AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.Pasiūlymo dalykas

Šis pasiūlymas teikiamas dėl pozicijos, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi priežiūros institucijos, įsteigtos pagal Konvencijos dėl tarptautinių interesų, susijusių su mobiliąja įranga (toliau – Keiptauno konvencija) 17 straipsnį ir 2007 m. vasario 23 d. Liuksemburge priimto Keiptauno konvencijos Protokolo dėl su geležinkelių riedmenimis susijusių dalykų (toliau – Liuksemburgo protokolas) XII straipsnį, pirmojoje sesijoje dėl numatomų priimti:

–priežiūros institucijos įstatų ir darbo tvarkos taisyklių;

–pagal Liuksemburgo protokolą įsteigtos priežiūros institucijos ir Tarptautinio vežimo geležinkeliais tarpvyriausybinės organizacijos (OTIF) susitarimo dėl sekretoriato funkcijų;

–tarptautinio geležinkelių riedmenų registro taisyklių ir procedūrų (Keiptauno konvencijos 17 straipsnio 2 dalies d–e punktai);

–Geležinkelių riedmenų nuolatinio identifikavimo pavyzdinių taisyklių, kurias parengė Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (UNECE) Vidaus transporto komitetas.

Pagal Liuksemburgo protokolą įsteigtos priežiūros institucijos pirmąją sesiją planuojama surengti 2024 m. kovo 8 d. Berne (Šveicarija).

Šis pasiūlymas taip pat susijęs su pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Tarptautinio geležinkelių riedmenų registro parengiamosios komisijos (laikinosios priežiūros institucijos) 12-ojoje sesijoje. Šios komisijos paskutinė sesija įvyks 2024 m. kovo 7 d. kartu su priežiūros institucijos pirmąja sesija.

2.Pasiūlymo aplinkybės

2.1.Keiptauno konvencijos Liuksemburgo protokolas

Aplinkybės

Konvencijos dėl tarptautinių interesų, susijusių su mobiliąja įranga, Protokolas dėl su geležinkelių riedmenimis susijusių dalykų (toliau – Liuksemburgo protokolas) buvo priimtas 2007 m. vasario 23 d. Liuksemburge įvykusioje diplomatinėje konferencijoje, kurią globojo Tarptautinis privatinės teisės unifikavimo institutas (UNIDROIT) ir Tarptautinio vežimo geležinkeliais tarpvyriausybinė organizacija (OTIF).

Liuksemburgo protokolu sukuriama kreditoriaus ir nuomotojo teisių, kurios bus registruojamos tarptautiniame registre pagal Keiptauno konvencijos 16 straipsnį, pripažinimo, pirmenybės ir užtikrinimo pasaulinė teisinė sistema.

Svarbu tai, kad Liuksemburgo protokolo XIV straipsnyje numatyta sukurti sistemą, pagal kurią registratorius paskirstytų identifikavimo numerius, suteikiančius galimybę identifikuoti kiekvieną geležinkelių riedmenų elementą.

Protokolu taip pat sukuriama bendra teisės naudotis turtu atėmimo sistema, kai skolininkas nevykdo įsipareigojimų arba yra nemokus, laikantis viešojo intereso apsaugos priemonių. Tai naudinga mobiliosios įrangos, veikiančios nepriklausomai nuo valstybių sienų, atveju, nes išvengiama dabartinio teisinio netikrumo, kai vienas įstatymas, pagal kurį buvo finansuotas turtas, ginčijamas kitos jurisdikcijos, kurioje yra turtas, teismuose. Sumažinus geležinkelių įrangos finansuotojų riziką, Liuksemburgo protokolas turėtų padėti pritraukti daugiau privačių skolintojų, todėl finansavimas taptų pigesnis, o veiklos vykdytojai turėtų daugiau galimybių spręsti dėl finansavimo sąnaudų ir rūšių.

Jis taip pat turėtų skatinti kapitalo investicijas, o tai savo ruožtu skatintų riedmenų gamybą ir palengvintų naujų, modernių riedmenų ilgalaikę nuomą. 2021 m. birželio 3 d. išvadose 1 Europos Sąjungos Taryba pripažino, „kad reikia didelių sektoriaus investicijų į tarptautinius tolimojo susisiekimo riedmenis“ ir „kad skubiai reikia privačiojo sektoriaus investicijų“, primindama „valstybėms narėms, kad yra tarptautinių susitarimų ir sutarčių, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos privačiosioms investicijoms, pvz., Keiptauno konvencijos [dėl tarptautinių interesų, susijusių su mobiliąja įranga] Liuksemburgo geležinkelių protokolas.“

Europos Sąjungos prisijungimas

Europos Sąjunga, atsižvelgdama į savo kompetenciją, Liuksemburgo protokolą patvirtino 2014 m. gruodžio 4 d. Tarybos sprendimu 2014/888/ES dėl Konvencijos dėl tarptautinių interesų, susijusių su mobiliąja įranga, Protokolo dėl su geležinkelių riedmenimis susijusių dalykų, priimto Liuksemburge 2007 m. vasario 23 d., patvirtinimo Europos Sąjungos vardu 2 ; tuo metu ji turėjo regioninės ekonominės integracijos organizacijos statusą (pagal Liuksemburgo protokolo XXII straipsnį).

Šio Tarybos sprendimo priede pateikiamas pareiškimas dėl Europos Sąjungos kompetencijos Liuksemburgo protokolu reglamentuojamais klausimais, kuriuos valstybės narės perdavė Sąjungos kompetencijai.

