EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2024 06 19
COM(2024) 605 final
Rekomendacija
TARYBOS REKOMENDACIJA
dėl Vokietijos ekonominės, socialinės, užimtumo, struktūrinės ir biudžeto politikos
{SWD(2024) 600 final} - {SWD(2024) 605 final}
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2024 06 19
COM(2024) 605 final
Rekomendacija
TARYBOS REKOMENDACIJA
dėl Vokietijos ekonominės, socialinės, užimtumo, struktūrinės ir biudžeto politikos
{SWD(2024) 600 final} - {SWD(2024) 605 final}
Rekomendacija
TARYBOS REKOMENDACIJA
dėl Vokietijos ekonominės, socialinės, užimtumo, struktūrinės ir biudžeto politikos
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį,
atsižvelgdama į 2024 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/1263 dėl veiksmingo ekonominės politikos koordinavimo ir daugiašalės biudžeto priežiūros, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 1 , ypač į jo 3 straipsnio 3 dalį,
atsižvelgdama į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo 2 , ypač į jo 6 straipsnio 1 dalį,
atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją,
atsižvelgdama į Europos Parlamento rezoliucijas,
atsižvelgdama į Europos Vadovų Tarybos išvadas,
atsižvelgdama į Užimtumo komiteto nuomonę,
atsižvelgdama į Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę,
atsižvelgdama į Socialinės apsaugos komiteto nuomonę,
atsižvelgdama į Ekonominės politikos komiteto nuomonę,
kadangi:
(1)2021 m. vasario 19 d. įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241 3 , kuriuo nustatyta Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė. Pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę valstybėms narėms teikiama finansinė parama reformoms ir investicijoms įgyvendinti, t. y. ES finansuojama fiskalinė paskata. Pagal Europos semestro prioritetus Priemonė padeda užtikrinti ekonomikos bei socialinį atsigavimą ir įgyvendinti tvarias reformas ir investicijas, kuriomis siekiama visų pirma skatinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir didinti valstybių narių ekonomikos atsparumą. Ji taip pat padeda stiprinti viešųjų finansų būklę ir skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu, gerinti teritorinę sanglaudą ES ir remti tolesnį Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimą;
(2)2023 m. vasario 27 d. priimtu reglamentu „REPowerEU“ 4 siekiama laipsniškai panaikinti ES priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro importo. Tai padėtų užtikrinti ES energetinį saugumą ir diversifikuoti jos energijos tiekimo šaltinius, kartu didinant atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą, energijos kaupimo pajėgumus ir energijos vartojimo efektyvumą.
(3)siekdama padėti priimti politikos sprendimus ir sudaryti pagrindines augimo didinimo sąlygas, 2023 m. kovo 16 d. Komisija paskelbė komunikatą „Ilgalaikis ES konkurencingumas. Perspektyvos po 2030 m.“ 5 . Komunikate išdėstomi devyni vienas kitą stiprinantys konkurencingumo veiksniai. Tarp šių veiksnių, kaip svarbiausi reformų ir investicijų politikos, kuria siekiama įveikti dabartinius produktyvumo iššūkius ir didinti ilgalaikį ES ir jos valstybių narių konkurencingumą, prioritetai, iškyla prieiga prie privataus kapitalo, moksliniai tyrimai ir inovacijos, švietimas ir įgūdžiai ir bendroji rinka. Paskelbusi šį komunikatą, 2024 m. vasario 14 d. Komisija pateikė metinę bendrosios rinkos ir konkurencingumo ataskaitą 6 . Ataskaitoje išsamiai aptariami bendrosios rinkos konkurenciniai pranašumai ir jai kylantys iššūkiai ir analizuojami per metus įvykę pokyčiai, suskirstyti pagal nustatytus devynis konkurencingumo veiksnius;
(4)2023 m. lapkričio 21 d. Komisija priėmė 2024 m. metinę tvaraus augimo apžvalgą 7 , kuria pradedamas Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro 2024 m. ciklas. 2024 m. kovo 22 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino apžvalgoje, grindžiamoje keturiais konkurencingo tvarumo aspektais, išdėstytus prioritetus. 2023 m. lapkričio 21 d. Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 taip pat priėmė 2024 m. įspėjimo mechanizmo ataskaitą – joje Vokietija nurodyta kaip viena iš valstybių narių, kuriose gali būti susidaręs disbalansas arba gali kilti jo susidarymo rizika ir dėl kurių reikės parengti nuodugnią apžvalgą. Tą pačią dieną Komisija priėmė nuomonę dėl Vokietijos 2024 m. biudžeto plano projekto. Be to, Komisija priėmė Rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos (ją Taryba priėmė 2024 m. balandžio 12 d.) ir Pasiūlymą dėl 2024 m. bendros užimtumo ataskaitos, kurioje analizuojamas užimtumo politikos gairių ir Europos socialinių teisių ramsčio principų įgyvendinimas (ją Taryba priėmė 2024 m. kovo 11 d.);
