EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2024 09 11
COM(2024) 404 final
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI
2024 m. energetikos sąjungos būklės ataskaita
(pagal Reglamentą (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo)
1.ĮVADAS
Energetikos politika turi didžiulę reikšmę Europos konkurencingumui, saugumui ir dekarbonizacijai siekiant iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui, taip pat nulinės taršos, biologinės įvairovės apsaugos ir žiedinės ekonomikos tikslų įgyvendinimui. Pagal Europos žaliąjį kursą parengta tvirta ir didelio užmojo ES energetikos politikos programa, atsižvelgiant į faktą, kad apie 75 proc. išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) kiekio yra susiję su energija.
Komisija 2023 ir 2024 m. įtvirtino politikos programą, kuri yra reikalinga mūsų tarptautiniams įsipareigojimams įvykdyti ir Sąjungos energetikos bei klimato srities tikslams pasiekti. Pasiekus politinius susitarimus dėl visų pagrindinių Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio teisėkūros dokumentų, Europos Sąjunga nustatė aiškią savo 2030 m. tikslų įgyvendinimo trajektoriją.
Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą ir jos naudojimasis energija kaip ginklu sukėlė grėsmę Europos energetiniam saugumui, taigi ir ekonominiam saugumui. Kaip atsaką į tai ES pradėjo įgyvendinti planą „REPowerEU“, kuriuo siekiama laipsniškai panaikinti priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro, ir ėmėsi neatidėliotinų veiksmų, reikalingų energetiniam saugumui pasiekti ir rinkoms stabilizuoti.
Pastaruosius kelerius metus atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos įrenginiai diegiami rekordiškai sparčiai. ES taip pat sumažino savo priklausomybę nuo Rusijos iškastinių dujų, o taupant energiją jos suvartojama mažiau. Vis dėlto tebėra įvairių iššūkių ES energetiniam saugumui, pradedant priklausomybe nuo importo ir su saugumu susijusia rizika ir baigiant didėjančiomis grėsmėmis, kurių kyla dėl klimato kaitos ir aplinkos būklės blogėjimo. Europos pramonės konkurencingumui didelių iššūkių kelia didėjanti Kinijos konkurencija, dideli (palyginti su kitais konkurentais pramonės srityje, kaip antai JAV) energijos kainų skirtumai ir galima strateginė priklausomybė nuo švarios energijos technologijų. Be to, didelės sąskaitos už energiją kartu su didėjančiomis pragyvenimo išlaidomis dar labiau mažina piliečių perkamąją galią.
Taip pat būtina toliau spartinti ES energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslų įgyvendinimo tempą, kad jie būtų užtikrintai pasiekti.
Pereiti prie švarios energijos yra itin svarbu, kad būtų užtikrintas saugus, tvarus ir konkurencingas įperkamos energijos tiekimas įmonėms ir piliečiams, taigi Europos Sąjungoje būtų išlaikyta pramonė (ypač pramonės ir transporto sektoriuose, kuriuose sunku mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, ir švarių technologijų sektoriuose) ir kokybiškos darbo vietos ir būtų užtikrintas Europos ekonominis saugumas. Esamomis bendromis geoekonominėmis aplinkybėmis būtina, kad Komisija ir ES pasiektų konkrečių rezultatų.
Kad poveikio klimatui neutralumas būtų pasiektas iki 2050 m., ES iškėlė tarpinį tikslą iki 2030 m. sumažinti grynąjį išmetamą ŠESD kiekį bent 55 proc., palyginti su 1990 m., ir parengė visapusišką energetikos ir klimato politikos strategiją siekti 55 % tikslą, o Europos Komisija rekomendavo nustatyti tarpinį – 90 proc. – 2040 m. tikslą klimato srityje. Siekiant įvykdyti mūsų įsipareigojimą iki 2050 m. paversti Europą pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu, Europos Sąjunga ir jos valstybės narės deda pastangas įgyvendinti 2030 m. klimato srities ir energetikos tikslus ir taip pasiekti akivaizdžių teigiamų rezultatų piliečiams ir įmonėms.
Metinėje energetikos sąjungos būklės ataskaitoje vertinama ES pažanga siekiant energetikos sąjungos, plano „REPowerEU“ ir perėjimo prie švarios energijos tikslų pagal bendruosius energetikos ir klimato srities tikslus.
Po praėjusių metų energetikos sąjungos būklės ataskaitos, kurioje aptarti 2020–2023 m. laikotarpio iššūkiai ir laimėjimai, šių metų ataskaitoje pateikiama naujausia informacija apie tai, kaip ES sėkmingai ėmėsi veiksmų reaguodama į beprecedenčius pokyčius ir iššūkius paskutiniais šios Komisijos kadencijos metais. Ataskaitą sudaro dvi dalys. Pirmojoje dalyje parodyta, kaip dideli energetikos ir klimato srities užmojai pagal Europos žaliąjį kursą ir planą „REPowerEU“ sudaro ES reagavimo į krizes strategijos pagrindą. Joje taip pat išdėstyti veiksmai, kuriais didinamas Europos pramonės konkurencingumas. Antrojoje dalyje analizuojama energetikos sąjungos įgyvendinimo padėtis pagal visus penkis jos aspektus, kurie yra: priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas; energijos vartojimo efektyvumas; energetinis saugumas; energijos vidaus rinka; moksliniai tyrimai, inovacijos ir konkurencingumas.
|
Energetikos sąjungos būklė. Svarbiausi laimėjimai
-ES jau priimti visi pagrindiniai energetikos ir klimato srities dokumentai, kurie įeina į Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį, įskaitant pakeitimus pagal planą „REPowerEU“, siekiant greitai laipsniškai panaikinti esamą mūsų priklausomybę, ir ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) peržiūrą: dabar ši sistema taikoma ir jūrų transporto išmetamiesiems teršalams, iš dalies pakeistos nemokamų apyvartinių taršos leidimų paskirstymo taisyklės siekiant skatinti pramonės dekarbonizaciją ir valstybės narės įpareigotos visas iš šios sistemos gautas pajamas panaudoti su klimatu ir energetika susijusiems tikslams.
-ES išmetamas ŠESD kiekis, palyginti su 1990 m., jau sumažėjo 32,5 proc.
, o ES ekonomika per tą patį laikotarpį paaugo apie 67 proc., taigi ekonomikos augimas atsietas nuo teršalų išmetimo.
-Iš ES valstybių narių iki 2024 m. balandžio 2 d. pateiktų duomenų matyti, kad išmetamųjų teršalų, kuriems taikoma ATLPS, kiekis 2023 m. sumažėjo 15,5 proc., palyginti su 2022 m. lygiu. Dėl šios raidos dabar teršalų, kuriems taikoma ATLPS, išmetama apie 47 proc. mažiau nei 2005 m., taigi sėkmingai siekiama tikslo iki 2030 m. sumažinti jų kiekį 62 proc.
-Priemonės, kurių imamasi ES ir nacionaliniu lygmenimis, davė rezultatų ir elektros energijos bei dujų kainos labai sumažėjo tiek didmeninėse, tiek mažmeninėse rinkose, palyginti su kainų aukštumomis 2022 m. Vis dėlto kainos tebėra didelės.
-Nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. iki 2024 m. gegužės mėn. ES pasiektas dujų poreikio sumažinimas 18 proc. Taip sutaupyta apie 138 mlrd. kubinių metrų dujų. ES ėmusis sankcijų, kuriomis uždrausta importuoti jūromis gabenamą Rusijos žalią naftą ir perdirbtus naftos produktus, taip pat Rusijos anglis, Rusijos dujų (dujotiekiu tiekiamų dujų ir suskystintų gamtinių dujų (SGD)) importas, 2021 m. sudaręs 45 proc. viso ES dujų importo, sumažėjo iki tik 18 proc. 2024 m. rugpjūčio mėn.
-Siekdama greitai pakeisti Rusijos tiekiamas dujas ir užtikrinti Europos energetinį saugumą trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiais, ES ėmė pasikliauti kitais tarptautiniais tiekėjais. Norvegija ir JAV tapo didžiausiomis dujų tiekėjomis Europos Sąjungai (Norvegija – dujotiekiu tiekiamų dujų, JAV – suskystintų gamtinių dujų): 2024 m. pirmąjį pusmetį jų tiektos dujos sudarė atitinkamai 34 proc. ir 18 proc. ES dujų importo.
-2022–2024 m. laikotarpiu eksploatuoti perduota rekordinis skaičius – dvylika – naujų SGD terminalų ir užsakyti šeši esamų terminalų plėtros projektai. Apskritai tikimasi, kad ES SGD importo pajėgumai dėl jų iki 2024 m. padidės 70 mlrd. m³ iki 284 mlrd. m³.
-ES energijos pirkimo platforma prisidėjo siekiant ES energijos šaltinių įvairinimo tikslų. 2023–2024 m. ji pritraukė daugiau kaip 180 įmonių teikti pasiūlymus, o Europos pirkėjams padėjo iš išorės tiekėjų įsigyti daugiau kaip 75 mlrd. m³ gamtinių dujų.
-ES dujų saugyklų pripildymo lygis 2024 m. balandžio 1 d. siekė 59 proc. jų talpos, taigi pasiektas naujas žiemos sezono pabaigos rekordas; 2024 m. rugpjūčio 19 d. ES jau buvo pasiekusi tikslą išnaudoti 90 proc. dujų laikymo pajėgumų. Tai pasiekta likus daugiau kaip dviem mėnesiams iki lapkričio 1 d. termino.
-2023 m. lapkričio mėn. Komisija patvirtino pirmąjį Sąjungos bendro intereso projektų ir abipusio intereso projektų sąrašą, kuriuo siekiama padėti visoje Europoje sukurti infrastruktūros tinklą, atitinkantį poreikius siekti mūsų didelio užmojo įvairinimo ir dekarbonizacijos tikslų.
-Pateiktas pasiūlymas dėl elektros tinklų veiksmų plano: juo bus sprendžiami pagrindiniai su ES elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklų plėtra, skaitmenizavimu ir geresniu naudojimu susiję uždaviniai.
-Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktas ir Ypatingos svarbos žaliavų aktas, įsigalioję 2024 m., padės stiprinti tiekimo grandinių atsparumą įvairinant tiekimo šaltinius ir sukurti tvirtą nulinio ŠESD balanso technologijų vidaus gamybos bazę. Naujomis suderintomis ES ekologinio projektavimo taisyklėmis taip pat bus padedama mažinti Europos įmonių ir piliečių išlaidas energijai.
-Vėjo energijos gamyba viršijo dujų gamybą ir tapo antru didžiausiu (po branduolinės energijos) ES elektros energijos šaltiniu. Nauji 2023 m. įrengti saulės energijos gamybos pajėgumai sudarė 56 GW, taigi ES pasiektas dar vienas rekordas (prieš tai didžiausias papildomų įrengtų pajėgumų kiekis – 40 GW – buvo pasiektas 2022 m.). Sausumos ir jūros vėjo energijos gamybos ES suminė įrengtoji galia iš viso sudarė 221 GW (201 GW sausumoje, 19 GW jūrose), o 2023 m. įrengti nauji gamybos pajėgumai sudarė 16 GW.
