EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2024 10 17

COM(2024) 479 final

2024/0263(NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos Sąjungos ir Grenlandijos Vyriausybės bei Danijos Vyriausybės tausios žvejybos partnerystės susitarimo įgyvendinimo protokolo (2025–2030 m.) sudarymo Europos Sąjungos vardu

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Naujojo protokolo tikslas – remiantis mokslinėmis rekomendacijomis ir atitinkamų regioninių žvejybos valdymo organizacijų (NAFO, NEAFC) rekomendacijomis suteikti Sąjungos laivams žvejybos Grenlandijos vandenyse esančiose žvejybos zonose galimybių. Naujajame protokole numatytos šios žvejybos galimybės:

atlantinės menkės ICES II, V, XII ir XIV parajoniuose: 2 050 tonų per metus;

pelaginiai jūriniai ešeriai (REB) ICES XII ir XIV parajoniuose ir NAFO 1F kvadrate: 0 tonų per metus;

demersiniai jūriniai ešeriai (RED) ICES II, V, XII ir XIV parajoniuose: 2 100 tonų per metus;

juodieji paltusai NAFO 1 parajonyje į pietus nuo 68° šiaurės platumos: 1 900 tonų per metus;

juodieji paltusai ICES II, V, XII ir XIV parajoniuose: 4 775 tonų per metus;

šiaurinės dryžakojės krevetės NAFO 1 parajonyje: 2 431 per metus;

šiaurinės dryžakojės krevetės ICES II, V, XII ir XIV parajoniuose: 4 150 per metus;

stintenės ICES II, V, XII ir XIV parajoniuose: 13 000 tonų per metus;

atlantinės skumbrės ICES II, V, XII, XIV parajoniuose: 0 tonų per metus;

Kitas tikslas – sustiprinti Sąjungos ir Grenlandijos bendradarbiavimą įgyvendinant susitarimo partnerystės sistemą, kuria siekiama plėtoti tausios žuvininkystės politiką ir atsakingai naudoti Grenlandijos vandenyse esančius žvejybos išteklius, atsižvelgiant į abiejų susitariančiųjų šalių interesus.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Pasiūlymas priklauso išimtinei Europos Sąjungos kompetencijai SESV 3 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytoje srityje. Todėl subsidiarumo principas netaikomas.

•Proporcingumo principas

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimai / tinkamumo patikrinimai

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Atliekant vertinimą konsultuotasi su valstybėmis narėmis, pramonės atstovais ir tarptautinėmis pilietinės visuomenės organizacijomis, taip pat su Grenlandijos žuvininkystės administracija ir pilietine visuomene. Konsultuotasi ir Tolimojo plaukiojimo laivyno patariamojoje taryboje. Iš šių konsultacijų matyti, kad Sąjunga ir Grenlandija yra suinteresuotos toliau taikyti priemonę, kuria sudaromos glaudaus sektorinio bendradarbiavimo sąlygos, o Grenlandijai suteikiamos daugiamečio finansavimo galimybės. Sąjungos laivų savininkai savo ruožtu suinteresuoti išsaugoti galimybę patekti į svarbią žvejybos zoną sudarant susitarimą žuvininkystės sektoriuje.

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

•Poveikio vertinimas

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

•Pagrindinės teisės

Suderėtame protokole yra nuostata dėl pasekmių, kurios laukia pažeidus esminius elementus dėl žmogaus teisių, kurios užtikrinamos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir Jungtinių Tautų deklaracija dėl čiabuvių tautų teisių (UNDRIP).

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Europos Sąjungos metinis finansinis įnašas yra 17 296 857 EUR suma, apimanti:

a) 14 096 857 EUR metinę sumą, protokolo galiojimo laikotarpiu mokamą už galimybę naudoti žvejybos išteklius pagal protokole numatytų kategorijų žvejybos galimybes;

b) 3 200 000 EUR metinę paramos Grenlandijos žuvininkystės sektoriaus politikos kūrimui ir plėtrai sumą, mokamą protokolo galiojimo laikotarpiu. Ši parama visu protokolo galiojimo laikotarpiu atitinka Grenlandijos nacionalinės politikos tikslus, susijusius su tvariu jos jūros žvejybos išteklių valdymu.

Metinė įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų suma, įskaitant metų pradžioje dar neįsigaliojusių protokolų rezervo eilutę, nustatoma metinės biudžeto sudarymo procedūros metu 4 .

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

2024/0263 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos Sąjungos ir Grenlandijos Vyriausybės bei Danijos Vyriausybės tausios žvejybos partnerystės susitarimo įgyvendinimo protokolo (2025–2030 m.) sudarymo Europos Sąjungos vardu

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį kartu su 218 straipsnio 6 dalies a punkto v papunkčiu ir 218 straipsnio 7 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą,

kadangi:

(1)pagal [...] Tarybos sprendimą [XXX] 5 , Europos Sąjungos ir Grenlandijos Vyriausybės bei Danijos Vyriausybės tausios žvejybos partnerystės susitarimo įgyvendinimo protokolas (toliau – Protokolas) pasirašytas [...] su sąlyga, kad jis bus sudarytas vėliau;

(2)Protokolo tikslai – suteikti galimybę Sąjungos laivams vykdyti žvejybos veiklą Grenlandijos žvejybos zonoje ir Sąjungai bei Grenlandijai glaudžiai bendradarbiauti, kad būtų toliau skatinama plėtoti darnią žuvininkystės politiką ir atsakingai naudoti Grenlandijos žvejybos zonoje esančius žvejybos išteklius. Šis bendradarbiavimas taip pat padeda sudaryti deramas darbo sąlygas žuvininkystės sektoriuje;

(3)Protokolas turėtų būti patvirtintas Europos Sąjungos vardu;

(4)Vadovaudamasi Sutartimis, Komisija turi užtikrinti, kad Grenlandijos Vyriausybei ir Danijos Vyriausybei Sąjungos vardu būtų pateiktas protokolo 14 straipsnyje numatytas pranešimas, ir taip išreikšti Sąjungos sutikimą laikytis protokolo.

(5)Tausios žvejybos partnerystės susitarimo (TŽPS) 12 straipsniu įsteigiamas jungtinis komitetas, atsakingas už susitarimo ir Protokolo taikymo stebėseną. Šis komitetas turi įgaliojimus patvirtinti tam tikrus Protokolo pakeitimus. Siekiant palengvinti tokių pakeitimų tvirtinimą, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai laikantis tam tikrų su turiniu ir forma susijusių konkrečių sąlygų juos tvirtinti Sąjungos vardu pagal supaprastintą procedūrą;

(6)Taryba turėtų nustatyti Sąjungos poziciją dėl siūlomų Protokolo pakeitimų. Siūlomi pakeitimai turėtų būti patvirtinami, išskyrus atvejus, kai jiems prieštarauja valstybių narių blokuojanti mažuma pagal Europos Sąjungos sutarties 16 straipsnio 4 dalį;

(7)vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 6 42 straipsniu, buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir jis pateikė nuomonę [data],

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sąjungos vardu patvirtinamas Europos Sąjungos ir Grenlandijos Vyriausybės bei Danijos Vyriausybės tausios žvejybos partnerystės susitarimo (TŽPS) įgyvendinimo protokolas (toliau – Protokolas).

Protokolo tekstas pridedamas prie šio sprendimo kaip 1 priedas.

2 straipsnis

Laikantis šio sprendimo 2 priede nustatytos tvarkos ir sąlygų, Komisija įgaliojama Sąjungos vardu tvirtinti Protokolo dalinius pakeitimus, kuriuos priima jungtinis komitetas, įsteigtas pagal Europos Sąjungos ir Grenlandijos Vyriausybės bei Danijos Vyriausybės TŽPS 12 straipsnį.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja septintą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys)

1.3.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:

1.4.Tikslas (-ai)

1.4.1.Bendrasis (-ieji) tikslas (-ai)

1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)

1.4.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

1.4.4.Veiklos rezultatų rodikliai

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

1.5.2.Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – dalyvaujant Sąjungai užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

1.5.3.Panašios patirties išvados

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ir finansinis poveikis

1.7.Planuojamas (-i) biudžeto vykdymo metodas (-ai)

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os)

2.2.1.Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams

3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka

3.2.2.Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas

3.2.3.Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai

3.3.Numatomas poveikis pajamoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) 

1.3.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su: 

X nauju veiksmu

 nauju veiksmu, kai bus įgyvendintas bandomasis projektas ir (arba) atlikti parengiamieji veiksmai 7

 esamo veiksmo galiojimo pratęsimu 

 vieno ar daugiau veiksmų sujungimu arba nukreipimu į kitą / naują veiksmą

1.4.Tikslas (-ai)

1.4.1.Bendrasis (-ieji) tikslas (-ai)

1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)

1.4.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

1.4.4.Veiklos rezultatų rodikliai

Nurodyti pažangos ir laimėjimų stebėsenos rodiklius.

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas 

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

1.5.2.Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – dalyvaujant Sąjungai užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

1.5.3.Panašios patirties išvados

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ir finansinis poveikis

X trukmė ribota

–X    Galioja šešerius metus nuo pasirašymo dienos.

–X    Finansinis poveikis – šešerius metus nuo įsipareigojimų asignavimų pasirašymo dienos ir šešerius metus ir šešis mėnesius nuo mokėjimų asignavimų pasirašymo dienos.

 Neterminuota trukmė

–įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

–vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) 8

X Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

–X padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

–    vykdomųjų įstaigų

 Pasidalijamasis valdymas su valstybėmis narėmis

 Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis pavedant:

– trečiosioms valstybėms arba jų paskirtoms įstaigoms;

– tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

– EIB ir Europos investicijų fondui;

– Finansinio reglamento 70 ir 71 straipsniuose nurodytiems organams;

– viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms;

– įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, tiek, kiek joms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

– įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurioms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

– atitinkamame pagrindiniame akte nurodytiems asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus BUSP srityje pagal ES sutarties V antraštinę dalį.

–Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os) 

2.2.1.Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą) 

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones, pvz., išdėstytas Kovos su sukčiavimu strategijoje.

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

·Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

·Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams

3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

–X    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Šią dalį pildyti naudojant administracinio pobūdžio biudžeto duomenų lentelę, kuri pirmiausia bus pateikta finansinės teisės akto pasiūlymo pažymos priede (Vidaus taisyklių V priedas) ir įkelta į DECIDE tarnybų tarpusavio konsultacijoms.

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

(Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.2.Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.3.Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka

–X    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJA
Žmogiškieji ištekliai
Kitos administracinės išlaidos
Daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ 18
Žmogiškieji ištekliai
Kitos administracinės išlaidos
Tarpinė suma, neįtraukta į daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

IŠ VISO

Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

3.2.3.1.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

–X    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą surašyti etatų vienetais

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

–X    Galima visiškai finansuoti perskirstant asignavimą atitinkamoje daugiametės finansinės programos (DFP) išlaidų kategorijoje.

–    Reikia panaudoti nepaskirstytą maržą pagal atitinkamą DFP išlaidų kategoriją ir (arba) specialias priemones, kaip apibrėžta DFP reglamente.

–    Reikia patikslinti DFP.

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

–X    nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

–    numatytas trečiųjų šalių bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.3.Numatomas poveikis pajamoms 

–X    Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.

–    Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

–    nuosaviems ištekliams

–    kitoms pajamoms

–nurodyti, jei pajamos priskirtos išlaidų eilutėms     

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Asignuotųjų pajamų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

Kitos pastabos (pvz., poveikio pajamoms apskaičiavimo metodas (formulė) arba kita informacija).

(1)    Tarybos sprendimas, kuriuo suteikiami įgaliojimai Europos Sąjungos vardu pradėti derybas dėl Europos Sąjungos ir Grenlandijos Vyriausybės bei Danijos Vyriausybės tausios žvejybos partnerystės susitarimo įgyvendinimo protokolo sudarymo, Decision - 2021/2043 - EN - EUR-Lex (europa.eu) . 

(2)    2021–2024 m. protokolo ir galimo naujo Europos Sąjungos ir Grenlandijos tausios žvejybos partnerystės susitarimo įgyvendinimo protokolo ex post ir ex ante vertinimo tyrimas, Europos Sąjungos leidinių biuras, 2024 m.; 2021–2024 m. protokolo ir galimo naujo Europos Sąjungos ir Grenlandijos tausios žvejybos partnerystės susitarimo įgyvendinimo protokolo ex post ir ex ante vertinimo tyrimas. ES leidinių biuras (europa.eu) .

(3)    Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Europos Sąjungos ir Grenlandijos tausios žvejybos partnerystės susitarimo protokolo vertinimas“, EUR-Lex - 52024SC0129 - EN - EUR-Lex (europa.eu) .

(4)    Atsižvelgiant į Tarpinstitucinio susitarimo dėl bendradarbiavimo biudžeto klausimais 20 punktą (OL L 433 I, 2020 12 22).

(5)    (…) (OL L […], […], p. […]).

(6)    2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB, (OL L 295, 2018 11 21, p. 39, ELI:  https://eur-lex.europa.eu/eli/reg/2018/1725/oj?eliuri=eli%3Areg%3A2018%3A1725%3Aoj&locale=lt .

(7)    Kaip nurodyta Finansinio reglamento 58 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

(8)    Išsamią informaciją apie valdymo būdus ir nuorodas į Finansinį reglamentą galima rasti „BudgWeb“ svetainėje https://myintracomm.ec.europa.eu/budgweb/FR/man/budgmanag/Pages/budgmanag.aspx .

(9)    DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

(10)    ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

(11)    Valstybių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių kandidačių.

(12)    Pagal oficialią biudžeto nomenklatūrą.

(13)    Techninė ir (arba) administracinė parama bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(14)    N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai. Pakeiskite „N“ numatomais pirmaisiais įgyvendinimo metais (pavyzdžiui, 2021 m.). Atitinkamai pakeiskite vėlesnius metus.

