EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2024 10 30

COM(2024) 690 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

2024 m. komunikatas dėl ES plėtros politikos

{SWD(2024) 690 final} - {SWD(2024) 691 final} - {SWD(2024) 692 final} - {SWD(2024) 693 final} - {SWD(2024) 694 final} - {SWD(2024) 695 final} - {SWD(2024) 696 final} - {SWD(2024) 697 final} - {SWD(2024) 698 final} - {SWD(2024) 699 final}

I. Pagrindiniai pokyčiai

Praėjus dvidešimčiai metų po didžiausio ES istorijoje plėtros etapo, kai prie ES prisijungė 10 naujų valstybių narių, stojimas į ES tebėra vienas iš pagrindinių ilgalaikio saugumo, taikos, stabilumo ir klestėjimo Europoje veiksnių. Tai tebėra paskata gerbti bendras vertybes, įskaitant demokratiją, teisinę valstybę, pagrindines teises, o kartu ja skatinamas ekonomikos augimas. Įtikinama narystės ES perspektyva skatina vykdyti reformas ir yra labai svarbi susitaikymo paskata. Europos integracijos svarba tapo dar akivaizdesnė per COVID-19 pandemiją, per kurią išryškėjo Europos tarpusavio ryšiai ir poreikis drauge spręsti pasaulinius uždavinius. 2022 m. Rusijai pradėjus agresijos karą prieš Ukrainą pateiktos trys ES rytinių kaimyninių šalių narystės paraiškos ir po to priimti Europos Vadovų Tarybos sprendimai dar kartą patvirtina ES plėtros geopolitinę reikšmę.

Istorinę galimybę susieti savo ateitį su ES turi dešimt partnerių: šeši Vakarų Balkanuose, taip pat Turkija, Ukraina, Moldovos Respublika 1 ir Sakartvelas. Plėtros procesas grindžiamas nuopelnais ir priklauso nuo individualios kiekvieno partnerio realiai padarytos pažangos. Norint jame dalyvauti reikia ryžto įgyvendinti negrįžtamas reformas visose ES teisės srityse, itin daug dėmesio skiriant pagrindiniams plėtros proceso principams, susijusiems su demokratija, teisine valstybe, pagrindinėmis teisėmis, taip pat veikiančia rinkos ekonomika, galinčia atlaikyti konkurencinį spaudimą ES, ir viešuoju administravimu, kuriuo gali būti užtikrintas ES teisės aktų įgyvendinimas. Įstoti į ES nusprendusios šalys turi visapusiškai ir nedviprasmiškai gerbti ir propaguoti ES vertybes, be kita ko, derindamos savo pozicijas su ES bendra užsienio ir saugumo politika.

2024 m. suteikus naują postūmį prasidėjo naujas plėtros proceso etapas. 2023 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybai priėmus sprendimą pradėti derybas su Ukraina ir Moldova, 2024 m. birželio 25 d. surengtos pirmosios tarpvyriausybinės konferencijos, kuriomis pradėtos derybos su abiem šalimis. Po to Komisija pradėjo dvišalius peržiūros susitikimus, kurie šiuo metu vyksta visu pajėgumu. Tarybai priėmus sprendimą, kuriuo pripažįstama, kad Juodkalnija įvykdė teisinės valstybės skyrių tarpinius kriterijus, birželio 26 d. vykusioje tarpvyriausybinėje konferencijoje buvo pranešta apie šių skyrių uždarymo kriterijus. Tai taip pat sudarė sąlygas pradėti preliminariai uždaryti derybų skyrius. 2023 m. pabaigoje užbaigta acquis peržiūra su Albanija ir Šiaurės Makedonija. 2024 m. spalio 15 d. atidaryta derybų su Albanija pagrindų grupė.

2024 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba nusprendė pradėti stojimo derybas su Bosnija ir Hercegovina. Komisijos paprašyta parengti derybų programą, kad Taryba galėtų ją priimti, kai tik šalis imsis visų 2022 m. spalio mėn. Komisijos rekomendacijoje nustatytų atitinkamų veiksmų. 2023 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba suteikė šalies kandidatės statusą Sakartvelui. Tačiau veiksmai, kurių nuo 2024 m. pavasario ėmėsi Sakartvelo vyriausybė, kelia pavojų Sakartvelo narystės ES siekiui ir de facto sustabdė stojimo procesą. Taryba toliau nagrinėja 2022 m. gruodžio mėn. pateiktą Kosovo 2* narystės paraišką.

Spartėjant plėtros tempui, su atitinkamais partneriais buvo aktyviau bendradarbiaujama, visų pirma jie buvo laipsniškai integruojami į ES bendrąją rinką. Ši integracija palengvina stojimą į ES (o ne yra jo alternatyva), nes dar prieš įstojimą suteikia apčiuopiamą socialinę ir ekonominę narystės ES naudą plėtros šalims, kurios pasirengia konkrečiose srityse. Siekdama parodyti savo pasiryžimą įvykdyti pirmiau minėtą įsipareigojimą, ES gerokai padidino finansinę paramą šalims partnerėms.

2024 m. kovo 1 d. įsigaliojo Ukrainos priemonė 3 . Rusijai vykdant plataus masto agresijos karą prieš Ukrainą, šia finansavimo priemone remiamos Ukrainos pastangos išlaikyti makrofinansinį stabilumą, skatinamas jos atsigavimas ir remiamos reformos, vykdomos rengiantis būsimai narystei Sąjungoje. Naudojant šią priemonę Ukrainai 2024–2027 m. bus teikiama nuosekli, nuspėjama ir lanksti parama, su sąlyga, kad šalis laikysis iš anksto sutartų reformų reikalavimų. Priemonei skirta 50 mlrd. EUR dotacijų ir paskolų, o jos įgyvendinimas grindžiamas Ukrainos planu – šalies parengta reformų ir investicijų strategija, kurią 2024 m. gegužės 14 d. patvirtino Taryba. Iki šiol 4 pagal Ukrainos priemonę išmokėta 12,4 mlrd. EUR finansavimo, o pagal Investicijų programą, kuri yra neatsiejama priemonės dalis, patvirtintas 1,4 mlrd. EUR investicijų finansavimas.

2023 m. lapkričio mėn. Komisija priėmė Vakarų Balkanų ekonomikos augimo planą 5 . 2024 m. gegužės 25 d. įsigaliojo 6 mlrd. EUR vertės Reformų ir ekonomikos augimo priemonė 6 , kuri yra neatsiejama Ekonomikos augimo plano dalis. Naujuoju ekonomikos augimo planu siekiama papildyti regiono Ekonomikos ir investicijų planą 7 , kad būtų galima padidinti regiono ekonominę konvergenciją su ES ir paspartinti reformas, susijusias su pagrindiniais stojimo proceso principais. Jame numatyta laipsniškai integruoti regioną į konkrečias ES bendrosios rinkos sritis, atsižvelgiant į pažangą regiono ekonominės integracijos ir teisės aktų suderinimo su atitinkama ES acquis srityse, taip pat užtikrinti pakankamus administracinius gebėjimus ir nustatyti procedūras. Remiantis iniciatyvos „NextGenerationEU“ ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės logika, Reformų ir ekonomikos augimo priemone bus toliau skatinama vykdyti pagrindines socialines, ekonomines ir su plėtra susijusias reformas, dėl kurių susitarta rengiant kiekvieno paramos gavėjo specialiai pritaikytą plataus užmojo reformų darbotvarkę. Įvykdžius reformų veiksmus ir esmines sąlygas, į nacionalinius biudžetus bus pervedamas finansinis atlygis, kurį papildys tikslinės investicijos į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, privatųjį sektorių ir žmogiškojo kapitalo plėtrą pagal Vakarų Balkanų investicijų programą.

Ekonomikos augimo planas ir Priemonė šiuo metu įgyvendinami, dėl jų regione, pripažįstant didelę būsimą Ekonomikos augimo plano naudą, pasiektas didelis politinis sutelktumas. Iki šiol savo reformų darbotvarkes pateikė penki iš šešių paramos gavėjų. Komisija jas patvirtino 2024 m. spalio mėn. Atitinkamus išankstinio finansavimo lėšų pervedimus numatyta vykdyti įsigaliojus susitarimams dėl Priemonės ir paskolų susitarimams su kiekvienu paramos gavėju ir įvykdžius išankstinio finansavimo sąlygas.

2024 m. spalio mėn. Europos Komisija priėmė Moldovos ekonomikos augimo planą 8 , kuriuo siekiama remti jos socialines ir ekonomines reformas, investicijas ir derinimą su Sąjungos acquis ir vertybėmis.

2024 m. Komisija išplėtė teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos apimtį įtraukdama į ją kai kurias plėtros šalis (Albaniją, Juodkalniją, Šiaurės Makedoniją ir Serbiją). Apie ketinimą tai padaryti 2023 m. pranešime apie Sąjungos padėtį buvo paskelbusi Pirmininkė U. von der Leyen.

Turkija yra šalis kandidatė ir svarbi ES partnerė, pabrėžianti, kad stojimas į ES yra jos strateginis tikslas. Vis dėlto stojimo derybos su šia šalimi pagal Tarybos sprendimą sustabdytos nuo 2018 m. Turkija nepakeitė pastaraisiais metais pastebėtos neigiamos demokratijos standartų laikymosi prastėjimo tendencijos. Rimti ES susirūpinimą keliantys klausimai pagrindinių teisių ir teisinės valstybės, įskaitant teisminių institucijų nepriklausomumą, srityse tebėra neišspręsti. Tačiau Bendrame komunikate dėl ES ir Turkijos politinių, ekonominių ir prekybos santykių padėties 9 pateiktos rekomendacijos, atsižvelgiant į 2024 m. balandžio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadas, palaipsniui, proporcingai ir pasiliekant galimybę nebetęsti proceso įgyvendinamos. ES yra strategiškai suinteresuota stabilia ir saugia aplinka rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje ir bendradarbiavimu grindžiamų, abipusiškai naudingų santykių su Turkija plėtojimu. Šiuo atžvilgiu Europos Sąjunga daug svarbos teikia derybų dėl Kipro problemos sprendimo atnaujinimui ir pažangai šiose derybose toliau stiprinant ES ir Turkijos bendradarbiavimą.

Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą dar labiau išryškino ES ir jos artimiausių partnerių vienybės ir solidarumo poreikį bei pozicijų suderinimo su bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP) svarbą. Albanija, Juodkalnija, Šiaurės Makedonija ir Bosnija ir Hercegovina pasiekė arba išlaikė visišką pozicijų suderinimą su BUSP. Sankcijų taikymas tebekelia problemų Bosnijoje ir Hercegovinoje. Kosovas tęsė vienašalį derinimą. Bendras Ukrainos ir Moldovos suderinimo lygis gerokai padidėjo. Serbijos derinimo modelis iš esmės nepakito, tačiau šalis toliau bendradarbiavo su ES kovos su sankcijų apėjimu srityje. Tikimasi, kad Serbija pirmumo tvarka įvykdys įsipareigojimą ir pagal savo derybų programą geriau suderins pozicijas su ES BUSP, įskaitant ribojamąsias priemones, ir vengs veiksmų bei pareiškimų, prieštaraujančių ES pozicijoms užsienio politikos srityje. Sakartvelo suderinimo su BUSP lygis tebėra žemas, tačiau šalis taip pat bendradarbiavo su ES kovos su sankcijų apėjimu srityje. Turkija suderinimo su BUSP srityje per ataskaitinį laikotarpį pažangos nepadarė, jos suderinimo lygis ir toliau labai žemas. Turkija įgyvendino kai kurias konkrečias priemones, kad ES sankcijoms Rusijai apeiti nebebūtų naudojama jos teritorija, ir turėtų toliau aktyviai bendradarbiauti su ES šiuo klausimu.

Buvo toliau rengiami aukščiausiojo lygio susitikimai ir aukšto lygio susitikimai su plėtros partneriais: 2023 m. gruodžio mėn. įvyko ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimas, o 2024 m. liepos 18 d. – trečiasis Europos politinės bendrijos susitikimas. Pastarajame susitikime dalyvavo apie 50 Europos vadovų, tarp kurių buvo šalių kandidačių ir potencialių kandidatų vadovų, kad aptartų bendras pastangas siekti taikos ir saugumo, taip pat energetinio atsparumo ir migracijos Europoje klausimus.

II. Pasirengimas Sąjungos plėtrai

Plėtra yra istorinė galimybė tiek stojančiosioms šalims, tiek dabartinėms valstybėms narėms ir visai ES. Didesnė ir stipresnė Sąjunga turi didelių socialinių ir ekonominių, politinių ir saugumo privalumų.

Išsiplėtusi ES yra geresnis politinio stabilumo, saugumo ir taikos žemyne garantas. Daugiausia dėmesio skirdama pagrindiniams stojimo proceso principams, ES skatina politines reformas ir demokratinių institucijų bei teisinės valstybės stiprinimą šalyse kandidatėse ir potencialiuose kandidatuose. Ji sudaro sąlygas geriau bendradarbiauti migracijos ir sienų valdymo, saugumo, kovos su organizuotu nusikalstamumu, terorizmu ir hibridinių grėsmių srityse, o tai labai svarbu siekiant užtikrinti Šengeno erdvės vientisumą ir saugumą. Be to, plėtra skatina visos Europos tautų tarpusavio supratimą, kuris yra susitaikymo ir taikos paskata.

Didesnė Sąjunga bus stipresnė pasaulinio masto veikėja, darysianti didesnę geopolitinę įtaką, o tai jai suteiks galimybę atlikti dar svarbesnį vaidmenį tarptautinėje arenoje. Be to, kaip svarbesnė regioninė veikėja, išsiplėtusi ES taip pat galės daryti didesnę įtaką savo kaimynėms, skatindama prie savo išorės sienų stabilumą, gerovę ir ekonominį bendradarbiavimą.

Dabartinėms ir būsimoms narėms ES plėtra suteiks didelės socialinės ir ekonominės naudos. Padidėjęs vartotojų skaičius bendrojoje rinkoje suteiks didelių galimybių įmonėms plėstis ir laisviau prekiauti. Be to, naujos rinkos atvers naujų investavimo galimybių įmonėms, sukurdamos sėkmingą dabartinių ir būsimų narių ekonomikos augimo skatinimo ciklą.

Konkrečiu Vakarų Balkanų atveju regioną supa ES valstybės narės, todėl Vakarų Balkanų partneriams įstojus į ES, būtų labai supaprastinta prekybos ir transporto tvarka, griežčiau kontroliuojama prekių tiekimo grandinė, kurioje produktams taikomi bendri standartai, išplėstoje Šengeno erdvėje nebūtų tikrinami asmenys, nebūtų taikomos prekių muitinės procedūros, būtų integruoti infrastruktūros tinklai. Dėl šio supaprastinimo gerokai sumažėtų logistikos išlaidos, jis galėtų padėti stojančiosioms šalims tapti svarbiais transporto mazgais. Dėl laisvo prekių, taip pat žemės ūkio maisto produktų ir akvakultūros produktų bei kitų vartojimo prekių, atitinkančių reikiamus kokybės ir saugos standartus, judėjimo vartotojai galės naudotis didesne saugių produktų pasiūla.

Plėtra prisidės prie ES ekonomikos konkurencingumo ir padės jai geriau spręsti pasaulinius uždavinius, be kita ko, vykdyti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką. Vidutinis gyventojų amžius stojančiosiose šalyse yra mažesnis negu ES ir plėtra prisidės prie to, kad darbo jėga būtų gausesnė ir jaunesnė. Be to, dar glaudesnis mokslininkų, studentų ir įmonių bendradarbiavimas ir mainai padės geriau sutelkti talentus ir protų galią ir panaudoti šiuos išteklius moksliniams tyrimams atlikti, inovacijoms diegti ir naujoms technologijoms plėtoti.

Naujų rinkų integravimas į ES vertės grandines dar labiau palengvins veiklos perkėlimą į artimas šalis. Be to, dėl galimybės naudotis gamtos ištekliais, įskaitant žaliavas, ir atsakingo jų naudojimo potencialiose būsimose valstybėse narėse bus lengviau žemyne diegti naujas technologijas ir įgyvendinti žaliąją pertvarką. Be to, partnerystės žaliavų srityje 10 ryšiais siekiama remti naujų vietos pramonės šakų plėtrą ir aukštos kokybės darbo vietų kūrimą šalyse partnerėse, visapusiškai laikantis aukštų aplinkos ir socialinių standartų, kartu visiškai skaidriai sprendžiant vietos bendruomenėms rūpimus klausimus. Su energija susijusių gamtos išteklių, įskaitant vėjo ir saulės energiją, naudojimas parems ES pastangas pereiti prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir patenkinti savo energijos paklausą.

Kad pasinaudotų šiais privalumais, šalys kandidatės ir potencialūs kandidatai turi visapusiškai pasirengti narystei ES, remdamiesi visapusišku ir nuolatiniu politiniu angažavimusi ir įsipareigojimu. Tai taip pat reiškia, kad reikia nustatyti tinkamas apsaugos nuo reformų įgyvendinimo blogėjimo priemones ir pertvarkos mechanizmus, kuriais būtų kompensuojamas galimas didelių ekonominės konvergencijos spragų poveikis.

Be to, plėtros klausimai turi būti apsvarstyti ES viduje, plėtrai turi pasirengti jos institucijos. Kovo 20 d. Europos Komisija priėmė Komunikatą dėl plėtrai pasirengti skirtų reformų ir politikos peržiūrų 11 , kuriuo prisidedama prie vykstančių diskusijų dėl vidaus reformų, kurių turės imtis ES. Jame aptariama, koks bus ES išsiplėtimo poveikis keturiuose svarbiausiuose baruose: vertybių, politikos sričių, biudžeto ir valdymo, ir dedamas pagrindas pasirengimo plėtrai politikos peržiūroms. Ne mažiau svarbu ir tai, kad plėtra turėtų būti vykdoma kartu su tiksliniais komunikacijos veiksmais, kuriais būtų siekiama informuoti apie šį procesą tiek ES, tiek šalių kandidačių visuomenę.

III. Plėtros šalys kelyje į ES

Laikydamasi patikslintos metodikos 12 , šio komunikato išvadose ir rekomendacijose Komisija įvertino bendrą pasirengimo narystei ir stojimo derybų padėtį ir pasiūlė tolesnius veiksmus kiekvienai šaliai.

Atidaryti visi derybų su Juodkalnija skyriai, trys iš jų preliminariai uždaryti. Birželio mėn. Juodkalnija įveikė svarbų etapą – pripažinta, kad ji įvykdė teisinės valstybės skyrių tarpinius kriterijus. 2024 m. birželio 26 d. tarpvyriausybinė konferencija su Juodkalnija sudarė sąlygas derybų skyrius preliminariai uždaryti.

Serbija yra atidariusi 22 iš 35 derybų skyrių, du iš jų preliminariai uždaryti. Dažni rinkimų ciklai Serbijoje neigiamai paveikė su stojimu į ES susijusių reformų tęstinumą ir spartą. Valdžios institucijos toliau skelbė, kad narystė ES yra jų strateginis tikslas. Kelias link kitų derybų su Serbija grupių atidarymo visų pirma priklausys nuo teisinės valstybės reformų pažangos bei tempo ir santykių su Kosovu normalizavimo.

Albanija ir Šiaurės Makedonija nuolat reiškė politinį įsipareigojimą siekti strateginio ES integracijos tikslo ir siekį daryti pažangą stojimo derybose, grindžiamą nuolatine reformų pažanga. Po 2022 m. liepos mėn. surengtų pirmųjų tarpvyriausybinių konferencijų su šiomis dviem šalimis iki 2023 m. gruodžio mėn. sėkmingai užbaigti visų šešių grupių peržiūros susitikimai. Remdamasi Komisijos peržiūros ataskaitomis, 2023 m. rudenį Taryba kiekvienai šaliai pranešė apie derybų dėl 1 grupės (pagrindiniai principai) pradžios kriterijus.

2023 m. pabaigoje Albanija pateikė savo viešojo administravimo reformos ir teisinės valstybės principo laikymosi veiksmų gaires. Tai sudarė sąlygas 2024 m. spalio mėn. įvykusioje antrojoje tarpvyriausybinėje konferencijoje atidaryti pagrindų grupę. Be to, 2024 m. rugsėjo mėn. Albanija pateikė savo demokratinių institucijų veikimo veiksmų gaires.

2023 m. gruodžio mėn. Šiaurės Makedonija priėmė teisinės valstybės principo laikymosi ir viešojo administravimo reformos veiksmų gaires. Mažumų apsaugos planas vis dar nepriimtas.

Tuo tarpu Komisija pateikė Tarybai papildomas abiejų šalių derybų skyrių peržiūros ataskaitas: 2024 m. gegužės mėn. – antros grupės (vidaus rinka), 2024 m. spalio mėn. – šeštos grupės (išorės santykiai) ir trečios grupės (konkurencingumas ir integracinis augimas).