(5)2024 m. balandžio 30 d. įsigaliojo naujoji ES ekonomikos valdymo sistema. Sistema apima naują Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/1263 dėl veiksmingo ekonominės politikos koordinavimo ir daugiašalės biudžeto priežiūros, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97. Be to, ji apima iš dalies pakeistą Reglamentą (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo ir iš dalies pakeistą Direktyvą 2011/85/ES dėl valstybių narių biudžeto sistemų 8 . Naujosios sistemos tikslai – valstybės skolos tvarumo ir tvaraus bei integracinio augimo užtikrinimas vykdant laipsnišką fiskalinį konsolidavimą ir reformas bei investicijas. Ja valstybės narės skatinamos prisiimti atsakomybę ir daugiau dėmesio skiriama vidutinės trukmės laikotarpiui ir veiksmingesniam bei nuoseklesniam vykdymo užtikrinimui. Kiekviena valstybė narė turėtų pateikti Tarybai ir Komisijai nacionalinį vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinį struktūrinį planą. Nacionaliniame vidutinės trukmės laikotarpio fiskaliniame struktūriniame plane išdėstomi valstybės narės fiskaliniai, reformų ir investicijų įsipareigojimai ir jis apima 4 arba 5 metų planavimo laikotarpį, priklausomai nuo įprastos nacionalinio teisėkūros ciklo trukmės. Nacionaliniame vidutinės trukmės laikotarpio fiskaliniame struktūriniame plane nustatytas grynųjų išlaidų 9 planas turėtų atitikti Reglamento (ES) 2024/1263 reikalavimus, įskaitant reikalavimus užtikrinti, kad valdžios sektoriaus bendroji skola būtų pradėta patikimai mažinti arba ir toliau būtų patikimai mažinama vėliausiai iki koregavimo laikotarpio pabaigos arba kad ji išliktų apdairaus lygio, mažesnė nei 60 % BVP, ir kad per vidutinės trukmės laikotarpį valdžios sektoriaus deficitas būtų sumažintas iki žemesnio už 3 % BVP pamatinę vertę lygio ir (arba) toks išliktų. Koregavimo laikotarpis gali būti pratęstas ne ilgiau kaip trejiems metams, jeigu valstybė narė įsipareigoja vykdyti atitinkamas reformas ir investicijas pagal Reglamente (ES) 2024/1263 nustatytus kriterijus. Siekdama padėti tuos planus parengti, 2024 m. [birželio 21 d.] Komisija ketina valstybėms narėms pateikti planų ir vėlesnių metinių pažangos ataskaitų, kurias jos turės pateikti, turinio gaires ir pagal Reglamento (ES) 2024/1263 5 straipsnį išsiųs joms technines fiskalinio koregavimo gaires (jei taikoma, orientacines trajektorijas ir techninę informaciją). Valstybės narės nacionalinius vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinius struktūrinius planus turėtų pateikti iki 2024 m. rugsėjo 20 d., nebent valstybė narė ir Komisija susitaria pratęsti terminą pagrįstos trukmės laikotarpiu. Valstybės narės turėtų užtikrinti nacionalinių parlamentų dalyvavimą ir konsultacijas su nepriklausomomis fiskalinėmis institucijomis, socialiniais partneriais ir atitinkamais kitais nacionaliniais suinteresuotaisiais subjektais;
(6)2024 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras toliau kinta atsižvelgiant į Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimą. Kad būtų įgyvendinti Europos semestro politikos prioritetai, vis dar itin svarbu visiškai įgyvendinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, nes jie padeda veiksmingai spręsti visus per kelerius pastaruosius metus konkrečioms šalims pateiktose rekomendacijose nustatytus uždavinius arba didelę jų dalį. 2019, 2020, 2022 ir 2023 m. konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos tebėra tiek pat svarbios ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planams, kurie peržiūrėti, atnaujinti arba iš dalies pakeisti pagal Reglamento (ES) 2021/241 14, 18 ir 21 straipsnius;
(7)2021 m. balandžio 28 d. pagal Reglamento (ES) 2021/241 18 straipsnio 1 dalį Vokietija Komisijai pateikė nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnį Komisija ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano aktualumą, efektyvumą, veiksmingumą ir darną įvertino vadovaudamasi to reglamento V priede pateiktomis vertinimo gairėmis. 2021 m. liepos 13 d. Taryba priėmė Sprendimą dėl Vokietijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo 10 , kuris 2023 m. gruodžio 8 d. iš dalies pakeistas vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/241 18 straipsnio 2 dalimi, kad būtų atnaujintas negrąžintinos finansinės paramos didžiausias finansinis įnašas 11 . Paramos dalių išmokėjimas priklauso nuo pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnio 5 dalį Komisijos priimto sprendimo, kad Vokietija patenkinamai pasiekė Tarybos įgyvendinimo sprendime nustatytas atitinkamas tarpines ir siektinas reikšmes. Kad būtų laikoma, jog tarpinės ir siektinos reikšmės pasiektos patenkinamai, ankstesniosios turi likti nepanaikintos;
(8)2024 m. balandžio 17 d. Vokietija pateikė 2024 m. nacionalinę reformų programą, o 2024 m. balandžio 24 d. pagal Reglamento (EB) Nr. 1466/97) 4 straipsnio 1 dalį – 2024 m. stabilumo programą. Pagal Reglamento (ES) 2021/241 27 straipsnį, 2024 m. nacionalinė reformų programa taip pat atspindi Vokietijos du kartus per metus teikiamas pažangos, padarytos įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, ataskaitas;
