EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2025 03 03
COM(2025) 65 final
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
dėl galimybių racionalizuoti ir supaprastinti pajėgumų mechanizmo taikymo procesą pagal Reglamento (ES) 2019/943 IV skyrių įvertinimo pagal Reglamento (ES) 2019/943 69 straipsnio 3 dalį
1.ĮVADAS
2024 m. birželio 13 d. Reglamentu (ES) 2024/1747 1 dėl Sąjungos elektros energijos rinkos modelio tobulinimo iš dalies pakeisti reglamentai (ES) 2019/942 ir (ES) 2019/943. Pagal iš dalies pakeisto Reglamento (ES) 2019/943 (toliau – Elektros energijos reglamentas) 69 straipsnio 3 dalį, Europos Komisija (toliau – Komisija) parengia ataskaitą, kurioje įvertinamos galimybės racionalizuoti ir supaprastinti pajėgumų mechanizmo taikymo procesą, ir pateikia pasiūlymų, kaip būtų galima atitinkamai supaprastinti pajėgumų mechanizmų vertinimo procesą. Elektros energijos reglamento 69 straipsnio 3 dalyje nustatyta:
„Ne vėliau kaip 2025 m. sausio 17 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai išsamią ataskaitą, kurioje įvertinamos galimybės racionalizuoti ir supaprastinti pajėgumų mechanizmo taikymo procesą pagal [šio reglamento] IV skyrių, siekiant užtikrinti, kad valstybės narės galėtų laiku išspręsti adekvatumo problemas. Tame kontekste Komisija prašo, kad ACER iš dalies pakeistų 23 straipsnyje nurodyto Europos išteklių adekvatumo vertinimo metodiką atitinkamai pagal 23 ir 27 straipsn[iuose] [nustatytą procesą].
Ne vėliau kaip 2025 m. balandžio 17 d. Komisija, pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis, pateikia pasiūlymus, kaip būtų galima atitinkamai racionalizuoti ir supaprastinti pajėgumų mechanizmų vertinimo procesą.“
Šioje ataskaitoje įvertinamos galimybės racionalizuoti ir supaprastinti pajėgumų mechanizmo taikymo procesą pagal Elektros energijos reglamento IV skyrių.
2.ES PAJĖGUMŲ MECHANIZMŲ SISTEMA
2.1ES sistema pagal Elektros energijos reglamentą ir PKAAE gaires
Elektros energijos reglamento IV skyriuje nustatyti pajėgumų mechanizmų pagrindimo reikalavimai ir tokių priemonių įgyvendinimo taisyklės, siekiant užtikrinti, kad pajėgumų mechanizmais nebūtų nederamai iškraipoma Sąjungos elektros energijos vidaus rinka ir jie nebūtų įdiegiami vietoj būtinų rinkos reformų valstybėse narėse 2 .
ES pajėgumų mechanizmų sistema sukurta tam, kad galėtų būti taikoma ir geriau koordinuojama laikina papildoma priemonė, kurią naudojant elektros energijos sistemoje galėtų būti užtikrinta pakankamai pajėgumų (įskaitant lanksčius pajėgumus) patenkinti paklausą vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais, be kita ko, remiant energetikos sistemos dekarbonizavimą ir vis plačiau diegiamų įvairių atsinaujinančiųjų energijos išteklių integravimą. Be to, po Sąjungoje pastaraisiais metais patirtos beprecedentės energetikos krizės atsirado papildomų susirūpinimą keliančių klausimų dėl elektros energijos tiekimo saugumo. Siekiant įveikti dėl tos krizės kilusius iššūkius, labai svarbus vaidmuo teko elektros energijos vidaus rinkai – joje valstybės narės gali pasikliauti viena kitos ištekliais. Po krizės, atsižvelgiant į atnaujintus užmojus plėtoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir pasiekti ES priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo (dekarbonizacijos) tikslus, tinkamai parengti pajėgumų mechanizmai gali atlikti svarbų vaidmenį siekiant užtikrinti išteklių adekvatumą, kartu užtikrinant sklandų vidaus rinkos veikimą, sudarant palankesnes sąlygas diegti nedaug anglies dioksido išskiriančias technologijas ir kuo labiau sumažinant vartotojų išlaidas. Elektros energijos vidaus rinkos taisykles papildo ES valstybės pagalbos nuostatos, visų pirma, valstybės pagalbos teikimo tvarka, nustatyta Komisijos parengtose 2022 m. valstybės pagalbos klimato ir aplinkos apsaugai ir energetikai gairėse (toliau – PKAAE gairės) 3 , kurios taikomos tiekimo saugumo priemonėms, apimančioms valstybės pagalbą, įskaitant pajėgumų mechanizmus.
Konkrečiau, ES išteklių adekvatumo ir pajėgumų mechanizmų sistemą galima apibendrinti taip, kaip išdėstyta toliau (Elektros energijos reglamento IV skyrius ir PKAAE gairių 4.8 skirsnis).
2.1.1Rinkos nepakankamumas ir tinkamumas
Elektros energijos reglamento 20 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės, kuriose nustatyta išteklių adekvatumo problemų, parengtų įgyvendinimo planą, kuriame būtų išdėstyta, kaip valstybė narė ketina rinkos reformomis pašalinti pagrindines adekvatumo problemos priežastis; valstybės narės pateikia šiuos planus Komisijai peržiūrėti. Valstybės narės privalo stebėti savo įgyvendinimo planų taikymą ir rezultatus skelbti metinėse ataskaitose.
2.1.2Būtinumas ir proporcingumas
Valstybės narės pagal Elektros energijos reglamento 25 straipsnyje nustatytas taisykles nustato tiekimo saugumo tikslą, taip pat vadinamą patikimumo standartu. Patikimumo standartas yra ekonominės analizės rezultatas, juo nustatoma, iki kokios ribos pertekliniai pajėgumai gali būti subsidijuojami konkurencijos sąskaita ir Europos mokesčių mokėtojų pinigais, kai papildomų pajėgumų kaina yra didesnė už tokiais pajėgumais sukuriamą socialinę gerovę. Tuo tikslu Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklui (toliau – ENTSO-E) Elektros energijos reglamentu suteiktas įgaliojimas parengti prarastos apkrovos vertės (angl. value of lost load, VoLL), naujo dalyvio kainos (angl. cost of new entry, CONE) ir patikimumo standarto apskaičiavimo metodiką 4 . Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (toliau – ACER) šią metodiką patvirtino 2020 m. spalio mėn.
Pajėgumų mechanizmo poreikis ir įsigytinų pajėgumų dydis turėtų būti vertinami remiantis adekvatumo vertinimu 5 . Tuo tikslu Elektros energijos reglamentu suteiktas įgaliojimas ENTSO-E sukurti Europos išteklių adekvatumo vertinimo metodiką (toliau – EIAV metodika 6 ); 2020 m. spalio mėn. šią metodiką patvirtino ACER. Kiekvienais metais ENTSO-E, remdamasis ta metodika, pateikia pasiūlymą dėl metinio Europos išteklių adekvatumo vertinimo (toliau – EIAV) ir šį vertinimą turi patvirtinti ACER. Pagal Elektros energijos reglamento 24 straipsnį, valstybės narės savo pajėgumų mechanizmus taip pat gali grįsti nacionaliniais išteklių adekvatumo vertinimais (toliau – NIAV), tačiau šie turėtų būti atliekami remiantis EIAV metodika ir, jeigu jų išvados skiriasi nuo EIAV išvadų, juos peržiūri ACER.
Atsižvelgiant į pajėgumų kainas įsigyjamas jų kiekis turėtų būti nustatomas taip, kad įsigyjamas kiekis neviršytų patikimumo standarto.