Atsižvelgdama į Komisijos rekomendaciją, 2023 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba nusprendė su Bosnija ir Hercegovina pradėti stojimo derybas, kai šalis pasieks reikiamą atitikties narystės kriterijams lygį. Kaip nurodyta 2024 m. kovo mėn. Komisijos ataskaitoje, Bosnija ir Hercegovina padarė pažangą priimdama su ES susijusias reformas ir visiškai suderino savo pozicijas su ES užsienio politika. Tačiau šią teigiamą dinamiką stabdė įvykiai Serbų Respublikoje, visų pirma balandžio mėn. priimti atskiri autonominio vieneto įstatymai dėl rinkimų, referendumų ir imuniteto, tai, kad toliau nepripažįstami Konstitucinio Teismo įgaliojimai ir sprendimai, taip pat tęsiama separatistinė retorika.

Atsižvelgdama į nuo 2022 m. pasiektus rezultatus, Komisija 2024 m. kovo 12 d. įvertino, kad Bosnija ir Hercegovina pasiekė būtiną atitikties narystės kriterijams lygį. Remdamasi Komisijos rekomendacija, Europos Vadovų Taryba 2024 m. kovo 22 d. nusprendė pradėti su šalimi stojimo į ES derybas. Priėmus šį sprendimą, 2024 m. balandžio 24 d. Komisija surengė pirmąjį įžanginį posėdį, kad paaiškintų būsimą procesą, visų pirma peržiūrą. Nuo 2024 m. balandžio iki spalio mėn. reformos strigo. Komisija rengia derybų programą, kad Taryba galėtų ją priimti, kai tik bus imtasi visų 2022 m. spalio mėn. Komisijos rekomendacijoje nustatytų atitinkamų veiksmų.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. Kosovo biometrinių pasų turėtojai gali vykti į ES be vizų, o nuo 2024 m. spalio mėn. tai galės daryti Serbijos koordinavimo direktorato išduotus Serbijos pasus turintys asmenys. Kosovo ryžtas vykdyti su ES susijusias reformas neišblėso.

Kosovo šiaurinėje dalyje tebetvyrojo įtampa po 2023 m. rugsėjo 24 d. ginkluotos grupuotės įvykdyto smurtinio išpuolio prieš Kosovo policiją, kuris buvo didžiausia eskalacija per pastaruosius kelerius metus. Kitas krizes sukėlė problemos, susijusios su šiaurinėje dalyje vyriausybės vykdoma žemės ekspropriacija, centrinio banko reglamento dėl grynųjų pinigų sandorių, darančio neigiamą poveikį Kosovo serbams ir kitoms ne daugumos bendruomenėms, priėmimu, policijos operacijomis siekiant uždaryti Belgrado vadovaujamų institucijų biurus, teikiančius pagalbą ne daugumos bendruomenėms, nuo 2023 m. birželio mėn. galiojančiu draudimu importuoti Serbijos kilmės prekes, darančiu neproporcingai didelį poveikį Kosovo serbų bendruomenės įmonėms. Dėl šių problemų dar labiau pablogėjo vyriausybės ir Kosovo serbų bendruomenės santykiai. Ataskaitiniu laikotarpiu toliau buvo taikomos 2023 m. nustatytos su Kosovu susijusios ES priemonės. Vyriausiasis įgaliotinis rekomendavo tas priemones panaikinti.

2023 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba nusprendė pradėti stojimo derybas su Ukraina. Užbaigus likusius keturis veiksmus, kuriuos Komisija nustatė 2023 m. lapkričio 8 d. rekomendacijoje, 2024 m. birželio 25 d. surengta pirmoji tarpvyriausybinė konferencija. Nepaisant tebesitęsiančio Rusijos agresijos karo, Ukraina išliko tvirtai pasiryžusi vykdyti reformas daugelyje sektorių. 2024 m. balandžio mėn. patvirtintas Ukrainos planas, kuris yra išsami reformų strategija, padėjo pasiekti, kad vykstant plėtros procesui būtų prisiimti platesni politikos įsipareigojimai. Pagal Ukrainos priemonę ES toliau sieja savo teikiamą atkūrimo finansinę paramą su reformomis, kurių reikia Ukrainos ekonominei padėčiai pagerinti ir kurios turi padėti jai siekti narystės. 2024 m. birželio mėn. pasirašytuose bendruose ES ir Ukrainos saugumo įsipareigojimuose nurodyta, kad saugumo, atsparumo ir gynybos rėmimas, taip pat Ukrainos stojimo į ES procesas, reformų rėmimas, makrofinansinė, humanitarinė ir atstatymo pagalba viena kitą stiprina. Ukraina įsipareigojo toliau vykdyti integracijai į ES reikalingas reformas, be kita ko, saugumo, gynybos ir žvalgybos sektoriuose.

Dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą ir hibridinių veiksmų prieš Moldovą kilo didelių iššūkių. Tačiau Moldova toliau darė nuolatinę pažangą siekdama narystės ES. 2023 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba nusprendė pradėti stojimo derybas su Moldova. Užbaigus likusius tris veiksmus, kuriuos Komisija nustatė 2023 m. lapkričio 8 d. rekomendacijoje, birželio 25 d. surengta pirmoji tarpvyriausybinė konferencija. Komisija ir Moldova kartu parengė ekonomikos augimo planą, pagal kurį bus padidinta parama atitinkamiems reformų ir investicijų prioritetams ir bus galima naudotis kai kuriais dalyvavimo bendrojoje rinkoje privalumais. 2024 m. spalio 20 d. moldavai balsavo referendume dėl stojimo į ES ir prezidento rinkimuose. Pasiūlymui į Konstituciją įtraukti nuostatą dėl stojimo į ES pritarė 50,38 proc. rinkėjų. Lapkričio 3 d. vyks antrasis prezidento rinkimų turas, kuriame dalyvaus du pirmajame ture daugiausia balsų surinkę kandidatai.

2024 m. vasario–gegužės mėn. vyko aiškinamieji susitikimai su Ukraina ir Moldova dėl ES acquis, birželio mėn. vykusiose tarpvyriausybinėse konferencijose abiem šalims buvo pateiktos derybų programos, o liepos mėn. prasidėjo dvišaliai peržiūros susitikimai.

2023 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba suteikė šalies kandidatės statusą Sakartvelui su sąlyga, kad bus imtasi devynių veiksmų, nurodytų 2023 m. lapkričio 8 d. Komisijos rekomendacijoje. Vyriausybė parengė specialų planą, kaip tuos devynis veiksmus įvykdyti, ir pareiškė įsipareigojimą daryti pažangą vykdant su ES susijusias reformas. Tačiau nuo 2024 m. kovo mėn. įvyko nerimą keliančių pokyčių, kurie neatspindi vyriausybės pareikšto įsipareigojimo siekti narystės ES. Be kita ko, nuspręsta vėl bandyti priimti įstatymą dėl užsienio įtakos skaidrumo. Jis priimtas gegužės 28 d., o rugsėjo 17 d. priimtas teisės aktų rinkinys dėl šeimos vertybių ir nepilnamečių apsaugos. Remdamasi savo birželio 27 d. išvadomis, Europos Vadovų Taryba 2024 m. spalio 17 d. pakartojo esanti labai susirūpinusi dėl Sakartvelo vyriausybės veiksmų, kurie prieštarauja vertybėms ir principams, kuriais grindžiama ES. Europos Vadovų Taryba priminė, kad tokie veiksmai kelia pavojų Sakartvelo narystės ES siekiui ir dėl jų de facto sustoja stojimo procesas.

Spalio 26 d. Sakartvelo piliečiai balsavo parlamento rinkimuose. ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (ESBO / ODIHR) vadovaujamos bendros tarptautinės rinkimų stebėjimo misijos preliminariose išvadose nustatyta keletas trūkumų įtemptoje ir labai poliarizuotoje aplinkoje. Trūkumai, apie kuriuos pranešta, apima, be kita ko, naujausius rinkimų proceso teisės aktų pakeitimus, dažnus balsavimo slaptumo pažeidimus, procedūrinius neatitikimus, bauginimą ir spaudimą rinkėjams, kurie neigiamai paveikė visuomenės pasitikėjimą procesu. Remiantis šiomis preliminariomis išvadomis patvirtinama, kad būtina visapusiška rinkimų reforma, o tai jau buvo pabrėžta ankstesnėse pagrindinėse rekomendacijose.

Turkija yra svarbi ES partnerė ir šalis kandidatė, o ES ir Turkijos santykiai per praėjusius metus įgavo pagreitį. Atsižvelgdama į 2024 m. balandžio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadas, ES atnaujino bendradarbiavimą su Turkija keliose bendro intereso srityse. Taip angažuojantis siekiama laipsniškai, proporcingai ir pasiliekant galimybę nebetęsti proceso daryti pažangą dirbant darbą, susijusį su 2023 m. Komisijos ir vyriausiojo įgaliotinio bendrame komunikate dėl ES ir Turkijos politinių, ekonominių ir prekybos santykių 13 pateiktomis rekomendacijomis. Praėjusiais metais surengti aukšto lygio dialogai migracijos ir saugumo, žemės ūkio, sveikatos, mokslinių tyrimų ir inovacijų klausimais, taip pat vyko aukšto lygio Komisijos ir Turkijos bendradarbiavimas. Be to, vadovaujantis bendrame komunikate pateiktomis rekomendacijomis, įvyko pirmasis aukšto lygio dialogo prekybos klausimais susitikimas. Remiantis 2016 m. ES ir Turkijos pareiškimu, buvo tęsiamas vaisingas bendradarbiavimas su Turkijos valdžios institucijomis migracijos valdymo srityje. Nepaisant įgyvendinimo sunkumų, jis davė rezultatų. Vienas iš tolesnių žingsnių turėtų būti surengti kitą aukšto lygio dialogo migracijos ir saugumo klausimais susitikimą. ES toliau stengsis įveikti pagrindinius skirtumus ir bendradarbiauti su Turkija visose srityse, kur tai abipusiškai naudinga, įskaitant muitų sąjungą, migracijos valdymą, taiką ir saugumą, žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, žemės ūkį ir kaimo plėtrą, investicijas ir junglumą. Siekiant pažangos įvairiose bendrame komunikate nurodytose bendradarbiavimo srityse bus labai svarbus konstruktyvus pačios Turkijos dalyvavimas.

IV. Pagrindiniai stojimo į ES proceso principai

Teisinės valstybės principas, pagrindinės teisės, demokratinių institucijų veikimas, viešojo administravimo reforma ir ekonominiai kriterijai yra pagrindiniai stojimo į ES proceso principai. Kad žmonės būtų lygūs prieš įstatymą, o jų pagrindinės teisės ir laisvės būtų tinkamai apsaugotos, pagrindinių principų srityje būtinos įtikinamos reformos ir nepanaikinami laimėjimai. Plėtros šalims siekiant narystės labai svarbu įtvirtinti šiose srityse pasiektus rezultatus. Be to, teisinis tikrumas ir geras valdymas yra pagrindas, kuriuo remiantis galima skatinti konkurencingumą ir sudaryti sąlygas tiesioginėms užsienio investicijoms, socialinei ir ekonominei pažangai bei klestėjimui. Siekiant, kad visose politikos srityse, įskaitant didelės ES teikiamos finansinės paramos valdymą, būtų pasiekta atitiktis ES acquis, labai svarbu turėti stabilias institucijas. Praėjusiais metais didžiausia pažanga vykdant reformas, susijusias su pagrindiniais principais, buvo pastebėta Juodkalnijoje, Albanijoje, Moldovoje ir Ukrainoje.

Į teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą nuo 2024 m. įtraukus kai kurias plėtros šalis (Albaniją, Juodkalniją, Šiaurės Makedoniją ir Serbiją), padedama įgyvendinti plėtros dokumentų pakete pateiktas rekomendacijas, visų pirma susijusias su pastangomis reformuoti teisingumo sistemas, kovos su korupcija sistemas, žiniasklaidos pliuralizmą ir laisvę, stabdžių ir atsvarų sistemą, taip pat padėti valdžios institucijoms toliau daryti reikšmingą pažangą stojimo procese, dėl kurio metinėse plėtros ataskaitose ir toliau bus teikiamos gairės ir rekomendacijos. Komisija į teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą įtrauks kitas plėtros šalis, kai tik jos bus pasirengusios, kaip išdėstyta Pirmininkės U. von der Leyen 2024–2029 m. kadencijos Europos Komisijos politinėse gairėse.

Teisminės institucijos ir pagrindinės teisės

Kai kurios šalys, visų pirma Albanija, Moldova ir Ukraina, nuolat dėjo pastangas veiksmingai įgyvendinti teisingumo reformas ir atlikti tikrinimą, todėl padidėjo teisminių institucijų nepriklausomumas ir atskaitomybė. Bosnija ir Hercegovina taip pat pradėjo rengtis sąžiningumo patikroms visose teisminėse institucijose. Tačiau daugumoje šalių išlieka grėsmė teismų nepriklausomumui. Nesiliauja nederamo politinio kišimosi bandymai, o dėl to menksta teisminių institucijų patikimumas gyventojų akyse. Teisminių institucijų kokybės ir veiksmingumo gerinimas tebėra vienas iš prioritetų. Daugeliui plėtros šalių kyla didelių iššūkių, dėl kurių nukenčia jų teisingumo sistemų kokybė ir veiksmingumas: delsiama nagrinėti bylas, sunku užpildyti laisvas darbo vietas ir nepakanka lėšų. Kelios plėtros šalys reformavo savo teisėjų mokymo sistemas, tačiau kai kurios iš jų neatitinka Europos standartų. Turi būti toliau dedamos pastangos skaitmenizuoti teisingumo sistemą, be kita ko, sukurti arba sustiprinti bylų valdymo ir informacines sistemas, gerinti specializaciją ir nustatyti apsaugos nuo manipuliavimo priemones, kad būtų sustiprintas nepriklausomumas ir nešališkumas.

Viena iš plėtros šalių viešojo ir privačiojo sektoriaus problemų tebėra korupcija. Kova su korupcija tebėra plėtros šalių vyriausybių prioritetas. Su valstybės užvaldymu susijusi rizika – sunkiausia problema, kuriai spręsti reikia skubių ir ryžtingų vyriausybių atsakomųjų veiksmų. Demokratinį stabilumą ir ekonominę plėtrą veikia aukšto lygio korupcija ir nederama oligarchų, taip pat organizuotų nusikaltėlių tinklų, bandančių įsiskverbti į įvairius sektorius, įtaka. Nors daroma tam tikra pažanga stiprinant teisinę ir institucinę tvarką, korupcija ir toliau daro poveikį daugeliui sričių – nuo teisminių institucijų, viešojo administravimo ir viešųjų pirkimų iki ekonomikos plačiąja prasme, įskaitant pažeidžiamus sektorius, pavyzdžiui, energetikos, sveikatos, statybos ir žiniasklaidos. Šiems klausimams spręsti reikia sisteminio ir visapusiško požiūrio, grindžiamo tikru politiniu įsipareigojimu ir ilgalaike vizija siekiant padidinti skaidrumą ir sąžiningumą. Be to, visuose pagrindiniuose sektoriuose reikia sistemingai įgyvendinti kovos su korupcija strategijas ir vykdyti rizikos vertinimą. Deja, visose viešosiose tarnybose trūksta veiksmingų turto deklaravimo sistemų, interesų konfliktų prevencijos, tikrosios nuosavybės skaidrumo ir sąžiningumo priemonių. Kovos su korupcija agentūroms reikia skirti daugiau išteklių, suteikti didesnius ir nepriklausomus įgaliojimus, neturi būti nederamo politinio kišimosi į jų veiklą ir poveikio. Reikia aktyviau imtis veiksmų siekiant veiksmingai tirti korupcijos, ypač vykdomos aukštu lygmeniu, bylas, vykdyti susijusį baudžiamąjį persekiojimą ir užtikrinti nusikalstamu būdu įgyto turto areštą ir konfiskavimą. Be to, reikia laikytis sisteminio požiūrio į deoligarchizaciją, kad būtų apribota pernelyg didelė asmeninių interesų įtaka ekonominiam, politiniam ir visuomeniniam gyvenimui. Turėtų būti gerinama ir nuolat saugoma tiriamajai žurnalistikai ir pilietinei visuomenei palanki aplinka.

Pagrindinės teisės visame plėtros regione yra plačiai įtvirtintos ir saugomos teisės aktais. Šalys ratifikavo pagrindinius tarptautinius ir Europos dokumentus dėl žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių ir ėmėsi veiksmų, kad suderintų savo teisės aktus su ES acquis. Tebėra suderinimo spragų, visų pirma susijusių su saviraiškos laisve, lyčių lygybe, nediskriminavimu, neapykantos nusikaltimais ir neapykantos retorika, duomenų apsauga, įtariamųjų ir kaltinamųjų baudžiamosiose bylose procesinėmis teisėmis ir nukentėjusiųjų teisėmis. Užsienio agentų ir įtakos įstatymai pažeidžia žmogaus teises ir pagrindines laisves, visų pirma teisę į asociacijų ir saviraiškos laisvę. Be to, tebekyla sunkumų užtikrinti veiksmingą teisės aktų ir politikos priemonių, susijusių su pagrindinėmis teisėmis, įgyvendinimą ir teisių gynimo mechanizmų veiksmingumą. Visos šalys turi dėti daugiau pastangų, kad būtų laikomasi tarptautinių ir Europos stebėsenos įstaigų rekomendacijų, be kita ko, dėl kalinimo sąlygų. Jos taip pat turi užtikrinti, kad būtų vykdomi Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai. Didelėje regiono dalyje ombudsmeno institucijos ir kitos nepriklausomos įstaigos stengiasi atlikti savo vaidmenį stebėdamos, kokių veiksmų imasi valstybės, kad būtų gerbiamos, saugomos ir propaguojamos žmogaus teisės. Tačiau vis dar reikia didinti jų veiklos nepriklausomumą bei išteklius ir geriau atsižvelgti į jų rekomendacijas.

Saviraiškos laisvė, žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas yra demokratinės visuomenės pagrindas. Nepaisant tam tikrų teisės aktų pakeitimų, kelių šalių žiniasklaidos sektoriui vis dar būdinga žiniasklaidos koncentracija, jam daroma politinė įtaka. Tai kenkia pliuralizmui, nepriklausomumui ir žurnalistikos kokybei ir lemia poliarizaciją. Buvo dedamos pastangos spręsti žurnalistų bauginimo ir smurto prieš juos problemą. Reikia užtikrinti, kad tai būtų sistemingai daroma ir toliau. Keliose regiono šalyse vis dažniau naudojamasi strateginiais ieškiniais dėl visuomenės dalyvavimo (SLAPP), nukreiptais prieš žurnalistus ir pilietinę visuomenę.

Priimti nediskriminavimo įstatymai, tačiau vis dar reikia dėti daugiau pastangų kovojant su diskriminacija, visų pirma lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių, interseksualių ir queer (LGBTIQ) asmenų, romų ir kitų mažumų diskriminacija. Taip pat reikia dėti pastangas, kad nebūtų silpninami nediskriminavimo teisės aktai ir pagrindinės teisės. Daugumoje šalių atnaujinama lyčių lygybės politika ir smurto dėl lyties bei smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo sistemos, laikantis Stambulo konvencijos reikalavimų. Tačiau daugelyje šalių smurtas dėl lyties tebėra didelė problema, o smurto aukoms teikiamų paramos paslaugų ir toliau stinga ir joms skiriama per mažai lėšų. Taip pat reikia skubiai dėti pastangas, kad būtų geriau integruotos vaikų apsaugos sistemos ir paspartintas neįgalių vaikų ir suaugusiųjų deinstitucionalizavimas.

Teisingumas, laisvė ir saugumas

ES ir plėtros šalių bendradarbiavimo teisingumo, laisvės ir saugumo, teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo srityse ir toliau buvo daroma pažanga, tačiau tebėra iššūkių. Plėtros šalys apskritai turi dėti daugiau pastangų, kad būtų pasiekta patikimų rezultatų aktyviai tiriant organizuotą nusikalstamumą ir korupciją, ypač vykdomus aukštu lygmeniu, vykdant susijusį baudžiamąjį persekiojimą ir priimant galutinius apkaltinamuosius nuosprendžius. Vakarų Balkanai ir Turkija ir toliau yra nusikalstamos veiklos ir grupuočių, kurios veikia ir ES, šaltinis ir centrai. Šios šalys yra svarbūs prekybos žmonėmis aukų, neteisėto migrantų gabenimo ir prekių, visų pirma neteisėtų narkotikų ir tabako, kontrabandos tranzito punktai. Organizuotos nusikalstamos grupės iš Vakarų Balkanų yra svarbios tarptautinės prekybos narkotikais, vykstančios tarp Vakarų Europos ir Lotynų Amerikos, dalyvės.

Nepaisant Vakarų Balkanų partnerių pastangų užkirsti kelią netinkamam šaunamųjų ginklų naudojimui ir neteisėtai prekybai jais ir kovoti su šiuo reiškiniu, ES valstybės narės vis dar nurodo, kad šis regionas yra svarbus neteisėtai į ES patenkančių ginklų šaltinis. Šiuo atžvilgiu labai svarbu įgyvendinti antrąjį regioninių veiksmų gairių, kaip geriau kontroliuoti šaulių ir lengvuosius ginklus, etapą.

