Reforma. Išlaidų peržiūros sistemos reforma

Į planą įtraukta išlaidų peržiūros sistemos reforma, kuria siekiama padidinti jos veiksmingumą, be kita ko, stiprinant Finansų ministerijos vaidmenį ir ex post vertinimo procesą, taip pat tobulinant žaliojo biudžeto sudarymo ir biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą praktiką. Į planą taip pat įtrauktas įsipareigojimas, remiantis esama teisine sistema, 2023–2025 m. laikotarpiu imtis metinių išlaidų peržiūrų, kad būtų sutaupyta fiskalinių lėšų, kad būtų remiami tvarūs viešieji finansai ir (arba) finansuojamos augimą skatinančios mokesčių ar viešųjų išlaidų reformos.

Reforma. Subnacionalinės fiskalinės sistemos reforma

Reformą sudaro „fiskalinio federalizmo“ užbaigimas, kaip numatyta Delegavimo įstatyme Nr. 42/2009, siekiant padidinti fiskalinių santykių skaidrumą įvairiais valdžios lygmenimis, skirti išteklius subnacionalinėms valdžios institucijoms remiantis objektyviais kriterijais ir skatinti išlaidų efektyvumą subnacionaliniu lygmeniu. Visų pirma reformoje apibrėžiami atitinkami fiskalinio federalizmo įgyvendinimo parametrai įprasto statuso regionams, provincijoms ir didmiesčiams.

Reforma. Viešosios apskaitos taisyklių reforma

Reforma siekiama panaikinti atotrūkį nuo Europos apskaitos standartų įgyvendinant bendrą kaupiamosios apskaitos sistemą viešajam sektoriui. Reforma užbaigiama konceptuali sistema, kaip kaupiamosios apskaitos sistemos orientyras, atsižvelgiant į Eurostato apibrėžtus kokybinius požymius, kaupiamosios apskaitos standartų rinkinį ir daugialypį sąskaitų planą. Reformą papildo pirmasis mokymo, skirto perėjimui prie naujos kaupiamosios apskaitos sistemos, skirtas viešojo sektoriaus subjektų atstovams, kurie padengia ne mažiau kaip 90 % viso viešojo sektoriaus pirminių išlaidų, etapas.

Investicija. Kvalifikacijos ir e. viešųjų pirkimų rėmimas

Šiomis investicijomis pagal Viešųjų pirkėjų specializacijos strategiją sukuriama viešųjų pirkimų rėmimo funkcija, skirta perkančiosioms organizacijoms, kad jos įvykdytų Viešųjų pirkimų kodekso II priedo 4 dalies reikalavimus ir padėtų joms dalyvauti e. viešųjų pirkimų procese, remiant skaitmeninių įgūdžių įgijimą ir teikiant techninę paramą diegiant viešųjų pirkimų skaitmeninimą, įskaitant dinaminių pirkimo sistemų naudojimą.

A.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Etapas /Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas priemonė	Pradinė padėtis	Tikslas	Ketvirčio	Metų
M1C1–1	Reforma. IRT viešieji pirkimai	Etapas	Įstatymų dekretų dėl 1.1 reformos „IRT viešieji pirkimai“ įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo dekreto dėl IRT viešųjų pirkimų reformos įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2021	Į būtinus teisės aktus turi būti įtrauktos supaprastinimų įstatymo dekrete (Decreto Legge Semplificazioni) numatytos teisėkūros priemonės. Juose nustatoma: I) Galimybę taikyti Viešųjų pirkimų kodekso 48 straipsnio 3 dalyje nurodytą procedūrą ir sutartims, kurių vertė viršija Viešųjų sutarčių kodekso 35 straipsnyje nurodytas ribas, perkant kompiuterines prekes ir paslaugas, visų pirma grindžiamas debesijos technologijomis, taip pat ryšio paslaugas, kurios visiškai arba iš dalies finansuojamos iš PNRR projektams įgyvendinti skirtų išteklių; II) Įvairių duomenų bazių, kurias tvarko tvirtinančiosios įstaigos, dalyvaujančios Viešųjų sutarčių kodekso 80 straipsnyje nurodytų reikalavimų tikrinimo procese, sąveika; III) Virtualios ekonominės veiklos vykdytojų bylos, kurioje pateikiami duomenys, reikalingi patikrinti, ar nėra 80 straipsnyje nurodytų pašalinimo priežasčių, sukūrimas, kad būtų galima nustatyti ekonominės veiklos vykdytojų, kurių atžvilgiu patikrinimas jau atliktas, baltąjį sąrašą.
M1C1–2	Reforma. Svarbiausia – debesija ir sąveikumas	Etapas	Įstatymų dekretų dėl 1.3 reformos „Pirmiausia – debesija ir sąveikumas“ įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, kurioje nurodoma, kad įsigaliojo įstatyminis dekretas dėl debesų kompiuterijos ir sąveikumo reformos	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2021	Būtini teisės aktai apima: Įgyvendinimo teisės aktai, visų pirma susiję su i) Agenzia per l’Italia digitale (AgID) reglamentu dėl Polo Strategico Nazionale (PSN) (numatyta Įstatymų galią turinčio dekreto 179/212 33 straipsnyje) ir ii) AgID sąveikumo gairėmis (numatytomis Codice dell’Amministrazione Digitale (CAD) 50 ir 50ter straipsniuose). CAD 50 straipsnio pakeitimai: I) pareigos sudaryti bendruosius susitarimus dėl administracijų, turinčių prieigą prie nacionalinės skaitmeninių duomenų platformos, panaikinimas; II) paaiškinimai privatumo klausimu: duomenų perdavimas iš vienos informacinės sistemos į kitą nekeičia duomenų nuosavybės ir tvarkymo, nedarant poveikio viešojo administravimo institucijų, kurios gauna ir tvarko duomenis kaip savarankiški duomenų valdytojai, atsakomybei. Decreto del Presidente della Repubblica (DPR) 445/2000 pakeitimai dėl prieigos prie duomenų: I) leidimo, reikalingo tiesioginei prieigai prie duomenų, panaikinimas; II) nuorodos į preliminariuosius susitarimus išbraukimas 72 straipsnyje. Įstatymo dekreto 179/2012 33septies straipsnio pakeitimai: I) suteikti AgID galimybę Centri Elaborazione Dati (Centri Elaborazione Dati) ir Debesijos reglamentais reglamentuoti sąlygas ir metodus, pagal kuriuos viešojo administravimo institucijos turi vykdyti perėjimą prie BĮD; II) nustatyti sankcijas už įsipareigojimų migruoti į debesiją nevykdymą.
M1C1–3	Investicijų grupė. Skaitmeninė infrastruktūra	Etapas	Polo Strategico Nazionale (PSN) užbaigimas	Technologinių inovacijų ir skaitmeninės pertvarkos ministerijos (MITD) parengta debesijos diegimo ataskaita	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2022	Visas projektas bus visiškai užbaigtas, kai visos tikslinės viešojo administravimo institucijos užbaigs nustatytų stovų perkėlimą į Polo Strategico Nazionale (PSN) ir sėkmingai išbando keturis duomenų centrus, o tai leidžia pradėti tikslinių viešojo administravimo institucijų duomenų rinkinių ir taikomųjų programų perkėlimo į PSN procesą.
M1C1–4	Investicija. Nacionalinė skaitmeninių duomenų platforma	Etapas	Veikia nacionalinė skaitmeninių duomenų platforma	Technologinių inovacijų ir skaitmeninės pertvarkos ministerijos (MITD) ataskaita, kurioje parodoma, kad pradėjo veikti nacionalinė skaitmeninių duomenų platforma	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2022	Platforma sudaro sąlygas agentūroms: – platformos API kataloge paskelbti savo taikomųjų programų sąsajas (API); – per platformą sudaryti ir pasirašyti skaitmeninio sąveikumo susitarimus; – naudodamasis platformos funkcijomis, patvirtina ir autorizuoja API prieigą; – patvirtinti ir įvertinti atitiktį nacionalinei sąveikumo sistemai.
M1C1–5	Investicija. Kibernetinis saugumas	Etapas	Naujos Nacionalinės kibernetinio saugumo agentūros įsteigimas	Administracinės konstitucijos aktas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2022	Tarpinė reikšmė turi būti pasiekta: įstatymų dekretą, kuriuo įsteigiama Nacionalinė kibernetinio saugumo agentūra ir kuris šiuo metu baigiamas rengti, pertvarkius į įstatymą; 2) Ministro Pirmininko dekreto (Decreto del Presidente del Consiglio dei Ministri, DPCM), kuriame išdėstytos Nacionalinės kibernetinio saugumo agentūros vidaus taisyklės, paskelbimas Oficialiajame leidinyje.
M1C1–6	Investicija. Kibernetinis saugumas	Etapas	Pradinis nacionalinių kibernetinio saugumo paslaugų diegimas	Ataskaita, kurioje parodoma visa nacionalinių kibernetinio saugumo paslaugų struktūra	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2022	Tarpinė reikšmė pasiekiama apibrėžiant išsamią visos nacionalinės kibernetinio saugumo architektūros ekosistemos (t. y. nacionalinio dalijimosi informacija ir jos analizės centro (ISAC), Kompiuterinių incidentų tyrimo tarnybų (CERT) tinklo, nacionalinio hiperSOC, našiosios kompiuterijos, integruotos į dirbtinio intelekto/mašinų mokymosi (DI/ML) priemones, skirtas nacionalinio lygmens kibernetinio saugumo incidentams analizuoti) struktūrą.
M1C1–7	Investicija. Kibernetinis saugumas	Etapas	Kibernetinio saugumo tikrinimo ir sertifikavimo laboratorijų tinklo sukūrimas	Pateikti dokumentai, kuriais įrodomi nustatyti procesai ir procedūros, kuriais turi dalytis laboratorijos, ir pateiktos ataskaitos, iš kurių matyti, kad aktyvuota bent viena laboratorija	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2022	Tarpinė reikšmė pasiekiama: I) Nacionalinė kibernetinio saugumo agentūra nustato, kur bus kuriamos tikrinimo ir sertifikavimo laboratorijos ir centrai, įdarbins ekspertų profilius, išsamiai apibrėžia procesus ir procedūras, kuriais turi dalytis laboratorijos. II) Vienos laboratorijos aktyvavimas. Veiklą, sukurtą kuriant ir aktyvuojant tikrinimo laboratorijas, prižiūri Ministero dello Sviluppo Economico (MISE) su CVCN (Nacionalinė kibernetinio saugumo tikrinimo ir sertifikavimo laboratorija), o Vidaus reikalų ministerija ir Gynybos ministerija integruoja į Vertinimo centrą (CV).
M1C1–8	Investicija. Kibernetinis saugumas	Etapas	Centrinio audito padalinio, atsakingo už PSNC ir TIS saugumo priemones, aktyvavimas	Pateiktos ataskaitos, kuriomis įrodoma centrinio audito padalinio veiklos pradžia	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2022	Nacionalinėje kibernetinio saugumo agentūroje paskiriamas vidaus padalinys, kuriam suteikiami įgaliojimai vykdyti centrinio audito padalinio, kuris bus atsakingas už PSNC ir TIS saugumo priemones, veiklą. Procesai, logistika ir veiklos tvarka įforminami tinkamais dokumentais, ypatingą dėmesį skiriant veiklos procesams, t. y. įtraukimo, audito ir ataskaitų teikimo tvarkos taisyklėse. IT priemonės renka, tvarko ir analizuoja audito duomenis, jas kuria ir naudoja Audito skyrius. Pateikiami dokumentai, kuriais pranešama apie priemonių kūrimo užbaigimą.
M1C1–9	Investicija. Kibernetinis saugumas	Tikslas	Parama saugumo struktūrų atnaujinimui T1	NEŽINOMA	Skaičius	0	5	IV KETV.	2022	Bent penkios intervencinės priemonės, kuriomis stiprinamos saugumo struktūros, užbaigtos Nacionalinio saugumo perimetro kibernetinio saugumo srityje ir tinklų ir informacinių sistemų (TIS) sektoriuose. Intervencijų rūšys apima saugumo veiklos centrų (SOC) atnaujinimą, kibernetinių ribų gynybos patobulinimus ir vidaus stebėsenos bei kontrolės pajėgumus. Intervencinėmis priemonėmis daugiausia dėmesio skiriama sveikatos priežiūros, energetikos ir aplinkos (geriamojo vandens tiekimo) sektoriams.
M1C1–10	Reforma. Parama pertvarkai	Etapas	Pertvarkos grupės ir „NewCo“ steigimo įsigaliojimas	Teisės akto nuostata, nurodanti teisės akto, kuriuo įsteigiama Transformacijos tarnyba, įsigaliojimą ir teisės akto, kuriuo sukuriamas naujasis Kodeksas, įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2022	Siekiant įsteigti Transformacijos biurą, būtini teisės aktai apima: -Įstatymo galią turinčio dekreto „Reclutamento“ paskelbimą (jį 2021 m. birželio 4 d. jau patvirtino Ministrų TarybaNr. 22, o 2021 m. birželio 10 d. jis paskelbtas Oficialiajame leidinyje (Gazzetta Ufficiale); -Kvietimo pareikšti susidomėjimą paskelbimą; -Ekspertų atrankos ir paskyrimo (laikinai – EGADP galiojimo laikotarpiu). Pagrindiniai „NewCo“ veiksmai, kurių reikia imtis, apima: -Teisėkūros leidimas; -Decreto del Presidente del Consiglio dei Ministri (DPCM), leidžiantis įsteigti bendrovę ir nustatant bendrovės tikslus, akcinį kapitalą, veiklos trukmę ir direktorius; -Bendrovės įstaiga su notariniu aktu; -Veiksmai, būtini, kad bendrovė veiktų – įstatai ir įvairios taisyklės.
M1C1–11	Investicija. Finansų policijos skaitmeninimas	Tikslas	Finansų policija. Profesinių duomenų mokslo paslaugų pirkimas T1	NEŽINOMA	Skaičius	0	5	1 KETV.	2023	Profesionalių duomenų mokslo paslaugų pirkimas sudarant sutartis su konsultavimo paslaugų teikėju, iš viso atsakingu už duomenų architektūros kūrimą ir didžiųjų duomenų analizės skyriaus algoritmų rengimą, iš viso penkiais žmogiškaisiais ištekliais. Pagal reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01) sudarytos duomenų mokslo paslaugų pirkimo sutarties paskelbimas naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų, taip pat nacionalinio masto naujų priemonių, susijusių su pirmuoju analizės moduliu (IT pagrindu), paskelbimas.
M1C1–12	Investicija. Bendrieji skaitmeniniai vartai	Tikslas	Bendrieji skaitmeniniai vartai	NEŽINOMA	Skaičius	0	19	IV KETV.	2023	19 iš 21 Italijoje taikomų pirmenybinių administracinių procedūrų, apibrėžtų ES reglamente 2018/1724, visiškai atitinka ES reglamento 2018/1724 6 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Konkrečiau: a) naudotojų tapatybės nustatymas, informacijos ir patvirtinamųjų įrodymų teikimas, parašas ir galutinis pateikimas atliekami elektroniniu būdu nuotoliniu būdu, naudojant paslaugų kanalą, kuris leidžia naudotojams patogiu ir struktūrizuotu būdu įvykdyti su procedūra susijusius reikalavimus; b) naudotojams pateikiamas automatinis gavimo patvirtinimas, išskyrus atvejus, kai nedelsiant pateikiamas procedūros rezultatas; C) procedūros rezultatai pateikiami elektroniniu būdu arba, kai tai būtina siekiant laikytis taikytinos Sąjungos ar nacionalinės teisės, pateikiami fizinėmis priemonėmis; d) naudotojams pateikiamas elektroninis pranešimas apie procedūros užbaigimą.
M1C1–13	Investicija. Judumas kaip Italijos tarnyba	Etapas	Judumas kaip paslaugos sprendimai M1	Ministero delle Infrastrutture e della Mobilitą Sostenibili (MIMS) ataskaita, parengta bendradarbiaujant su universitetais, kurioje aprašomas trijų bandomųjų projektų įgyvendinimas ir vertinami jų rezultatai	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2023	Įgyvendinti trys bandomieji projektai, kuriais siekiama išbandyti mobilumą kaip paslaugų sprendimus technologiškai pažangiuose didmiesčių miestuose. Bandomuoju laikotarpiu kiekvieną tirpalą naudojo ne mažiau kaip 1000 naudotojų. Kiekviename bandomajame projekte gali dalyvauti ne mažiau kaip 1000 naudotojų, kurie turi turėti galimybę savanoriškai ir savo lėšomis naudotis šiuo projektu ir atlikti individualų vertinimą, su galimybe pasirinkti ir pirkti judumo paslaugas iš platformoje teikiamų paslaugų. Teikiant MaaS paslaugą, naudojantis viena bendra technologijų platforma, piliečiams naudotojams pasiūlomas geriausias kelionės sprendimas, pagrįstas jo poreikiais, išnaudojant įvairių turimų judumo galimybių (vietinio viešojo transporto, dalijimosi, kabinos, automobilių nuomos) integraciją, siekiant optimizuoti kelionės patirtį tiek planavimo (intermodalinio maršruto planuotojas ir informacija tikruoju laiku apie laiką ir atstumus), tiek naudojimo (užsakymas ir mokėjimas už paslaugas) požiūriu.
M1C1–14a	Reforma. Reforma, kuria siekiama paspartinti sanglaudos politikos įgyvendinimą	Etapas	Nacionalinių teisės aktų, kuriais siekiama paspartinti sanglaudos politikos įgyvendinimą, įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti nacionalinių teisės aktų, kuriais siekiama paspartinti sanglaudos politikos įgyvendinimą, įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	1 KETV.	2024	Nacionalinių teisės aktų, kuriuose pagal partnerystės susitarimą ir pagal visas dabartines programas nustatoma tvarka, būtina sanglaudos politikos įgyvendinimui paspartinti ir pagerinti, įsigaliojimas. Siekdama užtikrinti institucinį dialogą ir bendradarbiavimą, taip pat bendrą supratimą apie būtinus veiksmus, ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d. Vyriausybė sudaro techninę darbo grupę su visų Cabina di regia PNRR regioninių ir nacionalinių programų vadovaujančiosiomis institucijomis, nedarant poveikio nacionalinės teisės aktams dėl jungtinės konferencijos. Teisės aktuose nustatoma tvarka, kurios reikia siekiant teikti pirmenybę intervencinėms priemonėms šiuose strateginiuose sektoriuose, griežtai laikantis planavimo dokumentų, nustatytų atitinkamoms reikiamoms sąlygoms, ir konkrečiai jas įgyvendinti, be kita ko, imantis konkrečių veiksmų administraciniams gebėjimams stiprinti šiuose sektoriuose: - Vanduo, - hidrogeologinės rizikos ir aplinkos apsaugos infrastruktūra; - Atliekas; - Transportas ir tvarus judumas; - Energijos; - Parama verslo plėtrai ir patrauklumui, be kita ko, skaitmeninei ir žaliajai pertvarkai.
M1C1–15	Investicija. Finansų policijos skaitmeninimas	Tikslas	Finansų policija. Profesinių duomenų mokslo paslaugų pirkimas T2	NEŽINOMA	Skaičius	5	10	1 KETV.	2024	Profesionalių duomenų mokslo paslaugų pirkimas sudarant sutartis su konsultavimo paslaugų teikėju, kuriam priklauso penki papildomi žmogiškieji ištekliai (iš viso dešimt), atsakingi tiek už duomenų architektūros kūrimą, tiek už didžiųjų duomenų analizės skyriaus algoritmų rengimą. Pagal reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01) sudarytos duomenų mokslo paslaugų pirkimo sutarties paskelbimas naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų, taip pat nacionalinio masto naujų priemonių, susijusių su pirmuoju analizės moduliu (IT pagrindu), paskelbimas.
M1C1–17	Investicijų grupė. Skaitmeninė infrastruktūra	Tikslas	Perėjimas prie Polo Strategico Nazionale T1	NEŽINOMA	Skaičius	0	100	3 KETV.	2024	Ne mažiau kaip 100 centrinių viešojo administravimo institucijų ir vietos sveikatos priežiūros institucijų (Aziende Sanitarie Locali/Aziende ospedaliere) turi visiškai perkelti bent vieną administracijos tarnybą (įskaitant sistemas, duomenų rinkinį ir taikomąsias programas) į infrastruktūrą („Polo Strategico Nazionale“). Visiškai perkėlus į kitą įstaigą, kiekvienai įstaigai gali tekti derinti: nepritaikyta prieglobai, liftų ir pamainų perėjimui, modernizavimui į infrastruktūrą kaip paslaugą (IaaS), platformai kaip paslaugai (Paas) arba programinei įrangai kaip paslaugai (SaaS). Perėjimas prie „Polo Strategico Nazionale“ gali būti vykdomas įvairiais būdais, atsižvelgiant į pažangiausią vietoje esančios programinės įrangos IT architektūrą, kuri priklauso kiekvienai migruojančiai viešojo administravimo institucijai. Šios strategijos gali skirtis: nuo vien prieglobos ir perkėlimo į debesijai neparengtą programinę įrangą iki perėjimo prie „IaaS“, „PaaS“ ar „SaS“ debesijai parengtos programinės įrangos atveju. PSN kiekvienai migruojančiai viešojo administravimo institucijai siūlo visas migracijos strategijas, kurias įgyvendinant galima atsižvelgti į pasiektą tikslą „migracija į „Polo Strategico Nazionale“. Į taikymo sritį patenkančios viešojo administravimo institucijos iš viso: • Centrinės viešojo administravimo institucijos, kurioms tenka didžiausia informacinių ir ryšių technologijų (IRT) išlaidų dalis (pvz., Nacionalinis socialinės apsaugos institutas ir Teisingumo ministerija); • Centrinės viešojo administravimo institucijos, laikančios duomenis pasenusiuose duomenų centruose, kaip nurodyta neseniai atliktoje „pasirengimo debesijoje“ apklausoje; • Vietos sveikatos priežiūros institucijos (Aziende Sanitarie Locali/Aziende Ospedaliere), visų pirma esančios Centrinėje ir Pietų Italijoje, neturi tinkamos infrastruktūros duomenų saugumui užtikrinti.
M1C1–18	Investicija. Nacionalinė skaitmeninių duomenų platforma	Tikslas	API nacionalinėje skaitmeninių duomenų platformoje T1	NEŽINOMA	Skaičius	0	400	IV KETV.	2024	Šis tikslas – pasiekti bent 400 agentūrų įgyvendinamų programų sąsajų (API), paskelbtų API kataloge ir integruotų į nacionalinę skaitmeninių duomenų platformą. Į taikymo sritį patenkančios API jau suplanuotos. Paskelbtos API daro poveikį šioms sritims: I) 2023 m. gruodžio 31 d. pabaigoje: prioritetinės socialinės apsaugos paslaugos ir mokestinių prievolių vykdymas, įskaitant pagrindinius nacionalinius registrus (pvz., gyventojų registrą ir viešojo administravimo registrą); II) 2024 m. gruodžio 31 d. pabaigoje: likusios socialinės apsaugos paslaugos ir mokestinių prievolių vykdymas. Kiekvienas API įgyvendinimas ir dokumentai turi atitikti nacionalinius sąveikumo standartus ir jais turi būti remiama nacionalinė skaitmeninių duomenų platformos sistema; pirmiau nurodytoje platformoje turi būti numatytos funkcijos atitikčiai įvertinti.
M1C1–19	Investicija. Kibernetinis saugumas	Tikslas	Parama saugumo struktūroms T2 atnaujinti	NEŽINOMA	Skaičius	5	50	IV KETV.	2024	Bent 50 intervencinių priemonių, įgyvendintų nacionalinio saugumo perimetro kibernetinio saugumo srityje ir tinklų ir informacinių sistemų (TIS) sektoriuose. Intervencijų rūšys apima, pavyzdžiui, saugumo operacijų centrus (SOC), kibernetinių ribų gynybos patobulinimus ir vidaus stebėsenos bei kontrolės pajėgumus, atitinkančius TIS ir PSNC reikalavimus. Intervencinėmis priemonėmis TIS sektoriuose ypatingas dėmesys skiriamas sveikatos priežiūros, energetikos ir aplinkos (geriamojo vandens tiekimo ir atliekų tvarkymo) sektoriams.
M1C1–20	Investicija. Kibernetinis saugumas	Etapas	Visiškas nacionalinių kibernetinio saugumo paslaugų diegimas	Ataskaita, kuria įrodomas visiškas nacionalinių kibernetinio saugumo paslaugų aktyvavimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2024	Ši tarpinė reikšmė baigiama aktyvavus sektorines kompiuterinių incidentų tyrimo tarnybas (CERT), jų sujungimą su Italijos reagavimo į kompiuterių saugumo incidentus tarnyba (CSIRT) ir Dalijimosi informacija ir analizės centrą (ISAC), integruojant bent 5 saugumo operacijų centrus (SOC) su nacionaliniu hiperSOC, užtikrinant visapusišką kibernetinio saugumo rizikos valdymo paslaugų veikimą, įskaitant paslaugas, skirtas tiekimo grandinės analizei ir kibernetinės rizikos draudimo paslaugoms.
M1C1–21	Investicija. Kibernetinis saugumas	Etapas	Kibernetinio saugumo tikrinimo ir sertifikavimo laboratorijų tinklo, vertinimo centrų užbaigimas	Pateiktos ataskaitos, kuriomis įrodoma, kad visiškai aktyvavo bent 10 laboratorijų ir 2 vertinimo centrai (CV)	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2024	Aktyvuoti ne mažiau kaip 10 atrankinės patikros ir sertifikavimo laboratorijų ir 2 vertinimo centrus (CV).
M1C1–22	Investicija. Kibernetinis saugumas	Etapas	Centrinis audito padalinys, atsakingas už PSNC ir TIS saugumo priemones, visiškai veikia ir užbaigta ne mažiau kaip 30 patikrinimų.	Pateiktos ataskaitos, inspektavimo ataskaitos	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2024	Visavertė centrinio audito padalinio veikla, atlikta ne mažiau kaip 30 patikrinimų.
M1C1–23	Investicija. Judumas kaip Italijos tarnyba	Etapas	Judumas kaip paslaugos sprendimai M2	Bandomieji rezultatai, kuriuos įvertino Ministero delle Infrastrutture e della Mobilitą Sostenibili (MIMS) bendradarbiaudama su universitetais	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	1 KETV.	2025	Tarpinė reikšmė susijusi su antrosios septynių bandomųjų projektų, kuriais siekiama išbandyti mobilumą kaip paslaugų sprendimus sekimo srityse, įgyvendinimu. Tikimasi, kad savivaldybės pasinaudos per pirmąją bangą atrinktų skaitmeninių miestų patirtimi. 40 proc. bandomųjų projektų vykdoma pietuose.
M1C1–24	Investicija. Skaitmeninė viešoji tarnyba	Tikslas	Piliečiai, dalyvaujantys skaitmeniniame švietimo ir (arba) palankesnių sąlygų sudarymo iniciatyvose, kurias teikia nacionaliniame universaliųjų viešųjų paslaugų organizacijų registre įregistruotos organizacijos	NEŽINOMA	Skaičius	0	700 000	IV KETV.	2025	Bent 700000 skaitmeninio švietimo ir (arba) palankesnių sąlygų sudarymo iniciatyvų, kuriose dalyvauja piliečiai ir kurias teikia nacionaliniame universaliųjų viešųjų paslaugų organizacijų registre įregistruotos organizacijos.
M1C1–25	Investicija. Finansų policijos skaitmeninimas	Etapas	Plėtoti operatyvines informacines sistemas, naudojamas kovojant su ekonominiais nusikaltimais	IT sistemų tobulinimas, susijęs su naujomis funkcijomis, veikimu ir naudotojų patirtimi	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	2 KETV.	2025	Laipsniškas (metų pagrindu) naujų operacinių informacinių sistemų funkcijų skelbimas, siekiant užtikrinti jų aktualumą pagal sparčiai kintančius teisės scenarijus, be kita ko, susijusius su pandemijos padėtimi.
M1C1–26	Investicijų grupė. Skaitmeninė infrastruktūra	Tikslas	Perėjimas prie Polo Strategico Nazionale T2	NEŽINOMA	Skaičius	100	280	2 KETV.	2026	Ne mažiau kaip 280 centrinių viešojo administravimo institucijų ir vietos sveikatos priežiūros institucijų (Aziende Sanitarie Locali/Aziende Ospedaliere) pagal Skaitmeninio transformacijos departamento patvirtintą perėjimo planą perkelta į „Polo Strategico Nazionale“. Perėjimas prie „Polo Strategico Nazionale“ gali būti vykdomas įvairiais būdais, atsižvelgiant į pažangiausią vietoje esančios programinės įrangos IT architektūrą, kuri priklauso kiekvienai migruojančiai viešojo administravimo institucijai. Šios strategijos gali skirtis: nuo vien prieglobos ir pakėlimo ir perkėlimo į debesijai neparengtą programinę įrangą iki perėjimo prie infrastruktūros kaip paslaugos (IaaS), platformos kaip paslaugos (PaaS) arba programinės įrangos kaip paslaugos (SaaS), skirtos debesijai parengtai programinei įrangai. Bent 40 proc. migruojančių paslaugų turi būti teikiamos naudojant IaaS, PaaS arba SaaS sprendimus. PSN kiekvienai migruojančiai viešojo administravimo institucijai siūlo visas migracijos strategijas, kurias įgyvendinant galima atsižvelgti į pasiektą tikslą „migracija į „Polo Strategico Nazionale“. Į taikymo sritį patenkančios viešojo administravimo institucijos iš viso: • Centrinės viešojo administravimo institucijos, kurioms tenka didžiausia informacinių ir ryšių technologijų (IRT) išlaidų dalis (pvz., Nacionalinis socialinės apsaugos institutas, Teisingumo ministerija); • Centrinės viešojo administravimo institucijos, laikančios duomenis pasenusiuose duomenų centruose, kaip nurodyta neseniai atliktoje „pasirengimo debesijoje“ apklausoje; • Vietos sveikatos priežiūros institucijos (Aziende Sanitarie Locali/Aziende Ospedaliere), visų pirma esančios Centrinėje ir Pietų Italijoje, neturi tinkamos infrastruktūros duomenų saugumui užtikrinti.
M1C1–27	Investicija. Nacionalinė skaitmeninių duomenų platforma	Tikslas	API nacionalinėje skaitmeninių duomenų platformoje T2	NEŽINOMA	Skaičius	400	1 000	2 KETV.	2026	Šis tikslas – pasiekti bent 600 papildomų kataloge paskelbtų programų sąsajų (API) (iš viso 1000). Paskelbtos API daro poveikį šioms sritims: I) ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d.: viešosios procedūros, pvz., įdarbinimas, išėjimas į pensiją, priėmimas į mokyklas ir universitetus (pvz., nacionalinis studentų registras ir Automobilių licencijų registras); II) ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d.: gerovės, viešųjų pirkimų paslaugų valdymo, nacionalinės medicinos duomenų ir ekstremaliųjų sanitarinių situacijų informacinės sistemos, pavyzdžiui, pacientų ir gydytojų registrų. Kiekvienas API įgyvendinimas ir dokumentai turi atitikti nacionalinius sąveikumo standartus ir jais turi būti remiama nacionalinė skaitmeninių duomenų platformos sistema; pirmiau nurodytoje platformoje turi būti numatytos funkcijos atitikčiai įvertinti.
M1C1–28	Investicija. Skaitmeninio tarpininkavimo paslaugų tinklas	Tikslas	Piliečių, dalyvaujančių naujose skaitmeninio švietimo ir (arba) palankesnių sąlygų sudarymo iniciatyvose, kurias teikia skaitmeninio tarpininkavimo centrai, skaičius	NEŽINOMA	Skaičius	0	2 000 000	2 KETV.	2026	Bent 2000000 piliečių, dalyvaujančių skaitmeninio švietimo ir (arba) palankesnių sąlygų sudarymo iniciatyvose, kurias teikia skaitmeninio tarpininkavimo centrai. Mokymo veikla, kuria siekiama šio tikslo, yra tokia: a) individualizuotos individualios skaitmeninio švietimo ir (arba) palankesnių sąlygų sudarymo iniciatyvos, teikiamos taikant skaitmeninio tarpininkavimo metodus, paprastai vykdomos remiantis paslaugų užsakymu ir registruojamos stebėsenos sistemoje; b) tiesioginio ir internetinio skaitmeninio švietimo ir (arba) palankesnių sąlygų sudarymo iniciatyvos, kuriomis siekiama ugdyti piliečių skaitmeninius įgūdžius ir kurias sinchroniškai vykdo skaitmeninio tarpininkavimo centrai ir kurios registruojamos stebėsenos sistemoje; C) internetinio skaitmeninio švietimo ir (arba) palankesnių sąlygų sudarymo iniciatyvos, kuriomis siekiama ugdyti piliečių skaitmeninius įgūdžius, be kita ko, savimokos ir asinchroniniu režimu, tačiau būtinai pranešama apie registraciją stebėsenos sistemoje, kuri vykdoma kaip skaitmeninio tarpininkavimo paslaugų tinklo parengto mokymo katalogo dalis ir prieinama iš įdiegtos žinių valdymo sistemos.
M1C1–29	Reforma. Civilinės teisenos reforma	Etapas	Civilinės teisenos reformą įgalinančių teisės aktų įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti įgaliojimus suteikiančių teisės aktų įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2021	Įgaliojimus suteikiančiuose teisės aktuose numatomos bent šios priemonės: I) taikyti supaprastintą procedūrą pirmosios instancijos ir (arba) teisminio nagrinėjimo lygmeniu ir stiprinti „filtravimo procedūrų“ taikymą apeliaciniu lygmeniu, įskaitant platesnį supaprastintų procedūrų taikymą ir bylų, kuriose vienas teisėjas yra kompetentingas priimti sprendimą, spektrą; II) užtikrinti, kad būtų faktiškai įgyvendinti privalomi procedūrų terminai ir įrodymų rinkimo bei visų atitinkamų aktų ir dokumentų pateikimo elektroniniu būdu kalendorius; III) reformuoti naudojimąsi tarpininkavimu ir alternatyviu ginčų sprendimu kartu su remiamu tarpininkavimu, arbitražu ir visomis kitomis galimomis alternatyvomis, kad šie institutai veiksmingiau mažintų spaudimą civilinės teisenos sistemai, be kita ko, taikant paskatas; IV) reformuoti priverstinio vykdymo procedūrą, kad būtų sutrumpintas esamas vidutinis laikas, be kita ko, užtikrinant, kad mokėtinų sumų išieškojimas būtų greitesnis ir pigesnis; reformuoti dabartinę teisinių mokesčių kiekybinio įvertinimo ir susigrąžinimo sistemą, kad būtų sumažintas nerimtas bylinėjimasis; v) įdiegti teismų lygmens stebėsenos sistemą ir didinti civilinių teismų produktyvumą skatinant užtikrinti pagrįstą proceso trukmę ir vienodą teismų veiklą.
M1C1–30	Reforma. Baudžiamosios teisenos reforma	Etapas	Teisės aktų, kuriais sudaromos sąlygos vykdyti baudžiamosios teisenos reformą, įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti įgaliojimus suteikiančių teisės aktų įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2021	Įgaliojimus suteikiantys teisės aktai, apimantys bent šias priemones: I) peržiūrėta pranešimo sistema, ii) platesnis supaprastintų procedūrų naudojimas, iii) platesnis elektroninio dokumentų pateikimo naudojimas, iv) supaprastintos taisyklės dėl įrodymų, v) ikiteisminio tyrimo trukmės terminų nustatymas ir priemonės, kuriomis siekiama išvengti sąstingio tyrimo etape, vi) galimybės nutraukti nusikaltimą, jei žala buvo grąžinta, išplėtimas, vii) stebėsenos sistemos įdiegimas teismo lygmeniu ir baudžiamųjų teismų našumo didinimas, skatinant užtikrinti pagrįstą proceso trukmę ir vienodą vykdymą visuose teismuose.
M1C1–31	Reforma. Nemokumo sistemos reforma	Etapas	Teisės aktų, kuriais sudaromos sąlygos nemokumo reformos sistemai, įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti įgaliojimus suteikiančių teisės aktų įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2021	Nemokumo reforma apima bent šias priemones: I) peržiūrėti neteisminio ginčų sprendimo tvarką, siekiant nustatyti sritis, kuriose gali prireikti tolesnių patobulinimų, kad suinteresuotosios šalys būtų skatinamos aktyviau naudotis tokiais procesais; II) įdiegti ankstyvojo perspėjimo mechanizmus ir užtikrinti prieigą prie informacijos prieš nemokumo etapą; III) pereiti prie teismų specializacijos (komercinė teisė, nemokumo skyrius/chamber), taip pat ikiteisminių institucijų specializacija nemokumo byloms valdyti; IV) sudaryti sąlygas pirmiausia sumokėti užtikrinimo priemonę turintiems kreditoriams (prieš mokestinius reikalavimus ir darbuotojų reikalavimus); V) leisti įmonėms suteikti neturtinę teisę į saugumą. Papildant nemokumo reformą, užtikrinamas teisminių ir administracinių institucijų narių, atsakingų už restruktūrizavimo procedūras, mokymas ir specializacija, taip pat bendras restruktūrizavimo ir nemokumo procedūrų skaitmeninimas ir internetinės platformos, skirtos ginčams spręsti ne teisme, sukūrimas, visų pirma prieš bankrotą vykstančiame etape, kurio naudojimas turi būti skatinamas siekiant sumažinti teisminių institucijų naštą (paraiškos dėl restruktūrizavimo prieš bankrotą, daugiašalio restruktūrizavimo skatinimas ir iš anksto patvirtintų automatizuotų restruktūrizavimo procedūrų ir sprendimų mažos vertės bylose sudarymas). Tokia interneto platforma taip pat užtikrina sąveikumą su bankų IT sistemomis, taip pat su kitomis valdžios institucijomis ir duomenų bazėmis, kad skolininkai ir kreditoriai galėtų greitai ir elektroniniu būdu keistis dokumentais ir duomenimis. Šiuo tikslu pareiškėjas (skolininkas) duotų sutikimą keistis savo asmens duomenimis pagal BDAR ir ši nuostata turėtų būti įtraukta į teisės aktus. Reforma sukuriamas įkaito registras.
M1C1–32	Investicija. Įdarbinimo procedūros civiliniuose, baudžiamuosiuose ir administraciniuose teismuose	Etapas	Specialių teisės aktų, kuriais reglamentuojamas įdarbinimas pagal nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti specialių teisės aktų, reglamentuojančių įdarbinimą pagal nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2021	Patvirtinti specialius teisės aktus, kuriais reglamentuojamas nacionalinio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įdarbinimas gavus leidimą reklamuoti ir įdarbinti.
M1C1–33	Investicija. Administracinių teismų įdarbinimo procedūros	Tikslas	Administracinių teismų įdarbinimo procedūrų pradžia	NEŽINOMA	Skaičius	0	168	2 KETV.	2022	Pradėti ne mažiau kaip 168 Tarnautojų teismo ir administracinių teismų personalo įdarbinimo procedūras ir paskirti į tarnybą skyrius. Atskaitos taškas – 2021 m. gruodžio 31 d. dirbančių darbuotojų skaičius.
M1C1–34	Investicija. Įdarbinimo civiliniuose ir baudžiamuosiuose teismuose procedūros	Tikslas	Civilinių ir baudžiamųjų teismų įdarbinimo procedūrų pradžia	NEŽINOMA	Skaičius	0	8 764	IV KETV.	2022	Pradėti ne mažiau kaip 8764 darbuotojų įdarbinimo civilinių ir baudžiamųjų teismų teisminio nagrinėjimo biure procedūras ir pradėti tarnybą. Bazinis lygis yra darbuotojų skaičius 2021 m. pabaigoje.
M1C1–35	Reforma. Mokesčių teismų reforma	Etapas	Išsami pirmosios ir antrosios instancijų mokesčių teismų reforma	Įstatymo nuostata, nurodanti peržiūrėtos teisinės sistemos įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2022	Peržiūrėta teisinė sistema padės veiksmingiau užtikrinti mokesčių teisės vykdymą ir sumažinti didelį kasaciniame teisme pateikiamų apeliacinių skundų skaičių.
M1C1–36	1.4, 1.5 ir 1.6 reformos. Civilinės ir baudžiamosios teisenos reforma ir nemokumo reforma	Etapas	Deleguotųjų aktų, susijusių su civilinės ir baudžiamosios teisenos reformomis ir nemokumo reforma, įsigaliojimas	Deleguotųjų aktų nuostata, nurodanti deleguotųjų aktų įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2022	Įsigalioja visi deleguotieji aktai, kurių turinys nurodytas teisės aktuose, kuriais sudaromos sąlygos vykdyti civilinės ir baudžiamosios teisenos reformas ir nemokumo reformą.
M1C1–37	Ir 1.5 reformos. Civilinės ir baudžiamosios teisenos reforma	Etapas	Civilinės ir baudžiamosios teisenos reformos įsigaliojimas	Antrinių aktų nuostata, nurodanti antrinių aktų įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	2 KETV.	2023	Užbaigti visų reglamentų ir antrinės teisės aktų, būtinų veiksmingam teisingumo reformoms būtinų įstatymų taikymui, priėmimą.
M1C1–38	Reforma. Teisingumo sistemų skaitmeninimas	Etapas	Teisingumo sistemos skaitmeninimas	Pirminių ir antrinių aktų nuostata, nurodanti atitinkamų aktų įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2023	Nustatomas privalomas elektroninis visų dokumentų pateikimas ir visa elektroninė civilinio proceso darbo eiga. Suskaitmenintos pirmosios instancijos baudžiamosios bylos (išskyrus ikiteisminę tarnybą). Nemokamos, visapusiškai prieinamos ir paieškai tinkamos civilinių sprendimų duomenų bazės sukūrimas pagal teisės aktus.
M1C1–38a	Reforma. Teisingumo sistemų skaitmeninimas	Etapas	Teisingumo sistemos skaitmeninimas	Visiškas PNR, PDP ir TPP įgyvendinimas ir sąveikumas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2025	Visiškas pirmosios instancijos baudžiamojo proceso skaitmeninimas iki baigiamojo akto per „portale delle notizie di reato“ (PNR), „portale dei depositi penali“ (PDP) ir „applicativo processo penale“ (APP). Platformos turi būti sąveikios tarpusavyje.
M1C1–39	Investicija. Įdarbinimo procedūros civiliniuose ir baudžiamuosiuose teismuose	Tikslas	Teisingumo ministerijos civilinių ir baudžiamųjų teismų ir teritorinių bei centrinių tarnybų, atsakingų už ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimą, įdarbinimo arba pratęsimo procedūros	NEŽINOMA	Skaičius	0	10 000	2 KETV.	2024	Užbaigti ne mažiau kaip 10000 bandymų biuro ir techninio administracinio personalo įdarbinimo arba pratęsimo procedūras ir pradėti juos dirbti. Siekiant šio tikslo atsižvelgiama tik į įdarbinimo arba pratęsimo procedūras, kurios buvo užbaigtos nuo 2022 m. sausio 1 d.
M1C1–40	Investicija. Administracinių teismų įdarbinimo procedūros	Tikslas	Administracinių teismų įdarbinimo arba pratęsimo procedūros	NEŽINOMA	Skaičius	0	158	2 KETV.	2024	Užbaigti ne mažiau kaip 158 bylų skyriaus ir administracinių teismų personalo įdarbinimo arba pratęsimo procedūras ir įsteigti skyrius. Siekiant šio tikslo atsižvelgiama tik į įdarbinimo arba pratęsimo procedūras, kurios buvo užbaigtos nuo 2022 m. sausio 1 d.
M1C1–41	Investicija. Administracinių teismų įdarbinimo procedūros	Tikslas	Administracinių regioninių teismų neišnagrinėtų bylų skaičiaus mažinimas	NEŽINOMA	Procentas	100	75	2 KETV.	2024	2019 m. 25 proc. sumažinti dar neišnagrinėtų bylų skaičių (109029) administraciniuose apygardos teismuose (pirmosios instancijos administraciniuose teismuose).
M1C1–42	Investicija. Administracinių teismų įdarbinimo procedūros	Tikslas	Valstybės tarybos neišnagrinėtų bylų skaičiaus mažinimas	NEŽINOMA	Procentas	100	65	2 KETV.	2024	35 proc. sumažinti 2019 m. Valstybės tarybos (antrosios instancijos) neišnagrinėtų bylų skaičių (24010).
M1C1–43	Reforma. Civilinės teisenos reforma	Tikslas	Civilinių bendrosios kompetencijos teismų (pirmosios instancijos) neišnagrinėtų bylų skaičiaus mažinimas	NEŽINOMA	Procentas	100	5	IV KETV.	2024	2019 m. 95 proc. sumažinti neišnagrinėtų bylų skaičių (337740) bendrosios kompetencijos teismuose (pirmosios instancijos). Atskaitos taškas yra civilinių bylų teismuose (2019 m.) ilgiau nei trejus metus neišnagrinėtų bylų skaičius.
M1C1–44	Reforma. Civilinės teisenos reforma	Tikslas	Civilinio apeliacinio teismo (antrosios instancijos) neišnagrinėtų bylų skaičiaus mažinimas	NEŽINOMA	Procentas	100	5	IV KETV.	2024	2019 m. 95 proc. sumažinti civilinių apeliacinių teismų (antrosios instancijos) neišnagrinėtų bylų skaičių (98371). Atskaitos taškas yra civilinių apeliacinių teismų bylų, nagrinėjamų apeliaciniuose civiliniuose teismuose (2019 m.), skaičius ilgiau nei dvejus metus.
M1C1–37bis	Reforma. Civilinės teisenos reforma	Etapas	Priemonių, kuriomis siekiama sumažinti neišnagrinėtų bylų skaičių, įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti pirminės teisės ir antrinės teisės aktų įsigaliojimą, siekiant sumažinti neišnagrinėtų bylų skaičių				1 KETV.	2024	Pirminės teisės aktų ir antrinių teisės aktų šaltinių įsigaliojimas, kad būtų galima: I.Tyrimų biurų stiprinimas, be kita ko, taikant paskatas, siekiant pritraukti ir išlaikyti personalo, įdarbinto pagal nacionaliniam ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui skirtą įdarbinimo schemą, vienetus; II.Paskatų kūrimas siekiant: 1) remti ne tokius veiksmingus teismus, kad būtų sumažintas neišnagrinėtų civilinių bylų skaičius; 2) atlyginti teisminėms institucijoms, kurios pasiekia konkrečius metinius tikslus sumažinti neišnagrinėtų bylų skaičių civilinės teisenos sistemoje.
M1C1–45	Reforma. Civilinės teisenos reforma	Tikslas	Trumpesnė civilinio proceso trukmė	NEŽINOMA	Procentas	100	60	2 KETV.	2026	Palyginti su 2019 m., 40 proc. sutrumpinti visų civilinių ir komercinių ginčo bylų nagrinėjimo trukmę.
M1C1–46	Reforma. Baudžiamosios teisenos reforma	Tikslas	Baudžiamojo proceso trukmės sutrumpinimas	NEŽINOMA	Procentas	100	75	2 KETV.	2026	Palyginti su 2019 m., 25 proc. sutrumpinti visų baudžiamųjų bylų nagrinėjimo trukmę
M1C1–47	Reforma. Civilinės teisenos reforma	Tikslas	Civilinių bendrosios kompetencijos teismų (pirmosios instancijos) neišnagrinėtų bylų skaičiaus mažinimas	NEŽINOMA	Procentas	100	10	2 KETV.	2026	90 proc. sumažinti neišnagrinėtų bylų, kurios buvo pradėtos nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. gruodžio 31 d. vis dar buvo nagrinėjamos (1197786), skaičių bendrosios kompetencijos teismuose (pirmosios instancijos).
M1C1–48	Reforma. Civilinės teisenos reforma	Tikslas	Civilinio apeliacinio teismo (antrosios instancijos) neišnagrinėtų bylų skaičiaus mažinimas	NEŽINOMA	Procentas	100	10	2 KETV.	2026	90 proc. sumažinti neišnagrinėtų bylų, kurios buvo pradėtos laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir kurios 2022 m. gruodžio 31 d. dar buvo nagrinėjamos (179306) apeliaciniuose civiliniuose teismuose (antroji instancija), skaičių.
M1C1–49	Investicija. Administracinių teismų įdarbinimo procedūros	Tikslas	Administracinių apygardos teismų (pirmosios instancijos) neišnagrinėtų bylų skaičiaus mažinimas	NEŽINOMA	Procentas	100	30	2 KETV.	2026	2019 m. 70 proc. sumažinti dar neišnagrinėtų bylų skaičių (109029) administraciniuose apygardos teismuose (pirmosios instancijos administraciniame teisme).
M1C1–50	Investicija. Administracinių teismų įdarbinimo procedūros	Tikslas	Valstybės tarybos neišnagrinėtų bylų skaičiaus mažinimas	NEŽINOMA	Procentas	100	30	2 KETV.	2026	2019 m. Valstybės Taryboje (antroji instancija) 70 proc. sumažinti neišnagrinėtų bylų skaičių (24010).
M1C1–51	Reforma. Viešojo administravimo reforma	Etapas	Pirminės teisės aktų dėl Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano valdymo įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	2 KETV.	2021	Pirminės teisės aktai turi būti susiję bent su: 1) Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų projektų koordinavimas ir stebėsena centriniu lygmeniu; 2) įvairių įstaigų ir administracijų, dalyvaujančių koordinuojant, stebint ir įgyvendinant Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, kompetencijų apibrėžtis ir atskyrimas bei atitinkamų įgaliojimų patvirtinimas; 3) sistemos, skirtos ankstyvam įgyvendinimo problemų nustatymui, apibrėžimas; 4) ex ante nustatyti vykdymo užtikrinimo mechanizmą, kad būtų galima išspręsti įgyvendinimo problemas ir išvengti vėlavimo, visų pirma atsižvelgiant į skirtingus administravimo lygmenis; 5) darbuotojų, atsakingų už Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano koordinavimą, stebėseną ir įgyvendinimą susijusiose administracijose, apibrėžtis (skaičius ir ekspertinės žinios); 6) techninės pagalbos, teikiamos administracijoms, dalyvaujančioms įgyvendinant Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, visų pirma vietos lygmeniu, apibrėžtis, užtikrinant viešojo administravimo administracinių gebėjimų stiprinimą; 7) „spartesnių“ Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo ir lėšų įsisavinimo procedūrų apibrėžimas; 8) Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano audito ir kontrolės organizavimas ir procedūros.
M1C1–52	Reforma. Viešojo administravimo reforma	Etapas	Pirminės teisės akto dėl Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo administracinių procedūrų supaprastinimo įsigaliojimas.	Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	2 KETV.	2021	Priemonės apima: 1) pašalinti kritines kliūtis, visų pirma susijusias su valstybės ir regioniniu poveikio aplinkai vertinimu, naujų atliekų perdirbimo įrenginių leidimų išdavimu, atsinaujinančiųjų išteklių energijos leidimų išdavimo procedūromis ir procedūromis, kurios būtinos pastatų energijos vartojimo efektyvumui užtikrinti (vadinamasis Super Bonus) ir miestų regeneravimui. Konkretūs veiksmai skirti „Conferenza di servizi“ (oficialaus dviejų ar daugiau viešojo administravimo institucijų susitarimo) procedūroms supaprastinti.
M1C1–53	Investicija. Teikti techninę pagalbą ir stiprinti Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo gebėjimus	Etapas	Pirminės teisės aktų, kuriais teikiama techninė pagalba ir stiprinami Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo gebėjimai, įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	2 KETV.	2021	Priemonės apima nuostatą, leidžiančią laikinai įdarbinti: I) 2800 techninių duomenų, skirtų Pietų šalių viešojo administravimo institucijoms, mokamoms iš nacionalinio biudžeto, stiprinti; II) 1000 ekspertų, dislokuotų trejiems metams, kad padėtų administracijoms valdyti naujas techninės pagalbos teikimo procedūras.
M1C1–54	Investicija. Teikti techninę pagalbą ir stiprinti Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo gebėjimus	Tikslas	Užbaigtas ekspertų įdarbinimas Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui įgyvendinti	NEŽINOMA	Skaičius	0	1 000	IV KETV.	2021	Užbaigti 1000 ekspertų, kurie turi būti siunčiami trejiems metams, kad padėtų administracijoms valdyti naujas techninės pagalbos teikimo procedūras, įdarbinimo procedūras.
M1C1–55	Reforma. Viešojo administravimo reforma	Etapas	Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui taikomos metodikos išplėtimas įtraukiant nacionalinį biudžetą, siekiant padidinti investicijų įsisavinimą	Įstatymo nuostata, nurodanti metodikos išplėtimo įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2021	Sukurti supaprastintą tarpinių ir siektinų reikšmių sistemą, panašią į EGADP, skirtą Papildomo investicijų fondo projektams planuoti, vykdyti ir finansuoti (30,5 mlrd. EUR).
M1C1–56	Reforma. Viešojo administravimo reforma	Etapas	Teisės aktų, kuriais sudaromos sąlygos užimtumo viešajame sektoriuje reformai, įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	2 KETV.	2022	Įgaliojimus suteikiančiuose teisės aktuose numatomos šios priemonės: – apibrėžti viešajam sektoriui būdingus darbo profilius, kad būtų pritraukta reikiamų gebėjimų ir įgūdžių; – bendros įdarbinimo platformos, skirtos viešojo įdarbinimo procedūroms centralizuoti visoms centrinėms viešojo administravimo institucijoms, sukūrimas, įsipareigojant išplėsti platformos naudojimą ir vietos valdžios institucijoms; – įdarbinimo proceso reforma siekiant: I) pereiti nuo vien tik žiniomis grindžiamos sistemos prie sistemos, kuri visų pirma grindžiama kompetencija ir tinkamais gebėjimais; II) įvertinti valstybės tarnautojų kompetenciją; III) diferencijuoti įdarbinimo procesus pradedant į darbą, kuris grindžiamas vien kompetencija, ir įdarbinant specializuotus profilius, kurie turėtų derinti kompetencijas su atitinkama darbo patirtimi ir sudarytų sąlygas siekti karjeros aukštesniu lygmeniu. Viešojo administravimo ministerija užtikrina nuoseklų naujojo proceso įgyvendinimą visose administracijose; – vyresniosios valstybės tarnybos reforma, kuria siekiama suvienodinti skyrimo procedūras visose viešojo administravimo institucijose, apibrėžiant darbo profilius ir vertinant jų veiklos rezultatus; – stiprinti darbuotojų mokymosi visą gyvenimą ir mokymo galimybių bei dalyvavimo paskatų ryšį, pavyzdžiui, numatant atlygio mechanizmus arba konkrečias karjeros kryptis, ypatingą dėmesį skiriant dvejopai pertvarkai; – nustatyti arba atnaujinti viešojo administravimo institucijų etikos principus nustatant aiškias taisykles, elgesio kodeksus ir mokymo modulius šia tema; – stiprinti įsipareigojimą užtikrinti lyčių pusiausvyrą; – pertvarkyti vertikaliojo judumo reglamentavimo sistemą, reformuoti karjeros galimybes, kad būtų galima sukurti vidurinės grandies vadovų („quadri“) pareigas ir užimti aukštas civilines pareigas (dirigenti di prima e seconda fascia) iš administracijos. Tai apima veiklos rezultatų vertinimo sistemos reformą ir karjeros raidos bei veiklos rezultatų vertinimo sąsajos stiprinimą; – peržiūrėti horizontaliojo judumo reglamentavimo sistemą, kad viešojo administravimo institucijose būtų sukurta veiksminga darbo rinka, įskaitant a) skaidrios bendros reklamos sistemos, skirtos visoms laisvoms darbo vietoms centrinėse ir vietos administracijose, sukūrimą, b) galimybę bet kur kreiptis dėl bet kokių laisvų darbo vietų, c) kilmės administracijos leidimo atvykti į mobilumą panaikinimą ir d) didelių alternatyvių judumo priemonių, kurios nelemia perkėlimo (t. y. „comandi“ ir „distacchi“), naudojimo apribojimų nustatymą, kad jos būtų išskirtinės ir griežtai ribotos.
M1C1–57	Reforma. Viešojo administravimo reforma	Etapas	Administracinių procedūrų, susijusių su supaprastinimo reforma, kuria siekiama įgyvendinti EGADP, įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti antrinės teisės įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2022	Visų susijusių deleguotųjų aktų, ministrų dekretų, antrinės teisės aktų ir visų kitų reglamentų, būtinų veiksmingam supaprastinimui įgyvendinti, įskaitant susitarimus su regionais išimtinės ir lygiagrečios regioninės kompetencijos atveju, įsigaliojimas.
M1C1–58	Reforma. Viešojo administravimo reforma	Etapas	Užimtumo viešajame sektoriuje reformos teisės aktų įsigaliojimas	Nuostata, nurodanti užimtumo valstybės tarnyboje reformos teisės aktų įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	2 KETV.	2023	Visų susijusių deleguotųjų aktų, ministrų dekretų, antrinės teisės aktų ir visų kitų reglamentų, būtinų veiksmingam reformos įgyvendinimui, įsigaliojimas.
M1C1–59	Reforma. Viešojo administravimo reforma	Etapas	Strateginio žmogiškųjų išteklių valdymo viešojo administravimo srityje įsigaliojimas	Nuostata, nurodanti teisės aktų dėl strateginio žmogiškųjų išteklių valdymo įvedimo viešojo administravimo srityje įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2023	Teisės aktai ir deleguotieji aktai dėl strateginio žmogiškųjų išteklių valdymo įdiegimo viešojo administravimo srityje apima: atsižvelgiant į integruotą veiklos ir organizavimo planą (PIAO), apibrėžti strateginius žmogiškųjų išteklių planus, skirtus visų centrinių ir regioninių administracijų samdymui, karjeros raidai ir mokymui, remiantis integruota įgūdžių ir profilių duomenų baze; centrinio įgyvendinimo padalinio, koordinuojančio ir remiančio žmogiškųjų išteklių planavimo sistemą, sukūrimas. Antruoju etapu žmogiškųjų išteklių strateginiai planai bus taikomi ir didelėms savivaldybėms, o mažoms ir vidutinėms savivaldybėms taikomos konkrečios investicijos į gebėjimų stiprinimą.
M1C1–59BIS	Reforma. Viešojo administravimo reforma	Etapas	Strateginio žmogiškųjų išteklių valdymo įgyvendinimas viešojo administravimo srityje	Skelbiama pirmoji pusmečio ataskaita dėl pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių.	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	2 KETV.	2024	Skelbiama pirmoji pusmečio pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių ataskaita.
M1C1–59b	Reforma. Viešojo administravimo reforma	Etapas	Strateginio žmogiškųjų išteklių valdymo įgyvendinimas viešojo administravimo srityje	Turimas žmogiškųjų išteklių priemonių rinkinys, sąveikus su inPA ir „Syllabus“ ir integruotas į PIAO duomenų bazę, taip pat žmogiškųjų išteklių strateginių planų tikrinimas.	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	2 KETV.	2026	Integruota duomenų bazė (HRM priemonių rinkinys) yra prieinama visoms viešojo administravimo institucijoms, kuriose dirba daugiau kaip 50 darbuotojų ir kurios pagal įstatymus privalo priimti PIAO. HRM priemonių rinkinys turi būti sąveikus su įdarbinimo platforma (inPA) ir platforma „Syllabus“. Integruojamas HRM priemonių rinkinys ir PIAO duomenų bazė. Viešojo administravimo ministerija patikrina bent nacionalinių ir subnacionalinių administracijų, kuriose dirba daugiau kaip 50 darbuotojų, atitinkamų žmogiškųjų išteklių strateginių planų turinį ir prireikus imasi tolesnių veiksmų, taip pat atsižvelgdama į PVRR pusmečio ataskaitų rezultatus.
M1C1–60	Reforma. Viešojo administravimo reforma	Etapas	Užbaigti 200 itin svarbių procedūrų, darančių poveikį piliečiams ir įmonėms, supaprastinimo ir (arba) skaitmeninimo įgyvendinimą (įskaitant visus deleguotuosius aktus)	Antrinės teisės aktų įsigaliojimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2024	Nustatytos šios prioritetinės supaprastinimo sritys: 1.Aplinkosaugos leidimai, atsinaujinantieji energijos ištekliai ir žalioji ekonomika 2.Statybos leidimai ir miestų perkvalifikavimas 3.Skaitmeninė infrastruktūra 4.Veiklos procedūros Kiti ypatingos svarbos sektoriai yra šie: 1.Darbo teisės aktai ir socialinė apsauga 2.Turizmas 3.Žemės ūkio maisto produktai Atrinktos valstybinės ir regioninės procedūros gali būti apibendrintos šiose pagrindinėse srityse: 1.Aplinkosaugos ir energijos leidimai: -Valstybinė poveikio aplinkai vertinimo procedūra -Regioninė poveikio aplinkai vertinimo procedūra -Leidimai atitaisyti aplinką -Strateginis poveikio aplinkai vertinimas -Integruota taršos prevencija ir kontrolė (ITPK) -Leidimų naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius išdavimo procedūros -Modernizavimo, pertvarkymo ir pertvarkymo procedūros -Energetikos infrastruktūros leidimų išdavimo procedūros -Su atliekomis susiję leidimai 2.Statyba ir miestų perkvalifikavimas: -Energijos taupymo ir energijos naudojimo racionalizavimo procedūros (atitikties procedūros ir kt.) - Tarnybinė konferencija 3.Skaitmeninė infrastruktūra: -Leidimai naudoti ryšių infrastruktūras 4.Veiklos procedūros: -Procedūros mažmeninės prekybos sektoriuje -Verslo ir statybos procedūros (SUAP ir SUE) -Su plaukiojančiosiomis priemonėmis susijusios procedūros 5.Kitos procedūros: -Tylaus sutikimo patvirtinimas -Pakaitinė galia -Priešgaisrinės saugos procedūros -Specialiųjų ekonominių zonų leidimai -Leidimai visuomenės saugumui -Leidimai naudoti kraštovaizdį -Farmacijos ir sveikatos leidimai -Seisminės ir hidrogeologinės procedūros/leidimai
M1C1–61	Reforma. Viešojo administravimo reforma	Etapas	Papildomų 50 ypatingos svarbos procedūrų, darančių tiesioginį poveikį piliečiams, supaprastinimo ir (arba) skaitmeninimo įgyvendinimo užbaigimas (įskaitant visus deleguotuosius aktus)	Antrinės teisės aktų įsigaliojimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	2 KETV.	2025	Supaprastintos procedūros turi įtakos šioms sritims: -Kanceliarija ir civilinė būklė -Tapatybė, skaitmeninė gyvenamoji vieta ir prieiga prie internetinių paslaugų -Negalia
M1C1–62	Reforma. Viešojo administravimo reforma	Etapas	Didinti investicijų įsisavinimą	Finansų ministerijos įgyvendinimo ataskaitos paskelbimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	2 KETV.	2025	Paskelbti įgyvendinimo ataskaitą, kurioje būtų įvertintas veiksmų, kuriais siekiama teikti techninę pagalbą ir stiprinti gebėjimus, gerinti gebėjimus planuoti, valdyti ir vykdyti kapitalo išlaidas, finansuojamas iš nacionalinio biudžeto, poveikis, pasiekiamas didelis iki 2024 m. skirtų Papildomo fondo išteklių įsisavinimas.
M1C1–63	Reforma. Viešojo administravimo reforma	Etapas	Supaprastinimo užbaigimas ir visų supaprastintų procedūrų ir atitinkamų administracinių režimų, kurie galioja visoje nacionalinėje teritorijoje, saugyklos sukūrimas	Saugyklos paskelbimas atitinkamos ministerijos interneto svetainėje	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	2 KETV.	2026	Procedūrų tvarkos tikrinimas užbaigiamas visų supaprastintų procedūrų atveju. Taip pat tikrinti ir stebėti: 1.Veiksmingą supaprastintų procedūrų įgyvendinimą, 2.naujas standartizuotas formas ir 3.atitinkamas skaitmeninis valdymas turi būti užtikrinta. Supaprastinimas taikomas iš viso 600 ypatingos svarbos procedūrų, įskaitant procedūras, kurioms taikomos M1C1 60 ir M1C1 61 tarpinės reikšmės.
M1C1–64	Investicija. Teikti techninę pagalbą ir stiprinti Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo gebėjimus	Tikslas	Švietimas ir mokymas	NEŽINOMA	Skaičius	0	350 000	2 KETV.	2026	Bent 350000 centrinių viešojo administravimo institucijų viešojo sektoriaus darbuotojų dalyvauja kvalifikacijos kėlimo ar perkvalifikavimo iniciatyvose.
M1C1–65	Investicija. Teikti techninę pagalbą ir stiprinti Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo gebėjimus	Tikslas	Švietimas ir mokymas	NEŽINOMA	Skaičius	0	400 000	2 KETV.	2026	Bent 400000 kitų viešojo administravimo institucijų viešojo sektoriaus darbuotojų dalyvauja kvalifikacijos kėlimo ar perkvalifikavimo iniciatyvose.
M1C1–66	Investicija. Teikti techninę pagalbą ir stiprinti Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo gebėjimus	Tikslas	Švietimas ir mokymas	NEŽINOMA	Skaičius	0	245 000	2 KETV.	2026	Bent 245000 (70 proc.) centrinių viešojo administravimo institucijų viešojo sektoriaus darbuotojų sėkmingai užbaigė M1C1–64 (formalus sertifikavimas arba poveikio vertinimas) nurodytas mokymo iniciatyvas.
M1C1–67	Investicija. Teikti techninę pagalbą ir stiprinti Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo gebėjimus	Tikslas	Švietimas ir mokymas	NEŽINOMA	Skaičius	0	280 000	2 KETV.	2026	Ne mažiau kaip 280000 (70 proc.) kitų viešojo administravimo institucijų viešojo sektoriaus darbuotojų sėkmingai baigė M1C1–65 (formalus sertifikavimas arba poveikio vertinimas) nurodytas mokymo iniciatyvas.
M1C1–68	Reforma. Viešojo administravimo reforma	Etapas	Audito ir kontrolės duomenų saugyklos sistema: informacija RRF įgyvendinimui stebėti	Audito ataskaita, kuria patvirtinamos saugyklos sistemos funkcijos	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2021	Įdiegiama ir veikia saugyklos sistema, skirta EGADP įgyvendinimo stebėsenai užtikrinti. Sistema apima bent šias funkcijas: a) renka duomenis ir stebi tarpinių ir siektinų reikšmių pasiekimą; b) rinkti, saugoti duomenis ir užtikrinti prieigą prie jų, kaip reikalaujama pagal EGADP reglamento 22 straipsnio 2 dalies d punkto i-iii papunkčius.
M1C1–69	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Etapas	Dekreto dėl viešųjų pirkimų sistemos supaprastinimo įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo dekreto, kuriuo siekiama supaprastinti viešųjų pirkimų sistemą, įsigaliojimą.	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	2 KETV.	2021	Potvarkiu viešųjų pirkimų sistema supaprastinama bent šiomis skubiomis priemonėmis: I. Nustatyti tikslus, kad būtų sutrumpintas laikas nuo paskelbimo iki sutarties skyrimo. II. Nustatomi tikslai ir stebėsenos sistema, siekiant sutrumpinti laiką nuo sutarties sudarymo iki infrastruktūros sukūrimo („fase esecutiva“). III. Reikalaujama, kad visų sutarčių duomenys būtų registruojami nacionalinės kovos su korupcija institucijos (ANAC) kovos su korupcija duomenų bazėje. IV. Įgyvendinti ir skatinti alternatyvaus ginčų sprendimo mechanizmus viešųjų sutarčių vykdymo etape. v. ministerijose, regionuose ir didmiesčiuose įsteigia specialias tarnybas, atsakingas už viešųjų pirkimų procedūras. Papildomos specifikacijos: – Centrinių perkančiųjų organizacijų (centrali di committenza) procedūrų supaprastinimas ir skaitmeninimas; – Įgyvendinti dabartinio Viešųjų pirkimų kodekso 41 ir 44 straipsnius; – Nustatyti, kaip turėtų būti skaitmeninamos visų viešųjų sutarčių ir koncesijų procedūros, ir apibrėžti sąveikumo ir sujungiamumo reikalavimus; – Įgyvendinti dabartinio Viešųjų pirkimų kodekso 44 straipsnį.
M1C1–70	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Etapas	Viešųjų pirkimų kodekso peržiūros įsigaliojimas (D.Lgs. Nr. 50/2016)	Įstatymo nuostata, nurodanti Įgaliojimo įstatymo, kuriuo reformuojamas dabartinis Viešųjų pirkimų sistemos kodeksas (D.Lgs. Nr. 50/2016), įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	2 KETV.	2022	Šis įstatymas nustato visus tikslius Viešųjų pirkimų kodekso sisteminės reformos kriterijus ir principus. Delegavimo teisėje nustatomi bent šie principai ir kriterijai: I. Sumažinti perkančiųjų organizacijų susiskaidymą: 1) nustatyti pagrindinius kvalifikacijos vertinimo sistemos elementus, 2) reikalauti sukurti e. platformą kaip pagrindinį reikalavimą dalyvauti vertinant viešųjų pirkimų pajėgumus visoje šalyje, 3) įgalioti nacionalinę kovos su korupcija instituciją (ANAC) peržiūrėti perkančiųjų organizacijų kvalifikaciją pagal viešųjų pirkimų pajėgumus (pirkimų rūšis ir apimtis), 4) teikti paskatas naudotis esamomis profesinėmis centrinėmis perkančiosiomis organizacijomis. II. Supaprastinti ir suskaitmeninti centrinių perkančiųjų organizacijų (centrali di committenza) procedūras III. Apibrėžti, kaip turi būti skaitmeninamos visų viešųjų sutarčių ir koncesijų procedūros, ir apibrėžti sąveikumo ir sujungiamumo reikalavimus. IV. Palaipsniui mažinti subrangos apribojimus.
M1C1–71	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Etapas	Visų būtinų viešųjų pirkimų sistemos teisės aktų, reglamentų ir įgyvendinimo aktų (įskaitant antrinės teisės aktus) įsigaliojimas	Visų būtinų teisės aktų ir įgyvendinimo aktų įsigaliojimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2021	Visais būtinais teisės aktais, reglamentais ir įgyvendinimo aktais (įskaitant, jei reikia, antrinės teisės aktus) turi būti gauti šie rezultatai: I. Bendra viešųjų pirkimų politikos koordinavimo įstaiga turi turėti pakankamai darbuotojų ir finansinių išteklių (kurie turi būti nurodyti veiklos susitarime), kad galėtų veikti visu pajėgumu, be kita ko, dėl specialios ANAC struktūros teikiamos paramos. II. Bendra viešųjų pirkimų politikos koordinavimo įstaiga, padedama ANAC ir Nacionalinės administravimo mokyklos, priima specializacijos strategiją (plg. susijusią su Italijos NRPP pasiūlyta 2.1.6 reforma), kurioje nustatytos įvairių lygmenų mokymo rūšys, specialus konsultavimas ir veiklos gairių rengimas. III. Dinamines pirkimo sistemas teikia Consip ir jos atitinka viešųjų pirkimų direktyvas. IV. Įgyvendinus Viešųjų pirkimų kodekso 38 straipsnį, ANAC baigia vykdyti perkančiųjų organizacijų kvalifikaciją, susijusią su viešųjų pirkimų pajėgumais. V. Stebėsenos sistema nuo sutarties sudarymo iki infrastruktūros darbų užbaigimo veikia. VI. Visų sutarčių duomenys registruojami nacionalinės kovos su korupcija institucijos (ANAC) kovos su korupcija duomenų bazėje. VII. Visi specialūs biurai, atsakingi už viešųjų pirkimų procedūras ministerijose, regionuose ir didmiesčiuose.
M1C1–72	Reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas	Etapas	Patvirtintos viešojo administravimo institucijų pavėluotų mokėjimų įmonėms mažinimo priemonės	Įstatymo nuostata, kurioje nurodoma, kad įsigalioja taisyklės, kuriomis siekiama sumažinti mokėjimo agentūrų pavėluotus mokėjimus įmonėms	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	1 KETV.	2023	Įsigaliojo naujos taisyklės, kuriomis siekiama sumažinti viešojo administravimo institucijų vėluojančius mokėjimus įmonėms. Priemonės apima bent šiuos pagrindinius elementus: I. Sistema InIT diegiama centrinėje viešojo administravimo sistemoje, kad būtų remiama ekonominė ir finansinė apskaita ir viešųjų išlaidų vykdymas. II. Pavėluoti mokėjimai rodikliai, grindžiami FM IT sistemos (komercinių kreditų platformos – PCC) duomenų baze, yra valdžios institucijų vidutinis svertinis mokėjimo įmonėms laikas ir valdžios institucijų mokėjimų įmonėms vėlavimo svertinis vidurkis kiekvienu iš šių viešojo administravimo lygmenų: -centrinės valdžios institucijos (Amministrazioni dello Stato, enti pubblici nazionali e altri enti) -regionų valdžios institucijos (Regionas ir Autonome provincija), -vietos valdžios institucijos (enti locali) -visuomenės sveikatos institucijos (enti del Servizio sanitario nazionale).
M1C1–72a	Reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas	Etapas	Teisėkūros ir konkretūs veiksmai, kuriais siekiama sumažinti pavėluotų mokėjimų skaičių centriniu ir (arba) vietos lygmenimis	Teisės akto nuostata, nurodanti įsigaliojimą, priimtus aplinkraščius ir priemones, kurių imtasi siekiant sumažinti viešojo administravimo institucijų pavėluotus mokėjimus įmonėms	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	1 KETV.	2024	Įsigalioja šie aktai: – aplinkraštis, kuriame pagal Pavėluotų mokėjimų direktyvą paaiškinama komercinių ir nekomercinių sandorių taikymo sritis; – aplinkraštis, kuriame paaiškinama Pavėluotų mokėjimų direktyvos 4 straipsnio 6 dalies taikymo sritis, atsižvelgiant į pastarąją; – teisės aktus, kuriais siekiama užtikrinti, kad įprasti regionai ir vietos valdžios institucijos gautų lėšų, kad galėtų laiku apmokėti sąskaitas faktūras iš centrinio lygmens; – teisės aktus, kuriais reikalaujama, kad valdžios institucijos priimtų metinius pinigų srautų planus, kuriais būtų užtikrinama, kad būtų laikomasi teisės aktuose nustatytų mokėjimo terminų; – teisės aktai, kuriais nustatomos nuostatos, pagal kurias leidžiama perleisti kreditą trečiosioms šalims po 30 dienų nuo viešojo administravimo institucijų tylėjimo ir (arba) neveikimo. Centriniu lygmeniu imamasi šių veiksmų: – Teisės aktų, pagal kuriuos centriniu lygmeniu nustatomi vėluojantys mokėtojai ir reikalaujama priimti priemones, užtikrinančias, kad jie mokėtų per 30 dienų, įsigaliojimą; – Kas ketvirtį atnaujinti ministerijų įsiskolinimų duomenys; – Darbo grupių steigimas, kai to reikalaujama pagal teisės aktus. Vietos lygmeniuimamasi šių veiksmų: – Teisės aktų, kuriais vietos lygmeniu nustatomi vėluojantys mokėtojai ir reikalaujama priimti priemones, užtikrinančias, kad jie mokėtų per 30 dienų, įsigaliojimą; – Kas ketvirtį skelbiama apie šių institucijų įsiskolinimus.
M1C1–72b	Reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas	Etapas	Padidinti žmogiškuosius išteklius, susijusius su pavėluotais mokėjimais	Nuostata dėl teisės aktų, kuriais siekiama padidinti žmogiškuosius išteklius, susijusius su pavėluotais mokėjimais, įsigaliojimo	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2024	Įsigalioja teisės aktai, kuriais numatoma padidinti žmogiškuosius išteklius, susijusius su mokėjimais: Ministerijos ir centrinės administracijos, atsižvelgiant į konkrečius susijusios centrinės administracijos organizacinius poreikius; – vietos administracijos, atsižvelgiant į konkrečius susijusios vietos administracijos organizacinius poreikius.
M1C1–72quater	Reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas	Etapas	Audito plano priėmimas	Audito plano priėmimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2024	Audito plano, įskaitant jo įgyvendinimo veiksmų gaires, priėmimas dėl esamų mokėjimo procesų, kuriuos vykdo ne mažiau kaip 130 viešojo administravimo institucijų, kurios, kaip nustatyta, yra vėluojantys mokėtojai, tinkamumo ir savalaikiškumo: I) centrinis lygmuo (įskaitant ministerijų teritorinius padalinius); II) vietos lygmeniu; ir iii) visuomenės sveikatos institucijos.
M1C1–72kv.	Reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas	Etapas	Mokėjimų vykdymas InIT sistemoje. ir horizontaliosios priemonės, kuriomis siekiama sumažinti pavėluotus MA mokėjimus įmonėms	InIT sistemos, skirtos mokėjimams vykdyti, ir platformos, teikiančios informaciją apie komercinius kreditus, veikimo užtikrinimas.	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2025	InIT sistema veikia visu pajėgumu ir turi šiuos pajėgumus: Ji leidžia atlikti mokėjimus nesiremiant sąveikumu su senosiomis mokėjimų tvarkymo platformomis. Ji užtikrina galimybę gauti mokėjimų duomenis, įskaitant vėlavimus, kad būtų remiama ministerijų ir Italijos Audito Rūmų audito ir kontrolės veikla. Veikia speciali platforma, kurioje teikiama informacija apie komercinius kreditus išmokas mokančioms įmonėms ir skolininkėms viešojo administravimo institucijoms. Platformoje pateikiama bent ši informacija: –bendrovių (kreditorių) informavimas apie teisinę kreditų viešojo administravimo institucijoms sistemą, išmokas mokančios bendrovės teises, teisinius veiksmus, kurių galima imtis vėlavimo gauti mokėjimą atveju, tiekėjų mokėjimo mechanizmo veikimą, kreditorių kontaktinį punktą. –viešojo administravimo institucijų (skolininkų) informavimas apie teisinius komercinių skolų mokėjimo reikalavimus, administracines gaires, viešojo administravimo institucijoms prieinamas stebėsenos priemones ir galimą geriausią mokėjimų vykdymo gerinimo praktiką. –Visose ministerijos interneto svetainėse pateikiama nuoroda į šią platformą.
M1C1–72 mišiniai	Reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas	Etapas	Audito plano galutinės audito ataskaitos tvirtinimas	Audito plano galutinės audito ataskaitos tvirtinimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2025	Audito plano galutinės audito ataskaitos, įskaitant taisomąsias priemones, įgyvendintas iki 2025 m. IV ketv., atsižvelgiant į audito veiklos rezultatus, priėmimas.
M1C1–73	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Etapas	Viešųjų pirkimų kodekso reformos įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, kurioje nurodoma, kad įsigaliojo įstatyminis dekretas, kuriuo įgyvendinamos visos Delegavimo įstatymo dėl viešųjų pirkimų reformos nuostatos.	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	1 KETV.	2023	Įstatymo galią turinčio dekreto, kuriuo įgyvendinamos visos Įgaliojimo įstatymo dėl Viešųjų pirkimų kodekso reformos nuostatos, įsigaliojimas.
M1C1–74	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Etapas	Visų būtinų įgyvendinimo priemonių ir antrinės teisės aktų, skirtų viešųjų pirkimų kodekso supaprastinimo reformai, įsigaliojimas	Visų būtinų įgyvendinimo priemonių ir antrinės teisės aktų įsigaliojimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	2 KETV.	2023	Visų būtinų įgyvendinimo priemonių ir antrinės teisės aktų, skirtų viešųjų pirkimų sistemos reformai ir (arba) supaprastinimui, įsigaliojimas (taip pat susijęs su Viešųjų pirkimų kodekso peržiūra).
M1C1–73bis	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Etapas	Aplinkraščio, kuriame pateikiamos gairės dėl perkančiųjų organizacijų kvalifikacijos vertinimo sistemos, priėmimas	Aplinkraščio, kuriame pateikiamos gairės dėl perkančiųjų organizacijų kvalifikacijos vertinimo sistemos, priėmimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	2 KETV.	2024	Pasikonsultavus su ANAC, priimtas aplinkraštis, kuriame pateikiamos gairės dėl šiuo metu taikomų kvalifikacijos vertinimo ir centralizavimo taisyklių, siekiant paaiškinti, kad kvalifikacija ir (arba) centrinių perkančiųjų organizacijų dalyvavimas skiriant sutartis ir už mažesnes nei vertės ribas yra įmanomas ir patartinas.
M1C1–73b	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Etapas	Paskatos perkančiųjų organizacijų kvalifikacijai ir profesionalizacijai.	Įgyvendinimo priemonių ir įstatymo nuostatų, nurodančių teisės aktų įsigaliojimą, priėmimas.	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2024	Cabina di Regia (Viešųjų pirkimų kodekso ex 221 straipsnis), pasikonsultavusi su ANAC, atliko Viešųjų pirkimų kodekso įgyvendinimo poveikio: -kvalifikuotų perkančiųjų organizacijų ir centralizuotų perkančiųjų organizacijų skaičių; -viešųjų sutarčių, kurias jie valdo savo ir nekompetentingų subjektų vardu, skaičių ir vertę; -sistemos poveikį sutarčių skyrimo ir viešojo pirkimo sutarčių įvykdymo terminams. Kompetencijos neturinčių subjektų dalyvavimo gebėjimų stiprinimo veikloje kartografavimo rezultatų paskelbimas. Pasikonsultavus su ANAC, priimamos tolesnės iniciatyvos, kuriomis siekiama skatinti perkančiųjų organizacijų kvalifikaciją, mažinti susiskaidymą ir nekvalifikuotų subjektų profesionalumą. Turi būti patvirtintos kitos techninės ir (arba) administracinės paramos vietos arba nekvalifikuotoms perkančiosioms organizacijoms priemonės, kai centralizavimas neįmanomas arba neįmanomas, ir jos turi veikti.
M1C1–73quater	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Etapas	Gairių dėl viešųjų pirkimų, nesiekiančių ES ribos, įsigaliojimas	Gairių dėl viešųjų pirkimų, nesiekiančių ES ribos, įsigaliojimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2023	Aplinkraštis dėl ES ribos nesiekiančių viešųjų pirkimų priimtas ir paskelbtas Italijos oficialiajame leidinyje. Aplinkraštyje paaiškinama, kad perkančiosios organizacijos gali taikyti atvirus ir ribotus konkursus viešiesiems pirkimams, kurių vertė nesiekia ES ribos.
M1C1–73quinquies	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Etapas	Naujų teisinių nuostatų dėl projektų finansavimo įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti naujų teisės nuostatų įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2024	Įsigalioja naujos teisinės nuostatos dėl projektų finansavimo, kuriomis siekiama didinti veiksmingumą ir konkurenciją, visų pirma didinti koncesijų konkurencingumą.
M1C1–75	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Etapas	Visapusiškas nacionalinės e. viešųjų pirkimų sistemos veikimas	Galimybių studijoje apibrėžtų funkcijų prieinamumas (bus parengta kaip 1 projekto užduotis)	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2023	Nacionalinė e. viešųjų pirkimų sistema turi veikti ir visiškai atitikti ES viešųjų pirkimų direktyvas ir apimti visišką procedūrų skaitmeninimą iki sutarties vykdymo (pažangieji viešieji pirkimai), turi būti sąveiki su viešojo administravimo valdymo sistemomis, apimti gamintojų organizacijų skaitmeninę pralaidumą, aukcionų sesijas, mašinų mokymąsi tendencijoms nustatyti, svarbiausiąsias žaliavas su pokalbių robotais, skaitmeninį dalyvavimą ir statuso grandinę.
M1C1–75bis	Investicija. Parama kvalifikacijos kėlimui ir e. viešiesiems pirkimams	Etapas	Parama kvalifikacijos kėlimui ir e. viešiesiems pirkimams	Viešųjų pirkimų rėmimo funkcijos pradėjimas eksploatuoti	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2024	Viešųjų pirkimų rėmimo tarnyba įsteigiama pagal Viešųjų pirkėjų specializacijos strategiją. Paramos viešiesiems pirkimams funkcija skiriama perkančiosioms organizacijoms, kad jos įvykdytų Viešųjų pirkimų kodekso II.4 priedo reikalavimus ir padėtų joms dalyvauti e. viešųjų pirkimų procese, remiant skaitmeninių įgūdžių įgijimą ir teikiant techninę paramą diegiant viešųjų pirkimų skaitmeninimą, įskaitant dinaminių pirkimo sistemų naudojimą.
M1C1–76	Reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas	Tikslas	Sumažintas vidutinis dienų, per kurias centrinės viešojo administravimo institucijos moka įmonėms, skaičius	NEŽINOMA	Vidutinė svertinė mokėjimo trukmė	NEŽINOMA	30	1 KETV.	2025	Remiantis Komercinių kreditų platforma (PCC), centrinių valdžios institucijų (Amministrazioni dello Stato, enti pubblici nazionali e altri enti) vidutinis svertinis mokėjimo įmonėms laikas („tempo di pagamento“) yra ne ilgesnis kaip 30 dienų.
M1C1–77	Reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas	Tikslas	Sumažinamas vidutinis dienų, per kurias regioninės viešojo administravimo institucijos moka įmonėms, skaičius	NEŽINOMA	Svertinis vidutinis mokėjimo laikas (dienomis)	NEŽINOMA	30	1 KETV.	2025	Remiantis Komercinių kreditų platforma (PCC), regioninių valdžios institucijų (regionųir provincijos Autonome) vidutinis svertinis mokėjimo laikas (angl.tempodi pagamento) įmonėms turi būti ne ilgesnis kaip 30 dienų.
M1C1–78	Reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas	Tikslas	Sumažinamas vidutinis dienų, per kurias vietos viešojo administravimo institucijos moka įmonėms, skaičius	NEŽINOMA	Vidutinė svertinė mokėjimo trukmė (dienų skaičius)	NEŽINOMA	30	1 KETV.	2025	Remiantis Komercinių kreditų platforma (PCC), vietos valdžios institucijų (enti locali) vidutinis svertinis mokėjimo įmonėms laikas (angl.tempo di pagamento) turi būti ne ilgesnis kaip 30 dienų.
M1C1–79	Reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas	Tikslas	Sumažintas vidutinis dienų, per kurias visuomenės sveikatos administracijos turi mokėti įmonėms, skaičius	NEŽINOMA	Vidutinė svertinė mokėjimo trukmė (dienų skaičius)	NEŽINOMA	60	1 KETV.	2025	Remiantis Komercinių kreditų platforma (PCC), visuomenės sveikatos institucijų (enti del Servizio sanitario nazionale) vidutinis svertinis mokėjimo įmonėms laikas (angl.tempo di pagamento) yra ne ilgesnis kaip 60 dienų.
M1C1–80	Reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas	Tikslas	Sumažintas vidutinis dienų, per kurias centrinės viešojo administravimo institucijos vėluoja sumokėti įmonėms, skaičius	NEŽINOMA	Mokėjimo vėlavimo svertinis vidurkis (dienų skaičius)	NEŽINOMA	0	1 KETV.	2025	Remiantis Komercinių kreditų platforma (PCC), centrinių institucijų (Amministrazioni dello Stato, enti pubblici nazionali e altri enti) vidutinis svertinis mokėjimo įmonėms vėlavimas (angl.tempo di ritardo) yra ne ilgesnis kaip 0 dienų.
M1C1–81	Reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas	Tikslas	Sumažinamas vidutinis dienų, per kurias regioninės viešojo administravimo institucijos vėluoja sumokėti įmonėms, skaičius	NEŽINOMA	Mokėjimo vėlavimo svertinis vidurkis (dienų skaičius)	NEŽINOMA	0	1 KETV.	2025	Remiantis Komercinių kreditų platforma (PCC), regionų valdžios institucijų (regionųir provincijos Autonome) vidutinis svertinis mokėjimų įmonėms vėlavimas (angl.tempo di ritardo) yra ne ilgesnis kaip 0 dienų.
M1C1–82	Reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas	Tikslas	Sumažinamas vidutinis dienų, per kurias vietos viešojo administravimo institucijos vėluoja sumokėti įmonėms, skaičius	NEŽINOMA	Mokėjimo vėlavimo svertinis vidurkis (dienų skaičius)	NEŽINOMA	0	1 KETV.	2025	Remiantis Komercinių kreditų platforma (PCC), vietos valdžios institucijų (enti locali) vidutinis svertinis mokėjimų įmonėms vėlavimas (angl.tempo di ritardo) yra ne ilgesnis kaip 0 dienų.
M1C1–83	Reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas	Tikslas	Sumažinamas vidutinis dienų, per kurias sveikatos priežiūros viešojo administravimo institucijos vėluoja sumokėti įmonėms, skaičius	NEŽINOMA	Mokėjimo vėlavimo svertinis vidurkis (dienų skaičius)	NEŽINOMA	0	1 KETV.	2025	Remiantis Komercinių kreditų platforma (PCC), visuomenės sveikatos institucijų (enti del Servizio sanitario nazionale) vidutinis svertinis mokėjimo įmonėms terminas yra ne ilgesnis kaip 0 dienų.
M1C1–84	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Tikslas	Vidutinis laikas nuo paskelbimo iki sutarties skyrimo	NEŽINOMA	Skaičius	139	100	IV KETV.	2023	Remiantis ES oficialiojo leidinio (TED duomenų bazės) patvirtintais metodais ir naudojant ANAC valdomos IT nacionalinės viešųjų pirkimų duomenų bazės (BDNCP) duomenis, vidutinis laikotarpis nuo pasiūlymų pateikimo termino iki sutarties skyrimo sutrumpinamas iki mažiau nei 100 dienų sutartims, kurių vertė viršija ES viešųjų pirkimų direktyvose nustatytas ribas.
M1C1–84bis	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Etapas	Priemonės, skirtos greičiau priimti sprendimus sudarant sutartis su perkančiosiomis organizacijomis	Įgyvendinimo priemonių priėmimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2024	Siekdama paspartinti sprendimų dėl sutarčių skyrimo priėmimą ir paspartinti viešųjų pirkimų kodekso reformos procesą skaitmeninant viešuosius pirkimus ir didinant perkančiųjų organizacijų profesionalumą, Cabina di regia, buvusi Viešųjų pirkimų kodekso 221 straipsnis, pasikonsultavęs su ANAC, vykdo: –e. viešojo pirkimo poveikio sutarties skyrimo laikui iki sutarties sudarymo analizė; –priėmimo greičio įvertinimas; – perkančiųjų organizacijų geriausios praktikos, kuria siekiama sutrumpinti sutarčių skyrimo laiką, stebėsena; –teisės aktų sistemos analize siekta nustatyti visus svarbius klausimus, susijusius su sutarčių sudarymo procedūromis, ir, remiantis analize, pasiūlyti užbaigtas iniciatyvas, kuriomis siekiama sutrumpinti sprendimų priėmimo spartą. Nuo 2024 m. duomenų ANAC kasmet stebi vidutinę perkančiųjų organizacijų sprendimų priėmimo spartą, remdamasi jai pagal Viešųjų pirkimų kodekso 222 straipsnį suteiktais įgaliojimais. Perkančiosios organizacijos, kurių vidutinis sprendimų priėmimo tempas TED yra ilgesnis nei 160 dienų, privalo dalyvauti kvalifikacijos kėlimo ir specializacijos veikloje.
M1C1–85	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Tikslas	Vidutinis laikas nuo sutarties skyrimo iki infrastruktūros sukūrimo	NEŽINOMA	Procentas	100	90	2 KETV.	2024	Vidutinis laikas nuo sutarties skyrimo iki infrastruktūros sukūrimo (vykdymo etapas) sumažinamas bent 10 proc., remiantis i) 2019 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d. sudarytų ir iki 2021 m. birželio 30 d. užbaigtų darbų ir ii) 2021 m. liepos 1 d. – 2022 m. birželio 30 d. sudarytų darbų, užbaigtų ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d., palyginimu.
M1C1–86	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Tikslas	Valstybės tarnautojai, apmokyti pagal Viešųjų pirkėjų specializacijos strategiją	NEŽINOMA	Skaičius	0	20 000	IV KETV.	2023	Pagal Viešųjų pirkėjų specializacijos strategiją apmokyta ne mažiau kaip 20000 valstybės tarnautojų.
M1C1–87	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Tikslas	Perkančiosios organizacijos, naudojančios dinamines pirkimo sistemas	NEŽINOMA	Procentas	0	15	IV KETV.	2023	Ne mažiau kaip 15 proc. perkančiųjų organizacijų naudoja dinamines pirkimo sistemas pagal ES direktyvą 2014/24 (dvejų metų stebėjimo laikotarpis ir atsižvelgiant į tai, kad Italijoje DPS daugiausia naudojama viršijant nustatytą ribą, atsižvelgiant į tai, kad pirkimai, kurių vertė nesiekia ribos, daugiausia vykdomi naudojant e. rinkas). Tikslas susijęs su centrinės valdžios perkančiosiomis organizacijomis (250 MA, užregistruota 2021 m. balandžio 30 d. Nacionalinėje e. viešųjų pirkimų sistemoje, kurią MEF vardu valdo Consip).
M1C1–88	Reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas	Tikslas	Sumažintas vidutinis dienų, per kurias centrinės viešojo administravimo institucijos moka įmonėms, skaičius	NEŽINOMA	Vidutinė svertinė mokėjimo trukmė	30	30	1 KETV.	2026	Remiantis Komercinių kreditų platforma (PCC), centrinių valdžios institucijų (Amministrazioni dello Stato, enti pubblici nazionali e altri enti) vidutinis svertinis mokėjimo įmonėms laikas („tempo di pagamento“) yra ne ilgesnis kaip 30 dienų.
M1C1–89	Reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas	Tikslas	Sumažinamas vidutinis dienų, per kurias regioninės viešojo administravimo institucijos moka įmonėms, skaičius	NEŽINOMA	Vidutinė svertinė mokėjimo trukmė	30	30	1 KETV.	2026	Remiantis Komercinių kreditų platforma (PCC), regioninių valdžios institucijų (regionųir provincijos Autonome) vidutinis svertinis mokėjimo laikas (angl.tempodi pagamento) įmonėms turi būti ne ilgesnis kaip 30 dienų.
M1C1–90	Reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas	Tikslas	Sumažinamas vidutinis dienų, per kurias vietos viešojo administravimo institucijos moka įmonėms, skaičius	NEŽINOMA	Vidutinė svertinė mokėjimo trukmė	30	30	1 KETV.	2026	Remiantis Komercinių kreditų platforma (PCC), vietos valdžios institucijų (enti locali) vidutinis svertinis mokėjimo įmonėms laikas (angl.tempo di pagamento) turi būti ne ilgesnis kaip 30 dienų.
M1C1–91	Reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas	Tikslas	Sumažintas vidutinis dienų, per kurias visuomenės sveikatos administracijos turi mokėti įmonėms, skaičius	NEŽINOMA	Vidutinė svertinė mokėjimo trukmė	60	60	1 KETV.	2026	Remiantis Komercinių kreditų platforma (PCC), visuomenės sveikatos institucijų (enti del Servizio sanitario nazionale) vidutinis svertinis mokėjimo įmonėms laikas (angl.tempo di pagamento) yra ne ilgesnis kaip 60 dienų.
M1C1–92	Reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas	Tikslas	Sumažintas vidutinis dienų, per kurias centrinės viešojo administravimo institucijos vėluoja sumokėti įmonėms, skaičius	NEŽINOMA	Mokėjimo vėlavimo svertinis vidurkis (dienų skaičius)	0	0	1 KETV.	2026	Remiantis Komercinių kreditų platforma (PCC), centrinių institucijų (Amministrazioni dello Stato, enti pubblici nazionali e altri enti) vidutinis svertinis mokėjimo įmonėms terminas yra ne ilgesnis kaip 0 dienų.
M1C1–93	Reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas	Tikslas	Sumažinamas vidutinis dienų, per kurias regioninės viešojo administravimo institucijos vėluoja sumokėti įmonėms, skaičius	NEŽINOMA	Mokėjimo vėlavimo svertinis vidurkis (dienų skaičius)	0	0	1 KETV.	2026	Remiantis Komercinių kreditų platforma (PCC), regionų valdžios institucijų (Regionų ir provincijos Autonome) vidutinis svertinis mokėjimų įmonėms vėlavimas yra ne ilgesnis kaip 0 dienų.
M1C1–94	Reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas	Tikslas	Sumažinamas vidutinis dienų, per kurias vietos viešojo administravimo institucijos vėluoja sumokėti įmonėms, skaičius	NEŽINOMA	Mokėjimo vėlavimo svertinis vidurkis (dienų skaičius)	0	0	1 KETV.	2026	Remiantis Komercinių kreditų platforma (PCC), vietos valdžios institucijų („enti locali“) vidutinis svertinis mokėjimų įmonėms vėlavimas (angl.tempo di ritardo) yra ne ilgesnis kaip 0 dienų.
M1C1–95	Reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas	Tikslas	Sumažinamas vidutinis dienų, per kurias sveikatos priežiūros viešojo administravimo institucijos vėluoja sumokėti įmonėms, skaičius	NEŽINOMA	Mokėjimo vėlavimo svertinis vidurkis (dienų skaičius)	0	0	1 KETV.	2026	Remiantis Komercinių kreditų platforma (PCC), visuomenės sveikatos priežiūros institucijų (enti del Servizio sanitario nazionale) vidutinis svertinis mokėjimo įmonėms terminas yra ne ilgesnis kaip 0 dienų.
M1C1–96	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Tikslas	Vidutinis laikas nuo paskelbimo iki sutarties skyrimo	NEŽINOMA	Skaičius	193	115	IV KETV.	2025	Remiantis ES oficialiojo leidinio (TED duomenų bazės) duomenimis, vidutinis laikotarpis nuo pasiūlymų pateikimo termino iki sutarties pasirašymo dienos sutrumpinamas iki ne daugiau kaip 115 dienų sutarčių, kurių vertė viršija ES viešųjų pirkimų direktyvose nustatytas ribas, atveju. Užtikrinti visišką nuoseklumą ir laiko tarpą tarp duomenų apie sutarties sudarymą paskelbimo TED ir BDNCP (ANAC).
M1C1–97	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Tikslas	Vidutinis laikas nuo sutarties skyrimo iki infrastruktūros sukūrimo	NEŽINOMA	Procentas	100	88	2 KETV.	2025	Vidutinis laikas nuo sutarties skyrimo iki infrastruktūros sukūrimo (vykdomasis etapas) sumažinamas bent 12 %, remiantis i) 2019 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d. sudarytų ir iki 2021 m. birželio 30 d. užbaigtų darbų ir ii) 2022 m. liepos 1 d. – 2023 m. birželio 30 d. sudarytų darbų, užbaigtų ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d., palyginimu.
M1C1–97bis	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Tikslas	Vidutinis laikas nuo sutarties skyrimo iki infrastruktūros sukūrimo	NEŽINOMA	Procentas	100	85	2 KETV.	2026	Vidutinis laikas nuo sutarties skyrimo iki infrastruktūros sukūrimo (vykdymo etapas) sumažinamas bent 15 proc., remiantis i) 2019 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d. sudarytų ir iki 2021 m. birželio 30 d. užbaigtų darbų ir ii) 2023 m. liepos 1 d.–2024 m. birželio 30 d. sudarytų darbų, užbaigtų ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d., palyginimu.
M1C1–98	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Tikslas	Valstybės tarnautojai, apmokyti pagal Viešųjų pirkėjų specializacijos strategiją	NEŽINOMA	Procentas	20	40	IV KETV.	2024	Ne mažiau kaip 40 proc. valstybės tarnautojų buvo apmokyti pagal Viešųjų pirkėjų specializacijos strategiją, kad įgytų kvalifikaciją. Nustatant šią procentinę dalį atsižvelgiama į bendrą valstybės tarnautojų, aktyviai dalyvaujančių viešuosiuose pirkimuose, skaičių, t. y. 2021 m. balandžio 30 d. į nacionalinę e. viešųjų pirkimų sistemą, kurią MEF vardu valdo Consip, užsiregistravę 100000 viešųjų pirkėjų.
M1C1–98bis	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Tikslas	Valstybės tarnautojai, apmokyti pagal Viešųjų pirkėjų specializacijos strategiją	NEŽINOMA	Procentas	20	60	IV KETV.	2025	Ne mažiau kaip 60 proc. valstybės tarnautojų buvo apmokyti pagal Viešųjų pirkėjų specializacijos strategiją, kad įgytų kvalifikaciją. Nustatant šią procentinę dalį atsižvelgiama į bendrą valstybės tarnautojų, aktyviai dalyvaujančių viešuosiuose pirkimuose, skaičių, t. y. 2021 m. balandžio 30 d. į nacionalinę e. viešųjų pirkimų sistemą, kurią MEF vardu valdo Consip, užsiregistravę 100000 viešųjų pirkėjų.
M1C1–99	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Tikslas	Perkančiosios organizacijos, naudojančios dinamines pirkimo sistemas	Centrinės valdžios perkančiųjų organizacijų, naudojančių dinamines pirkimo sistemas pagal ES direktyvą 2014/24, procentinė dalis	Procentas	15	20	2 KETV.	2024	Bent 20 proc. perkančiųjų organizacijų naudoja dinamines pirkimo sistemas pagal Direktyvą 2014/24 (stebėjimo laikotarpis prasideda nuo 2022 m. sausio 1 d.). Centrinės valdžios perkančiosios organizacijos yra 250 viešojo administravimo institucijų (kaip užregistruota 2021 m. balandžio 30 d. nacionalinėje e. viešųjų pirkimų sistemoje, kurią MEF vardu valdo Consip).
M1C1–99bis	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma Investicija. Parama kvalifikavimui ir e. viešiesiems pirkimams	Tikslas	Perkančiųjų organizacijų skaitmeninės kompetencijos	Vietos valdžios perkančiųjų organizacijų, turinčių skaitmeninę kompetenciją, procentinė dalis	Procentas	0	50	IV KETV.	2025	Bent 50 proc. vietos perkančiųjų organizacijų turi kvalifikacijai keliamus skaitmeninius gebėjimus. Perkančiosios organizacijos, kurios tuos pačius reikalavimus atitinka pasitelkdamos centralizuotas perkančiąsias organizacijas, taip pat įskaičiuojamos siekiant tikslo.
M1C1–100	Reforma. Išlaidų peržiūros sistemos reforma	Etapas	Teisės aktų nuostatų, kuriomis didinamas išlaidų peržiūros veiksmingumas, įsigaliojimas. Finansų ministerijos stiprinimas	Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2021	Peržiūrėta centrinės valstybės administracijos (Ministrų) išlaidų peržiūrų sistema turi padidinti jos veiksmingumą sustiprinant Ekonomikos ir finansų ministerijos vaidmenį. Visų pirma jame numatomas sustiprintas Ekonomikos ir finansų ministerijos vaidmuo atliekant ex ante vertinimą, stebėsenos procesus ir ex post vertinimą, kad būtų galima užtikrinti kruopštų peržiūrų vykdymą ir numatytų tikslų pasiekimą.
M1C1–101	Reforma. Mokesčių administravimo reforma	Etapas	Galimų veiksmų, kuriais siekiama sumažinti mokesčių slėpimą, peržiūros priėmimas	Peržiūros paskelbimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2021	Priimti ataskaitą, kuria būtų grindžiami vyriausybės veiksmai, kuriais siekiama mažinti mokesčių slėpimą dėl neišrašytų sąskaitų faktūrų, ypač sektoriuose, kuriuose mokesčių slėpimas yra didžiausias, be kita ko, taikant tikslines paskatas vartotojams.
M1C1–102	Reforma. Išlaidų peržiūros sistemos reforma	Etapas	Ataskaitos dėl pasirinktų viešojo administravimo institucijų taikomos taupymo planų rengimo ir įgyvendinimo praktikos veiksmingumo patvirtinimas	Ataskaitos paskelbimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2022	Ataskaitą rengia Finansų ministerijos Apskaitos departamentas, bendradarbiaudamas su atrinktomis administracijomis, siekdamas: -Įvertinti savo taupymo planų rengimo ir įgyvendinimo praktiką. -Nustatyti gaires visoms viešojo administravimo institucijoms.
M1C1–103	Reforma. Mokesčių administravimo reforma	Etapas	Pirminės ir antrinės teisės aktų bei reguliavimo nuostatų įsigaliojimas ir administracinių procesų, kuriais skatinamas mokestinių prievolių vykdymas ir gerinamas auditas bei kontrolė, užbaigimas	Įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos, nurodančios įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	2 KETV.	2022	Šios nuostatos apima: I) visiškas duomenų bazės ir specialios IT infrastruktūros, skirtos iš anksto užpildytoms PVM deklaracijoms pateikti, veikimas, kaip numatyta Įstatyminio dekreto Nr. 127/2015 4 straipsnio 1 dalyje. II) siekiant sumažinti melagingų teigiamų rezultatų skaičių ir padidinti mokesčių mokėtojams siunčiamų pranešimų skaičių, sustiprinama duomenų bazė, naudojama „raštams dėl atitikties“ (išankstiniams pranešimams mokesčių mokėtojams, dėl kurių nustatomi nukrypimai nuo pažeidimų) rengti. III) pertvarkytų teisės aktų įsigaliojimas siekiant užtikrinti veiksmingas administracines sankcijas tuo atveju, kai privatūs paslaugų teikėjai atsisako priimti elektroninius mokėjimus (pirminis Dekreto-įstatymo Nr. 124/2019 23 straipsnis, kuris buvo panaikintas jį pertvarkius į įstatymą, yra nuoroda). IV) Užbaigti Įstatymo Nr. 160/2019 1 straipsnio 681–86 punktuose numatytą duomenų pseudonimų suteikimo procesą ir sukurti skaitmeninę infrastruktūrą didžiųjų duomenų, sukurtų užtikrinant duomenų bazių, kurioms visiškai suteikti pseudonimai, sąveikumą, analizei, siekiant padidinti rizikos analizės, kuria grindžiamas atrankos procesas, veiksmingumą. V) Pirminės ir antrinės teisės aktų, kuriais įgyvendinami papildomi veiksmingi veiksmai, pagrįsti galimų priemonių, kuriomis siekiama sumažinti mokesčių slėpimą dėl neišrašytų sąskaitų faktūrų, peržiūros išvadomis, įsigaliojimas.
M1C1–104	Reforma. Išlaidų peržiūros sistemos reforma	Etapas	2023–2025 m. išlaidų peržiūrų taupymo tikslų priėmimas	Ekonomikos ir finansų dokumente apibrėžtų bendrų centrinių valstybių administracijų kiekybinis taupymo tikslas eurais	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	2 KETV.	2022	Remiantis 2016 m. dekretais-įstatymais Nr. 90 ir 93 ir Įstatymu Nr. 163/2016, ekonominiame finansiniame dokumente nustatyti 2023 m.,2 025 m. ir 2024 m. bendrų centrinių valstybių administracijų metinių išlaidų peržiūrų tikslai. Taupymo tikslai turi atspindėti tinkamą užmojų lygį.
M1C1–105	Reforma. Mokesčių administravimo reforma	Tikslas	Didesnis „atitikties raštų“ skaičius	NEŽINOMA	Skaičius	2 150 908	2 581 090	IV KETV.	2022	Palyginti su 2019 m., raštų dėl atitikties, kuriais iš anksto pranešama mokesčių mokėtojams, kurių anomalijas aptinkama, skaičius padidinamas bent 20 proc.
M1C1–106	Reforma. Mokesčių administravimo reforma	Tikslas	Klaidingai teigiamų „atitikties laiškų“ skaičiaus sumažinimas	NEŽINOMA	Skaičius	126 500	132 825	IV KETV.	2022	Palyginti su 2019 m., melagingų teigiamų „atitikties raštų“ (kuriais iš anksto pranešama mokesčių mokėtojams, kurių anomalijų nustatyta, bet sukčiavimo atvejų nenustatyta ex post) skaičius sumažinamas bent 5 proc.
M1C1–107	Reforma. Mokesčių administravimo reforma	Tikslas	Mokestinių pajamų, gautų dėl atitikties raštų, padidėjimas	NEŽINOMA	Euras	2 130 000 000	2 449 500 000	IV KETV.	2022	Mokestinės pajamos, gautos iš „atitikties raštų“, palyginti su 2019 m., padidėja 15 proc.
M1C1–108	Reforma. Viešosios apskaitos taisyklių reforma	Etapas	Konceptualios sistemos, kaupiamosios apskaitos standartų rinkinio ir daugialypio sąskaitų plano patvirtinimas	Finansų ministerijos Apskaitos departamento nutarimas dėl kaupimo apskaitos valdymo struktūros patvirtinimo	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	2 KETV.	2024	Konceptualios sistemos, kaip kaupiamosios apskaitos sistemos pagrindo pagal Eurostato (EPSAS darbo grupės) apibrėžtas kokybines savybes, užbaigimas; Kaupiamosios apskaitos standartų nustatymas remiantis TVSAS; Parengti daugiamatį ir daugiapakopį sąskaitų planą.
M1C1–109	Reforma. Mokesčių administravimo reforma	Tikslas	Pirmųjų iš anksto užpildytų PVM deklaracijų siuntimas	NEŽINOMA	Skaičius	0	2 300 000	2 KETV.	2023	Ne mažiau kaip 2300000 mokesčių mokėtojų už 2022 mokestinius metus gauna iš anksto užpildytas PVM deklaracijas.
M1C1–110	Reforma. Išlaidų peržiūros sistemos reforma	Etapas	Bendrojo valstybės biudžeto perklasifikavimas, atsižvelgiant į aplinkos apsaugos išlaidas ir išlaidas, kuriomis skatinama lyčių lygybė	Bendrojo valstybės biudžeto perklasifikavimo atsižvelgiant į aplinkos apsaugos išlaidas ir išlaidas, kuriomis skatinama lyčių lygybė, įtraukimas į 2024 m. biudžeto įstatymą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2023	2024 m. biudžeto įstatyme Parlamentui pateikiamas darnaus vystymosi biudžetas, kurį sudaro bendrojo valstybės biudžeto klasifikavimas atsižvelgiant į aplinkos apsaugos išlaidas ir išlaidas, kuriomis skatinama lyčių lygybė. Klasifikacija turi atitikti kriterijus, kuriais grindžiama darnaus vystymosi tikslų ir Darbotvarkės iki 2030 m. tikslų apibrėžtis.
M1C1–111	Reforma. Išlaidų peržiūros sistemos reforma	Etapas	2023 m. metinės išlaidų peržiūros užbaigimas, atsižvelgiant į 2022 m. nustatytą 2023 m. taupymo tikslą	Finansų ministerijos 2023 m. išlaidų peržiūros ataskaitos, kuria patvirtinama, kad procesas baigtas ir tikslas pasiektas, priėmimas.	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	2 KETV.	2024	Finansų ministerijos ataskaita, kuri turi būti perduota Ministrų tarybai, kaip numatyta 2016 m. dekretuose-įstatymuose Nr. 90 ir 93 bei Įstatyme Nr. 163/2016: –patvirtins, kad užbaigtas 2023 m. išlaidų peržiūros procesas, susijęs su nuostata dėl išlaidų peržiūros sistemos. –patvirtinti, kad 2022 m. nustatytas tikslas pasiektas.
M1C1–112	Reforma. Mokesčių administravimo reforma	Tikslas	Gerinti mokesčių administratoriaus veiklos pajėgumus atsižvelgiant į pajamų agentūros 2021–2023 m. veiklos plano įdarbinimo tikslus	NEŽINOMA	Samdomų darbuotojų skaičius	0	4 113	2 KETV.	2024	Atsižvelgdama į 2021–2023 m. veiklos rezultatų plano tikslus, Pajamų agentūra įdarbins 4113 naujų darbuotojų skyrių.
M1C1–113	Reforma. Mokesčių administravimo reforma	Tikslas	Didesnis „atitikties raštų“ skaičius	NEŽINOMA	Skaičius	2 150 908	3 011 271	IV KETV.	2023	Palyginti su 2019 m., raštų dėl atitikties, kuriais iš anksto pranešama mokesčių mokėtojams, kurių anomalijas aptinkama, skaičius padidinamas bent 40 proc.
M1C1–114	Reforma. Mokesčių administravimo reforma	Tikslas	Mokestinių pajamų, gautų dėl atitikties raštų, padidėjimas	NEŽINOMA	Euras	2 130 000 000	2 769 000 000	IV KETV.	2023	Mokestinės pajamos, gautos iš atitikties raštų, palyginti su 2019 m., padidėja 30 proc.
M1C1–115	Reforma. Išlaidų peržiūros sistemos reforma	Etapas	2024 m. metinės išlaidų peržiūros užbaigimas, atsižvelgiant į 2022 ir 2023 m. nustatytą 2024 m. taupymo tikslą	Finansų ministerijos ataskaitos dėl 2024 m. išlaidų peržiūros, kuria patvirtinama, kad procesas baigtas ir tikslas pasiektas, priėmimas.	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	2 KETV.	2025	Finansų ministerijos ataskaita, kuri turi būti perduota Ministrų tarybai, kaip numatyta 2016 m. dekretuose-įstatymuose Nr. 90 ir 93 bei Įstatyme Nr. 163/2016: –patvirtinti, kad 2024 m. išlaidų peržiūros procesas, susijęs su nuostata dėl išlaidų peržiūros sistemos, užbaigtas. –patvirtinti, kad 2022 ir 2023 m. nustatytas tikslas pasiektas.
M1C1–116	Reforma. Mokesčių administravimo reforma	Tikslas	Mokesčių slėpimo mažinimas, kaip apibrėžta rodikliu „proporcija išvengti“	NEŽINOMA	Procentas	0	–5	IV KETV.	2025	Visų mokesčių, išskyrus nekilnojamojo turto mokesčius (Imposta Municipale Unica), ir akcizų „Tinkamumas išvengti“ 2023 m. bus 5 proc. mažesnis, palyginti su 2019 m., palyginti su 2019 m. 2019 m. orientacinis įvertis įtraukiamas į atnaujintą vyriausybės ataskaitą dėl šešėlinės ekonomikos, kuri turi būti paskelbta 2021 m. lapkričio mėn. pagal įstatymo galią turinčio dekreto Nr. 160/2015 2 straipsnio nuostatas. 5 % sumažinimas stebimas atsižvelgiant į įverčius, įtrauktus į atnaujintą tos pačios ataskaitos, kuri turi būti paskelbta 2025 m. lapkričio mėn., remiantis 2023 mokestinių metų duomenimis, duomenis.
M1C1–117	Reforma. Viešosios apskaitos taisyklių reforma	Tikslas	Viešųjų subjektų, apmokytų pereiti prie naujos kaupiamosios apskaitos sistemos, atstovai	NEŽINOMA	Procentas	0	90	1 KETV.	2026	Viešojo sektoriaus subjektų, kurie padengia ne mažiau kaip 90 proc. visų viešojo sektoriaus pirminių išlaidų, atstovų mokymo, skirto pereiti prie naujos kaupiamosios apskaitos sistemos, pirmojo etapo pabaiga.
M1C1–118	Reforma. Viešosios apskaitos taisyklių reforma	Etapas	Viešojo sektoriaus subjektų finansinių ataskaitų rengimas ir įstatymo galią turinčio akto dėl kaupiamosios apskaitos, apimančios ne mažiau kaip 90 % viso viešojo sektoriaus pirminių išlaidų, įsigaliojimas.	Įstatymo galią turinčio akto nuostata, nurodanti įstatymo galią turinčio akto įsigaliojimą. Įsigalioja visos viešojo sektoriaus subjektų kaupiamosios apskaitos įgyvendinimo priemonės (įskaitant gaires, veiklos vadovus ir mokymo programą), apimančios ne mažiau kaip 90 % viso viešojo sektoriaus pirminių išlaidų.	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	2 KETV.	2026	Bandomuoju teisėkūros procedūra priimamo akto dėl viešosios apskaitos taisyklių etapu rengiamos viešojo sektoriaus subjektų viešojo administravimo finansinės ataskaitos, apimančios ne mažiau kaip 90 proc. viso viešojo sektoriaus pirminių išlaidų. Be to, įsigalioja teisėkūros procedūra priimamas aktas, kuriuo nustatoma nauja kaupiamosios apskaitos sistema, taikoma viešojo sektoriaus subjektams, kurie nuo 2027 m. sudarys ne mažiau kaip 90 proc. viso viešojo sektoriaus pirminių išlaidų. Be to, įsigalioja šios įgyvendinimo priemonės: (1) Apskaitos standartų taikymo gairės (-os) ir veiklos vadovas (-ai) kartu su pavyzdžiais ir praktiniais nurodymais veiklos vykdytojams remti; ir 2) Mokymo programa: parengti mokymo programas, skirtas pereiti prie naujos kaupiamosios apskaitos sistemos.
M1C1–119	Reforma. Subnacionalinio lygmens fiskalinės sistemos reforma	Etapas	Pirminės ir antrinės teisės aktų, kuriais įgyvendinamas regioninis fiskalinis federalizmas, įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti fiskalinio federalizmo įsigaliojimą regionams, turintiems įprastą statusą.	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	1 KETV.	2026	Įsigaliojo fiskalinio federalizmo (Federalismo fiscale) reglamentavimo sistema, kaip numatyta galiojančiame delegavimo įstatyme Nr. 42/2009. Visų pirma pirminėje ir antrinėje teisėje apibrėžiami svarbūs fiskalinio federalizmo įgyvendinimo įprasto statuso regionams, kaip apibrėžta Dekrete-įstatyme Nr. 68/2011 (1–15 straipsniai) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Įstatymu Nr. 176/2020 (31 straipsnis).
M1C1–120	Reforma. Subnacionalinio lygmens fiskalinės sistemos reforma	Etapas	Pirminės ir antrinės teisės aktų, kuriais įgyvendinamas regioninis fiskalinis federalizmas, įsigaliojimas	Įstatymo nuostata dėl fiskalinio federalizmo įsigaliojimo provincijoms ir didmiesčiams.	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	1 KETV.	2026	Įsigaliojo fiskalinio federalizmo (Federalismo fiscale) reglamentavimo sistema, kaip numatyta galiojančiame delegavimo įstatyme Nr. 42/2009. Visų pirma pirminėje ir antrinėje teisės aktuose apibrėžiami atitinkami parametrai, kuriais remiantis turi būti atitinkamai įgyvendinamas provincijų ir didmiesčių fiskalinis federalizmas, kaip apibrėžta Dekrete-įstatyme Nr. 68/2011 (1–15 straipsniai) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Įstatymu Nr. 178/2020 (1 straipsnis, 783 kablelis).
M1C1–121	Reforma. Mokesčių administravimo reforma	Tikslas	Mokesčių slėpimo mažinimas, kaip apibrėžta rodikliu „proporcija išvengti“	NEŽINOMA	Procentas	0	–15	2 KETV.	2026	„Galimybė išvengti“ visų mokesčių, išskyrus nekilnojamojo turto mokesčius (Imposta Municipale Unica) ir akcizus, 2024 m. bus 15 proc. mažesnis, palyginti su 2019 m., palyginti su 2019 m. 2019 m. orientacinis įvertis įtraukiamas į atnaujintą vyriausybės ataskaitą dėl šešėlinės ekonomikos, kuri turi būti paskelbta 2021 m. lapkričio mėn. pagal įstatymo galią turinčio dekreto Nr. 160/2015 2 straipsnio nuostatas. 15 % sumažinimo laikomasi atsižvelgiant į 2024 mokestinių metų sąmatą, įtrauktą į specialią ataskaitą, kurią Finansų ministerija turi parengti iki 2026 m. birželio mėn., remdamasi ta pačia metodika, kuri buvo naudojama rengiant ataskaitą, kurios reikalaujama pagal Įstatyminio dekreto Nr. 160/2015 2 straipsnį.
M1C1–122	Reforma. Išlaidų peržiūros sistemos reforma	Etapas	2025 m. metinės išlaidų peržiūros užbaigimas, atsižvelgiant į 2022, 2023 ir 2024 m. 2025 m. nustatytą taupymo tikslą.	Finansų ministerijos ataskaitos dėl 2025 m. išlaidų peržiūros, kuria patvirtinama, kad procesas baigtas ir tikslas pasiektas, priėmimas.	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	2 KETV.	2026	Finansų ministerijos ataskaita, kuri turi būti perduota Ministrų tarybai, kaip numatyta 2016 m. dekretuose-įstatymuose Nr. 90 ir 93 bei Įstatyme Nr. 163/2016: –patvirtinti, kad 2025 m. išlaidų peržiūros procesas, susijęs su nuostata dėl išlaidų peržiūros sistemos, užbaigtas. –patvirtinti, kad 2022, 2023 ir 2024 m. nustatytas tikslas pasiektas.

A.3. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas

Investicija. Nuotolinių išteklių suteikimas vietos MA

Šių investicijų tikslas – didelės vietos viešojo administravimo dalies duomenų rinkinius ir taikomąsias programas perkelti į saugią debesijos infrastruktūrą, kad kiekviena administracija galėtų laisvai pasirinkti sertifikuotų viešųjų debesijos aplinkų rinkinį.

Šia priemone taip pat numatomas „migracijos kaip paslaugos“ paramos valdžios institucijoms paketas, kurį sudaro: I) pradinį vertinimą, ii) procedūrinę ir (arba) administracinę paramą, reikalingą pastangoms pradėti, iii) derybas dėl būtinos išorės paramos ir iv) bendrą projekto valdymą vykdymo laikotarpiu. Tikimasi, kad Techninių inovacijų ir skaitmeninės pertvarkos ministerijos prižiūrima grupė nustatys ir patvirtins platų kvalifikuotų paslaugų teikėjų sąrašą ir derėsis dėl standartinių paramos paketų, pritaikytų prie administracijos dydžio ir su perėjimu susijusių paslaugų.

Investicija „Skaitmeninės paslaugos ir piliečių patirtis“

Šių investicijų tikslas – sukurti integruotą ir suderintą į piliečius orientuotų pažangiausių skaitmeninių paslaugų pasiūlą, užtikrinti, kad jos būtų plačiai taikomos tiek centrinėse, tiek vietos administracijose, ir pagerinti naudotojų patirtį.

Priemonė:

(I)stiprinti skaitmeninių viešųjų paslaugų teikimo patirtį nustatant daugkartinio naudojimo paslaugų teikimo modelius, kuriais būtų užtikrinami visi prieinamumo reikalavimai (1.4.1 investicija „Piliečių patirtis. Skaitmeninių viešųjų paslaugų kokybės ir tinkamumo naudoti gerinimas“);

(II)skaitmeninių viešųjų paslaugų prieinamumo gerinimas (1.4.2 investicija. Piliečių įtrauktis: Skaitmeninių viešųjų paslaugų prieinamumo gerinimas);

(III)skatinti priimti skaitmeninę taikomąją programą, skirtą mokėjimams tarp piliečių ir viešojo administravimo institucijų (PagoPa), ir patvirtinti programėlę „IO“, kaip pagrindinį skaitmeninį ryšį tarp piliečių ir administracijos, kad būtų galima naudotis įvairiomis paslaugomis (įskaitant pranešimus), vadovaujantis vieno langelio principu (1.4.3 investicija. PagoPA platformos paslaugų ir programėlės „IO“ išplėtimas);

(IV)skatinti diegti nacionalines skaitmeninės tapatybės platformas (Sistema Pubblico di Identitą Digitale, SPID ir Carta d’Identitą Elettronica, CIE) ir nacionalinį registrą (Anagrafe nazionale della popolazione residente, ANPR) (1.4 investicija. Nacionalinių skaitmeninės tapatybės platformų (SPID, CIE) ir nacionalinio registro (ANPR) priėmimas);

(V)sukurti bendrą pranešimų platformą (1.2.5 investicija „Viešųjų skelbimų skaitmeninimas“);

(VI)skatinti diegti judumo kaip paslaugos paradigmas didmiesčių miestuose, siekiant skaitmeninti vietos transportą ir suteikti naudotojams integruotos judumo patirties nuo kelionių planavimo iki mokėjimų įvairiomis transporto rūšimis (1.4.6 investicija „Judumas kaip paslauga Italijai“, ši paskutinė priemonė finansuojama negrąžintinos finansinės paramos pagrindu).

Investicija. Didelių centrinių administracijų skaitmeninė transformacija

Šių investicijų tikslas – pertvarkyti ir skaitmeninti pagrindinių centrinių administracijų prioritetinius procesus, veiklą ir paslaugas, kad būtų padidintas šių administracijų veiksmingumas ir supaprastintos procedūros. Atitinkamos centrinės administracijos, be kita ko, yra: I) Nacionalinis socialinės apsaugos institutas (INPS) ir Nacionalinis draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe institutas (INAIL), ii) teismų sistema, iii) Gynybos ministerija, iv) Vidaus reikalų ministerija, v) Finansų policija.

Kalbant apie Vidaus reikalų ministeriją, projekte numatoma i) skaitmeninti piliečiams skirtas paslaugas ir pertvarkyti pagrindinius vidaus procesus; II) vidaus taikomųjų programų ir valdymo sistemų kūrimas siekiant sukurti vidinę centralizuotą fizinės ir skaitmeninės tapatybės ir susijusių požymių tikrinimo sistemą, kad valstybės pareigūnai (pvz., policija) galėtų tikruoju laiku nuotoliniu būdu patikrinti piliečiams priklausančius ir su PPPV susijusius asmens dokumentus ir licencijas (pvz., sveikatos kortelę, vairuotojo pažymėjimą ir kt.); III) darbuotojų kvalifikacijos kėlimas siekiant stiprinti skaitmeninius pajėgumus (1.6.1. Vidaus reikalų ministerijos skaitmeninimas).