2.1.3Struktūriniai ypatumai
Dabartinėje ES pajėgumų mechanizmų sistemoje yra nustatyti reikalavimai, kurių reikia laikytis. Visų pirma:
-parama turėtų būti skiriama (ir paramos lygis nustatomas) per konkurencingą pasiūlymų teikimo procesą (Elektros energijos reglamento 22 straipsnio 1 dalis).
-Pajėgumų mechanizmo struktūra turėtų būti tokia, kad būtų užtikrinamas visų objektyvius techninius ir aplinkosauginius reikalavimus atitinkančių technologijų tinkamumas. Visos tokios technologijos turėtų būti laikomos tinkamomis dalyvauti be jokio diskriminavimo (Elektros energijos reglamento 22 straipsnio 1 dalis). Neseniai įtraukta nuostata, kuria siekiama skatinti valstybes nares apsvarstyti galimybę atlikti pajėgumų mechanizmų struktūros pakeitimus, kad būtų skatinama naudoti lanksčius neiškastinius išteklius, tokius kaip reguliavimas apkrova ir energijos kaupimas (Elektros energijos reglamento 19g straipsnis).
-Prieinamumo reikalavimai (ir susijusios sankcijos) turėtų būti pakankami, kad būtų suteikiamas atlygis, kuriuo būtų skatinama užtikrinti išteklių prieinamumą numatomo sistemos veikimo nepalankiausiomis sąlygomis (galinčio sukelti kainų šuolius, jei sistema nėra pakankamai lanksti) metu ir kuris būtų proporcingas paslaugai, teikiamai elektros energijos sistemai (Elektros energijos reglamento 22 straipsnio 1 dalis).
-Turi būti sudarytos sąlygos pajėgumų mechanizmuose dalyvauti pajėgumų teikėjams iš kitų šalių (Elektros energijos reglamento 26 straipsnis). Tuo tikslu Elektros energijos reglamentu suteiktas įgaliojimas ENTSO-E sukurti metodiką, pagal kurią būtų galimas tarpvalstybinis dalyvavimas pajėgumų mechanizmuose 7 ; 2020 m. šią metodiką patvirtino ACER.
-Iškastinio kuro technologijų dalyvavimas yra ribojamas taikant išmetamųjų teršalų ribinę vertę (Elektros energijos reglamento 22 straipsnio 4 dalis). Neseniai įtraukta nukrypti leidžianti nuostata dėl iškastinio kuro technologijų, kurias naudojant išmetamųjų teršalų kiekis tą ribinę vertę viršija (Elektros energijos reglamento 64 straipsnis). Jei šią nukrypti leidžiančią nuostatą leidžiama taikyti, pagal ją galima tam tikromis sąlygomis iki 2028 m. gruodžio 31 d. dalyvauti pajėgumų mechanizmuose naudojant išteklius, viršijančius išmetamųjų teršalų ribinę vertę.
-Jei naudojamas strateginis rezervas, turėtų būti aišku, kad į strateginį rezervą įtraukti pajėgumai, dėl kurių sudarytos sutartys, elektros energijos rinkose nebus naudojami, net kai kainos bus didelės (Elektros energijos reglamento 22 straipsnio 2 dalis).
2.2Dabartinis patvirtinimo procesas
Veiksmai, kurie yra reikalingi pagal Elektros energijos reglamentą ir pagal valstybės pagalbos taisykles, paprastai atliekami lygiagrečiai, kad būtų lengviau patvirtinimą suteikti greitai:
1.Valstybė narė Komisijai pateikia rinkos reformų planą (įgyvendinimo planą), kuriame paaiškinama, kaip valstybė narė ketina išspręsti rinkos nepakankamumo ar reglamentavimo iškraipymų problemas. Komisija pateikia savo nuomonę per keturis mėnesius nuo oficialaus plano pateikimo (Elektros energijos reglamento 20 straipsnis) 8 .
2.Valstybė narė pajėgumų mechanizmo reikalingumą ir proporcingumą turėtų pagrįsti remdamasi dviem elementais:
-adekvatumo vertinimu. Jį galima atlikti naudojantis ACER patvirtintu Europos išteklių adekvatumo vertinimu (EIAV). Jei valstybė narė nori remtis nacionaliniu išteklių adekvatumo vertinimu (NIAV), prieš priimdama sprendimą dėl valstybės pagalbos Komisija turi patikrinti to vertinimo prielaidas, metodiką ir rezultatus. Konkrečiau, kai NIAV nurodoma problema, kuri nebuvo nustatyta EIAV, valstybė narė savo NIAV pateikia 9 ACER ir tada ACER per du mėnesius pateikia nuomonę, ar nacionalinio vertinimo ir Europos vertinimo skirtumai yra pagrįsti (Elektros energijos reglamento 24 straipsnis), ir
-tiekimo saugumo tikslu (patikimumo standartu), apskaičiuotu pagal Elektros energijos reglamento 25 straipsnį ir pagal ACER prarastos apkrovos vertės, naujo dalyvio kainos ir patikimumo standarto apskaičiavimo metodiką (Elektros energijos reglamento 23 straipsnio 6 dalis). Prieš priimdama sprendimą dėl valstybės pagalbos Komisija turi patikrinti patikimumo standartą ir jo metodiką.
3.Valstybė narė privalo apie pajėgumų mechanizmą pranešti Komisijai, kad šis būtų įvertintas pagal ES valstybės pagalbos taisykles.
3.DABARTINĖ ES SISTEMOS ĮGYVENDINIMO PADĖTIS IR SVARBIAUSIA ĮGYTA PATIRTIS
ES pajėgumų mechanizmų sistema patvirtinta 2019 m. ir nuo tada reikia imtis tam tikrų veiksmų, kad ši sistema būtų visiškai įgyvendinta (t. y. parengti su pajėgumų mechanizmais susijusias ES metodikas 10 ). Galima semtis patirties iš Komisijos praktinių seminarų, valstybės pagalbos praktikos ir ACER elektros energijos tiekimo saugumo stebėsenos ataskaitų 11 . Atsižvelgiama į pajėgumų mechanizmo taikymo proceso trukmę ir sudėtingumą.
Ši ataskaita parengta remiantis valstybių narių praktika, taikoma svarstant, priimant ir valdant pajėgumų mechanizmą nuo tada, kai priimtas Elektros energijos reglamentas, ir atvejų nagrinėjimo Komisijoje praktika. Nuo Elektros energijos reglamento įsigaliojimo Komisija priėmė sprendimus dėl valstybės pagalbos pagal dvi pagalbos schemas (Belgijos 12 , Suomijos 13 ). Šiuo metu Komisijoje vyksta diskusijos iki pranešimo pateikimo su keliomis valstybėmis narėmis dėl jų pagalbos schemų.
Šioje ataskaitoje taip pat remiamasi atsiliepimais, suinteresuotųjų subjektų pateiktais Komisijai per viešas konsultacijas, surengtas dėl jos pasiūlymo dėl elektros energijos rinkos modelio reformos 14 ; šios viešos konsultacijos apibendrintos prie to Komisijos pasiūlymo pridėtame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente 15 .
2023 m. gegužės 22 d. ir 2023 m. birželio 7 d. Komisija surengė du praktinius seminarus su valstybėmis narėmis ES pajėgumų mechanizmo sistemos racionalizavimo tema. Tuose praktiniuose seminaruose ypač daug dėmesio skirta dabartinei EIAV metodikai ir pajėgumų mechanizmų patvirtinimo procesui. Šių praktinių seminarų turinį Komisija ir ACER taip pat pristatė ES elektros energijos reguliavimo forumuose 2023 m. birželio 8 d. ir 2024 m. gegužės 27 d. Forume pritarta iniciatyvai paspartinti pajėgumų mechanizmų patvirtinimo procesą ir supaprastinti EIAV metodiką 16 .
Galiausiai, šioje ataskaitoje išsamiau aptariami tam tikri klausimai, iškelti vykstant ES teisėkūros institucijų deryboms dėl elektros energijos rinkos modelio reformos pasiūlymo (būtent dėl jo Komisija buvo įpareigota parengti šią ataskaitą).
