareigūnams. Klausimai taip pat susiję su teisiniais pagrindais, įrangos naudojimu ir duomenų apsauga. Rezultatus patikrina pamainos vyresnysis. Remiantis nustatytomis sienos apsaugos pareigūnų žinių tam tikromis temomis spragomis organizuojami mėnesiniai tiksliniai mokymai tomis temomis. [Vengrija, 2024 m.] |
|
Pagrindinės teisės ·Nacionalinės valdžios institucijos yra parengusios sienos apsaugos pareigūnams skirtas internetines žinių atnaujinimo priemones, kurias sudaro ir privalomi, ir neprivalomi kursai. Be šių platformų, sukurta ir naudojama žinių atnaujinimo kursų internetinė platforma, skirta tik pagrindinėms teisėms sienų kontrolės ir grąžinimo srityje. Platforma grindžiama 2019 m. FRONTEX pagrindinių teisių instruktorių kursų vadovu ir yra viešai prieinama, gerai struktūruota ir patogi naudoti, joje pagrindinių teisių standartai ir apsaugos priemonės susiejami su sienų kontrolės scenarijais. [Kroatija, 2024 m.] |
|
Įranga |
|
Mobilieji įrenginiai ·Pradėti naudoti mobilieji įrenginiai, kad patruliuojantiems pareigūnams būtų suteikta prieiga prie atitinkamų duomenų bazių naudojantis mobiliąja programėle. Mobilieji įrenginiai, kurie yra ir patogūs naudoti, ir galingi, gali nuskaityti transporto priemonės registracijos numerius ir informaciją tapatybės dokumentų mašininio nuskaitymo zonoje. Juose taip pat įdiegtos veido atpažinimo galimybės (t. y. jie siunčia nuotraukas veido atpažinimo tikslais į centrinę duomenų bazę). [Vengrija, 2019 m.] ·Visi atitinkamo profilio policijos pareigūnai buvo aprūpinti išmaniaisiais telefonais, turinčiais tiesioginę prieigą prie tarptautinių ir nacionalinių duomenų bazių ir saugaus ryšių palaikymo taikomąją programą. Nacionalinės policijos pajėgos, dirbdamos ne biure, naudojasi mobiliuoju sprendimu. Naudodamasis mobiliaisiais įrenginiais (planšetiniais kompiuteriais, išmaniaisiais telefonais ir nešiojamaisiais kompiuteriais), kiekvienas operatyvinis policijos pareigūnas gali atlikti paiešką tarptautinėse ir nacionalinėse duomenų bazėse (pvz., tapatybės dokumentų, registracijos numerio ženklų ir biometrinių duomenų bazėse). Išmaniuoju telefonu nuskenuoti objektai, pvz., registracijos numerio ženklai, nedelsiant patikrinami centrinėje duomenų bazėje. [Nyderlandai, 2021 m.] Atvykimo sąlygoms patikrinti skirti dokumentai ·Pirmos linijos patikrinimus tarptautiniame oro uoste atliekantys sienos apsaugos pareigūnai gali naudoti formą, kurioje pateikiami būtini klausimai, padedantys nustatyti, ar tenkinamos dauguma Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų atvykimo sąlygų. Naudojantis forma lengviau patikrinti, ar trečiųjų šalių piliečiai atitinka atvykimo sąlygas, ji gerina pasienio policijos pareigūnų ir keliautojų bendravimą ir padeda įveikti galimas kalbines kliūtis. Forma parengta 28 tarptautinį eismą oro uoste atitinkančiomis kalbomis (tarp jų – kinų, korėjiečių, rusų, ukrainiečių ir albanų) ir naudojama, kad būtų galima lengviau patikrinti, ar tenkinamos atvykimo sąlygos, kai kyla keleivių ir sienos apsaugos pareigūnų bendravimo kliūčių. Trečiosios šalies pilietis formą gali užpildyti greitai ir ši procedūra neprailgina laukimo laiko pasienyje. [Vengrija, 2024 m.] |
3.Didelės apimties IT sistemos
|
Nacionalinės taikomosios programos |
|
Perspėjimai ir užklausos ·Jei SIRENE biuras, naudodamasis nacionaline taikomąja programa, sukuria, atnaujina arba panaikina perspėjimą, perspėjančiajai arba prašančiajai institucijai apie tai iš karto pranešama automatiškai sukurtu e. pašto pranešimu. Taip supaprastinama procedūra, sumažinamas darbo krūvis ir gerinamas įvairių susijusių institucijų keitimasis informacija. [Vengrija, 2019 m.] ·Valstybė narė gauna visų iš trečiųjų šalių vykdomų skrydžių keleivių duomenis, kurie yra kaupiami Sienų apsaugos centre (angl. Targeting Centre Borders) ir automatiškai tvarkomi nacionalinėje išankstinės informacijos apie keleivius (API) sistemoje. API sistemą sudaro nacionalinės duomenų bazės, stebėjimo sąrašai, rizikos analize pagrįsti profiliai, Šengeno informacinės sistemos ir pavogtų ir pamestų kelionės dokumentų (SLTD) duomenų bazė. Atitikties atveju operatoriai turi prieigą prie kelių duomenų bazių ir naudojasi nacionaline taikomąja programa, kad patikrintų atitiktį ir gautų daugiau informacijos apie perspėjimą (nuotraukas, pirštų atspaudus, išsamesnę informaciją apie veiksmus, kurių reikia imtis, ir t. t.). Paieškos rezultatuose pateikiami identifikatoriai, prašymo priežastis ir veiksmai, kurių reikia imtis. Įtariamojo duomenys ir skrydžio duomenys siunčiami atitinkamam oro ar jūrų uostui, kuris yra atsakingas už įtariamojo sulaikymą. [Nyderlandai, 2021 m.] ·Šaunamuosius ginklus policijos registre turi registruoti ne tik jų savininkai, bet ir importuotojai bei prekiautojai, kurie privalo registruoti visus importuojamus šaunamuosius ginklus, jų atveju pateikiamos tos pačios automatizuotos užklausos. Nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. privaloma įkelti šaunamųjų ginklų nuotraukas, kuriose būtų matyti visos turimos žymos ir serijos numeriai. Taip užtikrinama, kad prie perspėjimų būtų galima pridėti nuotraukas, jei į Šengeno informacinę sistemą įvedamas ginklas. [Lietuva, 2023 m.] ·Patogus naudoti perspėjimų kūrimo procesas labai automatizavus nacionalinius perspėjimus dėl (šalies) piliečių. Jis apima automatinį nacionalinio registro duomenų, įskaitant nuotraukas, importą. Šie duomenys tiesiogiai perduodami į Šengeno informacinės sistemos perspėjimus juos kuriant. [Kroatija, 2024 m.] ·Nacionalinė muitinė yra įdiegusi automatizuotą užklausų teikimo sistemą, skirtą transporto priemonių muitinės deklaracijoms patikrinti Šengeno informacinėje sistemoje naudojant VIN numerius. [Kroatija, 2024 m.] ·Aktyviai atnaujinant anksčiau sukurtus perspėjimus dėl asmenų – įtraukiant jų (asmens tapatybės) dokumento aprašymą – padidėja tikimybė, kad atliekant paieškas perspėjimas bus rastas. [Kroatija, 2024 m.] |
|
Pranešimas apie sutapimą ·Siekiant užtikrinti, kad SIRENE biurui būtų automatiškai pranešama apie sutapimą, taikoma įvairi praktika. Visų pirma: -informacijos rodymas antros linijos patikrinimus atliekančio pareigūno ekranuose nustačius sutapimą, kai tik jis užregistruojamas pirmos linijos lygmeniu. SIRENE biuro sienos apsaugos pareigūnai taip pat gauna informaciją apie sutapimus, naudodami sienos apsaugos taikomąją programą; [Lenkija, 2015 m.] -kai Nacionalinė kelių transporto priemonių agentūra nustato sutapimą, SIRENE biuras gauna automatinį pranešimą e. paštu. Taip SIRENE operatorius gali patikrinti sutapimą ir susisiekti su agentūra, jei pastaroji nesiėmė iniciatyvos; [Liuksemburgas, 2016 m.] -pasienio kontrolės taikomoji programa turi tiesioginių pokalbių su SIRENE biuro bylų tvarkytoju funkciją, kuri suteikia galimybę nedelsiant tiesiogiai susisiekti su SIRENE biuru, jei išsiunčiama vidinė pranešimo apie sutapimą forma. [Kroatija, 2018 m.] ·Oro uoste sienos apsaugos pareigūnai, bendradarbiaudami su muitinės pareigūnais, nustatė veiksmingą tolesnę procedūrą, taikomą nustačius su perspėjimu dėl atsargaus patikrinimo susijusį sutapimą. Sienos apsaugos pareigūnai, pastebėję, kad keleivio atžvilgiu taikomas prašymas atlikti atsargų patikrinimą Šengeno informacinėje sistemoje, slapta apie tai praneša muitinės pareigūnams. [Prancūzija, 2021 m.] ·Nacionalinėje taikomojoje programoje pateikiama galutinių naudotojų pranešimo apie Šengeno informacinės sistemos perspėjimų sutapimą forma ir iš anksto užpildytas šablonas, į kurį perkeliami visi turimi duomenys iš perspėjimo. Galutiniai naudotojai užpildo su sutapimu susijusius laukelius ir siunčia formą tiesiogiai SIRENE biurui; gaunamą elektroninį laišką sudaro HTML formato forma, kurią galima tiesiogiai konvertuoti į SIRENE formą. Tikslinio patikrinimo klausimai iš anksto užpildomi pranešimo apie sutapimą formoje. Taip užtikrinama labai gera duomenų kokybė ir pranešimų apie sutapimą teikimas tikruoju laiku. [Lietuva, 2023 m.] ·Veiksminga pranešimo apie tai, kad asmuo, dėl kurio priimtas sprendimas grąžinti ir įvestas perspėjimas dėl grąžinimo, išvyko iš Šengeno erdvės, procedūra. Tokiais atvejais sutapimą nustačiusi sienos apsaugos tarnyba išvykimą užregistruoja tiesiai Migracijos tarnybos naudojamoje taikomojoje programoje. SIRENE biuras panaikina perspėjimą dėl grąžinimo ir įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ne darbo valandomis, kai informacija apie išvykimą gaunama iš kitos Šengeno valstybės narės arba nacionalinių ambasadų ar konsulatų. Priverstinio grąžinimo atveju vietos policijos padaliniai, kurie įvykdė priverstinį grąžinimą, taip pat tai tiesiogiai užregistruoja sistemoje. Tokia procedūra užtikrinamas veiksmingas grąžinimo politikos valdymas nacionaliniu lygmeniu ir tai, kad perspėjimas dėl draudimo atvykti į Šengeno informacinę