(15)    Rezultatai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

(16)    Kaip apibūdinta 1.4.2 skirsnyje „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ...“.

(17)    N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai. Pakeiskite „N“ numatomais pirmaisiais įgyvendinimo metais (pavyzdžiui, 2021 m.). Atitinkamai pakeiskite vėlesnius metus.

(18)    Techninė ir (arba) administracinė parama bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(19)    AC – sutartininkas, AL – vietinis darbuotojas, END – deleguotasis nacionalinis ekspertas, INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas, JPD – jaunesnysis delegacijos specialistas.

(20)    Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės darbuotojams, finansuojamiems iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

(21)    N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai. Pakeiskite „N“ numatomais pirmaisiais įgyvendinimo metais (pavyzdžiui, 2021 m.). Atitinkamai pakeiskite vėlesnius metus.

(22)    Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 20 % surinkimo sąnaudų.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2024 10 17

COM(2024) 479 final

PRIEDAI

prie

Pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo

dėl Europos Sąjungos ir Grenlandijos Vyriausybės bei Danijos Vyriausybės tausios žvejybos partnerystės susitarimo įgyvendinimo protokolo (2025–2030 m.) sudarymo Europos Sąjungos vardu

I PRIEDAS

PROTOKOLAS

kuriuo įgyvendinamas Europos Sąjungos ir Danijos Vyriausybės bei Grenlandijos Vyriausybės tausios žvejybos partnerystės susitarimas

       1 straipsnis

Tikslas

Protokolo tikslas – įgyvendinti Europos Sąjungos (toliau – Sąjunga) ir Grenlandijos Vyriausybės (toliau – Grenlandija) bei Danijos Vyriausybės tausios žvejybos partnerystės susitarimo nuostatas. Protokolas apima priedą su priedėliais ir jie yra neatskiriama šio susitarimo dalis.

2 straipsnis

Orientacinės žvejybos galimybės ir jų metinio lygio nustatymo procesas

1. Grenlandijos kompetentingos institucijos leidžia Sąjungos laivams vykdyti toliau išvardytų rūšių žvejybos atitinkamuose toliau išvardytuose valdymo rajonuose veiklą laikantis tokio metinio orientacinio lygio (tonomis):

2. Kiekvienais Protokolo galiojimo laikotarpio metais ir ne vėliau kaip iki ankstesnių metų gruodžio 1 d. Jungtinis komitetas priima faktines pirmiau išvardytų rūšių žuvų žvejybos galimybes, remdamasis 1 dalyje nustatytu orientaciniu lygiu ir atsižvelgdamas į turimas mokslines rekomendacijas ir atitinkamus Grenlandijos Vyriausybės arba regioninių žvejybos valdymo organizacijų priimtus valdymo planus, taip pat į atsargumo principą ir Grenlandijos žvejybos pramonės poreikius.

3. Be 2 dalyje aprašyto metinio proceso pagal 2 straipsnio 2 dalį, Grenlandija gali pasiūlyti papildomų 1 dalyje išvardytų rūšių žuvų žvejybos galimybių, o Sąjunga gali joms pritarti visiškai arba iš dalies. Tokiu atveju Jungtinis komitetas specialiame posėdyje peržiūri papildomas žvejybos galimybes ir proporcingai pritaiko 3 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytą finansinį įnašą. Sulaukusios pasiūlymo, Sąjungos kompetentingos institucijos pateikia atsakymą Grenlandijai ne vėliau kaip per šešias savaites.

4. Priegaudos valdymas

Sąjungos laivai, vykdantys veiklą Grenlandijos IEZ, laikosi reglamentuojamoms ir nereglamentuojamoms rūšims taikomų priegaudos ir draudimo išmesti žuvis į jūrą taisyklių.

d) Be to, nepažeisdami a–c punktuose nurodytų priegaudos normų ir taisyklių, Sąjungos laivai įgyvendina žvejybos strategijas, kuriomis siekiama užtikrinti, kad menkių ir paprastųjų jūrinių ešerių priegauda, sužvejota vykdant specializuotą juodųjų paltusų žvejybą, paprastųjų jūrinių ešerių ir juodųjų paltusų priegauda, sužvejota vykdant specializuotą menkių žvejybą, ir menkių bei juodųjų paltusų priegauda, sužvejota vykdant specializuotą paprastųjų jūrinių ešerių žvejybą, per vieną reisą neviršytų 5 % leidžiamo tikslinių rūšių žuvų laimikio. Reisas yra laikotarpis nuo įplaukimo į Grenlandijos IEZ iki išplaukimo iš jos. Tuo atveju, kai Grenlandijos uoste iškraunamas visas laive esantis laimikis, po to sužvejotas laimikis priskiriamas naujam reisui.

3 straipsnis

Finansinis įnašas. Mokėjimo būdai

1. Susitarimo 8 straipsnyje nurodytas Sąjungos finansinis įnašas Protokolo 13 straipsnyje nurodytu laikotarpiu yra 17 296 857 EUR per metus.

2. Šį finansinį įnašą sudaro:

3. Bendra Sąjungos mokamo finansinio įnašo suma negali viršyti 3 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytos sumos daugiau nei dvigubai.

4. Sąjunga sumoka 2 dalies a punkte nustatytą sumą ne vėliau kaip birželio 30 d. pirmaisiais metais ir ne vėliau kaip kovo 1 d. vėlesniais metais. Sąjunga sumoka 2 dalies b punkte nustatytą specialią sumą ne vėliau kaip birželio 30 d. pirmaisiais metais ir ne vėliau kaip birželio 1 d. vėlesniais metais.

5. Grenlandijos institucijos 2 dalies a punkte nurodytą finansinį įnašą gali panaudoti savo nuožiūra.

6. Finansinis įnašas mokamas į valstybės iždo sąskaitą Grenlandijos institucijų nurodytoje finansų įstaigoje.

4 straipsnis

Parama sektoriui

1. 3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytas sektorinei paramai skirtas finansinis įnašas yra atsietas nuo išmokų, skirtų padengti su prieiga susijusias išlaidas. Įnašas nustatomas ir skiriamas atsižvelgiant į pažangą siekiant Jungtinio komiteto nustatytų Grenlandijos žuvininkystės sektoriaus politikos tikslų ir į metinį bei daugiametį šių tikslų įgyvendinimo programavimą.

2. Kuo anksčiau ir ne vėliau kaip po trijų mėnesių nuo Protokolo taikymo pradžios Jungtinis komitetas susitaria dėl daugiametės sektoriaus programos ir išsamių įgyvendinimo taisyklių, kurias visų pirma sudaro:

b)

metiniai ir daugiamečiai tikslai, kuriuos reikia įgyvendinti, kad ilgainiui būtų užtikrintas atsakingos žvejybos ir tausios žuvininkystės tęstinumas, remiantis Grenlandijos nacionalinės žuvininkystės politikos ir kitų politikos sričių, susijusių su atsakingos žvejybos ir tausios žuvininkystės tęstinumu arba jį veikiančių, prioritetais;

c)	kasmetinių rezultatų vertinimo kriterijai ir tvarka.

3. Bet kokiems siūlomiems daugiametės sektoriaus programos pakeitimams turi pritarti Jungtinis komitetas.

4. Sektorinei paramai skirtas finansinis įnašas mokamas remiantis išsamia sektorinės paramos rezultatų analize ir poreikiais, nustatytais per programavimą. Sąjunga gali iš dalies arba visiškai sustabdyti šio specialaus finansinio įnašo mokėjimą, jei:

Apie ketinimą sustabdyti įnašo mokėjimą Sąjunga raštu praneša likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki numatytos sustabdymo įsigaliojimo dienos.

Finansinis įnašas vėl pradedamas mokėti, kai baigiamos Šalių konsultacijos ir priimamas Šalių sutarimas, ir (arba) kai 5 dalyje minėti finansinio įgyvendinimo rezultatai tai pateisina;

c) jei Protokolo taikymas sustabdomas pagal 8 straipsnį, finansinio įnašo dalis sumažinama proporcingai ir pro rata temporis, priklausomai nuo Protokolo taikymo sustabdymo trukmės.

5. Jungtinis komitetas yra atsakingas už daugiametės sektorinės paramos programos įgyvendinimo stebėjimą. Jei būtina, pasibaigus Protokolo galiojimui abiejų Šalių atstovai Jungtiniame komitete ir toliau stebi, kaip įgyvendinama ši programa, kol 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyta su sektorine parama susijusi finansinė suma visiškai išnaudojama.

5 straipsnis

Mokslinis bendradarbiavimas

Abi Šalys įsipareigoja skatinti bendradarbiavimą atsakingos žvejybos srityje (taip pat ir regioniniu lygmeniu), visų pirma Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijoje (NEAFC), Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijoje (NAFO) ir kitose atitinkamose subregioninėse ar tarptautinėse organizacijose. Jungtinis komitetas gali svarstyti, kaip užtikrinti tausų žuvininkystės išteklių naudojimą laikantis atitinkamų išsaugojimo ir valdymo priemonių.

6 straipsnis

Eksperimentinė žvejyba

Šalys bendradarbiaus, be kita ko, pagal 4 straipsnį, kad įgyvendintų tausią eksperimentinę rūšių ir išteklių, kurie neįtraukti į 2 straipsnio 1 dalį, žvejybą, vadovaudamosi priedo VI skyriuje aprašytu procesu ir nedarydamos poveikio 3 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytam Sąjungos finansiniam įnašui.

 7 straipsnis

Naujos žvejybos galimybės

1. Naujos žvejybos galimybės – tai žuvų žvejybos atitinkamuose valdymo rajonuose galimybės, kurios turi būti įtrauktos į 2 straipsnio 1 dalį, proporcingai padidinus 3 straipsnio 2 dalies a punkte nurodyto finansinio įnašo dalį.

2. Jeigu kuri nors Šalių pareiškia interesą įrašyti naujas žvejybos galimybes į 2 straipsnio 1 dalį, tai svarstoma Jungtiniame komitete, remiantis Grenlandijos įstatymais ir kitais teisės aktais, patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, Grenlandijos žvejybos pramonės poreikiais ir atsargumo principu. Po to naujosioms žvejybos galimybėms taikomas procesas pagal 2 straipsnio 2 ir 3 dalis. Jungtinis komitetas taip pat nustato referencines kainas už naujų rūšių žuvis ir leidimų mokesčius, taikytinus iki šio Protokolo galiojimo pabaigos.

8 straipsnis

Protokolo taikymo sustabdymas ir finansinio įnašo persvarstymas

1. Bet kurios Šalies iniciatyva Protokolo taikymas, įskaitant finansinio įnašo mokėjimą, gali būti sustabdytas arba gali būti peržiūrėtas finansinis įnašas, jei susidaro viena arba kelios iš šių aplinkybių:

b)	gerokai pakeitus politikos gaires, kuriomis remiantis buvo sudarytas Protokolas, viena iš Šalių pareikalauja peržiūrėti ir iš dalies pakeisti jo nuostatas, arba
c)	kai tarp Šalių kyla didelis ginčas žuvininkystės sektoriaus klausimais ir (arba) dėl Susitarimo aiškinimo ar taikymo ir jo nepavyksta išspręsti, arba

d)

kai kuri nors Šalis tvirtina, kad pažeistos pagrindinės teisės, užtikrinamos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir Jungtinių Tautų deklaracija dėl čiabuvių tautų teisių (UNDRIP). Ši pastraipa netaikoma, jei pažeidimas susijęs su atsakomybės arba kompetencijos sritimi, kuri dėl Grenlandijos, kaip autonominės Danijos Karalystės dalies, statuso Grenlandijos Vyriausybei oficialiai nepriklauso.

2. Remdamasi 4 straipsnio 4 dalimi, Sąjunga gali sustabdyti 3 straipsnio 2 dalies b punkte numatyto sektorinei paramai skirto finansinio įnašo mokėjimą.

3. Norėdama sustabdyti Protokolo taikymą, įskaitant finansinio įnašo mokėjimą, atitinkama Šalis apie savo ketinimą praneša raštu (išskyrus ypatingos skubos atvejus) bent prieš tris mėnesius iki dienos, kurią šis sustabdymas turėtų įsigalioti.

4. Protokolo taikymas, įskaitant finansinio įnašo mokėjimą, vėl tęsiamas, kai padėtis ištaisoma ėmusis veiksmų, kad minėtos aplinkybės būtų panaikintos, ir abiem Šalims pasikonsultavus ir susitarus. Finansinio įnašo dalis sumažinama proporcingai ir pro rata temporis, priklausomai nuo Protokolo taikymo sustabdymo trukmės.

9 straipsnis

Protokolo nutraukimas

Nutraukus Protokolo galiojimą pagal Susitarimo 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas sąlygas, šio protokolo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyto finansinio įnašo išmoka už tuos metus, kuriais įsigalioja Protokolo galiojimo nutraukimas, yra sumažinama proporcingai ir pro rata temporis.

10 straipsnis

Nacionaliniai įstatymai ir kiti teisės aktai

1. Sąjungos laivų veikla Grenlandijos IEZ reguliuojama Grenlandijoje ir Danijos Karalystėje galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, nedarant poveikio su ES teisės aktais susijusioms ES laivų pareigoms, išskyrus atvejus, kai Susitarime, Protokole ar jo priede numatyta kitaip.

2. Grenlandija praneša Sąjungai apie visus Grenlandijos IEZ žvejojantiems užsienio laivams aktualius pakeitimus arba naujus teisės aktus likus pakankamai laiko iki tokių pakeitimų ar naujų teisės aktų įsigaliojimo. Grenlandija stengsis, kai įmanoma, apie teisės aktų pakeitimus pranešti ne vėliau kaip likus 3 mėnesiams iki jų įgyvendinimo.