Organizuotos nusikalstamos grupės iš Ukrainos, Moldovos ir Sakartvelo aktyviai dalyvauja neteisėto migrantų gabenimo, prekybos žmonėmis, prekių kontrabandos, narkotikų ir ginklų kontrabandos, nusikaltimų kibernetinėje erdvėje ir kitų rūšių nusikaltimų, pavyzdžiui, dokumentų klastojimo, srityse, nepaisant tų šalių pastangų įveikti organizuotą nusikalstamumą.

Daugelyje plėtros šalių muitinių ir sienos apsaugos pareigūnų veiklos pajėgumai ir priemonės vis dar nepakankami šiems uždaviniams išspręsti. Kovos su organizuotu nusikalstamumu veiksmingumo lygis plėtros šalyse skiriasi, tačiau ES ir plėtros šalių teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas tapo intensyvesnis.

Šalys kandidatės ir potencialūs kandidatai iki stojimo į ES turėtų įdiegti visapusiškai veikiančias nacionalines Šengeno valdymo sistemas. Tam reikia parengti Šengeno veiksmų planą, kurį paremtų veikimo stebėsena ir tolesni veiksmai. Sprendimas prie būsimų bendrų ES vidaus sienų nebetikrinti asmenų priklausys nuo to, ar bus įvykdyti papildomi objektyvūs reikalavimai, kurių laikymasis turi būti patikrintas naudojant Šengeno vertinimo mechanizmą.

Su ekonominiais nusikaltimais ir pinigų plovimu kovojama nepakankamai ryžtingai, per menki ir turto susigrąžinimo, įskaitant kriptoturto areštą, pajėgumai. Daugelyje plėtros šalių nepakanka finansinių tyrimų, o finansinių tyrimų padalinių pajėgumai per menki. Teisės aktų dėl kovos su pinigų plovimu, kovos su terorizmo finansavimu ir dėl turto susigrąžinimo suderinimas ir veiksmingas įgyvendinimas, įskaitant turto susigrąžinimo tarnybų įsteigimą ir turto atsekimo ir konfiskavimo įgaliojimų stiprinimą, tebėra nevienodas. Reikia imtis daugiau veiksmų siekiant neleisti nusikaltėlių tinklams gauti neteisėto pelno, didinti tikrosios nuosavybės skaidrumą, stiprinti tarpinstitucinę prieigą prie atitinkamų duomenų bazių, gerinti tarptautinį keitimąsi informacija, be kita ko, tobulinant skaitmeninę infrastruktūrą. Turkija baigė įgyvendinti veiksmų planą, kuriuo siekiama pašalinti nustatytus strateginius kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu trūkumus, todėl ji išbraukta iš Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) pilkojo sąrašo.

Ir toliau kyla problemų dėl terorizmo, smurtinio ekstremizmo ir radikalizacijos. 2023 m. spalio mėn. įvykusiame ES ir Vakarų Balkanų teisingumo ir vidaus reikalų ministrų forume prisiimtas įsipareigojimas atnaujinti Vakarų Balkanams skirtą bendrą kovos su terorizmu veiksmų planą, atsižvelgiant į kylančias grėsmes. Naujas planas rengiamas. Plėtros šalys turėtų užtikrinti, kad jų nacionalinėse baudžiamosios teisės sistemose teroristiniai nusikaltimai būtų kriminalizuojami ir už juos būtų baudžiama. Reikia dėti daugiau pastangų siekiant užkirsti kelią radikalizacijai, be kita ko, imtis su vietos institucijomis susijusių veiksmų ir vykdyti radikalizacijos kalėjimuose prevenciją, vykdyti tęstinį darbą, susijusį su iš įkalinimo įstaigų paleistais nusikaltėliais teroristais, ir veiksmingai kovoti su teroristiniu ir ekstremistiniu turiniu internete.

Politinis ir saugumo iššūkis plėtros šalyse, visų pirma tose, kuriose vyksta rinkimų ciklas, tebėra hibridinės grėsmės. Šios grėsmės apima užsienio vykdomą manipuliavimą informacija ir kišimąsi ir fizinius bei kibernetinius išpuolius, visų pirma prieš ypatingos svarbos infrastruktūros objektus. Šios grėsmės, smarkiai padidėjusios prasidėjus Rusijos agresijos karui prieš Ukrainą, ir toliau kelia didelį pavojų, tad ES parama ir bendradarbiavimas buvo sustiprinti.

Demokratinių institucijų veikimas

Tvirtos demokratinės institucijos labai svarbios siekiant užtikrinti stabilumą ir yra vienas iš pagrindinių stojimo proceso ramsčių. Daugelyje plėtros šalių ir toliau buvo jaučiamas nepasitikėjimas ir didelė poliarizacija. Jų parlamentų vykdoma vykdomosios valdžios priežiūros funkcija išliko silpna, o tai neigiamai veikia teisėkūros procesą ir trukdo paskirti valdžios pareigūnus. Daugelyje šalių rinkimų procesą ir toliau reikia reformuoti, atsižvelgiant į likusias Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (ODIHR) rekomendacijas. Nepaisant to, Juodkalnijoje ir Moldovoje pastebėta teigiamų pokyčių.

Kalbant apie pilietinę visuomenę, asociacijų laisvės teisinės sistemos paprastai atitinka tarptautinius standartus. Tačiau praktiškai pilietinės visuomenės organizacijos ne visada gali laisvai registruotis ir veikti – kai kuriose šalyse esama suvaržymų arba veiklos sąlygos sudėtingos.

Viešojo administravimo reforma

2023 m. pateiktos rekomendacijos dėl viešojo administravimo reformos tebegalioja, o bendra pažanga yra gana nedidelė. Didžiausias iššūkis yra susijęs su valstybės tarnybos veikimu ir žmogiškųjų išteklių valdymu, įskaitant politizavimą, o dėl reformų stokos ir toliau vyksta didelė darbuotojų kaita. Tai turėjo įtakos reformų politikos formavimui ir įgyvendinimui, be kita ko, pagal Vakarų Balkanų reformų ir ekonomikos augimo priemonę ir Ukrainos priemonę, ir tebėra viena iš pagrindinių kliūčių prisiimti narystės ES įsipareigojimus. Ukrainoje iššūkiai dar didesni dėl tebesitęsiančio Rusijos agresijos karo padarinių. Siekiant užtikrinti tinkamą atskaitomybę, reikia aktyviau veikti viešojo administravimo reformos institucinio koordinavimo ir priežiūros institucijų stiprinimo srityje.

Viešųjų finansų valdymo srityje visos šalys įdiegė patikimas ir aktualias viešųjų finansų valdymo reformų strategines sistemas, be kita ko, reguliarios stebėsenos ir koordinavimo mechanizmus. Bosnija ir Hercegovina pirmą kartą surengė viešųjų finansų valdymo politikos dialogą. Pagrindiniai uždaviniai susiję su: i) viešųjų investicijų valdymu; ii) fiskalinės rizikos stebėsena; iii) fiskalinės drausmės gerinimu; iv) strateginio planavimo siejimu su vidutinės trukmės biudžeto sistemomis ir jų patikimumo didinimu; v) tolesniu viešųjų finansų vidaus kontrolės griežtinimu; vi) biudžeto skaidrumo didinimu.

Labai svarbu, kad nacionalinės statistikos institucijos laiku teiktų patikimus oficialius statistinius duomenis. Todėl tolesnis nacionalinių statistikos sistemų pajėgumų stiprinimas tebėra vienas iš pagrindinių reformų proceso elementų.

Migracija

ES tebėra tvirtai įsipareigojusi bendradarbiauti su Vakarų Balkanais ir Turkija ir juos remti, laikydamasi visapusiško požiūrio į neteisėtos migracijos klausimo sprendimą, be kita ko, kovodama su neteisėtu migrantų gabenimu ir prekyba žmonėmis, gerindama sienų valdymą, bendradarbiavimą prieglobsčio ir apsaugos srityje, intensyvindama darbą grąžinimo srityje. Nors neteisėtos migracijos srautai Vakarų Balkanų maršrutais sumažėjo, būtina nuolat budriai stebėti šį reiškinį, visų pirma neteisėtą tinklų, susijusių su neteisėtu migrantų gabenimu ir prekyba žmonėmis, veiklą.

2023 m. neteisėto sienos kirtimo iš Vakarų Balkanų į ES atvejų skaičius, palyginti su 2022 m., sumažėjo 31 proc., o 2024 m. pirmąjį pusmetį mažėjimo tendencija sustiprėjo daugiau nei dvigubai 14 . Laikydamasi savo 2022 m. gruodžio mėn. pateikto ES veiksmų plano dėl Vakarų Balkanų, Europos Komisija, teikdama paramą regionui, daugiausia dėmesio skiria sienų valdymui, kovai su neteisėtu migrantų gabenimu ir prekyba žmonėmis, grąžinamų asmenų skaičiaus didinimui ir bendradarbiavimui prieglobsčio ir apsaugos bei priėmimo sistemų srityje, taip pat politikos suderinimo su ES vizų politika užtikrinimui – vienam iš Vakarų Balkanų partnerių įsipareigojimų, nustatytų reformų darbotvarkėse pagal Ekonomikos augimo planą. Ataskaitiniu laikotarpiu buvo deramasi dėl naujų susitarimų dėl statuso, pagal kuriuos Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (FRONTEX) gali dislokuoti papildomus Europos sienų ir pakrančių apsaugos būrius Vakarų Balkanuose, tokie susitarimai pasirašyti arba pradėti įgyvendinti. ES parama Vakarų Balkanams kovojant su neteisėtu migrantų gabenimu ir prekyba žmonėmis duoda rezultatų.

Nors neteisėtai iš Turkijos į Graikijos salas atvykstančių asmenų skaičius gerokai padidėjo, palyginti su 2022 m., iš Turkijos į Kiprą ir Italiją atvykstančių asmenų skaičius 2023 m. gerokai sumažėjo. Komisija įgyvendina 2023 m. spalio mėn. priimtą ES veiksmų planą dėl rytinės Viduržemio jūros regiono dalies. ES toliau remia dideles Turkijos pastangas priimti 3,6 mln. pabėgėlių, daugiausia iš Sirijos, ir bendradarbiauja su Turkijos valdžios institucijomis, kad būtų užkirstas kelias neteisėtai migracijai. Labai svarbiu ES ir Turkijos bendradarbiavimo elementu išlieka 2016 m. kovo mėn. ES ir Turkijos pareiškimo bei ES ir Turkijos readmisijos susitarimo įgyvendinimas.

Dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą ir toliau vyksta masinis gyventojų perkėlimas Ukrainoje ir platesniame regione. Platesnio regiono šalys toliau priima pabėgėlius iš Ukrainos ir taip prisideda prie apsaugos ir integracijos pastangų.

Ekonomika

2023 m. dauguma iš 10 plėtros šalių atsigavo po didelių ekonominių ir socialinių sunkumų, kurių joms kilo dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, o tai rodo didelį atsparumą. Nepaisant nuolatinio griovimo ir didelio žuvusių ar sužeistų civilių skaičiaus, 2023 m. Ukrainos BVP padidėjo 5,3 proc. Tai buvo daugiau, nei tikėtasi. Pagal naująjį Ukrainos planą šalis įsipareigojo įgyvendinti daug reformų, kad būtų išlaikytas makroekonominis stabilumas, skatinamas atsigavimas ir daroma pažanga siekiant narystės ES. Daugumoje Vakarų Balkanų šalių realiojo BVP augimas sulėtėjo, tačiau vis dar buvo spartus – 6 proc. Juodkalnijoje, 3,4 proc. Albanijoje, 3,3 proc. Kosove ir 2,5 proc. Serbijoje. Jis buvo kuklesnis Bosnijoje ir Hercegovinoje (1,6 proc.) ir Šiaurės Makedonijoje (1 proc.). Turkijos ir Sakartvelo BVP taip pat sparčiai augo – atitinkamai 5,1 proc. ir 7,5 proc., o Moldovos, pradėjusios atsigauti po gilaus 2022 m. nuosmukio, augimas buvo nedidelis – 0,7 proc.

2022 m. pasiekusi aukščiausią lygį infliacija visose plėtros šalyse sumažėjo, visų pirma dėl mažesnių tarptautinių biržos prekių kainų ir griežtesnės pinigų politikos. Turkijoje nuo 2023 m. vidurio vyksta sveikintinas perėjimas prie įprastesnės ir griežtesnės ekonominės politikos. Struktūrinės problemos darbo rinkoje, pavyzdžiui, didelė lyčių nelygybė, įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitiktis ir didelė nedeklaruojamo darbo dalis tebėra bendros problemos, darančios poveikį verslo aplinkai, darbo jėgai ir bendram 10 šalių ekonomikos augimui. Siekiant spręsti šias problemas, ir toliau svarbu stiprinti socialinį dialogą, be kita ko, socialinių partnerių gebėjimus.

Vis svarbiau, kad visos 10 plėtros šalių paspartintų struktūrines reformas, kad būtų sudarytos sąlygos tvariam ekonomikos augimui vidutinės trukmės laikotarpiu ir daroma pažanga siekiant atitikti ekonominius narystės ES kriterijus. Kad tai būtų pasiekta, reikia užtikrinti veikiančią rinkos ekonomiką ir parodyti pajėgumą atlaikyti ES konkurencinį spaudimą ir rinkos jėgas. Ekonomine politika taip pat turėtų būti remiami plataus užmojo žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos tikslai. Priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir atsparumo didinimo politikos įgyvendinimas tebėra esminė suderinimo su ES standartais dalis.

V. Ekonominė ir socialinė konvergencija ir spartesnė integracija

Vakarų Balkanų, Ukrainos, Moldovos ir Sakartvelo BVP vienam gyventojui tebėra maždaug 50 proc. ES BVP arba mažesnis, o konvergencijos siekimo tempas yra lėtas. Tačiau 2004 m. plėtros etapo patirtis rodo, kad narystė ES bendrojoje rinkoje ir struktūriniai fondai daro teigiamą poveikį ekonominei konvergencijai. Tai dabartinių ES ir plėtros šalių santykių pagrindas – daugiausia dėmesio skiriama investicijoms į infrastruktūrą, verslo aplinkos gerinimui ir integracijos į konkrečias ES bendrosios rinkos dalis skatinimui. To siekiama specialiomis priemonėmis, pavyzdžiui, Vakarų Balkanų ekonomikos augimo planu ir asociacijos susitarimais, įskaitant išsamių ir visapusiškų laisvosios prekybos erdvių su Ukraina, Moldova ir Sakartvelu sukūrimą. Vykdant tokią spartesnę integraciją turi būti atliekamas teisės aktų derinimas su atitinkama acquis ir stiprinami administraciniai gebėjimai.

Siekdama toliau spartinti Vakarų Balkanų reformas ir socialinę bei ekonominę konvergenciją su ES ir padėti jiems įvykdyti narystės ES reikalavimus, Komisija priėmė Vakarų Balkanų ekonomikos augimo planą. Planu siekiama dar iki stojimo suteikti kai kurių narystės ES privalumų ir paskatų tęsti reformas. Jame daugiausia dėmesio skiriama laipsniškam regiono partnerių integravimui į ES bendrąją rinką dar iki stojimo, regioninio ekonominio bendradarbiavimo stiprinimui, skatinimui vykdyti struktūrines reformas teisinės valstybės, verslo aplinkos, žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos ir žmogiškojo kapitalo plėtros srityse. Už šias reformas bus atlyginama pagal Reformų ir ekonomikos augimo priemonę.

Ekonomikos augimo planas visapusiškai įgyvendinamas, o tai suteikia regionui naują dinamiką. Galimybė dar iki stojimo integruotis į kai kurias ES bendrosios rinkos sritis, suteikiama atsižvelgiant į konkrečią pažangą priimant atitinkamą acquis, vykdant struktūrines reformas ir regioninį ekonominį bendradarbiavimą, suartino regiono partnerius, reguliariai rengusius ministrų ir vadovų susitikimus 15 . Šie susitikimai skirti įgyvendinimui, juos rotacijos tvarka rengia Vakarų Balkanų partneriai, dalyvaujant ES. Spartesnės integracijos priemonės, kurių imtasi iki šiol, apima paraiškas prisijungti prie bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA), žaliuosius koridorius siekiant paspartinti prekių įforminimą ES ir Vakarų Balkanų pasienyje, specialius susitarimus dėl pramonės produktų atitikties vertinimo ir pripažinimo, nacionalinių tapatybės dėklių ir Balkanų skaitmeninės tapatybės dėklės, suderinamos su europinėmis skaitmeninės tapatybės dėklėmis, kūrimą, iniciatyvos „WiFi4EU“ atkartojimą Vakarų Balkanuose, regiono įtraukimą į Europos skaitmeninių inovacijų centrus, taip pat bendradarbiavimą Ypatingos svarbos vaistų aljanse. Galimybė Albanijai ir Juodkalnijai tapti SEPA narėmis iki 2024 m. pabaigos, o kitiems Vakarų Balkanų partneriams – 2025 m., galėtų šioms šalims duoti daug naudos.

Galimybė patekti į ES bendrąją rinką priklauso nuo to, ar regione bus dedama daugiau regioninio ekonominio bendradarbiavimo pastangų kuriant bendrą regioninę rinką. Vakarų Balkanai parengė ir priėmė šios iniciatyvos plataus užmojo peržiūrėtą veiksmų planą, kuris turi didelį potencialą paskatinti regioninį judumą, regionų lygmeniu pritraukti investicijų ir taip paskatinti regione didesnį ekonomikos augimą.

Į ekonomikos augimo planą įtraukta speciali 6 mlrd. EUR vertės reformų ir ekonomikos augimo priemonė, kuri naudojama tiek atlyginti šalims už realią pažangą įgyvendinant sutartas plataus užmojo reformų darbotvarkes, tiek svarbioms investicijoms prioritetinėse srityse pagal Vakarų Balkanų investicijų programą remti. Komisija priėmė sprendimą, kuriuo patvirtinamos penkios reformų darbotvarkės. Jos bus pradėtos įgyvendinti, kai bus pasirašyti susitarimai dėl Priemonės ir paskolų susitarimai ir išmokėta išankstinio finansavimo suma.

Priemone papildoma pasirengimo narystei parama, jau teikiama Vakarų Balkanams pagal Pasirengimo narystei paramos priemonę (PNPP III), daugiausia dėmesio skiriant administracinių ir institucinių gebėjimų stiprinimui, taip pat 2020 m. Vakarų Balkanų ekonomikos ir investicijų plano 16 įgyvendinimui, įskaitant iniciatyvų pagal strategiją „Global Gateway“, kuriomis regione remiamas ekonomikos augimas ir dvejopa žalioji ir skaitmeninė pertvarka, įgyvendinimą. Tikimasi, kad pagal Ekonomikos ir investicijų planą regione bus sutelkta iki 30 mlrd. EUR investicijų, iš kurių 9 mlrd. EUR bus ES dotacijos. Planas įgyvendinamas sklandžiai: pagal iki šiol patvirtintas programas numatyta sutelkti iki 17,5 mlrd. EUR, įskaitant 5,4 mlrd. EUR ES dotacijų, 68 pagrindinėms infrastruktūros ir socialinėms investicijoms regione finansuoti. Be to, 21 garantija, kuriai ES skirta iki 937 mln. EUR, siekiama pritraukti privačių investicijų, kad būtų padidintas regiono investicinis pajėgumas. Pagal Pasirengimo narystei paramos priemonę taip pat teikiama parama kaimo plėtros programoms (IPARD) Albanijoje, Šiaurės Makedonijoje, Juodkalnijoje, Serbijoje ir Turkijoje.

Ukrainai ir jos ekonomikai atstatyti, siekiant suderinimo su ES atsižvelgiant į būsimą narystę, reikia ne tik didelių finansinių pastangų, bet ir struktūrinių reformų. Šiuo tikslu ES patvirtino 50 mlrd. EUR vertės Ukrainos priemonę, kuria siekiama padėti šaliai pasirengti stojimui, atkurti ir modernizuoti jos infrastruktūrą, įgyvendinti struktūrines reformas ir stiprinti jos administracinius gebėjimus prisiimti narystės įsipareigojimus. Priemonė įsigaliojo 2024 m. kovo 1 d.