-Įsteigtas Europos vandenilio bankas, finansuojamas ES ATLPS inovacijų fondo lėšomis, ir jame surengtas pirmasis sėkmingas ES aukcionų ciklas, per kurį beveik 720 mln. EUR lėšų skirta septyniems atsinaujinančiųjų išteklių vandenilio projektams Europoje.
-Vasario mėn. pradžioje Komisija sukūrė Europos mažųjų modulinių reaktorių (MMR) pramonės aljansą, kuris paspartins pirmųjų MMR projektų rengimą, demonstravimą ir diegimą ES iki 2030 m. pradžios.
-2023 m. spalio mėn. Komisija paskelbė Komunikatą dėl persvarstyto Strateginio energetikos technologijų (SET) plano: šis planas yra pagrindinė energetikos sąjungos mokslinių tyrimų, inovacijų ir konkurencingumo ramsčio įgyvendinimo priemonė.
-Įgyvendinant nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, iki 2024 m. birželio mėn. vidurio valstybėms narėms išmokėta daugiau kaip 240 mlrd. EUR ES lėšų, skirtų jų planuose numatytoms priemonėms įgyvendinti. Nuo Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimo pradžios valstybės narės skyrė daugiau kaip 184 mlrd. EUR su energetika susijusioms reformoms ir investicijoms remti.
-Pagal 2021–2027 m. laikotarpio sanglaudos politikos programas toliau teikiama svarbi parama investicijoms į energetikos sektorių – energetikos sąjungos prioritetams skirta iš viso 83 mlrd. EUR (įskaitant nacionalinio bendro finansavimo lėšas). Švarios technologijos gali būti toliau remiamos sanglaudos fondų lėšomis per Europos strateginių technologijų platformą.
-Paramos priemonės, kurių imtasi siekiant palengvinti didelių energijos kainų naštą namų ūkiams ir įmonėms, padėjo sumažinti energetikos krizės poveikį pragyvenimo išlaidoms.
-2023 m. gruodžio mėn. atliktas atnaujintų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų (NEKSVP) projektų vertinimas parodė valstybių narių ryžtą aktyviau imtis veiksmų nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, kad būtų pasiekti 55 % tikslo priemonių rinkinio ir „REPowerEU“ tikslai. Vis dėlto esama užmojų atotrūkio, įskaitant kliūtis ir jungčių trūkumą kuriant integruotą infrastruktūrą, reikalingą, kad būtų pasiekti Sąjungos 2030 m. tikslai ir padidintas atsparumas klimato kaitos poveikiui. Komisija pateikė rekomendacijų ir glaudžiai bendradarbiauja su valstybėmis narėmis siekdama padėti laiku įgyvendinti Sąjungos 2030 m. tikslus galutiniuose atnaujintuose NEKSVP.
-Parama Ukrainai, įskaitant jos energetikos sektorių, tebėra vienas svarbiausių Komisijos ir visų 27 valstybių narių prioritetų. Įvertinta, kad pagal Sąjungos civilinės saugos mechanizmą (SCSM) suteikta apie 900 mln. EUR paramos Ukrainai. Ukrainos energetikos rėmimo fondas (UESF) susikūrė kaip svarbi paramos įsigyti energijos įrangą priemonė, pagal kurią, pavyzdžiui, parūpinta tūkstančiai generatorių ir galios transformatorių, ir iki 2024 m. rugpjūčio mėn. jame sutelkta daugiau kaip 500 mln. EUR lėšų. Pagal ES 50 mlrd. EUR vertės Ukrainos priemonę, grindžiamą Ukrainos planu, bus nuosekliai finansuojama Ukrainos atsigavimui skirta pagalba ir skatinamas tvarus jos ekonomikos augimas iki 2027 m. ir atskirai bus skirtas 96 mln. EUR finansavimas UESF su papildomomis 2024 m. žiemai skirtomis lėšomis, taip siekiant remti Ukrainos energetikos sistemą.
-ES toliau dėjo tarptautinės diplomatijos energetikos ir klimato srityse pastangas siekdama įvairinti energijos importą, stiprinti santykius su tarptautiniais partneriais ir remti savo partnerių pastangas vykdyti energetikos pertvarką ir įgyti prieigą prie energijos šaltinių. 2023 m. JT klimato kaitos konferencijoje (COP28) ES paskelbė visuotinį įsipareigojimą patrigubinti atsinaujinančiųjų išteklių energetikos pajėgumus ir padvigubinti energijos vartojimo efektyvumo didinimo tempą iki 2030 m.; jam pritarė 132 šalys, o jo tikslai pripažinti sprendime dėl pirmojo bendros pažangos įvertinimo. Be to, šioje konferencijoje ES įsipareigojo laipsniškai panaikinti neefektyvias subsidijas iškastiniam kurui ir paskelbė Europos komandos įsipareigojimą skirti daugiau kaip 20 mlrd. EUR lėšų Afrikos ir ES iniciatyvai „Žalioji energija“ (AEGEI)
, kuri yra strategijos „Global Gateway“ Afrikos ir Europos investicinių priemonių rinkinio dalis. Kartu 25 šalys, tarp kurių yra 12 ES valstybių narių, taip pat įsipareigojo iki 2050 m. patrigubinti branduolinės energijos gamybos pajėgumus.
-ES yra lyderė dedant visuotines pastangas sumažinti energetikos sektoriuje išmetamą metano kiekį pagal pasaulinį įsipareigojimą dėl metano. 2024 m. JT klimato kaitos konferencijoje (COP29) pradėta šiuo įsipareigojimu pagrįsta organinio metano kiekio mažinimo iniciatyva („LOW-Methane“), skirta metano išmetimo atliekų sektoriuje problemai spręsti. Be to, ES toliau atlieka svarbų vaidmenį pagal iniciatyvą „Misija – inovacijos“, kuri yra svarbus pasaulinis forumas, skirtas veiksmams ir investicijoms mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstravimo srityse skatinti, siekiant, kad švari energija taptų įperkama, patraukli ir prieinama visiems.
-Taip pat ES atliko svarbų vaidmenį priimant Kunmingo ir Monrealio pasaulinę biologinės įvairovės strategiją, kad būtų sprendžiama biologinės įvairovės nykimo problema, – tai itin svarbu siekiant švelninti klimato kaitą ir prie jos prisitaikyti.
|
2.SAUGIOS IR KONKURENCINGOS ENERGETIKOS IR SU KLIMATO KAITA SUSIJUSIOS PERTVARKOS UŽTIKRINIMAS PAGAL EUROPOS ŽALIĄJĮ KURSĄ IR PLANĄ „REPOWEREU“
2022 m. gegužės mėn. Komisija reagavo į Europos Vadovų Tarybos reikalavimą kuo greičiau laipsniškai panaikinti Europos priklausomybę nuo energijos importo iš Rusijos, priimdama
planą „REPowerEU“
. Taip užsibrėžtas tikslas greitai sumažinti ES priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro ne tik taupant energiją ir įvairinant mūsų energijos išteklius, bet ir visų pirma siekiant ilgalaikio tikslo paspartinti perėjimą prie švarios energijos greičiau diegiant atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir įgyvendinant efektyvaus energijos vartojimo priemones, suvienijant jėgas, kad būtų pasiekta atsparesnė energetikos sistema ir tikra energetikos sąjunga. Tą patį reikalavimą išreiškė ir piliečiai
Konferencijoje dėl Europos ateities
.
Tuo pat metu ES priėmė daugumą 55 % tikslo priemonių rinkinio ir „REPowerEU“ klimato politikos ir energetikos dokumentų ir taip sudarytos sąlygos pasiekti 2030 m. klimato srities ir energetikos tikslus, įtvirtintus planu „REPowerEU“. Tai itin svarbu Europai siekiant toliau neutralizuoti poveikį klimatui, daryti pažangą prisitaikant prie klimato kaitos pagal Europos klimato teisės aktą ir, vykstant pasaulinėms švarių technologijų lenktynėms, didinti ES ekonomikos atsparumą, konkurencingumą bei strateginį savarankiškumą. Be to, pagal techninės paramos priemonę Komisija padėjo 17 valstybių narių įgyvendinti planą „REPowerEU“ nustatant reformas ir investicijas, kuriomis būtų pasiekta, kad iškastinio kuro importas iš Rusijos būtų laipsniškai nutrauktas.
Dėl veiksmų, kurių jau imtasi, ir vienybės bei ryžto, parodytų valdant krizę, ES jau bendrai viršijo daugumą trumpojo laikotarpio „REPowerEU“ tikslų, kaip antai tikslą labai sumažinti importą iš Rusijos, ir laiku ėmėsi priemonių, kuriomis padėtas tvirtas pagrindas pasiekti Europos žaliojo kurso vidutinio ir ilgesnio laikotarpio tikslus. Vis dėlto, nepaisant didesnių užmojų, vis dar reikia dėti pastangų, kaip matyti iš Komisijos atlikto 2023 m. pateiktų atnaujintų NEKSVP projektų vertinimo, kuriame nustatytas užmojų atotrūkis siekiant klimato, atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo 2030 m. tikslų. Be to, didelį susirūpinimą kelia tai, kad iki šiol tik 10 valstybių narių pateikė savo galutinius planus.
2.1. Energijos taupymas ir Rusijos iškastinio kuro importo mažinimas
Imtasi neatidėliotinų veiksmų siekiant taupyti energiją ir didinti energijos vartojimo efektyvumą, nes tai – mažiausiai taršus ir pigiausias būdas įveikti energetikos krizę. Veiksmais, kurių imtasi pagal planą „REPowerEU“, atverta galimybė pasiekti dujų poreikio sumažinimą, kuris yra vienas didžiausių istorijoje.
Ėmusis ES sankcijų, kuriomis uždrausta importuoti jūromis gabenamą Rusijos žalią naftą ir perdirbtus naftos produktus, taip pat Rusijos anglis, kartu sumažėjo Rusijos dujų (dujotiekiu tiekiamų dujų ir SGD) importas nuo 45 proc. viso ES dujų importo 2021 m. iki tik 18 proc. 2024 m. pirmąjį pusmetį (nuo 150,2 mlrd. m³ iki 25,4 mlrd. m³), o per metus importuojamas dujų kiekis sumažėjo 72 proc. nuo 2021 m. iki 2023 m. Tai svarbūs laimėjimai, kuriais sudarytos sąlygos ES kuo greičiau laipsniškai nutraukti iškastinio kuro importą iš Rusijos. Tai taip pat turėjo didelių padarinių Rusijai: nuo 2022 m., kai krizė buvo didžiausia, jos pajamos, gaunamos parduodant dujotiekiu tiekiamas dujas ir SGD Europos Sąjungai, sumažėjo daugiau kaip 70 proc. Pastaruoju metu imamasi konkrečiau prieš Rusijos pajamas iš SGD nukreiptų veiksmų. 2024 m. birželio 24 d. patvirtinus 14-ąjį sankcijų paketą, ES uždraus ES teritorijoje teikti Rusijos SGD perkrovimo paslaugas perkrovimo operacijoms, kai dujos gabenamos į trečiąsias šalis, ir uždraus naujas investicijas, taip pat prekių, technologijų bei paslaugų teikimą Rusijos SGD projektų (pvz., „Arctic LNG 2“ ir „Murmansk LNG“) statybai užbaigti.