sistemą būtų įvestas nedelsiant, kai priimant sprendimą grąžinti kartu nustatomas draudimas atvykti. [Suomija, 2023 m.] ·Automatinis ir patogus pranešimas apie sutapimą tarp pirmos ir antros linijos tam tikruose sienos perėjimo punktuose. Nustačius sutapimą, pirmos linijos pareigūnas turi galimybę siųsti informaciją apie sutapimą iš pirmos linijos tiesiai į antrą liniją. Tuomet antroje linijoje bus matomas raudonas pranešimas. Su atsargiu asmenų patikrinimu susijusio sutapimo atveju pirmoje linijoje atsargiai surenkama turima informacija ir dar pridedamos paso, asmens tapatybės kortelės ir (arba) transporto priemonės registracijos liudijimo ekrano kopijos. Ši informacija bus automatiškai išsiųsta į antrą liniją, bus parengta ir SIRENE išsiųsta pranešimo apie sutapimą forma. [Vengrija, 2024 m.] ·Gavus nacionalinę sutapimo formą dėl kitos valstybės Šengeno informacinės sistemos perspėjimo, SIRENE bylų valdymo sistema automatiškai perkelia jau anglų kalba pateiktus duomenis į, priklausomai nuo perspėjimo kategorijos, SIRENE G, H arba R formas. Prieš siunčiant formą kitiems SIRENE biurams būtinas pildymas rankiniu būdu yra minimalus. Kai SIRENE biuras gauna SIRENE R-A formą dėl nacionalinio perspėjimo dėl grąžinimo, forma iš valdymo sistemos automatiškai persiunčiama į sienos apsaugos ir užsienio policijos institucijų naudojamą duomenų bazę. Tada joje perspėjimas automatiškai atitinkamai pakeičiamas arba panaikinamas, jei prie sprendimo grąžinti nepridėtas draudimas atvykti. Tas pats taikoma gautoms SIRENE R-B arba R-E formoms. Sutapimo formos ir perspėjimai tvarkomi laiku. Nacionalinių perspėjimų dėl dingusių asmenų sutapimų atveju nacionalinėje sutapimo formoje yra privalomas laukas apie sutikimą dalytis buvimo vietos informacija su asmeniu, pateikusiu pranešimą apie dingusį asmenį. [Slovakija, 2024 m.] |
|
Perspėjimo kūrimas |
|
·SIRENE darbo procedūroje buvo sukurtas įspėjimo pranešimas, kuriuo institucijoms primenama, kad kuriant perspėjimą SIS būtina įtraukti biometrinius duomenis, jei jų yra. [Nyderlandai, 2021 m.] ·Aukšta duomenų kokybė ir automatizavimas dviejuose Ieškomų asmenų žinybinio registro procesuose. Pirma, kai sukuriamas perspėjimas dėl piliečio, registre automatiškai patikrinama, ar nacionalinėse duomenų bazėse asmens vardu yra užregistruota transporto priemonė arba šaunamasis ginklas, ir galutiniam naudotojui automatiškai suteikiama galimybė kaip perspėjimo plėtinį pateikti informaciją apie daiktą. Tą plėtinį galutinis naudotojas turi patvirtinti. Antra, kai į registrą įvedamas perspėjimas apie gyventoją, perspėjimas registre automatiškai užpildomas ir į jį importuojami raidiniai skaitmeniniai duomenys (įskaitant informaciją apie asmens tapatybės dokumentą) iš nacionalinių registrų (asmens tapatybės dokumento nuotrauka, jei yra, įkeliama ne automatiškai, o pridedama rankiniu būdu). Be to, kai nacionalinėje taikomojoje programoje kuriamas perspėjimas dėl asmens, kurio asmeninė informacija yra nacionaliniuose registruose, grąžinimo, nacionalinėje taikomojoje programoje į perspėjimą taip pat importuojami raidiniai skaitmeniniai ir biometriniai duomenys (įskaitant asmens tapatybės dokumento kopiją, jei yra). [Lietuva, 2023 m.] ·Automatinis išankstinis duomenų užpildymas perspėjimuose. Į orderių registravimo sistemą įvedant perspėjimą dėl šalies gyventojo, registras iš anksto užpildo ir iš atitinkamo nacionalinio registro importuoja asmens, dėl kurio pateikiamas perspėjimas, raidinius skaitmeninius duomenis ir nuotrauką. [Vengrija, 2024 m.] |
|
Keitimasis informacija |
|
·Kai į Šengeno informacinę sistemą įvedamas nacionalinis perspėjimas dėl dingusio asmens, nacionalinis SIRENE biuras gauna automatiškai sugeneruotą SIRENE C formą. Į šią formą įtraukiama visa svarbi papildoma informacija ir ją nacionalinis SIRENE biuras gali tiesiogiai persiųsti kitiems SIRENE biurams. Automatinis SIRENE C formų, skirtų perspėjimams pagal 32 straipsnį, generavimas suteikia galimybę greitai perduoti duomenis ir padėti kitoms valstybėms narėms skubiais atvejais. [Airija, 2024 m.] |
|
Nacionalinės Šengeno ir Vizų informacinės sistemos bei IT sistemos |
|
·Saugumo operacijų centras stebi viso policijos tinklo saugumą naudotojo lygmeniu ir nustato anomalijas, kurios gali rodyti galimas atakas. Saugumo operacijų centrui nustačius įtartino naudojimo atvejį, operacijų centras turi įsikišti, kad patikrintų galimą anomaliją. Vykdant aktyvią užklausas teikiančių galutinių naudotojų netipinio elgesio stebėseną galima nustatyti netinkamo Šengeno informacinės sistemos naudojimo požymius ir užkirsti kelią galimiems duomenų saugumo pavojams. [Nyderlandai, 2021 m.] ·Nacionalinėje IT vizų sistemoje nuolat žymimi skubūs prašymai išduoti vizą (pvz., tais atvejais, kai prašymą pateikiantis asmuo turi keliauti labai greitai po prašymo pateikimo, pvz., artimo šeimos nario hospitalizavimo atveju). Todėl skubius prašymus lengva nustatyti, o jų nagrinėjimui gali būti lengvai suteikiama pirmenybė. [Malta, 2022 m.] ·eu-LISA parengtos mėnesinės duomenų kokybės ataskaitos gaunamos nacionaliniame Šengeno informacinės sistemos biure, tada filtruojamos, kad apimtų tik perspėjimus, kuriuos SIRENE biuras turi patikrinti ir (arba) persiųsti konkretų perspėjimą sukūrusiems galutiniams naudotojams. Galimų klaidų tikrinimu naudojant dviejų pakopų sistemą užtikrinama, kad valdžios institucijų į Šengeno informacinę sistemą įvestų duomenų kokybė būtų aukšta. [Lietuva, 2023 m.] ·Nacionalinėje Šengeno informacinės sistemos taikomojoje programoje aiškiai matyti, kai reikia nedelsiant pranešti apie sutapimą arba neteisėtas naudojimasis tapatybe, nes perspėjimo viršuje pateikiamas tekstas raudonomis raidėmis. Toks rodinys leidžia galutiniam naudotojui iš karto sužinoti apie padėtį – kiek perspėjimas skubus, sudėtingas ir jautrus. [Kipras, 2023 m.] ·Vizų tvarkymo IT infrastruktūra labai palengvina saugų prašymų išduoti vizą teikimą ir nagrinėjimą, todėl sistemų valdymo ir kontrolės atžvilgiu priklausomybė nuo išorės paslaugų teikėjo yra mažesnė. Pirma, internetinė prašymo išduoti vizą forma yra prieinama Užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje ir naudojama maždaug 80 proc. prašymų išduoti vizą, įskaitant gaires, kuriose daugeliu kalbų pateikiami naudingi paaiškinimai, kokie duomenys turi būti įrašomi įvairiuose laukeliuose. Priklausomai nuo prašymo pateikimo vietos ir kelionės tikslo, proceso pabaigoje galima generuoti kontrolinį būtinų patvirtinamųjų dokumentų sąrašą. Antra, sukurta duomenų įvedimo sistema išorės paslaugų teikėjui, skirta prašymams registruoti ir derinti su biometriniais duomenimis bei skenuotais patvirtinamaisiais dokumentais, kurią visiškai valdo nacionalinės institucijos. Galiausiai intuityvi ir patogi naudoti pagrindinės prašymų tvarkymo ir sprendimų priėmimo sistemos sąsaja suteikia galimybę sprendimus dėl konkretaus prašymo priimantiems asmenims lengvai susisiekti su konsulatais, išorės paslaugų teikėjais, sienos apsaugos pareigūnais ir policija. Sistemoje patogiai integruota „VIS Mail“, sistema turi įvairių analitinių ir statistikos priemonių. Dėl sistemos žurnalų valdymo ir kontrolės funkcijos ministerijos paramos grupei pranešama apie bet kokią neįprastą duomenis tvarkančių naudotojų veiklą. [Suomija, 2023 m.] ·Pagal ICAO standartus standartizuota trečiųjų šalių piliečių nuotraukų užfiksavimo užsieniečių politikos registre procedūra. Todėl gaunamos kokybiškos nuotraukos ir lengviau nustatyti asmenis, dėl kurių pateikti nacionaliniai perspėjimai dėl grąžinimo ir perspėjimai dėl draudimo atvykti. [Vengrija, 2024 m.] ·Remiantis kriminalinės ir imigracijos rizikos analize atliekami papildomi automatiniai pirštų atspaudų patikrinimai, siekiant nustatyti asmenų tapatybę ir patvirtinti sutapimus. [Vengrija, 2024 m.] ·Duomenų centruose įdiegtas gerai suplanuotas ir dokumentais pagrįstas procesas, kuriuo užtikrinamas veiklos tęstinumas. Kūrimo, parengiamajai ir darbinei aplinkai naudojama identiška sąranka, be to, numatyta geografiškai dubliuojanti labai apsaugota antrinė vieta. Reguliariai atliekamas nenutrūkstamo elektros energijos tiekimo, atkūrimo iš atsarginių kopijų ir automatinio perjungimo tarp pirminio duomenų centro ir atsarginės vietos sistemų testavimas. Reguliariai peržiūrimi ir atnaujinami informacijos saugumo dokumentai; reguliariai atliekami vidaus auditai. [Slovakija, 2024 m.] ·SIRENE biuro bylų valdymo sistemai priklauso patikima statistinių ataskaitų rengimo priemonė, suteikianti galimybę rengti išsamias kiekvienos policijos nuovados ir sienos perėjimo punkto ataskaitas remiantis vidinėmis pranešimų apie sutapimus formomis. Statistinius duomenis galima filtruoti pagal įvairius parametrus, pavyzdžiui, nusikalstamos veikos rūšį. Tai padeda stebėti, kaip visoje šalyje naudojama Šengeno informacinė sistema, ir teikti ataskaitas eu-LISA. [Kroatija, 2024 m.] ·Tais atvejais, kai tiesioginė prieiga prie Šengeno informacinės sistemos negalima, galutiniai naudotojai gali kreiptis į Centrinę techninę tarnybą faksu arba e. paštu ir tvarkyti perspėjimus saityno ryšių kanalu avariniu režimu. Nustačius aiškias nacionalines procedūras numatyti būtiniausi šio proceso kriterijai ir šablonai užtikrinant, kad galutiniai naudotojai galėtų nepertraukiamai naudotis visomis Šengeno informacinės sistemos funkcijomis. [Lenkija, 2024 m.] |