(9)2024 m. birželio 19 d. Komisija paskelbė 2024 m. Vokietijos ataskaitą 12 . Joje įvertinta pažanga, Vokietijos padaryta įgyvendinant atitinkamas 2019–2023 m. Tarybos priimtas jai skirtas rekomendacijas, ir apžvelgta, kaip ji įgyvendina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Remiantis šia analize, šalies ataskaitoje nurodytos spragos, palyginti su tais uždaviniais, kurie ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane sprendžiami tik iš dalies arba nesprendžiami, taip pat nauji ir kylantys uždaviniai. Be to, joje įvertinta pažanga, Vokietijos padaryta įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį ir siekiant ES pagrindinių tikslų užimtumo, įgūdžių ir skurdo mažinimo srityse, taip pat JT darnaus vystymosi tikslų;
(10)pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 5 straipsnį Komisija atliko nuodugnią Vokietijos apžvalgą. 2024 m. balandžio mėn. paskelbtos pagrindinės Komisijos tarnybų to reglamento tikslais atlikto Vokietijos makroekonominio pažeidžiamumo vertinimo 13 išvados. 2024 m. birželio 19 d. Komisija padarė išvadą, kad Vokietijoje yra susidaręs makroekonominis disbalansas. Visų pirma Vokietija yra pažeidžiama dėl didelio einamosios sąskaitos pertekliaus, kuris, nors per kelerius metus ir šiek tiek sumažėjo, tebėra aktualus, nes pagrindinė silpnos vidaus paklausos ir vangių investicijų tarpvalstybinės svarbos problema išlieka, o politikos atsakas buvo ribotas. Dėl mažesnių energijos kainų, silpnos vidaus paklausos ir vangios pasaulio prekybos einamosios sąskaitos perteklius 2023 m. vėl pakilo ir pasiekė 5,9 % BVP, palyginti su 4,2 % BVP 2022 m. Prognozuojama, kad šiais ir kitais metais jis bus šiek tiek didesnis, tačiau išliks gerokai mažesnis už prieš pandemiją buvusį lygį. Atsižvelgiant į Vokietijos ekonomikos dydį ir jos prekybos integraciją euro zonoje, tai daro neigiamą šalutinį poveikį likusiai zonos daliai. Dėl mažėjančių būsto kainų labai sumažėjo būsto kainų pervertinimo mastas ir poveikis finansų sistemai iki šiol buvo nedidelis, tačiau komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą toliau reikia stebėti. Mažėjančios investicijos į būstą artimiausioje ateityje gali vėl sukelti kainų spaudimą ir jo sąlygojamą pervertinimo riziką. Ateityje numatomas nedidelis išlaidų konkurencingumo sumažėjimas, o namų ūkiai pradeda atgauti dalį prarastos perkamosios galios, nes, kaip prognozuojama, augs darbo užmokestis realiąja verte. Privačiųjų investicijų atsigavimas užtrunka ir numatoma, kad fiskalinis konsolidavimas turės įtakos vidaus paklausai ir galbūt apsunkins viešąsias investicijas. Bendras pagrindinis pažeidžiamumas, susijęs su dideliu santaupų ir investicijų skirtumu, iš esmės nepasikeitė: bėgant metams investicijų poreikiai, daugiausia susiję su regionų lygmens viešosiomis investicijomis ir apskritai įmonių investicijomis, kurios ateityje skatintų ekonomikos augimą, didėjo. Nors vyriausybė ėmėsi tam tikrų veiksmų investicijoms remti ir į Vokietijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtraukta svarbių priemonių investicijoms skatinti, politikos atsako dydis iki šiol nelėmė didelės pažangos ir nebuvo pakankamas bendram didesnių privačiųjų ir viešųjų investicijų uždaviniui įveikti;
(11)remiantis Eurostato patvirtintais duomenimis 14 , Vokietijos valdžios sektoriaus deficitas nuo 2022 m. liko nepakitęs ir 2023 m. sudarė 2,5 % BVP, o valdžios sektoriaus skola sumažėjo nuo 66,1 % BVP 2022 m. pabaigoje iki 63,6 % 2023 m. pabaigoje;
(12)2022 m. liepos 12 d. Taryba rekomendavo 15 Vokietijai imtis veiksmų 2023 m. užtikrinti, kad nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų augimas atitiktų bendrą neutralios politikos kryptį 16 , atsižvelgiant į tolesnę laikiną ir tikslinę paramą namų ūkiams ir įmonėms, kurie labiausiai pažeidžiami dėl energijos kainų šuolių, ir iš Ukrainos bėgantiems žmonėms. Vokietijai rekomenduota būti pasirengusiai einamąsias išlaidas pritaikyti prie kintančios situacijos. Vokietijai taip pat rekomenduota didinti viešąsias investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, taip pat į energetinį saugumą atsižvelgiant į iniciatyvą „REPowerEU“, be kita ko, naudojantis Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir kitų Sąjungos fondų lėšomis. Remiantis Komisijos skaičiavimais, 2023 m. fiskalinė politika 17 buvo stabdomoji (jos kryptis – 0,3 % BVP). Nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų (atėmus diskrecines pajamų priemones) augimo poveikis fiskalinės politikos krypčiai 2023 m. buvo stabdomasis ir sudarė 0,5 % BVP – tai atitiko Tarybos rekomendaciją. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis ir kitų ES fondų lėšomis finansuojamos išlaidos 2023 m. sudarė 0,2 % BVP. Nacionalinėmis lėšomis finansuojamos investicijos 2023 m. sudarė 2,6 % BVP, t. y. per metus padidėjo 0,1 procentinio punkto, palyginti su 2022 m. Vokietija finansavo papildomas investicijas pasinaudodama Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir kitų ES fondų lėšomis. Vokietija finansavo viešąsias investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, taip pat į energetinį saugumą, pvz., pastatų energinę renovaciją, elektromobilių įkrovimo infrastruktūros gerinimą ir mokyklų parengimą skaitmeniniam amžiui; šios priemonės iš dalies finansuojamos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir kitų ES fondų lėšomis;