Kalbant apie teismų sistemą, projekte numatyta i) skaitmeninti pastaruosius dvidešimt metų (2006 m. sausio 1 d.–2026 m. birželio 30 d.) archyvus (7750000 teismo įrašų), susijusių su žemesniųjų teismų (Tribunali ordinari), apeliacinių teismų ir Aukščiausiojo Teismo teisminių bylų, apygardos sostinių taikos teisėjų, nepilnamečių tarnybų, teismų ir apeliacinių teismų baudžiamųjų bylų ir prokuratūrų bylomis; II) sukurti duomenų sluoksnį (programinės įrangos lygmenį), kuris veiktų kaip vienas prieigos prie visų neapdorotų duomenų, kuriuos sukuria teismų sistema, punktas. Duomenų ežere saugoma informacija naudojama diegiant dirbtinio intelekto sprendimus, kuriais siekiama: I) nuasmeninti civilines ir baudžiamąsias bausmes; II) automatinis nukentėjusiojo ir nusikaltėlio santykių nustatymas teisinėse nuostatose; III) valdyti, analizuoti ir organizuoti ankstesnius teismų įstatymus, kad civilinių bylų teisėjams ir prokurorams būtų lengviau konsultuotis; IV) atlikti pažangią statistinę teismų sistemos veiksmingumo ir efektyvumo analizę; v) valdyti ir stebėti teisminių institucijų vykdomos veiklos tvarkymo laiką (1.6.2 investicijos – Teisingumo ministerijos skaitmeninimas ir 1.6.5 investicijos – Valstybės tarybos skaitmeninimas, finansuojamas negrąžintinos finansinės paramos pagrindu).

Kalbant apie INPS ir INAIL, projektas apima didelę jų vidaus sistemų ir procedūrų, taip pat skaitmeninių ryšių su gyventojais, įmonėmis ir kitomis viešojo administravimo institucijomis raidą, siekiant suteikti naudotojams sklandžią skaitmeninę patirtį (1.6.3 – Nacionalinio socialinės apsaugos instituto (INPS) ir Nacionalinio draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe instituto (INAIL) skaitmeninimas).

Kalbant apie Gynybos ministeriją, projektas apima: i) trijų pagrindinių informacijos rinkinių (personalo, administracinių dokumentų, vidaus ir išorės ryšių) saugumo didinimą ir ii) visų sistemų ir taikomųjų programų perkėlimą į atvirojo kodo paradigmą, atitinkančią saugumo politiką, apibrėžtą orientacinėje reguliavimo sistemoje (1.6.4 investicija „Gynybos ministerijos skaitmeninimas“).

Kalbant apie finansų policiją, šiuo projektu visų pirma siekiama i) pertvarkyti duomenų bazes; II) duomenų mokslo įtraukimas į veiklos ir sprendimų priėmimo procesus (1.6 investicija. Finansų policijos skaitmeninimas, finansuojamas negrąžintinos finansinės paramos pagrindu).

A.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Etapas /Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas priemonė	Pradinė padėtis	Tikslas	Ketvirčio	Metų
M1C1–14	Investicija. Valstybės tarybos skaitmeninimas	Tikslas	Valstybės Taryba. Teismo dokumentai, skirti analizei duomenų saugykloje T1	NEŽINOMA	Skaičius	0	800 000	IV KETV.	2023	Su administracinės jurisdikcijos sistema susijusių teismo dokumentų (pvz., nuosprendžių, nuomonių ir nutarimų), kurių metaduomenys visiškai prieinami duomenų saugykloje, skaičius.
M1C1–16	Investicija. Valstybės tarybos skaitmeninimas	Tikslas	Valstybės Taryba. Teismo dokumentai, skirti analizei duomenų saugykloje T2	NEŽINOMA	Skaičius	800 000	2 500 000	IV KETV.	2023	Teismo dokumentų, susijusių su administracinės jurisdikcijos sistema (pvz., teismo sprendimų, nuomonių ir nutarimų), kurių metaduomenys visiškai prieinami duomenų saugykloje, skaičius.
M1C1–123	Investicija. Nacionalinio socialinės apsaugos instituto (INPS) ir Nacionalinio draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe instituto (INAIL) skaitmeninimas	Tikslas	INPS – paslaugos/turinys T1 „Vienas spaustukas pagal dizainą“	NEŽINOMA	Skaičius	0	35	IV KETV.	2022	35 papildomos paslaugos, įdiegtos INP instituciniame tinklalapyje ( porte Inps – Home ) Paslaugos turi būti prieinamos institucinėje svetainėje taikant tinkamą profiliavimo logiką (sistema siūlys paslaugas, kurios gali būti svarbios atsižvelgiant į amžių, darbo charakteristikas, numanomą naudą ir naudotojų istoriją). 35 paslaugos yra susijusios su šiomis INPS institucinėmis sritimis: •Pensijų išmokos •Socialiniai šuoliai •Nedarbo išmokos •Neįgalumo nauda •Išimtis •Įnašų surinkimas iš įmonių •Žemės ūkio darbuotojų paslaugos •Kovos su sukčiavimu, korupcija ir skaidrumo paslaugos Išvardytose institucinėse srityse paslaugos, kurios bus įgyvendinamos, bus susijusios su skaitmeniniu paslaugų prašymų teikimu, naudos teikimo reikalavimų tikrinimu, naudotojų vykdomos praktikos būklės stebėsena, aktyviu paslaugų teikimu atsižvelgiant į naudotojų poreikius, automatiniu išmokų atnaujinimu be naujų taikomųjų programų. Galiausiai turi būti stebėsenos suvestinės, kurios sudarytų sąlygas INPS stebėti teikiamą naudą ir duomenimis grindžiamą paramą politikos formuotojų sprendimams.
M1C1–124	Investicija. Nacionalinio socialinės apsaugos instituto (INPS) ir Nacionalinio draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe instituto (INAIL) skaitmeninimas	Tikslas	INPS – darbuotojai, turintys geresnių informacinių ir ryšių technologijų (IRT) įgūdžių T1	NEŽINOMA	Skaičius	0	4 250	IV KETV.	2022	Ne mažiau kaip 4250 INPS darbuotojų įvertino savo informaciją ir sertifikuotus geresnius įgūdžius šiose Europos e. kompetencijos sistemos srityse: I) planas; II) Įrengimas; III) iv) leidžiama; V) Valdymas. Kompetencijos gerinimo sritys bus nustatytos pagal tikslinę besimokančių asmenų grupę.
M1C1–125	Investicija. Nuotolinių išteklių suteikimas vietos MA	Etapas	(Visų) viešųjų kvietimų teikti debesijos paslaugas suteikimas vietos viešojo administravimo konkursams	Pranešimas apie (visų) viešųjų sutarčių skyrimą vietos viešojo administravimo konkursams dėl debesijos paslaugų	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	1 KETV.	2023	Pranešimas apie apdovanojimą apie (visus) viešus kvietimus rinkti ir vertinti kiekvienos rūšies dalyvaujančias viešojo administravimo institucijas (savivaldybes, mokyklas, vietos sveikatos priežiūros įstaigas). Paskelbus tris specialius kvietimus teikti pasiūlymus, Technologijų inovacijų ir skaitmeninės pertvarkos ministerija gali įvertinti labai konkrečius kiekvienos rūšies viešojo administravimo poreikius. Skirti konkursai (t. y. viešojo administravimo institucijų, kurioms leista gauti finansavimą, sąrašo paskelbimas), susiję su trimis viešaisiais kvietimais teikti pasiūlymus, atitinkamai skirtais savivaldybėms, mokykloms ir vietos sveikatos priežiūros agentūroms, siekiant rinkti ir vertinti migracijos planus, laikantis reikšmingos žalos nedarymo techninių gairių (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų.
M1C1–126	Investicija. PagoPA platformos paslaugų ir programėlės „IO“ diegimas	Tikslas	PagoPA platformos paslaugų T1 įdiegimas	NEŽINOMA	Skaičius	9 000	11 450	IV KETV.	2023	Užtikrinti, kad būtų daugiau į platformą integruotų paslaugų, skirtų: – viešojo administravimo institucijos jau įtrauktos į bazinį scenarijų (9000 subjektų) – prie platformos prisijungia naujos viešojo administravimo institucijos (2450 naujų subjektų). Abiem atvejais bendras prie platformos prisijungiančių viešojo administravimo institucijų paslaugų skaičius turi padidėti bent 20 proc., palyginti su 2021 m. paslaugų baziniu scenarijumi (2021 m. kovo 31 d.). Paslaugų, kurios turi būti integruotos, skaičius priklauso nuo administravimo rūšies (galutinis 2026 m. tikslas – vidutiniškai 35 paslaugos savivaldybėms, 15 paslaugų regionams, 15 paslaugų sveikatos priežiūros institucijoms, 8 paslaugos mokykloms ir universitetams).
M1C1–127	Investicija. PagoPA platformos paslaugų ir programėlės „IO“ diegimas	Tikslas	Aktyvesnis „IO“ programėlės T1 priėmimas	NEŽINOMA	Skaičius	2 700	7 000	IV KETV.	2023	Užtikrinti, kad būtų daugiau paslaugų, integruotų į „IO“ programėlę, skirtą: – viešojo administravimo institucijos jau įtrauktos į pradinę padėtį (2700 subjektų) – prie platformos prisijungia naujos viešojo administravimo institucijos (4300 naujų subjektų). Abiem atvejais bendras prie platformos prisijungiančių viešojo administravimo institucijų paslaugų skaičius turi padidėti bent 20 proc., palyginti su 2021 m. paslaugų baziniu scenarijumi (2021 m. kovo 31 d.). Paslaugų, kurios turi būti integruotos, skaičius priklauso nuo administravimo rūšies (galutinis 2026 m. tikslas – vidutiniškai 35 paslaugos savivaldybėms, 15 paslaugų regionams, 15 paslaugų sveikatos priežiūros institucijoms, 8 paslaugos mokykloms ir universitetams).
M1C1–128	Investicija. Viešų skelbimų skaitmeninimas	Tikslas	Skaitmeninių viešųjų skelbimų T1 įdiegimas	NEŽINOMA	Skaičius	0	800	IV KETV.	2023	Ne mažiau kaip 800 centrinių viešojo administravimo institucijų ir savivaldybių, kiek tai susiję su skaitmenine pranešimų platforma (DNP), piliečiams, juridiniams asmenims, asociacijoms ir visiems kitiems viešiesiems ar privatiesiems subjektams teikia skaitmeninius teisiškai privalomus pranešimus.
M1C1–129	Investicija. Vidaus reikalų ministerijos skaitmeninimas	Tikslas	Vidaus reikalų ministerija. Visiškai pertvarkyti ir suskaitmeninti procesai T1	NEŽINOMA	Skaičius	0	7	IV KETV.	2023	Visiškai pertvarkytos vidaus procedūros ir procesai (iš viso 7 procesai iki 2023 m. gruodžio 31 d.) ir jie gali būti visiškai užbaigti internetu (pvz., biuro automatizavimas, judumo paslaugos ir e. mokymasis).
M1C1–130	Investicija. Teisingumo ministerijos skaitmeninimas	Tikslas	Suskaitmenintos teisminės bylos T1	NEŽINOMA	Skaičius	0	3 500 000	IV KETV.	2023	Per pastaruosius 20 metų ( 2006 m. sausio 1 d.–2026 m. birželio 30 d.) susijusių 3500000 teisminių bylų, susijusių su užbaigtais ar vykstančiais teismo procesais, skaitmeninimas.
M1C1–131	Investicija. Teisingumo ministerijos skaitmeninimas	Etapas	Teisingumo duomenų ežero žinių sistemos T1	Sutarties vykdymo pradžios patvirtinimo ataskaita	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2023	Sutarties dėl šešių naujų duomenų ežerų žinių sistemų įgyvendinimo pradžia: 1)Civilinių ir baudžiamųjų nuosprendžių nuasmeninimo sistema 2)Integruota valdymo sistema 3)Civilinių bylų nagrinėjimo valdymo ir analizės sistema 4)Baudžiamųjų bylų valdymo ir analizės sistema 5)Pažangioji civilinių ir baudžiamųjų bylų teismų statistikos sistema 6)Automatizuota nukentėjusiųjų ir lojalumo santykių nustatymo sistema. Kiekviena viešojo pirkimo sutartis pradedama už procedūrą atsakingo asmens konkrečiu administraciniu aktu, vadinamu „vykdymo pradžia“.
M1C1–132	Investicija. Nacionalinio socialinės apsaugos instituto (INPS) ir Nacionalinio draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe instituto (INAIL) skaitmeninimas	Tikslas	INPS – paslaugos/turinys T2 „Vienas spaustukas pagal dizainą“	NEŽINOMA	Skaičius	35	70	IV KETV.	2023	35 papildomos paslaugos instituciniame instituciniame tinklalapyje (porte Inps – Home ) Paslaugos turi būti prieinamos institucinėje svetainėje taikant tinkamą profiliavimo logiką (sistema siūlo paslaugas, kurios gali būti svarbios atsižvelgiant į amžių, darbo charakteristikas, numanomą naudą ir naudotojų istoriją). 35 paslaugos yra susijusios su šiomis INPS institucinėmis sritimis: •Pensijų išmokos •Socialiniai šuoliai •Nedarbo išmokos •Neįgalumo nauda •Išimtis •Įnašų surinkimas iš įmonių •Žemės ūkio darbuotojų paslaugos •Kovos su sukčiavimu, korupcija ir skaidrumo paslaugos Išvardytose institucinėse srityse paslaugos, kurios turi būti įgyvendinamos, yra susijusios su skaitmeniniu paslaugų prašymų pateikimu, naudos reikalavimų tikrinimu, naudotojų vykdomos praktikos būklės stebėsena, aktyviu paslaugų teikimu atsižvelgiant į naudotojo poreikius, automatiniu išmokų atnaujinimu be naujų taikomųjų programų. Galiausiai turi būti stebėsenos suvestinės, kurios sudarytų sąlygas INPS stebėti teikiamą naudą ir duomenimis grindžiamą paramą politikos formuotojų sprendimams.
M1C1–133	Investicija. Nacionalinio socialinės apsaugos instituto (INPS) ir Nacionalinio draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe instituto (INAIL) skaitmeninimas	Tikslas	INPS – darbuotojai, turintys geresnių informacinių ir ryšių technologijų (IRT) įgūdžių T2	NEŽINOMA	Skaičius	4 250	8 500	IV KETV.	2023	Papildomai 4250 INPS darbuotojų, turinčių sertifikuotų geresnių įgūdžių šiose Europos e. kompetencijos sistemos srityse: I) planas; II) Įrengimas; III) iv) leidžiama; V) Valdymas. Kompetencijos gerinimo sritys nustatomos pagal tikslinę besimokančių asmenų grupę.
M1C1–134	Investicija. Nacionalinio socialinės apsaugos instituto (INPS) ir Nacionalinio draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe instituto (INAIL) skaitmeninimas	Tikslas	INAIL – visiškai pertvarkyti ir suskaitmeninti procesai/paslaugos T1	NEŽINOMA	Skaičius	29	53	IV KETV.	2023	Tikslas – pasiekti 53 (52 proc.) pertvarkytus institucinius procesus ir paslaugas, kad jie būtų visiškai suskaitmeninti. Susijusios INAIL sritys yra šios: Draudimo, socialinių ir sveikatos paslaugų, prevencijos ir saugos darbo, sertifikavimo ir tikrinimo. Visų pirma pirmiau nurodytas numatomas kiekvienos srities tikslas: ·Draudimas: 8 (25 %); ·Socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos: 18 (50 PROC.); ·Prevencijos ir saugos darbai: 9 (80 PROC.); ·Sertifikavimas ir tikrinimas: 18 (80 PROC.).
M1C1–135	Investicija. Gynybos ministerijos skaitmeninimas	Tikslas	Gynybos ministerija. T1 procedūrų skaitmeninimas	NEŽINOMA	Skaičius	4	15	IV KETV.	2023	15 procedūrų, susijusių su gynybos darbuotojų valdymu (pvz., įdarbinimu, įdarbinimu ir išėjimu į pensiją, darbuotojų sveikata), skaitmeninimas, peržiūra ir automatizavimas, pradedant nuo keturių jau suskaitmenintų procedūrų.
M1C1–136	Investicija. Gynybos ministerijos skaitmeninimas	Tikslas	Gynybos ministerija. T1 pažymėjimų skaitmeninimas	NEŽINOMA	Suskaitmenintų sertifikatų skaičius	190 000	450 000	IV KETV.	2023	Gynybos ministerijos išduotų skaitmeninių tapatybės pažymėjimų (450000), kurie naudojami infrastruktūroje ir kuriuos papildo atkūrimo po ekstremaliųjų įvykių vieta, pradedant nuo 190000 jau suskaitmenintų sertifikatų, skaičius.
M1C1–137	Investicija. Gynybos ministerijos skaitmeninimas	Etapas	Gynybos ministerija. Institucinių interneto portalų ir intraneto portalų užsakymas	Institucijų interneto portalai ir intraneto portalai veikia visu pajėgumu	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2023	Kurti ir įgyvendinti i) institucinius interneto portalus ir ii) intraneto portalus, skirtus konkretiems vidaus komunikacijos poreikiams.
M1C1–138	Investicija. Gynybos ministerijos skaitmeninimas	Tikslas	Gynybos ministerija. Esminių su misija nesusijusių taikomųjų programų perkėlimas į sprendimą dėl išsamios informacijos apsaugos infrastruktūros atvirumu (S.C.I.P.I.O.) T1	NEŽINOMA	Skaičius	0	10	IV KETV.	2023	Pradinis neeksploatacinių ypatingos svarbos taikomųjų programų perkėlimas į naują atvirojo kodo infrastruktūrą ir jų operacinė galimybė. Tai apima aparatinės įrangos įdiegimą aplinkoje, tarpinės programinės įrangos atvirojo kodo komponentų įdiegimą ir taikomųjų programų pertvarkymą.
M1C1–139	Investicija. Nuotolinių išteklių suteikimas vietos MA	Tikslas	Debesų kompiuterijos funkcija vietos viešajam administravimui T1	NEŽINOMA	Skaičius	0	4 083	3 KETV.	2024	Laikoma, kad 4083 vietos viešojo administravimo institucijų perėjimas prie sertifikuotos debesijos aplinkos pasiektas, kai sėkmingai išbandomos visos į kiekvieną perėjimo planą įtrauktos sistemos, duomenų rinkiniai ir taikomosios programos.
M1C1–140	Investicija „Piliečių patirtis. Skaitmeninių viešųjų paslaugų kokybės ir tinkamumo naudoti gerinimas“	Tikslas	Skaitmeninių viešųjų paslaugų T1 kokybės ir tinkamumo naudoti gerinimas	NEŽINOMA	Procentas	0.1	40	IV KETV.	2024	Administracijos (savivaldybės, pirmojo ir antrojo lygio švietimo įstaigų pirminės ir antrinės mokyklos ir konkretūs bandomieji sveikatos priežiūros ir kultūros paveldo subjektai), besilaikančios bendro modelio ir projektavimo sistemos, supaprastindamos naudotojų sąveiką ir lengvindamos priežiūrą ateinančiais metais. Bendro interneto svetainių ir (arba) paslaugų komponentų dizaino ir (arba) modelio laikymąsi sudaro: (1) Pateiktų projektų vertinimas; (2) Pagrindinių tinkamumo naudoti rodiklių (skaitmeninio naudojimo įverčių) projekto užbaigimo vertinimas naudojantis jau prieinama specialia platforma.
M1C1–141	Investicija. Gynybos ministerijos skaitmeninimas	Tikslas	Gynybos ministerijos procedūrų skaitmeninimas T2	NEŽINOMA	Skaičius	15	20	IV KETV.	2024	20 procedūrų, susijusių su gynybos darbuotojų valdymu (pvz., įdarbinimu, įdarbinimu ir išėjimu į pensiją, darbuotojų sveikata), skaitmeninimas, peržiūra ir automatizavimas, pradedant nuo penkiolikos jau suskaitmenintų procedūrų, kurių tikslas – 1.
M1C1–142	Investicija. Gynybos ministerijos skaitmeninimas	Tikslas	Gynybos ministerijos pažymėjimų skaitmeninimas T2	NEŽINOMA	Suskaitmenintų sertifikatų skaičius	450 000	750 000	IV KETV.	2024	Gynybos ministerijos išduotų suskaitmenintų tapatybės pažymėjimų (750000), kurie naudojami infrastruktūroje ir kuriuos papildo atkūrimo po ekstremaliųjų įvykių vieta, skaičius, pradedant nuo 450000 jau suskaitmenintų sertifikatų, kurių tikslas – 1 tikslas.
M1C1–143	Investicija. Gynybos ministerijos skaitmeninimas	Tikslas	Gynybos ministerija. Neeksploatuojamų ypatingos svarbos prietaikų perkėlimas į sprendimą dėl išsamios informacijos apsaugos infrastruktūros atvirumu (S.C.I.P.I.O.) T2	NEŽINOMA	Skaičius	10	15	IV KETV.	2024	Keturių misijai itin svarbių ir vienuolika su misija nesusijusių ypatingos svarbos prietaikų galutinis perkėlimas į naują atvirojo kodo infrastruktūrą, apimančią aparatinės įrangos aplinkos įgyvendinimą, tarpinės programinės įrangos atvirojo kodo komponentų įdiegimą, taikomųjų programų pertvarkymą, pradedant nuo dešimties bazinio lygio, kuris jau perkeltas į 1 tikslą.
M1C1–144	Investicija. Piliečių įtrauktis. Skaitmeninių viešųjų paslaugų prieinamumo gerinimas	Tikslas	Skaitmeninių viešųjų paslaugų prieinamumo gerinimas	NEŽINOMA	Skaičius	0	55	2 KETV.	2025	Iki 2025 m. II ketv. AgID teikia paramą 55 vietos viešojo administravimo institucijoms, kad: – Aprūpinti 28 techninius ir profesionalius ekspertus; – 50 proc. sumažinti klaidų, susijusių su bent dviem kiekvienos administracijos teikiamomis skaitmeninėmis paslaugomis, skaičių; – Platinti ir mokyti bent 3 priemones, skirtas kiekvienai administracijai priklausančioms labiausiai naudojamoms skaitmeninėms paslaugoms pertvarkyti ir plėtoti; – Užtikrinti, kad bent 50 proc. pagalbinių technologijų ir programinės įrangos poreikių būtų skiriama neįgaliems darbuotojams.
M1C1–145	Investicija. Nacionalinių skaitmeninės tapatybės platformų (SPID, PPPV) ir nacionalinio registro (ANPR) priėmimas	Tikslas	Nacionalinės skaitmeninės tapatybės platformos (SPID, PPPV) ir nacionalinis registras (ANPR)	NEŽINOMA	E. ID turinčių piliečių skaičius	17 500 000	42 300 000	IV KETV.	2025	Italijos piliečių, nacionalinėje skaitmeninės tapatybės platformoje turinčių galiojančią skaitmeninę tapatybę, skaičius.
M1C1–146	Investicija. Nacionalinių skaitmeninės tapatybės platformų (SPID, PPPV) ir nacionalinio registro (ANPR) išplėtimas	Tikslas	Nacionalinės skaitmeninės tapatybės platformos (SPID, PPPV) ir nacionalinis registras (ANPR)	NEŽINOMA	Skaičius	6 283	16 500	1 KETV.	2026	Viešojo administravimo institucijų, priimančių elektroninę atpažintį (eID) (SPID arba PPPV), skaičius (iš viso 16500)
M1C1–147	Investicija. Nuotolinių išteklių suteikimas vietos MA	Tikslas	Debesų kompiuterijos paslaugos vietos viešojo administravimo institucijoms T2	NEŽINOMA	Skaičius	4 083	12 464	2 KETV.	2026	Laikoma, kad 12464 vietos viešojo administravimo institucijų perėjimas prie sertifikuotos debesijos aplinkos pasiektas, kai bus sėkmingai išbandytos visos į kiekvieną perėjimo planą įtrauktos sistemos, duomenų rinkiniai ir taikomosios programos.
M1C1–148	Investicija „Piliečių patirtis. Skaitmeninių viešųjų paslaugų kokybės ir tinkamumo naudoti gerinimas“	Tikslas	Skaitmeninių viešųjų paslaugų T2 kokybės ir tinkamumo naudoti gerinimas	NEŽINOMA	Procentas	40	80	2 KETV.	2026	Administracijos (savivaldybės, pirminės ir antrinės 1-ojo ir 2- ojo lygio švietimo įstaigos ir konkretūs bandomieji sveikatos priežiūros ir kultūros paveldo subjektai), besilaikančios bendro modelio ir projektavimo sistemos, supaprastindamos naudotojų sąveiką ir lengvindamos priežiūrą ateinančiais metais. Bendro interneto svetainių ir (arba) paslaugų komponentų dizaino ir (arba) modelio laikymąsi sudaro: (1) Pateiktų projektų vertinimas; (2) Pagrindinių tinkamumo naudoti rodiklių (skaitmeninio naudojimo įverčių) projekto užbaigimo vertinimas naudojantis jau prieinama specialia platforma. Savivaldybės turi užtikrinti, kad visos savivaldybės, prisidedančios prie tikslo įgyvendinimo, vidutiniškai laikytųsi bendro projektavimo paslaugų modelio bent 3,5 paslaugų.
M1C1–149	Investicija. PagoPA platformos paslaugų ir programėlės „IO“ diegimas	Tikslas	PagoPA platformos paslaugų T2 įdiegimas	NEŽINOMA	Skaičius	11 450	14 100	2 KETV.	2026	Užtikrinti, kad būtų daugiau į platformą integruotų paslaugų, skirtų: – viešojo administravimo institucijos jau prisijungė prie platformos (11450 subjektų); – prie platformos prisijungia naujos viešojo administravimo institucijos (2650 naujų subjektų). Paslaugų, kurios turi būti integruotos, skaičius priklauso nuo administravimo rūšies (galutinis tikslas – vidutiniškai 35 paslaugos savivaldybėms, 15 paslaugų regionams, 15 paslaugų sveikatos priežiūros institucijoms, 8 paslaugos mokykloms ir universitetams).
M1C1–150	Investicija. PagoPA platformos paslaugų ir programėlės „IO“ diegimas	Tikslas	Aktyvesnis „IO“ programėlės T2 priėmimas	NEŽINOMA	Skaičius	7 000	14 100	2 KETV.	2026	Užtikrinti, kad būtų daugiau paslaugų, integruotų į „IO“ programėlę, skirtą: – viešojo administravimo institucijos jau naudoja NVV (7000 subjektų); – prie platformos prisijungia naujos viešojo administravimo institucijos (apie 7100 naujų subjektų). Paslaugų, kurios turi būti integruotos, skaičius priklauso nuo administravimo rūšies (galutinis tikslas – vidutiniškai 35 paslaugos savivaldybėms, 15 paslaugų regionams, 15 paslaugų sveikatos priežiūros institucijoms, 8 paslaugos mokykloms ir universitetams).
M1C1–151	Investicija. Viešų skelbimų skaitmeninimas	Tikslas	Skaitmeninių viešųjų skelbimų T2 įdiegimas	NEŽINOMA	Skaičius	800	6 400	2 KETV.	2026	Ne mažiau kaip 6400 centrinių viešojo administravimo institucijų ir savivaldybių, kiek tai susiję su skaitmenine pranešimų platforma (DNP), piliečiams, juridiniams asmenims, asociacijoms ir visiems kitiems viešiesiems ar privatiesiems subjektams teikia skaitmeninius teisiškai privalomus pranešimus.
M1C1–152	Investicija. Vidaus reikalų ministerijos skaitmeninimas	Tikslas	Vidaus reikalų ministerija. Visiškai pertvarkyti ir suskaitmeninti procesai T2	NEŽINOMA	Skaičius	7	45	2 KETV.	2026	Visiškai pertvarkytos vidaus procedūros ir procesai (iš viso 45 procesai iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.) ir jie gali būti visiškai užbaigti internetu (pvz., biuro automatizavimas, judumo paslaugos ir e. mokymasis).
M1C1–153	Investicija. Teisingumo ministerijos skaitmeninimas	Tikslas	Suskaitmenintos teisminės bylos T2	NEŽINOMA	Skaičius	3 500 000	7 750 000	2 KETV.	2026	Per pastaruosius 20 metų (2026 m. sausio 1 d.–2026 m. birželio 30 d.) susijusių 7750000 teisminių bylų, susijusių su užbaigtais arba vykstančiais teismo procesais, skaitmeninimas.
M1C1–154	Investicija. Teisingumo ministerijos skaitmeninimas	Tikslas	Teisingumo duomenų ežero žinių sistemos T2	NEŽINOMA	Skaičius	0	6	2 KETV.	2026	Šešių naujų duomenų ežerų žinių sistemų įgyvendinimas. 1)Civilinių ir baudžiamųjų nuosprendžių nuasmeninimo sistema 2)Integruota valdymo sistema 3)Civilinių bylų nagrinėjimo valdymo ir analizės sistema 4)Baudžiamųjų bylų valdymo ir analizės sistema 5)Pažangioji civilinių ir baudžiamųjų bylų teismų statistikos sistema 6)Automatizuota nukentėjusiųjų ir lojalumo santykių nustatymo sistema. Šeši punktai yra atskiros sistemos, kuriose naudojamos panašios technologijos. Sistemų sistema yra tokia pati: duomenų ir dokumentų, gautų iš vidaus ir išorės šaltinių, sujungimas; sistemų modeliai skiriasi priklausomai nuo naudotojų (pvz., civilinių ir baudžiamųjų bylų teisėjų) ir tikslų (pvz., statistikos ir teismo sprendimų).
M1C1–155	Investicija. Nacionalinio socialinės apsaugos instituto (INPS) ir Nacionalinio draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe instituto (INAIL) skaitmeninimas	Tikslas	INAIL – visiškai pertvarkyti ir suskaitmeninti procesai/paslaugos T2	NEŽINOMA	Skaičius	53	82	2 KETV.	2026	Tikslas – pasiekti 82 (80 proc.) pertvarkytus institucinius procesus ir paslaugas, kad jie būtų visiškai suskaitmeninti. Susijusios INAIL sritys yra šios: Draudimo, socialinių ir sveikatos paslaugų, prevencijos ir saugos darbo, sertifikavimo ir tikrinimo. Visų pirma pirmiau nurodytas numatomas kiekvienos srities tikslas: ·Draudimas: 26 (80 PROC.); ·Socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos: 29 (80 PROC.); ·Prevencijos ir saugos darbai: 9 (80 PROC.); ·Sertifikavimas ir tikrinimas: 18 (80 PROC.).

B. 1 UŽDUOTIES 2 KOMPONENTAS:

1 kryptis. Gamybos sistemos skaitmeninimas, inovacijos ir konkurencingumas

Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano 1 misijos 2 komponento 1 kryptis yra susijusi su investicijomis ir reformomis, kuriomis daugiausia siekiama i) remti skaitmeninę pertvarką ir gamybos sistemos inovacijas skatinant investicijas į technologijas, mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas; II) itin spartaus plačiajuosčio ryšio ir 5G tinklų diegimas siekiant sumažinti skaitmeninę atskirtį, taip pat palydovines sistemas ir paslaugas; III) skatinti strateginių vertės grandinių plėtrą ir remti įmonių konkurencingumą, daugiausia dėmesio skiriant MVĮ.

Šio komponento priemonėmis siekiama pašalinti 2020 m. skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (DESI) spragas, susijusias su įmonių skaitmenine transformacija, ir junglumo trūkumus, kad būtų sustiprintas šalies socialinis ir ekonominis atsparumas.

Šio komponento investicijomis ir reformomis padedama įgyvendinti 2020 ir 2019 m. Italijai skirtas rekomendacijas dėl poreikio „stiprinti nuotolinį mokymąsi ir įgūdžius, įskaitant skaitmeninius įgūdžius“ (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 2), „skatinti privačias investicijas ekonomikos atsigavimui skatinti“ (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3), „investicijas sutelkti į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, visų pirma į [...] sustiprintą skaitmeninę infrastruktūrą, kad būtų užtikrintas esminių paslaugų teikimas“ (konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3,2020 m.), „skatinti kvalifikacijos kėlimą, be kita ko, stiprinant skaitmeninius įgūdžius“ (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 2), „su investicijomis susijusią ekonominę politiką sutelkti į mokslinius tyrimus ir inovacijas, taip pat į infrastruktūros kokybę, atsižvelgiant ir į regioninius skirtumus“ (2019 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 3) ir tam tikru mastu „remti novatoriškų ir mažesnių įmonių galimybes gauti finansavimą ne bankams“ (2019 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 5).

Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro reikšmingos žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į priemonių aprašymą ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo technines gaires (2021/C 58/01) nustatytų priemonių ir poveikio švelninimo veiksmų aprašymą.

2 kryptis. Verslo aplinkos ir konkurencijos gerinimas

Pagrindinis 1 uždavinio 2 komponento 2 krypties tikslas – gerinti verslo aplinką, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos verslumui, ir pagrindines konkurencijos sąlygas, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos veiksmingiau paskirstyti išteklius ir didinti našumą. Pagrindinė priemonė šiems tikslams pasiekti yra kasmet priimamas metinis konkurencijos įstatymas.

Šio komponento investicijomis ir reformomis padedama įgyvendinti 2019 m. Italijai skirtas rekomendacijas dėl poreikio „spręsti konkurencijos apribojimų problemą, be kita ko, priimant naują metinį konkurencijos įstatymą“ (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3).

B.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

1 kryptis. Gamybos sistemos skaitmeninimas, inovacijos ir konkurencingumas

1 investicija. Pereinamasis laikotarpis 4.0

Priemonės tikslas – remti įmonių skaitmeninę transformaciją skatinant privačias investicijas į turtą ir veiklą, kuria remiamas skaitmeninimas. Pagal Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą finansuojama priemonė yra platesnio „Pereinamojo laikotarpio 4.0“ plano, į kurį įtrauktos kitos nacionaliniu lygmeniu finansuojamos paramos priemonės, skirtos įmonių skaitmeninei transformacijai skatinti, dalis.

Priemonę sudaro mokesčių kredito schema ir ja padengiamos išlaidos, kurias reikia nurodyti mokesčių deklaracijose, pateiktose laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. (įmonių, kurių mokestiniai metai neatitinka kalendorinių metų, atveju – 2024 m. lapkričio 30 d.). Priemonė taip pat apima mokesčių kredito kodų apibrėžtį, kuri nustatoma Pajamos agentūros nutarimu, kad naudos gavėjai galėtų naudotis mokesčių kreditais pagal F24 mokėjimo modelį.

Remiami mokesčių kreditai apima šį turtą ir veiklą:

1.gamybos priemonės, kurias sudaro: I) 4.0 (t. y. technologiškai pažangus) materialusis gamybos turtas, pvz., gamybos mašinos, kurių veikla kontroliuojama kompiuterizuotomis sistemomis arba jutikliais/vairavimo įtaisais, mašinos ir sistemos, naudojamos produktams arba procesams kontroliuoti, ir interaktyvios sistemos; visiems jiems būdingos skaitmeninės savybės, pvz., automatizuota integracija ir žmogaus ir mašinos sąsaja; II) 4.0 nematerialias gamybos priemones, pvz., 3D modeliavimą, gamybos vidaus ryšių sistemas ir dirbtinį intelektą bei mašinų mokymosi programinę įrangą, sistemas, platformas ir taikomąsias programas; III) standartines nematerialųjį ilgalaikį turtą, pavyzdžiui, su verslo valdymu susijusią programinę įrangą. Tai apima mokesčių kreditus, pateiktus mokesčių deklaracijose nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. (įmonių, kurių mokestiniai metai neatitinka kalendorinių metų, atveju – 2024 m. lapkričio 30 d.).

2.mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų veikla, kurią sudaro moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra, technologinės inovacijos, žaliosios ir skaitmeninės inovacijos ir projektavimo veikla. Tai apima mokesčių kreditus, pateiktus mokesčių deklaracijose nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. (įmonių, kurių mokestiniai metai neatitinka kalendorinių metų, atveju – 2024 m. lapkričio 30 d.).

3.mokymo veikla, vykdoma siekiant įgyti arba įtvirtinti žinias apie atitinkamas technologijas, pavyzdžiui, didžiuosius duomenis ir duomenų analizę, žmogaus ir mašinos sąsają, daiktų internetą, skaitmeninę verslo procesų integraciją, kibernetinį saugumą. Tai apima mokesčių kreditus, pateiktus mokesčių deklaracijose nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. (įmonių, kurių mokestiniai metai neatitinka kalendorinių metų, atveju – 2024 m. lapkričio 30 d.).

Priemonė apima mokslinio komiteto, kurį sudaro Ekonomikos ir finansų ministerijos, Ekonominės plėtros ministerijos ir Italijos banko ekspertai, įsteigimą schemos ekonominiam poveikiui įvertinti.

1 reforma. Pramoninės nuosavybės sistemos reforma

Pagrindinis reformos tikslas – pritaikyti pramoninės nuosavybės sistemą prie šiuolaikinių iššūkių ir užtikrinti, kad inovacijų potencialas veiksmingai prisidėtų prie šalies atsigavimo ir atsparumo. Konkrečiai juo siekiama šių tikslų: pramoninės nuosavybės apsaugos sistemos stiprinimas; skatinti pramoninės nuosavybės naudojimą ir sklaidą, ypač MVĮ; sudaryti palankesnes sąlygas naudotis nematerialiuoju turtu ir juo dalytis, kartu užtikrinant teisingą investicijų grąžą; užtikrinti griežtesnę pagarbą pramoninei nuosavybei; ir stiprinti Italijos vaidmenį Europos ir tarptautiniuose pramoninės nuosavybės forumuose.

Priemonė susijusi su Italijos pramoninės nuosavybės kodekso reforma, apimančia bent šias sritis: I) peržiūrėti reglamentavimo sistemą siekiant sustiprinti pramoninės nuosavybės teisių apsaugą ir supaprastinti procedūras, ii) didinti paramą įmonėms ir mokslinių tyrimų institucijoms, iii) gerinti įgūdžių ir kompetencijų ugdymą, iv) sudaryti palankesnes sąlygas žinių perdavimui ir v) stiprinti novatoriškų paslaugų skatinimą.

6 investicija. Investicijos į pramoninės nuosavybės sistemą

Investicijų tikslas – remti pramoninės nuosavybės sistemą ir vykdyti jos reformą, kaip numatyta šio komponento 1 reformoje. Priemonė apima finansinę paramą su pramonine nuosavybe susijusiems įmonių ir mokslinių tyrimų įstaigų projektams, pavyzdžiui, su patentais susijusioms priemonėms („Brevetti+“), koncepcijos patvirtinimo programoms ir technologijų perdavimo biurų stiprinimui.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), būsimų kvietimų teikti projektus techninėse užduotyse nustatyti tinkamumo kriterijai neapima mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros, skirtų šiam veiklos rūšių sąrašui: I) su iškastiniu kuru susijusi veikla, įskaitant galutinės grandies naudojimą 1 ; II) veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kurią vykdant numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius 2 ; III) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 3 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 4 ; ir iv) veikla, kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Įgaliojimuose papildomai reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos teisės aktus.

2 kryptis. Verslo aplinkos ir konkurencijos gerinimas

2 reforma. 2021 m.,2 022 m.,2 023 m. ir 2024 m. metiniai konkurencijos įstatymai

Kiekvienais metais priimamas Konkurencijos įstatymas, kuriuo didinamos viešųjų paslaugų sutarčių dėl vietos viešųjų paslaugų (visų pirma atliekų ir viešojo transporto) sudarymo procedūros, išvengiama nepagrįsto uostų, greitkelių, elektros įkrovimo stotelių ir hidroenergijos koncesijų pratęsimo esamiems operatoriams daugelyje sektorių, numatomas tinkamas viešųjų paslaugų sutarčių reguliavimas, peržiūrimos sumavimo taisyklės ir taikomas bendrasis proporcingumo principas viešųjų paslaugų sutarčių trukmei ir tinkamam kompensavimui už jas. Konkurencijos įstatymas taip pat padidins paskatas regionams dalyvauti konkursuose dėl viešųjų paslaugų sutarčių dėl regioninių geležinkelių paslaugų. Taip pat turi būti aiškiai atskirtos reguliavimo ir (arba) kontrolės funkcijos ir sutarčių valdymas.

Kalbant apie konkretiems sektoriams skirtas priemones, metiniai konkurencijos įstatymai apima priemones energetikos (elektros energijos, dujų ir vandens), atliekų tvarkymo ir transporto (uostų, geležinkelių ir greitkelių) sektoriuose, kurios papildo investicijas ir reformas pagal 2 ir 3 misijas. Papildomos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti konkurencijos plėtrą mažmeninėse elektros energijos rinkose, įsigalioja ne vėliau kaip 2022 m.gruodžio 31 d. 2022 m. metiniame konkurencijos įstatyme visų pirma priimamas Elektros energijos tinklo plėtros planas ir skatinama diegtiantrosios kartos išmaniuosius elektros skaitiklius, kurie 2025 m.gruodžio 31 d. visoje Italijoje turi pasiekti 33 mln. vienetų.

Be to, įstatymai gerina verslo aplinką bent šiais būdais: I) susijungimų kontrolės taisyklių suderinimas su ES teise, ii) rinkos priežiūros institucijų konsolidavimas, skaitmeninimas ir profesionalumo didinimas ir iii) sutrumpintas akreditavimo laikas informacijai apie darbuotojus teikti nuo septynių iki keturių dienų, kad būtų sumažintas verslo steigimo dienų skaičius.

3 reforma. Įmonių paskatų racionalizavimas ir supaprastinimas.

Reformą sudaro sisteminga visų nacionalinių paskatų įmonėms ir susijusių priemonių peržiūra.

Reforma įgyvendinama dviem etapais:

1.Ataskaitos, kurioje įvertinamos paskatos įmonėms, paskelbimas. Ataskaitoje taip pat pateikiami konkretūs pasiūlymai, kaip supaprastinti ir racionalizuoti įmonių paskatas.

2.Įstatymo galią turinčių aktų, kuriais įgyvendinamas Įgaliojimų įstatymas „Legge delega Incentivi“, įsigaliojimas. Teisėkūros procedūra priimamais aktais siekiama racionalizuoti ir racionalizuoti įmonių paskatas.

Reforma apima dviejų pagrindinių priemonių, kurias valdo Italijos įmonių ir „Pagaminta“ ministerija (MIMIT), restruktūrizavimą ir tolesnį įgyvendinimą:

a) RNR (nacionalinis valstybės pagalbos registras) ir

b) platforma incentivi.gov.it.

B.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris	Priemonė	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Pradinė padėtis	Tikslas	Ketvirčio	Metų
M1C2–1	1 investicija. Pereinamasis laikotarpis 4.0	Etapas	Teisės aktų, pagal kuriuos galimi paramos gavėjai gali naudotis pereinamojo laikotarpio 4.0 mokesčių kreditais, įsigaliojimas ir Mokslinio komiteto įsteigimas	Įstatymo nuostata, nurodanti biudžeto įstatymo įsigaliojimą, leidžianti teikti mokesčių kreditus, ir susijusių įgyvendinimo aktų nuostata, nurodanti jų įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2021	Pagal teisės aktus galimi naudos gavėjai gali naudotis Pereinamojo laikotarpio 4.0 mokesčių kreditais. Tai mokesčių kreditai, skirti i) 4.0 (t. y. technologiniu požiūriu pažangiam) materialiam ilgalaikiam turtui, ii) 4.0 nematerialiam ilgalaikiam turtui, iii) standartinėms nematerialioms ilgalaikio turto priemonėms, iv) mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų veiklai ir v) mokymo veiklai. Mokesčių kredito kodai apibrėžiami Pajamos agentūros nutarimu, kad naudos gavėjai galėtų naudotis mokesčių kreditais pagal F24 mokėjimo modelį. Ministro dekretu įsteigiamas Mokslinis komitetas, kurį sudaro Ekonomikos ir finansų ministerijos, Ekonominės plėtros ministerijos ir Italijos banko ekspertai, siekiant įvertinti Pereinamojo laikotarpio 4.0 mokesčių kreditų ekonominį poveikį.
M1C2–2	1 investicija. Pereinamasis laikotarpis 4.0	Tikslas	Pereinamojo laikotarpio 4.0 mokesčių kreditai, suteikti įmonėms remiantis 2021–2022 m. pateiktomis mokesčių deklaracijomis	NEŽINOMA	Skaičius	0	69 900	2 KETV.	2024	Įmonėms suteikta bent 69900 pereinamojo laikotarpio 4.0 mokesčių kreditų, susijusių su 4.0 materialiosiomis gamybos priemonėmis, 4.0 nematerialiosiomis gamybos priemonėmis, standartinėmis nematerialiomis gamybos priemonėmis, mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų veikla arba mokymo veikla. Laikoma, kad mokesčio kreditas suteiktas pateikus mokesčių deklaraciją. Mokesčių deklaracijos pateikiamos nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Įmonėms, kurių mokestiniai metai nesutampa su kalendoriniais metais, atitinkamo laikotarpio, per kurį turi būti pateiktos mokesčių deklaracijos, susijusios su visais pirmiau išvardytais mokesčių kreditais, pabaiga pratęsiama nuo 2022 m. gruodžio 31 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d.
M1C2–3	1 investicija. Pereinamasis laikotarpis 4.0	Tikslas	Pereinamojo laikotarpio 4.0 mokesčių kreditai, suteikti įmonėms remiantis 2021–2023 m. pateiktomis mokesčių deklaracijomis	NEŽINOMA	Skaičius	69 900	111 700	2 KETV.	2025	Įmonėms suteikta bent 111700 pereinamojo laikotarpio 4.0 mokesčių kreditų, susijusių su 4.0 materialiosiomis gamybos priemonėmis, 4.0 nematerialiosiomis gamybos priemonėmis, standartinėmis nematerialiomis gamybos priemonėmis, mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų veikla arba mokymo veikla. Laikoma, kad mokesčio kreditas suteiktas pateikus mokesčių deklaraciją. Mokesčių deklaracijos pateikiamos nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. Įmonėms, kurių mokestiniai metai nesutampa su kalendoriniais metais, atitinkamo laikotarpio, per kurį turi būti pateiktos mokesčių deklaracijos, susijusios su visais pirmiau išvardytais mokesčių kreditais, pabaiga pratęsiama nuo 2023 m. gruodžio 31 d. iki 2024 m. lapkričio 30 d. Atskaitos scenarijus – tai pereinamojo laikotarpio 4.0 mokesčių kreditų, suteiktų įmonėms, skaičius, remiantis 2021 m. sausio 1 d.–2022 m. gruodžio 31 d. pateiktomis mokesčių deklaracijomis dėl 4.0 materialiojo ilgalaikio turto, 4.0 nematerialiojo ilgalaikio turto ir standartinių nematerialiųjų prekių ir remiantis 2022 m. sausio 1 d.–gruodžio 31 d. pateiktomis mokesčių deklaracijomis, skirtomis mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų veiklai ir mokymo veiklai. Įmonių, kurių mokestiniai metai nesutampa su kalendoriniais metais, atveju iki 2023 m. lapkričio 30 d. pateiktos mokesčių deklaracijos taip pat įtraukiamos į visų pirmiau išvardytų mokesčių kreditų bazinį scenarijų.
M1C2–4	1 reforma. Pramoninės nuosavybės sistemos reforma	Etapas	Įstatymo galią turinčio dekreto, kuriuo siekiama reformuoti Italijos pramoninės nuosavybės kodeksą, ir atitinkamų įgyvendinimo aktų įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti naujo pramoninės nuosavybės kodekso įsigaliojimą, ir susijusių įgyvendinimo aktų nuostata, nurodanti jų įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	3 KETV.	2023	Naujuoju įstatyminiu dekretu iš dalies keičiamas Italijos pramoninės nuosavybės kodeksas (2005 m. vasario 10 d. Įstatyminis dekretas Nr. 30) ir jis apima bent šias sritis: I) reguliavimo sistemos peržiūra siekiant stiprinti pramoninės nuosavybės teisių apsaugą ir supaprastinti procedūras, ii) didinti paramą įmonėms ir mokslinių tyrimų institucijoms, iii) gerinti įgūdžių ir kompetencijų ugdymą, iv) sudaryti palankesnes sąlygas žinių perdavimui, v) stiprinti novatoriškų paslaugų skatinimą.
M1C2–5	6 investicija. Investicijos į pramoninės nuosavybės sistemą	Tikslas	Su pramonine nuosavybe susijusių finansavimo galimybių remiami projektai	NEŽINOMA	Skaičius	0	254	IV KETV.	2025	Bent 254 papildomi projektai, remiami pagal su pramonine nuosavybe susijusias finansavimo galimybes įmonėms ir mokslinių tyrimų įstaigoms, pavyzdžiui, su patentais susijusios priemonės („Brevetti+“), koncepcijos įrodymo programos ir technologijų perdavimo biurai (TTO), laikantis reikšmingos žalos nedarymo techninių gairių (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų.
M1C2–6	2 reforma. Metiniai konkurencijos įstatymai	Etapas	2021 m. metinio konkurencijos įstatymo įsigaliojimas	Nuostata, nurodanti 2021 m. metinio konkurencijos įstatymo įsigaliojimą.	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2022	Metinį konkurencijos įstatymą sudaro bent šie pagrindiniai elementai, kurių įgyvendinimo priemonės ir antrinės teisės aktai (prireikus) priimami ir įsigalioja ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d. Il yra susijusi su: – Antimonopolinių taisyklių vykdymo užtikrinimas – Vietos viešosios paslaugos – Energetika – Transportas – Atliekos – Įmonės steigimas – Rinkos priežiūra Antimonopolinių nuostatų veikimo užtikrinimas – I. Pašalinti papildomas susijungimų kontrolės kliūtis toliau derinant Italijos susijungimų kontrolės taisykles su ES teise. Vietos viešosios paslaugos: II. Stiprinti ir plačiau taikyti konkurencijos principą sudarant vietos viešųjų paslaugų sutartis, visų pirma atliekų tvarkymo ir vietos viešojo transporto srityse. III. Apriboti tiesioginį sutarčių sudarymą reikalaujant, kad vietos valdžios institucijos pagrįstų bet kokį nukrypimą nuo viešojo paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo (pagal Viešųjų pirkimų kodekso 192 straipsnį). IV. Numatyti tinkamą viešųjų paslaugų sutarčių reglamentavimą įgyvendinant Įstatymo Nr. 124/2015 19 straipsnį kaip vieną tekstą dėl vietos viešųjų paslaugų, visų pirma atliekų tvarkymo srityje. V. Taisyklės ir sujungimo mechanizmai skatina savivaldybių profesines sąjungas mažinti subjektų ir perkančiųjų organizacijų skaičių, susiejant juos su optimaliais teritoriniais susivienijimais („ambiti territoriali ottimali“) ir vietos bei regionų viešojo transporto paslaugų (bacini e livelli adeguati di servizi di trasporto pubblico locale e regionale), kuriose gyvena ne mažiau kaip 350000 gyventojų, teritorijomis ir tinkamais lygmenimis. Teisės akte dėl vietos viešųjų paslaugų, kuriuo įgyvendinamas Įstatymo Nr. 124/2015 19 straipsnis, turi būti bent: – apibrėžti viešąsias paslaugas remiantis ES teisės kriterijais; – numatomi bendrieji vietos viešųjų paslaugų teikimo, reguliavimo ir valdymo principai; – nustatyti bendrąjį proporcingumo principą viešojo paslaugų pirkimo sutarčių trukmei; – aiškiai atskirti viešųjų paslaugų sutarčių reguliavimo, kontrolės ir valdymo funkcijas; – užtikrinti, kad vietos valdžios institucijos pagrįstų savo įmonių, kuriose dalyvaujama, akcijų padidinimą vidaus apdovanojimams; – numatyti tinkamą kompensaciją pagal viešųjų paslaugų sutartis, remiantis išlaidų apskaičiavimu, kurį prižiūri nepriklausomos reguliavimo institucijos (pvz., ARERA energetikos srityje arba ART transporto srityje); – apriboti vidutinę vidaus sutarčių trukmę ir sumažinti bei suderinti konkursus pateikusių subjektų standartinę sutarčių trukmę, su sąlyga, kad tokia trukmė užtikrintų sutarčių ekonominę ir finansinę pusiausvyrą, taip pat remiantis Transporto tarnybos nustatytais kriterijais. Energetika: VI. Nustatyti, kad koncesijos sutartys būtų privalomos hidroenergijai, ir apibrėžti hidroenergijos koncesijų reguliavimo sistemą. VII. Nustatyti, kad dujų skirstymo koncesijos sutartys būtų privalomos. VIII. Nustatyti skaidrius ir nediskriminacinius reikalavimus, taikomus skiriant elektros įkrovimo viešąsias erdves arba renkantis įkrovimo punktų ir (arba) stočių operatorius. IX. Panaikinti reguliuojamus elektros energijos tiekimo elektra varomoms transporto priemonėms įkrauti tarifus. Hidroenergijos koncesijų konkurencijos sistemoje turi būti bent: - Reikalauja, kad svarbūs hidroelektriniai būtų reguliuojami bendrais ir vienodais centrinio lygmens kriterijais. - Reikalauja, kad regionai apibrėžtų ekonominius kriterijus, kuriais grindžiama koncesijos sutarčių trukmė. –Laipsniškai atsisakyti galimybės pratęsti sutartis (kaip jau nusprendė Italijos Konstitucinis Teismas). – Reikalauti, kad regionai suderintų prieigos prie konkurso kriterijų kriterijus (kad būtų sukurta nuspėjama verslo aplinka). Transportas: nustatyti aiškius, nediskriminacinius ir skaidrius uosto koncesijų suteikimo kriterijus. XI. Pašalinti kliūtis uostų koncesininkams sujungti uostų koncesijos veiklą keliuose dideliuose ir vidutinio dydžio uostuose. XII. Pašalinti kliūtis, trukdančias koncesininkams kai kurias uosto paslaugas teikti patiems ir naudotis savo įranga, nedarant poveikio darbuotojų saugai, su sąlyga, kad atitinkamos sąlygos, reikalingos darbuotojų saugai užtikrinti, yra būtinos ir proporcingos tikslui užtikrinti saugą uosto teritorijose. XIII. Supaprastinti uostų leidimų planų peržiūros procedūras. XIV. Įgyvendinti Įstatyminio dekreto Nr. 50/2017 27 kable 2 straipsnio d punktą, kuriame numatytos paskatos regionams dalyvauti konkursuose dėl savo regioninių geležinkelių sutarčių. Atliekos: XV. Supaprastinti leidimų atliekų apdorojimo įrenginiams išdavimo procedūras. Įmonės steigimas: XVI. Sutrumpinti akreditavimo laiką informacijai apie darbuotojus teikti nuo septynių iki keturių dienų, kad būtų sumažintas dienų, per kurias galima įsteigti įmonę, skaičius. Rinkos priežiūra: XVII. Nacionalinių rinkos priežiūros institucijų konsolidavimas ne daugiau kaip dešimtyje agentūrų, esančių pagrindiniuose Italijos regionuose; kiekviena iš jų apima visas gaminių grupes ir teikia ataskaitas bendram ryšių palaikymo pareigūnui, įsteigtam pagal Reglamentą 2019/1020 („Prekių dokumentų rinkinys“). XVIII. Reikalauti, kad nacionalinės rinkos priežiūros institucijos atliktų suskaitmenintus produktų patikrinimus ir rinktų duomenis, taikytų dirbtinį intelektą pavojingiems ir neteisėtiems produktams atsekti ir nustatytų tendencijas bei riziką bendrojoje rinkoje. XIX. Reikalauti, kad nacionalinės rinkos priežiūros institucijos įtrauktų mokymus ir informacinės ir ryšių sistemos naudojimą visos Europos rinkos priežiūrai. XX. Įsteigti naujas akredituotas visų gaminių grupių gaminių bandymų laboratorijas. Šios laboratorijos atlieka e. prekybos bandymus, fizinius laboratorinius bandymus, bendrus veiksmus (muitinės ir (arba) rinkos priežiūros institucijos; dvi ar daugiau nacionalinių rinkos priežiūros institucijų, nacionalinės ir ES rinkos institucijos).
M1C2–7	2 reforma. Metiniai konkurencijos įstatymai	Etapas	Visų su energija susijusių įgyvendinimo priemonių ir antrinės teisės aktų įsigaliojimas (prireikus)	Visų su energija susijusių įgyvendinimo priemonių ir antrinės teisės aktų įsigaliojimas (prireikus)	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2022	Įsigalioja visos su energetika susijusios įgyvendinimo priemonės ir antrinės teisės aktai (jei reikia), kuriais siekiama: I. Reguliuojamų kainų labai mažoms įmonėms ir namų ūkiams laipsniškas panaikinimas nuo 2023 m. sausio 1 d. II. Priimti gretutines priemones, kuriomis būtų remiamas konkurencijos įsisavinimas mažmeninėse elektros energijos rinkose. Gretutinėmis priemonėmis, kuriomis siekiama užtikrinti konkurencijos įsisavinimą mažmeninėse elektros energijos rinkose, užtikrinama bent: – Parduoti klientų bazę, kad naujiems rinkos dalyviams būtų sudarytos vienodos sąlygos. – Nustato viršutinę ribą, kuri yra didžiausia kiekvienam tiekėjui tenkanti rinkos dalis; – Leisti Italijos vartotojams prašyti savo energijos tiekėjo atskleisti sąskaitų duomenis trečiųjų šalių tiekėjams; – Padidinti sąskaitų už elektros energiją skaidrumą, suteikiant vartotojams prieigą prie sistemos „spesi per oneri di system“ subkomponentų; – Panaikinti reikalavimą tiekėjams rinkti mokesčius, nesusijusius su energetikos sektoriumi.
M1C2–8	2 reforma. Metiniai konkurencijos įstatymai	Etapas	Visų įgyvendinimo priemonių (prireikus įskaitant antrinės teisės aktus) įsigaliojimas siekiant veiksmingai įgyvendinti ir taikyti priemones pagal 2021 m. metinį konkurencijos įstatymą	Visų antrinės teisės aktų, įskaitant visus būtinus reglamentus dėl priemonių pagal 2021 m. metinį konkurencijos įstatymą, įsigaliojimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2022	Įsigalioja visos įgyvendinimo priemonės (prireikus įskaitant antrinės teisės aktus), kuriomis siekiama veiksmingai įgyvendinti ir taikyti priemones pagal 2021 m. metinį konkurencijos įstatymą.
M1C2–9	2 reforma. Metiniai konkurencijos įstatymai	Etapas	2022 m. metinio konkurencijos įstatymo įsigaliojimas	Nuostata, nurodanti 2022 m. metinio konkurencijos įstatymo įsigaliojimą.	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2023	2022 m. metinio konkurencijos įstatymo įsigaliojimas Į metinį konkurencijos įstatymą įtraukiami bent šie pagrindiniai elementai, kurių įgyvendinimo priemonės ir antrinės teisės aktai (prireikus) priimami ir įsigalioja ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d. Jis: I) per iš anksto nustatytus terminus ir bet kuriuo atveju iki atitinkamo laikotarpio (kas dvejus metus) gruodžio 31 d. nustatyti aiškią kito dešimtmečio elektros energijos tinklo plėtros plano priėmimo procedūrą, kuria užtikrinama, kad procedūra būtų užbaigta ir patvirtinimo procesas būtų supaprastintas. (*) 2021 m. Elektros energijos tinklo plėtros planas priimamas ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d. II) skatinti antrosios kartospažangiųjų elektros skaitiklių diegimą; Antimonopolinės taisyklės: pratęsti Italijos konkurencijos institucijos (Autoritą Garante della Concorrenza e del Mercato) koncentracijų, kurios gali labai apriboti veiksmingą konkurenciją pagal Įstatymo Nr. 287/1990 6 straipsnį, vertinimo trukmę nuo 45 dienų iki 90 dienų. Mažmeninė prekyba: IV) įmonių, turinčių parduotuvių skirtingose savivaldybėse, leidimų vykdyti reklaminius pardavimus išdavimo procedūrų supaprastinimas. Farmacijos produktai. V) užtikrinti leidimų prekiauti galeniniais vaistais išdavimo reikalavimų proporcingumą.
M1C2–10	2 reforma. Metiniai konkurencijos įstatymai	Etapas	Visų įgyvendinimo priemonių (prireikus įskaitant antrinės teisės aktus) įsigaliojimas siekiant veiksmingai įgyvendinti ir taikyti priemones pagal 2022 m. metinį konkurencijos įstatymą	Visų antrinės teisės aktų, įskaitant visus būtinus reglamentus dėl priemonių pagal 2022 m. metinį konkurencijos įstatymą, įsigaliojimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2023	Įsigalioja visi antrinės teisės aktai (prireikus), įskaitant visus būtinus reglamentus, kad būtų veiksmingai įgyvendintos ir taikomos visos pirmiau minėtos priemonės, nustatytos 2022 m. metiniame konkurencijos įstatyme.
M1C2–11	2 reforma. Metiniai konkurencijos įstatymai	Etapas	2023 m. metinio konkurencijos įstatymo įsigaliojimas	Nuostata, nurodanti, kad įsigaliojo 2023 m. metinis konkurencijos įstatymas.	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2024	2023 m. metinio konkurencijos įstatymo įsigaliojimas. Į metinį konkurencijos įstatymą įtraukiami bent šie pagrindiniai elementai, kurių įgyvendinimo priemonės ir antrinės teisės aktai (prireikus) priimami ir įsigalioja ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d. Būtina taikyti bent šias priemones: Greitkeliai: kiek tai susiję su galimybe naudotis koncesijomis ir sutarties nutraukimu, metiniu konkurencijos įstatymu turi būti bent: – nustatyti, kad koncesijos sutartys būtų privalomos greitkeliams, ir sustiprinti teisės aktų, kuriais reglamentuojamas greitkelių koncesijų suteikimas ir tinkamo paslaugų lygio užtikrinimas greitkelių naudotojams, vykdymą, nedarant poveikio vidaus paslaugų teikimui laikantis ES teisės aktuose nustatytų ribų(); didinti sprendimų priėmimo administracinių procedūrų, susijusių su koncesijos sutartimis, veiksmingumą; – reikalauti išsamiai ir skaidriai aprašyti koncesijos sutarties dalyką; –reikalauti, kad koncesijos institucijos, atsižvelgdamos į reguliavimo institucijos (Autoritą di Regolazione dei Trasporti – ART) parengtus greitkelių koncesininkų veiklos efektyvumo vertinimus ir greitkelių koncesininkų sąnaudas, paskirtų viešosios procedūros tvarka skiriamas greitkelių ruožų koncesijas; – stiprinti Infrastruktūros ministerijos vykdomą greitkelių infrastruktūros išlaidų ir vykdymo kontrolę; – užkirsti kelią automatiniam koncesijos sutarčių atnaujinimui, be kita ko, iš esmės pagerinant visų techninių ir administracinių procedūrų, susijusių su periodišku ekonominių ir finansinių planų atnaujinimu ir metiniu šių planų įgyvendinimu, valdymo veiksmingumą ir uždraudžiant naudoti viešųjų pirkimų kodekso 193 straipsnyje reglamentuojamas procedūras kaip priemonę sudaryti pasibaigusias arba pasibaigusias greitkelių koncesijos sutartis; – supaprastinti ir (arba) patikslinti sutarties nutraukimo ir nutraukimo sąlygų reglamentavimą, be kita ko, siekiant išlaikyti tinkamą koncesijų konkurencingumo lygį atitinkamoje (-ose) rinkoje (-ose); – laiku ir visiškai įgyvendinti prieigos apmokestinimo reguliavimo modelį, priimtą atsižvelgiant į: I) reguliarius daugiamečio koncesininkų ekonominio ir finansinio planavimo atnaujinimus (patvirtintus kompetentingos reguliavimo institucijos) ir ii) šių planų metinį įgyvendinimą. – už sutarties nutraukimą viešojo intereso labui įstatyme turi būti numatyta bent tinkama kompensacija, kad koncesininkas galėtų susigrąžinti ne visiškai amortizuotas investicijas. Kalbant apie sutarties nutraukimą dėl šiurkštaus pažeidimo, įstatyme turi būti numatyta tinkama pusiausvyra tarp žalos atlyginimo, kurio reikalaujama koncesininkui, ir pagrįstos kompensacijos už dar neatgautas investicijas. Šiurkštaus pažeidimo atvejai aiškiai nurodomi teisės aktuose. II) kiek tai susiję su mokesčių reguliavimo modeliu, metiniu konkurencijos įstatymu turi būti bent: – Reikalauti, kad koncesininkai užtikrintų visišką ir savalaikį ART apmokestinimo reguliavimo modelio, pagal kurį apskaičiuojami prieigos mokesčiai, įgyvendinimą. – Reikalauti, kad koncesininkai užtikrintų visišką ir savalaikį ART reguliavimo modelio, susijusio su elektra varomų transporto priemonių įkrovimo ir kitų paslaugų subkoncesijų kainodaros ir konkursų sistemomis, įgyvendinimą. – Prieigos mokesčiai skatina investicijas ir grindžiami viršutinės kainos ribos metodika, pagrįsta skaidria lyginamąja viso ekonomikos sektoriaus sąnaudų analize, grindžiama aiškiais, vienodais ir skaidriais kriterijais. kiek tai susiję su naudotojų teisėmis, metiniu konkurencijos įstatymu turi būti bent: – užtikrinti visapusišką ir savalaikį ART reguliavimo sistemos, susijusios su naudotojų teisių apsauga ir tinkamo lygio paslaugų teikimu, įgyvendinimą. IV) Kasmetiniame konkurencijos įstatyme dėl užsakomųjų statybos darbų turi būti bent: – Įstatyminio dekreto Nr. 36/2023 186 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad greitkelių koncesininkai viešųjų įrodymų procedūromis įpareigoja trečiuosius asmenis sudaryti nuo 50 % iki 60 % darbų, paslaugų ir prekių pirkimo sutarčių. Akcijos apskaičiuojamos pagal ekonominių ir finansinių planų, pridedamų prie koncesijos dokumentų, sumas ir atsižvelgiant į koncesininko ekonominį dydį ir ypatybes, koncesijos suteikimo trukmę, likusią trukmę, jos objektą, ekonominę vertę ir atliktų investicijų sumą. () tiek, kiek tai susiję su vidaus pavedimais, įstatymas: – reikalauti privalomo vidaus pavedimo teisėtumo ex ante patikrinimo ir uždrausti pradėti konkurso procedūrą arba vidaus pavedimus be šio patikrinimo; – pavesti Transporto reguliavimo institucijai (ART) tinkamas priemones ir įgaliojimus pirmiau minėtiems patikrinimams atlikti ir (teisinę) Nacionalinės kovos su korupcija institucijos (ANAC) paramą; – reikalauti įrengti minimalų elektros įkrovimo punktų skaičių, įrengti tinkamas stovėjimo ir poilsio aikšteles krovininio transporto operatoriams ir visapusiškai laikytis ART sukurtos reguliavimo sistemos, kuria siekiama apsaugoti naudotojų teises ir užtikrinti tinkamą paslaugų lygį, kaip naujų greitkelių koncesijų skyrimo kriterijų. Šaltasis lyginimas: V) reguliavimo paskatų uostuose naudotis šaltojo lyginimo paslaugomis įsigaliojimas; Gamtinių dujų mažmeninių pardavėjų sąrašas: VI) Teisėkūros dekreto Nr. 164/2000 17 straipsnyje pateiktame mažmeninių gamtinių dujų pardavėjų sąraše apibrėžti įmonių prieigos ir pastovumo kriterijus ir reikalavimus, kuriais siekiama didinti skaidrumą ir remti vartotojų pasirinkimą konkurencingose rinkose; Draudimas: VII) teisės aktų, būtinų tam, kad draudikai galėtų perkelti duomenis apie juodąsias dėžes tarp draudikų, įsigaliojimas; Įmonės steigimas: VIII) teisės aktų, susijusių su startuoliais, novatoriškomis MVĮ ir rizikos kapitalu (pvz., 2012 m. Start Up Act), peržiūra ir atnaujinimas siekiant racionalizuoti galiojančius teisės aktus, peržiūrėti startuolių apibrėžtį ir skatinti privačių ir institucinių investuotojų investicijas į rizikos kapitalą.
M1C2–12	2 reforma. Metiniai konkurencijos įstatymai	Etapas	Visų įgyvendinimo priemonių (prireikus įskaitant antrinės teisės aktus) įsigaliojimas siekiant veiksmingai įgyvendinti ir taikyti priemones pagal 2023 m. metinį konkurencijos įstatymą	Visų antrinės teisės aktų, įskaitant visus būtinus reglamentus dėl priemonių pagal 2023 m. metinį konkurencijos įstatymą, įsigaliojimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2024	Įsigalioja visi antrinės teisės aktai (prireikus), įskaitant visus būtinus reglamentus, kad būtų galima veiksmingai įgyvendinti ir taikyti visas priemones, nustatytas 2023 m. metiniame konkurencijos įstatyme.
M1C2–13	2 reforma. Metiniai konkurencijos įstatymai	Etapas	2024 m. metinio konkurencijos įstatymo įsigaliojimas	Nuostata dėl 2024 m. metinio konkurencijos įstatymo įsigaliojimo.	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2025	Įsigaliojo 2024 m. metinis konkurencijos įstatymas. Įstatymo projektas Parlamentui pateikiamas ne vėliau kaip 2024 m. birželio mėn. Kolegijos jį patvirtina iki 2024 m. pabaigos. Antrinės teisės aktai (jei reikia) ne vėliau kaip 2025 m. 4 ketv.
M1C2–14	2 reforma. Metiniai konkurencijos įstatymai	Tikslas	Įdiegta milijonai 2G pažangiųjų skaitiklių.	NEŽINOMA	Skaičius	20	33	IV KETV.	2025	Įrengiama bent 33 mln. 2G pažangiųjų skaitiklių.
M1C2–14bis	3 reforma. paskatų įmonėms racionalizavimas ir supaprastinimas.	Etapas	Ataskaitos paskelbimas. Visos paskatos įmonėms	Ataskaitos paskelbimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	2 KETV.	2025	Italijos įmonių ir „Pagaminta“ ministerija paskelbia ataskaitą, kurioje įvertina visas įmonėms skirtas paskatas ir investicijas. Ataskaitoje pateikiami konkretūs pasiūlymai dėl nacionalinių paskatų racionalizavimo.
M1C2–14b	3 reforma. paskatų įmonėms racionalizavimas ir supaprastinimas.	Etapas	Pirminių teisės aktų, kuriais siekiama racionalizuoti tvirtas paskatas, įsigaliojimas	Pirminės teisės įsigaliojimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	2 KETV.	2026	Įsigalioja visi teisės aktai, kuriais siekiama racionalizuoti tvirtas paskatas. Reforma susijusi su nacionalinio lygmens paskatomis. Reforma apima dviejų pagrindinių priemonių, kurias valdo Italijos įmonių ir pagamintų prekių ministerija (MIMIT), restruktūrizavimą ir tolesnį įgyvendinimą: a) RNR (nacionalinis valstybės pagalbos registras) ir b) incentivi.gov.it platforma. ..

B.3. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas

2 investicija. Mikroelektronikos inovacijos ir technologijos

Investicijų tikslas – remti strateginės mikroelektronikos vertės grandinės plėtrą investuojant į Silicio karbido substratus, kurie yra būtini didelio našumo prietaisų gamybai. Investicijos įgyvendinamos laikantis galiojančių valstybės pagalbos taisyklių ir tikimasi, kad jos turės teigiamą poveikį užimtumui.

3 investicija. Spartaus interneto ryšys (Ultra plačiajuostis ryšys ir 5G ryšys)

Investicijos tikslas – užbaigti nacionalinio itin spartaus ir 5G telekomunikacijų tinklo kūrimą visoje nacionalinėje teritorijoje. Tikimasi, kad šios investicijos labai padės siekti skaitmeninės pertvarkos tikslų ir mažinti skaitmeninę atskirtį Italijoje.

Investicijos apima koncesijų suteikimą ir apima penkis greitesnio sujungimo projektus:

1.„Italia a 1 Giga“, kuri teikia 1 gigabitą/s atsisiųsti ir 200 Mbit/s įkėlimo junglumą pilkosios ir juodosios kartos prieigos (NKP) rinkos nepakankamumo srityse. Šios zonos apibrėžiamos užbaigus kartografavimą;

2.„Italia 5G“, kuri užtikrina 5G jungtis rinkos nepakankamumo zonose, t. y. vietovėse, kuriose judriojo ryšio tinklai nebuvo įdiegti; arba yra tik 3G tinklai ir artimiausioje ateityje 4G ir (arba) 5G judriojo ryšio tinklų neplanuojama; arba yra įrodytas rinkos nepakankamumas;

3.Sujungtos mokyklos, kuriose mokyklų pastatuose užtikrinamas 1 gigabitinis/s plačiajuostis ryšys;

4.Sujungtos sveikatos priežiūros įstaigos, užtikrinančios 1 gigabitinį/s plačiajuostį ryšį valstybinėms sveikatos priežiūros įstaigoms;

5.„Sujungtos mažosios salos“, kurios užtikrina ultraplačiajuostį ryšį atrinktoms mažesnėms saloms, kuriose trūksta šviesolaidžių jungčių su žemynu.

4 investicija. Palydovinės technologijos ir kosmoso ekonomika

Investicijų tikslas – plėtoti palydovines jungtis atsižvelgiant į skaitmeninę ir žaliąją pertvarką ir prisidėti prie kosmoso sektoriaus plėtros. Investicijomis taip pat siekiama sudaryti sąlygas teikti tokias paslaugas, kaip saugus ryšys ir stebėsenos infrastruktūra įvairiuose ekonomikos sektoriuose, ir šiuo tikslu jos apima ir pradinės grandies (paleidimo paslaugos, palydovų ir infrastruktūros gamyba ir eksploatavimas), ir galutinės grandies (produktų ir paslaugų, kuriems sudarytos sąlygos) gamybą.

Investicijos apima sutarčių skyrimą ir apima keturis projektus:

1.„SATCOM“, kurį sudaro dvejopo naudojimo technologijų ir sistemų, naudojamų valdžios sektoriui skirtoms labai saugioms naujoviškoms palydovinio ryšio paslaugoms teikti, kūrimo veikla.

2.Žemės stebėjimas (EO), kurį sudaro i) pradinės grandies veikla: įskaitant nuotoliniam stebėjimui skirtos sistemos (sintetinės apertūros radaro (SAR), hiperspektrio) specifikaciją, projektavimą, kūrimą ir paleidimų, skirtų sausumos, jūros ir atmosferos stebėsenai, pirkimą; II) galutinės grandies veikla: kibernetinės Italijos projekto, apimančio šalies skaitmeninės kopijos sukūrimą, įgyvendinimas.

3.Kosmoso fabrikas, kurį sudaro du paprojekčiai: I) Kosmoso gamykla 4.0: mažų palydovų skaitmeninės gamybos, surinkimo ir bandymo įrangos specifikacija, projektavimas ir statyba, taip pat kibernetinės fizinės gamybos sistemos ir palydovinių skaitmeninių porinių projektų įgyvendinimas siekiant sukurti dvikryptę skaitmeninio modelio ir jo fizinio atitikmens sąsają; II) Prieiga prie kosmoso: moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir prototipų kūrimas siekiant įgyvendinti ekologiškas technologijas, skirtas būsimai reaktorių ir paleidimo įrenginių kartai, įskaitant pasirinktų technologijų demonstravimą skrydžio metu.

4.Orbitoje veikianti ekonomika, kurią sudaro orbitų priežiūros technologijų, skirtų sąveikai orbitoje, parodomojo įtaiso projekto įgyvendinimas; padidinti nacionalinius kosmoso stebėjimo ir sekimo pajėgumus, įskaitant antžeminių jutiklių tinklą kosminėms šiukšlėms stebėti ir sekti; numatyti, plėtoti ir eksploatuoti turtą, skirtą duomenų paslaugai, skirtai kosmoso eismo valdymo veiklai remti, įsigyti, valdyti ir teikti.

Numatoma, kad investicijos nebus skirtos kariniams ar gynybos tikslams ir neturės jiems poveikio.

5 investicija. Pramonės tiekimo grandinės politika ir internacionalizavimas

Investicijų tikslas – stiprinti pramonės tiekimo grandines, visų pirma sudarant palankesnes sąlygas gauti finansavimą, ir skatinti įmonių (visų pirma MVĮ) konkurencingumą, visų pirma remiant jų internacionalizavimą ir didinant jų atsparumą po COVID-19 krizės.

Investicijas sudaro dvi intervencijos kryptys:

1.SIMEST valdomo fondo Nr. 394/81 refinansavimas. Ją sudaro esamo fondo, kurį šiuo metu valdo viešoji agentūra SIMEST, refinansavimas, numatant finansinę paramą įmonėms, visų pirma MVĮ, siekiant remti jų internacionalizavimą įvairiomis priemonėmis, pavyzdžiui, programomis, skirtomis patekti į užsienio rinkas ir plėtoti e. prekybą.

2.Tiekimo grandinių konkurencingumas ir atsparumas. Ją sudaro finansinė parama įmonėms pagal Plėtros sutarties priemonę projektams, susijusiems su pagrindinėmis strateginėmis vertės grandinėmis, pavyzdžiui, pramonės plėtros programomis, aplinkos apsaugos plėtros programomis, tvariu judumu ir turizmo veikla.

Pirmiau nurodytos intervencinės priemonės vykdomos laikantis investavimo politikos, atitinkančios Reglamento (ES) 2021/241 tikslus, be kita ko, kiek tai susiję su reikšmingos žalos nedarymo principo taikymu, kaip išsamiau nurodyta reikšmingos žalos nedarymo techninėse gairėse (2021/C58/01).

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), Italijos ir įgaliotojo subjekto arba finansų tarpininko, atsakingo už finansinę priemonę ir paskesnę finansinės priemonės investavimo politiką, teisinis susitarimas:

I.reikalauti, kad būtų taikomos Komisijos „InvestEU“ fondo tvarumo patikros techninės gairės; ir

II.išbraukti iš tinkamumo finansuoti veiklos rūšių ir turto sąrašą: I) su iškastiniu kuru susijusi veikla ir turtas, įskaitant galutinės grandies naudojimą 5 ; II) veikla ir turtas pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuriuos vykdant prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius 6 ; III) veikla ir turtas, susiję su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 7 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 8 ; ir iv) veiklą ir turtą, kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali padaryti žalos aplinkai; ir

III.reikalaujama, kad visų sandorių, įskaitant tuos, kuriems tvarumo patikra netaikoma, atveju atitinkamas įgaliotasis subjektas arba finansų tarpininkas patikrintų projektų teisinę atitiktį atitinkamiems aplinkosaugos srities ES ir nacionalinės teisės aktams.

7 investicija. Parama ekologinės pertvarkos, poveikio klimatui neutralizavimo technologijų gamybos sistemai ir strateginių tiekimo grandinių konkurencingumui ir atsparumui:

Šią priemonę sudaro dvi dalinės investicijos.

1 dalinė investicija.

Šią dalinę investiciją sudaro viešoji investicija į priemonę „Poveikio klimatui neutralizavimo technologijos“, kuria siekiama skatinti privačias investicijas ir gerinti galimybes gauti finansavimą energijos vartojimo efektyvumo, atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos savaiminiam vartojimui, tvarios gamybos proceso pertvarkos srityse.

Investicijomis remiama:

I)nacionalinės gamybos sistemos ekologinę pertvarką įvairiais lygmenimis remiant investicijas į ekologinei pertvarkai svarbių prietaisų (pvz., baterijų, saulės baterijų plokščių, vėjo jėgainių, šilumos siurblių, elektrolizerių ir anglies dioksido surinkimo ir saugojimo įtaisų) gamybos grandinių stiprinimą,

II)gamybos procesų energijos vartojimo efektyvumą (taip pat gaminant pasigamintos atsinaujinančiųjų išteklių elektros energiją, išskyrus biomasę),

III)gamybos procesų tvarumą, be kita ko, atsižvelgiant į žiedinę ekonomiką ir veiksmingesnį išteklių naudojimą.

Priemonė veikia tiesiogiai privačiajam sektoriui teikiant negrąžintinas dotacijas, subsidijuojamas paskolas ir palūkanų subsidijas. Remiantis EGADP investicijomis, pagal Priemonę iš pradžių siekiama suteikti bent 3600000000 EUR finansavimą.

Priemonę valdo „Invitalia S.p.A.“ kaip įgyvendinantysis partneris. Priemonė apima šias finansines priemones:

·Plėtros sutartis, pagal kurią remiami didesni nei 20 000 000 EUR poveikio klimatui neutralizavimo technologijų projektai, teikiant dotacijas, palūkanų subsidijas ir subsidijuojamas paskolas.

·Pramonės pertvarkos fondas, kuriuo remiami projektai nuo 3 000 000 EUR iki 20 000 000 EUR teikiant dotacijas, palūkanų subsidijas ir subsidijuojamas paskolas.

Siekdamos įgyvendinti investicijas į Priemonę, Italija ir „Invitalia S.p.A.“ pasirašo įgyvendinimo susitarimą, kuriame pateikiamas šis turinys:

1.Priemonės sprendimų priėmimo proceso aprašymas: Galutinius sprendimus dėl Priemonės investicijų ir skyrimo priima investicijų komitetas arba kitas atitinkamas lygiavertis valdymo organas ir tvirtina nuo vyriausybės nepriklausomų narių balsų dauguma.

2.Pagrindiniai susijusios investicijų politikos reikalavimai, kurie apima:

a.Finansinių produktų ir reikalavimus atitinkančių galutinių paramos gavėjų aprašymą.

b.Reikalavimas, kad visos remiamos investicijos būtų ekonomiškai perspektyvios.

c.Reikalavimas laikytis reikšmingos žalos nedarymo principo, kaip nustatyta reikšmingos žalos nedarymo techninėse gairėse (2021/C58/01). Visų pirma pagal investicijų politiką į reikalavimus neatitinkančios veiklos ir turto sąrašas neįtraukiamas: I) su iškastiniu kuru susijusi veikla ir turtas, įskaitant galutinės grandies naudojimą, 9 ii) veikla ir turtas pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuriais užtikrinamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris nėra mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, 10 iii) veikla ir turtas, susiję su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 11 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 12 .

d.Reikalavimas, kad galutiniai Priemonės paramos gavėjai negautų paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti.

4.Stebėsenos, audito ir kontrolės reikalavimai, įskaitant:

a.Įgyvendinančiojo partnerio stebėsenos sistemos, skirtos pranešti apie sutelktas investicijas, aprašymas.

b.Įgyvendinančiojo partnerio procedūrų, kuriomis užtikrinama sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų prevencija, nustatymas ir ištaisymas, aprašymas.

c.Pareiga prieš įsipareigojant finansuoti veiksmą patikrinti, ar kiekvienas veiksmas atitinka reikalavimus pagal Įgyvendinimo susitarime nustatytus reikalavimus.

d.Pareiga atlikti rizika grindžiamus ex post auditus pagal „Invitalia S.p.A.“ audito planą. Šiu auditu tikrinama:

I.kad kontrolės sistemos būtų veiksmingos, įskaitant sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų nustatymą;

II.atitikties reikšmingos žalos nedarymo principui, valstybės pagalbos taisyklėms, klimato politikos tikslo reikalavimams; ir

III.būtų laikomasi reikalavimo, kad galutiniai Priemonės paramos gavėjai nebūtų gavę paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti. Atliekant auditą taip pat tikrinamas sandorių teisėtumas ir tai, ar laikomasi taikomo įgyvendinimo susitarimo sąlygų.

5. Įgyvendinančiojo partnerio vykdomoms investicijoms į klimatą taikomi reikalavimai: bent 1 430 000 000 EUR EGADP investicijų į Priemonę prisidedama prie klimato kaitos tikslų pagal EGADP reglamento VI priedą. 13

2 dalinė investicija.

Šią dalinę investiciją sudaro viešoji investicija į priemonę „Strateginių tiekimo grandinių konkurencingumas ir atsparumas“, siekiant skatinti privačias investicijas ir gerinti galimybes gauti finansavimą pramonės tiekimo grandinėms stiprinti.

Investicijomis remiami projektai, susiję su pagrindinėmis strateginėmis vertės grandinėmis, pavyzdžiui, pramonės plėtros programomis ir aplinkos apsaugos plėtros programomis.

Priemonė veikia tiesiogiai privačiajam sektoriui teikiant negrąžintinas dotacijas, subsidijuojamas paskolas ir palūkanų subsidijas. Remiantis EGADP investicijomis, Priemone siekiama aktyvuoti bent 700 000 000 EUR finansavimą.

Priemonę valdo „Invitalia S.p.A.“ kaip įgyvendinantysis partneris.

Siekdamos įgyvendinti investicijas į Priemonę, Italija ir „Invitalia“ pasirašo įgyvendinimo susitarimą, kuriame pateikiamas šis turinys:

2.Pagrindiniai susijusios investicijų politikos reikalavimai, kurie apima:

I)Finansinio (-ių) produkto (-ų) ir reikalavimus atitinkančių galutinių naudos gavėjų aprašymas.

II)Reikalavimas, kad visos remiamos investicijos būtų ekonomiškai perspektyvios.

III)Reikalavimas laikytis reikšmingos žalos nedarymo principo, kaip nustatyta reikšmingos žalos nedarymo techninėse gairėse (2021/C58/01). Visų pirma pagal investicijų politiką į reikalavimus neatitinkančios veiklos ir turto sąrašas neįtraukiamas: I) su iškastiniu kuru susijusi veikla ir turtas, įskaitant galutinės grandies naudojimą, 14 ii) veikla ir turtas pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuriais užtikrinamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris nėra mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, 15 iii) veikla ir turtas, susiję su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 16 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 17 .

IV)Reikalavimas, kad galutiniai Priemonės paramos gavėjai negautų paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti.

4.Stebėsenos, audito ir kontrolės reikalavimai, įskaitant:

a.Įgyvendinančiojo partnerio stebėsenos sistemos, skirtos pranešti apie sutelktas investicijas, aprašymas.

b.Įgyvendinančiojo partnerio procedūrų, kuriomis užtikrinama sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų prevencija, nustatymas ir ištaisymas, aprašymas.

c.Pareiga prieš įsipareigojant finansuoti veiksmą patikrinti, ar kiekvienas veiksmas atitinka reikalavimus pagal Įgyvendinimo susitarime nustatytus reikalavimus.

d.Pareiga atlikti rizika grindžiamus ex post auditus pagal „Invitalia SPA“ audito planą. Atliekant šiuos auditus tikrinama:

I.kad kontrolės sistemos būtų veiksmingos, įskaitant sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų nustatymą;

II.atitikties reikšmingos žalos nedarymo principui, valstybės pagalbos taisyklėms, klimato politikos tikslo reikalavimams; ir

Priemonė baigiama įgyvendinti ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 31 d.

B.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris	Priemonė	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Pradinė padėtis	Tikslas	Ketvirčio	Metų
M1C2–15	2 investicija. Mikroelektronikos inovacijos ir technologijos	Tikslas	Silicio karbido substratų gamybos pajėgumai	NEŽINOMA	Skaičius	0	374 400	2 KETV.	2026	Papildomas ne mažesnis kaip 374400 silicio karbido substratų gamybos pajėgumas per metus. Patenkinamas tikslo įgyvendinimas taip pat priklauso nuo to, ar bus įdarbinta ne mažiau kaip 700 papildomų asmenų, susijusių su papildomais pajėgumais.
M1C2–16	3 investicija. Spartaus interneto ryšys (Ultra-Broadband ir 5G)	Etapas	Visų viešojo pirkimo sutarčių dėl spartesnio prijungimo projektų sudarymas	Pranešimas apie visų viešojo pirkimo sutarčių sudarymą dėl spartesnio prijungimo projektų	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	2 KETV.	2022	Pranešimas apie visų viešojo pirkimo sutarčių sudarymą dėl spartesnio sujungimo projektų, kuriuos sudaro i) „Italia a 1 Giga“, ii) „Italia 5G“, iii) „Jungtinės mokyklos“, iv) „Sujungta sveikatos priežiūros infrastruktūra“; ir v) „Sujungtos mažosios salos“.
M1C2–17	3 investicija. Spartaus interneto ryšys (Ultra-Broadband ir 5G)	Tikslas	Namų numeriai su 1 Gbps junglumu	NEŽINOMA	Skaičius	0	3 400 000	2 KETV.	2026	Ne mažiau kaip 3400000 papildomų namų numerių (iš kurių ne mažiau kaip 450000 išsibarsčiusių namų ūkių, t. y. atokiuose regionuose), sujungti bent 1 Gbps ryšiu per „Fiber-to-the-the-building“ (FTTH/B), fiksuotąją belaidę prieigą (FWA)
M1C2–18	3 investicija. Spartaus interneto ryšys (Ultra-Broadband ir 5G)	Tikslas	Mokyklų pastatai ir sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose užtikrinamas 1 Gbps ryšys	NEŽINOMA	Skaičius	0	17 700	2 KETV.	2026	Dar bent 9000 mokyklų ir 8700 valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų, kuriose užtikrinamas bent 1 Gbps ryšys.
M1C2–19	3 investicija. Spartaus interneto ryšys (Ultra-Broadband ir 5G)	Tikslas	Salos, kuriose užtikrinamas ultraplačiajuostis ryšys	NEŽINOMA	Skaičius	0	18	IV KETV.	2024	Dar 18 salų, kuriose trūksta šviesolaidžių jungčių su žemynu, užtikrina itin plačiajuostį ryšį per naują optinį tranzitinį tinklą.
M1C2–20	3 investicija. Spartaus interneto ryšys (Ultra-Broadband ir 5G)	Tikslas	Užmiesčio keliai ir koridoriai su 5G aprėptimi	NEŽINOMA	Skaičius	0	12 600	2 KETV.	2026	Papildomi bent 12 600 km užmiesčio kelių ir koridorių, užtikrinančių 5G ryšio aprėptį.
M1C2–21	3 investicija. Spartaus interneto ryšys (Ultra-Broadband ir 5G)	Tikslas	Rinkos nepakankamumo sritys, kuriose veikia 5G ryšio aprėptis	NEŽINOMA	Skaičius	0	1 400	2 KETV.	2026	Bent dar 1400 kvadratinių kilometrų rinkos nepakankamumo apgyvendintų vietovių, kuriose užtikrinama 5G ryšio aprėptis, iš kurių bent 500 kv. km turi būti užtikrinta 5G ryšio aprėptis.
M1C2–22	4 investicija. Palydovinės technologijos ir kosmoso ekonomika	Etapas	Visų viešųjų sutarčių dėl palydovinių technologijų ir kosmoso projektų sudarymas	Pranešimas apie visų viešųjų sutarčių dėl palydovinių technologijų ir kosmoso projektų sudarymą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	1 KETV.	2023	Pranešimas apie visų viešųjų sutarčių dėl palydovinių technologijų ir kosmoso projektų, kuriuos sudaro i) Satcom, ii) Žemės stebėjimas, iii) kosmoso fabrikas ir iv) orbitoje naudojama ekonomika, skyrimą.
M1C2–23	4 investicija. Palydovinės technologijos ir kosmoso ekonomika	Tikslas	Įrengti antžeminiai teleskopai, veikiantis SST centras, kosmoso gamykla ir skystojo varymo demonstrantas	NEŽINOMA	Skaičius	0	6	2 KETV.	2026	Bent trys papildomi aukštos kokybės teleskopai, galintys identifikuoti kosminius objektus, vienas operacinis kosmoso stebėjimo ir sekimo centras (kosminių šiukšlių stebėjimo ir sekimo tinklas), viena kosmoso gamykla (integruotos mažų palydovų gamybos, surinkimo, integravimo ir bandymo linijos (M-AIT)) ir vienas naujos kartos paleidimo įrenginių skystojo varymo demonstrantas.
M1C2–24	4 investicija. Palydovinės technologijos ir kosmoso ekonomika	Tikslas	Naudojamos sistemos arba sistemų koncepcijos įrodymas	NEŽINOMA	Skaičius	0	2	2 KETV.	2026	Bent dvi papildomos sistemos arba konsteliacijų koncepcijos įrodymas, įdiegtas pagal Satcom ir Žemės stebėjimo iniciatyvas
M1C2–25	4 investicija. Palydovinės technologijos ir kosmoso ekonomika	Tikslas	Viešojo administravimo institucijoms teikiamos paslaugos	NEŽINOMA	Skaičius	0	8	2 KETV.	2026	Bent aštuonios papildomos paslaugos, teikiamos viešojo administravimo institucijoms pagal remiamas kosmoso iniciatyvas, pavyzdžiui, pakrančių paslaugos ir jūrų pakrantės stebėsena, oro kokybės paslaugos, antžeminio judėjimo paslaugos, stebėsenos paslaugų aprėptis ir žemės naudojimas, hidrometeorologinės paslaugos, vandens išteklių paslaugos, skubios pagalbos paslaugos, saugumo paslaugos.
M1C2–26	Investicija. SIMEST valdomo fondo Nr. 394/81 refinansavimas ir pertvarkymas	Etapas	Fondo 394/81 refinansavimo įsigaliojimas ir investicijų politikos priėmimas	Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo dekreto (-ų), kuriuo (-iais) refinansuojamas fondo 394/81 dotacijų ir paskolų komponentas, įsigaliojimą Valdybos sprendimo, kuriuo nustatomi finansuotinų projektų atrankos kriterijai, patvirtinimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	3 KETV.	2021	Įstatymo dekrete (-uose) numatomas fondo 394/81 dotacijų ir paskolų komponento refinansavimas. Fondo valdyba patvirtina sprendimą, kuriuo nustatoma investicijų politika. Investicijų politikoje, susijusioje su fondo Nr. 394/81 refinansavimu, apibrėžiama bent: I) remiamų projektų pobūdį ir aprėptį, kurie turi atitikti Reglamento (ES) 2021/241 tikslus; techninės užduotys apima tinkamumo kriterijus, kuriais užtikrinama pagal šią priemonę remiamų projektų atitiktis reikšmingos žalos nedarymo techninėms gairėms (2021/C58/01), naudojant tvarumo patikrą, neįtraukimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų, ii) remiamų veiksmų rūšį, iii) tikslinius paramos gavėjus, kuriuose dominuoja MVĮ, ir jų tinkamumo kriterijus, iv) nuostatas dėl galimų grįžtamųjų lėšų reinvestavimo į panašius politikos tikslus, taip pat ir po 2026 m., jei jie pakartotinai nenaudojami palūkanų normoms iš paskolų, suteiktų pagal Reglamentą (ES) 2021/241, pakartotinai mokėti. Sutartyje su įgaliotuoju subjektu arba finansų tarpininku reikalaujama naudoti reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01).
M1C2–27	Investicija. SIMEST valdomo fondo Nr. 394/81 refinansavimas ir pertvarkymas	Tikslas	Paramą iš 394/81 gavusios MVĮ	NEŽINOMA	Skaičius	0	4 000	IV KETV.	2021	Nuo 2021 m. sausio 1 d. bent 4000 MVĮ gavo paramą iš fondo 394/81.
M1C2–28	Investicija. Tiekimo grandinių konkurencingumas ir atsparumas	Etapas	Dekreto, į kurį įtraukta plėtros sutarčių investicijų politika, įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti dekreto įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	1 KETV.	2022	Plėtros sutarčių investicijų politikoje apibrėžiama bent: I) remiamų projektų pobūdį ir aprėptį, kurie turi atitikti Reglamento (ES) 2021/241 tikslus; techninės užduotys apima tinkamumo kriterijus, kuriais užtikrinama pagal šią priemonę remiamų projektų atitiktis reikšmingos žalos nedarymo techninėms gairėms (2021/C58/01), naudojant tvarumo patikrą, neįtraukimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų, ii) remiamų veiksmų rūšį, iii) tikslinius paramos gavėjus ir jų tinkamumo kriterijus, iv) nuostatas dėl galimų grįžtamųjų lėšų reinvestavimo panašiems politikos tikslams, taip pat ir po 2026 m., jei jie nėra pakartotinai panaudoti palūkanų normoms, gautoms iš paskolų, suteiktų pagal Reglamentą (ES) 2021/241. Sutartyje su įgaliotuoju subjektu arba finansų tarpininku reikalaujama naudoti reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01).
M1C2–29	Investicija. Tiekimo grandinių konkurencingumas ir atsparumas	Tikslas	Patvirtintos plėtros sutartys	NEŽINOMA	Skaičius	0	40	IV KETV.	2023	Pagal jų investicijų politiką patvirtinta ne mažiau kaip 40 plėtros sutarčių. Patenkinamas tikslo pasiekimas taip pat priklauso nuo to, ar bus paskatinta bent 1500 mln. EUR investicijų.
M1C2–30	7 investicija. Parama ekologinės pertvarkos, poveikio klimatui neutralizavimo technologijų gamybos sistemai ir strateginių tiekimo grandinių konkurencingumui ir atsparumui	Etapas	Įgyvendinimo susitarimas	Įgyvendinimo susitarimo įsigaliojimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2024	Įgyvendinimo susitarimo įsigaliojimas.
M1C2–31	7 investicija. Parama ekologinės pertvarkos, poveikio klimatui neutralizavimo technologijų gamybos sistemai ir strateginių tiekimo grandinių konkurencingumui ir atsparumui	Etapas	Italijos įmonių ir „Pagaminta“ ministerija užbaigė investicijas	Perdavimo pažymėjimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2024	Italija perveda 2 500 000 000 EUR priemonei „Invitalia“. Iš kurių: ·2 000 000 000 EUR – 1 paprogramei „Poveikio klimatui neutralizavimo technologijos“; ·500 000 000 EUR – 2 subinvesticijai „Strateginių tiekimo grandinių konkurencingumas ir atsparumas“.
M1C2–32	7 investicija. Parama ekologinės pertvarkos, poveikio klimatui neutralizavimo technologijų gamybos sistemai ir strateginių tiekimo grandinių konkurencingumui ir atsparumui	Tikslas	Su galutiniais paramos gavėjais pasirašyti teisiniai susitarimai	NEŽINOMA	Procentas	0	100	2 KETV.	2026	„Invitalia“ turi būti sudariusi teisinius finansavimo susitarimus su galutiniais paramos gavėjais dėl sumos, kurios reikia norint panaudoti 100 proc. 2 500 000 000 EUR EGADP investicijų (atsižvelgiant į valdymo mokesčius). Konkrečiai: ·2 000 000 000 EUR – 1 paprogramei „Poveikio klimatui neutralizavimo technologijos“; ·500 000 000 EUR – 2 subinvesticijai „Strateginių tiekimo grandinių konkurencingumas ir atsparumas“.

C. 1 MISIJOS 3 KOMPONENTAS: Turizmas ir kultūra 4.0.

Šiuo Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentu daugiausia dėmesio skiriama dviejų sektorių, kurie labai nukentėjo nuo COVID krizės, atnaujinimui: kultūra ir turizmas. Su kultūros sektoriumi susijusiomis priemonėmis siekiama, kad kultūros objektai taptų prieinamesni tiek skaitmeniniu, tiek fiziniu, efektyvesniu energijos vartojimu ir saugesniu stichinių nelaimių atveju, remti kultūros ir kūrybos sektorių atsigavimą, be kita ko, remiant mažų kultūros vietovių patrauklumą ir kaimo architektūrą, taip pat stiprinant teritorinę sanglaudą. Numatomi trys priemonių rinkiniai: I) intervencinės priemonės, skirtos naujos kartos kultūros paveldui plėtoti, įskaitant investicijas į skaitmeninę pertvarką ir kultūros objektų energijos vartojimo efektyvumo didinimą, ii) kultūra grindžiamas mažų istorinių vietovių, religinio ir kaimo paveldo atkūrimas; III) intervencinės priemonės, skirtos kultūros ir kūrybos sektoriams 4.0. Su turizmu susijusiomis priemonėmis siekiama didinti sektoriaus konkurencingumą, be kita ko, mažinant sektoriaus susiskaidymą ir stiprinant masto ekonomiją, gerinant ir atnaujinant apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriaus standartus, skatinant skaitmenines inovacijas ir veiklos vykdytojų naudojimąsi naujomis technologijomis ir remiant sektoriaus žaliąją pertvarką. Šiuo atžvilgiu numatytos priemonės, kuriomis būtų remiamos turizmo sektoriuje dirbančios įmonės, įskaitant MVĮ, ir turizmo veiklos vykdytojai, be kita ko, investuojant į skaitmenines priemones.

Šio komponento investicijos ir reformos padeda įgyvendinti Italijai skirtas rekomendacijas, visų pirma dėl poreikio „skatinti privačiąsias investicijas ekonomikos atsigavimui skatinti ir investicijas sutelkti į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką“ (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3). Jomis taip pat remiama socialinė ir teritorinė sanglauda ir Italijos ekonomikos konkurencingumas, kartu skatinant turizmo sektoriaus skaitmeninimą ir tvarumą.

C.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

Investicija. Kultūros paveldo skaitmeninė strategija ir platformos

Priemonė apima veiksmus, kuriais siekiama skaitmeninti Italijos kultūros paveldą, kad būtų pagerinta prieiga prie kultūros išteklių ir skaitmeninių paslaugų.

Intervencine priemone sukuriama nauja nacionalinė skaitmeninė infrastruktūra, skirta skaitmeniniams ištekliams rinkti, integruoti ir išsaugoti, kad jie būtų viešai prieinami naudoti per specialias platformas. Intervenciniai veiksmai, susiję su „fiziniu“ paveldu, vykdomi kartu su muziejų, archyvų, bibliotekų ir kultūros objektų skaitmeninimu, kad piliečiai galėtų ieškoti naujų būdų pasinaudoti kultūros paveldu.

Investicija. Fizinių ir kognityvinių kliūčių muziejuose, bibliotekose ir archyvuose šalinimas, kad būtų sudarytos sąlygos platesnei prieigai prie kultūros ir dalyvavimui joje;

Šia priemone siekiama pašalinti architektūrines, kultūrines ir kognityvines kliūtis keliose Italijos kultūros įstaigose. Intervencinės priemonės derinamos su administracijos darbuotojų ir kultūros veiklos vykdytojų mokymu, prieinamumo kultūros skatinimu ir žinių apie teisinius aspektus, priėmimą, kultūrinį tarpininkavimą ir propagavimą plėtojimu.

Investicijų grupė. Didinti energijos vartojimo efektyvumą kino teatruose, teatruose ir muziejuose

Šia priemone didinamas su kultūros ir kūrybos sektoriumi susijusių pastatų energijos vartojimo efektyvumas. Jie dažnai būna pasenę, neefektyviai energiją vartojančiuose įrenginiuose, dėl kurių susidaro didelės techninės priežiūros išlaidos, susijusios su oro kondicionavimu, apšvietimu, ryšiais ir sauga. Investicijomis finansuojami veiksmai, kuriais siekiama didinti Italijos muziejų, kino teatrų ir teatrų (tiek viešųjų, tiek privačių) energijos vartojimo efektyvumą.

Reforma. Minimalių aplinkosauginių kriterijų, taikomų kultūros renginiams, priėmimas

Reformos tikslas – pagerinti kultūros renginių (pavyzdžiui, parodų, festivalių, kultūros renginių ir muzikos renginių) ekologinį pėdsaką įtraukiant socialinius ir aplinkos apsaugos kriterijus į viešuosius pirkimus, skirtus valdžios institucijos finansuojamiems, skatinamiems ar organizuojamiems kultūros renginiams.

Investicija. Kultūros veiklos vykdytojų gebėjimų valdyti skaitmeninę ir žaliąją pertvarką stiprinimas

Bendras investicijų tikslas – remti kultūros ir kūrybos sektorių atsigavimą. Ją sudaro dvi intervencinės priemonės.

Pirmąja intervencine priemone („Kultūros veiklos atkūrimo rėmimas skatinant inovacijas ir skaitmeninių technologijų naudojimą visoje vertės grandinėje“) siekiama padėti kultūros ir kūrybos sektorių veiklos vykdytojams įgyvendinti skaitmenines strategijas ir didinti jų valdymo pajėgumus.

Antrąja intervencine priemone („Žaliojo požiūrio skatinimas visoje kultūros ir kūrybos grandinėje“) siekiama skatinti laikytis aplinkos atžvilgiu tvaraus požiūrio visoje grandinėje, mažinti ekologinį pėdsaką, skatinti novatorišką ir įtraukų ekologinį projektavimą, be kita ko, žiedinės ekonomikos kontekste, siekiant nukreipti visuomenę atsakingesne aplinkosaugine elgsena.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo (2021/C58/01), į būsimų projektų kvietimų teikti paraiškas techninės užduoties tinkamumo kriterijus neįtraukiama ši veikla: I) su iškastiniu kuru susijusi veikla, įskaitant galutinės grandies naudojimą 18 ; II) veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kurią vykdant numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius 19 ; III) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 20 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 21 ; ir iv) veikla, kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Įgaliojimuose papildomai reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos teisės aktus.

Investicija. Skaitmeninio turizmo centras

Priemonės tikslas – sukurti Skaitmeninio turizmo centrą, prieinamą per specialią interneto platformą, kuri sudarytų sąlygas visai turizmo ekosistemai stiprinti, integruoti ir skatinti savo pasiūlą. Investicijomis finansuojama nauja skaitmeninė infrastruktūra ir remiamos įmonės Nacionalinio turizmo observatorijos teikiamomis duomenų analizės priemonėmis.

Per Skaitmeninio turizmo centrą teikiamos bent šios paslaugos:

·Ryšių paslaugos turizmo veiklos vykdytojams, siekiant skatinti jų pasiūlą;

·Duomenų analizės priemonės ir prognozavimo modeliai, padedantys priimti duomenimis grindžiamus sprendimus;

·Kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo mokymas;

·MVĮ skirtų inovacijų rėmimo sprendimai.

Galiausiai šia priemone taip pat numatoma įsteigti kompetencijos centrą, kuris remtų spartinimo programas.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo (2021/C58/01), į būsimų projektų kvietimų teikti paraiškas techninės užduoties tinkamumo kriterijus neįtraukiama ši veikla: I) su iškastiniu kuru susijusi veikla, įskaitant galutinės grandies naudojimą 22 ; II) veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kurią vykdant numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius 23 ; III) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 24 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 25 ; ir iv) veikla, kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Be to, įgaliojimuose reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos apsaugos teisės aktus.

Reforma. Turistų gidų profesijų užsakymas

Investicijas į Skaitmeninio turizmo centrą papildo reforma, kuria siekiama supaprastinti turistų gidų taisykles. Šia priemone, deramai atsižvelgiant į vietos reglamentavimą, numatoma profesinė turistų gidų organizacija ir jų kilmės vietovė. Sistemingas ir vienodas reformos taikymas leistų reglamentuoti pagrindinius profesijos principus ir standartizuoti paslaugų teikimo lygį visoje nacionalinėje teritorijoje, o tai turėtų teigiamą poveikį rinkai. Reforma apima mokymą ir tolesnį mokymą siekiant kuo geriau paremti pasiūlymą.

C.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris	Priemonė	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Pradinė padėtis	Tikslas	Ketvirčio	Metų
M1C3–1	Investicija. Skaitmeninė strategija ir kultūros paveldo platformos	Tikslas	Naudotojai, apmokyti per kultūros paveldo e. mokymosi platformą	NEŽINOMA	Skaičius	0	30 000	IV KETV.	2025	Apmokyti tiksliniai naudotojai įvertina mokymo pasiūlymo, kuris turi būti teikiamas skaitmeniniu būdu pagal mokymosi visą gyvenimą programą, veiksmingumą. Intervencinių priemonių rūšis apima: mokymo kursų rengimas, įgyvendinimas pagal tiesioginio mokymo ir e. mokymosi programas, parengtas remiantis įvairių tikslinių besimokančių asmenų grupių kompetencijos vertinimu (atitinkantys tris kursų lygius: pagrindiniai įgūdžiai, specializuoti įgūdžiai, valdymo įgūdžiai). Šios priemonės gavėjai yra: ministerijos darbuotojai, vietos valdžios institucijų kultūros institutų darbuotojai, laisvai samdomi kultūros veiklos vykdytojai.
M1C3–2	Investicijos. Skaitmeninė strategija ir kultūros paveldo platformos	Tikslas	Skaitmeninėje bibliotekoje sukurti ir paskelbti skaitmeniniai ištekliai	NEŽINOMA	Skaičius	0	65 000 000	IV KETV.	2025	Tiksliniais skaitmeniniais ištekliais matuojamas suskaitmenintų kultūros vertybių, kurių skaitmeninės kopijos gali būti naudojamos internete naudojant skaitmenines technologijas, kiekio padidėjimas. Skaitmeninių išteklių, kuriuos reikia užpildyti, rūšis apima: knygų ir rankraščių, dokumentų ir nuotraukų, meno kūrinių, istorinių ir archeologinių artefaktų, paminklų ir archeologinių vietų, garso ir vaizdo medžiagos skaitmeninimas, įskaitant ankstesnio skaitmeninimo ir metaduomenų normalizavimą Gavėjai: muziejai, archyvai, bibliotekos ir kultūros institutai
M1C3–3	Investicijos. 1.2. Fizinių ir kognityvinių kliūčių muziejuose, bibliotekose ir archyvuose šalinimas, kad būtų sudarytos sąlygos platesnei prieigai prie kultūros ir dalyvavimui joje	Tikslas	Intervencinės priemonės, kuriomis siekiama pagerinti fizinį ir kognityvinį prieinamumą kultūros vietose	NEŽINOMA	Skaičius	0	617	2 KETV.	2026	352 muziejai, paminklai, archeologinės zonos ir parkai, 129 archyvai, 46 bibliotekos ir 90 nevalstybinių kultūros objektų. Intervencinės priemonės yra susijusios su fizinėmis intervencijomis, kuriomis siekiama pašalinti architektūrines kliūtis, ir technologinių priemonių įrengimu, kad jomis būtų galima naudotis asmenims, turintiems mažiau jutimo gebėjimų (taktilinė, garsinė, kvapo patirtis). 37 % intervencinių priemonių skiriama pietiniuose regionuose.
M1C3–4	Investicijos. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas kino teatruose, teatruose ir muziejuose	Tikslas	Baigtos intervencinės priemonės, susijusios su valstybiniais muziejais ir kultūros objektais, teatro salėmis ir kino teatrais (pirmoji grupė)	NEŽINOMA	Skaičius	0	80	3 KETV.	2023	Rodiklis susijęs su atliktų intervencijų skaičiumi, kuris įrodytas patvirtinant, kad darbai buvo vykdomi reguliariai. Intervencinių priemonių, kurias reikia užbaigti, rūšys: - techninis ir ekonominis bei finansinis planavimas, energijos vartojimo auditas, pirminė aplinkos analizė, poveikio aplinkai vertinimas, lengvatos ir vertinimai, kuriais siekiama nustatyti kritines problemas, nustatyti atitinkamas intervencines priemones energiniam naudingumui didinti; - intervencinės priemonės, susijusios su pastato apvalkalu; - įrangos, įrankių, sistemų, prietaisų, skaitmeninės taikomosios programinės įrangos, taip pat jų veikimui reikalingų pagalbinių priemonių, patentų, licencijų ir praktinės patirties įsigijimo intervencija; - pažangių nuotolinio valdymo, reguliavimo, valdymo, stebėsenos ir energijos vartojimo (pažangiųjų pastatų) ir išmetamų teršalų kiekio optimizavimo sistemų įrengimas, be kita ko, naudojant technologinius derinius.
M1C3–5	Investicijos. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas kino teatruose, teatruose ir muziejuose	Tikslas	Baigiamos intervencinės priemonės, susijusios su valstybiniais muziejais ir kultūros objektais, teatro salėmis ir kino teatrais (antroji grupė)	NEŽINOMA	Skaičius	0	420	IV KETV.	2025	Rodiklis susijęs su 55 intervencinėmis priemonėmis, susijusiomis su valstybiniais muziejais ir kultūros objektais, 230 teatrų salėmis ir 135 kino teatrais, kurių rezultatai patvirtinti, kad darbai vykdomi reguliariai. Intervencinių priemonių, kurias reikia užbaigti, rūšys: - techninis ir ekonominis bei finansinis planavimas, energijos vartojimo auditas, pirminė aplinkos analizė, poveikio aplinkai vertinimas, lengvatos ir vertinimai, kuriais siekiama nustatyti kritines problemas, nustatyti atitinkamas intervencines priemones energiniam naudingumui didinti; - intervencinės priemonės, susijusios su pastato apvalkalu; - įrangos, įrankių, sistemų, prietaisų, skaitmeninės taikomosios programinės įrangos, taip pat jų veikimui reikalingų pagalbinių priemonių, patentų, licencijų ir praktinės patirties įsigijimo intervencija; - pažangių nuotolinio valdymo, reguliavimo, valdymo, stebėsenos ir energijos vartojimo (pažangiųjų pastatų) ir išmetamų teršalų kiekio optimizavimo sistemų įrengimas, be kita ko, naudojant technologinius derinius.
M1C3–6	Reforma. Būtiniausi kultūros renginių aplinkos apsaugos kriterijai	Etapas	Dekreto, kuriuo nustatomi socialiniai ir aplinkos apsaugos kriterijai viešųjų pirkimų konkursuose, susijusiuose su viešosiomis lėšomis finansuojamais kultūros renginiais, įsigaliojimas	Dekreto nuostata, kurioje minimas dekreto dėl minimalių aplinkos apsaugos kriterijų nustatymo kultūros renginiams įsigaliojimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2022	Nustatomi kriterijai, susiję su šiais aspektais: popieriaus ir spaudinių naudojimo mažinimas, ekologiškų medžiagų naudojimas, etapų, pagamintų naudojant perdirbtas ir pakartotinai naudojamas medžiagas ir tvarius baldais, įrengimas, mažo poveikio aplinkai supirkėjai, vietos parinkimas atsižvelgiant į biologinės įvairovės apsaugą, mažą poveikį aplinkai darančios viešojo maitinimo paslaugos, vežimas į renginį ir medžiagų vežimas, energijos suvartojimas renginiui organizuoti. Socialiniai kriterijai, kuriais skatinamas prieinamumas ir įtrauktis, apima: prieinamumo neįgaliesiems skatinimas; jaunimo, ilgalaikių bedarbių, nepalankioje padėtyje esančių asmenų (pvz., darbuotojų migrantų ir etninių mažumų) ir neįgaliųjų užimtumo galimybių skatinimas; užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose įmonėms, kurių savininkai ar darbuotojai priklauso etninėms ar mažumų grupėms, pavyzdžiui, kooperatyvams, socialinėms įmonėms ir ne pelno organizacijoms; „deramo darbo“, kuris suprantamas kaip teisė į našų ir laisvai pasirinktą darbą, į pagrindinius principus ir teises darbe, deramą darbo užmokestį, socialinę apsaugą ir socialinį dialogą, skatinimas. Reforma apima kultūros renginius, pavyzdžiui, parodas, festivalius ir scenos meno renginius.
M1C3–7	Investicijos. Kultūros veiklos vykdytojų gebėjimų valdyti skaitmeninę ir žaliąją pertvarką stiprinimas.	Etapas	Visų viešųjų sutarčių su įgyvendinančiąja organizacija ir (arba) paramos gavėjais dėl visų intervencinių priemonių, skirtų kultūros veiklos vykdytojų skaitmeninei ir žaliajai pertvarkai valdyti, skyrimas	Pranešimas apie visų viešųjų sutarčių skyrimą organizacijoms ir tinklams, kurie bus atsakingi už gebėjimų stiprinimo veiklos vykdymą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2023	Atrinktos įgyvendinančiosios institucijos yra specializuotos organizacijos arba tinklai, turintys įgūdžių ir patirties tiek mokymo, tiek kultūros gamybos, aplinkos, kultūros valdymo ir mokymo srityse. Pranešimas apie visų viešųjų sutarčių skyrimą projektams, atrinktiems pagal konkurencinius kvietimus teikti pasiūlymus, turi atitikti reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų.
M1C3–8	Investicijos – 4.1 Skaitmeninio turizmo centras	Etapas	Sutarčių dėl skaitmeninio turizmo portalo kūrimo skyrimas	Pranešimas apie visų viešojo pirkimo sutarčių dėl skaitmeninio turizmo portalo kūrimo skyrimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2021	Pranešimas apie (visų) viešojo pirkimo sutarčių skyrimą skaitmeninio turizmo portalo kūrimui. Skaitmeninio turizmo portalu modernizuojamas dabartinis „Italijos.it“ portalas, įdiegiant debesiją ir atvirą architektūrą, ir taip sudaromos palankesnės sąlygos sąsajoms su ekosistema. Patobulintas portalas apima: sukurti naują išorinę sąsają ir naršymo medį; skyrių, puslapių ir straipsnių išdėstymo, struktūros ir funkcijų peržiūra; žemėlapių įdiegimas; daugiakalbis valdymas (pakeitimo metu portalas bus pristatytas italų ir anglų kalbomis). Tikimasi, kad kitos kalbos, kurioms šiuo metu teikiama parama, bus integruotos iš karto po perdavimo eksploatuoti. Sutarčių skyrimas projektams, atrinktiems pagal konkurencinius kvietimus teikti pasiūlymus, laikantis reikšmingos žalos nedarymo techninių gairių (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų.
M1C3–9	Investicija. Skaitmeninio turizmo centras	Tikslas	Turistinės veiklos vykdytojų registracija Skaitmeninio turizmo centre	NEŽINOMA	Skaičius	0	20 000	2 KETV.	2024	Turizmo centre registruotų turizmo veiklos vykdytojų skaičius (kuris gali apimti viešbutį, kelionių organizatorius ir įmones, kaip apibrėžta ATECO kodais 55.00.00, bet jais neapsiribojant); 56.00.00 VAL.; 79.00.00 ir kitos sektoriui priklausančios struktūros) yra ne mažiau kaip 20000. Mažiausiai 7400 turizmo veiklos vykdytojų (t. y. 37 % nuo 20000) turi būti įsikūrę pietuose.
M1C3–9bis	Investicija. Skaitmeninio turizmo centras	Tikslas	Turizmo veiklos vykdytojų registracija Skaitmeninio turizmo centre ir prieiga prie centro teikiamų paslaugų	NEŽINOMA	Skaičius	20 000	35 000	IV KETV.	2025	Centre registruotų turizmo veiklos vykdytojų skaičius (įskaitant viešbučius, kelionių organizatorius ir įmones, kaip apibrėžta ATECO kodais 55.00.00, bet jais neapsiribojant); 56.00.00 VAL.; 79.00.00 ir kitos sektoriui priklausančios struktūros) turi siekti ne mažiau kaip 35000. Priemonės aprašyme išvardytos paslaugos turi būti prieinamos centre registruotiems turizmo veiklos vykdytojams.
M1C3–10	Reforma. Turistų gidų profesijų užsakymas.	Etapas	Turistų gidų nacionalinio standarto apibrėžtis	Minimalaus nacionalinio standarto apibrėžtis nereiškia, kad sukuriama nauja reglamentuojama profesija.	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	2 KETV.	2024	Minimalaus nacionalinio standarto apibrėžtis nereiškia, kad sukuriama nauja reglamentuojama profesija. Vykdant reformą taip pat turi būti numatytas mokymas ir profesinis atnaujinimas siekiant geriau paremti pasiūlymą. Reforma laikoma unikalios profesinės kvalifikacijos įgijimo metodu, nacionaliniu įstatymu ir vėlesniais įgyvendinančiais ministrų dekretais dėl susitarimo su valstybiniais regionais patvirtintais vienodais standartais nacionaliniu lygmeniu.
M1C3–11	Investicija. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas kino teatruose ir muziejuose	Etapas	Kultūros ministerijos dekreto dėl išteklių paskirstymo įsigaliojimas: didinti energijos vartojimo efektyvumą kultūros vietose	Dekreto nuostata, nurodanti, kad įsigaliojo Kultūros ministerijos (MIC) potvarkis dėl išteklių skyrimo energijos vartojimo efektyvumui kultūros vietose gerinti	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	2 KETV.	2022	Kultūros vietos – tai kino teatrai, teatrai ir muziejai. (INV. 1.3) Muziejų ir kultūros vietų atveju, siekiant padidinti energijos vartojimo efektyvumą, intervencija įgyvendinama pripažįstant projektų pasiūlymus Valstybinėse kultūros ministerijos (MiC) 1 tikslo atveju. Priešingu atveju nevalstybinių institucijų nustatymas 2 ir 3 tikslų atvejais atliekamas skelbiant konkursus. Sutartys su projektais, atrinktais pagal konkurencinius kvietimus teikti pasiūlymus, skiriamos laikantis reikšmingos žalos nedarymo techninių gairių (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų.

C3. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas

Investicija. Mažų istorinių miestų patrauklumas

Šios investicijos įtrauktos į programą „Piano Nazionale Borghi“, kuria siekiama remti palankių sąlygų neturinčių vietovių ekonominį ir socialinį vystymąsi, grindžiamą mažų miestų kultūriniu atkūrimu ir turizmo atgaivinimu. Veiksmai grindžiami integruotais vietos kultūros projektais.

Šiomis priemonėmis daugiausia dėmesio skiriama: I) atkurti istorinį paveldą, atnaujinti atviras viešąsias erdves (pvz., pašalinti architektūrines kliūtis, pagerinti miesto baldus), kurti nedideles kultūros paslaugas, be kita ko, turizmo tikslais; II) skatinama kurti ir skatinti naujus maršrutus (pvz., teminius maršrutus, istorinius maršrutus) ir ekskursijas su gidu; III) pradėti teikti finansinę paramą kultūrinei, kūrybinei, turistinei, komercinei, žemės ūkio maisto produktų ir amatų veiklai, kuria siekiama atgaivinti vietos ekonomiką gerinant vietos produktus, žinias ir metodus.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo (2021/C58/01), į būsimų projektų kvietimų teikti paraiškas techninės užduoties tinkamumo kriterijus neįtraukiama ši veikla: I) su iškastiniu kuru susijusi veikla, įskaitant galutinės grandies naudojimą 26 ; II) veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kurią vykdant numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius 27 ; III) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 28 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 29 ; ir iv) veikla, kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Be to, techninėje užduotyje reikalaujama, kad būtų pasirinkta tik veikla, atitinkanti atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos apsaugos teisės aktus.

Investicija. Kaimo architektūros ir kraštovaizdžio apsauga ir gerinimas

Šiomis investicijomis skatinamas sistemingas istorinių kaimo pastatų (privačiųjų ar trečiojo sektoriaus subjektų) atnaujinimo ir kraštovaizdžio apsaugos procesas.

Daugelis kaimo pastatų ir žemės ūkio struktūrų buvo palaipsniui apleisti, degraduoti ir pertvarkyti, o tai pakenkė jų išskirtinėms savybėms ir ryšiui su aplinka. Atkuriant kaimo pastatų ūkį, šia priemone gerinama kaimo kraštovaizdžio kokybė, grąžinant į bendruomenę nepakankamai išnaudojamą pastatų ūkį, kuris nėra prieinamas visuomenei.

Investicija. Programos, skirtos vietų tapatybei didinti: parkai ir istoriniai sodai

Šiomis investicijomis siekiama kovoti su miestų nuosmukiu ir atkurti bendrą vietovių tapatybę, sukuriant naujų galimybių atgaivinti vietos ekonomiką ir sušvelninti krizės poveikį, taip pat gerinti istorinių parkų ir sodų valdymo ir priežiūros įgūdžius.

Investicijomis numatoma atnaujinti istorinius parkus ir sodus ir įdiegti išsamias žinias apie Italijos istorinius parkus ir sodus bei juos rekonstruoti, kad jie būtų tinkamai prižiūrimi, valdomi ir naudojami visuomenei. Ištekliai skiriami šių vietų atnaujinimui ir vietinių darbuotojų, kurie ilgainiui gali su jomis elgtis ir (arba) juos išsaugoti, mokymui.

Be kultūrinės ir istorinės vertės, sodai ir istoriniai parkai prisideda prie aplinkos vertybių stiprinimo ir atlieka svarbų vaidmenį išsaugant išsaugojimą, deguonies gamybą, mažinant aplinkos taršą ir triukšmą bei reguliuojant mikroklimatą.

Investicija. Religinių apeigų vietų seisminė sauga, GES paveldo atkūrimas ir prieglaudos meno kūriniams (atgavimo menas)

Siekiant gerokai sumažinti religinių apeigų vietų riziką ir taip išvengti galimų atkūrimo išlaidų po nelaimių, taip pat ilgalaikio daugelio turto praradimo, parengiamas antiseisminių prevencinių veiksmų planas. Veiksmų planą sudaro trys veiksmų kryptys: religinių apeigų vietų apsauga nuo seisminės rizikos; religinių apeigų vietų fondo paveldo atkūrimas ir sandėlių, kaip pastogės meno kūriniams, statyba katastrofinių įvykių atveju.

Investicijomis taip pat numatoma įsteigti Nacionalinį funkcinį kultūros vertybių apsaugos nuo žmonių ir gamtinių pavojų centrą (CEFURISC), kad būtų galima sinergiškiau naudoti esamas kultūros objektų stebėsenos, priežiūros ir valdymo technologijas ir aplinkosaugos sistemas.