ES viršijo skubiame
Reglamente dėl koordinuotų dujų poreikio mažinimo priemonių
savo nustatytą savanorišką tikslą 15 proc. sumažinti dujų poreikį. Apskritai nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. iki 2024 m. gegužės mėn. ES 18 proc. sumažino savo dujų poreikį ir sutaupė 138 mlrd. kubinių metrų dujų. Šis sutaupymas yra valstybių narių, įmonių ir piliečių bendrų pastangų, kuriomis padėta išvengti tiekimo trūkumo ir užtikrinti tiekimo saugumą, rezultatas. Pastangos mažinti dujų poreikį pratęstos priėmus Tarybos rekomendaciją.
1 diagrama. Gamtinių dujų poreikio mažinimas
Šaltinis – Europos Komisija, pagal Eurostato duomenis.
Be to, ES greitai patvirtino privalomus dujų saugyklų pripildymo tikslus, kad būtų pasirengta 2023 ir 2024 m. žiemos sezonams, suteikiant tvirtų garantijų ir dėl tiekimo saugumo, ir dėl rinkos. Dujų laikymo reglamente
reikalaujama, kad iki 2022 m. lapkričio 1 d. valstybių narių požeminės dujų saugyklos būtų pripildytos iki bent 80 proc., o nuo 2023 m. – 90 proc. jų talpos. Dujų saugyklų pripildymo lygis 2024 m. balandžio 1 d. siekė 59 proc. jų talpos – tai rekordinis lygis žiemos sezono pabaigoje, o rugpjūčio 19 d. ES jau pasiekė tikslą išnaudoti 90 proc. dujų laikymo pajėgumų ir tai pasiekta likus daugiau kaip dviem mėnesiams iki lapkričio 1 d. termino.
Bėgant metams Komisija kartu su valstybėmis narėmis taip pat bendradarbiavo ir dėjo glaudaus koordinavimo pastangas, visų pirma per Dujų koordinavimo grupę ir Elektros energijos srities veiklos koordinavimo grupę, kad būtų, vadovaujantis vienybės ir solidarumo principais, užtikrintas ES pasirengimas žiemai.
Abi priemonės kartu su pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą ir nepaprastosios padėties teisėkūros iniciatyvomis padėjo stabilizuoti energijos kainas. Nors mažmeninės dujų ir elektros energijos kainos tebeviršija prieš krizę buvusį lygį, jos reikšmingai sumažėjo, palyginti su kainų aukštumomis 2022 m.
Imantis šių neatidėliotinų priemonių kartu buvo padaryta reikšminga pažanga siekiant ES ilgalaikių tikslų, suderinant pagrindinius Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio teisės aktus su didesniais plano „REPowerEU“ užmojais.
2023 m. rugsėjo mėn. priėmus Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą, išdėstytą nauja redakcija, Komisija priėmė rekomendacijų, kuriomis siekiama užtikrinti įgyvendinimą ir padėti valstybėms narėms per perkėlimo į nacionalinę teisę procesą. Komisija taip pat sparčiai įsitraukia į 2024 m. balandžio mėn. priimtos Pastatų energinio naudingumo direktyvos įgyvendinimo procesą: šia direktyva bus greitai sudarytos sąlygos dekarbonizuoti mūsų pastatų ūkį, kuriam vis dar tenka apie 40 proc. visos ES suvartojamos energijos, ir galiausiai bus sustiprintas mūsų energetinis saugumas ir sumažinta mūsų priklausomybė nuo importuojamo iškastinio kuro. Europos neutralaus poveikio klimatui ir pažangiųjų miestų misija toliau svariai prisidedama siekiant plano „REPowerEU“ tikslų taupyti energiją. Šiuo metu trisdešimt trys miestai yra gavę šios misijos ženklą, kuriuo pripažįstamos jų priemonės klimato srityje ir investicijų planas siekiant iki 2030 m. neutralizuoti poveikį klimatui.
2.2. Spartesnis perėjimas prie švarios energijos
Per 2023 ir 2024 m. ES padarė reikšmingą pažangą skatindama perėjimą prie švarios energijos: jos teisėkūros institucijos priėmė pagrindinius Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio teisės aktus ir nustatytos svarbios tarpinės reikšmės, kurias reikia pasiekti įgyvendinant „REPowerEU“ tikslus.
Visų pirma, atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos masto didinimui suteikta esminė reikšmė siekiant plano „REPowerEU“ tikslo ES sukurti saugią ir dekarbonizuotą energetikos sistemą. Naujausi duomenys rodo puikius rezultatus: įrengtoji vėjo ir saulės elektrinių galia 2021–2023 m. padidinta 36 proc. ir taip per dvejus metus sutaupyta apie 35 mlrd. kubinių metrų dujų. Nauji 2023 m. įrengti saulės energijos gamybos pajėgumai sudarė 56 GW, taigi ES pasiektas dar vienas rekordas (viršytas 2022 m. buvęs didžiausias papildomų įrengtų pajėgumų kiekis – 40 GW). Šie skaičiai rodo svarbius žingsnius teisinga linkme; vis dėlto reikia toliau spartinti veiksmus, kad būtų pasiekti „REPowerEU“ tikslai pagal ES saulės energetikos strategiją ir kad bendri saulės energijos gamybos pajėgumai 2030 m. siektų bent 700 GW (įvertinta saulės elektrinių įrengtoji galia 2023 m. pabaigoje buvo apie 263 GW). Per kelerius pastaruosius metus ES ėmėsi kelių iniciatyvų stiprinti paramą Europos fotovoltinių technologijų gamybos sektoriui: sukurtas Europos saulės fotovoltinių technologijų pramonės aljansas, priimta saulės energetikos chartija ir užmegzta viešojo ir privačiojo sektorių bendru programavimu grindžiama partnerystė, kad būtų remiamos jos koordinuojamos mokslinių tyrimų ir inovacijų pastangos. Vėjo energetikoje ES 2023 m. įrengta 16 GW naujų pajėgumų, taigi suminė įrengtoji galia pasiekė 221 GW. Tai rodo didelę pažangą, tačiau reikia spartinti elektros energijos sektoriaus pajėgumų įrengimą, kad būtų pasiekti ES didelio užmojo tikslai dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos; Komisija kaip atsaką į šį uždavinį priėmė vėjo energetikos dokumentų rinkinį, kartu siekdama darnaus pajėgumų diegimo bendradarbiaujant su vietos gyventojais, kad energetikos pertvarkai nekiltų kliūčių dėl susirūpinimo dėl kraštovaizdžio, biologinės įvairovės, kultūros paveldo ir gyvensenos, ypač kaimo vietovėse.
2 diagrama. Vėjo ir saulės elektrinių įrengtoji galia
Šaltinis – Europos Komisija, pagal Eurostato, „WindEurope“, „Solar Power Europe“ duomenis.
Remiantis ES valstybių narių atnaujintų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų projektuose, pateiktuose 2023–2024 m., nustatytais užmojais ir projekcijomis, biodujų ir biometano gamybos apimtis galėtų iki 2030 m. pasiekti 30–32 mlrd. m³. Tai rodo teigiamą tendenciją, tačiau reikia dėti daugiau pastangų įgyvendinti „REPowerEU“ tikslą iki 2030 m. pasiekti, kad būtų pagaminama 35 mlrd. kubinių metrų biodujų ir biometano per metus. Prieinamais pramonės 2022 m. duomenimis, tais metais iš viso pagaminta 21 mlrd. m³ biodujų ir biometano; pagaminto biometano kiekis sudarė apie 4,2 mlrd. m³, o 2024 m. jis pasiekė 5,2 mlrd. m³.
Per pastaruosius 10 metų šilumos siurblių rinka augo, o 2021 ir 2022 m. jos augimas paspartėjo dėl dujų kainų ir karo Ukrainoje: pardavimas padidėjo nuo maždaug 700 000 vienetų 2015 m. iki 1,5 mln. 2020 m. ir paspartėjo iki 2,75 mln. vienetų 2022 m. 2023 m. pardavimas tebebuvo panašus (2,77 mln. vienetų), jį pristabdė mažėjančios dujų kainos ir pastatų sektoriaus nuosmukis. Nepaisant šio tolygaus augimo, šildymo įrangos rinkoje tebėra daugiausia parduodama iškastiniu kuru kūrenamų katilų.
Kalbant apie vandenilį, itin svarbų pramonės ir transporto sektoriams, kuriuose sunku mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, Europoje paskelbtų numatomų vandenilio projektų skaičius yra didžiausias pasaulyje (neseniai atnaujintais Europos švaraus vandenilio aljanso duomenimis). Nauji elektrolizerių pajėgumai ES gali pasiekti 0,8 GW iki 2024 m. pabaigos. Be to, nuo 2023 m. rugsėjo mėn. Europos pramonės vartotojai pradėjo pirkimus siekdami įsigyti maždaug 1 mln. tonų vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako vandenilio. Nors pastaruoju metu padaugėjo užbaigtų projektų ir priimtų galutinių investavimo sprendimų, vis dar per mažai projektų toliau įgyvendinama po galutinio sprendimo investuoti iš pasiūlos perspektyvos: taip yra visų pirma todėl, kad žaliojo vandenilio paklausa yra mažesnė, nei tikėtasi. Keturių bendriems Europos interesams svarbių projektų ciklų (t. y. „Hy2Tech“, „Hy2Use“, „Hy2Infra“ ir „Hy2Move“), kuriems skiriamos viešosios investicijos sudaro 18,9 mlrd. EUR, patvirtinimas padės diegti didelio masto projektus. Siekiant skatinti ir paklausą, ir pasiūlą, Europos vandenilio bankas surengė pirmąjį atsinaujinančiųjų išteklių vandenilio aukcioną ES mastu: jis surengtas per Inovacijų fondą, finansuotas iš ES ATLPS pajamų, jam skirtas 800 mln. EUR biudžetas. Aukcione gauti 132 pasiūlymai dėl atsinaujinančiųjų išteklių vandenilio gamybos pajėgumų, sudarančių iš viso 8,8 mln. tonų, o įsipareigojantys pirkti subjektai pradės veikti ne vėliau kaip 2029 m. Pagal septynis projektus, kuriems skirtos lėšos, tikimasi per pirmus 10 eksploatavimo metų pagaminti 1,6 mln. tonų vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių. Komisija planuoja iki metų pabaigos surengti antrą aukcioną, kuriame paramai Europos vandenilio pramonės ekosistemai bus skirtas didesnis – 1,2 mlrd. EUR – biudžetas. Europos elektrolizerių gamybos pajėgumai padidinti nuo 4,2 GW 2022 m. iki 6,8 GW 2023 m. ir tikimasi, kad jie pasieks 12,4 GW iki 2024 m. pabaigos. Be to, Komisija kuria bandomąjį mechanizmą, skirtą Europos vandenilio rinkos plėtrai remti ir rinkos skaidrumui užtikrinti. Šis mechanizmas veiks penkerius metus ir bus Europos vandenilio banko dalis. Be to, strateginiais prioritetais ir įgyvendinamais veiksmais, skirtais iki 2030 m. pasiekti, kad ES būtų statoma arba jau pradėję veikti bent 50 vandenilio slėnių, sutelkiamos ES pastangos sukurti vandenilio rinką. Europos Audito Rūmai pripažino pažangą kuriant vandenilio rinką Europos mastu, tačiau neseniai paskelbtoje jų ataskaitoje nurodomi visoje vertės grandinėje spręstini klausimai, pavyzdžiui, tai, kad reikia baigti kurti reglamentavimo sistemą, priimant deleguotąjį aktą dėl mažo anglies dioksido pėdsako vandenilio
.
