AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.Pasiūlymo dalykas

Šis pasiūlymas susijęs su sprendimu, kuriuo nustatoma pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo (toliau – Stambulo konvencija arba Konvencija) šalių komitete (toliau – Šalių komitetas), atsižvelgiant į numatomą Šalių komiteto darbo tvarkos taisyklių 1 dalinių pakeitimų dėl jo sudėties (2 taisyklė) ir balsavimo taisyklių (20, 21 ir 25 taisyklės) priėmimą. Šias darbo tvarkos taisykles reikia iš dalies pakeisti prie Stambulo konvencijos prisijungus Europos Sąjungai.

2.Pasiūlymo aplinkybės

2.1.Stambulo konvencija

Stambulo konvencija siekiama parengti išsamias ir suderintas taisykles, skirtas smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijai ir kovai su juo Europoje bei už jos ribų. Konvencija įsigaliojo 2014 m. rugpjūčio 1 d.

ES pasirašė Konvenciją 2017 m. birželio mėn. ir užbaigė prisijungimo procedūrą 2023 m. birželio 28 d., deponavusi du patvirtinimo dokumentus, kad Konvencija įsigaliotų ES nuo 2023 m. spalio 1 d. ES prisijungė prie Konvencijos dėl klausimų, kurie priklauso jos išimtinei kompetencijai, t. y. dėl klausimų, susijusių su Sąjungos institucijomis ir viešuoju administravimu 2 ir su teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose, prieglobsčiu ir negrąžinimo principu 3 . Sąjungos įgaliojimų, susijusių su teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose, prieglobsčiu ir negrąžinimo principu, vykdymas nėra privalomas Airijai ir Danijai 4 . Konvenciją pasirašė visos ES valstybės narės, tačiau 2024 m. sausio 10 d. ją buvo ratifikavusios tik 22 iš jų, taip įgydamos balsavimo teisę Šalių komitete 5 . Šiuo metu yra 39 Konvencijos šalys, įskaitant ES.

2.2.Konvencijos šalių komitetas

Šalių komitetas 6 – tai Stambulo konvencijos stebėsenos mechanizmo politinis organas, kuris sudaromas iš Konvencijos šalių atstovų. Šalių komitetui pavestos užduotys išvardytos darbo tvarkos taisyklių 1 taisyklėje. Pagal Konvencijos 67 straipsnio 2 dalį Šalių komitetui pavesta išrinkti Kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje ekspertų grupės (toliau – GREVIO) narius. Pagal Konvencijos 68 straipsnio 12 dalį Šalių komitetas, remdamasis GREVIO ataskaita ir išvadomis, gali priimti valstybėms, kurios yra Konvencijos šalys, skirtas rekomendacijas, kad Konvencija būtų tinkamai įgyvendinama. Jis taip pat prižiūri šių rekomendacijų įgyvendinimą, pasibaigus trejų metų įgyvendinimo laikotarpiui 7 . Be to, Šalių komitetas nagrinėja specialių tyrimų rezultatus, kuriuos jam perduoda GREVIO pagal Konvencijos 68 straipsnio 15 dalį. Šalių komitetas taip pat renka savo biuro narius – pirmininkaujantį asmenį ir du pirmininkaujančio asmens pavaduotojus.

Šalių komiteto darbo tvarkos taisyklės pritaikytos valstybių, kurios yra Konvencijos šalys, dalyvavimui. Kiekviena Šalis turi po vieną balsą: Darbo tvarkos taisyklių 20 taisyklėje dėl balsavimo nustatyta, kad „[k]iekvienas Komiteto narys turi po vieną balsą“ ir kad Komiteto sprendimams priimti reikalingas kvorumas – „dviejų trečdalių galiojančių balsų dauguma“. Toks pats kvorumas reikalingas ir iš dalies keičiant darbo tvarkos taisykles (25 taisyklė). Darbo tvarkos taisyklių 21 taisyklėje numatytos specialiosios GREVIO narių rinkimų taisyklės.

Prie Konvencijos prisijungus ES, reikia iš dalies pakeisti šias taisykles, kadangi sprendžiant Sąjungos kompetencijai priskirtus klausimus ES naudojasi savo balsavimo teise turėdama tiek balsų, kiek yra jos valstybių narių, kurioms privalomas Sąjungos įgaliojimų vykdymas. Šis skaičius kinta priklausomai nuo balsavimo dalyko.

