EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2025 03 03

COM(2025) 64 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Ketvirtoji švaraus oro apžvalga

1.Įvadas

Per pastaruosius dešimtmečius dėl ES švaraus oro teisės aktų ir bendrų veiksmų, kurių ėmėsi ES ir nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos, oro tarša ES sumažėjo. 2005–2024 m. labai sumažėjo išmetami penkių pagrindinių oro teršalų kiekiai. Tačiau oro kokybė tebekelia didelį susirūpinimą kalbant apie Europos piliečių sveikatą, visų pirma miestų teritorijose, kuriose taršos lygis vis dar viršija PSO rekomenduojamą lygį 1 , ir ekosistemų būklę.

ES oro kokybės gerinimo metodas apima veiksmus trijose srityse (arba yra grindžiamas trimis „ramsčiais“). Pirmasis ramstis yra peržiūrėtoje Aplinkos oro kokybės direktyvoje 2 nustatyti aplinkos oro kokybės standartai. Antrasis ramstis apima Nacionalinių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimų direktyvoje (toliau – NITKMĮ direktyva) 3 nustatytus nacionalinius išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimus dėl svarbiausių tarpvalstybiniu mastu pernešamų oro teršalų 4 . Trečiąjį ramstį sudaro teisės aktais nustatytos ES lygmens išmetamųjų teršalų normos, taikomos pagrindiniams taršos šaltiniams – nuo transporto priemonių ir laivų iki energetikos ir pramonės, – taip pat katilų ir krosnių ekologinio projektavimo reikalavimai. Tačiau nėra reguliuojama didžioji dalis ūkininkaujant išmetamų teršalų.

ES sustiprino visų trijų ramsčių veiksmus, taikydamasi prie naujų politikos ir mokslo pokyčių. Visų pirma, siekiant įgyvendinti Europos žaliąjį kursą ir ES nulinės taršos užmojį, kad aplinkoje nebūtų toksinių medžiagų, buvo peržiūrėta Aplinkos oro kokybės direktyva, kad į ją būtų įtraukti platesnio užmojo iki 2030 m. pasiektini aplinkos oro kokybės standartai, kurie padės ES ne vėliau kaip iki 2050 m. pasiekti nulinę oro taršą. Standartai yra labiau suderinti su Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atnaujintomis oro kokybės gairėmis dėl pagrindinių oro teršalų 5 . Šie platesnio užmojo aplinkos oro kokybės standartai reiškia, kad valstybės narės turės dar labiau sumažinti savo išmetamą oro teršalų kiekį.

Pagal antrąjį ramstį (NITKMĮ direktyvą) ES nuo 2022 m. kasmet atlieka atitikties 2020–2029 m. nacionaliniams išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimams, susijusiems su penkiais žalingiausiais tarpvalstybiniais oro teršalais, patikras. 2022 m. atlikus pirmąją atitikties patikrą pagal 2020 m. išmetamųjų teršalų duomenis buvo nustatyta, kad reikia imtis daug daugiau veiksmų, visų pirma sumažinti išmetamą amoniako kiekį.

Pagal trečiąjį ramsti išmetamųjų teršalų problemą siekiama spręsti jų susidarymo vietoje. Šiuo tikslu po trečiosios švaraus oro apžvalgos buvo užbaigtos kelios teisės aktų peržiūros 6 . Tai, be kita ko, naujoms motorinėms transporto priemonėms taikomos išmetamųjų teršalų normos „Euro 7“ 7 ; peržiūrėta Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyva 8 ir, svarbiausia, Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinys ir „REPowerEU“ iniciatyvos. Darbas, susijęs su kietojo kuro katilų ir vietinių patalpų šildytuvų ekologinio projektavimo kriterijų peržiūra, tebevyksta.

Šioje ketvirtojoje švaraus oro apžvalgoje vertinamos perspektyvos pasiekti 2030 m. ir vėlesniam laikui NITKMĮ direktyvoje nustatytus tikslus, susijusius su išmetamo oro teršalų kiekio mažinimu ir vėlesniu poveikiu oro kokybei, sveikatai, ekosistemoms ir ekonomikai. Papildant 2024 m. liepos mėn. paskelbtą antrąją NITKMĮ direktyvos įgyvendinimo ataskaitą 9 , joje pateikta ateities perspektyvomis grindžiama analizė. Ši analizė grindžiama pirmiau nurodytomis teisės aktų peržiūromis ir Komunikatu dėl 2040 m. ES klimato srities tikslo bei jo poveikio vertinimu 10 .

Ketvirtąja švaraus oro apžvalga tiesiogiai prisidedama prie Europos aplinkos agentūros (EAA) ir Jungtinio tyrimų centro (JRC) antrosios nulinės taršos tikslo įgyvendinimo stebėsenos ir perspektyvų ataskaitos 11 , nes joje analizuojama galimybė pasiekti du su švariu oru susijusius nulinės taršos veiksmų plano 12 tikslus. Šie tikslai:

-iki 2030 m. ES daugiau kaip 55 proc. sumažinti oro taršos poveikį sveikatai (išreikštą kaip pirmalaikės mirties atvejų skaičius) ir

-25 proc. sumažinti ekosistemų, kuriose oro tarša kelia grėsmę biologinei įvairovei, skaičių (palyginti su 2005 m.).

Galiausiai ketvirtojoje švaraus oro apžvalgoje pateikiama atnaujinta analizė, kuria bus remiamasi atliekant NITKMĮ direktyvos vertinimą, kuris turi būti užbaigtas iki 2025 m. pabaigos 13 , ir parodoma, kad išmetamo metano kiekio mažinimas naudingas ir klimatui bei oro kokybei.

2.Oro teršalų išmetimo padėtis ir oro kokybės būklė

2.1.Dabartinė oro teršalų išmetimo padėtis ir oro kokybės būklė

Bėgant laikui ES sumažino išmetamus pagrindinių oro teršalų kiekius, nors ir labai skirtingu tempu, priklausimai nuo teršalų rūšies. Kaip parodyta 1 diagramoje, nuo 2005 m. ES jau sumažino išmetamą SO2 kiekį daugiau kaip 80 proc., NOx – 50 proc., o NMLOJ ir KD2,5 – daugiau kaip 30 proc. Tačiau išmetamas amoniako (NH3) kiekis, kurio daugiau kaip 90 proc. išmetama žemės ūkio sektoriuje, tebekelia nerimą ir išlieka toks pat, o per pastaruosius metus kai kuriose valstybėse narėse net padidėjo.

1 diagrama. ES 27 valstybių narių išmetamųjų teršalų kiekio tendencija 2005–2022 m. (proc., palyginti su 2005 m. lygiu)

Šaltinis: Europos aplinkos agentūra , remdamasi valstybių narių išmetamųjų oro teršalų apskaitomis.

Nors apskritai oro tarša sumažėjo, taršos poveikis sveikatai ir ekosistemoms tebėra problemiškas. 2022 m. dauguma ES miestų teritorijose gyvenančių žmonių patyrė tokio lygio oro taršą, kuri buvo kenksminga jų sveikatai 14 . EAA nustatė, kad iš aplinkos veiksnių oro tarša Europoje vis dar kelia didžiausią pavojų sveikatai ir daro neproporcingai didelį poveikį jautrioms ir pažeidžiamoms socialinėms grupėms 15 . Todėl kova su oro tarša taip pat yra teisingumo ir lygybės klausimas.

Apie 239 000 pirmalaikės mirties atvejų ES kasmet įvyksta dėl smulkiųjų kietųjų dalelių poveikio, 70 000 – dėl ozono ir 48 000 – dėl azoto dioksido poveikio 16 . EAA taip pat apskaičiavo, kad 2022 m. 73 proc. ES ekosistemų taršos lygis viršijo kritinę eutrofikacijos apkrovą. Didelę dalį miškų ir žemės ūkio ekosistemų paveikė pažemio ozono koncentracija, kuri viršijo slenkstines vertes, todėl nukentėjo augmenija ir derlius 17 .

2.2.ES švaraus oro teisės aktų laikymasis

Peržiūrėjusi valstybių narių 2022 m. pateiktas 2020 m. išmetamųjų teršalų apskaitas 18 , Komisija padarė išvadą, kad 14 valstybių narių neįvykdė nustatytų bent vieno teršalo kiekio mažinimo įsipareigojimų. Vienuolikoje iš šių valstybių narių vienas teršalų, kurių išmetama per daug, yra amoniakas. Todėl Komisija keturiolikai valstybių narių išsiuntė oficialius pranešimus dėl 19 atvejų, kai nesilaikyta teisės aktų 19 . Remdamasi 2023 m. atliktu atitikties vertinimu, Komisija 2023 m. lapkričio mėn. išsiuntė papildomus oficialius pranešimus ir pagrįstas nuomones 20 . Iš 2024 m. apskaitų matyti, kad padėtis šiek tiek pagerėjo, nors su reikalavimų dėl amoniako laikymosi padėtis tebėra sudėtinga, nes aštuonios valstybės narės vis dar nevykdo savo įsipareigojimo sumažinti išmetamą jo kiekį 21 .

