EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2024 12 11
COM(2024) 570 draft
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
dėl kovos su hibridinėmis grėsmėmis, kylančiomis naudojant migraciją kaip ginklą, ir saugumo prie ES išorės sienų stiprinimo
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2024 12 11
COM(2024) 570 draft
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
dėl kovos su hibridinėmis grėsmėmis, kylančiomis naudojant migraciją kaip ginklą, ir saugumo prie ES išorės sienų stiprinimo
Komunikatas dėl kovos su hibridinėmis grėsmėmis, kylančiomis naudojant migraciją kaip ginklą, ir saugumo prie ES išorės sienų stiprinimo
1. Problemos prie ES išorės sausumos sienų su Rusija ir Baltarusija ir grėsmė Sąjungos saugumui
Pastaruoju metu labai pagausėjo piktavališkos veiklos, nukreiptos prieš Europos Sąjungą ir vykdomos išnaudojant pasaulinį junglumą, tiekimo grandines, ekonominę priklausomybę, teisines spragas ir mūsų demokratinių visuomenių atvirumą, atvejų. Ši veikla reiškiasi sudėtingomis formomis, tokiomis, kaip sabotažo veiksmai ar kibernetiniai išpuoliai, kuriais siekiama sutrikdyti ekonominius, energetikos ar transporto tinklus, taip pat užsienio vykdomu manipuliavimu informacija ir kišimusi į politinius procesus, o tai rodo didėjantį šių hibridinių išpuolių drąsumą. ES imasi veiksmų savo pasirengimui ir atsparumui didinti, o Komisija yra pasirengusi padėti valstybėms narėms veikti įvairiose srityse.
2024 m. spalio mėn. išvadose Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad Rusijai ir Baltarusijai ar bet kuriai kitai šaliai negali būti leidžiama piktnaudžiauti mūsų vertybėmis, įskaitant teisę į prieglobstį, ir pakenkti mūsų demokratijai. Europos Vadovų Taryba išreiškė solidarumą su Lenkija ir kitomis valstybėmis narėmis, susiduriančiomis su šiais iššūkiais, ir pripažino savo ryžtą užtikrinti veiksmingą Sąjungos išorės sienų kontrolę visomis turimomis priemonėmis, be kita ko, padedant Europos Sąjungai, laikantis ES ir tarptautinės teisės. Europos Vadovų Taryba aiškiai nurodė, kad išskirtinėmis aplinkybėmis reikia imtis tinkamų priemonių ( 1 ). 2023 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba jau pasmerkė visus hibridinius išpuolius, įskaitant trečiųjų šalių naudojimąsi migrantais kaip priemone politiniais tikslais, ir pareiškė Sąjungos pasiryžimą kovoti su visais tokiais Rusijos ir Baltarusijos pradėtais išpuoliais ( 2 ). Šiame komunikate daugiausia dėmesio skiriama ES išorės sausumos sienoms su Rusija ir Baltarusija, tačiau jame išdėstyti svarstymai gali būti taikomi kitur, jei tai tinkamai pagrindžiama konkrečiomis aplinkybėmis.
Nuo 2022 m. vasario mėn. Rusija, vykdydama karinę agresiją prieš Ukrainą, šiurkščiai pažeidžia tarptautinę teisę, įskaitant Jungtinių Tautų Chartiją ( 3 ), ir kenkia Europos ir pasaulio saugumui ir stabilumui. Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą taip pat yra išpuolis prieš demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių vertybes. Ne vien Rusija vykdo tokius veiksmus. Baltarusija dažnai teikė Rusijai pagalbą ir ryžtingai rėmė jos veiklą. Tai ypač aktualu po 2020 m. suklastotų prezidento rinkimų, nustačius sankcijas A. Lukašenkos režimui. Tuo metu Baltarusija, remiama Rusijos, pradėjo operaciją, kuria buvo siekiama sukurti dirbtinį migracijos maršrutą per jos sausumos sienas su valstybėmis narėmis, visų pirma Latvija, Lietuva ir Lenkija, į kitas Europos šalis.