Tai apima kai kurias sritis, susijusias su jurisdikcija ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimu bei vykdymu, bankroto bylomis ir sutartinėms prievolėms taikytina teise, taip pat kai kurias geležinkelių transporto acquis sritis, visų pirma geležinkelių sistemos sąveiką, Europos Sąjungos geležinkelių agentūros veiklą, geležinkelių riedmenų numeracijos sistemą ir transporto priemonių registravimą ES, kurioms taikomi šie Sąjungos teisės aktai:

–2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/57/EB dėl geležinkelių sistemos sąveikos Bendrijoje 3 , kuri panaikinta ir išdėstyta nauja redakcija priėmus 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/797 dėl geležinkelių sistemos sąveikos Europos Sąjungoje 4 ;

–2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 881/2004, įsteigiantis Europos geležinkelių agentūrą (Agentūros reglamentas) 5 , panaikintas 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/796 dėl Europos Sąjungos geležinkelių agentūros 6 ;

–2006 m. rugpjūčio 11 d. Komisijos sprendimas 2006/920/EB dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos „Traukinių eismo organizavimo ir valdymo“ posistemio techninių sąveikos specifikacijos 7 , panaikintas 2012 m. lapkričio 14 d. Komisijos sprendimu 2012/757/ES dėl Europos Sąjungos traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemio techninės sąveikos specifikacijos, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2007/756/EB 8 , su pakeitimais, padarytais 2023 m. rugpjūčio 10 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2023/1693 dėl Europos Sąjungos geležinkelių sistemos traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemio sąveikos techninės specifikacijos 9 ;

–2007 m. lapkričio 9 d. Komisijos sprendimas 2007/756/EB, kuriuo priimama bendra nacionalinio geležinkelių riedmenų registro specifikacija, kaip numatyta Direktyvų 96/48/EB ir 2001/16/EB 14 straipsnio 4 ir 5 dalyse 10 , panaikintas 2018 m. spalio 25 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2018/1614, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/797 47 straipsnyje nurodytų transporto priemonių registrų specifikacijos ir iš dalies keičiamas ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2007/756/EB 11 .

Ratifikavimo padėtis ES ir įsigaliojimo sąlygos

Iki šiol, be Europos Sąjungos, Liuksemburgas, Švedija ir Ispanija yra vienintelės ES valstybės narės, kurios šiuo metu taip pat yra šio susitarimo šalys 12 .

2023 m. sausio mėn. Ispanijai ratifikavus Liuksemburgo protokolą, buvo įvykdyta XXIII straipsnio 1 dalyje nustatyta pirmoji išankstinė Liuksemburgo protokolo įsigaliojimo sąlyga. Antroji išankstinė sąlyga yra ta, kad priežiūros institucijos sekretoriatas turi deponuoti depozitarui pažymėjimą, kuriuo patvirtinama, kad tarptautinis registras visiškai veikia. Tai turėtų būti padaryta 2024 m. kovo 7 d. vyksiančioje 12-ojoje parengiamosios komisijos sesijoje. Planuojama, kad pirmoji priežiūros institucijos sesija įvyks 2024 m. kovo 8 d.

2.2.Priežiūros institucija

Užduotys ir funkcijos

Priežiūros institucija yra įsteigta pagal Keiptauno konvencijos 17 straipsnį ir Liuksemburgo protokolo XII straipsnį. Jos užduotys ir funkcijos, nustatytos Liuksemburgo protokolo nuostatose ir Keiptauno konvencijos 17 straipsnio 2 dalyje, yra išvardytos įstatų projekto 5 straipsnyje ir iš esmės turėtų apimti dvi toliau nurodytas grupes.

Administracinės užduotys: skiria registratorių, su registratoriumi derasi dėl sutarčių ir jas kartais iš dalies keičia, taip pat užtikrina, kad pasikeitus registratoriui tarptautinis registras toliau veiktų; pasirašo su sekretoriatu bet kokį susitarimą, kuriame nustatomos išsamios sekretoriato užduočių vykdymo sąlygos, taip pat veda derybas dėl tokio susitarimo ir kartais jį iš dalies keičia; periodiškai atsiskaito susitariančiosioms valstybėms apie savo įsipareigojimų pagal Keiptauno konvenciją ir Liuksemburgo protokolą vykdymą; periodiškai teikia ataskaitas UNIDROIT ir padeda jam rengti ataskaitas apie tai, kaip Konvencijoje nustatytas tarptautinis režimas veikia praktikoje.

Veiklos užduotys: rengia, peržiūri ir kartais iš dalies keičia tarptautinio registro taisykles; prižiūri registratoriaus ir tarptautinio registro veiklą; registratoriaus prašymu teikia jam rekomendacijas; imasi visų būtinų veiksmų, kad būtų sukurta veiksminga pranešimais grindžiama elektroninė registracijos sistema, skirta Keiptauno konvencijos ir Liuksemburgo protokolo tikslams įgyvendinti.

Sekretoriatas

OTIF 7-ojoje (Bernas, 2005 m. lapkričio 23–24 d.) ir 12-ojoje (Bernas, 2015 m. rugsėjo 29–30 d.) generalinėse asamblėjose ši organizacija nusprendė perimti priežiūros institucijos sekretoriato užduotis pagal Liuksemburgo protokolo XII straipsnio 6 dalį.

Sudėtis

Priežiūros institucijos narystė nustatoma pagal Liuksemburgo protokolo XII straipsnio 1 dalį. A punkte numatyta, kad kiekviena valstybė, šio Protokolo Šalis, yra narė ir gali paskirti po vieną atstovą. B ir c punktuose numatyta, kad UNIDROIT ir OTIF atitinkamai turi paskirti ne daugiau kaip tris kitas valstybes, kurių paskyrimo terminas baigiasi ne vėliau kaip po dvejų metų nuo Liuksemburgo protokolo įsigaliojimo dienos.