Be šių veiksmų konkrečiuose sektoriuose, Taryba 2023 m. gruodžio mėn. susitarė, kad būtų ilgiau taikomos tam tikros neatidėliotinos leidimų išdavimo priemonės siekiant sutrumpinti ir paspartinti leidimų išdavimo procedūras, taikomas atsinaujinančiųjų išteklių energetikos projektams. 2024 m. gegužės mėn. priimtas naujas dokumentų rinkinys, apimantis tris tikslines priemones, kuriomis siekiama toliau spartinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrą ES: Komisijos rekomendaciją ir gaires dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos aukcionų rengimo; atnaujintą rekomendaciją ir gaires dėl atsinaujinančiųjų išteklių energetikos projektams skirtų leidimų išdavimo procedūrų paspartinimo; gaires dėl paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonų nustatymo. 2023 m. pabaigoje Komisija pradėjo iniciatyvą, kuria siekiama padėti laiku perkelti peržiūrėtą Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą į valstybių narių nacionalinę teisę („Accele-RES“), ir tai apima dvišalius susitikimus su valstybėmis narėmis siekiant aptarti perkėlimo į nacionalinę teisę pažangą ir nustatyti sudėtingas sritis, kuriose Komisija gali pasiūlyti paramą. Bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo darbo grupėje Komisija ir valstybės narės pašalino apie 60 proc. nustatytų su procesu susijusių kliūčių nacionalinėse leidimų išdavimo procedūrose. Vis dėlto šiomis priemonėmis visų problemų neišsprendžiama. Svarbus spręstinas klausimas tebėra darbuotojų ar pajėgumų, reikalingų leidimams išduoti, trūkumas viešojo administravimo institucijose. Komisija nuolat ragina valstybes nares stiprinti tokius pajėgumus.
Siekiant padidinti visos vertės grandinės matomumą ir nuspėjamumą, pradėjo veikti visos ES atsinaujinančiųjų išteklių energijos aukcionų platforma, kaip priemonių rinkinio dalis, kurios tikslas – sutelkti informaciją apie visose ES šalyse planuojamus atsinaujinančiųjų išteklių energijos aukcionus.
Be to, siekdama spręsti pagrindinius uždavinius plėtojant, skaitmenizuojant ir siekiant geriau naudoti ES elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklus, įskaitant tarpvalstybines jungtis (kaip būtiną energetikos sąjungos sukūrimo sąlygą), Komisija lapkričio mėn. paskelbė tinklų veiksmų planą, o Taryba 2024 m. gegužės mėn. išvadose paragino valstybes nares greitai jį įgyvendinti.
Šiame plane nustatyti konkretūs ir specialiai pritaikyti veiksmai siekiant spręsti itin svarbų klausimą – gerinti galimybes gauti finansavimą tinklų projektams, didinant galimybių naudotis ES finansavimo programomis matomumą. Tiek perdavimo, tiek skirstomųjų tinklų operatoriai susiduria su beprecedenčiu investicijų (kurios reikalingos ir 15 proc. elektros energetikos sistemų sujungimo tikslui iki 2030 m. pasiekti) poreikių didėjimu, taigi atitinkamai didėja ir jų kapitalo išlaidos. Bendros investicijos į elektros energijos tinklus iki 2030 m. sudarys 584 mlrd. EUR, iš jų 375–425 mlrd. EUR – investicijos į skirstomuosius tinklus. Dėl numatomo staigaus investicijų į tinklus augimo gali tapti sunkiau taikyti dabartinį šių investicijų refinansavimo taikant vartojimo tarifus modelį.
Peržiūrėtoje Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) direktyvoje padidinta finansinė parama, per Modernizavimo fondą teikiama mažesnes pajamas gaunančioms valstybėms narėms, kad jos galėtų modernizuoti savo energetikos sistemas ir didinti energijos vartojimo efektyvumą. Bendra šio fondo parama padidinta iki 750 mln. apyvartinių taršos leidimų (ATL), t. y. skirta 110 mln. papildomų ATL (susijusi suma yra apie 60 mlrd. EUR). Be to, teisę gauti šio fondo paramą įgijo dar trys valstybės narės, taigi bendras gavėjų skaičius pasiekė 13. Nuo Modernizavimo fondo įsteigimo iš jo išmokėtų lėšų bendra suma siekia apie 12,7 mlrd. EUR.
2.3.Mūsų energijos tiekimo šaltinių įvairinimas stiprinant partnerystės ryšius
ES įvairina savo energijos importą – iš Rusijos tiektas dujas keičia importu iš kitų tarptautinių tiekėjų naudodamasi keliais naujai pastatytais plaukiojančiųjų SGD saugyklų su išdujinimo įrenginiu (FSRU) terminalais ir sustiprintais transeuropiniais dujų tinklais.
2022–2024 m. laikotarpiu eksploatuoti perduota rekordinis skaičius – dvylika – naujų SGD terminalų ir šeši plėtros projektai. Apskritai tikimasi, kad ES SGD importo pajėgumai dėl jų iki 2024 m. padidės 70 mlrd. m³. Norvegija ir JAV tapo didžiausiomis dujų tiekėjomis Europos Sąjungai (Norvegija – dujotiekiu tiekiamų dujų, JAV – suskystintų gamtinių dujų): 2024 m. iki birželio mėn. jų tiektos dujos sudarė atitinkamai 34 proc. ir 18 proc. ES dujų importo.
2024 m. buvo tęsiamas gamtinių dujų paklausos telkimas ir bendras pirkimas pagal mechanizmą „AggregateEU“. Apskritai šis mechanizmas yra sėkmingas, 2023–2024 m. jis pritraukė daugiau kaip 180 įmonių ir Europos pirkėjams padėjo iš išorės tiekėjų įsigyti daugiau kaip 75 mlrd. m³ gamtinių dujų. Remiantis šia sėkme, paklausos telkimas ir bendras pirkimas įtraukti į vandenilio ir dekarbonizuotų dujų rinkos dokumentų rinkinį kaip nuolatinė savanoriškai taikoma priemonė. 2024 m. birželio mėn. Komisija pradėjo viešąjį pirkimą siekdama susirasti IT tiekėją nuolatinei Europos įvairių produktų platformai, skirtai bendriems strateginių prekių pirkimams, kuri apims būsimą savanorišką gamtinėms dujoms skirtą mechanizmą, atskirą bandomąjį vandenilio projektą ir naują strateginėms žaliavoms skirtą mechanizmą.
Komisija taip pat stengiasi stiprinti santykius su tarptautiniais partneriais, kad patenkintų poreikius, atsiradusius sumažėjus dujų importui iš Rusijos. ES pasirašė 14 susitarimo memorandumų su šalimis savo tiesioginėje kaimynystėje (Maroku, Egiptu, Norvegija, Ukraina) ir tolimesnėmis šalimis (Azerbaidžanu, Kazachstanu, Namibija, Japonija, Argentina ir Urugvajumi). Taip pat užmegzta strateginė partnerystė su Ukraina dėl dujų iš atsinaujinančiųjų išteklių ir 2023 m. vasario 2 d. pasirašytas susitarimo memorandumas dėl ES ir Ukrainos strateginės partnerystės dėl biometano, vandenilio ir kitų sintetinių dujų.
Komisija ir Euratomo tiekimo agentūra (ESA) toliau siekia tikslo įvairinti branduolinio kuro tiekimą ir susijusių branduolinio kuro ciklo paslaugų teikimą bei atsarginių dalių tiekimą. 2023 ir 2024 m. ES pradėjo visu pajėgumu veikti du nauji EPR tipo branduoliniai reaktoriai, kuriais gaminamos elektros energijos be anglies pėdsako pakaks 6 mln. namų ūkių energijos vartojimo poreikiams patenkinti. Be to, šių metų vasario mėn. Komisija sukūrė Europos mažųjų modulinių reaktorių (MMR) pramonės aljansą, kuriame dalyvauja apie 300 narių ir siekiama sudaryti palankias sąlygas Europoje įgyvendinti pirmuosius MMR projektus iki šio amžiaus 4-ojo dešimtmečio pradžios. Be to, pagal Euratomo mokslinių tyrimų ir mokymo programą remiami du projektai, kuriais padedama greitai ir saugiai vystyti ir diegti Europos apsirūpinimo kuru sprendimą, skirtą VVER („vandens-vandens“) tipo reaktoriui, kad būtų lengviau, įvairinant išteklius, atsisakyti Rusijos kuro ir skatinti branduolinio kuro tiekimo saugumą.
Nuo Rusijos plataus masto karinės invazijos pradžios parama Ukrainai yra vienas svarbiausių Europos Sąjungos prioritetų; Komisija toliau tvirtai remia Ukrainos energetikos sektorių, kad užtikrintų jo veikimą, nepaisant nuolatinių išpuolių prieš infrastruktūrą. Daugiau kaip 40 proc. visų iki 2024 m. liepos 31 d. valstybių narių dovanotų išteklių buvo skirti energetikos sektoriui. Į Ukrainą nusiųsti daugiau kaip 8 189 elektros generatoriai ir 3 348 transformatoriai, taip pat milijonai energijos įrenginių, o įvertintas bendras Sąjungos civilinės saugos mechanizmo įnašas viršija 900 mln. EUR.
Komisijos globojamas ir energetikos bendrijos sekretoriato valdomas Ukrainos energetikos rėmimo fondas (UESF) įsteigtas kaip svarbi priemonė energijos įrangos įsigijimui remti ir iki 2024 m. rugpjūčio mėn. jame sutelkta daugiau kaip 500 mln. EUR. Pagal ES 50 mlrd. EUR vertės Ukrainos priemonę, kurios pagrindą sudaro Ukrainos planas, bus nuosekliai finansuojama Ukrainos atsigavimui skirta pagalba ir skatinamas tvarus jos ekonomikos augimas iki 2027 m. Ukrainos ir Moldovos elektros tinklų sinchronizavimas su kontinentinės Europos tinklu 2022 m. stabilizavo Ukrainos elektros energijos sistemą pirmaisiais karo mėnesiais. Dabar tai palengvina glaudų bendradarbiavimą su tinklu ENTSO-E siekiant užtikrinti ir stiprinti pajėgumą vykdyti elektros energijos mainus, kuris šiuo metu yra (komercinėje prekyboje) 1,7 GW. Tai taip pat atvėrė galimybę Ukrainai naudotis neatidėliotinu importu, visų pirma po pastarojo meto išpuolių prieš jos energetikos infrastruktūrą. Apskritai, siekiant užtikrinti ateinančiai žiemai pakankamą energijos gamybą, elektros energijos eksportas ir atkuriamieji darbai glaudžiai koordinuojami su partneriais (visų pirma JAV). ES 96 mln. EUR dotacija ir valstybių narių bei privačių paramos teikėjų įnašais pagal Sąjungos civilinės saugos mechanizmą tikimasi padėti atkurti 2,7 GW energijos gamybos pajėgumus. Ukrainos nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas bus Ukrainos energetikos ir ekonomikos sektorių pertvarkai, prisitaikymui prie ES standartų ir stojimo į ES rėmimui svarbus strateginis dokumentas.
2023 m. ES taip pat suteikė 1 mlrd. EUR vertės energijos paramos priemonių rinkinį Vakarų Balkanams, kad padėtų šiam regionui įveikti energetikos krizę.
2.4.Konkurencingumas ir švarios energijos sektorius
Perėjimas prie švarios energijos yra labai svarbus siekiant užtikrinti saugų tvarios, konkurencingos ir įperkamos energijos tiekimą įmonėms ir piliečiams, išlaikyti pramonę ir darbo vietas Europoje ir užtikrinti ekonominį Europos saugumą. Nors, ėmusis politikos veiksmų, energijos kainos labai sumažėjo nuo 2022 m. buvusių aukštumų, ES pramonės mažmeninės elektros energijos kainos tebėra 2–3 kartus didesnės nei JAV (2021–2023 m.), nors praeityje buvo 1,5–2 kartus didesnės už JAV kainas. Dujų kainos yra 3–6 kartus didesnės (nors praeityje buvo 2–3 kartus didesnės) nei JAV.
Didelis ES pramonės elektros energijos kainų skirtumas, palyginti su tokiomis šalimis kaip JAV ir Kinija, kelia grėsmę Europos konkurencingumui, ypač energijai imlioje pramonėje, ir dėl to gali padidėti labai reikšminga priklausomybė. Itin svarbu sparčiau diegti konkurencingą švarią energetiką, kad piliečiai ir įmonės būtų aprūpinami įperkama energija. ES ėmėsi veiksmų struktūriškai mažinti energijos kainas, inter alia, geresne rinkos integracija, investavimu į tarpvalstybines jungtis, taip pat pastaruoju metu įvykdyta elektros energijos rinkos modelio (angl. Electricity Market Design, EMD) reforma, kuri yra esminis žingsnis siekiant sparčiau diegti ir integruoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius energetikos sistemoje, skatinti energijos kainų stabilumą, nuspėjamumą ir įperkamumą ir taip prisidėti prie ES pramonės konkurencingumo.
Konkurencingumas ir toliau bus vienas pagrindinių tikslų ateinančiais metais, o Europos Vadovų Taryba paragino priimti naują Europos konkurencingumo susitarimą. Komisijos Pirmininkė U. von der Leyen savo politinėse gairėse išdėstė naują švarios pramonės kursą siekiant suderinti priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą ir konkurencingumą. Pagal jį dėmesys bus visiškai sutelktas į paramą ir tinkamų sąlygų sudarymą klestėti įmonėms Europoje, be kita ko, paprastinant reglamentavimo aplinką, mažinant išlaidas energijai, investuojant į švarias technologijas ir užtikrinant pigių, tvarių ir saugiai tiekiamų energijos išteklių ir žaliavų prieinamumą. Mario Draghi ataskaitoje dėl konkurencingumo ir Enrico Letta’os ataskaitoje dėl bendrosios rinkos įgalinimo siekiant tvarios ateities ir klestėjimo visiems ES piliečiams (Empowering the Single Market to deliver a sustainable future and prosperity for all EU Citizens) taip pat pabrėžiama, inter alia, kad reikia stiprinti energijos bendrosios rinkos aspektą ir kad svarbu investuoti į Europos infrastruktūros tinklus, stiprinant tarpvalstybines jungtis, modernizuojant elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklus ir plečiant energijos tiekimo pramonei galimybių pasirinkimą.
Remdamasi planavimo, ataskaitų teikimo ir stebėsenos pareigų, esamų pagal ES energetikos ir klimato srities teisę, tikrinimo procesu Komisija racionalizavimo planuose nustatė kelis pagrindinius veiksmus, kuriais siekiama nustatyti naujų priemonių, kuriomis būtų mažinama ataskaitų teikimo našta, įskaitant pareigų teikti ataskaitas dėl naftos atsargų panaikinimą, dujų tiekimo saugumo teisės aktų, tretinių teisės aktų, priimtų pagal dujų ir elektros energijos vidaus rinkos teisės aktus, ir Reglamento dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo peržiūrą. Be to, siekiant palengvinti reikalavimų laikymąsi imamasi kelių paramos priemonių. Racionalizavimo planuose taip pat atkreiptas dėmesys į galimą Valdymo reglamento peržiūrą kaip priemonę toliau didinti efektyvumą.
Esamomis geopolitinėmis aplinkybėmis padidėjo nulinio ŠESD balanso pramonės atsparumo ir saugumo svarba. Sparčiai didėja ir ekonominė jos reikšmė: numatoma, kad bazinių masiškai gaminamų nulinio ŠESD balanso technologijų pasaulinė rinka iki 2030 m. išaugs trigubai ir metinė jos vertė sieks apie 600 mlrd. EUR. Europos gamintojai susiduria su intensyvia konkurencija šiose augančiose pasaulinėse rinkose. Energetikos technologijos yra viena iš dešimties ES ekonominiam saugumui itin svarbių technologijų sričių
.
Priėmusi Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktą ir Ypatingos svarbos žaliavų aktą ES ėmėsi veiksmų stiprinti savo švarios energijos technologijų gamintojų konkurencingumą ir tiekimo grandinių atsparumą. Ateities energetikos sistemų atsparumas bus vertinamas pagal galimybes saugiai naudotis šių sistemų galios technologijomis – vėjo jėgainėmis, elektrolizeriais, baterijomis, saulės fotovoltinėmis technologijomis, šilumos siurbliais, elektros tinklo technologijomis ir kt. Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktas padės ES įvairinti švarių technologijų tiekimo šaltinius ir kurti tvirtus švarių technologijų vidaus gamybos pajėgumus, taip didinant konkurencingumą siekiant tikslo iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui. Nuo 2022 m. Inovacijų fondas remia švarių technologijų gamybos diegimą, savo metiniuose kvietimuose teikti pasiūlymus skirdamas tam specialų biudžeto paketą. Inovacijų fondo jau remiamomis švarios energijos technologijomis numatoma labai padidinti saulės energijos ir baterijų gamybos, taip pat elektrolizerių pajėgumus. Europos strateginių technologijų platforma (STEP) prisideda prie pažangiųjų švarių technologijų plėtros ir gamybos ES, ja mažinama strateginė priklausomybė ir stiprinamos Europos inovacijos tokių ypatingos svarbos technologijų srityse.
ES žengiant į neutralaus poveikio klimatui ateitį bus svarbu įveikti atsirandančią priklausomybę nuo ypatingos svarbos medžiagų ir branduolinio kuro, kad būtų galima įvykdyti energetikos pertvarką ir užtikrinti ES ekonominį saugumą.
ES užmezgama strateginė partnerystė dėl tvarių žaliavų vertės grandinių su trečiosiomis šalimis yra neatsiejama Ypatingos svarbos žaliavų akto išorės aspekto dalis ir ja siekiama užtikrinti ir įvairinti ES ypatingos svarbos žaliavų tiekimą, o kartu užtikrinti vietos pridėtinės vertės kūrimą šalyse partnerėse. ES jau yra pasirašiusi 14 tokios strateginės partnerystės susitarimų
. Praėjusiais metais padaryta tolesnė pažanga įvairinant pasaulines ypatingos svarbos žaliavų tiekimo grandines: naujai pradėtos septynios abipusiškai naudingos partnerystės iniciatyvos, įskaitant partnerystę su itin svarbiomis energetikai šalimis partnerėmis, kaip antai Norvegija, Australija ar Serbija
. JT sušaukta komisija dėl energetikos pertvarkai ypač svarbių naudingųjų iškasenų, kuriai bendrai pirmininkauja Komisijos tarnybos, pradėjusi darbą 2024 m. balandžio mėn., suburs vyriausybes ir kitus suinteresuotuosius subjektus, veikiančius naudingųjų iškasenų gavybos pramonėje, spręsti su žmogaus teisėmis, teisingumu, skaidrumu, investicijomis ir tvarumu bei žmogaus teisėmis ypatingos svarbos naudingųjų iškasenų tiekimo grandinėse susijusius klausimus, kad būtų užtikrinta, jog didėjanti ypatingos svarbos naudingųjų iškasenų paklausa ne didintų geopolitinę įtampą, o skatintų teisingą ir darnią energetikos pertvarką.
Pereinant prie žalesnės ekonomikos, įgūdžiai yra galimybių atveriantis veiksnys, svarbus Europos konkurencingumui ir inovacijoms, nes pereinant prie švarios energijos technologijų reikalinga darbo jėga, turinti papildomų įgūdžių, palyginti su tradiciniais energetikos sektoriais. Pagal Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktą jau pradeda veikti arba yra steigiamos Europos nulinio ŠESD balanso pramonės akademijos, kad šis uždavinys būtų įveiktas tobulinant tokių sektorių, kaip saulės energija, vandenilis ir baterijos, mokymosi turinį valstybėse narėse; ateityje turėtų būti įkurta ir daugiau akademijų žaliavų ir vėjo energijos srityse. Šios akademijos grindžiamos tokiomis iniciatyvomis kaip sektorių bendradarbiavimo įgūdžių srityje planai ir ES įgūdžių paktas su jo trimis didelio masto įgūdžių partnerystės atsinaujinančiųjų išteklių energetikos ekosistemoje iniciatyvomis. Užtikrinant, kad darbuotojai įgytų reikiamų įgūdžių, būtų galima išnaudoti visą užimtumo potencialą siekiant „REPowerEU“ tikslų – įvertinta, kad taip iki 2030 m. bus sukurta daugiau kaip 3,5 mln. darbo vietų.
3.PAŽANGOS, PADARYTOS SIEKIANT 2030 M. ENERGETIKOS IR KLIMATO POLITIKOS TIKSLŲ IR UŽMOJŲ, ĮVERTINIMAS
3.1.Dekarbonizacija
2022 m. ES vidaus grynasis išmetamas ŠESD kiekis, įskaitant žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF) sritis, tačiau išskyrus tarptautinio transporto išmetamas ŠESD, sumažėjo 2,5 proc., palyginti su 2021 m. Tai reiškia, kad grynasis išmetamas ŠESD kiekis sumažėjo 32,5 proc., palyginti su baziniais metais (1990 m.). Pranešamas grynasis dėl LULUCF absorbuotas ŠESD kiekis per tą patį laikotarpį šiek tiek – 4 mln. tonų CO2 ekvivalento – sumažėjo, palyginti su 2021 m.
Iš ES valstybių narių iki 2024 m. balandžio 2 d. pateiktų duomenų matyti, kad išmetamųjų teršalų, kuriems taikoma ATLPS, kiekis 2023 m. sumažėjo 15,5 proc., palyginti su 2022 m. lygiu. Dėl šios raidos dabar teršalų, kuriems taikoma ATLPS, išmetama apie 47 proc. mažiau nei 2005 m., taigi sėkmingai siekiama tikslo iki 2030 m. sumažinti jų kiekį 62 proc.
Vis dėlto prognozuojama, kad visoje ekonomikoje išmetamų ŠESD kiekių projekcijos, neseniai pateiktos valstybių narių, šiek tiek atsiliks nuo ES klimato srities užmojų. Kad nebūtų nukrypta nuo ES tikslų iki 2030 m. sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ir iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą, ES reikia paspartinti pokyčius ir daugiau dėmesio sutelkti į sritis, kuriose išmetamą ŠESD kiekį reikia labai sumažinti (pvz., pastatų ir transporto sektoriai), bei pakeisti LULUCF grynojo absorbento mažėjimo tendenciją. Gamtos atkūrimo teisės aktas ir jo įgyvendinimas turi itin didelę reikšmę siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti LULUCF tikslai, kurie yra labai svarbūs siekiant sustabdyti neišvengiamą ŠESD išmetimą tuose sektoriuose, kuriuose sunku mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, ir sustiprinti prisitaikymą prie klimato kaitos.
2023 m. gruodžio mėn. atlikto atnaujintų NEKSVP projektų vertinimo duomenimis, valstybės narės žengia teisinga linkme, tačiau to dar nepakanka, kad grynasis išmetamas ŠESD kiekis būtų iki 2030 m. sumažintas bent 55 proc. Išmetamo ŠESD kiekio sumažinimas pagal atnaujintų NEKSVP projektus būtų −51 proc., taigi liktų 4 proc. punktų atotrūkis. Tai atspindi ir atsilikimas nuo pastangų pasidalijimo ir žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo bei miškininkystės 2030 m. tikslų, taigi reikia galutiniuose NEKSVP reikia numatyti griežtesnes priemones bei įgyvendinimą, kad būtų sėkmingai siekiama tikslų iki 2030 m. Be to, tik kelios valstybės narės savo atnaujintų NEKSVP projektuose pateikė išsamius planus atsižvelgti į poreikį prisitaikyti prie klimato kaitos siekiant savo energetikos sistemų atsparumo.
2022 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis ES pasiekė 23,0 proc. bendro galutinio energijos suvartojimo lygio – 1,1 proc. punkto daugiau, palyginti su 2021 m. (21,9 proc.). Atsižvelgiant į 2030 m. tikslų siekimo trajektoriją, 2022 m. dalis yra šiek tiek didesnė už privalomą tarpinę šios trajektorijos dalį – 22,2 proc. 2022 m. – pagal ankstesnį 2030 m. tikslą, kuris buvo 32 proc..
Per pastaruosius 10 metų bendra atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis kasmet didėjo vidutiniškai 0,7 proc. punkto. Didelė pažanga padaryta elektros energijos sektoriuje: jame atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis padidėjo nuo 25,1 proc. 2012 m. iki 41,2 proc. 2022 m. Mažesnė pažanga padaryta šilumos ir vėsumos tiekimo sektoriuje (nuo 18,6 proc. iki 24,9 proc.) ir transporto sektoriuje (nuo 5,8 proc. iki 9,6 proc.). Norint pasiekti naują ES 2030 m. tikslą – 42,5 proc. (ir juo labiau siekiamybę – 45 proc.), ateinančiais metais reikės tą dalį kur kas sparčiau didinti. Komisijos atliktame atnaujintų NEKSVP projektų vertinime nustatytas atsinaujinančiųjų išteklių energijos vartojimo didinimo iki 2030 m. užmojų atotrūkis: įnašai yra 3–4 proc. punktais mažesni už persvarstytą ES privalomą 42,5 proc. tikslą.
Atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalys valstybėse narėse 2022 m. tebebuvo labai nevienodos – tai atspindi skirtingą pradinę padėtį ir nacionalinius tikslus, kiekvienai valstybei narei nustatytus pradinėje Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje, taip pat nacionalinius įnašus, nustatytus nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose. Didžiausia atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis 2022 m. pasiekta Švedijoje (66 proc.), po jos – Suomijoje (47,9 proc.), Latvijoje (43,3 proc.) ir Danijoje (41,6 proc.). Atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalys buvo mažiausios – mažesnės nei 14 proc. – Belgijoje, Airijoje, Liuksemburge ir Maltoje.
Atsižvelgiant į vartojimą nacionaliniu lygmeniu ir į statistinius perdavimus, apie kuriuos neseniai pranešta, trijų valstybių narių atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis 2022 m. vis dar nesiekė jų privalomo 2020 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslo pagal pradinę Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą: tai Prancūzija (iki 2020 m. tikslo trūko 2,7 proc. punkto), Airija (2 proc. punktų) ir Austrija (0,2 proc. punkto). Taigi šios valstybės narės turės per vienus metus imtis papildomų priemonių, kad panaikintų šį atotrūkį kitais metais. Be to, kelios valstybės narės nesilaikė savo 2022 m. atskaitos taško. Tikimasi, kad tos valstybės narės kitoje savo integruotoje pažangos ataskaitoje paaiškins, kaip ketina panaikinti šį atotrūkį.
Komisija šiuo metu organizuoja antrąjį kvietimą teikti pasiūlymus pagal ES atsinaujinančiųjų išteklių energijos finansavimo mechanizmą. Liuksemburgas vėl dalyvaus kaip įmokas mokanti šalis, reinvestuodamas likusias neišmokėtas 12,5 mln. EUR lėšas pagal savo ankstesnį įsipareigojimą ir skirdamas papildomą 40 mln. EUR įmoką šiam mechanizmui. Priimančiosios šalys yra Suomija, kurioje bus vykdomi saulės fotovoltinės energetikos projektai, ir Estija, kurioje bus vykdomi sausumos vėjo energetikos projektai.
Nuo 2021 m. EITP energetikos programa apima specialią atsinaujinančiųjų išteklių energijos tarpvalstybinių projektų (CB-RES) finansavimo kryptį. 2023 m. Komisija surengė du kvietimus teikti pasiūlymus siekdama atnaujinti CB RES sąrašą ir bendrai finansuoti darbus ir tyrimus. Šių kvietimų teikti pasiūlymus vertinimai tebevyksta, tačiau iš didėjančio paraiškų skaičiaus matyti, kad šia programa vis daugiau naudojamasi.
Transporto sektoriuje 2023 m. pabaigoje priimti reglamentai dėl iniciatyvų „ReFuelEU Aviation“ ir „FuelEU Maritime“, pagal kuriuos iškastinis kuras bus keičiamas atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kuru ir bus dekarbonizuoti šie du transporto sektoriai, kuriuose sunku mažinti išmetamųjų teršalų kiekį. 2022 m. Komisija taip pat sukūrė Atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako degalų vertės grandinės pramonės aljansą: tai nauja iniciatyva, skirta tų degalų, kurių rinkos yra ankstyvame brandos etape ir reikia didelių investicijų norint pasiekti tikslus nuo 2030 m., gamybai ir tiekimui skatinti.
Sutarta Miesto nuotekų valymo direktyvos (MNVD) peržiūra apima teisiškai privalomą tikslą iki 2045 m. pasiekti šio sektoriaus energetinį neutralumą, nustatant tarpines reikšmes, kurios turi būti pasiektos.
2024 m. gegužės mėn. priimtas naujasis Metano reglamentas, kuriuo nustatyti nauji energetikos sektoriuje išmetamo metano kiekio matavimo, pranešimo ir tikrinimo reikalavimai.
Energijos vartojimo efektyvumas
ES pasiekė energijos vartojimo efektyvumo – tiek pirminės energijos suvartojimo, tiek galutinės energijos suvartojimo atžvilgiais – 2020 m. tikslus. Rodikliams labai suprastėjus 2021 m., kai Europos ekonomika pradėjo atsigauti po izoliavimo priemonių taikymo, vėliau ES sugebėjo 2022 m. pasiekti sisteminį energijos vartojimo sumažėjimą, atitinkantį pastarųjų 15 metų mažėjimo tendenciją; tai taip pat atspindi bendras ES pastangas nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą pradžios mažinti energijos poreikį.
Pirminės energijos suvartojimas ES 2022 m. pasiekė 1 257 mln. tonų naftos ekvivalento (mln. tne), t. y. 4,1 proc. sumažėjo, palyginti su 2021 m., ir priartėjo prie naujojo 2030 m. tikslo – 992,5 mln. tne, o atotrūkis nuo 2030 m. tikslo sumažėjo iki 26,7 proc.
Galutinės energijos suvartojimas 2022 m. pasiekė 940 mln. tne, t. y. 2,8 proc. sumažėjo, palyginti su 2021 m. lygiu. Galutinės energijos suvartojimo 2022 m. atotrūkis nuo naujojo 2030 m. tikslo (763 mln. tne) buvo 23,3 proc. Kad būtų iki 2030 m. pasiektas tikslas 11,7 proc. sumažinti galutinės energijos suvartojimą, reikės dėti dar daugiau pastangų didinti energijos vartojimo efektyvumą, nes Komisijos 2023 m. atliktame atnaujintų NEKSVP projektų ES vertinime nustatytas sumažėjimas tik 5,8 proc., palyginti su 2030 m. projekcijomis. Galutinės energijos suvartojimas ES gyvenamųjų pastatų sektoriuje 2022 m. sumažėjo 19,6 mln. tne (−7,5 proc.), o paslaugų sektoriuje – 8,7 mln. tne (−6,7 proc.), palyginti su 2021 m. lygiais. Vis dėlto šį sumažėjimą daugiausia lėmė švelnesnė žiema ir vartojimo sumažėjimas, o ne paties pastatų energinio naudingumo padidinimas, ir tai rodo, kad būtų galima gerinti nacionalinių ilgalaikių renovacijos strategijų įgyvendinimą. Praktikoje renovacijos mastai ir šildymo įrangos elektrifikavimas visose srityse tebėra per maži, o nacionalinių priemonių nepakanka, kad būtų iki 2050 m. sukurtas dekarbonizuotas pastatų ūkis, – šiuo tikslu bus itin svarbu greitai įgyvendinti peržiūrėtą Direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo.
Dėl energijos taupymo, pasiekto 2021 m. įgyvendinant energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemas, alternatyvias politikos priemones ar abiejų tipų priemones, įvairios valstybės narės nurodė, kad sutaupyta mažiau nei 60 proc. reikiamo sutaupyti kiekio, o tai reikės kompensuoti per likusius metus iki 2030 m.
Ekologinis projektavimas ir energijos vartojimo efektyvumo ženklinimas yra papildomos svarbios politikos priemonės, kuriomis skatinama ES efektyviai vartoti energiją. Įvertinta, kad taikant apie 50 reglamentų, apimančių 30 gaminių grupių, bus per metus sutaupyta 1,418 TWh pirminės energijos ir išmesta 139 mln. tonų mažiau CO2 ekv. 2030 m., taip pat bus sutaupyta 157 mlrd. EUR vartotojų lėšų. Tai maždaug atitinka 2022 m. Ispanijoje suvartotos energijos kiekį. Naujuoju Tvarių gaminių ekologinio projektavimo reglamentu (Reglamentas (ES) 2024/1781) išplečiama galima taikymo sritis, kad apimtų ne vien su energija susijusius gaminius, ir suteikiama galimybė nustatyti naujus į išteklių naudojimo efektyvumą, žiediškumą ir tvarumą orientuotus reikalavimus.
Vis dėlto kilo susirūpinimas dėl su energija susijusių gaminių atitikties reikalavimams. Siekiant užtikrinti politikos naudingumą energetikai bei aplinkai ir finansinę naudą, užtikrinti vienodas sąlygas ekonominės veiklos vykdytojams ir apsaugoti vartotojus, bus itin svarbu toliau dėti ir intensyvinti pastangas siekiant geresnės tiek ES pagamintų su energija susijusių gaminių, tiek importo atitikties reikalavimams, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir atsižvelgiant į E. Letta’os ataskaitoje pateiktą raginimą intensyviau užtikrinti reikalavimų vykdymą, kad būtų išlaikytas bendrosios rinkos vientisumas.
Atlikus sutartą ES pramoninių išmetamų teršalų direktyvos peržiūrą, geriau padedama padaryti ES pramonės įrenginius, be kita ko, energiškai efektyvesnius, taip padedant įveikti trejopą planetos krizę.
Energetinis saugumas
Po dvejų labai sudėtingų metų – 2022 ir 2023 m. – 2024 m. kol kas yra ES energetikos sistemos stabilizavimo metai. Tiekimo saugumas dujų sektoriuje labai padidėjo, o rinkos pagrindai dabar yra kur kas stabilesni. Taip yra visų pirma dėl paklausos mažėjimo ir plano „REPowerEU“ tolesnio įgyvendinimo, kuriuo atvertos galimybės ES sumažinti savo priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro. Nepaisant Baltijos jungties tarp Suomijos ir Estijos atjungimo ir geopolitinių neramumų Artimuosiuose Rytuose, pastaroji žiema ES praėjo be didelių tiekimo sutrikimų.
ES dujų tiekimo saugumo padidėjimą taip pat atspindi kelių valstybių narių (Estijos, Suomijos, Švedijos ir Danijos) sprendimas sumažinti savo nustatytus krizės lygius. Šiuo metu aštuoniose valstybėse narėse tebėra nustatytas ankstyvojo perspėjimo lygis, o vienoje – pavojaus lygis. Remdamasi įgyta patirtimi ir sustiprinta tiekimo saugumo sistema ES yra gerai pasirengusi kitai žiemai ir Rusijos ir Ukrainos dujų tranzito susitarimo pabaigai.
Komisija glaudžiai bendradarbiauja su savo strateginiais partneriais, visų pirma Tarptautinės energetikos agentūros nariais, tarptautinio dujų tiekimo saugumo srityje. 2023 m. rudenį pradėtas bandomasis projektas siekiant gerinti komunikaciją dujų saugumo klausimais šioje grupėje, siekiant tikslo kartu nuosekliai suprasti problemas ir jų poveikį partneriams. Komisija aktyviai stebi ir svarsto įvairių ES ir pasaulio suskystintų gamtinių dujų rinkų dalyvių elgseną rinkoje.
2024 m. kovo mėn. Komisijos komunikate dėl su klimatu susijusios rizikos valdymo pabrėžiama padidėjusi su energetiniu saugumu susijusi rizika, visų pirma elektros energijos tiekimo sutrikimų rizika, nes karščiai, miškų gaisrai, sausros ir potvyniai daro poveikį didžiausiam energijos poreikiui ir visa tai neigiamai veikia energijos gamybą, kaupimą, transportavimą ir skirstymą
. Reikia stiprinti su klimato srities rizika susijusį planavimą energetikos sektoriuje.
Nors kai kurie su ekstremaliomis oro sąlygomis (pvz., žiemos audromis) ar tam tikrų infrastruktūros elementų veikimo sutrikimu susiję vietos įvykiai sukėlė trikdžių kai kuriuose regionuose, praėjusiais metais ES lygmeniu neužfiksuota didelių su elektros energija susijusių incidentų ar pakankamumo problemų, dėl kurių kiltų grėsmė elektros energijos tiekimo saugumui. Šie vietos įvykiai neigiamo išorinio poveikio nepadarė dėl gero visų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimo ir koordinavimo visoje ES. Atsinaujinančiųjų išteklių energetikos pajėgumų didinimas padeda užtikrinti vietos elektros energijos gamybą ir tiekimo saugumą, nes mažinamas iškastinio kuro importas į ES. Kartu iki šiol tebėra pakankamas branduolinės energijos gamybos išteklių prieinamumas; tą patį galima pasakyti ir apie hidroenergiją. Šiuo metu atliekamas žiemos laikotarpio rizikos vertinimas.
Energetikos sektoriuje kibernetinių incidentų apimtis tebėra nepakitusi; praėjusiais metais nepranešta apie vertus dėmesio įvykius ar reikšmingą poveikį turinčius incidentus. Infrastruktūros srityje jungties tarp Suomijos ir Estijos „Estlink 2“ elektros perdavimo kabelis buvo sausio 26 d. atjungtas nuo tinklo dėl trikties. Tikimasi, kad kabelis bus suremontuotas iki rugsėjo mėn. vidurio. Neseniai priimta TIS 2 direktyva ir Direktyva dėl ypatingos svarbos subjektų atsparumo padės didinti energetikos infrastruktūros atsparumą. Be to, Komisija išnagrinėjo valstybių narių atlikto testavimo nepalankiausiomis sąlygomis energetikos sektoriuje ataskaitas ir pasiūlė valstybėms narėms imtis tolesnių veiksmų; jos spręs, ką daryti toliau.
Siekdama stiprinti ypatingos svarbos jūrų infrastruktūros, įskaitant, inter alia, povandeninius vamzdynus, atsparumą hibridinėms ir kibernetinėms grėsmėms ir jų apsaugą, Komisija 2023 m. spalio mėn. peržiūrėjo ES jūrų saugumo strategiją ir jos veiksmų planą.
Atsižvelgiant į energetinio saugumo didelę reikšmę visuomenei ir ekonomikai, energija yra aiškus prioritetas ir pagal bendrą Komisijos ir vyriausiojo įgaliotinio Europos ekonominio saugumo strategiją. Nuo 2023 m. birželio mėn. tokioje strategijoje pirmenybė teikiama ir tiekimo grandinių atsparumui, ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektų fiziniam ir kibernetiniam saugumui.
3.4. Energijos rinkos ir energijos nepriteklius
Pastaruosius kelerius metus Komisija vadovavo svarbioms ir plataus užmojo Europos energijos rinkų organizavimo reformoms: tai yra neseniai įvykdyta elektros energijos rinkos modelio (EMD) reforma, vandenilio ir dujų rinkų dekarbonizacijos dokumentų rinkinys ir Reglamento dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo (REMIT) reforma. Dėl visų pastarojo meto teisėkūros dokumentų rinkinių reikės atlikti tretinių teisės aktų plataus masto peržiūras, kad būtų paskatinti reikiami pokyčiai vietoje. Dujų sektoriuje tai apima pajėgumų paskirstymo, perkrovos valdymo ir tarifų nustatymo sritis. Elektros energijos srityje rengiami nauji tretiniai teisės aktai dėl paklausos atsako didmeninėse elektros energijos rinkose ir dėl tinklo operatorių naudojimosi lankstumo sprendimais. Siekdama, kad būtų toliau didinamas lankstumo galimybių sudarymas elektros energijos sistemoje ir elektros energijos rinkose, Komisija glaudžiai bendradarbiavo su valstybėmis narėmis prižiūrėdama Elektros energijos direktyvos, visų pirma su paklausos lankstumu susijusių nuostatų, įgyvendinimą.
Siekiant nustatyti reikiamą tarpvalstybinio ir nacionalinio masto infrastruktūros plėtrą ir ją paspartinti, imtasi kelių svarbių politikos priemonių. Siekiant parengti nešališkus ir kryptingus ES vandenilio tinklų dešimties metų plėtros planus, sukurtas Europos vandenilio tinklų operatorių tinklas. Priimtas ES tinklų veiksmų planas ir patvirtintas pirmasis bendro intereso ir abipusio intereso projektų sąrašas, o skubiais reglamentais, peržiūrėta AIED III ir TEN-E reikalavimais nustatytos paspartinto leidimų išdavimo nuostatos.
Kalbant apie energijos nepriteklių, 2023 m. 10,6 proc. ES gyventojų nurodė negalintys pakankamai šildyti savo būsto. Energetikos krizės ir infliacijos aplinkybėmis ši dalis padidėjo 1,3 proc. punkto
, palyginti su 2022 m. Padėtis skyrėsi įvairiose ES šalyse, kuriose skatinta imtis priemonių namų ūkiams apsaugoti. Naujais energijos rinkos teisės aktais bus geriau apsaugoti pažeidžiami namų ūkiai ir tie, kurie patiria energijos nepriteklių dėl atjungimo. Gamtinių dujų kainų krizės atveju ES lygmens neatidėliotinos priemonės gali padėti apsaugoti vartotojus intervencijomis, kuriomis nustatomos mažmeninių kainų viršutinės ribos. Valstybės narės taip pat gali imtis veiksmų, kad užtikrintų galimybę naudotis esminėmis paslaugomis ir apsaugotų pažeidžiamus vartotojus nuo pernelyg didelių išlaidų, tiesiogiai spręsdamos energijos nepritekliaus problemą.
Socialiniame klimato fonde, kuris pradėtas taikyti 2024 m., bus sutelkta bent 86,7 mlrd. EUR ES ATLPS 2026–2032 m. laikotarpio pajamų, įskaitant 25 proc. valstybių narių bendro finansavimo lėšų, siekiant prisidėti prie socialiai teisingo perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos. Šis fondas finansuos priemones ir investicijas, kurias valstybės narės iki 2025 m. birželio mėn. įtrauks į savo socialinius klimato planus, ir turėtų padėti kompensuoti numatomą sąskaitų už energiją padidėjimą dėl to, kad bus pradėtas taikyti anglies dioksido apmokestinimas šildymui ir transportui. Komisija sudarė ekspertų grupę, kurioje Komisija ir valstybės narės dalijasi gerosios praktikos pavyzdžiais ir keičiasi nuomonėmis dėl šio fondo rengimo. Nuo 2024 m. birželio mėn. Komisija pagal techninės paramos priemonę teikia paramą dešimties valstybių narių socialinių klimato planų rengimui.
Moksliniai tyrimai, inovacijos ir konkurencingumas
ES gamintojai susiduria su didėjančia konkurencija nulinio ŠESD balanso technologijų srityje pasaulinėse ir vidaus rinkose. Palyginti su 2022 m., ES ličio jonų baterijų ir šilumos siurblių gamybos vertė labiausiai padidėjo 2023 m. (apie 30 proc.), po jų – kuro elementų (18 proc.), vandenynų energijos technologijų, biodegalų (etanolio) ir CCUS (beveik 10 proc.). Nors ličio jonų baterijų gamybos vertė ES 2023 m. buvo didžiausia (21 mlrd. EUR), ES prekybos šia technologija deficitas taip pat buvo didžiausias (beveik 19 mlrd. EUR). Saulės fotovoltinių technologijų prekybos deficitas buvo panašus, tačiau jų ES gamybos vertė buvo kur kas mažesnė (2,1 mlrd. EUR). Baterijų prekybos deficitas, palyginti su 2022 m., padidėjo 21 proc., o saulės fotovoltinių technologijų sumažėjo 13 proc. Iš nulinio ŠESD balanso technologijų, kurių prekybos perteklius 2023 m. buvo didžiausias, labiausiai išsiskyrė vėjo energijos technologijos (1,7 mlrd. EUR perteklius): jų importas sumažėjo 65 proc., o eksportas, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 50 proc. Šilumos ir vėsumos tiekimo tinklų prekybos perteklius buvo antras didžiausias (1,3 mlrd. EUR), po jų – hidroenergijos (0,2 mlrd. EUR). 2021–2023 m. ES vėjaračių eksportas sudarė didžiausią pasaulinio šių technologijų eksporto dalį (67 proc.), o saulės šiluminės energijos ir hidroenergijos technologijų – apie 40 proc.
2023 m. Komisija peržiūrėjo Europos strateginį energetikos technologijų planą ir jį įtraukė į Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktą, sustiprindama jo vaidmenį įgyvendinant energetikos sąjungos mokslinių tyrimų, inovacijų ir konkurencingumo ramstį ir pripažindama jo indėlį į ES strateginių nulinio ŠESD balanso technologijų gamybos pajėgumus.
Moksliniai tyrimai ir inovacijos tebėra labai svarbūs siekiant užtikrinti būsimą ES įmonių konkurencingumą pažangiųjų nulinio ŠESD balanso pramonės technologijų srityje. Šiomis aplinkybėmis tolesnis 2022 m. ES energetikos sistemos skaitmenizavimo veiksmų plano įgyvendinimas padėjo skatinti skaitmenines inovacijas ES, pavyzdžiui, kuriant ES elektros tinklo skaitmeninį dvynį ir apibrėžiant išmaniųjų tinklų rodiklius, kad būtų skatinamas spartesnis išmaniųjų ir novatoriškų tinklų technologijų diegimas.
Siekdama panaikinti naujuose ar ankstyvo etapo švarių technologijų sektoriuose esamą atotrūkį tarp mokslinių tyrimų ir inovacijų (MTI) ir įsitvirtinimo rinkoje, Komisija toliau rems mokslinius tyrimus ir inovacijas, palaikydama glaudžius partnerystės ryšius su valstybėmis narėmis pagal Strateginį energetikos technologijų planą ir per jo įgyvendinimo darbo grupes, kad būtų nustatytos bendros mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkės strateginiuose sektoriuose, tokios kaip ta, kuri neseniai paskelbta dėl saulės energijos technologijų. Taip pat labai svarbu skatinti partnerystės ryšius su pramonės ir transporto sektoriais siekiant paspartinti nulinio ŠESD balanso technologijų plėtrą, paspartinti mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatų įtvirtinimą rinkoje ir stiprinti ES gamybos bazę, pavyzdžiui, plėtojant tvirtus ryšius tarp Europos technologijų ir inovacijų platformų ir pramonės aljansų (Europos baterijų aljanso, Europos švaraus vandenilio aljanso ir saulės fotovoltinių technologijų pramonės aljanso), skatinti perspektyvių investicinių projektų ir gamybos pajėgumų švarios energijos technologijų srityje plėtrą ES ir šalinti rinkos, reguliavimo, infrastruktūros ir technologines kliūtis jas diegti plačiu mastu. Šiuo atžvilgiu itin svarbų vaidmenį atlieka Inovacijų fondas, kurio numatomas biudžetas iki 2030 m., sudarytas iš ES ATLPS apyvartinių taršos leidimų pardavimo pajamų, bus apie 40 mlrd. EUR. Dialogai dėl perėjimo prie švarios energijos2 su pramone ir socialiniais partneriais padėjo stiprinti ir remti Europos žaliojo kurso įgyvendinimą, prisidedant prie tvirtesnio pramonės požiūrio.
Papildoma energetikos pertvarkos nauda
Be dekarbonizacijos, energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir nedegiųjų atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimas padeda mažinti taršą siekiant Nulinės taršos veiksmų plane nustatytų tikslų, pavyzdžiui, kovojant su oro tarša ir mažinant su tuo susijusios ankstyvos mirties atvejų skaičių bei poveikį ekosistemoms. Taigi didelio užmojo priemonėmis valstybėms narėms bus padedama pasiekti su švariu oru susijusius tikslus, įskaitant peržiūrėtoje Aplinkos oro kokybės direktyvoje nustatytus didesnio užmojo oro kokybės standartus. Valdymo reglamento ir Nacionalinių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimų direktyvos (ES) 2016/2284 vertinimai, atliekami šiuo metu, teikia galimybę dar labiau įtvirtinti energetikos ir klimato bei švaraus oro politikos sąsajas.
4.IŠVADOS
Per kelerius pastaruosius metus ES įrodė, kad laikosi savo įsipareigojimų, imdamasi ryžtingų veiksmų, kad užtikrintų savo saugumą, pažangą pereinant prie švarios energijos ir tvirtą solidarumą su Ukraina. Ji vieningai veikė siekdama plano „REPowerEU“ tikslų, kad būtų sukurta saugesnė ir dekarbonizuota energetikos sistema visiems europiečiams.
Tokį tikslą pasiekti tikrai nelengva, ypač atsižvelgiant į sparčiai kintančias geopolitines aplinkybes ir beprecedentes krizes, su kuriomis susiduria ES. Vis dėlto, kaip matyti iš šioje ataskaitoje pateiktų duomenų, laiku ėmusis suderintų veiksmų valstybių narių, ES ir piliečių lygmenimis, blogiausių energetikos krizės padarinių išvengta taupant energiją, įvairinant mūsų tiekimo šaltinius ir imantis veiksmų, kad būtų pašalintos ES struktūrinių trūkumų priežastys, intensyvesnėmis priemonėmis siekiant neutralizuoti poveikį klimatui ir sukurti tikrą energetikos sąjungą, daugiausia orientuojantis į švarios energetikos plėtrą.
Vis labiau geopolitiškai susiskaidžiusiame pasaulyje itin aktualūs tapo tiekimo saugumo, energetinio saugumo, tvarumo ir atsparumo klausimai (tokiomis aplinkybėmis, kai kartu didėja klimato kaitos poveikis pasirengimui krizėms energetikos sektoriuje), kaip antai su ES pramonės, transporto ir ypatingos svarbos žaliavų tiekimo konkurencingumu susiję iššūkiai. ES dėl to greitai ėmėsi veiksmų, stiprindama savo tarptautinius partnerystės ryšius ir priimdama Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktą bei Ypatingos svarbos žaliavų aktą, taip pat skatindama strateginius Mario Draghi ir Enrico Letta’os ataskaitų svarstymus.
Turėdama tvirtą pagrindą, kurį suformavo nepaliaujamas bendradarbiavimas ir solidarumas, ES yra geriau pasirengusi reaguoti į būsimus esminius pokyčius ir iššūkius.
Tačiau dėl naujų ir atsirandančių iššūkių, kaip antai atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo tikslų įgyvendinimo užmojų atotrūkio, energijos nepritekliaus didėjimo, energijos kainų skirtumo, palyginti su kitais pasauliniais konkurentais, ir naujos strateginės labai reikšmingos priklausomybės atsiradimo rizikos ateinančiais metais bus būtinas ryžtingas politinis atsakas ir reikės iš esmės sustiprinti pastangas ES ir valstybių narių lygmenimis, užtikrinant didesnį koordinavimą, rinkos integraciją ir bendrus veiksmus.
Valstybių narių galutinių atnaujintų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų (NEKSVP) pateikimas yra labai svarbus žingsnis šia linkme, nes jais reikės realizuoti ES 2030 m. tikslų užmojus ir toliau spartinti šių tikslų įgyvendinimą, taigi jie sudaro ES ir valstybių narių energetikos sąjungos tikslų įgyvendinimo strategijos pagrindą. Tokiomis aplinkybėmis, kai vis daugiau dėmesio skiriama ES klimato ir energetikos teisės aktų įgyvendinimui, visos valstybės narės turi stiprinti pastangas užtikrinti pakankamo lygio užmojus ir užtikrinti, kad Europos Sąjunga sėkmingai siektų savo bendrųjų 2030 m. energetikos ir klimato srities tikslų. Komisija ragina likusias valstybes nares nedelsiant pateikti savo planus, kad būtų galima atlikti greitą ir išsamų vertinimą ES lygmeniu ir jie sudarytų tvirtą pagrindą šalinti kliūtis, svarstyti geriausią praktiką ir gerinti regioninį koordinavimą, taip pat sudaryti sąlygas greitai ir lanksčiai įgyvendinti mūsų 2030 m. tikslus.