Iš valstybių narių 2024 m. pateiktų 2022 m. išmetamųjų teršalų duomenų matyti, kad kelios valstybės narės turi imtis daug griežtesnių veiksmų mažinti kelių išmetamųjų teršalų kiekį, kad įvykdytų platesnio užmojo išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimus 2030 m. ir vėliau. Iš EAA analizės 22 matyti, kad 2022–2030 m. laikotarpiu atitinkamai 8 ir 5 valstybės narės išmetamą KD2,5 ir NOx kiekį turi sumažinti daugiau kaip 30 proc. Atitinkamai 8 ir 10 valstybių narių išmetamą NMLOJ ir amoniako kiekį 2022–2030 m. laikotarpiu turi sumažinti daugiau kaip 10 proc.

Valstybės narės savo kovos su oro tarša politiką ir priemones išdėsto nacionalinėse oro taršos kontrolės programose 23 . NITKMĮ direktyvoje reikalaujama, kad valstybės narės atnaujintų savo programas ne rečiau kaip kas ketverius metus arba dažniau 24 , jei iš naujausių apskaitos arba prognozuojamų išmetamųjų teršalų kiekio duomenų matyti, kad jos neįvykdys išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimų. Antrojoje Komisijos NITKMĮ direktyvos įgyvendinimo ataskaitoje 25 apibendrinamas valstybių narių pateiktų nacionalinių oro taršos kontrolės programų vertinimas.

Kalbant apie aplinkos oro kokybės direktyvų laikymąsi, 2025 m. sausio mėn. buvo nagrinėjamos 25 pažeidimų bylos, nes 16 valstybių narių netinkamai taikė Aplinkos oro kokybės direktyvą. Tiek ES Teisingumo Teisme, tiek nacionaliniuose teismuose vykstantys procesai patvirtina, kad daugeliu atvejų oro kokybės planai buvo nepakankami ir (arba) buvo priimtos nepakankamos priemonės oro taršai mažinti.

3.NITKMĮ direktyvos įgyvendinimas

3.1.Teisės aktų ir politikos konteksto pokyčiai

Po to, kai buvo paskelbta trečioji švaraus oro apžvalga, Taryba ir Parlamentas užbaigė teisėkūros darbą, susijusį su visais dokumentais dėl 2021 m. Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio, kuriuo buvo padidinti ES užmojai iki 2030 m. išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Užmojai buvo dar labiau padidinti paskelbus planą „REPowerEU“ 26 , kuriuo siekiama panaikinti ES priklausomybę nuo dujų, naftos ir anglių importo iš Rusijos.

2024 m. vasario mėn. Europos Komisija paskelbė komunikatą dėl 2040 m. ES klimato srities tikslo ir prie jo pridėtą poveikio vertinimą ir rekomendavo grynąjį ES išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 2040 m. sumažinti 90 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Atliekant modeliavimą, kuriuo grindžiama ši ketvirtoji švaraus oro apžvalga, atsižvelgta į ES energetikos sistemos raidą pagal to poveikio vertinimo S3 scenarijų, apibūdinančio, kokia trajektorija į priimtiniausią tikslą reikia mažinti išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Platesnio užmojo energetikos ir klimato politika paprastai naudinga ir oro kokybei, nes ją įgyvendinant mažinamas išmetamas pagrindinių oro teršalų (KD2,5, NOx ir SO2) kiekis 27 .

Kalbant apie transporto sektoriaus išmetamų teršalų kiekį, ketvirtosios švaraus oro apžvalgos analizė grindžiama priimtomis išmetamųjų teršalų normomis „Euro 7“ ir apima peržiūrėtas siektinas lengvųjų automobilių, sunkvežimių ir kitų sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio normas.

Galiausiai į šią ketvirtąją švaraus oro apžvalgą įtraukti pakeitimai, padaryti peržiūrėtoje Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvoje (PITD). Modeliuojant daroma prielaida, kad laikomasi bent išmetamųjų teršalų kiekio viršutinės ribos, siejamos su išvadomis dėl geriausių prieinamų gamybos būdų (su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai) 28 . Atsižvelgiant į PITD peržiūros rezultatus, reikėjo panaikinti kai kuriuos trečiojoje švaraus oro apžvalgoje atliktus modelio pakeitimus, pvz., pasiūlymą įtraukti didelius galvijų ūkius.

3.2.Galimybės įvykdyti NITKMĮ direktyvoje nustatytus išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimus

Remiantis ketvirtosios švaraus oro apžvalgos rezultatais, 2030 m. tik keturios valstybės narės 29 įvykdys visus savo išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimus pagal šiuo metu galiojančias nacionalines priemones ir ES teisės aktus, taip pat nurodytuosius politikos konteksto pokyčius. Toks bazinis politikos scenarijus 30 . Visos kitos valstybės narės privalo imtis papildomų priemonių, kad įvykdytų savo įsipareigojimus. Visų pirma reikia imtis veiksmų sumažinti išmetamą amoniako kiekį, nes šį kiekį iki 2030 m. turi sumažinti 21 valstybė narė. 1 lentelėje nurodytos valstybės narės, kurios, kaip prognozuojama, neįvykdys išmetamo atskirų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimų. Šie ateities perspektyvomis grindžiami modeliavimo rezultatai patvirtina EAA analizuojamų duomenų tendenciją (žr. 2.2 skirsnį).

2025 m. išmetamųjų teršalų kiekio modeliavimas ir tai, kaip valstybės narės laikosi linijinės mažinimo trajektorijos 31 pagal platesnio užmojo 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimus, rodo, kad tik aštuonios valstybės narės 32 pajėgs tinkamai sumažinti visų penkių teršalų kiekį. Visos kitos valstybės narės turi imtis skubių veiksmų, visų pirma mažinti išmetamą amoniako kiekį. Apskaičiuota, kad 17 valstybių narių 2025 m. nebus linijinėje amoniako kiekio mažinimo trajektorijoje. Jei naudotųsi visomis turimomis techninėmis priemonėmis 33 , visos valstybės narės galėtų įvykdyti savo 2030 m. įsipareigojimus, išskyrus vieną valstybę narę dėl NH3.

Analizė patvirtino, kad NH3 kiekio reikalavimų laikymosi perspektyvos veikiau kelia nerimą. Į tai buvo atkreiptas dėmesys ir ankstesnėse apžvalgose. Nuo tada, kai buvo paskelbta trečioji apžvalgos ataskaita, padaugėjo šalių, kurios greičiausiai neįvykdys KD2,5 kiekio mažinimo įsipareigojimų. Tai galima paaiškinti tuo, kad pagal naują į GAINS modelį įtrauktą informaciją apie įrenginių struktūrą, medienos ir anglių sunaudojimą ir išmetamųjų teršalų faktorius gyvenamųjų namų sektoriuje apskaičiuotas didesnis deginant kietąjį kurą (biomasę ir anglis) išmetamas ŠESD kiekis.

1 lentelė. Valstybės narės, kurios, kaip prognozuojama, neįvykdys išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimų

Scenarijus	Metai	NH3	NMLOJ	NOx	KD2.5	SO2
Bazinis scenarijus	2025	BG, CZ, DK, DE, IE, ES, FR, HR, LV, LU, HU, NL, PL, PT, SK, SI, SE	LT	LT, RO	CZ, HU, PL, RO, SI	–
Bazinis scenarijus	2030	BE, BG, CZ, DK, DE, IE, ES, FR, HR, CY, LV, LU, HU, NL, AT, PL, PT, RO, SK, SI, SE	LT, HU, SI	MT, RO	CZ, DK, CY, ES, HU, PT, RO, SI	–
Visos techninės priemonės	2030	NL	–	–	–	–

Šaltinis: parengta pagal 2025 m. IIASA modeliavimo rezultatus.

Pastaba. 2025 m. vertinimas atliekamas pagal linijinę mažinimo trajektoriją, kaip paaiškinta 31 išnašoje. „–“ – prognozuojama, kad visos valstybės narės pasieks nustatytus tikslus.