2.3.Numatomi Šalių komiteto darbo tvarkos taisyklių daliniai pakeitimai

2023 m. rugpjūčio 28 d. Šalių komiteto sekretoriatas išplatino informacinį dokumentą ir darbo tvarkos taisyklių dalinių pakeitimų projektą. Šiais daliniais pakeitimais siekiama atsižvelgti į ES prisijungimo prie Stambulo konvencijos poveikį Šalių komiteto darbui ir, visų pirma, poveikį nuostatoms dėl balsavimo. Šalių komiteto sekretoriatas suteikė valstybėms, kurios yra Konvencijos šalys, galimybę pateikti savo pastabas. Pastabas raštu pateikė tik Jungtinė Karalystė, pasiūlydama kelis redakcinius pakeitimus.

Šalių komiteto sekretoriatas paprašė ES pateikti pastabas dėl siūlomų dalinių pakeitimų projekto. Darbo tvarkos taisyklių daliniai pakeitimai bus aptarti ir, jei įmanoma, priimti Šalių komiteto 16-toje sesijoje, vyksiančioje 2024 m. birželio 6 d. Jei delegacijoms prireiks daugiau laiko diskusijoms, dalinius pakeitimus taip pat bus galima priimti kitos Šalių komiteto sesijos metu, 2024 m. gruodžio mėn.

3.Pozicija, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu

Toliau pateikiamas Šalių komiteto sekretoriato pasiūlytų darbo tvarkos taisyklių dalinių pakeitimų apibendrinimas.

–Šiuo metu taikomas dviejų trečdalių galiojančių balsų kvorumas, nurodytas bendrojoje taisyklėje dėl balsavimo (20 taisyklė), būtų ir toliau taikomas, jį papildant dviem naujais elementais. Pirmasis elementas – Šalių komiteto sekretoriato siūloma nepapildomumo sąlyga, pagal kurią, priklausomai nuo kompetencijos pasiskirstymo, balsavimo tam tikru klausimu teisę turėtų arba ES, arba jos valstybės narės. Jei balsuotų Sąjunga, jos balso svertinė reikšmė atitiktų ES valstybių narių, kurios yra Konvencijos šalys, skaičių. Antrasis elementas – Šalių komiteto sekretoriato siūloma dvigubos daugumos koncepcija, kai, taikant būtiną dviejų trečdalių galiojančių balsų taisyklę, tam, kad sprendimas būtų priimtas, jį turi palaikyti valstybių, kurios yra Konvencijos šalys, bet nėra ES valstybės narės, paprasta balsų dauguma.

–GREVIO narių rinkimų atveju būtų išsaugotas šiuo metu taikomas „ne mažiau kaip galiojančių balsų daugumos“ kvorumas (21 taisyklės 9 dalis). Renkant GREVIO narius kiekvienas Šalių komiteto narys turėtų po vieną balsą. Nepapildomumo principas nebūtų taikomas. Tai reiškia, kad renkant GREVIO narius Sąjunga turėtų „papildomą balsą“ šalia kiekvienos ES valstybės narės, kuri yra Konvencijos šalis, atskiro balso. Sprendimų, kuriais prašoma iš rinkimų pašalinti vieną ar kelis kandidatus, neatitinkančius GREVIO narystės reikalavimų, atveju (21 taisyklės 4 dalis) taip pat būtų išsaugotas šiuo metu taikomas dviejų trečdalių galiojančių balsų kvorumas, jį papildant dvigubos daugumos reikalavimu.

–Darbo tvarkos taisyklių (25 taisyklė) dalinių pakeitimų atveju toliau galiotų šiuo metu taikomas dviejų trečdalių galiojančių balsų kvorumas, jį papildant dvigubos daugumos reikalavimu.

Siūloma, kad ES sutiktų su bendru Šalių komiteto sekretoriato požiūriu dėl Darbo tvarkos taisyklių dalinių pakeitimų, bet atliktų kelis patikslinimus, kurie aprašyti toliau.

Pirma, siūloma, kad ES neprieštarautų nepapildomumo sąlygos įtraukimui į Darbo tvarkos taisyklių 20 taisyklės 1 dalį, su sąlyga, kad ji bus pritaikyta siekiant atsižvelgti į faktą, kad Sąjunga prisijungė prie Stambulo konvencijos, viena vertus, kiek tai susiję su Sąjungos institucijomis ir viešuoju administravimu, ir kita vertus, kiek tai susiję su klausimais, susijusiais su teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose, prieglobsčiu ir negrąžinimo principu, atsižvelgiant į ypatingą Danijos ir Airijos padėtį.