(13)pagrindines 2024 m. stabilumo programos projekcijas galima apibendrinti, kaip išdėstyta toliau. Makroekonominiame scenarijuje, kuriuo grindžiamos biudžeto projekcijos, numatoma, kad realusis BVP augs 0,2 % 2024 m. ir 1,0 % 2025 m. Numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas sumažės iki 1¾ % BVP 2024 m. ir 1 % BVP 2025 m., o valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP padidės iki 64 % iki 2024 m. pabaigos ir po to sumažės iki 63¼ % iki 2025 m. pabaigos. Numatoma, kad po 2025 m. valdžios sektoriaus deficitas padidės iki 1¼ % BVP 2026 m. ir 1½ % 2027 m., o paskui sumažės iki 1 % 2028 m. Taigi planuojama, kad valdžios sektoriaus balansas programos laikotarpiu išliks mažesnis negu 3 % BVP deficito pamatinė vertė. Numatoma, kad po 2025 m. valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP savo ruožtu laipsniškai mažės iki 63¼ % 2026 m., 63 % 2027 m. ir 62 % 2028 m.;
(14)Komisijos 2024 m. pavasario prognozėje numatoma, kad realusis BVP išaugs 0,1 % 2024 m. ir 1,0 % 2025 m., o infliacija pagal SVKI bus 2,4 % 2024 m. ir 2,0 % 2025 m.;
(15)Komisijos 2024 m. pavasario prognozėje numatoma, kad 2024 m. valdžios sektoriaus deficitas sudarys 1,6 % BVP, o valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP iki 2024 m. pabaigos turėtų sumažėti iki 62,9 %. Deficito sumažėjimas 2024 m. daugiausia atspindi laipsnišką su energija susijusių neatidėliotinų paramos priemonių panaikinimą, kuris turės panašų poveikį skolos santykiui su BVP. Remiantis Komisijos įverčiais, 2024 m. fiskalinė politika bus stabdomoji ir jos kryptis sudarys 0,8 % BVP;
(16)pagal Komisijos 2024 m. pavasario prognozę, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės negrąžintina parama (dotacijomis) 2024 m. bus finansuojamos išlaidos, sudarančios 0,1 % BVP, t. y. tiek pat kaip ir 2023 m. Išlaidas dengiant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis atsiras galimybių vykdyti aukštos kokybės investicijas ir našumą skatinančias reformas nedarant tiesioginio poveikio Vokietijos valdžios sektoriaus balansui ir skolai;
(17)2023 m. liepos 14 d. Taryba rekomendavo 18 , kad Vokietija užtikrintų apdairią fiskalinę politiką, visų pirma ribodama nacionalinėmis lėšomis finansuojamų grynųjų pirminių išlaidų 19 nominalų padidėjimą 2024 m., kad jis neviršytų 2,5 %. Valstybės narės paragintos, vykdant 2023 m. biudžetus ir rengiant 2024 m. biudžeto planų projektus, atsižvelgti į tai, kad Komisija, remdamasi 2023 m. galutiniais duomenimis, Tarybai pasiūlys pradėti deficito kriterijumi grindžiamas perviršinio deficito procedūras. Komisijos 2024 m. pavasario prognozėje numatoma, kad Vokietijos nacionalinėmis lėšomis finansuojamos grynosios pirminės išlaidos 2024 m. padidės 2,6 %, t. y. jų augimas viršys rekomenduojamą didžiausią prieaugį. Tačiau į Komisijos prognozę įtrauktam 2024 m. numatomam grynųjų išlaidų prieaugiui poveikį daro 2023 m. atliktas viešojo transporto subjektų perklasifikavimas į valdžios sektoriaus subjektus 20 , dėl kurio susidarė laiko eilutės lūžis. Jei į šio perklasifikavimo poveikį nebūtų atsižvelgiama, būtų numatoma, kad nacionalinėmis lėšomis finansuojamos grynosios pirminės išlaidos 2024 m. padidės 2,4 %, t. y. jų augimas neviršytų rekomenduojamo didžiausio prieaugio. Tai atitinka Tarybos rekomendaciją;
(18)be to, Taryba rekomendavo, kad Vokietija imtųsi veiksmų kaip galima greičiau 2023 ir 2024 m. laipsniškai panaikinti galiojančias neatidėliotinas energijos paramos priemones, o su tuo susijusias sutaupytas lėšas panaudoti valdžios sektoriaus deficitui mažinti. Taryba papildomai nurodė, kad jei dėl vėl padidėjusių energijos kainų reikėtų imtis naujų paramos priemonių arba toliau taikyti esamas, Vokietija turėtų užtikrinti, kad jomis būtų siekiama apsaugoti pažeidžiamus namų ūkius ir įmones, kad jos būtų fiskaliniu požiūriu prieinamos ir išlaikytų paskatas taupyti energiją. Komisijos 2024 m. pavasario prognozėje apskaičiuota, kad grynosios biudžeto išlaidos 21 neatidėliotinoms energijos paramos priemonėms 2023 m. sudarys 1,2 % BVP, ir numatyta, kad 2024 m. jos sudarys 0,1 %, o 2025 m. – 0,0 % BVP. Konkrečiai daroma prielaida, kad 2024 m. liks galioti sumažintas pridėtinės vertės mokesčio tarifas dujoms, nors poveikis bus nedidelis. Jei su tuo susijusios sutaupytos lėšos būtų naudojamos valdžios sektoriaus deficitui mažinti, kaip rekomendavo Taryba, šios projekcijos reikštų, kad 2024 m. fiskalinis koregavimas sudarys 1,1 % BVP, o nacionalinėmis lėšomis finansuojamos grynosios pirminės išlaidos 22 fiskalinės politikos krypčiai tais metais turės stabdomąjį 0,8 % BVP poveikį. Numatoma neatidėliotinas energijos paramos priemones kaip galima greičiau 2023 ir 2024 m. laipsniškai panaikinti. Tai atitinka Tarybos rekomendaciją. Tačiau nenumatoma visų su tuo susijusių sutaupytų lėšų panaudoti valdžios sektoriaus deficitui mažinti. Kyla rizika, kad tai neatitiks Tarybos rekomendacijos;
(19)be to, Taryba taip pat rekomendavo, kad Vokietija išlaikytų nacionalinėmis lėšomis finansuojamas viešąsias investicijas ir užtikrintų veiksmingą dotacijų pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę ir kitų Sąjungos fondų lėšų įsisavinimą, visų pirma siekdama skatinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką. Komisijos 2024 m. pavasario prognozėje numatoma, kad 2024 m. nacionalinėmis lėšomis finansuojamos viešosios investicijos išaugs iki 2,7 % BVP nuo 2,6 % BVP 2023 m. Tai atitinka Tarybos rekomendaciją. Iš ES fondų gautomis pajamomis, įskaitant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijas, finansuojamos viešosios išlaidos 2024 m. savo ruožtu turėtų išlikti 0,2 % BVP;
(20)remiantis iki galutinio prognozės parengimo termino turėta informacija apie politikos priemones ir darant nesikeičiančios politikos prielaidą, Komisijos 2024 m. pavasario prognozėje numatoma, kad 2025 m. valdžios sektoriaus deficitas sudarys 1,2 % BVP. Valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP 2025 m. pabaigoje turėtų sumažėti iki 62,2 %. Deficito ir skolos santykio su BVP sumažėjimas 2025 m. daugiausia atspindi numatomą BVP augimo atsigavimą;
(21)nors pastaraisiais metais šiek tiek padidėjusios kaip BVP procentinė dalis, viešosios investicijos neatitiko investicijų į infrastruktūrą, švietimą, mokymą ir žaliąją bei skaitmeninę pertvarką poreikių. Praeitais metais federalinio lygmens investicijos nukrito iki turto nusidėvėjimo nesiekiančio lygio, o grynosios savivaldybių lygmens investicijos pastaruosius du dešimtmečius buvo neigiamos, todėl apskritai pagrindinis kapitalas sumažėjo. Kliūčių investicijoms tebėra. 2023 m. privačiosios investicijos vis dar nesiekė prieš pandemiją buvusio lygio. Konkrečiai, privačiųjų investicijų įgyvendinimo administracinė našta tebėra didelė, visų pirma dėl didelio reikalaujamų dokumentų ir licencijų kiekio, taip pat dėl nepakankamos skaitmenizacijos. Plėsti gamybos ir inovacijų pajėgumus, ypač energetikos ir statybos sektoriuose, trukdo griežti reguliavimo standartai, reglamentavimo skirtumai tarp atskirų regionų ir ilgai trunkančios leidimų išdavimo procedūros. Nepaisant būsto trūkumo, investicijos į gyvenamuosius pastatus pastaruosius trejus metus mažėjo. Alternatyvių finansavimo, visų pirma skirto veiklai plėsti, formų yra nedaug. Mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) išlaidos moksliniams tyrimams ir plėtrai tebėra nedidelės, o technologijų sklaida yra ribota;
(22)dėl senėjimo mažėja darbingo amžiaus gyventojų skaičius, taigi didėja išlaikomo amžiaus pagyvenusių žmonių koeficientas. Todėl numatoma, kad bendros pensijų išlaidos didės. Dėl to atsiranda didelis finansavimo poreikis. Bėgant metams vis didesnė pensijų išlaidų dalis buvo finansuojama federalinėmis subsidijomis. Nuo 2020 m. tai sudarė daugiau kaip 100 mlrd. EUR per metus, t. y. apie 23 % visų federalinių išlaidų. Jei politika nesikeis, ta dalis turėtų toliau didėti – tai atsilieps produktyvių išlaidų apimčiai. Vis dar nepakankamai naudojamasi profesinėmis pensijomis ir privačiomis kaupiamųjų pensijų sistemomis. Nepaisant pastangų didinti profesinių (antrosios pakopos) pensijų kaupimo mastą, jų aprėptis tebėra apie 54 %. Planuojamas kapitalo kaupimas pagal priemonę „Generationenkapital“, kuria teisės aktais nustatytoje pensijų sistemoje pridedamas kaupiamasis elementas, bus finansuojamas iš valdžios sektoriaus skolos, todėl jo galimybės padidinti pensijų sistemos tvarumą ribotos. Nors 55–64 m. darbuotojų užimtumo lygis yra vienas aukščiausių ES, faktinio pensinio amžiaus didėjimas pastaraisiais metais šiek tiek sulėtėjo, o vyresnių nei 65 metų asmenų grupės užimtumas atsilieka nuo valstybių narių, kuriose užimtumo lygis aukščiausias. Taip yra ir dėl ankstyvo išėjimo į pensiją galimybių, dėl kurių dar labiau didėja spaudimas pensijų sistemos tvarumui;