Ukrainos planas – pirmasis Priemonės ramstis – viena iš pagrindinių Ukrainos konvergencijos ir laipsniškos integracijos į ES užtikrinimo priemonių. Šį išsamų planą parengė Ukrainos vyriausybė, balandžio mėn. patvirtino Komisija, o gegužės mėn. – Taryba. Plane nustatytos 69 reformos ir 10 investicijų, skirtų 15 sričių (įskaitant energetiką, žemės ūkį, transportą, žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, žmogiškąjį kapitalą, valstybės valdomas įmones, verslo aplinką, viešuosius finansus ir decentralizaciją). Šiomis priemonėmis siekiama didinti Ukrainos makroekonominį ir finansinį atsparumą, gerinti valdymą, didinti administracijos pajėgumus ir veiksmingumą, teisminių institucijų atskaitomybę ir sąžiningumą, remti privačiojo sektoriaus plėtrą ir sukurti tvariam ekonomikos augimui palankią aplinką. Tikimasi, kad Ukrainai siekti narystės padės kelios reformos, kuriomis bus paspartintas teisės aktų derinimas su ES acquis, visų pirma viešojo administravimo, viešųjų finansų valdymo, kovos su pinigų plovimu, viešųjų pirkimų, transporto ir žemės ūkio maisto produktų sektoriuose.

Antrajam Priemonės ramsčiui – Ukrainos investicijų programai – numatyta 9,3 mlrd. EUR ES finansinių priemonių ir juo siekiama pritraukti viešųjų ir privačiųjų investicijų, sutelkiant iki 40 mlrd. EUR šalies atsigavimui ir atstatymui remti. Siekiant pritraukti konkrečias investicijas į Ukrainos ekonomiką, jau skirta 1,4 mlrd. EUR esamiems investicijų susitarimams su keliomis tarptautinėmis finansų įstaigomis papildyti. Pagal trečiąjį Priemonės ramstį Ukrainos vyriausybei teikiama techninė pagalba siekiant stiprinti jos gebėjimus, įgyvendinti plane nustatytas su stojimu susijusias reformas ir remti pilietinę visuomenę.

Paaiškėjo, kad ES išsami ir visapusiška laisvosios prekybos erdvė su Ukraina yra veiksminga priemonė siekiant sudaryti sąlygas geresniems ekonominiams ir prekybos santykiams, kad būtų toliau skatinama konvergencija. Sukurdama išsamią ir visapusišką laisvosios prekybos erdvę ES visiškai liberalizavo didžiosios dalies produktų importą iš Ukrainos ir išlaikė tik kelių atrinktų žemės ūkio produktų tarifines kvotas bei minimalių kainų sistemą. Siekdama remti Ukrainos ekonomiką, ES nuo 2022 m. visiškai panaikino savo tarifus visiems importuojamiems produktams, priimdama laikinas autonomines prekybos priemones. Tačiau, atsižvelgiant į ES suinteresuotųjų subjektų susirūpinimą, kai kuriuose jautriuose žemės ūkio sektoriuose buvo nustatytas sustiprintas apsaugos mechanizmas ir skubaus sustabdymo mechanizmas. Kitos nuostatos sudaro sąlygas laipsniškai integracijai, leidžiant pajusti narystės naudą laikotarpiu iki įstojimo. Pavyzdžiui, galima sudaryti susitarimą dėl pramonės produktų atitikties vertinimo ir pripažinimo arba prisijungti prie tarptinklinio ryšio savo šalies kainomis iniciatyvos.

ES ir Moldovos IVLPE padeda Moldovai iki įstojimo sustiprinti savo ekonominę ir prekybos integraciją į ES. ES visiškai liberalizavo visą importą iš Moldovos, išskyrus septynis žemės ūkio produktus, kuriems nuo 2022 m. taikomos autonominės prekybos priemonės, kuriomis užtikrinamas laikinas liberalizavimas. Šalis taip pat siekia sudaryti susitarimą dėl pramonės produktų atitikties vertinimo ir pripažinimo ir gauti galimybę prisijungti prie ES tarptinklinio ryšio savo šalies kainomis erdvės.

2024 m. spalio 10 d. Europos Komisija priėmė 1,8 mlrd. EUR vertės Moldovos ekonomikos augimo planą, kuris grindžiamas 2025–2027 m. reformų ir ekonomikos augimo priemone. Šiuo planu siekiama paspartinti socialines, ekonomines ir su pagrindiniais principais susijusias reformas, pagerinti Moldovos galimybes patekti į Europos Sąjungos bendrąją rinką ir per ateinančius trejus metus padidinti finansinę paramą. Planas ir priemonė kartu sudarys sąlygas vykdyti ir skatinti reformas ir investicijas, kurių reikia stojimo procesui paspartinti.

Įgyvendinant ES ir Sakartvelo IVLPE toliau sudaromos palankesnės sąlygos Sakartvelo teisinei sistemai suderinti su ES ir sukuriama atvira aplinka abiejų šalių tarpusavio prekybai ir investicijoms.

Rytų partnerystės šalys ir regionas gauna paramą ir pagal Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę (KVTBP) bei Ekonomikos ir investicijų planą 17 , kuriais remiama žalioji ir skaitmeninė pertvarka ir ekonomikos augimas visame regione, taip pat strategijos „Global Gateway“ įgyvendinimas. Per ataskaitinį laikotarpį įgyvendinimas paspartėjo. Iki 2024 m. spalio mėn. pagal šį planą iš viso sutelkta 11,6 mlrd. EUR viešųjų ir privačiųjų investicijų. Šios investicijos orientuotos į privatųjį sektorių ir suteikia galimybę labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms gauti lengvatinį finansavimą. Be to, investuojama į transportą, skaitmeninį ir energijos tinklų sujungiamumą. Pritrauktomis investicijomis labai prisidedama prie šalių partnerių ekonomikos augimo ir dedamas pagrindas labiau integruotai ir perspektyviai ekonomikai.

Tikimasi, kad naudojantis „Europos darnaus vystymosi fondu +“ (EDVF+) 2022 m. įsteigta Turkijos investavimo platforma dėl daugiau kaip 400 mln. EUR ES biudžeto garantijų Turkijoje sutelks beveik 2,4 mlrd. EUR investicijų. Turkijos investavimo platforma sudaro palankesnes sąlygas investuoti į abipusio intereso sritis, pavyzdžiui, palengvina žaliąsias investicijas, investicijas į tvarią pertvarką, atsinaujinančiųjų išteklių energiją, junglumą ir skaitmenizaciją. Ji suteikia svarbių rizikos mažinimo priemonių ES ir tarptautinių finansų įstaigų finansiniam pajėgumui didinti ir viešosioms ir privačiosioms investicijoms Turkijoje remti ir skatinti. Be to, Turkijos investavimo platforma gali sudaryti sąlygas galimoms jungtinėms Europos komandos iniciatyvoms su tarptautinėmis finansų įstaigomis.

Reaguodama į pražūtingus 2023 m. vasario mėn. žemės drebėjimus, ES teikė didelę finansinę paramą ir parodė solidarumą su Turkija. Abi pusės sėkmingai bendradarbiauja siekdamos įgyvendinti ES pažadėtą 1 mlrd. EUR paramą.

Be to, 2024 m. įsipareigota skirti 1 mlrd. EUR Sirijos pabėgėliams ir priimančiosioms bendruomenėms Turkijoje.

Ekonominė konvergencija turi būti derinama su socialine konvergencija, grindžiama ES socialinių teisių ramsčio ir ES socialinės srities acquis principais. Kad tai būtų pasiekta, labai svarbu, kad visos plėtros šalys plėtotų gerai veikiančias darbo rinkos struktūras ir institucijas, veiksmingas socialinės apsaugos sistemas ir tvirtą socialinį dialogą.

VI. Regioninis bendradarbiavimas ir geri kaimyniniai santykiai

Geri kaimyniniai santykiai ir regioninis bendradarbiavimas Vakarų Balkanuose yra esminiai stabilizacijos ir asociacijos proceso, taip pat plėtros proceso elementai. Tebėra labai svarbu atsikratyti praeities naštos ir išspręsti ginčus, kylančius dėl praėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio konfliktų. Dar reikia išspręsti svarbius dvišalius klausimus, be kita ko, išspręsti sienų klausimus, užtikrinti teisingumą karo nusikaltimų aukoms, nustatyti dingusių asmenų tapatybę ir regiono lygmeniu surinkti tikslius duomenis apie praeities žiaurumus.

Regionas įgyvendina savo užmojį sukurti bendrą regioninę rinką ir taip užtikrinti laisvą asmenų, paslaugų, prekių ir kapitalo judėjimą. Tai sudarys geresnes sąlygas užimtumui ir prekybai, taip pat palengvins partnerių muitinės procedūras. Šis darbas koordinuojamas Regioninio bendradarbiavimo tarybos ir pagal Vidurio Europos laisvosios prekybos susitarimą (VELPS), bendradarbiaujant su 6-uoju Vakarų Balkanų Prekybos ir pramonės rūmų investicijų forumu.

Padaryta pažanga įgyvendinant Bendros regioninės rinkos veiksmų planą – per pastaruosius trejus metus priimti penki judumo susitarimai. Šie susitarimai yra susiję su keliaujant reikalingomis asmens tapatybės kortelėmis, profesinės ir akademinės kvalifikacijos pripažinimu ir galimybe įgyti aukštąjį išsilavinimą. Siekiant įveikti ilgalaikius sunkumus, 2024 m. spalio mėn. VELPS jungtiniame komitete buvo priimta keletas esminių sprendimų, kuriais gerokai padidinta galima bendros regioninės rinkos teikiama nauda.

2024 m. spalio 14 d. Berlyno aukščiausiojo lygio susitikime regionas priėmė antrąjį Bendros regioninės rinkos veiksmų planą (2025–2028 m.). Plane daugiausia dėmesio skiriama esamo bendradarbiavimo stiprinimui ir pradedamoms įgyvendinti naujoms iniciatyvoms, visų pirma susijusioms su prekyba, judėjimo laisve, verslo aplinka, žmogiškuoju kapitalu ir skaitmenine pertvarka. Šio veiksmų plano įgyvendinimas ir bendras regioninis bendradarbiavimas bus esminė sąlyga, kurią reikės įvykdyti norint patekti į konkrečias ES bendrosios rinkos sritis, kaip nustatyta Ekonomikos augimo plane. Tiek VELPS sprendimų, tiek Veiksmų plano įgyvendinimas atveria naują bendros regioninės rinkos kūrimo etapą, kuris duoda apčiuopiamos naudos regiono piliečiams ir įmonėms.

Regioninis junglumas tebėra svarbus darbotvarkės klausimas, susijęs su bendradarbiavimu transporto, energetikos ir skaitmeninės ekonomikos srityse. Transporto bendrija toliau rėmė laipsnišką transporto sektorių integraciją Vakarų Balkanuose, Ukrainoje, Moldovoje ir Sakartvele, kartu skatindama palengvinti transporto veiklą pagal Žaliųjų koridorių iniciatyvą ir tuo tikslu parengdama veiksmų planą. Į jį įtraukti planai modernizuoti 11 sienos kirtimo punktų regione ir prie regiono ir ES sienų, kad gerokai sutrumpėtų laukimo laikas, tačiau kartu būtų užtikrinta būtina kontrolė. ES ir Ukrainos solidarumo koridoriai ir toliau atlieka svarbų vaidmenį užtikrindami ypatingos svarbos prekybos srautų tarp Ukrainos, Moldovos, ES ir kitų pasaulio šalių logistikos maršrutus.

Toliau buvo bendradarbiaujama su Energijos bendrijos sekretoriatu dėl nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų (nors buvo vėluojama juos priimti), kuriais grindžiamas 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos įgyvendinimas, didinamas energetinis saugumas ir efektyvumas ir skatinama energijos rinkos integracija su ES. Labai svarbu, kad Energijos bendrijos susitariančiosios šalys perkeltų ir įgyvendintų Elektros energijos integravimo dokumentų rinkinį ir siektų, kad iki 2030 m. būtų nustatyta gaminant elektrą išmetamo anglies dioksido kaina, lygiavertė ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje taikomai kainai.

Skaitmeninėje srityje regionas toliau įgyvendino 2019 m. susitarimą dėl tarptinklinio ryšio savo šalies kainomis ir 2023 m. spalio 1 d. įsigaliojusį savanorišką pirmaujančių telekomunikacijų operatorių susitarimą dėl tarptinklinio ryšio su ES mokesčių mažinimo. Be teisės aktų suderinimo su ES acquis ir ES 5G kibernetinio saugumo priemonių rinkinį atitinkančios tvirtos, stabilios ir saugios infrastruktūros bei visapusiškų kibernetinio atsparumo sistemų diegimo, regionui taip pat labai svarbu kurti skaitmeninės tapatybės sistemas ir skaitmenines viešąsias paslaugas. Regionas yra įsipareigojęs sukurti nacionalines skaitmeninės tapatybės dėkles, o iki 2027 m. pabaigos – Balkanų skaitmeninės tapatybės dėklę.  

Per Regioninį jaunimo bendradarbiavimo biurą (RYCO) buvo tęsiami veiksmai jaunimo ryšiams stiprinti. Šis regioninis mechanizmas suteikia išskirtinę galimybę skatinti regioninį bendradarbiavimą, pasitikėjimą ir susitaikymą tarp regiono jaunimo ir su ES. 2023 m. rudenį Tiranoje Europos kolegija inauguravo padalinį Vakarų Balkanuose, o tai dar labiau sustiprins regiono švietimo ryšius su ES. Žmonių tarpusavio ryšius ir gerus kaimyninius santykius taip pat skatina aktyvus regiono dalyvavimas ES švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programoje „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso programoje, taip pat regiono aukštojo mokslo institucijų dalyvavimas Europos universitetų aljanse ir kūrybos sektorių atstovų dalyvavimas programoje „Kūrybiška Europa“. Sėkmingai įgyvendinant Vakarų Balkanų inovacijų, mokslinių tyrimų, švietimo, kultūros, jaunimo ir sporto darbotvarkę toliau sudaromos palankesnės sąlygos mokslinių tyrimų infrastruktūros, mokslo ir technologijų parkų plėtrai, skatinamas technologijų perdavimas, nustatomos inovacijų rėmimo priemonės ir taip toliau padedama didinti regiono konkurencingumą.

Visos šalys turi sąžiningai įgyvendinti galiojančius dvišalius susitarimus, įskaitant Graikijos ir Šiaurės Makedonijos Prespos susitarimą ir Bulgarijos ir Šiaurės Makedonijos draugystės, geros kaimynystės ir bendradarbiavimo sutartį.

Padėtis tarp Kosovo ir Serbijos išliko įtempta, nors normalizuojant jų santykius padaryta pažanga. Tarp svarbių laimėjimų – 2023 m. vasario ir kovo mėn. Ochride pasiekti svarbūs susitarimai, Kosovo savivaldybių, kuriose daugumą sudaro serbai, asociacijos ir (arba) bendrijos steigimo parengiamieji veiksmai, pažanga energetikos sektoriuje ir įsipareigojimai spręsti dingusių asmenų problemas. Ar bus padaryta reikšminga pažanga, priklauso nuo to, ar abi šalys dalyvaus ES tarpininkaujamame dialoge ir be papildomo delsimo ar išankstinių sąlygų įgyvendins teisiškai privalomą Susitarimą siekiant normalizavimo ir prie jo pridėtą priedą. Normalizuoti santykius yra labai svarbu abiem narystės ES siekiantiems partneriams, kurie rizikuoja prarasti daug galimybių, jei to nepadarys. 2024 m. gegužės mėn. atnaujinti Serbijos stojimo derybų 35 skyriaus kriterijai ir Kosovo specialiosios normalizavimo klausimų grupės darbotvarkė – įtrauktas Susitarimas siekiant Kosovo ir Serbijos santykių normalizavimo ir jo įgyvendinimo priedas.

Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą turėjo įtakos santykiams su visais dvišaliais partneriais ir kaimyninėmis šalimis. Ukrainos valdžios institucijos siekė išlaikyti ir toliau stiprinti bendradarbiavimą ir diplomatinius ryšius su Europos ir kitomis šalimis, be kita ko, siekė, kad būtų remiama teisinga ir ilgalaikė taika Ukrainoje pagal Ukrainos taikos formulę.

Apskritai Ukrainos santykiai su Vakarų Balkanais pagerėjo, nors su Serbija ir Bosnijos ir Hercegovinos Serbų Respublika išsiskyrė nuomonės dėl jų ryšių su Rusija. Santykiuose su Sakartvelu tvyrojo tam tikra įtampa, visų pirma dėl to, kad Sakartvelas neprisijungė prie sankcijų Rusijai. Nors Turkija neprisijungė prie ES ribojamųjų priemonių Rusijai, ji tebėra strategiškai svarbi Ukrainos partnerė, tarp šalių užmegzta svarbių dvišalių ekonominių ir žmonių tarpusavio ryšių, kuriuos patvirtina dvišalis bevizis režimas ir 2022 m. vasario mėn. pasirašytas laisvosios prekybos susitarimas. Turkija taip pat ne kartą bandė atgaivinti Juodosios jūros grūdų iniciatyvą, kurią Rusija nutraukė 2023 m. liepos mėn., ir buvo svarbi Ukrainos tarptautinės Krymo platformos dalyvė.

Rusijai pradėjus agresijos karą prieš Ukrainą, Moldova suintensyvino bendradarbiavimą su Ukraina ir Rumunija humanitarinės paramos iš Ukrainos bėgantiems žmonėms, energetinio saugumo, transporto ir susisiekimo srityse. Dvišalis bendradarbiavimas su Ukraina toliau stiprėjo – Moldova parodė solidarumą su Ukraina, balsavo už atitinkamas JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijas ir prisijungė prie įvairių tarptautinių organizacijų politinių pareiškimų, kuriais smerkiama karinė agresija. Moldova taip pat didesniu mastu prisijungė prie ES ribojamųjų priemonių Rusijai, nepaisant to, kad jai pačiai Rusija daro vis didesnį spaudimą.

Sakartvelas toliau remia Ukrainos teritorinį vientisumą ir suverenitetą, be kita ko, pritardamas JT rezoliucijoms, kuriomis remiama Ukraina. Tačiau prie ES ribojamųjų priemonių Rusijai šalis neprisijungė. Sakartvelas ir Turkija palaiko strateginę partnerystę ir aukšto lygio ryšius, be kita ko, Aukšto lygio strateginio bendradarbiavimo taryboje.

Be to, Ukraina, Moldova ir Sakartvelas toliau aktyviai dalyvauja Rytų partnerystės veikloje.

Ataskaitiniu laikotarpiu Turkijos ir Graikijos santykiai toliau gerėjo – 2023 m. gruodžio mėn. įvyko 5-asis Aukšto lygio bendradarbiavimo tarybos posėdis, kuriame abu vadovai pasirašė Atėnų deklaraciją dėl draugiškų santykių ir geros kaimynystės. Nesantaiką kurstanti retorika dabar reta. Turkija rytinėje Viduržemio jūros dalyje nevykdė jokios gręžimo veiklos, kuriai neturėjo leidimo, o jos lėktuvai neskraidė virš Graikijos salų Egėjo jūroje. Vis dar pranešama apie pažeidimus Graikijos teritoriniuose vandenyse, ir 2024 m., palyginti su 2023 m., jų padaugėjo. 2024 m. balandžio mėn. ES pareiškė tvirtai įsipareigojanti visapusiškai išspręsti Kipro problemą, laikydamasi JT sistemos ir vadovaudamasi ES vertybėmis, ir palankiai įvertino JT generalinio sekretoriaus asmeninio pasiuntinio Kipro klausimais paskyrimą.

Turkija toliau pasisakė už dviejų valstybių sambūviu pagrįstą sprendimą, kuris prieštarauja JT Saugumo Tarybos rezoliucijoms. Dabar itin svarbu, kad Turkija įsipareigotų ir aktyviai prisidėtų prie teisingo, visapusiško ir perspektyvaus Kipro klausimo sprendimo, grindžiamo dviejų bendruomenių, dviejų zonų federacija, kurioje būtų užtikrinta politinė lygybė, laikantis JT sistemos, vadovaujantis atitinkamomis JT Saugumo Tarybos rezoliucijomis ir ES acquis ir principais, kuriais grindžiama ES. Turkija turi nedelsdama įvykdyti įsipareigojimą iki galo įgyvendinti ES ir Turkijos asociacijos susitarimo papildomą protokolą ir padaryti pažangą normalizuodama santykius su Kipro Respublika. Turkija turi nedelsdama atšaukti visus veiksmus ir žingsnius, kurių nuo 2020 m. spalio mėn. imtasi dėl Varošos ir kurie prieštarauja atitinkamoms JT Saugumo Tarybos rezoliucijoms. Gera valia palaikyti dialogą ir susilaikyti nuo vienašalių veiksmų, kurie prieštarauja ES interesams ir pažeidžia tarptautinę teisę bei suverenias ES valstybių narių teises, yra vienas esminių reikalavimų siekiant užtikrinti stabilią ir saugią aplinką rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje ir plėtoti bendradarbiavimu pagrįstus ir abipusiškai naudingus ES ir Turkijos santykius. Iš Turkijos tikimasi, kad ji vienareikšmiškai įsipareigos siekti gerų santykių su kaimyninėmis šalimis, laikytis tarptautinių susitarimų ir taikiai spręsti ginčus pagal Jungtinių Tautų Chartiją, o prireikus kreiptis į Tarptautinį Teisingumo Teismą. ES toliau laikysis įsipareigojimo ginti savo ir valstybių narių interesus, taip pat išsaugoti stabilumą regione.