Iki šiol be keturių ratifikavusių valstybių (Gabono, Liuksemburgo, Ispanijos ir Švedijos), OTIF priežiūros institucijos narėmis paskyrė Alžyrą, Turkiją ir Jungtinę Karalystę, o UNIDROIT – Prancūziją ir Pietų Afrikos Respubliką. Trečioji UNIDROIT skiriama valstybė dar turi būti patvirtinta.

2.3.Parengiamoji komisija

Diplomatinės konferencijos dėl Liuksemburgo protokolo priėmimo (2007 m. vasario mėn.) baigiamojo akto rezoliucijoje Nr. 1 dėl priežiūros institucijos ir tarptautinio geležinkelių riedmenų registro sukūrimo nuspręsta iki Liuksemburgo protokolo įsigaliojimo įsteigti parengiamąją komisiją, kuri, konsultuodamasi su UNIDROIT ir OTIF, turėtų visus įgaliojimus veikti kaip laikinoji priežiūros institucija kuriant tarptautinį registrą. Pagrindinis parengiamosios komisijos tikslas – parengti tarptautinio registro taisykles ir procedūras bei pasirengti priežiūros institucijos įsteigimui. Parengiamoji komisija nuo jos sudarymo posėdžiavo vienuolika kartų. Tikimasi, kad 2024 m. kovo 7 d. planuojamoje surengti 12-ojoje sesijoje parengiamoji komisija apsvarstys ir patvirtins galutinį teisės aktų projektą, kuris turi būti priimtas 2024 m. kovo 8 d. planuojamoje surengti priežiūros institucijos pirmojoje sesijoje. Todėl šiuo Tarybos sprendimo pasiūlymu siekiama nustatyti poziciją, kurios ES vardu turi būti laikomasi abiejose sesijose dėl tų pačių sprendimų, susijusių su numatytų priežiūros institucijos aktų priėmimu.

2.4.Numatomi priežiūros institucijos aktai

Tikimasi, kad 2024 m. kovo 8 d. per savo pirmąją sesiją priežiūros institucija, be kitų darbotvarkės klausimų, priims savo įstatus ir darbo tvarkos taisykles bei priežiūros institucijos ir OTIF susitarimą dėl sekretoriato funkcijų. Šie dokumentai, kurie bus privalomi pagal tarptautinę teisę, yra susiję su visa priežiūros institucijos veiklos aprėptimi, įskaitant sritis, kuriose Europos Sąjungai tenka išimtinė kompetencija, ir turės tiesioginės įtakos Sąjungos dalyvavimui to organo veikloje 13 . Todėl juos patvirtinus jie galės daryti lemiamą poveikį Sąjungos teisės aktų turiniui.

Be to, tikimasi, kad priežiūros institucija priims ir kitus su tarptautinio registro sukūrimu ir veikimu susijusius teisės aktus, kurie gali daryti lemiamą poveikį ES teisės aktų turiniui (žr. toliau).

Tarptautinio geležinkelių riedmenų registro taisyklės ir procedūros

Numatytų teisės aktų taikymo tikslas – organizuoti ir reglamentuoti tarptautinio registro veiklą. Juose nurodoma, kaip sukuriamas tarptautinis registras, kaip geležinkelių riedmenų registracijos pagal Konvenciją ir Protokolą valdymo priemonė, ir pateikiamos atitinkamos šio registro veikimą reglamentuojančios nuostatos, daugiausia susijusios su prašymu suteikti unikalų geležinkelių riedmenų identifikavimo sistemos (URVIS) identifikatorių ir jo suteikimu, prieigos kontrole, informacijos reikalavimais, paieška ir kitais reikalavimais, susijusiais su registratoriumi, pavyzdžiui, skundais arba atsakomybe ir draudimu. Šias taisykles ir procedūras priežiūros institucija turi parengti pagal Keiptauno konvencijos 17 straipsnio 2 dalies d–e punktus ir Liuksemburgo protokolo XIV, XV, XVI ir XVII straipsnius. Šis dalykas – geležinkelių riedmenų registravimas ir keitimasis duomenimis tarp ES valstybių narių ir tarptautinio registro – Sąjungos lygmeniu reglamentuojamas: 1) Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2018/1614, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/797 47 straipsnyje nurodytų transporto priemonių registrų specifikacijos ir iš dalies keičiamas ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2007/756/EB 14 , ir 2) Komisijos sprendimu 2012/757/ES dėl Europos Sąjungos traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemio techninės sąveikos specifikacijos, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2007/756/EB 15 . Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2018/1614 nustatomos bendros valstybių narių nacionalinių transporto priemonių registrų specifikacijos, taip pat Europos transporto priemonių registro (EVR), kurį centriniu lygmeniu valdo Europos Sąjungos geležinkelių agentūra (ESGA), specifikacijos. Šiame sprendime taip pat numatyta sukurti privalomą Europos transporto priemonės numerį (EVN). EVN formatas nustatytas Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2018/1614 II priedo 6 priedėlyje: „Šiame priedėlyje aprašomas Europos transporto priemonės numeris ir susiję ženklai, naudojami matomoje transporto priemonės vietoje, kad eksploatuojamas transporto priemones būtų galima unikaliai ir nekintamai identifikuoti“. Be to, Komisijos sprendime 2012/757/ES EVN taip pat nurodomas kaip vienas iš Europos geležinkelių sistemos traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemio eksploatavimo reikalavimų (I priedo 4.2.2.3 skirsnis: „Kiekvienas geležinkelių riedmuo turi turėti Europos transporto priemonės numerį, pagal kurį būtų galima jį atskirti nuo kitų geležinkelių riedmenų.“) Todėl pagal Liuksemburgo protokolą įsteigto tarptautinio registro taisyklių ir procedūrų patvirtinimas bus privalomas pagal tarptautinę teisę ir galės daryti lemiamą poveikį ES teisės aktų turiniui.