11 straipsnis

Duomenų apsauga

1. Šalys užtikrina, kad duomenis, kuriais keičiamasi pagal Susitarimą, kompetentinga institucija naudotų tik Susitarimui įgyvendinti, visų pirma valdymo ir žvejybos stebėsenos, kontrolės ir priežiūros tikslais.

2. Šalys įsipareigoja užtikrinti, kad visi su Sąjungos laivais ir jų žvejybos veikla susiję neskelbtini komerciniai ir asmens duomenys, gauti pagal Susitarimą, taip pat visa neskelbtina komercinė informacija, susijusi su Sąjungos naudojamomis ryšių sistemomis, būtų laikomi konfidencialiais. Siekiant užtikrinti žvejybos operacijų skaidrumą, su Sąjungos laivais ir pagal šį Susitarimą vykdoma jų žvejybos veikla susiję duomenys, įskaitant asmens duomenis, gali būti skelbiami laikantis teisės nuostatų, visų pirma 2024 m. gegužės 23 d. Žuvininkystės akto Nr. 29 52 dalies. Tokios teisės nuostatos be diskriminacijos taikomos visiems Grenlandijos IEZ žvejojantiems laivams.

3. Asmens duomenys turi būti duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu bei skaidriu būdu.

4. Asmens duomenys, kuriais keičiamasi pagal Susitarimą, tvarkomi laikantis Protokolo priedo 6 priedėlio nuostatų. Jungtinis komitetas gali nustatyti kitų su asmens duomenimis ir atitinkamų subjektų teisėmis susijusias apsaugos ir teisių gynimo priemones.

5. Duomenys, kuriais keičiamasi pagal Susitarimą, net ir pasibaigus šio protokolo galiojimui toliau tvarkomi pagal šį straipsnį ir 6 priedėlį.

12 straipsnis

Laikinas taikymas

Protokolas laikinai taikomas nuo dienos, kurią jį pasirašo Šalys.

13 straipsnis

Taikymo trukmė

Protokolas ir jo priedas taikomi šešerius metus nuo Protokolo laikino taikymo pradžios dienos.

14 straipsnis

Įsigaliojimas

Protokolas ir jo priedas įsigalioja tą dieną, kurią Šalys praneša viena kitai apie tam įsigaliojimui būtinų procedūrų užbaigimą.

PRIEDAS

SĄJUNGOS LAIVŲ ŽVEJYBOS VEIKLOS VYKDYMO PAGAL PROTOKOLĄ, KURIUO ĮGYVENDINAMAS EUROPOS SĄJUNGOS IR GRENLANDIJOS VYRIAUSYBĖS BEI DANIJOS VYRIAUSYBĖS TAUSIOS ŽVEJYBOS PARTNERYSTĖS SUSITARIMAS, SĄLYGOS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Kompetentingos institucijos skyrimas

Šio priedo tikslais ir jei nenurodyta kitaip, kompetentinga institucija yra:

2. Žvejybos leidimas – ES laivui išduota licencija, suteikianti jam teisę konkrečiu laikotarpiu vykdyti konkrečią žvejybos veiklą 3 punkte nurodytoje Grenlandijos išskirtinėje ekonominėje zonoje.

3. Žvejybos zona

3.1. Žvejyba yra vykdoma IEZ, kaip numatyta 2004 m. spalio 20 d. Reglamente Nr. 1020 pagal 2004 m. spalio 15 d. Karališkąjį dekretą Nr. 1005 dėl Akto dėl Grenlandijos išskirtinės ekonominės zonos įsigaliojimo, kuriuo 1996 m. gegužės 22 d. Aktas Nr. 411 dėl išskirtinių ekonominių zonų paskelbiamas galiojančiu.

3.2. Žvejyba vykdoma mažiausiai 12 jūrmylių nuo bazinės linijos pagal 2024 m. gegužės 23 d. Inatsisartuto (Grenlandijos Parlamento) žuvininkystės akto Nr. 29, 2 skirsnio 13 dalį.

3.3. Bazinė linija yra apibrėžta pagal 2004 m. spalio 15 d. Karališkąjį dekretą Nr. 1004 dėl Karališkojo dekreto dėl Grenlandijos teritorinių vandenų ribų nustatymo dalinio pakeitimo.

II SKYRIUS

ŽVEJYBOS LEIDIMŲ PARAIŠKŲ TEIKIMAS IR ŽVEJYBOS LEIDIMŲ IŠDAVIMAS

1. Žvejybos leidimų gavimo sąlygos

1.1. Susitarimo 2 straipsnyje nurodytas žvejybos leidimas gali būti suteikiamas tik tiems laivo (-ų) savininkams, kurių Sąjungos žvejybos laivai yra įtraukti į ES žvejybos laivų registrą. Kad laivai galėtų žvejoti pagal pelaginių paprastųjų jūrinių ešerių žvejybos lankstumo schemą, apie juos taip pat turi būti pranešta Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijai (NEAFC) pagal jos nustatytas taisykles. Be to, jie negali būti įtraukti į jokį regioninių žvejybos valdymo organizacijų (RŽVO) tvarkomą neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą (NNN) žvejybą vykdančių laivų sąrašą.

1.2. Laivas atitinka reikalavimus, jei laivo savininkui, jo kapitonui arba pačiam laivui nėra uždrausta žvejoti Grenlandijos žvejybos zonoje. Jie turi būti įvykdę ankstesnius pagal Susitarimą jiems tenkančius įpareigojimus, įskaitant mokslinių ėminių ėmimą, kaip reikalaujama žvejybos leidimų sąlygose.

2. Žvejybos leidimų paraiškos

2.1. Kol abi Šalys bendrai įdiegs elektroninę licencijų sistemą, paraiškos ir žvejybos leidimai pateikiami toliau nurodytu būdu.

2.2. ES kompetentinga institucija Grenlandijos kompetentingai institucijai elektroninėmis priemonėmis pateikia pagal Susitarimą siekiančio (-ių) žvejoti laivo (-ų) (bendrą) žvejybos leidimo (-ų) paraišką. Paraiška pateikiama naudojant 1 priedėlyje nustatytą formą. Tam pačiam savininkui priklausantys arba to paties agento atstovaujami Sąjungos laivai gali pateikti bendrą žvejybos leidimo paraišką su sąlyga, kad jie plaukioja su tos pačios valstybės narės vėliava.

2.3. Kiekviena žvejybos leidimo paraiška pateikiama kartu su įrodymu, kad mokestis už rūšis ir kiekius sumokėtas, kaip reikalaujama pagal šio skyriaus 7 dalies nuostatas.

2.4. Jei Grenlandijos kompetentinga institucija mano, kad paraiška neišsami arba kitaip neatitinka 1, 2.2, ir 2.3 punktų sąlygų, priežastys pranešamos ES kompetentingai institucijai kuo greičiau ir bet kuriuo atveju per 7 darbo dienas nuo tada, kai Grenlandija gavo paraišką.

3. Žvejybos leidimų išdavimas

3.1. Per 10 darbo dienų nuo paraiškos pateikimo Grenlandijos kompetentinga institucija elektroninėmis priemonėmis perduoda žvejybos leidimą ES kompetentingai institucijai. Taikant Protokolą ir jo priedą bei priedėlius, šis elektroniniu būdu perduotas žvejybos leidimas turi tokią pačią vertę kaip ir originalas.

3.2. Kiekviename žvejybos leidime nurodomas leidžiamas sužvejoti kiekis, taip pat visi apribojimai ir (arba) specifikacijos, kurie gali būti taikytini, įskaitant (bet ne tik) rūšis, geografines zonas ar gylį. Pagal bendrą paraišką išduotame žvejybos leidime nurodomas bendras žuvų rūšių kiekis, už kurių žvejybos leidimą buvo sumokėtas mokestis.

3.3. Žvejybos leidimas arba jo kopija visada turi būti laikomi laive ir pateikiami, kai tik to pareikalauja Grenlandijos kompetentinga institucija.

3.4. Žvejybos leidimas išduodamas vienam žvejybos laivo savininkui ir jame turi būti nurodyta, kuriems žvejybos laivams leidžiama žvejoti pagal tą leidimą. Žvejybos leidimai negali būti perleidžiami.

3.5. Laivas žvejybos reiso metu gali vykdyti veiklą tik pagal vieno žvejybos laivo savininko leidimą (-us).

4. Žvejybos leidimų pakeitimas

4.1. Norint pakeisti žvejybos leidime (-uose) nurodytus leidžiamus kiekius arba sąlygas, teikiama nauja paraiška.

4.2. Nepažeidžiant 4.3 punkto, jeigu į žvejybos leidimą įtrauktas pakeitimas susijęs su sužvejotų žuvų kiekiais, kurie viršija leidžiamą kiekį, laivo savininkas už kiekį, kuriuo viršytas leidžiamas kiekis, sumoka mokestį, atitinkantį 7.1 punkte nustatytą sumą, padaugintą iš trijų. Kol nesumokamas mokestis už nustatytų kiekių viršijimą, naujas žvejybos leidimas neišduodamas.

4.3. Išimtiniais atvejais, kai atitinkamos rūšies žuvų ES žvejybos galimybės nebuvo išnaudotos, ir tik tam, kad būtų išvengta ES laivo, žvejojančio Grenlandijos IEZ pagal Protokole nurodytą žvejybos leidimą, žvejybos veiklos pertrūkių, jei tikėtina, kad tas laivas gali viršyti leidžiamą žuvų kiekį, laivo vėliavos valstybė nedelsdama praneša Grenlandijos kompetentingai institucijai (pranešimo kopiją nusiųsdama ES kompetentingai institucijai) apie ketinimą pateikti oficialią paraišką dėl naujo žvejybos leidimo papildomam tos pačios rūšies žuvų kiekiui. Laivui leidžiama tęsti žvejybą su sąlyga, kad laivo savininkas Grenlandijos kompetentingai institucijai per 24 valandas nuo vėliavos valstybės pranešimo pateikia atitinkamų mokesčių sumokėjimo įrodymą, ir su sąlyga, kad atitinkama naujo žvejybos leidimo paraiška Grenlandijos kompetentingai institucijai persiunčiama per 5 darbo dienas nuo vėliavos valstybės pranešimo vadovaujantis 2 dalyje aprašyta tvarka. Neįvykdžius šių nuostatų, laivui taikoma 4.2 punkte nustatyta tvarka.

4.4. Retais atvejais ES kompetentingos institucijos prašymu vieno laivo žvejybos leidimas (-ai) gali būti pakeistas (-i) nauju (-ais) žvejybos leidimu (-ais) kitam Sąjungos laivui. Leidimas pakeičiamas kitu remiantis paraiška, pateikta per ES kompetentingą instituciją. Naujajame (-uosiuose) žvejybos leidime (-uose) nurodomas sužvejoti leidžiamas kiekis, atitinkantis rūšies žuvų kiekį, už kurį žvejybos leidimo mokesčiai jau sumokėti, atėmus žuvų kiekį, sužvejotą pirmojo laivo.

4.5. Kitu pakeistas žvejybos leidimas nebegalioja nuo tos dienos, kurią Grenlandijos kompetentinga institucija išdavė naująjį leidimą.

5. Žvejybos leidimų galiojimo laikotarpis

5.1. Žvejybos leidimai galioja nuo išdavimo dienos iki kalendorinių metų, kuriais jie buvo išduoti, pabaigos.

5.2. Paprastųjų stintenių žvejybos leidimai išduodami laikantis pakrantės valstybių pagrindiniuose susitarimuose nustatytų datų ir 2 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatų.

5.3. Jei iki žvejybos metų pradžios ES teisės aktai, kuriais nustatomos atitinkamų metų Sąjungos laivų žvejybos galimybės vandenyse, kuriuose reikalaujama laikytis sužvejojamų žuvų kiekio apribojimų, nėra priimami, Sąjungos laivai, kuriems leista žvejoti ankstesnių žvejybos metų gruodžio 31 d., gali gauti leidimą ir tais metais, dėl kurių žvejybos galimybių teisės aktai nepriimti, su sąlyga, kad tai leidžiama pagal mokslines rekomendacijas. Bus leidžiama laikinai išnaudoti vieną dvyliktąją ankstesnių metų žvejybos leidime nurodytos kvotos dalį per mėnesį, jei už tą kvotą sumokėtas taikomas žvejybos leidimo mokestis. Laikinoji kvota gali būti koreguojama atsižvelgiant į mokslines rekomendacijas ir konkrečių išteklių būklę.

5.4. Atitinkamų metų gruodžio 31 d. neišnaudota ne didesnė kaip 25 % žvejybos leidime tiems metams nurodyto šiaurinių dryžakojų krevečių ir juodųjų paltusų kiekio dalis ES kompetentingos institucijos prašymu gali būti perkelta į kitus metus. Į šį kiekį neįskaičiuojami perkėlimai iš ankstesnių metų. Nepanaudoti perkelti kiekiai po gruodžio 31 d. bus grąžinti į praėjusius metus kaip nepanaudotas leistas sužvejoti kiekis.

6. Žvejybos leidimų galiojimo sustabdymas ir atnaujinimas

Grenlandija gali sustabdyti priede numatytų žvejybos leidimų galiojimą, jeigu:

a) konkretus laivas smarkiai pažeidžia Grenlandijos įstatymus ir kitus teisės aktus arba

b) laivo savininkas nevykdo teismo sprendimo dėl konkretaus laivo įvykdyto pažeidimo. Kai teismo sprendimas pradedamas vykdyti, laivui išduotas žvejybos leidimas atnaujinamas likusiam jo galiojimo laikui.

7. Žvejybos leidimo mokestis, jo sumokėjimas ir grąžinimas

7.1.   Sąjungos laivų mokėtini žvejybos leidimo mokesčiai:

7.2. Prieš pradedant taikyti Protokolą, Grenlandijos kompetentinga institucija praneša ES savo Vyriausybės banko sąskaitos (-ų), į kurią (-as) laivų savininkai turi atlikti visus mokėjimus Protokolo galiojimo laikotarpiu, duomenis. Grenlandijos kompetentinga institucija praneša ES kompetentingai institucijai apie visus su tuo susijusius pokyčius ne vėliau kaip prieš du mėnesius.