Investicija. Turizmo įmonių konkurencingumui skirtos lėšos

Šia priemone siekiama remti turizmo sektoriuje veikiančias įmones. Jis apima mokesčių kreditą už darbus, kuriais siekiama gerinti apgyvendinimo infrastruktūrą, garantijų fondą, skirtą sudaryti palankesnes sąlygas sektoriaus įmonėms gauti kreditą (per specialų MVĮ garantijų fondo skyrių), aktyvuoti EIB teminį turizmo fondą novatoriškoms investicijoms į šį sektorių remti – Nuosavybės fondą (Nacionalinį turizmo fondą), skirtą didelio turizmo potencialo nekilnojamojo turto pertvarkymui. Papildoma finansinė priemonė (FRI – Fondo Rotativo) papildo minėtas priemones turizmo sektoriuje veikiančioms įmonėms remti. Pirmiau nurodytos intervencinės priemonės vykdomos laikantis investavimo politikos, atitinkančios Reglamento (ES) 2021/241 tikslus, be kita ko, kiek tai susiję su reikšmingos žalos nedarymo principo taikymu, kaip išsamiau nurodyta Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės reglamente nustatytose reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo techninėse gairėse (2021/C58/01).

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), teisinis susitarimas ir vėlesnė finansinių priemonių investavimo politika:

I.reikalauti, kad būtų taikomos Komisijos „InvestEU“ fondo tvarumo patikros techninės gairės; ir

II.neįtraukiama ši veikla: I) su iškastiniu kuru susijusi veikla, įskaitant galutinės grandies naudojimą 30 ; II) veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kurią vykdant numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius 31 ; III) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 32 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 33 ; ir iv) veikla, kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai; ir

Investicijų grupė. Kino pramonės plėtra (projektas „Cinecittą“)

Investicijos tikslas – didinti Italijos kino ir audiovizualinio sektoriaus konkurencingumą. Projektu siekiama sušvelninti socialinį ir ekonominį krizės poveikį, siekiant skatinti ekonomikos augimą, užimtumą ir konkurencingumą, be kita ko, imantis veiksmų mokymo srityje, taikant tris veiksmų kryptis.

·A eilutė: Naujų studijų statyba ir esamų studijų bei priedų, įskaitant aukštųjų technologijų sprendimus, atkūrimas.

·B eilutė: Novatoriškos investicijos, kuriomis siekiama stiprinti eksperimentinio kinematografijos centro gamybos ir mokymo veiklą, įskaitant naujas garso ir vaizdo gamybos, internacionalizavimo, kultūrinių ir švietimo mainų priemones; plėtoti profesionaliam ir šviečiamajam naudojimui skirtą infrastruktūrą (virtualią gamybą), pasitelkiant pastatų ir augalų e. mokymąsi, skaitmeninimą ir modernizavimą, visų pirma siekiant skatinti technologinius ir aplinkos pokyčius; audiovizualinio paveldo išsaugojimas ir skaitmeninimas

·C eilutė: Stiprinti audiovizualinio sektoriaus profesinius įgūdžius ir kompetencijas trijose profesinėse makrosrityse: verslas/vadovas; kūrybinis/meninis; techniniai darbuotojai.

Investicija. Caput Mundi „Next Generation EU“ – puikiems turistinių renginių renginiams.

Įgyvendinant projektą didinamas prieinamų turistinių vietų skaičius, sukuriamos tinkamos ir kvalifikuotos turistinės ir kultūrinės alternatyvos, palyginti su perpildytomis centrinėmis vietovėmis, taip pat didinamas skaitmeninių technologijų naudojimas, didinamos žaliosios zonos ir didinamas turizmo tvarumas. Investicijomis numatomos šešios intervencinių priemonių kryptys:

1.„Rumunijos kultūros paveldas ES naujai kartai“, apimantis kultūros ir miesto paveldo ir didelės istorinės ir architektūrinės vertės kompleksų atkūrimą ir atkūrimą;

2.Jubiliejaus trajektorijos (nuo pagano iki krikščionių Romos), skirtos stiprinimui, saugumui, antiseisminei konsolidacijai, istorinės svarbos vietų ir pastatų bei archeologijos trajektorijų atkūrimui;

3.#LaCittąCondivisa, apimanti periferinių vietovių teritorijų pertvarkymą;

4.#Mitingodiverde, apimanti intervencijas parkuose, istoriniuose soduose, vilose ir fontanuose;

5.#Roma 4.0, kuris apima kultūros paslaugų skaitmeninimą ir turistams skirtų programėlių kūrimą;

6.#Amanotesa, kuria siekiama padidinti kultūrinės pasiūlos pasiūlą periferijoms siekiant socialinės integracijos.

C.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Pradinė padėtis	Tikslas	Ketvirčio	Metų
M1C3–12	Investicija. Mažojo istorinio miesto patrauklumas	Etapas	Kultūros ministerijos dekreto dėl išteklių skyrimo savivaldybėms, siekiant mažų istorinių miestų patrauklumo, įsigaliojimas	Dekreto nuostata, nurodanti, kad įsigaliojo Kultūros ministerijos potvarkis dėl išteklių skyrimo savivaldybėms siekiant mažų istorinių miestų patrauklumo	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	2 KETV.	2022	Kultūros ministerijos dekretu savivaldybėms skiriami ištekliai, kad būtų didinamas mažų istorinių miestų patrauklumas. Savivaldybės, susijusios su mažo istorinio miesto patrauklumo didinimu, nurodo 250 savivaldybių ir (arba) vėliavų, kurios Kultūros ministerijai perdavė intervencijos programas. 250 kaimų atrankoskriterijai (Inv. 2.1) dalijasi MiC, regionai, ANCI ir vidaus zonos; preliminariai nustatomi teritoriniai regionai, atitinkantys reikalavimus (Inv2.1), atsižvelgiant į įvairių programų papildomumą. Po to kaimai atrenkami remiantis a) teritoriniais, ekonominiais ir socialiniais kriterijais (statistiniais rodikliais), b) projekto gebėjimu daryti poveikį turizmo patrauklumui ir didinti dalyvavimą kultūriniame gyvenime. Statistiniai rodikliai, į kuriuos atsižvelgiama, yra šie: demografinis dydis (savivaldybės su pop.) 5000 &t) ir tendencijos; turistų srautai, muziejų lankytojai; turizmo pasiūlos nuoseklumą (viešbučiai ir kiti viešbučiai, restoranai, kambariai ir nuomojamos patalpos); savivaldybės demografinę tendenciją; gyventojų dalyvavimo kultūriniame gyvenime lygį; kultūros, kūrybos ir turizmo įmonių (pelno ir ne pelno) ir susijusių darbuotojų nuoseklumas. Sutartys dėl projektų, atrinktų pagal konkursinius kvietimus teikti pasiūlymus, skiriamos, be kita ko: a) tinkamumo kriterijai, kuriais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų. b) įsipareigojimas, kad investicijos indėlis į klimato kaitą pagal Reglamento (ES) 2021/241 VI priede pateiktą metodiką sudarys bent 25 proc. visų EGADP remiamų investicijų išlaidų. C) Įsipareigojimas pranešti apie priemonės įgyvendinimą įpusėjus schemos įgyvendinimo laikotarpiui ir apie schemos pabaigą.
M1C3–13	Investicija. Kaimo struktūros ir kraštovaizdžio apsauga ir gerinimas	Etapas	Kultūros ministerijos dekreto dėl išteklių paskirstymo įsigaliojimas: siekiant apsaugoti ir gerinti kaimo architektūrą ir kraštovaizdį	Dekreto nuostata, nurodanti Kultūros ministerijos (MIC) dekreto dėl išteklių paskirstymo įsigaliojimą siekiant apsaugoti ir gerinti kaimo architektūrą ir kraštovaizdį	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	2 KETV.	2022	Kultūros ministerijos dekretu paskirstomi ištekliai. siekiant apsaugoti ir gerinti kaimo architektūrą ir kraštovaizdį. Siekiant apsaugoti ir gerinti kaimo architektūrą ir kraštovaizdį (2.2 inv), atrenkant susigrąžintiną turtą pirmenybė teikiama investicijų gebėjimui daryti poveikį kraštovaizdžio vertybių išsaugojimo tikslams. Pirmenybė teikiama: – turtui, esančiam didelės kraštovaizdžio vertės teritorinėse vietovėse (turtas, esantis kraštovaizdyje svarbiose arba svarbiose viešojo intereso teritorijose (DLgs 42/2004 142–139 straipsniai), kraštovaizdžiui, kuriam taikomas UNESCO pripažinimas, FAO GIAHS; – turtui, kuris jau yra viešai naudojamas arba kurio savininkas sutinka būti prieinamas, įskaitant vietinius ir integrinius grandynus ir tinklus; – „teritorijų projektams“, pateiktiems pagal apibendrintas temas, kuriais galima veiksmingiau užtikrinti, kad būtų pasiekti kraštovaizdžio atkūrimo tikslai; – projektai, vykdomi srityse, kuriomis didinama integracija ir sinergija su kitais kandidatais į PNRR ir kitus teritorinio pobūdžio planus ir (arba) projektus, remiamus programavimo nacionaliniu (Kultūros ministerija). Apibrėžiant kaimo architektūros rūšis, kurioms taikoma intervencija, gali būti remiamasi 2005 m. spalio 6 d. MiBAC dekretu (įgyvendinant 2003 m. gruodžio 24 d. Įstatymą Nr. 378 – Kaimo architektūros apsauga ir gerinimas). Preliminariai kriterijai gali būti susiję su: turto išsaugojimo būklę, naudojimo lygį, vaidmenį, kurį šis turtas atlieka teritoriniuose ir miestų kontekstuose. Sutartys su projektais, atrinktais pagal konkurencinius kvietimus teikti pasiūlymus, skiriamos laikantis reikšmingos žalos nedarymo techninių gairių (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų.
M1C3–14	Investicija. Vietos, parkų ir istorinių sodų tapatumo didinimo programos	Etapas	Kultūros ministerijos dekreto dėl išteklių paskirstymo įsigaliojimas: projektams, kuriais siekiama didinti vietų, parkų ir istorinių sodų tapatumą	Dekreto nuostata, nurodanti, kad įsigaliojo Kultūros ministerijos dekretas dėl lėšų skyrimo projektams, skirtiems vietovių, parkų ir istorinių sodų tapatumui didinti	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	2 KETV.	2022	Kultūros ministerijos dekretas skiria išteklius atsakingoms administracijoms už projektus, kuriais siekiama didinti vietų, parkų ir istorinių sodų tapatumą. Istoriniai parkai ir sodai (Inv. 2.3) intervencinės priemonės yra išimtinai saugomos kultūros vertybės, kurių meninis ar istorinis interesas yra deklaruotas. Jie gali priklausyti ir Valstybinei kultūros ministerijai, ir nevalstybiniam turtui. Atranka vykdoma remiantis kriterijais, kuriuos nustato techninio ir mokslinio koordinavimo grupė, sudaryta iš MiC, universiteto, ANCI, sektorių asociacijų atstovų. Sutartys su projektais, atrinktais pagal konkurencinius kvietimus teikti pasiūlymus, skiriamos laikantis reikšmingos žalos nedarymo techninių gairių (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų.
M1C3–15	Investicija. Maldos vietų seisminė sauga, GES paveldo atkūrimas ir prieglaudos meno kūriniams	Etapas	Kultūros ministerijos dekreto dėl išteklių paskirstymo įsigaliojimas: seisminė sauga vietoj religinių apeigų ir GES (Fondo Edifici di Culto) paveldo atkūrimas	Dekreto nuostata, nurodanti Kultūros ministerijos dekreto įsigaliojimą dėl išteklių paskirstymo seisminė sauga vietoj religinių apeigų ir GES (Fondo Edifici di Culto) paveldo atkūrimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	2 KETV.	2022	Kultūros ministerijos potvarkiu nustatomas įgyvendinantysis subjektas ir pastatų, kuriems taikomos intervencinės priemonės, tinkamumas ir finansavimas. ir tipologija. (INV 2.4) Komercijos vietų seisminės prevencijos ir saugos priemonės yra susijusios su vietovėmis, nukentėjusiomis nuo kelių žemės drebėjimų, kurie nuo 2009 m. nukentėjo Italijos regionus (Abruzzo, Lacijaus, Markės ir Umbrijos). FEC (Fondo Edifici di Culto) intervencinės priemonės atrenkamos atsižvelgiant į GES (Fondo Edifici di Culto) paveldo išsaugojimo būklę. Sutartys su projektais, atrinktais pagal konkurencinius kvietimus teikti pasiūlymus, skiriamos laikantis reikšmingos žalos nedarymo techninių gairių (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų.
M1C3–16	Investicijos. 2.1 Mažųjų istorinių miestų patrauklumas	Tikslas	Priimtos intervencinės priemonės, skirtos kultūros ar turistinėms vietovėms gerinti	NEŽINOMA	Skaičius	0	1 300	2 KETV.	2025	Patenkinamas tikslo pasiekimas taip pat priklauso nuo to, ar mažiausiai 1800 MVĮ rems projektus mažuose istoriniuose miestuose. Tiksline verte matuojamas įvykdytų intervencinių priemonių, skirtų kultūros ir turistinėms vietovėms gerinti, skaičius, įrodomas individualiais reguliariai vykdomos veiklos sertifikatais (kultūros paveldo, kultūros ir turizmo paslaugoms skirtų pastatų, mažos turizmo infrastruktūros atkūrimu ir atnaujinimu). Tai apima: –Pritaikytą pakartotinį pastatų ir viešųjų erdvių, skirtų kultūros paslaugoms (pvz., muziejams ir bibliotekoms), pakartotinį naudojimą ir funkcinę, struktūrinę bei augalų inžineriją, energijos vartojimo efektyvumo didinimą, alternatyvios ir atsinaujinančiosios energijos naudojimą ir kliūčių, ribojančių neįgaliųjų prieigą, pašalinimą. –Kultūros paveldo (pvz., archeologinio, istorinio ir meno, architektūros, demo-etno-antropologijos) išsaugojimas ir valorizacija; –žinių ir informacijos platformų bei integruotų informacinių sistemų kūrimas); kultūrinės ir meninės veiklos kūrimas, kultūrinių ir teminių maršrutų, istorinių maršrutų, dviračių ir (arba) pėsčiųjų maršrutų, skirtų turizmui ir kultūrai svarbių vietų (pvz., muziejų, paminklų, UNESCO vietovių, bibliotekų, archeologinių zonų ir kitų kultūrinių, religinių ir meninių lankytinų vietų) sujungimas ir skatinimas; – Parama kultūros, turizmo, prekybos, žemės ūkio maisto produktų ir amatų įmonėms. 37 % intervencinių priemonių vykdoma mažiau išsivysčiusiuose regionuose.
M1C3–17	Investicijos. 2.2 Kaimo struktūros ir kraštovaizdžio apsauga ir gerinimas	Tikslas	Baigtos intervencinės priemonės, skirtos kaimo architektūrai ir kraštovaizdžiui apsaugoti ir gerinti	NEŽINOMA	Skaičius	0	3 000	IV KETV.	2025	Tikslinis subjektas nustato bendrą turto, kuriam taikomos užbaigtos intervencinės priemonės, skaičių (kaip įrodyta pažyma apie reguliarų darbų vykdymą). Tinkamas tikslo pasiekimas taip pat priklauso nuo to, ar bus pradėti 900 papildomų darbų, susijusių su kaimo architektūros ir kraštovaizdžio apsaugos apsauga ir gerinimu (kaip patvirtinta darbų pradžios pažymėjime). Intervencinių priemonių, kurias reikia užbaigti, rūšys, be kita ko, yra: 1. Konservatyvus žemės ūkio gyvenviečių, artefaktų ir istorinių kaimo pastatų, istorinės svarbos žemės ūkio kultūrų ir tipinių architektūros ir kaimo kraštovaizdžio elementų atkūrimas ir funkcinis atkūrimas. Pirmenybė teikiama atkūrimo ir struktūrinio koregavimo ekologiškai suderinamiems sprendimams ir alternatyvių energijos šaltinių naudojimui. 2. Kaimo paveldo surašymo užbaigimas ir nacionalinių bei regioninių informacinių priemonių įgyvendinimas
M1C3–18	1 uždavinio 3 komponento 2.3 investicija parkai ir istoriniai sodai	Tikslas	Perkvalifikuotų parkų ir istorinių sodų skaičius	NEŽINOMA	Skaičius	0	40	IV KETV.	2025	Rodiklis susijęs su perkvalifikuotų istorinių parkų ir sodų skaičiumi (įrodytu reguliaraus darbų vykdymo pažymėjimu). Patenkinamas tikslo pasiekimas taip pat priklauso nuo to, ar bus užbaigta mokymo veikla, skirta ne mažiau kaip 1260 operatorių. Intervencijų, kurios turi būti užbaigtos, kad būtų tinkamai įvykdytas parkų ir istorinių sodų perkvalifikavimas, rūšys: -augalijos komponento raidos palaikymas, atkūrimas ir valdymas; -esamų architektūrinių ir paminklinių komponentų (pvz., mažų pastatų, fontanų ir baldų įrangos) restauravimas; -dabartinių erdvių naudojimo metodų analizė ir optimizavimas, siekiant sudaryti sąlygas optimaliam naudojimui, -pažeidžiamiausių arba vertingiausių vietovių paisymas; -intervencinės priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti prieinamumą riboto funkcionalumo žmonėms, -aptvertų zonų, įėjimo vartų, vaizdo stebėjimo sistemų apsauga; -informavimo priemonių (pvz., plakatų ir gidų) įgyvendinimas siekiant skatinti piliečių žinias ir sąmoningą jų naudojimą; -valorizacijos veiksmai, kuriais skatinamas kultūrinis, šviečiamasis ir rekreacinis naudojimas.
M1C3–19	Investicijos. Slapta religinių apeigų vietų sauga, FEC (Fondo Edifici di Culto) paveldo atkūrimas ir prieglaudos meno kūriniams (atgavimo menas)	Tikslas	Intervencinės priemonės, skirtos seisminei saugai religinių apeigų vietose, GEC (Fondo Edifici di Culto) paveldo atkūrimui ir užbaigtų meno kūrinių prieglaudoms	NEŽINOMA	Skaičius	0	300	IV KETV.	2025	Tikslinė grupė nustato, kiek buvo imtasi intervencinių priemonių siekiant užtikrinti religinių apeigų vietų antiseisminę saugą, GES (Fondo Edifici di Culto) atkūrimą, pastogę meno kūriniams nelaimių atveju (kaip įrodyta reguliaraus kūrinių vykdymo pažymėjimu). Intervencinės priemonės apima: I) prevenciniai antisemitiniai architektūrinio turto intervenciniai veiksmai siekiant atkurti esamą žalą ir apsaugoti kultūros paveldą; II) įgyvendinant atkūrimo projektą sukuriami laikini ir saugomi telkiniai, skirti kilnojamojo turto išsaugojimui nelaimės atveju.
M1C3–20	Investicijų grupė. Kino pramonės plėtra (projektas „Cinecittą“)	Etapas	Įgyvendinančiojo subjekto „Cinecittą SPA“ ir bendrovių sutarčių dėl devynių studijų statybos pasirašymas	Sutarčių pasirašymas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	2 KETV.	2023	Vykdomosios institucijos, Cinecittą SPA ir bendrovių sutarčių dėl devynių studijų statybos pasirašymas. Ši intervencija apima naujų studijų statybą, esamų studijų atkūrimą, investicijas į naujas skaitmenines technologijas, sistemas ir paslaugas, kuriomis siekiama sustiprinti Cinecitta’ SPA administruojamą kino studiją „Cinecittą“. Įgyvendinančiojo subjekto Cinecitta’ SPA ir bendrovių sutartyje pateikiami remiamo turto/veiklos ir (arba) bendrovių atrankos ir (arba) tinkamumo kriterijai, kad būtų laikomasi techninių gairių dėl reikšmingos žalos nedarymo principo (2021/C58/01). Įsipareigojimas (tikslas) 20 proc. investuoti į turtą ir (arba) veiklą ir (arba) įmones, kurios atitinka skaitmeninių žymenų atrankos kriterijus, o 70 proc. – į klimato stebėjimo atrankos kriterijus.
M1C3–21	Investicijų grupė. Kino pramonės plėtra (projektas „Cinecittą“)	Tikslas	Studijų, kuriose užbaigti perkvalifikavimo, modernizavimo ir statybos darbai, skaičius	NEŽINOMA	Skaičius	0	9	2 KETV.	2026	Intervencinės priemonės yra susijusios su –penkių naujų studijų statyba ir – keturių esamų studijų renovacija. Patenkinamas tikslo pasiekimas taip pat priklauso nuo intervencinių priemonių, nurodytų priemonės aprašymo B ir C eilutėse, užbaigimo.
M1C3–22	Investicija. Turizmo įmonių konkurencingumui skirti fondai	Etapas	Investicijų politika, skirta: Europos investicijų banko teminis fondas;	Investicijų politikos priėmimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2021	Investicijų politikoje apibrėžiama bent: remiamų veiksmų pobūdį, aprėptį ir veiksmus, tikslinius paramos gavėjus, finansų paramos gavėjų tinkamumo kriterijus ir jų atranką paskelbus atvirą kvietimą; ir nuostatos dėl galimų grįžtamųjų lėšų reinvestavimo siekiant tų pačių politikos tikslų. Investicijų politikoje numatoma, kad 50 proc. fondo lėšų skiriama energijos vartojimo efektyvumo priemonėms. Į investicijų politiką įtraukiami atrankos kriterijai, kuriais užtikrinama pagal šią priemonę remiamų sandorių atitiktis reikšmingos žalos nedarymo techninėms gairėms (2021/C58/01), naudojant tvarumo patikrą, pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų.
M1C3–23	Investicija. Turizmo įmonių konkurencingumui skirtos lėšos	Etapas	Nacionalinio turizmo fondo investicijų politika,	Investicijų politikos priėmimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2021	Fondas skirtas Italijos nekilnojamojo turto įsigijimui, restruktūrizavimui ir perkvalifikavimui, siekiant remti turizmo plėtrą labiausiai nuo krizės nukentėjusiose arba atokiose vietovėse (pakrantės vietovėse, mažose salose, itin atokiuose regionuose ir kaimo bei kalnuotose vietovėse). Į investicijų politiką įtraukiami atrankos kriterijai, kuriais užtikrinama pagal šią priemonę remiamų sandorių atitiktis reikšmingos žalos nedarymo techninėms gairėms (2021/C58/01), naudojant tvarumo patikrą, pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų.
M1C3–24	Investicija. Turizmo įmonių konkurencingumui skirti fondai	Etapas	Investicijų politika, skirta: MVĮ garantijų fondas,	Investicijų politikos priėmimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2021	Investicijų politikoje numatoma, kad 50 proc. fondo lėšų skiriama energijos vartojimo efektyvumo priemonėms. Į investicijų politiką įtraukiami atrankos kriterijai, kuriais užtikrinama pagal šią priemonę remiamų sandorių atitiktis reikšmingos žalos nedarymo techninėms gairėms (2021/C58/01), naudojant tvarumo patikrą, pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų.
M1C3–25	Investicija. Turizmo įmonių konkurencingumui skirtos lėšos	Etapas	Fondo Rotativo investicijų politika	Investicijų politikos priėmimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2021	Investicijų politikoje numatoma, kad 50 proc. fondo lėšų skiriama energijos vartojimo efektyvumo priemonėms. Į investicijų politiką įtraukiami atrankos kriterijai, kuriais užtikrinama pagal šią priemonę remiamų sandorių atitiktis reikšmingos žalos nedarymo techninėms gairėms (2021/C58/01), naudojant tvarumo patikrą, pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų.
M1C3–26	Investicija. Turizmo įmonių konkurencingumui skirtos lėšos	Etapas	Įgyvendinamojo dekreto dėl mokesčių kredito apgyvendinimo įstaigų atnaujinimui įsigaliojimas.	Įstatymo nuostata, nurodanti biudžeto įstatymo įsigaliojimą, leidžianti teikti mokesčių kreditus, ir susijusių įgyvendinimo aktų nuostata, nurodanti jų įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2021	Referencinis teisės aktas dėl mokesčio kredito suteikimo yra 2014 m. gegužės 31 d. Įstatymas Nr. 83, kuriuo nustatytas mokesčio kredito pripažinimas turistų apgyvendinimo įstaigų rekonstrukcijai. Remiamo turto/veiklos ir paramos gavėjų atitikties reikšmingos žalos nedarymo techninėms gairėms (2021/C58/01) atrankos ir (arba) tinkamumo kriterijai, pagal kuriuos reikalaujama bent naudoti pašalinimo sąrašą ir užtikrinti, kad remiamas turtas/veikla ir paramos gavėjai atitiktų atitinkamą ES ir nacionalinę aplinkos acquis, taip pat užtikrinti atitiktį reikalavimams.
M1C3–27	Investicijos – 4.3 Caput Mundi-Next Generation EU, skirta turistams skirtiems didiesiems renginiams	Tikslas	Skaičius kultūros ir turizmo objektai, kurių kvalifikacijos pakeitimas pasiekė vidutiniškai 50 proc. Stato Avanzamento Lavori (SAL) (pirmoji partija)	NEŽINOMA	Skaičius	0	100	IV KETV.	2024	Investicijos apima intervencines priemones, apimančias: 1. Romos miesto kultūros paveldo ir didelės istorinės ir architektūrinės vertės kompleksų atgaivinimas ir atkūrimas investicijų linijai „Rumunijos kultūros paveldas ES naujai kartai“; 2.investicijų linijos „Jubilee takai“ stiprinimą, saugumą, antiseisminį konsolidavimą, istorinės svarbos vietų ir pastatų atkūrimą ir archeologinius kelius; 3.periferinių vietovių rekonstravimas pagal investicijų eilutę „#LaCittąCondivisa“; 4.intervencija į parkus, istorinius sodus, vilas ir fontanus, skirtus #Mitingodiverde investicijų eilutei; 5.kultūros paslaugų skaitmeninimas ir turistams skirtų programėlių kūrimas arba #Roma 4.0 investicijų eilutė; 6.Intervencinės priemonės, kuriomis siekiama didinti kultūrinių paslaugų pasiūlą periferijoms socialinės integracijos tikslais pagal #Amanotesa investicijų eilutę.
M1C3–28	Investicija. Turizmo įmonių konkurencingumui skirtos lėšos	Tikslas	Turizmo įmonių, remiamų mokesčių kreditu infrastruktūrai ir (arba) paslaugoms, skaičius;	NEŽINOMA	Skaičius	0	3 500	IV KETV.	2025	Bent 3500 turizmo įmonių, remiamų mokesčių kreditu infrastruktūrai ir (arba) paslaugoms; Mokesčių kreditu teikiama parama gerina turistų apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų kokybę: -investicijos į aplinkos tvarumą (atsinaujinančiųjų išteklių mažiau energijos) -Italijos apgyvendinimo įstaigų kokybės standartų atnaujinimas ir gerinimas
M1C3–29	Investicija. Turizmo įmonių konkurencingumui skirtos lėšos	Tikslas	Turizmo projektų, kurie bus remiami per Europos investicijų banko teminius fondus, skaičius	NEŽINOMA	Skaičius	0	170	2 KETV.	2026	Parama bent 170 turizmo projektų; Parama, teikiama per Europos investicijų banko teminius fondus, siekiama: ·remti novatoriškas investicijas į skaitmeninę pertvarką ·turizmo paslaugų pasiūlos didinimas ·skatinti bendrovių telkimo procesus
M1C3–30	Investicija. Turizmo konkurencingumui skirtos lėšos įmonės	Tikslas	Europos investicijų banko teminiai fondai: Bendra išmoka Fondui – 350000000 EUR	NEŽINOMA	Skaičius	0	350 000 000	IV KETV.	2022	Išmoka turi atitikti orientyre nustatytą investicijų politiką.
M1C3–31	Investicija. Turizmo įmonių konkurencingumui skirtos lėšos	Tikslas	Nacionalinis turizmo fondas: Iš viso 150 000 000 EUR išmoka Fondui nuosavam kapitalui remti	NEŽINOMA	Skaičius	0	150 000 000	IV KETV.	2022	Išmoka turi atitikti orientyre nustatytą investicijų politiką.
M1C3–32	Investicija. Turizmo įmonių konkurencingumui skirtos lėšos	Tikslas	Iš MVĮ garantijų fondo remtinų turizmo įmonių skaičius	NEŽINOMA	Skaičius	0	1 000	IV KETV.	2025	Mažiausiai 1000 turizmo įmonių, remiamų MVĮ garantijų fondo lėšomis.
M1C3–33	Investicija. Turizmo įmonių konkurencingumui skirti fondai	Tikslas	Įmonių, kurioms bus teikiama parama iš Fondo Rotative, skaičius (pirmoji grupė)	NEŽINOMA	Skaičius	0	300	IV KETV.	2025	Ne mažiau kaip 300 įmonių, remiamų Fondo Rotativo lėšomis; Fondo Rotativo lėšomis finansuojamos intervencinės priemonės apima: -energijos perkvalifikavimo intervencinės priemonės -intervencijos į pastato atitvarą ir renovaciją pagal DPR 380/2001 3 straipsnio 1 dalies b punktą (vienas įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų dėl pastatų tekstas) -intervencinės priemonės, skirtos architektūrinėms kliūtims pašalinti. -visiškai arba iš dalies pakeisti oro kondicionavimo sistemas. -baldų ir baldų dalių, skirtų tik gyvenamosioms konstrukcijoms, kurioms taikomas šis dekretas, pirkimas -intervencinės priemonės, skirtos antiseisminėms priemonėms priimti -baldų sudedamųjų dalių atnaujinimas. -šilumos telkinių įrengimas ir įrangos bei aparatų, reikalingų SPA veiklai vykdyti, įsigijimas, taip pat parodos struktūrų atnaujinimo mugės.
M1C3–34	Investicija. Turizmo įmonių konkurencingumui skirti fondai	Tikslas	Nacionalinio turizmo fondo rekonstruotų turizmui skirtų nekilnojamojo turto objektų skaičius		Skaičius	0	12	IV KETV.	2025	Bent 12 nekilnojamojo turto objektų, kuriuos turizmui rekonstravo nacionalinis turizmo fondas ir kurie, atsižvelgiant į sverto poveikį, galėtų pasiekti 17 nekilnojamojo turto objektų. Nacionalinio turizmo fondo parama siekiama: -Investavimas į produktų, procesų ir valdymo inovacijas siekiant skatinti turizmo paslaugų pasiūlos skaitmeninę transformaciją, -Investicijomis užtikrinama turistų apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų standartų kokybė -skatinti telkimą ir verslo tinklų plėtrą.
M1C3–35	– Investicijos – 4.3 Caput Mundi-Next Generation EU, skirta turistams skirtiems didiesiems renginiams	Etapas	Turizmo ministerija ir paramos gavėjai/įgyvendinančiosios institucijos pasirašo kiekvieną susitarimą dėl šešių projektų	Turizmo ministerijos, Romos sostinės savivaldybės ir kitų susijusių subjektų susitarimo dėl programos paskelbimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	2 KETV.	2022	Susitarimai pasirašomi dėl 6 projektų: 1) romėnų kultūros paveldas ES naujai kartai; 2) Nuo Pagano Romos iki krikščionių Romų – Jubilieji keliai; 3) #Lacittącondivisa; 4) #Mitingodiverde; 5) romai 4.0; 6) #Amanotesa Į paramos gavėjų ir (arba) įgyvendinančiųjų įstaigų sąrašą įtraukiama: Romos sostinė; Romos kultūros, aplinkos ir kraštovaizdžio paveldo archeologinis superintendence (MIC); Colosseum archeologinis parkas; Appia Antica archeologinis parkas; Romos pasėlis; Turizmo ministerija; Lacijaus regionas. Prieš paskelbiant kvietimą dalyvauti konkurse, atrankos ir skyrimo kriterijai bei projektų ypatumai nustatomi atsižvelgiant į susijusius išteklius. Sutartys su projektais, atrinktais pagal konkurencinius kvietimus teikti pasiūlymus, skiriamos laikantis reikšmingos žalos nedarymo techninių gairių (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų.
M1C3–36	Investicijos – 4.3 Caput Mundi-Next Generation EU į turistinius didžiuosius renginius	Tikslas	Kultūros ir turistinių vietų, kurių perkvalifikavimas baigtas, skaičius	NEŽINOMA	Skaičius	0	200	2 KETV.	2026	Investicijos apima intervencines priemones, apimančias: -Romos miesto kultūros paveldo ir didelės istorinės ir architektūrinės vertės kompleksų atgaivinimas ir atkūrimas investicijų linijai „Rumunijos kultūros paveldas ES naujai kartai“; -investicijų linijos „Jubilee takai“ stiprinimą, saugumą, antiseisminį konsolidavimą, istorinės svarbos vietų ir pastatų atkūrimą ir archeologinius kelius; -periferinių vietovių rekonstravimas pagal investicijų eilutę „#LaCittąCondivisa“; -intervencija į parkus, istorinius sodus, vilas ir fontanus, skirtus #Mitingodiverde investicijų eilutei; -kultūros paslaugų skaitmeninimas ir turistams skirtų programėlių kūrimas arba #Roma 4.0 investicijų eilutė; -intervencinės priemonės, kuriomis siekiama didinti kultūrinių paslaugų pasiūlą periferijoms socialinės integracijos tikslais pagal #Amanotesa investicijų eilutę. Investicijos apima perkvalifikavimo veiksmus, vykdomus bent penkiose archeologinėse ir (arba) kultūros vietovėse pagal investicijų eilutę „Rumunijos kultūros paveldas ES naujai kartai“ ir bent 125 archeologines ir (arba) kultūros vietoves „Jubilių takai“; ne mažiau kaip 50 archeologinių/kultūrinių vietovių #Lacittącondivisa; ne mažiau kaip 15 archeologinių ir (arba) kultūrinių vietovių #Mitingodiverde, o romams – bent 5 archeologinės ir (arba) kultūrinės vietovės 4,0 Patenkinamas tikslo pasiekimas taip pat priklauso nuo to, ar bus užbaigti visi „#Amanotesa“ investicijų eilutės projektai ir ar visuomenė galės naudotis programėle „CaputMundi – Roma4U“.

D. 2 MISIJOS 1 KOMPONENTAS: Žiedinė ekonomika, žemės ūkio maisto produktai ir žalioji pertvarka

Šis Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentas apima investicijas ir reformas atliekų tvarkymo, žiedinės ekonomikos, paramos žemės ūkio maisto produktų vertės grandinėms ir žaliosios pertvarkos srityse. Šias reformas ir investicijas papildo reformos, kuriomis siekiama didinti konkurenciją atliekų tvarkymo ir vietos viešųjų paslaugų srityse pagal „verslo aplinkos“ reformos komponentą ir gerinti vandens suvartojimą žemės ūkyje. Šis komponentas atitinka konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas sutelkti investicijas į žaliąją pertvarką, be kita ko, į žiedinę ekonomiką.

Šio komponento investicijomis ir reformomis padedama įgyvendinti 2020 m. ir 2019 m. Italijai skirtas rekomendacijas dėl poreikio „investicijas sutelkti į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, visų pirma į [...] atliekų ir vandentvarką“ (3 ŠSR, 2020 m.) ir „su investicijomis susijusią ekonominę politiką sutelkti į [...] ir infrastruktūros kokybę, taip pat atsižvelgiant į regioninius skirtumus“ (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3).

Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal DNSH technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.

D.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

Žiedinės ekonomikos

Reforma. Nacionalinė žiedinės ekonomikos strategija

Šią reformą sudaro plataus masto nacionalinės žiedinės ekonomikos strategijos, apimančios naują skaitmeninę atliekų atsekamumo sistemą, mokesčių paskatas perdirbimo veiklai ir antrinių žaliavų naudojimui remti, aplinkos mokesčių peržiūra, teisė į pakartotinį naudojimą ir taisymą, didesnės gamintojo atsakomybės (didesnės gamintojo atsakomybės) ir konsorciumų sistemos reforma, parama esamoms reguliavimo priemonėms (pvz., atliekų panaikinimo teisės aktai ir minimalūs aplinkosaugos kriterijai pagal žaliuosius viešuosius pirkimus) ir parama pramonės simbiozės projektui. Reformuojant didesnės gamintojo atsakomybės ir konsorciumų sistemą taip pat atsižvelgiama į poreikį veiksmingiau naudoti aplinkosaugos indėlį, kad būtų užtikrintas skaidrių ir nediskriminacinių kriterijų taikymas. Įsteigiama speciali priežiūros įstaiga, kurios tikslas – stebėti konsorciumų sistemų veikimą ir veiksmingumą, vadovaujant Ekologinės pertvarkos ministerijai (MITE). Priemonė taikoma visiems konsorciumams (ne tik CONAI pakuočių sistemai).

Reforma. Techninė parama vietos valdžios institucijoms

Šią reformą sudaro valdžios institucijų teikiama techninė parama vietos valdžios institucijoms įgyvendinant ES ir nacionalines aplinkos apsaugos taisykles, rengiant planus ir projektus, susijusius su atliekų tvarkymu ir viešųjų pirkimų procedūromis. Parama konkursų procedūroms turi užtikrinti, kad atliekų tvarkymo koncesijos būtų suteikiamos skaidriai ir nediskriminuojant, didinant konkurencingumą, kad būtų pasiekti geresni viešųjų paslaugų standartai. Todėl šia reforma remiamas atliekų tvarkymo reformų, pasiūlytų verslo aplinkos reformos komponente, įgyvendinimas. Techninė parama taip pat teikiama žaliesiems viešiesiems pirkimams.

Investicija. Žemės ūkio maisto produktų, žvejybos ir akvakultūros, miškininkystės, gėlininkystės ir augalų daigynų sektorių logistikos planas

Šią priemonę sudaro parama investicijoms į materialųjį ir nematerialųjį turtą (pvz., žemės ūkio žaliavų sandėliavimui, žaliavų pertvarkymui ir išsaugojimui, logistikos skaitmeninimui ir intervencijoms į infrastruktūrą maisto rinkose), investicijoms į maisto transportą ir logistiką, kad būtų sumažintos aplinkosaugos ir ekonominės sąnaudos ir gamybos procesų inovacijos, tikslusis ūkininkavimas ir atsekamumas (pvz., blokų grandinė). Atrankos kriterijai turi derėti su Žemės ūkio, maisto ir miškininkystės politikos ministerijos pagal Bendrosios žemės ūkio politikos strateginį planą parengtu poreikių vertinimu. Šia priemone siekiama skatinti mažinti išmetamą teršalų kiekį žemės ūkio maisto produktų sektoriaus transporto ir logistikos etapais naudojant elektra varomas transporto priemones ir transporto sistemas, taip pat skatinti sektoriaus skaitmeninimą ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą.

Investicija. Žemės ūkio saulės energijos parkas

Šią priemonę sudaro parama investicijoms į žemės ūkio, gyvulininkystės ir žemės ūkio pramonės sektorių gamybos struktūras, esamo stogo pašalinimą ir šalinimą, naujo izoliuoto stogo statybą, automatizuotų vėdinimo ir (arba) vėsinimo sistemų kūrimą ir saulės baterijų plokščių įrengimą, pažangų srautų ir akumuliatorių valdymą.

Investicija. Inovacijų ir mechanizacijos žemės ūkio ir maisto sektoriuose

Šią priemonę sudaro parama investicijoms į materialųjį ir nematerialųjį turtą, kuria siekiama:

-žemės ūkio inovacijos ir mechanizavimas, visų pirma visureigių mašinos;

-ypač gryno alyvuogių aliejaus perdirbimo, laikymo ir pakavimo procesų inovacijos.

Visureigės mašinos turi būti netaršios arba būti varomos tik biometanu, atitinkančiu Direktyvoje 2018/2001 (AIED II direktyva) nustatytus kriterijus. Biodegalų ir biometano dujų gamintojai turi pateikti nepriklausomų vertintojų išduotus sertifikatus (tvarumo įrodymą), kaip numatyta Direktyvoje (ES) 2018/2001. Veiklos vykdytojas įsigyja kilmės garantijos sertifikatus, atitinkančius numatomą kuro sunaudojimą.

Investicija. Kultūra ir informuotumas aplinkosaugos klausimais ir uždaviniai

Šias investicijas sudaro skaitmeninio turinio kūrimas ir gamyba siekiant didinti informuotumą apie aplinkos ir klimato iššūkius. Skaitmeninį turinį sudaro tinklalaidės, mokyklinio vaizdo pamokos, vaizdo įrašai ir straipsniai. Sukuriama internetinė, nemokama prenumeratos platforma, kurios tikslas – tapti išsamiausia mokomosios ir pramoginės medžiagos su aplinka susijusiomis temomis saugykla. Tikimasi, kad kuriant skaitmeninį turinį dalyvaus pagrindiniai nuomonės formuotojai. Įvairiais kanalais nagrinėjamų temų pavyzdžiai gali būti: pertvarkos taisyklės, energijos rūšių derinio ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos vaidmuo, klimato kaita, atmosferos ir pasaulinės temperatūros tvarumas, paslėptas vandenynų, vandens išteklių, individualaus ir organizacinio ekologinio pėdsako, žiedinės ekonomikos ir naujo žemės ūkio vaidmuo.

D.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Pradinė padėtis	Tikslas	Ketvirčio	Metų
M2C1–1	Reforma. Nacionalinė žiedinės ekonomikos strategija	Etapas	Ministro dekreto dėl Nacionalinės žiedinės ekonomikos strategijos priėmimo įsigaliojimas	Ministro dekreto nuostata, nurodanti įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	2 KETV.	2022	Ministro dekrete dėl Nacionalinės žiedinės ekonomikos strategijos priėmimo numatomos bent šios priemonės: -nauja skaitmeninė atliekų atsekamumo sistema, kuria, viena vertus, remiama antrinės žaliavų rinkos plėtra (nustatant aiškią antrinių žaliavų tiekimo sistemą), kita vertus, kontrolės institucijoms užkertamas kelias neteisėtam atliekų tvarkymui ir su juo kovojama. -mokesčių paskatos perdirbimo veiklai ir antrinių žaliavų naudojimui remti; -persvarstyti aplinkos mokesčių už atliekas sistemą, kad perdirbimas būtų patogesnis už atliekų šalinimą sąvartynuose ir deginimą visoje nacionalinėje teritorijoje; -teisę į pakartotinį naudojimą ir taisymą; -didesnės gamintojo atsakomybės (didesnės gamintojo atsakomybės) ir konsorciumų sistemos reforma siekiant padėti siekti ES tikslų įsteigiant specialų priežiūros organą, kuriam pirmininkautų MITE, siekiant stebėti konsorciumų sistemų veikimą ir veiksmingumą; -parama esamoms reguliavimo priemonėms: Panaikinti teisės aktus dėl atliekų (nacionalinius ir regioninius), būtinuosius aplinkosaugos kriterijus (CAM) pagal žaliuosius viešuosius pirkimus. Rengiant ir (arba) atnaujinant EOW ir CAM konkrečiai nagrinėjami statybos, tekstilės, plastikų, elektros ir elektroninės įrangos atliekų (EEĮA) klausimai. -parama pramonės simbiozės projektui taikant reguliavimo ir finansines priemones.)
M2C1–2	Reforma. Techninė parama vietos valdžios institucijoms	Etapas	Susitarimo dėl vietos valdžios institucijoms remti skirto gebėjimų stiprinimo veiksmų plano rengimo patvirtinimas	Patvirtinto susitarimo paskelbimas ministerijos interneto svetainėje	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	2 KETV.	2022	Turi būti patvirtintas susitarimas parengti gebėjimų stiprinimo veiksmų planą siekiant padėti vietos valdžios institucijoms konkurso tvarka įgyvendinti įstatyme (Įstatyminis dekretas Nr. 50/2016 dėl viešųjų pirkimų) pagal Žaliuosius viešuosius pirkimus (ŽVP) nustatytus minimalius aplinkos apsaugos kriterijus ir pradėti paramos veiksmus. Techninę paramą vietos valdžios institucijoms (regionams, provincijoms ir savivaldybėms) užtikrina Vyriausybė (Ekologinės pertvarkos ministerija, Ekonominės plėtros ministerija ir kt.) per vidaus įmones. Techninė parama apima: -techninė pagalba įgyvendinant ES ir nacionalinius aplinkos apsaugos teisės aktus; -parama atliekų tvarkymo planams ir projektams rengti; -remti konkursų procedūras, be kita ko, siekiant užtikrinti, kad atliekų tvarkymo koncesijos būtų suteikiamos skaidriai ir nediskriminuojant, stiprinant konkurencinius procesus, kad būtų pasiekti geresni viešųjų paslaugų standartai. Ekologinės pertvarkos ministerija parengia specialų gebėjimų stiprinimo veiksmų planą, kad padėtų vietos valdžios institucijoms ir profesionaliems viešiesiems pirkėjams konkurso procedūroms taikyti minimalius aplinkos apsaugos kriterijus, nustatytus įstatymu (Įstatyminis dekretas Nr. 50/2016 dėl viešųjų pirkimų) pagal Žaliuosius viešuosius pirkimus (ŽVP).
M2C1–3	Investicija. Logistikos planas žemės ūkio maisto produktų, žvejybos ir akvakultūros, miškininkystės, gėlininkystės ir augalų daigynų sektoriams	Etapas	Galutinio reitingo paskelbimas pagal logistinių paskatų sistemą	Skelbimas ministerijos interneto svetainėje arba bet kuriame kitame paramos kanale	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2022	Galutinė eilės tvarka nustatoma patvirtinimo dekrete. Logistinių paskatų sistema apima: a) tinkamumo kriterijai, kuriais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų. b) įsipareigojimas, kad investicijos indėlis į klimato kaitą pagal Reglamento (ES) 2021/241 VI priede pateiktą metodiką sudarys bent 32 proc. visų EGADP remiamų investicijų išlaidų. C) įsipareigojimas, kad investicijos skaitmeninis įnašas pagal Reglamento (ES) 2021/241 VII priede pateiktą metodiką sudarys bent 27 proc. visų EGADP remiamų investicijų išlaidų. d) Įsipareigojimas pranešti apie priemonės įgyvendinimą įpusėjus schemos įgyvendinimo laikotarpiui ir apie schemos pabaigą.
M2C1–4	Investicija. Žemės ūkio ir saulės parkas	Tikslas	Išteklių paskirstymas paramos gavėjams kaip visų investicijoms skirtų finansinių išteklių procentinė dalis	NEŽINOMA	Procentas	0	30	IV KETV.	2022	Paramos gavėjų projektų, kurių bendra vertė sudaro ne mažiau kaip 30 % visų investicijoms skirtų finansinių išteklių, identifikavimas. Investicijos įgyvendinamos taikant dvi skirtingas procedūras, kurios jau egzistuoja, ir yra refinansuojamos. Šios procedūros numato paskolų išmokėjimą reikalavimus atitinkančioms ir paraišką teikiančioms įmonėms.
M2C1–5	Investicija. Žemės ūkio ir saulės parkas	Tikslas	Išteklių paskirstymas paramos gavėjams kaip visų investicijoms skirtų finansinių išteklių procentinė dalis	NEŽINOMA	Procentas	19	32	IV KETV.	2023	Nurodomi projektai paramos gavėjai, kurių bendra vertė sudaro ne mažiau kaip 32 % visų investicijoms skirtų finansinių išteklių. Skyrimo procedūra numato dotacijų ar kitų paskatų išmokėjimą reikalavimus atitinkančioms ir paraišką teikiančioms įmonėms.
M2C1–6	Investicija. Žemės ūkio ir saulės parkas	Tikslas	Išteklių paskirstymas paramos gavėjams kaip visų investicijoms skirtų finansinių išteklių procentinė dalis	NEŽINOMA	Procentas	32	63.5	2 KETV.	2024	Paramos gavėjų projektų, kurių bendra vertė sudaro ne mažiau kaip 63,5 % visų investicijoms skirtų finansinių išteklių, identifikavimas. Skyrimo procedūra numato dotacijų ar kitų paskatų išmokėjimą įmonėms, kurios atitinka reikalavimus ir pateikia paraišką.
M2C1–6bis	Investicija. Žemės ūkio ir saulės parkas	Tikslas	Išteklių paskirstymas paramos gavėjams kaip visų investicijoms skirtų finansinių išteklių procentinė dalis	NEŽINOMA	Procentas	63.5	100	IV KETV.	2024	Paramos gavėjų projektų, kurių bendra vertė sudaro ne mažiau kaip 100 % investicijoms skirtų papildomų finansinių išteklių, identifikavimas. Skyrimo procedūra numato dotacijų ar kitų paskatų išmokėjimą reikalavimus atitinkančioms ir paraišką teikiančioms įmonėms.
M2C1–7	Investicija. Inovacijos ir mechanizavimas žemės ūkio ir maisto sektoriuose	Tikslas	Galutinių reitingų skelbimas nurodant galutinius gavėjus.	NEŽINOMA	Skaičius	0	10 000	IV KETV.	2024	Bent 10000 investicijų į žiedinės ekonomikos ir bioekonomikos inovacijas galutinių gavėjų nustatymas. Investicijomis atsižvelgiama bent į vieną iš šių dalykų: – Didesnio skaičiaus pakeitimas taršios visureigės transporto priemonės – Tiksliojo ūkininkavimo ir žemės ūkio mašinų įdiegimas 4.0 – Pasenusių alyvmedžių gamyklų įrenginių pakeitimas Siekiant laikytis Do-No– Reikšmingos žalos principas, visureigės transporto priemonės turi būti netaršios arba būti varomos tik biometanu, kuris atitinka Direktyvoje 2018/2001 (AIED II direktyva) nustatytus kriterijus. Biodegalų ir biometano dujų gamintojai turi pateikti nepriklausomų vertintojų išduotus sertifikatus (tvarumo įrodymą), kaip numatyta Direktyvoje (ES) 2018/2001. Veiklos vykdytojas įsigyja kilmės garantijos sertifikatus, atitinkančius numatomą kuro sunaudojimą.
M2C1–8	Investicija. Inovacijos ir mechanizavimas žemės ūkio ir maisto sektoriuose	Tikslas	Parama investicijoms į inovacijas žiedinėje ekonomikoje ir bioekonomikoje	NEŽINOMA	Skaičius	10 000	15 000	2 KETV.	2026	Užbaigus projektus bent 15000 galutinių gavėjų gavo paramą mokamoms investicijoms į inovacijas žiedinėje ekonomikoje ir bioekonomikoje. Remiamos šios investicijos: Labiau taršių visureigių transporto priemonių pakeitimas Tiksliojo ūkininkavimoįdiegimas Pasenusių alyvmedžių gamyklų įrenginių pakeitimas Siekiant laikytis reikšmingos žalos nedarymo principo, visureigės transporto priemonės turi būti netaršios arba būti varomos tik biometanu, atitinkančiu Direktyvoje 2018/2001 (AIED II direktyva) nustatytus kriterijus. Biodegalų ir biometano dujų gamintojai turi pateikti nepriklausomų vertintojų išduotus sertifikatus (tvarumo įrodymą), kaip numatyta Direktyvoje (ES) 2018/2001. Veiklos vykdytojas įsigyja kilmės garantijos sertifikatus, atitinkančius numatomą kuro sunaudojimą.
M2C1–9	Investicija. Žemės ūkio ir saulės parkas	Tikslas	Elektros energijos gamyba iš žemės ūkio paskirties elektros energijos	NEŽINOMA	kW	0	1 383 000	2 KETV.	2026	Įrengta bent 1 383 000 kW saulės energijos gamybos galia
M2C1–10	Investicija. Logistikos planas žemės ūkio maisto produktų, žvejybos ir akvakultūros, miškininkystės, gėlininkystės ir augalų daigynų sektoriams	Tikslas	Intervencinės priemonės, skirtos pagerinti logistiką žemės ūkio maisto produktų, žvejybos ir akvakultūros, miškininkystės, gėlininkystės ir augalų daigynų sektoriuose	NEŽINOMA	Skaičius	0	48	2 KETV.	2026	Ne mažiau kaip 48 intervencinės priemonės, kuriomis siekiama pagerinti logistiką žemės ūkio maisto produktų, žvejybos ir akvakultūros, miškininkystės, gėlininkystės ir augalų daigynų sektoriuose.
M2C1–11	Investicija. Kultūra ir informuotumas aplinkosaugos klausimais ir iššūkiais	Etapas	Interneto platformos sukūrimas ir sutartys su autoriais	Pranešimas apie sutarties su turinio kūrėjais pasirašymą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	2 KETV.	2022	Interneto platformos įdiegimas viešai ir galutinių susitarimų pasirašymas su turinio gamintojais. Projektais siekiama sukurti ne mažiau kaip 180 tinklalaidių, konkrečioms mokykloms skirtų vaizdo pamokų ir vaizdo turinio, parengtų ir pateiktų internetinėje platformoje, skirtoje aplinkos pertvarkai.
M2C1–12	Investicija. Kultūra ir informuotumas aplinkosaugos klausimais ir iššūkiais	Tikslas	Audiovizualinė medžiaga apie perėjimą prie žaliosios ekonomikos	NEŽINOMA	Skaičius	0	180	2 KETV.	2026	Ne mažiau kaip 180 tinklalaidių, specialiai mokyklai skirtų vaizdo pamokų ir vaizdo turinio, sukurtų ir tiesiogiai transliuojamų internetinėje platformoje.

D.3. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas

Reforma. Nacionalinė atliekų tvarkymo programa

Šią reformą sudaro plataus masto Nacionalinės atliekų tvarkymo programos, kuria siekiama aukščiausio lygio atliekų parengimo pakartotiniam naudojimui, perdirbimui ir utilizavimui, priėmimas, įrenginių, būtinų integruotam atliekų tvarkymui, tinklo pritaikymas, galutinio šalinimo kaip galutinio ir galutinio šalinimo mažinimas, stebėsenos sistemų sukūrimas, naujų pažeidimo nagrinėjimo procedūrų prieš Italiją užkirtimas, mažo atliekų surinkimo problemos sprendimas, atgrasymas nuo atliekų šalinimo sąvartynuose ir papildomumo su regioninėmis atliekų programomis užtikrinimas, sudarant sąlygas pasiekti Europos ir nacionalinių atliekų teisės aktų tikslus ir kovoti su neteisėtu atliekų išmetimu ir deginimu atvirame ore.

Investicija. Naujų atliekų tvarkymo įrenginių diegimas ir esamų įrenginių modernizavimas

Šias investicijas sudaro savivaldybių atskirtų atliekų surinkimo tinklo tobulinimas ir mechanizavimas, naujų organinių atliekų apdorojimo ir (arba) perdirbimo įrenginių, daugiamečių medžiagų, stiklo ir popieriaus pakuočių ir naujoviškų apdorojimo ir (arba) perdirbimo įrenginių, skirtų asmeninio adsorbento šalinimui (PAD), nuotekų dumblui, odos atliekoms ir tekstilės atliekoms, statyba.

Investicija. Žiedinė ekonomika. pavyzdiniai projektai

Šios investicijos apima paramą atskiro surinkimo tinklo tobulinimui, be kita ko, skaitmeninant procesus ir (arba) logistiką, ir apdorojimo ir (arba) perdirbimo gamyklas šiuose sektoriuose:

-Elektros ir elektroninės įrangos atliekos (EEĮA), įskaitant vėjo jėgainių mentes ir fotovoltines plokštes;

-Popieriaus ir kartono pramonė;

-Plastiko atliekų perdirbimas (mechaninis, cheminis perdirbimas, plastiko centrai), įskaitant jūrines plastiko šiukšles (MPL). Šioje srityje pramonės simbiozės projektai skatinami žiedinių rajonų forma, siekiant užtikrinti visišką pakartotinį plastiko perdirbimo šalutinių produktų pakartotinį naudojimą ir gaminti didelės pridėtinės vertės prekes;

-Tekstilė („Tekstilės centrai“).

Be to, naudojant palydovus, bepiločius orlaivius ir dirbtinio intelekto (DI) technologijas, kuriama pasaulinė kovos su neteisėtu dempingu stebėsenos sistema (išsamesnį bendros intervencijos aprašymą žr. 1.1 investicija „Pažangios ir integruotos stebėsenos ir prognozavimo sistemos įgyvendinimas “ pagal 2 misijos 4 komponentą). Pasaulinė stebėsenos sistema kartu su siūlomomis atliekų atsekamumo priemonėmis padeda vietos kontrolės institucijoms ir tvarkos palaikymo pajėgoms užkirsti kelią neteisėtam atliekų išmetimui ir organizuotam nusikalstamumui atliekų tvarkymo srityje, juos kontroliuoti ir su jais kovoti.

Investicija. Žaliosios salos

Šios investicijos apima energetikos (pvz., atsinaujinančiųjų energijos išteklių, tinklų ir energijos vartojimo efektyvumo), vandens (pvz., gėlinimo), transporto (pvz., dviračių takų, netaršių autobusų ir laivų) ir atliekų (pvz., atliekų atskyrimas) projektų finansavimą ir įgyvendinimą 19 nesujungtų mažų salų. Biometanas turi atitikti Direktyvoje 2018/2001 (AIED II direktyva) nustatytus kriterijus. Biodegalų ir biometano dujų gamintojai turi pateikti nepriklausomų vertintojų išduotus sertifikatus (tvarumo įrodymą), kaip numatyta Direktyvoje (ES) 2018/2001. Veiklos vykdytojas įsigyja kilmės garantijos sertifikatus, atitinkančius numatomą kuro sunaudojimą. Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo (2021/C58/01), į būsimų projektų kvietimų teikti paraiškas techninės užduoties tinkamumo kriterijus neįtraukiama ši veikla: I) su iškastiniu kuru susijusi veikla, įskaitant galutinės grandies naudojimą 34 ; II) veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kurią vykdant numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius 35 ; III) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 36 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 37 ; ir iv) veikla, kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Be to, techninėje užduotyje reikalaujama, kad būtų pasirinkta tik veikla, atitinkanti atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos apsaugos teisės aktus.

Investicija. Žaliosios bendruomenės

Šias investicijas sudaro parama kaimo ir kalnų teritorijoms, kurios ketina subalansuotai išnaudoti savo pagrindinius išteklius (vadinamosios žaliosios bendruomenės), visų pirma investuojant į šias sritis:

-integruotą ir sertifikuotą agrarinės miškininkystės paveldo valdymą (taip pat keičiantis kreditais, gautais surenkant anglies dioksidą, valdant biologinę įvairovę ir sertifikuojant medienos tiekimo grandinę);

-integruotą ir sertifikuotą vandens išteklių valdymą;

-energijos gamyba iš vietos atsinaujinančiųjų išteklių, pvz., mikrohidroelektrinių, biomasės, biodujų, vėjo, kogeneracijos ir biometano;

-tvaraus turizmo plėtra („galinti gerinti vietos produktus“);

-modernaus kalno pastatų fondo ir infrastruktūros statyba ir tvarus valdymas;

-energijos vartojimo efektyvumą ir pažangią įrenginių bei tinklų integraciją;

-tvarią gamybos veiklos plėtrą (be atliekų);

-judumo paslaugų integravimas;

-tvaraus ūkio modelio (kuris taip pat yra nepriklausomas nuo energijos gamybos ir naudojimo iš atsinaujinančių išteklių elektros, šilumos ir transporto sektoriuose) kūrimas.

-Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo (2021/C58/01), į būsimų projektų kvietimų teikti paraiškas techninės užduoties tinkamumo kriterijus neįtraukiama ši veikla: I) su iškastiniu kuru susijusi veikla, įskaitant galutinės grandies naudojimą 38 ; II) veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kurią vykdant numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius 39 ; III) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 40 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 41 ; ir iv) veikla, kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Be to, techninėje užduotyje reikalaujama, kad būtų pasirinkta tik veikla, atitinkanti atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos apsaugos teisės aktus.

Investicija. Fondo Rotativo Contratti di Filiera (FCF) tiekimo grandinių sutartims žemės ūkio maisto produktų, žvejybos ir akvakultūros, miškininkystės, gėlininkystės ir augalų daigynų sektoriuose remti

Šią priemonę sudaro viešosios investicijos į priemonę Fondo Rotativo Contratti di Filiera (FCF), siekiant skatinti privačias investicijas ir gerinti galimybes gauti finansavimą Italijos žemės ūkio maisto produktų, žvejybos ir akvakultūros, miškininkystės, gėlininkystės ir augalų darželių sektoriuose. Priemonė veikia teikdama dotacijas ir subsidijuojamas paskolas tiesiogiai per ISMEA (Istituto di Servizi per il Mercato Agricolo Alimentare). Priemonės suma yra 2 000 000 000 EUR, įskaitant ISMEA mokėtinus mokesčius.

Priemonę valdo ISMEA kaip įgyvendinantysis partneris. Priemonė apima šias produktų linijas:

·Remti žemės ūkio maisto produktų, žvejybos ir akvakultūros, miškininkystės, gėlininkystės ir augalų daigynų sektorių įmones, įmonių grupes arba žemės ūkio gamintojų asociacijas, taip pat mokslinių tyrimų ir žinių sklaidos organizacijas, gerinant gamybos procesus, įtraukiant įvairias veiklos rūšis:

oDidinti gamybos procesų aplinkosauginį tvarumą investuojant į materialųjį ir nematerialųjį turtą, kad būtų gerokai padidintas tikslinių gamybos procesų energijos, vandens ir išteklių vartojimo efektyvumas;

oInvesticijas į žinias, mokymą, mokslinius tyrimus ir inovacijas, technologijų perdavimo ir plėtros projektus, kuriais taip pat gali būti remiamas įvairių tiekimo grandinės dalyvių santykių reorganizavimas, siekiant padidinti gamybos procesų tvarumą;

oInvesticijas į įmonių skaitmeninimą, įskaitant e. prekybą ir besiformuojančias technologijas;

oFotovoltinių ir saulės baterijų plokščių įrengimas

Priemonės tikslas – sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, maisto atliekas ir pesticidų bei antimikrobinių medžiagų naudojimą, didinant energijos vartojimo efektyvumą ir didinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą ir naudojimą.

Siekdamos įgyvendinti investicijas į Priemonę, ministerija ir ISMEA pasirašo įgyvendinimo susitarimą, kuriame pateikiamas šis turinys:

1.Priemonės sprendimų priėmimo proceso aprašymas: Galutinį sprendimą dėl Priemonės investicijų priima investicijų komitetas arba kitas atitinkamas lygiavertis valdymo organas ir jį patvirtina nuo vyriausybės nepriklausomų narių balsų dauguma.

2.Pagrindiniai susijusios investicijų politikos reikalavimai, kurie apima:

a.Finansinio (-ių) produkto (-ų) ir reikalavimus atitinkančių galutinių naudos gavėjų aprašymas.

b.Reikalavimas, kad visos remiamos investicijos būtų ekonomiškai perspektyvios.

c.Reikalavimas laikytis reikšmingos žalos nedarymo principo, kaip nustatyta reikšmingos žalos nedarymo techninėse gairėse (2021/C58/01). Visų pirma pagal investicijų politiką į reikalavimus neatitinkančios veiklos ir turto sąrašas neįtraukiamas: I) su iškastiniu kuru susijusi veikla ir turtas, įskaitant galutinės grandies naudojimą, 42 ii) veikla ir turtas pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuriais užtikrinamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris nėra mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, 43 iii) veikla ir turtas, susiję su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 44 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 45 .

d.Reikalavimas, kad galutiniai Priemonės paramos gavėjai negautų paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti.

4.Stebėsenos, audito ir kontrolės reikalavimai, įskaitant:

a.Įgyvendinančiojo partnerio stebėsenos sistemos, skirtos pranešti apie sutelktas investicijas, aprašymas.

b.Įgyvendinančiojo partnerio procedūrų, kuriomis užtikrinama sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų prevencija, nustatymas ir ištaisymas, aprašymas.

c.Pareiga prieš įsipareigojant finansuoti veiksmą patikrinti, ar kiekvienas veiksmas atitinka reikalavimus pagal Įgyvendinimo susitarime nustatytus reikalavimus.

d.Pareiga atlikti rizika grindžiamus ex post auditus pagal ISMEA audito planą. Atliekant šiuos auditus patikrinama i) ar kontrolės sistemos yra veiksmingos, įskaitant sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų nustatymą; II) atitiktis reikšmingos žalos nedarymo principui, valstybės pagalbos taisyklėms, klimato ir skaitmeniniams tikslams pagal EGADP reglamento VI priedą ir EGADP reglamento VII priedą; ir iii) ar laikomasi reikalavimo, kad galutiniai Priemonės paramos gavėjai negautų paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti. Atliekant auditą taip pat tikrinamas operacijų teisėtumas ir tai, ar laikomasi taikytinų įgyvendinimo susitarimo ir finansavimo susitarimų sąlygų.

5.Įgyvendinančiojo partnerio vykdomoms investicijoms į klimatą taikomi reikalavimai: bent 924 000 000,00 EUR EGADP investicijų į Priemonę prisidedama prie klimato kaitos tikslų pagal EGADP reglamento VI priedą. 46

Priemonė įgyvendinama ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 31 d. pervedant visą Priemonei skirtų išteklių sumą ISMEA.

D.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris

Susijusi priemonė (reforma arba investicija)

Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė

Pavadinimas

Kokybiniai rodikliai
(jei tai tarpinės reikšmės)

Kiekybiniai rodikliai
(tikslai)

Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis

Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas

Matavimo vienetas

Pradinė padėtis

Tikslas

Ketvirčio

Metų

M2C1–13

Reforma. Nacionalinė atliekų tvarkymo programa

Etapas

Ministro dekreto dėl Nacionalinės atliekų tvarkymo programos įsigaliojimas

Teisės aktų įsigaliojimo nuostata

NEŽINOMA

NEŽINOMA

NEŽINOMA

2 KETV.

2022

Ministro dekrete dėl Nacionalinės atliekų tvarkymo programos nustatomi bent šie tikslai:

pasiekti aukščiausią atliekų parengimo pakartotiniam naudojimui, perdirbimo ir naudojimo lygį, siekiant bent jau Įstatyminio dekreto Nr. 152/06 181 straipsnyje nustatytų tikslų ir atsižvelgiant į didesnės gamintojo atsakomybės sistemas;

a)pritaikyti įrenginių, reikalingų integruotam atliekų tvarkymui, tinklą, siekiant plėtoti žiedinę ekonomiką, užtikrinti būtinus pajėgumus, kad būtų pasiekti a punkte nurodyti tikslai, ir taip kuo labiau sumažinti galutinį šalinimą, kaip galutinį ir galutinį sprendimą, laikantis artumo principo ir atsižvelgiant į prevencijos tikslus, apibrėžtus pagal Įstatyminio dekreto Nr. 152/06 180 straipsnyje numatytą nacionalinį atliekų prevencijos planą;

b)nustatyti tinkamą programos įgyvendinimo stebėseną, kad būtų galima nuolat tikrinti, ar laikomasi programos tikslų, ir nustatyti būtinybę patvirtinti taisomąsias priemones, kad būtų įgyvendinti planuojami veiksmai;

c)neleisti pradėti naujų pažeidimo nagrinėjimo procedūrų prieš Italijos Respubliką dėl to, kad ji neįgyvendino Europos teisės aktų dėl atliekų ciklo planavimo;

d)spręsti mažo atliekų surinkimo problemą ir atgrasyti nuo atliekų šalinimo sąvartynuose (taip pat žr. Nacionalinę žiedinės ekonomikos strategiją);

e)regioninis atliekų tvarkymo įrenginys papildo nacionalinę atliekų tvarkymo programą;

f)panaikinti atliekų tvarkymo spragas ir regioninius skirtumus, susijusius su įrenginių pajėgumais ir kokybės standartais tarp skirtingų nacionalinės teritorijos regionų ir vietovių, siekiant susigrąžinti vėlavimus;

g)pasiekti dabartinius ir naujus tikslus, numatytus Europos ir nacionalinės teisės aktuose;

h)siekiant kovoti su neteisėtu atliekų išmetimu ir deginimu atvirame ore (pvz., Terra dei Fuochi vietovėje), taikant priemones, įskaitant naujos atliekų atsekamumo sistemos įdiegimą, naudojant palydovus, bepiločius orlaivius ir dirbtinio intelekto (DI) technologijas kuriama remiama Pasaulinė kovos su neteisėtu atliekų išmetimu sistema.

M2C1–14

Investicija. Naujų atliekų tvarkymo įrenginių diegimas ir esamų įrenginių modernizavimas;

Investicija. Žiedinės ekonomikos pavyzdiniai projektai

Etapas

Ministro dekreto įsigaliojimas.

Ministro dekreto dėl savivaldybių siūlomų projektų atrankos kriterijų patvirtinimo priėmimas.

Leidinys Gazzetta Ufficiale

NEŽINOMA

NEŽINOMA

3 KETV.

2021

Įsigalioja ministro dekretas dėl savivaldybių siūlomų projektų atrankos kriterijų patvirtinimo.

Ministro dekrete nustatoma, kad projektai atrenkami pagal šiuos kriterijus:

-Derėjimas su ES ir nacionaliniais teisės aktais ir Europos žiedinės ekonomikos veiksmų planu,

-Numatomas perdirbimo tikslų pagerinimas

-Derėjimą su regioninėmis ir nacionalinėmis planavimo priemonėmis,

-Indėlis į ES pažeidimų sprendimą, sinergija su kitais sektoriniais planais (pvz., PNIEC) ir (arba) kitais plano komponentais, novatoriškos technologijos, grindžiamos plataus masto patirtimi,

-Techninė pasiūlymo kokybė.

-Suderinamumas ir papildomumas su sanglaudos politikos programomis ir panašiais projektais, finansuojamais pagal kitas ES ir nacionalines priemones

Intervencinės priemonės neapima investicijų į sąvartynus, šalinimo įrenginius, mechaninio biologinio apdorojimo ir (arba) mechaninio valymo įrenginius ar deginimo įrenginius, laikantis reikšmingos žalos nedarymo principo.

M2C1–15

Reforma

Nacionalinė atliekų tvarkymo programa

Tikslas

Neteisėtų sąvartynų skaičiaus mažinimas (T1)

NEŽINOMA

Skaičius

33

11

2 KETV.

2024

Neteisėtų sąvartynų, įtrauktų į pažeidimo nagrinėjimo procedūrą NIF 2003/2077, sumažinimas nuo 33 iki 11 (t. y. bent 66 %).

M2C1–15bis

Reforma

Nacionalinė atliekų tvarkymo programa:

Tikslas

Neteisėtų sąvartynų skaičiaus mažinimas (T2)

NEŽINOMA

Skaičius

34

14

IV KETV.

2023

Neteisėtų sąvartynų, įtrauktų į pažeidimo nagrinėjimo procedūrą 2011/2215, sumažinimas nuo 34 iki 14 (t. y. bent 60 %).

M2C1–15b

Investicija. Naujų atliekų tvarkymo įrenginių įrengimas ir esamų įrenginių modernizavimas

Tikslas

Regioninių skirtumų, susijusių su atskiru surinkimu, mažinimas

NEŽINOMA

Procentiniai punktai

22.8

20

IV KETV.

2023

Nacionalinio vidurkio ir regiono, kuriame atskiro surinkimo rodikliai prasčiausi, skirtumas sumažinamas iki 20 procentinių punktų.

M2C1–15 kvadratis

Investicija. Naujų atliekų tvarkymo įrenginių įrengimas ir esamų įrenginių modernizavimas

Etapas

Atskiro biologinių atliekų surinkimo įpareigojimo įsigaliojimas

Teisės aktų įsigaliojimo nuostata

NEŽINOMA

NEŽINOMA

NEŽINOMA

IV KETV.

2023

Pareiga atskirai rinkti biologines atliekas bus pradėta taikyti ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d. pagal ES žiedinės ekonomikos veiksmų planą.

M2C1–16

Reforma

Nacionalinė atliekų tvarkymo programa

Tikslas

Neteisėti sąvartynai

NEŽINOMA

Skaičius

11

0

2 KETV.

2026

Neteisėtų sąvartynų, įtrauktų į pažeidimo nagrinėjimo procedūrą 2003/2077, sumažinimas nuo 11 iki 0 (t. y. bent 100 %)

M2C1–16a

Reforma

Nacionalinė atliekų tvarkymo programa

Tikslas

Neteisėti sąvartynai

NEŽINOMA

Skaičius

14

9

2 KETV.

2024

Neteisėtų sąvartynų, įtrauktų į pažeidimo nagrinėjimo procedūrą 2011/2215, sumažinimas nuo 14 iki 9 (t. y. bent 75 %)

M2C1–16b

Investicija. Naujų atliekų tvarkymo įrenginių įrengimas ir esamų įrenginių modernizavimas

Tikslas

Regioniniai atskiro surinkimo lygio skirtumai

NEŽINOMA

Procentiniai punktai

27,6

20

IV KETV.

2024

Skirtumo tarp trijų geriausių rezultatų pasiekusių regionų ir trijų regionų, kurių atskiro surinkimo rodikliai prasčiausi, vidurkio sumažinimas 20 procentinių punktų.

M2C1–17

Investicija. Žiedinės ekonomikos pavyzdiniai projektai

Tikslas

Komunalinių atliekų perdirbimo rodikliai Žiedinės ekonomikos veiksmų plane

NEŽINOMA

Perdirbimo lygis

NEŽINOMA

55

IV KETV.

2025

Komunalinių atliekų perdirbimo lygis turi siekti bent 55 proc. (kaip apibrėžta Direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų su pakeitimais, padarytais Direktyva 2018/851, 11 straipsnio 2 dalies C punkte).

M2C1–17bis

Investicija. Žiedinės ekonomikos pavyzdiniai projektai

Tikslas

Pakuočių atliekų perdirbimo rodikliai Žiedinės ekonomikos veiksmų plane

NEŽINOMA

Perdirbimo lygis

NEŽINOMA

65

IV KETV.

2025

Pakuočių atliekų perdirbimo lygis pagal svorį turi siekti bent 65 proc. (kaip apibrėžta Direktyvos 94/62/EB dėl pakuočių atliekų (iš dalies pakeistos Direktyva 2018/852) 6 straipsnio 1 dalies g punkto I-VI punktuose).

M2C1–17b

Investicija. Žiedinės ekonomikos pavyzdiniai projektai

Tikslas

Medinių pakuočių perdirbimo lygis Žiedinės ekonomikos veiksmų plane

NEŽINOMA

Perdirbimo lygis

NEŽINOMA

25

IV KETV.

2025

Medinių pakuočių perdirbimo lygis pagal svorį turi siekti bent 25 proc. (kaip apibrėžta Direktyvos 94/62/EB dėl pakuočių atliekų (iš dalies pakeistos Direktyva 2018/852) 6 straipsnio 1 dalies g punkto I-VI papunkčiuose).

M2C1–17quater

Investicija. Žiedinės ekonomikos pavyzdiniai projektai

Tikslas

Juodųjų metalų pakuočių perdirbimo lygis Žiedinės ekonomikos veiksmų plane

NEŽINOMA

Perdirbimo lygis

NEŽINOMA

70

IV KETV.

2025

Juodųjų metalų pakuočių perdirbimo lygis pagal svorį turi siekti bent 70 proc. (kaip apibrėžta Direktyvos 94/62/EB dėl pakuočių atliekų (su pakeitimais, padarytais Direktyva 2018/852) 6 straipsnio 1 dalies g punkto I-VI papunkčiuose).

M2C1–17 quinquies

Investicija. Žiedinės ekonomikos pavyzdiniai projektai

Tikslas

Aliuminio pakuočių perdirbimo lygis Žiedinės ekonomikos veiksmų plane

NEŽINOMA

Perdirbimo lygis

NEŽINOMA

50

IV KETV.

2025

Aliuminio pakuočių perdirbimo lygis pagal svorį turi siekti bent 50 proc. (kaip apibrėžta Direktyvos 94/62/EB dėl pakuočių atliekų (iš dalies pakeistos Direktyva 2018/852) 6 straipsnio 1 dalies g punkto I-VI papunkčiuose).

M2C1–17 sekos

Investicija. Žiedinės ekonomikos pavyzdiniai projektai

Tikslas

Stiklo pakuočių perdirbimo rodikliai Žiedinės ekonomikos veiksmų plane

NEŽINOMA

Perdirbimo lygis

NEŽINOMA

70

IV KETV.

2025

Stiklo pakuočių perdirbimo lygis pagal svorį turi siekti bent 70 proc. (kaip apibrėžta Direktyvos 94/62/EB dėl pakuočių atliekų (iš dalies pakeistos Direktyva 2018/852) 6 straipsnio 1 dalies g punkto I-VI punktuose).

M2C1–17 septies

Investicija. Žiedinės ekonomikos pavyzdiniai projektai

Tikslas

Popieriaus ir kartono perdirbimo rodikliai Žiedinės ekonomikos veiksmų plane

NEŽINOMA

Perdirbimo lygis

NEŽINOMA

75

IV KETV.

2025

Popieriaus ir kartono perdirbimo rodiklis (pagal svorį) turi siekti bent 75 proc. (kaip apibrėžta Direktyvos 94/62/EB dėl pakuočių atliekų (iš dalies pakeistos Direktyva 2018/852) 6 straipsnio 1 dalies g punkto I-VI papunkčiuose).

M2C1–17 octies

Investicija. Žiedinės ekonomikos pavyzdiniai projektai

Tikslas

Plastikinių pakuočių perdirbimo lygis Žiedinės ekonomikos veiksmų plane

NEŽINOMA

Perdirbimo lygis

NEŽINOMA

50

IV KETV.

2025

Plastikinių pakuočių perdirbimo lygis pagal svorį turi siekti bent 50 proc. (kaip apibrėžta Direktyvos 94/62/EB dėl pakuočių atliekų (iš dalies pakeistos Direktyva 2018/852) 6 straipsnio 1 dalies g punkto I-VI papunkčiuose).

M2C1–17 nedalyvavimas

Reforma

Nacionalinė žiedinės ekonomikos programa;

Investicija. Žiedinės ekonomikos pavyzdiniai projektai

Etapas

Atskiro namų ūkiuose ir tekstilės gaminiuose susidarančių pavojingų atliekų frakcijų surinkimo įsigaliojimas

Teisės aktų įsigaliojimo nuostata

NEŽINOMA

NEŽINOMA

NEŽINOMA

IV KETV.

2025

Atskiro pavojingų atliekų frakcijų, susidarančių namų ūkiuose ir tekstilės gaminiuose, surinkimo įsigaliojimas pagal Žiedinės ekonomikos veiksmų planą.

M2C1–18

Investicija. Žaliosios salos

Etapas

Direktoriaus dekreto įsigaliojimas

Dekreto nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą

NEŽINOMA

NEŽINOMA

NEŽINOMA

3 KETV.

2022

Direktoriaus dekretu patvirtinamas projektų, susijusių su viešo skelbimo rezultatais, eiliškumas. Atrankos procedūrą sudaro:

a) tinkamumo kriterijai, kuriais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų.

b) įsipareigojimas, kad investicijos indėlis į klimato kaitą pagal Reglamento (ES) 2021/241 VI priede pateiktą metodiką sudarys bent 37 proc. visų EGADP remiamų investicijų išlaidų.

C) Įsipareigojimas pranešti apie priemonės įgyvendinimą įpusėjus schemos įgyvendinimo laikotarpiui ir apie schemos pabaigą.

Galimos intervencijos sritys:

-integruotą ir sertifikuotą agrarinės miškininkystės paveldo valdymą (taip pat keičiantis kreditais, gautais surenkant anglies dioksidą, valdant biologinę įvairovę ir sertifikuojant medienos tiekimo grandinę);

-integruotą ir sertifikuotą vandens išteklių valdymą;

-energijos gamyba iš vietos atsinaujinančiųjų išteklių, pvz., mikrohidroelektrinių, biomasės, biodujų, vėjo, kogeneracijos ir biometano;

-tvaraus turizmo plėtra („galinti gerinti vietos produktus“);

-modernaus kalno pastatų fondo ir infrastruktūros statyba ir tvarus valdymas;

-energijos vartojimo efektyvumą ir pažangią įrenginių bei tinklų integraciją;

-tvarią gamybos veiklos plėtrą (be atliekų);

-judumo paslaugų integravimas;

-– tvaraus ūkio modelio (kuris taip pat yra nepriklausomas nuo energijos gamybos ir naudojimo iš atsinaujinančiųjų išteklių elektros, šilumos ir transporto sektoriuose) kūrimas.

Biometanas turi atitikti Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos (ES) 2018/2001 (RED II) 29–31 straipsniuose nustatytus tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus ir taisykles dėl maistinių ir pašarinių biodegalų, taip pat susijusius įgyvendinimo ir deleguotuosius aktus, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo principą ir atitinkamus Reglamento (ES) 2021/241 VI priedo 8 išnašoje nustatytus reikalavimus.

M2C1–19

Investicija. Žaliosios salos

Tikslas

Integruotų projektų įgyvendinimas mažose salose

NEŽINOMA

Mažų salų skaičius

0

19

2 KETV.

2026

Ne mažiau kaip 19 mažų salų įgyvendino integruotus projektus, apimančius bent tris skirtingas intervencinių priemonių rūšis.

Apskritai investicijos indėlis į klimatą pagal Reglamento (ES) 2021/241 VI priede pateiktą metodiką sudaro bent 37 proc. visų EGADP remiamų investicijų išlaidų.

Finansavimo reikalavimus atitinkančios intervencinės priemonės yra šios:

-energijos vartojimo efektyvumo intervencinės priemonės;

-kolektyvinio judumo paslaugų ir infrastruktūros plėtra ir (arba) modernizavimas; elektra varomiems autobusams ir valtims; viešojo transporto paslaugų prieglaudos; dalijimasis automobiliais, dviračiais, paspirtukais;

-dviračių takų tiesimas ir (arba) pritaikymas, apsauginių zonų statyba;

-veiksmingas atskiras surinkimas stiprinant surinkimo sistemas;

-ekologinių salų statyba ir (arba) modernizavimas su susijusiu pakartotinio naudojimo centru;

-gėlinimo sistemos;

-atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginiai elektros energijai, įskaitant fotovoltinę, vėjo ir jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energiją, pvz., bangų ar potvynių energiją;

-energijos vartojimo efektyvumo priemonės, kuriomis siekiama sumažinti elektros energijos paklausą;

-intervencinės priemonės, susijusios su elektros tinklu ir susijusia infrastruktūra: kaupimo įrenginiai, elektros energijos sistemos integravimas į salos vandens sistemą, pažangieji tinklai, novatoriškos energijos valdymo ir stebėsenos sistemos.

M2C1–20

Investicijų grupė. Žaliosios bendruomenės

Etapas

Žaliųjų bendruomenių atrankos (visų) viešųjų sutarčių skyrimas

Pranešimas apie (visų) viešųjų sutarčių skyrimą žaliųjų bendruomenių atrankai

NEŽINOMA

NEŽINOMA

NEŽINOMA

3 KETV.

2022

Pranešimas apie dotacijų skyrimo procedūrą, kuri turėtų apimti tinkamumo kriterijus, kuriais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų.

M2C1–21

Investicijų grupė. Žaliosios bendruomenės

Tikslas

Žaliųjų bendruomenių planuose pateiktų intervencijų įgyvendinimas

NEŽINOMA

Žaliųjų bendruomenių pateiktų intervencijų procentinė dalis

0

90

2 KETV.

2026

Ne mažiau kaip 90 % intervencinių priemonių, numatytų žaliųjų bendruomenių pateiktuose planuose (kaip apibrėžta Įstatymo Nr. 221/2015 72 straipsnyje), įgyvendinimo užbaigimas

M2C1–22

Investicija. Fondo Contratti di Filiera (FCF) parama tiekimo grandinių sutartims žemės ūkio maisto produktų, žvejybos ir akvakultūros, miškininkystės, gėlininkystės ir augalų daigynų sektoriuose

Etapas

Įgyvendinimo susitarimas

Įgyvendinimo susitarimo įsigaliojimas

NEŽINOMA

NEŽINOMA

NEŽINOMA

2 KETV.

2024

Įgyvendinimo susitarimo įsigaliojimas.

M2C1–23

Investicija. Fondo Contratti di Filiera (FCF) parama tiekimo grandinių sutartims žemės ūkio maisto produktų, žvejybos ir akvakultūros, miškininkystės, gėlininkystės ir augalų daigynų sektoriuose

Tikslas

Su galutiniais paramos gavėjais pasirašyti teisiniai susitarimai

NEŽINOMA

Procentas

0

50

2 KETV.

2025

ISMEA turi būti sudariusi teisinius finansavimo susitarimus su galutiniais paramos gavėjais dėl sumos, kurios reikia, kad bent 50 proc. EGADP investicijų į Priemonę būtų panaudota (atsižvelgiant į valdymo mokesčius). ISMEA parengia ataskaitą, kurioje išsamiai nurodo šio finansavimo, kuriuo prisidedama prie klimato tikslų, procentinę dalį, taikydama VI priede pateiktą metodiką.

M2C1–24

Investicija. Fondo Contratti di Filiera (FCF) parama tiekimo grandinių sutartims žemės ūkio maisto produktų, žvejybos ir akvakultūros, miškininkystės, gėlininkystės ir augalų daigynų sektoriuose

Tikslas

Su galutiniais paramos gavėjais pasirašyti teisiniai susitarimai

NEŽINOMA

Procentas

50

100

2 KETV.

2026

ISMEA turi būti sudariusi teisinius finansavimo susitarimus su galutiniais paramos gavėjais dėl sumos, būtinos 100 proc. EGADP investicijų į Priemonę panaudoti (atsižvelgiant į valdymo mokesčius).

M2C1–25

Investicija. Fondo Contratti di Filiera (FCF) parama tiekimo grandinių sutartims žemės ūkio maisto produktų, žvejybos ir akvakultūros, miškininkystės, gėlininkystės ir augalų daigynų sektoriuose

Etapas

Ministerija pervedė visą išteklių sumą

Perdavimo pažymėjimas

NEŽINOMA

NEŽINOMA

NEŽINOMA

IV KETV.

2024

Italija perveda 1 960 000 000,00 EUR priemonei įgyvendinti ISMEA.

E. 2 MISIJOS 2 KOMPONENTAS: Energetikos pertvarka ir tvarus judumas

Šis Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentas apima investicijas ir reformas energetikos pertvarkos srityje. Ji apima reformas, kuriomis siekiama palengvinti leidimų atsinaujinančiųjų energijos išteklių projektams išdavimą. Komponentas apima investicijas į atsinaujinančiųjų išteklių energijos tiekimo grandinę, vandenilio energiją, biometano įrenginius ir pažangiuosius tinklus. Šias reformas ir investicijas papildo reformos, kuriomis siekiama didinti konkurenciją elektros energijos rinkoje pagal „verslo aplinkos“ reformos komponentą.

Šis komponentas taip pat apima investicijas ir reformas tvaraus judumo srityje. Ji apima reformas, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas išduoti leidimus tvaraus judumo projektams. Komponentas apima investicijas, skirtas dviračių takų ir metro/tram/autobusų greitojo tranzito infrastruktūrai tiesti ir netaršiems autobusams, riedmenims, gaisrams gesinti ir oro uostų transporto priemonėms įsigyti. Šias reformas ir investicijas papildo reformos, kuriomis siekiama panaikinti reguliuojamas elektros įkrovimo kainas ir didinti konkurenciją įkrovimo prieigų koncesijose, regioniniuose geležinkeliuose ir vietos viešajame transporte pagal verslo aplinkos reformos komponentą.

Šio komponento investicijomis ir reformomis padedama įgyvendinti 2020 m. ir 2019 m. Italijai skirtas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas dėl poreikio „sutelkti investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, visų pirma į [...] švarią ir veiksmingą energijos gamybą ir naudojimą [...] darniajam viešajam transportui“ (3 ŠSR, 2020 m.) ir „su investicijomis susijusią ekonominę politiką sutelkti į [...] ir infrastruktūros kokybę, taip pat atsižvelgiant į regioninius skirtumus“ (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3).

Pagal komponentą remiamos Italijai paskelbtos Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano įgyvendinimo gairės (SWD(2020) 911 final), kuriomis Italija raginama skatinti, pertvarkyti ir modernizuoti esamus atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginius, visų pirma esamas vėjo elektrines, ir išnagrinėti inovatyvią jūros energiją visame Viduržemio jūros regione.

E.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

1 reforma. Leidimų atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginiams sausumoje ir jūroje išdavimo procedūrų supaprastinimas ir nauja teisinė sistema, kuria siekiama išlaikyti gamybą iš atsinaujinančiųjų išteklių, taip pat dabartinių paramos schemų galiojimo pratęsimas ir tinkamumo finansuoti pratęsimas

Šią reformą sudaro:

-įsigaliojusios supaprastinimo priemonės, skirtos atsinaujinančiųjų energijos išteklių įrenginiams ir esamų įrenginių modernizavimui ir pertvarkymui, laikantis 2020 m. liepos 17 d. Dekreto įstatymo Nr. 76 (toliau – potvarkis dėl supaprastinimo) nuostatų;

-dekreto, dėl kurio susitarta su regionais ir kitomis atitinkamomis valstybinėmis administracijomis, kuriuo siekiama apibrėžti kriterijus, pagal kuriuos nustatomos vietovės, tinkamos ir netinkamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginiams įrengti, kad būtų užtikrintas papildomas ne mažesnis kaip 73 GW atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumas, laikantis atnaujintos PNIEC versijos, priėmimas, kad būtų pasiekti atsinaujinančiųjų išteklių plėtros tikslai;

-atsinaujinančiųjų energijos išteklių paramos mechanizmo užbaigimui, taip pat papildomoms nepriekaištingoms arba didelių veiklos sąnaudų technologijoms, taip pat vadinamojo AEI1 mechanizmo aukcionų laikotarpio pratęsimui, kartu išlaikant konkurencingos prieigos principą;

-įstatyminio dekreto, kuriuo į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, nuostatos, kuriomis skatinamos investicijos į kaupimo sistemas.

2 reforma. Nauji teisės aktai, kuriais skatinama dujų iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamyba ir vartojimas

Šia reforma siekiama sustiprinti paramą švariam biometanui priimant teisės aktus, kuriais būtų išplėsta paramos skyrimo reikalavimus atitinkančių biometano projektų aprėptis ir pratęstas laikotarpis, per kurį galima gauti dotacijas. Biometanas turi atitikti Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje (ES) 2018/2001 (RED II) nustatytus kriterijus, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo principą ir atitinkamus Reglamento (ES) 2021/241 VI priedo 8 išnašos reikalavimus.

3 reforma. Administracinis supaprastinimas ir reglamentavimo kliūčių vandenilio diegimui mažinimas

Šią reformą sudaro teisės aktų sistemos, kuria siekiama skatinti vandenilį kaip atsinaujinantį energijos šaltinį, įsigaliojimas. Šią teisės aktų sistemą sudaro:

-Techninės saugos taisyklės, susijusios su vandenilio gamyba, transportavimu (techniniais ir reguliavimo kriterijais, taikomais vandenilio įvežimui į gamtinių dujų tinklą), vandenilio laikymu ir naudojimu;

-Pagreitinta leidimų išdavimo procedūra su vieno langelio procedūra siekiant gauti leidimą statyti ir eksploatuoti mažos apimties vandenilio gamybos įrenginį (mažesnių nei 1–5 MW elektrolizerių įrenginių atveju; laikymo slenkstinė vertė nustatoma pirmiau minėtuose vandenilio techninės saugos reglamentuose).

-Vandenilio gamybos įmonių dalyvavimo teikiant tinklo paslaugas reguliavimas. Energijos reguliavimo institucijai (ARERA) pavedama, pasikonsultavus su suinteresuotaisiais subjektais, paskelbti konkrečią reguliavimo priemonę.

-Vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių kilmės garantijų sistema, siekiant vartotojams duoti kainų signalus.

-Procedūros ir (arba) kriterijai, pagal kuriuos nustatomos pasirinktos degalų papildymo zonos palei greitkelius, siekiant optimizuoti degalinių vietą, kad būtų sukurti sunkvežimiams skirti H2 koridoriai, pradedant Šiaurės Italijos regionais iki Po slėnio ir logistikos centrais bei pagrindiniais magistraliais palei pusiasalį.

-Suderinti nacionalinio perdavimo sistemos operatoriaus (PSO) 10 metų plėtros planą su kitų Europos PSO planais, kuriais siekiama parengti bendrus vandenilio transportavimo esamais dujotiekiais arba specialiai skirtais vamzdynais standartus.

4 reforma. Vandenilio konkurencingumo skatinimo priemonės

Šią reformą sudaro mokestinių priemonių, kuriomis skatinama vandenilio gamyba ir (arba) naudojimas, priėmimas, laikantis ES apmokestinimo taisyklių, ir AIED II direktyvos perkėlimas į nacionalinę teisę. Šia priemone remiama vandenilio gamyba elektrolizės būdu naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, kaip apibrėžta Direktyvoje (ES) 2018/2001 (atsinaujinančių išteklių direktyvoje), arba elektros tinklo elektros energija.

5 reforma. Pažangesnės projektų vertinimo procedūros vietos viešojo transporto sistemų sektoriuje su stacionariais įrenginiais ir greitojo masinio transporto sektoriuje

Šią reformą sudaro teisės aktų, kuriais aiškiai nustatoma atsakomybė už vietos viešojo transporto projektų tvirtinimą, priėmimas ir mokėjimo tvarkos supaprastinimas.

Investicija. Investicijos į tausojamąjį judumą (nacionalinis ciklo kelio planas)

Šias investicijas sudaro ne mažiau kaip 565 km dviračių juostų statyba metropolinėse zonose ir ne mažiau kaip 746 km turistinių dviračių takų. Metropolinių ciklų takai įrengiami ne mažiau kaip 40 metropolinių zonų arba universitetus priimančiuose miestuose 47 . Dviračių trajektorijomis sudaromos palankesnės sąlygos važinėti į darbą pirmos ir paskutinės mylios atstumu – sujungti metropolinių zonų arba miestų, priimančių universitetus, vietas su netoliese esančiais įvairiarūšio transporto mazgais (pvz., metro stotimis ar geležinkelio stotimis) arba universitetus su netoli esančiais įvairiarūšio transporto mazgais (pvz., metro stotimis arba geležinkelio stotimis). Reikalavimus atitinkantys turistinių dviračių takai apibrėžti 2015 m. gruodžio 28 d. Įstatyme Nr. 208.

Investicija. Įkrovimo infrastruktūros įrengimas

Šiomis investicijomis siekiama remti:

-7500 greitojo įkrovimo infrastruktūros punktų franko keliuose;

-13755 greitojo įkrovimo infrastruktūros punktų miestų centruose;

-100 eksperimentinių įkrovimo stotelių, prijungtų prie saugyklų.

Šios investicijos papildomos reformomis, susijusiomis su elektros įkrovimo kainomis ir koncesijomis, išvardytomis verslo aplinkos reformos komponente.

E.2 Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Pradinė padėtis	Tikslas	Ketvirčio	Metų
M2C2–6	1 reforma. Leidimų atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginiams sausumoje ir jūroje išdavimo procedūrų supaprastinimas ir nauja teisinė sistema, kuria siekiama išlaikyti gamybą iš atsinaujinančiųjų išteklių, taip pat dabartinių paramos schemų galiojimo pratęsimas ir tinkamumo finansuoti pratęsimas	Etapas	Teisinės sistemos, skirtos leidimų kurti sausumos ir jūros atsinaujinančiųjų išteklių energijos struktūras išdavimo procedūroms supaprastinti, įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	1 KETV.	2024	Teisinė sistema apima šiuos tikslus: ●įsigaliojusios supaprastinimo priemonės, skirtos atsinaujinančiųjų energijos išteklių įrenginiams ir esamų įrenginių modernizavimui ir pertvarkymui, laikantis 2020 m. liepos 17 d. Dekreto įstatymo Nr. 76 (toliau – potvarkis dėl supaprastinimo) nuostatų; ●dekreto, dėl kurio susitarta su regionais ir kitomis atitinkamomis valstybinėmis administracijomis, kuriuo siekiama apibrėžti kriterijus, pagal kuriuos nustatomos vietovės, tinkamos ir netinkamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginiams įrengti, kad būtų užtikrintas papildomas ne mažesnis kaip 73 GW atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumas, laikantis atnaujintos PNIEC versijos, priėmimas, kad būtų pasiekti atsinaujinančiųjų išteklių plėtros tikslai; ●atsinaujinančiųjų energijos išteklių paramos mechanizmo užbaigimui, taip pat papildomoms nepriekaištingoms arba didelių veiklos sąnaudų technologijoms, taip pat vadinamojo AEI1 mechanizmo aukcionų laikotarpio pratęsimui, kartu išlaikant konkurencingos prieigos principą; ●įstatyminio dekreto, kuriuo į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, nuostatos, kuriomis skatinamos investicijos į kaupimo sistemas.
M2C2–7	2 reforma. Nauji teisės aktai, kuriais skatinama dujų iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamyba ir vartojimas	Etapas	Įsigaliojo įstatyminis dekretas, kuriuo skatinamas dujų iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimas biometanui naudoti transporto, pramonės ir gyvenamųjų namų sektoriuose, ir įgyvendinimo dekretas, kuriuo nustatomos jo naudojimo sąlygos ir kriterijai bei nauja paskatų sistema.	Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2021	Įstatyminiame dekrete, be kita ko, nurodoma: 1- teisėkūros pakeitimas dėl supaprastinto leidimų išdavimo proceso ir dabartinio dotacijų mechanizmo pakeitimo siekiant i) išplėsti tinkamumo finansuoti ribas ir ii) pratęsti dotacijų prieinamumo laikotarpį ir iii) numatyti dujų iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių tarifų mechanizmą ir kilmės garantiją AIED II direktyvos perkėlimas į nacionalinę teisę įstatymo galią turinčiu dekretu Bendrą koordinavimą atliktų Ministero della Transizione Ecologica (MiTE), padedant kitoms administracijoms, atliekančioms patariamąsias funkcijas: Žemės ūkio ministerija (MIPAAF), Ekonomikos ir finansų ministerija (MEF) ir Gestore Servizi Energetici.
M2C2–8	Investicija. Pažangiųjų tinklų stiprinimas	Etapas	(Visų) viešųjų sutarčių dėl tinklo pajėgumo didinimo sudarymas	Pranešimas apie (visų) viešųjų pirkimų sutarčių sudarymą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2022	Pranešimas apie (visų) viešųjų sutarčių, skirtų atsinaujinančiųjų išteklių energijos skirstymo tinklo pajėgumui didinti ir energijos vartojimui elektrifikuoti, skyrimą
M2C2–12	Investicija. Intervencinės priemonės elektros tinklo atsparumui didinti	Etapas	Projektų, kuriais siekiama didinti elektros energijos sistemos tinklo atsparumą, skyrimas	Pranešimas apie projektų skyrimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2022	Projektų, kuriais siekiama padidinti elektros energijos sistemos tinklo atsparumą bent 4 000 km, kad būtų sumažintas energijos mažinimo dėl ekstremalių oro sąlygų dažnumas ir trukmė, skyrimas.
M2C2–14	Investicija. Kelių transporto vandenilio bandymas	Etapas	(Visų) viešųjų sutarčių dėl vandenilio perkrovimo stočių plėtros sudarymas	Pranešimas apie (visų) viešųjų sutarčių dėl ne mažiau kaip 40 įkrovimo stočių, kuriose naudojamas vandenilis, statybos sudarymą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	1 KETV.	2023	Pranešimas apie (visų) viešųjų sutarčių dėl ne mažiau kaip 40 įkrovimo stočių, grindžiamų vandeniliu, statybos skyrimą pagal Direktyvą 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros.
M2C2–16	Geležinkelio transportui skirti vandenilio bandymai	Etapas	Išteklių skyrimas geležinkelio transportui skirtiems vandenilio bandymams	Pranešimas apie išteklių paskirstymą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	1 KETV.	2023	Išteklių paskirstymas pagal procedūras ir kriterijus, nustatytus dešimčiai degalinių, skirtų vandeniliniams traukiniams, statybai šešiose geležinkelio linijose
M2C2–18	Investicija. Vandenilio moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra	Etapas	Visų viešųjų MTTP sutarčių skyrimas vandenilio mokslinių tyrimų projektams	Pranešimas apie vandenilio mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros sutarčių sudarymą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	2 KETV.	2022	Pranešimas apie MTTP sutarčių sudarymą, kuriuo siekiama pagerinti žinias apie vandenilio vektoriaus įgyvendinimą gamybos, laikymo ir paskirstymo etapais. Sutartyse nustatomi bent keturi mokslinių tyrimų aspektai: a) Žaliojo ir švaraus vandenilio gamyba b) Novatoriškos vandenilio laikymo, transportavimo ir transformavimo į darinius ir elektrolizinius degalus technologijos C) Stacionariosioms ir judumo reikmėms skirti kuro elementai D) Integruotos pažangaus valdymo sistemos, skirtos pažangių vandeniliu grindžiamų infrastruktūrų atsparumui ir patikimumui didinti Šia priemone remiama vandenilio gamyba elektrolize, naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, kaip apibrėžta Direktyvoje (ES) 2018/2001 (Atsinaujinančiųjų išteklių direktyva), arba tinklo elektros energija, arba vandenilio veikla, atitinkanti reikalavimą vandenilio gyvavimo ciklo metu išmetamą ŠESD kiekį sumažinti 73,4 proc., dėl to per gyvavimo ciklą išmetamas ŠESD kiekis yra mažesnis nei 3 t CO2e/tH2, o vandenilinio sintetinio kuro – 70 proc., palyginti su lyginamuoju 94 g CO2e/MJ iškastiniu kuru, analogiškai Direktyvos (ES) 2018/2001 25 straipsnio 2 dalyje ir V priede nustatytam metodui.
M2C2–20	3 reforma. Administracinis supaprastinimas ir reglamentavimo kliūčių vandenilio diegimui mažinimas	Etapas	Būtinų teisėkūros veiksmų įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	1 KETV.	2023	Būtinais teisėkūros veiksmais nustatomos i) su vandenilio gamyba, transportavimu ir laikymu susijusios saugumo nuostatos, ii) supaprastintos mažų žaliojo vandenilio gamybos struktūrų statybos procedūros ir iii) priemonės, susijusios su vandenilio perkrovimo stočių statybos sąlygomis. Šia priemone remiama tik tokia vandenilio veikla, kuri atitinka reikalavimą sumažinti išmetamą ŠESD kiekį per gyvavimo ciklą 73,4 proc. vandenilio atveju, dėl to susidaro 3 t CO2eq/tH2.
M2C2–21	4 reforma. Vandenilio konkurencingumo skatinimo priemonės	Etapas	Fiskalinių paskatų įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą	N.A.	NEŽINOMA	NEŽINOMA	2 KETV.	2022	Įstatyme nustatomos fiskalinės paskatos, kuriomis siekiama remti žaliojo vandenilio gamybą ir skatinti ekologiško vandenilio vartojimą transporto sektoriuje. Šia priemone remiama tik tokia vandenilio veikla, kuri atitinka reikalavimą sumažinti išmetamą ŠESD kiekį per gyvavimo ciklą 73,4 proc. vandenilio atveju, dėl to susidaro 3 t CO2eq/tH2.
M2C2–22	Investicija į tausojamąjį judumą (nacionalinis ciklo kelio planas)	Tikslas:	Dviračių eismo juostos T1	NEŽINOMA	Km	0	200	IV KETV.	2023	Ne mažiau kaip 200 km dviračių juostų metropolinėse zonose, kaip apibrėžta priemonės aprašyme, arba universitetus priimančiuose miestuose.
M2C2–23	Investicija į tausojamąjį judumą (nacionalinis ciklo kelio planas)	Tikslas	Dviračių eismo juostos T2	NEŽINOMA	Km	200	1 311	2 KETV.	2026	Ne mažiau kaip 365 km dviračių juostų metropolinėse zonose (kaip apibrėžta priemonės aprašyme) arba miestuose, priimančiuose universitetus, ir bent 746 km turistinių dviračių takų užbaigimas, kaip apibrėžta 2015 m. gruodžio 28 d. Įstatyme Nr. 208.
M2C2–27	Investicijų grupė. Įkrovimo infrastruktūros įrengimas	Etapas	Visų viešųjų sutarčių dėl įkrovimo infrastruktūros diegimo sudarymas (M1)	Pranešimas apie visų įkrovimo infrastruktūros įrengimo viešųjų pirkimų sutarčių sudarymą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	2 KETV.	2023	Pranešimas apie visų viešųjų sutarčių dėl ne mažiau kaip 4700 įkrovimo stotelių miesto vietovėse (visose savivaldybėse) statybos sudarymą. Projektas taip pat gali apimti bandomąsias įkrovimo stoteles, skirtas energijai kaupti.
M2C2–28	Investicijų grupė. Įkrovimo infrastruktūros įrengimas	Etapas	Visų viešųjų sutarčių dėl įkrovimo infrastruktūros įrengimo M2 skyrimas	Pranešimas apie visų įkrovimo infrastruktūros įrengimo viešųjų pirkimų sutarčių sudarymą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2024	Sutarčių dėl 7500 greitojo įkrovimo infrastruktūros punktų tiesimo laisvojo kelio ir ne mažiau kaip 9055 miestų teritorijose (visose savivaldybėse) sudarymas. Į projektą taip pat gali būti įtrauktos bandomosios įkrovimo stotelės, skirtos energijai kaupti.
M2C2–29	Investicijų grupė. Įkrovimo infrastruktūros įrengimas	Tikslas	Greitųjų įkrovimo stotelių prie laisvojo kelio skaičius	NEŽINOMA	Skaičius	0	2 500	IV KETV.	2025	Pradėti eksploatuoti ne mažiau kaip 2500 elektra varomų transporto priemonių greitojo įkrovimo infrastruktūros punktų, kurių galia ne mažesnė kaip 175 kW.
M2C2–29bis	Investicijų grupė. Įkrovimo infrastruktūros įrengimas	Tikslas	Greito įkrovimo stotelių miestų teritorijose skaičius	NEŽINOMA	Skaičius	0	4 700	IV KETV.	2025	Miesto teritorijose (visose savivaldybėse) pradėta eksploatuoti ne mažiau kaip 4700 elektromobilių greitojo įkrovimo infrastruktūros punktų, kurių galia ne mažesnė kaip 90 kW. Projektas taip pat gali apimti bandomąsias įkrovimo stoteles, skirtas energijai kaupti.
M2C2–30	Investicija. Įkrovimo infrastruktūros įrengimas	Tikslas	Greitųjų įkrovimo stotelių prie laisvojo kelio skaičius		Skaičius	2 500	7 500	IV KETV.	2025	Pradėti eksploatuoti ne mažiau kaip 7500 elektrinių transporto priemonių greitojo įkrovimo infrastruktūros punktų, kurių galia ne mažesnė kaip 175 kW. Į projektą taip pat gali būti įtrauktos bandomosios įkrovimo stotelės, skirtos energijai kaupti.
M2C2–30bis	Investicija. Įkrovimo infrastruktūros įrengimas	Tikslas	Greito įkrovimo stotelių miestų teritorijose skaičius		Skaičius	4 700	13 755	IV KETV.	2025	Pradėti eksploatuoti ne mažiau kaip 13755 elektromobilių greitojo įkrovimo infrastruktūros punktų miestų teritorijose, kurių galia ne mažesnė kaip 90 kW. Projektas taip pat gali apimti bandomąsias įkrovimo stoteles, skirtas energijai kaupti.
M2C2–30ter	Investicija. Įkrovimo infrastruktūros įrengimas	Tikslas	Greito įkrovimo punktų skaičius		Skaičius	0	100	IV KETV.	2025	Pradeda veikti ne mažiau kaip 100 eksperimentinių įkrovimo stotelių, prijungtų prie saugyklų
M2C2–33	Investicijų grupė. Regioninio viešojo geležinkelių transporto parko stiprinimas netaršiais traukiniais ir universaliosiomis paslaugomis	Etapas	Visų viešųjų sutarčių dėl regioninio viešojo geležinkelių transporto parko stiprinimo netaršiais traukiniais ir universaliosiomis paslaugomis sudarymas	Pranešimas apie visų sutarčių dėl regioninio viešojo geležinkelių transporto parko, kuriame naudojami visai netaršūs traukiniai ir universaliosios paslaugos, sudarymą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	2 KETV.	2023	Pranešimas apie visų viešųjų sutarčių dėl netaršių traukinių įsigijimo sudarymą 48 .
M2C2–37	5 reforma. Pažangesnės projektų vertinimo procedūros vietos viešojo transporto sistemų sektoriuje su stacionariais įrenginiais ir greitojo masinio transporto sektoriuje	Etapas	Įstatymo galią turinčio dekreto įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti dekreto įstatymo įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2021	Dekretu įstatymu supaprastinami projektų, susijusių su vietos viešuoju transportu, vertinimo kriterijai ir paspartinamas projektavimo ir leidimų išdavimo procesas.
M2C2–38	Investicija. Atsinaujinantieji energijos ištekliai ir baterijos	Etapas	Ministro dekreto įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti ministro dekreto įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	2 KETV.	2022	Ministro dekrete nustatoma turimų išteklių suma, pagalbos gavėjų prieigos reikalavimai, programų ir projektų tinkamumo finansuoti sąlygos, reikalavimus atitinkančios išlaidos ir pagalbos didelio efektyvumo fotovoltinių plokščių kūrimui ir baterijų kūrimui forma ir intensyvumas.
M2C2–41	Investicija. Elektriniai autobusai	Etapas	Ministro dekreto, kuriame nustatyta turimų išteklių suma intervencijos tikslui pasiekti (autobusų tiekimo grandinė), įsigaliojimas	Ministro dekreto nuostata, nurodanti įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2021	Ministro dekrete nustatoma turimų išteklių suma maždaug 45 pramonės pertvarkos projektams įgyvendinti pagal „Vystymosi sutartis“.
M2C2–42	Investicija. Parama naujai įsteigtoms įmonėms ir rizikos kapitalui, vykdantiems veiklą ekologinėje pertvarkoje	Etapas	Finansinio susitarimo pasirašymas	Pranešimas apie finansinio susitarimo pasirašymą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	2 KETV.	2022	Finansiniame susitarime nustatomos netiesioginės investicijos į rizikos kapitalo fondų valdytojų ir investicijų ir (arba) startuolių finansavimą, atsižvelgiant į žaliosios pertvarkos tikslus, siekiant išplėsti tyrėjams ir startuoliams prieinamą kapitalą, stiprinti aktyvių rizikos kapitalo fondų veiklą, plėtoti naujas ir novatoriškas įmones bendradarbiaujant su įmonėmis. Į finansinį susitarimą įtraukiama: -investicijų politika, -tinkamumo kriterijai, pagal šią priemonę remiamų sandorių atitiktis reikšmingos žalos nedarymo techninėms gairėms (2021/C58/01), naudojant tvarumo patikrą, pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų.

E.3. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas

Investicija. Agrarinės žemės ūkio paskirties sistemų plėtra

Šias investicijas sudaro dotacijos ir paskolos, kuriomis remiamos investicijos į agrovoltinių sistemų statybą ir matavimo priemonių, skirtų pagrindinei žemės ūkio veiklai stebėti, įdiegimą, siekiant įvertinti mikroklimatą, vandens taupymą, dirvožemio derlingumo atkūrimą, atsparumą klimato kaitai ir žemės ūkio našumą įvairių rūšių pasėliams.

Investicija. AEI skatinimas energetikos bendruomenėms ir bendrai veikiantiems iš atsinaujinančiųjų išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojams

Šias investicijas sudaro parama 1 730 MW naujų elektros energijos gamybos pajėgumų įrengimui kolektyvinio pasigamintos energijos vartojimo konfigūracijoms ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijoms, visų pirma savivaldybėse, kuriose gyvena mažiau nei 5000 gyventojų. Parama grindžiama dotacijomis atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir gamybos įrenginių statybai, susietai su energijos kaupimo sistemomis.

Investicija. Biometano plėtra pagal žiedinės ekonomikos skatinimo kriterijus

Šias investicijas sudaro:

-Parama naujų biometano gamybos įrenginių statybai

-Pertvarkyti esamas žemės ūkio biodujų įmones (įskaitant ekologinę kietųjų komunalinių atliekų frakciją (angl. OFUSW)) ir didinti jų efektyvumą siekiant gaminti biometaną transporto, pramonės ir šildymo reikmėms. Biometanas turi atitikti Direktyvoje 2018/2001 (AIED II direktyva) nustatytus kriterijus, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo principą ir atitinkamus Reglamento (ES) 2021/241 VI priedo 8 išnašos reikalavimus.

-Pasenusių ir mažo efektyvumo mechaninių transporto priemonių pakeitimas transporto priemonėmis, varomomis tik biometanu, atitinkančiu Direktyvoje 2018/2001 (AIED II direktyva) nustatytus kriterijus. Biodegalų ir biometano dujų gamintojai turi pateikti nepriklausomų vertintojų išduotus sertifikatus (tvarumo įrodymą), kaip numatyta Direktyvoje (ES) 2018/2001. Veiklos vykdytojas įsigyja kilmės garantijos sertifikatus, atitinkančius numatomą kuro sunaudojimą.

-Ekologinės praktikos sklaida biodujų gamybos etape (minimalaus dirvožemio apdorojimo vietos, novatoriškos mažo emisumo sistemos degazuotojo substrato paskirstymui).

Investicija. Pažangiųjų tinklų stiprinimas

Šias investicijas sudaro skirstomųjų tinklų pertvarka ir jų valdymas, įsikišant tiek į elektros tinklą, tiek į jo programinės įrangos komponentus, kad būtų sudarytos sąlygos naujiems energetikos scenarijams, kuriuose vartotojai ir gaminantys vartotojai taip pat galėtų atlikti tam tikrą vaidmenį.

Investicija. Intervencinės priemonės elektros tinklo atsparumui didinti

Šias investicijas sudaro intervencinės priemonės, kuriomis siekiama didinti elektros tinklo atsparumą ekstremaliems meteorologiniams reiškiniams (vėjo ir (arba) nykstantiems medžiams, ledui, karščio bangoms, potvyniams ir hidrogeologinei rizikai), visų pirma skirstomajame tinkle, ir mažinti ilgalaikių elektros energijos tiekimo sutrikimų tikimybę ir neigiamus socialinius bei ekonominius padarinius nukentėjusioms vietovėms.

Investicija. Vandenilio gamyba urbanistinėse dykros vietose (vandenilio slėniuose)

Šiomis investicijomis remiama žaliojo vandenilio gamyba ir naudojimas pramonėje, MVĮ ir vietos transporte, taip kuriant naujus vandenilio slėnius, daugiausia esančius Italijos pietuose, kuriuose vietos gamyba iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir naudojimas vietoje. Projekto tikslas – pakartotinai panaudoti apleistas pramonines zonas vandenilio gamybos įrenginiams, naudojamiems toje pačioje pramoninėje erdvėje ir toje pačioje arba gretimose vietovėse esančiose vietinėse AEI gamyklose, išbandyti. Šia priemone remiama vandenilio gamyba elektrolizės būdu naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, kaip apibrėžta Direktyvoje (ES) 2018/2001 (atsinaujinančių išteklių direktyvoje), arba elektros tinklo elektros energija.

Investicija. Vandenilio naudojimas pramonėje, kurioje sunku sumažinti taršą

Šios investicijos apima paramą moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms, susijusiems su pramonės procesais, siekiant parengti vandenilio naudojimo pramonės sektoriuose, kuriuose metanas naudojamas kaip šiluminės energijos šaltinis (cementas, popieriaus gamyklos, keramikos, stiklo pramonė ir t. t.), iniciatyvas. Iškastinio kuro sektorius, pvz., naftos perdirbimo įmonės, neatitinka reikalavimų. Šia priemone remiama vandenilio gamyba elektrolizės būdu naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, kaip apibrėžta Direktyvoje (ES) 2018/2001 (atsinaujinančių išteklių direktyvoje), arba elektros tinklo elektros energija.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo principą pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, kaip nustatyta reikšmingos žalos nedarymo techninėse gairėse (2021/C58/01), į būsimų kvietimų teikti paraiškas tinkamumo kriterijus neįtraukiama veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuria siekiama, kad numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis už atitinkamus lyginamuosius dydžius. Jei vykdant veiklą numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra ne gerokai mažesnis, bet vis tiek mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, pateikiamas paaiškinimas, kodėl tai neįmanoma. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis veiklai, kuriai taikoma ATLPS, suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, yra nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

Investicija. Kelių transporto vandenilio bandymai

Šios investicijos apima ne mažiau kaip 40 vandeniliu grindžiamų degalinių, esančių greitkelių paslaugų zonose, logistikos sandėliuose ir uostuose, sukūrimą pagal Direktyvos 2014/94 dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros reikalavimus.

Investicija. Geležinkelių judumo vandenilio bandymai

Šias investicijas sudaro ne mažiau kaip dešimties vandeniliu grindžiamų geležinkelių degalų pildymo stotelių statyba ne mažiau kaip šešiose geležinkelio linijose. Pageidautina, kad vandenilinio traukinio degalinės būtų įrengtos netoli vietinių vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos vietų ir (arba) vandenilio degalinių greitkelyje.

Investicija. Vandenilio moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra

Šias investicijas sudaro vandenilio mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklos rėmimas:

-Žaliojo ir švaraus vandenilio gamyba

-Novatoriškos vandenilio laikymo, transportavimo ir transformavimo į darinius ir elektrolizinius degalus technologijos

-Stacionarių ir judriųjų degalų elementai

-Integruotos pažangaus valdymo sistemos, skirtos pažangių vandeniliu grindžiamų infrastruktūrų atsparumui ir patikimumui didinti

Šia priemone remiama vandenilio gamyba elektrolize, naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, kaip apibrėžta Direktyvoje (ES) 2018/2001 (Atsinaujinančiųjų išteklių direktyva), arba tinklo elektros energija, arba vandenilio veikla, atitinkanti reikalavimą vandenilio gyvavimo ciklo metu išmetamą ŠESD kiekį sumažinti 73,4 proc., dėl to per gyvavimo ciklą išmetamas ŠESD kiekis yra mažesnis nei 3 t CO2e/tH2, o vandenilinio sintetinio kuro – 70 proc., palyginti su lyginamuoju 94 g CO2e/MJ iškastiniu kuru, analogiškai Direktyvos (ES) 2018/2001 25 straipsnio 2 dalyje ir V priede nustatytam metodui.

Investicija. Greitojo masinio transporto sistemų kūrimas

Priemonės tikslas – padidinti greitojo masinio transporto sistemos naudojimą, skatinant perėjimą nuo automobilių transporto prie viešojo transporto.

Šias investicijas sudaro:

●Naujų linijų tiesimas ir esamų greitojo masinio transporto sistemų linijų išplėtimas bent 231 km. Į projektų sąrašą įtraukiama bent 96 km metro juostų arba tramvajų ir ne mažiau kaip 135 km troleibusų, greito tranzito autobusų (BRT) arba lynų kelio.

●Greitojo masinio transporto sistemų infrastruktūros modernizavimas, kuris gali apimti jų skaitmeninimą. Šios intervencinės priemonės apima metro stočių ir metro bėgių infrastruktūros modernizavimą, geležinkelio ar tramvajaus signalizacijos sistemas, viešuosius tranzito sandėlius.

●Netaršių riedmenų, skirtų greitojo masinio transporto sistemoms, pirkimas.

●Pagal šią priemonę taikomos bent 28 intervencinės priemonės, skirtos 49 bent Bario, Bergamo, Bolonijos, Katanijos, Firenzos, Genujos, Milano, Neapolio, Padovos, Perudžos, Riminio, romų ir Taranto metropolinėms zonoms.

Infrastruktūra, atitinkanti statybos ir modernizavimo reikalavimus (t. y. metro juostos, tramvajaus linijos, troleibusų juostos, greitasis tranzitas arba lynų kelias), sudaro sąlygas eksploatuoti visai netaršius riedmenis. Investicijos neapima kelių tiesimo ar atnaujinimo, nepatenkančių į intervencijos taikymo sritį, išskyrus atvejus, kai tai yra neatsiejama infrastruktūros dalis, sudaranti sąlygas eksploatuoti visai netaršius riedmenis.

Investicija. Regioninio viešojo transporto netaršaus autobusų parko stiprinimas

Šias investicijas sudaro ne mažiau kaip 3000 netaršių mažadugnių autobusų ir ne mažiau kaip 1000 įkrovimo stotelių netaršiems ir mažataršiams žemadugniams autobusams viešieji pirkimai. Autobusuose įrengiamos skaitmeninės savybės. Reikalavimus atitinkantys autobusai yra žemadugniai (t. y. jie priklauso M2 ir M3 kategorijų transporto priemonėms pagal JT EEK standartus) ir yra elektriniai arba vandenilio kuro elementai.

Investicija. Regioninio viešojo geležinkelių transporto parko stiprinimas netaršiais traukiniais ir universaliosiomis paslaugomis

Šias investicijas sudaro ne mažiau kaip 66 netaršių keleivinių traukinių pirkimas ir eksploatavimo pradžia 50 (kai traukinį sudaro bent vienas lokomotyvas, įskaitant keleivinius vagonus) ir papildomi 100 vagonų, skirtų universaliosioms paslaugoms teikti. Iš viso investuojama bent 523 vienetai, iš kurių ne mažiau kaip 66 turi būti lokomotyvai.

Investicija. Nacionalinės priešgaisrinės brigados vadovavimo atnaujinimo laivynas

Šias investicijas sudaro ne mažiau kaip 3800 transporto priemonių (200 iš jų priskirti ugniagesių oro uostų kontingentams) pirkimas Nacionalinei ugniagesių brigadai ir 875 įkrovimo punktų, įrengtų gaisrinėse, įrengimas ir ne mažiau kaip 3000 mobiliųjų elektros įkrovimo punktų pirkimas. 3500 transporto priemonių turi būti netaršios, o likusios – tik biometanu arba biodegalais, laikantis tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijų, nustatytų Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos (ES) 2018/2001 (RED II) 29–31 straipsniuose ir taisyklėse dėl maistinių ir pašarinių biodegalų, taip pat susijusiuose įgyvendinimo ir deleguotuosiuose aktuose. Veiklos vykdytojai įsigyja kilmės garantijos sertifikatą, atitinkantį numatomą kuro sunaudojimą. Biokuru varomoms transporto priemonėms turi būti suteiktas B100 kategorijos transporto priemonių tipo patvirtinimas.

Investicija. Tarptautinės, pramonės, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros lyderystės atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir baterijų srityje plėtojimas

Šią priemonę sudaro viešosios investicijos į priemonę – Atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir baterijų įrenginį – siekiant skatinti privačias investicijas ir gerinti galimybes gauti finansavimą, kad būtų remiama atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir baterijų vertės grandinės plėtra. Priemonė veikia tiesiogiai privačiajam sektoriui teikiant negrąžintinas dotacijas, subsidijuojamas paskolas ir palūkanų subsidijas. Remiantis EGADP investicijomis, pagal Priemonę iš pradžių siekiama suteikti bent 1 400 000 000 EUR finansavimą.

Priemonę valdo „Invitalia S.p.A.“ kaip įgyvendinantysis partneris. Priemonė apima šias produktų linijas:

-Pirmuoju atveju daugiausia dėmesio skiriama fotovoltinių arba vėjo technologijų gamybai, o fotovoltinių ar vėjo technologijų gamybos pajėgumai turi būti padidinti bent 2,4 GW per metus.

-Antroje dalyje daugiausia dėmesio skiriama baterijų gamybai, o baterijų gamybos pajėgumas padidinamas bent 13 GW per metus.

Siekdamos įgyvendinti investicijas į Priemonę, Italija ir „Invitalia“ pasirašo įgyvendinimo susitarimą, kuriame pateikiamas šis turinys:

2.Pagrindiniai susijusios investicijų politikos reikalavimai, kurie apima:

e.Finansinių produktų ir reikalavimus atitinkančių galutinių paramos gavėjų aprašymą.

f.Reikalavimas, kad visos remiamos investicijos būtų ekonomiškai perspektyvios.

g.Reikalavimas laikytis reikšmingos žalos nedarymo principo, kaip nustatyta reikšmingos žalos nedarymo techninėse gairėse (2021/C58/01). Visų pirma pagal investicijų politiką į reikalavimus neatitinkančios veiklos ir turto sąrašas neįtraukiamas: I) veikla ir turtas, atitinkantys reikalavimus: I) su iškastiniu kuru susijusi veikla ir turtas, įskaitant galutinės grandies naudojimą, 51 ii) veikla ir turtas pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuriais užtikrinamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris nėra mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, 52 iii) veikla ir turtas, susiję su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 53 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 54 .

h.Reikalavimas, kad galutiniai Priemonės paramos gavėjai negautų paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti.

4.Stebėsenos, audito ir kontrolės reikalavimai, įskaitant:

i.Įgyvendinančiojo partnerio stebėsenos sistemos, skirtos pranešti apie sutelktas investicijas, aprašymas.

j.Įgyvendinančiojo partnerio procedūrų, kuriomis užtikrinama sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų prevencija, nustatymas ir ištaisymas, aprašymas.

k.Pareiga prieš įsipareigojant finansuoti veiksmą patikrinti, ar kiekvienas veiksmas atitinka reikalavimus pagal Įgyvendinimo susitarime nustatytus reikalavimus.

l.Pareiga atlikti rizika grindžiamus ex post auditus pagal „Invitalia SPA“ audito planą. Atliekant šiuos auditus tikrinama:

I.kad kontrolės sistemos būtų veiksmingos, įskaitant sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų nustatymą;

II.atitikties reikšmingos žalos nedarymo principui, valstybės pagalbos taisyklėms, klimato politikos tikslo reikalavimams;

5.Įgyvendinančiojo partnerio vykdomoms investicijoms į klimatą taikomi reikalavimai: bent 1 000 000 000 EUR EGADP investicijų į Priemonę prisidedama prie klimato kaitos tikslų pagal EGADP reglamento VI priedą. 55

Priemonė baigiama įgyvendinti ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 31 d.