3.1Rinkos nepakankamumas ir tinkamumas
Komisija parengė ir paskelbė gaires 17 valstybėms narėms dėl to, kaip jos turėtų rengti savo įgyvendinimo planus. Vertindama šiuos planus, Komisija siekia sužinoti suinteresuotųjų subjektų nuomonę apie valstybių narių siūlomas reformas ir rengia susitikimus arba raštu keičiasi informacija su valstybėmis narėmis, kad išsiaiškintų kylančius klausimus ar problemas (jei jų iškyla).
Remiantis Komisijos gairėmis valstybėms narėms gali būti lengviau analizuoti potencialius reglamentavimo iškraipymus ir rinkos nepakankamumo problemas. Tose gairėse pasiūlyta struktūra taip pat padėjo Komisijai geriau suprasti elektros energijos rinkos veikimą ir jos konkrečias problemas atitinkamoje valstybėje narėje. Taigi Komisija gali greičiau priimti nuomonę dėl plano. Jau daug valstybių narių (12 iš 27 18 ) gavo Komisijos nuomones dėl savo įgyvendinimo planų.
3.2Būtinumas ir proporcingumas
2020 m. ACER patvirtino Europos išteklių adekvatumo vertinimo metodiką. Norint pagal EIAV metodiką parengti EIAV reikėjo, kad ENTSO-E laipsniškai tai įgyvendintų. Nors ENTSO-E padarė nemažą pažangą rengdama EIAV, ACER nepatvirtino 2021 ir 2022 m. EIAV (daugiausia dėl to, kad trūko vertinimo nuoseklumo ir patikimumo). 2024 m. ACER pirmą kartą patvirtino EIAV (2023 m. EIAV) ir padarė išvadą, jog pasiektas pakankamas šio vertinimo patikimumo lygis, kad sprendimus priimantys asmenys galėtų pasikliauti jo rezultatais.
Kai kurios valstybės narės 19 kritiškai vertina EIAV metodikos sudėtingumą ir tai, kad pagal dabartinę metodiką EIAV centrinis orientacinis scenarijus (su dviem variantais – su pajėgumų mechanizmais ir be jų) turėtų būti naudojamas adekvatumo problemoms nustatyti. Vis dėlto reikėtų atsižvelgti į tai, kad EIAV metodika yra grindžiama vadinamuoju tikimybiniu vertinimu, kuriame jau atsižvelgiama į kelių scenarijų buvimą ir jų susidarymo tikimybę. Nepaisant to, kai kurios valstybės narės mano, kad tik vieno centrinio orientacinio scenarijaus, rodančio ateities trajektoriją, turėjimas yra pernelyg siauras požiūris, nes taip gali susidaryti įspūdis, kad pateikiama vienintelė teisinga ateities versija ir mažiau dėmesio skiriama alternatyvioms trajektorijoms. Šiuo metu vienas labiausiai kritikuojamų centrinio orientacinio scenarijaus aspektų yra tai, kad jis grindžiamas prielaida, jog nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose (toliau – NEKSVP) nustatyti tikslai bus visiškai pasiekti, neatsižvelgiant į galimą vėlavimą įgyvendinti tuose planuose aprašytas priemones ir į tai, kad toks vėlavimas gali turėti įtakos sistemos adekvatumui. Elektros energijos reglamente minimi centriniai orientaciniai scenarijai (daugiskaita). Taigi yra galimybė įtraukti papildomą centrinį orientacinį scenarijų, kuriame numatomas kitoks energetikos pertvarkos tempas. Vis dėlto jis turėtų perteikti tikėtiną ateities versiją, kad būtų galima priimti sprendimus dėl valstybės pagalbos remiantis šiais centriniais scenarijais, kuriais būtų pagrįstas pajėgumų mechanizmų būtinumas ir proporcingumas.
Kadangi EIAV rezultatų neturėta iki 2024 m., valstybėms narėms iki tol teko naudoti NIAV (kurie turi būti grindžiami ta pačia ACER metodika kaip ir EIAV) savo pajėgumų mechanizmams pagrįsti ir jų dydžiui nustatyti. ACER 2023 m. elektros energijos tiekimo saugumo stebėsenos ataskaitoje 20 pažymima, kad kai kurios valstybės narės atliko visapusiškus adekvatumo vertinimus, tačiau ACER taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad buvo valstybių narių, kurios galėjo taikyti pernelyg supaprastintus metodus, kurie reikšmingai skyrėsi nuo ACER metodikos. Įdomu tai, kad, kaip pažymima ACER 2024 m. elektros energijos tiekimo saugumo stebėsenos ataskaitoje, daug valstybių narių 21 į savo NIAV, be centrinio orientacinio scenarijaus, jau įtraukia papildomų scenarijų, kuriais remiantis modeliuojamas kitoks energetikos pertvarkos tempas. Kai kurios valstybės narės 22 į savo NIAV scenarijus įtraukia sumažėjusio išteklių ar tinklo pajėgumų prieinamumo 23 modeliavimą: taip vertinamas sąlygų, kurių susidarymas mažai tikėtinas, tačiau kurios labai paveiktų elektros energijos sistemą, poveikis. Šiuose scenarijuose atsižvelgiama į deterministinę nuostolių riziką (angl. deterministic downside risks), o ne į Elektros energijos reglamente numatytą tikimybinį požiūrį, pagal kurį nustatoma neapibrėžtųjų ateities įvykių tikimybė. Galiausiai, Elektros energijos reglamente numatyta, kad atliekant išteklių adekvatumo vertinimus gali būti atsižvelgiama į jautrumą dėl ekstremaliųjų meteorologinių reiškinių. Kelios valstybės narės 24 įtraukia tokio jautrumo analizes į savo NIAV.
2020 m. ACER patvirtino prarastos apkrovos vertės, naujo dalyvio kainos ir patikimumo standarto apskaičiavimo metodiką. Pagal šią metodiką valstybės narės apklausia įvairias elektros energijos vartotojų grupes, siekdamos įvertinti jų pasirengimą mokėti už pajėgumus, taip pat pajėgumų teikėjų grupes, siekdamos įvertinti naujų pajėgumų kainą. ACER metodikos įgyvendinimas nacionaliniu lygmeniu įvairiose valstybėse narėse reikšmingai skiriasi 25 . Neseniai ACER atliktus konsultacinį tyrimą 26 buvo nustatyta, kad reikšmingi prarastos apkrovos vertės (vertinamos pagal apklausa grindžiamą metodą) ir naujo dalyvio kainos skirtumai tarp valstybių narių gali nebūti visiškai paaiškinami nacionaliniais ypatumais, atspindinčiais struktūrinius valstybių narių ekonomikos skirtumus. Tame tyrime atkreiptas dėmesys į galimus įgyvendinimo sunkumus 27 ir į rezultatų įvairovę, siejamą su apklausa grindžiamu metodu. Dėl šių įgyvendinimo problemų gali atsirasti nukrypimų, dėl kurių galėtų būti per daug arba per mažai investuojama į elektros energijos tiekimo saugumą. Šios metodikos įgyvendinimas ir prarastos apkrovos vertės, naujo dalyvio kainos bei patikimumo standarto tyrimo atlikimas kiekvienoje valstybėje narėje taip pat gali būti sudėtingas ir brangiai kainuoti, ypač nedidelėms nacionalinėms institucijoms, kurioms gali trūkti išteklių ir darbuotojų šiai užduočiai atlikti.
3.3Pajėgumų mechanizmo struktūros ypatumai
Remdamasi atvejų nagrinėjimo praktika Komisija nustatė pagrindinius pajėgumų mechanizmų struktūros trūkumus; jie išdėstyti toliau.