7.3. Į mokamą mokestį įtraukiami visi su teise vykdyti žvejybos veiklą susiję nacionaliniai ir vietos mokesčiai, taip pat už pinigų pervedimą nustatyti banko mokesčiai. Jei laivas nesumoka banko pervedimo mokesčio, šią sumą bus pareikalauta sumokėti teikiant kitą šio laivo žvejybos leidimo paraišką – tai būtina naujo žvejybos leidimo išdavimo sąlyga.

7.4. Jei leidžiamas žuvų kiekis nesužvejojamas, šį kiekį atitinkanti mokesčio dalis laivo savininkui negrąžinama.

7.5. Tačiau tais atvejais, kai imami taikyti Protokolo 8 arba 9 straipsniai ir dėl to laivas neturi galimybės sužvejoti jokios kalendoriniais metais leidžiamo sužvejoti kiekio dalies, arba kai žvejybos leidimo paraiška netenkinama, Grenlandijos kompetentinga institucija laivo savininkui kompensuoja visą leidimo mokestį per 60 kalendorinių dienų nuo kompensacijos prašymo pateikimo.

7.6. Už priegaudą žvejybos leidimo mokestis nemokamas.

8. Referencinės kainos pagal rūšis

8.1. Metinis ES finansinis įnašas Grenlandijai, susijęs su finansine kompensacija už galimybę žvejoti Grenlandijos IEZ, yra grindžiamas mokėjimu už kvotas, kuris sudaro 17,5 % referencinės kainos už sutartas protokole nurodytų rūšių žvejybos galimybes. 

III SKYRIUS

TECHNINĖS IŠTEKLIŲ IŠSAUGOJIMO PRIEMONĖS

1. Prieš laikino Protokolo taikymo pradžią Grenlandijos kompetentinga institucija ES kompetentingai institucijai anglų kalba pateikia atitinkamus Grenlandijos teisės aktus, susijusius su techninėmis išteklių išsaugojimo priemonėmis ir stebėsena, kontrole bei priežiūra.

IV SKYRIUS

STEBĖSENA, KONTROLĖ IR PRIEŽIŪRA

1 skirsnis

Registravimas ir ataskaitų teikimas

1. Sąjungos laivų veikla Grenlandijos IEZ reguliuojama Grenlandijoje ir Danijos Karalystėje galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, nedarant poveikio su ES teisės aktais susijusioms ES laivų pareigoms, išskyrus atvejus, kai Susitarime, Protokole, jo priede ar priedėliuose numatyta kitaip.

2. Nepažeisdami savo vėliavos valstybės žvejybos stebėjimo centro (ŽSC) ataskaitų teikimo reikalavimų Sąjungos laivai, kuriems leidžiama žvejoti pagal Susitarimą, Grenlandijos kompetentingai institucijai pagal taikomą Grenlandijos teisę praneša apie savo registravimo ir ataskaitų teikimo pareigas, susijusias su pagal Susitarimą vykdoma žvejybos veikla. Įsigaliojusi elektroninio duomenų registravimo ir perdavimo sistema (ERS) pakeis IV skyriaus 1 skirsnio nuostatas dėl elektroninio duomenų perdavimo.

3. Grenlandijos kompetentinga institucija paprašyta pateikia atitinkamus popierinius žvejybos žurnalus pagal tikslines rūšis ir žvejybos įrankius – ji juos išsiunčia laivo atstovui (agentui), nurodytam žvejybos leidimo paraiškos formoje, kuri pateikta 1 priedėlyje. Kiekvieno tipo žurnalo pavyzdys taip pat pateikiamas ES kompetentingai institucijai ir atitinkamos vėliavos valstybės ŽSC.

4. Kol abi Šalys įdiegs ERS, taikomos esamos laimikio duomenų rinkimo ir perdavimo priemonės. Esami popieriniai žvejybos žurnalai ir pranešimai pildomi laikantis Grenlandijos teisės.

Elektroninio duomenų perdavimo sistema

1. Šalys įsipareigoja įdiegti ir prižiūrėti IT sistemas, kurios yra būtinos siekiant užtikrinti, kad visa su Susitarimo įgyvendinimu susijusia informacija būtų keičiamasi elektroniniu būdu.

2. Jungtiniame komitete abi Šalys nustato ir patvirtina išsamią elektroninio keitimosi įvairiais duomenimis įgyvendinimo tvarką, visų pirma susijusią su laimikio ataskaitomis, siunčiamomis per ERS, ir gedimo atveju taikomomis procedūromis.

3. Šalys susitaria, kad turėtų būti įdiegtas UN/FLUX (Jungtinių Tautų universalaus elektroninio keitimosi žvejybos duomenimis kalbos) standartas ir FLUX TL keitimosi duomenimis tinklas, kuriais naudojantis būtų keičiamasi laivo geografinėmis koordinatėmis, tvarkomi elektroniniai žvejybos žurnalai ir galbūt ateityje administruojami žvejybos leidimai.

4. ERS įdiegiama per laikotarpį, kurį nustato Jungtinis komitetas remdamasis apibrėžtinomis techninėmis nuostatomis. Šalys, atsižvelgdamos į galimus techninius apribojimus, siūlo Jungtiniam komitetui perėjimo prie ERS ir jos įdiegimo laikotarpį.

5. Abi Šalys nustato bandomąjį laikotarpį, kuris reikalingas prieš pradedant faktiškai naudoti FLUX standartą. Sėkmingai užbaigusios bandymus, Šalys kuo greičiau nustato faktinio ERS naudojimo pradžios datą.

6. Kai ERS jau visapusiškai veiks, ERS neturinčiam laivui nebus leidžiama vykdyti žvejybos veiklos pagal Protokolą.

7. Grenlandija ir Sąjunga nedelsdamos informuoja viena kitą apie bet kokį IT sistemos gedimą, dėl kurio ŽSC negali palaikyti ryšio.

8. Kol abi Šalys bendrai įdiegs ERS, kiekvieno žvejybos reiso pabaigoje žvejybos žurnalo kopija iš karto po atvykimo į uostą siunčiama Grenlandijos kompetentingai institucijai paprastu arba elektroniniu paštu.

Iškrovimas ir perkrovimas

Kapitonas iškrovimo duomenis, kurių reikalaujama pagal šį susitarimą, per ERS perduoda Grenlandijos kompetentingai institucijai. Tai galioja ir ne Grenlandijos uoste vykdytam laimikio, sužvejoto pagal Grenlandijos žvejybos leidimą (-us), iškrovimui. Pereinamuoju laikotarpiu ir kol bus įdiegta ERS, kapitonas stengiasi iškrovimo duomenis perduoti tinkamomis Šalių sutartomis priemonėmis.

2 skirsnis

Palydovinė laivų stebėjimo sistema (LSS)

1. Visuose Sąjungos laivuose, kuriems suteiktas leidimas pagal Protokolą, turi būti įrengta visapusiškai veikianti palydovinio ryšio laivų stebėjimo sistema (LSS), pajėgi nuolat automatiškai perduoti pranešimus apie laivo geografines koordinates sausumoje esančiam jo vėliavos valstybės ŽSC.

2. Laivų, kuriems pagal Protokolą taikoma palydovinė stebėsena, LSS sistema automatiškai perduoda pranešimus apie laivo geografines koordinates jo vėliavos valstybės ŽSC, o šis nedelsdamas juos persiunčia Grenlandijos ŽSC. Jei abi Šalys susitaria, kai sėkmingai užbaigiami sutarti bandomieji laikotarpiai, laivo geografinės koordinatės perduodamos per ES centrinį mazgą, naudojant UN/FLUX standartą ir FLUX TL keitimosi duomenimis tinklą.

3. Vėliavos valstybė ir Grenlandijos institucijos paskiria LSS korespondentą, kuris veikia kaip kontaktinis centras.

Prieš pradedant taikyti Protokolą valstybės narės ir Grenlandijos ŽSC pasikeičia atitinkamų LSS korespondentų duomenimis (institucijų pavadinimais, adresais, telefonais, e. pašto adresais). Jei vėliau VMS korespondento duomenys pasikeičia, apie pakeitimus nedelsiant pranešama.

4. LSS kontaktiniai centrai keičiasi visa reikiama informacija apie laivų įrangą, perdavimo protokolus ir visas kitas palydovinei stebėsenai būtinas funkcijas.

5. Gedimo atveju taikoma LSS įdiegimo tvarka ir procedūros yra nustatytos 3 priedėlyje.

3 skirsnis

Inspektavimas jūroje ir uoste

1. Žvejybos leidimus turinčių Sąjungos laivų inspektavimą Grenlandijos IEZ arba uostuose vykdo pagal tarptautinės konvencijos reikalavimus aiškiai atpažįstami Grenlandijos laivai ir inspektoriai, laikydamiesi FAO priemonių ir visų atitinkamų RŽVO nustatytų uosto valstybės priemonių.

2. Kiekvienos Šalies kompetentinga institucija gali pakviesti kitos Šalies atstovą stebėti inspektavimą.

3. Kiekvienos Šalies kompetentinga institucija, atliekanti tarptautinį inspektavimą NEAFC ir NAFO reguliuojamuose rajonuose, gali pakviesti kitos Šalies inspektorius į tarptautinį inspektavimą atliekantį inspektavimo laivą.

4 skirsnis

Stebėtojų programa

1. Žvejybos operacijoms Grenlandijos IEZ taikoma Grenlandijos teisėje numatyta stebėtojų programa. Sąjungos žvejybos laivų, turinčių žvejybos leidimą žvejoti Grenlandijos IEZ, kapitonai priimdami į laivą stebėtojus bendradarbiauja su Grenlandijos kompetentingomis institucijomis.

2. Stebėtojo atlyginimą ir socialines įmokas moka Grenlandijos kompetentingos institucijos.

3. Būdami laive stebėtojai:

b) tausoja laive esančias priemones ir įrangą ir

c)	laikosi konfidencialumo bet kokių laive esančių dokumentų atžvilgiu.

4. Stebėtojas į laivą įlaipinamas uoste arba konkrečioje vietoje jūroje, dėl kurios susitarė Grenlandijos kompetentinga institucija ir laivo kapitonas. Jei stebėtojas neatvyksta per 3 valandas nuo nustatytos įlaipinimo į laivą datos ir valandos, laivo savininkas automatiškai atleidžiamas nuo pareigos įlaipinti stebėtoją į laivą ir laivas gali išplaukti iš uosto ir pradėti žvejybos operacijas.

5. Stebėtojo ataskaita

5.1. Prieš palikdamas laivą, stebėtojas laivo kapitoną supažindina su stebėjimų ataskaita. Laivo kapitonas turi teisę į stebėtojo ataskaitą įrašyti savo pastabų. Ataskaitą pasirašo stebėtojas ir kapitonas. Stebėtojas kapitonui atiduoda elektroninę ataskaitos kopiją.

5.2. Gavusi ES kompetentingos institucijos arba vėliavos valstybės narės prašymą, Grenlandijos kompetentinga institucija per 8 darbo dienas perduoda joms stebėtojo ataskaitos kopiją.

5 skirsnis

Pažeidimai

1. Pažeidimai

Jei Sąjungos laivas nesilaiko Protokolo nuostatų, visų pirma dėl laimikio ataskaitų, tai laikoma sunkiu pažeidimu pagal Protokolo priedo II skyriaus 6 punkto a papunktį. Grenlandijos kompetentinga institucija turi teisę sustabdyti esamo žvejybos leidimo galiojimą, kol bus įvykdytos laimikio ataskaitų teikimo nuostatos. Pažeidimui pasikartojus, Grenlandijos kompetentinga institucija gali atsisakyti pratęsti atitinkamo laivo žvejybos leidimo galiojimą. ES kompetentinga institucija ir vėliavos valstybė nedelsiant tinkamai apie tai informuojamos.

2. Su pažeidimais susijusios informacijos tvarkymas

2.1. Bet koks pagal šio priedo nuostatas išduotą žvejybos leidimą turinčio Sąjungos laivo Grenlandijos IEZ padarytas pažeidimas turi būti paminėtas inspektavimo ataskaitoje.

2.2. Tai, kad kapitonas pasirašo patikrinimo ataskaitą, nepažeidžia kapitono ir (arba) laivo savininko teisių į gynybą nustatyto pažeidimo atveju.

2.3. Kiekvieno pažeidimo, padaryto Grenlandijos IEZ Sąjungos laivo, turinčio pagal Susitarimą išduotą žvejybos leidimą, atveju pranešimas apie nustatytą pažeidimą bei kapitonui ar žvejybos įmonei pritaikytas papildomas sankcijas siunčiamas tiesiai laivų savininkams, vadovaujantis galiojančiuose Grenlandijos teisės aktuose nustatyta tvarka.

2.4. Grenlandijos kompetentinga institucija ES kompetentingai institucijai ir vėliavos valstybės kompetentingai institucijai e. paštu kuo greičiau išsiunčia inspektavimo ataskaitos ir pranešimo apie pažeidimą kopiją.

2.5. Kai pažeidimui sureguliuoti reikalinga teisminė procedūra, prieš ją pradedant ir jei pažeidimas nesusijęs su kriminaliniu nusikaltimu, dėl įtariamo pažeidimo bandoma susitarti draugiškai per 4 dienas nuo pažeidimo pranešimo. Jei problemos taikiu susitarimu išspręsti negalima, pradedama teisminė procedūra.

3. Laivo sulaikymas

3.1. Grenlandija nedelsdama praneša ES kompetentingai institucijai ir vėliavos valstybei apie bet kokį Sąjungos žvejybos laivo, turinčio pagal Susitarimą išduotą žvejybos leidimą, sulaikymą. Šiame pranešime pateikiamos sulaikymo priežastys, prie jo pridedami pažeidimą patvirtinantys dokumentai.