Investicija. Tarptautinės, pramonės ir mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros lyderystės vandenilio srityje plėtojimas

Šias investicijas sudaro parama projektams, kuriais siekiama sukurti vandenilio vertės grandinę Italijoje, kuri taip pat būtų tinkama dalyvauti potencialiuose bendriems Europos interesams svarbiuose vandenilio projektuose.

Investicija. Tarptautinės, pramonės, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros lyderystės elektrinių autobusų srityje plėtojimas

Šiomis investicijomis remiami maždaug 45 projektai, kuriais galima skatinti skaitmeninę ir žaliąją autobusų pramonės transformaciją į elektrinius ir sujungtus autobusus. Tikimasi, kad šiomis investicijomis taip pat bus remiamos investicijos į elektrinių autobusų parko atnaujinimą (išskyrus hibridinius autobusus).

Investicija. Parama startuoliams ir rizikos kapitalui, vykdantiems veiklą ekologinėje pertvarkoje

Šią priemonę sudaro viešosios investicijos į Priemonę, žaliosios pertvarkos fondą, siekiant skatinti privačias investicijas, gerinti su žaliąja pertvarka susijusių startuolių galimybes gauti finansavimą Italijoje ir plėtoti rizikos kapitalo rinką šiame sektoriuje. Priemonė veikia tiesiogiai arba netiesiogiai teikdama paramą nuosavam kapitalui arba kvazinuosavam kapitalui. Visų pirma tiesioginių investicijų atveju GTF veiklą teikia pradedančiosioms įmonėms teikdama nuosavo kapitalo arba kvazinuosavo kapitalo (pvz., konvertuojamųjų obligacijų) paramą; netiesioginių investicijų atveju SGR veikia finansuojant trečiųjų šalių fondus (–AIF – Alternatyvaus investavimo fondą), kurie veikia teikdami nuosavo arba kvazinuosavo kapitalo, skolos arba kvaziskolos priemones. GTF investuoja į šias intervencijos sritis: atsinaujinantieji energijos ištekliai, žiedinė ekonomika, judumas, energijos vartojimo efektyvumas, atliekų tvarkymas ir energijos kaupimas.

Remiantis EGADP investicijomis, pagal Priemonę iš pradžių siekiama suteikti bent 250 000 000 EUR finansavimą.

Priemonę valdo CDP rizikos kapitalo SGR kaip įgyvendinantysis partneris. GTF trukmė yra 15 metų, kad atitiktų investuotų trečiųjų šalių lėšų trukmę, ir investuoja į šias produktų linijas:

·Nuosavo kapitalo arba kvazinuosavo kapitalo parama žaliesiems startuoliams (tiesioginis būdas);

·Nuosavas kapitalas, kvazinuosavo kapitalo parama rizikos kapitalo akciniam kapitalui/skolos fondams (netiesioginis būdas);

·Parama nuosavo kapitalo arba kvazinuosavo kapitalo finansavimo inkubavimo ir (arba) spartinimo programoms forma (tiesioginiu ir netiesioginiu būdu).

MIMIT ir SGR iš dalies pakeičia dabartinį Įgyvendinimo susitarimą (pranc.Accordo Finanziario) ir GTF taisykles, kad į juos būtų įtrauktos šios nuostatos:

Priemonės sprendimų priėmimo proceso aprašymas: galutinį sprendimą dėl Priemonės investicijų priima direktorių valdyba arba kitas atitinkamas lygiavertis valdymo organas ir jį patvirtina nuo vyriausybės nepriklausomų narių balsų dauguma 56 .

Pagrindiniai susijusios investicijų politikos reikalavimai, kurie apima:

Finansinių produktų ir reikalavimus atitinkančių galutinių paramos gavėjų aprašymą.

Reikalavimas, kad visos remiamos investicijos būtų ekonomiškai perspektyvios.

Reikalavimas laikytis reikšmingos žalos nedarymo principo, kaip nustatyta reikšmingos žalos nedarymo techninėse gairėse (2021/C58/01). Visų pirma, jei teikiama bendra parama startuoliams, į investicijų politiką neįtraukiamos įmonės, kurios daugiausia dėmesio skiria 57 šiems sektoriams: I) energijos gamyba naudojant iškastinį kurą ir susijusi veikla 58 ; II) energijai imlios ir (arba) daug CO2 išmetančios pramonės šakos 59 ; III) taršių transporto priemonių gamyba, nuoma arba pardavimas 60 ; IV) atliekų surinkimas, apdorojimas ir šalinimas 61 , v) branduolinio kuro perdirbimas, branduolinės energijos gamyba. Be to, pagal investicijų politiką turi būti reikalaujama, kad galutiniai Priemonės paramos gavėjai laikytųsi atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos apsaugos teisės aktų.

Reikalavimas, kad galutiniai Priemonės paramos gavėjai negautų paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti.

Suma, kuriai taikomas Įgyvendinimo susitarimas, įgyvendinančiojo partnerio mokesčių struktūra ir reikalavimas reinvestuoti bet kokias grįžtamąsias lėšas pagal Priemonės investicijų politiką.

Stebėsenos, audito ir kontrolės reikalavimai, įskaitant:

1.Įgyvendinančiojo partnerio stebėsenos sistemos, skirtos pranešti apie sutelktas investicijas, aprašymas.

2.Įgyvendinančiojo partnerio procedūrų, kuriomis užtikrinama sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų prevencija, nustatymas ir ištaisymas, aprašymas.

3.Pareiga prieš įsipareigojant finansuoti veiksmą patikrinti, ar kiekvienas veiksmas atitinka reikalavimus pagal Įgyvendinimo susitarime nustatytus reikalavimus.

4.Prievolė atlikti rizika grindžiamus ex post auditus pagal SGR audito planą. Atliekant šiuos auditus patikrinama i) ar kontrolės sistemos yra veiksmingos, įskaitant sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų nustatymą; II) atitikties reikšmingos žalos nedarymo principui – valstybės pagalbos taisyklėms; ir iii) ar laikomasi reikalavimo, kad galutiniai Priemonės paramos gavėjai negautų paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti. Atliekant auditą taip pat tikrinamas operacijų teisėtumas ir tai, ar laikomasi taikytinų įgyvendinimo susitarimo ir finansavimo susitarimų sąlygų.

1.Rizikos kapitalo nuosavo kapitalo/skolos fondųatrankos reikalavimai Žaliosios pertvarkos fondas finansų tarpininkus atrenka atvirai, skaidriai ir nediskriminuodamas, laikydamasis dabartinės praktikos, be kita ko, skelbdamas visus reikalavimus ir paraiškų formas tiek SGR, tiek MIMIT svetainėse. Finansų tarpininkų interesų konflikto nebuvimo kontrolė vykdoma ir atliekama ex ante visų susijusių finansų pareigūnų atžvilgiu. Interesų konflikto nebuvimas visada susijęs su priemonės „galutiniu naudos gavėju“.

2.Reikalavimas pasirašyti finansavimo susitarimus: GTF pasirašo finansavimo susitarimus su finansų tarpininkais, laikydamasi pagrindinių reikalavimų, kurie apima visus reikalavimus, pagal kuriuos veikia GTF, įskaitant:

1.Finansų tarpininko pareiga priimti sprendimus mutatis mutandis laikantis pirmiau nurodytų sprendimų priėmimo ir investavimo politikos reikalavimų, be kita ko, susijusių su reikšmingos žalos nedarymo principo laikymusi.

2.Stebėsenos, audito ir kontrolės sistemos, kurią turi įdiegti finansų tarpininkas ir kuriai mutatis mutandis taikomi visi pirmiau nurodyti stebėsenos, audito ir kontrolės reikalavimai, aprašymas.

Priemonė baigiama įgyvendinti ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 31 d.

E.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Seilės numeris

Susijusi priemonė (reforma arba investicija)

Tarpinė reikšmė/

Siektina reikšmė

Pavadinimas

Kokybiniai rodikliai
(jei tai tarpinės reikšmės)

Kiekybiniai rodikliai
(tikslai)

Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis

Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas

Matavimo vienetas

Pradinė padėtis

Tikslas

Ketvirčio

Metų

M2C2–3

Investicija. Biometano plėtra pagal žiedinės ekonomikos skatinimo kriterijus

Tikslas

Žemės ūkio traktorių pakeitimas

NEŽINOMA

Skaičius

0

300

2 KETV.

2026

Ne mažiau kaip 300 žemės ūkio traktorių parko pakeitimas mechaniniais traktoriais, varomais tik biometanu, taip pat su tiksliojo ūkininkavimo įrankiais.

Biometanas turi atitikti Direktyvoje 2018/2001 (AIED II direktyva) nustatytus kriterijus, kad būtų laikomasi reikšmingos žalos nedarymo principo. Biodegalų ir biometano dujų gamintojai turi pateikti nepriklausomų vertintojų išduotus sertifikatus (tvarumo įrodymą), kaip numatyta Direktyvoje (ES) 2018/2001. Veiklos vykdytojas įsigyja kilmės garantijos sertifikatus, atitinkančius numatomą kuro sunaudojimą.

M2C2–4

Investicija. Biometano plėtra pagal žiedinės ekonomikos skatinimo kriterijus

Tikslas

Papildomi biometano gamybos pajėgumai

NEŽINOMA

1 000 000 000

0

0.6

2 KETV.

2025

Plėtoti biometano gamybos pajėgumus pertvarkant esamus įrenginius (įskaitant miesto kietųjų atliekų ekologinę frakciją) ir iš naujų įrenginių į bent 0,6 mlrd. m³.

Biometanas turi atitikti Direktyvoje 2018/2001 (AIED II direktyva) nustatytus kriterijus, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo principą ir atitinkamus Reglamento (ES) 2021/241 VI priedo 8 išnašos reikalavimus.

Biodegalų ir biometano dujų gamintojai turi pateikti nepriklausomų vertintojų išduotus sertifikatus (tvarumo įrodymą), kaip numatyta Direktyvoje (ES) 2018/2001.

M2C2–5

Investicija. Biometano plėtra pagal žiedinės ekonomikos skatinimo kriterijus

Tikslas

Papildomi biometano gamybos pajėgumai

NEŽINOMA

1 000 000 000

0.6

2.3

2 KETV.

2026

Plėtoti biometano gamybos pajėgumus pertvarkant esamus įrenginius (įskaitant miesto kietųjų atliekų ekologinę frakciją) ir iš naujų įrenginių iki 2026 m. birželio mėn. pabaigos bent 2,3 mlrd. m³.

Biometanas turi atitikti Direktyvoje 2018/2001 (AIED II direktyva) nustatytus kriterijus, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo principą ir atitinkamus Reglamento (ES) 2021/241 VI priedo 8 išnašos reikalavimus.

Biodegalų ir biometano dujų gamintojai turi pateikti nepriklausomų vertintojų išduotus sertifikatus (tvarumo įrodymą), kaip numatyta Direktyvoje (ES) 2018/2001.

M2C2–9

Investicija. Pažangiųjų tinklų stiprinimas

Tikslas

Pažangieji tinklai. Atsinaujinančiųjų išteklių energijos paskirstymo tinklo pajėgumų didinimas

NEŽINOMA

Skaičius

0

1 000

IV KETV.

2024

Padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos paskirstymo tinklo pajėgumą bent 1 000 MW

M2C2–10

Investicija. Pažangiųjų tinklų stiprinimas

Tikslas

Pažangieji tinklai. Atsinaujinančiųjų išteklių energijos paskirstymo tinklo pajėgumų didinimas

NEŽINOMA

Skaičius

1 000

4 000

2 KETV.

2026

Padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos paskirstymo tinklo pajėgumą bent 4 000 MW

M2C2–11

Investicija. Pažangiųjų tinklų stiprinimas

Tikslas

Pažangieji tinklai. Energijos vartojimo elektrifikavimas

NEŽINOMA

Skaičius

0

1 500 000

2 KETV.

2026

Bent 1500000 gyventojų suvartojamos energijos elektrifikavimas

M2C2–13

Investicija. Intervencinės priemonės elektros tinklo atsparumui didinti

Tikslas

Didinti elektros energijos sistemos tinklo atsparumą

NEŽINOMA

Skaičius

0

4 000

2 KETV.

2026

Padidinti elektros energijos sistemos tinklo atsparumą bent 4 000 km, kad būtų sumažintas energijos mažinimo dėl ekstremalių oro sąlygų dažnumas ir trukmė.

M2C2–15

Investicija. Kelių transporto vandenilio bandymas

Tikslas

Vandenilio perkrovimo stočių plėtra

NEŽINOMA

Skaičius

0

40

2 KETV.

2026

Pagal Direktyvą 2014/94/ES sukurti ne mažiau kaip 40 vandeniliu pagrįstų lengvųjų ir sunkiųjų transporto priemonių įkrovimo stotelių

M2C2–17

Geležinkelio transportui skirti vandenilio bandymai

Tikslas

Vandenilio pildymo stotelių skaičius

NEŽINOMA

Skaičius

0

10

2 KETV.

2026

Šešiomis geležinkelio linijomis pastatyti dešimt vandeniliu varomų geležinkelių degalų papildymo stotelių, kurios apibrėžiamos Tvaraus judumo ministerijos (MIMS) ir Ekologinės pertvarkos ministerijos (MITE) nustatytomis viešosiomis procedūromis.

M2C2–19

Investicija. Vandenilio moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra

Tikslas

Vandenilio mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektų skaičius

NEŽINOMA

Skaičius

0

10

2 KETV.

2026

Įvykdyta ne mažiau kaip 10 MTTP projektų (po vieną kiekvienam MTP aspektui toliau) ir jiems išduotas bandymų sertifikatas arba leidinys.

Turi būti parengtos keturios MTTP veiklos kryptys, atsižvelgiant į:

a) Žaliojo ir švaraus vandenilio gamyba

b) Novatoriškos vandenilio laikymo, transportavimo ir transformavimo į darinius ir elektrolizinius degalus technologijos

C) Stacionariosioms ir judumo reikmėms skirti kuro elementai

D) Integruotos pažangaus valdymo sistemos, skirtos pažangių vandeniliu grindžiamų infrastruktūrų atsparumui ir patikimumui didinti

Šia priemone remiama vandenilio gamyba elektrolize, naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, kaip apibrėžta Direktyvoje (ES) 2018/2001 (Atsinaujinančiųjų išteklių direktyva), arba tinklo elektros energija, arba vandenilio veikla, atitinkanti reikalavimą vandenilio gyvavimo ciklo metu išmetamą ŠESD kiekį sumažinti 73,4 proc., todėl per gyvavimo ciklą išmetamas ŠESD kiekis yra mažesnis nei 3 t CO2e/tH2 ir 70 proc. vandenilio sintetinio kuro atveju, palyginti su lyginamuoju 94 g CO2e/MJ iškastiniu kuru, analogiškai Direktyvos (ES) 2018/2001 25 straipsnio 2 dalyje ir V priede nustatytam metodui.

M2C2–24

Investicija. Greitojo masinio transporto sistemų kūrimas

Etapas

Visų viešojo pirkimo sutarčių dėl greitojo masinio transporto sistemų infrastruktūros kūrimo sudarymas

Pranešimas apie visų viešųjų pirkimų sutarčių sudarymą

NEŽINOMA

NEŽINOMA

NEŽINOMA

IV KETV.

2023

Pranešimas apie visų viešųjų sutarčių dėl infrastruktūros projektų kūrimo sudarymą, kaip apibrėžta priemonės aprašyme.

M2C2–25

Investicija. Greitojo masinio transporto sistemų kūrimas

Etapas

Visų viešųjų sutarčių dėl netaršių riedmenų pirkimo sudarymas ir intervencinės priemonės, skirtos greitojo masinio transporto sistemų infrastruktūrai atnaujinti

Pranešimas apie visų viešųjų pirkimų sutarčių sudarymą

NEŽINOMA

NEŽINOMA

NEŽINOMA

3 KETV.

2024

Pranešimas apie visų viešųjų sutarčių dėl ne mažiau kaip 85 riedmenų vienetų pirkimo ir bent 5 intervencinių priemonių, skirtų greitojo masinio transporto sistemų infrastruktūrai atnaujinti, skyrimą, kaip apibrėžta priemonės aprašyme.

M2C2–25bis

Investicija. Greitojo masinio transporto sistemų kūrimas

Tikslas

Bent 5 intervencinės priemonės, skirtos greitojo masinio transporto sistemų infrastruktūrai atnaujinti

Skaičius

0

5

2 KETV.

2026

Ne mažiau kaip 5 intervencinių priemonių, skirtų greitojo masinio transporto sistemų infrastruktūrai atnaujinti (kaip apibrėžta priemonės aprašyme), užbaigimas.

Užbaigus darbus, tikslinė infrastruktūra turi būti veikianti arba prieinama (priklausomai nuo infrastruktūros tipo).

M2C2–25b

Investicija. Greitojo masinio transporto sistemų kūrimas

Tikslas

Ne mažiau kaip 85 riedmenų vienetų, skirtų masiniam greitam transportui, pirkimas

Skaičius

0

85

2 KETV.

2026

Ne mažiau kaip 85 netaršių riedmenų vienetų, skirtų masiniam greitajam transportui metropolinėse zonose, kaip apibrėžta priemonės aprašyme, pirkimas.

M2C2–26

Investicija. Greitojo masinio transporto sistemų kūrimas

Tikslas

Viešojo transporto infrastruktūros kilometrų skaičius

NEŽINOMA

km

0

231

2 KETV.

2026

Funkcinėse miesto zonose pastatyti bent 231 km viešojo transporto infrastruktūros, kaip apibrėžta priemonės aprašyme.

M2C2–31

Investicija. Nacionalinės priešgaisrinės brigados vado atnaujinimo laivynas

Etapas

Visų viešųjų sutarčių dėl Nacionalinės priešgaisrinės brigados vadovavimo atnaujinimo laivyno sudarymas

Pranešimas apie visų sutarčių dėl Nacionalinės priešgaisrinės brigados vadovavimo atnaujinimo laivyno sudarymą

NEŽINOMA

NEŽINOMA

N.A.

2 KETV.

2024

Pranešimas apie visų viešųjų sutarčių dėl nacionalinių priešgaisrinių transporto priemonių įsigijimo sudarymą.

M2C2–32

Investicija. Regioninio viešojo transporto autobusų parko stiprinimas netaršiais mažataršiais autobusais

Etapas

Visų viešųjų sutarčių dėl regioninio viešojo transporto autobusų parko stiprinimo netaršiais mažataršiais autobusais sudarymas

Pranešimas apie visų sutarčių sudarymą

NEŽINOMA

NEŽINOMA

NEŽINOMA

IV KETV.

2023

Pranešimas apie viešojo pirkimo sutarčių dėl ne mažiau kaip 3000 netaršių žemadugnių autobusų įsigijimo skyrimą.

M2C2–34

Investicija. Regioninio viešojo transporto autobusų parko stiprinimas netaršiais mažataršiais autobusais

Tikslas

Nupirktų netaršių žemadugnių autobusų skaičius T1

NEŽINOMA

Skaičius

0

800

IV KETV.

2024

Ne mažiau kaip 800 netaršių mažataršių autobusų, perkamų pagal M2C2–32 priemones, pirkimas siekiant sustiprinti atitinkamą transporto priemonių parką.

M2C2–34 Bis

Investicijų grupė. Regioninio viešojo geležinkelių transporto parko stiprinimas netaršiais traukiniais ir universaliosiomis paslaugomis

Tikslas

Netaršių traukinių T1 skaičius

NEŽINOMA

Skaičius

0

25

IV KETV.

2024

EB atitikties patikros deklaracijos įsigijimas pagal Įstatyminio dekreto Nr. 57/2019 (t. y. Dichiarazione di verifica di conformitą CE di cui all’art 15 del D.Lgs 57/2019) 15 straipsnį ne mažiau kaip 25 visai netaršiems traukiniams, siekiant sustiprinti atitinkamą transporto priemonių parką.

M2C2–35

Investicija. Regioninio viešojo transporto autobusų parko stiprinimas netaršiais mažataršiais autobusais

Tikslas

Visai netaršių žemadugnių autobusų skaičius, įsigaliojęs T2

NEŽINOMA

Skaičius

0

3 000

2 KETV.

2026

Pradėti eksploatuoti ne mažiau kaip 3000 netaršių mažadugnių autobusų, įsigytų pagal M2C2–32, siekiant sustiprinti atitinkamą laivyną.

M2C2–35 ter

Investicija. Regioninio viešojo transporto autobusų parko stiprinimas netaršiais mažataršiais autobusais

Tikslas

Netaršių ir mažataršių žemadugnių autobusų įkrovimo stotelių skaičius

Skaičius

0

1 000

2 KETV.

2026

Pradeda veikti ne mažiau kaip 1000 netaršių arba mažataršių mažadugnių autobusų įkrovimo stotelių.

M2C2–35 bis

Investicijų grupė. Regioninio viešojo geležinkelių transporto parko stiprinimas netaršiais traukiniais ir universaliosiomis paslaugomis

Tikslas

Netaršių traukinių skaičius ir vežimo teikiant universaliąsias paslaugas skaičius

NEŽINOMA

Skaičius

25

66

2 KETV.

2026

Pradėti eksploatuoti ir įsigyti EB atitikties patikros deklaraciją pagal Įstatyminio dekreto Nr. 57/2019 15 straipsnį (t. y. Dichiarazione di verifica di complianceitą CE di cui all’art 15 del D.Lgs 57/2019) ne mažiau kaip 53 visai netaršius regioninio geležinkelių parko traukinius, ne mažiau kaip 13 bimodalinių traukinių ir 100 vagonų, skirtų universaliosioms paslaugoms teikti.

Universaliųjų paslaugų ir (arba) tarpmiestinio susisiekimo atveju riedmenys, perkami naudojant EGADP išteklius, priklauso valstybei. Taigi, pasibaigus esamų paslaugų teikėjų paslaugų sutarties galiojimui, šie riedmenys pateikiami naujajam subjektui, su kuriuo sudaryta paslaugų sutartis, visapusiškai laikantis Reglamento (ES) Nr. 1370/2007.

M2C2–36

Investicija. Nacionalinės priešgaisrinės brigados vado atnaujinimo laivynas

Tikslas

Netaršių transporto priemonių, skirtų atnaujinti nacionalinės priešgaisrinės brigados komandai skirtą parką, skaičius

NEŽINOMA

Skaičius

0

3 800

2 KETV.

2026

Pradedamos eksploatuoti ne mažiau kaip 3800 netaršių transporto priemonių, skirtų atnaujinti nacionalinės priešgaisrinės brigados komandai skirtą parką.

100 proc. ekologinis ženklinimas gali būti taikomas 3500 transporto priemonių, nes jos turi būti 100 proc. elektrinės, o įkrovimo prieigos turi būti maitinamos fotovoltinėmis plokštėmis. 300 sunkiųjų transporto priemonių, 200 oro uostų ir 100 gelbėjimo miestuose transporto priemonių bus eksploatuojamos tik naudojant biometaną arba biodegalus ir atitinka Direktyvoje 2018/2001 dėl atsinaujinančiųjų energijos išteklių (AIED II direktyva) nustatytus kriterijus. Biodegalų ir biometano dujų gamintojai turi pateikti nepriklausomų vertintojų išduotus sertifikatus (tvarumo įrodymą), kaip numatyta Direktyvoje (ES) 2018/2001. Veiklos vykdytojas įsigyja kilmės garantijos sertifikatus, atitinkančius numatomą kuro sunaudojimą. Biokuru varomoms transporto priemonėms turi būti suteiktas B100 kategorijos transporto priemonių tipo patvirtinimas.

M2C2–38bis

Investicija. Atsinaujinantieji energijos ištekliai ir baterijos

Etapas

Įgyvendinimo susitarimas

Įgyvendinimo susitarimo įsigaliojimas

IV KETV.

2024

Įgyvendinimo susitarimo įsigaliojimas.

M2C2–39

Investicija. Atsinaujinantieji energijos ištekliai ir baterijos

Etapas

Italijos įmonių ir „Pagaminta“ ministerija užbaigė lėšų pervedimą Invitalia S.p.A.

Perdavimo pažymėjimas

IV KETV.

2024

Italija perveda 1000000000 EUR Invitalia S.p.A. Priemonei.

M2C2–40

Investicija. Atsinaujinantieji energijos ištekliai ir baterijos

Tikslas

Su galutiniais paramos gavėjais pasirašyti teisiniai susitarimai, atitinkantys fotovoltinių arba vėjo technologijų ir baterijų energijos gamybos pajėgumus

Procentinė dalis (%)

0

100 %

IV KETV.

2025

„Invitalia S.p.A.“ turi būti sudariusi teisinius finansavimo susitarimus su galutiniais paramos gavėjais dėl sumos, būtinos 100 proc. EGADP investicijų į priemonę panaudoti (atsižvelgiant į valdymo mokesčius).

M2C2–42BIS

Investicija. Parama startuoliams ir rizikos kapitalui, vykdantiems veiklą ekologinėje pertvarkoje.

Etapas

Ministerija užbaigė lėšų pervedimą į CDP rizikos kapitalo SGR

Perdavimo pažymėjimas

NEŽINOMA

NEŽINOMA

NEŽINOMA

IV KETV.

2024

Italija perveda 250 000 000 EUR priemonei CDP rizikos kapitalo SGR.

Kad tikslas būtų pasiektas patenkinamai, taip pat reikia iš dalies pakeisti Italijos ir CDP rizikos kapitalo SGR įgyvendinimo susitarimą ir Priemonės įstatus, laikantis Tarybos įgyvendinimo sprendime nustatytų sąlygų.

M2C2–43

Investicija. Parama startuoliams ir rizikos kapitalui, vykdantiems veiklą ekologinėje pertvarkoje.

Tikslas

Su rizikos kapitalo fondais ir startuoliais pasirašyti teisiniai susitarimai

EUR

0

100 %

2 KETV.

2026

„Cassa Depositi e Prestiti Venture Capital“ turi būti sudariusi teisinius finansavimo susitarimus su startuoliais, inkubavimo ir (arba) spartinimo programas arba rizikos kapitalo fondus dėl sumos, būtinos 100 proc. EGADP investicijų (250 mln. EUR) panaudoti Priemonei (įskaitant vidutinę didžiausią 13 proc. GTF valdymo mokesčių ir išlaidų ribą per visą fondo gyvavimo ciklą, taip pat ex ante sąlygas vėlesniems investavimo raundams, išskyrus perkeltus susidomėjimus, veiklos mokesčius ir visas išlaidas bei valdymo mokesčius, susijusius su trečiųjų šalių fondais).

Investicijos padalijamos į šias dvi intervencinių priemonių eilutes:

– Tiesioginės investicijos.

– Netiesioginės investicijos.

Netiesioginių investicijų į rizikos kapitalo fondus atveju „Cassa Depositi e Prestiti Venture Capital“ turi būti sudariusi teisinius finansavimo susitarimus su rizikos kapitalo fondais dėl sumos, kurios reikia norint preliminariai panaudoti apie 60 proc. EGADP investicijų į Priemonę (išskyrus valdymo mokesčius ir GTF išlaidas per visą fondo gyvavimo ciklą).

Netiesioginių investicijų į startuolius atveju į teisinius finansavimo susitarimus su rizikos kapitalo fondais įtraukiamas privalomas įsipareigojimas per visą fondo gyvavimo laikotarpį pasiekti bent 1x1 kaupiamąjį panaudoto kapitalo sverto poveikį tiek fondų, tiek startuolių lygmeniu.

Tiesioginių investicijų atveju CDP rizikos kapitalas turi būti sudaręs teisinius finansavimo susitarimus su startuoliais, inkubavimo ir spartinimo programomis dėl sumos, kurios reikia, kad apie 40 proc. EGADP investicijų (250 mln. EUR) būtų preliminariai panaudota Priemonei (įskaitant valdymo mokesčius ir GTF išlaidas per visą fondo gyvavimo ciklą).

Be to, tiesioginių investicijų atveju į teisinį finansavimo susitarimą su startuoliais gali būti įtrauktos ex ante sąlygos vėlesniems investavimo raundams (t. y. sąlygos, kuriomis būtų atlaisvinamas „Serie B“ arba „Serie C“ finansavimas).

Įsipareigojimai pagal šią priemonę, prisiimti prieš įsigaliojant įgyvendinimo susitarimo investicijų politikos pakeitimams ir laikantis susitarimo pagal ankstesnę M2C2–42 tarpinę reikšmę, taip pat įtraukiami į siektinos reikšmės pasiekimą.

Nuo Tarybos įgyvendinimo sprendimo įsigaliojimo dienos nauji įsipareigojimai turėtų būti pradėti vykdyti pagal naują investicijų politiką pagal naująjį Tarybos įgyvendinimo sprendimą.

M2C2–44

Investicija. Žemės ūkio savanoriškos veiklos sistemų plėtra

Etapas

Visų viešųjų sutarčių dėl fotovoltinių saulės baterijų plokščių įrengimo žemės ūkio fotovoltinėse sistemose sudarymas

Pranešimas apie visų viešųjų sutarčių dėl fotovoltinių saulės baterijų plokščių įrengimo žemės ūkio fotovoltinėse sistemose skyrimą

NEŽINOMA

NEŽINOMA

NEŽINOMA

IV KETV.

2024

Pranešimas apie visų viešųjų sutarčių dėl fotovoltinių saulės baterijų plokščių ir matavimo priemonių įrengimo agrovoltų sistemose sudarymą.

Tikimasi, kad eksperimentinio pobūdžio agrovoltinių sistemų įrengtoji galia paskatins kurti novatoriškus sprendimus, skirtus antžeminiams įrenginiams, kuriuose vienu metu gali egzistuoti įvairūs žemės naudojimo būdai, o tai duoda konkurencingos naudos. Įrenginių eksploatavimo pradžia registruojama nacionalinėje Gaudì sistemoje (gamybos įrenginių registre), kuri suteikia įtikinamų įrodymų, kad tikslai buvo pasiekti.

M2C2–45

Investicija. Žemės ūkio savanoriškos veiklos sistemų plėtra

Tikslas

Fotovoltinių saulės baterijų plokščių įrengimas žemės ūkio fotovoltinėse sistemose

NEŽINOMA

MW

0

900

2 KETV.

2026

Įrengti fotovoltines saulės baterijų plokštes ne mažesnės kaip 900 MW galios žemės ūkio fotovoltinėse sistemose.

M2C2–46

Investicija. Atsinaujinančiųjų energijos išteklių skatinimas energetikos bendrijoms ir bendrai veikiantiems iš atsinaujinančiųjų išteklių pasigamintos energijos vartotojams

Etapas

Visų viešųjų sutarčių dėl dotacijų energetikos bendrijoms skirtoms intervencinėms priemonėms įgyvendinti skyrimo skyrimas

Pranešimas apie visų viešųjų sutarčių skyrimą energetikos bendrijoms skirtoms intervencinėms priemonėms įgyvendinti

NEŽINOMA

NEŽINOMA

NEŽINOMA

IV KETV.

2025

Sutarčių dėl dotacijų energetikos bendrijoms skirtoms intervencinėms priemonėms įgyvendinti skyrimo pasirašymas.

M2C2–47

Investicija. AEI skatinimas energetikos bendruomenėms ir bendrai veikiantiems iš atsinaujinančiųjų išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojams

Tikslas

Naujų elektros energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pajėgumų įrengimas energetikos bendruomenėse ir kartu veikiantys iš atsinaujinančiųjų išteklių pasigamintos energijos vartotojai

NEŽINOMA

MW

0

1 730

2 KETV.

2026

Energetikos bendruomenėse įrengti nauji ne mažesni kaip 1 730 MW elektros energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių pajėgumai ir kartu veikia iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojai, esantys savivaldybėse, kuriose gyvena mažiau kaip 5000 gyventojų. Šia priemone neremiama vandenilio veikla, kurią vykdant išmetamas ŠESD kiekis viršija 3 t CO2 ekv./tH2.

M2C2–48

Investicija. Vandenilio gamyba urbanistinėse dykros vietose (vandenilio slėniuose)

Etapas

Visų viešųjų sutarčių dėl vandenilio gamybos apleistų pramoninių zonų centruose projektų sudarymas

Pranešimas apie visų viešųjų sutarčių dėl vandenilio gamybos apleistų pramoninių zonų centruose sudarymą

NEŽINOMA

NEŽINOMA

NEŽINOMA

1 KETV.

2023

Vandenilio gamybos apleistų pramoninių zonų centruose projektųapdovanojimas. Finansavimas skiriamas ekologiško vandenilio, kurio kiekis mažesnis nei 3 t CO2e/tH2, gamybai, kad būtų pasiektas geriausias rezultatas mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro. Pagal šią priemonę remiama vandenilio gamyba elektrolizės būdu naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, kaip apibrėžta Direktyvoje (ES) 2018/2001 (Atsinaujinančiųjų išteklių direktyva), arba tinklo elektros energiją.

M2C2–49

Investicija. Vandenilio gamyba urbanistinėse dykros vietose (vandenilio slėniuose)

Tikslas

Vandenilio gamybos pramoninėse zonose projekto užbaigimas

NEŽINOMA

Skaičius

0

10

2 KETV.

2026

Užbaigti bent 10 vandenilio gamybos projektų apleistose pramoninėse zonose, kurių kiekvieno vidutinė galia yra bent 1–5 MW.

Šia priemone remiama vandenilio gamyba elektrolizės būdu naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, kaip apibrėžta Direktyvoje (ES) 2018/2001 (Atsinaujinančiųjų išteklių direktyva), arba tinklo elektros energiją.

M2C2–50

Investicija. Vandenilio naudojimas pramonėje, kurioje sunku sumažinti taršą

Etapas

Susitarimas, kuriuo skatinamas perėjimas nuo metano prie žaliojo vandenilio

Susitarimo pasirašymas

NEŽINOMA

NEŽINOMA

NEŽINOMA

1 KETV.

2023

Susitarimo su atrinktais projektų savininkais, siekiant skatinti perėjimą nuo metano prie žaliojo vandenilio,pasirašymas. Projektai iš dalies skirti mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų procesui kurti ir iš dalies skirti pramoniniam prototipui, naudojant vandenilį, sukurti ir išbandyti. Šia priemone remiama vandenilio gamyba elektrolizės būdu naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, kaip apibrėžta Direktyvoje (ES) 2018/2001 (Atsinaujinančiųjų išteklių direktyva), arba tinklo elektros energiją.

M2C2–51

Investicija. Vandenilio naudojimas pramonėje, kurioje sunku sumažinti taršą

Tikslas

Vandenilio įdiegimas pramoniniuose procesuose

NEŽINOMA

Skaičius

0

1

2 KETV.

2026

Įdiegti vandenilį bent 1 pramonės gamykloje, siekiant sumažinti sektorių, kuriuos sunku sumažinti, priklausomybę nuo iškastinio kuro. Šia priemone remiama vandenilio gamyba elektrolizės būdu naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, kaip apibrėžta Direktyvoje (ES) 2018/2001 (atsinaujinančių išteklių direktyvoje), arba elektros tinklo elektros energija.

Ne mažiau kaip 400 000 000 EUR skiriama pramonės plėtrai, kuria 90 proc. metano ir iškastinio kuro naudojimo pramonės procese pakeičiama vandeniliu, grindžiamu elektrolize naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, kaip apibrėžta Direktyvoje (ES) 2018/2001 (Atsinaujinančiųjų išteklių direktyva), arba tinklo elektros energija.

M2C2–52

Investicija. Vandenilis

Etapas

Elektrolizerių gamyba

Pranešimas apie visų viešųjų pirkimų sutarčių paskelbimą

NEŽINOMA

NEŽINOMA

NEŽINOMA

2 KETV.

2022

Sutarties dėl elektrolizerių gamybos pramonės gamyklos statybos sudarymas.

M2C2–53

Investicija. Vandenilis

Tikslas

Pastatyta pramonės gamykla

NEŽINOMA

Skaičius

0

1

2 KETV.

2026

Bent vienos elektrolizerių gamybos pramonės įmonės, kurios bendras pajėgumas visoms investicijoms būtų ne mažesnis kaip 1 GW per metus, statyba.

F. 2 KOMUNIKATAS 3 KONTROLĖ – Energijos vartojimo efektyvumas ir pastatų perkvalifikavimas

Energijos vartojimo efektyvumas yra kertinis šio komponento, suskirstyto į tris pagrindinius ramsčius, akmuo.

·Pirmasis ramstis – laikinos paskatos, skirtos energetikai ir kovai su seismine privataus nekilnojamojo turto renovacija, įdiegimas, atimant su intervencinėmis priemonėmis susijusias išlaidas. Tinkamos finansuoti intervencinės priemonės – tai intervencinės priemonės, kuriomis būsto energinis naudingumas padidinamas bent dviem energinio naudingumo sertifikato kategorijomis ir taip energijos suvartojimas vidutiniškai padidėja daugiau nei 30 %.

·Antrasis šio komponento ramstis – valstybinių mokyklų ir teismų citadels veiksmingumo ir saugumo didinimas.

·Trečiuoju ramsčiu siekiama skatinti efektyvių centralizuoto šilumos tiekimo tinklų statybą ir plėtrą miestuose.

Be to, vykdomos kelios reformos, kuriomis siekiama supaprastinti ir paspartinti projektų, kuriais siekiama didinti pastatų energijos vartojimo efektyvumą, įgyvendinimą.

Tikimasi, kad šis komponentas labai padės pasiekti Italijos 2030 m. klimato ir energetikos tikslus, nes civiliniam sektoriui tenka beveik pusė visos Italijoje suvartojamos energijos. Dauguma pastatų buvo pastatyti prieš priimant energijos taupymo kriterijus ir prieš įsigaliojant atitinkamiems teisės aktams, todėl energijos vartojimo efektyvumo ir prisitaikymo prie seisminės rizikos poreikiai yra dideli.

Šis komponentas susijęs su 2020 m. konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos Nr. 3 dalimi, kuria Taryba rekomendavo Italijai imtis veiksmų, kad „investicijos būtų sutelktos į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, visų pirma į [...] vandentvarką, taip pat į sustiprintą skaitmeninę infrastruktūrą, kad būtų užtikrintas esminių paslaugų teikimas“. Jame taip pat atsižvelgiama į dalis 2019 m. šaliai skirtų rekomendacijų Nr. 3 („Su investicijomis susijusios ekonominės politikos sutelkimas į infrastruktūros kokybę, atsižvelgiant į regioninius skirtumus. [...] ir didinti viešojo administravimo veiksmingumą [...] spartinant skaitmeninimą ir didinant vietos viešųjų paslaugų veiksmingumą ir kokybę).

F.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

Investicija. Programos „Ecobonus“ stiprinimas siekiant energijos vartojimo efektyvumo

Priemone „Superbonus“ finansuojama gyvenamųjų pastatų, įskaitant socialinius būstus, energinė renovacija, kaip nurodyta vadinamojo Decreto Rilancio, priimto siekiant šalinti neigiamus ekonominius ir socialinius pandemijos padarinius, 119 straipsnyje. Siekiama dviejų tikslų: 1) svariai prisidėti siekiant 2030 m. Italijos integruotame nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane (PNIEC) nustatytų energijos taupymo ir išmetamųjų teršalų mažinimo tikslų ir 2) teikti anticiklinę paramą statybos sektoriui ir privačiojo sektoriaus paklausai, kad būtų kompensuotas ekonomikos nuosmukio poveikis.

Parama teikiama atskaitant mokesčius per penkerius metus. Iki 2023 m. vasario 16 d. numatyta, kad gavėjai, užuot tiesiogiai naudoję atskaitymą, kaip alternatyvą mokesčių atskaitos priemonei gali pasirinkti naudoti finansines priemones (vadinamąsias kredito pervedimo ir sąskaitos faktūros nuolaidos), kad išspręstų didelių pradinių investicinių išlaidų problemą. Šios alternatyvios priemonės numato, kad naudos gavėjo sukauptą mokesčių atskaitą sudaro:

1. tiekėjo (t. y. statybos bendrovių, projektuotojų arba apskritai bendrojo rangovo) įnašas išankstinio mokėjimo kainos nuolaidos forma, kuris jį tiesiogiai diskontuoja sąskaitoje faktūroje ir susigrąžinamas kaip mokesčių kreditas, sumažinantis pradinės investicijos kainą;

2. mokesčių kreditas, perduodamas finansų įstaigai, kuri iš anksto sumoka reikiamą kapitalą. Šis mechanizmas kompensuoja galimą paskatų atlikti renovaciją nebuvimą dėl didelių pradinių investicinių sąnaudų. Pagrindinio rangovo arba finansų įstaigos pasirinkimas paliekamas dotacijos gavėjui.

Ši mokesčių paskata gali būti naudinga kondominiumams, vienišiems pastatams, nedalomiems būsto kooperatyvams, ne pelno organizacijoms ir savanorių asociacijoms, mėgėjų sporto asociacijoms ir klubams bei socialiniam būstui. Kad renovacija būtų tinkama finansuoti, ji turi būti klasifikuojama kaip esminė renovacija (t. y. vidutinio lygio renovacija pagal Komisijos rekomendaciją (ES) 2019/786), todėl turi būti pagerintos bent dvi energijos vartojimo efektyvumo klasės (atitinkančios vidutiniškai 40 % sutaupytos pirminės energijos). Reikalavimus atitinkančių intervencinių priemonių, kurioms taikoma ši priemonė, taikymo sritis yra plati, įskaitant, pavyzdžiui, vairavimo intervencines priemones, velkamąsias intervencines priemones, neskaidrių paviršių šiluminę izoliaciją ir intervencines priemones, susijusias su oro kondicionavimo sistemomis (kondensaciniais katilais; šilumos siurblių; prijungimas prie efektyvių centralizuoto šilumos tiekimo tinklų tam tikromis sąlygomis; saulės šiluminės energijos; biomasės katilai tam tikromis sąlygomis), fotovoltinės sistemos su susijusiomis saugojimo sistemomis arba elektra varomų transporto priemonių įkrovimo infrastruktūra. Dviejuose 2020 m. rugpjūčio 6 d. ministro dekretuose jau nustatyti techniniai intervencijos reikalavimai ir procedūros, skirtos patvirtinti, kad laikomasi konkrečių maksimalių reikalavimų ir išlaidų.

Superbonus jau veikia nuo 2020 m. liepos 1 d. ir galioja iki 2022 m. birželio 30 d. (socialiniam būstui iki 2022 m. gruodžio 31 d.). Teisė į naudą gali būti suteikiama dar šešis mėnesius, kai atliekami su kondominiumais arba socialiniu būstu susiję darbai, jeigu iki pirmiau nurodytų datų buvo atlikta ne mažiau kaip 60 % darbų. Siekiant suteikti daugiau laiko sudėtingesnėms intervencijoms, planuojama pratęsti priemonės taikymą kondominiumams iki 2022 m. gruodžio 31 d., o socialiniam būstui – iki 2023 m. birželio 30 d., neatsižvelgiant į tai, ar bus atlikta bent 60 % darbų.

Tikimasi, kad ši priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į priemonės aprašymą ir gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal DNSH technines gaires (2021/C58/01) nustatytus poveikio mažinimo veiksmus. Visų pirma dujų kondensacinių katilų įrengimo išlaidos turi sudaryti ne daugiau kaip 20 % visų renovacijos programos išlaidų. Tais atvejais, kai dujų kondensaciniai katilai įrengiami vietoje esamų neefektyvių dujų, anglių ir iš naftos pagamintais produktais kūrenamų katilų, jų eksploatacinės savybės turi būti A kategorijos. Be to, gamtinių dujų katilų įrengimas atitinka techninėse rekomendacijose dėl reikšmingos žalos nedarymo principo (2021/C58/01) nustatytas sąlygas.

Reforma. Energijos vartojimo efektyvumo intervencinių priemonių procedūrų supaprastinimas ir spartinimas

Šia reforma siekiama supaprastinti ir paspartinti su energijos vartojimo efektyvumu susijusių intervencinių priemonių įgyvendinimo procedūras. Ją sudaro keturi pagrindiniai veiksmai:

·Nacionalinio pastatų energijos vartojimo efektyvumo portalo sukūrimas: Portalas padeda piliečiams ir operatoriams valdyti energijos vartojimo efektyvumo projektus ir yra paprastas informacijos šaltinis sprendimus priimantiems asmenims. Joje pateikiama informacija apie nacionalinio pastatų ūkio energinį naudingumą, kuris, kaip tikimasi, padės įmonėms ir piliečiams priimti sprendimus dėl jų nekilnojamojo turto energinio naudingumo didinimo. Sukuriama vieno langelio principu veikianti sistema, kurioje piliečiams ir įmonėms teikiama pagalba ir visa naudinga informacija, susijusi su pastatų energijos kartografavimu, sektorių taisyklių laikymusi, efektyvumo potencialo vertinimu ir veiksmų prioritetų, įskaitant rekonstravimo planus etapais, parinkimu, tinkamiausių skatinimo priemonių atranka ir profesinių įgūdžių mokymu.

·Informavimo ir mokymo plano, skirto civiliniam sektoriui, veiklos stiprinimas. Informavimo ir mokymo plane atsižvelgiama į poreikį plėtoti tiek konkrečias iniciatyvas, kuriomis siekiama užpildyti galutinių naudotojų gyvenamųjų namų sektoriuje informacijos spragą, tiek tinkamą mokymo veiklą paskatų ir veiksmingiausių intervencinių priemonių, skirtų įmonėms, teikiančioms energetikos paslaugas, vykdančioms intervencines priemones, ir kondomeno administratoriams, klausimais. Planas rengiamas atsižvelgiant į poreikius, susijusius su priemone „Superbonus“, kad būtų kuo labiau padidintas jos veiksmingumas ir padėtas pagrindas ilgalaikei statybos efektyvumo kultūrai.

·Nacionalinio energijos vartojimo efektyvumo fondoatnaujinimas ir stiprinimas: Persvarsčius Nacionalinio energijos vartojimo efektyvumo fondo steigimo ir valdymo taisykles (Įstatyminio dekreto Nr. 102/2014 15 straipsnis ir 2017 m. gruodžio 22 d. tarpžinybinis dekretas), įsigalioja pakeitimai, kuriais siekiama skatinti turimų išteklių didinimą ir geresnį naudojimą.

·Paspartinti projektų, finansuojamų pagal Centrinės viešojo sektoriaus atkūrimo programos EPAC programą, įgyvendinimo etapą: Atliekama reguliavimo peržiūra, kuria siekiama skatinti veiksmingesnį išteklių, konkrečiai skirtų Centrinės viešojo administravimo institucijos (PREPAC) Pastatų perkvalifikavimo programai (PREPAC), valdymą.

F.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Pradinė padėtis	Tikslas	Ketvirčio	Metų
M2C3–1	Investicija „Ecobonus energijos vartojimo efektyvumo labui stiprinimas“	Etapas	Superbonus galiojimo pratęsimo įsigaliojimas	Teisės akto (-ų) nuostata, nurodanti įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2021	Teisės aktas (-ai): pratęsti „Ecobonus“ ir „Sismabonus“ išmokų taikymą iki 2022 m. gruodžio 31 d. kondominiumams ir 2023 m. birželio 30 d. socialiniams klausimams būstas (IACP).
M2C3–2	Investicija „Ecobonus energijos vartojimo efektyvumo labui stiprinimas“	Tikslas	Pastatų renovacija Superbonus T1	NEŽINOMA	Skaičius	0	17 000 000	2 KETV.	2023	Užbaigti pastatų renovaciją (bent 17000000 kvadratinių metrų, dėl kurių būtų sutaupyta bent 40 proc. pirminės energijos ir energijos vartojimo efektyvumo sertifikate būtų padidintos bent dvi kategorijos).
M2C3–3	Investicija „Ecobonus energijos vartojimo efektyvumo labui stiprinimas“	Tikslas	Pastatų renovacija Superbonus T2	NEŽINOMA	Skaičius	17 000 000	35 800 000	IV KETV.	2025	Užbaigti pastatų renovaciją bent 35800000 kvadratinių metrų, dėl kurios būtų sutaupyta bent 40 proc. pirminės energijos, energijos vartojimo efektyvumo sertifikate padidinant bent dvi kategorijas.
M2C3–4	Reforma. Energijos vartojimo efektyvumo intervencinių priemonių procedūrų supaprastinimas ir spartinimas	Etapas	Energijos vartojimo efektyvumo intervencinių priemonių procedūrų supaprastinimas ir spartinimas	Teisės akto (-ų) nuostata, nurodanti įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	2 KETV.	2022	Teisės aktu (-ais) supaprastinamos ir paspartinamos energijos vartojimo efektyvumo intervencinių priemonių procedūros: ·Nacionalinio pastatų energijos vartojimo efektyvumo portalo sukūrimas ·Informavimo ir mokymo plano, skirto civiliniam sektoriui, veiklos stiprinimas ·Nacionalinio energijos vartojimo efektyvumo fondo atnaujinimas ir stiprinimas ·Pagal PREPAC programą finansuojamų projektų įgyvendinimo etapo paspartinimas

F.3. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas

Investicijų grupė. Naujų mokyklų statyba pakeičiant pastatus

Šia priemone daugiausia dėmesio skiriama laipsniškam valstybinių mokyklų pastatų fondo dalies pakeitimui siekiant sukurti modernias ir tvarias struktūras.

Intervencinių priemonių tikslai – sumažinti energijos suvartojimą, padidinti pastatų seisminę saugą ir plėtoti žaliąsias zonas.

Tikimasi, kad planas bus skirtas 166 mokyklų pastatams, kurių bendras plotas – 400 tūkst. m².

Investicija. Pastatų statyba, teisingumo vykdymo nekilnojamojo turto perkvalifikavimas ir stiprinimas

Šia priemone siekiama atnaujinti ir perkvalifikuoti netinkamas teisingumo vykdymo struktūras.

Vykdant intervenciją daugiausia dėmesio skiriama esamo turto išsaugojimui, sudarant sąlygas istorinio paveldo, kuris dažnai būdingas Italijos teisingumo sistemai, apsaugai, valorizacijai ir atkūrimui. Be energijos vartojimo efektyvumo, programa taip pat siekiama užtikrinti ekonominį, aplinkosauginį ir socialinį intervencinių priemonių tvarumą naudojant tvarias medžiagas ir iš atsinaujinančiųjų išteklių pasigamintą elektros energiją. Intervencinėmis priemonėmis taip pat galima pritaikyti struktūras, kad būtų sumažintas pastatų seisminis pažeidžiamumas.

Orientacinis savivaldybių, kuriose taikomos intervencinės priemonės, sąrašas: Baris, Bergamas, Bolonija, Kaljaris, Florencija, Genuja, Latina, Mesina, Milanas, Monza, Neapolis, Palermas, Perugia, Kalabrijos Redžas, Roma, Roma, Trani, Turinas, Velletris ir Venecija.

Intervencija neapima gamtinių dujų katilų.

Investicija. Efektyvaus centralizuoto šilumos tiekimo skatinimas

Centralizuotas šildymas atlieka svarbų vaidmenį siekiant šildymo ir vėsinimo sektoriaus aplinkosaugos tikslų, ypač didelėse miestų teritorijose, kuriose problema dar aktualesnė.

Šia priemone plėtojamas efektyvus centralizuotas šilumos tiekimas, grindžiamas šilumos, pagamintos iš atsinaujinančiųjų išteklių, iš atliekinės šilumos arba kogeneracijos didelio našumo įrenginiuose, paskirstymu. Pagal priemonę finansuojami projektai, kurie turi būti atrinkti konkurso, kuris turi būti paskelbtas 2022 m., būdu, susiję su naujų tinklų statyba arba esamų centralizuoto šilumos tiekimo tinklų plėtra. Kitas konkursas gali būti paskelbtas 2023 m. Pirmenybė teikiama projektams, kuriais užtikrinamas didžiausias neatsinaujinančios pirminės energijos sutaupymas.

Tikimasi, kad energijos ir aplinkosauginė nauda, lygi 20 ktne pirminės iškastinio kuro energijos per metus ir 40 kt CO2 išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sektoriuose, kuriems netaikoma apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, kasmet bus pasiekta.

Tikimasi, kad ši priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į priemonės aprašymą ir gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal DNSH technines gaires (2021/C58/01) nustatytus poveikio mažinimo veiksmus. Visų pirma kuriant efektyvią centralizuoto šilumos tiekimo sistemą kaip šilumos šaltinis nenaudojamas iškastinis kuras, o naudojama tik šiluma, pagaminta iš atsinaujinančiųjų išteklių, atliekinės šilumos arba kogeneracijos didelio našumo įrenginiuose. Susijusi centralizuoto šilumos tiekimo infrastruktūra turi atitikti 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1), ir tikimasi, kad ji padės užtikrinti sumažinimą 0,04 Mt CO2/per metus.

F.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Pradinė padėtis	Tikslas	Ketvirčio	Metų
M2C3–5	Investicijų grupė. Naujų mokyklų statyba pakeičiant pastatus	Etapas	Visų viešųjų sutarčių dėl naujų mokyklų statybos pakeičiant pastatus, kad mokyklų pastatuose būtų atnaujinta energija, sudarymas viešojo konkurso tvarka	Pranešimas apie visų viešųjų pirkimų sutarčių sudarymą viešojo konkurso tvarka	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	3 KETV.	2023	Pranešimas apie visų viešųjų sutarčių dėl naujų mokyklų pastatų, atitinkančių vietos valdžios institucijų įforminto finansavimo reikalavimus, kurių bendras plotas yra ne mažesnis kaip 400000 kvadratinių metrų, skyrimą
M2C3–6	Investicijų grupė. Naujų mokyklų statyba pakeičiant pastatus	Tikslas	Pakeitus pastatus pastatytane mažiau kaip 400000 m² naujų mokyklų.	NEŽINOMA	Skaičius	0	400 000	1 KETV.	2026	Ne mažiau kaip 400000 kvadratinių metrų naujų mokyklų statybos užbaigimas pakeičiant pastatus, todėl pirminės energijos suvartojimas yra bent 20 proc. mažesnis už energijos beveik nevartojančių pastatų poreikį.
M2C3–7	Investicija. Pastatų statyba, teisingumo vykdymo nekilnojamojo turto perkvalifikavimas ir stiprinimas	Etapas	Perkančioji organizacija pasirašo visas viešojo pirkimo sutartis dėl naujų pastatų statybos, teisingumo vykdymo nekilnojamojo turto perkvalifikavimo ir stiprinimo po viešojo konkurso.	Pranešimas apie visų viešųjų pirkimų sutarčių sudarymą viešojo konkurso tvarka	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2023	Pranešimas apie visų viešųjų sutarčių dėl pastatų statybos, teisingumo vykdymo nekilnojamojo turto perkvalifikavimo ir stiprinimo sudarymą.
M2C3–8	Investicija. Pastatų statyba, teisingumo vykdymo nekilnojamojo turto perkvalifikavimas ir stiprinimas	Tikslas	Pastatų statyba, teisingumo vykdymo nekilnojamojo turto perkvalifikavimas ir stiprinimas	NEŽINOMA	Skaičius	0	289 000	1 KETV.	2026	Pastatų statyba, ne mažesnio kaip 289000 kvadratinių metrų ploto teisingumo vykdymo nekilnojamojo turto perkvalifikavimas ir stiprinimas
M2C3–9	Investicija. Efektyvaus centralizuoto šilumos tiekimo skatinimas	Etapas	Sutartis dėl šildymo tinklų gerinimo skiria Ekologinės pertvarkos ministerija viešojo konkurso tvarka.	Pranešimas apie visų viešųjų pirkimų sutarčių sudarymą viešojo konkurso tvarka	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2022	Visų viešųjų sutarčių dėl naujų centralizuoto šilumos tiekimo tinklų statybos arba esamų centralizuoto šilumos tiekimo tinklų plėtros, į kurias turėtų būti įtrauktas reikalavimas mažinti energijos suvartojimą, sudarymas. Sutarčių skyrimas projektams, atrinktiems pagal konkurencinius kvietimus teikti pasiūlymus, laikantis reikšmingos žalos nedarymo techninių gairių (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų.
M2C3–10	Investicija. Efektyvaus centralizuoto šilumos tiekimo skatinimas	Tikslas	Centralizuoto šilumos tiekimo tinklų kūrimas arba plėtra siekiant sumažinti energijos suvartojimą	NEŽINOMA	KTNE	0	20	1 KETV.	2026	Užbaigti naujų centralizuoto šilumos tiekimo tinklų statybą arba išplėsti esamus tinklus, kad energijos suvartojimą būtų galima sumažinti bent 20 KTOE per metus. Investicija turi atitikti Reglamento 241/2021/ES dėl Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės VI priedo 9 išnašoje nustatytas sąlygas.

G. 2 KOMUNIKATAS – Teritorinis planavimas ir vandens ištekliai

Šio Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponento tikslas – pašalinti keletą ilgalaikių trūkumų, susijusių su vandens išteklių valdymu ir hidrogeologine rizika Italijoje, ir priimti keletą priemonių, kuriomis siekiama išsaugoti biologinę įvairovę. Tai turi būti pasiekta dideliu ir subalansuotu šių įvairių aspektų reformų ir investicijų deriniu.

Kalbant apie reformas, pagal komponentą siūlomos priemonės, kuriomis iš esmės siekiama pagerinti vandens išteklių valdymo veiksmingumą mažinant sektoriaus susiskaidymą, nustatant tinkamą kainodaros politiką ir nustatant įvairias paskatas esamoms su nuotekų tvarkymu susijusioms problemoms spręsti. Šio komponento reformos taip pat apima priemones, kuriomis siekiama supaprastinti projektų, susijusių su vandens infrastruktūra ir hidrologinės rizikos valdymu ir mažinimu, rengimą ir įgyvendinimą.

Su šiuo komponentu susijusiomis investicijomis prisidedama prie hidrogeologinės rizikos mažinimo ir geresnio valdymo Italijoje tiek prevencijos, tiek prisitaikymo požiūriu, ir jomis siekiama didinti su vandeniu susijusios infrastruktūros atsparumą. Be to, jomis siekiama gerokai pagerinti vandens išteklių valdymą geriau tvarkant nuotekas ir gerokai sumažinant vandens nuotėkį, be kita ko, žemės ūkio sektoriuje. Investicijomis stiprinama tų sektorių skaitmenizacija ir užtikrinamas didesnis jų energijos vartojimo efektyvumas ir geresnis prisitaikymas prie klimato kaitos. Šis komponentas taip pat apima priemones, kuriomis siekiama išsaugoti biologinę įvairovę ir žaliąsias zonas pagal 2030 m. ES biologinės įvairovės strategiją.

Šis komponentas susijęs su dalimi 2020 m. šaliai skirtos rekomendacijos Nr. 3, kuria Europos Sąjungos Taryba rekomendavo Italijai imtis veiksmų, kad „investicijos būtų sutelktos į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, visų pirma į [...] vandentvarką, taip pat į sustiprintą skaitmeninę infrastruktūrą, kad būtų užtikrintas esminių paslaugų teikimas“. Jame taip pat atsižvelgiama į dalis 2019 m. konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos Nr. 3 („Su investicijomis susijusios ekonominės politikos sutelkimas į infrastruktūros kokybę, atsižvelgiant į regioninius skirtumus. [...] ir didinti viešojo administravimo veiksmingumą [...] spartinant skaitmeninimą ir didinant vietos viešųjų paslaugų veiksmingumą ir kokybę).

G.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

Reforma. Intervencijų prieš hidrogeologinį nestabilumą įgyvendinimo procedūrų supaprastinimas ir spartinimas

Šios reformos tikslas – pašalinti esamus hidrogeologinės rizikos valdymo trūkumus, kuriuos nurodė Italijos Audito Rūmai. Ją sudaro šios srities projektų įgyvendinimo procedūrų supaprastinimas ir spartinimas, be kita ko, nustatant ilgiausius kiekvieno etapo terminus; nustatyti intervencinių priemonių prioritetus pagal nacionalinį rizikos vertinimą ir Sprendimo Nr. 1313/2013 6 straipsnį ir rizikos valdymo pajėgumų vertinimą bei reikšmingos žalos nedarymo principą; parengti planą, kaip padidinti už šių projektų įgyvendinimą atsakingų subjektų administracinius gebėjimus ir sustiprinti įvairių susijusių valdžios lygmenų koordinavimą, be kita ko, supaprastinant informacijos srautus.

2 reforma. Teisinės sistemos, skirtos geresniam vandens valdymui ir tausiam naudojimui, reforma

Šia reforma siekiama spręsti ilgalaikes Italijos vandens sektoriaus problemas, kurios atsispindi daugelyje šiuo metu vykdomų pažeidimo nagrinėjimo procedūrų dėl Tarybos direktyvos 91/271/EEB nesilaikymo, per didelio sektoriaus susiskaidymo ir tinkamų paskatų bei kainodaros politikos nebuvimo. Tikimasi, kad numatytomis priemonėmis bus gerokai sumažintas sektoriaus susiskaidymas mažinant veiklos vykdytojų skaičių ir skatinant masto ekonomiją, nustatant paskatas mažinti vandens nuotėkį ir pernelyg didelį žemės ūkio sektoriaus vandens suvartojimą ir nustatant tinkamą kainų politiką tvaresniam vandens vartojimui užtikrinti.

Siekiant sumažinti vandens paslaugas teikiančių operatorių skaičiaus susiskaidymą, su Kampanijos, Kalabrijos, Molizės ir Sicilijos regionais pasirašomi susitarimo memorandumai. Susitarimo memorandume nustatomi tikslai, susiję su vietos valdžios institucijų nustatymu, veiklos vykdytojų skaičiaus mažinimu ir masto ekonomijos užtikrinimu, siekiant per dvejus metus nuo to susitarimo memorandumo pasirašymo nustatyti atskirus veiklos vykdytojus ne mažiau kaip 40000 gyventojų.

Reforma „Priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti visapusiškus integruotų vandens paslaugų valdymo gebėjimus“

Šia reforma siekiama spręsti pagrindines vandens išteklių valdymo problemas ir padaryti sistemą veiksmingesnę.

Tikimasi, kad sistema sumažins esamą veiklos vykdytojų skaičiaus susiskaidymą, kuris šiuo metu trukdo veiksmingai naudoti vandens išteklius kai kuriose šalies dalyse. Taip pat tikimasi, kad reforma bus nustatytos tinkamos paskatos geriau naudoti vandens išteklius žemės ūkio sektoriuje, įdiegti sankcijų už neteisėtą vandens gavybą sistemą ir įvesti kainų sistemą, kuri geriau atspindėtų principą „teršėjas moka“ ir labiau atitiktų principą „teršėjas moka“, kartu išvengiant esamų drėkinimo sistemų plėtros. Priemonės priimamos bendradarbiaujant su regionais, kuriuose šiuo metu vandens išteklių valdymas kelia daugiau problemų.

Investicija. Nacionalinių parkų ir saugomų jūrų teritorijų skaitmeninimas

Šia priemone nustatomos standartizuotos ir suskaitmenintos procedūros, skirtos įvairių saugomų teritorijų modernizavimui, veiksmingumui ir efektyviam veikimui, pavyzdžiui, gamtos apsaugai, nacionalinių parkų ir saugomų jūrų teritorijų lankytojams skirtų procedūrų ir paslaugų administraciniam supaprastinimui. Tikimasi, kad po intervencijos gamtos išteklių stebėsena pagerės, kad prireikus būtų galima imtis būtinų prevencinių ir taisomųjų priemonių biologinei įvairovei apsaugoti. Taip pat tikimasi, kad nacionalinių parkų ir saugomų jūrų teritorijų lankytojams bus teikiamos geresnės paslaugos ir didinamas informuotumas apie biologinę įvairovę, siekiant tvaresnio turizmo ir atsakingo gamtos išteklių naudojimo.

G.2 Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Pradinė padėtis	Tikslas	Ketvirčio	Metų
M2C4–1	Reforma. Priemonių, skirtų kovai su hidrogeologiniu nestabilumu, įgyvendinimo procedūrų supaprastinimas ir spartinimas	Etapas	Teisinės sistemos supaprastinimo įsigaliojimas siekiant geriau valdyti hidrologinę riziką	Atitinkamo (-ų) teisės akto (-ų) nuostata, nurodanti įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	2 KETV.	2022	Naujojoje teisinėje sistemoje (bent jau): -Nustatyti prevencinių intervencinių priemonių prioritetus pagal nacionalinį rizikos vertinimą ir Sprendimo Nr. 1313/2013 6 straipsnį ir rizikos valdymo pajėgumų vertinimą bei reikšmingos žalos nedarymo principą; -Paspartinti projektų rengimo procedūras ir nustatyti bendruosius principus, kad būtų supaprastintos projektų įgyvendinimo ir finansavimo procedūros bei hidrologinės rizikos projektai; -Suderinti ir racionalizuoti informacijos srautus, kad būtų sumažintas ataskaitų teikimo tarp įvairių valstybės informacinių sistemų perteklius, ir sukurti rodiklių sistemą, kad būtų galima geriau nustatyti hidrologinę riziką, atsižvelgiant į Italijos Audito Rūmų rekomendacijas. -Stiprinti įvairių valdžios lygmenų intervencijų koordinavimą, atsižvelgiant į Italijos Audito Rūmų rekomendacijas; -Atsižvelgiant į Italijos Audito Rūmų rekomendacijas, sukurti bendras incidentų duomenų bazes (dissesto); -Nustatyti ilgiausius kiekvieno etapo terminus. -Parengti atitinkamų subjektų pajėgumų stiprinimo planą.
M2C4–2	Reforma „Priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti visapusiškus integruotų vandens paslaugų valdymo gebėjimus“	Etapas	Reformos, kuria siekiama užtikrinti visapusiškus integruotų vandens paslaugų valdymo gebėjimus, įsigaliojimas	Atitinkamo (-ų) teisės akto (-ų) nuostata, nurodanti įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	3 KETV.	2022	Bendrąjį įstatymą ir (arba) reglamentus dėl vandens paslaugų, skirtų tvariam jų naudojimui, ir skatina investicijas į vandens infrastruktūrą, kuriomis bent: -Mažinti subjektų susiskaidymą taikant taisykles ir agregavimo mechanizmus, kad šiuo metu autonominiai valdymo veiklos vykdytojai būtų skatinami integruotis į unikalų visos Ambito Territoriale Ottimale veiklos vykdytoją; -Numatyti paskatas tausiai naudoti vandenį žemės ūkyje, visų pirma remti bendros vandens naudojimo stebėsenos sistemos (SIGRIAN) naudojimą kolektyviniam drėkinimui ir apsirūpinimui vandeniu; -Nustatyti reguliuojamų kainų sistemą, kurioje būtų tinkamai atsižvelgiama į aplinkos išteklių naudojimą ir taršą pagal principą „teršėjas moka“.
M2C4–3	Reforma „Priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti visapusiškus integruotų vandens paslaugų valdymo gebėjimus“	Etapas	Geresnio vandens valdymo ir tausaus jo naudojimo teisinės sistemos reforma	Susitarimo memorandumų įsigaliojimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2021	Ekologinės pertvarkos ministerija kartu su Kampanijos, Kalabrijos, Molizės ir Sicilijos regionais pasirašo „Understading“memorandumus, kuriais siekiama sumažinti veiklos vykdytojų, teikiančių vandens paslaugas, skaičiaus susiskaidymą. Susitarimo memorandume turėtų būti nustatyti tikslai, susiję su vietos valdžios institucijų steigimu, veiklos vykdytojų skaičiaus mažinimu ir masto ekonomijos užtikrinimu, siekiant sukurti atskirus veiklos vykdytojus bent kiekvienam 40000 gyventojų.
M2C4–4	Reforma „Priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti visapusiškus integruotų vandens paslaugų valdymo gebėjimus“	Etapas	Naujos drėkinimo tikslų teisinės sistemos įsigaliojimas	Atitinkamo teisės akto nuostata, nurodanti įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	2 KETV.	2022	Peržiūrėtoje teisinėje sistemoje turi būti bent: –Nustatyti sankcijų už neteisėtą vandens gavybą sistemą Reikalauti atlikti poveikio vertinimą, kaip nustatyta Vandens pagrindų direktyvos 4 straipsnio 7 dalyje, siekiant įvertinti (galbūt suminį) poveikį visiems vandens telkiniams, kuriems gali būti daromas poveikis. –Užtikrinti, kad būtų vengiama esamos drėkinimo sistemos plėtros (įskaitant didesnį vandens naudojimą, t. y. ne tik fizinę plėtrą), net ir taikant veiksmingesnius metodus, kai atitinkamų vandens telkinių (antžeminio ar požeminio vandens) būklė (t. y. intensyvinant klimato kaitą) yra prastesnė nei gera arba galbūt gera.
M2C4–5	Investicijų grupė. Nacionalinių parkų skaitmeninimas	Etapas	Administracinio supaprastinimo ir skaitmeninių paslaugų teikimo nacionalinių parkų ir saugomų jūrų teritorijų lankytojams įsigaliojimas	Ministro dekreto nuostata dėl įsigaliojimo	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	1 KETV.	2022	Ministro dekretu įpareigojama plėtoti nacionalinių parkų ir saugomų jūrų teritorijų lankytojams skirtas skaitmenines paslaugas.

G.3. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas

Reforma. Nacionalinių oro taršos kontrolės programų priėmimas

Reformos tikslas – suderinti nacionalinius ir regioninius teisės aktus ir nustatyti susijusias priemones, skirtas išmetamam oro teršalų kiekiui mažinti (atsižvelgiant į Direktyvoje 2016/2284 nustatytus tikslus dėl išmetamųjų teršalų nacionalinių ribų ir klimato dujų keitimo).

Investicijų grupė. Pažangios ir integruotos stebėsenos ir prognozavimo sistemos įgyvendinimas

Investicijomis sukuriama stebėsenos sistema, skirta klimato kaitos ir netinkamo teritorijų planavimo keliamai rizikai nustatyti ir prognozuoti naudojant pažangias technologijas. Šios technologijos suteikia galimybę nuotoliniu būdu kontroliuoti dideles teritorines juostas, nustatant rizikos prevencijos planų rengimo pagrindą, įskaitant esamos infrastruktūros stiprinimą ir neteisėto atliekų šalinimo atvejų nustatymą. Pagrindinės priemonės, kurios turi būti parengtos šiems tikslams pasiekti, yra erdvinių duomenų rinkimas naudojant palydovines stebėjimo sistemas, bepiločius orlaivius, nuotolinius jutiklius ir informacinių sistemų integravimą; telekomunikacijų tinklai, kuriems taikomi pažangiausi saugumo reikalavimai; centrinių ir regioninių valdymo centrų įrengimas, kad būtų galima susipažinti su vietoje surinkta informacija; ir kibernetinio saugumo sistemas bei paslaugas, skirtas apsaugai nuo kibernetinių išpuolių. Intervencinės priemonės daugiausia vykdomos aštuoniuose pietų regionuose.

Investicija. Potvynių ir hidrogeologinės rizikos mažinimo priemonės

Italijos teritorijai būdingas didelis hidrogeologinis nestabilumas, kurį dar labiau pablogino klimato kaitos padariniai. Ši rizika daro neigiamą poveikį ne tik gyvenimo kokybei, bet ir labiausiai su šia rizika susiduriančių vietovių ekonominei veiklai.

Ši priemonė suskirstyta į dvi veiksmų kryptis: nuo 2023 m. gegužės mėn. potvynių nukentėjo Protezione Civile ir už ekstremaliąją situaciją atsakingas Komisijos narys Emilijos-Romanijos, Toskanos ir Markės teritorijose (Commissario per la ricostruzione nel territorio della Region Emilia Romagna, Toscana e Marche), kaip atsakinga administracija.

Kalbant apie pirmąją veiksmų kryptį, imamasi plataus masto ir visapusiškų intervencinių priemonių, kuriomis siekiama atkurti sugadintas viešąsias struktūras ir infrastruktūrą (E tipo intervencinės priemonės) ir sumažinti likutinę riziką, kuri yra griežtai susijusi su įvykiu ir kuria visų pirma siekiama apsaugoti viešąją ir privačiąją saugą (D tipo intervencinės priemonės).

Antroji veiksmų kryptis apima už ekstremaliąją situaciją atsakingo Komisijos nario nustatytas intervencijas, visų pirma Ascoli Piceno, Bolonijos, Ferraros, Fermo, Firenze, Forli-Cesena, Modena, Pesaro-Urbino, Ravenos, Redžo-Emilia, Rimini provincijose.

Intervencinės priemonės yra susijusios su:

·Intervencinės priemonės, kuriomis siekiama atkurti vandens kelius ir padidinti apsaugą nuo potvynių ir nuošliaužų. Intervencinės priemonės, kiek įmanoma, apima gamtos procesais pagrįstus sprendimus ir gali numatyti pakartotinį medžiagų, pervežtų potvynio metu, naudojimą. Intervencinėmis priemonėmis taip pat, kiek įmanoma, turėtų būti skatinama taikyti tvarią dirvožemio ir žemėtvarkos praktiką siekiant remti ilgalaikį dirvožemio atsparumą, sustabdyti dirvožemio degradaciją ir švelninti klimato kaitos poveikį;

·Transporto tinklo rekonstrukcija. Intervencinės priemonės gali apimti papildomą infrastruktūrą (įskaitant tiltus), kuri patyrė žalą ir turi būti suremontuota;

·Intervenciniai veiksmai, kuriais siekiama atkurti viešuosius pastatus, įskaitant viešuosius namus ir sveikatos priežiūros centrus.

Investicija. Miestų ir priemiesčių miškų apsauga ir stiprinimas

Šia priemone siekiama apsaugoti žaliąsias zonas ir padidinti jų skaičių, siekiant išsaugoti ir padidinti biologinę įvairovę ir pagerinti tų teritorijų gyventojų gyvenimo kokybę. Veiksmai sutelkiami į 14 Italijos didmiesčių miestų, kurie labiausiai susiduria su aplinkos problemomis, pavyzdžiui, oro tarša, biologinės įvairovės nykimu arba klimato kaitos padariniais. Tuose plotuose pasodinama ne mažiau kaip 4500000 medžių ir krūmokšnių (4 500 hektarų) miško dauginamoji medžiaga (sėklos arba augalai), o galutinėje paskirties vietoje turi būti persodinama ne mažiau kaip 3,5 mln. medžių.

Intervencinės priemonės vykdomos po to, kai priimamas miesto miškų planas, kuriuo siekiama išsaugoti ir didinti biologinę įvairovę pagal Europos biologinės įvairovės strategiją, mažinti oro taršą didmiesčių teritorijose ir sumažinti oro kokybės pažeidimo procedūrų skaičių.

Investicija. Po vietovės atnaujinimas

Nuo 1970 m. Po vietovei būdinga pernelyg didelė vandens tarša, dirvožemio vartojimas ir kasimas upės vagoje. Visos šios problemos neigiamai paveikė kai kurias jos natūralias buveines ir padidino hidrogeologinę riziką.

Šia priemone siekiama atgaivinti natūralius procesus ir skatinti biologinės įvairovės atkūrimą. Taip būtų užtikrintas upės atkūrimas ir veiksmingesnis tausesnis ir efektyvesnis vandens išteklių naudojimas.

Investicija. Paliktų vietų atkūrimas

Dėl pramoninės taršos atsirado daug vadinamųjų retųjų teritorijų, kurios kelia didelį pavojų sveikatai ir daro didelį poveikį atitinkamų gyventojų gyvenimo kokybei.

Šios intervencijos tikslas – atkurti šias žemes, mažinant poveikį aplinkai ir skatinant žiedinę ekonomiką. Įgyvendinant projektą naudojamos geriausios turimos novatoriškos tyrimo technologijos, kad būtų nustatyti realūs atkūrimo poreikiai ir sudarytos sąlygos plėtoti tas teritorijas, be kita ko, būsto srityje.

Šią priemonę visų pirma sudaro veiksmų plano, skirto retosioms teritorijoms atgaivinti, priėmimas, siekiant sumažinti žemės užėmimą ir paskatinti miestų atkūrimą. Plane nurodomos paliktos vietos visuose 21 regione ir autonominėse provincijose ir nurodomos konkrečios intervencinės priemonės, kurių reikia imtis.

Investicija. Jūros dugno ir jūrų buveinių atkūrimas ir apsauga

Ši priemonė apima didelio masto veiksmus, kuriais siekiama atkurti ir apsaugoti jūros dugną ir jūrų buveines, kuriais siekiama sustabdyti tebesitęsiantį šių ekosistemų būklės blogėjimą.

Konkretūs įgyvendintini veiksmai apima tinkamo jūros dugno buveinių žemėlapio sudarymą ir aplinkos stebėseną. Siekiant užtikrinti tinkamą didelio masto atkūrimo ir apsaugos priemonių planavimą ir įgyvendinimą, stiprinama nacionalinė jūrų ir pakrančių ekosistemų mokslinių tyrimų ir stebėjimo sistema. Be to, siekiant padidinti techninius ir mokslinius pajėgumus stebėti jūrų aplinką ir visų pirma įvertinti apsaugos ir valdymo priemonių veiksmingumą pagal klimato kaitos scenarijų, stiprinamos jūrų stebėjimo platformos. Tada tokiomis investicijomis sudaromos sąlygos sistemingai ir visapusiškai kartografuoti pažeidžiamas buveines Italijos jūrų vandenyse, kad būtų galima atkurti aplinką ir nustatyti saugomas teritorijas, laikantis 2013 m. ES biologinės įvairovės strategijos ir Jūrų strategijos pagrindų direktyvos.

Reforma. Teisės aktų supaprastinimas ir investicijų į vandens tiekimo infrastruktūrą įgyvendinimo valdymo stiprinimas

Dabartinė reguliavimo sistema ir dabartinis valdymo susiskaidymas daro neigiamą poveikį gebėjimui planuoti ir įgyvendinti investicijas į vandens tiekimo infrastruktūrą.

Šios reformos tikslas – supaprastinti ir padaryti veiksmingesnę teisinę sistemą ir prireikus teikti pagalbą įgyvendinančiosioms institucijoms, neturinčioms pakankamų pajėgumų vykdyti ir užbaigti tas investicijas per iš pradžių nustatytus terminus.

Pagrindinės priemonės, kurių planuojama imtis šiems tikslams pasiekti, yra i) centrinės viešojo finansavimo priemonės, skirtos investicijoms į vandens sektorių, sukūrimas, kuriuo sujungiami šiuo metu gana išskaidyti ištekliai; II) supaprastinti ataskaitų apie finansuojamas investicijas teikimo ir jų stebėsenos procedūras, iii) toliau įtraukti reguliavimo instituciją į vykdytinų investicijų planavimą ir galimas plano peržiūras.

Infrastruktūros ir transporto ministerija pateikia pasiūlymą dėl reformos, susijusios su vandens tiekimo sektoriumi.

Investicija. Pirminė vandens infrastruktūra vandens tiekimo saugumui užtikrinti

Šios priemonės tikslas – užtikrinti vandens tiekimo saugumą svarbiose miestų teritorijose ir didelėse drėkinamose teritorijose, padidinti tinklo saugą ir atsparumą ir pagerinti vandens transportavimo pajėgumus. Priemonės taikomos visoje šalies teritorijoje, ypatingą dėmesį skiriant didesniems įrenginiams šalies pietuose.

Laikoma, kad ši priemonė nedarys didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į priemonės aprašymą ir gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytus poveikio mažinimo veiksmus pagal reikšmingos žalos nedarymo techninėmis gaires (2021/C58/01). Visų pirma prieš pradedant statybos darbus, jų metu ir jiems pasibaigus užtikrinama, kad kiekvienos investicijų dalies atveju būtų visapusiškai laikomasi ES teisės, įskaitant Vandens pagrindų direktyvą, reikalavimų. Be to, kai taikytina, atliekamas papriemonių poveikio aplinkai vertinimas (PAV) pagal Direktyvą 2011/92/ES, taip pat atitinkami vertinimai pagal Direktyvą 2000/60/EB ir Direktyvą 92/43/EEB, įskaitant reikiamų poveikio švelninimo priemonių įgyvendinimą. Priemonė apima ne naujų užtvankų statybą, o tik esamų užtvankų gerinimą; nustatant planuojamų intervencijų poveikį esamiems darbams, atsižvelgiama į scenarijus, pagal kuriuos atitinkama upė išlieka natūralios būklės, kuri buvo pakeista statant darbus. Visos planuojamos antrinės intervencijos, įskaitant susijusias su esamomis užtvankomis, turi atitikti aplinkosaugos leidimų išdavimo procesą, kurio reikalaujama pagal nacionalinę ir Sąjungos teisę.

Investicija. Vandens paskirstymo tinklų nuostolių mažinimas, įskaitant tinklų skaitmeninimą ir stebėseną

Suskaidytas ir neveiksmingas vandens išteklių valdymas lėmė didelį vandens nuotėkį – šalies pietuose vidutiniškai prarandama daugiau kaip 40 proc. ir daugiau kaip 50 proc. Šio projekto tikslas – gerokai sumažinti geriamojo vandens nuostolius modernizuojant ir modernizuojant vandens paskirstymo tinklus naudojant pažangias kontrolės sistemas, leidžiančias stebėti pagrindinius mazgus ir jautriausius tinklo taškus.

Investicija. Investicijos į drėkinimo agrosistemos atsparumą siekiant geriau valdyti vandens išteklius

Šios priemonės tikslas – padidinti drėkinimo sistemų veiksmingumą plėtojant novatorišką ir skaitmeninę infrastruktūrą, skirtą tvaresniam žemės ūkio sektoriui ir geriau prisitaikiusiai prie klimato kaitos. Investicijas daugiausia sudaro drėkinimo sistemų pertvarkymas į didesnio efektyvumo sistemas; skirstomųjų tinklų pritaikymas siekiant sumažinti nuostolius; efektyvaus vandens išteklių naudojimo technologijų, pvz., skaitiklių ir nuotolinio valdymo, įrengimas. Vandens matavimas, leidžiantis išmatuoti vandenį, turi būti įdiegtas kaip remiamos investicijos dalis.

Investicija. Kanalizacija ir valymas

Vandens sistemos turi didelių trūkumų, susijusių su kanalizacijos ir valymo sistemomis, todėl daugelyje šalies aglomeracijų pradėta daug pažeidimų nagrinėjimo procedūrų dėl Sąjungos teisės nesilaikymo.

Šios priemonės tikslas – imtis investicijų, kuriomis būtų veiksmingiau valomos į jūrų ir vidaus vandenis išleidžiamos nuotekos, ir, kai įmanoma, valymo įrenginius pertvarkyti į „žaliąsias gamyklas“, skirtas pakartotinai naudoti išvalytas nuotekas drėkinimo ir pramonės reikmėms. Tikimasi, kad šios investicijos padės sumažinti aglomeracijų su silpnomis kanalizacijos ir valymo sistemomis skaičių.

G.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Pradinė padėtis	Tikslas	Ketvirčio	Metų
M2C4–6	Investicijų grupė. Nacionalinių parkų skaitmeninimas	Tikslas	Nacionalinių parkų ir saugomų jūrų teritorijų lankytojams skirtų skaitmeninių paslaugų plėtojimas	NEŽINOMA	Procentas	0	70	2 KETV.	2024	Bent 70 proc. nacionalinių parkų ir saugomų jūrų teritorijų yra sukūrusios skaitmenines paslaugas nacionalinių parkų ir saugomų jūrų teritorijų lankytojams (bent dvi iš šių: prisijungimas prie portalo „Naturitalia.IT“; administracinių procedūrų paraiška arba tvaraus judumo programėlė).
M2C4–6bis	Investicijų grupė. Nacionalinių parkų skaitmeninimas	Tikslas	Intervencijos užbaigimas	N. D.	Skaičius	0	4	2 KETV.	2026	Toliau nurodytų keturių intervencijų užbaigimas. Dvi intervencinės priemonės, susijusios su administraciniu supaprastinimu: ·IT platformos, skirtos su nacionaliniais parkais ir saugomomis jūrų teritorijomis susijusioms administracinėms procedūroms supaprastinti, sukūrimą; ir ·Sukurti visų nacionalinių parkų ir saugomų jūrų teritorijų darbuotojams skirtą prieigą prie Naturitalia programėlės. Administravimo sistema suteikia prieigą prie lankytojų duomenų ir statistinių duomenų ir patenkina lankytojų prašymus. Dvi intervencinės priemonės, susijusios su gamtos išsaugojimu ir gamtos išteklių stebėsena: ·Ne mažiau kaip 12.000 įrangos vienetų, reikalingų gamtos išsaugojimo ir stebėsenos veiklai vykdyti, įsigijimas ir pristatymas į gamtos parkus ir saugomas jūrų teritorijas; ir ·Bent 7 skirtingų tipų techninių paslaugų diegimas gamtos parkuose ir saugomose jūrų teritorijose ir mokymas, susijęs su moksline ir stebėsenos vietoje veikla, bent 3 iš šių 5 kategorijų: jūrų stebėsena, sausumos buveinių stebėsena, sausumos laukinės faunos stebėsena, vandens ekosistemų stebėsena, DNR grindžiama biologinės įvairovės stebėsena
M2C4–7	Reforma. Nacionalinių oro taršos kontrolės programų priėmimas	Etapas	Nacionalinės oro taršos kontrolės programos įsigaliojimas	DPCM nuostata, nurodanti įsigaliojimą	NEŽINOMA	N.A.	NEŽINOMA	IV KETV.	2021	Ministro tarybos pirmininko dekrete (DPCM) nustatoma nacionalinė oro taršos kontrolės programa, kuria nustatomos tinkamos oro taršos mažinimo priemonės pagal ES direktyvą 2016/2284 ir 2018 m. gegužės 30 d. įstatyminį dekretą Nr. 81, kuriuo ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę.
M2C4–8	Investicija. Pažangios ir integruotos stebėsenos ir prognozavimo sistemos įgyvendinimas	Etapas	Pažangios ir integruotos stebėsenos ir prognozių sistemos hidrologinei rizikai nustatyti veiklos planas	Ministro dekreto nuostata, nurodanti įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	3 KETV.	2021	Ministro dekretu patvirtinamas pažangios ir integruotos stebėsenos ir prognozavimo sistemos, skirtos hidrologinei rizikai nustatyti, įgyvendinimo veiklos planas. Ji turi bent: -Numatyti nuotolinio stebėjimo taikomąsias programas ir duomenų lauko jutiklius; -Sukurti ryšių sistemą, kuri sudarytų sąlygas koordinuoti įvairių valdymo funkcijų operatorių sąveiką ir užtikrinti jų sąveiką. -Centrinių ir regioninių kontrolės postų įkūrimas -Kibernetinio saugumo sistemų ir paslaugų kūrimas
M2C4–9	Investicija. Pažangios ir integruotos stebėsenos ir prognozavimo sistemos įgyvendinimas	Tikslas	Pažangios ir integruotos stebėsenos ir prognozavimo sistemos, skirtos hidrologinei rizikai nustatyti, diegimas	NEŽINOMA	Procentas	0	90	2 KETV.	2025	Siekiant nustatyti hidrologinę riziką, 90 % pietinių regionų ploto turi būti taikoma pažangi ir integruota stebėsenos ir prognozavimo sistema.
M2C4–11	Investicija „Potvynių ir hidrogeologinės rizikos mažinimo priemonės. Intervencinės priemonės Emilijos-Romanijos, Toskanos ir Markės regionuose“	Etapas	Ekstremaliųjų situacijų komisaro potvarkio (-ų) intervencinių priemonių nustatymas	Ekstremaliųjų situacijų komisaro potvarkis (-iai)				3 KETV.	2024	Viename ar keliuose ekstremaliųjų situacijų komisaro potvarkiuose nustatomas tikslus intervencinių priemonių, kuriomis siekiama atkurti vandens kelius ir padidinti apsaugą nuo potvynių ir nuošliaužų, sąrašas, viešųjų pastatų, įskaitant viešuosius namus ir sveikatos centrus, atkūrimo intervencinės priemonės ir bendras rekonstruotino transporto tinklo kilometrų skaičius. Bendro intervencinių priemonių skaičiaus vertė yra bent 1,2 mlrd. EUR.
M2C4–11bis	Investicija „Potvynių ir hidrogeologinės rizikos mažinimo priemonės. Intervencinės priemonės Emilijos-Romanijos, Toskanos ir Markės regionuose“	Etapas	Visų viešųjų pirkimų sutarčių dėl intervencijų Emilijos-Romanijos, Toskanos ir Markės regionuose sudarymas	Pranešimas apie visų viešųjų pirkimų sutarčių sudarymą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	2 KETV.	2025	Pranešimas apie visų viešųjų sutarčių dėl intervencinių priemonių, susijusių su rizikos valdymu ir hidrogeologinės rizikos mažinimu, skyrimą. Bendra kvietimų teikti pasiūlymus, pagal kuriuos skiriamos šios premijos, vertė turi būti ne mažesnė kaip 1,2 mlrd. EUR.
M2C4–11b	Investicija „Potvynių ir hidrogeologinės rizikos mažinimo priemonės. Intervencinės priemonės Emilijos-Romanijos, Toskanos ir Markės regionuose“	Etapas	Projektų užbaigimas	Projektų užbaigimo sertifikavimas				2 KETV.	2026	Užbaigti: ·ne mažiau kaip 90 % intervencijų, skirtų vandens kelių atkūrimui ir apsaugai nuo potvynių ir nuošliaužų didinti, kaip nustatyta ekstremaliųjų situacijų komisaro potvarkiuose, ·Kelių kilometrų transporto tinklo rekonstrukcija, kaip nustatyta Ekstremaliųjų situacijų komisaro potvarkiuose, ·Ne mažiau kaip 90 proc. intervencijų, skirtų viešiesiems pastatams, įskaitant viešuosius namus ir sveikatos priežiūros centrus, atkurti, kaip nustatyta ekstremaliųjų situacijų komisaro potvarkiuose.
M2C4–12	Investicija „Potvynių ir hidrogeologinės rizikos mažinimo priemonės“	Etapas	Įsigaliojo peržiūrėta teisinė sistema, skirta kovai su potvynių ir hidrogeologine rizika	Įsakymų nuostatos, nurodančios įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2021	Dekretais, kuriais patvirtinamas pirmasis intervencijos ir investicijų planas atitinkamoje teritorijoje (Komisijos nario delegatas/regionas/autonominė provincija) dėl potvynių ir hidrogeologinės rizikos mažinimo, siekiama atkurti pradines sąlygas ir užtikrinti teritorijų atsparumą gaivalinėms nelaimėms.
M2C4–13	Investicija. Potvynio ir hidrogeologinės rizikos mažinimo priemonės	Tikslas	D ir E tipų intervencinių priemonių užbaigimas	NEŽINOMA	Procentas	0	90	2 KETV.	2026	90 % E ir D tipų intervencinių priemonių, kuriomis siekiama atkurti sugadintas viešąsias struktūras, kaip nustatyta Nacionalinės civilinės saugos tarnybos patvirtinimo aktuose, užbaigimas.
M2C4–18	Investicijų. 3.1. Miestų ir priemiesčių miškų apsauga ir stiprinimas	Etapas	Patikslintų teisės aktų pakeitimų, susijusių su miesto ir priemiesčių žaliųjų zonų apsauga ir valorizacija, įsigaliojimas	Atitinkamų teisės aktų nuostata, nurodanti miesto miško kirtimo plano priėmimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2021	Miesto miškų planas turi atitikti 2019 m. gruodžio 12 d. įstatymo 141 (Klimato teisės aktas) tikslus ir po planavimo etapo, kurį turi vykdyti didmiesčiai. Plane turėtų būti nustatyti bent šie tikslai: -Išsaugoti ir didinti išsklaidytą biologinę įvairovę pagal Europos biologinės įvairovės strategiją, -Prisidėti prie oro taršos mažinimo metropolinėse zonose, -Sumažinti oro kokybės pažeidimų nagrinėjimo procedūrų skaičių; -Atkurti žmogaus sukurtus kraštovaizdžius ir pagerinti saugomas teritorijas, esančias arčiausiai metropolinių zonų; Pažaboti dirvožemio vartojimą ir atkurti naudingą dirvožemį.
M2C4–19	Investicijų. 3.1. Miestų ir priemiesčių miškų apsauga ir stiprinimas	Tikslas	Sodiniai, skirti miesto ir priemiesčių žaliosioms zonoms apsaugoti ir valorizuoti T1	NEŽINOMA	Skaičius	0	1 650 000	IV KETV.	2022	Pagal 2019 m. gruodžio 12 d. įstatymo 141 (vadinamasis klimato teisės aktas) 4 straipsnį pasodinti ne mažiau kaip 1650000 medžių miškui atkurti miesto ir priemiesčių teritorijose.
M2C4–20	Investicijų. 3.1. Miestų ir priemiesčių miškų apsauga ir stiprinimas	Tikslas	Sodiniai, skirti miesto ir priemiesčių žaliosioms zonoms apsaugoti ir valorizuoti T2	NEŽINOMA	Skaičius	1 650 000	4 500 000	IV KETV.	2024	Miško dauginamosios medžiagos (sėklų arba augalų) sodinimas bent 4500000 medžių ir krūmų miškui atkurti miesto ir priemiesčių teritorijose pagal 2019 m. gruodžio 12 d. įstatymo 141 (vadinamasis klimato teisės aktas) 4 straipsnį.
M2C4–20bis	Investicijų. 3.1. Miestų ir priemiesčių miškų apsauga ir stiprinimas	Tikslas	Sodiniai, skirti miesto ir priemiesčių žaliosioms zonoms apsaugoti ir valorizuoti T3	NEŽINOMA	Skaičius	0	3 500 000	2 KETV.	2026	Miško dauginamosios medžiagos (sėklų ar augalų) transplantacija ne mažiau kaip 3500000 medžių ir krūmokšnių miškui atkurti miesto ir priemiesčių teritorijose pagal 2019 m. gruodžio 12 d. įstatymo 141 (vadinamasis klimato teisės aktas) 4 straipsnį.
M2C4–21	Investicija „Po rajono atkūrimas“	Etapas	Teisinės sistemos, taikomos intervencijoms, susijusioms su Po rajono renaturacija, peržiūra	Atitinkamo teisės akto nuostata, nurodanti įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	2 KETV.	2023	Atitinkamų teisės aktų, kuriais siekiama atkurti ekologinį koridorių, kurį sudaro upės dugnas, įskaitant natūralų miško atkūrimą ir veiksmus, skirtus šoninėms šakoms ir oksvalėms atkurti ir atnaujinti, įsigaliojimas.
M2C4–22	Investicija „Po rajono atkūrimas“	Tikslas	Upės dugno dirbtinumo mažinimas Po teritorijos T1 renaturacijai	NEŽINOMA	Skaičius	0	13	IV KETV.	2024	Sumažinti upės dugno dirbtinumą bent 13 km, grįžtant į Po ašį.
M2C4–23	Investicija „Po rajono atkūrimas“	Tikslas	Upės dugno dirbtinumo mažinimas Po teritorijos T2 renaturacijai	NEŽINOMA	Skaičius	13	37	1 KETV.	2026	Sumažinti upės dugno dirbtinumą bent 37 km, grįžtant į Po ašį.
M2C4–24	Investicija. Retųjų teritorijų dirvožemio valymas	Etapas	Paliktų vietų ištaisymo teisinė sistema	Atitinkamo teisės akto nuostata, nurodanti veiksmų plano priėmimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2022	Paliktų vietų atgaivinimo veiksmų planu mažinamas žemės užėmimas ir skatinamas miestų atgaivinimas. Jame pateikiama bent tokia informacija: -Našlaičių vietų nustatymas visuose 21 regione ir (arba) autonominėse provincijose -Konkrečios intervencinės priemonės, taikytinos kiekvienoje paliktoje teritorijoje, siekiant sumažinti žemės užėmimą ir paskatinti miestų atkūrimą
M2C4–25	Investicija. Retųjų teritorijų dirvožemio valymas	Tikslas	Našlaičių teritorijų atgaivinimas	NEŽINOMA	Procentas	0	70	1 KETV.	2026	Atgaivinti bent 70 proc. retųjų dirvožemių paviršiaus, kad būtų sumažintas žemės užėmimas ir paskatintas miestų atkūrimas.
M2C4–26	Investicija. Jūros dugno ir jūrų buveinių atkūrimas ir apsauga	Tikslas	Jūros dugno ir jūrų buveinių atkūrimas ir apsauga	NEŽINOMA	Skaičius	0	22	2 KETV.	2025	Užbaigti bent 22 didelio masto intervencines priemones, skirtas jūros dugno ir jūrų buveinių bei pakrančių stebėjimo sistemų atkūrimui ir apsaugai.
M2C4–27	Reforma. Teisės aktų supaprastinimas ir investicijų į vandens tiekimo infrastruktūrą įgyvendinimo valdymo stiprinimas	Etapas	Teisės aktų, susijusių su intervencijomis į pirminės vandens infrastruktūrą, siekiant užtikrinti vandens tiekimo saugumą, supaprastinimo įsigaliojimas	Atitinkamo (-ų) teisės akto (-ų) nuostata (-os), nurodanti (-ios) įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	1 KETV.	2022	Persvarstytais teisės aktais sustiprinamas valdymas ir supaprastinamas investicijų į vandens tiekimo infrastruktūrą įgyvendinimas. Naujoji teisinė sistema turėtų būti bent jau tokia: – Nacionalinį intervencinių priemonių vandens sektoriuje planą paversti pagrindine investicijų į vandens sektorių finansavimo priemone. – Prašyti nuomonės ir aktyviai įtraukti Regulatorių („Autoritą di Regolazione per Energia Reti e Ambiente“) atliekant bet kokius plano pakeitimus ar atnaujinimus. – Teikti paramą ir papildomas priemones įgyvendinančiosioms institucijoms, kurios negali per numatytą laikotarpį atlikti investicijų, susijusių su pirminiais viešaisiais pirkimais. – Supaprastinti ataskaitų apie finansuojamas investicijas vandens sektoriuje teikimo ir stebėsenos procedūras.
M2C4–28	Investicija. Investicijos į pirminio vandens infrastruktūrą siekiant užtikrinti vandens tiekimo saugumą	Etapas	Finansavimo skyrimas visiems investicijų į pirminę vandens infrastruktūrą ir vandens tiekimo saugumą projektams	Dekreto (-ų) paskelbimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	3 KETV.	2023	Priėmimo dekreto (-ų), pagal kurį (-iuos) skiriamas (paskiriamas) finansavimas investicijoms į pirminės vandens infrastruktūros ir vandens tiekimo saugumą projektams, paskelbimas. Sutarčių taikymo sritis yra tokia: -Vandens tiekimo saugumas svarbiose miestų teritorijose; -Struktūriniai darbai tinklo saugai ir atsparumui didinti, įskaitant prisitaikymą prie klimato kaitos (išskyrus užtvankas); -Vandens transportavimo pajėgumų didinimas. Atrankos kriterijais užtikrinama, kad investicijomis būtų visapusiškai prisidedama prie klimato kaitos tikslų taikant 40 proc. klimato koeficientą pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės reglamento (ES) 2021/241 VI priedą.
M2C4–29	Investicija. Investicijos į pirminio vandens infrastruktūrą siekiant užtikrinti vandens tiekimo saugumą	Tikslas	Investicijos į pirminio vandens infrastruktūrą siekiant užtikrinti vandens tiekimo saugumą	NEŽINOMA	Skaičius	0	50	1 KETV.	2026	Didinti vandens tiekimo saugumą ir vandens infrastruktūros atsparumą bent 50 vandens sistemų (tiek sudėtingų, tiek pirminių), iš kurių bent 35 sudėtingos vandens sistemos
M2C4–30	Investicija. Vandens paskirstymo tinklų nuostolių mažinimas, įskaitant tinklų skaitmeninimą ir stebėseną	Etapas	Finansavimo skyrimas visiems intervencijų į vandens paskirstymo tinklus projektams, įskaitant tinklų skaitmeninimą ir stebėseną	Dekreto (-ų) paskelbimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	3 KETV.	2023	Priėmimo dekreto (-ų), pagal kurį (-iuos) skiriamas (paskiriamas) finansavimas projektams, skirtiems vandens paskirstymo tinklų modernizavimui ir efektyvumui, paskelbimas. Sutarčių taikymo sritis yra tokia: -Intervencinės priemonės, skirtos geriamojo vandens tinklų nuostoliams mažinti; -Didinti vandens sistemų atsparumą klimato kaitai; -Tinklų skaitmeninimo stiprinimas, optimalus vandens išteklių valdymas, atliekų mažinimas ir neveiksmingumo mažinimas
M2C4–31	Investicija. Vandens paskirstymo tinklų nuostolių mažinimas, įskaitant tinklų skaitmeninimą ir stebėseną	Tikslas	Intervencija į vandens paskirstymo tinklus, įskaitant T1 tinklų skaitmeninimą ir stebėseną	NEŽINOMA	Skaičius	0	14 000	IV KETV.	2024	Ne mažiau kaip 14 000 kilometrų vandentiekio tinklo rajonas
M2C4–32	Investicija. Vandens paskirstymo tinklų nuostolių mažinimas, įskaitant tinklų skaitmeninimą ir stebėseną	Tikslas	Intervencija į vandens paskirstymo tinklus, įskaitant T2 tinklų skaitmeninimą ir stebėseną	NEŽINOMA	Skaičius	14 000	45 000	1 KETV.	2026	Ne mažiau kaip 45 000 kilometrų vandentiekio tinklo rajonas
M2C4–33	Investicijos į drėkinimo agrosistemos atsparumą siekiant geriau valdyti vandens išteklius	Etapas	Finansavimo skyrimas visiems drėkinimo agrosistemos atsparumo projektams, kuriais siekiama geriau valdyti vandens išteklius	Dekreto (-ų) paskelbimas.	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2023	Priėmimo dekreto (-ų), pagal kurį (-iuos) skiriamas finansavimas projektams, skirtiems intervencijoms į tinklus ir drėkinimo sistemas bei susijusiai skaitmeninimo ir stebėsenos sistemai, paskelbimas. Sutarčių taikymo sritis yra tokia: -Skatinti naudojimo bendruose tinkluose matavimą ir stebėseną (įrengiant skaitiklius ir nuotolinio valdymo sistemas), įskaitant perėjimą nuo tiekimo savo reikmėms prie kolektyvinio naudojimo, nes tai yra būtina sąlyga siekiant užbaigti vandens kainų politikos, grindžiamos vandens kiekiu, kad būtų galima efektyviai naudoti vandens išteklius žemės ūkyje, įdiegimą, ir taip skatinti mažinti neteisėtą vandens pašalinimą iš kaimo vietovių. -Investicijomis į drėkinimą turėtų būti siekiama padidinti esamo drėkinimo veiksmingumą, net jei atitinkamo vandens telkinio būklė yra gera. Tikimasi, kad šia priemone nedaroma reikšminga žala aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į priemonės aprašymą ir švelninimo veiksmus, nustatytus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal technines gaires „Nedaryti reikšmingos žalos“. (2021/C58/01). Visų pirma prieš pradedant statybos darbus, jų metu ir po jų turi būti užtikrinta, kad kiekviena dalinė investicija visiškai atitiktų ES teisės, įskaitant Vandens pagrindų direktyvą, reikalavimus. Be to, intervencinėms priemonėms, kai taikytina pagal nacionalinę teisę, atliekamas poveikio aplinkai vertinimas (PAV) pagal Direktyvą 2011/92/ES, taip pat atitinkami vertinimai pagal Direktyvą 2000/60/EB ir Direktyvą 92/43/EEB, įskaitant reikiamų poveikio švelninimo priemonių įgyvendinimą.
M2C4–34	Investicijos į drėkinimo agrosistemos atsparumą siekiant geriau valdyti vandens išteklius	Tikslas	Intervencinės priemonės, skirtos drėkinimo agrosistemos atsparumui, siekiant geriau valdyti vandens išteklius T1	NEŽINOMA	Procentas	24	26	IV KETV.	2024	Bent iki 26 proc. padidinti pašalinimo šaltinių, kuriuose įrengti skaitikliai, procentinę dalį. Bendros tinklo efektyvumo intervencinės priemonės taip pat apima: -150 trečio lygio skaitiklių; -7500 ketvirto lygio metrų; -Skaitmeninimas ir tinklo tobulinimas.
M2C4–34bis	Investicijos į drėkinimo agrosistemos atsparumą siekiant geriau valdyti vandens išteklius	Tikslas	Intervencinės priemonės, skirtos drėkinimo agrosistemos atsparumui, siekiant geriau valdyti vandens išteklius T1	NEŽINOMA	Procentas	26	29	2 KETV.	2026	Bent iki 29 proc. padidinti pašalinimo šaltinių, kuriuose įrengti skaitikliai, procentinę dalį. Bendros tinklo efektyvumo intervencinės priemonės taip pat apima: -500 trečio lygio skaitiklių; -20000 ketvirto lygio metrai; -Skaitmeninimas ir tinklo tobulinimas.
M2C4–35	Investicijos į drėkinimo agrosistemos atsparumą siekiant geriau valdyti vandens išteklius	Tikslas	Intervencinės priemonės, skirtos drėkinimo agrosistemos atsparumui, siekiant geriau valdyti vandens išteklius T1	NEŽINOMA	Procentas	8	12	IV KETV.	2024	Bent 12 % drėkinamo ploto procentinės dalies turi būti veiksmingai naudojami drėkinimo ištekliai.
M2C4–35bis	Investicijos į drėkinimo agrosistemos atsparumą siekiant geriau valdyti vandens išteklius	Tikslas	Intervencinės priemonės, skirtos drėkinimo agrosistemos atsparumui, siekiant geriau valdyti vandens išteklius T2	NEŽINOMA	Procentas	12	24	1 KETV.	2026	Bent 24 proc. drėkinamo ploto, kuriame drėkinimo ištekliai naudojami veiksmingai, procentinė dalis
M2C4–36	Investicija. Investicijos į kanalizaciją ir valymą	Etapas	Finansavimo skyrimas kanalizacijos ir valymo projektams	Dekreto paskelbimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2023	Sprendimo dėl priėmimo, pagal kurį projektų pasiūlymams skiriamas finansavimas (paskyrimas), paskelbimas. Intervencinėmis priemonėmis: -Veiksmingiau valyti į jūrų ir vidaus vandenis išleidžiamas nuotekas, be kita ko, diegiant technologines inovacijas; -Jei įmanoma, kai kuriuos valymo įrenginius pertvarkyti į „žaliąsias gamyklas“, kuriose pakartotinai naudojamos išvalytos nuotekos drėkinimo ir pramonės tikslais. Šia priemone nedaroma reikšminga žala aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į priemonės aprašymą ir švelninimo veiksmus, nustatytus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01). Visų pirma dumblo deginimas neatitinka reikalavimų.
M2C4–37	Investicija. Investicijos į kanalizaciją ir valymą	Tikslas	Su kanalizacija ir gryninimu susijusios intervencinės priemonės T1	NEŽINOMA	Skaičius	0	500 000	2 KETV.	2025	Sumažinti lygiaverčių gyventojų, gyvenančių aglomeracijose, kurios neatitinka Tarybos direktyvos 91/271/EEB dėl netinkamo miesto nuotekų surinkimo ir valymo, skaičių bent 500000
M2C4–38	Investicija. Investicijos į kanalizaciją ir valymą	Tikslas	Su kanalizacija ir gryninimu susijusios intervencinės priemonės T2	NEŽINOMA	Skaičius	500 000	2 250 000	1 KETV.	2026	Sumažinti lygiaverčių gyventojų, gyvenančių aglomeracijose, kurios neatitinka Tarybos direktyvos 91/271/EEB dėl netinkamo miesto nuotekų surinkimo ir valymo, skaičių bent 2250000

H. 3 MISIJOS 1 KOMPONENTAS: Tvari transporto infrastruktūra

H.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

NEŽINOMA

H.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

NEŽINOMA

H.3. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas

Investicijomis į šį komponentą remiamas geležinkelių infrastruktūros (greitųjų geležinkelių, krovinių vežimo, regioninių geležinkelių, Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos) diegimas. Kartu vykdomos reformos, kuriomis siekiama paspartinti investicijas į geležinkelių infrastruktūrą ir pagerinti kelių infrastruktūros kokybę. Verslo aplinkos reformos komponentas apima priemonę, kuria sukuriamos papildomos paskatos regionams dalyvauti konkursuose dėl savo regioninių geležinkelių viešųjų paslaugų sutarčių. Į šį komponentą įtrauktos vandenilio naudojimo geležinkeliuose plėtros priemonės.

Šiuo komponentu remiamas 2019 m. šaliai skirtos rekomendacijos Nr. 3, kurioje Italija raginama sutelkti su investicijomis susijusią ekonominę politiką į [...] infrastruktūros kokybę, atsižvelgiant į regioninius skirtumus, ir 2020 m. konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos Nr. 3 dėl brandžių viešųjų investicinių projektų, kuriems tenka didžiausia apkrova, įgyvendinimas ir „investicijų sutelkimas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, visų pirma į švarią ir veiksmingą energijos gamybą ir naudojimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas, tvarų viešąjį transportą, atliekų ir vandentvarką, taip pat sustiprintą skaitmeninę infrastruktūrą, kad būtų užtikrintas esminių paslaugų teikimas“.

Reforma. Infrastruktūros ir transporto ministerijos (MIT) ir geležinkelių infrastruktūros valdytojo Rete Ferroviaria Italiana sutarties patvirtinimo proceso paspartinimas

Šia reforma panaikinamas reikalavimas Parlamento komisijoms pareikšti nuomonę dėl geležinkelių infrastruktūros valdytojo Rete Ferroviaria Italiana Geležinkelių infrastruktūros valdytojo Contratti di Programma (CdP) investicijų sąrašo. Parlamento komisijos pareiškia nuomonę dėl strateginės investicijų programos.

Reforma. Leidimų projektams išdavimo proceso spartinimas

Šią reformą sudaro teisės aktų priėmimas, kad būtų galima numatyti darbų vietą „Ekonominių techninių galimybių projekto“ (PFTE) metu, o ne laukti galutinio projekto rengimo etapo. Papildomi leidimai, kurių negalima įsigyti PFTE, būtų gauti vėlesniais projekto rengimo etapais, nesušaukus Konferenza dei Servizi, kaip Įstatymo Nr. 241/1990 išimtis. Dėl šių pakeitimų leidimų projektams išdavimo laikas sutrumpinamas nuo 11 iki 6 mėnesių.

Investicija. Keleivių ir krovinių vežimo greitųjų geležinkelių jungtys į pietus

Šias investicijas sudaro 119 km greitųjų geležinkelių infrastruktūros, skirtos keleiviams ir kroviniams vežti, tiesimas Napoli-Bari, Salerno-Reggio Kalabrijos ir Palermo-Katanijos linijose.

Vertinant ir tvirtinant kiekvieną atitinkamą projektą ar (arba) investiciją laikomasi visų taisyklių ir procedūrų, nustatytų ES direktyvos 92/43/EEB 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse, ir nacionalinių poveikio vertinimo gairių, paskelbtų 2019 m. gruodžio 28 d. Italijos Respublikos oficialiajame leidinyje Nr. 0303.

Investicija. Greitojo geležinkelio linijos šiaurėje, jungiančios su likusia Europos dalimi

Šias investicijas sudaro 165 km greitųjų geležinkelių infrastruktūros keleivių ir krovinių tiesimas Brešos-Veronos-Vikenzos-Padovos linijose Ligūrija-Alpi. Vertinant ir tvirtinant kiekvieną atitinkamą projektą ir (arba) investiciją laikomasi visų taisyklių ir procedūrų, nustatytų ES direktyvos 92/43/EEB 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse, ir nacionalinių poveikio vertinimo gairių, paskelbtų 2019 m. gruodžio 28 d. Italijos Respublikos oficialiajame leidinyje Nr. 0303.

Tikimasi, kad šia priemone nedaroma reikšminga žala aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į priemonės aprašymą ir švelninimo veiksmus, nustatytus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), ir tarpines bei siektinas reikšmes, kurias turi pasiekti Italija.

Segmento Rho-Parabiago atveju bus atliktas teigiamas poveikio aplinkai vertinimas, kuris visiškai ir iš esmės atitiko teisinius kriterijus, visapusiškai įtraukiant visus poveikio aplinkai vertinimo rezultatus ir sąlygas, jei to reikia siekiant užtikrinti atitiktį reikšmingos žalos nedarymo techninėms gairėms (2021/C58/01). Pav skelbiamas ir užbaigiamas pagal Direktyvą 2011/92/ES, taip pat atitinkamus vertinimus pagal Direktyvą 2000/60/EB ir Direktyvą 92/43/EEB, įskaitant reikiamų poveikio švelninimo priemonių įgyvendinimą. Visos priemonės, kurios PAV sistemoje nustatytos kaip būtinos siekiant užtikrinti atitiktį reikšmingos žalos nedarymo techninėms gairėms (2021/C58/01), įtraukiamos į projektą ir jų laikomasi infrastruktūros statybos, eksploatavimo ir eksploatavimo nutraukimo etapais.

Investicija. Įstrižinės jungtys

Šias investicijas sudaro 27 km greitųjų geležinkelių, skirtų keleiviams ir kroviniams vežti, tiesimas Orte-Falconara e Taranto-Metaponto-Potenza-Battipaglia linijose. Vertinant ir tvirtinant kiekvieną atitinkamą projektą ir (arba) investiciją laikomasi visų taisyklių ir procedūrų, nustatytų ES direktyvos 92/43/EEB 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse, ir nacionalinių poveikio vertinimo gairių, paskelbtų 2019 m. gruodžio 28 d. Italijos Respublikos oficialiajame leidinyje Nr. 0303.

Investicija. Europos geležinkelių transporto valdymo sistema (ERTMS)

Šias investicijas sudaro 2 785 km geležinkelio linijų įrengimas Europos geležinkelių transporto valdymo sistemoje (ERTMS) pagal ERTMS diegimo Europoje planą.

Investicija. Metropolinių mazgų ir pagrindinių nacionalinių jungčių stiprinimas

Šias investicijas sudaro ne mažiau kaip 1 280 km geležinkelio linijos ruožų, nutiestų 12 metropolinių miestų mazgų ir pagrindinių nacionalinių jungčių (Ligūrija-Alpis, Bolonija-Venecija-Triestas/Udė, Bolonija-Milanas, Bolonija-Verona-Brenneras, vidurio ir Šiaurės Tirėnų jungtis, Adrijos ir Jonijos jūrų jungtis, miestų transporto mazgai ir regioninės linijos), modernizavimas; Krovinių terminalai). Vertinant ir tvirtinant kiekvieną atitinkamą projektą ar investiciją laikomasi visų taisyklių ir procedūrų, nustatytų ES direktyvos 92/43/EEB 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse, ir nacionalinių poveikio vertinimo gairių, paskelbtų 2019 m. gruodžio 28 d. Italijos Respublikos oficialiajame leidinyje Nr. 0303.

Investicija. Regioninių linijų stiprinimas. Regioninių geležinkelių modernizavimas (valdymo RFI)

Šias investicijas sudaro 646 km regioninių linijų, kurių nuosavybė perduota Rete Ferroviaria Italiana (RFI) arba laipsniškai perduodama pastarajai, atnaujinimas. Vertinant ir tvirtinant kiekvieną atitinkamą projektą ar investiciją laikomasi visų taisyklių ir procedūrų, nustatytų ES direktyvos 92/43/EEB 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse, ir nacionalinių poveikio vertinimo gairių, paskelbtų 2019 m. gruodžio 28 d. Italijos Respublikos oficialiajame leidinyje Nr. 0303.

Intervencinės priemonės planuojamos pagal šias eilutes:

-Pjemontas: „Torino Cerese-Kanavesana“ modernizavimas ir modernizavimas: eismo srautų reguliarumo gerinimas;

-Friulio-Venecijos Džulijos: FuC geležinkelis: infrastruktūros ir technologiniai darbai Udine-Cividale linijoje: eismo srautų reguliarumo gerinimas;

-Umbrijos: Umbrijos centrinis geležinkelis (FCU): infrastruktūros ir technologinės intervencijos;

-Kampanija (EAV): Kančelio-Benevento linijos stiprinimas ir modernizavimas: geležinkelių veiklos saugos standartų tobulinimas;

-Apulija: Bario-Bitritto linija: infrastruktūros modernizavimas: nacionalinės geležinkelių infrastruktūros techninių ir (arba) reguliavimo standartų laikymasis; Ferrovie del Sud Est (FSE): Bario-Taranto linijos infrastruktūros modernizavimas: intervencinė priemonė turi būti tokia, kad ją būtų galima pritaikyti prie RFI veiklos standartų ir techninių sąveikos specifikacijų; FSE: SCMT/ERTMS tinklo įrangos užbaigimas: eismo veiksmingumo gerinimas, pajėgumų optimizavimas, saugos standartų gerinimas; FSE: Įvairiarūšio transporto centrų įrengimas ir 20 stočių modernizavimas: intervencija siekiama pagerinti stočių pasiekiamumą ir sukurti geležinkelio autobusų, geležinkelių ir privačių automobilių bei geležinkelio dviračių mainų zonas;

-Kalabrijos: Rosarno-S. Ferdinando linija: Rosarno ir San Ferdinando linijų įrangos, skirtos jungti su Gioia Tauro, modernizavimas.

Investicija. Pietinių geležinkelių modernizavimas, elektrifikavimas ir atsparumas

Šias investicijas sudaro 1 162 km pietinėje dalyje esančių geležinkelių modernizavimas, elektrifikavimas ir atsparumas. Šiai priemonei priskiriami projektai gali būti remiami pagal kitas Europos programas. Į tokią paramą neatsižvelgiama siekiant šių investicijų. Be to, šiai priemonei priskiriami projektai gali būti remiami iš nacionalinių fondų.

Investicija. Geležinkelių stočių modernizavimas (Rete Ferroviaria Italiana (RFI) valdymas; pietuose)

Šias investicijas sudaro 38 geležinkelio stočių modernizavimas ir jų prieinamumo užtikrinimas pagal Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1300/2014 ir ES geležinkelių saugos reglamentus. Vertinant ir tvirtinant kiekvieną atitinkamą projektą ar investiciją laikomasi visų taisyklių ir procedūrų, nustatytų ES direktyvos 92/43/EEB 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse, ir nacionalinių poveikio vertinimo gairių, paskelbtų 2019 m. gruodžio 28 d. Italijos Respublikos oficialiajame leidinyje Nr. 0303.

Investicija. Tarpregioniniai ryšiai

Šios investicijos apima intervencijų paspartinimą 221 km atstumu iš šių linijų:

·Milanas-Genova

·Palermas-Katanija (linea storica)

·Battipaglia-Potenza

·Orte – Falconara.

Investicijomis siekiama pagerinti dabartinės infrastruktūros veiksmingumą taikant intervencines priemones, kurios galėtų apimti:

·stočių pėdsako planų (PRG – Piano Regolatore Generale) pakeitimai;

·ERTMS;

·eismo kontrolės sistemos, pvz., ACC (Apparato Centrale Computerizzato) ir ACCM (Apparato Centrale a Calcolatore Multistazione), konfigūracija ir (arba) modifikavimas

·kiti fizinės infrastruktūros patobulinimai, kurie gali apimti geležinkelio lovą, įrangą ir kitas su infrastruktūra susijusias intervencines priemones.

Reforma. Rizikos klasifikavimo ir valdymo, saugumo vertinimo ir esamų tiltų stebėsenos gairių priėmimas

Šią reformą sudaro rizikos klasifikavimo ir valdymo, saugumo vertinimo ir esamų tiltų stebėsenos gairių priėmimas. „Gairių“, kuriomis sudaromos sąlygos visam nacionaliniam kelių tinklui taikyti bendrus standartus ir metodikas, priėmimas.

Reforma. Perkelti tiltų ir viadukų nuosavybę iš žemesnio rango kelių į aukštesnio rango kelius

Šią reformą sudaro tiltų, viadukų ir perėjimų nuosavybės perdavimas iš žemesnio tipo kelių į aukštesnio tipo kelius (greitkelius ir pagrindinius priemiesčio kelius), kad būtų padidintas bendras kelių tinklo saugumas, nes tiltus, viadukus ir pervažiavimus prižiūri ANAS ir (arba) greitkelių koncesininkai, kurie turi geresnius planavimo ir priežiūros pajėgumus nei atskiros savivaldybės ar provincijos.

H.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris

Susijusi priemonė (reforma arba investicija)

Tarpinė reikšmė/

Siektina reikšmė

Pavadinimas

Kokybiniai rodikliai
(jei tai tarpinės reikšmės)

Kiekybiniai rodikliai
(tikslai)

Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis

Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas

Matavimo vienetas

Pradinė padėtis

Tikslas

Ketvirčio

Metų

M3C1–1

Reforma. MIT ir RFI sutarties patvirtinimo proceso paspartinimas

Etapas

Teisės akto pakeitimo dėl Contratti di Programma (CdP) patvirtinimo proceso įsigaliojimas

Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo pakeitimo dėl Contratti di Programma patvirtinimo proceso įsigaliojimą

NEŽINOMA

NEŽINOMA

NEŽINOMA

IV KETV.

2021

Teisės akto pakeitimu sutrumpinamas geležinkelių infrastruktūros valdytojo Rete Ferroviaria Italiana Contratti di Programma (CdP) patvirtinimo procesas.

M3C1–2

Reforma. Leidimų projektams išdavimo proceso spartinimas

Etapas

Įsigalioja reguliavimo pakeitimas, dėl kurio leidimų projektams išdavimo laikas sutrumpinamas nuo 11 iki šešių mėnesių

Įstatymo nuostata, nurodanti teisės akto pakeitimo, kuriuo leidimo galiojimo laikas sutrumpinamas nuo 11 iki šešių mėnesių, įsigaliojimą.

NEŽINOMA

NEŽINOMA

NEŽINOMA

IV KETV.

2021

Pakeitus teisės aktus, leidimų projektams išdavimo laikas sutrumpinamas nuo 11 iki šešių mėnesių.

M3C1–3

Investicija. Keleivių ir krovinių vežimo greitųjų geležinkelių jungtys į pietus

Etapas

Sutarties (-ių) dėl greitųjų geležinkelių tiesimo Neapolis-Bari ir Palermas-Katanija sudarymas

Pranešimas apie visų viešųjų sutarčių dėl greitųjų geležinkelių tiesimo Napoli-Bari ir Palermo-Katanija sudarymą

NEŽINOMA

NEŽINOMA

NEŽINOMA

IV KETV.

2022

Pranešimas apie visų viešųjų pirkimų sutarčių sudarymą dėl greitųjų geležinkelių tiesimo linijose Neapolis-Baris ir Palermas-Katanija, visapusiškai laikantis viešųjų pirkimų taisyklių

Sutartyje (-yse) nurodomos šios šių eilučių dalys:

Napoli-Bari linija: Orsara-Bovino

Linija Palermas-Katanija: Catenanuova-Dittaino ir Dittaino – Enna

M3C1–4

Investicija. Keleivių ir krovinių vežimo greitųjų geležinkelių jungtys į pietus

Etapas

Sutarties dėl greitųjų geležinkelių tiesimo Salerno Redgio Kalabrijos linijose sudarymas

Pranešimas apie daugiadalykę sutartį dėl greitųjų geležinkelių tiesimo Kalabrijos geležinkelio linijoje Salernas-Reggio

NEŽINOMA

NEŽINOMA

NEŽINOMA

IV KETV.

2023

Pranešimas apie daugiadalykės sutarties dėl greitųjų geležinkelių tiesimo Salerno Redgio Kalabrijos geležinkelio linijoje sudarymą.

Sutartyje nurodomos šios eilutės dalys: Battipaglia-Romanija

M3C1–6

Investicija. Keleivių ir krovinių vežimo greitųjų geležinkelių jungtys į pietus

Tikslas

Greitieji geležinkeliai, skirti tiek keleiviams, tiek kroviniams vežti Napoli-Bari, Salerno-Reggio Kalabrijos, Palermo-Katanijos linijose

NEŽINOMA

Km

0

119

2 KETV.

2026

Nutiesta 119 km greitųjų geležinkelių ir keleivių, ir krovinių vežimo linijose Neapolis-Bari, Salernas-Reggio Kalabria, Palermas-Katanija, paruoštos leidimui gauti ir eksploatavimo etapais.

Orientacinis paskirstymas yra toks:

Neapolio-Bari linija 49 km;

iš kurių:

Frasso – Telese 11

Telese – Vitulano 19 km

Apice – Hirpinia 19 km

Salernas – Kalabrijos Redžas 33 km

iš kurių Battipaglia-Romagnano 33 kmPalermas-Katanija, iš kurių 37 km:

Catenanuova – Dittaino 22 km

Dittanio – Enna 15 km

M3C1–23

Investicija

Tarpregioniniai ryšiai

Tikslas

Investicija

Tarpregioniniai ryšiai

NEŽINOMA

Skaičius

0

70

IV KETV.

2025

Paspartėjo 70 km tarpregioninių jungčių

Geležinkelio linijos, kurias reikia modernizuoti, yra šios:

Milano Genova

Palermo Catania (linea storica)

Battipaglia Potenza

Orte Falconara

M3C1–24

Investicija

Tarpregioniniai ryšiai

Tikslas

Investicija

Tarpregioniniai ryšiai

NEŽINOMA

Skaičius

70

221

2 KETV.

2026

Iš viso paspartėjo 221 km tarpregioninių jungčių.