Pirma, kai kuriuose pajėgumų mechanizmuose keliami reikalavimai dėl produkto sandaros, dėl kurių gali būti sunku dalyvauti naujoms (kaip antai reguliavimo apkrova ir energijos kaupimo) technologijoms, ir tai įtvirtina esamą energijos gamybos rūšių derinį 28 . Šie reikalavimai apima, pavyzdžiui, prieinamumo reikalavimus ir ribojamuosius pajėgumų sumažėjimo koeficientus (angl. de-rating factors) (t. y. gamybos vieneto įrengtosios galios procentinė dalis, kuria išreiškiamas jo faktinis pajėgumas); minimaliuosius pajėgumus, kurie atitinka reikalavimus; ilgalaikio tiekimo reikalavimus ir minimaliuosius pasiūlymų dydžius.
Antra, kai kuriuose pajėgumų mechanizmuose svarbu skatinti naujų dalyvių patekimą (pvz., suteikiant galimybę sudaryti ilgalaikes sutartis); tam įgyvendinti praktikoje gali reikėti daugiau laiko. ACER 2024 m. elektros energijos tiekimo saugumo stebėsenos ataskaitos duomenimis, pagrindiniai paramos gavėjai yra rinkos senbuviai – tradiciniais laikomų pajėgumų teikėjai. Konkrečiau, pagrindiniai pajėgumų mechanizmų naudos gavėjai nuo 2022 m. yra gamtines dujas deginančios elektrinės, po jų – branduolinės energetikos ir hidroenergetikos pajėgumų teikėjai 29 . Tuo pat metu netradicinių pajėgumų, tokių kaip atsinaujinantieji ištekliai, energijos kaupimas ir reguliavimas apkrova, teikėjai sudaro tik nedidelę pajėgumų, už kuriuos atlyginama pagal pajėgumų mechanizmus, dalį, nors stebima teigiama jų didėjimo tendencija 30 . Vis dėlto svarbu nepamiršti, jog taip yra iš dalies dėl to, kad visą rinką apimantys pajėgumų mechanizmai atspindi elektros energijos rūšių derinį ir didžioji atlygio dalis atitenka rinkoje esantiems ištekliams.
Trečia, pajėgumų mechanizmai kartais nesudaro sąlygų veiksmingam tarpvalstybiniam dalyvavimui vienodomis sąlygomis su šalies vidaus pajėgumų teikėjais taip, kaip reikalaujama Elektros energijos reglamente 31 . Visą rinką apimančiuose pajėgumų mechanizmuose, išskyrus Lenkijos pajėgumų mechanizmą, tiesioginio tarpvalstybinio dalyvavimo sistema yra dar neįdiegta (Belgijoje, Prancūzijoje ir Airijoje) arba ji yra supaprastinta (Italijoje). Kai kurių tyrimų 32 duomenimis, taip yra dėl to, kad dabartinė tarpvalstybinio dalyvavimo sistema, įskaitant ACER parengtas metodikas, yra sudėtinga ir sunkiai įgyvendinama. Be to, Elektros energijos reglamente nustatyta, kad, norint dalyvauti pajėgumų mechanizmuose, didžiausią leidžiamą naujų dalyvių pajėgumą (toliau – DNDP) turėtų apskaičiuoti regioniniai koordinavimo centrai (toliau – RKC) ir jis turėtų būti grindžiamas metiniais EIAV. Iki 2023 m. valstybės narės pačios apskaičiuodavo DNDP (nes jų apskaičiavimo procesas RKC nebuvo nustatytas, o EIAV rezultatų dar nebuvo). 2024 m. RKC pirmą kartą parengė rekomendacijas dėl DNDP, pagrįstas patvirtinto 2023 m. EIAV rezultatais. Vis dėlto ENTSO-E šiuo metu išsamiai vertina išteklių adekvatumą tik ketveriais tiksliniais metais iš dešimties Elektros energijos reglamente nurodytų metų. Dėl to atsiranda duomenų spraga apskaičiuojant DNDP.
Ketvirta, įvairių valstybių narių pajėgumų mechanizmuose taikomos nevienodos sankcijos, kuriomis siekiama skatinti pajėgumų teikėjus vykdyti savo įsipareigojimus. Pagal pajėgumų mechanizmuose taikomą sankcijų skyrimo tvarką ne visada suteikiamos pakankamai tinkamos paskatos iš tiesų užtikrinti paslaugos, dėl kurios sudaryta sutartis, teikimą 33 . Pavyzdžiui, sankcijos už vėlavimą stiprinti pajėgumus arba už jų prieinamumo trūkumą apskritai yra daug mažesnės už prarastos apkrovos vertę, naudojamą dėl pajėgumų trūkumo patiriamoms sąnaudoms nustatyti ir pajėgumų mechanizmams pagrįsti.
Galiausiai, Reglamentu (ES) 2024/1747 (19g ir 19h straipsniais) valstybėms narėms leista sukurti neiškastinio kuro išteklių lankstumo rėmimo schemas. Kadangi tokių lankstumui skirtų schemų tikslas gali sutapti su pajėgumų mechanizmų tikslais, reikėtų apsvarstyti galimą pajėgumų mechanizmų ir lankstumo priemonių sąveiką, kad būtų ekonomiškai efektyviausiu būdu pasiektas patikimų ir lanksčių dekarbonizuotų pajėgumų, reikalingų ateities energetikos sistemai, derinys.
3.4Viešos konsultacijos, skaidrumas ir vertinimas
Nuo 2023 m. liepos 1 d. pagal valstybės pagalbos taisykles valstybės narės privalo 4–6 savaites (priklausomai nuo pagalbos schemos biudžeto) vykdyti viešas konsultacijas dėl bet kokių tiekimo saugumo priemonių, dėl kurių reikalingas valstybės pagalbos patvirtinimas 34 . Šis reikalavimas (kartu su panašiu reikalavimu dėl priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo schemų) nustatytas siekiant užtikrinti, kad suinteresuotieji subjektai žinotų apie bet kokias planuojamas priemones ir turėtų galimybę išnagrinėti planuojamų valstybės finansuojamų pajėgumų mechanizmų struktūrą bei svarbiausius parametrus ir dėl to pateikti atsiliepimų. Pavyzdžiui, taip rinkos dalyviai gali pareikšti nuomonę dėl kvalifikacinės atrankos ir pajėgumų prieinamumo reikalavimų bei sankcijų, dėl kurių, kaip aprašyta pirmiau, gali kilti kliūčių dalyvauti tam tikriems ištekliams, gali sumažėti konkurencija ir padidėti sąnaudos. Vis dėlto nacionalinėms institucijoms, norinčioms įdiegti pajėgumų mechanizmus, tenka dėl šių reikalavimų įtraukti papildomą procedūros etapą.
3.5Patvirtinimo proceso trukmė
Valstybės narės manė 35 , kad sprendimų dėl valstybės pagalbos priėmimas dėl pajėgumų mechanizmų yra ilgas procesas. Dabartinis pajėgumų mechanizmo patvirtinimo procesas paprastai trunka ne trumpiau kaip 6 mėnesius. Tačiau iš atvejų nagrinėjimo praktikos matyti, kad etapu iki pranešimo vykusios diskusijos su valstybėmis narėmis paprastai truko ilgiau – iki dvejų metų. Taip buvo ne tik todėl, kad pirmos procedūros pagal naujas Elektros energijos reglamento nuostatas (20–27 straipsnius) buvo bandomojo pobūdžio, bet ir todėl, kad pagalbos schemos projektas etapu iki pranešimo paprastai tebėra rengiamas: valstybėje narėje tebesvarstomos pradinės idėjos ir dažnai reikia kelis kartus surengti vidaus pasitarimus su nacionaliniais suinteresuotaisiais subjektais, taip pat su Komisijos tarnybomis, kad būtų galima baigti rengti išsamų priemonės projektą ir įsitikinti, kad jis atitinka ES teisės aktų reikalavimus.