(23)labai svarbus siekiant įtraukesnio ir tvaresnio augimo, taip pat didesnio konkurencingumo yra optimalus mokesčių derinys. Vokietijos darbuotojų mokesčių pleištas yra antras pagal dydį ES. Dideli mokesčiai kartu su išmokų taisyklėmis mažina paskatas didinti dirbtų valandų skaičių, visų pirma mažą darbo užmokestį gaunantiems ir antriesiems šeimoje uždirbantiems asmenims, kurie dažnai būna moterys, kaip rodo ir labai didelė ne visą darbo dieną dirbančių užimtų moterų dalis. Tai daro neigiamą poveikį darbo jėgos pasiūlai ir didina esamą darbo jėgos trūkumą. Be to, Vokietijos aplinkosaugos mokesčių dalis yra mažesnė už ES vidurkį ir mažėja. Tačiau Vokietijoje taikomas vienas didžiausių ES pelno mokesčio tarifų, įskaitant vietos verslo mokestį (vok. Gewerbesteuer). Jų derinys sudaro sudėtingą ir neskaidrią mokesčių sistemą. Ekonomiškai efektyvūs investavimo paskatų didinimo būdai – pastarojo meto iniciatyvos peržiūrėti nusidėvėjimo taisykles ir didinti MTP mokesčių kreditus. Kartu būtų galima supaprastinti įmonių apmokestinimo sistemą sumažinant galimybes taikyti lengvatas;
(24)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies b punktą ir V priedo 2.2 kriterijų, į Vokietijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtraukta daug viena kitą papildančių reformų ir investicijų, kurios turi būti įgyvendintos iki 2026 m. Jos turėtų padėti veiksmingai spręsti visus atitinkamose šaliai skirtose rekomendacijose nustatytus uždavinius arba didelę jų dalį. Kad būtų padidintas Vokietijos ilgalaikis konkurencingumas vykdant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, kartu užtikrinant socialinį teisingumą, per šį trumpą laikotarpį labai svarbu plano, įskaitant skyrių „REPowerEU“, kai jis bus priimtas, veiksmingą įgyvendinimą vykdyti sparčiai. Siekiant iki 2026 m. rugpjūčio mėn. įvykdyti plano įsipareigojimus, labai svarbu, kad Vokietija gerokai sparčiau įgyvendintų reformas ir investicijas ir, be kita ko, skirtų pakankamai išteklių jam valdyti. Į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą greitai įtraukus skyrių „REPowerEU“ bus sudarytos sąlygos finansuoti papildomas reformas ir investicijas, kuriomis remiamas Vokietijos ir ES strateginių tikslų energetikos ir žaliosios pertvarkos srityse įgyvendinimas. Kad būtų užtikrinta plati atsakomybė už sėkmingą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimą, itin svarbus tebėra sistemingas vietos ir regionų valdžios institucijų, socialinių partnerių, pilietinės visuomenės ir kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas;
(25)per sanglaudos politikos fondų laikotarpio vidurio peržiūrą, pagal Reglamento (ES) 2021/1060 18 straipsnį, Vokietija iki 2025 m. kovo mėn. turi peržiūrėti kiekvieną programą, atsižvelgdama į, be kita ko, 2024 m. priimtose šaliai skirtose rekomendacijose ir nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane nustatytus uždavinius. Ši peržiūra yra ES finansavimo, įtraukto į kiekvieną programą, galutinio paskyrimo pagrindas. Vokietija padarė pažangą įgyvendindama sanglaudos politiką ir Europos socialinių teisių ramstį, bet vis dar yra spręstinų uždavinių. Tebėra didelių regioninių užimtumo ir darbo našumo skirtumų, nors mažiau išsivystę regionai palaipsniui vejasi kitus pagal darbo našumą. Itin svarbu spartinti sanglaudos politikos programų įgyvendinimą ir programose sutarti prioritetai tebėra aktualūs. Siekiant didinti administracinius gebėjimus, svarbu skirti pakankamai išteklių sanglaudos politikos programoms įgyvendinti ir skatinti valdžios institucijų, atsakingų už jų įgyvendinimą, modernizavimą ir skaitmenizavimą. Siekiant toliau mažinti regionų konkurencingumo ir užimtumo skirtumus, labai svarbu didinti mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų mastą visuose, ypač rytų, regionuose, taip pat remti švietimą ir mokymą, kad būtų sprendžiami žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos keliami uždaviniai. Tam taip pat reikia toliau įgyvendinti sanglaudos politiką, kad žalioji ir skaitmeninė pertvarka toliau vyktų regionuose, kuriuose yra gerų rezultatų pasiekusių sektorių. Taip pat būtina tęsti žaliąsias investicijas į energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiąją energiją, prisitaikymą prie klimato kaitos ir anglies pėdsako mažinimą. Tebėra aktuali verslo plėtra ir parama įmonėms, ypač MVĮ. Prioritetai – švietimo, mokymo ir mokymosi visą gyvenimą kokybė ir įtraukumas, ypač nepalankioje padėtyje esančių grupių, taip pat aktyvi įtrauktis ir įsidarbinimo galimybių gerinimas. Vokietija taip pat galėtų pasinaudoti Europos strateginių technologijų platformos iniciatyvos 23 teikiamomis galimybėmis remti ypatingos svarbos skaitmeninių technologijų, švarių ir efektyviai išteklius naudojančių technologijų ir biotechnologijų kūrimą ar gamybą, taip pat spręsti darbo jėgos ir įgūdžių trūkumo šiuose sektoriuose problemą;