Atitinkamai, savo kompetencijos srityse Sąjunga turėtų naudotis savo balsavimo teise, turėdama tiek balsų, kiek jų turi visos jos valstybės narės, kurios yra Konvencijos šalys ir kurioms privalomas Sąjungos įgaliojimų vykdymas. Kai Sąjunga naudojasi savo balsavimo teise, jos valstybės narės, kurios yra Konvencijos šalys ir kurioms privalomas Sąjungos įgaliojimų vykdymas toje srityje, dėl kurios balsuojama, nebalsuoja, o tos valstybės narės, kurioms Sąjungos įgaliojimų vykdymas nėra privalomas, gali balsuoti atskirai. Atvirkščiai, Sąjunga neturi teisės balsuoti tais atvejais, kai visos jos valstybės narės, kurios yra Konvencijos šalys, turi teisę naudotis savo balsavimo teise.

Nepapildomumo principas atitinka nustatytą praktiką, taikomą kitoms Europos Tarybos konvencijomis, prie kurių ES yra prisijungusi 8 .

Antra, siūloma, kad ES neprieštarautų Šalių komiteto sekretoriato siūlymui įtraukti dvigubos daugumos reikalavimą į darbo tvarkos taisyklių 20 taisyklės 3 ir 5 dalis, su sąlyga, kad jis bus pritaikytas atsižvelgiant į ypatingą Danijos ir Airijos padėtį ir taikomas tik tais atvejais, kai Sąjunga dalyvauja balsavime.

20 taisyklės dvigubos daugumos reikalavimo tikslas – nustatyti labiau subalansuotą ir teisingesnę visų Konvencijos šalių balsų svertinę reikšmę ir atsverti tai, kad ES jau turi paprastą balsų daugumą Šalių komitete. Juo siekiama užtikrinti, kad, nepaisant ES prisijungimo, ES nepriklausančių valstybių, kurios yra Konvencijos šalys, pozicija ir toliau išliktų svarbi Šalių komitete ir kad jų balsų nenusvertų ES ir jos valstybės narės, balsuodamos kaip vienas blokas.

Dvigubos daugumos reikalavimas reikštų, kad ES dalyvaujant balsavime įprastas kvorumas (t. y. 2/3 galiojančių balsų) būtų papildytas paprastos kitų Konvencijos šalių galiojančių balsų daugumos reikalavimu. Tarp tokių Konvencijos šalių yra ES nepriklausančios valstybės ir, kai taikoma, ES valstybės narės, kurioms nėra privalomas Sąjungos įgaliojimų vykdymas.

Kai Sąjunga dalyvauja balsavime ir jos balsų skaičius yra lygus ES valstybių narių, kurios yra Konvencijos šalys, balsų skaičiui, dvigubos daugumos reikalavimas reikštų, kad sprendimui teisėtai priimti būtina dviejų trečdalių balsų dauguma pasiekiama, kai Sąjungos balsas (lygus 22 balsams) yra palaikomas paprastos 16-os ES nepriklausančių valstybių, kurios yra Konvencijos šalys, galiojančių balsų daugumos. Kai Sąjunga dalyvauja balsavime ir jos balsų skaičius yra lygus ES valstybių narių, kurios yra Konvencijos šalys ir kurioms privalomas Sąjungos įgaliojimų vykdymas teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose, prieglobsčio ir negrąžinimo principo srityse, balsų skaičiui, dviejų trečdalių balsų dauguma pasiekiama, kai Sąjungos balsas (lygus 20 balsų) yra palaikomas paprastos 16-os ES nepriklausančių valstybių, kurios yra Konvencijos šalys, ir Danijos bei Airijos galiojančių balsų daugumos.