4.KOMISIJOS PASIŪLYMAI DĖL RACIONALIZAVIMO IR SUPAPRASTINIMO
4.1. ACER nustatytos EIAV metodikos peržiūra
Pagal Elektros energijos reglamento 69 straipsnio 3 dalį Komisija, remdamasi šia ataskaita, prašo ACER atitinkamai iš dalies pakeisti EIAV metodiką. Kad būtų išspręstos pirmiau išdėstytos su EIAV metodika susijusios problemos, ACER (bendradarbiaudama su ENTSO-E) turėtų peržiūrėti savo metodiką, pagal kurią vertinamas adekvatumas Sąjungoje, ir apsvarstyti poreikį peržiūrėti adekvatumo parametrų apskaičiavimo metodiką, kad sumažėtų įgyvendinimo našta valstybėms narėms ir palengvėtų suderintas ES sistemos įgyvendinimas.
Metodiką reikėtų atnaujinti ir racionalizuoti keliose srityse, kad būtų užtikrintas sistemos patikimumas ir jos įgyvendinimo nesudėtingumas suinteresuotiesiems subjektams (ES lygmeniu – ENTSO-E, nacionaliniu lygmeniu – perdavimo sistemos operatoriams (PSO) ar kitiems subjektams), atsižvelgiant į atvejų nagrinėjimo praktikoje įgytą patirtį.
Komisijos prašyme ACER yra tik apibrėžta tokio EIAV metodikos supaprastinimo sritis. Pagal Elektros energijos reglamento 27 straipsnį, ENTSO-E turi pateikti išsamius metodikos pasiūlymų projektus ACER patvirtinti.
4.1.1Scenarijų sistema
Pagal EIAV metodiką (3 straipsnį), adekvatumo problemų nustatymas turėtų būti grindžiamas vienu centriniu orientaciniu scenarijumi (su variantais 36 – įtraukiant patvirtintus pajėgumų mechanizmus arba jų neįtraukiant), o papildomos jautrumo analizės yra skirtos tik adekvatumo problemos nustatymo patikimumui įvertinti.
Dabartinis centrinis orientacinis scenarijus yra pagrįstas NEKSVP nustatytų tikslų, kuriuos sudaro politiniai tikslai ir uždaviniai, pasiekimu. NEKSVP apibūdinamos būsimos įrengtosios galios (atsinaujinančiųjų energijos išteklių, energijos kaupimo) ir paklausos (elektrifikavimo, energijos vartojimo efektyvumo) trajektorijos pagal ES plataus užmojo tikslus. Valstybių narių NEKSVP – geriausias turimas planas, kuriame apibūdinama energetikos sistemos ateitis vykstant energetikos pertvarkai. Vis dėlto šiame scenarijuje neatsižvelgiama į tai, kad gali būti vėluojama įgyvendinti planuose apibūdintas priemones ir kad tokie vėlavimai gali paveikti sistemos adekvatumą. Be to, NEKSVP atnaujinami kas penkerius metus, todėl pradinės trajektorijos gali nukrypti nuo ankstesnio plano. Pavyzdžiui, vystant naujus išteklius, susijusius su elektros energijos gamyba (pvz., atsinaujinantieji energijos ištekliai, branduolinė energija), elektros energijos poreikiu (pvz., H2 elektrolizė) ir itin svarbia infrastruktūra (nacionalinis elektros tinklas, gamybos išteklių prijungimas, tinklų sujungimas), gali būti nukrypta nuo to, kas planuota, sudėties ar tempo atžvilgiu.
Taigi būtų galima numatyti peržiūrėti scenarijų sistemą ir į adekvatumo problemų nustatymo metodiką įtraukti papildomą tendencijų ir projekcijų scenarijų, kurį valstybės narės galėtų naudoti pajėgumų mechanizmo įdiegimui pagrįsti. Tai būtų naudinga tuo, kad būtų galima apsvarstyti alternatyvią ateities viziją, pavyzdžiui, tokią, kai atsinaujinančiųjų energijos išteklių, branduolinės energetikos ar energijos kaupimo diegimo tempas būtų skirtingas ir elektrifikavimas vyktų kitokiu tempu.
Šis tendencijų ir projekcijų scenarijus, kuris taip pat nustatomas pagal tikimybinį metodą, būtų scenarijus, pagal kurį būtų atsižvelgiama į realią valstybių narių NEKSVP įgyvendinimo pažangą. Tai apima stebimą pasiūlos ir paklausos raidą (atsižvelgiant, pvz., į elektrifikavimo tempą ir energijos vartojimo efektyvumą) ir tinklo plėtrą, atsižvelgiant į kai kurioms šalims kylančią riziką, kad tikslai ir uždaviniai nebus įgyvendinti laiku 37 . Dėl šios priežasties antrasis scenarijus neturėtų apimti kitos rizikos, kad nebūtų iškreipta jo paskirtis – užfiksuoti realų energetikos pertvarkos tempą. Šiuo tikslu taip pat reikia, kad tendencijos, kurios naudojamos antrajame scenarijuje, nebūtų konservatyvesnės negu valstybių narių projekcijos, apimančios jau priimtą ir įgyvendinamą politiką ir priemones. Be to, taip išplečiant scenarijų sistemą, itin svarbu apibrėžti tinkamus lyginamuosius rodiklius, pagal kuriuos būtų nustatomi skirtumai tarp centrinių orientacinių scenarijų; jie taip pat suteiks suinteresuotiesiems subjektams galimybę veiksmingai palyginti pagrindines prielaidas metams bėgant. Papildomame scenarijuje turi būti pasiekta apdairi tikroviškumo ir konservatyvumo pusiausvyra siekiant išvengti rizikos, kad vartotojų išlaidos padidėtų, tačiau reikšmingos papildomos naudos nebūtų gauta.
Dėl minėtų priežasčių turėtų būti surengtos išsamios viešos konsultacijos dėl papildomo scenarijaus ir jo prielaidų, visų pirma pagrįstų ankstesniais duomenimis 38 ir dabartinėmis projekcijomis 39 , kurios skiriasi nuo tikslų ir uždavinių, valstybių narių iškeltų siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Sąjungos 2030 m. energetikos ir klimato srities tikslų ir jos 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslo. ACER turėtų pateikti gairių, kaip turėtų vykti šios viešos konsultacijos. Dešimties metų tinklo plėtros plano (DMTPP) suinteresuotųjų subjektų orientacinės grupės prašoma pareikšti nuomonę dėl EIAV scenarijų suderinamumo su DMTPP scenarijų sistema.
Svarbu prisiminti, kad NIAV ir toliau atliktų tam tikrą funkciją siekiant užtikrinti, kad kuriant pajėgumų mechanizmą būtų galima atsižvelgti į konkrečius valstybių narių nustatytus pokyčius.
4.1.2Tikslinių metų pasirinkimas
Taikant EIAV metodiką (4 straipsnio 1 dalį) yra reikalingas kiekvienų metų per dešimties metų laikotarpį modeliavimas (pagal Elektros energijos reglamento reikalavimą). Turėti kiekvienų metų rezultatus yra svarbu sprendžiant dėl pajėgumų mechanizmo būtinumo, taip pat apskaičiuojant didžiausią naujų dalyvių pajėgumą tada, kai dalyvavimas pajėgumo mechanizmuose yra tarpvalstybinis. Vis dėlto suinteresuotiesiems subjektams (ENTSO-E) atliekant kiekvienų iš šių 10 metų modeliavimą kilo skaičiavimo sunkumų. Siekiant supaprastinimo, ateityje pagal šį modelį galėtų būti detaliai atliekamas tik kelių tikslinių metų, kurie yra itin svarbūs priimant sprendimus dėl pajėgumų mechanizmų (įskaitant didžiausio naujų dalyvių pajėgumo apskaičiavimą), modeliavimas, o kitus tikslinius metus galima modeliuoti ekstrapoliavimo būdu.