3.2. Prieš imdamasi bet kokių kitų priemonių prieš sulaikytąjį Sąjungos laivą, jo kapitoną, įgulą arba krovinį – išskyrus įrodymams apsaugoti skirtas priemones – Grenlandija paskiria už tyrimą atsakingą pareigūną ir, ES institucijai prašant, per vieną darbo dieną nuo pranešimo apie laivo sulaikymą organizuoja informacinį susitikimą. Šiame susitikime gali dalyvauti vėliavos valstybės atstovas ir laivo savininkas.

4. Nuobaudos už pažeidimus

4.1. Nuobaudą už pažeidimą Grenlandija skiria remdamasi galiojančių nacionalinių teisės aktų nuostatomis.

4.2. Jei taikiai susitarti pavyksta, bet kokia mokėtina nuobauda nustatoma atsižvelgiant į Grenlandijos nacionalinius teisės aktus.

5. Teisminė procedūra. Banko užstatas

5.1. Jei taikiai susitarti nepavyksta ir pažeidimo byla atsiduria kompetentingame teisme, pažeidimą padariusio Sąjungos laivo savininkas Grenlandijos kompetentingos institucijos nurodytam bankui pateikia banko užstatą, o jo suma, kurią nustato Grenlandijos kompetentinga institucija, yra padengiamos su Sąjungos žvejybos laivo sulaikymu susijusios išlaidos, numatoma bauda ir galima kompensacija. Banko garantijos negalima atsiimti iki teismo proceso pabaigos. Tačiau, kai teisminė procedūra trunka daugiau kaip 4 metus, Grenlandijos kompetentinga institucija reguliariai informuoja ES kompetentingą instituciją ir atitinkamą vėliavos valstybę apie veiksmus, kurių imamasi siekiant užbaigti teisminę procedūrą.

5.2. Paskelbus nuosprendį, banko užstato užšaldymas panaikinamas ir laivo savininkui nedelsiant grąžinamas:

b)	grąžinamas užstato likutis, jei nuobaudos suma mažesnė už banko užstato dydį.

5.3. Teisminė procedūra pradedama, kai tik tai galima pagal nacionalinę teisę.

5.4. Apie teisminės procedūros rezultatus Grenlandija praneša ES per 14 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo.

6. Laivo ir įgulos paleidimas

6.1. Pateikus bankui užstatą, sumokėjus nuobaudą arba įvykdžius pagal taikų susitarimą nustatytas prievoles, Sąjungos žvejybos laivui leidžiama išplaukti iš uosto ir tęsti žvejybos veiklą.

V SKYRIUS

LAIKINOS BENDROSIOS ĮMONĖS

1 skirsnis

Laikinų bendrųjų įmonių ir bendrųjų įmonių projektų vertinimo metodas ir kriterijai

1. Sąjungos laivų veikla Grenlandijos IEZ reguliuojama Grenlandijoje ir Danijos Karalystėje galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, nedarant poveikio su ES teisės aktais susijusioms ES laivų pareigoms, išskyrus atvejus, kai Susitarime, Protokole ar jo priede numatyta kitaip.

2. Atsiradus galimybei steigti laikinas bendrąsias įmones arba bendrąsias įmones kartu su Grenlandijos įmonėmis, Grenlandija nedelsdama informuoja apie tai ES kompetentingą instituciją. ES kompetentinga institucija atitinkamai informuoja visas ES valstybes nares. Bendrųjų įmonių projektai pateikiami ir vertinami pagal šio skyriaus nuostatas.

3. Taikant Susitarimo 12 straipsnio f punktą, ES kuo greičiau ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip 10 darbo dienų iki Jungtinio komiteto posėdžio pateikia Grenlandijai su ES veiklos vykdytojais susijusių laikinų bendrųjų įmonių ir bendrųjų įmonių projekto (-ų) techninę dokumentaciją. Projektai pateikiami ES kompetentingai institucijai per atitinkamos (-ų) ES valstybės (-ių) narės (-ių) institucijas.

4. Jungtinis komitetas visų pirma skatina Sąjungos laivus iki galo išnaudoti Protokolo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų rūšių orientacines kvotas. Jeigu Jungtinis komitetas, nesiremdamas mokslinėmis rekomendacijomis, nusprendė kokios nors rūšies atžvilgiu sumažinti Protokolo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas žvejybos galimybes, laikinų bendrųjų įmonių arba bendrųjų įmonių projektai, susiję su ta pačia rūšimi ir tais pačiais kalendoriniais metais, nebus svarstomi.

5. Jungtinis komitetas vertina projektus pagal tokius kriterijus:

b)	išteklių būklę atsižvelgiant į geriausias turimas mokslines rekomendacijas ir atsargumo principą;

c)	laivo (-ų) duomenis ir siūlomoms žvejybos operacijoms tinkančią technologiją;

d)	laikinų bendrųjų įmonių atveju – bendrą veiklos trukmę ir žvejybos operacijų trukmę ir

e)	ankstesnę laivo savininko ir jo partnerio patirtį žuvininkystės sektoriuje.

6. Atlikęs 3 dalyje nurodytą įvertinimą, Jungtinis komitetas pateikia nuomonę apie projektus.

7. Protokolo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų rūšių atveju laikinų bendrųjų įmonių arba bendrųjų įmonių Sąjungos laivų sužvejotas laimikis neturi pažeisti galiojančių ES valstybių narių pasidalijimo susitarimų.

2 skirsnis

Sąlygos, susijusios su prieigos teisės suteikimu laikinosioms bendrosioms įmonėms

1. Žvejybos leidimai

1.1. Jei jungtinis komitetas laikinų bendrųjų įmonių projektui pritaria, atitinkamas (-i) Sąjungos laivas (-ai) pagal II skyriaus nuostatas pateikia žvejybos leidimo paraišką. Šioje paraiškoje aiškiai nurodoma, kad ji susijusi su laikina bendrąja įmone.

1.2. Žvejybos leidimas išduodamas laikinos bendrosios įmonės gyvavimo laikotarpiui, tačiau bet kuriuo atveju ne ilgesniam negu kalendorinių metų laikotarpiui.

1.3. Žvejybos leidime aiškiai nurodoma, kad laimikis atitiks Grenlandijos institucijų skirtas žvejybos galimybes laikantis atitinkamo Grenlandijos BLSK, bet neatsižvelgiant į žvejybos galimybes pagal Protokolo 2 straipsnio 1 dalį.

2. Laivų keitimas

Laikinos bendrosios įmonės naudojamą Sąjungos laivą pakeisti kitu panašaus pajėgumo ir techninių specifikacijų ES laivu galima tik remiantis tinkamai pagrįstomis priežastimis ir abiejų Šalių susitarimu.

3 skirsnis

Šiaurinių dryžakojų krevečių kvotos perleidimo kitiems leidimų turėtojams tvarka

1. Perleidimo tvarka

1.1. Grenlandijos ir Europos Sąjungos laivų savininkai gali nustatyti kiekvienai bendrovei atskirą šiaurinių dryžakojų krevečių žvejybos ICES II, V, XII ir XIV parajoniuose galimybių kvotos iškeitimo į šių krevečių žvejybos NAFO 1 parajonyje galimybių kvotą tvarką.

1.2. Grenlandijos institucijos įsipareigoja, kompetentingai Europos Sąjungos institucijai atitinkamų valstybių narių vardu pateikus prašymą, tokią tvarką supaprastinti.

1.3. Didžiausias numatytas perleisti metinis kiekis, atsižvelgiant į mokslines rekomendacijas, yra 2 000 tonų.

1.4. Žvejyba Sąjungos laivais vykdoma tokiomis pat sąlygomis, kokios numatytos Grenlandijos laivų savininkui išduodant žvejybos leidimą, atsižvelgiant į priedo II skyriaus nuostatas.

VI SKYRIUS

EKSPERIMENTINĖ ŽVEJYBA

1. Taikant Susitarimo 11 straipsnį ir 12 straipsnio g punktą, jei ES kompetentinga institucija pranešė Grenlandijai apie tai, kad yra suinteresuota dalyvauti Protokolo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų rūšių ir išteklių eksperimentinėje žvejyboje, taikomos toliau nurodytos nuostatos.

1.1. ES kompetentinga institucija ne vėliau kaip 15 dienų iki Jungtinio komiteto posėdžio pateikia Grenlandijai techninę dokumentaciją, kurioje nurodoma:

b)	siūlomi kampanijos techniniai parametrai (per operaciją naudotina technologija, trukmė, žvejybos zonos, kt.); ir

c)	numatoma nauda moksliniams tyrimams ir žuvininkystės sektoriaus plėtrai dėl ES dalyvavimo eksperimentinėje kampanijoje; d) potencialaus numatomos laivų žvejybos veiklos poveikio vertinimas, įrodantis, kad tokia veikla greičiausiai neturės didelio neigiamo poveikio pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms.

1.2. Grenlandija Jungtiniam komitetui praneša:

b)	su ta pačia rūšimi susijusių ankstesnių eksperimentinių kampanijų rezultatus ir

c) esamą mokslinę ir kitą informaciją.

2. Jungtinis komitetas įvertina techninę dokumentaciją, tinkamai atsižvelgdamas į turimas geriausias mokslines rekomendacijas ir atsargumo principą.

3. Jeigu Jungtinis komitetas pritaria ES dalyvavimui, jo apimčiai ir techniniams eksperimentinės žvejybos kampanijos parametrams, Sąjungos laivai, vadovaudamiesi II skyriaus nuostatomis, pateikia žvejybos leidimų paraiškas. Žvejybos leidimai neturi galioti ilgiau negu iki kalendorinių metų pabaigos.

4. Eksperimentinėje žvejyboje dalyvaujantiems Sąjungos laivams taikomos visos IV skyriaus nuostatos.

5. Nepažeisdami 4 dalies, per eksperimentinę kampaniją atitinkami Sąjungos laivai:

c)

užtikrina, kad laive būtų vienas Grenlandijos stebėtojas arba Grenlandijos kompetentingos institucijos išrinktas stebėtojas. Su stebėtoju elgiamasi kaip su laivo pareigūnu, o laivo savininkas padengia stebėtojo buvimo laive išlaidas. Sprendimą dėl stebėtojo buvimo laive laiko, trukmės ir įlaipinimo bei išlaipinimo uosto priima Grenlandijos kompetentinga institucija; ir

d)	praneša Grenlandijos kompetentingai institucijai apie eksperimentinės kampanijos pabaigą ir prieš išplaukdami iš Grenlandijos IEZ pristato laivus inspektuoti, jei to reikalauja Grenlandijos kompetentinga institucija.

6. Eksperimentinės kampanijos tikslus atitinkantis ir per ją sužvejotas laimikis lieka laivo savininko nuosavybė.

7. Grenlandijos kompetentinga institucija skiria asmenį ryšiams, atsakingą už bet kokių nenumatytų problemų, galinčių sutrukdyti eksperimentinės žvejybos eigą, sprendimą.

8. Remdamasi atitinkamų mokslinių patariamųjų įstaigų rekomendacijomis, Grenlandija gali reikalauti, kad būtų įgyvendinamos su eksperimentine žvejyba susijusios išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonės, įskaitant draudimus žvejoti tam tikru laiku ir tam tikrame rajone.

9. Atitinkami Sąjungos laivai ne vėliau kaip per 30 dienų nuo eksperimentinės žvejybos pabaigos abiem Šalims pateikia įvertinimo ataskaitą, kurioje nurodoma bent:

a) ar žvejyba vykdyta pagal siūlomus techninius parametrus; ir

b) ar buvo gauta laukta nauda moksliniams tyrimams ir žuvininkystės sektoriaus raidai, kaip nurodyta techninių dokumentų rinkinyje (-iuose), o jei ne, nurodomos priežastys;

c) ar laivas susidūrė su nenumatytomis problemomis, įskaitant priegaudą;

d) ar laivas laikėsi 5 dalies nuostatų, o jei ne, turi būti nurodytos pagrindžiamosios priežastys.

10. Jei Šalys padaro išvadą, kad eksperimentine žvejyba buvo pasiekta teigiamų rezultatų, ir jei Jungtinis komitetas nustato naujas žvejybos galimybes pagal 2 straipsnio 2 ir 4 dalių ir 7 straipsnio nuostatas, Grenlandijos institucijos gali pasiūlyti žvejybos galimybes, kurios proporcingos santykinei kvotos daliai, kurią per 5 ankstesnius metus išnaudojo eksperimentinę žvejybą vykdę Sąjungos laivai. ES skiriamas kiekis negali viršyti 50 %, nebent Grenlandija nusprendžia pasiūlyti daugiau. Ši nuostata taikoma iki Protokolo galiojimo pabaigos.

Šio priedo priedėliai

1 priedėlis. Žvejybos leidimo paraiškos forma

2 priedėlis. Grenlandijos kompetentingos institucijos kontaktiniai duomenys

3 priedėlis. Palydovinės stebėsenos (laivų stebėjimo sistemos (LSS)) įgyvendinimo procedūros

4 priedėlis. LSS duomenų forma

5 priedėlis. Pelaginių paprastųjų jūrinių ešerių žvejybos Grenlandijos ir NEAFC vandenyse lankstumo schema

6 priedėlis Asmens duomenų tvarkymas

1 priedėlis

Žvejybos leidimo paraiška

Žvejybos Grenlandijos IEZ ir žvejybos pagal Grenlandijos kvotą ne Grenlandijos IEZ leidimo paraiškos forma

2 priedėlis

Grenlandijos kompetentingos institucijos kontaktiniai duomenys

Ataskaitų ir pranešimų perdavimas

Pagal IV skyriaus 1 skirsnį teiktinos ataskaitos ir pranešimai rengiami grenlandų, danų arba anglų k.