3.3.Išmetamųjų teršalų, kuriems taikoma NITKMĮ direktyva, sąrašo išplėtimas

Vykdant modeliavimą, kuriuo grindžiama ši švaraus oro apžvalga, vadovaujamasi nauju požiūriu į išmetamus kondensuojamų kietųjų dalelių kiekius. Tai išmetamieji teršalai, kurie iš pradžių yra garų pavidalo (kamino viduje arba netoli jo), o išleidžiami į aplinkos orą virsta kietosiomis dalelėmis. Svarbu įtraukti šiuos išmetamuosius teršalus, nes jie daro neigiamą poveikį oro, kuriuo kvėpuojame, kokybei. Ypač namų šildymo sektoriuje kondensuojamų kietųjų dalelių kiekis yra didelis ir, kaip apskaičiuota, maždaug toks pat, kaip išmetamas filtruojamų dalelių kiekis. Neseniai patobulinus oficialias besikondensuojančių teršalų išmetimo ataskaitas 34 , bazinio modelio struktūroje dabar pradėta nuosekliai vaizduoti, kuri išmetamų kietųjų dalelių dalis atsiranda kondensacijos būdu, sukūrenus medieną ir anglis gyvenamųjų namų sektoriuje 35 .

Atliekant jautrumo analizę buvo išbandytos alternatyvios prielaidos, taip siekiant įvertinti, kas pasikeistų įtraukus tik filtruojamas kietąsias daleles arba taikant didesnių išmetamųjų teršalų faktorių, kuriais atsižvelgiama į netinkamus deginimo būdus, rinkinį. Kad ir katra iš šių prielaidų būtų taikoma, išmetamo KD2,5 kiekio mažinimo įsipareigojimų įvykdymo perspektyvos išlieka beveik tokios pačios 36 , tačiau bendras išmetamųjų teršalų kiekis, apie kurį pranešama, keičiasi priklausomai nuo taikomo konkretaus išmetamųjų teršalų faktoriaus.

Dar vienas realiomis sąlygomis išmetamų teršalų modeliavimo patobulinimas – įtraukti žemės ūkio sektoriuje išmetamų NOX ir NMLOJ kiekiai. Šie išmetamųjų teršalų šaltiniai neįtraukiami į atitikties patikras pagal NITKMĮ direktyvą 37 , nes nustatant įsipareigojimus trūko pakankamai patikimų duomenų. Remiantis naujesniais duomenimis, šią informaciją dabar galima įtraukti į modelius. Iš tiesų, jei šie išmetamųjų teršalų kiekiai būtų įtraukiami, prognozuojami kelių valstybių narių reikalavimų įvykdymo rezultatai pasikeistų.

Įtraukus žemės ūkio sektoriuje išmetamą NOx kiekį, perspektyvos laikytis 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimų pagal bazinį scenarijų pablogėja. Numatoma, kad reikalavimų nesilaikančių valstybių narių skaičius padidės nuo dviejų (MT, RO) iki aštuonių (DK, FR, HU, IE, LT, MT, RO, SE). Įtraukus žemės ūkio sektoriuje išmetamą NMLOJ kiekį, reikalavimų nesilaikymo perspektyvos pagal 2030 m. bazinį scenarijų taip pat pablogėja: nuo trijų valstybių narių (HU, LT, SI) iki šešių valstybių narių (HU, IE, LT, LU, SI, ES). Tai rodo, kad, nors šiuo metu pagal NITKMĮ direktyvą to nereikalaujama, keliose valstybėse narėse reikia imtis papildomų veiksmų, kad būtų galima išnaudoti visas šio sektoriaus galimybes sumažinti oro taršą.

4.Su švariu oru susijusios nulinės taršos tikslų įgyvendinimo perspektyvos

4.1.ES 2030 m. švaraus oro tikslai nulinės taršos veiksmų plane

Nulinės taršos veiksmų plane iki 2030 m. numatyti du su švariu oru susiję ES lygmens tikslai:

1)palyginti su 2005 m. duomenimis, daugiau kaip 55 proc. sumažinti oro taršos poveikį sveikatai (išreikštą pirmalaikių mirčių skaičiumi);

2)25 proc. sumažinti ES ekosistemų teritoriją, kurioje dėl oro taršos kyla grėsmė biologinei įvairovei, t. y. sumažinti ekosistemų teritorijas, kuriose azoto iškritų lygiai viršija kritines apkrovas (palyginti su 2005 m. duomenimis).

Pagal trečiojoje švaraus oro apžvalgoje apibendrintą analizę, ES pagal bazinį scenarijų šiuo metu gali pasiekti nulinės taršos tikslą sumažinti poveikį sveikatai. Atlikus šią analizę apskaičiuota, kad nuo 2005 iki 2030 m. pirmalaikių mirčių skaičius turėtų sumažėti 62 proc. Tačiau ES vėluoja pasiekti ekosistemos tikslą: numatoma, kad nuo 2005 iki 2030 m. teritorijų, kurioms gresia pavojus, plotas sumažės tik 19 proc. 38

4.1.1.Su sveikata susijęs tikslas ir bendras poveikis sveikatai pagal scenarijus

Oro teršalų foninė koncentracija ir poveikis gyventojams

Net ir pagal bazinį scenarijų numatoma, kad teršalų koncentracija bėgant laikui mažės ir prognozuojama, kad iki 2030 m. labai mažai ES vietovių KD2,5 koncentracija viršys 20 µg/m3. Tačiau prognozuojama, kad didelėse teritorijose taršos koncentracijos lygis 2030 m. ir net 2050 m. vis dar viršys šiuo metu rekomenduojamą PSO oro kokybės orientacinę normą – 5 µg/m3.

Foninės koncentracijos lygius pavertus poveikiu ES gyventojų sveikatai, matyti, kad, vietovėse, kuriose oras švarus, gyvenančių žmonių skaičius turėtų gerokai padidėti. Nors tai būtų reikšmingas pagerėjimas, reikia taikyti tolesnes politikos priemones, kad iki 2050 m. būtų apribotas neigiamas poveikis ir visų kitų (maždaug) pusės ES gyventojų, kuriuos vis dar veiks 2021 m. PSO gairėse nustatytas ribas viršijanti tarša, sveikatai.

Kaip matyti iš 2 diagramos, atskirų šalių rezultatai skiriasi, nors prognozuojama, kad tiek foninė koncentracija, tiek taršos poveikį patiriančių gyventojų dalis nuolat mažės. Iš šios diagramos taip pat matyti, kad pagal scenarijų, grindžiamą prielaida, kad visos valstybės narės įvykdys savo išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimus, kai kurios šalys iki 2030 m. dar labiau pagerins padėtį.

2 diagrama. ES 27 valstybių narių gyventojai, kuriuos veikia skirtinga KD2,5 koncentracija

Šaltinis: 2025 m. IIASA duomenys.

Pastaba. EMTT – scenarijus, kuriuo remiantis daroma prielaida, kad visos valstybės narės įvykdys savo išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimus. MTĮM – visų techninių priemonių scenarijus, t. y. maksimalus techniškai įgyvendinamas mažinimas.

Šiuo metu dauguma ES gyventojų (97 proc.) gyvena teritorijose, kuriose NO2 taršos lygis nesiekia dabartinės ES nustatytos 40 μg/m3 ribos, o beveik 60 proc. gyvena teritorijose, kuriose 2025 m. nustatytas taršos lygis nesiekia PSO gairėse nurodytos 10 μg/m3 ribos. Prognozuojama, kad iki 2030 m. šis rodiklis pagal visus scenarijus padidės iki daugiau kaip 70 proc., o įgyvendinus visas technines priemones – iki daugiau kaip 80 proc. Pagal visus scenarijus numatoma, kad iki 2050 m. gerokai daugiau kaip 95 proc. ES gyventojų gyvens teritorijose, kuriose NO2 tarša bus mažesnė už PSO rekomenduojamą lygį.

Pirmalaikės mirtys ir nulinės taršos tikslo įgyvendinimas

Prognozuojama, kad iki 2030 m. ir iki 2050 m. pirmalaikių mirčių 39 dėl KD2,5 poveikio skaičius, palyginti su 2005 m. duomenimis, sumažės maždaug 62–79 proc. pagal visus scenarijus (įskaitant ir bazinį scenarijų). Pirmalaikių mirčių skaičius mažės šiek tiek greičiau, jei šalys įvykdys savo išmetamo teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimus, o šis pokytis bus žymiai spartesnis, jeigu jos imsis visų techninių priemonių.