Geležinkelio linijos, kurias reikia modernizuoti, yra šios:

Milano Genova (70 km)

Palermo Catania (linea storica) (84 km)

Battipaglia Potenza (60 km)

Orte Falconara (7 km)

M3C1–9

Investicija. Greitojo geležinkelio linijos šiaurėje, jungiančios su likusia Europos dalimi

Tikslas

Greitieji geležinkeliai, skirti ir keleiviams, ir kroviniams vežti geležinkelio linijose Brešija-Verona-Vicenza-Padova; Ligūrija-Alpi.

NEŽINOMA

Skaičius

0

165

2 KETV.

2026

165 km ir keleivių, ir krovinių greitųjų geležinkelių linijose Brešos-Veronos-Vikenzos-Padova; Ligūrija-Alpi pastatyta, paruošta autorizacijai ir eksploatavimo etapams.

165 km nutiesiama šiuose ruožuose:

Breša-Verona, 48 km

Verona-Bivio Vicenza, 44 km

Genujos mazgas ir trečiasis Giovi kirtimas 53 km

Ro-Parabiago 9 km

Pavia-Milano-Rogoredo 11 km

M3C1–10

Investicija. Įstrižinės jungtys

Etapas

Sutarties (-ių) dėl jungiamųjų linijų Orte-Falconara ir Taranto-Metaponto-Potenza-Battipaglia tiesimo sudarymas

Pranešimas apie daugiadalykės sutarties dėl greitųjų geležinkelių tiesimo Orte-Falconara ir Taranto-Metaponto-Potenza-Battipaglia sudarymą

NEŽINOMA

NEŽINOMA

NEŽINOMA

1 KETV.

2024

Pranešimas apie daugiadalykės sutarties dėl jungčių tiesimo Orte-Falconara ir Taranto-Metaponto-Potenza-Battipaglia sudarymą.

Sutartyje (-yse) nurodomos šios eilutės:

Orte-Falconara

Taranto-Metaponto-Potenza-Battipaglia

M3C1–11

Investicija. Įstrižinės jungtys

Tikslas

Greitasis geležinkelis tiek keleiviams, tiek kroviniams Orte-Falconara ir Taranto-Metaponto-Potenza-Battipaglia linijose

NEŽINOMA

Skaičius

0

27

2 KETV.

2026

Nutiesti 27 km greitųjų geležinkelių keleiviams ir kroviniams Orte-Falconara ir Taranto-Metaponto-Potenzos-Battipaglia linijose, parengtose leidimui gauti ir eksploatavimo etapuose.

27 km rida skirstoma taip:

Orte-Falconara, 13 km

Tarantas-Metapontas – Potenza-Battipaglia, 14 km

M3C1–12

Investicija. Europos geležinkelių transporto valdymo sistemos (ERTMS) diegimas

Etapas

Sutarčių dėl Europos geležinkelių transporto valdymo sistemos skyrimas

Pranešimas apie visų viešųjų sutarčių sudarymą siekiant įdiegti Europos geležinkelių transporto valdymo sistemą

NEŽINOMA

NEŽINOMA

NEŽINOMA

IV KETV.

2022

Pranešimas apie visų viešųjų sutarčių dėl Europos geležinkelių transporto valdymo sistemos (ERTMS) įdiegimą sudarymą

M3C1–13

Investicija. Europos geležinkelių transporto valdymo sistemos (ERTMS) diegimas

Tikslas

1 400 km geležinkelio linijų, kuriose įrengta Europos geležinkelių transporto valdymo sistema

NEŽINOMA

Skaičius

0

1 400

2 KETV.

2025

1 400 km geležinkelių, kuriuose pagal diegimo Europoje planą įrengta Europos geležinkelių transporto valdymo sistema, parengti leidimai ir eksploatavimo etapai.

M3C1–14

Investicija. Europos geležinkelių transporto valdymo sistemos (ERTMS) diegimas

Tikslas

2 785 km geležinkelio linijų, kuriose įrengta Europos geležinkelių transporto valdymo sistema

NEŽINOMA

Skaičius

1 400

2 785

2 KETV.

2026

2 785 km geležinkelių, kuriuose įrengta Europos geležinkelių transporto valdymo sistema pagal diegimo Europoje planą, parengti leidimai ir eksploatavimo etapai.

M3C1–15

Investicija į metropolinių mazgų ir pagrindinių nacionalinių jungčių stiprinimą

Tikslas

700 km atnaujintų geležinkelio linijų ruožų, nutiestų metropoliniuose transporto mazguose ir pagrindinėse nacionalinėse jungtyse

NEŽINOMA

Skaičius

0

700

IV KETV.

2024

Ne mažiau kaip 700 km modernizuotų geležinkelio linijų ruožų, nutiestų metropoliniuose transporto mazguose ir pagrindinėse nacionalinėse jungtyse, parengtų leidimui gauti ir eksploatavimo etapams.

M3C1–16

Investicija į metropolinių mazgų ir pagrindinių nacionalinių jungčių stiprinimą

Tikslas

1 280 km atnaujintų geležinkelio linijų atkarpų, nutiestų metropoliniuose transporto mazguose ir pagrindinėse nacionalinėse jungtyse

NEŽINOMA

Skaičius

700

1 280

2 KETV.

2026

Ne mažiau kaip 1 280 km patobulintų ir (arba) modernizuotų linijų, nutiestų metropoliniuose transporto mazguose ir pagrindinėse nacionalinėse jungtyse, parengtų leidimų išdavimo ir eksploatavimo etapams

M3C1–17

Investicija. Geležinkelių modernizavimas, elektrifikavimas ir atsparumas pietuose

Tikslas

Užbaigti 172 km darbų, susijusių su geležinkelių atsparumu pietuose, parengtais leidimų išdavimo ir eksploatavimo etapams.

NEŽINOMA

Skaičius

0

172

IV KETV.

2023

Mažiausiai 172 km ilgio darbų, susijusių su pietinių geležinkelių atsparumu, užbaigimas, parengtas leidimo išdavimo ir eksploatavimo etapams.

172 km žymi šias linijas:

• Paola-Rgio Calabria;

• Lentini Diramazione-Gela;

• Mesinos-Katanijos – Sirakūzų;

• Kazerta-Battipaglia;

• Romai – Neapolis; ir

• Baris – Brindizis.

Tikslas turi būti pasiektas taikant CLP programas (t. y. „Codice Locale Progetto“), kurios nėra remiamos kitais nei EGADP ES fondais.

M3C1–17bis

Investicija. Geležinkelių modernizavimas, elektrifikavimas ir atsparumas pietuose

Tikslas

Užbaigti 1 162 km darbų, susijusių su geležinkelių modernizavimu, elektrifikavimu ir atsparumu pietuose, parengtais leidimų išdavimo ir eksploatavimo etapams.

NEŽINOMA

Skaičius

172

1162

2 KETV.

2026

Bent 1 162 km ilgio darbų, susijusių su pietinių geležinkelių modernizavimu, elektrifikavimu ir atsparumu, užbaigimas, parengtas leidimų išdavimo ir eksploatavimo etapams.

Darbai paskirstomi taip:

– Bent 462 km intervencinių priemonių, susijusių su modernizavimu ir elektrifikavimu, turi būti susijusios su šiomis linijomis:

Molizės regionas

-Venafro-Campobasso-Termoli;

Apulijos regionas

-Peskara-Foggia

-Potenza-Foggia

-Jungtis Brindisi (įskaitant įvairiarūšio transporto centrą);

-Nuorodos Taranto;

-Taranto-Brindisio

Kalabrijos regionas

Jonijos jūrų linija Sibari-Melito Porto Salvo; Catanzaro Lido – Lamezia Terme link Region Basilicata

-Ferrandina-Matera

Kampanijos regionas

-Salerno Arechi – Aeroporto Pontecagnano

Sicilijos regionas

-Agrigento-Porto Empedocle

-Nuoroda į Augustos uostą

-Ryšys su Trapani Birgi oro uostu

Sardinijos regionas

-Geležinkelio susisiekimas su Olbijos oro uostu

-Bėgių kelio dvejopa Decimomannu-Villamassargia

Bent 528 km atsparumo didinimo intervencinės priemonės žymimos šiomis eilutėmis:

Kampanijos, Bazilikatos ir Kalabrijos regionai:

• Romai – Neapolis (AV,via Cassino, per Formia);

• Aversa – Kazerta

• Villa Literno – Napoli Gianturco;

• Neapolis – Salerno LMV Napoli – Salerno Storica;

• Nocera Inferiore – Salerno;

• Battipaglia-Paola;

• Battipaglia – Potenza;

• Kazerta-Battipaglia; Kazerta-Foggia; Catanzaro – Kalabrijos Redžas;

• Paola – Kalabrijos Redžas; ir

• Paola-Cosenza-Sibari;

Molizės regionas:

• Termoli – Campobasso.

Apulijos regionas:

• Bari-Taranto;

• Tarantas-Brindisis; ir

• Barletta-Spinazzola.

Sicilijos regionas:

• Fiumetorto-Agrigento;

• Lercara dir. – Bicocca;

• Mesinos-Katanijos – Sirakūzų;

• Palermas – Mesiina; ir

• Caltanissetta Xirbi – Canicattì – Aragona; Canicattì – Siracusa.

Tikslas turi būti pasiektas taikant CLP programas (t. y. „Codice Locale Progetto“), kurios nėra remiamos kitais nei EGADP ES fondais.

M3C1–18

Investicija. Regioninių linijų stiprinimas. Regioninių geležinkelių modernizavimas (valdymo RFI)

Tikslas

Modernizuotos regioninės linijos, parengtos leidimų išdavimo ir eksploatavimo etapams

NEŽINOMA

Skaičius

0

646

2 KETV.

2026

646 km modernizuotų regioninių linijų, parengtų leidimui gauti ir eksploatavimo etapams.

M3C1–19

Investicija. Geležinkelių stočių modernizavimas (RFI valdymas; pietuose)

Tikslas

Modernizuotos ir prieinamos geležinkelio stotys

NEŽINOMA

Skaičius

0

10

IV KETV.

2024

Dešimt geležinkelio stočių modernizuotos ir prieinamos pagal Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1300/2014 ir ES geležinkelių saugos reglamentus.

M3C1–20

Investicija. Geležinkelių stočių modernizavimas (RFI valdymas; pietuose)

Tikslas

Modernizuotos ir prieinamos geležinkelio stotys

NEŽINOMA

Skaičius

10

38

2 KETV.

2026

38 geležinkelio stotys modernizuotos ir prieinamos pagal Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1300/2014 ir ES geležinkelių saugos reglamentus.

M3C1–21

Reforma. Pastarojo dekreto dėl supaprastinimo (pertvarkyto į 2020 m. rugsėjo 11 d. Įstatymą Nr. 120) įgyvendinimas paskelbiant potvarkį dėl „Rizikos klasifikavimo ir valdymo, saugumo vertinimo ir esamų tiltų stebėsenos gairių priėmimo“

Etapas

„Rizikos klasifikavimo ir valdymo, saugumo vertinimo ir esamų tiltų stebėsenos gairių įsigaliojimas“

Dekreto nuostata, nurodanti dekreto, kuriuo patvirtinamos „Rizikos klasifikavimo ir valdymo, saugumo vertinimo ir esamų tiltų kontrolės gairės“, įsigaliojimą

NEŽINOMA

NEŽINOMA

NEŽINOMA

IV KETV.

2021

„Gairėse“ visam nacionaliniam kelių tinklui nustatomi bendri rizikos klasifikavimo ir valdymo, saugumo vertinimo ir esamų tiltų stebėsenos standartai ir metodika.

M3C1–22

Reforma. Perkelti tiltų ir viadukų nuosavybę iš žemesnio rango kelių į aukštesnio rango kelius

Etapas

Perduoti tiltų, viadukų ir perėjimų nuosavybės teises iš žemesnio lygio kelių į aukštesnio rango kelius (greitkelius ir pagrindinius nacionalinius kelius);

Atitinkamo teisės akto nuostata, susijusi su tiltų, viadukų ir perėjimų nuosavybės perdavimo iš žemesnio rango kelių į aukštesnio rango kelius (greitkeliais ir pagrindiniais nacionaliniais keliais) įsigaliojimu

NEŽINOMA

NEŽINOMA

NEŽINOMA

IV KETV.

2021

Nuosavybės teisės į meno kūrinius perduodamos per šešis mėnesius nuo Įstatymo Nr. 120/20 įsigaliojimo. Tikimasi, kad jis bus baigtas pagal Codice della Strada (Įstatyminis dekretas Nr. 285/1992) ir jo nuostatų (Prezidento dekretas Nr. 495/92) taisykles, kuriomis nustatomos nuostatos dėl nuosavybės teisių perdavimo kelių savininkams.

I. 3 KOMUNIKATAS – įvairiarūšis transportas ir integruota logistika

Šio Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponento tikslas – padaryti Italijos uostus efektyvesnius, konkurencingesnius, efektyviau energiją vartojančius ir geriau integruotus į logistikos grandinę. Juo taip pat siekiama skaitmeninti oro eismo valdymo sistemą.

Tuo tikslu ji apima, viena vertus, svarbias reformas, kuriomis siekiama supaprastinti procesus, atnaujinti uostų planavimą ir padidinti Italijos uostų koncesijų konkurencingumą. Kita vertus, kai kurios investicijos, kuriomis siekiama užtikrinti įvairiarūšį transportą su bendromis Europos komunikacijos kryptimis, plėtoti ryšius su prekyba vandenynais ir neteisėta prekyba Viduržemio jūros regione, didinti Italijos uostų sistemos dinamiškumą ir konkurencingumą, be kita ko, siekiant sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Tikimasi, kad su šiuo komponentu susijusios investicijos labai padidins keleivių ir krovinių kiekį Italijos uostuose, o tai turės teigiamą poveikį ekonominės veiklos skatinimui atitinkamose srityse ir visai nacionalinei ekonomikai.

Kita vertus, šis komponentas susijęs su logistikos sistemų, įskaitant oro uostų sistemas, skaitmeninimu. Tikimasi, kad šie sektoriai taps konkurencingesni, nes bus naudojami novatoriški technologiniai sprendimai, kad sistema taptų veiksmingesnė ir būtų sumažintas jų poveikis aplinkai.

Šis komponentas susijęs su 2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3, kurioje Italija raginama sutelkti su investicijomis susijusią ekonominę politiką į infrastruktūros kokybę, ir 2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3, kurioje rekomenduojama „investicijas sutelkti į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, visų pirma į švarią ir veiksmingą energijos gamybą ir naudojimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas, tvarų viešąjį transportą, atliekų ir vandentvarką, taip pat į sustiprintą skaitmeninę infrastruktūrą, kad būtų užtikrintas esminių paslaugų teikimas“.

I.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

Reforma. Strateginio planavimo proceso procedūrų supaprastinimas

Šia priemone numatoma atnaujinti uostų planavimą, kad būtų užtikrinta strateginė Italijos uostų sistemos vizija. Reforma reguliuojami bent i) uostų sistemos institucijų plėtros tikslai; II) nustatytos ir apibrėžtos teritorijos, skirtos tik uosto ir galinio uosto funkcijoms atlikti, iii) paskutinės atkarpos kelių ir geležinkelių infrastruktūros jungtys su uostais, iv) kriterijai, kuriais vadovaujamasi nustatant planavimo turinį, ir v) jame aiškiai nurodomos uosto reguliavimo planų rengimo gairės, taisyklės ir procedūros.

Reforma. Konkurencingas koncesijų suteikimas Italijos uostuose

Šios priemonės tikslas – apibrėžti sąlygas, susijusias su koncesijos trukme, koncesiją suteikiančių institucijų priežiūros ir kontrolės įgaliojimais, atnaujinimo procedūromis, įrenginių perdavimu naujam koncesininkui pasibaigus koncesijai ir minimalių koncesininkams taikomų mokesčių ribų nustatymu.

Reforma. Leidimų vykdyti šaltojo lyginimo leidimų išdavimo Italijos uostuose procedūras supaprastinimas

Tikimasi, kad šia priemone bus supaprastinta ir sumažinta leidimų išdavimo procedūra, susijusi su nacionalinių elektros energijos perdavimo tinklo elektrinių, skirtų elektros energijos tiekimo laivams skirstomosioms sistemoms varyti (šaltojo lyginimo), statyba.

Infrastruktūros ir transporto ministerija pateikia pasiūlymą supaprastinti leidimų išdavimo procesą. Visų pirma siūloma, kad šaltojo lyginimo projektus įvertintų teritoriniai skyriai, kurie atsiskaito Ekonominės plėtros ministerijai, kuri galėtų per trumpesnį laiką juos išnagrinėti ir atitinkamai leisti juos įgyvendinti. Be to, numatoma reguliavimo intervencija siekiant nustatyti vieną leidimų išdavimo procesą projektams, susijusiems su didesne nei 132 kV įtampa, ir likusiems projektams, siekiant išnaudoti proceso sinergiją.

Reforma. Vieno muitinės langelio („Sportello Unico Doganale“) įgyvendinimas

Tikslas – sukurti specialų portalą, skirtą bendram kontrolės centrui, kuris sudarytų sąlygas sąveikumui su nacionalinėmis duomenų bazėmis ir muitinių vykdomos kontrolės veiklos koordinavimui.

Investicija. Logistikos grandinės skaitmeninimas

Tikimasi, kad šios investicijos padidins nacionalinės logistikos konkurencingumą, nes bus sukurta sąveiki skaitmeninė viešųjų ir privačiųjų subjektų krovinių vežimo ir logistikos srityje sistema, kuria supaprastinamos procedūros, procesai ir kontrolė, daugiausia dėmesio skiriant dokumentų dematerializavimui ir keitimuisi duomenimis bei informacija.

Investicija. Oro eismo valdymo skaitmeninimas

Šiomis investicijomis siekiama skaitmeninio sektoriaus modernizavimo, kuris apima tiek naujų oro navigacijos informacijos skaitmeninimo priemonių kūrimą, tiek bepiločių orlaivių platformų ir paslaugų diegimą.

Projektai apima bepiločio eismo valdymo sistemos (UTMS) kūrimą ir junglumą, oro navigacijos informacijos skaitmeninimą ir naujo techninės priežiūros modelio apibrėžtį.

Investicija. Šaltasis lyginimas

Šias investicijas sudaro elektros energijos tiekimo uosto teritorijoje (dokuose) tinklo ir susijusios prijungimo prie nacionalinio perdavimo tinklo infrastruktūros sukūrimas. Pagal Alternatyviųjų degalų infrastruktūros reglamentą elektros tiekimas nuo kranto taip pat leidžia įkrauti elektrinius laivus.

I.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Pradinė padėtis	Tikslas	Ketvirčio	Metų
M3C2–1	Reforma. Strateginio planavimo proceso procedūrų supaprastinimas	Etapas	Teisės aktų pakeitimų, susijusių su strateginio planavimo proceso procedūrų supaprastinimu, įsigaliojimas	Teisės akto (-ų) nuostata, nurodanti teisės aktų pakeitimų, susijusių su strateginio planavimo proceso procedūrų supaprastinimu, įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2022	Peržiūrėtoje teisės aktų sistemoje nustatoma, kad: – Visos uostų direkcijos priima savo sistemos strateginio planavimo dokumentus (DPSS) ir savo uostų reguliavimo planus (PRP), visapusiškai atsižvelgdamos į 2016 m. Italijos uostų sistemų reformą, patvirtintą 2016 m. rugpjūčio 4 d. Įstatyminiu dekretu Nr. 169. DPSS turi reglamentuoti bent šiuos elementus: –Uostų sistemos institucijų tikslų plėtojimui; –Nustatytos ir apibrėžtos teritorijos, skirtos tik uosto ir galinio uosto funkcijoms vykdyti, –Paskutinio kilometro kelių ir geležinkelių infrastruktūros jungtys su uostais, Kriterijai, pagal kuriuos nustatomas planavimo turinys, Nedviprasmiškai nustatyti uostų reguliavimo planų rengimo gaires, taisykles ir procedūras.
M3C2–2	Reforma. Konkurencingas koncesijų suteikimas Italijos uostuose	Etapas	Reglamento dėl uosto koncesijų įsigaliojimas	Reglamento nuostata, nurodanti Reglamento dėl uosto koncesijų įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2022	Naujajame reglamente nustatomos uostų koncesijų suteikimo pagrindinės sąlygos. Reglamente nustatoma bent ši informacija: –Sąlygos, susijusios su koncesijos trukme; Pagalbą teikiančių institucijų priežiūros ir kontrolės įgaliojimus; –Atnaujinimo būdai; –Įrenginių perdavimas naujam koncesininkui pasibaigus koncesijai; –Riboti minimalius mokesčius, kuriuos turi mokėti licencijos gavėjai.
M3C2–3	Reforma. Vienos muitinės linijos („Sportello Unico Doganale“) įgyvendinimas	Etapas	Dekreto dėl bendros muitinės įsigaliojimas Stalas (Sportello Unico Doganale)	Dekreto nuostata, nurodanti dekreto dėl bendros muitinės įstaigos (Sportello Unico Doganale) įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2021	Potvarkiu nustatomi Bendros muitinės tarnybos metodai ir specifikacijos, laikantis Reglamento (ES) Nr. 1239/2019 dėl Europos jūrų sektoriaus vieno langelio sistemos įgyvendinimo ir 2020 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/1056 dėl elektroninės krovinių vežimo informacijos (eFTI).
M3C2–4	Reforma. Leidimų šaltojo lyginimo įmonėms išdavimo procedūrų supaprastinimas	Etapas	Leidimų išdavimo šaltojo lyginimo įmonėms procedūrų supaprastinimo įsigaliojimas	Teisinė nuostata, nurodanti leidimų išdavimo šaltojo lyginimo įmonėms procedūrų supaprastinimo įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2022	Supaprastinti leidimų išdavimo procesą, kad būtų sutrumpintas ne ilgesnis kaip 12 mėnesių leidimų statyti energetikos transporto infrastruktūras, kuriomis siekiama švartavimosi etape tiekti elektros energiją iš sausumos į laivus, laikas (jei neatliekamas poveikio aplinkai vertinimas);
M3C2–5	Investicija. Logistikos grandinės skaitmeninimas	Tikslas	Logistikos grandinės skaitmeninimas	NEŽINOMA	Skaičius	0	12	2 KETV.	2024	Bent 12 iš 16 uostų sistemos institucijų turi būti įrengtos uosto bendruomenės sistemos (PCS) paslaugos, sąveikios su Comando Generale delle Capitanerie di Porto ir (arba) Agenzia delle Dogane e dei Monopoli ir suderinamos su naujaisiais PLN (Piattaforma Logistica Nazionale). Uosto sistemos administracija laikoma turinčia uosto bendrijos sistemų (PCS) paslaugas, jei bent viename to uosto sistemos administracijos uoste yra įrengtos uosto bendrijos sistemos (PCS).
M3C2–5bis	Investicija. Logistikos grandinės skaitmeninimas	Tikslas	Logistikos grandinės skaitmeninimas	NEŽINOMA	Skaičius	0	3	2 KETV.	2026	Šių trijų intervencinių priemonių, susijusių su logistikos grandinės skaitmeninimu, užbaigimas: 1)Log-IN centras: Skaitmeninės platformos (Piattaforma Logistica Nazionale, PLN), veikiančios saugioje debesijos aplinkoje, galinčios skatinti transporto ir logistikos operatorių bei susijusių viešojo administravimo institucijų sąveikumą, sukūrimas, daugiausia dėmesio skiriant dokumentų dematerializavimui ir keitimuisi duomenimis bei paslaugomis pagal Reglamentą (ES) 2020/1056, kai taikytina. 2)Uostų tinklas ir krovininiai kaimai: Visos 16 uostų sistemos institucijų turi turėti PCS (uostų bendrijos sistemos) paslaugas, suderinamas su Piattaforma Logistica Nazionale (PLN) ir, kai taikytina, su Reglamentu (ES) 2020/1056. Uosto sistemos administracija laikoma turinčia uosto bendrijos sistemų (PCS) paslaugas, jei bent viename to uosto sistemos administracijos uoste yra įrengtos uosto bendrijos sistemos (PCS). Šios PCS paslaugos teikiamos visuose pagrindiniuose uostuose, nurodytuose Reglamente (ES) Nr. 1679/2024. Bent 12 nacionalinių krovininių kaimų turi turėti krovinių kaimų sistemą, suderinamą su PLN ir, kai taikytina, Reglamentu (ES) 2020/1056. 3)Log-IN Verslas: šiai intervencijai užbaigti reikia, kad bent 8350 įmonių būtų gavusios viešąją paramą skaitmeninėms sistemoms kurti, kad būtų skatinamas paslaugų sąveikumas, eCMR ir eFTI atitiktis.
M3C2–6	Investicija. Oro eismo valdymo skaitmeninimas	Etapas	Oro eismo valdymo skaitmeninimas. naujų priemonių veikimo pradžia	BOC, skaitmeninės oro navigacijos informacijos ir UTMS sertifikatai	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	1 KETV.	2026	Pradedami vykdyti šie 3 projektai: a) Techninių operacijų centras (TOC) ir bent dvi oro eismo valdymo sistemos b) Skaitmenizuota oro navigacijos informacija C) Nepilotuojama eismo valdymo sistema ir junglumas (UTMS).
M3C2–7	Investicija. Šaltasis lyginimas	Etapas	Visų viešųjų pirkimų sutarčių sudarymas	Pranešimas apie visų viešųjų sutarčių dėl bent 15 šaltojo lyginimo įrenginių statybos skyrimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	3 KETV.	2024	Konkurso paskelbimas ir visų sutarčių dėl ne mažiau kaip 15 šaltojo lyginimo elektrinių, teikiančių elektros energiją ne mažiau kaip 10 uostų, statybos sutarčių sudarymas.
M3C2–12	Investicija. Šaltasis lyginimas	Tikslas	Pradėti eksploatuoti šaltojo lyginimo infrastruktūra.		Skaičius	0	15	1 KETV.	2026	Ne mažiau kaip 15 šaltojo lyginimo infrastruktūrų, užtikrinančių elektros energiją bent dešimtyje uostų, eksploatavimo pradžia.

I.3. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas

Investicijų grupė. Žalieji uostai: atsinaujinančiųjų išteklių energija ir energijos vartojimo efektyvumo intervencinės priemonės uostuose

Pagrindinis šios priemonės tikslas – sumažinti išmetamą CO2 kiekį ir pagerinti oro kokybę uostamiesčiuose imantis intervencinių priemonių, kuriomis siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą ir skatinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą uostuose. Tikslas – prisidėti prie bendro metinio išmetamo CO2 kiekio mažinimo atitinkamame uosto rajone. Projektai turi būti atrinkti iš tų, kuriuos atskiros uosto sistemos institucijos nurodė savo Uosto sistemų aplinkos energijos planavimo dokumentuose (DEASP). Taip pat tikimasi, kad įgyvendinant programą „Žalieji uostai“ gerokai sumažės kitų degimo teršalų, kurie yra pagrindinė oro kokybės blogėjimo uostamiesčiuose priežastis. Šios investicijos apima netaršių transporto priemonių ir tarnybinių laivų pirkimą arba iškastiniu kuru varomų transporto priemonių ir tarnybinių laivų pavertimą netaršiais.

Reforma. Nacionalinės skaitmeninės logistikos platformos sukūrimas siekiant įdiegti krovinių ir (arba) keleivių vežimo paslaugų skaitmeninimą

Reformos tikslas – užtikrinti, kad atskirų uostų sistemos institucijų bendros uostų sistemos būtų sąveikios su nacionaline skaitmeninės logistikos platforma.

I.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Pradinė padėtis	Tikslas	Ketvirčio	Metų
M3C2–8	Investicijų grupė. Žalieji uostai: atsinaujinančiųjų išteklių energija ir energijos vartojimo efektyvumo intervencinės priemonės uostuose	Tikslas	Žalieji uostai: darbų paskyrimas	NEŽINOMA	Skaičius	0	7	IV KETV.	2022	Darbų paskyrimas bent septynioms uosto sistemos direkcijoms. Darbų skyrimo atrankos procedūra apima: a) tinkamumo kriterijai, kuriais užtikrinama, kad darbai atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01) ir atitinkamus ES ir nacionalinės aplinkos teisės aktus. b) įsipareigojimas, kad investicijos indėlis į klimato kaitą pagal Reglamento (ES) 2021/241 VI priede pateiktą metodiką sudarys bent 79 proc. visų EGADP remiamų investicijų išlaidų. C) Įsipareigojimas pranešti apie priemonės įgyvendinimą įpusėjus schemos įgyvendinimo laikotarpiui ir apie schemos pabaigą.
M3C2–9	Investicijų grupė. Žalieji uostai: atsinaujinančiųjų išteklių energija ir energijos vartojimo efektyvumo intervencinės priemonės uostuose	Tikslas	Žalieji uostai: darbų užbaigimas	NEŽINOMA	Skaičius	0	75	2 KETV.	2026	Užbaigti ne mažiau kaip 75 uosto direkcijų projektai. Bent 79 proc. visų EGADP patirtų investicinių išlaidų skiriama veiklai, kuria remiamas klimato tikslas, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2021/241 VI priede pateiktoje metodikoje.
M3C2–10	Reforma. Nacionalinės skaitmeninės logistikos platformos sukūrimas siekiant įdiegti krovinių ir (arba) keleivių vežimo paslaugų skaitmeninimą	Etapas	Nacionalinė skaitmeninės logistikos platforma	Teisės akto nuostata, nurodanti teisės akto įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	2 KETV.	2024	Įsigalioja teisės aktas, kuriuo užtikrinama uostų bendrijų sistemų sąveika su nacionaline skaitmeninės logistikos platforma. Be to, teisės akte numatoma, kad uosto sistemos institucijos būtų aprūpintos PCS standartinėmis paslaugomis (uosto bendruomenės sistema), sąveikiomis su susijusiomis viešojo administravimo institucijomis ir suderinamomis su ES Reglamentu (ES) Nr. 1056/2020 ir nacionaline skaitmeninės logistikos platforma.

4 MISIJOS 1 KOMPONENTAS: Švietimo paslaugų teikimo stiprinimas. nuo vaikų darželių iki universitetų

Šis Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentas apima keturias intervencijos sritis: I) švietimo ir mokymo paslaugų kokybės gerinimas ir kiekybinė plėtra – nuo vaikų darželių iki universiteto; II) mokytojo profesijos reforma, visų pirma susijusi su įdarbinimo ir mokymo procesais, didinant mokytojų įgūdžius ir sprendžiant teritorinės neatitikties problemą; III) infrastruktūros kvalifikacijos kėlimas ir tobulinimas siekiant stiprinti skaitmeninę, gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) ir daugiakalbystės mokymą, kartu didinant mokyklų pastatų saugumą ir energijos vartojimo efektyvumą; IV) laipsnių grupių reforma, suteikiant laipsnius ir doktorantūros programas, siekiant skatinti taikomuosius mokslinius tyrimus ir padidinti doktorantūros stipendijų skaičių.

Šio komponento priemonėmis siekiama šalinti Italijos švietimo, mokymo ir mokslinių tyrimų sistemos trūkumus, siekiant pagerinti Italijos studentų mokymosi rezultatus ir įsidarbinimo galimybes.

Šio komponento investicijomis ir reformomis padedama įgyvendinti 2020 ir 2019 m. Italijai skirtas rekomendacijas dėl poreikio „remti moterų dalyvavimą darbo rinkoje įgyvendinant visapusišką strategiją, be kita ko, suteikiant galimybę naudotis kokybiškomis vaikų priežiūros paslaugomis“ (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 2), „gerinti švietimo rezultatus, be kita ko, tinkamomis ir tikslinėmis investicijomis, ir skatinti kvalifikacijos kėlimą, be kita ko, stiprinant skaitmeninius įgūdžius“ (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 2), „skatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas“ (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3), „stiprinti nuotolinį mokymąsi ir įgūdžius, įskaitant skaitmeninius įgūdžius“ (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 2) ir „orientuoti investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas“ (konkrečiai šaliai skirta rekomendacija, 2020 m.).

J.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

Investicijų grupė. Vaikų darželių ir ikimokyklinio ugdymo bei priežiūros paslaugų planas

Investicijų planu, skirtu 0–6 metų amžiaus grupei, siekiama padidinti vaikų priežiūros įstaigų pasiūlą statant ir atnaujinant vaikų darželių ir ikimokyklinio ugdymo įstaigas bei užtikrinant jų saugumą, kad būtų padidintas švietimo paslaugų pasiūla 0–6 metų amžiaus grupės vaikams ir taip pagerinta mokymo kokybė. Tikimasi, kad šia priemone bus skatinamas moterų dalyvavimas darbo rinkoje ir padedama slaugytojams derinti šeiminį ir profesinį gyvenimą.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo (2021/C58/01), į būsimų projektų kvietimų teikti paraiškas techninės užduoties tinkamumo kriterijus neįtraukiama ši veikla: I) su iškastiniu kuru susijusi veikla, įskaitant galutinės grandies naudojimą 62 ; II) veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kurią vykdant numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius 63 ; III) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 64 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 65 ; ir iv) veikla, kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Be to, techninėje užduotyje reikalaujama, kad būtų pasirinkta tik veikla, atitinkanti atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos apsaugos teisės aktus.

Investicija. Visos darbo dienos pratęsimo planas

Priemonės tikslas – finansuoti mokyklos laiko pratęsimą, siekiant padidinti mokyklų mokymosi pasiūlą ir užtikrinti, kad jos būtų atviros teritorijoje po pamokų valandų. Pagal priemonę numatoma įrengti arba atnaujinti valgyklų patalpas bent 1000 statinių, kad būtų galima pailginti mokyklos laiką. Tikimasi, kad pailgintos mokymosi valandos turės teigiamą poveikį kovai su mokyklos nebaigimu.

Investicijų grupė. Mokyklų sporto infrastruktūros stiprinimo planas

Šia priemone siekiama stiprinti sporto infrastruktūrą ir skatinti sportinę veiklą. Tikimasi, kad stiprinant sporto veiklą bus kovojama su mokyklos nebaigimu, didinama socialinė įtrauktis ir stiprinami asmeniniai gebėjimai.

Investicijomis statoma ir renovuojama sporto infrastruktūra ir sporto klubai, skirti naudoti mokyklose. Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), į tinkamumo kriterijus, nustatytus kvietimų teikti projektus techninėse užduotyse, neįtraukiamos iškastiniu kuru grindžiamos šildymo sistemos, pavyzdžiui, gamtinių dujų katilai.

Investicija. Neeilinis įsikišimas, kuriuo siekiama sumažinti teritorinius skirtumus I ir II vidurinių mokyklų cikluose ir spręsti mokyklos nebaigimo problemą

Šia priemone siekiama užtikrinti tinkamus pagrindinius mokinių įgūdžius, be kita ko, sukuriant bendrą nacionalinį internetinio mokymo portalą. Ypatingas dėmesys skiriamas mokykloms, kurios susidūrė su didesniais mokymosi sunkumais, pritaikydamos intervencijas prie mokinių poreikių, kai mokyklos vadovas teikia paramą išorės kuratoriams, o svarbiausiais atvejais – bent po vieną papildomą personalą vienam dalykui (Italijos, matematikos ir anglų kalbos) ir ne trumpiau kaip dvejus metus. Investicijomis skatinama įgyvendinti mentorystės veiklą, skirtą ne mažiau kaip 820000 jaunuolių, kuriems kyla mokyklos nebaigimo rizika, ir jau pasitraukusiems jaunuoliams. Jame numatyta naudotis internetine platforma mentorystės ir mokymo veiklai vykdyti.

Tikimasi, kad šia intervencija bus skatinama lyčių lygybė ir padedama įveikti nelygybę, įskaitant teritorinę nelygybę, susijusią su galimybėmis gauti išsilavinimą.

Reforma. Techninių ir profesinių institutų reforma

Reforma siekiama suderinti techninių ir profesinių institutų mokymo programas su Italijos gamybos sistemai reikalinga kompetencija, be kita ko, vietos lygmeniu. Visų pirma reforma turi užtikrinti, kad techninis ir profesinis mokymas būtų suderintas su „Pramonė 4.0“ ir kad juo būtų skatinamos skaitmeninės inovacijos.

Reforma. Tretinio profesinio mokymo reforma

Reforma siekiama sustiprinti tretinio profesinio mokymo sistemą supaprastinant ITS valdymą, kad būtų padidintas institutų ir studentų skaičius, atsižvelgiant į vietos teritoriją.

Tikimasi, kad reforma padės panaikinti darbo jėgos pasiūlos ir paklausos neatitikimą.

Investicija. Tretinio profesinio mokymo sistemos (ITS) plėtojimas

Šia priemone papildoma 1.2 reforma – tretinio profesinio mokymo reforma, kuria siekiama stiprinti profesinio mokymo institutų (ITS) švietimo pasiūlą. Ji padeda didinti profesinio mokymo įstaigų švietimo pasiūlą ir didinti įmonių dalyvavimą švietimo procesuose, kad būtų užtikrintas geresnis ryšys su verslininkų tinklu. Taip pat tikimasi, kad šia priemone bus sumažintas jaunimo nedarbas sprendžiant įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties problemą.

Investicijomis didinamas PTS kursuose dalyvaujančių studentų skaičius ir stiprinama laboratorijų struktūra (inovatyvių technologijų diegimas 4.0), kartu investuojant į mokytojų įgūdžius. Numatoma aktyvuoti nacionalinę skaitmeninę platformą, kurioje mokiniai galės sužinoti apie darbo pasiūlymus tiems, kurie įgyja profesinę kvalifikaciją.

Reforma. Mokyklų sistemos reorganizavimas

Reformos tikslas yra dvejopas:

1)Mokinių skaičiaus kiekvienoje klasėje koregavimas.

Atsižvelgiant į gyventojų skaičiaus mažėjimą ir siekiant sumažinti mokinių skaičių klasėje bei palaipsniui gerinti mokinių skaičiaus ir bendrąsias pareigas einančių mokytojų skaičiaus santykį, nustatomas tokio paties lygio pedagogų skaičius kaip 2020–2021 mokslo metais. Įgyvendinant intervenciją esamų pastatų skaičius nedidėja. Iniciatyvoje skiriamas individualus dėmesys atskiriems mokiniams, visų pirma pažeidžiamiausiems ir tikrai neįgaliems mokiniams. Tikimasi, kad mokinių ir mokytojų santykio gerinimas bus naudingas mokymo kokybei ir mokyklų pastatams skirtų išteklių prieinamumui.

2)Peržiūrėti mokyklų pastatų dydžio taisykles.

Kaip numatyta galiojančiuose teisės aktuose, regioniniai mokyklų gyventojai turi būti laikomi „veiksmingu parametru“ nustatant švietimo įstaigas, turinčias vidurį ir galvos aptaką, o ne atskiros mokyklos gyventojus.

Reforma. Orientacinės sistemos reforma

Reformos tikslas – nustatyti orientacinius modulius (bent 30 valandų per metus) ketvirtajai ir penktajai vidurinių mokyklų klasėms. Pagrindinis tikslas – padėti studentams, prieš jiems integruojantis į darbo rinką, priimti informacija pagrįstą sprendimą, ar tęsti studijas, ar tęsti profesinį mokymą. Reforma taip pat numatoma sukurti skaitmeninio orientavimo platformą, susijusią su universitetų ir profesinio mokymo institutų (ITS) aukštojo mokslo pasiūla.

Investicija. Aktyvus orientavimas į perėjimą iš mokyklos į universitetą

Šia priemone siekiama palengvinti ir paskatinti perėjimą iš vidurinės mokyklos į universitetą ir sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių, taip padedant padidinti absolventų skaičių. Tikimasi, kad investicijos pagerins sėkmės rodiklius (mokyklų lankomumas, mokymosi lygio gerinimas, į kitus akademinius metus priimtų studentų skaičius ir t. t.) ir sumažins lyčių nelygybę, susijusią tiek su užimtumu, tiek su dalyvavimu aukštojo mokslo programose visose srityse.

Pagal šią iniciatyvą numatoma visiems vidurinės mokyklos moksleiviams rengti kursus, kurie padėtų jiems pasirinkti tretinį išsilavinimą, sudaryti palankesnes sąlygas geriau derinti pasirengimo ir profesinio mokymo kryptis ir padėti mokiniams orientuotis į perėjimą į mokyklą ir universitetą. Paskaitas rengia aukštojo mokslo profesoriai ir jos teikiamos vidurinės mokyklos moksleiviams. Tvarumas pasiekiamas išplečiant aukštųjų mokyklų dėstytojų mokymą, kad pagal šią trejų metų programą orientavimas būtų prieinamas aukštųjų mokyklų vidaus darbuotojams.

Investicija. Stipendijos patekti į universitetą

Priemonės tikslas – užtikrinti vienodas galimybes gauti išsilavinimą, palengvinant galimybes įgyti tretinį išsilavinimą socialinių ir ekonominių sunkumų patiriantiems studentams, kurių pažangių studijų alternatyviosios sąnaudos palyginti didelės, palyginti su ankstyvu perėjimu į darbo rinką. Visų pirma tai turi būti pasiekta didinant stipendijų, skiriamų universitetų studentams pagal EGADP paramą, skaičių.

Šią priemonę papildo iniciatyva „React-EU“, pagal kurią numatoma finansuoti 13000 stipendijų, skirtų stipendijoms į universitetą 2023 m. dalyvauti pietiniuose regionuose.

Reforma. Universitetų dėstytojų grupių reformos

Reforma numatoma atnaujinti universitetų mokymo programas, sumažinant esamas griežtas ribas, o tai labai riboja galimybę kurti tarpdalykines trajektorijas. Taip pat tikimasi, kad reforma bus išplėsta galimybė įgyvendinti profesinio mokymo programas nustatant novatoriškas į darbo vietas orientuotas laipsnio klases.

Reforma. Universitetų studijų programos reforma

Reforma siekiama supaprastinti procedūrą, pagal kurią leidžiama užsiimti profesine veikla, pagal kurią reikalaujama užsiregistruoti pagal profesinius užsakymus per specialų profesinį egzaminą. Priemonė padeda suderinti kiekvieno laipsnio baigiamąjį nacionalinį egzaminą su atitinkamu profesinės tvarkos egzaminu, taip nustatant bendras ir aiškias taisykles ir pakeitimą.

Reforma. Mokytojų įdarbinimas

Reforma siekiama sukurti naują mokytojų įdarbinimo modelį, susijusį su jų pirminio mokymo permąstymu ir per visą jų karjerą. Šios priemonės strateginis tikslas – gerokai pagerinti Italijos švietimo sistemos kokybę. Visų pirma reforma supaprastinamos dabartinės viešųjų konkursų procedūros. Šiomis priemonėmis nustatomi griežtesni naudojimosi mokytojo profesijomis reikalavimai, veiksmingesnė mokytojų judumo sistema, pernelyg didelio judumo ribojimas ir aiškus ryšys tarp karjeros raidos ir veiklos rezultatų vertinimo bei tęstinio profesinio tobulėjimo.

Reforma. Aukšto lygio mokykla ir privalomas mokymas mokyklų vadovams, mokytojams, administraciniams ir techniniams darbuotojams

Reforma siekiama sukurti kokybišką mokyklų darbuotojų mokymo sistemą, skirtą nuolatiniam profesiniam ir karjeros tobulėjimui. Jame numatoma įsteigti kvalifikuotą įstaigą, atsakingą už Europos standartus atitinkančių gairių paskelbimą ir už mokymo iniciatyvų atranką ir koordinavimą, galbūt susiejant jas su karjeros raida, kaip numatyta įdarbinimo reformoje – 2.1 reforma: Į planą įtrauktas mokytojų įdarbinimas.

Investicija. Mokyklų darbuotojams skirtas integruotas skaitmeninis mokymas ir rengimas, susiję su skaitmenine transformacija

Šia priemone siekiama sukurti nuolatinę skaitmeninės didaktikos, taip pat mokyklų darbuotojų skaitmeninių ir mokymo įgūdžių plėtojimo sistemą. Intervencinėje priemonėje numatyta:

-sukurti mokytojų ir mokyklų darbuotojų tęstinio mokymo skaitmeninei pertvarkai sistemą;

-Priimti nacionalinę integruoto skaitmeninio mokymo orientacinę sistemą, kad visose mokyklose būtų skatinama priimti skaitmeninių gebėjimų ugdymo programas.

Pagal šią veiksmų kryptį numatoma parengti maždaug 650000 mokytojų ir mokyklų darbuotojų, per penkerius metus sukurti apie 20000 mokymo kursų ir įsteigti vietinius mokymo centrus. Mokymo projektuose dalyvauja visos daugiau kaip 8000 Italijos švietimo įstaigų.

Investicija. Nauji įgūdžiai ir naujos kalbos

Intervencija siekiama į visų lygių mokyklų mokymo programas integruoti veiklą, metodiką ir turinį, skirtus gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos, skaitmeniniams ir inovacijų įgūdžiams stiprinti. Šia priemone daugiausia dėmesio skiriama moterims studentėms ir numatomas visapusiškas tarpdalykinis požiūris. Intervencija siekiama užtikrinti lygias galimybes ir lyčių lygybę metodinio požiūrio ir STEM orientavimo veiklos požiūriu.

Tikimasi, kad šia priemone bus stiprinami studentų ir mokytojų daugiakalbiai įgūdžiai plečiant konsultavimo ir informavimo programas, susijusias su programa „Erasmus+“, padedant „Erasmus+“ nacionaliniam dokumentacijos, inovacijų ir švietimo mokslinių tyrimų institutui (INDIRE) ir jo ambasadorių tinklui.

Taip pat kuriama skaitmeninė sistema, skirta kalbų įgūdžiams stebėti nacionaliniu lygmeniu, padedant atitinkamiems sertifikuotojams.

Investicijų grupė. Mokykla Nr. 4.0: novatoriškos mokyklos, instaliacija, naujos klasės ir praktiniai seminarai

Šia priemone siekiama atnaujinti mokyklų infrastruktūrą į pritaikomą, lanksčią ir skaitmeninę mokymosi aplinką, rengiant technologiškai pažangius praktinius seminarus ir mokymosi darbo vietoje procesą. Ši priemonė paspartins Italijos mokyklų sistemos skaitmeninę pertvarką įgyvendinant keturias iniciatyvas:

-Maždaug 100000 tradicinių klasių pavertimas susieta mokymosi aplinka, įdiegiant susijusius švietimo prietaisus

-Seminarų skaitmeninio sektoriaus profesijoms rengimas antrajame cikle

-Mokyklų administracijų skaitmeninimas

-Maždaug 40000 mokyklų pastatų ir susijusių prietaisų vidaus laidų kabeliai

Investicija. Mokyklų pastatų saugumo ir struktūrinės reabilitacijos planas

Pagrindinis priemonės tikslas – prisidėti prie klimato atkūrimo didinant mokyklų pastatų saugą ir energijos suvartojimą. Visų pirma šia priemone prisidedama prie energijos vartojimo efektyvumo klasių gerinimo ir dėl to mažėja suvartojimas ir išmetamas CO2 kiekis, taip pat didinama pastatų struktūrinė sauga. Ypatingas dėmesys skiriamas nepalankiausioje padėtyje esančioms vietovėms, siekiant spręsti ekonominio ir socialinio disbalanso problemą ir jį panaikinti. Investicijos neapima gamtinių dujų katilų pirkimo.

Investicija. Dėstymo ir aukšto lygio universitetiniai įgūdžiai

Šia priemone siekiama atitikti universitetų programų (įskaitant doktorantūros programas) reikalavimus ir jas atnaujinti siekiant trijų strateginių tikslų: skaitmeninimas; „inovacijų kultūra“; internacionalizavimas.

Išsamiai įgyvendinamos šios papriemonės:

-Iki 500 doktorantų per 3 metus (100+ 200+ 200) turi dalyvauti skaitmeninės ir aplinkos pertvarkos programose.

-Trijų skaitmeninio švietimo centrų (DEH) įsteigimas siekiant pagerinti aukštojo mokslo sistemos pajėgumą siūlyti skaitmeninį švietimą studentams ir universitetų darbuotojams;

-Aukštojo mokslo mokyklų stiprinimas

-Dešimties tarptautinių švietimo iniciatyvų (TNE) įgyvendinimas bendradarbiaujant su Užsienio reikalų ir tarptautinio bendradarbiavimo ministerija

-Meno ir muzikos aukštojo mokslo institucijų (AFAM) tarptautinimo veikla remiant 15 AFAM institucijų internacionalizavimo projektų, kuriais skatinamas jų vaidmuo užsienyje išsaugant ir propaguojant Italijos kultūrą

Reforma. Doktorantūros programų reforma

Reforma siekiama atnaujinti reglamentą dėl doktorantūros programų, supaprastinti įmonių, mokslinių tyrimų centrų dalyvavimo doktorantūros programose procedūras ir stiprinti taikomuosius mokslinius tyrimus. Siūloma reforma integruojama į visas investicijas, susijusias su mokslo daktaro laipsnio programomis tikslinėje srityje „Švietimas ir moksliniai tyrimai“.

Investicija. Doktorantų skaičiaus didinimas ir karjeros galimybės (į mokslinius tyrimus orientuotas, viešasis administravimas ir kultūros paveldas)

Šia priemone siekiama padidinti į mokslinius tyrimus orientuotai veiklai, viešajam administravimui ir kultūros paveldui skirto žmogiškojo kapitalo atsargas. Investicijomis numatoma sukurti 1200 papildomų bendrųjų doktorantūros stipendijų programų per metus (per trejus metus), 1000 papildomų daktaro stipendijų programų viešojo administravimo srityje per metus (per trejus metus) ir ne mažiau kaip 200 naujų doktorantūros studijų programų kultūros paveldo srityje per metus (per trejus metus).

J.2 Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Pradinė padėtis	Tikslas	Ketvirčio	Metų
M4C1–1	Reforma. Universitetų diplomo grupių reforma; Reforma. Sudaryti sąlygas vykdyti universitetų laipsnių reformą; Reforma. Doktorantūros programų reforma	Etapas	Įsigaliojo aukštojo mokslo sistemos reformos, kuriomis siekiama pagerinti švietimo rezultatus (pirminio ugdymo teisės aktai): a) sudaryti sąlygas įgyti universitetinį išsilavinimą; b) universitetinių studijų grupės; C) doktorantūros programų reforma	Įstatymo nuostata, nurodanti reformų įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2021	Reformos apima bent šiuos pagrindinius elementus: I) iniciatyvos, kuriomis siekiama reformuoti universitetinių studijų grupes, suteikiant daugiau lankstumo, kad būtų galima patenkinti kintančią įgūdžių paklausą darbo rinkoje; II) iniciatyvos, kuriomis siekiama reformuoti sąlygas suteikiančius universitetinius laipsnius, supaprastinti ir paspartinti galimybes verstis profesine veikla; III) iniciatyvos, kuriomis siekiama reformuoti PHD programas, siekiant labiau įtraukti įmones ir skatinti taikomuosius mokslinius tyrimus; Tretinio profesinio mokymo sistemos reformos priemonės, įskaitant ryšių stiprinimą ir galimą perėjimą prie profesinių laipsnių (lauree professionalizzanti), siekiant patenkinti darbo rinkos techninių gebėjimų paklausą
M4C1–2	Investicija. Stipendijos patekti į universitetą	Etapas	Įsigaliojo ministrų dekretai dėl stipendijų reformos siekiant padidinti galimybes įgyti tretinį išsilavinimą	Įstatymo nuostata, nurodanti reformos įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2021	Universitetų ir mokslinių tyrimų ministerijos priimtais ministrų dekretais dėl stipendijų reformos suteikiama daugiau galimybių įgyti tretinį išsilavinimą socialinių ir ekonominių sunkumų patiriantiems talentingiems studentams, padidinant stipendijų sumą ir paramos gavėjų skaičių iki 2024 m. gruodžio 31 d. Šie studentai nustatomi pagal ISEE – Indicatore della Situazione Economica Equivalente.
M4C1–3	Reforma. Mokytojų įdarbinimas	Etapas	Įsigaliojo mokytojo profesijos reforma.	Įstatymo nuostata, nurodanti reformos įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	2 KETV.	2022	Peržiūrėta teisinė sistema pritraukia, įdarbina ir motyvuoja aukštos kokybės mokytojus, visų pirma: I) įdarbinimo sistemos tobulinimas II) nustatyti aukštesnio lygio mokymo kvalifikaciją, kad būtų galima pradėti dirbti vidurinėje mokykloje; III) pernelyg didelio mokytojų judumo ribojimas (siekiant užtikrinti mokymo tęstinumą); IV) nustatyti karjeros raidą, kuri būtų aiškiai susieta su veiklos rezultatų vertinimu ir tęstiniu profesiniu tobulėjimu.
M4C1–4	Investicijų grupė. Mokykla Nr. 4.0: novatoriškos mokyklos, instaliacija, naujos klasės ir praktiniai seminarai	Etapas	Priimtas „Mokyklos 4.0“ Italijos mokyklų sistemos skaitmeninės pertvarkos skatinimo planas	Švietimo ministerija. Dekretas, kuriuo patvirtinamas mokyklos 4.0 planas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	2 KETV.	2022	Švietimo ministerijos priimtas planas „School 4.0“, kuriuo siekiama skatinti skaitmeninę Italijos mokyklų sistemos pertvarką, apima: a) 100000 klasių pavertimas novatoriška mokymosi aplinka; b) naujų skaitmeninių profesijų laboratorijų kūrimas visose aukštosiose mokyklose. A veiksmas – pertvarkyti tradicinėms klasėms skirtas mokyklų erdves į novatorišką, pritaikomą ir lanksčią mokymosi aplinką, susietą su skaitmeninėmis, fizinėmis ir virtualiomis technologijomis, sujungtą su jomis. Investuojant į mokyklų infrastruktūrą ne mažiau kaip 100000 pamokoms naudojamų pradinių ir vidurinių mokyklų klasių turi būti užtikrintos novatoriškiausios mokymo technologijos (kodavimo ir robotikos prietaisai, virtualiosios realybės prietaisai, pažangieji įtraukiojo švietimo skaitmeniniai prietaisai ir kt.). B veiksmas – kiekvienoje vidurinėje mokykloje įsteigti bent vieną skaitmeninių profesijų laboratoriją, glaudžiai su įmonėmis ir novatoriškais startuoliais susietą laboratoriją, skirtą naujoms darbo vietoms naujų skaitmeninių profesijų (pvz., dirbtinio intelekto, robotikos, didžiųjų duomenų ir kibernetinio saugumo, mėlynosios ir žaliosios ekonomikos) sektoriuje kurti. Ne mažiau kaip 40 proc. paramą gaunančių mokyklų turi būti įsikūrusios Italijos pietuose.
M4C1–5	Reforma. Mokyklų sistemos reorganizavimas; Reforma. Tretinio profesinio mokymo sistemos (PTS) reforma; Reforma. Techninių ir profesinių institutų reforma; Reforma. „Orientacinės“ sistemos reforma	Etapai	Pradinio ir vidurinio ugdymo sistemos reformų, kuriomis siekiama pagerinti švietimo rezultatus, įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti reformų įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2022	Pradinio ir vidurinio ugdymo sistemos pirminės teisės reformos, kuriomis siekiama pagerinti švietimo rezultatus (pirminiais teisės aktais), apima bent šiuos pagrindinius elementus: I) iniciatyvos, kuriomis siekiama reformuoti švietimo sistemos organizavimą siekiant prisitaikyti prie demografinių pokyčių (pvz., mokyklų ir mokinių ir mokytojų skaičiaus santykis) II) iniciatyvos reformuoti orientavimo sistemą, kad būtų kuo labiau sumažintas aukštojo mokslo įstaigų nebaigusių asmenų skaičius; III) vidurinio profesinio mokymo stiprinimo iniciatyvos (Istituti tecnico- professionali), įskaitant naujos mokymo programos priėmimą ir jų orientavimą į nacionalinio plano „Pramonė 4.0“ inovacijų rezultatus (Ministero dello Sviluppo economico, Decreto 26 Maggio 2020); mokyklų vadovų, mokytojų ir administracijos ir (arba) techninio personalo mokymo iniciatyvos ir tretinės aukštesnės pakopos mokyklos, skirtos mokymo kokybei gerinti, įkūrimas; V) veiklos, metodikos ir turinio integravimo iniciatyvos, kuriomis siekiama plėtoti ir stiprinti mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) mokymo programas, skaitmeninius ir inovacijų įgūdžius visuose švietimo cikluose, pradedant vaikų darželiais ir baigiant vidurinėmis mokyklomis, siekiant, kad į aukštojo mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos (MTIM) mokymo programas būtų įtraukta daugiau asmenų, ypač moterims. Siekiant patenkinamai pasiekti tarpinę reikšmę, teisės aktuose nustatomi privalomi antrinės teisės aktų priėmimo terminai, gairės ir visos būtinos reguliavimo nuostatos (stebėsena Švietimo ministerijos duomenų bazėje), kad būtų užtikrintas sklandus įgyvendinimas.
M4C1–6	Reforma. Aukšto lygio mokykla ir tęstinis mokyklų vadovų, mokytojų, administracijos ir techninių darbuotojų mokymas	Etapas	Teisės aktų, kuriais siekiama sukurti kokybišką mokyklų mokymo sistemą, įsigaliojimas.	Įstatymo nuostata, nurodanti teisės akto įsigaliojimą.	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2022	Į teisės aktus įtraukiamos nuostatos, kuriomis siekiama sukurti kokybišką mokyklų darbuotojų mokymo sistemą, atitinkančią tęstinį profesinį ir profesinį tobulėjimą, įsteigti kvalifikuotą įstaigą, atsakingą už mokyklų darbuotojų mokymo gaires, atrinkti ir koordinuoti mokymo iniciatyvas ir susieti jas su karjeros raida, kaip numatyta įdarbinimo reformoje. Pirminio ir tęstinio mokymo sistemos įgyvendinimas turėtų padėti įveikti dabartinį mokymo krypčių susiskaidymą, kuriam šiuo metu trūksta vieningos nacionalinės strategijos.
M4C1–7	Investicija. Neeilinis įsikišimas, kuriuo siekiama sumažinti teritorinius skirtumus I ir II vidurinių mokyklų cikluose ir spręsti mokyklos nebaigimo problemą	Tikslas	Mentorystės veikloje ar mokymo kursuose dalyvavę studentai arba jaunuoliai	Vykdoma mentorystės veikla	Skaičius	0	820 000	3 KETV.	2025	Įgyvendinti mentorystės veiklą, skirtą ne mažiau kaip 820000 jaunuolių, kuriems kyla mokyklos nebaigimo rizika, ir jau pasitraukusiems jaunuoliams.
M4C1–8	Investicijų grupė. Mokyklų sporto infrastruktūros stiprinimo planas	Etapas	Sutarčių dėl intervencijų, skirtų sporto infrastruktūrai ir sporto klubams, skirtiems mokykliniam naudojimui, statyti ir renovuoti, sudarymas	Pranešimas apie viešųjų sutarčių skyrimą reikalavimus atitinkančioms intervencinėms priemonėms	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	1 KETV.	2024	Sutarčių dėl intervencijų, skirtų sporto infrastruktūrai ir sporto kambariams, skirtiems mokykliniam naudojimui, statyti ir renovuoti, sudarymas viešojo konkurso tvarka.
M4C1–9	Investicijų grupė. Vaikų darželių ir ikimokyklinio ugdymo bei priežiūros paslaugų planas	Etapas	Vaikų darželių, ikimokyklinio ugdymo įstaigų statybos, atnaujinimo ir saugo užtikrinimo ir ikimokyklinio ugdymo bei priežiūros paslaugų teikimo sutarčių sudarymas	Paramos gavėjų vietos valdžios institucijų pranešimas apie viešųjų sutarčių dėl pirmosios reikalavimus atitinkančių intervencinių priemonių grupės sudarymo finansavimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	2 KETV.	2023	Vaikų darželių, ikimokyklinio ugdymo, ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų sutarčių sudarymas ir teritorinis paskirstymas. Sutartys sudaromos laikantis techninių rekomendacijų dėl reikšmingos žalos nedarymo principo (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų.
M4C1–10	Reforma. Mokytojų įdarbinimas; Reforma. Mokyklų sistemos reorganizavimas; Reforma. Tretinio profesinio mokymo sistemos (PTS) reforma; Reforma. „Orientacinės“ sistemos reforma; Reforma. Universitetų diplomo grupių reforma; Reforma. Sudaryti sąlygas universitetų laipsnių reformai	Etapas	Reglamentų dėl veiksmingo visų priemonių, susijusių su pradinio, vidurinio ir tretinio mokslo reformomis, įgyvendinimo ir taikymo įsigaliojimas, kai reikia	Įstatymo nuostata, nurodanti reglamentų įsigaliojimą.	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2023	Antrinės teisės aktai apima visus būtinus reglamentus, kad būtų veiksmingai įgyvendintos ir taikomos visos priemonės, susijusios su pradinio, vidurinio ir tretinio mokslo reformomis: – Aukštojo mokslo sistemos reformos siekiant pagerinti švietimo rezultatus (pradinio ugdymo teisės aktai) šiose srityse: a) sudaryti sąlygas įgyti universitetinį išsilavinimą; b) universitetinių studijų grupės; C) doktorantūros programų reforma; – Ministrų dekretai dėl stipendijų reformos siekiant padidinti galimybes įgyti tretinį išsilavinimą; – Mokytojo profesijos reforma; – Pradinio ir vidurinio ugdymo sistemos reformos siekiant pagerinti švietimo rezultatus; – Teisės aktais buvo siekiama sukurti kokybišką mokyklų mokymo sistemą.
M4C1–10 bis	Reforma. Techninių ir profesinių institutų reforma	Etapas	Antrinės teisės aktų įsigaliojimas.	Įstatymo nuostata, nurodanti antrinės teisės įsigaliojimą.	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2024	Įsigaliojo antrinės teisės aktai dėl techninių ir profesinių institutų reformos.
M4C1–11	Investicija. Stipendijos patekti į universitetą	Tikslas	Skirta universiteto stipendija	NEŽINOMA	Skaičius	0	55 000	IV KETV.	2023	Bent 55000 studentų skiriamos tik EGADP lėšomis finansuojamos stipendijos.
M4C1–12	Investicija. Doktorantų skaičiaus didinimas ir karjeros galimybės (į mokslinius tyrimus orientuotas, viešasis administravimas ir kultūros paveldas)	Tikslas	Per metus (per trejus metus) teikiamos doktorantūros stipendijų programos	NEŽINOMA	Skaičius	9 000	16 200	IV KETV.	2024	Ne mažiau kaip 1200 papildomų doktorantūros stipendijų programų, skiriamų per metus per trejus metus); per metus (per trejus metus) suteikiama ne mažiau kaip 1000 papildomų viešojo administravimo doktorantų stipendijų programų; per metus (daugiau kaip trejus metus) skiriama ne mažiau kaip 200 naujų daktaro laipsnio stipendijų kultūros paveldui programų. Atskaitos scenarijus buvo nustatytas kaip dabartinis (suapvalintas) doktorantų, kasmet pradedančių savo programą Italijoje, skaičius: a) daktaro laipsnis turi būti parengtas taip, kad labiau įtrauktų įmones ir skatintų taikomuosius mokslinius tyrimus; b) Viešojo administravimo doktorantūros studijos turi atitikti reguliavimo sistemą, kuri turi būti įgyvendinama bendradarbiaujant su Viešojo administravimo ministerija. Viešojo administravimo daktaro laipsnis gali būti siūlomas įvairiose CUN, Consiglio Universitario Nazionale nustatytose doktorantų klasėse (pvz., Teisė, ekonomika ir statistika, politiniai ir socialiniai mokslai), kiek tai susiję su tolesniu kandidato tinkamumu prisidėti prie sustiprintų valdžios sistemų kūrimo. C) Kultūros paveldo doktorantai turi atitikti sistemą, kuri turi būti nustatyta glaudžiai bendradarbiaujant su Kultūros ministerija (pvz., antikvarijos, filologijos, literatūros studijų, meno istorijos ir istorijos, filosofijos, pedagogikos ir psichologijos, kaip nustatė CUN, Consiglio Universitario Nazionale).
M4C1–13	Investicija. Integruotas skaitmeninis mokymas ir mokymas apie mokyklų darbuotojų skaitmeninę transformaciją;	Tikslas	Mokyklų vadovų, mokytojų ir administracijos darbuotojų mokymas	NEŽINOMA	Skaičius	0	650 000	IV KETV.	2025	Apmokyta ne mažiau kaip 650000 mokyklų vadovų, mokytojų ir administracijos darbuotojų. Integruotas mokyklų darbuotojų skaitmeninis švietimas ir mokymas skaitmeninės pertvarkos srityje (650000 mokytojų, vadovų ir administracijos darbuotojų, iš viso apmokytų).
M4C1–14	Reforma. Mokytojų įdarbinimas	Tikslas	Mokytojai, įdarbinti taikant reformuotą įdarbinimo sistemą	NEŽINOMA	Skaičius	0	20 000	IV KETV.	2024	Ne mažiau kaip 20000 mokytojų, įdarbintų pagal reformuotą įdarbinimo sistemą
M4C1–14 bis	Reforma. Mokytojų įdarbinimas	Tikslas	Mokytojai, įdarbinti taikant reformuotą įdarbinimo sistemą	NEŽINOMA	Skaičius	0	20 000	3 KETV.	2025	Ne mažiau kaip 20000 mokytojų, įdarbintų pagal reformuotą įdarbinimo sistemą
M4C1–14b	Reforma. Mokytojų įdarbinimas	Tikslas	Kandidatai, sėkmingai išlaikę viešąjį konkursą tapti mokytojais pagal reformuotą įdarbinimo sistemą.	NEŽINOMA	Skaičius	0	30 000	2 KETV.	2026	Pagal pertvarkytą įdarbinimo sistemą viešajame konkurse tapti mokytojais sėkmingai dalyvavo ne mažiau kaip 30000 kandidatų. Visi konkursą laimėję kandidatai, prieš dalyvaudami viešajame konkurse, turi būti baigę 60 pirminės kvalifikacijos ECTS.
M4C1–15	Investicija. Stipendijos patekti į universitetą	Tikslas	Skiriamos stipendijos universitetams	NEŽINOMA	Skaičius	0	55 000	IV KETV.	2024	Bent 55000 studentų skiriamos tik EGADP lėšomis finansuojamos stipendijos.
M4C1–15 bis	Investicija. Stipendijos patekti į universitetą	Tikslas	Skiriamos stipendijos universitetams	NEŽINOMA	Skaičius	0	55 000	IV KETV.	2025	Bent 55000 studentų skiriamos tik EGADP lėšomis finansuojamos stipendijos.
M4C1–16	Investicija. Nauji įgūdžiai ir naujos kalbos	Tikslas	Mokyklos, kurios 2024–2025 m. pradėjo vykdyti STEM orientavimo projektus	NEŽINOMA	Skaičius	0	8 000	2 KETV.	2025	Ne mažiau kaip 8000 mokyklų, kurios pradėjo įgyvendinti STEM orientavimo projektus. Projektais siekiama sukurti ir skaitmeninti nacionalinę skaitmeninę platformą STEM, kuria siekiama visapusiškai įgyvendinti programą, stebėti ir skleisti informaciją ir duomenis (suskirstytus pagal lytį), pradedant ikimokyklinio ugdymo ir pradinių mokyklų, baigiant pirmąja ir antrąja vidurine mokykla, technikos ir profesiniais institutais ir universitetais.
M4C1–17	Investicija. Nauji įgūdžiai ir naujos kalbos	Tikslas	Kasmetiniai kalbų ir metodiniai kursai, kurie rengiami mokytojams	NEŽINOMA	Skaičius	0	1 000	2 KETV.	2025	Visiems mokytojams kasmet surengiama ne mažiau kaip 1000 kalbų ir metodinių kursų;
M4C1–18	Investicijų grupė. Vaikų darželių ir ikimokyklinio ugdymo bei priežiūros paslaugų planas	Tikslas	Naujos vietos švietimo ir ikimokyklinio ugdymo paslaugoms teikti (nuo nulio iki šešerių metų)	NEŽINOMA	Skaičius	0	150 480	2 KETV.	2026	Sukurta ne mažiau kaip 150480 naujų vietų švietimo ir ikimokyklinio ugdymo paslaugoms (nuo nulio iki šešerių metų). Įgyvendinant vaikų darželių statybos ir rekonstravimo planą siekiama padidinti esamų vietų skaičių ir padidinti švietimo paslaugas nuo nulio iki šešerių metų.
M4C1–19	Investicijų grupė. Mokykla Nr. 4.0: novatoriškos mokyklos, instaliacija, naujos klasės ir praktiniai seminarai	Tikslas	Pamokos pertvarkomos novatoriškoje mokymosi aplinkoje dėl 4.0 mokyklos	NEŽINOMA	Skaičius	0	100 000	IV KETV.	2025	Inovatyvioje mokymosi aplinkoje į „School 4.0“ planą pertvarkytų klasių kambarių skaičius. Įgyvendinant šį veiksmą tradicinėse klasėse naudojamos mokyklų erdvės paverčiamos novatoriška, pritaikoma ir lanksčia mokymosi aplinka, susieta ir integruota į skaitmenines technologijas, fizine ir virtualia. Investicijomis užtikrinama, kad visos novatoriškiausios mokymo technologijos (pvz., kodavimo ir robotikos prietaisai, virtualiosios realybės prietaisai ir pažangieji skaitmeniniai įtraukiojo mokymo prietaisai) būtų įtrauktos į bent 100000 klasių mokymo pradinėse ir vidurinėse mokyklose.
M4C1–20	Investicija. Tretinio profesinio mokymo sistemos (ITS) plėtojimas	Tikslas	Profesinio mokymo sistemoje (ITS) besimokančių studentų skaičius	NEŽINOMA	Skaičius	11 000	22 000	IV KETV.	2025	Kasmet padidėja profesinio mokymo sistemoje dalyvaujančių studentų skaičius (100 proc.).
M4C1–20 bis	Investicija. Tretinio profesinio mokymo sistemos (ITS) plėtojimas	Etapas	Naujos nacionalinės stebėsenos sistemos įgyvendinimas	Naujos ITS stebėsenos sistemos įdiegimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2025	Naujoji nacionalinė sistema, skirta visiškai įgyvendintiems ir veikiantiems ITS kursų rezultatams stebėti.
M4C1–21	Investicija. Visos darbo dienos pratęsimo planas	Tikslas	Struktūros, skirtos moksleiviams priimti pasibaigus mokykliniam laikui	NEŽINOMA	Skaičius	0	1 000	2 KETV.	2026	Pastatyta arba modernizuotane mažiau kaip 1000 statinių, kad būtų lengviau pailginti mokyklos laiką ir atverti mokyklas į teritoriją po mokyklos valandų.
M4C1–22	Investicijų grupė. Mokyklų sporto infrastruktūros stiprinimo planas	Tikslas	Pastatyti arba renovuoti kvadratiniai metrai turi būti naudojami kaip sporto salės arba sporto aikštelės	NEŽINOMA	Skaičius	0	230 400	2 KETV.	2026	Pastatyta arba renovuota ne mažiau kaip 230400 Sqm, skirta naudoti kaip sporto klubai ar sporto infrastruktūra mokyklose.
M4C1–23	Investicija. Dėstymo ir aukšto lygio universitetiniai įgūdžiai	Tikslas	Nauji doktorantai, po trejų metų skiriami pagal programas, skirtas skaitmeninei ir ekologinei pertvarkai	NEŽINOMA	Skaičius	0	500	2 KETV.	2026	Ne mažiau kaip 500 naujų doktorantų per trejus metus pagal skaitmeninei ir aplinkos pertvarkai skirtas programas Projektu siekiama nustatyti universitetų (ir doktorantų) kelius ir diegti jų naujoves pasitelkiant šiuos svertus: a) skaitmeninimas; „inovacijų kultūra“; C) internacionalizavimas.
M4C1–23 bis	Investicija. Dėstymo ir aukšto lygio universitetiniai įgūdžiai	Etapas	Mokymo ir aukštųjų universitetų įgūdžių papriemonių įgyvendinimo užbaigimas	Įgyvendinamos papriemonės, susijusios su mokymu ir aukštais universitetų įgūdžiais.	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	2 KETV.	2026	Įgyvendinamos papriemonės, susijusios su mokymu ir aukštais universitetų įgūdžiais. Papriemonės apima: 1.Trijų skaitmeninio švietimo centrų steigimas; 2.Trijų aukštesniųjų universitetinių mokyklų tinklų aktyvavimas; 3.Dešimties tarptautinių švietimo iniciatyvų (TNE) įgyvendinimas; 4.15 meno ir muzikos aukštojo mokslo institucijų (AFAM) tarptautinimo veiklos projektų įgyvendinimas.
M4C1–24	Investicija. Aktyvi orientacija pereinant į mokyklą ir universitetą.	Tikslas	Moksleiviai, kurie lankė perėjimo į universitetą kursus	NEŽINOMA	Skaičius	0	1 000 000	2 KETV.	2026	Bent 1000000 vidurinės mokyklos moksleivių lankė vieną perėjimo į universitetą kursą.
M4C1–25	Investicija. Neeilinis įsikišimas, kuriuo siekiama sumažinti teritorinius skirtumus I ir II vidurinių mokyklų cikluose ir spręsti mokyklos nebaigimo problemą	Tikslas	Vidurinio išsilavinimo nebaigusių asmenų skaičiaus skirtumas	NEŽINOMA	Procentas	13,5	10,2	2 KETV.	2026	Sumažinti vidurinį išsilavinimą nebaigusių asmenų skaičiaus skirtumą, kad jis pasiektų 2019 m. ES vidurkį (10,2 proc.).
M4C1–26	Investicija. Mokyklų pastatų saugumo ir struktūrinės reabilitacijos planas	Tikslas	Atnaujintų mokyklų pastatų m²	NEŽINOMA	Skaičius	0	2 600 000	2 KETV.	2026	Renovuojama arba rekonstruojama ne mažiau kaip 2600000 Sq m mokyklų pastatų. Tikimasi, kad įgyvendinus mokyklų pastatų struktūrinio ir energetinio pertvarkymo planą bendras plotas bus 2600000 Sqm.

J.3 Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas

Reforma. Studentų aprūpinimo būstu reguliavimo reforma ir investicijos į studentų būstą

Reformos tikslas – skatinti privačius ir viešuosius subjektus steigti studentų apgyvendinimo įstaigas, o Universitetų ir mokslinių tyrimų ministerija per pirmuosius trejus struktūrų veiklos metus prisideda prie dalies nuomos pajamų. Siekiama, kad iki 2026 m. mokyklos nelankantys jaunuoliai galėtų gauti daugiau vietų.

Numatomomis investicijomis siekiama padidinti 60000 miegui skirtų apgyvendinimo vietų, taip gerokai sumažinant Italijos atotrūkį nuo ES vidurkio, susijusį su apgyvendinimu aprūpintų studentų dalimi. Juo siekiama užtikrinti plačias galimybes gauti būstą, kad pakankamas studentų skaičius galėtų įgyti aukštesnio lygio išsilavinimą pasirinktoje srityje ir vietovėje, nepriklausomai nuo jų socialinės ir ekonominės padėties. Šiuo tikslu 30 proc. naujų vietų rezervuojama socialinių ir ekonominių sunkumų patiriantiems studentams, kaip apibrėžta vadinamųjų „Diritto allo Studio“ (teisės į studijas organizacijų) organizacijų.

Universiteto studentų nuomos mokestis nustatomas bent 15 proc. mažesnis už vietos rinkos kainas.

Investicijos neapima gamtinių dujų katilų pirkimo.

Patalpos, kurios jau buvo naudojamos studentų apgyvendinimui prieš paskelbiant atitinkamą kvietimą teikti projektų paraiškas, negali būti įtrauktos į siektinas reikšmes. Kad būtų pasiektas galutinis lovų kūrimo tikslas, 2021–2025 m. skelbiami kvietimai teikti projektus.

J.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Pradinė padėtis	Tikslas	Ketvirčio	Metų
M4C1–27	Reforma. Studentų aprūpinimo būstu reguliavimo reforma ir investicijos į studentų būstą	Etapas	Teisės akto, kuriuo iš dalies keičiamos dabartinės studentų būsto taisyklės, įsigaliojimas.	Įstatymo nuostata, nurodanti teisės akto įsigaliojimą.	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2021	Persvarstytais teisės aktais: Iš dalies pakeisti dabartines studentų būsto taisykles (Įstatymas Nr. 338/2000 ir Įstatyminis dekretas Nr. 68/2012), siekiant: (1). Skatinti statinių restruktūrizavimą ir renovaciją, o ne naujus plyno lauko pastatus (kurių bendra steigimo procentinė dalis yra didesnė, šiuo metu – 50 proc.), laikantis aukščiausių aplinkosaugos standartų, kuriuos turi užtikrinti pateikti projektai; (2). Supaprastinti, be kita ko, skaitmeninant, pateikiant ir atrenkant projektus, taigi ir įgyvendinimo terminus; (3)įstatymu numato nuostatą, leidžiančią nukrypti nuo Įstatyme Nr. 338/2000 nustatytų kriterijų dėl bendro finansavimo, kuris gali būti suteiktas, procentinės dalies. Bus įgyvendinta reforma, pagal kurią į Italijos reglamentavimo sistemą bus įtraukti šie esminiai pakeitimai, susiję su studentų būsto finansavimu: 1. Suteikti galimybę gauti finansavimą ir privatiems investuotojams (pagal įgyvendinime aprašytą schemą), taip pat sudaryti sąlygas viešojo ir privačiojo sektorių partnerystei, kai universitetas pasinaudos turimomis lėšomis, kad paremtų investicijų į nekilnojamąjį turtą studentų būstui finansinę pusiausvyrą; 2. Užtikrinti ilgalaikį privačių investicijų tvarumą garantuojant, kad apmokestinimo sistema pasikeistų nuo tos, kuri taikoma viešbučio paslaugoms, ir socialinio būsto apmokestinimo sistemos, apribojant naujų apgyvendinimo vietų studentų būstui naudojimą akademiniais metais, tačiau leidžiant naudotis struktūromis, kai jų nereikia studentų svetingumo paslaugoms. Tai savo ruožtu padės už prieinamą nuomą įsigyti naują būsto asortimentą; 3. Finansavimą ir papildomas mokestines lengvatas (pvz., vienodą požiūrį į socialinį būstą) susieti su naujų būstų naudojimu studentų būstui per visą investicijų laikotarpį ir sutartos viršutinės studentų mokamų nuomos mokesčių ribos laikymusi net ir pasibaigus specialių finansavimo schemų, kuriomis prisidedama prie privačių veiklos vykdytojų investicijų, galiojimo pabaigai; 4. Iš naujo apibrėžti studentų apgyvendinimo standartus, iš naujo nustatant teisės aktų reikalavimus, susijusius su bendra erdve vienam mokiniui pastatuose, mainais į geriau įrengtas (vienkartines) kambarius.
M4C1–28	Reforma. Studentų aprūpinimo būstu reguliavimo reforma ir investicijos į studentų būstą	Etapas	Pradinių sutarčių dėl papildomų miegamųjų vietų (lovų) sukūrimo sudarymas	Paskelbimas apie sudarytas sutartis ministerijos svetainėje	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	2 KETV.	2023	Pradinių sutarčių dėl papildomų miegamųjų patalpų (lovų) sukūrimo sudarymas“;
M4C1–29	Reforma. Studentų aprūpinimo būstu reguliavimo reforma ir investicijos į studentų būstą	Etapas	Įsigaliojo teisės aktų dėl studentų būsto reforma.	Įstatymo nuostata, nurodanti reformos įsigaliojimą.	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2022	Reforma apima: 1) suteikti galimybę gauti finansavimą ir privatiems investuotojams, taip pat sudarant sąlygas viešojo ir privačiojo sektorių partnerystei, kai universitetas pasinaudos turimomis lėšomis finansinei investicijų į nekilnojamąjį turtą studentų būstui pusiausvyrai remti; (2). Užtikrinti ilgalaikį privačių investicijų tvarumą užtikrinant, kad apmokestinimo sistema pasikeistų nuo tos, kuri taikoma viešbučio paslaugoms, o socialinio būsto apmokestinimo sistema, ribojant naujų apgyvendinimo vietų studentų būstui naudojimą akademiniais metais, tačiau leidžiant naudotis struktūromis, kai jų nereikia studentų apgyvendinimo ir maitinimo paslaugoms; (3). Finansavimą ir papildomas mokestines lengvatas (pvz., vienodą požiūrį į socialinį būstą) susieti su naujų būstų naudojimu studentų būstui per visą investicijų laikotarpį ir sutartos viršutinės studentų mokamų nuomos mokesčių ribos laikymusi net ir pasibaigus specialių finansavimo schemų, kuriomis prisidedama prie privačių veiklos vykdytojų investicijų, galiojimo pabaigai; (4). Iš naujo apibrėžti studentų apgyvendinimo standartus, iš naujo nustatant teisės aktų reikalavimus, susijusius su bendra erdve vienam mokiniui pastatuose, mainais į geriau įrengtas (vienkartines) kambarius.
M4C1–30	Reforma. Studentų aprūpinimo būstu reguliavimo reforma ir investicijos į studentų būstą	Tikslas	Pagal atitinkamus teisės aktus sukurti mokinių miegamieji būstai	NEŽINOMA	Skaičius	0	60 000	2 KETV.	2026	Bent 60000 papildomų miegamųjų patalpų vienetų (lovų), sukurtų pagal atitinkamus teisės aktus, įskaitant Įstatymą Nr. 338/2000 su pakeitimais, padarytais 2022 m. rugpjūčio mėn., ir naują teisės aktų sistemą, priimtą pagal M4C1–29 tarpinę reikšmę, 1.7 reformą: Studentų aprūpinimo būstu reguliavimo reforma ir investicijos į studentų būstą

K. 4 MISIJOS 2 KOMPONENTAS: Nuo mokslinių tyrimų iki verslo

Šiuo Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentu siekiama remti investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas, skatinti inovacijas ir technologijų sklaidą, stiprinti įgūdžius ir remti perėjimą prie žinių ekonomikos. Pagal ją remiama viešoji mokslinių tyrimų sistema, mokslo darbuotojų įgūdžiai ir judumas, taip pat viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimas nacionaliniu ir ES lygmenimis. Ji grindžiama trimis pagrindiniais ramsčiais: I) tobulesnė mokslinė bazė; II) glaudūs verslo ir mokslo ryšiai (žinių ir technologijų perdavimas; III) parama verslo inovacijoms (visų pirma MVĮ, startuoliams).

Šio komponento investicijos ir reformos padeda įgyvendinti 2020 ir 2019 m. Italijai skirtas rekomendacijas dėl poreikio „su investicijomis susijusią ekonominę politiką sutelkti į mokslinius tyrimus ir inovacijas ir infrastruktūros kokybę“ (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3), „skatinti privačiąsias investicijas ekonomikos atsigavimui skatinti“ (3 šaliai skirta rekomendacija 2020 m.), „investicijas sutelkti į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, visų pirma į mokslinius tyrimus ir inovacijas“ (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3).

K.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

Investicija. Jaunųjų mokslininkų pateiktų projektų finansavimas

Investicijų tikslas – suteikti naujų galimybių jauniems mokslo darbuotojams, kad jie liktų Italijoje. Šia priemone remiama bent 850 jaunų mokslininkų mokslinių tyrimų veikla pagal tokias programas kaip Europos mokslinių tyrimų taryba (EMTT) ir programa „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ (MSCA-IF), pažangumo ženklas ir podoktorantūros tarptautiniai tyrėjai, kad jie galėtų įgyti pradinės patirties, susijusios su atsakomybe už mokslinius tyrimus. Dalis EMTT mokslo darbuotojams skirto įnašo skiriama bent vienam su nuoma nesusijusiam mokslo darbuotojui įdarbinti.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo (2021/C58/01), į būsimų projektų kvietimų teikti paraiškas techninės užduoties tinkamumo kriterijus neįtraukiama ši veikla: I) su iškastiniu kuru susijusi veikla, įskaitant galutinės grandies naudojimą 66 ; II) veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kurią vykdant numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius 67 ; III) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 68 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 69 ; ir iv) veikla, kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Techninėse užduotyse papildomai reikalaujama, kad būtų atrinkta tik ta veikla, kuri atitinka atitinkamus ES ir nacionalinės aplinkos teisės aktus.

Investicija. Inovacijų susitarimai

Investicijomis siekiama finansuoti mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų projektus (vadinamuosius inovacijų susitarimus), kuriais remiamas naujų produktų, procesų ar paslaugų kūrimas arba esamų produktų, procesų ar paslaugų tobulinimas plėtojant didelio poveikio technologijas (toliau – DPT) srityse, kurios dera su programos „Europos horizontas“ II ramsčiu, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2021/695.

Projekto naudos gavėjai yra įmonės, įmonių asociacijos arba mokslinių tyrimų organizacijos, vykdančios inovacijų susitarimus vienoje iš šių intervencijos sričių:

ogamybos technologijos;

obazinės skaitmeninės technologijos, įskaitant kvantines technologijas;

onaujos didelio poveikio technologijos;

opažangiosios medžiagos;

odirbtinis intelektas ir robotika;

ožiedinė pramonė;

omažo anglies dioksido kiekio ir švarios pramonės šakos;

oneužkrečiamosios ir retosios ligos;

oinfekcinės ligos, įskaitant su skurdu susijusias ligas ir apleistas ligas;

osveikatos priežiūrai ir slaugai skirtos priemonės, technologijos ir skaitmeniniai sprendimai, įskaitant individualizuotąją mediciną;

opramonės įrenginiai energetikos pertvarkos srityje;

opramonės konkurencingumas transporto sektoriuje;

onetaršus, saugus ir prieinamas transportas ir judumas;

opažangus judumas;

oenergijos kaupimas;

omaisto sistemos;

obiologinių inovacijų sistemos Sąjungos bioekonomikoje;

ožiedinės sistemos.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), į atrinktus projektus neįtraukiamas šis veiklos rūšių sąrašas: I) su iškastiniu kuru susijusi veikla ir turtas, įskaitant galutinės grandies naudojimą 70 ; II) veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kurią vykdant numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius 71 ; III) veikla ir turtas, susiję su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 72 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 73 . Atrinkti projektai turi atitikti atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos teisės aktus.

Investicija. Inovatyvių doktorantūros studijų, kurios atitiktų įmonių inovacijų poreikius ir skatintų įmones samdyti mokslininkus, įdiegimas

Priemonės tikslas – gerinti aukšto lygio įgūdžius, visų pirma didelio poveikio technologijų srityse:

·Specialių doktorantūros programų rengimas, prisidedant ir dalyvaujant įmonėms;

·Paskatos įmonėms įdarbinti mokslininkus.

Konkrečiai kalbant, pagal priemonę, kurią įgyvendina Universitetų ir mokslinių tyrimų ministerija (MUR), per trejus metus iš viso bus skirta 6000 doktorantūros stipendijų, kartu su privačiu bendru finansavimu ir paskatomis įmonėms įdarbinti mokslininkus.

Reforma. MTI rėmimo priemonių įgyvendinimas siekiant skatinti supaprastinimą ir judumą

Reformą įgyvendina Universitetų ir mokslinių tyrimų ministerija (MUR) ir Ekonominės plėtros ministerija (MiSE), sukurdamos tarpžinybinę valdančiąją tarybą ir priimdamos du ministrų dekretus: I) didinti ir remti didelio atgarsio sulaukusių asmenų (pvz., mokslo darbuotojai ir vadovai) tarp universitetų, mokslinių tyrimų infrastruktūros ir įmonių ir ii) supaprastinti mokslinių tyrimų lėšų valdymą, iii) reformuoti mokslo darbuotojų karjeros kelią, kad jie daugiau dėmesio skirtų mokslinių tyrimų veiklai. Vykdant reformą bus pereinama prie sistemingesnio požiūrio į MTTP veiklą, neapsiribojant dabartine išteklių perskirstymo logika, pirmenybę teikiant dalijimosi metodui, ir daugiausia dėmesio skiriama biurokratijos supaprastinimui valdant lėšas, skirtas viešojo ir privačiojo sektorių mokslinių tyrimų veiklai, darant didelį poveikį vengiant prioritetų išsklaidymo ir susiskaidymo, kuris taip pat remiamas pagal pirmąjį misijos komponentą. Viešosios mokslinių tyrimų įstaigos (EPR) atlieka svarbų vaidmenį tiek kaip galimos partnerystės, nacionalinių kampanijų ir teritorinių ekosistemų projektų lyderės, tiek kaip potencialūs kvietimų teikti pasiūlymus dėl PNR fondo ir Infrastruktūros fondo dalyviai.

K.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

K.3. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas

Investicijų grupė. Didelės nacionalinės svarbos mokslinių tyrimų projektai (PRIN)

Priemonę sudaro nacionalinės svarbos mokslinių tyrimų projektų (PRIN) finansavimas. Projektai trunka ne trumpiau kaip dvejus metus ir jiems reikalingas universitetų ir mokslinių tyrimų įstaigų mokslinių tyrimų padalinių bendradarbiavimas. Finansuojamus projektus atrenka universitetų ir mokslinių tyrimų ministerija, atsižvelgdama į atsakingų asmenų mokslinio profilio kokybę, taip pat į mokslinių tyrimų projekto originalumą, metodologinį tinkamumą, poveikį ir įgyvendinamumą. Šios rūšies veikla skatina kurti mažai tirtų sričių mokslinius tyrimus skatinančias iniciatyvas ir stiprinti universitetų bei mokslinių tyrimų institucijų sąveiką.

Tikimasi, kad investicijomis iki 2026 m. bus finansuojama 5350 projektų.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo (2021/C58/01), į būsimų projektų kvietimų teikti paraiškas techninės užduoties tinkamumo kriterijus neįtraukiama ši veikla: I) su iškastiniu kuru susijusi veikla, įskaitant galutinės grandies naudojimą 74 ; II) veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kurią vykdant numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius 75 ; III) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 76 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 77 ; ir iv) veikla, kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Techninėse užduotyse papildomai reikalaujama, kad būtų atrinkta tik ta veikla, kuri atitinka atitinkamus ES ir nacionalinės aplinkos teisės aktus.

Investicijų grupė. Universitetų, mokslinių tyrimų centrų, bendrovių partnerystės ir fundamentinių mokslinių tyrimų projektų finansavimas

Palyginti su kitomis analogiškomis Europos šalimis, Italijos mokslinių tyrimų ir universitetų sistemos patentai ir šalutinių įmonių gamyba yra ypač svarbūs 78 . Taip yra dėl tam tikrų struktūrinių iššūkių, pavyzdžiui, dominuojančio mažųjų ir vidutinių įmonių vaidmens nacionalinėje ekonomikoje, didelių regioninių pajamų ir našumo skirtumų ir menko universitetų gebėjimo palaikyti ryšius su įmonėmis.

Investicijomis siekiama finansuoti ne mažiau kaip 14 pagrindinių mokslinių tyrimų programų, kurias vykdo plačiai paplitę viešųjų ir privačių subjektų tinklai. Investicijos yra suderintos su vienu iš PNR tikslų – skatinti teigiamus pokyčius pasitelkiant fundamentinius mokslinius tyrimus. Kiekvienai programai vykdomi specialūs suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo procesai, kuriais siekiama įtraukti piliečius, taip pat palengvinti technologijų ir žinių perdavimą teritorijoms, įmonėms ir viešojo administravimo institucijoms.

Tikimasi, kad investicijomis bus stiprinamos nacionalinės technologijų grandinės ir skatinamas jų dalyvavimas strateginėse Europos ir pasaulinėse vertės grandinėse. Galimi pavyzdžiai: tvarus judumas (tvarios baterijos, medžiagos, logistika ir t. t.), alternatyvi energija, superlaidininkai, klimato kaitos stebėsena ir prevencija, žiedinė ekonomika mados pramonėje, pramonės simbiozė, ekologinis projektavimas ir projektavimas siekiant tvarumo, atliekų tvarkymas, perdirbimas ir perdirbimas, biologinė įvairovė, žalieji gamybos procesai, savaeigės transporto priemonės, vakcinos, bioreaktoriai, naujos žaliavos, vandentvarka ir vandens išteklių išsaugojimas kultūros paveldas. Tikimasi, kad kiekviena programa skatins mažųjų ir vidutinių įmonių telkimąsi į stambius privačius subjektus ir viešuosius mokslinių tyrimų centrus ir skatins bendradarbiavimu grindžiamą ir papildomą mokslinių tyrimų veiklą. MTTP projektai apima investicijas į universitetų, mokslinių tyrimų centrų ir įmonių žmogiškąjį kapitalą ir į fundamentinę mokslinių tyrimų plėtrą.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), į būsimų kvietimų teikti programas techninėse užduotyse nustatytus tinkamumo kriterijus neįtraukiamas šis veiklos rūšių sąrašas: I) su iškastiniu kuru susijusi veikla, įskaitant galutinės grandies naudojimą 79 ; II) veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kurią vykdant numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius 80 ; III) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 81 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 82 ; ir iv) veikla, kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Techninėse užduotyse papildomai reikalaujama, kad būtų atrinkta tik ta veikla, kuri atitinka atitinkamus ES ir nacionalinės aplinkos teisės aktus.

Investicija. Stiprinti mokslinių tyrimų struktūras ir remti „nacionalinių MTTP lyderių“ kūrimą kai kurių bazinių didelio poveikio technologijų srityje

Šia priemone siekiama finansuoti bent penkių nacionalinių mokslinių tyrimų centrų, atrinktų konkurso tvarka ir galinčių pasiekti kritinę mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumų ribą bendradarbiaujant su universitetais, mokslinių tyrimų centrais ir įmonėmis, steigimą. Atranka vykdoma remiantis konkurenciniais kvietimais, kuriuose gali dalyvauti nacionaliniai konsorciumai, kuriems vadovauja koordinuojantis vadovas, taip pat atsižvelgiant į ankstesnę analizę.

Pagrindiniai kiekvieno nacionalinio centro elementai yra: a) atitinkamos mokslinių tyrimų infrastruktūros kūrimas ir atnaujinimas, b) privačių subjektų dalyvavimas įgyvendinant ir įgyvendinant mokslinių tyrimų projektus, c) parama startuoliams ir atskirtai kartai. Atranka turėtų būti vykdoma skelbiant specialius kvietimus, kurių pirmasis turi būti paskelbtas iki 2022 m. pradžios. Pasiūlymai dalyvauti kvietimuose turi būti pasirenkami panašiai, kaip ir Europos inovacijų taryba.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo (2021/C58/01), į būsimų projektų kvietimų teikti paraiškas techninės užduoties tinkamumo kriterijus neįtraukiama ši veikla: I) su iškastiniu kuru susijusi veikla, įskaitant galutinės grandies naudojimą 83 ; II) veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kurią vykdant numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius 84 ; III) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 85 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 86 ; ir iv) veikla, kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Techninėse užduotyse papildomai reikalaujama, kad būtų atrinkta tik ta veikla, kuri atitinka atitinkamus ES ir nacionalinės aplinkos teisės aktus.

Investicija. „Inovacijų ekosistemų tvarumui užtikrinti kūrimas ir stiprinimas“, „MTTP teritorinių lyderių kūrimas“.

Pagal priemonę, kurią įgyvendina MUR, ne vėliau kaip 2026 m. finansuojama bent 10 teritorinių MTI imčių (esamų arba naujų), kurios atrenkamos pagal konkrečias konkurso procedūras, daugiausia dėmesio skiriant gebėjimui skatinti socialinio tvarumo projektus. Kiekvienas projektas turi apimti šiuos elementus:a) inovatyvią mokymo veiklą, kuri vykdoma užtikrinant universitetų ir įmonių sinergiją ir kuria siekiama sumažinti įmonėms reikalingų įgūdžių ir universitetų, taip pat pramonės doktorantūros specialistų teikiamų įgūdžių neatitikimą;b) mokslinių tyrimų veiklą ir (arba) mokslinių tyrimų infrastruktūrą, kurią bendrai vykdo universitetai ir įmonės, visų pirma MVĮ, veikiančios teritorijoje;c) paramą startuoliams;d) vietos bendruomenių dalyvavimą sprendžiant inovacijų ir tvarumo klausimus.

Finansuotini projektai atrenkami remiantis šiais kriterijais: I) mokslinė ir techninė kokybė ir jos suderinamumas su teritorine orientacija; II) veiksmingas gebėjimas skatinti įmonių, ypač MVĮ, inovacinius gebėjimus; III) gebėjimas užmegzti nacionalinius ir tarptautinius santykius su pagrindinėmis mokslinių tyrimų institucijomis ir pirmaujančiomis bendrovėmis; IV) veiksmingus gebėjimus įtraukti vietos bendruomenes.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo (2021/C58/01), į būsimų projektų kvietimų teikti paraiškas techninės užduoties tinkamumo kriterijus neįtraukiama ši veikla: I) su iškastiniu kuru susijusi veikla, įskaitant galutinės grandies naudojimą 87 ; II) veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kurią vykdant numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius 88 ; III) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 89 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 90 ; ir iv) veikla, kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Techninėse užduotyse papildomai reikalaujama, kad būtų atrinkta tik ta veikla, kuri atitinka atitinkamus ES ir nacionalinės aplinkos teisės aktus.

Investicija. Bendriems Europos interesams svarbus projektas (IPCEI)

Priemonės tikslas – papildyti dabartinį BEISP fondą, nurodytą 2020 m. biudžeto įstatymo 1 straipsnio 232 dalyje, papildomais ištekliais.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo (2021/C58/01), į būsimų projektų kvietimų teikti paraiškas techninės užduoties tinkamumo kriterijus neįtraukiama ši veikla: I) su iškastiniu kuru susijusi veikla, įskaitant galutinės grandies naudojimą 91 ; II) veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kurią vykdant numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius 92 ; III) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 93 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 94 ; ir iv) veikla, kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Techninėse užduotyse papildomai reikalaujama, kad būtų atrinkta tik ta veikla, kuri atitinka atitinkamus ES ir nacionalinės aplinkos teisės aktus.

Investicija. Technologijų perdavimo centrų stiprinimas ir sektorinis/teritorinis išplėtimas pagal pramonės segmentus

Priemonės, kurią įgyvendina MiMIT-Įmonių ir „Pagaminta Italijoje“ ministerija, tikslas – remti penkiasdešimties centrų (kompetencijos centrų, Europos skaitmeninių inovacijų centro, pažangumo ženklo, testavimo ir eksperimentavimo priemonės, nacionalinių skaitmeninių inovacijų centrų), atsakingų už projektų plėtojimą, pažangiųjų technologinių paslaugų teikimą įmonėms ir novatoriškų bei reikalavimus atitinkančių technologijų perdavimo paslaugas, tinklą, be kita ko, vykdant reorganizacijos ir racionalizavimo procesą. Šia priemone siekiamų centrų supaprastinimo ir racionalizavimo proceso tikslas – didinti pažangias technologines paslaugas įmonėms, sutelkiant dėmesį į pažangiausias gamybos technologijas ir specializacijas.

Centrų teikiamos paslaugos apima: I) skaitmeninis vertinimas, ii) testavimas prieš investavimą, iii) mokymas; IV) galimybės gauti finansavimą; V) finansinė ir veiklos parama inovacijų projektams plėtoti (didesnis nei 5 technologinės parengties lygis (TPL)); VI) technologinis tarpininkavimas; ir vii) informuotumo didinimas vietos lygmeniu.

Europos skaitmeninių inovacijų centras ir TEF gali gauti finansavimą iš kitų ES fondų, įskaitant Skaitmeninės Europos programą, kad galėtų vykdyti savo veiklą.

Investicijas sudaro dvi intervencinių priemonių kryptys:

Pagal pirmą eilutę pagal EGADP finansuojami tik 35 centrai be jokios paramos iš kitų ES šaltinių.

Pagal antrą eilutę EGADP finansuojama dalis 13 Europos skaitmeninių inovacijų centrų (EDIH) ir dviejų bandymų ir eksperimentų įrenginių (TEF), o kita išlaidų dalis skiriama pagal Skaitmeninės Europos programą. Visų pirma 13 Europos skaitmeninių inovacijų centrų ir dviejų TEF, finansuojamų EGADP ir Skaitmeninės Europos programos lėšomis, veikla turi būti suskirstyta į darbo paketus 95 . EGADP parama nesusijusi su darbo paketais, kuriems EDIH ir TEF gauna paramą pagal Skaitmeninės Europos programą.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo (2021/C58/01), į būsimų projektų kvietimų teikti paraiškas techninės užduoties tinkamumo kriterijus neįtraukiama ši veikla: I) su iškastiniu kuru susijusi veikla, įskaitant galutinės grandies naudojimą 96 ; II) veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kurią vykdant numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius 97 ; III) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 98 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 99 ; ir iv) veikla, kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Be to, įgaliojimuose reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos apsaugos teisės aktus.

Investicija. Integruotos mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūros sistemos kūrimo fondas

Fondo tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas aukštos kokybės mokslinių tyrimų infrastruktūroje sukauptų mokslinių žinių osmosui ir ekonomikos sektoriui, skatinant inovacijas. Šiuo tikslu priemone, kurią įgyvendina Universitetų ir mokslinių tyrimų ministerija (MUR), remiamas mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūros, jungiančios pramonę ir akademinę bendruomenę, kūrimas. Statybos ir mokslinių tyrimų infrastruktūros fondo lėšomis konkurenciniu pagrindu remiamas europinės svarbos mokslinių tyrimų infrastruktūros ir specialios inovacijų infrastruktūros kūrimas arba stiprinimas, skatinant viešųjų ir privačiųjų investicijų derinimą.

Visų pirma pagal priemonę finansuojama ne mažiau kaip 30 infrastruktūros projektų (esamų arba naujai finansuojamų) su kiekvienos infrastruktūros mokslinių tyrimų valdytoju.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo (2021/C58/01), į būsimų projektų kvietimų teikti paraiškas techninės užduoties tinkamumo kriterijus neįtraukiama ši veikla: I) su iškastiniu kuru susijusi veikla, įskaitant galutinės grandies naudojimą 100 ; II) veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kurią vykdant numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius 101 ; III) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 102 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 103 ; ir iv) veikla, kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Techninėse užduotyse papildomai reikalaujama, kad būtų atrinkta tik ta veikla, kuri atitinka atitinkamus ES ir nacionalinės aplinkos teisės aktus.

Investicijų grupė. Startuolių finansavimas, Skaitmeninės pertvarkos fondas

Šią priemonę sudaro viešosios investicijos į Priemonę, Skaitmeninės pertvarkos fondą, siekiant skatinti privačias investicijas, gerinti galimybes gauti finansavimą Italijos skaitmeninių startuolių ekosistemoje ir plėtoti rizikos kapitalo rinką šiame sektoriuje. Priemonė veikia tiesiogiai arba netiesiogiai teikdama paramą nuosavam kapitalui arba kvazinuosavam kapitalui. Visų pirma tiesioginių investicijų atveju DTF veiklą teikia pradedančiosioms įmonėms teikdama nuosavo kapitalo arba kvazinuosavo kapitalo (pvz., konvertuojamųjų obligacijų) paramą; netiesioginių investicijų atveju SGR veikia finansuojant trečiųjų šalių fondus (AIF – Alternatyvaus investavimo fondą), kurie teikia nuosavo arba kvazinuosavo kapitalo, skolos arba kvaziskolos priemones. Remiantis EGADP investicijomis, pagal Priemonę iš pradžių siekiama suteikti bent 400 000 000 EUR finansavimą.

Priemonę valdo CDP rizikos kapitalo SGR kaip įgyvendinantysis partneris. DTF trukmė yra 15 metų, kad atitiktų trečiųjų šalių lėšų naudojimo trukmę, ir investuoja į šias produktų linijas:

·Parama skaitmeniniams startuoliams nuosavam kapitalui arba beveik nuosavam kapitalui (tiesioginis būdas);

·Nuosavo kapitalo arba kvazinuosavo kapitalo parama rizikos kapitalo ir (arba) privataus kapitalo fondams (netiesioginiu būdu);

·Parama nuosavo kapitalo forma, kvazinuosavo kapitalo finansavimas inkubavimo ir (arba) spartinimo programoms.

MIMIT ir SGR iš dalies pakeičia faktinį Įgyvendinimo susitarimą („Accordo Finanziario“) ir DTF taisykles, kad į juos būtų įtrauktos šios nuostatos:

1.Priemonės sprendimų priėmimo procesoaprašymas: Galutinį sprendimą dėl Priemonės investicijų priima direktorių valdyba arba kitas atitinkamas lygiavertis valdymo organas ir jį patvirtina nuo vyriausybės nepriklausomų narių balsų dauguma 104 .

Pagrindiniai susijusios investicijų politikos reikalavimai, kurie apima:

Finansinių produktų ir reikalavimus atitinkančių galutinių paramos gavėjų aprašymą.

Reikalavimas, kad visos remiamos investicijos būtų ekonomiškai perspektyvios.

Reikalavimas laikytis reikšmingos žalos nedarymo principo, kaip nustatyta reikšmingos žalos nedarymo techninėse gairėse (2021/C58/01). Visų pirma, jei teikiama bendra parama startuoliams, į investicijų politiką neįtraukiamos įmonės, kurios daugiausia dėmesio skiria 105 šiems sektoriams: I) energijos gamyba naudojant iškastinį kurą ir susijusi veikla 106 ; II) energijai imlios ir (arba) daug CO2 išmetančios pramonės šakos 107 ; III) taršių transporto priemonių gamyba, nuoma arba pardavimas 108 ; IV) atliekų surinkimas, apdorojimas ir šalinimas 109 , v) branduolinio kuro perdirbimas, branduolinės energijos gamyba. Be to, pagal investicijų politiką turi būti reikalaujama, kad galutiniai Priemonės paramos gavėjai laikytųsi atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos apsaugos teisės aktų.

Reikalavimas, kad galutiniai Priemonės paramos gavėjai negautų paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti.

Stebėsenos, audito ir kontrolės reikalavimai, įskaitant:

1.Įgyvendinančiojo partnerio stebėsenos sistemos, skirtos pranešti apie sutelktas investicijas, aprašymas.

2.Įgyvendinančiojo partnerio procedūrų, kuriomis užtikrinama sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų prevencija, nustatymas ir ištaisymas, aprašymas.

3.Pareiga prieš įsipareigojant finansuoti veiksmą patikrinti, ar kiekvienas veiksmas atitinka reikalavimus pagal Įgyvendinimo susitarime nustatytus reikalavimus.

4.Prievolė atlikti rizika grindžiamus ex post auditus pagal SGR audito planą. Atliekant šiuos auditus patikrinama i) ar kontrolės sistemos yra veiksmingos, įskaitant sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų nustatymą; II) laikomasi reikšmingos žalos nedarymo principo, valstybės pagalbos taisyklių ir iii) reikalavimo, kad galutiniai Priemonės paramos gavėjai nebūtų gavę paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti. Atliekant auditą taip pat tikrinamas operacijų teisėtumas ir tai, ar laikomasi taikytinų įgyvendinimo susitarimo ir finansavimo susitarimų sąlygų.

2.Rizikos kapitalo nuosavo kapitalo/skolos fondų atrankos reikalavimai: Skaitmeninės pertvarkos fondas finansų tarpininkus atrenka atvirai, skaidriai ir nediskriminuodamas, laikydamasis dabartinės praktikos, be kita ko, skelbdamas visus reikalavimus ir paraiškų formas tiek SGR, tiek MIMIT svetainėse. Finansų tarpininkų interesų konflikto nebuvimo kontrolė vykdoma ir atliekama ex ante visų susijusių finansų pareigūnų atžvilgiu. Interesų konflikto nebuvimas visada susijęs su priemonės „galutiniu naudos gavėju“.

3.Reikalavimas pasirašyti finansavimo susitarimus: Skaitmeninės pertvarkos fondas pasirašo finansavimo susitarimus su finansų tarpininkais, laikydamasis pagrindinių reikalavimų, kurie apima visus reikalavimus, pagal kuriuos veikia DTF, įskaitant:

3.Finansų tarpininko pareiga priimti sprendimus mutatis mutandis laikantis pirmiau nurodytų sprendimų priėmimo ir investavimo politikos reikalavimų, be kita ko, susijusių su reikšmingos žalos nedarymo principo laikymusi.

4.Stebėsenos, audito ir kontrolės sistemos, kurią turi įdiegti finansų tarpininkas ir kuriai mutatis mutandis taikomi visi pirmiau nurodyti stebėsenos, audito ir kontrolės reikalavimai, aprašymas.

Priemonė baigiama įgyvendinti ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 31 d.

K.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Pradinė padėtis	Tikslas	Ketvirčio	Metų
M4C2–5	Investicijų grupė. Didelės nacionalinės svarbos mokslinių tyrimų projektai (PRIN)	Tikslas	Skirtų mokslinių tyrimų projektų skaičius	NEŽINOMA	Skaičius	0	3 150	IV KETV.	2023	Ne mažiau kaip 3150 „ Progetti di Ricerca di Interesse Nazionale “ mokslinių tyrimų projektų. Sutartys dėl projektų, atrinktų pagal konkurencinius kvietimus teikti pasiūlymus, skiriamos laikantis reikšmingos žalos nedarymo techninių gairių (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų.
M4C2–6	Investicijų grupė. Didelės nacionalinės svarbos mokslinių tyrimų projektai (PRIN)	Tikslas	Skirtų mokslinių tyrimų projektų skaičius	NEŽINOMA	Skaičius	3 150	5 350	2 KETV.	2025	Ne mažiau kaip 5350 „Progetti di Ricerca di Interesse Nazionale“ mokslinių tyrimų projektų. Sutartys dėl projektų, atrinktų pagal konkurencinius kvietimus teikti pasiūlymus, skiriamos laikantis reikšmingos žalos nedarymo techninių gairių (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų.
M4C2–7	Investicijų grupė. Didelės nacionalinės svarbos mokslinių tyrimų projektai (PRIN)	Tikslas	Įdarbintų pagal terminuotą darbo sutartį tyrėjų skaičius	NEŽINOMA	Skaičius	0	900	2 KETV.	2025	Įdarbinama ne mažiau kaip 900 naujų pagal terminuotą darbo sutartį dirbančių mokslo darbuotojų. Pasamdyti tyrėjai daugiausia dėmesio skiria prioritetams, derantiems su šešiomis 2021–2027 m. Europos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos grupėmis: I) sveikatos; II) humanistinę kultūrą, kūrybiškumą, socialinius pokyčius, įtraukties visuomenę; III) socialinių sistemų apsauga; IV) skaitmeninių technologijų, pramonės, orlaivių ir erdvėlaivių; v) klimato, energetikos, tvaraus judumo; VI) maisto produktai, bioekonomika, biologinė įvairovė, žemės ūkis, aplinka.
M4C2–8	Investicijų grupė. Universitetų, mokslinių tyrimų centrų, įmonių partnerystės ir fundamentinių mokslinių tyrimų projektų finansavimas	Tikslas	Mokslinių tyrimų institutų ir privačių įmonių pasirašytų terminuotų tyrėjų, įdarbintų numatomoms fundamentinių mokslinių tyrimų partnerystėms, skaičius	NEŽINOMA	Skaičius	0	1 400	2 KETV.	2025	Kiekvienai iš numatytų fundamentinių mokslinių tyrimų partnerysčių, kurias pasirašo mokslinių tyrimų institutai ir privačios įmonės (1.3), įdarbinama ne mažiau kaip 100 naujų terminuotų mokslo darbuotojų. Mokslinių tyrimų institutai ir privačios įmonės pasirašo ne mažiau kaip 14 pagrindinių mokslinių tyrimų partnerysčių. Ar tikslas bus pasiektas patenkinamai, priklauso nuo to, kokią terminuotų sutarčių dalį sudaro moterys mokslininkės: ne mažiau kaip 40 proc. Projektai atrenkami remiantis konkurencijos kriterijais, įskaitant i) PNR (Piano Nazionale di Ricerca) tikslų ir prioritetų laikymąsi; II) suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas derinant technologinės parengties lygį (TPL) ir visuomenės parengties lygį (SRL); Be to, siekiant užtikrinti i) dalyvaujančių teritorijų pusiausvyrą (skatinant įvairių šalies regionų ir skirtingų zonų, įskaitant Pietų ir salas, dalyvavimą), ii) didelių ir mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) dalyvavimą, ypatingą dėmesį skiriant jaunesniems (mažiau nei penkeri metai nuo jų įsteigimo) ir novatoriškoms įmonėms, nustatomi konkretūs atrankos kriterijai. Kvietimas teikti programas ir atrankos procedūra apima: a) tinkamumo kriterijai, kuriais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų. b) įsipareigojimas, kad investicijos indėlis į klimato kaitą pagal Reglamento (ES) 2021/241 VI priede pateiktą metodiką sudarys bent 42 proc. visų EGADP remiamų investicijų išlaidų. C) Įsipareigojimas pranešti apie priemonės įgyvendinimą įpusėjus schemos įgyvendinimo laikotarpiui ir apie schemos pabaigą.
M4C2–9	Investicija. Stiprinti mokslinių tyrimų struktūras ir remti „nacionalinių MTTP lyderių“ kūrimą kai kurių bazinių didelio poveikio technologijų srityje	Tikslas	Nacionaliniai centrai veikia ir vykdo veiklą, susijusią su didelio poveikio technologijomis.	NEŽINOMA	Skaičius	0	5	2 KETV.	2026	Nacionaliniai centrai, kuriems buvo skirtos sutartys ir kurie buvo įvertinti su M4C2–19 tarpine reikšme, veikia ir užbaigė savo veiklą, kaip apibrėžta atitinkamame kvietime teikti projektus.
M4C2–10	Investicija. BEISP	Etapas	Kvietimo pareikšti susidomėjimą siekiant nustatyti nacionalinius projektus, įskaitant BEISP mikroelektronikos projektus, paskelbimas	Kvietimas pareikšti susidomėjimą skelbiamas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	2 KETV.	2021	Tikimasi, kad BEISP projektai, kurie bus remiami, bus atnaujinti atsižvelgiant į šiuo metu vykdomų nacionalinių BEISP procedūrų faktinę pažangą ir pranešimo apie valstybės pagalbą procedūros pažangos etapą. Pasirinktame BEISP atsižvelgiama į konkrečius novatoriškus pramonės sektorius, atitinkančius jau nustatytas Europos vertės grandines. Ši intervencija apima ir jau patvirtintus BEISP, ir būsimus, pavyzdžiui, debesiją, sveikatą, eilines medžiagas ir kibernetinį saugumą. Kvietimo sąlygose nurodoma: a) tinkamumo kriterijai, kuriais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų. b) įsipareigojimas, kad investicijos indėlis į klimato kaitą pagal Reglamento (ES) 2021/241 VI priede pateiktą metodiką sudarys bent 40 proc. visų EGADP remiamų investicijų išlaidų. C) įsipareigojimas, kad investicijos skaitmeninis įnašas pagal Reglamento (ES) 2021/241 VII priede pateiktą metodiką sudarys bent 60 proc. visų EGADP remiamų investicijų išlaidų. d) Įsipareigojimas pranešti apie priemonės įgyvendinimą įpusėjus schemos įgyvendinimo laikotarpiui ir schemos pabaigoje.
M4C2–11	Investicija. BEISP	Etapas	Nacionalinio teisės akto, kuriuo skiriamas reikiamas finansavimas, kad būtų galima teikti paramą projektų dalyviams, įsigaliojimas.	Nacionalinės teisės akto nuostata, nurodanti akto įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	2 KETV.	2022	Nacionalinės teisės akte nurodomos projektų pateikimo procedūros ir terminai, taip pat potencialių paramos gavėjų prieigos reikalavimai.
M4C2–12	Investicija. BEISP	Etapas	BEISP projektų dalyvių sąrašas bus baigtas iki 2023 m. birželio 30 d.	Dalyvių sąrašo paskelbimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	2 KETV.	2023	Į sąrašą įtraukiami BEISP projektuose dalyvaujantys patvirtinti subjektai, atlikus pateiktų projektų patikrinimus ir vertinimus, kurie atliekami laikantis reikšmingos žalos nedarymo techninių gairių (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos apsaugos reikalavimų.
M4C2–13	Investicija. Technologijų perdavimo centrų stiprinimas ir sektorinis/teritorinis išplėtimas pagal pramonės segmentus	Tikslas	Naujų centrų, kurie bus sukurti, skaičius	NEŽINOMA	Skaičius	8	35	IV KETV.	2025	Pradeda veikti 27 nauji centrai pagal pirmąją priemonės intervencijos liniją. Tikslas orientuotas į trijų tipų centrus: -Kompetencijos centrai -Pažangumo ženklas -Vietos inovacijų centrų tinklas.
M4C2–14	Investicija. Technologijų perdavimo centrų stiprinimas ir sektorinis/teritorinis išplėtimas pagal pramonės segmentus	Tikslas	307 000 000 EUR finansinės vertės išmokėjimas	NEŽINOMA	EUR	0	307 000 000	2 KETV.	2026	307 000 000 EUR išmokama pagal pirmąją priemonės intervencijos eilutę technologijų perdavimo centrams, siekiant stiprinti nacionalinį tinklą ir teikti paslaugas įmonėms. Teiktinos paslaugos apima: -I) skaitmeninis vertinimas, ii) testas prieš investuojant, iii) mokymas; -IV) galimybės gauti finansavimą; -V) finansinę ir veiklos paramą inovacijų projektams plėtoti (aukštesnis nei 5 TPL); -VI) technologinis tarpininkavimas -VII) informuotumo didinimas vietos lygmeniu.
M4C2–15	Investicija. Technologijų perdavimo centrų stiprinimas ir sektorinis/teritorinis išplėtimas pagal pramonės segmentus	Tikslas	Remiamų MVĮ skaičius	NEŽINOMA	Skaičius	0	5 000	2 KETV.	2026	Bent 5000 MVĮ, kurias remia nacionaliniai finansuojami centrai (kompetencijos centrai; Pažangumo ženklas; Nacionaliniai skaitmeninių inovacijų centrai) pagal pirmąją priemonės intervencijos liniją teikiant paslaugas, kurios apima: I)Skaitmeninis vertinimas II)Testavimas prieš investavimą, III)mokymo; IV)galimybės gauti finansavimą; V)finansinė ir veiklos parama inovacijų projektų vystymui (aukštesnis nei 5 TPL); VI)technologinis tarpininkavimas VII)informuotumo didinimas vietos lygmeniu.
M4C2–15 bis	Investicija. Technologijų perdavimo centrų stiprinimas ir sektorinis/teritorinis išplėtimas pagal pramonės segmentus	Etapas	EDIH ir TEF darbo paketų užbaigimas	Užbaigti Europos skaitmeninių inovacijų centro (EDIH) ir bandymų ir eksperimentų infrastruktūros (TEF) darbo paketai	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	2 KETV.	2026	Užbaigti visus 13 Europos skaitmeninių inovacijų centrų ir dviejų bandymų ir eksperimentų įrenginių darbo paketus pagal priemonės antrąją intervencijos liniją, išskyrus tuos darbo paketus, kurie finansuojami pagal Skaitmeninės Europos programą.
M4C2–16	Investicija. Integruotos mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūros sistemos kūrimo fondas	Tikslas	Finansuotų infrastruktūrų skaičius	NEŽINOMA	Skaičius	0	30	2 KETV.	2023	Bent 30 infrastruktūrų, finansuojamų integruotai mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūros sistemai. Inovacijų infrastruktūra apima daugiatiksles infrastruktūras, kurios gali apimti bent tris temines sritis: I) kvantinės, ii) pažangiosios medžiagos, iii) fotonika, iv) gyvybės mokslai, v) dirbtinis intelektas, vi) energetikos pertvarka. Patenkinamas tikslo pasiekimas taip pat priklauso nuo to, ar bus įdarbinta ne mažiau kaip 30 mokslinių tyrimų vadovų integruotai mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūros sistemai.
M4C2–16 bis	Investicija. Integruotos mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūros sistemos kūrimo fondas	Tikslas	Sukurtų arba savo veiklą užbaigusių mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūrų skaičius	NĖRA DUOMENŲ	Skaičius	0	30	2 KETV.	2026	Pagal atitinkamą kvietimą teikti projektus sukurta arba užbaigta bent 30 mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūros objektų.
M4C2–17	Investicija. Integruotos mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūros sistemos kūrimo fondas; Investicijos	Etapas	Sutarčių dėl projektų, susijusių su: a) integruota mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūros sistema	Pranešimas apie sutarčių skyrimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	2 KETV.	2022	Pranešimas apie sutarčių skyrimą projektams, atrinktiems pagal konkurencinius kvietimus teikti pasiūlymus, laikantis reikšmingos žalos nedarymo techninių gairių (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų. Pasiūlymai atrenkami remiantis šiais kriterijais: pirmavimas mokslo/technologijų/inovacijų srityje, jų inovacijų potencialas (tiek atvirųjų inovacijų/atvirųjų duomenų, tiek nuosavybinių pokyčių požiūriu), atitiktis teminėms sritims arba naujiems perversminiams pokyčiams, jų perkėlimo ir inovacijų planai, pramonės, kaip partnerės atvirų inovacijų srityje ir (arba) naudotojų, parama, verslo plėtros veiklos tvirtumas, intelektinės nuosavybės kūrimas, aiškios atvirų ir saugomų produkcijos ir licencijavimo planų atskyrimo taisyklės, jų gebėjimas plėtoti ir priimti pramonės doktorantūros studijas, ryšiai su įmone ar kitų rūšių fondais, siekiant palengvinti naujų startuolių plėtrą. Atrankos procedūroje reikalaujama atlikti reikšmingos žalos nedarymo vertinimą ir, kai taikytina, strateginį poveikio aplinkai vertinimą (SPAV), jei tikimasi, kad projektas darys nuoseklų poveikį teritorijai.
M4C2–18	Inves1.5: „Inovacijų ekosistemų tvarumui užtikrinti“ kūrimas ir stiprinimas, „MTTP teritorinių lyderių“ kūrimas	Etapas	Sutarčių dėl projektų, susijusių su inovacijų ekosistemomis, skyrimas;	Pranešimas apie sutarčių skyrimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	2 KETV.	2022	Pranešimas apie sutarčių skyrimą projektams, atrinktiems pagal konkurencinius kvietimus teikti pasiūlymus, laikantis reikšmingos žalos nedarymo techninių gairių (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų. Atrankos procedūroje reikalaujama atlikti reikšmingos žalos nedarymo vertinimą ir, kai taikytina, strateginį poveikio aplinkai vertinimą (SPAV), jei tikimasi, kad projektas darys nuoseklų poveikį teritorijai. Nacionaliniai centrai (NC) steigiami paskelbus konkurencinį kvietimą, sujungiant esamas pirmaujančias laboratorijas, jau veikiančias universitetuose, ir viešuosius bei privačiuosius mokslinių tyrimų centrus, taip pat sukuriant naują specialiai pritaikytą infrastruktūrą.
M4C2–18 Bis	Inves1.5: „Inovacijų ekosistemų tvarumui užtikrinti“ kūrimas ir stiprinimas, „MTTP teritorinių lyderių“ kūrimas	Tikslas	Inovacijų ekosistemų vykdoma veikla	NĖRA DUOMENŲ	Skaičius	0	10	2 KETV.	2026	Bent 10 inovacijų ekosistemų užbaigė savo veiklą, kaip apibrėžta atitinkamame kvietime teikti projektus.
M4C2–19	Investicija. Stiprinti mokslinių tyrimų struktūras ir remti „nacionalinių MTTP lyderių“ kūrimą kai kurių bazinių didelio poveikio technologijų srityje	Etapas	Sutarčių dėl projektų, susijusių su nacionaliniais mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros lyderiais bazinių didelio poveikio technologijų srityje, skyrimas	Pranešimas apie sutarčių skyrimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	N	2 KETV.	2022	Pranešimas apie sutarčių skyrimą projektams, atrinktiems pagal konkurencinius kvietimus teikti pasiūlymus, laikantis reikšmingos žalos nedarymo techninių gairių (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų. Projektams skiriama 30 proc. išteklių kaip intervencinės priemonės „Moksliniai tyrimai ir inovacijų procesai, technologijų perdavimas ir įmonių bendradarbiavimas, daugiausia dėmesio skiriant mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikai, atsparumui ir prisitaikymui prie klimato kaitos“ (IF022), o 15 proc. išteklių – kaip intervencinės priemonės „Moksliniai tyrimai ir inovacijų procesai, technologijų perdavimas ir įmonių bendradarbiavimas, daugiausia dėmesio skiriant žiedinei ekonomikai“ (IF023). Projektai vertinami atsižvelgiant į jų įgyvendinamumą, tvarumą, steigimą iš kitų šaltinių (pvz., regioninių fondų), gamybos sektoriaus dalyvavimą, partnerių kokybę ir poveikį socialiniam ir aplinkos tvarumui. Kvietimas finansuoti projektus kaip inovacijų ekosistemas. Atrankos procedūroje reikalaujama atlikti reikšmingos žalos nedarymo vertinimą ir, kai taikytina, strateginį poveikio aplinkai vertinimą (SPAV), jei tikimasi, kad projektas darys nuoseklų poveikį teritorijai.
M4C2–20	Investicijų grupė. Startuolių finansavimas	Etapas	Pasirašytas IT vyriausybės ir įgyvendinančiojo partnerio „Cassa Depositi e Prestiti“ (CDP) susitarimas, kuriuo nustatoma finansinė priemonė	Susitarimą pasirašo Italijos vyriausybė ir Cassa Depositi e Prestiti.	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	2 KETV.	2022	Į finansinės priemonės investavimo politiką ir (arba) strategiją įtraukiami šie elementai: - Investicijų tikslai (fondo dydis, veiksmų skaičius, ilgainiui remiamos sumos, diferencijuotos pagal paramos gavėjus, pvz., MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmones/dideles įmones) - Taikymo sritis ir reikalavimus atitinkantys paramos gavėjai - Reikalavimus atitinkantys finansų tarpininkai ir atrankos procesas - Suteiktos paramos rūšis (pvz., garantijos, paskolos, nuosavas kapitalas ir kvazinuosavas kapitalas) - Tikslinė rizika ir (arba) grąža kiekvienos rūšies investuotojams - Rizikos politika ir kovos su pinigų plovimu politika - Valdymas (partneriai, fondų valdytojai, valdyba, Investicijų komitetas, vaidmuo ir atsakomybė) - Diversifikacija ir koncentracijos ribos - Nuosavo kapitalo politika, įskaitant investicijų į nuosavą kapitalą pasitraukimo strategiją - Reikšmingos žalos nedarymo ir tvarumo patikros politika ir neįtraukimo sąrašas - Skolinimo politika investicijoms į skolos vertybinius popierius, įskaitant reikalaujamas garantijas ir užtikrinimo priemones - Lėšų rinkimo ir įgyvendinimo tvarkaraštis
M4C2–21bis	Investicija. startuolių finansavimas	Etapas	Ministerija užbaigė lėšų pervedimą į CDP rizikos kapitalo SGR	Perdavimo pažymėjimas				IV KETV.	2024	Italija perveda 400 000 000 EUR priemonės PDP rizikos kapitalui. Kad tikslas būtų pasiektas patenkinamai, taip pat reikia iš dalies pakeisti įgyvendinimo susitarimą tarp Italijos ir CDP rizikos kapitalo SGR bei Priemonės įstatų, laikantis Tarybos įgyvendinimo sprendime nustatytų sąlygų.
M4C2–21	Investicija. startuolių finansavimas.	Tikslas	Su startuoliais arba rizikos kapitalo fondais pasirašyti teisiniai susitarimai	Teisinio finansavimo susitarimų įsigaliojimas	EUR	0	100 %	2 KETV.	2026	„Cassa Depositi e Prestiti Venture Capital“ turi būti sudariusi teisinius finansavimo susitarimus su startuoliais, inkubavimo ir (arba) spartinimo programas arba rizikos kapitalo fondus dėl sumos, būtinos 100 proc. EGADP investicijų (400 mln. EUR) panaudoti Priemonei (įskaitant vidutinę 13 proc. DTF valdymo mokesčių ir išlaidų viršutinę ribą per visą fondo gyvavimo ciklą, taip pat ex ante sąlygas vėlesniems investavimo raundams, išskyrus perkeltus susidomėjimus, veiklos mokesčius ir visas su trečiųjų šalių fondais susijusias išlaidas ir valdymo mokesčius). Investicijos padalijamos į šias dvi intervencinių priemonių eilutes: – Tiesioginės investicijos. – Netiesioginės investicijos. Netiesioginių investicijų į rizikos kapitalo fondus atveju „Cassa Depositi e Prestiti Venture Capital“ turi būti sudariusi teisinius finansavimo susitarimus su rizikos kapitalo fondais dėl sumos, kurios reikia norint preliminariai panaudoti apie 60 proc. EGADP investicijų į Priemonę (išskyrus DTF valdymo mokesčius ir išlaidas per visą fondo gyvavimo ciklą). Netiesioginių investicijų į startuolius atveju į teisinius finansavimo susitarimus su rizikos kapitalo fondais įtraukiamas privalomas įsipareigojimas per visą fondo gyvavimo laikotarpį pasiekti bent 1x1 kaupiamąjį panaudoto kapitalo sverto poveikį tiek fondų, tiek startuolių lygmeniu. Tiesioginių investicijų atveju CDP rizikos kapitalas turi būti sudaręs teisinius finansavimo susitarimus su startuoliais, inkubavimo ir spartinimo programomis dėl sumos, kurios reikia, kad apie 40 proc. EGADP investicijų (400 mln. EUR) būtų preliminariai panaudota Priemonei (įskaitant valdymo mokesčius ir DTF išlaidas per visą fondo gyvavimo ciklą). Be to, tiesioginių investicijų atveju į teisinį finansavimo susitarimą su startuoliais gali būti įtrauktos ex ante sąlygos vėlesniems investavimo raundams. (t. y. „Serie B“ arba „Serie C“ finansavimo atlaisvinimo sąlygos). Įsipareigojimai pagal šią priemonę, prisiimti iki įgyvendinimo susitarimo investicijų politikos pakeitimų įsigaliojimo ir laikantis susitarimo pagal ankstesnę M4C2–20 tarpinę investicijų politiką, taip pat įtraukiami į siektinos reikšmės pasiekimą. Nuo Tarybos įgyvendinimo sprendimo įsigaliojimo dienos nauji įsipareigojimai pradedami vykdyti pagal naują investicijų politiką pagal naująjį Tarybos įgyvendinimo sprendimą.
M4C2–22	Investicija. BEISP	Tikslas	Paramą gavusių projektų skaičius	NEŽINOMA	Skaičius	0	20	2 KETV.	2025	Bent 20 projektų, kuriems teikiama parama pagal BEISP modelį; Siektinų verčių apskaičiavimas grindžiamas Italijoje pradėtų BEISP projektų (mikroelektronikos 1, baterijų Nr. 1, baterijų Nr. 2) veiklos metodais.