Pranešimai perduodami per pakrantės radiją arba e. paštu Grenlandijos žvejybos licencijų kontrolės institucijai (GFLK) ir Bendrajai Arkties vadovybei (AKO):

GFLK telefono Nr.: +299 34 50 00

e. paštas GFLK@NANOQ.GL

AKO telefono Nr.: +299 364 000

e. paštas FKO-KTP-A-FIO@FIIN.DK  

Žvejybos žurnalai turi būti siunčiami:

Greenland Fishing Licence Control Authority (GFLK)

P.O. Box 501, 3900 Nuuk, Grenlandija

Žvejybos ir kitų leidimų paraiškos turi būti siunčiamos

Žvejybos ir medžioklės ministerija.

e. paštas APN@NANOQ.GL

3 priedėlis

PALYDOVINĖS STEBĖSENOS (LAIVŲ STEBĖJIMO SISTEMOS (LSS))

įgyvendinimo procedūros

1. Laivo koordinačių pranešimai

1.1. Sąjungos laivuose, turinčiuose žvejybos leidimus pagal Susitarimą ir vykdančiuose veiklą Grenlandijos žvejybos zonoje arba žvejojančiuose pagal Grenlandijos kvotą NEAFC vandenyse (kaip nurodyta 5 priedėlyje), turi būti tinkamai veikianti palydovinio sekimo (laivų stebėjimo sistemos – LSS) įranga, galinti nuolat ir ne rečiau kaip kas valandą automatiškai perduoti laivo geografines koordinates sausumoje esančiam vėliavos valstybės žvejybos stebėsenos centrui (ŽSC), kol laivas yra žvejybos zonoje.

1.2. Jei laivas, kuris žvejoja pagal Susitarimą ir kuris pagal Protokolą yra stebimas per palydovą, įplaukia į žvejybos zoną, valstybės, su kurios vėliava laivas plaukioja, žvejybos stebėjimo centras Grenlandijos ŽSC iš karto perduoda atitinkamus laivo koordinačių pranešimus. Jei abi Šalys susitaria, visi laivo koordinačių pranešimai perduodami per ES centrinį mazgą. Abiem šalims perėjus prie UN/FLUX, LSS pranešimai apie geografines koordinates bus perduodami per vėliavos valstybę ir per Europos Komisijos valdomą FLUX TL tinklą. Šie pranešimai perduodami:

a) elektroniniu būdu, naudojant saugų keitimosi duomenimis protokolą;

b) įplaukiant į žvejybos zoną ir išplaukiant iš jos;

c) 4 priedėlyje nurodytu formatu.

1.3. Kiekviename koordinačių pranešime nurodoma:

a) laivo identifikavimo duomenys;

b) paskutinės laivo geografinės koordinatės su mažesne kaip 500 m paklaida ir 99 % pasikliautinuoju intervalu;

c) koordinačių nustatymo data ir laikas (UTC);

d) laivo momentinis greitis ir kursas laivo koordinačių užregistravimo momentu.

1.4. Vėliavos valstybės ŽSC užtikrina automatinį duomenų apdorojimą ir elektroninį laivo koordinačių pranešimų perdavimą. Einamųjų ir ankstesnių metų koordinačių pranešimai saugiai registruojami ir saugomi duomenų bazėje. Tačiau techninių sunkumų atveju šis laikotarpis gali būti sumažintas bendru sprendimu.

1.5. LSS techninės ir programinės įrangos komponentai apsaugomi nuo klastojimo, t. y. negalima įvesti arba siųsti klaidingų pranešimų apie geografines koordinates ir jų neturi būti galima reguliuoti rankiniu būdu. Sistema yra visiškai automatinė ir veikia bet kuriuo metu, nepriklausomai nuo aplinkos sąlygų. Draudžiama palydovinio sekimo įrenginį ardyti, gadinti, padaryti neveikiantį ar kaip nors kitaip trikdyti jo veikimą.

1.6. SKP tikslais Šalys susitaria prireikus ir paprašytos keistis informacija apie naudojamą įrangą.

2. Laive esančios stebėsenos įrangos veikimo techniniai trukdžiai arba jos gedimas

2.1. Jei kyla techninių trukdžių arba įvyksta žvejybos laive esančios palydovinės stebėsenos įrangos gedimas, valstybė narė, su kurios vėliava laivas plaukioja, nedelsdama apie tai praneša Grenlandijos ir Sąjungos institucijoms.

2.2. Sugedusi įranga turi būti pakeista arba pataisyta artimiausiame įplaukimo uoste, kuriame teikiamos paslaugos, ir ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo dienos, kurią vėliavos valstybė Grenlandijos ŽSC pranešė apie gedimą. Neįvykdžius reikalavimo per šį terminą atitinkamas laivas turi grįžti į Grenlandijos institucijų paskirtą uostą reguliavimo procedūroms ir taisymo darbams arba išplaukti iš žvejybos zonos su sąlyga, kad vėliavos valstybė Grenlandijos ŽSC persiunčia sugedusios įrangos inspektavimo ataskaitą ir praneša gedimo priežastis.

2.3. Kol įranga taisoma arba keičiama, laivo kapitonas vėliavos valstybės ŽSC kas 4 valandas rankiniu būdu naudodamas elektronines priemones, radiją ar faksą siunčia bendrąjį laivo koordinačių pranešimą, į kurį įtraukiami kapitono užregistruotų laivo koordinačių pranešimai, laikantis 1.2 punkte nurodytų sąlygų.

2.4. Tokius rankiniu būdu atsiųstus pranešimus vėliavos valstybės ŽSC nedelsdamas registruoja 1.4 punkte nurodytoje duomenų bazėje ir perduoda Grenlandijos ŽSC pagal tą patį protokolą ir tokiu pat formatu, kaip aprašyta 4 priedėlyje.

2.5. Pasibaigus 2.2 punkte nurodytam laikotarpiui, laivui vykdyti žvejybos veiklos Grenlandijos žvejybos zonoje nebeleidžiama.

3. Saugus ŽSC keitimasis koordinačių pranešimais

3.1. Vėliavos valstybės ŽSC automatiškai siunčia atitinkamų laivų koordinačių pranešimus Grenlandijos ŽSC.

3.2. Abiejų Šalių ŽSC apsikeičia kontaktiniais duomenimis, pvz., e. pašto adresais, fakso, telekso ir telefono numeriais, ir nedelsdami vieni kitus informuoja apie šių kontaktinių duomenų pasikeitimus.

3.3. Nedarant poveikio ateityje įgyvendinsimiems pokyčiams, atitinkami ŽSC ir vėliavos valstybės pranešimus apie geografines koordinates vieni kitiems perduoda elektroniniu būdu naudodami HTTPS protokolą. Grenlandijos institucijos ir atitinkamos vėliavos valstybės ŽSC keičiasi sertifikatais.

3.4. LSS duomenys bus naudojami pagal Protokolo 11 straipsnį.

4. Ryšių sistemos sutrikimai

4.1. Grenlandijos kompetentinga institucija ir ES vėliavos valstybių ŽSC užtikrina savo elektroninės įrangos suderinamumą ir nedelsdami praneša vieni kitiems apie bet kokį sutrikimą siunčiant ir priimant pranešimus apie geografines koordinates, kad kuo greičiau būtų rastas techninis sprendimas.

4.2. ŽSC ryšio pertrūkiai neturi poveikio laivų veiklai.

4.3. Visi sutrikimo metu neperduoti pranešimai kuo skubiau išsiunčiami atnaujinus atitinkamų ŽSC ryšį.

5. ŽSC eksploatacinės priežiūros darbai

5.1. Apie planinius ŽSC eksploatacinės priežiūros darbus, dėl kurių gali būti paveiktas keitimasis LSS duomenimis, vienas ŽSC kitam ŽSC praneša ne vėliau kaip prieš septyniasdešimt dvi (72) valandas ir, jei įmanoma, nurodo eksploatacinės priežiūros darbų datą ir trukmę. Apie neplanuotus eksploatacinės priežiūros darbus kitam ŽSC pranešama, kai tik įmanoma.

5.2. Atliekant eksploatacinės priežiūros darbus, LSS duomenų teikimas gali užtrukti, kol sistema vėl ims veikti. Atitinkami LSS duomenys išsiunčiami iškart po to, kai buvo užbaigti eksploatacinės priežiūros darbai.

5.3. Jei eksploatacinės priežiūros darbai trunka ilgiau negu dvidešimt keturias (24) valandas, LSS duomenys kitam ŽSC perduodami tarpusavyje sutartomis alternatyviomis elektroninio ryšio priemonėmis.

5.4. Vykstant kurio nors ŽSC eksploatacinės priežiūros darbams, Grenlandija informuoja savo kompetentingas stebėsenos, kontrolės ir priežiūros institucijas, kad Grenlandijos ŽPC nemanytų, jog ES laivai pažeidžia prievolę perduoti LSS duomenis.

6. Pranešimų apie geografines koordinates teikimo dažnumo pakeitimas

6.1. Remdamasi dokumentais, kuriais įrodomas pažeidimas, Grenlandija vėliavos valstybės ŽSC gali paprašyti (prašymo kopija nusiunčiama Sąjungai), kad nustatytą tyrimo laikotarpį pranešimai apie geografines koordinates būtų siunčiami kas 30 minučių. Šiuos pagrindžiamuosius dokumentus Grenlandija nusiunčia vėliavos valstybės ŽSC ir Sąjungai. Vėliavos valstybės ŽSC pranešimus apie geografines koordinates Grenlandijai nedelsdamas pradeda siųsti laikydamasis naujo dažnumo reikalavimo.

6.2. Pasibaigus nustatytam tyrimo laikotarpiui, Grenlandija praneša vėliavos valstybės ŽSC ir Sąjungai apie tolesnius veiksmus, kurių reikia imtis.

4 priedėlis

1 skirsnis. Šiaurės Atlanto LSS duomenų formatas

LSS duomenų formatas

LSS pranešimų siuntimo kitos Šalies ŽSC formatas

2)

Pranešimas arba ataskaita apie GEOGRAFINES KOORDINATES Duomenų elementas Srities kodas Privaloma (M) / neprivaloma (O) Pastabos Įrašo pradžia SR M Sistemos duomenys: nurodoma įrašo pradžia Adresas AD M Pranešimo duomenys: paskirties Šalies triraidis ISO valstybės kodas Siuntėjas FR M Pranešimo duomenys: perduodančiosios Šalies triraidis ISO valstybės kodas Įrašo numeris RN O Pranešimo duomenys: pranešimo eilės numeris atitinkamais metais Įrašo data RD O Pranešimo duomenys: siuntimo data Įrašo laikas RT O Pranešimo duomenys: siuntimo laikas Pranešimo tipas TM M Pranešimo duomenys: pranešimo rūšis „POS“ (1)   Radijo šaukinys RC M Laivo duomenys: laivo tarptautinis radijo šaukinys Vidaus registracijos numeris IR M Laivo duomenys: unikalus Šalies laivo numeris (vėliavos valstybės triraidis ISO kodas ir numeris) Išorės registravimo numeris XR O Laivo duomenys: numeris ant laivo šono Platuma LT M Geografinių koordinačių duomenys: koordinatės ± 99 999 (WGS 84) Ilguma LG M Geografinių koordinačių duomenys: koordinatės ± 999 999 (WGS 84) Veikla AC O  (2)   Geografinių koordinačių duomenys: „ANC“ nurodo sumažėjusį pranešimų siuntimo dažnumą Greitis SP M Geografinių koordinačių duomenys: laivo greitis dešimtųjų mazgo dalių tikslumu Kursas CO M Geografinių koordinačių duomenys: laivo kursas pagal 360° skalę Data DA M Geografinių koordinačių duomenys: koordinačių užregistravimo data (UTC) – (MMMMMMDD) Laikas TI M Geografinių koordinačių duomenys: koordinačių užregistravimo laikas (UTC) – (HHMM) Įrašo pabaiga ER M Sistemos duomenys: nurodoma įrašo pabaiga

3)

IŠPLAUKIMO pranešimas Duomenų elementas Srities kodas Privaloma (M) / neprivaloma (O) Pastabos Įrašo pradžia SR M Sistemos duomenys: nurodoma įrašo pradžia Adresas AD M Pranešimo duomenys: paskirties Šalies triraidis ISO valstybės kodas Siuntėjas FR M Pranešimo duomenys: perduodančiosios Šalies triraidis ISO valstybės kodas Įrašo numeris RN O Pranešimo duomenys: pranešimo eilės numeris atitinkamais metais Įrašo data RD O Pranešimo duomenys: siuntimo data Įrašo laikas RT O Pranešimo duomenys: siuntimo laikas Pranešimo tipas TM M Pranešimo duomenys: pranešimo rūšis „EXI“ Radijo šaukinys RC M Laivo duomenys: laivo tarptautinis radijo šaukinys Vidaus registracijos numeris IR M Laivo duomenys: unikalus Šalies laivo numeris (vėliavos valstybės triraidis ISO kodas ir numeris) Išorės registravimo numeris XR O Laivo duomenys: numeris ant laivo šono Data DA M Geografinių koordinačių duomenys: koordinačių užregistravimo data (UTC) – (MMMMMMDD) Laikas TI M Geografinių koordinačių duomenys: koordinačių užregistravimo laikas (UTC) – (HHMM) Įrašo pabaiga ER M Sistemos duomenys: nurodoma įrašo pabaiga

4)

Nurodymai dėl formos Perduodant duomenis kiekvienas pranešimas išdėstomas taip: – dvigubas pasvirasis brūkšnys (//) ir raidės SR žymi pranešimo pradžią; – dvigubas pasvirasis brūkšnys (//) ir srities kodas žymi duomenų elemento pradžią; – vienas pasvirasis brūkšnys (/) atskiria srities kodą ir duomenis; – duomenų poros atskiriamos tarpeliu; – raidės ER ir dvigubas pasvirasis brūkšnys (//) žymi įrašo pabaigą.

