EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2024 04 18
COM(2024) 169 final
Rekomendacija
TARYBOS SPRENDIMAS
kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas dėl Europos Sąjungos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės susitarimo dėl jaunimo judumo
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.REKOMENDACIJOS APLINKYBĖS
•Rekomendacijos pagrindimas ir tikslai
2020 m. vasario 1 d. Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė (toliau – Jungtinė Karalystė) išstojo iš Europos Sąjungos (toliau – Sąjunga) ir Europos atominės energijos bendrijos (toliau – Euratomas).
Išstojimo tvarka nustatyta Susitarime dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (toliau – Susitarimas dėl išstojimo) 1 . Susitarimas dėl išstojimo įsigaliojo 2020 m. vasario 1 d. ir jame numatytas pereinamasis laikotarpis, kuriuo pagal tą susitarimą Jungtinei Karalystei ir jos teritorijoje taikoma Sąjungos teisė 2 . Šis laikotarpis baigėsi 2020 m. gruodžio 31 d.
Pereinamuoju laikotarpiu Europos Sąjunga, Euratomas ir Jungtinė Karalystė susitarė dėl Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo; jį Sąjunga sudarė remdamasi Tarybos sprendimu (ES) 2021/689 3 ir jis laikinai taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d. 4 Jis įsigaliojo 2021 m. gegužės 1 d.
Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, baigėsi laisvas asmenų judėjimas tarp Sąjungos ir Jungtinės Karalystės 5 .
Europos Vadovų Taryba savo 2018 m. kovo 23 d. Gairėse dėl būsimų santykių su Jungtine Karalyste teigė, kad „[b]ūsima partnerystė turėtų apimti plataus užmojo nuostatas dėl fizinių asmenų judėjimo, remiantis visišku abipusiškumu ir nediskriminavimu tarp valstybių narių“ 6 .
Vis dėlto, nepaisydama 2019 m. Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės bendros politinės deklaracijos 7 (kurioje kalbama apie jaunimo judumą), Jungtinė Karalystė per 2020 m. derybas atsisakė pradėti derybas dėl judumo 8 . Todėl asmenų judumo tarp Susitarimo Šalių klausimas Prekybos ir bendradarbiavimo susitarime nėra aptartas. Tačiau Prekybos ir bendradarbiavimo susitarime yra nuostatų dėl socialinės apsaugos koordinavimo 9 , kuriomis sustiprinamos bet kurios iš Šalių vidaus teisėje numatytos asmenų judumo galimybės, taigi juo sudaromos sąlygos judumui.
Asmenų judumas tarp Sąjungos ir Jungtinės Karalystės dabar reglamentuojamas atitinkamomis Sąjungos (ir jos valstybių narių) ir Jungtinės Karalystės vidaus (imigracijos) taisyklėmis (žr. toliau). Dabar judėti tarp Sąjungos ir Jungtinės Karalystės sudėtingiau, todėl judumas tarp jų sumažėjo 10 . Ši padėtis ypač paveikė abiejų Šalių jaunimo galimybes apsigyventi viena kitos teritorijoje ir dalyvauti jaunimo, kultūros, švietimo, mokslinių tyrimų ir mokymo mainuose.
2023 m. Jungtinė Karalystė kreipėsi į kelias (bet ne į visas) valstybes nares, siekdama derėtis su jomis dėl jaunimo judumo susitarimų, kurie būtų parengti remiantis jos taikoma jaunimo judumo vizų sistema. Dėl tokio požiūrio Sąjungos piliečiams būtų sudaromos nevienodos sąlygos. Be to, laikantis tokio požiūrio nebūtų pašalintos pagrindinės judumo kliūtys, su kuriomis jaunimas susiduria nuo pereinamojo laikotarpio pabaigos.
Pašalinti kai kurias iš pagrindinių kliūčių, kylančių dėl dabar Sąjungoje ir Jungtinėje Karalystėje taikomų taisyklių, būtų siekiama Sąjungos ir Jungtinės Karalystės susitarimu dėl jaunimo judumo (žr. toliau). Jis būtų abipusis, t. y. atneštų naudos visiems Sąjungos piliečiams ir visiems Jungtinės Karalystės piliečiams.
Dabar Sąjungoje ir Jungtinėje Karalystėje taikomos taisyklės
Sąjungoje nuo pereinamojo laikotarpio pabaigos Jungtinės Karalystės piliečių judumui taikomos šios taisyklės ir politika:
·Sąjunga turi teisinių priemonių, taikomų trečiųjų šalių piliečiams teisėtos migracijos srityje, rinkinį. Kai kuriais atvejais jomis reglamentuojamos tam tikrų kategorijų trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygos: svarbiausios priemonės – Mėlynosios kortelės direktyva 11 , Direktyva dėl studentų, stažuotojų ir tyrėjų 12 ir Vieno leidimo direktyva 13 ;
·Jungtinės Karalystės piliečiai gali lankytis Sąjungos teritorijoje be vizos ne ilgiau kaip 90 dienų per 180 dienų laikotarpį (ar suteikiama galimybė tuo laikotarpiu užsiimti apmokama veikla, priklauso nuo nacionalinės teisės) 14 .
Jungtinėje Karalystėje:
·šiuo metu Jungtinėje Karalystėje veikia visoms šalims vienoda imigracijos sistema, pagal kurią studentams ir tam tikriems darbuotojams (visų pirma tyrėjams ir mokslininkams, kvalifikuotiems darbuotojams 15 , sveikatos priežiūros darbuotojams ir sezoniniams žemės ūkio sektoriaus darbuotojams), taip pat tam tikrais atvejais savanoriams vizos išduodamos nevienoda tvarka. Specialios vizų išdavimo auklėms „au pair“ tvarkos nėra;
·Sąjungos piliečiai gali lankytis (t. y. ne mokytis ir dirbti) Jungtinėje Karalystėje ne ilgesnį kaip šešių mėnesių laikotarpį 16 .
Be to, Jungtinė Karalystė kol kas atsisakė prisijungti prie Sąjungos jaunimo, kultūros ir švietimo sričių programų, pavyzdžiui, „Erasmus+“ arba „Kūrybiška Europa“ (kultūros paprogramės), ir taip sumažino jaunimo, švietimo ir kultūrinių mainų galimybes 17 . Be to, studentams iš Sąjungos, kaip užsienio studentams, norintiems studijuoti (visų pirma stoti į bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros studijas) Jungtinėje Karalystėje, dabar už mokslą reikia mokėti labai didelius mokesčius, palyginti su šalies studentų mokamais mokesčiais. Jiems taip pat sunkiau gauti susijusias išmokas (pvz., stipendijas, studentų paskolas) arba jie visai jų negauna. Tai pasakytina ir apie doktorantus, vykstančius į Jungtinę Karalystę pagal programos „Europos horizontas“ projektą (pagal programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“) 18 . Dėl to Jungtinėje Karalystėje studijuojančių Sąjungos studentų skaičius mažėja 19 .
Pagal Sąjungos švietimo programas besimokančiam jaunimui, norinčiam Jungtinėje Karalystėje atlikti stažuotę, praktiką ar pameistrystę, sunku ne tik išsiaiškinti, kokios tvarkos derėtų laikytis norint gauti vizą – jiems ypač sunku dėl to, kad Jungtinėje Karalystėje jų stažuotė, praktika ar pameistrystė laikoma darbu, todėl jiems taikoma minimalaus darbo užmokesčio taisyklė. O pagal Jungtinės Karalystės švietimo studijų programas atliekamoms stažuotėms, praktikai ar pameistrystei (toliau – mokomoji praktika) taikoma šios taisyklės išimtis 20 .
•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis
Iš esmės Sąjunga įsipareigojusi remti sistemų, kuriomis lengvinami jaunimo mainai visame Europos žemyne, kūrimą siekdama gerinti žmonių tarpusavio ryšius, burti žmones ir stiprinti jų saitus. Sąjunga taip pat suinteresuota, kad jos jaunimas įgytų įgūdžių ir ugdytų talentus ne tik savo valstybėje narėje, bet ir kitose valstybėse narėse ir už Sąjungos ribų 21 .
Kaip jau minėta, Sąjunga yra priėmusi teisėtos migracijos srities teisės aktų, kurie taikomi iš trečiųjų šalių atvykstantiems trečiųjų šalių piliečiams. Šiais teisės aktais reglamentuojamos tam tikrų kategorijų trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo – pavyzdžiui, ne tik mokslinių tyrimų, studijų ar mokymosi, bet ir tam tikro darbo tikslais – sąlygos.
Tačiau Sąjunga nėra parengusi tarptautinių susitarimų su Europos kaimyninėmis šalimis dėl jaunimo judumo, išskyrus Europos ekonominės erdvės susitarimą (pagal kurį bendroji rinka (be kita ko, ir laisvas asmenų judėjimas) išplečiama taip, kad apimtų Norvegiją, Islandiją ir Lichtenšteiną, įtraukiant Sąjungos taisykles į Europos ekonominės erdvės susitarimą) ir Susitarimą su Šveicarija dėl laisvo asmenų judėjimo 22 . Į pastarąjį susitarimą visų pirma įtraukta nuostata dėl vienos Šalies asmenų, kurie dirba arba teisėtai gyvena kitos Šalies teritorijoje, nediskriminavimo dėl pilietybės, ir jame nustatyta, kad Šalių tarpusavio santykiams taikytina keletas Sąjungos teisės nuostatų.
Daugelis valstybių narių su tam tikromis ne Europos šalimis sudarė trumpalaikes jaunimo judumo schemas arba programas (darbo atostogų metu vizų išdavimo arba jaunimo judumo schemas). Šiose schemose arba programose paprastai apsiribojama vizos išdavimo arba darbo leidimo gavimo klausimų sprendimu, tačiau nebūtinai sprendžiamos tokios problemos kaip mokesčiai už studijas universitete arba vienodos su šalies piliečiais sąlygos. Jomis taip pat dažnai ribojamas priimamų asmenų skaičius.
•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis
Svarbus susitarimo dėl judumo tarp Šalių sudarymo ir papildymo veiksnys – į Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą įtrauktos nuostatos dėl socialinės apsaugos koordinavimo.
Prekybos ir bendradarbiavimo susitarime nustatytos fizinių asmenų atvykimo ir laikino buvimo šalyje verslo reikalais (pvz., paslaugų teikimo) taisyklės. Šios taisyklės taikomos laikino buvimo šalyje konkrečiu tikslu atvejams ir jomis negalima pasiekti šioje rekomendacijoje numatytų tikslų (t. y. su apsigyvenimu susijusių tikslų).
Sąjunga imasi veiksmų, kuriais remiami, koordinuojami ir papildomi valstybių narių veiksmai švietimo, profesinio mokymo, tyrėjų mokymosi, jaunimo ir kultūros srityse, pavyzdžiui, pagal konkrečias programas (pvz., „Erasmus+“, „Kūrybiška Europa“ (kultūros paprogramę), programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ pagal programą „Horizontas“), kuriose gali dalyvauti trečiosios šalys, jei laikomasi atitinkamų sąlygų.
2.TEISINIAI REKOMENDACIJOS ASPEKTAI
•Teisinis pagrindas
Tarybos sprendimo, kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas dėl Sąjungos ir Jungtinės Karalystės susitarimo dėl jaunimo judumo, procedūrinis teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 218 straipsnio 3 ir 4 dalys.
Susitarimo dėl jaunimo judumo materialinis teisinis pagrindas gali būti nustatytas tik pasibaigus deryboms. Iš esmės, laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė yra Sąjungos ir valstybių narių pasidalijamosios kompetencijos sritis. SESV 79 straipsnio 2 dalies a ir b punktais Sąjungai suteikiami įgaliojimai patvirtinti priemones, susijusias su trečiųjų šalių piliečių, siekiančių teisėtai gyventi valstybėje narėje (be kita ko, šeimos susijungimo tikslais), atvykimo ir apsigyvenimo sąlygomis, ir Sąjunga jau ėmėsi veiksmų tam tikrų kategorijų asmenų atžvilgiu (žr. pirmiau) 23 24 , nedarydama poveikio valstybių narių teisei apsispręsti, kiek priimti trečiųjų šalių piliečių, atvykstančių į jų teritoriją ieškoti darbo.
Galutinis susitarimo pobūdis (t. y. ar tai – tik Sąjungos masto, ar mišrus susitarimas) gali būti nustatytas tik pasibaigus deryboms.
•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)
Tik Sąjungos lygmens veiksmais bus užtikrinta, kad asmenų judumo į Jungtinę Karalystę atžvilgiu visoms valstybėms narėms būtų taikomos vienodos sąlygos, o tai yra vienas iš pagrindinių 2018 m. Europos Vadovų Tarybos gairių šioje srityje aspektų.
Sąjungos lygmens veiksmais taip pat galėtų būti paprasčiau bandyti įgyvendinti Europos Vadovų Tarybos prašomą užmojį ir jie duotų pridėtinės vertės, palyginti su status quo, siekiant, kad: gavėjams nebūtų taikomos kvotos; būtų išvengta diskrecinės prašymų išduoti vizą nagrinėjimo tvarkos; būtų pailgintas judumo laikotarpis reikalavimus atitinkančiu laikotarpiu; būtų išplėsti buvimo šalyje tikslai; gavėjai turėtų galimybę būti lydimi artimų šeimos narių; tam tikrais atvejais Sąjungos piliečiams būtų sudaromos vienodos su Jungtinės Karalystės piliečiais sąlygos.
Lygiagrečios valstybių narių derybos negarantuoja nei to, kad Jungtinė Karalystė bus suinteresuota pasiekti susitarimą su kiekviena valstybe nare, nei to, kad ji valstybėms narėms taikys vienodas sąlygas.
•Proporcingumo principas
Sąjungos veiksmais neviršijama to, kas būtina siekiant politikos tikslo lengvinti jaunimo judumą tarp Sąjungos ir Jungtinės Karalystės. Jie užtikrintų jauniems Sąjungos piliečiams aiškų, paprastą ir ekonomiškai efektyvų judumo į Jungtinę Karalystę būdą. Priešingai nei dabar, kai vizas į Jungtinę Karalystę galima gauti keliais lygiagrečiais būdais, tai atitinkamiems piliečiams suteiktų aiškumo. Šie būdai turi trūkumų (pvz., jais nustatomos kvotos, trumpalaikiai apribojimai, asmenų negali lydėti šeimos nariai) ir yra brangūs (dideli vizos mokesčiai, papildomas sveikatos priežiūros mokestis). Be to, jais būtų stengiamasi konkrečiai šalinti pagrindines kliūtis, su kuriomis susiduria jauni Sąjungos piliečiai (pvz., susijusias su mokesčiais už mokslą arba su mokomąja praktika, kuri yra studijų Sąjungoje dalis) ir kurios nėra šalinamos pasitelkiant kitas galimybes (pvz., Jungtinės Karalystės jaunimo judumo programą).
Sąjungos ir Jungtinės Karalystės susitarimas yra tinkamiausia priemonė tikslui pasiekti, nes juo nuo pat pradžių būtų sprendžiamas Sąjungos piliečių nediskriminavimo klausimas.
•Priemonės pasirinkimas
Privalomos teisinės galios neturinčios teisės priemonės, pavyzdžiui, administracinio susitarimo memorandumo, nepakaktų, kad jaunimui būtų užtikrintas teisinis tikrumas dėl jo judumo tarp Sąjungos ir Jungtinės Karalystės galimybių. Šį teisinį tikrumą užtikrintų tik privalomas tarpusavio susitarimas – oficialus tarptautinis Sąjungos ir Jungtinės Karalystės susitarimas dėl jaunimo judumo.
3.POVEIKIS BIUDŽETUI
Siūlomas susitarimas poveikio biudžetui neturi.
4.KITI ELEMENTAI
•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas
Šia rekomendacija Europos Komisija ragina Europos Sąjungos Tarybą suteikti jai įgaliojimus pradėti derybas dėl Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės susitarimo dėl jaunimo judumo 25 , paskirti ją Europos Sąjungos derybininke, pateikti jai derybinius nurodymus ir paskirti komitetą, su kuriuo turi būti konsultuojamasi vedant derybas.
Numatomu susitarimu Jungtinės Karalystės piliečiams nesuteikiama galimybė naudotis pagrindine judėjimo laisve, kuria naudojasi Sąjungos piliečiai.
Numatomas susitarimas dėl jaunimo judumo turėtų būti grindžiamas šiais kriterijais:
·subjektinė taikymo sritis – tik jauni Sąjungos ir Jungtinės Karalystės piliečiai (pvz., 18–30 metų);
·buvimo šalyje laikotarpis – ne ilgesnis nei priimtinas (pvz., 4 metai);
·judumas nesiejamas su tam tikru tikslu, t. y. judumo teise galima naudotis įvairiais tikslais: dirbti, studijuoti, dalyvauti mokymuose ir (arba) stažuotėse (be kita ko, pagal Sąjungos švietimo programas), atlikti mokslinius tyrimus, savanoriauti, vykdyti kitą veiklą arba tiesiog lankytis ir (arba) keliauti buvimo šalyje laikotarpiu;
·judumui nėra taikomos kvotos;
·taikomos bendros priėmimo sąlygos, o gavėjas jų laikosi per visą buvimo šalyje laikotarpį;
·prašymų atmetimo priežastys turi būti svarbios;
·prieš asmenims naudojantis judumo teise, atitinkamos nacionalinės institucijos atlieka priėmimo procedūrą, kurios metu tikrina, ar laikomasi sąlygų ir ar nėra atmetimo priežasčių;
·judumo į Sąjungą teise naudojamasi tik toje valstybėje narėje, kuri yra priėmusi Jungtinės Karalystės pilietį, t. y. vienos valstybės narės priimtas asmuo neturi teisės judėti Sąjungos viduje į kitą valstybę narę 26 ;
·gavėjams sudaromos vienodos su šalies piliečiais sąlygos, bent darbo sąlygos (įskaitant darbo užmokesčio ir atleidimo iš darbo sąlygas), taip pat vienodos sąlygos, susijusios su sveikata ir sauga darbo vietoje, asociacijų laisve, tam tikrais švietimo ir profesinio mokymo aspektais, mokesčių lengvatomis (jei asmuo yra rezidentas mokesčių tikslais) ir įdarbinimo įstaigų teikiamomis konsultavimo paslaugomis;
·sudaromos vienodos ir mokesčių už aukštojo mokslo studijas sąlygos. Tai taikoma ir tiems gavėjams, kurie vizas gauna kitais būdais;
·Sąjungos gavėjai atleidžiami nuo pareigos mokėti papildomą Jungtinės Karalystės sveikatos priežiūros mokestį;
·sąlygos, kuriomis galima naudotis teise į šeimos susijungimą su gavėjais.
Numatomas susitarimas turėtų būti Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo papildomasis susitarimas 27 . Taigi numatomas susitarimas turėtų būti tos pačios bendros ir vienodos institucinės sistemos dalis, kaip ir Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas, kurio neatsiejama dalis yra ginčų sprendimo taisyklės.
Numatomas susitarimas neturėtų daryti poveikio Sąjungos acquis ir nacionalinėms taisyklėms, kuriomis nustatomi teisėtos migracijos būdai, t. y. jame turėtų būti numatytas papildomas migracijos būdas, papildantis bet kurioje Šalyje galiojančius migracijos būdus, jei tokie nustatyti.
Numatomas susitarimas neturėtų daryti poveikio Sąjungos ir valstybių narių taisyklėms dėl nuolatinio ir (arba) ilgalaikio gyventojo statuso įgijimo.
Numatomas susitarimas neturėtų daryti poveikio:
·Prekybos ir bendradarbiavimo susitarime nustatytoms socialinės apsaugos koordinavimo taisyklėms;
·dvigubo apmokestinimo taisyklėms;
·Šalių sienas kertančių asmenų kontrolės taisyklėms, be kita ko, bet kurios Šalies taikomoms kelionių lengvinimo priemonėms;
·taisyklėms, pagal kurias reikalaujama, kad kitos Šalies pilietis būtų užregistruotas per tam tikrą laikotarpį nuo atvykimo.
Be to, derybas dėl numatomo susitarimo galėtų naudingai papildyti lygiagrečios diskusijos dėl galimo Jungtinės Karalystės dalyvavimo Sąjungos jaunimo, švietimo ir kultūros sričių programose, pavyzdžiui, programose „Erasmus+“ ir „Kūrybiška Europa“ (kultūros paprogramėje). Pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį Jungtinė Karalystė prie bet kurios tokios programos galėtų prisijungti laikydamasi Prekybos ir bendradarbiavimo susitarime nustatytos procedūros 28 .
Rekomendacija
TARYBOS SPRENDIMAS
kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas dėl Europos Sąjungos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės susitarimo dėl jaunimo judumo
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 218 straipsnio 3 ir 4 dalis,
atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją,
kadangi:
(1)nuo 2021 m. sausio 1 d. taikomas Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas (toliau – Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas) 29 . Kartu su Susitarimu dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (toliau – Susitarimas dėl išstojimo) 30 jis yra Europos Sąjungos (toliau – Sąjunga) ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (toliau – Jungtinė Karalystė) dvišalių santykių kertinis akmuo;
(2)Prekybos ir bendradarbiavimo susitarime numatytas socialinės apsaugos koordinavimas, kuriuo remiamas asmenų judumas pagal bet kurios Šalies vidaus teisę, tačiau jame per se nesprendžiami judumo, t. y. galimybės vienos Šalies piliečiui gyventi ar būti kitos Šalies teritorijoje, klausimai. Prekybos ir bendradarbiavimo susitarime taip pat nustatytos fizinių asmenų atvykimo į šalį ir laikino buvimo šalyje verslo reikalais taisyklės, tačiau jos taikomos tik laikino buvimo šalyje konkrečiu tikslu (pvz., paslaugų teikimo) atvejams;
(3)tikriau, asmenų judumas tarp Sąjungos ir Jungtinės Karalystės dabar reglamentuojamas atitinkamomis Sąjungos (ir jos valstybių narių) ir Jungtinės Karalystės vidaus (imigracijos) taisyklėmis. Dėl to sumažėjo asmenų, kurie naudojasi judumo tarp Sąjungos ir Jungtinės Karalystės teise, skaičius. Tai ypač paveikė abiejų Šalių jaunimo galimybes įgyti patirties užsienyje viena kitos teritorijoje ir dalyvauti jaunimo, kultūros, švietimo, mokslinių tyrimų ir mokymo mainuose;
(4)2023 m. Jungtinė Karalystė kreipėsi į kelias (bet ne į visas) valstybes nares, siekdama derėtis su jomis dėl dvišalių judumo susitarimų, kurie būtų parengti remiantis jos taikoma jaunimo judumo vizų sistema. Dėl to Sąjungos piliečiams būtų sudaromos nevienodos sąlygos. Be to, laikantis tokio požiūrio nebūtų pašalintos pagrindinės judumo kliūtys, su kuriomis susiduria jaunimas;
(5)todėl turėtų būti pradėtos derybos siekiant su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste sudaryti papildomąjį jaunimo judumo srities susitarimą, kaip nustatyta Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo 2 straipsnyje,
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Komisija įgaliojama Sąjungos vardu derėtis su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste dėl susitarimo dėl jaunimo judumo.
2 straipsnis
Derybiniai nurodymai išdėstyti šio sprendimo priede.
3 straipsnis
Derybos vedamos konsultuojantis su [specialiojo komiteto pavadinimas, kurį įrašo Taryba].
4 straipsnis
Šis sprendimas skirtas Komisijai.
Priimta Briuselyje
Tarybos vardu
Pirmininkas / Pirmininkė
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2024 04 18
COM(2024) 169 final
PRIEDAS
prie
Rekomendacijos dėl TARYBOS SPRENDIMO
kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas dėl Europos Sąjungos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės susitarimo dėl jaunimo judumo
PRIEDAS
DERYBINIAI NURODYMAI DĖL EUROPOS SĄJUNGOS IR JUNGTINĖS DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖS SUSITARIMO DĖL JAUNIMO JUDUMO
I.BENDROSIOS APLINKYBĖS
1.Nuo 2021 m. sausio 1 d. taikomas Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas (toliau – Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas) 1 . Kartu su Susitarimu dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (toliau – Susitarimas dėl išstojimo) 2 jis yra Sąjungos ir Jungtinės Karalystės dvišalių santykių kertinis akmuo.
2.Prekybos ir bendradarbiavimo susitarime numatytas socialinės apsaugos koordinavimas, kuriuo remiamas asmenų judumas pagal bet kurios Šalies vidaus teisę, tačiau jame per se nesprendžiami judumo, t. y. galimybės vienos Šalies piliečiui gyventi ar būti kitos Šalies teritorijoje, klausimai. Prekybos ir bendradarbiavimo susitarime taip pat nustatytos fizinių asmenų atvykimo į šalį ir laikino buvimo šalyje verslo reikalais taisyklės, tačiau jos taikomos tik laikino buvimo šalyje konkrečiu tikslu (pvz., paslaugų teikimo) atvejams.
3.Tikriau, asmenų judumas tarp Sąjungos ir Jungtinės Karalystės dabar reglamentuojamas atitinkamomis Sąjungos (ir jos valstybių narių) ir Jungtinės Karalystės vidaus (imigracijos) taisyklėmis. Dėl to sumažėjo abiejų Šalių piliečių judumas ir tai ypač paveikė jų galimybes įgyti patirties užsienyje viena kitos teritorijoje ir dalyvauti jaunimo, kultūros, švietimo, mokslinių tyrimų ir mokymosi mainuose.
4.2023 m. Jungtinė Karalystė kreipėsi į kelias (bet ne į visas) valstybes nares, siekdama derėtis dėl dvišalių judumo susitarimų, kurie būtų parengti remiantis jos taikoma jaunimo judumo vizų sistema. Dėl to Sąjungos piliečiams, norintiems vykti į Jungtinę Karalystę, būtų sudaromos nevienodos sąlygos. Be to, laikantis tokio požiūrio nebūtų pašalintos pagrindinės judumo kliūtys, su kuriomis susiduria jaunimas.
II.NUMATOMO SUSITARIMO TIKSLAS IR TAIKYMO SRITIS
5.2018 m. kovo 23 d. priimtose (ir 2019 m. gruodžio 13 d. išvadose patvirtintose) gairėse Europos Vadovų Taryba (50 straipsnis) nurodė, kad Sąjungos tikslas – į būsimą partnerystę su Jungtine Karalyste įtraukti „[...] plataus užmojo nuostatas dėl fizinių asmenų judėjimo, remiantis visišku abipusiškumu ir nediskriminavimu tarp valstybių narių [...]“. 2020 m. vasario 25 d. Taryba priėmė sprendimą, kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas dėl naujos partnerystės su Jungtine Karalyste. Kalbant apie judumo sritį, prie to sprendimo pridėtuose derybiniuose nurodymuose numatytas ne tik trumpalaikiams apsilankymams taikomas bevizis režimas ir socialinės apsaugos koordinavimas, bet ir – vadovaujantis 2019 m. Politine deklaracija, kuria nustatomi Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės būsimų santykių pagrindiniai principai, – nurodyta, kad tuo metu numatyta partneryste turėtų būti siekiama nustatyti sąlygas, taikomas fizinių asmenų atvykimui ir buvimui šalyje tokiais tikslais kaip moksliniai tyrimai, studijos, mokymai ir jaunimo mainai.
6.Derybų tikslas – pasiekti subalansuotą Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės susitarimą jaunimo judumo srityje, nebūtinai atmetant konkretų buvimo šalyje tikslą, todėl jo taikymo sritis galėtų būti platesnė, nei numatyta 2020 m. Tarybos sprendime.
7.Numatomame susitarime „judumo“ sąvoka suponuoja, kad fizinis asmuo šalyje reziduoja, t. y. nuolat būna. Taigi numatomame susitarime nesprendžiami nei kelionių lengvinimo (pvz., suteikiant galimybę vietoj paso pateikti kitus tapatybės dokumentus ar sieną kirsti specialiais koridoriais), nei laikino paslaugų teikimo per fizinius asmenis, esančius kitos Šalies teritorijoje, klausimai. Pastarasis klausimas aptariamas Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo antros dalies (Prekyba, transportas, žvejyba ir kiti susitarimai) II antraštinėje dalyje (Paslaugos ir investicijos) ir numatomas susitarimas jam poveikio nedaro.
8.Numatomas susitarimas turėtų būti Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo papildomasis susitarimas, kaip nustatyta to susitarimo 2 straipsnyje, ir taip prisidėti prie bendrų dvišalių Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės santykių raidos.
III.NUMATOMO SUSITARIMO TURINYS
BENDRIEJI PRINCIPAI
9.Numatomu susitarimu turėtų būti užtikrinta teisių ir pareigų pusiausvyra. Juo turi būti užtikrintas Sąjungos teisinės tvarkos ir sprendimų priėmimo autonomiškumas ir Sąjungos finansinių interesų apsauga ir jis turi atitikti pagrindinius Sąjungos principus. Jis turėtų būti grindžiamas Sąjungos piliečių nediskriminavimo ir abipusiškumo principais.
10.Numatomame susitarime turėtų atsispindėti Jungtinės Karalystės, kaip Šengeno erdvei nepriklausančios trečiosios valstybės, statusas ir tai, kad Sąjungai nepriklausanti valstybė, kuriai nėra taikomos tokios pačios pareigos kaip valstybei narei, negali turėti tokių pačių teisių ir gauti tokios pačios naudos kaip valstybė narė. Visų pirma, numatomu susitarimu Jungtinės Karalystės piliečiams neturėtų būti suteikiama galimybė naudotis pagrindine judėjimo laisve, kuria naudojasi Sąjungos piliečiai. Juo taip pat neturėtų būti suteikiama tokia pati nauda, kokia naudojasi teisių pagal Susitarimo dėl išstojimo piliečių teisių dalį turėtojai.
NUMATOMAME SUSITARIME NUSTATOMA JAUNIMO JUDUMO TVARKA
TIKSLAS IR TAIKYMO SRITIS
11.Numatomu susitarimu turėtų būti sudarytos jaunų Sąjungos piliečių judumo į Jungtinę Karalystę ir jaunų Jungtinės Karalystės piliečių judumo į Sąjungos valstybę narę sąlygos.
12.Numatomas susitarimas turėtų būti taikomas tik jauniems Sąjungos ir Jungtinės Karalystės piliečiams (pvz., tiems, kuriems buvimo šalyje laikotarpio pradžioje yra 18–30 metų).
BUVIMO ŠALYJE LAIKOTARPIS
13.Buvimo šalyje laikotarpis turėtų būti ne ilgesnis nei priimtinas (pvz., 4 metai).
LEIDŽIAMA VEIKLA
14.Naudojimasis judumo teise pagal numatomą susitarimą neturėtų būti siejamas su tam tikru tikslu, t. y. pagal numatomą susitarimą leidžiama veikla turėtų apimti darbą, studijas, mokymus ir (arba) stažuotes (be kita ko, pagal kitos Šalies švietimo programas), mokslinius tyrimus, savanoriavimą, kitą veiklą ar tiesiog lankymąsi ir (arba) keliavimą buvimo šalyje laikotarpiu.
15.Tačiau ta veikla neturėtų apimti veiklos, patenkančios į Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo antros dalies (Prekyba, transportas, žvejyba ir kiti susitarimai) II antraštinės dalies (Paslaugos ir investicijos) taikymo sritį.
16.Naudojimuisi judumo teise pagal numatomą susitarimą neturėtų būti taikomos kvotos.
PRIĖMIMO SĄLYGOS IR ATMETIMO RPIEŽASTYS
17.Numatomame susitarime turėtų būti nustatytos visos priėmimo sąlygos. Jos turėtų būti grindžiamos bendromis priėmimo sąlygomis, pvz., turėti galiojantį kelionės dokumentą ir galiojantį visapusį sveikatos draudimą ir pateikti pakankamų pragyvenimo lėšų įrodymą (atsižvelgiant į tai, ar prašymą pateikiantis asmuo dirba, ar ne).
18.Gavėjas turėtų šių sąlygų laikytis visą buvimo šalyje laikotarpį.
19.Jungtinėje Karalystėje taikoma rėmimo ar panašios schemos neturėtų būti taikomos.
20.Numatomame susitarime turėtų būti nurodytos svarbios prašymų atmetimo priežastys, pavyzdžiui, grėsmė viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar visuomenės sveikatai.
PRIĖMIMAS, ĮSKAITANT JO MASTĄ
21.Numatomame susitarime turėtų būti nustatytos priėmimo taisyklės, t. y. atliekant ex ante patikrinimą prieš naudojimąsi judumo teise reikėtų patikrinti, ar laikomasi numatomame susitarime nustatytų sąlygų.
22.Judumo į Sąjungą teise turėtų būti galima naudotis tik toje valstybėje narėje, kuri yra priėmusi Jungtinės Karalystės pilietį, t. y. vienos valstybės narės priimtam asmeniui neturėtų būti suteikiama teisė judėti Sąjungos viduje į kitą valstybę narę.
23.Mokesčiai už prašymų nagrinėjimą arba vizos ar leidimo gyventi šalyje išdavimą neturėtų būti neproporcingi ar pernelyg dideli.
VIENODOS SĄLYGOS
24.Gavėjams turėtų būti sudaromos vienodos su šalies piliečiais sąlygos: bent darbo sąlygos (įskaitant darbo užmokesčio ir atleidimo iš darbo sąlygas), taip pat vienodos sąlygos, susijusios su sveikata ir sauga darbo vietoje, asociacijų laisve, tam tikrais švietimo ir profesinio mokymo aspektais, mokesčių lengvatomis (jei asmuo yra rezidentas mokesčių tikslais) ir įdarbinimo įstaigų teikiamomis konsultavimo paslaugomis. Tai neturėtų būti taikoma stipendijoms ir studijų paskoloms bei pragyvenimo išmokoms arba kitoms išmokoms ir paskoloms.
25.Numatomame susitarime turėtų būti numatytos vienodos mokesčių už aukštąjį mokslą ir mokymą sąlygos.
26.Numatomu susitarimu Sąjungos gavėjai turėtų būti atleidžiami nuo pareigos mokėti papildomą Jungtinės Karalystės sveikatos priežiūros mokestį.
ŠEIMOS NARIAI
27.Numatomame susitarime turėtų būti nustatytos naudojimosi teise į šeimos susijungimą su šeimos susijungimo prašymo teikėju (schemos gavėju) sąlygos ir nurodyti šeimos nariai, turintys teisę į tokį susijungimą.
SĄSAJA SU KITAIS ES ARBA VALSTYBIŲ NARIŲ TEISĖS ASPEKTAIS
28.Numatomas susitarimas neturėtų daryti poveikio Jungtinės Karalystės, Sąjungos ir nacionalinėms taisyklėms, kuriomis nustatomi teisėtos migracijos būdai, t. y. jame turėtų būti numatytas papildomas migracijos būdas, papildantis bet kurioje Šalyje galiojančius migracijos būdus, jei tokių nustatyta.
29.Numatomas susitarimas neturėtų daryti poveikio Sąjungos ir valstybių narių taisyklėms dėl nuolatinio ir (arba) ilgalaikio gyventojo statuso įgijimo.
30.Numatomas susitarimas neturėtų daryti poveikio:
–Prekybos ir bendradarbiavimo susitarime nustatytoms socialinės apsaugos koordinavimo taisyklėms;
–dvigubo apmokestinimo taisyklėms;
–Šalių sienas kertančių asmenų kontrolės taisyklėms, be kita ko, bet kurios Šalies taikomoms kelionių lengvinimo priemonėms;
–taisyklėms, pagal kurias reikalaujama, kad kitos Šalies pilietis būtų užregistruotas per tam tikrą laikotarpį nuo atvykimo.
KITI ASPEKTAI
31.Nepriklausomai nuo vizos gavimo būdo, turėtų būti sudarytos vienodos mokesčių už aukštąjį mokslą ir mokymą sąlygos.
32.Numatomame susitarime turėtų būti nustatyta, kad Šalies teritorijoje teisėtai gyvenantiems asmenims negali būti neleidžiama atvykti į tos Šalies teritoriją.
33.Numatomas susitarimas neturėtų daryti poveikio pagal Bendros kelionių erdvės susitarimą Jungtinės Karalystės ir Airijos sudarytiems tarpusavio susitarimams, nurodytiems Susitarimo dėl išstojimo 38 straipsnio 2 dalyje ir Vindzoro sistemos 3 straipsnyje.
INSTITUCINĖS NUOSTATOS
34.Numatomas susitarimas turėtų būti Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo papildomasis susitarimas, kaip nustatyta to susitarimo 2 straipsnyje. Taigi jis turėtų būti tos pačios bendros ir vienodos institucinės sistemos dalis, kaip ir Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas, kurio neatsiejama dalis yra ginčų sprendimo taisyklės.
35.Taikant šią sistemą numatomam susitarimui įgyvendinti turėtų būti įsteigtas naujas specialusis komitetas.
IV.TERITORINĖ TAIKYMO SRITIS
36.Numatomo susitarimo, kaip papildomojo susitarimo, teritorinė taikymo sritis turėtų atitikti Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo teritorinę taikymo sritį.
V.AUTENTIŠKOS KALBOS
37.Numatomas partnerystės dokumentas turėtų būti vienodai autentiškas visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis ir šiuo tikslu į jį turėtų būti įtraukta atitinkama nuostata dėl kalbų.
VI.PROCEDŪRINĖ DERYBŲ TVARKA
38.Vesdama derybas, Komisija turėtų nuolat koordinuoti veiksmus su Taryba ir jos parengiamaisiais organais ir palaikyti su jais nuolatinį dialogą. Šiuo atžvilgiu Taryba ir Nuolatinių atstovų komitetas, kuriems padeda [specialiojo komiteto pavadinimas], turėtų pateikti gaires Komisijai.
39.Komisija turėtų laiku konsultuotis su Tarybos parengiamaisiais organais ir teikti jiems ataskaitas. Komisija turėtų laiku teikti visą būtiną su derybomis susijusią informaciją ir dokumentus.
40.Komisija turėtų nuolat laiku teikti Europos Parlamentui išsamią informaciją apie derybas.