Geležinkelių riedmenų nuolatinio identifikavimo pavyzdinės taisyklės

Šiomis taisyklėmis nustatomi unikalaus geležinkelių riedmenų identifikavimo sistemos (URVIS) identifikatoriaus tvirtinimo prie geležinkelių riedmenų, kaip numatyta Liuksemburgo protokole, metodai ir su tuo susijusi atsakomybė. Šių taisyklių laikymasis yra savanoriškas, išskyrus atvejus, kai to reikalaujama pagal konkrečius įstatymus; bet kuriuo atveju šalis turi patvirtinti, kad laikosi šių taisyklių, jei nori užregistruoti bet kokį registruotiną interesą, įtrauktą į Liuksemburgo protokolo tarptautinį registrą, arba būti jo naudos gavėja. Šalis, norinti laikytis šių taisyklių, turės pateikti pareiškimą 16 ir apie tai pranešti registratoriui. Pagal pavyzdines taisykles „šalis“ – fizinis asmuo, įmonė, bendrovė, korporacija, vyriausybė, valstybė ar valstybės agentūra arba kelių valstybių agentūra, asociacija, patikos fondas, bendroji įmonė, konsorciumas ar bendrija, individuali įmonė ar kitas subjektas (nepriklausomai nuo to, ar jis yra atskiras juridinis asmuo, ar ne). Šis dalykas – geležinkelių riedmenų ženklinimas – Sąjungos lygmeniu reglamentuojamas pirmiau minėtu Komisijos sprendimu 2012/757/ES, visų pirma jo I priedo P priedėliu (Europos transporto priemonės numeris ir susijęs raidinių ženklų užrašymas ant kėbulo; 2 dalis. Bendrosios išorinio ženklinimo priemonės) Todėl šių pavyzdinių taisyklių patvirtinimas bus privalomas pagal tarptautinę teisę ir galės daryti lemiamą poveikį ES teisės aktų turiniui.

3.Pozicija, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu

3.1.Priežiūros institucijos įstatų priėmimas

Priežiūros institucijos įstatų projekte apibrėžti tokie aspektai, kaip jos teisinis subjektiškumas, užduotys ir administracinė sistema, kaip reikalaujama Keiptauno konvencijoje ir Liuksemburgo protokole. Įstatų priėmimas yra būtina priežiūros institucijos įsteigimo ir veiklos sąlyga. Todėl siūloma pritarti jų priėmimui su nedideliu 2 straipsnio (Sudėtis) pakeitimu, siekiant patikslinti kryžminę nuorodą į atitinkamas Liuksemburgo protokolo nuostatas (XII straipsnio 1 dalies a, b ir c punktus).

3.2.Priežiūros institucijos darbo tvarkos taisyklių priėmimas

Priežiūros institucijos darbo tvarkos taisyklių projekte apibrėžti tokie aspektai, kaip posėdžių taisyklės, atstovavimo taisyklės, pasiūlymai ir sprendimai bei balsavimo tvarka. Jas priimti reikalaujama pagal Liuksemburgo protokolo XII straipsnio 4 dalį.

Liuksemburgo protokolo XXII straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad: „Regioninė ekonominės integracijos organizacija, kurią sudaro nepriklausomos valstybės ir kurios kompetencija apima tam tikrus šiame Protokole reglamentuojamus dalykus, gali taip pat pasirašyti, priimti, patvirtinti šį Protokolą arba prisijungti prie jo. Regioninė ekonominės integracijos organizacija tuo atveju turi Susitariančiosios Šalies teises ir prievoles tiek, kiek tos organizacijos kompetencija apima šiame Protokole reglamentuojamus dalykus <...>.“ To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad: „Bet kokia nuoroda šiame Protokole į „Susitariančiąją Šalį“, „Susitariančiąsias Šalis“, „valstybę, šio Protokolo Šalį“ ar „valstybes, šio Protokolo Šalis“ vienodai taikoma ir regioninei ekonominės integracijos organizacijai, jei susiklosčiusiomis aplinkybėmis tai būtina.“

ES prisijungė prie Liuksemburgo protokolo. Vadovaujantis Liuksemburgo protokolo XXII straipsnio 3 dalimi, ES, kaip regioninė ekonominės integracijos organizacija (REIO), pagal Liuksemburgo protokolo XII straipsnio 1 dalį turi būti laikoma valstybe, šio Protokolo Šalimi, todėl ji turi būti laikoma visateise priežiūros institucijos nare, turinčia tokį patį statusą, teises ir pareigas kaip ir bet kuri kita valstybė, Liuksemburgo protokolo šalis.

Atsižvelgiant į tai, dabartinės darbo tvarkos taisyklių projekto nuostatos neatrodo visiškai atitinkančios pirmiau minėtas Liuksemburgo protokolo nuostatas.

Darbo tvarkos taisyklių projekto 1 straipsnyje (Apibrėžtys) nustatyta, kad „nariai“ – „valstybių, Protokolo Šalių, ir paskirtųjų valstybių atstovai, kurie kartu yra priežiūros institucijos nariai“; jame taip pat pateikta atskira sąvokos „regioninė organizacija“ apibrėžtis, pagal kurią tai yra „regioninė ekonominės integracijos organizacija (REIO), kaip apibrėžta Protokolo XXII straipsnyje, kuri yra ratifikavusi Konvenciją ir Protokolą arba prisijungusi prie jų pagal savo kompetenciją“. Atsižvelgiant į dabartinę 4 ir 16 straipsnių formuluotę, šis skirtumas galėtų reikšti, kad ES (kaip REIO) nebūtų visateisė priežiūros institucijos narė, o tai prieštarautų Liuksemburgo protokolo nuostatoms (XII ir XXII straipsniams).