Šiame priede srities kodai pateikiami Šiaurės Atlanto komisijos nurodyta forma, kaip aprašyta NEAFC kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistemoje.

(1) Pranešimo rūšis „MAN“ naudojama perduodant ataskaitas iš laivo, kurio palydovinio sekimo įrenginys sugedęs.

(2) Taikoma, tik jei laivas perduoda „POS“ pranešimus sumažintu dažnumu.

* Kaip numatyta priedo IV skyriaus 1 skirsnyje, UN/FLUX (Jungtinių Tautų universalaus elektroninio keitimosi žuvininkystės duomenimis kalba) standartą ir FLUX TL mainų tinklą ketinama įdiegti tam, kad būtų galima keistis laivų geografinėmis koordinatėmis, kai bus sėkmingai užbaigti sutarti bandomieji laikotarpiai ir abi šalys bus tam pasirengusios. Todėl, kai bus pradėtas naudoti UN/FLUX formatas, specifikacijos, susijusios su pirmiau nurodytu keitimosi LSS pranešimais apie geografines koordinates NAF formatu, bus pakeistos taip:

LSS UN/FLUX formatas

UN/FLUX formatas: privalomi duomenys, kurie turi būti perduodami pranešimuose apie geografines koordinates

Duomenų perdavimo UN/FLUX formatu struktūra turi būti tokia, kokia nustatyta atskirame techninio įgyvendinimo dokumente, kurį Šalys turi parengti ir dėl kurio jos turi susitarti prieš pereinant prie UN/FLUX.

5 priedėlis

Pelaginių paprastųjų jūrinių ešerių žvejybos Grenlandijos ir NEAFC vandenyse lankstumo schema

1.   Kad galėtų žvejoti pagal pelaginių paprastųjų jūrinių ešerių žvejybos Grenlandijos ir NEAFC vandenyse lankstumo schemą, Sąjungos laivas turi turėti Grenlandijos pagal Protokolo priedo II skyriaus nuostatas išduotą žvejybos leidimą. Paraiškoje ir žvejybos leidime aiškiai nurodoma veikla, vykdoma už Grenlandijos IEZ ribų.

2.   Laikomasi visų NEAFC priimtų tokiai žvejybai NEAFC reguliuojamame rajone taikomų priemonių.

3.   Grenlandijos paprastųjų jūrinių ešerių kvotą Sąjungos laivas gali naudoti tik kai išnaudoja vėliavos valstybės jam paskirtą ES NEAFC paprastųjų jūrinių ešerių kvotos dalį.

4.   Laikydamasis 5 dalies nuostatų, Grenlandijos kvotą laivas gali naudoti tame pačiame NEAFC rajone, kuriame išnaudojo savo NEAFC kvotą.

5.   Grenlandijos kvotą paprastųjų jūrinių ešerių išsaugojimo rajone Sąjungos laivas gali naudoti laikydamasis sąlygų, nustatytų NEAFC rekomendacijoje dėl paprastųjų jūrinių ešerių išteklių valdymo Irmingerio jūroje ir gretimuose vandenyse, išskyrus Islandijos žvejybos zonai priklausančius vandenis.

6.   NEAFC reguliuojamame rajone žvejybos veiklą vykdantis Sąjungos laivas, laikydamasis teisinių reikalavimų, per savo vėliavos valstybės ŽSC perduoda NEAFC LSS pranešimą apie geografines koordinates. Laivui naudojant Grenlandijos kvotą NEAFC paprastųjų jūrinių ešerių išsaugojimo rajone, vėliavos valstybės ŽSC specialiai užtikrina, kad kas valandą siunčiamos laivo LSS pranešimai apie geografines koordinates būtų perduodamos Grenlandijos ŽSC kuo realesniu laiku.

7.   Laivo kapitonas užtikrina, kad NEAFC ir Grenlandijos institucijoms pateikiamose paprastųjų jūrinių ešerių, kurie buvo sužvejoti NEAFC reguliuojamame rajone pagal Grenlandijos žvejybos lankstumo schemą, laimikio ataskaitose būtų aiškiai nurodyta, kad tas laimikis sužvejotas pagal Grenlandijos žvejybos leidimą, kuris išduotas vadovaujantis lankstumo schema.

b)	Žvejojant pagal Grenlandijos žvejybos leidimą, kasdien ne vėliau kaip 23.59 val. (UTC) perduodama DAILY CATCH (kasdienio laimikio) ataskaita.

c)	Užbaigdamas žvejybos pagal Grenlandijos kvotą veiklą, laivas perduoda END OF ACTION (veiksmo pabaigos) ataskaitą.

e) NOTICE OF ACTION ataskaita, DAILY CATCH ataskaita ir NOTICE END OF ACTION REPORT (pranešimo apie veiksmo pabaigą) ataskaita teikiamos pagal priedo IV skyriaus 2 skirsnį.

8.   Siekiant padidinti žuvų lervų išsiritimo rajonų apsaugą, žvejybos veikla pradedama ne anksčiau kaip NEAFC rekomendacijoje dėl paprastųjų jūrinių ešerių išteklių valdymo Irmingerio jūroje ir gretimuose vandenyse nurodytą datą.

9.   Vėliavos valstybė ES institucijoms teikia pagal Grenlandijos kvotą Grenlandijos vandenyse ir NEAFC reguliuojamame rajone sužvejoto laimikio ataskaitas. Jose nurodomi visas pagal lankstumo schemą sužvejotas laimikis, aiškiai nurodant laimikį ir žvejybos leidimą, pagal kurį jis sužvejotas.

10.   Žvejybos sezono pabaigoje kiekvienos vėliavos valstybės ŽSC Grenlandijos institucijoms perduoda pagal šią lankstumo schemą sužvejoto pelaginių paprastųjų jūrinių ešerių laimikio statistinius duomenis.

 6 priedėlis

Asmens duomenų tvarkymas

1.Terminų apibrėžtys ir taikymo sritis

1.1. Apibrėžtys

Šiame priedėlyje vartojamų terminų apibrėžtys nustatytos Tvarios žvejybos susitarimo 2 straipsnyje arba pateiktos toliau:

a) asmens duomenys – bet kokia informacija, susijusi su fiziniu asmeniu, kurio tapatybė nustatyta arba gali būti nustatyta (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę galima tiesiogiai arba netiesiogiai nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, pvz., vardą, pavardę, identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis;

b) tvarkymas – bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, pavyzdžiui, rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas;

c) perduodančioji institucija – valdžios institucija, siunčianti asmens duomenis;

d) gaunančioji institucija – valdžios institucija, kuriais atskleidžiami asmens duomenys;

e) duomenų saugumo pažeidimas – saugumo pažeidimas, dėl kurio netyčia arba neteisėtai sunaikinami, prarandami, pakeičiami, be leidimo atskleidžiami persiųsti, saugomi arba kitaip tvarkomi asmens duomenys arba prie jų be leidimo gaunama prieiga;

f) tolesnis perdavimas – gaunančioji Šalies atliekamas asmens duomenų perdavimas subjektui, kuris nėra šio protokolo signataras (toliau – trečioji šalis);

g) kontrolės institucija – nepriklausoma valdžios institucija, atsakinga už šio straipsnio taikymo stebėseną, siekiant apsaugoti fizinių asmenų pagrindines teises ir laisves tvarkant asmens duomenis.

1.2. Taikymo sritis 

Asmenys, kuriems aktualus šis protokolas, yra visų pirma fiziniai asmenys, kuriems priklauso žvejybos laivai, jų atstovai, kapitonas ir įgula, dirbanti žvejybos laivuose, kurie vykdo veiklą pagal šį protokolą.

Kalbant apie Protokolo įgyvendinimą, visų pirma apie paraiškas dėl dotacijų, žvejybos veiklos stebėseną ir kovą su neteisėta žvejyba, galima tarpusavyje perduoti ir paskui tvarkyti šiuos duomenis:

– laivo identifikavimo duomenis ir kontaktinius duomenis;

– laivo ar su laivu susijusios veiklos, laivo geografinių koordinačių ir judėjimo, jo žvejybos veiklos arba su žvejyba susijusios veiklos duomenis, surinktus per kontrolę, inspektavimą arba stebėjimo operacijas;

– laivo savininko (-ų) arba jo atstovo duomenis, pvz., vardą, pavardę, pilietybę, profesinius kontaktinius duomenis ir profesinės banko sąskaitos duomenis,

– vietinio agento duomenis, pvz., vardą, pavardę, pilietybę ir profesinius kontaktinius duomenis,

– su laivo kapitonu ir įgulos nariais susijusiais duomenimis, tokiais kaip vardas, pavardė, pilietybė, pareigos, o kapitono atveju – jo kontaktine informacija;

– su laive dirbančiais jūrų žvejais susijusius duomenis, tokius kaip vardas, pavardė, kontaktinė informacija, baigti mokymai, sveikatos pažyma.

1.3. Atsakingosios institucijos 

Už duomenų tvarkymą atsakingos institucijos yra Europos Komisija ir vėliavos valstybės narės institucija Sąjungos ir Grenlandijos atveju.

2.Asmens duomenų apsaugos priemonės

2.1. Tikslo apribojimas ir duomenų kiekio mažinimas

Pagal Protokolą prašomi ir perduodami asmens duomenys turi būti adekvatūs, aktualūs ir skirti tik tam, kas būtina Protokolui įgyvendinti, t. y. žvejybos leidimų tvarkymui ir ES laivų vykdomos veiklos kontrolei bei stebėsenai. Šalys keičiasi asmens duomenimis pagal Protokolą tik konkrečiais Protokole nustatytais tikslais.

Gauti duomenys nebus tvarkomi kitu tikslu, nei pirmiau nurodyti tikslai, arba jie bus nuasmeninti.

Gavusi prašymą gaunančioji institucija nedelsdama informuoja perduodančiąją instituciją apie pateiktų duomenų naudojimą.

2.2. Tikslumas

Šalys užtikrina, kad pagal Protokolą perduodami asmens duomenys būtų tikslūs, aktualūs ir prireikus reguliariai atnaujinami pagal perduodančiosios institucijos žinias. Jei viena iš Šalių nustato, kad perduoti arba gauti asmens duomenys yra netikslūs, ji nedelsdama apie tai praneša kitai Šaliai ir siekia, kad būtų atlikti reikiami pataisymai ar atnaujinimai.

2.3. Saugojimo apribojimas

Asmens duomenys nėra saugomi ilgiau, nei būtina tikslui, kurio siekiant jais buvo keičiamasi, pasiekti. Jie panaikinami ne vėliau kaip per vienus metus nuo šio protokolo galiojimo pabaigos, išskyrus atvejus, kai jie būtini siekiant įvykdyti įpareigojimus pagal Grenlandijos žuvininkystės įstatymo (2024 m. gegužės 23 d. Žuvininkystės įstatymas Nr. 29) 12 skyrių arba imtis tolesnių veiksmų dėl pažeidimo, inspektavimo arba teismo ar administracinių procedūrų. Pastaruoju atveju duomenys gali būti saugomi tiek laiko, kiek reikia tolesniems su pažeidimu ar inspektavimu susijusiems veiksmams atlikti, arba iki visiškos teisminės ar administracinės procedūros pabaigos. Asmens duomenys, būtini 12 skyriuje nustatytiems įpareigojimams vykdyti, ištrinami ne vėliau kaip per 5 metus nuo duomenų gavimo pagal šį protokolą.

Jei asmens duomenys yra saugomi ilgiau, užtikrinamas jų anonimiškumas.

2.4. Saugumas ir konfidencialumas

Asmens duomenys tvarkomi taip, kad būtų užtikrintas tinkamas jų saugumas, atsižvelgiant į konkrečią tvarkymo riziką, įskaitant apsaugą nuo neleistino ar neteisėto tvarkymo ir nuo netyčinio praradimo, sunaikinimo ar sugadinimo. Už duomenų tvarkymą atsakingos institucijos reaguoja į bet kokį su duomenimis susijusį pažeidimą ir imasi visų būtinų priemonių, kad pašalintų arba sušvelnintų bet kokį galimą neigiamą asmens duomenų saugumo pažeidimo poveikį. Gaunančioji institucija nepagrįstai nedelsdama praneša apie tokį pažeidimą perduodančiajai institucijai ir jos laiku tarpusavyje, kiek būtina, bendradarbiauja, kad kiekviena iš jų galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus, susijusius su asmens duomenų saugumo pažeidimu pagal jų nacionalinę teisinę sistemą.

Šalys įsipareigoja įdiegti tinkamas technines ir organizacines priemones, kad užtikrintų, jog duomenų tvarkymas atitiktų Protokolo nuostatas.

2.5. Ištaisymas arba ištrynimas

Abi Šalys užtikrina, kad perduodančiosios ir gaunančiosios institucijos imtųsi visų pagrįstų veiksmų siekdamos kuo greičiau užtikrinti, jog asmens duomenys būtų atitinkamai ištaisyti ar ištrinti, jei tvarkymas neatitinka Protokolo nuostatų, visų pirma tais atvejais, kai tokie duomenys nėra tinkami, aktualūs, tikslūs ar kai jie yra pertekliniai, palyginti su duomenų tvarkymo tikslu.

Abi Šalys privalo viena kitai pranešti apie bet kokį ištaisymą ar ištrynimą.

2.6. Skaidrumas

Šalys užtikrina, kad duomenų subjektai atskiru pranešimu ir paskelbiant šį susitarimą jų interneto svetainėse būtų informuojami apie perduodamų ir toliau tvarkomų duomenų kategorijas, asmens duomenų tvarkymo būdą, atitinkamą perdavimo priemonę, duomenų tvarkymo tikslą, trečiąsias šalis arba trečiųjų šalių, kurioms gali būti toliau perduodama informacija, kategorijas, individualias teises ir mechanizmus, kuriais galima pasinaudoti teisėms apginti ir žalos atlyginimui gauti, taip pat kontaktinius duomenis ieškiniui ar skundui pateikti.