Rusijos veiksmai ne tik grąžino karą į Europos žemyną, bet ir sukėlė nesaugumo ir nestabilumo jausmą. Jį dar labiau sustiprino intensyvėjančios provokacijos ir hibridinio karo taktikos naudojimas, pavyzdžiui, migrantų kaip ginklo naudojimas, Rusijai ir Baltarusijai dirbtinai ir neteisėtai ( 4 ) palengvinant nelegalios migracijos srautų formavimą prie ES išorės sienų. Rusija ir Baltarusija, vykdydamos priešiškus veiksmus, naudojasi žmonėmis, nepaisydamos jų pažeidžiamumo. Rusija ir Baltarusija naudoja šį hibridinį karą kaip politinę priemonę, kuria siekiama destabilizuoti mūsų visuomenę ir pakenkti Europos Sąjungos vienybei. Tai kelia pavojų ne tik valstybių narių nacionaliniam saugumui ir suverenumui, bet ir Šengeno erdvės saugumui bei vientisumui ir visos Sąjungos saugumui. Asmenų, ypač veikiančių grupėje, smurtas prieš sienos apsaugos pareigūnus kai kurių neteisėtų atvykimų į Sąjungą aplinkybėmis dar labiau pablogina padėtį ir daro didelį poveikį ES visuomenei. Galiausiai Rusijos ir Baltarusijos organizuojama veikla taip pat siekiama susilpninti paramą, kurią Sąjunga ir jos piliečiai teikia Ukrainai ir jos teisėtos savigynos pastangoms.
Šiais metais neteisėtai atvykstančių asmenų skaičius prie ES ir Baltarusijos sienų labai padidėjo (2024 m. jis padidėjo 66 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2023 m.), ypač prie Lenkijos ir Baltarusijos sienos. Taip yra ir dėl to, kad Baltarusijos valdžios institucijos prisideda palengvinant migrantų sienos kirtimą, t. y. suteikia jiems leidimą patekti į pasienio teritoriją ir aprūpina kopėčiomis ir kitais prietaisais. Rusijos valdžios institucijos sudaro palankesnes sąlygas tokiam judėjimui, nes daugiau kaip 90 proc. neteisėtai Lenkijos ir Baltarusijos sieną kertančių migrantų turi Rusijos studento arba turistinę vizą. Panašių elementų pastebėta 2023 m. prie Suomijos ir Rusijos sienos, kur dauguma migrantų turėjo galiojančią Rusijos vizą ir jau anksčiau bandė atvykti į ES per Baltarusiją. Neseniai sudarytas Baltarusijos ir Rusijos susitarimas dėl abipusio vizų pripažinimo ( 5 ) galėtų dar labiau palengvinti trečiųjų šalių piliečių, įskaitant ketinančius neteisėtai kirsti sieną su ES, judėjimą tarp Rusijos ir Baltarusijos. Be to, padėtis prie kitų Sąjungos sienų su Rusija ir Baltarusija vis dar kelia susirūpinimą dėl nuolatinių grėsmių, susijusių su migrantų naudojimu kaip ginklu.
Siekiant užtikrinti Sąjungos saugumą ir valstybių narių teritorinį vientisumą, būtina, kad su Rusija ir Baltarusija besiribojančios valstybės narės galėtų ryžtingai ir tvirtai veikti, užtikrindamos veiksmingą Sąjungos išorės sienų kontrolę. Valstybės narės yra atsakingos už viešosios tvarkos palaikymą ir vidaus saugumo užtikrinimą savo nacionalinėse teritorijose. Jos taip pat privalo imtis visų būtinų veiksmingos išorės sienų kontrolės ir valdymo priemonių, kad Sąjungoje būtų užtikrintas aukštas saugumo lygis, kaip reikalaujama pagal ES teisę.
Teisė į prieglobstį, pagarba žmogaus orumui ir negrąžinimo principas yra svarbūs jos kertiniai akmenys. Pagal tarptautinę teisę ir ES teisę valstybėms narėms leidžiama imtis ryžtingų veiksmų situacijose, kuriose reikia užtikrinti saugumą ir viešąją tvarką, kartu gerbiant visų asmenų, kuriems šios priemonės daro poveikį, teises. Atsižvelgiant į tai, kad grėsmė Sąjungos saugumui ir valstybių narių teritoriniam vientisumui yra ne tik rimta, bet ir išliekanti, valstybės narės gali remtis Sutarties nuostatomis, kad išimties tvarka ir griežtomis sąlygomis būtų viršijama tai, kas šiuo metu numatyta ES antrinės teisės aktuose, kontroliuojant Teisingumo Teismui.
2. ES politinis atsakas ir operatyvinė parama
Europos Sąjunga ėmėsi įvairių veiksmų, kovodama su naudojimusi migrantais kaip priemone, kai šia praktika 2021 m. pasinaudojo Baltarusija prie savo sienų su Latvija, Lietuva ir Lenkija ir Rusija visų pirma prie savo sienos su Suomija. Kad užtikrintų veiksmingą reakciją, Sąjunga, be tvirtos politinės paramos, dėjo finansines, operatyvines ir diplomatines pastangas, be kita ko, su kilmės ir tranzito šalimis.