Jei taikant visas į bazinį scenarijų įtrauktas politikos priemones bus pasiekti numatyti rezultatai, 2030 m. ES su pakankama atsarga turėtų pasiekti sveikatos srities nulinės taršos tikslą. Šis tikslas suformuluotas ES lygmeniu, tačiau tai taip pat reiškia, kad pirmalaikių mirčių skaičius daugumoje atskirų valstybių narių sumažės ne mažiau kaip 55 proc.

3 diagrama. Pirmalaikės mirties atvejai, susiję su bendros KD2,5 koncentracijos poveikiu ES 27 valstybėse narėse, tūkst. atvejų per metus

Šaltinis: 2025 m. IIASA duomenys.

Pastaba. Pažymėti 55 proc. reiškia nulinės taršos tikslą. Vertinami tik antropogeniniai KD2,5 šaltiniai, atsižvelgiant į tai, kaip buvo nustatytas nulinės taršos tikslas.

Nors vertinant absoliučiais skaičiais 40 iš šios prognozės matyti, kad pagal bazinį scenarijų būtų galima pasiekti reikšmingą pagerėjimą, vis dėlto numatoma, kad 2030 m. pirmalaikių mirčių dėl KD2,5 poveikio skaičius sieks 220 000. Jeigu būtų taikomos visos techninės priemonės, pirmalaikės mirties atvejų skaičių būtų galima sumažinti daugiau kaip 37 000.

Prognozuojama, kad pagal 2030 m. bazinį scenarijų pirmalaikių mirčių dėl NO2 poveikio skaičius sieks apie 68 000. Jeigu būtų taikomos visos techninės priemonės, mirties atvejų skaičių būtų galima sumažinti daugiau kaip 11 000. 2030–2050 m. su NO2 poveikiu susijusių pirmalaikių mirčių skaičius turėtų sumažėti daugiau kaip perpus. Prognozuojama, kad pagal bazinį scenarijų dėl pažemio ozono poveikio 2030 m. įvyks apie 65 100 pirmalaikių mirčių 41 , ir šis skaičius pagal skirtingus scenarijus ir laikui bėgant mažai skirsis.

4.1.2.Su ekosistemomis susijęs tikslas ir bendras poveikis ekosistemoms

Oro tarša daro poveikį ekosistemų būklei dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir ozono. Iš modeliavimo rezultatų 42 matyti, kad bėgant laikui rūgštėjimas gerokai sumažėjo: pagal bazinį scenarijų iki 2030 m. mažiau kaip 3 proc. ES ekosistemų teritorijų patirs neigiamą poveikį dėl kritines apkrovas viršijančio rūgščiojo lietaus, palyginti su 15 proc. 2005 m. Tai rodo per pastaruosius dešimtmečius jau pasiekto reikšmingo išmetamo SO2 kiekio sumažinimo naudą. Nauda būtų dar didesnė, jei visos valstybės narės įvykdytų savo išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimus arba imtųsi visų techninių priemonių.

Remiantis ankstesnėmis apžvalgomis, vertinant oro taršos poveikį eutrofikacijai 43 padėtis yra kur kas prastesnė. Tai susiję su dabartine prognoze, kad ES nepasieks nulinės taršos ekosistemų tikslo, jei bus vykdoma tik bazinio scenarijaus politika. Pagal šį scenarijų 2030 m. 69 proc. ES ekosistemų vis dar patirs neigiamą eutrofikacijos poveikį (palyginti su 86 proc. 2005 m.). Esant bazinio scenarijaus sąlygoms, saugomos teritorijos 2030 m. ir toliau patirs didelį neigiamą poveikį – eutrofikacijos poveikis būtų juntamas 60 proc. tinklo „Natura 2000“ teritorijų (palyginti su 78 proc. 2005 m.). Jeigu būtų imtasi visų techninių priemonių, nuo eutrofikacijos kenčiančių ES ekosistemų dalis iki 2030 m. sumažėtų iki 59 proc. (ir iki 49 proc. tinklo „Natura 2000“ teritorijose).

4 diagrama. ES 27 valstybių narių ekosistemos, kuriose eutrofikacija viršija kritines apkrovas

Šaltinis: 2025 m. IIASA duomenys.

Pastaba. Pažymėta 25 proc. eilutė reiškia nulinės taršos tikslą.

Siekiant įvertinti ekonomiškai efektyvų priemonių rinkinį, kurio reikia, kad ES lygmeniu būtų pasiektas 25 proc. sumažinimo tikslas, buvo taikomas GAINS modelis (žr. 4 diagramoje pateiktą NTVP (nulinės taršos veiksmų plano) scenarijų). Tai galima pasiekti visose valstybėse narėse imantis papildomų priemonių amoniako išmetimui apriboti (amoniakas yra didžiausią poveikį ekosistemoms darantis oro teršalas). Taikant šias priemones būtų sprendžiama teršalų, išmetamų naudojant galvijų mėšlą, (visų pirma mėšlu tręšiant laukus) problema, o vėliau būtų taikomos priemonės, skirtos sumažinti teršalų, išmetamų naudojant mineralines trąšas ir veisiant kiaules bei naminius paukščius, kiekį.

Iš viso ES 27 valstybių narių lygmeniu išmetamą amoniako kiekį šios priemonės 2030 m. sumažintų 14 proc., palyginti su baziniu scenarijumi, ir kartu būtų pasiektas nulinės taršos tikslas eutrofikacijos srityje. Priėmus šias priemones taip pat gerokai padidėtų galimybės įvykdyti NITKMĮ direktyvoje nustatytus išmetamo amoniako kiekio mažinimo įsipareigojimus, o 2030 m. išmetamo kiekio mažinimo įsipareigojimų neįvykdytų mažiau valstybių narių (ne 21, o 7).

NITKMĮ direktyvoje šios priemonės minimos kaip privalomos arba savanoriškai taikomos priemonės 44 . Per dabar vykdomą NITKMĮ direktyvos vertinimą Komisija nustatys, ar šių priemonių sąrašas ir jų privalomumas ar savanoriškumas vis dar yra priimtini. Komisija taip pat atsižvelgs į atitinkamas išvadas, kurios bus padarytos po šiuo metu vykdomos Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos rekomendacinio pobūdžio dokumento dėl amoniako išmetimo vykdant žemės ūkio veiklą prevencijos ir išmetamo kiekio mažinimo peržiūros 45 . Tuo tarpu valstybės narės, visų pirma šalys, kurioms sunku vykdyti šiuo metu nustatytus arba planuojamus išmetamo amoniako kiekio mažinimo įsipareigojimus, primygtinai raginamos paspartinti klimato kaitos švelninimo priemonių įgyvendinimą ir:

–priimti nacionalinės teisės aktus, pagal kuriuos tam tikra žemės ūkio praktika taptų privaloma;

–skatinti šią praktiką komunikacijos ir informuotumo didinimo kampanijomis, be kita ko, pagal bendrą žemės ūkio politiką konsultuojant ūkius.

Šios pastangos turėtų būti integruoto požiūrio į azotą, visų pirma žemės ūkyje, dalis, ir apimti priemones, skirtas kovai su vandens ekosistemų eutrofikacija, sukeliama dėl nitratų išplovimo ir nutekėjimo iš ūkininkaujamų laukų ir dėl gėlo vandens išteklių, įskaitant požeminius vandenis, taršos. Šiuo metu Komisija atlieka Nitratų direktyvos vertinimą ir pagal jį spręs dėl tolesnių veiksmų poreikio. Vertinimą ji planuoja paskelbti 2025 m. antrąjį pusmetį.

Tikimasi, kad įgyvendinus Reglamentą dėl gamtos atkūrimo 46 bus dedama papildomų pastangų mažinti taršos poveikį ekosistemoms ir didinti bendras ekosistemų atsparumą. Atkuriant miestų ekosistemas taip pat galima imtis gamtos procesais grindžiamų sprendimų mažinti miesto oro taršos poveikį žmonių sveikatai.

4.2.Ekonominis poveikis

Oro tarša daro didelį ekonominį poveikį. Rinkos kainos neatspindi didžiosios dalies poveikio, visų pirma tiesioginio taršos poveikio sveikatai. Išlaidų taip pat patiriama dėl oro taršos žalos ekosistemoms (be kita ko, žemės ūkio paskirties žemei ir miškams) ir medžiagoms. Oro tarša taip pat turi netiesioginį poveikį, be kita ko, atneša tam tikrus makroekonominius padarinius, kuriuos rinkos kainos atspindi. Todėl oro taršos mažinimo priemonių kaštai turėtų būti vertinami atsižvelgiant į šių priemonių naudą visuomenei, šiai naudai suteikus piniginę vertę 47 .