4.1.3Ekonominio gyvybingumo vertinimo vaidmuo
Pagal EIAV metodiką (6 straipsnį), atliekant ekonominio gyvybingumo vertinimą modeliuojami patekimo į rinką ir pasitraukimo iš jos sprendimai. Šiuo metu pagal EIAV modelį ekonominis išteklių gyvybingumas vertinamas taikant vadinamąjį sistemos sąnaudų (angl. system cost) metodą – taip kuo labiau sumažinamos visos sistemos sąnaudos, t. y. pastoviųjų kaštų ir bendrų veiklos sąnaudų suma. Toks požiūris, kai vienu etapu optimizuojamos sąnaudos visoje Europos sistemoje, lėmė reikšmingą skaičiavimo ribotumą ir neatitikimus tarp pajėgumų patekimo į rinką bei pasitraukimo iš jos sprendimų ir įvertintos su adekvatumu susijusios rizikos. Siekiant spręsti šias problemas, ekonominis išteklių gyvybingumas turėtų būti nustatomas pagal maksimalaus pajamų padidinimo (angl. revenue maximization) metodą, pagal kurį vertinamas kiekvieno pajėgumų ištekliaus numatomų pajamų ir sąnaudų skirtumas 40 . Tai jau yra Europoje taikoma kai kurių perdavimo sistemų operatorių. Galimybė ekonominio gyvybingumo vertinimą išskaidyti į mažesnes, skaičiavimo požiūriu mažiau sudėtingas iteracijas yra racionalesnė (kaip iteracijų metodas, angl. iterative approach 41 ) ir taip geriau modeliuojami sprendimai dėl pajėgumų patekimo į rinką ir pasitraukimo iš jos. EIAV metodikoje turėtų būti numatytas tolesnis etapas, kad būtų galima tiesiogiai nustatyti pirkimų apimtį kiekvienoje prekybos zonoje, su kuria siejamas modelyje nustatytas adekvatumo trūkumas. Be to, pagal šį metodą bus lengviau taikyti srautinį pajėgumų skaičiavimą, kuris tinkamai atspindi tarpvalstybinės prekybos galimybes ir su tuo susijusį gerovės padidėjimą. Tolesnis paprastinimas galėtų būti susijęs su tikimybiniame vertinime modeliuojamų klimato metų skaičiaus peržiūra, kartu užtikrinant, kad jis tiksliai atspindėtų išteklių adekvatumo poreikį.
Šiuo metu atliekant EIAV su investavimu susijusi elgsena modeliuojama apskaičiuojant naujo dalyvio kainą (angl. cost of new entry, CONE) naudojant du pagrindinius parametrus: vidutinę svertinę kapitalo kainą (VSKK) ir minimalaus pelningumo normas (t. y. minimalią grąžos normą, reikalingą lėšų teikėjams (akcininkams ir (arba) kreditoriams), kad jie finansuotų investicijas į pavyzdinę technologiją atitinkamoje geografinėje vietovėje). Kai kurie suinteresuotieji subjektai pabrėžė susirūpinimą, kad toks vertinimas galėtų būti pernelyg optimistinis su investavimu susijusios elgsenos atžvilgiu, t. y. teigiama, kad rizikos vengiantys investuotojai negalėtų finansuoti projekto pasikliaudami itin dideliais kainų šuoliais, vykstančiais tik kelias valandas per metus. Todėl taip pat daugiau dėmesio reikėtų skirti investavimo sprendimų priėmimo proceso sąlygoms, tinkamai modeliuojant racionalaus investuotojo nenorą rizikuoti, taikant minimalaus pelningumo normas (angl. hurdle rates).
4.1.4Tarpzoninis pralaidumas
Dabartinėje EIAV (EIAV metodikos 4 straipsnio 7 dalis) tarpzoniniai mainai su trečiosiomis šalimis modeliuojami dviem skirtingais būdais: i) dėl sistemų, kurios visiškai nemodeliuojamos 42 (Rusijos, Baltarusijos), daroma prielaida, kad tarpzoniniai mainai nevyks; ii) sistemų, kurios „nėra detaliai modeliuojamos“ (Maroko, Moldovos, Tuniso ir Ukrainos) 43 , atveju tarpzoniniai mainai turi atspindėti rinkos sąlygas ir tikėtiną veiklos praktiką (įskaitant konkrečius prijungimo susitarimus). ENTSO-E turėtų (ACER vykdant priežiūrą) nuolat stebėti su tais tarpzoniniais mainais su trečiosiomis šalimis susijusias prielaidas, kad būtų atsižvelgiama į su šiomis sistemomis susijusios rizikos lygį.
4.1.5Valstybių narių įgyvendinimo planuose numatytų priemonių poveikis
EIAV metodikoje (3 straipsnio 3 dalyje ir 5 straipsnio 14 dalyje) yra reikalavimas, kad vertinimas būtų suderintas su valstybių narių įgyvendinimo planuose pagal Elektros energijos reglamento 20 straipsnio 3 dalį nustatytomis priemonėmis ir veiksmais. Siekiant supaprastinimo (ir laikantis Elektros energijos reglamento 23 straipsnio 5 dalies), atliekant vertinimą ateityje būtų galima, užuot jį derinus prie valstybių narių įgyvendinimo planuose numatytų priemonių, numatyti tikėtiną į tuos planus įtrauktų priemonių poveikį.
Be to, jei nustatomas (ir EIAV modeliuojamas) didmeninių kainų formavimo netiesioginis suvaržymas pagal Elektros energijos reglamento 10 straipsnio 4 dalį, pagal EIAV metodiką (3 straipsnio 7 dalį) vertinimas turi apimti privalomą jautrumo analizę siekiant nustatyti, ar netiesioginiai kainų formavimo suvaržymai gali būti potencialiomis išteklių adekvatumo problemų priežastimis. Siekiant supaprastinimo, ši jautrumo analizė galėtų tapti neprivaloma.
4.1.6Pajėgumų sumažėjimo koeficientai
EIAV metodika (4 straipsnio 4 dalis) apima reikalavimus dėl tiekimo šaltinių prieinamumo. Turėtų būti suformuotas bendras požiūris į pajėgumų sumažėjimo koeficientų, taikytinų įvairioms technologijoms, nustatymą. Šie pajėgumų sumažėjimo koeficientai turėtų būti ENTSO-E viešai paskelbti (ACER vykdant priežiūrą).
4.1.7Reguliavimo apkrova ir energijos kaupimo indėlis
EIAV metodika (4 straipsnio 3 ir 5 dalys) apima reikalavimus, kaip modeliuoti reguliavimą apkrova ir energijos kaupimą. Vis dėlto įgyvendinant EIAV dar neskirta dėmesio lanksčioms neiškastinio kuro technologijoms. Vykstant energetikos pertvarkai ir vystantis jos verslo modeliui tampa svarbiau tikslinti EIAV įgyvendinimą siekiant skirti dėmesio lankstiems neiškastiniams ištekliams ir atsižvelgti į bet kokius išteklius, remiamus pagal lankstumo priemones (pvz., kad būtų geriau atspindimi kitimo suvaržymai pagal ekonominio skirstymo modelį, geriau atsižvelgiama į papildomų paslaugų pajamas 44 ekonominio gyvybingumo vertinimo tikslais, geriau įvertinami vietos ištekliai, pvz., šilumos siurbliai, elektrinių transporto priemonių skverbtis ir kt.), ir EIAV gali būti ne tik tinkamai atsižvelgiama į reguliavimo apkrova ir energijos kaupimo indėlį, bet ir aktualiai prisidedama prie lankstumo poreikių vertinimo, kad valstybėms narėms nereikėtų atlikti dvigubo darbo.