Trečia, specialiųjų GREVIO narių rinkimų taisyklių atveju siūloma, kad Sąjunga neprieštarautų Šalių komiteto sekretoriato pasiūlytam darbo tvarkos taisyklių 21 taisyklės 7 dalies papildymui, pagal kurį kiekvienas Šalių komiteto narys turi po vieną balsą. Kadangi 20 taisyklė, tad ir nepapildomumo principas netaikomi 21 taisyklės aplinkybėmis (21 taisyklės 1 dalis), ES turės vieną balsą šalia atskirų kiekvienos ES valstybės narės, kuri yra Konvencijos šalis, balsų. Kalbant apie siūlomą dalinį pakeitimą, kuriuo dvigubos daugumos reikalavimu papildoma darbo tvarkos taisyklių 21 taisyklės 4 dalis dėl sprendimų prašyti iš rinkimų pašalinti vieną ar kelis GREVIO kandidatus, atsižvelgiant į išskirtinį tokių sprendimų pobūdį, Sąjunga turėtų pritarti šiam reikalavimui. Tokiu atveju paprasta balsų dauguma, kuria papildoma būtina dviejų trečdalių balsų dauguma, bus sudaryta iš Konvencijos šalių, kurios nėra ES ir jos valstybės narės, atstovų galiojančių balsų, kaip nurodyta ir rašytinėse Jungtinės Karalystės pastabose.

Ketvirta, 25 taisyklės dėl darbo tvarkos taisyklių dalinių pakeitimų atveju reikia pažymėti, kad tokie sprendimai turi būti priimami dviejų trečdalių galiojančių balsų dauguma, kai kiekviena Konvencijos šalis turi po vieną balsą, kaip nurodyta 20 taisyklės 1 dalies pirmoje pastraipoje. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių Sąjunga turėtų pritarti Šalių komiteto sekretoriato siūlomam dvigubos daugumos reikalavimo įvedimui su tam tikrais patikslinimais. Visų pirma reikėtų patikslinti, kad nepapildomumo principas, nurodytas 20 taisyklės 1 dalyje su daliniais pakeitimais, netaikomas 25 taisyklei. Be to, paprasta balsų dauguma, kuria papildoma būtina dviejų trečdalių balsų dauguma, turi būti sudaryta tokiu pat principu, kuris aprašytas 21 taisyklės 4 dalyje.

Penkta, siūloma, kad ES patartų ištrinti nuorodą į Europos Sąjungą iš darbo tvarkos taisyklių 2 taisyklės 2 dalies b punkte pateikto atstovų, kuriems leidžiama dalyvauti Šalių komiteto sesijose be teisės balsuoti ar kompensuoti išlaidas, sąrašo. Ši taisyklė yra nebeaktuali, kadangi Europos Sąjunga dabar yra Šalių komiteto tikroji narė.

Siūlomi Šalių komiteto Darbo tvarkos taisyklių daliniai pakeitimai, kurie turi būti pateikti Šalių komiteto sekretoriatui, išvardyti šio sprendimo priede.

4.Teisinis pagrindas

4.1.Procedūrinis teisinis pagrindas

4.1.1.Principai

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 218 straipsnio 9 dalyje numatyti sprendimai, kuriais „nustatomos pozicijos, kurios Sąjungos vardu priimamos susitarimu įsteigtame organe, kai tam organui reikia priimti teisinę galią turinčius aktus, išskyrus aktus, papildančius arba pakeičiančius susitarimo institucinę struktūrą“.

Sąvoka „teisinę galią turintys aktai“ apima aktus, turinčius teisinę galią pagal tarptautinės teisės normas, kuriomis reglamentuojamas aptariamas organas. Ji taip pat apima priemones, kurios nėra privalomos pagal tarptautinę teisę, tačiau „gali stipriai paveikti Sąjungos teisės akto leidėjo priimamų teisės aktų [...] turinį“ 9 .

4.1.2.Taikymas aptariamuoju atveju

Šalių komitetas yra Stambulo konvencija įsteigtas organas. Darbo tvarkos taisyklių daliniai pakeitimai, kuriuos turi patvirtinti Šalių komitetas, yra teisinę galią turintis aktas. Numatomas aktas bus privalomas pagal tarptautinę teisę, vadovaujantis Konvencijos 67 straipsnio 3 dalimi. Numatomu aktu Konvencijos institucinė struktūra nepapildoma ir nekeičiama. Todėl siūlomo sprendimo procedūrinis teisinis pagrindas yra SESV 218 straipsnio 9 dalis.