(26)be ekonominių ir socialinių uždavinių, kurie sprendžiami ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu ir naudojantis kitais ES fondais, Vokietijai kyla tam tikrų papildomų uždavinių, susijusių su dideliu kvalifikuotų darbuotojų trūkumu, skaitmenizacija ir žaliąja pertvarka. Sumažinti investicijų ir santaupų skirtumą taip pat padėtų tolesnės investicijos į dvejopą pertvarką;
(27)ekonomikos augimui, investicijoms ir dvejopai pertvarkai kenkia kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. Užpildyti laisvas darbo vietas, net ir ilguoju laikotarpiu, sunku maždaug pusei Vokietijos įmonių. Kyla rizika, kad kvalifikuotų darbuotojų trūkumas gali dar labiau padidėti dėl prastėjančių švietimo rezultatų (visų pirma nepalankioje padėtyje esančių grupių), didelio mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus ir menkų pagrindinių skaitmeninių įgūdžių. EBPO tarptautinio moksleivių vertinimo programos (PISA) duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį prastai besimokančių asmenų dalis beveik padvigubėjo: minimalaus matematikos įgūdžių lygio neturi apie 3 iš 10, o skaitymo ir gamtos mokslų srities – 1 iš 4 Vokietijos moksleivių. Dar labiau padidėjo socioekonominių veiksnių bei migrantų kilmės įtaka švietimo rezultatams. Mokyklos nebaigusių asmenų dalis Vokietijoje taip pat yra viena didžiausių ES, be to, šalyje yra itin daug užsienyje gimusių moksleivių. Naujoji 10 metų federalinė programa „Startchancen“, daugiausia skirta palankių sąlygų neturintiems moksleiviams, yra žingsnis teisinga linkme, tačiau ji apima tik iki 10 % Vokietijos mokyklų. Labai svarbus veiksmingam mokymuisi ir įtraukčiai yra vokiečių kalbos mokėjimas – tai rodo, kaip svarbu aktyviau padėti mokytis vokiečių kalbos, visų pirma moksleiviams, kurių namuose kalbama ne vokiečių kalba. 2023 m. Vokietijoje bent pagrindinius skaitmeninius įgūdžius turinčių suaugusiųjų dalis sudarė 52,2 %, t. y. mažiau nei 55,6 % ES vidurkis, o atsilieka pirmiausia jaunimas. Siekiant spręsti darbo jėgos trūkumo, ypač sveikatos ir ilgalaikės priežiūros, statybos, amatų ir paslaugų sektoriuose, problemą, reikia gerinti žemesnio lygio kvalifikaciją turinčių bei migrantų kilmės asmenų, kurių užimtumo galimybės nėra palankios, pagrindinių įgūdžių ugdymą ir kvalifikacijos kėlimą. Su įgūdžiais susijusius rezultatus būtų galima pagerinti stiprinant darbdavių ir mokymo įstaigų bendradarbiavimą tiek atskiruose sektoriuose, tiek tarpsektoriniu mastu ir daugiau remiantis moduliniu ir (arba) sutrumpintu specialistų rengimu. Siekiant spręsti didelio kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problemą, labai svarbios tolesnės pastangos gerinti švietimo rezultatus, visų pirma nepalankioje padėtyje esančių grupių, ir skaitmeninių įgūdžių stiprinimas;
(28)nors Vokietija dėjo pastangas, kad pagerintų viešųjų paslaugų skaitmenizaciją, įgyvendinimas tebėra lėtas, visų pirma diegiant vienodas, visiškai skaitmenines paslaugas savivaldybėse ir federalinėse žemėse (vok. Länder). Iki nacionalinio teisinio termino (pagal Internetinės prieigos įstatymą (vok. Onlinezugangsgesetz) – 2022 m. pabaigos) Vokietija nepasiekė tikslo skaitmenizuoti visas administracines paslaugas visuomenei ir įmonėms. Nacionalinė reglamentavimo kontrolės taryba (vok. Normenkontrollrat) mano, kad Internetinės prieigos įstatymo įgyvendinimas nėra tinkamas, ir nurodė, kad, efektyvumui nedidėjant dėl skaitmenizacijos, pagrindinė rizika yra numatomas darbo jėgos trūkumas. Koordinavimas ir bendradarbiavimas visais administraciniais lygmenimis nėra pakankamas, o atsakomybė už skaitmenizuotų procesų įgyvendinimą atrodo ribota. Iš Komisijos e. valdžios lyginamosios analizės ataskaitos matyti, kad šalis taip pat atsilieka vykdydama į Internetinės prieigos įstatymo taikymo sritį nepatenkančią administracijos vidaus grandžių skaitmenizaciją. Be pirmųjų Vokietijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano žingsnių, vienas iš svarbiausių skaitmeninio viešojo administravimo veiksnių – daugiau kaip 11 000 registrų modernizavimas ir sujungimas. Tačiau iki šiol padaryta nedidelė pažanga, o išlaidos skaitmeninėms viešojo administravimo priemonėms sumažintos;
(29)nors Vokietija padarė didelę pažangą diegdama šviesolaidinio plačiajuosčio ryšio (FTTP) jungtis, bendra šio ryšio aprėptis šalyje (29,8 %) vis dar yra antra nuo galo ES. Šviesolaidinio ryšio (25,6 % namų ūkių) ir itin didelio pralaidumo tinklo (37,6 %) jungčių trūkumas ypač ryškus kaimo vietovėse. Aprėpties spragos daro neigiamą poveikį konkurencingumui ir stabdo našumo augimą, ypač MVĮ. Siekiant sparčiau didinti šviesolaidinio ryšio aprėptį, labai svarbu gerinti pagrindines tinklo diegimo sąlygas, pvz., didinant planavimo ir įgyvendinimo gebėjimus viešajame sektoriuje. Norint, kad tinklo tikslai būtų pasiekti, taip pat reikės tobulinti administracines procedūras, susijusias su paraiškų teikimu ir leidimų išdavimu, ir standartizuoti alternatyvius, mažiau laiko reikalaujančius įrengimo metodus. Išspręsti šias problemas ir užtikrinti tolesnius patobulinimus būtų galima toliau įgyvendinant Vokietijos gigabitinę strategiją. Tačiau reikėtų stengtis viešąsias intervencijas planuoti taip, kad nebūtų išstumtos komercinės investicijos, pvz., didinant ribotų inžinerinių išteklių paklausą;