Darbo tvarkos taisyklių projekto 4 straipsnio (Atstovavimas nariams) 1 dalyje nurodyta, kad kiekviena valstybė, Protokolo Šalis, ir paskirtoji valstybė yra atstovaujama ir balsuoja priežiūros institucijos posėdžiuose; 2 dalyje teigiama, kad: „Narys gali susitarti, kad priežiūros institucijos posėdyje jam atstovautų kitas narys. Tačiau priežiūros institucijos posėdyje nė vienas narys negali atstovauti daugiau nei vienam kitam nariui“; 3 dalyje nustatyta, kad REIO turi (tik) teisę būti atstovaujama; tai vėlgi galėtų reikšti, kad ES nebūtų laikoma savarankiška nare, nes jos teisė balsuoti nėra aiškiai numatyta kaip kitų valstybių, Protokolo Šalių.

Darbo tvarkos taisyklių projekto 16 straipsnyje (Balsavimo tvarka) kalbama tik apie „narius“, į kuriuos pagal 1 straipsnį aiškiai neįtraukiama ES kaip REIO. Be to, jame nėra jokių REIO naudojimosi balsavimo teisėmis taisyklių.

Be patikslinimų, kuriuos reikia įtraukti į darbo tvarkos taisyklių projektą, kad būtų užtikrintas atstovavimas ES, kaip visateisei priežiūros institucijos narei, naudojimosi ES balsavimo teisėmis klausimas turėtų būti svarstomas atsižvelgiant į OTIF, kuri kartu su UNDROIT yra Liuksemburgo protokolo bendraautorė ir kuri atlieka priežiūros institucijos sekretoriato funkciją, taikomas taisykles.

Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties (COTIF) 38 straipsnyje teigiama, kad:

„2 dalis. Regioninė organizacija gali naudotis teisėmis, kuriomis pagal Sutartį naudojasi jos nariai, tiek, kiek tai susiję su jos kompetencijai priklausančiais klausimais. Tai taip pat taikoma pagal Sutartį valstybėms narėms nustatytiems įpareigojimams <...>).“; taip pat

„3 dalis. Naudojantis balsavimo teise <...>, regioninė organizacija turi tiek balsų, kiek jų turi jos nariai, kurie taip pat yra Organizacijos valstybės narės. Pastarieji gali naudotis savo teisėmis, ypač teise balsuoti, tik tiek, kiek leidžiama pagal 2 dalį.“

Taikant pirmiau minėtas COTIF nuostatas, 1980 m. gegužės 9 d. Europos Sąjungos ir OTIF susitarimo dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie COTIF 6 straipsnyje 17 nustatyta:

„1. Priimant sprendimus Sąjungos išimtinei kompetencijai priklausančiais klausimais Sąjunga naudojasi savo valstybių narių balsavimo teisėmis pagal Sutartį.

2. Priimant sprendimus tais klausimais, kurie priskirti pasidalijamajai Sąjungos ir jos valstybių narių kompetencijai, balsuoja Sąjunga arba jos valstybės narės.

3. Atsižvelgiant į Sutarties 26 straipsnio 7 dalį, Sąjunga turi tiek balsų, kiek jų turi visos jos valstybės narės, kurios taip pat yra Sutarties Šalys. Jei balsuoja Sąjunga, jos valstybės narės nebalsuoja.“

2014 m. gruodžio 4 d. Tarybos sprendimo 2014/888/ES dėl Liuksemburgo protokolo patvirtinimo ES vardu priede pateikiamas pareiškimas dėl ES kompetencijos Liuksemburgo protokolu reglamentuojamais klausimais, kuriuos valstybės narės perdavė Sąjungos kompetencijai. Minėto Tarybos sprendimo 2, 3 ir 7 konstatuojamosiose dalyse paaiškinta, kad šiose srityse Sąjunga turi išimtinę kompetenciją.

Todėl svarbu ir tikslinga, kad priežiūros institucijos sprendimų, patenkančių į Sąjungos išimtinės kompetencijos sritį, atveju balsavimo teisėmis būtų naudojamasi pagal tą pačią procedūrą, kuri taikoma COTIF, kiek tai susiję su REIO, t. y. ES naudotųsi savo valstybių narių balsavimo teisėmis Sąjungos kompetencijos klausimais (pavadavimas), atiduodama tiek balsų, kiek jų turi valstybės narės, prireikus pagal iš anksto nustatytą Sąjungos poziciją.

Kitą tokio požiūrio pavyzdį galima rasti Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos statuto 3 straipsnio 8 dalyje 18 .

Todėl siūloma patvirtinti priežiūros institucijos darbo tvarkos taisyklių projektą su sąlyga, kad bus padaryti pakeitimai, susiję su Europos Sąjungos, kaip visateisės priežiūros institucijos narės, statusu pagal atitinkamas Liuksemburgo protokolo nuostatas, siekiant, kad būtų veiksmingai užtikrintos jos teisės būti atstovaujamai ir balsavimo teisės.

3.3.Pagal Liuksemburgo protokolą įsteigtos priežiūros institucijos ir Tarptautinio vežimo geležinkeliais tarpvyriausybinės organizacijos (OTIF) susitarimas dėl sekretoriato funkcijų

Pagal Liuksemburgo protokolo XII straipsnio 6 dalį, įsigaliojus protokolui, OTIF turi perimti priežiūros institucijos sekretoriato funkcijas ir rengti priežiūros institucijos posėdžius Berne (Šveicarija).