Kadangi priešiškų valstybinių subjektų naudojimasis migrantais kaip priemone dažnai painiojamas su nusikalstamų organizacijų ir neteisėtai migrantus gabenančių asmenų veiksmais, šis klausimas buvo sprendžiamas atnaujintame ES kovos su neteisėtu migrantų gabenimu veiksmų plane (2021–2025 m.) ( 6 ). Be to, pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto – direktyvos dėl neteisėto migrantų gabenimo ( 7 ) – Komisija pasiūlė įvesti naują viešo kurstymo nusikaltimą, kad būtų kovojama su neteisėtai žmones gabenančių asmenų, tyčia kurstančių migrantus (be kita ko, jų naudojimo kaip priemonės aplinkybėmis) neteisėtai atvykti, vykti tranzitu ir apsigyventi ES, veikla. Naudojimasis migrantais kaip priemone laikomas sunkinančia aplinkybe, dėl kurios gali išaugti bausmių dydis. Peržiūrėtame Šengeno sienų kodekse aiškiai pripažįstama, kad naudojimosi migrantais kaip priemone atvejais gali būti pateisinamas laikinas sienos perėjimo punktų prie atitinkamų išorės sienų uždarymas. Kai daug migrantų bando masiškai ir naudodami jėgą neteisėtai kirsti valstybių narių išorės sieną, jos gali imtis būtinų priemonių saugumui, teisei ir tvarkai išsaugoti. Reglamentu dėl krizinių ir force majeure situacijų ( 8 ) valstybėms narėms leidžiama nukrypti nuo tam tikrų ES prieglobsčio teisės procedūrinių taisyklių, kad būtų galima reaguoti į naudojimosi migrantais kaip priemone situacijas ( 9 ).
Komisija šiuo metu bendradarbiauja su valstybėmis narėmis, kad įgyvendintų Migracijos ir prieglobsčio pakte nustatytas taisykles, įskaitant Reglamentą dėl krizinių ir force majeure situacijų. Ji padeda valstybėms narėms parengti savo nacionalinius įgyvendinimo planus, kurie turi būti pateikti ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 12 d. Šiuose įgyvendinimo planuose turi būti numatytos tinkamos priemonės, kad valstybės narės taip pat būtų pasirengusios spręsti naudojimosi migrantais kaip priemone problemą, kaip nustatyta Reglamente dėl krizinių ir force majeure situacijų, ir jos galėtų būti papildytos kitomis priemonėmis, kuriomis atsižvelgiama į išskirtinę padėtį prie ES išorės sienų, kaip aprašyta šiame komunikate, kad būtų užtikrintas Sąjungos saugumas ir valstybių narių teritorinis vientisumas.
Be to, Komisija toliau dirba keliose srityse, kad padidintų bendrą Sąjungos atsparumą ir gebėjimą reaguoti į įvairių rūšių hibridines grėsmes. Atsižvelgdama į tai, ji pasiūlė naujas taisykles, kad ES galėtų priimti priemones, nukreiptas prieš vežėjus (oro, jūrų, vidaus vandenų, geležinkelių ir kelių), kurie palengvina prekybą žmonėmis ar neteisėtą migrantų gabenimą arba dalyvauja tokioje veikloje. Komisija ragina Europos Parlamentą ir Tarybą sparčiai daryti pažangą svarstant šį pasiūlymą. Siekdama spręsti didėjančio neteisėtai žmones gabenančių asmenų komercinių transporto priemonių naudojimo problemą, be kita ko, naudojimosi migrantais kaip priemone tikslais, 2023 m. Komisija priėmė ir įgyvendina vežėjams skirtą priemonių rinkinį, kuriuo siekiama didinti informuotumą apie padėtį ir keitimąsi informacija tiek tarp valstybių narių ir ES agentūrų, tiek su tarptautiniais partneriais, pramonės suinteresuotaisiais subjektais, nacionalinėmis valdžios institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis.
Komisija yra pasiryžusi spręsti internetinio naudojimosi migrantais kaip priemone aspekto klausimą, siekdama kovoti su žalingo turinio sklaida ir užsienio vykdomu manipuliavimu informacija bei kišimusi, kurie skaldo mūsų visuomenę ir skatina radikalizaciją bei smurtą. Tai bus daroma įgyvendinant naujus teisės aktus, pavyzdžiui, Skaitmeninių paslaugų aktą, ir bendradarbiaujant su technologijų pramone. Siekdama kovoti su hibridinėmis grėsmėmis, ES imasi įvairių veiksmų visose politikos srityse (įskaitant ypatingos svarbos infrastruktūros objektus ir kibernetinio saugumo iššūkius) ir nuo 2022 m. yra priėmusi hibridinių priemonių rinkinį, kuris yra ES tvirtesnio saugumo ir gynybos strateginio kelrodžio dalis ( 10 ).