|
Su nacionaline Šengeno informacine sistema (N.SIS) susiję duomenų apsaugos reikalavimai |
|
·N.SIS administruojančios institucijos priima prašymus dėl duomenų subjekto teisių, pateiktus ne valstybių narių kalbomis. [Lietuva, 2018 m.] ·N.SIS valdytojo duomenų apsaugos pareigūnas yra nustatęs išsamią pranešimo apie duomenų saugumo pažeidimus politiką, įskaitant procedūras, priemones ir nurodymus darbuotojams. [Vokietija, 2020 m.; Norvegija, 2022 m.] ·Decentralizuota asmens duomenų apsaugos stebėsenos struktūra, kai kiekviename policijos padalinyje yra kontaktiniai asmenys asmens duomenų apsaugos klausimais, o už bendrą priežiūrą yra atsakingi du paskirti duomenų apsaugos pareigūnai. [Nyderlandai, 2021 m.] ·Duomenų apsaugos pareigūnas atsako už pažeidžiamumo valdymą, pažeidžiamumo vertinimo veiklos koordinavimą ir rizikos vertinimo bei audito atlikimą; jis aktyviai ir bendradarbiaudamas palaiko ryšius su duomenų valdytoju, pvz., dėl Kibernetinio saugumo operacijų centro, kuris sudarytų sąlygas greitai ir veiksmingai valdyti incidentus, sukūrimo projekto. [Italija, 2021 m.] ·Nacionalinės policijos valdybos naudotojų leidimų valdymas užkerta kelią neteisėtai prieigai prie asmens duomenų. Be padėties, kai keičiasi pareigos arba užduotys, naudotojo viršininkas kasmet patikrina ir įvertina, ar tinkami pavaldinių naudotojų leidimai, ir, jei būtina, pradeda vidaus procedūrą jiems atnaujinti. Atsakingas sistemos koordinatorius kasmet turi patikrinti, ar suinteresuotųjų subjektų grupėms ir išorės asmenims suteiktos naudotojų teisės yra tinkamos ir naujausios. [Suomija, 2023 m.] ·Nauja Saugumo informacijos ir įvykių valdymo priemonė (SIEM, angl. Security Information and Event Management) įgyvendinama kaip žurnalų analizės priemonė, kuri padeda daug geriau nustatyti anomalijas ir galimo netinkamo Šengeno informacinės sistemos naudojimo atvejus. Tai mažina sistemos pažeidžiamumą. [Švedija, 2022 m.] ·Oro uostų policija aktyviai teikia informaciją apie duomenų subjektų teises. Ji pateikia policijos duomenų apsaugos portalo nuorodą naudodama QR kodus, kurie aiškiai matyti sienos perėjimo punktų pirmoje ir antroje linijose. [Vengrija, 2024 m.] |
|
Su vizų išdavimo procedūra ir Vizų informacine sistema susiję duomenų apsaugos reikalavimai |
|
·Plati N.VIS valdytojo veikla, susijusi su konsulatų ir išorės paslaugų teikėjo priežiūra, be kita ko, duomenų saugumo ir duomenų apsaugos klausimais. Visų pirma N.VIS valdytojas pastaraisiais metais atliko ne vieną savikontrolę. [Ispanija, 2017 m.; Italija, 2021 m.] ·Užsienio reikalų, Europos Sąjungos ir bendradarbiavimo ministerijos duomenų apsaugos pareigūnas dalyvauja ministerijos atliekamuose vizų išdavimo procedūros patikrinimuose ir apskritai aktyviai dalyvauja sprendžiant daugelį su vizų išdavimo procedūra susijusių duomenų apsaugos aspektų. [Ispanija, 2022 m.] ·Naudojant automatizuotą programinės įrangos priemonę atliekama išsami žurnalų kontrolė siekiant nustatyti incidentus žurnalų failuose. [Danija, 2022 m.; [Švedija, 2022 m.] ·Užsienio reikalų ministerijos IT sistemoje įgyvendintas saugumo informacijos ir įvykių valdymo (SIEM, angl. Security Information and Event Management) sprendimas parengtas taikant daug iš anksto nustatytų taisyklių, pagal kurias inicijuojami pavojaus signalai ir e. paštu pranešama ministerijos VISA paramos grupei apie bet kokią neįprastą naudotojų, tvarkančių duomenis centrinėje vizų informacinėje sistemoje (C-VIS), veiklą. Kadangi VISA sistemoje (nacionalinėje pagrindinėje prašymų tvarkymo sistemoje, skirtoje prašymų nagrinėjimui ir sprendimų priėmimui) registruojamas visas duomenų tvarkymas, kurį atlieka visos prieigos teises turinčios galutinių naudotojų institucijos sistemose VISA ir C-VIS, žurnalų kontrolė apima ir visas tas institucijas. Ministerijos Duomenų apsaugos grupė turi nusistovėjusią duomenų saugumo pažeidimų ir papildomų veiksmų ėmimosi, įskaitant pranešimo Duomenų apsaugos institucijai laiką, vertinimo procedūrą. [Suomija, 2023 m.] |
|
SIRENE biuras |
|
SIRENE procedūros ·Prokuratūroje veikia visą parą kasdien budinti tarnyba, kuriai nukreipiama informacija iš SIRENE biuro. [Danija, 2017 m.] ·SIRENE darbuotojų dalyvavimas vietoje vykdomoje veikloje vykdant didelio masto policijos operacijas. [Šveicarija, 2018 m.] ·Yra galimybė per SIRENE darbo srauto sistemą pateikti pirštų atspaudus iš Šengeno informacinės sistemos į nacionalinę automatizuotą pirštų atspaudų identifikavimo sistemą ir automatiškai gauti atsakymus „yra atitiktis“ / „nėra atitikties“. Šis procesas pradedamas tik tada, kai SIRENE darbo srauto sistemoje sukuriama atvejo byla. Pagal teisės aktus šis procesas neapima SIS esančių pirštų atspaudų saugojimo nacionalinėje AFIS. [Airija, 2021 m.] ·Visos atitinkamos institucijos, susijusios su policijos vidiniu saugiu tinklu, turi savo oficialias specialias pašto paskyras, naudojamas keistis informacija. Visi policijos pranešimai apie incidentus yra matomi visiems biurams, turintiems specialias pašto paskyras, įskaitant SIRENE pareigūnus, kurie aktyviai atlieka visų ES ir trečiųjų šalių piliečių, susijusių su incidentais, apie kuriuos pranešama, paiešką turimose duomenų bazėse, įskaitant SIS. Dėl šių užklausų, jei nustatoma teigiama atitiktis, SIRENE biuras nedelsdamas susisiekia su už bylą atsakinga policijos nuovada (kuri pranešė apie incidentą) ir prašo imtis tolesnių veiksmų dėl asmens, dėl kurio pateiktas perspėjimas. Aktyviu požiūriu, kurio laikosi SIRENE biuras, užtikrinama, kad teikiant užklausas SIS nebūtų praleista jokių sutapimų. [Kipras, 2023 m.] |
|
SIRENE darbo srauto valdymo sistema ·Bylų valdymo taikomosiose programose, kai nustatomas sutapimas perspėjimo, kuriame yra alias, neteisėtai naudotos tapatybės ir (arba) sąsajos atveju, iškyla langas, kuriame pabrėžiama, kad yra ši svarbi informacija. Šis pranešimas padeda veiksmingai spręsti vieną iš dažniausiai pasitaikančių problemų, susijusių su skirtingose valstybėse narėse taikomais užklausų sprendimais: sunku užtikrinti, kad ši informacija būtų matoma galutiniam naudotojui. [Vengrija, 2019 m.] ·SIRENE darbo srauto sistema automatiškai patikrina visus iš visų tarptautinių kanalų gaunamus pranešimus (įskaitant ir SIRENE formas) pagal iš anksto nustatytus raktažodžius. Formose pateikti asmens duomenys automatiškai tikrinami susietose duomenų bazėse. Teigiami tokios patikros rezultatai žymimi kaip „karštieji sutapimai“, siekiant parodyti, kad tos formos turėtų būti tvarkomos prioritetine tvarka. Šis sprendimas suteikia SIRENE biurui galimybę veiksmingai ir nevilkinant tvarkyti gaunamus prašymus. [Lichtenšteinas, 2021 m.] ·Gaunamos A ir M formos (naudojamos keičiantis atitinkamai informacija apie Europos arešto orderius ir ekstradicijos prašymus arba įvairia papildoma informacija, kai nėra jokios nustatytos procedūros) dėl asmenų automatiškai apdorojamos SIRENE bylų valdymo sistemoje, kurioje dėl su terorizmu susijusių perspėjimų gaunamos formos automatiškai perduodamos Danijos saugumo ir žvalgybos tarnybai. [Danija, 2022 m.] ·Pareigūnų sukurtos SIRENE formos yra iš anksto užpildomos perspėjimo duomenimis ir jose pateikiami iš anksto parengti tekstai, kuriuos galima pridėti vos vienu spustelėjimu. Iš anksto parengti tekstai yra pritaikyti kiekvienai perspėjimo formai ir rūšiai. [Slovakija, 2019 m.] ·SIRENE bylų valdymo sistema yra bendra IT taikomoji programa, kurioje visi pranešimai tvarkomi labai automatizuotai: gaunamos SIRENE formos automatiškai registruojamos prie esamų bylų ir paskiriamos kompetentingam bylų pareigūnui; gaunamos A formos tvarkomos automatiškai ir pagal raktažodžius tikrinamos nacionalinėse duomenų bazėse. Šis procesas leidžia užtikrinti, kad visos gaunamos su tais raktiniais žodžiais susijusios A formos vieną kartą per dieną būtų automatiškai kartu siunčiamos atitinkamiems departamentams ir skyriams. A formos nukreipiamos operatoriui tvarkyti rankiniu būdu tik atitikties atveju. Policijos naršyklės (registrų) galutiniai naudotojai automatiškai iš Šengeno informacinės sistemos perspėjimo peržiūros lango siunčia specialias nacionalines sutapimo formas į ryšių palaikymo tarnybos elektroninę gaunamų pranešimų pašto dėžutę, o tada jos konvertuojamos į SIRENE pranešimų apie sutapimus formas. Šie procesai labai palengvina SIRENE biuro užduočių vykdymą ir padeda laiku užtikrinti keitimosi papildoma informacija ir formomis veiksmingumą. [Lietuva, 2023 m.] |