Numatytame priežiūros institucijos ir OTIF susitarime nustatomos išsamios priežiūros institucijos sekretoriato užduočių vykdymo sąlygos. Tai, inter alia, apima su tokiais posėdžiais susijusį įprastą darbą, įskaitant pranešimų apie posėdžius, darbotvarkių skelbimą, tokiems posėdžiams skirtų ir po jų parengtų dokumentų rengimą ir platinimą, taip pat priežiūros institucijos kontaktinio punkto trečiosioms šalims funkcijas. Pagal susitarimą OTIF turėtų turėti teisę būti atstovaujama priežiūros institucijos posėdžiuose be teisės balsuoti ir gauti finansinę kompensaciją už priežiūros institucijos sekretoriato užduočių vykdymą.

Priimti šį susitarimą būtina siekiant užtikrinti gerą priežiūros institucijos darbo organizavimą ir administravimą. Todėl siūloma pritarti tam, kad priežiūros institucija jį priimtų.

3.4.Tarptautinio geležinkelių riedmenų registro taisyklių ir procedūrų priėmimas

Priežiūros institucija turi parengti tarptautinio geležinkelių riedmenų registro taisykles ir procedūras pagal Keiptauno konvencijos 17 straipsnio 2 dalies d–e punktus ir Liuksemburgo protokolo XIV, XV, XVI ir XVII straipsnius. Jomis sukuriama tarptautinio registro valdymo teisinė sistema.

Kalbant apie ryšį tarp URVIS identifikatoriaus ir Europos transporto priemonės numerio, kuris ES lygmeniu reglamentuojamas Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2018/1614, šių taisyklių 5.3.1 punkte numatyta galimybė naudoti nacionalinį arba regioninį identifikavimo numerį, kurio savybės panašios į URVIS identifikatoriaus savybes, ir ženklinimo taisykles, atitinkančias bent minimalius pavyzdinėse taisyklėse nustatytus standartus. Nors ES teisėje ir Liuksemburgo protokole numatytomis registravimo sistemomis sprendžiamas tas pats aktualus geležinkelių riedmenų identifikavimo ir registravimo klausimas, jų tikslai ir paskirtis skiriasi: ES teisėje numatytų sistemų tikslai ir paskirtis – operatyviniai (techniniai), o Liuksemburgo protokole numatytų sistemų – finansiniai. Todėl abi sistemos gali egzistuoti kartu ir, priklausomai nuo šio tarptautinio registro raidos bei jo naudojimo, taip pat nuo Europos transporto priemonių registro, kuris šiuo metu reglamentuojamas Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2018/1614, raidos, Europos Sąjunga turėtų turėti galimybę siekti, kad abiejų registrų ir identifikavimo sistemų veikimas būtų ilgalaikis.

Kadangi siekiant užtikrinti tarptautinio registro veikimą būtina priimti tarptautinio geležinkelių riedmenų registro taisykles ir procedūras ir kadangi šios nuostatos yra suderinamos su atitinkama ES teisine sistema, siūloma pritarti tam, kad priežiūros institucija jas priimtų.

3.5.Geležinkelių riedmenų nuolatinio identifikavimo pavyzdinių taisyklių priėmimas

Kaip nurodyta pavyzdinių taisyklių 4.5 punkte, URVIS identifikatorius ir jo ženklas ant geležinkelių riedmenų papildo esamas numeracijos sistemas, taikomas pagal galiojančius teisės aktus dėl geležinkelių riedmenų priėmimo ar eksploatavimo, ir nedaro įtakos šioms sistemoms bei nepakeičia esamų registrų ar informacinių sistemų, naudojamų valstybėse ar valstybių grupėse eksploatuojant geležinkelių riedmenis, pavyzdžiui, Europos Sąjungoje – EVR ir EVN, reglamentuojamus Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2018/1614.

Europos Sąjungoje pavyzdinės taisyklės lems tai, kad ant riedmenų bus galima naudoti ir identifikatorius, ir ženklus. Pažymėtina, kad tai nėra vieninteliai transporto priemonės ženklai, nes esama ir kitų eksploatacinių ženklų, pvz., gamintojo.

Kad būtų pasiektas Liuksemburgo protokole numatytas tikslas, reikia remtis aiškia identifikavimo ir ženklinimo sistema, pagrįsta tarptautiniais standartais. Šiose pavyzdinėse taisyklėse pateikiamas pagrįstas požiūris, neprieštaraujantis atitinkamai Europos Sąjungos teisinei sistemai. Todėl siūloma pritarti tam, kad priežiūros institucija jas priimtų.

4.Teisinis pagrindas

4.1.Procedūrinis teisinis pagrindas

4.1.1.Principai

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 218 straipsnio 9 dalyje numatyti sprendimai, kuriais „nustatomos pozicijos, kurios Sąjungos vardu priimamos susitarimu įsteigtame organe, kai tam organui reikia priimti teisinę galią turinčius aktus, išskyrus aktus, papildančius arba pakeičiančius susitarimo institucinę struktūrą.“

Sąvoka „teisinę galią turintys aktai“ apima aktus, kurie sukelia teisines pasekmes pagal tarptautinės teisės normas, kuriomis reglamentuojama atitinkamo organo veikla. Ji taip pat apima priemones, kurios nėra privalomos pagal tarptautinę teisę, tačiau „gali daryti lemiamą poveikį ES teisės aktų leidėjo priimamų teisės aktų turiniui.“ 19

4.1.2.Taikymas nagrinėjamu atveju

Priežiūros institucija yra organas, įsteigtas susitarimu, t. y. Konvencijos dėl tarptautinių interesų, susijusių su mobiliąja įranga, Protokolu dėl su geležinkelių riedmenimis susijusių dalykų (Liuksemburgo protokolu), pagal jo XII straipsnį.