4.2.Materialinis teisinis pagrindas

4.2.1.Principai

Sprendimo pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį materialinis teisinis pagrindas pirmiausia priklauso nuo numatomo akto, dėl kurio nustatoma pozicija, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu, tikslo ir turinio. Jeigu numatomu aktu siekiama dviejų tikslų arba jį sudaro dvi dalys ir jeigu vieną iš tų tikslų ar dalių galima laikyti pagrindiniu tikslu arba pagrindine dalimi, o kita dalis ar kiti tikslai yra tik papildomi, sprendimas pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį turi būti grindžiamas tik vienu materialiniu teisiniu pagrindu – tuo, kurio reikalauja pagrindinis ar svarbesnis tikslas arba dalis.

Atsižvelgiant į tai, kad numatomu aktu siekiama kelių tikslų arba jį sudaro kelios dalys, kurie (-ios) yra neatsiejamai susiję (-usios) ir nė vienas (-a) iš jų nėra papildomas (-a) kito (-s) atžvilgiu, sprendimo pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį materialinis teisinis pagrindas išimties tvarka turės apimti įvairius atitinkamus teisinius pagrindus.

4.2.2.Taikymas aptariamuoju atveju

Pagrindinis numatomo akto tikslas – iš dalies pakeisti Šalių komiteto darbo tvarkos taisykles, kad būtų atsižvelgta į Sąjungos prisijungimo prie Stambulo konvencijos poveikį Šalių komiteto darbui. Kalbant apie materialinį teisinį pagrindą, ES prisijungė prie Stambulo konvencijos dėl klausimų, kurie priklauso jos išimtinei kompetencijai, t. y. tiek, kiek tai susiję su Sąjungos institucijomis ir viešuoju administravimu 10 ir su teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose, prieglobsčiu ir negrąžinimo principu 11 . ES prisijungimas prie Stambulo konvencijos buvo įformintas dviem atskirais Tarybos sprendimais, siekiant atsižvelgti į ypatingą Danijos ir Airijos padėtį SESV V antraštinės dalies atžvilgiu. Todėl ir sprendimas, kuriuo nustatoma pozicija, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu Šalių komitete dėl numatomo akto, turi būti įformintas dviem paraleliai priimtais sprendimais.

Šio sprendimo teisinis pagrindas susijęs su klausimais, susijusiais su Sąjungos institucijomis ir viešuoju administravimu. Todėl šio sprendimo materialinis teisinis pagrindas yra SESV 336 straipsnis.

4.3.Išvada

Siūlomo sprendimo teisinis pagrindas turėtų būti SESV 336 straipsnis kartu su 218 straipsnio 9 dalimi.

2024/0013 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo šalių komitete, dėl Komiteto darbo tvarkos taisyklių dalinių pakeitimų, susijusių su klausimais, susijusiais su Sąjungos institucijomis ir viešuoju administravimu

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 336 straipsnį kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)Sąjunga sudarė Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo (toliau – Konvencija) Tarybos sprendimu (ES) 2023/1075 12 , kiek tai susiję su Sąjungos institucijomis ir viešuoju administravimu, ir Tarybos sprendimu (ES) 2023/1076 13 , kiek tai susiję su klausimais, susijusiais su teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose, prieglobsčiu ir negrąžinimo principu, ir Konvencija įsigaliojo Sąjungoje 2023 m. spalio 1 d. Šiuo metu yra 39 Konvencijos šalys, įskaitant Sąjungą ir 22 jos valstybes nares;

(2)Šalių komitetas yra Stambulo konvencijos stebėsenos mechanizmo politinis organas. Pagal Konvencijos 67 straipsnio 3 dalį Šalių komitetas parengė savo darbo tvarkos taisykles. Jose nurodyta, kad kiekviena Konvencijos šalis turi po vieną balsą. Sąjungai prisijungus prie Konvencijos reikia šias taisykles patikslinti, kad būtų nustatytos sąlygos Sąjungai, kaip Konvencijos šaliai, naudotis savo balsavimo teisėmis;

(3)2023 m. rugpjūčio mėn. Šalių komiteto sekretoriatas pasiūlė tam tikrus darbo tvarkos taisyklių dalinius pakeitimus, kad būtų atsižvelgta į Sąjungos prisijungimo poveikį Šalių komiteto darbui, ir paprašė valstybių, kurios yra Konvencijos šalys, ir Sąjungos pateikti pasiūlymų projektus, kad daliniai pakeitimai būtų priimti 2024 m. Daliniai pakeitimai bus aptarti ir, jei įmanoma, priimti Šalių komiteto 16-toje sesijoje, vyksiančioje 2024 m. birželio 6 d.;