Teritorinis bendradarbiavimas suteikia plėtros šalims galimybę bendradarbiauti tarpusavyje ir su kaimyninėmis ES valstybėmis narėmis pagrindiniuose socialiniuose ir ekonomikos sektoriuose. Konkrečiau, tarpvalstybinio bendradarbiavimo ir INTERREG bendradarbiavimo programos suteikia dialogo, bendradarbiavimo ir plėtros galimybių vietos valdžios lygmeniu, dalyvaujant bendruomenėms, privačiajam sektoriui ir pilietinės visuomenės organizacijoms. ES Adrijos ir Jonijos jūrų regiono makroregionine strategija ir ES strategija dėl Dunojaus regiono toliau skatinamas valstybių narių ir šalių kandidačių bendradarbiavimas vystymosi, sanglaudos srityse ir mažinant šių dviejų makroregionų skirtumus. Šių strategijų tikslas – išnaudoti makroregionų ekonominį ir socialinį potencialą, stiprinti administracinius gebėjimus, susijusius su įvairiomis ES politikos sritimis, ir skatinti pagrindinių sričių vystymosi projektus. Be to, šios strategijos yra labai svarbios rengiantis plėtrai.

Be to, bendra Juodosios jūros darbotvarkė palengvino valstybių narių ir Juodosios jūros regiono šalių kandidačių dialogą ir bendradarbiavimą tokiais klausimais kaip aplinkos apsauga, jūrų taršos prevencija ir valdymas bei darnios mėlynosios ekonomikos plėtra.

VII. Išvados ir rekomendacijos

I.

1.Praėjus dvidešimčiai metų po didžiausio ES plėtros etapo, kai prie ES prisijungė dešimt naujų valstybių narių, stojimas į ES tebėra vienas iš pagrindinių ilgalaikio saugumo, taikos, stabilumo ir klestėjimo Europoje veiksnių. Istorinę galimybę susieti savo ateitį su ES turi dešimt partnerių: šeši partneriai Vakarų Balkanuose, Turkija, Ukraina, Moldova ir Sakartvelas.

2.Plėtros procesas ir toliau grindžiamas nuopelnais ir priklauso nuo kiekvieno partnerio padarytos objektyvios pažangos. Tam reikia ryžto įgyvendinti negrįžtamas reformas visose ES teisės srityse, ypatingą dėmesį skiriant pagrindiniams plėtros proceso principams. ES plėtros politikos kertinis akmuo ir toliau bus demokratija, teisinės valstybės principas ir pagrindinės vertybės. ES narystė – strateginis pasirinkimas. Partneriai turi tvirtai ir nedviprasmiškai vadovautis ES vertybėmis ir jas propaguoti. Susiderinimas su ES bendra užsienio ir saugumo politika naujomis geopolitinėmis aplinkybėmis yra svarbesnis nei kada nors anksčiau bendrų vertybių ir strateginės krypties ženklas.

3.2023 ir 2024 m. plėtros procesas įgavo naują pagreitį. 2024 m. spalio 15 d. atidaryta derybų su Albanija pagrindų grupė. 2024 m. birželio mėn. per pirmąsias tarpvyriausybines konferencijas pradėtos stojimo derybos su Ukraina ir Moldova. Juodkalnija, įvykdžiusi teisinės valstybės skyrių tarpinius kriterijus, rengiasi preliminariai uždaryti kitus derybų skyrius. 2024 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba nusprendė pradėti stojimo derybas su Bosnija ir Hercegovina. 2023 m. pabaigoje užbaigta acquis peržiūra su Albanija ir Šiaurės Makedonija. 2023 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba suteikė šalies kandidatės statusą Sakartvelui. Tačiau dėl veiksmų, kurių Sakartvelo vyriausybė ėmėsi nuo 2024 m. pavasario, stojimo į ES procesas de facto sustabdytas. Taryba toliau nagrinėja 2022 m. gruodžio mėn. pateiktą Kosovo narystės paraišką.

4.Plėtra yra istorinė galimybė tiek stojančiosioms šalims, tiek dabartinėms valstybėms narėms ir visai ES. Didesnė ir stipresnė Sąjunga turi didelių socialinių ir ekonominių, politinių ir saugumo privalumų. Išsiplėtusi ES yra geresnis politinio stabilumo, saugumo ir taikos žemyne garantas. Didesnė Sąjunga bus stipresnė pasaulinio masto veikėja, darysianti didesnę geopolitinę įtaką, o tai jai suteiks galimybę atlikti dar svarbesnį vaidmenį tarptautinėje arenoje. Dabartinėms ir būsimoms Europos Sąjungos narėms ES plėtra suteiks didelės socialinės ir ekonominės naudos. Tačiau plėtros klausimą reikia apsvarstyti Sąjungoje, parengti jos institucijas ir politiką. Kovo 20 d. Europos Komisija priėmė Komunikatą dėl plėtrai pasirengti skirtų reformų ir politikos peržiūrų, kuriuo prisidedama prie vykstančių diskusijų dėl vidaus reformų, kurių turės imtis ES. Komisija pristatys pasirengimo plėtrai politikos peržiūros dokumentus, kuriuose daugiausia dėmesio bus skiriama atskiroms sritims, tokioms kaip teisinė valstybė, bendroji rinka, apsirūpinimas maistu, gynyba ir saugumas, klimatas ir energetika, migracija, taip pat platesnė socialinė, ekonominė ir teritorinė konvergencija.

5.Plėtros partneriai turi įsilieti į ES vykdant laipsnišką integraciją, o ji paspartintų plėtros procesą. Laipsniška integracija padės techniškai pasirengti narystei ES, paspartinti teisės aktų derinimą su acquis ir padaryti stojimo procesą sklandesnį. Įgyvendinant Vakarų Balkanų ekonomikos augimo planą didės Vakarų Balkanų ekonominė konvergencija su ES. Juo siekiama suteikti tam tikrą patekimo į bendrąją rinką naudą dar prieš įstojant į ES ir nurodyti tam tikras su tuo susijusias pareigas ir teikiama didesnė finansinė parama pagal Reformų ir ekonomikos augimo priemonę, kad Vakarų Balkanuose būtų skatinamos reformos. Pabrėžtina, kad galimybė patekti į ES bendrąją rinką priklauso nuo to, ar regione bus dedama daugiau regioninio ekonominio bendradarbiavimo pastangų kuriant bendrą regioninę rinką, remiantis teigiamais pastarojo meto pokyčiais. Kaip ekonomikos augimo plano dalį, Komisija patvirtino penkių Vakarų Balkanų partnerių reformų darbotvarkes, kuriose išdėstytos plataus užmojo reformos, kurių jos planuoja imtis, kad pasiektų Priemonės tikslus. Komisija bendradarbiauja su Bosnija ir Hercegovina, kad padėtų jai užbaigti reformų darbotvarkę. Siekiant palaikyti Ukrainos konvergenciją ir laipsnišką integraciją į ES, pagal Ukrainos priemonę 2024–2027 m. Ukrainai bus teikiama parama, grindžiama Ukrainos plano įgyvendinimu. 2024 m. spalio 10 d. priimtas specialus Moldovos ekonomikos augimo planas, kuriuos siekiama remti jos socialines ir ekonomines reformas ir investicijas.

6.Geri kaimyniniai santykiai ir regioninis bendradarbiavimas Vakarų Balkanuose yra esminiai stabilizacijos ir asociacijos ir plėtros procesų elementai. Tebėra labai svarbu atsikratyti praeities naštos ir išspręsti ginčus, kylančius dėl praėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio konfliktų. Būtina išspręsti neišspręstus dvišalius klausimus, nes jie, be kita ko, stabdo regioninę integraciją ir trukdo partneriams siekti narystės ES. Kosovo ir Serbijos santykių normalizavimas yra labai svarbi abiejų partnerių europinės integracijos sąlyga, o nedarydami pažangos jie rizikuoja prarasti svarbias galimybes.

7.Turkija tebėra šalis kandidatė ir svarbi Europos Sąjungos partnerė, kurios vyriausybė pabrėžia, kad stojimas į ES yra jos strateginis tikslas. Vis dėlto stojimo derybos su Turkija pagal Tarybos sprendimą sustabdytos nuo 2018 m. Pagrindiniai faktai, kuriais buvo grindžiamas šis vertinimas, nepasikeitė. Tebėra rimtų susirūpinimą keliančių klausimų pagrindinių teisių ir teisinės valstybės, įskaitant teisminių institucijų nepriklausomumą, srityse. Dialogas teisinės valstybės ir pagrindinių teisių klausimais tebėra neatsiejamas ES ir Turkijos santykių aspektas. Tačiau su Bendrame komunikate dėl ES ir Turkijos politinių, ekonominių ir prekybos santykių padėties pateiktomis rekomendacijomis susijęs darbas tęsiamas: tiriamos galimybės atnaujinti bendravimą ir vykdomas įgyvendinimas. Tai daroma atsižvelgiant į Europos Vadovų Tarybos išvadas, palaipsniui, proporcingai ir pasiliekant galimybę nebetęsti proceso. Europos Sąjunga yra strategiškai suinteresuota stabilia ir saugia aplinka rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje ir bendradarbiavimu grindžiamų, abipusiškai naudingų santykių su Turkija plėtojimu. 

II.

8.Juodkalnijoje stojimo į ES procesas yra pagrindinis šalies prioritetas ir aiškus valdžios institucijų politinis įsipareigojimas, kuris iš esmės atsispindi politiniuose sprendimuose. Be kita ko, jos pozicijos yra nuolat 100 proc. suderintos su ES bendra užsienio ir saugumo politika, įskaitant sankcijas. 2023 m. spalio mėn. suformuota vyriausybė nuo to laiko veikia iš esmės stabilioje politinėje aplinkoje, kurioje poliarizacija, palyginti su ankstesniais metais, yra mažesnė. Vyriausybė labai paspartino pasirengimą stoti į ES, ir 2024 m. birželio mėn. tarpvyriausybinėje konferencijoje dėl stojimo derybų su Juodkalnija patvirtinta, kad Juodkalnija iš esmės įvykdė pagal 23 ir 24 skyrius nustatytus teisinės valstybės tarpinius kriterijus, taip suteikdama galimybę toliau preliminariai uždaryti daugiau skyrių, jei bus įvykdytos sąlygos.

Komisijos vertinimu, pagal derybų programą užtikrinta pažangos pagal teisinės valstybės skyrius ir stojimo derybų pažangos pagal įvairius skyrius bendra pusiausvyra. Kad būtų toliau daroma pažanga, reikia visų pirma tęsti ir intensyvinti pastangas išspręsti dar neišspręstus klausimus. Teisinės valstybės srityje dėmesys turėtų būti toliau telkiamas į svarbiausias sritis: saviraiškos laisvės, žiniasklaidos laisvės, kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu sritis, taip pat turėtų būti paspartintos ir sustiprintos reformos, susijusios su teisminių institucijų nepriklausomumu, profesionalumu ir atskaitomybe. Kalbant apie kitus derybų skyrius, pirmiausia dėmesys turi būti sutelktas į pagrindinių dar neįvykdytų su ES susijusių reformų įvykdymą ir uždarymo kriterijų patenkinimą, visų pirma tų skyrių, kuriuos būtų galima preliminariai uždaryti trumpuoju laikotarpiu. Juodkalnijos vyriausybė nurodė siekianti tikslo užbaigti stojimo derybas iki 2026 m. pabaigos, o Komisija yra pasirengusi remti šį plataus užmojo tikslą, pradedant pasiūlymu preliminariai uždaryti papildomus skyrius iki 2024 m. pabaigos ir turininga 2025 m. darbotvarke, jei bus įvykdytos atitinkamos sąlygos. Šiuo tikslu Juodkalnijai labai svarbu įgyvendinti struktūrizuotą ir gerai apgalvotą metodą, kuris buvo parengtas siekiant praktiškai įgyvendinti integracijos į ES darbotvarkę. Būtinas nuolatinis platus politinis sutarimas dėl pagrindinių reformų.

9.Serbijoje stojimo į ES reformų tempas sulėtėjo dėl vyriausybės ir parlamento darbo pertraukos po 2023 m. gruodžio mėn. vykusių pirmalaikių rinkimų. Vis dėlto teisinės valstybės srityje toliau vyko teismų reforma. Serbija priėmė naują kovos su korupcija strategiją ir toliau padėjo valdyti mišrius migracijos į ES srautus. Vis dar nėra visiškai įgyvendinti nauji žiniasklaidos teisės aktai, kurie turi būti toliau derinami su ES acquis ir Europos standartais, ir tai turi būti užtikrinta. Serbija įsipareigojo visiškai įgyvendinti visus atitinkamus įsipareigojimus, kylančius iš 2023 m. pasiekto Susitarimo siekiant santykių normalizavimo ir jo įgyvendinimo priedo, taip pat visų ankstesnių susitarimų. Serbijos pozicijų suderinimo su ES bendra užsienio ir saugumo politika modelis iš esmės liko nepakitęs ir prioriteto tvarka turėtų būti gerokai patobulintas, be kita ko, prisiderinant prie ribojamųjų priemonių ir pareiškimų dėl Rusijos. Serbija turi susilaikyti nuo veiksmų ir pareiškimų, prieštaraujančių ES pozicijoms užsienio politikos ir kitais strateginiais klausimais, ir įtikinamai parodyti pasirinkusi strateginę kryptį ES link.

Reikia nuolat skirti dėmesio tam, kad būtų išlaikyta pažangos tiek pagal teisinės valstybės skyrius ir normalizuojant santykius su Kosovu, tiek pagal atskirus skyrius bendra pusiausvyra. Komisija trečius metus iš eilės pakartojo vertinimą, kad Serbija įvykdė kriterijus, kad būtų atidaryta 3 grupė (konkurencingumas ir integracinis augimas).

Serbijos pažanga teisinės valstybės srityje ir santykių su Kosovu normalizavimas ir toliau lems bendrą stojimo derybų spartą. Tikimasi, kad ateinančiais metais Serbija paspartins su stojimu į ES susijusių reformų įgyvendinimą visose srityse, ypatingą dėmesį skirdama teisinės valstybės tarpiniams kriterijams, taip pat užtikrins visiškai palankią aplinką pilietinei visuomenei ir žiniasklaidai, dės tvirtas pastangas stabdyti dezinformaciją ir užsienio vykdomą manipuliavimą informacija. Tikimasi, kad toliau plėtodama dialogą Serbija įvykdys įsipareigojimus pagal Susitarimą siekiant santykių normalizavimo ir jo įgyvendinimo priedą, taip pat visus ankstesnius dialogo susitarimus.

10.Albanijos valdžios institucijos nuosekliai reiškė tvirtą politinį įsipareigojimą integraciją į ES laikyti pagrindiniu šalies strateginiu prioritetu ir išlaikė aukštą stojimo derybų pažangos siekį. Albanija toliau darė pažangą vykdydama pagrindų grupės reformas, visų pirma visapusišką teisingumo reformą ir tikrinimo procesą, kuris netrukus bus baigtas pirmosios instancijos tikrinimo įstaigose, – pasiekta gerų rezultatų kovos su korupcija bylose ir padidinti pajėgumai kovos su organizuotu nusikalstamumu finansinių tyrimų srityje. Aktyvus Albanijos, kaip nenuolatinės narės, dalyvavimas JT Saugumo Taryboje iki 2023 m. pabaigos, taip pat jos visiškas pozicijų suderinimas su ES bendra užsienio ir saugumo politika rodo jos strateginį pasirinkimą stoti į ES ir kad ji yra patikima tarptautinė partnerė.

Po 2022 m. liepos mėn. įvykusios pirmosios tarpvyriausybinės konferencijos dėl stojimo derybų 2023 m. lapkričio mėn. užbaigtos visų šešių ES acquis grupių peržiūros procedūros. 2023 m. pabaigoje Komisija pateikė Tarybai derybų skyrių atidarymo kriterijų vertinimo ataskaitą, kurioje padarė išvadą, kad Albanija įvykdė reikalavimus, kad galėtų pradėti derybas dėl pagrindų grupės. Komisija palankiai vertina per spalio 15 d. surengtą antrąją tarpvyriausybinę konferenciją pradėtas derybas dėl pagrindų grupės. Tai lemiamas momentas kelyje į narystę. Komisija taip pat pritaria tam, kad, jei ši teigiama tendencija bus išlaikyta, metų pabaigoje būtų pradėtos derybos dėl 6 grupės (išorės santykiai). Albanijos vyriausybė nurodė siekianti tikslo užbaigti stojimo derybas iki 2027 m. pabaigos, o Komisija yra pasirengusi remti šį aukštą tikslą. Labai svarbu, kad valdžios institucijos dar intensyviau vykdytų į ES orientuotas reformas, visų pirma teisinės valstybės srityje, konsoliduodamos rezultatus teisėsaugos srityje, veiksmingai kovodamos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu ir propaguodamos pagrindines teises, įskaitant žiniasklaidos laisvę, nuosavybės teises ir mažumų teises.

11.Šiaurės Makedonija nuosekliai reiškė politinį įsipareigojimą siekti strateginio integracijos į ES tikslo ir išlaikė aukštą stojimo derybų pažangos siekį. Šiaurės Makedonija turi toliau įgyvendinti su ES susijusias reformas, visų pirma pagal pagrindų grupę – teisminių institucijų, taip pat kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu srityse. Būtina stiprinti pasitikėjimą teisingumo sistema. Reikėtų nepaliaujamai kovoti su korupcija, be kita ko, užtikrinant svarius rezultatus aukšto lygio korupcijos bylų tyrimo, baudžiamojo persekiojimo ir galutinių apkaltinamųjų nuosprendžių srityse. 2023 m. Šiaurės Makedonija aktyviai pirmininkavo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO). Šalies pozicijos išliko visiškai suderintos su ES bendra užsienio ir saugumo politika.

Šiaurės Makedonija dar nepriėmė atitinkamų konstitucinių pakeitimų, kad į Konstituciją būtų įtraukta nuostata dėl šalies teritorijoje gyvenančių kitataučių piliečių, pavyzdžiui, bulgarų 18 . Tokius pakeitimus šalis yra įsipareigojusi pradėti ir įgyvendinti. Šiaurės Makedonija yra geras daugiatautės visuomenės pavyzdys. Visos šalys turi toliau sąžiningai įgyvendinti dvišalius susitarimus su kaimyninėmis šalimis, įskaitant Graikijos ir Šiaurės Makedonijos Prespos susitarimą ir Bulgarijos ir Šiaurės Makedonijos draugystės, geros kaimynystės ir bendradarbiavimo sutartį. Po 2022 m. liepos mėn. įvykusios pirmosios tarpvyriausybinės konferencijos dėl stojimo derybų 2023 m. gruodžio mėn. užbaigtos visų šešių ES acquis grupių peržiūros procedūros. Komisija tikisi greitų ir ryžtingų tolesnių veiksmų, susijusių su peržiūros ataskaita dėl pagrindų grupės, be kita ko, susijusių su šalies veiksmų gairėmis pagal derybų programą, kad kuo greičiau būtų atidaryta pirmoji derybų grupė, kai bus įvykdytos reikiamos sąlygos. Labai svarbu, kad valdžios institucijos toliau didintų su ES susijusių reformų tempą. Šiaurės Makedonija turėtų imtis būtinų veiksmų, kad paspartintų stojimo derybų procesą ir veiksmingai įgyvendintų su ES susijusias reformas, visų pirma teisinės valstybės, teisingumo ir kovos su korupcija srityse.

12.Kaip 2024 m. kovo mėn. pranešė Komisija, Bosnija ir Hercegovina pasiekė apčiuopiamų rezultatų. Migracijos valdymas toliau gerėjo. Šalis pasiekė ir išlaikė visišką pozicijų suderinimą su ES bendra užsienio ir saugumo politika. 2023 m. lapkričio mėn. – 2024 m. kovo mėn. priimti teisės aktai dėl teisminių institucijų sąžiningumo, kovos su pinigų plovimu ir dėl interesų konfliktų. Tačiau šią teigiamą dinamiką suardė pastarojo meto įvykiai. Šalis turi tęsti ryžtingus veiksmus, kad būtų užbaigtos pagrindinės reformos pagal ES taisykles ir standartus. Taigi turi būti priimtas įstatymas dėl teismų, įstatymas dėl Aukštosios teismų ir prokuratūros tarybos, įstatymai dėl asmens duomenų apsaugos ir dėl sienų kontrolės. Iš Bosnijos ir Hercegovinos tikimasi, kad ji nedelsiant užbaigs likusias konstitucines ir rinkimų reformas. Separatistiniai veiksmai, kuriais kenkiama šalies vienybei, suverenitetui, teritoriniam vientisumui, konstitucinei tvarkai ir tarptautiniam teisiniam subjektiškumui, trukdo daryti stojimo į ES pažangą.

Kaip nustatyta Europos Vadovų Tarybos 2024 m. kovo mėn. sprendime pradėti stojimo derybas, Komisija rengia derybų programą, kad Taryba galėtų ją priimti, kai tik bus imtasi visų 2022 m. spalio mėn. Komisijos rekomendacijoje nustatytų atitinkamų veiksmų.