(30)norint pasiekti klimato tikslus, reikia dėti daugiau pastangų mažinant transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro. Transporto sektoriuje pasiekti metinių nacionalinių konkrečiai jam taikomų išmetamo teršalų kiekio tikslų nepavyko nuo jų nustatymo, įskaitant 2023 m. Be to, kelių transporto sektoriuje išmetamo anglies dioksido kiekio sumažinimas labai padėtų pasiekti Vokietijos pastangų pasidalijimo tikslą iki 2030 m. išmetamą teršalų kiekį sumažinti 50 %, palyginti su 2005 m. lygiu. 2023 m. transporto sektoriuje galutinės energijos vartojimas padidėjo 6,3 %. Skatinti viešojo transporto paklausą ir mažinti spūstis keliuose padėtų geležinkelių veiklos patikimumo bei kokybės didinimas ir investicijų spragų bei renovacijos vėlavimo, visų pirma krovinių vežimo srityje, šalinimas. Norint sukurti pakankamus geležinkelių tinklo pajėgumus, kad būtų galima prisitaikyti prie didėjančio eismo intensyvumo, reikės didelių investicijų;
(31)atsižvelgdama į euro zonos valstybių narių ekonomikų glaudžias tarpusavio sąsajas ir kolektyvinį indėlį į ekonominės ir pinigų sąjungos veikimą, 2024 m. Taryba rekomendavo euro zonos valstybėms narėms, be kita ko, įgyvendinant savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, imtis veiksmų rekomendacijai dėl euro zonos ekonominės politikos įgyvendinti. Vokietijai skirtos 1, 2 ir 3 rekomendacijos padeda įgyvendinti pirmą, antrą, trečią ir ketvirtą euro zonai skirtas rekomendacijas;
(32)atsižvelgiant į Komisijos atliktą nuodugnią apžvalgą ir išvadą dėl susidariusio disbalanso, rekomendacijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį atspindėtos toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje. 1 rekomendacijoje nurodyta politika padeda mažinti pažeidžiamumą, susijusį su nuolatiniu dideliu einamosios sąskaitos pertekliumi. 2, 3 ir 4 rekomendacijos padeda įgyvendinti 1 rekomendaciją tiek, kiek tai susiję su didesnėmis investicijomis. 1 rekomendacijoje nurodyta politika padeda tiek naikinti disbalansą, tiek pagal 31 konstatuojamąją dalį įgyvendinti euro zonai skirtą rekomendaciją,
REKOMENDUOJA Vokietijai 2024 ir 2025 m. imtis šių veiksmų:
1.Laiku pateikti vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinį struktūrinį planą. Laikantis reformuoto Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų, grynųjų išlaidų 24 augimą 2025 m. apriboti iki tokio tempo, kuris padėtų vidutinės trukmės laikotarpiu valdžios sektoriaus skolą pradėti patikimai mažinti ir valdžios sektoriaus deficitą išlaikyti mažesnį už Sutartyje nustatytą 3 % BVP pamatinę vertę. Didinti viešąsias investicijas ir pašalinti kliūtis privačiosioms investicijoms, kad didėtų konkurencingumas. Didinti fiskalinę erdvę produktyvioms išlaidoms, be kita ko, reformuojant pirmosios pakopos pensijų sistemos finansavimo dalį. Gerinti mokesčių derinį siekiant užtikrinti įtraukesnį augimą ir tvarų konkurencingumą, be kita ko, mažinant kliūtis dirbti daugiau valandų, visų pirma antriesiems šeimoje uždirbantiems asmenims.
2.Gerokai sparčiau įgyvendinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, įskaitant skyrių „REPowerEU“, kai jis bus priimtas, užtikrinant, kad reformos ir investicijos būtų užbaigtos iki 2026 m. rugpjūčio mėn., ir sparčiau įgyvendinti sanglaudos politikos programas, be kita ko, skiriant pakankamai išteklių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo planui ir sanglaudos politikos programoms valdyti. Atliekant sanglaudos politikos programų laikotarpio vidurio peržiūrą toliau daugiausia dėmesio skirti sutartiems prioritetams, kartu apsvarstant Europos strateginių technologijų platformos iniciatyvos teikiamas galimybes didinti konkurencingumą.
3.Spręsti kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problemą, visų pirma stiprinant pagrindinius ir skaitmeninius įgūdžius ir gerinant švietimo rezultatus, be kita ko, teikiant tikslinę paramą nepalankioje padėtyje esančioms grupėms. Paspartinti viešojo administravimo skaitmenizaciją, be kita ko, didinant skaitmeninių viešųjų paslaugų geografinę aprėptį. Papildomai skatinti itin didelio pralaidumo skaitmeninių ryšių tinklų diegimą, be kita ko, sudarant palankesnes būtino privačių investicinių projektų įgyvendinimo sąlygas ir prireikus sutelkiant viešuosius išteklius.
4.Spartinti transporto sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, be kita ko, atnaujinant geležinkelių tinklą.
Priimta Briuselyje
Tarybos vardu
Pirmininkas / Pirmininkė