ES agentūros šiuo metu teikia operatyvinę paramą ES rytiniuose sausumos pasienio regionuose ir yra pasirengusios ją sustiprinti, kad padėtų valstybėms narėms kovoti su grėsmėmis saugumui prie mūsų išorės sienų. FRONTEX gali teikti paramą vykdydama bendras operacijas, teikdama skubią pasienio pagalbą ir sudarydama palankesnes sąlygas keistis informacija, teikdama techninę paramą, stiprindama gebėjimus ir rengdama mokymus, taip pat siųsdama ryšių palaikymo pareigūnus. Taip pat gali būti dislokuoti Europolo pakviestieji pareigūnai, kad padėtų atlikti antrinius saugumo patikrinimus. Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra (EUAA) valstybių narių prašymu gali teikti paramą techniniams ekspertams, kad prireikus būtų stiprinamos priėmimo ir prieglobsčio paslaugos. Eurojustas yra pasirengęs remti nusikalstamų veikų tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą bei jungtines tyrimų grupes, kurioms vadovauja nukentėjusių valstybių narių prokurorai. Be to, veiksminga priemonė yra Sąjungos civilinės saugos mechanizmas, kuris buvo panaudotas jau 2021 m. siekiant padėti Lietuvai, susidūrusiai su naudojimusi migrantais kaip priemone, ir kuriuo gali pasinaudoti visos susijusios valstybės narės siekdamos pasirengti grėsmėms, kylančioms dėl naudojimosi migrantais kaip ginklu, ir teikti veiksmingą paramą, be kita ko, žmonėms, kuriems jos reikia.
Komisija taip pat padidino finansinę paramą. 2021 m. Komisija pradėjo dialogą su Latvija, Lietuva ir Lenkija, kad suteiktų joms finansinę paramą sienų valdymui, neskaitant lėšų, kurios 2021–2027 m. laikotarpiu jau skirtos pagal nacionalines programas pagal Sienų valdymo ir vizų politikos priemonę (SVVP) (360 mln. EUR) ( 11 ). Nuo to laiko Komisija pradėjo kitus konkrečius veiksmus pagal SVVP teminę priemonę, kad padidintų valstybių narių sienų stebėjimo pajėgumus ir spręstų naujas problemas prie išorės sienų, įskaitant raginimą skirti 150 mln. EUR Baltarusijos ir Rusijos kaimyninėms šalims, susiduriančioms su naujomis grėsmėmis saugumui, remti.
Be to, kas išdėstyta pirmiau, Taryba taip pat nustatė ribojamųjų priemonių sistemą atsižvelgiant į Rusijos destabilizuojančią veiklą užsienyje ( 12 ). Pagal šią naują sistemą ES gali imtis veiksmų prieš asmenis ir subjektus, dalyvaujančius veiksmuose ir politikoje, įskaitant Rusijos vyriausybės vykdomą naudojimąsi migrantais kaip priemone, kuriais kenkiama pagrindinėms ES ir jos valstybių narių vertybėms, jų saugumui, nepriklausomumui ir vientisumui. Pagal šią naujai sukurtą sistemą asmenų, kuriems taikomi šie veiksmai, turtas bus įšaldytas, o ES piliečiams ir įmonėms bus uždrausta suteikti jiems lėšų. Be to, fiziniams asmenims taip pat gali būti taikomas draudimas keliauti.
3. Teisinis pagrindas
Pagal Šengeno sienų kodeksą valstybės narės privalo apsaugoti ES išorės sieną. Jos privalo išsaugoti Šengeno erdvės vientisumą užkirsdamos kelią neteisėtam sienos kirtimui, kovodamos su tarpvalstybiniu nusikalstamumu ir imdamosi priemonių prieš neteisėtai sieną kirtusius asmenis ( 13 ). Būtent valstybės narės iš esmės turi teisę kontroliuoti trečiųjų šalių piliečių atvykimą, apsigyvenimą ir išsiuntimą ( 14 ).
Kartu valstybės narės, valdydamos ES išorės sienas, privalo gerbti pagrindines teises ir laikytis negrąžinimo principo. Šis principas nustatytas 1951 m. Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso ir jos 1967 m. protokole (toliau – Ženevos konvencija), Pagrindinių teisių chartijoje ir Šengeno sienų kodekse. Jis yra paprotinės teisės, kuri yra privaloma visoms valstybėms, dalis ir yra įtvirtintas įvairiuose tarptautiniuose susitarimuose, pavyzdžiui, Konvencijoje prieš kankinimą ( 15 ) ir Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte ( 16 ). Negrąžinimo principu apsaugomi asmenys, dėl kurių yra pagrįstų priežasčių manyti, kad priešingu atveju jiems kiltų realus kankinimo ar kitokio nežmoniško ar žeminančio elgesio arba baudimo pavojus.