Pagal bazinį scenarijų apskaičiuota, kad dėl oro taršos padaryta žala sveikatai iki 2030 m. kasmet sieks 290–950 mlrd. EUR. Apskaičiuota, kad iki 2050 m. ji sumažės iki 191–745 mlrd. EUR 48 , nes oro taršos poveikis gyventojams mažės. Vertinant tik oro taršos lygio, viršijančio 2021 m. PSO gairėse nustatytą rekomenduojamą lygį, poveikį, apskaičiuota, kad iki 2030 m. žala sveikatai sieks 105–347 mlrd. EUR per metus. Apskaičiuota, kad iki 2050 m. ši žala sumažės iki 35–124 mlrd. EUR. Pagal scenarijų, kai imamasi visų techninių priemonių, prognozuojama, kad, palyginti su baziniu scenarijumi, iki 2030 m. žala sveikatai dėl PSO rekomenduojamą lygį viršijančio poveikio sumažės daugiau kaip trečdaliu.

Dėl oro taršos padarytos žalos ekosistemoms 49 ekonominiai kaštai 2030 m. sieks nuo 3,7 iki 11,0 mlrd. EUR. Prognozuojama, kad iki 2050 m. ši suma sumažės tik nežymiai – iki 3,3–9,9 mlrd. EUR, nes pagal bazinį scenarijų tinklo „Natura 2000“ teritorijų, kuriose vyksta eutrofikacija, skaičius taip pat sumažės tik nežymiai. Apskaičiuota, kad 2030 m. pagal bazinį scenarijų pasėliams ir miškams padaryta žala atitinkamai sieks nuo 13,0 iki 18,0 mlrd. EUR, o jeigu bus priimtos visos techninės priemonės, sumažės tik nežymiai. Taip bus todėl, kad, vertinant tik ES klimato kaitos švelninimo veiksmus, šiek tiek pagerės ozono, kuris yra žalingas žemės ūkiui ir miškams, lygis (žr. kitą skirsnį). Apskaičiuota, kad pagal bazinį scenarijų dėl oro taršos padarytos žalos medžiagoms ekonominiai kaštai 2030 m. pasieks 742 mln. EUR, o 2050 m. sumažės iki 384 mln. EUR.

Prognozuojama, kad pagal skirtingus scenarijus, palyginti su dabartine politika, su rinka nesusijusi nauda bus skirtingo dydžio ir taip pat skirsis papildomi reikiamų taršos mažinimo priemonių kaštai. Atlikus šiame dokumente vertinamų scenarijų kaštų ir naudos analizę buvo nustatyta, kad, palyginti su baziniu scenarijumi, gaunama grynoji tiesioginė nauda (nauda atėmus kaštus).

Oro taršos valdymo priemonės ir jų teigiamas poveikis oro kokybei taip pat turi platesnį makroekonominį poveikį 50 , kurį galima stebėti rinkoje. Dėl taršos mažinimo priemonių vienuose sektoriuose patiriama išlaidų, kituose atsiranda verslo galimybių, o oro kokybė turi įtakos darbo jėgos našumui ir augalininkystės produkcijai, taigi ir visai ekonomikai. Remiantis naujausiomis prielaidomis dėl poveikio darbo našumui 51 , pagal visus scenarijus, pagal kuriuos užtikrinamas švaresnis oras, ES BVP 2030 m. padidėtų, palyginti su baziniu scenarijumi (tai pasakytina ir apie 2040 m., ir apie 2050 m., žr. 5 diagramą).

5 diagrama. Švaraus oro politikos scenarijų makroekonominis poveikis rinkai, ES BVP pokytis procentais, palyginti su baziniu scenarijumi

Šaltinis: 2025 m. IIASA duomenys, pagrįsti JRC modeliavimu pagal EBPO 2019 m. prielaidas dėl darbo našumo.

Iš to matyti, kad taršos mažinimo priemonės turi didžiausią teigiamą ekonominį poveikį. Didžiausias grynasis poveikis būtų pasiektas pagal scenarijų, kai imamasi visų techninių priemonių (+0,24 proc.), o poveikis pagal 2030 m. scenarijus, pagal kuriuos įgyvendinami išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimai ir nulinės taršos tikslai, būtų mažesnis. Iš poveikio pasiskirstymo pagal sektorius matyti, kad, palyginti su baziniu scenarijumi, tik gyvulininkystės sektoriuje šiek tiek sumažėtų produkcija (mažiau nei 2 proc.).

5.Švaraus oro ir klimato politikos veiksmų papildoma nauda mažinant išmetamą metano ir juodosios anglies kiekį

NITKMĮ direktyvoje pripažįstamas ryšys tarp oro taršos ir metano bei juodosios anglies, t. y. dviejų pagrindinių trumpaamžių atmosferos teršalų. Valstybės narės turi pranešti apie nacionaliniu mastu išmetamą juodosios anglies kiekį, kai turi duomenų. Šiuo metu tai daro visos valstybės narės, išskyrus dvi. Komisija svarsto metano išmetimą atlikdama NITKMĮ direktyvos vertinimą ir analizuoja, ar dėl to, kad ją priimdamos abi teisėkūros institucijos nusprendė metano nepriskirti reglamentuojamiems oro teršalams, sumažėjo galima sinergija su klimato ir kita politika.

Metanas yra ir stiprus atmosferos teršalas, ir pažemio ozono pirmtakas. Antropogeninės kilmės metanas išmetamas ES daugiausia žemės ūkio (56 proc.), atliekų (24 proc.) ir energetiko (16 proc.) 52 sektoriuose. 2024 m. įsigaliojo ES reglamentas dėl energetikos sektoriuje išmetamo metano kiekio mažinimo 53 . Šis reglamentas, be kita ko, taikomas žaliai naftai, gamtinėms dujoms ir anglims. Reglamente numatytos kelios priemonės, kurias taikant kartu bus galima pagerinti ES išmetamo metano kiekio matavimo ir ataskaitų teikimo procesus; sumažinti ES išmetamą metano kiekį taikant privalomas taršos mažinimo priemones; užsitikrinti skaidresnę informaciją apie ES ir visame pasaulyje išmetamą metano kiekį ir skatinti ES tarptautinius partnerius matuoti išmetamą metano kiekį, apie jį pranešti ir jį sumažinti. Tačiau didelės ES žemės ūkio sektoriuje išmetamo metano dalies problema iš esmės tebėra neišspręsta. Išsprendus metano, kaip ozono pirmtako, problemą valstybės narės galės pasiekti griežtesnes ozono vertes, nustatytas peržiūrėtoje Aplinkos oro kokybės direktyvoje 54 .

Juodoji anglis 55 , arba suodžiai, yra smulkių kietųjų dalelių komponentas, turintis neigiamą poveikį sveikatai ir aplinkai. Ji susidaro nevisiškai sudegus iškastiniam kurui ir medienai. Sugerdama šviesą ir šilumą ore, juodoji anglis taip pat prisideda prie klimato kaitos. Juodoji anglis, nusėdusi ant ledo ir sniego, mažina paviršiaus albedą 56 ir taip prisideda prie atšilimo, visų pirma Arkties regionuose.

Todėl mažinti išmetamo metano ir juodosios anglies kiekį gali būti naudinga tiek švaraus oro, tiek klimato kaitos švelninimo aspektu, nes taip padidinti šių teršalų kiekio mažinimo priemonių kaštų ir naudos santykį. Iš rengiant šią ataskaitą atlikto modeliavimo rezultatų matyti, kad pagal bazinį scenarijų numatytas 2020–2030 m. ES išmetamas juodosios anglies bazinis kiekis turėtų labai sumažėti (–45 proc.), daugiausia dėl to, kad palaipsniui bus pradėti taikyti ekologinio projektavimo reikalavimai buitiniams šildymo prietaisams ir šiame sektoriuje bus naudojama mažiau anglių. Ketvirtadalis pasiekto išmetamųjų teršalų kiekio sumažėjimo įvyktų transporto sektoriuje, visų pirma dėl griežtesnių išmetamų teršalų kiekio EURO standartų motorinėms transporto priemonėms, pagal kuriuos, be kita ko, reikalaujama įrengti veiksmingus kietųjų dalelių filtrus. Jei būtų imtasi visų techninių priemonių, išmetamųjų teršalų kiekį būtų galima sumažinti dar labiau (66 proc., palyginti su 2020 m. baziniu lygiu).

Be to, pagal šios ataskaitos bazinį scenarijų numatoma, kad ES išmetamas metano kiekis 2020–2030 m. laikotarpiu sumažės 21 proc. ir 31 proc. iki 2040 m. Prie to labiausiai prisidės ekonomikos dekarbonizacija ir tvarkant atliekas išmetamų teršalų kiekio mažinimas.

Vis dėlto, kadangi metanas pernešamas pusrutulio mastu, ES lygmens veiksmus labai svarbu papildyti pasaulinio lygmens veiksmais. 2021 m. lapkričio mėn. ES kartu su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis inicijuotas Pasaulinį įsipareigojimas dėl metano 57 davė postūmį veikti sparčiau. Tai savanoriškas įsipareigojimas išmetamą metano kiekį visame pasaulyje iki 2030 m. sumažinti ne mažiau kaip 30 proc., palyginti su 2020 m.

Be to, kaip forumas, suteikiantis galimybę ieškoti tarptautinių švaraus oro ir klimato sistemų sinergijos, veikia Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencija. Konkrečiai, Geteborgo protokolo peržiūros procesas (žr. kitą skirsnį) paskatino diskusijas dėl metano, kaip ozono pirmtako, taigi ir švaraus oro politikai aktualaus teršalo, vaidmens.

Atlikus šį modeliavimą buvo patvirtina, kad visame pasaulyje esama daug galimybių sumažinti metano ir kitų ozono pirmtakų (NOx, NMLOJ ir anglies monoksido) kiekius. Bendrais pasaulinio lygmens veiksmais mažinama ozono koncentracija Europoje: vis didesniame skaičiuje stočių Aplinkos oro kokybės direktyvoje nustatytas ozono kiekio tikslas įgyvendinamas geriau, nei tuo atveju, jei ES veiksmų imtųsi viena arba jei pasauliniu mastu būtų stengiamasi sumažinti tik metano, bet ne kitų pirmtakų kiekius. Papildomų klimato kaitos švelninimo priemonių poveikis bus ypač gerai matomas 2040 m. 58

6.Tarpvalstybinės teršalų pernašos ir tarptautiniai veiksmai

Oro teršalai konkrečioje šalyje atsiranda iš įvairių šaltinių: iš šalies viduje išmetamų teršalų, kaimyninėse šalyse išmetamų teršalų ir gamtinių šaltinių. Daugumoje valstybių narių pagrindiniai taršos šaltiniai yra jose pačiose, todėl siekiant sumažinti foninį oro teršalų kiekį pirmenybė teikiama šalies viduje išmetamųjų teršalų kiekio mažinimui. Tačiau atlikus analizę buvo patvirtinta, kad didelė dalis KD2,5 foninės koncentracijos daugelyje valstybių narių atsirado iš kitų valstybių narių 59 . Tai atspindi tarpvalstybinį oro taršos pobūdį, kuris pateisina visos ES lygmens veiksmus, nes vienoje valstybėje narėje susidaranti oro tarša gali turėti neigiamą poveikį už nacionalinių sienų 60 . Iš analizės taip pat matyti, kad oro teršalų foninę koncentraciją, priklausomai nuo valstybių narių geografinės padėties, įvairiu lygiu didina ir iš ES nepriklausančių šalių sklindanti tarša 61 . Bėgant laikui ir dėl vis griežtesnių ES oro taršos mažinimo scenarijų numatoma, kad ES kilmės taršos dalis mažės (dėl papildomų ES taikomų veiksmų), o santykinė ne ES kilmės taršos dalis didės (ypač jei ES nepriklausančios šalys nebus nusistačiusios panašių oro taršos mažinimo užmojų). Vadinasi, ES turi imtis ryžtingiau veikti dvišaliuose santykiuose (visų pirma stojimo į ES ir kaimynystės politikos kontekste, taip pat megzdama tvirtesnius tarptautinės partnerystės ryšius) ir tarptautiniuose forumuose, pvz., susijusiuose su Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencija.

NITKMĮ direktyvos įpareigojimus tarptautiniu lygmeniu iš esmės atkartoja Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencija ir iš dalies pakeistas jos Geteborgo protokolas. Pastaraisiais metais šį protokolą ratifikavo daugiau šalių, tačiau tarp jų vis dar labai nedaug ES kaimynių. Dvi ES valstybės narės 62 dar nėra prisijungusios prie šio protokolo, tačiau jos ratifikavimo procesą užbaigs netrukus. 2023 m. gruodžio mėn. Šalys nusprendė atlikti papildomą peržiūrą, kad Protokole numatyti tikslai būtų pasiekti paspartintant oro taršos Europoje ir Šiaurės Amerikoje mažinimo veiksmus. Geteborgo protokolo peržiūros prioritetas bus apsvarstyti, kaip pasiekti, kad jį ratifikuotų šalys, kurios dar nėra prie jo prisijungusios. Kad būtų nustatyta, kokiam išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimui būtų galima įsipareigoti šiame regione, atliekant peržiūrą bus taikomas ir šią ataskaitą grindžiantis modeliavimas. Tikimasi, kad peržiūros procesas bus baigtas iki 2026 m. gruodžio mėn., tačiau grupė reguliariai koreguoja darbo programą ir numatomą pabaigos datą. Kaip pažymėta ankstesniame skirsnyje, Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos šalys toliau nagrinėja, kokios galimos tarptautinių švaraus oro ir klimato sistemų sinergijos galimybės ir kaip pasiekti, kad JT EEK regione Protokolą ratifikuotų daugiau valstybių, o Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencija labiau įkvėptų sudaryti panašias tarptautines sutartis. To siekiama ir Jungtinių Tautų aplinkos asamblėjos rezoliucijoje 6/10 63 „Regioninio bendradarbiavimo oro taršos srityje skatinimas siekiant pagerinti oro kokybę visame pasaulyje“, dėl kurios susitarta 2024 m. kovo mėn. Priėmus šią rezoliuciją, Klimato ir švaraus oro koalicija sukūrė naują informacijos apie oro kokybės valdymo priemones mainų platformą 64 . Šios naujos platformos tikslas – palengvinti regioninio ir subregioninio lygmens keitimąsi informacija ir žiniomis apie geriausią praktiką ir padėti įgyvendinti PSO oro kokybės gaires ir tarpinius tikslus.

7.Išvada

Ketvirtojoje švaraus oro apžvalgoje patvirtinama, kad išmetamų oro teršalų kiekis ES ir toliau mažėja. Tai gera žinia ES piliečiams, ekonomikai ir visuomenei. Per pastaruosius 20 metų ES pavyko gerokai sumažinti daugumos iš penkių pagrindinių pagal NITKMĮ direktyvą reglamentuojamų teršalų išmetimą. Amoniakas tebėra išimtis, nes išmetamas šio teršalo kiekis sumažėjo daug mažiau, o aštuonios valstybės narės 2022 m. vis dar nebuvo įvykdžiusios savo išmetamų kiekių sumažinimo įsipareigojimų. Užbaigus šiuo metu atliekamą NITKMĮ direktyvos vertinimą paaiškės, kurios priemonės buvo veiksmingos įgyvendinant Direktyvą ir kokių atsirado problemų, be kita ko, vykdant išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimus.

Išmetamo amoniako kiekio perspektyvos tebekelia susirūpinimą. Iš šiame dokumente pateiktų prognozių matyti, kad 21 valstybė narė iki 2030 m. gali neįgyvendinti savo (platesnio užmojo) išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimų. Šios valstybės narės turi imtis svarbių papildomų veiksmų, kad sumažintų išmetamą amoniako kiekį jo susidarymo vietoje, skatindamos gerąją žemės ūkio praktiką, be kita ko, valstybėms narėms įgyvendinant bendrą žemės ūkio politiką. Taip pat reikia imtis papildomų veiksmų apriboti išmetamą KD2,5 kiekį – šiuo metu prognozuojama, kad iki 2030 m. aštuonios valstybės narės neįvykdys šio teršalo kiekio mažinimo įsipareigojimų.

Apskritai ES sėkmingai siekia veiksmų plane numatyto su sveikata susijusio nulinės taršos tikslo. Tačiau ES vis dar gali nepasiekti iki 2030 m. nustatyto su ekosistemomis susijusio tikslo. Tai rodo, kad reikia dėti daugiau pastangų sumažinti išmetamą amoniako kiekį. Apskritai iš šios analizės rezultatų matyti, kad, nors visa ES ir jos valstybės narės atskirai padarė akivaizdžią pažangą, reikia imtis daugiau veiksmų, kad būtų sumažintas neigiamas oro taršos poveikis sveikatai ir aplinkai, vadovaujantis ES nulinės taršos tikslu ir užtikrinant visą sinergiją su naujuoju Komisijos įsipareigojimu pasiekti tvarią gerovę. Tokia pat yra ir Geteborgo protokolo peržiūros proceso kryptis. Perspektyvus būdas siekti, kad oras taptų švaresnis, yra kovojant su oro tarša taikyti bendros sveikatos koncepciją, kurioje pripažįstama, kad žmonių, gyvūnų ir aplinkos sveikata yra tarpusavyje susijusi.

Siekiant sumažinti išmetamus teršalų kiekius taip, kaip numatyta šiame dokumente, svarbu iki galo įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir tam naudotis galima Komisijos parama valstybėms narėms 65 . Be kita ko, valstybėms narėms svarbu stengtis laikytis ką tik pagal peržiūrėtą Aplinkos oro kokybės direktyvą priimtų platesnio užmojo oro kokybės standartų. Papildomi veiksmai dar labiau sumažintų oro taršos poveikį sveikatai ir ekosistemoms ir atneštų makroekonominės naudos. Plataus užmojo klimato srities 2040 m. tikslas ne tik konsoliduos ir padidins ES klimato srities užmojus, bet ir atneš papildomos švaraus oro naudos – gerės visuomenės sveikata, gaus paskatų ekonomiką 66 .

Priedas. Metodiniai skirtumai, palyginti su trečiąja švaraus oro apžvalga

Pagrindinės naujovės po trečiosios švaraus oro apžvalgos

–Bazinis scenarijus atspindi vėliau priimtą ir pasiūlytą ES politiką. Konkrečiai, jis grindžiamas modeliavimu, atliktu rengiant Komunikato dėl 2040 m. klimato srities tikslo poveikio vertinimą, (tai S3 scenarijus, nusakantis kelią, kaip sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį pagal tame poveikio vertinime pasirinktą tikslo variantą), konkrečiai susijusį su ES energetikos sistemos raida. Į jį integruota peržiūrėta PITD, tuo tarpu trečioji švaraus oro apžvalga buvo grindžiama Komisijos pasiūlymu dėl teisės akto, kuris buvo platesnio užmojo, konkrečiai tuo, kad reguliuojamai veiklai siekta priskirti didelius galvijų ūkius.

–Išmetamam oro teršalų kiekiui ir KD2,5 bei NO2 koncentracijai apskaičiuoti buvo naudojamas GAINS modelis (tas pats metodas ir versija, kaip ir trečiojoje švaraus oro apžvalgoje). O ozono koncentracija buvo apskaičiuota naudojant EMEP modelį 67 , kuris skiriasi nuo trečiojoje švaraus oro apžvalgoje naudoto modelio. Ten ozono koncentracija taip pat buvo apskaičiuota pagal GAINS modelį.

–Bazinis scenarijus buvo atnaujintas siekiant kuo labiau atspindėti naujausias valstybių narių išmetamųjų teršalų apskaitas, prognozes, politiką ir priemones, atsižvelgiant į valstybių narių pastabas, pateiktas per konsultacijas dėl bazinio scenarijaus.

–Į bazinį scenarijų dabar įtrauktas nuoseklus išmetamų kondensuojamų kietųjų dalelių dalies vaizdas, o trečiojoje švaraus oro apžvalgoje jis buvo naudojamas tik jautrumo analizei.

–Poveikiui sveikatai įvertinti buvo naudojama atnaujinta metodika. Nors ši metodika iš esmės ir toliau atitinka trečiojoje švaraus oro apžvalgoje taikytus metodus, KD2,5 ir NO2 poveikis sergamumui buvo skaičiuojamas remiantis nauju EMAPEC („Sergamumo dėl oro taršos ir jo ekonominių padarinių vertinimas“, angl. Estimating the Morbidity from Air Pollution and its Economic Consequence) tyrimu, kurį koordinavo PSO 68 .

Išsamesnis modeliavimo sistemos atnaujinimų aprašymas pateikiamas IIASA (2025 m.).

(1) https://europa.eu/eurobarometer/surveys/detail/2660 .

(2) Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/2881 dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje.

(3) Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo.

(4) Sieros dioksido (SO2), azoto oksidų (NOx), amoniako (NH3), nemetaninių lakiųjų organinių junginių (NMLOJ) ir smulkiųjų kietųjų dalelių (KD2,5).

(5) PSO (2021 m.) PSO pasaulinės oro kokybės gairės .

(6) COM(2022) 673 final.

(7) 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1257 dėl motorinių transporto priemonių ir variklių bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamuosius teršalus ir baterijos patvarumą (EURO 7).

(8) 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/1785, kuria iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) ir Tarybos direktyva 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų.

(9) COM(2024) 348 final.

(10) COM(2024) 63 final, jį grindžiantis poveikio vertinimas SWD(2024) 63 final.

(11) https://environment.ec.europa.eu/strategy/zero-pollution-action-plan/zero-pollution-targets_en?prefLang=lt

(12) COM(2021) 400 final.

(13) Pagal NITKMĮ direktyvos 13 straipsnį. Daugiau informacijos apie vertinimą, įskaitant nustatytus vertinimo klausimus, galima rasti portale „Išsakykite savo nuomonę“ ir Komisijos oro kokybės svetainėje .

(14) Europos aplinkos agentūra (2024 m.), Europos oro kokybės būklė 2024 m.

(15) EAA ataskaita Nr. 22/2018 .

(16) https://www.eea.europa.eu/en/analysis/publications/harm-to-human-health-from-air-pollution-2024 . Šis įvertis grindžiamas oro taršos koncentracijos stebėsena ir apima tik pirmalaikių mirčių, susijusių su PSO oro kokybės gairių lygį viršijančia oro tarša, atvejus. O kiti šioje ataskaitoje pateikti įverčiai yra gauti iš modeliavimo rezultatų, pateiktų Klimont et al. Support to the development of the fourth Clean Air Outlook, IIASA, 2025 [2025 m. IIASA duomenys] ir atspindi visus poveikius (taip pat ir tuos, kurie mažesni nei PSO gairėse nurodyto lygio). Taip siekiama derėjimo su ankstesnių švaraus oro apžvalgų analize.

(17) https://www.eea.europa.eu/en/analysis/publications/impacts-of-air-pollution-on-ecosystems-in-europe

(18) Išmetamųjų teršalų apskaitos pateikiamos praėjus dvejiems metams, todėl atitikties 2020–2029 m. įsipareigojimams patikros pirmą kartą buvo atliktos 2022 m.

(19) https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/LT/inf_23_142

(20) https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/inf_23_5380 .

(21) 2024 m. apskaitos peržiūros rezultatai apibendrinti 2024 m. horizontaliosios peržiūros ataskaitoje .

(22) https://www.eea.europa.eu/publications/national-emission-reduction-commitments-directive-2024 ; šie skaičiai grindžiami valstybių narių pateiktais duomenimis, neatsižvelgiant į Komisijos atliktą šių pateiktų duomenų peržiūrą.

(23) Galima susipažinti adresu https://environment.ec.europa.eu/topics/air/reducing-emissions-air-pollutants/national-air-pollution-control-programmes-and-projections_en?prefLang=lt .

(24) Atliekant tokį dažnesnį atnaujinimą taip pat atnaujinama kovos su oro tarša politika ir priemonės.

(25) COM(2024) 348 final.

(26) COM(2022) 230.

(27) Pagal 2040 m. klimato srities tikslo poveikio vertinime (SWD(2024) 63 final) pateiktus scenarijus laikotarpiu numatoma, kad 2015–2040 m. išmetamų SO2, NOx ir KD2,5 kiekiai bus sumažinti maždaug 60–75 proc.

(28) Peržiūrėjus PITD daugiau dėmesio bus skiriama apatinei su GPGB siejamų išmetamųjų teršalų kiekių intervalo ribai ir jos taikymui. Todėl tikėtina, kad peržiūrėjus PITD ši riba bus sumažinta labiau, nei numatoma šiame dokumente, tačiau šiuo metu neįmanoma įvertinti tokio tolesnio sumažinimo masto.

(29) EE, EL, IT, FI.

(30) Visi šioje ataskaitoje paminėti scenarijai aprašyti 2025 m. IIASA ataskaitos 3 skirsnyje. Visi šioje ataskaitoje pateikti rezultatai grindžiami GAINS modeliu ( https://gains.iiasa.ac.at/gains ).

(31) Pagal NITKMĮ direktyvos 4 straipsnio 2 dalį, orientaciniai 2025 m. išmetamųjų teršalų kiekiai apskaičiuojami pagal linijinę mažinimo trajektoriją, jungiančią pagal išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimus 2020 m. nustatytus išmetamųjų teršalų kiekius ir pagal išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimus 2030 m. nustatytus išmetamųjų teršalų kiekius. Taigi vertinimas atliekamas atsižvelgiant į didžiausią leidžiamą išmetamųjų teršalų kiekį, t. y. didžiausių leidžiamų kiekių, nustatytų pagal 2020–2029 m. ir 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimus, vidurkį.

(32) BE, CY, EE, EL, IT, MT, AT, FI.

(33) Maksimalus techniškai įgyvendinamas mažinimo scenarijus, vadinamas visomis techninėmis priemonėmis.

(34) Tai buvo padaryta po to, kai EAA/EMEP vadove buvo nustatyti išmetamųjų teršalų, įskaitant kondensuojamas medžiagas, faktoriai. Remiantis 2025 m. IIASA duomenimis, penkios valstybės narės (Austrija, Estija, Lietuva, Liuksemburgas ir Vokietija) į savo apskaitas neįtraukia deginant kietąjį kurą išmetamų kondensuojamų kietųjų dalelių dalies. Taikant GAINS modelį naudojami konkrečiai šaliai būdingi išmetamo kietųjų dalelių kiekio faktoriai, pagal kuriuos daroma prielaida, kad įtraukiama ir kondensuojamų medžiagų dalis, taip pat ir šių penkių šalių apskaitose. Apie šią prielaidą valstybėms narėms buvo pranešta per 2024 m. pradžioje IIASA surengtas konsultacijas.

(35) Trečiojoje švaraus oro apžvalgoje į kondensuojamas medžiagas buvo sistemingai atsižvelgiama tik atliekant jautrumo analizę.

(36) Taip tampa nematomi kai kurie santykio su atitiktimi, kuris valstybėse narėse keičiasi skirtingomis kryptimis, pokyčiai. Pavyzdžiui, atvejais, kai santykis su atitiktimi pagerėja įtraukus didelius išmetamųjų teršalų faktorius.

(37) NITKMĮ direktyvos 4 straipsnio 3 dalies d punktas.

(38) Numatoma, kad 25 proc. teritorijos sumažinimo tikslas bus pasiektas 2040–2045 m.

(39) Oro taršos poveikis sveikatai apima ne tik mirtingumą, bet ir sergamumą. Siekiant įvertinti ekonominį poveikį ir mažesnės oro taršos naudą, poveikis buvo išanalizuotas ir išreikštas pinigine verte (žr. 4.2 skirsnį).

(40) Taikomas tas pats metodas kaip ir antrojoje švaraus oro apžvalgoje, kuria remiantis buvo nustatyti nulinės taršos tikslai.

(41) Tai gana akivaizdus pokytis, palyginti su trečiojoje švaraus oro apžvalgoje apskaičiuotu 50 000 mirčių dėl ozono poveikio skaičiumi. Taip yra dėl to, kad šioje apžvalgoje taikomas labiau išplėtotas ir išsamesnis modeliavimo metodas, kaip paaiškinta 2025 m. IIASA rezultatuose.

(42) Poveikis ekosistemoms apskaičiuojamas taikant tą pačią metodiką, kuri buvo taikoma trečiojoje švaraus oro apžvalgoje, remiantis ta pačia kritinės apkrovos duomenų baze, kurią parengė Poveikio pagal Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvenciją darbo grupės Poveikio koordinavimo centras (žr. 2025 m. IIASA duomenis).

(43) Vertinamas kaip ekosistemų plotas, kuriame azoto iškritos viršija kritines apkrovas.

(44) III priedo 2 dalis.

(45) 2014 m. dokumento versija skelbiama adresu https://unece.org/DAM/env/documents/2012/EB/ECE_EB.AIR_120_ENG.pdf , o nauja versija turėtų būti parengta 2025 m.

(46) 2024 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1991 dėl gamtos atkūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2022/869.

(47) Metodikos, kuria grindžiami šiame skirsnyje pateikti rezultatai, aprašymas pateikiamas 2025 m. IIASA ataskaitoje.

(48) Iš intervalų matyti, ar mirtingumas vertinamas pagal gyvenimo metų vertę, ar pagal statistinio gyvenimo vertę; vertės išreikštos pagal metus, 2015 m. kainomis. Buvo laikomasi konservatyvaus požiūrio, pagal kurį NO2 poveikis neįtraukiamas, kai yra tikimybė, kad šis poveikis gali būti įskaičiuojamas du kartus, atliekant KD2,5 poveikio kiekybinį vertinimą.

(49) Šis poveikis vertinamas pagal ekosisteminių paslaugų praradimą dėl eutrofikacijos tik tinklo „Natura 2000“ teritorijose. Todėl nepakankamai įvertinami bendri ekosisteminių paslaugų nuostoliai.

(50) Šį poveikį apskaičiavo Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras, naudodamas JRC-GEM-E3 modelį ( https://joint-research-centre.ec.europa.eu/scientific-tools-and-databases/jrc-gem-e3-model_en?prefLang=lt ). Daugiau informacijos pateikiama 2025 m. IIASA ataskaitos 5.5 skirsnyje.

(51) Dechezleprêtre, A., Rivers, N., & Stadler, B. The economic cost of air pollution: Evidence from Europe. OECD Economics Department Working Papers, 2019 [OECD, 2019].

(52) 2022 m. duomenys, surinkti remiantis EAA šiltnamio efektą sukeliančių dujų duomenų vaizduoklio informacija (įskaitant ir žemės naudojimo sektorių).

(53) 2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2024/1787 dėl energetikos sektoriuje išmetamo metano kiekio mažinimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/942.

(54) Peržiūrėtoje direktyvoje buvo palikta 120 μg/m3 tikslinė vertė, tačiau sumažintas kalendorinių dienų, kuriomis ši vertė gali būti viršijama, skaičius (nuo 25 iki 18), kurio vidurkis apskaičiuojamas remiantis trejų metų duomenimis.

(55) Dalis šio aprašymo paimta iš Klimato ir švaraus oro koalicijos svetainės .

(56) Gebėjimas atspindėti saulės šviesą.

(57) https://www.globalmethanepledge.org/ . 2025 m. sausio mėn. prie šio įsipareigojimo buvo prisijungę daugiau kaip 150 šalių.

(58) Galimybės iki 2030 m. imtis papildomų klimato kaitos švelninimo veiksmų yra ribotos, nes laiko įgyvendinti šiems klimato kaitos švelninimo veiksmams liko nedaug.

(59) Išsamūs KD2,5 koncentracijos kilmės ES valstybėse narėse rezultatai pateikiami 2025 m. IIASA duomenyse. Nors per valstybių sienas pernešami ir kiti oro teršalai, ataskaitoje KD2,5 analizuotos išsamiau, nes jų poveikis sveikatai yra didžiausias.

(60) Tarpvalstybinės teršalų pernašų stebėsenos veiksmingumą galima gerokai padidinti naudojantis ES kosmoso duomenimis ir paslaugomis, pavyzdžiui, „Copernicus“ atmosferos stebėsenos paslauga (CAMS).

(61) Išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimas ES nepriklausančiose kaimyninėse šalyse ir tarptautinėje laivyboje naudingiausias mažesnėms ir labiau izoliuotoms valstybėms narėms (ypač saloms).

(62)

Italija ir Lenkija.

(63) https://documents.un.org/doc/undoc/gen/k24/008/31/pdf/k2400831.pdf

(64) https://aqmx.org/

(65) Pvz., ES parama, kaip antai techninės paramos priemone ( https://commission.europa.eu/funding-tenders/find-funding/eu-funding-programmes/technical-support-instrument/technical-support-instrument-tsi_en?prefLang=lt ) ir ES finansuojamomis mokslinių tyrimų ir inovacijų iniciatyvomis, susijusiomis su oro taršos prevencija ir valymu ( https://research-and-innovation.ec.europa.eu/document/c9d4c0b5-f85e-4599-986d-e6b2438229fc_en?prefLang=lt ).

(66) Žr. SWD(2024) 63 final 1 dalies 6.3 skirsnį.

(67) Europos stebėsenos ir vertinimo programos (EMEP) Vakarų meteorologijos sintezės centro (MSC-W) sukurtas ir prižiūrimas cheminių medžiagų pernešimo modelis. Bendrą aprašymą žr. Simpson et al. (2012), https://doi.org/10.5194/acp-12-7825-2012 .

(68) https://doi.org/10.1097/EE9.0000000000000314