Komisija yra pasirengusi suplanuoti aiškinamuosius susitikimus su Bosnija ir Hercegovina dėl ES acquis. Kad būsimose stojimo į ES derybose galėtų kalbėti vienu balsu, Bosnija ir Hercegovina turės paskirti vyriausiąjį derybininką ir jo komandą. Be to, vykdydama pagal Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą dar neįvykdytą įsipareigojimą, Bosnija ir Hercegovina turi parengti nacionalinį acquis priėmimo planą. Bosnija ir Hercegovina taip pat turi paskirti nacionalinį PNPP koordinatorių.

Kad galėtų daryti pažangą siekdama narystės, Bosnija ir Hercegovina turėtų įgyvendinti visus 2022 m. spalio mėn. Komisijos rekomendacijoje nustatytus atitinkamus veiksmus. Komisija yra pasirengusi padėti Bosnijai ir Hercegovinai spręsti visus klausimus, nustatytus rengiantis būsimoms stojimo deryboms Komisijos pateiktoje nuomonėje dėl jos narystės paraiškos.

13.Kosovo valdžios institucijos ir toliau laikėsi įsipareigojimo siekti integracijos į Europą. Paraišką dėl narystės ES Kosovas pateikė 2022 m. gruodžio mėn. Komisija yra pasirengusi parengti nuomonę dėl Kosovo narystės paraiškos, kai tik Taryba to paprašys. Nustatyta, kad padaryta pažanga kovojant su organizuotu nusikalstamumu, pagerinta verslo aplinka. 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo liberalizuotas vizų režimas Kosovui.

Kosovo šiaurinėje dalyje tebetvyrojo įtampa po 2023 m. rugsėjo mėn. ginkluotų Kosovo serbų įvykdyto smurtinio išpuolio prieš Kosovo policiją, kuris buvo didžiausia eskalacija per pastaruosius kelerius metus. Dėl kelių nekoordinuotų Kosovo veiksmų pablogėjo vyriausybės ir Kosovo serbų bendruomenės santykiai. Ataskaitiniu laikotarpiu toliau buvo taikomos su Kosovu susijusios ES priemonės. Atsižvelgdama į 2023 m. birželio 3 d. vyriausiojo įgaliotinio pareiškimą ES vardu, ES Kosovo atžvilgiu įgyvendina atšaukiamąsias priemones. Vyriausiasis įgaliotinis rekomendavo tas priemones panaikinti. Kosovas įsipareigojo visapusiškai įgyvendinti visus atitinkamus įsipareigojimus, kylančius iš 2023 m. pasiekto Susitarimo siekiant santykių normalizavimo ir jo įgyvendinimo priedo, taip pat visų ankstesnių susitarimų.

Kosovas turi dėti daugiau pastangų, kad sustiprintų teisinę valstybę ir viešąjį administravimą ir kad apsaugotų saviraiškos laisvę. Vyriausybė turėtų stengtis užsitikrinti visų partijų politinę paramą, kad su ES susijusios reformos būtų vykdomos veiksmingiau.  Kosovas turėtų be papildomo delsimo ar išankstinių sąlygų įgyvendinti Susitarimą siekiant santykių normalizavimo ir jo priedą bei visus ankstesnius susitarimus.

14.Turkija yra šalis kandidatė ir svarbi ES partnerė. Europos Sąjunga yra strategiškai suinteresuota stabilia ir saugia aplinka rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje ir bendradarbiavimu grindžiamų, abipusiškai naudingų santykių su Turkija plėtojimu. Siekiant stabilumo rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje, turėtų būti toliau deeskaluojama padėtis ir skatinami geri kaimyniniai santykiai. Vadovaujantis 2023 m. lapkričio mėn. bendrame komunikate  dėl ES ir Turkijos politinių, ekonominių ir prekybos santykių padėties pateiktomis rekomendacijomis ir 2024 m. balandžio mėn. Europos Vadovų Tarybos gairėmis, pradėta palaipsniui atnaujinti bendradarbiavimą su Turkija ir imtasi konkrečių veiksmų siekiant konstruktyviai pasikeisti nuomonėmis bendro intereso klausimais. Buvo tęsiamas aukšto lygio bendradarbiavimas ir pradėtas naujas aukšto lygio dialogas prekybos klausimais, kuris patvirtino šioje srityje padarytą pažangą. Turkija yra svarbi regioninė veikėja užsienio politikos srityje, o tai svarbus ES ir Turkijos santykių elementas, net jei tam tikrais užsienio politikos klausimais nuomonės ir toliau skiriasi. Labai žemas Turkijos pozicijų suderinimo su bendra užsienio ir saugumo politika lygis toliau mažėjo. Turkija ėmėsi konkrečių priemonių, kad ES sankcijoms Rusijai apeiti nebebūtų naudojama jos teritorija, ir turėtų dar aktyviau bendradarbiauti su ES sankcijų apėjimo klausimu. Siekiant suteikti postūmį pagrindinėse bendradarbiavimo srityse, reikėtų toliau laikytis laipsniško ir proporcingo veikimo su galimybe nebetęsti proceso taktikos. Turkija turėtų tęsti konstruktyvias pastangas ir turėtų būti sprendžiami ES susirūpinimą keliantys klausimai.

Tebėra rimtų susirūpinimą keliančių klausimų pagrindinių teisių ir teisinės valstybės, įskaitant teisminių institucijų nepriklausomumą, srityse. Stojimo derybos su Turkija tebėra sustojusios nuo 2018 m. birželio pagal Europos Vadovų Tarybos sprendimus.

Tikimasi aktyvios Turkijos paramos deryboms, kuriomis siekiama teisingo, visapusiško ir tvaraus Kipro problemos sprendimo laikantis JT sistemos, vadovaujantis atitinkamomis JT Saugumo Tarybos rezoliucijomis ir principais, kuriais grindžiama ES, bei acquis. Svarbu, kad Turkija dar kartą patvirtintų savo įsipareigojimą dėl JT vadovaujamų derybų dėl Kipro pagal atitinkamas JT ST rezoliucijas, įskaitant jų išorės aspektus. Be to, Turkija turi įvykdyti įsipareigojimą visiškai ir nediskriminuojamai įgyvendinti ES ir Turkijos asociacijos susitarimo papildomą protokolą.

15.Ukraina ėmėsi visų likusių veiksmų, nurodytų 2022 m. Komisijos nuomonėje. Stojimo derybų su Ukraina pradžia buvo svarbus Ukrainos ryžto, nepaisant vykstančio Rusijos agresijos karo, vykdyti reformas siekiant narystės ES pripažinimas. Ukraina toliau skatino teismų sistemos sąžiningumą ir meritokratiją, taip pat stiprino kovos su korupcija institucinę sistemą ir pasiekė rezultatų aukšto lygio korupcijos bylų tyrimo, baudžiamojo persekiojimo ir sprendimų šiose bylose priėmimo srityje. Be to, Ukraina peržiūrėjo savo teisės aktus dėl tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisių apsaugos. Su karo padėtimi susiję pagrindinių teisių apribojimai iš esmės tebėra proporcingi. Valdžios institucijos taip pat padarė pažangą įgyvendindamos svarbias reformas pagal Ukrainos planą. 

Nors padaryta pažanga vykdant esmines reformas, reikia dėti daugiau pastangų. Ukraina turėtų toliau telkti dėmesį į tai, kad būtų toliau siekiama patikimų rezultatų aukšto lygio korupcijos bylų tyrimo, baudžiamojo persekiojimo ir sprendimų šiose bylose priėmimo srityje, kovojama su sistemine korupcija svarbiausiuose sektoriuose ir institucijose, didinamas teisminių institucijų ir teisėsaugos sektoriaus sąžiningumas, profesionalumas ir veiksmingumas, kartu ryžtingiau kovojant su organizuotu nusikalstamumu. Reikia toliau stiprinti pagrindinių teisių apsaugą, glaudžiai bendradarbiaujant su tautinių mažumų atstovais toliau įgyvendinti iš dalies pakeistus teisės aktus dėl tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisių apsaugos, paspartinti viešojo administravimo reformą ir decentralizacijos reformą. Priemonės, kuriomis remiamas infrastruktūros remontas ir atkūrimas, bus labai svarbios siekiant visiško ekonomikos atsigavimo, ypač energetikos sektoriuje, kuris turi būti dar labiau decentralizuotas, o jo valdymas – patobulintas. Po 2024 m. birželio mėn. įvykusios pirmosios tarpvyriausybinės konferencijos sklandžiai vykdomas acquis analitinis nagrinėjimas (peržiūra). Ukrainai ratifikavus Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą, turėtų būti imtasi tolesnių veiksmų siekiant užtikrinti visišką jos vidaus teisės aktų suderinimą. Nuolat didėjantis Ukrainos prisiderinimas prie ES bendros užsienio ir saugumo politikos pozicijų ir ribojamųjų priemonių yra aiškus politinio įsipareigojimo ženklas ir tai turėtų būti daroma ir toliau. Jei Ukraina įvykdys visas sąlygas, Komisija tikisi kuo greičiau 2025 m. pradėti derybas dėl grupių, pradedant pagrindų grupe.

16.2024 m. spalio 20 d. Moldovos žmonės balsavo konstituciniame referendume dėl stojimo į ES ir pirmame prezidento rinkimų ture. Pasiūlymui į Konstituciją įtraukti nuostatą dėl stojimo į ES pritarė 50,38 proc. rinkėjų. Moldova ėmėsi visų likusių veiksmų, nurodytų 2022 m. Komisijos nuomonėje. Stojimo derybų su Moldova pradžia buvo svarbus šalies pasiryžimo tęsti reformas siekiant narystės ES, nepaisant nuolatinio Rusijos kišimosi ir Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą daromo poveikio, pripažinimas. Moldova toliau gerino savo pozicijų derinimą su ES bendra užsienio ir saugumo politika. Moldova toliau įgyvendina visapusišką teisingumo reformą. Šiuo metu vykdomas tikrinimas ir skyrimas į aukščiausias teisėjų ir prokurorų pareigas turėtų būti užbaigtas taikant skaidrias procedūras ir atsižvelgiant į nuopelnus. Tolesnis kovos su korupcija institucijų stiprinimas, aktyvūs ir veiksmingi kovos su korupcija tyrimai ir apkaltinamieji nuosprendžiai visais lygmenimis padės pasiekti svarių rezultatų.

Moldova toliau dėjo deoligarchizacijos pastangas ir pradėjo tyrimus bei baudžiamąjį persekiojimą už neteisėtus finansinius srautus ir rinkėjų papirkinėjimą. Reikia tęsti ir toliau stiprinti bendradarbiavimą su Europos ir tarptautinėmis agentūromis kovojant su tarptautiniais nusikaltėlių tinklais. Reikia papildomų pastangų deoligarchizacijos planui įgyvendinti, be kita ko, stiprinant visuomeninės žiniasklaidos nepriklausomumą ir didinant žiniasklaidos priemonių nuosavybės skaidrumą. Moldova tęsia viešojo administravimo reformą. Tam, kad būtų išlaikyta teigiama trajektorija, ją reikia įgyvendinti konsultuojantis su pilietine visuomene.

Siekiant pažangos reikės konsoliduoti reformas, daugiausia dėmesio skiriant veiksmingam institucijų veikimui pagal nustatytas jų funkcijas ir kompetenciją, taip pat užtikrinti skaidrias ir standartizuotas skyrimo ir atleidimo iš darbo procedūras. Atsižvelgiant į Moldovos ekonomikos augimo planą, reikės tęsti su pagrindiniais principais susijusias ir ekonomines reformas, kad būtų padidinta konvergencija su ES ir integracija į bendrąją rinką. Po 2024 m. birželio mėn. įvykusios pirmosios tarpvyriausybinės konferencijos sklandžiai vykdomas acquis analitinis nagrinėjimas (peržiūra). Jei Moldova įvykdys visas sąlygas, Komisija tikisi kuo greičiau 2025 m. pradėti derybas dėl grupių, pradedant pagrindų grupe.

17.2023 m. gruodžio mėn. Sakartvelui suteikus šalies kandidatės statusą, valdžios institucijoms trūko politinės valios įgyvendinti būtinas reformas, kad šalis galėtų daryti pažangą kelyje į ES.

Priešingai, dideli neigiami pokyčiai, įskaitant įstatymo dėl užsienio įtakos skaidrumo ir teisės aktų rinkinio dėl šeimos vertybių ir nepilnamečių apsaugos priėmimą, taip pat stiprūs prieš ES nukreipti Sakartvelo pareigūnų naratyvai labai paveikė Sakartvelo ES trajektoriją. Dėl to Sakartvelo stojimo procesas de facto sustojo. Sakartvelas padarė menką pažangą įgyvendindamas 2023 m. Europos Komisijos komunikate dėl plėtros nustatytus devynis veiksmus.

Spalio 26 d. Sakartvelo piliečiai balsavo parlamento rinkimuose. ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (ESBO / ODIHR) vadovaujamos bendros tarptautinės rinkimų stebėjimo misijos preliminariose išvadose nustatyta keletas trūkumų įtemptoje ir labai poliarizuotoje aplinkoje. Trūkumai, apie kuriuos pranešta, apima, be kita ko, naujausius rinkimų proceso teisės aktų pakeitimus, dažnus balsavimo slaptumo pažeidimus, procedūrinius neatitikimus, bauginimą ir spaudimą rinkėjams, kurie neigiamai paveikė visuomenės pasitikėjimą procesu. Remiantis šiomis preliminariomis išvadomis patvirtinama, kad būtina visapusiška rinkimų reforma, o tai jau buvo pabrėžta ankstesnėse pagrindinėse rekomendacijose. Galutinėje ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro ataskaitoje pateikiamos rekomendacijos turėtų būti kuo greičiau įgyvendintos.

Dabar itin svarbus konstruktyvus ir įtraukus viso politinio spektro subjektų dialogas. Atsižvelgdama į spalio 17 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, ES ragina Sakartvelą imtis visapusiškų ir tvarių demokratinių reformų laikantis pagrindinių Europos integracijos principų.

Sakartvelas pirmiausia turi grįžti prie devynių veiksmų įgyvendinimo. Be to, Sakartvelas turėtų panaikinti įstatymą dėl užsienio įtakos skaidrumo, teisės aktų rinkinį dėl šeimos vertybių ir nepilnamečių apsaugos ir nesiimti kitos veiklos, kuria paminamas teisinės valstybės principas ir pagrindinės teisės, kurie tebėra neatsiejama ES ir Sakartvelo santykių dalis. Sakartvelas taip pat turėtų atnaujinti pastangas užtikrinti lyčių lygybę. Sakartvelas vis dar menkai derina savo pozicijas su ES bendra užsienio ir saugumo politika ir, nors ir dėjo pastangas apriboti sankcijų apėjimą naudojantis jo teritorija, neprisijungė prie Rusijai ir Baltarusijai taikomų ES sankcijų paketų.

Be to, valdžios institucijos turi nustoti skleisti dezinformaciją, nukreiptą prieš ES vertybes, ir, užuot tai dariusios, aktyviau kovoti su dezinformacija ir priešiška politine retorika. Valdžios institucijos turi užtikrinti, kad išpuoliai prieš žiniasklaidos priemones, opozicines partijas ir pilietinės visuomenės aktyvistus būtų tinkamai ištirti ir būtų užtikrinta jų darbui palanki aplinka. Reikia imtis visapusiškų ir prasmingų veiksmų reformuojant teisinę valstybę, kovojant su aukšto lygio korupcija ir naikinant oligarchų įtaką, kad būtų galima užtikrinti pakankamą viešąją ir parlamentinę teisėsaugos institucijų darbo priežiūrą ir viešųjų institucijų nepriklausomumą.

ES tebėra pasiryžusi toliau stiprinti partnerystę su Sakartvelu, atsižvelgdama į didžiosios daugumos Sakartvelo gyventojų siekį. Jei Sakartvelas nepakeis dabartinės trajektorijos, kuri kelia pavojų jo narystės ES siekiui, ir nerodys apčiuopiamų pastangų spręsti likusius susirūpinimą keliančius klausimus ir vykdyti pagrindines reformas, Komisija negalės svarstyti galimybės rekomenduoti pradėti derybas su Sakartvelu.

VIII. Priedai

1.Trečiųjų šalių rodikliai, susiję su demokratijos, gero valdymo ir teisinės valstybės padėtimi šalyse kandidatėse ir potencialiuose kandidatuose

2.Statistiniai duomenys

(1)

Toliau – Moldova.

(2)

* Šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją 1244/1999 bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.

(3)

Reglamentas (ES) 2024/792.

(4)

2024 m. spalio mėn.

(5)

COM(2023) 691.

(6)

Reglamentas 2024/1449.

(7)

COM(2020) 641.

(8)

COM(2024) 470.

(9)

JOIN(2023) 50.

(10)

Priėmus Ypatingos svarbos žaliavų veiksmų planą ir Ypatingos svarbos žaliavų aktą, Komisija pradėjo megzti partnerystės ryšius žaliavų srityje, be kita ko, pasirašė susitarimo memorandumus su Ukraina (2021 m.) ir su Serbija (2024 m.).

(11)

COM(2024) 146 final.

(12)

COM(2020) 57 final.

(13)

JOIN(2023) 50 final.

(14)

Šaltinis – Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (FRONTEX).

(15)

Tokie Vakarų Balkanų šešeto (VB6) vadovų susitikimai įvyko 2024 m. sausio 21–22 d. Skopjėje, vasario 28–29 d. Tiranoje ir gegužės 15–16 d. Kotore, kur susitarta, kad kitas susitikimas bus surengtas 2024 m. rudenį Bosnijoje ir Hercegovinoje. 2024 m. rugsėjo 19 d. Vakarų Balkanų šešeto vadovai susitiko su Pirmininke U. von der Leyen aptarti Ekonomikos augimo plano įgyvendinimo.

(16)

COM(2020) 690.

(17)

SWD(2021) 186 final.