(4)tikslinga nustatyti poziciją, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu Šalių komitete, nes Darbo tvarkos taisyklių daliniai pakeitimai bus privalomi Sąjungai;

(5)pagal Šalių komiteto sekretoriato pasiūlytą pakeitimų projektą Šalių komiteto sprendimams priimti reikalingo kvorumo taisyklės, nurodytos darbo tvarkos taisyklėse, būtų toliau taikomos, papildžius jas keliais naujais reikalavimais. Sąjunga turėtų palaikyti šiuos darbo tvarkos taisyklių dalinius pakeitimus su tam tikrais patikslinimais, siekiant atsižvelgti į Sąjungos prisijungimo prie Stambulo konvencijos apimtį;

(6)kalbant apie bendrąją balsavimo taisyklę, nurodytą darbo tvarkos taisyklių 20 taisyklėje, Šalių komiteto sekretoriatas siūlo įtraukti nepapildomumo sąlygą, pagal kurią balsuojant dėl atitinkamų klausimų teisę balsuoti turės arba Sąjunga, arba jos valstybės narės. Nepapildomumo principas jau yra integruotas į kitas Europos Tarybos konvencijas, prie kurių Sąjunga yra prisijungusi, ir šiuo atveju jis taip pat turėtų būti priimtas. Tačiau sąlygos formuluotė turėtų būti pritaikyta prie aplinkybės, kad Sąjunga naudojasi savo balsavimo teise turėdama balsų skaičių, kuris kinta priklausomai nuo dalyko, dėl kurio balsuojama;

(7)kalbant apie bendrąją balsavimo taisyklę, nurodytą darbo tvarkos taisyklių 20 taisyklėje, Šalių komiteto sekretoriatas taip pat siūlo įtraukti dvigubos daugumos reikalavimą, t. y. sprendimas bus priimtas dviejų trečdalių galiojančių balsų dauguma tik tuo atveju, jei jį palaikys paprasta valstybių, kurios yra Konvencijos šalys, bet nėra Sąjungos valstybės narės, galiojančių balsų dauguma. Toks reikalavimas atsvertų faktą, kad Sąjunga turi paprastą balsų daugumą balsuojant Šalių komitete, taip išsprendžiant galimą trečiųjų valstybių, kurios yra Konvencijos šalys, susirūpinimą dėl Sąjungos balso svertinės reikšmės. Sąjunga turėtų pritarti dvigubos daugumos reikalavimui, su sąlyga, kad jis bus taikomas tik kai Sąjunga dalyvauja balsavime ir jo formuluotė bus pritaikyta prie aplinkybės, kad Sąjunga naudojasi savo balsavimo teise turėdama balsų skaičių, kuris kinta priklausomai nuo dalyko, dėl kurio balsuojama;

(8)kalbant apie specialiąsias Kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje ekspertų grupės (toliau – GREVIO) narių rinkimų taisykles, Sąjunga turėtų pritarti pasiūlytam daliniam pakeitimui, pagal kurį Sąjungai suteikiamas vienas balsas šalia kiekvienos jos valstybės narės atskiro balso. Kalbant konkrečiau apie sprendimus prašyti iš rinkimų pašalinti vieną ar daugiau kandidatų, kurie neatitinka GREVIO narystės reikalavimų, Šalių komiteto sekretoriatas siūlo taikyti dvigubos daugumos reikalavimą. Atsižvelgiant į išskirtinį tokių sprendimų pobūdį, Sąjunga turėtų pritarti tokiam reikalavimui, t. y. kad tokiems sprendimams priimti būtina dviejų trečdalių galiojančių balsų dauguma turėtų apimti paprastą Konvencijos šalių, kurios nėra Sąjunga ir jos valstybės narės, atstovų galiojančių balsų daugumą;

(9)dėl Darbo tvarkos taisyklių dalinių pakeitimų, kurie turi būti priimami dviejų trečdalių galiojančių balsų dauguma, kai kiekviena Konvencijos šalis turi po vieną balsą, Sąjunga turėtų pritarti Šalių komiteto sekretoriato pasiūlytam dvigubos daugumos reikalavimo papildymui, patikslinant, kad šiuo atveju netaikomas nepapildomumo principas;