Ženevos konvencijoje aiškiai numatyta negrąžinimo principo ( 17 ), kaip apibrėžta šioje konvencijoje, išimtis, nurodant tam tikrus išimtinius atvejus, kai šis principas negali būti taikomas. Išimtis taikoma asmenims, dėl kurių yra pagrįstų priežasčių manyti, kad jie kelia pavojų šalies saugumui, arba asmenims, kurie buvo nuteisti už itin sunkų nusikaltimą ir kelia pavojų visuomenei ( 18 ).
Bendra Europos prieglobsčio sistema (BEPS) grindžiama visapusišku ir įtraukiu Ženevos konvencijos ( 19 ) taikymu. Pagrindinių teisių chartijoje ( 20 ) įtvirtinama teisė į prieglobstį, grindžiama Ženevos konvencijoje ( 21 ) išdėstytomis normomis ir negrąžinimo principu ( 22 ), kuris grindžiamas Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – EŽTK) ketvirtojo papildomo protokolo 4 straipsniu ir EŽTK 3 ir 15 straipsniais. Chartijoje įtvirtintos pagrindinės teisės turi tokią pačią teisinę galią kaip ir Sutartys ( 23 ) ir jų turi būti paisoma taikant ES teisę.
Akivaizdu, kad šiuo metu prie ES išorės sienos su Rusija ir Baltarusija valstybės narės patiria priešiškų valstybių, ketinančių destabilizuoti regioną agresijos karu prieš Ukrainą ir kartu naudojančių migraciją kaip ginklą, kad pakenktų Sąjungos saugumui, hibridinį išpuolį. Komisija yra įsipareigojusi remti valstybes nares, kad jos užkirstų kelią Rusijai ir Baltarusijai siekti savo tikslų taikant mūsų principus ir vertybes prieš mus. Nuolatinė grėsmė prie šių išorės sienų ir jos poveikis Sąjungos ir atitinkamų valstybių narių saugumui sukuria išskirtinę ir labai sunkią padėtį. Iš tiesų Europos Sąjungos saugumo aplinka labai pasikeitė, palyginti su laiku, kai buvo priimti atitinkami tarptautinės teisės aktai, ir į tai gali reikėti atsižvelgti juos taikant.
Kaip pripažįstama ES sutarties 4 straipsnio 2 dalyje, kiekviena valstybė narė yra atsakinga už savo nacionalinio saugumo užtikrinimą. Tai turėtų būti suprantama kaip esminių valstybės funkcijų vientisumas ir pagrindiniai visuomenės interesai ( 24 ), teritorinio vientisumo apsauga ir viešosios tvarkos palaikymas. SESV 72 straipsnyje pripažįstama, kad išimtinėmis aplinkybėmis valstybėms narėms gali reikėti imtis priemonių dėl viešosios tvarkos ar visuomenės saugumo priežasčių, kuriomis nukrypstama nuo ES antrinės teisės aktų, kaip patvirtino Europos Sąjungos Teisingumo Teismas. Tokios nukrypti leidžiančios nuostatos turėtų būti išimtinės ir taikomos tik aiškiai apibrėžtais atvejais ( 25 ).
Kaip pareiškė Europos Vadovų Taryba, Komisija pripažįsta, kad valstybės narės turi būti pajėgios daryti tai, kas būtina, kad apsigintų nuo Rusijos ir Baltarusijos vykdomų hibridinių išpuolių ir užtikrintų savo nacionalinį saugumą, viešąją tvarką ir suverenitetą ( 26 ). Pačios valstybės narės turi apibrėžti savo esminius saugumo interesus ir priimti tinkamas priemones jiems apsaugoti, kartu užtikrindamos, kad jie atitiktų ES ir tarptautinę teisę ( 27 ).
Atremdamos hibridinius išpuolius iš Rusijos ir Baltarusijos, valstybės narės susiduria su veiksmais, kurie dėl savo pobūdžio ir svarbos kelia pavojų nacionaliniam saugumui. Valstybėms narėms gali reikėti patvirtinti priemones, kurios galėtų būti susijusios su dideliais pagrindinių teisių, pavyzdžiui, teisės į prieglobstį ir susijusių garantijų, užtikrinamų laikantis Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, apribojimais ( 28 ). Visų pirma naudojimasis Chartijoje įtvirtintomis pagrindinėmis teisėmis gali būti ribojamas ( 29 ), jei tai numatyta teisės aktais, ir tik tiek, kiek garantuojama teisių esmė, tinkamai atsižvelgiama į proporcingumo ir būtinumo principus, o apribojimai atitinka Sąjungos pripažintus bendrojo intereso tikslus arba reikalingi kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti ( 30 ).