(18)

 Kaip nurodyta Tarybos išvadose 11440/22.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2024 10 30

COM(2024) 690 final

PRIEDAI

prie

KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

2024 m. komunikatas dėl ES plėtros politikos

{SWD(2024) 690 final} - {SWD(2024) 691 final} - {SWD(2024) 692 final} - {SWD(2024) 693 final} - {SWD(2024) 694 final} - {SWD(2024) 695 final} - {SWD(2024) 696 final} - {SWD(2024) 697 final} - {SWD(2024) 698 final} - {SWD(2024) 699 final}

I priedas

Indeksai	Trečiųjų šalių rodikliai, susiję su demokratijos, gero valdymo ir teisinės valstybės padėtimi šalyse kandidatėse ir potencialiuose kandidatuose 1
	Albanija	Bosnija ir Hercegovina	Kosovas	Šiaurės Makedonija	Juodkalnija	Serbija	Turkija	Sakartvelas	Moldova	Ukraina
2024 m. pereinamojo laikotarpio šalys. Demokratijos vertės, organizacija „Freedom House“ https://freedomhouse.org/countries/nations-transit/scores	Bendra vertė: 46/100 (2023 m.: 46/100) Statusas: pereinamojo ar mišraus režimo (2023 m.: pereinamojo ar mišraus režimo)	Bendra vertė: 36/100 (2023 m.: 37/100) Statusas: pereinamojo ar mišraus režimo (2023 m.: pereinamojo ar mišraus režimo)	Bendra vertė: 38/100 (2023 m.: 38/100) Statusas: pereinamojo ar mišraus režimo (2023 m.: pereinamojo ar mišraus režimo)	Bendra vertė: 46/100 (2023 m.: 48/100) Statusas: pereinamojo ar mišraus režimo (2023 m.: pereinamojo ar mišraus režimo)	Bendra vertė: 46/100 (2023 m.: 46/100) Statusas: pereinamojo ar mišraus režimo (2023 m.: pereinamojo ar mišraus režimo)	Bendra vertė: 43/100 (2023 m.: 46/100) Statusas: pereinamojo ar mišraus režimo (2023 m.: pereinamojo ar mišraus režimo)	nėra duomenų	Bendra vertė: 34/100 (2023 m.: 34/100) Statusas: pereinamojo ar mišraus režimo (2023 m.: pereinamojo ar mišraus režimo)	Bendra vertė: 36/100 (2023 m.: 36/100) Statusas: pereinamojo ar mišraus režimo (2023 m.: pereinamojo ar mišraus režimo)	Bendra vertė: 40/100 (2023 m.: 39/100) Statusas: pereinamojo ar mišraus režimo (2023 m.: pereinamojo ar mišraus režimo)
Laisvė pasaulyje 2024 m. Pasauliniai laisvės rodikliai, organizacija „Freedom House“ https://freedomhouse.org/countries/freedom-world/scores	Bendra vertė: 68/100 (2023 m.: 67/100) Statusas: iš dalies laisva (2023 m.: iš dalies laisva)	Bendra vertė: 51/100 (2023 m.: 52/100) Statusas: iš dalies laisva (2023 m.: iš dalies laisva)	Bendra vertė: 60/100 (2023 m.: 60/100) Statusas: iš dalies laisva (2023 m.: iš dalies laisva)	Bendra vertė: 67/100 (2023 m.: 68/100) Statusas: iš dalies laisva (2023 m.: iš dalies laisva)	Bendra vertė: 69/100 (2023 m.: 67/100) Statusas: iš dalies laisva (2023 m.: iš dalies laisva)	Bendra vertė: 57/100 (2023 m.: 60/100) Statusas: iš dalies laisva (2023 m.: iš dalies laisva)	Bendra vertė: 33/100 (2023 m.: 32/100) Statusas: nelaisva (2023 m.: nelaisva)	Bendra vertė: 58/100 (2023 m.: 58/100) Statusas: iš dalies laisva (2023 m.: iš dalies laisva)	Bendra vertė: 61/100 (2023 m.: 62/100) Statusas: iš dalies laisva (2023 m.: iš dalies laisva)	Bendra vertė: 49/100 (2023 m.: 50/100) Statusas: iš dalies laisva (2023 m.: iš dalies laisva)
Demokratijos indeksas 2023 m., „The Economist Intelligence Unit“ https://www.eiu.com/n/campaigns/democracy-index-2023/	Bendras įvertis: 6,28/10 (2022 m.: 6,41/10) Reitingas: 66/167 (2022 m.: 64/167) Režimo tipas: ydinga demokratija (2022 m.: ydinga demokratija)	Bendras įvertis: 5,00/10 (2022 m.: 5,00/10) Reitingas: 94/167 (2022 m.: 97/167) Režimo tipas: mišrus režimas (2022 m.: mišrus režimas)	nėra duomenų	Bendras įvertis: 6,03/10 (2022 m.: 6,10/10) Reitingas: 72/167 (2022 m.: 72/167) Režimo tipas: ydinga demokratija (2022 m.: ydinga demokratija)	Bendras įvertis: 6,67/10 (2022 m.: 6,45/10) Reitingas: 52/167 (2022 m.: 61/167) Režimo tipas: ydinga demokratija (2022 m.: ydinga demokratija)	Bendras įvertis: 6,33/10 (2022 m.: 6,33/10) Reitingas: 64/167 (2022 m.: 68/167) Režimo tipas: ydinga demokratija (2022 m.: ydinga demokratija)	Bendras įvertis: 4,33/10 (2022 m.: 4,35/10) Reitingas: 102/167 (2022 m.: 103/167) Režimo tipas: mišrus režimas (2022 m.: mišrus režimas)	Bendras įvertis: 5,20/10 (2022 m.: 5,20/10) Reitingas: 89/167 (2022 m.: 90/167) Režimo tipas: mišrus režimas (2022 m.: mišrus režimas)	Bendras įvertis: 6,23/10 (2022 m.: 6,23/10) Reitingas: 68/167 (2022 m.: 69/167) Režimo tipas: ydinga demokratija (2022 m.: ydinga demokratija)	Bendras įvertis: 5,06/10 (2022 m.: 5,42/10) Reitingas: 91/167 (2022 m.: 87/167) Režimo tipas: mišrus režimas (2022 m.: mišrus režimas)
Pasaulio spaudos laisvės indeksas 2024 m., „Žurnalistai be sienų“ https://rsf.org/en/index	Bendras įvertis: 54,1/100 (2023 m.: 57,86/100) Reitingas: 99/180 (2023 m.: 96/180)	Bendras įvertis: 58,85/100 (2023 m.: 65,43/100) Reitingas: 81/180 (2023 m.: 64/180)	Bendras įvertis: 60,19/100 (2023 m.: 68,38/100) Reitingas: 75/180 (2023 m.: 56/180)	Bendras įvertis: 73,78/100 (2023 m.: 74,35/100) Reitingas: 36/180 (2023 m.: 38/180)	Bendras įvertis: 73,21/100 (2023 m.: 74,28/100) Reitingas: 40/180 (2023 m.: 39/180)	Bendras įvertis: 54,48/100 (2023 m.: 59,16/100) Reitingas: 98/180 (2023 m.: 91/180)	Bendras įvertis: 31,6/100 (2023 m.: 33,97/100) Reitingas: 158/180 (2023 m.: 165/180)	Bendras įvertis: 53,05/100 (2023 m.: 61,69/100) Reitingas: 103/180 (2023 m.: 77/180)	Bendras įvertis: 74,86/100 (2023 m.: 77,62/100) Reitingas: 31/180 (2023 m.: 28/180)	Bendras įvertis: 65/100 (2023 m.: 61,19/100) Reitingas: 61/180 (2023 m.: 79/180)
2023 m. teisinės valstybės indeksas, Pasaulio teisingumo projektas https://worldjusticeproject.org/rule-of-law-index/global/	Bendras įvertis: 0,48/1 (2022 m.: 0,49/1) Pasaulinis reitingas: 91/142 (2022 m.: 87/140)	Bendras įvertis: 0,51/1 (2022 m.: 0,52/1) Pasaulinis reitingas: 75/142 (2022 m.: 70/140)	Bendras įvertis: 0,56/1 (2022 m.: 0,56/1) Pasaulinis reitingas: 58/142 (2022 m.: 57/140)	Bendras įvertis: 0,53/1 (2022 m.: 0,53/1) Pasaulinis reitingas: 67/142 (2022 m.: 63/140)	Bendras įvertis: 0,56/1 Pasaulinis reitingas: 57/142	Bendras įvertis: 0,48/1 (2022 m.: 0,49/1) Pasaulinis reitingas: 93/142 (2022 m.: 83/140)	Bendras įvertis: 0,41/1 (2022 m.: 0,42/1) Pasaulinis reitingas: 117/142 (2022 m.: 116/140)	Bendras įvertis: 0,60/1 (2022 m.: 0,60/1) Pasaulinis reitingas: 48/142 (2022 m.: 49/140)	Bendras įvertis: 0,53/1 (2022 m.: 0,52/1) Pasaulinis reitingas: 68/142 (2022 m.: 68/140)	Bendras įvertis: 0,49/1 (2022 m.: 0,50/1) Pasaulinis reitingas: 89/142 (2022 m.: 76/140)
2022 m. pasauliniai valdymo rodikliai. Teisinė valstybė, Pasaulio banko grupė http://info.worldbank.org/governance/wgi/	Procentilių vertė: 47,17/100	Procentilių vertė: 41,5/100	Procentilių vertė: 39,62/100	Procentilių vertė: 50,00/100	Procentilių vertė: 48,58/100	Procentilių vertė: 49,06/100	Procentilių vertė: 36,79/100	Procentilių vertė: 56,60/100	Procentilių vertė: 41,98/100	Procentilių vertė: 18,87/100
2022 m. pasauliniai valdymo rodikliai. Valdymo veiksmingumas, Pasaulio banko grupė http://info.worldbank.org/governance/wgi/	Procentilių vertė: 56,60/100	Procentilių vertė: 12,74/100	Procentilių vertė: 44,34/100	Procentilių vertė: 49,53/100	Procentilių vertė: 51,42/100	Procentilių vertė: 57,08/100	Procentilių vertė: 43,87/100	Procentilių vertė: 72,64/100	Procentilių vertė: 40,57/100	Procentilių vertė: 33,02/100
2022 m. pasauliniai valdymo rodikliai. Korupcijos kontrolė, Pasaulio banko grupė http://info.worldbank.org/governance/wgi/	Procentilių vertė: 38,68/100	Procentilių vertė: 25,94/100	Procentilių vertė: 47,17/100	Procentilių vertė: 43,87/100	Procentilių vertė: 50,94/100	Procentilių vertė: 35,38/100	Procentilių vertė: 34,91/100	Procentilių vertė: 72,17/100	Procentilių vertė: 42,92/100	Procentilių vertė: 29,25/100
„Transparency International“ sudarytas 2023 m. korupcijos suvokimo indeksas https://www.transparency.org/en/cpi/2023	Įvertis: 37/100 (2022 m.: 36/100) Reitingas: 98/180 (2022 m.: 101/180)	Įvertis: 35/100 (2022 m.: 34/100) Reitingas: 108/180 (2022 m.: 110/180)	Įvertis: 41/100 (2022 m.: 41/100) Reitingas: 83/180 (2022 m.: 84/180)	Įvertis: 42/100 (2022 m.: 40/100) Reitingas: 76/180 (2022 m.: 85/180)	Įvertis: 46/100 (2022 m.: 45/100) Reitingas: 63/180 (2022 m.: 65/180)	Įvertis: 36/100 (2022 m.: 36/100) Reitingas: 104/180 (2022 m.: 101/180)	Įvertis: 34/100 (2022 m.: 36/100) Reitingas: 115/180 (2022 m.: 101/180)	Įvertis: 53/100 (2022 m.: 56/100) Reitingas: 49/180 (2022 m.: 41/180)	Įvertis: 42/100 (2022 m.: 39/100) Reitingas: 76/180 (2022 m.: 91/180)	Įvertis: 36/100 (2022 m.: 33/100) Reitingas: 104/180 (2022 m.: 116/180)

II priedas

STATISTINIAI DUOMENYS (2024-09-05 duomenys), 1 dalis (Albanija – Juodkalnija)

Demografinė padėtis

Pastaba

Albanija

Bosnija ir Hercegovina

Kosovas

Šiaurės Makedonija

Juodkalnija

ES 27

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

Iš viso gyventojų (tūkst.)

2 830 i

2 794 i

:

3 464 pi

1 798 i

:

2 069 i

1 837 bi

621 i

618 i

446 306 bi

446 056 bpi

15–64 m. gyventojai (visų gyventojų procentinė dalis)

68,2 i

68,0 i

:

:

67,3 i

67,1 i

69,1 i

65,9 bi

66,2 i

66,1 i

64,1 bpi

63,9 bpi

Apytikslė natūralios gyventojų kaitos norma (1 000 gyventojų)

-1,2

0,2

:

-4,2 p

:

:

-5,1

-2,4 b

-3,4

-0,1

-2,7 bep

-2,9 bep

Vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė (metais)

73,6

77,4

:

:

:

:

71,1 b

:

70,8

:

77,2 bep

77,9 bep

Moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė (metais)

77,7

80,9

:

:

:

:

75,5 b

:

77

:

82,9 bep

83,3 bep

Darbo rinka

Pastaba

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

20–64 m. asmenų ekonominio aktyvumo lygis: ekonomiškai aktyvių 20–64 m. gyventojų dalis (%)

Iš viso

75,1 ew

79,1 ew

63,4 b

63,6

43,9 w

43,2 w

70,5 w

:

64,7 w

:

78,4 b

79,3

Vyrų

84,2 ew

86,7 ew

76,7 b

77,2

63,8 w

62,4 w

83,2 w

:

71,7 w

:

84,0 b

84,7

Moterų

66,3 ew

72,0 ew

50,0 b

49,8

24,4 w

24,5 w

57,4 w

:

57,8 w

:

72,8 b

73,9

20–64 m. gyventojų užimtumo lygis (gyventojų procentinė dalis)

Iš viso

66,3 ew

70,4 ew

52,6 b

53,9

35,1 w

37,9 w

59,5 w

:

54,2 w

:

73,0 b

74,6

Vyrų

74,6 ew

77,4 ew

66,0 b

67,7

51,9 w

55,7 w

69,5 w

:

59,8 w

:

78,5 b

79,9

Moterų

58,3 ew

63,7 ew

39,1 b

40

18,5 w

20,5 w

49,2 w

:

48,7 w

:

67,6 b

69,2

15–24 m. nesimokantys, nedirbantys ir mokymuose nedalyvaujantys asmenys, visos šios amžiaus grupės gyventojų dalis (%)

24,0 w

23,3 w

19,9

18,2

32,1 w

33,0 w

17,9 w

:

20,2 w

:

10,8 b

9,6

Darbo rinka (tęsinys)

Pastaba

Albanija

Bosnija ir Hercegovina

Kosovas

Šiaurės Makedonija

Juodkalnija

ES 27

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

15–29 m. nesimokantys, nedirbantys ir mokymuose nedalyvaujantys asmenys, visos šios amžiaus grupės gyventojų dalis (%)

26,1 w

25,2 w

25,1

23,5

36,6 w

36,6 w

24,3 w

:

26,5 w

:

13,1 b

11,7

Užimtumas pagal pagrindinius sektorius

Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė (%)

33,8 ew

33,9 ew

9,4 bi

7,3 i

2,8 w

2,2 w

11,5 w

:

6,4 w

:

3,8 bi

3,7 i

Pramonė (%)

13,8 ew

14,3 ew

24,4 bi

25,4 i

14,8 w

13,3 w

23,9 w

:

10,2 w

:

18,0 bi

17,7 i

Statybų sektorius (%)

8,1 ew

7,6 ew

9,1 bi

9,2 i

10,5 w

11,0 w

6,9 w

:

6,7 w

:

6,7 bi

6,8 i

Paslaugų sektorius (%)

44,3 ew

44,2 ew

57,0 bi

58,2 i

71,9 w

73,4 w

57,7 w

:

76,7 w

:

70,9 bi

71,5 i

Viešajame sektoriuje dirbantys asmenys (visų dirbančių gyventojų dalis), 20–64 m. asmenys (%)

1) 2) 3)

16,0 ew

15,1 ew

19,8 bw

19,0 w

28,3 w

27,7 w

25,6 w

:

32,7 w

:

:

:

Privačiajame sektoriuje dirbantys asmenys (visų dirbančių gyventojų dalis), 20–64 m. asmenys (%)

1)

84,0 ew

84,9 ew

80,2 bw

81,0 w

71,7 w

72,3 w

74,4 w

:

63,7 w

:

:

:

Nedarbo lygis (darbo jėgos %)

Iš viso

11,6 ew

11,0 ew

17,4 b

15,4

20,6 w

12,5 w

15,7 w

:

16,6 w

:

7,1 b

6,2

Vyrų

11,4 ew

10,6 ew

14,4 b

12,6

18,9 w

11,0 w

16,4 w

:

17,1 w

:

6,8 b

5,9

Moterų

11,8 ew

11,4 ew

22,0 b

19,8

24,9 w

16,5 w

14,6 w

:

15,9 w

:

7,4 b

6,5

Jaunimo (15–24 m.)

27,1 ew

24,9 ew

38,3 b

35,1

38,0 w

21,4 w

36,4 w

:

37,1 w

:

16,7 b

14,5

Ilgalaikių bedarbių (> 12 mėnesių)

7,3 ew

7,4 ew

13,4

11,4

14,5 w

8,1 w

12,5 w

:

11,0 w

:

2,8

2,4

Vidutinis nominalus mėnesinis darbo užmokestis (EUR)

4) 5)

467 iw

520 iw

510 iw

574 iw

484 iw

521 iw

466 iw

517 iw

532 iw

712 iw

:

:

Išsilavinimas

Pastaba

Albanija

Bosnija ir Hercegovina

Kosovas

Šiaurės Makedonija

Juodkalnija

ES 27

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

Mokyklos nebaigę asmenys – ne daugiau kaip pagrindinį išsilavinimą turinčių ir toliau nebesimokančių 18–24 m. gyventojų dalis (%)

16,8 w

15,5 w

4,7

3,6

7,0 w

7,8 w

4,6 w

:

6,7 w

:

9,8 b

9,7

Viešosios išlaidos švietimui, palyginti su BVP (%)

3,1 piw

2,9 iw

4,2 iw

:

4,3 iw

3,9 iw

:

:

:

:

4,9 d

:

Ne daugiau kaip pagrindinį išsilavinimą turinčių 20–24 m. gyventojų procentinė dalis, iš viso

17,2 w

15,0 w

6,1

6,8

9,8 w

10,7 w

4,9 w

:

2,8 w

:

15,6 b

16,5

Ne daugiau kaip pagrindinį išsilavinimą turinčių 20–24 m. vyrų procentinė dalis

18,4 w

16,3 w

6,8

6,7

10,3 w

12,1 w

4,9 w

:

3,4 w

:

18,1 b

18,7

Ne daugiau kaip pagrindinį išsilavinimą turinčių 20–24 m. moterų procentinė dalis

16,1 w

13,8 w

5,3

6,8

9,4 w

9,4 w

4,9 w

:

2,2 w

:

12,9 b

14,2

Vidurinį išsilavinimą įgijusių arba profesinio mokymo programose turint vidurinį išsilavinimą dalyvavusių 20–24 m. gyventojų procentinė dalis, iš viso

56,1 w

57,6 w

84,5

87

75,6 w

73,9 w

88,8 w

:

85,2 w

:

65,8 b

64,8

Vidurinį išsilavinimą įgijusių arba profesinio mokymo programose turint vidurinį išsilavinimą dalyvavusių 20–24 m. vyrų procentinė dalis

64,8 w

64,7 w

86,5

89,4

78,4 w

77,4 w

91,8 w

:

87,6 w

:

66,4 b

65,7

Vidurinį išsilavinimą įgijusių arba profesinio mokymo programose turint vidurinį išsilavinimą dalyvavusių 20–24 m. moterų procentinė dalis

47,9 w

51,1 w

82,4

84,6

72,6 w

70,1 w

85,7 w

:

82,6 w

:

65,2 b

63,8

Tretinį išsilavinimą turinčių 30–34 m. gyventojų procentinė dalis, iš viso

32,1 ew

38,4 ew

28,8

28,6

32,3 w

30,9 w

36,9 w

:

39,0 w

:

41,9 b

42,8

Tretinį išsilavinimą turinčių 30–34 m. vyrų procentinė dalis

25,4 ew

31,9 ew

23,9

23,4

30,8 w

26,3 w

31,8 w

:

34,9 w

:

36,6 b

37,3

Tretinį išsilavinimą turinčių 30–34 m. moterų procentinė dalis

39,3 ew

45,5 ew

34

34,1

34,0 w

35,9 w

42,3 w

:

43,0 w

:

47,3 b

48,3

Nacionalinės sąskaitos

Pastaba

Albanija

Bosnija ir Hercegovina

Kosovas

Šiaurės Makedonija

Juodkalnija

ES 27

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

Bendrasis vidaus produktas

Dabartinėmis kainomis (mln. EUR)

15 157

17 972 p

20 015

23 324

7 958

8 896

11 835

13 033 p

4 955

5 924

14 689 980

15 989 796

Vienam gyventojui (EUR)

5 390

6 433 iw

:

6 733 pi

4 426 i

:

6 440 e

7 021 biw

8 000

9 600

32 830

35 620

Pagal perkamosios galios standartus (PGS) vienam gyventojui

10 255

:

:

:

:

:

14 108 e

:

15 456

17 577

32 831

35 616

Pagal perkamosios galios standartus (PGS) vienam gyventojui, palyginti su ES vidurkiu (ES 27 = 100)

31,2

:

:

:

:

:

43,0 e

:

47,1

49,4

100

100

Realus (apimties) metinis pokytis, palyginti su ankstesniais metais (%)

:

:

7,4

4,2

10,7

4,3

4,5

2,2 p

13

6,4

6,1

3,4

Bendroji pridėtinė vertė pagal pagrindinius sektorius

Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė (%)

21,1

21,3 p

6

5,7

8,6

9,2

8,3

8,6 p

8

7,5

1,8

1,8

Pramonė (%)

12,9

13,4 p

24,6

24,2

23,6

23,3

19,7

19,1 p

12,5

11,3

20,1

20,4

Statybų sektorius (%)

10,9

11,1 p

5,1

5,2

10,6

10,7

6,4

6,7 p

5,8

4,8

5,5

5,5

Paslaugų sektorius (%)

55,2 i

54,2 pi

64,3 i

64,9 i

57,2 i

56,9 i

65,5 i

65,7 pi

73,8 i

76,3 i

72,9 i

72,2 i

Mokėjimų balansas

Pastaba

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

Grynosios tiesioginės užsienio investicijos (TUI, srautai į šalį ir iš šalies, mln. EUR)

6)

988,8 i

1 188,8 i

539,0 w

688,7 w

320,4 w

556,9 w

387,5 w

654,2 w

581,6 w

782,6 w

-415 593,3 i

-325 742,5 i

Grynosios tiesioginės užsienio investicijos (TUI, srautai į šalį ir iš šalies, BVP %)

6)

6,52 i

6,61 pi

2,30 iw

:

4,03 i

6,26 i

3,27 i

5,02 pi

11,74 iw

13,21 iw

-2,83 i

-2,04 i

Grynosios tiesioginės užsienio investicijos (TUI, srautai į šalį ir iš šalies), palyginti su ES 27 (mln. EUR)

7)

652,5 i

692,1 i

205,8 w

355,5 w

189,1 i

351,1 i

390,0 i

452,3 w

180,1 w

215,3 w

-93 997,4 i

-62 947,1 i

Grynosios tiesioginės užsienio investicijos (TUI, srautai į šalį ir iš šalies), palyginti su ES 27 (BVP %)

7)

4,30 i

3,85 ip

0,93 iw

:

2,38 i

3,95 i

3,30 i

3,51 iw

3,64 iw

3,64 iw

-0,64 i

-0,39 i

Perlaidos (BVP %)