(10)Darbo tvarkos taisyklėje, kurioje išvardyti dalyviai, kurie nėra Šalių komiteto nariai, turėtų būti išbraukta nuoroda į Europos Sąjungą, nes ji tapo nebeaktuali;

(11)todėl Sąjungos pozicija Šalių komitete turėtų būti grindžiama pridedamu Šalių komiteto darbo tvarkos taisyklių pakeitimų projektu,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Pozicija, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu Šalių komitete, įsteigtame pagal Konvencijos 67 straipsnį, dėl Šalių komiteto Darbo tvarkos taisyklių dalinių pakeitimų, kurie turi būti aptarti ir patvirtinti vienoje iš Šalių komiteto sesijų 2024 m., priėmimo yra grindžiama Priede išdėstytais Darbo tvarkos taisyklių daliniais pakeitimais.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Komisijai.

Priimta Briuselyje

Tarybos vardu

Pirmininkas / Pirmininkė

(1) Dokumentas IC-CP(2015)2, priimtas 2015 m. gegužės 4 d.

(2) 2023 m. birželio 1 d. Tarybos sprendimas (ES) 2023/1075 dėl Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo sudarymo Europos Sąjungos vardu, kiek tai susiję su Sąjungos institucijomis ir viešuoju administravimu (OL L 143I, 2023 6 2, p. 1–3).

(3) 2023 m. birželio 1 d. Tarybos sprendimas (ES) 2023/1076 dėl Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo sudarymo Europos Sąjungos vardu, kiek tai susiję su klausimais, susijusiais su teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose, prieglobsčiu ir negrąžinimo principu (OL L 143I, 2023 6 2, p. 4–6).

(4) Pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėtus Protokolus Nr. 21 ir 22.

(5) 2024 m. sausio 10 d. ratifikavimo padėtis: AT (2013 m.); BE (2016 m.); CY (2017 m.); DE (2017 m.); DK (2014 m.); IE (2019 m.); EL (2018 m.); ES (2014 m.); EE (2017 m.) FI (2015 m.); FR (2014 m.); HR (2018 m.); IT (2013 m.); LU (2018 m.); MT (2014 m.); NL (2015 m.); PL (2015 m.); PT (2013 m.); RO (2016 m.); SI (2015 m.); SV (2014 m.), LV (2023 m.).

(6) Šalių komitetas. Stambulo konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo (coe.int) .

(7) Žr. dokumentą „Framework for supervising the implementation of the recommendations addressed to state parties“, kurį priėmė Šalių komitetas 2021 m. balandžio 13 d., IC-CP/Inf(2021)2.

(8) Žr. Europos konvenciją dėl gyvūnų apsaugos tarptautinio vežimo metu (pataisyta), (ETS Nr. 193); Konvenciją dėl civilinės atsakomybės už vykdant aplinkai pavojingą veiklą padarytą žalą (ETS Nr. 150); Europos konvenciją dėl televizijos be sienų (ETS Nr. 132) ir Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvenciją (ETS Nr. 104).

(9) 2014 m. spalio 7 d. Teisingumo Teismo sprendimas Vokietija prieš Tarybą, C-399/12, ECLI:EU:C:2014:2258, 61–64 punktai.

(10) 2023 m. birželio 1 d. Tarybos sprendimas (ES) 2023/1075 dėl Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo sudarymo Europos Sąjungos vardu, kiek tai susiję su Sąjungos institucijomis ir viešuoju administravimu (OL L 143I, 2023 6 2, p. 1–3).

(11) 2023 m. birželio 1 d. Tarybos sprendimas (ES) 2023/1076 dėl Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo sudarymo Europos Sąjungos vardu, kiek tai susiję su klausimais, susijusiais su teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose, prieglobsčiu ir negrąžinimo principu (OL L 143I, 2023 6 2, p. 4–6).

(12) 2023 m. birželio 1 d. Tarybos sprendimas (ES) 2023/1075 dėl Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo sudarymo Europos Sąjungos vardu, kiek tai susiję su Sąjungos institucijomis ir viešuoju administravimu (OL L 143I, 2023 6 2, p. 1–3).

(13) 2023 m. birželio 1 d. Tarybos sprendimas (ES) 2023/1076 dėl Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo sudarymo Europos Sąjungos vardu, kiek tai susiję su klausimais, susijusiais su teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose, prieglobsčiu ir negrąžinimo principu (OL L 143I, 2023 6 2, p. 4–6).