Europos Sąjunga jau buvo susidūrusi su situacija, kai Chartijoje įtvirtintų pagrindinių teisių apribojimas buvo būtinas siekiant kovoti su Rusijos keliamomis hibridinėmis grėsmėmis. 2022 m. kovo mėn. Sąjunga dėl prieš pilietinę visuomenę nukreiptos propagandos ir dezinformacijos laikinai uždraudė tam tikriems valstybės kontroliuojamiems Rusijos veiklos vykdytojams transliuoti ES teritorijoje ( 31 ). Ši grėsmė kėlė didelį pavojų viešajai tvarkai ir saugumui. Nors sprendimas darė poveikį pagrindinei teisei į saviraiškos ir informacijos laisvę, taip pat laisvei užsiimti verslu, Bendrasis Teismas patvirtino jo teisėtumą, nes jis atitiko Chartijoje nustatytus reikalavimus ( 32 ), o priemonės tikslas, t. y. siekis apsaugoti Sąjungos vertybes, visų pirma saugumą ir viešąją tvarką, pateisino tokį apribojimą ( 33 ). Nepaisant akivaizdžių saviraiškos laisvės ir teisės į prieglobstį skirtumų, šiame precedente pateikiamos atitinkamos gairės dėl teisėtų sąlygų, kuriomis ribojamos Chartijoje nustatytos teisės.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) taip pat pripažino, kad tam tikros išimtinės situacijos turi įtakos EŽTK nustatytų teisių aiškinimui. Visų pirma jis nustatė, kad migrantų elgesiu, kai jie naudoja jėgą didelėmis grupėmis perlipdami pasienio tvorą ( 34 ) arba dideliais skaičiais mėgina neteisėtai kirsti sieną( 35 ), bet nesinaudoja oficialiomis atvykimo procedūromis, gali būti pateisinti valstybės veiksmai ir jie nebūtų laikomi pažeidžiančiais kolektyvinio išsiuntimo draudimą.
4. Bendradarbiavimas su Sąjunga ir kitomis valstybėmis narėmis
Komisija pripažįsta, kad valstybės narės, atsižvelgdamos į priešiškų valstybių keliamas hibridines grėsmes, kurios kelia pavojų valstybių narių saugumui ir teritoriniam vientisumui bei viešosios tvarkos palaikymui, gali patvirtinti išimtines priemones, kad apsigintų nuo išorės grėsmių.
Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą ir šiomis aplinkybėmis kilęs bendras Rusijos ir Baltarusijos priešiškumas Europos Sąjungai sukėlė Sąjungos nesaugumą. Viena rimčiausių jo apraiškų – migracijos kaip ginklo naudojimas nuolat sudarant migrantams palankesnes sąlygas pasiekti rytines Sąjungos išorės sienas ir skatinant juos tai daryti, siekiant daryti spaudimą valstybėms narėms ir Sąjungai.
Susidūrusios su šia situacija, paveiktos valstybės narės turi turėti galimybę apsiginti, užtikrinti savo teritorinį vientisumą, palaikyti viešąją tvarką ir užtikrinti savo nacionalinį saugumą, kaip pripažįstama ES sutarties 4 straipsnio 2 dalyje ir SESV 72 straipsnyje, taip pat visos Sąjungos saugumą. Tuo pat metu Rusija ir Baltarusija savo veiksmais naudojasi žmonėmis, be kita ko esančiais pažeidžiamoje padėtyje, kurių pagrindinės teisės, orumas ir specialieji poreikiai turi būti išsaugoti pagal ES ir tarptautinę teisę.
Veiksmai, kurių valstybės narės imasi siekdamos užtikrinti nacionalinį saugumą pagal Sutartis, turi atitikti ES teisės aktuose nustatytus apribojimus ir sąlygas. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje pateikiamos naudingos gairės dėl sąlygų ir apribojimų, į kuriuos reikia atsižvelgti.
Bet kokia priemonė turi būti proporcinga ir tinkama Rusijos ir Baltarusijos keliamai grėsmei šalinti ir apsiriboti tik tuo, kas tikrai būtina ( 36 ). Priimdamos bet kokias priemones, kuriomis siekiama užtikrinti nacionalinį saugumą pagal Sutartis ( 37 ), valstybės narės turi paaiškinti jų būtinumą ir pateikti pagrindimą. Reikalaujamiems motyvams patenkinti nepakanka tik remtis interesų, net ir esminių, apsauga ( 38 ). Kadangi būtina argumentuoti priemonių tinkamumą ir būtinumą, valstybės narės taip pat turi paaiškinti, kodėl pagal acquis jau taikomos lankstumo nuostatos nėra tinkamos reaguoti į konkrečias aplinkybes ( 39 ).
Be to, priemonės, dėl kurių gali būti ribojamos tam tikros pagrindinės teisės, turi būti laikino pobūdžio. Tai, kad priemonės būtų ribotos trukmės, yra svarbu vertinant, ar paisoma atitinkamos teisės esmės ( 40 ), nes išimtinės priemonės turi būti tikslinės, pritaikytos prie konkrečių aplinkybių ir taikomos tik tiek laiko, kiek būtina.