4.Pagrindinių teisių aspektai
|
Priverstinio grąžinimo stebėsena |
|
·Tinkamą stebėseną užtikrina visiškas nacionalinio garanto nepriklausomumas, jo veiksmų apimtis, grąžinamus asmenis lydintiems asmenims rengiami mokymai pagrindinių teisių (įskaitant pažeidžiamų asmenų grupių teises) ir negrąžinimo principo klausimais, taip pat regioninis visoje teritorijoje veikiančių parengtų priverstinio grąžinimo stebėtojų tinklas. [Italija, 2021 m.] ·Reguliarus valstybinio teisių gynėjo priverstinio grąžinimo stebėsenos ataskaitų skelbimas internete, be kita ko, anglų kalba, kaip ombudsmeno metinio bendrojo pranešimo dalis, padeda užtikrinti papildomą išsiuntimo proceso tikrinimo lygmenį, padidinti jo skaidrumą ir toliau remti priverstinio grąžinimo stebėsenos mechanizmo veiksmingumą. [Čekija, 2019 m.] ·Sienos apsaugos tarnyba turi paskirtą patarėją žmogaus teisių klausimais, kuris integruoja sienų valdymo praktiką, kuria gerbiamos pagrindinės teisės, ir ją remia. Tokie paskirti patarėjai žmogaus teisių klausimais dirba ir regioniniuose sienos apsaugos tarnybos padaliniuose. Jie dalyvauja vedant mokymus pagrindinių teisių klausimais regionų ir vietos lygmenimis. [Lenkija, 2024 m.] |
5.Duomenų apsaugos priežiūra
|
·Valstybinė duomenų inspekcija organizuoja Šengeno ir Vizų informacinių sistemų priežiūrą naudodama „Business Process Model and Notation“ – grafinį veiklos procesų apibrėžties veiklos procesų modelyje atvaizdą. „Business Process Model and Notation“ suteikia darbuotojams galimybę suprasti savo pareigas kiekviename etape, taip pat visą priežiūros procesą. [Latvija, 2023 m.] |
IŠORĖS ASPEKTAI
|
Bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis |
|
Ryšių palaikymo pareigūnai ·Naudojantis Tarptautinės ryšių palaikymo tarnybos intranetu galima tiesioginė prieiga prie daktiloskopijos duomenų bazės, o tai sudaro sąlygas pareigūnams teikti užklausą nacionalinėje AFIS naudojant prie perspėjimo pridėtą NIST rinkmeną, todėl galima vos per kelias minutes rasti visas atitiktis. Kai atlikus automatinę paiešką nustatoma atitiktis, šią atitiktį taip pat turi patikrinti pirštų atspaudų ekspertas. Šia funkcija sudaromos sąlygos teikiant užklausas nacionalinėse duomenų bazėse naudoti ne tik raidinius skaitmeninius parametrus, bet ir biometrinius duomenis, o tai padidina tikslumą nustatant asmens tapatybę. [Lietuva, 2023 m.] ·Į prioritetines trečiąsias šalis siunčiami patarėjai vizų klausimais arba ryšių palaikymo pareigūnai, kurių užduotis – nustatyti galimus neteisėtos migracijos į Šengeno erdvę atvejus ir rinkti žvalgybos informaciją apie naujus metodus ar tendencijas. Kai vizų institucijos nustato suklastotus dokumentus arba tapatybes, ne tik atsisakoma išduoti Šengeno vizą, bet ir nustatomas draudimas atvykti, kad būtų užkirstas kelias trečiosios šalies piliečiui bandyti atvykti per kitą valstybę narę. Šių pareigūnų surinkta žvalgybos informacija reguliariai dalijamasi su atitinkamomis institucijomis koordinavimo susitikimuose gerinant parengtį prie išorės sienų ir grąžinimo procedūrų tikslais. Ši žvalgybos informacija padeda rengti nacionalinius ir regioninius planus, leidžiančius imtis tikslinių veiksmų prieš subjektus, dalyvaujančius palengvinant neteisėtą migraciją. Per šias operacijas nustatyti neteisėti migrantai nukreipiami į atitinkamus grąžinimo procesus. [Vengrija, 2024 m.] ·Ryšių palaikymo pareigūnams buvo suteikta tiesioginė prieiga prie bylų valdymo sistemos, kurią valdo bendras informacinis punktas, todėl jie gali tikruoju laiku gauti informacijos iš nacionalinių ir tarptautinių duomenų bazių. Ši prieiga suteikia jiems galimybę priimti geresnius sprendimus, padeda atlikti tarpvalstybinius tyrimus ir didina veiklos su tarptautiniais partneriais efektyvumą. Be to, bendro informacinio punkto vykdoma priežiūra užtikrinama, kad ryšių palaikymo pareigūnų ir teisėsaugos ryšiai būtų koordinuojami, skaidrūs ir saugūs. [Čekija, 2024 m.] |
|
Tarptautinis bendradarbiavimas ·Užmezgus daugiašalį bendradarbiavimą ir sudarius dvišalius susitarimas su keliomis trečiosiomis šalimis galima tikruoju laiku keistis duomenimis apie jūrų stebėjimą ir tai daryti sienos perėjimo punktuose, kai tikrinami keltai, taip pat keistis kita su sienomis susijusia informacija. Valdžios institucijos aktyviai remia nacionalinių sienų kontrolės pajėgumų plėtojimą trečiosiose šalyse, nemokamai skirdamos išteklių. [Italija, 2021 m.] ·Nacionalinės institucijos valdo migracijos srautus ir kovoja su tarpvalstybiniu nusikalstamumu, siejamu su Šengeno erdvei nepriklausančiomis šalimis, įgyvendindamos regioninę sienos stebėjimo koncepciją. Ji apima ryšių palaikymo pareigūnų iš trečiųjų šalių siuntimą į valstybės narės regioninius koordinavimo centrus ir atvirkščiai, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tiesiogiai bendradarbiauti ir keistis informacija. Sienos apsaugos padaliniai siunčiami į trečiųjų šalių teritorinius vandenis ir veikti sausumoje, užtikrinant nuolatinį bendrą patruliavimą jūroje ir ore. Paieškos ir gelbėjimo mechanizmas papildo regioninę sienos stebėjimo sistemą laivais, kuriuos koordinuoja nacionalinė paieškos ir gelbėjimo agentūra. [Ispanija, 2022 m.] ·Pagal nuo 2006 m. įgyvendinamą projektą „Saugi turizmo kryptis“ iš kitų šalių priimami ir kitose šalyse dislokuojami policijos pareigūnai, kad būtų geriau padedama turistams ir piliečiams užsienyje. Į projektą įsitraukia vis daugiau užsienio policijos organizacijų – 2023 m. dalyvavo 24 organizacijos iš 21 šalies. Užsienio policijos pareigūnai veikia pagal sutartus įgaliojimus ir teikia paslaugas turistų kalbomis, todėl sumažėja kliūčių prašant policijos pagalbos. Iš nacionalinių uniformų atpažįstami pakviestieji policijos pareigūnai prisideda prie nusikalstamumo prevencijos ir didina saugumą. [Kroatija, 2024 m.] ·Su kaimyninėmis trečiosiomis šalimis sudaryti susitarimai, pagal kuriuos prie šių sienų dislokuojami pakviestieji pareigūnai, padedantys vykdyti stebėjimo ir kitą kontrolės veiklą, tokią kaip patikrinimai kertant sieną. Dėl to didėja reagavimo pajėgumai ir keitimasis informacija. Vienoje kaimyninėje teritorijoje pasienio policijos pareigūnai iš trečiosios šalies partnerės kasdien patruliuoja bendradarbiaudami su vietos sienos apsaugos pareigūnais, kad užkirstų kelią neteisėtai migracijai ir nustatytų neteisėto žmonių gabenimo tarpininkus. Pagal dvišalį susitarimą su kita šalimi partnere tam tikruose sienos perėjimo punktuose šiuo metu dirba vienas pareigūnas, padedantis atlikti patikrinimus ir bendrauti su keleiviais. [Vengrija, 2024 m.] ·Teismai ir prokuratūros rengia perspėjimus dėl ieškomų asmenų kartu ir Europos arešto orderius (EAO) lenkų ir anglų kalbomis. Prie perspėjimo pridedant versiją anglų kalba paspartinamos procedūros kitose valstybėse narėse imantis veiksmų dėl tarptautinio sutapimo. [Lenkija, 2024 m.] |
|
Vizų politika |
|
Išorės paslaugų teikėjas ·Finansinių sankcijų taikymas išorės paslaugų teikėjams sutarties nesilaikymo atveju ir griežtesnė jų darbo stebėsena yra veiksmingas būdas užtikrinti, kad išorės paslaugų teikėjas laikytųsi sutarties nuostatų ir pagerintų savo veiklos rezultatus. [Austrija, 2022 m.] |
IŠORĖS SIENŲ VALDYMAS
|
Informuotumas apie padėtį nacionaliniu ir Europos lygmenimis ir ankstyvojo perspėjimo sistema |
|
Bendradarbiavimas (informuotumas apie padėtį) ·Dviejų kaimyninių valstybių narių nacionalinių koordinavimo centrų veiklos koordinavimas suteikia galimybę susidaryti bendrą padėties vaizdą, veiksmingai keistis informacija, gerinti informuotumą apie padėtį prie bendrų sienų ir didinti reagavimo pajėgumus, nes abi šalys taip pat kartu dalijasi ištekliais. [Portugalija ir Ispanija, 2017 m.] ·Tiesioginė prieiga prie nacionalinių duomenų bazių (ne tik sienų kontrolei naudojamų duomenų bazių) suteikia nacionaliniam koordinavimo centrui galimybę išlaikyti visapusišką nacionalinės padėties vaizdą ir užtikrinti didesnį savo nacionalinio ir Europos lygmenų suinteresuotųjų subjektų informuotumą apie padėtį. [Suomija, 2023 m.] ·Nacionalinis koordinavimo centras nustatė prašymų aktyvinti EUROSUR gretinimo paslaugas rajonų ir vietos lygmenimis peržiūros procedūrą. Pagal tokią procedūrą tikrinamas kiekvieno EUROSUR gretinimo paslaugų prašymo teisėtumas ir aktualumas prieš juos pateikiant FRONTEX, užtikrinant, kad FRONTEX būtų siunčiami ir tada naudojami vykdant operacinę veiklą tik aktualūs ir ekonomiškai efektyvūs prašymai dėl EUROSUR gretinimo paslaugų. [Suomija, 2023 m.] ·EMPACT sistemai priklausančio EMPACT operatyvinių veiksmų plano paskirtis – kovoti su nusikaltėlių tinklais, dalyvaujančiais gaminant sintetinius narkotikus ir naujas psichoaktyviąsias medžiagas, jais prekiaujant ir juos platinant, o jo įgyvendinimo varomoji jėga yra Policijos Centrinio tyrimų biuro Narkotikų skyriaus vadovas. Jis gauna gana unikalią operatyvinę paramą ir veiksmingai nustato įvairias finansines galimybes bei jas naudoja. Šią veiklą kaip prioritetą remia ir vykdydamas administracines užduotis bei remdamas kovos su prekyba narkotikais pastangas padeda Vidaus reikalų ministerijos Europos projektų įgyvendinimo centras. [Lenkija, 2024 m.] ·Sienos apsaugos pareigūnai ir muitinė glaudžiai bendradarbiauja sienos perėjimo punktuose įgyvendindami integruotą skaitmeninio pasienio procedūrą, kad sustiprintų patikrinimus ir užtikrintų sklandesnį procesą. Surinktus duomenis ir pirmos linijos patikrinimų rezultatus, įskaitant SIS informaciją, sienos apsaugos pareigūnai perduoda tiesiogiai muitinei, kuri tęsia tikrinimus naudodamasi iš anksto užpildytais duomenimis. [Lenkija, 2024 m.] |
|
Rizikos analizė |
|
Sausumos sienos ·Sienų kontrolės institucijos nacionalinė rizikos analizės sistema yra veiksminga ir paremta funkciniu tarpžinybiniu bendradarbiavimu. Du kartus per metus sienų kontrolės institucija kartu su muitine ir nacionaline policija pateikia bendrus rizikos analizės produktus. Reguliariu ir sistemingu keitimusi informacija tarp atitinkamų nacionalinių institucijų, dalyvaujančių įgyvendinant Europos integruotą sienų valdymą, kad būtų sukurti bendri rizikos analizės produktai, užtikrinamas visapusiškas nacionalinis informuotumas apie padėtį ir padedama užtikrinti tinkamus reagavimo pajėgumus. Be to, atitinkamos sienų valdyme dalyvaujančios institucijos organizuoja bendrus mokymus, bendras operacijas ir specialiai pritaikytus veiksmus. [Lietuva, 2023 m.] ·Pasienio policijos nacionalinės rizikos analizės sistemos dalis yra į nacionalinę sienų valdymo informacinę sistemą integruota taikomoji programa, skirta nustatyti konkretaus rizikos profilio asmenims ir (arba) transporto priemonėms. Taikomąja programa visuose sienos perėjimo punktuose gali naudotis visi policijos pareigūnai, dalyvaujantys vykdant sienų kontrolę, ir užtikrinama, kad rizikos analizės profiliai būtų veiksmingai naudojami visais organizaciniais lygmenimis bei kad būtų gerinama sienų kontrolės kokybė. Siekdama nustatyti didelę riziką keliančius asmenis arba transporto priemones, pasienio policija sukūrė automatinę taikomąją rizikos rodiklių programą. Ji integruota į sienų valdymo informacinę sistemą. Atliekant patikrinimus kertant sieną aktyvinti rodikliai padeda automatiškai nustatyti potencialius nusikalstamos veikos vykdytojus. Rodikliai yra automatiškai susieti su rizikos profiliais – sienos apsaugos pareigūno ekrane rodomas geltonas pavojaus signalas su nuoroda į profilį ir pateikiami tiksliniai nurodymai, kaip nustatyti asmens statusą. Sienos apsaugos pareigūnai gali aktyvinti šiuos rodiklius tam tikruose sienos perėjimo punktuose ir tam tikru laiku. [Kroatija, 2024 m.] |
|
Patikrinimai kertant sieną |
|
Oro sienos ·Specialus šešių sienos apsaugos pareigūnų padalinys stebi privačias transporto priemones ir rekreacinei aviacijai naudojamus orlaivius, įskaitant lengvuosius orlaivius ir sraigtasparnius, nes turi prieigą prie karinio radaro tikralaikių maršrutų sekimo ir skrydžio duomenų. Padalinys gauna visus skrydžio planus, kurie po to analizuojami. Kai išvykimo arba atvykimo oro uostas nėra sienos perėjimo punktas, policijos padaliniui pateikiamas perspėjimas, kad jis įsikištų. Jeigu aerodromuose, kurie nėra skirti sienos kirtimui, leidžiamasi be leidimo, institucijos skiria baudas. Reguliariai atliekamas nukrypstančių skrydžių maršrutų rizikos vertinimas. [Belgija, 2020 m.] ·Ryšių tarp pirmos linijos ir antros linijos oro uosto sienos perėjimo punktuose palaikymas naudojant nacionalinę taikomąją programą yra labai automatizuotas ir patogus naudoti. Nustačius sutapimą, pirmos linijos pareigūnas turi galimybę įrašyti pastabas į specialų lauką ir informacija apie sutapimą kartu su pranešimu, kuriame pateikiamos pastabos, siunčiama per nacionalinę taikomąją programą iš pirmos linijos į antrą liniją. Kalbant apie e. vartus, nustačius perspėjimo dėl atsargaus patikrinimo sutapimą, e. vartų operatorius taip pat gali prie sutapimo pridėti pastabą, kuri nedelsiant perduodama antros linijos pareigūnams, kurie surenka papildomą turimą informaciją ir išsiunčia sutapimo formą SIRENE biurui. Taip sudaromos sąlygos atlikti patikrinimą neužmezgant ryšio su perspėjimo subjektu ir surinkti reikiamą informaciją. [Lietuva, 2023 m.] ·Informacijos apie keleivius skyrius atsako už visų šiuo metu šalyje vykdomų skrydžių keleivių duomenų rinkimą ir tvarkymą. Jo užduotis – visą parą kasdien informuoti kompetentingas teisėsaugos institucijas apie poreikį toliau tikrinti atvykstančius ir išvykstančius keleivius, automatiškai palyginus jų duomenis atitinkamose duomenų bazėse (pvz., Šengeno informacinėje sistemoje, I24/7) arba pagal abstrakčius profilius, sumodeliuotus bendradarbiaujant ir (arba) tokių institucijų prašymu. Kadangi skyrius gauna užklausas iš visų teisėsaugos institucijų, jis turi unikalią galimybę pastebėti besidubliuojančius tyrimus ir dominančius objektus bei informuoti atitinkamas agentūras. Gerai parengta bylų valdymo sistema, skirta ryšiams su kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis ir informacijos apie keleivius skyriais palaikyti ir sukurta remiantis geriausia tarptautine praktika, yra sėkmingo skyriaus užduočių vykdymo ir keitimosi informacija pagrindas. Vykdant operacijas tinkamai atsižvelgiama į duomenų apsaugos ir procedūrinius reikalavimus, nustatytus atitinkamuose ES ir nacionalinės teisės aktuose. Skyrius aktyviai vykdo informuotumo apie savo siūlomus pajėgumus didinimo kampanijas. Jis turi kokybiškus techninius ir žmogiškuosius pajėgumus. [Latvija, 2023 m.] Sausumos sienos ·Automatinis išankstinis transporto priemonių, artėjančių prie sausumos sienos kontrolės kabinų, patikrinimas Šengeno informacinėje sistemoje naudojant automatinio automobilio registracijos numerio identifikavimo sistemą, įskaitant daiktų plėtinius. [Kroatija, 2024 m.] |
|
Sienos stebėjimas |
|
·Sienos apsaugos pareigūnai stebėjimo ir intervencijos užduotims atlikti naudoja bepiločius orlaivius. Prie sistemos prisijungęs kiekvienas regioninis padalinys, atsakingas už išorės sausumos sienas. Ją sudaro trys platformos (nepilotuojami mažieji motorizuotieji sklandytuvai), antžeminė stotis (su nuotoliniu valdymu, ekranais ir antena) ir kita pagalbinė įranga. Platformose įrengtos dienos šviesos ir naktinio vaizdo kameros, o viena platforma gali būti naudojama bet kuriuo metu. Kokybiški vaizdo kamerų vaizdai tikruoju laiku perduodami antžeminei stočiai arba kitiems prisijungusiems gavėjams. Ši bepiločių orlaivių sistema gali padėti padidinti sienos stebėjimo pajėgumus, pagerinti informuotumą apie padėtį ir lengviau užtikrinti reagavimo pajėgumus. Aptikus skraidantį objektą, regioninis koordinavimo centras nedelsiant informuojamas apie taikytinas konkrečias intervencijos priemones. [Lenkija, 2019 m.] ·Daugumoje išorės sausumos sienos vietų įrengta elektroninė užtvarų sistema, kurią sudaro daug dieninio ir naktinio matymo bei termovizinių kamerų bei judesio ir seisminių jutiklių. Sistemą stebi regioniniai centrai, perduodantys automatiškai sugeneruotus pavojaus signalus į vietos koordinavimo centrus, kad būtų išsiųsti patruliai. Taip veiksmingai nustatomi neleistino sienos kirtimo atvejai, sudaromos sąlygos vykdyti stebėseną tikruoju laiku ir patruliai gali reaguoti greičiau. [Lenkija, 2024 m.] ·Nacionaliniai sienos apsaugos pareigūnai operatyviniams veiksmams planuoti, koordinuoti ir susijusioms ataskaitoms teikti naudoja IT sistemą – visa apimančią platformą, skirtą iš esmės veiksmingai išorės sienų kontrolei didinti. Sistemoje yra keli moduliai, suteikiantys naudotojui galimybę išsaugoti informaciją apie įvykius ir ja dalytis, rodyti įvykius žemėlapyje, planuoti patruliavimą ir darbo grafikus, rodyti operatyvinių padalinių padėtį tikruoju laiku ir perduoti ataskaitas. [Lenkija, 2024 m.] Nacionalinė sienos stebėjimo duomenų bazė ·Nacionalinio sienos stebėjimo koncepcijos pagrindas – išsami ir veiksminga nacionalinė duomenų bazė, apimanti visas svarbias funkcijas, padedančias vykdyti operacines ir taktines užduotis. Ši sistema atitinka visus sienos stebėjimo veiklos ciklo elementus: padedama rinkti informaciją, pranešama apie taktinius ir operacinius įvairios veiklos rezultatus, planuojamos pamainos, valdomas ir koordinuojamas patruliavimas, rengiami efektyvūs reagavimo veiksmai vietoje ir užtikrinamas nuoseklus informuotumas apie padėtį. Programine įranga suteikiama bendra paslaugų platforma visoms teisėsaugos institucijoms, taip užtikrinant veiksmingą išteklių naudojimą ekstremaliosios situacijos atveju ir naudą, gaunamą sutelkiant padėties vaizdo elementus nustatytose atsakomybės srityse. Programinė įranga yra susieta su į vietą išsiųstų patrulių mobiliosios IT aplinkos funkcijomis. Kadangi sistemos struktūra yra visapusiška ir nuosekli, ji gali būti naudojama vietos, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis. [Estija, 2023 m.] |
GRĄŽINIMAS
|
Nacionalinės grąžinimo sistemos veiksmingumas |
|
Grąžinimo procedūros ·Taikant praktiką, kai sprendimai grąžinti, išsiųsti ir uždrausti atvykti priimami vienu etapu, sumažėja administracinė našta, kartu užtikrinama visapusiška pagarba grąžinamų asmenų procesinėms teisėms. [Austrija, 2015 m.] ·Taikant procedūrą, pagal kurią pranešama apie ketinimą nustatyti draudimą atvykti, kai atliekant patikrinimus išvykstant nustatomas neteisėtas buvimas, ir pagal kurią trečiosios šalies pilietis turi galimybę pareikšti prieštaravimus, institucijos gali nustatyti draudimą atvykti, nesutrukdydamos trečiosios šalies piliečiui išvykti ir gerbdamos jo teises. [Nyderlandai, 2021 m.] ·Nacionalinės valdžios institucijos parengė dokumentą dėl galimos reintegracijos pagalbos, kurį su juo susipažinę turi pasirašyti trečiųjų šalių piliečiai. Jis saugomas kartu su jų bylos dokumentais ir palengvina bendravimą su sulaikymo centrų grąžinimo konsultantais. [Kroatija, 2024 m.] ·Kitų valstybių narių priimtų sprendimų grąžinti tarpusavio pripažinimas. Jei bus randamas teisės būti šalyje neturintis trečiosios šalies pilietis, dėl kurio kitoje ES šalyje priimtas sprendimas grąžinti, nacionalinės valdžios institucijos šį sprendimą nedelsdamos pripažins ir užtikrins jo vykdymą. Jos nepriims naujo sprendimo grąžinti ir nesusisieks su sprendimą priėmusia šalimi, bet imsis asmens išsiuntimo į šalį, į kurią grąžinama, veiksmų – kai tai pagrįsta, po atnaujinto vertinimo. [Čekija, 2024 m.] Priverstinio grąžinimo procedūra ·Yra nustatytos procedūros, pagal kurias institucijos gali greitai priimti sprendimą dėl vėlesnio prieglobsčio prašymo, pateikto vykstant išsiuntimo procesui, kad būtų išvengta trečiosios šalies piliečio išsiuntimo atidėjimo arba vilkinimo, kartu užtikrinant veiksmingą negrąžinimo principo įgyvendinimą. [Nyderlandai, 2015 m.] |
|
Savanoriškas grįžimas ·Per visą grąžinimo procesą savanoriškas grįžimas yra nacionalinių institucijų prioritetas. Laikomasi iniciatyvaus požiūrio, kuriuo visais procedūros etapais, visų pirma sulaikymo centruose, siekiama motyvuoti trečiųjų šalių piliečius išvykti savanoriškai. Manoma, kad sulaikymo centrai padeda skatinti savanorišką grįžimą, nes juose už konkrečių atvejų nagrinėjimą atsakingi specialistai ir institucijos aktyviai motyvuoja trečiųjų šalių piliečius savanoriškai išvykti iš šalies ir kartu suteikiama tinkama pastogė bei parama. [Nyderlandai, 2021 m.] ·Ankstyvuoju etapu pradėtas bendradarbiavimas su grąžinamais asmenimis propaguojant savanorišką grįžimą ir (arba) išvykimą ir galimybę grąžinamajam asmeniui bet kuriuo grąžinimo proceso etapu dalyvauti savanoriško grįžimo programoje padeda skatinti naudojimąsi savanoriško grįžimo ir reintegracijos galimybe, kuri yra neatsiejama ES savanoriško grįžimo ir reintegracijos strategiją atitinkančios bendros ES grąžinimo sistemos dalis, ir didinti jo mastą. [Liuksemburgas, 2016 m.; Danija, 2022 m.] |
|
IT sistema ·Nacionalinė IT grąžinimo bylų valdymo sistema, sukurta pagal FRONTEX modelį (RECAMAS), yra su grąžinimu susijusioms institucijoms skirta veiksminga ir integruota priemonė, kuria skatinamas veiksmingas grąžinimo bylų valdymas. [Italija, 2021 m.; Estija, 2023 m.] ·Nacionalinę migracijos bylų valdymo sistemą prijungus prie FRONTEX grąžinimo sistemos (FAR) užsakomųjų skrydžių modulio, nacionalinės institucijos gali tiesiogiai gauti informaciją apie visas užsakomųjų skrydžių operacijas, organizuojamas padedant FRONTEX, joms taip pat padedama veiksmingiau organizuoti grąžinimo operacijas ir jose dalyvauti. [Austrija, 2020 m.] |
|
Sulaikymas išsiuntimo tikslu |
|
Sulaikymo centrai ·Įrengus vaikų kambarį užsieniečiams skirtame registracijos centre, vaikams sukurta tinkama stimuliuojanti aplinka. Jis ilgai atidarytas, juo galima naudotis be apribojimų, jame yra socialinis darbuotojas ir daug žaidimų bei įvairios veiklos – visa tai padeda užtikrinti jo patrauklumą vaikams. [Lietuva, 2018 m.] ·Šeimos centrai ir tiksliniai psichiatrijos skyriai gali patenkinti ypatingus sulaikytų pažeidžiamų asmenų poreikius. Šeimos centro patalpų išdėstymas, veikla ir darbuotojų įsipareigojimas suteikia galimybę užtikrinti šeimoms kuo artimesnes įprastoms gyvenimo sąlygas ir užtikrinti joms bei nelydimiems nepilnamečiams tinkamą stimuliuojančią aplinką. Psichiatrijos skyriuje numatytas glaudus atitinkamų partnerių bendradarbiavimas, siekiant patenkinti pažeidžiamų asmenų, patiriančių psichologinių problemų grąžinimo proceso etapu, poreikius ir kartu didinti grąžinimo procedūrų veiksmingumą. [Nyderlandai, 2021 m.] ·Parengti protokolai ir darbuotojų mokymas, taip pat dizainas ir režimas padeda sumažinti nepilnamečių patiriamą stresą ir traumą grąžinimo proceso etapu ir atitinka geriausių vaiko interesų principą. [Norvegija, 2022 m.] ·Užsieniečiams skirti centrai turi psichikos sveikatos priežiūros tarnybas, kuriose trečiųjų šalių piliečiams siūloma pagalba psichikos sveikatos klausimais, pavyzdžiui, dėl potrauminio streso sutrikimo, ir užtikrinama savižudybių prevencija, taip pat padedama prisitaikyti. Psichologai atlieka visų atvykusių asmenų pirminį vertinimą ir informuoja juos apie galimybes centre kreiptis dėl psichologinės pagalbos. Taip sudaromos sąlygos anksti nustatyti psichologines problemas, o tai gali užtikrinti veiksmingą požiūrį į tokius atvejus ir jų nagrinėjimą. Psichikos sveikatos priežiūros tarnybų paslaugomis galima pasinaudoti darbo valandomis nuo pirmadienio iki penktadienio, dėl susitikimo susitarus telefonu arba pateikus prašymo formą. Tai padeda sukurti atvirą ir saugią aplinką, ypač prekybos žmonėmis aukoms ir kitiems pažeidžiamiems asmenims. [Lietuva, 2023 m.] ·Sulaikymo sąlygas priėmimo centre sudaro ir erdvios poilsio zonos lauke: speciali žaidimų aikštelė mažiems vaikams ir apželdinta poilsio zona suaugusiesiems, taip sukuriant malonią aplinką ir erdvę norintiems privatumo. Tokiu būdu sumažinama konfliktų ir perpildymo rizika. [Kroatija, 2024 m.] ·Sulaikymo centre veikia švietimo skyrius, kuriame dirba 11 pareigūnų, organizuojantis įvairią švietimo, socialinę, kultūrinę (atsižvelgiant į kultūrų ypatumus) ir sporto veiklą bei renginius. Sulaikytieji gali kreiptis į darbuotojus nuo pirmadienio iki šeštadienio 12 valandų per dieną, pareigūnai vilki civilių drabužiais. Kai kurie iš jų turi švietimo ir psichologijos sričių profesinės patirties ir centre atlieka aktyvų vaidmenį užkertant kelią konfliktams. [Lenkija, 2024 m.] ·Sulaikymo centruose sulaikytiesiems teikiama prie jų poreikių pritaikyta visapusiška medicininė priežiūra. Jei priežiūros vietoje užtikrinti negalima, sulaikytieji greitai perkeliami į išorines specializuotas klinikas. Šio gydymo išlaidas padengia sienos apsaugos tarnyba. Sunkios sveikatos būklės atveju sulaikytieji paleidžiami ir perkeliami į specialias priežiūros organizacijas. [Lenkija, 2024 m.] ·Sulaikymo centre įrengtas visą parą kasdien atidarytas specialus kūdikių kambarys, kuriame motinos gali rūpintis savo naujagimiais privačioje ir atskiroje patalpoje. Kambaryje yra būtini baldai ir kūdikių priežiūros reikmenys. Taip pat yra erdvi ir gerai įrengta vaikų priežiūros patalpa, kurioje siūloma įvairiam amžiui pritaikytos veiklos, žaislų ir žaidimų. Vaikai, kurių tėvai sulaikyti centre, gali būti žaidimų kambaryje sutikus tėvams. Labai mažus vaikus taip pat gali prižiūrėti vienas iš tėvų, taip užtikrinant saugią ir palankią aplinką visiems. [Čekija, 2024 m.] ·Sulaikymo centre naudojamos įvairios pagalbinės vaizdinės priemonės – orientaciniai stendai, nuorodos, vidaus taisyklės, plakatai ir kt., kurios yra pritaikytos vaikams ir jiems prieinamos. Ši medžiaga su piktogramomis pateikiama nepilnamečiams lengvai matomame aukštyje ir parengta taip, kad jiems lengva ją suprasti. Be to, įvairiomis kalbomis plačiai prieinamas FRONTEX vaikams skirtas priemonių rinkinys. [Čekija, 2024 m.] |
VIDAUS SIENOS
|
|
|
Operatyvinis bendradarbiavimas su kaimyninėmis valstybėmis narėmis ·Bendras trišalis patruliavimas traukiniuose su kaimyninėmis šalimis. [Austrija, 2015 m.] ·Du kartus per metus valstybės narės rengia bendrą nusikaltimų analizės ataskaitą, o kas dvi savaites – operatyvinės nusikaltimų analizės ataskaitą. Be to, kasdien rengiamas informacinis pranešimas, kuriame pateikiama informacija apie vienoje valstybėje narėje įvykdytus nusikaltimus, ir juo dalijamasi su valstybėmis narėmis partnerėmis. [Lichtenšteinas, 2015 m.] ·Pasienio regiono policijos apygardoje veikia bendra analizės grupė. Ją sudaro kelios agentūros, apimančios policiją, muitinę ir pasienio bei kriminalines tarnybas. Analize remiamasi priimant sprendimus dėl sienų kontrolės, viešosios tvarkos palaikymo ir muitinės klausimų. Buvo pažymėta, kad analizės ataskaitos buvo naudojamos siekiant informuoti pareigūnus prieš bendrą patruliavimą, be kita ko, nustatant, kuriomis dienomis, kuriuo laiku ir kuriose vietose bus patruliuojama. Uostų, kuriems suteiktas su atvykimu iš už Šengeno erdvės ribų susijęs leidimas, atveju rengiamos mėnesinės rizikos analizės ataskaitos. Jos naudojamos sienų kontrolės operaciniams ir administraciniams aspektams pagrįsti. [Danija, 2017 m.] ·Siekdamos užtikrinti veiksmingą tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir išteklių pasidalijimą, kaimyninės valstybės narės pasirašė susitarimą dėl bendro slaptų žmogiškųjų žvalgybos šaltinių naudojimo slaptoms žvalgybos operacijoms vykdyti pasitelkus bendrą policijos pareigūnų rezervą. [Lietuva, 2018 m.] ·Prasidėjus operacijai, nacionalinė duomenų sistema sukuria ekrano blyksnius, todėl operatoriai nedelsiant įspėjami apie būtinus tolesnius veiksmus. Joje taip pat numatyta tiesioginės transliacijos galimybė. Sistemoje taip pat matyti patruliuojančių automobilių geografinė padėtis. Prie jos tiesioginę prieigą turi policijos bendradarbiavimo ir muitinės centrai bei bendras informacinis punktas. [Čekija, 2019 m.] ·Jungtinės dvišalės kovos su neteisėta imigracija ir neteisėtai žmones gabenančiais asmenimis brigados – tai integruoti ir nuolatiniai tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmai, suteikiantys galimybę dviem kaimyninėms šalims organizuoti kontrolę, remiantis bendra migracijos rizikos analize. Šios prie Prancūzijos ir Vokietijos bei Prancūzijos ir Italijos sienų veikiančios brigados (arba jungtiniai daliniai), sudarytos iš vienodo skaičiaus abiejų šalių pareigūnų, atrinktų pagal jų techninius ir kalbinius gebėjimus, reglamentuojamos Priumo susitarimais arba dvišaliais susitarimais. Jungtinės brigados (arba jungtiniai daliniai) ne tik organizuoja bendrą patruliavimą, bet ir rengia bendrą mokymą. Ši jungtinių brigadų sistema padeda dviem kaimyninėms šalims keistis informacija ir palengvina kontrolės operacijų koordinavimą, todėl turėtų būti skatinama ją naudoti ir taikyti prie kitų sienų, visų pirma Prancūzijos ir Ispanijos sienos. [Prancūzija, 2021 m.] ·Regioniniu lygmeniu tarpvalstybinis bendradarbiavimas grindžiamas administraciniais protokolais su kaimyninių valstybių narių kompetentingomis institucijomis, kurie po to įgyvendinami priimant metinius veiksmų planus. Šis praktinis bendradarbiavimas apima bendrą rizikos analizę, bendras operacijas ir patruliavimą, konkrečių renginių valdymą ir bendrus mokymus. Reguliariai planuojamas bendras patruliavimas. Ši bendradarbiavimo koncepcija yra geras bendro operacinio atsako regioniniu lygmeniu, bendro ribotų išteklių naudojimo ir visapusiškesnio nusikalstamumo padėties vaizdo pagrindas. [Estija, 2023 m.; Latvija, 2023 m.] ·Aktyviai imamasi priemonių siekiant apriboti laikino vidaus sienų kontrolės atnaujinimo atvejus rengiant reguliarius ir tikslinius susitikimus su kaimyninėmis šalimis ir vykdant taktinį ir operatyvinį bendradarbiavimą pasienio regionuose. Reguliariai organizuojami bendri tarpvalstybiniai mokymai ir persekiojimo kertant sieną pratybos, o pagrindinė informacija apie šią galimybę platinama lankstinukuose visiems nacionalinės policijos pareigūnams. Per platų tinklą ir paskirtus vyresniuosius pareigūnus kiekviename pasienio regione policijos institucijos nuolat palaiko ryšius su savo (vidiniais) tarpvalstybiniais partneriais. Nuolat užtikrinama bendra stebėsena, analizė ir reagavimas į kylančias grėsmes. Kai kyla grėsmių saugumui arba jos padidėja, taip pat gali būti rengiamas bendras patruliavimas, veiksmai, pratybos, planavimas ir kt. Jei atnaujinama vidaus sienų kontrolė, abi šalys analizuoja įgyvendinimą, kad išvengtų kontrolės atnaujinimo ateityje. [Slovakija, 2024 m.] ·Politiniu ir strateginiu lygmeniu tai daroma rengiant reguliarius ir tikslinius susitikimus bei konsultacijas su kaimyninėmis šalimis, tačiau daugiausia dėmesio skiriama taktiniam ir operatyviniam bendradarbiavimui pasienio regionuose. Kartu su kaimyninėmis valstybėmis narėmis reguliariai rengiami su persekiojimu kertant sieną susiję bendri mokymai ir pratybos. Pagrindinė informacija apie šią galimybę pateikiama lankstinukuose visiems Slovakijos policijos pareigūnams. Per savo platų policijos bendradarbiavimo centrų tinklą ir kiekviename pasienio regione paskirdamos tam tikrus vyresniuosius pareigūnus, atsakingus už teisėsaugos bendradarbiavimo su kaimynine šalimi koordinavimą, (įgaliotuosius atstovus sienų reikalams) Slovakijos policijos pajėgos nuolat palaiko ryšius su kolegomis kitoje vidaus sienos pusėje. Taip užtikrinama nuolatinė bendra saugumo padėties pasienio regionuose stebėsena ir analizė, todėl galima greitai nustatyti kylančias grėsmes ir bendrai į jas reaguoti. Kai kyla tam tikrų grėsmių saugumui arba jos padidėja, bendradarbiauti tarpvalstybiniu mastu imama aktyviau: rengiamas bendras patruliavimas, bendri veiksmai, bendros pratybos, bendras planavimas ir kt. Vis dėlto, kai nepaisant šių prevencinių priemonių tam tikrais atvejais laikoma, kad vidaus sienų kontrolę atnaujinti būtina, kaip ši kontrolė įgyvendinta, po to drauge analizuoja abi šalys, kad nustatytų galimas priemones, kaip jos išvengti ateityje. Tai laikoma geriausia praktika. [Slovakija, 2024 m.] ·Įdiegus naują bendro patruliavimo koncepciją, parengtą remiantis 2023 m. atitinkamų nacionalinės policijos būstinių susitarimu, sustiprintas kaimyninių Šengeno valstybių policijos bendradarbiavimas. Tarpvalstybiniame policijos bendradarbiavimo centre buvo įsteigtas operatyvinis centras, turintis vadovavimo, kontrolės ir ryšių pajėgumų. Veiksmų pamatas – regioninis rizika grindžiamas veiklos planas. Dalyvaujantys patruliai stebimi naudojantis GPS įtaisais ir turėdami mobiliuosius įrenginius žino apie vieni kitų buvimo vietą. Bendros operacijos, įskaitant 12–16 mišriojo patruliavimo operacijų per mėnesį, vykdomos netoli bendros sienos. Pagal planą pasirenkamos patruliavimo rūšys ir įranga, pavyzdžiui, bepiločiai orlaiviai ir naktinio matymo priemonės. Nuo 2022 m. birželio mėn. prie šių operacijų prisijungė ir kitos kaimyninės Šengeno institucijos. [Vengrija, 2024 m.] |
VIDAUS SAUGUMAS
|
Nacionalinės teisėsaugos strategijos |
|
·Kas ketverius metus teisingumo ir saugumo ministras nustato nacionalinę saugumo darbotvarkę ir nacionalinius politikos tikslus, susijusius su policijos pareigomis. Regionų lygmeniu vietos valdžios institucijos nacionalinius prioritetus perkelia į regioninės policijai skirtos politikos tikslus, įtrauktus į regioninę saugumo darbotvarkę. Siekdamos surinkti tinkamą žvalgybos ir kitokią informaciją, teisėsaugos institucijos ja keičiasi, kad galėtų prisidėti prie nacionalinės saugumo darbotvarkės, regioninių saugumo darbotvarkių ir Europolo Sunkių formų ir organizuoto nusikalstamumo grėsmių vertinimo (SOCTA). Koordinuoti ir stebėti visą procedūrą pavesta Tyrimų departamento iniciatyviniams komitetams. Per kasdien rengiamą operatyvinį instruktažą įvairios policijos grupės gali būti informuojamos apie konkrečius jų veiklos srities aspektus, kuriems reikia skirti dėmesio. Jie naudojami, pavyzdžiui, kaip atskaitos taškas formuojant kovos su organizuotu nusikalstamumu politiką ir nustatant grėsmės lygius, rodančius teroristinio išpuolio tikimybę. Be to, visų regioninių žvalgybos tarnybų tyrimų ir analizės biurai atlieka savo grėsmės ir saugumo vertinimus. [Nyderlandai, 2021 m.] ·Generalinė prokuratūra į bendrą informacinį punktą paskyrė ryšių prokurorą, su kuriuo dažnai konsultuojamasi dėl perspėjimų žymėjimo ir tarptautinių arešto orderių, sudėtingų tarptautinių nusikalstamų veikų tyrimų ir visų kitų bylų, kuriose reikia prokuroro indėlio. [Portugalija, 2022 m.] ·Labai glaudus užsienio ryšių palaikymo pareigūnų ir centrinės tarptautinio teisminio bendradarbiavimo institucijos, kuri gali patarti ir padėti raštu parengti Europos tyrimo orderius arba savitarpio teisinės pagalbos prašymus, skirtus valstybei narei, bendradarbiavimas. [Portugalija, 2022 m.] ·Policijos kriminalinės analizės padalinių naudojama analitinė priemonė leidžia, remiantis operatyviniais duomenimis, parengti nusikalstamos veikos reiškinių profilius, kurie naudotojui rodo interaktyvią minėto reiškinio, jo tendencijų, modi operandi ir raidos vizualizaciją. Nuo 2019 m., kai pradėta taikyti ši programa, policija gerokai padidino analizuojamų nusikalstamos veikos reiškinių skaičių ir padaugėjo šios priemonės naudotojų. [Lietuva, 2023 m.] |
|
Bendro informacinio punkto, skirto tarptautiniam keitimuisi teisėsaugos informacija, veiklos organizavimas |
|
Organizavimas, keitimasis informacija ·Siekdama geriau koordinuoti tarptautinį policijos bendradarbiavimą, policija sukūrė už tarptautinį policijos bendradarbiavimą atsakingų ryšių palaikymo pareigūnų tinklą. Jie dirba visose regioninėse policijos būstinėse ir sostinės policijos būstinėje. Kontaktiniai pareigūnai padeda gerinti keitimosi informacija prašymų kokybę ir palengvina su jais susijusį koordinavimą. [Lenkija, 2019 m.] ·Yra nusistovėjęs kasdien iš vietos lygmens į regioninį ir valstybės lygmenis perduodamų pranešimų apie nusikalstamus incidentus srautas. Praktiškai vietos nuovados valdymo grupė, regioninis lygmuo ir valstybės centrinis kriminalinės policijos biuras turi nuolatinę prieigą prie e. ataskaitos apie pastarųjų 24 valandų įvykius. Ji suteikia galimybę visais lygmenimis priimti informacija pagrįstus sprendimus. [Vokietija, 2020 m.] ·Kovos su terorizmu operacijų koordinavimo sistemoje kaupiama visa žvalgybos informacija iš įvairių policijos organizacijų ir institucijų, atsakingų už terorizmo, smurtinio radikalizmo, organizuoto ir sunkaus nusikalstamumo prevenciją ir kovą su jais. Sistema yra tinkama alternatyva, pagal ją informacijos valdymas derinamas su operatyviniu koordinavimu tuo atveju, kai atitinkamos nacionalinės institucijos neturi prieigos prie viena kitos duomenų bazių. [Ispanija, 2022 m.] ·Tarptautinių bylų pareigūnų siuntimas regioniniu lygmeniu į įvairius policijos padalinius. Šie pareigūnai priklauso bendram informaciniam punktui ir dalyvauja keturių savaičių trukmės mokymuose apie didelės apimties IT sistemas, keitimąsi papildoma informacija SIRENE kanalu, biometrinių duomenų valdymą ir lankosi Europole bei Eurojuste. Jie turi visapusišką prieigą prie bendro informacinio punkto bylų valdymo sistemų, Interpolo saugios pasaulinės policijos ryšių sistemos I-24/7 ir turi teises įvesti Šengeno informacinės sistemos perspėjimus ir Interpolo pranešimus. Jie taip pat turi lygiavertę prieigą prie atitinkamų sistemų ir lygiaverčius leidimus kaip ir į nacionalinį SIRENE biurą ir Tarptautinį ryšių centrą paskirtas bylų pareigūnas. Dėl to kiekviename vietiniame skyriuje turima ekspertinių žinių apie Šengeno informacinę sistemą. Be to, tarptautiniai bylų pareigūnai tikrina prašomos informacijos kokybę ir teisinę svarbą, rengia SIENA pranešimus, kurie turi būti siunčiami Europolo ryšių palaikymo pareigūnams, ir rengia mokymus apie tarptautinį policijos bendradarbiavimą vietos policijos padalinyje. [Suomija, 2023 m.] ·Nacionalinė policija naudoja integruotą bylų valdymo sistemą tikralaikei komunikacijai, išteklių koordinavimui ir užduočių skyrimui vadovavimo centruose palengvinti. Jos patogi naudoti struktūra leidžia užtikrinti greitą reagavimą ir veiksmingą koordinavimą dinamiškose situacijose, nes komandomis ir informacija dalijamasi tiesiogiai su patruliais ir specializuotais padaliniais. Sistema gerina operacinę parengtį ir didina visuomenės saugumą. Ji taip pat apima pagrindinius ne policijos partnerius – muitinę, priešgaisrinę gelbėjimo ir greitosios medicinos pagalbos tarnybas, kad būtų galima tikruoju laiku keistis informacija ir nuosekliai paskirstyti išteklius. [Čekija, 2024 m.] |
|
Organizacija ·Nuolatinis Policijos, muitinės ir sienos apsaugos tarnybos kriminalinės žvalgybos ir analizės centras yra veiksmingo teisėsaugos institucijų, rengiančių, be kita ko, bendrus analitinius ir grėsmių vertinimo produktus, bendradarbiavimo ir tarpusavio veiklos koordinavimo forma. [Suomija, 2018 m.] ·Įsteigus centrinius biurus, sutelkiant įvairių administracijų išteklius ir dėmesį skiriant vienos rūšies nusikaltimams, pasiekiama labai veiksmingų veiklos rezultatų. [Prancūzija, 2021 m.] ·Veiksminga struktūra, skirta rengti ne tik nacionalinį grėsmių vertinimą, bet ir specialius grėsmių ir rizikos vertinimus. Ji apima centralizuotai organizuojamą kokybės kontrolę, derinamą su reikalavimų analize regioniniu lygmeniu. Tarpdisciplininis strateginės analizės skyrius yra atsakingas už strateginę nusikaltimų analizę. Skyrių sudaro nacionaliniu lygmeniu dirbanti grupė ir keliuose regionuose veikiančios vietos grupės. Kokybės kontrolė vykdoma centriniu lygmeniu. Tai taip pat užtikrina skirtingų analitinių produktų suderinamumą. Skyrius rengia metinį nacionalinį grėsmių vertinimą, kuriame daugiausia dėmesio skiriama organizuotoms nusikalstamoms grupėms. [Prancūzija, 2021 m.] ·Policijos ir muitinės susitarimo memorandumas sudaro sąlygas abiejų administravimo įstaigų plataus masto bendradarbiavimui. Jame numatyta keistis ir dalytis atitinkama informacija ir strateginiais, taktiniais bei operatyvinės žvalgybos duomenimis, visų pirma palengvinant prieigą prie viena kitos duomenų bazių (deramai atsižvelgiant į individualias teises ir duomenų apsaugos taisykles), plėtoti ir skatinti geriausią praktiką, operatyvinių klausimų, susijusių su bendrais veiksmais, jungtiniais mobiliųjų patrulių būriais, jungtinėmis tyrimų grupėmis, jungtinėmis žvalgybos grupėmis, procedūras, tarnybų dalijimąsi įranga ir bendradarbiavimą kuriant, įsigyjant, diegiant ir naudojant technologijas. [Kipras, 2021 m.] ·Bendrame informaciniame punkte dirba rizikos analizės grupė, atsakinga už nuodugnesnę bendrame informaciniame punkte gaunamų nacionalinių ir tarptautinių prašymų analizę, papildomos informacijos rinkimą turimose duomenų bazėse ir nustatytų nusikalstamumo tendencijų bei modus operandi analizės ataskaitų teikimą. Ataskaitos perduodamos prokurorams ir (arba) atitinkamoms policijos tarnyboms, kad padėtų atlikti atitinkamus tyrimus. [Portugalija, 2022 m.] ·Tarptautinio bendradarbiavimo padalinys keitimąsi operatyvine informacija derina su strateginių sprendimų priėmimu tarptautiniu lygmeniu. Šiame padalinyje veikia nacionalinis bendras informacinis punktas, skirtas teisėsaugos srities tarptautiniams informacijos mainams. Jo veikloje dalyvauja nacionalinių policijos pajėgų, regioninių policijos pajėgų ir muitinės atstovai. Abi atitinkamos institucijos turi tarptautinio policijos bendradarbiavimo ekspertų tinklą, kuris padeda ir pataria regioninio lygmens kriminalinės žvalgybos skyriams klausimais, susijusiais su tarptautinio policijos bendradarbiavimo priemonių naudojimu. Pagrindinės teisėsaugos institucijos reguliariai moko ekspertus tarptautinio policijos bendradarbiavimo klausimais. Šie ekspertai dirba savo regioninio lygmens skyriuje ir atlieka šią funkciją kartu su savo kasdienio darbo užduotimis. Žinios perduodamos tinklui per metinį susitikimą, kuriame kalbėti kviečiami, pavyzdžiui, Europolo nacionaliniai ryšių palaikymo pareigūnai. Tarp šių susitikimų informacija apie naujas procedūras perduodama tinklui ją skelbiant naujienlaiškiuose arba per ad hoc susitikimus. Be to, prieš prisijungdami prie institucijos tinklo ekspertai dalyvauja vienos savaitės trukmės gebėjimų ugdymo mokymuose. Šie ekspertų tinklai yra prieinamas būdas skleisti žinias apie tarptautinį policijos bendradarbiavimą regioniniu lygmeniu. [Ispanija, 2022 m.] ·Į nacionalinį bendrą informacinį punktą yra integruotas nacionalinis informacijos apie keleivius skyrius, kuris tvarko visas su keleivio duomenų įrašu (PNR) susijusias bylas įvairioms institucijoms (policijai, muitinei, žvalgybos tarnyboms, karo policijai, prokuratūrai, teismams ir kt.). Dėl šios integracijos sistema yra visapusiškesnė ir sustiprinamas bendro informacinio punkto, kaip bendro informacijos centro, skirto visiems tarptautiniams saugumo informacijos mainams, vaidmuo. Dalijantis viena bylų valdymo sistema su kitais bendro informacinio punkto skyriais galima lengvai integruoti ir kryžminiu būdu patikrinti informaciją taip užtikrinant išsamesnę analizę. [Slovakija, 2024 m.] |
|
Europolo priemonių naudojimas tarpvalstybinio bendradarbiavimo ir keitimosi informacija tikslais |
|
·Duomenys iš nacionalinės policijos tyrimų sistemos automatiškai įkeliami į Europolo informacinę sistemą. Atliekamų tyrimų duomenų bazė yra sujungta su automatizuota duomenų įkėlimo į Europolo informacinę sistemą priemone. Įtraukiama nauja informacija, gerinama turima informacija ir kasdien pašalinama sena informacija. Šis procesas yra visiškai automatizuotas. Nacionalinis Europolo padalinys tvarko nacionalinių tyrimų ir užsienio tyrimų sutapimus, kurie jau yra Europolo informacinėje sistemoje. [Nyderlandai, 2021 m.] ·QUEST (Užklausos Europolo sistemoms) yra integruota su nacionaline užklausų sistema, kad būtų galima atlikti paiešką Europolo informacinėje sistemoje. Be to, paieškos taikymo sritis išplėsta įtraukiant visus sistemoje esančius daiktus. Ta pačia paieškos funkcija galės naudotis ir muitinė. Dėl to padidėjo paieškų skaičius ir 2024 m. ši valstybė narė buvo trečia aktyviausia paieškos funkcija besinaudojanti valstybė. [Vengrija, 2024 m.] |