5,02 i

4,63 pi

7,77 i

7,86 i

14,49 i

13,75 i

2,91 i

2,69 pi

6,82 i

7,36 i

0,14 i

0,14 i

Išorės prekyba prekėmis	Pastaba	Albanija		Bosnija ir Hercegovina		Kosovas		Šiaurės Makedonija		Juodkalnija		ES 27
		2021 m.	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.	2022 m.
Eksporto į ES 27 dalis, palyginti su viso eksporto verte (%)		44,7	47,8 p	53,9	61,9	65,2	71,4	81,3	94,9 p	62,2	74,4	47,1	55
Importo iš ES 27 dalis, palyginti su viso importo verte (%)		31,3	37,4 p	42,6	48,1	33,4	38,6	65,4	74,0 p	42,8	51,5	51	56,9
Prekybos balansas (mln. EUR)		44,7	47,8 p	53,9	61,9	65,2	71,4	81,3	94,9 p	62,2	74,4	47,1	55
Tarptautinė prekyba prekėmis ir paslaugomis, palyginti su BVP
Importas (BVP %)		44,7	47,8 p	53,9	61,9	65,2	71,4	81,3	94,9 p	62,2	74,4	47,1	55
Eksportas (BVP %)		31,3	37,4 p	42,6	48,1	33,4	38,6	65,4	74,0 p	42,8	51,5	51	56,9
Viešieji finansai	Pastaba	2021 m.	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.	2022 m.	2021 m.	2022 m.
Valdžios sektoriaus perteklius (+) / deficitas (-) (%)		:	:	:	:	:	:	:	:	:	:	-4,7	-3,4
Bendroji valstybės skola (%)		:	:	:	:	:	:	:	:	:	:	87,4	83,4

Finansiniai rodikliai

Pastaba

Albanija

Bosnija ir Hercegovina

Kosovas

Šiaurės Makedonija

Juodkalnija

ES 27

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

Metinis vartojimo kainų pokytis (%)

8)

2,3 d

6,6 d

2,0 w

14,0 w

3,4 d

11,6 d

3,4 d

14,0 d

2,5 d

11,9 d

2,9

9,2

Bendra užsienio skola, palyginti su BVP (%)

9)

64,4 i

54,3 pi

57,2 iw

51,4 iw

37,4 iw

38,6 iw

80,9 i

82,8 pi

191,7 i

158,4 i

:

:

Bendra skola užsienio valiuta, palyginti su BVP (%)

:

:

:

:

:

:

:

:

:

:

:

:

Tarptautinių atsargų (įskaitant auksą) vertė (mln. EUR)

938,9

-71,8

1 377,8

72,8

168,9

67,6

304,7

271,6

8

164

:

:

Tarptautinės atsargos (atitiktis importo mėnesiais)

:

:

:

:

:

:

:

:

:

:

:

:

Verslas

Pastaba

Albanija

Bosnija ir Hercegovina

Kosovas

Šiaurės Makedonija

Juodkalnija

ES 27

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

Pramonės gamybos indeksas (2015 m. = 100)

10)

113,0 w

116,1 w

106,2 w

107,9 w

:

:

103,9 w

:

110,8 w

107,2 w

:

:

Infrastruktūra

Pastaba

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

Geležinkelių tinklo tankis (veikiančios linijos tūkstančiui km²)

7,8 i

7,1 i

19,9 iw

19,9 iw

30,5 iw

30,5 iw

26,9 i

26,9 i

18,0 i

18,0 i

47,9 i

47,8 i

Greitkelių ilgis (km)

25

25

218

231

137 w

137 w

335

335

0

0

:

:

Energetika

Pastaba

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

Grynasis energijos importas (pagal BVP)

2,7 i

3,9 pi

3,5 i

6,5 i

6,7 i

10,0 i

7,6 i

13,6 pi

4,1 i

7,0 i

2,7 i

5,2 i

STATISTINIAI DUOMENYS (2024-09-05 duomenys), 2 dalis (Serbija – Ukraina)

Demografinė padėtis

Pastaba

Serbija

Turkija

Sakartvelas

Moldova

Ukraina

ES 27

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

Iš viso gyventojų (tūkst.)

6 872 i

6 797 i

83 614 i

84 680 i

3 729 i

3 689 i

2 597 pi

2 604 i

:

40 998 i

446 306 bi

446 056 bpi

15–64 m. gyventojai (visų gyventojų procentinė dalis)

64,5 i

64,4 i

67,7 i

67,9 i

64,2 i

63,7 i

66,7 pi

:

67,4 i

67,4 i

64,1 bpi

63,9 bpi

Apytikslė natūralios gyventojų kaitos norma (1 000 gyventojų)

-10,9

-6,9

:

6,2

-3,8

:

:

-3,6 ep

:

:

-2,7 bep

-2,9 bep

Vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė (metais)

70

72,7 b

:

74,3

:

69,4

:

:

:

:

77,2 bep

77,9 bep

Moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė (metais)

75,7

77,9 b

:

78,4

:

78,1

:

:

:

:

82,9 bep

83,3 bep

Darbo rinka

Pastaba

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

20–64 m. asmenų ekonominio aktyvumo lygis: ekonomiškai aktyvių 20–64 m. gyventojų dalis (%)

Iš viso

11) 12) 13)

75,0 b

76,4

61,2 b

63,1

64,5 w

65,9 w

52,8 w

53,7 w

71,9 w

:

78,4 b

79,3

Vyrų

11) 12) 13)

82,6 b

83,7

82,3 b

83,3

76,2 w

77,9 w

57,8 w

57,8 w

78,2 w

:

84,0 b

84,7

Moterų

11) 12) 13)

67,4 b

69,1

40,0 b

42,8

53,4 w

54,7 w

48,1 w

50,0 w

66,0 w

:

72,8 b

73,9

20–64 m. gyventojų užimtumo lygis (gyventojų procentinė dalis)

Iš viso

11) 13)

66,7 b

69,3

53,9 b

56,5

50,6 w

54,0 w

51,1 w

52,1 w

64,8 w

:

73,0 b

74,6

Vyrų

11) 13)

74,2 b

76,2

73,6 b

75,9

58,1 w

62,2 w

55,6 w

55,8 w

70,8 w

:

78,5 b

79,9

Moterų

11) 13)

59,3 b

62,3

34,2 b

37

43,5 w

46,4 w

46,9 w

48,7 w

59,3 w

:

67,6 b

69,2

15–24 m. nesimokantys, nedirbantys ir mokymuose nedalyvaujantys asmenys, visos šios amžiaus grupės gyventojų dalis (%)

11) 13)

16,4 b

13

24,8 b

24,1

26,8 w

23,4 w

17,2 w

17,2 w

14,3 w

:

10,8 b

9,6

Darbo rinka (tęsinys)

Pastaba

Serbija

Turkija

Sakartvelas

Moldova

Ukraina

ES 27

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

15–29 m. nesimokantys, nedirbantys ir mokymuose nedalyvaujantys asmenys, visos šios amžiaus grupės gyventojų dalis (%)

11) 13)

18,8 b

15,1

28,4 b

27,2

34,6 w

30,7 w

26,4 w

26,2 w

19,8 w

:

13,1 b

11,7

Užimtumas pagal pagrindinius sektorius

Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė (%)

11) 13) 14)

15,0 bi

14,8 i

17,2 bi

15,7 i

18,9 w

17,9 w

21,5 w

20,8 w

14,1 w

:

3,8 bi

3,7 i

Pramonė (%)

11) 13) 14)

23,7 bi

24,0 i

21,4 bi

21,7 i

11,3 w

11,9 w

14,4 w

14,8 w

18,2 w

:

18,0 bi

17,7 i

Statybų sektorius (%)

11) 13) 14)

6,0 bi

5,9 i

6,1 bi

6,0 i

7,8 w

8,5 w

7,7 w

7,7 w

7,0 w

:

6,7 bi

6,8 i

Paslaugų sektorius (%)

11) 13) 14)

55,3 bi

55,3 i

55,3 bi

56,6 i

62,1 w

61,8 w

56,4 w

56,7 w

60,7 w

:

70,9 bi

71,5 i

Viešajame sektoriuje dirbantys asmenys (visų dirbančių gyventojų dalis), 20–64 m. asmenys (%)

15) 16)

25,8 w

:

16,9 bw

:

24,3 w

23,4 w

28,6 w

28,8 w

:

:

:

:

Privačiajame sektoriuje dirbantys asmenys (visų dirbančių gyventojų dalis), 20–64 m. asmenys (%)

15) 16)

74,2 w

:

83,1 bw

:

75,7 w

76,6 w

71,4 w

71,2 w

:

:

:

:

Nedarbo lygis (darbo jėgos %)

Iš viso

11) 13) 17) 18)

11,1 b

9,4

12,0 b

10,5

20,6 w

17,3 w

3,2 w

3,1 w

9,8 w

:

7,1 b

6,2

Vyrų

11) 13) 17) 18)

10,2 b

9,1

10,7 b

9

22,7 w

19,3 w

3,9 w

3,6 w

9,5 w

:

6,8 b

5,9

Moterų

11) 13) 17) 18)

12,1 b

9,9

14,7 b

13,5

17,8 w

14,6 w

2,5 w

2,6 w

10,1 w

:

7,4 b

6,5

Jaunimo (15–24 m.)

11) 13)

26,4 b

24,4

22,7 b

19,5

42,9 w

39,4 w

9,2 w

10,7 w

19,1 w

:

16,7 b

14,5

Ilgalaikių bedarbių (> 12 mėnesių)

11) 13) 17) 18)

4,9

3,8

3,7 b

2,5

7,2 w

6,6 w

0,8 w

0,7 w

2,4 w

:

2,8

2,4

Vidutinis nominalus mėnesinis darbo užmokestis (EUR)

11) 13) 19) 20) 21)

772 iw

:

371 iw

272 iw

372 iw

:

447 iw

:

453 iw

:

:

Išsilavinimas

Pastaba

Serbija

Turkija

Sakartvelas

Moldova

Ukraina

ES 27

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

Mokyklos nebaigę asmenys – ne daugiau kaip pagrindinį išsilavinimą turinčių ir toliau nebesimokančių 18–24 m. gyventojų dalis (%)

6,3 b

5

23,1 b

21,2

7,3 w

6,0 w

19,6 w

21,5 w

:

:

9,8 b

9,7

Viešosios išlaidos švietimui, palyginti su BVP (%)

11) 22)

3,3 iw

3,2 piw

3,5 iw

:

3,6 iw

3,3 iw

:

:

5,1 iw

:

4,9 d

:

Ne daugiau kaip pagrindinį išsilavinimą turinčių 20–24 m. gyventojų procentinė dalis, iš viso

11) 13) 23)

6,7 b

5,7

29,3 b

26,2

7,3 w

6,0 w

23,3 w

26,5 w

2,7 w

:

15,6 b

16,5

Ne daugiau kaip pagrindinį išsilavinimą turinčių 20–24 m. vyrų procentinė dalis

11) 13)

7,7 b

6,3

31,3 b

28

7,4 w

5,9 w

27,3 w

28,0 w

2,9 w

:

18,1 b

18,7

Ne daugiau kaip pagrindinį išsilavinimą turinčių 20–24 m. moterų procentinė dalis

11) 13)

5,7 b

5,2

27,3 b

24,3

7,2 w

6,1 w

19,4 w

25,0 w

2,5 w

:

12,9 b

14,2

Vidurinį išsilavinimą įgijusių arba profesinio mokymo programose turint vidurinį išsilavinimą dalyvavusių 20–24 m. gyventojų procentinė dalis, iš viso

11) 13)

85,3 b

86,9

48,1 b

50,8

77,2 w

78,1 w

68,2 w

62,7 w

55,2 w

:

65,8 b

64,8

Vidurinį išsilavinimą įgijusių arba profesinio mokymo programose turint vidurinį išsilavinimą dalyvavusių 20–24 m. vyrų procentinė dalis

11) 13)

86,3 b

88,3

51,4 b

54,6

84,0 w

83,4 w

66,4 w

62,8 w

58,9 w

:

66,4 b

65,7

Vidurinį išsilavinimą įgijusių arba profesinio mokymo programose turint vidurinį išsilavinimą dalyvavusių 20–24 m. moterų procentinė dalis

11) 13)

84,1 b

85,3

44,7 b

47

70,2 w

72,2 w

69,9 w

62,7 w

51,3 w

:

65,2 b

63,8

Tretinį išsilavinimą turinčių 30–34 m. gyventojų procentinė dalis, iš viso

11) 13)

35,3 b

35,2

35,5 b

37,6

35,5 w

35,2 w

31,8 w

31,8 w

58,0 w

:

41,9 b

42,8

Tretinį išsilavinimą turinčių 30–34 m. vyrų procentinė dalis

11) 13)

27,7 b

28,8

36,0 b

37,4

32,3 w

30,4 w

28,6 w

27,8 w

51,4 w

:

36,6 b

37,3

Tretinį išsilavinimą turinčių 30–34 m. moterų procentinė dalis

11) 13)

43,2 b

41,8

35,1 b

37,9

38,9 w

40,1 w

34,7 w

35,2 w

64,8 w

:

47,3 b

48,3

Nacionalinės sąskaitos

Pastaba

Serbija

Turkija

Sakartvelas

Moldova

Ukraina

ES 27

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

Bendrasis vidaus produktas

Dabartinėmis kainomis (mln. EUR)

11) 22) 24)

53 345

60 427 p

690 246

862 310

15 921 w

23 662 w

11 569 w

13 781 w

168 710 w

154 173 w

14 689 980

15 989 796

Vienam gyventojui (EUR)

11) 13) 22) 24)

7 810

9 070 p

8 200

10 150

4 293 w

6 374 w

4 457 w

5 428 w

4 077 w

:

32 830

35 620

Pagal perkamosios galios standartus (PGS) vienam gyventojui

24)

14 235

15 553 p

19 950

23 802

:

:

16 299 w

17 243 w

:

:

32 831

35 616

Pagal perkamosios galios standartus (PGS) vienam gyventojui, palyginti su ES vidurkiu (ES 27 = 100)

43,4

43,7 p

60,8

66,8

:

:

:

:

:

:

100

100

Realus (apimties) metinis pokytis, palyginti su ankstesniais metais (%)

11) 22) 24)

7,7

2,5 p

11,4

5,5

10,6 w

11,0 w

13,9 w

-5,0 w

3,4 w

-28,8 w

6,1

3,4

Bendroji pridėtinė vertė pagal pagrindinius sektorius

Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė (%)

11) 25) 24) 22)

7,6

7,7 p

6,2

7,2

8,3 w

7,6 w

12,3 w

9,6 w

12,7 w

9,7 w

1,8

1,8

Pramonė (%)

11) 25) 24) 22)

23

23,9 p

29,2

29,5

16,9 w

16,5 w

14,7 w

14,3 w

23,8 w

18,9 w

20,1

20,4

Statybų sektorius (%)

11) 25) 24) 22)

7,3

6,6 p

5,7

5,5

7,3 w

8,0 w

9,3 w

8,2 w

3,2 w

1,5 w

5,5

5,5

Paslaugų sektorius (%)

11) 25) 24) 22)

62,2 i

61,9 pi

59,0 i

57,7 i

67,5 w

67,9 w

63,6 w

67,8 w

60,3 w

69,9 w

72,9 i

72,2 i

Mokėjimų balansas

Pastaba

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

Grynosios tiesioginės užsienio investicijos (TUI, srautai į šalį ir iš šalies, mln. EUR)

11) 26)

3 656,9 w

4 328,2 w

5 417,4 i

8 007,4 i

792,7 w

1 684,5 w

314,2 w

514,0 w

6 351,5 w

202,7 w

-415 593,3 i

-325 742,5 i

Grynosios tiesioginės užsienio investicijos (TUI, srautai į šalį ir iš šalies, BVP %)

11) 22) 24)

6,85 i

7,16 pi

0,78 i

0,93 i

5,04 iw

7,23 iw

2,72 iw

3,73 iw

3,76 iw

0,13 iw

-2,83 i

-2,04 i

Grynosios tiesioginės užsienio investicijos (TUI, srautai į šalį ir iš šalies), palyginti su ES 27 (mln. EUR)

11) 26) 27)

1 801,0 i

1 430,0 i

363,5 i

2 711,9 i

188,8 w

736,5 w

:

:

4 748,7 w

22,8 w

-93 997,4 i

-62 947,1 i

Grynosios tiesioginės užsienio investicijos (TUI, srautai į šalį ir iš šalies), palyginti su ES 27 (BVP %)

11) 22)

3,38 i

2,37 ip

0,05 i

0,31 i

1,20 iw

3,16 iw

:

:

2,81 iw

0,01 iw

-0,64 i

-0,39 i

Perlaidos (BVP %)

11) 22) 24)

:

6,63 pi

:

:

8,65 iw

9,62 iw

9,00 diw

8,30 diw

0,96 iw

1,04 iw

0,14 i

0,14 i

Išorės prekyba prekėmis

Pastaba

Serbija

Turkija

Sakartvelas

Moldova

Ukraina

ES 27

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

Eksporto į ES 27 dalis, palyginti su viso eksporto verte (%)

65,8 iw

66,0 iw

41,1 iw

40,4 iw

16,9 iw

15,4 iw

61,0 iw

58,4 iw

:

:

:

:

Importo iš ES 27 dalis, palyginti su viso importo verte (%)

53,9 iw

51,9 iw

31,1 iw

25,5 iw

22,9 iw

22,6 iw

43,8 iw

47,4 iw

:

:

:

:

Prekybos balansas (mln. EUR)

11)

-6 279

-10 386

-38 925

-100 663

-4 951 iw

-7 563 iw

-3 415 iw

-4 673 iw

-4 106 iw

-10 843 iw

56,816

-435 974

Tarptautinė prekyba prekėmis ir paslaugomis, palyginti su BVP

Importas (BVP %)

11) 22) 24)

62,9

74,8 p

35,3

42,6

58,9 w

62,2 w

57,8 w

69,5 w

41,9 w

51,9 w

47,1

55

Eksportas (BVP %)

11) 22) 24)

54,9

63,8 p

35,7

38,6

42,7 w

52,5 w

30,6 w

41,2 w

40,7 w

35,4 w

51

56,9

Viešieji finansai

Pastaba

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

Valdžios sektoriaus perteklius (+) / deficitas (-) (%)

11) 22)

:

:

:

:

-6,2 pw

-2,4 pw

-1,9 ew

-3,2 ew

-3,3 w

-15,5 w

-4,7

-3,4

Bendroji valstybės skola (%)

11) 22) 28)

:

:

:

:

49,0 pw

39,1 pw

32,6 ew

35,0 ew

49,0 w

77,8 w

87,4

83,4

Finansiniai rodikliai

Pastaba

Serbija

Turkija

Sakartvelas

Moldova

Ukraina

ES 27

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

Metinis vartojimo kainų pokytis (%)

11) 29)

4,0 d

11,7 d

19,6 d

72,3 d

:

11,8 w

5,1 w

28,7 w

9,4 w

20,2 w

2,9

9,2

Bendra užsienio skola, palyginti su BVP (%)

11) 22) 24)

75,8 i

77,5 pi

54,2 iw

48,7 iw

123,9 iw

94,4 iw

66,7 iw

65,4 iw

67,8 iw

80,5 iw

:

:

Bendra skola užsienio valiuta, palyginti su BVP (%)

:

:

:

:

:

:

:

:

:

:

:

:

Tarptautinių atsargų (įskaitant auksą) vertė (mln. EUR)

11) 30)

2 620,0

2 919,0

19 405,7

13 110,7

3 777,0 w

4 591,6 w

3 445,8 w

4 206,0 w

27 294,4 w

26 751,2 w

:

:

Tarptautinės atsargos (atitiktis importo mėnesiais)

11)

:

:

:

:

4,8 iw

3,7 iw

6,2 iw

5,2 iw

4,6 iw

4,0 iw

:

:

Verslas

Pastaba

Serbija

Turkija

Sakartvelas

Moldova

Ukraina

ES 27

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

Pramonės gamybos indeksas (2015 m. = 100)

11) 31) 32)

118,6 w

:

135,6 w

143,3 w

124,3 w

144,6 w

120,3 w

115,1 w

105,4 w

66,7 w

:

:

Infrastruktūra

Pastaba

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

Geležinkelių tinklo tankis (veikiančios linijos tūkstančiui km²)

11) 33)

43,4 iw

43,6 iw

13,5 i

13,7 i

22,2 iw

:

34,0 iw

:

32,7 iw

:

47,9 i

47,8 i

Greitkelių ilgis (km)

11) 13)

928

941

3 532

3 633

263

263 w

0

0

15 w

:

:

:

Energetika

Pastaba

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

2021 m.

2022 m.

Grynasis energijos importas (pagal BVP)

22) 24)

4,0 i

8,8 i

5,2 i

8,8 i

1,7 i

1,8 i

3,2 i

9,5 i

:

:

2,7 i

5,2 i

Šaltinis: Eurostatas ir (arba) šalių kandidačių ir potencialių kandidatų statistikos institucijos