4.1.8Skaidrumas ir ryšiai su suinteresuotaisiais subjektais
EIAV metodikoje (9 ir 11 straipsniuose) jau nustatyti skaidrumo ir ryšių su suinteresuotaisiais subjektais reikalavimai. Turėtų būti toliau dedamos pastangos didinti skaidrumą. Pavyzdžiui, suinteresuotieji subjektai ir reguliavimo institucijos paprašė paskelbti EIAV rezultatus, iš kurių būtų matyti per valandą netiektos energijos skirstymas. Tokia informacija yra labai svarbi tam, kad valstybės narės ir suinteresuotieji subjektai suprastų, kiek stygiaus įvykis kelia didelę grėsmę tiekimo saugumui, ir ši informacija turėtų būti įtraukta į EIAV. Įvesties duomenys (EIAV metodikos 5 straipsnis), kurie nėra konkrečios valstybės narės duomenys, tačiau yra naudojami kaip numatytosios vertės įvairiose prekybos zonose pagal EIAV modelį (pvz., išteklių sąnaudų rodikliai, pajėgumų sumažėjimo koeficientai), turėtų būti ENTSO-E viešai paskelbti (ACER vykdant priežiūrą).
4.2. Pajėgumų mechanizmų patvirtinimo proceso Komisijoje supaprastinimas
Prieš teisėtai teikiant valstybės pagalbą pagal pajėgumų mechanizmą turi būti priimtas Komisijos sprendimas tai patvirtinti. Priimant sprendimą dėl valstybės pagalbos pagal nacionalinį pajėgumų mechanizmą, reikia įvertinti to mechanizmo suderinamumą su Elektros energijos reglamento (20–27 straipsnių) ir PKAAE gairių 4.8 skirsnio reikalavimais.
Kad būtų atsižvelgiama į valstybėms narėms susirūpinimą keliančius klausimus ir pajėgumų mechanizmai būtų patvirtinami greičiau, Komisija siūlo parengti supaprastintą valstybės pagalbos procedūrą pajėgumų mechanizmų projektams, kurie atitinka iš anksto nustatytus standartinius modelius, parengtus remiantis geriausia praktika, ir iš kurių dėl to galima tikėtis, kad konkurencijos iškraipymai bus ribojami. Ši supaprastinta procedūra bus pasiūlyta kaip naujos valstybės pagalbos sistemos, nurodytos pagal 2 kryptį komunikate „ES konkurencingumo kelrodis“ 45 , dalis.
Kad būtų galima atlikti reikalaujamą teisinį vertinimą pagal Elektros energijos reglamentą ir valstybės pagalbos taisykles ir pateikti reikiamų gairių dėl įprastai sudėtingų nacionalinių struktūrų, ši supaprastinta procedūra apimtų būtiną struktūrinių ypatumų aprašą. Sprendimas dėl valstybės pagalbos tebebūtų reikalingas pajėgumų mechanizmui patvirtinti, tačiau valstybių narių, kurios taiko supaprastintą procedūrą, diskusijos su Komisija galėtų vykti kur kas sparčiau.
Siūloma supaprastinta procedūra apimtų du įprasčiausius pajėgumų mechanizmų modelius (vienas iš jų – visos rinkos centrinių pirkėjų pajėgumų mechanizmai, kitas – strateginiai rezervai) ir pagrindiniai informacijos, kurią privalo pateikti valstybės narės, elementai būtų apibendrinti kontrolinio sąrašo forma.
Tais atvejais, kai valstybės narės numatomas pajėgumų mechanizmo modelis atitiktų visus kontrolinio sąrašo elementus, Komisija greitai priimtų sprendimą dėl valstybės pagalbos ir nereikėtų toliau svarstyti to modelio.
Šio supaprastinto proceso reikalavimai gali apimti tokius dalykus:
·valstybės narės gali taikyti supaprastintą procesą, jeigu jos, siekdamos įrodyti pagalbos schemos būtinumą, remiasi naujausia EIAV ataskaita (patvirtinta ACER). Kaip išdėstyta 4.1 punkte, EIAV metodika ateityje bus supaprastinta ir valstybėms narėms bus suteikta daugiau lankstumo pagrįsti savo pagalbos schemą remiantis EIAV.
·Siekdama dar labiau supaprastinti procesą, kad būtų paspartintas pajėgumų mechanizmo patvirtinimas, Komisija paprašys ACER apskaičiuoti visų valstybių narių prarastos apkrovos pamatinę vertę, remiantis šiuo metu turima patirtimi, kad būtų padidintas efektyvumas ir pagerintas skaičiavimo nuoseklumas. ACER taip pat turėtų paskelbti orientacinius sąnaudų rodiklius ES lygmeniu, atsižvelgdama į esamus naujo dalyvio kainos tyrimus ir geriausius prieinamus ekonominius tyrimus. Šios pamatinės vertės (kurios bus nedelsiant ACER paskelbtos) suteiks galimybę valstybėms narėms greitai nustatyti savo patikimumo standartus, jei jos nuspręs atsižvelgti į ACER skaičiavimus.
·Dėl bendro pajėgumų mechanizmų patvirtinimo proceso pažymima, kad valstybės narės, kurios dar nepatvirtino savo įgyvendinimo plano, gali pateikti savo planą Komisijai kur kas anksčiau nei savo siūlomą pagalbos schemą. Valstybės narės gali įgyvendinti siūlomas savo plane numatytas reformas lygiagrečiai pagalbos schemos įvedimui. Valstybėms narėms, kurios jau pateikė savo įgyvendinimo planą ir gavo Komisijos nuomonę, naujo įgyvendinimo plano parengti nereikia.
·Galiausiai, dėl šios schemos struktūros pažymima, kad ji turėtų atitikti būtiną struktūrinių ypatumų aprašą. Šią geriausią praktiką Komisija išsamiai išdėstys pasiūlyme dėl naujos valstybės pagalbos sistemos.
5.IŠVADA IR TOLESNI VEIKSMAI
Remdamasi su pajėgumų mechanizmų taikymu pagal Elektros energijos reglamento IV skyrių susijusios procedūros peržiūra, Komisija daro išvadą, kad kai kuriuos elementus galima racionalizuoti ir, tam tikromis sąlygomis, procedūrą galima supaprastinti.
Pagal Elektros energijos reglamento 69 straipsnio 3 dalį, Komisija ne vėliau kaip 2025 m. balandžio 17 d. pateikia pasiūlymus, kaip būtų galima atitinkamai supaprastinti pajėgumų mechanizmų vertinimo procesą.
Toks pasiūlymas išdėstytas Komisijos komunikato dėl valstybės pagalbos priemonių sistemos švarios pramonės kursui remti (valstybės pagalbos švarios pramonės kursui sistema (angl. Clean Industrial Deal State Aid Framework, CISAF) projekto I priede. Su valstybėmis narėmis bus konsultuojamasi dėl šio pasiūlymo prieš priėmimą.
Komisijos pozicija dėl šios ataskaitos nedaro poveikio jokiai kitai pozicijai, kurią ji gali priimti dėl bet kurios nacionalinės įgyvendinimo priemonės suderinamumo su ES teise.
Žr. Reglamento (ES) 2019/943 20 straipsnį ir 21 straipsnio 1 dalį.
Komisijos komunikatas „2022 m. valstybės pagalbos klimato ir aplinkos apsaugai ir energetikai gairės“, C/2022/481, OL C 80, 2022 2 18, p. 1.
Metodika, pagal kurią nustatoma prarastos apkrovos vertė (VoLL), naujo dalyvio kaina (CONE) ir patikimumo standartas: Microsoft Word – VOLL CONE RS – I priedas (europa.eu) .
Adekvatumo vertinimas yra elektros energijos sistemos pakankamumo esamiems ir numatomiems elektros energijos poreikiams tenkinti tyrimas.
Atliekant Europos išteklių adekvatumo vertinimą taikoma apskaičiavimo metodika: Microsoft Word – ERAA – I priedas (europa.eu) .
Tarpvalstybinio dalyvavimo pajėgumų mechanizmuose metodika: Microsoft Word – XBP CM – I priedas – techninės specifikacijos (europa.eu) .
Dažnai valstybės narės rinkos reformų plano projektą su Komisija aptaria dar prieš oficialiai jį pateikdamos – taip Komisijai yra lengviau greitai priimti nuomonę dėl plano.
Dažnai, prieš oficialiai pateikiant nacionalinių adekvatumo vertinimų ataskaitas, perdavimo sistemos operatoriai ir nacionalinės institucijos aptaria tuos vertinimus su ACER. Tai padeda ACER anksti nustatyti bet kokias su tomis ataskaitomis susijusias problemas, susijusias su prielaidomis, metodika ar kt.
Prarastos apkrovos vertės, naujo dalyvio kainos ir patikimumo standarto nustatymo metodika, Europos išteklių adekvatumo vertinimo metodika ir metodikos dėl tarpvalstybinio dalyvavimo pajėgumų mechanizmuose.
Galima rasti adresu https://www.acer.europa.eu/electricity/security-of-supply/monitoring-security-electricity-supply .
Tai du sprendimai dėl valstybės pagalbos, kuriais nurodyta iš dalies pakeisti Belgijos pagalbos schemą (bylų Nr. SA.54915 ir SA.104336 ).
Bylos Nr. SA.55604 .
Galima rasti adresu https://ec.europa.eu/info/law/better-regulation/have-your-say/initiatives/13668-Electricity-market-reform-of-the-EUs-electricity-market-design/public-consultation_lt .
Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Reform of Electricity Market Design“ (liet „Elektros energijos rinkos modelio reforma“), SWD(2023) 58 final, https://energy.ec.europa.eu/system/files/2023-03/SWD_2023_58_1_EN_autre_document_travail_service_part1_v6.pdf .
Žr. Forumo 2023 m. susitikimo išvadas: https://energy.ec.europa.eu/events/38th-meeting-european-electricity-regulatory-forum-2023-06-08_en?prefLang=lt . Žr. Forumo 2024 m. susitikimo išvadas: https://energy.ec.europa.eu/events/39th-european-electricity-regulatory-forum-2024-05-27_en?prefLang=lt
Galima rasti adresu https://energy.ec.europa.eu/system/files/2020-12/market_reform_plan_guidance_final_0.pdf .
Belgija, Bulgarija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Airija, Italija, Lietuva, Lenkija, Ispanija, Švedija (šiuo metu procesas atliekamas Estijoje).
Šis klausimas taip pat buvo iškeltas dviejuose praktiniuose seminaruose su valstybėmis narėmis, kurie buvo surengti 2023 m. birželio mėn.
acer.europa.eu/sites/default/files/documents/Publications/Security_of_EU_electricity_supply_2023.pdf
Belgija, Bulgarija, Čekija, Prancūzija, Ispanija, Portugalija (ACER 2024 m. elektros energijos tiekimo saugumo stebėsenos ataskaitos duomenys).
Estija, Belgija, Suomija ir Švedija (ACER 2024 m. elektros energijos tiekimo saugumo stebėsenos ataskaitos duomenys).
Tokios situacijos gali būti, pavyzdžiui, kelių tinklo elementų gedimas vienu metu, elektros energijos gamybai reikalingo kuro tiekimo sutrikimas, sumažėjęs užsienio ar vietos branduolinių elektrinių prieinamumas.
Vokietija, Airija, Italija ir Švedija (ACER 2024 m. elektros energijos tiekimo saugumo stebėsenos ataskaitos duomenys).
ACER 2021 m. elektros energijos tiekimo saugumo stebėsenos ataskaita, p. 8.
Taip yra dėl to, kad valstybės narės sprendimus dėl tyrimo struktūros ir susijusių rezultatų apdorojimo priėmė remdamosi keliais veiksniais.
Dėl reguliavimo apkrova kliūčių žr. ACER 2023 m. rinkos stebėsenos ataskaitą, dėl išteklių adekvatumo mechanizmų – žemėlapį „smartEN Map“: smarten.eu/wp-content/uploads/2022/01/the_smarten_map_2021_DIGITAL_final.pdf .
Santykinės jų užimamos dalys 2023 m. buvo atitinkamai apie 32 proc., 24 proc. ir 15 proc.
ACER 2023 m. elektros energijos tiekimo saugumo stebėsenos ataskaitos duomenimis, atsinaujinantieji energijos ištekliai (kiti nei hidroelektrinės) sudaro tik 6 GW, arba 3 proc., visų pajėgumų; reguliavimas apkrova sudaro 4 GW, o energijos kaupimo pajėgumai tebėra maži, 300 MW 2022 m.
ACER 2023 m. elektros energijos tiekimo saugumo stebėsenos ataskaita.
Menegatti, E., Meeus, L. (2024), „FSR Policy Brief: An easy fix to streamline capacity markets“ https://hdl.handle.net/1814/77492
ACER 2023 m. elektros energijos tiekimo saugumo stebėsenos ataskaita.
PKAAE gairių 348 punktas.
Su valstybėmis narėmis preliminariai konsultuotasi 2023 m. birželio mėn., kai Komisija surengė du praktinius seminarus valstybėms narėms, taip pat 2023 m. Romoje vykusiame Elektros energijos reguliavimo forumo susitikime.
Reglamentu (ES) 2024/1747 padidintas pajėgumų mechanizmų vaidmuo sprendžiant adekvatumo problemas. Taigi, šiuos patvirtintus pajėgumų mechanizmus apimantis variantas tampa aktualesnis negu variantas, kuriame į tuos mechanizmus neatsižvelgiama. Tuo būtų galima grįsti pastangas racionalizuoti metodiką.
https://www.eea.europa.eu/themes/climate/trends-and-projections-in-europe
Pavyzdžiui, pagal Valdymo reglamento 18 straipsnį.
Jos apima svarstomą politiką ir priemones, kurios, realiai tikėtina, gali būti priimtos.
Ekonominio gyvybingumo vertinimas turėtų būti pakeistas, kad būtų geriau atsižvelgta į pajamas, susijusias su naujais netaršiais lanksčiais ištekliais (įskaitant pajamas iš papildomų paslaugų rinkų). Tuo tikslu labai svarbu palaikyti glaudžius ryšius su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, suprantančiais realius šių technologijų verslo modelius.
Ekonominio skirstymo modeliavimu apskaičiuojamos įvairių išteklių pajamos ir sąnaudos, tada investicijos pakoreguojamos remiantis rezultatais ir vėl atliekamas skirstymas, o po to koreguojami pajėgumai ir kt., iki pasiekiama rinkos pusiausvyra.
Šios sistemos visiškai nemodeliuojamos, t. y. daroma prielaida, kad tarpzoniniai mainai su šiomis trečiosiomis šalimis nevyks.
Modeliuojant šias sistemas gaunami išoriniai tarpzoninių mainų su modeliuojamomis zonomis geriausi įverčiai.
Duomenis suteikia perdavimo sistemos operatoriai (PSO), turintys tiesioginių jungčių su tomis sistemomis, ir tie duomenys turėtų atspindėti numatomas rinkos sąlygas ir veiklos praktiką (įskaitant konkrečius prijungimo susitarimus).
Pagal EIAV metodiką (6 straipsnio 9 dalies b punktas) galima atsižvelgti į visus pajamų srautus, įskaitant pajamas iš papildomų paslaugų, kurios yra itin svarbios energijos kaupimo technologijoms ir reguliavimui apkrova. Turėtų būti nustatyta, kad į tai atsižvelgti privaloma.
2025 m. sausio 29 d., COM(2025) 30 final: eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52025DC0030 .