Aktai, kuriuos priežiūros institucija raginama priimti, yra teisinę galią turintys aktai. Kaip paaiškinta ankstesniame skirsnyje, numatyti aktai bus privalomi pagal tarptautinės teisės normas, kuriomis reglamentuojamas atitinkamas organas, ir galės daryti poveikį ES teisės aktų turiniui, būtent: Direktyvos (ES) 2016/797, Komisijos sprendimo 2012/757/ES ir Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2018/1614, taip pat pačiam Sąjungos dalyvavimui taikant Liuksemburgo protokolą, teisė į kurį suteikiama Tarybos sprendimu 2014/888/ES.

Numatomais aktais susitarimo institucinė sistema nepapildoma ir nekeičiama.

Todėl siūlomo sprendimo procedūrinis teisinis pagrindas yra SESV 218 straipsnio 9 dalis.

4.2.Materialinis teisinis pagrindas

Sprendimo pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį materialinis teisinis pagrindas pirmiausia priklauso nuo numatomo akto, dėl kurio Sąjungos vardu nustatoma pozicija, tikslo ir turinio. Jeigu numatomu aktu siekiama dviejų tikslų arba jį sudaro dvi dalys ir jeigu vieną iš tų tikslų ar dalių galima laikyti pagrindiniu tikslu arba pagrindine dalimi, o kita dalis ar kiti tikslai yra tik papildomi, sprendimas pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį turi būti grindžiamas vienu materialiniu teisiniu pagrindu – tuo, kurio reikalauja pagrindinis ar svarbesnis tikslas arba dalis.

Pagrindinis numatomo akto tikslas ir turinys yra susiję su geležinkelių transportu. Todėl siūlomo sprendimo materialinis teisinis pagrindas yra SESV 91 straipsnis.

4.3.Išvada

Siūlomo sprendimo teisinis pagrindas turėtų būti SESV 91 straipsnis kartu su 218 straipsnio 9 dalimi.

2024/0033 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Tarptautinio geležinkelių riedmenų registro parengiamosios komisijos 12-ojoje sesijoje ir priežiūros institucijos, įsteigtos pagal Konvencijos dėl tarptautinių interesų, susijusių su mobiliąja įranga, Liuksemburgo protokolo dėl su geležinkelių riedmenimis susijusių dalykų XII straipsnį, pirmojoje sesijoje

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 91straipsnį kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)Sąjunga, atsižvelgdama į savo kompetenciją, Konvencijos dėl tarptautinių interesų, susijusių su mobiliąja įranga (toliau – Keiptauno konvencija) Protokolą dėl su geležinkelių riedmenimis susijusių dalykų, priimtą Liuksemburge 2007 m. vasario 23 d. (toliau – Liuksemburgo protokolas), patvirtino 2014 m. gruodžio 4 d. Tarybos sprendimu 2014/888/ES 20 ir pagal tą protokolą įgijo regioninės ekonominės integracijos organizacijos statusą;

(2)tikimasi, kad pagal Liuksemburgo protokolą įsteigta priežiūros institucija per savo pirmąją sesiją 2024 m. kovo 8 d., be kitų darbotvarkės punktų, priims savo įstatus ir darbo tvarkos taisykles, priežiūros institucijos ir Tarptautinio vežimo geležinkeliais tarpvyriausybinės organizacijos (OTIF) susitarimą dėl priežiūros institucijos sekretoriato funkcijų ir kitus aktus, susijusius su tarptautinio geležinkelių riedmenų registro sukūrimu ir veikimu (Keiptauno konvencijos 17 straipsnio 2 dalies d punktas), visų pirma tarptautinio geležinkelių riedmenų registro taisykles ir pavyzdines geležinkelių riedmenų nuolatinio identifikavimo taisykles, parengtas Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Vidaus transporto komiteto;

(3)tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi pirmojoje priežiūros institucijos sesijoje, nes Sąjunga yra Liuksemburgo protokolo susitariančioji šalis ir dėl sprendimų, kuriuos turi priimti priežiūros institucija, gali būti priimti aktai, kurie yra privalomi pagal tarptautinę teisę ir gali daryti lemiamą poveikį Sąjungos dalyvavimui to organo veikloje ir ES teisės aktų turiniui, būtent: 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/797 dėl geležinkelių sistemos sąveikos Europos Sąjungoje (nauja redakcija) 21 , 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/796 dėl Europos Sąjungos geležinkelių agentūros 22 , 2012 m. lapkričio 14 d. Komisijos sprendimo 2012/757/ES dėl Europos Sąjungos traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemio techninės sąveikos specifikacijos, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2007/756/EB 23 , 2018 m. spalio 25 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2018/1614, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/797 47 straipsnyje nurodytų transporto priemonių registrų specifikacijos ir iš dalies keičiamas ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2007/756/EB 24 ;

(4)tikimasi, kad priežiūros institucija priims savo įstatų projektą, kuriame apibrėžti tokie aspektai, kaip jos teisinis subjektiškumas, užduotys ir administracinė sistema, kaip reikalaujama Keiptauno konvencijoje ir Liuksemburgo protokole. Įstatų priėmimas yra būtina priežiūros institucijos steigimo ir veiklos sąlyga, todėl jam turėtų būti pritarta. Reikėtų pasiūlyti nedidelį nuostatos, kuria apibrėžiama priežiūros institucijos sudėtis, pakeitimą, siekiant patikslinti kryžminę nuorodą į atitinkamas Liuksemburgo protokolo nuostatas (XII straipsnio 1 dalį);

(5)taip pat tikimasi, kad priežiūros institucija priims savo darbo tvarkos taisyklių projektą, kuriame apibrėžti tokie aspektai, kaip posėdžių taisyklės, atstovavimo taisyklės, pasiūlymai ir sprendimai bei balsavimo tvarka. Tačiau dabartinis darbo tvarkos taisyklių projektas neatitinka Liuksemburgo protokolo nuostatų, pagal kurias regioninių ekonominės integracijos organizacijų statusas pripažįstamas lygiaverčiu valstybės, šio Protokolo Šalies, statusui, nes darbo tvarkos taisyklėse nustatomi nepagrįsti skirtumai tarp, viena vertus, valstybių, kurios yra šio Protokolo Šalys per se, turinčios teisę būti atstovaujamos ir balsuoti dėl priežiūros institucijos priimtų sprendimų, ir, kita vertus, regioninių ekonominės integracijos organizacijų, kurios nėra aiškiai laikomos priežiūros institucijos narėmis. Todėl būtina pasiūlyti darbo tvarkos taisyklių pakeitimus siekiant užtikrinti, kad Europos Sąjungos narystė ir balsavimo teisės priežiūros institucijoje būtų veiksmingai numatytos pagal Liuksemburgo protokolo nuostatas, įskaitant taisykles dėl balsavimo klausimais, priklausančiais Sąjungos išimtinei kompetencijai. Tačiau reikėtų pritarti likusioms darbo tvarkos taisyklių projekto nuostatoms;

(6)pagal Liuksemburgo protokolo XII straipsnio 6 dalį, įsigaliojus protokolui, OTIF turi perimti priežiūros institucijos sekretoriato funkcijas. Numatytame priežiūros institucijos ir OTIF susitarime nustatomos išsamios priežiūros institucijos sekretoriato užduočių vykdymo sąlygos. Šio susitarimo priėmimas yra būtinas siekiant užtikrinti gerą priežiūros institucijos darbo administravimą, todėl jam turėtų būti pritarta;

(7)vadovaudamasi Keiptauno konvencijos 17 straipsniu ir Liuksemburgo protokolo XII straipsniu, priežiūros institucija sudaro sąlygas tarptautiniam geležinkelių riedmenų registrui sukurti. Ji taip pat užtikrina, kad Liuksemburgo protokolo tikslams įgyvendinti būtų sukurta veiksminga pranešimais pagrįsta elektroninė sistema, nustatant, peržiūrint ir prireikus iš dalies keičiant tarptautinio registro taisykles ir procedūras. Šias taisykles ir procedūras priežiūros institucija turi parengti pagal Keiptauno konvencijos 17 straipsnio 2 dalies d–e punktus ir Liuksemburgo protokolo XIV, XV, XVI ir XVII straipsnius. Jų reikia, kad būtų sukurta tarptautinio registro veikimo teisinė sistema, visų pirma dėl prašymo suteikti unikalaus geležinkelių riedmenų identifikavimo sistemos (URVIS) identifikatorių ir jo suteikimo. ES geležinkelių riedmenų registravimas ir identifikavimas taip pat reglamentuojamas Direktyva (ES) 2016/797 ir Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2018/1614, kuriuose, be kita ko, pateikiamos Europos transporto priemonių numerio (EVN) ir Europos transporto priemonių registro (EVR) specifikacijos. Nors ES teisėje ir Liuksemburgo protokole numatytomis sistemomis sprendžiamas tas pats aktualus geležinkelių riedmenų identifikavimo ir registravimo klausimas, jų tikslai ir paskirtis skiriasi: ES teisėje numatytų sistemų tikslai ir paskirtis – operatyviniai (techniniai), o Liuksemburgo protokole numatytų sistemų – finansiniai. Dėl to šiuo metu teisės aktų nuostatos viena kitai neprieštarauja ir abi sistemos gali egzistuoti kartu. Todėl Sąjunga turėtų turėti galimybę siekti ilgalaikio šių registrų ir identifikavimo sistemų papildomumo. Kadangi šias taisykles būtina priimti siekiant užtikrinti tarptautinio registro veikimą ir kadangi šios taisyklės yra suderinamos su ES teisine sistema ir ją atitinka, reikėtų pritarti tam, kad priežiūros institucija jas priimtų;

(8)norint pasiekti Liuksemburgo protokole numatytą tikslą, reikia remtis aiškia geležinkelių riedmenų identifikavimo ir ženklinimo sistema, pagrįsta tarptautiniais standartais. Numatytose geležinkelių riedmenų nuolatinio identifikavimo pavyzdinėse taisyklėse nustatyta URVIS identifikatoriaus suteikimo ir jo ženklinimo ant geležinkelių riedmenų sistema. Pagal šias pavyzdines taisykles URVIS identifikatoriaus ženklas papildo bet kokią kitą esamą ženklinimo sistemą, pvz., ES sistemą, nustatytą Komisijos sprendime 2012/757/ES. Šios pavyzdinės taisyklės neprieštarauja galiojančiai Europos Sąjungos teisinei sistemai. Todėl siūloma pritarti tam, kad priežiūros institucija jas priimtų,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Dokumentas (-ai):
Naudojimasis balsavimo teisėmis:	Europos Sąjunga
Pozicija:	Pritaria susitarimo patvirtinimui.

Dokumentas (-ai):
Naudojimasis balsavimo teisėmis:	Europos Sąjunga
Pozicija:	Pritaria taisyklių ir procedūrų patvirtinimui ir jų paskelbimui.

Dokumentas (-ai):
Naudojimasis balsavimo teisėmis:	Europos Sąjunga
Pozicija:	Pritaria geležinkelių riedmenų nuolatinio identifikavimo pavyzdinių taisyklių priėmimui.