L. 5 MISIJOS 1 KOMPONENTAS: Užimtumo politika

Šio Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponento priemonėmis nustatoma visapusiška ir integruota aktyvios darbo rinkos politikos ir profesinio mokymo reforma. Tikimasi, kad aktyvios darbo rinkos politikos stiprinimas ir valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) gebėjimų stiprinimas, įskaitant jų integraciją su švietimo ir mokymo paslaugų teikėjais ir privačiais veiklos vykdytojais, padidins paslaugų veiksmingumą. Be to, šio komponento priemonėmis siekiama sumažinti socialinį pažeidžiamumą dėl sukrėtimų, visų pirma kovojant su visų formų ir sektorių nedeklaruojamu darbu, nustatant veiksmingesnes sankcijas ir griežtesnes paskatas teisėtai dirbti. Be to, šiuo komponentu skatinama lyčių lygybė (vienodas darbo užmokestis) taikant lyčių lygybės sertifikavimo sistemą. Ji taip pat investuoja į jaunimą didindama mokymo programų kiekį ir kokybę, pavyzdžiui, dalyvaudama Visuotinėje valstybės tarnybos programoje.

Tikimasi, kad šių priemonių įgyvendinimas padės spręsti problemas, nurodytas 2020 m. šaliai skirtoje 2 rekomendacijoje dėl darbo rinkos, kurioje Italija raginama „attraukti krizės poveikį užimtumui, be kita ko, [...] aktyviai remiant užimtumą“, 2020 m. konkrečiai šaliai skirtoje rekomendacijoje Nr. 2 „remti įgūdžius (...), įskaitant skaitmeninius įgūdžius“, 2019 m. konkrečiai šaliai skirtoje rekomendacijoje Nr. 2 „didinti pastangas kovoti su nedeklaruojamu darbu, užtikrinti, kad aktyvi darbo rinka ir socialinė politika (...) visų pirma pasiektų jaunimą ir pažeidžiamas grupes. Remti moterų dalyvavimą darbo rinkoje“ ir 2019 m. konkrečiai šaliai skirtą rekomendaciją Nr. 2 „skatinti kvalifikacijos kėlimą, be kita ko, stiprinant skaitmeninius įgūdžius“.

L.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

1 reforma. Aktyvi darbo rinkos politika ir profesinis mokymas

Šios reformos tikslas – skatinti veiksmingesnę aktyvios darbo rinkos sistemą teikiant konkrečias užimtumo paslaugas ir individualiems poreikiams pritaikytus darbo rinkos aktyvumo skatinimo planus. Sukūrus nacionalinę darbuotojų užimtumo garantijų programą (GOL) bus sudarytos sąlygos bedarbiams teikti specialiai pritaikytas paslaugas ir taip sustiprinti jų aktyvumo skatinimo būdus. Prie GOL programos pridedamas Nacionalinis naujų įgūdžių planas ir nustatomi esminiai nacionaliniai profesinio mokymo priemonių lygiai. Italijosprofesinio rengimo ir mokymo sistema stiprinama skatinant teritorinį švietimo, mokymo ir užimtumo tarnybų tinklą, taip pat plėtojant įtraukią mokymosi visą gyvenimą sistemą ir novatoriškas kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo trajektorijas.

1 investicija. Valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) stiprinimas

Šių investicijų tikslas – sudaryti sąlygas veiksmingai teikti užimtumo ir mokymo paslaugas. Ši priemonė apima investicijas į infrastruktūrą, regioninių darbo rinkos stebėjimo centrų plėtrą, regioninių ir nacionalinių informacinių sistemų sąveikumo plėtojimą, mokymo intervencijų rengimą ir įgyvendinimą siekiant atnaujinti darbo konsultantų įgūdžius. Šia priemone taip pat buvo numatytas siūlomų paslaugų turinio ir ryšių kanalų kūrimas ir įgyvendinimas.

2 reforma. Nacionalinis kovos su nedeklaruojamu darbu planas

Šios priemonės tikslas – pagerinti darbo kokybę ir darbuotojų sąlygas. Ši priemonė apima veiksmus, kuriais siekiama užkirsti kelią nedeklaruojamam darbui, išnaudojimui darbe (Caporalato) ir kitoms neteisėto darbo formoms ir su jais kovoti. Reforma apima: I) nustatyti tiesiogines ir netiesiogines priemones, kuriomis siekiama nedeklaruojamą darbą paversti deklaruojamu darbu, užtikrinant, kad veiklos deklaruotoje ekonomikoje nauda būtų didesnė už darbo nedeklaruojamoje ekonomikoje išlaidas; II) stiprinti Nacionalinės darbo inspekcijos tikrinimo pajėgumus; III) gerinti išsamių duomenų apie nedeklaruojamą darbą rengimą, rinkimą ir savalaikį platinimą; IV) remti nedeklaruojamo darbo pavertimo reguliariu darbu procesą, remti atgrasymo priemonių ir reguliaraus darbo paskatų priėmimą; V) vykdyti komunikacijos kampanijas, informavimo ir informuotumo didinimo veiklą; V) stiprinti kovos su nedeklaruojamu darbu valdymo sistemą nacionaliniu ir vietos lygmenimis.

2 investicija. Lyčių lygybės sertifikavimo sistema

Šios priemonės tikslas – užtikrinti, kad moterysvėl dalyvautų darbo rinkoje, ir sumažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą. Šios investicijos apima nacionalinės lyčių lygybės sertifikavimo sistemos įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą, siekiant skatinti darbo rinkos ir verslo procesų skaidrumą, o vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu prisidėti prie moterų darbo sąlygų gerinimo kokybės, atlyginimo ir įgalėjimo požiūriu.

3 investicija. Dvejopos sistemos stiprinimas

Šios priemonės tikslas – remti vidurinio išsilavinimo neturinčius jaunuolius ir suaugusiuosius, kurie turi galimybių įsidarbinti, didinant asmenų, dalyvaujančių formaliojo švietimo ir profesinio rengimo ir mokymo programose pagal dualinę sistemą, įskaitant gamybinę praktiką, skaičių. Šiomis investicijomis prisidedama prie to, kad švietimo ir mokymo sistemos būtų labiau suderintos su darbo rinka, taip pat didinamas jaunimo įsidarbinamumas įgyjant naujų gebėjimų, atsižvelgiant į skaitmeninę ir žaliąją pertvarką ir mokymąsi darbo vietoje. Ji padeda: I) modernizuoti švietimo ir mokymo sistemą, skatinant mokymąsi darbo vietoje ir stiprinant dialogą su įmonėmis; II) didinti finansinius asignavimus, kad būtų galima siūlyti mokymus marginalizuotose vietovėse; III) sukurti patikimą ir įtraukų valdymą, apimantį ekonominius ir socialinius partnerius.

4 investicija.Universaliosios valstybės tarnybos stiprinimas

Šios priemonės tikslas – stiprinti universaliąją valstybės tarnybą, didinti neformaliojo mokymosi veikloje dalyvaujančių jaunuolių skaičių ir gerinti jų žinias bei įgūdžius. Šios investicijos apima priemones, kuriomis siekiama didinti informuotumą apie aktyvaus pilietiškumo svarbą, skatinti jaunimo įsidarbinimo galimybes ir socialinę sanglaudą, ypatingą dėmesį skiriant žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai.

L.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Pradinė padėtis	Tikslas	Ketvirčio	Metų
M5C1–1	1 reforma. ADRP ir profesinis mokymas	Etapas	Tarpministrinio dekreto, kuriuo nustatoma nacionalinė darbuotojų užimtumo garantijų programa (GOL), ir tarpžinybinio dekreto, kuriuo nustatomas Nacionalinis naujų įgūdžių planas, įsigaliojimas	Tarpministrinių dekretų nuostata, nurodanti dviejų ministerijų potvarkių įsigaliojimą po to, kai Valstybės ir regionų konferencijoje buvo susitarta dėl GOL programos ir Nacionalinio naujų įgūdžių plano	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2021	GOL taikomi bent šie teisės aktai: I) apibrėžti valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) esminius elementus ir jų standartus, įskaitant įgūdžių prognozavimą, individualiems poreikiams pritaikytus mokymo planus, orientavimą ir konsultuojamąjį ugdymą darbo vietoje, siekiant užtikrinti veiksmingą individualiems poreikiams pritaikytų užimtumo paslaugų teikimą pagal bendrus ir vienodus standartus visoje nacionalinėje teritorijoje, ii) užtikrinti, kad valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) vykdoma kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo mokymo veikla visiškai atitiktų Nacionalinį naujų įgūdžių, įskaitant skaitmeninius įgūdžius, planą, iii) užtikrinti, kad valstybinės užimtumo tarnybos (VUT) būtų orientuotos į gavėjų poreikius, iv) užtikrinti, kad valstybinės užimtumo tarnybos (VUT) pirmenybę teiktų pažeidžiamiausiems asmenims; V) nustatyti tikslą, kad bent 25 proc. darbuotojų garantuoto užimtumo programų paramos gavėjų būtų atitinkamo mokymo gavėjai, ypatingą dėmesį skiriant skaitmeniniams įgūdžiams ir pirmenybę teikiant pažeidžiamiausiems asmenims; VI) nustatyti naujus mechanizmus, kuriais būtų stiprinamas ir struktūrinis viešųjų ir privačiųjų sistemų bendradarbiavimas, be kita ko, nustatant atitinkamus įgūdžių poreikius ir teikiant darbo pasiūlymus. Dekrete nustatyta, kad socialinės apsaugos sistemų gavėjai gali naudotis paslaugomis, teikiamomis pagal Nacionalinę programą „Darbuotojų įsidarbinamumas“, per 4 mėnesius nuo to momento, kai jie įgijo teisę į socialinės apsaugos sistemas. Nacionalinio naujų įgūdžių plano aktuose turi būti bent: I) visoje šalies teritorijoje apibrėžiami bendri profesinio mokymo standartai ir esminiai lygiai, ii) siekiama tiek dirbančiųjų, tiek bedarbių ir asmenų, siekiant gerinti jų skaitmeninius įgūdžius ir skatinti mokymąsi visą gyvenimą. III) nustatyti įgūdžius ir atitinkamus standartus, grindžiamus viešųjų ir privačiųjų sistemų bendradarbiavimu, iv) atsižvelgti į skirtingus tikslinių grupių, kurios bent jau apima pažeidžiamiausius asmenis, poreikius, v) apimti visas atitinkamas sektorių strategijas, kad būtų laikomasi visapusiško požiūrio, įskaitant nacionalinį strateginį suaugusiųjų kompetencijų planą; vi) įtraukti nuostatą dėl naujų kompetencijų, reikalingų darbo rinkoje trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu, prognozavimo sistemos sukūrimo.
M5C1–2	1 reforma. ADRP ir profesinis mokymas	Etapas	Visų valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) planų įsigaliojimas regioniniu lygmeniu	Nuostata, nurodanti regionų priimtų planų ir vykdomos veiklos įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2022	Nacionaliniu reglamentu dėl garantuoto darbuotojų įsidarbinimo (GOL) programos numatoma regioniniu lygmeniu apibrėžti programai įgyvendinti būtiną operatyvinę veiklą. Siekiant užtikrinti nacionalinio reglamentavimo ir regioninio įgyvendinimo suderinamumą, priimami regioniniai valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) planai. Regionai ne tik priima planus, bet ir vykdo pagal planus vykdomą veiklą, pasiekiančią bent 10 proc. numatytų Programos paramos gavėjų (galutinis tikslas – 3000000 žmonių). Įsigaliojus valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) planams, bus galima visiškai įgyvendinti garantuoto darbuotojų užimtumo programą (GOL).
M5C1–3	1 reforma. ADRP ir profesinis mokymas	Tikslas	Asmenys, kuriems taikoma Darbuotojų užimtumo garantijų programa (GOL)	NEŽINOMA	Skaičius	300 000	3 000 000	IV KETV.	2025	Ne mažiau kaip 3000000 žmonių naudojasi garantuoto darbuotojų užimtumo programa. Patenkinamas tikslo pasiekimas taip pat priklauso nuo to, ar patenkinamai pasiektas antrinis tikslas: ne mažiau kaip 75 proc. paramos gavėjų turi būti moterys, ilgalaikiai bedarbiai, neįgalieji arba jaunesni nei 30 metų ar vyresni nei 55 metų asmenys.
M5C1–4	1 reforma. ADRP ir profesinis mokymas	Tikslas	Darbuotojų paramos gavėjų užtikrintas įsidarbinamumas dalyvavo profesiniame mokyme	NEŽINOMA	Skaičius	0	800 000	IV KETV.	2025	Profesinis mokymas per penkerius metus įtraukiamas į 800000 ADRP paramos gavėjų programą. Todėl bent 800000 iš 3000000 darbuotojų garantijų gavėjų (GOL) dalyvavo profesiniame mokyme. Patenkinamas tikslo pasiekimas taip pat priklauso nuo to, ar patenkinamai pasiektas antrinis tikslas: bent 300000 iš šių paramos gavėjų dalyvavo skaitmeninių įgūdžių mokymuose.
M5C1–5	1 reforma. ADRP ir profesinis mokymas	Tikslas	Valstybinės užimtumo tarnybos (VUT) kiekviename regione atitinka esminio VUT paslaugų lygio kriterijus, kaip apibrėžta garantuoto darbuotojų užimtumo programoje (GOL)	NEŽINOMA	Procentas	0	80	IV KETV.	2025	Pagrindinis programos GOL komponentas – apibrėžti tam tikrą esminį paslaugų, kurios turi būti teikiamos ALMPS paramos gavėjams, pradedant nuo pažeidžiamiausių asmenų, lygį. Iki 2025 m. pabaigos ne mažiau kaip 80 proc. valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) kiekviename regione atitiko esminio VUT paslaugų lygio kriterijus, kaip apibrėžta garantuoto darbuotojų įdarbinimo programoje (GOL).
M5C1–6	1 investicija. Valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) stiprinimas	Tikslas	Valstybinės užimtumo tarnybos (VUT) trejų metų laikotarpiu (2021–2023 m.) įgyvendina stiprinimo plane numatytą veiklą.	NEŽINOMA	Skaičius	0	250	IV KETV.	2022	Bent 250 valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) per trejus metus (2021–2023 m.) užbaigė bent 50 proc. veiklos, numatytos stiprinimo plane. Ši veikla atitinka centrinį stiprinimo planą ir išsamiau apibrėžiama regioniniu lygmeniu, remiantis poreikių analize ir paskirtais ištekliais. Šie veiksmai apima: I) valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) esamų vietų renovacija ir atnaujinimas bei naujų vietų įsigijimas; II) tolesnis IT sistemos įgyvendinimas, atsižvelgiant į nacionalinį sąveikumą; III) darbuotojų profesinį mokymą; IV) vietos darbo rinkų regioninių observatorijų institucija; V) institucinė komunikacija ir informavimo veikla. Į šį tikslą neįtraukta infrastruktūros veikla. Užtikrinama vienoda pusiausvyra siekiant tikslo teritorinio pasiskirstymo (šiaurės, centro ir Pietų) požiūriu.
M5C1–7	1 investicija. Valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) stiprinimas	Tikslas	Valstybinės užimtumo tarnybos (VUT) užbaigė stiprinimo plane numatytą veiklą	NEŽINOMA	Skaičius	250	500	IV KETV.	2025	Bent 500 valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) įgyvendino 100 proc. veiklos, numatytos regioniniuose valstybinių užimtumo centrų plėtros planuose (Piani regionali di potenziamento dei centri per l’impiego). Ši veikla atitinka centrinį stiprinimo planą ir išsamiau apibrėžiama regioniniu lygmeniu, remiantis poreikių analize ir paskirtais ištekliais. Šie veiksmai apima: I) tolesnis IT sistemos įgyvendinimas siekiant nacionalinio sąveikumo; II) darbuotojų profesinį mokymą; III) regioninių vietos darbo rinkų stebėjimo centrų steigimas; IV) institucinė komunikacija ir informavimo veikla. Į šį tikslą neįtraukta infrastruktūros veikla. Siekiant šio tikslo užtikrinama teritorinio pasiskirstymo (Šiaurės, vidurio ir Pietų) pusiausvyra, be kita ko, taikant subsidiarumo intervencines priemones.
M5C1–7bis	1 investicija. Valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) stiprinimas	Tikslas	Valstybinės užimtumo tarnybos (VUT) užbaigė stiprinimo plane numatytą veiklą	NEŽINOMA	Skaičius	0	500	2 KETV.	2026	Bent 500 valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) įgyvendino 100 proc. veiklos, numatytos regioniniuose valstybinių užimtumo centrų plėtros planuose (Piani regionali di potenziamento dei centri per l’impiego), susijusių su valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) ir regioninių agentūrų dabartinių pastatų renovacija ir atnaujinimu bei naujų pastatų pirkimu, kaip aprašyta Darbo ir socialinės politikos ministerijos generalinio sekretoriaus dekrete Nr. 123/2020.
M5C1–8	2 reforma. Nedeklaruojamas darbas	Etapas	Nacionalinio plano ir įgyvendinimo veiksmų plano, skirto kovoti su nedeklaruojamu darbu visuose ekonomikos sektoriuose, įsigaliojimas.	Įstatymo nuostatos, kuriose nurodoma, kad įsigaliojo nacionalinis planas, ir tarpinstitucinės darbo grupės, kuri bus atsakinga už nacionalinio plano ir įgyvendinimo veiksmų plano parengimą, įsteigimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2022	Nacionalinio plano ir nustatyto termino (vienų metų) įgyvendinimo veiksmų plano, skirto kovoti su nedeklaruojamu darbu visuose ekonomikos sektoriuose,priėmimas. Nacionalinis planas grindžiamas bendrąja kovos su nedeklaruojamu darbu strategija ir tarpžinybiniu požiūriu, taikomu priimant Nacionalinį kovos su darbo išnaudojimu žemės ūkio sektoriuje planą „Piano triennale di contrasto allo sfruttamento lavorativo in agricoltura e al caporalato (2020–2022 m.)“. Nacionaliniame plane ir įgyvendinimo plane pateikiama bent ši informacija: I) priemones, kuriomis siekiama pagerinti išsamių duomenų apie nedeklaruojamą darbą rengimą, rinkimą ir savalaikį platinimą; II) nustatyti tiesiogines ir netiesiogines priemones, kuriomis siekiama nedeklaruojamą darbą paversti deklaruojamu darbu, užtikrinant, kad veiklos deklaruotoje ekonomikoje nauda būtų didesnė už darbo nedeklaruojamoje ekonomikoje išlaidas. Pavyzdžiui, a) atgrasomosios priemonės, pavyzdžiui, patikrinimų ir sankcijų stiprinimas, ir prevencinės priemonės deklaruojamam darbui skatinti, pavyzdžiui, tikslinės finansinės paskatos, be kita ko, peržiūrint ir racionalizuojant esamas priemones; b) stiprinti sąsają su užimtumo ir socialine politika; III) darbdaviams ir darbuotojams skirta nacionalinė informavimo apie nedeklaruojamo darbo devalvaciją kampanija, kurioje aktyviai dalyvautų socialiniai partneriai; IV) valdymo struktūra veiksmingam veiksmų įgyvendinimui užtikrinti; V) priemones, skirtas neteisėtoms gyvenvietėms įveikti, siekiant kovoti su išnaudojimu darbe žemės ūkyje.
M5C1–9	2 reforma. Nedeklaruojamas darbas	Etapas	Vykdyti kovos su nedeklaruojamu darbu veiksmus	Atlikti veiksmai	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	1 KETV.	2024	Atliekami šie veiksmai: I) Nustatyti priemonę (-es), kuria (-iomis) būtų pagerintas išsamių duomenų apie nedeklaruojamą darbą rinkimas; II) Nustatyti priemones, kuriomis nedeklaruojamą darbą būtų galima paversti deklaruojamu darbu: a) atgrasomoji (-osios) priemonė (-ės), kuri (-ios) gali apimti patikrinimų ir sankcijų stiprinimą, taip pat prevencinę (-es) priemonę (-es), kuria (-iomis) skatinamas deklaruotas darbas ir kuri (-ios), be kita ko, gali apimti tikslines finansines paskatas, tačiau jomis neapsiriboja; b) priemonė (-ės), skirta (-os) ryšiui su aktyvia darbo rinkos politika stiprinti, kuri (-ios) gali apimti, be kita ko, darbo centrų operatorių mokymą; III) Surengti nacionalinę informavimo kampaniją nedeklaruojamo darbo „nevertės“ klausimu; IV) Valdymo struktūros darbo pradžia siekiant kovoti su nedeklaruojamu darbu; V) Nustatyti priemonę (-es), skirtą (-as) kovoti su išnaudojimu darbe žemės ūkyje.
M5C1–10	2 reforma. Nedeklaruojamas darbas	Tikslas	Didesnis darbo inspekcijų skaičius	NEŽINOMA	Procentas	0	30	IV KETV.	2025	Vidutinis inspektavimų skaičius nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. padidėja bent 30 proc., palyginti su baziniu patikrinimų vidurkiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. (šis bazinis lygis atitinka vidutiniškai 79150 inspektavimų).
M5C1–11	2 reforma. Nedeklaruojamas darbas	Etapas	Imtis tolesnių kovos su nedeklaruojamu darbu veiksmų	Atlikti veiksmai	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	1 KETV.	2026	Atliekami šie veiksmai: – Užbaigti rengti „Inici Sintetici di Affidabilitą Contributiva“ (ISAC rodikliai) aštuoniose ekonominės veiklos srityse, kuriose kyla didelė nedeklaruojamo darbo rizika. - Nuo 2026 m. sausio 1 d. išsiųsti bent 12000 atitikties raštų įmonėms, nustatytoms pagal ISAC rodiklius. – Kiekybinį ir kokybinį nepriklausomą „Presto“ ir „Libretto Famiglia“ kuponų naudojimo poveikio vertinimą, susijusį su nedeklaruojamo darbo atsiradimu ir darbuotojų sąlygomis. Sudaryti palankesnes sąlygas narystei „rete del lavoro agricolo di qualitą“, konsultuojantis su sektoriaus socialiniais partneriais. Vykdyti informavimo kampaniją, kurioje dalyvautų sektoriaus socialiniai partneriai. Nuo 2024 m. spalio 10 d. tinkle dalyvaujančių įmonių skaičius padidinamas bent iki 8500, palyginti su 6527 baziniu lygiu.
M5C1–12	2 investicija. Lyčių lygybės sertifikavimo sistema	Etapas	Lyčių lygybės sertifikavimo sistemos įsigaliojimas ir susiję paskatų mechanizmai įmonėms	Įstatymo nuostatos, kuriose nurodoma, kad įsigalioja teisės aktai ir įgyvendinimo priemonės, reglamentuojančios sertifikavimo sistemos apibrėžtį	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2022	Lyčių lygybės sertifikavimo sistema ir susiję įmonių skatinimo mechanizmai apima bent šiuos aspektus: moterų augimo galimybės, vienodas užmokestis už vienodą darbą, lyčių įvairovės valdymo politika, motinystės apsauga. Organizacijų, kurios vykdo sertifikavimo procesą, skatinimo mechanizmų ir techninių gairių apibrėžimas. Iš jų: I)parengti bendrovių lyčių sertifikavimo sistemos techninius standartus; II) paskatų mechanizmo nustatymą; III) kartu su priemone sukuriama IT sistema.
M5C1–13	2 investicija. Lyčių lygybės sertifikavimo sistema	Tikslas	Įmonės gavo lyčių lygybės sertifikatą	NEŽINOMA	Skaičius	0	800	2 KETV.	2026	Lyčių lygybės sertifikatą gavo ne mažiau kaip 800 įmonių (iš jų 450 MVĮ). Bendrovės pačios padengia sertifikavimo proceso išlaidas.
M5C1–14	2 investicija. Lyčių lygybės sertifikavimo sistema	Tikslas	Techninės pagalbos lėšomis remiamos įmonės gavo lyčių lygybės sertifikatą	NEŽINOMA	Skaičius	0	1 000	2 KETV.	2026	Lyčių lygybės sertifikatą gavo ne mažiau kaip 1000 įmonių, remiamų teikiant techninę pagalbą. Teikiant papildomas priemones – mentorystę, techninę ir valdymo paramą, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros ir verslumo ugdymo priemones – taikoma kuponų sistema.
M5C1–15	3 investicija. Dvejopos sistemos stiprinimas	Tikslas	Asmenys, dalyvavę dvejopoje sistemoje ir gavę atitinkamą sertifikatą penkerių metų laikotarpiu (2021–2025 m.)	NEŽINOMA	Skaičius	39 000	129 000	IV KETV.	2025	Per penkerių metų laikotarpį (2021–2025 m.), palyginti su atskaitos scenarijumi, papildomai užregistruota ne mažiau kaip 90000 asmenų į dvejopą sistemą ir gauti atitinkami sertifikatai, kuriais įrodomas kursų baigimas. Lėšos regionams dvejopai sistemai stiprinti paskirstomos atsižvelgiant į profesinio rengimo ir mokymo programose dalyvaujančių studentų skaičių.
M5C1–15bis	4 investicija. Universalioji viešoji tarnyba	Etapas	Dabartinio dokumento „Disposizioni concernenti la disciplina dei rapporti tra enti e operatori Volontari del servizio civile universale“, priimto dpcm (decreto del Presidente del Consiglio dei ministri) 2019 m.sausio 14 d., norminio pobūdžio peržiūra siekiant sustiprinti universaliąją valstybės tarnybą	Atitinkamo akto priėmimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2024	Įsigaliojo peržiūrėtas aktas dėl subjektų ir savanorių santykių, atsižvelgiant į TPP projekto (20IT06 – Parama Visuotinės valstybės tarnybos (UCS) ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano projekto koncepcijai ir įgyvendinimui, siekiant atverti jaunimo užimtumo galimybes) rezultatus. Persvarstytame akte: – didinti jaunimo dalyvavimą; supaprastinti procedūras; ir – gerinti VKS projektų kokybę.
M5C1–16	4 investicija. Universalioji viešoji tarnyba	Tikslas	Žmonės dalyvavo universaliojoje valstybės tarnybos programoje ir gavo atitinkamą sertifikatą ketverių metų laikotarpiu (2021–2024 m.)	NEŽINOMA	Skaičius	0	166 670	2 KETV.	2026	Per ketverių metų laikotarpį (2021–2024 m.) Visuotinėje valstybės tarnybos programoje dalyvavo bent 166670 žmonių. Pagrindinis tikslas – stiprinti Visuotinę valstybės tarnybą, didinti savanorių skaičių ir gerinti programų ir projektų, kuriuose dalyvauja jaunimas, kokybę.

L.3. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas

5 investicijų grupė. Moterų įmonių kūrimas

Šios priemonės tikslas – padėti didinti moterų dalyvavimo darbo rinkoje lygį ir visų pirma remti moterų dalyvavimą verslo veikloje. Investicijomis remiamas moterų įmonių kūrimas. Pagrindiniai priemonės tikslai yra šie: I) susisteminti ir pertvarkyti dabartines paramos priemones moterų verslumui remti, kad būtų padidintas jų veiksmingumas; II) remti jau sukurtų ir veikiančių novatoriškų verslo projektų įgyvendinimą; III) remti moterų verslumo veiklos pradžią pasitelkiant mentorystę, techninę paramą ir vadovavimą, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros priemones ir t. t.; IV) imantis tikslinių komunikacijos veiksmų sukurti palankią kultūrinę aplinką moterų verslumui.

L.4 Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Pradinė padėtis	Tikslas	Ketvirčio	Metų
M5C1–17	5 investicijų grupė. Moterų įmonių kūrimas	Etapas	Patvirtintas fondas moterų verslumui remti	Patvirtinamas ministro dekretas dėl „Fondo Impresa Donna“ įsteigimo	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	3 KETV.	2021	Fondas moterų verslumui remti patvirtintas ministro dekretu, kuriuo nustatomas tinkamumo kriterijų rinkinys, atitinkantis EGADP tikslus, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą ir finansavimo sutarties bei veiklos susitarimų su finansų tarpininku (-ais) pasirašymą. Šios lėšos sudaro „Fondo Impresa Donna“, kuria įgyvendinama speciali priemonė, skirta moterų verslumui remti. Dėl įgyvendinimo priemonių iš anksto susitaria Ekonominės plėtros ministerija ir PCM Lygių galimybių departamentas, siekdamos: – esamų priemonių, kurias jau valdo Ekonominės plėtros ministerijos vidaus įstaigos (pvz., NITO-ON, „Smart & Start“), stiprinimas kapitalo injekcijomis, kurios skiriamos tik moterų įmonėms; – numatyti papildomą finansavimą Moterų verslumo fondui, įsteigtam pagal 2021 m. biudžeto įstatymą (nuo 2022 m. III ketv.); – papildomų priemonių, stebėsenos ir komunikacijos kampanijų rengimas. PCM Lygių galimybių departamentas įgyvendina daugiametę informavimo kampaniją, skirtą moterų verslumui skatinti, profesinio orientavimo veiklai, skirtai bet kokio amžiaus moterims ir studentėms universitetuose, siekiant dalykams ir profesijoms, kuriose moterims nepakankamai atstovaujama, ir komunikacijos platformos sukūrimui.
M5C1–18	5 investicijų grupė. Moterų įmonių kūrimas	Tikslas	Įsipareigota įmonėms skirti finansinę paramą	NEŽINOMA	Skaičius	0	700	2 KETV.	2023	Įsipareigota skirti finansinę paramą ne mažiau kaip 700 papildomų įmonių, palyginti su atskaitos tašku. Parama moterų verslumui įgyvendinama pasitelkiant jau taikomas priemones (NITO-ON, „Smart & Start“) ir naująjį fondą, įsteigtą 2021 m. Biudžeto įstatymu (bazinis scenarijus – moterų įmonės, iki 2020 m. lapkričio mėn. remiamos esamomis finansinėmis priemonėmis).
M5C1–19	5 investicijų grupė. Moterų įmonių kūrimas	Tikslas	Atitinkamoje investicijų politikoje apibrėžtos įmonės gavo finansinę paramą	NEŽINOMA	Skaičius	0	2 400	2 KETV.	2026	Finansinė parama išmokėta ne mažiau kaip 2400 įmonių, kaip apibrėžta atitinkamoje investicijų politikoje. Parama moterų verslumui įgyvendinama pasitelkiant jau veikiančias priemones („NITO-ON“, „Smart & Start“) ir naująjį fondą, įsteigtą 2021 m. biudžeto įstatymu.

M. 5 MISIJOS 2 KOMPONENTAS: Socialinė infrastruktūra, šeimos, bendruomenės ir trečiasis sektorius

Į šį komponentą įtrauktomis planuojamomis reformomis ir investicijomis siekiama didinti atsparumą remiant pažeidžiamiausių asmenų integraciją ir įtrauktį, atsižvelgiant į individualius, šeimos ir socialinius aspektus. Pagal šį komponentą pateikiama nacionalinė pažeidžiamų gyventojų grupių aktyvios įtraukties strategija. Šio komponento tikslai: I) stiprinti integruotų socialinių paslaugų vaidmenį remiant šeimas, nepilnamečius ir paauglius, remiant tėvystės įgūdžius ir apsaugant pažeidžiamas šeimas ir neįgaliuosius, be kita ko, stiprinant socialinę infrastruktūrą, apimančią trečiąjį sektorių; II) didinti neįgaliųjų savarankiškumą teikiant bendruomenines ir namuose teikiamas socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas ir šalinant kliūtis gauti būstą ir įsidarbinti; III) gerinti itin marginalizuojamų ir prastomis būsto sąlygomis gyvenančių asmenų (pvz., benamių) įtrauktį plačiau siūlant laikino apgyvendinimo pagalbos priemones ir paslaugas, individualizuotus kelius siekiant savarankiškumo ir asmeninio atsparumo; IV) įperkamesnių viešųjų ir privačiųjų būstų prieinamumo didinimas ir miestų bei teritorijų atgaivinimas; V) didinti pažeidžiamiausių asmenų atsparumą skleidžiant sporto kultūrą ir kuriant sporto infrastruktūrą kuriant miestų parkus, kuriuose sporto veikla gali būti derinama su pramogine veikla bendruomenių labui.

Tikimasi, kad šių priemonių įgyvendinimas padės spręsti uždavinius, įtrauktus į 2019 m. šaliai skirtas rekomendacijas Nr. 2 dėl socialinės politikos, kuriose Italija raginama „užtikrinti, kad [...] socialinė politika būtų veiksmingai integruota ir pasiektų visų pirma jaunimą ir pažeidžiamas grupes“ ir 2020 m. konkrečiai šaliai skirtoje rekomendacijoje Nr. 2 „užtikrinti tinkamas (...) galimybes naudotis socialine apsauga“.

M.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

1 reforma. Pagrindų įstatymas dėl negalios

Pagrindinis reformos tikslas – pakeisti teisės aktus dėl negalios ir skatinti neįgaliųjų deinstitucionalizavimą (t. y. perkėlimą iš viešųjų ar privačiųjų institucijų į jų šeimas arba į bendruomeninius namus) ir savarankiškumą. Tai apima: I) socialinių paslaugų pasiūlos stiprinimą, II) galimybių naudotis socialinėmis ir sveikatos priežiūros paslaugomis supaprastinimą, III) negalios vertinimo reformas, IV) savarankiško gyvenimo projektų skatinimą, V) ekspertų grupių, galinčių padėti daugialypių poreikių turintiems neįgaliesiems, darbo skatinimą.

2 reforma. Pagyvenusiems asmenims, kurie neturi pakankamai lėšų, skirta reforma

Šios priemonės tikslas – reformuoti socialines paslaugas ir pagerinti savęs neturinčių vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo sąlygas. Ši reforma apima: I) supaprastinti vyresnio amžiaus žmonių galimybes naudotis paslaugomis sukuriant bendrus socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimo centrus, II) nustatyti būdus, kaip pripažinti, kad nėra savarankiškumo, atsižvelgiant į pagalbos poreikį, III) atlikti daugialypį vertinimą, IV) apibrėžti individualizuotus projektus, kuriais skatinamas deinstitucionalizavimas. Ši reforma numatyta plane numatytomis konkrečiomis intervencinėmis priemonėmis, įtrauktomis tiek į sveikatos misiją (M6), susijusią su projektais, kuriais stiprinamos vietos sveikatos priežiūros paslaugos ir priežiūra namuose, tiek į šį komponentą, konkrečiai kalbant apie 1 investiciją, II intervencinę priemonę, kuria siekiama deinstitucionalizavimo.

1 investicija. Parama pažeidžiamiems asmenims ir institucionalizavimo prevencija

Šios priemonės tikslas – remti pažeidžiamus asmenis ir užkirsti kelią institucionalizavimui. Šios investicijos apima šias intervencines priemones: I) remti tėvų įgūdžius ir užkirsti kelią šeimų ir vaikų pažeidžiamumui; II) remti vyresnio amžiaus žmonių savarankišką gyvenimą ir deinstitucionalizavimą; II)stiprinti namų socialines paslaugas, kad būtų užtikrintas ankstyvas išleidimas ir užkirstas kelias hospitalizavimui; III) stiprinti socialines paslaugas ir užkirsti kelią socialinių darbuotojų išsekimui.

2 investicija. Neįgaliųjų autonomijos modeliai

Šios priemonės tikslas – padidinti neįgaliųjų savarankiškumą. Investicijomis siekiama paspartinti deinstitucionalizavimo procesą teikiant bendruomenines ir namuose teikiamas socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas, kad būtų padidintas neįgaliųjų savarankiškumas. Šia priemone skatinamos galimybės gauti būstą ir įsidarbinti, įskaitant naujas informacinių technologijų teikiamas galimybes.

3 investicija. Pirmiausia būstas ir pašto stotys

Šios priemonės tikslas – apsaugoti ir remti marginalizuotų asmenų įtrauktį aprūpinant pirmąsias ir pašto patalpas. Pradėjus taikyti principą „pirmiausia – būstas“, savivaldybės suteikia butus vienišiems asmenims, mažoms grupėms ar šeimoms iki 24 mėnesių. Be to, kiekvienam asmeniui ir (arba) šeimai turi būti pradėti individualizuoti projektai, siekiant įgyvendinti asmeninio augimo ugdymo programas ir padėti jiems pasiekti didesnį savarankiškumą, be kita ko, teikiant jiems mokymus ir kitas paslaugas, kuriomis siekiama pagerinti jų įsidarbinimo galimybes. Kita vertus, pašto postų įdiegimas reiškia paslaugų ir benamių įtraukties centro sukūrimą. Tokie centrai siūlo ne tik ribotą priėmimą naktį, bet ir svarbius patogumus, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros paslaugas, maitinimą, pašto platinimą, kultūrinį tarpininkavimą, konsultavimą, orientavimąsi į darbą, teisines konsultacijas ir prekių platinimą.

M.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Pradinė padėtis	Tikslas	Ketvirčio	Metų
M5C2–1	1 reforma. Neįgaliųjų pagrindų įstatymas	Etapas	Pagrindų įstatymo, kuriuo siekiama stiprinti neįgaliųjų savarankiškumą, įsigaliojimas.	Įstatymo nuostata, nurodanti Pagrindų įstatymo įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2021	Pagrindų įstatymu, kurį sudaro delegavimo įstatymas, stiprinamas neįgaliųjų savarankiškumas pagal JT neįgaliųjų teisių konvencijos ir 2021–2030 m. Europos neįgaliųjų teisių strategijos principus, kurie apima bent: I) išsamiai apibrėžti ir pagerinti socialinių paslaugų pasiūlą neįgaliesiems, kartu skatinant deinstitucionalizavimą ir savarankišką gyvenimą, ii) supaprastinti procedūras, susijusias su galimybe naudotis sveikatos priežiūros ir socialinėmis paslaugomis, ir iii) peržiūrėti negalios būklės vertinimo procedūras, kad būtų atliktas daugialypis kiekvieno asmens būklės vertinimas. Neįgalieji – tai asmenys, apibrėžti pagal JT neįgaliųjų teisių konvencijos principus Įstatyme Nr. 104/1992. Italijoje vertinimo procesas priklauso regionų kompetencijai, o asmenį vertina vietos sveikatos priežiūros tarnybos arba Nacionalinis socialinės gerovės institutas. Įstatymą siūlo Neįgaliųjų ministras Ministrų tarybai tvirtinti pagal nustatytą veiksmų planą. Priėmus Pagrindų įstatymą, bus reorganizuojamos vietos socialinės paslaugos, nustatomi kokybės standartai ir sukuriama IRT platforma paslaugoms gerinti ir didinti jų veiksmingumą.
M5C2–2	1 reforma. Neįgaliųjų pagrindų įstatymas	Etapas	Įstatymo galią turinčių dekretų, kuriais plėtojamos Pagrindų įstatymo nuostatos, skirtos neįgaliųjų savarankiškumui stiprinti, įsigaliojimas	Įstatymo nuostatos, nurodančios įstatymų galią	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	2 KETV.	2024	Įstatyminiais dekretais plėtojamos Pagrindų įstatymo nuostatos, skirtos neįgaliųjų savarankiškumui stiprinti: I) socialinių paslaugų pasiūlos didinimas, II) galimybių naudotis socialinėmis ir sveikatos priežiūros paslaugomis supaprastinimas, III) negalios vertinimo reformos, IV) savarankiško gyvenimo projektų skatinimas, V) ekspertų grupių, galinčių padėti daugialypių poreikių turintiems neįgaliesiems, darbo skatinimas.
M5C2–3	2 reforma. Pagyvenusiems asmenims, kurie neturi pakankamai lėšų, skirta reforma	Etapas	Pagrindų įstatymo, kuriuo sustiprinami veiksmai, skirti vyresnio amžiaus žmonėms, kurie negali savarankiškai apsirūpinti, įsigaliojimas	Įstatymonuostatos, kuriose nurodoma, kad įsigaliojo Pagrindų įstatymas, kuriuo sustiprinami veiksmai, skirti vyresnio amžiaus žmonėms, kurie nėra savarankiškai aprūpinti	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	1 KETV.	2023	Vyriausybės siūlomu pagrindų įstatymu sustiprinami veiksmai, skirti savarankiškai apsirūpinantiems vyresnio amžiaus žmonėms. Įstatymu supaprastinami ir įsteigiami kontaktiniai centrai socialinėms ir sveikatos priežiūros paslaugoms, peržiūrimos savarankiško vyresnio amžiaus žmonių būklės vertinimo procedūros ir padidinamas socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų, kurios gali būti teikiamos namuose, skaičius. Įstatyme taip pat nustatomi būtini finansiniai ištekliai.
M5C2–4	Reforma. Pagyvenusiems asmenims, kurie neturi pakankamai lėšų, skirta reforma	Etapas	Įstatymo galią turinčio dekreto, kuriuo plėtojamos Pagrindų įstatymo nuostatos, kuriomis siekiama sustiprinti veiksmus, pagyvenusiems žmonėms, kurie neturi savarankiškumo, įsigaliojimas	Įstatymo nuostatos, nurodančios įstatyminio dekreto įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	1 KETV.	2024	Įstatyminiame dekrete sukonkretintos Pagrindų įstatymo nuostatos, kuriomis siekiama sustiprinti veiksmus, skirtus savarankiškai apsirūpinantiems vyresnio amžiaus žmonėms, įgyvendinant įvairias priemones.
M5C2–5	1 investicija. Parama pažeidžiamiems asmenims ir institucionalizavimo prevencija	Etapas	Veiklos plano įsigaliojimas	Įstatymo nuostatos, nurodančios intervencinių priemonių veiklos plano įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2021	Veiklos plane apibrėžiami projektų, kuriuos gali pateikti vietos subjektai, reikalavimai, susiję su keturiais aspektais: I) parama vaikų nuo 0 iki 17 metų tėvams, ii) parama vyresnio amžiaus asmenų savarankiškumui, iii) paslaugos namuose pagyvenusiems žmonėms ir iv) parama socialiniams darbuotojams. Pagal veiksmą „Parama tėvams“ bent 18 mėnesių teikiama parama paramą gaunančioms šeimoms, i) atliekant išankstinį šeimos aplinkos ir vaikų padėties vertinimą, ii) įvertinus padėtį suburiant įvairių sričių specialistų grupę ir iii) teikiant bent vieną iš šių paslaugų: paslaugos namuose, dalyvavimas remiant tėvų ir vaikų grupes; mokyklų, šeimų ir socialinių tarnybų ir (arba) bendrų šeimos narių priežiūros tarnybų bendradarbiavimas. Vyresnio amžiaus asmenų savarankiškumo veiksmas – tai bent vyresnio amžiaus žmonių senelių namų pertvarkymas į autonominių butų grupes, aprūpinant visa būtina įranga ir paslaugomis, įskaitant namų automatizavimą, nuotolinę mediciną ir nuotolinę stebėseną. „Paslaugos namuose pagyvenusiems žmonėms“ skirtos specialiam specialistų mokymui, kad jie galėtų teikti paslaugas namuose pagyvenusiems žmonėms. Paramos socialiniams darbuotojams veiksmas apima paramą socialiniams veiklos vykdytojams ir jų profesionalumo bei dalijimosi kompetencija stiprinimą, visų pirma nustatant kompetencijos pasidalijimo priemones ir teikiant veiklos vykdytojams priežiūros paslaugas, kad būtų remiamas veiklos vykdytojų darbas.
M5C2–6	1 investicija. Parama pažeidžiamiems asmenims ir institucionalizavimo prevencija	Tikslas	Socialiniai rajonai pasiekia bent vieną iš šių rezultatų: I) parama tėvams, ii) vyresnio amžiaus žmonių savarankiškumas, iii) paslaugos namuose pagyvenusiems žmonėms arba iv) pirmenybė socialiniams darbuotojams, kad būtų užkirstas kelias perdegimui.	NEŽINOMA	Procentas	0	85	1 KETV.	2026	Bent 85 proc. socialinių rajonų pasiekia bent vieną iš šių rezultatų: I) parama vaikų nuo 0 iki 17 metų tėvams, ii) vyresnio amžiaus asmenų savarankiškumas, iii) paslaugos namuose pagyvenusiems žmonėms arba iv) pirmenybė socialiniams darbuotojams, kad būtų užkirstas kelias perdegimui. 85 % Italijos socialinių rajonų dalyvauja projekte. Pagal keturis aspektus numatyti veiksmai ir atitinkami reikalavimai yra tie, kurie apibrėžti veiklos plane, siekiant aktyviai įtraukti pažeidžiamas gyventojų grupes, kurių padėtis pablogėjo dėl COVID-19 ekstremaliosios epidemiologinės situacijos. Veiksmas apima visą nacionalinę teritoriją. Tikimasi, kad dalyvaus visi socialiniai rajonai, laikantis strategijos, kad tokie projektai atveria kelią stabilizuoti paslaugas oficialiai pripažįstant būtiną socialinės paramos, kuri turi būti teikiama visoje teritorijoje, lygį.
M5C2–7	2 investicija. Neįgaliųjų autonomijos modeliai	Tikslas	Socialiniai rajonai įgyvendino bent vieną projektą, susijusį su namų patalpų renovacija ir (arba) IRT prietaisų tiekimu neįgaliesiems, kartu su skaitmeninių įgūdžių mokymu.	NEŽINOMA	Skaičius	0	500	IV KETV.	2022	Socialiniai rajonai įgyvendina ne mažiau kaip 500 projektų, susijusių su namų patalpų renovacija ir (arba) IRT prietaisų tiekimu neįgaliesiems, kartu su skaitmeninių įgūdžių mokymu. Patenkinamas tikslo pasiekimas taip pat priklauso nuo to, ar patenkinamai pasiektas antrinis tikslas: bent 500 socialinių rajonų įgyvendino bent vieną projektą, susijusį su namų patalpų renovacija ir (arba) IRT prietaisų tiekimu neįgaliesiems, kartu su skaitmeninių įgūdžių mokymu. Įgyvendinti bent vieną projektą iš ne mažiau kaip 500 socialinių rajonų, dalyvavusių nekonkurencinėje procedūroje.
M5C2–8	2 investicija. Neįgaliųjų autonomijos modeliai	Tikslas	Neįgalieji gavo namų patalpų renovaciją ir (arba) IRT prietaisų tiekimą. Kartu su paslaugomis rengiami skaitmeninių įgūdžių mokymai.	NEŽINOMA	Skaičius	1 000	5 000	1 KETV.	2026	Ne mažiau kaip 5000 neįgaliųjų gavo namų patalpų renovaciją ir (arba) IRT prietaisų tiekimą. Kartu su paslaugomis rengiami skaitmeninių įgūdžių mokymai. Ne mažiau kaip 5000 asmenų (1000 esamų ir 4000 naujų), kurie yra TP vykdomų intervencijų gavėjai. Neįgaliųjų apibrėžtis (pagrįsta ICF) pateikta 2019 m. nacionaliniame plane dėl asmenų, kurie neturi pakankamai lėšų. Įgyvendinant ankstesnius projektus jau parengtos neįgaliųjų savarankiškumo projekto gairės. Specialaus įstatymo Nr. 112/2016 patvirtinimas ir specialaus nacionalinio fondo, skirto veiklai, įsteigimas apima visą nacionalinę teritoriją. Visi socialiniai rajonai kviečiami dalyvauti, laikantis strategijos, kad tokie projektai atvertų kelią stabilizuoti paslaugas oficialiai pripažįstant būtiną socialinės paramos, kuri turi būti teikiama visoje teritorijoje, lygį.
M5C2–9	3 investicija. Pirmiausia būstas ir pašto stotys	Etapas	Veiksmų plano, susijusio su projektais, susijusiais su pirmuoju būstu ir pašto stotimis, įsigaliojimas, projektų, kuriuos gali pateikti vietos subjektai, reikalavimų nustatymas ir kvietimo teikti paraiškas paskelbimas	Įstatymo nuostatos, nurodančios intervencinių priemonių veiklos plano įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	1 KETV.	2022	Veiklos plane, susijusiame su projektais dėl pirmojo būsto ir pašto stočių, apibrėžiami projektų, kuriuos gali pateikti vietos subjektai, reikalavimai ir skelbiamas kvietimas teikti paraiškas. Projektuose „Pirmiausia – būstas“ numatyta, kad vietos subjektai suteikia butus pavieniams asmenims, mažoms grupėms ar šeimoms iki 24 mėnesių, pageidautina, atnaujindami pastatus ir renovuodami valstybės nuosavybę. Tai turi būti papildyta vystymosi ir savarankiškumo programomis. Pašto stočių projektuose numatoma kurti benamiams skirtus paslaugų ir įtraukties centrus. Be to, bendradarbiaujant su užimtumo centrais vykdomos įdarbinimo programos.
M5C2–10	3 investicija. Pirmiausia būstas ir pašto stotys	Tikslas	Asmenys, gyvenantys didelį materialinį nepriteklių patiriantys asmenys, atsakingi už projektus „svarbiausia – būstas“ bent šešis mėnesius ir pašto stotyse	NEŽINOMA	Skaičius	0	25 000	1 KETV.	2026	Ne mažiau kaip 25000 žmonių, patiriančių didelį materialinį nepriteklių, kaip intervencijų „svarbiausia – būstas“ ir „Pašto stotis“ gavėjai. Patenkinamas tikslo pasiekimas taip pat priklauso nuo to, ar patenkinamai pasiektas antrinis tikslas: pagal projektą „svarbiausia – būstas“ ne mažiau kaip 3000 asmenų ne mažiau kaip 6 mėnesius suteikiamas laikinas būstas ir ne mažiau kaip 22000 asmenų naudojasi paslaugomis, teikiamomis pagal socialinio rajono įgyvendinamus pašto stočių projektus. Asmenys, patiriantys didelį nepriteklių, apibrėžiami taip: žr. „Linee di indirizzo per il contrasto alla grave emarginazione in Italia“, patvirtintą Conferenza Unificata iki 2015 m. gegužės 11 d., ir 2018 m. metinio dekreto dėl skurdo fondo 5 straipsnį, kuriame šiuo tikslu nustatyta, kad jie a) gyvena gatvėje arba nesaugioje prieglaudoje; b) viešosios dormitijos naudojimas; C) apgyvendinami skurstančiųjų nakvynės namuose; d) išeina iš statinių (įskaitant kalėjimą) ir neturi gyvenamosios vietos. Veiksmai apima visą šalies teritoriją, tačiau pirmenybė teikiama vietovėms, kuriose benamystės ir didelio skurdo problemos yra opesnės (metropolinės vietovės, taip pat kai kurios kaimo vietovės, kuriose dirba daug sezoninių darbuotojų, iš kurių daugelis yra užsieniečiai).

M.3 Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas

4 investicija. Investicijos į miestų atnaujinimo projektus, kuriais siekiama sumažinti marginalizacijos ir socialinės būklės blogėjimo situacijas

Šios priemonės tikslas – suteikti savivaldybėms dotacijas investicijoms į miestų atkūrimą, mažinti marginalizaciją ir socialinę degradaciją, taip pat gerinti miestų centrų socialines ir aplinkosaugines aplinkybes, visapusiškai laikantis reikšmingos žalos nedarymo principo. Šia priemone siekiama remti viešųjų erdvių ir esamų viešųjų pastatų struktūrų pakartotinį naudojimą ir pertvarkymą viešojo intereso tikslais ir gerinti miesto kraštovaizdį renovuojant viešuosius pastatus, ypatingą dėmesį skiriant socialinių, kultūrinių, švietimo ir didaktinių paslaugų, įskaitant sporto veiklą, plėtojimui.

Priemone nedaroma reikšminga žala aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į priemonės aprašymą ir švelninimo veiksmus, nustatytus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01). Ji apima dujų kondensavimo katilus, kurie neatitinka intervencinių priemonių pagal šią priemonę skyrimo reikalavimų.

5 investicija. Miestų integracijos planai (bendrieji projektai ir neteisėtų gyvenviečių problemos sprendimas siekiant kovoti su išnaudojimu darbe žemės ūkyje)

Šios priemonės tikslas – atkurti, atgaivinti ir sustiprinti dideles nualintas miestų teritorijas, ypatingą dėmesį skiriant naujų paslaugų žmonėms kūrimui ir prieinamumo bei įvairiarūšės infrastruktūros perkvalifikavimui, kad pažeidžiamos teritorijos taptų pažangiais ir tvariais miestais. Šios investicijos apima dvi intervencines priemones: I) parama bendriems projektams, kuriais siekiama įgyvendinti ir įgyvendinti integruotus miestų planus, pvz., viešųjų erdvių ir pastatų priežiūra ir pakartotinis naudojimas, nepakankamai naudojamų arba nenaudojamų miesto teritorijų atkūrimas ir valorizacija ir t. t. II) konkretūs projektai, skirti neteisėtoms gyvenvietėms žemės ūkyje įveikti. Vietos valdžios institucijoms teikiama parama rengiant veiksmų planus, kuriais siekiama įveikti neteisėtas gyvenvietes ir teikti deramo būsto sprendimus žemės ūkio sektoriaus darbuotojams. Be to, pagal šią investiciją bendradarbiaujant su EIB įsteigiamas teminis fondas (fondų fondas), kurio tikslas – remti privačią intervenciją į miestų atgaivinimo iniciatyvas. Šis fondas naudojamas miestų teritorijų klimato ir skaitmeninei pertvarkai remti.

6 investicija. Novatoriškas būsto kokybės planas

Šios priemonės tikslas – pastatyti naujus gyvenamuosius būstus ir pertvarkyti nualintas vietoves, daugiausia dėmesio skiriant žaliosioms inovacijoms ir tvarumui. Investicijomis remiama: I) pertvarkyti, reorganizuoti ir padidinti viešojo būsto pasiūlą; II) regeneruoja teritorijas, erdves ir viešąjį bei privatųjį turtą; III) gerinti miestų teritorijų prieinamumą ir saugą bei paslaugų teikimą; IV) kurti dalyvaujamuosius ir novatoriškus valdymo modelius socialinei ir miestų gerovei remti.

7 investicija. Sportas ir socialinė įtrauktis

Šios priemonės tikslas – atkurti miestų teritorijas, daugiausia dėmesio skiriant sporto infrastruktūrai, siekiant skatinti socialinę įtrauktį ir integraciją, ypač labiausiai skurstančiuose Italijos regionuose. Finansuojamais projektais remiama: I) sporto infrastruktūros, esančios nepalankioje padėtyje esančiose šalies vietovėse, įskaitant didmiesčių priemiesčius, statyba ir atnaujinimas; II) sporto įrangos platinimas nepalankioje padėtyje esančioms vietovėms; III) esamų sporto įrenginių, kaip antai: (pavyzdžiai: funkcinio atkūrimo, restruktūrizavimo, ypatingos priežiūros, architektūros kliūčių šalinimo ir energijos vartojimo efektyvumo).

M.4 Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (tarpinių reikšmių)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Pradinė padėtis	Tikslas	Ketvirčio	Metų
M5C2–11	4 investicija. Investicijos į miestų atnaujinimo projektus, kuriais siekiama sumažinti marginalizacijos ir socialinės būklės blogėjimo situacijas	Etapas	Visų viešųjų sutarčių dėl investicijų į miestų atnaujinimą, siekiant sumažinti marginalizaciją ir socialinę degradaciją, skyrimas vykdant projektus, atitinkančius EGADP tikslus, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą	Pranešimas apie visas viešąsias sutartis dėl investicijų į miestų atgaivinimą, kuriomis siekiama sumažinti marginalizaciją ir socialinę degradaciją, įgyvendinant projektus, atitinkančius EGADP tikslus, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	1 KETV.	2022	Pranešimas apie visas viešąsias sutartis, skirtas bent 300 savivaldybių, kuriose gyvena daugiau kaip 15000 gyventojų, dėl investicijų į miestų atkūrimą, siekiant sumažinti marginalizaciją ir socialinę degradaciją, įgyvendinant projektus, atitinkančius EGADP tikslus, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą. Dotacijos skiriamos savivaldybėms, turinčioms daugiau kaip 15000 gyventojų, kurios nėra provincijos sostinės, provincijos sostinės savivaldybės ar didmiesčių miesto būstinė. Miestų gamybos projektus sudaro bent viena iš šių intervencinių priemonių: 1.Viešųjų erdvių ir esamų viešųjų pastatų statinių pakartotinį naudojimą ir pakartotinį funkcionavimą viešojo intereso tikslais, įskaitant privačių asmenų piktnaudžiavimo darbų nugriovimą, kai nėra statybos leidimo arba jis visiškai neatitinka statybos leidimo ir atitinkamų zonų išdėstymo; 2.Gerinti miesto kraštovaizdžio ir socialinės bei aplinkos struktūros kokybę, be kita ko, renovuojant viešuosius pastatus, ypatingą dėmesį skiriant socialinių ir kultūrinių, švietimo ir didaktinių paslaugų plėtojimui; 3.Ekologiško, tvaraus ir pažangaus transporto projektai. Didžiausios sumos vienai savivaldybei yra šios: 5000000 EUR savivaldybėms, kuriose gyvena nuo 15000 iki 49999 gyventojų; 10000000 EUR savivaldybėms, kuriose gyvena nuo 50000 iki 100000 gyventojų; 20000000 EUR savivaldybėms, kuriose gyvena daugiau kaip 100000 gyventojų, ir savivaldybėms, kurios yra provincijų sostinės arba didmiesčiai.
M5C2–12	4 investicija. Investicijos į miestų atnaujinimo projektus, kuriais siekiama sumažinti marginalizacijos ir socialinės būklės blogėjimo situacijas	Tikslas	Miestų atkūrimo intervencinių priemonių projektai, apimantys savivaldybes	NEŽINOMA	Skaičius	0	1 080	2 KETV.	2026	Ne mažiau kaip 1080 užbaigtų projektų, kuriuos siunčia savivaldybės, turinčios daugiau kaip 15000 gyventojų, kurių plotas ne mažesnis kaip 1000000 kvadratinių metrų. Tai yra intervencinės priemonės, apibrėžtos atitinkamuose miestų atkūrimo intervencijų orientyruose.
M5C2–13	5 investicija. Integruotieji miestų planai – bendrieji projektai	Etapas	Investicijų plano, skirto miestų atnaujinimo projektams metropolinėse zonose, įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti miestų atnaujinimo projektų metropolinėse zonose plano įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2022	Investicijų plane nustatomi kriterijai, atitinkantys EGADP tikslus, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą. Projektai turi būti susiję su šiomis intervencinių priemonių rūšimis: a) viešųjų erdvių pakartotinio naudojimo ir pakartotinio eksploatavimo techninė priežiūra. b) Miesto décoro kokybės ir socialinės bei aplinkos struktūros gerinimas. C) miesto vietovių aplinkos kokybės ir skaitmeninio profilio gerinimas.
M5C2–14	5 investicija. Integruotieji miestų planai – bendrieji projektai	Tikslas	Integruotų planavimo projektų užbaigimas didmiesčių miestuose	NEŽINOMA	Skaičius	0	300	2 KETV.	2026	Visuose 14 didmiesčių miestų įgyvendinta ne mažiau kaip 300 integruoto planavimo projektų bent vienu iš šių trijų aspektų: – Viešųjų erdvių ir esamų viešųjų pastatų struktūrų pakartotinio naudojimo ir pakartotinio eksploatavimo techninė priežiūra; – Gerinti miesto décor kokybę ir socialinę bei aplinkosauginę struktūrą, be kita ko, atnaujinant viešuosius pastatus; – Miesto vietovių aplinkos kokybės ir skaitmeninio profilio gerinimas visapusiškai remiant skaitmenines technologijas ir technologijas, kurių išmetamas CO2kiekis yra mažesnis. Patenkinamas tikslo pasiekimas taip pat priklauso nuo to, ar patenkinamai pasiektas antrinis tikslas: užbaigti integruotus planavimo veiksmus bent 3000000 kvadratinių metrų plote visuose 14 didmiesčių miestų.
M5C2–15	5 investicija. Integruoti miestų planai. Neteisėtų gyvenviečių problemos sprendimas siekiant kovoti su išnaudojimu darbe žemės ūkyje	Etapas	Ministro potvarkis, kuriuo nustatomas neteisėtų gyvenviečių žemėlapis, įsigaliojo „Tavolo di contrasto allo sfruttamento lavorativo in agricoltura“ ir priimtas ministro dekretas dėl išteklių paskirstymo.	Įstatymo nuostata, nurodanti ministro dekreto įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	1 KETV.	2022	Ministro dekretu ištekliai paskirstomi remiantis „Tavolo di contrasto allo sfruttamento lavorativo in agricoltura“ atliktu neteisėtų gyvenviečių žemėlapiu. Nustatomas laikinų ir ilgalaikių būsto sprendimų standartas.
M5C2–16	5 investicija. Integruoti miestų planai. Neteisėtų gyvenviečių problemos sprendimas siekiant kovoti su išnaudojimu darbe žemės ūkyje	Tikslas	Projekto veikla užbaigiama vietovėse, kurios vietos planuose nurodytos kaip neteisėtos gyvenvietės	NEŽINOMA	Procentas	0	90	1 KETV.	2025	Projekto veikla užbaigta ne mažiau kaip 90 % teritorijų, kurios vietos planuose nurodytos kaip neteisėtos gyvenvietės. Paskyrus išteklius, atitinkama administracija pateikia „vietos veiksmų planą“ dėl kiekvienos nustatytos neteisėtos gyvenvietės.
M5C2–17	5 investicija. Integruotieji miestų planai. EIB fondas	Etapas	Fondo investavimo strategiją tvirtina Finansų ministerija.	Fondo investavimo strategiją tvirtina Finansų ministerija (DF).	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	3 KETV.	2022	Fondo investavimo strategijoje apibrėžiama bent: I) remiamų investicijų, kuriomis skatinamas tvarus miestų atnaujinimas ir plėtros projektai ir kurios turi atitikti EGADP tikslus, be kita ko, kiek tai susiję su principo „nedaryti reikšmingos žalos“, kaip išsamiau nurodyta 2021 m. vasario 12 d. Komisijos gairėse, pobūdžiu ir aprėptimi, ii) remiamais veiksmais, iii) tiksliniais paramos gavėjais, kurie yra privatūs finansiškai savarankiškų projektų, kuriems viešoji parama pateisinama rinkos nepakankamumu arba rizikos pobūdžiu, rengėjais, ir jų tinkamumo kriterijais, iv) finansų paramos gavėjų tinkamumo kriterijais ir jų atranka skelbiant atvirą kvietimą; V) įtraukti konkrečią eilutę, skirtą deramo būsto sprendimams žemės ūkio ir pramonės sektoriaus darbuotojams, ir vi) nuostatas dėl galimų grįžtamųjų lėšų reinvestavimo į tuos pačius politikos tikslus, taip pat ir po 2026 m. Sutartyje su įgaliotuoju subjektu reikalaujama naudoti reikšmingos žalos nedarymo gaires.
M5C2–18	5 investicija. Integruotieji miestų planai. EIB fondas	Tikslas	Įnašo į teminį fondą ir paramos miestų projektams piniginė vertė	NEŽINOMA	EUR	0	545 000 000	2 KETV.	2026	Teminiam fondui skirta ne mažiau kaip 545 000 000 EUR. Patenkinamas tikslo pasiekimas taip pat priklauso nuo to, ar patenkinamai pasiektas antrinis tikslas: parama ne mažiau kaip 10 miestų projektų. Fondo investicijų valdyba (kurios dalis yra Finansų ministerija) tvirtina projektus, kurių suma yra ne mažesnė kaip 545 000 000 EUR, ir Fondo investicijų valdyba (kurios dalis yra Finansų ministerija) patvirtina ne mažiau kaip 10 projektų.
M5C2–19	6 investicija. Būsto kokybės inovacijų programa	Etapas	Regionai ir autonominės provincijos (įskaitant tose teritorijose esančias savivaldybes ir (arba) didmiesčius) pasirašė socialinio būsto atnaujinimo ir didinimo susitarimus.	Pasirašomi susitarimai su vietos valdžios institucijomis	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	1 KETV.	2022	Mažiausiai 15 regionų ir autonominių provincijų (įskaitant tose teritorijose esančias savivaldybes ir (arba) didmiesčius) pasirašė socialinio būsto atnaujinimo ir didinimo susitarimus. Pasirašyti susitarimai su bent 15 projektuose dalyvaujančių regionų ir autonominių provincijų. Pastatas: nauji būstai viešajame būste, siekiant: – pertvarkyti, reorganizuoti ir padidinti viešajam būstui skirtą turtą; – pertvarkyti teritorijas, erdves ir viešąjį bei privatųjį turtą, be kita ko, atkuriant miestų ir socialinę bei ekonominę struktūrą; – gerinti miestų teritorijų prieinamumą ir saugą, paslaugų teikimą ir miesto ir vietos infrastruktūrą; – regeneruoti jau pastatytas teritorijas ir erdves, gerinti aplinkos kokybę ir didinti atsparumą klimato kaitai, be kita ko, vykdant operacijas, darančias poveikį miestų tankinimui; – nustatyti ir naudoti novatoriškus valdymo ir įtraukties modelius ir priemones, socialinę ir miestų gerovę, taip pat dalyvaujamuosius procesus. Būstų ir viešųjų erdvių, kurioms teikiama parama, paskirtis – pasinaudoti susijusioje tarpinėje reikšmėje aprašyta veikla.
M5C2–20	6 investicija. Būsto kokybės inovacijų programa	Tikslas	Būstų, kuriems skirta parama, skaičius (statybos ir atkūrimo požiūriu) ir viešųjų erdvių, kurioms skirta parama, kvadratiniais metrais	NEŽINOMA	Skaičius	0	10 000	1 KETV.	2026	Parama ne mažiau kaip 10000 būstų, kuriems skirta parama (tiek statybos, tiek reabilitacijos požiūriu). Patenkinamas tikslo pasiekimas taip pat priklauso nuo to, ar tinkamai įvykdytas antrinis taikinys, apimantis bent 800000 kvadratinių metrų viešųjų erdvių.
M5C2–21	7 investicija. Sporto ir socialinės įtraukties projektas	Etapas	Visų viešųjų sutarčių dėl sporto ir socialinės įtraukties projektų skyrimas paskelbus viešą kvietimą teikti paraiškas	Pranešimas apie visų viešųjų sutarčių dėl sporto ir socialinės įtraukties projektų skyrimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	1 KETV.	2023	Pranešimas apie viešųjų pirkimų sutarčių skyrimą, kurį sudaro bent vienas iš šių elementų: 1. naujų sporto įstaigų, esančių nepalankioje padėtyje esančiose šalies vietovėse, statyba; 2. sporto įrangos tiekimas, įskaitant technologijų taikymą sportui); 3. esamų sporto įrenginių perkvalifikavimas ir pritaikymas (pvz., architektūrinių kliūčių šalinimas, energijos vartojimo efektyvumas ir kt.). Projektu siekiama užtikrinti miestų teritorijų atkūrimą daugiausia dėmesio skiriant sporto infrastruktūrai, kad būtų skatinama socialinė įtrauktis ir integracija, ypač labiausiai skurstančiose Italijos vietovėse. Atrankos kriterijais užtikrinama, kad bent 50 proc. investicijų būtų skirta naujiems statiniams, atitinkantiems atitinkamus Reglamento (ES) 2021/241 VI priedo 5 išnašos reikalavimus.
M5C2–22	7 investicija. Sporto ir socialinės įtraukties projektas	Tikslas	Intervencinės priemonės, susijusios su sutartimis dėl sporto infrastruktūros	NEŽINOMA	Skaičius	0	100	2 KETV.	2026	Ne mažiau kaip 100 intervencinių priemonių, susijusių su sutartimis dėl sporto infrastruktūros. Patenkinamas tikslo pasiekimas taip pat priklauso nuo to, ar patenkinamai pasiektas antrinis tikslas: atliktos intervencinės priemonės apima bent 200000 kvadratinių metrų plotą. Projektu sprendžiami miestų atnaujinimo klausimai laikantis tvarumo ir atsparumo principų, daugiausia dėmesio skiriant sporto infrastruktūrai, kad būtų skatinama socialinė įtrauktis ir integracija, ypač labiausiai skurstančiose Italijos vietovėse. Bent 50 proc. investicijų skiriama naujiems statiniams, atitinkantiems atitinkamus Reglamento (ES) 2021/241 VI priedo 5 išnašos reikalavimus.

N. 5 MISIJOS 3 KOMPONENTAS: Specialios intervencinės priemonės teritorinei sanglaudai

Šis ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentas apima dvi intervencijos sritis: I) vidaus, periferinių ir kalnų vietovių atsparumo planas; II) Pietų plėtros projektai, įskaitant investicijas į kovą su švietimo nepritekliumi, kaimo vaistinių, kaip vietos sveikatos priežiūros paslaugų, stiprinimą, iš organizuoto nusikalstamumo konfiskuoto turto didinimą ir investicijas į infrastruktūrą specialiosiose ekonominėse zonose. Šiomis priemonėmis siekiama mažinti teritorinį atotrūkį trijose srityse: demografija ir paslaugos; įgūdžių ugdymas; investicijų.

Investicijos ir reformos pagal šį komponentą padeda įgyvendinti 2019 m. ir 2020 m. Italijai skirtas rekomendacijas dėl poreikio „su investicijomis susijusią ekonominę politiką sutelkti į mokslinius tyrimus ir inovacijas, taip pat į infrastruktūros kokybę, atsižvelgiant į regioninius skirtumus“ (2019.3 šaliai skirta rekomendacija); „gerinti švietimo rezultatus“ (2019.2 šaliai skirta rekomendacija); „Sveikatos sistemos atsparumo ir pajėgumo stiprinimas “ (2020.1 šaliai skirta rekomendacija); „užtikrinti tinkamą [...] ir galimybę naudotis socialine apsauga“ (2020.2 šaliai skirta rekomendacija).

N.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

Investicija. Vidinės zonos – 1: Bendruomenių socialinių paslaugų ir infrastruktūros stiprinimas

Intervencija siekiama spręsti socialinės atskirties ir marginalizacijos problemas, intensyvinant paslaugų teikimą didinant lėšas vietos valdžios institucijų teikiamoms viešosioms paslaugoms (įgyvendinimo mechanizmas – dotacijų teikimas savivaldybėms). Finansuojami projektai gali būti susiję su: pagyvenusių žmonių priežiūros namuose paslaugos; bendruomenės slaugytojams ir akušeriams; mažų ligoninių (kurios negauna pirmosios pagalbos) arba kai kurių pagrindinių paslaugų (t. y. radiologijos, kardiologijos, ginekologijos) ir ambulatorinių centrų stiprinimas; sraigtasparnių gelbėjimo infrastruktūra; neįgaliesiems skirtų centrų stiprinimas; konsultavimo centrai, kultūros paslaugos, sporto paslaugos ir migrantų priėmimas. Intervencija numatoma kurti naujas paslaugas ir infrastruktūras arba gerinti esamas paslaugas ir infrastruktūras didinant gavėjų skaičių arba gerinant paslaugų kokybę.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo (2021/C58/01), į būsimų projektų kvietimų teikti paraiškas techninės užduoties tinkamumo kriterijus neįtraukiama ši veikla: I) su iškastiniu kuru susijusi veikla, įskaitant galutinės grandies naudojimą 110 ; II) veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kurią vykdant numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius 111 ; III) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 112 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 113 ; ir iv) veikla, kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Įgaliojimuose papildomai reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos teisės aktus.

Investicija. Teritorinio artumo sveikatos priežiūros įstaigos

Intervencija siekiama konsoliduoti kaimo vaistines kaip vietos sveikatos priežiūros paslaugas (kaimo vaistinės apibrėžtos remiantis 1968 m. kovo 27 d. Įstatymu Nr. 221. Šia priemone nedelsiant teikiama parama kaimo vaistinėms, kurios per COVID-19 ekstremaliąją situaciją buvo pagrindinis vietos gyventojų atskaitos taškas. Sustiprindamos savo vaidmenį teikiant sveikatos priežiūros paslaugas vaistinės gali išlikti pagrindiniu bendruomenės gyvenimo elementu, kad sveikatos priežiūra būtų kuo artimesnė piliečiams. Visų pirma tikimasi, kad šios vaistinės sustiprins savo vaidmenį: I) dalyvauja integruotos pagalbos namuose tarnybos veikloje; II) teikti antro lygio paslaugas pagal konkrečioms patologijoms numatytus diagnostinius gydymo būdus; III) vaistų, kuriuos pacientas dabar yra priverstas pasiimti ligoninėje, išdavimas; IV) stebėti pacientą naudojantis elektroniniais sveikatos įrašais ir vaistų dokumentų rinkiniu.

Investicijų grupė. Struktūrizuotos socialinės ir švietimo intervencinės priemonės siekiant kovoti su menku išsilavinimu pietuose remiant trečiąjį sektorių

Priemone siekiama skatinti trečiąjį sektorių Pietų regionuose (Abrucų, Bazilikatos, Kampanijos, Kalabrijos, Molizės, Apulijos, Sardinijos ir Sicilijos) ir teikti socialines ir švietimo paslaugas nepilnamečiams, atsižvelgiant į 2021–2027 m. Europos sanglaudos politikos programavimo laikotarpio partnerystės susitarimo nuostatas.

Tikimasi, kad socialinės ir švietimo intervencinės priemonės, skirtos kovoti su švietimo nepritekliumi ir remti trečiąjį sektorių, bus vykdomos vienoje iš šių sričių:

- Intervencinėms priemonėms, skirtoms 0–6 metų vaikams, kuriomis siekiama gerinti sąlygas naudotis lopšelių ir darželių paslaugomis ir remti tėvystę;

-Intervencinėms priemonėms, skirtoms 5–10 metų vaikams, kuriomis siekiama užtikrinti veiksmingas švietimo galimybes ir anksti užkirsti kelią mokyklos nebaigimui, patyčioms ir kitiems nerimą keliantiems reiškiniams;

-Intervencinėms priemonėms, skirtoms 11–17 metų vaikams, kuriomis siekiama gerinti švietimo pasiūlą ir užkirsti kelią mokyklos nebaigimo reiškiniui.

Intervencinėmis priemonėmis užtikrinama, kad būtų laikomasi šių pagrindinių konkurso elementų:

-Už kiekvieną viešą skelbimą skiriama ne mažiau kaip 50000000 EUR.

-Trečiojo sektoriaus subjektų projektai turi būti ne trumpiau kaip vienus metus ir ne ilgiau kaip dvejus metus.

N.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Pradinė padėtis	Tikslas	Ketvirčio	Metų
M5C3–1	Investicija. Vidinės teritorijos. Bendruomenių socialinių paslaugų ir infrastruktūros stiprinimas	Etapas	Konkurso dėl intervencijų, kuriomis siekiama gerinti socialines paslaugas ir infrastruktūrą vidinėse vietovėse ir remti vaistines mažiau kaip 3000 gyventojų turinčiose savivaldybėse, skyrimas	Pranešimas apie visų viešųjų pirkimų sutarčių dėl intervencinių priemonių skyrimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2022	Intervencija sukuriamos naujos paslaugos ir infrastruktūra arba tobulinamos esamos paslaugos ir infrastruktūra didinant gavėjų skaičių arba gerinant paslaugų kokybę. Visi konkursiniai kvietimai skelbiami laikantis techninių sąlygų, įskaitant tinkamumo kriterijus, kuriais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų. Vidinės zonos – „Strategia Nazionale Aree Interne“ nustatytos zonos; Kaimo vaistinės apibrėžiamos pagal įstatymą. 1968 m. kovo 27 d., Nr. 221.
M5C3–3	Investicija. Teritorinis artumas sveikatos priežiūros įstaigoms	Tikslas	Parama kaimo vaistinėms savivaldybėse, kaimuose ar gyvenvietėse, kuriose gyvena mažiau kaip 5000 gyventojų (pirmoji partija)	NEŽINOMA	Skaičius	0	500	IV KETV.	2023	Intervencija gali pasinaudoti ne mažiau kaip 500 kaimo vaistinių savivaldybėse, hameletuose ar gyvenvietėse, kuriose gyvena mažiau kaip 5000 gyventojų.
M5C3–4	Investicija. Teritorinis artumas sveikatos priežiūros įstaigoms	Tikslas	Parama kaimo vaistinėms savivaldybėse, kaimuose ar gyvenvietėse, kuriose gyvena mažiau kaip 5000 gyventojų (antroji partija)	NEŽINOMA	Skaičius	500	2 000	2 KETV.	2026	Intervencija gali pasinaudoti ne mažiau kaip 2000 kaimo vaistinių savivaldybėse, turinčiose mažiau kaip 5000 gyventojų, arba gyvenvietėse.
M5C3–8	Investicijų grupė. Struktūrizuotos socialinės ir švietimo intervencinės priemonės siekiant kovoti su menku išsilavinimu pietuose remiant trečiąjį sektorių	Tikslas	Švietimo parama nepilnamečiams (pirma grupė)	NEŽINOMA	Skaičius	0	20 000	2 KETV.	2023	Ne mažiau kaip 20000 nepilnamečių, jaunesnių kaip 17 metų, gauna švietimo paramą. Vykdant švietimo paramos projektus daugiausia dėmesio skiriama vienai iš šių sričių: • Intervencinėmis priemonėmis, skirtomis vaikams nuo 0 iki 6 metų, kuriomis siekiama sudaryti geresnes sąlygas naudotis vaikų darželio ir vaikų darželio paslaugomis ir remti vaiko kilmę; • Vaikams nuo penkerių iki dešimties metų skirtomis intervencinėmis priemonėmis, kuriomis siekiama užtikrinti veiksmingas švietimo galimybes ir ankstyvą mokyklos nebaigimo, patyčių ir kitų sunkumų reiškinių prevenciją; • 11–17 metų vaikams skirtos intervencinės priemonės, kuriomis siekiama gerinti švietimo pasiūlą ir užkirsti kelią mokyklos nebaigimo reiškiniui. Pagrindiniai pasiūlymo elementai: Viešųjų skelbimų vertė yra ne mažesnė kaip 50000000EUR. – Trečiojo sektoriaus subjektų projektai trunka bent vienus metus, bet ne ilgiau kaip dvejus metus. Veiksmai vykdomi Abrucų, Bazilikatos, Kampanijos, Kalabrijos, Molizės, Apulijos, Sardinijos ir Sicilijos regionuose.
M5C3–9	Investicija1.3. Struktūrizuotos socialinės ir švietimo intervencinės priemonės siekiant kovoti su menku išsilavinimu pietuose remiant trečiąjį sektorių	Tikslas	Švietimo parama nepilnamečiams (antroji grupė)	NEŽINOMA	Skaičius	20 000	44 000	2 KETV.	2026	Švietimo parama teikiama ne mažiau kaip 44000 nepilnamečių nuo nulio iki 17 metų.

N.3. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas

1 reforma. Procedūrų supaprastinimas ir Komisijos nario įgaliojimų stiprinimas specialiosiose ekonominėse zonose

Reforma prisidedama prie valdymo sistemos supaprastinimo ir intervencinių priemonių įgyvendinimo specialiosiose ekonominėse zonose laiko racionalizavimo. Reforma sukuriama Specialiosioms ekonominėms zonoms skirta skaitmeninė vieno langelio sistema ir stiprinamas Komisijos vaidmuo.

Investicija. Investicijos į infrastruktūrą specialiosiose ekonominėse zonose (SEZ)

Šiomis investicijomis siekiama užtikrinti reformos, kuria įvedamos SEZ, veiksmingumą, vengiant tolesnio ekonominės plėtros vėlavimo pietinėse vietovėse, kuriose jau yra produktyvi bazė.

Projektai, kuriems taikoma priemonė, skatina konkurencingumą ir ekonominę plėtrą SEZ, vykdant pirminės urbanizacijos darbus, kaip apibrėžta Italijos teisės aktuose, ir šių teritorijų prijungimą prie kelių ir geležinkelių tinklų. Intervencijų tikslas – paskatinti įmones ir įmones savo gamybinę veiklą vykdyti SEZ vietovėse. Tikimasi, kad investicijos į infrastruktūrą bus susijusios su paskutinio kilometro jungtimis su uostais arba pramoninėmis vietovėmis; skaitmeninė logistika, urbanizacija arba energijos vartojimo efektyvumo darbai; uostų atsparumo didinimas.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo (2021/C58/01), į būsimų projektų kvietimų teikti paraiškas techninės užduoties tinkamumo kriterijus neįtraukiama ši veikla: I) su iškastiniu kuru susijusi veikla, įskaitant galutinės grandies naudojimą 114 ; II) veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kurią vykdant numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius 115 ; III) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 116 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 117 ; ir iv) veikla, kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Įgaliojimuose papildomai reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos teisės aktus.

N.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Pradinė padėtis	Tikslas	Ketvirčio	Metų
M5C3–10	1 reforma. Procedūrų supaprastinimas ir Komisijos nario įgaliojimų stiprinimas specialiosiose ekonominėse zonose	Etapas	Reglamento įsigaliojimas siekiant supaprastinti procedūras ir sustiprinti Komisijos nario vaidmenį specialiosiose ekonominėse zonose	Reglamento nuostata dėl reglamento įsigaliojimo, kuria siekiama tiesiog nustatyti procedūras ir sustiprinti Komisijos nario vaidmenį specialiosiose ekonominėse zonose	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2021	Į reglamentą įtraukiama: dėl specialiosioms ekonominėms zonoms skirtos skaitmeninės vieno langelio sistemos sukūrimas procedūroms supaprastinti; nuostatos, kuriomis siekiama sustiprinti Komisijos nario vaidmenį ZES. Specialiosios ekonominės zonos yra konkrečios teritorijos, apibrėžtos Įstatymų galią turinčiame dekrete Nr. 91/2017 (paskelbtas Oficialiajame leidinyje 141/2017), pertvarkytame į L. 123/2017 (paskelbtas Oficialiajame leidinyje Mezzogiorno 188/2017).
M5C3–11	Investicija. Investicijos į infrastruktūrą specialiajai ekonominei zonai	Etapas	Ministerijos nutarimų, kuriais patvirtinami visų aštuonių specialiųjų ekonominių zonų veiklos planai, įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti ministerijos nutarimų įsigaliojimą.	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2021	Dekretu skiriami ištekliai už įgyvendinimą atsakingiems subjektams ir nustatomos konkrečios sąlygos, kad būtų išvengta bet kokio intervencinių priemonių poveikio aplinkai. Visi konkursiniai kvietimai skelbiami laikantis techninių sąlygų, įskaitant tinkamumo kriterijus, kuriais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų.
M5C3–12	Investicija. Investicijos į infrastruktūrą specialiajai ekonominei zonai	Tikslas	Infrastruktūros intervencijų specialiosiose ekonominėse zonose pradžia	NEŽINOMA	Skaičius	0	41	IV KETV.	2024	Planuojamos šios intervencinės priemonės: – „paskutinės mylios“ nuoroda: sukurti veiksmingas jungtis tarp pramoninių vietovių ir TEN-T geležinkelių tinklo; – Skaitmeninės logistikos ir energijos bei aplinkosaugos efektyvumo darbai; – Infrastruktūros atsparumo ir saugumo didinimas, kiek tai susiję su prieiga prie uostų. Intervencija turi būti pradėta (kaip įrodyta darbų pradžios sertifikatu) bent 22 paskutinių mylių jungtims su ZES uostais ar pramoninėmis vietovėmis; tose pačiose srityse vykdoma ne mažiau kaip 15 intervencinių priemonių, skirtų skaitmeninei logistikai, urbanizacijai ar energijos vartojimo efektyvumui; keturios intervencinės priemonės, kuriomis didinamas uostų atsparumas.
M5C3–13	Investicija. Investicijos į infrastruktūrą specialiajai ekonominei zonai	Tikslas	Infrastruktūros intervencijų specialiosiose ekonominėse zonose užbaigimas.	NEŽINOMA	Skaičius	0	41	2 KETV.	2026	Užbaigti bent 22 paskutinių atkarpų jungtį su ZES uostais ar pramoninėmis vietovėmis; tose pačiose srityse vykdoma ne mažiau kaip 15 intervencinių priemonių, skirtų skaitmeninei logistikai, urbanizacijai arba energijos vartojimo efektyvumui; ir užbaigtos bent 4 intervencinės priemonės, kuriomis didinamas uostų atsparumas. Į E intervencinių priemonių sąrašą įtraukiamos, pavyzdžiui, šios arba lygiavertės priemonės: • TEN-T visuotinio tinklo infrastruktūros Vasto ir Ortonos uostuose ir Saletčio bei Manoppello (Abrucų) pramoninėse zonose užbaigimas •Salerno uosto ir Ufitos, Marcianise, Battipaglia ir Nola (Kampanija) pramoninių zonų infrastruktūra •Jungtys tarp Manfredonijos uosto ir Termolio, Brindizio ir Lečės miesto teritorijų (Apulija ir Molizė). • Jungtys tarp Taranto uosto ir Taranto, Potenzos ir Matera miestų teritorijų (Apulija ir Bazilikata). • Infrastruktūros intervencinės priemonės, skirtos prieigai prie Gioia Tauro (Kalabrijos) uosto. •Infrastruktūros prieinamumas Kaljario uostui (Sardegna) •Infrastruktūros intervencinės priemonės, skirtos prieigai prie Augustos, Riporto, Sant’Agata di Militello ir Dželos (Sicilija) uostų.

6 MISIJOS 1 KOMPONENTAS: Artimieji tinklai, infrastruktūra ir nuotolinė medicina teritorinei sveikatos priežiūros pagalbai užtikrinti

Šio komponento tikslas – stiprinti Italijos nacionalinę sveikatos tarnybą (NHS), inter alia, stiprinant apsaugą nuo su aplinka ir klimato kaita susijusios rizikos sveikatai ir geriau reaguojant į bendruomenių poreikius, susijusius su vietos priežiūra ir pagalba. Vietos sveikatos priežiūros pagalba yra suskaidyta ir priklauso nuo regionų skirtumų, dėl kurių skiriasi sveikatos priežiūros paslaugų lygis ir sveikatos priežiūros rezultatai įvairiuose regionuose. Integruotų priežiūros namuose paslaugų teikimas laikomas menku, o skirtingi sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų teikėjai laikomi tik menkai integruotais. Be to, Italijos nacionalinės sveikatos tarnybos (NHS) gebėjimas mažinti riziką sveikatai, susijusią su poveikiu aplinkai ir klimato kaita, buvo išbandytas per kelias aplinkos krizes ir ekstremaliąsias situacijas, išryškinusias problemas, kylančias dėl nepakankamų prevencinių veiksmų. Šio Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponento tikslas – stiprinti Italijos nacionalinę sveikatos tarnybą (NHS), inter alia, stiprinant apsaugą nuo su aplinka ir klimato kaita susijusios rizikos sveikatai ir geriau reaguojant į bendruomenių poreikius, susijusius su vietos priežiūra ir pagalba.

Šio komponento investicijos ir reformos padeda įgyvendinti 2019 m. ir 2020 m. Italijai skirtas rekomendacijas dėl poreikio „su investicijomis susijusią ekonominę politiką sutelkti į mokslinius tyrimus ir inovacijas ir infrastruktūros kokybę, atsižvelgiant į regioninius skirtumus (2019 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 3), „didinti sveikatos sistemos atsparumą ir pajėgumą sveikatos priežiūros darbuotojų, ypatingos svarbos medicinos reikmenų ir infrastruktūros srityse“ (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 1) ir „investicijas sutelkti į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, visų pirma į [...] sustiprintą skaitmeninę infrastruktūrą, kad būtų užtikrintas esminių paslaugų teikimas“ (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3).

O.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

NEŽINOMA

O.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

NEŽINOMA

O.3. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas

1 reforma. Naujo teritorinio sveikatos priežiūros pagalbos tinklo organizacinio modelio nustatymas.

Reforma yra parengiamasis komponento investicijų elementas. Juo nustatomas naujas teritorinės sveikatos priežiūros pagalbos modelis ir sukuriama nauja sveikatos, aplinkos ir klimato prevencijos institucinė struktūra. Tai turi būti pasiekta:

1.Sukurti naują teritorinio sveikatos priežiūros pagalbos tinklo organizacinį modelį, apibrėžiant reguliavimo sistemą, kurioje būtų nustatyti struktūriniai, technologiniai ir organizaciniai standartai.

2.Naujos sveikatos, aplinkos ir klimato prevencijos institucinės struktūros nustatymas laikantis integruoto požiūrio („Viena sveikata“) ir holistinės vizijos („Planetinė sveikata“).

Investicijų grupė. Bendruomenės sveikatos namai, siekiant pagerinti teritorinę pagalbą sveikatos srityje.

Investicinį projektą sudaro ne mažiau kaip 1038 Bendrijos sveikatos priežiūros namų steigimas ir įgyvendinimas, aktyvuojant, plėtojant ir telkiant pirminės sveikatos priežiūros paslaugas ir kuriant (energiškai efektyvius) pagalbos centrus, kad būtų galima integruotai reaguoti į priežiūros poreikius.

Investicija. Namai – pirmoji priežiūros ir nuotolinės medicinos vieta

Investicijas sudaro plataus masto nuotolinės medicinos sprendimų diegimas ir sveikatos priežiūros inovacijų rėmimas taikant šias priemones:

1.Priežiūra namuose kaip pirmasis pagalbos punktas (1.2.1 investicija). Siekiant padidinti globą namuose gaunančių asmenų skaičių iki 10 proc. vyresnių nei 65 m. gyventojų, investuojant į aparatinę įrangą ir teikiant daugiau paslaugų.

2.Teritorinio koordinavimo centrai (1.2.2 investicija). Numatomos investicijos yra susijusios su ne mažiau kaip 480 teritorinio koordinavimo centrų („Centrali Operational Territoriali“), kurių paskirtis – susieti ir koordinuoti įvairias teritorines, socialines ir sveikatos priežiūros bei ligoninių paslaugas, taip pat skubios pagalbos tinklo steigimu. Tikimasi, kad teritoriniai koordinavimo centrai užtikrins pacientams teikiamų prietaisų nuotolinę kontrolę, rems sveikatos priežiūros specialistų keitimąsi informacija ir taps orientyru slaugytojams ir pacientų poreikiams.

3.Nuotolinė medicina siekiant geriau remti lėtinėmis ligomis sergančius pacientus (1.2.3 investicija). Investicijomis siekiama 1) finansuoti projektus, kuriais sudaromos sąlygos nuotolinei gydytojų ir pacientų sąveikai, visų pirma diagnostikai ir stebėsenai, 2) sukurti nacionalinę nuotolinės medicinos projektų tikrinimo platformą (susijusi su 6 uždavinio 2 komponento 1.3 investicija) ir 3) finansuoti ad hoc mokslinių tyrimų iniciatyvas skaitmeninių sveikatos ir priežiūros technologijų srityje.

Papildomos intervencinės priemonės, susijusios su priežiūra namuose, išvardytos 5 misijos 2 komponente, visų pirma 1 ir 2 reformose ir 1 bei 2 investicijose.

Investicijų grupė. Tarpinės sveikatos priežiūros ir jos infrastruktūros stiprinimas (Bendrijos ligoninės)

Investicijomis sukuriamos bent 307 bendruomeninės ligoninės, t. y. sveikatos priežiūros įstaigos, skirtos pacientams, kuriems po nedidelio sunkumo epizodo ar lėtinių patologijų recidyvo reikia nedidelio intensyvumo ir trumpalaikių klinikinių intervencijų.

O.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Pradinė padėtis	Tikslas	Ketvirčio	Metų
M6C1–1	1 reforma. Naujo teritorinio sveikatos priežiūros pagalbos tinklo organizacinio modelio nustatymas	Etapas	Antrinės teisės akto (ministrų dekreto), kuriuo numatoma sveikatos priežiūros organizavimo reforma, įsigaliojimas.	Įstatymo nuostata, nurodanti teisės akto įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	2 KETV.	2022	Antrinės teisės akto (ministro dekreto), kuriame numatyta: – Nustatyti naują teritorinio sveikatos priežiūros pagalbos tinklo organizacinį modelį, apibrėžiant reguliavimo sistemą, pagal kurią nustatomi struktūriniai, technologiniai ir organizaciniai standartai įvairiuose regionuose; naujos sveikatos, aplinkos ir klimato prevencijos institucinės struktūros apibrėžimas pagal bendros sveikatos koncepciją.
M6C1–2	Investicijų grupė. Bendruomenės sveikatos namai, siekiant pagerinti teritorinę pagalbą sveikatos srityje	Etapas	Institucinės plėtros sutarties patvirtinimas	Pranešimas apie Sveikatos ir regionų ministerijos patvirtinimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	2 KETV.	2022	Institucinės plėtros sutarties (Contratto Istituzionale di Sviluppo), kurioje atsakinga ir įgyvendinančioji institucija yra Italijos sveikatos ministerija, patvirtinimas ir regioninių administracijų bei kitų susijusių subjektų, atsakingų už Bendrijos sveikatos priežiūros įstaigas, dalyvavimas: Institucinės plėtros sutartis yra valdymo priemonė, kurioje išvardijamos visos tinkamos šalys, nustatytos Bendrijos sveikatos rūmams įgyvendinti, kad būtų pagerinta teritorinė pagalba sveikatos srityje. Sutartyje taip pat nustatomi įsipareigojimai, kuriuos kiekvienas Italijos regionas prisiima siekdamas užtikrinti, kad būtų pasiekti laukiami rezultatai, susiję su Bendrijos sveikatos namais. Sutartimi buvo siekiama remti teritorinę sanglaudą, vystymąsi ir ekonomikos augimą, taip pat paspartinti sudėtingų intervencinių priemonių įgyvendinimą. Institucinės plėtros sutartis yra ypač naudinga didelės apimties projektams arba investicijoms, vykdomoms vykdant atskiras funkciškai tarpusavyje susijusias intervencines priemones, kurioms reikalingas integruotas požiūris, o Europos investicijų struktūriniai fondai ir nacionaliniai fondai taip pat įtraukiami į planus ir veiksmų programas, finansuojamas iš nacionalinių ir Europos išteklių.
M6C1–3	Investicijų grupė. Bendruomenės sveikatos namai, siekiant pagerinti teritorinę pagalbą sveikatos srityje	Tikslas	Aprūpintos ir technologiškai aprūpintos bendruomenės sveikatos priežiūros namais (pirmoji partija)	NEŽINOMA	Skaičius	0	1 038	2 KETV.	2026	Siekiant užtikrinti vienodą prieinamumą, teritorinį artumą ir priežiūros kokybę žmonėms, nepriklausomai nuo amžiaus ir jų klinikinės padėties (lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams, žmonėms, kuriems reikalinga ilgalaikė priežiūra, negalią turintiems asmenims, asmenims su psichikos sunkumais, skurdu), turi būti prieinami ne mažiau kaip 1038 Bendrijos sveikatos priežiūros namai, kad būtų užtikrintos vienodos galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, jų teritorinis artumas ir kokybė, taip pat pagalbos teikimo centrų (energetiškai efektyvių), skirtų daugiaprofesiniam atsakui, įdiegimas. Bent 50 proc. EGADP paramos investicijų išlaidoms skiriama naujų pastatų statybai (intervencinės priemonės sritis 025 ter), atitinkančiai Reglamento (ES) 2021/241 VI priedo 5 išnašos reikalavimus, arba pastatų renovacijai (Intervencinės priemonės sritis 026)
M6C1–4	Investicija. Namai – pirmoji priežiūros ir nuotolinės medicinos vieta	Etapas	Gairių, kuriose pateikiamas skaitmeninis priežiūros namuose įgyvendinimo modelis, patvirtinimas	Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintos gairės	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	2 KETV.	2022	Gairėmis supaprastinami procesai, būtini siekiant pagerinti priežiūrą namuose plėtojant nuotolinio stebėjimo metodus ir namų automatizavimą.
M6C1–5	Investicija. Namai – pirmoji priežiūros ir nuotolinės medicinos vieta	Etapas	Sveikatos ir regionų ministerijos patvirtinta institucinės plėtros sutartis	Pranešimas apie patvirtintą sutartį	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	2 KETV.	2022	Institucinės plėtros sutarties (Contratto Istituzionale di Sviluppo), kurioje atsakinga ir įgyvendinančioji institucija yra Italijos sveikatos ministerija, patvirtinimas ir regioninių administracijų kartu su kitais subjektais, susijusiais su priežiūra namuose, dalyvavimas. Institucinės plėtros sutartyje kiekvienai intervencinei priemonei ar intervencinių priemonių kategorijai nustatomas tvarkaraštis, rangovų atsakomybė, vertinimo ir stebėsenos kriterijai ir sankcijos už reikalavimų nesilaikymą. Jame taip pat apibrėžiamos galimo dalinio intervencinių priemonių finansavimo nutraukimo arba atitinkamų išteklių skyrimo kitam valdžios lygmeniui sąlygos, laikantis subsidiarumo principo.
M6C1–6	Investicija. Namai – pirmoji priežiūros ir nuotolinės medicinos vieta	Tikslas	Papildomi asmenys, gydomi namuose (pirmoji grupė)	NEŽINOMA	Skaičius	0	842 000	2 KETV.	2026	Padidinti globoje namuose gydomų asmenų skaičių, kad jis pasiektų 10 proc. vyresnių nei 65 m. gyventojų (maždaug 1,5 mln. žmonių 2026 m.). Kad būtų pasiektas tas tikslas, 2026 m. būtina padidinti vyresnių nei 65 metų amžiaus asmenų, kuriems teikiama priežiūra namuose, skaičių bent 842000. Integruota priežiūra namuose yra paslauga, skirta visų amžiaus grupių žmonėms, sergantiems viena ar keliomis lėtinėmis ligomis arba sergančiais galinga klinikine būkle, kuriai reikia nuolatinės ir itin specializuotos profesinės sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos.
M6C1–7	Investicija. Namai – pirmoji priežiūros ir nuotolinės medicinos vieta	Tikslas	Koordinavimo centrai veikia visu pajėgumu (antroji grupė)	NEŽINOMA	Skaičius	0	480	IV KETV.	2024	Svarbiausias šios intervencijos aspektas – pradėti veikti ne mažiau kaip 480 teritorinio koordinavimo centrų („Centrali Oteritori“), kurių funkcija – koordinuoti ir susieti įvairias teritorines, socialines ir sveikatos bei ligoninių sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat skubios pagalbos tinklą, kad būtų užtikrintas priežiūros tęstinumas, prieinamumas ir integravimas.
M6C1–8	Investicija. Namai – pirmoji priežiūros ir nuotolinės medicinos vieta	Tikslas	Bent vienas kiekvienam regionui skirtas nuotolinės medicinos projektas (atsižvelgiant į projektus, kurie bus įgyvendinami atskirame regione, ir projektus, kurie gali būti parengti kaip regionų konsorciumų dalis)	NEŽINOMA	Skaičius	0	20	IV KETV.	2023	Nacionaline nuotolinės medicinos strategija skatinamas ir finansuojamas naujų nuotolinės medicinos projektų ir sprendimų plėtojimas ir plėtra regioninėse sveikatos priežiūros sistemose, todėl ji yra pagrindinis (technologinis) veiksnys įgyvendinant sustiprintos nuotolinės sveikatos priežiūros metodą, ypatingą dėmesį skiriant lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams.
M6C1–9	Investicija. Namai – pirmoji priežiūros ir nuotolinės medicinos vieta	Tikslas	Asmenų, kuriems padeda telemedicinos priemonės, skaičius (trečioji grupė)	NEŽINOMA	Skaičius	0	300 000	IV KETV.	2025	Ne mažiau kaip 300000 asmenų, kuriems padeda telemedicinos priemonės. Intervencija apima ad hoc mokslinių tyrimų iniciatyvų, susijusių su skaitmeninėmis sveikatos priežiūros ir slaugos technologijomis, finansavimą.
M6C1–10	Investicijų grupė. Tarpinės sveikatos priežiūros ir jos infrastruktūros stiprinimas (Bendrijos ligoninės)	Etapas	Institucinės plėtros sutarties (Contratto Istituzionale di Sviluppo) patvirtinimas	Pranešimas apie institucinės plėtros sutarties patvirtinimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	2 KETV.	2022	Institucinės plėtros sutarties (Contratto Istituzionale di Sviluppo), kurioje atsakinga ir įgyvendinančioji institucija yra Italijos sveikatos ministerija, patvirtinimas ir regioninių administracijų bei kitų susijusių subjektų dalyvavimas Bendrijos ligoninių srityje. Institucinės plėtros sutartyje išvardijamos visos investicijoms tinkamos vietos, taip pat įsipareigojimai, kuriuos kiekvienas regionas prisiima siekdamas užtikrinti, kad būtų pasiektas numatytas rezultatas. Jei pažeidimą padaro kuris nors regionas, Sveikatos apsaugos ministerija kreipiasi į komisarą ad acta. Kalbant apie įrenginių technologijų parką, t. y. visas priemones, licencijas ir jungtis, pirmenybė teikiama bendriems viešųjų pirkimų metodams.
M6C1–11	Investicijų grupė. Tarpinės sveikatos priežiūros ir jos infrastruktūros stiprinimas (Bendrijos ligoninės)	Tikslas	Renovuotos, tarpusavyje sujungtos ir technologiškai įrengtos bendruomenės ligoninės (pirmoji partija)	NEŽINOMA	Skaičius	0	307	2 KETV.	2026	Bent 307 renovuotos, tarpusavyje sujungtos ir technologiškai įrengtos bendruomenės ligoninės Bendruomenės ligoninės yra sveikatos priežiūros įstaigos, skirtos pacientams, kuriems po nedidelio sunkumo epizodo arba lėtinių patologijų recidyvo reikia nedidelio intensyvumo ir trumpalaikių klinikinių intervencijų, kurios gali būti teikiamos namuose, tačiau kurie priimami į šias įstaigas dėl to, kad pats namas (struktūrinė ir (arba) šeima) nėra tinkamas.

P. 6 MISIJOS 2 KOMPONENTAS: Nacionalinių sveikatos priežiūros paslaugų inovacijos, moksliniai tyrimai ir skaitmeninimas

Šiuo Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentu siekiama užtikrinti reikiamas sąlygas didesniam nacionalinės sveikatos priežiūros paslaugų atsparumui užtikrinti: I) pasenusių sveikatos priežiūros technologijų pakeitimas ligoninėse; II) reikšmingai pagerinti ligoninių pastatų saugą; III) sveikatos informacinių sistemų ir skaitmeninių priemonių tobulinimas; IV) mokslinių tyrimų sektoriaus skatinimas ir stiprinimas; V) žmogiškųjų išteklių didinimas.

Investicijos ir reformos pagal šį komponentą padeda įgyvendinti 2020 ir 2019 m. Italijai skirtas rekomendacijas dėl poreikio „stiprinti sveikatos priežiūros sistemos atsparumą ir pajėgumus sveikatos priežiūros darbuotojų, ypatingos svarbos medicinos reikmenų ir infrastruktūros srityse“ (2020 m. šaliai skirta 1 rekomendacija), „investicijas sutelkti į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, visų pirma į [...] sustiprintą skaitmeninę infrastruktūrą, kad būtų užtikrintas esminių paslaugų teikimas“ (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3), ir „su investicijomis susijusią ekonominę politiką sutelkti į mokslinius tyrimus ir inovacijas, taip pat į regioninius skirtumus“ (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3).

P.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

1 reforma. Peržiūrėti ir atnaujinti dabartinę ligoninių ir priežiūros mokslinių institutų (IRCCS) teisinę sistemą

Reforma siekiama pertvarkyti ligoninių ir priežiūros mokslinių institutų (IRCCS) tinklą, kad būtų i) pagerinta nacionalinės sveikatos sistemos (NHS) kokybė, ii) pagerintas sveikatos ir mokslinių tyrimų ryšys ir iii) peržiūrėtas IRCCS teisinis režimas ir mokslinių tyrimų politika, priklausanti Italijos sveikatos ministerijos kompetencijai.

Reforma gerinamas viešųjų IRCCS valdymas: i) gerinamas strateginis valdymas, ii) geriau apibrėžiami įgaliojimai ir kompetencijos sritys ir iii) išsamiai apibrėžiamos taisyklės dėl visuomenės IRCCS mokslinio direktoriaus ir mokslinių tyrimų darbuotojų statuso.

Galiausiai, konkreti papriemonė, pagal kurią IRCCS diferencijuojamos pagal jų veiklą (vienas specialistas arba bendro pobūdžio), sukuriamas integruotas IRCCS tinklas ir sudaromos palankesnės sąlygos pačioms IRCCS ir kitoms Italijos NHS struktūroms keistis ekspertinėmis žiniomis.

Investicija. NHS biomedicinos mokslinių tyrimų stiprinimas ir gerinimas

Šias investicijas sudaro biomedicininių mokslinių tyrimų sistemos stiprinimas taikant dvi intervencijos kryptis: a)koncepcijos įrodymo projektai, kuriais remiamas technologijų, kurių technologinės brandos laipsnis yra žemas, kūrimas, taip pat technologijų perdavimo pramonei skatinimas, b) mokslinių tyrimų programų ir (arba) projektų retųjų ligų, retų vėžio ir kitų ligų, darančių didelį poveikį sveikatai, srityje finansavimas.

P.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Pradinė padėtis	Tikslas	Ketvirčio	Metų
M6C2–1	1 reforma. Peržiūrėti ir atnaujinti dabartinę Sveikatos ministerijos ligoninių ir priežiūros mokslinių institutų (IRCCS) teisinę sistemą ir mokslinių tyrimų politiką, kad būtų sustiprintas mokslinių tyrimų, inovacijų ir sveikatos priežiūros ryšys.	Etapas	Įstatymo galią turinčio dekreto, kuriuo numatoma pertvarkyti hospitalizavimo ir slaugos mokslo institutus (IRCSS), įsigaliojimas	Dekreto nuostata, nurodanti įsigaliojimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2022	Reforma reorganizuojamas IRCCS tinklas, kad būtų pagerinta NHS kokybė ir kompetencija, gerinamas ryšys tarp sveikatos ir mokslinių tyrimų, peržiūrimas IRCCS teisinis režimas ir mokslinių tyrimų politika, priklausanti Italijos sveikatos ministerijos kompetencijai. Reforma apima priemones, kuriomis siekiama: I) stiprinti mokslinių tyrimų, inovacijų ir sveikatos priežiūros ryšį; II) gerinti viešųjų IRCCS valdymą stiprinant strateginį valdymą ir geriau apibrėžiant įgaliojimus ir kompetencijos sritis.
M6C2–2	Investicija. NHS biomedicinos mokslinių tyrimų stiprinimas ir gerinimas	Tikslas	Finansuojami retųjų vėžinių susirgimų ir ligų mokslinių tyrimų projektai	NEŽINOMA	Skaičius	0	100	IV KETV.	2025	Finansavimo skyrimas mokslinių tyrimų programoms ir (arba) projektams retųjų ligų ir retų vėžio formų srityje. Šioms patologijoms, kurios yra labai sudėtingos biomedicinos požiūriu ir dažnai apima daug organų, reikalingas didelės klinikinės kompetencijos ir pažangios diagnostikos bei mokslinių tyrimų veiklos derinys, be to, joms reikalingos kompetencijos technologijos ir bendradarbiavimo tinklų koordinavimas nacionaliniu ir Europos lygmenimis. Retųjų ligų ir retų vėžio mokslinių tyrimų projektams finansavimas skiriamas viešojo konkurso tvarka. Pirmoji finansavimo dalis skiriama ne mažiau kaip 100 mokslinių tyrimų projektų.
M6C2–3	Investicija. NHS biomedicinos mokslinių tyrimų stiprinimas ir gerinimas	Tikslas	Finansuojami mokslinių tyrimų projektai, susiję su didelį poveikį sveikatai darančiomis ligomis	NEŽINOMA	Skaičius	0	324	IV KETV.	2025	Moksliniųtyrimų programų ir (arba) projektų, susijusių su didelį poveikį sveikatai darančiomis ligomis, skyrimas. Mokslinių tyrimų projektams, susijusiems su didelį poveikį sveikatai darančiomis ligomis, finansavimas skiriamas viešojo konkurso tvarka. Pirmoji finansavimo dalis skiriama ne mažiau kaip 324 mokslinių tyrimų projektams.

P.3. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas

Investicijų grupė. Ligoninių technologinės įrangos skaitmeninis atnaujinimas

Šias investicijas sudaro sveikatos priežiūros skaitmeninimo gerinimas siekiant padidinti darbuotojų našumą, pagerinti procesų kokybę, užtikrinti pacientų saugą ir aukštos kokybės paslaugų teikimą. Investicijos apima tris intervencijos kryptis:

1.Didelės sveikatos priežiūros įrangos modernizavimas pasenusius modelius pakeičiant pažangiais technologiniais modeliais. Pakeista įranga gali būti šalinama arba perkeliama į kitas Nacionalinės sveikatos tarnybos vietas.

2.Ligoninių, kuriose veikia pirmo ir antro lygmens ekstremaliųjų situacijų skyrius (Dipartimenti Emergenza e Accettazione, DEA), procesų informavimas.

3.Nacionalinių sveikatos priežiūros paslaugų ligoninių intensyvaus ir pusiau intensyvaus gydymo skyriuose padidėjęs lovų skaičius.

Investicija. Saugios ir tvarios ligoninės kūrimas

Šios investicijos apima ligoninių suderinimą su antiseisminėmis taisyklėmis. Šiuo tikslu numatytos dvi skirtingos investicijų kryptys:

1.Ligoninių įstaigų seisminės modernizavimo ir gerinimo priemonės, nustatytos atlikus regionų nurodytų poreikių tyrimą.

2.Daugiametė intervencija, kuria siekiama renovuoti ir modernizuoti fizinę ir technologinę visuomenės sveikatos nekilnojamojo turto sistemą.

Investicijų grupė. Technologinės infrastruktūros ir duomenų rinkimo, apdorojimo, duomenų analizės ir modeliavimo priemonių stiprinimas

Šias investicijas sudaro reikšmingas technologinės infrastruktūros, kuria grindžiamas priežiūros paslaugų teikimas, sveikatos priežiūros analizė ir Italijos NHS gebėjimas prognozuoti, tobulinimas. Investicijas sudaro du skirtingi projektai:

1.Įgalinti infrastruktūrą ir esamų elektroninių sveikatos įrašų (ESĮ) naudojimą. Tai pasiekiama užtikrinant, kad ji taptų visiškai skaitmenine ir gimtąja duomenų aplinka, t. y. vientisa, nuoseklia ir perkeliama visoje nacionalinėje teritorijoje. ESĮ atlieka tris pagrindines funkcijas: pirma, ji įgalina sveikatos priežiūros specialistus, suteikdama jiems galimybę pasikliauti tuo pačiu klinikinės informacijos šaltiniu, kuriame pateikiama išsami informacija apie visą paciento sveikatos istoriją; antra, ji tampa prieigos prie pagrindinių nacionalinių ir regioninių sveikatos priežiūros sistemų teikiamų paslaugų punktu piliečiams ir pacientams; trečia, sveikatos priežiūros administracijoms suteikiami įgaliojimai naudoti klinikinius duomenis sveikatos analizei atlikti ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimui gerinti.

2.Stiprinti Sveikatos apsaugos ministerijos infrastruktūrą ir technologines bei analizės priemones, kad būtų galima stebėti esminius pagalbos lygius (LEA, t. y. paslaugas, kurias garantuoja NHS visoje šalyje), planuoti sveikatos priežiūros pagalbą ir paslaugas, atsižvelgiant į gyventojų poreikius ir demografinių, inovacijų ir epidemiologijos tendencijų raidą. Šis pagrindinis ir pagrindinis Italijos sveikatos ministerijos tikslas pasiekiamas įgyvendinant šiuos ir integruojant keturis papildomus tikslus: I) stiprinti Italijos sveikatos ministerijos infrastruktūrą, integruojant ESĮ klinikinius duomenis į naujosios sveikatos informacinės sistemos (NSIS) klinikinius, administracinius ir išlaidų duomenis, taip pat į kitą informaciją ir duomenis, susijusius su sveikata pagal bendros sveikatos koncepciją, siekiant stebėti teisėsaugos institucijas ir užtikrinti sveikatos priežiūros ir budrumo veiklą; II) NSIS duomenų rinkimo, apdorojimo ir generavimo vietos lygmeniu gerinimas, duomenų generavimo regioninio ir vietos proceso pertvarkymas ir standartizavimas, siekiant patobulinti NSIS priemonę, skirtą NHS kokybei, veiksmingumui ir tinkamumui vertinti; III) pažangių analizės priemonių, skirtų sudėtingiems reiškiniams ir scenarijų prognozėms įvertinti, kūrimas siekiant pagerinti centrinius pajėgumus planuoti sveikatos priežiūros paslaugas ir nustatyti naujas ligas; IV) nacionalinės platformos, kurioje būtų galima patenkinti akredituotų paslaugų teikėjų teikiamų telemedicinos paslaugų pasiūlą ir paklausą, sukūrimas.

Investicija. Sveikatos priežiūros sistemos specialistų techninių, profesinių, skaitmeninių ir valdymo įgūdžių ugdymas

Šios investicijos apima stipendijų, skiriamų konkretiems bendrosios medicinos kursams, didinimą; parengti visų NHS darbuotojų mokymo apie ligoninių infekcijų saugą planą; aktyvuoti personalo, atliekančio aukščiausias pareigas NHS įstaigose valdymo ir skaitmeninių įgūdžių srityje, mokymo planą ir finansuoti specializuoto medicininio mokymo sutartis.

P.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Pradinė padėtis	Tikslas	Ketvirčio	Metų
M6C2–4	Investicijų grupė. Ligoninių technologinės įrangos skaitmeninis atnaujinimas	Etapas	Reorganizacijos planas, kurį patvirtino Sveikatos apsaugos ministerija/Italijos regionai	Pranešimas apie patvirtinimą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2021	Reorganizavimo plano, kuriuo siekiama stiprinti NHS ligoninių pajėgumus tinkamai reaguoti į ekstremaliąsias pandemijos situacijas didinant lovų skaičių intensyvios ir pusiau intensyvios priežiūros skyriuose, patvirtinimas. Ligoninių reorganizavimo planas padidina lovų skaičių NHS ligoninių intensyviosios ir pusiau intensyvios priežiūros skyriuose.
M6C2–5	Investicijų grupė. Ligoninių technologinės įrangos skaitmeninis atnaujinimas	Etapas	Institucinės plėtros sutarties patvirtinimas	Sveikatos ir Italijos regionų ministerijos pranešimas apie Institucinio vystymo sutarties pasirašymą	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	2 KETV.	2022	Institucinės plėtros sutarties (Contratto Istituzionale di Sviluppo), kurioje atsakinga ir įgyvendinančioji institucija yra Italijos sveikatos ministerija, patvirtinimas ir regioninių administracijų bei kitų pagrindinių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas. Institucinės plėtros sutartis yra priemonė, nustatyta galiojančiuose nacionalinės teisės aktuose (2011 m. gegužės 31 d. Įstatyminio dekreto Nr. 88 1 ir 6 straipsnių nuostatos ir 2017 m. birželio 20 d. Įstatyminio dekreto Nr. 91 7 straipsnio nuostatos, 2017 m. rugpjūčio 3 d. Įstatymas Nr. 123) siekiant paspartinti tarpusavyje susijusių strateginių projektų įgyvendinimą. Institucinės plėtros sutartyje išvardijamos visos investicijoms tinkamos vietos, taip pat įsipareigojimai, kuriuos kiekvienas regionas prisiima, kad užtikrintų laukiamo rezultato pasiekimą. Jei pažeidimą padaro kuris nors regionas, Sveikatos apsaugos ministerija kreipiasi į komisarą ad acta.
M6C2–6	Investicijų grupė. Ligoninių technologinės įrangos skaitmeninis atnaujinimas	Tikslas	Veikia didelė sanitarinė įranga	NEŽINOMA	Skaičius	0	3100	2 KETV.	2026	Įrangos, kuri turi būti pakeista, skaičius ir tipologija: 333 CT (kompiuterių tomografija) su 128 ar didesniais griežinėliais, 178 NMR (branduolinis magnetinis rezonansas) esant 1,5 T ar didesnei temperatūrai, 78 linijiniai greitintuvai, 932 fiksuotosios rentgeno sistemos, 193 Angiografija, 78 Gammos kameros, 51 Gammos kamera/CT (kompiuterių tomografijos) skenavimas, 34 PET (poitroninių išmetamųjų teršalų tomografijos) CT (kompiuterio tomografijos), 295 mamografijos, 928 Ultrasoundo). Pakeista įranga gali būti šalinama arba pakartotinai naudojama kitose NHS vietose.
M6C2–7	Investicijų grupė. Ligoninių technologinės įrangos skaitmeninis atnaujinimas	Etapas	Visų viešųjų pirkimų sutarčių sudarymas	Pranešimas apie visas sudarytas viešojo pirkimo sutartis.	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2022	Konkurso procedūrų skelbimas (preliminarioji sutartis dėl sutarties sudarymo) ir sutarčių su paslaugų teikėjais sudarymas bei DEA I ir II lygių ligoninių skaitmeninimas Sutartyse numatoma pirkti: a) duomenų tvarkymo centras (DC), įskaitant IRT ir visus pagalbinius darbus, būtinus visos ligoninės struktūros kompiuterizavimui, b) aparatinės ir (arba) programinės įrangos informacinių technologijų, elektromedicininių technologijų, taip pat papildomų technologijų ir bet kokių papildomų darbų, būtinų ligoninių skyrių kompiuterizavimui, įsigijimas. Dabartinio skaitmeninimo lygio įvertinimas, prieš įgyvendinant intervencinę priemonę, turi sudaryti sąlygas šį vertinimą patikslinti atsižvelgiant į realius kiekvieno regiono ir (arba) ligoninės poreikius.
M6C2–8	Investicijų grupė. Ligoninių technologinės įrangos skaitmeninis atnaujinimas	Tikslas	Ligoninės yra suskaitmenintos (DEA – Ekstremaliųjų situacijų ir priėmimo departamentai – I ir II lygiai)	NEŽINOMA	Skaičius	0	280	IV KETV.	2025	Kiekviena suskaitmeninta ligoninė turi duomenų apdorojimo centrą (DC), būtiną visos ligoninės struktūros kompiuterizavimui, ir pakankamą aparatinės ir (arba) programinės įrangos informacinių technologijų, elektromedicininių technologijų, taip pat papildomų technologijų, būtinų kiekvieno ligoninės departamento kompiuterizavimui, skaičių. „Consip“ („Concessionaria Servizi Informativi Pubblici“) (toliau – „Concessionaria Servizi Informativi Pubblici“) – be tų, kurios buvo užbaigtos iki 2022 m. gruodžio 31 d. – leidžiama naudoti viešųjų pirkimų priemones, taip pat viešojo administravimo elektroninę viešojo administravimo rinką (Mepa) arba viešojo administravimo dinaminę įsigijimo sistemą (SDAPA) pagalbiniams pirkimams.
M6C2–9	Investicijų grupė. Ligoninių technologinės įrangos skaitmeninis atnaujinimas	Tikslas	Papildomos lovos ICU ir pointensyvaus gydymo paslaugos	NEŽINOMA	Skaičius	0	5 922	2 KETV.	2026	Pusiau intensyvioje zonoje bent 2692 intensyvios terapijos lovos ir 3230 lovų su susijusia vėdinimo įranga turi būti teikiamos struktūriškai (tai atitinka maždaug 60 proc. daugiau lovų iki pandemijos).
M6C2–10	Investicija. Saugios ir tvarios ligoninės kūrimas	Tikslas	Užbaigtos antiseisminės intervencinės priemonės ligoninėse	NEŽINOMA	Skaičius	0	84	2 KETV.	2026	Siekiant suderinti jas su antiseisminėmis taisyklėmis, ligoninėse užbaigti bent 84 kovos su seisminiais reiškiniais veiksmai.
M6C2–10 bis	Investicija. Saugios ir tvarios ligoninės kūrimas	Tikslas	EGADP išteklių išmokėjimas projektams pagal Finansinio įstatymo 67/88 „Sveikatos priežiūros pastatas“ 20 straipsnį	NEŽINOMA	Procentas	0	90	2 KETV.	2026	Ne mažiau kaip 90 % iš 250 000 000 EUR išmokami ligoninių restruktūrizavimo ir modernizavimo projektams, susijusiems su programavimo susitarimais pagal L. 67/88 20 straipsnį ir vykdomiems Sveikatos apsaugos ministerijos kartu su atitinkamu regionu arba autonomine provincija.I
M6C2–11	Investicijų grupė. Technologinės infrastruktūros ir duomenų rinkimo, apdorojimo, duomenų analizės ir modeliavimo priemonių stiprinimas	Tikslas	Bendrosios praktikos gydytojai, teikiantys duomenis elektroniniams sveikatos įrašams.	NEŽINOMA	Procentas	0	85	IV KETV.	2025	Šis tikslas pasiekiamas didinant skaitmeninių dokumentų, suskaitmenintų ESĮ, skaičių ir teikiant specialistų paramą bei mokymus, kad visoje šalyje būtų užtikrintas bendrosios praktikos specialistų skaitmeninis kvalifikacijos kėlimas.
M6C2–12	Investicijų grupė. Technologinės infrastruktūros ir duomenų rinkimo, apdorojimo, duomenų analizės ir modeliavimo priemonių stiprinimas	Etapas	Sveikatos draudimo kortelių sistema ir elektroninių sveikatos įrašų sąveikumo infrastruktūra veikia visu pajėgumu.	Sveikatos draudimo kortelių sistemos veikimo pradžia ir ESĮ sąveikumo infrastruktūros.	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	2 KETV.	2026	Sveikatos draudimo kortelių sistemos ir elektroninių sveikatos įrašų sąveikos infrastruktūros eksploatavimo pradžia: Centrinės saugyklos, sąveikumo ir paslaugų platformos įdiegimas pagal Skubios sveikatos priežiūros sąveikumo išteklių standartą, pasinaudojant jau sukaupta patirtimi šioje srityje, užtikrinant saugojimo, saugos ir sąveikumo standartus.
M6C2–13	Investicijų grupė. Technologinės infrastruktūros ir duomenų rinkimo, apdorojimo, duomenų analizės ir modeliavimo priemonių stiprinimas	Tikslas	Visi regionai priėmė ir naudoja ESĮ	NEŽINOMA	Skaičius	0	21	2 KETV.	2026	Visi regionai kuria, naudoja ir įkelia į ESĮ skaitmeniniu būdu vietos dokumentus. Visų pirma tikslas apima: – Skaitmeniniai vietos dokumentai įkeliami į ESĮ, kaip nurodyta 2022 m. gegužės 18 d. dekrete ir vėlesniuose dekretuose dėl ESĮ turinio. – Finansinė parama sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams, kad jie atnaujintų savo įrangą ir užtikrintų, kad sveikatos priežiūros duomenys, metaduomenys ir dokumentai būtų generuojami kaip skaitmeniniai vietiniai. – Finansinė parama sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams, norintiems patvirtinti nacionalinę platformą, sąveikumą ir UI/UX standartus. – Parama kompetencijai (žmogiškasis kapitalas) sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams ir regioninėms sveikatos priežiūros institucijoms, kad jos galėtų įgyvendinti infrastruktūros ir duomenų pakeitimus, kad būtų patvirtinti nacionaliniai elektroniniai sveikatos įrašai.
M6C2–14	Investicija. Sveikatos priežiūros sistemos specialistų techninių, profesinių, skaitmeninių ir valdymo įgūdžių ugdymas	Tikslas	Skiriamos stipendijos specialiam bendrosios medicinos praktikos mokymui.	NEŽINOMA	Skaičius	0	1 800	2 KETV.	2023	Šiomis investicijomis padidinamos stipendijos konkretiems bendrosios medicinos kursams, užtikrinant, kad būtų užbaigti 3 trejų metų mokymo ciklai;
M6C2–15	Investicija. Sveikatos priežiūros sistemos specialistų techninių, profesinių, skaitmeninių ir valdymo įgūdžių ugdymas	Tikslas	Skiriamos papildomos stipendijos specialiam bendrosios medicinos praktikos mokymui.	NEŽINOMA	Skaičius	1 800	2 700	2 KETV.	2024	Šiomis investicijomis padidinamos stipendijos specialiems bendrosios medicinos kursams, užtikrinant, kad būtų užbaigti 3 trejų metų trukmės mokymo ciklai.
M6C2–16	Investicija. Sveikatos priežiūros sistemos specialistų techninių, profesinių, skaitmeninių ir valdymo įgūdžių ugdymas	Tikslas	Nacionalinės sveikatos tarnybos darbuotojams rengiami mokymai apie valdymo ir skaitmeninius įgūdžius	NEŽINOMA	Skaičius	0	4 500	2 KETV.	2026	Vadovavimo ir skaitmeninių įgūdžių mokymai rengiami 4500 Nacionalinės sveikatos tarnybos darbuotojų. Šiomis investicijomis aktyvuojamas aukščiausias pareigas NHS įstaigose atliekančių darbuotojų mokymo būdas, kad jie galėtų įgyti reikiamų vadovavimo ir skaitmeninių įgūdžių ir gebėjimų, kad galėtų įveikti dabartinius ir būsimus sveikatos iššūkius, laikydamiesi integruotos, tvarios, novatoriškos, lanksčios ir į rezultatus orientuotos perspektyvos.
M6C2–17	Investicija. Sveikatos priežiūros sistemos specialistų techninių, profesinių, skaitmeninių ir valdymo įgūdžių ugdymas	Tikslas	Finansuotų medicinos ir specialistų mokymo sutarčių skaičius	NEŽINOMA	Skaičius	0	4 200	2 KETV.	2026	Šiomis investicijomis finansuojamos specializuoto medicininio mokymo sutartys, pagal kurias bus galima finansuoti dar 4200 mokymo sutarčių visam studijų ciklui (5 metai).

Q.7 MISIJA: „REPowerEU“

Skyriumi „REPowerEU“ siekiama stiprinti skirstymo perdavimo ir skirstymo tinklus, įskaitant su dujomis susijusius tinklus; spartinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą, mažinti energijos poreikį, didinti energijos vartojimo efektyvumą ir kurti žaliajai pertvarkai reikalingus įgūdžius viešajame ir privačiajame sektoriuose; atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir vandenilio vertės grandinių skatinimas taikant priemones, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos gauti kreditą ir mokesčių kreditus.

Komponentas susijęs su 2022 m. ir 2023 m. Italijai skirtomis rekomendacijomis. Visų pirma juo siekiama paspartinti papildomų atsinaujinančiųjų išteklių energijos pajėgumų diegimą investuojant į pagrindinius elektros tinklų jungčių projektus (t. y. dvi jungiamąsias linijas, jungiančias Sardiniją ir Siciliją su žemynine dalimi, ir tris jungiamąsias linijas tarp Austrijos, Slovėnijos ir Italijos), atnaujinant nacionalinį perdavimo tinklą ir supaprastinant leidimų išdavimo procedūras. Ji padeda didinti dujų vidaus perdavimo pajėgumus, kad būtų įveiktos kliūtys, diversifikuotas energijos importas ir padidintas tiekimo saugumas. Ja skatinamas tvarus judumas mažinant aplinkai kenksmingas subsidijas ir stiprinant geležinkelių transporto parką. Ji padeda mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro elektrifikuodama namų ūkių vartojimą ir didindama tinklo atsparumą. Ji padeda didinti energijos vartojimo efektyvumą gyvenamųjų namų ir įmonių sektoriuose, be kita ko, taikant tikslines paskatų sistemas ir finansines priemones. Galiausiai ji apima reformas ir investicijas, kuriomis siekiama gerinti žaliajai pertvarkai reikalingų įgūdžių teikimą ir įgijimą tiek privačiajame, tiek viešajame sektoriuose.

Devyni projektai yra tarpvalstybinio pobūdžio. Trys iš jų turi tiesioginį tarpvalstybinį poveikį: 1) investicija, kuria siekiama padidinti esamų elektros energijos jungčių tarp Italijos, Austrijos ir Slovėnijos nominalius pajėgumus; 2) investicija, kuria prisidedama prie elektros jungties tarp Sardinijos, Korsikos ir Toskanos tiesimo; 3) investicijos į kompresorinę, dėl kurios padidės dujų eksportas į Vidurio Europą. Kiti projektai netiesiogiai naudingi tarpvalstybinėms valstybėms narėms, nes jais šalinamos vidaus energijos perdavimo ir skirstymo kliūtys ir didinamas tinklo efektyvumas ir atsparumas.

Tikimasi, kad jokia šio komponento priemonė nedaro reikšmingos žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal reikšmingos žalos nedarymo technines gaires ( C(2023) 6454 final) nustatytų priemonių ir rizikos mažinimo veiksmų aprašymą,o reikšmingos žalos nedarymo principas netaikomas 13 investicijai – Adrijos jūros linijos 1 etapas (Sulmona kompresorinė ir Sestino-Minerbio dujotiekis) ir 14 investicijai „Tarpvalstybinė dujų eksporto infrastruktūra“ pagal Reglamento (ES) 2021/241 21c straipsnio 6 dalį;

Q.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

1 reforma. Leidimų atsinaujinančiųjų išteklių energijai išdavimo procedūrų supaprastinimas centriniu ir vietos lygmenimis

Šios reformos tikslas – konsoliduoti ir racionalizuoti galiojančius teisės aktus ir nuostatas, kuriais reglamentuojamas atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimas.

Reformą sudaro vieno pirminio teisėkūros procedūra priimamo akto (dar vadinamo Testo Unico) priėmimas ir įsigaliojimas, kuriuo surenkamos, kaupiamos ir konsoliduojamos visos normos, kuriomis reglamentuojamas atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimas, ir pakeičiami visi susiję ankstesni teisės aktai. Teisėkūros procedūra priimtame akte taip pat nustatomi leidimų išdavimo atsinaujinantiesiems energijos ištekliams procedūrų racionalizavimo ir suderinimo subnacionaliniu lygmeniu principai.

Pagrindiniai „ Testo Unico “ prioritetai:

1)Nustatyti paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonas pagal peržiūrėtą Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą. Tokios zonos taip pat nustatomos laikantis jūrinių teritorijų planų, kuriais siekiama paspartinti jūros vėjo energijos diegimą.

2)Nustatomi subnacionalinių leidimų išdavimo atsinaujinantiesiems energijos ištekliams procedūrų supaprastinimo ir suderinimo principai. Visų pirma „ Testo Unico “ nustato „viršutinės ribos taisykles“, t. y. regionai negali įgyvendinti griežtesnių leidimų išdavimo taisyklių nei nustatytos nacionalinės teisės aktuose.

3)Užtikrinti, kad būtų sukurta ir veiktų vieno langelio skaitmeninė platforma, skirta visiems leidimams nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, kurių reikia atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimui ir diegimui, gauti. Visų pirma „ Testo Unico “ užtikrina, kad platforma būtų grindžiama vienkartinio duomenų pateikimo principu, pagal kurį pareiškėjai tą pačią informaciją ar dokumentus viešosioms institucijoms turi pateikti tik vieną kartą.

2 reforma. Aplinkai kenksmingų subsidijų mažinimas

Šios reformos tikslas – sumažinti aplinkai kenksmingas subsidijas, remiantis bendrovės MASE paskelbtu metiniu aplinkai žalingų subsidijų katalogu.

3 reforma. Biometano prijungimo prie dujų tinklo išlaidų mažinimas

Reformos tikslas – palengvinti biometano įtraukimą į energetikos sistemą ir energijos rinką ir sukurti naujus tvarius biometano gamybos pajėgumus pagal Direktyvą (ES) 2018/2001 (Atsinaujinančiųjų išteklių direktyvą) ir jos deleguotuosius aktus. Tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas gamtinių dujų tinklo lankstumui ir efektyvumui, palengvinant perėjimą prie biometano. Tikimasi, kad padidinus lankstumą ir efektyvumą bus prisidėta prie energetikos sistemos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir energetinės nepriklausomybės.

Įgyvendinant reformą 1) sumažinamos tvarių biometano gamybos įrenginių prijungimo išlaidos ir 2) skatinamos investicijos, skirtos išimtinai tvaraus biometano naudojimui gamtinių dujų tinkluose. Vykdant reformą pirmenybė teikiama: I) didesnė perdavimo ir skirstymo tinklų integracija; II) investicijų į prijungimą prie tinklo išlaidų pasidalijimo mechanizmų įdiegimas. Taikant šiuos mechanizmus biometano gamintojo sąnaudos perkeliamos visai bendruomenei, gaunančiai naudos iš tvaraus biometano.

4 reforma. Finansinės rizikos, susijusios su atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos pirkimo sutartimis, mažinimas

Reformos tikslas – sukurti garantijų sistemą, kuria būtų mažinama finansinė rizika, susijusi su atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos pirkimo sutartimis, kurių trukmė – ne mažiau kaip treji metai.

Reforma:

I)reikalauti, kad kiekvienas operatorius garantuotų dalinį elektros energijos pirkimo sutarčių priešpriešinės vertės padengimą elektros energijos rinkoje teikiamomis garantinėmis priemonėmis;

II)nustatyti įsipareigojimų neįvykdymo rizikos mažinimo priemones, įskaitant konkurso dalyviui taikomus reikalavimus ir apribojimus, taip pat reguliavimo sankcijas gamintojo įsipareigojimų nevykdymo atveju;

III)nustatyti institucinį subjektą, kuris imtųsi pardavėjo ir (arba) pirkėjo kraštutiniu atveju vaidmens, kuris perimtų iš žlungančio sandorio šalies ir užtikrintų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai, prisiimti sutartį vykdančiai sandorio šaliai.

5 reforma. Naujų įgūdžių planas. Pereina

Reformos tikslas – atnaujinti mokymo reglamentavimo sistemą ir įgyvendinti kovos su įgūdžių paklausos ir pasiūlos neatitiktimi priemones. Reforma atnaujinamas 2021 m. gruodžio 14 d. dekretu priimtas ir 2021 m. gruodžio 28 d. Gazzetta Ufficiale n.307 paskelbtas Naujų įgūdžių planas. Tikslas – stiprinti mechanizmus, kuriais mokymo kursų planavimas susiejamas su darbo rinkos poreikiais, siekiant konkretaus tikslo geriau prisidėti prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos, įtraukiant atitinkamus subjektus į specialius Įgūdžių paktus. Reformos tikslas – stiprinti privačiojo sektoriaus vaidmenį mokymo srityje ir gerinti įgūdžių, įskaitant įgytus darbo vietoje ir taikant trumpus mokymo modulius, pripažinimą.

1 investicija. Didesnės apimties priemonė: Pažangiųjų tinklų stiprinimas

Šios investicijos tikslas – padidinti 2 uždavinio 2 komponento 2.1 investiciją (Pažangiųjų tinklų stiprinimas). Investicijas į plėtrą sudaro intervencinės priemonės, skirtos vidutinės ir žemos įtampos tinklo dalims, taip elektrifikuojant bent 230000 gyventojų suvartojamos energijos kiekį, nei jau numatyta esamoje priemonėje. Esamos investicijos ir padidinta dalis kartu turi elektrifikuoti ne mažiau kaip 1730000 gyventojų.

2 investicija. „Didesnio masto priemonė. Intervencinės priemonės, skirtos elektros tinklo atsparumui didinti

Šios investicijos padidina 2 misijos 2 komponento 2.2 investiciją. Didesnės investicijos apima intervencines priemones, kuriomis siekiama padidinti bent 648 km elektros tinklo atsparumą daugiau, nei jau numatyta pagal esamą priemonę. Taikomos tos pačios sąlygos, kurios jau numatytos galiojančioje priemonėje. Esamos investicijos ir plėtros investicijos kartu didina bent 4 648 km atsparumą.

3 investicija. „Didesnio masto priemonė. Vandenilio gamyba urbanistinėse dykros vietose (vandenilio slėniuose)

Ši investicija yra Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano 2 uždavinio 2 komponento 3.1 investicijos versija. Didinant investicijas siekiama užbaigti dar 2 vandenilio gamybos projektus apleistose pramoninėse vietovėse, nei jau numatyta dabartinėje priemonėje. Esamomis investicijomis ir plėtros investicijomis kartu remiamas bent 12 projektų užbaigimas.

Šia priemone remiama tik vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamyba elektrolizės būdu, laikantis Direktyvos (ES) 2018/2001 (Atsinaujinančiųjų išteklių direktyva) ir jos deleguotųjų aktų. Taikomos visos kitos dabartinėje priemonėje jau numatytos sąlygos.

4 investicija. Tirėnų jungtis

Šių investicijų tikslas – išplėsti elektros energijos perdavimo infrastruktūrą, kad būtų galima surinkti pajėgumus iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių Italijos pietuose ir juos integruoti į nacionalinį perdavimo tinklą.

Šiomis investicijomis remiama Tirėnų jungties, visų pirma Rytų jungties tarp Sicilijos ir Kampanijos, statyba. Investicijomis finansuojamas 514 km nuo tiesioginės nuolatinės srovės (HVDC) povandeninių kabelių tarp Ebolio ir Karacolio įrengimas. Investicija baigiama ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 31 d.

5 investicija. SA.CO.I.3

Šių investicijų tikslas – modernizuoti elektros energijos perdavimo infrastruktūrą, jungiančią Sardiniją su likusia Italijos dalimi per Korsiką, kad Sardinijoje būtų galima surinkti pajėgumus iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir integruoti juos į nacionalinį perdavimo tinklą.

Šis investicijų tikslas – remti jungiamosios linijos „Sardinian-Korsica-Italija 3“ statybą. Jį sudaro Kodrongianoso (Sardinija) ir Suvereto (Tuskana) pertvarkymo stočių karkasų statybos užbaigimas. „Konversijos“ – tai išorinė konversijos stočių infrastruktūra, kuriai nepriskiriamos mašinos ar kita įranga, kuri jose įrengiama užbaigus šias investicijas. Investicija baigiama ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 31 d.

6 investicija. Tarpvalstybiniai elektros tinklų jungčių tarp Italijos ir kaimyninių šalių projektai

Šių investicijų tikslas – išplėsti ir modernizuoti elektros energijos perdavimo tarp Italijos, Austrijos ir Slovėnijos infrastruktūrą. Visų pirma investicijas sudaro šių tarpvalstybinių jungiamųjų linijų užbaigimas:

-„Somplago (Italija)-Viurmlachas (Austrija)“ – 300 MW padidinti esamų jungiamųjų linijų nominaliąją galią;

-„Zaule (Italija) – Dekani (Slovėnija)“

-„Redipuglia (Italija) – Vrtojba (Slovėnija)“

Užbaigus Zaule-Dekani ir Redipuglia-Vrtojba jungiamųjų linijų darbus, Italijos ir Slovėnijos jungiamųjų linijų bendra nominalioji galia padidinama 250 MW.

Investicijos apima tik jungiamosios linijos dalies Italijoje užbaigimą iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. Užbaigus darbus, infrastruktūra turi būti parengta eksploatuoti užbaigus ir pradėjus eksploatuoti likusią Austrijos ir Slovėnijos infrastruktūrą.

Siekdama išvengti kompensacijos permokos rizikos, Italija ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 31 d. pateikia Komisijai ataskaitą. Ataskaitoje įrodoma, kad visoms trims jungiamosioms linijoms taikomos energijos rinkos taisyklių išimtys vis dar yra pagrįstos. Be to, ji įvertina, ar nustatytos tinkamos apsaugos priemonės siekiant užtikrinti, kad vis dar būtų tenkinamos Elektros energijos reglamento (ES) 2019/943 63 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos. Atliekant vertinimą atsižvelgiama į atitinkamų ES ir viešųjų lėšų poveikį sąlygoms, susijusioms su projektų rizikingumu.

7 investicija. Pažangusis nacionalinis perdavimo tinklas

Investicijos tikslas – skaitmeninti nacionalinį perdavimo tinklą (NTG) ir patobulinti perdavimo sistemos operatoriaus valdomą valdymo ir kontrolės sistemą. Investicijomis daugiausia dėmesio skiriama tiek perdavimo tinklui, tiek jo programinės įrangos komponentams ir palengvinama vartotojų ir gaminančių vartotojų integracija į energijos rinką, spartinamas atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimas ir didinamas tinklo atsparumas.

Investicijos apima:

-saugaus protokolo 104 įrengimas bent 250 elektrinių. Įdiegus sistemą ir užtikrinant sinergiją su informacinių ir ryšių technologijų (IRT) struktūra, visi duomenys perduodami per centrinę valdymo ir kontrolės sistemą.

-5G įrangos arba IRT architektūros įrengimas ne mažiau kaip 40 elektros stočių.

-Pramoninės daiktų interneto stebėsenos sistemos įrengimas bent 1500 elektros bokštų, siekiant rinkti duomenis, kuriuos galima apdoroti valdymo sistemoje.

Pagal šias investicijas įrengta įranga prireikus turi atitikti pagal Direktyvą 2009/125/EB serveriams ir duomenų saugojimui arba kompiuteriams ir serveriams ar elektroniniams vaizduokliams nustatytus su energija susijusius reikalavimus. Investicijomis parodomos visos pastangos įgyvendinti atitinkamą praktiką, pavyzdžiui, IT įrangą ir paslaugas, kurios naujausioje Europos duomenų centro energijos vartojimo efektyvumo elgesio kodekso redakcijoje arba CEN-CENELEC dokumente CLC TR50600–99–1 „Duomenų centro įranga ir infrastruktūra. 99–1 dalis. Rekomenduojama energijos valdymo praktika“ nurodoma kaip „numatyta praktika“ (angl. expected practices).

8 investicija. Tvarus, žiedinis ir saugus svarbiausiųjų žaliavų tiekimas

Šių investicijų tikslas – remti svarbiausiųjų žaliavų naudojimą ir perdirbimą, taigi ir svarbiausiųjų žaliavų ir technologijų, susijusių su žaliąja pertvarka, vertės grandines.

Investicijas sudaro keturios pagrindinės veiksmų kryptys:

1)Ekologinis projektavimas: šios intervencijos krypties tikslas – suprasti svarbiausiųjų žaliavų poreikius ir ekologinio projektavimo potencialą siekiant sumažinti svarbiausiųjų žaliavų paklausą, pirmenybę teikiant žiediniam požiūriui į pramonės tiekimo grandines, susijusias su energetikos pertvarka.

Tikėtinas šios veiklos rezultatas yra ataskaita, kurioje analizuojami būsimi svarbiausiųjų žaliavų poreikiai. Ataskaitoje įvertinamas ekologinio projektavimo potencialas mažinti svarbiausiųjų žaliavų paklausą ir skatinti jų perdirbamumą.

2)Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektai, kuriais daugiausia dėmesio skiriama ekologiniam projektavimui ir elektros bei elektroninės įrangos atliekų, įskaitant vėjo jėgainių mentes ir fotovoltines plokštes, surinkimo, logistikos ir perdirbimo gerinimui. Projektuose daugiausia dėmesio skiriama šioms trims mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų sritims:

I)Naujas arba patobulintas svarbiausiųjų ir strateginių žaliavų atliekų naudojimo, perdirbimo ir apdorojimo technologijas, informacines sistemas ir verslo metodus;

II)Ekologinio projektavimo integravimas į sudėtingų gaminių ir sistemų gamybą, taip pat į rinkos ir vartojimo procesus;

III)Miesto atliekų surinkimo ir rūšiavimo bei rūšiavimo optimizavimas siekiant užtikrinti nuoseklų ir kokybišką svarbiausiųjų žaliavų tiekimą kasybos miestuose operacijoms.

3)Kasyba miestuose: šios intervencijos krypties tikslas – įvertinti kasybos veiklos miestuose ir jau esamų atliekų, susidariusių dėl nutrauktos kasybos veiklos, potencialą.

Numatomas šios veiklos rezultatas yra vieša duomenų bazė (geografinė informacinė sistema), kurioje galima nustatyti ir vizualizuoti miesto aplinkoje (miestų kasyklose) išskirtų perdirbamų išteklių arba medžiagų, taip pat apleistose kasyklose esančių atliekų geografinį lokalizavimą ir vizualizavimą.

4)Miestų kasybos ir ekologinio projektavimo technologijų centro steigimas arba įranga. Centras yra laboratorijų tinklas, kuris teikia pirmenybę privačių įmonių ir mokslinių tyrimų institucijų sąveikai, kad būtų pagerintas gyvavimo ciklo pabaigos sudėtinių produktų ir žaliavų, kurių gyvavimo ciklo pabaigos perdirbimo sąnaudų lygis yra mažas, naudojimas ir perdirbimas iš tiekimo grandinės, susijusios su žaliąja pertvarka (įskaitant ličio, neodimio ir silicio metalo).

Tikimasi, kad vykdant šią veiklą bus naudojama šių laboratorijų įranga.

9 investicija. „Didesnio masto priemonė. teikti techninę pagalbą ir stiprinti Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo gebėjimus

Šiomis investicijomis padidinamos Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano 1 užduoties 1 komponento 1.9 investicijos.

Šia priemone didinamos esamos investicijos, papildant esamą mokymo programą, teikiamą mokymosi platformoje www.syllabus.gov.it, mokymo moduliais, kuriais vietos valstybės tarnautojai parengiami žaliajai pertvarkai.

Mokymo moduliai apima bent šias temas: leidimų atsinaujinančiųjų išteklių įrenginiams išdavimo procesus; atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijų skatinimas; viešojo administravimo institucijų energijos taupymo rėmimas ir organizavimas; žalieji e. viešieji pirkimai energetikos ir mažesnį poveikį aplinkai darančių produktų srityje; pastatų energijos vartojimo efektyvumo viešieji pirkimai; viešojo administravimo institucijų pirmavimas energijos vartojimo efektyvumo ir tvaraus elgesio srityje energetikos srityje: geriausia praktika ir tvarumo kultūros sklaida; tvaraus judumo siekiant taupyti energiją skatinimo modeliai.

10 investicija. Bandomasis projektas dėl įgūdžių „Crescere Green“

Šių investicijų tikslas – ugdyti žaliuosius įgūdžius tarpregioniniu mastu, įtraukiant įmones ir privatųjį sektorių ir orientuojantis į sektorius.

Trumpo mokymo intervencinėmis priemonėmis daugiausia dėmesio skiriama profesiniams įgūdžiams, kurių labiausiai reikia pereinant prie žaliosios ekonomikos darbo rinkoje. Profesijos, kurioms daromas poveikis, nurodomos Įgūdžių paktų dalyje „Reforma Nr. 5. Naujų įgūdžių planas. Pereina“. Gavėjai nurodomi tarp Nacionalinės darbuotojų garantuojamo įsidarbinimo programos (GOL) dalyvių (5-oji misija: 1 komponentas. 1 reforma), kuris po vertinimo proceso vadovaujasi specialiu mokymo komponentu. Investicijomis taip pat siekiama didinti administracijų, institucijų ir partnerių, dalyvaujančių planuojant mokymo veiklą, gebėjimus.

Investicijomis remiama ESCO duomenų bazėje apibrėžtų žaliųjų įgūdžių mokymo veikla. Bet kokia su transporto priemonėmis susijusi veikla susijusi tik su netaršiomis transporto priemonėmis. Jokia mokymo veikla negali būti susijusi su: I) iškastinis kuras, įskaitant dujas, ii) atliekų deginimo įrenginiai (išskyrus veiklą, susijusią su neperdirbamų pavojingų atliekų deginimu).

11 investicija. Regioninio viešojo geležinkelių transporto parko stiprinimas netaršiais traukiniais ir universaliosiomis paslaugomis

Šias investicijas sudaro ne mažiau kaip 69 netaršių keleivinių traukinių pirkimas ir eksploatavimo pradžia (kai traukinį sudaro bent vienas lokomotyvas, įskaitant keleivinius vagonus) ir papildomi 30 vagonų, skirtų universaliosioms paslaugoms teikti. Iš viso investicija turi sudaryti bent 342 vienetus, iš kurių ne mažiau kaip 69 turi būti lokomotyvai. Reikalavimus atitinka tik elektrinis arba vandenilio kuro elementas. Dvirūšiai traukiniai neatitinka reikalavimų.

12 investicija. Finansinė priemonė, skirta tarptautinei, pramonės ir mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros lyderystei netaršių autobusų srityje plėtoti

Šią priemonę sudaro viešosios investicijos į priemonę „Tarptautinės, pramoninės ir mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros lyderystės netaršių autobusų srityje plėtojimas“, siekiant skatinti privačias investicijas ir gerinti galimybes gauti finansavimą Italijoje, kad būtų remiamos investicijos į netaršių autobusų (elektrinių baterijų, vandenilio kuro elementų arba vandenilio vidaus degimo) parkų gamybos tiekimo grandinę. Priemonė veikia tiesiogiai privačiajam sektoriui teikiant dotacijas ir (arba) subsidijuojamas paskolas. Remiantis EGADP investicijomis, pagal Priemonę iš pradžių siekiama suteikti bent 100 000 000 EUR finansavimą.

Priemonę valdo „Invitalia S.p.A.“ kaip įgyvendinantysis partneris. Priemonė apima šią produktų liniją:

· Dotacijos, palūkanų normos subsidijos, subsidijuojamos paskolos netaršių autobusų gamybos tiekimo grandinės įmonėms. Hibridiniai autobusai neatitinka paramos skyrimo reikalavimų.

Siekdamos įgyvendinti investicijas į Priemonę, Italija ir „Invitalia S.p.A.“ pasirašo įgyvendinimo susitarimą, kuriame pateikiamas šis turinys:

2.Pagrindiniai susijusios investicijų politikos reikalavimai, kurie apima:

a.Teikiamų finansinių produktų ir reikalavimus atitinkančių galutinių paramos gavėjų aprašymas.

b.Reikalavimas, kad visos remiamos investicijos būtų ekonomiškai perspektyvios.

c.Reikalavimas laikytis reikšmingos žalos nedarymo principo, kaip nustatyta reikšmingos žalos nedarymo techninėse gairėse (2021/C58/01). Visų pirma pagal investicijų politiką į reikalavimus neatitinkančios veiklos ir turto sąrašas neįtraukiamas: I) su iškastiniu kuru susijusi veikla ir turtas, įskaitant galutinės grandies naudojimą, 118 ii) veikla ir turtas pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuriais užtikrinamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris nėra mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, 119 iii) veikla ir turtas, susiję su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 120 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 121 .

d.Reikalavimas, kad galutiniai Priemonės paramos gavėjai negautų paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti.

3.Suma, kuriai taikomas Įgyvendinimo susitarimas, įgyvendinančiojo partnerio mokesčių struktūra ir reikalavimas panaudoti visas nepanaudotas Priemonės pajamas, be kita ko, po 2026 m., tais pačiais politikos tikslais.

4.Stebėsenos, audito ir kontrolės reikalavimai, įskaitant:

a.Įgyvendinančiojo partnerio stebėsenos sistemos, skirtos teikti ataskaitas apie mobilizuotas dotacijas, aprašymas.

b.Įgyvendinančiojo partnerio procedūrų, kuriomis užtikrinama sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų prevencija, nustatymas ir ištaisymas, aprašymas.

c.Pareiga prieš įsipareigojant finansuoti veiksmą patikrinti, ar kiekvienas veiksmas atitinka reikalavimus pagal Įgyvendinimo susitarime nustatytus reikalavimus.

d.Pareiga atlikti rizika grindžiamus ex post auditus pagal „Invitalia S.p.A.“ audito planą. Šiu auditu tikrinama: ar kontrolės sistemos yra veiksmingos, įskaitant sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų nustatymą; II) reikšmingos žalos nedarymo principo, valstybės pagalbos taisyklių, klimato tikslų reikalavimų laikymasis; ir iii) ar laikomasi reikalavimo, kad galutiniai Priemonės paramos gavėjai negautų paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti. Atliekant auditą taip pat tikrinamas sandorių teisėtumas ir tai, ar laikomasi taikomo įgyvendinimo susitarimo sąlygų.

5.Įgyvendinančiojo partnerio vykdomoms investicijoms į klimatą taikomi reikalavimai: bent 100 000 000 EUR EGADP investicijų į Priemonę prisidedama prie klimato kaitos tikslų pagal EGADP reglamento VI priedą. 122

Priemonė baigiama įgyvendinti ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 31 d.

2 KLAUSIMAS. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Etapas /Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Pradinė padėtis	Tikslas	Ketvirčio	Metų
M7–1	1 reforma. Leidimų išdavimo atsinaujinančiųjų išteklių energijai procedūrų supaprastinimas	Etapas	Paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonų nustatymas	Teisėkūros procedūra priimamo akto nuostata, kurioje nurodoma, kad įsigaliojo pirminės teisės aktai dėl paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonų nustatymo				IV KETV.	2024	Pirminės teisės aktų, kuriais nustatomos paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonos subnacionaliniuose administraciniuose vienetuose, įsigaliojimas.
M7–2	1 reforma. Leidimų išdavimo atsinaujinančiųjų išteklių energijai procedūrų supaprastinimas	Etapas	Pirminės teisės įsigaliojimas (Testo Unico)	Įstatymo nuostata, nurodanti pirminės teisės įsigaliojimą				2 KETV.	2025	Įsigaliojo „Testo Unico“ (pirminiai teisės aktai), kuriais surenkamos, rengiamos ir konsoliduojamos visos normos, kuriomis reglamentuojamas atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimas, ir pakeičiami visi susiję ankstesni teisės aktai.
M7–3	1 reforma. Leidimų išdavimo atsinaujinančiųjų išteklių energijai procedūrų supaprastinimas	Etapas	Vienos prieigos skaitmeninės platformos, skirtos leidimams, susijusiems su atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais, gauti, sukūrimas ir veikimas	Vienos prieigos skaitmeninės platformos, skirtos leidimams, susijusiems su atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais, gauti, sukūrimas ir veikimas				IV KETV.	2025	Sukuriama ir įgyvendinama vieno langelio skaitmeninė platforma, skirta visiems leidimams, susijusiems su atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimu ir diegimu nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, gauti. Galioja vienkartinio duomenų pateikimo principas.
M7–4	2 reforma. Aplinkai kenksmingų subsidijų mažinimas	Etapas	Vyriausybės ataskaitos priėmimas remiantis vyriausybės konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais, siekiant nustatyti aplinkai kenksmingų subsidijų mažinimo iki 2030 m. veiksmų gaires, rezultatais.	Vyriausybės ataskaitos priėmimas				IV KETV.	2024	Reforma numatoma sumažinti aplinkai kenksmingas subsidijas, nustatytas 2022 m. aplinkai kenksmingų subsidijų kataloge. Ataskaitoje nurodomi veiksmai, kurių imtasi siekiant konsultuotis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais dėl pirmiau minėtos aplinkai kenksmingų subsidijų reformos, įskaitant suinteresuotųjų subjektų pateiktą informaciją. Suinteresuotieji subjektai, su kuriais konsultuojamasi, apima atitinkamas viešąsias įstaigas ir privačius suinteresuotuosius subjektus.
M7–5	2 reforma. Aplinkai kenksmingų subsidijų mažinimas	Etapas	Pirminės ir antrinės teisės aktų įsigaliojimas.	Įstatymo nuostata, nurodanti pirminės ir antrinės teisės įsigaliojimą.				IV KETV.	2025	Aplinkai kenksmingų subsidijų reforma pradedama įgyvendinti 2026 m. bent 2 mlrd. EUR sumažinant aplinkai kenksmingas subsidijas. Be to, teisės aktuose nustatomas tolesnio aplinkai kenksmingų subsidijų sumažinimo bent 3,5 mlrd. EUR iki 2030 m. tvarkaraštis.
M7–6	3 reforma. Biometano prijungimo prie dujų tinklo išlaidų mažinimas	Etapas	Teisės akto, kuriuo siekiama sumažinti prijungimo prie biometano gamybos įrenginių dujų tinklo išlaidas, įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti pirminės ir antrinės teisės įsigaliojimą.				3 KETV.	2025	Teisės aktais: ·Sumažinti gamintojo išlaidas, susijusias su prijungimu prie biometano gamybos įrenginių dujų tinklo. ·Teikti reguliavimo paskatas investuoti į dujų tinklą, kad būtų plėtojamos dujos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių.
M7–7	4 reforma. Finansinės rizikos, susijusios su atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos pirkimo sutartimis, mažinimas	Etapas	Pirminės teisės įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą				3 KETV.	2024	Pirminės teisės įsigaliojimas. Pirminės teisės aktai: I)reikalauti, kad kiekvienas operatorius garantuotų dalinį elektros energijos pirkimo sutarčių priešpriešinės vertės padengimą elektros energijos rinkoje teikiamomis garantinėmis priemonėmis; II)nustatyti įsipareigojimų neįvykdymo rizikos mažinimo priemones, įskaitant konkurso dalyviui taikomus reikalavimus ir apribojimus, taip pat reguliavimo sankcijas gamintojo įsipareigojimų nevykdymo atveju; III)nustatyti institucinį subjektą, kuris imtųsi pardavėjo ir (arba) pirkėjo kraštutiniu atveju vaidmens, kuris perimtų iš žlungančio sandorio šalies ir užtikrintų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai, prisiimti sutartį vykdančiai sandorio šaliai.
M7–8	4 reforma. Finansinės rizikos, susijusios su atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos pirkimo sutartimis, mažinimas	Etapas	Antrinės teisės aktų įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti antrinės teisės įsigaliojimą				IV KETV.	2024	Visų antrinės teisės aktų, kuriais užtikrinamas pirminės teisės aktų įgyvendinimas, įsigaliojimas.
M7–9	5 reforma. Naujų įgūdžių planas. Pereina	Etapas	Naujo įgūdžių plano priėmimas ir paskelbimas. Pereina ir įgyvendinimo veiksmų planas	Plano ir veiksmų plano priėmimas				1 KETV.	2024	2021 m. gruodžio 14 d. dekretu priimtas ir 2021 m. gruodžio 28 d. Gazzetta ufficiale n.307 paskelbtas „Piano Nuove Competenze“ iš dalies keičiamas ir įsigalioja naujas Pereinamojo laikotarpio įgūdžių planas. Į planą įtraukti bendrieji principai, kurie turi būti išsamiau apibrėžti regioniniuose įstatymuose, kurie apima: I)labiau įtraukti privatųjį sektorių į mokymo paslaugų teikimą, II)geresnis mokymo darbo vietoje ir mikrokredencialų pripažinimas, III)išsamesnė ex ante darbo rinkos analizė ir profesinio mokymo poveikio stebėsena. Taip pat priimtas įgyvendinimo planas.
M7–10	5 reforma. Naujų įgūdžių planas. Pereina	Etapas	Regioninių įstatymų įsigaliojimas	Įstatymų nuostata, nurodanti regioninių įstatymų įsigaliojimą				3 KETV.	2025	Regioninių įstatymų įsigaliojimas. Įstatymai taikomi visiems regionams ir autonominėms provincijoms ir juose nustatoma: I)mechanizmus, kuriais užtikrinama, kad mokymo veikla būtų planuojama atsižvelgiant į darbo rinkoje išreikštus poreikius, pirmenybę teikiant mokymo veiklai tose srityse, kuriose yra didžiausia įgūdžių neatitiktis, visų pirma sektorių įgūdžiams, reikalingiems žaliajai pertvarkai, taikant patvirtintus įgūdžių paktus; II)įpareigojimas mokymo skelbimuose ir skelbimuose nurodyti numatomus užimtumo rezultatus; III)mokymo įmonėse pripažinimas, suderintas su bendra įgūdžių pripažinimo ir perkeliamumo skaidrumo sistema; IV)įgytų įgūdžių ir trumpų mokymo kursų (vadinamųjų mikrokredencialų) pripažinimas, suderintas su bendra įgūdžių pripažinimo ir perkeliamumo skaidrumo sistema; V)Privataus bendro finansavimo skatinimo mechanizmai. Rengiant ir įgyvendinant regioninius įstatymus atsižvelgiama į bandomojo projekto pagal 10 investiciją rezultatus.
M7–11	1 investicija. „Didesnio masto priemonė. Pažangiųjų tinklų stiprinimas	Tikslas	Pažangieji tinklai. Energijos vartojimo elektrifikavimas		Skaičius	1 500 000	1 730 000	2 KETV.	2026	Bent 1730000 gyventojų suvartojamos energijos elektrifikavimas.
M7–12	2 investicija. „Didesnio masto priemonė. Intervencinės priemonės, skirtos elektros tinklo atsparumui didinti	Tikslas	Didinti elektros energijos sistemos tinklo atsparumą		Skaičius	4 000	4 648	2 KETV.	2026	Padidinti bent 4 648 km elektros energijos sistemos tinklo atsparumą.
M7–13	3 investicija. „Didesnio masto priemonė. Vandenilio gamyba urbanistinėse dykros vietose (vandenilio slėniuose)	Tikslas	Vandenilio gamybos pramoninėse zonose projekto užbaigimas		Skaičius	10	12	2 KETV.	2026	Užbaigti bent 12 vandenilio gamybos projektų apleistose pramoninėse zonose, kurių kiekvieno vidutinė galia yra bent 1–5 MW.
M7–14	4 investicija. Tirėnų jungtis	Etapas	Sutarčių sudarymas	Pranešimas apie sutarčių skyrimą				3 KETV.	2024	Pranešimas apie visų darbų, būtinų 514 km kabelių, jungiančių Caracoli-Eboli, tiesimui, sudarymą.
M7–15	4 investicija. Tirėnų jungtis	Tikslas	Nutiestas 514 km kabelio		Km	0	514	2 KETV.	2026	Nutiesta 514 km kabelio, jungiančio Caracoli (Palermas) su Eboli (Salernas) ir užtikrinanti 500 MW galią.
M7–16	5 investicija. SA.CO.I.3	Etapas	Sutarčių sudarymas	Pranešimas apie sutarčių skyrimą				IV KETV.	2024	Pranešimas apie visų darbų, būtinų Sardinijos ir Toskanos pertvarkymo stočių korpusų užbaigimui, sutarčių sudarymą.
M7–17	5 investicija. SA.CO.I.3	Etapas	Pertvarkymo stočių Sardinijoje (Codrongianos) ir Toskanoje (Suverete) gręžinių užbaigimas	Pranešimas apie darbų užbaigimą				2 KETV.	2026	Pranešimas apie Sardinijos ir Toskanos pertvarkymo stočių korpusų užbaigimą.
M7–18	6 investicija. Tarpvalstybiniai elektros tinklų jungčių tarp Italijos ir kaimyninių šalių projektai	Etapas	Italijos ir Austrijos jungiamosios linijos „Somplago-Vürmlach“ statybos sutarčių sudarymas	Pranešimas apie sutarčių skyrimą				3 KETV.	2025	Pranešimas apie visų sutarčių, reikalingų Italijos-Austrijos jungiamosios linijos „Somplago-Vürmlach“ tiesimui pradėti, sudarymą.
M7–19	6 investicija. Tarpvalstybiniai elektros tinklų jungčių tarp Italijos ir kaimyninių šalių projektai	Tikslas	Italijos ir Austrijos jungiamųjų linijų nominalaus pajėgumo padidėjimas užbaigus jungiamąją liniją		MW	0	300	2 KETV.	2026	Italijos ir Austrijos jungiamosios linijos užbaigimas: „Somplago – Viurmlach“. Italijos pusėje užbaigus darbus, Italijos ir Austrijos jungties nominalus pajėgumas padidinamas 300 MW.
M7–20	6 investicija. Tarpvalstybiniai elektros tinklų jungčių tarp Italijos ir kaimyninių šalių projektai	Etapas	Dviejų jungiamųjų linijų tarp Italijos ir Slovėnijos statybos sutarčių sudarymas: „Zaule – Dekani“ ir „Redipuglia – Vrtojba“	Pranešimas apie sutarčių skyrimą				2 KETV.	2025	Pranešimas apie visų sutarčių, reikalingų dviejų jungiamųjų linijų tarp Italijos ir Slovėnijos tiesimui pradėti, sudarymą: „Zaule-Dekani“ ir „Redipuglia-Vrtojba“.
M7–21	6 investicija. Tarpvalstybiniai elektros tinklų jungčių tarp Italijos ir kaimyninių šalių projektai	Tikslas	Italijos ir Slovėnijos jungčių nominalaus pajėgumo didinimas užbaigus darbus		MW	0	250	IV KETV.	2025	Jungiamųjų linijų Italija-Slovėnija užbaigimas: „Zaule – Dekani“ ir „Redipuglia – Vrtojba“. Užbaigus darbus Italijoje, dviejų jungiamųjų linijų tarp Italijos ir Slovėnijos bendra nominalioji galia padidinama 250 MW.
M7–22	7 investicija. Pažangusis nacionalinis perdavimo tinklas	Tikslas	Įrangos arba IRT architektūros įrengimas stotyse		Stočių skaičius	0	40	2 KETV.	2026	Nauja 5G įranga arba IRT architektūra įrengiama ir diegiama ne mažiau kaip 40 stočių.
M7–23	7 investicija. Pažangusis nacionalinis perdavimo tinklas	Tikslas	Nauja tinklo valdymo ir kontrolės sistema		Skaičius	0	250	2 KETV.	2026	Saugaus 104 protokolo (IEC 62351 protokolo) įrengimas bent 250 elektrinių.
M7–24	7 investicija. Pažangusis nacionalinis perdavimo tinklas	Tikslas	Pramoninis daiktų internetas		Skaičius	0	1 500	2 KETV.	2026	Pramoninės daiktų interneto stebėsenos sistemos, įrengtos ne mažiau kaip 1500 elektros bokštų duomenims, kuriuos galima apdoroti valdymo sistemoje, rinkti.
M7–25	8 investicija. Tvarus, žiedinis ir saugus svarbiausiųjų žaliavų tiekimas	Etapas	Ataskaitos dėl būsimų svarbiausiųjų žaliavų poreikių ir ekologinio projektavimo potencialo siekiant sumažinti svarbiausiųjų žaliavų paklausą paskelbimas	Ataskaitos paskelbimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	2 KETV.	2025	Ataskaitoje analizuojami būsimi svarbiausiųjų žaliavų poreikiai ir ekologinio projektavimo potencialas siekiant sumažinti svarbiausiųjų žaliavų paklausą.
M7–26	8 investicija. Tvarus, žiedinis ir saugus svarbiausiųjų žaliavų tiekimas	Etapas	Kasybos atliekų geografinė informacinė sistema (GIS), skirta tvariam, žiediniam ir saugiam svarbiausiųjų žaliavų tiekimui	Duomenų bazės paskelbimas	NEŽINOMA	NEŽINOMA	NEŽINOMA	IV KETV.	2025	Viešoji duomenų bazė (geografinė informacinė sistema), leidžianti nustatyti ir vizualizuoti perdirbamus išteklius ar medžiagas visoje miesto aplinkoje (miesto kasyklose), taip pat apleistose kasyklose esančias atliekas.
M7–27	8 investicija. Tvarus, žiedinis ir saugus svarbiausiųjų žaliavų tiekimas	Tikslas	Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektų, susijusių su ekologiniu projektavimu ir kasyba miestuose, siekiant tvaraus, žiedinio ir saugaus svarbiausiųjų žaliavų tiekimo, užbaigimas		Skaičius	0	10	2 KETV.	2026	Užbaigti bent 10 MTTP projektų, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama ekologiniam projektavimui ir elektros ir elektroninės įrangos atliekų, įskaitant vėjo jėgainių mentes ir fotovoltines plokštes, surinkimo, logistikos ir perdirbimo gerinimui.
M7–28	8 investicija. Tvarus, žiedinis ir saugus svarbiausiųjų žaliavų tiekimas	Tikslas	Laboratorijų, priklausančių Kasybos mieste ir ekologinio projektavimo technologijų centrui, įranga		Skaičius	0	6	2 KETV.	2026	Ne mažiau kaip 6 laboratorijų, priklausančių Kasybos mieste ir ekologinio projektavimo technologijų centrui, įranga. Laboratorijos sudaro sąlygas privačioms įmonėms ir mokslinių tyrimų įstaigoms bendradarbiauti ieškant sprendimų, kuriais būtų siekiama padidinti svarbiausiųjų žaliavų, susijusių su žaliąja pertvarka, naudojimą ir perdirbimą.
M7–29	9 investicija. „Didesnio masto priemonė. Teikti techninę pagalbą ir stiprinti Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo gebėjimus	Tikslas	Švietimas ir mokymas		Skaičius	280 000	281 750	2 KETV.	2026	Ne mažiau kaip 281750 kitų viešojo administravimo institucijų viešojo sektoriaus darbuotojų sėkmingai baigė mokymo iniciatyvas (oficialų sertifikavimą arba poveikio vertinimą). Bent 1750 šių viešojo sektoriaus darbuotojų turi būti įdarbinti vietos viešojo administravimo institucijose ir būti baigę su žaliąja pertvarka susijusias mokymo iniciatyvas, kaip išsamiai aprašyta priemonės aprašyme.
M7–30	10 investicija. Bandomasis projektas dėl įgūdžių „Crescere Green“	Tikslas	Paramos gavėjai, baigę mokymo modulius		Skaičius	0	20 000	2 KETV.	2025	Bandomasis projektas organizuojamas visuose regionuose, dalyvaujant privačiojo sektoriaus įmonėms. Mokymo paslaugų teikėjai turi būti sertifikuoti(akredituoti)visoje šalyje pagal regiono teisės aktus. Mokymo moduliuose daugiausia dėmesio skiriama žaliajai pertvarkai reikalingiems sektorių įgūdžiams, nuosekliai atsižvelgiant į Įgūdžių paktuose nustatytas profesijas, ir jie stebimi nacionaliniu lygmeniu. Mokymo modulius baigė ne mažiau kaip 20000 iš garantuoto darbuotojų užimtumo (GOL) programos paramos gavėjų. Su administracinių gebėjimų stiprinimu susijusi veikla užbaigiama. Ne daugiau kaip 4 proc. išteklių skiriama dalyvių, dalyvaujančių planuojant ir teikiant mokymus, administraciniams gebėjimams stiprinti.
M7–31	11 investicija. Regioninio viešojo geležinkelių transporto parko stiprinimas netaršiais traukiniais ir universaliosiomis paslaugomis	Tikslas	Netaršių traukinių skaičius ir vežimo teikiant universaliąsias paslaugas skaičius	NEŽINOMA	Skaičius	0	69	2 KETV.	2026	Pradėti eksploatuoti ir įsigyti EB atitikties patikros deklaraciją pagal Įstatyminio dekreto Nr. 57/2019 (t. y. Dichiarazione di verifica di complianceitą CE di cui all’art 15 del D.Lgs 57/2019) 15 straipsnį, pagal 2 užduoties 2 komponento 4.4.2 investiciją nurodytų ne mažiau kaip 69 netaršių (elektrinių arba vandenilio kuro elementų) traukinių ir 30 vežimų universaliosioms paslaugoms teikti. Universaliųjų paslaugų ir (arba) tarpmiestinio susisiekimo atveju riedmenys, perkami naudojant EGADP išteklius, priklauso valstybei. Taigi, pasibaigus esamų paslaugų teikėjų paslaugų sutarties galiojimui, šie riedmenys pateikiami naujajam subjektui, su kuriuo sudaryta paslaugų sutartis, visapusiškai laikantis Reglamento (ES) Nr. 1370/2007.
M7–32	12 investicija. Finansinės priemonės, skirtos tarptautinei, pramonės ir mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros lyderystei netaršių autobusų srityje plėtoti	Etapas	Įgyvendinimo susitarimas	Įgyvendinimo susitarimo įsigaliojimas				1 KETV.	2024	Įgyvendinimo susitarimo įsigaliojimas.
M7–33 PRIEMONĖS	12 investicija. Finansinės priemonės, skirtos tarptautinei, pramonės ir mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros lyderystei netaršių autobusų srityje plėtoti	Tikslas	Su galutiniais paramos gavėjais pasirašyti teisiniai susitarimai		Procentinė dalis (%)	0 %	100 %	1 KETV.	2026	„Invitalia S.p.A.“ turi būti sudariusi teisinius finansavimo susitarimus su galutiniais paramos gavėjais dėl sumos, būtinos 100 proc. EGADP investicijų į Priemonę panaudoti (atsižvelgiant į valdymo mokesčius). „Invitalia S.p.A.“ parengia ataskaitą, kurioje išsamiai nurodo šio finansavimo, kuriuo prisidedama prie klimato tikslų, procentinę dalį, taikydama EGADP reglamento VI priede pateiktą metodiką.
M7–34	12 investicija. Finansinės priemonės, skirtos tarptautinei, pramonės ir mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros lyderystei netaršių autobusų srityje plėtoti	Etapas	Ministerija užbaigė investiciją	Perdavimo pažymėjimas				2 KETV.	2025	Italija perveda 100 000 000 EUR Invitalia S.p.A. Priemonei.

Q.3. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas

13 investicija. Adrijos jūros linijos 1 etapas (Sulmona kompresorinė ir Sestino-Minerbio dujotiekis)

Šių investicijų tikslas – pagerinti energetikos infrastruktūrą ir įrenginius, kad būtų patenkinti neatidėliotini dujų, įskaitant suskystintas gamtines dujas, tiekimo saugumo poreikiai, visų pirma siekiant sudaryti sąlygas įvairinti tiekimą atsižvelgiant į visos Sąjungos interesus.

Investicijos tikslas – remti kompresorinės stoties Sulmonoje ir dujotiekio, jungiančio Sestino ir Minerbio transporto mazgus, statybą Adrijos jūros linijoje. Tikimasi, kad dėl naujai pastatytos infrastruktūros dujų transportavimo pajėgumai padidės 14 mln. m³ per dieną.

Italija nustato konkrečios teritorijos apsaugos tikslų (SSCO) būklę ir prireikus atitinkamai peržiūri poveikio aplinkai vertinimus (Valutazione Incidenza Ambientale) iki darbų atitinkamose teritorijose pradžios.

Sulmonos kompresorinė ir Sestino-Minerbio dujotiekis turi būti pastatyti ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 31 d.

14 investicija. Tarpvalstybinė dujų eksporto infrastruktūra

Šias investicijas sudaro esamos dujų infrastruktūros modernizavimas, kad būtų galima eksportuoti gamtines dujas per Tarvisio išleidimo punktą. Visų pirma investicijas sudaro naujo elektros energijos suspaudimo įrenginio statyba kompresorinėje Poggio Renatico. Tikimasi, kad dėl naujai pastatytos infrastruktūros dujų eksporto per Tarvisio išvežimo punktą pajėgumas padidės 8 mlrd. m³ per metus.

Kompresorinės Poggio Renatico kompresorių blokas turi būti pastatytas ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 31 d.

15 investicija. Transizione 5.0

Šia priemone remiamas energijos gamybos procesų perėjimas prie efektyvaus energijos vartojimo, tvaraus ir atsinaujinančiaisiais ištekliais grindžiamo gamybos modelio. Todėl taikant šią priemonę 2024–2026 m. laikotarpiu turėtų būti sutaupyta 0,4 mln. tne galutinės energijos.

Įmonėms suteikiamas mokesčių kreditas, proporcingas išlaidoms, patirtoms nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d., jei jos investuoja į:

a)skaitmeninis turtas (4,0 materialiojo ilgalaikio turto, 4,0 nematerialiojo ilgalaikio turto 123 )

b)turtas, reikalingas atsinaujinančiųjų išteklių gamybai ir vartojimui savo reikmėms (išskyrus biomasę)

c)darbuotojų mokymas žaliajai pertvarkai reikalingų įgūdžių srityje.

Mokesčių lengvata turi būti proporcinga, atsižvelgiant į bent tris papildomus ribinius dydžius, galutinės energijos suvartojimo sumažinimui (bent 3 proc.) arba per tikslinius procesus sutaupytos energijos kiekiui (bent 5 proc., palyginti su ankstesniu tokių procesų suvartojimu), susijusiam su investicijomis į a punkte nurodytą turtą 124 .

Todėl mokesčių lengvatos intensyvumas didinamas atsižvelgiant į sertifikuotą energijos vartojimo efektyvumo didinimą ir sutaupytos energijos kiekį.

Kad projektas būtų tinkamas finansuoti, jį turi patvirtinti nepriklausomas vertintojas, patvirtinantis, kad ex ante inovacijų projektas atitinka tinkamumo kriterijus, susijusius su bendro energijos suvartojimo mažinimu. Be to, ex post sertifikatu patvirtinamas faktinis investicijų realizavimas pagal ex ante sertifikavimo nuostatas.

Bent 4 032 000 000 EUR investicijos skiriama klimato kaitos tikslams pagal EGADP reglamento VI priedą įgyvendinti.

Iki 1 proc. tikslo skiriama IT platformos kūrimui ir susijusiai veiklai: I) administruoja paramos gavėjų pateiktus sertifikatus; II) palengvinti analizei naudojamų duomenų vertinimą, keitimąsi jais ir jų tvarkymą; ir iii) stebėsenos ir kontrolės veiklai.

Be to, šia priemone išplečiama M1C2–1 tarpinėje reikšmėje (Transizione 4.0) įsteigto mokslinio komiteto veiklos sritis, kad iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. būtų parengta ataskaita, kurioje būtų įvertintas Italijos įmonių ir pagamintų įmonių ministerijos (MIMIT) kompetencijai priklausančių NEGADP investicijų veiksmingumas ir galima sinergija su kitais ES finansavimo šaltiniais strateginiuose ES ir nacionalinio konkurencingumo ir savarankiškumo sektoriuose.

16 investicija. Parama MVĮ savarankiškai gamybai iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių

Šią priemonę sudaro viešoji investicija į dotacijų schemą „Parama MVĮ savarankiškai gaminti energiją iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių“, siekiant skatinti privačias investicijas ir gerinti galimybes gauti finansavimą Italijai savarankiškai gaminant energiją iš atsinaujinančiųjų išteklių.

Schemos tikslas – padėti labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) įgyvendinti investicijų programas, skirtas atsinaujinančiųjų išteklių energijai gaminti savarankiškai.

Schema veikia tiesiogiai teikiant dotacijas privačiajam sektoriui. Remiantis EGADP investicijomis, pagal schemą iš pradžių siekiama skirti bent 320 000 000 EUR dotacijų.

Schemą administruoja Invitalia SpA, kaip įgyvendinanti partnerė. Schema apima šias produktų linijas:

- negrąžintini įnašai (vidutiniškai maždaug 50 proc. visų investicijų), skirti sistemoms ir susijusioms skaitmeninėms technologijoms, kurios sudaro sąlygas tiesiogiai gaminti energiją iš atsinaujinančiųjų išteklių, kad būtų galima tiesiogiai vartoti pasigamintą energiją arba naudojant kaupimo ir (arba) saugojimo sistemas, pirkti.

Siekdamos įgyvendinti investicijas į schemą, Italija ir „Invitalia SpA“ pasirašo įgyvendinimo susitarimą, kuriame pateikiamas šis turinys:

1.Schemos sprendimų priėmimo proceso aprašymas: Galutinį sprendimą dėl schemos investicijų priima investicijų komitetas arba kitas atitinkamas lygiavertis valdymo organas ir jį patvirtina nuo vyriausybės nepriklausomų narių balsų dauguma.

2.Pagrindiniai susijusios investicijų politikos reikalavimai, kurie apima:

a)Teikiamos paramos rūšies ir reikalavimus atitinkančių galutinių paramos gavėjų aprašymas.

b)Reikalavimas, kad visos remiamos investicijos būtų ekonomiškai perspektyvios.

Reikalavimas laikytis reikšmingos žalos nedarymo principo, kaip nustatyta reikšmingos žalos nedarymo techninėse gairėse (2021/C58/01). Visų pirma, jei teikiama bendra parama įmonėms, į investicijų politiką neįtraukiamos bendrovės, kurios daugiausia dėmesio skiria 125 šiems sektoriams: I) energijos gamyba naudojant iškastinį kurą ir susijusi veikla 126 ; II) energijai imlios ir (arba) daug CO2 išmetančios pramonės šakos 127 ; III) taršių transporto priemonių gamyba, nuoma arba pardavimas 128 ; IV) atliekų surinkimas, apdorojimas ir šalinimas 129 , v) branduolinio kuro perdirbimas, branduolinės energijos gamyba. Be to, pagal investicijų politiką reikalaujama, kad galutiniai schemos naudos gavėjai laikytųsi atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos apsaugos teisės aktų.

c)Reikalavimas, kad galutiniai schemos naudos gavėjai negautų paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti.

3.Suma, kuriai taikomas Įgyvendinimo susitarimas, įgyvendinančiojo partnerio mokesčių struktūra ir reikalavimas investuoti visas nepanaudotas schemos pajamas, be kita ko, po 2026 m., tais pačiais politikos tikslais.

4.Stebėsenos, audito ir kontrolės reikalavimai, įskaitant:

I)Įgyvendinančiojo partnerio stebėsenos sistemos, skirtos pranešti apie sutelktas investicijas, aprašymas.

II)Įgyvendinančiojo partnerio procedūrų, kuriomis užtikrinama sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų prevencija, nustatymas ir ištaisymas, aprašymas.

III)Pareiga prieš įsipareigojant finansuoti veiksmą patikrinti, ar kiekvienas veiksmas atitinka reikalavimus pagal Įgyvendinimo susitarime nustatytus reikalavimus.

IV)Pareiga atlikti rizika grindžiamus ex post auditus pagal Invitalia SpA audito planą. Atliekant šiuos auditus patikrinama i) ar kontrolės sistemos yra veiksmingos, įskaitant sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų nustatymą; II) reikšmingos žalos nedarymo principo, valstybės pagalbos taisyklių, klimato tikslų reikalavimų laikymasis; ir iii) kad būtų laikomasi reikalavimo, kad galutiniai pagalbos pagal schemą gavėjai nebūtų gavę paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti. Atliekant auditą taip pat tikrinamas sandorių teisėtumas ir tai, ar laikomasi taikomo įgyvendinimo susitarimo sąlygų.

5.Įgyvendinančiojo partnerio vykdomoms investicijoms į klimatą taikomi reikalavimai: 320000000 EUR EGADP investicijų į Priemonę prisidedama prie klimato kaitos tikslų pagal EGADP reglamento VI priedą 130 .

Priemonė baigiama įgyvendinti ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 31 d.

17 investicija. Viešųjų ir socialinių būstų, taip pat mažas pajamas gaunančių ir pažeidžiamų namų ūkių energinei renovacijai skirta finansinė priemonė

Priemonės tikslas – remti mažas pajamas gaunančių ir pažeidžiamų namų ūkių renovaciją ir mažinti energijos nepriteklių. Šią priemonę sudaro viešosios investicijos į Priemonę, t. y. finansinę priemonę, skirtą energijos nepritekliui mažinti, siekiant skatinti privačias investicijas ir gerinti galimybes finansuoti energinę socialinio ir viešojo būsto renovaciją, siekiant bent 30 proc. padidinti energijos vartojimo efektyvumą.

Priemonę valdo įgyvendinantysis partneris. Tai gali būti „Cassa Depositi e Prestiti“ arba Europos investicijų bankas. „Cassa Depositi e Prestiti“ ir Europos investicijų bankas taip pat gali veikti kartu su įgyvendinančiaisiais partneriais. Įgyvendinantysis partneris paaiškinamas tolesnėse veiklos tvarkos specifikacijose. Priemonė veikia teikiant dotacijas ir (arba) subsidijuojamas paskolas energetinių paslaugų bendrovėms būstų renovacijai energijos vartojimo efektyvumui didinti.

Remiantis EGADP investicijomis, pagal Priemonę iš pradžių siekiama suteikti bent 1381000000 EUR finansinę paramą.

Priemonė apima šias produktų linijas:

·Viešasis būstas:

Pagal šią produktų liniją finansinė parama teikiama dotacijomis, palūkanų subsidijomis, subsidijuojamomis paskolomis, rinkos paskolomis energijos paslaugų bendrovėms (ESCO) viešųjų būstų energinei renovacijai.

·Socialinis būstas:

Pagal šią produktų liniją finansinė parama teikiama dotacijų, palūkanų normų subsidijų, subsidijuojamų paskolų, rinkos paskolų energijos paslaugų bendrovėms (ESCO) socialinio būsto energinei renovacijai forma.

·Energinė renovacija mažas pajamas gaunančiuose namų ūkiuose daugiabučiuose pastatuose:

Pagal šią produktų eilutę finansinė parama teikiama dotacijomis, palūkanų subsidijomis, subsidijuojamomis paskolomis, rinkos paskolomis energijos paslaugų bendrovėms (ESCO) energijos vartojimo renovacijai mažas pajamas gaunančiuose ir pažeidžiamuose namų ūkiuose daugiabučiuose pastatuose.

Du trečdaliai priemonės skiriama viešojo būsto ir socialinio būsto energinei renovacijai; trečdalis skiriama mažas pajamas gaunančių namų ūkių energinei renovacijai daugiabučiuose pastatuose.

Siekdami įgyvendinti investicijas į Priemonę, Italija ir įgyvendinantysis partneris pasirašo įgyvendinimo susitarimą, kuriame pateikiamas šis turinys:

2.Pagrindiniai susijusios investicijų politikos reikalavimai, kurie apima:

a.Finansinio (-ių) produkto (-ų) ir reikalavimus atitinkančių galutinių paramos gavėjų aprašymas 131 .

b.Reikalavimas, kad visos remiamos investicijos būtų ekonomiškai perspektyvios.

c.Reikalavimas laikytis reikšmingos žalos nedarymo principo, kaip nustatyta reikšmingos žalos nedarymo techninėse gairėse (2021/C58/01). Visų pirma pagal investicijų politiką į reikalavimus neatitinkančios veiklos ir turto sąrašas neįtraukiamas: I) su iškastiniu kuru susijusi veikla ir turtas, įskaitant galutinės grandies naudojimą, 132 ii) veikla ir turtas pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuriais užtikrinamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris nėra mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, 133 iii) veikla ir turtas, susiję su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 134 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 135 .

d.Reikalavimas, kad galutiniai Priemonės paramos gavėjai negautų paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti.

3.Suma, kuriai taikomas Įgyvendinimo susitarimas, įgyvendinančiojo partnerio mokesčių struktūra ir reikalavimas reinvestuoti bet kokias grįžtamąsias lėšas pagal Priemonės investicijų politiką, išskyrus atvejus, kai jos naudojamos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės paskolų grąžinimui aptarnauti.

4.Stebėsenos, audito ir kontrolės reikalavimai, įskaitant:

a.Įgyvendinančiojo partnerio stebėsenos sistemos, skirtos pranešti apie sutelktas investicijas, aprašymas.

b.Įgyvendinančiojo partnerio procedūrų, kuriomis užtikrinama sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų prevencija, nustatymas ir ištaisymas, aprašymas.

c.Pareiga prieš įsipareigojant finansuoti veiksmą patikrinti, ar kiekvienas veiksmas atitinka reikalavimus pagal Įgyvendinimo susitarime nustatytus reikalavimus.

d.Prievolė atlikti rizika grindžiamus ex post auditus pagal „Cassa Depositi e Prestiti“ ir (arba) Europos investicijų banko audito planą. Atliekant šiuos auditus patikrinama i) ar kontrolės sistemos yra veiksmingos, įskaitant sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų nustatymą; II) reikšmingos žalos nedarymo principo, valstybės pagalbos taisyklių, klimato tikslų reikalavimų laikymasis; ir iii) ar laikomasi reikalavimo, kad galutiniai Priemonės paramos gavėjai negautų paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti. Atliekant auditą taip pat tikrinamas sandorių teisėtumas ir tai, ar laikomasi taikomo įgyvendinimo susitarimo sąlygų.

Įgyvendinančiojo partnerio vykdomoms investicijoms į klimatą taikomi reikalavimai: 1 381 000 000 EUR EGADP investicijų į Priemonę prisidedama prie klimato kaitos tikslų pagal EGADP reglamento VI priedą. 136

Q.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Etapas /Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Pradinė padėtis	Tikslas	Ketvirčio	Metų
M7–35	13 investicija. Adrijos jūros linijos 1 etapas (Sulmona kompresorinė ir Sestino-Minerbio dujotiekis)	Etapas	Atitinkamų poveikio aplinkai vertinimų (VIncA) priėmimas ir atnaujinimas	Nustatyti SSCO ir atitinkamai peržiūrėti ir priimti VincA				1 KETV.	2024	Italijos valdžios institucijos: ·Pagal 2021 m. ir 2023 m. Aplinkos ir energetinio saugumo ministerijos patvirtintą metodiką nustatyti „Natura 2000“ teritorijų, kurioms projektas daro poveikį, konkrečios teritorijos apsaugos tikslus. ·Patikrinti pagal Buveinių direktyvą jau atliktus atitinkamus vertinimus, atsižvelgiant į naujai sukurtus VSSK. ·Atnaujinti (jei reikia) atitinkamus vertinimus, jau atliktus pagal Buveinių direktyvą, laikantis 2019 m. gruodžio 28 d. nacionalinių gairių, ir užtikrinti, kad jie būtų įtraukti į bendrą poveikio aplinkai vertinimo procedūrą.
M7–36 PRIEMONĖS	13 investicija. Adrijos jūros linijos 1 etapas (Sulmona kompresorinė ir Sestino-Minerbio dujotiekis)	Etapas	Sutarčių sudarymas	Pranešimas apie sutarčių skyrimą				2 KETV.	2024	Pranešimas apie visų darbų, būtinų Sulmona kompresorinės ir Sestino-Minerbio dujotiekio užbaigimui, sudarymą.
M7–37	13 investicija. Adrijos jūros linijos 1 etapas (Sulmona kompresorinė ir Sestino-Minerbio dujotiekis)	Etapas	Darbų užbaigimas	Pranešimas apie darbų užbaigimą				2 KETV.	2026	Sulmona kompresorinė ir Sestino-Minerbio dujotiekis turi būti užbaigti.
M7–38	14 investicija. Tarpvalstybinė dujų eksporto infrastruktūra	Etapas	Sutarčių sudarymas	Pranešimas apie sutarčių skyrimą				2 KETV.	2024	Pranešimas apie visų darbų, būtinų Poggio Renatico kompresorių stoties užbaigimui, sutarčių sudarymą
M7–39	14 investicija. Tarpvalstybinė dujų eksporto infrastruktūra	Etapas	Darbų užbaigimas	Pranešimas apie darbų užbaigimą				2 KETV.	2026	Užpildomas kompresorinės Poggio Renatico kompresorių įrenginys.
M7–40	15 investicija. Transizione 5.0 Žalioji	Etapas	Teisės akto, kuriuo nustatomi reikalavimus atitinkančių intervencinių priemonių kriterijai, įsigaliojimas	Nuostata įstatymas, kuriame nurodyta: įvežimas į įstatymo galia				1 KETV.	2024	Teisės aktu galimiems gavėjams suteikiama galimybė naudotis pereinamojo laikotarpio 5.0 mokesčių kreditais, nustatant tinkamumo kriterijus, be kita ko, kiek tai susiję su minimaliu sutaupytos energijos kiekiu, ir didžiausią priemonės išlaidų viršutinę ribą.
M7–41	15 investicija. Transizione 5.0 Žalioji	Tikslas	EGADP išteklių skyrimas		Suteiktų išteklių suma (EUR)	0	6 300 000 000	2 KETV.	2026	Pranešimas apie visų šiai investicijai skirtų EGADP išteklių skyrimą. Patenkinamas tikslo pasiekimas taip pat priklauso nuo to, ar bus paskelbta ataskaita, kurioje bus įvertintos EGADP investicijos, už kurias atsakinga Įmonių ministerija ir „Pagaminta Italijoje“.
M7–42	15 investicija. Transizione 5.0 Žalioji	Tikslas	0,4 mln. tne galutinės energijos suvartojimo 2024–2026 m. laikotarpiu		Mtne	0	0.4	2 KETV.	2026	Investicijomis turi būti pasiektas 0,4 MTOE galutinės suvartojamos energijos sutaupymo 2024–2026 m. laikotarpiu.
M7–43 PRIEMONĖS	16 investicija. Parama MVĮ savarankiškai gamybai iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių	Etapas	Įgyvendinimo susitarimas	Įgyvendinimo susitarimo įsigaliojimas				IV KETV.	2024	Įgyvendinimo susitarimo įsigaliojimas.
M7–44	16 investicija. Parama MVĮ savarankiškai gamybai iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių	Etapas	Italijos įmonių ir „Pagaminta“ ministerija užbaigė lėšų pervedimą „Invitalia“	Perdavimo pažymėjimas				IV KETV.	2024	Italija perveda 320 000 000 EUR priemonei „Invitalia“.
M7–45	16 investicija. Parama MVĮ savarankiškai gamybai iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių	Tikslas	Teisiniai susitarimai su galutiniais paramos gavėjais	NEŽINOMA	Procentinė dalis (%)	0	100 %	2 KETV.	2026	„Invitalia S.p.A.“ turi būti sudariusi teisinius susitarimus su galutiniais paramos gavėjais dėl sumos, būtinos 100 proc. EGADP investicijų į schemą panaudoti (atsižvelgiant į valdymo mokesčius). „Invitalia S.p.A.“ parengia ataskaitą, kurioje išsamiai nurodo šio finansavimo, kuriuo prisidedama prie klimato tikslų, procentinę dalį, taikydama EGADP reglamento VI priede pateiktą metodiką.
M7–46	17 investicija. Viešųjų ir socialinių būstų energinei renovacijai skirta finansinė priemonė	Etapas	Užduoties tikslo apibrėžimas	Akto įsigaliojimas ir finansinės priemonės įgaliojimų apibrėžtis				3 KETV.	2024	Apibrėžti finansinės priemonės, kuri turi būti skirta viešiesiems ir socialiniams būstams ir energinei renovacijai mažas pajamas gaunančiuose ir pažeidžiamuose namų ūkiuose daugiabučiuose pastatuose, techninę užduotį.
M7–47	17 investicija. Viešųjų ir socialinių būstų energinei renovacijai skirta finansinė priemonė	Etapas	Įgyvendinimo susitarimas	Įgyvendinimo susitarimo įsigaliojimas				2 KETV.	2025	Įgyvendinimo susitarimo įsigaliojimas pagal priemonės aprašyme nurodytus reikalavimus. Visų pirma į įgyvendinimo susitarimą įtraukiami tinkamumo kriterijai, susiję su minimaliu energijos vartojimo efektyvumo didinimu, kurį turi pasiekti priemonė (pirminės energijos poreikis sumažinamas bent 30 proc.) ir reikalavimus atitinkančiais namų ūkiais (kai atitiktis reikalavimams nustatoma remiantis jų pažeidžiamumu).
M7–48	17 investicija. Viešųjų ir socialinių būstų energinei renovacijai skirta finansinė priemonė	Etapas	Ministerija užbaigė investiciją	Perdavimo pažymėjimas		NEŽINOMA	NEŽINOMA	2 KETV.	2025	Italija perveda 1 381 000 000 EUR Priemonės įgyvendinančiajam partneriui.
M7–49	17 investicija. Viešųjų ir socialinių būstų energinei renovacijai skirta finansinė priemonė	Tikslas	Su galutiniais paramos gavėjais pasirašyti teisiniai susitarimai		Procentinė dalis (%)	0 %	100 %	2 KETV.	2026	Įgyvendinantysis partneris turi būti sudaręs teisinius finansavimo susitarimus su energetinių paslaugų bendrovėmis (ESCO) dėl sumos, būtinos 100 proc. EGADP investicijų į Priemonę panaudoti (atsižvelgiant į valdymo mokesčius). Finansavimo susitarime su energetinių paslaugų bendrovėmis (ESCO) nurodomas turtas, kuris bus renovuojamas energijos vartojimo efektyvumo tikslais. 100 proc. šio finansavimo skiriama klimato tikslams įgyvendinti pagal EGADP reglamento VI priede pateiktą metodiką.

Numatomos bendros ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidos

Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visos numatytos išlaidos yra 194 415 951 466 EUR.

2 SKIRSNIS. FINANSINĖ PARAMA

1.Finansinis įnašas

2 straipsnio 2 dalyje nurodytos dalinės įmokos organizuojamos taip:

1.1.Pirmoji įmoka (negrąžinama parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas

M1C1–51	Reforma. Viešojo administravimo reforma	Etapas	Pirminės teisės aktų dėl Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano valdymo įsigaliojimas
M1C1–52	Reforma. Viešojo administravimo reforma	Etapas	Pirminės teisės akto dėl Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo administracinių procedūrų supaprastinimo įsigaliojimas.
M1C1–53	Investicija. Teikti techninę pagalbą ir stiprinti Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo gebėjimus	Etapas	Pirminės teisės aktų, kuriais teikiama techninė pagalba ir stiprinami Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo gebėjimai, įsigaliojimas
M1C1–69	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Etapas	Dekreto dėl viešųjų pirkimų sistemos supaprastinimo įsigaliojimas
M1C1–1	Reforma. IRT viešieji pirkimai	Etapas	Įstatymų dekretų dėl 1.1 reformos „IRT viešieji pirkimai“ įsigaliojimas
M1C1–2	Reforma. Svarbiausia – debesija ir sąveikumas	Etapas	Įstatymų dekretų dėl 1.3 reformos „Pirmiausia – debesija ir sąveikumas“ įsigaliojimas
M1C1–29	Reforma. Civilinės teisenos reforma	Etapas	Civilinės teisenos reformą įgalinančių teisės aktų įsigaliojimas
M1C1–30	Reforma. Baudžiamosios teisenos reforma	Etapas	Teisės aktų, kuriais sudaromos sąlygos vykdyti baudžiamosios teisenos reformą, įsigaliojimas
M1C1–31	Reforma. Nemokumo sistemos reforma	Etapas	Teisės aktų, kuriais sudaromos sąlygos nemokumo reformos sistemai, įsigaliojimas
M1C1–32	Investicija. Įdarbinimo procedūros civiliniuose, baudžiamuosiuose ir administraciniuose teismuose	Etapas	Specialių teisės aktų, kuriais reglamentuojamas įdarbinimas pagal nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, įsigaliojimas
M1C1–54	Investicija. Teikti techninę pagalbą ir stiprinti Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo gebėjimus	Tikslas	Užbaigtas ekspertų įdarbinimas Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui įgyvendinti
M1C1–55	Reforma. Viešojo administravimo reforma	Etapas	Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui taikomos metodikos išplėtimas įtraukiant nacionalinį biudžetą, siekiant padidinti investicijų įsisavinimą
M1C1–68	Reforma. Viešojo administravimo reforma	Etapas	Audito ir kontrolės duomenų saugyklos sistema: informacija RRF įgyvendinimui stebėti
M1C1–71	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Etapas	Visų būtinų viešųjų pirkimų sistemos teisės aktų, reglamentų ir įgyvendinimo aktų (įskaitant antrinės teisės aktus) įsigaliojimas
M1C1–100	Reforma. Išlaidų peržiūros sistemos reforma	Etapas	Teisės aktų nuostatų, kuriomis didinamas išlaidų peržiūros veiksmingumas, įsigaliojimas. Finansų ministerijos stiprinimas
M1C1–101	Reforma. Mokesčių administravimo reforma	Etapas	Galimų veiksmų, kuriais siekiama sumažinti mokesčių slėpimą, peržiūros priėmimas
M1C2–1	1 investicija. Pereinamasis laikotarpis 4.0	Etapas	Teisės aktų, pagal kuriuos galimi paramos gavėjai gali naudotis pereinamojo laikotarpio 4.0 mokesčių kreditais, įsigaliojimas ir Mokslinio komiteto įsteigimas
M1C3–8	Investicijos – 4.1 Skaitmeninio turizmo centras	Etapas	Sutarčių dėl skaitmeninio turizmo portalo kūrimo skyrimas
M2C2–7	2 reforma. Nauji teisės aktai, kuriais skatinama dujų iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamyba ir vartojimas	Etapas	Įsigaliojo įstatyminis dekretas, kuriuo skatinamas dujų iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimas biometanui naudoti transporto, pramonės ir gyvenamųjų namų sektoriuose, ir įgyvendinimo dekretas, kuriuo nustatomos jo naudojimo sąlygos ir kriterijai bei nauja paskatų sistema.
M2C2–37	5 reforma. Pažangesnės projektų vertinimo procedūros vietos viešojo transporto sistemų sektoriuje su stacionariais įrenginiais ir greitojo masinio transporto sektoriuje	Etapas	Įstatymo galią turinčio dekreto įsigaliojimas
M2C2–41	Investicija. Elektriniai autobusai	Etapas	Ministro dekreto, kuriame nustatyta turimų išteklių suma intervencijos tikslui pasiekti (autobusų tiekimo grandinė), įsigaliojimas
M2C3–1	Investicija „Ecobonus energijos vartojimo efektyvumo labui stiprinimas“	Etapas	Superbonus galiojimo pratęsimo įsigaliojimas
M2C4–3	Reforma „Priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti visapusiškus integruotų vandens paslaugų valdymo gebėjimus“	Etapas	Geresnio vandens valdymo ir tausaus jo naudojimo teisinės sistemos reforma
M3C2–3	Reforma. Vienos muitinės linijos („Sportello Unico Doganale“) įgyvendinimas	Etapas	Dekreto dėl bendros muitinės įstaigos (Sportello Unico Doganale) įsigaliojimas
M4C1–1	Reforma. Universitetų diplomo grupių reforma; Reforma. Sudaryti sąlygas vykdyti universitetų laipsnių reformą; Reforma. Doktorantūros programų reforma	Etapas	Įsigaliojo aukštojo mokslo sistemos reformos, kuriomis siekiama pagerinti švietimo rezultatus (pirminio ugdymo teisės aktai): a) sudaryti sąlygas įgyti universitetinį išsilavinimą; b) universitetinių studijų grupės; C) doktorantūros programų reforma
M4C1–2	Investicija. Stipendijos patekti į universitetą	Etapas	Įsigaliojo ministrų dekretai dėl stipendijų reformos siekiant padidinti galimybes įgyti tretinį išsilavinimą
M5C1–1	1 reforma. ADRP ir profesinis mokymas	Etapas	Tarpministrinio dekreto, kuriuo nustatoma nacionalinė darbuotojų užimtumo garantijų programa (GOL), ir tarpžinybinio dekreto, kuriuo nustatomas Nacionalinis naujų įgūdžių planas, įsigaliojimas
M5C2–1	1 reforma. Neįgaliųjų pagrindų įstatymas	Etapas	Pagrindų įstatymo, kuriuo siekiama stiprinti neįgaliųjų savarankiškumą, įsigaliojimas.
M5C2–5	1 investicija. Parama pažeidžiamiems asmenims ir institucionalizavimo prevencija	Etapas	Veiklos plano įsigaliojimas
		Dalinė dalis Suma	11494252874 EURŲ

2.1.Antroji įmoka (negrąžinama parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas

M2C4–5	Investicijų grupė. Nacionalinių parkų skaitmeninimas	Etapas	Administracinio supaprastinimo ir skaitmeninių paslaugų teikimo nacionalinių parkų ir saugomų jūrų teritorijų lankytojams įsigaliojimas
M5C2–9	3 investicija. Pirmiausia būstas ir pašto stotys	Etapas	Veiksmų plano, susijusio su projektais, susijusiais su pirmuoju būstu ir pašto stotimis, įsigaliojimas, projektų, kuriuos gali pateikti vietos subjektai, reikalavimų nustatymas ir kvietimo teikti paraiškas paskelbimas
M1C1–33	Investicija. Administracinių teismų įdarbinimo procedūros	Tikslas	Administracinių teismų įdarbinimo procedūrų pradžia
M1C1–56	Reforma. Viešojo administravimo reforma	Etapas	Teisės aktų, kuriais sudaromos sąlygos užimtumo viešajame sektoriuje reformai, įsigaliojimas
M1C1–70	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Etapas	Viešųjų pirkimų kodekso peržiūros įsigaliojimas (D.Lgs. Nr. 50/2016)
M1C1–103	Reforma. Mokesčių administravimo reforma	Etapas	Pirminės ir antrinės teisės aktų bei reguliavimo nuostatų įsigaliojimas ir administracinių procesų, kuriais skatinamas mokestinių prievolių vykdymas ir gerinamas auditas bei kontrolė, užbaigimas
M1C1–104	Reforma. Išlaidų peržiūros sistemos reforma	Etapas	2023–2025 m. išlaidų peržiūrų taupymo tikslų priėmimas
M1C3–11	Investicija. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas kino teatruose ir muziejuose	Etapas	Kultūros ministerijos dekreto dėl išteklių paskirstymo įsigaliojimas: didinti energijos vartojimo efektyvumą kultūros vietose
M2C1–1	Reforma. Nacionalinė žiedinės ekonomikos strategija	Etapas	Ministro dekreto dėl Nacionalinės žiedinės ekonomikos strategijos priėmimo įsigaliojimas
M2C1–2	Reforma. Techninė parama vietos valdžios institucijoms	Etapas	Susitarimo dėl vietos valdžios institucijoms remti skirto gebėjimų stiprinimo veiksmų plano rengimo patvirtinimas
M2C1–11	Investicija. Kultūra ir informuotumas aplinkosaugos klausimais ir iššūkiais	Etapas	Interneto platformos sukūrimas ir sutartys su autoriais
M2C2–18	Investicija. Vandenilio moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra	Etapas	Visų viešųjų MTTP sutarčių skyrimas vandenilio mokslinių tyrimų projektams
M2C2–21	4 reforma. Vandenilio konkurencingumo skatinimo priemonės	Etapas	Fiskalinių paskatų įsigaliojimas
M2C2–38	Investicija. Atsinaujinantieji energijos ištekliai ir baterijos	Etapas	Ministro dekreto įsigaliojimas
M2C2–42	Investicija. Parama naujai įsteigtoms įmonėms ir rizikos kapitalui, vykdantiems veiklą ekologinėje pertvarkoje	Etapas	Finansinio susitarimo pasirašymas
M2C3–4	Reforma. Energijos vartojimo efektyvumo intervencinių priemonių procedūrų supaprastinimas ir spartinimas	Etapas	Energijos vartojimo efektyvumo intervencinių priemonių procedūrų supaprastinimas ir spartinimas
M2C4–1	Reforma. Priemonių, skirtų kovai su hidrogeologiniu nestabilumu, įgyvendinimo procedūrų supaprastinimas ir spartinimas	Etapas	Teisinės sistemos supaprastinimo įsigaliojimas siekiant geriau valdyti hidrologinę riziką
M2C4–4	Reforma „Priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti visapusiškus integruotų vandens paslaugų valdymo gebėjimus“	Etapas	Naujos drėkinimo tikslų teisinės sistemos įsigaliojimas
M4C1–3	Reforma. Mokytojų įdarbinimas	Etapas	Įsigaliojo mokytojo profesijos reforma.
M4C1–4	Investicijų grupė. Mokykla Nr. 4.0: novatoriškos mokyklos, instaliacija, naujos klasės ir praktiniai seminarai	Etapas	Priimtas „Mokyklos 4.0“ Italijos mokyklų sistemos skaitmeninės pertvarkos skatinimo planas
M4C2–4	Reforma. MTTP rėmimo priemonių įgyvendinimas siekiant skatinti supaprastinimą ir judumą	Etapas	Įsigalioja ministrų dekretai dėl MTTP supaprastinimo ir judumo, susijusių su įprastu finansavimo fondu.
		Dalinė dalis Suma	11494252874 EURŲ

3.1.Trečioji įmoka (negrąžinama parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas

M2C4–2	Reforma „Priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti visapusiškus integruotų vandens paslaugų valdymo gebėjimus“	Etapas	Reformos, kuria siekiama užtikrinti visapusiškus integruotų vandens paslaugų valdymo gebėjimus, įsigaliojimas
M1C1–3	Investicijų grupė. Skaitmeninė infrastruktūra	Etapas	Polo Strategico Nazionale (PSN) užbaigimas
M1C1–4	Investicija. Nacionalinė skaitmeninių duomenų platforma	Etapas	Veikia nacionalinė skaitmeninių duomenų platforma
M1C1–5	Investicija. Kibernetinis saugumas	Etapas	Naujos Nacionalinės kibernetinio saugumo agentūros įsteigimas
M1C1–6	Investicija. Kibernetinis saugumas	Etapas	Pradinis nacionalinių kibernetinio saugumo paslaugų diegimas
M1C1–7	Investicija. Kibernetinis saugumas	Etapas	Kibernetinio saugumo tikrinimo ir sertifikavimo laboratorijų tinklo sukūrimas
M1C1–8	Investicija. Kibernetinis saugumas	Etapas	Centrinio audito padalinio, atsakingo už PSNC ir TIS saugumo priemones, aktyvavimas
M1C1–9	Investicija. Kibernetinis saugumas	Tikslas	Parama saugumo struktūrų atnaujinimui T1
M1C1–10	Reforma. Parama pertvarkai	Etapas	Pertvarkos grupės ir „NewCo“ steigimo įsigaliojimas
M1C1–34	Investicija. Įdarbinimo civiliniuose ir baudžiamuosiuose teismuose procedūros	Tikslas	Civilinių ir baudžiamųjų teismų įdarbinimo procedūrų pradžia
M1C1–35	Reforma. Mokesčių teismų reforma	Etapas	Išsami pirmosios ir antrosios instancijų mokesčių teismų reforma
M1C1–36	1.4, 1.5 ir 1.6 reformos. Civilinės ir baudžiamosios teisenos reforma ir nemokumo reforma	Etapas	Deleguotųjų aktų, susijusių su civilinės ir baudžiamosios teisenos reformomis ir nemokumo reforma, įsigaliojimas
M1C1–57	Reforma. Viešojo administravimo reforma	Etapas	Administracinių procedūrų, susijusių su supaprastinimo reforma, kuria siekiama įgyvendinti EGADP, įsigaliojimas
M1C1–102	Reforma. Išlaidų peržiūros sistemos reforma	Etapas	Ataskaitos dėl pasirinktų viešojo administravimo institucijų taikomos taupymo planų rengimo ir įgyvendinimo praktikos veiksmingumo patvirtinimas
M1C1–105	Reforma. Mokesčių administravimo reforma	Tikslas	Didesnis „atitikties raštų“ skaičius
M1C1–106	Reforma. Mokesčių administravimo reforma	Tikslas	Klaidingai teigiamų „atitikties laiškų“ skaičiaus sumažinimas
M1C1–107	Reforma. Mokesčių administravimo reforma	Tikslas	Mokestinių pajamų, gautų dėl atitikties raštų, padidėjimas
M1C2–6	2 reforma. Metiniai konkurencijos įstatymai	Etapas	2021 m. metinio konkurencijos įstatymo įsigaliojimas
M1C2–7	2 reforma. Metiniai konkurencijos įstatymai	Etapas	Visų su energija susijusių įgyvendinimo priemonių ir antrinės teisės aktų įsigaliojimas (prireikus)
M1C2–8	2 reforma. Metiniai konkurencijos įstatymai	Etapas	Visų įgyvendinimo priemonių (prireikus įskaitant antrinės teisės aktus) įsigaliojimas siekiant veiksmingai įgyvendinti ir taikyti priemones pagal 2021 m. metinį konkurencijos įstatymą
M1C3–6	Reforma. Būtiniausi kultūros renginių aplinkos apsaugos kriterijai	Etapas	Dekreto, kuriuo nustatomi socialiniai ir aplinkos apsaugos kriterijai viešųjų pirkimų konkursuose, susijusiuose su viešosiomis lėšomis finansuojamais kultūros renginiais, įsigaliojimas
M2C1–3	Investicija. Logistikos planas žemės ūkio maisto produktų, žvejybos ir akvakultūros, miškininkystės, gėlininkystės ir augalų daigynų sektoriams	Etapas	Galutinio reitingo paskelbimas pagal logistinių paskatų sistemą
M2C1–4	Investicija. Žemės ūkio ir saulės parkas	Tikslas	Išteklių paskirstymas paramos gavėjams kaip visų investicijoms skirtų finansinių išteklių procentinė dalis
M2C2–8	Investicija. Pažangiųjų tinklų stiprinimas	Etapas	(Visų) viešųjų sutarčių dėl tinklo pajėgumo didinimo sudarymas
M2C2–12	Investicija. Intervencinės priemonės elektros tinklo atsparumui didinti	Etapas	Projektų, kuriais siekiama didinti elektros energijos sistemos tinklo atsparumą, skyrimas
M3C2–1	Reforma. Strateginio planavimo proceso procedūrų supaprastinimas	Etapas	Teisės aktų pakeitimų, susijusių su strateginio planavimo proceso procedūrų supaprastinimu, įsigaliojimas
M3C2–2	Reforma. Konkurencingas koncesijų suteikimas Italijos uostuose	Etapas	Reglamento dėl uosto koncesijų įsigaliojimas
M3C2–4	Reforma. Leidimų šaltojo lyginimo įmonėms išdavimo procedūrų supaprastinimas	Etapas	Leidimų išdavimo šaltojo lyginimo įmonėms procedūrų supaprastinimo įsigaliojimas
M4C1–5	Reforma. Mokyklų sistemos reorganizavimas; Reforma. Tretinio profesinio mokymo sistemos (PTS) reforma; Reforma. Techninių ir profesinių institutų reforma; Reforma. „Orientacinės“ sistemos reforma	Etapai	Pradinio ir vidurinio ugdymo sistemos reformų, kuriomis siekiama pagerinti švietimo rezultatus, įsigaliojimas
M4C1–6	Reforma. Aukšto lygio mokykla ir tęstinis mokyklų vadovų, mokytojų, administracijos ir techninių darbuotojų mokymas	Etapas	Teisės aktų, kuriais siekiama sukurti kokybišką mokyklų mokymo sistemą, įsigaliojimas.
M4C2–1	Investicija. Jaunųjų mokslininkų pateiktų projektų finansavimas	Tikslas	Studentų, kuriems skirta mokslinių tyrimų stipendija, skaičius
M5C1–2	1 reforma. ADRP ir profesinis mokymas	Etapas	Visų valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) planų įsigaliojimas regioniniu lygmeniu
M5C1–6	1 investicija. Valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) stiprinimas	Tikslas	Valstybinės užimtumo tarnybos (VUT) trejų metų laikotarpiu (2021–2023 m.) įgyvendina stiprinimo plane numatytą veiklą.
M5C1–8	2 reforma. Nedeklaruojamas darbas	Etapas	Nacionalinio plano ir įgyvendinimo veiksmų plano, skirto kovoti su nedeklaruojamu darbu visuose ekonomikos sektoriuose, įsigaliojimas.
M5C1–12	2 investicija. Lyčių lygybės sertifikavimo sistema	Etapas	Lyčių lygybės sertifikavimo sistemos įsigaliojimas ir susiję paskatų mechanizmai įmonėms
M5C2–7	2 investicija. Neįgaliųjų autonomijos modeliai	Tikslas	Socialiniai rajonai įgyvendino bent vieną projektą, susijusį su namų patalpų renovacija ir (arba) IRT prietaisų tiekimu neįgaliesiems, kartu su skaitmeninių įgūdžių mokymu.
M5C3–1	Investicija. Vidinės teritorijos. Bendruomenių socialinių paslaugų ir infrastruktūros stiprinimas	Etapas	Konkurso dėl intervencijų, kuriomis siekiama gerinti socialines paslaugas ir infrastruktūrą vidinėse vietovėse ir remti vaistines mažiau kaip 3000 gyventojų turinčiose savivaldybėse, skyrimas
M6C2–1	1 reforma. Peržiūrėti ir atnaujinti dabartinę Sveikatos ministerijos ligoninių ir priežiūros mokslinių institutų (IRCCS) teisinę sistemą ir mokslinių tyrimų politiką, kad būtų sustiprintas mokslinių tyrimų, inovacijų ir sveikatos priežiūros ryšys.	Etapas	Įstatymo galią turinčio dekreto, kuriuo numatoma pertvarkyti hospitalizavimo ir slaugos mokslo institutus (IRCSS), įsigaliojimas
		Dalinė dalis Suma	11494252874 EURŲ

4.1.Ketvirtoji įmoka (negrąžinama parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas

M1C1–11	Investicija. Finansų policijos skaitmeninimas	Tikslas	Finansų policija. Profesinių duomenų mokslo paslaugų pirkimas T1
M1C1–72	Reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas	Etapas	Patvirtintos viešojo administravimo institucijų pavėluotų mokėjimų įmonėms mažinimo priemonės
M1C1–73	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Etapas	Viešųjų pirkimų kodekso reformos įsigaliojimas
M2C2–14	Investicija. Kelių transporto vandenilio bandymas	Etapas	(Visų) viešųjų sutarčių dėl vandenilio perkrovimo stočių plėtros sudarymas
M2C2–16	Geležinkelio transportui skirti vandenilio bandymai	Etapas	Išteklių skyrimas geležinkelio transportui skirtiems vandenilio bandymams
M2C2–20	3 reforma. Administracinis supaprastinimas ir reglamentavimo kliūčių vandenilio diegimui mažinimas	Etapas	Būtinų teisėkūros veiksmų įsigaliojimas
M5C2–3	2 reforma. Pagyvenusiems asmenims, kurie neturi pakankamai lėšų, skirta reforma	Etapas	Pagrindų įstatymo, kuriuo sustiprinami veiksmai, skirti vyresnio amžiaus žmonėms, kurie negali savarankiškai apsirūpinti, įsigaliojimas
M1C1–37	Ir 1.5 reformos. Civilinės ir baudžiamosios teisenos reforma	Etapas	Civilinės ir baudžiamosios teisenos reformos įsigaliojimas
M1C1–58	Reforma. Viešojo administravimo reforma	Etapas	Užimtumo viešajame sektoriuje reformos teisės aktų įsigaliojimas
M1C1–74	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Etapas	Visų būtinų įgyvendinimo priemonių ir antrinės teisės aktų, skirtų viešųjų pirkimų kodekso supaprastinimo reformai, įsigaliojimas
M1C1–109	Reforma. Mokesčių administravimo reforma	Tikslas	Pirmųjų iš anksto užpildytų PVM deklaracijų siuntimas
M2C2–27	Investicijų grupė. Įkrovimo infrastruktūros įrengimas	Etapas	Visų viešųjų sutarčių dėl įkrovimo infrastruktūros diegimo sudarymas (M1)
M2C2–33	Investicijų grupė. Regioninio viešojo geležinkelių transporto parko stiprinimas netaršiais traukiniais ir universaliosiomis paslaugomis	Etapas	Visų viešųjų sutarčių dėl regioninio viešojo geležinkelių transporto parko stiprinimo netaršiais traukiniais ir universaliosiomis paslaugomis sudarymas
M2C3–2	Investicija „Ecobonus energijos vartojimo efektyvumo labui stiprinimas“	Tikslas	Pastatų renovacija Superbonus T1
M4C1–9	Investicijų grupė. Vaikų darželių ir ikimokyklinio ugdymo bei priežiūros paslaugų planas	Etapas	Vaikų darželių, ikimokyklinio ugdymo įstaigų statybos, atnaujinimo ir saugo užtikrinimo ir ikimokyklinio ugdymo bei priežiūros paslaugų teikimo sutarčių sudarymas
M5C3–8	Investicijų grupė. Struktūrizuotos socialinės ir švietimo intervencinės priemonės siekiant kovoti su menku išsilavinimu pietuose remiant trečiąjį sektorių	Tikslas	Švietimo parama nepilnamečiams (pirma grupė)
		Dalinė dalis Suma	2315646882 EURŲ

5.1.Penktoji įmoka (negrąžinama parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas
M1C2–4	1 reforma. Pramoninės nuosavybės sistemos reforma	Etapas	Įstatymo galią turinčio dekreto, kuriuo siekiama reformuoti Italijos pramoninės nuosavybės kodeksą, ir atitinkamų įgyvendinimo aktų įsigaliojimas
M1C3–4	Investicijos. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas kino teatruose, teatruose ir muziejuose	Tikslas	Baigtos intervencinės priemonės, susijusios su valstybiniais muziejais ir kultūros objektais, teatro salėmis ir kino teatrais (pirmoji grupė)
M1C1–12	Investicija. Bendrieji skaitmeniniai vartai	Tikslas	Bendrieji skaitmeniniai vartai
M1C1–13	Investicija. Judumas kaip Italijos tarnyba	Etapas	Judumas kaip paslaugos sprendimai M1
M1C1–38	Reforma. Teisingumo sistemų skaitmeninimas	Etapas	Teisingumo sistemos skaitmeninimas
M1C1–59	Reforma. Viešojo administravimo reforma	Etapas	Strateginio žmogiškųjų išteklių valdymo viešojo administravimo srityje įsigaliojimas
M1C1–73quater	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Etapas	Gairių dėl viešųjų pirkimų, nesiekiančių ES ribos, įsigaliojimas
M1C1–75	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Etapas	Visapusiškas nacionalinės e. viešųjų pirkimų sistemos veikimas
M1C1–84	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Tikslas	Vidutinis laikas nuo paskelbimo iki sutarties skyrimo
M1C1–86	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Tikslas	Valstybės tarnautojai, apmokyti pagal Viešųjų pirkėjų specializacijos strategiją
M1C1–87	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Tikslas	Perkančiosios organizacijos, naudojančios dinamines pirkimo sistemas
M1C1–110	Reforma. Išlaidų peržiūros sistemos reforma	Etapas	Bendrojo valstybės biudžeto perklasifikavimas, atsižvelgiant į aplinkos apsaugos išlaidas ir išlaidas, kuriomis skatinama lyčių lygybė
M1C2–9	2 reforma. Metiniai konkurencijos įstatymai	Etapas	2022 m. metinio konkurencijos įstatymo įsigaliojimas
M1C2–10	2 reforma. Metiniai konkurencijos įstatymai	Etapas	Visų įgyvendinimo priemonių (prireikus įskaitant antrinės teisės aktus) įsigaliojimas siekiant veiksmingai įgyvendinti ir taikyti priemones pagal 2022 m. metinį konkurencijos įstatymą
M1C3–7	Investicijos. Kultūros veiklos vykdytojų gebėjimų valdyti skaitmeninę ir žaliąją pertvarką stiprinimas.	Etapas	Visų viešųjų sutarčių su įgyvendinančiąja organizacija ir (arba) paramos gavėjais dėl visų intervencinių priemonių, skirtų kultūros veiklos vykdytojų skaitmeninei ir žaliajai pertvarkai valdyti, skyrimas
M2C1–5	Investicija. Žemės ūkio ir saulės parkas	Tikslas	Išteklių paskirstymas paramos gavėjams kaip visų investicijoms skirtų finansinių išteklių procentinė dalis
M2C2–22	Investicija į tausojamąjį judumą (nacionalinis ciklo kelio planas)	Tikslas:	Dviračių eismo juostos T1
M4C1–10	Reforma. Mokytojų įdarbinimas; Reforma. Mokyklų sistemos reorganizavimas; Reforma. Tretinio profesinio mokymo sistemos (PTS) reforma; Reforma. „Orientacinės“ sistemos reforma; Reforma. Universitetų diplomo grupių reforma; Reforma. Sudaryti sąlygas universitetų laipsnių reformai	Etapas	Reglamentų dėl veiksmingo visų priemonių, susijusių su pradinio, vidurinio ir tretinio mokslo reformomis, įgyvendinimo ir taikymo įsigaliojimas, kai reikia
M4C1–11	Investicija. Stipendijos patekti į universitetą	Tikslas	Skirta universiteto stipendija
M5C3–3	2 investicija. Teritorinis artumas sveikatos priežiūros įstaigoms	Tikslas	Parama kaimo vaistinėms savivaldybėse, kaimuose ar gyvenvietėse, kuriose gyvena mažiau kaip 5000 gyventojų (pirmoji partija)
M1C1–113	Reforma. Mokesčių administravimo reforma	Tikslas	Didesnis „atitikties raštų“ skaičius
M1C1–114	Reforma. Mokesčių administravimo reforma	Tikslas	Mokestinių pajamų, gautų dėl atitikties raštų, padidėjimas
		Dalinė dalis Suma	3621492701 EURŲ

6.1.Šeštoji įmoka (negrąžinama parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas

M1C1–14a	Reforma. Reforma, kuria siekiama paspartinti sanglaudos politikos įgyvendinimą	Etapas	Nacionalinių teisės aktų, kuriais siekiama paspartinti sanglaudos politikos įgyvendinimą, įsigaliojimas
M1C1–15	Investicija. Finansų policijos skaitmeninimas	Tikslas	Finansų policija. Profesinių duomenų mokslo paslaugų pirkimas T2
M1C1–37bis	Reforma. Civilinės teisenos reforma	Etapas	Priemonių, kuriomis siekiama sumažinti neišnagrinėtų bylų skaičių, įsigaliojimas
M1C1–72a	Reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas	Etapas	Teisėkūros ir konkretūs veiksmai, kuriais siekiama sumažinti pavėluotų mokėjimų skaičių centriniu ir (arba) vietos lygmenimis
M1C1–85	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Tikslas	Vidutinis laikas nuo sutarties skyrimo iki infrastruktūros sukūrimo
M1C1–99	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Tikslas	Perkančiosios organizacijos, naudojančios dinamines pirkimo sistemas
M2C2–6	1 reforma. Leidimų atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginiams sausumoje ir jūroje išdavimo procedūrų supaprastinimas ir nauja teisinė sistema, kuria siekiama išlaikyti gamybą iš atsinaujinančiųjų išteklių, taip pat dabartinių paramos schemų galiojimo pratęsimas ir tinkamumo finansuoti pratęsimas	Etapas	Teisinės sistemos, skirtos leidimų kurti sausumos ir jūros atsinaujinančiųjų išteklių energijos struktūras išdavimo procedūroms supaprastinti, įsigaliojimas
M4C1–8	Investicijų grupė. Mokyklų sporto infrastruktūros stiprinimo planas	Etapas	Sutarčių dėl intervencijų, skirtų sporto infrastruktūrai ir sporto klubams, skirtiems mokykliniam naudojimui, statyti ir renovuoti, sudarymas
M5C1–9	2 reforma. Nedeklaruojamas darbas	Etapas	Vykdyti kovos su nedeklaruojamu darbu veiksmus
M5C2–4	Reforma. Pagyvenusiems asmenims, kurie neturi pakankamai lėšų, skirta reforma	Etapas	Įsigaliojus įstatyminiams dekretams, kuriais plėtojamos Pagrindų įstatymo nuostatos, kuriomis stiprinami veiksmai, skirti vyresnio amžiaus žmonių savarankiškumui skatinti
M7–9	5 reforma. Naujų įgūdžių planas. Pereina	Etapas	Naujo įgūdžių plano priėmimas ir paskelbimas. Pereina ir įgyvendinimo veiksmų planas
M7–32	12 investicija. Finansinės priemonės, skirtos tarptautinei, pramonės ir mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros lyderystei netaršių autobusų srityje plėtoti	Etapas	Įgyvendinimo susitarimas
M1C1–39	Investicija. Įdarbinimo procedūros civiliniuose ir baudžiamuosiuose teismuose	Tikslas	Teisingumo ministerijos civilinių ir baudžiamųjų teismų bei teritorinių ir centrinių tarnybų, atsakingų už ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimą, įdarbinimo procedūrų užbaigimas
M1C1–40	Investicija. Administracinių teismų įdarbinimo procedūros	Tikslas	Administracinių teismų įdarbinimo procedūrų užbaigimas
M1C1–41	Investicija. Administracinių teismų įdarbinimo procedūros	Tikslas	Administracinių regioninių teismų neišnagrinėtų bylų skaičiaus mažinimas
M1C1–42	Investicija. Administracinių teismų įdarbinimo procedūros	Tikslas	Valstybės tarybos neišnagrinėtų bylų skaičiaus mažinimas
M1C1–59 BIS	Reforma. Viešojo administravimo reforma	Etapas	Strateginio žmogiškųjų išteklių valdymo įgyvendinimas viešojo administravimo srityje
M1C1–73bis	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Etapas	Aplinkraščio, kuriame pateikiamos gairės dėl perkančiųjų organizacijų kvalifikacijos vertinimo sistemos, priėmimas
M1C1–108	Reforma. Viešosios apskaitos taisyklių reforma	Etapas	Konceptualios sistemos, kaupiamosios apskaitos standartų rinkinio ir daugialypio sąskaitų plano patvirtinimas
M1C1–111	Reforma. Išlaidų peržiūros sistemos reforma	Etapas	2023 m. metinės išlaidų peržiūros užbaigimas, atsižvelgiant į 2022 m. nustatytą 2023 m. taupymo tikslą
M1C1–112	Reforma. Mokesčių administravimo reforma	Tikslas	Gerinti mokesčių administratoriaus veiklos pajėgumus, atsižvelgiant į mokesčių agentūros 2021–2023 m. veiklos plane nurodytus įdarbinimo tikslus;
M1C2–2	1 investicija. Pereinamasis laikotarpis 4.0	Tikslas	Pereinamojo laikotarpio 4.0 mokesčių kreditai, suteikti įmonėms remiantis 2021–2022 m. pateiktomis mokesčių deklaracijomis
M1C3–9	Investicija. Skaitmeninio turizmo centras	Tikslas	Turizmo veiklos vykdytojų dalyvavimas Skaitmeninio turizmo centro veikloje
M1C3–10	Reforma. Turistų gidų profesijų užsakymas.	Etapas	Turistų gidų nacionalinio standarto apibrėžtis
M2C1–6	Investicija. Žemės ūkio ir saulės parkas	Tikslas	Išteklių paskirstymas paramos gavėjams kaip visų investicijoms skirtų finansinių išteklių procentinė dalis
M3C2–5	Investicija. Logistikos grandinės skaitmeninimas	Tikslas	Logistikos grandinės skaitmeninimas
M5C2–2	1 reforma. Neįgaliųjų pagrindų įstatymas	Etapas	Įstatymo galią turinčių dekretų, kuriais plėtojamos Pagrindų įstatymo nuostatos, skirtos neįgaliųjų savarankiškumui stiprinti, įsigaliojimas
		Dalinė dalis Suma	2053579667 EURŲ

7.1.Septintoji įmoka (negrąžinama parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas

M1C1–17	Investicijų grupė. Skaitmeninė infrastruktūra	Tikslas	Perėjimas prie Polo Strategico Nazionale T1
M7–7	4 reforma. Finansinės rizikos, susijusios su atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos pirkimo sutartimis, mažinimas	Etapas	Pirminės teisės įsigaliojimas
M7–14	4 investicija. Tirėnų jungtis	Etapas	Sutarčių sudarymas
M3C2–7	Investicija. Šaltasis lyginimas	Etapas	Visų viešųjų pirkimų sutarčių sudarymas
M1C1–18	Investicija. Nacionalinė skaitmeninių duomenų platforma	Tikslas	API nacionalinėje skaitmeninių duomenų platformoje T1
M1C1–19	Investicija. Kibernetinis saugumas	Tikslas	Parama saugumo struktūroms T2 atnaujinti
M1C1–20	Investicija. Kibernetinis saugumas	Etapas	Visiškas nacionalinių kibernetinio saugumo paslaugų diegimas
M1C1–21	Investicija. Kibernetinis saugumas	Etapas	Kibernetinio saugumo tikrinimo ir sertifikavimo laboratorijų tinklo, vertinimo centrų užbaigimas
M1C1–22	Investicija. Kibernetinis saugumas	Etapas	Centrinis audito padalinys, atsakingas už PSNC ir TIS saugumo priemones, visiškai veikia ir užbaigta ne mažiau kaip 30 patikrinimų.
M1C1–43	Reforma. Civilinės teisenos reforma	Tikslas	Civilinių bendrosios kompetencijos teismų (pirmosios instancijos) neišnagrinėtų bylų skaičiaus mažinimas
M1C1–44	Reforma. Civilinės teisenos reforma	Tikslas	Civilinio apeliacinio teismo (antrosios instancijos) neišnagrinėtų bylų skaičiaus mažinimas
M1C1–60	Reforma. Viešojo administravimo reforma	Etapas	Užbaigti 200 itin svarbių procedūrų, darančių poveikį piliečiams ir įmonėms, supaprastinimo ir (arba) skaitmeninimo įgyvendinimą (įskaitant visus deleguotuosius aktus)
M1C1–72b	Reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas	Etapas	Padidinti žmogiškuosius išteklius, susijusius su pavėluotais mokėjimais
M1C1–72quater	Reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas	Etapas	Veiksmų plano priėmimas
M1C1–73b	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Etapas	Paskatos perkančiųjų organizacijų kvalifikacijai ir profesionalizacijai.
M1C1–73quinquies	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Etapas	Naujų teisinių nuostatų dėl projektų finansavimo įsigaliojimas
M1C1–75bis	Investicija. Parama kvalifikacijos kėlimui ir e. viešiesiems pirkimams	Etapas	Parama kvalifikacijos kėlimui ir e. viešiesiems pirkimams
M1C1–84bis	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Etapas	Priemonės, skirtos greičiau priimti sprendimus sudarant sutartis su perkančiosiomis organizacijomis
M1C1–98	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Tikslas	Valstybės tarnautojai, apmokyti pagal Viešųjų pirkėjų specializacijos strategiją
M1C2–11	2 reforma. Metiniai konkurencijos įstatymai	Etapas	2023 m. metinio konkurencijos įstatymo įsigaliojimas
M1C2–12	2 reforma. Metiniai konkurencijos įstatymai	Etapas	Visų įgyvendinimo priemonių (prireikus įskaitant antrinės teisės aktus) įsigaliojimas siekiant veiksmingai įgyvendinti ir taikyti priemones pagal 2023 m. metinį konkurencijos įstatymą
M2C1–6bis	Investicija. Žemės ūkio ir saulės parkas	Tikslas	Išteklių paskirstymas paramos gavėjams kaip visų investicijoms skirtų finansinių išteklių procentinė dalis
M2C1–7	Investicija. Inovacijos ir mechanizavimas žemės ūkio ir maisto sektoriuose	Tikslas	Galutinių reitingų skelbimas nurodant galutinius gavėjus.
M2C2–28	Investicijų grupė. Įkrovimo infrastruktūros įrengimas	Etapas	Visų viešųjų sutarčių dėl įkrovimo infrastruktūros įrengimo M2 skyrimas
M4C1–12	Investicija. Doktorantų skaičiaus didinimas ir karjeros galimybės (į mokslinius tyrimus orientuotas, viešasis administravimas ir kultūros paveldas)	Tikslas	Per metus (per trejus metus) teikiamos doktorantūros stipendijų programos
M4C1–14	Reforma. Mokytojų įdarbinimas	Tikslas	Mokytojai, įdarbinti taikant reformuotą įdarbinimo sistemą
M4C1–15	Investicija. Stipendijos patekti į universitetą	Tikslas	Skiriamos stipendijos universitetams
M4C2–3	Investicija. Inovatyvių doktorantūros studijų, kurios atitiktų įmonių inovacijų poreikius ir skatintų įmones samdyti mokslininkus, įdiegimas	Tikslas	Skirtų novatoriškų doktorantų stipendijų skaičius
M5C1–15bis	4 investicija. Universalioji viešoji tarnyba	Etapas	Dabartinio dokumento „Disposizioni concernenti la disciplina dei rapporti tra enti e operatori Volontari del servizio civile universale“, priimto dpcm (decreto del Presidente del Consiglio dei ministri) 2019 m.sausio 14 d., norminio pobūdžio peržiūra siekiant sustiprinti universaliąją valstybės tarnybą
M7–1	1 reforma. Leidimų išdavimo atsinaujinančiųjų išteklių energijai procedūrų supaprastinimas	Etapas	Paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonų nustatymas
M7–4	2 reforma. Aplinkai kenksmingų subsidijų mažinimas	Etapas	Vyriausybės ataskaitos priėmimas remiantis vyriausybės konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais, siekiant nustatyti aplinkai kenksmingų subsidijų mažinimo iki 2030 m. veiksmų gaires, rezultatais.
M7–8	4 reforma. Finansinės rizikos, susijusios su atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos pirkimo sutartimis, mažinimas	Etapas	Antrinės teisės aktų įsigaliojimas
M7–16	5 investicija. SA.CO.I.3	Etapas	Sutarčių sudarymas
M4C1–10 bis	Reforma. Techninių ir profesinių institutų reforma	Etapas	Antrinės teisės aktų įsigaliojimas.
		Dalinė dalis Suma	5294563760 EURŲ

8.1.Aštuntoji įmoka (negrąžinama parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas

M1C1–23	Investicija. Judumas kaip Italijos tarnyba	Etapas	Judumas kaip paslaugos sprendimai M2
M1C1–76	Reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas	Tikslas	Sumažintas vidutinis dienų, per kurias centrinės viešojo administravimo institucijos moka įmonėms, skaičius
M1C1–77	Reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas	Tikslas	Sumažinamas vidutinis dienų, per kurias regioninės viešojo administravimo institucijos moka įmonėms, skaičius
M1C1–78	Reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas	Tikslas	Sumažinamas vidutinis dienų, per kurias vietos viešojo administravimo institucijos moka įmonėms, skaičius
M1C1–79	Reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas	Tikslas	Sumažintas vidutinis dienų, per kurias visuomenės sveikatos administracijos turi mokėti įmonėms, skaičius
M1C1–80	Reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas	Tikslas	Sumažintas vidutinis dienų, per kurias centrinės viešojo administravimo institucijos vėluoja sumokėti įmonėms, skaičius
M1C1–81	Reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas	Tikslas	Sumažinamas vidutinis dienų, per kurias regioninės viešojo administravimo institucijos vėluoja sumokėti įmonėms, skaičius
M1C1–82	Reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas	Tikslas	Sumažinamas vidutinis dienų, per kurias vietos viešojo administravimo institucijos vėluoja sumokėti įmonėms, skaičius
M1C1–83	Reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas	Tikslas	Sumažinamas vidutinis dienų, per kurias sveikatos priežiūros viešojo administravimo institucijos vėluoja sumokėti įmonėms, skaičius
M1C1–25	Investicija. Finansų policijos skaitmeninimas	Etapas	Plėtoti operatyvines informacines sistemas, naudojamas kovojant su ekonominiais nusikaltimais
M1C1–61	Reforma. Viešojo administravimo reforma	Etapas	Papildomų 50 ypatingos svarbos procedūrų, darančių tiesioginį poveikį piliečiams, supaprastinimo ir (arba) skaitmeninimo įgyvendinimo užbaigimas (įskaitant visus deleguotuosius aktus)
M1C1–62	Reforma. Viešojo administravimo reforma	Etapas	Didinti investicijų įsisavinimą
M1C1–97	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Tikslas	Vidutinis laikas nuo sutarties skyrimo iki infrastruktūros sukūrimo
M1C1–115	Reforma. Išlaidų peržiūros sistemos reforma	Etapas	2024 m. metinės išlaidų peržiūros užbaigimas, atsižvelgiant į 2022 ir 2023 m. nustatytą 2024 m. taupymo tikslą
M1C2–3	1 investicija. Pereinamasis laikotarpis 4.0	Tikslas	Pereinamojo laikotarpio 4.0 mokesčių kreditai, suteikti įmonėms remiantis 2021–2023 m. pateiktomis mokesčių deklaracijomis
M4C1–16	Investicija. Nauji įgūdžiai ir naujos kalbos	Tikslas	Mokyklos, kurios 2024–2025 m. pradėjo vykdyti STEM orientavimo projektus
M4C1–17	Investicija. Nauji įgūdžiai ir naujos kalbos	Tikslas	Kasmetiniai kalbų ir metodiniai kursai, kurie rengiami mokytojams
M4C2–1 bis	Investicija. Jaunųjų mokslininkų pateiktų projektų finansavimas	Tikslas	Studentų, kuriems skirta mokslinių tyrimų stipendija, skaičius
M7–2	1 reforma. Leidimų išdavimo atsinaujinančiųjų išteklių energijai procedūrų supaprastinimas	Etapas	Pirminės teisės įsigaliojimas (Testo Unico)
M7–20	6 investicija. Tarpvalstybiniai elektros tinklų jungčių tarp Italijos ir kaimyninių šalių projektai	Etapas	Dviejų jungiamųjų linijų tarp Italijos ir Slovėnijos statybos sutarčių sudarymas: „Zaule – Dekani“ ir „Redipuglia – Vrtojba“
M7–25	8 investicija. Tvarus, žiedinis ir saugus svarbiausiųjų žaliavų tiekimas	Etapas	Ataskaitos dėl būsimų svarbiausiųjų žaliavų poreikių ir ekologinio projektavimo potencialo siekiant sumažinti svarbiausiųjų žaliavų paklausą paskelbimas
M7–30	10 investicija. Bandomasis projektas dėl įgūdžių „Crescere Green“	Tikslas	Paramos gavėjai, baigę mokymo modulius
M7–34	12 investicija. Finansinės priemonės, skirtos tarptautinei, pramonės ir mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros lyderystei netaršių autobusų srityje plėtoti	Etapas	Ministerija užbaigė investiciją
M1C2–14bis	3 reforma. Paskatų įmonėms racionalizavimas ir supaprastinimas.	Etapas	Ataskaitos paskelbimas. Visos paskatos įmonėms
		Dalinė dalis Suma	3541589877 EURŲ

9.1.Devintoji įmoka (negrąžinama parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas
M4C1–7	Investicija. Neeilinis įsikišimas, kuriuo siekiama sumažinti teritorinius skirtumus I ir II vidurinių mokyklų cikluose ir spręsti mokyklos nebaigimo problemą	Tikslas	Mentorystės veikloje ar mokymo kursuose dalyvavę studentai arba jaunuoliai
M4C1–14 bis	Reforma. Mokytojų įdarbinimas	Tikslas	Mokytojai, įdarbinti taikant reformuotą įdarbinimo sistemą
M7–6	3 reforma. Biometano prijungimo prie dujų tinklo išlaidų mažinimas	Etapas	Teisės akto, kuriuo siekiama sumažinti prijungimo prie biometano gamybos įrenginių dujų tinklo išlaidas, įsigaliojimas
M7–10	5 reforma. Naujų įgūdžių planas. Pereina	Etapas	Regioninių įstatymų įsigaliojimas
M7–18	6 investicija. Tarpvalstybiniai elektros tinklų jungčių tarp Italijos ir kaimyninių šalių projektai	Etapas	Italijos ir Austrijos jungiamosios linijos „Somplago-Vürmlach“ statybos sutarčių sudarymas
M1C1–24	Investicija. Skaitmeninė viešoji tarnyba	Tikslas	Piliečiai, dalyvaujantys skaitmeniniame švietimo ir (arba) palankesnių sąlygų sudarymo iniciatyvose, kurias teikia nacionaliniame universaliųjų viešųjų paslaugų organizacijų registre įregistruotos organizacijos
M1C1–96	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Tikslas	Vidutinis laikas nuo paskelbimo iki sutarties skyrimo
M1C1–98bis	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Tikslas	Valstybės tarnautojai, apmokyti pagal Viešųjų pirkėjų specializacijos strategiją
M1C1–99bis	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma Parama kvalifikavimui ir e. viešiesiems pirkimams	Tikslas	Perkančiųjų organizacijų skaitmeninės kompetencijos
M1C1–116	Reforma. Mokesčių administravimo reforma	Tikslas	Mokesčių slėpimo mažinimas, kaip apibrėžta rodikliu „proporcija išvengti“
M1C2–5	6 investicija. Investicijos į pramoninės nuosavybės sistemą	Tikslas	Su pramonine nuosavybe susijusių finansavimo galimybių remiami projektai
M1C2–13	2 reforma. Metiniai konkurencijos įstatymai	Etapas	2024 m. metinio konkurencijos įstatymo įsigaliojimas
M1C2–14	2 reforma. Metiniai konkurencijos įstatymai	Tikslas	Įdiegta milijonai 2G pažangiųjų skaitiklių.
M1C3–1	Investicija. Skaitmeninė strategija ir kultūros paveldo platformos	Tikslas	Naudotojai, apmokyti per kultūros paveldo e. mokymosi platformą
M1C3–2	Investicijos. Skaitmeninė strategija ir kultūros paveldo platformos	Tikslas	Skaitmeninėje bibliotekoje sukurti ir paskelbti skaitmeniniai ištekliai
M1C3–5	Investicijos. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas kino teatruose, teatruose ir muziejuose	Tikslas	Baigiamos intervencinės priemonės, susijusios su valstybiniais muziejais ir kultūros objektais, teatro salėmis ir kino teatrais (antroji grupė)
M2C2–29	Investicijų grupė. Įkrovimo infrastruktūros įrengimas	Tikslas	Greitųjų įkrovimo stotelių prie laisvojo kelio skaičius
M2C2–29bis	Investicijų grupė. Įkrovimo infrastruktūros įrengimas	Tikslas	Greito įkrovimo stotelių miestų teritorijose skaičius
M2C2–30	Investicija. Įkrovimo infrastruktūros įrengimas	Tikslas	Greitųjų įkrovimo stotelių prie laisvojo kelio skaičius
M2C2–30bis	Investicija. Įkrovimo infrastruktūros įrengimas	Tikslas	Greito įkrovimo stotelių miestų teritorijose skaičius
M2C2–30ter	Investicija. Įkrovimo infrastruktūros įrengimas	Tikslas	Greito įkrovimo punktų skaičius
M2C3–3	Investicija „Ecobonus energijos vartojimo efektyvumo labui stiprinimas“	Tikslas	Pastatų renovacija Superbonus T2
M4C1–13	Investicija. Integruotas skaitmeninis mokymas ir mokymas apie mokyklų darbuotojų skaitmeninę transformaciją;	Tikslas	Mokyklų vadovų, mokytojų ir administracijos darbuotojų mokymas
M4C1–15 bis	Investicija. Stipendijos patekti į universitetą	Tikslas	Skiriamos stipendijos universitetams
M4C1–19	Investicijų grupė. Mokykla Nr. 4.0: novatoriškos mokyklos, instaliacija, naujos klasės ir praktiniai seminarai	Tikslas	Pamokos pertvarkomos novatoriškoje mokymosi aplinkoje dėl 4.0 mokyklos
M4C1–20	Investicija. Tretinio profesinio mokymo sistemos (ITS) plėtojimas	Tikslas	Profesinio mokymo sistemoje (ITS) besimokančių studentų skaičius
M4C1–20 bis	Investicija. Tretinio profesinio mokymo sistemos (ITS) plėtojimas	Etapas	Naujos nacionalinės stebėsenos sistemos įgyvendinimas
M4C2–2bis	Investicija. Inovacijų susitarimai	Tikslas	Sudaryti inovacijų susitarimai
M5C1–3	1 reforma. ADRP ir profesinis mokymas	Tikslas	Asmenys, kuriems taikoma Darbuotojų užimtumo garantijų programa (GOL)
M5C1–4	1 reforma. ADRP ir profesinis mokymas	Tikslas	Darbuotojų paramos gavėjų užtikrintas įsidarbinamumas dalyvavo profesiniame mokyme
M5C1–5	1 reforma. ADRP ir profesinis mokymas	Tikslas	Valstybinės užimtumo tarnybos (VUT) kiekviename regione atitinka esminio VUT paslaugų lygio kriterijus, kaip apibrėžta garantuoto darbuotojų užimtumo programoje (GOL)
M5C1–7	1 investicija. Valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) stiprinimas	Tikslas	Valstybinės užimtumo tarnybos (VUT) užbaigė stiprinimo plane numatytą veiklą
M5C1–10	2 reforma. Nedeklaruojamas darbas	Tikslas	Didesnis darbo inspekcijų skaičius
M5C1–15	3 investicija. Dvejopos sistemos stiprinimas	Tikslas	Asmenys, dalyvavę dvejopoje sistemoje ir gavę atitinkamą sertifikatą penkerių metų laikotarpiu (2021–2025 m.)
M6C2–2	Investicija. NHS biomedicinos mokslinių tyrimų stiprinimas ir gerinimas	Tikslas	Finansuojami retųjų vėžinių susirgimų ir ligų mokslinių tyrimų projektai
M6C2–3	Investicija. NHS biomedicinos mokslinių tyrimų stiprinimas ir gerinimas	Tikslas	Finansuojami mokslinių tyrimų projektai, susiję su didelį poveikį sveikatai darančiomis ligomis
M7–3	1 reforma. Leidimų išdavimo atsinaujinančiųjų išteklių energijai procedūrų supaprastinimas	Etapas	Vienos prieigos skaitmeninės platformos, skirtos leidimams, susijusiems su atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais, gauti, sukūrimas ir veikimas
M7–5	2 reforma. Aplinkai kenksmingų subsidijų mažinimas	Etapas	Pirminės ir antrinės teisės aktų įsigaliojimas.
M7–21	6 investicija. Tarpvalstybiniai elektros tinklų jungčių tarp Italijos ir kaimyninių šalių projektai	Tikslas	Italijos ir Slovėnijos jungčių nominalaus pajėgumo didinimas užbaigus darbus
M7–26	8 investicija. Tvarus, žiedinis ir saugus svarbiausiųjų žaliavų tiekimas	Tikslas	Kasybos atliekų geografinė informacinė sistema (GIS), skirta tvariam, žiediniam ir saugiam svarbiausiųjų žaliavų tiekimui
M1C1–38a	Reforma. Teisingumo sistemų skaitmeninimas	Etapas	Teisingumo sistemos skaitmeninimas
M1C1–72kv.	Reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas	Etapas	Mokėjimų vykdymas IT sistemoje ir horizontaliosios priemonės, kuriomis siekiama sumažinti pavėluotus MA mokėjimus įmonėms
M1C1–72 mišiniai	Reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas	Etapas	Audito plano galutinės audito ataskaitos tvirtinimas
		Dalinė dalis Suma	7670089282 EURŲ