Komisija ragina valstybes nares imantis išskirtinių kovos su hibridiniais išpuoliais priemonių, kaip nurodyta šiame komunikate, atidžiai įvertinti visus susijusius interesus ir pasinaudoti visomis Sąjungos teisinės tvarkos teikiamomis galimybėmis. Atsižvelgiant į tai, kad šiomis priemonėmis apsaugoma bendra išorės siena, taip pat pačios Sąjungos vidaus ir išorės saugumas, ir atsižvelgiant į lojalaus bendradarbiavimo principą ( 41 ), valstybės narės raginamos glaudžiai bendradarbiauti su Sąjunga ir kitomis valstybėmis narėmis. Komisija yra pasirengusi atlikti savo institucinį vaidmenį ir užtikrinti Sąjungos bendrojo intereso apsaugą. Siekiant užtikrinti bet kokių veiksmų nuoseklumą ir veiksmingumą, būtina koordinuoti kaimyninių valstybių narių veiklą.
Šiomis aplinkybėmis svarbu, kad valstybės narės konsultuotųsi su Komisija ir informuotų kitas valstybes nares apie išskirtines priemones, kurių jos ketina imtis ir kurių imasi siekdamos atremti Rusijos ir Baltarusijos vykdomus hibridinius išpuolius. Būtų svarbu, kad valstybės narės informuotų apie priemones, kurių reikia imtis, jų trukmę ir taikymo sritį, teisinį pagrindą ir apie tai, kaip ketinama laikytis iš ES ir tarptautinės teisės kylančių principų ir apribojimų, be kita ko, susijusių su pagrindinėmis teisėmis.
Komisija yra pasirengusi bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, kurios imasi tokių išskirtinių priemonių, siekdama padėti užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į visus svarbius aspektus. Komisija visada palaikys valstybių narių pastangas užtikrinti saugią ir patikimą Sąjungą su visapusiškai veikiančia Šengeno erdve, naudinga visiems ES piliečiams, ir visapusiška pagarba pagrindinėms teisėms. Sąjunga neleis jokiai priešiškai valstybei piktnaudžiauti Europos vertybėmis.
() Europos Vadovų Tarybos išvados, 24 10 17, EUCO 24/25, 38 punktas.
() Europos Vadovų Tarybos išvados, 23 12 15, EUCO 20/23, 30 punktas.
() 2022 m. kovo 1 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija ES-11/1, n2227227.pdf .
() Protokolas dėl neteisėto migrantų įvežimo sausuma, jūra ir oru, kuriuo papildoma Jungtinių Tautų konvencija prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą.
() Rusijos ir Baltarusijos susitarimas buvo ratifikuotas 2023 m. vasario mėn. ir turi įsigalioti 2024 m. gruodžio 8 d. Jame nustatyta, kad užsieniečiai, gavę Rusijos arba Baltarusijos vizą, gali kirsti kitos šio susitarimo šalies, nei ta, kurioje gyvena, sienas be papildomos vizos.
() Komisijos Komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui. Atnaujintas ES kovos su neteisėtu migrantų gabenimu veiksmų planas (2021–2025 m.), 2021 9 29, COM(2021) 591 final.
() Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria nustatomos būtiniausios padėjimo neteisėtai atvykti, vykti tranzitu ir apsigyventi Sąjungoje prevencijos ir kovos su tokia veikla taisyklės ir kuria pakeičiama Tarybos direktyva 2002/90/EB ir Tarybos pamatinis sprendimas 2002/946 TVR, COM(2023) 755 final.
() 2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1359 dėl reagavimo į krizines ir force majeure situacijas migracijos ir prieglobsčio srityje ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2021/1147, PE/19/2024/REV/1, (OL L, 2024/1359, 2024 5 22).
() Pavyzdžiui, pailginant pasienio procedūrų trukmę ir išplečiant jų taikymo sritį visiems tarptautinės apsaugos prašytojams, taip pat pratęsiant prieglobsčio prašymų registravimo terminus.
() https://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2022/03/21/a-strategic-compass-for-a-stronger-eu-security-and-defence-in-the-next-decade/
() 2022 m. pagal SVVP teminę priemonę (ir pagalbą ekstremaliosios situacijos atveju (EMAS) Lietuvai) buvo suteikta papildoma parama, kurios bendra suma – 200 mln. EUR.
() 2024 m. spalio 8 d. Tarybos reglamentas (ES) 2024/2642 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos destabilizuojančią veiklą, ST/8744/2024/INIT, OL L, 2024/2642, 2024 10 9.
() 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (kodifikuota redakcija) (OL L 77, 2016 3 23, p. 1–52) 13 straipsnis.