2.7. Tolesnis perdavimas

Gaunančioji institucija pagal Protokolą gautus asmens duomenis perduoda trečiajai šaliai, įsisteigusiai ne vėliavos valstybėje narėje, tik jei tai pateisinama svarbiu viešojo intereso tikslu, kuris taip pat pripažįstamas perduodančiajai institucijai taikomoje teisinėje sistemoje, ir jei įvykdyti kiti priedėlio reikalavimai (visų pirma susiję su tikslo apribojimu ir duomenų kiekio mažinimu) ir

a) jei valstybei, kurioje įsikūrusi trečioji šalis, arba tarptautinei organizacijai taikomas pagal Reglamento (ES) 2016/679 45 straipsnį priimtas Europos Komisijos sprendimas dėl tinkamumo (sprendimas dėl tinkamumo), apimantis tolesnį perdavimą, arba

b) konkrečiais atvejais, kai toks perdavimas būtinas, kad perduodančioji institucija galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus regioninėms žvejybos valdymo organizacijoms arba regioninėms žuvininkystės organizacijoms, arba

c) išimties tvarka ir kai manoma, kad tai būtina, jei trečioji šalis įsipareigoja tvarkyti duomenis tik konkrečiu (-iais) tikslu (-ais), kuriuo (-iais) jie toliau perduodami, ir juos nedelsiant ištrinti, kai tvarkymas tuo tikslu nebereikalingas.

3.Duomenų subjektų teisės

3.1. Galimybė susipažinti su asmens duomenimis

Duomenų subjekto prašymu gaunančioji institucija privalo:

(a)pranešti atitinkamam subjektui, ar yra tvarkomi su juo susiję asmens duomenys;

(b)pateikti informaciją apie duomenų tvarkymo paskirtį, asmens duomenų kategorijas, saugojimo laikotarpį (jei įmanoma), teisę prašyti ištaisyti ir (arba) ištrinti duomenis, teisę pateikti skundą ir t. t.;

(c)pateikti asmens duomenų kopiją;

(d)pateikti bendrą informaciją apie taikomas apsaugos priemones.

3.2. Asmens duomenų ištaisymas

Duomenų subjekto prašymu gaunančioji institucija ištaiso jo asmens duomenis, jei jie yra neišsamūs, netikslūs ar pasenę.

3.3. Asmens duomenų ištrynimas

Duomenų subjekto prašymu gaunančioji institucija privalo:

(a)ištrinti su juo susijusius asmens duomenis, jei jie buvo tvarkomi nesilaikant Protokole nustatytų apsaugos priemonių;

(b)ištrinti su juo susijusius asmens duomenis, jei jie nebėra būtini tai paskirčiai, kuriai jie buvo teisėtai tvarkomi;

(c)nutraukia asmens duomenų tvarkymą, jei duomenų subjektas tam prieštarauja dėl priežasčių, susijusių su jo konkrečia padėtimi, išskyrus atvejus, kai yra įtikinamų teisėtų duomenų tvarkymo priežasčių, kurios yra viršesnės už duomenų subjekto interesus, teises ir laisves.

3.4. Sąlygos

Gaunančioji institucija per pagrįstą laikotarpį, laiku ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos atsako į duomenų subjekto prašymą dėl prieigos prie jo asmens duomenų, jų ištaisymo ar jų ištrynimo. Gaunančioji institucija gali imtis tinkamų veiksmų, pvz., taikyti pagrįstus mokesčius, kuriais būtų galima padengti administracines išlaidas, arba atsisakyti imtis veiksmų pagal prašymą, jei jis yra akivaizdžiai nepagrįstas arba neproporcingas.

Jei į duomenų subjekto prašymą atsakoma neigiamai, gaunančioji institucija turi jį informuoti apie to priežastis.

3.5. Apribojimai 

Pirmiau nurodytos teisės gali būti apribotos, jei toks apribojimas numatytas įstatyme ir yra būtinas bei proporcingas demokratinėje visuomenėje nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo bei nustatymo ir patraukimo baudžiamojon atsakomybėn tikslais.

Šios teisės taip pat gali būti apribotos siekiant užtikrinti stebėsenos, inspektavimo ar reguliavimo funkciją, susijusią, net jei tik retsykiais, su viešosios valdžios funkcijų vykdymu.

Tokiomis pačiomis sąlygomis jos taip pat gali būti ribojamos siekiant apsaugoti duomenų subjektą arba kitų asmenų teises ir laisves.

4.Teisių gynimas ir nepriklausoma priežiūra

4.1. Nepriklausoma priežiūra

Asmens duomenų tvarkymo atitiktį Protokolui prižiūri nepriklausoma išorės arba vidaus įstaiga, kuri vykdo tokią priežiūrą ir turi su tyrimais ir teisių gynimu susijusius įgaliojimus.

4.2. Priežiūros institucijos

Iš Sąjungos pusės tokią priežiūrą vykdo Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas (EDAPP), jei duomenų tvarkymas priklauso Komisijos kompetencijai, arba ES nacionalinės duomenų apsaugos priežiūros institucijos, jei duomenų tvarkymas priklauso vėliavos valstybės narės kompetencijai.

Grenlandijos atveju kompetentinga yra Danijos duomenų apsaugos agentūra (Datatilsynet).

Minėtos institucijos veiksmingai ir laiku nagrinėja duomenų subjektų skundus dėl jų asmens duomenų tvarkymo pagal Protokolą.

4.3. Teisė į žalos atlyginimą

Kiekviena Šalis užtikrina, kad pagal jos teisinę tvarką duomenų subjektas, manantis, kad institucija nesilaikė 11 straipsnyje ir šiame priedėlyje nustatytų apsaugos priemonių arba kad buvo pažeista jo asmens duomenų apsauga, galėtų teisme arba lygiavertėje institucijoje siekti žalos atlyginimo iš tos institucijos, kiek tai leidžiama pagal taikytinas teisines nuostatas.

Visų pirma, bet koks skundas prieš bet kurią instituciją gali būti teikiamas EDAPP (Europos Komisijos atveju) ir Danijos duomenų apsaugos agentūrai (Grenlandijo atveju). Be to, kai kurie skundai prieš bet kurią instituciją gali būti teikiami Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (Europos Komisijos atveju) ir Grenlandijos teismams (Grenlandijos atveju).

Jei duomenų subjektas, kurio asmens duomenys buvo tvarkomi, pateikia ieškinį arba skundą dėl jo duomenų tvarkymo prieš perduodančiąją instituciją, gaunančiąją instituciją arba abi, institucijos apie tai informuoja viena kitą ir deda visas pastangas, kad dėl ieškinio arba skundo būtų kuo greičiau rastas taikus sprendimas.

4.5. Keitimasis informacija 

Šalys informuoja viena kitą apie visus gautus skundus dėl asmens duomenų tvarkymo pagal Protokolą ir apie dėl jų priimtus sprendimus.

5.Peržiūra

Prireikus Šalys gali susitarti peržiūrėti savo asmens duomenų tvarkymo politiką ir procedūras, kad patikrintų ir patvirtintų, jog 11 straipsnyje ir šiame priedėlyje nustatytos apsaugos priemonės yra veiksmingai įgyvendinamos Jungtiniame komitete.

6.Perdavimo sustabdymas

Perduodančioji Šalis gali sustabdyti arba nutraukti asmens duomenų perdavimą, jei Šalys nesugeba taikiai išspręsti ginčų dėl asmens duomenų tvarkymo pagal šį priedėlį, kol nuspręs, kad gaunančioji Šalis patenkinamai išsprendė klausimą. Jau perduoti duomenys toliau tvarkomi pagal šį priedėlį.

II PRIEDAS

Įgaliojimų aprėptis ir Sąjungos pozicijos, kurios turi būti laikomasi jungtiniame komitete, nustatymo procedūra

(1)Komisija įgaliojama derėtis su Grenlandijos Vyriausybe bei Danijos Vyriausybe ir prireikus, laikantis 3 punkto, susitarti dėl Protokolo pakeitimų, susijusių su:

(a)žvejybos galimybių ir su jomis susijusio finansinio įnašo koregavimu, kaip nurodyta Protokolo 4 straipsnyje;

(b)paramos sektoriui teikimo tvarka pagal Protokolo 5 straipsnį;

(c)Sąjungos laivų žvejybos veiklos vykdymo techninėmis sąlygomis ir tvarka.

(2)Pagal Žvejybos susitarimą įsteigtame Jungtiniame komitete Sąjunga:

(a)veikia vadovaudamasi su bendra žuvininkystės politika susijusiais tikslais;

(b)skatina laikytis pozicijų, suderinamų su atitinkamomis regioninių žvejybos valdymo organizacijų priimtomis taisyklėmis ir atsižvelgia į bendro pakrantės valstybių vykdomo valdymo principus.

(3)Jei numatyta Jungtinio komiteto posėdyje priimti sprendimą dėl 1 punkte nurodytų Protokolo pakeitimų, imamasi būtinų priemonių, kad pozicijoje, kuri bus pareikšta Sąjungos vardu, būtų atsižvelgta į Komisijai pateiktą naujausią statistinę, biologinę ir kitą susijusią informaciją.

(4)Tuo tikslu ir remdamosi minėta informacija, Komisijos tarnybos, likus pakankamai laiko iki atitinkamo jungtinio komiteto posėdžio, perduoda Tarybai arba jos parengiamiesiems organams apsvarstyti ir patvirtinti dokumentą, kuriame išsamiai išdėstyta siūloma Sąjungos pozicija.

(5)Numatomą Sąjungos poziciją 1 punkto a papunktyje nurodytais klausimais Taryba turi priimti kvalifikuota balsų dauguma. Kitais atvejais, išskyrus atvejus, kai per Tarybos parengiamojo organo posėdį arba per 20 dienų nuo parengiamojo dokumento gavimo dienos (priklausomai nuo to, kas įvyksta anksčiau) tam paprieštarauja blokuojamąją mažumą atitinkantis skaičius valstybių narių, laikoma, kad parengiamajame dokumente numatyta Sąjungos pozicija yra patvirtinta. Jei blokuojamoji mažuma pareiškia prieštaravimą, klausimas perduodamas spręsti Tarybai.

(6)Jei vėlesniuose posėdžiuose, įskaitant rengiamus vietoje, neįmanoma pasiekti susitarimo, kad Sąjungos pozicijoje būtų atsižvelgta į naujus elementus, klausimas perduodamas spręsti Tarybai arba jos parengiamiesiems organams.

(7)Komisijos prašoma tinkamu laiku imtis visų būtinų tolesnių su jungtinio komiteto sprendimu susijusių priemonių, be kita ko, atitinkamais atvejais Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbti susijusį sprendimą ir pateikti tam sprendimui įgyvendinti būtinų pasiūlymų.

(1)    Bet kokios paprastųjų jūrinių ešerių žvejybos galimybės turėtų atitikti NEAFC lygmeniu pasiektą valdymo susitarimą ir sprendimus.

(2)    RED – FAO kodas, kuriuo žymimi Sebastes spp. , tačiau laimikio ataskaitose ši rūšis turėtų būti žymima atskirais rūšių kodais (REG, REB).

(3)

   Vienu metu gali žvejoti ne daugiau kaip 6 laivai.

(4)

   Jei bus galima žvejoti, atsižvelgiant į pagal pradinį, tarpinį ir galutinį BLSK Grenlandijai nustatytą 30 000 tonų minimalią kvotą, Sąjungai bus pasiūlytos prieinamos žvejybos galimybės, neviršijančios 7,7 % atitinkamu žvejybos sezonu taikytino paprastųjų stintenių BLSK, laikantis 2 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatų. Į žvejybos galimybių pasiūlymus, pateiktus spalio 1 d.–gruodžio 31 d., ES atsilieps per 14 kalendorinių dienų. Į kitais laikotarpiais pateiktus žvejybos galimybių pasiūlymus ji stengsis atsiliepti per 5 kalendorines dienas ir ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas.

(5)    Bukasnukių ilgauodegių grenadierių ir šiaurinių grenadierių žvejoti negalima, jie gali būti sužvejojami tik kaip kitų tikslinių rūšių žuvų žvejybos priegauda. 

(6)    YYYY = metai; MM = mėnuo, įskaitant priekyje įrašomą „0“, kai mėnesio skaičius mažesnis nei 10; DD = mėnesio diena, įskaitant priekyje įrašomą „0“, kai dienos skaičius mažesnis nei 10; T = raidė T, nurodanti laiko tarpsnio dalį; H24 = dienos valandos, išreikštos 2 skaitmenimis, remiantis 24 valandų žymėjimu; MI = minutės, išreikštos 2 skaitmenimis; SS = sekundės, išreikštos 2 skaitmenimis; [.000000] = sekundžių dalys, kurios gali būti įtrauktos pasirinktinai, neįskaitant skliaustelių; Z = laiko juosta, kuri turi būti Z (t. y. UTC).

(7)    YYYY = metai; MM = mėnuo, įskaitant priekyje įrašomą „0“, kai mėnesio skaičius mažesnis nei 10; DD = mėnesio diena, įskaitant priekyje įrašomą „0“, kai dienos skaičius mažesnis nei 10; T = raidė T, nurodanti laiko tarpsnio dalį; H24 = dienos valandos, išreikštos 2 skaitmenimis, remiantis 24 valandų žymėjimu; MI = minutės, išreikštos 2 skaitmenimis; SS = sekundės, išreikštos 2 skaitmenimis; [.000000] = sekundžių dalys, kurios gali būti įtrauktos pasirinktinai, neįskaitant skliaustelių; Z = laiko juosta, kuri turi būti Z (t. y. UTC).