10.1.Dešimtoji dalis (negrąžintina parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas

M1C1–88	Reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas	Tikslas	Sumažintas vidutinis dienų, per kurias centrinės viešojo administravimo institucijos moka įmonėms, skaičius
M1C1–89	Reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas	Tikslas	Sumažinamas vidutinis dienų, per kurias regioninės viešojo administravimo institucijos moka įmonėms, skaičius
M1C1–90	Reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas	Tikslas	Sumažinamas vidutinis dienų, per kurias vietos viešojo administravimo institucijos moka įmonėms, skaičius
M1C1–91	Reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas	Tikslas	Sumažintas vidutinis dienų, per kurias visuomenės sveikatos administracijos turi mokėti įmonėms, skaičius
M1C1–92	Reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas	Tikslas	Sumažintas vidutinis dienų, per kurias centrinės viešojo administravimo institucijos vėluoja sumokėti įmonėms, skaičius
M1C1–93	Reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas	Tikslas	Sumažinamas vidutinis dienų, per kurias regioninės viešojo administravimo institucijos vėluoja sumokėti įmonėms, skaičius
M1C1–94	Reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas	Tikslas	Sumažinamas vidutinis dienų, per kurias vietos viešojo administravimo institucijos vėluoja sumokėti įmonėms, skaičius
M1C1–95	Reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas	Tikslas	Sumažinamas vidutinis dienų, per kurias sveikatos priežiūros viešojo administravimo institucijos vėluoja sumokėti įmonėms, skaičius
M1C1–97bis	Reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma	Tikslas	Vidutinis laikas nuo sutarties skyrimo iki infrastruktūros sukūrimo
M1C1–117	Reforma. Viešosios apskaitos taisyklių reforma	Tikslas	Viešieji subjektai, apmokyti pereiti prie naujos kaupiamosios apskaitos sistemos
M1C1–119	Reforma. Subnacionalinio lygmens fiskalinės sistemos reforma	Etapas	Pirminės ir antrinės teisės aktų, kuriais įgyvendinamas regioninis fiskalinis federalizmas, įsigaliojimas
M1C1–120	Reforma. Subnacionalinio lygmens fiskalinės sistemos reforma	Etapas	Pirminės ir antrinės teisės aktų, kuriais įgyvendinamas regioninis fiskalinis federalizmas, įsigaliojimas
M3C2–6	Investicija. Oro eismo valdymo skaitmeninimas	Etapas	Oro eismo valdymo skaitmeninimas. naujų priemonių veikimo pradžia
M5C1–11	2 reforma. Nedeklaruojamas darbas	Tikslas	Imtis tolesnių kovos su nedeklaruojamu darbu veiksmų
M5C2–6	1 investicija. Parama pažeidžiamiems asmenims ir institucionalizavimo prevencija	Tikslas	Socialiniai rajonai pasiekia bent vieną iš šių rezultatų: I) parama tėvams, ii) vyresnio amžiaus žmonių savarankiškumas, iii) paslaugos namuose pagyvenusiems žmonėms arba iv) pirmenybė socialiniams darbuotojams, kad būtų užkirstas kelias perdegimui.
M5C2–8	2 investicija. Neįgaliųjų autonomijos modeliai	Tikslas	Neįgalieji gavo namų patalpų renovaciją ir (arba) IRT prietaisų tiekimą. Kartu su paslaugomis rengiami skaitmeninių įgūdžių mokymai.
M5C2–10	3 investicija. Pirmiausia būstas ir pašto stotys	Tikslas	Asmenys, gyvenantys didelį materialinį nepriteklių patiriantys asmenys, atsakingi už projektus „svarbiausia – būstas“ bent šešis mėnesius ir pašto stotyse
M7–33 PRIEMONĖS	12 investicija. Finansinės priemonės, skirtos tarptautinei, pramonės ir mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros lyderystei netaršių autobusų srityje plėtoti	Tikslas	Su galutiniais paramos gavėjais pasirašyti teisiniai susitarimai
M3C2–12	Investicija. Šaltasis lyginimas	Tikslas	Pradėti eksploatuoti šaltojo lyginimo infrastruktūra.
M1C1–26	Investicijų grupė. Skaitmeninė infrastruktūra	Tikslas	Perėjimas prie Polo Strategico Nazionale T2
M1C1–27	Investicija. Nacionalinė skaitmeninių duomenų platforma	Tikslas	API nacionalinėje skaitmeninių duomenų platformoje T2
M1C1–28	Investicija. Skaitmeninio tarpininkavimo paslaugų tinklas	Tikslas	Piliečių, dalyvaujančių naujose skaitmeninio švietimo ir (arba) palankesnių sąlygų sudarymo iniciatyvose, kurias teikia skaitmeninio tarpininkavimo centrai, skaičius
M1C1–45	Reforma. Civilinės teisenos reforma	Tikslas	Trumpesnė civilinio proceso trukmė
M1C1–46	Reforma. Baudžiamosios teisenos reforma	Tikslas	Baudžiamojo proceso trukmės sutrumpinimas
M1C1–47	Reforma. Civilinės teisenos reforma	Tikslas	Civilinių bendrosios kompetencijos teismų (pirmosios instancijos) neišnagrinėtų bylų skaičiaus mažinimas
M1C1–48	Reforma. Civilinės teisenos reforma	Tikslas	Civilinio apeliacinio teismo (antrosios instancijos) neišnagrinėtų bylų skaičiaus mažinimas
M1C1–49	Investicija. Administracinių teismų įdarbinimo procedūros	Tikslas	Administracinių apygardos teismų (pirmosios instancijos) neišnagrinėtų bylų skaičiaus mažinimas
M1C1–50	Investicija. Administracinių teismų įdarbinimo procedūros	Tikslas	Valstybės tarybos neišnagrinėtų bylų skaičiaus mažinimas
M1C1–59b	Reforma. Viešojo administravimo reforma	Etapas	Strateginio žmogiškųjų išteklių valdymo įgyvendinimas viešojo administravimo srityje
M1C1–63	Reforma. Viešojo administravimo reforma	Etapas	Užbaigti supaprastinimą ir sukurti visų supaprastintų procedūrų ir atitinkamų administracinių režimų, visiškai galiojančių visoje nacionalinėje teritorijoje, saugyklą.
M1C1–64	Investicija. Teikti techninę pagalbą ir stiprinti Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo gebėjimus	Tikslas	Švietimas ir mokymas
M1C1–65	Investicija. Teikti techninę pagalbą ir stiprinti Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo gebėjimus	Tikslas	Švietimas ir mokymas
M1C1–66	Investicija. Teikti techninę pagalbą ir stiprinti Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo gebėjimus	Tikslas	Švietimas ir mokymas
M1C1–67	Investicija. Teikti techninę pagalbą ir stiprinti Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo gebėjimus	Tikslas	Švietimas ir mokymas
M1C1–118	Reforma. Viešosios apskaitos taisyklių reforma	Etapas	Įsigaliojo kaupiamosios apskaitos reforma, taikoma ne mažiau kaip 90 % viso viešojo sektoriaus.
M1C1–121	Reforma. Mokesčių administravimo reforma	Tikslas	Mokesčių slėpimo mažinimas, kaip apibrėžta rodikliu „proporcija išvengti“
M1C1–122	Reforma. Išlaidų peržiūros sistemos reforma	Etapas	2025 m. metinės išlaidų peržiūros užbaigimas, atsižvelgiant į 2022, 2023 ir 2024 m. 2025 m. nustatytą taupymo tikslą.
M1C3–3	Investicijos. 1.2. Fizinių ir kognityvinių kliūčių muziejuose, bibliotekose ir archyvuose šalinimas, kad būtų sudarytos sąlygos platesnei prieigai prie kultūros ir dalyvavimui joje	Tikslas	Intervencinės priemonės, kuriomis siekiama pagerinti fizinį ir kognityvinį prieinamumą kultūros vietose
M1C3–9bis	Investicija. Skaitmeninio turizmo centras	Tikslas	Turizmo veiklos vykdytojų registracija Skaitmeninio turizmo centre ir prieiga prie centro teikiamų paslaugų
M2C1–8	Investicija. Inovacijos ir mechanizavimas žemės ūkio ir maisto sektoriuose	Tikslas	Parama investicijoms į inovacijas žiedinėje ekonomikoje ir bioekonomikoje
M2C1–9	Investicija. Žemės ūkio ir saulės parkas	Tikslas	Elektros energijos gamyba iš žemės ūkio paskirties elektros energijos
M2C1–10	Investicija. Logistikos planas žemės ūkio maisto produktų, žvejybos ir akvakultūros, miškininkystės, gėlininkystės ir augalų daigynų sektoriams	Tikslas	Intervencinės priemonės, skirtos pagerinti logistiką žemės ūkio maisto produktų, žvejybos ir akvakultūros, miškininkystės, gėlininkystės ir augalų daigynų sektoriuose
M2C1–12	Investicija. Kultūra ir informuotumas aplinkosaugos klausimais ir iššūkiais	Tikslas	Audiovizualinė medžiaga apie perėjimą prie žaliosios ekonomikos
M2C2–23	Investicija į tausojamąjį judumą (nacionalinis ciklo kelio planas)	Tikslas	Dviračių eismo juostos T2
M3C2–5bis	Investicija. Logistikos grandinės skaitmeninimas	Tikslas	Logistikos grandinės skaitmeninimas
M4C1–18	Investicijų grupė. Vaikų darželių ir ikimokyklinio ugdymo bei priežiūros paslaugų planas	Tikslas	Naujos vietos švietimo ir ikimokyklinio ugdymo paslaugoms teikti (nuo nulio iki šešerių metų)
M4C1–21	Investicija. Visos darbo dienos pratęsimo planas	Tikslas	Struktūros, skirtos moksleiviams priimti pasibaigus mokykliniam laikui
M4C1–22	Investicijų grupė. Mokyklų sporto infrastruktūros stiprinimo planas	Tikslas	Pastatyti arba renovuoti kvadratiniai metrai turi būti naudojami kaip sporto salės arba sporto aikštelės
M4C1–23	Investicija. Dėstymo ir aukšto lygio universitetiniai įgūdžiai	Tikslas	Nauji daktaro laipsnis trejiems metams pagal skaitmeninei ir ekologinei pertvarkai skirtas programas
M4C1–23 bis	Investicija. Dėstymo ir aukšto lygio universitetiniai įgūdžiai	Etapas	Mokymo ir aukštųjų universitetų įgūdžių papriemonių įgyvendinimo užbaigimas
M4C1–24	Investicija. Aktyvi orientacija pereinant į mokyklą ir universitetą.	Tikslas	Moksleiviai, kurie lankė perėjimo į universitetą kursus
M4C1–25	Investicija. Neeilinis įsikišimas, kuriuo siekiama sumažinti teritorinius skirtumus I ir II vidurinių mokyklų cikluose ir spręsti mokyklos nebaigimo problemą	Tikslas	Vidurinio išsilavinimo nebaigusių asmenų skaičiaus skirtumas
M4C1–26	Investicija. Mokyklų pastatų saugumo ir struktūrinės reabilitacijos planas	Tikslas	Atnaujintų mokyklų pastatų m²
M5C1–7bis	1 investicija. Valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) stiprinimas	Tikslas	Valstybinės užimtumo tarnybos (VUT) užbaigė stiprinimo plane numatytą veiklą
M5C1–13	2 investicija. Lyčių lygybės sertifikavimo sistema	Tikslas	Įmonės gavo lyčių lygybės sertifikatą
M5C1–14	2 investicija. Lyčių lygybės sertifikavimo sistema	Tikslas	Techninės pagalbos lėšomis remiamos įmonės gavo lyčių lygybės sertifikatą
M5C1–16	4 investicija. Universalioji viešoji tarnyba	Tikslas	Žmonės dalyvavo universaliojoje valstybės tarnybos programoje ir gavo atitinkamą sertifikatą ketverių metų laikotarpiu (2021–2024 m.)
M5C3–4	2 investicija. Teritorinis artumas sveikatos priežiūros įstaigoms	Tikslas	Parama kaimo vaistinėms savivaldybėse, kaimuose ar gyvenvietėse, kuriose gyvena mažiau kaip 5000 gyventojų (antroji partija)
M5C3–9	Investicija1.3. Struktūrizuotos socialinės ir švietimo intervencinės priemonės siekiant kovoti su menku išsilavinimu pietuose remiant trečiąjį sektorių	Tikslas	Švietimo parama nepilnamečiams (antroji grupė)
M7–11	1 investicija. „Didesnio masto priemonė. Pažangiųjų tinklų stiprinimas	Tikslas	Pažangieji tinklai. Energijos vartojimo elektrifikavimas
M7–12	2 investicija. „Didesnio masto priemonė. Intervencinės priemonės, skirtos elektros tinklo atsparumui didinti	Tikslas	Didinti elektros energijos sistemos tinklo atsparumą
M7–13	3 investicija. „Didesnio masto priemonė. Vandenilio gamyba urbanistinėse dykros vietose (vandenilio slėniuose)	Tikslas	Vandenilio gamybos pramoninėse zonose projekto užbaigimas
M7–15	4 investicija. Tirėnų jungtis	Tikslas	Nutiestas 514 km kabelio
M7–17	5 investicija. SA.CO.I.3	Etapas	Pertvarkymo stočių Sardinijoje (Codrongianos) ir Toskanoje (Suverete) gręžinių užbaigimas
M7–19	6 investicija. Tarpvalstybiniai elektros tinklų jungčių tarp Italijos ir kaimyninių šalių projektai	Tikslas	Italijos ir Austrijos jungiamųjų linijų nominalaus pajėgumo padidėjimas užbaigus jungiamąją liniją
M7–22	7 investicija. Pažangusis nacionalinis perdavimo tinklas	Tikslas	Įrangos arba IRT architektūros įrengimas stotyse
M7–23	7 investicija. Pažangusis nacionalinis perdavimo tinklas	Tikslas	Nauja tinklo valdymo ir kontrolės sistema
M7–24	7 investicija. Pažangusis nacionalinis perdavimo tinklas	Tikslas	Pramoninis daiktų internetas
M7–27	8 investicija. Tvarus, žiedinis ir saugus svarbiausiųjų žaliavų tiekimas	Tikslas	Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektų, susijusių su ekologiniu projektavimu ir kasyba miestuose, siekiant tvaraus, žiedinio ir saugaus svarbiausiųjų žaliavų tiekimo, užbaigimas
M7–28	8 investicija. Tvarus, žiedinis ir saugus svarbiausiųjų žaliavų tiekimas	Tikslas	Laboratorijų, priklausančių Kasybos mieste ir ekologinio projektavimo technologijų centrui, įranga
M7–29	9 investicija. „Didesnio masto priemonė. Teikti techninę pagalbą ir stiprinti Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo gebėjimus	Tikslas	Švietimas ir mokymas
M7–31	11 investicija. Regioninio viešojo geležinkelių transporto parko stiprinimas netaršiais traukiniais ir universaliosiomis paslaugomis	Tikslas	Netaršių traukinių skaičius ir vežimo teikiant universaliąsias paslaugas skaičius
M1C2–14b	3 reforma. paskatų įmonėms racionalizavimas ir supaprastinimas.	Etapas	Pirminių teisės aktų, kuriais siekiama racionalizuoti tvirtas paskatas, įsigaliojimas
M4C1–14b	Reforma. Mokytojų įdarbinimas	Tikslas	Kandidatai, sėkmingai išlaikę viešąjį konkursą tapti mokytojais pagal reformuotą įdarbinimo sistemą.
		Dalinė dalis Suma	12799902997 EURŲ

2.Paskolos parama

3 straipsnio 2 dalyje nurodytų paramos dalių struktūra turi būti tokia:

11.1.Pirmoji dalis (paskolos parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas

M4C2–10	Investicija. BEISP	Etapas	Kvietimo pareikšti susidomėjimą siekiant nustatyti nacionalinius projektus, įskaitant BEISP mikroelektronikos projektus, paskelbimas
M1C2–26	Investicija. SIMEST valdomo fondo Nr. 394/81 refinansavimas ir pertvarkymas	Etapas	Fondo 394/81 refinansavimo įsigaliojimas ir investicijų politikos priėmimas
M2C1–14	Investicija. Naujų atliekų tvarkymo įrenginių diegimas ir esamų įrenginių modernizavimas; Investicija. Žiedinės ekonomikos pavyzdiniai projektai	Etapas	Ministro dekreto įsigaliojimas.
M2C4–8	Investicija. Pažangios ir integruotos stebėsenos ir prognozavimo sistemos įgyvendinimas	Etapas	Pažangios ir integruotos stebėsenos ir prognozių sistemos hidrologinei rizikai nustatyti veiklos planas
M5C1–17	5 investicijų grupė. Moterų įmonių kūrimas	Etapas	Patvirtintas fondas moterų verslumui remti
M1C2–27	Investicija. SIMEST valdomo fondo Nr. 394/81 refinansavimas ir pertvarkymas	Tikslas	Paramą iš 394/81 gavusios MVĮ
M1C3–22	Investicija. Turizmo įmonių konkurencingumui skirti fondai	Etapas	Investicijų politika, skirta: Europos investicijų banko teminis fondas;
M1C3–23	Investicija. Turizmo įmonių konkurencingumui skirtos lėšos	Etapas	Nacionalinio turizmo fondo investicijų politika,
M1C3–24	Investicija. Turizmo įmonių konkurencingumui skirti fondai	Etapas	Investicijų politika, skirta: MVĮ garantijų fondas,
M1C3–25	Investicija. Turizmo įmonių konkurencingumui skirtos lėšos	Etapas	Fondo Rotativo investicijų politika
M1C3–26	Investicija. Turizmo įmonių konkurencingumui skirtos lėšos	Etapas	Įgyvendinamojo dekreto dėl mokesčių kredito apgyvendinimo įstaigų atnaujinimui įsigaliojimas.
M2C4–7	Reforma. Nacionalinių oro taršos kontrolės programų priėmimas	Etapas	Nacionalinės oro taršos kontrolės programos įsigaliojimas
M2C4–12	Investicija „Potvynių ir hidrogeologinės rizikos mažinimo priemonės“	Etapas	Įsigaliojo peržiūrėta teisinė sistema, skirta kovai su potvynių ir hidrogeologine rizika
M2C4–18	Investicijų. 3.1. Miestų ir priemiesčių miškų apsauga ir stiprinimas	Etapas	Patikslintų teisės aktų pakeitimų, susijusių su miesto ir priemiesčių žaliųjų zonų apsauga ir valorizacija, įsigaliojimas
M3C1–1	Reforma. MIT ir RFI sutarties patvirtinimo proceso paspartinimas	Etapas	Teisės akto pakeitimo dėl Contratti di Programma (CdP) patvirtinimo proceso įsigaliojimas
M3C1–2	Reforma. Leidimų projektams išdavimo proceso spartinimas	Etapas	Įsigalioja reguliavimo pakeitimas, dėl kurio leidimų projektams išdavimo laikas sutrumpinamas nuo 11 iki šešių mėnesių
M3C1–21	Reforma. Pastarojo dekreto dėl supaprastinimo (pertvarkyto į 2020 m. rugsėjo 11 d. Įstatymą Nr. 120) įgyvendinimas paskelbiant potvarkį dėl „Rizikos klasifikavimo ir valdymo, saugumo vertinimo ir esamų tiltų stebėsenos gairių priėmimo“	Etapas	„Rizikos klasifikavimo ir valdymo, saugumo vertinimo ir esamų tiltų stebėsenos gairių įsigaliojimas“
M3C1–22	Reforma. Perkelti tiltų ir viadukų nuosavybę iš žemesnio rango kelių į aukštesnio rango kelius	Etapas	Perduoti tiltų, viadukų ir perėjimų nuosavybės teises iš žemesnio lygio kelių į aukštesnio rango kelius (greitkelius ir pagrindinius nacionalinius kelius);
M4C1–27	Reforma. Studentų aprūpinimo būstu reguliavimo reforma ir investicijos į studentų būstą	Etapas	Teisės akto, kuriuo iš dalies keičiamos dabartinės studentų būsto taisyklės, įsigaliojimas.
M5C3–10	1 reforma. Procedūrų supaprastinimas ir Komisijos nario įgaliojimų stiprinimas specialiosiose ekonominėse zonose	Etapas	Reglamento įsigaliojimas siekiant supaprastinti procedūras ir sustiprinti Komisijos nario vaidmenį specialiosiose ekonominėse zonose
M5C3–11	Investicija. Investicijos į infrastruktūrą specialiajai ekonominei zonai	Etapas	Ministerijos nutarimų, kuriais patvirtinami visų aštuonių specialiųjų ekonominių zonų veiklos planai, įsigaliojimas
M6C2–4	Investicijų grupė. Ligoninių technologinės įrangos skaitmeninis atnaujinimas	Etapas	Reorganizacijos planas, kurį patvirtino Sveikatos apsaugos ministerija/Italijos regionai
		Dalinė dalis Suma	12643678161 EURŲ

12.1.Antroji įmoka (paskolos parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas

M1C2–28	Investicija. Tiekimo grandinių konkurencingumas ir atsparumas	Etapas	Dekreto, į kurį įtraukta plėtros sutarčių investicijų politika, įsigaliojimas
M2C4–27	Reforma. Teisės aktų supaprastinimas ir investicijų į vandens tiekimo infrastruktūrą įgyvendinimo valdymo stiprinimas	Etapas	Teisės aktų, susijusių su intervencijomis į pirminės vandens infrastruktūrą, siekiant užtikrinti vandens tiekimo saugumą, supaprastinimo įsigaliojimas
M5C2–11	4 investicija. Investicijos į miestų atnaujinimo projektus, kuriais siekiama sumažinti marginalizacijos ir socialinės būklės blogėjimo situacijas	Etapas	Visų viešųjų sutarčių dėl investicijų į miestų atnaujinimą, siekiant sumažinti marginalizaciją ir socialinę degradaciją, skyrimas vykdant projektus, atitinkančius EGADP tikslus, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą
M5C2–15	5 investicija. Integruoti miestų planai. Neteisėtų gyvenviečių problemos sprendimas siekiant kovoti su išnaudojimu darbe žemės ūkyje	Etapas	Ministro potvarkis, kuriuo nustatomas neteisėtų gyvenviečių žemėlapis, įsigaliojo „Tavolo di contrasto allo sfruttamento lavorativo in agricoltura“ ir priimtas ministro dekretas dėl išteklių paskirstymo.
M5C2–19	6 investicija. Būsto kokybės inovacijų programa	Etapas	Regionai ir autonominės provincijos (įskaitant tose teritorijose esančias savivaldybes ir (arba) didmiesčius) pasirašė socialinio būsto atnaujinimo ir didinimo susitarimus.
M1C2–16	3 investicija. Spartaus interneto ryšys (Ultra-Broadband ir 5G)	Etapas	Visų viešojo pirkimo sutarčių dėl spartesnio prijungimo projektų sudarymas
M1C3–12	Investicija. Mažojo istorinio miesto patrauklumas	Etapas	Kultūros ministerijos dekreto dėl išteklių skyrimo savivaldybėms, siekiant mažų istorinių miestų patrauklumo, įsigaliojimas
M1C3–13	Investicija. Kaimo struktūros ir kraštovaizdžio apsauga ir gerinimas	Etapas	Kultūros ministerijos dekreto dėl išteklių paskirstymo įsigaliojimas: siekiant apsaugoti ir gerinti kaimo architektūrą ir kraštovaizdį
M1C3–14	Investicija. Vietos, parkų ir istorinių sodų tapatumo didinimo programos	Etapas	Kultūros ministerijos dekreto dėl išteklių paskirstymo įsigaliojimas: projektams, kuriais siekiama didinti vietų, parkų ir istorinių sodų tapatumą
M1C3–15	Investicija. Maldos vietų seisminė sauga, GES paveldo atkūrimas ir prieglaudos meno kūriniams	Etapas	Kultūros ministerijos dekreto dėl išteklių paskirstymo įsigaliojimas: seisminė sauga vietoj religinių apeigų ir GES (Fondo Edifici di Culto) paveldo atkūrimas
M1C3–35	– Investicijos – 4.3 Caput Mundi-Next Generation EU, skirta turistams skirtiems didiesiems renginiams	Etapas	Turizmo ministerija ir paramos gavėjai/įgyvendinančiosios institucijos pasirašo kiekvieną susitarimą dėl šešių projektų
M2C1–13	Reforma. Nacionalinė atliekų tvarkymo programa	Etapas	Ministro dekreto dėl Nacionalinės atliekų tvarkymo programos įsigaliojimas
M2C2–52	Investicija. Vandenilis	Etapas	Elektrolizerių gamyba
M4C2–11	Investicija. BEISP	Etapas	Nacionalinio teisės akto, kuriuo skiriamas reikiamas finansavimas, kad būtų galima teikti paramą projektų dalyviams, įsigaliojimas.
M4C2–17	Investicija. Integruotos mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūros sistemos kūrimo fondas; Investicijos	Etapas	Sutarčių dėl projektų, susijusių su: a) integruota mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūros sistema
M4C2–18	Inves1.5: „Inovacijų ekosistemų tvarumui užtikrinti“ kūrimas ir stiprinimas, „MTTP teritorinių lyderių“ kūrimas	Etapas	Sutarčių dėl projektų, susijusių su inovacijų ekosistemomis, skyrimas;
M4C2–19	Investicija. Stiprinti mokslinių tyrimų struktūras ir remti „nacionalinių MTTP lyderių“ kūrimą kai kurių bazinių didelio poveikio technologijų srityje	Etapas	Sutarčių dėl projektų, susijusių su nacionaliniais mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros lyderiais bazinių didelio poveikio technologijų srityje, skyrimas
M4C2–20	Investicijų grupė. Startuolių finansavimas	Etapas	Pasirašytas IT vyriausybės ir įgyvendinančiojo partnerio „Cassa Depositi e Prestiti“ (CDP) susitarimas, kuriuo nustatoma finansinė priemonė
M6C1–1	1 reforma. Naujo teritorinio sveikatos priežiūros pagalbos tinklo organizacinio modelio nustatymas	Etapas	Antrinės teisės akto (ministrų dekreto), kuriuo numatoma sveikatos priežiūros organizavimo reforma, įsigaliojimas.
M6C1–2	Investicijų grupė. Bendruomenės sveikatos namai, siekiant pagerinti teritorinę pagalbą sveikatos srityje	Etapas	Institucinės plėtros sutarties patvirtinimas
M6C1–4	Investicija. Namai – pirmoji priežiūros ir nuotolinės medicinos vieta	Etapas	Gairių, kuriose pateikiamas skaitmeninis priežiūros namuose įgyvendinimo modelis, patvirtinimas
M6C1–5	Investicija. Namai – pirmoji priežiūros ir nuotolinės medicinos vieta	Etapas	Sveikatos ir regionų ministerijos patvirtinta institucinės plėtros sutartis
M6C1–10	Investicijų grupė. Tarpinės sveikatos priežiūros ir jos infrastruktūros stiprinimas (Bendrijos ligoninės)	Etapas	Institucinės plėtros sutarties (Contratto Istituzionale di Sviluppo) patvirtinimas
M6C2–5	Investicijų grupė. Ligoninių technologinės įrangos skaitmeninis atnaujinimas	Etapas	Institucinės plėtros sutarties patvirtinimas
		Dalinė dalis Suma	12643678161 EURŲ

13.1.Trečia paramos dalis (paskolos parama)

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas

M2C1–18	Investicija. Žaliosios salos	Etapas	Direktoriaus dekreto įsigaliojimas
M2C1–20	Investicijų grupė. Žaliosios bendruomenės	Etapas	Žaliųjų bendruomenių atrankos (visų) viešųjų sutarčių skyrimas
M5C2–17	5 investicija. Integruotieji miestų planai. EIB fondas	Etapas	Fondo investavimo strategiją tvirtina Finansų ministerija.
M1C1–123	Investicija. Nacionalinio socialinės apsaugos instituto (INPS) ir Nacionalinio draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe instituto (INAIL) skaitmeninimas	Tikslas	INPS – paslaugos/turinys T1 „Vienas spaustukas pagal dizainą“
M1C1–124	Investicija. Nacionalinio socialinės apsaugos instituto (INPS) ir Nacionalinio draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe instituto (INAIL) skaitmeninimas	Tikslas	INPS – darbuotojai, turintys geresnių informacinių ir ryšių technologijų (IRT) įgūdžių T1
M1C3–30	Investicija. Turizmo įmonių konkurencingumui skirtos lėšos	Tikslas	Europos investicijų banko teminiai fondai: Bendra išmoka Fondui – 350000000 EUR.
M1C3–31	Investicija. Turizmo įmonių konkurencingumui skirtos lėšos	Tikslas	Nacionalinis turizmo fondas: Iš viso Fondui išmokėta 150 000 000 EUR parama nuosavam kapitalui.
M2C3–9	Investicija. Efektyvaus centralizuoto šilumos tiekimo skatinimas	Etapas	Sutartis dėl šildymo tinklų gerinimo skiria Ekologinės pertvarkos ministerija viešojo konkurso tvarka.
M2C4–19	Investicijų. 3.1. Miestų ir priemiesčių miškų apsauga ir stiprinimas	Tikslas	Sodiniai, skirti miesto ir priemiesčių žaliosioms zonoms apsaugoti ir valorizuoti T1
M2C4–24	Investicija. Retųjų teritorijų dirvožemio valymas	Etapas	Paliktų vietų ištaisymo teisinė sistema
M3C1–3	Investicija. Keleivių ir krovinių vežimo greitųjų geležinkelių jungtys į pietus	Etapas	Sutarties (-ių) dėl greitųjų geležinkelių tiesimo Neapolis-Bari ir Palermas-Katanija sudarymas
M3C1–12	Investicija. Europos geležinkelių transporto valdymo sistemos (ERTMS) diegimas	Etapas	Sutarčių dėl Europos geležinkelių transporto valdymo sistemos skyrimas
M3C2–8	Investicijų grupė. Žalieji uostai: atsinaujinančiųjų išteklių energija ir energijos vartojimo efektyvumo intervencinės priemonės uostuose	Tikslas	Žalieji uostai: darbų paskyrimas
M4C1–29	Reforma. Studentų aprūpinimo būstu reguliavimo reforma ir investicijos į studentų būstą	Etapas	Įsigaliojo teisės aktų dėl studentų būsto reforma.
M5C2–13	5 investicija. Integruotieji miestų planai – bendrieji projektai	Etapas	Investicijų plano, skirto miestų atnaujinimo projektams metropolinėse zonose, įsigaliojimas
M6C2–7	Investicijų grupė. Ligoninių technologinės įrangos skaitmeninis atnaujinimas	Etapas	Visų viešųjų pirkimų sutarčių sudarymas
		Dalinė dalis Suma	9825328389 EURŲ

14.1.Ketvirta paramos dalis (paskolos parama)

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas

M1C1–125	Investicija. Nuotolinių išteklių suteikimas vietos MA	Etapas	(Visų) viešųjų kvietimų teikti debesijos paslaugas suteikimas vietos viešojo administravimo konkursams
M1C2–22	4 investicija. Palydovinės technologijos ir kosmoso ekonomika	Etapas	Visų viešųjų sutarčių dėl palydovinių technologijų ir kosmoso projektų sudarymas
M2C2–48	Investicija. Vandenilio gamyba urbanistinėse dykros vietose (vandenilio slėniuose)	Etapas	Visų viešųjų sutarčių dėl vandenilio gamybos apleistų pramoninių zonų centruose projektų sudarymas
M2C2–50	Investicija. Vandenilio naudojimas pramonėje, kurioje sunku sumažinti taršą	Etapas	Susitarimas, kuriuo skatinamas perėjimas nuo metano prie žaliojo vandenilio
M5C2–21	7 investicija. Sporto ir socialinės įtraukties projektas	Etapas	Visų viešųjų sutarčių dėl sporto ir socialinės įtraukties projektų skyrimas paskelbus viešą kvietimą teikti paraiškas
M1C3–20	Investicijų grupė. Kino pramonės plėtra (projektas „Cinecittą“)	Etapas	Įgyvendinančiojo subjekto „Cinecittą SPA“ ir bendrovių sutarčių dėl devynių studijų statybos pasirašymas
M2C4–21	Investicija „Po rajono atkūrimas“	Etapas	Teisinės sistemos, taikomos intervencijoms, susijusioms su Po rajono renaturacija, peržiūra
M4C1–28	Reforma. Studentų aprūpinimo būstu reguliavimo reforma ir investicijos į studentų būstą	Etapas	Pradinių sutarčių dėl papildomų miegamųjų vietų (lovų) sukūrimo sudarymas
M4C2–12	Investicija. BEISP	Etapas	BEISP projektų dalyvių sąrašas bus baigtas iki 2023 m. birželio 30 d.
M4C2–16	Investicija. Integruotos mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūros sistemos kūrimo fondas	Tikslas	Finansuotų infrastruktūrų skaičius
M5C1–18	5 investicijų grupė. Moterų įmonių kūrimas	Tikslas	Įsipareigota įmonėms skirti finansinę paramą
M6C2–14	Investicija. Sveikatos priežiūros sistemos specialistų techninių, profesinių, skaitmeninių ir valdymo įgūdžių ugdymas	Tikslas	Skiriamos stipendijos specialiam bendrosios medicinos praktikos mokymui.
		Dalinė dalis Suma	16611453220 EURŲ

15.1.Penktoji dalis (paskolos parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas

M2C3–5	Investicijų grupė. Naujų mokyklų statyba pakeičiant pastatus	Etapas	Visų viešųjų sutarčių dėl naujų mokyklų statybos pakeičiant pastatus, kad mokyklų pastatuose būtų atnaujinta energija, sudarymas viešojo konkurso tvarka
M2C4–28	Investicija. Investicijos į pirminio vandens infrastruktūrą siekiant užtikrinti vandens tiekimo saugumą	Etapas	Finansavimo skyrimas visiems projektams (investicijoms į pirminio vandens infrastruktūrą ir vandens tiekimo saugumą)
M2C4–30	Investicija. Vandens paskirstymo tinklų nuostolių mažinimas, įskaitant tinklų skaitmeninimą ir stebėseną	Etapas	Finansavimo skyrimas visiems intervencijų į vandens paskirstymo tinklus projektams, įskaitant tinklų skaitmeninimą ir stebėseną
M1C1–14	Investicija. Valstybės tarybos skaitmeninimas	Tikslas	Valstybės Taryba. Teismo dokumentai, skirti analizei duomenų saugykloje T1
M1C1–16	Investicija. Valstybės tarybos skaitmeninimas	Tikslas	Valstybės Taryba. Teismo dokumentai, skirti analizei duomenų saugykloje T2
M1C1–126	Investicija. PagoPA platformos paslaugų ir programėlės „IO“ diegimas	Tikslas	PagoPA platformos paslaugų T1 įdiegimas
M1C1–127	Investicija. PagoPA platformos paslaugų ir programėlės „IO“ diegimas	Tikslas	Aktyvesnis „IO“ programėlės T1 priėmimas
M1C1–128	Investicija. Viešų skelbimų skaitmeninimas	Tikslas	Skaitmeninių viešųjų skelbimų T1 įdiegimas
M1C1–129	Investicija. Vidaus reikalų ministerijos skaitmeninimas	Tikslas	Vidaus reikalų ministerija. Visiškai pertvarkyti ir suskaitmeninti procesai T1
M1C1–130	Investicija. Teisingumo ministerijos skaitmeninimas	Tikslas	Suskaitmenintos teisminės bylos T1
M1C1–131	Investicija. Teisingumo ministerijos skaitmeninimas	Etapas	Teisingumo duomenų ežero žinių sistemos T1
M1C1–132	Investicija. Nacionalinio socialinės apsaugos instituto (INPS) ir Nacionalinio draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe instituto (INAIL) skaitmeninimas	Tikslas	INPS – paslaugos/turinys T2 „Vienas spaustukas pagal dizainą“
M1C1–133	Investicija. Nacionalinio socialinės apsaugos instituto (INPS) ir Nacionalinio draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe instituto (INAIL) skaitmeninimas	Tikslas	INPS – darbuotojai, turintys geresnių informacinių ir ryšių technologijų (IRT) įgūdžių T2
M1C1–134	Investicija. Nacionalinio socialinės apsaugos instituto (INPS) ir Nacionalinio draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe instituto (INAIL) skaitmeninimas	Tikslas	INAIL – visiškai pertvarkyti ir suskaitmeninti procesai/paslaugos T1
M1C1–135	Investicija. Gynybos ministerijos skaitmeninimas	Tikslas	Gynybos ministerija. T1 procedūrų skaitmeninimas
M1C1–136	Investicija. Gynybos ministerijos skaitmeninimas	Tikslas	Gynybos ministerija. T1 pažymėjimų skaitmeninimas
M1C1–137	Investicija. Gynybos ministerijos skaitmeninimas	Etapas	Gynybos ministerija. Institucinių interneto portalų ir intraneto portalų užsakymas
M1C1–138	Investicija. Gynybos ministerijos skaitmeninimas	Tikslas	Gynybos ministerija. Esminių su misija nesusijusių taikomųjų programų perkėlimas į sprendimą dėl išsamios informacijos apsaugos infrastruktūros atvirumu (S.C.I.P.I.O.) T1
M1C2–29	Investicija. Tiekimo grandinių konkurencingumas ir atsparumas	Tikslas	Patvirtintos plėtros sutartys
M2C1–15bis	Reforma. Nacionalinė atliekų tvarkymo programa: Investicija. Naujų atliekų tvarkymo įrenginių įrengimas ir esamų įrenginių modernizavimas	Tikslas	Neteisėtų sąvartynų skaičiaus mažinimas (T2)
M2C1–15b	Reforma. Nacionalinė atliekų tvarkymo programa: Investicija. Naujų atliekų tvarkymo įrenginių įrengimas ir esamų įrenginių modernizavimas	Tikslas	Regioniniai atskiro surinkimo skirtumai
M2C1–15 kvadratis	Investicija. Naujų atliekų tvarkymo įrenginių įrengimas ir esamų įrenginių modernizavimas	Etapas	Atskiro biologinių atliekų surinkimo įpareigojimo įsigaliojimas
M2C2–24	Investicija. Greitojo masinio transporto sistemų kūrimas	Etapas	Visų viešųjų sutarčių dėl metro, tramvajų, troleibusų ir lynų kelio metro zonų statybos sudarymas
M2C2–32	Investicija. Regioninio viešojo transporto autobusų parko stiprinimas netaršiais mažataršiais autobusais	Etapas	Visų viešųjų sutarčių dėl regioninio viešojo transporto autobusų parko stiprinimo netaršiais mažataršiais autobusais sudarymas
M2C3–7	Investicija. Pastatų statyba, teisingumo vykdymo nekilnojamojo turto perkvalifikavimas ir stiprinimas	Etapas	Perkančioji organizacija pasirašo visas viešojo pirkimo sutartis dėl naujų pastatų statybos, teisingumo vykdymo nekilnojamojo turto perkvalifikavimo ir stiprinimo po viešojo konkurso.
M2C4–33	Investicijos į drėkinimo agrosistemos atsparumą siekiant geriau valdyti vandens išteklius	Etapas	Finansavimo skyrimas visiems drėkinimo agrosistemos atsparumo projektams, kuriais siekiama geriau valdyti vandens išteklius
M2C4–36	Investicija. Investicijos į kanalizaciją ir valymą	Etapas	Visų viešųjų sutarčių dėl kanalizacijos ir valymo sudarymas
M3C1–4	Investicija. Keleivių ir krovinių vežimo greitųjų geležinkelių jungtys į pietus	Etapas	Sutarties dėl greitųjų geležinkelių tiesimo Salerno Redgio Kalabrijos linijose sudarymas
M3C1–17	Investicija. Geležinkelių modernizavimas, elektrifikavimas ir atsparumas pietuose	Tikslas	Užbaigti 150 km darbų, susijusių su geležinkelių modernizavimu, elektrifikavimu ir atsparumu pietuose, parengtais leidimų išdavimo ir eksploatavimo etapams.
M4C2–5	Investicijų grupė. Didelės nacionalinės svarbos mokslinių tyrimų projektai (PRIN)	Tikslas	Skirtų mokslinių tyrimų projektų skaičius
M6C1–8	Investicija. Namai – pirmoji priežiūros ir nuotolinės medicinos vieta	Tikslas	Bent vienas kiekvienam regionui skirtas nuotolinės medicinos projektas (atsižvelgiant į projektus, kurie bus įgyvendinami atskirame regione, ir projektus, kurie gali būti parengti kaip regionų konsorciumų dalis)
		Dalinė dalis Suma	9030593086 EURŲ

16.1.Šeštoji dalis (paskolos parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas

M3C1–10	Investicija. Įstrižinės jungtys	Etapas	Sutarties (-ių) dėl jungiamųjų linijų Orte-Falconara ir Taranto-Metaponto-Potenza-Battipaglia tiesimo sudarymas
M7–35	13 investicija. Adrijos jūros linijos 1 etapas (Sulmona kompresorinė ir Sestino-Minerbio dujotiekis)	Etapas	Atitinkamų poveikio aplinkai vertinimų (VIncA) priėmimas ir atnaujinimas
M7–40	15 investicija. Transizione 5.0 Žalioji	Etapas	Teisės akto, kuriuo nustatomi reikalavimus atitinkančių intervencinių priemonių kriterijai, įsigaliojimas
M2C1–15	Reforma. Nacionalinė atliekų tvarkymo programa	Tikslas	Neteisėtų sąvartynų skaičiaus mažinimas (T1)
M2C1–16a	Reforma. Nacionalinė atliekų tvarkymo programa	Tikslas	Neteisėti sąvartynai
M2C1–22	Investicija. Fondo Contratti di Filiera (FCF) parama tiekimo grandinių sutartims žemės ūkio maisto produktų, žvejybos ir akvakultūros, miškininkystės, gėlininkystės ir augalų daigynų sektoriuose	Etapas	Įgyvendinimo susitarimas
M2C2–31	Investicija. Nacionalinės priešgaisrinės brigados vado atnaujinimo laivynas	Etapas	Visų viešųjų sutarčių dėl Nacionalinės priešgaisrinės brigados vadovavimo atnaujinimo laivyno sudarymas
M2C4–6	Investicijų grupė. Nacionalinių parkų skaitmeninimas	Tikslas	Nacionalinių parkų ir saugomų jūrų teritorijų lankytojams skirtų skaitmeninių paslaugų administracinis supaprastinimas ir plėtojimas
M3C2–10	Reforma. Nacionalinės skaitmeninės logistikos platformos sukūrimas siekiant įdiegti krovinių ir (arba) keleivių vežimo paslaugų skaitmeninimą	Etapas	Nacionalinė skaitmeninės logistikos platforma
M6C2–15	Investicija. Sveikatos priežiūros sistemos specialistų techninių, profesinių, skaitmeninių ir valdymo įgūdžių ugdymas	Tikslas	Skiriamos papildomos stipendijos specialiam bendrosios medicinos praktikos mokymui.
M7–36 PRIEMONĖS	13 investicija. Adrijos jūros linijos 1 etapas (Sulmona kompresorinė ir Sestino-Minerbio dujotiekis)	Etapas	Sutarčių sudarymas
M7–38	14 investicija. Tarpvalstybinė dujų eksporto infrastruktūra	Etapas	Sutarčių sudarymas
		Dalinė dalis Suma	7908481227 EURŲ

17.1.Septintoji įmoka (paskolos parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas

M1C1–139	Investicija. Nuotolinių išteklių suteikimas vietos MA	Tikslas	Debesų kompiuterijos funkcija vietos viešajam administravimui T1
M2C2–25	Investicija. Greitojo masinio transporto sistemų kūrimas	Etapas	Visų viešųjų sutarčių dėl netaršių riedmenų pirkimo sudarymas ir intervencinės priemonės, skirtos greitojo masinio transporto sistemų infrastruktūrai atnaujinti
M2C4–11	Investicija „Potvynių ir hidrogeologinės rizikos mažinimo priemonės. Intervencinės priemonės Emilijos-Romanijos, Toskanos ir Markės regionuose“	Etapas	Ekstremaliųjų situacijų komisaro potvarkio (-ų) intervencinių priemonių nustatymas
M7–46	17 investicija. Viešųjų ir socialinių būstų energinei renovacijai skirta finansinė priemonė	Etapas	Užduoties tikslo apibrėžimas
M1C1–140	Investicija „Piliečių patirtis. Skaitmeninių viešųjų paslaugų kokybės ir tinkamumo naudoti gerinimas“	Tikslas	Skaitmeninių viešųjų paslaugų T1 kokybės ir tinkamumo naudoti gerinimas
M1C1–141	Investicija. Gynybos ministerijos skaitmeninimas	Tikslas	Gynybos ministerijos procedūrų skaitmeninimas T2
M1C1–142	Investicija. Gynybos ministerijos skaitmeninimas	Tikslas	Gynybos ministerijos pažymėjimų skaitmeninimas T2
M1C1–143	Investicija. Gynybos ministerijos skaitmeninimas	Tikslas	Gynybos ministerija. Neeksploatuojamų ypatingos svarbos prietaikų perkėlimas į sprendimą dėl išsamios informacijos apsaugos infrastruktūros atvirumu (S.C.I.P.I.O.) T2
M1C2–19	3 investicija. Spartaus interneto ryšys (Ultra-Broadband ir 5G)	Tikslas	Salos, kuriose užtikrinamas ultraplačiajuostis ryšys
M1C2–30	7 investicija. Parama ekologinės pertvarkos, poveikio klimatui neutralizavimo technologijų gamybos sistemai ir strateginių tiekimo grandinių konkurencingumui ir atsparumui	Etapas	Įgyvendinimo susitarimas
M1C2–31	7 investicija. Parama ekologinės pertvarkos, poveikio klimatui neutralizavimo technologijų gamybos sistemai ir strateginių tiekimo grandinių konkurencingumui ir atsparumui	Etapas	Italijos įmonių ir „Pagaminta“ ministerija užbaigė investicijas
M1C3–27	Investicijos – 4.3 Caput Mundi-Next Generation EU, skirta turistams skirtiems didiesiems renginiams	Tikslas	Kultūros ir turizmo objektų, kurių kvalifikacijos pakeitimas pasiekė vidutiniškai 50 % Stato Avanzamento Lavori (SAL) (pirmoji partija), skaičius
M2C1–16b	Investicija. Naujų atliekų tvarkymo įrenginių įrengimas ir esamų įrenginių modernizavimas	Tikslas	Regioniniai atskiro surinkimo lygio skirtumai
M2C1–25	Investicija. Fondo Contratti di Filiera (FCF) parama tiekimo grandinių sutartims žemės ūkio maisto produktų, žvejybos ir akvakultūros, miškininkystės, gėlininkystės ir augalų daigynų sektoriuose	Etapas	Ministerija pervedė visą išteklių sumą
M2C2–9	Investicija. Pažangiųjų tinklų stiprinimas	Tikslas	Pažangieji tinklai. Atsinaujinančiųjų išteklių energijos paskirstymo tinklo pajėgumų didinimas
M2C2–34	Investicija. Regioninio viešojo transporto autobusų parko stiprinimas netaršiais mažataršiais autobusais	Tikslas	Nupirktų netaršių žemadugnių autobusų skaičius T1
M2C2–34 Bis	Investicijų grupė. Regioninio viešojo geležinkelių transporto parko stiprinimas netaršiais traukiniais ir universaliosiomis paslaugomis	Tikslas	Netaršių traukinių T1 skaičius
M2C2–38bis	Investicija. Atsinaujinantieji energijos ištekliai ir baterijos	Etapas	Įgyvendinimo susitarimas
M2C2–39	Investicija. Atsinaujinančiųjų išteklių energija ir baterijos	Etapas	Italijos įmonių ir „Pagaminta“ ministerija užbaigė lėšų pervedimą Invitalia S.p.A.
M2C2–42BIS	Investicija. Parama startuoliams ir rizikos kapitalui, vykdantiems veiklą ekologinėje pertvarkoje.	Etapas	Ministerija užbaigė lėšų pervedimą į CDP rizikos kapitalo SGR
M2C2–44	Investicija. Žemės ūkio savanoriškos veiklos sistemų plėtra	Etapas	Visų viešųjų sutarčių dėl fotovoltinių saulės baterijų plokščių įrengimo žemės ūkio fotovoltinėse sistemose sudarymas
M2C4–22	Investicija „Po rajono atkūrimas“	Tikslas	Upės dugno dirbtinumo mažinimas Po teritorijos T1 renaturacijai
M2C4–31	Investicija. Vandens paskirstymo tinklų nuostolių mažinimas, įskaitant tinklų skaitmeninimą ir stebėseną	Tikslas	Intervencija į vandens paskirstymo tinklus, įskaitant T1 tinklų skaitmeninimą ir stebėseną
M2C4–34	Investicijos į drėkinimo agrosistemos atsparumą siekiant geriau valdyti vandens išteklius	Tikslas	Intervencinės priemonės, skirtos drėkinimo agrosistemos atsparumui, siekiant geriau valdyti vandens išteklius T1
M2C4–35	Investicijos į drėkinimo agrosistemos atsparumą siekiant geriau valdyti vandens išteklius	Tikslas	Intervencinės priemonės, skirtos drėkinimo agrosistemos atsparumui, siekiant geriau valdyti vandens išteklius T1
M3C1–15	Investicija į metropolinių mazgų ir pagrindinių nacionalinių jungčių stiprinimą	Tikslas	700 km atnaujintų geležinkelio linijų ruožų, nutiestų metropoliniuose transporto mazguose ir pagrindinėse nacionalinėse jungtyse
M3C1–19	Investicija. Geležinkelių stočių modernizavimas (RFI valdymas; pietuose)	Tikslas	Modernizuotos ir prieinamos geležinkelio stotys
M4C2–21bis	Investicija. startuolių finansavimas	Etapas	Ministerija užbaigė lėšų pervedimą į CDP rizikos kapitalo SGR
M5C3–12	Investicija. Investicijos į infrastruktūrą specialiajai ekonominei zonai	Tikslas	Infrastruktūros intervencijų specialiosiose ekonominėse zonose pradžia
M6C1–7	Investicija. Namai – pirmoji priežiūros ir nuotolinės medicinos vieta	Tikslas	Koordinavimo centrai veikia visu pajėgumu (antroji grupė)
M7–43 PRIEMONĖS	16 investicija. Parama MVĮ savarankiškai gamybai iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių	Etapas	Įgyvendinimo susitarimas
M7–44	16 investicija. Parama MVĮ savarankiškai gamybai iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių	Etapas	Italijos įmonių ir „Pagaminta“ ministerija užbaigė lėšų pervedimą „Invitalia“
M2C4–20	Investicijų. 3.1. Miestų ir priemiesčių miškų apsauga ir stiprinimas	Tikslas	Sodiniai, skirti miesto ir priemiesčių žaliosioms zonoms apsaugoti ir valorizuoti T2
		Dalinė dalis Suma	15715972025 EURŲ

18.1.Aštuntoji įmoka (paskolos parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas

M5C2–16	5 investicija. Integruoti miestų planai. Neteisėtų gyvenviečių problemos sprendimas siekiant kovoti su išnaudojimu darbe žemės ūkyje	Tikslas	Projekto veikla užbaigiama vietovėse, kurios vietos planuose nurodytos kaip neteisėtos gyvenvietės
M7–47	17 investicija. Viešųjų ir socialinių būstų energinei renovacijai skirta finansinė priemonė	Etapas	Įgyvendinimo susitarimas
M7–48	17 investicija. Viešųjų ir socialinių būstų energinei renovacijai skirta finansinė priemonė	Etapas	Ministerija užbaigė investiciją
M1C1–144	Investicija. Piliečių įtrauktis. Skaitmeninių viešųjų paslaugų prieinamumo gerinimas	Tikslas	Skaitmeninių viešųjų paslaugų prieinamumo gerinimas
M1C3–16	Investicijos. 2.1 Mažųjų istorinių miestų patrauklumas	Tikslas	Priimtos intervencinės priemonės, skirtos kultūros ar turistinėms vietovėms gerinti
M2C1–23	Investicija. Fondo Contratti di Filiera (FCF) parama tiekimo grandinių sutartims žemės ūkio maisto produktų, žvejybos ir akvakultūros, miškininkystės, gėlininkystės ir augalų daigynų sektoriuose	Tikslas	Su galutiniais paramos gavėjais pasirašyti teisiniai susitarimai
M2C2–4	Investicija. Biometano plėtra pagal žiedinės ekonomikos skatinimo kriterijus	Tikslas	Papildomi biometano gamybos pajėgumai
M2C4–9	Investicija. Pažangios ir integruotos stebėsenos ir prognozavimo sistemos įgyvendinimas	Tikslas	Pažangios ir integruotos stebėsenos ir prognozavimo sistemos, skirtos hidrologinei rizikai nustatyti, diegimas
M2C4–11bis	Investicija „Potvynių ir hidrogeologinės rizikos mažinimo priemonės. Intervencinės priemonės Emilijos-Romanijos, Toskanos ir Markės regionuose“	Etapas	Visų viešųjų pirkimų sutarčių dėl intervencijų Emilijos-Romanijos, Toskanos ir Markės regionuose sudarymas
M2C4–26	Investicija. Jūros dugno ir jūrų buveinių atkūrimas ir apsauga	Tikslas	Jūros dugno ir jūrų buveinių atkūrimas ir apsauga
M3C1–13	Investicija. Europos geležinkelių transporto valdymo sistemos (ERTMS) diegimas	Tikslas	1400 km geležinkelio linijų, kuriose įrengta Europos geležinkelių transporto valdymo sistema
M4C2–6	Investicijų grupė. Didelės nacionalinės svarbos mokslinių tyrimų projektai (PRIN)	Tikslas	Skirtų mokslinių tyrimų projektų skaičius
M4C2–7	Investicijų grupė. Didelės nacionalinės svarbos mokslinių tyrimų projektai (PRIN)	Tikslas	Įdarbintų pagal terminuotą darbo sutartį tyrėjų skaičius
M4C2–8	Investicijų grupė. Universitetų, mokslinių tyrimų centrų, įmonių partnerystės ir fundamentinių mokslinių tyrimų projektų finansavimas	Tikslas	Mokslinių tyrimų institutų ir privačių įmonių pasirašytų terminuotų tyrėjų, įdarbintų numatomoms fundamentinių mokslinių tyrimų partnerystėms, skaičius
M4C2–22	Investicija. BEISP	Tikslas	Paramą gavusių projektų skaičius
M2C4–37	Investicija. Investicijos į kanalizaciją ir valymą	Tikslas	Su kanalizacija ir gryninimu susijusios intervencinės priemonės T1
		Dalinė dalis Suma	11184566013 EURŲ

19.1.Devintoji įmoka (paskolos parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas

M1C1–145	Investicija. Nacionalinių skaitmeninės tapatybės platformų (SPID, PPPV) ir nacionalinio registro (ANPR) priėmimas	Tikslas	Nacionalinės skaitmeninės tapatybės platformos (SPID, PPPV) ir nacionalinis registras (ANPR)
M1C3–17	Investicijos. 2.2 Kaimo struktūros ir kraštovaizdžio apsauga ir gerinimas	Tikslas	Baigtos intervencinės priemonės, skirtos kaimo architektūrai ir kraštovaizdžiui apsaugoti ir gerinti
M1C3–18	1 uždavinio 3 komponento 2.3 investicija parkai ir istoriniai sodai	Tikslas	Perkvalifikuotų parkų ir istorinių sodų skaičius
M1C3–19	Investicijos. Slapta religinių apeigų vietų sauga, FEC (Fondo Edifici di Culto) paveldo atkūrimas ir prieglaudos meno kūriniams (atgavimo menas)	Tikslas	Intervencinės priemonės, skirtos seisminei saugai religinių apeigų vietose, GEC (Fondo Edifici di Culto) paveldo atkūrimui ir užbaigtų meno kūrinių prieglaudoms
M1C3–28	Investicija. Turizmo įmonių konkurencingumui skirtos lėšos	Tikslas	Turizmo įmonių, remiamų mokesčių kreditu infrastruktūrai ir (arba) paslaugoms, skaičius;
M1C3–32	Investicija. Turizmo įmonių konkurencingumui skirtos lėšos	Tikslas	Iš MVĮ garantijų fondo remtinų turizmo įmonių skaičius
M1C3–34	Investicija. Turizmo įmonių konkurencingumui skirti fondai	Tikslas	Nacionalinio turizmo fondo rekonstruotų turizmui skirtų nekilnojamojo turto objektų skaičius
M2C1–17	Investicija. Žiedinės ekonomikos pavyzdiniai projektai	Tikslas	Komunalinių atliekų perdirbimo rodikliai Žiedinės ekonomikos veiksmų plane
M2C1–17bis	Investicija. Žiedinės ekonomikos pavyzdiniai projektai	Tikslas	Pakuočių atliekų perdirbimo rodikliai Žiedinės ekonomikos veiksmų plane
M2C1–17b	Investicija. Žiedinės ekonomikos pavyzdiniai projektai	Tikslas	Medinių pakuočių perdirbimo lygis Žiedinės ekonomikos veiksmų plane
M2C1–17quater	Investicija. Žiedinės ekonomikos pavyzdiniai projektai	Tikslas	Juodųjų metalų pakuočių perdirbimo lygis Žiedinės ekonomikos veiksmų plane
M2C1–17 quinquies	Investicija. Žiedinės ekonomikos pavyzdiniai projektai	Tikslas	Aliuminio pakuočių perdirbimo lygis Žiedinės ekonomikos veiksmų plane
M2C1–17 sekos	Investicija. Žiedinės ekonomikos pavyzdiniai projektai	Tikslas	Stiklo pakuočių perdirbimo rodikliai Žiedinės ekonomikos veiksmų plane
M2C1–17 septies	Investicija. Žiedinės ekonomikos pavyzdiniai projektai	Tikslas	Popieriaus ir kartono perdirbimo rodikliai Žiedinės ekonomikos veiksmų plane
M2C1–17 octies	Investicija. Žiedinės ekonomikos pavyzdiniai projektai	Tikslas	Plastikinių pakuočių perdirbimo lygis Žiedinės ekonomikos veiksmų plane
M2C1–17 nedalyvavimas	Reforma. Nacionalinė žiedinės ekonomikos programa; Investicija. Žiedinės ekonomikos pavyzdiniai projektai	Etapas	Atskiro namų ūkiuose ir tekstilės gaminiuose susidarančių pavojingų atliekų frakcijų surinkimo įsigaliojimas
M2C2–40	Investicija. Atsinaujinantieji energijos ištekliai ir baterijos	Tikslas	Su galutiniais paramos gavėjais pasirašyti teisiniai susitarimai, atitinkantys fotovoltinių arba vėjo technologijų ir baterijų energijos gamybos pajėgumus
M2C2–46	Investicija. Atsinaujinančiųjų energijos išteklių skatinimas energetikos bendrijoms ir bendrai veikiantiems iš atsinaujinančiųjų išteklių pasigamintos energijos vartotojams	Etapas	Visų viešųjų sutarčių dėl dotacijų energetikos bendrijoms skirtoms intervencinėms priemonėms įgyvendinti skyrimo skyrimas
M3C1–23	Investicija. Tarpregioniniai ryšiai	Tikslas	Investicija. Tarpregioniniai ryšiai
M4C2–13	Investicija. Technologijų perdavimo centrų stiprinimas ir sektorinis/teritorinis išplėtimas pagal pramonės segmentus	Tikslas	Naujų centrų, kurie bus sukurti, skaičius
M6C1–9	Investicija. Namai – pirmoji priežiūros ir nuotolinės medicinos vieta	Tikslas	Asmenų, kuriems padeda telemedicinos priemonės, skaičius (trečioji grupė)
M6C2–8	Investicijų grupė. Ligoninių technologinės įrangos skaitmeninis atnaujinimas	Tikslas	Ligoninės yra suskaitmenintos (DEA – Ekstremaliųjų situacijų ir priėmimo departamentai – I ir II lygiai)
M6C2–11	Investicijų grupė. Technologinės infrastruktūros ir duomenų rinkimo, apdorojimo, duomenų analizės ir modeliavimo priemonių stiprinimas	Tikslas	Bendrosios praktikos gydytojai, teikiantys duomenis elektroniniams sveikatos įrašams.
M1C3–33	Investicija. Turizmo įmonių konkurencingumui skirti fondai	Tikslas	Įmonių, kurioms bus teikiama parama iš Fondo Rotative, skaičius (pirmoji grupė)
		Dalinė dalis Suma	7118464154 EURŲ

20.1.Dešimtoji dalis (paskolos parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas

M1C1–146	Investicija. Nacionalinių skaitmeninės tapatybės platformų (SPID, PPPV) ir nacionalinio registro (ANPR) išplėtimas	Tikslas	Nacionalinės skaitmeninės tapatybės platformos (SPID, PPPV) ir nacionalinis registras (ANPR)
M2C3–6	Investicijų grupė. Naujų mokyklų statyba pakeičiant pastatus	Tikslas	Pakeitus pastatus pastatytane mažiau kaip 400000 m² naujų mokyklų.
M2C3–8	Investicija. Pastatų statyba, teisingumo vykdymo nekilnojamojo turto perkvalifikavimas ir stiprinimas	Tikslas	Pastatų statyba, teisingumo vykdymo nekilnojamojo turto perkvalifikavimas ir stiprinimas
M2C3–10	Investicija. Efektyvaus centralizuoto šilumos tiekimo skatinimas	Tikslas	Centralizuoto šilumos tiekimo tinklų kūrimas arba plėtra siekiant sumažinti energijos suvartojimą
M2C4–23	Investicija „Po rajono atkūrimas“	Tikslas	Upės dugno dirbtinumo mažinimas Po teritorijos T2 renaturacijai
M2C4–25	Investicija. Retųjų teritorijų dirvožemio valymas	Tikslas	Našlaičių teritorijų atgaivinimas
M2C4–29	Investicija. Investicijos į pirminio vandens infrastruktūrą siekiant užtikrinti vandens tiekimo saugumą	Tikslas	Investicijos į pirminio vandens infrastruktūrą siekiant užtikrinti vandens tiekimo saugumą
M2C4–32	Investicija. Vandens paskirstymo tinklų nuostolių mažinimas, įskaitant tinklų skaitmeninimą ir stebėseną	Tikslas	Intervencija į vandens paskirstymo tinklus, įskaitant T2 tinklų skaitmeninimą ir stebėseną
M2C4–35bis	Investicijos į drėkinimo agrosistemos atsparumą siekiant geriau valdyti vandens išteklius	Tikslas	Intervencinės priemonės, skirtos drėkinimo agrosistemos atsparumui, siekiant geriau valdyti vandens išteklius T2
M2C4–38	Investicija. Investicijos į kanalizaciją ir valymą	Tikslas	Su kanalizacija ir gryninimu susijusios intervencinės priemonės T2
M5C2–20	6 investicija. Būsto kokybės inovacijų programa	Tikslas	Būstų, kuriems skirta parama, skaičius (statybos ir atkūrimo požiūriu) ir viešųjų erdvių, kurioms skirta parama, kvadratiniais metrais
M1C1–147	Investicija. Nuotolinių išteklių suteikimas vietos MA	Tikslas	Debesų kompiuterijos paslaugos vietos viešojo administravimo institucijoms T2
M1C1–148	Investicija „Piliečių patirtis. Skaitmeninių viešųjų paslaugų kokybės ir tinkamumo naudoti gerinimas“	Tikslas	Skaitmeninių viešųjų paslaugų T2 kokybės ir tinkamumo naudoti gerinimas
M1C1–149	Investicija. PagoPA platformos paslaugų ir programėlės „IO“ diegimas	Tikslas	PagoPA platformos paslaugų T2 įdiegimas
M1C1–150	Investicija. PagoPA platformos paslaugų ir programėlės „IO“ diegimas	Tikslas	Aktyvesnis „IO“ programėlės T2 priėmimas
M1C1–151	Investicija. Viešų skelbimų skaitmeninimas	Tikslas	Skaitmeninių viešųjų skelbimų T2 įdiegimas
M1C1–152	Investicija. Vidaus reikalų ministerijos skaitmeninimas	Tikslas	Vidaus reikalų ministerija. Visiškai pertvarkyti ir suskaitmeninti procesai T2
M1C1–153	Investicija. Teisingumo ministerijos skaitmeninimas	Tikslas	Suskaitmenintos teisminės bylos T2
M1C1–154	Investicija. Teisingumo ministerijos skaitmeninimas	Tikslas	Teisingumo duomenų ežero žinių sistemos T2
M1C1–155	Investicija. Nacionalinio socialinės apsaugos instituto (INPS) ir Nacionalinio draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe instituto (INAIL) skaitmeninimas	Tikslas	INAIL – visiškai pertvarkyti ir suskaitmeninti procesai/paslaugos T2
M1C2–15	2 investicija. Mikroelektronikos inovacijos ir technologijos	Tikslas	Silicio karbido substratų gamybos pajėgumai
M1C2–17	3 investicija. Spartaus interneto ryšys (Ultra-Broadband ir 5G)	Tikslas	Namų numeriai su 1 Gbps junglumu
M1C2–18	3 investicija. Spartaus interneto ryšys (Ultra-Broadband ir 5G)	Tikslas	Mokyklų pastatai ir sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose užtikrinamas 1 Gbps ryšys
M1C2–20	3 investicija. Spartaus interneto ryšys (Ultra-Broadband ir 5G)	Tikslas	Užmiesčio keliai ir koridoriai su 5G aprėptimi
M1C2–21	3 investicija. Spartaus interneto ryšys (Ultra-Broadband ir 5G)	Tikslas	Rinkos nepakankamumo sritys, kuriose veikia 5G ryšio aprėptis
M1C2–23	4 investicija. Palydovinės technologijos ir kosmoso ekonomika	Tikslas	Įrengti antžeminiai teleskopai, veikiantis SST centras, kosmoso gamykla ir skystojo varymo demonstrantas
M1C2–24	4 investicija. Palydovinės technologijos ir kosmoso ekonomika	Tikslas	Naudojamos sistemos arba sistemų koncepcijos įrodymas
M1C2–25	4 investicija. Palydovinės technologijos ir kosmoso ekonomika	Tikslas	Viešojo administravimo institucijoms teikiamos paslaugos
M1C2–32	7 investicija. Parama ekologinės pertvarkos, poveikio klimatui neutralizavimo technologijų gamybos sistemai ir strateginių tiekimo grandinių konkurencingumui ir atsparumui	Tikslas	Su galutiniais paramos gavėjais pasirašyti teisiniai susitarimai
M1C3–21	Investicijų grupė. Kino pramonės plėtra (projektas „Cinecittą“)	Tikslas	Studijų, kuriose užbaigti perkvalifikavimo, modernizavimo ir statybos darbai, skaičius
M1C3–36	Investicijos – 4.3 Caput Mundi-Next Generation EU į turistinius didžiuosius renginius	Tikslas	Kultūros ir turistinių vietų, kurių perkvalifikavimas baigtas, skaičius
M2C1–16	Investicija. Naujų atliekų tvarkymo įrenginių įrengimas ir esamų įrenginių modernizavimas	Tikslas	Neteisėti sąvartynai
M2C1–19	Investicija. Žaliosios salos	Tikslas	Integruotų projektų įgyvendinimas mažose salose
M2C1–21	Investicijų grupė. Žaliosios bendruomenės	Tikslas	Žaliųjų bendruomenių planuose pateiktų intervencijų įgyvendinimas
M2C1–24	Investicija. Fondo Contratti di Filiera (FCF) parama tiekimo grandinių sutartims žemės ūkio maisto produktų, žvejybos ir akvakultūros, miškininkystės, gėlininkystės ir augalų daigynų sektoriuose	Tikslas	Su galutiniais paramos gavėjais pasirašyti teisiniai susitarimai
M2C2–3	Investicija. Biometano plėtra pagal žiedinės ekonomikos skatinimo kriterijus	Tikslas	Žemės ūkio traktorių pakeitimas
M2C2–5	Investicija. Biometano plėtra pagal žiedinės ekonomikos skatinimo kriterijus	Tikslas	Papildoma biometano gamyba
M2C2–10	Investicija. Pažangiųjų tinklų stiprinimas	Tikslas	Pažangieji tinklai. Atsinaujinančiųjų išteklių energijos paskirstymo tinklo pajėgumų didinimas
M2C2–11	Investicija. Pažangiųjų tinklų stiprinimas	Tikslas	Pažangieji tinklai. Energijos vartojimo elektrifikavimas
M2C2–13	Investicija. Intervencinės priemonės elektros tinklo atsparumui didinti	Tikslas	Didinti elektros energijos sistemos tinklo atsparumą
M2C2–15	Investicija. Kelių transporto vandenilio bandymas	Tikslas	Vandenilio perkrovimo stočių plėtra
M2C2–17	Geležinkelio transportui skirti vandenilio bandymai	Tikslas	Vandenilio pildymo stotelių skaičius
M2C2–19	Investicija. Vandenilio moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra	Tikslas	Vandenilio mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektų skaičius
M2C2–25bis	Investicija. Greitojo masinio transporto sistemų kūrimas	Tikslas	Bent 5 intervencinės priemonės, skirtos greitojo masinio transporto sistemų infrastruktūrai atnaujinti
M2C2–25b	Investicija. Greitojo masinio transporto sistemų kūrimas	Tikslas	Ne mažiau kaip 85 riedmenų vienetų, skirtų masiniam greitam transportui, pirkimas
M2C2–26	Investicija. Greitojo masinio transporto sistemų kūrimas	Tikslas	Viešojo transporto infrastruktūros kilometrų skaičius
M2C2–35	Investicija. Regioninio viešojo transporto autobusų parko stiprinimas netaršiais mažataršiais autobusais.	Tikslas	Visai netaršių žemadugnių autobusų skaičius, įsigaliojęs T2
M2C2–35 ter	Investicija. Regioninio viešojo transporto autobusų parko stiprinimas švariais degalais varomomis transporto priemonėmis	Tikslas	Netaršių ir mažataršių žemadugnių autobusų įkrovimo stotelių skaičius
M2C2–35 bis	Investicijų grupė. Regioninio viešojo geležinkelių transporto parko stiprinimas netaršiais traukiniais ir universaliosiomis paslaugomis	Tikslas	Netaršių traukinių skaičius ir vežimo teikiant universaliąsias paslaugas skaičius
M2C2–36	Investicija. Nacionalinės priešgaisrinės brigados vado atnaujinimo laivynas	Tikslas	Netaršių transporto priemonių, skirtų atnaujinti nacionalinės priešgaisrinės brigados komandai skirtą parką, skaičius
M2C2–43	Investicija. Parama startuoliams ir rizikos kapitalui, vykdantiems veiklą ekologinėje pertvarkoje.	Tikslas	Su rizikos kapitalo fondais ir startuoliais pasirašyti teisiniai susitarimai
M2C2–45	Investicija. Žemės ūkio savanoriškos veiklos sistemų plėtra	Tikslas	Fotovoltinių saulės baterijų plokščių įrengimas žemės ūkio fotovoltinėse sistemose
M2C2–47	Investicija. AEI skatinimas energetikos bendruomenėms ir bendrai veikiantiems iš atsinaujinančiųjų išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojams	Tikslas	Naujų elektros energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pajėgumų įrengimas energetikos bendruomenėse ir kartu veikiantys iš atsinaujinančiųjų išteklių pasigamintos energijos vartotojai
M2C2–49	Investicija. Vandenilio gamyba urbanistinėse dykros vietose (vandenilio slėniuose)	Tikslas	Vandenilio gamybos pramoninėse zonose projekto užbaigimas
M2C2–51	Investicija. Vandenilio naudojimas pramonėje, kurioje sunku sumažinti taršą	Tikslas	Vandenilio įdiegimas pramoniniuose procesuose
M2C2–53	Investicija. Vandenilis	Tikslas	Pastatyta pramonės gamykla
M2C4–6bis	Investicijų grupė. Nacionalinių parkų skaitmeninimas	Tikslas	Intervencijos užbaigimas
M2C4–11b	Investicija „Potvynių ir hidrogeologinės rizikos mažinimo priemonės. Intervencinės priemonės Emilijos-Romanijos, Toskanos ir Markės regionuose“	Etapas	Projektų užbaigimas
M2C4–13	Investicija. Potvynio ir hidrogeologinės rizikos mažinimo priemonės	Tikslas	D ir E tipų intervencinių priemonių užbaigimas
M2C4–20bis	Investicijų. 3.1. Miestų ir priemiesčių miškų apsauga ir stiprinimas	Tikslas	Sodiniai, skirti miesto ir priemiesčių žaliosioms zonoms apsaugoti ir valorizuoti T3
M2C4–34bis	Investicijos į drėkinimo agrosistemos atsparumą siekiant geriau valdyti vandens išteklius	Tikslas	Intervencinės priemonės, skirtos drėkinimo agrosistemos atsparumui, siekiant geriau valdyti vandens išteklius T1
M3C1–6	Investicija. Keleivių ir krovinių vežimo greitųjų geležinkelių jungtys į pietus	Tikslas	Greitieji geležinkeliai, skirti tiek keleiviams, tiek kroviniams vežti Napoli-Bari, Salerno-Reggio Kalabrijos, Palermo-Katanijos linijose
M3C1–24	Investicija. Tarpregioniniai ryšiai	Tikslas	Investicija. Tarpregioniniai ryšiai
M3C1–9	Investicija. Greitojo geležinkelio linijos šiaurėje, jungiančios su likusia Europos dalimi	Tikslas	Greitieji geležinkeliai, skirti ir keleiviams, ir kroviniams vežti geležinkelio linijose Brešija-Verona-Vicenza-Padova; Ligūrija-Alpi.
M3C1–11	Investicija. Įstrižinės jungtys	Tikslas	Greitasis geležinkelis tiek keleiviams, tiek kroviniams Orte-Falconara ir Taranto-Metaponto-Potenza-Battipaglia linijose
M3C1–14	Investicija. Europos geležinkelių transporto valdymo sistemos (ERTMS) diegimas	Tikslas	2 785 km geležinkelio linijų, kuriose įrengta Europos geležinkelių transporto valdymo sistema
M3C1–16	Investicija į metropolinių mazgų ir pagrindinių nacionalinių jungčių stiprinimą	Tikslas	1280 km atnaujintų geležinkelio linijų atkarpų, nutiestų metropoliniuose transporto mazguose ir pagrindinėse nacionalinėse jungtyse
M3C1–17bis	Investicija. Geležinkelių modernizavimas, elektrifikavimas ir atsparumas pietuose	Tikslas	Užbaigti 650 km darbų, susijusių su geležinkelių modernizavimu, elektrifikavimu ir atsparumu pietuose, parengtais leidimų išdavimo ir eksploatavimo etapams.
M3C1–18	Investicija. Regioninių linijų stiprinimas. Regioninių geležinkelių modernizavimas (valdymo RFI)	Tikslas	Modernizuotos regioninės linijos, parengtos leidimų išdavimo ir eksploatavimo etapams
M3C1–20	Investicija. Geležinkelių stočių modernizavimas (RFI valdymas; pietuose)	Tikslas	Modernizuotos ir prieinamos geležinkelio stotys
M4C1–30	Reforma. Studentų aprūpinimo būstu reguliavimo reforma ir investicijos į studentų būstą	Tikslas	Pagal atitinkamus teisės aktus sukurti mokinių miegamieji būstai
M4C2–9	Investicija. Stiprinti mokslinių tyrimų struktūras ir remti „nacionalinių MTTP lyderių“ kūrimą kai kurių bazinių didelio poveikio technologijų srityje	Tikslas	Nacionaliniai centrai veikia ir vykdo veiklą, susijusią su didelio poveikio technologijomis.
M4C2–14	Investicija. Technologijų perdavimo centrų stiprinimas ir sektorinis/teritorinis išplėtimas pagal pramonės segmentus	Tikslas	307000000 EUR finansinės vertės išmokėjimas .
M4C2–15	Investicija. Technologijų perdavimo centrų stiprinimas ir sektorinis/teritorinis išplėtimas pagal pramonės segmentus	Tikslas	Remiamų MVĮ skaičius
M4C2–15 bis	Investicija. Technologijų perdavimo centrų stiprinimas ir sektorinis/teritorinis išplėtimas pagal pramonės segmentus	Etapas	EDIH ir TEF darbo paketų užbaigimas
M4C2–16 bis	Investicija. Integruotos mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūros sistemos kūrimo fondas	Tikslas	Sukurtų arba savo veiklą užbaigusių mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūrų skaičius
M4C2–18 Bis	Inves1.5: „Inovacijų ekosistemų tvarumui užtikrinti“ kūrimas ir stiprinimas, „MTTP teritorinių lyderių“ kūrimas	Tikslas	Inovacijų ekosistemų vykdoma veikla
M4C2–21	Investicija. startuolių finansavimas.	Tikslas	Su startuoliais arba rizikos kapitalo fondais pasirašyti teisiniai susitarimai
M5C1–19	5 investicijų grupė. Moterų įmonių kūrimas	Tikslas	Atitinkamoje investicijų politikoje apibrėžtos įmonės gavo finansinę paramą
M5C2–12	4 investicija. Investicijos į miestų atnaujinimo projektus, kuriais siekiama sumažinti marginalizacijos ir socialinės būklės blogėjimo situacijas	Tikslas	Miestų atkūrimo intervencinių priemonių projektai, apimantys savivaldybes
M5C2–14	5 investicija. Integruotieji miestų planai – bendrieji projektai	Tikslas	Integruotų planavimo projektų užbaigimas didmiesčių miestuose
M5C2–18	5 investicija. Integruotieji miestų planai. EIB fondas	Tikslas	Įnašo į teminį fondą ir paramos miestų projektams piniginė vertė
M5C2–22	7 investicija. Sporto ir socialinės įtraukties projektas	Tikslas	Intervencinės priemonės, susijusios su sutartimis dėl sporto infrastruktūros
M5C3–13	Investicija. Investicijos į infrastruktūrą specialiajai ekonominei zonai	Tikslas	Infrastruktūros intervencijų specialiosiose ekonominėse zonose užbaigimas.
M6C1–3	Investicijų grupė. Bendruomenės sveikatos namai, siekiant pagerinti teritorinę pagalbą sveikatos srityje	Tikslas	Aprūpintos ir technologiškai aprūpintos bendruomenės sveikatos priežiūros namais (pirmoji partija)
M6C1–6	Investicija. Namai – pirmoji priežiūros ir nuotolinės medicinos vieta	Tikslas	Papildomi asmenys, gydomi namuose (pirmoji grupė)
M6C1–11	Investicijų grupė. Tarpinės sveikatos priežiūros ir jos infrastruktūros stiprinimas (Bendrijos ligoninės)	Tikslas	Renovuotos, tarpusavyje sujungtos ir technologiškai įrengtos bendruomenės ligoninės (pirmoji partija)
M6C2–6	Investicijų grupė. Ligoninių technologinės įrangos skaitmeninis atnaujinimas	Tikslas	Veikia didelė sanitarinė įranga
M6C2–9	Investicijų grupė. Ligoninių technologinės įrangos skaitmeninis atnaujinimas	Tikslas	Papildomos lovos ICU ir pointensyvaus gydymo paslaugos
M6C2–10	Investicija. Saugios ir tvarios ligoninės kūrimas	Tikslas	Užbaigtos antiseisminės intervencinės priemonės ligoninėse
M6C2–10 bis	Investicija. Saugios ir tvarios ligoninės kūrimas	Tikslas	EGADP išteklių išmokėjimas projektams pagal Finansinio įstatymo 67/88 „Sveikatos priežiūros pastatas“ 20 straipsnį
M6C2–12	Investicijų grupė. Technologinės infrastruktūros ir duomenų rinkimo, apdorojimo, duomenų analizės ir modeliavimo priemonių stiprinimas	Etapas	Sveikatos draudimo kortelių sistema ir elektroninių sveikatos įrašų sąveikumo infrastruktūra veikia visu pajėgumu.
M6C2–13	Investicijų grupė. Technologinės infrastruktūros ir duomenų rinkimo, apdorojimo, duomenų analizės ir modeliavimo priemonių stiprinimas	Tikslas	Visi regionai priėmė ir naudoja ESĮ
M6C2–16	Investicija. Sveikatos priežiūros sistemos specialistų techninių, profesinių, skaitmeninių ir valdymo įgūdžių ugdymas	Tikslas	Nacionalinės sveikatos tarnybos darbuotojams rengiami mokymai apie valdymo ir skaitmeninius įgūdžius
M6C2–17	Investicija. Sveikatos priežiūros sistemos specialistų techninių, profesinių, skaitmeninių ir valdymo įgūdžių ugdymas	Tikslas	Finansuotų medicinos ir specialistų mokymo sutarčių skaičius
M7–37	13 investicija. Adrijos jūros linijos 1 etapas (Sulmona kompresorinė ir Sestino-Minerbio dujotiekis)	Etapas	Darbų užbaigimas
M7–39	14 investicija. Tarpvalstybinė dujų eksporto infrastruktūra	Etapas	Darbų užbaigimas
M7–41	15 investicija. Transizione 5.0 Žalioji	Tikslas	EGADP išteklių skyrimas
M7–42	15 investicija. Transizione 5.0 Žalioji	Tikslas	0,4 mln. tne galutinės energijos suvartojimo 2024–2026 m. laikotarpiu
M7–45	16 investicija. Parama MVĮ savarankiškai gamybai iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių	Tikslas	Teisiniai susitarimai su galutiniais paramos gavėjais
M7–49	17 investicija. Viešųjų ir socialinių būstų energinei renovacijai skirta finansinė priemonė	Tikslas	Su galutiniais paramos gavėjais pasirašyti teisiniai susitarimai
M1C3–29	Investicija. Turizmo įmonių konkurencingumui skirtos lėšos	Tikslas	Turizmo projektų, kurie bus remiami per Europos investicijų banko teminius fondus, skaičius
M3C2–9	Investicijų grupė. Žalieji uostai: atsinaujinančiųjų išteklių energija ir energijos vartojimo efektyvumo intervencinės priemonės uostuose	Tikslas	Žalieji uostai: darbų užbaigimas
		Dalinė dalis Suma	19919595964 EURŲ

3 SKIRSNIS. PAPILDOMI SUSITARIMAI

1.Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano stebėsenos ir įgyvendinimo tvarka

Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano stebėsena ir įgyvendinimas vykdomi laikantis toliau nurodytos tvarkos.

Kaip numatyta 2021 m. gegužės 31 d. Įstatymo galią turinčiame dekrete Nr. 77, su pakeitimais, padarytais 2023 m. vasario 24 d. Įstatymo galią turinčiu dekretu Nr. 13, turi būti sukurta keletas koordinavimo struktūrų planui stebėti ir įgyvendinti. Jie ypač apima: I) Ministrų Tarybai pirmininkaujančioje valstybėje narėje įsteigtas aukšto lygio valdymo komitetas (cabina di regia), kurio pagrindinė užduotis – vadovauti plano įgyvendinimui ir jį koordinuoti; II) Ministrų Tarybai pirmininkaujančioje valstybėje narėje įsteigta misijos struktūra, bent jau plano galiojimo laikotarpiu, įgaliota veikti kaip centrinė plano įgyvendinimo ir stebėsenos koordinavimo struktūra; III) Ekonomikos ir finansų ministerijos techninė struktūra, atliekanti plano įgyvendinimo veiklos stebėseną, procedūrų ir išlaidų tvarkingumo bei ataskaitų teikimo kontrolę ir techninę bei operatyvinę paramą įgyvendinimo etapui. Prie Ministrų Tarybos prezidiumo įsteigta už užduotis atsakinga grupė veikia kaip vienas bendras Europos Komisijai skirtas nacionalinio lygmens informacinis punktas. Ekonomikos ir finansų ministerija užtikrina plano rezultatų vertinimą. Socialiniai partneriai ir kiti suinteresuotieji subjektai dalyvauja specialiuose cabina di regia posėdžiuose, kad būtų užtikrintas jų dalyvavimas įgyvendinant planą. Be to, kiekvienos centrinės administracijos, atsakingos už į planą įtrauktas priemones, lygmeniu nustatomos koordinavimo grupės, kurioms pavedama valdyti, stebėti, teikti ataskaitas ir kontroliuoti atitinkamas intervencines priemones, be kita ko, susijusias su įgyvendinimo priežiūra ir pažanga siekiant tarpinių ir siektinų reikšmių. Galiausiai įgyvendinimo problemų atveju numatyti vykdymo užtikrinimo mechanizmai, be kita ko, pasinaudojant administracijų, atsakingų už plano priemones, pakeitimo įgaliojimais, siekiant užtikrinti, kad projektai būtų įgyvendinti laiku ir veiksmingai, taip pat turi būti įdiegti ex ante konfliktų sprendimo mechanizmai.

Siekiant sustiprinti administracinius stebėsenos ir įgyvendinimo gebėjimus, numatyta įdarbinti laikinus darbuotojus, be kita ko, susijusius su centrinėmis administracijomis, atsakingomis už plano intervencijas, ir Ekonomikos ir finansų ministerija (įskaitant centrinę koordinavimo grupę ir Valstybės apskaitos departamentą), kaip numatyta 2021 m. birželio 9 d. Įstatymo galią turinčiu dekretu Nr. 80, taip pat su Italijos Pietų administracijomis, kurios, kaip tikimasi, sustiprins žmogiškąjį kapitalą, susijusį su ES lėšų planavimu ir naudojimu, kaip numatyta visų pirma pagal 2020 m. Įstatymą Nr. 178. Be to, lėšos skiriamos prie Ministrų Tarybos prezidiumo įsteigtai už užduotis atsakingai grupei, kad būtų užtikrintas veiksmingas jos veikimas, kaip numatyta 2023 m. vasario 24 d. Įstatymo galią turinčiame dekrete Nr. 13. Galiausiai numatoma teikti techninę ir veiklos paramą centrinėms ir vietos administracijoms įgyvendinant projektus, be kita ko, pasitelkiant viešojo kapitalo bendroves, techninės pagalbos ekspertų grupę ir galimybę pasitelkti išorės ekspertus. Šie veiksmai vykdomi kartu įgyvendinant biurokratijos mažinimo ir administracinių procedūrų supaprastinimo priemones, kaip numatyta 2021 m. gegužės 31 d. Įstatymo galią turinčiame dekrete Nr. 77 ir 2023 m. vasario 24 d. Įstatymo galią turinčiame dekrete įstatyme Nr. 13.

Pagal šią tvarką taip pat numatoma naudoti integruotą IT sistemą („ReGiS“). Generalinė finansinių santykių su Europos Sąjunga inspekcija (IGRUE) – Ekonomikos ir finansų ministerijos audito tarnyba – yra atsakinga už audito sistemų koordinavimą ir kontrolės vykdymą padedant Valstybinei teritorinių sąskaitų tarnybai (RTS). Toliau galioja sudaryti tvirtesni susitarimai su Guardia di Finanza ir atitinkamomis nepriklausomomis institucijomis, pavyzdžiui, nacionaline kovos su korupcija agentūra ANAC, taip sustiprinant Italijos teisinėje sistemoje šioms institucijoms jau paskirtą vaidmenį viešųjų finansų, įskaitant ES, apsaugos srityje.

2.Komisijai užtikrinama visapusiškos prieigos prie pagrindinių duomenų tvarka

Kad Komisijai būtų suteikta visapusiška prieiga prie pagrindinių atitinkamų duomenų, Italija taiko toliau nurodytas priemones.

Ekonomikos ir finansų ministerija veikia kaip techninė struktūra, kuri stebi, be kita ko, tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių įgyvendinimo pažangą, ir, kai tinkama, įgyvendina kontrolės ir audito veiklą, taip pat teikia ataskaitas ir prašymus atlikti mokėjimus. Ji koordinuoja tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių, atitinkamų rodiklių, taip pat kokybinės finansinės informacijos ir kitų duomenų, pavyzdžiui, apie galutinius gavėjus, teikimą. Duomenys koduojami centrinių administracijų, atsakingų už plano priemones, lygmeniu, o jos pateikia reikiamus duomenis Ekonomikos ir finansų ministerijai. Pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnio 2 dalį, pasiekusi atitinkamas sutartas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, nurodytas šio priedo 2.1 skirsnyje, Italija pateikia Komisijai tinkamai pagrįstą prašymą išmokėti finansinį įnašą ir, kai tinkama, paskolą. Italija užtikrina, kad gavusi prašymą Komisija turėtų visapusišką prieigą prie pagrindinių atitinkamų duomenų, kuriais grindžiamas tinkamas mokėjimo prašymo pagrindimas, tiek vertinant mokėjimo prašymą pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnio 3 dalį, tiek audito ir kontrolės tikslais.

(1) Išskyrus a) projektus pagal šią priemonę, susijusius su elektros energijos ir (arba) šilumos gamyba, taip pat susijusia perdavimo ir skirstymo infrastruktūra, naudojant gamtines dujas, kurie atitinka Techninių gairių „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas, ir b) ii punkte nurodytą veiklą ir turtą, kuriems iškastinio kuro naudojimas yra laikinas ir techniškai neišvengiamas, kad būtų galima laiku pereiti prie eksploatavimo be iškastinio kuro.

(2) Jei su veikla, kuriai skiriama parama, susijęs prognozuojamas išmetamas ŠESD kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, turėtų būti pateiktas paaiškinimas, kodėl to neįmanoma pasiekti. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis veiklai, kuriai taikoma ATLPS, suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, yra nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(3) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, išimtinai skirtuose neperdirbamoms pavojingoms atliekoms tvarkyti, ir esamiems įrenginiams, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas, kad jas būtų galima saugoti ar panaudoti, arba išgauti medžiagas iš deginant susidariusių pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu

(4) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į biologinių atliekų kompostavimą ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(5)

Išskyrus elektros energijos ir (arba) šilumos gamybos projektus pagal šią priemonę, taip pat susijusią perdavimo ir paskirstymo infrastruktūrą, kurioje naudojamos gamtinės dujos ir kurie atitinka reikšmingos žalos nedarymo techninių rekomendacijų (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas.

(6)

Jei su veikla, kuriai skiriama parama, susijęs prognozuojamas išmetamas ŠESD kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, turėtų būti pateiktas paaiškinimas, kodėl to neįmanoma pasiekti. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis veiklai, kuriai taikoma ATLPS, suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, yra nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(7)

Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, išimtinai skirtuose neperdirbamoms pavojingoms atliekoms tvarkyti, ir esamiems įrenginiams, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas, kad jas būtų galima saugoti ar panaudoti, arba išgauti medžiagas iš deginant susidariusių pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(8)

Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į biologinių atliekų kompostavimą ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(9) Išskyrus a) turtą ir veiklą, susijusią su elektros energijos ir (arba) šilumos gamyba, taip pat susijusią perdavimo ir skirstymo infrastruktūrą, kurioje naudojamos gamtinės dujos, kurie atitinka Techninių gairių „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas, ir b) ii punkte nurodytą veiklą ir turtą, kuriems iškastinio kuro naudojimas yra laikinas ir techniškai neišvengiamas, kad būtų galima laiku pereiti prie eksploatavimo be iškastinio kuro.

(10) Jei vykdant remiamą veiklą numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, pateikiamas paaiškinimas, kodėl tai neįmanoma. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis veiklai, kuriai taikoma ATLPS, suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, yra nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(11) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, išimtinai skirtuose neperdirbamoms pavojingoms atliekoms tvarkyti, ir esamiems įrenginiams, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas, kad jas būtų galima saugoti ar panaudoti, arba išgauti medžiagas iš deginant susidariusių pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu. 

(12) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į biologinių atliekų kompostavimą ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu. 

(13) Su konkrečiais projektais susiję galutiniai paramos gavėjai turi pateikti kiekvieno remiamo projekto pasirinktos intervencinių priemonių srities pagrindimą ir projekto aprašymą, kad būtų galima apskaičiuoti indėlį į klimato srities tikslus.

(14) Išskyrus a) turtą ir veiklą, susijusią su elektros energijos ir (arba) šilumos gamyba, taip pat susijusią perdavimo ir skirstymo infrastruktūrą, kurioje naudojamos gamtinės dujos, kurie atitinka Techninių gairių „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas, ir b) ii punkte nurodytą veiklą ir turtą, kuriems iškastinio kuro naudojimas yra laikinas ir techniškai neišvengiamas, kad būtų galima laiku pereiti prie eksploatavimo be iškastinio kuro.

(15) Jei vykdant remiamą veiklą numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, pateikiamas paaiškinimas, kodėl tai neįmanoma. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis veiklai, kuriai taikoma ATLPS, suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, yra nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(16) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, išimtinai skirtuose neperdirbamoms pavojingoms atliekoms tvarkyti, ir esamiems įrenginiams, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas, kad jas būtų galima saugoti ar panaudoti, arba išgauti medžiagas iš deginant susidariusių pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(17) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į biologinių atliekų kompostavimą ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(18) Išskyrus a) projektus pagal šią priemonę, susijusius su elektros energijos ir (arba) šilumos gamyba, taip pat susijusia perdavimo ir skirstymo infrastruktūra, naudojant gamtines dujas, kurie atitinka Techninių gairių „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas, ir b) ii punkte nurodytą veiklą ir turtą, kuriems iškastinio kuro naudojimas yra laikinas ir techniškai neišvengiamas, kad būtų galima laiku pereiti prie eksploatavimo be iškastinio kuro.

(19) Jei su veikla, kuriai skiriama parama, susijęs prognozuojamas išmetamas ŠESD kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, turėtų būti pateiktas paaiškinimas, kodėl to neįmanoma pasiekti. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis veiklai, kuriai taikoma ATLPS, suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, yra nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(20)

20 Ši išimtis netaikoma veiksmams pagal šią priemonę įrenginiuose, skirtuose tik neperdirbamoms pavojingoms atliekoms apdoroti, ir esamuose įrenginiuose, kai pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama padidinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas, skirtas saugoti ar naudoti, arba išgauti medžiagas iš deginimo pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių veiksmų pagal šią priemonę nepadidėja įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgėja įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(21) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į biologinių atliekų kompostavimą ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(22) Išskyrus a) projektus pagal šią priemonę, susijusius su elektros energijos ir (arba) šilumos gamyba, taip pat susijusia perdavimo ir skirstymo infrastruktūra, naudojant gamtines dujas, kurie atitinka Techninių gairių „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas, ir b) ii punkte nurodytą veiklą ir turtą, kuriems iškastinio kuro naudojimas yra laikinas ir techniškai neišvengiamas, kad būtų galima laiku pereiti prie eksploatavimo be iškastinio kuro.

(23) Jei su veikla, kuriai skiriama parama, susijęs prognozuojamas išmetamas ŠESD kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, turėtų būti pateiktas paaiškinimas, kodėl to neįmanoma pasiekti. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis veiklai, kuriai taikoma ATLPS, suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, yra nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(24)

24 Ši išimtis netaikoma veiksmams pagal šią priemonę įrenginiuose, skirtuose tik neperdirbamoms pavojingoms atliekoms apdoroti, ir esamuose įrenginiuose, kai pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama padidinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas, skirtas saugoti ar naudoti, arba išgauti medžiagas iš deginimo pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių veiksmų pagal šią priemonę nepadidėja įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgėja įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(25) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į biologinių atliekų kompostavimą ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(26) Išskyrus a) projektus pagal šią priemonę, susijusius su elektros energijos ir (arba) šilumos gamyba, taip pat susijusia perdavimo ir skirstymo infrastruktūra, naudojant gamtines dujas, kurie atitinka Techninių gairių „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas, ir b) ii punkte nurodytą veiklą ir turtą, kuriems iškastinio kuro naudojimas yra laikinas ir techniškai neišvengiamas, kad būtų galima laiku pereiti prie eksploatavimo be iškastinio kuro.

(27) Jei su veikla, kuriai skiriama parama, susijęs prognozuojamas išmetamas ŠESD kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, turėtų būti pateiktas paaiškinimas, kodėl to neįmanoma pasiekti. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis veiklai, kuriai taikoma ATLPS, suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, yra nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(28)

(29) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į biologinių atliekų kompostavimą ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(30) Išskyrus a) projektus pagal šią priemonę, susijusius su elektros energijos ir (arba) šilumos gamyba, taip pat susijusia perdavimo ir skirstymo infrastruktūra, naudojant gamtines dujas, kurie atitinka Techninių gairių „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas, ir b) ii punkte nurodytą veiklą ir turtą, kuriems iškastinio kuro naudojimas yra laikinas ir techniškai neišvengiamas, kad būtų galima laiku pereiti prie eksploatavimo be iškastinio kuro.

(31) Jei su veikla, kuriai skiriama parama, susijęs prognozuojamas išmetamas ŠESD kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, turėtų būti pateiktas paaiškinimas, kodėl to neįmanoma pasiekti. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis veiklai, kuriai taikoma ATLPS, suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, yra nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(32) 32 Ši išimtis netaikoma veiksmams pagal šią priemonę įrenginiuose, skirtuose tik neperdirbamoms pavojingoms atliekoms apdoroti, ir esamuose įrenginiuose, kai pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama padidinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas, skirtas saugoti ar naudoti, arba išgauti medžiagas iš deginimo pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių veiksmų pagal šią priemonę nepadidėja įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgėja įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(33) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į biologinių atliekų kompostavimą ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(34) Išskyrus a) projektus pagal šią priemonę, susijusius su elektros energijos ir (arba) šilumos gamyba, taip pat susijusia perdavimo ir skirstymo infrastruktūra, naudojant gamtines dujas, kurie atitinka Techninių gairių „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas, ir b) ii punkte nurodytą veiklą ir turtą, kuriems iškastinio kuro naudojimas yra laikinas ir techniškai neišvengiamas, kad būtų galima laiku pereiti prie eksploatavimo be iškastinio kuro.

(35) Jei su veikla, kuriai skiriama parama, susijęs prognozuojamas išmetamas ŠESD kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, turėtų būti pateiktas paaiškinimas, kodėl to neįmanoma pasiekti. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis veiklai, kuriai taikoma ATLPS, suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, yra nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(36) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, išimtinai skirtuose neperdirbamoms pavojingoms atliekoms tvarkyti, ir esamiems įrenginiams, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas, kad jas būtų galima saugoti ar panaudoti, arba išgauti medžiagas iš deginant susidariusių pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(37) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į biologinių atliekų kompostavimą ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(38) Išskyrus a) projektus pagal šią priemonę, susijusius su elektros energijos ir (arba) šilumos gamyba, taip pat susijusia perdavimo ir skirstymo infrastruktūra, naudojant gamtines dujas, kurie atitinka Techninių gairių „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas, ir b) ii punkte nurodytą veiklą ir turtą, kuriems iškastinio kuro naudojimas yra laikinas ir techniškai neišvengiamas, kad būtų galima laiku pereiti prie eksploatavimo be iškastinio kuro.

(39) Jei su veikla, kuriai skiriama parama, susijęs prognozuojamas išmetamas ŠESD kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, turėtų būti pateiktas paaiškinimas, kodėl to neįmanoma pasiekti. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis veiklai, kuriai taikoma ATLPS, suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, yra nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(40) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, išimtinai skirtuose neperdirbamoms pavojingoms atliekoms tvarkyti, ir esamiems įrenginiams, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas, kad jas būtų galima saugoti ar panaudoti, arba išgauti medžiagas iš deginant susidariusių pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(41) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į biologinių atliekų kompostavimą ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(42) Išskyrus a) turtą ir veiklą, susijusią su elektros energijos ir (arba) šilumos gamyba, taip pat susijusią perdavimo ir skirstymo infrastruktūrą, kurioje naudojamos gamtinės dujos, kurie atitinka Techninių gairių „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas, ir b) ii punkte nurodytą veiklą ir turtą, kuriems iškastinio kuro naudojimas yra laikinas ir techniškai neišvengiamas, kad būtų galima laiku pereiti prie eksploatavimo be iškastinio kuro.

(43) Jei vykdant remiamą veiklą numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, pateikiamas paaiškinimas, kodėl tai neįmanoma. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis veiklai, kuriai taikoma ATLPS, suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, yra nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(44) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, išimtinai skirtuose neperdirbamoms pavojingoms atliekoms tvarkyti, ir esamiems įrenginiams, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas, kad jas būtų galima saugoti ar panaudoti, arba išgauti medžiagas iš deginant susidariusių pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(45) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į biologinių atliekų kompostavimą ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(46) Su konkrečiais projektais susiję galutiniai paramos gavėjai turi pateikti kiekvieno remiamo projekto pasirinktos intervencinių priemonių srities pagrindimą ir projekto aprašymą, kad būtų galima apskaičiuoti indėlį į klimato srities tikslus. Apskaičiuojant klimato srities įnašą, galutiniai paramos gavėjai iš nuosavo kapitalo, kvazinuosavo kapitalo, įmonių obligacijų arba lygiaverčių priemonių, kurios nėra skirtos konkretiems projektams, pateikia pasirinktos (-ų) intervencijos srities (-ių) pagrindimą. Įgyvendinantysis partneris taip pat privalo kas pusmetį pateikti valstybei narei kiekvieno projekto ir (arba) veiklos įgyvendinimo ataskaitą.

(47) Metropolinės zonos šioje priemonėje vadinamos funkcinėmis miestų zonomis, kaip apibrėžta Europos Komisijos ir EBPO duomenų bazėje (Dijkstra, L., H. Poelman ir P. Veneri (2019), „The EU-OECD definition of a functional urban area“, OECD Regional Development Working Papers, No. 2019/11, OECD Publishing, Paryžius, https://doi.org/10.1787/d58cb34d-en.)

(48) Pagal Reglamento (ES) 2021/241 VI priedo 72a intervencijos sritį ji taip pat taikoma dvimodžių traukiniams.

(49) Metropolinės zonos šioje priemonėje vadinamos funkcinėmis miestų zonomis, kaip apibrėžta Europos Komisijos ir EBPO duomenų bazėje (Dijkstra, L., H. Poelman ir P. Veneri (2019 m.).

(50) Pagal Reglamento (ES) 2021/241 VI priedo 72a intervencinių priemonių sritį ji taip pat taikoma dvimočiams traukiniams.

(51) Išskyrus a) turtą ir veiklą, susijusią su elektros energijos ir (arba) šilumos gamyba, taip pat susijusią perdavimo ir skirstymo infrastruktūrą, kurioje naudojamos gamtinės dujos, kurie atitinka Techninių gairių „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas, ir b) ii punkte nurodytą veiklą ir turtą, kuriems iškastinio kuro naudojimas yra laikinas ir techniškai neišvengiamas, kad būtų galima laiku pereiti prie eksploatavimo be iškastinio kuro.

(52) Jeigu įgyvendinus remiamą priemonę pasiekiamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, reikia paaiškinti priežastis, kodėl tai neįmanoma. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis veiklai, kuriai taikoma ATLPS, suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, yra nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(53) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, išimtinai skirtuose neperdirbamoms pavojingoms atliekoms tvarkyti, ir esamiems įrenginiams, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas, kad jas būtų galima saugoti ar panaudoti, arba išgauti medžiagas iš deginant susidariusių pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(54) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į biologinių atliekų kompostavimą ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(55) Su konkrečiais projektais susiję galutiniai paramos gavėjai turi pateikti kiekvieno remiamo projekto pasirinktos intervencinių priemonių srities pagrindimą ir projekto aprašymą, kad būtų galima apskaičiuoti indėlį į klimato srities tikslus. Apskaičiuojant klimato srities įnašą, galutiniai paramos gavėjai iš nuosavo kapitalo, kvazinuosavo kapitalo, įmonių obligacijų arba lygiaverčių priemonių, kurios nėra skirtos konkretiems projektams, pateikia pasirinktos (-ų) intervencijos srities (-ių) pagrindimą. Įgyvendinantysis partneris taip pat privalo kas pusmetį pateikti valstybei narei kiekvieno projekto ir (arba) veiklos įgyvendinimo ataskaitą.

(56) CDP rizikos kapitalo SGR vykdo valdymo veiklą laikydamasi AIFV direktyvoje nustatytų nepriklausomumo ir savarankiškumo principų.

(57) Laikoma, kad galutinis gavėjas daugiausia dėmesio skiria sektoriui ar verslo veiklai, jei nustatoma, kad toks sektorius ar veikla yra esminė galutinio gavėjo verslo veiklos dalis, palyginti su galutinio gavėjo bendrosiomis pajamomis, pelnu arba klientų baze. Bendrosios pajamos, gautos iš ribojamo sektoriaus ar veiklos, bet kuriuo atveju turi neviršyti 50 % bendrųjų pajamų.

(58)

Išskyrus a) turtą ir veiklą, susijusią su elektros energijos ir (arba) šilumos gamyba, taip pat susijusią perdavimo ir skirstymo infrastruktūrą, kurioje naudojamos gamtinės dujos, kurie atitinka Techninių gairių „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas, ir b) ii punkte nurodytą veiklą ir turtą, kuriems iškastinio kuro naudojimas yra laikinas ir techniškai neišvengiamas, kad būtų galima laiku pereiti prie eksploatavimo be iškastinio kuro.

(59)

Įtraukiant veiklą ir turtą pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuriais užtikrinamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris nėra mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius. Jei vykdant remiamą veiklą numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, pateikiamas paaiškinimas, kodėl tai neįmanoma. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis veiklai, kuriai taikoma ATLPS, suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, yra nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(60)

Taršios transporto priemonės apibrėžiamos kaip netaršios transporto priemonės.

(61) Ši išimtis netaikoma veiksmams įrenginiuose, skirtuose tik perdirbti neperdirbamoms pavojingoms atliekoms apdoroti, ir esamuose įrenginiuose, kai pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama padidinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas saugoti ar naudoti arba surinkti medžiagas iš deginimo pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių veiksmų pagal šią priemonę nepadidėja įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumas arba nepratęsiamas įrenginių eksploatavimo laikas; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(62) Išskyrus a) projektus pagal šią priemonę, susijusius su elektros energijos ir (arba) šilumos gamyba, taip pat susijusia perdavimo ir skirstymo infrastruktūra, naudojant gamtines dujas, kurie atitinka Techninių gairių „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas, ir b) ii punkte nurodytą veiklą ir turtą, kuriems iškastinio kuro naudojimas yra laikinas ir techniškai neišvengiamas, kad būtų galima laiku pereiti prie eksploatavimo be iškastinio kuro.

(63) Jei su veikla, kuriai skiriama parama, susijęs prognozuojamas išmetamas ŠESD kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, turėtų būti pateiktas paaiškinimas, kodėl to neįmanoma pasiekti. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis veiklai, kuriai taikoma ATLPS, suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, yra nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(64)

64 Ši išimtis netaikoma veiksmams pagal šią priemonę įrenginiuose, skirtuose tik neperdirbamoms pavojingoms atliekoms apdoroti, ir esamuose įrenginiuose, kai pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama padidinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas, skirtas saugoti ar naudoti, arba išgauti medžiagas iš deginimo pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių veiksmų pagal šią priemonę nepadidėja įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgėja įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(65) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į biologinių atliekų kompostavimą ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(66) Išskyrus elektros energijos ir (arba) šilumos gamybos projektus pagal šią priemonę, taip pat susijusią perdavimo ir paskirstymo infrastruktūrą, kurioje naudojamos gamtinės dujos ir kurie atitinka reikšmingos žalos nedarymo techninių rekomendacijų (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas.

(67) Jei su veikla, kuriai skiriama parama, susijęs prognozuojamas išmetamas ŠESD kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, turėtų būti pateiktas paaiškinimas, kodėl to neįmanoma pasiekti. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis veiklai, kuriai taikoma ATLPS, suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, yra nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(68) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, išimtinai skirtuose neperdirbamoms pavojingoms atliekoms tvarkyti, ir esamiems įrenginiams, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas, kad jas būtų galima saugoti ar panaudoti, arba išgauti medžiagas iš deginant susidariusių pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(69) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į biologinių atliekų kompostavimą ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(70) Išskyrus a) projektus pagal šią priemonę, susijusius su elektros energijos ir (arba) šilumos gamyba, taip pat susijusia perdavimo ir skirstymo infrastruktūra, naudojant gamtines dujas, kurie atitinka Techninių gairių „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas, ir b) ii punkte nurodytą veiklą ir turtą, kuriems iškastinio kuro naudojimas yra laikinas ir techniškai neišvengiamas, kad būtų galima laiku pereiti prie eksploatavimo be iškastinio kuro.

(71) Jei su veikla, kuriai skiriama parama, susijęs prognozuojamas išmetamas ŠESD kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, turėtų būti pateiktas paaiškinimas, kodėl to neįmanoma pasiekti. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis veiklai, kuriai taikoma ATLPS, suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, yra nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(72) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, išimtinai skirtuose neperdirbamoms pavojingoms atliekoms tvarkyti, ir esamiems įrenginiams, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas, kad jas būtų galima saugoti ar panaudoti, arba išgauti medžiagas iš deginant susidariusių pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(73) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į biologinių atliekų kompostavimą ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(74) Išskyrus elektros energijos ir (arba) šilumos gamybos projektus pagal šią priemonę, taip pat susijusią perdavimo ir paskirstymo infrastruktūrą, kurioje naudojamos gamtinės dujos ir kurie atitinka reikšmingos žalos nedarymo techninių rekomendacijų (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas.

(75) Jei su veikla, kuriai skiriama parama, susijęs prognozuojamas išmetamas ŠESD kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, turėtų būti pateiktas paaiškinimas, kodėl to neįmanoma pasiekti. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis veiklai, kuriai taikoma ATLPS, suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, yra nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(76) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, išimtinai skirtuose neperdirbamoms pavojingoms atliekoms tvarkyti, ir esamiems įrenginiams, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas, kad jas būtų galima saugoti ar panaudoti, arba išgauti medžiagas iš deginant susidariusių pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(77) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į biologinių atliekų kompostavimą ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(78) EBPO, Įgūdžių tyrimai „Verslumo ir inovacijų rėmimas aukštojo mokslo srityje Italijoje“ (angl. Supporting Entrepreneurship and Innovation in Higher Education in Italy).

(79) Išskyrus elektros energijos ir (arba) šilumos gamybos projektus pagal šią priemonę, taip pat susijusią perdavimo ir paskirstymo infrastruktūrą, kurioje naudojamos gamtinės dujos ir kurie atitinka reikšmingos žalos nedarymo techninių rekomendacijų (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas.

(80) Jei su veikla, kuriai skiriama parama, susijęs prognozuojamas išmetamas ŠESD kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, turėtų būti pateiktas paaiškinimas, kodėl to neįmanoma pasiekti. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis veiklai, kuriai taikoma ATLPS, suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, yra nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(81) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, išimtinai skirtuose neperdirbamoms pavojingoms atliekoms tvarkyti, ir esamiems įrenginiams, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas, kad jas būtų galima saugoti ar panaudoti, arba išgauti medžiagas iš deginant susidariusių pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(82) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į biologinių atliekų kompostavimą ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(83) Išskyrus elektros energijos ir (arba) šilumos gamybos projektus pagal šią priemonę, taip pat susijusią perdavimo ir paskirstymo infrastruktūrą, kurioje naudojamos gamtinės dujos ir kurie atitinka reikšmingos žalos nedarymo techninių rekomendacijų (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas.

(84) Jei su veikla, kuriai skiriama parama, susijęs prognozuojamas išmetamas ŠESD kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, turėtų būti pateiktas paaiškinimas, kodėl to neįmanoma pasiekti. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis veiklai, kuriai taikoma ATLPS, suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, yra nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(85) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, išimtinai skirtuose neperdirbamoms pavojingoms atliekoms tvarkyti, ir esamiems įrenginiams, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas, kad jas būtų galima saugoti ar panaudoti, arba išgauti medžiagas iš deginant susidariusių pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(86) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į biologinių atliekų kompostavimą ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(87) Išskyrus elektros energijos ir (arba) šilumos gamybos projektus pagal šią priemonę, taip pat susijusią perdavimo ir paskirstymo infrastruktūrą, kurioje naudojamos gamtinės dujos ir kurie atitinka reikšmingos žalos nedarymo techninių rekomendacijų (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas.

(88) Jei su veikla, kuriai skiriama parama, susijęs prognozuojamas išmetamas ŠESD kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, turėtų būti pateiktas paaiškinimas, kodėl to neįmanoma pasiekti. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis veiklai, kuriai taikoma ATLPS, suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, yra nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(89) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, išimtinai skirtuose neperdirbamoms pavojingoms atliekoms tvarkyti, ir esamiems įrenginiams, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas, kad jas būtų galima saugoti ar panaudoti, arba išgauti medžiagas iš deginant susidariusių pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(90) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į biologinių atliekų kompostavimą ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(91) Išskyrus elektros energijos ir (arba) šilumos gamybos projektus pagal šią priemonę, taip pat susijusią perdavimo ir paskirstymo infrastruktūrą, kurioje naudojamos gamtinės dujos ir kurie atitinka reikšmingos žalos nedarymo techninių rekomendacijų (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas.

(92) Jei su veikla, kuriai skiriama parama, susijęs prognozuojamas išmetamas ŠESD kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, turėtų būti pateiktas paaiškinimas, kodėl to neįmanoma pasiekti. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis veiklai, kuriai taikoma ATLPS, suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, yra nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(93)

(94) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į biologinių atliekų kompostavimą ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(95) Darbo paketas yra projekto darbo suskirstymo sudedamoji dalis, pavyzdžiui: išbandykite prieš investavimą, įgūdžius ir mokymą, projektų valdymą ir koordinavimą. Jis atstovauja projekto darbo grupei, apibūdintai veikloje ir užduotyse. Darbo paketuose pateikiama aiški ir logiška sąsaja su projekto tikslais ir kitais darbų paketais. Kiekvienas darbo paketas sudaro projekto dalį, kuri yra žingsnis siekiant bendrų projekto tikslų.

(96) Išskyrus elektros energijos ir (arba) šilumos gamybos projektus pagal šią priemonę, taip pat susijusią perdavimo ir paskirstymo infrastruktūrą, kurioje naudojamos gamtinės dujos ir kurie atitinka reikšmingos žalos nedarymo techninių rekomendacijų (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas.

(97) Jei su veikla, kuriai skiriama parama, susijęs prognozuojamas išmetamas ŠESD kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, turėtų būti pateiktas paaiškinimas, kodėl to neįmanoma pasiekti. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis veiklai, kuriai taikoma ATLPS, suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, yra nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(98)

(99) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į biologinių atliekų kompostavimą ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(100) Išskyrus elektros energijos ir (arba) šilumos gamybos projektus pagal šią priemonę, taip pat susijusią perdavimo ir paskirstymo infrastruktūrą, kurioje naudojamos gamtinės dujos ir kurie atitinka reikšmingos žalos nedarymo techninių rekomendacijų (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas.

(101) Jei su veikla, kuriai skiriama parama, susijęs prognozuojamas išmetamas ŠESD kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, turėtų būti pateiktas paaiškinimas, kodėl to neįmanoma pasiekti. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis veiklai, kuriai taikoma ATLPS, suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, yra nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(102)

(103) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į biologinių atliekų kompostavimą ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(104) CDP rizikos kapitalo SGR vykdo valdymo veiklą laikydamasi AIFV direktyvoje nustatytų nepriklausomumo ir savarankiškumo principų.

(105) Laikoma, kad galutinis gavėjas daugiausia dėmesio skiria sektoriui ar verslo veiklai, jei nustatoma, kad toks sektorius ar veikla yra esminė galutinio gavėjo verslo veiklos dalis, palyginti su galutinio gavėjo bendrosiomis pajamomis, pelnu arba klientų baze. Bendrosios pajamos, gautos iš ribojamo sektoriaus ar veiklos, bet kuriuo atveju turi neviršyti 50 % bendrųjų pajamų.

(106)

(107)

(108)

Taršios transporto priemonės apibrėžiamos kaip netaršios transporto priemonės.

(109) Ši išimtis netaikoma veiksmams įrenginiuose, skirtuose tik perdirbti neperdirbamoms pavojingoms atliekoms apdoroti, ir esamuose įrenginiuose, kai pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama padidinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas saugoti ar naudoti arba surinkti medžiagas iš deginimo pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių veiksmų pagal šią priemonę nepadidėja įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumas arba nepratęsiamas įrenginių eksploatavimo laikas; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(110) Išskyrus elektros energijos ir (arba) šilumos gamybos projektus pagal šią priemonę, taip pat susijusią perdavimo ir paskirstymo infrastruktūrą, kurioje naudojamos gamtinės dujos ir kurie atitinka reikšmingos žalos nedarymo techninių rekomendacijų (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas.

(111) Jei su veikla, kuriai skiriama parama, susijęs prognozuojamas išmetamas ŠESD kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, turėtų būti pateiktas paaiškinimas, kodėl to neįmanoma pasiekti. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis veiklai, kuriai taikoma ATLPS, suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, yra nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(112)

(113) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į biologinių atliekų kompostavimą ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(114) Išskyrus elektros energijos ir (arba) šilumos gamybos projektus pagal šią priemonę, taip pat susijusią perdavimo ir paskirstymo infrastruktūrą, kurioje naudojamos gamtinės dujos ir kurie atitinka reikšmingos žalos nedarymo techninių rekomendacijų (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas.

(115) Jei su veikla, kuriai skiriama parama, susijęs prognozuojamas išmetamas ŠESD kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, turėtų būti pateiktas paaiškinimas, kodėl to neįmanoma pasiekti. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis veiklai, kuriai taikoma ATLPS, suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, yra nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(116)

(117) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į biologinių atliekų kompostavimą ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(118)

Išskyrus a) elektros energijos ir (arba) šilumos gamybos, taip pat susijusios perdavimo ir skirstymo infrastruktūros, kurioje naudojamos gamtinės dujos, turtą ir veiklą, atitinkančius Techninių gairių „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas, ir b) ii punkte nurodytą veiklą ir turtą, kuriems iškastinio kuro naudojimas yra laikinas ir techniškai neišvengiamas, kad būtų galima laiku pereiti prie eksploatavimo be iškastinio kuro

(119) Jei vykdant remiamą veiklą numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, pateikiamas paaiškinimas, kodėl tai neįmanoma. Santykiniai taršos rodikliai, pagal kuriuos suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai veiklai, patenkančiai į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos taikymo sritį, kaip nustatyta Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447

(120) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, išimtinai skirtuose neperdirbamoms pavojingoms atliekoms tvarkyti, ir esamiems įrenginiams, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas, kad jas būtų galima saugoti ar panaudoti, arba išgauti medžiagas iš deginant susidariusių pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(121) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į biologinių atliekų kompostavimą ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu

(122) Siekiant apskaičiuoti indėlį į klimatą, reikalaujama, kad galutiniai paramos gavėjai pateiktų kiekvieno remiamo projekto pasirinktos intervencinės srities pagrindimą ir projekto aprašymą. Įgyvendinantysis partneris taip pat privalo kas pusmetį pateikti valstybei narei kiekvieno projekto ir (arba) veiklos įgyvendinimo ataskaitą.

(123) Visų pirma schemoje daroma nuoroda į 2016 m. gruodžio 11 d. Įstatymo Nr. 232 A ir B priedus.

(124) Naujai įsteigtų įmonių sutaupytos energijos kiekis turėtų būti matuojamas pagal vidutinį metinį panašių savybių (dydžio) įmonės, veikiančios tame pačiame sektoriuje, suvartojimą (ATECO kodas).

(125) Laikoma, kad galutinis gavėjas daugiausia dėmesio skiria sektoriui ar verslo veiklai, jei nustatoma, kad toks sektorius ar veikla yra esminė galutinio gavėjo verslo veiklos dalis, palyginti su galutinio gavėjo bendrosiomis pajamomis, pelnu arba klientų baze. Bendrosios pajamos, gautos iš ribojamo sektoriaus ar veiklos, bet kuriuo atveju turi neviršyti 50 % bendrųjų pajamų.

(126)

(127)

(128)

Taršios transporto priemonės apibrėžiamos kaip netaršios transporto priemonės.

(129) Ši išimtis netaikoma veiksmams įrenginiuose, skirtuose tik perdirbti neperdirbamoms pavojingoms atliekoms apdoroti, ir esamuose įrenginiuose, kai pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama padidinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas saugoti ar naudoti arba surinkti medžiagas iš deginimo pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių veiksmų pagal šią priemonę nepadidėja įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumas arba nepratęsiamas įrenginių eksploatavimo laikas; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(130) Su konkrečiais projektais susiję galutiniai paramos gavėjai turi pateikti kiekvieno remiamo projekto pasirinktos intervencinių priemonių srities pagrindimą ir projekto aprašymą, kad būtų galima apskaičiuoti indėlį į klimato srities tikslus.

(131) Su konkrečiais projektais susiję galutiniai paramos gavėjai turi pateikti kiekvieno remiamo projekto pasirinktos intervencinių priemonių srities pagrindimą ir projekto aprašymą, kad būtų galima apskaičiuoti indėlį į klimato srities tikslus.

(132) Išskyrus a) turtą ir veiklą, susijusią su elektros energijos ir (arba) šilumos gamyba, taip pat susijusią perdavimo ir skirstymo infrastruktūrą, kurioje naudojamos gamtinės dujos, kurie atitinka Techninių gairių „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas, ir b) ii punkte nurodytą veiklą ir turtą, kuriems iškastinio kuro naudojimas yra laikinas ir techniškai neišvengiamas, kad būtų galima laiku pereiti prie eksploatavimo be iškastinio kuro.

(133) Jei vykdant remiamą veiklą numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, pateikiamas paaiškinimas, kodėl tai neįmanoma. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis veiklai, kuriai taikoma ATLPS, suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, yra nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(134) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, išimtinai skirtuose neperdirbamoms pavojingoms atliekoms tvarkyti, ir esamiems įrenginiams, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas, kad jas būtų galima saugoti ar panaudoti, arba išgauti medžiagas iš deginant susidariusių pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu. 

(135) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į biologinių atliekų kompostavimą ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu. 

(136) Su konkrečiais projektais susiję galutiniai paramos gavėjai turi pateikti kiekvieno remiamo projekto pasirinktos intervencinių priemonių srities pagrindimą ir projekto aprašymą, kad būtų galima apskaičiuoti indėlį į klimato srities tikslus.