() Žr. 1985 m. gegužės 28 d. EŽTT sprendimo Abdulaziz, Cabales ir Balkandali prieš Jungtinę Karalystę 67 punktą ir 2020 m. vasario 13 d. EŽTT didžiosios kolegijos sprendimo N.D. ir N.T. prieš Ispaniją 167 punktą.
()1984 m. gruodžio 10 d. Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą 3 straipsnis, Generalinės Asamblėjos rezoliucija 39/46.
() 1966 m. gruodžio 16 d. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 7 straipsnis kartu su 2 straipsniu, Generalinės Asamblėjos rezoliucija 2200A (XXI).
() 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 33 straipsnio 1 dalis: „Nė viena Susitariančioji valstybė jokiu būdu neišsiunčia ir negrąžina pabėgėlio į šalį, kur jo gyvybei ar laisvei grėstų pavojus dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių pažiūrų.“
() 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 33 straipsnio 2 dalis: „Tačiau ši nuostata negali būti taikoma pabėgėliams, dėl svarbių priežasčių laikomiems pavojingais šalies, kurioje jie yra, saugumui arba nuteistiems įsigaliojusiu nuosprendžiu už ypač sunkų nusikaltimą ir keliantiems pavojų šiai šaliai“.
() Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 78 straipsnio 1 dalis.
() Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija (OL C 326, 2012 10 26, p. 391–407).
() Chartijos 18 straipsnis.
() Chartijos 19 straipsnis.
() Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnio 1 dalis.
() Sprendimo La Quadrature du Net ir kt. prieš Ministrą pirmininką ir kt., sujungtos bylos C-511/18, C-512/18 ir C-520/18, ECLI:EU:C:2020:791, 135 punktas.
() Sprendimo Komisija prieš Lenkiją, Komisija prieš Vengriją ir Komisija prieš Čekiją, sujungtos bylos C‑715/17, C‑718/17 ir C‑719/17, ECLI:EU:C:2020:257, 143 punktas.
() Europos Vadovų Tarybos išvados, 24 10 17, EUCO 24/25, 38 punktas.
() Sprendimo Komisija prieš Lenkiją, Komisija prieš Vengriją ir Komisija prieš Čekiją, sujungtos bylos C‑715/17, C‑718/17 ir C‑719/17, ECLI:EU:C:2020:257, 143 punktas.
() Sprendimo La Quadrature du Net ir kt. prieš Ministrą pirmininką ir kt., sujungtos bylos C-511/18, C-512/18 ir C-520/18, ECLI:EU:C:2020:791, 136 punktas.
() Išskyrus teises, nuo kurių negalima nukrypti, įskaitant negrąžinimo principą.
() Chartijos 52 straipsnio 1 dalis.
() 2022 m. kovo 1 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2022/351, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/512/BUSP dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, OL L 65, 2022 3 2, p. 5–7.
() Sprendimo RT France prieš Europos Sąjungos Tarybą, T-125/22, ECLI:EU:T:2022:483, 145 punktas.
() Sprendimo RT France prieš Europos Sąjungos Tarybą, T-125/22, ECLI:EU:T:2022:483, 202 punktas.
() 2020 m. vasario 13 d. EŽTT didžiosios kolegijos sprendimo N.D. ir N.T. prieš Ispaniją 231 punktas.
() 2022 m. balandžio 5 d. EŽTT sprendimo A.A. ir kt. prieš Šiaurės Makedoniją 123 punktas.
() Sprendimo La Quadrature du Net ir kt. prieš Ministrą pirmininką ir kt., sujungtos bylos C-511/18, C-512/18 ir C-520/18, ECLI:EU:C:2020:791, 147 punktas; Sprendimo Komisija prieš Vengriją, C-808/18, ECLI:EU:C:2020:1029, 216 ir 261 punktai; Sprendimo Komisija prieš Lenkiją, Komisija prieš Vengriją ir Komisija prieš Čekiją, sujungtos bylos C‑715/17, C‑718/17 ir C‑719/17, ECLI:EU:C:2020:257, 152 punktas.
() M.A, C-72/22 PPU, ECLI:EU:C:2022:505, 70 punktas; Sprendimo Komisija prieš Vengriją, C-808/18, ECLI:EU:C:2020:1029, 214 punktas.
() Sprendimo Komisija prieš Lenkiją, Komisija prieš Vengriją ir Komisija prieš Čekiją, sujungtos bylos C‑715/17, C‑718/17 ir C‑719/17, ECLI:EU:C:2020:257, 145 punktas.
() Sprendimo Komisija prieš Vengriją, C-808/18, ECLI:EU:C:2020:1029, 217 ir 218 punktai.
() Sprendimo RT France prieš Europos Sąjungos Tarybą, T-125/22, ECLI:EU:T:2022:483, 154 punktas.
() Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalis.